15min savaitraštis 2012.12.28

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 50 (1281) • 2012 m. gruodžio 28 d.

J.Kalinsko nuotr.

Kitas savaitraščio „15min“ numeris išeis 2013 m. sausio 18 d., penktadienį

2 | Lietuva 2012-aisiais

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Parengė Dalia Daškevičiūtė

Pedofilijos skandalo atomazga Kelerius metus ant pamišimo ribos balansavusios aistros dėl garsiausios šalyje pedofilijos bylos šiemet pasiekė kulminaciją – aštuonmetė mergaitė buvo grąžinta motinai Laimutei Stankūnaitei, o mažametės tvirkinimu įtartas dabar jau miręs Andrius Ūsas – išteisintas.

Nors dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją teismas dar kartą nusprendė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, jos teta ir laikinoji globėja Neringa Venckienė nepaisė teismo sprendimo ir neatidavė mergaitės net antstolei.

Gegužės 17-osios rytą prie Kedžių namų Garliavoje atvyko 240 pareigūnų, kuriems

Nuo premijų iki Lady Gagos Istorikas Alfredas Bumblauskas netikėčiausiu Lietuvos įvykiu įvardijo garbingiausiu Europos apdovanojimu laikomą Karolio Didžiojo premiją, skirtą prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tokią premiją iki šiol yra gavę vos keturi politikai iš Vidurio ir Rytų Europos. „Kadangi šis signalas yra aiškiai iš Vokietijos, visos ES variklio, tai kaip tik puiki proga susivokti, kokią žinią mums siunčia Vokietija. Tai vertinu labai teigiamai, net jeigu ne viskas patinka prezidentės užsienio politikoje. Tai yra Lietuvos ir netgi Baltijos kraštų pripažinimas, nes sugebėta išeiti iš krizės – vis dėlto neištiko mūsų Europos pietų šalių, kurios iš esmės nebesugeba išmokėti savo skolos, sindromas“, – svarstė A.Bumblauskas.

Istorikas teigia, kad Lietuvai šie metai buvo nykūs, bet ir Europa yra nyki, o mes einame į ją ir nesuprantame, kad Senasis žemynas nebe toks, kokį įsivaizduojame ir kokį viliamės surasti. Europa keičiasi, dėl to kartais ir mes blaškomės.

A.Bumblauskas siūlo pažvelgti, kokiais metais Lietuvai buvo paskelbti 2012-ieji: Maironio, Muziejų, Palaimintojo Jurgio Matulaičio, Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai. „Kas čia vyksta? Jokių prioritetų, toks kaleidoskopas, kuris nuveda prie to, kokį mes Seimą išsirinkom – turbūt tai jau sisteminė klounada.“ Istorikas teigia lyg ir norėjęs šiek tiek pagirti praėjusios kadencijos Vyriausybę už stabilumą, tačiau negali užmerkti akių prieš didelį šalies įsiskolinimą.

Nieko labai gero jis nesitiki ir iš socialdemokratų, nes „visi politologai pripažįsta, kad „socdemai“ – sisteminė partija, bet turi valdyti su tokiais partneriais, apie kokius prieš dešimtmetį niekas net nesapnavo“. „Kartais juokauju, kad turbūt reikšmingiausias įvykis šalia šito mūsų netalentingo politikavimo, ryškiausia klounados žvaigždė, – kokios nors Lady Gagos koncertas. Kažkas labai gerai pastebėjo: Lady Gaga atvyko į Lietuvą ne kaip Siuzi Quatro, kai jai 62-eji, o 26-erių.

Dar gal bent tai įrodo, kad nesame provincija“, – besibaigiančių metų įvykius apibendrina A.Bumblauskas.

padedant L.Stankūnaitė tė su advokatu Gintaru Čererniausku išnešė mergaiitę iš Venckų namų antt rankų. N.Venckienei už ž teismo sprendimo ne-vykdymą teko sumokėtii 27 800 Lt baudą L.Stankū-naitei. Mergaitę vėliau u ne kartą lankę įvairūs spepecialistai teigė, kad jos būklė ūklė normali, jai sudarytos geros ros sąlygos gyventi ir mokytis. s.

Mergaitę praradusi N.Venckienė atrado politikės talentą. Jos įkurta partija „Drąsos

kelias peržengė 5 proc. barkelias“ jerą, tad N.Venckienė ir šeši jerą jos bendražygiai pateko į Seimą.

Se Lapkričio 30 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės m teismas visiškai išteisino te ir reabilitavo mergaitės tvirkinimu kaltintą veliotv nį A.Ūsą.

A Gruodžio 17-ąją Vilniaus Gr vaiko teisių t apsaugos skyrius apskundė šį nuosprendį, nes siekia išsiaiškinti, kas iš tiesų galėjo tvirkinti mergaitę.

Audringi Seimo rinkimai Šių metų spalį vykusiuose vienuoliktuose Seimo rinkimuose dalyvavo beveik 53 proc. rinkėjų. Užtat politinių partijų buvo kaip niekada daug – 27.

Pirmajame ture daugiausia balsų surinko Darbo partija. Antri liko socialdemokratai, treti – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Antrajame ture padėtis pasikeitė: balsavimas vyko vangiai, vienmandatėse rinkimų apygardose socialdemokratai pasirodė geriau nei „darbiečiai“ ir gavo 38 vietas Seime. Antri liko konservatoriai, kuriems teko

33 vietos. Darbo partija a gavo 29, „Tvarka ir tei-singumas“ – 11, Libera-lų sąjūdis – 10, Lietuvoss lenkų rinkimų akcija – 8, s. „Drąsos kelias“ – 7 vietas. Į Seimą taip pat buvo o išrinkti trys savarankiškai išsikėlę kandidatai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė. Išrinktų kandidatų amžiaus vidurkis rinkimų dieną – spalio 14-ąją – buvo 52,8 metų ir parodė, kad Seimas sensta.

Šiemet gauta daug pran nešimų apie kandidatų ssukčiavimą, rinkėjų papirkinėjimą ir pan. Daup giausia skundų gauta dėl g Darbo partijos. Dėl to rinkiDa mų rrezultatai negaliojančiais buvo p pripažinti Zarasų–Visagino bei Birž Biržų–Kupiškio vienmandatėse rinkimų apygardose. Nauji rinkimai vyks Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje, nes lapkričio 26 dieną netikėtai mirė Seimo narys Julius Veselka.

Jaunimas pranoko lūkesčius Liepos 12–15 dienomis Prienų rajone, Vaizgakiemyje, vyko Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (PLJS). Mokslo, verslo, politikos ir kultūros festivalis subūrė per 3500 žmonių iš daugiau nei 30 valstybių.

Visuomenės harmonizavimo parke veikė dešimtys erdvių, kuriose buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos verslo, mokslo, kultūros, politikos temomis, veikė kūrybinės dirbtuvės, sporto turnyrai, susitikimai su garsiais žmonėmis iš įvairiausių sričių, kontaktų bei karjeros

mugės. Vakarais festiva-lio dalyviai mėgavosi pra-mogine programa – kinu, teatru, koncertais, madoss pristatymais.

Buvo siekiama jauniemss lietuviams suteikti galimyybę visapusiškai atsiskleisti ti ir įrodyti, kad jie neturi apsiriboti iriboti vien Lietuva, kad gali dirbti bti ir mokytis užsienyje ir įgytą patirtį atvežti čia.

O emigravusiesiems siekta įrodyti, kad

ji – su savo patirtimi ir jie žiniomis – reikalingi čia, ž Lietuvoje.

L Organizatoriai džiaugėsi, kad lūkesčiai buvo g viršyti su kaupu: į rengiv nį susirinko daugiau nei planuota dalyvių, kurie plan buvo motyvuoti, žingeidūs ir labai a aktyviai dalyvavo diskusijose. Užsienio lietuviams gimtinė taip pat paliko didelį įspūdį.

Vyriausybės formavimas: do you speak English?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po ilgų dvejonių Vyriausybę sudaryti paskyrė socialdemokratui Algirdui Butkevičiui, kuris iš anksto buvo deklaravęs, kad koaliciją sudarys su Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“. Prie jų prisišliejo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

D.Grybauskaitė nusprendė paspausti A.Butkevičių ir iškėlė sąlygą: teisiamųjų suole sėdinti Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime. Premjeras nenusileido, tik pareiškė, kad partijos lyderis Viktoras Uspaskichas į jokius postus nepretenduos.

krinti kanPrezidentė užsimojo tikrinti didatų į ministrų postus užsienio sienio kalbos žinias. ziKelis pretendentus prezidentė pakalbino angliškai, i, kai kurie pas ją teužtruko o vos kelias minutes.

Prezidentei tiko tik socialdemokratų, „tvarkie-čių“ ir „lenkų kandidatai, i, tad Darbo partija vis naujus us savo kandidatus turėjo traukukti kaip iš gausybės rago. Kai ai kurios siūlomos kandidatūros os atrodė

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ne tiek rimtos, rim kiek pašaipios ir net ne nesvarstytinos.

Ilgai trukęs Vyriausybės Ilg formavimas buvo baigfor tas gruodžio 12-ąją, kai ta prezidentė pasirašė dekp rretą, kuriuo patvirtino paskutinių ministrų n k kandidatūras. Šešioliktoje Vyriausybėje dirba septyni socialbė demokratai, keturi „darbiedem čiai“, du „tvarkiečiai“ ir vienas „len „lenkas“.

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Kultūra 2012-aisiais | 3

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Literatūra: išleistas lobynas

Kinas: stinga idėjų

Jono Mačiulio–Maironio 150–ąsias gimimo metines ir su jomis susijusius renginius literatūros kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas išskiria kaip vieną svarbiausių literatūros gyvenimo įvykių 2012–aisiais.

Kino kritikė Izolda Keidošiūtė pabrėžia, kad tradiciniai festivaliai „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“ visuomet yra labai reikšmingi, nes jų metu žiūrovai susipažįsta su pasaulio kinu.

Festivalių metu šiemet pristatyta ir nemažai lietuviškos dokumentikos premjerų, pavyzdžiui, Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“ ar režisieriaus Marato Sargsyano filmas „Tėvas“.

„Tai įvykis, išėjęs už literatūros ribų.

Turiu minty leidinius – tiek paties Maironio naujus leidimus, tiek knygas apie Maironį ir jo kūrybą. Galiausiai rinkimai ir politinės peripetijos labai gražiai aktualizavo Maironio satyras“, – kalbėjo V.Sventickas. „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Festivalio „Sirenos“ nuotr.

Teatras: išbandymas Kristumi Apibendrindamas Lietuvos teatro metus, teatro kritikas Vaidas Jauniškis mieliau kalba ne apie konkrečius spektaklius, o apie visuomenės ir teatro santykį, žmonių įsitraukimą ir reakcijas.

Pirma, kas šauna į galvą, mąstant apie teatro atgarsius visuomenėje, tai italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, rudenį sukėlęs tikrą diskusijų audrą. „Tai buvo labai geras testas, tam tikros visuomenės dalies, net aukščiausių sluoksnių, patikrinimas. Visos išankstinės nuostatos ir priešprieša yra antriniai elementai, manipuliaciniai dalykai.

Svarbiausia, kad spektaklis parodė, kaip visuomenė reaguoja į cenzūrą. Štai čia yra esmė“, – įsitikinęs V.Jauniškis.

Išskiriant reikšmingus įvykius teatre, žvilgsnis nukrypsta ir į Kauną. Po beveik trejus metus trukusios rekonstrukcijos duris atvėrė Kauno valstybinio dramos teatro Didžioji scena. „Tai – didžiulis pasiekimas, vertinant tai, kad lėšos nebuvo įšaldytos net krizės metais. Dabar savo valandos laukia Klaipėdos dramos teatras, kurio padėtis yra tragiška. Apie metų metus neužbaigiamą „Menų spaustuvės“ kvartalą net nekalbu“, – sakė V.Jauniškis.

V.Jauniškis:

Kitas reikšmingas įvykis – knygų serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ leidimo pabaiga. Ciklas pradėtas leisti 2005 metais, o šiemet dienos šviesą išvydo paskutinis – 30–asis – tomas. „Tai – XX amžiaus klasika, 30 pavardžių.

Ciklas leistas, galvojant apie tai, kad mūsų klasika turi būti prieinama visiems, atrandama knygynuose“, – sakė literatūros kritikas.

V.Sventickas: „Tai – pirma lietuvių poezijos knyga, kuri taip prisodrinta erotikos.

Tai – nuotykis.“ Apžvelgiant 2012 metus literatūroje, neįmanoma nepaminėti pomirtinio Sigito Gedos eilėraščių rinkinio „Freskos“. „Tai – pirma lietuvių poezijos knyga, kuri taip prisodrinta erotikos. Tai – nuotykis“, – apibendrino V.Sventickas.

Pokalbiui pasisukus apie prozą, V.Sventickas irgi ilgai nemąsto. Ryškiais jis vadina du romanus: poeto Donaldo Kajoko „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ ir režisieriaus, poeto, aktoriaus Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas Marytė“. „Pirmą išskiriu dėl jame atskleistos kitokio labai paslankaus pasakojimo galimybės, kai autorius laisvai vaikšto tarp tikrų dalykų ir visokių mistifikacijų.

Antrąjį miniu dėl netikėtos temos ir sugebėjimo ją išplėtoti labai lakoniškomis formomis“, – paaiškino pašnekovas.

„Spektaklis parodė, kaip visuomenė reaguoja į cenzūrą. Štai čia yra esmė“.

Trečias nedžiuginantis, bet būtinas paminėti, momentas, aptariant teatro aktualijas 2012 metais – nesibaigiančios intrigos Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre: purtomas nesibaigiančių skandalų teatras atsidūrė kūrybinėje duobėje.

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus įvertinimą Italijoje V.Jauniškis irgi priskiria vieniems svarbiausių metų įvykių. Lietuvių teatro meistrui buvo patikėtos Vičencos „Olimpico“ teatro meno vadovo pareigos. „Tai – didžiulis mūsų teatrinės mąstysenos, tam tikro teatrinio fenomeno pripažinimas“, – neabejojo V.Jauniškis.

Maironio jubiliejui skirtas plakatas.

Redakcijos archyvo nuotr.

„ArtVilnius‘12“ BFL nuotr.

Dailė: parodų bumas Eseistas ir menotyrininkas Ernestas Parulskis nusiteikęs pakiliai: 2012 metais, kaip ir ankstesniais, parodinis gyvenimas Lietuvoje buvo intensyvus.

Dėl parodų, pasak jo, vertėjo važiuoti į Kauną, Klaipėdą, o Vilniuje šeštadieniniai maršrutai po galerijas ir muziejus maksimaliai užpildydavo visas keturias ar penkias žiūrėjimui skirtas valandas. „Iš pamatytos gausybės išskiriu tris svarbiausius įvykius ir parodas. Pirmoji – Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ formaliai patenka į 2011 metus, bet intensyviausiai ji buvo lankoma pirmus du šių metų mėnesius, todėl, be abejonės, įtraukiu ją į šviežiausių patirčių lauką“, – paaiškino E.Parulskis.

Jis įsitikinęs, kad „Modernizacija“ yra tobulas pavyzdys, kaip reikia kurti intriguojančias artimojo istorinio konteksto ekspozicijas, kuriose, be smalsumo patenkinimo, lankytojas gauna stiprų akademinių žinių užtaisą.

Antras svarbus šių metų dailės įvykis, patekęs į E.Parulskio favoritų sąrašą, nėra paroda. Jis įsitikinęs, kad vasarą trečią kartą vykusi meno mugė „ArtVilnius‘12“ tapo Lietuvos meno rinkos būsenos rodikliu. „Jos dalyviai, lankytojai ir pirkėjai aktualizavo, kokia yra šios mums vis dar egzotiškos produkcijos pasiūla ir paklausa. Svarbiausias mugės rezultatas yra tai, kad ji tą būseną užfiksavo: pas mus yra ir produkcija, ir jos paklausa“, – įvertino E.Parulskis.

Rudenį vykusi paroda „Ne vien grožis“, nors surengta toje pačioje Nacionalinėje dailės galerijoje, menotyrininko nuomone, turėjo visiškai kitokį stuburą nei visos kitos Lietuvoje vykusios institucinės parodos: „Ne vien grožis“ tapo bene pirmąja Lietuvoje šitaip kokybiškai parodyta privačia dailės kolekcija, kurią inicijavo patys kolekcininkai. Esu įsitikinęs, kad paroda „Ne vien grožis“ tapo katalizatoriumi, iššūkiu kitiems kolekcininkams, iliustruodama vienintelį kolekcionavimo kelią – reikia ne tik rinkti kokybišką meną, bet lygiai taip pat atsakingai ir dosniai jį rodyti.“

Parengė Dovilė Jablonskaitė

„Dokumentikoje mums kaip visada sekasi geriau. Giedrė visą laiką ieško, kuria įvairaus žanro filmus, pasirenka sau artimas temas. Marato filme „Tėvas“ įdėta labai daug darbo. Tai galėjo būti labai juodas, slogus filmas, o režisierius padarė šeimyninį, švelnų, jautrų, su humoru“, – pasidžiaugė I.Keidošiūtė.

Prie 2012–ųjų laimėjimų reikėtų priskirti ir Kristinos Buožytės vaidybinio filmo „Aurora“ sėkmę: 47–ajame SITGES fantastinių filmų festivalyje Ispanijoje režisierės juosta išrinkta geriausiu šių metų Europos fantastiniu filmu ir apdovanota „Melies d‘Or“ prizu.

Tiesa, I.Keidošiūtė atkreipė dėmesį, kad festivalių pasaulyje yra daugiau nei gerų filmų.

Tačiau malti į miltus net abejotino talento režisierių I.Keidošiūtė nesiryžtų: „Kad galėtum pasakyti, kad koks nors filmas yra šlamštas, turi labai pagalvoti – gal kažko nesupratai? Reikia svarių argumentų.

Filmas gali nepatikti, bet nereiškia, kad jis yra blogas.“ Nors sukurtas 2011 metais, kino teatrų sales režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pasiekė šiemet.

I.Keidošiūtė šį filmą pirmiausia vertina už profesionalumą, kurio, kaip ir idėjų, kine pastaruoju metu labai trūksta.

Daug vilčių kino kritikė deda į 2013–uosius, kai turėtų įvykti režisieriaus Igno Jonyno juostos „Lošėjas“, Mariaus Ivaškevičiaus filmo „Santa“ premjeros. Laukiama, ką pavyks sukurti Emiliui Vėlyviui, šiemet pradėjusiam filmuoti naują savo kūrinį „Flight Redirected“. „Emilio kinas geras.

Jis gali patikti ar ne, bet nepaneigsi, kad režisierius išmano kino profesiją: montažą, bendravimą su aktoriais. Filmuose yra ir ritmas, ir scenarijus“, – sakė I.Keidošiūtė.

M.Jampolskis ir J.Jutaitė.

Kadras iš filmo „Aurora“

4 | Ekonomika 2012-aisiais

Indėliai bankuose nebepadeda sutaupyti.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Politikai ryžosi pradėti pensijų sistemos reformą.

BFL nuotr.

Prakiuro taupyklės Europos centrinis bankas, siekdamas įsukti Europos ekonomiką, bazinę palūkanų normą šiemet sumažino iki 0,75 proc. Dėl to palaipsniui sumažėjo ir indėlių palūkanos.

Skandinaviško kapitalo bankuose metinio indėlio grąža – maždaug 10 kartų mažesnė už metinę infliaciją. Kitaip tariant, indėliai tapo nuostolingu taupymo būdu.

Infliaciją pranoksta tik kai kurių kredito unijų siūlomos metinės palūkanų normos.

Tiesa, lietuviško kapitalo bankuose metinės palūkanos kiek didesnės – svyruoja tarp 1,6–2,95 proc. Dar didesnes palūkanas siūlo kredito unijos – daugiausia už metinį indėlį galima gauti 4,5 proc. metinių palūkanų. Vadinasi, jei dabar patikėtumėte

5 tūkst. Lt indėlį saugoti vienam Skandinavijos bankų, po metų, prognozuojant, kad vidutinė metinė infliacija bus 3 proc., už savo 5 tūkst. galėsite nusipirkti prekių arba paslaugų jau tik už 4864,5 Lt. Jei 5 tūkst. Lt saugos didžiausias palūkanas siūlanti kredito unija, po metų jūsų pinigų vertė sieks 5068,5 Lt. Tačiau didžioji dauguma gyventojų indėlius vis dar saugo didžiuosiuose bankuose, vadinasi, jų santaupos senka. Tačiau, nors taupyti ir neapsimoka, o paskolų palūkanos taip pat kaip niekada mažos, gyventojai išlaidauti ir skolintis neskuba.

Krizės pamokyti žmonės stengiasi taupyti, o gavę papildomų pinigų daugiausia grąžina skolas, o ne skuba įsigyti naujų daiktų.

Parengė Jurgita Lapienytė

Senatvės kupra Šiuo metu pensija sudaro apie 40 proc. žmogaus buvusio darbo užmokesčio. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė įspėjo – jeigu sistema liks tokia, kokia yra, po kelių dešimtmečių pensija tesudarys 26–28 proc. darbo užmokesčio.

Taigi triskart suprastės gyvenimo kokybė – galėsime išlaikyti triskart mažesnį butą, triskart rečiau nueiti į kiną ar į teatrą, rečiau pasikviesti draugą kavos ir pan.

Vienas būdų senatvėje gyventi sočiau – kaupti papildomai. Šiemet Seimas pagaliau patvirtino pensijų reformą, kuri numato, kad įmokos į antros pakopos pensijų fondus augs, o nepasitikintieji privačiais fondais galės atsiduoti tik „Sodrai“. 2013-ieji skirti apmąstymams, kokį pensijos kaupimo būdą pasirinkti.

Nuo 2014 metų sausio žmogus savarankiškai galės mokėti 1 proc. socialinio draudimo įmokų į privačius pensijų fondus ir tuomet gaus iš biudžeto 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmoką.

2013-ieji skirti apmąstymams, kokį pensijos kaupimo būdą pasirinkti.

2016 metais tiek kaupiančiojo, tiek valstybės pervedimai į fondą augs iki 2 proc., nuo 2020 metų pačios „Sodros“ pervedimai į privačius pensijų fondus išaugs nuo 2 iki 3,5 proc.

Tiesa, neaišku, ar nauja valdžia viską taip ir paliks. Balsuojant dėl pensijų reformos Seime du kartus pritrūko balsuojančiųjų.

Valdančiosios koalicijos socialinių reikalų žinovas socialdemokratas Algirdas Sysas yra prognozavęs, kad naujoji koalicija keis įstatymus. „Sodros“ šių metų vienuolikos mėnesių deficitas priartėjo prie dviejų milijardų litų, o skola artėja prie 10 mlrd. Lt žymos.

„Pradėjome išlaidauti“

Teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

Lietuvos ūkis, tempiamas eksporto, šiemet ūgtelėjo.

Jeigu ne krizės kamuojamos euro zonos šešėlis, ekonomika būtų augus dar sparčiau. Tačiau gyventojai, ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, jau spėjo pajusti ūkio atšilimą.

– Žiūrint į skaičius matyti, kad Lietuvos ekonomika augo. Tačiau ar buvo kažkoks realus postūmis į priekį? – „15min“ paklausė ekonomisto.

– Tikrai nereikėtų abejoti, kad realus ekonomikos postūmis į priekį buvo. Pagrindinis to variklis, aišku, buvo eksportas.

Eksporto augimas šiemet iš tiesų yra įspūdingas. Dar svarbiau tai, kad eksportas auga nepaisant to, kad euro zona yra recesijoje. Žiūrint į kitus ekonomikos komponentus, matome, kad namų ūkių vartojimas irgi augo gana sparčiai – beveik 5 proc. Tiek augta nepaisant to, kad realus darbo užmokesčio fondas didėjo daug kukliau – maždaug 2 proc. Vadinasi, dalis gyventojų gavo ir kitų pajamų, sumažino taupymo normą.

Nepaisant to, kad indėlių padaugėjo, matėme, kad didesnę dalį gaunamų pajamų Lietuvos gyventojai nukreipia ne taupymui, o vartojimui. 2009–2010 metais gyventojai apie 6–7 proc. pajamų skirdavo santaupoms, pernai ir šiemet – jau mažiau nei 2 proc. Tai vėlgi buvo papildomas vartojimo skatinimo veiksnys.

Neigiama prasme šiemet nustebino tai, kad Lietuvos ekonomikos augimo beveik neskatino investicijos. Dėl to ūkio augimas yra šiek tiek nesubalansuotas. Įmonės yra konkurencingos, sėkmingai užima naujas rinkas, bet tuo pačiu metu neinvestuoja į gamybinių pajėgumų plėtrą. Tai slopino Lietuvos ekonomikos augimą, kitaip jis būtų siekęs daugiau nei 4 proc.

– O gal žmonės šiemet ne taupė, o išlaidavo dėl to, kad taupyti tiesiog neapsimoka?

– Be jokios abejonės, šiemet buvo labai žemos palūkanos. Tas laikotarpis tęsis bent iki 2015-ųjų. Tokiais laikotarpiais konservatyvios taupymo priemonės neleidžia išsaugoti realios pinigų vertės, jų perkamosios galios, todėl atsirado daugiau paskatų vartoti.

Tai nereiškia, kad reali Lietuvos gyventojų padėtis nepagerėjo. Kaip ir sakiau, visų darbuotojų gaunamas darbo užmokestis augo 2 proc. Pagrindinė priežastis – sparčiai mažėjęs nedarbas. Lietuvoje nedarbas nuo 2011 metų pradžios iki šių metų trečiojo

Ekonomika 2012-aisiais | 5

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Buvusiuose „snoriukuose“ finansines paslaugas teiks „Lietuvos paštas“.

Terminalo užduotis – sutramdyti „Gazprom“.

Energetikos ministerijos vizualizacija

BFL nuotr.

Mūšiai energetikoje Lietuva įžengė į „Gazprom“ lauką – pradėjo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas ir ėmėsi ieškoti skalūnų. „Mitnijos nafta“ Kalnalių kaime pradėjo ieškoti skalūnų angliavandenilių, kurių, manoma, šalyje yra 113 mln. kub.m.

Labai svarbu Lietuvai ir tai, kad amerikiečių energetikos gigantas „Chevron“ nusipirko 50 proc. „LL Investicijos“ – bendrovės, valdančios naftos telkinį Lietuvos pamaryje. Spalį buvo paskelbta, kad amerikiečiai Lietuvoje taip pat pradeda skalūnų paieškas. Šiemet „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu (laivas-saugykla) išperkamosios nuomos sutartį su laivo-saugyklos gamintoja, Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“, į kvietimą tiekti dujas SGD terminalui atsiliepė 16 įmonių.

Didieji dujų vartotojai įsipareigos po 25 proc. sunaudojamų dujų pirkti iš SGD terminalo ir „Gazprom“. „Lietuvos dujos“ jau apskundė tokią įstatymo nuostatą Europos Komisijai.

Neaišku, ar Lietuva statys naują Visagino atominę elektrinę.

Lietuvai pastačius SGD terminalą, šalis taptų mažiau priklausoma nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų ir jų diktuojamos dujų kainos.

SGD terminalo projektas įvardytas kaip vienas energetinės nepriklausomybės garantų.

Tačiau neaišku, ar Lietuva statys naują Visagino atominę elektrinę. JAV ir Japonijos koncernas „Hitachi“ tvirtai pareiškė, kad nori dalyvauti projekte.

Tuo metu Lietuvos žmonės patariamajame referendume nusprendė, kad elektrinės Lietuvai nereikia, o naujoji valdžia aiškiai nepasako, koks projekto likimas.

Didinti įvairias socialines išmokas, sveikatos apsaugos finansavimą yra tuščias pažadas. Lietuvos biudžetas yra deficitinis ir toks liks bent jau iki 2015 metų, o tikriausiai ir iki šio Seimo kadencijos pabaigos. Taigi, apie dalybas iš biudžeto kalbėti nereikėtų.

Lietuvos finansus griežtai apibrėžia ir fiskalinės drausmės įstatymas. Kad ir kokie kilnūs ir gražūs būtų norai, jis labai griežtai apriboja išlaidų augimą, kad Lietuva neatsidurtų tokioje padėtyje, kaip atsidūrė 2008 metų pabaigoje.

ketvirčio sumažėjo beveik 5 proc. Tai buvo vienas iš sparčiausių nedarbo mažėjimų visoje Europos Sąjungoje.

– Valdžios pasikeitimas galėjo tapti ir lūžiu ekonomikoje. Tačiau patvirtintas tik nežymiai koreguotas senosios Vyriausybės parengtas biudžeto projektas, didesnė naujiena – minimalios mėnesio algos kėlimas.

Gal kitąmet bus daugiau pokyčių?

– Biudžetas beveik nepakeistas. Bet reikia suprasti vieną dalyką – jeigu ir buvo daug geresnio gyvenimo lūkesčių dėl to, kad pasikeis valdžia, tai jie niekuo nepagrįsti. Kad ir kokia valdžia būtų, ji turi atsižvelgti į finansines galimybes.

– Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nuolatos kartojo, kad Lietuvos ateitis – žinių ekonomika. Kaip manote, kur Lietuvos didžiausias potencialas – orientacija į paslaugas ar tradicinė pramonė?

– Labai sunku pasakyti, kur Lietuva turi didesnį potencialą – ar pramonės, ar paslaugų sektoriuje. Potencialas priklauso nuo labai daug veiksnių. Tai ir darbo jėgos kompetencija, ir tiesioginės investicijos.

Strateginis tikslas – žinių ekonomikos kūrimas – yra geras, bet jį turi sekti atitinkami veiksmai, po kurių Lietuvos gyventojai taptų verslūs, kompetentingi, gebėjimų turintys.

Pirmiausia – aukštojo mokslo sistema.

Naujos Vyriausybės ketinimas atsisakyti studijų krepšelio yra žingsnis atgal. Studijų krepšelis užtikrina didžiausią konkurenciją aukštojo mokslo sistemoje, studentai turi galimybę pasirinkti tas studijų programas, kurios, jų nuomone, suteiks jiems daugiausia gebėjimų ir kompetencijų. Tuo pačiu metu universitetai turi prievolę ir jaučia pareigą konkuruoti dėl geriausių studentų, kurie turi tuos studijų krepšelius.

Virusas neužkrėtė bankų 2011 metais žlugęs bankas „Snoras“ pragaištingu virusu neužkrėtė kitų šalies bankų, nors nerimo ir nuogąstavimų būta nemažai.

Tiesa, per metus laiko nedaug tepasistūmėta bandant iš Londono susigrąžinti ten nuo Lietuvos pasislėpusius banko savininkus Vladimirą Antonovą bei Raimondą Baranauską. Taip pat vangiai juda ir „Snoro“ turto išpardavimas. Kol kas tik „Snoro“ mažmeninis tinklas buvo parduotas Lietuvos paštui, kuris buvusiuose „snoriukuose“ taip pat teiks finansines paslaugas. Bet niekas nesiryžta pirkti „Finastos“, „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingo“. Dėl to jau viešai nerimauja Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Kiti bankai lengviau atsipūtė, kai paaiškėjo, jog „Snoro“ bankrotas nepakirto

gyventojų pasitikėjimo bankų sistema. Žmonės bei bendrovės ir toliau laiko savo indėlius bankuose. Finansų institucijų priežiūra tapo gerokai griežtesnė. Lietuvos bankas ne tik atidžiau prižiūri, kaip bankai investuoja indėlininkų pinigus, bet ir spaudžia šiuos mažinti nepagrįstai išpūstus mokesčius už paslaugas. Pradėta griežtinti tvarka ir kredito unijose. Be to, Lietuvos bankas atidžiai stebi Ūkio banką, kuris neišbrenda iš nuostolių ir vis nustebina pranešimais apie didžiulius atidėjinius blogoms paskoloms. Lietuvos bankas teigia, kad pagrindo nerimauti nėra, visi Ūkio banko veiksmai žinomi ir iš anksto suderinti. Žiniasklaidoje pasirodė spėlionių, esą 2013 metais gali būti bandoma sujungti Ūkio ir Šiaulių bankus bei sukurti dar vieną stiprų žaidėją kaip atsvarą Skandinavijos bankams.

Vilnius

Vilniaus meras Artūras Zuokas:

„Būti kūrėju Lietuvoje nėra lengva“ BFL nuotr.

2013 metus Vilniaus miestas pasitinka įgyvendinęs daug svarbių projektų, tačiau nemažai darbų dar liko kitiems metams.

Paulina Lazauskaitė Naujųjų metų išvakarėse su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku kalbamės ne vien apie tai, kas jau įgyvendinta, bet ir apie vykdomus bei naujus projektus, kuriems pasiruošti daugiausia dėmesio ir skirta besibaigiančiais metais.

Meras prisipažįsta – naujų idėjų, projektų kūrėjams Lietuvoje nėra lengva.

– Kokie buvo 2012 metai Vilniaus miestui ir Jums kaip merui?

– Metai buvo įtempti, dinamiški ir gana sudėtingi, nes rengėme ir planavome parengti dar daugiau projektų. Buvusios politikų komandos nežiūrėjo strategiškai, todėl neturėjome paliktų planų, parengtų projektų, kuriuos tereikėtų įgyvendinti. O tai, kas buvo – reikėjo įdėti pastangų, kad išnarpliotum, nes projektai buvo įstrigę arba pradėti įgyvendinti, o tada įsivelta į įvairiausius ginčus. Kaip pavyzdį galiu nurodyti elektroninį Vilniaus visuomeninio transporto bilietą, kur reikėjo išnarplioti ginčų, konfliktų mazgą ir pabaigti projektą.

Taigi, taisėme praėjusio laikotarpio klaidas, sprendėme praėjusio laikotarpio problemas, ruošėme pagrindą naujiems projektams, kuriuos kitais metais pradėsime įgyvendinti.

– Ar tai, kad praėjusioje kadencijoje nebuvo ruošiami projektai ateičiai, nėra buvusių miesto vadovų trumparegiškumas?

– Gal tai yra bendra Lietuvos politikų problema, nes jie nesuinteresuoti projektuoti toli į ateitį? Jie suinteresuoti daryti tai, ką žmonės pamatys tuoj pat. O strateginio planavimo, ilgalaikių projektų nesuinteresuoti daryti, nes jeigu pradėsi, bet nepabaigsi pats, vadinasi, garbė atiteks kitai kadencijai. Turbūt todėl atėję į valdžią visi politikai puola lopyti duobes, nes tai iš karto matoma. Bet nepagalvoja, kad gal geriau toje vietoje suprojektuoti ir nutiesti naują kelią, kuris ilgiau tarnautų ir ekonomiškai toks sprendimas būtų labiau pagrįstas.

Tad šiemet sprendėme senas problemas ir mums gana neblogai sekėsi, nors esame gavę ir nemažai kritikos. Parengėme nemažai projektų ir dokumentų, kad galėtume tai įgyvendinti kitąmet patys, o ypač – pasiruošti 2014 metams, kai startuos nauja Europos Sąjungos finansavimo perspektyva.

– Tai, ar pavyks įgyvendinti naujus projektus, tiesiogiai susiję su miesto biudžetu. Klausimą, ar įstatymai, numatantys, kad Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mieste sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o

Vilnių meras regi kaip jaukų, modernų ir patogų gyventi miestą.

beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitinka Konstituciją, svarstys Konstitucinis Teismas. Kas nukenčia dėl tokios ydingos biudžeto planavimo metodikos?

– Dabar visi sprendimai dėl finansavimo yra sutelkti nacionalinės valdžios – Vyriausybės ir Seimo – rankose. Esame pateikę labai daug pavyzdžių, kaip Vilniaus gyventojai yra diskriminuojami dėl ydingos biudžeto planavimo metodikos, politinių ambicijų ar tiesiog dėl to, kad vilniečiai turi sumokėti už kažkieno neūkiškumą.

Lyginant Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, šių metų Vilniaus biudžeto pajamos siekia apie 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų.

Tai pagrindinė priežastis, kodėl auga Vilniaus miesto savivaldybės skolos. Tai užfiksuota net ir teismo sprendime, kad Vyriausybė, ruošdama metų biudžetus ir teikdama

100 0

tūkst. Lt – tiek kainu ti inuoja a žžiemą vieną k kartą sutvarkyti utvark pagrindines Vilniaus gatves.

Seimui, neatsižvelgia į tuos poreikius, kurie neišvengiami Vilniaus mieste.

Vilnius sukuria 40 proc. visos Lietuvos bendrojo vidaus produkto, todėl mums reikia turėti papildomų lėšų, kad galėtume aptarnauti investicijų srautą, kuris ateina į Vilnių ir kuria pridėtinę vertę visai Lietuvai. Ši naujoji Vyriausybė kol kas neturėjo galimybių įsigilinti į Vilniaus miesto situaciją, nors kalbėjomės ir su ministru pirmininku, ir su finansų ministru. Gaila, kad ši Vyriausybė jau nespėja tikslinti kitų metų biudžeto, bet esame sutarę, kad sėsime prie stalo ir dėliosime, žiūrėsime, kaip turėtų būti keičiama biudžeto planavimo metodika, kad Vilniaus miesto gyventojai nebūtų diskriminuojami ir kad Vilnius nebūtų stumiamas į dar didesnes finansines problemas.

– Kiek Vilnius turėtų gauti GPM, kad galėtų savo įsipareigojimus vykdyti?

– Mes suprantame valstybės situaciją, kuri nėra paprasta, tačiau negali Vilniaus miesto gyventojui tekti mažiausias pajamų mokesčio dydis. Žinoma, didieji miestai, ypač sostinės, visada buvo donorai ir tokie išliks.

Kuo efektyviau miestas dirba, daugiau sukuria naudos valstybei, tuo labiau valstybė turi ką padalyti, tačiau to donoro kraujas neturi būti nuleistas.

Nors pagal visus vertinimus Vilniui turėtų likti apie 60 proc. nuo GPM dalies, kuri skiriama savivaldybių biudžetams, bet šiandien mes suprantame, kad valstybė tokių galimybių neturi. Mes siūlėme kitų metų biudžete skiriamą GPM dalį didinti bent 5 proc. iki 47 proc. Tai papildomai būtų 35 mln. Lt, kad galėtume subalansuoti savo išlaidas, ypač paskolų aptarnavimui.

Praėjusiais metais mums pagaliau pavyko pralaužti bankų blokadą, kai bankai mums

palankiomis sąlygomis neskolino pinigų, turėjome skolintis mokėdami po 8–9 proc. palūkanų. Metų pabaigoje vis dėlto įvyko konkursas, kuriame dalyvavo užsienio bankai, paskolinę pinigų labai geromis sąlygomis, ir mes grąžinome blogas paskolas. Vien šitas 110 mln. Lt perskolinimas leis sutaupyti 4 mln. Lt palūkanų, o dėl to, kad sumokėjome delspinigius, mums šitos paskolos gavimas leis sutaupyti 11 mln. Lt mokesčių mokėtojų pinigų. Mes ne vieną kartą siūlėme Finansų ministerijai – valstybė skolinasi kur kas geresnėmis sąlygomis, todėl galėtų pasiskolinti pigiau ir mums perskolinti. Bet tai nebuvo padaryta.

Kita problema – trečiajame ketvirtyje atsirado didžiulė finansų skylė, nes nesurenkamas nekilnojamo turto mokestis, kurį suplanavo Finansų ministerija, o patvirtino Seimas. Šiuo metu susidarė 36 mln. Lt skylė. Iš suplanuotų 110 mln. Lt nesurenkama net 25 proc. Valstybinė mokesčių inspekcija labai aiškiai atsakė: kai kurios įmonės peržiūrėjo savo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą, didžioji dalis, VMI teigimu, yra išperkamosios nuomos kompanijos, kurios Finansų ministerijos pasiūlytomis pataisomis yra atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčių ir jo nemoka.

Kažkas padarė klaidą planuojant finansus, o kaip išspręsti šią problemą – Vilniaus savivaldybės galvos skausmas. Kalbėjomės su Finansų ministerija, kuri skubiai suteikė paskolą negautų pajamų išlyginimui.

Tačiau džiaugiuosi, kad užsienio investicijas 2012 metais apžvelgiantis leidinys „FDI Magazine“, esantis „The Financial Times“ dalis, išskyrė Vilnių, kaip vieną iš didžiausią tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius šalių reitinge užėmė ketvirtąją vietą, aplenkęs Seulo, Mičigano, Centrinio Tailando, Santjago metro regioną, Alabamos ir kitas valstijas.

Tai svarbus įvertinimas Vilniui, tad dėkoju Lietuvos verslininkams, kurie sugeba pritraukti partnerių iš užsienio rinkų. Ne mažiau svarbus ir užsienio investuotojų – pavyzdžiui, IKEA, „Kempinski“ ir „Choise“ viešbučių, „Thermo Fisher Scientific“ ir kitų – indėlis atrandant mūsų miestą.

– Perėjimas prie biokuro yra tas dalykas, apie kurį nuolat kalbate. Ar matote galimybių, kad nuo dujų būtų vis dėlto pereinama prie biokuro? Kiek tam įtakos turės naujosios Vyriausybės politika?

– Baigėsi rinkimai, nutilo ir kalbos apie šilumos kainas. Tai buvo dirbtinai politiškai keliama tema vienu tikslu – nedaryti nieko, kad Lietuvos gyventojai, o tarp jų ir vilniečiai, mokėtų mažiau už šildymą. Praėjusios kadencijos premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas daug dėmesio skyrė kalboms apie šilumos kainas ir jų dydį, bet nedarė nieko, kad jos mažėtų.

Didžiausias paradoksas – Vilniaus taryba vasarą patvirtino sprendimą, kad mūsų partneris, Prancūzijos bendrovė „Dalkia“ investuotų

BFL nuotr.

Vilnius

Įdomiausia, kad vyresnio amžiaus vilniečiai, kuriems gal sunkiau perprasti inovacijas, neturi didelių problemų su e.bilietu, kitaip negu tie, kurie rankose laiko po du išmaniuosius telefonus. Mums nereikia niekieno baudų, bet mes privalome išlaikyti viešąjį transportą. Jeigu kažkas važiuoja nemokėdamas, jis iš mūsų visų kažką pavagia, jeigu jis suklydo – klaidos taip pat kainuoja.

Naujovės nėra lengvai įgyvendinamos, ypač kai gavome elektroninio bilieto projektą tokį suveltą. Projektas turėjo būti įgyvendintas dar 2009 metais. Mums reikėjo išrišti ginčų tarp skirtingų įmonių mazgą ir pabaigti projektą, nes mes gavome 4 mln. Lt baudą, kad praėjusioje kadencijoje projektas nebuvo užbaigtas laiku. Tikimės, kad paleidus projektą bauda sumažės perpus – iki 2 mln. Lt. – Dar vienas projektas, įstrigęs pastaraisiais metais, yra daugiabučių namų renovacija. Tai tiesiogiai susiję su mūsų sąskaitomis už šildymą, miesto estetiniu vaizdu. Kokios galimybės išjudinti šį procesą?

Sostinės meras A.Zuokas (nuotraukoje su žmona Agne) pasirengęs naujiems miestiečių gyvenimo kokybę pagerinsiantiems projektams. į dar vieną biokuro katilą – tai sumažintų šilumos kainą apie 4–5 proc. Tačiau konservatoriai miesto taryboje kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti tyrimą. „Dalkia“ investicijas sustabdė. Dabar jau esame gavę atsakymą, kad prokuratūra tyrimą nutraukė, skundas nepasiteisino ir pagrindo ginčams nėra. Bet mes praradome daugiau nei pusę metų. Dabar vėl reikia kviestis prancūzus ir juos įkalbėti vis dėl to statyti biokuro katilą.

– Ar politiniai motyvai yra nulėmę ir daugiau dalykų, dėl kurių įstrigo tam tikri projektai? Įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojams, kelininkams, kurie tvarko miestą, jau kelis mėnesius vėlavo atlyginimai ir mums reikėjo skubiai gauti pinigų, kurie padengtų tuos įsiskolinimus. Biudžete pinigų neturėjome, bankai skelbtuose konkursuose perpirkti skolas net nedalyvavo.

Savivaldybė turi nenaudojamo nekilnojamojo turto, tačiau pagal Vyriausybės nustatytą biurokratinę procedūrą jį parduoti galime greičiausiai per pusantrų metų. Mes tuo turtu padidinome savo įmonių įstatinį kapitalą, kad įmonės galėtų turtą parduoti, bankai matytų, kad įmonių turtas didėja, todėl nespaustų jų ir atidėtų paskolų grąžinimą.

Bet Vyriausybės atstovas, suderinęs su A.Kubiliaus Vyriausybe, kreipėsi į prokuratūrą, kuri kreipėsi į teismą ir šitai procedūrai buvo uždėtas areštas. Neabejojame, kad laimėsime teisminį ginčą, bet jis užtruks gal metus, gal pusantrų. Bet tai yra kenkimas miestui ir jo gyventojams tik dėl politinių sumetimų.

– Kai kurių sprendimų nauda pajuntama tik praėjus tam tikram laikui. Ar pasitaiko atvejų, kai bent po kurio laiko sulaukiate pripažinimo iš buvusių kritikų, kad sprendimai, nors ir nelabai lengvi, buvo teisingi?

– Kartais tam, kad kažkas suvoktų, jog sprendimas buvo išties reikalingas ir geras, prireikia ne vienerių metų.

Neseniai dalyvavau Centro poliklinikos dešimtmetyje. Man vadovaujant miesto tarybai, buvo priimtas sprendimas sujungti šešias poliklinikas. Dalį nereikalingų pastatų nutarta privatizuoti, gautus pinigus skirti

kitų pastatų renovacijai, įrangai pirkti. Atsimenu susitikimą su medikais, kurie reikalavo nieko nedaryti, o kai pareiškėme, kad vis tiek darysime, viena moteris apsiverkė.

Po dešimties metų ši poliklinika yra didžiausia, moderniausia Lietuvoje, pirmoji, teikianti e.paciento paslaugas, šiemet įdiegė dar vieną naujovę, kad kiekvienas naujagimis turi savo knygelę, kurioje fiksuojami visi kūdikiui duoti vaistai, skiepai. Man buvo malonu, kad tos moterys, kurios taip pyko ir verkė prieš daugelį metų, dabar padėkojo už permainas.

Kitas pavyzdys, kai jungėme Sapiegos slaugos ligoninę su Antakalnio ligonine, irgi buvo daug pasipriešinimo. Dabar darome kitą reorganizaciją, norime efektyviau panaudoti Tyzenhauzų gatvėje esančią ligoninę. Bet dabar Sapiegos ligoninės medikai nebenori atsiskirti nuo Antakalnio ligoninės, nes pamatė, kad ten gali būti gerai. Pasikeitimai nėra lengvi, nėra lengva juos įgyvendinti, o rezultatus žmonės pamato daug vėliau.

– Daug kritikos sulaukė ir e.bilieto, „Vilniečio“ kortelės projektas. Kodėl šis projektas startavo gana sunkiai?

– Realios problemos su e.bilietu mes neturėjome, sistema veikia. Žinoma, kai diegėme e.bilietą, žmonėms teko stovėti eilėse, bet dėl to kalti platintojai „Lietuvos spauda“, ne Vilniaus miesto savivaldybė, kuri tapo jų įkaitu.

Kai kažkas sulaikomas be bilieto, priežasčių pateikiama įvairiausių, bet kontrolierius nėra tas, kuris gali priimti tokius sprendimus.

Jeigu jis vertins kiekvieną atvejį individualiai, taps toks pat korumpuotas, kokius mes turime muitininkus pasienio postuose. Jis turi veikti griežtai pagal instrukcijas, nes kitu atveju atsiranda galimybių piktnaudžiauti.

Man buvo m ma alonu, kad tos moterys, kurios taip pyko irr v verkė prieš dauge daugelįį metų metų, dabar abar pad padėkojo o už u permainas. permaina

– Aš nemažas viltis sieju su naująja Vyriausybe, jos programoje tam skirta daug dėmesio.

Nors ir A.Kubiliaus Vyriausybės programoje apie tai kalbėta daug, tai nelaikyta prioritetu.

Premjeras A.Butkevičius kalba apie renovaciją kvartalais, mes tam esame pasiruošę.

Turime parengę reikalingus projektavimo darbus kvartalams, tam tik reikia keisti finansavimo modelį ir įtraukti į tai savivaldybes. Niekas neis į banką ir neinvestuos į savo butą, jei reikės 15–20 metų mokėti paskolą.

Turi būti taip, kad savivaldybės įmonės gautų tuos pinigus, rengtų konkursus, renovuotų pastatus ir tada atgautų investicijas per papildomus mokesčius, kurie būtų mažesni, negu mokama šiuo metu už šilumą. Vilniaus savivaldybė turi tokią įmonę –„Atnaujinkime būstą, atnaujinkime miestą“.

– Kada Vilniaus mieste pagaliau turėsime modernią, šiuolaikišką visuomeninio transporto sistemą?

– Kitąmet nuo liepos 1 dienos laukia didžiuliai pakeitimai visuomeninio transporto sistemoje – pasikeis visi maršrutai, kurie buvo iki šiol. Tai bus šioks toks nepatogumas gyventojams, jiems reikės priprasti prie naujovių.

Bet tie pakeitimai mums leis suformuoti greituosius maršrutus, sukurti privežimo sistemą. Į sistemą įtrauksime ir privačius vežėjus, jeigu jie atitiks mūsų keliamus reikalavimus.

Visa tai mums leis sutaupyti per 20 mln. Lt. Realiai nemažiname paslaugos kokybės, tik kai kur važiuos ne dideli autobusai, o mažesni, be to, didelei daliai keleivių teks vieną kartą persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą. Kito varianto neturime, nes dabartinė visuomeninio transporto sistema mus tempia į dugną.

2013 metų vasarį atvažiuos 20 naujų autobusų, vėliau – dar 18, o iki metų pabaigos turime turėti dar 40 autobusų. Nemaža jų dalis bus skirta greitiesiems maršrutams. Jie bus varomi dujomis arba bus hibridiniai – tai modernios, šiuolaikiškos transporto priemonės, su šildymu žiemą ir vėdinimu vasarą.

Bilietų kainų nedidiname, nes pagaliau pavyko įtikinti Seimą sumažinti PVM visuomeniniam transportui. Čia daug prisidėjo kai kurie Seimo nariai, turiu paminėti ir savo žmoną Agnę Zuokienę, kuri tuo metu buvo Seimo narė ir kuravo šį projektą.

Taip pat taryba patvirtino sprendimą dėl naujos transporto priemonės įdiegimo. Visi

planavimo darbai, diskusijos baigtos, valstybinės institucijos suderino, taryba patvirtino, todėl pradedame projektavimo darbus ir ruošimės konkursui pirmos linijos Santariškės–Autobusų stotis statyboms, įvedant naują, šiuolaikišką greitąjį tramvajų.

Stengiamės tvarkyti Vilniaus centrą, pramonines zonas versti gyvenamaisiais rajonais, nes šalia jų yra darbo vietos, visa miesto infrastruktūra. Plėtros į pakraščius neplanuojame.

Kas nori, gali gyventi gražioje vietoje miesto pakraštyje, tačiau negali tikėtis, kad visi Vilniaus miesto gyventojai sumokės už visuomeninį transportą iki tos vietos ar kelių valymą. Tarkim, mums valyti Valakampius kainuoja tiek pat, kiek Viršuliškes, o gyventojų skaičius labai skiriasi. Tai nėra sąžininga ir teisinga.

– Ši žiema prasidėjo gana anksti ir pridarė daug darbo kelininkams. Kaip sekasi tvarkytis su gamtos stichijomis?

– Vilnius tikrai gerai tvarkosi. Esame pasiruošę, turime daugiau technikos, sumokėjome didelę dalį skolų darbuotojams, pakankamai sukaupta smėlio, druskos. Vieną kartą sutvarkyti pagrindines miesto gatves kainuoja beveik 100 tūkst. Lt. Jeigu tvarkome ir mažesnes gatves, kiemus, šaligatvius ne prie pagrindinių gatvių, kaina išauga dar beveik 100 tūkst. Lt. Jei intensyviai sninga, šiuos darbus reikia atlikti du kartus per parą. Per vieną dieną sunaudojame beveik 400 tūkst. Lt. – Susisiekimą Vilniaus mieste pagerins ir baigtas vakarinis aplinkkelis. Kada planuojama baigti jo statybas?

– Pagal planą antroji vakarinio aplinkkelio atkarpa turėjo būti baigta 2014 metais, tačiau ši vasara buvo gera ir jeigu žiema nesutrukdys, tikimės, kad kitų metų pabaigoje antrasis aplinkkelio etapas bus baigtas. Tai svarbu, nes gerės susisiekimas Pilaitės, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių gyventojams, mažės srautas Laisvės prospektu, atsiras alternatyva, leisianti nevažiuoti Geležinio Vilko gatve per žiedą miesto centre. Esame pasiruošę ir trečiajam aplinkkelio etapui.

– Baigėsi Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos ir eksploatavimo konkursas. Kokią apšvietimo sistemą norima įdiegti Vilniuje?

– Konkurse dalyvavo penkios tarptautinės įmonės. Tai mums leis neinvestuojant savo lėšų atnaujinti apšvietimą, efektyviai naudotis juo ir taupyti, nes naudotis bus galima efektyviai, taupyti nakties metu apšvietimą sumažinant. Atsiras šiuolaikiškas, ekologiškas LED apšvietimas.

– Vilnius iki šiol neturi modernaus futbolo stadiono. Kada planuojate tokį pastatyti?

Konkursas dėl UEFA IV kategorijos stadiono statybų baigėsi. Tai bus „Žalgirio“ stadionas, turėsime 10 tūkst. vietų puikų futbolo stadioną. Pagaliau įgyvendinsime šį projektą.

Be to, viskas yra parengta oro linijų bendrovės „Air Lithuanica“ startui kitąmet, malonu, kad šį projektą remia ir kitos institucijos.

Kitaip metais taip pat pabaigsime tokius nedidelius, bet malonius ir svarbius gyventojams darbus, kaip vaikų žaidimų aikštelių plėtra visame mieste. Taip pat turime padaryti viską, kad išjudintume vaikų darželių statybą.

Esame parengę keturis projektus ir jeigu iki metų pabaigos tuos darželius pastatytume, Vilniaus vaikams nebetrūktų vietos.

Užsk. Nr. 307208

Metų žmonės | 9

Rimo Valeikio piešiniai

02 10

Vilniaus meras A.Zuokas sužaidė dar vieną viešųjų ryšių žaidimą: pareikalavo, kad „Vilniaus energija“ nutrauktų įsipykusią reklamą, kurioje dėjosi kaimynais.

01 20 Metų pradžios staigmena – 50 tūkst. žlugusio „Snoro“ klientų negali nei atsiimti indėlių, nei atsikratyti paskolų, už kurias jiems, kol valdininkai ir bankininkai aiškinosi įstatymus, kapsėjo didelės palūkanos.

01 27

02 17

Didžiausi lietuvių draugai gruzinai nutarė, kad iš Lietuvos geriausia nelegaliai patraukti į turtingąsias ES šalis. Į Lietuvą jie bėga šimtais.

Kuo arčiau rinkimai – tuo daugiau keistų partijų: V.Romanovo žmonių, K.Brazauskienės našlių, D.Kedžio sekėjų. Keisčiausiai atrodė kedininkų „Drąsos kelias“, bet būtent ji ir prasibrovė į Seimą.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas V.Mazuronis susirado politinį trampliną – ėmė vadovauti laikinajai komisijai „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti. Komisija dirbo triukšmingai, bet darbą baigė taip ir nepriėmusi vieningų išvadų.

02 24

Po „Snoro“ skandalo atpirkimo ožiais tapo FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas, išmesti iš postų dėl įtarimų, kad nutekino slaptas žinias. Kai audros nurimo, teismas reabilitavo V.Gailių, priteisė jam solidžią kompensaciją, o rinkėjai pasodino jį į Seimą.

2012 | Sausis–vasaris

02 03

03 09 03 02

FNTT vadovus ant „Snoro“ aukuro paaukojęs vidaus reikalų ministras R.Palaitis vylėsi pasislėpsiąs už prezidentės sijono, bet FNTT vadus gynęs premjeras A.Kubilius surado jį ir ten bei ėmė versti atsistatydinti.

FNTT skandalas iki neapykantos sukiršino koalicijos partnerius konservatorius bei liberalcentristus. Šiame skandale žvaigžde pasijuto buvęs dainininkas Antikorupcijos pirmininkas L.Kernagis, drįsęs viešai užduoti nemalonių klausimų net prezidentei.

03 16 Prezidentė D.Grybauskaitė, nutarusi koalicijos partnerių muštynėse nepalaikyti nė vienos pusės, įžiebė tokią ugnį, jog koalicijos partneriai konservatoriai bei liberalcentristai ėmė svaidytis ultimatumais: arba tu, arba aš.

03 23

Prezidentė D.Grybauskaitė pademonstravo, kad turi stebuklingų galių. Premjeras, koalicijos partneriai ir visi kiti viešai konstatavo koalicijos mirtį.

O prezidentė pakvietė priešininkus į kabinetą, privertė susitaikyti, o vidaus reikalų ministrą R.Palaitį pasiuntė į atsargą.

03 30

Energetikos ministras A.Sekmokas nestokoja drąsos: jam taip ir nepavyko sukurti sklandaus senosios Ignalinos AE uždarymo proceso, bet jo pastangomis Lietuva įsipareigojo statyti naują Visagino AE.

2012 | Kovas

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

10 | MetĹł ĹžmonÄ—s

15min • 2012 m. gruodŞio 28 d.

Rimo Valeikio pieĹĄiniai

04 06

04 13

Sostinę praskolinęs meras A.Zuokas sugalvojo, kur gauti pinigų – padavė į teismą Vyriausybę ir pareikalavo, kad ťi Vilniui sumokėtų nei daug, nei maŞai – beveik milijardą litų. Sako, tuo metu buvo pilnatis...

Seimas atidavÄ— ÄŻ teisÄ—saugos rankas brendĹžiuko mÄ—gÄ—jÄ… V.BabiliĹł, kuris, jau metus neimdamas nÄ— laĹĄo ÄŻ burnÄ…, tuĹĄÄ?ioje gatvÄ—je rėŞėsi ÄŻ prie ĹĄviesoforo sustojusÄŻ automobilÄŻ, pasikiĹĄo po skvernu nukritusÄŻ numerÄŻ ir nusvirduliavo ÄŻ neĹžiniÄ…. Atsirado ligoninÄ—je, o atsipirko vairuotojo paĹžymÄ—jimo atÄ—mimu ir bauda.

04 20 Naujasis FNTT vadovas K.JuceviÄ?ius prisidirbo jau pirmÄ…jÄ… darbo dienÄ… – pats pasiraĹĄÄ— STT skirtÄ… raĹĄtÄ…, kad yra tinkamas vadovauti FNTT. Etikos sargai pasmerkÄ— K.JuceviÄ?iĹł, bet jis ir toliau sau vadovauja.

04 27 2012 | Balandis

Visas politines ir ekonomines batalijas nustelbÄ— Lietuvos ledo ritulio rinktinÄ—s pasirodymas pasaulio Ä?empionate.

Ritulininkai arenoje skynÄ— pralaimÄ—jimus, o atsigriebÄ— striptizo bare, kur su pilnais alaus bokalais atĹĄventÄ— komandos gynÄ—jo bei federacijos prezidento P.NausÄ—dos 27-Ä…jÄŻ gimtadienÄŻ. Linksmasis prezidentas paliko pareigas, bet netrukus vÄ—l ÄŻ jas sugrÄŻĹžo.

Informacija Kauno miesto gyventojams PHWIJ VDXVLR GLHQĂ„ EDLJLD JDOLRWL SLUPRVLRV .DXQR YLHÄ RMR WUDQVSRUWR HOHNWURQLQĂ–V NRUWHOĂ–V 7DL NRUWHOĂ–V DQW NXULIJ \UD KRORJUDĆŞQLV Ĺ&#x;.97Ĺ? OLSGXNDV LU NXULIJ DSDĂŒLRMH QXURG\WD NDG HOHNWURQLQĂ– NRUWHOĂ– JDOLRMD LNL 1XR PHWIJ VDXVLR GLHQRV Ä LRV NRUWHOĂ–V QHEHYHLNV $% Ĺ&#x;$XWUROLVĹ? LQIRUPXRMD NDG Ä LIJ NRUWHOLIJ JDOLRMLPDV QHEXV SUDWĂ˜VLDPDV WRGĂ–O NHOHLYLDL WXULQW\V WRNLĂ„ HOHNWURQLRQĂ˜ NRUWHOĂ˜ WXUL LVLJ\WL QDXMĂ„ 7LH NHOHLYLDL NXULIJ VHQRMRMH NRUWHOĂ–MH \UD DNW\YXRWIJ WULMIJ PĂ–QHVLIJ HOHNWURQLQLIJ ELOLHWIJ DUED YLHQNDUWLQLIJ HOHNWURQLQLIJ ELOLHWIJ WXUL NUHLSWLV ĂŽ $% Ĺ&#x;$XWUROLVĹ? NXU JDOĂ–V XÄ˝ /W ĂŽVLJ\WL QDXMĂ„ HOHNWURQLQĂ˜ NRUWHOĂ˜ ĂŽ NXULĂ„ EXV SHUNHOWDV VHQRVLRV NRUWHOĂ–V SLQLJIJ OLNXWLV 3DJHLGDXWLQD WXUĂ–WL SDVNXWLQLR HOHNWURQLQLR ELOLHWR ĂŽVLJLMLPR ĂŒHNĂŽ UĹžsk. Nr. 307242

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Rimo Valeikio piešiniai

Metų žmonės | 11

05 11

Va tai tau – vieną įtakingiausių konservatorių, dešiniąją partijos lyderio ir premjero A.Kubiliaus ranką V.Matuzą ir jo žmoną prokurorai apkaltino korupcija ir kitais baisiais nusikaltimais. Metai jau baigiasi, o apie bylą nieko negirdėt, tik V.Matuzo naujame Seime jau nebėra.

05 04

05 18

A.Kubiliaus Vyriausybė pasiekė rekordą – dirbo net 1267 dienas.

Beje, jis premjeru išbuvo dar ilgiau – visus ketverius metus.

05 25

2012 | Gegužė

Socdemas V.Andriukaitis pranešė: 20 metų trukęs Lietuvos vadavimasis nuo energetinės priklausomybės Rusijai buvo kvailas.

Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų R.Šiškauskas nusprendė baigti krepšininko karjerą: jam atsibodo žaisti.

Intelektualas ir visuomenininkas D.Kuolys nutarė išgelbėti tėvynę ir paskelbė kuriantis „Lietuvos sąrašą“, kuris rudenį šturmuos Seimą. Deja, sąrašas buvo toks trumpas, kad partiją įkurti pavyko, o kandidatuoti norinčių žmonių surasti – ne.

06 08

Prezidentė D.Grybauskaitė Seime perskaitė savo trečiąjį metinį pranešimą ir paaiškino, kas dirbo gerai, kas – blogai, o kam apskritai nereikėjo dirbti.

06 15

Pagaliau baigėsi muilo opera – žais ar nežais atsarginis D.Motiejūnas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje olimpinių žaidynių atrankoje.

D.Motiejūnas po ilgų dvejonių nutarė nesėdėti ant rinktinės atsarginių suolelio.

06 22

Prokurorams pasikėsinus į jos teisinę neliečiamybę teisėja N.Venckienė pagaliau atskleidė, kad įsitvėrusi į Mergaitės kartį bandys peršokti rinkimų į Seimą kartelę. Ir buvo teisi – peršoko.

06 29

Remdamasis konservatoriaus E.Jurkevičiaus vadovaujamos komisijos siūlymu Seimas iš N.Venckienės atėmė teisinę neliečiamybę, o šis teisėją dar iškvietė į dvikovą savo apygardoje. N.Venckienė atkirto, kad E.Jurkevičius jai ne konkurentas. Ir vėl buvo teisi: E.Jurkevičiui įveikti užteko ir prastesnių kandidatų.

2012 | Birželis

06 01

12 | Metų žmonės

Rimo Valeikio piešiniai

07 05

K.Kemzūros vadovaujama Lietuvos krepšinio rinktinė pradėjo olimpines atrankos kovas Venesueloje. Vyrai iškovojo olimpinį kelialapį, bet taip sunkiai, kad rinktinės atstovas L.Kunigėlis venesueliečiams televizijos eteryje palinkėjo „užsikrušti“.

07 13

Prezidentė D.Grybauskaitė vakar liūdnai paminėjo trejų metų sukaktį valstybės vadovės kėdėje. Pasidžiaugti nebuvo kuo, o žurnalistai dar privertė viešai aiškintis dėl Garliavos mergaitės.

07 20 2012 | Liepa

Lietuvos krepšinio rinktinė iš Venesuelos grįžo su olimpiniu kelialapiu, o jos kapitonas R.Javtokas – su vilko bilietu, nes per olimpines kovas jam lūžo pėdos kaulas.

07 27

Lietuvos krepšinio ateitis Europos jaunimo čempionatą laimėjo net ir be savo lyderio J.Valančiūno. Beveik visus įmanomus titulus susižėrę vaikinai vyrų krepšinyje greitai buvo nuleisti ant žemės – savo klubuose tapo atsarginiais.

08 10 2012 | Rugpjūtis

Olimpiadoje nustebino tamsieji arkliukai – bronzos medalius iškovoję boksininkas E.Petrauskas ir A.Kazakevičius. Imtynininkui šlovė galvos neapsuko, o štai boksininkas slystelėjo – už 1000 litų per mėnesį pasižadėjo visur ir visada gerai kalbėti apie V.Romanovą.

08 17

L.Asadauskaitė olimpinį auksą penkiakovės trasoje laimėjo taip lengvai, tarsi būtų iš kitos planetos. Deja, Lietuvos valdininkai to neįvertino, ir pasiūlė Laurai tokį patį BMW, kaip ir kitiems čempionams.

08 24

Olimpinės žaidynės baigėsi, o vasara – dar ne. Nuobodulį ir beužklumpančią depresiją prasklaidė Vilniaus meras A.Zuokas, pradžiuginęs vilniečius neveikiančia elektroninio bilieto sistema.

08 31

Vasaros snaudulį išblaškė Vyriausybė, nutarusi už kiaurų namų renovacijai skirtas lėšas įsigyti du paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius.

Triukšmas kilo toks, kad nei namai renovuojami, nei sraigtasparniai perkami.

08 03

Olimpine čempione tapusi iki tol mažai kam žinoma 15-metė plaukikė R.Meilutytė akimirksniu pakerėjo pasaulį, bet nei išpuiko, nei tapo tingine: gruodžio viduryje pasaulio čempionate laimėjo du aukso ir vieną sidabro medalį.

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Rimo Valeikio piešiniai

Metų žmonės | 13 09 07 „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis R.Paksas užsimojo patekti į Seimą, bet Konstitucinis Teismas pašalintąjį prezidentą vėl negailestingai sugrąžino į politines kapines.

09 14 Tarp kandidatų į Seimą – nemažai spalvingų asmenybių: krepšininkai broliai Lavrinovičiai, R.Kaukėnas, galiūnas Ž.Savickas, imtynininkas M.Mizgaitis ir kiti.

Ir jų kampanijos spalvingos: štai Lavrinovičiai ir R.Kaukėnas klausimų apie rinkimus vengia kaip velnias kryžiaus.

STT vadovas Ž.Pacevičius nutarė pasiieškoti ramesnio bei pelningesnio darbo, bet Seimas atsisakė jį atleisti ir įkalino STT būstinėje. Laimei, tik mėnesiui.

09 28 J.Kvedaras vos neprarado Lietuvos futbolo federacijos prezidento kėdės dėl to, kad yra labai apsukrus – sugeba išleisti daug daugiau nei uždirba, bet nei skolų turi, nei maisto pritrūksta.

Pagaliau atėjo 2012-ųjų Seimo rinkimai. Ant krizių premjero A.Kubiliaus kupros į Seimą atjojo socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, „lenkai“, liberalai ir net „Drąsos kelio“ kuopelė.

10 05 A.Čekuolis sulaukė pasmerkimo dėl to, kad nemokamai paaiškino rinkėjams, jog Visagino atominė elektrinė jiems nieko nekainuos.

10 19 V.Landsbergiui 80-mečio proga Lietuvos rinkėjai padovanojo originalią dovaną – Seimo rinkimuose balsavo už V.Uspaskicho Darbo partiją.

10 26 Per Seimo rinkimus Darbo partija medžiojo rinkėjų balsus ir už vieną balsą siūlė nuo 10 iki 50 litų.

2012 | Spalis

10 12

2012 | Rugsėjis

09 21

14 | Metų žmonės

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Rimo Valeikio piešiniai

11 02 Seimo rinkimus laimėjęs socialdemokratų lyderis A.Butkevičius turėjo pasirinkti: pyktis su prezidente D.Grybauskaite ir draugauti su V.Uspaskichu ar atvirkščiai.

11 09 A.Butkevičius pasirinko saliamonišką išeitį: draugauti su V.Uspaskichu, nesipykti su D.Grybauskaite, bet abiem aplaužyti ragus.

11 16 Senasis Seimas nutarė, kad dėl skandalais apėjusių rinkimų kalta Z.Vaigausko Vyriausioji rinkimų komisija ir pavarė ją šunims šėko pjauti. Bet Z.Vaigauskas šėką neilgai pjovė – naujasis Seimas komisiją sugrąžino į darbą.

2012 | Lapkritis

11 23 Prezidentė A.Butkevičiui 54-ojo gimtadienio proga įteikė dovaną – leido suformuoti Vyriausybę, bet įspėjo, jog darys viską, kad jam nepasisektų.

11 30 Prezidentė kandidatus į ministrus ėmė egzaminuoti lyg pirmokus – tikrinti ne tik jų kompetenciją, bet ir anglų kalbos žinias.

2008–2012 |

Vyriausybė

Andrius Kubilius

Antrą kartą suvaldęs krizę išėjo į atsargą iki kitos krizės. Duok Dieve, kad negrįžtų

Arūnas Gelūnas

Gintaras Steponavičius

Eligijus Masiulis

Raimondas Šukys

Remigijus Šimašius

Rasa Juknevičienė

Donatas Jankauskas

Buvo kultūringiausias ministras, tad nusipelnė kelialapio į Paryžių prie UNESCO.

Mokytojai jį prisimins dėl to, kad dabar paskui kiekvieną vaiką pinigai vaikšto.

Kelių nesugadino, geležinkelių bėgių neišardė, oro uostų nenugriovė ir kitų gerų darbų padarė.

Ministro kabinete sėdėjo tyliai, nieko nepagydė, bet ir nesusirgo.

Kaip tikras liberalas labiau rūpinosi ne teisingumu, o kalėjimų pardavimu.

Išmoko šaudyti, mesti granatą, bet kariavo tik su partijos priešais.

Labai daug dirbo, bet viską paliko kaip radęs – ir pensininkus, ir bedarbius.

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Metų žmonės | 15

Rimo Valeikio piešiniai

12 07 Pasilinksminusi D.Grybauskaitė nutarė patvirtinti „kokią nors“ Vyriausybę, bet duris parodė tiems, kurie nesugebėjo jos prajuokinti – V.Baltraitienei, K.Daukšiui ir L.Graužinienei.

12 14 Norėdamas išsaugoti teisinę neliečiamybę V.Uspaskichas pats atnešė popierius, iš kurių paaiškėjo, kad jo partijos ministrai bendrovėms ES paramą galėjo dalyti už „atkatus“ į partijos juodąją kasą.

V.Uspaskichas savo Darbo partiją į Seimą atvedė ne dėl to, jog imtų valdžią, bet kad pats ir jo ginklanešiai V.Vonžutaitė ir V.Gapšys pasislėptų nuo teisėsaugos, norinčios juos sugrąžinti į teismą.

Toks galėjo susidaryti įspūdis, nes Darbo partijos lyderiai į ministrus siūlė bet ką, o neliečiamybę saugojo lyg musulmonų nuotakos nekaltybę.

Neišsaugojo. Iki susitikimo teisme sausio 10-ąją.

Savo nuomonę galite išsakyti portale

Arvydas Sekmokas

Ingrida Šimonytė

Gediminas Kazlauskas

Rimantas Žylius

Artūras Melianas

Kazys Starkevičius

Audronius Ažubalis

Senos atominės neuždarė, naujos nepastatė, bet ministeriją po savęs paliko.

Ketverius metus gyveno kaip šuo ant šieno – nei pati pinigus švaistė, nei kitiems leido.

Jis nekaltas, jog aplinka nė už ką nenorėjo būti renovuojama.

Nusipirko nemažai investicijų iš užsienio ir parodė, kaip melžti valstybės įmones.

Ačiū Dievui, pakeitęs R.Palaitį nieko rimto nespėjo padaryti.

Gal ir ne jo nuopelnas, bet šiemet žemdirbiai nuėmė rekordinį derlių.

Idealiai įgarsino prezidentės mintis užsienyje, net jos intonacijomis išmoko kalbėti.

2012 | Gruodis

12 21

18 | Pasaulis 2012-aisiais

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

JAV:

Naujas senas Rusijos prezidentas

vėl patikėjo B.Obama Šiemet ne viena įtakinga valstybė rinko, perrinko ar grąžino į postus savo lyderius.

Bene labiausiai buvo laukiama ilgo JAV prezidento rinkimų maratono finišo.

Kovo pradžioje vykusių Rusijos prezidento rinkimų rezultatai nieko nenustebino – dukart šias pareigas ėjęs Vladimiras Putinas po premjero kėdėje praleistų ketverių metų grįžo trečiai kadencijai.

Į dvi priešiškas stovyklas skilę rinkėjai intrigą išlaikė iki paskutinės akimirkos.

Nors V.Putino persvara nebuvo tokia triuškinanti, kaip tikėtasi, o trečią kadenciją jis pradėjo susilpnėjęs, susiskaldžiusi ir neorganizuota opozicija jam pasipriešinti negalėjo – rinkėjai nematė stipraus oponento.

Per pastaruosius 70 metų amerikiečiai antro šanso nebuvo suteikę nė vienam prezidentui, kuriam vadovaujant nedarbas viršijo 7,4 proc. ribą, bet šį kartą taisyklė buvo sulaužyta.

Euro zona prarado savo buvusį blizgesį. „Reuters“ nuotr.

Europos Sąjunga: euro gelbėjimo metai Pasauliui tebesikapstant iš ekonominio ir finansinio sunkmečio, Europos Sąjunga (ES) smuko į tokią krizę, kokios dar niekada nebuvo patyrusi. „Titanikas“ plaukia, ledkalnis artėja ir klausimas, ar spės pasukti į šoną, ar susidurs, ar nuskęs. Mes plaukiame kitu laivu. Jei „Titanikas“ nespės išsisukti, ar nutemps mus iš paskos?

Pavairuoti jo negalime“, – taip padėtį, kurioje atsidūrė euro zona ir Lietuva, birželį apibūdino vienas diplomatas.

Tuo metu ES lyderiai rinkosi į ironiškai eiliniu istoriniu vadinamą susitikimą Briuselyje spręsti euro likimo, aptarti glaudesnę integraciją, bendrą bankų ir nacionalinių biudžetų priežiūrą, būdus skatinti ekonomikos augimą. Nuo 2010-ųjų pradžios, kai krizė apėmė Graikiją, o vėliau išsiplėtė į visą euro zoną, tokių susitikimų buvo jau per 20.

Europa atsidūrė spąstuose – eurui išsaugoti reikia kitokios ES, bet sprendimai dėl radikalių reformų vis atidedami. Per tą laiką ant bankroto ribos atsidūrė Graikija, Ispanijos bankai gavo 100 mlrd. eurų paskolą, paramos kreipėsi Kipras, Airija, Portugalija.

Europa atsidūrė spąstuose – eurui išsaugoti reikia kitokios ES, bet sprendimai dėl radikalių reformų vis atidedami.

Prieš ketverius metus Barackas Obama tapo sensacija – šūkis „Taip, mes galime“ per pačią bankų griūtį įkvėpė vilties didžiajai daliai visuomenės ir padėjo jam tapti pirmuoju juodaodžiu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.

Uraganas „Sandy“ buvo vienas baisiausių per visą JAV istoriją. „Reuters“ nuotr.

Šįkart jauno ir modernaus demokrato, kuriam avansu buvo skirta Nobelio taikos premija, bet jis davė leidimą nukauti „al Qaeda“ vadeivą Osamą bin Ladeną, įvaizdis amerikiečių taip nebežavėjo.

pragaištingoji „Sandy“

Nepasiteisino lūkesčiai dėl nelegalių imigrantų padėties gerinimo, švietimo ir sveikatos reformų, šalį erzino krizė, didžiulis nedarbas, keturiskart išaugusi valstybės skola.

Pusantrų metų užtrukusi rinkimų kampanija buvo brangiausia (abu kandidatai surinko per 2 mlrd.

JAV dolerių), bet nuobodi, kupina pykčio ir kaltinimų. Apžvalgininkai kartojo – respublikonų kandidatas multimilijonierius Mittas Romney vargu ar laimės rinkimus, bet B.Obama gali pralaimėti.

Turbūt labiausiai jam padėjo ne sprendimas orientuotis į vidutinį amerikietį, o ne korporacijas, ir ne tautiškai įvairialypės visuomenės parama, bet uraganas „Sandy“, smogęs šaliai paskutinėmis kampanijos dienomis.

Manoma, kad neapsisprendę rinkėjai atidavė balsus B.Obamai, išvydę jį aktyviai veikiantį nelaimės akivaizdoje.

Dar ketverius metus laimėjusio prezidento laukia nemažai darbo: apsaugoti istorines sveikatos apsaugos sistemos ir Volstrito reformas, toliau gaivinti ekonomiką, kautis dėl būtinybės didinti biudžeto deficitą, neleisti Iranui panaudoti branduolinio ginklo, išvesti karius iš Afganistano.

Pustrečio šimto žuvusiųjų, dešimtys tūkstančių be namų likusių žmonių, paralyžiuota transporto sistema, sutrikdytas elektros tiekimas, internetas ir mobilusis ryšys, 63 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 163 mlrd. litų) nuostolių.

Tokios kainos pareikalavo uraganas „Sandy“, užgriuvęs rytinę Amerikos pakrantę.

Tai buvo didžiausias kada nors užregistruotas uraganas šiame vandenyne – jo diametras siekė 1800 km.

Pragaištingesne šalies istorijoje laikoma tik „Katrina“.

Virš Atlanto susiformavęs uraganas žemynui smogė spalio 29-ąją, prieš tai nuniokojęs Jamaiką, Haitį, Kubą, Dominikos Respubliką, Puerto Riką, Bahamus.

Tai buvo didžiausias kada nors užregistruotas uraganas šiame vandenyne – jo diametras siekė 1800 km. Pragaištingesne šalies istorijoje laikoma tik „Katrina“, prieš septynerius metus nusiaubusi Naująjį Orleaną, – tuomet žuvo 1833 žmonės, nuostoliai viršijo 81 mlrd. JAV dolerių.

Galbūt todėl Rusijoje įsisuko anksčiau neregėti procesai: po rinkimų protestuoti į gatves traukė dešimtys tūkstančių žmonių, užvirė nepasitenkinimas virtualioje erdvėje.

Turtingesni, išsilavinę rusai reikalauja daugiau politinių teisių. Jie pasijuto pažeminti dar pernai rugsėjį, kai V.Putinas pranešė, jog ketina apsikeisti su ligtoliniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu vietomis, o toks sprendimas priimtas seniai, tik laikytas paslaptyje.

Tačiau tūkstantinės demonstracijos netapo rimtu iššūkiu V.Putinui. Jas pavyko apmalšinti, o opozicijos lyderius – apdrabstyti kriminaliniais kaltinimais.

Kita vertus, buvęs KGB agentas susikūrė Rusiją tokią, kokios norėjo, tad bergždžia tikėtis, kad bus vykdomos reformos, stiprinamos žmogaus teisės.

Vietoj to Rusijai prognozuojama dar 12 metų – tiek truks dvi V.Putino kadencijos – autoritarizmo, klano valdžios ir korupcijos.

Tačiau apžvalgininkai įspėja, kad Rusija, nors ir pamažu, turės keistis – vargu ar V.Putinui pavyks išlaikyti režimo status quo, nes vis daugiau rusų mano, kad jo režimas yra korumpuotas iki pačių pamatų.

Per uraganą nukentėjo 24 valstijos, ypač Niujorkas ir Naujasis Džersis.

Niujorko miestą talžė 120–140 km/val. greičio vėjas, audra sukėlė rekordinį potvynį – iki 4,2 metro pakilusio vandens srautai gatvėse nešiojo automobilius, užliejo metro tunelius, nutraukė elektros tiekimą. Dėl to teko uždaryti į Manhataną vedančius tiltus.

Niujorko birža sustojo dviem dienoms – to dar nėra buvę.

Tik metų pabaigoje viršūnėms pavyko susitarti dėl didesnės integracijos nuo 2014-ųjų kovo, pirmiausia finansų ir bankų srityse.

Europos centrinio banko akiratyje atsidurs keli šimtai didžiausių bankų.

Bet dėl mažesnio biudžeto šiemet susitarti nepavyko.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet ne kartą įspėjo, kad artėja nauja krizės banga, o ES nebespėja atremti globalių finansinių iššūkių.

Uraganas:

Permainų laukiama nebent tolimesnėje ateityje. Paskata joms galėtų tapti ekonominės problemos. Kol naftos ir dujų kainos išlieka aukštos, neblogos Rusijos pajamos garantuotos, mokami atlyginimai, pensijos ir pašalpos, ekonomika juda aukštyn. Rusai kol kas bijo permainų – jiems tenka rinktis tarp autoritarinės, bet šiokią tokią tvarką garantuojančios valdžios ir chaoso. Kita vertus, sveikatos apsauga ir transporto sistema yra prastos, klesti korupcija.

B.Obama gavo dar ketverius metus pakeisti Ameriką. „Reuters“ nuotr.

„Sandy“ be elektros paliko 8 mln. būstų ir įmonių, suniokojo dešimtis tūkstančių namų, traukė elektros laidus, gadino kelius ir vartė medžius.

Parengė Eglė Digrytė

V.Putino ir D.Medvedevo tandemas eina pramintu keliu. „Reuters“ nuotr.

Pasaulis 2012-aisiais | 19

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Pasaulio pabaiga praėjo Nieko tokio – jų bus dar ne viena 123rf nuotr.

Viktoras Baublys

Sveiki gyvi išgyvenę pasaulio pabaigą. Tokias pasaulio pabaigas, kokia, pasak Majų kalendoriaus, turėjo įvykti gruodžio 21 dieną, išgyveno dešimtys ar net šimtai žmonijos kartų.

Pasak pranašų, gamtos ir kitokių ženklų žinovų, mūsų laukia dar ne viena pasaulio pabaiga.

Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.

Matyt, tai nuo pat seniausių laikų skatino žmones ieškoti pasaulio pabaigos ženklų, jais tikėti ir laukti Armagedono.

Klydo ir romėnai, ir popiežiai Pasak britų dienraščio „The Independent“, senovės Romos imperijos gyventojai buvo įsitikinę, kad Armagedonas jų laukia 389 metais prieš Kristų, nes 12 erelių praskrido virš Romulo galvos, kai jis įkūrė Romą, o tai esą reiškė 120 gyvenimo metų. Tačiau Romos imperija gyvavo apie 2 tūkst. metų.

Paplitus krikščionybei mintys apie pasaulio pabaigą tapo neatsiejama tikinčiųjų gyvenimo dalimi. Pagal skirtingus Biblijos interpretavimus, apokalipsės buvo laukiama mirus Kristui – 33 mūsų eros metais, praėjus tūkstantmečiui nuo jo mirties – 1033 metais. Nepamiršti buvo ir su velniu siejami skaičiai – 666-ieji, 999-ieji, 1013ieji, 1666-ieji.

Aktyviai į pasaulio pabaigos pranašautojų gretas įsitraukė ir oficialūs Bažnyčios atstovai. Šventasis Martynas tvirtino, kad apokalipsė įvyks prieš 400-uosius metus, keli popiežiai nesėkmingai spėjo, kad Armagedono reikia laukti 500-aisiais metais. Šv. Beatas bandė būti ypač tikslus ir laukė pasaulio pabaigos 793 metų balandžio 6 dieną.

Romos popiežius Inocentas III tikriausiai labai nekentė musulmonų, tad pranešė, kad pasaulis žus 1284 metais, t.y. praėjus 666 metams nuo islamo atsiradimo. Deja, pats popiežius šios datos nesulaukė, todėl ir nenusivylė savo gebėjimu pranašauti.

Dominikonų vienuolis ir astrologas Tommaso Campanella taip pat neatsispyrė pagundai nuspėti pasaulio pabaigą. Jis teigė, kad 1603 metais įvyks Žemės susidūrimas su Saule. Ką gi, katastrofa neįvyko, bet T.Campanella iki pat savo mirties (1638 metais) buvo laikomas labai autoritetingu pranašu.

Nauji tūkstantmečiai taip pat baugino žmones. Popiežius Silvestras II buvo įsitikinęs, kad pasauliui Dievas leis gyvuoti tik 1000 mūsų eros metų, bet jis pats išgyveno 3 metais ilgiau bei mirė taip ir nesulaukęs Armagedono. Tačiau tų laikų metraščiuose pažymima, kad popiežiaus pranašystė sulaukė populiarumo. Naujojo tūkstantmečio išvakarėse Europoje kilo nemaža panika – žmonės dalijo savo turtus, užplūdo vienuolynus ir visaip kitaip ruošėsi susitikti su Dievu.

Ne tik religiniai lyderiai, bet ir mokslininkai neatsispyrė pagundai skelbti pasaulio pabaigą. 1910 metais Vakarų valstybėse kilo rimta panika, nes prancūzų astronomas Camille Flammanonas teigė, kad tų metų gegužės18 dieną į Žemę atsitrenks Galilėjo kometa. Meteorologas ir seismologas Albertas

Turėjo išsigabenti ateiviai Gruodžio 21 dieną vienintele nuo apokalipsės išgelbėsiančia vietove turėjo tapti šalia Prancūzijos Bugaracho miestuko esantis paslaptingas kalnas, laikomas vartais į kitą pasaulį. Remiantis daugelio aiškiaregių pranašystėmis, ši vieta turėjo būti vienintelė išsigelbėjimo vieta Žemėje per išpranašautą pasaulio pabaigą gruodžio 21-ąją.

Išsigelbėti neva buvo galima užlipus ant 1231 m aukščio „Pic de Bugarach“ uolos. o žemės sklinda Šio kalno apatinė dalis jaunesnė nei viršutinė, jame pilna olų, o iš po fekpaslaptingi garsai ir kartais susidaro sunkiai paaiškinamų šviesos efekmo tų. Yra nemažai tikinčių, kad po kalnu yra ateivių erdvėlaivių stovėjimo no aikštelė, iš kurios pakilę nežemiškieji objektai išsigabentų ir ant kalno susibūrusius laiminguosius.

Porta skelbė, kad pasaulio pabaiga ateis 1919 metų gruodžio 17 dieną, susidūrus šešioms planetoms. Panašių „mokslinių“ prognozių netrūko visą pastarąjį šimtmetį.

2000-aisiais taip pat laukta pasaulio pabaigos, bet tą kartą iš Katalikų bažnyčios pranašautojų lyderio vaidmenį perėmė įvairios sektos ir net mokslininkai, baiminęsi, kad ims gesti kompiuteriai, o žmonija neatlaikys tokios nelaimės.

Tragiškos sektų pranašystės Nuo XIX a. įvairių sektų lyderiai žmones baugino ir savo pasekėjų būrius gausino apokalipsės pranašystėmis. Adventizmo pradininkas Williamas Milleris išpranašavo antrą Jėzaus Kristaus atėjimą į Žemę ir šėtono valdymo epochos pabaigą 1843 metais. Ši prognozė sužavėjo JAV žiniasklaidą,

bet neišsipildė. Tuomett W.Milleris perkėlė paasaulio pabaigą į 1844-uoosius. Deja, ir vėl nepataikė. aikė.

Mormonų sektos įkūrėjas kūrėjas Josephas Smithas taip pat savo pasekėjams žadėjo apokalipsę, kuri turėjo įvykti praėjus beveik penkiasdešimt metų po jo mirties –1981-aisiais.

Milijonus narių turinti Jehovos liudytojų Kristaus karalystės sekta laukė Kristaus karalystės 1914 metais, o neišsipildžius viltims – 1975 metais. Populiarus JAV televizijos evangelistas Patas Robertsonas buvo įsitikinęs, kad „didžioji pasaulio teismo diena“ išauš 1982 metais, o kai nepavyko, kitą pasaulio pabaigą pažadėjo 2007 metų balandžio 29-ąją. Tačiau ir jis suklydo.

Naujojo tūkstantmečio išvakarėse Europoje kilo nemaža panika – žmonės dalijo savo turtus, užplūdo vienuolynus ir visaip kitaip ruošėsi susitikti su Dievu.

1900 metais laukdami pasaulio pabaigos apie šimtas Rusijos stačiatikių sektos „Raudonosios mirties broliai ir seserys“ narių susidegino. Taip prasidėjo kruvina tradicija prieš tariamą pasaulio pabaigą kartu su religiniais bendraminčiais pasitraukti iš gyvenimo.

Pavyzdžiui, 39 Rojaus vartų sektos nariai nusižudė JAV 1997 metų kovo 26 dieną laukda laukdami Armagedono. Net 800 vienos religinės sektos Ugandoje narių nusižudė arba buvo nužudyti savo lyderių, nes buvo įsitikinę, kad pasaulio pabaiga bu įvyks 2000-ųjų sausio 1-ąją. įv K Kasmet po Armagedoną Tai toli gražu ne visos pasaulio paT baigos pranašystės, kurios kai kam, b deja, o daugeliui – laimei, neišsid pildė. Tačiau žmonės nepasimoko – pil nauj nauji metai, naujos Armagedono pranašystės. 2013-uosius persekios velnio našystė tuzinas. Kai kurie astrofizikai įsitikinę, kad 2014 metais į Saulės sistemą atkeliaus didžiulis kiekis kosminių dulkių, kuris sunaikins viską savo kelyje. 2015-aisiais baigsis 9576 metų ciklas, kuris esą žymi civilizacijų žlugimą. Ne kartą klydusių, bet vilties atspėti apokalipsės datą neprarandančių garsaus pranašautojo Nostradamo raštų žinovų teigimu, 2018-aisiais įvyks pasaulį sunaikinsiantis branduolinis karas.

2240 metais pasaulio pabaigą neva žada žydų Talmudas, tačiau musulmonų šventoje knygoje Korane kalbama apie Armagedoną 2280-aisiais.

Kuo tikėti? Kada laukti pasaulio ir kartu visko pabaigos?

Viena lietuvių pasakėčia pasakoja, kad kažkada seniai seniai, kai žmonės žinojo savo mirties dieną, Dievas išėjo pasižvalgyti po Žemę ir pamatė apleistą sodybą.

Dievas sodybos šeimininko paklausė, kodėl jis nesitvarko, tvorų netaiso, o šis atsakė, kad iki jo gyvenimo pabaigos liko labai nedaug laiko. Dievas supyko ant apsileidėlio ir nuo to laiko atėmė iš žmonių dovaną žinoti, kada mirs.

Komentaras

Raimondas Šilanskas humoristas

20 | Sportas 2012-aisiais

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Žvaigždė iš niekur

Verkti ar juoktis?

Tiesiog verkiu iš džiaugsmo – per šiuos metus Lietuvoje atsirado vaikutis, kuris garsina mūsų šalį daugiau nei visi Seimo nariai kartu sudėjus. Man tai buvo gyvenimo atradimas. Kalbu apie Rūtą Meilutytę. Ji per pusmetį parodė niurgzliams lietuviams, kad galima ir būtina didžiuotis savo šalimi, būti patriotu ir tikėti ateitimi.

Jei kalbėsime apie krepšinį, šiemet esu nusivylęs Lietuvos vyrų rinktinės pasirodymu Londono olimpiadoje, tačiau labai didžiuojuosi Kauno „Žalgirio“ komandos atgimimu bei puikiu pasirodymu Eurolygoje. Dar patinka, kad Vilniaus „Lietuvos rytas“ šiemet toks silpnas ir yra š.... O ką aš turiu sakyti – juk esu kaunietis ir myliu savo miesto komandą.

Apie Lietuvos futbolą apskritai nenoriu kalbėti. Aš juo netikiu – man lietuvių futbolas yra humoro mįslė. Nežinai, ką reikia daryti, išgirdus tą žodžių junginį „Lietuvos „Man futbolas“ – pradėti isteriškai juoktis ar graudžiai lietuvių žliumbti. futbolas Apskritai, visos tos pinigų dalybos futbole, yra humoro kylančios sensacijos ar mįslė.“ skandalai – labai didelė nesąmonė. Kodėl niekas nepagalvoja apie paprastą dalyką – na, jei nemoki groti pianinu ar fleita, tai ir neini į orkestrą groti. Tai kam eiti į futbolą, jei ne tik nemoki žaisti, bet ir nieko nesupranti apie šios sporto šakos niuansus? Ar tik supranti, kaip vogti...

Dabar „chebrytė“ tvarko savo reikalus, futbolas merdi, o visi bando aiškinti, kad viskas gerėja. Kas gerėja? Didėja vagiamų pinigų kiekiai?

Neseniai į savo postą įžengė naujoji Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D.Gudzinevičiūtė, rinkimuose nurungusi V.Alekną.

Na, ir valio... Kodėl? Juk LTOK prezidentu tapęs Virgis ant vinies pakabintų savo diską ir panirtų į funkcionieriaus darbą.

Dabar, pralaimėjęs rinkimus, jis vėl žada sugrįžti į didįjį sportą – žiūrėk, dar porą metelių mėtys įrankį ir džiugins savo pergalėmis. Ar tai blogai?

Svarbiausia, reikia visuose įvykiuose surasti pozityvių dalykų ir nebambėti. Nors apie Lietuvos futbolą sunku kalbėti pozityviai – arba norisi verkti, arba juoktis. Nervingai juoktis.

R.Meilutytės karjeros pradžia – olimpinės čempionės titulas.

AFP nuotr.

Rūta Meilutytė – visą pasaulį nustebinusi Lietuvos auksinė žuvelė yra neabejotinai didžiausia šių metų šalies sporto žvaigždė. Prieš Londono olimpines žaidynes apie ją žinojo tik plaukimo specialistai, o po jų liko mažai nieko negirdėjusių.

Po istorinio 100 metrų krūtine finalo su R.Meilutyte džiaugėsi visa Lietuva, prie televizorių ekranų susirinkusi žiūrėti ne krepšinį, o plaukimą. Dar kartą trys milijonai širdžių virpėjo, kuomet užlipusi ant olimpinės pakylos su aukso medaliu ant kaklo penkiolikmetė negalėjo sulaikyti ašarų arenoje skambant „Tautiškai giesmei“.

Tarsi iš niekur išdygusi sportininkė sulaukė pripažinimo ne tik gimtinėje, bet ir visame pasaulyje. Rūta pripažinta geriausia jaunąja metų Europos

sportininke, Plimuto (Didžiosios Britanijos miesto, kuriame gyvena bei treniruojasi) metų sporto asmenybe, pretendavo tapti Didžiosios Britanijos metų sporto moksleive ir netgi buvo įtraukta į pretendentes laimėti „Laureus“ apdovanojimą, vadinamą sporto „Oskaru“.

Plaukikė nuo šlovės neišpuiko ir stebina savo kuklumu bei paprastumu. „Didelių tikslų šiose varžybose nėra, tačiau, jei žinosiu, kad atidaviau visas jėgas, būsiu savimi patenkinta ir nesvarbu, kokią vietą užimsiu“, – R.Meilutytė

ne kartą pabrėžė, kad jai svarbiausia per varžybas siekti maksimumo, o ne galvoti apie medalį. Neeilinį lietuvės talentą pastebėjęs britų treneris Jonas Ruddas ne kartą sakė, kad Rūta ne tik talentinga, tačiau ir labai sunkiai dirba, niekada neužsibūna bendraamžių vakarėliuose bei yra itin profesionali.

Plimute sportuojanti ir gyvenanti R.Meilutytė jau perrašė beveik visą Lietuvos plaukimo istoriją ir net nežada sustoti. Neseniai pasaulio plaukimo čempionate Turkijoje ji laimėjo du aukso ir vieną sidabro medalį.

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas

Sportas 2012-aisiais | 21

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Audra stiklinėje

Matrioška

Vienas didžiausių Lietuvos metų sporto skandalų dužo lyg į Klaipėdos molą atsitrenkusios Baltijos jūros bangos.

Daugiau kaip metus trukusi epopėja „Donata Rimšaitė – meilės įkaitė“ baigėsi sausio pabaigoje.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras, pakeitęs iki tol kelias kadencijas iš kėdės nepajudinamą Liutaurą Varanavičių, rugsėjį buvo nušalintas.

Ne bet kaip, o Kauno apylinkės teismo sprendimu, įtarus neteisėtu praturtėjimu.

Nepaisant to, J.Kvedaras dirbo kaip dirbęs. „Įrodysiu savo tiesą, aš esu viską pristatęs mokesčiams, daviau visus parodymus – tai ko jie dar nori?“ – po nušalinimo kalbėjo LFF prezidentas. Ir įrodė: kitas teismas jį į pareigas grąžino, skandalas nuslūgo, o kaltinimų išgrobsčius futbolui skirtus pinigus – nebeliko. Tiesa, liko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimas dėl nelegalių pajamų, nes, pareigūnų manymu, J.Kvedaras yra įsigijęs daugiau turto nei oficialiai uždirbo pinigų. Kuo ir kada jis baigsis – niekas nežino.

J.Kvedaras visą laiką kaltinimus vadino prasimanymu ir dėjo ranką prie širdies sakydamas, kad tarptautinių futbolo organizacijų pinigų nepasisavinsi net norėdamas: „Ataskaitą UEFA padarė „Deloitte“.

Savaitei buvo atvažiavusi pati UEFA, buvo FIFA atstovai. Jie tuos pinigus žiūri geriau nei Lietuva, nesijaudinkite.“

J.Kvedaras išsilaikė savo poste.

BFL nuotr.

LFF prezidentas atsakymus turi į visus klausimus, net ir į tuos, kuriais jis siejamas su nusikaltėliais. „Jeigu tais laikais Kaune vienas restoranas buvo (Daktarų gaujos pamėgta „Vilija“, – red. past.), tai ir įvairūs žmonės ten susitikdavo. Iš tiesų jie ateidavo į stadioną futbolo pažiūrėti. Įvairių žmonių ateidavo.

Vladimiras Romanovas tada su jais „čierkutę“ išgerdavo. Ir aš bendraudavau“, – neslėpė J.Kvedaras.

D.Rimšaitė Rusiją pasirinko dėl geresnio gyvenimo.

SIPA nuotr.

mažesnė matrioška: palanki D.Rimšaitei tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos nuostata, po to dar mažesnė – šantažuojančios žinios apie LTOK prezidentą Artūrą Poviliūną, grasinimai teismais ir pasaulio galingųjų priekaištai Lietuvai.

Tačiau sausio 27-ąją LTOK asamblėja neleido D.Rimšaitei atstovauti Rusijai. Likimo ironija: Londone olimpine penkiakovės čempione tapo iki tol D.Rimšaitės šešėlyje buvusi Laura Asadauskaitė.

KVIEČIAME Į BIRŠTONĄ!

LTOK kėdė Dvidešimt ketverius metus tvyrojusi olimpinė ramybė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinėje išgaravo iškart po to, kai apie savo pasitraukimą iš posto paskelbė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Nuo pat šalies Olimpinio komiteto atkūrimo 1988 metais vadovo kėdėje sėdėjęs 61-erių A.Poviliūnas galbūt dar būtų kėlęs savo kandidatūrą, bet politikų spaudimas trauktis ir pradėję sklisti bauginimai „gūdžiais miškais ar kalėjimo kamera“ privertė šį sporto veikėją užleisti postą.

Vos tik buvo duotas startas LTOK prezidento rinkimų kampanijai, į „trasą“ išbėgo du galingi sprinteriai: nuo 1996 metų Atlantos olimpiados Lietuvos garbę gynę disko metikas 40-metis Virgilijus Alekna ir šaulė 46 metų Daina Gudzinevičiūtė.

Per rinkimus abu lyg ir užmiršo, jog 16 metų žengė petys į petį, ir pradėjo nuožmią kovą dėl išsvajotos olimpinės kėdės.

Vieni rinko apie konkurento aplinką kompromituojančią informaciją, kiti vežiojo į privačius pokalbius būsimus rinkimų dalyvius limuzinais ir žadėjo aukso kalnus, abu per žiniasklaidą skalbė buvusį vadovą.

Galiausiai sulaukta ir rinkimų dienos – spalio 12-osios. „Neturiu pagrindo abejoti V.Alekna, bet nerimą kelia jo komanda, todėl kviečiau į savo komandą tik jį. Patirtis, išsilavinimas, entuziazmas –

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) asamblėja buvusiai šalies šiuolaikinės penkiakovės žvaigždei parodė špygą ir privertė atidėti norus jau 2012-ųjų olimpiadoje mojuoti Rusijos vėliava.

Pusmetį dėl didesnės litų krūvos Lietuvos tautinį olimpinį komitetą terorizavusi penkiakovininkė neapsiramino net ir gavusi didesnę stipendiją bei rėmėjų paramą ir prieš pat 2010 metų Kalėdas movė į kur kas solidesnę algą pasiūliusios Rusijos glėbį.

Vos tik kirtusi Lietuvos ir Rusijos sieną 24-erių D.Rimšaitė pradėjo reikalauti jai suteikti teisę Londono olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai. Tokią teisę jai galėjo suteikti tik LTOK, mat pilietybę pakeitęs sportininkas naujai šaliai gali atstovauti tik praėjus trejiems metams po paso pasikeitimo. Sportininkė jau po poros mėnesių pragydo, jog į kaimyninę šalį ją atvedė ne 5 tūkst. JAV dolerių alga ir butas Maskvoje, o didžioji meilė. Tiesa, jos mylimasis taip ir liko šešėlyje – nei vardo, nei pavardės.

D.Rimšaitės istoriją režisavęs Rusijos šiuolaikinės penkiakovės prezidentas Viačeslavas Aminovas netrukus suprato, jog lietuviams reikia sugalvoti ką nors gudriau ir ėmėsi rusiško žaislo matrioškos žaidimų – nepavyko su didele meile, atsirado

D.Gudzinevičiūtė pakeitė A.Poviliūną LTOK prezidento poste.

BFL nuotr.

mano komandos savybės. Čia nėra pilkųjų kardinolų“, – išrėžė delegatams D.Gudzinevičiūtė.

Už Sidnėjaus olimpinę čempionę D.Gudzinevičiūtę balsavo 57 iš 100 dalyvavusių LTOK narių. Už Sidnėjaus ir Atėnų čempioną V.Alekną stojo tik 43 balsavusieji. Tad iki 2016 metų olimpiados LTOK laivą vairuos šaulė D.Gudzinevičiūtė. Tačiau tai nereiškia, kad nebus norinčiųjų ją išversti iš LTOK prezidentės kėdės. Juk laikai, kai 24 metus LTOK namuose buvo ramybė, baigėsi: karas dėl olimpinės kėdės tik prasidėjo.

Parengė Modestas Krukauskas ir Paulius Cubera

Šventinė „Imbierinio banginuko“ mugė Birštone, gruodžio 22 ir 29 dienomis, 17 val. šiemet J. Basanavičiaus aikštėje siaučia pirmąkart. Mugės dalyviai vaišins svečius šventiniais blynais, karštu vynu, kvepiančiais banginuko sausainiais ir firminiu obuoliu sūriu. Atvykite pasmaguriauti!

Kartu su Birštono banginuku vaikus linksmins pasakų herojai. Į Birštono kiemą atkeliavus žiemai, ruoškite savo roges i mūsų kurortą, kur jūsų laukia rankomis sušildyti dirbiniai iš medžio, keramikos, velti daikčiukai, papuošalai, kalėdinės rankų darbo dovanos, vaistažolės, spausti aliejai. Veikiantis Birštono Kalėdų senelio paštas laukia Jūsų žinučių ir palinkėjimų.

22d. Kalėdinė mugė prie kurorto eglės J. Basanavičiaus aikštėje. Jūsų laukia kvapnūs

blynai, gardūs obuolių sūriai, banginuko meduoliai, karštas vynas, pasakų personažai, imbieriniai pyragai, meduoliai, rankomis spaustas aliejus ir vaistažolės.

Birštoniečių ir kurorto svečių šį kartą lauks Kalėdų senelis su nykštuku – perduokite jam savo svajones.

29d. šventinės mugės akcentas - Sakralinio muziejaus kepti citrininės tešlos sausainiai ,,Banginukas“ pagal seną močiučių receptą, spanguolių uogienė su apelsinais birštonietiškai ir rankų darbo dovanos, sugalvoti norai naujametinei nakčiai ir gera šventinė, metų pabaigos nuotaika.

Kaip visad, žiemą, maloniai susitikime Birštone! Kurorto Sniego kalnas jau ruošiasi slidinėtojų antpuoliui !

22 | Skelbimai

15min 1 15 5mi min • 201 min 2 2012 012 m. gruodžio 28 d.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Laisvalaikis | 23

15min • 2012 m. gruodŞio 28 d.

INFORMACIJA KAUNO MIESTO GYVENTOJAMS

„15min“ nuotr.

J.Kalinsko nuotr.

.HOHLYLIJ GÖPHVLXL PHWľ VDXVLR GLHQÇ EDLJLD JDOLRWL SLUPRVLRV .DXQR YLHģRMR WUDQVSRUWR HOHNWURQLQÙV NRUWHOÙV

Vilnius

GruodĹžio 28 d.

„Slade“, „Sweet“ ir Thomas Andersas (nuotr.) su grupe

Ĺ ventinis koncertas „The Queen Symphony“

Vilniaus, Kauno, KlaipÄ—dos ir Ĺ iauliĹł publika palydÄ—ti senuosius ir sutikti naujuosius metus gali kartu su trim muzikos grandais – britĹł glam roko ĹžvaigĹždÄ—mis „Slade“ (susikĹŤrÄ— 1966 m.) ir „Sweet“ (susikĹŤrÄ— 1968 m.) bei romantiĹĄkuoju Thomu Andersu (buvÄ™s vokieÄ?iĹł popmuzikos duetas „Modern Talking“). Pirmasis koncertas – penktadienÄŻ, 19 val., Vilniuje, PramogĹł arenoje.

Vilniaus kongresĹł rĹŤmuose 19 val. – simfonija solistams, chorui ir orkestrui pagal Freddie Mercury ir grupÄ—s „Queen“ dainas. Ĺ ÄŻ teatraliĹĄkÄ… kĹŤrinÄŻ sukĹŤrÄ— britĹł kompozitorius Tolga Kashifas. Ĺ iandien „The Queen Symphony“ atliekama visame pasaulyje, jos ÄŻraĹĄas iki ĹĄiol – vienas populiariausiĹł Europos, JAV, Azijos klasikinÄ—s muzikos sÄ…raĹĄuose. Koncertui diriguos Gintaras RinkeviÄ?ius (nuotr.).

Anekdotai Dietoje svarbiausia – miegas.

Laiku neuĹžmigai – apsirijai. –Mama, mama, kalÄ—dinÄ— eglutÄ— dega! – Ne dega, o ĹĄvieÄ?ia. – Mama, mama, jau ir uĹžuolaidos ĹĄvieÄ?ia!

Vaikystėje man atrodė, kad 30 metų – jau gili senatvė.

Pasirodo – pasirodė.

ARBA

Ä&#x;LIJ NRUWHOLIJ JDOLRMLPDV QHEXV SUDWĂ˜VLDPDV WRGĂ–O NHOHLYLDL WXULQW\V WRNLDV NRUWHOHV WXUL ĂŽVLJ\WL QDXMĂ„ 7LH NHOHLYLDL NXULIJ VHQRMRMH NRUWHOĂ–MH \UD DNW\YXRWDV WULMIJ PĂ–QHVLIJ HOHNWURQLQLV ELOLHWDV DUED \UD YLHQNDUWLQLIJ ELOLHWIJ WXUL NUHLSWLV ĂŽ $% Ĺ?$XWUROLVĹž NXU JDOĂ–V XÄ˝ /W ĂŽVLJ\WL QDXMĂ„ HOHNWURQLQĂ˜ NRUWHOĂ˜ ĂŽ NXULĂ„ EXV SHUNHOWDV VHQRVLRV NRUWHOĂ–V OLNXWLV 3DJHLGDXWLQD WXUĂ–WL SDVNXWLQLR HOHNWURQLQLR ELOLHWR ĂŽVLJLMLPR ĂŒHNĂŽ $% Ĺ&#x;$XWUROLVĹ?

UĹžsk. Nr. 307150

Sudoku Lengvas

GruodŞio 28–31 d.

Vidutinis

Keli miestai

24 | Metų pramoga

15min • 2012 m. gruodžio 28 d.

Reperio Psy mintis imituoti jojimo judesius sukrovė jam turtus.

AFP nuotr.

Reperis Psy

Pasaulį apžavėjo jojikas Kas keliolika metų pasaulį apima naujo šokio manija. Šiemet visi juda pagal reperio iš Pietų Korėjos ritmą.

9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūroje klubus judinome pagal braziliškos „Lambados“ ritmą, po kelerių metų niūniavome ispanišką „Macarena“, o šiemet milijonus iš proto varo korėjiečio reperio Psy šokis.

Jis akimirksniu tapo pasauline sensacija. Psy pirmasis iš Pietų Korėjos dainininkų užkopė į Vakarų šalių topų viršūnes. Šokių hito „Gangnam Style“ vaizdo klipas per keturis mėnesius tapo žiūrimiausiu tinklalapyje „YouTube“, aplenkęs paauglių numylėtinio Justino Bieberio dainą „Baby“.

Skaičius

8

Tiek JAV dolerių už savo dainą uždirbo reperis Psy.

mln.

Gangnam yra madingas Seulo rajonas, kuriame gyvena ir pramogauja pasiturintys žmonės. Savo dainoje Psy šaiposi iš tokio gyvenimo būdo. Ironiška, kad staigiai išpopuliarėjęs atlikėjas jau šiemet susižers nemenką pelną – jo sąskaitą papildys apie 8 mln. JAV dolerių (daugiau nei 20 mln. litų).

Psy pasakojo ištisą mėnesį sukęs galvą, ką priderinti prie trankaus dainos ritmo, kad nenuviltų savo gerbėjų gimtojoje šalyje. Norėdamas sugalvoti ką nors naujo, reperis išbandė net pandos ir kengūros judesius, kol galiausiai apsistojo prie jojimo imitacijos. Ji taip visiems susuko galvas,

kad atlikėjas buvo pakviestas pasirodyti į „Madison Square Garden“.

Dar daugiau – pramogų pasaulio žvaigždės, sportininkai (tenisininkas Novakas Djokovicius), solidūs pareigūnai (britų premjeras Davidas Cameronas), verslininkai („Google“ vadovas Ericas Schmidtas), kariai ir daugelis kitų ėmė šokti Gangnam stiliumi. JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas, susitikęs su Psy, pajuokavo, kad per aštrias derybas organizacijoje jam norisi visus nutraukti ir paprašyti pašokti.

Tuo metu Šiaurės Korėjos vyriausybė ir kinų menininkas, disidentas Ai Weiwei sukūrė dainos parodijas. Pirmieji įgėlė pietų korėjiečiams, antrasis – Kinijos valdžiai.

Naujausias pramogų pasaulio žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/zmones