15min savaitraštis 2013.01.25

Kultūra

G.Žilinsko/ELTOS nuotr.

Lyg gyvenimas prasidėtų iš naujo Šiuo metu Amerikoje gyvenančiam rašytojui S.T.Kondrotui sausio 30-ąją sukaks 60 metų. „15min“ redakcija siūlo skaitytojams pirmąjį S.T.Kondroto interviu, kurį jis davė netrukus po pasitraukimo į Vakarus.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 2 (1283) • 2013 m. sausio 25 d.

12–13, 20 psl.

Sveikata

Romantika baigėsi

Valstybės skriaudikai?

Užmojai žūtbūt reformuoti sveikatos apsaugos sistemą šiurpina privačių medicinos įstaigų savininkus. Jie tikina, kad valstybės neskriaudžia ir didelių turtų iš gydymo nesikrauna.

Ypač tie, kurie dirba provincijoje.

6–7 psl.

Gazas.lt

Dakaro ralio kaina

Lauryn y a Viireliūn ūnai aitė tė

3–5 psl.

T.Tumalovičiaus nuotr.

Dalyvauti ten – daugelio lenktynininkų svajonė. Bet pasiruošti dviem Dakaro ralio savaitėms reikia ne vienų metų ir storos piniginės. B.Vanago ir S.Jurgelėno ekipažui vienas šio maratono kilometras kainavo 200 litų.

Panevėžio verslininkė Dalia Kuklierienė toliau lieka už grotų.

Viešbučio „Romantic“ vairą laikinai perėmusi jos duktė Dovilė Kuklieriūtė (nuotr.) kalba, kad teisėsauga jos motiną laiko pagrindine šios istorijos figūra, o Mindaugui Balčiūnui padovanotą kinišką televizorių – kyšiu.

14–15 psl.

Sportas

Treneris žaidėjų nesirenka J.Kalinsko nuotr.

Naujokais pasipildęs „Lietuvos rytas“ po ilgokos pertraukos pajuto pergalių skonį. Nauji vėjai? Treneris D.Maskoliūnas kol kas atsargus su prognozėmis. Ir pabrėžia, kad žaidėjus renkasi ne jis, o klubo vadovybė.

J.Kalinsko nuotr.

Verslas

17 psl.

E.Digrytės nuotr.

Pirkti mažai neapsimoka Nuolatiniai Suvalkų parduotuvių klientai pastebi – maisto kainos ir čia kyla. Vis dėlto kelio į už 25 km nuo Lietuvos sienos nutolusį Lenkijos miestą lietuviai nepamiršta ir noriai veža ten savo pinigus. Sako, labiausiai pirkti apsimoka, kai tam iš karto skiri 700–1000 Lt.

8–9 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. sausio 25 d.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

19

18

PROC.

PROC.

Ar D.Grybauskaitės vizitas į Daniją reiškia, kad Lietuvos užsienio politika pajudės iš mirties taško?

r.valatka@15min.lt

Britai išeina, o mes?

Gal ir negražu taip sakyti, bet faktas, kad D.Grybauskaitė Danijos karalių rūmuose valgė pietus su karaliene Margrethe II, nuskambėjo taip, tarsi būtume išgirdę kažką apie kriketo rungtynes tarp marsiečių ir kokios zuoktelėjusios Andromedos ūko planetos.

O ką – ji dar ir į užsienį su vizitais važinėja? Keista, tikrai keista.

Vizitas buvo tylus, sakytum, kad prezidentė jautėsi kiek nepatogiai, pranešdama tautai, jog per mums brangiai kainuojančius šalčius jai tenka užsiiminėti tokiais niekais, kaip pietūs su karaliene.

Kažkam atrodo, kad tai perdėta? Lukterėkite, ponai. Dar pusantrų metų, ir bet kuris prezidento vizitas čia bus priimamas kaip į Europos užpakalį save nusikišusios tautos nacionalinių interesų išdavystė.

Paskelbusi, kad draugaujame tik su ubagais, D.Grybauskaitė, linksint Seimo dešinės ir kairės bevaliams, padarė viską, kad šalis nebebendrautų su niekuo.

Todėl ir darosi sunku patikėti, kad prezidentė buvo Kopenhagoje, o premjeras nuvyko dienai į Taliną.

Vienintelė vieta, kur prezidentę galima dažniau pamatyti, tai Briuselis. Apsipirkti tai reikia. Bet vizitai į Briuselį gali greitai nublankti. Britų premjeras D.Cameronas trinktelėjo taip, kad maža nei dideliam, nei mažam europiečiui nepasirodė: „Mums tokios ES jau gana!“ O kas, jei britai išties pasakys „atia“ ES? Britų pinigais maitinami ir ES vargšai – tokie, kaip mes, ir ES tranai – tokie, kaip ES komisarai. Ką jie gauna?

Taip. Tai ženklas, kad dabar Lietuvos politika taps aktyvesnė.

(1201) 18 proc.

Tai reiškia, kad prezidentė nori įvykdyti pažadą, jog su „ubagais“ nebendraus. (2445) 36 proc.

Ne. Nuskrido prezidentė vienai dienai su Danijos karaliene papietauti, ir tiek.

(1838) 27 proc.

Net nežinojau, kad D.Grybauskaitė dar ir po užsienius važinėja.

(1321) 19 proc.

Apklausoje dalyvavo 6805 žmonės

27 PROC.

36 PROC.

Savaitės išvyka

Karališki pietūs

Antradienį D.Grybauskaitė patyliukais išrūko karališkai pavalgyti pas Danijos karalienę Margrethe II.

3 000 ES biurokratų gauna daugiau nei D.Cameronas.

Gin tar o Jo cia us/ sar zai .lt

pie šin ys

Komisaro A.Šemetos auksinę mintį – įvesti vienodą pelno mokestį. Dar – finansinių sandorių mokestį ir finansų sektoriaus reguliavimą iš Briuselio. Po kurių Londono Sitis tiks – ir tai geriausiu atveju – tik kaip Holivudo filmavimo aikštelė.

Bet esmė ne tai. D.Cameronas įvardijo didžiausią ES pūlinį. ES nebėra žmonių Europa, kuri priklauso niekieno nerinktiems komisarams. ES – tai 30 000 niekam nereikalingų civilių tarnautojų, iš kurių 3 000 gauna didesnes algas už D.Cameroną.

Dar Europarlamentas – iš aukso nukalta plepykla atstovams be tautos.

Laisvės Europa virto draudimų Europa. Kas ES dar neuždrausta? Vietoj laisvės – pompastiška gražbylystė ir seilėjimasis dėl to, kas nieko bendro neturi su žmonių gyvenimu, su tradicija. Vietoj nacionalinių įstatymų – pasipūtusių komisarų direktyvos.

Koks jų rezultatas?

Lisabonos strategiją – pavyti ir aplenkti JAV – ištiko toks pat likimas, kaip ir N.Chruščiovo planą.

Euras žlunga. Dievas išbrauktas. Daug ateizmo, dar daugiau socializmo ir ES fondų pinigų vagysčių.

D.Cameronas tik priminė, kad tauta yra svarbesnė už komisarus: „Atėjo laikas žodį tarti Didžiosios Britanijos žmonėms, atėjo laikas išsiaiškinti Europos klausimą britų politikoje. Tai bus jūsų sprendimas.“ O kuo čia dėta mūsų užpečkinė politika?

Užpečkis gerai tam, kuris gali sau leisti kirmyti. Tam ateina galas. Su kuo bus Lietuva, kai britai tars „atia“? Jei taip dabar, tai su niekuo. Su Lenkija susipykome, ir dar pučiamės. Estija ėjo nuėjo. Net Latvijai mes keisti. O tie, kurie pūtė užsienio politikos burbulą iš Šiaurės krypties, liko vieni. Kaip J.Radvila po Kėdainių sutarties su švedais. Tik be J.Radvilos nuopelnų.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės interviu | 3

15min • 2013 m. sausio 25 d.

„Romantic“ romantika baigėsi Išskirtinis STT sulaikytos viešbučio savininkės D.Kuklierienės dukters D.Kuklieriūtės interviu Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Panevėžio verslininkei Daliai Kuklierienei atsidūrus už grotų, viešbutis „Romantic“ neliko be vadovo. Šeimos verslo vairą laikinai perėmusi jos duktė Dovilė Kuklieriūtė kalba, kad teisėsauga jos motiną laiko pagrindine šios istorijos figūra, o Mindaugui Balčiūnui padovanotą kinišką televizorių – kyšiu.

Ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas D.Kuklierienės nepaleido į laisvę – už grotų jai teks praleisti mėnesį.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių M.Balčiūną teismas buvo leidęs suimti 20 parų, tačiau aukštesnės instancijos teismas nusprendė, kad jį reikia paleisti anksčiau laiko. Mėnesiui suimtas Panevėžio mero patarėjas Darius Simėnas laisvę po 11 parų atgavo paties prokuroro prašymu.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė įtarianti, kad prieš 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą privatus viešbutis „Romantic“ buvo neteisėtai renovuotas

vyko suėmimas, komentuoti negaliu, nes pasirašiau pasižadėjimą neaptarinėti to su žiniasklaida. Nors dvejus metus esu vadovavusi šiam viešbučiui, svarstant rekonstrukcijos projektą gyvenau Belgijoje, todėl apie jį žinau tik iš mamos pasakojimų.

Pasakojo ji man smulkiai, bet pati tame nedalyvavau.

Rekonstruojamą viešbutį prieš dvejus metus D.Kuklierienė aprodė tuomečiam „FIBA Europe“ generaliniam sekretoriui Narui Zanolinui.

G.Lukoševičiaus/BFL nuotr.

už mokesčių mokėtojų pinigus – daugiau kaip 2 mln. litų.

Laikinai „Romantic“ viešbučiui vadovaujanti trisdešimtmetė D.Kuklieriūtė interviu „15min“ teigė pykstanti ant teisėsaugininkų, kurie aiškina seniai žinoję, kad rekonstrukcijos projektas kirsis su įstatymu: „Tai,

kad STT tik stebėjo ir leido įvykti sandoriui, man yra panašu į susidorojimą.“ – Kaip sužinojote, kad jūsų motina yra sulaikyta?

– Apie sulaikymą sužinojau po valandos, o krata truko apie 12 valandų. Tačiau kaip

– M.Balčiūnui pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei kyšininkavimo. Ar jūs žinote, kuo įtariama jūsų motina?

– Jai reiškiami įtarimai – tokie pat, kaip ir M.Balčiūnui, tačiau ją mato kaip organizatorę. Nuo pat pradžių mamai buvo metami didžiausi kaltinimai. Kad ji sukūrė machinacijų planą, kaip nuplauti pinigus, kad papirko ir įkalbėjo savivaldybę, įkalbėjo federaciją.

Ant jos „pakabintas“ visas organizavimo planas. O kiti dalyviai – aukos, kurios pasidavė. Taip bent jau buvo pateikta. Man nėra keista, kad juos anksčiau paleido, nes jiems – mažiau įtarimų ir už jų didesnės jėgos stovi.

Nukelta į 4 psl.

>>>

Užsk. Nr. 307556

:7%8 EVGL]ZS RYSXV

.EY OYVò PEMOÈ TEWMIR]NI HMVFERX]W TEVIMKĭREM HŀMEYKMEWM QSHIVRME HYSQIRĵ TEXMOVSW WMWXIQE .M òHMIKXE QIXĵ ZEWEVÈ WÚOQMRKEM YŀFEMKYW :EPWX]FÚW WMIRSW ETWEYKSW XEVR]FSW TVMI 0MIXYZSW 6IWTYFPMOSW ZMHEYW VIMOEPĵ QMRMWXIVMNSW Z]OH]XÈ TVSNIOXÈ Ţ&MSQIXVMRMĵ HYSQIRĵ TEXMOVSW TEWMIR]NI WMWXIQSW WYOĭVMQEWŠ

WOEMX]XYZEM FIM QSFMPĭW HSOYQIRXĵ MV TMVģXĵ EXWTEYHĵ RYWOEMX]QS òVERKSW OSQTPIOXEM TEHIHE IJIOX]ZMEY EXPMOXM )YVSTSW 7ÈNYRKSW MģSVÚW WMIRÈ OIVXERÐMĵ XVIÐMĵNĵ ģEPMĵ TMPMIÐMĵ TEXMOVÈ

:MWM XVIÐMĵNĵ ģEPMĵ TMPMIÐMEM OYVMIQW ZM^SW TVMZEPSQSW ZEPWX]FÚW REVÚW OSRWYPMRMEQI WO]VMYNI XIMOHEQM TVEģ]QÈ MģHYSXM ZM^È XYVÚW TEXIMOXM WEZS TMVģXĵ EXWTEYHYW OYVMI òZIHEQM ò ZM^ĵ MRJSVQEGMRÜ WMWXIQÈ S TEWMIRMS OSRXVSPÚW TYROXYS4VSNIOXS XMOWPEW ETVĭTMRXM TEWMIRMIÐMYW òVERKE OYVME WI ZM^SW XYVÚXSNS XETEX]FÚ XMOVMREQE TEKEP XSOMYW HYSQIFĭXĵ KEPMQE WYXMOVMRXM XVIÐMĵNĵ ģEPMĵ TMPMIÐMĵ OIVXERÐMĵ )7 RMW ñHMIKYW FMSQIXVMRMĵ HYSQIRĵ TEXMOVSW TEWMIR]NI WMWXIWMIRÈ ZM^SW RYQIVò WY ZM^ĵ MRJSVQEGMRÚW WMWXIQSW HYS- QÈ TEXMOVSW TVSGIHĭVSW XETS IJIOX]ZIWRÚW TVSFPIQMRÚW QIRMQMW FIM NSW XYVÚXSNS XETEX]FÜ 4VSNIOXS QIXY òWMK]XE MV WMXYEGMNSW WTVIRHŀMEQSW STIVEX]ZMEY &I XS òHMIKXE òVERòHMIKXE HSOYQIRXĵ MV TMVģXĵ ERXWTEYHĵ RYWOEMX]QS òVER- KE ]VE MXMR TEXMOMQE KE :EPWX]FÚW WMIRSW ETWEYKSW XEVR]FSW MRJSVQEGMRÚ WMWXIQE TVMXEMO]XE HMVFXM WY FMSQIXVMRMEMW HYSQIRMQMW ñWMK]/IPMSRÚW HSOYQIRXĵ RYWOEMX]QS òVERKE TIV OIPMSPMOE WIXM WXEGMSREVĭW OIPMSRÚW HSOYQIRXĵ MV TMVģXĵ EXWTEYHĵ OYRHŀMĵ RYWOEMXS EWQIRW HSOYQIRXYW FIM ZM^EW MV XMOVMRERÐMEQ TEWMIRMIÐMYM OSQTMYXIVMS IOVERI TEXIMOME EMģOĵ Nĵ ZEM^HÈ FIM ZMWYW WZEVFMEYWMYW HYSQIRMW /MPYW òXEVMQEQW HÚP EWQIRW XETEX]FÚW HSOYQIRXĵ XMOVYQS EV WYZIMOYW EYXSQEXMRMEQ VM^MOSW TVSƙPMYM EWQIRWc EVFE XVERWTSVXS TVMIQSRÚW HYSQIR]W XMIWMEM Mģ TEWMIRMS TYROXS WMYRÐMEQM ERXVSWMSW PMRMNSW TEVIMKĭREQW OYVMI EXPMIOE WTIGMEPĵNò TEXMOVMRMQÈ 8SOMS TEXMOVMRMQS QIXY TVMMQXEW WTVIRHMQEW EYXSQEXMģOEM òVEģSQEW ò :EPWX]FÚW WMIRSW ETWEYKSW XEVR]FSW MRJSVQEGMRÜ WMWXIQÈ S WYPEMO]XM EWQIR]W MV XVERWTSVXS TVMIQSRÚW TIVHYSHEQM EXMXMROEQĵ MRWXMXYGMNĵ TEVIMKĭREQW

Kokybiškai ir greitai patikrinti dokumentus TEHIHE REYNE òVERKE

:7%8 EVGL]ZS RYSXV

78)&Ù8- 7-)2Ç 4%()(% 13()62-37 7-78)137

ñK]ZIRHMRERX TVSNIOXÈ XEMT TEX FYZS QSHIVRM^YSXSW TEWPEYKSW :EPWX]FÚW WMIRSW ETWEYKSW XEVR]FSW MRJSVQEGMRÚW WMWXIQSW HYSQIRĵ FE^ÚW REYHSXSNEQW XMOVMREQS EWQIRW TMVģXĵ EXWTEYHĵ RYÚQMQEW IPIOXVSRMRÚQMW TVMIQSRÚQMW FIM TIVWMYRXMQEW ò :M^ĵ MRJSVQEGMRÜ WMWXIQÈ MģTPÚWXSW WTIGMEPMSW TEXMOVSW JYROGMNSW EYXSQEXM^YSXEW VM^MOSW TVSJMPMĵ XEMO]QEW ñK]ZIRHMRYW ģò TVSNIOXÈ TEKVIMXÚNS MRJSVQEGMNSW XIMOMQEW MV KEZMQEW XYVMQĵ VIWYVWĵ TEREYHSNMQEW XETS IJIOX]ZIWRMW

:EPWX]FÚW WMIRSW ETWEYKSW XEVR]FSW MRJSVQEGMRÚ WMWXIQE PIMHŀME STIVEX]ZMEM OIMWXMW MRJSVQEGMNE 4VSNIOXEW FYZS òK]ZIRHMRXEW TEKEP -ģSVÚW WMIRĵ JSRHS QIXĵ QIXMRÚW TVSKVEQSW TVMIQSRÚW TVMSVMXIXS Ţ4EVEQE XSPIWRMEQ PEMTWRMģOEQ FIRHVSW MRXIKVYSXSW WMIRĵ ZEPH]QS WYWMNYWMS WY EWQIRĵ TEXMOVMRMQEMW MV MģSVÚW WMIRĵ TVMIŀMĭVE WMWXIQSW HMIKMQYMŠ ZIMOWQÈ Ţ7YOYVXM FMSQIXVMRMĵ HYSQIRĵ TEXMOVSW TEWMIR]NI WMWXIQÈŠ &IRHVE TVSNIOXS ZIVXÚ HEYKMEY OEMT QMPMNSRS PMXĵ Mģ OYVMĵ )YVSTSW 7ÈNYRKSW òREģEW WYHEVS HEYKMEY OEMT QMPMNSRS PMXĵ S 0MIXYZSW 6IWTYFPMOSW FMYHŀIXS HEPMW ś QMPMNSRS PMXĵ 06 ZMHEYW VIMOEPĵ QMRMWXIVMNSW MRJSVQEGMNE

4 | Savaitės interviu >>>

Atkelta iš 3 psl.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas?

Pastaruoju metu Lietuvoje gero tono ženklu tapo pasisakyti apie Rusiją, rusiškus filmus, rusišką muziką ir „Gazprom“. Apie tai kalba ne tik dabartinis „elitas“, bet ir buvęs, pavyzdžiui, A.Kubilius, neseniai savo jautria uosle užuodęs „Gazprom“ kvapą Šilalės ir Tauragės rajonuose, kur ketinama atlikti geologinės žvalgybos darbus ieškant skalūninių dujų.

Tad pakalbėkime, kaip kad sakė šimtus milijonų litų pajamų kasmet iš naujos atominės elektrinės žadėjęs „žurnalistikos“ patriarchas A.Čekuolis. Apie dujas, „Gazprom“ ir jautrią uoslę.

Tikriausiai girdėjote, kad Lietuvoje jau 2014 m. turėtų pradėti veikti suskystintų dujų terminalas.

Jei ne, tai paaiškinsiu, kad tai vienas iš A.Kubiliaus Vyriausybės vykdytų nacionalinės svarbos projektų, turinčių padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Kalbant paprasčiau – tai turėtų būti pigesnis dujų tiekimo šaltinis ir atsvara Rusijos monopolininkui „Gazprom“, kuriam Lietuva už dujas šiandien moka daugiau nei Vokietija, nekalbant jau apie Baltarusiją ar Italiją.

Man, kaip ir A.Kubiliui, atrodė, jog viskas kaip ant delno – „Gazprom“ kvapas.

Kalbu be jokios ironijos ir kvapų, kurie kartais sklinda nuo Kembridžą baigusių ar V.U. rūšies diplomą turinčių TS-LKD narių. Tai tikrai nacionalinės svarbos projektas, ką patvirtina ir priešiškos dešiniųjų valdžiai naujosios Vyriausybės pasiryžimas jį tęsti.

Bet štai kokia problema: šis nacionalinės svarbos projektas yra laikinai įšaldytas, nes Vokietijos koncernas „PPS Pipeline Systems“ apskundė valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ skelbtą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujotiekio konkursą.

Iš pirmo žvilgsnio, man, kaip ir A.Kubiliui, atrodė, jog viskas kaip ant delno – „Gazprom“ kvapas.

O kaip kitaip – „Nordstream“ dujotiekis per Baltijos jūrą, jungiantis Rusiją ir Vokietiją, Lietuvą aplenkė, Vokietija už dujas moka pigiau nei Lietuva, o A.Kubiliaus Vyriausybė dujų iš „Gazprom“ pirko beveik dvigubai daugiau nei jų reikėjo.

Suskystintų dujų terminalas situaciją iš esmės pakeistų, tad natūralu, kad „Gazprom“ tikslas yra siekti, kad terminalo kuo ilgiau nebūtų. Ir jei „Gazprom“ negali tikslo pasiekti pati, gali padėti jo draugė Vokietija. Logiška, ar ne?

Taip, kol nežinai detalių. O jos tokios: valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“, paskelbusi konkursą terminalo dujotiekio statybai 2012 m. liepos 3-iąją, to konkurso sąlygas pakeitė du kartus. 2012 m. rugpjūčio 1-ąją ir 2012 m. gruodžio 5-ąją. Abu kartus dėl dviejų šalies bendrovių pretenzijų. Antrąkart – likus vos 15 dienų iki pasiūlymų pateikimo galutinio termino.

Vokiečių bendrovei pakeitimai nepatinka ir ji konkursą skundžia. Konkursas stabdomas, o kartu su juo – ir visas nacionalinės svarbos projektas.

A.Kubilius čia turbūt užuostų „Gazprom“ kvapą, sklindantį iš Vokietijos. Kaip ir aš – kol nežinojau detalių.

Bet dabar, kai žinau, man dvokia iš „Klaipėdos naftos“ pusės. Tik vis dar negaliu apsispręsti: ar tai „Gazprom“ kvapas, ar paprasčiausia buitinė korupcija. Bet žinodamas, kad viena iš konkursą „laimėjusių“ bendrovių yra „Kauno dujotiekio statyba“, kuri pernai nesugebėdavo laiku sumokėti įmokų net „Sodrai“, esu linkęs rinktis antrąjį variantą.

Gali būti, kad taip yra tik todėl, kad mano uoslė ne tokia išlavinta kaip A.Kubiliaus. Todėl smalsu: o ką užuodžiate jūs?

– Tarp įtarimų ir kaltinimai kyšininkavimu. Vadinasi, kažkam už rekonstrukciją sumokėta duoklė?

– Kokia duoklė? Buvo vienas dovanų kuponas, net nepamenu, kam jis buvo padovanotas. Kai mama atidarė SPA centrą, padovanojo dovanų kuponą masažui. Jo vertė gal 300 Lt. Mama mėgsta žmonėms dovanoti mažas dovanėles reklamos sumetimais ir iš dėkingumo – ar tai nusikaltimas?

Taip pat yra kalbama apie televizorių. Įrenginėjant rekonstruoto pastato kambarius mama asmeniškai rūpinosi įrangos ir baldų pirkimu. Ji pati, norėdama sutaupyti ir neviršyti skirto biudžeto, vyko į Kiniją pirkti virdulių, seifų, baldų ir televizorių. Plačiaekranių televizorių pirko truputį daugiau nei reikia kambariams – jei kuris sugestų. Jie kainavo po 300 ar 400 Lt. Kaip padėką vieną jų padovanojo M.Balčiūnui. STT agentai sekė tai, filmavo, matė, kaip įteikė tą didelę dėžę. Tai čia yra tas „kyšis“.

Mamos pokalbių telefonu STT tikrai klausėsi. Ji galbūt kam nors pasakė: jei pavyks projektas, visą gyvenimą maudysiu tave SPA centre. Gal ir pasakė taip. Bet kai aš pasakau kam nors, kad tu mane nervini ir aš tau galvą nutrauksiu, tai juk nereiškia, kad rytoj aš tą žmogų žudysiu.

STT daugelį savo kaltinimų grindžia telefoniniais pokalbiais. Negali būti įrodymų apie kažkokius neteisėtus dalykus, nes nieko panašaus nebuvo. Laiko tempimas bei laikymas už grotų man panašu į bandymą įbauginti.

Nurysime mes tą piliulę. Jei paleis ir atsiprašys, man tikrai nereikės fejerverkų. Susitvarkysime mes, bet dabar baisiausia, kad nepripaišytų nebūtų dalykų. Vienintelis dalykas, kurio aš trokštu ir dėl ko meldžiuosi kiekvieną vakarą, – tai objektyvumas. Jeigu atsižvelgs tik į faktus, tai nėra mums ko bijoti, viskas gerai baigsis.

– Dėl viešbučio rekonstrukcijos buvo sutarta 2010-aisiais, krepšinio čempionatas įvyko po metų. Kaip manote, kodėl veiksmų STT ėmėsi tik dabar?

– Tyrimas buvo pradėtas seniai. Teisėsaugininkai pasakė mamai, kad iš karto žinojo, jog sutartis yra neteisėta.

Motina jų klausė, kodėl jie visą laiką tylėjo, kodėl nieko nesakė? Juk jeigu ir buvo klaidų, buvo galima jas ištaisyti.

Be to, mano mama nerengė sutarčių, ji tik galėjo jas pasirašyti arba ne.

Kur juristai, kurie jas rengė? Ar tai ne jų darbas?

Tai, kad STT tik stebėjo ir leido įvykti sandoriui, man yra panašu į susidorojimą. Kodėl jie leido sau prabangą dvejus metus sekti žmones, gaišti savo darbo laiką, eikvoti valstybės pinigus tyrimui, kai galėjo iš karto užprotestuoti sutartį? Jie galėjo užkirsti kelią

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Viešbutis „Romantic“ – vienas gražiausių ir prabangiausių Panevėžio pastatų.

J.Kalinsko nuotr.

klaidoms, jeigu jas pastebėjo. Klaidų daro visi.

Iš viso to, kas vyksta, man atrodo, kyšo didesni dalykai.

Projektas buvo viešas, jis buvo svarstomas, buvo diskutuojama, balsuojama. Jei pinigai būtų išplauti, būtume bent namą pasistatę, butą ar automobilį nusipirkę. Bet mes juk nepraturtėjome.

– Vietos spauda prieš porą metų rašė, kad Panevėžio miesto vadovai ir LKF atstovai labai įtemptai svarstė, ką daryti, kad prieš čempionatą miestas turėtų reikalavimus atitinkantį viešbutį, antraip čempionatas galėjo neįvykti. Kam kilo mintis, kad reikia padidinti „Romantic“ viešbutį?

– Kam pirmajam šovė ši idėja, aš nežinau, bet buvo svarstomi ir kiti variantai: rekonstruoti senąjį Panevėžio viešbutį arba prie prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ statyti naują.

Tačiau šiems projektams reikėjo dešimčių milijonų.

Motinai nebuvo pasirinkimo, teko sutikti rekonstruoti dalį „Romantic“ viešbučio. Panevėžys yra mažas miestas su labai menku turistų srautu. Iki rekonstrukcijos 39 kambarius turėjusio viešbučio užimtumas siekė 50 proc.

Jeigu būtų atsidaręs dar vienas keturių žvaigždučių viešbutis mieste, greitai abiem viešbučiams būtų atėjęs galas.

Rekonstruotoji viešbučio dalis šiuo metu mums yra našta: ją brangu išlaikyti, kambarių skaičiaus padidinimas

STT vadovams teks pasiaiškinti Parlamentinę STT kontrolę vykdančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas „15min“ sakė, kad parlamentarai kitą savaitę susitiks su tarnybos vadovais ir pateiks jiems klausimus apie STT pareigūnų darbo efektyvumą bei veiklos metodus.

A.Paulauskas atkreipė dėmesį, kad kardomąją priemonę įtariamiesiems skiria teismas. M.Balčiūno atveju teismas sutiko su prokuroro nuomone, kad yra pagrindas jį laikyti suimtą,

tuo metu aukštesnės instancijos teismas paskelbė, kad nėra. „Taigi, sistema veikia. Nekelčiau klausimo dėl galimo piktnaudžiavimo suėmimu.

Kitas klausimas – veiklos nušvietimas: tie antrankiai, tos kaukės“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Anot A.Paulausko, teismui nusprendus, kad asmuo nekaltas, jis gali prašyti kompensacijos už belangėje praleistas dienas. Tačiau įstatyme numatytas turtinės žalos dydis negali viršyti 10 tūkst. litų, neturtinės – 5 tūkst. litų.

Užsk. Nr. 307615

Komentaras

Savaitės interviu | 5

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Kiniški televizoriai kainavo po 300 ar 400 litų. Kaip padėką vieną jų mama padovanojo M.Balčiūnui. STT agentai sekė tai. Tai čia yra tas „kyšis“.

nusmukdė viešbučio užimtumą iki 30 procentų, o seni viešbučio klientai vietoje senesnių komfortiškų kambarių dabar renkasi pigesnius priestato kambarius.

Viešbučio dalis, kurioje po rekonstrukcijos įrengti kambariai, anksčiau nebuvo tuščia: čia veikė konditerijos cechas, ir jis mums nešė didesnes pajamas, nei dabar uždirbame iš rekonstruotoje dalyje esančių kambarių.

Mama atsisakė savo lėšomis daryti rekonstrukciją, nes tai viešbučiui neapsimokėjo. Dalyvauti šiame sandoryje ji sutiko tik dėl to, kad taip buvo geriau miestui.

Apie tai niekas kažkodėl dabar nešneka.

Taip pat niekas nekalba ir apie tai, kad mums ta rekonstrukcija nebuvo dovana!

Investuotus pinigus atidirbinėjame ir kiekvieno čempionato metu dalis pajamų skiriama investicijoms grąžinti. Šiuo metu 700 tūkst. litų jau yra grąžinta, o metai dar nepasibaigę. Kodėl niekam tai neįdomu?

Yra žmonių, kurie mano mamos nemėgsta, nes ji turi gražiausią mieste pastatą. Jis daug kam bado akis. Pavydas yra viena destruktyviausių jėgų. Pas mus atvažiuoja turtingiausi ir gražiausi miesto žmonės, visi mato tą blizgesį, tačiau kiek mes turime arti, kad kažką užsidirbtumėme, niekam neįdomu.

– Kaip jums sekasi tvarkytis viešbutyje po užgriuvusių bėdų?

– Su broliu mamai nelabai galime padėti, tai – advokatų darbas. Daugiausia, ką mes galime dėl jos padaryti, – prižiūrėti verslą ir uždirbti atlygį ją ginantiems advokatams.

Po kratų ir agentų apsilankymų labiausiai bijojau, kad išsilakstys viešbučio darbuotojai, jaudinausi, ką aš darysiu viena, tačiau

Skandalų pabaiga – šnipštas Kai kurie skambiai pradedami STT tyrimai kartais baigiasi teisėsaugininkų pralaimėjimu.

Pernai gegužę STT agentai atvyko į Lazdijų rajono savivaldybę bei į bendrovę „Lazdijų šiluma“ ir išsivežė visą būrį vietos politikų bei valdininkų, tarp jų – ir merą Artūrą Margelį. Agentai krėtė savivaldybę, užplombavo mero kabinetą. Šioje byloje A.Margelis kaltintas

žmonės neišsibėgiojo. Ne tik nepaliko manęs, bet net ir mobilizavosi. Esu jiems be galo dėkinga už tai ir už žmogišką paramą.

Be šių žmonių būčiau tikriausiai išprotėjusi. Ši bėda mus suvienijo. Žinau, kad ir darbuotojai jaučia nuolatinį stresą, jaučia psichologinę įtampą, tai apsunkina darbą.

– Ar per visą šį laiką jums leido pasimatyti su mama?

– Nė karto. Labai griežtai žiūrėjo į tai, ką galiu perduoti. Mama yra knygų skaitymo maniakė – ryja vieną po kitos. Aš jai vežiau knygas, bet jų areštinė nepriimdavo. Nors pareigūnai ir buvo labai malonūs, tačiau patys yra įbauginti.

Mama yra stipri asmenybė, ji pasakė, kad ją gali kad ir 100 metų laikyti už grotų, bet ji neprisipažins to, ko nėra padariusi.

Su ja esame labai artimos, tad šokas buvo ir man, ir jai.

Tokiose ekstremaliose situacijose turi susiimti ir neleisti emocijoms prasiveržti.

piktnaudžiavimu. Tačiau lapkritį teismas jį išteisino. Tiesa, šioje istorijoje taškas dar nepadėtas, nes prokurorai žadėjo šį sprendimą apskųsti.

Išteisinamojo nuosprendžio sulaukė ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Kauno rajono apylinkės teismas ją ir dar kelis miesto valdininkus išteisino dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto pasisavinimo.

Žinoma, jai šokas, kad ją ten įkišo. Bet viena, dvi, trys dienos ir ji adaptuojasi. Tada žiūri, kas vyksta ir ką reikia daryti. Baisiausia, kas galėtų nutikti, – jei sušlubuotų jos sveikata, nes mano senelės sveikata nuo streso jau pablogėjo.

– Jūsų mama versle yra nuo 1989-ųjų. Ar per visą šį laiką kada nors turėjo problemų su teisėsauga?

– Tikrai ne. Ji kelis kartus buvo apdovanota už nuopelnus miestui ir pasiekimus versle. Įkūrus viešbutį jame nuolat lankėsi įvairūs inspektoriai, nebuvo metų, kad mūsų kas nors nekrėstų ir netikrintų. Per visus tuos patikrinimus mes išmokome dirbti tobulai.

Kai dabar nutiko toks dalykas, didesnio šoko būti negalėjo. Klaidų galėjo būti, bet kad mano mama kūrė schemas...

Pasakysiu taip: tai prieštarauja visai jos prigimčiai.

Pripildyti žinių aruodus galima ir pramogaujant su paklausti, prisipažinti, kad jis kažko nesupranta.

Tam, kad jaunas žmogus nuoširdžiai domėtųsi menu, kultūra, istorija, mokslu, tai turi būti jo kasdienio gyvenimo dalis. Reikia nedaug – pamokas perkelti į muziejus, bibliotekas, kur istorija ir menas nėra imituojami, kaip klasėje. Čia jie – autentiški.

Paulas Collardas, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Kūrybiškumas, kultūra ir edukacija“ vadovas, mano – jei menas, kultūra, istorija ar mokslas yra vaiko kasdienio gyvenimo dalis, jis tuo nuoširdžiai domisi.

Tačiau tradicinėse mokyklose išvykos į teatrus, muziejus ar bibliotekas yra retos. O būtent šias institucijas, P.Collardo teigimu, galima pasitelkti kūrybiškai mokant vaikus.

Kaip bibliotekos ir muziejai gali padėti mokytojui? Jie gali pakeisti butaforinę medžiagą, naudojamą mokykloje, į tikrą, autentišką. P.Collardo teigimu, tradicinis mokymasis yra netinkamas tiek labai protingiems, tiek mažiau gabiems vaikams.

Protingieji ilgainiui supranta, kad jiems nereikia mokytis visą pamoką – juk mokytojas pamokos pabaigoje pateiks išvadas ir atsakymus, taigi užtenka per pamokas pasimoky-

Mokytojai, P.Collardo teigimu, turi ir gali stengtis vaikams sukurti tokią aplinką, kurioje mokytis būtų įdomu, o vaikas gautų ne mažiau žinių. Tą padaryti galima nesunkiai – pavyzdžiui, galima nuvežti vaikus į tam tikro rašytojo gimtinę, parodyti ir papasakoti, kaip jis gyveno, vėliau suvaidinti kokį nors jo kūrinį.

P.Collardo teigimu, mokyklos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su bibliotekomis ir muziejais. Šių institucijų darbuotojai puikiai išmano, kaip ir kur ieškoti informacijos.

O juk būtent to mokytojai ir moko – ne tik perteikia žinias, bet ir moko, kaip jų ieškoti. ti kelias minutes. Tuo metu mažiau gabiems vaikams būtina tokia mokymosi struktūra, kokią sukuria mokytojas. Kitomis sąlygomis jie nesugeba patys sugalvoti atsakymo.

Jei vaikas mokosi kūrybiškai, jam įdomu visą laiką, jis klausosi ir mokosi nuoširdžiai.

Pavyzdžiui, biologijos galima mokytis atitinkama tema rašant pjesę. Tuomet vaikai įsitraukia, domisi tuo, ką daro.

Mokytojams P.Collardas siūlo pasitelkti labai paprastus metodus. Pavyzdžiui, supažindinant vaiką su objektu, paprašyti jį nupiešti. Jei nupieši tam tikrą daiktą, pavyzdžiui, gyvūno griaučius, pradedi geriau suvokti jų struktūrą.

P.Collardas pasakojo, kaip mokiniai piešė save. Šešiametis Riley pirmąjį savo autoportretą nupiešė su itin daug dantų. Paveikslėlis buvo lyg interpretacija, šaržas. Kai vaikai turėjo piešti save trečią kartą, jiems buvo pastatytas veidrodis. Šįkart Riley piešinėlis buvo tiksliausias, vaikas stengėsi atspindėti kuo daugiau savo veido bruožų. „Tai nereiškia, kad Riley per tą pusdienį išmoko geriau piešti, tai reiškia, kad jis pradėjo geriau matyti“, – pasakojo P.Collardas.

Kūrybiškumo pasitelkimas mokant padeda ir patiems mokytojams. Kai jie dėsto ne įprastą kursą, o sugalvoja įdomių užduočių, patys labiau džiaugiasi mokymo procesu. O kai mokytojas linksmesnis, vaikui nėra bai-

Lietuvoje yra vykdoma speciali bendrojo ugdymo mokyklos skirta programa „Kūrybinės partnerystės“. Jos tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą. Šių tikslų siekiama sukuriant sąlygas mokyklų ir kūrėjų – menininkų, kultūros ir kūrybinio sektoriaus darbuotojų bei mokslininkų – bendradarbiavimui.

Per trejus mokslo metus (nuo 2011 iki 2015 m. sausio) Ugdymo plėtotės centro vykdomame projekte dalyvaus apie 100 mokyklų, iš viso bus įgyvendinta daugiau nei 200 unikalių kūrybiško mokymo projektų. Numatoma, kad juose dalyvaus apie 4 tūkst. moksleivių.

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

6 | Sveikata

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Privati medicina –

Būsto garbinimas Lietuvių meilė Registrų centre įregistruotai plytų krūvai, plačiai žinomai kaip nuosavas būstas, – begalinė! Ji tokia visa aprėpianti, kad prilyginama stebuklingam vaistui nuo depresijos, nedarbo, ligų, ekonominių krizių ir kitų gyvenimo negerovių.

Po truputį leisdami išsvajotą turtą nuo pjedestalo, pavadinkime jį bendriniu Buto vardu. Taigi, nuosavas Butas yra didelė lietuvio gyvenimo gairė ir svarbi pažymėta varnelė šalia kitų taip pat svarbių varnelių – vestuvių, tėvystės, dalyvavimo realybės šou ir atostogų „viskas įskaičiuota“ kurorte.

Jei mylintys tėvai vaikus išmokslina, tai labai mylintys tėvai – išmokslina ir nuperka Butą. Jei vyras myli moterį, tai nuperka jai Butą. Jei vyras nebemyli moters, tai nuperka Butą kitai moteriai. Jei emigrantas vis dar myli Lietuvą, jis ten nusiperka Butą. O jei kas nors neturi Buto, tai kenčia „karčią nuomininko dalią“ ir yra lūzeris. Tad nenuostabu, kad lietuviai sukėlė būsto kainas į debesis, kurių iki galo neišsklaidė ir praėjusi krizė.

Nuoma Lietuvoje – našlaičio vietoje, tad butai nuomai ir atrodo kaip skirti valkatoms.

Vienintelis išblaivinantis veiksnys Lietuvos NT rinkoje buvo ir liko šaltas, formalus ir marmurinis bankas. Ne krizė numušė būsto kainas.

Tautiečiai, sukandę dantis, būtų išlaukę tvaną, marą, badą ir Didžiąją Depresiją, sėdėdami ant savo praskolintų, bet jų vardu registruotų sienų, jei ne bankai.

Kompiuterinės sistemos nemato šeimų finansinių tragedijų, prarastų darbų ir byrančių santykių.

Automatizuotos SMS, elektroninės žinutės ir registruoti laiškai laiku ir tiksliai praneša Buto turėtojams apie jų prievoles.

Tik šių ne itin populiarių įstaigų dėka būsto kainos smuktelėjo link protingumo horizonto, nors tąkart ir nepūkštelėjusios į Normalybės jūrą.

Krizė praėjo – arba tiesiog švenčiame tarpukrizį – ir Buto garbinimo bėdos vėl žydi. „Nuoma – taigi pinigai į balą“, – negyvai nudrožtą netiesą kaip robotukai kartoja išdidūs savininkai.

O palūkanos, būsto remontas, nuolaida parduodant per krizę – kas tuomet? Bala tikrai ta pati, tik ten krentantys pinigai turi kitokį išdėstymą laike.

Kaip besisuksi, gyventi kainuoja!

Na, ir kuo man kliūva lietuvio meilė Butui? Leiskite paaiškinti. Dairausi būsto, kuris man būtų fainas, mielas ir kurį norėčiau paversti Namais – žinot, kur gyvena meilė, darna ir šlepetės po lova (jei tokias avėčiau). Iš patirties žinau, kad mano poreikiai būstui keičiasi kas 5–7 metus. Dėl to man nesvarbu, ar pirkti, ar nuomotis. Svarbu, kad būstas liptų prie sielos ir galvoje pieštų fantazijas, kur pakabinti paveikslą ir kur bus mano snaudimo fotelis. Štai šitos „nesvarbu“ dalies niekaip nesupranta brokeriai. „Tai jūs sau žiūrit ar nuomai?“ „Sau nuomai“. „Tai parduodamų nesiūlyti?“. „Siūlyti, jei per 20 metų nuomos mokestis prilygtų šiandienos buto kainai“. „Bet kad taip Lietuvoj su gerais būstais nebūna!“ Štai čia ir mano problema. Dėl aukščiau aprašytos besąlygiškos lietuvių meilės Registrų centro įrašui, dauguma yra linkę pirkti „kaip sau“ – suprask, brangiau. Tai palieka sveiko proto interesantams nuomą kaip puikų Namų pasirinkimą.

Tačiau nuoma Lietuvoje – našlaičio vietoje, tad butai nuomai ir atrodo kaip skirti valkatoms, vienos nakties nuotykiams ir atsitiktiniams perėjūnams. Štai jums ir verslo idėja: būstų gyvenimui nuoma.

Tokių, kur norisi šlepetes po lova pasidėti.

Už laisvę rinktis

Privačiose Lietuvos gydymo įstaigose yra prisirašę daugiau nei 890 tūkst. žmonių.

K.Vanago/BFL nuotr.

Valdančiųjų socialdemokratų užmojai žūtbūt reformuoti sveikatos apsaugos sistemą šiurpina privačių medicinos centrų savininkus ir piktina pacientus.

Vieni perspektyvoje regi bankrotus ir emigraciją, kiti – eiles ir nemokamą mediciną vokeliuose.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Bendrosios praktikos gydytoja Lolita Samuolienė į privačią mediciną pasuko prieš trylika metų, kai, pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) programos „Phare“ parama, įkūrė Igliaukos ambulatoriją. „Tuo metu ES lėšomis buvo skatinamas privačių šeimos gydytojų kabinetų steigimas. Netgi kalbėta apie siekiamybę, kad laikui bėgant pirminė ambulatorinės asmens sveikatos priežiūra taptų tik privati. Buvo baisu, nes niekas nieko tikro nežinojo“, – į praeitį nusikėlė 46-erių šeimos gydytoja.

Nors abejonių netrūko, ji ryžosi tapti bene pirmąja medike Marijampolės rajone, iš valstybinės gydymo įstaigos perėjusia į privačią.

J.Dambravienė: „Imtis sveikatos paslaugų verslo reiškia, kad esi nuolat įsiskolinęs.“ Ir žaizdas siuva, ir sąnarius punktuoja Šiandien L.Samuolienės įsteigta Igliaukos ambulatorija turi apie 1900 pacientų ir aštuonis darbuotojus: dvi šeimos gydytojas, tris slaugytojas, odontologą, kartą per savaitę trims valandoms atvykstantį ginekologą ir vadybininką.

Pastarosios pareigos patikėtos L.Samuolienės vyrui. „Kai manęs klausia, ką veikia Samuolis, sakau: „Verčiau paklauskite, ko jis neveikia.“ Žolę pjauna, sniegą kasa, sutartis sudarinėja, finansus prižiūri, lydi mane į naktinius iškvietimus“, – sutuoktinio pareigas vardijo moteris.

Oficialus Igliaukos ambulatorijos darbo laikas – nuo 8 iki 16 val. Tačiau pati L.Samuolienė dirba tol, kol yra reikalinga pacientams: „Kiekvienas turi mano mobiliojo ir namų telefonų numerius, kuriais gali skambinti bet kuriuo paros metu.“ Savo pacientų „į kairę ir į dešinę“ ji nesiuntinėja. „Jei ligonio problema išsitenka mano kompetencijos ribose, visada imuosi iniciatyvos. Dėl ausies išplovimo žmogaus pas laringologą nevarau. Jei pacientui į akį įkrito svetimkūnis, išverčiu voką ir išimu – tai trunka kelias minutes. Siuntimą parašyti lengviausia, tačiau dirbdamas juk tobulėji.

Todėl mes ir žaizdas siuvame, ir sąnarius punktuojame. Galiu ir kraują iš venos paimti, ir lašinę pastatyti“, – pasakojo L.Samuolienė.

Igliaukos ambulatorija atitinka visus europinius standartus: joje atliekamas bendras kraujo, šlapimo tyrimas, įstaiga turi du elektrokardiografus – vieną stacionarų, kitą – mobilų. „Turime net defibriliatorių, stomatologinį rentgeną, galime atlikti C reaktyvinio baltymo tyrimą, kuris yra vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Kartais vyras pastebi: „Moteriškės, per daug išleidžiate tyrimams.“ Tačiau kaip gali žmogų išleisti namo be kraujo tyrimo?“ – retoriškai klausė šeimos gydytoja.

V.P.Andriukaitis: „Tai nedora“ Kaimo gyventojai L.Samuolienei galėtų suteikti geradarės televizijos serialo herojės daktarės Kvin vardą. Tuo metu ant sistemą užsimojusio reformuoti sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio liežuvio greičiausiai suktųsi žodis „privatininkė“.

Būtent taip ministras vadina privačių medicinos įstaigų savininkus, nuviliojančius nuo valstybinių poliklinikų

Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Visi žmonės moka mokesčius į PSDF. Vadinasi, kiekvienas turi teisę gauti iš to fondo savo dalį už medicinines paslaugas. Ministras sako, jei nori, eik į privačią ir mokėk! Bet aš noriu turėti galimybę eiti ir į valstybinę, ir į privačią įstaigą su teise į kompensaciją.

Jei žmogui medicinos centre teks 100 proc. mokėti net už receptą, jis automatiškai bus priverstas grįžti į valstybinę polikliniką. Tačiau ar gydytojas ten irgi grįš? Gal jis išvyks į Airiją? O tada paslaugų prieinamumas tikrai nepagerės – eilės dar labiau ilgės, o korupcijos mastai medicinoje augs, nes daugės tokių, kurie tas eiles norės apeiti.

O juk ir valstybinėje įstaigoje paslaugą gali gauti greičiau, jei susimokėsi. Šiaip eilė – po trijų mėnesių, bet jei atversi piniginę – prašau nors rytoj! Bet tie pinigai eina jau ne į ligoninės, o į gydytojo kišenę, nors tyrimas atliekamas už ligonių kasų skirtus pinigus. Tai kur ta nemokama medicina?“ pacientus ir už jiems suteiktas paslaugas gaunančius valstybės lėšų.

Tai ministras vertina kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pinigų užvaldymą. „Jie lengvai perpumpuojami į privačias kišenes, paliekant skurde valstybines ligonines ir paliekant didžiulį žmonių nepasitenkinimą dėl to, kad negalime suteikti nemokamos medicininės pagalbos, nes neužtenka pinigų. Tai nedora“, – laidoje „Savaitės komentarai“ kalbėjo V.P.Andriukaitis. Įrangos atnaujinimas – sunki našta Lietuvoje užtikrinama paciento teisė pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o šioms įstaigoms – teisė sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Kitaip tariant, PSDF biudžeto pinigai seka paskui žmogų. Pacientai skirstomi

Sveikata | 7

15min • 2013 m. sausio 25 d.

valstybės skriaudikė?

Pagrindo nerimui nėra?

Algis Sasnauskas, Valstybinės ligonių kasos direktorius : „Noriu išsklaidyti visuomenėje kilusį nerimą dėl siūlomų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų. Nei privačioms, nei viešosioms įstaigoms nėra jokio pagrindo nerimauti, nes šie pakeitimai neturėtų įtakos įstaigų veiklai, jos dirbtų kaip dirbusios, o pagal sudarytas sutartis tarp teritorinių ligonių kasų (TLK) ir privačių bei viešųjų įstaigų būtų atsiskaitoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, įvertinus tai, kiek ir kokių paslaugų suteikta gyventojams pagal sutartyse numatytas sąlygas. Šie pokyčiai neribotų ir naujų privačių įstaigų steigimo – tai būtų galima daryti tokiomis pat sąlygomis kaip ir iki šiol. Kalbantieji priešingai skleidžia dezinformaciją.

Minėtos sutarčių sudarymo sąlygos nėra ir nebūtų naujas dalykas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, nes jos jau buvo taikomos kelerius metus pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką. Iki šiol jų sudarymas buvo reglamentuotas įstatymų įgyvendinamaisiais aktais, o dabar jį siūloma perkelti į aukštesnį lygį – Sveikatos draudimo įstatymą.

į septynias amžiaus grupes, įvertintas skirtingais tarifais – brangiausiai apmokami kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau paskaičiuota, kad vidutiniškai per metus iš PSDF biudžeto už vieno prisirašiusio prie šeimos gydytojo paciento sveikatos priežiūrą sumokama apie 160 litų.

1900 pacientų turinti L.Samuolienė neslepia – ambulatorija gyvena tik iš teritorinių ligonių kasų pervedamų lėšų. „Kaimo gyventojas nepajėgus mokėti už paslaugas, todėl jokių priemokų pas mus nėra. Gyvename labai taupiai, skaičiuojame kiekvieną centą“, – tikino ambulatorijos savininkė.

Per daugiau nei dešimt veiklos metų jos valdoma įstaiga pelno neuždirbo. Maža to, įmonė turi įsipareigojimų bankams. „Tai reikštų kapitalinį bankrotą“ Išgirdusi ministro V.P.Andriukaičio kalbas apie sveikatos sistemos reformą, pagal kurią PSDF biudžeto lėšos būtų skiriamos tik valstybinėms gydymo įstaigoms, L.Samuolienė labai sunerimo. „Tai reikštų kapitalinį bankrotą“, – tarsi mirties nuosprendį pasirašė pašnekovė. Išnykimas esą grėstų ne tik jai, bet ir mieste veikiantiems privatiems medicinos centrams. Šiandien jų Marijampolės savivaldybėje – jau 15-a.

Marijampolės poliklinikoje yra apie 30 tūkst. pacientų, o privačiose įstaigose – daugiau nei 30 tūkst. „Ar įsivaizduojate, kur reikėtų padėti tuos visus atgal į polikliniką grįžusius žmones? O kur susodinti gydytojus, jei, žinoma, jie grįžtų, o ne emigruotų?“ – dėl kolegų likimo susirūpino L.Samuolienė.

Nepageidaujami didmiesčiuose Tiesa, jos pačios situacija gal kiek palankesnė, mat V.P.Andriukaitis pabrėžia, kad privatūs šeimos gydytojo kabinetai

galėtų steigtis ten, kur trūksta viešųjų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, o jas kurti valstybei neapsimoka. Kitaip tariant, privatininkai laukiami šalies provincijoje, tačiau visai nepageidaujami didžiuosiuose miestuose.

Pagal šią logiką Kauno Šilainių šeimos sveikatos centras, vadovaujamas Liudviko Borisevičiaus, iškart atsidurtų juodajame sąraše. Privati įstaiga buvo įkurta 2000 m., irgi pasinaudojus jau minėtos „Phare“ programos parama.

Darbą pradėjęs su keturiais šeimos gydytojais, šiandien centras išaugo iki 60 darbuotojų ir medicinos paslaugas teikia 11 tūkst. pacientų. Centro kaimynystėje veikia valstybinė poliklinika.

Vadinasi, būtent iš jos privatininkai nugriebė grietinėlę – jaunas, retai sergančias „galvas“. „Ar matėte kuriame nors privačiame šeimos medicinos centre iškabą: priimame tik jaunus ir sveikus? Tai – absurdas. Šeimos gydytojai poliklinikose turi įvairaus amžiaus pacientų, mes – lygiai taip pat“, – sakė L.Borisevičius.

Prisiduria iš skiepų Privačių gydymo įstaigų teikiamoms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti teko 26 proc. bendrų PSDF biudžeto lėšų.

2012 m. sausį visose privačiose šalies gydymo įstaigose buvo prisirašę daugiau nei 890 tūkst. žmonių.

Tai reiškia, kad reformavus dabar galiojančią tvarką, beveik trečdalis gyventojų turėtų grįžti į valstybines medicinos įstaigas, kitaip už paslaugas tektų mokėti iš savo kišenės.

Ministras sako, kad mes lobstame. Bet teritorinės ligonių kasos pervedami pinigai už paslaugas tikrai nepadengia mūsų veiklos sąnaudų. Kadangi priemokų už paslaugas pirminiame šeimos gydytojų lygyje nėra, prisiduriame iš papildomų paslaugų: skiepų, verslo bendrovių darbuotojų sveikatos tikrinimo, tyrimų, kurių neapmoka ligonių kasos, ir pan.“ – pasakojo L.Borisevičius.

L.Samuolienės (dešinėje) įsteigta Igliaukos ambulatorija turi apie 1900 pacientų.

Ir visus juos gydytoja asmeniškai pažįsta.

Asmeninio archyvo nuotr.

Investicijos dar neatsipirko Skaičiuojama, kad pelno marža, užsiimant privačios medicinos verslu apie dešimt metų, siekia 3 proc., kai kituose versluose keliskart didesnės grąžos laukiama jau po penkerių. „Medea“ konsultacinių klinikų tinklo Druskininkuose, Alytuje ir Šilutėje vadovė Jūratė Dambravienė atkreipė dėmesį, kad investicijos į įstaigų steigimą per septynerius metus dar neatsipirko. „Imtis sveikatos paslaugų verslo reiškia, kad esi nuolat įsiskolinęs kredite. Bėda ta, kad dėl nuolat besikeičiančios valstybės politikos tampame nepatikimu sektoriumi, bankininkai vertina riziką, todėl sunku išsiderėti palankias skolinimosi sąlygas“, –

apgailestavo iš medicinos į verslą pasukusi pašnekovė.

Per septynerius metus į minėtas „Medea“ klinikas iš viso investuota 2,2 mln. litų.

Jose dirba 74 žmonės. „Druskininkuose finansiniai rodikliai paskutinius trejus metus gerėja: vis dar generuojamas nuostolis (įskaitant įrangos nusidėvėjimą), tačiau įmonė pajėgi atsiskaityti su darbuotojais ir vykdyti trumpalaikius kreditorinius įsipareigojimus. Alytuje 2010 ir 2011 m. turėjome pelno, bet praėjusiais metais nuostolis siekė 2008 m. rodiklius. Šilutėje 2011 m. buvo pirmieji, kai įmonė buvo arti simbolinio pelno, bet 2012 m. vėl patyrėme nuostolių“, – neslėpė J.Dambravienė.

8 | Verslas Apsipirkimo rkiimo Suvalkuose kuose aritmetika etika

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Mažai išleisti

Nuolatiniai iniai Suvalkų pard parduotuvių duotuvių klientai pastebi – maisto kainos ir čia kyla. Vis dėlto kelio į už 25 km nuo Lietuvos sienos nutolusį Lenkijos miestą lietuviai nepamiršta ir noriai veža ten savo pinigus. Sako, labiausiai pirkti apsimoka, kai tam iš karto skiri 700–1000 Lt. Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Kada, riedėdamas keliu iš Kauno į Suvalkus, patenki į Lenkiją, gerai net nesuprasi.

Dėmesį patraukia nebent kitos spalvos kelio ženklai, visa kita – beveik kaip Lietuvoje.

Pakelėje pastatyti reklamos stendai kviečia aplankyti parduotuvę vaikams, informuoja, kur galima įsigyti šviežios mėsos, mėsos gaminių ir pieno produktų, o prekybos centre išsirinkti plyteles. Reklamuojama žemės ūkio technika, sporto įranga, santechnika, langai, stogai, net žvakės ir fejerverkai. Vieno prekybos centro reklama, pamatyta jau grįžtant į Lietuvą, privertė nusišypsoti: „Apsisuk ir grįžk, kur mažiausios kainos.“ Menkas pasirinkimas Kone kas antra pakeliui į Suvalkus sutikta lengvoji mašina – su lietuviškais registracijos numeriais, nors nenutrūkstamo srauto, kokio galima tikėtis skaitant apie lenkiškas kainas, nematyti. Gal dėl to, kad

jau įdienoję, o gal, kad savaitės vidurys?

Privažiuoju pirmą didesnį Suvalkų prekybos centrą „Kaufland“. Nestoju. Internete pilna patarimų nesusigundyti pirmu prekybos centru, kuris bene brangiausias, ir nepatingėti nukeliauti į miesto gilumą.

Kitoje kelio pusėje veikia mažesnė parduotuvė „Biedronka“ („Boružėlė“). Daugelis patyrusių pirkėjų siūlo važiuoti į „Lidl“, kur kainos mažiausios. Čia išties pigu – primintų didmenos bazę, kur prekės sukrautos dėžėmis ir maišais ant žemės, jei pasirinkimas nebūtų skurdokas.

Sauskelnės – atsitiktinių dydžių. Obuolių – gal dviejų rūšių. Panašiai su makaronais, kruopomis ir sausais pusryčiais. Nuo mėsos gaminių įvairovės akys raibsta, užtat jogurtų ir kitų pieno produktų, kurių skoniu bei kainomis žavisi daugelis lietuvių, mažoka. Kiek daugiau – fermentinių ir lydytų sūrių, varškės desertų.

Lietuvoje perka tik karpius Visi tarp dviejų lentynų stovėję žmonės buvo lietuviai. Net kai kurie užrašai

Suvalkų miestas svetingas – pirkėjai iš Lietuvos čia labai laukiami.

E.Digrytės nuotr.

parduotuvėje atspausdinti lietuviškai.

Prekybos centre užkalbintas Julius rinkosi alų – su kartu atvažiavusiu tėvu lygino kainas, svarstė, ar imti didesnę pakuotę labiau apsimoka, ir bandė prisiminti, kuris alus buvo skanus. „Bus desertui, – juokėsi jaunas vyras. – Į Suvalkus važiuojame ne alaus, o tiek kasdienio, tiek ilgiau negendančio maisto – mėsos, aliejaus, konservuotų produktų, daržovių, jogurto.“ Šių pirkėjų vežimėlis nebuvo pilnas – kadangi gyvena pasienyje, Suvalkuose apsiperka nuolat ir po nedaug.

Aikštelėje vienas vyras, vos išlaikydamas dešimt pakelių ilgai negendančio pieno, bandė atrakinti automobilį su lietuviškais numeriais. Į pasisveikinimą ir klausimą, ar dažnai keliauja į Suvalkus, jei po tiek nedaug perka, tik šyptelėjo: „Luktelėkite.“ Palikęs pasaugoti neužrakintą automobilį, nuskubėjo atgal į parduotuvę. Po minutės pasirodė dviese – moteris stūmė prekių prikrautą vežimėlį, vyras likusias prekes nešė rankose.

Nijolė ir Andrejus Igumnovai iš 12 km nuo Druskininkų esančio Lepuškių kaimo yra dažni svečiai Suvalkuose – atvažiuoja po kiekvieno atlyginimo ir apsirūpina maistu mėnesiui. Daugiau į parduotuves jiems nebereikia – pienas tetrapakuose ilgai negenda, o duonos išsikepa savo krosnyje.

Moteris prisipažino Lietuvoje perkanti nebent karpius.

Poros vežimėlyje buvo ir mėsos, ir daržovių, ir pieno gaminių. Ponia Nijolė džiaugėsi pigiu lenkišku pienu, gardžia grūdėta varške ir natūraliai išrūkyta skumbre. Sumaniusi iškepti pyragą, pavadintą jį itin mėgusios balerinos Anos Pavlovos vardu, šį kartą paėmė daugiau grietinėlės, ketino įsigyti net 60 kiaušinių.

Skaičius

12

proc.

Tiek lietuvių nuolat apsiperka Lenkijoje.

Kaskart išleidžia 400 Lt Sutuoktiniai, Suvalkus „atradę“ atslinkus krizei, kaskart apsilanko keliose parduotuvėse – jau pastebėjo, kur yra pigesnių ir skanesnių produktų. Pavyzdžiui, prekybos centre „Kaufland“ perka ne tik kiaušinius, bet ir mėsos gabaliukų šuniui. Turgų aplenkia, nes ten nepatogu privažiuoti, nebent vasarą užsuka įsigyti braškių. Nuolatiniai Suvalkų parduotuvių klientai pastebėjo, kad kainos

Maisto produktų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje (litais) Pienas P Pien Pi ie en nas as ((1 1 l,, 2 2,5 ,5 5p proc. roc. ro oc. ) 2,39–4,39 2 ,39 39–4 4,39 9

Majonezas Majo Ma jone jo neza eza z s ((i (indelis) ind ndel elis el is)) 1,60–1,69 1 ,60 0–1,69 9

Grie Gr iettinė ie inė ė ((indelis) inde in nde delilis) is) Grietinė 2,49–4,69 2 ,49 49 9–4,6 69 9

1,40–1,86 1 ,40 40–1,86

Varš Va rškė rš kė ė ((1 1 kg kg)) Varškė 12,99–16,36 12, 12 ,99 9 –1 16 6,36 6

1,35–2,80 1 ,3 35 5 ,80 5–2, 80 1,69–6,79 1 ,69 69–6,79 69– 79 7 9

2,19–5,99 2 ,19 1 –5,99 99

2,37–5,09 2 ,3 37 7–5,09 7– 0 09

0,81–2,39 0 ,81 8 –2 2,39 39 39

1,35–1,60 1 ,35–1,,60 6

8,99–16,99 8 ,99 99–16 6,99

5,43–6,37 5,43 4 –6 6,37

Kiau ulie liiena (1 ( k g) Kiauliena kg) 2,00–2,97 2 ,00 00– –2,9 97 7

Ly Lydy dyta dy tass sū ūri r s (i ((indelis) nd del e iss) Lydytas sūris 2,69–5,99 2 ,69 6 –5,99 9

3,65–4,12 3 ,65 65–4 4,12 2

Vi V išti štie št iena ena ((1 1 kg) Vištiena

Ma arg garrin i ass ((250 250 25 0 g in iindelis) de elilis) lis) s) Margarinas 3,99–4,99 3 ,99 9–4 4,99 9

4,49–6,99 4 ,49 9–6,99

Bato to ona as Batonas

Svie Sv ie est s ass ((200 20 00 g pa p ake elilis is) s) Sviestas pakelis) 2,99–4,99 2 ,99 99– –4,99 99

1,69–3,39 1,69 6 –3,39 69 3

Duo Du ona (kep on ((kepalas) (k ke ep pal alas as) as) Duona 8,48 8 ,48

Jogu Jo ogu gurt rtas rt ass ssu up pr rie eda dais is Jogurtas priedais 2,79–3,45 2 ,79 9–3,45 45

2,59–5,99 2 ,59 59– –5,99 Kiau aušiini niai a (10 v nt.) nt .)

Kiaušiniai vnt.)

6,99–18,99 6 ,99 99 9–1 18 8,99

8,49–22,48 8, ,49–22,48 49 9 8

JJautie Ja a ie ena a ((1 1 kg g) Jautiena kg) 2,03–2,20 2 ,03 03 0 3–2,20 20

11,99–29,99 1 11, 11 1,99 9 –2 29,99 29 9

15,29 15, ,29 2

Verslas | 9

15min • 2013 m. sausio 25 d.

neapsimoka šonkauliukų, rūkytos žuvies, kepiniams skirtos varškės, vaikams paėmė jogurto ir šokoladukų, katei – kraiko ir sauso ėdalo.

Dar ketino užsukti benzino į prie pat prekybos centro esančią degalinę, mat jis kainuoja apie 20 centų pigiau nei Marijampolėje.

Jaunas vyras į Suvalkus atvažiuoja retkarčiais, paprastai – prieš Kalėdas, Velykas, gimtadienius ir kitas šventes, mokslo metų pradžią. Iš bičiulių, Lenkijoje besilankančių dažniau, girdėjo, kad ten apsimoka pirkti, jei tam skiri 700–1000 Lt, ypač jei reikia važiuoti iš toliau.

Igumnovai iš šalia Druskininkų esančio Lepuškių kaimo į Suvalkus važiuoja po kiekvienos algos.

Buitinė chemija ir kosmetika – brangiau Ričardas tvirtino prie lentynų neskaičiuojantis, ką labiau apsimoka pirkti Suvalkuose, o ką – Marijampolėje. „Iškart matyti, kad kainos skiriasi. Skaičiai – dažniausiai tokie patys ar mažesni nei Lietuvoje, o daug kam ir nuolaidos taikomos“, – aiškino jis. Kadangi zlotas – pigesnis už litą, pirkėjai išlošia bent keliolika procentų.

Zloto kursas – apie

ir čia kyla, zloto kursas anksčiau taip pat buvęs palankesnis. Dabar zlotas kainuoja 84–85 lietuviškus centus, o 2009-aisiais tekainavo 74 centus. Moteris pasakojo, kad kaskart išsikeičia po 400 Lt. Skirtumo, kuris susidaro tarp lietuviškų ir lenkiškų kainų, pakanka padengti degalų išlaidas. Anksčiau veždavosi dukart didesnę sumą – tuomet sutaupytų pinigų užtekdavo ne tik kelionei, bet ir vyrui dvi savaites važinėti į Druskininkus, kur dirba garso operatoriumi.

Retas Igumnovų kaimynas paprašo parvežti maisto iš Lenkijos – daugelis ir patys ten apsiperka, net dalijasi patarimais, kur kokių pigesnių produktų galima rasti.

Pirkėjai iš Lietuvos lengvai atpažįstami Įkišau nosį į užpernai atidarytą „Tesco“.

Dominuoja drabužiai, buitinė chemija, kosmetika, galanterija, virtuvės ir namų priežiūros rakandai, o maistas sudaro nedidelę asortimento dalį ir yra kiek brangesnis. Vidury darbo dienos čia ne tik lietuvių, bet ir apskritai pirkėjų mažai.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai

Jautiena Jaut Ja utie ut iena na ag guliašui ulia ul iašu šuii (1 k kg) g) 22,49

0,75–3,90

3,39–4,24 3 ,39 39 9–4,24 4 1,86–4,24 1 ,86–4,24 24 2 4

2,39–3,09 2 ,39 9–3,09

1,27–1,32 1 ,27 2 –1,32

1,99–6,59 1 ,99 9–6,59 9

1,01–1,15 1 ,01 01– –1,15 5

4,19–5,99 4 ,19 9–5,99 9

2,93–3,10 2 ,93 93–3,10

Gr rik kia iaii (4 ((4x100 4x1 x100 00 g 00 Grikiai g)) 3,56–3,60 3,56 5 –3,60 60

Apel Ap elsi lsi sina naii (1 k na g) g) Apelsinai kg) 4,49

4,21–5,09 4 ,21 21– 21 –5,09 9

Cu C ukr krus ((1 1 kg) kg k g) Cukrus

B Ba na ana n i (1 ( k g) Bananai kg) 4,49–4,99 4 ,49 49– –4,99 99 99

4,99–8,99 4 ,99 9–8,99 9

M Ma k ro ka rona na ai Makaronai

Obuo u liiai (1 kg uo kg) Obuoliai 1,99–5,99 1,99 9–5,99

5,09 5 ,09 9

M Mi ltai lt aii ((1 1 kg k g) Miltai kg) 1,44 1 ,44 4

Po Pomi mido do ora raii (1 (1 k g)) g Pomidorai kg) 5,99–8,99 5 ,99–8,,99

7,99 7 ,99 99 Sa aul ulėg ėg grą rąžų žų ųa liiej liej ejus us ((1 1 l) l) Saulėgrąžų aliejus

Mo M ork kos ((1 1 kg kg) g) Morkos 1,29–1,49 1,29 29 9–1,49 9

Į Suvalkus vyksta prieš šventes Nors šis prekybos centras ėmė reklamuotis Lietuvos spaudoje, vargu ar daugumą pirkėjų privilioja skelbimai. „Kaufland“ įsikūręs patogioje vietoje – šalia pagrindinės gatvės, vos įvažiavus į Suvalkus nuo Marijampolės pusės. Kainos nėra pastebimai didesnės nei „Lidl“, o kai kas net kainuoja pigiau, jau nekalbant apie gerokai didesnį pasirinkimą.

Būtent todėl marijampolietis Ričardas prisipažino negaištantis laiko, anot jo, ekskursijoms po kitus prekybos centrus – atlekia valandėlei su žmonos sudarytu sąrašu, perbėga „Kaufland“ ir traukia atgal. Šį kartą įsigijo aliejaus, didelę pakuotę kiaušinių, maišą obuolių, kelis pakelius pieno ir sulčių, miltų, ryžių, kiaulienos

Pievagrybiai Pi iev evag ag a grybi ry yb biiai iaii ((1 1 kg kg) g) 13,59 13 1 3,59

Bu Bulv lvės ((1 1 kg) Bulvės 0,79–1,79 0 ,79 79 79–1 9 1,79 9

Popiet grįžusi į „Kaufland“ purvinu patižusiu sniegu užverstoje aikštelėje radau nemažai automobilių. Su lietuviškais numeriais – kas trečias.

Prekybos centre norint atskirti lietuvius, pakanka užmesti akį į prekes vežimėliuose. Lenkai perka duonos, apelsinų, šampūno, sūrio, lietuviai – konservų, šviežios mėsos ir mėsos gaminių, jogurtų, kitų pieno produktų, kiaušinių, bananų, tualetinio popieriaus, sauskelnių. Visko ima daug ir didesnėmis pakuotėmis.

3,99–4,99 3 ,9 99 9–4,99 99

2,68 2 ,68

Ka ava ((500 50 5 00 g) Kava 1,69–3,39 1 ,69 6 –3,39 39

9,99–23,99 9 ,99–23 23,99 99

5,57–8,40 5 ,57 57 57–8 7 8,4 40 0

0,85 Lt

Išplaukia milijonai Šalies prekybininkai dėl apsipirkimų Lenkijoje per mėnesį praranda 32,6– 49 mln. Lt, parodė pernai pavasarį Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikta apklausa. Per metus ši suma sudarytų 391–588 mln. Lt. Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, apsipirkti į Lenkiją reguliariai važiuoja 12 proc.

Lietuvos žmonių. Jų paveikslas per keletą metų pasikeitė – dažniau važiuoja žmonės iš Kauno, Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės apskričių, jaunesnio amžiaus (35–44 metų), nors anksčiau kaimynų parduotuvės labiau viliojo vyresnio amžiaus gyventojus.

Per vieną apsipirkimą lietuviai vidutiniškai išleidžia 442 Lt. Tai reiškia, kad per dieną iš Lietuvos išvežama apie 1,5 mln. Lt.

Sutaupyti pavyksta ir dėl mažesnių mokesčių: pridėtinės vertės mokestis būtiniausiems maisto produktams Lenkijoje tesiekia 5 proc., kitam maistui – 8 proc. Lietuvoje šis mokestis visiems maisto produktams vienodas – 21 proc.

Perėjusi pieno produktų, mėsos, vaisių ir daržovių skyrius, įsitikinau, kad pašnekovas teisus. Daug kas kainavo mažiau nei Lietuvoje. Tačiau ne visų prekių kainos vilioja. Buitinė chemija, plaukų priežiūros priemonės, kai kurios gyvūnų prekės kainuoja brangiau nei Lietuvoje.

12 | Kultūra

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Šiuo metu Amerikoje gyvenančiam rašytojui Sauliui Tomui Kondrotui sausio 30-ąją sukaks 60 metų.

Lyg gyvenimas

Gimęs 1953 m. Kaune, 1976 m. baigęs Vilniaus universitete psichologiją ir filosofiją, išgarsėjęs ne tik romanu „Žalčio žvilgsnis“ (1981 m.), išverstu ir į kitas kalbas, bet ir tuo, kad įplieskė diskusiją apie keiksmažodžius – neregėtas įvykis okupuotoje Lietuvoje, S.T.Kondrotas, 1986 m. rudenį išvykęs į turistinę kelionę Vokietijon, iš jos nebegrįžo.

Dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, vėliau susidomėjo fotografija. Kitos A.T.Kondroto knygos: apsakymų rinkiniai „Pasaulis be ribų“ (1977 m.) ir „Įvairių laikų istorijos“ (1982 m.) bei romanas „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ (1985 m.). „15min“ bandė jubiliejaus proga pakalbinti rašytoją, tačiau jis liko ištikimas savo laisvai prigimčiai – numojo į interviu ranka.

Bandydama užpildyti jubiliejinį vakuumą, redakcija siūlo skaitytojams S.T.Kondroto interviu, duotą Čikagos „Akiračiams“ tuoj po rašytojo pasitraukimo į Vakarus 1987 m.

Juolab kad ir interviu autoriai – tikrai neeiliniai: Vytautas Kavolis ir Liūtas Mockūnas (abu jau mirę). Interviu, kurį skelbiame kiek sutrumpintą, ne tik nepasenęs, priešingai, rašytojo įžvalgos tik dar kartą patvirtina jo aštrų protą ir talentą.

Apie „garantuotą rytojų“ – Jūsų paskutinysis romanas „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ buvo išleistas 40 tūkst.

tiražu kaip pirmoji „populiariosios bibliotekos“ serijos knyga. Todėl spėjama, kad ir materialiai buvote geriau aprūpintas už vidutinį Sovietų Sąjungos pilietį. Kokios aplinkybės privertė palikti pripažinto rašytojo šlovę bei materialinę gerovę ir ieškoti laimės Vakaruose, kur rytojus nėra garantuotas?

– Nežinau, ar verta ką nors kalbėti apie materialinę gerovę, nes ji tikrai nevaidino jokio vaidmens, kai reikėjo galutinai apsispręsti. Aš manau, kad nevaidintų nė tada, jei mano materialinis standartas būtų kur kas žemesnis už vidutinį. Šlovė – tai vėlgi labai reliatyvus daiktas.

Galima gyventi kaime, nusipelnyti ten šlovę ir niekad nevažiuoti į miestą, kur kaimietiškos šlovės greičiausiai jau niekas nenorės pripažinti. Bet ar ši šlovė verta, kad dėl jos liktum paralyžiuotas ir negalėtum pajudėti iš vietos? Garantuotas rytojus?

Kur rytojus garantuotas mažiau negu Sovietų Sąjungoje? Ypač menininkams, kurių likimas visiškai priklauso nuo dvaro (šiuo

atveju – Kremliaus) nuotaikų, įgeidžių, politikos. Ir ypač tiems menininkams, kurie nori patys rinktis temas ir vaizdavimo būdus, o ne būti tik paklusniais ideologinių užsakymų vykdytojais. Niekas, ir visų pirma jie patys, neduotų nė sudilusio skatiko už jų „garantuotą rytojų“. Bet ir taip dar galima būtų gyventi – iliuzijomis. Galima, pavyzdžiui, jaustis kankiniu, gyventi ir patirti pasitenkinimą iš kančios. Arba kitas būdas, populiaresnis: tarnauti partijai, socializmui, bet įtikinti save, kad tarnauji visai ne jiems, o tautai, absoliutaus gėrio idėjai.

Labai tipiškas tokios iliuzijos pavyzdys pavaizduotas M.Sabo filme „Mefistofelis“.

Jo herojus aiškina: „Aš netarnauju naciams.

Aš aktorius, statau teatre Šekspyrą ir nedalyvauju politikoj. Aš tarnauju menui.“ Jis nenori suprasti (jam taip patogiau), kad teatras yra Berlyne, nacių sostinėje, ir kad dirbdamas tame teatre jis prisideda prie fašizmo šlovės.

Aš nenorėjau gyventi tokiomis iliuzijomis, nenorėjau tarnauti totalistinei sistemai, pavergusiai tautas ir sukūrusiai tiek blogio. Nesu šventasis ir nesu kankinys.

Neturėjau jėgų, neturėjau drąsos garsiai pasakyti „Ne!“, būdamas ten, tos sistemos viduj. Nusprendžiau tiesiog nebedalyvauti tame žaidime, ir tiek.

Kol dar nėra per vėlu. Kol dar nesu papirktas įvairiomis privilegijomis, garbės vardais.

Kol tas pasaulis dar netapo man savas. Šis papirkimas kaip tik prasidėjo. Faktiškai leidimas aplankyti Vakarus jau buvo viena iš tokios rūšies privilegijų, ženklas, kad esu priimamas tarp išrinktųjų.

Apie gyvenimą Vakaruose – Ką darysite Vakaruose? Ar tikitės reikštis kaip rašytojas?

– Jaučiuosi iš dalies jau atsakęs į šį klausimą: Vakaruose aš gyvensiu. Pasakyti ką daugiau, konkrečiau, nėra lengva. Pernelyg trumpai čia esu. Turiu išmokti anglų kalbą, apsiprasti, tada paaiškės, kuo galiu verstis, kokį darbą dirbti. Daug kas dar neaišku. Kas dėl rašymo, neturiu jokių abejonių. Tikiu, kad rašysiu. Kaip bus su publikavimu, yra jau kitas klausimas.

– Kokie pirmieji įspūdžiai Vakaruose: kas stebina, džiugina ar apvilia?

– Vakarų pasaulis man kol kas nepateikė jokių staigmenų. Viskas atitinka tą vaizdą, kurį iš anksto turėjau. Aš radau šį pasaulį tokį, kokį tikėjausi rasti, ir tai džiugu.

Tiesa, esama vienos aplinkybės, kurios nebuvau numatęs. Mėgindamas įsivaizduoti savo emigracinę ateitį, pasiklioviau vien tik savimi.

Nežinojau, kas manęs laukia, negalėjau tikėtis, kad kas nors parems, padės, paguos. Buvau pasiruošęs tam. Tačiau išėjo

Kultūra | 13

15min • 2013 m. sausio 25 d.

prasidėtų iš naujo „Mano reikalavimai literatūrai tokie dideli, sietas toks tankus, kad pro jį beveik niekas negali prasiskverbti į literatūrinę sritį.

Faktiškai ir aš pats“, – yra sakęs S.T.Kondrotas.

G.Žilinsko/ELTA nuotr.

visai kitaip. Nė vienu momentu nebuvau vienas, nebuvau paliktas likimo valiai, be jokios globos. Daug nepažįstamų žmonių, įvairių tautybių, rodė norą padėti, pagelbėti.

Aš jau nekalbu apie išeivijos lietuvius. Kai kurie iš jų man tapo artimesni už gimines.

Kitas dalykas, kad aš pastebiu tam tikrų nelauktų dalykų savyje. Mano pojūčiai tokie pat aštrūs ir ryškūs kaip kažkada vaikystėje. O aš jau buvau manęs, kad tai negrįžtamai praėję. Ir dar: nepaprastas, ypatingas jausmas, kad gyvenimas prasideda iš naujo. Visi keliai atviri, galiu tapti kuo noriu. Aš turiu galvoj ne profesiją, o galimybę sukurti save, savo vaidmenį, nulipdyti kitokią asmenybę.

– Išeivijos lietuviai mano, kad rašytojas Sovietų Sąjungoje negali rašyti, kaip nori, kad jo knygos cenzūruojamos ir jis pats save cenzūruoja. Galvojama, kad jeigu tas rašytojas patektų į Vakarus, jis rašytų kitaip. Jeigu turėtumėte laiko perredaguoti savo romanus, ką keistumėte ir kodėl?

– Išeivijos lietuviai neklysta dėl cenzūravimo – tiek vidinio, tiek išorinio. Cenzūra yra griežta. Takas, kuriuo gali eiti rašytojas, – tai siauresnis, tai platesnis, bet nužengti nuo jo nevalia. Išties daug rašytojų ir patys mano, kad jei atsidurtų Vakaruose, tai rašytų visai kitaip. Ne visuomet taip būna, kai tokia galimybė pasitaiko. Nesiimu čia svarstyti priežasčių, nors jas nujaučiu.

Kas dėl mano dviejų knygų, tai kažin ko jose nekeisčiau. Išskyrus vieną dalyką – veiksmo laiką. Ne tik aš, bet ir daug kitų sovietinių rašytojų, norėdami kalbėti apie tam tikrus dalykus, yra priversti perkelti siužetą arba į praeitį, arba į kitą, sąlygišką, tikrovę. Taip galima tikėtis, kad kūrinys išvys dienos šviesą. Cenzūra tą mato ir žino, bet nelabai ką gali padaryti. Juk nepriversi visų rašyti tik apie dabartį. Kita vertus, man asmeniškai šitoks kompromisas nebuvo labai skausmingas, nes aš visuomet teikiau pirmenybę universalumui, o ne konkretumui.

– „Dešimt klausimų rašytojams“ esate sakęs: „Lengvai pasiduodu aplinkos poveikiams; menkiausias gyvenimo ritmo sutrikimas ar nesklandumas gali ilgam sukliudyti kūrybiniams procesams, sustabdyti juos, bet tai jau ne įkvėpimo, o greičiau darbo sąlygų klausimas.“ Kokią įtaką aplinkos pakeitimas iš Rytų į Vakarus turės kūrybingumui?

– Kai sėdžiu kėdėje už rašomojo stalo, man nėra nei Rytų, nei Vakarų, nei Šiaurės, nei Pietų. Tai prasideda, kai atsikeliu nuo tos kėdės, kai vaikštau, veikiu, mąstau, jaučiu. Tada bet koks aplinkos, gyvenimo pasikeitimas ne tik kad nekenkia, o netgi priešingai – yra labai sveikintinas dalykas.

Nauji vaizdai, įspūdžiai sužadina nelauktų naujų idėjų.

Negaliu rašyti kelionėje, kelyje, svetimoje, naujoje vietoje, jeigu žinau, kad esu ten tik neilgam. Naujas stalas ar nauja kėdė išblaško, naujas interjeras neleidžia susikaupti. Tačiau po mėnesio kito priprantu prie interjero, nebepastebiu jo – jau galima dirbti. Stalas ir kėdė jau patogūs. Ir jie stovi ne Rytuose ar Vakaruose. Jie man visuomet stovi pasaulio centre.

Apie reikalavimus literatui – „Dešimt klausimų rašytojams“ pasisakėte, kad „perspektyviausi ir bus tie nūdienės literatūros bruožai, kurie neleis įsigalėti literatūroje baikščiai netiesai.“ Ar tokių perspektyvių bruožų yra šiandienėje lietuvių literatūroje? Kuriuos sovietinės lietuvių literatūros bruožus labiausiai vertinate ir kurių ne?

– Poezijoje jų daugiau, prozoje – mažiau.

Menui negalioja tokie apibūdinimai kaip „sovietinis“ ar „nesovietinis“. Šios kategorijos laikinos, politinės. Kai komunizmas jau bus tik apgailėtinas praeities faktas (mūsų tada gal jau nebebus), literatūra, menas, manau, žengs tolyn, ir niekas nenorės aiškintis, ar tas geras mėgstamas rašytojas gyveno sovietinėje epochoje, ar kokioje kitoje.

Kam šiandien rūpi, kokioje politinėje santvarkoje kūrė Petrarka ar Shakespeare‘as?

Apskritai, kai imu galvoti apie meną, apie literatūrą, darausi labai griežtas ir kategoriškas. Mano reikalavimai literatūrai tokie dideli, sietas toks tankus, kad pro jį beveik niekas negali prasiskverbti į literatūrinę sritį. Faktiškai ir aš pats. Aš nesakau „bloga literatūra“. Aš sakau tik „literatūra“ arba „neliteratūra“. Čia nesvarbu žanras, autoriaus pažiūros ar kokie formalūs dalykai, o tik kokybė, profesionalumo lygis. Deja, šitaip žiūrint, Lietuvoje beveik nebelieka literatūros, prozos. Bet, šitaip žiūrint, ne kažin kas lieka ir visame pasaulyje.

Vis dėlto dabar Lietuvoje esama, mano nuomone, keleto rašytojų, turinčių teisę taip vadintis. Tai Vilimaitė, Jasukaitytė, Aputis, Granauskas, Kanovičius, jauna prozininkė Kalinauskaitė. Ne visų jų pažiūros man priimtinos. Bet tai nesvarbu. Kitiems žmonėms jos gali atrodyti labai patrauklios. Svarbu kvalifikacija. Kas man iš to, jeigu pats geriausias turinys bus perduotas blogu stiliumi, primityvia forma? Išvardyti žmonės turi literatūrinę „klausą“, žino, kaip daroma literatūra. Jie nėra paprasti mėgėjai. Kiek daug, deja, yra mėgėjų net tarp profesionalų!

Apie Justiną Marcinkevičių – Girdėjome, kad šiuo metu pats populiariausias rašytojas yra Justinas Marcinkevičius. Kodėl? Kaip vertina jo kūrybą jūsų kartos rašytojai?

– Marcinkevičius išties labai populiarus, skaitytojų labai mėgstamas, dažnai tiesiog garbinamas. Net ir tie, kurie neskaitė nieko, jokios poezijos (taip pat ir Just.Marcinkevičiaus), žino, kad reikia žavėtis Marcinkevičiumi. Ypač jį mėgsta moterys. Moterys verkia per jo kūrybos vakarus, moterys išsirašo iš knygų jo eilėraščius ir mokosi juos atmintinai. Aš manau, taip yra todėl, kad Marcinkevičius nepaprastai prieinamas skaitytojams, labai lengvai suprantamas, tiesiog išvis be jokių pastangų. Aišku, sėkmei to neužtenka, bet tai jau gera prielaida.

Skaitytojus ypač jaudina Marcinkevičiaus ištikimybė tradicinėms vertybėms. Jo meilė Moteriai, meilė Motinai, meilė Tėvynei ir kitos vertybės yra lygiai tokios pat, kaip daugumos žmonių, kurie tų dalykų nekvestionuoja, tiki jais be įrodymų.

Rašytojas yra rašytojas tada, kai rašo. Kai jis kapoja malkas, gaudo žuvį ar užsiima politika, jis yra tik žmogus, kuris visa tai daro. Šiais tradicinėms vertybėms nepalankiais laikais žmonėms atrodo, kad poetas pamatė tai, kas paslėpta kiekvieno jų širdy. Žmonėms atrodo, kad šie dalykai yra verti to, kad apie juos būtų sudedamos eilės, kad jie būtų supoetinti (irgi tradicine prasme).

Ir kai poetas tą padaro, jis virsta jų akyse tikru Poetu.

Marcinkevičius – ne avangardinis poetas. Jis – maironiškos, bet ne, pavyzdžiui, bodleriškos tradicijos atstovas. Patys poetai jo kūrybą vertina santūriau ir įvairiau

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

nei publika. Kai kurie mano kartos rašytojai atmeta ją visai ir griežtai būtent dėl jos tradiciškumo, laikydami ją pernelyg vienareikšme, pernelyg banalia. Kiti, mažiau radikalūs, sutinka, kad ji „turi teisę“ egzistuoti šalia kitų poezijos formų.

Aš asmeniškai galvoju, kad Marcinkevičius yra vienas didžiausių lietuvių tautos poetų. Bet ne daugiau... Lietuvoje šiuo metu esama poezijos ir poetų, kurie, „nebūdami pranašai savam krašte“, man regis, turi visas galimybes pakliūti į pasaulinę poezijos istoriją. Šių pastarųjų kūryba nėra taip lengvai suprantama liaudžiai, ją įvertinti ir mėgti gali tik palyginti nedidelis žmonių ratas, sakykim – ekspertai. Tačiau tik ekspertų dėka pasaulis šiandien turi Rilke, Rembault, Baudelaire‘ą ir kitus didžiuosius poetus, pakeitusius pačią poezijos sampratą, o sykiu ir pasaulį.

Apie vidutinybes – Praeitų metų vasarą Kremliuje vykusiame Sovietų Sąjungos rašytojų suvažiavime, kur buvo diskutuojamos ekologinės ir mažųjų tautų problemos, lietuviai pasirodė blankiausiai. Kodėl?

– Tai ne lietuvių kaltė apskritai, o blogų lietuvių atstovų kaltė. Lietuvoje esama pakankamai žmonių, kurie būtų galėję tame suvažiavime ne tik pagauti, iš kur pučia vėjas, bet ir patys jį pakelti. Deja, šiuo metu Lietuvoje vidutinybė yra įsigalėjusi beveik visose valdžios vietose, t.y. tose vietose, kurios paskiria ir atstovus į panašius suvažiavimas.

Tai jau yra tapę net tam tikra „lietuviška filosofija“. Girdi, nereikia kištis, reikia palaukti, pažiūrėti, kas ir kaip, tada išliksi. Kur kiti žmonės neria stačia galva ir kartais išties žūva, lietuvis neva palauks, devynis kartus išmatuos. Dorovine prasme tokią filosofiją sunku įvertinti teigiamai. Bet praktiškai... sunku pasakyti, kas geriau: rizikuoti ir žūti, bet turėti švarią sąžinę, ar turėti ją suteptą, bet užtat išlikti ir gyventi?

Apie atodrėkį – Čingizo Aitmatovo romano „Ešafotas“ ir kitų panašių romanų Sovietų Sąjungoje pasirodymas rodo, kad bent literatūroje ten vyksta atodrėkis. Taip pat nuolat girdime apie M.Gorbačiovo pastangas radikaliai pagerinti gyvenimą Sovietų Sąjungoje. Ar tas jam pavyks?

– Nežinau. Labiau panašu, kad eilinį kartą bus pakeista „gero gyvenimo“ sąvoka ir paskelbta, kad gyvenimas jau pagerėjo. Tai tokia sistema... Kai dėl paties Gorbačiovo, tai jau dabar jis yra užsitarnavęs vietą istorijoje, net jeigu nepadarys nieko daugiau.

Tai, ką jis nuveikė, toje šalyje yra negirdėti žygiai. Tačiau visuotinis žavėjimasis Gorbačiovu neturėtų užtemdyti situacijos esmės.

Viskas, kas padaryta ir daroma, yra daroma ne „iš apačios“, ne liaudies pastangomis, o „protingo valdovo“ dėka.

Reikia dar labai daug nuveikti: pakeisti politinę ir ekonominę struktūrą, paleisti visus politinius kalinius, atrišti spaudai rankas, faktiškai atskirti ją nuo valstybės, leisti žmonėms kalbėti absoliučiai apie viską, panaikint geležinę uždangą ir atidaryt sienas. Po viso to, kai praeis koks penkiasdešimt metų, kai žmonės atsigaus, apsipras ir liausis bijoję, jau galima bus išmatuoti tikrąją Gorbačiovo svarbą.

Nukelta į 20 psl.

>>>

14 | Gazas.lt

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Smėlio debesys, avarijos, karštos dienos ir trumpos naktys – toks Dakaro ralis. Bet tai – tik ledkalnio viršūnė.

Pasiruošti dviem varžybų savaitėms reikia ne vienų metų ir storos piniginės.

T.Tumalovičiaus nuotr.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažui vienas šio maratono kilometras kainavo bemaž 200 litų. Šiemet Dakare varžėsi trys lietuviai. Motociklininkas Gintautas Igaris su „Yamaha WR450F“ siekė geresnio rezultato nei pernai, „OSCar O3“ vairuotojas B.Vanagas ir šturmanas S.Jurgelėnas rengėsi bent pasiekti finišą. Lietuviams pavyko – jie finišavo 65-i. G.Igaris trasos nebaigė dėl avarijos.

Jau galvoja apie kitą Dakarą 35-erių B.Vanago mintyse Dakaras ėmė suktis seniai. Nors jis rengėsi 2011-ųjų lenktynėms, lėšų stoka privertė atidėti planus. „Įveikti Dakaro trasą gali daugelis lenktynininkų, turinčių neblogai paruoštą visureigį. Mūsų ambicijos buvo didesnės: norime ne įveikti Dakarą, o kovoti dėl aukštų vietų.

Tam būtinas ir atitinkamas automobilis, ir mechanikų komanda, ir biudžetas“, – yra sakęs jis. Pradinė tandemo projekto sąmata buvo milijonas litų. Pernai lenktynininkas minėjo jau didesnę nei 1,5 mln. litų sumą. Apie tokį biudžetą B.Vanagas kalba ir pasibaigus lenktynėms. Vien startui reikėjo 250 tūkst. litų, logistikai – 120 tūkst. litų, degalams – 50 tūkst. litų. „Ruošėmės pusantrų metų. Kai kurių atsarginių detalių turėjau keturis kartus

daugiau nei buvo automobilyje. Jei pasiekėme finišą, tai turbūt pasiteisino“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo B.Vanagas.

Lietuviai važiavo Latvijoje pagamintu ir Lietuvoje patobulintu automobiliu „OSCar O3“. Jame buvo sumontuotas 6,2 l darbinio tūrio, 8 cilindrų, 350 AG variklis iš „Chevrolet Corvette“. „General Financing – Autopaslaugos“ komandos ekipažas buvo vienas mažiausių – vos penkių žmonių. Trys mechanikai ir inžinieriai dienomis sunkvežimiu sekė iš paskos, o naktimis automobilį tvarkė bei ruošė kitam etapui.

B.Vanagas jau galvoja apie kitų metų lenktynes. Šį kartą buvo įgyvendintas tikslas įveikti visą trasą, antram kartui norėtųsi aukštesnės vietos. „Padariau klaidų, kurios daug kainavo finiše. Tikiuosi, kad kitais metais jų nebus“, – vylėsi jis.

Mažiau ratų – mažiau pinigų 45-erių karteniškio G.Igario, vadovaujančio žvakes gaminančiai įmonei „Geralda“, biudžetas buvo kuklesnis. „15 tūkst. eurų (apie 52 tūkst. litų) – startinis mokestis, dar – lėktuvo bilietai, padangos, techninis patarnavimas, apranga. O motociklas – pernykštis. Automobilininkų išlaidos didesnės. Daugiau ratų – daugiau pinigų“, – kalbėdamas „15min“ juokėsi G.Igaris.

Tikslių išlaidų jis nenorėjo atskleisti, patikinęs, kad ne jos lemia rezultatą. „Mitas,

kad turi pinigų ir gali važiuoti. Pernai ir šiemet į ralį nepateko apie 100 motociklininkų, įskaitant ir turtingus. Ten nesidomi, ar turi pinigų. Reikia pristatyti savo sportinę karjerą, dokumentais įrodyti pasiekimus varžybose“, – pasakojo G.Igaris.

Karteniškis važiavo pernai išbandyta „Yamaha WR450F“, kurioje pakeistas maksimalaus leistino 450 kub. cm darbinio tūrio variklis, 2012-aisiais buvęs atsarginis. Didžiąją išlaidų dalį padengė įvairūs rėmėjai. Bet labiausiai G.Igariui „prie dūšios“ –

G.Igaris: „Yra du raliai – kai startuoji ir kai ruošiesi.“

langų, durų ir baldų gamintojo, o laisvalaikiu – motociklininko ir keliautojo, kretingiškio Prano Varkojo neprašomai pasiūlyta parama.

Lenktynių nebaigė, bet džiaugiasi Paklaustas, kiek pinigai lemia galutinę ralio vietą, G.Igaris priminė olimpinio sidabro laimėtojo kanojininko Jevgenijaus Šuklino nušiurusią sporto bazę: „Būna, atvažiuoja – blizgučių daug, o lenktynes baigia pirmame greičio ruože. Reikia turėti strategiją. Yra du raliai – kai startuoji ir kai ruošiesi.“ G.Igaris aktyviai sportuoja nuo 2007 m., yra dalyvavęs motociklų varžybose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Afrikoje.

Patirtis nemenka, bet nuo avarijų Dakare ji ne visada apsaugo: „Kanjonas, tarpeklis, sekundei žvilgtelėjau į artėjantį posūkį ir, vos nuleidęs akis, patyriau didžiulį smūgį į priekinį ratą. Tokiais atvejais jau nebesi motociklo šeimininkas. Griuvau. Greitis buvo gal apie 80–100 km/val.“ Griuvimo kaina – smegenų sukrėtimas ir delnikaulio lūžis.

Bet lenktynininkas, kurį „15min“ kalbino belūkuriuojantį prie chirurgo kabineto, tuo tik džiaugėsi: „Žinau, kaip galėjo baigtis. Kalbėjau su sraigtasparnio, kuris mane išgabeno iš trasos, pilotu: sakė, palyginti su kitais, esu sveikas kaip ridikas.

Ranka jau atlėgo, tikiuosi, kovą sėsiu ant

15min • 2013 m. sausio 25 d.

S.Jurgelėnas (kairėje) ir B.Vanagas į Lietuvą grįžo prieš porą dienų, „OSCar“ – dar pakeliui.

Lietuviai Dakare Dakaro ralio istorijoje galima rasti nemažai lietuviškų pavardžių, įskaitant vieną moterišką – Mildos Čijunskaitės–Petrus.

Pirmąkart lietuviai startavo 1995 m., kai Romualdas Beresnevičius užsimojo 10 109 km nuo Ispanijos iki Senegalo sostinės Dakaro nukeliauti motociklu „Honda Africa Twin“, bet sutrukdė gedimas. Sėkmingesnės buvo 2000-ųjų lenktynės, kai jis su šturmanu Arūnu Lekavičiumi „Toyota“ po 7863 km finišavo Egipto sostinėje Kaire.

2002-aisiais automobiliu tūkstančius sekinančių kilometrų įveikė G.Petraus ir Viktoro Kaštelionio tandemas. Ralyje startavo A.Lekavičius – jau ne kaip šturmanas, o visureigio „Toyota Hilux Hilux“ vairuo vairuonalistu tojas – kartu su žurnalistu mi. Jie Valdu Valiukevičiumi. et finišo nepasiekė, bet tai padarė po metų.

Kartu su jais į ralį grįžo G.Petrus, padedamas M.Čijunskaitės,

motociklo.

Esu girdėjęs: kaii žmonės nukrenta su lėktuvu, turi per savaivaitę vėl pakilti, kad įveiktų veiktų baimę. Aš irgi noriu kuo greičiau dalyvauti kokiame mažesniame ralyje. O apie Dakarą visą gyvenimą galvosiu. Tik klausimas, ar vėl važiuosiu, nors ir norėtųsi jame finišuoti.“ Diena ralyje – milijonas eurų „Techninėje sporto šakoje žmogus lemia daug, bet technika – daugiau, – yra sakęs ne kartą Dakare dalyvavęs Antanas Juknevičius. – Viena diena Dakaro ralyje gamyklinėms komandoms – „Volkswagen“ ar „Mitshubishi“ – kainuoja po milijoną eurų, o tų dienų būna apie 20. Kai važiavome mes, mūsų biudžetas buvo 120 tūkst. eurų (apie 414 tūkst. litų). Visas, ne vienos dienos.“ Su šia suma jam, būnant šturmanu, 2009-aisiais Dakare pavyko pasiekti 25 vietą bendrojoje automobilių įskaitoje.

2007-aisiais dar Europoje ir Afrikoje vykusiame Dakaro ralyje dalyvavę Gintas

debiutavo Aurelijaus Petraičio ir Antano Juknevičiaus ekipažas (pastarieji – net be techninės pagalbos). Ir vieni, ir kiti pasiekė finišą.

2004 m. vėl startavo A.Petraitis ir A.Juknevičius, bet dėl variklio gedimo buvo priversti pasitraukti net neišvažiavę iš Europos. Po trejų metų maratonas sugundė A.Petraitį su Šarūnu Palioku bei G. ir M.Petrus. Deja, abiejų ekipažų automobiliai neatlaikė.

Sėkmingiausi Lietuvai buvo 2009 m., kai ralis persikėlė į Pietų Ameriką. Maratone buvo septyni dalyviai iš Lietuvos: motociklininkai Š.Paliokas, Balys Bardauskas bei Mindaugas Slapšys ir du automobilių ekipažai (A.Leka (A.Lekavičius su Ramūnu Kručkausk bei A.Petraitis su Kručkausku A.Jukn A.Juknevičiumi).

Pastarajam tand tandemui pavyko „nuvažiu žiuoti“ iki 25-os vietos b bendrojoje automobilių įskaitoje. Tai – geriausias iki šiol lietuvių rezultatas.

Petrus su šturmane ž žmona Milda važiavo na nauju, britų pagamintu „Desert Warrior“. Automo„De bilio su dyzeliniu 3 l darbinio tūrio ir 220 2 AG turinčiu BMW varikliu nuomos kaina siekė apie 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. litų).

Tais pačiais metais Aurelijus Petraitis ir šturmanas Šarūnas Paliokas į dykumas leidosi latvišku „OSCar“. Spėjama jo kaina tuo metu – 300 tūkst. eurų (daugiau nei milijonas litų). Technika neatlaikė – nė vienam jų nepavyko pasiekti finišo. Šių metų Dakaras lietuviams taip pat negailėjo incidentų ir techninių gedimų.

Antrame etape „OSCar“ apvirtus, prakiuro radiatorius, nuskrido stogas su visomis GPS antenomis, 200 km teko važiuoti be priekinio stiklo, o galiausiai pasibaigė degalai.

Per naktį sutvarkytas B.Vanago automobilis kitą dieną vėl apvirto. Paskui lietuviai serpantine nuslydo nuo kelio ir pakibo ant skardžio – nedaug trūko, kad būtų nugarmėję. Šeštajame etape B.Vanagas vėl patyrė avariją.

16 | Skelbimai VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ.

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMAS.

TEL. 8 606 91150

15min • 2013 m. sausio 25 d.

KAUNAS

Sportas | 17

15min • 2013 m. sausio 25 d.

„Lietuvos ryto“ treneris D.Maskoliūnas:

„Žaidėjus renkuosi ne aš“

Paulius Cubera p.cubera@15min.lt

– Ar šiuo metu nėra kiek gaila, kad nedalyvaujate BBL pirmenybėse?

– Taip, iškritus iš Eurolygos kažkiek jaučiasi aukšto lygio rungtynių trūkumas. Tačiau dabar gailėtis jau vėlu. Tokie sprendimai buvo priimti prieš sezoną, nes buvo tikėtasi geriau pasirodyti Eurolygoje.

Tačiau žiūrint realiai, komandos sudėtis negalėjo leisti tikėtis, kad iškovosime vietą „Top 16“ turnyre.

Kovojome iki paskutinės minutės ir iki pat paskutiniųjų rungtynių dar turėjome galimybių. Tai reiškia, kad patekti galėjome. Tačiau nebuvome to verti, nes žaidėme blogai.

Nežinau, ką būtume darę, jei būtume ten patekę. Būtų reikėję stiprintis, įsigyti naujų aukšto lygio krepšininkų. Tačiau mūsų finansinės galimybės to padaryti neleidžia.

Naujokais pasipildęs „Lietuvos rytas“ po ilgokos pertraukos laimėjo VTB Jungtinės lygos rungtynes prieš Kazanės „Unics“.

Nauji vėjai? Treneris Darius Maskoliūnas kol kas atsargus su prognozėmis. „Dirbame, treniruojamės“, – į ilgas kalbas nesileidžia treneris ir priduria, kad žaidėjus renkasi ne jis, o klubo vadovybė.

D.Maskoliūnas pripažįsta, kad į Eurolygos „Top 16“ etapą „Lietuvos rytas“ nebuvo vertas patekti, nes žaidė blogai. O jei ir būtų patekęs, nežinia, ką ten būtų daręs, nes reikėtų pirkti naujus, aukšto lygio krepšininkus, bet to neleidžia klubo biudžetas. „Mano darbas yra toks, kad saugus jame turbūt niekas nesijaustų“, – atsiduso D.Maskoliūnas. Vis dėlto šiose pareigose jis norėtų likti ir kitą sezoną: „Būtų puiku „turėti galimybę darbą pradėti nuo pradžių.“

D.Maskoliūnas vadovauja tik krepšinio aikštelėje, bet ne už jos ribų.

J.Kalinsko nuotr.

lemiamas sprendimas nebuvo mano. Žinoma, visada norisi, kad komandoje būtų kuo daugiau lietuvių, tačiau nelabai yra iš ko rinktis.

– Kokios nuotaikos vyrauja komandoje?

– Darbinės. Dirbame, treniruojamės, ruošiamės rungtynėms, stengiamės pagerinti, ką darome blogai. Gerinti tikrai turime daug ką, o dabar dar turime ir naujų žmonių, kuriuos reikia įtraukti į komandą.

– Kaip į komandą įsitraukė praėjusių metų pabaigoje prisijungęs asistentas Dainius Adomaitis?

– Aš jį puikiai pažįstu iš ankstesnių laikų.

Jis man yra didelė pagalba. Dainius pats buvo aukštos klasės krepšininkas, tad jo patarimai ir pastebėjimai yra labai naudingi visai komandai.

– Koks naujokų pasiruošimas?

– Jie yra geri vyrukai ir krepšininkai, tad manau, kad bus puiki pamaina. Tomislavo Zubčičiaus sportinė forma yra puiki, jis prieš prisijungdamas prie „Lietuvos ryto“ žaidė Adrijos lygoje. Miltas Palacio yra nerungtyniavęs kurį laiką, tad normalu, kad jo sportinė forma nėra pati geriausia.

– „Lietuvos rytas“ šiuo metu didesnį prioritetą teikia LKL ar VTB pirmenybėms?

– Kiekvienose rungtynėse kaunamės tik dėl pergalės ir abiejuose čempionatuose sieksime būti kuo aukščiau. LKL pirmenybėse mūsų tikslai visada buvo patys aukščiausi. Nesvarbių ar mažiau svarbių rungtynių mums neliko.

– Kodėl pasirinkote būtent šiuos žaidėjus?

– Aš jų nesirinkau – tai daro klubas. Žinojau, kad jie yra tarp kandidatų, tačiau

– Bet „Lietuvos rytas“ LKL pirmenybėse su „Žalgiriu“ šiemet gali susitikti dar pusfinalyje. Negąsdina tokia galimybė?

– Tokios galimybės net nesvarstau. Apskritai sporte reikia ne skaičiuoti, o žaisti ir laimėti.

– Ar nustebino sėkmingas jus įveikusios „Prienų“ komandos žaidimas šiame sezone?

– „Prienai“ nenustebino nė kiek. Jie rungtyniauja gerai, nes žino, ko iš jų tikimasi, jų niekas nespaudžia. Manau, kad ir dėl kluptelėjimų ant jų nelabai pykstama, tad žaidėjai nejaučia psichologinio spaudimo.

Nežinau, ką būtume darę, jei būtume patekę į Eurolygos „Top 16“.

Vis dėlto, kelių rungtynių serijoje pranašumas būtų mūsų pusėje. „Lietuvos ryto“ žaidėjams tas pralaimėjimas „Prienams“ buvo pamoka. Iš jos mes pasimokėme.

– Jaučiatės saugus „Lietuvos ryto“ trenerio pareigose?

– Trenerio darbas yra toks, kad saugus jame turbūt niekas nesijaustų – nebent Željko Obradovičius.

Manau, kad komanda gerai dirba ir juda reikiama kryptimi – pergalės ateis. Aš gavau jau surinktą komandą, su kuria iki pat paskutinių minučių kovojome dėl patekimo į Eurolygos „Top 16“ turnyrą.

– Ar su klubo vadovybe jau kalbėjote apie būsimą sezoną? Liksite komandoje?

– Ne, apie tai dar nekalbėjome. Žinoma, kad norėtųsi turėti galimybę darbą pradėti nuo pradžių, pačiam komandą ruošti sezonui, užsibrėžti tikslus ir stengtis juos įgyvendinti.

– Vilniaus savivaldybė didina paramą „Lietuvos rytui“ milijonu litų. Kiek tam įtakos turi tai, kad esate miesto tarybos narys, priklausantis valdančiajai daugumai?

– Nejuokaukite. Eina Maskoliūnas ir sako: „Duokit milijonų“... ir juos duoda.

Daug kur Europoje yra taip, kad miesto valdžia yra svarbus krepšinio komandų pajamų šaltinis ir reikia tik džiaugtis, kad sunkiu metu miestas mus palaiko.

Avinas. Naujos patirtys padės suprasti, kad laimė priklauso nuo to, kiek meilės sugebate imti ir duoti.

Nesirinkite vienos iš alternatyvų, o raskite jums tinkančią vietą.

Jautis. Ar esate pasiruošę atvirai pažvelgti į save ir kitus? Didžiausių laimėjimų sulauks mokantys rasti aukso vidurį tarp tikro egoizmo ir visiško nesavanaudiškumo.

Dvyniai. Stebėkite kelio ženklus, kad išmoktumėte jums siunčiamas pamokas. Pagrindinė sąlyga – atvirumas visiems ir viskam, kas netelpa į siaurus mąstymo rėmus.

Vėžys. Suskubsite apsikrauti materialiomis ir kitokio pobūdžio vertybėmis. Ar tai ne bandymas įrodyti, kad esate svarbūs? Tikrieji turtai atsivers gebantiems dalytis.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Epikūras. UK. Neda.

Rapsa. Nilo. Kairys.

Nė. Kantas. Siutas.

Igumenas. Pa. Patas. „IL“. Lygis. Pro. Painus.

Rišt. Ubas. Akti. Ūgis.

Otitas. Aj. Lubos.

Lašininis. Odėdis. Ji. Jovaras. KAM. Šapas.

Sodoma.

Horoskopai

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Peninai. Augalija.

Pelė. Libija. Op. Ido. Upynas. Šova. Oka. Smagus. Aidas.

Kietis. Nėr. Kaunas.

Bolidas. Garantas.

Tuniso. Saitas.

Raibis. Pras. Piktos.

Ko. Ausys. Pirštas.

Jam. Kas. Malotis.

Lima.

18 | Laisvalaikis

Liūtas. Siekdami dėmesio nieko

Mergelė. Bandymai atsiriboti bus apgaulinga užuovėja. Šių dienų atradimai gims žmogiškuose ryšiuose. Būkite ne tik atsakingi stebėtojai, bet ir įvykių dalyviai.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Ar nepavargsite tenkindami kitų norus ir nuolat pamiršdami save? Eikite vedami nuojautos ir rinkitės tik tai, kas padėtų pajusti tikrąją pilnatvę.

Skorpionas. Sąlygos suspindėti laikinos. Sutriksite pamanę, kad iš jūsų atima viską, dėl ko kovojote.

Apsidairykite! Gal matote kitas spalvas, o ne tik juoda ir balta? Šaulys. Išnaudokite visas galimybes, siūlančias pasirinkti kryptį. Atminkite, kad abejonės, nerimas ar nuomonių skirtumai sudėtingame kelyje yra normalu.

Ožiaragis. Nebarstykite vėjais gėrybių, kurias atsiųs dangus ar uolus darbas. Tačiau nevalia pamiršti, kad dalydamiesi ne tik prarandate, bet ir įgyjate.

Vandenis. Dabar jūs diktuojate taisykles! Nusimeskite nuo savęs naštą, vadinamą laisve, ir pajuskite šilumą, spinduliuojančią iš jums brangių žmonių.

Žuvys. Paskendę rutinoje nematysite, kas vyksta ten, viduje.

Neignoruokite ženklų ir pojūčių.

Trumpam atitrūkę nuo kasdienybės, rasite reikalingą atgaivą.

Atsakymas: PAŠTO KARVELIS.

nepešite. Pažvelkite į save lyg į mažą bangelę didžiuliame vandenyne.

Kas nutiktų, jei kuri nors užsigeistų būti svarbesnė už kitas?

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 19 L

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Anekdotai

– Jūsų bilietas?

– Nėra, o jūsų?

– Aš kontrolierė, jeigu ką.

– Aš elektrikas, tai ką, man už elektrą nemokėti?

Kaip rašoma „nė velnio“?

Kartu ar atskirai?

Niekaip nepabaigiu rašyti testamento.

– Nusipirkai telefoną?

– Ne, laimėjau bėgimo varžybose.

– Kas jose dalyvavo?

– Savininkas, policija ir aš.

– Kada galima spjauti merginai į veidą?

– Kai jos ūsai dega.

Sunkus sudoku

Lengvas sudoku

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį pasirodys kelios snaigės. Kai kur susidarys rūkas, šerkšnas.

Temperatūra svyruos tarp 6–11 laipsnių šalčio, pajūryje laikysis lengvas šaltukas. Savaitgalį sniego tikimybė bus menka. Naktimis šals iki 15–22, dienomis – iki 5–10 laispnių šalčio. Kitos savaitės pradžioje šaltis atlėgs.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-15 / -8

-1

-9

Madridas

+5

Maskva

-13

Panevėžys

-5

-10

Utena

-16 / -8 Kaunas

01-27 d.

-19 / -8 Panevėžys

-17 / -7 Utena

-14 / -6 Alytus

-8

-15 / -6

-8 Vėjas Pietvakarių

01-26 d.

-17 / -8

-17 / -8

-18 / -9

-18 / -9

-16 / -7

-16 / -7

-17 / -7

-17 / -7

01-27 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

-7

Londonas

-10 -18 / -9

+12

Berlynas

Šiauliai

01-26 d.

-22 / -10

Atėnai

-9 Alytus -8

2-5 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

-11

Oslas

-8

Paryžius

-1

Praha

-7

Ryga

-15

Roma

+7

Stokholmas

-10

Talinas

-7

Varšuva

-12

20 | Kultūra

15min • 2013 m. sausio 25 d.

Lyg gyvenimas prasidėtų iš naujo >>>

Atkelta iš 13 psl.

– Buvote Dailės instituto marksizmo-leninizmo katedros dėstytojas. Kokios yra marksizmo, kaip filosofinio mąstymo krypties, ateities perspektyvos?

– Marksizmas yra sudarytas iš trijų stambių dalių. Tai marksistinė filosofija grynąja prasme, klasikine (su viskuo, kas tokiai filosofijai pridera), materialistinis istorijos supratimas, taip pat vadinamoji mokslinė komunizmo teorija. Ši, pastaroji, kaip utopija, man regis, niekada neturėjo jokių perspektyvų. Istorinis materializmas, moksliškai žiūrint, jau virsta gerokai atgyvenusia teorija, vienu iš istorijos faktų. Tačiau marksistinė filosofija, kitaip tariant, dialektinis materializmas, kaip mokslų metodologija, man atrodo, tebėra labai perspektyvus. Bent jau kol kas nematyti, kodėl turėtų prarasti savo pozicijas.

– Ar Vakarų pasaulio ir Rytų Europos literatūros yra vieno dvasinio pasaulio dalys, ar rytų europiečiai turi spręsti problemas ar išsaugot tradicijas, apie kurias vakariečiai neturi net supratimo?

– Manau vis dėlto, kad Vakarų pasaulio ir Rytų Europos literatūros (ir kultūra apskritai) yra vieno pasaulio dalys. Taip žiūrėsi ar kitaip, bet tai, kas ištiko Rytų Europą, yra bendro Vakarų pasaulio procesų pasekmė. Ir pats komunizmas yra dalis to bendro pasaulio, jo vaisius, Vakarų civilizacijos auglys, gimęs jos viduriuose, suleidęs šaknis į ją.

Net ir dabar, kai jau kartais gali atrodyti, kad tarp Rytų Europos ir Vakarų tvyro bedugnė, praraja, leidžianti kalbėti apie du atskirus pasaulius, išties taip nėra. Rytų Europos ir Vakarų pasaulio santykiai tokie tvirti, kad jie tiesiog negali vienas be kito, nors kartais oficialiai atrodo, kad stipriausias jausmas, kuris juos jungia, yra neapykanta.

Žurnalistas, filosofass Mykolas Drunga

Kalbino Mindaugas Nastaravičius

„Su S.T.Kondrotu bendravome apie 14 metų – nuo 1990-ųjų. Susitikdavome „Laisvosios Europos“ radijo redakcijoje, iš pradžių – Miun-chene, vėliau – Prahoje. Todėl ėl jis man pirmiausia yra kolega žurnalisurnalis tas, rengęs labai įdomius straipsnius.

Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad šis žmogus – tikras originalas. Nelengva jį apibrėžti, priskirti kokiai nors pasaulėžiūrai. S.T.Kondrotas labai atidžiai klausydavosi pašnekovo ir įtaigiai pasakodavo savas istorijas – su tokiu žmogumi visiems įdomu bendrauti.

Jis atvirai reikšdavo pažiūras, pavyzdžiui, kad šiame pasaulyje nėra aukštesnių būtybių už žmogų, kad lietuvių tauta atsirado tik prieš šimtą metų. S.T.Kondroto manymu, aukščiausia etikos taisyklė yra tai, kas naudinga man. Jo etinis egoizmas grįstas įsitikinimu, kad gera yra tik tai, kas gera būtent jam. Ir kiti žmonės, norėdami būti dori, turi elgtis taip, kad būtų gera S.T.Kondrotui.

Manau, nėra sunku įsivaizduoti, kokios diskusijos kildavo po tokių jo pasisakymų.“

Pasaulis išties subyrės į gabalus tada (ir tada mes galėsim kalbėti apie savarankiškas ir nepriklausomas kultūras), kai visi žmonės taps abejingi, kai jie nebejaus nei meilės, nei neapykantos.

Apie chronišką marazmą – Ką manytumėte šiuo metu labiausiai būtina lietuvių literatūrai pajėgti pasakyti? Kokias problemas aktualiausia spręsti, kokias išraiškos formas įgyti, kokia kalba kalbėti, apie ką?

– Iškart noriu pabrėžti, kad nemanau ir niekada nemaniau, kad literatūra, ir menas apskritai, turi spręsti kokias nors problemas, išskyrus menines. Kas dėl lietuvių literatūros, tai jai, mano nuomone, kaip tik ir stinga meniškumo.

Patikėjusi (įtikinta), kad literatūra turi spręsti kažkokias visuomenines problemas ir negalėdama spręsti tų, kurios išties svarbios tautai ir visuomenei, ši literatūra ėmė

Poetas, vertėjas Antanas A.Jonynas as s „Su Sauliumi buvome ir esame draugai, todėl mano santykis su jo kūryba yra labai asmeniškas. Bet jeigu mėginčiau kalbėti šiek tiek attsitraukęs, turėčiau pasakyti, kad tuometėje gerokai „agrarinėje“, je“ psi psichologiškai ir socialiai determinuotoje mūsų literatūroje Sauliaus proza išsiskyrė universalumu, intelektualumu, mitiškumu.

Jam tikrai tinka žodis „kitoks“. Jo tekstų racionalumas buvo prisodrintas gaivališko kūniškumo. Ir taip beveik nuo pirmų jo apsakymų, dar mokykloje rašytų.

Vėlesnėje kūryboje tai tik ryškėjo. Žengdamas tarsi greta pagrindinės literatūros linijos, S.T.Kondrotas ją natūraliai plėtė. Literatūros žmonės – rašytojai, skaitytojai, kritikai – tai suprato ir vertino.

Be abejo, kai kam jo kūryba nepatiko, tačiau tai – natūralu, nes jis yra geras rašytojas. Tų, ne iš kaimo kilusių, rašytojų buvo nedaug, o S.T.Kondrotas savo tekstais rodė, kad eskaluojama kaimo-miesto prieštara literatūroje yra dirbtinė. Gaila, grožinių tekstų Saulius nerašo.

kapstytis po smulkų, pilką sovietinės buities pasaulėlį ir kartais net randa jame kuo pasidžiaugti. Man regis, kad Sovietų Sąjungoje nuo šio chroniško marazmo yra išgijusi tik estų literatūra ir gal iš dalies gruzinų.

O visur kitur, nors pasitaiko vienas kitas įdomus autorius, bendrieji literatūriniai procesai yra visiškai anemiški, bespalviai, grafomaniški iš esmės.

– Ar esminga iš Rytų Europos į Vakarus ištrūkusiam rašytojui dalyvauti politinėje veikloje?

– Nemanau, kad tai būtų esminga. Bent jau rašytojui tai nieko nepriduria kaip rašytojui. Čia ne rašytojo, bet žmogaus sąžinės klausimas, jo asmeninio apsisprendimo klausimas. Rašytojas yra rašytojas tada, kai rašo. Kai jis kapoja malkas, gaudo žuvį ar užsiima politika, jis yra tik žmogus, kuris visa tai daro.

Rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys s Gyvybingumas, talentas ir drąsa – trys žodžiai, geriausiai man apibūdinantys S.T.Kondrotą, jaunystės draugą, su kuriuo buvome kartu apie dvidešimt metų – maždaug nuo 1970-ųjų, kai pirmą kartą susitikome du dešimtokai – Lietuvos moksleivių literatų konkursų nugalėtojai.

Galvoju, kad tiek S.T.Kondroto, tiek Ričardo Gavelio įtaka lietuvių literatūrai taip ir liko neįvertinta. Atrodo, kad visi net lengviau atsikvėpė – vienam išvykus, kitam atsidūrus po žeme. Nėra ir nereikia...

Rizikuojantis, eksperimentuojantis, neriantis galva žemyn – toks jis buvo, toks, manau, dar vis yra. Gal tiesiog jam dabar atsibodo literatūra, gal jis vis tebefotografuoja savo deimantus arba tiesiog – gyvena.

Manau, kad net ir emigravo jis ne dėl kažkokių politinių motyvų, o tiesiog jam atsibodo Lietuva. O vieną dieną mes apie jį dar išgirsime iš naujo. Gal kaip apie režisierių, operatorių, rašytoją, o gal – tiesiog apie įdomų, originalų, nestandartinį žmogų.