15min savaitraštis 2013.01.18

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 1 (1282) • 2013 m. sausio 18 d.

I.Gelūno nuotr.

Savaitės interviu

Lietuvos sveikatos apsaugos sistema taupo pinigus, o ne gyvybes.

Genetine liga sergančio pusketvirtų metų Dariuszo tėvai – nežinioje, nes valstybei jį gydyti per brangu.

Draugystė dujų neatpigins

J.Kalinsko nuotr.

Žinomas JAV analitikas, Rusijos žinovas Robertas Nurickas skeptiškai vertina naujos Lietuvos valdžios mintis, kad geresni santykiai su Kremliumi atpigintų dujas. R.Nurickas interviu „15min“ siūlo pigesnių dujų siekti kitais būdais.

3 psl.

Tyrimas

27 sulaužyti gyvenimai A.Ufarto/BFL nuotr.

Dovilė ė Jablons ska k itė

Svarstyklės: milijonas ar vaiko gyvybė

8–9 9 psl.

Sausio 16-ąją suėjo ketveri metai nuo garsiųjų riaušių prie Seimo. Praėjusių metų pabaigoje byloje padėtas paskutinis taškas, bet abejonės, ar nuteisti tie, kurie iš tiesų kalti dėl riaušių, neišsklaidytos.

4–5 psl.

Eksperimentas

Sveika mityba už 12 litų Skurdo rizikos riba Lietuvoje – 691 Lt žmogui arba 1452 Lt šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai. Kiek pinigų lieka maistui, gaunant tokias pajamas? Ir ar įmanoma taupiai, bet kartu sveikai maitintis?

22–23 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. sausio 18 d.

15

15min.lt apklausa

PROC.

31 PROC.

Rimvydas Valatka

Kaip vertinate tai, kad būsimoji prezidentė D.Grybauskaitė po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dirbo 17 Kremliaus propagandininkų įstaigoje?

PROC.

r.valatka@15min.lt

Lėtai į niekur?

Nesmerkiu, juk tuomet daugelis buvo prisitaikėliai (7015) 31 proc.

Prajuokino, kad prezidentė šį darbą vadina karu su okupantais (3742) 17 proc.

Sudurstyta A.Butkevičiaus Vyriausybė pukši jau antrą mėnesį. Bet jei kas pasakytų, kad šis kabinetas atrodo taip, lyg būtų šimto ar daugiau metų, sunku būtų ginčytis.

Palyginti su A.Kubiliaus kabineto bravūra, dabartinio nariai jei kuo ir pasižymėjo, tai tik seniokišku baikštumu. Nors tai vienur, tai kitur ir pasigirsta bambėjimas, kad viskas, ką darė ankstesnė Vyriausybė, yra tik blogai. Bet ar galėtume iš to nustatyti A.Butkevičiaus laivo kryptį?

Net ir praėjus mėnesiui nuo starto, regis, nė pats A.Butkevičius nežino, ar statys Lietuva atominę elektrinę, ar ne. Atrodo, A.Butkevičius norėtų ir tautos valią gerbti, ir prezidentei paklusti, bet toks variantas neįmanomas, todėl ir tempia gumą. Gumos tempimas po referendumo atrodo tragikomiškai.

Bet kažką Vyriausybė veikia? Veikia. A.Butkevičius nuolat grasina pribaigti A.Kubiliaus apipešiotą vidurinę klasę progresiniais mokesčiais. Premjeras puikuojasi ir Ministro pirmininko tarnybos reorganizavimu atgal į Vyriausybės kanceliariją.

Ką tai reiškia ir kam to reikia? Vienas Dievas težino. Atrodo, premjeras turės 70 tiesioginių pavaldinių daugiau nei pirmtakas, bet svarbiausia, matyt, tai, jog bus sugrįžta į „senus gerus“ laikus. Lėtai į vakar arba į niekur?

Sprendžiant iš tipiško marksisto V.Andriukaičio užmojo neleisti ligoniams turėti alternatyvą – privačių gydymo įstaigų paslaugas, būtent tokia ir bus viena iš krypčių. Bet ar pagrindinė ir vienintelė? Tai – keblus klausimas net kai kuriems Seimo socialdemokratams.

Ne vienas ministras primena artojų čempioną, kurį oligarchas paskyrė „Boeing“ pilotu. Parodytas dėmesys kutena savimeilę, jie vis dar šiepiasi iki ausų, tik ką daryti su ta daugybe prietaisų prieš akis?

Tokie žmonės neturėtų užimti prezidento posto (7803) 35 proc.

Man tokie dalykai nerūpi (3256) 15 proc.

Apklausoje dalyvavo 22335 žmonės

35 PROC.

Savaitės žmonės

Signataro smūgis Juodojo karatė diržo savininkė Dalia Grybauskaitė netikėtai praleido jokio diržo neturinčio signataro Zigmo Vaišvilos smūgį žemiau juostos.

o m Ri io ik le Va . eš pi

Premjeras norėtų ir tautai įtikti, ir prezidentei paklusti.

B.Vėsaitė ne visada galėjo tiksliai pasakyti, ar ji vadovauja Ūkio ar Energetikos ministerijai. Iš dailiųjų amatų į socialinius ir darbo reikalus permesta A.Pabedinskienė ne tik suprato, kad darbo biržos blogos, bet – su anekdotais apie blondines tai nieko bendro neturi – išrėžė, jog būtina įvesti lygias kvotas vyrams ir moterims valdant bendroves.

Priešingai A.Pabedinskienei, D.Barakauskas blaškosi tarp R.Pakso imperatyvo „tvarka bus“ ir „tvarkdario“ įsitikinimo, kad kalta yra aplinka, taigi moterys, todėl specialiąsias tarnybas užvertė prašymais patikrinti pavaldinių lojalumą. O kad visi žinotų, kas valdo, sraigtasparniu nuskrido į Šilutę ir, supykęs, kad merė nenori su juo kirkintis aukštybėse, pareiškė ją tuoj pat atleisiąs iš darbo.

D.Pavalkis, priešingai nei D.Barakauskas, medituoja iš principo, net viceministrų neskiria. Tol, kol jo žmonos nenuteis.

L.Linkevičius, kaip ir dera buvusiam komsomolo CK instruktoriui, susirūpino mūsų diplomatų sielovada. Turėsim ne tik karo kapelionų, bet ir kunigų, tituluojamų ambasadoriais, ministrais ir atašė?

Kita vertus, o kas jam lieka? Prezidentei paskelbus, kad Lietuva nebendraus nei su JAV, nei su Lenkija, nei su Vakarais, nei su Rytais, o tik su tolima šiaure, kuri su mumis bendrauti neturi jokio noro, užsienio reikalų ministrui tik sielovada ir lieka.

O gal ir gerai, kad iš lėto – mažiau malkų priskaldys?

Z.Vaišvila per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą Seime iš tribūnos pranešė, kad būsimoji prezidentė jau nepriklausomoje Lietuvoje ne tik dirbo okupantų aukštojoje partinėje mokykloje, bet dar gavo ir premiją už gerą darbą.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės interviu | 3

15min • 2013 m. sausio 18 d.

JAV ekspertas Robertas Nurickas:

Komentaras

„Draugystė dujų neatpigins“

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Kiek Lietuvai kainuos A.Kubilius?

R.Nurickas mano, kad Lietuva, siekianti energetinės nepriklausomybės, eina teisingu keliu.

Neverta pirštis į draugus Rusijai, tikintis pigesnių dujų, įsitikinęs posovietinės erdvės ekspertas amerikietis Robertas Nurickas.

J.Kalinsko nuotr.

Jis mano, kad dujas Lietuvai Rusija atpigins ne dėl draugiškų santykių, o dėl pokyčių dujų rinkoje.

– Prieš keletą metų ekspertai sakė, jog Lietuva kariauja šaltąjį karą su Rusija.

Ką matote dabar?

– Lietuvos politikos nebūčiau taip apibūdinęs tuomet, nesakyčiau taip ir dabar. Bet regione esama tam tikro susirūpinimo dėl Rusijos vykdomos politikos.

Ji yra jūsų kaimynė, ir gerokai didesnė.

Viena problemų, kurią matome ir Jungtinėse Valstijose, – tono pasikeitimas į blogąją pusę Vladimirui Putinui grįžus (į prezidento postą, – red. past.).

– Lietuvos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas neseniai paragino gerinti santykius su Maskva ir rūpintis savo žmonėmis, mat iš kaimyninės Rusijos perkame daug dujų, o iš tolimos Amerikos jų negausime. Ar verta vertybes mainyti į pigesnę energiją?

– Nemanau, kad verta tai daryti. Galėčiau tai pasakyti ne tik Lietuvai, bet ir žmonėms Vašingtone.

Taip, Lietuva yra priklausoma nuo rusiškų dujų, bet padėtis keičiasi. Imkime dujas ir naftą. Žmonės dažnai šias žaliavas sutapatina, nors jos nėra tas pats. Šio regiono šalys iš Rusijos perka ir dujų, ir naftos, tačiau, kalbant apie pastarąją, Maskva turi mažai politinių svertų. Tam yra paprasta priežastis – pasaulinė naftos rinka. Todėl Rusija negali nustatyti jos kainos.

Su dujomis yra kitaip. Kalbant apie ilgalaikę politiką, svarbiausia – ne tiek sumažinti dujų kubinių metrų, kurie pasiekia Lietuvą, skaičių, kiek pakeisti rinkos pobūdį, padaryti ją kiek įmanoma panašesnę į naftos rinką, kad ji nebūtų vien regioninė, kurioje kainas galėtų diktuoti Rusija.

Dujų pasaulyje prasideda pokyčiai.

Pirmasis susijęs su naujais žaliavos šaltiniais. Skalūnų dujos visiškai pakeitė padėtį Jungtinėse Valstijose. Joms nebereikia importuoti dujų, o tai pakeitė situaciją ir Europoje, nes amerikiečiai nebesivaržo dėl dujų su europiečiais.

Rusiškų dujų poreikis sumažėjo, taigi, priežasčių laikyti didelę jų kainą mažėja, ir „Gazprom“ turėjo iš naujo suderėti kainas su kai kuriais pirkėjais.

Antras dalykas – suskystintosios gamtinės dujos. Yra galimybė transportuoti dujas kaip naftą, nors tam prireiks daug laiko ir lėšų. Baltijos šalims ši problema itin opi – ne vien dėl to, kad jos yra priklausomos nuo rusiškų dujų, bet ir dėl to, kad paveldėjo sovietinę energetikos infrastruktūrą, kuri susiejo jas su buvusios SSRS teritorija, o ne su Vakarais.

Jūs žinote, kurlink reikia judėti. Pokyčiai įvyks ne per naktį, jiems reikės laiko, pinigų, Lietuvos ir visos ES tvirtumo įgyvendinti savo taisykles,

„Kalbėdami apie santykius su Rusija, žinojome, ko nenorime, bet nežinojome, ko mes norime?“ ne vien paklusti Rusijos ar kitų tiekėjų sąlygoms. Tiesą sakant, dabar esu didesnis optimistas, nei buvau prieš porą trejetą metų.

– Lietuvoje jau ieškoma skalūnų dujų, statomas suskystintųjų dujų terminalas, bet kol kas liekame priklausomi nuo Rusijos energetinių išteklių. Kaip apsisaugoti nuo energetinio šantažo?

– Būtina diversifikuoti šaltinius, sukurti įvairesnę infrastruktūrą, kad, stringant, pavyzdžiui, dujų, tiekimui, būtų galima gauti žaliavos iš kitur.

Turiu omeny terminalą, elektros tiltus į Lenkiją, Švediją ir Suomiją (iš Estijos, – red. past.). Galiausiai tai reikš Baltijos šalių infrastruktūros žiedo įjungimą į Vakarų tinklus.

R.Nuricko veikla R.Nurickas yra Vašingtone įsikūrusios Atlanto tarybos – nepriklausomos organizacijos, kuri propaguoja transatlantinį bendradarbiavimą ir tarptautinį saugumą, – vyresnysis bendradarbis.

Domisi vidaus ir saugumo politikos sąsajomis Baltijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje ir Centrinėje Azijoje, NATO reforma ir jos įtaka Europos saugumui, Rusijos–Amerikos santykiais, ginklų kontrole ir branduolinių ginklų neplatinimu.

Yra JAV–Baltijos šalių fondo direktorių tarybos narys.

Tai padaroma ne per naktį ir niekas nėra turtingas. Labai svarbu kruopščiai išanalizuoti ir apsispręsti, nuo ko būtina pradėti. Žmonės ginčijasi ne dėl to, ar reikia turėti alternatyvų elektros šaltinį, bet dėl to, ar būtent dabar, matant įvairių pokyčių elektros rinkoje, branduolinės jėgainės projektas turėtų būti prioritetas.

– Rusija išties yra ne tik didelė, bet ir pavojinga kaimynė. Gal vis dėlto Seimo pirmininkas teisus – mums nereikėtų su ja pyktis?

– Sutinku. Tai – įdomus klausimas.

Prisimenu, kaip šia tema su žmonėmis čia, Lietuvoje, diskutuodavau prieš 5–7 metus. Kalbėdami ne vien apie Lietuvos, bet apie visų Baltijos šalių santykius su Rusija, žinojome, ko nenorime, bet nežinojome, ko mes norime?

Vilniaus norai gerinti santykius nebūtinai sutaps su Maskvos ketinimais.

Tačiau, manau, svarbu ir konstruktyvu intensyviai galvoti, kas atitiktų mūsų interesus, ką galime nuveikti Lietuvoje, kad santykiai sušvelnėtų bei turėtų tvirtesnį pagrindą, suprantant, jog galutinis rezultatas smarkiai priklausys nuo to, ką nuspręs Maskva.

– Rusija retai rodo norą būti geranoriška ar supratinga Lietuvos atžvilgiu...

– Santykiuose su Rusija visi turime kai ką nuveikti saugumo, gynybos, užsienio politikos, užsienio prekybos srityse.

Bet šioje pasaulio dalyje žmonės, kalbėdami apie Rusijos įtaką ir atskirų šalių, šiuo atveju – Lietuvos, interesus, labiausiai nerimauja dėl vidaus reikalų. Žmonėms neramu, kad Rusijos bendrovės perka laikraščius, verslo įmonės tampa neskaidrios. Nelabai aišku, kam jos išleidžia pinigus, kokie jų politiniai tikslai. Kai kuriose šalyse kyla abejonių dėl bankų sektoriaus. Šio regiono šalys negali laukti, kol Rusija pati tiek pasikeis, kad nebekeltų rūpesčių. Ką galima ir reikia daryti? Reikia griežtai prižiūrėti, kaip bet kurios valstybės – Rusijos, JAV, Švedijos ar Lietuvos – bendrovės veikia jūsų teritorijoje.

Pamenate, kaip spiegė vadinamieji dešinieji apžvalgininkai (tiksliau juos būtų vadinti dešiniaisiais propagandistais), kai jų TS-LKD triuškinamai pralaimėjo Seimo rinkimus? Vienas toks ypač karštas propagandistas naująjį ministrų kabinetą, dar jam nepradėjus dirbti, pavadino „Lietuvos naikinimo vyriausybe“.

O dabar paklausykite, ką aš jums pasakysiu: taip, A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė padarė keletą gerų darbų, tačiau, bendrai paėmus, tos Vyriausybės nekompetencija ir neprofesionalumas mums visiems kainuos tikriausiai ne mažiau, nei G.Kirkilo Vyriausybės nesugebėjimas pamatyti artėjančios krizės.

Vien per pastarąją savaitę tos nekompetencijos išlindo tiek, kad jau tikriausiai pakaktų visai kadencijai, o jei taip lįs visus ketverius metus?

Pirmasis išlindo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuris skubos tvarka buvo pradėtas svarstyti Seime. Jei tikėtume energetikos ministru J.Neverovičiumi (o jo kompetencija man kelia tikrai daugiau pasitikėjimo nei A.Sekmoko), tai šio nuostabaus buvusios Vyriausybės kūrinio įgyvendinimas mums visiems kainuotų maždaug po 500 mln. litų per metus.

Tiek pat, kiek žurnalistu vadinamas A.Čekuolis iš TV ekrano mums visiems žadėjo iš būsimosios atominės elektrinės. Skirtumas tik tas, kad elektrinės dar nėra, o įstatymas veikia ir daug kas sėkmingai juo naudojasi (įdomu būtų apskaičiuoti, kiek tarp besinaudojančių yra vienaip ar kitaip su buvusios valdančiosios koalicijos partijomis susijusių asmenų ir bendrovių).

Į NBA A.Kubilius ir jo komanda pasiuntė dailiojo čiuožimo meistrus, įsodinęs juos į akademinę aštuonvietę.

Kalbant apie antrą, norėčiau pradėti nuo A.Kubiliaus citatos: „Tai didelė sėkmė Lietuvai. Mūsų mokslinių tyrimų komanda išsiveržia į pasaulinę tyrimų lygą. Naudojant krepšinio analogiją, tai tas pats, kaip su savo komanda patekti į NBA.“ Tai buvo pasakyta 2010-ųjų rugsėjo 16-ąją. Jau žinome, kiek ta „sėkmė“ ir „patekimas į NBA lygą“ mums kainuos. Maždaug 10 mln. litų, kuriuos Lietuva sumokėjo IBM, ir dar apie 20 mln. litų, kuriuos teks sumokėti iš valstybės biudžeto už tai, jog į NBA A.Kubilius ir jo komanda pasiuntė dailiojo čiuožimo meistrus, įsodinęs juos į akademinę aštuonvietę, o vietoj irklų davęs teniso raketes. Girdėjau kalbant, kad tų „sportininkų“ veiklą tiria Generalinė prokuratūra, bet žiūrint, kaip ji, pavyzdžiui, tiria buvusio Klaipėdos mero R.Taraškevičiaus galbūt neskaidrius santykius su rimta save vadinančia žiniasklaida, vargu ar tie tyrimai kuo nors baigsis.

Apie tai, kiek dėl A.Kubiliaus Vyriausybės veiksmų visi permokėjome „Gazprom“, kurio dujas, kaip neseniai paaiškėjo, be reikalo deginome Elektrėnuose, jau esu rašęs. Bendra kaina – dar keli šimtai milijonų.

O štai apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir ten dingusius šimtus milijonų, manau, dar bus ilgai rašoma. Tiesa, tą problemą A.Kubilius paveldėjo, bet juk per ketverius metus gal buvo galima ką nors padaryti, jei kas nors, užuot žaidęs kareivėliais, būtų rimtai tą problemą sprendęs. Dabar prisižaidė – ir darbai neatlikti, ir finansavimas sustabdytas.

Vienas buvęs VSD vadovas yra prisipažinęs, kad jis mąstymui naudoja tik vieną smegenų pusrutulį.

Toks įspūdis, kad Lietuvoje tai tapo madinga. Lieka tikėtis, kad tos mados keisis ir vis daugiau bus mąstoma abiem. To visiems ir linkiu 2013-aisiais.

Komentaras as

LaurasBielinis redakcija@15min.lt

„Drąsos kelio“ partijos aklavietės Visada kyla keletas klausimų, kai prabylama apie „Drąsos kelio“ partiją ir jos narius. Ar tai partija, ar tik gerai suręstas informacinis kamufliažas? Ar tie, kurie išrinkti į Seimą, yra politikai, ar tik iš propagandinio lauko į realių politikos sprendinių sferą patekę nevykėliai, savo pasisakymais bei elgesiu pakeisiantys Seime baukutes ir nedzinskus?

Jei imtume domėtis šios partijos funkcionavimu, jos struktūra ir naryste, manau, atrastume, kad ta narystė tikriausiai yra tik popierinė. Žodžiu, sąrašas Teisingumo ministerijoje yra, bet gyvų žmonių nematyti. Nebent vienas kitas atsitiktinis draugas tų, kurie dabar seimūnai ir gali kuo nors atsidėkoti savo draugui ar kaimynui už „partinę“ veiklą ar jos imitaciją.

Jei pabandytume pažvelgti į partijos organizacinius aspektus, vargu ar atrastume net jos būstinę, jau nekalbant apie padalinius bei padalinių vadovus. Gal formaliai jie ir yra, bet jie neegzistuoja gyvoje politikoje ir partinėje veikloje.

Nieko keisto, nes „Drąsos kelio“ partija buvo kuriama ne tam, kad imtų funkcionuoti kaip dar viena politinė organizacija, o tam, kad būtų instrumentas, leidžiantis daryti įtaką viešajai nuomonei ir struktūrai, kad būtų galima pakliūti į Seimą.

Taip ir įvyko – į Seimą pakliuvo saviškiai. O naivieji, tokie kaip A.Nakas, liko už borto, tapo saviškių paniekinti ir užmiršti. Tokių partinių pakeleivių reikėjo emocijoms deklaruoti, rėkti apie tai, kad visi, kurie ne su N.Venckiene, yra blogi.

Politikoje galioja toks pats principas, kaip ir medicinoje, – nepakenk.

Natūralu, kad „Drąsos kelio“ partija tėra tik pavadinimas ir jai atstovaujantys keli Seimo nariai.

Visos kitos su šia partija susietos problemos gali būti įvardytos kaip teisinių procedūrų maratonas, vis dar sietinas su buvusia Garliavos isterika.

Geriausia, ką dabar gali šios partijos veikėjai padaryti, tai tyliai, be susireikšminimo ir beprasmio svaidymosi kaltinimais, išlaukti, kol baigsis tos teisminės procedūros, priimti teismų sprendimą ir išsisklaidyti po kitas frakcijas, likviduoti popierinę partiją ir pradėti mokytis būti politikoje. Mokytis reikia, nes politikoje galioja toks pats principas, kaip ir medicinoje, – nepakenk.

Bet ar sulauksime racionalaus sprendimo iš tų, kurie atėjo į Seimą, vadovaudamiesi visai kitais pagrindais – emocija ir totaliu politinės ir teisinės sistemos demonizavimu?

Nemanau, kad jie atsipeikės, o partija taps rimta politine jėga, gebančia realizuoti sudėtingus politinius projektus.

Greičiau „Drąsos kelio“ atstovų būsime nardinami į įtarimų ir kaltinimų liūną, klausysimės paikų replikų ir stebėsime neaiškų buvimą „opozicijoje opozicijai“, kaip yra pasakiusi N.Venckienė.

Bet esminis dalykas yra tai, kad ši partija atsirado tik todėl, kad visuomenė leido jai atsirasti.

Visuomenė užkibo ant jautraus vaiko išnaudojimo kabliuko ir leido paversti konkrečios šeimos ir vaiko bei konkrečių nusikaltimų problematiką politine.

Visuomenė įsitraukė į pateiktą negeros valdžios ir geros tetos konflikto spektaklį, kaip į realybės šou – su balsavimais ir prizais, su pašalinimais iš šou ir netikėtais siurprizais. Rezultatas – politika virto farsu, o farsas – politika.

4 | Tyrimas

15min • 2013 m. sausio 18 d.

27 sulaužyti Sausio 16-ąją suėjo ketveri metai nuo garsiųjų riaušių prie Seimo. Praėjusių metų pabaigoje riaušių byloje padėtas paskutinis taškas, bet abejonės, ar nuteisti tie, kurie iš tiesų kalti dėl riaušių, neišsklaidytos.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt 2012-ųjų gruodžio 4 dieną Aukščiausiasis Teismas (AT) nusprendė, kad 27 asmenys, apkaltinti riaušių organizavimu, yra kalti. Tačiau ne visi su tokiu galutiniu teismo verdiktu sutinka: molėtiškis Saulius Žukauskas ketina teisybės ieškoti Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Nuteistas lyg teroristas Savaitraštis „15min“ primena, kad 2009-ųjų sausio 16 dieną prie Seimo vyko mitingas prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės naktinį mokesčių perversmą. Susirinko apie 7000 žmonių. Mitingas staiga virto riaušėmis, dužo Seimo langai, gatvės žibintai, pareigūnai šaudė į mitinguotojus guminėmis kulkomis, paleido ašarines dujas.

Po riaušių teisėsaugos vadovai kalbėjo, kad jos buvo iš anksto organizuotos, ieškojo provokatorių bei riaušių įkvėpėjų, bet galiausiai nieko nepešė – teisiamųjų suole atsidūrė tie, kuriuos pareigūnams pavyko atpažinti. Įvykių sūkuryje atsidūrė ir iš Molėtų su pažįstamais į sostinę atvažiavęs 42 metų S.Žukauskas. Įkaušęs vyras parėkavo minioje ir jau ėjo automobilio link, kai išgirdo šūvius ir pamatė pareigūnų

K.Jovaišas: „Jei iš tų žmonių nori išieškoti 300 000 Lt, t. y. visos minios padarytą žalą, tai nėra logiška.“ po sniegą voliojamą kaunietį Raimundą Jokimčių.

Molėtiškis bandė žodžiais apginti nepažįstamąjį, pareigūnai juos abu suėmė ir išvežė į areštinę, o teismai galiausiai S.Žukauskui priklijavo riaušių organizatoriaus etiketę.

S.Žukausko istoriją savaitraštis „15min“ aprašė 2012-ųjų lapkritį. Molėtiškis tuomet buvo pateikęs kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui (AT) ir laukė nutarties. Bet teismas šio vyro nepasigailėjo.

S.Žukauskas piktinasi: „Pagal kokį straipsnį esu nubaustas: sprogstamosios medžiagos, ginklų laikymas, riaušių organizavimas... imas... Kur logika? Kaip teroristas oristas koks! Kokia čia teisieisinė valstybė?“

Bausmė visam gyvenimui S.Žukauskas nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui.

Bausmės vykdymas atidėtas, tačiau vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

Tolimųjų reisų vairuotoju dirbančiam molėtiškiui tai didelė kliūtis, nes jis turi planuoti tik tokias darbo keliones, kurios truktų mažiau nei savaitę. Be teismo sutikimo S.Žukauskas negali keisti ir darbovietės. Vairuotojui priteistas ir turtinės žalos, padarytos Vidaus saugumo tarnybai ir Seimo kanceliarijai, atlyginimas. Taip pat reikia mokėti už riaušių metu apgadintus automobilius.

Suma nekukli – 300 000 Lt. Ją skolingi visi 27 nuteistieji, tačiau suma nedaloma, todėl nesvarbu, ar vienas, ar 27 asmenys padengs skolą. Svarbu, kad kažkas tai padarytų.

Iš kiekvieno nuteistojo atskirai per antstolius bandoma išieškoti tokią sumą, už kurią išeitų naujas trijų kambarių butas sostinėje.

Antstolė iš S.Žukausko algos jau atskaičiavo 50 proc. Po pusę uždarbio jis praras tol, to kol bus padengta skola.

Kiek iš tiesų žmonių mokės žalą – neaišku, nes ne visi nuteistieji neai turi pajamų šaltinį. tu

Nedirba, kad nebūtų ko atimti 24-erių buvęs vilnietis Vadimas Kundinovičius (nuotr.), dabar gyvenantis Utenoje, irgi yra vienas iš 27 nuteistųjų. Jaunas vyras teigia, kad 2009 metų sausio 16-ąją jis gavo SMS iš „Fronto“ partijos, kuri kvietė į protestą prie Seimo. Apie pietus jis atėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Atsistojo prie Seimo durų, pamatė pareigūną, pasikalbėjo, ir tiek.

Kai dalis minios įsisiautėjo, o pareigūnai pradėjo šaudyti guminėmis kulkomis, V.Kundinovičius teigia atsitraukęs ir niekam neužkliuvęs.

Maždaug po savaitės jo draugas pamatė internete V.Kundinovičiaus nuotrauką – jis buvo ieškomas policijos.

„Aš pats nuėjau į policiją, nebijojau.

Pasakiau tai, ką mačiau, ką dariau, ir tiek“, – pasakoja vyras. yras.

Nuotraukoje įamžinta, kad jis slepiasi už kažkieno automobilio.

V.Kundinovičiaus sako, jog slėpėsi nuo guminių kulkų ir ašarinių dujų.

Bylinėtis Europos Žmogaus Teisių Teisme vyras negali, nes neturi pinigų.

Ir Lietuvos teismuose jį gynė valstybės skirtas advokatas.

V.Kundinovičius neslepia: dabar nedirba, kad antstoliai iš jo neatimtų uždarbio, ir gyvena iš bedarbio

pašalpos. Vaikinas d dirbti negali ir dėl to, jo jog prižiūri glaukoma ser sergančią aklą būsimą žmon žmoną bei jų pusantro mėnesio sūnų. Bedarbis neturi nei santaupų, nei nekilnojamojo turto – valstybė neturi ko iš jo atimti. „Gyvenimas jau sugadintas. Jei valstybė būtų supratingesnė ir tą sumą padalytų ar atidėtų ilgesniam laikui, gal būtų ir įmanoma susimokėti. Bet kai draudžia išvykti iš Lietuvos ir uždirbti, kad grąžintum, tai rankos surištos“, – guodžiasi nuteistasis. Paklaustas, kaip toliau gyvens, V.Kundinovičius tik gūžteli pečiais.

Tyrimas | 5

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Riaušių prie Seimo bylos finalas:

gyvenimai

Už riaušes buvo nuteisti tie, kurie buvo atpažinti, o tie, kurie dangstėsi, išsisuko.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Politizuotas sprendimas?

Nors AT nutartyje rašoma, kad visų kaltinamųjų kaltumas neginčijamai įrodytas, konkrečių argumentų teismas savaitraščiui „15min“ nepateikė. Jų nežino ir S.Žukauskas, ir jo advokatas Mindaugas Paukštė. 19 puslapių nutartyje taip pat konkrečiai neįvardyta, kuo remiantis molėtiškis buvo nuteistas, tik aprašyta jo veikla riaušių metu. „S.Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, riaušių metu, nuo 12.15 iki 14.30 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeisti viešosios tvarkos, būdamas šalia Seimo, pats mėtė ledo gabalus bei akmenis į Seimo pastatą, veržėsi į Seimą, kurstė bei ragino tai daryti kitus asmenis“, – rašoma teismo nutartyje. „Įdomiausia, kad byloje konkliudentiniai veiksmai įkišti, nors niekas iš teisiamųjų

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

net nesupranta, ką tai reiškia (konkliudentiniai veiksmai gali būti apibūdinti kaip vienoks ar kitoks asmens elgesys, kuris išreiškia ir patvirtina asmens valią, – red. past.). Aš tikrai tikėjausi iš AT protingesnio sprendimo, bent jau daugiau motyvuoto. Ten nueita labai paprastai. Maždaug pasakė: viskas gerai ir atstokit jūs nuo mūsų. Man tai skamba politizuotai – kad teismas pabijojo eiti prieš valdžią, kuri jį maitina“, – piktinasi ir stebisi advokatas M.Paukštė.

Advokatas teigia, kad Lietuvoje visos galimybės gintis išeikvotos, belieka Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Kreiptis ten sutrukdytų nebent per didelės išlaidos.

Kolektyvinė bausmė AT atstovė spaudai Rūta Bučinskaitė teigia, kad nėra praktikos smulkiau komentuoti nutartis apie vieną konkretų asmenį. Nuosprendis S.Žukauskui – kaip ir daugumai.

Nepaisant to, kad 27 nuteistieji prie Seimo atsidūrė iš skirtingų miestų, dėl skirtingų priežasčių, skirtingu laiku ir elgėsi skirtingai, o kitų riaušių kaltininkų tapatybė apskritai nebuvo nustatyta, AT nusprendė, jog baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, o visos įrodinėjimo dalyką sudarančios faktinės aplinkybės grindžiamos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teismo nutartyje rašoma, kad AT pripažįsta 27 asmenis kaltais padarius BK 283

27 Seimo riaušių byloje nuteistiems asmenims bausmės buvo skirtos pagal vieną pavyzdį.

J.Kalinsko nuotr.

straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, o esminių BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir (ar) kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teismui teisingą sprendimą, nebuvo padaryta.

Todėl AT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Taip pat – kad nusikaltimu padarytos žalos dydis, kaip ir jos atlyginimo klausimų išsprendimas, nustatyti tinkamai.

Visada būna neteisingai apkaltintų Teisės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Karolis Jovaišas teigia, kad žmonės turi teisę išreikšti nepasitenkinimą, jeigu valstybės veiksmus laiko neteisėtais – antikonstituciniais ar pažeidžiančiais moralę.

Svarbu, kad visa tai būtų daroma teisėtomis priemonėmis.

Bet, anot jo, to, kas vyko prie Seimo, pateisinti negalima. Specialisto manymu, turėtų būti nustatyti visi riaušių kaltininkai, o dabar gali būti taip, kad nubausti yra tik tie, kuriems pakako įkalčių, kad būtų inkriminuota atitinkama veika.

Anot K.Jovaišo, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo sąnaudos tokios didelės, kad beveik neišvengiama, jog tikriesiems kaltininkams nuteisti gali pritrūkti įrodymų, o prie to menkai prisidėjusiems ar neprisidėjusiems – pakakti.

K.Jovaišas į susiklosčiusią situaciją žvelgia nevienareikšmiškai: „Galima sakyti, kad nustatė 27 asmenis ir pavertė juos atpirkimo ožiais. Bet galima ir kitaip sakyti: argi būtų buvę lengviau, jeigu būtų ne 27, o 270 asmenų nuteisę? Nuo to niekam lengviau nebūtų. Tik tiek, kad jei iš tų žmonių

S.Žukauskas: „Pagal kokį straipsnį esu nubaustas: sprogstamosios medžiagos, ginklų laikymas, riaušių organizavimas. Kaip teroristas koks!“ nori išieškoti 300 000 Lt, t. y. visos minios padarytą žalą, tai nėra logiška. Nemanau, kad teisinga, jog iš jų nori išieškoti ir tą žalą, kurią padarė tyrimo ir teismo nenustatyti asmenys.“ Paklaustas, ar Lietuvos teismuose valstybė prieš pilietį ir pilietis prieš valstybę kovoja vienodomis sąlygomis, K.Jovaišas atsakė, jog formaliai jokio skirtumo nėra.

Tačiau jis užsimena, kad tokiose rezonansinėse bylose teisėsaugos institucijos gali įdėti žymiai daugiau pastangų, jėgų ir noro, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.

8 | Visuomenė

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Svarstyklės:

Reta liga – iššūkis visiems

milijonas ar vaiko gyvybė Sveikatos apsaugos sistema renkasi, ką gydyti, o ką pasmerkti

Vilnietis Dariuszas Majewskis dar tik įpusėjo ketvirtuosius metus, tačiau mažylis jau ištvėrė ne vieną operaciją ir nežinia, kiek jų bus ateityje. Genetine liga sergančiam Dariuszui būtinas labai brangus gydymas, kurio mūsų valstybė nekompensuoja ir taip pasmerkia mažąjį savo pilietį pražūčiai.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Berniuko tėvai Piotras ir Svitlana Majewskiai daro viską, kad palengvintų sūnaus kančias, tačiau be finansinės valstybės paramos visos pastangos gali nueiti perniek.

Pirmosios sveikatos problemos berniuką ištiko, kai jam buvo 6 mėnesiai. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Antakalnyje anuomet jis atsidūrė dėl bronchito. Ten vaiką užpuolė dar ir rotavirusas. Dariuszas buvo perkeltas į Vaikų ligoninę, tačiau ir čia sveikata nesitaisė – medikai kūdikiui diagnozavo plaučių uždegimą.

palaukti maždaug tris mėnesius. Tyrimų rezultatų – dar antra tiek, mat Dariuszo mėginiai buvo išsiųsti į Lenkijos laboratoriją. „Neįsivaizdavome, ko tikėtis, todėl jautėmės gana ramūs. Be

to, kiti gydytojai tikino nieko įtartino nepastebintys“, – pasakojo Dariuszo tėtis.

Tačiau laboratoriniai tyrimai pateikė negailestingą verdiktą: Dariuszui nustatyta genetinė medžiagų apykaitos liga mukopolisacharidozė. Tačiau ir tai – dar ne viskas. Kadangi liga skirstoma į septynis tipus, reikėjo išsiaiškinti, kuriuo konkrečiai serga Dariuszas. Šįkart paciento mėginiai laboratoriniams tyrimams keliavo į Briuselį. Po kelių mėnesių laukimo tėvams buvo pranešta, kad sūnus serga II mukopolisacharidozės tipu – Hunterio sindromu. Tai – pirmasis šios ligos atvejis Lietuvoje.

2012 m. tuometis Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius nustatė, kad Lietuva neturi bendros patvirtintos retųjų ligų gydymo strategijos.

Pasak Seimo kontrolieriaus, tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvoje iki šiol nėra patvirtinta bendra retųjų ligų gydymo strategija.

Seimo kontrolieriaus manymu, bendrą šalies retųjų ligų gydymo išlaidų kompensavimo strategiją galėtų patvirtinti atitinkamų valstybės institucijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

Susidariusi situacija esą taip pat palengvėtų sukūrus retųjų ligų gydymo išlaidoms skirtą atskirą fondą.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nora Ribokienė (BFL nuotr.) atkreipė dėmesį, kad reta liga – iššūkis pacientui, gydytojui ir valstybei.

Ji užtikrino, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame plane numatyti esami ir būsimi veiksmai, leisiantys pagerinti retomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę, užtikrinti ankstyvą retų ligų diagnostiką, kokybišką gydymą, slaugą, reabilitaciją, socialinę pagalbą bei retų ligų prevenciją.

Ligą pastebėjo įžvalgi gydytoja Galų gale mažylis ėmė sveikti, tačiau vienai medikei įtarimų sukėlė jo kojų sąnariai ir šiurkštūs veido bruožai. „Gydytoja rekomendavo išsitirti pas genetikus“, – įvykių eigą atkūrė P.Majewskis. Apsilankymo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Medicininės genetikos centre teko

Tuo metu Dariuszui jau buvo dveji.

Dariuszui naktimis jau sunku kvėpuoti, bet berniukas, pamatęs fotoaparatą, negalėjo sulaikyti džiaugsmingos šypsenos.

Žemė išslydo iš po kojų Hunterio sindromu serga 1 iš 165 tūkst. gyvų gimusių berniukų. Tai reta p r o g r e s u o j a nt i medžiagų apykaitos liga, paveldima

I.Gelūno nuotr.

Ligos gniaužtuose – visi trys vaikai Lietuvoje iš viso yra diagnozuota 20 mukopolisacharidozės atvejų. 3 ligoniai jau iškeliavo anapilin.

Visi trys Ramunės Šliuožaitės, Nacionalinės mukopolisacharidozės ir kitų genetinių metabolinių ligų asociacijos pirmininkės, vaikai serga VI tipo mukopolisacharidoze.

Sergantieji mukopolisacharidozės VI tipu yra aukšto intelekto žmonės. Vaistas reikalingas stabdyti besivystančią fizinę negalią. Šių trijų vaikų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo gydymo 2005 m. išrastu vaistu „Naglazyme“.

Tačiau šio vaisto įsigijimo valstybė taip pat

nekompensuoja – tai vienas iš penkių brangiausių vaistų pasaulyje, o jo veiksmingumas ir saugumas dar galutinai neištirtas. „Sutinku laukti. Bet reikia naudoti tai, kas šiuo metu išrasta ir taikoma pasaulyje. Priešingu atveju ligos sukeltos komplikacijos gresia neįgalumu. Negydomam žmogui ilgainiui tektų

pajungti visą šalies slaugos ir socialinio aptarnavimo sistemą“, – kalbėjo vaikų mama R.Šliuožaitė.

Susitarus su vaisto atstovais, moters jaunėlė dukra pusmetį gavo preparatą „Naglazyme“ nemokamai. Pusmetis su vaistu, kurį gavo mergaitė – per trumpas laikotarpis apibendrinimams. „Ir vis tiek jau turim, kuo džiaugtis. Marija beveik mėnesį namie. Gyvybinga, vėl turinti daug veiklos, bendrauja su draugais. Atsistatė virškinimas, nebereikalingos jokios dirbtinės chirurginės maitinimo

Visuomenė | 9

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Genetikų rankos surištos

Prof. Algirdas Utkus, gydytojas genetikas, VUL SK Medicininės genetikos centro direktorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas „Visų mukopolisacharidozės (MPS) tipų dažnumas yra maždaug 1 iš 7000 gimusiųjų. Lietuvoje šios grupės ligų dažnumas turėtų būti panašus. Progresuojant biotechnologijai, atsiranda naujos žmonių, sergančių MPS, gydymo galimybės ir perspektyvos. Pasaulyje pradėta taikyti pakaitinė fermentų terapija (I, II, VI MPS tipams), kai žmogui skiriamas fermentas, kuris negaminamas sergančio asmens organizme.

Tačiau kol kas ši terapija yra labai brangi, apie jos efektyvumą reikia sukaupti daugiau duomenų, ne visus organus, kurie pažeidžiami, terapija pasiekia, bet tai šiuo metu yra vienintelis gydymo metodas, kuris gali būti taikomas ir gali turėti teigiamą poveikį paciento sveikatai.

Mes, gydytojai genetikai, visuomet prašome Valstybinės ligonių kasos, kad pacientams būtų kompensuotas gydymas. Ką daryti, jei ne visuomet į tai atsižvelgiama? Mums, genetikams, tai yra skaudu, tačiau mes padarome viską, kas įmanoma, o toliau reikia sisteminio sprendimo, kuris turi būti priimamas valstybinių institucijų.“

pradėjome domėtis, skaityti ir nušvito viltis: vaistai pakaitinei fermentų terapijai išrasti ir taikomi pasaulyje I, II ir VI ligos tipams. Išsiaiškinome, kad Hunterio sindromu sergantiems pacientams gydymas kompensuojamas daugelyje Europos šalių, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje“, – kalbėjo P.Majewskis.

Valstybė atsuko nugarą Gelbėdami sūnaus gyvybę, Majewskiai nedelsdami kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą.

Institucijų tėvai prašė priimti sprendimą apmokėti vaisto „Elaprase“ įsigijimo išlaidas, mat patys to niekaip neišgalėtų.

Gydymas Dariuszui bus reikalingas visą gyvenimą. Vaistų kaina 20 kg svorio žmogui siekia apie 1,5 mln. Lt per metus, tačiau augant išlaidos didėtų. Skaičiuojama, kad 40 kg sveriančio vaiko gydymas per metus atsieitų 2,3 mln. Lt. „Vieną kartą gal ir būtų įmanoma surinkti tokią sumą, tačiau kasmet po tiek – niekaip“, – liūdnai konstatavo P.Majewskis.

Tėvų prašymai atsitrenkė kaip į sieną.

Valstybinės ligonių kasos Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisija nusigręžė nuo beviltiškoje padėtyje atsidūrusios šeimos.

Vaisto „Elaprase“ įsigijimo išlaidų nuspręsta nekompensuoti, nes jis esą neišgydo įgimtos genetinės ligos, o tik sušvelnina jos simptomus.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys leido suprasti, kad Dariuszo gydymas – per didelė našta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui.

Girdi, PSDF lėšos, skiriamos labai retoms ligoms ir būklėms gydyti, yra ribotos: 2010 metais jos sudarė iš viso 11 mln. Lt, 2011 metais – 16,9 mln. Lt, 2012 metais – 10 mln.

Lt. Pernai šiomis lėšomis pasinaudojo 800 pacientų.

su X chromosoma. Kitaip tariant, kai kurios moterys yra geno nešiotojos, bet pačios neserga. Liga perduodama būtent sūnums.

Hunterio sindromą lemia tam tikro fermento trūkumas, todėl kai kurios medžiagos nepasišalina iš organizmo ir kaupiasi kiekvienoje kūno ląstelėje. Ligai progresuojant pažeidžiamos įvairios organizmo sistemos – širdies, stuburo, sąnarių, galvos smegenų, akių, ausų, skrandžio ir žarnyno. „Žinia apie ligą iš pradžių šokiravo – atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Tačiau

Latviai išgali, o mes – ne Kol valstybinės institucijos atsirašinėja, Dariuszo būklė tolydžio prastėja: keičiasi veido bruožai, susiaurėjo kvėpavimo takai, naktimis berniukui sunku kvėpuoti.

Pilvukas išsipūtė dėl padidėjusių organų, mažyliui kelis kartus operuota pilvo baltosios linijos išvarža.

Dariuszas turi rimtų širdies problemų, patyrė operaciją, nes ausyse kaupėsi vanduo. „Sūnus prastai juda, sąnariai tampa nelankstūs, todėl jis negali užlipti laiptais, neištiesia rankyčių, nesugeba atlikti paprastų funkcijų pirštais, nes jie trumpi ir stori“, – vardijo tėtis.

Dariuszą nuolat prižiūri kardiologas, neurologas, reabilitologas, logopedas. Vaikas lanko specializuotą darželį.

priemonės, kurių buvo imtasi palaikyti jos gyvybei, iki kol vaistas pradės veikti“, – gydymo rezultatus savaitraščiui „15min“ pristatė R.Šliuožaitė.

Naujausio gydytojų konsiliumo išvada – Ramunės dukrai būtina toliau tęsti terapiją „Naglazyme“. Dabar reikia Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo, ar vaistas bus kompensuojamas. „Visos šalys, o jų daugiau nei 40, sudera geras sąlygas su vaisto gamintojais ir pasidalija finansinę naštą. Kodėl to negali padaryti Lietuva? Vos prieš gerus porą dešimtmečių sergantieji vėžiu irgi buvo „nurašyti“. Dauguma ligų ir yra nepagydomos, o tik kontroliuojamos: aukštas kraujospūdis, inkstų, širdies ir kraujagyslių, nervų

sistemos, psichikos sutrikimai – sąrašą galima tęsti“, – vardijo R.Šliuožaitė, kovojanti ne tik už savo vaikų, bet už visų genetinėmis metabolinėmis ligomis sergančių pacientų teisę į efektyvų gydymą.

Jos patirtis parodė, kad neginant savo interesų asmeniškai, rezultatų pasiekti neįmanoma: „Mūsų sveikatos sistema ligonį palieka vieną. Kitose šalyse į pacientų pusę stoja gydytojai, kurie atvirai kaunasi dėl pacientų gydymo. Lietuvoje medikai padeda tik diagnozuoti ligą. Tačiau kam žinoti, kuo sergi, jei po to esi paliekamas likimo valiai? Sprendimus dėl gydymo Lietuvoje priima ne medikai, o institucijų klerkai – savo nuožiūra, nežinia pagal kokius kriterijus.“

Optimizmo – ne tiek ir daug, mat be specialaus gydymo Dariuszo perspektyvos miglotos. „Jei liga progresuos, jis gali nesulaukti nė penkerių. O juk ligą galima sustabdyti, dar jam gali viskas gerai susiklostyti.

Kuo anksčiau pradėtume, tuo gydymas ir prognozė būtų sėkmingesni. Sūnus galėtų užaugti ir tapti mokesčių mokėtoju“, – neabejojo P.Majewskis.

Vaistų atstovai Majewskiams pasiūlė trumpalaikę išeitį: preparatą „Elaprase“ pusmetį vartoti už dyką. Tačiau su viena sąlyga – vėliau išlaidų naštą turėtų prisiimti valstybė.

P.Majewskis: „Jei liga progresuos, jis gali nesulaukti nė penkerių. O juk ligą galima sustabdyti, dar jam gali viskas gerai susiklostyti.“

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

„Tačiau mes negalime taip rizikuoti, nes nematome šalies intencijų. O nutraukus gydymą Dariuszui gali smarkiai pablogėti“, – aiškino pašnekovas.

Jo neįtikino valdžios atstovų argumentai, kad „Elaprase“ ligos visiškai neišgydo: „Cukrinis diabetas irgi neišgydomas, o kontroliuojamas insulinu. Kadaise tai irgi buvo labai brangus vaistas, tačiau šiandien jis kompensuojamas, žmonės su šia liga gyvena kokybiškai. Be to, mukopolisacharidoze Lietuvoje serga vos dvidešimt žmonių, kai kitomis ligomis – tūkstančiai.“ „Pagalvojame net apie emigraciją į Lenkiją – ten gyvendami ir mokėdami mokesčius tikriausiai gautume nemokamą gydymą. Bet dar neprarandame vilties sulaukti malonės ir iš savo šalies: jei latviai išgali, kodėl neįstengiame mes? Galbūt pasikeitus ministrui, keisis ir požiūris“, – svarstė P.Majewskis, jau parengęs kreipimąsi į dabartinį sveikatos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį.

Iki šiol Majewskiai vertėsi iš savo lėšų. Šeimą finansiškai paremdavo draugai, bičiuliai, artimieji. Nuo šiol pinigų Dariuszo gydymui galima paaukoti ir per viešąją įstaigą „Ad Bonum“.

Sąskaita LT29 7300 0101 3412 4150.

Paramos gavėjo kodas 302817018.

% 8EVZ]HEW WYOĭVÚ FIZIMO OMRS ŀYVREPĵ WMYŀIXĵ

7OEMXQIRMRMQEW PEMOSQEW ZMIRY XMROEQMEYWMĵ XIGLRSPSKMRMĵ FĭHĵ MģWEYKSXM OYPXĭVSW TEZIPHÈ MV TEXIMOXM Nò ZMWYSQIRIM

ĢMYS QIXY EVGL]ZI WEYKSQEW 0MIXYZSW HSOYQIRXMRMW OMREW ]VE WYROMEM TVMIMREQEW ZMWYSQIRIM HÚP ƙ^MRMĵ PEMOQIRĵ ś OMRS NYSWXĵ FYOPÚW

<< E òZ]OMEM ś HSOYQIRXMRMS OMRS NYSWXSNI Kinotyrininkas Vytautas Mikalauskas savo knygoje „Kinas Lietuvoje. Nuo atrakciono iki nacionalinio meno“ rašo, kad kai 1897 m. LieXYZSW ŀMĭVSZEM TMVQÈOEVX MģZ]HS ŢK]ZYSWMYW TEZIMOWPÚPMYWŠ ś OMRÈ RYSWXEFE RIFYZS ZMIRMRXIPÚ Nĵ VIEOGMNE /EM OYVMĵ ŀMĭVSZĵ QER]QY ZEM^HS EXOĭVMQS ETEVEXS ZMHYNI XĭRS ZIPRMEW 8EÐMEY ģMERHMIR ŢNYHERX]W TEZIMOWPÚPMEMŠ QĭWĵ ZMWYSQIRÚNI ]VE òTVEWXE RI XMO QIRS OYPXĭVSW MģVEMģOE FIX MV ZMIREW Mģ WZEVFMEYWMĵ FĭHĵ TEXIMOXM MRJSVQEGMNÈ 4EWXEVSNM JYROGMNE HEFEV WYZSOMEQE OMIO OMXEMT RIM TVEÚNYWMS EQŀMEYW TMVQSNSNI TYWÚNI 4EQEX]XM VIEP]FÜ XSOMÈ OSOMÈ OMRI ŀMĭVSZEM QEXÚ XYSQIX KEPMQE MRXIVnete atvertuose Lietuvos dokumentinio kino archyvuose.

2YS QIXĵ KIKYŀÚW QÚRIWMS 0MIXYZSW GIRXVMRMW ZEPWX]FÚW EVGL]ZEW )YVSTSW VIKMSRMRÚW TPÚXVSW JSRHS MV FIRHVSNS ƙRERWEZMQS PÚģSQMW Z]OHS TVSNIOXÈ Ţ0MIXYZSW HSOYQIRXMRMW OMREW MRXIVRIXI I OMREW Š 4VSNIOXÈ òK]ZIRHMRERX WOEMXQIRMREQSW HSOYQIRtinio kino juostos, siekiant jas išsaugoti ir suXIMOXM KEPMQ]FÜ TIVŀMĭVÚXM OMIOZMIREQ ŀQSKYM XYVMRÐMEQ TVMIMKÈ TVMI MRXIVRIXS

ŀYVREPĵ WMYŀIXĵ TIV OIXYVMEW HIģMQXMW EYXSVMRMĵ ƙPQĵ ETMI ŀ]QMYW 0MIXYZSW OYPXĭVSW ZIMOÚNYW TSIXYW &IVREVHÈ &VE^HŀMSRò MV 1EVGIPMNĵ 1EVXMREMXò EOXSVMĵ 0EMQSRÈ 2SVIMOÈ EVGLISPSKÜ 1EVMNÈ +MQFYXMIRÜ MV OX WEOS OEH HSOYQIRXMOSW VIMOģQÚ HMHÚNE XEÐMEY ZMW WZEVFIWRMW XEQTE MV NSW MģWEYKSNMQS OPEYWMQEW Ţ(SOYQIRXMRMS OMRS IWQÚ ś òZ]OMS MWXSVMNSW MģWEYKSNMQEW 6IŀMWMIVMEYW XMOWPEW ś WYWXEFH]XM MV YŀƙOWYSXM VIEP]FÜ OEH MWXSVMNE FĭXĵ MģWEYKSXE EXIMXMIW OEVXSQW ś WEOS % 8EVZ]HEW ś /MIO ƙPQĵ ]VE WYOYVXE 8EÐMEY NMI RÚVE TEWMIOMEQM RI XMO ZMWYSQIRIM FIX MV WTIGMEPMWXEQW .YSWI ś QĭWĵ MWXSVMNÈ ò OYVMÈ ŀZIPKHEQM HEFEV ŀMRSHEQM MWXSVMRò OSRXIOWXÈ KEPMQI TVMWMPMIWXM TVMI QĭWĵ ģEPMIW MWXSVMNSW PIRKZMEY WYTVEWXM PEMOQIÐMS ŀQSRMĵ QÈWX]WIRÈ Š Šiuo metu archyve saugomas Lietuvos doOYQIRXMRMW OMREW ]VE WYROMEM TVMIMREQEW ZMWYSQIRIM HÚP ƙ^MRMĵ PEMOQIRĵ ś OMRS NYSWXĵ ś FĭOPÚW 7IRĵNĵ 0MIXYZSW OMRS ƙPQĵ NYSWXSW R]OWXE HÚP REXĭVEPEYW RIWYWXEFHSQS WIRÚNMQS TVSGIWS XSHÚP XEQTE ZMW WYHÚXMRKMEY NEW HIQSRWXVYSXM /MRS NYSWXSQW VIMOME EXMHŀMSW TVMIŀMĭVSW .ĵ ƙ^MRÚ FĭOPÚ RYSPEX TVSƙPEOXMģOEM XMOVMREQE EXPMIOEQM FĭXMRM SVMKMREPMSW PEM-

4EWEO TVSNIOXS Z]OH]XSNSW :EPIVMNSW .YWIZMÐMĭXÚW NEY ZIMOMERÐMSNI MRXIVRIXS WZIXEMRÚNI [[[ I OMREW PX PERO]XSNEM KEPM TIVŀMĭVÚXM ś QIXĵ HSOYQIRXMRÜ QIHŀMEKÈ ƙPQYW EXWOPIMHŀMERÐMYW 0MIXYZEM WZEVFMYW òZ]OMYW ŀQSRMĵ OEWHMIR]FÚW HIXEPIW Ţ8MOMQI OEH TVSNIOXEW WYHSQMRW RI XMO QSOWPMRMROYW OMRS OĭVÚNYW òZEMVMĵ WVMÐMĵ X]VMRÚXSNYW FIX MV FYW REYHMRKEW TPEÐMENEM ZMWYSQIRIMŠ ś WEOÚ : .YWIZMÐMĭXÚ 7ZIXEMRÚNI PERO]XSNEM KEPM MIģOSXM NYSW HSQMRERÐMĵ WOEMXQIRMRMĵ ZEM^Hĵ TIVŀMĭVÚXM EVGL]ZMRÜ QIHŀMEKÈ MV YŀWMWEO]XM HSOYQIRXMRIW ƙPQĵ OSTMNEW -RXIVRIXS WZIXEMRÚNI [[[ I OMREW PX ģMYS QIXY KEPMQE TEQEX]XM TMVQÈWMEW ś Q WYOYVXEW PMIXYZMģOSW OMRS OVSRMOEW ś QIXEMW WYOYVXYW OMRS ŀYVREPYW EV RIX TEŀZIPKXM OEMT K]ZIRS ò .%: QMIWXÈ ÏMOEKÈ IQMKVEZÜ PMIXYZMEM &ĭHEW MģWEYKSXM /MRS NYSWXSW WEYKSQSW WTIGMEPMSWI +EVWYW 0MIXYZSW HSOYQIRXMRMROEW %PKMVHEW OSRXVSPMYSNEQSW MV VIKYPMYSNEQSW 8EVZ]HEW WYOĭVÜW FIZIMO TIROMW ģMQXYW OMRS XIQTIVEXYVSW MV HVÚKQÚW TEXEPTSWI

OQIRSW ZEP]QS VIWXEYVEZMQS HEVFEM .YSWXSW WEYKSQSW WTIGMEPMSWI OSRXVSPMYSNEQSW MV VIKYPMYSNEQSW XIQTIVEXĭVSW MV HVÚKQÚW TEXEPTSWI 8SHÚP REYNĵNĵ XIGLRSPSKMNĵ WYXIMOMEQE MģIMXMW ś WOEMXQIRMRMQEW ś PEMOSQEW ZMIRY XMROEQMEYWMĵ XIGLRSPSKMRMĵ FĭHĵ WMIOMERX MģWEYKSXM OYPXĭVSW TEZIPHÈ MV TEXIMOXM Nò ZMWYSQIRIM

FĭXM VSHSQE PMIXYZMģOE OMRS OVSRMOE :EPHMRMROEM WYTVEXS OEH XEM TYMOYW FĭHEW òWMEQŀMRXM MV TVERIģXM ETMI WEZS HEVFÈ XSHÚP OVSRMOEW HEVÚ HEYKIPMW ģEPMIW SVKERM^EGMNĵ ś QIXEMW FYZS WYOYVXE OIPM ģMQXEM òZEMVMEYWMĵ ƙPQĵ HINE MOM ģMĵ HMIRĵ MģPMOS XMO RIHMHIPÚ Nĵ HEPMW

%RSX % 8EVZ]HS OVSRMOE ģMYS QIXY FIZIMO MģR]OÜW HSOYQIRXMOSW ŀERVEW VIMOEPEYNERXMW WTIGMƙRMS HEVFS WXMPMEYW Ţ8EVTYOEVMY XEM FYZS 7SZMIXMRÚW SOYTEGMNSW QIXEMW HEYK XEVTY- XEVWM ģMYSPEMOMRÚ XIPIZM^MNE /MRS STIVEXSVMEM OEVMS PMIXYZMĵ HSOYQIRXMOSW HMRKS -OM XSP WY- OĭVÚ òZ]Oò Mģ HIXEPMĵ ŢPMTHÚŠ MWXSVMNÈŠ ś TEWEOSOYVXĵ QĭWĵ ģEPMIW OMRIQEXSKVEJĵ HEVFĵ RI- NS % 8EVZ]HEW ś Q EOX]ZMEM OĭVÜ PIFYZS PIMHŀMEQE ŀMĭVÚXM WMIOXE WYHEV]XM òWTĭ- KIRHMRMEM OMRS STIVEXSVMEM ś 7XITEW 9^HSREW Hò OEH PMIXYZMģOS OMRS ETWOVMXEM RIFYZS /E- 7XEW]W :EMREPEZMÐMYW WYKIFÚHEZS V]XI RYƙPHERKM WSZMIXEM OMRÈ PEMOÚ KEPMRKE TVSTEKERHSW QEZÜW WMYŀIXÈ TIV HMIRÈ Nò MģV]ģOMRXM WYQSRTVMIQSRI NMW XYVÚNS VSH]XM VIEP]FÜ XSOMÈ OS- XYSXM MV RYKEFIRXM ò OMRS XIEXVÈ OEH ZEOEVI ò Nò OME NM ŢXYVÚNS FĭXMŠ ZEPHŀMSW YŀWEO]QY 9ŀ RI- WYWMVMROÜ ŀMĭVSZEM KEPÚXĵ TEQEX]XM REYNEYWMÈ XMROEQEM TEWMVMROXEW XIQEW ZEM^HEZMQS FĭHÈ PMIXYZMģOÈ OVSRMOÈ OMRIQEXSKVEJEQW KVÚWÚ òOEPMRMQEW MV XVIQXMW 7MFMVI 8MIWE TSOEVMY ƙPQYW ETMI 0MIXYZÈ HEYŢ) OMREWŠ TVSNIOXS WZIXEMRÚNI PERO]XSNEM KMEYWME OĭVÚ XYSQIXMRÚW ZEPHŀMSW Mģ 6YWMNSW KEPM VEWXM òZEMVMEYWMSW EVGL]ZMRÚW QIHŀMEKSW &EPXEVYWMNSW EXWMĵWXM VIŀMWMIVMEM MV STIVEXSVMEM ś WMYŀIXĵ WY TVI^MHIRXEMW %RXERY 7QIXSRE %PIOWERHVY 7XYPKMRWOMY PIKIRHMRMĵ ZMWYS% 8EVZ]HEW TEWEOSNE OEH WMIOHEQM MģWEY- QIRÚW ZIMOÚNĵ .SRS &EWEREZMÐMEYW .YS^S KSXM PMIXYZMģOS OMRS NYSWXEW EVGL]ZI HMVFÜ PMI- 8YQS :EMŀKERXS MV OX PEMHSXYZMĵ OVSRMOĵ OEXYZMEM ERX Nĵ Z]RMSHEZS WSZMIXMRÜ OVSRMOÈ Ţ8M- HVĵ /PEMTÚHSW MģZEHEZMQS RYS ZSOMIÐMĵ OVMRHEQEW NYSWXĵ VMXIW MRWTIOXSVMYW MģZ]RMSNE Q :MPRMEYW KVÈŀMRMQS 0MIXYZEM Q OVSŢXIMWMRKÈNÈŠ HEPò ETŀMĭVM EV ZMWOEW XZEVOMRKE MV RMOEW TEQEX]XM OEMT XEVTYOEVMY EXVSHÚ ĢMEYTEHIHE 8SOMY FĭHY FYZS MģWEYKSXE RIQEŀE PMEM 4EPERKE MV OMXM ģEPMIW QMIWXEM ZEHMREQÈNÈ HEPMW ZIVXMRKSW EVGL]ZMRÚW QIHŀMEKSWŠ ś WEOÚ WQIXSRMRÜ 0MIXYZÈ EV RIX PIKIRHMRMS FSOWM% 8EVZ]HEW :MW HÚPXS HEPMIW NYSWXĵ FEMKXMW ś RMROS %PKMVHS ĢSGMOS OSZEW -RXIVRIXS WZIXEMXVEKMOSQMģOE 4EWEO VIŀMWMIVMEYW RMXVSEGIXE- RÚNI [[[ I OMREW PX XEMT TEX TEXEPTMRXM 0MIXYXI MģXMVTH]XE NYSWXE ZMVWHEZS KIVEMW MV XYSQIX ZSW GIRXVMRMEQ ZEPWX]FÚW EVGL]ZYM TEHSZERSFVERKMEM OEMREZYWMEMW OPMNEMW XMROEQEMW OE- XM KEVWEYW MģIMZMS OMRIQEXSKVEJS 4EYPMEYW .EPMSģEQW OPMNYSXM 8SHÚP KMRHEQMIWM RYS WOYV- WYOSRMS OYVXM HSOYQIRXMRMEM ƙPQEM HS NYSWXĵ WEZMRMROEM OEM OYVMEW Mģ Nĵ TEZIVDominykas PAKALNIS XÚ OEPMSģEMW (EPMW MģWEYKSXĵ OMRS NYSWXĵ PEMOSQE .%: K]ZIRERÐMĵ MģIMZMĵ OSPIOGMRMYS4VSNIOXEW ƙRERWYSNEQEW )YVSTSW 7ÈNYRKSW WI EVGL]ZYSWI MV RIX &VE^MPMNSW REGMSREPMRMEWXVYOXĭVMRMĵ JSRHĵ PÚģSQMW TEKEP ś Q me muziejuje. .YSWXEW WEYKSNS RYS ZEPHŀMSW EXWXSZĵ

2]OWXERXMW OMRS ŀERVEW ś OVSRMOE ś QIXEM TEWEO %PKMVHS 8EVZ]HS FYZS 0MIXYZSW OMRS WYŀ]HÚNMQS PEMOSXEVTMW :MIREW TS OMXS ŀMĭVSZEQW FYZS TVMWXEXSQM PMIXYZMĵ EYXSVMĵ HEVFEM MEMW FYZS MģPIMWXEW òWXEX]QEW OEH YŀWMIRMS ģEPMĵ .%: ,SPMZYHS 4VERGĭ^MNSW :SOMIXMNSW ƙPQEM 0MIXYZSW OMRS XIEXVYSWI XYVM FĭXM HIQSRWXVYSNEQM WY PMIXYZMģOEMW WYFXMXVEMW MV TVMIģ NYSW XYVM

)OSRSQMOSW ZIMOWQĵ TVSKVEQSW TVMSVMXIXS Ţ-RJSVQEGMRÚ ZMWYSQIRÚ ZMWMIQWŠ TVMIQSRÜ Ţ0MIXYZSW OYPXĭVE MRJSVQEGMRÚNI ZMWYSQIRÚNIŠ

)YVSTSW VIKMSRMRÚW TPÚXVSW JSRHEW 7ERKPEYHSW JSRHEW

Kultūra | 11

15min • 2013 m. sausio 18 d.

„Dingęs Vilnius“ sugrįžta Dailės istoriko Vlado Drėmos (1910–1995) visą gyvenimą rašyta knyga „Dingęs Vilnius“, tapusi bibliografine retenybe, po 22 metų sugrįžta – Vilniaus knygų mugėje bus pristatytas antrasis šio legendinio albumo leidimas.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt Perleisti „Dingusį Vilnių“ ir iš naujo sukurti prarastą šios knygos maketą ryžosi šiemet 10 metų veiklos jubiliejų mininti leidykla „Versus aureus“.

Jos direktorius, istorikas Arturas Mickevičius viliasi, kad naujasis „Dingusio Vilniaus“ leidimas sugrąžins jo neformaliam mokytojui V.Drėmai Vilniaus tyrėjo-pionieriaus vardą.

Tuo tarpu autoriaus dukra, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė džiaugiasi, kad perleistas albumas leis jos tėvui išlikti istorijos atmintyje.

Garbės reikalas – Kas paskatino ryžtis perleisti monumentalų 404 puslapių albumą, iliustruotą 634 meno kūrinių nuotraukomis?

– A.Mickevičius (A.M.): Apie šį albumą galvojome labai seniai – jau 1998–1999 metais norėjau jį perleisti, bet nebuvau subrendęs kaip leidėjas.

Vėliau kūrėsi mūsų nauja leidykla, viską pradėjome nuo nulio, todėl negalėjome sau leisti startuoti su tokiu grandioziniu leidiniu. Šią idėją prieš trejus metus vėl atgaivino Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, ji kartu su Lietuvos dailės

leidyklai išleisti tokį albumą yra garbės reikalas.

– G.Drėmaitė (G.D.): Jau seniai buvo juntamas didelis šios knygos poreikis. Manęs pačios daug kas klausdavo, ar nebūtų galima pakartoti šios knygos leidimo. Vaikams pradėjus pardavinėti tėvų bibliotekas, antikvariatuose susidarydavo eilės norinčiųjų nusipirkti šį V.Drėmos albumą, jei tik kas nors jį atneštų.

G.Drėmaitė: „Kai po ketvirčio amžiaus mano jau sergančiam tėvui atvežė pagaliau atspausdintą albumą, jį ištiko nervinis šokas.“ muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu padėjo mums iš naujo nufotografuoti į albumą įtrauktus meno kūrinius. Ši knyga buvo vienas sudėtingesnių mūsų darbų ir tikrai nedaug leidyklų galėtų ją išleisti, tačiau mes džiaugiamės, kad G.Drėmaitė mumis pasitikėjo. Manau, bet kuriai Lietuvos

– „Dingęs Vilnius“ perleidžiamas tik po dviejų dešimtmečių. Ar tokį ilgą laukimą lėmė tuometėje „Vagos“ leidykloje pradangintas pirmasis knygos maketas?

– A.M.: Pirmąjį leidimą 1991 metų pabaigoje spausdino Minske. Kažkam iš to metų „Vagos“ darbuotojų pakako įžvalgos maketą parsivežti į Lietuvą – aš jį dar mačiau 1998 metais, bet vėliau jis dingo.

Tačiau senuoju maketu šiandien pasinaudoti negalėtume – dabar kitos techninės, poligrafinės galimybės. Tik man apmaudu ir gaila, kad tas maketas nebuvo suprastas kaip kultūros paveldo objektas.

Geresnio albumo už V.Drėmos „Dingusį Vilnių“ nėra. Esu tikras, kad mes geresnio ir nesulauksime.

Leidykloje pragulėjo ketvirtį amžiaus – Šį leidinį nuo pat pradžių persekioja dramatiški įvykiai ir dešimtmečius trunkantis laukimas.

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura – G.D.: Iš tiesų tai – nepaprasto likimo albumas. Jį mano tėvas rinko visą savo gyvenimą – sėdėdavo archyvuose, bibliotekose ir, kai tik rasdavo ką nors apie Vilnių, dėdavo į atskirą stalčiuką ir kaupdavo.

Kai galiausiai buvo sudaryta knyga, jis ją įteikė „Vagos“ leidyklai. Ten rankraštis pragulėjo penkerius metus. Tada jam pasakė: „Gerai, spausdinsim, bet išimk visas bažnyčias“. Drėma nesutiko, todėl praėjo dar penkeri metai. Tada jis gavo kitą pasiūlymą: „Bažnyčias gali palikti, bet nukirpk visus kryžius – kad jų čia nebūtų.“ Jis vėl pasakė kategorišką „ne“. Knyga pragulėjo dar dešimt metų, kol galiausiai buvo nuspręsta ją išleisti.

Tuo metu geriausia spauda buvo Vengrijoje. Tačiau kaip tik tuomet Vengrija susipyko su Sovietų Sąjunga ir atsisakė spausdinti.

Tada vežė į Leipcigą, bet griuvo Berlyno siena, įvyko perversmas ir ten atsisakė spausdinti.

Nukelta į 12 psl.

>>>

12 | Kultūra >>>

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Atkelta iš 11 psl.

Bandė vežti į Maskvą, bet tuo metu Lietuva atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos. Paskutinė galimybė liko Minske – ten ir sutiko išspausdinti. Tiesa, knygos viršelis, dailininko Rimanto Gibavičiaus sumanymu, turėjo būti juodas su auksinėmis raidėmis. Bet Baltarusijoje pasakė, kad juodos medžiagos neturi – likusi tik raudona.

Teko nusileisti.

Kai po ketvirčio amžiaus mano jau sergančiam tėvui atvežė pagaliau atspausdintą albumą, jis padėjo rankas ant jo ir nutilo. Jį ištiko nervinis šokas – visą savaitę tėvas buvo apakęs ir nieko nematė. Tik po kurio laiko atsigavęs pradėjo čiupinėti, vartyti – albume išliko jo 1991 metais gruodžio 30 dieną drebančia ranka paliktas parašas ir pastabos.

– V.Drėmos principingumas ir užsispyrimas, kainavęs daug laukimo metų, išsaugojo šios knygos vertę?

– A.M.: Tai, kad jis nedarė kompromisų, gerbdamas dokumentus, šaltinius ir savo principus, yra akademinio padorumo ženklas.

Jei tada V.Drėma būtų išėmęs bažnyčių nuotraukas ar nuvalęs nuo jų kryžius, ši knyga šiandien nebūtų mums įdomi.

O dabar „Dingusį Vilnių“ naudoja, cituoja ir juo remiasi ne tik paveldosaugininkai, architektai, menotyrininkai, bet ir plačioji visuomenė.

„Geresnio albumo už V.Drėmos „Dingusį Vilnių“ nėra“, – įsitikinę G.Drėmaitė ir A.Mickevičius.

J.Kalinsko nuotr.

Pavyzdys, kaip mylėti savo miestą – Czeslawas Miloszas apie „Dingusį Vilnių“ yra pasakęs, kad „tik didžiulė meilė galėjo sukurti tokį veikalą“.

– G.D.: Tikrai taip. Visais laikais tėvas buvo ištikimas Vilniui. Kai miestas buvo okupuotas lenkų, jis su grupe menininkų kovojo už lietuvybę Vilniuje. Per Antrojo pasaulinio karo bombardavimus mes su broliu ir mama išvykome į kaimą, o tėvas liko Vilniuje ir organizavo brigadas gesinti Vilnių.

Jis vaikščiojo stogais ir žiūrėjo, kur dega ir ką reikia išgelbėti. Jau tai įrodo, koks jam brangus šis miestas.

– A.M.: Taip pat ir neišsemiamos žinios apie Vilnių. V.Drėma buvo žmogus-enciklopedija, žinojęs viską, kas susiję su Vilniumi: apie dailininkus, auksakalius, bažnyčias, spaustuves. Vilnius jam buvo raktinis žodis. Todėl „Dingęs Vilnius“ yra pavyzdys ir tam tikra inspiracija, kaip reikia mylėti savo miestą.

Aš pats su V.Drėma susipažinau 1986 metais. Iš jo gavau labai daug pamokų apie paveldą, muziejininkystę, Vilniaus universiteto istoriją, Šv. Jonų bažnyčią – tokių pamokų niekur kitur iki šiol nesu gavęs. Jis man buvo neformalus mokytojas iš didžiosios raidės – būtent jis man įskiepijo ir meilę Vilniui. Todėl „Dingusio Vilniaus“ perleidimas yra ir mano asmeninė skola jam.

– Ar ką nors pakeitėte antrame „Dingusio Vilniaus“ leidime?

– A.M.: Tragikomiška būtų pradėti redaguoti V.Drėmą, todėl teksto nelietėme, tik ištaisėme jį pagal šių dienų korektūros taisykles.

Su muziejininkų pagalba tiksliau atributavome meno kūrinius, jų autorius, pavadinimus, sukūrimo metus. Naujasis maketas parengtas pagal dabartines leidybos tradicijas ir kanonus, jis šiek tiek labiau pritaikytas skaitymo patogumui.

Vėliau bus galima išversti šį albumą į rusų, lenkų ar kitas kalbas, tačiau konkrečių planų dar neturime.

– G.D.: Ši knyga brangi labai plačiam ratui žmonių – ir ne tik lietuviams. Ji svarbi ir lenkams, ir žydams, ir rusams. Juk Vilnius visada buvo multikultūrinis miestas.

– Galima sakyti, kad antrasis „Dingusio Vilniaus“ leidimas laukiamas ne mažiau nei pirmasis?

– A.M.: Atvirai pasakius, ruošiant antrąjį šios knygos leidimą, aplinkui buvo nemažai intrigų – matyt, ši knyga turi savo likimą. Yra žmonių, kurie nenori, kad šis albumas pasirodytų.

Kai „Dingęs Vilnius“ nebebus deficitas, visi besidomintys galės pamatyti, kad V.Drėma pirmasis atrado ir aprašė daugumą dalykų, kurie vėliau pasirodė ir kitose knygose. Su šiuo albumu mes sugrąžinsime V.Drėmai Vilniaus senamiesčio tyrėjo-pionieriaus vardą. Nebijau pasakyti, kad labai aiškiai pasirodys, jog dauguma kitų darbų nebuvo pirmieji – pirmasis buvo V.Drėma.

– G.D.: Man atrodo, kad jei žmogaus darbai yra spausdinami ir juos skaito, tai – geriausias ir vienintelis būdas įamžinti jį. Ne akmuo ar paminklas, ne ant kapo augančios gėlės, o tai yra svarbu žmogui, kuris to nusipelnė.

A.Mickevičius: „Ruošiant antrąjį šios knygos leidimą, aplinkui buvo nemažai intrigų – matyt, ši knyga turi savo likimą.“

Paveldas | 17

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Restauruotos Medininkų pilies ekspozicija vertinga, bet nuvilia atrakcijų ir modernaus požiūrio pageidaujančius lankytojus.

K.Vanago/BFL nuotr.

„Artimi. Atviri. Įkvepiantys!“ – tokiu šūkiu Lietuvos muziejai pasitiko Muziejų metais paskelbtus 2012-uosius.

Viltasi, kad praėję metai taps muziejų proveržio laikotarpiu, į juos sugrįš lankytojai. Ar pavyko?

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt 2012-uosius paskelbus Muziejų metais tarsi turėjo būti sudėlioti taškai ir dar sykį pasitikrinta, ar muziejai nėra užmarštin grimztanti atgyvena: ar jie vis dar reikalingi ir patrauklūs šiuolaikiniam visko persisotinusiam ir įnoringam įspūdžių medžiotojui?

Ekspertams ir istorikams Rugsėjo pabaigoje duris atvėrė restauruotos Medininkų pilies ekspozicija. Žmonės plūstelėjo į pilį ir nusivylė: kam įdomu žvelgti į už stiklo sudėliotus iečių antgalius

ar, tebūnie labai vertingus, tačiau užkardytus sidabro dirbinius, trumpai aprašytus sunkiai įžiūrimu šriftu? Tokios ekspozicijos ne žadina, o atgraso nuo noro lankytis muziejuose.

Medininkų pilies projekto pirmojo etapo vertė – beveik 8 mln. Lt. Tai Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos. Pinigų archeologiniams tyrimams, inžinerinei infrastruktūrai, komunikacijoms užteko, o ekspozicijos įtaigai – ne. Lietuvoje taip nutinka dažnai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto

Muziejai matuojasi modernų rūbą Skaičius

6,5 (2011 m. duomenys)

mln.

Tiek eksponatų saugoma Lietuvos muziejuose

Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros vedėja, profesorė Jūratė Černevičiūtė atkreipė dėmesį, kad tradicinė muziejinė ekspozicija – jau pasenusi, todėl muziejai, kovodami dėl lankytojų, turėtų kurti dalyvavimo efektą, naujas patirtis ir sąveikas. „Dauguma muziejų vis dar neturi koncepcijos, kaip sukurti įdomų turinį, nesuvokia, koks svarbus interaktyvumas. Įsivaizduojama, kad eksponatas yra savaime

vertybė. Gal tai sovietinės sistemos palikimas, kai kultūra ir menas atliko ideologijos įgyvendinimo misiją, muziejai buvo sakralizuojami, tam tikra prasme misionieriški. Todėl susidaro įspūdis, kad kai kurie muziejai šiandien skirti ne plačiajam vartotojui, bet specialistams – ekspertams ir istorikams“, – savaitraščiui „15min“ sakė J.Černevičiūtė.

Jos manymu, dirbti reikia kitaip. „Suprantama, niekas neleis čiupinėti rankraščių. Bet juk galima kelias jų dalis skaitmenizuoti ir tokiu būdu leisti lankytojams pasklaidyti puslapius, sudominusias pastraipas pasididinti ekrane, nuodugniau patyrinėti. Padaryti kelių eksponatų muliažus, kuriuos būtų galima laisvai liesti ir pan.“, – svarstė VGTU dėstytoja.

Nukelta į 18 psl.

>>>

18 | Paveldas >>>

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Atkelta iš 17 psl.

„Užnulintos“ programos Muziejininkai nuryja karčią kritikos piliulę ir teisinasi: pinigų vos užtenka būtiniausioms išlaidoms, o apie eksponatų įsigijimą tegalima svajoti. Kai kurie vos galą su galu suduria, girdi, iš savivaldybių gaunamų lėšų vos užtenka darbo užmokesčiui, pastatams išlaikyti ir komunalinėms paslaugoms.

2009–2011 metais eksponatams įsigyti Kultūros ministerija, sumažinus biudžetą, neskyrė nė cento. Kaip yra sakęs buvęs ministras Arūnas Gelūnas, programos ne tik naujiems eksponatams pirkti, bet ir seniems restauruoti buvo „užnulintos“.

Ekonominiu sunkmečiu smuko ir lankytojų skaičius, susitraukė ir lėšos už parduodamus bilietus.

Tokiomis aplinkybėmis galvojama, kaip išgyventi, o ne išlaidauti, kuriant pridėtinę vertę ir atrakcijas. „Kartais užtenka atrasti gabių talentingų žmonių su idėjomis, kurių įgyvendinigyvendini mas nebūtinai brangus. Su vaikais aikais lankiausi „Tower“ pilyje Lonondone. Įžengiame į Sosto salę,, o ten pasigirsta balsas: „Niekingas žmogau, esi karaliaus salėje, griūk ant kelių ir pasveikink valdovą.“ Vaikai taip ir padarė, jiems buvo smagu“, – pasakojo J.Černevičiūtė.

Tai vadinama spektaklizacija, ija, kai žiūrovas tampa aktyviu parodos rodos dalyviu, kai jam priskiriamas vaidmuo. Šiuo keliu eina žemaičiai, Plateliuose veikiančiame Šaltojo karo muziejuje pritaikantys potyrių koncepciją.

Lėšos eksponatams 2007 m.

300 000 Lt1

2008 m.

500 000 Lt2

2009 m.

0 Lt3

2010 m.

0 Lt

2011 m.

0 Lt

2012 m.

470 380 Lt.

1 - iš viso įsigyti 435 eksponatai.

2 – iš viso įsigyti 297 eksponatai.

Nuolat atsinaujinantis Jūrų muziejus nesiskundžia lankytojų stoka.

3 – planuotos lėšos – po 600 tūkst. Lt, tačiau, sumažinus Kultūros ministerijos biudžetą, pinigų neskirta.

I.Gelūno nuotr.

R.Balza: „Muziejai išeina iš savo pastatų ir ekspozicijų rėmų rėmų. Jei žmonės ne neateina į muziejų, ttai jis ateina pas jjuos.“

Ne tik turto saugykla Me Menotyrininkė, dailės ir architektūros kritikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Skaidra Trilupaitytė pritarė, kad muziejus šiuolaikinėje visuomenėje negali būti tik pastatas – sukauptų vertybių saugykla.

„Muziejai turėtų telkti bendruomenę, tapti reikšmingu traukos centru. Jie turėtų patenkinti du esminius, tarsi vienas kitam prieštaraujančius poreikius: pozityvistinį žinių plėtimą ir poreikį būti nustebintam“, – apibendrino S.Trilupaitytė. Šiuos kriterijus atitinka Lietuvos banko Pinigų muziejus. Susipažinti su pinigais ir jų istorija čia siūloma ne pasyviai apžiūrint ekspoziciją, bet aktyviai dalyvaujant pažinimo procese. Informacija pristatoma kompiuteriniuose terminaluose, pateikiama per mokomuosius, dokumentinius, pažintinius filmus, animaciją, virtualias ekspozicijas.

Pavyzdžiui, interaktyvios svarstyklės suskaičiuoja, kiek žmogus kainuotų, jei būtų auksinis, sidabrinis ar platininis ir pan.

Moderniai įrangai ir patalpų rekonstrukcijai Lietuvos bankas atseikėjo mažiausiai 3 mln. Lt. „Bankui buvo priekaištaujama dėl tokio išlaidavimo, suprask, leidžia pinigus reprezentacijai ir savo galios demonstravimui, kai Lietuvos muziejai vos išgyvena“, – prisiminė S.Trilupaitytė.

Tačiau, nepaisant priekaištų, Pinigų muziejus tapo svarbiu objektu kultūros žemėlapyje, pamėgtu ir pripažintu lankytojų.

Trūksta ne efektų, o sumanumo Jokių priekaištų S.Trilupaitytė neturi Energetikos ir technikos muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, puikiai dirba Platelių

Vieta laisvalaikiui Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pasidžiaugė, kad muziejų veiklos viešinimas ir populiarinimas netradicinėse erdvėse davė vaisių. Projekto „Muziejų kelias“, kuriame dalyvavo 87 Lietuvos muziejai, renginiuose 2012 metais dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių. „Muziejai išeina iš savo pastatų ir ekspozicijų rėmų. Pasižiūrėkite į Trakus, Kernavę, Neringą. Jei žmonės neateina į muziejų, tai jis ateina pas juos. Šiuo metu išgyvename virsmą, kai dauguma muziejų gali pasiūlyti gana modernių dalykų. Kolegos iš užsienio kai ko mokosi iš mūsų: nesame prastesni ar atsilikę nuo Vakarų Europos, nors ir nediktuojame madų ekspozicijose ar taikant technologijas. Tačiau naujosios technologijos – ne panacėja. Kur kas svarbesnė – socializacijos funkcija“, – garantavo R.Balza.

Muziejai, pasak jo, kviečia turiningai praleisti laisvalaikį. Juose šeimos randa galimybę pabūti kartu, nes kasdienybėje darosi sunku rasti laiko pasikalbėti: „Muziejuje gali patirti bendrų įspūdžių, pabendrauti. Tėvams reikia pasitempti, prisiminti tai, ką buvo užmiršę, pasikartoti, o gal ir išmokti.“

dvaro sodyba, įdomus Vinco MykolaičioPutino memorialinis muziejus ir kt. „Venclovų namai-muziejus – savotiškas židinys: ten rengiami džiazo koncertai, filmų peržiūros. Novatoriškai dirba Nacionalinė dailės galerija. Gerų pavyzdžių yra visoje Lietuvoje“, – patikino menotyrininkė.

O ko vis dėlto trūksta tiems prastesniems – idėjų ar pinigų? „Kartais muziejininkams stinga iniciatyvos: turi labai vertingą eksponatą, bet nemoka ar neturi sąlygų patraukliai jo pristatyti. Kartais reikia ne specialiųjų efektų, o specialistų, suvokiančių tikrąsias muziejaus funkcijas.

Daug kas nuo proto, sumanumo ir sugebėjimų priklauso“, – atsakė menotyrininkė.

Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pileckaitė neabejojo, kad supratimo, koks turi būti muziejus XXI amžiuje, vis daugiau. Tam daug dėmesio skiriama ir vykdant muziejininkų kvalifikacijos kėlimo programas. „Ne viskas keičiasi taip greitai, kaip norėtųsi, bet gal nebūtina suvienodėti ir sukomercialėti, muziejams virstant mažaisiais pramogų parkais. Tai turėtų likti ori, bet jauki ir svetinga laisvalaikio praleidimo, taip pat ir mokymosi, vieta. Juk daug priklauso ir nuo muziejaus tematikos – sunkoka tikėtis atrakcijų Holokausto ar Bažnytinio paveldo muziejų ekspozicijose.

Manyčiau, didesnė problema yra ne supratimo ar išradingumo stoka, bet muziejų kuklumas: jie turi daug puikių kultūrinių produktų, turtingų edukacinių programų, bet ne visada geba ar išgali jų išreklamuoti“, – kalbėjo R.Pileckaitė.

J.Černevičiūtė: „Dauguma muziejų vis dar neturi koncepcijos, kaip sukurti įdomų turinį, nesuvokia, koks svarbus interaktyvumas.“

Virtuvės šefas Linas Samėnas:

5HFHSWDV VX ɯYDLJɯGH

gamindamas maistą be sviesto neišsiversčiau

Vienas populiariausių Lietuvoje virtuvės šefų Linas Samėnas savo klientams kasdien nori pasiūlyti skaniausius patiekalus, todėl kruopščiai renkasi kiekvieną sudedamąją dalį. Siekdamas išgauti tobulą skonį, virtuvės šefas naudoja tik patikrintus aukštos kokybės ingredientus.

Naujojo restorano Å/LQDV 6DPɊQDV´ ɤHIDV LU VDYLQLQNDV /LQDV 6DPɊQDV Å'YDUR´ VYLHVWɃ QDXGRMD JDUGLQGDPDV GDXJHOɑ SDWLHNDOɪ

/LQDV 6DPɊQDV VLɩOR -XPV NHOHWɃ UHFHSWɪ Lengvai ir greitai pagaminamas, ypatingo skonio patiekalams suteikiantis „Pesto“ sviestas 5HLNɊV

Vienas tokių produktų, be kurio virtuvės šefas neišsiverčia gamindamas maistą, yra sviestas. Jį Linas naudoja kasdien, gamindamas įvairiausius patiekalus. Šefas sako, kad dėl ypatingo sviesto skonio jis dera su daugeliu produktų – duona, mėsa, daržovėmis, žuvimi, jūros gėrybėmis ir net vaisiais.

200 g „Dvaro“ sviesto 50 g šviežių bazilikų 20 g kedrų riešutų 8 g česnakų Druskos, juodųjų pipirų (pagal skonį)

„Kai kurie produktai yra nepakeičiami, kuriant ypatingą patiekalų skonį bei aromatą. Sviestas mano virtuvėje yra vienas tų ingredientų, kuris daugeliui patiekalų suteikia išskirtinumo. Be šio pieno produkto išsiversti būtų tikrai sunku – sviestu pagardinti patiekalai įgyja visiškai kitokį prieskonį, negu naudojant jo pakaitalus arba aliejų“, – sako Linas Samėnas. – Sviestas suteikia patiekalams savitą skonį, kvapą ir spalvą.

Daugybės jų be sviesto tiesiog nebūtų – „Beurre Blanc“, „Bešamelio“ padažai, saldūs kremai.

Taip pat be sviesto sunkiai įsivaizduojamas ir bet koks švenčių stalas. Lietuvių nacionalinio pasididžiavimo – šakočio – taip pat nepavyktų iškepti be sviesto.“

Pirmiausia į smulkintuvą sudėkite visus produktus, išskyrus sviestą, ir sumalkite juos beveik iki vientisos masės. Tuomet į smulkintuvą sudėkite sviestą ir vėl malkite, kol masė taps vientisa. Šiuo sviestu galite gardinti duoną, mėsą, apkepti bulves, žuvį ir kitus patiekalus.

Kadangi sviestas sustiprina kitų produktų skonį ir kvapą, svogūnus, česnakus, morkas, grybus ir kitas sudėtines patiekalų dalis Linas rekomenduoja apkepti būtent svieste. Tiesa, kepinti reikia ant mažos ugnies, tada patiekalai bus nepaprastai gardūs ir kvapnūs.

Pirmiausiai Linas sviestą vertina dėl jo natūralumo: „Natūralūs produktai yra geros virtuvės pagrindas, tad jokių priedų neturintis sviestas yra puikus pasirinkimas. Net nedidelis gabalėlis šio

Kaip gaminti

pieno gaminio pagardins kepsnį, suteiks puikų aromatą sriubai, daugelio mėgstamam obuolių pyragui ar varškės apkepui. Taip pat išbandykite sviestą, troškindami daržovės ar gamindami įvairius padažus – nenusivilsite.“ Kitas dalykas, į kurį virtuvės šefas atkreipia dėmesį, yra sviesto plastiškumas. „Verčiau kapoti malkas – sviestas turi būti tepus. Tai svarbu ne tik naudojant jį sumuštinių gardinimui – plastiškumas atspindi gaminio kokybę. Jei sviestas yra kietas, nemaloniai tepasi bei limpa, jį reikėtų padėti šalin kaip prastos kokybės produktą.“ Norint išlaikyti sviesto plastiškumą, jį atšildyti reikėtų sukapojant gabaliukais ir paliekant kambario temperatūroje. Sviestas yra tinkamas naudoti, kai jo pakuotę galima lengvai lankstyti, o iš jos išėmus produktą, ant pakuotės lieka šiek tiek sviesto.“ Virtuvės šefas pastebi, kad kepti svieste yra sveikiau nei aliejuje, nes pastarasis kaitinamas praranda savo naudingas savybes, kitaip tariant, virsta paprasčiausiais riebalais. Be to, svieste kepinami produktai ne taip apskrunda ir yra ne tokie riebūs.

Pasak Lino Samėno, vertinant sviesto kokybę, svarbu jo paragauti, nes bet koks panaudotas ingredientas gali ryškiai pakeisti viso patiekalo skonį. Švelnus saldumas ir malonus poskonis – tai natūralaus ir kokybiško sviesto bruožai. Taip pat labai svarbus aromatas – sviestas

turi būti pagamintas iš šviežios grietinėlės, suteikiančios jam puikų kvapą. „Per daug darbo metų jau esu išsirinkęs mėgstamiausią sviestą ir jį visada perku – tai „Dvaro“ sviestas. Tokį sprendimą pirmiausia nulėmė tai, jog šis sviestas yra ypač skanus ir turi šviežios grietinėlės poskonį. Išryškėdamas kiekviename patiekale, šis poskonis suteikia maistui malonaus sodrumo ir saldumo skonį. Be to, svarbu tai, jog kaitinamas „Dvaro“ sviestas neputoja. Vertinu tai, jog jis yra lengvai tepamas, turtingo skonio, natūralus ir be jokių priedų – tai tikrai aukščiausios klasės sviestas“, – komentuoja virtuvės šefas.

3 auksiniai patarimai t Šviežią duoną pagardindami gabalėliu sviesto net ir paprasčiausius sumuštinukus galite paversti išskirtiniais ir sulaukti puikaus netikėtai užsukusių svečių įvertinimo. t Sviestas ypač dera su kiaušiniais, miltais ir cukrumi, todėl jis turėtų būti dedamas į daugelį kulinarinių šedevrų – keksus, pyragus, bandeles ir sausainius. Saldžios grietinėlės sviestu pagardinti gaminiai yra ypatingo skonio, tirpstantys burnoje, trapūs ir gardžiai kvepiantys. t Gamindami padažus karštiesiems mėsos, žuvies ar daržovių patiekalams, sviestą pagardinkite prieskoninėmis žolelėmis – patiekalai puikiai atrodys ir sužavės net didžiausius gurmanus.

Gurmaniškasis „Beurre Blanc“ padažas 5HLNɊV

250 g „Dvaro“ sviesto 200 ml balto sauso vyno 50 ml balto vyno acto 2 valgomųjų šaukštų grietinėlės 2,5 valgomųjų šaukštų smulkinto svogūno, druskos 250 g grietinėlės Kaip gaminti

Padažui virti skirtame inde sumaišykite vyną su actu, sudėkite labai smulkiai pjaustytą svogūną ir ant vidutinės ugnies, dažnai maišydami, kaitinkite, kol nugaruos daugiau nei pusė vyno su actu. Tuomet supilkite grietinėlę ir maišydami kaitinkite porą minučių. Įberkite druskos ir sudėkite kubeliais supjaustytą šaltą sviestą, jį visą laiką maišydami, ištirpinkite. Ištirpus sviestui, dar porą minučių, intensyviai maišydami, kaitinkite masę. Tuomet nuimkite nuo ugnies ir galite gardinti jūros gėrybių, paukštienos patiekalus, daržoves.

20 | Sportas

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Lietuva – be krepšinio Lietuvos futbolo rinktinė jau daugybę metų nesulaukia nei naujo Armino Narbekovo, nei Valdo Ivanausko ar Deivido Šembero. Krepšinio rinktinės kreivė pasaulinėje hierarchijoje irgi pakrypo žemyn, nes nėra kam pakeisti Ramūno Šiškausko, Sauliaus Štombergo ir Šarūno Jasikevičiaus.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt Futbolininkai jau dabar bando ieškoti revoliucinių išeičių. Krepšinio pasaulyje kol kas ramu, bet kai kurie autoritetai įspėja, jog čia irgi stovime ant bedugnės krašto.

Dirbtinis tramplinas Talentų stokoja ne tik nacionalinė Lietuvos futbolo komanda, bet ir jaunimo rinktinės, dažnai beviltiškai pralaiminčios bendraamžiams iš kitų šalių.

Lietuvos futbolo federacijos techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus iškėlė idėją – A lygos klubai privalėtų įsipareigoti aikštėje turėti bent vieną devyniolikmetį ar jaunesnį futbolininką.

Argumentas – sovietų okupacijos metais pagal tokias taisykles rungtyniavo šalies čempionato komandos, ir tai padėjo parengti daug žaidėjų Vilniaus „Žalgiriui“.

Dabar tai būtų pagalba Lietuvoje kitais

metais vyksiančiam Europos čempionatui besirengiančiai devyniolikmečių rinktinei.

Futbolo bendruomenė ėmė šurmuliuoti primindama, kad kieme – seniai ne sovietmetis. Bet nuomonių yra įvairių. Marijampolės „Sūduvos“, kuri jau šiemet ir aikštėje, ir ant suolo nuolat turėjo vieną kitą 1994-aisiais gimusį ar jaunesnį futbolininką, prezidentas Vidmantas Murauskas ir „Šiaulių“ direktorius Saulius Lesnickas projektui pritarė.

Gargždų „Bangos“ vadovai sutiktų priimti naujovę, jei jų neverstų į aikštę leisti Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) auklėtinių, nes turi savo gabaus jaunimo.

Tauragės „Tauro“ ir būrį jaunų žaidėjų prisiviliojusio Klaipėdos „Atlanto“ atstovai siūlomą naujovę vertina skeptiškai.

Tuo metu šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“ ir vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“ stoja piestu prieš dirbtinį trampliną, konstruojamą jauniems žaidėjams.

Klausimų daugiau nei atsakymų „Nemanau, kad Lietuvos čempionatas toks stiprus, jog jį reikėtų dar silpninti“, –

nelinksmai šyptelėjo „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. Jam pritarė ir su „Ekrano“ dubleriais dirbantis vienas gabiausių jaunųjų futbolininkų trenerių Valdas Dambrauskas: „Idėja gal ir graži, bet nelabai įsivaizduoju, kaip ji galėtų būti realizuota. Jaunas žaidėjas per rungtynes gali patirti traumą. Tai reiškia, kad treneriui reikia turėti kitą jo amžiaus futbolininką ant suolo. Be to, trenerio tikslas – rezultatas. Į aikštę ir aš, ir kiti treneriai leidžia geriausius vienuolika žaidėjų. Kodėl turėčiau mesti į kovą žmogų, kuris yra šešioliktas, septynioliktas ar aštuonioliktas?“ Vilniaus „Žalgirio“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė kalba tą patį: „Pirmiausia tai dirbtina, antra, yra techninių niuansų – norint skirti vieną vietą komandoje jaunimui, reikia turėti penkis ar šešis jaunuolius. Kortelės, traumos, mokykla. Dėl amžiaus ypatumų vieną dieną jie žaidžia geriau, kitą – blogiau. Tai reiškia, kad A lygai reikia 50–60 jaunų žaidėjų. Iš kur mes jų tiek paimsime?“ Krepšinį gelbės piramidės Lietuvos krepšinio rinktinės rezultatai Londono olimpiadoje buvo prasčiausi per visą istoriją. Tiesa, 20-mečių vaikinų rinktinė net ir be lyderio Jono Valančiūno tapo Europos čempione, bet kitų, jaunesnių,

Sportas | 21

15min • 2013 m. sausio 18 d.

ir futbolo talentų? rinktinių rezultatai – prastesni. Nepaisant to, lietuviško krepšinio vandenys daug mažiau audringi nei futbolo. „Futbolininkai Nacionalinę akademiją, jei gerai suprantu, kūrė už galingų savo sporto užsienio struktūrų pinigus, – teisingai spėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas („15min“ su M.Balčiūnu kalbėjosi dar iki jo sulaikymo, – red. past.). – Mes tokių galimybių neturime. Sprendžiame problemas savaip – statome struktūrines minipiramides.

Pirmoji jau netrukus turėtų pradėti veikti Šiauliuose. Jos viršūnėje – „Šiaulių“ klubas su rėmėjais, žemiau – Nacionalinėje ir Regionų lygoje žaidžiančios miesto ir apskrities komandos, o pamatas – krepšinio mokykla, kurią su visais jai skiriamais pinigais atribojome nuo miesto sporto mokyklos.“ Pasak M.Balčiūno, panašus modelis turėtų būti pradėtas taikyti ir kituose miestuose. Tai garantuotų ir savikontrolės mechanizmą, ir norą siekti maksimalaus rezultato.

Vilniaus „Sakalų“ klubo direktoriaus Lino Kvedaravičiaus nuomone, didelės, nacionalinės, krepšininkų rengimo piramidės Lietuvai nereikia: „Dabar daugelis jaunimo komandų turi stiprių žaidėjų. Nėra prasmės jų burti vienoje vietoje – taip ne vienas jaunas krepšininkas prarastų lyderio savybes, o šalies čempionate tokia komanda neturėtų su kuo konkuruoti.“

BFL nuotr.

Š.Sakalauskas: „Dabar daug daugiau lemia žaidėjų technika.

Mūsų jauni krepšininkai šiuo aspektu pradeda atsilikti.“ Silpnas technikos bagažas Į pastabą, kad Lietuva pastaraisiais metais, išskyrus Joną Valančiūną ir Donatą Motiejūną, neišugdė jaunų supertalentų, reaguojama ramiai. „Manau, kad dabar padėtis nebloga, nes nebėra tokio didelio atotrūkio tarp lyderių ir kitų žaidėjų,

koks buvo anksčiau“, – sakė M.Balčiūnas.

Tačiau Š.Marčiulionio krepšinio akademijos vyr. treneris Šarūnas Sakalauskas laikosi kitos nuomonės: „Krepšinis dabar – daug greitesnis, negu buvo anksčiau. Todėl daug daugiau lemia žaidėjų technika, o mūsų jaunieji krepšininkai pradeda atsilikti, nes žaidžia dažniau nei treniruojasi, prarasdami galimybę treniruotėse šlifuoti technikos elementus.“ Lietuvių krepšininkų problemas Š.Sakalauskas mato ir stebėdamas jaunimo rinktinių, kurių ne vienos branduolį sudaro Š.Marčiulionio akademijos žaidėjai, rungtynes, ir vertindamas lietuvius didžiosiose jaunųjų krepšininkų tarptautinėse stovyklose, tarkime, Trevize. Ten geriausi Lietuvos jaunieji žaidėjai niekuo neišsiskiria iš šimtų kitų šalių atstovų. „Reikėtų gerinti vaikų atranką. Geras pirmasis žingsnis būtų bendros žaidėjų duomenų bazės sukūrimas. Bet kol kas apie tai net diskusijos nėra – mes tik akademijoje patys apie problemas pasikalbame“, – apgailestauja Š.Sakalauskas.

Trukdo geras gyvenimas Š.Marčiulionio krepšinio akademijos klubo spaudos atstovu dirbantis pedagogas Martynas Juocevičius jaunų žaidėjų problemas sieja su pasikeitusia gyvenimo kokybe ir dėl to atsiradusiu mąstymo lūžiu: „Mūsų

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas akademijos treneriai, kažkada žaidę Vilniaus „Statyboje“, sako vaikams, kad jie žaistų kitaip, jei gautų vieną krepšinio batelių porą per metus, treniruotųsi nešildomose salėse ir turėtų vienintelę svajonę – prasimušti į geriausią regiono komandą.

Bet tuo pat metu tenka bendrauti su dešimtmečių ar dvylikamečių tėvais, kurie įsitikinę, kad jų vaikai žais Barselonoje, o gal ir NBA, pasirašę 8 mln. dolerių vertės sezono kontraktus.“ Sistema veikia puikiai?

Bet, nepaisant pavojų ir optimizmo neįkvepiančios šalies rinktinės rezultatų kreivės, krepšininkai nesirengia skambinti pavojaus varpais. „Pastaraisiais metais daug pasiekėme įvairaus amžiaus grupių čempionatuose – reitinge netrukus turėtume aplenkti serbus ir susigrąžinti antrąją vietą pasaulyje. Vyrų rinktinė reitinge yra penkta, – skaičiavo M.Balčiūnas. – Nemanau, kad tai blogai. Žaidėjų rengimo struktūrą sukūrėme, dabar ją lieka saugoti ir tobulinti.“

22 | Eksperimentas

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Autorės nuotr.

Skurdo rizikos riba Lietuvoje – 691 Lt žmogui, kuris gyvena vienas, arba 1452 Lt šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.

Kiek pinigų lieka maistui, gaunant tokias pajamas? Ir ar įmanoma taupiai, bet kartu sveikai maitintis?

Savaitės valgiaraštis

1

Pirmoji diena Pusryčiai: mažas bananas ir mažas obuolys, kava su pienu.

Pietūs: sauja bulvių košės ir troškintos įvairios daržovės.

Pavakariai: 350 g jogurto (2,5 proc.), arbata.

Pavakar Užkandis: sultinio puodelis ir ruginė bandelė.

Užkand Vakarien 90 g grikių, mažas pomidoras, Vakarienė: šaukšte šaukštelis fermentinio sūrio, Pekino kopūsto sauja.

2

Antroji diena Pusryčiai: mažas bananas.

Pietūs: morkų lietinis, trinta daržovių sriuba.

Pavakariai: bandelė su pomidorais ir ferme fermentiniu sūriu, kava su pienu.

Vakarienė: 60 g grikių, pomidoras, sauja Pekino kopūsto.

Užkandis: 70 g žemės riešutų, juodos duonos su saulėgrąžomis riekė, mažas pomidoras.

3

Trečioji diena Pusryčiai: juodos duonos su saulėgrąžomis riekė, pusė persimono, 40 g avižinių dribsnių.

Pietūs: ryžių ir daržovių plovas, arbata su medumi.

Užkandis: 30 g juodojo šokolado su riešutais, 150 g ekologiško jogurto, mažas bananas.

Vakarienė: 50 g grikių ir 130 g virtų šaldytų daržovių.

Užkandis: 55 g saulėgrąžų branduolių.

Sveika mityba už Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Savaitraštis „15min“ nusprendė atlikti žurnalistinį tyrimą: ar įmanoma sveikai maitintis už 12 Lt per dieną (84 Lt per savaitę)?

Viena devynių asmenų šeima neseniai televizijos eteryje pasakojo, kad būtent tiek pinigų, atmetus kitas išlaidas, išlaidas lieka maistui ir gėrimams vienam jos nariui. Ir šeima stengiasi maitintis sveikai.

Išgirdęs apie eksperimentą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės

sveikat instituto direktorius prof. Rimansveikatos tas Stukas Stu nukirto, kad sveikai maitintis už tokią su sumą neįmanoma. Vis dėlto pažadėjo įvertinti įvert rezultatus – eksperimento metu užpildytą mitybos dienoraštį. užpildy Pirmas žingsnis: mažiau kavos Kiekvieną dieną pradedu kava. Jei iš ryto Kiekvi jos neišgeriu – nepaskrendu. Bet eksperimento metu šiam skrydžiui piniginė yra nepasiruošusi. Tenka nusipirkti pieno pakelį ir maltos kavos pakuotę ir mėgautis kava

Daržovės ės ne visada da a, pasotina, o obuoliai iai netgi žadina dina apetitą.

15min • 2013 m. sausio 18 d.

4

Ketvirtoji diena Pusryčiai: 200 g ekologiško jogurto, arbata su medumi.

Pietūs: kava su pienu, vištienos filė su fermentiniu sūriu, duonos riekė, didelis pomidoras.

Užkandis: 35 g saulėgrąžų branduolių, obuolys, trečdalis didelio ananaso.

Vakarienė: duonos riekė, 270 g virtų daržovių.

5

Penktoji diena Pusryčiai: obuolys, kava su pienu.

Pietūs: skysta pievagrybių sriuba, lietinis su troškintomis daržovėmis, kava su pienu.

6 7

Šeštoji diena Pusryčiai: apelsinas, 100 g jogurto, kava su pienu.

Pietūs: žuvies kotletas su sauja bulvių košės ir pomidoru.

Užkandis: 40 g avižinių dribsnių, bananas, 50 g jogurto.

Vakarienė: 100 g saldžios varškės.

Septintoji diena Pusryčiai: pusė persimono, kekso gabalėlis, saldainis.

Užkandis: žuvies kotletas, sauja bulvių košės, šiek tiek agurko.

Užkandis: 250 g jogurto, du obuoliai.

Pietūs: 250 g jogurto.

Vakarienė: 70 g makaronų su salotomis iš 2 morkų, 2 šaukštų sūrio ir 4 džiovintų slyvų.

Vakarienė: 200 g grūdėtos varškės, 50 g džiovintų slyvų.

12 litų per dieną saikingai, nes vienas jos puodelis atsieina beveik litą. Arbatą irgi reikia taupyti, o apie mineralinį vandenį apskritai pamiršti – teks gerti iš čiaupo.

Apskaičiuoju, kad kasdien turiu suvalgyti mažiausiai 400 gramų daržovių, porą vaisių, įvairių kruopų, duonos. Taip pat reikia baltymų, kurių lietuvių maiste paprastai stinga.

Pigiausi vaisiai – obuoliai, bet daug jų neprivalgysi. Be jų, nusiperku didelį ananasą už 4 Lt, o bananus imu tokius mažus, kad vienas kainuoja keliasdešimt centų.

Pigiausios daržovės – bulvės, morkos, svogūnai, burokai, kopūstai. Jų nepakanka, kad organizmas gautų įvairesnių medžiagų, o egzotiškesnės daržovės brangios.

Todėl kaip alternatyvą už 2,24 Lt nusiperku šaldytų žiedinių kopūstų, brokolių, šparaginių pupelių ir pievagrybių mišinį, kurio užtenka dviem porcijoms.

Nuolaidų medžioklė Mėsa brangi, todėl vištienos filė perku labai mažai. Dar perku jogurto, grūdėtos varškės, gabaliuką fermentinio sūrio. Į pirkinių krepšį įsimetu žemės riešutų, saulėgrąžų sėklų, džiovintų slyvų.

Ruginės bandelės, duona – taip pat sveika, bet nepigu. Prekybos centre tenka pasirausti tarp nupigintų duonos gaminių ieškant ko nors, kas dar galioja tą pačią dieną.

Beviltiška. Nusiperku tris supakuotas gana kietas bandeles už 1,49 Lt, kurių galiojimas baigsis po kelių valandų.

Grikiai – biologiškai vertingos kruopos, tačiau be nuolaidų jos man per brangios.

Taigi nuolaidų ieškojimas yra užduotis Nr. 1, siekiant maitintis taupiai. O tai darant, viskas atrodo brangu. Net buvimas parduotuvėje erzina, kai prieš akis iškylanti ne itin sveikų ir nepigių produktų gausa bado pirštais: tau to negalima.

Daržovės ne visada pasotina Prisiverdu grikių, makaronų, ryžių, truputį pasūdau, nepilu jokio padažo, kad būtų sveikiau ir pigiau. Prisipjaustau įvairių daržovių, užpilu šaukšteliu aliejaus, apibarstau prieskoniais ir truputėliu fermentinio sūrio.

Maistas atrodo neblogai, porcijos nemažos, bet skonis galėtų būti ir geresnis. Daržovės ne visada pasotina, o obuoliai apskritai žadina apetitą, todėl kartais skrandis groja maršus jau po dviejų valandų, nors sveikai maitinantis reikia valgyti kas 2,5–4 valandas.

Paskirstau valgymus taip, kad kasdien panašiu metu papusryčiaučiau, papietaučiau, pavakarieniaučiau ir kartą ar du

Svarbu įvairovė

Rimantas Stukas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius

„Jūsų pateiktas valgiaraštis būtų neblogas, jei kiekvieną dieną būtų nors šiek tiek valgoma iš tos maisto pasirinkimo piramidės grupės, kur yra mėsos, žuvies ar kiaušinių, kad ir nedaug. Svarbu įvairovė.

Jūs valgėte tikrai nemažai produktų iš piramidės bazinės maisto produktų grupės – daržovių, grūdinių produktų. Šaldytos daržovės neblogai, nes šaldant išlieka didžioji dalis vitaminų. Iš viršūnės, kaip ir rekomenduojama, valgėte labai mažai. Taigi jūsų valgiaraštį koreguoti reikėtų nedaug.“

suvalgyčiau užkandį – bandelę, vaisių, jogurto, varškės. Geriu daug vandens.

Krečia šaltis, norisi „jovalo“ Nuo didelio vaisių, daržovių ir grūdinių produktų kiekio pilvas visą laiką išsipūtęs, virškinimas sutrikęs. Penktą eksperimento dieną pradeda skaudėti skrandį, krėsti šaltis. Norisi prigulti arba užvalgyti, nors neturėčiau jaustis alkana. Pasąmonė siunčia signalus: noriu šokolado, noriu „jovalo“.

Guodžiuosi kolegai: jis laikosi Dukano dietos, valgo neskanų ir brangų maistą, bet jaučiasi alkanas. O aš galiu valgyti įvairesnių produktų ir daugiau, tačiau turiu pigiai prasisukti. Ir ta mintis kamuoja nuolat.

Mitybos klaidos – kaip ant delno Visą eksperimento laikotarpį balansavau ant 12 Lt ribos. Jeigu porąkart nebūčiau valgiusi kavinėje, o parduotuvėse paieškojusi didesnių nuolaidų, būtų įmanoma išsiversti litu dviem pigiau. Tokį mitybos dienoraštį – ko, kiek ir kada valgai – kurį laiką būtų pravartu pildyti kiekvienam. Paaiškėtų, kokias mitybos klaidas darote, kiek papildomų kalorijų gaunate užkandžiaudami ir kur dingsta jūsų pinigai. Aš pati kaip ant delno pamačiau, kad vos suvalgydavau reikiamą daržovių kiekį, o mėsos valgiau tik kartą.

24 | Skelbimai NACIONALINIAI

15min • 2013 m. sausio 18 d.

VILNIUS

KAUNAS

Wikipedia.org nuotr.

Istorija | 25

15min • 2013 m. sausio 18 d.

LDK istorija

Pažaislio mitai Vienuolyną ir bažnyčią puošia nuostabi tapyba.

Apie nuošalioje vietoje pastatytą Pažaislio vienuolyno ansamblį jau kelis šimtmečius sklinda daug legendų.

K.Vanago/BFL nuotr.

Mindaugas Paknys (LDKistorija.lt)

Mitai, legendos, pasakojimai apgaubia paslaptingus ir menkai pažįstamus objektus, žmones ar įvykius. Būtent toks žmonėms atrodė didingas, tačiau paslapčių pilnas Pažaislio vienuolyno ansamblis.

Miškuose XVII a. antrojoje pusėje pastatytas, itin meniškai turtingas vienuolynas ir bažnyčia, kur vienuoliai laikėsi griežtos šv.

Benedikto regulos ir, skirtingai nei dauguma kitų vienuolių (jėzuitų, pranciškonų, dominikonų), nesireiškė visuomenėje, o gyveno asketiškai it atsiskyrėliai.

Fundatoriaus nuodėmės ir velnių siautėjimas Nenuostabu, kad toks vienuolynas greitai apaugo įvairiais pasakojimais. Dauguma jų užrašyti XIX a. pradžioje, todėl, spėjama, juos paveikė romantizmas. Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad kai kurie pasakojimai tarp žmonių sklandė ir anksčiau.

Keistai atrodė Pažaislio vienuolyno fundatoriaus LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco motyvai miškuose, atokiau nuo gyvenamųjų vietų, įrengti prabanga tviskantį vienuolyną. Ne pastatyti bažnyčią miesto centre, ne įsirengti prašmatnius rūmus, bet milžinišką sumą išleisti uždaram ir paslaptingam vienuolynui. Nors tiksli suma, kiek išleista statant vienuolyną, nebuvo

žinoma, tarp žmonių sklandė pasakojimai, kad fundatorius nepagailėjo net 8 statinių aukso (kai kuriose versijose – 8 milijonų auksinų). Kodėl?

Viena versija aiškino, kad Pacas nusidėjo ir piktavališkai pasinaudojo miške jaunute mergina (ar savo pavaldine), todėl atgailaudamas įrengė tokį didelį vienuolyną.

Anot kito pasakojimo, Paco žmona anksti mirė, jis vienintelę dukrą išsiuntė mokytis į Italiją.

Kai grįžo, ji taip priminė Pacui mirusiąją, kad šis su dukra nusidėjo ir susilaukė sūnaus, tačiau šis greitai mirė.

Nekomentuojant XIX a. I pusėje užrašytų legendų, reikia pasakyti, kad vienintelė fundatoriaus žmona Klara Izabelė pergyveno savo vyrą Kristupą Zigmantą, o dukters Pacai niekada nesusilaukė.

Dar viena versija aukštino Pacą: kadaise Pažaislio kalnas buvęs velnių susibūrimo vieta, o Pacas, norėdamas išardyti nelabųjų pamėgtą vietą, pastatė čia vienuolyną.

Savo 1664 m. vienuolynui užrašytoje fundacijoje K.Z.Pacas minėjo tik pamaldžius vienuolyno kūrimo aspektus, pats mielai Pažaislyje viešėjo statybų metu.

Meistriška sienų tapyba suklaidino švedų karalių Paskalų sulaukė ir ansamblio meninis interjeras. XIX a. I pusės keliautojas literatas Vladislovas Sirokomlė pasakojo, kad vienuolyno patalpose tebesanti švedų karaliaus Karolio XII bato palikta žymė.

XVIII a. pradžioje šis lankėsi Pažaislyje, sužvarbo, užėjo į vienuolyną ir pamatė prie sienos besikūrenantį židinį. Apsidžiaugė, priėjo arčiau. Tačiau nusivylė, nes pastebėjo, kad tai tik ant sienos nutapyta

K.Z.Pacas vienuolyno statybai išleido aštuonias statines aukso.

degančios židinyje ugnies imitacija. Purvinu batu taip spyrė, kad žymė dar po šimto metų buvo matoma.

Tokioms legendoms sėkmingai plisti padėjo kalbos apie puikų meninį ansamblio įrengimą, o šių legendų kertinė ašis – nuostabi sieninė tapyba vienuolyne, apgavusi ir švedų karalių. Nematyta šiuose kraštuose architektūra paskatino pasakojimą, kad vienuolyną statė toks italas Ludovico Fredo, kuris vėliau esą įstojo į vienuolyną, čia mirė ir buvo palaidotas.

Tokia versija vėliau buvo perimta ir Pažaislio tyrinėtojų bei, kaip rimtai paliudyta, cituota iki XX a. vidurio. Iš tikrųjų nėra žinomas nė vienas kamaldulis vienuolis

architektas, o statybos darbams samdomais architektais (kurių dirbo bent keli) rūpinosi pats fundatorius. Tikrai žinoma, kad vienuolyne buvo kažkokio architekto portretas (dabar neišlikęs), o tai, matyt, sukėlė kalbas, kad jis – vienuolis.

Mitais apaugusi vienuolių kasdienybė Nemažai kalbų sukėlė ir paslaptinga atsiskyrėlių kamaldulių vienuolija. Buvo pasakojama, kad tarpusavy nebendraujantys vienuoliai sutikę vienas kitą tik teištaria „memento mori“ („atmink, kad mirsi“), miega celėse padėtuose karstuose, po galva pasikišę plytą.

Kamaldulių vienuolijos nuostatai išties buvo griežti, propagavo atsiskyrėlišką gyvenimo būdą, bet sklandžiusios kalbos buvo perdėtos. Vienuoliai kelis kartus per dieną susitikdavo bendroms pamaldoms, bendrai dirbo vienuolyno darbus, jiems buvo numatytas laikas paskaitoms ir bendravimui, vienuolyne buvo priimami svečiai, slaugomi ligoniai. Tačiau vienuoliai pabrėžė susimąstymą ir atsidavimą maldai, todėl apmąstymai apie amžinybę buvo jų mąstymo ir pašnekesių dalis. Ant saulės laikrodžio išliko lotyniškas įrašas: „Sic memor occasus sole cadente tui“ („Saulei leidžiantis atmink, kad nusileis ir tavo saulė“). Buvo pasakojama, esą vienuolyno varpinės bokštas toks aukštas todėl, kad tai vienintelė vieta, iš kur niekur neišeinantys vienuoliai gali pasižvalgyti po pasaulį.

Stebino ir tai, kad kamalduliai nevalgė mėsos. Literatas Julijus Ursinas Niemcevičius XIX a. pradžioje tikino matęs priplėkusio vandens sklidinus indus, kuriuose vienuoliai, nevalgantys mėsos, augino maistui vėžlius.

Konkrečiai nei apie vėžlius, nei apie jūrų gėrybes reguloje nieko nebuvo rašoma, tik trumpai nurodoma nevalgyti „jokių keturkojų, dvikojų ir paukščių“.

Avinas. Būsite tikri novatoriai

ir svajotojai, rasiantys neįprastų būdų išpildyti didžiausias svajones.

Pasitikėdami kitais, tapsite tobulais komandos nariais.

Jautis. Derinkite asmeninius ir

bendrus tikslus. Profesiniai reikalai pajudės iš sąstingio, kai išmoksite būti laisvesni ir originalesni. Ar išdrįsite eiti nepramintais takais?

Dvyniai. Pamiršite nuobodulį. Net žinomuose dalykuose įžvelgsite kažką naujo. Tai leis mėgautis palankia vėjo kryptimi ir kitais kelionės patogumais.

Vėžys. Žingsnelis atgal tam, kad

paskui visu greičiu judėtumėte į priekį. Spręsdami problemas neįprastais būdais, sukursite ką nors nauja ir prasminga.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Žabangai. Os. Veranda. Ik. Mentė.

Kmynų. Anga. Uodas.

Gigantiška. Ta. Avelė.

Gi. Nova. US. Samara.

Sl. Vora. Veto. Baily.

Kinai. Gyvatukas.

Sana. Ibis. Kūnas. Pas. Šo. Ris. Ves. Aš. Šis.

Mėn. Pikė. Kalakutas.

Horoskopai

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Žemaitis. Sūris.

Arenga. Aviganis.

Banga. Molynas.

Antananaryvas.

Ma. Indė. Tvora. Vėl.

Ga. Ieva. Tipena.

Kušla. Kubas.

Išmokė. Vikis. Pu. Yda. Senas. It. Doina. Gultas. Šaka.

Skųstis. Oi. Košės.

26 | Laisvalaikis

Liūtas. Pamiršę asmenines

Mergelė. Ieškosite ir rasite

originalesnių būdų, padėsiančių pagerinti darbo procesą. Daugiau svorio įgis jūsų noras žinias ir gebėjimus taikyti grupinėje veikloje.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Pakluskite šiuo

metu pučiantiems laisvės vėjams.

Rizikuokite. Nepamirškite savo sugebėjimų. Tai tiesiausias kelias siekiant gyvenimo džiaugsmų.

Skorpionas. Susidursite su

iššūkiais, kad įvaldytumėte naujus įgūdžius. Didžiausius laurus skins mokantys būti laisvi ir gebantys suteikti laisvę kitiems.

Šaulys. Sieksite permainomis

paįvairinti kasdienybę. Daugiau bendrausite, tapsite smalsesni, judresni ir norintys pažinti paslaptingus dalykus.

Ožiaragis. Aukositės, kad

visi suprastų jūsų tikrąją vertę.

Nepamirškite, kad šiuo metu pagrindinis vertės matas – gebėjimas būti grupės nariais.

Vandenis. Laisvai mąstysite,

kvėpuosite, nes aplink sklandys jums artima laisvės dvasia. Tiems, kurie bandys apriboti jūsų laisvę, parodysite, iš kur kojos dygsta.

Žuvys. Manote, kad neturite

teisės egzistuoti? Susidūrę su išbandymais rinkitės, kaip jaustis – ar nugalėtojais, ar pralaimėtojais.

Pasaulį savo kūriniais papuošite vėliau.

Atsakymas: BALETO BATELIAI.

ambicijas, aiškiau išgirsite ne tik kitus, bet ir save. Įtraukite išmoktas pamokas į gyvenimą, kad įgytumėte įvairiaspalvės patirties.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 27

15min • 2013 m. sausio 18 d.

Anekdotai – Kodėl blondinės negali valgyti šašlykų?

– Iešmas netelpa į burną.

Ryte pramiegojau darbą, darbe pramiegojau pietus.

Gerai, kad bent iš darbo laiku išėjau.

Lengvas

Sunkus

Sudoku

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienis – be žymesnio sniego, vėjas rims, dieną laikysis 6–11 laipsnių šaltis. Savaitgalį snigti neturėtų, vietomis pro debesis išlįs saulė. Smarkiau atšals – temperatūra naktimis kris iki 13–18, dieną bus 9-14 laipsnių šalčio.

Prognozuojama, kad kitos savaitės pradžioje šaltis kiek atlėgs.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-15 / -11

0

-10

Madridas

13

Maskva

-9

P ėž s Panevėžys

-7

-10

Utena

-18 / -12 Kaunas

01-20 d.

-16 / -11 Panevėžys

-17 / -12 Utena

-16 / -9 Alytus

-9

-17 / -12

-9 Vėjas Šiaurės rytų

01-19 d.

-16 / -12

-16 / -12

-15 / -12

-15 / -12

-18 / -12

-18 / -12

-17 / -12

-17 / -12

01-20 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

-4

Londonas

-10 -15 / -12

14

Berlynas

Šiauliai Ši li i

01-19 d.

-15 / -12

Atėnai

-8 Alytus -9

2–4 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

-12

Oslas

-13

Paryžius

0

Praha

-7

Ryga

-13

Roma

8

Stokholmas

-8

Talinas

-8

Varšuva

-9

28 | Žiema

15min 1 15 5m miin • 20 2013 2013 3m m.. sa ssausio au ussiio o1 18 8d d..

Slidinėtojų sezonas įsisiūbavo

Liepkalnio trasa.

Vilniaus savivaldybės nuotr.

Inventoriaus nuomos kainos Kalnų slidžių komplektas: 1,5 val. – 20 Lt. Snieglentės komplektas: 1,5 val. – 25 Lt. Vaikiškų slidžių komplektas: 1,5 val. – 13 Lt.

Įpusėjus žiemai pagaliau galima pradėti mėgautis jos teikiamomis pramogomis: sniego patrankas ir keltuvus vienas po kito įjungia Lietuvoje veikiantys kalnų slidinėjimo centrai..

4 1

6

2 5

3

S.Smailio nuotr.

1. Birštonas 1

3. Druskininkai

A šalia Vytauto piliakalnio esančio Ant B Birštono kalno veikia vienas keltuvas.

JJuo galima pakilti į dvi trasas, kurių viena llėkštesnė (ilgis – 300 m), kita – statesnė ((ilgis – 160 m) ir tinka labiau patyrusiems sslidininkams. Lauko temperatūrai nukritus žžemiau 18 laipsnių šalčio, keltuvas neveikia.

„Snow Arena“ šalia Druskininkų, Mizarų kaime, veikia ištisus metus. Yra dvi uždaros slidinėjimo trasos, o lauko kalnų slidinėjimo trasa pradeda veikti oro temperatūrai nukritus iki 5 laipsnių šalčio. Visiems slidinėjimo trasų lankytojams privaloma dėvėti šalmą.

K Keltuvo darbo laikas: III–IV: 17–21 val. V: 16–22 val.

V VI: 10–22 val. VII: 10–21 val. Šį penktadienį kalnų slidinėjimo sezonas pradedamas Birštone, atgijo slidinėjimo trasos Vilniuje ant Liepkalnio kalno, po savaitės slidininkų ir snieglentininkų keltuvas bus įjungtas Alytuje.

Ignalinoje įsikūręs ir sezoną jau pradėjęs Lietuvos žiemos sporto centras taip pat turi naujienų – slidinėjimo mėgėjų pageidavimu paankstino darbo laiką savaitgaliais.

Slidinėjimo sezonas jau įsibėgėjęs Anykščiuose, o Druskininkuose jis apskritai niekada nesustoja.

K.Vanago/BFL nuotr.

Pakilimo keltuvu kaina II–V: vienas pakilimas – 1 Lt. VI-VII: 2 Lt. Inventoriaus nuomos kainos Slidžių/snieglentės komplektas visai dienai suaugusiems – nuo 20 Lt, vaikams – nuo 10 Lt.

Keltuvų darbo laikas I: 12–21 val. II-IV: 12–22 val.

V: 12–23 val. VI: 10–23 val. VII: 10–21 val.

Pakilimo keltuvais kaina I–IV: 2 val. – suaugusiems – 59 Lt, moksleiviams (7–18 metų) – 45 Lt, vaikams (3–7 metų) – 35 Lt. V–VII: 2 val. – suaugusiems – 69 Lt, moksleiviams – 55 Lt, vaikams – 45 Lt. Inventoriaus nuomos kainos Komplektas suaugusiam – nuo 55 Lt, vaikui – nuo 45 Lt.

Vilniaus savivaldybės nuotr.

5. Vilnius Ant 235 m aukščio Liepkalnio kalno (Minsko pl. 2/Liepkalnio g.) įrengti trys keltuvai, yra kelios slidinėjimo trasos labiau patyrusiems slidininkams ir vienas „varlinukas“.

Keltuvų darbo laikas I–V: 16–20 val. VI-VII: 10–21 val.

Pakilimo keltuvais kaina 1,5 val. – suaugusiems – 20 Lt, vaikams – 14 Lt. 2,5 val. – 27 Lt ir 18 Lt. Inventoriaus nuomos kainos Slidžių/snieglentės komplektas: 1,5 val. – 20 Lt. 2,5 val. – 25 Lt.

Lietuvos žiemos sporto centro nuotr. sniegozona.lt nuotr.

Alytaus savivaldybės nuotr.

2. Ignalina Ignalinos pakraštyje, prie Žaliojo ežero, įrengtos keturios kalnų slidinėjimo trasos su keturiais keltuvais. Viena trasa skirta vaikams ir pradedantiems slidininkams, viena – varžyboms, dvi – mėgėjiškam kalnų slidinėjimui. Ilgiausia trasa nutįsusi 460 m, o aukščio skirtumas – 60 m.

Keltuvų darbo laikas II–IV: 12–20 val. VI: 10–20 val. VII: 10–19 val.

Pakilimo keltuvais kaina 1 val. – suaugusiems – 12 Lt, vaikams – 10 Lt. Inventoriaus nuomos kainos 1 val. – suaugusiems – 15 Lt, vaikams (iki 14 metų) – 10 Lt. 2 val. – 25 Lt ir 15 Lt. 3 val. – 35 Lt ir 20 Lt.

4. Anykščiai

6. Alytus

Kiek daugiau nei už kilometro nuo Anykščių centro nutolusi Kalitos kalva, kur, pasak Antano Vienuolio, kadaise buvęs bajoro Nykščio dvaras. Dabar čia įrengti du keltuvai, veikia kelios įvairaus sudėtingumo kalnų slidinėjimo trasos. Jų ilgis – 250 m, aukščio skirtumas – 40 m.

Alytuje (Putinų g. 7E) įrengtos dvi slidinėjimo trasos: viena – 135 m, kita – 190 m su slidininkų keltuvo lyniniu keliu. Pakilimo aukštis – 30 m. Oficialiai šios trasos Dzūkijos sostinėje atidarytos prieš ketverius metus.

Keltuvų darbo laikas I–V: 13–22 val. VI: 10–22 val. VII: 10–21 val.

Pakilimo keltuvais kaina I–IV: 1,5 val. – suaugusiems – 20 Lt, vaikams (iki 12 metų) – 10 Lt. V–VII: 1,5 val. – suaugusiems – 25 Lt, vaikams – 15 Lt. 3 val. – 35 Lt ir 20 Lt.

Keltuvo darbo laikas I–V: 16–21 val. VI-VII: 11–21 val.

Pakilimo keltuvu kaina Vienas pakilimas: suaugusiems – 40 ct, moksleiviams/studentams – 20 ct.

Inventoriaus nuomos kainos Slidžių/snieglentės komplektas: 1 val. – 15 Lt. 2 val. – 25 Lt.