15min savaitraštis 2013.03.01

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.7 (1288) • 2013 m. kovo 1 d.

Miestai

Rinkėjai:

Parduotuvių sostinė Šiemet 777-ąjį gimtadienį švęsiantys Šiauliai garsėjo kaip pramonės miestas, o dabar tapo parduotuvių sostine. „15min“ miestą aprodė jo simbolis V.Puronas, daug nuveikęs, kad Šiaulių svečiai ir miestiečiai nuolat šypsotųsi.

lygūs ir lygesni

8-9 psl.

Savaitės interviu

Seimo rinkimų sistema išsigimė taip, kad vienų piliečių balsai sveria kur kas daugiau nei kitų.

Popiežiaus intriga

„Dar per praėjusias Velykas buvo aišku, kad kitas Velykas sutiksime su nauju popiežiumi“, – pastebi kadenciją baigęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto, kultūros istorikas ir filosofas V.Ališauskas. Kas bus tas kitas, pakeisiantis Benediktą XVI?

14-15 psl.

Dovi Do vilė lė Ja ablons ska kait itė it ė

4–7 psl.

Sportas

Traumų parklupdytas „Reuters“ nuotr.

Šis sezonas – vienas sudėtingiausių krepšininkui M.Pociui. Madrido „Real“ klube jis žaidžia dar mažiau nei praėjusį sezoną, o šią žiemą jį užgriuvo traumų lavina. M.Pocius dar niekada taip nesijaudino dėl savo sveikatos.

A.Ufarto/BFL nuotr.

16-17 psl.

BFL nuotr.

Gyvenimas

Sveikata

Transseksualės laimės kaina

Gimdymas namuose: ką mato gydytojai?

Už galimybę būti moterimi, kuria jaučiasi esanti, o ne vyru, kuriuo gimė, Kristina moka didelę kainą – atsisako Lietuvos pilietybės. Ji taps Vokietijos piliete, nes gimtinėje negalėjo pasikeisti lyties ir nemokamai gauti reikiamų medikamentų. Sunku patikėti, kad išvaizda – ne gamtos dovana, o medikų darbas.

Sepsis, kūno atšalimas, sutrikęs kvėpavimas, gimdymo trauma – su tokiais sveikatos sutrikimas į medikų rankas patenka namuose gimę naujagimiai. Už teisę gimdyti namuose kovojančios moterys kalba tik apie sėkmingus atvejus. Tuo metu medikai prabyla apie skaudžias, vos tragedijomis nepasibaigusias istorijas.

18-19 psl.

10-11 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. kovo 1 d.

17

15min.lt apklausa

PROC.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kaip vertinate Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko veiklą?

Ar tikrai stresas?

V.Uspaskichas ligoninėje. Iškart po to, kai teisėja jam neleido senu papratimu – ką gali daryt teisme rytoj, niekad nedaryki tuoj – vilkinti Darbo partijos bylos? Pirmoji mintis – simuliuoja! Bet jei be išankstinės nuostatos?

Pirmadienis buvo išties sunki diena V.Uspaskichui.

Ir ne tik pirmadienis. Na, ir kas, kad sugrįžo į valdžią.

Jo partijos byla vyniojama su pagreičiu. Prezidentės įsikišimas jį ir jo aplinką atkirto nuo ministerijų valdymo. Efektingas ėjimas susijungti su pašalinto prezidento partija sulaukė prokurorų atsako – prašymo neleisti partijoms susijungti tol, kol nebus išnagrinėta jo partijos juodosios buhalterijos byla.

Nori nenori, bet geriausi Kėdainių kniaziaus metai jau praeityje. Vis dažniau vietoj efektų ir bravūros – keisti ir nepaaiškinami kūno judesiai.

Pastabesni televizijos žiūrovai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad V.Uspaskichas ekrane nuolat kraipo galvą, be perstojo, lyg sirgtų amžina sloga, šniurkščioja nosimi. Dar keisčiau tai, kad jo judesiai ekrane būna visiškai neadekvatūs ne tik situacijai, bet ir buvusiam jo įvaizdžiui – to anksčiau juk nebuvo.

Nervinis tikas? Galbūt. Bet kartais jis ima ir išnyksta, o tiką jei jau turi, tai amžiams. Kas tada darosi?

Apie politiką rašantys reporteriai yra pastebėję, kad, ilgiau užsitęsus kokiam posėdžiui, V.Uspaskichas darosi nervingas ir stengiasi trumpam kur nors ištrūkti. Grįžtančio išvaizda – priešinga buvusiai.

V.Uspaskichui iš pradžių įtartas infarktas. Ta proga kalbinti kardiologai tarp jo priežasčių minėjo ne tik gyvenimo būdą, mitybą ir alkoholį, bet ir narkotikus.

Nustatyta, kad kniazių paguldė ne infarktas, bet krūtinės angina, skrandžio opa ir išvarža. Ligos kitos, bet jų priežastys – panašios. Ne tik įtampa ir stresas.

Jis ryžtingai valo šalies finansų rinką nuo sukčių ir aferistų (2788) 17 proc.

Dirba gerai, bet nepaiso moralės, leisdamas pasipelnyti savo draugams (1973) 13 proc.

Jis sugeba uždaryti, bet nemoka išgelbėti bėdų turinčių bankų ar unijų (3970) 25 proc.

Jis aklai vykdo prezidentės norus, nepaisydamas žalos mokesčių mokėtojams (7027) 45 proc.

45

Apklausoje dalyvavo 15758 žmonės

PROC.

13

PROC.

Etikos standartas Jau du bankus uždaręs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas visiems viešai paaiškino, ko Lietuvoje verta sąžinė.

V.Vasiliauskas, sugėdintas, kad iš bankų uždarymo leido uždirbti savo draugams bei draugų draugams, tik vyptelėjo: „Etika ir moralė yra ne šio pasaulio dimensijos.“

Moralas toks: apie sąžinę tegu galvoja tie, kurie neturi iš ko duoti ir nemoka imti.

Prastų klausimų nebūna.

Būna tik prasti atsakymai.

Negi Darbo partijos vadas, su malonumu valgantis „Blue Label“, pagirias nuiminėja, tarkim, kokainu?

Kita vertus, ar, nors tai ir yra aukštas politikas, apskritai turime teisę kelti tokias versijas?

Daugybė žmonių mūsų šventeiviškoje visuomenėje vienareikšmiškai atsakys, jog, žinoma, ne.

Nesiginčysim. Kita vertus, ar nebūtų gerai, jei V.Adamkaus nuostata reguliariai tikrintis sveikatą ir informuoti apie ją tautą, būtų tapusi pavyzdžiu kitiems politikams? Netapo. Net ir apie prezidentės sveikatą esame priversti tik spėlioti.

O jei nėra oficialių komunikatų apie aukštų politikų sveikatą, visuomenė turi teisę aptarti visas versijas ir hipotezes, net jei jos – iš fantazijų srities. Nes prastų klausimų nebūna. Būna tik prasti atsakymai.

Vis tiek nėra pagrindo kalbėti apie kokainą? Kaip čia pasakius. Britų Bendruomenių rūmuose tai seniai ne naujiena. O mūsų Ezopas?

Kokaino pėdsakų rastume net tarpukario Lietuvos valdžioje. 1921 m. kontržvalgybai įkliuvo paties užsienio reikalų ministro J.Purickio vadovaujama diplomatų grupė, kuri diplomatiniuose vagonuose Maskvai tiekė kokainą ir sachariną, o iš NKVD mainais gaudavo konfiskuotų baldų bei servizų. Juos parduodavo Berlyne ir vėl pirkdavo kokaino bei sacharino.

Kam taip toli į praeitį? Jei V.Uspaskicho advokatas V.Sviderskis gali leisti sau teigti, jog „į Lietuvą grįžta 1926-ieji“, kodėl negalėtume kalbėti apie sacharino ir kokaino bylą? Ir retoriškai klausti to, kas seniai bado akis?

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

63000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

25

PROC.

Kokios reformos laukia -JFUVWPT WBOEFOUWBSLPT ษธLJP

Uลพsk. Nr. 307886

3UDQFฤบ]ล UDรฅ\WRMDV $QWRLQHยถDV GH 6DLQW ([XSpU\ YDQGHQฤ \UD DSLEฤบGLQฤ V รฅWDL WDLS ร 3HU PDรงD SDVDN\WL NDG WX UHLNDOLQJDV J\Y\EHL ยฒ WX SDWV HVL J\Y\Eฤ ยด 0RNVOR ฤ URG\WD NDG YDQGHQV \UD YLVRVH J\Yล RUJDQL]Pล Oฤ VWHOฤ VH 3HU PHWXV รงPRJDXV RUJDQL]PDV NXULR QHW SURF VXGDUR YDQGXR SHUร OWUXRMD GDXJLDX NDLS WRQฤ VN\Vฤ Lล 'DU GDX JLDX YDQGHQV UHLNLD ฤ YDLULDL รงPRQLMRV YHLNODL 7DG QDWฤบUDOX NDG NLHNYLHQDP Lรฅ PฤบVล VYDUEX NRNฤ YDQGHQฤ YDUWRMDPH .XU SDWHQND NDVGLHQฤ MH รงPRJDXV YHLNORMH SDQDXGRWDV YDQGXR" 'LGรงLXOLDL WRNLR YDQGHQV NLHNLDL ฤ YDLULDLV EฤบGDLV ร QXNHOLDXMDยด ฤ PXV VXSDQฤ LD DSOLQNฤ XSHV HรงHUXV MฤบUDV JUXQWLQLXV YDQGHQLV 5H]XOWDWDV" รฆDOD JDPWDL EHL PฤบVล SDฤ Lล VYHLNDWDL /LHWXYRMH SULRULWHWLQH DSOLQNRVDXJRV VULWLPL YDQGHQWYDUND WDSR รฅDOLDL DWNฤบUXV QHSULNODXVRP\Eฤ 7XR PHWX WDL EXYR EHQH RSLDXVLD รฅDOLHV HNRORJLQฤ SUREOHPD PDW ฤ DSOLQNฤ SDWHNGDYR LWLQ GLGHOL NLHNLDL QHYDO\Wล QXRWHNล 3DY\]GรงLXL P WLN DSLH SURF YLVล VXUHQNDPล QXRWHNล EXYR LรฅYDORPRV 3HU SDVNXWLQLXRVLXV GHรฅLPW PHWล VLWXDFLMD Lรฅ HVPฤ V SDVLNHLWฤ ยฒ PLQฤ WDV URGLNOLV SDGLGฤ MR PDรงGDXJ SURF LU P EXYR EHYHLN SURF ฤ /LHWXYRV YDQGHQWYDUNRV ฤบNฤ SHU SDVWDUฤ Mฤ GHรฅLPWPHWฤ EXYR QHPDรงDL LQYHVWXRWD 'LGรงLฤ Mฤ LQYHVWLFLMล GDOฤ VXGDUฤ (XURSRV 6ฤ MXQJRV (6 VWUXNWฤบULQLล IRQGล Oฤ รฅRV 3HU รฏ P ODLNRWDUSฤ รฅLDP VHNWRULXL Lรฅ 6DQJODXGRV IRQGR SDJDO 6DQJODXGRV VNDWLQLPR YHLNVPล SURJUDPฤ VNLUWD GDXJLDX NDLS POUG OLWล 8รง รฅLXRV SLQLJXV GDXJHO\MH VDYLYDOG\ELล SDJDO SULHPRQฤ ร 9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNล WYDUN\PR VLVWHPล UHQRYDYLPDV LU SOฤ WUDยด ฤ J\YHQGLQWL DU EDLJLDPL ฤ J\YHQGLQWL ฤ YDLUฤบV YDQGHQWYDUNRV SURMHNWDL .DG (6 VNLULDPD SDUDPD EฤบWล GDU HIHNW\YHVQฤ LU WXUฤ Wล GLGHVQฤ ฤ WDNฤ รฅDOLHV YDQGHQWYDUNRV VHNWRULDXV YHLNODL SUDฤ MXVLล PHWล SDEDLJRMH EXYR DWOLNWDV PLQฤ WRV SULHPRQฤ V HLQDPDVLV ฤ YHUWLQLPDV -LV WDLS SDW SDGฤ MR QXVWDW\WL LU รฏ P WHQGHQFLMDV NDP DUWLPLDXVLX PHWX UHLNฤ Wล VNLUWL GLGรงLDXVLฤ Gฤ PHVฤ $SLH DWOLNWฤ VWXGLMฤ SDVDNRMD $SOLQNRV PLQLVWHULMRV (XURSRV 6ฤ MXQJRV SDUDPRV DGPLQLVWUDYLPR GHSDUWDPHQWR GLUHNWRULXV ,QHVLV .LรฅNLV LU 9DQGHQล GHSDUWDPHQWR GLUHNWRULXV 'DOLXV .ULQLFNDV

$SLH YDQGHQฤ LU QXRWHNล WYDUN\Pฤ .DLS WHLJLD , .LรฅNLV (6 SDUDPฤ /LHWXYRV YDQGHQWYDUNRV ฤบNLV JDXQD QXR P 3HU ยฒ PHWล ร QDQVDYLPR ODLNRWDUSฤ YDQGHQWYDUNRV VHNWRULXL EXYR VNLUWD POUG OLWล Xรง MXRV QXWLHVWD NP QDXMล QXRWHNล LU NP QDXMล YDQGHQV WLQNOล 3HU ยฒ P ODLNRWDUSฤ Xรง VNLUWXV GDXJLDX QHL POUG OLWล EXV SDEDLJWL WLHVWL GDU NP QDXMล QXRWHNล EHL NP QDXMล YDQGHQV WLQNOล ร 9HUWLQDPH NDG รฅLXR PHWX FHQWUDOL]XRWRPLV JHULDPRMR YDQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNล VXULQNLPR VLVWHPRPLV QDXGRMDVL DWLWLQNDPDL LU SURF J\YHQWRMล WDฤ LDX VLHNLDPD NDG YLHรฅRMR YDQGHQV WLHNฤ MR WLHNLDPX JHULDPXRMX YDQGHQLX EฤบWล DSUฤบSLQWL LU QXRWHNล WYDUN\PR SDVODXJDV JDXWล QH PDรงLDX NDLS SURF รฅDOLHV J\YHQWRMล ยด WHLJLD , .LรฅNLV .DOEฤ GDPDV DSLH (6 SDUDPฤ LU MRV HIHNW\YXPฤ , .LรฅNLV DWNUHLSLD Gฤ PHVฤ NDG LNL รฅLRO YDQGHQV WLHNLPR ฤ PRQฤ V Mฤ JDXGDYR QHDWO\JLQWLQDL SULVLGฤ GDPRV WLN QHGLGHOLX VDYR LQGฤ OLX LU VXPRNฤ GDPRV 390 6WXGLMRMH VLฤบORPD SHUHLWL SULH SDVNROล PRGHOLR ยฒ VXNXUWL LQYHVWLFLQฤ IRQGฤ ร ,รฅ IRQGR EฤบWล VNROLQDPRV Oฤ รฅRV (6 ร QDQVXRMDPLHPV SURMHNWDPV ฤ J\YHQGLQWL 3DVNROLQWRV Oฤ รฅRV VXJUฤ รงWล DWJDO WDG MDV EฤบWล JDOLPD SDQDXGRWL ยฒ NDUWXVยด WYLUWLQD SDรฅQHNRYDV $QRW MR ฤ PRQฤ V VNROLQGDPRVL Oฤ รฅDV JHUDL DSJDOYRWล NDLS SDVLVNROLQWDV OLWDV JHQHUXRWล NXR GLGHVQฤ JUฤ รงฤ ฤ PRQฤ V NR

Daugiau nei 90 proc.

VXUHQNDPล QXRWHNล \UD WLQNDPDL LรฅYDORPRV

JHUR EฤบWล ODELDXVLDL VXLQWHUHVXRWRV LQYHVWXRWL ฤ VDYR WLQNOล UHQRYDFLMฤ QHV GDEDU Gฤ O Mล VXVLGฤ Yฤ MLPR SDWLULD GLGHOLล QXRVWROLล

ฤ PRQLล VWDPELQLPR SURFHVDV 3DSUDรฅ\WL ฤ YDUGLQWL SDJULQGLQHV QฤบGLHQRV YDQGHQWYDUNRV ฤบNLR SUREOHPDV $SOLQNRV PLQLVWHULMRV DWVWRYDL WYLUWLQD NDG WDL EฤบWล QXRVWROLQJDL YHLNLDQฤ LRV PDรงล PLHVWHOLล VPXONLRV YDQGHQV WLHNLPR ฤ PRQฤ V WXULQฤ LRV YRV SR NHOLV WฤบNVWDQฤ LXV NOLHQWล 7RNLRPV ฤ PRQฤ PV JDYXV PLOLMRQLQฤ SDUDPฤ \UD VXQNX UDVWL QHW LU SURFHQWXV QXR WRV GLGHOฤ V VXPRV SULYDORPDP VDYR LQGฤ OLXL DSPRNฤ WL .DL VNLULDPRV Oฤ รฅRV YLV WLN \UD SDQDXGRMDPRV N\OD NLWD SUREOHPD ยฒ NDLS LรฅODLN\WL ฤ VLJ\Wฤ WXUWฤ ' .ULQLFNDV SDรง\PL MRJ GDXJXPD VSHFLDOLVWล LU YDQGHQWYDUNRV ฤบNLR GDO\YLล VXWLQND NDG SDGฤ WLV SDJHUฤ Wล MHL PLQฤ WRV YDQGHQV WLHNLPR ฤ PRQฤ V EฤบWล VWDPELQDPRV ร 3DO\JLQXV SDVODXJล NDLQDV GLGรงLXRVLXRVH EHL PDรงHVQLXRVH PLHVWXRVH รฅLXR PHWX GLGPLHVฤ LXRVH MRV DNLYDL]GรงLDL PDรงHVQฤ V -HL ฤ PRQฤ V EฤบWล DSMXQJWRV NDLQล VNLUWXPDL LรฅVLO\JLQWล WDLS SDW VXPDรงฤ Wล ฤ PRQLล YHLNORV Vฤ QDXGRV SDGLGฤ Wล Mล YDOG\PR NRN\Eฤ ยด WHLJLD ' .ULQLFNDV 3DVDN MR VNDLฤ LXRMDPD NDG WLN VWDPELRV EHQGURYฤ V EXV SDMฤ JLRV LรฅODLN\WL Xรง (6 Oฤ รฅDV VXNXUWฤ WXUWฤ JDXWL WDP WLNUฤ SHOQฤ LU SDGHQJWL EฤบWLQDV WROHVQLR LQIUDVWUXNWฤบURV PRGHUQL]DYLPR UHPRQWR EHL HNVSORDWDYLPR LรฅODLGDV 7DLS SDW WRNLRPV ฤ PRQฤ PV QHVWLJV WHFKQRORJLQLล LU YDG\ELQLล SDMฤ JXPล NXULH OHLV XรงWLNULQWL NRN\Eฤ V UHLNDODYLPXV DWLWLQNDQฤ Lล YDQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNล WYDUN\PR SDVODXJล WHLNLPฤ YDUWRWRMDPV

.RN\ELรฅNล SDVODXJล JDUDQWDV 6WXGLMRMH UHNRPHQGXRMDP ฤ YHVWL SULYDORPฤ OLFHQFLMDYLPฤ YLVLHPV YDQGHQV WLHNฤ MDPV LU QXRWHNล WYDUN\WRMDPV LU NDG (6 SDUDPฤ JDOฤ Wล JDXWL WLN OLFHQFLMDV WXULQฤ LRV ฤ PRQฤ V ยฒ UHJLRQLQLDL LU YLHรฅLHML YDQGHQV WLHNฤ MDL ร /LFHQFLMXRWRV ฤ PRQฤ V WXUฤ V GLUEWL Vฤ QDXGล VXVLJUฤ รงLQLPR SULQFLSX -ล WHLNLDPล SDVODXJล NDLQD WXUฤ V EฤบWL WRNLD NDG SDGHQJWล YLVDV Vฤ QDXGDV LU ฤ PRQฤ JDOฤ Wล LรฅODLN\WL WXULPฤ WXUWฤ ยด WHLJLD ' .ULQLFNDV 3DVDN MR YLVL QXVLGฤ Yฤ MLPR NDรฅWDL EฤบWล ฤ WUDXNWL ฤ NDLQฤ WDฤ LDX WRNLR NDรฅWล SDGHQJLPR QHUHLNฤ Wล VXSUDVWL NDLS EHJDOLQLR NDLQRV DXJLQLPR ร ฤ PRQฤ VDYR YLGXMH WXUฤ V LHรฅNRWL EฤบGล NDLS PDรงLQWL Vฤ QDXGDV ยฒ DWVLVDN\WL QHEฤบGLQJล YHLNOล LU SDQ 7XUL EฤบWL LรฅODLN\WDV GDUQXV NDLQRV DXJLPDV R QH WRNV NDL NDLQD GLGฤ MD LNL SURFHQWล ยด SDรง\PL ' .ULQLFNDV

7DL ฤ GRPX ย 'LGรงLฤ Mฤ PฤบVล SODQHWRV GDOฤ ยฒ PDรงGDXJ SURF YLVR MRV SDYLUรฅLDXV ยฒ XรงLPD YDQGXR %ฤบWHQW YDQGXR รฆHPHL ฤ รฅLฤ รงYHOJLDQW Lรฅ NRVPRVR VXWHLNLD Pฤ O\Qฤ VSDOYฤ 1HSDLVDQW WRNLR GLGHOLR YDQGHQV NLHNLR SODQHWRMH YRV MR SURF \UD Jฤ OR ,รฅ Mล SURF \UD OHGR IRUPD R SURF ยฒ SDYLUรฅLQLXRVH WHONLQLXRVH LU SRรงHPLQLXRVH VOXRNVQLXRVH 'DU QHรง\PL GDOLV YLVR Jฤ OR YDQGHQV \UD DWPRVIHURMH ย 3DJULQGLQฤ V Jฤ OR YDQGHQV DWVDUJRV ยฒ WDL SDVDXOLR OHG\QDL GDOLV MR JOฤบGL SRรงHPLQLXRVH YDQGHQ\VH ย 3DVWDUDLVLDLV GHรฅLPWPHฤ LDLV SDVDXO\MH VSDUฤ LDL PDรงฤ MD Jฤ OR YDQGHQV 7DL OHPLD YLV GLGฤ MDQWLV J\YHQWRMล VNDLฤ LXV R VX MXR LU YLV GLGHVQฤ DSOLQNRV WDUรฅD ย 1HW SURFHQWล YLVล OLJล OHPLD QHรฅYDUXV YDQGXR

, .LรฅNLV DWNUHLSLD Gฤ PHVฤ MRJ รฅLDQGLHQ GDU \UD VDYLYDOG\ELล LU YDQGHQV WLHNฤ Mล NXULล WHLNLDPล SDVODXJล NDLQD QHEXYR SHUรงLฤบUฤ WD GDXJHOฤ PHWล 'ฤ O WR VLฤบORPD QXVWDW\WL PDNVLPDOล YDQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNล WYDUN\PR SDVODXJล NDLQRV JDOLRMLPR ODLNRWDUSฤ .LWDLS WDULDQW MHL NDLQD EฤบWล SHUรงLฤบULPD NDVPHW LU NLVWล ยฒ FHQWDLV WDL EฤบWล LรฅYHQJLDPD VWDLJLล LU YDUWRWRMDPV QHUHWDL VNDXVPLQJล NDLQล รฅXROLล 'DรงQHVQฤ V NDLQล SHUรงLฤบURV QDXGLQJRV LU ฤ PRQฤ PV NXULRV LรฅDXJXV REMHNW\YLRPV Vฤ QDXGRPV QHGLUEWล QXRVWROLQJDL

Komentaras

4 | Tyrimas

Rinkėjai: lygūs ir lygesni

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Lietuvos nelaimė Buvęs premjeras ir didžiausios opozicinės partijos vadovas A.Kubilius yra Lietuvos nelaimė.

Ir anaiptol ne todėl, kad per ketverių metų premjeravimo laikotarpį jis su savo partija iš esmės sugriovė socialinės apsaugos sistemą, sugadino santykius su Lenkija ir neapgalvotais sprendimais bei veiksmais iš esmės užkirto kelią branduolinės energetikos plėtrai.

A.Kubilius Lietuvos nelaimė yra todėl, kad į jį, net po pasitraukimo iš premjero posto, priešingai nei į kokį P.Gražulį ar G.Songailą, daug kas vis dar žiūri gana rimtai. Įskaitant ir tuos, kurie į Lietuvą ir A.Kubilių žiūri iš šalies, tai yra iš už Lietuvos ribų.

Todėl, pavyzdžiui, kai A.Kubilius viešai kalba apie „valstybės institucijų rankomis žlugdomą“ suskystintų dujų terminalo projektą, šios kalbos nelieka nepastebėtos ir tuojau pat gula į diplomatų „pro memorias“, analitikų užrašus ar net užsienio žiniasklaidos pranešimus. Nes A.Kubilius daugelio akyse juk yra žmogus, kuris išvedė Lietuvą iš krizės, baudėsi apie tai parašyti vadovėlį, kurio taip ir neparašė, ir net buvo pakviestas į Davosą, kur taip ir nenuvažiavo.

Todėl kai, pavyzdžiui, V.Uspaskichas sako 1509, beveik visi nepatikliai kraipo galvą ar net šaiposi, o kai A.Kubilius teigia, kad du kart du yra lygu „Gazprom“ arba marsiečiams, daug kas pritariamai linkčioja galva.

Nes daug kas, pavyzdžiui, jau pamiršo, kad branduolinės energetikos atsinaujinimas Lietuvoje turėjo prasidėti nuo „Leo LT“ projekto. Jis buvo – ką čia slėpti – atvirai korupcinis ir dėl to A.Kubiliaus premjeravimo laikotarpiu buvo galutinai užbaigtas už kelių šimtų milijonų kainą.

A.Kubilius Lietuvos nelaimė yra todėl, kad į jį daug kas vis dar žiūri gana rimtai.

Tai, žinoma, gerai, bet dar geriau būtų prisiminti, kad be A.Kubiliaus ir jo partijos aktyvaus dalyvavimo šis projektas niekada ir nebūtų prasidėjęs ir tie keli šimtai milijonų litų būtų neperėję iš mūsų kišenių į VP berniukų sąskaitas. Deja, perėjo, o A.Kubilius sugebėjo įsiamžinti istorijoje kaip baisų drakoną nugalėjęs šventas Jurgis.

Lygiai tas pats vyksta ir dabar. A.Kubilius vėl užsėdo ant balto žirgo, vėl mojuoja demagogijos ietimi ir bando nudurti drakoną, kuris, kaip ir „Leo LT“ atveju, išsirito iš kiaušinio, ant kurio ilgai tupėjo pats A.Kubilius su visa savo partija.

Taip, suskystintų dujų terminalo projekto įgyvendinimas sustabdytas. Taip, tai neabejotinai naudinga „Gazprom“ ir gal dar A.Kubiliaus gerai pažįstamiems elektros iš Rusijos importuotojams. Bet, priešingai nei bando įteigti A.Kubilius, kalta dėl to ne dabartinė Vyriausybė ir jos premjeras A.Butkevičius.

Suskystintų dujų terminalo projektas įšaldytas dėl to, kad valstybės valdoma „Klaipėdos naftos“ bendrovė sutartį dėl terminalo veiklą užtikrinsiančio laivo nuomos pasirašė dar praėjusių metų kovo 2 d., o terminalui būtino dujotiekio statybos konkursą paskelbė kažkodėl tik liepą.

Tada, priešingai nei šiandien, A.Kubilius nesiūlė sušaukti pasitarimo ir pasiaiškinti, kodėl valstybės valdoma įmonė delsia įgyvendinti strateginį projektą. Nei pasitarimo, nei susirinkimo A.Kubilius neragino sukviesti ir tada, kai „Klaipėdos nafta“, likus dviem savaitėms iki konkurso pabaigos, nusprendė pakeisti jo sąlygas, dėl ko projektas dabar įstrigo.

Nes A.Kubiliui projektas tikriausiai iš esmės net nerūpi. Jam reikia drakono, kurį būtų galima nudurti ir apie tai vėliau parašyti vadovėlį. Ir todėl jis yra Lietuvos nelaimė.

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Vienoje apygardoje Seimo narį renka 43 tūkst. žmonių, o kitoje – tik 29 tūkstančiai Per 20 metų dėl demografinių pokyčių Seimo rinkimų sistema Lietuvoje išsigimė taip, kad vienų rinkimuose dalyvaujančių piliečių balsas sveria kur kas daugiau nei kitų. Kelmėje gyvenančio Jurgio balsas įtakingesnis už Vilniuje gyvenančio Petro.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Lygiai taip pat dauguma Kauno apygardų yra ištuštėjusios, bet jos ir toliau renka vieną Seimo narį. Vilniečio balsas šalies kontekste – netgi pats silpniausias, nes Vilniaus apygardos išsaugojo gyventojų skaičių.

2 mln. 988 tūkst. – tiek gyventojų Lietuvoje užfiksuota praėjusių metų rugsėjį. Per dešimtmetį nuo 2001 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo

šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 proc. – 440,6 tūkst.

Tačiau smarkūs demografiniai svyravimai lemiamos įtakos Lietuvos rinkimų sistemai neturėjo. Šalis nuo 1992 metų vis dar suskirstyta į 71 rinkimų apygardą.

1,5 karto brangesnis mandatas Prieš kiekvienus rinkimus apygardų ribos kosmetiškai peržiūrimos. Tačiau emigracijos mastai pasiekė tokias rekordines aukštumas, kad minimalios

korekcijos, bandant užglaistyti akis badantį sistemos netobulumą, problemų ne tik neišsprendžia, bet jas ir dar labiau užaštrina.

Todėl per pastarąjį dešimtmetį rinkimų sistema išsigimė taip, kad vienų rinkimuose dalyvaujančių piliečių balsas lemia kur kas daugiau nei kitų. Paprastai tariant, didžiumos mažų miestelių ar kaimų ir netgi Kauno gyventojų balsas yra įtakingesnis už vilniečio. Pastarojo balsas šalies kontekste yra netgi pats silpniausias. Pavyzdžiui, Ignalinos-Švenčionių apygardai turėti savo atstovą Seime užtenka 29 tūkst. rinkėjų balsų. Tuo metu sostinės Karoliniškių apygardoje mandatas kainuoja 1,5 karto brangiau – beveik 43 tūkst. balsų.

Išvedus vidurkį, rinkėjų skaičius kiekvienoje šalies apygardoje turėtų suktis apie 35 tūkst. Būtent tiek rinkėjų

Tyrimas | 5

15min • 2013 m. kovo 1 d.

J.Žilys:

BFL nuotr.

„Pasiekėme ribą, kai kyla klausimas – ar šalyje tinkamai įgyvendinama svarbiausia politinė rinkėjo teisė – balsuoti.“

Vienose apygardose driekiasi rinkėjų eilės, o kitose rinkėjų jau trūksta.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Interesų kovų laukas Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. Juozas Žilys konstatavo – rinkimų geografija visais laikais buvo politikų kuluarinių kovų objektas. Ši tendencija ryški ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Nuožmios interesų kovos verda visose šalyse: politikai stengiasi paveržti tuos regionus, kurie palankiau už juos balsuoja. Tačiau Lietuvoje pasiekėme ribą, kai

A.Ramonaitė: „Tikėtina, kad politikai tam priešintųsi, nes status quo visada geriau už nežinią, kam tos išeitų permainos išei eiitų į naudą.“

BFL nuotr.

užregistruota vienmandatėse Biržų-Kupiškio ir Zarasų-Visagino rinkimų apygardose, kur sekmadienį vyks pakartotini rinkimai į Seimą, ir vienmandatėje Ukmergės rinkimų apygardoje, kur organizuojami nauji rinkimai.

Minėtose apygardose rinkėjai gali jaustis lygūs, nes jų balsas turi iš esmės vienodą vertę. Tokio santykio derėtų siekti visos šalies rinkimų apygardoms, tačiau rinkėjų lygiateisiškumas politikams menkai rūpi.

kyla klausimas – ar šalyje tinkamai įgyvendinama svarbiausia politinė rinkėjo teisė – balsuoti“, – svarstė teisėtyrininkas konstitucionalistas.

Dabartinės Lietuvos rinkimų sistemos ištakos siekia 1992 metus, kai pagrindiniai principai sugulė Seimo rinkimų įstatyme. „Siekta, kad kiekvienas administracinis teritorinis vienetas turėtų bent po vieną rinkimų apygardą ir savo atstovą Seime.

Todėl buvo parinktas mažiausias rajonukas ir pagal jame gyvenančių rinkėjų skaičių buvo braižomos kitų rinkimų apygardų ribos“, – prisiminė J.Žilys.

Demografinė padėtis šalyje iš esmės pasikeitė, tačiau tai netapo svariu motyvu apygardų ribas priartinti prie dabarties realijų. „Kai buvo nustatinėjamos apygardų ribos, kolūkiai dar klestėjo, gyvenvietės buvo pilnos žmonių. O dabar kaimo vietovėse, miesteliuose langai ištisai užkalti lentomis, tuščia. Keista, kad apygardų ribos išliko, nors gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo“, – stebėjosi pašnekovas. Tačiau jo visai nestebina politikų nenoras ką nors iš esmės

keisti: „Pradėjus judinti apygardų ribas, iškart bus atsimušta į kitą nepatogią temą dėl Seimo narių skaičiaus. Todėl kur kas patogiau teisintis, kad rinkėjų balso svoris vienodas, nes mandatą gavęs Seimo narys yra visos tautos, o ne tam tikros apygardos rinkėjų atstovas.“ Aktyviausi piliečiai – nuošalyje Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys įsitikinęs, kad svarbu siekti, jog rinkėjų balso vertė būtų vienoda. „Atlikdami visuomenės nuomonės tyrimus, įdedame labai daug pastangų, kad apklausose būtų atspindėta kuo tikslesnė gyventojų pozicija. Todėl apklausiame būtent tą žmogų, kuris tikimybiškai parinktas, o ne tą, kuris duris atidarė. Kartais tai kainuoja daug sąnaudų, tačiau tai būtina vienodai tikimybei ir galimybei užtikrinti“, – kalbėjo V.Gaidys, pabrėždamas, kad tokiame svarbiame procese kaip rinkimai balso atstovavimas privalo būti garantuojamas net labiau nei rinkos tyrimuose.

Nukelta į 6 psl.

>>>

Užsk. Nr. 307857

293 /3:3 37-37 /)-Ï-%7- -143683 4:1 7913/Ù.-13 8:%6/% :EPWX]FMRÚ QSOIWÐMĵ MRWTIOGMNE XSPMEY ś :1- MRJSVQYSNE OEH RYS Q OSZS HMIRSW 0MIXYZSW 4:1 QSOÚXSNEM ETWOEMÐMYSXS MQTSVXS 4:1 Yŀ MQTSVXYSXEW ò 0MIXYZÈ TVIOIW RIXYVM QSOÚXM ò 1YMXMRÚW WÈWOEMXÈ RIW ģMW ETWOEMÐMYSXEW MQTSVXS 4:1 òWOEMXSQEW WYQSOEQEW :EPWX]FMRÚNI QSOIWÐMĵ MRWTIOGMNSNI Ţ%XOVIMTMEQI HÚQIWò OEH REYNE MQTSVXS 4:1 WYQSOÚNMQS :1- XZEVOE XEMOSQE TVIOMĵ MQTSVXYSXSNEQW OYVMI TVMIZSPÚW QSOÚXM MQTSVXS 4:1 Yŀ ò PEMWZÈ ET]ZEVXÈ MģPIMHŀMEQEW TVIOIW EXWMVEHMQS QIXY ]VE òVIKMWXVYSXM 0MIXYZSW 4:1 QSOÚXSNEMWŠ TEWEOSNE :1- TVMI *1 ZMVģMRMROS TEZEHYSXSNE :MPQE :MPHŀMĭREMXÚ TEŀ]QÚHEQE OEH 4:1 QSOÚXSNEW

TVIOMĵ MQTSVXS HIOPEVEGMNSNI TEXIMOMERX FIRHVÈNò EHQMRMWXVEGMRò HSOYQIRXÈ EVFE EYXSQEXMRMS HYSQIRĵ ETHSVSNMQS XIGLRMRÚQMW TVMIQSRÚQMW ETWOEMÐMYSXÈ 4:1 XYVM HIOPEVYSXM :EPWX]FMRIM QSOIWÐMĵ MRWTIOGMNEM XIMOMEQSNI 4:1 HIOPEVEGMNSNI OYVò Mģ OEVXS KEPM EXWOEMX]XM EVFE WYQSOÚXM NIM EXWOEMXE ]VE RIKEPMQE XEMT ZIVWPEW WYXEYT]W ET]ZEVXMRIW PÚģEW 8EMT TEX :EPWX]FMRIM QSOIWÐMĵ MRWTIOGMNEM MQTSVXS 4:1 WYQSOÚXM VIMOME MV TS TVIOMĵ MģPIMHMQS ò PEMWZÈ ET]ZEVXÈ TEXMOWPMRYW QYMXMRÚW HIOPEVEGMNSW OYVMSNI ETWOEMÐMYSXEW MQTSVXS 4:1 FYZS òWOEMX]XEW HYSQIRMW 4EXMOWPMRYW QYMXMRÚW HIOPEVEGMNSW HYSQIRMW EXMXMROEQEM XMOWPMREQE :1- òWOEMX]XE MQTSVXS 4:1 WYQE

:1- TEŀ]QM OEH ETWOEMÐMYSXEW MQTSVXYSXĵ ò 0MIXYZÈ TVIOMĵ MQTSVXS 4:1 OYVMW òWOEMXSQEW EV WYQSOEQEW :1- XYVM FĭXM HIOPEVYSXEW QSOIWXMRMS PEMOSXEVTMS 4:1 HIOPEVEGMNSNI *6 JSVQE Ţ8EÐMEY 0MIXYZSW 4:1 QSOÚXSNEMW RIòWMVIKMWXVEZYWMIQW EWQIRMQW REYNSNM MQTSVXS 4:1 WYQSOÚNMQS :1- XZEVOE RIXEMOS QEŠ MRJSVQYSNE :1- ZMVģMRMROS TEZEHYSXSNE EOGIRXYSHEQE OEH XSOMI EWQIR]W Mģ XVIÐMĵNĵ ZEPWX]FMĵ MQTSVXYSNERX]W ò 0MIXYZÈ TVIOIW Yŀ OYVMEW XIMWÚW EOXĵ RYWXEX]XE XZEVOE XYVM FĭXM WYQSOÚXEW MQTSVXS 4:1 MQTSVXS HIOPEVEGMNSNI ETWOEMÐMYSXÈ MQTSVXS 4:1 MV XSPMEY XYVM QSOÚXM ò QYMXMRÚW WÈWOEMXÈ

:1- MRJSVQYSNE OEH MģWEQMÈ MRJSVQEGMNÈ 4:1 QSOÚNMQS OPEYWMQEMW QSOIWÐMĵ QSOÚXSNEM KEPM VEWXM :1- MRXIVRIXS WZIXEMRÚW WOMPX]NI Ţ1SOIWÐMĵ TEOIMXMQEM QIXEMWŠ EVFE TEWOEQFMRÜ XVYQTYSNY 1SOIWÐMĵ MRJSVQEGMNSW GIRXVS XIPIJSRY OYVMYS XIMOMEQSW OSRWYPXEGMNSW ]VE òVEģSQSW MV P]KMEZIVXÚW VEģ]XMRÚQW

6 | Tyrimas

DidelÄ—s apygardos RinkÄ—jĹł skaiÄ?ius

NaujamiesÄ?io

52602

KaroliniĹĄkiĹł

43162

Vilniaus-TrakĹł

42925

Vilniaus-Ĺ alÄ?ininkĹł

42897

Naujosios Vilnios

42704

GargĹždĹł

42470

LazdynĹł

42340

Aleksoto-VilijampolÄ—s

42275

KaiĹĄiadoriĹł-ElektrÄ—nĹł

41219

DanÄ—s

41124

MaĹžos apygardos Apygarda

RinkÄ—jĹł skaiÄ?ius

KalnieÄ?iĹł

28964

Ignalinos-Ĺ venÄ?ioniĹł

28982

AkmenÄ—s-JoniĹĄkio

29161

Centro

29202

KelmÄ—s

29239

PrienĹł-BirĹĄtono

29890

Žaliakalnio

29911

Jurbarko

30164

Ĺ akiĹł

30401

Atkelta iĹĄ 5 psl.

Tai, kad periferijos gyventojai turi didesnÄŻ balso svorÄŻ nei miestieÄ?iai, sociologas vadina nuogu faktu.

Kokios to pasekmÄ—s? „SilpnesnÄŻ balsÄ… turi labiau iĹĄsilavinÄ™, aukĹĄtesnÄ—s kvalifikacijos, platesnio akiraÄ?io ĹžmonÄ—s: ta visuomenÄ—s grupÄ—, kuri yra aktyviausia, paĹžangiausia, uĹžtikrinanti progresÄ…, Ĺžvelgianti pirmyn, o ne nostalgiĹĄkai dĹŤsaujanti dÄ—l praeities. Kai ĹĄiai visuomenÄ—s daliai suteikiamas maĹžesnis balso svoris, tai ne tik neteisinga, bet iĹĄ esmÄ—s iĹĄkreipia situacijÄ… visuomenÄ—s poreikiĹł poĹžiĹŤriu“, – neabejojo V.Gaidys.

Lenkai jaustĹłsi diskriminuojami Filosofas, publicistas, politikos apĹžvalgininkas KÄ™stutis Girnius atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad sprendimas perbraiĹžyti rinkimĹł apygardĹł ribas yra sudÄ—tingas, bet neiĹĄvengiamas – ignoruoti demografiniĹł pokyÄ?iĹł jau neÄŻmanoma. „Politikams perlipti per savo ambicijas labai sunku. Tikrai nenutiks taip, kad Seimo nariai susÄ—s ir kelias dienas karĹĄtai padiskutavÄ™ susitars. TaÄ?iau reikia priimti principinÄ™ nuostatÄ…, kad, tarkime, kas deĹĄimtmetÄŻ apygardĹł ribos bus perĹžiĹŤrÄ—tos ir tokiu bĹŤdu pilieÄ?iams bus ÄŻtvirtinta lygiaverÄ?io balsavimo teisė“, – kalbÄ—jo K.Girnius.

Jo manymu, Lietuvai reikÄ—tĹł artÄ—ti prie modelio, kad ne regionai, o tam tikras

V.Gaidys: „SilpnesnÄŻ balsÄ… turi labiau iĹĄsilavinÄ™, aukĹĄtesnÄ—s kvalifikacijos, platesnio akiraÄ?io ĹžmonÄ—s.“

BFL nuotr.

>>>

Skirtumai

Apygarda

15min • 2013 m. kovo 1 d.

gyventojĹł skaiÄ?ius rinktĹł savo atstovÄ… parlamente: tik tokiu atveju kiekvienas rinkÄ—jas turÄ—tĹł lygĹł ÄŻnaĹĄÄ…, renkant Seimo narÄŻ. „InteresĹł kovĹł bĹŤtĹł labai daug, ypaÄ? kalbant apie tautines maĹžumas. Lenkai tikriausiai jaustĹłsi diskriminuojami

ir klausimÄ… keltĹł tarptautiniu lygiu. TaÄ?iau pilieÄ?iĹł interesai ir teisÄ—s turi bĹŤti aukĹĄÄ?iau politiniĹł rietenĹłâ€œ, – apibendrino K.Girnius.

Status quo geriau uŞ neŞinią Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė pastebėjo, kad rinkimų apygardų perŞiōrėjimas – jautrus klausimas. „Perskirstant apygardos ribas, galima reikťmingai pakeisti rinkimų rezultatus.

JAV yra sÄ…voka dĹžerimanderingas (gerrymandering, – angl.), kai piktnaudĹžiaujama ribomis, sutelkiant savo rinkÄ—jus bei iĹĄskaidant oponentus“, – atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ paĹĄnekovÄ—.

Ji sutiko, kad perbraiĹžant apygardĹł ĹžemÄ—lapÄŻ galima remtis elementariu matematiniu modeliavimu. TaÄ?iau tokiu atveju nepavyktĹł iĹĄvengti dirbtinio regionĹł ir tradiciĹĄkai susiformavusiĹł bendruomeniĹł iĹĄskaidymo: „Jei sukryĹžminsime visiĹĄkai tarpusavyje nesusijusiĹł bendruomeniĹł Ĺžmones, tai kam tada tas iĹĄrinktas atstovas atstovaus? Pasirinkus atstovavimo bĹŤdÄ… pagal teritorijÄ… neÄŻmanoma padaryti lygiaverÄ?io rinkÄ—jĹł balso pagal ĹžmoniĹł skaiÄ?iĹł.“ Vadinasi, metas iĹĄ esmÄ—s keisti rinkimĹł sistemÄ… ir pereiti prie proporcingo atstovavimo sistemos. Tada visa Lietuva bĹŤtĹł viena daugiamandatÄ— apygarda. „TikÄ—tina, kad politikai tam prieĹĄintĹłsi, nes status quo visada geriau uĹž neĹžiniÄ…,

UĹžsk. Nr. 307858

9 , / , - $ % / , 1 . ( 9 , ĂŒ , Ä” 7 Ă”

$ 3 , ( ( 8 52 3 2 6 3 , / , ( ĂŒ , Äœ 0 ( 7 8 6 , 5 % , 8 'ÄŁ ( 7Æ 7Ă—VLDPH WUDGLFLQLXV SRNDOELXV VX (XURSRV 3DUODPHQWR QDUH 9LOLMD %OLQNHYLĂ?LÄ•WH DSLH (XURSRV 6ÇMXQJRV DNWXDOLMDV Č&#x; *HUELDPD 9LOLMD NXR (XURSRV 6ÇMXQJRV NDOHQGRULXMH \SDWLQJL Ä?LH PHWDL"

Č&#x; ÄŽLH PHWDL WXUEÄ•W \SDWLQJL LU WXR NDG EXV SDWYLUWLQWDV QDXMDV VHSW\QPHWLV (6 ELXĤHWDV"

Č&#x; (XURSRV 6ÇMXQJRMH WROLDX Č&#x; (6 NDVPHW QXVSUHQGĤLDPD NRNLD ĤPRQĂ•PV VYDUEL VULWLV UHLNDODXMD \SDWLQJR PÄ•VÄ? GĂ•PHVLR DLVLDLV WDL EXYR Y\UHVQLR DPĤLDXV ĤPRQLÄ? DNW\YXPDV LU NDUWÄ? VROLGDUXPDV R LHML çYDUGLQWL (XURSRV SLOLHĂ?LÄ? PHWDLV ÄŽLHPHW VXNDQND GYLGHÄ?LPW PHWÄ?

NDL EXYR çWHLVLQWD (6 SLOLHW\EĂ• NXUL NLHNYLHQDP LÄ? PÄ•VÄ? JDUDQWXRMD ODEDL VYDUELDV WHLVHV 1HDEHMRWLQDL ODELDXVLDL ĤLQRPD LU YHUWLQDPD \UD JDOLP\EĂ• ODLVYDL NHOLDXWL DSVLJ\YHQWL çVLGDUELQWL DU PRN\WLV EHW NXULRMH EHQGULMRV YDOVW\EĂ•MH QHSUDUDQGDQW VRFLDOLQLÄ? JDUDQWLMÄ? 3DJULQGLQĂ• (6 SLOLHĂ?LÄ? SROLWLQĂ• WHLVĂ• \UD JDOLP\EĂ• EDOVXRWL LU EÄ•WL NDQGLGDWX SHU ULQNLPXV ç (XURSRV 3DUODPHQWÇ LU YLHWRV VDYLYDOGÇ /DEDL QRUĂ•WÄ?VL NDG NXR GDXJLDX /LHWXYRV J\YHQWRMÄ? SDVLQDXGRWÄ? Ä?LD WHLVH NLWDLV PHWDLV UHQNDQW (XURSRV 3DUODPHQWÇ NXULDPH SULLPDPL ODEDL VYDUEÄ•V NLHNYLHQDP LÄ?

PÄ•VÄ? VSUHQGLPDL

Č&#x; %H DEHMR WDL WXUĂ•WÄ? EÄ•WL YLHQDV VYDUELDXVLÄ?

PHWÄ? çY\NLÄ? ,Ä? (6 ELXĤHWR Ë‹QDQVXRMDPD GDXJ J\Y\ELÄ?NDL VYDUELÄ? VULĂ?LÄ? Č&#x; QHGDUER LU VNXUGR PDĤLQLPDV PRN\NOÄ? YDLNÄ? GDUĤHOLÄ? VHQHOLÄ?

QDPÄ? QHçJDOLXMÄ? UHDELOLWDFLMRV LU J\G\PR çVWDLJÄ? UHQRYDFLMD NHOLÄ? LQIUDVWUXNWÄ•URV LU DSOLQNRVDXJLQLÄ? REMHNWÄ? SOĂ•WUD PRNDPRV WLHVLRJLQĂ•V LÄ?PRNRV ĤHPGLUELDPV LU W W /LHWXYD LÄ? (6 NDVPHW JDXQD LNL POUG OLWÄ? 7RGĂ•O QDXMR VHSW\QPHĂ?LR ELXĤHWR VYDUVW\PDV GDEDU \UD (6 GĂ•PHVLR FHQWUH 9DGRYÄ? WDU\ED SR LOJÄ?

GLVNXVLMÄ? VXWDUĂ• GĂ•O Č&#x; P QDXMRV Ë‹QDQVLQĂ•V SHUVSHNW\YRV ,U QRUV ELXGĤHWDV PDĤLQDPDV POUG HXUÄ? /LHWXYDL MLV \UD QHW GHÄ?LPWDGDOLX GRVQHVQLV *DXVLPH GDXJLDX OĂ•Ä?Ä? VWUXNWÄ•ULQHL SDUDPDL EHL WLHVLRJLQĂ•PV LÄ?PRNRPV ĤHPGLUELDPV 'HMD GDU WUÄ•NVWD OĂ•Ä?Ä? ,$( XĤGDU\PXL QHSDWHQNLQWL /LHWXYRV ĤHPGLUELÄ?

UHLNDODYLPDL JDXWL WHLVLQJDV WLHVLRJLQHV LÄ?PRNDV 'DEDU VDYR ĤRGç GĂ•O ELXGĤHWR WXUĂ•WÄ? WDUWL (XURSRV 3DUODPHQWDV NXULV QH NDUWÇ LÄ?VDNĂ• WYLUWÇ SR]LFLMÇ MRJ EHW NRNV ELXĤHWR WDXS\PDV JDOLPDV WLN DWVDNLQJDL çYHUWLQXV YLVDV JDOLPDV SDVHNPHV 1RUĂ•WXVL NDG WDLS SDW DWVDNLQJDL HOJWXVL LU /LHWXYRV SROLWLNDL WYLUWLQGDPL Ä?LÄ? PHWÄ?

VDYLYDOG\ELÄ? ELXGĤHWXV

(6 SLOLHĂ?LDL JDOL SDWHLNWL (XURSRV 3DUODPHQWXL SHWLFLMÇ NUHLSWLV ç RPEXGVPHQÇ UDÄ?\WL EHW NXULDL (6 LQVWLWXFLMDL DU çVWDLJDL LU JDXWL DWVDN\PÇ JLPWÇMD NDOED 1XR PHWÄ? PHV WXULPH QDXMÇ JDOLP\EĂ— SDVLQDXGRWL SLOLHĂ?LÄ?

LQLFLDW\YD WHLNWL SDVLÄ•O\PXV (XURSRV .RPLVLMDL GĂ•O WHLVĂ•V DNWÄ? SDUHQJLPR ,QLFLDWRULDPV UHLNLD VXULQNWL QH PDĤLDX NDLS PLOLMRQÇ SDUDÄ?Ä? EHQW VHSW\QLRVH (6 YDOVW\EĂ•VH ÄŽLXR PHWX MDX UHQNDPL SDUDÄ?DL NHWXULROLNDL LQLFLDW\YÄ?

3UDĂ•MXVLDLV PHWDLV (XURSRV 3DUODPHQWH VYDUVWĂ•PH NDLS çJ\YHQGLQDPRV (6 SLOLHĂ?LÄ?

WHLVĂ•V 3DDLÄ?NĂ•MR NDG WLN WUHĂ?GDOLV HXURSLHĂ?LÄ? \UD SDNDQNDPDL VXVLSDĤLQĂ— VX VDYR WHLVĂ•PLV 7DUS PDĤLDXVLDL LQIRUPXRWÄ? \UD LU OLHWXYDL Č&#x; QHW SURFHQWÄ? DSNODXVWÄ?MÄ? SULSDĤLQR WRNLRV LQIRUPDFLMRV VWRNÇ 7RGĂ•O YLHQDV SDJULQGLQLÄ?

(XURSRV PHWÄ? WLNVOÄ? \UD GLGLQWL LQIRUPXRWXPĂ&#x2021; DSLH (6 SLOLHĂ?LÄ? WHLVHV LU VNDWLQWL SLOLHWLQç DNW\YXPĂ&#x2021; 0HV WDLS SDW çYDUGLMRPH QHW SLOLHWLQLÄ? WHLVLÄ? çJ\YHQGLQLPR SUREOHPLQHV VULWLV NXULRVH EÄ&#x2022;WLQL NRQNUHWÄ&#x2022;V YHLNVPDL <SDWLQJĂ&#x2021; GĂ&#x2022;PHVç UHLNLD VNLUWL WHLVLQLÄ? LU SUDNWLQLÄ?

ODLVYR SLOLHĂ?LÄ? MXGĂ&#x2022;MLPR NOLÄ&#x2022;Ă?LÄ? SDQDLNLQLPXL %Ä&#x2022;WLQD DWVDNLQJDL çYHUWLQWL YLVXV DWY\NXVLÄ?

GDUEXRWRMÄ? WHLVLÄ? SDĤHLGLPR DWYHMXV VX NXULDLV GHMD VXVLGXULD LU /LHWXYRV SLOLHĂ?LDL 0HV JULHĤWDL SDVPHUNĂ&#x2022;PH 1\GHUODQGXRVH çNXUWĂ&#x2021; WLQNODODSç

QXNUHLSWĂ&#x2021; SULHÄ? Ä?DO\MH J\YHQDQĂ?LXV DWY\NĂ&#x2022;OLXV LÄ?

5\WÄ? (XURSRV 7DLS SDW SDUDJLQRPH Ä&#x17D;YHLFDULMRV YDOGĤLĂ&#x2021; DWÄ?DXNWL GLVNULPLQDFLQç VSUHQGLPĂ&#x2021; çWHLVLQWL LOJDODLNLÄ? OHLGLPÄ? J\YHQWL Ä?DO\MH NYRWDV /LHWXYRV LU GDU Ä?DOLÄ? SLOLHĂ?LDPV 3ULWDUĂ&#x2022;PH GLUHNW\YDL NXUL XĤWLNULQV NDG QXVLNDOWLPÄ?

DXNRPV YLVRMH (6 EÄ&#x2022;WÄ? VXWHLNWRV EÄ&#x2022;WLQLDXVLRV WHLVĂ&#x2022;V Č&#x; SVLFKRORJLQĂ&#x2022; EHL WHLVLQĂ&#x2022; SDJDOED YHUWĂ&#x2022;MÄ? SDVODXJRV SROLFLMRV DSNODXVRVH EHL WHLVPR SRVĂ&#x2022;GĤLXRVH LU SDQ 3DOHQJYLQRPH LU SDYHOGĂ&#x2022;MLPR çIRUPLQLPR SURFHGÄ&#x2022;UDV 'DEDU XĤVLHQ\MH J\YHQDQW\V OLHWXYLDL LU NLWÄ? (6 Ä?DOLÄ?

SLOLHĂ?LDL WXUĂ&#x2022;V WHLVĂ&#x2014; SDVLULQNWL SDJDO NXULRV Ä?DOLHV çVWDW\PXV EXV WYDUNRPDV MÄ? SDOLNLPDV 3ULĂ&#x2022;PĂ&#x2022;PH LU GDXJLDX (6 SLOLHĂ?LDPV SDODQNLÄ?

VSUHQGLPÄ? Ä&#x17D;LHPHW VYDUVW\VLPH DQWUĂ&#x2021;MĂ&#x2021; (6 SLOLHW\EĂ&#x2022;V DWDVNDLWĂ&#x2021; NXULRMH QXPDW\VLPH NDLS EXV Ä?DOLQDPRV OLNXVLRV SLOLHWLQLÄ? WHLVLÄ? çJ\YHQGLQLPR NOLÄ&#x2022;W\V

Č&#x; $Ă?LÄ&#x2022; XĤ SRNDOEç LU OLQNLX VĂ&#x2022;NPĂ&#x2022;V JLQDQW PÄ&#x2022;VÄ? ĤPRQLÄ? LQWHUHVXV (XURSRV 3DUODPHQWH 5LPDQWDV .D]ODXVNDV

Tyrimas | 7

15min • 2013 m. kovo 1 d.

neužtektų. Pavyzdžiui, užsimojus sulyginti apygardų dydį didmiesčiuose, Kaune tektų naikinti vieną apygardą, o Vilniuje vieną suformuoti papildomai.

Ką tai reikštų Kaune ištikimai rinkėjų palaikomiems konservatoriams?

Vertinant grynai matematiškai – vienu mandatu Seime mažiau. „Be to, Darbo partija santykinai stipresnė Kaune, o socialdemokratai – Vilniuje. Vadinasi, teoriškai vienos politinės jėgos įtaka sustiprėtų, kitos – susilpnėtų. Tačiau nežinia, ar tai turėtų lemiamos reikšmės bendram mandatų skaičiui“, – situaciją modeliavo A.Ramonaitė.

Z.Vaigauskas vis žada pradėti rinkimų sistemos reformą, bet niekaip nesiryžta pradėti.

A.Ufarto/BFL nuotr.

kam tos permainos išeitų į naudą“, – svarstė A.Ramonaitė.

Vis didesni nukrypimai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas neslėpė – status quo vargiai įmanomas.

Z.Vaigauskas priminė, kad, kai neišeina pasiekti apygardų dydžio vienodumo, žiūrima į įstatymą, nustatantį tam tikras rinkėjų skaičiaus žirkles.

Iš pradžių įstatymas sakė, kad apygardos pagal rinkėjų skaičių viena nuo kitos negali skirtis daugiau nei 5 proc.

Tačiau šią aksiomą smarkiai pakoregavo po gyventojų surašymo atskleisti niūrūs demografiniai rodikliai – įstatymų leidėjams teko apsispręsti, ką daryti toliau: ar iš esmės peržiūrėti visų apygardų ribas, ar leisti didesnius nukrypimus. „Buvo įvesta formulė plius minus 20 proc. nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio apygardose. Vadinasi, kai kur santykis pasidarė 120 su 80 proc.“ – skaičiavo Z.Vaigauskas.

Nuo to laiko netekome dar beveik pusės milijono gyventojų. Todėl Lietuvos rinkimų sistema iš esmės neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų. Pagal jas apygardų ribos galėtų skirtis ne daugiau kaip 10 proc., o ypatingais atvejais, tarkime, siekiant išsaugoti regiono vientisumą, 15 proc. nuo vidurkio.

Kaune naikinti, Vilniuje sukurti Jei būtų Z.Vaigausko valia, rinkimų apygardų reforma būtų įgyvendinta jau seniai. Tačiau sprendimus turi priimti politikai, o jiems stinga politinės valios.

Prieš rinkimus atlikti net menkiausi apygardų ribų pastumdymai sukeldavo emocijų audras: „Ribų tikslinimas neapsieidavo be ginčų. Bendro kandidatų sutarimo niekada nebūdavo, kas nors likdavo nepatenkintas“, – prisimena ilgametis VRK pirmininkas.

Peržiūrint apygardas iš pagrindų, kosmetinių priemonių toli gražu

Politikų komentarai

Gediminas Kirkilas, Seimo narys, socialdemokratas

„Prieš šiuos Seimo rinkimus buvo kalbama, kad reikėtų sumažinti apygardų skaičių Kaune ir padidinti Vilniuje. Tai pagal gyventojų skaičių būtų logiška, bet kilo pasipriešinimas, nes skirtingos partijos skirtinguose miestuose turi skirtingas pozicijas. Pavyzdžiui, pokyčiai Vilniaus rajono ribose politiškai labai jautrūs dėl tautinių mažumų klausimo. Taigi, politiniai motyvai ir valios trūkumas trukdo iš esmės reformuoti apygardas, nors reikalas jau pribrendo. Gal trūksta ir visuomenės iniciatyvos – jei tauta pareikalautų, neturėtume kur dingti.“

Jurgis Razma, Seimo narys, konservatorius

„Kas iš to, kad VRK pirmininkas Z.Vaigauskas teoriškai vis paplepa apie problemą – konkretaus pasiūlymo jis nepateikė. Jei duotų naują perbraižytų apygardų projektą, prasidėtų reali kalba. Bent mes nepultume smulkmeniškai skaičiuoti, kokia iš to mums būtų partinė nauda ar koks pralošimas.“

Abejonių keliantis eksperimentas Z.Vaigausko nuomone, metas pagalvoti ir apie atskirą apygardą emigrantams: „Bent dvi Vyriausybės savo programoje buvo numačiusios sudaryti atskirą rinkimų apygardą piliečiams, gyvenantiems užsienyje. Tačiau projektas taip ir liko neįgyvendintas.“ A.Ramonaitė pastebėjo, kad toks eksperimentas būtų įdomus patikrinti, ar suformavus atskirą apygardą padidėtų rinkėjų aktyvumas – iki šiol emigrantai balsuoja labai vangiai.

Kita vertus, sukūrus atskirą apygardą užsienyje gyvenantiems lietuviams, iškiltų abejonių dėl šio sprendimo teisėtumo: „Konstitucijoje įtvirtintas laisvo mandato principas, kuris neleidžia rinkėjų interesų tiesiogiai susieti su atstovavimu. Šiuo atveju tai būtų signalas apie atstovavimą tam tikrai siaurai rinkėjų grupei, jos interesams, kas Lietuvoje nėra aiškiai įtvirtinta.“ Laukia iniciatyvos „iš apačios“ Europoje dominuoja proporcingojo atstovavimo rinkimų sistema, pagrįsta matematiškai tiksliu mandatų paskirstymu tarp kandidatų grupių proporcingai jų gautų balsų skaičiui. Latvija ir Estija – ne išimtis.

Lietuvoje galioja mišri – daugumos ir proporcingojo atstovavimo – rinkimų sistema: 71 narį renkame vienmandatėse ir 70 – daugiamandatėse rinkimų apygardose. „1992 metais, kuriant rinkimų sistemą, iš pradžių buvo parengtas projektas, pagal kurį visi parlamentarai būtų renkami daugiamandatėje apygardoje pagal proporcingojo atstovavimo sistemą, kaip buvo tarpukario Lietuvoje.

Tačiau galiausiai buvo pasirinkta mišri sistema – kaip Vokietijoje“, – prisiminė Z.Vaigauskas. „Tačiau vokiečiai pagal tam tikrą formulę išlygina rinkimų rezultatą – duoda papildomų mandatų, kad suvienodintų rinkėjų balsų svorį, taip ištaisydami savotišką netolygumą“, – atkreipė dėmesį A.Ramonaitė.

Paskelbus sekmadienį vyksiančių rinkimų rezultatus, Z.Vaigauskas pasiryžęs rimtai imtis apygardų reformos. „Tariamės su kompiuterininkais, su įmonėmis, kurios siūlo variantus.

Kompiuterinė apygardų programa turėtų veikti interaktyvaus žemėlapio pagrindu, kad visuomenė galėtų vizualiai matyti, ką reiškia vienos apygardos ribos perstūmimas – jis keičia bent trijų apygardų ribas“, – pasakojo Z.Vaigauskas, pabrėždamas, kad labai svarbus aktyvus visuomenės įsitraukimas.

Girdi, žmonėms sukilus ginti savo balso, politikai neturėtų kitos išeities, kaip tik spręsti įsisenėjusią problemą. „Kitiems Seimo rinkimams mes tikrai pasiūlysime schemą, tačiau nereiškia, kad jai bus pritarta Seime“, – įspėjo Z.Vaigauskas.

8 | Miestai

15min 1 15 5mi m n • 2013 m. kovo 1 d.

ŠIAULIAI AI

Pramonės centras 777-ąjį gimtadienį šiemet minėsiančius Šiaulius galima vadinti ne tik laimingiausiu, bet ir šmaikščiausiu miestu.

Retai kur pamatysi banko lankytojus pasitinkančias beždžiones ar prie ežero nugarą išrietusią didžiulę skardinę lapę.

Bet kasdienybė proziškesnė: sovietmečiu klestėjusios pramonės šakos sumenko, verslą smukdo emigracija ir investicijų stoka. Džiugina tik į muziejus ir prekybos centrus plūstantys latviai.

Pradėjo bulvarų madą Šiauliai sunkiai įsivaizduojami be Viliaus Purono – prieš keturis dešimtmečius čia gyventi atsikrausčiusio panevėžiečio dizainerio, turizmo informacijos centro projektų vadybininko. Tai jo dėka pėstiesiems atiduotoje Vilniaus gatvės dalyje tarp Draugystės prospekto ir Žemaitės gatvės „nutūpė“ daugelį pralinksminančios gaidžio, pelikanų, beždžionių, nykštukų, katinų ir paršiuko skulptūros.

Su V.Puronu leidžiamės į ekskursiją po bulvarą – taip šiauliečiai vadina šią 1,28 km ilgio gatvės atkarpą. Pradedame nuo vėžio, žnyplėmis apglėbusio lietuviškų cigarečių pakelį, – turbūt pirmoji socialinė reklama Lietuvoje.

Bulvaras, 1976-aisiais perkirtęs Šiaulių centrą, buvo trečiasis toks Europoje. Kauno Laisvės alėja atsirado po metų, o Maskvos Arbatas – 1978–1979 metais. Mintis apie

pėsčiųjų taką kilo tuomečiam vykdomojo komiteto pirmininkui Viliui Kazanavičiui.

Taką suprojektavo architektė Virginija Taujanskienė, o miesto vyriausiuoju dailininku tapęs V.Puronas užsimojo jam suteikti įdomią vizualinę išraišką.

Šiauliai, kaip ir kiti miestai, sparčiai tuštėja.

Autorės nuotr.

Šiaulių ramybės drumstėjas Patį V.Puroną galima vadinti mobiliu bulvaro kūriniu. Tiek praeivių nesustoja apžiūrėti skulptūrų, kiek užkalbina jį. Vienam ramybės neduoda sniego ant stogo nesulaikanti tvorelė, kitam rūpi šiaip pasisveikinti. „Neįmanoma išeiti į gatvę“, – juokiasi savaitraščio žurnalistų gidas, žiniasklaidoje vadinamas ne tik architektu ir dizaineriu, bet ir kultūros istoriku, Šiaulių įvaizdžio kūrėju bei ramybės drumstėju, varnų valgytoju.

V.Puronas: „Už Vilnių esame senesni visais 87 metais“.

Autorės nuotr.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Į Šiaulius jis atsikraustė po studijų ir kariuomenės. „Panevėžy būčiau tik Purono sūnus, mat tėvelis buvo garsus pedagogas“, – šypteli ponas Vilius, paklaustas, ar netraukė atgal į gimtąjį miestą.

Nelengva atskirti, kada V.Purono pasakojimas virsta pokštais ir pramanais, ypač kai kalba pasisuka apie jį patį. Vis taikosi eiti iš kairės. Nuraminus, kad nesvarbu, atkerta: „Man svarbu – taip vaikščioja džentelmenas“, bet vėliau atvirauja, kad „moterys žino, jog esu beširdis“.

Tačiau kuo jau kuo, o meilės Šiauliams stoka V.Purono negalima apkaltinti. Priešingai. Ar, nemylėdamas miesto, jis vieną po kito leistų „Įdomiosios Šiaulių istorijos“ tomus? Šiuose tomuose tvirtinama, kad čia pirmą kartą pasaulyje susipyko šunys su katėmis, buvo užpatentuota aštuoniaratė važiuoklė, kuri vėliau įkvėpė sukurti mėnuleigį, ir lankėsi pats baronas Miunhauzenas.

V.Puronas Lietuvos vardo tūkstantmečio proga miestui padovanojo 25 m ilgio, bemaž 7 m pločio ir 7 t svorio skardinę lapės skulptūrą, sukūrė didžiausią Lietuvos

istorijoje knygą (1,25x0,9 m, svoris – 113 kg) apie greta Šiaulių esantį Salduvės piliakalnį.

Verslą maitina eksportas Meras Justinas Sartauskas, vardydamas Šiaulių privalumus, pradeda ne nuo V.Purono, o nuo verslo. Miestas seniai yra transporto mazgas, lengvai pasiekiamas keliu ar geležinkeliu iš Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos, Rygos, Kaliningrado, Talino, Liepojos ir Minsko, pro jį driekiasi „Via Baltica“.

Daugiau nei prieš pusšimtį metų Zokniuose buvo pastatytas oro uostas, naudojamas Lietuvos kariuomenės ir NATO naikintuvų, vykdančių oro policijos funkciją Baltijos šalyse. Šiauliai dar XIX amžiuje pradėjo plėstis kaip pramonės centras. Mecenatyste garsėjusio pirklio Chaimo Frenkelio odų fabrikas

Šiauliai Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti po 1236 m. vykusio Saulės mūšio. Tai tebuvo gynybinė gyvenvietė žemaičių ir žiemgalių genčių paribyje Saulen, vėliau – Soule, Saulia, Sovli, turėjusi atlaikyti kalavijuočių ordinų išpuolius. Ilgainiui Šiauliai, įsikūrę prekybos kelių sankirtoje, ėmė plėstis. 1445 m. čia buvo pastatyta medinė bažnyčia.

Spaudos draudimo metais miestas buvo tapęs svarbiu švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centru. 1904 m. čia buvo pastatytas pirmas lietuviškas spektaklis – A.Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, vėliau jis buvo subombarduotas. Tarpukariu atstatytas, bet per Antrąjį pasaulinį karą čia buvo sugriauta du trečdaliai namų. Šiauliai garsėja septyniais vadinamaisiais saulės objektais – renesansine Šv. Petro ir Povilo katedra su saulės laikrodžiu ant fasado, Saulės laikrodžio aikšte su skulptoriaus Stanislovo Kuzmos „Šauliu“, kuris dažniau vadinamas „Auksiniu berniuku“, skulptūra „Aušra“, vitražu „Saulės mūšis“, skulptūra Saulės mūšiui Salduvės parke, fontanu „Saulės diskai“ ir Gaidžio laikrodžio aikšte.

1 marškinėliai

=

2495 litrai vandens*

Šiauliuose vyksta nemažai sporto renginių, miestas tituluojamas Lietuvos regbio sostine, turi stiprias krepšinio ir futbolo komandas.

Iš šio miesto kilęs Europos čempione tapusios Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Antanas Sireika, Europos čempionai Mindaugas Žukauskas ir Donatas Slanina, taip pat Robertas Javtokas, šachmatininkė Viktorija Čmilytė, BMX dviračių sporto atstovė Vilma Rimšaitė, maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, bėgikė Eglė Balčiūnaitė, dviratininkas Gediminas Bagdonas.

Miestai | 9

15min • 2013 m. kovo 1 d.

virto parduotuvių sostine buvo didžiausias ir bene moderniausias Rusijos imperijoje, o paprastas odininkas tapo vienu turtingiausių imperijos žmonių.

Tarpukariu mieste buvo pagaminama 85 proc. šalies odos, 60 proc. avalynės, 75 proc. linų pluošto, 35 proc. saldainių pramonės produkcijos. Sovietmečiu įkurtos „Vairo“ dviračių ir variklių, staklių, televizorių, „Elnio“ odos ir avalynės gamyklos, „Rūtos“ konditerijos, „Verpsto“ trikotažo ir neaustinių medžiagų fabrikai. Šiauliuose tuomet buvo sukuriama 6 proc. respublikos pramonės produkcijos, dabar – 4–5 proc. „Miestas nėra pagrindinis BVP gamintojas, bet mes stiprūs įvairove, – savaitraščiui „15min“ sakė Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys. – Verslai išsiskaidę, bet patikimi, nėra vienos didelės gamyklos, kuriai žlugus stipriai nukentėtų miestiečių gyvenimo lygis.“ Odos ir elektronikos sektoriai sumenko, prigeso anksčiau visoje šalyje garsėjusio automobilių turgaus veikla, bet užtat sėkmingai dirba dviračių gamykla „Baltik vairas“, plėtojama plastiko, taros, neaustinių medžiagų, šildymo katilų ir elektros įrangos gamyba, apdirbamoji ir maisto pramonė. Šiauliuose gaminami baldai Švedijos koncernui „Ikea“. Didelių įmonių, kurių metinė apyvarta siekia iki 500 mln. Lt, nėra daug, dominuoja smulkiosios ir vidutinės, bet kelios pateko į „Gazelės“ – sparčiausiai augančių įmonių – 500-uką. Šiaulius labiausiai augina ne užsienio, o vietos investicijos. „Swedbank“ specialistų skaičiavimu, 2011-aisiais Šiaulių apskrityje vienam gyventojui teko 4 238 Lt investicijų – miestas atsiliko tik nuo Vilniaus ir Klaipėdos apskričių.

Pasak A.Rupšio, verslą išlaiko eksportas – kai kurios bendrovės į užsienį, daugiausia – į Vakarų šalis, išveža iki 90 proc. savo produkcijos.

Gigantiška V.Purono sukurta lapė teikia daug džiaugsmo vaikams.

V.Simutkino („Šiaulių naujienos“) nuotr.

Miestas kasmet tuštėja Tiek verslininkams, tiek merui galvą sopa dėl emigracijos į užsienį ir kitus šalies miestus. „Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Dėl to stokojame investicijų. Darbo jėgos paklausa didelė, o specialistų trūksta, – kalbėjo A.Rupšys. – Mes – mažiau patrauklūs, neturime tiek baseinų, kiek Vilnius. Bet visko yra, net kita sostinė netoli – Ryga (už 128 km, o Vilnius – už 210 km, Kaunas – už 142 km). Iki darbo reikia važiuoti trumpiau nei Vilniuje, nėra tokių spūsčių.“ Meras J.Sartauskas apgailestavo: „2000 metais mieste buvo apie 127 tūkst. gyventojų. Dabar – tik 107 tūkst. ir toliau mūsų mažėja – apie 1,5–2 tūkst. gyventojų per metus.“ Daugiausia žmonių mieste gyveno 1989 metais – bemaž 146 tūkst., o tiek, kiek dabar, Šiauliuose buvo praėjusio amžiaus

Šiaulių bulvaro skulptūra – cigarečių pakelį apglėbęs vėžys – tikriausiai pirmoji socialinė reklama Lietuvoje.

Autorės nuotr.

8-ajame dešimtmetyje. Mokinių skaičius per gerą dešimtmetį sumažėjo dvigubai – nuo 23 tūkst. iki 12 tūkstančių. Šiaulius pamėgo latviai Turistų stoka Saulės miestas nesiskundžia.

Labiausiai juos traukia Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko iki pusės milijono maldininkų. Kryžių kalnas, kaip ir linksmosios bulvaro skulptūros, domina net kinus. Keliaudami į šią pasaulinės reikšmės vietovę, Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

nuo miesto į šiaurę nutolusią apie 10 km, turistai neaplenkia ir Šiaulių.

Kaip „15min“ pasakojo laikinai Turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Giedrė Brazlauskaitė, daugelį vilioja miesto muziejai, ypač prieš metus pradėjęs veikti „Rūtos“ fabriko Šokolado muziejus ir universiteto Botanikos sodas.

XX amžiaus pradžioje pastatyta Ch.Frenkelio vila, kur įrengtas parkas su fontanu ir restoranas, vilioja ir keliautojus, ir vestuvininkus. Čia galima ne tik paganyti akis į restauruotas menes, bet ir susipažinti su odininko darbu.

Anot pašnekovės, muziejai nebūtų patrauklūs, jei nesugalvotų edukacinių programų. Dviračių muziejuje, apžiūrėjus iš medžio ir geležies pagamintą savadarbį – pirmąjį Lietuvoje – dviratį, čekoslovakišką dviratį velobolui žaisti, triratį suaugusiesiems, karinį dviratį, sportinį dviratį su mediniais ratlankiais ir juvelyrų sukurtus dviratukus, galima sužinoti dviratininkams naudingų dalykų.

Katinų muziejuje su 4 tūkst. eksponatų, kur „direktoriauja“ rainė Filomena, vyksta skaitymai ir piešinių konkursai. Žaliūkių malūne galima pažiūrėti, kaip kepama duona, o Botanikos sode – ne tik pajodinėti žirgais, bet ir pagal senas tradicijas sutikti pavasarį.

Pastaroji šventė, kai verdamos įvairių žolių arbatos, itin vilioja latvius.

Latviai Šiauliams – kaip baltarusiai Vilniui.

Kaimynai traukia į prekybos centrus, trečiadieniais ir šeštadieniais – į turgų, o kartu užsuka ir į šokolado degustaciją, kitus muziejus. Pasienio miestų – Bauskės, Dobelės, net Jelgavos gyventojams Šiauliai – arčiau nei Ryga. Šiaulius jau galima vadinti ir parduotuvių sostine. A.Rupšys sako, kad jų miestas pagal prekybinį plotą, tenkantį vienam gyventojui, pirmauja šalyje.

Ar jūsų perkamas drabužis jau būna šlapias?

Tekstilės pramonėje medvilnė yra dažniausiai naudojamas natūralus pluoštas, tačiau medvilnės gamyba turi didelį poveikį vandens naudojimui ir jo kokybei. Medvilnė dažnai auginama ir apdorojama sausringuose regionuose už Europos ribų, kuriuose, esant natūraliai sausam klimatui, medvilnei auginti naudojamas upių vanduo.

Vandens pėdsaką lengva sumažinti tiesiog perkant mažiau sportinių marškinėlių arba vietoj medvilnės drabužių perkant gaminius iš dirbtinių pluoštų. Kas kartą dėvėdami drabužį gerinate jo vandens naudojimo efektyvumą, todėl drabužius prieš išmesdami stenkitės nešioti kiek įmanoma ilgiau. Kai galiausiai nuspręsite atsisakyti kurio nors drabužio, atiduokite jį į vietinį perdirbimo centrą.

Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip naudojame gamtos išteklius dabar.

Rinkitės išmintingai – Jūsų sprendimai keičia pasaulį!

Būkite sprendimų dalis.

Prisijunkite prie GenerationAwake.eu *1 marškinėliams pagaminti vidutiniškai reikia 2495 litrų vandens 3224_150x130_T-SHIRT_LT.indd 2

12/02/13 16:11

Komentaras as

10 | Sveikata

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Gydytojas neonatologas A.Liubšys:

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Nesėkmingas gimdymas

Rinkimų taktikos Reitingai bei galimų rinkimų dalyvių pasisakymai sukuria vaizdinį, kad prezidentė D.Grybauskaitė tarsi lieka vienintelė, galinti dalyvauti ir laimėti būsimuose Prezidento rinkimuose.

Nei kairėje, nei dešinėje vis dar negirdėti atviro kalbėjimo apie artėjančius ir strategiškai svarbius kiekvienai politinei jėgai rinkimus. Kol kas visi, tarsi susitarę, kalba apie eilinius darbus, galų gale apie pakartotinus rinkimus į Seimą keliose apygardose.

Bet nevertėtų apsigauti. Tinkamų kandidatų tyliai ieško kiekviena didesnė ar įtakingesnė politinė jėga.

Tačiau visi tą daro skirtingai, priklausomai nuo partijų padėties ir svorio.

Dešiniųjų stovykloje neišvengiamai kalbama apie D.Grybauskaitės kandidatūros kėlimą ir tuo pačiu metu diskutuojama su tais, kurie, kaip ir prieš anuos rinkimus, mano, kad reikalingas savas, partinis kandidatas.

Dešinieji neranda atsakymo į klausimą, ar dabartinė prezidentė gali jiems tinkamai atstovauti tam tikrose situacijose. Išties, D.Grybauskaitė suvaidino gana efektingą vaidmenį per rinkimus į Seimą, kai nedviprasmiškai palaikė konservatorius, ir po rinkimų, kai atkakliai priešinosi Darbo partijos galimybei būti koalicijoje, taip pat jų kandidatų teikimui į ministrus. Valstybės vadovė parodė, kad gali būti naudinga dešiniesiems, o jos klaidos bei nusikalbėjimai nėra baisiau nei kitas, dešiniojo pusrutulio mąstytojų netoleruojamas prezidentas.

„Nevertėtų apsigauti.

Tinkamų kandidatų tyliai ieško kiekviena didesnė ar įtakingesnė politinė jėga.“

Bet dešiniųjų stovykloje didėja jaunosios kartos, kuri nenori augti D.Grybauskaitės šešėlyje, ambicijos. Tad diskusijų ir įvairių jų atgarsių viešumoje apie tinkamiausią kandidatą dar bus nemažai.

Kairiųjų stovykloje socialdemokratai suvokia, kad leisti prezidento postą užimti neprognozuojamai figūrai gali būti pavojinga. Įvykių dinamika, valdančiosios daugumos struktūros pokyčiai bei darbų gausa gali priversti sutelkti visas įmanomas jėgas ir net prašyti prezidento palaikymo.

D.Grybauskaite socialdemokratai kažin ar gali pasikliauti, tad bus priversti rimtai ir atsakingai siūlyti savo kandidatą, kuris ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir siektų pergalės.

Dabar realiu kandidatu gali būti partijos lyderis premjeras A.Butkevičius. Tiesa, jis jau sakė, kad nesirengia kandidatuoti, bet nieko nėra amžino, naujos aplinkybės gali priversti jį tapti kandidatu.

A.Butkevičius greitai prisitaiko prie kintančių aplinkybių ir moka susikalbėti su visuomene. Manytina, kad jo kandidatūra dar bus svarstoma ir diskutuojama kaip pagrindinė, nors ši partija turi nemažai politikų, gebančių užimti aukščiausius postus.

Besijungiančios „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos taip pat galvoja apie savo kandidatą. Nesvarbu, ar joms pasiseks susijungti, ar ne, bet jau kalbėjimas apie jungimąsi daro šių partijų potencialų kandidatą matomą ir stiprų. Tiesa, kol kas apie kandidatus nekalbama viešai, nes svarbesni yra jungimosi ir Darbo partijos teismo procesai. Bet potencialiai šios partijos net nesusijungusios gali iškelti bendrą ir paklausų kandidatą.

Visa tai kol kas tik svarstymai, nes nė vienas potencialus kandidatas neskelbs savo noro kandidatuoti dabar. Kodėl? Visi bijo rizikuoti, nes per pusantrų metų, likusių iki rinkimų, politikų, svajojančių apie prezidento krėslą, įvaizdžiai gali kisti (arba juos galima sugadinti) dar daug kartų.

Sepsis, kūno atšalimas, sutrikęs kvėpavimas, gimdymo trauma – su tokiais sveikatos sutrikimas į medikų rankas patenka namuose gimę naujagimiai. Kai kurių mažylių taip ir nepavyksta išgelbėti. Ar tikrai tai ne tėvų, o Dievo valia?

A.Liubšys nė karto negirdėjo, kad gimdymo namuose pasekėjai kalbėtų apie skaudžius nesėkmingus atvejus. Todėl šias istorijas tenka pasakoti medikams.

J.Kalinsko nuotr.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Visą gyvenimą su naujagimiais dirbantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas neonatologas dr. Arūnas Liubšys iš karčios patirties sako – gimdyti namuose nesaugu.

Už teisę gimdyti namuose kovojančios moterys viešai kalba tik apie sėkmingus tokių gimdymų atvejus. Tuo metu medikai prabyla apie skaudžias, vos tragedija nepasibaigusias istorijas. „Saugumas, pažįstama aplinka, pakili gimdyvės emocinė būklė ir komfortas – tokius argumentus dėl gimdymo namuose girdžiu dažniausiai. Tačiau kur šioje grandinėje yra naujagimis?

Kodėl kalbama tik apie moters ar šeimos interesus? Argi tai ne egoizmas?“ – klausia A.Liubšys.

Savo nuomonę galite išsakyti 15min.lt

– Gimdymo namuose teisė įtvirtinta net labai demokratiškose ir civilizuotose valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose.

– Nyderlandai yra pats populiariausias gimdymo namuose šalininkų pavyzdys, tačiau Europos kontekste ji yra daugiau išimtis, o ne taisyklė. Šiandien olandai skaudžiai kenčia dėl tokio savo liberalumo – turi tikrai ne pačius geriausius naujagimių mirtingumo rodiklius Europoje.

Norėčiau pateikti kitos šalies – Šveicarijos pavyzdį. Nėščioji ten gali pasirinkti vietą, kur ji nori gimdyti. Pavyzdžiui, ji apsisprendžia gimdyti

vadinamojoje kantono (administracinio suskirstymo vienetas – red. past.) ligoninėje, kur gali būti vos 20 gimdymų per metus. Tačiau jei gydytojai, prižiūrintys moterį nėštumo metu, nustato, kad yra tam tikros rizikos, nėščioji automatiškai nukreipiama gimdyti į aukštesnio lygio ligoninę.

Jei ji neatsižvelgs į šią medikų rekomendaciją ir savavališkai gimdys kantono ligoninėje ar namuose, o gimdymas bus nesėkmingas, ji negaus nė cento iš savo draudimo, o tai šeimai reiškia katastrofą.

Todėl ir mes neturėtume ignoruoti ne tik medicininių, bet ir teisinių, ekonominių šios temos aspektų. Man nesuvokiama, kad gimdyti namuose nusprendusi šeima šiandien už nieką neatsako.

Jei aš važiuodamas automobiliu netyčia partrenksiu žmogų ir jis žus, būsiu teisiamas ir galbūt atsidursiu kalėjime. Šeima, kurios naujagimis, gimdamas namuose, mirė, nes jam laiku (ar iš viso) nebuvo suteikta medicininė pagalba, neprisiima jokios atsakomybės. Kodėl vienu atveju netyčinis nužudymas baudžiamas, kitu – ne?

– Jūsų mintys skamba gana kategoriškai. Turbūt dėl to, kad esate tiesiogiai susidūręs su dramatiškomis gimdymo namuose pasekmėmis?

– Gimdymo metu gali įvykti absoliučiai netikėtų ir nelauktų komplikacijų tiek gimdyvei, tiek naujagimiui. Problema niekada nebūna tik nėščiosios – kenčia ir vaisius.

- Tarkime, atšoko placenta, prasideda kraujavimas, kas ne taip retai pasitaiko.

Naujagimis gali gimti be širdies tonų, jį reikia nedelsiant gaivinti – ir ne bet kaip, o kvalifikuotai. Tuo pat metu pagalbą reikia suteikti ir gimdyvei, o tam reikia ne vienos, o keleto porų profesionalių rankų. Ką tuo metu gali pasiūlyti pribuvėja?

Tiria šešias mirtis ir aštuonis sužalojimus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl kūdikių gimdymo ne gydymo įstaigose, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, gimdyvėms buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Įtarimai pateikti keturioms Lietuvos pilietėms.

Pasak prokurorų, įtariama, kad dvi jų, neturėdamos licencijos verstis medicinine praktika, šia veikla užsiima Lietuvoje ir už jos ribų nuo 1992 m.

Tiriama daugiau kaip 400 tokių veikų.

Pastebėti atvejai, kai užsieniečiai atvyko į Lietuvą, o iš jos išvyko su gimusiais vaikais. Įtariama, kad kūdikių gimimo faktas patvirtintas suklastotomis pažymomis. „Šiuo metu tiriamos šešios kūdikių mirtys ir aštuoni gimdyvių sužalojimai. Tyrimą atlieka Vilniaus rajono policijos komisariatas“, – sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Larisa Fedotova.

Gimdyvių ar tėvų atžvilgiu tyrimas nėra atliekamas. Prokurorų tikinimu, įtarimai nėra pateikti ir režisierei Inesai Kurklietytei – jos statusas šiame tyrime yra liudytoja.

Nėra metų, kad savo skyriuje nesulauktume naujagimių, gimdytų namuose.

Pernai turėjome naujagimį, kuris namuose gimė prieš laiką: tėvai buvo nusprendę gimdyti namuose ir priešlaikinis gimdymas jų nuomonės nepakeitė.

Sveikata | 11

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Ar skaitei 15min.lt?

namuose – žmogžudystė Gimdyti ligoninėje – prabanga Devynių vaikų mama Rita Kursienė pasakoja, kad gimdyti namuose buvo visiškai nebaisu. Gimdymo subtilybių moteris išmoko beveik prieš dvidešimt metų Panevėžyje lankydama „Motinystės mokyklą“: „Baigėme specialius gimdymo kursus, daug žinių įgavome bendraudamos tarpusavyje“.

moterys turi būti atidesnės – įsiklausyti į save. Apie komplikacijas išduoda netolygūs sąrėmiai: „Nešiodama vėliausiąją atžalą jaučiau, kad gali būti komplikacijų ir neklydau. Ligoninėje vyko kova už kūdikio gyvybę, bet gimdymas buvo sėkmingas“.

15min.lt/pinigai Valstybės 100 milijonų litų iššvaistyta, atsakingų – nėra www.15min.lt/s311343

A.Repšio nuotr.

Ši mokykla turėjo didžiulės įtakos daugiavaikės mamos apsisprendimui gimdyti namuose. „Pirmagimis pasaulį išvydo be medikų pagalbos, antroji gimė greitosios pagalbos automobilyje, trečia, ketvirta, penkta ir šešta atžala taip pat gimė namuose“, – vardijo itin didelę gimdymo namuose patirtį turinti 42-ejų panevėžietė.

Jai esą per didelė prabanga išvažiuoti į gimdymo namus, nes reikia prižiūrėti kitus vaikus. Vis dėlto devintąjį kūdikį R.Kursienė gimdė ligoninėje. Ji sako, kad

Naujagimiui nustojus kvėpuoti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį nuvežė į artimiausią rajono ligoninę. Medikus jis pasiekė visai sušalęs – jo kūno temperatūra nesiekė 34 laipsnių.

Tėvai negalėjo žinoti, kad neišnešiotas naujagimis, jei jam nesukuriama ypatinga aplinka, per 10–20 minučių gali netekti 2–3 laipsnių kūno temperatūros. Tąkart mums pavyko išgelbėti mažąjį pacientą, tačiau sušalimas gali baigtis mirtimi.

– Kokių dar atvejų yra pasitaikę jūsų darbo praktikoje?

– Turėjome naujagimį, kuris, gimęs namuose, mirė nuo kraujo užkrėtimo, vadinamojo naujagimių sepsio. Mes juk nežinome, kokiomis sąlygomis gimdoma namuose – į kokią terpę patenka mažylis, gal jam nešvariai nukerpama virkštelė...

Pavyzdžiui, yra tokia bakterija, vadinamasis beta streptokokas, kuris lemia žaibišką naujagimio būklės blogėjimą ir dažnai baigiasi mirtimi. Dalis moterų yra tos bakterijos nešiotojos, o tai sukelia pavojų ateinančiam į pasaulį kūdikiui. Gimdant namuose tokie rizikos veiksniai neįvertinami. O ligoninėje galima užbėgti įvykiams už akių, jei prieš gimstant naujagimiui moteriai suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė. Tokia taktika riziką sumažina keliolika ar keliasdešimt kartų.

Kitas pavyzdys: naujagimis gimė pridusęs, kaip mes sakome, asfiksijoje. Teisingai gaivinant, šansai išgyventi ir likti visiškai sveikam – milžiniški. Tačiau, jei pagalba nebus suteikta ar ji bus nevisavertė, naujagimis arba mirs, arba liks invalidas visą likusį gyvenimą.

– Teko girdėti, kad moterys namuose ryžtasi gimdyti net dvynius.

– Visai neseniai susidūrėme būtent su tokiu atveju. Moteris laukėsi dvynukų – prasidėjo priešlaikinis gimdymas.

Manote ji važiavo į ligoninę? Ne! Priėmė visiškai neatsakingą sprendimą – gimdyti namuose.

Gimus vienam dvyniui, gimdyvei prasidėjo komplikacijos. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji nugabeno moterį į ligoninę. Gelbėjant antrą vaisių, ligoninėje buvo nuspręsta gimdymą užbaigti cezario pjūvio operacija. Nepatikėsite – šiam gydytojų sprendimui ėmė priešintis gimdyvės vyras. Galų gale medikams pavyko įtikinti, kad cezario pjūvis – neišvengiamas.

– Tėvai tokiais atvejais turbūt iš gėdos neturi kur akių dėti?

– Gal nuskambės keistai, bet šie tėvai dažnai nejaučia nei per didelės gėdos, nei išreiškia savo dėkingumo. Tiesą sakant, iš gimdančių namuose tėvų labai dažnai sulaukiama priekaištų. Jie tarsi užsiprogramavę ir nesugeba pakeisti savo mąstymo pagal susiklosčiusias aplinkybes.

Jų filosofija tokia: gimė vaikas – jis turi

Jaučiame visišką nepasitikėjimą savo darbu, lyg būtume priešai, o ne tie, kurie nori padėti.

15min.lt/lietuva žįsti krūtį. Naujagimis vos gyvas, o jie klausia, kodėl maitiname per zondą, o ne guldome prie krūties? Mums tenka įrodinėti, kad jis vos kvėpuoja, kad taip reikia.

– Kaip ištveriate nemoralizavę?

– Dauguma tų žmonių atrodo tiesiog suklaidinti: gimdyti namuose jie neapsisprendė per dieną. Neretai gimdyti namuose ryžtamasi, laukiantis pirmo vaikelio. Iš kur kyla tokia mintis? Man pačiam teko dalyvauti, atsiprašau už pasakymą, viename smegenų plovimo renginyje, į kurį buvo sukviesti 16–18 metų jaunuoliai. Jiems pasakojama apie gimdymo grožį ir jau pradedama piršti mintį, kad jis atsiveria tik gimdant namuose. Medikai – siaubūnai, keliantys stresą. Tų suklaidintų žmonių nekaltinu, stengiuosi juos suprasti ir pakeisti jų požiūrį.

– Tačiau nelaimingų atvejų pasitaiko ir ligoninėse – naujagimiai miršta ir čia.

– Deja, visko būna. Kai kada ir medikai yra bejėgiai išgelbėti mažylį, nors daro viską, ką gali. Be to, pacientas turi teisę gintis, jei jis mano, kad nelaimė įvyko dėl gydytojų kaltės. Tam skirtas pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, formuojama teismų praktika. O už ką atsakys pribuvėja?

Ventos globos namų darbuotojos pasijuto įskaudintos dėl kaltinimų marinus badu neįgalią mergaitę ir piktinasi Kauno medikų elgesiu www.15min.lt/s311017

15min.lt/lietuva Kauno klinikose Viktorą Uspaskichą globojo bendrapartietis gydytojas Saulius Giedraitis? www15min.lt/s304322

15min.lt/sportas Kauno „Žalgirio“ žaidėjų ir trenerių pinigai laidojami blogajame Ūkio banke www.15min.lt/s310590

Naujausias žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt

14 | Savaitės interviu

15min • 2013 m. kovo 1 d.

V.Ališauskas: „Kardinolai popiežių „Dar per praėjusias Velykas buvo aišku, kad kitas Velykas sutiksime ne su Benediktu XVI. Jis niekada neslėpė, kad atsistatydins, kai nebeturės jėgų“, – pastebi kadenciją baigęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto, kultūros istorikas ir filosofas Vytautas Ališauskas.

Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt Kas taps Benedikto XVI įpėdiniu, šįkart numanyti sunku. Užsienio žiniasklaida linksniuoja galimų kandidatų pavardes – nuo Niujorko iki Milano arkivyskupų, tačiau nė vienas jų nėra aiškus favoritas. „Dėl vieno dalyko esu tikras – kardinolai popiežių renka ne pagal žemynus. Jie renka asmenybę. Tad niekas specialiai nerinks juodaodžio ar lotynų amerikiečio. Visa kita tėra spekuliacijos. Anuomet Josephas Ratzingeris turėjo didžiulių šansų būti išrinktas popiežiumi, o dabar pasakyti, kas juo galėtų tapti, yra labai sunku“, – prognozuoti nesiryžta V.Ališauskas.

– Prieš atsistatydinimą Benediktas XVI pakeitė jo įpėdinį rinksiančios konklavos taisykles ir leido kardinolams ją paankstinti. Akivaizdu – naują popiežių skubama išrinkti iki Velykų. O jei nepavyks?

– Pavyks. Tam yra užtektinai laiko. Net sunku įsivaizduoti, kokia turėtų būti gili krizė, kad kardinolai neišrinktų popiežiaus. Žinoma, per popiežiaus rinkimus sunkumų yra kilę. Dėl to ir atsirado konklava.

Anot padavimų, kadaise žmonės nebeapsikentė, kad kardinolai vis nesugeba išrinkti popiežiaus: apsupo rūmus, užrakino duris ir pagrasino, jog kasdien mažins maisto davinį. Tuometei Bažnyčios viršūnei teko susiimti ir kažką daryti, kad popiežius vis dėlto būtų išrinktas.

– Ši konklava bus išskirtinė – naujas popiežius renkamas dar esant gyvam jo pirmtakui. Be to, laiko jai pasiruošti – pakankamai: popiežius apie atsistatydinimą paskelbė dar vasario 11-ąją. Kodėl iki šiol neatsirado tvirto favorito?

– Kardinolai turi šiokią tokią problemą – jie per mažai pažįstami. Labai nedaug kardinolų, tarp jų ir mūsų Audrys Juozas Bačkis, yra senbuviai ir popiežių rinks antrą kartą. Dauguma rinkėjų amžiaus kardinolų (iki 80 metų – red. past.) paskirti Benedikto XVI laikais, kai kurie jų – visai neseniai ir vienas kito artimai nepažįsta.

2008 m.

V.Ališauskas buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie Šventojo Sosto ir Benediktui XVI įteikė kredencialus.

Kita vertus, nematau, kad būtų susiformavusios kokios nors grupės, kurios stipriai reikštųsi ir blokuotų viena kitą. Šito dabar nėra.

– Prisiminkime 2005-ųjų metų konklavą. Ar tuometis Kardinolų kolegijos dekanas J.Ratzingeris buvo laikomas favoritu?

– Daug kas jautė jo asmenybės galią. Net Lietuvoje daug kas kalbėjo, kad šis žmogus gali tapti naujuoju popiežiumi.

J.Ratzingeris visada buvo garsus. Man regis, vienu metu jis buvo jauniausias Europos vyskupas. Jo knyga „Krikščionybės įvadas“, išėjusi 1968 metais, tapo bestseleriu. Jį išgarsino ir pedagoginė veikla. Galų gale, jis buvo vienas artimiausių Jono Pauliaus II bendražygių. Manau, jeigu jis būtų tapęs popiežiumi dešimčia metų jaunesnis, Bažnyčioje būtų įvykę dar daugiau įvairių poslinkių.

– Jau įprasta, kad kardinolai turi savo „Facebook“ profilius, naudojasi „Twitter“.

O jeigu naujiena apie naująjį popiežių pasklis greičiau, nei iš Siksto koplyčios kamino pasirodys balti dūmai?

– Ne, nepasklis, nes iš kardinolų viską atima (juokiasi). O baltą dūmą galima laikyti savotišku socialinių medijų pirmtaku. Bet kaip ne kartą liudyta, ne visada pavyksta iš karto labai aiškiai suprasti, ar tas dūmas baltas, ar pajuodęs. Tada visi užgniaužia kvapą, spėlioja ir laukia, kada pradės skambėti varpai, skelbiantys apie naujojo popiežiaus išrinkimą.

Beje, popiežiumi išrinkus J.Ratzingerį, balti dūmai pasirodė, bet varpai vis neskambėjo. Kodėl? Nurodymą skambinti varpais turi duoti Kardinolų kolegijos dekanas. O ką daryti, jei jis išrinktas popiežiumi? Visi tąsyk buvo kiek pasimetę.

– Vatikano ryšių su visuomene padėjėjas Gregas Burke‘as neseniai pareiškė, kad žiniasklaida gali mėginti paveikti konklavą.

Matote tokių mėginimų?

– Sakyčiau, kad ne tik gali mėginti, o jau mėgina. Įvairiais būdais reiškiama nuomonė, kas konklavoje turėtų dalyvauti, kas neturėtų, kas susitepęs. Tai nereiškia, kad žiniasklaida būtinai siekia konkrečių politinių tikslų. Bet, be jokios abejonės, žiniasklaida pirmą kartą rodo tokį didelį aktyvumą. Po popiežiaus mirties kaip ir nebūdavo ką daug šnekėti. O dabar viskas visiškai kitaip. Ir žiniasklaida, sakyčiau, labai smaginasi. Bet visi suvokia, kad pirmą kartą Bažnyčios istorijoje turime tokį faktą, kad popiežius pasitraukia visiškai laisva valia. Tuo Benediktas XVI skiriasi nuo garsiojo popiežiaus Celestino V, kuris atsistatydino 1294-aisiais. Atsistatydinti pastarasis buvo priverstas – pavestų funkcijų jam neleido atlikti politinės įtampos ir intrigos.

Net ir atsistatydinęs jis nebuvo iki galo laisvas. Kai kas sako – vos ne į kalėjimą įkištas. Laikai buvo kiti, politika – daug žiauresnė.

– Kaip apibūdintumėte Bendikto XVI pontifikatą?

– Puikiai atsimenu tas spėliones, ar Benediktas XVI išlaikys tą toną, kurį uždavė Jonas Paulius II. O įvyko visiškai kitaip. Ir nei teigiama, nei neigiama prasme. Benediktas XVI buvo visiškai kitoks, net lyginti jo su Jonu Pauliumi II kažkaip neišeina.

Benediktas XVI popiežiumi buvo palyginti trumpai, bet paliko labai ryškų savo

„Apie Benediktą XVI buvo labai daug išankstinių kvailų nuomonių, kurios vėliau subliūško“, – pastebi V.Ališauskas.

I.Gelūno nuotr.

misijos pėdsaką. Jo darbai, žinoma, neišplėtoti, bet labai stiprūs. Ypač tai, ką jis padarė krikščionių vienybės klausimu. Ekumenizmas išjudintas iš aklavietės. O juk jis buvo visiškai įstrigęs paskutiniais Jono Pauliaus II popiežiavimo dešimtmečiais.

Antras dalykas – Benediktas XVI suteikė impulsą religiniam dialogui su islamo lyderiais. Trečias – jo didžioji kelionė į Afriką, kuri sukėlė pasaulinę diskusiją dėl šio žemyno problemų.

– Dažnai kalbėta apie Benedikto XVI uždarumą, visišką atsiribojimą.

– Tai – neadekvatus supratimas. Jeigu žmogus nemosikuoja rankomis ir garsiai nešūkauja, tai jis jau uždaras ir atsiribojęs?

Iš tiesų J.Ratzingeris buvo garsus ir populiarus dėstytojas.

Jo garsiosios paskaitos apie krikščionybę buvo skaitomos geriausių Vokietijos universitetų studentams. Ne teologams, bet chemikams, matematikams, filologams.

• Benediktas XVI po atsistatydinimo praėjusį ketvirtadienį 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku gavo Romos pontifiko emerito titulą, į jį ir toliau galima kreiptis „Jūsų Šventenybe“, be to, jis galės toliau vilkėti baltą popiežiaus sutaną.

• Valandą prieš atsistatydinimą Benediktas XVI sraigtasparniu buvo nuskraidintas į popiežių vasaros rezidenciją Kastel Gandolfą netoli Romos, kur pradėjo, kaip jis pats sakė, nuo pasaulio paslėptą gyvenimą.

• Kitą savaitę kardinolai iš viso pasaulio pradės susitikimus, kurių metu spręs, kokie turėtų būti Katalikų Bažnyčios prioritetai, paskirs konklavos naujam popiežiui išrinkti pradžios datą ir aptars galimus kandidatus į pontifikus.

• Iš viso konklavoje turi dalyvauti 115 „kardinolų rinkikų“. Konklavos pradžioje visada būna keli kandidatai ir balsuojama tol, kol vienas jų surenka du trečdalius balsų. Šis žmogus ir tampa popiežiumi.

AFP/Scanpix nuotr.

Nuo pasaulio paslėptas gyvenimas

Savaitės interviu | 15

15min • 2013 m. kovo 1 d.

renka ne pagal žemynus“ Anot liudytojų, paskaitos vykdavo sausakimšose auditorijose ir visa publika būdavo nuščiuvusi. Vatikano pareigūnai truputį juokaudami sako: „Minios susirinkdavo Jono Pauliaus II pasižiūrėti, o Benedikto XVI – paklausyti.“ Paklausyti to ypatingo kalbėjimo: tikslaus, aiškaus, ritmingo, šiek tiek atsargaus, bet kartu labai šilto ir paprasto.

Apskritai apie šį popiežių buvo labai daug išankstinių kvailų nuomonių, kurios vėliau subliūško ir buvo primirštos. Šiomis dienomis tos nuomonės vėl ištrauktos.

Pavyzdžiui, popiežius vadintas „Dievo rotveileriu“. Bet aš negaliu prisiminti nė vieno rimto katalikų teologo, kuris jo popiežiavimo metu būtų nubaustas, suspenduotas ar bent išbartas. Teologinių tyrimų laisvė buvo daug didesnė nei Jono Pauliaus II laikais.

Dar vienas dalykas – dalis sekuliarios žiniasklaidos ir visuomenės įsivaizduoja, kad popiežius gali kaitalioti Bažnyčios doktriną. Bet, tarkime, sunku įsivaizduoti, kad koks nors popiežius galėtų pritarti, jog tos pačios lyties asmenų santuoka tolygi vyro ir moters sąjungai. Šito nebus. Šiuo atžvilgiu nėra nei liberalių, nei konservatyvių popiežių – visi jie vienodai laikosi tradicinio mokymo.

– Kai 2008 metais buvote paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie Šventojo Sosto, įteikiant kredencialus Benediktui XVI,

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

su juo bendravote akis į akį. Kokie liko prisiminimai?

– Kalbėjomės maždaug 25 minutes. Nuo pat pirmos minutės tai buvo visiškai laisvas pokalbis. Be jokios įtampos, be jokio nepasitikėjimo. Jis paprašė manęs truputį papasakoti apie save, bet iš karto įspėjo kai ką jau žinantis.

Nemažai žinojo – daug daugiau, nei parašyta mano oficialioje biografijoje. Kalbėjomės apie Lietuvą, apie jos problemas, apie Bažnyčią Lietuvoje, apie Lietuvos jaunimą, didžiulę visuomenės transformaciją, kuri įvyko per nepriklausomybės metus, apie Europos Sąjungos prasmę.

– Plačiai nuskambėjo Benedikto XVI bičiulio Maxo Secklerio žodžiai: „Net sunku įsivaizduoti, kokios intrigos vyksta Romoje.“ Ar ten reziduodamas pajutote tas intrigas?

– Intrigų laipsnis paprastai nustatomas pagal žmogaus jautrumą. Kas vienam atrodo siaubingos intrigos, kitam – paprastas politinis gyvenimas. Be abejo, šiokios tokios intrigos egzistuoja. Visur, kur yra daugiau nei dešimt žmonių, neįmanoma išvengti tam tikro susiskirstymo, konfrontacijų ir pan. Bet apskritai tai yra romantizuotas požiūris į „paslaptingąjį“ Vatikaną.

Iš tikrųjų, ten – nieko ypatingo.

Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Kauno miesto savivaldybės 2013-2015 m. strateginio veiklos plano parengimas“ (projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-22-003), kuris finansuojamas ES fondų, LR valstybės ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“. Įgyvendinant šį projektą, parengta "Kauno turizmo infrastruktūros plėtros studija", "Kauno miesto gyventojų susisiekimo poreikių tyrimas", "Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategija" ir „Kauno miesto kultūros sektoriaus įtakos regiono savitumui tiriamoji studija“. Remiantis šiais dokumentais parengtas ir Kauno miesto savivaldybės 2013–2015 m. strateginis veiklos planas, kuris detalizuoja ir papildo Kauno miesto 2005–2015 m. strateginį planą, laikantis strateginiame plane apibrėžtų tikslų bei atsižvelgiant į aplinkos ir vidaus pokyčius. Strateginis veiklos planas bus įgyvendinamas pagal septynias programas, kuriose nustatyti tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės, asignavimai ir vykdytojai. Strateginio veiklos plano programos – tai esminė strateginio veiklos plano dalis, skirta Kauno miesto savivaldybės strateginiams tikslams įgyvendinti. Su strateginių planų rengimo procesu galite susipažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriuje ir Savivaldybės interneto svetainėje www. kaunas.lt, dalyje „Savivaldybė / Strateginis planas“.

16 | Sportas

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Medikų eksperimentai grįžo Asta Žukaitė a.zukaite@15min.lt

Šis sezonas – vienas sudėtingiausių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gynėjui 26 metų Martynui Pociui. Madrido „Real“ klube jis žaidžia dar mažiau nei praėjusį sezoną, o šią žiemą jį užgriuvo traumų lavina.

Po šio sezono baigiasi M.Pociaus (dešinėje) kontraktas su „Real“ klubu, tad jam neramu ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl ateities.

Kelias, pėda, čiurna – dešiniąją krepšininko koją traumos persekiojo nuo gruodžio.

Nepadėjo net vaistai Praėjusią savaitę M.Pocius Eurolygos rungtynėse su ALBA į aikštę išbėgo septynioms minutėms. Sekmadienį laukė Ispanijos čempionato rungtynės su Fuenlabrados klubu. Treneris Martyną įtraukė į starto penketą. Dažniausiai rungtynes ant atsarginių žaidėjų suolo pradedančiam krepšininkui tai buvo labai svarbu, todėl nerimą dėl maudžiančios pėdos jis užgniaužė.

Prieš varžybas Martynas paprašė „Real“ mediko suleisti vaistų į dešinę pėdą. Dienos be krepšinio slėgė, todėl tik pajutęs, kad skausmai atslūgo, jis veržėsi rungtyniauti.

Vienas Lietuvos rinktinės lyderių sukando dantis, kai sekmadienio rungtynėse suleisti vaistai ėmė nebeveikti.

M.Pocius suprato – iš traumos spąstų jis neišsivadavo. Tame mače sužaidė 14 minučių, bet po didžiosios pertraukos ant parketo nepasirodė.

Jaudinasi dėl ateities Tik po kelių dienų ir pakartotinių magnetinio rezonanso tyrimų paaiškėjo tikroji nepakeliamo skausmo priežastis. Medikų verdiktas – stresinis blauzdikaulio lūžis ir mažiausiai du mėnesiai be krepšinio. Jei M.Pocius būtų toliau žaidęs, blauzdikaulis galėjo išties lūžti, tuomet gydytis būtų tekę daug ilgiau. „Čiurna po truputį gerėjo, pradėjau sportuoti su komanda. Nusprendžiau, kad galiu

„Reuters“ nuotr.

M.Pociaus statistika Madrido „Real“ klube Sezonas/turnyras

Rungtynės

Taškai

Atk./Per. kamuoliai

2011/2012 Ispanijos čempionatas

42/ 16 min.

4,9

1,7/ 0,3

2011/2012 Eurolyga

14/ 15 min.

7,4

1,6/ 0,2

2012/2013 Ispanijos čempionatas 15/ 15 min.

5,5

1,7/ 0,3

2012/2013 Eurolyga

3,2

0,8/ 0,3

12/ 10 min.

žaisti. Sunku pasakyti, kas būtų jeigu būtų.

Dabar bent jau žinau, kas man yra. Žinau, kiek laiko teks atsisveikinti su krepšiniu“, – interviu „15min“ pasakojo M.Pocius.

Panašią traumą praėjusią vasarą patyrė Kauno „Žalgiryje“ rungtyniaujantis Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Robertas Javtokas. Jis pėdos skausmus pajuto turnyre Venesueloje, kur buvo dalijami olimpiniai kelialapiai. Sukandęs dantis R.Javtokas padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti olimpinį kelialapį, bet į Londono olimpines žaidynes jau nebenuvažiavo. Jam buvo nustatytas stresinis pėdos lūžis, atlikta operacija. R.Javtokas tik neseniai vėl pradėjo žaisti.

M.Pocius kojos skausmus taip pat pajuto turnyre Venesueloje, bet ryžosi žaisti ir olimpinėse žaidynėse. „Prieš olimpines žaidynes gydytojai suleido į koją vaistų, kelias dienas pailsėjau ir skausmą pavyko sumažinti. Sezoną pradėjau būdamas visiškai sveikas, bet praėjo vos keli mėnesiai ir aš „sugriuvau“. Viskas susidėjo. Kelias, pėda, čiurna...“, – pasakojo krepšininkas.

Jis vis dažniau pagalvoja, kad rizikuoja netausodamas savo sveikatos. „Anksčiau verždavausi į aikštelę net ir jausdamas skausmus, tačiau dabar pirmą kartą gyvenime taip jaudinuosi dėl savo sveikatos ir ateities“, – sakė M.Pocius.

50-mečio čiurnos M.Pocius jau seniai tapo kojų traumų ekspertu. Prieš penkerius metus jam buvo operuotos abiejų kojų čiurnos. Tuomet krepšininkas žiniasklaidai pasakojo, kad gydytojai abiem kojoms padarė tą patį – visiškai nukirpo raiščius ir juos sukryžiavo.

Atrodė, kad daugiau problemų dėl čiurnų žaidėjas neturės. „Labai daug bėdų neturėjau, keliskart susižeidžiau čiurną, bet visiems krepšininkams tai yra kasdienybė ir tokios traumos labai greitai pamirštamos“, – prisiminė Martynas.

Tačiau klydo ir medikai, ir krepšininkas.

Gydytojų eksperimentai dabar skaudžiu bumerangu grįžta į krepšininko gyvenimą. „Tokios operacijos, kokios man buvo atliktos, dabar jau nebedaromos, jos net uždraustos. Tą sužinojau tik praėjusiais

Sportas | 17

15min • 2013 m. kovo 1 d.

bumerangu metais, kai „Real“ gydytojai, padarę abiejų kojų čiurnų magnetinio rezonanso tyrimą, tiesiog išsižiojo pamatę, kas ten darosi.

Juokaudami jie pasakė, kad mano čiurnos panašios į 50-ties metų vyro. Man nebuvo juokinga“, – atviravo Martynas.

Atvažiuos net jei nebus sveikas Krepšininkas stengiasi nepasiduoti blogoms mintims. „Kuomet gruodį teko vieną kitą savaitę priverstinai pailsėti, per daug nesirūpinau, nes kūnas gavo papildomo poilsio, kurio man labai trūko po vasaros. Bet kai traumos pradėjo persekioti viena po kitos, tapo labai sunku“, – atviravo M.Pocius.

Dabar jo vėl laukia poilsis, daug skirtingos terapijos. „Gydytojai bandys suleisti vaistų į pėdą, čiurną, kad sveikimas būtų nors kiek greitesnis. Teks dėvėti specialų batą, bet bent jau be ramentų išsiversiu“, –

šypteli krepšininkas. Apie vasarą Lietuvos krepšinio rinktinėje, kuriai vadovaus naujas strategas Jonas Kazlauskas, M.Pocius dar nieko negali pasakyti: „Nežinau. Dabar dar truputį anksti apie tai galvoti, nes norisi išsigydyti traumą ir kuo geriau užbaigti sezoną Madride. Jei būsiu sveikas, tikrai važiuosiu į rinktinę, nes labai pasiilgstu tos atmosferos. Jei nebūsiu sveikas, tuomet vis tiek bandysiu atvažiuoti, o tada jau reikės tartis su rinktinės gydytojais, ką daryti.“ M.Pociui reikia galvoti ne tik apie rinktinę, bet ir apie ateitį. Po šio sezono baigiasi jo dvejų metų sutartis su Madrido „Real“ klubu, todėl traumos užklupo labai ne laiku.

Krepšininkas labai norėtų likti Madride, bet drauge trokšta ir daugiau laiko praleisti aikštelėje, o ne ant atsarginių suolelio. „Sąlygos Madride žaidėjams sudarytos

M.Pocius: „Anksčiau verždavausi į aikštelę net ir jausdamas skausmus, tačiau dabar pirmą kartą gyvenime taip jaudinuosi dėl savo sveikatos ir ateities.“ idealios, organizacija puiki, komanda laimi, niekam iš čia nesinori išvažiuoti. Tačiau norisi ir žaisti – kuo įmanoma daugiau, rodyti rezultatus, mėgautis krepšiniu. Bet vėlgi, viskas atsiremia į sveikatą ir fizines galimybes. Būdamas nevisiškai sveikas niekur nežaisi, todėl dabar reikia kiek įmanoma išsigydyti traumas, o tada bus galima pagalvoti apie ateitį. Kas kur ir kaip“, – svarstė Martynas.

Laiko kumščius už „Žalgirį“ Kitą savaitę M.Pocius su „Real“ atvažiuos į Kauną, kur „Žalgiris“ bandys Madrido superklubui atsirevanšuoti už pralaimėjimą vieno taško skirtumu. Į „Real“ iš „Žalgirio“ išvykusiam M.Pociui gaila, kad rungtynes teks stebėti nuo atsarginių suolelio. „Labai apmaudu. Ypač dėl to, kad varžybos vyks Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Labai norėjosi sugrįžti ir rungtyniauti prieš buvusį klubą, bet yra kaip yra ir nieko pakeisti negaliu“, – sakė Martynas. Jis mano, kad žiūrovai Kaune „Real“ ekipai surengs tikrą pragarą, nes „Kauno sirgaliai yra tikras „Žalgirio“ variklis“.

Jis labai apgailestauja dėl „Žalgirį“ ištikusios finansinės krizės ir nenori net galvoti, kad ekipa galėtų subyrėti ir išnykti. „Tokio varianto net neįsivaizduoju. „Žalgiris“ turi per daug gilias tradicijas, puikius sirgalius.

Nemanau, kad galima įsivaizduoti Kauną ar Lietuvą be „Žalgirio“ vardo. Tikrai tikiu ir tikiuosi, kad greitu metu šios bėdos dings ir komanda galės užbaigti sezoną taip pat galingai, kaip jį ir pradėjo“, – sakė M.Pocius.

maistas

Pirkėjų pasirinkimas – lietuviška mėsa Šviežios mėsos kepsnys, troškinys ar maltinukai – tai jau įprasti kasdieniai lietuvių šeimos patiekalai vakarienei ar pietums, o ne vien ištaigingesnių savaitgalio pietų valgis. Šiuos įpročius keičia ir prekybos tinklų siūlomas itin gausus kokybiškos šviežios mėsos asortimentas. Mėsos čia gali išsirinkti kiekvienas pagal kainą ir skonį – ar tai būtų kepsniui tinkantis antrekotas, ar minkštutė kiaulienos sprandinė iškylos šašlykui.

go, nes savo sąskaita kompensuojame šį brangimą. Šviežios mėsos geros kainos yra stabilios, juolab taikome dažnas akcijas populiariausiai mėsai ir taip klientams suteikiame galimybę nusipirkti mėsos dar pigiau.

Apie tai, kokią mėsą labiausiai vertina Lietuvos gyventojai, kalbamės su MAXIMA Pirkimų departamento direktoriumi Tomu Marcinkevičiumi.

– Šiuo metu madinga kalbėti apie žaliavalgystės ar vegetarinio maitinimosi naudą. Ar pastebite, kad tai turėtų įtakos mėsos pardavimui?

– Atvirkščiai, mūsų prekybos tinklo kelerių metų pardavimų istorija rodo, kad šviežios mėsos parduodama daugiau, o tai reiškia, kad lietuviams mėsa yra būtinas kasdienio vartojimo produktas. Ir klientų lūkesčiai perkant mėsą per kelerius metus nepakito – labiausiai vertinama lietuviška mėsa. Todėl net mūsų mažiausiose parduotuvėse pamažu įrengiami sveriamosios mėsos skyriai, kad būtų galimybė ne tik pasirinkti patikusią mėsą, bet ir čia pat paprašyti atpjauti kad ir nedidelį gabaliuką vakarienei.

– Kokia mėsa Lietuvoje yra labiausiai perkama?

patarimai

Kiaulienos nugarinė su šonkauliu

MAXIMA Pirkimų departamento direktorius Tomas Marcinkevičius.

– Didžiausios pardavimų dalys tenka kiaulienai ir vištienai. Apie penktadalis nuo bendro šviežios mėsos parduodamo asortimento tenka mūsų meistrų smulkintai mėsai, kurią įprasta vadinti faršu. Ko gero, mėsmalė užsigulėjo tik vienos kitos šeimininkės namuose, mūsų pardavimai rodo, kad mėsą namuose jau nebemalama, kur kas paprasčiau jos įsigyti jau paruoštos. Džiugu, kad vis dažniau į pirkinių krepšelius patenka ir šviežios jautienos.

Mūsų pardavimų geografija rodo, kad daugiausia jautienos gerbėjų gyvena Marijampolėje, Vilniuje, ir Klaipėdoje – šiuose

miestuose jautienos pardavimų dalis yra gerokai didesnė nei kituose Lietuvos miestuose. Iš tiesų, planuojant šviežios mėsos asortimentą, būtina atsižvelgti į vartojimo įpročius kiekviename šalies regione, atskirame mieste ir net konkrečioje parduotuvėje.

– Vis dažniau pasigirsta, kad dėl žaliavų brangimo kasdienio vartojimo prekės brangsta. Ar šviežios mėsos kainos per pastaruosius metus pakito?

– Žaliavos brangimo neišvengiame, šviežios mėsos pirkimo kaina yra išaugusi, tačiau vartotojams ši kasdienė prekė nebran-

– Dalis žmonių jautienos išpjovos nuo kumpio dalies, ko gero, neatskirtų, jei nebūtų užrašo. Taip pat ne visada pirkėjas žino, kokia mėsa labiau tinkama kepsniui, o kuri guliašui pagaminti. Kaip prie vitrinos nesuklysti, norint paruošti tobulą vakarienę?

– Mūsų parduotuvėse galite rasti leidinuką „Mėsos vadovas“ su naudingais patarimais.

Patarimų taip pat apstu ir mūsų interneto svetainėje www.maxima.lt. Daugelyje mūsų parduotuvių veikia mėsos cechai, jų yra ir kai kuriose mažiausiose mūsų tinklo parduotuvėse, dažniausiai cechai nuo prekybinės salės atskirti tik stiklu, o čia pat dirbantys mėsininkai geriausiai žino, kokia mėsa yra tinkamiausia konkrečiam patiekalui. Klientai jau žino, kad verta paklausti meistrų-mėsininkų, todėl priėję prie vitrinos nesidrovi ir klausia šviežios mėsos į prekybos salę atnešusio darbuotojo, kokią mėsą jis rekomenduotų. Dauguma mūsų mėsininkų yra ilgamečiai mūsų įmonės meistrai, kurie ne tik išmano savo darbą, bet ir noriai žiniomis dalinasi su kitais. Aš ir pats iškylų sezono metu parduotuvėje paprašau mėsininko parekomenduoti šašlykui tinkančios mėsos, kad jos užtektų visai draugų kompanijai ir gaunu ne tik mėsos, bet ir naudingų patarimų – kiek marinuoti, kiek laikyti marinate ir kaip skaniai išsikepti.

Kaip teisingai ir skaniai iškepti mėsą? t Patikimas būdas, kaip nustatyti, ar mėsa iškepė – patikrinti ją nykščiu. Spustelkite nykščiu storiausią kepsnio vietą – jei mėsa pasiduoda spaudimui, yra elastinga, vadinasi, viduje ji dar pusžalė. Visai ar beveik iškepusi mėsa bus daug kietesnė, iš jos netekės rausvas skystis. t Jei kepate maltinukus, į maltą mėsą kartu su prieskoniais ir druska reikėtų įmaišyti van-

dens – taip bus skaniau ir sultingiau. Maltinukai taip pat bus sultingesni, jei nepagailėsite įmaišyti daug smulkintų svogūnų – žinoma, jei juos mėgstate. Beje, maltinukus geriausia kepti ant silpnos ugnies. t Jei kepate kepsnį orkaitėje, prieš pašaunant į ją, apkepkite mėsą iš visų pusių keptuvėje – mėsa bus sultingesnė, išlaikys daugiau maistingų medžiagų. Kuo greičiau apkepa-

ma kepsnio plutelė, tuo jis skanesnis. Kepdami orkaitėje, jos apačioje padėkite indą su vandeniu, tada kepsnys nesudžius.

Maisto ekspertas –

18 | Gyvenimas

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Transseksualės laimės kaina

Vyru gimusi Kristina jau beveik tapo moterimi.

Nuotr. iš asmeninio albumo.

Už galimybę būti moterimi, kuria jaučiasi esanti, o ne vyru, kuriuo gimė, Kristina moka didelę kainą – atsisako Lietuvos pilietybės. Ji taps Vokietijos piliete, nes gimtinėje negalėjo pasikeisti lyties ir nemokamai gauti reikiamų medikamentų.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Vasarį transseksualė trumpam grįžo į Lietuvą – susitvarkyti dokumentų. Sunku patikėti, kad itin moteriška išvaizda – ne gamtos dovana, o medikų ir jos pačios darbas. Tik žemesnis, nei tikėtumeisi, balsas išduoda, kad Kristina galėjo gimti ne moterimi.

Operacija po operacijos Kristina prieš 33 metus gimė berniuku, bet jau paauglystėje suprato, kad pateko ne į tą kūną. Mintys apie lyties pakeitimą aplankydavo nuo šešiolikos, bet jas įgyvendinti pradėjo tik prieš ketverius metus, persikėlusi į Vokietiją. Mūsų šalyje tokios operacijos iki šiol neįteisintos. „Man sakė, kad reikia gydytis, siūlė pasitikrinti galvą.

Anksčiau kiek pašaipų būdavo... Reikia uždaryti į psichiatrinę ligoninę, ištirti ir išgydyti kaip triušelį. Bet tai nėra liga, žmogus tiesiog gimsta ne savo kūne“, – aiškino pašnekovė.

Tai buvo viena priežasčių, privertusių Kristiną ieškoti laimės užsienyje. Apsigyvenusi Vokietijoje, ji pradėjo skausmingas procedūras. Viena jų – lazeriu šalinti plaukelius nuo veido. Pirmoji operacija atlikta tik po metų – Berlyno medikai suformavo krūtinę.

Kristina atvirai pasakoja, kad vėliau koregavo žandikaulius, nosį ir lūpas. Gegužę turėtų būti pašalinti du šonkauliai, padidinta krūtinė ir dar labiau pakeistas veidas. Kol neturi naujo paso ir

negauna Vokietijos ligonių kasos paramos, jai padeda gyvenimo draugas – žinomas akių chirurgas.

Prieš operacijas Kristiną pirmiausia ištyrė psichologų komisija. Patvirtinę diagnozę ir tai, kad Kristina suvokia, ką daranti, skyrė hormonų terapiją. „Pusės metų hormonų terapija privaloma – ji padeda susivokti, ar teisingą kelią pasirinkai. Kitaip, prieš operacijas gali pradėti savęs gailėtis, nes protas būna neparuoštas. Turi mąstyti kaip moteris. Dauguma bijo vartoti hormonus, nes prasideda depresija, nuolatinis verkšlenimas – nesupranti, kas darosi, tarytum paauglystėje“, – pasakojo ji.

Pasas – ir moters, ir vyro Vizitai pas gydytojus ir medikamentai gerokai palengvina Kristinos piniginę, mat transseksualams ne Vokietijos piliečiams šalis neapmoka lyties keitimo išlaidų.

Kristina: „Lietuvoje apie kompensaciją nėra net kalbos.

Turi įrodinėti, kad esi žmogus, o ne pajuokos objektas.”

Pildydama dokumentus Vokietijos piliečio pasui gauti, Kristina turėjo paaiškinti savo motyvus.

Būdama Europos Sąjungos pilietė, ji ir šiaip gali be jokių apribojimų gyventi Vokietijoje, dirbti. Atvykėlė nurodė neįprastą

Gyvenimas | 19

15min • 2013 m. kovo 1 d.

priežastį – paprašė suteikti prieglobstį, mat savo šalyje negali sulaukti pagalbos dėl lyties tapatumo sutrikimo.

Turėdama vokišką pasą, ji galėtų tikėtis išlaidų kompensacijos iš ligonių kasos. „Lietuvoje apie kompensaciją nėra net kalbos, nors visą laiką tvarkingai mokėjau draudimą (privalomojo sveikatos draudimo įmoką, – red. past.). Turi įrodinėti, kad esi žmogus, o ne pajuokos objektas.

Neverta vaikščioti į institucijas ir aiškinti“, – liejo apmaudą Kristina.

Nors jos kūnas dar ne visiškai moteriškas, naujame pase turėtų būti įrašyti moteriški vardas ir pavardė, įdėta dabartinė nuotrauka. Kitą vardą Kristina jau turi, pavardė bus palikta ta pati, tik moteriškos formos. Tiesa, kadangi chirurgai savo darbo dar nebaigė, tikriausiai naujame pase bus nurodyta vyriška lytis – kokios ji gimė.

Bet toks nesutapimas netrukdo vokiečiams transseksualui ar transseksualei suteikti naują tapatybę. Pakanka psichologams patvirtinti, kad asmuo yra transseksualas.

Įstatymas tebeguli stalčiuose Transseksualumas yra lyties tapatumo sutrikimas, įtvirtintas tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Šie asmenys yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka tikrosios jų lyties, jais šlykštisi ir stengiasi atsikratyti, siekia tapti kitos lyties žmogumi ar bent imituoja jo elgesį. Nuolatinis

susirūpinimas lytimi trikdo įsitvirtinti visuomenėje, skatina pyktį, dirglumą, polinkį į agresiją ir baimę.

įstatymą. Projektas sulaukė didžiulio pasipriešinimo Seime, ypač iš konservatorių, ir iki šiol yra nepriimtas.

Ši problema egzistavo visais laikais.

Nyderlandų mokslininkai yra nustatę, kad transseksualus yra 1 asmuo iš 11,9 tūkst. vyrų ir tiek pat iš 34 tūkst. moterų. Skirtingais duomenimis, Lietuvoje tokių žmonių galėtų būti 50–200.

Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. pripažino, kad Lietuva pažeidė lytį pasikeisti siekiančios merginos teisę į privatų gyvenimą ir priteisė sumokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją. Valstybė taip pat įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti Lyties pakeitimo įstatymą, jei ne – sumokėti savo pilietei 40 tūkst. eurų (140 tūkst. litų) kompensaciją. Lietuvai pasirodė paprasčiau atseikėti šią sumą, nei suderinti įstatymus.

Lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos Lietuvoje nereglamentuoja jokie teisės aktai.

Civilinis kodeksas numato, kad valstybė privalo įregistruoti lyties pakeitimą, kitaip tariant, transseksualui suteikti naują asmens kodą ir išduoti naujus dokumentus. Ši nuostata turėjo įsigalioti 2003 m. liepą, todėl Sveikatos apsaugos ministerija suskubo parengti Lyties pakeitimo

Darbo pokalbiuose lydi keistais žvilgsniais – esą nesmerkia, bet nuolat užpila klausimais. „Ypač sudėtinga skraidyti. Keliaujant atostogų nuolat reikia įrodinėti, kad esu moteris. Nenoriu to daryti, nes taip niekada nebus. Transseksualai nėra moterys, visada liksime „trečioji lytis“. Bet nenoriu, kad žmonės stabdytų oro uostuose ir klausinėtų, nenoriu būti pajuokos objektas. Noriu gyventi, kaip visi“, – pasakoja pašnekovė.

Ypač nemalonioje situacijoje

Nuolatinė įtampa Išvaizdos ir nuotraukos pase neatitikimas buvo dar viena priežastis, paskatinusi ją greičiau spręsti savo problemas. Žmonės mato moterį, o pase – vyras, todėl nežino, kaip kreiptis, pradeda klausinėti.

Tiesa, viena lytį Tailande pasikeitusi vilnietė per teismą pasiekė, kad jai būtų išduoti dokumentai su vardu ir pavarde, atitinkančiais jos dabartinę lytį.

neseniai Kristina buvo atsidūrusi Rygoje.

Išėjus iš lėktuvo pasieniečiai paprašė parodyti pasą. Jiems iškart parūpo, kodėl prieš juos stovi moteris, nors pasas – vyro. Kristinos įsitikinimu, latviai neturėjo teisės taip jos kamantinėti.

Emigrantė neįsivaizduoja tolesnio savo gyvenimo Lietuvoje: „Negalėčiau čia gyventi. Manau, Lietuva tam dar nepribrendo.

Manęs klausia, kodėl atsisakau pilietybės?

Renkuosi šalį, kuri mane labiau toleruoja.

Jei mano šalis mane toleruotų tokią, kokia esu, paso nekeisčiau. Man geriau lygiateisiškai gyventi Vokietijoje, o ne čia būti visą laiką diskriminuojamai.“

APIE PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ (PSD)

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJA: AR ŽINOTE, KAD...

•

•

•

• • •

Jau aštuoneri metai Lietuvoje įgyvendinama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kasmet skiriamos lėšos pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims.

Pagal šią programą nemokamai atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių pakitimus, laiku informuoti pacientus apie priemones, padedančias sumažinti sergamumą ūminiais susirgimais, neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Pacientui kreipiantis į šeimos gydytoją dėl galimybės pasitikrinti, šis įvertina rizikos veiksnius ir, jei žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Be to, jei yra didelė širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, šeimos gydytojas pacientą siunčia į specializuotus centrus išsamiau ištirti, prireikus – jam skiriamas gydymas. Šios programos dalyviams vieną kartą per metus nemokamai nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai.

Ištyrimo paslaugos teikiamos daugelyje didesnių Lietuvos miestų.

2012 metais programai įgyvendinti iš PSDF biudžeto skirta 12,6 mln. litų, programa pasinaudojo daugiau kaip 190 tūkst. gyventojų.

Pasaulio sveikatos organizacija siūlo didžiausią dėmesį skirti būtent ligos prevencijai! Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti, kas ją skatina, ir ryžtis keisti savo gyvenseną.

Kiekvienas gali, bet ar kiekvienas naudojasi galimybe?

Jei jūs žinote, kad galite nemokamai pasitikrinti, bet pats dar nesiryžtate ar atidėliojate, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų: išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę.

Visa tai ir dar daugiau – www.vlk.lt rubrikoje „Žinoti sveika“ Valstybinė ligonių kasa

20 | Skelbimai VILNIUS

KAUNAS

15min • 2013 m. kovo 1 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

LDK istorija | 21

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Tikros sienos yra senos

Vytautas sieną su Maskva nustatė girdydamas žirgą Ugros upėje

Tomas Čelkis LDKistorija.lt

Teisingos ir tikros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienos yra tos, kurios senos. Būtent šis posakis buvo svarus LDK derybininkų argumentas, kuriuo remtasi nustatant sienas su kaimyninėmis valstybėmis XIV–XVI amžiais. „Senų“ arba buvusių „nuo seno“ sienų paieškos turėjo įtikinti kitų šalių derybininkus, kad tose žemėse Lietuvos didieji kunigaikščiai valdė anksčiau nei kiti valdovai.

Delimitaciniuose (lot. delimitatio – ribų nustatymas) procesuose svarbią vietą užėmė „senų žmonių“ liudijimai. Jie ir parodydavo, kur buvo „senosios ir tikrosios“ sienos. 1356 metais nustatant LDK ir Mazovijos sieną, derybininkai kartu su „senais ir patikimais žmonėmis“ jas apėjo, apžiūrėjo ir patvirtino.

LDK ir kaimyninių šalių sienų nustatymas buvo sudėtingas ir ilgas procesas. Iš pradžių vykdavo valstybių derybos. Šalių pareigūnai siūlydavo iš anksto paruoštus delimitacinius projektus, kuriuose būdavo pateikiami preliminarių sienų gairių aprašai.

Veikiausiai ankstyviausi tokie dokumentai, kuriuos LDK derybininkai teikė Vokiečių ordino pareigūnams, rašyti XV amžiaus antrame dešimtmetyje. Galima manyti, kad ruošiant projektus valdovas siųsdavo įgaliotus asmenis į vietoves, kuriose turėjo būti nustatyta siena.

Parengiamąjį darbą ruošdavo LDK kanceliarijos darbuotojai ir asmenys, kurie gerai išmanė teisę bei turėjo derybų patirties. Sienų projektai būdavo aptariami šalių korespondencijoje.

Derybos niekieno žemėje Jei derybos klostydavosi sklandžiai, būdavo rengiami valstybių pareigūnų susitikimai. Būdavo sutariamas susitikimo laikas, kuris viduramžių tradicijoje atitikdavo religinės šventės dieną, pavyzdžiui, per Tris

karalius. Rūpindamiesi derybininkų saugumu, valdovai kreipdavosi vienas į kitą, prašydami savo pasiuntiniams „garantinių apsaugos raštų“, kurie jiems teikdavo diplomatinę neliečiamybę.

Kitu atveju, jei vykdavo suvažiavimas dėl taikos derybų, šalys skelbdavo laikinas paliaubas. Siekiant saugumo, derybų vieta turėjo būti gerai matoma (laukas, vandens apsupta sala).

Dažniausiai susitikimai vykdavo pasienio teritorijose. Tai lėmė neutraliteto samprata. Neretai valstybių sienas atitikdavo „įsispraudusios“ pasienių dykros, kurios abiem šalims būdavo neutrali teritorija. Štai 1445 metais LDK ir Livonijos pasiuntiniai susitiko pasienio dykroje, Kurcume.

Dėl valstybių teritorijas skyrusių ežerų ir upių taip pat buvo laikytasi neutraliteto. 1408 metais Vytautas ir Maskvos didysis kunigaikštis Dimitrijus derėjosi dėl

taikos, raiti įjoję į Ugros upę. Po derybų upė buvo pasirinkta kaip šalių sienos riba.

Suvažiavimuose derėdavosi iš anksto valdovų paskirti asmenys, jų skaičius dažniausiai būdavo vienodas. Pasiuntiniai pirmiausia pateikdavo raštus, kurie paliudydavo jų įgaliojimus ir tapatybę.

Po to pasiuntiniai teikdavo sienų projektus, juose būdavo surašytos preliminarios sienų gairės (upės, kalnai, girios, paribio kaimai, malūnai ant upių), išdėstydavo argumentus.

1413 metais LDK ir Vokiečių ordino derybose dėl sienų ir Veliuonos pilies Vytautas teigė, kad jis valdė šias žemes dar tada, kai pilis nebuvo pastatyta. Ordino pareigūnai teigė, kad tų teritorijų gyventojai dar anksčiau jiems mokėjo mokesčius už medžioklę. LDK ir Livonijos ginčai dėl sienų buvo įsiplieskę XV amžiaus antroje pusėje. Vyko nuolatiniai suvažiavimai ir dažniausiai bevaisės derybos.

Ginčai dėl žemės lopinėlio Dažniausiai derybininkų darbo imdavosi asmenys, kurie administruodavo arba patys

turėjo žemių delimituojamose teritorijose. Į komisijas patekdavo ir dvasininkai, nes jie priimdavo pareigūnų priesaikas, kuriomis būdavo patvirtinamos sutartys.

1425 metais derindami LDK ir Prūsijos sieną nuo Įsručio Kauno link, pareigūnai priėjo ežerą, į kurį tekėjo trys upės. Vytautas norėjo gauti teritoriją, kurios riba būtų upė, labiausiai nutolusi į Ordino žemes, riteriai, atvirkščiai – upę, kuri buvo labiausiai nutolusi į Lietuvos pusę. Galiausiai sutarta, kad šalių riba bus vidurinė upė.

Per derybas dėl sienų dažnai būdavo apklausiami vietos gyventojai. Ypač dažnai derybininkai apklausdavo gyventojus XVI amžiuje, kai prie derinamų valstybės sienų gyveno žmonės, nes buvo paranku remtis jų liudijimais. Žemdirbiai, turėję valdų pasienyje, baimindavosi galimo sienos pasislinkimo ne jų naudai, todėl aktyviai įsitraukdavo į procedūrą, įrodinėdavo sienos „teisingumą“.

Dažnai liudydavo „seni žmonės“. Štai 1542 metais derinant LDK ir Livonijos sieną, gyventojai teigė, kad „mes visi prie šitos sienos gyvename dar nuo senelių ir tėvų laikų“. Kiti teigė, kad jie gyvena vietoje, kur buvo „Vytauto laikų sienos ir po Vytauto, kai čia buvo Radvilos sienos“.

Gyvieji sienų „ženklai“ Derinant sienas, ypač ginčytinuose ruožuose, jos buvo ženklinamos. XVI amžiuje šalyje įsibėgėjus vidinei kolonizacijai, gyventojai kirsdavo pasienio dykras ir neretai įsibraudavo į kitos šalies teritoriją. Tokiais atvejais pareigūnai pasienio dykrose arba jų pakraščiuose tikslingai įkurdindavo gyventojus.

Sukurtas kolonizuotas pasienis savaime buvo riboženklis, o pažymėtos valdų ribos atitiko ir valstybių sienas. Ypač svarbiose vietose, netoli pilių ar strateginių objektų, jau Vytauto laikais sienos matuotos myliomis arba naudojant „virvės“ matą. Vis dėlto derybininkai sienas ženklindavo tik išskirtiniais atvejais. Paprastai po derybų ir sienų apžiūrėjimo būdavo paskiriami kiti valstybių pareigūnai, kurie susitikę jas ženklindavo.

LDK ir kaimyninės valstybės pareigūnams apvažiavus ir apžiūrėjus sienas, sienų aktai būdavo galutinai suderinami ir patvirtinami priesaikomis. Tai buvo neatsiejamas tarpvalstybinių sutarčių elementas.

Avinas. Tikslingai nukreipkite energiją į savo vidų ir viską sudėliokite į vietas. Neignoruodami šio reikalavimo dabar, ateityje išvengsite rimtesnių rūpesčių.

Jautis. Spręsdami įsisenėjusias problemas, pakvieskite į pagalbą draugus ir partnerius. Nesustokite pusiaukelėje tik patyrę pirmuosius sunkumus, ir žengsite žingsnelį į priekį.

Dvyniai. Ar žinote, kokie netobulai atlikti darbai trukdo jūsų profesinei sėkmei? Sužinosite, kai kas nors bakstels pirštu į taisytiną vietą. Sutelkite dėmesį į esmę ir džiaukitės rezultatais.

Vėžys. Sužinosite, kokias užduotis privalote atlikti, kad prieš akis atsivertų naujos perspektyvos. Stabtelėkite ir, kantriai išsprendę uždavinius, nusimeskite praeities naštą.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Kavabata. Yla. Raritetas. Visata.

Linas. Kasas. Atara.

Baras. Sai. Das. Epas. Akas. Aaa. Kalis. Urdu. Arau.

Diet. Labos. Manto.

Us. Šok. Rami. Bu. Ignorantas. Susas.

Tra. La. Momas. Ksi. Aga. Psalmės.

Horoskopai

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Palašas. Barikada.

USA. Vasara. Kabukis.

Arasas. Aros. Gama.

Abitas. Alas. NSO. Atas. Ekiu. Ro. MP. Ate. Pas. Kartas.

Atlasas. Marsa.

Aitas. Uda. Ina. Dysnai. Arina. Km. Ar. Kadet. Balsė. Gaisas.

Autobusais.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Teks priminti, ko nesate

Mergelė. Nesmagu pasijusti nusibodusio filmo herojais?

Užuot nerimavę, imkitės atsakomybės, o energiją išliekite intensyviau nei iki šiol.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Nebijote taisyti praeities klaidų ir sutelkti visas savo jėgas pareigai atlikti? Tuomet viskas bus jūsų rankose ir pastangos nenueis veltui.

Skorpionas. Kantriai iki galo užbaikite anksčiau pradėtus projektus.

Tik tai užtikrins galimybę džiaugtis kūrybos vaisiais. Patarimas: įdarbinkite savo aštrų liežuvį. Šaulys. Nustumkite į šalį asmeninius poreikius ir pasirūpinkite šeimos gerove.

Ar susidorosite su mintimi, kad visa tai jau kartojate lyg anksčiau iki galo neišmoktą pamoką?

Ožiaragis. Būsite kviečiami prisiminti klaidingus praeities veiksmus.

Išklausykite draugų ar bendradarbių nuomonę, bet labiau pasikliaukite asmeninėmis įžvalgomis.

Vandenis. Jaučiatės taip, lyg būtumėte nublokšti į praeitį? Nevenkite spręsti jau matytų ir girdėtų problemų. Raskite savyje vidinių galių. Ateityje už tai būsite įvertinti.

Žuvys. Susitelkimas ir nuoseklūs veiksmai atvers jums dideles perspektyvas. Sąlyga viena – pasikliaukite draugais. Jie padės į viską pažvelgti atidžiau.

Atsakymas: VAKARO PASAKA.

užbaigę. Privalėsite išspręsti iš praeities išnirusias šeimos problemas.

Išbandymas nebus sudėtingas, jei atsakysite už savo veiksmus.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. kovo 1 d.

Anekdotai

Ką blondinė daro su kibiru karšto vandens? Užšaldo, nes karšto vandens gali bet kada prireikti.

– Klausyk, kaip tu sugebėjai automobiliu įvažiuoti į valgomajį?

– Įvažiavau į virtuvę ir pasukau dešinėn.

Teismas.

Prokuroras rėžia kalbą: – Teisiamasis įvykdė nusikaltimą – ypač drąsų, sumanų ir išradingą!

Kaltinamasis: – Be reikalo taip giriate – vis tiek neprisipažinsiu.

Jei vyrui blogai – jis ieško žmonos.

Kai vyrui gerai – jo ieško žmona.

Sūnus giriasi: – Vakar laikiau vairavimo egzaminą.

– Išlaikei?

– Nežinau, instruktorius kol kas be sąmonės.

D.Mendelejevas savo žmonai ilgai įrodinėjo, kad pirmoje lentelės vietoje turi būti vandenilis, o ne šeima ir vaikai.

Vyrui, išvykstančiam į komandiruotę, žmona duoda paskutinius nurodymus: – Prašau, neleisk pinigų tokiems dalykams, kuriuos namie gauni dykai.

Šiaurės Korėjoje ant tvorų rašoma taip: „Atsargiai! Piktas ir neskanus šuo.“

Klausimas poliklinikoje: – Gydytoja, aš gyvensiu?

– O kam?

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daugės debesų, įsismarkaus vėjas, kai kur kris šlapdriba, bus 0–5 laipsniai šilumos. Šeštadienio rytą daug kur pasnigs, dieną temperatūra bus artima nuliui. Naktį į sekmadienį gali gausiai snigti. Dieną bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 šilumos. Kitos savaitės pradžioje atšilimas dar neprognozuojamas.

Vilnius 03-02 d.

03-03 d.

03-02 d.

03-03 d.

-5 / 0

Kaunas

-5 / 1

Klaipėda

-2 / 2

Šiauliai

Dirgina gerklę?

Šiauliai Klaipėda

2

Panevėžys

3

2

Utena 2

-7 / -1 Kaunas

-5 / -2

-4 / -1

0/1

-4 / -2

Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė

Marijampolė Vėjas Šiaurės vakarų

-6 / -2

-6 / -2

-5 / 1

-5 / 1

-5 / -3

-5 / -3

-4 / -1

-4 / -1

12–17

3

3

Vilnius 3 Alytus 3

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

24 | Šventė

15min • 2013 m. kovo 1 d.

410-oji Kaziuko mugė:

Rankų darbas prieš stakles Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

A ir B kategorijos

Kas šiandien yra vilnietiškas Kaziukas – tradicijų puoselėjimas ar tik galimybė užsidirbti? Penktadienį prasidedančioje mugėje dalyvauja beveik pusantro šimto sertifikatus turinčių tradicinių amatininkų.

Varžytis jiems tenka ne tik tarpusavyje, bet ir su galybe masinės produkcijos gamintojų.

Vietoje vorų – gervės Kalvystės amatą ne vienerius metus puoselėjantis Juozas Šimonis tiki – jo gaminių nenukonkuruos jokia fabrikinė produkcija. „Mano darbas yra mano. Aš pats jo nekartoju ir net nežiūriu į kitus, – nukirto kalvis. – Žmonės labai mėgsta natūralius rankų darbo produktus ir jaučia tą rankų šilumą. Yra gaminių, kurių greitai prilanksto staklėmis, bet juk matosi meilė ir rankų darbas. Žmogus tą jaučia paėmęs į rankas daiktą, protingi žmonės tai įvertina. Ir drožtą šaukštą įvertina – kur rankų darbo, o kur staklėmis greitai pridaryta kalnai pigių dirbinių.“ Demonstruoti savo amato subtilybių J.Šimonis mugėje neketina, tačiau paaiškinti, papasakoti – niekada neatsisakąs. „Naujų darbų turiu – gervių pridariau.

Vorus kabinome, bet žmonės jau matė, nusibodo, tai dabar gerves sugalvojau daryti. Tai naujovė, mano išmislas ir mano kūryba“, – kalbėjo J.Šimonis.

Pilies ir Šventaragio gatvių sankryžoje įsikursianti, oda įrišamas knygas, originalias rankines, kuprines gaminanti ir parduodanti odininkė Inga Pechovskaja taip pat tikino, kad tokių gaminių, kokius pristato ji su kolegomis, paprasčiausiai daugiau nėra. „Mes patys gaminame, turime savo stilių. Jeigu darytume standartinius gaminius, tuomet būtų sunku konkuruoti. Lietuvoje yra labai daug visokių meistrų, bet odos gaminių srityje nėra konkurencijos, šių meistrų liko mažai. Tai – sudėtingas amatas“, – neslėpė I.Pechovskaja.

Norint gauti sertifikatą, produktas turi atitikti kelis kriterijus. Vienas iš jų – istoriškumas: tautinio paveldo produktui ar gaminiui turi būti ne mažiau kaip 100 metų (augalų ar gyvulių veislei – 50 metų). Taip pat jis turi būti būdingas Lietuvai ar kuriam nors jos etniniam regionui.

Taip pat svarbus kriterijus – produktas privalo būti gaminamas iš tradicinių, vietinių žaliavų, tradiciniu būdu ir rankomis.

Pagal tai, kiek įdedama rankų darbo, gaminiai skirstomi į A ir B kategorijas ir žymimi skirtingų spalvų ženklais.

E.Petrošienė pateikė pavyzdį: jeigu tradicinė lietuviška duona kepama tokioje krosnyje, kokioje ji buvo kepama ir prieš 100 metų, tuomet šiam gaminiui suteikiama A kategorija. Bet duona gali būti kepama ir elektrinėje krosnyje, tada ji turės B kategoriją.

J.Šimonis tiki – jo gaminių nenukonkuruos jokia fabrikinė produkcija.

Asmeninio arch. nuotr.

taip sparčiai daugės gavusiųjų sertifikatus, kiti, nespėję į tą traukinį, bus nuskriausti. Jiems liks Tymo kvartalas ar Gedimino prospektas prie Seimo, kur jie mažai ką parduos“, – kalbėjo V.Urba.

Kovos už vietą po saule Meduolių kepėja Vilma Sorakienė Kaziuko mugėje prekiauja nuo tų laikų, kai ji dar vykdavo tik Kalvarijų turguje. Mugės senbuvė šiemet žada vilniečius ir miesto svečius nustebinti meduoliais su palinkėjimais: „Šiemet ant meduolių ranka rašome žodžius, linkėjimus, sveikinimus, eilėraščių posmus. Ir apie Kaziuką rašėme, apie pavasarį.“ Į mugę ji veža tradicinius meduolius, šventinį mielinį pyragą. „Juk jeigu ir paprasti meduoliai, tai jie būna rankų darbo. Žinoma, konkurentų atsirado labai daug,

bet nieko – kovosime už vietą po saule“, – geros nuotaikos nepraranda moteris.

Kiek kilogramų kepinių kasmet Kaziuko mugėje parduoda, V.Sorakienė nesuskaičiuoja, tai, kas lieka, moteris nuveža į vaikų namus. „Kaip tikri šventėjai“ Daugiausia tradicinių produktų, kuriuos gamina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sertifikatus įgiję amatininkai, Kaziuko mugėje galima rasti Gedimino prospekte – nuo Katedros iki V.Kudirkos aikštės. Čia jiems pastatytos stacionarios palapinės, už kurias amatininkams nereikia mokėti.

Etnologas Libertas Klimka pasidžiaugė, kad amatininkams skiriamos geriausios vietos, ypač tiems, kurie ne tik parduoda, bet ir demonstruoja amato procesą. Etnologas siūlo tas vietas mugėje dar ir pažymėti vartais, kad lankytojai iš tolo juos matytų. „Tą Kaziuko dalį galėtume sertifikuoti, kaip tradicinę mugę, bet tik tą dalį, kuri būtų išgryninta. Kaip yra su Baltramiejaus muge – organizatoriai labai griežtai atrenka renesanso laikų amatus, technologijas ir net meistrų drabužius. Tą galėtume daryti ir su Kaziuku“, – samprotavo L.Klimka.

Ne vienerius metus Vilniuje Kaziuko muges organizuojantis Vytenis Urba juokauja, kad tautinio paveldo sertifikatą turintys amatininkai ateina į šventę „kaip tikri šventėjai“. „Jiems dalyvavimas mugėje visiškai nieko nekainuoja. Kasmet jų sąrašas papildomas daugiau nei šimtu įvairių amatininkų. Negalėčiau būti teisėjas, bet jeigu

Išnyko klumpadirbiai ŽŪM Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Elena Petrošienė „15min“ pasakojo, kad tautinio paveldo produktų sertifikavimas prasidėjo 2008 metais. Dabar jau yra 1,5 tūkst. sertifikuotų tautinio paveldo produktų bei apie 500 tradicinių amatininkų.

Apie trečdalis produktų – maisto gaminiai. Iš ne maisto gaminių išsiskiria UNESCO pripažinti nematerialaus paveldo amatai – kalvystė ir kryždirbystė, Lietuva garsi ir savo audėjais bei puodžiais. „Bet yra ir tokių amatų, kurių atstovų neturime. Tarkime, neturime tradicinės medžioklės puoselėtojų, klumpdirbių. Bet gal ir priežastys objektyvios, juk klumpių šiais laikais niekas nebenešioja. Tiesa, yra ir tokių įdomių paslaugų kaip kaminkrėtystė, barzdaskutystė“, – vardijo E.Petrošienė.

Mugės senbuvė V.Sorakienė šiemet stebins meduoliais su palinkėjimais.