15min savaitraštis 2013.02.08 by 15min.lt

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 4 (1285) • 2013 m. vasario 8 d.

Trakų šešėlis

J.Kalinsko nuotr.

Politika

Prezidentų komandos: kas ką vizgina? Patarėjas turi būti protingesnis už vadą. Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė šia išmintimi nesivadovauja. O kaimyninių šalių vadovai nebijo patarėjais samdyti autoritetingų žmonių.

3 psl. Visuomenė

Rėksniai šokdina valstybę J.Kalinsko nuotr.

Bendruomenės, gindamos savo interesus, dažnai sužlugdo visai Lietuvai svarbius projektus. Žygaičių kaimo atstovai pasiryžę užkirsti kelią Lietuvos strateginiu tikslu įvardytai skalūnų dujų žvalgybai.

4-5 psl. Kultūra

Skirmantas Malinauskas

9–11 psl.

Pilis, nuostabūs ežerai, puikūs restoranai. Tokį įspūdį susidaro istorinės Lietuvos sostinės svečiai. Bet už gražaus fasado buvo numegztas iki šiol Lietuvoje neregėtas korupcijos voratinklis.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

Ko nemoka K.Kazlauskaitė?

Gyvenimo džiaugsmą spinduliuojanti aktorė K.Kazlauskaitė vasario 13-ąją pasitiks 60-ąjį jubiliejų. Tačiau išorinis spindesys neretai slepia vidinę dramą: išskirtinis talentas ir asmeninė laimė – ar įmanoma turėti viską?

18-20 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. vasario 8 d.

15min.lt apklausa Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Esame klounai Moderni ir saugi pigią elektros energiją gaminanti nauja atominė elektrinė, pakeisianti senąją, dujų terminalas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, biokuro plėtra, visuotinė renovacija, skalūnų dujų revoliucija. Turbūt ne tik Europoje, bet ir pasaulyje nėra kitos tokios ambicingos šalies, kuri taip drąsiai reformuotų savo pasenusią energetikos sistemą. Dieve padėk. Bet Lietuvai, atrodo, net ir Dievo pagalbos neužtektų. Nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE), į kurią Europos Komisijai jau atsibodo kišti šimtus milijonų eurų. Gal tebekištų, jei patys nebūtume garsiai ištrimitavę, jog IAE uždarymo laikais dingo milijardas. Jau nebeaišku – ko ir ar apskritai dingo. Apie dingusį milijardą paskelbęs buvęs IAE vadovas O.Čiukšys jau nebežinia kur. Jo įpėdinis Ž.Jurkšus, dėl nevykdomų kokybės reikalavimų pykęsis su Rusijos kompanija „Nukem“, pasirodo, dirbo taip blogai, jog jo veiklą būtina ištirti prokurorams. Blogasis Ž.Jurkšus išskraidintas iš kėdės, o brokdarys „Nukem“ liko. Visagino atominės elektrinės statybos kol kas vyksta tik popieriuose, bet prokurorai jau ieško išleistų, o gal iššvaistytų dešimčių milijonų. Projekto partneriai estai ir latviai iš nuostabos kraipo galvas, o statybų užsakymą beveik savo kišenėje turėjusio japonų koncerno „Hitachi“ vadovai nebežino, ko tikėtis, nes naujoji Vyriausybė iš naujo viską skaičiuoja.

PROC.

Koks likimas laukia „Achemos“ koncerno? Koncernas subyrės dėl akcininkų nesutarimų (2944) 35 proc.

Aistros nurims ir viskas liks kaip buvę (1438) 17 proc.

Koncernas išliks, bet išparduos nepelningas įmones (1361) 16 proc.

Koncernas bus parduotas investuotojui iš užsienio (2642) 32 proc.

Apklausoje dalyvavo 8385 žmonės

PROC.

16 PROC.

17 PROC.

Savaitės savininkė

Nauja šluota Kieta ranka koncerną „Achema“ valdanti B.Lubio našlė L.Lubienė – realiausia pretendentė į metų vadovo titulą.

Lietuvai, atrodo, net ir Dievo pagalbos neužtektų. Gamtinių dujų terminalo projektas taip pat stringa nuo pat pradžių. Dujotiekio tiesimo konkursą pralaimėjusi garsi Vokietijos bendrovė skundžiasi dėl nelygių konkurencijos sąlygų su laimėtojais lietuviais, kurie aplipę skolomis ir net įtariami mokesčių grobstymu. Saulės jėgainių plėtra virto komedija: leidimų pridalyta tiek, jog valdžia susivokė neturėsianti pinigų supirkti brangią energiją ir pasižadėjo verslininkams sumokėti už tai, kad jie nieko nedarytų. Brangias rusiškas dujas pakeisti pigiu lietuvišku biokuru taip pat neįmanoma. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad biokuro rinka – monopolizuota, todėl šildymo nepavyks atpiginti. Už šilumą mažiau mokėtume, jei sutvarkytume kiaurus namus, bet renovacija vyksta tik valdininkų kabinetuose, kur kepamos vis naujos programos. Galiausiai – skalūnų dujos, kurių ieškoti Lietuvoje susigundė JAV energetikos gigantas „Chevron“. Amerikiečiai vieninteliai dalyvauja skalūnų dujų žvalgybos konkurse, bet kažin ar jau nesigaili įkėlę koją į laukinę Marijos žemę. Žygaičių kaimo, kurio žemėje galbūt slepiasi skalūnų dujos, gyventojai „Chevron“ veja lauk ir gąsdina, kad amerikiečiai, žvalgydami skalūnų dujas, užterš Lietuvos vandenį, žemę ir orą, o mūsų vaikai išmirs. Velniai nematė, dar ne tokių nesąmonių girdėjom, bet štai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ne tik išgirdo, bet ir patikėjo, o jo komitetas tėškė Vyriausybei rekomendaciją neleisti amerikiečiams ieškoti skalūnų dujų. Užuot nusijuokęs, premjeras rimtu veidu pažadėjo šią rekomendaciją apsvarstyti. Retorinis klausimas: ir kas gi su mumis, tokiais klounais, gali ryžtis turėti rimtų reikalų?

Ponia Lyda tik iš žiniasklaidos sužinojo, kad koncerną paliko jo prezidentas, ir net neįsivaizduoja – kodėl. Ponia tikriausiai dar nežino, kad koncerno įmones paliko ir keliolika mažesnio rango vadovų. Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Prezidentų komandos:

Kas ką vizgina? Estijos vadovo T.H.Ilveso (kairėje), Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Latvijos prezidento A.Bėrzinio komandos – skirtingo kalibro. E.Ovčarenko nuotr.

Patarėjas turi būti protingesnis už vadą. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė šia išmintimi nesivadovauja. Tuo tarpu kaimyninių šalių vadovų patarėjai – ne tik gero išsilavinimo, bet ir solidžios patirties bei autoritetingi žmonės. Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt 2009 m. prezidente išrinktos D.Grybauskaitės komandos formavimas kėlė nemažai susidomėjimo ir diskusijų. Asmenybių nereikia Teisės patarėja ji pasirinko dėstytoją dr. Solveigą Cirtautienę, užsienio politikos – ambasadorių Darių Semašką, nacionalinio saugumo – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoją Joną Markevičių, ekonomikos – SEB vyriausiąjį analitiką Nerijų Udrėną, švietimo ir kultūros – buvusią švietimo ir mokslo viceministrę Virginiją Būdienę. Žurnalistas Linas Balsys tapo atstovu spaudai. Didžiausią nuostabą apžvalgininkams kėlė sprendimas žurnalistikos dėstytoją, socialinių mokslų daktarę Audronę Nugaraitę skirti atsakinga už politikos analizę ir institucinius ryšius. Praėjus daugiau nei trejiems metams prezidentūroje tebedirba J.Markevičius, N.Udrėnas ir V.Būdienė. Mama tapusią S.Cirtautienę pakeitė Rasa Svetikaitė, ambasadoriauti į Nyderlandus išvykusį D.Semašką – Jovita Neliupšienė. L.Balsį pakeitė jau anksčiau prezidentei patarinėjusi buvusi žurnalistė Daiva Ulbinaitė. Po metų prezidentūrą palikusios A.Nugaraitės vietos niekas neužėmė, o jos vadovautos Politikos analizės ir institucinių ryšių grupės apskritai nebeliko. Laimėjusi rinkimus D.Grybauskaitė sakydavo, kad komanda nėra svarbiausias dalykas, nes sprendimus vis tiek priims pati. „Vienintelė mano patarėjų privilegija – daug įtempto darbo“, – aiškino ji. Jauni ir nepatyrę Politologo Algio Krupavičiaus nuomonė apie valstybės vadovės patarėjus per pusketvirtų metų pagerėjo nedaug – komanda esanti jauna, stokojanti akademinės, politinės ir gyvenimiškos patirties. „Prezidentų komandas paprastai sudaro patyrę ekspertai ar politikai, turintys autoritetą atskirose srityse, žinomi visuomenėje, – savaitraščiui „15min“ sakė jis.

– Šie žmonės padeda formuoti politinius sprendimus. Prezidentė sakė, kad patarėjų jai reikia pritarti, o ne patarti, sprendimus priimsianti pati. Šiuo požiūriu ji teisi – ekspertai tik siūlo sprendimus, už sprendimus yra atsakingas prezidentas.“ „Nesakau, kad komanda bloga, bet pusiausvyros tarp žinių ir patirties trūksta. Tame gali slypėti ir atsakymas, kodėl trūksta aiškios užsienio politikos “, – kalbėjo politologas. Pasak A.Krupavičiaus, tikriausiai dėl to po rinkimų įstrigo ministrų kabineto formavimas: „Prezidentūra siuntė netinkamus signalus ir supriešino politikus.“

Patarėjai ne visagaliai Tomas Ostrovskis, Latvijos portalo tvnet.lv vyr. redaktorės pavaduotojas

„Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis visuomenėje yra gana gerbiamas, bet ne dėl savo asmenybės, o dėl kėdės, kurioje sėdi. Tai turėtų būti galimybė gerai patarėjų komandai atlikti puikų parengiamąjį darbą, ar ne? Mūsų atveju ši taisyklė pasitvirtina su kaupu. Latvijoje paplitusi nuomonė, kad A.Bėrzinis yra silpniausias iš Baltijos valstybių prezidentų. Tarptautinėje arenoje jam viskas būna išdėstyta raštu, bet vidaus politikoje viena viešųjų ryšių klaida seka kitą. Būna dar blogiau, kai prezidentas nusprendžia ignoruoti patarėjų nuomonę. Didžiausias smūgis jo smunkančiai reputacijai buvo suduotas rugsėjį, kai prezidentas viešai užsipuolė žurnalistus savo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Patarėjams tai reiškia krizės valdymą 365 dienas per metus.“

Solidūs estai 2011-aisiais Estijos prezidentu perrinktas Toomas Hendrikas Ilvesas išsaugojo didžiumą komandos. Prezidento biurui vadovauja buvęs ilgametis Estijos prekybos ir pramonės rūmų generalinis direktorius, Baltijos jūros valstybių tarybos patarėjas Siimas Raie. Ligtolinį patarėją teisės klausimais Aaro Mõttusą prieš ketverius metus pakeitė Ülle Madise. Socialinių mokslų daktarė anksčiau vadovavo Nacionalinei audito tarnybai. Ji yra pripažinta teisės specialistė ir viena žinomiausių Estijos pareigūnų, aktyviai reiškia savo nuomonę laidose. Patarėjas užsienio politikos klausimais Margusas Laidre – žinomas istorikas, filosofijos mokslų daktaras, knygų apie diplomatijos istoriją autorius, buvęs ambasadorius. Atstovu spaudai Estijos prezidentas dar 2006 m. pasirinko garsų žurnalistą, dienraščio „Postimees“ redaktorių Toomasą Sildamą. Ką tik prie patarėjų komandos prisijungė vienintelio užsienio politikai skirto leidinio „Diplomaatia“ redaktorė, „Postimees“ apžvalgininkė ir transatlantinėje bendruomenėje autoritetą išsikovojusi intelektualė Iivi Anna Masso. Patarėja saugumo klausimais tapo Merle Maigre, kuri anksčiau dirbo NATO generalinio sekretoriaus biuro politikos planavimo skyriuje. Pasitiki teisininkais Užpernai Latvijos prezidentu išrinkto Andrio Bėrzinio kanceliarijai vadovauja Gundaras Daudzė – buvęs Saeimos vicepirmininkas. Dr. Marģeris Kramas, patarinėjantis užsienio politikos klausimais, anksčiau buvo ambasadorius Kanadoje, šalies atstovas Pasaulio prekybos organizacijoje. Patarėjas teisės klausimais Edgaras Pastaras, ketinantis palikti šias pareigas, yra vienas gerbiamiausių jaunų teisininkų. Anksčiau jis dirbo patarėju įvairiose valstybės įstaigose. Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Janis Maizitis taip pat turi teisininko išsilavinimą, yra dirbęs generaliniu prokuroru. Atstove spaudai prezidentas pasikvietė Ligą Krapanę, kuri tokias pačias pareigas yra ėjusi Valdžio Dombrovskio vyriausybėje. Komandoje gausu eksparlamentarų Oficialiame Lenkijos vadovo tinklalapyje publikuojamos Bronisławo Komorowskio

Prestižinis darbas Argo Ideonas, dienraščio „Postimees“ politikos ir ekonomikos žurnalistas

„Estijos prezidento patarėjai yra aukšto lygio profesionalai, gerai žinomi visuomenėje, turintys solidų išsilavinimą ir patirties. Šis darbas laikomas prestižiniu, ne kiekvienas gali į jį patekti. Anksčiau patarėjų įvaizdis gal ir nebuvo toks geras. Pavyzdžiui, buvusio prezidento Lennarto Meri patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Eerikas Niilesas Krossas (diplomatas, žvalgybos vadovas, verslininkas ir politikas – red. past.) buvo gana prieštaringa figūra. Jis taip pat patarinėjo Gruzijos vyriausybei, todėl nemėgstamas Rusijoje.“

komandos narių biografijos, iš kurių galima sužinoti išsilavinimą ir profesinę patirtį, šeiminę padėtį, pomėgius, net anūkų, įskaitant ir esančius pakeliui į šį pasaulį, skaičių. Ne vienas prezidento patarėjas sovietmečiu dalyvavo disidentinėje veikloje, priklausė „Solidarumui“. Bene didžiausią patirtį yra sukaupęs ekspremjeras Tadeuszas Mazowieckis, reiškęsis ne tik Lenkijos politikoje, bet ir dirbęs Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komisijos specialiuoju pasiuntiniu. Prof. Romanas Kuzniaras – politikos mokslų daktaras, buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtinėse Tautose. Parlamentarais buvo Lenkijos prezidentui patarinėjantys Janas Lityńskis, Henrykas Wujecius, istorijos mokslų daktaras, ilgametis Varšuvos universiteto dėstytojas prof. Tomaszas Nałęczius. Pastarasis dirbo ir Seimo vicepirmininku. Kanceliarijos vadovas Jacekas Michałowskis anksčiau dešimtmetį vadovavo Senato analizės skyriui, buvo premjero Jerzy Buzeko kanceliarijos vadovas.

4 | Visuomenė

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Rėksniai šokdina valstybę Bendruomenės, gindamos savo interesus, dažnai sužlugdo visai Lietuvai svarbius projektus Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Vaikai išmirs, vandenį teks pirkti vaistinėse, o pinigus susirinks mafija, politikai ir „Chevron“ – tokiais argumentais proteste prie Seimo žarstėsi piketuotojai. Lietuvos strateginiu tikslu įvardytai skalūnų dujų žvalgybai užkirsti kelią užsimojo Žygaičių bendruomenė. Lietuva – viena rečiausiai apgyvendintų šalių ES: vienam kvadratiniam kilometrui tenka tik 47 žmonės, tačiau, atrodo, kad vietos vis tiek negana. Lietuvos žmonės – vieni labiausiai nusivylusių gyvenimu, šalyje didelis nedarbas, tačiau, kai pakvimpa naujomis darbo vietomis ar investicijomis, visada atsiranda aktyvistų, kurie stoja piestu ir dažnai pasiekia savo – investuotojai atsitraukia. Kas tai – bendruomeninis reketas ar savisaugos instinktas? Skalūnai – Lietuvos viltis Pasaulyje vyksta aktyvūs skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesai, JAV pradėjusios eksploatuoti skalūnų telkinius, sugebėjo gerokai sumažinti dujų kainą. Lietuvos valdžia svajoja, kad skalūnų dujos galėtų šaliai suteikti energetinę nepriklausomybę, paskatinti ekonomikos augimą. Manoma, kad skalūnų šalyje yra daugiau nei 585 milijardai kubinių metrų. Jų Lietuvai užtektų 30–40 metų. Kol kas tie rezervai – teoriniai, o skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba įvardyta kaip strateginis šalies tikslas. Neseniai Lietuvos valdžia džiaugėsi, kad skalūnų dujų klodais Lietuvoje pavyko sudominti vieną didžiausių pasaulio energetikos bendrovę „Chevron“. Jos dukterinė įmonė „Chevron Exploration & Production Lietuva“ vienintelė pateikė paraišką ieškoti skalūnų Vakarų Lietuvoje, Šilutės–Tauragės plote, kur, manoma, jų yra daugiausia. Skalūnų paiešką Lietuvoje remia prezidentė, premjeras, energetikos ministras, tačiau tai nė motais Tauragės rajono

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui A.Salamakinui žygaitiškių emocijos svarbesnės nei mokslininkų išvados. J.Kalinsko nuotr.

Žygaičių bendruomenei, kuri pasiryžusi skalūnų ieškotojus vyti lauk iš savo žemės. Užgautos ambicijos Kokie žygaitiškių argumentai? Su kaimo bendruomeninės organizacijos „Žygava“ valdybos pirmininku Jonu Nairanausku susitikome likus dienai iki vasario 6 dieną įvykusio piketo. Vyras, gyvenantis būsimų žvalgytuvių vietoje, daugiausia priekaištų turi Geologijos tarnybai, kuri 2006-aisiais neva netinkamai paruošė poveikio aplinkai vertinimą, kuriuo remiantis buvo išduotas leidimas vykdyti tyrimą. J.Nairanausko teigimu, bendrovė „LL investicijos“, kurios pusę akcijų įsigijo „Chevron“, leidimą angliavandenilio tyrimams turėjo seniai, tačiau keletą metų nieko nedarė. Vėliau neatliko jokio paruošiamojo darbo. Anot žygaitiškio, bendrovė turėjo pasidomėti, ką žmonės apie tai žino ir ką mano. „Iš pradžių jie prisikalbino seniūnijos darbuotoją, žemės ūkio specialistę, kuria visi pasitiki. Ji žmonėms siūlė pasirašyti

Skalūnų dujų išgavimas

Hidraulinio plėšymo būdu gamtinės dujos išgaunamos iš uolienos. Iliustracija ne pagal mastelį.

J.Nairanauskas: „Pagrindinė mūsų baimė – technologijos nepatikimumas. Bet dabar jau užgautos ir žemaitiškos ambicijos.“

sutartis, dorai negebėdama paaiškinti, kas čia bus. Sako: na, tai čia atvažiuos, pagręš, pasprogdins truputį ir tau sumokės. Keli pasirašė. Bet tada žemaičiai pamatė, kad čia kažkas neaiškaus, ir kreipėsi į savo bendruomenių lyderius. Kreipėmės į rajono spaudą, kad paviešintų, kas vyksta“, – pasakojo J.Nairanauskas. Žygaičių seniūnijos darbuotoja po to neva išsigando ir nebenešė žmonėms sutarčių, tad „LL investicijos“ pasamdė tarpininką, kuris žmonėms teigė, kad nieko bloga neatsitiks, o jei jie patirs nuostolių, viskas bus kompensuota. Jei per pasėlius pravažiuotų „Chevron“ technika, ūkininkui būtų sumokama 25–50 Lt, atsižvelgiant į vėžių ilgį ir plotį, bet ieškinį reikėtų pateikti per 10 dienų. Vyro teigimu, sutartyje nenurodyti įrenginių, kurie yra žemėje, gedimai, todėl ūkininkai baiminasi, kad gali būti pažeisti

sausinimo sistemos įrenginiai ir už tai nebūtų kompensuota. „Pagrindinė mūsų baimė – technologijos nepatikimumas. Bet dabar jau užgautos ir žemaitiškos ambicijos: kodėl taip nemokšiškai, netinkamai yra pasiruošta ir taip elgiamasi. Svetimas kapitalas yra labiau gerbtinas nei pagrindinis valstybės turtas – žmogus“, – nuoskaudas vardijo iniciatorius. J.Nairanauskas teigia girdėjęs, kad viešojoje erdvėje sklandantys vaizdo siužetai ir informacija apie skalūnų dujų išgavimo grėsmę tėra skalūnų dujų revoliucijos itin bijančio Rusijos dujų giganto „Gazprom“ propaganda. „Gali būti ir taip, bet mes laukiame, kol informacija bus paneigta. „Chevron“ rodo nuotraukas ir gręžinių paveikslėlius, o iš kitos pusės ateina visai kitokia informacija – ir ko dabar kaimo žmogui klausytis?“ Žada gintis net kumščiais Prie Seimo vykusiame proteste dalyvavę žmonės turėjo kitų argumentų prieš skalūnus. Pensinio amžiaus moteris piktinosi, kad skalūnų dujų žvalgyba taip užterš vandenį, jog jį teks pirkti iš vaistinės, išmirs vaikai. Kiek atokiau demonstrantų stovėjusiems treninguotiems jaunuoliams iš Žygaičių nepatinka, kad skalūnų bus ieškoma jų žemėse. Vienas teigė nenorintis, kad būtų teršiama gamta, o kitas rūpinosi, ar nebus pakenkta jo sveikatai. Paklausti, ar tiki tokia grėsme, jie nesutriko: „Tikim tikrai, nes rodo juk televizija, internetas visagalis rodo, kur darė, kas ten buvo Amerikoje. Viską stebim.“ „Tegul prie D.Grybauskaitės ar Vilniuje žvalgosi“, – piktai rėžė pokalbį nugirdęs vidutinio amžiaus protestuotojas. Kol kas visų besipriešinančiųjų tikslas – sutelkti kuo daugiau žmonių siekiant įtikinti Vyriausybę neleisti žvalgyti skalūnų dujų, jau nekalbant apie jų gavybą. Protestuotojai teigė, kad jokios kompensacijos jų nesuvilios pakeisti nuomonės.

Visuomenė | 5

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Seimui argumentų nereikia Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Vyriausybei stabdyti skalūnų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje. Tiesa, Vyriausybė neprivalo atsižvelgti į komiteto siūlymą, bet privalės jį apsvarstyti. Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Žygaičių kaimo žmonių balsai skambėjo garsiau nei pačių komiteto narių. Sprendimas priimtas neišklausius žvalgyti skalūnų pretenduojančios bendrovės „Chevron“ atstovų, o vienintelis mokslininkas, pasisakęs posėdyje ir lyginęs skalūnų dujas su vėžiu, – Fizinių ir technologijos mokslų centro Metrologijos skyriaus darbuotojas Emilis Urba. Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Juozo Mockevičiaus aiškinimai, kad reikia

Šešiems neįtiko kiaulių kvapas Lietuvoje jau ne kartą yra buvę, kad didžiulius projektus palaidoja saujelė priešiškai nusiteikusių žmonių. Didžiausia kiaulių augintoja Lietuvoje Danijos bendrovė „Saerimner“ valdo 11 iš 43 kiaulių kompleksų šalyje. Per metus čia užaugintos kiaulės sudaro pusę mūsų suvalgomos lietuviškos kiaulienos. Kaimo vietovėse bendrovė sukūrė apie 500 darbo vietų. Būtų sukūrusi ir daugiau, tačiau dėl kelių Kalvarijos seniūnijos gyventojų pasipriešinimo negavo leidimo fermos rekonstrukcijai. Pasekmės skaudžios – bendrovė nusprendė plėstis ne Lietuvoje,

palaukti mokslininkų išvadų ir negąsdinti žmonių, liko neišgirsti. Prieš skalūnų dujų žvalgybos stabdymą balsavęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad sprendimas yra paremtas emocijomis – skalūnų žvalgybą ir gavybą galima atlikti atsargiai. Juk ir pieštuku ųg galima akį išsidurti, tačiau p pieštukų gaoma. myba dėl to nestabdoma. i, paKai kurie Seimo nariai, rvyzdžiui, komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algimantass Salamakinas, regis, apskritai nesigilina į skalūnų paieškos procesą. Posėdyje

o Rusijoje. Arčiausiai vieno o iš „Saerimner“ kiaulių komplekso esančiame Jusevičių usevičių kaime yra apie 500 gyventojų, j 25 tame komplekse dirba. Bet šešiems gyventojams nepatiko kiaulių kaimynystė ir kvapas. Gyventojai pakilo į kovą, užsisuko teismų karuselė. „Saerimner“ buvo priversta sustabdyti kelis milijonus siekiančias investicijas. 2013-ųjų sausį Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad leidimas prieš 7 metus buvo išduotas neteisėtai, tad bendrovė iš aplinkosaugininkų turi gauti naują leidimą.

jis aiškino, kad visa Lietuva jau yra išžvalgyta, jei ne – pradėti reikėtų nuo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kiemo. Seime užvirusios sumaišties nesupranta Kalnalių kaime, netoli Švėkšnos, skalūnų jau ieškanti „Minijos nafta“. Bendrovės atstovų teigimu, žvalgybos procesas yra nepa nepavojingas. Jei bendrovė ras skalūn skalūnų ir norės juos išgauti, turė turės gauti naujus leidimus mus, atlikti naują poveikio aplinkai vertinimą. P Pirmuosius duomenis a apie skalūnų dujas Kalnalių kaime bendrovė žinos jau po kelių savaičių.

Piestu prieš naujoves Pie Ne ką k mažiau atkakliai priešintasi ir modernių sąvartynų bei šiukšl šiukšlių deginimo gamyklų statybai. b i Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo gyventojai jau kelerius metus reikalauja uždaryti arba kardinaliai pertvarkyti didžiausią šalies Kazokiškių sąvartyną, nes jiems – irgi smirdi. Tai – vienintelė Vilniaus regione atliekų šalinimo vieta, atitinkanti ES reikalavimus. Gyventojai iš dalies pasiekė savo: 2012-ųjų gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Aplinkos

ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento UAB „VAATC“ išduotą leidimą vežti komunalines atliekas į Kazokiškių sąvartyną. Sprendimo vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams. Terminas greitai baigsis, o kas bus, jei nepavyks gauti naujo leidimo, niekas nežino. Šiukšlių į sąvartynus būtų vežama daug mažiau, jei Lietuvoje veiktų atliekų deginimo gamyklos, tačiau ir jos turi priešininkų. Pagal verslininkų planus atliekų deginimo gamyklos, kur iš šiukšlių būtų gaminama pigesnė šilumos energija, jau seniai turėjo veikti Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau jų priešininkams pavyko sustabdyti ar bent atidėti statybas. Klaipėdoje po ilgų ginčų atliekų deginimo gamyklos statybos jau vyksta, o Vilniuje jos atidėtos neribotam laikui. Atliekų deginimo gamyklą ketinta statyti sostinės pakraštyje, šalia Vilniaus III termofikacinės elektrinės. Tačiau šiam sumanymui itin pasipriešino Lazdynų seniūnijos gyventojai, kurių baimės dėl taršos ir žalos sveikatai neišsklaidė net ekskursijos į Švedijos, Danijos bei Austrijos sostinių centruose veikiančias atliekų deginimo gamyklas. Verslininkai buvo priversti atsisakyti savo sumanymo.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Ar skaitei 15min.lt?

6 | Savaitės interviu

15min • 2013 m. vasario 8 d.

1863 m. sukilimas – tai kraujas

už prarastą valstybę

15min.lt/aktualu Klimatologė Audronė Galvonaitė: „Gyvename Dievo užantyje ir neturėtume skųstis“ www.15min.lt/s304198

„No szios denos wisi gaspadorej ir kiti giwentajej bet kokios wieros ira walni lig szlektos senobes“, – tai pirmasis punktas iš 1863 metais sukilėlių paskelbto Manifesto lietuvių kalba. 15min.lt/aktualu „Facebook“ sensacija: prezidentė Dalia Grybauskaitė sulieknėjo? www.15min.lt/s304322

15min.lt/istorija Istorikas Dangiras Mačiulis: „Karas dėl to, kas laimėjo Žalgirio mūšį, tęsėsi šimtmečius“ www.15min.lt/s304269

15min.lt/žmonės Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas vedė savo mylimąją Lilę Alminaitę www.15min.lt/s302499 Naujausias žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt

Tomas Vaiseta redakcija@15min.lt Juo bet kokio tikėjimo ir luomo gyventojams pažadama laisvė, t.y. baudžiavos panaikinimas. Kovosiantiems su caro valdžia bežemiams pažadėta duoti ne mažesnį kaip trijų margų žemės sklypą. Taip 1863 metų žiemą Lenkijos Karalystėje ir buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) prieš Rusijos imperijos valdžią sukilę bajorai ir karininkai į savo pusę mėgino patraukti valstiečius. „Tai nebuvo naujiena, bet niekada anksčiau tai nebuvo pasakyta šitaip aiškiai. Sukilėlių Manifeste galima įžvelgti, kaip vienas luomas su kitu luomu bendrauja beveik kaip lygiaverčiai subjektai, kaip lygiateisis su lygiateisiu. XIX a. kontekste, baudžiavos kontekste tai buvo iš tikrųjų reikšmingas dalykas“, – tvirtina Lietuvos istorijos institute dirbanti istorikė Vilma Žaltauskaitė. Su ja – savaitraščio „15min“ interviu apie 1863–1864 m. buvusiose Abiejų Tautų Respublikos teritorijose įsiplieskusį sukilimą, kurio 150-ąsias metines šiemet minime. – Paprastas, bet gal ir ne toks lengvas klausimas: kas su kuo ir dėl ko sukilo? – Pirmiausia pasakysiu, kad sukilimo tema nėra mano tiesioginių tyrimų objektas. Kita vertus, nagrinėjant XIX a. Lietuvos istorijos procesus sukilimas ar sukilimai visada turėtini domėje. O 1863 metais sukilo buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) visuomenės dalis, įvairios socialinės grupės arba luomai. Ši visuomenė nevienodai įsivaizdavo, ką ir kaip nori pasiekti, bet pagrindinis sukilimo tikslas vis dėlto buvo aiškus – atkurti buvusią ir per 1772-ųjų, 1793-iųjų ir 1795 metų padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką. Taigi tai buvo politinis veiksmas. XIX a. buvo didysis modernėjimo amžius, todėl tradicinė socialiai aktyvi visuomenės dalis

V.Žaltauskaitė: „Sukilimas vertintinas kaip reikšmingas politinis aktas ir deklaracija, kad visuomenė ar bent dalis visuomenės su valstybingumo praradimu nesusitaikė.“ ieškojo naujų grupių, kurios galėtų paremti valstybingumo idėją. Ir sukilimo Manifestas, ir dekretai žadėjo lygias teises visiems luomams (vadinasi, ir miestiečiams, ir valstiečiams) bei žemę valstiečiams. Bandymas į sukilimą įtraukti valstiečius buvo vienas reikšmingiausių momentų. Ypač turint galvoje baudžiavos panaikinimą, 1861 metais paskelbtą Rusijos imperijoje.

Iš pradžių imperinė valdžia, panaikindama baudžiavą ir suteikdama žemės (arba sudarydama galimybę ją išsipirkti), bandė valstiečių luomą padaryti ištikimą sau. Lenkijos ir Lietuvos politinis elitas valstiečius mėgino paversti politiniais subjektais ir patraukti į savo pusę, žadėdamas duoti žemės, bet turėdamas valstybės atkūrimo siekį ir tikslą. – Ar norite pasakyti, kad tai naujas reiškinys Lenkijos ir Lietuvos istorijoje, kai valstiečius mėginama įtraukti į politinį veiksmą? – Turime prisiminti visą XIX a. istoriją. Tai senųjų socialinių struktūrų irimo ir naujų formavimosi metas. Būta ir kur kas radikalesnių bandymų. Napoleonas stengėsi patraukti valstiečius, savo kodeksu suteikdamas jiems asmens laisvę. Kai kurie aristokratai dar iki sukilimo svarstė tai daryti. Apskritai tuomet apie baudžiavą buvo diskutuojama, bet niekas taip ir nebuvo padaryta. Pagaliau jie ir negalėjo padaryti, nes neturėjo instrumentų. Tai – ir politinės galios klausimas, o ją tada turėjo imperinė valdžia. Taigi tai nebuvo naujiena, bet niekada anksčiau tai nebuvo pasakyta šitaip aiškiai. Sukilėlių Manifeste galima įžvelgti, kaip vienas luomas su kitu luomu bendrauja beveik kaip lygiaverčiai subjektai, kaip lygiateisis su lygiateisiu. XIX a. kontekste, baudžiavos kontekste tai buvo iš tikrųjų reikšmingas dalykas. – Bet sukilimas prasidėjo jau po baudžiavos panaikinimo. – Lenkijos Karalystėje baudžiava dar nebuvo panaikinta, nes ten buvo vykdoma kitokia imperinės valdžios politika. O sukilimo iniciatyva kilo Lenkijos Karalystėje. Iki 1863 metų žlugo Lenkijos Karalystės autonomijos, susijungimo su LDK politiniai projektai, todėl prasidėjo manifestacijos. Varšuvoje ir kitur vyko panašūs aktyvūs veiksmai, ir tokia situacija brandino sukilimo idėją buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Valdžios pradėtas rekrūtų ėmimas buvo tik pretekstas. Sukilimo tikrai negalima atskirti nuo Lenkijos Karalystės, nuo Abiejų Tautų Respublikos praeities ir atminties. S.Žiūros nuotr.

Savaitės interviu | 7

15min • 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos.net nuotr.

Istorikė V.Žaltauskaitė primena, kad mus nuo sukilimo skiria tik penkios kartos

Kita vertus, XIX a. lenko samprata Lenkijos Karalystėje ir lenko samprata Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skyrėsi, nors dabar gal kartais dedamas lygybės ženklas, nesigilinama į tuos skirtumus. – Gal galėtumėte paaiškinti šią skirtį tarp Lenkijos lenkų ir LDK lenkų? – XIX a. buvusios LDK lenko lenkiškumo turinys – ypatingas ir sietinas su LDK tradicija, istoriniu paveldu. Jie siejo save su XIII–XVI a. valstybe, o ir Liublino unija jiems nebuvo valstybės stybės pražūtis, valstystybės nunykimas. as. Taigi buvusioss LDK diduomenės, politinio ir socialinio elito tapatybė skyrėsi nuo vadinamosios Karūnos lenko o ir jos neturėtų tų būti tapatintinos. nos. Tai buvo etnoponopolitinė tapatybė, ė, kurios pagrindas buvo ne kalba. Kalba tapo reikšminga moderniam nacionalizmui, etnolingvistinei tapatybei. Bendrąja prasme, nedetalizuotai vertinant sukilėlių lūkesčius ir motyvus, matytume, kad jie kovojo ne už tai, kokia Lietuva buvo sukurta 1918 metais. Modernusis lietuvis, gyvenantis etnografinės Lietuvos ribose ir kalbantis lietuviškai, arba tas lietuvis, pagal kurio projektą buvo sukurta Lietuvos Respublika 1918 metais, tuo metu mažai tapatinosi su 1863–1864 metų sukilimu. Lietuviškumas tada buvo apibrėžiamas per priešstatą lenkiškumui. Nors, žinoma, būta įvairių pozicijų. Manau, svarbu tai įsisąmoninti. Socialinės ir politinės, kultūrinės realybės 1863-aisiais, 1918-aisiais ir dabar labai skiriasi. Nereikia rezervuotai ar juolab neigiamai vertinti, tiesiog reikėtų su šiais skirtumais susigyventi, juos labiau pažinti, atviriau priimti anuomet egzistavusius požiūrius ir alternatyvas. - Sukilėlių pagrindinis tikslas buvo aiškus – atkurti Abiejų Tautų Respubliką, bet sakėte, kad įsivaizdavimai vis dėlto skyrėsi. Kokie tie skirtumai? – Labai apibendrintai, veikė „baltieji“ ir „raudonieji“ sukilėliai. „Baltieji“ – tai labiau aristokratai, kurie buvo linkę į nuolaidas ar kompromisus su

1863–1864 m. sukilimas Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 m. sausio 22 d. ir yra vadinamas Sausio sukilimu. Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1863 m. vasario 1-ąją. Lietuvoje sukilėliams vadovavo karininkai, bajorai ir keli kunigai. Garsiausi vadai – Konstantinas Kalinauskas (1.), Zigmantas Sierakauskas ((2.), ) Antanas Mackevičius (3.). ). a Rusijos okupacinė armija ginkluotą kovą galutinai numalšino 1864 m. rudenį. Lietuvoje įvyko 321 mūšis su okupacine Rusijos kariuomene. Iš viso caro kariuomenės doje Vilniaus karinėje apygardoje buvo apie 145 000 karių,, 60 kazokų šimtinių, daliss jų malšino sukilimą. Jėgų santykis mūšių metu dažnai būdavo 1:10 ar net 1:20 Rusijos naudai. Sukilimo metu okupacinė Rusijos vyriausybė nuteisė mirties es bausme, katorga ar ištrėmė mė 21 712 žmonių. Sukilimo malšinimui vadovavo Vilniaus generalgubernatorius Michailas Mu Muravjovas (4), dėl sa savo žiauru žiaurumo pram u. pramintas Koriku.

imperine valdžia. Jie tikėjosi be ginklo pasiekti tikslą. Primenu, kad Lenkijos Karalystė buvo viek nas administracinis vien netas imperijoje, o buvusi ne LDK – kitas, todėl buvo keliamas tikslas, kad jos vėl sudarytų vieną administracinį vienetą. O vadinamieji „raudonieji“ buvo labiau nusiteikę imtis ginklo dėl savojo tikslo. Jų siekis taip pat nebuvo Lietuvos atkūrimas, kaip kartais galima išgirsti. Bent jau dabartinė tyrimų situacija to nerodo. Jie norėjo atkurti tą pačią Abiejų Tautų Respubliką, tik skyrėsi priemonės.

„Sukilimas tikrai kilo ne dėl žemės, o dėl valstybės atkūrimo. Šia prasme jis buvo visiškai modernus XIX a. Europos kontekste.“

– Tas faktas, kad bajorija mėgino patraukti valstiečius į savo pusę žadėdama žemės, verčia spėlioti, kad iš valstiečių žiūros taško sukilimas turėjo aiškius socialinius pagrindus. Ar

tuomet lieka vietos nacionalinės savimonės veiksniams? – Kad galėtume atsakyti, kokia galėjo būti anuomečio valstiečio, o juo labiau valstiečio, išėjusio į sukilimą, savimonė, dar reikia daug mokslinių tyrimų. Šaltinių bazė tam įvertinti labai ribota. Labai sudėtinga nustatyti to luomo XIX a. žmogaus paskatas, kodėl valstiečiai ima dalgius ir eina kovoti. Bet aišku, kad religija to meto visuomenėje ir valstiečio savivokoje vaidino labai didelį vaidmenį. Sukilim Sukilimo spaudoje išryškėja aiškus religinis motyvas ar aspektas. Imreligi perinės valdžios politiką buvo pe galima identifikuoti kaip ang ttikatalikišką, tuo argumenttu sugebėta pasinaudoti ir jis gali būti vienas paaiškinimų, g 1. kkodėl valstietis ėjo į sukilimą. Tyrimai rodo, kad elgtasi įvairiai. Valstiečių ir bajorų, išįįvai tisų so socialinių grupių, elgesio negalime aiškinti vienu motyvu gal – neva visi valstiečiai turėjo vienus motyvus ir interesus, v o visi bajorai – kitus. Pagaliau ir tapatybė nėra 2. sstatiškas, nekintantis būvis. Taip pat ir reagavimas į sukilimą galėjo būti įvairus. Motykili vaii įvairūs. įva į Be to, tie patys valstiečiai ir įduodavo sukilėlius. Žinoma, turime įvertinti, k kiek tai buvo dažna ir kiek iimperinė valdžia tai naudojjo savo tikslams. Anuometė istorija – drama3. tiška ir komplikuota, ir ji tirtiti na įvertinant daugybę aspektų. Kaip ir pokaris XX a. viduryje. Jeigu pradedi d d gilintis į detales, gali matyti problemų, būdingų pokario istorijai. - Kaip sukilimas atrodo to meto Europos kontekste? Gal atrodė provincialiai, juk valstiečiai kovoja dėl žemės, kai kitur keliamos kur kas aukštesnės idėjos? - Sukilimas tikrai kilo ne dėl žemės, o dėl valstybės atkūrimo. Šia prasme jis buvo visiškai modernus XIX a. Europos kontekste. Visuomenė galimybę kurti modernią valstybę prarado per padalijimus XVIII a. pabaigoje, o juk 1791 metų Gegužės 3-iosios konstitucija, reformos kūrė ir tokią valstybę. Jeigu pasitikėsime istoriografine pozicija, teigiančia, kad savo valstybę iš vidaus buvome sužlugdę, o padalijimai – neišvengiamas padarinys, tada, aišku, galėtume sakyti, kad net nereikėjo tos valstybės bandyti atkurti. Bet jeigu manome, kad valstybės raida buvo sustabdyta, nutraukta, tada sukilimas vertintinas kaip reikšmingas ir svarbus anuometinės visuomenės politinis aktas ir deklaracija, kad visuomenė ar bent dalis visuomenės su valstybingumo praradimu nesusitaikė, kad buvo kitaip galvojančių, kitaip siekiančių gyventi ir dėl to pasiryžusių aktyviai veikti. Mes minime 150 metų – tai tik penkios kartos nuo baudžiavos panaikinimo, nuo 1863–1864 metų sukilimo. Tad jungtis su anais įvykiais dar nėra tokia tolima ir visuomenė turėtų ją jausti, apmąstyti, nors mes dabar gyvename modernioje Lietuvoje, apibrėžiamoje etnolingvistinėmis kategorijomis.

Miestai | 9

15min • 2013 m. vasario 8 d.

„15min“ aiškinasi, kodėl istorinę Lietuvos sostinę sukaustė baimės ir kyšininkavimo įšalas

J.Kalinsko nuotr.

Juodas Trakų šešėlis

Trakų pilis, nuostabūs ežerai, puikūs restoranai, visus metus verdantis kultūrinis gyvenimas. Tokį įspūdį susidaro į istorinę Lietuvos sostinę atvykstantys svečiai. Tačiau naujam rajono merui rūpi kiti dalykai: jis bandys įtikinti verslininkus, kad nuo šiol Trakuose nebereikės mokėti duoklių.

Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt Už romantiško Trakų fasado – tamsūs užkaboriai. Didžiausia korupcijos byla Lietuvoje, glaudūs vietos valdžios viršūnių ir kriminalinio pasaulio autoritetų ryšiai. Trakus korupcijos sostine pavertusių veikėjų byla jau nagrinėjama teisme, bet sugriauti pinigais, šešėline įtaka ir baime grįstą korupcijos piramidę nėra paprasta. „Aš pats esu gimęs ir augęs Trakų rajone, todėl įspūdis tikrai baisus. Savo praktikoje pirmą kartą susiduriu su tokio dydžio korupcijos byla. Turint galvoje tai, kiek laiko truko veika ir kiek asmenų į ją buvo įsitraukę. Tai galima palyginti su kelių policijos pareigūnais, imančiais kyšius iš vairuotojų, tačiau čia sumos buvo kur kas didesnės. Byloje kaltinimai pateikti buvusiai rajono valdžiai – merui, mero pavaduotojui ir administracijos direktoriui“, – „15min“ sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius. Korupcijos konvejeris Daug metų Trakai buvo valdomi kaip kelių asmenų bendrovė. „Darbai buvo užsakomi ne konkursų, o apklausų būdu. Į jas buvo kviečiamos tos pačios firmos. Savivaldybės vadovai rajono reikalus tvarkė kaip privatų verslą. Dažnai bendrovių atstovai jau žinodavo apie būsimą konkurso laimėtoją ir net neduodavo paraiškos“, – teigia L.Kuprusevičius. Pasak prokuroro, bylos duomenys itin iškalbingi. Fiktyvūs savivaldybės konkursai buvo tapę normalia praktika. Po nenusisekusių konkursų verslininkai miesto valdžiai priekaištaudavo tik dėl to, kad šie apie numatytą laimėtoją neįspėjo iš anksto. Be reikalo buvo trukdomi žmonės, kurie turėjo važiuoti, rengti konkurso pasiūlymus. Prokurorai įtaria, kad šią korupcinę schemą valdė buvęs Trakų meras Vytautas Petkevičius, mero pavaduotojas Saulius

Trakų įžymybės Trakai žinomi savo architektūriniais paminklais ir kasmet vykstančiais tradiciniais renginiais. Trakų pilis Galvės ežero saloje buvo pastatyta XIV a. Didžiųjų kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva. Pilis atstatyta 1962 m. Šiuo metu joje veikia Trakų istorinis muziejus. Vyksta kasmetiniai renginiai: Trakų miesto šventė, Muziejų naktis, amatų dienos. Užutrakio dvarą XIX a. įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius. Dvaro teritorija siekia 600 ha. Šalia rūmų buvo įrengtas įspūdingas parkas. 2005 m. Užutrakio dvaras buvo restauruotas. Nuo to laiko jame vyksta kamerinės muzikos vakarai, poezijos skaitymai, džiazo festivaliai. Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią 1409 m. gegužės 24 d. fundacine privilegija įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Nuo XVII a. bažnyčią ėmė garsinti stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas, prie jo besimeldžiančių žmonių gaunamos malonės. Bažnyčia nė sykio nebuvo uždaryta, perėjusi kitos konfesijos žinion ar naudota ne pagal paskirtį.

Raščiauskas ir savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila. Tačiau žodis „buvęs“ vargu ar tinka. V.Petkevičius ir L.Karnila iki šiol yra savivaldybės tarybos nariai. L.Karnila taip pat užima atsakingas Trakų „Šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. S.Raščiauskas dar visai neseniai buvo Trakų mero patarėjas. „Trakuose politinių pažiūrų skirtumų nebelieka. Nesvarbu, kas kokiai partijai

atstovauja. Vien iš šios bylos galiu daryti išvadą, jog jie veikia ne kaip politikai, o kaip verslininkai. Susirenka miesto vadovai ir kalbasi. Meras administracijos direktoriaus prašo: „Tu paskaičiuok, kiek mums ta bendrovė už praėjusius metus liko skolinga.“ Buvo rastos lentelės, kuriose nurodyta, kiek bendrovės laimėjo konkursų, koks procentas turi būti sumokėtas, ir išvestos sumos, kiek kuri bendrovė liko skolinga. Užfiksuoti kaltinamųjų žodžiai, kad reikia kitais metais mažinti tam tikrai įmonei užsakymų apimtis, nes žmogeliui darosi psichologiškai sunku mokėti vis didėjančias sumas“, – pasakojo prokuroras L.Kuprusevičius. Verslininkai – įbauginti Prokuroras supranta, kodėl verslininkai buvo priversti paklusti politikų spaudimui, tačiau nepraranda vilties, kad iki galutinio nuosprendžio bent jau dalis jų nustos bijoti ir prabils apie mokėtas duokles. „Privačiuose pokalbiuose ne vienas tų verslininkų man yra sakęs, kad šioje byloje yra tik maža veikų dalis iš to, kiek jiems tekdavo. Verslininkai dirbo viename rajone, todėl, nesutikę paklusti, arba privalėjo uždaryti įmonę, prarasti savo pajamų šaltinį, arba keltis į kitą rajoną. Gąsdina ir politikų ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais. Man verslininkai sakydavo, kad turi šeimą, mažus vaikus, kad baiminasi, kas bus, jeigu pasakys, kaip viskas iš tiesų vyko. Tačiau labai tikiuosi, kad atsiras žmonių, kurie supras, jog dengdami politikų nusikalstamus veiksmus jie kenkia patys sau“, – atviravo L.Kuprusevičius. Į klausimą, kaip Trakuose turėjo dirbti sąžiningi verslininkai, L.Kuprusevičius atsakė trumpai: „Neįsivaizduoju.“ Byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad verslininkai jautė ne tik politikų, bet ir kriminalinio pasaulio šulų spaudimą. Vienas tokių epizodų – dabar jau likviduotos Naujosios sąjungos būstinės Trakuose remontas. Darbus atlikęs verslininkas,

L.Kuprusevičius: „Aš pats esu gimęs ir augęs Trakų rajone, todėl įspūdis tikrai baisus. Pirmą kartą susiduriu su tokio dydžio korupcijos byla.“ negavęs pinigų, raštu kreipėsi į tuo metu Naujajai sąjungai vadovavusį Artūrą Paulauską, kuris po partijų susijungimo dabar yra Darbo partijos vicepirmininkas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ir į Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovą Zenoną Vaigauską. Tačiau sulaukė ne pagalbos, o Trakų valdovų pasitelkto vietinio kriminalinio autoriteto Stanislovo Narkevičiaus, pravarde Narkuša, spaudimo. Verslininkui buvo pasiūlyta darbų kainą sumažinti nuo 180 iki 80 tūkst. litų. Jei verslininkas nesutiktų, užsiminta, kad jam derėtų susirūpinti savo ir žmonos sveikata.

Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | Miestai 1.

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Buvęs Trakų meras V.Petkevičius (1.), administracijos direktorius L.Karnila (2.), mero pavaduotojas S.Raščiauskas (3.) ir nusikalstamo pasaulio autoritetas S.Narkevičius (4.) kaltinami Trakuose sukūrę korupcijos piramidę. I.Gelūno nuotr.

>>>

4. Atkelta iš 9 psl.

„Bylos metu niekas neatskleidė, kas pakvietė S.Narkevičių. Verslininkas sakė, jog jį jau rado atėjęs į susitikimą. Kol byla nukeliavo iki teismo, visi sutarė, kad S.Narkevičių atsivedė pats verslininkas. Nors užfiksuota, kaip po susitikimo meras administracijos direktorių giria, kaip gerai, kad pakvietei Narkušą, nes be jo mums nieko nebūtų pavykę“, – teigė prokuroras. „15min“ bandė prakalbinti vietos verslininkus, bet nė vienas nesutiko viešai kalbėti. Vienintelis, viešai prabilęs apie Trakų nusikaltėlių siautėjimą, buvo verslo Lietuvoje ėmęsis garsus Filipinų fotografas. Kavinės Trakuose savininkas Andis Hernandezas kreipėsi į policiją ir į žiniasklaidą po to, kai S.Narkevičius, įpykęs, jog dėl jo

kavinė nedirbs ilgiau nei įprasta, sumušė verslininką ir jo žmoną. Kalėjimo neišvengs? Prokuroro L.Kuprusevičiaus teigimu, net ir paviešinus įspūdingus Trakų vadovų korupcijos mastus, vietos gyventojai didelių pokyčių nepajuto: „2009 metais perdaviau bylą į teismą. Dar 2010 metais sulaukdavau žmonių skambučių – jie skundėsi, kad niekas nesikeičia. Trakuose viskas vyksta taip, kaip vyko. Skambindavo telefonu, siųsdavo laiškus. Paprasti žmonės klausdavo, ką daryti, nes niekas nesikeičia.“ Prokuroras kaltinamiesiems siūlo skirti griežtas bausmes. „Nuo 2006 metų labai griežtėjo sankcijos už korupcinius nusikaltimus. Prisimenu, Seime manęs klausė, kodėl visi ima po 30 tūkst. litų? Todėl, kad 32

tūkst. 625 litai jau yra didelės vertės kyšis. Ši suma yra riba tarp sunkaus ir apysunkio nusikaltimo. Šioje byloje reikalaujamos sumos buvo ir šimtas, ir du šimtai tūkstančių litų. Tai sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta sankcija nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo. Kitų alternatyvų nėra. Laisvės atėmimo bausmės atidėti negalima. Taikyti švelnesnę bausmę galima tik, jeigu žmogus prisipažįsta ir gailisi. Šioje byloje to nėra“, – patikslino L.Kuprusevičius. Tiesa prokuroras neslėpė, kad nesiimtų prognozuoti teismų sprendimų korupcijos bylose. Pasak jo, šiose bylose kaltinamiesiems atstovauja geriausi advokatai, o ir patys kaltinamieji – žmonės su kaklaraiščiais, pasitempę, gražiai kalbantys – neretai sulaukia teismo gailesčio. „Manęs kažkada klausė, ar gali tokie žmonės dirbti

Trakai vilioja turtuolius Istoriniai duomenys rodo, jog 1321 m. Trakai tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostine, tačiau jau po metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sostinę perkėlė į Vilnių. Mieste, kurį per metus aplanko beveik milijonas svečių, gyvena 5 tūkst. 725 gyventojai. Trakų rajone registruoti 2 tūkst. ūkininkų, tačiau realiai ūkininkauja apie 300 šeimų. Likusiems ūkininkams pažymėjimai reikalingi sodyboms vaizdingose vietose įregistruoti. Tarp Trakų rajono ūkininkų – daug turtingų ir gerai visuomenei žinomų žmonių. Trakus ir Vilnių skiria vos 30 km, todėl rajone nedarbas nedidelis. Trakų šilumos ūkis išnuomotas koncesininkui „Prienų energija“. Tiek vietos politikai, tiek bendruomenė pripažįsta, kad miesto šilumos ūkis valdomas neefektyviai. Rajone yra trys saugomos teritorijos – Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštadvario regioninis parkas ir Neries regioninio parko dalis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame 2012 m. savivaldybių reitinge Trakai užima šeštąją vietą. Blogiausiai įvertinta sritis – investicijos ir plėtra. Geriausiai – administracija ir personalo valdymas. Rajone yra apie 60 kaimo turizmo sodybų.

Miestai | 11

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. vasario 8 d.

Prie TrakĹł eĹžerĹł apsigyveno daug turtingĹł ĹžmoniĹł.

TRAKAI

J.Kalinsko nuotr.

savivaldybÄ&#x2014;s taryboje? Atsakiau paprastai â&#x20AC;&#x201C; jeigu teisiami ĹžmonÄ&#x2014;s gali dirbti Seime, tai kodÄ&#x2014;l negali dirbti savivaldybÄ&#x2014;s taryboje?â&#x20AC;&#x153; Mero Ĺžinia: mokÄ&#x2014;ti nebereikia Vos prieĹĄ savaitÄ&#x2122; iĹĄrinktas naujasis TrakĹł meras socialdemokratas Vytautas Zalieckas interviu â&#x20AC;&#x17E;15minâ&#x20AC;&#x153; ĹžadÄ&#x2014;jo pokyÄ?ius.

aptarsime ĹĄiuos klausimus. Manau, kad ir verslininkai, ir mĹŤsĹł savivaldybÄ&#x2014;s darbuotojai jau suprato, kad taip, kaip buvo, toliau bĹŤti negaliâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo rajono vadovas. Tiesa, V.Zalieckui mero postÄ&#x2026; priverstas uĹžleisti liberalcentristas Vincas KapoÄ?ius nÄ&#x2014;ra toks optimistas. Jis vieĹĄai skundÄ&#x2014;si, jog galÄ&#x2014;jo bĹŤti atleistas dÄ&#x2014;l to, jog rengÄ&#x2014;si keisti miesto vieĹĄĹłjĹł tualetĹł nuomos sÄ&#x2026;lygas. Tai esÄ&#x2026; galÄ&#x2014;jo nepatikti teisiamam buvusiam merui V.PetkeviÄ?iui, kurio motina uĹžsiima ĹĄiuo verslu.

â&#x20AC;&#x17E;Turim tai, kÄ&#x2026; turim. Manau, kad teisÄ&#x2014;sauga su ĹĄia problema susitvarkÄ&#x2014;. Tai, jog kaltinamĹłjĹł suole sÄ&#x2014;dintys asmenys dirba taryboje, yra ÄŻstatymĹł spragos. Juose turÄ&#x2014;tĹł bĹŤtĹł ÄŻtvirtinti draudimai tokiems ĹžmonÄ&#x2014;ms uĹžimti atsakingas pareigas. Artimiausiu metu rengsime susitikimÄ&#x2026; su visais rajone dirbanÄ?iais verslininkais,

Patikimas uĹžnugaris TrakĹł bendruomenÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Santalkaâ&#x20AC;&#x153; vadovÄ&#x2122; NijolÄ&#x2122; DoÄ?kuvienÄ&#x2122; galima laikyti iĹĄimtimi iĹĄ taisyklÄ&#x2014;s. Ĺ i moteris ne tik drÄ&#x2026;siai gina bendruomenÄ&#x2014;s interesus TrakĹł savivaldybÄ&#x2014;je, bet ir atvirai bendrauja su Ĺžiniasklaida: â&#x20AC;&#x17E;Ne vienÄ&#x2026; deĹĄimtmetÄŻ gyvenu Trakuose ir gerai paĹžÄŻstu visus tarybos narius. Teko belstis ÄŻ jĹł sÄ&#x2026;ĹžinÄ&#x2122; ir praĹĄyti, kad atsikratytĹł kai kuriĹł nedorĹł politikĹł ir valdininkĹł, nes jie rĹŤpinasi ne ĹžmoniĹł gerove, o savo grupuoÄ?iĹł interesais.â&#x20AC;&#x153; Tiesa, N.DoÄ?kuvienÄ&#x2014; neslepia, kad aktyviai reikĹĄtis Trakuose garbaus amĹžiaus ĹžmonÄ&#x2014;ms lengviau nei aktyviam jaunimui. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝monÄ&#x2014;s bijo. Verslininkai vengia prie manÄ&#x2122;s net prieiti, nors daugelÄŻ jĹł paĹžÄŻstu asmeniĹĄkai. Ĺ˝monÄ&#x2014;s bijo netekti darbĹł. Buvo sukurta sistema â&#x20AC;&#x201C; jeigu pritari valdantiesiems, tai tavo reikalai be problemĹł judÄ&#x2014;s pirmyn. Jei ne â&#x20AC;&#x201C; turÄ&#x2014;si dideliĹł

problemĹł. Bijome ir mes. Ä&#x152;ia ne juokas. ValdĹžia dirba su nusikalstamu pasauliu. MaÄ?iau ne vienÄ&#x2026; kartÄ&#x2026;, kaip NarkuĹĄa su L.Karnila pietavo. AĹĄ bijau kartais eiti gatveâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo bendruomenÄ&#x2014;s atstovÄ&#x2014;. N.DoÄ?kuvienÄ&#x2014; tvirtino, kad vietos valdĹžia nesielgtĹł taip ÄŻĹžĹŤliai, jeigu neturÄ&#x2014;tĹł ÄŻtakingĹł uĹžtarÄ&#x2014;jĹł Vilniuje: â&#x20AC;&#x17E;Trakai yra arti Vilniaus. Ä&#x152;ia stovi ÄŻtakingĹł ĹžmoniĹł vilos. Vietos valdininkai turi patikimÄ&#x2026; uĹžnugarÄŻ. PaĹžiĹŤrÄ&#x2014;kite, kaip drÄ&#x2026;siai jie veikÄ&#x2014; visus tuos metus. Net ir dabar â&#x20AC;&#x201C; bylos nagrinÄ&#x2014;jimas beveik baigtas, o jie dar nori nugvelbti internatÄ&#x2026;, bando â&#x20AC;&#x17E;prichvatizuotiâ&#x20AC;&#x153; socialinÄŻ bĹŤstÄ&#x2026;. Matyt, trĹŤksta pinigĹł advokatamsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; skauduliais dalijosi N. DoÄ?kuvienÄ&#x2014;.

N.DoÄ?kuvienÄ&#x2014; ÄŻsitikinusi, kad teisiami buvÄ&#x2122; miesto vadovai turÄ&#x2014;jo ÄŻtakingĹł uĹžtarÄ&#x2014;jĹł. J.Kalinsko nuotr.

$NLQLÄ? NDLQD JDOL EÄ&#x2022;WL NRPSHQVXRMDPD 7HFKQRORJLMÄ? DPÄ¤LXV GRYDQRMD SDWRJXPXV WDĂ?LDX LU PLQXVÄ? QHWUÄ&#x2022;NVWD 9LHQDV LÄ? MÄ? Č&#x; VLOSVWDQWLV Ä¤PRQLÄ? UHJĂ&#x2022;MLPDV NXULV EHMH GDU LU SLQLJLQHV SORQLQD 7DĂ?LDX SHUNDQW DNLQLXV JDOLPD SDVLQDXGRWL NRPSHQVDFLMRPLV 7HUHLNLD DSLH MDV Ä¤LQRWL

ORQÄ? GDUEXRWRMDL ČŚ2SWLNRVH NOLHQWDL GDÄ¤QDL JXRGÄ¤LDVL MRJ JHUL DNLQLDL NDLQXRMD JDQD QHPDÄ¤DL R UHJĂ&#x2022;MLPDV NHLĂ?LDVL WRGĂ&#x2022;O LU DNLQLXV WHQND NHLVWL 9DOVW\EĂ&#x2022;V VNLULDPĂ&#x2021; NRPSHQVDFLMĂ&#x2021; JDXQD WLN QHGDXJHOLV LU ML QĂ&#x2022;UD SDNDQNDPD 7RGĂ&#x2022;O NOLHQWDPV VXGDUĂ&#x2022;PH QH WLN JDOLP\EĂ&#x2014; DNLQLXV SLUNWL LÄ?VLPRNĂ&#x2022;WLQDL EHW LU VX NRPSHQVDFLMRPLV GDOĂ§ Ë&#x2039;QDQVLQĂ&#x2022;V QDÄ?WRV SULVLLPGDPL SDW\VČ¤ Č&#x; VDNR ČŚ)LHOPDQQČ¤ ULQNRGDURV YDGRYĂ&#x2022; 6DQGUD $QWDQDYLĂ?LHQĂ&#x2022;

*HUDL PDWDQĂ?LÄ? Č&#x; YLV PDÄ¤LDX 'DXJHOLV DNLÄ? OLJÄ? Ä?LDQGLHQ VSDUĂ?LDL MDXQĂ&#x2022;MD $NLQLXV YLV GDÄ¤QLDX SUDGHGD QHÄ?LRWL YDLNDL DU QHW NÄ&#x2022;GLNLDL 3DWLNULQXV PRN\NOLQLR DPÄ¤LDXV YDLNÄ? VYHLNDWĂ&#x2021; VSHFLDOLVWDL JULHELDVL XÄ¤ JDOYÄ? Č&#x; VYHLNÄ? YDLNÄ? NLHNYLHQDLV PHWDLV PDÄ¤Ă&#x2022;MD /DELDXVLDL Ä?RNLUXRMD SUDVWĂ&#x2022;MDQWLV UHJĂ&#x2022;MLPDV Č&#x; VXWULNLPÄ? WXUL NDV DQWUDV YDLNDV

2SWLNRV WLQNODV GDU SHUQDL SUDGĂ&#x2022;MR VRFLDOLQĂ&#x2014; LQLFLDW\YĂ&#x2021; NXULD VLHNLD SDOHQJYLQWL Ë&#x2039;QDQVLQĂ&#x2014; QDÄ?WĂ&#x2021; UHJĂ&#x2022;MLPR VXWULNLPÄ? WXULQĂ?LÄ? YDLNÄ? WĂ&#x2022;YDPV

.DLS WHLJLD J\G\WRMDL UHJĂ&#x2022;MLPDV SUDVWĂ&#x2022;MD GĂ&#x2022;O SDVLNHLWXVLR J\YHQLPR EÄ&#x2022;GR YLV GDXJLDX ODLNR SUDOHLGÄ¤LDPH Ä¤LÄ&#x2022;UĂ&#x2022;GDPL Ă§ HNUDQXV QHSDNDQNDPDL LOVLPĂ&#x2022;V SHU PDÄ¤DL MXGDPH SDWLULDPH QXRODWLQĂ§ VWUHVĂ&#x2021; SHU PDÄ¤DL GĂ&#x2022;PHVLR VNLULDPH PLW\EDL

ULDPD YDLNXL NXULR JHULDX PDWDQĂ?LRV DNLHV NRUHNFLMD QHYLUÄ?LMD UHJĂ&#x2022;MLPR DÄ?WUXPR 6XDXJXVLHML NRPSHQVDFLMĂ&#x2021; JDOL JDXWL NDUWĂ&#x2021; SHU GYHMXV PHWXV LU WLN WLH NXULÄ? JHULDX PDWDQĂ?LRV DNLHV UHJĂ&#x2022;MLPR DÄ?WUXPDV VX YLVLÄ?ND NRUHNFLMD QHYLUÄ?LMD

ČŚ0HÄ?NRV SDVODXJĂ&#x2021; GDUR LU WDL NDG QHSDNDQNDPDL GĂ&#x2022;PHVLR VNLULDPH DNLÄ? OLJÄ? SURË&#x2039;ODNWLNDL 7LNULQWL DNLV UHLNLD EHQW NDUWĂ&#x2021; SHU PHWXV QHW LU QLHNXR QHVLVNXQGÄ¤LDQW -HL DNLV SHUÄ?WL MRV LÄ?VDXVĂ&#x2022;MD DÄ?DURMD DU VNDXGD MHL OLHMDVL YDL]GDV QHEHĂ§Ä¤LÄ&#x2022;ULPD VPXONHVQLÄ? GDLNWÄ? VX VSHFLDOLVWX EÄ&#x2022;WLQD SDVLNRQVXOWXRWL QHGHOVLDQWČ¤ Č&#x; VDNR J\G\WRMD RIWDOPRORJĂ&#x2022; 'RORUHVD 0DUJHOHYLĂ?LHQĂ&#x2022;

.RPSHQVXRMDPRML VXPD YDLNDPV VLHNLD VXDXJXVLHPV Č&#x; OLWÄ? .RPSHQVDFLMD VNLULDPD WLN J\G\WRMXL RIWDOPRORJXL QXVWDĂ?LXV DWLWLQNDPĂ&#x2021; UHJĂ&#x2022;MLPR O\JĂ§ LU NRPSHQVXRMDPÄ?MÄ? YDLVWÄ? SDVH LÄ?UDÄ?LXV DNLQLÄ? OĂ&#x2014;Ä?LXV 7XULQW WRNĂ§ UHFHSWĂ&#x2021; UHLNLD NUHLSWLV Ă§ RSWLNDV VXGDULXVLDV VXWDUWLV VX WHULWRULQĂ&#x2022;PLV OLJRQLÄ? NDVRPLV -HL LÄ?VLULQNVLWH EUDQJLDX NDLQXRMDQĂ?LXV OĂ&#x2014;Ä?LXV WHNV SULPRNĂ&#x2022;WL SDWLHPV

.DP DNLQLXV NRPSHQVXRMD YDOVW\EĂ&#x2022;" 9DOVW\ELQĂ&#x2022;V OLJRQLÄ? NDVRV DNLQLÄ? OĂ&#x2014;Ä?LXV NRPSHQVXRMD WLHN YDLNDPV WLHN VXDXJXVLHPV 7LHVD QH YLVLHPV .DUWĂ&#x2021; SHU PHWXV NRPSHQVDFLMD JDOL EÄ&#x2022;WL VNL-

.RPSHQVDFLMĂ&#x2021; JDXQDQĂ?LÄ?MÄ? Č&#x; QHGDXJ *\G\WRMD RIWDOPRORJĂ&#x2022; ' 0DUJHOHYLĂ?LHQĂ&#x2022; SDVWHEL NDG SDJDO JDOLRMDQĂ?LĂ&#x2021; SULYDORPRMR VYHLNDWRV GUDXGLPR WYDUNĂ&#x2021; SDVLQDXGRWL NRPSHQVDFLMRPLV

9DLNDPV NXULÄ? UHJĂ&#x2022;MLPDV SDVLNHLWĂ&#x2022; SHU PĂ&#x2022;QHVLXV DNLQLÄ? OĂ&#x2014;Ä?LXV ČŚ)LHOPDQQČ¤ NHLĂ?LD QHPRNDJDOL WLN WLH Ä¤PRQĂ&#x2022;V NXULÄ? UHJĂ&#x2022;MLPDV \UD ODEDL VLO- PDL %H WR YLHQĂ&#x2021; PĂ&#x2022;QHVĂ§ SHU PHWXV VXGDUR VĂ&#x2021;O\SQDV ČŚ.DOEDQW SDSUDVĂ?LDX VLOSQDUHJLV YDLNDV JH- JDV QDXMXV NRUHNFLQLXV DNLQLXV QHSLOQDPHĂ?LDPV ULDX PDWDQĂ?LD DNLPL VX DNLQLDLV UDLGÄ¤LÄ? OHQWHOĂ&#x2022;MH Ă§VLJ\WL XÄ¤ VLPEROLQĂ&#x2014; OLWR NDLQĂ&#x2021; WXUL PDW\WL QH GDXJLDX QHL WUHĂ?LĂ&#x2021; HLOXWĂ&#x2014; QXR YLUÄ?DXV R VXDXJXV\VLV Č&#x; QH GDXJLDX QHL SLUPĂ&#x2021; 7RNLÄ? $NLQLXV XÄ¤ VLPEROLQĂ&#x2014; NDLQĂ&#x2021; Ă§VLJ\WL JDOL LU VNLUWLQÄ¤PRQLÄ? \UD PDÄ¤DLČ¤ Č&#x; WHLJLD PHGLNĂ&#x2022; JÄ? DNLV YDUJLQDQĂ?LÄ? SURIHVLMÄ? DWVWRYDL 3URIHVLMRV DWULQNWRV DWOLNXV VRFLRORJLQĂ&#x2014; DSNODXVĂ&#x2021; %H WR NRPSHQVXRMDPD WLN WDP WLNUD VXPD OĂ&#x2014;Ä?LDPV R OLNXVLĂ&#x2021; DNLQLÄ? NDLQRV GDOĂ§ WXUL VXPRNĂ&#x2022;WL ČŚ.RPSHQVDFLMRPLV PÄ&#x2022;VÄ? WLQNOH MDX SDVLQDXGRÄ¤PRJXV 'DXJHOLXL WDL \UD GLGHOĂ&#x2022; QDÄ?WD \SDĂ? Ä?HL- MR GDXJLDX NDLS WÄ&#x2022;NVW Ă§YDLULÄ? SURIHVLMÄ? DWVWRYÄ? PRPV DXJLQDQĂ?LRPV UHJĂ&#x2022;MLPR VXWULNLPÄ? WXULQĂ?LXV LU YDLNÄ?Č¤ Č&#x; VDNR 6 $QWDQDYLĂ?LHQĂ&#x2022; YDLNXV ČŚ'DÄ¤QDL EÄ&#x2022;QD NDG NDL NXULRV UHJĂ&#x2022;MLPR \GRV SDY\]GÄ¤LXL WUXPSDUHJ\VWĂ&#x2022; SURJUHVXRMD ODEDL JUHL*\G\WRMD RIWDOPRORJĂ&#x2022; ' 0DUJHOHYLĂ?LHQĂ&#x2022; SULGXWDL LU DNLQLXV WHQND NHLVWL NDV SXVPHWĂ§ DU QHW NDV ULD MRJ WRNLRV LU SDQDÄ?LRV VRFLDOLQĂ&#x2022;V LQLFLDW\YRV \UD NHOLV PĂ&#x2022;QHVLXVČ¤ Č&#x; SDVWHEL J\G\WRMD SXLNL SDVSLUWLV VXQNLDX EHVLYHUĂ?LDQWLHPV DVPHQLPV 7DĂ?LDX Ă§YHUWLQXV WDL NDG EORJLDX PDWR YLV GL.RPSHQVXRWL JDOL LU RSWLNRV GHVQĂ&#x2022; YLVXRPHQĂ&#x2022;V GDOLV EÄ&#x2022;WÄ? SUDVPLQJD VYDUVW\WL LU DSLH DNLQLÄ? OĂ&#x2014;Ä?LÄ? NRPSHQVDYLPR WYDUNRV NRUHN7DL NDG GDXJHOLXL QDXML NRN\ELÄ?NL DNLQLDL WDP- FLMDV XÄ¤WLNULQWL MÄ? QDXGĂ&#x2021; ODELDXVLDL VRFLDOLDL SD VXQNLD Ë&#x2039;QDQVLQH QDÄ?WD SDWYLUWLQD LU RSWLNRV VD- SDÄ¤HLGÄ¤LDPRPV Ä¤PRQLÄ? JUXSĂ&#x2022;PV

Komentaras

14 | Sportas

R.Berankio milijonai – lyg miražas

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Reemigracijos nereikia Kai šį pirmadienį Londono Stanstedo oro uoste laukiau eilėje prie dokumentų patikros, šalia stovėjo jauna lietuvių šeima. Jai – maždaug 23-eji, jam – kokie 25-eri. Vienai mergaitei dar nėra metukų, antrai – apie trejus ketverius. Mums, kartu su visa eile, pamažu judant į priekį, ji pasisuko į jį ir paklausė: ar jau paskambinai tėčiui? Šis trumpas epizodas buvo tik vienas didelės mozaikos gabalėlis. Išsamesnis visos mozaikos paveikslas susidėliojo vėliau: iš kūdikių „Ryanair“ reise, skrendančiame į Londoną, skaičiaus ir jų sutartinio klyksmo leidžiantis lėktuvui (nes jie dar per maži, kad suprastų, kodėl jiems skauda ausis, ir todėl paaiškinimų neklauso), keliasdešimties sportinėmis kelnėmis „pasipuošusių“ ir atvykstančius iš Vilniaus pasitinkančių vaikinų (teigiama, kad tai išskirtinis lietuvių ir latvių bruožas), dokumentus tame pačiame Stanstede tikrinančio britų pareigūno, kuris tau sako „Labas vakaras“ ir „Ačiū“. Mozaikos pavadinimas visiems seniai žinomas, aptarinėjamas ir gal net kiek pabodęs – emigracija. Visi apie ją viską išmano, visos vyriausybės su ja kovoja, kai kada net bandoma įvairių programų sukurti, bet niekas nesikeičia. Ir tikriausiai nesikeis. Tą ypač gerai supranti stovėdamas šalia tos jaunos šeimos su dviem mažom mergaitėm. Jie tarpusavyje vis dar kalbasi lietuviškai, tačiau Lietuvoje jų jau nebėra ir tikriausiai niekada nebebus. Išskyrus galbūt artimųjų laidotuves, vestuves ar trumpas atostogas.

Reemigracijos nebus. Iš tiesų jos ir nereikia, nes Lietuva tikriausiai niekada nebus tokia turtinga ir geranoriška kaip Didžioji Britanija. Galiu, žinoma, klysti, bet, žiūrint į tuos jaunus žmones, girdint jų pokalbių nuotrupas, stebint, kaip jie rikiuojasi eilėje prie vartų ir ką vėliau dauguma jų veikia lėktuve, manęs neapleido mintis, kad didžioji dalis jų nėra tie žmonės, dėl kurių mums labai reikėtų jaudintis ir stengtis juos susigrąžinti atgal. Jie pragmatikai, aiškiai žinantys, ką daro. Tie klykiantys kūdikiai ir jų vežimėliai „Ryanair“ lėktuvuose skrenda ne šiaip sau – jie yra geresnio ir paprastesnio gyvenimo garantas. Jie, be didesnių pastangų, užtikrina pigesnį būstą, suteikia teisę į pajamas neturint darbo (ar tiesiog nenorint dirbti), jie net leidžia iš dalies pasirūpinti savo artimaisiais. Kalbant paprasčiau, tie kūdikiai nuima naštą nuo mūsų visų ir perkelia ją Didžiajai Britanijai, kuri vis dar gali leisti sau šią naštą prisiimti. Kita vertus, tie kūdikiai kartu yra kaina, kurią mes sumokame Didžiajai Britanijai už jos prisiimtą naštą. Ar mainai lygiaverčiai? Priklauso nuo to, iš kokių pozicijų žiūrėsi. Jei tikslas yra galvų skaičius, tada galbūt Didžioji Britanija laimi. Bet jei rūpi kokybė ir geresnis gyvenimas tiems, kas stengiasi, tada – ačiū britams už jų geranoriškumą. Taip, kartu su kiekybe galbūt prarandame galimybę mokėti kiek didesnes pensijas, bet kalbant apie kokybę – galbūt atsiranda daugiau erdvės ir galimybių tiems, kas iš gyvenimo nori daugiau nei pašalpų. Todėl visiems tiems, kurie kalba apie galimybę kažką iš kažkur susigrąžinti, noriu pasakyti: „Pamirškit.“ Reemigracijos nebus. Iš tiesų jos ir nereikia, nes Lietuva tikriausiai niekada nebus tokia turtinga ir geranoriška kaip Didžioji Britanija. Bet vis dar esame pakankamai turtingi, kad pradėtume rūpintis tais, kurie vis dar gimsta Lietuvoje ir neklykia „Ryanair“ lėktuvuose.

15min • 2013 m. vasario 8 d.

„Svetimi pinigai nešildo, tačiau suteikia galimybę svajoti ir apkalbėti“, – skelbia graikų išmintis.

Kaip niekada ji tinka Lietuvai, kurios jaunoji sportininkų karta turi kuo pasigirti ir turi ką įsidėti į kišenę.

Modestas Krukauskas m.krukauskas@15min.lt Dar praėjusiais metais buvo svarstoma, ką už gautus beveik 700 tūkst. litų (400 tūkst. litų premija už aukso medalį bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmėjų skirtas daugiau nei 200 tūkst. litų vertės BMW automobilis, kurį sportininkės šeima nusprendė parduoti, kitos premijos) pirks ar kur juos investuos olimpinė plaukimo čempionė penkiolikmetė Rūta Meilutytė, o šiais metais visų akys nukrypo į tenisininką Ričardą Berankį. Įspūdingi honorarai Lietuvos teniso viltis po sėkmingų kovų „Australian Open“ turnyre gavo 226 tūkst. litų premiją, neatskaičius mokesčių. „Tokios temos lietuvius labiau pykdo, nei skatina didžiuotis savo tautiečiais. Todėl apie tai stengiamės su Ričardu nekalbėti. Savotiškas tabu“, – teigė garsiausio Lietuvos tenisininko R.Berankio treneris Remigijus Balžekas. Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas Po praėjusių metų traumų atsigavęs ir vėl į teniso olimpą kopti pasiryžęs 85-ąją vietą planetos geriausių tenisininkų reitinge užimantis 22 metų R.Berankis jau 2013-ųjų pradžioje sukėlė nemenką šurmulį – puikiai pasirodė „Australian R.Balžekas. BFL nuotr.

Open“ turnyre ir, atskaičius mokesčius, užsidirbo beveik 76 tūkst. JAV dolerių (beveik 200 tūkst. litų). Iki tol didžiausią savo finansinį bei sportinį laimėjimą Ričkos pravardę turintis tenisininkas buvo pasiekęs praėjusių metų liepos pabaigoje. Tuomet į ATP 250 serijos turnyro finalą Los Andžele (JAV) pirmąkart patekusiam vaikinui buvo įteiktas 53 tūkst. JAV dolerių (beveik 138 tūkst. litų) čekis. Daugiau kaip pusantro milijono Kaip teigia oficiali profesionalių tenisininkų asociacijos (ATP) „buhalterija“, per savo ketverių metų profesionalo karjerą vienintelis taip aukštai kotiruojamas Lietuvos tenisininkas R.Berankis jau užsidirbo 589,710 tūkst. JAV dolerių, arba daugiau kaip 1,59 mln. litų. Tačiau tai tik pajamos, jose nėra net menkos užuominos apie milžiniškas išlaidas.

„Ką pasakyti apie šiuos skaičius? Dideli pinigai – taip galima pagalvoti tik pamačius skaičius. Bet nutylima, kiek finansiškai kainuoja treniruotis svečioje šalyje, nuvykti į turnyrus, mokėti tenisininką aptarnaujančiai komandai. Kol kas nieko nelieka iš tų premijų – viskas investuojama į sportininką“, – nedaugžodžiavo R.Balžekas. Žymiausias Lietuvos teniso treneris prisipažino, kad, net ir kukliai keliaudama į turnyrus ir treniruotėms skirdama tik būtiniausius dalykus, per metus R.Berankio komanda privalo surinkti daugiau kaip pusės milijono litų biudžetą. Tai tik minimalios pretenzijos – norėtųsi keturiskart didesnio biudžeto. „Didžioji dalis pinigų išeina procesui. Tai brangus sportas. Ką reiškia vien kelionės, lėktuvų bilietai. Pavyzdžiui, į Australiją pirmyn ir atgal vienas bilietas kainavo 12 tūkst. litų. Ir tai – pigiausias, kokį buvo galima rasti, kampais per helsinkius, londonus, singapūrus. Vien kelionė man ir Remigijui (treneriui Balžekui, - red. past.) atsiėjo 25 tūkstančius, kur dar maistas, kiti būtiniausi dalykai“, – „Žmonių“ žurnalui aiškino R.Berankis. Viskas kainuoja Neoficialiai teigiama, kad rimtiems turnyrams R.Berankis ir R.Balžeko surinkta komanda išleidžia vidutiniškai apie 100 tūkst. litų ir ne visada tenisininko iškovotos premijos būna didesnės už investicijas. Iš „Australian Open“ turnyre užsidirbtų 226 tūkst. litų, tenisininko aplinkos duomenimis, sutaupyti pasisekė tik apie 17 tūkst. litų – visi kiti pinigai sumokėti už darbus ir investuoti į būsimus R.Berankio turnyrus bei treniruočių stovyklas. Skrydžiai, viešbučiai, kineziterapeuto, fizinio pasirengimo trenerio

15min • 2013 m. vasario 8 d.

paslaugos – visur ir visada tenka mokėti. Ir lietuviai nėra išskirtiniai. „Kineziterapeuto, arba paprasčiau reabilitacijos specialisto, kaina vienai dienai – 300 eurų (daugiau nei 1000 litų). Reikia apmokėti visas jo išlaidas – skrydį, maitinimą, viešbutį, medikamentus, tad susidaro ir visi 500 eurų (daugiau nei 1700 litų) per dieną. Jei specialisto reikia savaitei – tai jau 3500 eurų (daugiau nei 12 tūkst. litų). Per metus Ričardui kineziterapeuto kol kas reikia du kartus po 3 savaites ir dar kokius 7 kartus po 10 dienų. Skaičiuokite“, – yra sakęs R.Balžekas. Dar daugiau kainuoja ir fizinio parengimo treneris, kuris už valandą darbo norėtų gauti 250-400 eurų (apie 800–1400 litų). Nereikia užmiršti, jog ir sportininkas bei jo treneris turi ir asmeninių išlaidų.

Kol kas beveik viskas, ką teniso kortuose uždirba R.Berankis, investuojama į turnyrus ir pasirengimo stovyklas. AFP nuotr.

Pinigai – ir rėmėjų Tačiau net ir įspūdinga 1,5 mln. litų premijų suma nėra garantas, jog Lietuvos talentas R.Berankis gali ramiai ruoštis varžyboms. Jam vis dar būtini rėmėjai. Praėjusiais metais patyręs kojos traumą, R.Berankis tik didelio teniso entuziasto „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus dėka galėjo pasidaryti būtiną operaciją, kuri kainavo 34 tūkst. litų. „Tai tik operacija. Reabilitacijai reikėjo dar keturiskart daugiau lėšų“, – paaiškino treneris R.Balžekas. Išgyventi ir vėl sugrįžti į didįjį sportą R.Berankiui padėjo ne tik D.Mockaus bendrovės bei „Lietuvos geležinkelių“ skirtos dvi injekcijos po 100 tūkst. litų, bet ir bendrovių „Omnitel“ bei „Samsung“ parama – po 30 tūkst. litų. Šiek tiek pinigų R.Berankis gauna iš sportinių drabužių gamintojos Šveicarijos

bendrovės „K-Swiss“, o savo inventorių lietuviui tiekia japonų kompanija „Yonex“. Pilietybės neprašys „Jei yra kokie mokesčiai už piniginius prizus, juos sumoka turnyro rengėjai, o į sportininko sąskaitą perveda tuos pinigus, kurie priklauso“, – paaiškino R.Balžekas. Nors už laimėtas sportininko premijas pagal Lietuvos įstatymus mokesčių mokėti

R.Balžekas: „Tokios temos lietuvius labiau pykdo, nei skatina didžiuotis savo tautiečiais.“

nereikia, vis dėlto pastaruosius trejus metus R.Berankis ir R.Balžekas Amerikoje samdosi buhalterį, kuris visus mokesčius sumoka būtent JAV. Teigiama, kad anksčiau finansinius tenisininko reikalus tvarkė R.Berankio treneris, o sąskaita buvo bendra. R.Balžekas nenorėjo detalizuoti, kodėl pasirinktas toks mokesčių mokėjimo modelis. Tačiau dalis „15min“ kalbintų teisininkų spėliojo, kad tokiu būdu neva bandoma viena koja įžengti į „JAV pilietybės klausimo sprendimą“. Neva, pasibaigus R.Berankio sportinei karjerai, jis galėtų be vargo įrodyti, jog buvo lojalus JAV, mokėjo ten mokesčius, tad pilietybės klausimas būtų itin greitai sprendžiamas. „Būkite ramūs. Tikrai neprašysime JAV pilietybės. Ričardas kaip tenisininkas atstovaus Lietuvai“, – apie artimiausius planus kalbėjo treneris R.Balžekas.

16 | Gyvenimas

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Lietuva sparčiai sensta. Pernai šalyje gyveno 257 115 žmonių, sulaukusių 75 metų ir daugiau, o prieš septynerius metus tokių buvo 206 709 (50 tūkst. mažiau). Valstybė nepajėgi deramai pasirūpinti pasiligojusiais senoliais. Šią naštą tenka prisiimti artimiesiems, kurie dažnai dėl to aukoja savo gyvenimus.

Vietų slaugos įstaigose – tik 4 626-ios, o norinčių į jas patekti – dešimtys tūkstančių. V.Valentinavičiaus nuotr. (Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė).

Karas dėl karšinčiaus lovos Mirė tėtis, susirgo mama Daugiau nei dešimt metų. Tiek laiko keturiasdešimtmetė kaunietė Dalia rūpinasi savo sunkiai sergančia motina. 79-erių moteriai nustatyta Alzheimerio liga, diabetas, ji nebevaikšto, turi širdies veiklos sutrikimų. Sveikatos bėdos Dalios motiną kamuoja jau seniai, tačiau jos priežiūra namiškiai anksčiau dalijosi. Tėvui susirgus onkologine liga, dukrai teko rūpintis iš karto abiem tėvais. Kiek galėjo padėjo ir brolis su šeima, tačiau jis gyveno atskirai, tad Daliai vis tiek teko didesnis krūvis. Greitai bus dešimt metų, kai jos tėvas pralaimėjo kovą su vėžiu. Nelaimės tuo nesibaigė. Motinos dėl atminties sutrikimų nebegalima palikti vienos – kad ko nors neatsuktų, neišeitų iš namų, nes gali pamiršti, kur gyvena. „Labai sunku su žmonėmis, kurie turi atminties, orientacijos problemų, nes nepavyksta išklausti jų, nesuprasi, kas jiems blogai. Ištiko koks priepuolis, praėjo, ir sergančiajam atrodo, kad nieko nebuvo“, – pasakojo Dalia. Kolegos – apie vaikus, Dalia – apie mamą Septynerius metus Dalia derino dėstytojos darbą universitete ir mamos priežiūrą. Kai ji dirbdavo, į namus ateidavo pagalbininkė. Dalia džiaugėsi, kad jos sutarė dėl palyginti nedidelio užmokesčio – apie 600 Lt per mėnesį. Prieš trejus metus Dalia suvokė, kad visko suderinti jau nebespėja. Mama susilaužė šlaunikaulį. Ją operavo, tačiau pastatyti ant kojų gydytojai nebepajėgė, ir Dalia perkėlė mamą į slaugos namus Kaune. Mėnesinis mokestis ten – 1800 Lt, dar – išlaidos už dalį sauskelnių, medikamentų, kitų priemonių. Taigi per mėnesį išeina

Psichologinė pagalba Sielovados centras „Bendrakeleiviai“ kelerius metus teikia psichologinę pagalbą žmonėms, slaugantiems sunkius ligonius. Kartą per metus jiems už nedidelį mokestį pravedamas dešimties užsiėmimų ciklas. Šiuos užsiėmimus veda dvi psichologės. ( )– Viena jų – Regina Morkūnienė (nuotr.) ta, atskleidžia, kad yra nustatyta, jog žmonės, kurių artimieji a sunkiai serga, patys bet kada gali tapti slaugomais, nes patenka į rizikos grupę. „Yra terminas „slaptieji pacientai“ – tokie žmonės daug dažniau suserga kūno ligomis, miego ar nuotaikos ti sutrikimais, juos gali kamuoti ėja nerimas, depresija“, – perspėja psichologė.

I.Gelūno nuotr.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

R.Morkūnienė teigia, kad nors žmonės dažnai jaučia kaltę atiduodami slaugyti artimuosius kitiems, tačiau situacija po truputį keičiasi: „Anksčiau buvo labai aiški nuostata: jeigu sergantis guli palaikomojo gydymo ar slaugos skyriuje, tai blogi artimieji, kad „atidavė“. Dabar yra kitaip ir aš labai tuo džiaugiuosi. Ne taip svarbu, kokioje aplinkoje ligonis yra, bet svarbu, kas vyksta tarp jo ir artimųjų – ar skiriama laiko pabuvimui, pabendravimui.“

mažiausiai 2 tūkst. Lt. Kadangi Dalios motinai pripažinta visiška negalia, ji gauna šalpos išmoką – 765 Lt per mėnesį. Tačiau šios išmokos ir pensijos neužtenka išlaidoms už slaugą padengti – Daliai tenka pridėti dalį savo atlyginimo.

Dalia lanko mamą ligoninėje, bet širdagraužis slegia iki dabar: „Jausmas dvilypis: iš vienos pusės, yra lengviau, nes galima pailsėti ir išsimiegoti naktimis, tačiau kažkur viduje lieka kaltės jausmas, kad ir kaip save teisintum ar ką aplinkiniai besakytų. Būdavo, bendradarbiai ar draugai dalijasi vaikų priežiūros rūpesčiais ir džiaugsmais, o aš su panašiais dalykais susidurdavau rūpindamasi mama. Ligonis reikalauja ne mažiau rūpesčio nei vaikas, tik priežiūros atostogų gų niekas nesuteikia. Per ilgą i laiką man pačiai atsiliepė tas fizinis ir emocinis liep krūvis.“ kr Paklausta, ar pati sukūrė šeimą, moteris pritilo. Taip nutiko, kad kai galėjo rūpintis savo ateitimi ir ieškoti artimo žmogaus, ji prižiūrėjo tėvus. p „Kai pasinėriau į tuos rūpesčius, mano asmeninis gypes venimas liko nuošaliau“, – šypvenim telėjo moteris ir prisipažino, kad jos gyvenimo misija, matyt, – kam nors padėti. Skelbimai pagražinti? Ar sunku pasiligojusiems garbaus amžiaus žmonėms surasti slaugę? Panaršiusi po darbo skelbimus internete, pastebėjau, kad daugumoje jų nenurodomi valandų ar parų įkainiai, visų skelbimų turinys panašus, todėl paskambinau vienai moteriai. Skelbime parašyta, kad ji dirba Vilniuje, yra atsakinga ir turi ilgametę patirtį prižiūrint neįgalius ligonius, gali dirbti bet kuriuo paros metu arba kartu gyventi. Tačiau paskambinus paaiškėjo, kad ne viskas taip gražu. Atsiliepė mandagi maždaug pensinio amžiaus moteris ir iškart pasiteiravo, ar negalima kalbėti rusiškai. Pamelavau, kad devyniasdešimtmečiui seneliui ieškau slaugės. Moteris sunerimo,

kad „senelis“ sunkiai juda, prastai kalba rusiškai, gyvena sostinės Savanorių prospekte. Pasirodo, nors ji rašė, kad slaugytų Vilniuje, pati gyvena už miesto ir jai prospektas pasirodė tolokai. „Sunkus ligonis, nu nežinau, nežinau, ir vyras... O jis gal mozhet takoj groznij, nu zloj tipo? Ten nelengvai bus, traukti reikės jį, pampersai bus?“ – akivaizdžiai dvejojo slaugė. Klausinėjant paaiškėjo, kad jos „ilgametė patirtis prižiūrint neįgalius ligonius“ buvo viena močiutė, sėdinti invalido vežimėly-

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

je, kurią prižiūrėjo metus. Ir viskas. „Nelengvai man buvo“, – atsiduso prisiminusi slaugė. Paklausta, iš kur moka slaugyti ir ar yra profesionalė, moteris nusijuokė: „Manau, kad kiekviena moteriškė moka.“ Taigi slaugos ji išmoko pati, o jos darbo valandos įkainis – 7 Lt. Vadinasi, tokios slaugės paslaugos, tarkime, darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., kainuotų apie 1500 Lt per mėnesį. Yra ir profesionalias slaugos namuose paslaugas teikiančių įmonių. Pavyzdžiui, „NST Baltija“ savo interneto svetainėje skelbia, kad jei ligonį reikia slaugyti penkias valandas per darbo dieną, per mėnesį susidarys 1800 Lt suma. Slaugių vizitas – kartą ar du per mėnesį Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė

Gyvenimas | 17

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Audronė Mazurkienė teigia, kad tiems, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, namuose paslaugas teikia slaugytojos, dirbančios pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Į minėtas paslaugas įeina žaizdų priežiūra, pragulų profilaktika bei priežiūra. Slaugytoja prižiūrėti žaizdas gali apmokyti ir ligonį slaugančius artimuosius. Šiuo metu vienam tokiam ligoniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per mėnesį skiriama vidutiniškai 50–60 Lt. Už tokią sumą kartą per mėnesį ligonį gali aplankyti profesionali slaugė. Taip pat yra nustatytos skatinamosios pirminės sveikatos priežiūros paslaugos: slaugytojo vizitai į namus pas neįgalius pacientus ir slaugos personalo procedūros namuose. Šios paslaugos apmokamos papildomai. Papildomai mokama ne daugiau kaip už 12 slaugytojo vizitų į namus per metus. Visa kita paliekama artimųjų kompetencijai ir piniginei. Visai šaliai – keli tūkstančiai lovų Lietuvoje palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikia 53 ligoninės. Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis šioms paslaugoms teikti taip pat yra sudarę 31 pirminės sveikatos priežiūros centras ir 14 palaikomojo gydymo bei slaugos ligoninių. Dar yra 82 vaikų ir suaugusiųjų globos įstaigos, turinčios Akreditavimo tarnybos išduotas įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijas, suteikiančias teisę teikti slaugos paslaugas.

Skaičius

73,5 metai

Toks yra vidutinis Lietuvos gyventojų amžius.

Tačiau nors įstaigų daug, Higienos instituto duomenims, 2011 m. visoje šalyje buvo tik 4 626 slaugos lovos. Kiek yra sunkių ligonių? Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pateikia didelius skaičius. Sunkiausią negalią turintiems žmonėms yra skiriamos slaugos arba priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Pirmosios – didesnės, tačiau jas gauna tik labai sunkūs ligoniai. Praėjusiais metais slaugos išlaidų tikslinių kompensacijų gavėjų skaičius buvo 39 190. 80 proc. jų – pensinio amžiaus. 2012 m. spalio 1 d. duomenimis, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas gavo 59 761 žmogus. Iš jų – 70 proc. pensininkų Prisiminkime: vietų šiems dešimtims tūkstančių ligonių – 4 626. Statistikos departamento duomenimis, 2010-aisiais socialinę pagalbą ir globą namuose gavo tik 12 670 pilnamečių žmonių. Iš jų – 10 956 senyvo (pensinio) amžiaus. Kainos kosminės Valstybinė ligonių kasa per kalendorinius metus padengia 120 dienų ligonio priežiūros ir gydymo išlaidų palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Kauno slaugos ligoninės vyr. gydytoja Rita Kabašinskienė portalui 15min.lt yra pasakojusi, kad ligoninė neturi teisės tokiems pacientams taikyti aktyvaus gydymo. Jei ligonis suserga, karščiuoja, įprastais vaistais jį galima gydyti tik tris dienas. Ligoniui nepasveikus, už stipresnius medikamentus jis turi susimokėti pats. Kaip ir už sauskelnes, nes jų kiekvienam skiriama tik po vienas parai, kai iš tiesų reikia bent 3–4. Kadangi valstybė apmoka beveik

Statistika Lietuvos gyventojai, sulaukę 75-erių ir vyresni Vyrai

75 370

Moterys

181 745

PROC.

Statistikos departamento duomenys (2012 m.)

keturis mėnesius per metus tokios slaugos, likusius aštuonis mėnesius ligoniu turi rūpintis artimieji. Neturintys galimybės slaugyti ligonį patys ar samdyti slaugę, gali jį paguldyti į privačią gydymo įstaigą arba mokėti už tolesnį jo slaugymą ligoninėje. Tolesnis sergančiojo slaugymas ar priežiūra valstybinėje ligoninėje (praėjus apmokamoms 120 dienų) atsieina nuo 76,36 Lt už dieną. Jeigu artimasis serga, pavyzdžiui, onkologine liga, jo ilgalaikė priežiūra, kai naudojamas epidūrinis nuskausminimas, ligoninėje kainuoja 126 Lt per dieną.

18 | Kultūra

15min • 2013 m. vasario 8 d.

60-ąjį jubiliejų švęsianti aktorė K.Kazlauskaitė:

„Jei aktorystė – tik vaidyba, Energinga, plačiai besišypsanti, gaivališka ir sklidina optimizmo – tokią esame įpratę matyti aktorę Kristiną Kazlauskaitę, vasario 13-ąją pasitiksiančią 60-ąjį jubiliejų. Tačiau išorinis spindesys neretai slepia vidinę dramą: išskirtinis talentas ir asmeninė laimė – ar įmanoma turėti viską? Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Bijau! Tai primena operaciją, skrodimą. Jau patyriau, kad kiekvienas sakinys vėliau man brangiai kainuoja. Spausdintas tekstas ne visada atspindi tai, ką kalbėjau. Juk jame nėra balso intonacijų, pauzių, mimikos, gestų ir daugybės kitų dalykų, kurie žodžiams suteikia reikšmes. Popieriuje nebelieka tų emocijų ir jausmų, kurie visada būna šnekantis akis į akį, o man, kaip aktorei, tokie niuansai atrodo labai svarbūs. Todėl, kai perskaitau tai, ką lyg ir pati sakiau, tekstas atrodo neteisingas ir svetimas. Po kai kurių interviu

„Dūšios“ žmogus

Haroldas Mackevičius, „Dviračio šou“ kūrėjas

„Kaip greitai bėga laikas! Atsimenu, kaip šventėme Kristinos 50-etį – lyg tai buvo vakar ar užvakar. Kolegos Vytautas Šerėnas ir Gintaras Ruplėnas prisideda prie sveikinimų jubiliejaus proga. Didelė laimė pažinti Kristiną ir dirbti su ja. Šiuo atveju darbinių santykių ir asmeninės draugystės net nepavyksta atskirti, nes viskas labai susiję – ji ne tik puiki aktorė, bet ir „dūšios“ žmogus: visada padės, atjaus. O „Dviračio“ personažus ji pati ir sukūrė, nes mėgsta improvizuoti. Jei ir nutolsta nuo teksto, tai visada į temą.“

mano graužatis tęsiasi taip ilgai, kad pati sau prisiekiu – nė vieno leidinio atstovo net iš tolo neprisileisiu“, – 2002-ųjų sausį duoto interviu metu kalbėjo aktorė Kristina Kazlauskaitė. Tąkart ji atsivėrė šviesaus atminimo rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, radusiai raktą į jautrios, jausmingos kūrėjos pasaulį. Nuo to laiko prabėgo daugiau nei dešimtmetis. Uždanga nusileido ir K.Kazlauskaitė visiškai pasitraukė iš teatro. Tačiau jos plačią šypseną ir meistriškai kuriamus personažus šiandien galima aptikti net keliuose lietuviškos televizijos kanaluose. Populiarumo, regis, netrūksta, tačiau viešumo kainą K.Kazlauskaitė manosi sumokėjusi su kaupu ir daugiau niekam nesijaučia skolinga. Todėl principingai laikosi savo žodžio ir tylos įžadų – nebendrauti su žiniasklaida – nelaužo. Net ir 60-ojo jubiliejaus proga. Brangiausias turtas – atvirumas Kai K.Kazlauskaitė sako „ne“, tai nedvelkia nei išpuikimu, nei arogancija. Žinojimas, ko tikrai nenori, matyt, simbolizuoja brandą. K.Kazlauskaitės atveju – dar ir nepalaužiamą maksimalizmą: arba atiduok viską, ką turi, visą sielą apnuogink, arba lik šešėlyje. „Bendraudama nesugebu maivytis, vaidinti ar dangstytis kaukėmis. Visą gyvenimą atvirumas man buvo pats švenčiausias dalykas. Bendraujant su žmogumi, galima ko nors nepasakyti, nutylėti smulkmenas, bet, jei nėra atvirumo, kam tada bendrauti? Jei nėra atvirumo, nuoširdumo, nėra ir bendravimo pilnatvės. Atvirumas – tai žmones siejantis turtas. Pats brangiausias. Aš negaliu, nemoku, nenoriu būti neatvira, nors už tai skaudžiai sumoku, žiauriai išgyvenu, kodėl, kam dėsčiau savo tiesas“, – minėtame interviu samprotavo aktorė, gyvenimo pakeleivius iki šiol sutinkanti išskėstomis rankomis ir atlapa širdimi.

Populiarumo K.Kazlauskaitei netrūksta, tačiau ji ne iš tų, kurie dirba dėl statulėlių ar kryžių. Asmeninio arch. nuotr.

Tiesiog Krista Nuoširdumas – būtent šį K.Kazlauskaitės bruožą dažniausiai minėjo savaitraščio „15min“ kalbinti jos kurso draugai, priskiriami garsiajam režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtukui. K.Kazlauskaitę jie vadina sutrumpintai – tiesiog Krista. „Žavesys, tikrumas, tiesos supratimas

R.Vilkaitis: „Taip ir matau Kristą, siekiančią manęs gyvatės žvilgsniu ir storai pridažytom lūpom.“

– jokio falšo. Ji – kaip baltas popierius, kurį gyvenimas, deja, pakankamai žiaurus, prirašo. Kai kas ją nuvylė, kai ką galbūt nuvylė ji. Tačiau Krista išliko nuoširdi, gera ir, sakyčiau, „unorava“ – dėl visko turi savo nuomonę, bet būtent todėl ją gerbiu ir myliu“, – kalbėjo aktorius ir režisierius Kostas Smoriginas. Studijų metus jis prisimena kaip gražų sapną: „Buvome kaip vienas kumštis, šeima. Nesvarbu, kiek pinigų uždirbsi – vis tiek pragyvensi, o jei ir neužteks, nuvažiuosi pas Kristą ir pasiskolinsi 10 rublių. Lygiai taip pat ji galėjo padaryti. Taip ir gyvenom – kaip viena komuna: kvėpavom vienu gyvenimu ir vienu darbu.“ Aistringa improvizatorė Kolegos vis dar žavisi K.Kazlauskaitės profesiniu meistriškumu. Ji – tobula scenos

KultĹŤra | 19

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. vasario 8 d.

tuomet nenoriu tokio darboâ&#x20AC;&#x153; Daugiau kultĹŤros naujienĹł rasite nuskaitÄ&#x2122; ĹĄÄŻ kodÄ&#x2026; 15min.lt/kultura

etiudÄ&#x2026; su Krista pradÄ&#x2014;jome dainuodami â&#x20AC;&#x201C; savotiĹĄku ironijos Ĺžanru. IĹĄtrauka ilga â&#x20AC;&#x201C; Kristai dainuoti vienas malonumas: kaipgi kitaip su tokia klausa ir balsu! Tuo aĹĄ jai negalÄ&#x2014;jau prilygti, bet ĹĄarmingai atlikome beveik visÄ&#x2026; iĹĄtraukÄ&#x2026;, kol pajutome, kad ĹžiĹŤrovai nesupranta, kas vyksta ir kur jie ĹžiĹŤ pateko â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ spektaklÄŻ ar ÄŻ operÄ&#x2026;. Mus Ä&#x2014;mÄ&#x2014; pat juokas, bet kilo sportinis azartas â&#x20AC;&#x201C; kiek iĹĄjuo tempsime tÄ&#x2026; nesÄ&#x2026;monÄ&#x2122;, kuriÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;jome?â&#x20AC;&#x153; tem R.Vilkaitis su ĹĄypsena prisimena ir piktR dĹžiugiĹĄkas scenos partneriĹł ĹĄunybes. dĹži â&#x20AC;&#x17E;Jos Ĺžinojo, kaip nekenÄ?iu lĹŤpdaĹžiĹł, toâ&#x20AC;&#x17E; dÄ&#x2014;l man vaidinant ChlestakovÄ&#x2026;, epizode, kai kerams pasidavusios moteriĹĄkÄ&#x2014;s puola jÄŻ bu buÄ?iuoti, specialiai nepagailÄ&#x2014;davo daĹžĹł. Taip ir matau KristÄ&#x2026;, siekianÄ?iÄ&#x2026; manÄ&#x2122;s gyTai vatÄ&#x2014;s Ĺžvilgsniu ir storai pridaĹžytom lĹŤpom. vatÄ&#x2014; PradĹžioj keikdavausi aĹĄ, o po to â&#x20AC;&#x201C; rĹŤbininPra kÄ&#x2014;s, valydamos mano ĹĄvarko rankovesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kÄ&#x2014;s juoku plyĹĄo R.Vilkaitis. juo

NenugalÄ&#x2014;ta scenos N

Vidmantas Urbonas, triatlonininkas

partnerÄ&#x2014;: geranoriĹĄka, ÄŻsiklausanti, nesikÄ&#x2014;sinanti uĹžgoĹžti. â&#x20AC;&#x17E;Ir labai emocionali, lanksti: gali ir verkti, ir juoktisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; komplimentus ĹžÄ&#x2014;rÄ&#x2014; K.Smoriginas. â&#x20AC;&#x17E;Su ja bĹŤdavo labai lengva improvizuoti â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ Kristinos to neatimsi. Ji ne tik lengvai pasiduodavo avantiĹŤroms, bet su malonumu jas rengdavo: galÄ&#x2014;jai bĹŤti tikras, kad ji priims tavo pasiĹŤlymÄ&#x2026;, ir tik spÄ&#x2014;k gaudyti, kÄ&#x2026; ji tau siĹŤloâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ prisiminimus leidosi aktorius Remigijus Vilkaitis. Jis patikino, kad ryĹĄkiausiĹł aktoriaus talento blykstelÄ&#x2014;jimĹł ĹžiĹŤrovas nepamato: â&#x20AC;&#x17E;Su vodeviliĹł spektakliu â&#x20AC;&#x17E;Karalius nuogasâ&#x20AC;&#x153; vaĹžinÄ&#x2014;jome po LietuvÄ&#x2026;. GastrolÄ&#x2014;s truko gal pusantro mÄ&#x2014;nesio, todÄ&#x2014;l natĹŤralu, kad atsirado ĹĄiokia tokia rutina. Gal dvideĹĄimtÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; turÄ&#x2014;jome atlikti iĹĄtraukÄ&#x2026; iĹĄ N.Gogolio â&#x20AC;&#x17E;Revizoriausâ&#x20AC;&#x153;. TÄ&#x2026;

â&#x20AC;&#x17E;Kristina â&#x20AC;&#x201C; visĹł pirma, nuostabĹł humoro jausmÄ&#x2026; turinti aktorÄ&#x2014;. Labai valdinga ir reikli, turinti savo nuomonÄ&#x2122;, todÄ&#x2014;l pasiekia tai, ko nori. DĹžiaugiuosi â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝vaigĹždĹžiĹł duetuoseâ&#x20AC;&#x153; turÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s tokiÄ&#x2026; partnerÄ&#x2122;: ĹžavÄ&#x2014;jausi jos profesionalumu, iĹĄradingumu ir kĹŤrybiĹĄkumu. VisiĹĄkai ja pasitikÄ&#x2014;jau, ÄŻsiklausydavau ÄŻ pastabas ir stengiausi ÄŻgyvendinti sumanymus â&#x20AC;&#x201C; lenkiu galvÄ&#x2026; prieĹĄ Kristinos sceninÄ&#x2122; patirtÄŻ. Â TaÄ?iau, Ĺžinote, kas mane stebino: prieĹĄ pasirodymus ji jaudindavosi ne maĹžiau nei aĹĄ. Scenos baimÄ&#x2014;s ji taip ir nenugalÄ&#x2014;jo. Kiek supratau, bĹŤtent todÄ&#x2014;l darbas teatre jÄ&#x2026; emociĹĄkai sekindavo. Kristinai pirmiausia linkiu sveikatos.â&#x20AC;&#x153;

K.KazlauskaitÄ&#x2122; jis vadina vienu ryĹĄkiausiĹł savo Ĺžanro atlikÄ&#x2014;jĹł Lietuvoje. â&#x20AC;&#x17E;Deja, ji taip ir nesulaukÄ&#x2014; savÄ&#x2122;s verto vaidmens. Manau, Krista per anksti paliko scenÄ&#x2026;, taÄ?iau tai labiau ne asmenybÄ&#x2014;s, o sisteminÄ&#x2014; teatrĹł ir visos kultĹŤros politikos problemaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pastebi R.Vilkaitis, prieĹĄ kelerius metus sÄ&#x2014;dÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s ir kultĹŤros ministro krÄ&#x2014;sle. â&#x20AC;&#x17E;Krista garbingai pasitraukÄ&#x2014; ir daro tai, kas jai ÄŻdomu. Ji nieko nekaltina, nekniaukia kaip kai kurios artistÄ&#x2014;s, kad joms vaidmenĹł kaĹžkas nedavÄ&#x2014;. Ĺ˝inau, kad ji yra gavusi pasiĹŤlymĹł vaidinti teatre, ir aĹĄ siĹŤliau vaidmenÄŻ, bet vis atsisakinÄ&#x2014;ja. Kristina pasirinko keliÄ&#x2026;, todÄ&#x2014;l reikia jÄŻ gerbti ir nekvarĹĄinti galvosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s K.Smoriginas. KĹŤrÄ&#x2014; ne dÄ&#x2014;l statulÄ&#x2014;liĹł ir kryĹžiĹł Kurso draugas reĹžisierius, Valstybinio jaunimo teatro direktorius Algirdas LatÄ&#x2014;nas K.KazlauskaitÄ&#x2122; apibĹŤdina kaip unikaliÄ&#x2026; aktorÄ&#x2122;, sukĹŤrusiÄ&#x2026; stipriĹł ÄŻsimintinĹł vaidmenĹł, bet nesulaukusiÄ&#x2026; deramo ÄŻvertinimo. â&#x20AC;&#x17E;TaÄ?iau Kristina ne iĹĄ tĹł, kurie dirba dÄ&#x2014;l statulÄ&#x2014;liĹł ar kryĹžiĹł. Pirmiausia ji visada degdavo dÄ&#x2014;l bendro rezultato, siĹŤlydavo reĹžisĹŤriniĹł sprendimĹł, ieĹĄkodavo savo herojaus charakterio spalvĹł. Tai â&#x20AC;&#x201C; aukso luitas tiems, kurie su ja dirbaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ patirties kalbÄ&#x2014;jo A.LatÄ&#x2014;nas. Arkadina A.Ä&#x152;echovo â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvÄ&#x2014;drojeâ&#x20AC;&#x153;, KaralienÄ&#x2014; ElĹžbieta W.Shakespeareâ&#x20AC;&#x2DC;o pjesÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x17E;RiÄ?ardas IIIâ&#x20AC;&#x153; ir trys ryĹĄkĹŤs benefisai kultiniame D.TamuleviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;s spektaklyje â&#x20AC;&#x17E;Haroldas ir ModÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiuos K.KazlauskaitÄ&#x2014;s vaidmenis A.LatÄ&#x2014;nas ÄŻvardija kaip vienus ryĹĄkiausiĹł aktorÄ&#x2014;s karjeroje. Teatro kritikas Vaidas JauniĹĄkis atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ, kad K.KazlauskaitÄ&#x2014;s ÄŻkĹŤnyta DĹžuljeta buvo ypatinga: â&#x20AC;&#x17E;DĹžuljetos vaidmenÄŻ spektaklyje â&#x20AC;&#x17E;VasarvidĹžio nakties sapnasâ&#x20AC;&#x153; atliko trys aktorÄ&#x2014;s, taÄ?iau K.KazlauskaitÄ&#x2014;s interpretacija buvo dramatiĹĄkiausia ir labai jautri. Tai ne tik nuostabiu balsu iĹĄdainuotas, bet ir melodiĹĄkai iĹĄjaustas vaidmuo.â&#x20AC;&#x153; ÄŽ ÄŻsimintinĹł K.KazlauskaitÄ&#x2014;s vaidmenĹł sÄ&#x2026;raĹĄÄ&#x2026; kritikas bĹŤtinai ÄŻtrauktĹł ir mokytojÄ&#x2026; ArĹŤno Ĺ˝ebriĹŤno â&#x20AC;&#x17E;RieĹĄutĹł duonojeâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ iame personaĹže susilieja lyriĹĄkumas ir graudus komizmas.

BesilaukianÄ?ios DĹžuljetos

Violeta PodolskaitÄ&#x2014;, aktorÄ&#x2014;, politikÄ&#x2014;

â&#x20AC;&#x17E;Mus su Kristina sieja labai graĹžus nuotykis: repetuodamos DĹžuljetÄ&#x2026; abi saugojome tÄ&#x2026; paÄ?iÄ&#x2026; paslaptÄŻ â&#x20AC;&#x201C; kad laukÄ&#x2014;mÄ&#x2014;s. Ir abi tylÄ&#x2014;jome. AĹĄ galvojau: â&#x20AC;&#x17E;AÄ?iĹŤ Dievui, yra Kristina.â&#x20AC;&#x153; O ji vienÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; atlekia ir sako: â&#x20AC;&#x17E;Violeta, pagalvok apie repeticijas, nes man atrodo, kad vaidinti negalÄ&#x2014;siu.â&#x20AC;&#x153; Atsakiau: â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ irgi negalÄ&#x2014;siu...â&#x20AC;&#x153; Ji: â&#x20AC;&#x17E;Kaip tai negalÄ&#x2014;si?!â&#x20AC;&#x153; Supratusi, kÄ&#x2026; turiu galvoje, pareiĹĄkÄ&#x2014;, kad ji pirmesnÄ&#x2014;. Atsimenu, E.NekroĹĄius kaĹžkÄ&#x2026; riebiai pasakÄ&#x2014;, suĹžinojÄ&#x2122;s apie mĹŤsĹł planus. MĹŤsĹł sĹŤnĹł gimtadieniai skiriasi savaite: Kristina pagimdÄ&#x2014; spalio 26-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, o aĹĄ â&#x20AC;&#x201C; lapkriÄ?io 3-iÄ&#x2026;jÄ&#x2026;. Likimas pats viskÄ&#x2026; sudÄ&#x2014;liojo â&#x20AC;&#x201C; spektaklio statymas uĹžtruko ir mes abi vis tiek buvome DĹžuljetos. MĹŤsĹł deĹĄimtukas iĹĄgyveno aukso amĹžiĹł â&#x20AC;&#x201C; mums pasisekÄ&#x2014; tiek su reĹžisieriais, vaidmenimis, tiek su paÄ?iu teatro gyvenimu. Buvome labai uĹžimti, Kristina â&#x20AC;&#x201C; ypaÄ?. Ji â&#x20AC;&#x17E;veĹžÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; daug spektakliĹł, o metams bÄ&#x2014;gant vaidmenys reikalauja vis daugiau fiziniĹł ir dvasiniĹł jÄ&#x2014;gĹł, atsiranda nuovargis.â&#x20AC;&#x153;

NeigiamĹł personaĹžĹł psichologija labai ÄŻdomi, taÄ?iau aktoriui jie brangiai kainuoja. SakyÄ?iau, aĹĄ nelabai moku vaidinti. Man patinka ne vaidinti, o jausti. Jei aktorystÄ&#x2014; yra tik vaidyba, tuomet nenoriu tokio darbo. Gal man stinga meistrystÄ&#x2014;s, juk yra ĹžmoniĹł, kurie jÄ&#x2026; turi. Jie viskÄ&#x2026; apmÄ&#x2026;sto blaiviu protu, o ne iĹĄgyvena â&#x20AC;&#x201C; kaip aĹĄ.

â&#x20AC;&#x17E;Kiti saugo save. AĹĄ taip nemokuâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Vaidmenys â&#x20AC;&#x201C; tai pamokos. Herojus gali tapti pavyzdĹžiu, kaip reikÄ&#x2014;tĹł gyventi, jausti.

Nukelta ÄŻ 20 psl.

>>>

0 6WRQNXV 8Ĺ&#x20AC;JDYĂ&#x2122;QHV VXWLNV DQW 7DXUR NDOQR -DX Ä ĂŽ Ä HÄ WDGLHQĂŽ RĆŞFLDOLDL SUDVLGHGDQWĂŽ Ä˝LHPRV YDU\PĂ&#x201E; LÄ NLHPR 9LOQLXMH DQW 7DXUR NDOQR RULJLQDOLDL SDPLQĂ&#x2013;WL QXVSUHQGĂ&#x2013; LU WHOHYL]LMRV ODLGÄ˛ YHGĂ&#x2013;MDV 0DQWDV 6WRQNXV VX Ä HLPD ÄźRGÄ˝LR NLÄ HQĂ&#x2013;MH QHLHÄ NDQWLV Y\UDV RĆŞFLDOLDPH NRPLVLMRV SRVWH NRPHQWXRV Ĺ&#x;5HG %XOO 7DXUDV 9HQWXUHĹ? Ĺ&#x2DC; HNVWUHPDOLDV NRVWLXPXRWDV Ä˝LHPRV VSRUWR YDUÄ˝\EDV Ĺ&#x;0DQ DWLWHNR JDUELQJDV Ĺ&#x;EHQGURV VWLOLVWLNRV LU SDVLUXRÄ LPRĹ? YHUWLQLPDV /LHWXYRMH JDXVX SURIHVLRQDODPV VNLUWÄ˛ Ä˝LHPRV VSRUWR UHQJLQLÄ˛ R Ĺ&#x;5HG %XOOĹ? VXJDOYRMR NLWDLS Ĺ&#x2DC; QXRWDLNLQJĂ&#x201E; LU Ä˝DLVPLQJĂ&#x201E; DWUDNFLMĂ&#x201E; YLVDL Ä HLPDL %XV WHQ ĂŽ NĂ&#x201E; LU PDQR PHUJDLWĂ&#x2013;PV SDJDQ\WL DNLV 9HUWLQVLX GDO\YLÄ˛ KXPRUR MDXVPĂ&#x201E; QHWUDGLFLQLXV VSUHQGLPXV LU QXRWDLNĂ&#x201E;Ĺ? SDVDNRMR UHQJLQLXL EHVLUXRÄ LDQWLV 0DQWDV UĹžsk. Nr. 307413

20 | Kultūra >>>

Atkelta iš 19 psl.

Dirba be emocijų. Nepersistengia. Saugo save. Aš taip nemoku“, – prieš dešimtmetį J.Ivanauskaitei prisipažino K.Kazlauskaitė. R.Vilkaitis tai vadina perfekcionizmu: „Ji pirmoji save kritikuoja, siekia tobulumo, niekada „nechaltūrina“, ar vaidintų teatre, ar „Dviračio šou“. Žinote, koks paradoksas – talentinga, mylima, bet niekada nesirgo žvaigždžių liga.“ Lyg iliustruodamas šiuos žodžius A.Latėnas prisiminė seną istoriją: „Buvome jauni, kabinomės į gyvenimą: algelės nedidelės – ieškojome būdų, kaip prisidurti. Tuo metu buvome įsikūrę dabartinio Rusų dramos teatro pastate Basanavičiaus gatvėje. Vieną dieną Kristina nueina pas teatro direktorių ir sako: „Aš patalpas valysiu.“ Rytais ji tvarkydavo patalpas, o po to repetuodavome – ir nenukrito jai kepurė. Tai – tik vienas epizodas, bet jis labai iškalbingas.“ Trokštami vyrai – uždraustas vaisius Geriausi K.Kazlauskaitės bičiuliai visada buvo vyrai. „Net mane pačią dėl tų vyriškų kompanijų vadindavo „boba su kiaušiais“, „savu biču“, – yra pasakojusi aktorė. Tačiau atvirumo valandėlę prasitarė, kad yra išimtis. „Niekada nieko taip nenorėjau, kaip gražios šeimos. Bet, kaip sakoma, ko labiausiai norėsi, ten guzą turėsi. Vyrai, kurie yra šalia manęs ir man labiausiai reikalingi – tarsi uždraustas vaisius. Šito tau, Krista, negalima! Žinau, kad apie mano vyrus jau sklinda legendos. Su jais išsiskyriau, kaip sakoma, „prancūziškai“ – netapome priešais,

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Vaidmenys 1953 m. Kaune gimusi aktorė studijavo tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) aktorinio meistriškumo katedroje, baigė legendinį režisierės D.Tamulevičiūtės kursą.

•

Nina Zarečnaja – „Žuvėdra“ (1982);

•

Zaripa ir Naiman-Ana – „Ilga kaip šimtmečiai diena“ (1983);

•

Silvija Gazel, Nensi Marš ir Roza – „Haroldas ir Modė“(1983);

Muzikali, ekspresyvi ir plastiška aktorė nuo 1975 m. kartu su kurso draugais Algirdu Latėnu, Irena Kriauzaite, Dalia Overaite, Vytautu Petkevičiumi, Violeta Podolskaite, Kostu Smoriginu, Arūnu Storpirščiu, Dalia Storyk bei Remigijumi Vilkaičiu pradėjo dirbti Valstybiniame jaunimo teatre.

•

Arkadina A.Čechovo „Žuvėdroje“ (1991);

•

Karalienė Elžbieta W. Shakespeare‘o „Ričarde III“ (2000).

1999 m. K.Kazlauskaitė Valstybiniame jaunimo teatre pati pastatė spektaklį vaikams pagal Juditos Vaičiūnaitės „Senamiesčio skersgatvio pasaką“.

Per 28 darbo teatre metus K.Kazlauskaitė sukūrė daugiau kaip pusšimtį vaidmenų: •

Obelis ir Auksinė žuvelė diplominiame spektaklyje „Bebenčiukas“ (1975);

•

Šacė – „Televizijos trukdymai“ (1975);

•

Direktorė – „Škac, mirtie, visados škac“ (1976);

•

Petronėlė – „Trys mylimos“ (1979);

•

Milda – „Katė už durų“ (1980);

nors kiekvienas likome su savo nuoskaudomis, bet nei kerštaujam, nei neapkenčiam, nei įžeidinėjam, nei kaltinam. Ačiū Dievui, nors tiek“, – 2002 metų interviu pasidžiaugė aktorė. Gal tokį aktorės likimą supynė žvaigždės? K.Kazlauskaitė gimė 1953 metų vasario 13ąją, ant Gyvatės ir Drakono ženklų ribos.

Aktorė taip pat sukūrė įsimintinus vaidmenis kino filmuose bei televizijos spektakliuose, radijo vaidinimuose.

•

Džuljeta E.Nekrošiaus pastatytoje roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982) (nuotr.);

Astrologė Palmira Kelertienė bičiulės aktorės horoskope įžiūrėjo, kad jai skirta būti misioniere, „vietinės reikšmės Motina Terese“. „Sakyti, kad Kristina yra pirmas žmogus, bėdoje atskubantis į pagalbą, – banalu, tačiau taip yra“, – užtikrino P.Kelertienė. „Po avarijos, kai turėjau ilgai gulėti lovoje, Kristina mane lankė: atnešė nuostabių

Iš jų svarbiausi – mokytoja A.Žebriūno filme „Riešutų duona“, Nina – muzikiniame televizijos filme „Dičiaus karjera“, Alina – televizijos spektaklyje „Karaliai viską gali“, Kristina – režisierės Galinos Dauguvietytės televizijos seriale „Sveika, Irena“.

knygų ir labai gerų daugiaserijinių filmų: „Idiotą“, „Meistrą ir Margaritą“. Tai padėjo turiningai užpildyti ligos laiką. Kristina moka suteikti optimizmo, nes ji pati pilna gyvybės, energijos ir gaivališkumo. Ji – asmenybė: ne tik puiki aktorė, bet ir geras žmogus“, – gražių žodžių negailėjo operos solistė Judita Leitaitė.

Skelbimai | 21

15min • 2013 m. vasario 8 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

VILNIUS

KAUNAS

Avinas. Stereotipinis požiūris į draugystę subyrės lyg kortų namelis. Eidami nepramintais takeliais, susidraugaukite su kitaip mąstančiaisiais.

Jautis. Žingsnelis į šoną, ir

įžengsite į neįprastą gyvenimo etapą. Jame pasikeitęs jūsų vaidmuo, atnaujintos dekoracijos ir nauji žiūrovai. Ar girdite plojimus?

Dvyniai. Galite nuveikti tai, ko

niekas nesitiki iš jūsų. Išbraukite iš prioritetų sąrašo atgyvenas. Jį papildykite dalykais, kuriais norėtumėte praplėsti savo patirtį.

Vėžys. Į kitą žaidimo lygį pereisite tapę šviesos kariais ir laimėję ne beprasmišką kovą. Mūšyje vadovaukitės principu „Vienas už visus – visi už vieną!“.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Estetas. Avis. Ras. Ruoša. Lenkija. Gėris. Magas. NASA. Tamada. Suimti. Beta. Oš. Angaras. Klasika. Klaka. Aistra. Ars. Skais. Justi. Rask. Sol. Iena. Sn. Testas. „Omo“. „Mars“. Aš. „Fiat“. Kaukia. Alsa.

Horoskopai

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Asilėnas. Klojo. Ak. Era. Uola. Ultra. Ernis. Išakas. Esu. Taksa. Sartis. Šasi. Tai. Sietai. Trinka. Naša. „Rama“. Gaisras. Jau. Ameba. Ska. Fa. Volga. Erotas. Oil. Riš. Adata. Riksmas. Sausa. Askas. Nota.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Nauji vėjai įpūs keisto

Mergelė. Pradėkite sėkmingai

tam, kad įveiktumėte dar nepažintą nuotolį. Neskubėkite finišo link. Būkite lankstūs bendraudami ir keiskite kasdienius įpročius.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Įsileiskite naujas

mintis išsivaduodami nuo praeities. Tuštumą užpildydami neįprastomis idėjomis, kūryba ir džiaugsmu, galite pakeisti gyvenimą.

Skorpionas. Netrukus namai

pakvips šviežumu. Jums bus sukurtos sąlygos atnaujinti namus ir gyvenimą. Niekas nevyks savaime, bet jūsų pastangos bus įvertintos.

Šaulys. Įvaldykite naujus

bendravimo įgūdžius, o į įprastus dalykus pažvelkite nauju žvilgsniu. Prasidės neįtikėtinų atradimų metas, jei išdrįsite mąstyti kitaip.

Ožiaragis. Įsitikinsite, kad yra

daugybė būdų įsitvirtinti. Materialus ir nematerialus turtas yra energija, kurią galite valdyti mintimis, jei išeisite iš komforto zonos.

Vandenis. Parodykite pasauliui

savo neįprasčiausias savybes. Imkitės radikalių išvaizdos pokyčių. Ryžkitės naujai pažvelgti į save ir veidrodyje pamatyti save kitokį.

Žuvys. Raskite takelius jūsų angelų sargų link. Tegul jie veda jus į priekį ir pildo jūsų neįtikėtinas svajones. Privalote svajoti ir jais besąlygiškai pasitikėti.

Atsakymas: GUBERNATORIUS

sambrūzdžio į santykius. Vertinkite draugystę ir prisiminkite, kad mylimieji niekada nenustoja būti draugais.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. vasario 8 d.

Anekdotai

Sudoku

– Brangusis, pabark mane, aš vakar valgiau po 18 val. – Dek pragare, riebalų pabaisa! Klaidingai manoma, kad vyrams svarbiausia didelė moters krūtinė. Svarbiausia yra veidas, akys, šypsena, dailios kojos, prižiūrėtos rankos, talija ir galiausiai – pirmoje vietoje – graži didelė krūtinė.

Lengvas

Duok žmogui žuvį – ir jis visą dieną bus sotus. Išmokyk žmogų gaudyti žuvį – jis visą dieną sėdės ant kranto ir gers alų. Kartais atrodo, kad Žemė ne tik apvali, bet ir kvaila.

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį prognozuojama ir sniegas, ir šlapdriba, ir lijundra. Temperatūra – nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos. Savaitgalį šlapdriba kris tik pajūryje, kitur kritulių nenumatoma. Bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 šilumos. Kitos savaitės pradžia – be orų permainų. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-1 / 1

Madridas

Maskva

Panevėžys

-1

Utena

-3 / -1 Kaunas

02-10 d. -5 / -1 Panevėžys

-6 / -1 Utena

-5 / -1 Alytus

-6 / -1

0 Vėjas Pietryčių

02-09 d. -2 / -1

-2 / -1

-4 / -2

-4 / -1

-6 / -1

02-10 d.

Vilnius

Marijampolė

Londonas

-1 -4 / -2

Berlynas

Šiauliai

02-09 d. -3 / -1

Atėnai

0 Alytus 0

4–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

Oslas

-9

Paryžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

-2

Talinas

-1

Varšuva

24 | Imigrantai

15min 15m 15 min • 2013 m. vasario 8 d.

Nigerietis dainuoja lietuviškai Jei nigerietis Jeremiah Ajisope‘as suprastų lietuviškai, jį labai nustebintų nuolatiniai lietuvių skundai ir nepasitenkinimas savo šalimi. Kaune studijuojančiam juodaodžiui čia patinka viskas, o labiausiai – žmonės ir jo mylimoji lietuvė Greta. Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt Į Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) dvidešimtmetis J.Ajisope‘as, kurį visi vadina tiesiog Jerry‘iu, iš gimtosios Nigerijos atvyko prieš penkis mėnesius. Jis per ketverius studijų metus įgis viešojo administravimo bakalauro laipsnį. „Tėvai norėjo, kad aš ir mano jaunesnysis brolis studijuotume užsienyje (brolis studijuoja JAV, – red. past.) ir ten įgytume žinių, o vėliau jas panaudotume grįžę į savo šalį. Prieš atvykdamas į Lietuvą, baigiau studijas Kipre. Dar tebesimokydamas Kipre iš draugo sužinojau apie Lietuvą. Internete pasidomėjau šia šalimi ir nusprendžiau pabandyti įstoti į ASU“, – pasakojo afrikietis. Vos atvykusį į Lietuvą, jį iš karto sužavėjo paslaugūs, draugiški žmonės. Jie naktį ne į tą vietą atvažiavusiam vaikinui padėjo susirasti reikiamą bendrabutį, persinešti daiktus. „Kipre taip niekas nesielgtų“, – sulygino J.Ajisope‘as. Jerry‘io žavesiui neatsispyrė ir būsimoji medikė lietuvė Greta. Prieš keletą mėnesių užsimezgusi draugystė greitai peraugo į rimtesnius santykius.

„Ar patinka daugeliui užsieniečių „per sunkus“ lietuviškas maistas?“ – nusprendėme padėti susimąsčiusiam vaikinui. „Cepelinai! Taip, esu ragavęs lietuviško maisto. Buvome nuėję į lietuviško maisto restoraną. Man jis patiko, esu tiesiog priverstas mėgti lietuvišką maistą“, – juokėsi užsienietis. „Ar nepajutote priekabių dėl kitokios odos spalvos“, – toliau kamantinėjome J.Ajisope‘ą. ASU pirmakursio teigimu, per penkis mėnesius jis Kaune jokių rasizmo apraiškų nepastebėjo. Jam žmonės gatvėse pasirodė esantys laisvi, laimingi. „Čia nėra suvaržymų, vyksta normalus gyvenimas. Jei nori nueiti į barą išgerti, nereikia jo ilgai ieškoti“, – pastebėjo afrikietis.

Jį taip pat maloniai nustebino jaunų lietuvių anglų kalbos žinios. Esą beveik su visais, kitaip nei Ispanijoje, Turkijoje, Egipte, Kipre ar Graikijoje, galima laisvai susikalbėti angliškai. „Afrikiečiai visada svajoja pamatyti ir paliesti sniegą, nes, bent jau Nigerijoje, jo nebūna. Man taip pat patinka sniegas, tačiau nuolatinis šaltis – nelabai. Nes tuomet visi laiką mieliau leidžia viduje, o ne lauke“, – pagaliau vieną iš nedaugelio Lietuvoje nelabai patinkančių dalykų įvardijo pašnekovas. Chore dainuoja lietuviškai Dar prieš nuspręsdamas studijuoti A.Stulginskio universitete, Jerry‘is internete sužinojo, kad lietuvė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana yra viena garsiausių dabartinių pasaulio operos dainininkių. Tai jį labai sudomino, nes muzikalioje šeimoje gimęs vaikinas ir pats mėgsta dainuoti. Todėl jis labai nudžiugo, kai užsieniečių vakaronėje iš vieno ASU vadovų sužinojo, kad universitete veikia choras. „Nors perspėjo, kad dainuojama lietuviškai, atsakiau, kad man tai nėra problema, nes aš girdžiu melodiją. Be to,

Pragyvenimas – nebrangus „Taip gera studijuoti ir būti čia. Mane supa puikūs, gražūs, gerai nusiteikę ir draugiški žmonės. Lietuviai yra patys puikiausi žmonės, kokius esu sutikęs. Studijų kokybė gera. Dėstytojai taip pat yra puikūs. Su jais bendrauti labai lengva – galii drąsiai klausti, kas yra neaišku. Manau, kad čia a trumpesniam laikui atvykę „Erasmus“ studentai nenori taip greitai išvykti“, – emocingai kalbėjo didžiausiame Nigerijos mieste Lagose gimęs vaikinas. Tiesa, jis neslėpė, kad svarbus argumentas atvykti į Kauną buvo santykinai nedidelė studijų kaina ir nebrangus pragyvenimas. Kol kas jis nežino, kaip susiklostys jo likimas po bakalauro studijų. Jis norėtų įgyti magistro laipsnį Anglijoje arba JAV, o galbūt – pratęs studijas Lietuvoje. Nepatinka tik šaltis Komplimentus mūsų šaliai žarstančio Jerry‘io „15min“ žurnalistai paprašė įvardinti, o kas gi vis dėlto Lietuvoje jam nepatinka.

Nigerija 20-metis Jeremiah Ajisope‘as gimė didžiausiame Nigerijos ir antrame pagal dydį Afrikos mieste Lagose, kuriame gyvena tris kartus daugiau žmonių (9,2 mln.) nei Lietuvoje. Lagosas yra vienas svarbiausių Afrikos ekonomikos, kultūros ir politikos centrų. Vakarų Afrikoje įsikūrusioje Nigerijoje gyvena apie 170 mln. skirtingų rasių, tautybių, kultūrų, religijų žmonių. Šalyje kalbama apie 500 kalbų. Š Šalyje gyvenimo sąlygos ir m medicininis aptarnavimas yra p prastos kokybės. Vidutinė ž žmogaus gyvenimo trukmė – 4 metai. 47 L Lietuviškai jis dar nesupranta beveik nieko, tačiau p ttikina, jog šią kalbą jau atpažintų p pa ži vos išgirdęs bet kuriame pasaulio k kampelyje. ka Kaune sutiko mylimąją Lietuvoje studijuojančio nigeriečio savaitės – panašios viena į kitą. Darbo dienomis jis kasryt skuba į universitetą. Ketvirtadieniais eina į bažnyčią, nes yra praktikuojantis krikščionis, kiekvieną rytą pradedantis malda ir Biblijos skaitymu. Penktadienio vakarai skirti draugams, su kuriais aplanko klubus. Šeštadieniais studijuoja namuosse, o sekmadieniais apmąsto, kas įvyko per prabėgusią savaitę, nueina apsipirkti.

J.Ajisope‘as: „Lietuvoje studijuoti ir gyventi afrikiečiui yra pigiau.“

Nigeriečiui J.Ajisope‘ui Lietuvoje patinka viskas, išskyrus šaltį. E.Ovčarenko nuotr.

įdomu išmokti dainos žodžius kita kalba“, – sakė llaisvai ir iš širdies dainuojantis Jerrry‘is. Po surengtos perklausos, jis ttapo choro tenoru. Nors išmokti dainuoti lietuviškai nebuvo lengva, lietuv vių kalba vaikinui nepasirov dė labai sudėtinga: „Turiu d nuojautą, kad ją išmoksiu.“ n

Jerry‘is prisipažino kartais sulaukiantis ASU studijuojančių užsieniečių priekaištų, esą per mažai bendraująs su jais. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl vaikinas daugiau laiko praleidžia su lietuviais, – jo širdies draugė lietuvė Greta. „Su ja susipažinome viename vakarėlyje, kuriame dalyvavo daug „Erasmus“ studentų. Kartu šokome, susidraugavome. Vėliau kažkas įvyko ir tapome dar artimesni. Nežinau, kaip bus ateityje. Tiesiog dabar esame daugiau nei draugai, esame laimingi būdami kartu“, – neslėpdamas šypsenos pasakojo afrikietis.