15min savaitraštis 2012.12.21 by 15min.lt

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 49 (1280) • 2012 m. gruodžio 21 d.

E.Ovčarenko nuotr.

„Baikime dūsauti“

Savaitės interviu

Ministras bus mandagesnis I.Gelūno nuotr.

Taip sako Šakių vaikų namų siela Virginijus Kelertas Šarūna as Bulota

8–9 psl.

Kalbėtis ir gerbti – taip santykius su kaimynais žada gerinti naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Daugiausia darbo jo laukia ieškant sutarimo su Lenkija. L.Linkevičius lenkams žada pagaliau įvykdyti ankstesnių vadovų duotus pažadus.

5 psl. Reportažas

Rietavo turgaus fenomenas A.Kripaitės nuotr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas 41 metų V.Kelertas galėtų keikti likimą: žmona jį paliko vieną su trimis sūnumis. Bet kunigas ne dūsauja, o rūpinasi dar 34 vaikais, kurie klega jo vadovaujamuose globos namuose.

Žemaitiški gariūnai – Rietavo turgus – per beveik dvidešimt gyvavimo metų keitėsi mažai. Tačiau krizę ir konkurenciją su prekybos centrais turgus atlaikė ir net sustiprėjo: žmonių ir paviljonų čia nuolat daugėja.

10–11 psl. Pasaulis

Legendinis kardinolas iš Vilniaus 89 metų Lenkijos Vroclavo miesto kardinolas H.Gulbinowiczius, „Solidarnosc“ kovų laikų legenda, pasitikdamas žurnalistus iš Lietuvos pasisveikina lietuviškai. Jo tarnystė Dievui prasidėjo būtent Vilniuje.

22–23 psl. Sportas

L.Paulauskaitės nuotr.

Lietuvos žvaigždes gesina NBA Lietuvos talentai NBA vidutiniokų klubuose – tik vargo pelės. Toks šis sezonas Toronto „Raptors“ žaidėjams L.Kleizai, J.Valančiūnui ir Hjustono „Rockets“ naujokui D.Motiejūnui. L.Kleizai trukdo skausmai ir asmeninės bėdos, J.Valančiūnas reikalingas tik užtvaroms statyti, o D.Motiejūno talentas dūla ant atsarginių suolo. 18–20 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

PROC.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

15min.lt apklausa Kaip vertinate Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho elgesį?

V.Uspaskicho kaina Įsivaizduokite, kad prie jūsų gatvėje priėjo „Vilmorus“, RAIT ar kitokių tyrimų klausėjas, ir, jei ne šventų, tai apsipirkimo Kalėdų proga pasidomėjo, kiek jūs kainuojate? Kiek save vertinate, ponia? Be senų kailinių ir megztos beretės, žinoma. Ir jūs, pone, tik be tos odinės striukės, kuria gąsdinate retėjančius Londono džentelmenus? Galima kirsti lažybų iš pusės ant stalo atsidursiančių silkių ir mišrainių, kad šis klausimas sugadintų jums nuotaiką labiau nei suma už šildymą. Nes jūs net nežinote savo kainos. Arba taip prastai save vertinate, kad toliau nėr kur. Pigiau grybo ir net silkių be galvų. Amžinai teisūs mūsų konservatoriai gali iš jūsų šaipytis, kad kai kurių iš jūsų kaina svyruoja tarp 20 ir 50 Lt – tiek, kiek sumokėjo per rinkimus. Maždaug penktadalis buvo nupirkti tik už pažadą per mėnesį mokėti 1509 Lt iki mokesčių. Tai kiek tada užsiprašyti, kad nebūtų gėda? Gal ta gera kaina būtų 20 tūkst. Lt? Tiek Darbo partijos žygūnai neva siūlė į Seimą prasmukusiam krepšinio lapinui. Tik už tai, kad neateitų balsuoti dėl kelialapio į teismą V.Uspaskichui ir jo augintiniams. O gal tai 10 tūkst. eurų – tiek, kaip kalbama trečiųjų Seimo rūmų bufete, už tą patį siūlyta socialdemokratams? Ech, labusai, neturite jūs fantazijos, pasakytų jums Kėdainių kniazius. Kaip reikia save vertinti ir už kiek įvertinti V.Uspaskichas antradienį parodė taip, kad net ne pavyduoliams žadą atėmė.

V.Uspaskichas vertas tiek, kiek visas mūsų biudžetas. Vienas V.Uspaskichas vertas tiek, kiek visas mūsų biudžetas – 26,4 mlrd. Lt! Štai taip. Socialdemokratai balsuoja už nemokamą V.Uspaskicho kelialapį į teismą? Gerai, tada V.Uspaskicho šutvė gali nebalsuoti už valstybės biudžeto įstatymą. Jaučiate polėkį? Tiesa, tai nėra visai vieno V.Uspaskicho kaina. Tiek V.Uspaskichas įkainavo save drauge su priedais – V.Vonžutaite ir V.Gapšiu. Bus kaip toje pasakoje, kur valstietis parduoda gaidį ir jautį? Kaip čia pasakius. Jei nebūtų V.Uspaskicho, nebūtų ir V.Vonžutaitės su V.Gapšiu. Tai kiek turėtume atimti iš biudžeto sumos, kad gautume V.Uspaskicho kainą? Maksimum 400 tūkst. Lt, neskaitant mokesčių. Bet jis juk niekada nemoka. Valstybei. O dvi pridėtinės vertės personos ir taip bus valstybės išlaikomos. Jei ne Seimas, teisingumo sistema jomis pasirūpins. Taigi paskaičiuokime, kurmiai. Iš 26,4 mlrd. Lt atėmus kokį 100 tūkst. Lt, skaičiuojant su bonusais už kenksmingas darbo sąlygas, vis tiek V.Uspaskicho kaina lieka 26,4 mlrd. Lt. Ir tai net ne visa jo kaina – tiek buvo įvertinta jo, kaip eilinio Seimo nario, ramybė. Kad teisėjai jos netrukdytų. Ant vienos svarstyklių lėkštės – besivaipantis V.Uspaskichas, ant kitos – visos mūsų mokyklos, ligoninės, vaikų darželiai ir kariuomenė, policija ir STT su VSD, ir visa propagandinio balso sirenų paklaidinta Mokesčių inspekcija, ir savivaldybės, ir prokuratūra, ir Seimas. Veža? O jei veža, tai mokykitės, vaikai, veikti ne iš Jurgelio, o iš kniaziaus. Savivertės. V.Uspaskichai, meistreli, mokyk lietuvių vaikus. O jūs vaikai taip darykit, kaip V.Uspaskichas daro. Ir nekamuos jūsų nevisavertiškumo kompleksas anei silpno nusidėjėlio sąžinė. Linksmų Kalėdų, iš kuklumo numirsiantieji!

Jis elgiasi kaip bailys ir šantažuotojas (7526) 21 proc.

V.Uspaskichas bando išvengti politinio susidorojimo (9526) 25 proc.

Darbo partija ir jos vadovas kelia grėsmę valstybei (10651) 29 proc.

V.Uspaskichas jau įkyrėjo tiek, kad nenoriu apie jį nė girdėti (9750) 25 proc.

Apklausoje dalyvavo 38445 žmonės

PROC.

Savaitės žmogus

Liečiamasis Viktoras Uspaskichas tris mėnesius pūtė miglą visomis kryptimis, kad tik prokurorai nepasiektų jo nekaltybės. Tačiau pasaulio pabaigos išvakarėse Seime netikėtai išsigiedrijo: nekaltas kaip kūdikis V.Uspaskichas ir jo „vaikai“ V.Vonžutaitė bei V.Gapšys buvo sugrąžinti į teisiamųjų suolą.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Krepลกinio treneris M.Lukoลกius:

ศฆฤ LH YDLNDL GHPRQVWUXRMD ODEDL EUDQGฤ ฤคDLGLPร ศค

.HWXULROLND WDOHQWLQJLDXVLฤ MDXQฤ Mฤ /LHWXYRV NUHSฤ LQLQNฤ YLHQLMDQWLV SURMHNWDV ศฆ6DPVXQJ NDUWDศค EDLJร VDYR SLUPร Mรง SXVPHWรง 3DVNXWLQLV PHWฤ UHQJLQ\V SUDร MXVรง VDYDLWJDOรง Y\NR .ODLSร GRMH 9 .QDฤ LDXV PRN\NORV VSRUWR VDOร MH 7UDGLFLฤ NDL VX YDLNDLV NDV Pร QHVรง GDUEXRMDVL YLV NLWDV ฤคLQRPDV ฤ DOLHV WUHQHULV ฤ รง NDUWร EHUQLXNXV NUHSฤ LQLR SDVODSร Lฤ PRNร 0LQGDXJDV /XNRฤ LXV EXYร V รงYDLULฤ NOXEฤ /LHWXYRMH LU XฤคVLHQ\MH VWUDWHJDV R GDEDU ศ %DKUHLQR Y\Uฤ NUHSฤ LQLR ULQNWLQร V Y\ULDXVLDVLV WUHQHULV /XNRฤ LXV GLGฤคLDXVLร Gร PHVรง VN\Uร MDXQฤ Mฤ NUHSฤ LQLQNฤ J\Q\EDL -LV SDVDNRMR SDY\]GฤคLฤ NDLS J\Q\ED SDGHGD ODLPร WL UXQJW\QHV LU VX YDLNDLV LQWHQV\YLDL GLUER EHYHLN GYL YDODQGDV

ศฆ*DOLX SDO\JLQWL VX WXR Nร PDร LDX NLWRVH ฤ DO\VH LU JDOLX SDVDN\WL NDG ฤ LH YDLNDL GHPRQVWUXRMD ODEDL EUDQGฤ ฤคDLGLPร -ฤ DN\VH PDWDX NLELUNฤ WLV MLH ODEDL PRW\YXRWL JDXGR NLHNYLHQร ฤคRGรง VWHQJLDVL DWOLNWL NDฤคNร QDXMD 0DORQX VX WRNLDLV YDLNDLV GLUEWLศค ศ VDNร 0 /XNRฤ LXV

5XJVร Mรง SUDVLGร MXVLDPH SURMHNWH YDLNDL WDLS SDW GDUEDYRVL .DXQH 9LOQLXMH LU ฤ LDXOLXRVH ร LD MLHPV WUHQLUXRWHV YHGร 5ฤ WHQLV 3DXODXVNDV 'DULXV 'LNร LXV 9LUJLQLMXV 6LUY\GLV /LQDV .YHGDUDYLร LXV LU $Uฤ QDV .Dร HUDXVNDV

6NLUWLQJL WUHQHULDL YDLNXV PRNร NDPXROLR SHUGDYLPR WHLVLQJR PHWLPR SDVODSร Lฤ WREXOLQR LQGLYLGXDOLXV 3R WUHQLUXRWร V MDX NHWYLUWRVLRV ฤ LHPHW YDLNDL EXYR YHLNVPXV SDNYLHVWL รง YDNDULQร GDOรง 7HQ YLVฤ VHSW\QLฤ SURMHNWH GDO\YDXMDQร Lฤ PRN\NOฤ DWVWRYDPV EXYR รงWHLNWL GLSORPDL 3URMHNWH Lฤ YLVR GDO\YDXMD EHUQLXNฤ Lฤ NUHSฤ LQLR R YDLNDPV VXUHQJWD ฤ YHQWLQร SURJUDPD PRN\NOฤ 9LOQLXMH .DXQH .ODLSร GRMH EHL ฤ LDXOLXRVH ศฆ3ODQXRMDPH ฤ รง SURMHNWร Wร VWL LU WROLDX NDGDQJL LU SURIHศฆ6DPVXQJ NDUWDศค SURMHNWR WLNVODV ศ MDXQDMDL ฤ DOLHV NUHSVLRQDOฤ V WUHQHULDL LU PRN\NOฤ DWVWRYDL WLNLQR NDG WDOHQฤ LQLR NDUWDL VXWHLNWL JHUHVQHV Vร O\JDV WREXOร WL LU VLHNWL WLQJฤ YDLNฤ \UD ODEDL GDXJ ศ VDNร ศฆ6DPVXQJศค 7HOHNRVSRUWLQLฤ WLNVOฤ ,OJDODLNLR SURMHNWR PHWX ศฆ6DPVXQJศค PXQLNDFLMฤ SDGDOLQLR VYDUELDXVLฤ NOLHQWฤ LU ULQNRGDURV JORERMD WDOHQWLQJLDXVLXV ฤ DOLHV NUHSฤ LQLR PRN\NOฤ DXYDGRYDV /LHWXYRMH $Uฤ QDV %DUDWLQVNDV ศ 7LNLPร V NDG NOร WLQLXV NXULXRV DWULQNR /LHWXYRV NUHSฤ LQLR IHGHUDFLMD NHOL Lฤ ฤ Lฤ YDLNฤ R JDO LU GDXJXPD DWVWRYDXV /LHWXYRV WUHQHULDL LU PRN\NOฤ YDGRYDL ULQNWLQHL ROLPSLQร VH ฤคDLG\Qร VH ศค

U탑sk. Nr. 307207

U탑sk. Nr. 307209

U탑sk. Nr. 307170

U탑sk. Nr. 307221

Savaitės interviu | 5

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

L.Linkevičiaus dosjė Gimė 1961 m. Vilniuje. Kauno politechnikos institute įgijęs inžinieriaus elektriko specialybę keletą metų dirbo komjaunime, skelbė publikacijas spaudoje. Buvo vienas iš Lietuvos komjaunimo atsiskyrimo nuo sąjunginės organizacijos iniciatorių. Organizavo pirmąją ekspediciją, siekiant ištirti galimybes parvežti tremtinių palaikus. 1992–1996 m. buvo Seimo narys. 1993–1996 m. ir 2000–2004 m. vadovavo Krašto apsaugos ministerijai.

1997–2000 m. ir 2005–2011 m. ėjo ambasadoriaus prie NATO pareigas. Nuo praėjusių metų buvo ambasadorius ypatingiems pavedimams Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamente, visuomeniniais pagrindais konsultavo premjerą Andrių Kubilių.

Užsk. Nr. 307173

Šią liepą buvo paskirtas ambasadoriumi Baltarusijoje, bet gruodžio pradžioje iš šių pareigų buvo atšauktas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius:

„Būkime mandagesni su kaimynais” Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

L.Linkevičius žada būti mandagus su artimiausiais kaimynais.

Kalbėtis ir gerbti – taip santykius su kaimynais žada gerinti naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

I.Gelūno nuotr.

L.Linkevičius interviu savaitraščiui „15min“ siūlė bendraujant su Rusija netapti praeities įkaitais, su Baltarusija – demokratijos vertybes derinti su pragmatiniais interesais, o su Lenkija – būti ne viršesniems, bet mandagesniems ir įgyvendinti senus pažadus. – Kokie bus artimiausi darbai ir ką planuojate visai kadencijai? – Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai kitais metais užgožia visus prioritetus. Į tai sukoncentruotas visas dėmesys – ne tik mūsų ministerijos, bet ir visos valstybės. Reikės darnaus visų institucijų darbo. Man artimas konsensusas, to visada siekiu, todėl labai vertinu sutarimą tokiose srityse, kaip gynyba, užsienio politika, saugumas. Užsienio politikoje turi būti mažiau revoliucijų ir daugiau tęstinumo. Nepriklausomybės pradžioje buvo trys prioritetai – narystė ES, NATO ir gera kaimynystė. Pirmi du jau įgyvendinti, bet kalbant apie gerus kaimyninius santykius – matau daug rezervų. Nenoriu dramatizuoti, bet ir nenoriu nusiraminti. – Kuriomis kryptimis geografine prasme plėtosite užsienio politiką? – Čia nėra arba – arba, reikia visko. Kaimynai būna įvairūs, bet svarbūs visoms šalims. Su Latvija ir Lenkija esame NATO ir ES narės, turime bendrą darbotvarkę bei vertybes, nors yra tam tikrų niuansų. Šalia yra Baltarusija ir Rusija, pasirinkusios

skirtingą kelią, bet tai nereiškia, kad turime tapti išankstinės nuomonės įkaitais, paskęsti skirtumų analizėje. Tai svarbu – negalima ignoruoti šių dalykų, bet reikia akcentuoti pažangą, žvelgti į priekį. Tik taip galime išspręsti nesutarimus. Galima ir priešingai elgtis – nuolat kartoti, kas mus skiria, priminti nuoskaudas. Nemanau, kad tai yra perspektyvus kelias. Ne tik ruošiantis pirmininkavimui ES, bet ir apskritai reikia glaudesnių darbinių, kasdienių, o ne proginių ryšių su didžiausiais ES žaidėjais – Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste. Tai ne iki galo išnaudota.

„Kalbant apie gerus kaimyninius santykius – matau daug rezervų.“

Esu įsitikinęs, kad sudėtinga pervertinti JAV vaidmenį Lietuvos valstybingumui. Svarbus ir ES dialogas su JAV – ekonominėje srityje, NATO kontekste. Nepamirškime, kad NATO yra Europos saugumo garantas. – Liepą tapote Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje, kurios santykiai su ES įtempti. Ką per keturis mėnesius pavyko nuveikti? – Pavyko kai ką suprasti ir pajusti. Baltarusiai – puikūs, paprasti, nuoširdūs žmonės, panašūs į mus. Nepaisant didžiulių skirtumų – politinės situacijos vertinimo, raidos, jie yra mūsų kaimynai. Kaip ir bendraujant žmonėms, reikia gerbti pašnekovą, net jei jis yra kitoks, nesutinka su tavo nuomone. Tik jį gerbdamas, ramiu tonu kalbėdamas gali pasakyti taip, kad tave išgirstų. – Bet ar mes sugebame kalbėtis su visais? Prisiminkime Baltarusijos opozicijos atstovą Alesių Beliackį, nuteistą kalėti Lietuvai

pateikus duomenis apie jo banko sąskaitą, kažkodėl nepageidaujamais mūsų šalyje tapusius žaliuosius Mikalajų Ulasevičių ir Tatjaną Novikovą. – Nuoseklumo nedaug. Galima padaryti, jei pasistengsime. Deja, užsienio politikai skiriame mažai laiko, nes yra apčiuopiamesnių problemų – socialiniai klausimai, sveikatos apsauga, dujų ir elektros kainos, mokesčiai. – O kokius santykius plėtosite su Rusija – pragmatiškus ar vertybinius? – Kai sakydavau perkrova, kai kas šaipydavosi. Turiu moralinę teisę apie tai kalbėti, nes apie tai rašiau. 2010 m. lapkritį mano straipsnis „Reset with Russia but with reassurance“ (angl. „Perkraukite santykius su Rusija, bet nuraminant“) pasirodė „New York Times“, „Herald Tribune“. Mano mintis buvo – veiksmas, kompiuteryje paspaudžiant perkrovimo („reset“) mygtuką, nereiškia atminties išvalymo – mygtuko „delete“ (angl. „trinti“). Priešingai – kai ateina nauja administracija, reikia perkrauti sistemą. Perkrova yra šansas pamatyti, ko nematei, ir kažką pataisyti kosmetiškai ar stipriau. – Santykiai su lenkais pastaraisiais metais atšalo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą žėrė kritiką Varšuvos adresu, netyla ginčai dėl lenkiškų pavardžių, vietovardžių rašybos, švietimo problemų. Kaip gerinsite santykius su šia valstybe? – Turime elgtis europietiškai. Kai susitinka du žmonės – jaunesnis ir vyresnis, kuris turi pirmas pasisveikinti? Kuris mandagesnis. Gal ir nereikia taip supaprastintai žiūrėti. Tačiau turime atlikti, ką buvę vadovai žadėjo. Turime tai atlikti, nepažeisdami Konstitucijos – yra tokių galimybių. Paskaitę Tautinių mažumų teisių apsaugos konvenciją, galime padaryti daugiau. Bet reikia bendro sutarimo ir supratimo. Esu įsitikinęs – to nedarysime skriausdami savo kalbą.

6 | Teisėsauga

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Gudrūs ir atsargūs Tokią naująją organizuotų nusikaltėlių kartą mato Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A.Matonis Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt

Tarptautiniu mastu lietuviai gerai matomi tiriant prekybos narkotikais bylas, jie aktyviai veikia vagiant prabangius automobilius.

Lietuvoje beveik nebeliko Nepriklausomybės pradžioje visuomenę šiurpinusių išpuolių – sprogimų, susišaudymų ir parodomųjų gaujų narių egzekucijų. Tačiau nusikalstami sindikatai neišnyko. Tiesiog pasikeitė jų veiklos pobūdis. „Organizuotų nusikalstamų grupuočių skaičius Lietuvoje smarkiai nekinta, tačiau auga jų profesionalumas. Keičiasi jų veiklos metodai, nusikaltimų pobūdis, – savaitraščiui „15min“ sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. – Anksčiau matėme daug atviro smurto nusikaltėliams kovojant dėl įtakos sferų – buvo pasišaudymų, sprogimų. Dabar tų dalykų mažiau. Pakito gaujų narių intelektas, jei lyginsime su tuo, kas buvo prieš 15 ar 20 metų, pasikeitė jų mentalitetas.“ Turto prievartavimas arba savivaldžiavimas šiais laikais taip pat tapo daug subtilesni. Žmogus įtraukiamas į kokias nors verslo schemas, jis tampa tariamai kažkam skolingas ir jau tada iš jo reikalaujama pinigų. Kitas variantas – turtas prievartaujamas iš nelegalia veikla užsiimančio žmogaus, nes jis apie tai nedrįs pranešti policijai.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

Nusikaltimai geriau suplanuoti Lietuvos kriminalistų vadas tvirtina, kad nors visuomenei gaujų veikla šiuo metu nėra itin matoma, vis dėlto ji kelia didelį pavojų. Dabartinės grupuotės išsiskiria gerais tarpusavio ryšiais, stipriu materialiniu ir techniniu aprūpinimu, konspiracija. Organizuotų nusikalstamų susivienijimų daromi nusikaltimai būna gerai suplanuoti. Dėl to tenka pasitempti ir kriminalinei policijai. „Žmonėms kartais sunku suprasti, kodėl policija žino apie nusikalstamus organizuotus susivienijimus, bet jų neatiduoda teismui. Bet vien žinoti neužtenka.

A.Matonis: „Nenustebkite, bet nusikalstamas pasaulis irgi veikia verslo principais.“

Tiriant „lapinų“ gaujos veiklą įtarimai buvo pareikšti 93 asmenims. I.Gelūno nuotr.

Norint sulaikyti tą grupę žmonių, patraukti juos atsakomybėn ar pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, reikia surinkti daugybę įrodymų. O tam reikia ne tik netradicinių ir neviešų darbo metodų, bet ir vis didesnių intelektinių ir materialinių išteklių“, – aiškino A.Matonis. Pastaruoju metu nemažai atvejų, kai užkerta kelią planuojamiems nusikaltimams. A.Matonis paminėjo Vilniuje sulaikytą nusikalstamą grupuotę, planavusią pagrobti verslininką Anuprą Mišeikį, vadovaujantį pramogų ir poilsio centrui „Belmontas“. Santykius aiškinasi tyliai Viena ryškiausių šių dienų organizuoto nusikalstamumo tendencijų – senosios kartos grupuočių pasitraukimas. Kaip pavyzdį A.Matonis paminėjo Vilniuje veikusią „lapinų“ gaują, kuri prekiavo narkotikais, nevengė kruvinų susirėmimų, siekė drastiškomis priemonėmis didinti savo įtaką, naudodama smurtą bandė kontroliuoti kitas gaujas. Tiriant šios grupuotės veiklą įtarimai buvo pareikšti 93 asmenims. Tarp senųjų sutriuškintų grupuočių A.Matonis įvardijo ir „daktarų“ gaują, kuriai inkriminuojama dešimtys sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: šaunamųjų ginklų ir sprogmenų panaudojimas, nužudymai, pasikėsinimai nužudyti, grasinimai susidoroti, turto pagrobimai ir kt. Kalbėdamas apie pastaruoju metu policijos neutralizuotas grupuotes, Lietuvos kriminalistų vadas minėjo ir plačią kontrabandinę veiklą išvysčiusią Marijano Taraškevičiaus gaują. Tiriant jos galimus nusikaltimus įtarimai buvo pareikšti daugiau kaip šimtui asmenų, valstybei padaryta žala skaičiuojama dešimtimis milijonų litų. A.Matonis taip pat užsiminė apie išsklaidytas Vyšniausko ir Baranausko gaujas. „Neutralizavus senąsias grupuotes, sumažėjo atvejų, kai savo santykius nusikaltėliai aiškinasi smurtu. Dabar jie konfliktus sprendžia taip, kad paprasti žmonės ar teisėsauga to net nesužino. Patys nusikaltėliai, net jei jie ir nukentėjo per kažkokį susirėmimą, niekur nesikreipia. Yra nemažai tyrimų, kai nei viena pusė nenori bendradarbiauti, nei viena pusė neduoda parodymų“, – pasakojo A.Matonis.

Kurjeriai aprimo Kur link pasisuks organizuotų nusikalstamų susivienijimų veikla, pasakyti sunku, mat tai priklauso nuo daug aplinkybių. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus pakankamai daug lietuvių buvo tapę narkotikų kurjeriais. Jie iš Pietų Amerikos gabendavo dideles narkotikų siuntas, kai kurie kvaišalus veždavo net savo kūne. Tačiau užteko keliolikos sulaikymų ir policija pastebėjo, kad susižavėjimas šia veikla atslūgo.

nėra itin daug ką grobti. Kita vertus, mūsų šalyje policija dirba pakankamai neblogai, o bausmės Lietuvoje tikrai nėra pačios švelniausios. Nusikaltėliai visa tai įvertina ir dalį savo veiklos iškelia į kitas šalis“, – dar vieną priežastį, kodėl organizuotų grupuočių veikla pastaruoju metu mažiau krenta į akis, įvardijo pareigūnas. Į užsienį gali būti iškeliama dalis veiklos, o nusikaltimų organizavimas lieka Lietuvoje. Tokiais atvejais pareigūnams, net ir žinantiems apie gaujos egzistavimą, susieti jos veiklą į vieną visumą būna labai sudėtinga. „Užsieniečiai atpratę nuo tokių įžūlių nusikaltimų, su kokiais susidurdavome mes. Kalbu apie ypač įžūlius plėšimus ar vagystes vidury dienos, kai išdaužus stiklą per kelias akimirkas pagrobiama didelės vertės brangiųjų metalų ar juvelyrinių dirbinių. Užsienio parduotuvėse dažnai net signalizacijos nebūna. O Lietuvoje tokio nusikaltimo, kruopščiai jam nepasiruošęs, nepadarysi“, – tikino A.Matonis.

Svetur bausmės švelnesnės Lietuvos pareigūnų duomenys, Europolo statistika, užsienio policijos analizė rodo, kad profesionalūs nusikaltėliai iš LietuPareigūnai prognozuoja, kad nusikaltėvos ypač kelia nerimą Skandinavijos šalių, liai ir toliau savo veiklą skaidys į kelias Jungtinės Karalystės ir Vokietijos teisėsausmulkesnes veiklas, manydami, jog atsgininkams. Kai kurių lietuviškų gaujų rykiras vienas ar kitas elementas neužšiai siekia net Venesuelą, JAV, Kanadą, Kitrauks atsakomybės. niją, Tunisą. „Kokios veikos ir toliau bus pastebiTarptautiniu mastu lietuviai gerai mamiausios? Tai – nusikaltimai elektronitomi tiriant prekybos narkotikais bylas, jie nėje erdvėje. Žinoma, daugiausia ir totarpininkauja ar net organizuoja kvaišalų liau bus daroma nusikaltimų, susijusių kontrabandą, ypač aktyviai veikia vagiant su narkotikais. Tai ir prekyba narkotiprabangius automobilius ir organizuoja jų banda , – kais, ir narkotikų kontrabanda“, kontrabandą iš Vakarų Va Europos į Rusios sakė kriminalinės policijos ją ar Vidur Vidurinės Azijos šalis. Nevadovas. spjauna mūsų nusikaltėliai ir į prekybą pr ginklais, netitA.Matonio manymu, neatkrais mokėjimo instrukra nsisakys lietuviai ir prabanmentais ar netikrais m ų: gių automobilių vagysčių: pinigais. p „Rytuose šių automobiDar viena prielių paklausa milžiniška. ž žastis, kodėl lietuTen jais visi puikuojasi, v vių gaujos nusikalvisi važinėja, nors visi ttimams pastaruoju žino, kad jie vogti.“ m metu renkasi užsienio šalis, – švelnios M.Taraškevičiaus bausmės. bau sulaikymas. „Lietuvoje ankstesnis „Lie LKPB nuotr. Savo veiklą iškelia į užsienį enį teistumas teistuma laikomas sunki„Nenustebkite, bet nusikalstamas kalstamas nančia aplinkybe. ap Tuo tarpu pasaulis irgi veikia verslo principais. Nujeigu tas pats anksčiau Lietuvoje teistas sikalstamos struktūros nagrinėja rinkas asmuo nusikalsta užsienyje, ten jis teisiasavo veiklai vykdyti ir viską gerai apmąsmas kaip visiškai nepakliuvęs į teisėsaugos to. Gyvename Europos Sąjungoje, mūsų akiratį. Tokiu atveju jam ir bausmė skiriama sienos atviros, tad ir nusikalstamam pašvelnesnė. Užsieniečiai dažniausiai nesidosauliui yra atsivėrusios milžiniškos rinkos mi, ar jis jau buvo teistas mūsų šalyje. O ir tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose. bausmės atlikimo sąlygos ten geresnės“, – Lietuva nėra ta šalis, kur galima išvystyti pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos labai plačią veiklą. Visų pirma, Lietuvoje biuro vadovas.

ш-ĭVĵ SDPRNÙOÙV \UD VSURJLPDV /LHWXYRV PDVWX ц .DXQR 6 'DXNDQWR YLGXULQÙV PRN\NORV PRN\WRMD

Jau ketvirtus metus prieššventiniu laikotarpiu ‫ڝ‬0DOVHQD‫ ڛ‬NYLHÏLD /LHWXYRV YDLNXV ñ HGXNDFLQHV NHSLPR SDPRNÙOHV 9LVÇ JUXRGŀLR PÙQHVñ ‫ڝ‬0DOVHQD‫ ڛ‬PRNRPRMRMH NHS\NOÙOÙMH Y\NR NĭÏLXNĵ LU NDOÙGLQLĵ PHGXROLXNĵ NHSLPR SDPRNÙOÙV

9DLNDL ُ LģUDGLQJL NHSÙMDL

PHWDLV 9LHY\MH DSVLODQNÙ YDLNXÏLĵ JUXSÙV Lģ .DLģLDGRULĵ .DXQR 5XPģLģNLĵ 9LHYLR 9LOQLDXV LU NLWĵ /LHWXYRV PLHVWHOLĵ ÎLD YLVL VXVLSDŀLQR VX WLNUX NHSÙMR DPDWX $SVLMXRVÛ SULMXRVWHV LU SDVLSXRģÛ NHSÙMĵ NHSXUDLWÙPLV YDLNDL ÏLD SDW\V PLQNR LU NRÏLRMD WHģOÇ IRUPXRMD WHģORV J\YDWÙOHV SMDXVWR VDYR LQGLYLGXDOLRV IRUPRV PLOWLQLXV NHSLQÙOLXV VNDQLX VSDOYLQJX JODMXPL EHL ñYDLULDLV SDEDUVWXNDLV GHNRUXRMD SDÏLĵ NHSWXV PHGXROLXNXV

2 NRO PHGXROLXNDL LU NĭÏLXNDL ĢLHPHW ۖ0DOVHQD‫ ۔‬NHS\NOÙOÙMH ODXNLDPH NHSD ۖ0DOVHQRV‫ ۔‬HGXNDFLQÙYDLNĵ Lģ ñYDLULDXVLĵ ģDOLHV NDPSHOLĵ 5HJLVW- MH NODVHMH YDLNDL VXSDŀLQGLQDPL UXRWL JUXSHV SDPRNÙOÙPV SUDGÙMRPH MDX UXJ- VX JUĭGDLV PLOWDLV LU PDOĭQLQLQNR VÙMR YLGXU\MH .DVPHW YLV GLGÙMDQW QRUXL NHS- GDUER VPXONPHQRPLV WL NĭÏLXNXV EHL PHGXROLXNXV NDVGLHQ RUJDQL- 2 PDŀLHML WLNUDL LģUDGLQJL YLHQL LQGLYLGXDOLDL ]XRMDPH QHW SR WULV SDPRNÙOHV .DG WLN YLVL ŀHQNODLV ŀ\PL VDYR NHSLQXNXV DQWUL IRUPXRVXWLOSWĵ LU JDOÙWX SDWLUWL ģYHQWLQLXV NHSLPR MD VDYR VXJDOYRWXV VDXVDLQXNXV WUHWL OHQNGŀLDXJVPXV 2 QHWLOSXVLXV UDPLQDPH LU NYLH- W\QLDXMD NDV GDXJLDX SUÙVNXÏLĵ SULNHSV NLWL ŀDLGŀLD ۖPLOWĵ NDUÇ‫ ۔‬GDU NLWL OLSGR UHNRUGLÏLDPH DWY\NWL NLWÇPHW

QLR LOJLR NĭÏLXNĵ J\YDWÙOHV 9LVL ģDXQĭV YLVL RULJLQDOĭV .LHNYLHQDL SURMHNWH GDO\YDYXVLDL YDLNĵ JUXSHL ñWHLNLDPH NHSÙMĵ SDŀ\PÙMLPXV R YDLNDL LģY\NVWD QHģLQL VDYR DXWHQWLģNDLV NHSLQÙOLDLV

Jaukios ir skanios dovanos

ĢYHQWÙV GDO\YLDL QHPRNDPDL JDYÛ NÇ WLN LģNHSWXV PHGXROLXV PDUJLQR MXRV VSDOYRWRPLV JOD]ĭURPLV LU NDUWX VX OLQNÙMLPDLV GRYDQRMR YDLNDPV Lģ JORERV QDPĵ

3DGHGD VHUJDQWLHPV PDŀ\OLDPV

ۖ0DOVHQD‫ ۔‬GDOLMD QH WLN ģ\SVHQDV EHW LU SULVLGHGD SULH ۖ6SDOYRWR PHGXROLR GLHQRV‫ ۔‬ģYHQWÙV ģHLPDL -RV GDO\YLDL MDX WUHÏLXV PHWXV SUDGŀLXJLQD YDLNXV Lģ JORERV QDPĵ

ۖ0DOVHQD‫ ۔‬WDLS SDW MDX WUHÏLXV PHWXV SULVLMXQJLD SULH IRQGR ۖ0DPĵ XQLMD‫ ۔‬DNFLMRV NXULRV PHWX ŀPRQÙV SLUNGDPL DLWYDUR ŀHQNOX SDŀ\PÙWDV SUHNHV 0$;,0$ SDUGXRWXYÙVH SDUHPLD RQNRORJLQÙPLV OLJRPLV VHUJDQÏLXV YDLNXV

ۖ6SDOYRWR 0HGXROLR GLHQD‫ ۔‬Y\NVWD OLNXV PÙQHVLXL LNL ģY .DOÙGĵ ‫ ۋ‬ODSNULÏLR ÇMÇ -DX WUHÏLXV PHWXV PHGXROLDL NHSDPL Lģ ۖ0DOVHQRV‫ ۔‬PLOWĵ .DVPHW YLV GDXJLDX VDYDQRULĵ NHS\NOÙOLĵ UÙPÙMĵ ŀ\PLĵ ŀPRQLĵ SULVLGHGD SULH ģLR SURMHNWR ĢLHPHW PHGXROLXV Lģ ۖ0DOVHQRV‫ ۔‬PLOWĵ 9LOQLXMH .DXQH .ODLSÙGRMH 3DQHYÙŀ\MH ĢLDXOLXRVH LU 'UXVNLQLQNXRVH NHSÙ MDX NHS\NOÙOÙV

9LHQRV Lģ ۖ0DPĵ XQLMRV‫ ۔‬VWHLJÙMĵ WHOHYL]LMRV ODLGĵ YHGÙMRV 5ĭWRV 0LNHONHYLÏLĭWÙV WHLJLPX Xŀ SHUQDL Y\NXVLRV DNFLMRV PHWX VXULQNWXV OLWĵ EXYR ñUHQJWD SDODWD VHUJDQWLHPV YDLNDPV .DXQR NOLQLNĵ 2QNRORJLMRV VN\ULDXV NRUSXVH QXSLUNWD UHLNLDPRV ñUDQJRV EDOGĵ YDLVWĵ ĢLHPHW VXULQNWRV OÙģRV YÙO EXV VNLUWRV .DXQR NOLQLNĵ 2QNRORJLMRV VN\ULDXV NRUSXVXL NXULDPH J\GRPL YDLNDL

.ĭÏLXNĵ LU PHGXROLR UHFHSWR EHL GDXJLDX LQIRUPDFLMRV DSLH HGXNDFLQHV SDPRNÙOHV LU NHSLPR NXUVXV LHģNRNLWH ZZZ PDOVHQD OW

Užsk. Nr. 307226

.HOHWDV QHSDNDUWRMDPĵ DNLPLUNĵ ш0DOVHQDц NHS\NOÙOÙMHѐ

8 | Visuomenė

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Šakių vaikų namų siela liuteronų kunigas Virginijus Kelertas:

Į 2005 metais prie Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios pastatytus trijų aukštų 420 kv. metrų ploto vaikų globos namus patenka našlaičiai, tėvų palikti ar apleisti vaikai. Per septynerius metus juose yra gyvenę apie 240 įvairaus amžiaus mergaičių ir berniukų.

„Baikime Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Šiuo metu čia glaudžiasi 34 vaikai, nors vietos yra tik 30-čiai. Šių vaikų namų siela – Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas 41 metų Virginijus Kelertas, tarnaujantis Šakių ir Sudargo parapijose. „Lietuva taip gerai, kaip dabar, materialine prasme, dar niekada negyveno. Ir niekada tiek daug neaimanavo. Dūsavimas tapo viena iš dominuojančių mūsų krašto savybių“, – pastebi kunigas. Jo žodžiais, šiandien mums labiausiai trūksta ne materialinių, o dvasinių dalykų – daugiau tikėjimo, meilės, vilties. „Juk geras žodis, atjauta nieko nekainuoja, bet to dažniausiai šiandien ir pasigendama“, – neabejoja Šakių vaikų globos namams vadovaujantis dvasininkas. Todėl savo auklėtinius jis moko matyti ne tai, ko jie neturi, o tai – ką turi ir kuo gali padėti kitiems. Pamestinukai dalija dovanas „Turime sveikas kojas, rankas, mąstančią galvą. Su jomis galima labai daug ką nuveikti. Ir tai nėra kažkokie finansiniai dalykai“, – pabrėžia V.Kelertas. Kasmet prieš Kalėdas Šakių vaikų globos namuose gyvenantys mažamečiai aplanko garbaus amžiaus žmones. Parodytas dėmesys, kuklios dovanėlės praskaidrina jų kasdienybę ir tarsi nejučia priverčia nusišypsoti. O tai išvydę daug negandų per savo trumpą gyvenimą jau spėję patirti, bet nepalūžę vaikai į save pažvelgia kitaip. Jie supranta galintys padėti kitiems, pajunta savo vertę, atsakomybę.

V.Kelertas savo auklėtinius moko matyti ne tai, ko jie neturi, o tai – ką turi ir kuo gali padėti kitiems. E.Ovčarenko nuotr.

Mažieji pabėgėliai iš Sirijos Pokalbio su „15min“ žurnalistais dieną V.Kelertas sužinojo, kad teks priimti dar tris – nelegaliai sieną kirtusių pabėgėlių iš Sirijos – vaikus. Kol vyks tyrimas, mažieji klajokliai, kurių jauniausiam yra treji,

o vyriausiam – dvylika metų, turės perprasti naujų namų taisykles. „Jiems tai – didžiulis stresas, nes yra atskirti nuo tėvų, nesupranta mūsų kalbos, jau yra atlaikę ilgą kelionę. Belieka tik numanyti, iš kokios aplinkos, nuo kokio vargo ir nelaimių jie bėgo. Mūsų vaikai, ypač – vyresni, naujai atvykusius priima labai rūpestingai, atsakingai, nes patys visa tai yra išgyvenę. Jie naujus gyventojus nuramina, viską aprodo. Kartais gal ir gerai, kad reikia pasispausti, priimant kitą, pamatyti, kaip jis gyvena. Taip vaikai supranta, kad jie turi daug daugiau nei daugelis kitų, net ir iš normalių šeimų“, – svarsto iš Jurbarko kilęs dvasininkas.

Jauniausia globos namų gyventoja buvo vos septynių dienų. Kitąmet prie globos namų ketinama pradėti statyti aštuonių sublokuotų pastatų kompleksą, kuriame laikinai galėtų įsikurti šeimos su vaikais. Prie bažnyčios taip pat veikia anoniminių alkoholikų klubas, vienijantis apie 80 žmonių, yra įkurtas Dienos užimtumo centras sutrikusio intelekto asmenims, skirti aštuoni kambariai motinai ir vaikui ar pilnametystės sulaukusiems, tačiau dar nespėjusiems į gyvenimą įsikabinti buvusiems vaikų namų auklėtiniams. Kūdikį iškeitė į alkoholį Į Šakių globos namus įvairaus amžiaus vaikus nukreipia ne tik Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kartais juos atveža policijos pareigūnai, kartais vaikai patys ateina iš namų, kuriuose nuolat girtaujama, smurtaujama, nėra maisto.

Kauno miesto savivaldybė kviečia dalintis gerumu Antrąją Kalėdų dieną Kauno rotušėje vyks tradicinis, jau 23-iasis Kauno miesto savivaldybės organizuojamas Kalėdinis labdaros vakaras. Surinktos lėšos šįmet bus skirtos klausos negalią turintiems vaikams ir jaunimui bei tuberkulioze ir cukriniu diabetu sergantiems vaikams bei suaugusiems. „Visus kviečiu artėjant gražiausioms metų šventėms pasidalinti savo gerumu ir prisidėti prie šios kilnios iniciatyvos. Pasidalinkime mūsų širdyje užaugintais gerumo vaisiais su tais, kuriems labiausiai reikia mūsų palaikymo ir paskatinimo, mūsų gerumo ir šilumos“, - ragina Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Labdaros akcijos fondą tradiciškai papildys miesto mero žmonos Jurgitos Kupčinskienės globojamo meno darbų aukciono metu surinktos lėšos. Aukcionui savo kūrinius padovanojo žinomi Kauno menininkai: Lina Michalauskaitė, Gintaras Česonis, Kęstutis Navakas, Marijus Gvildys, Modestas Malinauskas, Eugenijus Gricius, Nijolė Kalvienė, Miglė Kosinskaitė, Aušra Deltuvienė, Egidijus Rudinskas ir Jurgita Rancevienė bei galerija „Jaukūs namai“.

Šiais metais geradarių paaukotos lėšos šįmet bus skirtos: Klausos negalią turintiems vaikams ir jaunimui (VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrui) - gestų kalbos vertimo paslaugoms, teikiamoms vaizdo skambučiais; Tuberkulioze sergantiems vaikams, besigydantiems Kauno klinikinės ligoninės II Vaikų ligų skyriuje, kurį globoja labdaros ir paramos fondas „Saulės smiltys" (papildomų palatų įrengimui: daugiafunkcinės lovos jaunuoliams, inhaliatorius, buitinė technika, įranga žaidimų kambariui); Sergantiesiems cukriniu diabetu - LSMU Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Cukrinio diabeto centrui, kuriame konsultuojami, gydomi ir tiriami sergantieji šia liga (įrangai atnaujinti ir papildyti: ultragarsinės diagnostikos aparatui, diabetinės pėdos priežiūros kabineto įrangai, profesionalaus nuolatinio cukraus kiekio kraujyje stebėjimo prietaisui). Vakar labdaros akcijai buvo paaukota daugiau nei 50 tūkst. Lt. Prie kilnios iniciatyvos vakar jau buvo prisijungę šie rėmėjai: bendrovės HELISOTA, SG DUJOS, LYTAGRA, INFORMACIJOS SAUGUMO AGENTŪRA, KAUNO TILTAI, GEOMETRA, MEGAPI-

LĖ, VITAFARMA, KAUNO KELIAI, G-GROUP, MEGAPILĖ, EKSPERTIKA, SKUBIOS SIUNTOS, ELINTA VS, LININGAS, LABORATORINIŲ BANDYMŲ CENTRAS, SERFAS, KAUNO SPAUDA, KAUNO PLANAS, MANO BŪSTAS LT, ASIGA, KAUNO AUTOBUSAI, KAUNO ŠVARA, KAUNO KOMUNALINIS IR BUTŲ ŪKIS, D.V. RAULYNAITIENĖS VAISTINĖ EKMEDINA, advokatų profesinė bendrija JANKAUSKAS IR PARTNERIAI, IĮ PERSIAN ART bei Kalniečių, Centro ir Šančių poliklinikos. Informaciniai Kalėdinio labdaros vakaro rėmėjai - „15min" ir INIT. Nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams. Praėjusiais metais labdaros akcijos metu iš viso buvo paaukota 121 tūkst. Lt. Šios lėšos buvo skirtos onkologinėmis ir sunkiomis retomis ligomis sergantiems vaikams, gydomiems Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje. Paaukotos lėšos panaudotos naujo skyriaus, kuriame gydomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, palatoms įrengti. Buvo nupirkti nestandartiniai baldai - kūdikių apžiūros stalai, spintelės prie lovų, foteliai visą parą prie savo vaikų budintiems tėvams, sumontuotos kompaktiškos spintos. Užsk. Nr. 307198

Visuomenė | 9

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

dūsauti“ Vaikai globos namuose primiršta patirtas negandas ir vargus.

Jauniausia globos namų gyventoja buvo vos septynių dienų. „Motina po gimdymo nesiryžo pakeisti gyvenimo būdo. Alkoholis. Po pusės metų ji apsitvarkė ir dukrą

pasiėmė. Kiek galėjome, jai padėjome. Kelis kartus buvo atvažiavusi į anoniminių alkoholikų klubą, kabinosi į gyvenimą, bet vaikas vėl pas mus. Maždaug 40 metų amžiaus moteris atvažiuoja retai. Neblaivi aplankyti dukros negali, o kitokių dienų, matyt, mažai ir būna. Alkoholis – sunki liga, kuri žmogų įkalina“, – liūdną mažylės gyvenimo pradžios istoriją pasakoja kunigas. Atrodė lyg iš koncentracijos stovyklos Kartą į Šakių vaikų globos namus buvo atvežta trejų metų mergaitė, tesvėrusi 6,2 kg. „Vaizdas – lyg iš koncentracijos stovyklos“, – galva palingavo V.Kelertas. Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitas vaikas, kurio dantys jau buvo išdygę, nemokėjo kramtyti maisto, nes, kaip spėjama, niekada to nebuvo daręs. „Kiši šaukštą, jis išsižioja, kiek tik gali, bet nežino ką toliau daryti. Nežinia, kas su juo buvo daroma. Buvo kaip salota numestas ir paliktas likimo valiai. Tokių metų vaikas jau turėtų stovėti, tačiau juo visiškai nebuvo užsiimama, todėl raumenys buvo neišsivystę“, – dar vieną sveiku protu sunkiai suvokiamą atvejį prisimena kunigas.

Vienas augina tris sūnus Anksti šeimą sukūręs V.Kelertas augina tris sūnus: Dominyką (13 metų), Aleksandrą (17 metų) ir Julių (18 metų). Savo atžalas kunigas prižiūri vienas, nes prieš penkerius metus išsiskyrė su žmona. Buvusi sutuoktinė taip pat kartais aplanko sūnus. Dvasininko tikinimu, kasdien rūpintis savais ir svetimais vaikais – nesunku, nes toks yra jo pašaukimas. „Tai vadinu malonumu, o ne darbu. Nors pats augau negausioje šeimoje – turiu vieną brolį, mano mama Irena dirbo vaikų darželio vedėja Jurbarke. Visada ja žavėjausi. Mama atsimindavo visų 100 vaikų vardus“, – pasakojo Šakių vaikų globos namų vadovas. Jis dar nežino, kokius gyvenimo kelius pasirinks jo atžalos. Leidžia vaikams apsispręsti patiems. Galbūt kažkuris paseks tėvo pėdomis. Julius vasarą pajuto socialinio darbo skonį, o Aleksandras svajojo tapti tolimųjų reisų vairuotoju. „Pavyko susitarti, kad jis savaitę praleistų kelyje. Grįžo pakeitęs nuomonę“, – šypsojosi V.Kelertas. Jauniausias sūnus Dominykas mokosi ir viskuo domisi, tačiau apie ateitį dar negalvoja.

Namuose tvarkosi patys Globos namuose verda toks pat kasdienis gyvenimas, kaip ir bet kuriuose kituose namuose, kuriuose auga vaikai. Ryte visi eina į mokyklas, o grįžę pirmiausia skuodžia į virtuvę. Vėliau ilsisi, ruošia pamokas, lanko meno, sporto būrelius. Labiausiai mėgstami koviniai sportai ir baseinas. Savaitgaliais keliasi kada kas nori ir dieną susiplanuoja kaip nori. Vieną kartą per savaitę – sekmadienį, po pamaldų – visi vienu metu susėda prie stalo. Kambarius tvarko, grindis plauna, drabužius į skalbyklą neša ir džiausto patys vaikai, todėl yra savarankiškesni ir atsakingesni už daugelį savo bendraamžių. Žinoma, džiugias akimirkas kartais sutrikdo vaikų išdaigos. Bausmė už jas – papildomas budėjimas arba draudimas kurį laiką išeiti iš namų. Tačiau labiausiai padeda pokalbiai. „Šie vaikai yra tokie patys, kaip ir jų bendraamžiai, gyvenantys normaliose šeimose. Jie turi tokias pačias galimybes, todėl daug kas priklauso tik nuo jų pačių, nuo jų norų, iniciatyvumo. Vienus vilioja mokslai. Kitus – tos pačios ydos, kurios suviliojo ir jų tėvus“, – atsidūsta V.Kelertas. Jis džiaugiasi buvusia auklėtine, Kaune studijuojančia teisę, tačiau liūdi, kad vienas vaikinas grimzta į gyvenimo dugną. Šakių vaikų globos namai ne tik gauna paramą iš Vokietijos, Švedijos, JAV, vietinės bendruomenės, ūkininkų, tačiau ir patys dalija labdarą. Gautais drabužiais, patalyne, rankšluosčiais paremia apie 600 vargingai gyvenančių šeimų Šakių rajone.

10 | Reportažas

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Rietavo fenomenas Žemaitijoje dar gyva tradicija į turgų keliauti kaip į bažnyčią Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Sekmadienio rytas. Spaudžia 6 laipsnių šaltis. Eismą reguliuojantys vyrai pluša – prie Rietavo turgaus nusidriekusi ilga automobilių eilė. Didžiulėje turgavietėje nuo 1997-ųjų, kai čia lankiausi paskutinį kartą, vaizdas

RIETAVAS

A.Kripaitės nuotr.

nedaug pasikeitęs: dalis prekeivių savo prekes išsidėlioję ant sulankstomų stalelių, kiti glaudžiasi celofanu dengtose palapinėse, dar kitiems prekybines patalpas atstoja suvežti metaliniai garažai. Žemaitiški gariūnai – Rietavo turgus – per beveik dvidešimt gyvavimo metų keitėsi mažai. Tačiau krizę ir konkurenciją su prekybos centrais turgus atlaikė be problemų: žmonių ir paviljonų čia nuolat daugėja. Pati turgavietė jau vargiai išsitenka 20 hektarų.

Nuo vinies iki kombaino Suvokti sistemą čia sudėtinga – šalia vyriškų apatinių sustatytos šakės ir kastuvai, greta prekiaujama kiniškais žaislais, o šalia jų – valikliais ir skalbikliais, net ir kvepalais. Vienoje palapinėje aplanko mintis – deja vu. Ant pakabų sukabinti ryškiaspalviai megztukai – lygiai tokius pačius prieš porą dešimtmečių vilkėdavo pusė pradinukų. Atrodo, kad laikas sustojo ir užuolaidų skyriuje. Net turgavietėje skambanti muzika – lyg iš praeities. Tiesa, juostines kasetes seniai pakeitė kompaktiniai diskai. Tačiau gyvenimas verda: žmonės brenda

prisnigtais takais, klausinėja, derasi. Vyras, sumanęs pasimatuoti slides, sudaro spūstis. Dar vienas, iškėlęs rankas virš praeivių, neša vaikišką vežimėlį. „Mes sakome, kad čia galima įsigyti viską – nuo vinies iki kombaino“, – didžiuojasi tik sekmadieniais veikiančio Rietavo turgaus vadovas Zigmonas Dirvonskas. Bet čia pat pasitaiso: „Turguje galima įsigyti ir nedidelį rąstinį namą ar pirtį.“ Geidžiamiausi pirkėjai – latviai Daugiau nei dešimt metų kiekvieną sekmadienį čia vyriškais apatiniais ir kojinėmis

Senus sąvartynus keičia atliekų surinkimo aikštelės

rama. Praėjusiais metais jose buvo priimta 2112 tonų atliekų – tai beveik trylika kartų daugiau nei 2006 m., kai buvo priimta tik 166 tonos. Daugiausiai šiose aikštelėse pastaraisiais metais buvo priimta naudotų padangų ir mišrių statybinių bei griovimo atliekų. „Atkreipiame dėmesį, kad žmonės vis daugiau atliekų atveža į jų surinkimo aikšteles. Šiuo metu regione veikiančių surinkimo aikštelių pajėgumai viršijami pusantro ar net du kartus. Atsiradus naujoms aikštelėms, žmonės turės ne tik geresnes sąlygas rūšiuoti atliekas, bet tai bus ir papildoma paskata tai daryti, nes pastačius papildomas aikšteles, stambiųjų bei kitų atliekų regiono gyventojams nereikės vežti toliau kaip 12 –15 kilometrų“, – teigė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) gamybos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Dimša. Ir jau eksploatuojamos, ir naujai įrengiamos atliekų surinkimo aikštelės Alytaus regione yra šalia gyvenamųjų rajonų, kad žmonėms būtų patogu jas pasiekti. ARATC specialistų manymu, tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jose surenkamų atliekų kiekis yra gerokai didesnis nei kituose šalies regionuose.

Į stambių gabaritų aikšteles keliauja atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius Iš 15 Alytuje naujai statomų aikštelių 10 bus skirtų stambių gabaritų atliekoms surinkti. Naujose, kaip ir jau veikiančiose aikštelėse, iš gyventojų bus priimamos buitinės stambios bei pavojingos atliekos. Jų negalima mesti į konteinerius, esančius prie gyventojų namų. Į aikšteles būtina gabenti įvairias cheminių medžiagų atliekas, maitinimo elementus, akumuliatorius, dienos šviesos lempas, tepalus ir jų filtrus, elektronikos ir buities techniką, pavojingomis medžiagomis apdorotą medieną, statybos, stiklo, gumos, metalo bei antriniam panaudojimui netinkamas plastmasės, stiklo, tekstilės atliekas. Atvežus ypač pavojingas (gyvsidabrio, graužikų nuodų, lengvai užsidegančių ar kitų itin toksiš-

kų medžiagų) atliekas privalu atiduoti aikštelės darbuotojui. Kitas atliekas į aikštelėse esančias talpas paskirsto patys gyventojai. Alytaus regione vykdomi keli projektai, susiję su didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimu. Projektas „Alytaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“ vykdomas nuo 2010 m. rugpjūčio. Stambių gabaritų atliekų aikštelėms įrengti Alytuje iš viso skirta daugiau nei 5 mln. litų, iš jų apie 4,2 mln. litų sudaro ES Sanglaudos fondo parama, likusi suma – projekto vykdytojo ARATC indėlis. Iki šiol projektui įgyvendinti skirta beveik 2,2 mln. litų, didžioji dalis – iš ES paramos. Kitas projektas „Alytaus regiono šiukšlynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ vykdomas nuo 2010 m spalio 28 d., šiam projektui skirta beveik 21,1 mln. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Viso projekto vertė – apie 28,1 mln. litų. Didžioji investicijų dalis į šį projektą skirta sąvartynams ir šiukšlynams uždaryti. Už atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione atsakingo ARATC specialistai neabejoja, kad pastačius daugiau aikštelių, jose surenkamų atliekų kiekis gerokai padidės, o tai leis sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį ir aplinkos užterštumą. Užsk. Nr. 307216

Atliekų rūšiavimas – ne tik aplinkai naudinga mada, bet ir būtinybė gyvenantiems Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad iki 2013 m. atliekų kiekis, šalinamas į sąvartynus, turi sudaryti ne daugiau kaip pusę 2000-aisiais šalinto atliekų kiekio. Tokius reikalavimus kelia ES, pagal juos šalyje formuojama bioskaidžių ir buitinių atliekų tvarkymo infrastruktūra. Už ES paramos aplinkos projektams administravimą atsakingos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, 2000-2006 m. Sanglaudos fondo lėšomis Lietuvoje uždaryti 466 aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, dar 2007-2013 m. Sanglaudos fondo lėšomis numatoma uždaryti 344 šiukšlynus bei sąvartynus. Taip pat šiuo metu pastatyta 11 naujų ES aplinkosauginius bei visuomenės sveikatos reikalavimus atitinkančių sąvartynų, šiuo metu šalyje veikia 62 stambių gabaritų atliekų ir 21 kompostavimo aikštelė. „Atliekų surinkimo aikštelių tinklą planuojama plėsti ir ateityje. Ne mažiau svarbu ir nuolat motyvuoti gyventojus, kad jie šiomis aikštelėmis naudotųsi. Džiugu, kad kai kurių regionų gyventojai jau dabar ypač aktyviai naudojasi atliekų surinkimo aikštelėmis. Pavyzdžiui, Alytuje gerokai viršijamos šių aikštelių galimybės ir šiuo metu statoma net 15 naujų: 10 stambių gabaritų atliekoms surinkti ir 5 kompostavimo“, – sakė APVA Atliekų projektų skyriaus vedėjas Vytautas Vrubliauskas. Šiuo metu Alytaus regione iš viso veikia 6 stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo ir 2 kompostavimo aikštelės, iš kurių 5 stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo ir abi kompostavimo aikštelės įrengtos naudojantis ES pa-

Reportažas | 11

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Turguje sekmadieniais apsilanko apie 13–20 tūkst. žmonių.

prekiaujantis gargždiškis Arūnas pirštinių nemūvi – sako, jau seniai apsipratęs ir žino, kaip nesušalti: „Žinoma, mes galime susinešti visas prekes į palapinę ir prekiauti po stogu, tačiau prekyba dėl to tik smuks. Prekės turi būti matomos, sudėtos taip, kad kiekvienas praeivis jas pamatytų.“ Arūnas dirba autobuso vairuotoju. Vyras įsitikinęs, kad išgražinus turgavietės aplinką, pastačius paviljonus, Rietavo turgus prarastų savo žavesį. „Nieko mums nereikia, gerai, kaip yra, svarbu, kad valdžia mūsų nesmaugtų, – aiškino gargždiškis. – Turtuoliai čia nevažiuoja,

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

o mūsų vidurinysis sluoksnis – labai skystas, visi baigia išsilakstyti. Geriausia prekybos diena būna tuomet, kai sulaukiame latvių. Tada tikrai pavyksta uždirbti.“

Savaitgalio vargai ir pramogos „Šiandien turgui pats geriausias oras – šalta, bet sausa, tad ir prekyba gera“, – kalbėjo pirštinėmis prekiaujanti Zita Mockienė iš Šilutės rajono. Darbo dienomis ji pluša Šilutės turgavietėje, o sekmadienio rytais kartu su žentu krauna prekes į autobusiuką ir keliauja į Rietavą: „Sekasi ekasi neblogai – skųstis negalime, me, o turgus labai smarkiai išauaugęs, net kauniečiai ėmė mė čia važiuoti prekiauti.“ Prekybininkai vieningai sutarė – vien darbas Rietavo turguje sviestu ant duonos nepadė-tų apsirūpinti. Vieni šiookiadieniais dirba vietinėse ėse prekyvietėse, kiti prekių ių pilnais autobusiukais apvažiuoja p ažiuoja kaimus. „Tauragėje turiu parduotuvę, tačiau sekmadieniais dar tenka važiuoti ir į turgų. Jau treti metai taip vargstu, nežinau, ar dar ilgai patempsiu“, – prisipažino sportine apranga prekiaujanti Svetlana iš Tauragės. Ji pastebėjo, kad daliai provincijos gyventojų turgus tapo savaitgalio pramoga: moterys ta proga išsitraukia paltus, aukštakulnius, nors drėgna ir slidu. Dalį pirkėjų prekybininkai sutinka kiekvieną sekmadienį. Trūksta tik arklių „Rietavo turgus įkurtas patogioje vietoje – Žemaitijos centre, buvusiame aerodrome, yra galimybės plėstis. Aplink nėra didmiesčių, taigi ir prekybos centrų konkurencijos. Aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojams čia labai patogu atvažiuoti, gali ir žemės

Skaičius

Tiek yra prekybos vietų Rietavo turguje. Dažniausiai čia prekiauja 800–900 žmonių.

tūkst.

ū ūkio technikos, ir rūbų, ir maisto, iir net gyvulių įsigyti“, – Rietavo tturgaus klestėjimo priežastis vardijo Z.Dirvonskas. di Anot jo, provincijoje vis dar gyva A tradicija sekmadieniais į turgų keliauti tradic bažnyčią. kaip į baž Tiesa, pastaraisiais metais turgavietėje sumenko prekyba automobiliais. Bet smarkiai išsiplėtė sendaikčių prekybos zona. Čia galima įsigyti visko – suvenyrų, dėvėtų rūbų, net antikvarinių baldų. Anot Z.Dirvonsko, prekybininkus į turgavietę vilioja gana mažos nuomos kainos ir tai, kad čia – apstu erdvės, galima ištiesti ilgiausius stalus: „Dauguma paviljonų – statyti pačių prekybininkų. Mes patys statome vienodus, stilingesnius paviljonus. Dar ne visi kraustosi į juos, bet pamažu turgavietė pasikeis.“ Šviesia turgaus ateitimi neabejojantis Z.Dirvonskas pats labiausiai pasigenda tikros gyvulių prekyvietės: dabar čia galima įsigyti tik kačių, naminių paukščių, šunų ir paršelių. „Manau, kad turgų labai pagyvintų, jei būtų galima nusipirkti ir arklį, karvę ar jautį“, – įsitikinęs turgaus vadovas.

Šildymas

Vilniaus šilumos tinklai siekia tapti ta institucija, kuri pati imsis renovuoti namus. BFL nuotr.

Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas:

„Renovacija būtina norint mažiau naudoti šilumos“ Šilumos kainos ir sąskaitos už šilumos energiją pastaraisiais metais yra viena dažniausiai aptarinėjamų temų tarp energetikų, politikų ir pačių gyventojų. Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas įsitikinęs, kad turime ne tik nuolat galvoti, kaip sumažinti šilumos kainą, bet ir kaip tos šilumos suvartoti gerokai mažiau. To galima pasiekti renovavus daugiabučius. – Kokia dabar yra situacija su daugiabučių namų renovacija? – Gyvenamųjų namų renovacijos projektus svarstėme kartu su šilumos ūkio modernizacijos planais. Modernizacija, negaunant Europos Sąjungos fondų lėšų ar Valstybės dotacijų, šiuo metu nevykdoma, tačiau būtina pagaliau išjudinti renovaciją. Šiuo metu nuolat bendraujame su atrinktomis daugiabučių namų savininkų bendrijomis, atliekami jų namų energetiniai auditai,

Gyventojai neeturės patys eiti į ba ankus, ieškoti piniigų ų. Jiems ms tereikės terei pritarti ritarti daugiabu da abučio renovacijai. N renovacij Niekas negali gyventojų ojų priversti renovuoti savo namą.

Senų namų – dauguma Daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t.y. apie 96 proc., pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

tariamasi, kokiomis medžiagomis bus atliekama renovacija, kaip randami ﬁnansavimo šaltiniai.

2005–2008 m. programoje dalyvavo 720 namų arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę.

Vilniaus šilumos tinklai siekia tapti ta institucija, kuri pati imsis renovuoti namus. Mes norime ne tik mažinti šilumos gamybos kaštus, bet ir sukurti tokį mechanizmą, kuris leistų mažinti šilumos suvartojimą.

Statistinis atnaujintas ar atnaujinamas namas yra penkiaaukštis, 51 buto, statytas 1974 m. mūrinis arba stambiaplokštis daugiabutis, kurio šildomas plotas siekia 2797 kv.m.

Investicijos į namų sutvarkymą net naudingesnės negu į šilumos ūkio modernizavimą. Kuo daugiau namų mes sutvarkysime, tuo mažiau suvartosime šilumos ir reikės mažesnių šilumos gamybos pajėgumų. Tada reikės mažiau dujų ir t.t. Tai susiję procesai.

Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas.

– Ar turite paruošę kokį nors planą, kaip renovacija galėtų pajudėti iš mirties taško? – Labai norime kitais metais pradėti renovuoti bent pirmą daugiabutį remdamiesi tuo, kad ne gyventojai turi imti paskolą, o mes už juos viską padarome. Gyventojai neturės patys eiti į bankus, ieškoti pinigų. Jiems tereikės pritarti daugiabučio renovacijai. Niekas negali gyventojų priversti renovuoti savo namą. Savivaldybė prievartinei renovacijai pinigų neturi. Vilniaus šilumos tinklai siūlo savo

paslaugas, kad gyventojams būtų lengviau ir jie savo noru jomis pasinaudotų, patys neįsipareigodami bankams. Vilniaus šilumos tinklų įsipareigojimai turėtų būti priimtini bankams, nes mes nebankrutuosime, esame savivaldybės įmonė. Visa tai susiję su gyventojų šilumos sąskaitomis. Mes galime renovuoti namus ir pasiekti tam tikrą energetinę nepriklausomybę taupydami šilumą. Dabar intensyviai dirbame ir stengiamės žiūrėti, kokių yra galimybių gauti valstybės paramą. Intensyviai

Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžio mieste. Šios savivaldybės investicijų dydis pastatų atnaujinimui (modernizavimui) sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių. Gana aktyvios buvo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Tauragės miestų savivaldybės – atitinkamai 10 ir 8 proc. investicijų. Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po įvykdyto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) jų turto vertė padidėjo 15–20 proc. Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje. Šaltinis: programa „Atnaujink būstą“

dirbama, kad kuo greičiau galėtume parengti tą projektą. – Ar kalbatės tik su tais namais, kuriuose yra įsikūrusios bendrijos? – Kalbamės su bendrijomis. Turime nemažai tokių, kurios susidomėjo, su tų 20 ar 30 bendrijų atstovais ketiname susitikti dar šiemet. Norime, kad jos įsileistų mus į namus, kur galėtume savo matavimo įranga išmatuoti šilumą, drėgmę, patikslinti parametrus, kad vėliau galėtume palyginti parametrus iki renovacijos ir po jos.

Šildymas

Pasak Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus A.Keserausko, keli sėkmingi pavyzdžiai turėtų išjudinti renovacijos procesą. J.Kalinsko nuotr.

Dabar veikianti programa

Kainų už šilumą skirtumai

Jeigu daugiabučių atnaujinimas vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, iš biudžeto reikėtų skirti daugiau kaip 43 mlrd. litų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiemet gyventojus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais. Mažesnius mokėjimus lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra sudarė apie 4 °C šilumos, 2011-ųjų lapkritį – apie 3 °C.

Vyriausybė parengė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ﬁnansinį modelį, pagal kurį renovacija ﬁnansuojama iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto lėšų ir gyventojų. Valstybė padės gyventojams kompensuodama dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų, iki 2013 m. gruodžio 31 d. butų ir kitų patalpų savininkams kompensuodama 100 proc. atnaujinimo projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo išlaidų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus kompensuojama 50 proc. išlaidų. Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė apmokės paskolos grąžinimą ir palūkanas. Nemažiau kaip 20 proc. sumažinus daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas, bus kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos.

Dabar neretai girdime skundus iš prastai renovuotų namų. Tarkim, dėl ventiliacijos nebuvimo kaupiasi drėgmė. Todėl siūlome būtinai tvarkyti ir ventiliaciją – ar per orlaides, ar dabar esančią ventiliavimo sistemą. Sausio mėnesį turėsime duomenis, kokiomis sąlygomis bankai galėtų teikti paskolas. Su visais bankais bendravome, visi norėtų teikti mums paskolas, dabar tik tereikia sulaukti vadinamųjų verslo planų ir nuspręsti, iš kokio banko paskolą galėtume paimti, kad gyventojai turėtų pakankamai laiko grąžinti paskolą. – Ar visada tinkamai suskaičiuojamos būsimosios išlaidos renovacijai ir ar netenka gyventojams nusivilti, kad namo atnaujinimas kainavo brangiau, nei jie tikėjosi? – Investicijos kartais būna didesnės, negu manoma iš pradžių. Vien apšiltinti namą neužtenka – reikia ir ventiliacijos sistemas sutvarkyti, atlikti kitus darbus, kurie ne visada būna numatyti projektiniuose dalykuose, tad išlaidos auga. Paprastai gyventojai nori, kad ir namo fasadai būtų sutvarkomi, balkonai. Todėl mes ketiname atskirti

projektus – vienas apimtų šilumą taupančias priemones, kitas – gerinančias gyvenimo komfortą. Natūralu, kad po kurio laiko atsiranda nepasitenkinimo, nes pirmaisiais metais gyventojai pajunta didžiausią efektą, o vėlesniais – vis mažesnį. Vėliau jiems gali tekti mokėti tiek pat, kaip iki renovacijos, tačiau juk jų gyvenimas bus kur kas komfortiškesnis. Jeigu dabar bute yra tik 15 laipsnių, tai mokėdami tiek pat už šilumos energiją po renovacijos gyventojai savo namuose galės džiaugtis 23 laipsnių šiluma. Tad gyvenimo sąlygos bus kitos. – Vilniaus miesto savivaldybė prieš kelerius metus prabilo apie tai, kad reikėtų renovuoti ištisus daugiabučių namų kvartalus. Galbūt Vilniaus šilumos tinklai galėtų imtis tokio projekto? – Šį projektą kuruoja Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau nėra tokios sistemos, kad galėtume visą kvartalą per prievartą renovuoti. Turi būti namų bendrijų ir gyventojų sutikimas. Juk demokratijos principai tokie, kad negali kas nors ateiti ir pareikšti – šitie namai bus renovuojami.

Šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh/mėn., pernai – apie 840 kWh/mėn. Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų. Sąskaitos, kurios pasiekė brangiomis gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojus, už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vidutiniškai sudaro 242 litus. 2011-ųjų lapkritį šiluma vidutiniškai kainavo 252 litus. Dujų kaina šilumos tiekėjams per metus augo 75 Lt/tne: nuo 1873 iki 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Kauniečiams šių metų lapkritį 60 kv. m ploto buto šildymas standartiniame senos statybos name vidutiniškai kainavo 254 litus, pernai – apie 256 litus. Klaipėdiečiai šiemet vidutiniškai mokėjo 220 litų, pernai – apie 230 litų. Vilniečiai už 60 kv. m ploto buto šildymą standartiniame senos statybos daugiabutyje šį lapkritį mokėjo vidutiniškai 235 litus, pernai – apie 310 litų.

Žinoma, projektus galima būtų daryti ištisiems kvartalams. Tai būtų naudinga ir mums, tai būtų išties racionalus sprendimas. Kvartalų renovacija priimtina ir miestui, nes būtina išlaikyti estetinį vaizdą, kad rajonai neprarastų savo vientisumo. Kadangi estetinis vaizdas nėra šilumos taupymo priemonė, tuo turėtų rūpintis savivaldybė. Tinkamai renovavus daugiabutį, gyventojai turi suprasti, kad kyla ir jų turto vertė. Tiesa, tai supranta kol kas ne visi. Nereikia tikėtis, kad staiga kils bendra euforija – visiems viskas patiks. Kaip paprastai, aktyvesni tie žmonės, kurie nepatenkinti. Nors nuomonių bus įvairių, garsiausiai savo nuomonę išsako būtent nepatenkintieji. – Praeitas šildymo sezonas buvo vadinamas rekordiniu pagal šilumos sąskaitų dydį. Kokią situaciją turime šiais metais? – Šilumos gamybos kaštai nepasikeitė. Viskas priklausys, kiek tos šilumos suvartosime, o tai priklauso nuo oro temperatūros, vėjo ir t.t. Tie, kurių namai yra sutvarkyti, gyvens gerai, o tiems, kurių namai kiauromis

sienomis ir langais, tikėtis nedidelių sąskaitų nėra realu. Kol renovacijos nevyksta, tol labai priklauso nuo oro sąlygų, kiek suvartojame šilumos. Jeigu namas kiauras, šildome aplinką, ir čia nieko nepadarysi. Žinoma, mūsų renovacija gal palies tuos geruosius pavyzdžius, kur yra bendrijos, kurios prižiūri savo turtą, jai naudinga juo rūpintis, kuri norės pasinaudoti geriausiomis technologijomis. Bet blogiausia situacija yra ne ten, o tuose namuose, kur nėra bendrijų, kur daug socialinių būstų, gyvena mažiausias pajamas turintys žmonės, gaunantys socialinę paramą, pensininkai. Tai seniausi ir blogiausi namai, galbūt jų net neverta renovuoti, gal paprasčiau būtų nugriauti. Galbūt Vyriausybė turės spręsti, ar tokiems namams nereikėtų pritaikyti kokio nors prievartinio renovacijos mechanizmo.

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt Užsk. Nr. 307205

Komentaras

14 | Verslas

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Verta vieno cento

Kieno interesams atstovavo A.Kubiliaus Vyriausybė, pirkusi brangias dujas, kurių, pasirodo, visai nereikia. Tai, žinoma, tik viena vieno cento pusė. Aversas, numizmatų terminais kalbant. Įdomesnis yra reversas – interesai, kurie slypi už naujosios ir buvusios Vyriausybės sprendimų. Norint įžvelgti, kas yra reverse, galima paklausyti, kaip Vyriausybės sprendimą dėl gamybos kvotos Lietuvos elektrinei sumažinimo komentavo naujasis energetikos ministras J.Neverovičius, kuris moka anglų kalbą ir dėl kurio kompetencijos energetikos srityje niekam nekilo klausimų: „Mes atsisakome gaminti iš brangių dujų ir vietoj to perkame pigesnę elektrą rinkoje“. Taigi J.Neverovičius sako, kad A.Kubiliaus Vyriausybė dėl nežinomų priežasčių buvo linkusi gaminti elektrą iš brangių dujų, kurias Lietuva perka iš „Gazprom“. Ir visa tai mes sužinome po ketverių metų kalbėjimo, koks blogas yra „Gazprom“ koncernas, kaip jis diskriminuoja Lietuvą, kuri dėl tos diskriminacijos net kreipėsi į Stokholmo arbitražinį teismą. Nežinau, kaip jums, bet man tai atrodo labai keista – viena ranka muši, o antra – duodi, tai yra, perki dujas iš „Gazprom“ diskriminacinėmis kainomis, nors tų dujų iš esmės ir nereikia. Tiesa, svarbi detalė čia yra tai, kad už tas mums, pasirodo, visai nereikalingas dujas mes vis dėlto turime susimokėti. Dar keisčiau yra tai, kad J.Neverovičius, kuris, primenu, kalba angliškai ir kurio kompetencija nekelia abejonių, tvirtina, kad Lietuvos elektrinės minimali energijos gamybos kvota galėtų būti dar mažesnė, tai yra, apie 0,66 mlrd. kilovatvalandžių per metus, o tai galėtų reikšti dar papildomą apie 0,3 cento nuolaidą elektros kainai. Atsižvelgiant ir į naujosios Vyriausybės sprendimus dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio surinkimo bei kvotinių elektros energijos gamintojų reguliavimo, gausime dar papildomus 0,3 cento už kilovatvalandę. Tai kiek tada verta A.Butkevičiaus Vyriausybė, jei vartotojai už elektrą per metus sumoka apie 4 mlrd. litų? Ir kieno interesams atstovavo A.Kubiliaus Vyriausybė, pirkusi brangias dujas, kurių, pasirodo, visai nereikia.

Lietuvos IT specialistai garsėja aukšta kvalifikacija, todėl ir uždarbiu nesiskundžia. A.Ufarto/BFL nuotr.

IT specialistai – it inkstai taukuose Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Valdžios ketinimai didinti minimalų atlyginimą nemažą dalį šalies verslininkų baugina, bet tik ne informacinių technologijų (IT) įmones – šioje rinkoje 1,5 tūkst. Lt į rankas uždirba nebent studentai ar praktikantai. Rasti gerą IT specialistą Lietuvoje – tikras iššūkis, o darbo neturi nebent visiški tinginiai ar nemokšos. Tokį vaizdą piešia IT įmonių atstovai, pastaraisiais metais vis dažniau susiduriantys su darbuotojų stygiumi. Tad nieko keisto, kad darbuotojo pageidaujamas atlyginimas tampa antraeiliu dalyku, o dažniausiai net ne įmonė ieško darbuotojo, o specialistas nusprendžia, kur nori dirbti. „Dažnai, jei reikia tam tikros srities specialistų, su patirtimi ir panašiai – jų arba nėra, arba jie jau kur nors dirba“, – sako kompanijos „Telesoftas“ direktorius Algirdas Stonys. Vilioja žaidimais biure Minimalus programuotojo atlyginimas Lietuvoje jau seniai viršija vidutinę algą, o labiau patyrusių darbuotojų mėnesio užmokestis siekia 6–7 tūkst. Lt ar daugiau. Nedirbančių programuotojų vis sunkiau rasti ir universitetuose ar kolegijose. O ir jie žino, kiek gauna kolegos, tad atėję į darbo pokalbį prašo 1,5–2

KVIEČIAME Į BIRŠTONĄ!

Šventinė „Imbierinio banginuko“ mugė Birštone, gruodžio 22 ir 29 dienomis, 17 val. šiemet J. Basanavičiaus aikštėje siaučia pirmąkart. Mugės dalyviai vaišins svečius šventiniais blynais, karštu vynu, kvepiančiais banginuko sausainiais ir firminiu obuoliu sūriu. Atvykite pasmaguriauti! Kartu su Birštono banginuku vaikus linksmins pasakų herojai. Į Birštono kiemą atkeliavus žiemai, ruoškite savo roges i mūsų kurortą, kur jūsų laukia rankomis sušildyti dirbiniai iš medžio, keramikos, velti daikčiukai, papuošalai, kalėdinės rankų darbo dovanos, vaistažolės, spausti aliejai. Veikiantis Birštono Kalėdų senelio paštas laukia Jūsų žinučių ir palinkėjimų. 22d. Kalėdinė mugė prie kurorto eglės J. Basanavičiaus aikštėje. Jūsų laukia kvapnūs

blynai, gardūs obuolių sūriai, banginuko meduoliai, karštas vynas, pasakų personažai, imbieriniai pyragai, meduoliai, rankomis spaustas aliejus ir vaistažolės. Birštoniečių ir kurorto svečių šį kartą lauks Kalėdų senelis su nykštuku – perduokite jam savo svajones. 29d. šventinės mugės akcentas - Sakralinio muziejaus kepti citrininės tešlos sausainiai ,,Banginukas“ pagal seną močiučių receptą, spanguolių uogienė su apelsinais birštonietiškai ir rankų darbo dovanos, sugalvoti norai naujametinei nakčiai ir gera šventinė, metų pabaigos nuotaika.

Kaip visad, žiemą, maloniai susitikime Birštone! Kurorto Sniego kalnas jau ruošiasi slidinėtojų antpuoliui !

Užsk. Nr. 307230

Jei pasakyčiau, kad A.Butkevičiaus Vyriausybė verta vieno cento, tos Vyriausybės gerbėjams tai tikriausiai nuskambėtų kaip įžeidimas, o oponentai tikriausiai iš susižavėjimo pultų ploti katučių. Ir abi pusės būtų neteisios. Nes vienas centas kartais gali reikšti labai daug. Ypač, jei tas centas yra susijęs su jūsų (ir mano) asmenine pinigine. Taip pat – dėl to, kad už to cento gali būti pasislėpę šimtai milijonų litų bei plika akimi kartais nepastebimų interesų. Kalbu apie trečiadienį Vyriausybės priimtą sprendimą sumažinti Lietuvos elektrinei kitiems metams buvusios Vyriausybės nustatytą elektros energijos gamybos kvotą nuo 1,53 iki 0,9 mlrd. kilovatvalandžių. Kainų komisijos pirmininkė D.Korsakaitė, komentuodama šį sprendimą, pareiškė, kad jis leis jau patvirtintą elektros kainą sumažinti vienu ar net 1,5 cento už kilovatvalandę. Prisiminkite, kiek kilovatvalandžių elektros energijos suvartojate per metus, padauginkite šį skaičių iš vieno arba pusantro ir gausite pradinę šios Vyriausybės vertę 2013 metams. Iš pirmo žvilgsnio, viskas paprasta – nereikia investicijų, nereikia referendumo. Pakanka susirinkti į posėdį ir nuspręsti.

Verslas | 15

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. gruodĹžio 21 d.

tĹŤkst. Lt mÄ&#x2014;nesio atlyginimo bei domisi kitais privalumais: lanksÄ?iu darbo grafiku, galimybÄ&#x2014;mis kilti karjeros laiptais ar net pramogomis biure (pvz., stalo tenisas, stalo futbolas, â&#x20AC;&#x17E;Xboxâ&#x20AC;&#x153; ir kt.). â&#x20AC;&#x17E;AtlyginimĹł lĹŤkesÄ?iai yra tikrai didesni palyginti su kitĹł sriÄ?iĹł specialistais, tÄ&#x2026; lemia padÄ&#x2014;tis IT rinkoje. IT srities specialistai turi daugiau galimybiĹł rinktis, tad, be abejo, renkasi atidĹžiau. Bet nepagrÄŻstĹł reikalavimĹł iĹĄ daug potencialo turinÄ?iĹł praktikantĹł netenka girdÄ&#x2014;tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; kompanijos â&#x20AC;&#x17E;Adformâ&#x20AC;&#x153; personalo vadybininkÄ&#x2014; AgnÄ&#x2014; KlasaviÄ?ienÄ&#x2014;. Tiesa, ÄŻdarbinus studentÄ&#x2026; teks pasiruoĹĄti maĹždaug pusmetÄŻ trunkanÄ?iam apmokymo procesui. Ir niekas nesuteiks garantijĹł, kad vÄ&#x2014;liau ĹĄis darbuotojas neperbÄ&#x2014;gs pas konkurentus.

A.RupĹĄys: â&#x20AC;&#x17E;BaigÄ&#x2122; IT studijas nedirba tik tie, kurie atsisako visĹł pasiĹŤlymĹł â&#x20AC;&#x201C; patys nenori arba jiems tai nepatinka.â&#x20AC;&#x153;

StudentĹł dar trĹŤks Kompanijos â&#x20AC;&#x17E;Ruptelaâ&#x20AC;&#x153; vadovas Andrius RupĹĄys teigia, kad padÄ&#x2014;tis ĹĄioje rinkoje paaĹĄtrÄ&#x2014;jo pastaraisiais metais: â&#x20AC;&#x17E;VieĹĄa paslaptis yra, kad ĹžmoniĹł trĹŤksta. Vienintelis bĹŤdas atrasti patyrusiĹł darbuotojĹł â&#x20AC;&#x201C; persivilioti juos iĹĄ kitur, o tai turi ÄŻtakos algĹł didÄ&#x2014;jimui.â&#x20AC;&#x153; Jo nuomone, tam ÄŻtakos turÄ&#x2014;jo ne tik uĹžsienio kompanijĹł, tokiĹł, kaip â&#x20AC;&#x17E;Barclaysâ&#x20AC;&#x153; bankas, atÄ&#x2014;jimas ÄŻ LietuvÄ&#x2026;, bet ir sumaĹžÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s moksleiviĹł dÄ&#x2014;mesys ĹĄiai sriÄ?iai. Lietuvos IT ÄŻmones vienijanti asociacija â&#x20AC;&#x17E;Infobaltâ&#x20AC;&#x153; jau keletÄ&#x2026; metĹł skalambija, kad IT studijas baigianÄ?iĹł jaunĹł specialistĹł skaiÄ?ius maĹžÄ&#x2014;ja. Tiesa, pastaraisiais metais tendencijos Ä&#x2014;mÄ&#x2014; keistis â&#x20AC;&#x201C; daugiau jaunuoliĹł universitetuose Ä&#x2014;mÄ&#x2014; rinktis technologijĹł studijas. TaÄ?iau ir toliau maĹžÄ&#x2014;ja IT studentĹł kolegijose.

NedidelÄ&#x2014; bendruomenÄ&#x2014; Dauguma Lietuvos IT ÄŻmoniĹł yra susibĹŤrusios ÄŻ 1994 m. ÄŻkurtÄ&#x2026; asociacijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;INFOBALTâ&#x20AC;&#x153;. Asociacija dabar vienija 130 Lietuvos informaciniĹł ir ryĹĄiĹł technologijĹł ÄŻmoniĹł bei mokslo ir studijĹł institucijĹł. Ĺ iose ÄŻmonÄ&#x2014;se ir organizacijose dirba apie 10 tĹŤkst. informaciniĹł ir ryĹĄiĹł technologijĹł specialistĹł. SkaiÄ?iuojama, kad iĹĄ viso Lietuvoje dirba apie 12 tĹŤkst. IT specialistĹł. 2011 m. asociacijos nariĹł indÄ&#x2014;lis ÄŻ Lietuvos BVP sudarÄ&#x2014; daugiau kaip 4 mlrd. litĹł.

UĹžsk. Nr. 306555

Individualus ĹĄildymo reĹžimas padeda taupyti Lina +"6/*Âť,ÇŹ

t7JTJFNT LBT OPSJ QJHJPT SFOPWBDJKPT MBCBJ QBUBSÉ´JBV QSBEÉśUJ OVP Ă&#x2DC;JMEZNP TJTUFNPT CFJ LBSĂ&#x2DC;UP WBOEFOT WBN[EZOP NPEFSOJ[BWJNPi 4 +VLOZT

-JFUVWPKF EBVHÉśKB EBVHJBCVÉ´JÉˇ HZWFOUPKÉˇ LVSJF OPSJ BS SVPĂ&#x2DC;JBTJ SFOPWVPUJ TBWP CÉ¸TUÉ˛ 5PLJBT UFOEFODJKBT TLBUJOB JS LBTNFU LZMBOÉ´JPT Ă&#x2DC;JMVNPT LBJOPT JS TVWPLJNBT LPLJÉ˛ OBVEÉ˛ KJF HBMJ JĂ&#x2DC; UP HBVUJ CFJ FTBNJ SFOPWVPUÉˇ OBNÉˇ QBWZ[EĂ&#x;JBJ 7JFO QBMZHJOVT LJFL VĂ˛ Ă°JMEZNÉľ NPLB BUOBVKJOUP OBNP HZWFOUPKBJ JS LJFL OFBUOBVKJOUP m HBMJNB QBNBUZUJ Ă˛ZNÉş TLJSUVNÉľ OF SFUBT SFOPWVPUP OBNP HZWFOUPKBT NPLB LBSUVT NBĂ˛JBV OFJ OFSFOPWVPUÉş

SZUF Éś EBSCÉľ JSHJ QBMJFLBN JĂ°KVOHUÉľ LBJ QBSFJOBN QBMBJLPNF MBJQTOJÉş Ă°JMVNÉľ m UPLT ZSB QBT NVT Ă°JMEZNP TJTUFNPT UFDIOJOJT TQSFOEJNBTi QBUJSUJNJ EBMJOPTJ LVSĂ°ÉšOJĂ°LJT 4 +VLOZT

(ZWFOUPKÉˇ TÉ˛NPOJOHVNBT m WJFOBT FTNJOJÉˇ Ă&#x;JOHTOJÉˇ "CFKPKBOÉˇJVT SFOPWBDJKPT OBVEB HBMJ OVSBNJOUJ BSHVNFOUVPUJ QBTJÉťMZNBJ BS QBSPEPNJ QBWZ[EĂ˛JBJ ĂŻJOPNB LBSUBJT HBMJNB WJTLÉľ QSBEÉšUJ NBĂ˛BJT Ă˛JOHTOFMJBJT LBE Ă˛NPOÉšT QBUZT TVQSBTUÉş LPEÉšM OBNP BUOBVKJOJNBT ZSB OBVEJOHBT

t,BJ Ă&#x;NPHVT TBWP CVUF UVSJ Ă&#x2DC;JMVNPT BQTLBJUÇŁ JS LBJ KBN QFS TJFOBT JĂ&#x2DC;FJOB Ă&#x2DC;JMVNB KJT QBUT OPSÇŚT LBE KBN Ă&#x2DC;JMVNPT TLBJUJLMJT QSJTVLUÇ§ LVP NBĂ&#x;JBVi 4 +VLOZT #Ç¨TUP JS VSCBOJTUJOÇŚT QMÇŚUSPT BHFOUÇ¨SPT BSDIZWP OVPUSBVLB

ĂUBJ ,VSĂ°ÉšOVPTF FTBOÉˇJP OBNP QSJNJOJOLBT 4JHJUBT +VLOZT ZSB ÉśTJUJLJOÉ¸T LBE HZWFOUPKBJ UVSJ QBUZT TVQSBTUJ LPEÉšM FGFLUZWVT Ă°JMVNPT OBVEPKJNBT ZSB OF UJL QJHFTOJT CFU JS KBVÉˇJBNBT BLJWBJ[EVT FGFLUBT Ă°JMVNPT QBKBVUJNP BUĂ˛WJMHJV

KBN QFS TJFOBT JĂ°FJOB Ă°JMVNB KJT QBUT OPSÉšT LBE KBN Ă°JMVNPT TLBJUJLMJT QSJTVLUÉş LVP NBĂ˛JBV 5VPNFU Ă˛NPOÉšT OPSÉšT BUOBVKJOUJ OBNÉľ CBOEZT BSCB JĂ° MBVLP Ă°JMUJOUJ OBNÉľ CFOESBJ BSCB LJFLWJFOBT BQTJĂ°JMUJOT TBWP CVUÉľ JĂ° WJEBVT

t7JTJFNT LBT OPSJ QJHJPT SFOPWBDJKPT MBCBJ QBUBSÉˇJBV QSBEÉšUJ OVP Ă°JMEZNP TJTUFNPT CFJ LBSĂ°UP WBOEFOT WBN[EZOP NPEFSOJ[BWJNP 1BWZ[EĂ˛JVJ LBJ Ă˛NPHVT TBWP CVUF UVSJ Ă°JMVNPT BQTLBJUÉľ JS LBJ

"Ă° NBOBV LBE QJSNPKF FJMÉšKF UVSÉšUÉş CÉťUJ BQTLBJUB LBE Ă˛NPOÉšT CÉťUÉş TVJOUFSFTVPUJ JS TVQSBTUÉş KPH OBVEPKBNB Ă°JMVNB ZSB BTNFOJĂ°LBJ KPi UFJHÉš QSJNJOJOLBT 4 +VLOZT 4QFDJBMJTUP LPOTVMUBDJKB HBMJ QBEÉśUJ TVUBVQZUJ

4NVMLNFOJĂ&#x2DC;LBT QSPKFLUP QBUJLSJOJNBT CFJ LBSUBJT SFHJT OFFTNJOJÉˇ EBMZLÉˇ QBTUFCÉśKJNBT HBMJ QBEÉśUJ JĂ&#x2DC;WFOHUJ LMBJEÉˇ

"UJEVT UFDIOJOJP QSPKFLUP QFSĂ˛JÉťSÉšKJNBT WJTBEB OBVEJOHBT 4V SFOPWBDJKPT QSPHSBNPNJT TVTJEÉťSÉ¸ EBVHJBCVÉˇJÉş OBNÉş QJSNJOJOLBJ HBMJ QBUJLJOUJ LBE SFJLÉšUÉş OFQBHBJMÉšUJ MBJLP TNVMLNFOÉş QBUJLSJOJNVJ t,BJ UJL BUTJLÉšMJBV HZWFOUJ Éś OBNÉľ UVP NFUV EBS CVWP LJUBT QJSNJOJOLBT UBEB VĂ˛ SFOPWBDJKÉľ CVWP

QBTLBJÉˇJVPUB BQJF NMO -U NBOF HZWFOUPKBJ Ă°JFL UJFL QBĂ˛JOPKP UBE QFSSJOLP QJSNJOJOLV "Ă° VĂ˛TJTQZSJBV QBLFJTUJ Ă°JMEZNP TJTUFNPT QSPKFLUÉľ OFT Ă°JMEZNP TJTUFNB CVWP TV EBMJLMJBJT BOU SBEJBUPSJÉş CFU NFT QBTJEBSÉšNF LPMFLUPSJOÉ¸ Ă°JMEZNP TJTUFNÉľ m LJFLWJFOBT CVUBT UVSJ TBWP TLBJUMJVLÉľ LPSJEPSJVKF LVSJVPT BĂ° UJLSJOV LBEB QSJSFJLJB ,JFLWJFOBT CVUBT UVSJ TBWP LSBOFMJVT BOU SBEJBUPSJÉş CVUP TLBJUJLMÉś UJL LBSĂ°UÉľ WBOEFOÉś OBVEPKBNF CFOESBJ 1BWZ[EĂ˛JVJ BĂ° BTNFOJĂ°LBJ LBSUBJT TBWP CVUÉľ Ă°JMEBV BQJF WBM OBLUÉś NFT BUTJKVOHJBNF JĂ°ÉšKÉ¸

4NVMLNFOJĂ°LBT QSPKFLUP QBUJLSJOJNBT CFJ LBSUBJT SFHJT OFFTNJOJÉş EBMZLÉş QBTUFCÉšKJNBT HBMJ QBEÉšUJ JĂ°WFOHUJ LMBJEÉş t3FOPWVPKBOU NÉťTÉş EBVHJBCVUÉś QBTJUBJLÉš LMBJEÉş LVSJBT QBEBSÉš QSPKFLUVPUPKBJ m Éś UBJ SFJLÉšUÉş BULSFJQUJ EÉšNFTÉś QSJFĂ° QSBEFEBOU SFOPWBDJKÉľ "OUBJ NÉťTÉş OBNF MJLP J[PMJBDJOF NFEĂ˛JBHB OFBQĂ°JMUJOUJ CBMLPOBJ KJF ZSB ÉśTUJLMJOUJ QBQSBTUBJT TUJLMBJT HSJOEZT OFBQĂ°JMUJOUPT UPEÉšM KVPTF Ă°BMUB JS HBVOBTJ TBWPUJĂ°LBT Ă°BMÉˇJP UJMUBT QBUFOLBOUJT Éś OBNÉľ Ę&#x20AC; UPLJVT EBMZLVT SFJLJB BULSFJQUJ EÉšNFTÉś /PST UBJ QBLBOLBNBJ NBĂ˛B CÉšEB OVP UP MBCBJ OFOVLFOÉˇJBNF WJT UJL OPSJTJ LJUJFNT QBUBSUJ LBE OFQBMJLUÉş KPLJÉş QMZĂ°JÉş QSP LVSJVPT HBMJ QBUFLUJ Ă°BMUJT JĂ° MBVLPi UFJHÉš 4 +VLOZT

%BVHJBV JOGPSNBDJKPT BQJF EBVHJBCVÇ°JÇ§ OBNÇ§ BUOBVKJOJNÇŁ m XXX BUOBVKJOLCVTUB MU JS OFNPLBNB UFMFGPOP MJOJKB

18 | Sportas

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. Linos Paulauskaitės nuotr.

Lietuvos žvaigždes gesina J.Valančiūnas – vienas populiariausių „Raptors“ žaidėjų. J.V J.Valančiūnas kol ko kas dažniau aikštę a palieka nusivylęs, nei patenkintas.

Asta Žukaitė, specialiai „15min“ iš Toronto

Didžiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės NBA vidutiniokų klubuose – tik vargo pelės. Toks kol kas šis sezonas Linui Kleizai, Jonui Valančiūnui ir Donatui Motiejūnui. Lietuvos krepšinio rinktinės treneriui Jonui Kazlauskui viešnagė Amerikoje optimizmo neįkvėpė. Anapus Atlanto nesijaučia gerai nei Jonas Valančiūnas, nei Linas Kleiza, nei juo labiau Donatas Motiejūnas. Visi trys NBA lygoje rungtyniaujantys lietuviai turi savų rūpesčių. Ir susijusių su krepšiniu, ir ne. Psichologiškai nelengva kiekvienam – Donatas negauna žaidimo laiko NBA ir vis išsiunčiamas į antrinę lygą, Jonui sunku atsiskleisti, o Linas užsisklendęs savyje dėl asmeninių problemų, apie kurias jis nenori viešai kalbėti. Rinktinės treneris J.Kazlauskas norėjo išklausyti kiekvieną žaidėją. Arba, kaip

A.Sabonis: „Jonas turi vienintelę užduotį – statyti užtvaras. Žinoma, jam dar reikia dirbti, bet ir trenerių požiūris turi būti kitoks.“ švelniai sako pats, aplankyti savo vaikus Amerikoje. Vaikus, su kuriais nori tiesti pergalių tiltus Lietuvos krepšinio rinktinėje. „Stengiausi suprasti, kaip jaučiasi Jonas ir Linas, bet juk negali įlįsti į žmogaus vidų. Daugiausia kalbėjomės apie žaidimą, pasidalijome praktiniais patarimais, bet taip pat ir padrąsinome. Šie žaidėjai labai reikalingi rinktinei, todėl susitikimas su jais buvo labai svarbus“, – Toronte savaitraščiui „15min“ sakė J.Kazlauskas. Pažintis atidėta ateičiai Toks pats, o gal net dar svarbesnis, turėjo būti susitikimas su D.Motiejūnu. Jis

neįvyko, todėl J.Kazlauskui buvo apmaudu. Iš NBA į NBDL lygą mėtomas lietuvis treneriui kelia vis daugiau nerimo. 22-ejų aukštaūgis nė karto neatstovavo Lietuvos rinktinei, bet išgirsti atsakymą į klausimą „kodėl“ J.Kazlauskas norėjo iš paties krepšininko. „Nepažįstu Donato, bet noriu pažinti ir jį suprasti. Turime visiems laikams išsiaiškinti, koks yra jo požiūris į rinktinę“, – sakė J.Kazlauskas. Treneris įsitikinęs, kad „Houston Rockets“ naujokui ne vieta antrinėje lygoje NBDL. „Tikrai nemanau, kad NBDL lygoje Donatas gali patobulėti. Jei bent sugrįžęs į NBA gautų žaisti, bet, kaip matėme, po pirmojo karto negavo. Padėtis gana kritiška, viliuosi, ji pasikeis. Priešingu atveju, visiems būtų buvę kur kas geriau, jeigu šis krepšininkas būtų likęs Europoje. Visi matėme, kaip galingai ir stabiliai žaidė šis jaunasis Lietuvos talentas“, – savo nuomone dalijosi J.Kazlauskas. Vienatvę praskaidrins mama Kartu su Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu Arvydu Saboniu ir direktoriumi Pauliumi Motiejūnu J.Kazlauskas pamatė,

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas kaip Toronte įsikūrė karjerą „Raptors“ klube pradėjęs J.Valančiūnas. Vidurio puolėjas turi puikias sąlygas gyventi ir treniruotis – jo apartamentai sujungti su arena, tad tik kelios minutės ir jis atsiduria „Air Canada Center“ arenos sporto komplekse. Iki šiol J.Valančiūnas gyveno vienas, bet ketvirtadienį iš Lietuvos atvyko jo mama Danutė. „Turbūt pagerės ir jo buities reikalai“, – šyptelėjo J.Kazlauskas. J.Valančiūnas prisipažino, kad didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia vienas ir naujų pažinčių neieško. „Visi reikalauja rezultato, pergalių ir gero žaidimo, bet aikštelėje ne visada pavyksta tai įgyvendinti. O laisvalaikio aš beveik neturiu, tad neturėjau kada užmegzti naujų pažinčių“, – pasakojo J.Valančiūnas.

Nukelta į 20 psl.

>>>

20 | Sportas

>>>

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Atkelta iš 18 psl.

Krepšininkas „15min“ sakė, kad dabar visą savo dėmesį laisvomis valandomis skirs mamai. Kartu su ja sutiks ir didžiausias metų šventes – Šv.Kalėdas ir Naujuosius metus. Praeities ir ateities žvaigždės Vos už kelių metrų nuo atsarginių žaidėjų suolelio dvejas „Raptors“ rungtynes stebėjęs J.Kazlauskas iš arti matė, kokias emocijas išgyvena jaunoji Lietuvos krepšinio žvaigždė. J.Valančiūno jausmus lengva nuspėti – kada jis jaučiasi patenkintas ir ramus žygiuoja prie komandos draugų, o kuomet liūdnomis akimis ir nusivylimo perkreiptu veidu atsisėda ant suolelio. „Psichologiškai Jonas nesijaučia gerai, nes didžiulis jo noras ir pastangos aikštėje ne visuomet duoda rezultatą. Kol kas Jonas komandoje nustumtas į šoną. Jis gauna mažai kamuolių ir stato daug užtvarų, bet norėtųsi didesnio jo indėlio į komandą. Svarbiausia, kad Jonas netaptų ir nebūtų vieno vaidmens žaidėju“, – mano J.Kazlauskas.

L.Kleiza ir J.Valančiūnas „Raptors“ komandoje vaidina antraeilius vaidmenis.

Panašios nuomonės yra ir garsiausias visų laikų krepšininkas A.Sabonis. „Susidarė įspūdis, kad čia Jonas turi vienintelę užduotį – statyti užtvaras. Žinoma, jam dar

L.Kleiza: „Patikėkit, kai pralaimėjimų tiek daug, gyvenimas nėra geras ir laimingas.“

reikia dirbti, bet ir trenerių požiūris turi būti kitoks“, – kiek pyktelėjęs ištarė A.Sabonis. Rungtynes jis stebėjo kaip paprastas žiūrovas. Ne kokioje VIP ložėje, o įsitaisęs įprastoje kėdėje šalia tūkstančių kitų „Raptors“ aistruolių. Toronto žurnalistus tai stebino. „Buvo labai keista matyti Arvydą Sabonį sėdintį minioje ir tokioje mažoje kėdėje“, – šypsojosi reporteris Dougas Smithas. Po rungtynių užkulisiuose kelios dešimtys žurnalistų laukė, kada galės pakalbinti legendinį krepšininką. Paklaustas, ką galvoja apie J.Valančiūną, A.Sabonis su neslepiamu pasididžiavimu reiškė savo nuomonę. „Nuostabus jausmas NBA turėti krepšininką iš tokios mažos šalies, kaip mūsų. Į Joną žiūrime kaip į savo krepšinio ateitį. Pažįstu jį penkerius metus ir kasmet matydavau neįtikėtiną pažangą. Bet dabar jis pateko į NBA. Čia jam kur kas sunkiau, todėl Jonas turi dar daugiau dirbti. Tikiu juo. Jonui dar tik 20 metų ir visa jo karjera dar prieš akis“, – tikino A.Sabonis.

Prie skausmų priprato „Raptors“ sezono pradžia nebuvo tokia, kokios laukė ir tikėjosi tiek pati ekipa, tiek jos gerbėjai. Vienas pralaimėjimas po kito ardė komandos vienybę, tačiau būtent tada, kai į Torontą atvyko delegacija iš Lietuvos, papūtė pergalių vėjai. Toronto klubas laimėjo ketverias rungtynes iš eilės. Į ekipos stovyklą sugrįžo viltis bei šypsenos. Bent jau persirengimo kambaryje tai buvo akivaizdu. L.Kleizos ir J.Valančiūno vietos persirengimo kambaryje – visai šalia viena kitos, iš dešinės pusės sėdi Jonas, iš kairės – Linas. Jas skiria įėjimas į dušą. Linas priminė savo humoro jausmą, kuomet išgirdo, ko paklausėme Jono. Iš jo spintelės kyšo vaikiška rožinės spalvos kuprinė, jos viduje – pliušinis Barto Simpsono žaisliukas. „Jonui patinka mergaitės ir žaislai“, – žiūrėdamas į savo tautietį juokėsi L.Kleiza. Netrukus jis surimtėja ir nuoširdžiai prisipažįsta: sezono pradžia nelengva ne tik komandai, bet ir jam pačiam. „Mūsų darbas yra laimėti ir, patikėkit, kai pralaimėjimų tiek daug, gyvenimas nėra geras ir laimingas“, – neslepia L.Kleiza. Dėl traumų ir asmeninių problemų vienas geriausių Lietuvos krepšininkų šį sezoną dar nespėjo įsivažiuoti NBA. Jis jaučia pasekmes po sunkios vasaros su Lietuvos krepšinio rinktine – kojų ir nugaros skausmai vis kartojasi, tačiau laiko ilsėtis Kanadoje nėra. „Žinoma, kad traumos trukdo ir žaisti, ir treniruotis. Metai bėga, aš senstu (šypsosi). Po sunkios vasaros buvo pora traumų, bet nieko negaliu padaryti. Bandau žaisti, kaip galiu. Tempas toks žvėriškas, kad neturiu laiko ilsėtis“, – teigė L.Kleiza. Jis atskleidė, kad po virtinės nesėkmių komandoje vyravo itin prastas mikroklimatas. Pasak L.Kleizos, suvienyti ir sustiprinti „Raptors“ ekipos žaidėjus gali tik geresni rezultatai: „Mūsų komandą gali suartinti tik pergalės. Turime visada išlikti kaip vienas kumštis, bet kai tų pralaimėjimų tiek daug – to nėra. Svarbiausia neieškoti kaltų, o pirmiausia paklausti savęs, ką aš blogai darau. Kai kalti kiti, bet tik ne tu, atsiranda labai daug problemų.“

Sviestas â&#x20AC;&#x201C; ir skanu, ir sveika LietuviĹł liaudies patarlÄ&#x2014; byloja â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;ĹĄaukĹĄtas sviesto koĹĄÄ&#x2014;s nepagadinaâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ iuo metu ĹĄis pieno produktas yra ne vien koĹĄiĹł ar sumuĹĄtiniĹł, bet ir daugelio kitĹł patiekalĹł gardinimo elementas. DaĹžnesnÄŻ sviesto vartojimÄ&#x2026; lemia ne tik skoninÄ&#x2014;s savybÄ&#x2014;s, bet ir dietologĹł vertinimai. Medikai teigia, kad saikingas ĹĄvieĹžio ir natĹŤralaus sviesto kiekis yra naudingas Ĺžmogaus organizmui. Ĺ˝monija kasmet suvartoja daugiau nei po 8 mln. tonĹł sviesto. â&#x20AC;&#x17E;LiĹŤto dalisâ&#x20AC;&#x153;, apie 4 mln. tonĹł, tenka Indijai, Europos SÄ&#x2026;junga jo suvalgo apie 2 mln. tonĹł, JAV â&#x20AC;&#x201C; maĹždaug 1 mln. tonĹł. Europoje sviestÄ&#x2026; labiausiai mÄ&#x2014;gsta prancĹŤzai â&#x20AC;&#x201C; per metus vienam prancĹŤzui tenka apie 8 kg sviesto. Tuo tarpu vienas lietuvis per metus suvalgo maĹždaug 3 kg ĹĄio pieno produkto.

Sviestas suteikia ypatingÄ&#x2026; skonÄŻ ir kvapÄ&#x2026; KokybiĹĄkÄ&#x2026; ir skanĹł maistÄ&#x2026; vertinanÄ?iĹł ĹžmoniĹł virtuvÄ&#x2014;je sviestas yra karalius. Ĺ io pieno produkto galima dÄ&#x2014;ti ÄŻ mÄ&#x2014;sos, Ĺžuvies patiekalus, ÄŻvairius kulinarinius kepinius, troĹĄkinius bei padaĹžus. â&#x20AC;&#x17E;Sviestas sustiprina kitĹł produktĹł skonÄŻ ir kvapÄ&#x2026;, todÄ&#x2014;l geriausi virtuvÄ&#x2014;s ĹĄefai svogĹŤnus, Ä?esnakus, morkas, grybus ir kitas sudÄ&#x2014;tines patiekalĹł dalis apkepa bĹŤtent jame. Be to, sviestas ypatingai dera su kiauĹĄiniais, miltais ir cukrumi, todÄ&#x2014;l norint iĹĄgauti unikalĹł savo gaminamĹł patiekalĹł skonÄŻ nesiĹŤlyÄ?iau jo keisti kitais produktais, pavyzdĹžiui, margarinu. Kepiniuose sviestas ypaÄ? tinka â&#x20AC;&#x201C; jie tampa lengvi, trapĹŤs ir tirpstantys burnojeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; komentuoja vieno populiariausiĹł ir vartotojĹł geriausiai vertinamĹł â&#x20AC;&#x17E;Dvaroâ&#x20AC;&#x153; sviesto technologÄ&#x2014; Vilma LaukytÄ&#x2014;-StaniuvienÄ&#x2014;. Pasak jos, skirtingĹł gamintojĹł sviestas skiriasi, jis nÄ&#x2014;ra vienodas, kaip daĹžnai manoma. â&#x20AC;&#x17E;KokybiĹĄkas sviestas yra ne tik turtingesnio skonio bei malonesnio aromato, taÄ?iau skiriasi ir jo savybÄ&#x2014;s, kurios iĹĄryĹĄkÄ&#x2014;ja ruoĹĄiant maistÄ&#x2026;. Tik iĹĄ ĹĄvieĹžios grietinÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s gaminamas, aukĹĄÄ?iausios kokybÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Dvaroâ&#x20AC;&#x153; sviestas ne tik skanus jÄŻ tepant tiesiog ant duonos, bet ir puikiai tinka tiek mÄ&#x2014;sos ar Ĺžuvies patiekalams, tiek padaĹžams bei kulinariniams gardÄ&#x2014;siams. Be to, â&#x20AC;&#x17E;Dvaroâ&#x20AC;&#x153; sviestu pagardintos keptos darĹžovÄ&#x2014;s, koĹĄÄ&#x2014;s, sriubos bei troĹĄkiniai ÄŻgyja ypatingÄ&#x2026; gurmaniĹĄkÄ&#x2026; prieskonÄŻ, mat ĹĄis aukĹĄÄ?iausios kokybÄ&#x2014;s sviestas puikiai atskleidĹžia ĹĄvieĹžios grietinÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s skonÄŻ ir kvapÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sako V. LaukytÄ&#x2014;-StaniuvienÄ&#x2014;.

jyje nedidinanti oleininÄ&#x2014; rĹŤgĹĄtis, kuri sudaro apie 40 proc. ĹĄio pieno produkto sudÄ&#x2014;tiesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apie sviesto naudÄ&#x2026; Ĺžmogaus organizmui pasakoja Vilniaus dietologijos centro gyd. dietologÄ&#x2014; EglÄ&#x2014; KliukaitÄ&#x2014;. Pasak dietologÄ&#x2014;s, saikingai vartojamas natĹŤralus sviestas yra naudingas maisto produktas, kuris papildo mĹŤsĹł organizmÄ&#x2026; ÄŻvairiomis maistinÄ&#x2014;mis medĹžiagomis, todÄ&#x2014;l jam turÄ&#x2014;tĹł atsirasti vietos Ĺžmogaus maisto racione. Atsargiau jÄŻ naudoti turÄ&#x2014;tĹł tik ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligomis sergantys ĹžmonÄ&#x2014;s, nes jiems rekomenduojama vengti visĹł produktĹł, kuriuose yra nemaĹžas cholesterolio kiekis.

9LOQLDXV GLHWRORJLMRV FHQWUR J\G GLHWRORJÉ&#x160;

(JOÉ&#x160; .OLXNDLWÉ&#x160; Ă&#x2026;6DLNLQJDL YDUWRMDPDV QDWÉŠUDOXV VYLHVWDV \UD QDXGLQJDV PDLVWR SURGXNWDV NXULV SDSLOGR PÉŠVÉŞ RUJDQL]PÉ&#x192; É&#x2018;YDLULRPLV PDLVWLQÉ&#x160;PLV PHGÉŻLDJRPLV WRGÉ&#x160;O MDP WXUÉ&#x160;WÉŞ DWVLUDVWL YLHWRV ÉŻPRJDXV PDLVWR UDFLRQH Â´

Suteikia daugiau energijos SviestÄ&#x2026; organizmas pasisavina 97 proc., o jame esanÄ?ias neriebiÄ&#x2026;sias medĹžiagas â&#x20AC;&#x201C; baltymus ir angliavandenius â&#x20AC;&#x201C; 94 proc., tad mitybos poĹžiĹŤriu ĹĄis pieno produktas yra labai vertingas. â&#x20AC;&#x17E;Sviestas pagerina kalcio, magnio ir riebaluose tirpiĹł vitaminĹł â&#x20AC;&#x201C; A, D, E, K â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsisavinimÄ&#x2026;. Be to, lengvai ir greitai ÄŻsisavinami ir jame esantys pieno riebalai, kurie atlieka termoreguliacinÄ&#x2122;, apsauginÄ&#x2122; funkcijÄ&#x2026;, nes ÄŻeina ÄŻ visĹł lÄ&#x2026;steliĹł membranos sudÄ&#x2014;tÄŻ ir aprĹŤpina organizmÄ&#x2026; hormonais. Dar viena naudinga sviesto savybÄ&#x2014; yra jame esanti cholesterolio kiekio krau-

â&#x20AC;&#x17E;Sviesto paros norma sveikam Ĺžmogui yra iki 10 gramĹł per dienÄ&#x2026;. PusryÄ?iams valgomi sumuĹĄtinis ar koĹĄÄ&#x2014;, pagardinti natĹŤraliu sviestu, suteikia daugiau energijos dienos pradĹžiai bei papildo organizmÄ&#x2026; lengvai ÄŻsisavinamais riebalais ir vitaminais. Tuo tarpu kitus riebalĹł gaminius, ÄŻ kuriuos dedami tam tikri priedai, organizmas ÄŻsisavina sunkiau, o kilokalorijĹł kiekis juose daĹžnai yra beveik toks pat kaip ir sviesteâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sako E. KliukaitÄ&#x2014;.

BĹŤtinas auganÄ?iam organizmui â&#x20AC;&#x17E;NatĹŤralus sviestas yra svarbus ir bĹŤtinas produktas normaliam vaiko vystymuisi. Pirmiausia, jame esanÄ?ios naudingosios medĹžiagos â&#x20AC;&#x201C; vitaminai, pieno riebalai â&#x20AC;&#x201C; stiprina regÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; bei apsaugo nuo infekciniĹł susirgimĹł, nes ĹĄie riebalai yra svarbĹŤs biologiĹĄkai aktyviĹł medĹžiagĹłÂ susidarymo procese. Taip pat sviestas yra naudingas protiniĹł gebÄ&#x2014;jimĹł ir intelekto vystymuisi, nes maitina nervinio audinio lÄ&#x2026;steles, smegenis bei palaiko odos elastingumÄ&#x2026; ir vientisumÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apie sviesto naudÄ&#x2026; vaiko organizmui pasakoja Vilniaus dietologijos centro gyd. dietologÄ&#x2014; EglÄ&#x2014; KliukaitÄ&#x2014;. Vaikams iki 7 metĹł per parÄ&#x2026; rekomenduojama suvartoti 5â&#x20AC;&#x201C;10 gramĹł natĹŤralaus sviesto. Toks kiekis ĹĄio pieno produkto be jau ankĹĄÄ?iau iĹĄvardintĹł gerĹłjĹł savybiĹł gali apsaugoti augantÄŻ organizmÄ&#x2026; nuo kvÄ&#x2014;pavimo takĹł alergijos, astmos. Be to, kadangi tai yra gerai ÄŻsisavinamas produktas, tinkamas sviesto kiekis perĹĄalimo ligomis sergantiems vaikams gali padÄ&#x2014;ti greiÄ?iau pasveikti.

Ä&#x2122;DOXP\QÉŞ VYLHVWR UHFHSWDV 5HLNÉ&#x160;V ÄźÄťÄť J Ă&#x201E;'YDURÂł VYLHVWR ÄźÄť J UDXGRQÉ&#x2030;OLÉŠ ODSHOLÉŠ ÄźÄť J ÉŁYLHÉŽLÉŠ SHWUDÉŽROLÉŠ ÄźÄť J ÉŁYLHÉŽLÉŠ NUDSÉŠ Äź VNLOWHOÉ&#x2030;V É&#x201E;HVQDNR Äź DUEDWLQLR ÉŁDXNÉŁWHOLR ÉŁYLHÉŽLÉŠ FLWULQRV VXOÉ&#x201E;LÉŠ Äź ÉŽLXSVQHOLR GUXVNRV Äź ÉŽLXSVQHOLR FLWULQLQLÉŠ SLSLUÉŠ Kaip gaminti 6YLHVWÉ&#x201A; SDODLN\NLWH NDPEDULR WHPSHUDWÉ¨URMH NDG MLV VXPLQNÉŁWÉ&#x2030;WÉŠ 7XRPHW VXPDLÉŁ\NLWH VX NHOLDLV ÉŁDXNÉŁWHOLDLV JHUDL VXVPXONLQWÉŠ ÉŽDOXP\QÉŠ 3DJDO VNRQÉ? É?EHUNLWH GUXVNRV FLWULQLQLÉŠ SLSLUÉŠ É?VSDXVNLWH VNLOWHOÉ&#x160; É&#x201E;HVQDNR É?YDUYLQNLWH FLWULQÉŠ VXOÉ&#x201E;LÉŠ EHL JHUDL LÉŁPDLÉŁ\NLWH 6YLHVWR ÉŽDOXP\QÉŠ LU SULHVNRQLÉŠ PDVÉ&#x160; VXVXNLWH É? PDLVWLQÉ&#x160; SOÉ&#x2030;YHOÉ&#x160; VXIRUPXRNLWH SDLOJÉ&#x201A; YROHOÉ? LU SDGÉ&#x2030;NLWH É? ÉŁDOG\WXYÉ&#x201A; NDG VXVWLQJWÉŠ

Ĺ iuo pieno produktu galima pagardinti jau pagamintus patiekalus â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;ti jo gaminant vaikams koĹĄes, tepti ant tamsios, rupios duonos, o taip pat sviestas puikiai dera su ÄŻvairiomis darĹžovÄ&#x2014;mis.

Naudingi patarimai gurmanams: t NeĹĄildykite ir netirpdykite sviesto mikrobangĹł krosnelÄ&#x2014;je, geriau jÄŻ palaikykite kambario temperatĹŤroje ir iĹĄsukite ĹĄaukĹĄtu â&#x20AC;&#x201C; tokiu bĹŤdu nepakeisite plastiĹĄkos sviesto struktĹŤros. t Kepinkite sviestÄ&#x2026; ant maĹžos ugnies, tada patiekalai bus gardesni ir kvapnesni. t Jeigu pyragas ar kiti kepiniai neiĹĄkilo, kitÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; sviestÄ&#x2026; iĹĄsukite su plaktuvu (maĹžo intensyvumo programa), nes taip paruoĹĄiamas sviestas geriausiai atskleidĹžia savo purenamÄ&#x2026;sias savybes. Jeigu plakant sviestÄ&#x2026; jis ÄŻĹĄyla â&#x20AC;&#x201C; padÄ&#x2014;kite kelioms akimirkos i ĹĄaldytuvÄ&#x2026;. Ir tuomet vÄ&#x2014;l plakite plaktuvu. t Jei norite, kad sviestas ilgiau iĹĄliktĹł ĹĄvieĹžias ir neprisigertĹł paĹĄaliniĹł kvapĹł, laikykite jÄŻ ĹĄvarioje uĹždaroje sviestinÄ&#x2014;je. Arba kruopĹĄÄ?iai suvyniokite ÄŻ pakuotÄ&#x2122;, kurioje sviestÄ&#x2026; pirkote.

22 | Pasaulis

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Iš Vilniaus kilęs kardinolas Henrykas Gulbinowiczius: „Vilniaus dvasia – ieškoti to, kas jungia, o ne kas skiria“

Vroclavo legenda Vroclavo arkivyskupijoje arba Vatikane, kaip kartais visą šį gražų kvartalą, kur bažnyčia prie bažnyčios, kur tūkstantmetė katedra ir net priešais stovintis viešbutis labiau skirtas dvasininkams, nei pasauliečiams, saulėtą lapkričio vidurio rytą mus pasitinka tik prieš mėnesį 89-ojo gimtadienio sulaukęs kardinolas Henrykas Gulbinowiczius. Virginijus Savukynas, Rimvydas Valatka Specialiai „15min“, Vroclavas „Gerą dieną, kaip sekasi?“ – sveikinasi lietuviškai ir linksmai priduria: „Daugiau užmiršau.“ Vilniuje gimęs ir čia kunigų seminarijoje savo kelią pradėjęs kardinolas Henrykas yra gyva ne tik Vroclavo, bet ir „Solidarnosc“ kovų laikų legenda. Jei ne arkivyskupo sumanumas, kažin kaip būtų sekęsi Lecho Valęsos profsąjungai pogrindyje. Iš visų pusių apsuptas skundikų ir saugumo šnipų H.Gulbinowiczius sugebėjo paslėpti ir išsaugoti 80 mln. zlotų, kuriuos judėjimui buvo suaukoję žmonės. Žurnalistė Katarzyna Kaczorowska, knygos „80 milijonų“ autorė, sako, kad komunistinis saugumas neįvertino H.Gulbinowicziaus. Jo išvaizda tokia apgaulinga, kad tai labai neturėtų stebinti. Jei ne kardinolo drabužiai, kurie, tiesą sakant, labai panešioti, atrodytų, kad mus į savo svetainę maloniai kviečia kaimo klebonas. Lenkijos čekistai taip pat manė, kad su tuo geraširdžiu kunigėliu, atkeltu į Vroclavą vyskupauti, galės daryti, ką panorėję. O jis juos taip apvyniojo apie pirštą, kad net dabar dar sunku tuo patikėti. Tačiau tie, kam lemta jį pažinti, labai greit pamato, jog kardinolas yra paprastas, bet tikrai ne prastas. Laisvai įterpia į savo kalbą lietuviškų ir rusiškų sakinių, cituoja vokiškai ir prancūziškai. Padaręs ilgą kalbos pasažą, o kardinolas Henrykas yra tiesiog jų meistras, po kurio laiko vėl sugrįžta prie, regis, jau visam laikui pamestos pokalbio gijos. Pokalbį su Vilniuje gimusiu kardinolu pradedame nuo garsiosios 80 mln. zlotų istorijos, apie kurią ne tik knygos rašomos, bet ir filmas jau sukurtas. – Kaip jums pavyko paslėpti tiek pinigų ir dar išsaugoti juos? Kaip pavyko apgauti

Kardinolo gyvenimas 1923 10 23

gimė Vilniuje.

1944 m.

įstojo į Vilniaus kunigų seminariją.

1950 m.

Balstogėje įšventintas į kunigus.

1955 m.

teologijos daktaras.

1970 m. vyskupas, valdantis Balstogę ir Vilnių. 1976 m.

Vroclavo arkivyskupas.

1985 m.

kardinolas.

2004 m.

arkivyskupas emeritas.

saugumo tarnybos agentus? Nejaugi aplink jus nebuvo skundikų? – Aplink mane sukosi gausybė saugumo šnipų – ir dvasininkų, ir pasauliečių. Priešais arkivyskupiją gyvenusi 65-erių moteris fotografuodavo visus, kurie tik įeidavo į rezidenciją. Prieš pat karinės padėties įvedimą 1981-ųjų gruodį, banke „Solidarnosc“ turėjo 80 mln. zlotų, kuriuos buvo surinkę žmonės. Todėl didžiausias nuopelnas buvo banko direktoriaus, kuris „Solidarnosc“ žmonėms tuos pinigus leido pasiimti. Taigi bankas pinigus opozicijos žmonėms išdavė, o šie – iškart pas mane. Atvažiavo tokiu mažu automobiliu ir į prieškambarį įnešė keturis lagaminus. Su pinigais. Jau buvo pradėję temti. Aš tuo metu buvau viršuje. Vienuolė man skambina ir sako, kad ponai atnešė paketus ir prašo

arkivyskupo. Vieną jų iš matymo pažinojau, kito – ne. Vyrai man sako: „Pinigai.“ O visoje vyskupijoje saugumo pasiklausoma. Tad aš jiems kaip galima garsiau sakau: „O iš kur tokių puikių kriaušių gavote“? Vienuoles išsiunčiu į virtuvę, liepiu „tas kriaušes“ pastatyti prie kabyklos ir kviečiu į kambarį, kur imu teirautis, ar tai yra jų pinigai? Jei vogti, negalėčiau jų laikyti. Vyrai rodo banko čekį. Tada sakau: „Išeikite tuoj pat, nes bobutė nufotografuos.“ – Paslėpti paslėpėte, bet Lenkijoje prasidėjo neregėta infliacija. Ką darėte, kad „kriaušės“ nesupūtų? – Taip, zlotas vis labiau nuvertėjo. Žmogus, atsakingas už tuos pinigus, jau buvo suimtas, sėdėjo kalėjime netoli Olštyno. O aš prieš tai 11 metų dirbau Olštyne – profesoriumi, o porą metų ir seminarijos rektoriumi. Buvęs mano seminaristas vaikščiodavo į kalėjimą išpažinčių klausyti. Liepiau surasti tą vyrą kalėjime, kad apsakytų, ką daryti. Zlotus buvo nuspręsta iškeisti į JAV dolerius. O tai komunistinėje Lenkijoje ir dar karinės padėties metu nebuvo taip jau paprasta. – Bet jums pasisekė? – Tai, kad mums pasisekė, yra Dievo dovana, o ne mūsų, žmonių, nuopelnas. Išsaugoti pinigai buvo naudojami ne tik pogrindinei spaudai, bet ir kalinčių „Solidarnosc“ aktyvistų šeimoms remti. – Į Vroclavą jus perkėlė iš Balstogės. O kaip atsidūrėte Balstogėje? – Iš Vilniaus, tuoj po karo. Į pasaulį atėjau 1923-iaisiais. Gimiau šv. Jokūbo ligoninėje, kuri yra (dabar jau uždaryta, – red. past.) prie Dominikonų bažnyčios. O gimimo liudijime įrašyta: Šukiškių palivarkas, Buivydžių parapija. Mane krikštijo lietuvių kilmės kunigas Aleksandras Dulko, labai inteligentiškas vyras. Šventos Dvasios apšviestas paliko Sankt Peterburgo kadetų mokyklą, kurioje mokėsi, ir pasuko į kunigystę. Buivydžiuose klebonavo iki 1936-ųjų. Kunigo Aleksandro įpėdinis buvo aistringas lietuvis Vincentas Miškinis, kurį labai mylėjo visi parapijiečiai. Kunigas Vincentas mane ir pastūmėjo į kunigystę. – O kaip pašaukimas? – Mūsų giminėje nebuvo nei vienuolių, nei kunigų. Į Vilniaus kunigų seminariją įstojau 1944 metais, kai Vilnių jau buvo okupavę sovietai. Bolševikai gaudė jaunuolius į armiją. Man tuomet buvo 21-eri. Taigi galėjo sugauti ir nusiųsti patrankų mėsai į Berlyną. Kunigas V.Miškinis tuomet ir pasakė: „Būsi kunigas ar nebūsi, po to pažiūrėsim, bet bus geriau, jei seminarijoje pasislėpsi.“ Taip rugpjūčio 15-ąją nuėjau ten, kur gimiau, į šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kur buvo dominikonų vienuolynas. Apsirengiau kaip harceras, trumpomis kelnėmis, – kad jauniau atrodyčiau. Pasitiko seminarijos rektorius, ką tik ištrūkęs iš nacių lagerio: „Popierius turi gerus, bet atėjai su

trumpomis kelnėmis.“ Teko paaiškinti, kad taip apsirengiau todėl, kad nepagautų į sovietų armiją. Tuo metu mūsų, seminaristų, buvo 60: 45 lenkai ir 15 lietuvių. Susidraugavau su klieriku iš Vidurio Lietuvos, kuris nemokėjo nė žodžio lenkiškai. – Kalbėjotės lietuviškai? – Taip. Paskaitos vykdavo lotynų kalba, bet buvo mokoma ir lietuviškai. – O kaip atrodė gyvenimas Vilniuje iškart po karo? – Seminarijoje buvo šalta. Juk Vilniuje minus 30 – tai normalu, ar ne? Bet tik du kartus kūrendavo krosnis. Tad kokia ten šiluma. Gal +12 ir buvo. Atėjo pažįstamas jaunuolis, kuris buvo išėjęs į partizanus. Iš po skverno ištraukė revolverį ir sako: „Paslėpk, o jei po mėnesio negrįšiu, išmesk į Viliją (Nerį, – red. past.).“ Grįžo po trijų dienų, pasiėmė pistoletą ir sako: „Seminarija – ne mano kelias, palieku.“ Šis jo apsisprendimas paveikė ir mane. Ėmiau svarstyti, kad gal ir man reikia palikti seminariją. – Kodėl likote? – Lapkričio 10-oji, vakarinės pamaldos koplyčioje, dvasinis tėvas sako: „Rytoj lapkričio 11-oji, Lenkijos Nepriklausomybės diena, melsimės už Lenkijos ir Lietuvos laisvę.“ Po šių žodžių vyresnieji seminaristai atsigulė kryžiumi. Šis gestas mane išgelbėjo – apsisprendžiau likti seminarijoje. Bet jau kitais metais valdžia visus seminaristus ir profesorius suvarė į salę ir pasakė: „Sovietinėje Lietuvoje bus tik viena kunigų seminarija – Kaune. Iki vakaro turite apleisti patalpas: kas nori, tevažiuoja į Kauną, o kas nenori – į Lenkiją. Rektorius po to tepasakė: „Tai Aušros Vartų Dievo Motinos stebuklas, kad mūsų neišvežė į Sibirą.“ – Kada paskutinį kartą buvote Vilniuje? – Buvo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos karūnavimo jubiliejus. Išvykau po to iš Vilniaus labai pakilios nuotaikos. Žinote, kodėl? Devintą valandą ryto pamaldos vyko lietuviškai, visi Lietuvos vyskupai dalyvavo, o jau 11 valandą kardinolo Audrio Bačkio prašymu aš laikiau mišias lenkiškai. Tačiau visi lietuvių vyskupai liko. Ir tai yra Vilniaus dvasia – ieškoti to, kas jungia, o ne to, kas skiria.

Pasaulis | 23

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Vilniuje buvo stačiatikių, žydų, katalikų, protestantų, ir mes visada su visais taikoje sugyvendavome. – Ar Vroclavas panašus į Vilnių? – Taip. Mes irgi ieškome to, kas jungia, o ne skiria. Vroclave yra Draugystės kvadratas. Jame stovi keturios skirtingų konfesijų ir religijų šventovės – šv. Mikalojaus bažnyčia, stačiatikių cerkvė, liuteronų bažnyčia ir sinagoga. Tai štai sinagoga buvo atiduota konservatorijai. Davė jai pinigų, bet rektorius juos išleido kitur. Tuomet ateina vaivada ir klausia manęs, ką daryti, nes žydai nori susigrąžinti savo sinagogą. Po to pas mane ateina žmonės iš turtingos „Miedź“ įmonės ir klausia, ar reikia pinigų. Aš jų ir klausiu: „O stačiatikiams davėte?“ Davėme. O protestantams? Davėme. O žydams? Ne? Tai duokite. O kiek jiems duoti? Na, be 50 tūkstančių neapsieisi. Tai jie davė sinagogai 200 tūkstančių. Norėjo tai pavadinti tolerancijos rajonu. O aš sakau: nejau kiti Vroclavo rajonai nėra tolerantiški? Arba keturių šventovių, arba draugystės. Iš kur visa tai man į galvą atėjo? Todėl, kad tai yra mano kraujyje, to aš išmokau Vilniuje. Kiekvienas kalba savo kalba. Tegu kalba. Svarbu, kad vienas kitą suprastume. – O sovietų okupacijos metais ar teko lankytis Lietuvoje? – 1969-aisiais – buvau pas vieną kunigą. Jo pavardės jau neprisimenu. Bet prisimenu, kad jis turėjo seniausią Lietuvos pašto ženklą. Ir man jį rodė, bet į rankas nedavė (juokiasi). Bjauri situacija tuomet buvo Lietuvoje – kolchozai, visur tikintieji persekiojami. Išspausdinau 10 tūkst. egz. katekizmo. Vatikano radijo redaktorius davė

„To aš išmokau Vilniuje. Kiekvienas kalba savo kalba. Tegu kalba. Svarbu, kad vienas kitą suprastume.“

Popiežius Jonas Paulius II (dešinėje) H.Gulbinowicziaus vis klausdavo, kaip laikosi Lietuva. Agencja Gazeta nuotr.

lietuvišką katekizmą, pagal jį ir atspausdinau. Ir per kelerius metus tai pamažu pervežėme į Lietuvą. – Kaip? – Slaptai. Paštu juk negalėjau į Lietuvą pasiųsti tų katekizmų. Kai kas nors į Lietuvą važiuodavo automobiliu, tai katekizmų įduodavome. Aš pats irgi vežiau. Traukinyje pasidėjau ant lentynos. Pasieniečiai atėjo, bet nekreipė dėmesio. Tikriausiai todėl, kad nenorėjo. Tai buvo Gardine. – Ar teko girdėti apie sovietų okupacijos metu pogrindyje leidžiamą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką?

– Nuolat ją gaudavau jau išverstą į lenkų kalbą. Nuveždavau šv. Tėvui į Romą. O kai popiežiumi tapo Jonas Paulius II, tai jis ypač domėjosi, kaip Lietuva laikosi. Vis manęs klausdavo. Beje, kai aš čia atvažiavau, Vroclave vykdavo pamaldos lietuviškai. Šv. Vaitiekaus bažnyčioje. Buvo kunigas Alfonsas Jurkevičius. Dabar jis emeritas. Taip pat yra ir Aušros Vartų Dievo Motinos kultas. Ar žinote, kodėl pakraščių žmonės atsispyrė rusifikacijai? Todėl, kad tikėjo. – Ar norite pasakyti, kad tikintis žmogus yra geresnis už netikintį?

– Dievas yra su kiekvienu žmogumi nuo pat jo gimimo. Aš Vilniuje išmokau gerbti visus žmones. Niekada nedariau skirtumo tarp tikinčių ar netikinčių. Kiekvieną žmogų gerbiu, nes kiekvienas turi nemirtingą sielą ir su kiekvienu iš jų susitiksiu amžinybėje. Tad kaip į netikintį galima žiūrėti kreivai? *** Dar ilgai kalbėjomės su guviu kardinolu, kuris kur buvęs, kur nebuvęs vis mintimis grįždavo į prieškario ir karo metų Vilnių. Į tėvų sodybą, kurioje ramiai ūkininkavo jo tėvai ir kurią komunistai nugriovė, perkėlė į Nemenčinę ir iš jos surentė muziejų. Kardinolas kalbėjo apie to meto papročius – kaip reikėjo įėjus į kambarį pasisveikinti su tetomis: „Kulnais sumušti ir pasakyti: „Sveikinu mylimą tetą, prašom leisti ranką pabučiuoti“. Ir kaip jis pirmą kartą susimovė tetų pasveikinimo ceremonialą bandydamas pritaikyti kunigui. – Ką Kristus pirmiausia pažadėjo paimti į rojų? – linksmai mirkteli kardinolas. Ir pats atsako: „Latrą!“ Taigi, Virgi, neprarask tikėjimo, šypsosi gyvenimo džiaugsmą ir meilę žmonėms išsaugojęs kardinolas. Ir, žinoma, Vilniui. Nes viskas, kas gera, anot kardinolo, yra iš Vilniaus.

24 | Kultūra

Kino kodas

Operacija „Kalno grąžinimas“. Pirmoji dalis

K.Buožytei svarbu kurti tokį kiną, kurį pati norėtų žiūrėti – tikisi, kad jei ją tai domina, gal ir kitiems bus įdomu.

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt Siužetas ir kontekstas Vieną dieną mielas ir romus hobitas, vardu Bilbas Beginsas (akt. M.Freemanas), sulaukia netikėto svečio. Burtininkas Gendalfas (akt. I.McKellenas) pasiūlo jam ypatingą kelionę. Pasiūlymas labai neviliojantis, susijęs su mirtinais pavojais, todėl Bilbas, aišku, nesutinka. Tačiau jau vakare į jo trobelę suguža nykštukų komanda, pasiryžusi iš slibino Smogo atsiimti užgrobtą gimtąjį kalną Ereborą su daug aukso jo viduje. Kadangi rytas už vakarą protingesnis, Bilbas visgi prisijungia prie spalvingos grupės ir pradeda neįtikėtinai sunkią kelionę Vienišojo kalno link. To žygio metu jis bus priverstas patikrinti savo sugebėjimus išgyventi ir sužinos, ar lengva pritapti prie karingų nykštukų grupės. Išvados Kažkokia nelabai gera epidemija užpuolė fantastikos kūrėjus. Pradėję rašyti istoriją arba ją ekranizuoti, jie negali laiku sustoti. Šio žanro knygos ir filmai dabar beveik visada gimsta ciklais. Ne mažiau kaip trilogijomis, o būna net daug ilgesnių projektų. Pasitaiko ir pagirtinų išimčių, bet dažniausiai sugalvotas siužetas ar istorija be reikalo praskiedžiama. Tokias knygas nuobodoka skaityti, o filmus – žiūrėti. Gaila, kad P.Jacksonas, puikiai ekranizavęs „Žiedų valdovo“ trilogiją, nusprendė jos priešistorę – vieną ne itin storą knygutę apie Hobitą – ištempti net į tris dalis. Rezultatą buvo galima numatyti. Jau pirmasis filmas atrodo pernelyg ilgas – epizodai Kadras iš filmo.

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

I.Gelūno nuotr.

„Hobitas: nelaukta kelionė“ („The Hobbit: An Unexpected Journey “)

Aistringa

JAV, 2012 m., 170 min. Rež. Peteris Jacksonas. Vaidina: Ianas McKellenas, Martinas Freemanas, Richardas Armitage‘as. Įvertinimas

tęsiasi kankinančiai ilgai, o tarpus užpildo iš paukščio skrydžio nufilmuoti peizažai. Labai gražu, bet kam jų tiek daug? Suprantama, užkietėjusiems „Hobito“ mėgėjams ir devynių valandų, praleistų kine, bus maža, bet aš šiuo atveju mėginu atsidurti eilinio žiūrovo kailyje, iš kino laukiančio dinamiškos pramogos. O jos kur kas mažiau negu ilgų pokalbių. Be abejo, kompiuteriniai vaizdo efektai puikūs, scenografų išmonei nėra ribų. Ekrane – trolių, goblinų, orkų ir elfų kaleidoskopas. Tačiau tokio sviesto šiai košei tiesiog per daug. Belieka pridurti keletą žodžių apie naująsias skaitmenines kameras, kuriomis filmuoja P.Jacksonas. Vaizdas neįtikėtinai kokybiškas, tačiau dingsta kino efektas ir atrodo, kad žiūrime videofilmą. Panašiai kaip šiuolaikiniuose televizoriuose kino filmas virsta vaizdo filmu. Mane toks vaizdas kiek erzina, bet gal įprasime. Taigi, jūsų laukia labai ilga kelionė, kuri baigsis tik 2014 metais.

Iš kur atsiranda aistra? Kada gimsta meilė? Ar žmogaus jausmai, emocijos, elgesys yra tik cheminių reakcijų pasekmė ar kažkas daugiau? Atsakymų į šiuos klausimus ieško nauja 30 metų režisierės Kristinos Buožytės, išgarsėjusios filmu „Kolekcionierė“, kino juosta „Aurora“. Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt Nuo sausio 4 d. romantinė drama su mokslinės fantastikos elementais Lietuvos žiūrovus pakvies ne tik susimąstyti, bet ir patirti neįprastų fizinių potyrių, sėdint prieš didįjį kino ekraną. – Jūsų filmo pasaulinė premjera šią vasarą įvyko Karlovy Varų kino festivalyje. Vėliau filmas keliavo po kitus festivalius, pelnė apdovanojimų ir štai pagaliau jį galės išvysti lietuviai. Ką jaučiate, artėjant nacionalinei premjerai? – savaitraštis „15min“ paklausė K.Buožytės. – Nesvarbu, kad filmas daug keliavo, sulaukė pripažinimo. Kai kam jis patiko, bet kai rodau savame krašte, saviems žmonėms, jaučiu didžiulę atsakomybę. Kita vertus, labai smalsu ir įdomu, kaip žiūrovai priims mano filmą. Jaučiu jaudulį, lyg prieš antrą premjerą. – Prisiminkite, ką jautėte per pirmąją viešą savo filmo peržiūrą? – Tikėjausi, kad atsisėsiu tarp žiūrovų ir žiūrėdama kartu pajusiu, kaip jie jaučiasi, kaip reaguoja. Bet man nepavyko – jaudulys buvo per didelis. Sėdėjome su aktoriais, operatoriumi, kurie visą filmą taip pat matė pirmą kartą, ir aš labai už juos jaudinausi. Marius Jampolskis prieš premjerą juokavo, kad jei filmas bus nepavykęs, jis mane pasmaugs, bet, atrodo, jam filmas patiko. O Jurga Jutaitė mane nustebino, kai per paskutinę sceną pradėjo juoktis – ją užliejo per didelis emocijų antplūdis, ji aiškino, kad nesitikėjo savęs tokios pamatyti. Premjeros visada yra neadekvačios emociškai – aktoriai mato ne filmą, o save, jiems reikia priimti save įvairiose scenose, amplua, žiūrėti į savo nuogus kūnus. Bet negirdėjau, kad aktoriai būtų nusivylę – manau, jei reiktų, jie sutiktų ir dar viename mano filme nusifilmuoti (juokiasi). – Esate sakiusi, kad jums, kuriant filmą, labai svarbus kūrybinės grupės tarpusavio ryšys. Tikriausiai dėl to antrą kartą vaidinti savo filme pakvietėte M.Jampolskį? – Marius yra geras, talentingas, labai natūralus aktorius – manau, tokių žmonių yra nedaug. To užtaiso, charizmos ekrane, kurią turi Marius, neišmoksi – tai yra dovana

aktoriui. Todėl labai džiaugiausi, kai Marius sutiko vaidinti. Su Jurga mes dirbome pirmą kartą ir ji man buvo didelis atradimas. Jurga yra labai įdomi: ji gali būti ir aristokratiška, ir visiška mergiotė. Tai – neeilinis žmogus, kurio netradicinis gyvenimas persikelia ir į ekraną.

Mano tikslas buvo ne tik papasakoti istoriją, bet tuo pačiu metu suteikti žiūrovui fizinių išgyvenimų. – Sukurti antraplanį vaidmenį „Auroroje“ pasiūlėte ir režisieriui Šarūnui Bartui. Kaip sekėsi dviem režisieriams vienoje filmavimo aikštelėje? – Iš pradžių dėl to labai jaudinausi, bet Šarūnas labai pagarbiai ir profesionaliai elgėsi. Aikštelėje jis buvo aktorius, iš kurio labai daug išmokau, filmuodama tuos kelis epizodus. Dar vienas atradimas man buvo aktorius Darius Meškauskas. Puikiai prisimenu, kaip būdama mokinė eidavau į jo spektaklius Klaipėdoje. Mane sužavėjo jo darbas šiame filme, jo sukurtas personažas. Apskritai visi aktoriai dirbo atsidavę, todėl labai laukiu Lietuvos žiūrovų nuomonės. – „Aurora“ intriguoja savo nenusakomu žanru, laviruojančiu tarp melodramos ir mokslinės fantastikos. Žadate nustebinti žiūrovus Lietuvos kinui nebūdingu filmu? – Žanras iš tiesų nenusakomas. Fantastiniams filmams būtini specialieji efektai, kurie automatiškai lemia didelius filmų biudžetus. Mes su scenarijaus bendraautoriumi, prancūzu Bruno Samperiu, šiuo filmu norėjome sukurti nuotykį, neišeidami iš biudžeto rėmų – todėl negalėjome sau leisti „Žvaigždžių karų“ ar „Žiedų valdovo“ (juokiasi). Po „Kolekcionierės“ aš norėjau sukurti istoriją apie dviejų žmonių santykį, panagrinėti, kaip atsiranda aistra, ar ją iššaukia kūnas, ar mūsų projekcija į kitą žmogų. Labai ilgai ieškojome būdo, kaip visas šias mintis perteikti viena istorija ir sugalvojome, kad visa tai galėtų vykti žmogaus galvoje.

Kultūra | 25

15min • 2012 m. gruodžio 21 d,

SITGES fantastinių filmų festivalyje (Ispanija) filmas „Aurora“ buvo išrinktas geriausiu šių metų Europos fantastiniu filmu. Kadrai iš filmo

kelionė į minčių pasaulį Kasdien neurologijos srityje mokslininkai išsiaiškina vis daugiau dalykų, kaip veikia žmogaus smegenys. Tačiau, ar žmogaus jausmai, emocijos, elgesys yra tik cheminių reakcijų pasekmė, ar kažkas daugiau? Gilinomės į šių dienų mokslinius tyrimus, inovacijas, atradimus. Taip išsirutuliojo siužetas. Pasižiūrėjus į šių dienų visuomenę, matome, kad ir technologijos labai pakeitė žmonių gyvenimą. Internetas, mobilieji telefonai, „Skype“, „Facebook“ pakeitė bendravimą – nebūdami šalia, sugebame turėti darbo ar net intymių santykių. Kiek yra porų, kurios bendrauja per atstumą!

Visas šias mintis supynėme į filmo istoriją – manau, žiūrovas po peržiūros taip pat turės apie ką susimąstyti. – Kaip gimė idėja nuvesti žiūrovą į minčių pasaulį? – Nuo vaikystės svajojau, kad būtų gera ką nors pasikviesti į savo mintis ir parodyti savo pasaulį, todėl iš karto užsikabinau už idėjos perteikti dviejų žmonių santykį minčių plotmėje. Ten – viskas galima, negalioja jokie socialiniai rėmai, nereikia slėptis, nieko vaidinti. – Ar šiam filmui būtinas didysis kino ekranas, kad žiūrovas pajustų tikrąjį efektą?

Užsk. Nr. 307149

– Taip. Prieš kurdama šį filmą, prisižiūrėjau labai daug 1970-ųjų kino juostų – man labai patiko jų atmosfera. Atrodo, filmas pasibaigia, o tu vis dar būni jame. Mane tai labai paveikė. Todėl mano tikslas buvo ne tik papasakoti istoriją, bet tuo pačiu metu suteikti žiūrovui fizinių potyrių. Tam pasitelkėme muziką, garsą, naudojome labai daug žemų ir aukštų dažnių, kurie veikia fiziškai. Filme rodome labai daug vaizdų, abstrakcijų, ilgų kadrų, kad žiūrovą panardintume į hipnotišką būseną. Visos šios priemonės reikalingos tam, kad žiūrovas ne tik sektų istoriją, bet ir kartu gyventų su filmu, jo personažais. Didelis ekranas tam būtinas.

– Ar galima palyginti jūsų filmus „Kolekcionierė“ ir „Aurora“? Kas juos jungia ir skiria? – „Kolekcionierė“ buvo vienas labai intymus projektas, o „Aurora“ – kitas. Juos jungia tai, kad viskas yra paimta iš gyvenimo, nes aš manau, kad mes galime kalbėti tik apie tai, ką suprantame, o mes suprantame tai, ką išgyvename. „Aurora“ yra apie aistrą, apie tai, kokią svarbą santykiuose turi žmogaus kūnas, kada gimsta meilė ir kas tai yra, kai mes pradedame matyti tikrą žmogų, nuėmę visus savo įsivaizdavimus ir projekcijas. Man svarbu kurti tokį kiną, kurį aš pati norėčiau žiūrėti – jei mane tai domina, gal ir kitiems bus įdomu.

26 | Gazas.lt

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Ši „Audi 80“ tarsi ir nebloga, bet rūkyti jos salone pavojinga gyvybei. 1987 metų „VW Golf“ atrodo patraukliai tol, kol nepradedi juo važiuoti.

Misija neįmanoma

Automobilis už 1000 Lt Paulius Sviklas p.sviklas@15min.lt

Atrodytų neįtikėtina už 1000 litų įsigyti daiktą, prieš keliolika metų kainavusį kelias dešimtis kartų daugiau. Tačiau automobilių skelbimų portaluose tokių egzempliorių daugiau nei duobių Kauno Taikos prospekte. Pradėjus naršyti po skelbimus, kuriuose automobiliai kainuoja vos po kelis šimtus litų (Autoplius.lt portale tokių yra daugiau nei 300), pirminį džiaugsmą keičia nusivylimas. Nors reikalavimai nedideli (galiojanti techninė apžiūra, nedaužtas ir su vairu kairėje pusėje bei, žinoma, kainuojantis iki tūkstančio litų), tenka nusivilti. Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Septyniais iš dešimties atvejų skelbimo komentare minimas didelis defektas (pavyzdžiui, nėra keleivio durelių), dviem panašus defektas pasakomas paskambinus telefonu, o maždaug kas dešimta tokia mašina už kelis šimtus litų jau parduota, tik pardavėjas pamiršęs pašalinti skelbimą. Tokių automobilių pasirinkimas nedidelis – metalo laužynai už automobilius moka 300–500 Lt, tad už tiek pardavinėti transporto priemonę paprasčiausiai neverta. Pervertus daugiau puslapių ir priėjus prie maksimalios kainos ribos, pasirinkimas atsiranda: nors dominuoja „Volkswagen Golf“ automobiliai, nemažai pasitaiko ir „Ford“ ar „Audi“. Skelbimų geografiją taip pat tenka apriboti – gyvenant Vilniuje ir norint automobilį nusipirkti už 1000 Lt, Klaipėdoje esantis eksponatas už 800 netinka – kelionė pirmyn ir atgal padidintų šią kainą pusantro karto. Parūdijusi realybė Vienas populiariausių automobilių Lietuvoje bet kokioje kainos kategorijoje – „VW Golf“. Vieną jų, pagamintą 1987 metais, išsirinko ir šių eilučių autorius. Suviliojo ne tik kaina (800 Lt), bet ir retai tokių metų automobiliuose randamas privalumas – automatinė pavarų dėžė. Įdomu, kaip ji veikia su dyzeliniu 54 AG varikliu.

V.Daukšas: „Šie automobiliai savo pagrindinę funkciją atlieka – jie važiuoja. Gali pasisekti rasti gerai išlaikytą „senuką“. Kėbulas, žinoma, parūdijęs, reikėtų pasikeisti granatą, kelias gumas pakaboje ir vieną guolį (taip telefonu sakė pardavėjas). Techninės apžiūros nėra, tačiau ją galima „nesunkiai praeiti“ sutvarkius tuos kelis nesklandumus. Antros kartos „Golf“

detalė kainuoja kaip dienos pietūs picerijoje, tad nusprendžiau dėl kelių trūkumų nesijaudinti. Tačiau realybė kiek kita – neįtikėtina, kad už 200 litų pavyktų sutvarkyti šį „Golf“. „Verta pakeitimo granata“ virto sunkiai į šoną sukančiu automobiliu, o ir kiekvienas judesys vairu sukelia tokį tarškesį, kad jo garsas decibelais prilygtų grandininio pjūklo keliamam triukšmui. Jeigu bandai nekreipti dėmesio į jį ir įsibėgėti, pasiveja iš automobilio galo sklindantis ir aidą salone sukuriantis guolio (galbūt ir ne vieno) ūžimas. Bet čia tik pardavėjo nupasakoti garsų šaltiniai – nė neabejoju, iš tikro jų yra gerokai daugiau. Kitas labai įdomus eksponatas – penktos kartos 1993 metų benzinu varomas „Honda Civic“ – patraukė išskirtine oranžine spalva. Nors nudažytas jis greičiau guašu nei aerozoliniais dažais, tačiau turi techninę apžiūrą dar metams – iki 2013-ųjų lapkričio. Kaina – vėlgi 800 Lt. Daugiau mažiau tvarkingas automobilis, anot pardavėjo, dar ir važiuoja. Nepavyko apžiūrėti jo gyvai, tačiau bent jau nuotraukose tai yra vienas priimtiniausių automobilių už tokią kainą – jeigu techninė būklė išties patenkinama (kaip teigė pardavėjas, „už tokią kainą viskas gerai“), lieka susitaikyti tik su vieno iš buvusių savininkų spalviniu neišsilavinimu. Jų šis „Civic“ Lietuvoje turėjo net septynis.

Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse Tuberkuliozė – plačiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Paprastai tuberkulioze užsikrečiama ilgą laiką bendraujant su sergančiu žmogumi. Tuberkuliozę sukeliančios bakterijos plinta čiaudint, kosint, kalbant, juokiantis. Tuberkuliozės bakterijos gali paveikti daugelį organų, tačiau pirmiausia jos pažeidžia plaučius. Plaučių tuberkuliozė įtariama, jei kosulys vargina ilgiau nei 3 savaites, skrepliuojama ilgiau nei 3 savaites, atsikosima su kraujo priemaiša, ilgą laiką karščiuojama iki 37,5ºC, jaučiamas silpnumas, pablogėja apetitas, mažėja kūno svoris, vargina naktinis prakaitavimas. Tuberkuliozė taip pat gali pažeisti kaulus, kaulų čiulpus, sąnarius, nervų sistemą, raumenis, šlapimo takus ir limfinę sistemą. Taigi UAB „Ave vita“ klinika vykdys „Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse“ programą. Šia programa bus siekiama stiprinti Kauno miesto gyventojų fizinę sveikatą, ugdyti teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną bei ligų profilaktiką. Programa suteiks galimybę nemokamai atlikti tuberkulino mėginį, rentgenologinį tyrimą, gauti informaciją apie tuberkuliozę paskaitų bei renginio metu.

UAB „AVE VITA“ klinika Kovo 11-osios g. 22, Kaunas. Tel. (8-37) 22 55 77, www.avevitaklinika.lt Apmokėta iš Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos „Sergamumo tuberkulioze proﬁlaktika visose amžiaus grupėse“ lėšų.

Užsk. Nr. 307206

Gazas.lt | 27

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. gruodĹžio 21 d.

SenukĹł ĹĄalis 160 tĹŤkst. visĹł automobiliĹł Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; senesni nei 21 metĹł ir maĹžesnÄ&#x2014;s nei 1000 Lt vertÄ&#x2014;s. Tai sudaro 14 proc. viso Lietuvos automobiliĹł parko. Ĺ iuo metu Autoplius.lt portale uĹž 1000 Lt ar maĹžiau pardavinÄ&#x2014;jama daugiau nei 300 automobiliĹł. IĹĄ jĹł populiariausi â&#x20AC;&#x201C; varomi benzinu (51 proc.). 30 proc. tokiĹł maĹĄinĹł rinkos sudaro varomos dyzelinu, 19 proc. â&#x20AC;&#x201C; turinÄ?ios ir dujĹł ÄŻrangÄ&#x2026;.

TaÄ?iau keisÄ?iausiu apĹžiĹŤrÄ&#x2014;tu automobiliu galima bĹŤtĹł pavadinti 1988 metĹł â&#x20AC;&#x17E;Audi 80â&#x20AC;&#x153;. Nors jo kaina iĹĄ apĹžiĹŤrÄ&#x2014;tĹł automobiliĹł didĹžiausia (900 Lt), keistenybiĹł skaiÄ?ius taip pat didĹžiausias (dauguma jĹł telefonu nebuvo paminÄ&#x2014;tos). TaÄ?iau pradinis ÄŻspĹŤdis neblogas â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Audiâ&#x20AC;&#x153; vaĹžiuoja benzinu ir dujomis, kÄ&#x2014;bulas atrodo tvarkingas, nÄ&#x2014;ra jokiĹł nevykÄ&#x2014;liĹĄko â&#x20AC;&#x17E;tiuningoâ&#x20AC;&#x153; poĹžymiĹł â&#x20AC;&#x201C; lipdukĹł su liepsnomis ir pan. IĹĄ nuotraukĹł atrodÄ&#x2014;, kad bent jau pastarasis savininkas automobilÄŻ priĹžiĹŤrÄ&#x2014;jo. PamaÄ?ius automobilÄŻ gyvai, nuomonÄ&#x2014; kiek pasikeitÄ&#x2014;. Pirma ÄŻdomybÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; automobilis parduodamas be akumuliatoriaus, tad teko atsiveĹžti savo. JÄŻ prijungus, iĹĄ pardavÄ&#x2014;jo lĹŤpĹł iĹĄsprĹŤdo frazÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;turbĹŤt prastas, nes ko tais nesuka starterioâ&#x20AC;&#x153;. NusiĹĄypsojus ir pasakius, kad akumuliatorius kasdien naudojamas kitame automobilyje ir tikrai yra geros bĹŤklÄ&#x2014;s, pabandÄ&#x2014;me automobilÄŻ uĹžvesti stumdami. Ĺ ÄŻkart â&#x20AC;&#x201C; sÄ&#x2014;kmingai. Automobilis laisvais sĹŤkiais nenori dirbti, apsukĹł rodyklÄ&#x2014; pulsuoja nuo 700 iki 1000 aps./min. â&#x20AC;&#x17E;Persijungs ant dujĹł ir bus geraiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; porina â&#x20AC;&#x17E;bulkosâ&#x20AC;&#x153; savininkas. Ir iĹĄties â&#x20AC;&#x201C;

SkaiÄ?ius

160

tĹŤkst.

Tek automobiliĹł Lietuvoje yra senesni nei 21 metĹł ir maĹžesnÄ&#x2014;s nei 1000 Lt vertÄ&#x2014;s.

varikliui suĹĄilus, perjungus benzino padavimÄ&#x2026; ÄŻ dujĹł, variklio apsisukimĹł rodyklÄ&#x2014; apsistojo ties 800 aps./min. Dujas ĹĄis 2 litrĹł darbinio tĹŤrio variklis dÄ&#x2014;l specifinio sureguliavimo mÄ&#x2014;gsta labiau nei benzinÄ&#x2026;, sako pardavÄ&#x2014;jas. Nieko Ä?ia blogo â&#x20AC;&#x201C; juk benzinu vis tiek nevaĹžiuotum? Kurgi ne. Ĺ itos â&#x20AC;&#x17E;Audi 80â&#x20AC;&#x153; salone galima bĹŤtĹł priklijuoti lipdukÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;RĹŤkymas Ĺžudoâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; suskystintĹł dujĹł kvapas salone rieÄ?ia nosÄŻ. Automobilio savininkas, neĹžinia ar Ĺžinodamas

dujĹł sprogumo savybes, ar, kaip teigÄ&#x2014; pats, dÄ&#x2014;l noro iĹĄsaugoti graĹžĹł â&#x20AC;&#x17E;Audiâ&#x20AC;&#x153; salonÄ&#x2026;, rĹŤkÄ&#x2014; taip pat tik iĹĄlipÄ&#x2122;s iĹĄ automobilio. Kita vertus, rĹŤkalĹł dvokas yra maĹžiau bjaurus uĹž supuvusio ĹĄieno smarvÄ&#x2122;, ÄŻsigÄ&#x2014;rusiÄ&#x2026; ĹĄios â&#x20AC;&#x17E;bulkosâ&#x20AC;&#x153; salone. Nesaugu ir netaupu Moralas atrodo paprastas â&#x20AC;&#x201C; uĹž tĹŤkstantÄŻ litĹł nusipirkti tvarkingo automobilio neÄŻmanoma. Galima rasti su vienokiais ar kitokiais trĹŤkumais, taÄ?iau kasdien tokÄŻ automobilÄŻ vairuoti laukiant, ar tik bet kuriÄ&#x2026; akimirkÄ&#x2026; nenulĹŤĹĄ ratas, o gal sprogs dujĹł padavimo sistema, nÄ&#x2014;ra malonu. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ie automobiliai savo pagrindinÄ&#x2122; funkcijÄ&#x2026; atlieka â&#x20AC;&#x201C; jie vaĹžiuoja. Gali pasisekti rasti gerai iĹĄlaikytÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;senukÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, kuris dar penkerius metus vaĹžiuos, taÄ?iau labai daĹžnai senais ir pigiais automobiliais ĹžmonÄ&#x2014;s nÄ&#x2014;ra linkÄ&#x2122; rĹŤpintis ir jais vaĹžiuoja tol, kol jie juda. Tuomet pirkÄ&#x2014;jas rizikuoja ÄŻsigyti techniĹĄkai netvarkingÄ&#x2026;, taigi ir pavojingÄ&#x2026; transporto priemonÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarsto lankomiausio transporto skelbimĹł portalo Autoplius.lt plÄ&#x2014;tros vadovas Viktoras DaukĹĄas.

Lyderiai renkasi lyderius:

Kompiuteris ASUS S â&#x20AC;&#x201C; darbui, pramogai, mokslams *DOLQJDV 6WLOLQJDV *DOL EÄ&#x2022;WL WDYR ,QWHUQHWLQĂ&#x2022; SDUGXRWXYĂ&#x2022; www.1a.lt EHQGUDGDUELDXGDPD VX Asus VLÄ&#x2022;OR QDXMĂ&#x2021;MĂ§ QHÄ?LRMDPR NRPSLXWHULR Asus A55VM Ivy Bridge i5 PRGHOĂ§ XÄ¤ QHĂ§WLNĂ&#x2022;WLQDL PDÄ¤Ă&#x2021; NDLQĂ&#x2021; Č&#x; WLN /W ĂŚSUDVWLQĂ&#x2022; NRPSLXWHULR NDLQD VLHNLD /W 9DGLQDVL NDOĂ&#x2022;GLQĂ&#x2022;PV GRYDQRPV VXWDXS\VLWH QHW /W .RGĂ&#x2022;O EÄ&#x2022;WHQW Asus A55VM" 3ULHÄ¤DVĂ?LÄ? QRUV YHÄ¤LPX YHÄ¤N 3LUPD Ä?LV QHÄ?LRMDPDV NRPSLXWHULV RË&#x2039;FLDOLDL SULSDÄ¤LQWDV JHULDXVLX SDJDO NRN\EĂ&#x2014; LU QDÄ?XPĂ&#x2021; %H WR MLV WXUL DXNÄ?WRV NRN\EĂ&#x2022;V PHWDOLQĂ§ NRUSXVĂ&#x2021; SLOQDV DOLXPLQLR SDGHQJLPDV LU JUDNÄ?WXV GL]DLQDV VXWHLNLD PRGHOLXL SUDNWLÄ?NXPR GHUDQĂ?LR VX HOHJDQFLMD

Asus Super Hybrid Engine II WHFKQRORJLMD JDUDQWXRMD Ä¤DLELÄ?NĂ&#x2021; YRV VHNXQGHV WUXQNDQWĂ§ NRPSLXWHULR XÄ¤VLNURYLPĂ&#x2021; LÄ? ČŚPLHJR UHÄ¤LPRČ¤ LU SDWLNLPĂ&#x2021; EDWHULMRV YHLNLPĂ&#x2021; QHW LNL VDYDLĂ?LÄ? ČŚPLHJR UHÄ¤LPHČ¤ %DWHULMRMH OLNXV SURF HQHUJLMRV NRPSLXWHULV VDYDLPH VXNXULD UH]HUYLQĂ&#x2014; GXRPHQÄ? NRSLMĂ&#x2021; %DWHULMRV YHLNLPR ODLNDV Ă§SUDVWR QDXGRMLPR PHWX Č&#x; LNL YDODQGÄ?

ČŚ1DXGRMDQW QHÄ?LRMDPĂ&#x2021; NRPSLXWHUĂ§ DNXPXOLDWRULXV ODLNXL EĂ&#x2022;JDQW WDPSD YLV VLOSQHVQLV EDWHULMRV YHLNLPR ODLNDV DWLWLQNDPDL VXPDÄ¤Ă&#x2022;MD WDĂ?LDX QDXMD Asus SuperBatt WHFKQRORJLMD XÄ¤WLNULQD LOJĂ&#x2021; YHLNLPR FLNOĂ&#x2021; NXULV GDXJ GLGHVQLV QHL NLWXRVH QHÄ?LRMDPXRVH NRPSLXWHULXRVHČ¤ %Ä&#x2022;WLQD DWNUHLSWL GĂ&#x2022;PHVĂ§ LU Ă§ \SDWLQJĂ&#x2021; NRPSLXWHULR IceCool Ă§VSÄ&#x2022;GÄ¤LDLV GDOLMDVL NRPSLXWHUĂ§ MDX LÄ?EDQGĂ&#x2014;V YLOQLHWLV .DDXÄ?LQLPR VLVWHPĂ&#x2021; HUJRQRPLÄ?NĂ&#x2021; NODYLDWÄ&#x2022;UĂ&#x2021; Ă§YHUWLQWĂ&#x2021; ,) UROLV. GL]DLQR DSGRYDQRMLPX .RPSLXWHU\MH Ă§GLHJWD Asus SonicMaster Lite DXGLR WHFKQRORJLMD XÄ¤WLNULQV DXNÄ?Ă?LDXVLĂ&#x2021; ĂŚWLQND QHW Ă§QRULQJLDXVLHPV JDUVR NRN\EĂ&#x2014; 6SDUWL *% RSHUDW\YLRML DWPLQWLV XÄ¤WLNULQV XÄ¤GXRĂ?LÄ? DWČŚĂŚVLJ\GDPDV Asus QHÄ?LRMDPĂ&#x2021; NRPSLXWHUĂ§ LQWHUQHWLQĂ&#x2022;MH OLNLPĂ&#x2021; EH WULNGÄ¤LÄ? R JUHLWDPH DSVLVXNLPÄ? SHU PLSDUGXRWXYĂ&#x2022;MH www.1a.lt JDOL EÄ&#x2022;WL WLNUDV NDG QXWĂ&#x2014; NLHWDMDPH *% GLVNH YLHWRV XÄ¤WHNV QH WLN VYDUELHPV GRNXPHQWDPV EHW LU VDYR UDQNRVH ODLN\VL RË&#x2039;FLDOÄ? LU NRN\ELÄ?PĂ&#x2022;JVWDPLHPV Ë&#x2039;OPDPV JDXVLDP NĂ&#x2021; SURGXNWĂ&#x2021;Č¤ XÄ¤WLNULQD Asus SUHN\ERV QXRWUDXNÄ? DUFK\YXL SURJUDDWVWRYDV %DOWLMRV Ä?DOLPV 5LKDUGVDV PRPV PX]LNDL LU NRPSLXWH6WDQNRYVDV ULQLDPV Ä¤DLGLPDPV -Ä&#x2022;VÄ? GDUNaujausios technologijos â&#x20AC;&#x201C; EDV LU ODLVYDODLNLV Č&#x; FROLÄ? tavo rankose /(' HNUDQH .Ă&#x2021; XÄ¤ WRNLĂ&#x2021; SDW PDÄ¤Ă&#x2021; NDLQĂ&#x2021; JDXWXP NLWXU" *UHLĂ?LDXVLDL JHURNDL PDÄ¤LDX RSHUDW\YLRVLRV DWPLQWLHV OĂ&#x2022;WHVQĂ§ DWPLQWLHV GLVNĂ&#x2021; VLOSQHVQĂ&#x2014; YDL]GR SORNÄ?WĂ&#x2014; WUDSHVQĂ§ NRUSXVĂ&#x2021; 7XR PHWX www.1a.lt JDUDQWXRMD NDG WLN Ä?LRMH LQWHUQHWLQĂ&#x2022;MH SDUGXRWXYĂ&#x2022;MH VLÄ&#x2022;ORPDV PRGHOLV Asus A55VM Ivy Bridge i5 \UD O\GHULV Č&#x; WLHN SDJDO NRN\EĂ&#x2014; WLHN SDJDO WHFKQLQHV FKDUDNWHULVWLNDV

%Ä&#x2022;WLQD SDPLQĂ&#x2022;WL LU JDOLQJĂ&#x2021; NRPSLXWHULR YDL]GR SORNÄ?WĂ&#x2014; -L XÄ¤WLNULQV QH WLN Ă§SUDVWÄ? SURJUDPÄ? EHL Ë&#x2039;OPÄ? SHUÄ¤LÄ&#x2022;UĂ&#x2021; EHW LU OHLV Ä¤DLVWL WRNLXV QDXMDXVLXV Ä¤DLGLPXV NDLS ČŚ&DOO RI 'XW\ 0RGHUQ :DUIDUH Č¤ ČŚ)LID Č¤ ČŚ'LDEOR ,,,Č¤ LU NW

.R GDU WUÄ&#x2022;NVWD LNL WREXO\EĂ&#x2022;V" *DO SLOQR VSHNWUR SDSLOGRPÄ? MXQJĂ?LÄ? LU VXMXQJLPÄ? SDY\]GÄ¤LXL +'0, 86% 9LVÄ? SLUPD EÄ&#x2022;WLQD DWNUHLSWL GĂ&#x2022;PHVĂ§ Ă§ QDXMDXVLRV WUHĂ?LRV 9*$ :L)L E J Q DWPLQWLHV NRUWHOLÄ? VNDLW\WXYR LU NDUWRV SURFHVRULÄ? -HL MR SULYDOXPXV UHLNĂ&#x2022;WÄ? DSLEÄ&#x2022;GLQWL LQWHUQHWLQĂ&#x2022;V NDPHURV" 7DL Č&#x; QH VYDMRQĂ&#x2022; R Asus A55VM WLN YLHQX Ä¤RGÄ¤LX EH DEHMR WDL EÄ&#x2022;WÄ? JDOLD Asus A55VM Ivy Ivy Bridge i5 UHDO\EĂ&#x2022; MLV SDWHQNLQD QHW Ă§QRULQJLDXVLR YDUBridge i5 DSUÄ&#x2022;SLQWDV YLVRPLV QDXMDXVLRPLV WHFKQRORJL- WRWRMR SRUHLNLXV MRPLV VDYR NRQNXUHQWDPV QXÄ?OXRVWR QRVĂ§ QH WLN SDJDO â&#x20AC;&#x17E;Asus SLUPLHML VLÄ&#x2022;OR VDYR QHÄ?LRMDPXRVH NRPSLXWHULXRWHFKQLQLXV SDUDPHWUXV EHW LU SDJDO HNRQRPLÄ?NXPĂ&#x2021; Č&#x; VH QDXMLHQĂ&#x2021; 86% VXMXQJLPĂ&#x2021; NXULV QHW GHÄ?LPW NDUVWXOELQDPDL PDÄ¤Ă&#x2021; HQHUJLMRV VXYDUWRMLPĂ&#x2021; WÄ? OHQNLD VHQĂ&#x2021;MĂ§ 86% 7DL ODEDL VYDUEX Ä?LXR PHWX

NDL GXRPHQÄ? NLHNLDL ODEDL JUHLWDL GLGĂ&#x2022;MD LU 86% MDX QHJDOL XÄ¤WLNULQWL DGHNYDWDXV GXRPHQÄ? SHUGDYLPR %H WR GDXJXPD QDXMÄ? Ă§UHQJLQLÄ? WHOHIRQDL 03 LU W W Ă§NUDXQDPL SHU 86% R WDL UHLÄ?NLD NDG VX YHUVLMD Ă§NURYLPDV VPDUNLDL SDJUHLWĂ&#x2022;V (VDPL NOLHQWDL MDX VSĂ&#x2022;MR WDL Ă§YHUWLQWLČ¤ Asus LÄ?VNLUWLQXPĂ&#x2021; SDEUĂ&#x2022;Ä¤LD LQWHUQHWLQĂ&#x2022;V SDUGXRWXYĂ&#x2022;V www.1a.lt NOLHQWÄ? DSWDUQDYLPR YDG\ELQLQNDV 'HLYLGDV %DXNDV 3DWUDXNOLRV OL]LQJR VĂ&#x2021;O\JRV 1HÄ?LRMDPR NRPSLXWHULR Asus A55VM Ivy Bridge i5 DNFLQĂ§ PRGHOĂ§ Ă§VLJ\MDQW LQWHUQHWR SDUGXRWXYĂ&#x2022;MH www.1a.lt VXWHLNLDPD PHWÄ? JDUDQWLMD %H WR SLUNGDPDV DNFLQĂ§ PRGHOĂ§ NOLHQWDV WXUL JDOLP\EĂ&#x2014; Ă§VLJ\WL NHOHWĂ&#x2021; SDSLOGRPÄ? SUHNLÄ? XÄ¤ VSHFLDOLĂ&#x2021; NDLQĂ&#x2021; 3DY\]GÄ¤LXL Trust NUHSÄ?\V QHÄ?LRMDPDP NRPSLXWHULXL DWVLHLV WLN /W R Targus SUDEDQJXV RGLQLV NUHSÄ?\V Č&#x; /W %HYLHOĂ&#x2022; SHOĂ&#x2022; SHUNDQW DNFLQĂ§ NRPSLXWHULR PRGHOĂ§ NDLQXRV WLN /W NDL Ă§SUDVWD NDLQD VLHNLD QHW /W $XNÄ?WRV NRN\EĂ&#x2022;V DXVLQHV Trust Quasor NOLHQWDV QXVLSLUNV XÄ¤ VSHFLDOLĂ&#x2021; /W NDLQĂ&#x2021; NDL NLWXU XÄ¤ WĂ&#x2021; SDWĂ§ JDPLQĂ§ WHNWÄ? SDNORWL QHW /W $UWĂ&#x2022;MDQW GLGÄ¤LRVLRPV PHWÄ? Ä?YHQWĂ&#x2022;PV NLÄ?HQĂ&#x2022;VH LPD Ä?YLOSWL YĂ&#x2022;MDL" 7DĂ?LDX SUDOHLVWL UHWĂ&#x2021; SURJĂ&#x2021; Ă§VLJ\WL Asus NRPSLXWHUĂ§ YRV XÄ¤ /W LU VXWDXS\WL EHYHLN /W LUJL QHVLQRUL" ,Ä?HLWLV \UD $NFLQLDP PRGHOLXL Ă§VLJ\WL 812 OL]LQJDV VLÄ&#x2022;OR SDWUDXNOLDV SLUNLPR LÄ?VLPRNĂ&#x2022;WLQDL VĂ&#x2021;O\JDV Daugiau LQIRUPDFLMRV DSLH SUHNĂ&#x2014; WHLUDXNLWĂ&#x2022;V info@1a.lt, WHO DUED www.unolizingas.lt, WDLS SDW Č&#x; www.1a.lt. -HLJX QRUĂ&#x2022;WXPĂ&#x2022;WH GDXJLDX VXÄ¤LQRWL DSLH SDVNRORV VXWHLNLPR LU JUĂ&#x2021;Ä¤LQLPR VĂ&#x2021;O\JDV LQIRUPDFLMĂ&#x2021; UDVLWH WLQNODODS\MH www.unolizingas.lt WDLS SDW YLVDGD JDOLWH SDVLNRQVXOWXRWL VX PÄ&#x2022;VÄ? NYDOLË&#x2039;NXRWDLV VSHFLDOLVWDLV WHOHIRQX DUED DUWLPLDXVLDPH EDQNR NOLHQWÄ? DSWDUQDYLPR VN\ULXMH %,*%$1. $6 Ë&#x2039;OLDODV

Aktuali informacija apie naudojimąsi Vilniečio kortele BILIETŲ KAINOS IR RŪŠYS Ī

PASITIKRINIMAS INTERNETU

Nuo 2013 metų sausio 1 dienos keičiasi šių bilietų kainos:

Bilietų rūšis

Pasitikrinti iki kada galioja aktyvintas bilietas bei bilietų ir pinigų likutį, esantį Vilniečio kortelėje, nuo šiol galima ir internetu www.vilniusticket.lt >> Patikrinimas

iki 2012 12 31 nuo 2013 01 01

30 minučių bilietas

2,50 Lt

2,20 Lt

60 minučių bilietas

3,50 Lt

3,20 Lt

30 minučių bilietas su 50 proc. nuolaida

1,25 Lt

1,10 Lt

60 minučių bilietas su 50 proc. nuolaida

1,75 Lt

1,60 Lt

30 minučių bilietas su 80 proc. nuolaida

0,50 Lt

0,44 Lt

60 minučių bilietas su 80 proc. nuolaida

0,70 Lt

0,64 Lt

1 dienos (24 val.) terminuotas bilietas

13,00 Lt

12,00 Lt

3 dienų (72 val.) terminuotas bilietas

23,00 Lt

21,00 Lt

10 dienų (240 val.) terminuotas bilietas

46,00 Lt

41,00 Lt

1 dienos (24 val.) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida

6,50 Lt

6,00 Lt

3 dienų (72 val.) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida

11,50 Lt

10,50 Lt

10 dienų (240 val.) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida

23,00 Lt

20,50 Lt

1 dienos (24 val.) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida

2,60 Lt

2,40 Lt

3 dienų (72 val.) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida

4,60 Lt

4,20 Lt

www.vilniusticket.lt, www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos

10 dienų (240 val.) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida

9,20 Lt

8,20 Lt

Jei turite klausimų, kreipkitės:

Nuo 2013 sausio 1 dienos iki 2013 kovo 31 dienos pratęsiamas vienkartinių popierinių bilietų įsigijimas. Šiuos bilietus viešojo transporto priemonėse bus galima panaudoti iki 2013 birželio 30 dienos.

VILNIUS

Jums reikia prisiregistruoti, įvedant prašomus kontaktinius duomenis ir Vilniečio kortelės numerį. Duomenys pateikiami ne realiu laiku. Reikėtų atkreipti dėmesį į duomenų atnaujinimo laiką.

GARSINIS SIGNALAS, AKTYVINANT NAUJĄ BILIETĄ Šiuo metu diegiami patobulinimai viešojo transporto komposteriuose. Siekiant neklaidinti keleivių, garsinis signalas pasigirs tik sėkmingai aktyvinus bilietą arba įsigijus bilietą iš turimų e.pinigų. Tikrinant iki kada galioja anksčiau aktyvintas bilietas bei bilietų ir pinigų likutį, komposteris garsinio signalo neskleis. „Blogas“ garsinis signalas reikš, kad Jūsų kortelė tuščia, arba turite nepakankamą pinigų likutį, ir Jums reikia įsigyti bilietą iš vairuotojo.

Išsami informacija apie Vilniečio kortelę

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo centras, Gedimino pr. 9A, Vilnius Telefonas (+370 5) 210 7050, el. paštas info@vilniusticket.lt

KAUNAS

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Skelbimai | 29

Avinas. Sulėtinkite tempą ir nebūkite tokie impulsyvūs, skubėdami tikslo link. Palaikymo sulauksite, bet už tai vis dažniau turėsite prisiminti nuoseklumą ir praktiškumą.

Jautis. Ar žinote, kur link einate? Pasiklydusiems niekas veltui nesiūlys pagalbos – patys privalėsite viską rasti. Liaukitės nerimavę, nes šiuo metu sąlygos jums palankios.

Dvyniai. Abejonės grius lyg kortų namelis. Tik atsisakę dalies jums svarbių dalykų, jausitės nusipelnę gauti tų dovanų, kurių prašėte rašydami laišką Kalėdų Seneliui.

Vėžys. Jūsų sielos žaizdos užgis, kai išgirsite ne save, o kitus. Neužsidarę savo kiaute ir į gyvenimą įsileidę naujų taisyklių, išvysite save kitokius.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Pavakarius. Osaka. Trua. Zizanijai. Imamas. Neda. Ica. Piasina. Itris. Ajova. Jaus. Brasas. Kais. Ara. Ta. Iš. Atsuki. Soja. Morkos. Gal. Avies. „Tau“. Ilnati. Sek. Asipūs. Pers. Nėra. Kupala. Gilis. Kasė. Pasėsi.

Horoskopai

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Pozicija. Suk. Pasimatai. Ogus. Pa. Vaza. Rusija. Epas. Pakampis. Šalikelė. Kanais. Ra. Isa. Bramanas. Saratovas. Ga. Litanija. Sritinis. Urienos. Ukeipėlė. Esu. Davatkos. Ūris. Aga. Asais. Asasi.

30 | Laisvalaikis

Liūtas. Kai prieš akis tikslus

Mergelė. Atsiskleiskite. Pelnyto įvertinimo sulauksite vadovaudamiesi tik patikimais metodais, neišsižadėdami savo principų ir saugodami unikalumą.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Iš jūsų bus reikalaujama neįmanomo, t.y. aukoti jums būtiną harmoniją dėl iškeltų naujų tikslų. Išlaikykite šį egzaminą neignoruodami jums keliamų reikalavimų. Skorpionas. Čia, kur viskas iki skausmo pažįstama, staiga užgrius lavina naujų dalykų: pažinčių, kelionių, naujienų. Svarbu, kad nepamirštumėte veikti nuosekliai. Šaulys. Priminkite sau, kad jūsų vertė priklauso ne nuo keliaženklės sumos jūsų sąskaitoje. Šiuo metu jūsų sėkmės garantas – gebėjimas tai suprasti ir įtikinti tuo kitus. Ožiaragis. Nesislėpkite, nes prasideda jūsų laikas. Parodykite pasauliui savo gerąsias savybes, atvirai išsakykite savo poreikius ir būkite ištikimi savo principams.

Vandenis. Neieškokite sau vietos ten, kur jos nėra. Išlikti galima net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. O tai jau iššūkis, kuriuos jūs, be abejonės, mėgstate.

Žuvys. Dabar svarbu ne tai, kokie esate, o kokiais galite tapti dėl kitų ir būdami su kitais. Jums tai nebus sudėtinga: prarasite ne save, o stereotipus.

Atsakymas: ZEBRAS

darbų sąrašas, mažiau vietos lieka abejonėms. Tačiau, užuot paskendę švenčių rūpesčiuose, įsitikinkite, ar šis sąrašas iš tiesų yra jūsų.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 31

15min • 2012 m. gruodžio 21 d. M.Žičiaus/Žmonės.lt nuotr.

Anekdotai Interviu su senoliu: – Jums 103 metai, ir jūs rūkote? – Kitaip aš išvis niekada nenusibaigsiu. 2012-12-21? Pasaulio pabaiga? Apie ką jūs kalbat? Kas per nesąmonės! Aš jums sakau – jokios pasaulio pabaigos nebus. Ir iš viso – dinkit visi iš mano bunkerio!

DĖL TROLEIBUSŲ EISMO NAUJŲJŲ METŲ NAKTĮ Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. 22 val. iki 2013 m. sausio 1 d. 6 val. važiuos:

1 5 11 15

maršrutų troleibusai.

Kalėdų Senelio konferencija ir ledinukų parkas

Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt 1-asis maršrutas Geležinkelio tiltas–Islandijos pl. Išvyksta iš stotelės Geležinkelio tiltas 23.32 00.13 00.54 01.35 02.16 02.57 04.02 04.43 05:24 Išvyksta iš stotelės Islandijos pl. 22.53 23.34 00.15 00.56 01.37 02.18 03.23 04.04 04:45

5-asis maršrutas Petrašiūnai–Varnių g.

1 5

11-asiis maršru uta tass Islandijoss pl.–Kaniūka kaii Išvyksta iš stotelės Islandijos pl. 22.44 23. 3.28 28 00.12 2 00. 0 56 6 011.4 40 02.24 03. 3.32 32 2 04 04.16 05.00 5.00 0 Išvyksta iš st stot otelės Kani niūk ūkai ai 23.25 5 00.09 9 00.53 53 01.37 37 7 02.21 03.0 05 04.13 13 04.5 57 05. 5.41

15-a 15 asiis ma arš r ru uta as Part Pa rttiz izan anų an ų g. g –C Centr en ntra ttrras as

Gruodžio 25–30 d.

Vilnius

Moderniausiomis technologijomis sukurtas Kalėdų Senelis šventiniu laikotarpiu apsigyvens Katedros varpinės bokšte ir bus pasiruošęs su jumis kalbėtis, dainuoti, šokti ir kurti kalėdinius stebuklus. Konferencijų laikas: 19.30, 19.45, 20, 20.15 val. O Sirvydo skverelyje nuo gruodžio 25 d. iki sausio 7 d. įsikurs kvepiančių ledinukų parkas, kuris vilios kvapais ir šviesos instaliacijomis.

Moteris sustabdo taksi: – Į gimdymo namus. Netrukus ji ramina vairuotoją: – Gal nelėkite taip greitai – aš ten dirbu.

Išvyksta iš stotelės Petrašiūnai 23.10 23.56 00.42 01.28 02.14 03.26 04.12 04.58

Išvykssta iš st s ot otel elės el ės Pa artiz i an iz nų g. g 22 2.4 .45 5 23.22 .22 2 00 00.0 00 00. 0 37 7 01 0 .115 01. 1 . 52 02.5 02 .5 .53 53 03.30 3.30 04 04 08 04 04.0 4..45 45 05 5.2 .23 23

Išvyksta iš stotelės Varnių g. 23.11 23.57 00.43 3 0 01. 1.29 29 02.41 03.27 04.13 04.5 59

Iššvy vyks ksta ks a iš sttot otelės Gele leži žink ži nkel nke nk elio stoti tiss 23.12 23 12 23..49 49 00 0..2 2 27 7 01 01.0 .0 04 01..42 2 02 2.19 03 3.20 .2 2 0 03 3..57 04 4.3 35 05. 5 12 2

OLQ QNL -XPV JUDåLņ ãYHQćLņ

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra – 9–14, pajūryje – 8 laipsniai šalčio. Šeštadienį laikysis panaši oro temperatūra, vietomis gali pasnigti. Sekmadienį bus kiek šalčiau – 11–16 laipsnių šalčio, o naktį į pirmadienį prognozuojamas 19–24 laipsnių šaltis. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-13 / -11

-11

Madridas

Maskva

-17

Panevėžys

-8

-14

Utena

-16 / -13 Kaunas K

12-23 d. -16 / -14 Panevėžys

-16 / -13 Utena

-16 / -13 Alytus

-12 Marijampolė

-18 / -14

-12

Marijampolė Vėjas Rytų

12-22 d. -15 / -13

-15 / -13

-16 / -13

12-23 d.

-2

Londonas

-13 -15 / -13

Berlynas

Šiauliai Ši li i

12-22 d. -13 / -12

Atėnai

Vilnius Vil i -12 Alytus -12

4-8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

-13

Oslas

-7

Paryžius

Praha

Ryga

-12

Roma

Stokholmas

-4

Talinas

-12

Varšuva

-11

32 | Istorija

15min • 2012 m. gruodžio 21 d.

Riterių turnyrai Vytauto dvare Rimvydas Petrauskas LDKistorija.lt

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Apie riterystę Lietuvoje duomenų išliko nedaug, todėl ilgą laiką buvo skeptiškai vertintas jos paplitimas tarp krašto politinio elito atstovų. Bet surinktų duomenų visuma leidžia kitaip suvokti šios viduramžių kilmingiesiems reikšmingos gyvenimo formos sklaidą Lietuvoje.

Riterių turnyrai ir dabar populiari pramoga. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Su vakarietiška riterių kultūra lietuviai artimiau susidūrė XIV a., kai Vokiečių ordino organizuojamų žygių metu Lietuva tapo svarbiu Europos riterių intereso objektu. Riteriško gyvenimo forma Aktyviausiai riterių kultūra Lietuvoje sklido Vytauto valdymo metais, kai, priėmus krikščionybę, stiprėjo politiniai ir kultūriniai ryšiai su Vakarų ir Vidurio Europos kraštais. Vos tapęs didžiuoju kunigaikščiu, Vytautas pradėjo rengti kryžiaus žygius. Per penkerius gyvenimo Ordino žemėse metus Vytautas gerai perprato tokių žygių organizacijos subtilybes.

Tai, kad šie žygiai buvo ne tik politinių Vytauto planų dalis, bet ir riteriško gyvenimo forma, liudija ta proga jo dvare apsilankydavę viduramžių Vakarų Europos karalių, didikų rūmų heroldai (šaukliai) iš Burgundijos, Italijos ar Austrijos. Vytauto dvaras pamažu tapo riterių kultūros židiniu regione. Institucinį šios kultūros pobūdį atspindi oficialios heroldo pareigybės įsteigimas. Juo tapęs Niklas Lučka pagal to meto europinį paprotį buvo

VILNIAUS „PANORAMOJE“ ATSIDARĖ MODERNUS „TELE2” SALONAS Vilniaus prekybos centre „Panorama“ atidarytas naujas mažasis „Tele2“ salonas. Lankytojus jis pasitinka naujovišku dizainu ir galimybe patiems išbandyti išmaniuosius telefonus. Dabar apsilankius salone, galima pasinaudoti ir kalėdiniais „Tele2” pasiūlymais. Modernus naujo dizaino salonas Mažasis „Tele2” salonas yra įsikūręs klientams patogioje vietoje, šalia parduotuvės „Rimi“, ir siūlys visas „Tele2” teikiamas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas. Čia bus galima sužinoti apie siūlomus telefonus ir išsirinkti patinkantį, o konsultantai pristatys akcijas ir naujoves, patars dėl tinkamiausio mokėjimo plano ar kitų paslaugų. Dar svarbiau, dalį siūlomų išmaniųjų telefonų galima asmeniškai išbandyti ir pasirinkti sau tinkamiausią. Šiuo metu išbandyti galima LG, „Samsung“ telefonų modelius. Apsilankymas jaukiame salone esamiems ir potencialiems klientams bus ne tik smagus, bet naudingas. Ypač verta čia užsukt iki Kalėdų ir pasinaudoti šventiniais gerų kainų pasiūlymais. Kalėdiniai pasiūlymai kiekvienam „Tele2“ artėjančių švenčių proga paruošė staigmenas tiek mėgstantiems kalbėti, tiek rašantiems trumpąsias žinutes. Dabar galimybė iki dvejų metų nemokamai kalbėti „Tele2“ tinkle ir siųsti 1000 nemokamų

SMS žinučių į visus Lietuvos tinklus suteikiama naujiems ir esamiems klientams, pratęsusiems ar sudariusiems sutartį metams arba dvejiems bei pasirinkusiems vieną iš siūlomų planų (taikomas mėnesio mokestis – nuo 20 Lt). Galima rinktis planą „500 minučių”, „Plius“ arba „Skambink!”. Kartu su šiais planais vartotojams suteikiama paslauga „Nemokami pokalbiai „Tele2“ tinkle“ bei 1000 nemokamų SMS. Norintys save pačius ar artimuosius per šventes pradžiuginti nauju išmaniuoju telefonu, nesunkiai jį išsirinks bendrovės salonuose – pasirašius 24 mėnesių sutartį, daugybė modelių dabar kainuos vos nuo vieno lito. Kalėdiniais „Tele2“ pasiūlymais galės pasinaudoti ir visi apsilankiusieji naujajame „Tele2“ salone Vilniuje, adresu Saltoniškių g. 9, šalia „Rimi“. Salonas dirba visą savaitę, nuo 10 iki 22 valandos. Užsk. Nr. 307191

vadinamas šalies vardu Litherland – Lietuva. Jis turėjo rūpintis riteriško gyvenimo formų sklaida valdovo dvare. Riterių turnyrai Vytauto aplinkoje buvo praktikuota pakėlimo (įšventinimo) į riterius ceremonija. To meto dokumentuose prie visų Vytauto laikų žymesnių didikų vardų galima sutikti lotynišką apibūdinimą miles strenuus, kuris reiškė riterio šventimus priėmusį asmenį. Pagrindinis pakėlimo į riterius ceremonijos momentas buvo pašventinimas ir apjuosimas riterio diržu. Tik tokią ceremoniją patyręs asmuo galėjo būti laikomas visateisiu riteriu ir dalyvauti riterių turnyruose. Jogailos dvare riterių turnyrai buvo rengiami kiekvienos svarbesnės šventės metu. Juose dalyvaudavo ir iš Lietuvos atvykę didikai. Pasiekiami jiems buvo ir kiti kaimyniniuose kraštuose rengiami turnyrai. Lietuvių riteriai minimi tarp vieno didžiausių XV a. pradžios turnyro Budoje dalyvių, kurį Romos karalius Zigmantas Liuksemburgas 1412 metais surengė valdovų suvažiavimo proga. Tai, kad ir Vytauto dvaras galėjo tapti tokių riterystės praktikų arena, rodo 1422 m. lenkų didiko Jono Glovačo Olesnickio laiškas Ordino tarnyboje buvusiam Silezijos riteriui Konradui. Šiame laiške lenkų kilmingasis iškviečia Konradą į dvikovą ir kaip galimą jos vietą siūlo Vytauto dvarą. Dar viena svarbi šios kultūros forma – valdovų dvaruose steigiami riterių ordinai. Romos karalius Zigmantas į savo 1408 m. įkurtą Drakono ordiną 1429 m. priėmė Vytautą. Jis specialia privilegija leido didžiajam kunigaikščiui į Drakono ordiną verbuoti naujus narius tarp LDK kilmingųjų. Riterystė – pavėluota, bet tikra Vytauto dvaras buvo svarbiausias riterystės papročių ir gyvenimo būdo skleidėjas Lietuvoje. Tai lėmė Vytauto asmeninis domėjimasis riterių kultūra ir to meto europinės bajorijos kultūrinės tendencijos. Didžiojo kunigaikščio aplinkoje susitinkantys svetimšaliai ir vietos kilmingieji riterių ritualais tvirtino savąją riterišką tapatybę. Tokio bendravimo dėka Lietuvos diduomenė sparčiai perėmė europines kilmingųjų normas ir pasaulėžiūrą. Tačiau po Vytauto ir jo pirmųjų įpėdinių mirties, nustojus funkcionuoti nuolatiniam didžiojo kunigaikščio dvarui, šios kultūros plėtotė krašte baigėsi.

Riteriškų šventimų, kuriuos anksčiau buvo galima gauti vietoje, dabar reikėjo ieškoti užsienyje. Štai 1469 m. valdovo maršalas Stanislovas Sudivojaitis ir 1501 m. valdovo raštininkas Jonas Sapiega juos gavo Romoje. Vis dėlto tai, kad riterių idėja LDK gyvavo ir toliau, liudija didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio 1500 m. iniciatyva steigti riterių broliją kovai prieš maskvėnus. Tai vienintelė tokio pobūdžio iniciatyva Lenkijoje ir Lietuvoje. Riterių kultūra Lietuvą pasiekė baigiantis jos klestėjimo epochai. Tiesa, vėlyvaisiais viduramžiais riteriai dar rasdavo naujų užduočių ir veiklos sričių. XV amžiuje vyko bene paskutinis šios kultūros „renesansas“. Lietuvoje regime tik kai kurias šios kultūros apraiškas, tačiau viena istorija byloja, kad kai kurie lietuvių didikai spėjo prie jos prisiliesti iš arčiau. 1475 metais Ladshute įvyko prašmatnios dinastinės vedybos tarp Bavarijos hercogo Jurgio ir Lenkijos–Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio dukters Jadvygos. Tris dienas tęsėsi įprasta tokių vedybų programa – riterių turnyrai ir šokiai. Pasak

Vytauto dvaras buvo svarbiausias riterystės papročių ir gyvenimo būdo skleidėjas Lietuvoje. išsamaus svečių sąrašo, į Bavarijos hercogų dvarą atvyko ir lietuvių didikas Albertas Manvydas (Jaunesnysis) su 50 žmonių palyda, kuri savo reprezentatyvia gausa išsiskyrė iš kitų Jadvygą atlydėjusių Lenkijos ponų. Riteriška patirtis turbūt nulėmė, kad Manvydas tapo pagrindiniu lapkričio 16 d. įvykio – riteriškos kovos – dalyviu. Kone visi pagrindiniai vestuvių šaltiniai aprašė „galingo lenko, vardu Manvydas“, turnyrinę dvikovą (kovą ietimis – tjostą) su Bavarijos hercogu Kristupu. Nors kovą laimėjo hercogas, kuris Manvydą išvertė iš balno, kaip pripažinimo ženklą hercogas padovanojo Lietuvos didikui turnyro prizą ir brangų žirgą.