15min savaitraštis 2013.02.15

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 5 (1286) • 2013 m. vasario 15 d.

Verslas

Skalūnų detektyvas J.Kalinsko nuotr.

Žygaičių kaimas užsimojo sustabdyti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje. „15min“ išsiaiškino nutylimą skandalingą tiesą: Žygaičiuose skalūnų dujų niekas neieško ir net nesirengia ieškoti.

20-21 psl.

Paulius Cubera

12–14 psl.

A.Ufarto/BFL nuotr.

„Žalgirio“ likimas: nesibaigianti krizė

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. vasario 15 d.

12 PROC.

15min.lt apklausa

5

Rimvydas Valatka

PROC.

r.valatka@15min.lt

Kas kaltas dėl Ūkio banko krizės?

Yra dar vyrų Lietuvoj Tuo metu, kai senjorai iš apmaudo grąžė rankas prie užkaltų pamišėlio bankininko, kurį puola iškrypėliai, banko durų, pro ausis praslydo keista žinia. Ambasadorius Vašingtone užstojo spardomą užsienio reikalų ministrą. Valstybės tarnyboje dar yra vyrų, kurie laukdami Jos nedrebina kinkų?

Po kelių L.Linkevičiaus frazių Varšuvoje, įrodančių, jog vis dėlto ne visi lietuviai yra laukiniai, gero tautinio tono ženklu buvo tapę straipsniai – užkeikimai, kuriuose politiniai rašytojai ritualinėmis tautininkų adatomis per atstumą bandė prakiurdyti diplomatijos šefo kraujo indus.

Net santūriausi iš balagano, tokie kaip A.Kubilius, E.Masiulis ir A.Butkevičius, praleido progą. Ne patylėti. Paremti ministrą, nes tai jų frakcijos 2010 m. užtraukė gėdą Lietuvai. Ambasadorius Ž.Pavilionis parėmė: „Man asmeniškai buvo gėda dėl to, kas įvyko Lietuvoje prezidento L.Kaczynskio vizito metu.“ Piktindamasis, kad tie patys žmonės, kurie atėmė gebėjimą veikti užsienio politikos srityje, dabar kritikuoja ministrą, kuris bando atkurti išbarstytą potencialą, ambasadorius pasakė daugiau: „Per pastaruosius ketverius metus, ieškodami priešų, susiradome jų ir užsienyje, ir Lietuvoje.“ Anot jo, sugadinome santykius ne tik su Lenkija, bet ir su Šiaurės šalimis.

Ji dar Jėga. Po to, kai Ji įsakė V.Ušackui per 24 valanneišmoko das ambasadoriui M.Laukalbėti rinkui įvykdyti eutanaziją. Po to, kai išspirtas pats valstybės V.Ušackas. Ambasadorius vardu. Ž.Pavilionis sudaužo Jos inkilą. Ką Ji? Silpnai. Reagavo praprususio internauto stiliumi: „Diplomatai neturėtų politikuoti.“ O ką turėtų? Vyną priėmimuose maukti ir mergas kirkinti? Mėšlą mėžti? Ar vis dėlto diplomato darbas – dirbti valstybei, o tai – politika? Ir jam ne tas pats, kad valstybės vadai šėką pjauna. Nusišneka. Kaip D.Grybauskaitė, pareiškusi, kad skiriami pareigūnai, koks yra užsienio reikalų ministras, neturėtų kalbėti valstybės vardu: „Valstybės vardu daryti pareiškimus gali tik tautos renkami pareigūnai.“ Vėl praleido progą patylėti. Tai kieno vardu ministras gali kalbėti? Uošvienės? O gal meilužės? Kiemo, kuriame gyvena? Algą ministrui moka ne uošvienė ir ne kiemas. Ministras yra valstybės pasamdytas politikas, kurio darbas – kalbėti. Geri ministrai valstybės vardu kalba nenutildami. Ir agituoja, taiko priešus.

Kai Lietuva ims pirmininkauti ES, L.Linkevičius tai darys ne tik Lietuvos, bet ir ES vardu.

O visi tie, kurie bukagalviškai tvirtins, jog prezidentė teisi, turėtų įrodyti, kad šešerius metus Vyriausybei vadovavęs ir A.Brazauskas neturėjo teisės kalbėti valstybės vardu, tarkim, priėmimo į NATO iškilmėse 2004 m. Bet juk kalbėjo! Ir ne tik tąkart.

Teks kurti laiko mašiną ir pasiųsti prezidentę į praeitį, kur Ji iš naujo padarys pareiškimus už B.Lubį, A.Šleževičių, M.Stankevičių, R.Paksą (1999 m.) ir A.Brazauską. Nes visi šie premjerai nebuvo rinkti.

Todėl visos jų kalbos, anot prezidentės, neteisėtos.

Absurdas. O jei taip, tai Ponia nusišnekėjo. Nes dar neišmoko kalbėti valstybės vardu. Vadovaudamasi asmeniškumais ketvirtus metus improvizuoja tarpdury atsakinėdama į reporterių klausimus. Todėl atleiskite, mieli tautininkai. Vilnių vaduojate ne jūs, o D.Grybauskaitė. Kol Ji vaduoja, tol apie lenkus, Lenkiją ir LDK istoriją po Vytauto – tik blogai arba nieko. Tik ką daryti su Ž.Pavilioniu?

43

Banką sužlugdė jo savininkas V.Romanovas, iššvaistęs pinigus savo pomėgiams (11386) 43 proc.

Ūkio bankas neatlaikė ekonomikos ir finansų krizės (1415) 5 proc.

Lietuvos bankas prastai prižiūrėjo Ūkio banko veiklą (10491) 40 proc.

Dėl krizės kalčiausi samdyti Ūkio banko vadovai (3300) 12 proc.

Apklausoje dalyvavo 26592 žmonės

PROC.

40 PROC.

Savaitės genijus

Jis laimėjo Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas, įnirtingai kovojęs su jį puolančiais iškrypėliais, galiausiai laimėjo, panaudojęs priešų ginklą, – pats sunaikino savo banką, o Kauno „Žalgirį“ paliko be pinigų.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Komentaras as

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Ideologinių bunkerių gyventojai Nors kalbėsiu apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį V.Tomaševskį, bet iš esmės –apie Lietuvoje išplitusią, provincialiai suprantamą ir gana intensyviai kultivuojamą XX a. pr. nacionalizmo bei konservatizmo versiją.

Tuo nenorėčiau įžeisti tų konservatorių, kurie išties yra pažangūs, modernūs ir atviri pasauliui.

V.Tomaševskio pareiškimai dėl galimo LLRA išėjimo iš koalicijos buvo netikėti daugeliui, tačiau jų reikėjo laukti. V.Tomaševskis atstovauja gana izoliuotai nuo valstybės tautinei grupei, kuri jau kelintas dešimtmetis pratinama prie minties, kad Lietuvoje jai blogai: jų kalba nevertinama, kultūra ignoruojama, o socialinis ir ekonominis gyvenimas marinamas.

V.Tomaševskio iškilimas daugeliu atvejų paremtas būtent tuo, kad egzistuoja nuolatinė konfrontacija ir tautiniu nepasitikėjimu grindžiama įtampa. Įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos sustiprino LLRA lyderį ir dar labiau apie jį sutelkė Vilnijos lenkus, nors anksčiau buvo galima aptikti ir ryškią liberalią, ir socialdemokratinę Lietuvos lenkų politinę orientaciją. Dabar visi Lietuvos lenkai – LLRA rėmėjai.

Atšilimas ir pagaliau liberalūs valdančiosios daugumos sprendimai dėl tautinių mažumų reikalų, siekis atkurti pasitikėjimą tarp kaimyninių šalių yra naudingi tautinėms mažumoms Lietuvoje, bet jie yra nenaudingi tiems, kurie savo politinį kapitalą kraunasi iš nacionalistinių konfrontacijų.

Lenkijos valstybės požiūriu, V.Tomaševskio pareiškimai taip pat nėra korektiški, jie neartina problemų sprendimo.

V.Tomaševskis suvokia, kad, išsprendus lenkų mažumos reikalavimus, jis neteks argumentų ir praras įtakos Vilnijoje galimybes, tad gali būti neišrinktas į Europos Parlamentą.

Pagaliau bręsta ir pokyčiai pačioje LLRA. Be konfrontacijos, galimi pakeitimai vadovybėje. Tikėtina, kad liberalesnis LLRA sparnas perims vadovavimą šiai partijai. O tai reiškia, kad LLRA išeis iš savo ideologinio bunkerio – nuolatinio nepasitikėjimo Lietuvos valdžia ir nacionalistine ideologija paremtų kaltinimų.

Nors čia dar laukia karšta polemika su V.Tomaševskio šalininkais savivaldoje. Dėl regiono atsilikimo energiją reikėtų nukreipti ne į politinę priešpriešą, o į ūkinius reikalus.

Negana to, Lietuvos rusų sąjunga gali išeiti iš glaudžios sąjungos su lenkais. Rusai turėtų suprasti kraštutinių ir konservatyvių reikalavimų kenksmingumą tautinėms mažumoms.

Lenkijos valstybės požiūriu, LLRA vadovo pareiškimai taip pat nėra korektiški, jie neartina problemų sprendimo. Taigi V.Tomaševskis iš esmės tampa tik radikalų atstovu ir praranda strateginę paramą sau bei savo pozicijai.

Bet ne viskas taip paprasta – LLRA radikalai turi atramą ir Lietuvoje. Čia jau yra išugdyta radikali nuomonė ir politinė grupė žmonių, kurie deklaruoja tokį pat radikalų konservatyvumą santykiuose su vietos lenkais. Tai ir G.Songaila, ir Tėvynės sąjungos radikalaus sparno pozicijos, kurios mažai kuo skiriasi nuo G.Songailos nuomonės.

Taigi politiškai LLRA radikalai atranda savo politinius dvynius lietuvius ir gali kariauti tik šioms radikalų grupėms naudingą nacionalistinį karą, lindėdami savo ideologiniuose bunkeriuose ir nenorėdami matyti pasaulio kaitos.

4 | Tyrimas

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Ūkio banko muilo burbulas

Brangiai pasamdytas administratorius nacionalizuoto banko „Snoras“ turto ieško jau metus. Kur iškeliavo Ūkio banko pinigai, Lietuvos bankas lyg ir žino.

Tik ir jų lengvai atgauti nepavyks – milijonais įvertinti projektai verti centų.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt 2011 metų pabaigoje, kai griuvo „Snoras“, Lietuvos bankas leido Ūkio banko akcininkams didinti banko kapitalą.

Tuomet banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis tikino, kad tai padės išlaikyti klientų pasitikėjimą, užtikrins finansų stabilumą.

Dabar pats Lietuvos bankas abejoja, ar tuomet Ūkio banko kapitalas didintas skaidriai ir prašo prokurorų paaiškinimo. G.Ugianskis skęstantį laivą paliko tą pačią dieną, kai bankas pranešė apie 48 mln. Lt nuostolį.

Lietuvos bankas taip pat įtaria, kad dėl prastos Ūkio banko padėties kalti su Vladimiru Romanovu susiję asmenys. Jie įdarbinti už didžiulius atlyginimus, banko pinigai leisti jų asmeniniams interesams. Prokurorai tik apytiksliai įvardija skaičių, kiek pinigų buvo šitaip iššvaistyta, – kalbama apie dešimtis milijonų litų.

Bankrotas neišvengiamas Valdžios, Lietuvos banko atstovai, finansų analitikai tvirtina, kad Ūkio

banko padėtis nėra tokia bloga, kokia buvo „Snoro“ – jis perpus mažesnis, neturi padalinio Latvijoje. Be to, Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, įtariama, vykdė nusikalstamą veiką, o Vladimiro Romanovo banko problemas esą lėmė jo aplaidumas, ambicingi, bet nepasisekę projektai.

Nepaisant to, greičiausiai bus skelbiamas ir Ūkio banko ar bent jau blogosios jo dalies bankrotas. Lietuvos banko atstovai apie galimybę išsaugoti Ūkio banką tokį, koks jis buvo iki šiol, neužsimena. Tačiau bankroto taip pat niekas pernelyg garsiai nepranašauja. Realu, kad Ūkio bankas bus suskaidytas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus. Pastarajam atiteks visos blogos paskolos ir jam bus skelbiamas bankrotas, o gerajame liks indėliai ir sveikos paskolos. Gerasis bankas tikriausiai bus prijungtas prie kito komercinio banko. Realiausias pretendentas kol kas – Šiaulių bankas.

Tiesiogiai Ūkio banko ar susijusių įmonių valdyme V.Romanovas nedalyvavo, tačiau banko problemos siejamos su V.Romanovo ambicijomis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko

pavaduotojo Raimondo Kuodžio tikinimu, Ūkio banko problemas lėmė ekscentriškas pagrindinis akcininkas ir stambūs projektai. „Pirmiausia tai susiję su nekilnojamuoju turtu, sportu, „Žalgirio“ stadiono kompleksu, Biračo molžemio gamykla Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriai bankas buvo daug paskolinęs“, – sakė Raimondas Kuodis.

Neįtikėtinos sumos Tokiems projektams dalytos didelės paskolos. Įtariama, kad siekiant tenkinti banko kapitalo reikalavimus, būdavo pervertinamas bankui įkeistas turtas.

Kai kurių investuotojų ir R.Kuodžio teigimu, turto vertės išpūtimas ir pakenkė Ūkio bankui, o kapitalo reikalavimas buvo vykdomas tik formaliai.

Tai yra išduotos paskolos buvo didelės, o mainais įkeistas turtas pervertintas – vargu ar jį bus įmanoma parduoti už tiek, kokią vertę nustatė specialistai.

Pavyzdžiui, 2011 metais „Baltijos turto vertinimo agentūra“ Žalgirio stadioną įvertino 420 mln. Lt. Gali būti, kad stadiono vertė tuomet skaičiuota atsižvelgiant į Ūkio banko investicinės grupės planus ten įgyvendinti 500 mln. Lt projektą. Projektas taip ir liko tik popierinis.

2012 metų pabaigoje Ūkio bankui teko perimti stadioną valdančią „Žalgirio sporto areną“. Stadiono teritorija įvertinta net 357 mln. litų. Daugelį ekspertų tokia kaina šokiravo.

Akcininkai liks be nieko Net ir bankrutavus bankui absoliuti dauguma (99,7 proc.) indėlininkų nenukentėtų.

Draustų indėlių suma siekia 2,6 mlrd. Lt. Labiau nukentės smulkieji banko akcininkai – investuotojai įspėja, kad po Ūkio banko veiklos sustabdymo banko akcijos gali tapti bevertės.

Apytikriais skaičiaviamais, banke yra turto už 3,5 mln. Lt. Tai – lėšos sąskaitose, vertybiniai popieriai ir pan. Ūkio banko akcininkai: Vladimiras Romanovas 64,92 proc.

UAB „First Partneriai“

9,56 proc.

kiti

25,52 proc.

Tyrimas | 5

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Ūkio bankas dėjosi esąs solidus ir patikimas, bet iš tiesų buvo it kiauras rėtis.

Ar skaitei 15min.lt?

15min.lt/lietuva Aplinkos ministras negriaus Druskininkų mero R.Malinausko nelegalios tvoros

E.Ovčarenko nuotr.

www.15min.lt/s306588

Panašiai „Žalgirio“ stadionas buvo įvertintas ekonomikos pakilimo metais – 2008 metais „Ober-Haus“ stadioną įvertino 461 mln. Lt. Greta esančio žemės sklypo kaina, nepaisant to, kad per tuos metus sprogo nekilnojamojo turto kainų burbulas, buvo įvertintas mažesne suma – 2008 metais sklypas buvo vertas 50 mln. Lt, 2011 metais – jau 54,4 mln. Lt. Tokią operaciją Ūkio bankas atliko jau ne pirmą kartą. 2009 metų rudenį šis bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola vėliau paversta akcijomis.

Painus voratinklis Formaliai didžiausias ŪBIG akcininkas yra lengvatinio apmokestinimo bendrovės, įsikūrusios Nevyje, padalinys Lietuvoje „Baltmet Holding“. Jis valdo beveik 27 proc. ŪBIG akcijų. V.Romanovo rankose – tik kiek daugiau nei 17 proc. įmonės akcijų.

Tačiau ŪBIG akcininkai taip pat yra ir Ūkio bankas, Vladimiro Romanovo sesuo Olga Gončaruk ir dar du giminystės ryšiais susiję asmenys. Kartu šie asmenys valdo per 41 proc. įmonės akcijų.

V.Romanovas valdo ir didžiąją dalį Ūkio banko akcijų. Be smulkiųjų akcininkų, kurie turi 25,52 proc. akcijų, Ūkio banką valdo du akcininkai –

R.Kuodis: „Mes klausėme to banko vadovų: ar savininkas turi pinigų, jeigu taip, ar nori juos panaudoti bankui gelbėti. Abiem atvejais buvo pasakyta: „Ne.“ R.Kuodžio teigimu, turto vertintojai elgiasi gana laisvai ir retai būna konservatyvūs. „Nėra labai paprasta įvertinti, kiek kainuoja pusė „Žalgirio“ stadiono ar kuris nors sklypas. Vienas gali sakyti, kad jis yra vertas tiek, kiek vertas, jeigu ten žaistume futbolą. Kitas gali sakyti, kad ten galima pristatyti aukščiausių pasaulyje dangoraižių ir juos brangiai parduoti“, – sakė R.Kuodis.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio teigimu, bankui yra taikomi tam tikri apribojimai, jei jis ketina išduoti paskolą susijusiems asmenims (pavyzdžiui, Ūkio bankui išduodant paskolą Ūkio banko investicinei grupei). Tačiau kiekvienai taisyklei yra išimčių. „Tikėtina, kad viskas buvo daroma per tariamai nesusijusias įmones, tikėtina, kad tai buvo „ofšorinės“ įmonės“, – sakė V.Plunksnis.

O „ofšorinių“ įmonių V.Romanovo, kaip ir jo giminaičių, ūkyje toli ieškoti nereikia.

V.Rmanovas (64,92 proc.) ir UAB „First partneriai” (9,56 proc.). Nedidelę pastarosios bendrovės akcijų dalį valdo Svetlana Romanovskaja. Didžiausią akcijų dalį valdo akcinė bendrovė „Pramprojektas“, už kurios taip pat stovi V.Romanovas, Olga Gončaruk, finansų maklerio įmonė „Finbaltus“, kurios valdyme dalyvauja ŪBIG. V.Romanovas – nemokus?

Nepaisant to, kad Ūkio banką į kampą įspeitė pats V.Romanovas, jo kaltę įrodyti bus sunku.

Banko valdyboje jis nedalyvavo, todėl tiesiogiai sprendimų dėl paskolų išdavimo su juo susijusioms įmonėms jis nepriiminėjo. Kad V.Romanovas nėra įtariamasis, pareiškė ir prokuroras Simonas Minkevičius. Atsakomybės pirmiausia bus reikalaujama iš Ūkio banko vadovų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad V.Romanovas banku nelabai rūpinosi.

Esą po „Snoro“ žlugimo pradėta daug

dirbti su Ūkio banku. Tačiau pastarasis taip ir nerado būdo, kaip užtikrinti finansų stabilumą.

V.Romanovas vaidina banko gelbėtoją – jis esą Lietuvos banko prašymu įkeitė milijardo litų vertės turtą. Kiek anksčiau pranešta, kad ŪBIG įkeitė visą savo turtą, tą patį padarė ir kelios susijusios įmonės. Gali būti, kad tą jis ir turėjo omenyje.

Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis nuvainikuoja Ūkio banko savininką – jis tik padarė tai, ką turėjo anksčiau padaryti – už ŪBIG paimtą paskolą iš Ūkio banko įkeitė grupės turtą: „Jei gavote paskolą be užstato ir įnešate užstatą, tai nereiškia, kad jūs kažką ypatingo padarote.

Ponas V.Romanovas mėgsta įspūdingus skaičius. Jis minėjo, kad įnešdavo po 100 mln. kas mėnesį. Nekalbama apie pinigus, įneštus iš V.Romanovo kišenės.“ Vakar, dalyvaudamas 15min.lt konferencijoje, R.Kuodis pareiškė: „V.Romanovas banko gelbėti nenori. Mes klausėme to banko vadovų: ar savininkas turi pinigų, jeigu taip, ar nori juos panaudoti bankui gelbėti. Abiem atvejais buvo pasakyta: „Ne“. V.Romanovo deklaracijoje nurodyta, kad jis turi turto už 170 mln. Lt, o įsipareigojimų – už 230 mln. Lt. Taigi, jis yra nemokus, tačiau manau, kad deklaracija aklai pasitikėti negalima. Savininkas turėjo pakankamai laiko išspręsti tą problemą, bet entuziazmo nerodė, vilkino siūlomus sprendimo būdus.“ Nemalonumų turi ne tik V.Romanovas, bet ir su Ūkio banku susiję jo šeimos nariai.

Kai Lietuvos bankas sustabdė Ūkio banko veiklą, buvo areštuotas 5 mln. Lt vertės jo sesers, Ūkio banko stebėtojų tarybos narės O.Gončaruk turtas. Kalbama, kad O.Gončaruk ir buvo tikroji banko šeimininkė. Areštuotas jai priklausantis ŪBIG akcijų paketas, 2,49 proc. bendrovės „Nidos pušynas“ akcijų, jai priklausantis nekilnojamasis turtas.

Kitame puslapyje Kur išplaukė Ūkio banko pinigai?

>>>

15min.lt/pinigai Ūkio banko filialas Vilniuje – pastate su bankroto šmėkla www.15min.lt/s306274

15min.lt/lietuva Kraujo donorystės centro direktorius su artimaisiais centrui skolingi milijonus www.15min.lt/s304591

15min.lt/lietuva Lietuviška „Santa Barbara“ serija Birštone: keturiolikmetė pastojo, jos mama leido gimdyti, o būsimam tėčiui gresia kalėjimas www.15min.lt/s306826 Naujausias žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Žinau, kaip švęsiu savo jubiliejų Aš jums dabar papasakosiu, kaip švęsiu artimiausią jubiliejų. Atsisėskite, įsikabinkite tvirtai ir klausykite. Šeštą valandą vakaro manęs iš namų atvažiuos pasiimti limuzinas, kuriuo važinėja A.Butkevičius, vairuojamas ekspremjero A.Kubiliaus ir lydimas dviejų policijos ekipažų.

Mes pajudėsime Senamiesčio link. Priekyje, plaudamas kelią, važiuos ugniagesių automobilis, iš paskos – du reanimacinės pagalbos autobusiukai su įjungtais garso ir šviesos signalais. O kad nesusidarytų spūstys ir dėl saugumo prieš ugniagesių automobilį lėtai judės kariuomenės šarvuotis, valdomas Vilniaus mero.

Atvykus į S.Daukanto aikštę, laipteliais nusileis prezidentė D.Grybauskaitė, kuri dalyvaus vėliavos pakėlime. Garbės kuopa ir saliutai – kaip ir pridera. Renginys – atviras visiems, transliuojamas per visuomeninį radiją ir televiziją, prieš tai pranešus „Labo ryto“, „Geros dienos“ ir „Puikaus vakaro“ specialiose laidose.

Po iškilmingos ceremonijos aš su kviestiniais svečiais raudonu kilimu pakilsime ten, iš kur nusileido prezidentė. Ji pasilieka prie vėliavos su garbės kuopa. Viduje, grojant Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestrui, pakylame dar vienais laiptais ir Baltojoje salėje prasideda linksmoji dalis.

„Jei galima nusipirkti policiją, kodėl negalima nusipirkti bet kurios kitos mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos paslaugos?“ Ji – jau uždara, bet visuomeninė televizija pradeda transliuoti specialią tiesioginę laidą „Račo klubas“, ją veda generalinis direktorius. Studijoje – sienlaikraščių žurnalistai, partiniai politologai, agitatoriai ir į Seimą norėjusių patekti partijų atstovai, ieškantys tiesos ir klanų.

Pokalbiai pertraukiami tiesioginių transliacijų iš Prezidento rūmų Mėlynosios salės. Ten naujienų tarnybos direktorius kalbina svečius, kurie dalijasi įspūdžiais apie pokylio meniu ir svečių aprangą.

Studijos svečiai šias įžvalgas komentuoja. Žaliojoje salėje vyksta sveiko proto nepriklausomų dešiniųjų tinklaraščių autorių konferencija, organizuota vieno sveikiausio proto autoriaus žmonos, dirbančios vieno ministro atstove spaudai. Tema „Investicijų į tradicinę ir socialinę žiniasklaidą grąža ir jos matavimo kiekybiniai rodikliai“.

Konferencijoje pristatomos prezentacijos reitinguojamos. Tikslas – paskelbti reitingą atskirame leidinyje, pažymint ženklu PR (parduota Račui).

Vakaras baigiamas saliutu nuo Gedimimo pilies kuorų, saugumą užtikrinant VSD vyrams, kurie maskuojasi liemenėmis „Foto ereliai“. Varpinės bokštui dar neišmušus vidurnakčio prezidentė grįžta į rūmus, o A.Butkevičiaus limuzinas su policijos ekipažais, ugniagesių ir reanimacijos automobiliais bei kariniu šarvuočiu pajuda Saulėtekio link.

Nesąmonės? Ne. Kaip teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas R.Matonis, tereikia tik iš anksto suderinti ir susimokėti.

Aš, žinoma, suprantu, kad aš – ne Bunkė, bet mano nuotrauka kartą buvo „Respublikos“ pirmame puslapyje, o interneto portalai pastarąjį mėnesį ją buvo įdėję gal 7 kartus. Tai jei galima Bunkei, kodėl negalima man? Ir jei galima nusipirkti policiją, kodėl negalima nusipirkti bet kurios kitos mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos paslaugos?

Pataupysiu, nes iki jubiliejaus dar liko šiek tiek laiko.

6 | Tyrimas

15min • 2013 m. vasario 15 d.

ŪBIG investicijos: nesėkmė po nesėkmės Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) dar neseniai gyrėsi, kad turtas, kurį ji valdo, vertas 3,1 mlrd. litų.

Tačiau kokia šio turto tikroji vertė, niekas negali pasakyti, nes dauguma ŪBIG investicijų yra probleminės arba nuostolingos.

Finansai be skaičių ŪBIG savo tinklalapyje skelbiasi investuojanti į finansų ir investicijų, nekilnojamojo turto, pramonės vystymo, sporto, turizmo, projektavimo ir prekybos veiklas. ŪBIG tinklalapyje apie investicijas – daug gražių žodžių, bet pabrėžtinai vengiama skaičių bei nedetalizuojama projektų eiga. ŪBIG yra pagrindinė Bosnijos ir Hercegovinos banko „Balkan Investment Bank AD“ steigėja ir akcininkė. Šis bankas vadinamas lyderiu elektroninės ir investicinės bankininkystės srityje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tačiau jokių skaičių nepateikiama. Apie šį banką skelbiama tik tiek, kad 2006 m. jo turtas viršijo 200 mln. litų. Taigi, net Lietuvos masteliais tai labai mažas bankas. Įstrigusios statybos Itin daug dėmesio ŪBIG skyrė nekilnojamojo turto projektams. Bene didžiausių užmojų grupės savininkas Vladimiras Romanovas turėjo Baltarusijoje.

Nuo 2007 m. ŪBIG Minske ketino investuoti daugiau nei 800 mln. litų ir pastatyti Minsko sporto ir laisvalaikio centrą.

Dėl šio projekto V.Romanovas net įsigijo Minsko futbolo klubą „Partizan“.

Tačiau ŪBIG neskelbia, kad projektas beviltiškai įstrigo. Darbai turėjo būti baigti šiemet, bet dėl nesutarimų su Minsku jie net nepradėti. ŪBIG 2007 m. dalyvavo sudarant vieną didžiausių ir svarbiausių sandorių Edinburgo (Škotija) nekilnojamojo turto rinkoje. Maždaug už 80 mln. litų buvo įsigyti du Edinburgo centre esantys pastatai. Abu pastatus ketinta rekonstruoti, paverčiant juos moderniu daugiafunkciniu centru, apimančiu biuro ir viešbučio kompleksą bei

prekybos patalpas, bet ir šis projektas nepavyko – pastatas parduodamas.

1996 m. V.Romanovas investavo į nekilnojamojo turto projektą „Stretenka 18“ – prestižinį verslo centrą Maskvoje.

Kilus Ūkio banko krizei V.Romanovas už 200 mln. litų bandė įkeisti savo nekilnojamąjį turtą Maskvoje, tikriausiai minėtą pastatą, bet sumanymą sužlugdė netikėtai atsiradę dar vieni šio pastato savininkai.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai 2006 m. Vilniaus ir Maskvos vadovai sutarė, kad Lietuvos sostinėje bus įkurti „Maskvos namai“, o Rusijos sostinėje įsikurs „Vilniaus namai“. ŪBIG 2007 m. laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės konkursą ir tapo pagrindiniu nekilnojamo turto projekto „Vilniaus namai“ Maskvoje plėtotoju.

Vilniuje Maskvos namų statyba jau artėja prie pabaigos, o ŪBIG projektas Maskvoje vos juda.

Vilniuje ŪBIG 2006 m. įsigijo „Žalgirio“ stadioną, koncertų ir sporto rūmus bei ketino šioje vietoje vystyti modernų daugiafunkcinį kultūrai, sportui, laisvalaikiui ir verslui skirtą kompleksą „Vilnius Baltic Centre“. Šis pirkinys vertinamas apie 500 mln. litų.

Kompleksą turėjo sudaryti futbolo stadionas, biurų ir mažmeninei prekybai skirtos patalpos, viešbučiai ir gyvenamieji namai. Investicijos turėjo siekti apie 1,7 mlrd. litų, tačiau kol kas nepajudėjo iš mirties taško. Dabar jau kalbama tik apie stadiono statybą.

Užsk. Nr. 307794

Komentaras

Merdinti pramonė ŪBIG yra daug investavusi į didelius investicinius projektus aliuminio pramonės šakoje.

1998–1999 m. ŪBIG valdė Nikolajevo molžemio gamyklą, vėliau turėtą akcijų paketą pardavė.

Bosnijos ir Hercegovinos Srpskos Respublikoje ŪBIG 2001 m. privatizavo ,,Birač“ molžemio gamyklą. ŪBIG daug investavo į gamyklos veiklą ir jau džiaugėsi rezultatais. Nuo 2004 m. gamykla, turinti daugiau nei 1000 darbuotojų, ėmė dirbti beveik visu pajėgumu, sėkmingai eksportuoti produkciją, tačiau nepajėgė atsikratyti nuostolių kupros. Dėl jų gamykla keliskart mažino savo įstatinį kapitalą, o 2012 m. vasarą paskelbta, kad dėl skolų jai nutraukiamas dujų tiekimas. Nuo tol apie šią gamyklą – nei gerų, nei blogų žinių. ŪBIG Bosnijoje ir Hercegovinoje siekė sukurti vientisą aliuminio gamybos ir perdirbimo grandinę, tačiau V.Romanovo planus sugriovė taip pat dėmesį į Balkanus atkreipęs Rusijos aliuminio karalius Olegas Deripaska.

V.Romanovas jam pralaimėjo kovą dėl Mostaro aliuminio gamyklos, nors už ją siūlė net 486 mln. litų – daug daugiau nei O.Deripaska. ŪBIG kartu su partneriais taip pat privatizavo ir dvi didžiausias Bosnijos ir Hercegovinos boksitų kasyklas – „Boksit“ AD, Milici ir „Srebrenica“ AD, Srebrenica. Bet apie šių gamyklų veiklos rezultatus nėra jokių duomenų. ŪBIG taip pat skelbia Rusijoje, Karačiajų-Čerkesijos respublikoje, kartu su verslo partneriais vystanti dekoratyvinio akmens serpentinito, šamotinio molio, vario, cinko, aukso bei sidabro rūdų gavybą, bet apie šio verslo rezultatus taip pat nieko nepraneša.

Nuostolingas sportas V.Romanovas nuo seno jautė potraukį sporto klubams, bet ir čia jam nesisekė. Prieš keletą metų jo valdytam daugkartiniam Lietuvos futbolo čempionui „FBK Kaunas“ klubui neseniai paskelbtas bankrotas, Baltarusijos sostinės Minsko „Partizan“ klubas, kurio V.Romanovas taip pat nebefinansuoja, nusirito į miesto mėgėjų lygą.

Garsiausias V.Romanovo ir ŪBIG pirkinys – legendinis Škotijos klubas Edinburgo „Heart of Midlothian“.

V.Romanovas klubo akcijų paketą per ŪBIG 2004 m. įsigijo vos už 4,5 mln. litų, bet paveldėjo didžiules, apie 100 mln. litų siekusias klubo skolas, kurias turėjo padengti.

Didelės kelerių metų investicijos lauktos naudos neatnešė: dabar jau V.Romanovas nori parduoti skolose skendintį klubą, bet neranda pirkėjų.

Neradęs laimės futbolo pasaulyje V.Romanovas 2009 m. pasuko į krepšinį ir perėmė ant bankroto ribos atsidūrusį Kauno „Žalgirį“. 2009-ųjų pavasarį ŪBIG įsigijo kontrolinį Kauno „Žalgirio“ klubo akcijų paketą (75 proc. akcijų). Klubo rėmėju tapo ne tik ŪBIG, bet ir Ūkio bankas. V.Romanovui teko padengti daugiau nei 25 mln. siekusias klubo skolas. Jis tvirtina per trejus metus į „Žalgirį“ investavęs 140 mln. litų.

8 | Savaitės interviu

15min • 2013 m. vasario 15 d.

V.Tomaševskiui reikia veiksmų, Apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos prabilęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sulaukė ne nuolaidų, o partnerių pašaipų, kad jo pareiškimas tėra viešųjų ryšių akcija.

Ar V.Tomaševskis turi kur trauktis?

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt Apie svarstomą pasitraukimą V.Tomaševskis prakalbo pirmadienį po Politinės tarybos posėdžio, kuriame valdantieji bandė išspręsti įtampą keliančius klausimus dėl biudžeto peržiūrėjimo, skalūnų dujų žvalgybos ir tautinių mažumų abiturientų egzaminų. „Tai staigmena“, – po V.Tomaševskio žodžių, kad jis nemato perspektyvos dirbti koalicijoje, teištarė premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau atgavęs kvapą Vyriausybės vadovas leido suprasti, kad į lenkų ultimatumą rimtai nežiūri: jis pasiūlė nesureikšminti V.Tomaševskio žodžių ir pridūrė, kad čia ne pageidavimų koncertas, o Vyriausybės programa.

LLRA pirmininko ultimatumą skeptiškai vertina ir politologai, tačiau V.Tomaševskis interviu „15min“ tikino, kad lenkų kantrybės taurė jau išsemta. Esą koalicijos partneriai daug žada, o rezultatas – nulis.

– Anksčiau sakėte, kad jūsų pažadas trauktis iš koalicijos susijęs ne su užsienio politika, o su LLRA noru perskirstyti biudžetą. Kaip norite perskirstyti tas lėšas?

– Be biudžeto, pateikiau ir daugiau pavyzdžių, tačiau šis atvejis iliustruoja pagrindinę problemą – koalicijoje nesilaikoma susitarimų. Kiekvieną savaitę susirenkame, susitariame, o vėliau sprendimai nevykdomi.

Mes turėjome daug pastabų dėl šių metų biudžeto, nes jis yra konservatorių. Mano nuomone, jį patvirtinti buvo pati didžiausia blogybė, nes pasikeitė valdžia ir yra kita programa. Tai kažkoks nesusipratimas, todėl bandėme tai pataisyti. Turime rimtų siūlymų, susijusių su investicinėmis programomis, sakome, kad reikia peržiūrėti pinigų paskirstymą privatiems pensijų fondams.

Tuomet, prieš Kalėdas, vyko Politinės tarybos posėdis. Palyginti ilgas, jautėme tam tikrą įtampą, kol galiausiai priėjome kompromisą – mes ir kitų partijų atstovai atsiimame visas pataisas, kad būtų priimtas konservatorių parengtas biudžetas.

Aukščiausiu lygiu buvo pasakyta, kad reikia jį patvirtinti tokį, nes antraip dokumentas gali būti nepasirašytas (prezidentės, – aut. past.). Bet biudžetas yra koalicijos kompetencija ir galima pakartotinai dėl jo balsuoti. Susitarėme, kad po priėmimo biudžetas bus koreguojamas ministerijose.

Pataisas atsiėmėme, darniai balsavome Seime, vėliau aš pradėjau kelti tą klausimą: mūsų frakcijos vadovybė susitiko su keturiais ministrais, su kai kuriais – po triskart, susitikome su premjeru.

Su kai kuriais ministrais mums pavyko susitarti (dėl lėšų perskirstymo – aut. past.), bet finansų ministras Rimantas Šadžius uždraudė priimti sprendimą.

Dar daugiau: iš biudžete numatytų maždaug 1 mln. Lt Šalčininkų kultūros namų renovacijai ministerija atėmė 100 tūkst. Lt.

1 puodelis kavos

=

132 litrai vandens*

Prieš savaitę aš jau aštriai kėliau šiuos klausimus, susiginčijome su premjeru, pasakiau, kad su tuo kategoriškai nesutinkame. Stipriai ginčijomės, jis pasakė, kad viską išspręsime.

Pirmadienį kalbėjomės apie mūsų abiturientų likimą, vėl kalbėjau apie viceministrų pareigybes, biudžetą, ir – nieko.

– Ką jums apie tai sakė A.Butkevičius?

– Sakė, kad viską išspręsime. Deja, niekas neišspręsta. Manau, kad tai yra nerimta, o aš pripratęs prie solidžios politikos: jeigu yra susitarimas, reikia laikytis. Turime solidžios ir sąžiningos partijos reputaciją, niekas apie mus negali pasakyti blogo žodžio.

V.Tomaševskis koalicijos partnerius socialdemokratus kaltina pažadų laužymu.

J.Kalinsko nuotr.

Negana to, prieš dvi savaites Trakų savivaldybėje socialdemokratai suorganizavo perversmą, be jokių argumentų atleido vadovus, vienas iš mūsiškių buvo atleistas kol atostogavo. Politinėje taryboje kėliau ir šį klausimą – tai kaip mes čia bendradarbiaujame, gal bent informuokite apie naujas draugystes? Tokia įtampa buvo visą pastarąjį mėnesį.

Mes kantriai laukėme, nuolaidžiavome, todėl ir pasakiau, kad turime abejonių, ar apskritai galime dirbti tokioje koalicijoje.

Pirmiausia tai buvo priekaištas Socialdemokratų partijai, nes jie turi daugiausia įtakos ir valdžios. Švietimo įstatymo nuostatas mes vertiname kaip žaidimą su vaikų likimu. Pagal šį įstatymą moksleiviai per dvejus metus turėjo išeiti 8 metų programą.

Su koalicijos partneriais buvome sutarę, kad 8 metus galios nuolaidos, mūsų viceministrė parengė projektą (švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė yra parengusi lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus, pagal kuriuos tautinių mažumų abiturientai valstybiniame egzamine rašytų trumpesnį rašinį, aptartų savo pasirinktus, o ne nurodytus kūrinius, – aut. past.).

O dvi dienos po Politinės tarybos paruoštas švietimo ir mokslo ministro įsakymo projektas numato nuolaidas tik pusmečiui, nors mes

Savaitės interviu | 9

15min • 2013 m. vasario 15 d.

o ne pažadų

„Pasakysiu taip: mes nebaigėme aukštųjų partinių mokyklų, gal mes ko nors nesuprantame?“ Opozicijoje bus dar mažiau galimybių ką nors pakeisti.

– Ir dabar galimybės tik teorinės. Mes turime 8 vietas Seime, niekas jų iš mūsų neatims, manome, mūsų frakcija bet kokiu atveju bus įtakinga ir bandys vykdyti savo programą kitais būdais. Yra daug būdų – balsuodami Seime valdantieji dažnai ieško paramos opozicijoje.

V.Tomaševskis (kairėje) jaučiasi tik koalicijos priedu.

BFL nuotr.

tarėmės dėl 8 metų. Tai ar solidus toks bendradarbiavimas?

Pasakysiu taip: mes nebaigėme aukštųjų partinių mokyklų, gal mes ko nors nesuprantame? Jei šiose mokyklose buvo mokoma negarbingos politikos, gudravimo, tai gal ir gerai, kad mes to neišmokome.

– Premjeras A.Butkevičius, komentuodamas jūsų pareiškimą dėl galimo pasitraukimo iš koalicijos, sakė, kad su ultimatumais niekas ilgai nesitaikstytų. Vadinasi, jis nusileisti neketina?

– Aš į šitą klausimą jau atsakiau – tai ne ultimatumas. Aš jums aiškiai atskleidžiau, kaip viskas vyksta, taip dirbame du mėnesius. Čia ne ultimatumas – čia dviejų mėnesių diskusijos ir pažadai, pažadai, pažadai.

Jeigu mūsų nuomonės nepaiso, mes įrodysime, kad jos reikia paisyti, kad nesame niekas, kažkoks priedas.

Mes pasirinksime išeiti, nes ne postai svarbiausia. Vienas iš socialdemokratų stebėjosi: tai ką, jūsų žmonės bus be postų? Aš atsakiau, kad jie nežino mūsų komandos ir mūsų žmonių, mums ne postai svarbiausia.

Gal jie taip ir galvoja po partinių mokyklų, bet mes kitą politiką vykdome. Arba apginsime jaunimą, arba paliksime koaliciją.

– Ką jūs pasieksite išeidami iš koalicijos?

– Daugiausia kritikuojate socialdemokratus, o kaip klostosi santykiai su kitais koalicijos partneriais, ar yra jus palaikančių?

– Įvairiais klausimais – skirtingai ir tai yra normalu: keturios partijos, keturios programos. Dėl pareigybių mus kiti partneriai remia. Man yra nesuprantama, kad iki šiol nėra paskirti visi viceministrai, čia kažkokie žaidimai vyksta.

Aš esu labai konkretus žmogus ir manau, kad susitarimus reikia fiksuoti, nes paskui bandoma aiškinti, kad buvo susitarta visai ne taip, kartais net ir dėl labai smulkių klausimų nesilaikoma žodžio. Norėtųsi geresnės atmosferos koalicijoje.

– Kaip apskritai vertinate šios Vyriausybės pastangas gerinti santykius su Lenkija?

– Aš nežinau, ar turiu į šį klausimą atsakyti. Tai yra tarptautiniai, užsienio politikos klausimai, o mes kalbėjome apie mūsų vidinės politikos klausimus.

Santykius su Lenkija pablogino buvusios valdžios neapgalvoti sprendimai, o šiandien reikalingas naujos valdžios ryžtas tas klaidas taisyti.

– Linas Linkevičius, nuvykęs į Lenkiją, atsiprašė už 2010 metais įvykusį akibrokštą, kai tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito Lietuvoje metu buvo nepritarta lenkiškų pavardžių daliniam įteisinimui. Prieš vizitą į Varšuvą premjeras A.Butkevičius sakė nesijaučiantis kuo nors nusikaltęs, todėl nematantis dėl ko atsiprašinėti. Ar tai nerodo, kad Vyriausybė neturi bendros pozicijos santykių su lenkais klausimu?

– Gal aš nekomentuosiu nei vieno, nei kito pasisakymo, tai yra jų apsisprendimas.

Aš vakarinėje maldoje kasdien atsiprašau, jeigu net truputį pakeltu tonu su savo pavaldiniais kalbėjau.

Neeskaluokime šito klausimo. Manau, kad ne čia esmė, reikia ieškoti sutarimo visur ir visada. Santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos blogesni jau būti nebegali, o kiek bus geriau, pamatysime.

– Kai kurie politologai teigia, kad LLRA yra naudinga palaikyti įtampą tarp Lenkijos ir Lietuvos, nes tai jums padeda sutelkti dėmesį į save ir išlaikyti elektoratą. Ką apie tai manote?

– Šitie politologai apskritai kompromituoja politologiją kaip dalyką. Tai yra sovietiniai metodai: argumentų jokių, kažkas užsako ir yra parašoma.

Tautinės mažumos turi gintis ir tik ginasi, tai nėra koks nors buitinis konfliktas, tai įtampa, kylanti dėl aukščiausio lygio sprendimų.

Daugumos nesugriautų Valdančiosios centro kairės koalicijos sutartį po Seimo rinkimų pasirašė Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“.

Vėliau prie koalicijos prisijungė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuriai atiteko viena ministerija – Energetikos – bei daug mažesnių postų.

Valdančioji keturių partijų koalicija Seime turi 85 balsus. Jei 8 Seimo narius turinti Lenkų rinkimų akcija nuspręstų pasitraukti į opoziciją, koalicija išlaikytų stabilią daugumą – turėtų 77 balsus.

Ar jau laikas pabusti nuo kavos poveikio?

Kava – visame pasaulyje populiarus gėrimas, ypač Europoje, kur jos išgeriame daugiau nei 3 milijonus tonų per metus! Problema yra tai, kad kavai užauginti naudojamas vanduo nėra Europos išteklius – tai vanduo iš kavos pupelių auginimo regionų, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos ir Afrikos, kur dažnai jaučiamas vandens stygius.

Kai kurie kavos gamintojai jau rimtai svarsto vandens trūkumo klausimą ir yra įsipareigoję neimti vandens iš regionų, kenčiančių dėl didelio vandens trūkumo.

Pasiskaitykite informaciją ant kavos pakuotės ar kavos gamintojo interneto svetainėje ir sužinosite, kokia jūsų pasirinktos kavos gamintojo nuomonė šiuo klausimu. Be to, gal vertėtų pagalvoti apie tai, kad vieną puodelį kavos per dieną galima būtų pakeisti puodeliu arbatos, kurios vandens pėdsakas daug mažesnis?

Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip naudojame gamtos išteklius dabar.

Rinkitės išmintingai – Jūsų sprendimai keičia pasaulį!

Būkite sprendimų dalis.

Prisijunkite prie GenerationAwake.eu *1 puodeliui kavos pagaminti ir suvartoti vidutiniškai reikia 132 litrų vandens

12 | Sportas

15min • 2013 m. vasario 15 d.

LKL komandų biudžetai ir savivaldybių parama Komanda

Kauno „Žalgiris“

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Prienų „Prienai“

Šiaulių „Šiauliai“

Klaipėdos „Neptūnas“

Pasvalio „Pieno žvaigždės“1

Utenos „Juventus“

Savivaldybės dalis 2012 m.

2,9 mln. Lt (žadėjo 5 mln. Lt)

4 mln. Lt (2013 m.)

150 tūkst. Lt ir salės nuoma

Salės nuoma (100 tūkst. Lt)

500 tūkst. Lt

Apie 45 tūkst. Lt ir salės nuoma

500 tūkst. Lt

Procentas

8 proc.

25-30 proc.

~12-15 proc.

~10 proc.

~33 proc.

~5 proc.

50 proc.

Komandos biudžetas 2012/2013 m.

36

~12

~2,25

~1

~1,5

~1

~1

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

Kauno „Žalgiris“: Paulius Cubera p.cubera@15min.lt

Lietuvos krepšinio flagmanas Kauno „Žalgiris“ grįžo ten, kur buvo prieš trejus metus – į finansinę duobę. Klubas neteko ne tik šeimininko Vladimiro Romanovo, bet ir pagrindinio rėmėjo Ūkio banko, kurio veikla sustabdyta. „Žalgirį“ krizės krečia nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. 2009 metų pradžioje Kauno klubą, kurio tuščioje kasoje buvo tik skolų vekseliai, išgelbėjo iki tol tik futbolu domėjęsis Ūkio banko savininkas milijonierius V.Romanovas. Perėmęs legendinę komandą V.Romanovas gerokai patuštino piniginę – padengė 25 mln. litų siekusias skolas.

Per šiuos ketverius metus Kauno klubui pinigų netrūko, bet ramybės nebuvo: aikštingu charakteriu garsėjantis savininkas tarsi kojines keitė trenerius, nurodinėjo jiems, kuriam krepšininkui leisti žaisti, o kuriam – ne, tarp žaidėjų ieškojo ir nuolat surasdavo išdavikų ar priešų kareivių.

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas Šį sezoną V.Romanovas aprimo, puikiai sukomplektuota komanda, diriguojama patyrusio ispano Joano Plazos, turi vilčių pakartoti 1999-ųjų stebuklą, kai laimėjo Eurolygą.

Bet „Žalgirio“ šeimininkas ir vėl neiškentė iki sezono pabaigos: praėjusių metų pabaigoje ėmė reikalauti, kad klubą paremtų jo aistruoliai, vėliau – kreipėsi pagalbos į verslininkus, galiausiai pareikalavo, kad 10 mln. litų duotų Kauno miesto savivaldybė.

Sulaukęs neigiamo atsakymo V.Romanovas pareiškė žaidėjams esąs skolingas 25 mln. litų ir vienas negalįs finansuoti komandos, todėl atsisako būti jos savininku bei perduoda klubo akcijas „Žalgirio“ veteranams – Modestui Paulauskui bei Vitoldui Masalskiui.

Kokios tikrosios skolos? Šio sezono „Žalgirio“ viešai skelbiamas biudžetas – 36 mln. litų, tad V.Romanovo žodžiai, kad jis žaidėjams algų nemoka jau tris ar keturis mėnesius ir yra skolingas net

Finansinės duobės Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Žalgirį“ iš Kauno sporto vadovo Semiono Tokerio globos 1991 m. perėmė Kauno šiluminė elektrinė, tačiau ji negalėjo patenkinti klubo poreikių.

Tai buvo pirmoji trumpalaikė klubo krizė. „Žalgirį“ nutarė gelbėti „L grupės“ bendrovė, kuriai vadovavo Aronas Šerberis, tačiau ir šiai kompanijai klubo finansinė našta buvo per sunki.

Iš šios kompanijos komandą 1992 m. perėmė nuo 1984 m. „Žalgiryje“ gydytoju dirbęs Vytautas Vaikšnoras. Jis gerai uždirbdavo iš prekybos kompiuteriais bei metalais. Tiesa, „Žalgirio“ biudžetas tais laikais buvo tik apie 280 tūkst. JAV dolerių.

Bet V.Vaikšnoro verslą greitai ištiko krachas.

Jis 1993 m. pabėgo į Ispaniją.

Tuomet komandai ranką ištiesė krepšinio legenda Arvydas Sabonis bei verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Š.Kalmanovičius 1997 m. iš A.Sabonio už simbolinę pinigų sumą perėmė klubo akcijų paketą ir tapo komandos vadovu.

1999 m. „Žalgirį“ perėmė A.Sabonis ir Kauno verslininkas Mindaugas Plūkas. Tačiau jau 2003 m. pinigų vėl ėmė trūkti. Teigiama, kad klubo biudžetas tuomet buvo 20 mln. litų, o komandos vadovai galėjo surinkti vos 14-16 mln.litų.

Kasmet kildavo vis didesnis pinigų badmetis.

Todėl ne vienas „Žalgirio“ klubui atstovavęs krepšininkas liko be atlygio, o po to pinigus iš ekipos siekė susigrąžinti per teismus.

2007 m. klubą paliko generalinis direktorius G.Rutkauskas, o 2008 m. – ir jo įpėdinis G.Navikauskas. Tuomet ekipą sukrėtė didžiausia finansinė krizė – ekipos žaidėjai beveik penkis mėnesius negavo algų. „Žalgiriui“ buvo renkamos aukos.

2009 m., sezono pabaigoje, ekipą nuo bankroto išgelbėjo bankininkas V.Romanovas.

Jis padengė 25 mln. litų siekusias klubo skolas.

„Žalgiris“ per ketverius metus antrą kartą atsidūrė ant bedugnės krašto.

„15min“ inf.

E.Ovčarenko nuotr.

25 mln. litų, daugelį krepšinio ekspertų privertė gūžčioti pečiais: kam tada pirkti tokius brangius žaidėjus, jei neturi iš ko jiems mokėti. „Žalgirio“ paaiškinimas buvo toks: sezono viduryje kai kurie klubo rėmėjai parėmė

ne tiek, kiek tikėtasi. Tiesa, būsimasis klubo šeimininkas, „Žalgirio“ sporto direktorius V.Masalskis, dėstė jau visai kitus skaičius. Anot jo, atlyginimų skola žaidėjams siekia tik kiek daugiau nei 5 mln. litų, o žaidėjams nemokėta daugiausia 45

dienas. V.Masalskis, kitaip nei šeimininkas, tikino, kad klubo problemos būtų išspręstos, jei Kauno savivaldybė pervestų bent 5 mln. litų.

Galiausiai paaiškėjo, kad „Žalgiris“ būtų išsivertęs ir be savivaldybės paramos.

Sportas | 13

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Kėdainių „Nevėžis“

Panevėžio „Lietkabelis“

Kauno „LSU-Baltai“3

Vilniaus „Sakalai“

Palangos „Palanga“

Apie 200 tūkst. Lt2

„Cido“ arenos nuoma, 25 tūkst. Lt

Tikisi 0,5 mln. Lt (2013 m.)

50 tūkst. Lt

182 tūkst. Lt

25 proc.

2,5 proc.

~70 proc.

~10 proc.

~36 proc.

~0,8

~1

~0,7

~0,7

~0,5

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

mln. Lt

1 Pasvalio rajono savivaldybė grąžina klubui mokesčius už žaidėjų sumokamą gyventojų pajamų mokestį, jei žaidėjas gyvenamąją vietą yra deklaravęs Pasvalyje.

2 Kėdainiai tiesiogiai „Nevėžio“ neremia, tačiau 350 tūkst. litų skiria sporto rėmimo programai, iš kurios krepšinis gauna 200 tūkst. litų.

Beveik visa suma atitenka „Nevėžiui“.

3 Antroji Kauno komanda praėjusį sezoną žaidė NKL ir paramą gavo iš Kauno rajono savivaldybės – nereikėjo mokėti už salės nuomą.

nesibaigianti krizė V.Romanovas, pasisvaidęs žaibais, antradienį pervedė „Žalgiriui“ 3 mln. litų, bet klubas jų nespėjo atsiimti – pinigai įšalo uždarytame Ūkio banke. „Žalgirio“ sporto direktorius atskleidė, kad minėgti 3 mln. litų yra dviejų mėnesių žalgiriečių atlyginimas. Kauniečiai viliasi, kad šiuos pinigus netrukus atgaus, bet kas bus toliau – nežinia. Ūkio bankas buvo pagrindinis „Žalgirio“ finansuotojas, o klubo akcijų atsisakęs V.Romanovas nori likti tik rėmėju, bet kažin ar turės atliekamą litą „Žalgiriui“, nes, pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, jo finansinė padėtis, „švelniai tariant, sudėtinga“. Į panašią padėtį 2011 metų pabaigoje buvo patekęs pagrindinis „Žalgirio“ varžovas Lietuvoje – Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Tuomet buvo nacionalizuotas pagrindinis klubo rėmėjas bankas „Snoras“. Atsisakęs kelių brangių žaidėjų klubas išliko, bet šį sezoną subūrė jau kuklesnę komandą.

Koks savivaldybės indėlis?

V.Romanovas Vilniaus savivaldybę minėjo kaip pavyzdį ir labai pyko ant Kauno miesto savivaldybės, kad ši daug žada, bet mažai duoda. Kiek iš tiesų „Žalgiriui“ skiria miesto valdžia? „Kauno miesto savivaldybė „Žalgiriui“ praėjusiais metais skyrė 2,9 mln. litų,

S.Jovaiša: „Reikia prieš sezoną turėti stiprių verslininkų konsorciumą, kurie remtų komandą.“ 2011-aisiais – 4,4 mln. litų, o 2010-aisiais – 4 mln. litų. Tiesa, 400 tūkst. litų iš 4,4 mln., skirtų 2011 m., gavo ne „Žalgiris“, o Kauno sporto halė – tai nuoma už jos paslaugas, kurios nereikėjo mokėti klubui“, – skaičius

vardijo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama, kad bendras Kauno miesto biudžetas 2012 m. siekė 745 mln. litų, o 2013 m. planuojama, jog sieks tik 697 mln. litų. Dėl šių priežasčių savivaldybė nesugeba vykdyti pažado klubui kasmet mokėti po 5 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybė teigia krepšiniui kasmet skirianti gerokai didesnę sumą nei 5 mln. litų. Savivaldybė yra pagrindinė Kauno „Žalgirio“ arenos finansuotoja, o ši koncesijos sutartimi valdyti yra perduota Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdomai viešajai įstaigai „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“.

Pagal koncesijos sutartį savivaldybė šiai įmonei kasmet moka fiksuotą 3,25 mln. litų mokestį – tai bus daroma 25 metus nuo arenos atidarymo. „Kauno arena kainavo 167 mln. litų, iš kurių 67 mln. litų skyrė savivaldybė. Arenos infrastruktūra atsiėjo dar 67 mln. litų, iš kurių 56 mln. skyrė savivaldybė. Iš viso mūsų dalis sudaro 123 mln. litų, kurie buvo pasiskolinti iš bankų. Visa ši suma turi būti

grąžinta per 10 metų, tad savivaldybė kasmet moka po 13 mln. litų paskolos ir dar 2 mln. litų palūkanų.

Sudėjus šiuo skaičius, koncesijos mokestį ir praėjusiais metais „Žalgiriui“ tiesiogiai skirtus 2,9 mln. litų, išeina, kad Kauno savivaldybė vien pernai krepšiniui skyrė per 21 mln. litų“, – skaičiavo Kauno mero A.Kupčinsko patarėjas Tomas Grigalevičius.

Tai jau matyta „Tai yra privatus klubas ir per daug remti iš biudžeto pinigų jo negalima. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad savivaldybės biudžetas sumažės apie 50 mln. litų, o pinigų reikia ir kultūrai, ir sportui, ir komunaliniam ūkiui“, – teigė A.Kupčinskas.

Taip mano ne visi. „Vičiūnų“ verslo grupės savininkas, Kauno miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis, 2009 metais „Žalgiriui“ ritantis į bankrotą, bandė suburti verslininkus remti legendinį klubą.

Nukelta į 14 psl.

>>>

14 | Sportas >>>

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Atkelta iš 13 psl.

Jo darbą nutraukė „Žalgirį“ įsigijęs V.Romanovas. „Manau, kad miestas turėtų remti komandą daugiau, o ne tradiciškai meluoti ir išsisukinėti nuo savo pažadų. Miestas pinigų tikrai gali surasti, nepaisant sumažėjusio biudžeto ar prastų metų. Vien sumažinus etatų skaičių savivaldybės įmonėse ir sutvarkius pačią savivaldybę liktų pinigų dar vienam klubui. Politikai tingi galvoti, tačiau po „Žalgirio“ vėliava po pergalių nusifotografuoja. Kuris klubas Lietuvoje surenka po 15 tūkst. sirgalių?“ – retoriškai klausė V.Matijošaitis. Šiuo metu Ukrainoje dirbančiam buvusiam Kauno „Žalgirio“ ekipos generaliniam direktoriui Gediminui Navikauskui 2013-ųjų pradžia labai primena 2008–2009 metų „Žalgirio“ bėdas. Tuomet G.Navikauskas taip pat surinko galingą komandą, bet pritrūko pinigų ją finansuoti. „Tada savivaldybė sakė lygiai tą patį, kad sumažėjo biudžetas ir todėl mažėja pinigų. Jokios sutarties su savivaldybe neturėjome, tad žinojome, kad būsime apgaudinėjami. „Žalgirio“ biudžetas tuo metu viršijo 20 mln. litų, tad savivaldybės parama buvo svarbi. Tačiau valdininkams tie 5 milijonai buvo virvutė, už kurios buvo galima „Žalgirį“ tampyti“, – prisiminė G.Navikauskas.

Ydingas finansavimo modelis? „Krepšinio komandos valdymas skiriasi nuo paprastos įmonės valdymo. Krepšinio komandos biudžetas turi būti sudaromas

Kauno „Žalgirio“ pasiekimai su V.Romanovu Sezonas

2008-2009*

2009-2010

2010-2011

2011-2012

LKL

2 vieta

2 vieta

Čempionas

Čempionas

LKF taurė

2 vieta

2 vieta

Čempionas

Čempionas

BBL

2 vieta

Čempionas

Čempionas

Nedalyvavo

VTB

-

3 vieta

Grupės varžybos

Aštuntfinalis

Eurolyga

Grupės varžybos

„Top 16“

„Top 16“

„Top 16“

* Komandos valdymą V.Romanovas perėmė sezonui einant į pabaigą, 2009-ųjų gegužę.

rudenį, o pinigai iš valstybinių ir savivaldybės įmonių gaunami tik pavasarį, kuomet vyksta akcininkų susirinkimai“, – pasakojo G.Navikauskas.

„Visi, tiek V.Romanovas, tiek savivaldybės politikai žino, kad iš krepšinio verslo nepadarysi. To nepadaro niekas Europoje.

Viskas užverčiama ant V.Romanovo pečių,

nors jis komandą jau išsaugojo. Manau, kad Lietuvoje nerasite kito verslininko, kuris galėtų tiek daug investuoti – žmogus yra sporto fanatikas“, – besitraukiantį „Žalgirio“ šeimininką užjautė V.Matijošaitis. „V.Romanovas kiek galėjo, tiek padėjo, sunkią akimirką išgelbėjo komandą, tačiau keista, kad ištekliai baigėsi. Galbūt kažko neapskaičiavo. Reikia prieš sezoną turėti stiprių verslininkų konsorciumą, kurie susitartų dėl pinigų sumos ir remtų komandą.

Tada sezono viduryje nereikės karštligiškai ieškoti gelbėjimosi rato“, – išeitį siūlė buvęs „Žalgirio“ krepšininkas, Seimo narys Sergejus Jovaiša.

V.Matijošaitis daugiau atsakomybės norėtų perkelti savivaldybei, kuri, jei nenori iškart skirti „Žalgirio“ prašomų 10 mln. litų, turėtų sukurti klubo rėmimo modelį.

Verslininko manymu, puikiai žaidžiantis klubas turi teisę sezono viduryje prašyti daugiau pinigų. „Jeigu yra susitarimas remti 5 mln. litų, tai patekus į „Top 16“ etapą savivaldybė galėtų pridėti dar 2 milijonus. Patekus į aštuntuką – dar tris. Kaip jūs įsivaizduojate klubą, kuris prieš sezoną planuoja, kad žais superfinale? Tai nėra įmanoma. Jeigu komanda pasiekė tolimesnį etapą, tai jai reikia papildomų pinigų Ne tik klubo akcijas, bet ir finansinius įsipareigojimus drauge su M.Paulausku perimantis „Žalgirio“ sporto direktorius V.Masalskis gelbėjimosi rato neturi. Jis tik viliasi, kad žaidėjai neišsibėgios ir sulauks sezono pabaigos. O kas toliau? V.Masalskis ketina eiti kažkada V.Matijošaičio pramintu keliu – Kauno apskrities verslininkus įkalbėti tapti klubo dalininkais.

15min • 2013 vasario 15 d.

KUR KURKLIAI

Visuomenė | 19 N.Černiauskas siekia įtvirtinti linksmų valstybinių švenčių tradiciją.

Miestelis jauno o istoriko dėka Valstybės atkū ūrimo dieną švenčia su trenksmu

I.Gelūno nuotr.

Vasario 16-osios sostinė – Kurkliai Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt

„Tik nedarykite iš manęs kažkokio naivaus idealisto Don Kichoto“, – pokalbį juokdamasis pradėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas, patriotinių renginių organizatorius Norbertas Černiauskas. „Kurkliai – Vasario 16-osios sostinė“, „Trakinių partizanai“ – 28 metų Norberto sumanyti renginiai, kuriuose istorinius įvykius ir datas kviečiama prisiminti linksmai ir be perdėto patoso.

Skeptikus užtildė faktai Kai 2009-ais metais jis pirmąkart ėmėsi burti žmones švęsti Valstybės atkūrimo dieną Kurkliuose, Anykščių rajone, miestelio bendruomenė ir rajono valdžia žiūrėjo skeptiškai. Niekas nemanė, kad ši idėja taip išpopuliarės. „Pradėjome su skambiu šūkiu: „Kurkliai – Vasario 16-osios sostinė“. Ir iškart sulaukėme replikų: „Kas čia per sostinė...“ – pasakojo istorikas.

Tai, kad Kurkliai pagrįstai gali vadintis Vasario 16-osios sostine, pavyko įrodyti pateikus faktus. Iš Kurklių kilęs signataras

Pažiūrėkime, kiek žmonių į panašias šventes susirenka kituose Lietuvos miesteliuose. 20-30? Jei iš viso juose kas nors vyksta...

Steponas Kairys yra pagrindinis Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto teksto autorius. Tekstas nelegaliai buvo išspausdintas Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje, Totorių gatvėje. O M.Kukta irgi kilęs iš Kurklių apylinkių.

Be to, po 30 metų partizanams išėjus kovoti į miškus, Kurklių apylinkėse buvo apsistojęs partizanų vadas Juozas ŠibailaMerainis. Jis buvo 1949 m. Vasario 16-osios partizanų suvažiavimo priimto dokumento vienas iš autorių ir signataras.

Susitelkia visas miestelis „Dabar rajono valdžiai jau nieko nebereikia įrodinėti. Tiesą sakant, aš beveik nieko šiemet ir neorganizavau. Viskas vyksta savaime. Tai – unikalus atvejis. Tikriausiai Lietuvoje kito tokio ir nėra“, – džiaugėsi N.Černiauskas.

Kurklių Vasario 16-osios šventę kuria visas miestelis, pradedant seniūnija, mokykla,

kultūros centru, parapijos klebonu, oficialia miestelio bendruomene, vietos ūkininkais, baigiant medžiotojų būreliais, Šaulių sąjungos atstovais, krašto apsaugos savanoriais, iš Kurklių kilusiais verslininkais. „Ir pačiam smagu žiūrėti. Žinoma, yra kur tobulėti, nes tokių švenčių tradicijas reikia kurti nuo nulio. Tai, kas buvo iki karo, juk sunaikinta. Tradicijos, tarpukariu buvusios tikrai gražios, kai miesteliai susirinkdavo prie paminklų Nepriklausomybei, visos nudaigotos ir atkurti tą patį nėra tikslo“, – mano istorikas.

Kurkliuose rengiamoje šventėje paprastai dalyvauja keli šimtai žmonių. „Gal tai ir neatrodo labai daug. Bet pažiūrėkime, kiek žmonių į panašias šventes susirenka kituose Lietuvos miesteliuose. 20-30? Jei iš viso juose kas nors vyksta...“ – pastebi N.Černiauskas.

95 vėliavų eisena Kurkliuose Vasario 16-osios minėjimas prasideda signataro S.Kairio pagerbimu jo tėviškėje, po to – eisena per visą miestelį iki paminklo apylinkės partizanams jų palaidojimo vietoje. Paskui užkuriami laužai, skamba muzika, dalijamasi arbata, o vakarop viskas persikelia į mokyklą, kur moksleiviai ir vietos saviveiklininkai rodo kas ką sugeba, atvyksta svečių.

Šiemet pagrindinis šventės akcentas – 95 vėliavų eisena Kurklių gatvelėmis.

Tiek metų šiemet sukanka nepriklausomai Lietuvos Respublikai. Eisenoje neštos vėliavos bus išdalintos tiems miestelio gyventojams, kurie neturi ar nepajėgia jų nusipirkti. „Idėja tokia, kad kitąmet Kurkliai jau būtų vieta, kur visi iškelia vėliavas. Stengiamės kiekvieną šventę įvilkti į istorinį kontekstą, pateikti kažką naujo, kad nebūtų nuobodu, nes jei valandą skaitysi pranešimą, tai nieko galvose neišliks ir žmonės daugiau neateis“, – pripažino istorijos doktorantas.

Dvi baimės Jis prisiminė, kad pradėjęs rengti masinius renginius jautė dvi baimes. Pirmoji – kad jo renginiai netaptų vienos partijos sambūriais, antroji – kad čia nesuvažiuotų, jo žodžiais, „pakrypę dešinieji“, rengiantys Kovo 11-osios eitynes Vilniuje. „Jie yra užstrigę: neieško naujovių, nekuria naujų prieigų prie patriotizmo. Yra bugailiškiai prūdai, o kai kitomis akimis pasižiūri, kitomis priemonėmis ir palyginti profesionaliai, tai įmanomas ir patriotizmas be to prūdo. Viskas nuo požiūrio priklauso“, – apie tautiniu save vadinantį jaunimą atsiliepia Norbertas.

Nuo žaidimo iki festivalio Kai su N.Černiausku kalbėjomės prieš septynerius metus, kitas jo sumanytas renginys – „Trakinių partizanai“ – buvo tik studentų vasaros pramoga, kai keli kurso draugai susirinkdavo savaitei kaime pažaisti partizanus. Tuomet paklaustas, kodėl į savo stovyklą nekviečia dėstytojų, Norbertas atsakė tai darysiąs nebent tada, kai užaugs ir taps rimtas.

Dabar jau kelerius metus rugsėjo pradžioje į Anykščių rajone esantį Trakinių kaimą „partizanauti“ susirenka vis daugiau žmonių. Tarp jų jau galima sutikti ir Seimo narį, dėstytoją, ministrą, o renginio biudžetas, kaip sako Norbertas, išaugo nuo lito iki kelių dešimčių tūkstančių litų.

Autentiškoje buvusių partizanų kautynių vietoje ant upės kranto vyksta jaukūs festivaliai su filmų peržiūromis, koncertais, sporto varžybomis, diskusijomis ir mūšių inscenizacijomis.

„Turbūt jau galima sakyti, kad užaugome. Šiemet, tikiuosi, renginys dar paaugs. Gal jau atvyks ir tūkstantis žmonių“, – viliasi N.Černiauskas. Anot jo, rugsėjį festivalio dalyviams ketinama surengti ir netradicinę pramogą. Teatras „Laboratorium“ ir jaunas režisierius Paulius Ignatavičius „Trakinių partizanuose“ planuoja surengti profesionalaus spektaklio apie partizanų ryšininkę premjerą. Pjesę parašė režisieriaus tėvas Eugenijus Ignatavičius. „Naujos kartos, mano amžiaus režisierius imasi šios temos. Tai labai smagu ir įdomu, – pažymi N.Černiauskas. - Norime, kad valstybės šventės, istorija būtų visų, visos visuomenės, kiekvieno piliečio interesas. Mūsų, ypač jaunų istorikų, netenkina visuomenės istorijos išmanymas, todėl norime paprastais būdais paskatinti didžiuotis tuo, kuo reikia didžiuotis ir priminti tai, kuo didžiuotis negalime.“

Užsk. Nr. 307785

20 | Verslas

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Skalūnų detektyvas:

J.Mockevičius teigia, kad žygaitiškiai nežinia kodėl išsigando tyrimų, kurie Lietuvoje daromi jau nuo 1961 metų.

J.Kalinsko nuotr.

kas paleido dūmų uždangą?

Skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje užsimojusi sustabdyti Tauragės rajono Žygaičių kaimo bendruomenė sulaukė aukštų politikų paramos. „15min“ išsiaiškino nutylimą skandalingą tiesą: Žygaičiuose skalūnų dujų niekas neieško ir net nesirengia ieškoti.

Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt Mažo miestelio Žemaitijoje pavyzdys rodo, kodėl Lietuvoje žlunga milijardiniai energetikos projektai. Išgąsdinti žmonės, verdančios aistros, protesto akcijos po Seimo langais. Visa tai Žygaičius padarė Lietuvos politinių aktualijų centru.

Tuo tarpu licenciją angliavandenių gavybai turinčios ir tyrimus Žygaičiuose vykdančios bendrovės „LL investicija“ atstovai tvirtina, kad skalūnų dujų Žygaičiuose neieškoma ir net nesirengiama ieškoti.

JAV energetikos gigantas „Chevron“, kurį žygaitiškiai jau varo iš savo žemių, jei laimės skalūnų dujų žvalgybos konkursą, jų ieškos ne Žygaičių apylinkėse, o kitose vietose.

Nėra prieš ką protestuoti 2007 metais Gedimino Kirkilo vyriausybė išdavė leidimą UAB „LL investicijos“ naudoti angliavandenilių išteklius šiame rajone. Apie šį sprendimą Žygaičių bendruomenė nežinojo tol, kol 2012 metų pabaigoje į jų duris pasibeldė bendrovės atstovai prašydami pasirašyti sutartis,

leidžiančias atlikti seismologinius lauko tyrimus gyventojų žemėse. Dalis žemės savininkų šias sutartis pasirašė.

Tačiau viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie planuojamą skalūnų dujų žvalgybą kilo sujudimas. Vietos gyventojai neabejoja, kad UAB „LL investicijos“, kurios pusę akcijų valdo bendrovė „Chevron global energy“, skalūnų ims ieškoti būtent jų žemėse.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai „Mes ieškome tik naftos ir tradicinių gamtinių dujų telkinių. Kai 2007 metais gavome licenciją, apie skalūnus jokios kalbos nebuvo. Skalūninių dujų paieškai šiuo metu yra paskelbtas konkursas ir numatytas plotas, kuriame galės vykti darbai.

Konkurse dalyvauja bendrovė „Chevron“ su savo įmone Lietuvoje. Žygaičių seniūnijoje skalūnų dujų ieškoma nebus. Mūsų bendrovė vienintelė turi licenciją gavybai

Verslas | 21

15min • 2013 m. vasario 15 d.

kad jos ten iš viso nėra“, – sakė įmonės vadovė.

Bendrovės atstovai taip pat garantavo, kad bus atlyginta visa žala, atsiradusi seismologinių tyrimų metu. Taip pat ir galima žala žemių melioracinei sistemai.

Valdžia bejėgė prieš baimes

Linas Kontrimas, viešųjų ryšių specialistas

„Mūsų visuomenė ir žmonės dar tik mokosi kultūringai bendrauti.

Valdininkai turi išdrįsti eiti į gatvę ir kalbėti su žmonėmis.

Gyventojai į institucijas turi belstis paklausti ir gauti atsakymą, o ne eiti langų daužyti. Taip bendrauti mes vis dar mokomės.

Dabar viešojoje erdvėje skelbiamos įvairios nepamatuotos baimės arba nepagrįsti lūkesčiai. Tai – to paties nesusikalbėjimo pavyzdys. Išteklių paieška, kurios dabar bijo Žygaičių bendruomenė, jau ne vieną kartą vykdyta ir toje teritorijoje, ir kitose Lietuvos vietose. Ir niekam nieko blogo neatsitiko. Didysis triukšmas kilo tada, kai sužinojome, kad į Lietuvą ateina didelė JAV bendrovė.

Informacija apie skalūnų dujas į viešumą pradėta leisti prieš pusantrų metų. Tuomet ji niekam nekėlė jokio dirgesio. Pernai spalį, sužinojus, kad į Lietuvą ateina „Chevron“, prasidėjo vis didėjantis negatyvus triukšmas.

Aš suprantu, kad gyventojams kyla daug klausimų, bet reiktų netrukdyti pateikti atsakymus. Šiuo metu viešojoje erdvėje pastebiu ne diskusiją apie faktus, o kilusį ambicijų karą. Metami argumentai „kodėl man apie tai niekas nieko nesakė“. Viskam reikia laiko ir informacija bus suteikta. Juk tema nėra tokia paprasta ir kasdienė. Energetinės nepriklausomybės klausimas mūsų šaliai svarbus ir ilgalaikis.

Esminis klausimas – ar mes turime teisę žinoti, kokius turtus turi Lietuva? Ar gali tie turtai būti naudingi visai valstybei ir visuomenei? Ar galime pagaliau pradėti mąstyti apie bendravalstybinius projektus ir tapti modernia valstybe?

Ar mes vis dėlto liksime neišnaudotų galimybių, kurias nužudo nepagrįstos baimės, šalimi?

Geopolitiškai mes visada buvome didžiųjų valstybių interesų taikinyje.

Todėl baimių yra daug. Vienintelis būdas su tuo kovoti – kuo skaidresnė diskusija. Turime palikti kuo mažiau vietos gandams. Lietuva per maža, kad joje galėtų tilpti ir objektyvi informacija, ir įvairiausi gandai. Didelės valstybės gandų komunikaciją gali užgožti normalia informacine kampanija.

Mūsų valstybėje reikia stengtis visiems – politikams, bendruomenei, žiniasklaidai, reikia siekti susikalbėti faktų kalba.“

šiame plote, todėl kitos bendrovės leidimo ieškoti skalūnų dujų gauti negalės“, – „15min“ sakė UAB „LL investicijos“ projektų vadovas Bronius Radeckas.

Jo teiginius patvirtino ir bendrovės direktorė Natalija Haselton. Pasak jos, bus vykdomi įprasti tyrimai naftos telkiniams aptikti. Jokių horizontalių gręžimų ar cheminių medžiagų pumpavimo nebus. „Mes įprastais būdais ieškome naftos. Gali būti,

Kam tai naudinga?

Lietuvos Geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius „15min“ patvirtino, kad skalūnų dujų paieškos Žygaičių seniūniją aplenks: „Žygaičiai į plotą, kuriame skelbiamas konkursas skalūnų paieškai, neįtraukti.

Man labai keista, kad į kokteilį suplakami prieš šešerius metus vykęs ir naujasis konkursai, o visa tai pateikiama kaip „Chevron“ invazija. Nežinau, kam tai naudinga.“ Pasak J.Mockevičiaus, bendrovės „LL investicija“ atliekama seisminė žvalgyba nėra naujovė, kurios reikėtų bijoti. „Tokios žvalgybos Lietuvoje nuo 1961 metų yra atlikta daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų ir susprogdinta per 700 tonų trotilo. Nesugriuvo nė viena troba. Bendrovė vykdo eilinį, standartinį ir net saugesnį nei senais laikais tyrimą. Poveikio nei derlingumui, nei sveikatai, nei gruntiniams vandenims nebus“, – paaiškino J.Mockevičius.

Tarnybos vadovas patvirtino, kad kitai bendrovei licencija vykdyti žvalgybos ar gavybos darbus tame pačiame plote negali būti suteikta. Tai draudžia ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos teisės aktai.

J.Mockevičius stebėjosi, kodėl Lietuvoje geologiniai tyrimai sukelia tokią audringą reakciją. „Mitingai prie Seimo vyksta dėl daug ko. Mes turbūt vieninteliai pasaulyje negalime kasti anhidrito, nes tai baisu kai kuriems žemės sklypų savininkams. Mes negalime kasti durpių.

Reikėtų geologiją uždrausti, paskelbti ją už įstatymo ribų, ir viskas būtų gerai“, – piktinosi pašnekovas.

A.Salamakinas sutriko Seimo Aplinkos apsaugos komitetas po žygaitiškių protestų rekomendavo Vyriausybei sustabdyti skalūnų dujų žvalgybos procesą, nes baiminasi didžiulės žalos gamtai ir žmonėms. Itin karštai prieš skalūnų dujų žvalgybą agitavo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas. „15min“ klausimas, ar žino, kad Žygaičiuose niekas skalūnų dujų nė nesirengia ieškoti, A.Salamakiną sutrikdė. „Man teko radijo laidoje bendrauti su bendrovės „LL investicijos“ atstovais, kurie vienareikšmiškai sakė, kad žvalgo skalūnų dujas. Jau nebežinau, kokiais pareiškimais tikėti. Turime jų oficialius pareiškimus, kad skalūnų dujų gavybą pradės nuo Žygaičių ir eis į vakarus. Klausime, kas atsitiko. Galbūt jie pamatė žmonių nuotaikas ir pakeitė planus“, – tikino komiteto vadovas.

A.Salamakinas aiškino, kad Žygaičių bendruomenė taip pat buvo informuota apie skalūnų dujų paieškas jų žemėse: „Jie patys juk neprisigalvojo. Žmonėms buvo pateikta informacija, kad bus daromi gręžiniai skalūnų dujoms išgauti.“ Tuo tarpu bendrovės „LL investicijos“ atstovai patikino, kad niekada jokių pareiškimų dėl planų ieškoti skalūnų dujų nedarė. Žarstėsi priekaištais Žygaičių bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas nenorėjo girdėti klausimo, kodėl bendruomenė protestuoja prieš skalūnų dujas, nors jų niekas Žygaičių apylinkėse nė nesirengia ieškoti.

Jis kaltino bendrovę „LL investicijos“ ir valdžią.

PAAIŠKINIMAI: Plotas, kuriam bus skelbiamas naujas angliavandenilių, molio skalūnų dujų, naftos išteklių naudojimo konkursas.

Plotas, kuriam išduotas angliavandenilių išteklių naudojimo leidimas.

A.Salamakinas: „Jau nebežinau, kokiais pareiškimais tikėti. Žmonėms buvo pateikta informacija, kad bus daromi gręžiniai skalūnų dujoms išgauti.“ „Kaimo žmogui patikėti, kad ten bus gręžiama, bet neieškoma skalūnų dujų, yra labai sunku. Jeigu mūsų valdžia nesugebėjo paruošti ataskaitos apie galimą poveikį aplinkai,

jeigu buvo pasirinkta įmonė, neturinti jokio kapitalo ir daugybę metų nieko neveikusi, tai sunku kalbėti apie pasitikėjimą“, – sakė bendruomenės atstovas. „Matome, kad žmonės sujaudinti, kad reikia aiškintis. Mūsų telkiniai žemėje taip pat yra didelė valstybės vertybė. Jei ten lendama, tai reikia žinoti, koks bus poveikis. Pamažu tie dalykai išaiškės, todėl nemanau, kad mes kažką stabdome“, – sakė J.Nairanauskas.

22 | Pasaulis Nepavydėtinas darbas

15min • 2012 m. vasario 15 d.

Būti popiežiumi 2005 m. balandžio 18 d.

J.Ratzingeris išrenkamas popiežiumi ir pasirenka Benedikto XVI vardą.

AFP/Scanpix nuotr.

2013 m. vasario 11 d.

Benediktas XVI paskelbia, kad vasario 28 d. pasitrauks iš posto.

AFP/Scanpix nuotr.

Iš posto pasitraukiančio popiežiaus Benedikto XVI veikla vertinama toli gražu ne vienareikšmiškai, o kardinolo, kuris užims jo vietą, laukia gausybė iššūkių. „Šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai kintančiame ir blaškomame tikinčiųjų gyvenimui svarbių klausimų, Petro laivo vairavimui ir Evangelijos skelbimui reikalingos ne tik dvasios, bet ir kūno jėgos, jėgos, kurios pastaraisiais mėnesiais manyje tiek nusilpo, kad turiu pripažinti nesąs pajėgus gerai vykdyti man patikėtos tarnystės“, – pirmadienį netikėtai pareiškė popiežius Benediktas XVI ir pritrenkė ne tik 1,2 mlrd. pasaulio katalikų, bet ir milijardus pasauliečių bei kitų religijų atstovų.

Sveikata ar intrigos?

Pastarąjį kartą popiežius savo noru pasitraukė prieš 598 metus. 1415 m. dėl politinių priežasčių – Didžiosios Vakarų schizmos – atsistatydino Grigalius XII. Katalikų bažnyčios vadovu tik kelis mėnesius išbuvęs Celestinas V atsistatydino 1294 m.

Tai buvo labai silpnas, į save sukoncentruotas popiežiavimas.

Benediktas XVI yra toks, koks yra. Jis yra intravertas Benediktas IX 1045-aisiais popiežiaus sostą pardavė savo krikštatėviui Grigaliui VI ir vėliau bandė jį susigrąžinti, bet nesėkmingai. O nepraėjus nei dvejiems metams, spaudžiamas vyskupų, trauktis dėl nusipirkto sosto turėjo ir Grigalius VI. 964 m. Šventosios Romos imperatorius privertė pasitraukti popiežių Benediktą V. Teigiama, kad sulaukęs 80-ties apie tokią galimybę svarstė popiežius Jonas Paulius II. Esą Jono Pauliaus II patirtis galėjo paskatinti ir 85-erių Benediktą XVI žengti istorinį žingsnį. Pasak užsienio žiniasklaidos,

pastaruoju metu Benedikto XVI sveikata silpnėjo, jis kentėjo nuo reumato, sąnarių skausmų ir nuo praėjusių metų vaikščiojo su lazdele.

Tačiau vokiečių leidinys „Der Spiegel“ kelia ir kitą versiją. Esą Benediktas XVI suprato, kad daugiau negali kontroliuoti Bažnyčios. Per praėjusių metų „Vatileaks“ skandalą paviešinti dokumentai ir laiškai šokiravo informacija apie intrigas Vatikane ir vidinę kardinolų kovą, kurios popiežius nepajėgė sustabdyti. Tą iš dalies patvirtino ir ilgametis Benedikto XVI draugas Maxas Seckleris: „Net sunku įsivaizduoti, kokios intrigos vyksta Romoje.“ Nuo krizės prie krizės Kad ir kokios būtų pasitraukimo priežastys, Benedikto XVI sprendimas sulaukė tik pagarbių įvertinimų. Toks žingsnis tarsi rodytų, kad Bažnyčia modernėja ir taikosi prie dabartinių aktualijų ne tik atidarydama socialiniame tinkle „Twitter“ popiežiaus paskyrą.

Vis dėlto Benediktą XVI sunku būtų pavadinti moderniu popiežiumi. Dar būdamas kardinolas Josephas Ratzingeris, jis buvo pramintas „Dievo rotveileriu“ dėl aistringos Bažnyčios gynybos nuo kritikų. Tapęs popiežiumi J.Ratzingeris išliko toks pat intelektualiai konservatyvus ir dogmatiškas.

Dalis liberalių pažiūrų katalikų vylėsi, kad 2005 metais perėmęs sostą po reformatoriumi laikyto popiežiaus Jono Pauliaus II mirties, jis tęs Bažnyčios modernizaciją. „Tikėtasi, kad, kaip puikus teologas, kuris moka rašyti plačioms masėms, Benediktas XVI pajėgs įkvėpti įgulą ir su ja plauks per banguotą jūrą. (...) Tačiau kai Bažnyčia susidūrė su didžiuliais iššūkiais realiame pasaulyje, Benediktas XVI kaip biliardo kamuoliukas šokinėjo nuo vienos krizės prie kitos“, – rašo dienraštis „The New York Times“.

2006 metais sakydamas kalbą Vokietijoje popiežius pacitavo Bizantijos imperatoriaus

Pasaulis | 23

15min • 2012 m. vasario 15 d.

Pagrindiniai kandidatai Įtakingas ir glaudžius ryšius su Italijos valdžios elitu palaikantis Milano arkivyskupas 71-erių Angelo Scola. Konservatyvių pažiūrų intelektualas, besidomintis bioetika bei katalikų ir musulmonų santykiais, yra laikomas stipriausiu italų kandidatu.

Kitas minimas italas – 70-metis gerai žinomas intelektualas ir Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas Gianfranco Ravasi. Benediktas XVI jį paskyrė kardinolu ir šių metų Gavėnios rekolekcijos vadovu.

Vienos arkivyskupas 68-erių Christophas Schoenbornas vadinamas Benedikto XVI mokiniu, bet jis laikomas per liberaliu, pasisakančiu už didesnį Bažnyčios skaidrumą.

68-erių dogmatiškas teologas kanadietis kardinolas Marcas Ouellet yra laikomas

žodžius, kad musulmonų pranašas atnešė tik blogį, ir užrūstino islamo sekėjus. Kai kurių katalikų kunigų nepasitenkinimą sukėlė jo bandymas sugrąžinti lotynų kalbą į mišias. Jam nepavyko reformuoti Vatikano biurokratijos.

Benediktas XVI atmetė bet kokią moterų galimybę tapti katalikų kunigais ir net ekskomunikavo vieną JAV dvasininką už tai, kad šis bandė tai padaryti. Be to, jis sugrąžino į Bažnyčią vyskupą, kuris neigia holokaustą.

Popiežius sukėlė protestus pareiškęs, kad prezervatyvai skatina AIDS plitimą.

Seksualinės mažumos taip pat sulaukė

Benedikto XVI favoritu. 2010 m. popiežius kanadietį paskyrė įtakingu Vyskupų kongregacijos prefektu.

63 metų charizmatiškas konservatorius Niujorko arkivyskupas Timothy M.Dolanas.

64-erių Apaštališkosios signatūros aukščiausiojo tribunolo prefektas Raymondas L.Burke‘as.

Išsilavinimą Vakaruose įgijęs 64-erių kardinolas iš Ganos Peteris Appiah Turksonas, kurį Benediktas XVI paskyrė Popiežiškosios teisingumo ir taikos komisijos pirmininku.

Pietų Amerikos kandidatu laikomas argentinietis 69 metų kardinolas Leonardo Sandri, kuris buvo artimas Jonui Pauliui II ir puikiai išmano Vatikano koridorius. tik jo pasmerkimo. Galiausiai, Benediktas XVI nesėkmingai tvarkėsi su didžiuliu kunigų vykdyto seksualinio išnaudojimo skandalu. „Tai buvo nyki popiežiavimo era, – „The New York Times“ sakė istorikas iš Keino universiteto (JAV) Christopheris M.Bellitto. – Tai buvo labai silpnas, į save sukoncentruotas popiežiavimas. Benediktas XVI yra toks, koks yra. Jis – intravertas.“ Nelengva užduotis kardinolams Benediktas XVI paskelbė, kad atsisakys popiežiaus sosto vasario 28-ąją, 20 valandą, ir pasitrauks gyventi į Vatikano vienuolyną.

Skelbiama, kad iki Velykų (kovo 31-osios) turėtų būti paskelbtas naujasis katalikų vedlys. Tad kovo viduryje 117 kardinolų privalės išrinkti naują popiežių.

Nors jau įvardyta daugiau nei dešimt pagrindinių kandidatų į popiežiaus sostą, tačiau Konklavoje kardinolų laukia nelengva užduotis, turint omeny Vatikano vidines intrigas ir vis gausėjančius raginimus naujuoju Katalikų bažnyčios vadovu paskirti dvasininką ne iš pasaulėjančios Europos, o iš Pietų Amerikos ar Afrikos, kur gausėja Romos katalikų sekėjų.

Dar sunkesnė užduotis laukia naujojo popiežiaus. „Benediktas XVI palieka Bažnyčią dar labiau susiskaldžiusią. Jis tapo svetimas daugumai katalikų, bet ne vyskupams ir kardinolams, kurie laikosi hierarchijos, remia ir įgyvendina tai, ką popiežius sako.

Tačiau paprasti katalikai abejoja, ar Bažnyčia eina gera kryptimi, ir jaučia didesnę nei prieš aštuonerius metus takoskyrą“, – „The New York Times“ dienraščiui teigė katalikų savaitraščio „The Tablet“ korespondentas Vatikane Robertas Mickensas. Šeši pagrindiniai iššūkiai Naujajam Katalikų bažnyčios vadovui BBC pateikia šešis pagrindinius iššūkius, su kuriais jis susidurs.

Visų pirma, būtina suvaldyti Vatikaną, ko nepavyko padaryti teoretikui intelektualui Benediktui XVI. „Vatileaks“ paviešinti dokumentai rodo, kad dėl intrigų ar net korupcijos Bažnyčios vyriausybė – Kurija – yra neveikianti institucija. „Būtina decentralizacija. Tai tikrai milžiniška ir nepavydėtina užduotis jo (Benedikto XVI, – red. past.) įpėdiniui“, – BBC teigė

Tikėtis radikalių pokyčių Bažnyčioje būtų per daug optimistiška. ilgametis Vatikano ekspertas Cliffordas Longley.

Antra, lygybės įstatymai. Dabartinė netolerantiška politika ne tik atstumia vakariečius nuo katalikybės, dėl to Bažnyčia gali sulaukti ir teisminių pretenzijų.

Trečia, naujajam popiežiui teks baigti gesinti kunigų pedofilijos skandalų gaisrus. Nors Benediktas XVI pasmerkė kunigus pedofilus, tačiau iki šiol bylų tyrimai vyksta lėtai ir labai slaptai. „Kitas popiežius privalo apsaugoti vaikus. Jis turi nustoti atsiprašinėti ir nušalinti vyskupus, kurie toliau bando nuslėpti šiuos šlykščius nusikaltimus“, – teigė Išgyvenusiųjų kunigų prievartą tinklo vadovas Davidas Clohessy.

Ketvirtas iššūkis – moterų vaidmuo. Iki šiol daugelis Bažnyčios durų dailiajai lyčiai uždarytos, o atsidavusios Dievui moterys neretai patiria visapusišką diskriminaciją.

Penkta, naujasis popiežius turės ieškoti santykio su kitomis religijomis.

Paskutinis, bet tikriausiai didžiausias iššūkis – mažėjantis katalikų ir kunigų skaičius.

Vis dėlto tikėtis radikalių pokyčių Bažnyčioje būtų per daug optimistiška. „The Guardian“ inf.

APIE PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ (PSD)

PIKTYBINIŲ NAVIKŲ PREVENCIJAI SKIRTOS PROGRAMOS: AR ŽINOTE, KAD...

Lietuvoje šiuo metu vykdomos keturios su piktybinių navikų prevencija susijusios programos, kurias finansuoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų: Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos. Ketvirtoji – Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa – šiuo metu vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.

• Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa pasinaudoti ir nemokamai pasitikrinti sveikatą gali 50-69 metų amžiaus moterys vieną kartą per dvejus metus. Pagrindinis tyrimo metodas – mamografija. Pačiu tyrimu siekiama nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Visais atvejais dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Mamografijos tyrimą galima atlikti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose), tiek Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. VLK duomenimis, nuo programos pradžios ja pasinaudojusiųjų skaičius padidėjo net keliolika kartų: jei 2005-aisiais pasitikrino vos 4500, tai jau 2012 m. – daugiau kaip 82 tūkst. moterų.

Kuo daugiau moterų pasitikrina, kuo daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio atvejų, tuo daugiau moterų išgydoma ar liga sustabdoma. Įvertinus ankstyvos diagnostikos naudą, programai kasmet skiriama vis daugiau lėšų – 2013 m. numatyta daugiau kaip 6 mln. litų.

• Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Vieną kartą per trejus metus moterys gali pasitikrinti nemokamai: paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jeigu reikia atliekama gimdos kaklelio biopsija, ištiriama biopsijos medžiaga. Šią paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Pastebėta, kad kasmet vis daugiau nustatoma ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžio atvejų (Ca in situ), kai ligą galima išgydyti, o vėlyvojo (III-IV stadijos) vėžio atvejų nebedaugėja. Gerai, kad kasmet patikrinama vis daugiau moterų: 2010 m. pasitikrino 100 tūkst., o 2012 m. – daugiau kaip 125 tūkst. Taip pat džiugina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kur veikia panaši programa, kasmet padidėja ankstyvųjų stadijų išaiškinamumas, kai, ligą nustačius laiku, moteris galima išgydyti.

• 2006 m. pradėta įgyvendinti Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa skirta 50-75 metų ir nuo 45 metų vyrams, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Programos priemonės: informavimo

Visa tai ir dar daugiau – www.vlk.lt rubrikoje „Žinoti sveika“

apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno nustatymo paslauga, urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga. Jos abi taikomos nemokamai vieną kartą per dvejus metus. Urologo konsultacijos teikiamos ir priešinės liaukos biopsija atliekama ambulatorines urologijos paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose. Per 2006 – 2012 m. laikotarpį apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio buvo informuota daugiau kaip 700 tūkst. vyrų. 2013 m. šiai programai finansuoti skirta daugiau kaip 6 mln. litų.

• Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta 50 – 74 metų asmenims.

Vieną kartą per dvejus metus galima nemokamai pasinaudoti šios programos priemonėmis. Jei asmuo kreipsis į šeimos gydytoją, šis informuos apie storosios žarnos vėžį ir paskirs atlikti specialų išmatų tyrimą.

Jei reikia, vėliau pacientas siunčiamas kolonoskopijos tyrimui.

Kiekvienas gali, bet ar kiekvienas naudojasi galimybe?

Jei jūs žinote, kad galite nemokamai pasitikrinti, bet pats dar nesiryžtate ar atidėliojate, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų: išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę.

Valstybinė ligonių kasa

24 | Kultūra

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Aistra skaityti

grąžina

Bičiulystė tarp iki tol menkai pažįstamų žmonių gali prasidėti nuo visiškai nekalto klausimo: „Gal galėtum paskolinti knygą?“ Toks klausimas vieną dieną išvirsta į nerašytą įsipareigojimą – ne tik skaityti, bet ir dalintis.

Ne tik knygomis, bet ir mintimis.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Vilnietė psichologė Agnė Jurgaitytė-Avižinienė su kolege Ivona knygų klubą subūrė nejučia. Viskas prasidėjo nuo nekaltos aistros skaityti ir noro pasidalyti patirtais įspūdžiais, įžvalgomis. „Su Ivona labai daug skaitėme, todėl pokalbiai dažnai sukdavosi apie literatūrą.

Dalindavomės knygomis: viena perskaito – pakiša kitai. Po to eidavome į kavinukę papietauti ir aptardavome. Šie pokalbiai prie kavos teikė didžiulį malonumą. Laikui bėgant prisijungė dar viena kolegė, po to – dar dvi“, – pasakojo A.Jurgaitytė-Avižinienė.

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

Žodis po žodžio kilo mintis bent simboliškai įkurti knygų klubą. Sutarta vienu metu skaityti tas pačias knygas ir susibėgti jų aptarti paskutinį kiekvieno mėnesio antradienį. „Draugės sūnus anuomet sarkastiškai replikavo: „Tai ką, eisit kaip Amerikoj sėdėti ir aptarinėti puslapius?“ – prisiminė pašnekovė.

Nuo tos dienos prabėgo ketveri metai ir, kaip juokais pastebi Agnė, į moterišką kompaniją „prisimaišė visokio velnio“. Dabar tai – ne tik psichologių ar psichiatrių būrelis, bet įvairių profesijų knygų mėgėjų sueiga. „Mūsų senbuvių penketukas tapo branduoliu, aplink kurį lipdosi kiti žmonės: bičiuliai, pažįstami ir pan. Kolektyvas nėra stabilus, nes krūvis nemažas – ne visi gali palaikyti tempą. Be to, ne visos knygos vienodai „užkabina“, todėl tenka ne tik mėgautis, bet ir padirbėti“, – pasakojo A.Jurgaitytė-Avižinienė.

Knygų klubo nariai neapsiriboja vien kūriniu, domisi ir kontekstu – literatūros kritika, rašytojų biografijomis.

Kultūra | 25

15min • 2013 m. vasario 15 d.

tikro bendravimo skonį BFL nuotr.

Pardavėjos atpažįsta veidus Po kelių mėnesių pertraukos klubo nariai rinksis aptarti Martos Tikkanen knygos „Raudonkepuraitė“.

Paimti ją į rankas rekomendavo knygyno „Akademinė knyga“ konsultantės: „Jos mus jau iš veidų pažįsta: visada maloniai sutinka, pristato naujienas, pataria, nukreipia, kas verta dėmesio, kas ne, nuolaidų pritaiko.“ Vienas knygas Agnė perka, kitas skolinasi iš bibliotekos. Knygų paieškos kartais virsta tikra medžiokle: „Kai ką tenka užsisakyti knygyne ir laukti, kol atveš. Kai kurie būrelio nariai išnarsto knygų turgelius, varsto „Mint Vinetu“ duris ir pan.“ Kūrinio rakto paieškos Padiskutuoti apie literatūrą knygų klubo nariai renkasi Psichologinių konsultacijų centro patalpose. Pokalbiai visada kvepia arbata ir gardėsiais.

Knygų klubo nariai neapsiriboja vien kūriniu, domisi ir kontekstu – literatūros kritika, rašytojų biografijomis. „Tarkime, jei skaitome Romainą Gary, patyrinėjame ir jo gyvenimo faktus, kartais norisi elementariai „pagooglinti“, peržiūrėti nuotraukų. Labai mėgstu Hermanną Hessę, todėl pasiūliau skaityti „Stiklo karoliukų žaidimą“. Daugelis narių prisipažino, kad, jei ne klubas, nebūtų įveikę“, – prisiminė pašnekovė.

Renkantis, ką skaityti, atsižvelgiama ne tik į klubo narių interesus ir norus. Įtakos turi

ir knygų titulai, pavyzdžiui, Metų verstinės knygos apdovanojimas, įvertinimas Nobelio literatūros premija ir pan. „Išbandome įvairius žanrus – nuo klasikos iki šiuolaikinės literatūros. Pavyzdžiui, skaitėme Tove Janson „Trolius Mumius“, tai truputį infantilu, tačiau smagu – tiek prisijuokėme! Mūsų sąraše ir Fiodoras Dostojevskis, Thomas Mannas, ir, tarkime, Johno Burdetto knyga „Bankokas 8“ – absoliutus „popsas“, – vardijo moteris. „Viskas kaip filmuose!“ Literatūrologė Jūratė Čerškutė pirmąkart su knygų klubu susidūrė prieš keletą mėnesių – mokslinės komandiruotės JAV metu. „Kai nuvykau į Sietlą, profesorė Violeta Kelertienė pranešė, kad eisime į „book club“.

Jis kartą per mėnesį renkasi Sietlo lietuvių bendruomenės pirmininko Rimo Mikšio namuose“, – pasakojo J.Čerškutė.

Arbata, vynas, pyragai, sausainiukai ir šiltas susirinkusiųjų bendravimas, lydimas skardaus ir linksmo juoko – toks pirminis vaizdinys iškilo prieš viešnios iš Lietuvos akis. „Visai kaip filmuose!“ – konstatavo J.Čerškutė.

Knygų klubo tradicijas R.Mikšio namuose puoselėja ne tik jo žmona, amerikietė Donna Mikšys, prieš dešimtmetį subūrusi šį klubą, bet ir literatūros tyrinėtoja V.Kelertienė, Žemaitės proanūkė bibliotekininkė Marytė Račys, buvusi Vašingtono valstijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Blekys, Lietuvos garbės konsulas JAV Vytautas Lapatinskas ir kt.

Prie lietuvių bendruomenės save priskiria ir du lenkai: Lešekas – bibliotekininkas, Božena – kraštovaizdžio architektė.

Nariai – tik su rekomendacijomis „Klausydamasi jų pokalbių nejučia užsigalvojau: „Tai iš kur išlįs detektyvas Tomas Barbanis? – juokėsi J.Čerškutė. – Knygų klubo atmosfera labai priminė tą, kurią pažįstu iš televizijos serialų „Midsomerio J.Čerškutė: „Knyga išties yra labai geras pretekstas susitikti, kalbėtis, bendrauti, galiausiai, pasibūti ar net išsikalbėti – to dabar labai stinga.“ I.Gelūno nuotr.

Knygų klubo įkūrėja A.Jurgaitytė-Avižinienė: „Išbandome įvairius žanrus – nuo klasikos iki šiuolaikinės literatūros.“ žmogžudystės“, „Mis Marpl“ ar „Erkiulis Puaro“. Nenuostabu, kad knygų klubai asocijuojasi su Anglija, mat kiek teko domėtis, ten ir yra jų gimtinė.“

Pašnekovė sako, kad priklausyti kokiam nors knygų klubui JAV – kone prestižo reikalas. Žmonės dalyvauja net ne vieno, o kelių klubų veiklose: „Viena Amerikos lietuvė pasigyrė: „Aš priklausau dviem – Sietlo lietuvių ir „amerikoniškam“.

Knygų klubų būna visokių rūšių – buriamasi net pagal labai siaurus interesus. „Gali būti atskiro žanro klubas, kur nariai skaito tik detektyvus. Yra autorių – Marcelio Prousto ar Jameso Joyce‘o – ar atskirų jų knygų klubų, pavyzdžiui, J.Joyce‘o romano „Finegano šermenys“, – pasakojo S.Čerškutė.

Lietuvoje į diskusijas apie knygas kviečia knygynai ir bibliotekos, tačiau pamažu šaknis leidžia ir privačių knygų klubų tradicija. „Iš patikimų šaltinių teko girdėti, kad randasi uždarų knygų klubų, kur patekti galima tik su rekomendacijomis. Tai džiugina, nes įrodo, kad kalbėjimui apie knygas ir skaitymo patirčių dalijimuisi grėsmės kol kas nėra. Būtų smagu priklausyti kokiam nors knygų klubui, tačiau profesiniai įsipareigojimai nuolat skaityti, vertinti knygas ir apie tai pranešti kitiems vargu ar dabar leistų patirti tą malonumą. Kita vertus, literatūrologų gyvenimas neretai primena amžiną ir nesibaigiantį knygų klubą, kurio variklis – nepagydoma priklausomybė nuo knygų“, – apibendrino J.Čerškutė.

LDK istorija | 27

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Kryžiuočių pagarba lietuvei Rimvydas Petrauskas LDKistorija.lt

Ona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona. Jos kilmė, kaip ir daugelio Lietuvos kunigaikščių žmonų, nėra tiksliai žinoma.

Patartas žmonos Vytautas iš Krėvos pilies ištrūko persirengęs moterimi.

Vytauto Didžiojo žmoną Oną su įvairiais Ordino vadovais nuolat siejo geri santykiai.

Onos nuo vaikystės išpažintą krikščionių tikėjimą netiesiogiai patvirtina vėlesni liudijimai apie jos pamaldumą. Tiesa, po Lietuvos katalikiško krikšto ji, kaip Vytauto žmona, iš stačiatikybės turėjo pereiti į katalikybę.

Legendinis Vytauto pabėgimas Ona suvaidino svarbų vaidmenį Vytauto gyvenimo istorijoje. Labiausiai žinomas Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas, kaip jos padedamas Vytautas 1382 metais pabėgo iš Jogailos nelaisvės.

Metraštyje rašoma: „Didysis kunigaikštis Vytautas griežtai saugomas sėdėjo Krėvos pilies menėje, o dvi moterys vaikščiojo patalo kloti į kunigaikštienės menę, stebimos sargybinių. Didžioji kunigaikštienė išgirdo iš žmonių, kad jei didysis kunigaikštis Vytautas ilgiau sėdės nelaisvėje, jam nutiks taip, kaip ir tėvui. Ir tuomet ji jam štai ką patarė: kai ateis tos moterys vėl patalo kloti, tegu jis apsirengia vienos iš jų drabužiais ir išeina su kita. Vytautas, paklausęs žmonos patarimo, apsirengė vienos moters drabužiais, išėjo su kita ir, nusileidęs iš pilies, pabėgo pas vokiečius į Prūsiją.“ Ši Vytauto „persirengimo istorija“ kartais perdėm romantizuojama, kartais laikoma anekdotiniu pasakojimu.

Tačiau siužetas sutinkamas ankstyviausioje Lietuvos metraščių dalyje, rašytoje dar Vytauto laikais (gal net jam diktuojant), todėl galima manyti, kad ši pabėgimo istorija ne tik buvo gerai žinoma amžininkams, bet ir lėmė tai, kaip Ona buvo vertinama. Bet nežinome, kokiu būdu iš Krėvos ištrūko pati Ona, šiaip ar taip, ji vėliau lydėjo Vytautą politinėje tremtyje Ordino žemėse.

Kunigaikštienės pėdsakai metraščiuose Apie didžiosios kunigaikštienės politinę įtaką galima spręsti iš kronikų, laiškų ir tarptautinių sutarčių. Ona dviem

K.Vanago/BFL reprodukcija

Vieni tyrinėtojai ją laiko Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo Ivanovičiaus dukterimi, kiti – lietuvių kunigaikščio ir Vytauto bendražygio Sudimanto iš Eišiškių seserimi.

Daugiau pagrindo esama manyti, kad ji kilo iš Smolensko, o jos vedybos, įvykusios apie 1375 metus, buvo viena iš Lietuvos valdančiojo elito priemonių, siekiant įsitvirtinti didelėje ir strategine prasme svarbioje Rusios kunigaikštystėje.

dokumentais patvirtino 1392 metų rugpjūčio 5 dienos Astravos sutartį tarp Jogailos ir Vytauto, juose Jogailai ir Jadvygai garantavo už savo vyrą.

Netrukus po to Jogaila kunigaikštienei iš Krokuvos pasiuntė dovanų kelis brangius žiedus. 1398 metais Ona dalyvavo sudarant Vytautui itin svarbią Salyno taikos sutartį su Ordinu. 1400 metais su gausia delegacija (minima 400 arklių palyda) ji atliko piligriminę kelionę po Prūsijos šventas vietas, aplankydama šv. Dorotėjos iš Montau kapą Marienverderyje. Šios kelionės metu Onai buvo padovanotos kelios knygelės su šv. Dorotėjos gyvenimo aprašymu. Tai netiesiogiai liudija apie jos išsilavinimą.

Vytautas Didysis pas savo pirmąją žmoną Oną skubėdavo lyg akis išdegęs.

Wikipedia.org piešinys

Ordino pažadas globoti ir ginti Ši kelionė turėjo ir politinį motyvą: buvo sutvirtinti tuomečiai draugiški Vytauto ir Ordino santykiai. Tikėtina, kad su įvairiais Ordino vadovais kunigaikštienę nuolat siejo geri santykiai.

1405 metais didysis magistras laiške Onai dėkojo už siųstas dovanas, kurias atgabenęs jos tarnas Konradas, ir prašė toliau užtarti Ordino reikalus Vytauto akivaizdoje.

1404 metais „riterių saloje“ (Ritersverderyje) prie Kauno paskelbtame dokumente didysis magistras Konradas Jungingenas Vytautui įsipareigojo didžiojo kunigaikščio mirties atveju būti jo žmonos globėju: „Prisimindami draugystę ir gerus darbus, kuriuos mes ir mūsų ordinas esame patyrę ir tikimės patirti ateityje iš šviesiojo kunigaikščio pono Aleksandro, kitaip Vytauto, ir šviesiausios kunigaikštienės, jo sutuoktinės Onos, gavę mūsų pareigūnų ir viso mūsų ordino sutikimą, kuo geriausiai ir rimčiausiai be klastos ir apgaulės pažadame: jei taip Dievo valia atsitiktų, kad minėtas kunigaikštis Aleksandras, kitaip Vytautas, pasitrauktų iš šio pasaulio anksčiau už savo sutuoktinę Oną, ir jei kas nors norėtų jai prievarta ir neteisėtai grasinti ar išvaryti iš valdų ir paveldėtų žemių, kurias jai iš savo tėvoninių valdų būtų užrašęs kaip dovį ir patvirtinęs savo pagrindiniu antspaudu jos vyras minėtas kunigaikštis Aleksandras, kitaip Vytautas, mes ir mūsų ordinas turime visomis savo galiomis ją globoti ir ginti nuo bet kokios prievartos ir neteisybės.“ Šiame dokumente minimos valdos Onai buvo užtikrintos 1401 metų Vilniaus sutartyje tarp Vytauto ir Jogailos. Tai buvo įprasta to meto teisinė ir ekonominė garantija kunigaikščių našlėms.

Tačiau Ona mirė dvylika metų anksčiau už savo vyrą – 1418 metais Trakuose. Palaidota Vilniaus katedroje. Už jos sielą buvo

meldžiamasi ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Ordino bažnyčiose.

Vokiečių ordino kronikininkas Jonas Posilgietis pasakojo keistą gandą, neva kunigaikštienė išpranašavo, kad po jos mirties Vytautui nesiseks.

Sunku pasakyti, kiek patikima ši žinutė, kurios nepatvirtina kiti šaltiniai, turbūt ji labiau atspindi vakariečių stereotipus apie „pagonių krašto moteris“.

Vienintelė Vytauto ir Onos duktė Sofija dar 1390 metais, antrojo Vytauto pabėgimo į Ordiną metu, buvo ištekinta už būsimojo Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Neįprasta dovana Onai Intriguoja viena Onos gyvenimo detalė.

1408 metais didysis magistras Ulrichas Jungingenas atsiuntė Onai išskirtinę dovaną.

Tai buvo vienas pirmųjų Europoje klavišinių muzikos instrumentų – klavikordas.

Pirmąkart vos prieš dešimtmetį (1396 metais) paminėtas instrumentas atkeliavo į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvarą.

Nežinome, kodėl Ordino vadovas Onai parinko tokią dovaną.

Tuo laiku tiek Ordino magistro, tiek Lietuvos valdovų rūmuose buvo mėgstama klausytis muzikos kapelos ar atskirų muzikantų.

Galima spėti, kad į rūmus būdavo kviečiamas muzikantas ir kunigaikštienė laisdavo laiką prie klavikordo, laukdama iš ilgų kelionių grįžtančio vyro, kuris, kaip pasakoja kronikininkai, pas žmoną skubėdavo lyg akis išdegęs.

28 | Skelbimai

15min • 2013 m. vasario 15 d.

KAUNAS

VILNIUS

Auganti ir atsinaujinanti „15min“ komanda

ieĹĄko buhalterio(-Ä—s) DARBO APRAĹ YMAS:

Ă…9Ä™ Ă….DXQR DHURXRVWDV´ VNHOELD YLHüĉ NRQNXUVĉ YLHQHULHPV PHWDPV LĂĽQXRPRWL .DXQR RUR XRVWR QDXMDMDPH NHOHLYLĹ€ WHUPLQDOH 2UR XRVWR J .DUPÄ?ODYD .DXQR U HVDQÄ€LXV NY P LĂĽ SDWDOSRV 1U LĂĽY\NLPR VDOÄ? ,, D NXULRV EHQGUDV SORWDV NY P NDYLQÄ?V ÄšUHQJLPXL LU HNVSORDWDYLPXL 3UDGLQÄ?

NY P QXRPRV NDLQD /W SOLXV 390 SHU PÄ?QHVÄš .DUWX VX SDUDLĂĽND NRQNXUVR GDO\YLDL SULYDOR SDWHLNWL VLÄşORPĉ NDYLQÄ?V ÄšUHQJLPR NRQFHSFLMĉ W \ IRWR QXRWUDXND YL]XDOL]DFLMD DU EUÄ?çLQ\V SDWHLNLDPL VX DSUDĂĽ\PX GRNXPHQWXV SDWYLUWLQDQÄ€LXV NRQNXUVR GDO\YLR QH PDçHVQÄ’ NDLS PHWĹ€ GDUER SDWLUWÄš YLVXRPHQLQLR PDLWLQLPR VULW\MH EHL NDG GDO\YLV WXUL WHLVÄ’ YHUVWLV YLHĂĽRMR PDLWLQLPR SDVODXJĹ€ WHLNLPR YHLNOD GRNXPHQWXV ÄšURGDQÄ€LXV MRJ NRQNXUVR GDO\YLV WXUL EHQW YLHQĉ WDUSWDXWLQLDPH RUR XRVWH YHLNLDQWÄš YLHĂĽRMR PDLWLQLPR WDĂĽNĉ GRNXPHQWXV SDWYLUWLQDQÄ€LXV NDG NRQNXUVR GDO\YLV WXUL UHJLVWUXRWĉ SUHNÄ?V çHQNOĉ GRNXPHQWXV SDWYLUWLQDQÄ€LXV NDG NRQNXUVR GDO\YLV \UD ÄšY\NGÄ’V ÄšVLSDUHLJRMLPXV VXVLMXVLXV VX PRNHVÄ€LĹ€ PRNÄ?MLPX WXUL EÄşWL SDWHLNWDV 9DOVW\ELQÄ?V PRNHVÄ€LĹ€ LQVSHNFLMRV LĂĽGXRWDV GRNXPHQWDV DUED 9Ä™ Ă…5HJLVWUĹ€ FHQWUDV´ QXVWDW\WD WYDUND LĂĽGXRWDV GRNXPHQWDV SDWYLUWLQDQWLV MXQJWLQLXV NRPSHWHQWLQJĹ€ LQVWLWXFLMĹ€ WYDUNRPXV GXRPHQLV LĂĽGXRWDV QH DQNVÄ€LDX NDLS OLNXV GLHQĹ€ LNL SDVLÄşO\PĹ€ SDWHLNLPR WHUPLQR .RQNXUVR ODLPÄ?WRMDL WDLS SDW SULYDOÄ?V EH QXRPRV PRNHVÄ€LR PRNÄ?WL çHPÄ?V QXRPRV PRNHVWÄš YLHQĉNDUW PHWXRVH PÄ?QHVLQÄš SURF DS\YDUWRV PRNHVWÄš LU PRNHVÄ€LXV Xç NRPXQDOLQHV EHL NLWDV MDP WHLNLDPDV DGPLQLVWUDFLQHV SDVODXJDV UDĂĽWX VXGHULQWL NDYLQÄ?MH

SDUGXRGDPĹ€ SUHNLĹ€ SURGXNWĹ€ DVRUWLPHQWĉ VX QXRPRWRMX JULHçWDL ODLN\WLV QXRPRWRMR QXURG\PĹ€ GÄ?O SDUGXRGDPĹ€ GUDXGçLDPĹ€ SDUGXRWL SUHNLĹ€ SURGXNWĹ€ SDJDO VX QXRPRWRMX VXGHULQWĉ NDYLQÄ?V ÄšUHQJLPR NRQFHSFLMĉ LU SODQĉ ÄšUHQJWL NDYLQÄ’ LU SUDGÄ?WL YHLNOĉ SHU GLHQĹ€ QXR QXRPRV VXWDUWLHV SDVLUDĂĽ\PR GLHQRV 3DUDLĂĽNRV GDO\YDXWL QXRPRV NRQNXUVH UHQJLDPRV SDJDO P JUXRGçLR G QXWDULPĉ 1U Ă…'Ä?O 9DOVW\EÄ?V PDWHULDOLRMR WXUWR QXRPRV´ DNWXDOL UHGDNFLMD LU WHLNLDPRV LNL YDO DGUHVX NDE 9Ä™ Ă….DXQR DHURXRVWDV´ DGPLQLVWUDFLQLV SDVWDWDV 2UR XRVWR J .DUPÄ?ODYD .DXQR U 3UDGLQÄš ÄšQDüĉ O\JĹ€ SDVNHOEWDP PÄ?QHVLĹ€ SUDGLQLDP QXRPSLQLJLĹ€ G\GçLXL VX 390 SHUYHVWL Äš 1RUGHD %DQN )LQODQG 3OF D V /7 EDQNR NRGDV .RQNXUVR GDO\YLR QHSDWHLNXVLR YLVĹ€ UHLNDODXMDPĹ€ GRNXPHQWĹ€ DU SDWHLNXVLR GRNXPHQWXV NXULH QHDWLWLQND NHOLDPĹ€ UHLNDODYLPĹ€ SDUDLĂĽND QHEXV YHUWLQDPD ,NL SDUDLĂĽNĹ€ SDWHLNLPR NRQNXUVR GDO\YLDL SULYDOR SDQDLNLQWL ÄšVLVNROLQLPXV 9Ä™ Ă….DXQR DHURXRVWDV´ MHL WRNLĹ€ \UD 3DWDOSĹ€ QXRPRV NRPLVLMD UHPGDPDVL PLQÄ?WR QXWDULPR QXRVWDWRPLV SRVÄ?GçLDXV YDO 9Ä™ Ă….DXQR DHURXRVWDV´ DGPLQLVWUDFLQLDPH SDVWDWH NDE 9DOVW\EÄ?V PDWHULDOLRMR WXUWR QXRPRV VXWDUWLV VX NRQNXUVR ODLPÄ?WRMX EXV SDVLUDĂĽRPD SDJDO 9Ä™ Ă….DXQR DHURXRVWDV´ SDUHQJWĉ VXWDUWLHV SURMHNWĉ VX NXULXR JDOLPD VXVLSDçLQWL SDVNDPELQXV WHOHIRQX

t t t t t t

darbas su pirminiais buhalteriniais r niais dokumentais; ri pirminÄ— apskaita ir priskirtĹł apskaitos funkcijĹł atlikimas; atlikimass; ekÄ—jais apskaita; atsiskaitymĹł su pirkÄ—jais / tiekÄ—jais duomenĹł suvedimas ÄŻ programÄ…; mÄ…; vidiniĹł ataskaitĹł rengimas; pagalba vyr. buhalterei.

REIKALAVIMAI:

t finansinÄ—s ar buhalterinÄ—s srities es iĹĄsilavinimas; iĹĄsilavi vini nim mas; t buhalterijos pagrindĹł iĹĄmanymas; s; iĹł mokesÄ?ius moke kesÄ? sÄ?iu ius ir buhalterinÄ™ buh uhal alte t rinÄ™ apskaitÄ…, apska kait ka itÄ…, it Ä…, Ä…, t LR teisÄ—s aktĹł, reglamentuojanÄ?iĹł Ĺžinios; t maĹžiausiai 1 metĹł darbo patirtis apskaitos p kaittos srityje ps sri rity tyje privaloma; p aloma;; t darbas su buhalterine programa „HansaWorld“ HansaW nsaWor aWo World o ld“ ld“ – privalumas; pr t anglĹł k. Ĺžinios – privalumas; t kruopĹĄtumas, atsakingumas, tikslumas; mas; mas; t kompiuterinis raĹĄtingumas; t noras mokytis ir gilinti profesines Ĺžinias. as.

SIĹŞLOME:

t t t t

darbÄ… visÄ… darbo dienÄ… Vilniuje; draugiĹĄkÄ… kolektyvÄ…; profesinio tobulÄ—jimo galimybes; socialines garantijas.

Jei susidomÄ—jote galimybe dirbti pas mus, siĹłskite savo gyvenimo apraĹĄymÄ… (CV), nurodydami pageidaujamÄ… atlyginimÄ…, adresu buhalterija@15min.lt iki ĹĄ.m. vasario 22 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Avinas. Neramu, kad visi jus pamiršo? Užuot skundęsi ar kovoję, darykite tai, apie ką visada svajojote. Nepamirškite kitų išklausyti, paguosti ir paskatinti.

Jautis. Nesislėpkite už kitų nugarų.

Parodykite draugams savo talentus ir skleiskite jiems savo idėjas. Kuo atviresni būsite – tuo dosnesnes dovanas gausite.

Dvyniai. Plaukiantys prieš srovę švęs pergales ir sulauks jiems svarbių žmonių dėmesio. Visi kiti bus nešami srovės ten, kur jų lauks pikti demonai.

Vėžys. Neseniai išgyvenote jausmą, kai prieš nosį užsitrenkė visos durys? Vis dar nerandantys išėjimo tikrai jį ras, nes viskas, kas paslėpta, dabar taps matoma.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Kapitalinis. Okarina.

Arė. Rutina. Vis. Batas. Gan. Les. Ikaras. Ša. Atila.

Sonatina. Pm. Pamoka. AB. Sarema.

NSO. Dalyba. Tak. Bisas. Autas. An. Impala. Lokva. Rašai.

Esla. Ija. Ogasta. RA. Atsarga. Eos.

Horoskopai

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Koralas. Sabalena.

Akutė. Opalinos.

Patas. Narys.

Klos. „Iris“. Ameba. „Vaga“. Itin. Atomas.

Ar. Analitika. SG. La. Kina. Amrita. Gala.

Tupaja. Navara.

Nataša. Irina.

Paskala. Ro. Sės.

Sambo. Saikas.

30 | Laisvalaikis

Liūtas. Nusimeskite norų ir

Mergelė. Vietoje kaltinimų antrajai pusei pasisiūlykite užgydyti sielos žaizdas. Patarimas: dabar gydytų ne vaistai ir kompresai, o nuoširdi užuojauta.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Privalėsite rinktis vieną iš dviejų ar trijų alternatyvų.

Receptas šių dienų sėkmei: keli lašai atjautos, šaukštelis pasiaukojimo ir dvi stiklinės tikėjimo.

Skorpionas. Tuoj atsiras palankių sąlygų šedevrams kurti ir atskleisti pasauliui savo dvasinius lobius.

Tačiau pirmiausia nuspręskite, kuo norite išsiskirti iš minios. Šaulys. Neišsigąskite per dažnai sudrėkstančių savo ar artimųjų skruostų. Puoselėkite šeimos santykius ir būkite atviri tam, kas nedrąsiai beldžiasi į jūsų duris.

Ožiaragis. Užduotis nelengva – tapti svarbiems tarp savųjų.

Simpatijas pelnysite tik tuo atveju, jei artimas bus pirmam plane, o pagalba jam – nuoširdi.

Vandenis. Mokykitės naujų taisyklių. Išanalizavę jas, raskite būdų, kaip sustiprinti savo vertę.

Gal ir kiti supras, ką vertingo turite savyje?

Žuvys. Geros naujienos.

Pirmoji: visos durys atsivers kur kas plačiau nei tikėjotės.

Antroji: nebūsite apkaltinti už ne laiku užsidėtus rožinius akinius.

Atsakymas: ARISTOKRATAS

poreikių naštą, su kuria išsiruošėte į kelionę. Būkite pasirengę kitiems pasiūlyti pagalbą. O gal suvienykite savo jėgas?

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Anekdotai BFL/KAM nuotr.

Valentino dieną išėjau ieškoti dovanų savo mylimajai.

Deja, namo grįžau tik su vėliava rankose, Vasario 16-ąją.

Baleto spektaklis „Gulbių ežeras“ buvo nutrauktas po to, kai žiūrovai bandė pamaitinti šokėjas trupiniais.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Kauno zoologijos sodas siūlo naują pramogą ekstremalams – čia galite užsisakyti atvirų durų dieną.

Vasario 16–17 d.

Trakai

Vilnius

Vasario 17 d.

Oro šventę Trakuose pasveikins naikintuvų skrydis

„Nuo Merūno televizijos šou iki Merūno Vitulskio operos scenoje“

Šį savaitgalį Trakuose vyks tradicinė oro šventė, pamėgta tūkstančių žiūrovų ir žiemos pramogų mėgėjų. Padangę puoš spalvingi parasparniai, pilotai varžysis dėl Lietuvos čempiono titulo ir kvies norinčius išbandyti skrydį virš Trakų pilies, sveikuolius vilios maudynės eketėje ir pirtis, neturėtų pritrūkti karštos arbatos. Šventės kulminacija – NATO naikintuvų skrydis vasario 16 d. 12 val.

M.Vitulskis žengia pirmuosius, tačiau tvirtus naujojo savo karjeros etapo žingsnius didžiojoje akademinės muzikos scenoje. Šį kartą Vilniaus rotušės scenoje M.Vitulskis pasirodys kartu su pianiste Birute Asevičiūte ir klausytojams dovanos spalvingą programą – nuo gražiausių Lietuvos kompozitorių kūrinių (Balio Dvariono „Žvaigždutė“ ir kt.) iki visame pasaulyje išpopuliarėjusių operų arijų (Giacomo Puccini ir kt.).

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienis – be kritulių, temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Savaitgalį kritulių taip pat nenumatoma. Naktimis šals iki 2–7, kai kur – iki 10 laipsnių šalčio. Savaitgalio dienomis bus 0–4 laipsniai šalčio.

Kitos savaitės pradžioje gali pasnigti.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-2 / 0

7

-1

Madridas

16

Maskva

-4

Panevėžys

1

-1

Utena

-5 / -2 Kaunas

02-17 d.

-7 / -3 Panevėžys

-5 / -2 Utena

-5 / -1 Alytus

-1

-8 / -2

-1 Vėjas Rytų

02-16 d.

-5 / -3

-5 / -3

-4 / -1

-4 / -1

-10 / -3

-10 / -3

-5 / -2

-5 / -2

02-17 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

1

Londonas

-1 -4 / -1

12

Berlynas

Šiauliai

02-16 d.

-5 / -2

Atėnai

-3 Alytus -1

3–5 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

-3

Oslas

-3

Paryžius

9

Praha

1

Ryga

-2

Roma

12

Stokholmas

0

Talinas

-4

Varšuva

-1

32 | Pajūris

15min • 2013 m. vasario 15 d.

Konkursas Įdomiausių šventės akimirkų ieškokite 15min.lt nuotraukų galerijoje.

Jubiliejinės „Palangos stintos“ rengėjai:

„Eina jos, dar ir kaip eina“ Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

„Šiemet stintos ypatingos: skanios, drūtos ir sultingos“, – rimavo vienas iš šventės „Palangos stinta“ sumanytojų, Stintų ordino magistras, verslininkas Klaidas Pakutinskas.

Varžysis žvejai Visos Lietuvos žūklės mėgėjai ruošiasi tradicinėms meškeriojimo varžyboms nuo Palangos tilto. Komandos, kurias turi sudaryti du žmonės, galės registruotis šeštadienio rytą nuo 8 iki 9 val., Jūratės ir Kastyčio skvere.

Kiekvienas dalyvis žuvis gaudys meškerėmis su keturiais kabliukais. Masalą kiekvienas galės pasirinkti pats. Žvejojimo vietos ant tiltų bus parinktos burtų keliu. Vidurdienį bus sveriamas komandų laimikis, tuomet ir paaiškės varžybų nugalėtojai. Kiekvienos stintos gramas bus vertinamas 10 taškų, bet kokios kitos žuvies gramas – 1 tašku.

Šį savaitgalį „Palangos stinta“ į Lietuvos kultūros sostinę – Palangą – pakvies jau dešimtą kartą. Agurkais kvepiančių žuvelių, prie Lietuvos krantų pasirodančių vėlyvą rudenį ir žvejus džiuginančių iki kovo, šiemet nepritrūks.

Dar šią savaitę kurorto žvejai į krantą laiveliais plukdė pilnus tinklus stintų. „Eina jos, dar ir kaip eina“, – juokėsi šventę rengiantys palangiškiai. „Menkėmis ar plekšnėmis gardžiuotis galime kone visus metus, o štai stinta – kitokia. Ji pasirodo tik žiemą. Aišku, galima jos pagauti ir per kitus sezonus, bet tada jos ne tokios kvapnios ir skanios“, – aiškino K.Pakutinskas.

Nuo minios siūbuoja tiltas „Palangos stinta“ – labai populiari šventė.

Vietos verslininkai trina rankomis: vasarį į kurortą pavyksta prisikviesti kur kas daugiau žmonių nei Naujųjų metų naktį, kai nuo jūros tilto leidžiami fejerverkai. Žmonės skuba paragauti stintų, pasiderėti tautodailininkų mugėje, paspoksoti į apledėjusį paplūdimį ir nurimusią jūrą.

Juokaujama, kad tądien nuo minios ima siūbuoti Palangos tiltas.

Vasarį važiuoti į Palangą pamėgo ir svečiai iš Liepojos bei Karaliaučiaus. Šie pripažįsta, kad didžiausias Lietuvos kurortas tapo jų susitikimo vieta.

Lauktuvėms – stiklainis Pernai šventės svečiai suvalgė beveik 4 tonas žuvies. Šiemet stintų bus paruošta dar daugiau. Juolab kad šiemet šventė truks visą savaitgalį. „Stintas galima ruošti pačiais įvairiausiais būdais – kepti, marinuoti, rūkyti tiek šaltai, tiek karštai, vytinti, virti sriubą. Galima iš jų kepti kotletus, pyragėlius. Yra ir dar daugiau stintų patiekalų. Kokių – tebūnie tai staigmena šventės dalyviams“, – šypsojosi K.Pakutinskas.

Anot jo, geriausios lauktuvės namiškiams – stiklainis marinuotų stintų arba

„15min“ nuotr.

Jeigu ir jūs tokių užfiksavote, tuomet pasidalinkite jomis su visa Lietuva – siųskite nuotraukas el. paštu ikrauk@15min.lt ir ieškokite jų portaluose 15min.lt bei ikrauk.lt.

Geriausių nuotraukų autorių laukia prizai.

vytintų žuvelių maišelis. Kaip išmoningai paruošti stintas šventėje demonstruos 25 kurorto restoranų šefai. Bus rengiamas Žuvies barbekiu čempionatas, kuriame varžysis geriausi virėjai. Į Palangą jie atvyks ir iš užsienio.

Pasipuošė gintarine stinta Palangos J.Basanavičiaus gatvė jau daugiau nei savaitę pasidabinusi gintarine stinta. Dviejų metrų stintą pagamino tautodailininkas, Stintų ordino narys Albertas Bukauskas. Originaliam kūriniui jis panaudojo beveik 5,5 kg gintaro gabalėlių.

Anot menininko, gintarų spalvos derintos taip, kad gintarinė stinta būtų kuo panašesnė į keptą stintą.

Paprastai į žvejų tinklus pakliūna 20 cm ilgio stintos. Bet jubiliejinei šventei sukurta žuvis yra dešimt kartų – tiek, kiek metų rengiama „Palangos stinta“ – ilgesnė.

Po šventės gintarinė stinta puoš vieną J.Basanavičiaus gatvės kavinę.

Gardžiausia – kepta Populiariausias stintų paruošimo receptas – itin paprastas. Žuvis reikia išvalyti, pasūdyti, apiberti maltais pipirais ir pavolioti miltuose. Tada stintas sudėti į keptuvę ir įkaitintame aliejuje kepti, kol paskrus. „Labai svarbu palikti stintų pelekus ir uodegą, nes jie – ypatingo skonio“, – patikino K.Pakutinskas. Žinovai įspėja – besigardžiuojant svarbu laiku sustoti, nes į stintų puodą galima įnikti lyg į saulėgrąžas.