15min savaitraštis 2013.03.08

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.8 (1289) • 2013 m. kovo 8 d.

Interesų pelkė A.Ufarto/BFL nuotr.

Politika

Signatarai – užribyje Žmonės, savo parašais padėję pamatus nepriklausomai Lietuvai, bet nustumti nuo jos kūrimo. Taip galima pasakyti apie didžiąją dalį Kovo 11-osios akto signatarų. Pusė jų priversti gyventi išlaikomi valstybės.

4-5 psl.

Vizionieriai

Studentų orlaivio sėkmė A.Vaitkevičiaus nuotr.

Skirmantas Malinauskas

12–14 psl.

Lietuvos kariuomenėje šviesos greičiu plinta žinia apie neįprastą bepilotį lėktuvėlį. Jis valdomas kompiuteriu, sklendžia beveik be garso ir viską fotografuoja. Lėktuvėlį sukūrė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentai.

8-9 psl.

Lietuva užsimojo įgyvendinti daug strateginių energetikos projektų.

Ar nors vienas pavyks?

Savaitės interviu

Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos naftos generolas

Ekspertai tuo abejoja, nes interesų turintys veikėjai pasiryžę viskam, kad tik išsaugotų savo aukso gyslas.

T.Haseltoną galima vadinti Lietuvos naftos magnatu. Būtent jis į mūsų šalį atvedė JAV energetikos gigantą „Chevron“, dėl kurio ketinimų kilo tiek aistrų. T.Haseltonas „15min“ pasakoja apie juodojo aukso gavybos užkulisius.

10-11 psl.

Kultūra Gimusi Tarptautinę moters dieną, moteriškumu spinduliuojanti kino kūrėjaJ.Lapinskaitė nesureikšmina tulpėse paskęstančio gimtadienio.

Net jei jis atkeliauja jau 60-ą kartą. „Esu gyvenimo saulėlydyje. Bet kol saulė dar neužlindo už horizonto, kol ją dar matau, stengiuosi negalvoti, kiek man metų, ir mylėti tą saulę“, – nusišypso menininkė.

24-25 psl.

J.Kalinsko nuotr.

Gražus saulėlydis

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. kovo 8 d.

26

15min.lt apklausa r.valatka@15min.lt

PROC.

V.Uspaskichas ir svaigalai: ar tai tiesa?

Užliūliavusi kritikus, nekreipiančius dėmesio į tarsi atsainiai A.Butkevičiaus rengiamą progresinį mokesčių perversmą, Raudonosios rožės partija tyliai švitriniu popieriumi galanda sau nagus. Retėjančių mokesčių mokėtojų kraujui vėl nuleisti.

Bet socialistai nebūtų socialistai, jei, rengdami ataką prieš šiaip ne taip naktinį mokesčių perversmą išgyvenusią buržuaziją, nepaleistų propagandinių dūmų uždangos.

Konservatoriai itin jautriai reagavo į V.Andriukaičio paleistus dūmus, kai sveikatos ministras išsiuntinėjo aplinkraštį, kuriame nurodė daktarams išnagrinėti jį liaupsinantį straipsnį. O juk tai tėra viršūnėlės. Kaip šauniajam kareiviui Šveikui sakydavo leitenantas Dubas, jūs dar nepažįstate manęs iš blogosios pusės.

Ir štai, kol vieni pareigūnai aiškina tautai, kaip atrodys dviejų pakopų pensijų sistemos reforma, socialistas A.Sysas rėžė, kad jos nebus. Su visais visada sutinkantis A.Butkevičius pritarė. Ką daryti būsimiems pensininkams?

Valdžia jumis pasirūpins! Kas jumis pasirūpins po to, kai socialdemokratai atsidurs istorijos šiukšlyne?

Jei prieš porą dienų matėte televizijų rodytus senjorų gvardijos vaizdus prie buvusių Ūkio banko skyrių, šio klausimo žmonės paprastai neužduoda. Nudega, parėkauja ir apsisukę daro tą patį.

Kodėl laikėte indėlį Ūkio banke? Dukra sakė, kad labai geras bankas – moka 4 proc. palūkanų. Kur dabar? Į Medicinos banką. O kur laikėte iki Ūkio? „Snore“.

Be komentarų? Kita vertus, komentarai vis dėlto prašosi. Kaip senjoras, kurio pensija lygi 500 Lt ir kuris už šilumą sausį mokėjo 900 Lt, įsigudrino pasidėti 5000 Lt indėlį banke?

Netiesa, jį bando sukompromituoti partijų susijungimo išsigandę konkurentai (6282) 38 proc.

V.Uspaskichui reikia ne valstybę valdyti, o priklausomybes gydytis (3358) 20 proc.

Tiesa, palaidas V.Uspaskicho gyvenimo būdas griauna jo politinę karjerą (2730) 16 proc.

O kas čia tokio? Daug politikų stresą malšina alkoholiu ar narkotikais (4182) 26 proc.

Apklausoje dalyvavo 16552 žmonės

20 PROC.

16 PROC.

Savaitės ligonis Rimo Valeikio pieš.

Rublinių litų tvanas

38

PROC.

Rimvydas Valatka

Blaivykla

Mirti baisu. Bet mirti trečią, o gal net ketvirtą kartą? Ir dar priversti už tai mokėti visus gyvuosius?

Visi variantai – antgamtiniai, tik vienas – lietuviškas: mediniai rubliai. Politine burtų lazdele stebuklingai paversti laisvai konvertuojamais litais, jie nugulė „Snore“, kur, oficialiai vasiliauskiškai kalbant, dingo. Tačiau Valstybės mesijas – tik už 4 mlrd. Lt – antrą kartą prikėlė juos iš numirusių.

Antrą kartą prisikėlę iš numirusiųjų pinigai lozoriai nuėjo į Ūkio banką. Kur po 14 mėnesių numirė trečią kartą. Bet ir vėl įvyko stebuklas: 50 mlrd. Lt skolingas Valstybės mesijas pasiskolino dar milijardą ir trečią kartą prikėlė rublinius litus iš numirusių.

Mirti baisu. Bet mirti trečią ir ketvirtą kartą? Ir dar priversti už tai mokėti gyvuosius? Ot čia tai sadizmas.

Tai kiek mums kainavo ir kiek dar kainuos rubliniai indėliai, kuriems prikelti nepakako net už telekomą ir „Mažeikių naftą“ gautų pinigų, jei jie pražuvo dar po du kartus – 6 ar 8, o gal 10 mlrd. Lt? Rubliniai indėliai – kaip zombiai: prašo kraujo dar ir dar. Liejasi mūsų prakaitas – rublinių litų klanu teka.

O jei taip valstybė tuos porą milijardų, gautų už telekomą ir naftos gamyklą, būtų padėjusi į privačius pensijų fondus? Kiekvienam būsimam pensininkui – po gerą gabalą. Kokią pensiją dabar jie gautų?

Valstybė ne šiaip užlipo ant grėblio. Ji ant jo šokinėja. Ką daro Raudonosios rožės partija? Ima kaip pasiutusi trypti. Ant to paties grėblio. Reikėtų jau gal daktarams įsikišti. Bet negali daktarai. Konspektuoja V.Andriukaitį liaupsinantį straipsnį.

Viktoras Uspaskichas, bene pirmą kartą patekęs į ligoninę, sužinojo, kad niekuo neserga.

Na, nebent nieko negeria ir nieko neuosto. Bet tai gali būti ir netiesa.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

85000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

4 | Politika

15min • 2012 m. kovo 8 d.

Pusė Kovo 11-osios akto signatarų gyvena išlaikomi valstybės

Signatarai – ant

Žmonės, savo parašais padėję pamatus nepriklausomai Lietuvai, bet nustumti nuo jos kūrimo. Taip galima pasakyti apie didžiąją dalį Kovo 11-osios akto signatarų, kurie pirmadienį klausysis padėkų ir aukščiausių šalies pareigūnų kalbų.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt Kiekvienais metais Kovo 11-osios proga rengiamose iškilmėse pagerbiami 124 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990-aisiais balsavę už Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Iš oficialių asmenų lūpų liejasi padėkos, žavimasi anuomečiu deputatų susitelkimu ir baksnojama į dabarties blogybes.

Tačiau atsigręžus atgal matyti, jog per šiuos 23 metus didžioji dalis prie nepriklausomos valstybės sukūrimo prisidėjusių žmonių buvo nustumti nuo valstybės vairo – statant naują Lietuvą jų paslaugų neprireikė.

Jaučiasi už brūkšnio „Yra tarsi nubrėžta linija, už kurios patalpinti signatarai, kurie, kaip savotiškos rūšies veteranai, už tos linijos ir turi būti. Kartais – dirbtinai, kartais kitaip, bet į valstybės gyvenimą jie neįtraukiami“, – „15min“ sakė Kovo 11-osios akto signataras, diplomatas Mečys Laurinkus, pats sėdintis ant atsarginių suolelio.

Jis sutinka, kad daugybė signatarų atsidūrė užribyje, tačiau pabrėžė, kad dalis to norėjo patys – pasirinko valstybės tarnybą, išėjo dirbti į bankus. „Iš dalies tai priklausė nuo jų pačių – vieni pageidavo likti politikoje, kiti to nenorėjo, tačiau reikia pripažinti, jog per visus tuos metus atsirado skeptiškas požiūris į

signatarus. Ypač – iš valdžioje esančių politikų pusės. Tai gerokai nustebino ir pačius signatarus“, – teigė pašnekovas.

Signataras šešerius metus vadovavo Valstybės saugumo departamentui (VSD), vėliau buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Ispanijoje, o po to – Gruzijoje, bet, užsitraukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę, iš Gruzijos buvo atšauktas.

M.Laurinkus bandė sugrįžti į politiką: 2011-aisiais su „krikščionimis“ nesėkmingai taikė į sostinės tarybą, o praėjusiais metais norėjo kandidatuoti į Seimą, tačiau vėliau apsigalvojo, nes suprato, jog šansai menki. M.Laurinkus atsidėjo rašymui – skelbia komentarus, išleido romaną.

Signatarui, buvusiam premjerui Gediminui Vagnoriui natūralu, kad nauji veidai po truputį išstūmė senus. „Vyksta kartų kaita, politika tampa pragmatiškesnė. Kodėl dėl to turėčiau jausti nuoskaudą? Gyvenimas suteikė galimybę pasitarnauti valstybei sunkiausiu laikotarpiu, mes sąžiningai atlikome savo darbą“, – „15min“ sakė G.Vagnorius.

Parlamente šis politikas išsilaikė iki 2004ųjų. Iš rentos gyvenantis ekspremjeras nuolat bando sugrįžti į didžiąją politiką, bet vis nesėkmingai. Po 2004-ųjų jis dukart bandė patekti į Seimą, kartą – į Europos Parlamentą, bet nesulaukė rinkėjų pasitikėjimo. Viltis sušvito per praėjusią Seimo kadenciją, kai išsidraskė Tautos prisikėlimo partija, o dalis jos narių įstojo į G.Vagnoriaus Krikščionių partiją. Vis dėlto ši partija, turėjusi

net Seimo frakciją, per 2012 metų Seimo rinkimus patyrė visišką fiasko.

Išliko tik saujelė Aktyvioje politikoje iki šių dienų išsilaikė tik saujelė signatarų. Vienas jų – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Šis politikas Seime nedirbo tik 2004–2008 metų kadenciją, nes prieš tai savo noru pasitraukė iš parlamento po korupcijos skandalo, kuris vėliau subliūško.

Nors Seimo nario kėdę V.Andriukaitis trynė daugybę metų, ministro portfelis (sveikatos apsaugos) jam pasiūlytas tik šioje Vyriausybėje.

Raumenys politikoje nesumenko ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) veteranams Rasai Juknevičienei bei Emanueliui Zingeriui – jie iki šiol yra vieni ryškiausių konservatorių partijos veidų.

Politikoje išsilaikė ir kadaise iš Liberalų ir centro sąjungos į Liberalų sąjūdį perėjęs Kęstutis Glaveckas, jis dirba šios partijos frakcijoje Seime. Užribyje neatsidūrė ir jo partijos bei frakcijos kolega Eugenijus Gentvilas, spėjęs pabūti ir europarlamentaru, ir vadovauti Klaipėdos jūrų uostui, o dabar sugrįžęs į Seimą. Į didžiąją politiką po 12 metų pertraukos sugrįžo signataras Algirdas Patackas, jo tramplinu į Seimą tapo partija „Drąsos kelias“.

Keli signatarai save atrado Briuselyje. Europos Parlamente dirba Laima

Signataras be Lietuvos pilietybės Kai kurių signatarų likimai susiklostė labai neįprastai. Pavyzdžiui, į JAV išvykusio Virginijaus Pikturnos, kuris, priėmęs Jungtinių Valstijų pilietybę, neteko Lietuvos pilietybės.

Interviu „15min“ signataras prisipažino, jog apie tai sužinojęs ilgai vaikščiojo Vašingtono gatvėmis aplink Lietuvos ambasadą. „Tuomet supratau, ką patiria šimtai, jei ne tūkstančiai lietuvių, iš kurių atimama Lietuvos pilietybė. Kai atsigavau, susiėmiau ir pasakiau sau, kad būti lietuviu yra mano prigimtinė teisė ir jos niekas negali atimti“, – sakė jis.

1 riekė duonos

V.Pikturna pripažino po nepriklausomybės atgavimo nebenorėjęs likti politikoje: „Pasikeitė vertybių skalė, idealizmas buvo pakeistas interesų ir įtakos kova. Jaučiau, kad būsiu naudingesnis pasitraukęs iš politikos.“

48 litrai vandens*

„15min“ žiniomis, JAV įsitvirtinti bandęs V.Pikturna vėl mėgins laimę Lietuvoje – jis yra padavęs dokumentus dalyvauti konkurse Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti.

=

Politika | 5

15min • 2012 m. kovo 8 d.

atsarginių suolo Dauguma signatarų į istorinę Seimo rūmų salę sugrįžta tik per iškilmingus minėjimus. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

M.Laurinkus: „Atsirado skeptiškas požiūris į signatarus.

Ypač – iš valdžioje esančių politikų pusės.“ BFL nuotr.

Andrikienė, Justas Paleckis, Algirdas Saudargas ir konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis.

Neslepia nuoskaudos Savo parašais Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą sutvirtinę signatarai pelnė ne tik garbę. Vyriausybė nusprendė leisti signatarams pigiai nusipirkti žemės sklypus, o tiems, kurie neteko darbo, paskyrė rentas.

Visuomenė tuoj pat ėmė bruzdėti. Aistras

tačiau pamiršta, kad 1918-aisiais Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę iškilūs veikėjai taip pat buvo materialiai apdovanoti – kiekvienas jų gavo po dvarelį. Tiesa, trys signatarai šios dovanos atsisakė.

Rentos prašytojai piktina Nepatenkinti žvilgsniai signatarų pusėn sminga ir tuomet, kai jie, neturėdami kitų pajamų, paprašo rentos. Pagal įstatymą, ji sudaro pusę Seimo nario pareiginės algos, tačiau tebegalioja krizės metu numatytas sumažinimas iki 40 proc. Šiais metais nustatytas rentos dydis – 2764 Lt. B.Valionytės duomenimis, rentą gauna 59 signatarai, dar trims į Seimą neišrinktiems signatarams – Egidijui Klumbiui, Sauliui Pečeliūnui ir Jonui Šimėnui bei mirusio signataro Jono Mačio našlei ketinama skirti rentas.

Anot B.Valionytės, nemažai daliai žmonių gyvenant už minimalią algą, signatarams skųstis renta būtų nedora. Tačiau ji pabrėžė, kad signatarai sensta ir nemaža dalis jų serga: „Kai sergi, tokie pinigai nėra dideli.“ Pašnekovės teigimu, dalis signatarų jaučia nuoskaudą ir dėl to, kad negavo valstybės apdovanojimų. Sausio 13-osios atminimo medalis yra įteiktas tik trims signatarams: V.Landsbergiui, Audriui Butkevičiui ir R.Juknevičienei. „Net Sausio 13-ąją mes esame nulis, suprantate? Ar jūs įsivaizduojate, iki kokio lygio buvome numušti ir dabar mušami?

Mes, kaip valstybės atkūrėjai, nesame niekuo apdovanoti, išskyrus tai, kad kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus mus apdovanojo Nepriklausomybės atgavimo dešimtmečio proginiu medaliu (2010 m. signatarus Nepriklausomybės atgavimo dvidešimtmečio medaliais apdovanojo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, – red. past.). Tuo metu Latvijos AT deputatai, kurie balsavo

BFL nuotr.

B.Valionytė: „Net Sausio 13-ąją mes esame nulis, suprantate? Ar jūs įsivaizduojate, iki kokio lygio buvome numušti ir dabar mušami?“ už deklaraciją su pereinamuoju laikotarpiu, turi visus aukščiausius valstybės apdovanojimus, kokie tik yra.

Estai, kurie apskritai nieko nepriėmė, turi pačius aukščiausius apdovanojimus. O lietuviai nieko neturi. Mes juokaujame, kad mums pats brangiausias valstybės apdovanojimas yra auksinis Vyriausybės mums padovanotas vardinis signataro ženkliukas.

Gal tai yra parodija, bet taip yra“, – pykčio neslėpė B.Valionytė.

dar labiau pakurstė spauda, kritikavusi signatarus dėl to, kad jie uždirbo iš parduotų sklypų, arba pasinaudojo proga lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ne po vieną, o po du sklypus.

Teise įsigyti žemės nepasinaudojo tik keli signatarai.

Kaip nutiko, kad valstybei nusprendus atsidėkoti signatarams, vėliau jie dėl to tapo kalti?

Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė įsitikinusi, kad signatarus sąmoningai norėta diskredituoti.

Daugumai mūsų duona yra kasdienis maistas ir nėra priežasties to keisti. Tačiau „Iš tiesų esmė daug norėdami priimti geresnius sprendimus dėl duonos vartojimo turėtume žinoti, kiek gilesnė. Ką reiškė nevandens sunaudojama jos gamybai. Dauguma duonos rūšių gaminama iš kviečių, priklausomos Lietukuriems reikia vandens, kad užaugtų, ir pats vanduo yra sudėtinė daugelio duonos vos atkūrimas pasaulio gaminių dalis. akyse? Aukščiausiojoje Taryboje (AT) susirinGeriausias sprendimas išlaikyti kuo mažesnį perkamos duonos vandens pėdsaką – ko tautos elitas, kuris turėjo planą, kaip pasitai jos nešvaistyti. Duonos galiojimo laikas nėra labai ilgas, todėl stenkitės nepirkti traukti iš Rusijos įtakos daugiau, nei būtina. Jei nusipirkote daugiau duonos, nei jums reikia, dalį duonos zonos. Reikėjo padaryproduktų įdėkite į šaldiklį ir tiesiog atitirpinkite juos likus kelioms valandoms iki to ti viską, kad šie žmolaiko, kai norėsite vartoti. O jeigu norite įgyti naujos patirties, kodėl gi nepabandžius nės būtų sutrypti ir išišsikepti savo duonos? Skanios duonos išsikepsite tiesiog iš miltų, mielių, druskos ir mesti, jog valdyti galėtų (truputėlio!) vandens. kiti, kurie vykdo atitinkamus užsakymus, – „15min“ sąmokslo verMūsų ateitis priklauso nuo to, kaip naudojame gamtos išteklius dabar. siją dėstė pašnekovė. – Rinkitės išmintingai – Jūsų sprendimai keičia pasaulį!

Ir ne tik apie Rusiją kalbant, lenkams AT taip pat buvo visiškai neparanki.“ Kalbėdama apie triukšmą, kuris kilo dėl signatarų sklypų, B.Valionytė teigė, jog dabar visi idealizuoja 20 Vasa*1 riekei duonos pagaminti ir suvartoti vidutiniškai reikia 48 litrų vandens rio 16-osios signatarų,

Ar patys kepdami duoną sumažintume planetos troškulį?

Būkite sprendimų dalis.

Prisijunkite prie GenerationAwake.eu

3224_150x130_PAIN_LT.indd 2

12/02/13 16:10

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Lietuvis nacionalistas apie Lietuvą ir Lenkiją Aš esu lietuvis ir tuo didžiuojuosi, ir man visai nerūpi, jei kas nors nuspręs pavadinti mane nacionalistu. Nes aš toks esu.

Mano kaimynai yra lenkai ir, kaip lietuvis nacionalistas, aš su malonumu pasikabinčiau ant savo namo lentelę su lenkišku Pylimėlių gatvės pavadinimu. Nes žinau, kad mano kaimynams tai patiktų, o mano kaimynai – puikūs žmonės.

Aš taip pat labai džiaugčiausi, jei mano kaimynams būtų leista asmens dokumentuose savo vardus ir pavardes rašyti taip, kaip jie nori, ir kad jiems nereikėtų rūpintis, ar jų vaikai tikrai sugebės parašyti lietuvių kalbos rašinį dešimtukui per egzaminą.

Bet kaip lietuvį nacionalistą mane užknisa lenkų kilmės Lietuvos pilietis J.Narkevičius, kuris dar yra ir Seimo narys. Lygiai taip pat mane užknisa ir lenkų kilmės Lenkijos pilietis R.Sikorskis, kuris, nelaimei, dar yra ir Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Kaip lietuvis nacionalistas aš suprantu, kad Lietuvos pilietis J.Narkevičius bei Lenkijos pilietis R.Sikorskis turi pagrindo jausti apmaudą dėl A.Kubiliaus partijos „talibų“ sparno ir tos pačios partijos skirto užsienio reikalų ministro A.Ažubalio veiksmų, kurie lėmė, kad Lietuva ir Lenkija pastaruosius metus gyveno šaltojo karo sąlygomis.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geri. Būtų dar geresni, jei Lietuvoje jiems nekenktų J.Narkevičius, o Lenkijoje – R.Sikorskis.

Aš taip pat suprantu, kad abu paminėti lenkų kilmės asmenys gali turėti nuoskaudų dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo kažkada surastų dvasių, dėl kurių lenkų kilmės Lietuvos piliečiai savo asmens dokumentuose neturi galimybės perskaityti savo pavardžių taip, kaip jos turėtų būti skaitomos. Nepaisant to, kad pagrindinis Konstitucijos dvasių guru E.Kūris jau žino, kaip šią problemą išspręsti.

Bet kaip lietuvis nacionalistas aš niekaip negaliu suprasti, kodėl tie abu paminėti lenkų kilmės asmenys tiek stengiasi kurstyti neapykantą tarp lietuvių ir lenkų abiejose Respublikose. Nes tik taip galima įvertinti J.Narkevičiaus kliedesius apie privalomą tikybos mokymą Lietuvos mokyklose bei jo mintis apie įstatymą, siūlantį drausti abortus.

Būtina pastebėti, kad Lietuvos vyskupų konferencijos pakankamai adekvati reakcija į J.Narkevičiaus kliedesius buvo bene pirmas kartas, kai ši institucija parodė, kad jai vis dėlto rūpi viešasis interesas.

Bet į kito lenkų kilmės asmens – R.Sikorskio – kliedesius apie tai, kad Lietuva turėtų pasirinkti tarp suskystintų dujų terminalo ir dujų jungties į Lenkiją, niekas tinkamai nesureagavo. O reikėjo. Ir reakcija turėjo būti paprasta: tai, kaip Lietuva sprendžia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos reikalus, yra visai ne lenkų kilmės Lenkijos piliečio, kuris bando flirtuoti su Rusija ir imti įkaitais savo tautiečius Lietuvoje, reikalas.

Kaip lietuvis nacionalistas, aš tikėčiausi, kad lietuvių kilmės Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, kuris moka gražiai atsiprašyti už TS-LKD „talibų“ veiksmus, pasakys tai garsiai. Taip garsiai, kad girdėtųsi ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje.

Nes kas nors juk turi išdrįsti pasakyti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geri. Būtų dar geresni, jei Lietuvoje jiems nekenktų J.Narkevičius, o Lenkijoje – R.Sikorskis.

Anksčiau ar vėliau taip ir bus. Ir aš, kaip lietuvis nacionalistas, labai tuo džiaugsiuosi.

6 | Visuomenė

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Lietuva – lietuviams?

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Europos lyderiai jau garsiai kalba apie žlugusią daugiakultūriškumo politiką, o Lietuva dar net nepradėjo mokytis sugyventi su kitataučiais, bet skanduoja per tautines šventes: „Lietuva – lietuviams!“ Daugiakultūriškumo nesėkmė Vakaruose reiškia atvykėlių, daugiausia – musulmonų, nesugebėjimą integruotis į valstybės gyvenimą, kalbos barjerą, nedarbą, piktnaudžiavimą socialinėmis garantijomis, kultūrinius skirtumus. Tai didina socialinę atskirtį, skatina priešiškumą, sukuria ekstremizmo pavojų.

Lietuvos šios problemos tikriausiai dar tik laukia, bet kibirkščiuojantį lenkų nepasitenkinimą jau galima laikyti nesėkmingos kitataučių integracijos pavyzdžiu.

Suvienodinti lengviausia Europai svarstant, žlugo ar ne daugiakultūriškumo politika, Lietuvoje verda ginčai dėl lenkiškų pavardžių rašybos tariamos grėsmės, lengvatų tautinių mažumų moksleiviams per lietuvių kalbos egzaminą. Vilniaus gatvėse skamba raginimai Lietuvą palikti lietuviams, nors dar didysis kunigaikštis Gediminas kvietė iš užsienio atvykti įvairių profesijų meistrus ir pirklius, o lietuviai per amžius taikiai sugyveno su rusėnais, vokiečiais, totoriais, karaimais ir žydais.

Kultūros teoretiko ir filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Gintauto Mažeikio manymu, patiems lietuviams į naudą, kad lenkai ėmė garsiai kalbėti apie savo skaudulius. Girti reikėtų ir patriotų idėjas – jei tik Lietuvoje gyvuotų daugiakultūriškumas. O dabar tai išvirsta į vienos tautinės grupės aukštinimą ir mechanišką bandymą kitus pritempti prie jos. „Lietuviams tik geriau, kad Lietuvos lenkai ėmė aštrinti savo problemas, – savaitraščiui „15min“ sakė filosofas. – Taip mažėja lietuvių vienmatiškumas, galima pamatyti skirtumus, svarstyti savo kultūros vietą kitos tautinės grupės atžvilgiu, permąstyti istoriją ir kultūrinį paveldą.“ Pašnekovas apgailestavo, kad šie klausimai svarstomi tik etninių santykių plotmėje, pamirštant, pavyzdžiui, religinį aspektą. Abi tautos katalikiškos, vadinasi, skirtumų nėra: „Problemas suskirstome, kaip biurokratams patogu, o tai tik išlaiko etninių grupių uždarumą, ypač tradicinių pažiūrų bendruomenėse – lenkų, lietuvių. Apie kitas teises nekalbama, nes tai – atseit kita problema. Galėtų vykti ir patriotų eitynės, jei Lietuvoje apskritai būtų multikultūralizmo politika. Lietuviškai kultūrai atstovaujančios grupės tokiu atveju rastų sau vietą ir atrodytų kur kas gražiau, nes būtų aiškus dialogas.“

Didelė dalis lietuvių negali suvokti, jog šalia jų kaip lygūs su lygiais gali gyventi kitos kultūros ir rasės žmonės. „Scanpix“ nuotr.

Savo nuomonę galite išsakyti 15min.lt

G.Mažeikio žodžiais, daugiakultūriškumas yra kompleksinis dalykas, vienu metu aprėpiantis tautinius, religinius, kultūrinius, net klasinius ir lyčių santykius. Dažnai, vadovaujantis „biurokratiniu protu“, ši doktrina paverčiama tarptautiškumu – apsiribojama skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonių santykiais. Anot filosofo, tokiose vienmatėse visuomenėse tampame

K.Abdolah: „Imigraciją lemia ne tai, kad kažkas nori atvažiuoti, o tai, kad reikia žmonių.“ BFL nuotr.

Komentaras

panašūs vieni į kitus. Švedija ir Norvegija, priešingai, padeda žmonėms puoselėti savo kultūras, kad išryškėtų skirtumai, bet kartu derėtų nesuderinami dalykai, pavyzdžiui, moterų teisės ir islamas. „Tikrovėje, kur viešpatauja biurokratinis protas, pasirenkama lengviausia perspektyva – suvienodinti, sukurti vienmačius žmones, užuot suteikus galimybę būti savo subkultūros atstovu.

Reiktų įvairovę stiprinti, o ji ištrinama.

Bet toks lengvas kelias tik sukelia didesnius konfliktus“, – mano G.Mažeikis.

Kultūrų hibridas Vilniaus knygų mugėje viešėjusiam britų rašytojui, keliautojui ir dokumentinių filmų kūrėjui Tahirui Shahui marga Lietuvos visuomenė pasirodė kaip didelis privalumas. „Regiu daugelį kultūros ir istorijos sluoksnių. Jūsų visuomenė turi gylį.

Keliauju į vietas, kur kartais nėra jokio žmonių judėjimo ženklų, jokios įvairovės. O jūs esate kultūrų hibridas“, – savaitraščiui „15min“ Lietuvą gyrė svečias.

Jis pats yra daugiakultūriškumo kūdikis: turi afganistaniečių ir indų parsių kraujo, gimė ir augo Didžiojoje Britanijoje, vedė indę, o dabar įsikūręs Maroke, nekalbant apie studijas ir darbą įvairiose pasaulio šalyse.

Komentuodamas prieš keletą metų nuskambėjusius britų premjero Davido Camerono žodžius, kad daugiakultūriškumas žlugo, kūrėjas teigė galintis suprasti kraštutinius dešiniuosius: „Anglų šeimos mato, kad jų gatvėje gyvena vien pakistaniečiai, kad šie prašo socialinių garantijų ir mėgina išlupti iš vyriausybės pinigų. Vargšai anglai nusivylę. Aš irgi būčiau nusivylęs.“ T.Shahui liūdna gimtinę matyti vis mažiau anglišką. „Vaikštau Londono gatvėmis ir negirdžiu anglų kalbos. Girdžiu hindi, ispanų, lietuvių. Kartais

Visuomenė | 7

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Ką prarastume?

Lietuviai nemėgsta kitataučių Lietuvoje daugėja manančiųjų, kad valstybė turi skirti daugiau dėmesio imigrantų integracijai (lietuvių kalbos kursams, vaikų švietimui), ir vis mažiau galvoja, kad imigrantai naudingi ekonomikai.

Pernai atliktos Etninių tyrimų instituto apklausos duomenimis, 7 iš 10 apklaustųjų užsieniečius įsileistų, jei jiems būtų darbo, o ketvirtadalis atvykti dirbti apskritai uždraustų. 6 iš 10 gyventojų nenorėtų imigrantų iš Afrikos, beveik tiek pat nepageidauja kinų. Maždaug pusė nepritaria turkų, kazachų ir kaukaziečių imigracijai.

atrodo, kad Anglija praranda savo tapatybę. Maroke tapatybė yra labai stipri, ji yra visuomenės širdis. Žmonės gerbia karališkąją šeimą. Niekas nesišaipytų iš karaliaus. Anglai daugiau nieko neveikia, tik juokauja apie karalienę. Lietuvoje turite stiprią tapatybę. Gal tik užsienietis gali tai pastebėti“, – kalbėjo pašnekovas.

Svečias teigė per trumpą viešnagę susidaręs įspūdį, kad mūsų šalyje gyvenantys lenkai ir rusai ne visiškai integravęsi į lietuvių dominuojamą visuomenę: „Turi daryti, kas priimtina šalyje. Afganistane norėjau vilkėti šortus, bet tai nepadoru.

Manau, taip pat nepriimtina vilkėti burkas Europoje. Privalai pritapti prie vietos, kur gyveni. Mano tėvas sakė: jei gyveni Anglijoje, kalbėk angliškai geriau nei kas nors kitas. Gali būti kitoks, bet vietą, kur gyveni, reikia gerbti.“

T.Shahas:

BFL nuotr.

„Vaikštau Londono gatvėmis ir negirdžiu anglų kalbos. Girdžiu hindi, ispanų, lietuvių.

Kartais atrodo, kad Anglija praranda savo tapatybę.“

K.Vanago/BFL nuotr.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais imigrantų Lietuvoje mažėjo. 2009 m. jų buvo apie 28,5 tūkst., o 2011 m. – mažiau nei 26,6 tūkst.

Europiečiai bijo savęs?

Kitas Knygų mugės svečias – ketvirtį amžiaus Nyderlanduose gyvenantis iranietis rašytojas Kaderas Abdolah įsitikinęs, kad daugiakultūriškumas tėra politinis terminas ir neteisinga etiketė.

Savo šalis žmonės palieka su kultūriniu bagažu, bet, įsikūrę svetur, per 20–30 metų gali sėkmingai tapti kitos visuomenės dalimi, nors kai kurie vis tiek neišmoksta kalbos, ieško saviškių ir gyvena savotiškuose getuose.

Rašytojas nelinkęs šių žmonių vadinti imigrantais. Atviroje JAV visuomenėje didžiuma yra atvykėliai ar jų palikuonys, o Europoje į tai tebežiūrima senamadiškai, primetamos taisyklės. Atvykėlių pareiga – priimti naujos šalies kultūrą, bet kartu puoselėti savąją, gabaliuką jos prilipdyti prie bendros mozaikos. „Europai visų prašyti pasikeisti pavojinga, ji susirgs. Imigrantai turi priimti taisykles, bet vaikams turi perduoti savo kalbą ir tradicijas, kad visuomenėje viskas susimaišytų“, – receptą pateikė K.Abdolah.

Kas verčia priešintis atvykėliams – baimė dėl darbo vietų, nenoras priimti kitos kultūros? Atmetimo reakcija esą žmogiška, bet labiausiai europiečiai bijo patys savęs, įsitikinęs K.Abdolah. „Europą kankina problemos. Ji sensta, europiečių – lietuvių, olandų – mažėja. Per kitus 50 metų atvyks šimtai tūkstančių afrikiečių ir azijiečių, įlies naujo kraujo ir Europa vėl bus stipri. Imigraciją lemia ne tai, kad kažkas nori atvažiuoti, o tai, kad reikia žmonių“, – svarstė rašytojas.

UAB „Mineraliniai vandenys“ (MV) rinkodaros direktorė Baltijos šalims Rūta Janušauskienė džiaugiasi, kad net aštuoni bendrovės platinami produktai tapo Populiariausia preke.

Išsilaikyti viršūnėje – lyderiui įmanoma misija Kokias prekes į savo krepšelį įsideda statistinis šalies gyventojas, svarbu ne tik statistikos ir prekybos specialistams – ar jo pasirinkimas sutampa ar skiriasi nuo daugumos, smalsauja ir dažnas vartotojas. Tokius apibendrinimus jau ketvirtą kartą skelbia Lietuvoje surengtas konkursas „Populiariausia prekė“, kurio pirmieji laureatai lyderių pozicijų neužleidžia iki šiol. Apie tai, kas šioms prekėms padėjo sudominti vartotojus ir ne vienerius metus išlaikyti jų simpatijas, kalbamės su didžiausios Baltijos šalyse gėrimų ir tabako platintojos „Mineraliniai vandenys“ (MV) rinkodaros direktore Baltijos šalims Rūta Janušauskiene.

Ką galite pasakyti apie degtinės pardavimus Lietuvoje?

Degtinė iš tiesų yra tradiciškai daugiausiai parduodamas gėrimas Lietuvoje po alaus. Tai neabejotinai nulėmė istorija – šiaurės šalys, kuriose neauga vynuogės, plėtojo gėrimų iš grūdų tradicijas, o pastarąjį dešimtmetį modernios technologijos minėtų gėrimų gamybą stipriai ištobulino. Originali lietuviška degtinė „Lithuanian vodka“, kurios geografinę kilmę saugo ES patvirtinti teisės aktai, konkurso „Populiariausia prekė“ degtinės kategorijoje nugali jau ketvirtą kartą. Ši degtinė yra sėkmingai parduodama ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei Europoje, kur taip pat yra įvertinta medaliais įvairiuose konkursuose.

Ar sėkmingai parduodama lietuviška degtinė gali pasigirti kokiomis naujienomis?

Praėjusiais metais apie šį gėrimą sužinojo neabejotinai garsiausi pasaulio reklamos specialistai bei jų klientai - ženklo „Lithuanian vodka“ spaudos reklamos maketai patekto į prestižiškiausią pasaulio reklamos specialistų žurnalą „Lurzer's Archive magazine“. Šią ir kitas populiarias degtines gaminantis „Stumbras“ investavo į specialias ant butelių klijuojamas hologramas, kurios vartotojui garantuoja gėrimo originalumą ir kokybę. Konkurse „Metų prekės ženklas 2012“ „Lithuanian vodka“ įvertinta už originalius dizaino sprendimus. Taigi populiariausias gėrimas nestovi vietoje ir siekia pirmauti konkurencinėje aplinkoje.

Kaip „Populiariausios prekės 2012“ konkurse sekėsi kitiems tradiciniams gėrimams?

Kaip ir „Lithuanian vodka“, jau ketvirtą kartą šiame konkurse įvertintos „Stumbro“ gaminamos „Žalios devynerios“, o trauktinių kategorijoje populiariausia preke tapo „Stumbro Starka“. Tai senas tra-

dicijas Lietuvoje turintis gėrimas. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad jį dar senovėje lietuviai gamindavo pirmojo sūnaus gimimo proga.

Tačiau vynuogių gėrimai turbūt jau nebe lietuviškų gėrimų teritorija?

Taip, šioje kategorijoje iš tiesų valdo prancūzai, tiesa, juos rinkdamiesi, lietuviai formuoja kiek kitokias tendencijas nei tradicinių vyno kraštų vartotojai. Pavyzdžiui, ir raudono, ir balto vyno kategorijoje jau ne pirmus metus laimi pusiau saldūs prancūziški „J.P. Chennet“ vynai, nors šio prekinio ženklo asortimente yra ir vakaruose populiarių sausesnių vynų. Tuo tarpu konjako kategorijoje jau trečią kartą laurus skina „Hennessy VS“. Galima manyti, kad šis pasaulyje lyderiaujantis konjakas dažniau nei kiti atsiduria dovanų maišelyje.

Ar MV atstovaujamos prekės dar tapo lyderiais ir kitose konkurso kategorijose?

Taip, kadangi prekiaujame ne tik gėrimais ir kitomis prekėmis, mūsų atstovaujamas „LifeStyles“ tapo populiariausia preke prezervatyvų kategorijoje, o „Darling“ – šunų ėdalo kategorijoje.

Kaip MV ne vienerius metus pavyksta pasiekti tokių aukštų rezultatų?

Pirmiausia svarbu tai, kad atstovaujame iš tiesų vartotojų skonį atitinkantiems, kokybiškiems ir šios kartelės nenuleidžiantiems, o dar dažniau – ją keliantiems, prekės ženklams. Be to, nuolat aiškinamės vartotojų poreikius, tobuliname prekių platinimą, suteikiame galimybes vartotojams geriau pažinti produktus ir visa tai jau darome daugiau nei 20 metų. Taigi mūsų formulė gana paprasta - patikimas produktas, patirtis ir noras tobulėti.

Ačiū už pokalbį.

Ar skaitei 15min.lt?

8 | Vizionieriai

15min • 2012 m. kovo 8 d.

Studentų orlaivis sužavėjo kariškius 15min.lt/lietuva Vyriausybės laivas byra nesulaukęs šimtadienio?

Silpnoji Vyriausybės grandis – Darbo partija www.15min.lt/s313099

15min.lt/pinigai Valstybės pinigus saugos ir verslui skolins „Finasta“? www.15min.lt/s313187

15min.lt/aktualu 15min.lt tiesioginėje konferencijoje besisvečiavusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė: „Nenorėčiau dirbti už minimalų atlyginimą“ www.15min.lt/s313863

15min.lt/zmones Natalija Bunkė apie atostogas Filipinuose: „Ragavome kirmėlių, kurių skonis kaip austrių“ www.15min.lt/s313508

Naujausias žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt

Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt

Lietuvos kariuomenėje šviesos greičiu plinta žinia apie neįprastą bepilotį lėktuvėlį. Jis valdomas kompiuteriu, sklendžia beveik be garso ir viską fotografuoja.

Internete neseniai pasirodžiusi žinutė apie karines pratybas Ruklos poligone būtų niekuo neišsiskyrusi iš kitų, jei ne vienas intriguojantis sakinys: Algirdo bataliono mokymuose pirmą kartą panaudotas bepilotis orlaivis, renkantis žvalgybinius duomenis apie tariamą priešą.

Orlaivį sukonstravo, atsivežė ir mokymų metu valdė trys studentai – du Lietuvos karo akademijos kariūnai ir jų draugas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Ką tokio sukūrė studentai, kad sugebėjo nustebinti daug įvairios technikos mačiusius kariškius?

Praėjus kelioms dienoms po intriguojančios žinutės pasirodymo, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ketvirtakursis Gražvydas Bajarūnas ir penktakursis Ugnius Ragauskas kartu su Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktoriumi Domantu Bruču Karo akademijos stadione man jau demonstravo karius sužavėjusio orlaivio galimybes.

Vieno – bakalauro, kito – magistro darbas Į ranką paėmęs nedidelį lėktuvėlį, G.Bajarūnas švystelėjo jį į orą. Pasigirdo tylus zyzimas ir orlaivis pakilo aukštyn. D.Bručas dar kelias sekundes pajunginėjo rankose laikytą valdymo pultą ir, nekreipdamas dėmesio į aukštai danguje ratus sukantį vos įžiūrimą taškelį, pasuko automobilio link.

Po kiek laiko U.Ragauskas palinko prie automobilyje palikto kompiuterio. „Mūsų orlaivis valdomas kompiuteriu.

Juo keičiama skrydžio kryptis, aukštis“, – paaiškino jis.

Tolesnę savo tarnybą abu Karo akademijos studentai sieja su aviacija. Ugnius – būsimasis pilotas, Gražvydas – orlaivių

mechanikas. Domantas – jų buvęs dėstytojas. „Viskas taip ir prasidėjo – vienam reikėjo rašyti bakalauro darbą, kitam – magistro.

Kilo klausimas – kokią temą sugalvoti baigiamajam darbui? Susidomėjome bepiločiais orlaiviais. Vasarą pradėjom dirbti. Žiūrime – įdomu, gerai sekasi. Ir praktinę dalį lengva atlikti. O vėliau pagalvojome, kad būtų labai gerai ir kur nors visa tai pritaikyti“, – pasakojo Ugnius ir Gražvydas.

Iš oro kruopščiai nufotografavus vietovę, vėliau nuotraukos su specialia programine įranga sujungiamos į vientisą vaizdą.

Išeina tarsi savos gamybos „Google maps“. „Tokį didelės rezoliucijos žemėlapį galima turėti jau po kelių valandų. Nors iš pradžių projektas buvo kuriamas ir tobulinamas civilinėms reikmėms, prisijungus kariūnams, juo susidomėjo ir kariškiai. Dabar kariūnai jau yra vieni aktyviausių šio orlaivio tobulintojų“, – pasakojo D.Bručas.

Savos gamybos „Google maps“ Bepiločių orlaivių temą kariūnams pasiūlęs D.Bručas šių aparatų praktiniu pritaikymu domėjosi jau anksčiau – pirmiausia dėl galimybės operatyviai gauti fotožemėlapius iš oro.

Jau penktas modelis Kariūnų valdomas bepilotis orlaivis skrenda beveik be garso. „Jei nežinai, ko klausyti, tai ir neišgirsi. Mieste jo visai nesigirdi, o laukuose, gerai įsiklausius, šiek tiek girdėti“, – juokėsi Domantas.

Lėktuvėlis pagamintas iš nesunkiai gaunamų medžiagų. Valdymui ar nuotraukų tvarkymui naudojama atviro kodo programinė įranga. Orlaivis gali skristi ir būti lengvai valdomas 10 km spinduliu. Nuskristų ir toliau, tačiau jo valdymas tuomet labai priklausytų nuo oro sąlygų. „Pagrindinė problema – radijo dažniai.

Mes naudojame civiliams prieinamus dažnius. Tai šiek tiek apsunkina projekto plėtrą, nes, pavyzdžiui, aukšti dažniai, esant prastam orui, „lūžta“. Tik dažnių problema stabdo tiesioginį vaizdo perdavimą iš

„Paaiškėjo, kad karių žemėlapiai yra pasenę – vietovė, kurią išvydo iš bepiločio orlaivio padarytuose fotožemėlapiuose, smarkiai pasikeitusi.“

Vizionieriai | 9

15min • 2012 m. kovo 8 d.

G.Bajarūno rankose laikomas bepilotis lėktuvėlis gali skristi ir būti lengvai valdomas 10 km spinduliu. Nuskristų ir toliau, tačiau jo valdymas tuomet priklausytų nuo oro sąlygų.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

Orlaivis valdomas kompiuteriu. Juo keičiama skrydžio kryptis, aukštis. orlaivio į kompiuterį. Dabar mes nuotraukas iš fotoaparato turime persikrauti lėktuvui nusileidus. Jei turėtume tinkamą galingą dažnį, iš orlaivio būtų galima filmuoti ir vaizdą tiesiogiai perdavinėti dideliais atstumais. O kariškiams operatyvumas yra labai svarbu“, – pasakojo Domantas. Šis orlaivis, kurį kariūnai su buvusiu dėstytoju vadina „Sparnu“, jiems yra ne pirmasis. Tai – jau penktas modelis, kurį jie tobulina.

Būsimasis pilotas Ugnius kompiuterio ekrane rodo kitų bepiločių lėktuvų nuotraukas ir brėžinius. Tarp jų – ir palyginti didelį lėktuvą, kuris kariūnams pelnė pergalę pernai vykusiame „Oro taikinių“ konkurse.

Karių žemėlapiai – pasenę „Karyboje principas paprastas – laimi tas, kas per trumpiausią laiką su turima informacija sugeba priimti ne tobulus, bet teisingus ir greitus sprendimus.

Analizuojant vietovę ir priešą, dažnai tenka vadovautis prielaidomis, o su šiuo aparatu prielaidas galime paversti faktais“, – pasakojo bepiločio orlaivio surinktą informaciją pratybose įvertinęs Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono II mechanizuotosios pėstininkų kuopos vadas kpt. Darius Žūkas.

Algirdo batalione tai buvo pirmos pratybos, kuriose naudotas toks žvalgybinės informacijos rinkimo metodas. „Lietuvos karo akademijos kariūnai nustatė tikslias objektų vietas ir pateikė detalias jų nuotraukas“, – sakė kpt. D.Žūkas.

Patys kariūnai pasakojo, kad kiekviena jų daroma nuotrauka yra su koordinačių nuorodomis. Todėl kariškiai gauna itin tikslią informaciją.

Kartais tai sukuria kurioziškų situacijų. Ugnius prisiminė rudenį vykusias pratybas, per kurias kariams buvo pateikti detalūs vietovės fotožemėlapiai, padaryti iš orlaivio.

Akivaizdžiai sutrikę kariai kurį laiką tylėjo, o vėliau prasitarė, kad teks pakeisti kai kuriuos pratybų planus. Mat paaiškėjo, kad jų turimi žemėlapiai yra pasenę – vietovė, kurią išvydo bepiločio

orlaivio padarytuose fotožemėlapiuose, smarkiai pasikeitusi. Žinia plinta greitai „Šis „Sparnas“ išgarsino mus. Bet iš tiesų prie projekto dirba daug žmonių – ir kariūnų, ir civilių“, – tikino Ugnius. „Tokia makalynė yra gerai, – Ugniui antrino Domantas. – Mes nežinome, ko iš tiesų reikia kariškiams. O kariškiai nežino, ką galima ir įmanoma padaryti. Būna, nuvažiuoji į pratybas, jie sako, kad reikia to ar ano. Tada galvoji – juk iš tiesų galima kažką patobulinti, kažką pakeisti. Kartu dirbant atsiranda tarpusavio supratimas.“

Ar kariuomenė į savo arsenalą kada nors priims jų bepiločius lėktuvėlius, vaikinai dar nežino. Į šį klausimą negalėjo atsakyti ir Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kpt. Skomantas Povilionis. Pasak jo, ginkluotės ir įrangos pirkimas kariuomenės reikmėms yra ilgas procesas.

Tuo tarpu tarp atskirų kariuomenės dalinių žinia apie kariūnų orlaivius sklinda kone šviesos greičiu. Ugnius su Gražvydu jau sulaukė skambučio iš kariškių, baigiančių ruoštis misijai į Afganistaną – jie siūlo kartu dalyvauti pratybose, imituojančiose situacijas Goro provincijoje.

Žengia J.Dobkevičiaus ir A.Gustaičio pėdomis

Aviatorius ir žurnalistas Edmundas Ganusauskas (nuotr.) pripažįsta, kad talentingi jauni žmonės tęsia garbingas tarpukario Lietuvos aviacijos inovatorių ir konstruktorių tradicijas. „Nesvarbu, kad šių jaunų žmonių sukurti ir tobulinami orlaiviai yra bepiločiai. Viskas eina į priekį, tad šiuo metu pilotų ne tiek daug ir reikia“, – juokauja jis.

Tarpukario Lietuvos aviacijoje ypač išsiskyrė du talentingi konstruktoriai.

Tai Jurgis Dobkevičius (1900–1926) ir Antanas Gustaitis (1898–1941). „Tiesa, J.Dobkevičius reiškėsi trumpiau. Jis sukūrė tris orlaivių konstrukcijas ir žuvo bandydamas savo

trečią lėktuvą „Dobi–III“. Tačiau jis buvo labai progresyvus konstruktorius, jo orlaivių aerodinaminės formos dvelkė naujomis idėjomis – pasakojo E.Ganusauskas. – Tuo tarpu A.Gustaitis spėjo padaryti daug daugiau. Pirmasis jo sukurtas lėktuvėlis ANBO I (iššifruojamas kaip „Antanas Nori Būti Ore“, – red. past.) buvo visai nedidelis. Juo jis skraidydavo į gimtinę prie Marijampolės, o nusileidęs pievoje, laikydavo jį daržinėje. O A.Gustaičio sukonstruotas ANBO IV jau tais laikais buvo tobulas lėktuvas.

Pats A.Gustaitis vadovavo trijų orlaivių ANBO IV eskadrilei, apskridusiai aplink Europą ir aplankiusiai daugiau kaip dešimt žemyno sostinių.“ Vėliau A.Gustaitis sukūrė dar kelias ANBO modifikacijas. Paskutinis jo kūrinys buvo ANBO VIII – labai modernus lengvasis bombonešis. Šį orlaivį jo kūrėjas dar iki sovietų okupacijos spėjo pats išbandyti ore. „Paskui viską perėmė rusai ir viskas baigėsi. Pats A.Gustaitis yra pasakęs: „Kaip jie viską niekina, kokie idiotai, net nepasinaudoja tuo, kas taip vertinga.“ Viskas buvo sudaužyta, sunaikinta ir palikta patvory“, – pasakojo E.Ganusauskas.

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Pasirinktinai gražus gyvenimas Šalyje niekas nemoka mokesčių, jaunimas masiškai emigruoja, didžiulė ekonominė praraja tarp regionų, o politikai yra kiaurai korumpuoti – tokia vienos užstalės kompanijos šnekų santrauka. Čia juk apie Lietuvą, tiesa?

Netiesa! Čia Italijos išeiviai taip kalba apie savo apdainuotą šalį. Tą pačią, kurioje puikus klimatas, nuostabus maistas, pasaulio madų sostinė Milanas, civilizacijos lopšys Roma ir raudonų sportinių automobilių legenda Modena.

Yra dvi Italijos pusės, mano stalo draugai reklamavo blogąją, pateisinančią jų emigraciją. Jei būčiau lindęs su savo gražiu Italijos apibrėžimu į jų diskusiją, jie man paprieštarautų: klimatas? Ar buvai Toskanoje žiemą? + 2 oC ir lyja penkias savaites!

Maistas? Mūsų dieta persmelkta angliavandeniais ir aliejum, o miegoti einame tiesiai nuo stalo po 3 val. trukusios vakarienės! Ir apskritai, ar bandei į „Ferrari“ įsidėti krepšį savaitgalio išvykai dviem?

O nusukti iš greitkelio į kaimo keliuką? Dantis pamesi! Tai va, lietuvi, viskas yra blogai Italijoje.

Ne lenkai ir ne latviai mano, kad mes džiaugiamės, kai kaimyno tvartas dega.

Lietuviai taip mano.

Tai buvo išeivijos italų tiesa apie jų tėvynę. Mes irgi turime įvairių tiesų apie Lietuvą ir dažniausiai eskaluojame liūdnąją tiesą. Pasiklausius bendro šalies fono, transliuojamo per įvairiausias medijas ir iš lūpų į lūpas, atrodo, kad mūsų gimtoji LT – pasaulio blogio ašis. Turime visada netikusią valdžią.

Verslininkai yra mokesčių nemokantys vagys, saulėtų dienų labai mažai, o per jas kurorte labai brangu. Darbe mus išnaudoja viršininkas, kuris miega su kolege, vakare reikia slaugyti mamą, kaimynas užėmė mano automobilio vietą, o ką darysiu, kai pasensiu, „Sodra“ bankrutuos, vaikai bus užsienyje, niekas stiklinės vandens nepaduos. Belieka pasikarti!

Net nepastebime, kaip nuo viešų blogų naujienų negatyvumo spirale akimirksniu nučiuožiame į asmenines ir tampame kandidatais į liūdnąją Lietuvos lyderystę – savižudybių statistiką.

Iš tikrųjų mano tėvynė nėra jokio persekiojama prakeiksmo. Ir negalėtų būti, blaiviai mąstant.

Esame tokia pat statistinio egzistencijos laimėjimo išraiška kaip ir likusios pasaulio tautos šiame Didžiojo Sprogimo žaidime. Amžinai tarp gėrio ir blogio balansuojančiame pasaulyje esame ištraukę tikrai neblogą kortą. Pažvelgus į įvairius gerovės matavimo šimtukus ar tūkstantukus, dažniausiai esame pirmame trečdalyje. Kitaip sakant, mums yra geriau negu daugumai kitų pasaulio šalių. Tai kodėl man verslo pokalbiuose, svečiuose ir pas močiutę prie barščių tenka klausyti, kaip čia mums pasaulyje nenuskilo?

Tautosaką, kaip sufleruoja pats žodis, kuria pati tauta. Ne lenkai ir ne latviai mano, kad mes džiaugiamės, kai kaimyno tvartas dega. Lietuviai taip mano. O požiūris – dalykas paslankus. Jei teksto pradžioje manėte, kad tėvynėje viskas blogai, šioje eilutėje gal jau visai nesunku pamatyti, kad mūsų ramaus klimato, mažų kaštų, nedidelių mokesčių, stabilios politinės sistemos šalyje, kurios nekamuoja diktatoriai, tropinės epidemijos, gamtos katastrofos ir industrinė tarša, gyvenimas yra gražus. Kitas žingsnis – komunikacija. Apie savo tautą patys kuriame ne tik anekdotus, bet ir legendas. Mūsų pasirinkimas – kurią savo šalies pusę garsinsime ir kurioje patys gyvensime.

10 | Savaitės interviu

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Thomas Haseltonas:

Naftos generolas, į Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

Lietuvos piliečiu tapusį amerikietį Thomą Haseltoną galima vadinti Lietuvos naftos verslo magnatu. Būtent jis į mūsų šalį atvedė JAV energetikos gigantą „Chevron“, dėl kurio ketinimų kilo tiek aistrų.

T.Haseltoną galima būtų laikyti vienu turtingiausių ir paslaptingiausių Lietuvos žmonių. Jo valdomos naftos gavybos bendrovės yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų, bet jis vengia viešumos. Prieš keletą metų T.Haseltonas su partneriais perpirko merdinčią, bet licenciją ieškoti naftos perspektyviuose plotuose turinčią bendrovę „LL investicijos“ ir sugundė į ją investuoti pasaulinį energetikos gigantą „Chevron“. Amerikiečiai, įkėlę į Lietuvą vieną koją, netrukus ryžosi įkurti dar vieną bendrovę „Chevron Lietuva“ bei dalyvauti skalūnų dujų paieškos konkurse.

Išskirtiniame interviu savaitraščiui „15min“ daugiausia naftos išgaunančios bendrovės „Minijos nafta“ generalinis direktorius T.Haseltonas sutiko papasakoti apie juodojo aukso gavybos užkulisius, kaip į šalį pavyko privilioti pasaulinį energetikos gigantą „Chevron“ ir kas stabdo strateginius energetikos projektus.

Gerai uždirbti gali visi – Esate sukaupęs didelę patirtį Lietuvos naftos versle, bet retai rodotės viešumoje. Gal galėtumėte trumpai prisistatyti?

– Esu Lietuvos pilietis. Gyvenu čia 15 metų. Bendrovė „Minijos nafta“, kuriai vadovauju, į Lietuvos biudžetą yra sumokėjusi apie 500 mln. litų mokesčių.

Lietuvoje nėra daug žmonių, galinčių pasakyti tą patį. Esu danų bendrovės „Odin Energy“ akcininkas. Šiai bendrovei priklauso pusė „Minijos naftos“ akcijų. Kita dalis priklauso Lenkijos bendrovei „Lotos“.

T.Haseltono manymu, būtų kvaila, jei Lietuva atsisakytų pasinaudoti „Chevron“ pinigais ir sužinoti, kas slypi jos gelmėse.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

– Jūs į Lietuvą atvedėte JAV energetikos milžinę „Chevron“. Kaip tai pavyko?

– Visa šalis nukentėjo nuo nesąžiningos veiklos naftos versle. Nuo pat pradžių kovojome, kad tai būtų skaidrus ir sąžiningas verslas.

Kai „Chevron“ parodė susidomėjimą, mes tai vertinome kaip geriausią dalyką šaliai. Tai turtinga, moderniausias technologijas turinti kompanija, kuri išgauna naftą ir skalūnų dujas visame pasaulyje.

Skalūnų dujos visiškai pakeitė tarptautinę dujų rinką. Pelnas generuojamas ne tik iš dujų gavybos, bet ir iš susijusių verslų. Sukuriama daugybė naujų darbo vietų. Skaičiuojama, kad dėl skalūnų gavybos buvo sukurta apie 5 proc. JAV darbo vietų.

„Chevron“ pasiruošęs investuoti savo pinigus tam, kad visi sužinotume, kokios naftos gavybos Lietuvoje perspektyvos.“

Kai atėjau čia, naftos verslo beveik nebuvo. Naudotos pasenusios technologijos. Daugelis sprendimų buvo priimami už pinigus. Mes visiškai pakeitėme naftos verslą. Pradėjome naudoti modernias technologijas – trimatį matavimą, horizontalų gręžimą, uolienų skaldymą. Mes pradėjome skaidrius aukcionus. Sukūrėme sąžiningą ir pelningai dirbančią bendrovę.

– Kaip manote, kodėl „Chevron“ atėjimas į Lietuvą sulaukė tokio pasipriešinimo?

– Žmonės mano, kad užsienio investuotojai pasisavins Lietuvos išteklius.

Tai netiesa. Pusė bendrovės, kuri ieškos skalūnų dujų ir naftos, yra lietuviška. „Chevron“ pasiruošęs investuoti savo pinigus tam, kad visi sužinotume, kokios skalūnų dujų ir naftos gavybos

Lietuvoje perspektyvos. Jei tos perspektyvos geros – daug pinigų uždirbs ne tik „Chevron“, bet ir Lietuva.

Kol kas manoma, kad Lietuvoje yra daugiau skalūnų naftos nei dujų. Jei pasiteisintų bent dalis prognozių, po ketverių metų Lietuvoje veikiančios naftos bendrovės galėtų tapti antru pagal dydį šalies mokesčių mokėtoju.

Tam pakaktų išgauti 30 tūkst. barelių naftos per dieną. Tai nėra didelis skaičius – „Minijos nafta“ vienu metu išgaudavo apie 10 tūkst. barelių naftos per dieną nedarydama jokios žalos aplinkai. Tai garantuotų didžiulę finansinę naudą Lietuvai ir jos žmonėms, tačiau ne visi tai supranta.

Skleidžiama daug melo ir pusiau tiesos. Spaudoje skelbiama daug tikrovės neatitinkančios informacijos. Žmonės žiūri filmus, kurie yra finansuojami neaiškių struktūrų.

Tokių filmų kūrėjų motyvacija nėra pasaulio gelbėjimas. Jie tiesiog nori uždirbti. Šiuose filmuose pateikiama informacija paneigiama moksliniais tyrimais, tačiau tai niekam neįdomu. Net patys tokių filmų statytojai pripažįsta, kad klastojo faktus.

Atsakas skeptikams: „Tai kvaila“ – Naftos Lietuvoje ieškoma jau seniai, tačiau žmones gąsdina nauja skalūnų dujų ir naftos paieškos technologija. Pavyzdžiui, horizontalus gręžimas ar gavybos procese naudojami chemikalai. Juk žmonės turi teisę reikalauti aiškumo?

– Kokią įtaką horizontalus gręžimas gali daryti paviršiui? Mes kalbame apie procesus, kurie vyksta 2 km po žeme.

Savaitės interviu | 11

15min • 2013 m. kovo 8 d.

„Buvome labai nustebę dėl to, kaip gerai koordinuotas pasipriešinimas“

Lietuvą atvedęs „Chevron“ Lietuvoje tai jau darome 15 metų. Tai standartinė naftos gavybos technologija. Horizontalus gręžimas neturi nieko bendro su tarša. Tai visiškai saugi technologija, kurią naudojame daug metų. Beveik visi „Minijos naftos“ telkiniai išgręžti tokiu būdu. Žmonės mano, kad gręžiniuose bus naudojami nuodingi chemikalai. Viskas gali būti kenksminga. Tai tik koncentracijos klausimas.

Buvau karo laivyno naras. Vanduo gali nužudyti, jei jo išgersi per daug. Jei gelmėse kvėpuosi grynu deguonimi, jis taip pat bus kenksmingas. Galiausiai mes iškvepiame nuodingą anglies dioksidą.

Klausimas tik – kokia jo koncentracija?

Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymai griežtai reglamentuoja pavojingų cheminių medžiagų naudojimą, todėl jų koncentracija išgaunant skalūnų dujas labai toli nuo pavojingos ribos.

– Ar Lietuvos gyventojai ir atsakingos tarnybos žinos, kas naudojama gręžiniuose?

– JAV skalūnų dujų gavybai naudotų chemikalų sudėtis buvo laikoma komercine paslaptimi. Mano manymu, tai buvo klaida.

Europoje viskas kitaip. Mes Geologijos tarnybai viešai pateikėme visų naudojamų cheminių medžiagų sąrašą. Dalis tų medžiagų naudojama maisto pramonėje.

Aišku, jei išgersi stiklinę chemikalo, gali pakenkti sveikatai. Bet medžiagų koncentracija skalūnų dujų gavyboje yra tokia menka, kad kalbėti apie realų pavojų tiesiog kvaila.

– Kita dažnai iškeliama problema – išgaunant skalūnų dujas bus sunaudojama daug vandens.

– Sakoma, kad pradėjus išgauti skalūnų dujas Lietuvoje ims trūkti vandens. Tai kvaila. Taip, proceso metu naudojamas vanduo, tačiau Lietuva nėra ta valstybė, kurioje vandens trūktų.

Teksase (JAV valstija, – red. past.) vanduo gali būti problema. Bet čia? Vienam gręžiniui sunaudojama tiek vandens, kiek jo reikia dviem vidutinio dydžio baseinams.

– Su skalūnų tyrimais siejamai bendrovei „LL investicijos“ naftos paieškos licencija suteikta prie 6 metus. Kodėl tiek ilgai delsta pradėti darbus?

„Minijos nafta“ UAB „Minijos nafta“ buvo įkurta 1995 m. Tuomet veiklą pradėjo visiškai maža, vos kelis darbuotojus turinti įmonė, tačiau per savo gyvavimo laikotarpį ji išaugo keliasdešimt kartų.

Dabar bendrovėje dirba apie 130 įvairių sričių kvalifikuotų specialistų. Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 8 naftos telkinius Klaipėdos bei Šilutės rajonuose – Vilkyčių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Dieglių, Pocių, Sakučių, Agluonėnų ir Uoksų. Iš viso juose yra 46 įvairios paskirties gręžiniai, tačiau nafta išgaunama iš 25 gręžinių.

Didžiausias telkinys eksploatuojamas Vilkyčiuose, čia išgaunamas ir didžiausias naftos kiekis – trečdalis viso per metus išgaunamo kiekio.

Naftos gavyba iš „Minijos naftos“ eksploatuojamų telkinių kasmet mažėja.

Dėl to „Minijos nafta“ ei žvalgosi naujų plotų bei veiklos galimybių. ): IŠGAVIMAS (bareliais): 2011 m.

kst.

253 tūkst.

2010 m.

kst.

263 tūkst.

2009 m.

kst.

272 tūkst.

2008 m.

ūkst.

344 tūkst.

– Kai bendrovei buvo suteikta licencija naftos žvalgybai, apie skalūnus niekas nežinojo. Bendrovės savininkai neturėjo tinkamų finansinių išteklių ir kompetencijos. Jie atliko vieną nesėkmingą gręžimą.

Prieš trejus metus subūriau investuotojų grupę, ji išpirko akcijas. Mačiau potencialą investuoti. Šiuo metu bendrovė valdoma visai kitų žmonių nei jos įkūrimo metu.

Mes žinome, ką darome.

Mes atsivedėme „Chevron“, ši įmonė turi pažangiausias technologijas ir reikalingą patirtį. Tai didžiulis žingsnis į priekį.

– Ar nelaimės atveju „Chevron“ prisiimtų atsakomybę?

– „Chevron“ priklauso pusė „LL investicijų“ akcijų. Mūsų bendrovė yra apdrausta didžiuliu draudimu. Būtent „Chevron“ padengia mūsų draudimo įmokas. Žalieji uždirba pinigus?

– Ar esate tikri, kad Lietuvoje bus naftos ar dujų?

– Yra tikimybė, kad Lietuvoje nieko nerasime. Žinome, kad čia yra naftos, nes užsiimame jos gavyba. Tačiau nėra žinoma, kokie jos kiekiai. Jei jie bus per maži, „Chevron“ pasitrauks. Bet ar tai blogai?

Lietuva pasinaudos „Chevron“ pinigais, kad gautų itin naudingą ir brangią informaciją. Jei eksperimentas nepasiteisins, tai bus „Chevron“, o ne Lietuvos nuostolis.

Tyrimų metu dauguma investuotų lėšų nukeliaus Lietuvos bendrovėms ir valstybei. Pavyzdžiui, pirminiai paruošiamieji darbai mums kainuos 23 mln. litų, ir jie nukeliaus Lietuvos įmonėms.

– Kokios naudos gali tikėtis vietos bendruomenės ir verslas?

– Štai prieš pusmetį atliktam gręžiniui mes turėjome paruošti aikštelę. Samdėme vietinę statybų bendrovę. Teko nuomotis vie kranus ir kitokios specializuotos technikos kra gręžimo įrangai atgabenti ir įrengti. grę Radę naftos sudarome pervežimo sutarR tis dėl d jos gabenimo į perdirbimo gamyklą. „Minijos nafta“ neturi pareigos gerinti ke„M lius, bet prieš keletą metų turėjome dideslius nį kelių k remonto biudžetą nei visa Klaipėdos apskritis.

Taip pat leidžiame daug pinigų socialiT nėms reikmėms – statome bendruomenių centrus, kitaip padedame gyventojams.

Neprivalome to daryti, bet elgiamės taip, kaip mums atrodo teisinga.

– Bet, nepaisant to, ne visi gyventojai jus noriai įsileidžia į savo žemes?

– Kai kurios bendruomenės kalbasi. Kai kurios rėkia ir nenori nieko girdėti. Šiuo verslu užsiimame gana ilgai, todėl buvome labai nustebę dėl tokios reakcijos ir dėl to, kaip gerai koordinuotas šis pasipriešinimas.

Tai ne keletas ūkininkų, protestuojančių prieš skalūnų dujas.

Tai organizuota ir gerai apmokėta kampanija, skirta kovoti prieš „Chevron“ atėjimą. Mano nuomone, čia pelnosi tie, kurie

pardavinėja dujas labai aukštomis kainomis ir nenori būti pakeisti. Tai – Rusija.

Už protestuotojų stovi tie patys žmonės, kurie protestavo prieš Visagino atominę elektrinę. Jiems pavyko. Matyt, dabar laikas atsikratyti „Chevron“. Žmonės mano, kad visi žalieji kovoja norėdami apsaugoti švarią aplinką. Bet taip yra ne visada.

Dažnai jų tikslas – uždirbti pinigus. Panašių situacijų buvo ir kitose šalyse. Štai Prancūzijoje skalūnų dujų gavyba uždrausta, bet tai padaryta tikriausiai ginant branduolinės energetikos bendrovių interesus.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

– Bet juk galima suprasti, kodėl žmonės nenori, kad jiems priklausanti žemė būtų išgręžiota. Kai kalba pasisuka apie tavo kiemą, sunku galvoti apie visos valstybės interesus.

– Žmonės sako – mes norime ramybės ir tylos. Tai gal neverta statyti ligoninių arba mokyklų? Jos irgi kelią triukšmą ir kai kam sukelia nepatogumų.

JAV gyventojams priklauso teisė ne tik į žemę, bet ir į jos gelmių turtus. Todėl jie laimingi galėdami užsidirbti ir leisti naftos bendrovėms nuomotis jų žemę gręžiniams.

Manau, kad finansinės naudos iš telkinių naudojimo turėtų tiesiogiai gauti ir vietos gyventojai. Taip yra Lenkijoje.

– Skalūnų dujų priešininkus remia ir kai kurie aukšti Lietuvos politikai. Ką apie juos manote?

– Politikai pasiduoda spaudimui siekdami populiarumo.

Lietuva turi energetinės nepriklausomybės strategiją, joje nurodytos strateginės kryptis. Žmonės turi žinoti šią strategiją, o politikai – dirbti viena kryptimi siekdami vieno bendro tikslo. Nėra normalu, kai dalis politikų veikia priešinga kryptimi ir trukdo siekti energetinės nepriklausomybės.

12 | Tyrimas

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Energetinės vizijos Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, Visagino atominė elektrinė (VAE), Suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGDT), skalūnų naftos gavyba, šilumos ūkio perėjimas prie biokuro. Tiek energetikos projektų vienu metu užsimojusi įgyvendinti Lietuva. Ar pavyks nors vienas? Iki šiol nepavykdavo.

Visi šie projektai Lietuvai itin svarbūs, nes turi garantuoti energetinę nepriklausomybę, pigesnius energetinius resursus ir nemenką finansinę naudą. Dalis jų jau pradėti įgyvendinti, bet iki galo nebaigtas nė vienas. Lietuvos energetikos politika tampa nesibaigiančiu strategijų ir planų perrašinėjimo liūnu, kuriame klimpsta ir JAV, ir Rusijos, ir Japonijos energetikos milžinės.

Politikai, ekspertai, verslininkai skirtingai mato šalies energetinę ateitį ir neslepia, kad kai kurie strateginiai projektai vienas kitam trukdo.

Ignalinos atominę elektrinę turinti pakeisti Visagino atominė elektrinė gali ir likti tik maketas.

A.Ufarto/BFL nuotr.

„Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad Skandinavijos rinkose elektros kainos smarkiai krinta. Šių šalių pramonė efektyviau naudoja elektros energiją.

Taip pat vystomas papildomas elektros

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

generavimas iš atsinaujinančių šaltinių.

Daugelis atominių ir hidroelektrinių jau atsipirkusios, todėl galima elektros energiją pardavinėti labai mažomis kainomis ir gauti pelną. Praėjusiais metais ten vidutinė metinė elektros kaina buvo 11,2 cento. Ir prognozuojamas tolimesnis kainos kritimas“, – „15min“ tvirtino R.Juozaitis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pirmininko, koncerno „Icor“ vadovo Andriaus Janukonio nuomone, prioritetiniais šalies energetikos projektais turėtų tapti „Nord Balt“ jungties su Švedija ir „LitPollink“ jungčių su Lenkija tiesimas bei jau esamos „Estlink“ jungties su Suomija naudojimas. „Lietuvos padėtis yra itin palanki. Padėti pagrindai dviem kertiniams projektams – jungtims su Švedija ir Lenkija. Be to, estai sustiprino jungtį su Suomija. Turėdama jungtis ir su didžiulius pajėgumus generuojančia Rusija, Lietuva užimtų visiškai nepriklausomą ir ekonomiškai racionalią padėtį“, – sakė asociacijos vadovas.

Buvęs ūkio ministras, Seimo konservatorius Dainius Kreivys tokiam optimizmui pritarti nelinkęs: „Tik jungtys su Skandinavija energetinės nepriklausomybės klausimo nesprendžia. Ir tokių kainų (R.Juozaičio minimų 11,2 ct, – red. past.) tikrai nemačiau rinkose. Šiuo metu elektrą perkame po 17–18 ct iš Rusijos. Jeigu kai kur Švedijoje pavasarį susidaro pigios hidroenergijos perteklius, tai būna tik momentinis kainos kritimas. Tačiau labai aiškiai matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje regione formuojasi elektros energijos deficitas.“

Įstrigusi atominė Pasak D.Kreivio, elektros energijos deficito problemą geriausiai išspręstų veikianti VAE: „Atominė energetika yra ilgalaikis mūsų susitarimas. Atominei energetikai turime visą infrastruktūrą. Turime tam pastatytą visą miestą. Įvertinus visus šiuos privalumus būtų keista, kad netęstume branduolinės energetikos.“

R.Juozaitis: „Kiekvieną kaimyninių šalių projektą turime vertinti iš galimos naudos sau pozicijų.“ BFL nuotr.

Jungtys: kokia iš jų nauda?

Bene mažiausiai diskusijų kyla dėl elektros jungčių su kaimynėmis. Tiesa, ir į šiuos projektus požiūris nėra vienareikšmiškas.

Vieniems – tai pigesnės elektros energijos ir galimybės rinktis garantas, kitiems – didelių pasikeitimų nežadanti investicija. „Melas, kad elektra Skandinavijoje bus pigesnė. Buvo laikas, kai ten elektros energija buvo gerokai brangesnė nei pas mus.

Buvo laikas, kai buvo pigesnė. Jungtys statomos elektros importui ir jos kaina bus tokia, kokią padiktuos „Nord Pool“ birža. Turint galvoje, kad Lietuva dabar gauna gana pigią elektros energiją iš Rusijos, elektros atpigimo tikrai nesitikiu“, – „15min“ sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Kitokios nuomonės laikosi buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas, Pasaulio energetikos tarybos narys Rymantas Juozaitis.

Pasak jo, šiaurinių valstybių generuojama elektros energija pinga ir dar pigs ateityje.

Tyrimas | 13

15min • 2013 m. kovo 8 d.

grimzta pelkėje turi didelių planų dėl VAE. Ką tai reiškia, premjeras nepatikslino.

Tačiau R.Juozaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva pradeda daug ambicingų projektų, tačiau tinkamai nepasirenka prioritetų.

Atominiai Rusijos spąstai Vis didesne kliūtimi VAE tampa šalia Lietuvos sienų – Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje – kylančios atominės elektrinės. Rusija jau net Lietuvos politikų lūpomis viešai siūlo Lietuvos valdžiai: statykime kartu atominę Kaliningrade, dalinkimės jos gaminamą elektros energiją, tuomet nebus atominės Baltarusijoje, netoli Vilniaus.

Tokie pasiūlymai ir šias jėgaines statančio Rusijos atominės energetikos milžino „Rosatom“ vadovų susitikimai su Lietuvos politikais vertinami prieštaringai. „Rusijos bendrovės atstovų vizitai turi labai aiškų tikslą. Jie bando statyti Kaliningrado atominę jėgainę, o tam reikalingas Lietuvos dalyvavimas. Regione dviejų atominių elektrinių negali būti, nes elektros energijos perteklius bus labai žymus ir abi elektrinės bus neatsiperkančios. Rusai savo vizitais siekia pabandyti išgauti mūsų valdžios pritarimą dėl galimybės rezervuotis savo atominę elektrinę mūsų hidroakumuliacinėje elektrinėje Kruonyje. Be to, jiems reikalingos jungtys elektros energijos transportavimui. Tai pamatinis „Rosatom“ tikslas ir siekis Lietuvoje.

Manau, kad per ateinančius metus matysime labai didelį spaudimą mūsų politikams ir labai agresyvų Rusijos atstovų veikimą ES ir Europos Komisijoje“, – sakė D.Kreivys.

Eksministro nuomone, negalima susigundyti pasiūlymais pirkti pigią elektros energiją iš Rusijos atominių elektrinių: „Daug ką galime. Bet pasaulyje sunkiai rasime valstybių, kurios neturėtų savo generavimo pajėgumų. Svarbiausias turėtų būti mūsų saugumo aspektas. Valstybė, neturinti savo elektros generavimo pajėgumų, yra visiškai nesaugi. O turint galvoje, iš kur ta elektra ateina, būsime itin pavojingoje padėtyje. Pamename, kas buvo su „Mažeikių nafta“, kai buvo užsukti dujotiekio „Družba“ vamzdžiai.“ Priešingos nuomonės laikosi Seimo Energetikos komisijos pirmininkas. „Jei nebūtume kaitalioję savo energetikos strategijų, o viską tvarkę taip, kaip prieš dešimt metų buvo numatyta, tai dabar nei Rusija Kaliningrade, nei Baltarusija prie Vilniaus savo atominių elektrinių nestatytų. O elektros energiją iš Rusijos perkame ir dabar.

Daugiau nei pusę to, ką sunaudojame. Su Rusija matau daug sąlyčio taškų“, – teigė K.Daukšys.

Koncerno „Icor“ vadovo A.Janukonio teigimu, Kaliningrado atominės elektrinės projektas Lietuvai bus naudingas: „Nuo nieko negalima atsiriboti analizuojant integruotą elektros rinką aplink Lietuvą. Taip pat negalima vengti diskusijos apie tai, kad 2017 metais pradės veikti atominė elektrinė Kaliningrade. Šis projektas, kad ir kaip kai kuriems politikams būtų apie jį nemalonu girdėti, yra naudingas Lietuvai.“

„Lietuvos energetikos pramonėje yra šeši pagrindiniai sektoriai: šilumos, elektros, branduolinės energetikos, dujų, naftos ir atsinaujinančios energijos. Tarp šių sektorių vyksta konkurencija. Kad valstybėje vyktų judėjimas į priekį, reikia sisteminio požiūrio, kuris apimtų visus tuos sektorius, bet turi būti nustatyti prioritetai“, – sakė R.Juozaitis.

Pasak ekspertų, nesunku pastebėti, jog dalis strateginių projektų kertasi tarpusavyje. VAE gaminama elektra turėtų konkuruoti su elektra, per jungtis gaunama iš kaimyninių šalių, ir rusiška elektra, kuri tikriausiai bus gaminama greta stovinčių atominių elektrinių.

SGD terminalas suteiktų geresnes sąlygas derantis dėl dujų kainų su vieninteliu Lietuvai dujas tiekiančiu Rusijos koncernu „Gazprom“, tačiau trukdytų atsinaujinančios energetikos plėtrą šilumos gamybos rinkoje.

Tačiau VAE projektui priešinasi ne tik referendume prieš balsavę dauguma Lietuvos piliečių, bet ir dalis energetikos specialistų. „Šis projektas Lietuvai būtų ekonomiškai naudingas tik tokiu atveju, jei pasitvirtintų visos verslo plane surašytos prielaidos – elektrinė statybos metu nepabrangtų, ji būtų pastatyta laiku, dirbtų negesdama, jos statybai gautume pigių kreditų, elektros kaina regione augtų. Jei nors viena šių prielaidų nepasitvirtins, projektas virs ekonomine katastrofa“, – tikino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. „VAE statyba neturi jokių prielaidų. Nei iš vartojimo pusės, nes nėra jokio poreikio ar deficito, nei iš ekonominės. Mes nesugebėsime pasigaminti elektros energijos pigiau, nei kaina, nustatoma ateities sandoriais „Nord Pool“ rinkoje. Tai reiškia, kad mes, investavę valstybės ir vartotojų pinigus į jungtis, negalėsime pasinaudoti ta nauda, kurią mums duoda integracija.

Planuojant dešimt metų į priekį naujos atominės elektrinės projektas yra beprasmiškas, visiškai nepamatuotas ir nereikalingas“, – kritiką žeria ir A.Janukonis.

Ankstesnės dešiniųjų Vyriausybės aktyviai plėtotas VAE projektas prigeso po Seimo rinkimų. Andriaus Kubiliaus Vyriausybę pakeitusi kairioji Vyriausybė neslepia skeptiško požiūrio į VAE ir iki gegužės žada apsispręsti, ką daryti su šiuo projektu.

Tiesa, premjerui Algirdui Butkevičiui šią savaitę televizijos laidoje išsprūdo, kad jis

Prieš SGD terminalą agituojantys šilumininkai skatina visomis jėgomis plėsti biokuro naudojimą šilumos gamybai, nes iš pigaus biokuro, o ne iš brangių dujų, gaminamos šilumos savikaina du ar net tris kartus mažesnė.

Tačiau viešos deklaracijos smarkiai skiriasi nuo realybės. Pastaruoju metu itin sparčiai biokuru kūrenamas katilines statantys verslininkai itin pigiai pagamintą šilumą savivaldybėms parduoda vos pigiau, nei šių bendrovių iš brangių dujų gaminama šilumos energijos savikaina.

Dėl to sąskaitos už šildymą nemažėja, o biokuro jėgainių savininkai skaičiuoja didžiulį pelną. Todėl galima įtarti, kad biokuro propaguotojams visai nereikia pigesnių dujų, nes drauge su dujų kaina sumažėtų ir jų nepagrįstai dideli pelnai.

Tokiame interesų labirinte ne tik Lietuvos politikai, bet ir velnias koją nusilaužtų. Galbūt dėl to iki šiol ir neturime įgyvendinto nė vieno ilgalaikio strateginio energetinio projekto?

Stručio politika Energetikos specialistai pastebi, kad Lietuva itin brangius projektus imasi įgyvendinti viena. Pasaulio energetikos tarybos nario R.Juozaičio nuomone, Lietuvai trūksta bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis. „Lietuvos energetikos politikoje daug žaidėjų, daug interesų, daug strateginių

D.Kreivys: „Atominei energetikai turime visą infrastruktūrą. Būtų keista, kad netęstume branduolinės energetikos.“ BFL nuotr.

Projektai ėda vienas kitą

projektų. Nuo pat nepriklausomybės laikotarpio buvo akcentuojama Baltijos šalių energetinė vienybė. Daug tartasi, bet iki šio momento mes neturime bendros Baltijos šalių energetinės strategijos. Kiekviena šalis stengiasi spręsti savo problemas. Dar 2006 metais buvo pasirašytas bendras memorandumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Pagrindinis jo akcentas – Baltijos šalys atominės elektrinės statybos projekte turėjo dalyvauti lygiomis teisėmis ir kartu jį finansuoti. Tačiau lietuviai nuėjo vieni ir pastaraisiais metais visas sąnaudas prisiėmė sau“, – aiškino R.Juozaitis.

R.Juozaičiui nuostabą kelia ir Lietuvos nenoras kalbėtis su Rusija: „Versle sakoma – jei negali nugalėti gerokai stipresnio priešininko, tai pradėk su juo bendrauti.

Nenugalėsime mes Rusijos. Jei ji nusprendė pradėti kokį nors projektą, jis bus padarytas. Šalių finansiniai ištekliai nepalyginami.

Todėl kiekvieną kaimyninių šalių projektą turime vertinti iš galimos naudos sau pozicijų. Kuo ilgiau laikysimės stručio politikos, tuo blogiau bus mums. Rusija suras galimybių, kur parduoti elektros energiją.

Mes manėme, kad Rusija nenuties dujotiekio per Baltijos jūrą į Vokietiją, o jis jau veikia. Numesti du kabelius nuo Kaliningrado į Vokietiją nėra taip sudėtinga.“ Nukelta į 14 psl.

>>>

14 | Tyrimas >>>

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Atkelta iš 13 psl.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovą A.Janukonį taip pat stebina Lietuvos politikų baimė kalbėtis su Rusijos atstovais: „Kaip galima nesikalbėti? Kaip galima nedaryti bendrų projektų ir nevertinti projektų, kurie jau vyksta? Nesikalbėjimas yra visiškai nusikalstamas. Tai totalinė nekompetencija užsienio ir energetikos politikos srityje. Kaimynų mes nepakeisime, todėl nenormalu, kad premjeras susitikinėdamas su atsakingais pareigūnais, nesvarbu kokios šalies, turi slėptis, aiškintis ar jaustis nepatogiai, kai tai yra svarbiausia jo užduotis.“ Bus bent dujų terminalas Vienas toliausiai pajudėjusių ir mažiausiai ginčų keliančių Lietuvos energetinių projektų – SGDT statybos.

M.Nagevičius:

BFL nuotr.

„Akivaizdu, kad Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas buvo pradėtas ne ant gerų pamatų.“

Kaip teigia projektą vykdančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis, projektas pasiekė negrįžtamą stadiją. Šiuo metu Pietų Korėjoje statomas specialus tanklaivis, pasirašytos sutartys dėl krantinės ir dujų vamzdyno statybų.

Tiesa, vamzdyno tiesimo konkurso rezultatus panaikino Viešųjų pirkimų komisija, tačiau „Klaipėdos naftos“ atstovai tikina, kad konkursas bus surengtas pakartotinai ir projekto pabaigos terminai nebus vėlinami. Kiekviena vėlavimo diena Lietuvai kainuotų didžiulius pinigus. Vien laivo nuomai tektų išleisti apie 0,5 mln. litų per dieną.

Buvęs ūkio ministras D.Kreivys pabrėžė, kad terminalo projektas yra didelis Lietuvos pasiekimas: „SGDT trumpalaikėje perspektyvoje yra pats svarbiausias projektas, kurį privalu užbaigti laiku. Šis terminalas mūsų šalies vartotojams garantuoja mažesnes dujų kainas.“ Seimo Energetikos komisijos pirmininkas K.Daukšys optimizmo turi daug mažiau: „SGDT yra svarbus kaip alternatyva.

Kaip kažkada buvo Būtingė. Mano galva, tai ne iki galo apskaičiuotas projektas. Bet jeigu pradėjome statyti, tai reikia pabaigti.“ Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šią savaitę pareiškė, kad Lietuva turi rinktis tarp SGDT ir dujotiekio su Lenkija projektų, nes abu jie neatsipirktų. Vilniuje toks aukšto Lenkijos politiko pareiškimas buvo įvertintas kaip noras Lietuvai pardavinėti per Vokietiją gaunamas pigesnes rusiškas dujas ir apriboti Lietuvos galimybę turėti alternatyvą.

Dėl SGDT abejonių reiškia ir Lietuvos specialistai. „Akivaizdu, kad šis projektas buvo pradėtas ne ant gerų pamatų. Lietuvai planuojamas SGDT yra per didelis, realiai tai turėjo būti regioninis terminalas, o ne terminalas vienai šaliai“, – sako M.Nagevičius.

Dar griežtesnės pozicijos laikosi A.Janukonis: „Nenoriu būti nepatriotiškas, bet SGDT projektas yra ekonomiškai neracionalus. Viena iš esminių priežasčių yra tai, kad jį įgyvendina valstybė. Ji visada

Iš biokuro nusprendęs verslą daryti A.Janukonis naudojasi bet kokia proga sukritikuoti jam neparankų dujų terminalą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

viską padaro daug brangiau nei privačios bendrovės. Be to, kinta vartotojų struktūra. Ateityje iki dviejų trečdalių Lietuvoje suvartojamų dujų teks koncernui „Achema“. Todėl visuomenei investuoti į vienai įmonei skirtą terminalą yra beprasmiška.“ Skalūnų revoliucija Pastaruoju metu aštrias diskusijas įžiebė ir į Lietuvą ateinančio JAV energetikos giganto „Chevron“ planai žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas ir naftą.

K.Daukšio teigimu, Lietuva gali apsieiti be amerikiečių ir pati turėtų tirti savo gelmes: „Jau seniai žinomi klodai, kur galima rasti skalūnų. Geologijos tarnyba tai žinojo dar okupacijos metais. Paieška turėtų būti valstybinė. Valstybė turėtų rasti pinigų savo turtui žvalgyti. Tai būtų Lietuvai naudingiausia, bet pas mus visada kelnės per galvą maunamos.“

D.Kreivio teigimu, skalūnų žvalgyba turi būti pradėta: „Matome, kad bandoma neleisti net išžvalgyti.“ A.Janukonio nuomone, skalūnų gavyba Lietuvai energetinių išteklių neatpigintų: „Už žvalgymą moka verslo bendrovė, todėl ji pretenduoja į investicijų grąžą iš išteklių pardavimo. Kai kalbama apie žvalgybą, reikia paminėti, kad kalbama ir apie gavybą.

Dujų kaina yra susieta su naftos kainomis.

Lietuvoje turime veikiančią naftos gavybą, o bendrovės išgautą naftą pardavinėja už rinkos kainą. Kitaip tariant, už didžiausią kainą, kurią galima gauti rinkoje. Todėl nekorektiška sakyti, kad dėl nuosavų dujų gavybos jų kaina Lietuvos vartotojams bus mažesnė.“ Tuo metu R.Juozaitis sveikina didelės užsienio bendrovės atėjimą į Lietuvą: „Mano žiniomis, technologijos yra gana saugios.

Jeigu Lietuvoje tai bus patvirtinta specialistų komisijos, tai reikia leisti didelei, patyrusiai kompanijai dirbti šiuos darbus.“

Europarlamentarai R.Paksas ir J.Imbrasas:

„Sprendžiant dėl skalūnų dujų skubėjimas nepateisinamas“ Europos Parlamento nariai Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas susitiko su Žygaičių kaimo bendruomene, aktyviai besipriešinančia skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai jų žemėje.

Pirmieji politikai atvykę į sunerimusius Žygaičius ir išklausę vietos gyventojų nuogąstavimus dėl planuojamų darbų patikino bendruomenę, kad išgirstus argumentus bei nuomones perduos ir Lietuvos Vyriausybei, ir Europos Parlamentui, reikalaudami vengti skubotų sprendimų.

Susitikime su Žygaičių bendruomene europarlamentarai norėjo iš pačių žmonių išgirsti, kas jiems kelia daugiausia nerimo, išsiaiškinti, kokie sprendimai jiems būtų priimtini ir tų sprendimų ieškoti. „Mes čia esame tam, kad išklausytume jus ir atstovautumėme jūsų interesus. Suremkime pečius ir bandykime kartu rasti priimtiną išeitį“, - sakė R. Paksas.

Anot jo, diskusijose dėl skalūnų dujų gavybos tiek šio proceso šalininkai, tie priešininkai suranda labai daug argumentų.

Europos Parlamente vieningos nuomonės šiuo klausimu taip pat nėra, tačiau daugelio bendrijos šalių praktika rodo, kad į galimybę išgauti skalūnų dujas žiūrima labai atsargiai.

Europos Parlamentas yra pritaręs frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ , kurioje dirba ir R.Paksas bei J.Imbrasas, atstovų parengtai rezoliucijai dėl griežtų taisyklių taikymo skalūnų dujų gavybai. Šioje praėjusių metų rudenį priimtoje rezoliucijoje akcentuojama, kad skalūnų dujų paieška ir gavyba, ypač hidraulinio ardymo būdu, turi būti tiksliai reglamentuota ir remtis griežčiausiais saugos bei aplinkosaugos standartais.

Pirmojo politikų apsilankymo savo kaime sulaukę Žygaičių žmonės turėjo daug klausimų ir prašymų europarlamentarams R. Paksui ir J. Imbrasui.

„Mano asmenine nuomone, sprendžiant dėl skalūnų dujų gavybos, pirmiausia turi būti labai aiškiai atsakyta, koks bus poveikis aplinkai. Jeigu yra nors mažiausia užteršimo tikimybė, sprendimas turi būti atidėtas. Mums reikia priimti valstybinius sprendimus, bet tą darant nė vieno žmogaus interesai neturi būti pamiršti“, - pabrėžė R. Paksas.

Daugiau kaip šimtas į susitikimą su europarlamentarais atėjusių žygaitiškių piktinosi ligšioliniais valdžios veiksmais,

kai sprendimai buvo priimami, visiškai ignoruojant vietos bendruomenę, nesuteikiant jai jokios informacijos, nepaaiškinant situacijos ir galimų pasekmių. „Mes, kaimo žmonės, laukiame pavasario ir norime rūpintis įprastais darbais, o dabar esame priversti rūpintis dokumentais, nemiegoti naktimis, važiuoti mitinguoti į Vilnių.

Nežinomybė labai slegia žmones“, - kalbėjo Žygaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas.

Europaralmentaras Juozas Imbrasas pastebėjo, kad žmonių priekaištai yra teisingi ir pagrįsti. „Neabejotina, kad pirmiausia turėjo atsirasti dialogas su bendruomene. Tai pabrėžiama ir europiniuose dokumentuose, tą diktuoja ir elementarus žmogiškas požiūris“, - sakė J. Imbrasas.

Anot jo, galimybė išgauti žemės gelmėse esančius turtus turi būti svarstoma, tačiau ryžtis ją įgyvendinti reiktų tik gerokai patobulinus gavybos technologiją. J.Imbraso įsitikinimu, nusprendus ieškoti skalūnų, tą turėtų daryti Lietuvos valstybės įmonė - tai būtų ir didesnės atsakomybės, ir žmonių pasitikėjimo, ir ekonominės naudos garantas.

. f

Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ Lietuvos delegacija Užsk. Nr. 307931

Sportas | 19

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Futbolo sukčių medžioklė Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Lietuvoje to nebus?

Tiriamos ir Čempionų lygos rungtynės tarp „Liverpool“ ir „Debrecen“ komandų 2009-aisiais. Įtariama, kad šiuo atveju buvo papirktas vengrų komandos vartininkas Vukašinas Poleksičius.

Perkūnas driokstelėjo, sudrebino futbolo pasaulį ir nuščiuvo. Bent kol kas.

Europolas, pristatydamas 19 mėnesių trukusios operacijos „Veto“ rezultatus, žarstė kvapą gniaužiančią statistiką. Išnagrinėję 13 tūkstančių elektroninių laiškų ir kalną kitų dokumentų, Europolo tyrėjai nustatė, kad beveik 700 futbolo rungtynių visame pasaulyje galėjo būti sutartos. Įtarimo šešėlis krito net ant pasaulio čempionato ir UEFA čempionų lygos atrankos dvikovų.

Pasak Europolo direktoriaus Robo Wainwrighto, kyšiams nešvarių lažybų organizatoriai vien Europoje skyrė apie 2 milijonus eurų (beveik 7 mln. litų), o patys uždirbo 11 mln. eurų (daugiau nei 38 mln. litų). Didžiausia suma, sumokėta žmogui, galinčiam daryti įtaką rungtynių rezultatui, Austrijoje siekė 150 tūkst. eurų (daugiau nei 500 tūkst. litų).

Vokietijoje sutartos galėjo būti beveik 80 rungtynių, Turkijoje – kone tiek pat. Rusijoje prokurorus sudomino įtartinos „Premier“ lygos rungtynės, kuriose Machačkalos „Anži“ pergalingą įvartį į Permės „Amkar“ vartus įmušė 92-ąją minutę.

Lietuvoje kol kas palyginti ramu. UEFA įtarimų yra sukėlusios vos kelerios A lygos rungtynės. Tik dvejos iš jų priskirtos antrai nepatikimumo kategorijai, kitos – pirmai, minimaliai. „Žinojau, kad panašūs dalykai egzistuoja, bet nemaniau, jog tokiais mastais, – Europolo informaciją pakomentavo Londono „Arsenal“ treneris Arsene‘as Wengeras. – Kai bemiegėmis naktimis svarstai, ką leisti į aikštę, kokią taktiką pasirinkti, būna pikta, kai sužinai, jog visa tai galėjo būti beprasmis laiko ir energijos gaišimas, nes viskas galbūt iš anksto sutarta.“ FIFA vadovas Seppas Blatteris į tyrėjų informaciją reagavo ramiai: „Apie daugumą jų minimų rungtynių informaciją buvome surinkę ir mes.“ Ar tai reiškia, kad žaibas trankėsi veltui?

Nebūtinai. Praktika rodo, kad futbolo sukčiai negali jaustis saugūs.

Skaičius

2

mln. eurų Tokią sumą kyšiams vien Europoje išleido sutartų rungtynių organizatoriai.

Už grotų – su netikru pasu 2011-ųjų vasarį Suomijos miesto Rovaniemio policijos pareigūnai gavo informacijos, kad Singapūro pilietis Wilsonas Rajas Perumalas atvyko į šalį su netikru pasu. Policininkai sulaikė atvykėlį greta stadiono esančioje kavinėje, kai šis bendravo su trimis ką tik rungtynes sužaidusiais miesto komandos futbolininkais.

Po savaitės į Rovaniemį atvykęs FIFA saugumo vadovas Chrisas Eatonas pasveikino suomių pareigūnus – jie sugavo labiausiai ieškomą pasaulio lažybų manipuliuotoją.

Ch.Eatonas iki tol jį nesėkmingai vaikėsi pusę metų.

W.R.Perumalas futbolo sukčiaus karjerą pradėjo Afrikoje. Vėliau jo verslas, kurį globojo ir į kurį dosniai investavo

Lietuvos futbolo federacija (LFF) skelbia, kad ėmėsi aktyvios prevencijos, jog nebūtų sutartų rungtynių ir nelegalių lažybų.

Jau ketvirtus metus Lietuvos čempionato rungtynes stebi UEFA partnerė „Sportradar“. UEFA partneris stebi šimtų lažybininkų duomenis ir pagal lažinimosi tendencijas nustato potencialiai įtartinas rungtynes ne tik UEFA Čempionų ir Europos lygose, bet ir šalių nacionaliniuose čempionatuose.

Ataskaitos apie įtartinas rungtynes Lietuvoje prieš ir po kiekvieno turo perduodamos LFF. Prieš mūsų šalies čempionato startą visi futbolo teisėjai pasirašė įsipareigojimus dėl draudimo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti lažybose ar kituose lošimuose, kuriuose lemiamas sporto varžybų rezultatas. Tokius pat įsipareigojimus jau anksčiau pasirašė visi LFF darbuotojai.

žmogus, žinomas Dan Tano vardu, ir kiti Singapūro kriminaliniai autoritetai, plėtėsi. W.R.Perumalas organizavo neoficialias tarpvalstybines rungtynes, kurioms pats parinkdavo teisėjus.

Koją sukčiui pakišo jo paties aistra lošti.

Manipuliuoti rezultatais W.R.Perumalui sekėsi daug geriau nei juos atspėti. Įklimpęs į skolas jis ėmė vogti iš savo globėjų – įkalbėjęs Dan Taną už pusę milijono eurų pirkti vieną Suomijos klubą, aferistas atidavė pardavėjams tik 200 tūkst. eurų ir įgijo galingų priešų.

Lemtingą smūgį W.R.Perumalui netyčia sudavė vienas artimiausių jo bendražygių Anthony Santia Rajas.

Organizuodamas Turkijoje vykusias Latvijos ir Bolivijos rinktinių rungtynes jis elgėsi labai neapdairiai – dvikovos išvakarėse atsisakė paskelbti teisėjų pavardes.

Tai sukėlė įtarimų Latvijos futbolo federacijos generaliniam sekretoriui Janiui Mežeckiui. Šis apie incidentą informavo FIFA. Vėliau nebuvo sudėtinga pastebėti, kad didžiulės sumos statomos už tai, jog per rungtynes bus pelnyti bent trys įvarčiai.

O kai latviams neįmušus 11 metrų baudinio arbitras liepė procedūrą pakartoti, abejonių dėl manipuliacijos nebeliko.

Suomijos kalėjime W.R.Perumalas yra palyginti saugus. FIFA saugumo tarnybą pasiekė informacija, kad Singapūro lažybų mafija svajoja, jog buvęs jų bendražygis būtų pervežtas į pretenzijų jam taip pat turinčią Vengriją. Esą ten W.R.Perumalą pasitiktų samdomas žudikas su snaiperio šautuvu.

Smūgiai nusikaltėliams W.R.Perumalas – ne vienintelis veikėjas, kurį už lažybų manipuliavimą prispaudė teisėsauga.

Vokietijoje Friedhelmo Althanso vadovaujamas Bochumo miesto teisėsaugos skyrius užpernai sutriuškino kroato Ante Šapinos vadovaujamą sukčių grupę. Keturiolika jos narių buvo nubausti laisvės atėmimu, o A.Šapina savo bausmę stengėsi sumažinti bendradarbiaudamas su teisėsauga.

Nusikaltėlis atskleidė, kad Vengrijos „Debrecen“ ir Italijos „Fiorentina“ rungtynės UEFA čempionų lygos atrankos turnyre vyko pagal iš anksto surežisuotą scenarijų – Florencijos komanda per pirmąjį kėlinį įmušė keturis įvarčius, o per antrąjį praleido tris. „Debrecen“ vartininkas juodkalnietis Vukašinas Poleksičius buvo diskvalifikuotas metams, bet 2012-ųjų pavasarį Sporto arbitražo teismas (CAS) jį reabilitavo dėl įkalčių stokos.

A.Šapinos gaujos nariai taip pat pasakojo sumokėję 40 tūkst. eurų (beveik 140 tūkst. litų) bosniui teisėjui Novo Paničiui. Šis turėjo pasirūpinti, kad pasaulio čempionato atrankos rungtynėse tarp Lichtenšteino ir Suomijos per antrąjį kėlinį būtų įmušti bent du įvarčiai. Pasirūpino: pirmieji kamuolį

Su nelegaliomis lažybomis susijusiems asmenims, sporto klubams, treneriams, teisėjams ar žaidėjams gresia įvairios sankcijos: nuo piniginės baudos (siekiančios iki 100 tūkst. eurų) iki licencijos atėmimo ar diskvalifikacijos visam gyvenimui.

į varžovų vartus pasiuntė Lichtenšteino futbolininkai, po to suomiai įmušė 11 metrų baudinį.

Italijos policija savo lažybų mafiją pastarąjį dešimtmetį triuškino jau du kartus – 2006-aisiais, kai į „Serie B“ buvo išmestas čempionas Turino „Juventus“, ir per pernykštį „calcioscommese“.

Tada taškais ir finansinėmis nuobaudomis skalpuoti dešimtys įvairių lygų klubų, Bergamo „Atalanta“ kapitonas Cristiano Doni suspenduotas penkeriems metams, „Juventus“ treneris Antonio Conte buvo paliktas užribyje dešimčiai mėnesių už nuodėmes, padarytas dar tais laikais, kai dirbo „Siena“ klube, įtariamųjų sąraše atsidūrė ir Italijos rinktinės žaidėjai – Domenico Criscito, Stefano Mauri.

Vokietijoje dar prieš septynerius metus už grotų atsidūrė A.Šapinos pinigais už paslaugas šelptas futbolo arbitras Robertas Hoyzeris.

Vienas garsiausių Kinijos teisėjų Lu Junis sėdo į cypę penkeriems su puse metų, nes neatsispyrė pagundai sukčiaudamas praturtėti 128 tūkst. JAV dolerių (apie 333 tūkst. litų).

Karas neskaidrioms lažyboms paskelbtas.

Bet tai neatbaido futbolininkų, teisėjų, komandų vadovų nuo noro neteisėtai pasipelnyti.

Suomijoje kalintis Singapūro pilietis W.R.Perumalas laikomas didžiausiu futbolo sukčiumi.

Lehtikuva nuotr.

20 | Sportas

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Stadionų pilnėjimo metas ✁ Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Panevėžio „Ekranas“

Futbolo žiema baigėsi – šeštadienį į Lietuvos stadionus žengs „SMScredit.lt A lygos“ komandos. Čempionate startuos devyni klubai – tie patys, kurie pasiekė praėjusio sezono finišą.

STIPRIOSIOS PUSĖS. Čempioniškas komandos mentalitetas – „Ekranas“ laimėjo penkerias pastarąsias šalies pirmenybes. Panevėžiečių stiprybė taip pat yra didelė patirtis ir geras komandinis darbas visose grandyse.

GALIMOS SILPNYBĖS. Didelės permainos komandos sudėtyje, ypač gynybos grandyje. Žaidimo stygavimui „Ekranui“ gali prireikti laiko, o tai – koziris varžovų rankose.

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

Alytaus „Dainava“

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO Andrius Jokšas, Georgijus Alaverdašvilis, Aurelijus Staponka.

ATĖJO Matheusas da Silva, Tamazas Čergeišvilis, Iraklijus Gerkenašvilis, Gajus Kulbis.

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO Giedrius Štreimikis, Ruslanas Kliukoitis, Ruslanas Blinovas, Aurimas Mineikis.

ATĖJO Deividas Padaigis, Jevgenijus Morozas. Trenerių štabe – Gedeminas Jarmalavičius ir Virginijus Sinkevičius.

STIPRIOSIOS PUSĖS. Stabilumas ir gera darbo organizacija.

STIPRIOSIOS PUSĖS. Padidėjęs biudžetas, nedidelė žaidėjų kaita ir begalinis dzūkų noras deramai atstovauti savo krašto komandai.

GALIMOS SILPNYBĖS. Į Klaipėdą persikėlę veteranai ir iš Gargždų išvykę gruzinai pernai buvo svarbūs „Bangai“ žaidėjai. Ateitis parodys, ar šias netektis kompensuos nauji legionieriai iš Gruzijos ir Brazilijos.

GALIMOS SILPNYBĖS. Šiemet Alytaus komanda bus dar jaunesnė nei pernai, tad ekipai gali pritrūkti ir patirties, ir parako.

TIKSLAI. Klubo direktorius Rimantas Mikalauskas: „Šiemet norime būti aukščiau nei pernai“.

TIKSLAI. Klubo direktorius Andrius Šamšonas: „Norėtume finišuoti aukščiau, nei tai padarėme pernai.“

TIKSLAI. Klubo prezidentas Aušrys Labinas: „Esame ramūs ir manome, kad viskas bus gerai. Žaidėjai komandoje keičiasi dažnai, bet mes vis tiek laimime.“

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

Klaipėdos „Atlantas“

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO treneris Sebastienas Roquesas ir visi su juo pernai atvykę legionieriai.

ATĖJO treneris Konstantinas Sarsanija, A.Jokšas, A.Bartkus, Kazimieras Gnedojus, A.Urbšys, T.Eliošius, A.Staponka, V.Trakys.

STIPRIOSIOS PUSĖS. K.Sarsanija savo darbą išmano.

GALIMOS SILPNYBĖS. Klaipėdiečiams teko lipdyti visiškai naują komandą, tad kažin ar pakako laiko žaidybiniams ryšiams sustyguoti.

TIKSLAI. Klubo prezidentas Romualdas Jonaitis: „Komandą subūrėme per porą mėnesių, todėl pagrindinis šių metų tikslas – bręsti.“

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

Tauragės „Tauras“

✁

Gargždų „Banga“

✁

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

✁

Kol kas galima tik spėlioti, koks sezonas bus vienai ar kitai komandai. Turnyro lentelės kontūrai pradės ryškėti tik tada, kai stadionuose pradės bumpsėti „Nike Maxim“ – oficialūs lygos kamuoliai.

✁

Tarpsezonį vienos komandos fizinę formą gerino ir žaidybinius ryšius šlifavo Turkijoje ar Italijoje, kitos čempionatui ruošėsi namie. Vienos prie „SMScredit.lt A lygos“ starto linijos stoja sustiprinusios sudėtis ir kupinos naujų ambicijų, kitos kalba apie norą suteikti daugiau galimybių jaunimui.

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO Emilijus Zubas, Ignas Dedura, Mantas Samusiovas, Dainius Gleveckas, Yani Urdinovas, Vytautas Lukša, Marko Andelkovičius.

ATĖJO Vaidas Slavickas, Oscaras Reyesas, Donatas Petrauskas, Igoris Kozlovas.

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. Finansinių nepriteklių spaudžiama komanda dar ieško legionierių, kurie galėtų prisidėti prie vietos jaunimo. Į komandą atėjo treneris Šenderis Giršovičius, kurio vadovaujama Tauragės komanda 1987-aisiais tapo Lietuvos čempione.

STIPRIOSIOS PUSĖS. Klubo dalininko Jaunučio Šetkaus atkaklumas – jis nepasiduoda net tada, kai klubo kasoje švilpauja vėjai.

GALIMOS SILPNYBĖS. Pagrindinė silpnybė – pinigai. Tiksliau – jų stygius.

TIKSLAI. J.Šetkus: „Jei pavyks surasti 5–7 stipresnio lygio legionierius, turėsime gana neblogą komandą.“

Sportas | 21

15min • 2013 m. kovo 8 d.

2

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

3

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

Vilniaus „Žalgiris“

Pakruojo „Kruoja“

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO Andrejus Nagumanovas, Calumas Elliotas. ATĖJO Artūras Žulpa, Rytis Leliūga, Takuya Kanai, Jakubas Wilkas, Vedranas Gercas.

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO Irmantas Zelmikas, Ernestas Veliulis, D.Petrauskas, A.Žulpa, Linas Savastas, Valdas Trakys, Sergejus Žygalovas.

ATĖJO Mindaugas Malinauskas, Davydas Arlauskis, Gediminas Paulauskas, Andrius Lipskis, Nerijus Astrauskas, Lukas Kochanauskas.

STIPRIOSIOS PUSĖS. Stabilus komandos branduolys, kurį nauji žaidėjai tik sustiprins. 4,5 mln. litų – solidžiausias lygoje – biudžetas. Ir psichologinė pergalė prieš „Ekraną“ Supertaurės rungtynėse sezono įžangoje.

GALIMOS SILPNYBĖS. Jeigu žali-balti jų ir turi, rasti tas silpnybes sudėtinga. Bet tai nereiškia, kad Vilniaus komandai nereikės kovoti – pavojingas bus ne tik „Ekranas“.

TIKSLAI. Klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius: „Tikslas buvo iškovoti Supertaurę, jį įgyvendinome.

Dabar norime apginti LFF taurės laimėtojų titulą ir pagaliau tapti Lietuvos čempionais.“

✁

4

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

STIPRIOSIOS PUSĖS. Žiemą „Kruoja“ atsisveikino su dauguma savo buvusių lyderių, bet į jų vietą atėjo naujų žinomų futbolininkų. Prie lietuvių klubas pabandys pridėti legionierius.

GALIMOS SILPNYBĖS. Dalį tarpsezonio „Kruoja“ praleido keičiantis rėmėjams ir gyvendama nežinomybės režimu.

TIKSLAI. Klubo direktorius Arūnas Šimkūnas: „Tikslas paprastas – kilti aukščiau nei pernai.“

✁

Marijampolės „Sūduva“

„Šiauliai“

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO Valdemaras Borovskis, Sergejus Loginovas, V.Slavickas, Andrius Urbšys, Tadas Eliošius, Povilas Lukšys. ATĖJO Maximiliano Ugge, Ren Xinis, Mohamadas Kdouh.

SVARBIAUSIOS PERMAINOS. IŠĖJO M.Malinauskas, Intaras Kirchneris, Juvenalis, I.Kozlovas, A.Lipskis, Andrius Bartkus, Robertas Vėževičius, Santiago Cesanelli, Artūras Rimkevičius. ATĖJO Filipas Žderičius, Mantas Fridrikas, Marko Rašo, Arminas Vaskela, Niko Tokičius, treneriu paskirtas Tomas Kančelskis.

STIPRIOSIOS PUSĖS. Marijampolei įprastas stabilumas – gera bazė, stropus finansinių įsipareigojimų vykdymas. Jeigu pavyktų pridėti šiek tiek polėkio ir noro nuversti kalnus... Bet būtent to „Sūduvai“ pastaruosius kelerius metus ir trūksta.

GALIMOS SILPNYBĖS. Komandą paliko būrys lyderių, o ar jų netektį kompensuos naujokai iš Italijos, Kinijos, Libano – klausimas.

Tikslai. Klubo prezidentas Vidmantas Murauskas: „Norime, kad jaunimas žaistų kuo geriau, įrodytų savo vertę aikštėje. Apie konkrečius rezultatus nekalbame.“

✁

5

VIETA PRAĖJUSIAME SEZONE

STIPRIOSIOS PUSĖS. Komanda atjaunėjo, tad motyvacijos ir noro kovoti nestigs nei žaidėjams, nei treneriui T.Kančelskiui.

GALIMOS SILPNYBĖS. Lazda turi du galus – patirties stygiaus kompensuoti kovingumu gali ir nepavykti.

Komandoje nebėra A.Rimkevičiaus, o tai – minus 35 įvarčiai, kuriuos puolėjas įšovė į varžovų vartus pernai.

TIKSLAI. Klubo direktorius Saulius Lesnickas: „Manau, kad šiemet mums užtektų vietos pirmame penkete.“

✁

Lietuvai reikšmingi projektai įgyvendinami panaudojant ES paramą išlaidas, kurios atsiranda dėl Rusijos Federacijos piliečių keliavimo iš ir į Rusijos Federaciją per Lietuvą specialių tranzitą supaprastinančių leidimų pagrindu.

2007 metais Europos Komisija patvirtino daugiametę 2007–2013 metų Išorės sienų fondo programą. Šio fondo projektai įgyvendinami pagal metines programas. Kiekvienais metais yra patvirtinamas biudžetas ir numatomi projektai, kuriems bus skirtos Europos Sąjungos lėšos. Šiuo metu yra įgyvendinama 6-oji, 2011 metų metinė programa. Apie ją pasakoja Išorės sienų fondą administruojančios institucijos – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo skyriaus vyr. specialistė Dalia Trinkūnienė (nuotr.).

Kokio dydžio ES investicijos Lietuvą pasiekia per Išorės sienų fondą?

Kam skiriamos Išorės sienų fondo lėšos?

Europos Sąjungos parama Lietuvai yra labai reikšminga. Nuo 2007 metų, kai buvo įsteigtas Išorės sienų fondas, iki 2011 metų buvo įgyvendinta 120 įvairaus masto projektų. Juos vykdė įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos - Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba, taip pat Užsienio reikalų ministerija ir kitos už išorės sienų apsaugą atsakingos institucijos. Įgyvendinta daug svarbių projektų, kurių metu įsigyta naujos modernios technikos, įdiegtos ir atnaujintos įvairios sistemos. Pareigūnai buvo apmokyti dirbti su nauja įranga, keliama jų kvalifikacija.

Vienas reikšmingiausių veiksmų – dažniausiai pažeidžiamuose ruožuose su Rusijos Fe-

deracijos Kaliningrado sritimi įrengtos modernios stebėjimo sistemos, kilnojami judesio jutikliai bei kita įranga. Dėl to kardinaliai sumažėjo pasienio pažeidimų skaičius. Kaip pavyzdį galiu paminėti Pagėgių rinktinės Plaškių užkardą, kur įdiegus minėtą sistemą pernai metais nebuvo užfiksuota nei vieno pažeidimo.

Kokie svarbiausi šiuo metu už Europos Sąjungos lėšas įgyvendinami projektai? Šiuo metu baigiami įgyvendinti Išorės sienų fondo 2011 metų programos projektai. Šioje programoje yra numatyta 30 projektų. Galėčiau išskirti svarbiausius. Tai Vileikių užkardos sienos stebėjimo sistemos 27 km ilgio ruože įrengimas, nacionalinės Šengeno

informacinės sistemos, nacionalinės Vizų informacinės sistemos tobulinimas, taip pat jonizuojančios spinduliuotės įrangos įdiegimas Lavoriškių pasienio kontrolės punkte. Šia įranga bus peršviečiamos sieną kertančios krovininės transporto priemonės, o patikrą atliekantis pareigūnas ekrane matys aiškų jos vidaus vaizdą. Tokiu būdu bus galima lengviau pastebėti pasislėpusius nelegalius migrantus, nelegaliai vežamus krovinius, prekes. O ir pareigūnų darbas bus efektyvesnis.

Didžioji dalis, net 21 projektas, yra finansuojami iš Išorės sienų fondo Specialiajai tranzito schemai skirtų asignavimų. Lietuvai Europos Sąjunga kompensuoja visas papildomas

Išorės sienų fondo programos bendrosios dalies veiksmams įgyvendinti 2007-2013 metų laikotarpiui Europos Sąjunga numatė skirti 109,4 mln. litų. Dar 372,9 mln. litų skirta Specialiosios tranzito schemos funkcionavimui užtikrinti. Šiuo metu baigiamai įgyvendinti 2011 metų metinei programai skirta daugiau kaip 70 mln. litų ES lėšų. Iš jų 15 mln. litų – bendrosios dalies projektų įgyvendinimui, o likę 55 mln. litų – Specialiajai tranzito schemai.

Kokios tolesnės Išorės sienų fondo veiklos gairės? Šiuo finansiniu laikotarpiu dar bus įgyvendinama 2012 metų Išorės sienų fondo programa, kurioje numatyti 27 projektai, ir 2013 metų programa. Toliau bus plečiamos sausumos stebėjimo sistemos, perkama ir atnaujinama programinė ir techninė įranga, plėtojamos informacinės sistemos, apmokomas personalas, užtikrinantis Specialiosios tranzito schemos funkcionavimą. Taip pat jau žvelgiame į ateitį ir ruošiamės naujam, 2014-2020 metų finansiniam laikotarpiui.

24 | Kultūra Jubiliejų mininti kino režisierė ir aktorė J.Lapinskaitė:

15min • 2013 m. kovo 8 d.

„Moteriške, tau jau

Gimusi Tarptautinę moters dieną, moteriškumu spinduliuojanti kino kūrėja, profesorė Janina Lapinskaitė nesureikšmina tulpėse paskęstančio gimtadienio. Net jei jis atkeliauja jau 60-ą kartą.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt „Esu gyvenimo saulėlydyje. Bet kol saulė dar neužlindo už horizonto, kol ją dar matau, stengiuosi negalvoti, kiek man metų, ir mylėti tą saulę“, – nusišypso pozityviai į gyvenimą žvelgianti menininkė.

– Kai pakviečiau pasikalbėti, jūs pasikuklinote: „Na, kokia čia šventė...“ – Na, iš tiesų – kokia čia šventė? (juokiasi). Kai buvau 25-erių, man atrodė, kad 40 metų – beveik gyvenimo pabaiga. Kai sulaukiau 40-ies, savo mamai, kuri yra 20 metų vyresnė, sakiau: „Mama, man bus jau 40 metų, o tau – tik 60!“ Nes man atrodė, kad mamos visada turi būti vyresnės ir visai nesvarbu, kiek joms metų. O dabar ir man – tik 60 (šypsosi).

– Ir tikriausiai neįsivaizdavote, kad, būdama 60-ies, atrodysite taip žavingai, skęsite darbuose ir tik pasas išduos, kokią sukaktį švenčiate?

– Tikriausiai toks mano likimas. Ne veltui pirmas mano sukurtas filmas vadinosi „Toks mano likimas“. O naujausias filmas, kurį netrukus žadu pristatyti žiūrovams, vadinasi „Vakar bus rytoj“ (juokiasi).

– Vieni jubiliejus švenčia kaip neišvengiamybę, kiti mieliau tuo laiku pabėga nuo visų sveikintojų. Kuriems labiau prijaučiate?

– Šiaip aš nešvenčiu gimtadienių, bet kadangi gimiau kovo 8

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą

Sukūrusi pagrindinį vaidmenį filme „Miegančių drugelių tvirtovė“, J.Lapinskaitė į lietuvių kiną sugrąžino ne kenčiančią, bet gyvenančią moterį.

Kadras iš filmo

15min.lt/kultura dieną, dažnai esu priversta vienaip ar kitaip švęsti. Dažniausiai tai virsta bendra moteriška švente, kai visos būname apdovanotos gėlėmis – taip gimtadienis paskendo tulpėse ir aš niekada nesistengiau jo sureikšminti.

O jubiliejus man sunku minėti tiek savo, tiek kitų. Artėjant šiam, žmonės man nedrąsiai bandė užsiminti: „Čia artėja tokia sukaktis.“ O juk nereikia bijoti pasakyti aiškiai: „Moteriške, tau jau 60 metų!“ (juokiasi). Per jubiliejų visi stengiasi pasakyti gražių žodžių, o vos tik jis praeina – gali žerti visas šiukšles į akis. Toks jausmas, kad apie jubiliatą – kaip apie mirusį – tik gerai arba nieko. Taigi man kažkaip susisieja jubiliejai ir mirtis (šypsosi).

Gyvenime aš turėjau vieną jubiliejų – labai įdomų 50-metį be gėlių puokščių, kai mano studentai man padovanojo gyvą paršelį. Tada kaip tik buvau baigusi filmuoti filmą „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“, kuriame paršelis Cezaris miršta – todėl aš gavau dovanų Cezarį 2. Tas jubiliejus buvo labai žavus, nes paršelis man suteikė tiek rūpesčių, kad net pamiršau, jog aš jau nugyvenau pusę amžiaus. Tuo metu savo daugiabučio sandėliuke putra šėriau paršelį, bijodama, kad kaimynai nepamatytų ir nepagalvotų, kad „Puipos nusprendė paršą auginti rūsyje“.

– Visgi jubiliejai dažnai yra proga susimąstyti apie savo gyvenimą.

– Man atrodo, kad aš iki 60 metų tiek „atmąsčiau“, kad dabar reikėtų mažiau mąstyti ir tiesiog gyventi šia diena. Sulaukusi tokio amžiaus, suprantu, kad galvoti apie ateitį man jau nebereikia – šiandiena yra gražiausia mano gyvenimo diena.

– Ir iš tiesų turite kuo šiandien džiaugtis – tiek darniu šeimyniniu gyvenimu, tiek sėkminga profesine veikla ir pasiekimais.

– Taip, aš jau profesorė.

O anksčiau įsivaizdavau, kad profesorius – kaip iš Michailo Bulgakovo „Šuns širdies“ – senas senas žmogeliukas su akinukais.

Iš pradžių susimąsčiau, ar manyje nemato to seno žmogučio su akinukais, o paskui supratau, kad ir tokias pareigas galima užimti šiame gyvenimo kelyje.

„Aš iki 60 metų tiek „atmąsčiau“, kad dabar reikėtų mažiau mąstyti ir tiesiog gyventi šia diena“, – kalba J.Lapinskaitė.

J.Kalinsko nuotr.

Taip, esu saulėlydyje, bet saulėtame, o ne pilkame vakare, ne apniukusiame danguje.

Niekada negalvojau, kad būnant tokio amžiaus man trūks dienoje valandų darbams – tikrai įsivaizdavau, kad aš tik megsiu, jeigu dar matysiu ką nors – paskaitysiu. O dabar aš tikrai neturiu laiko. Todėl negaliu pykti ant likimo ir netampau Dievo už ūsų. Tik noriu, kad man dar gyventi likęs laikas leistų tikėti, kad aš gyvenu – ne egzistuoju.

– Ne kartą esate sakiusi, kad gyvenime svarbiausia yra šeima, o tik po to – darbas ir kitos veiklos. Šie prioritetai niekada gyvenime nesusvyravo?

– Profesijoje, darbe tave visada gali pakeisti – nėra nepakeičiamų žmonių. O jei esi mama – tavęs niekada niekas nepakeis.

Metams bėgant, vis daugėja minčių apie tai, ko nepadarei savo vaikams, kiek dėmesio jiems neskyrei, pradedi matyti savo klaidas – todėl geriau jų nedaryti.

Aš manau, kad tarp vyro ir moters nėra lygybės. Moteris visada turi išlikti moterimi – tiek emocijomis, tiek privilegijomis, tiek pareigomis. Jei mums skirta išnešioti kūdikius, tai juos ir užauginkime – nežaiskime su gamta.

– Esate kino režisierė. Ar pradėjusi sąmoningo žmogaus gyvenimą, bandėte kurti savo gyvenimo scenarijų ir režisuoti savo gyvenimo kelią?

Kultūra | 25

15min • 2013 m. kovo 8 d.

60 metų!“ tikslo – tada aplinkybės ima tave laužyti ir atima visas jėgas.

Man patinka džiazas – tiek kine, tiek gyvenime. Nors kartais pagalvoju, kad tų džiazo instrumentų mano gyvenime nėra: tas pats vyras tiek metų, ta pati profesija... (juokiasi). Na, instrumentų nedaug, bet melodijų daug.

– O juk šiais laikais taip populiaru teigti, kad būtina turėti užsibrėžtą tikslą ir ryžtingai jo siekti.

– Taip, seniau mes turėjome turėti kūrybinių idėjų, o dabar reikia verslo plano.

Aš esu senosios kartos žmogus – vis dar svajoju, o verslo plano neturiu.

– Kokią įtaką jums padarė dažnai sudėtingo likimo jūsų dokumentinių filmų herojai?

– Mes dažnai įsivaizduojame, kad esame stiprūs, o tokie žmonės kaip mano filmų herojai yra silpnesni. Tačiau, pradėjusi su jais dirbti, supratau, kad gyvenimo mėtytos aktų pozuotojos, keistuolis Venecijus, pensionato gyventojai („Iš skruzdėlių gyvenimo“), mažieji elfai („Iš elfų gyvenimo“) ir kiti iš tiesų yra stipresni.

Todėl kai gyvenimas imdavo slysti iš po kojų, susirasdavau naujų herojų ar grįždavau pas senus, kad suvokčiau, jog gyvenimas yra gražus ir mes dažnai paskęstame smulkmenose. Mano herojai man būdavo atgaiva.

– Juokingiausia, kad septyniolikos įstojusi į režisūros specialybę nelabai suvokiau, kas tai yra. Tą tik vėliau supratau (juokiasi).

Dokumentiką režisuoti irgi labai sunku – gali galvoti, ką norėtum parodyti, bet kartais viskas pradeda byrėti. Tikriausiai mano profesija ir gyvenimas yra toks, kurio nesurežisuosi.

Aš ir studentams sakau, kad negalima kūryboje būti labai kategoriškiems ir bet kokia kaina siekti tik konkrečiai užsibrėžto

– Pradėjote režisuoti jau sulaukusi brandos ir turėdama gyvenimo išminties.

– Iš tiesų mano toks likimas – matyt, mane kažkas prilaikė, kad tų temų, apie kurias noriu kalbėti, neišblaškyčiau savo nesuvokimu, nežinojimu. Todėl šiandien aš džiaugiuosi, kad ramiai auginau vaikus ir dirbau ideologinėje televizijoje, kurioje galva buvo visiškai laisva – nereikėdavo jos sukti. O vėliau atėjo metas, kuris negailestingai atėmė laiką. Ir jis tęsiasi iki šiol.

Kartais kolegos sako, kad man sekasi.

Neva aš kaip kiškis į kopūstus: išmeta iš

Dosjė • J.Lapinskaitė gimė 1953 m. kovo 8 d. Šiauliuose. Vyras – režisierius Algimantas Puipa. Pora užaugino du sūnus.

• Nuo 2002 metų dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros vedėja, profesorė.

Režisuoti filmai: „Tai mano likimas“ (1994); „Iš skruzdėlių gyvenimo“ (1994); „Iš elfų gyvenimo“ (1996); „Venera su katinu, arba Iš peteliškių gyvenimo“ (1997); „Iš avinėlių gyvenimo“ (1998); „Kelionių magija“ (1999); „Aktas“ (2000); „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ (2002); „Stiklo šalis“ (2004); „Našlių pakrantė“ (2006); „Šokanti ant stogų“ (2008); „Vakar bus rytoj“ (2013).

Sukūrė vaidmenis filmuose: „Rungtynės nuo 9 iki 9“ (1980); „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983); „Elzė iš Gilijos“ (1999); „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2011).

televizijos, pradedu kurti filmus, dirbti pedagoginį darbą. Viskas nėra taip gerai – yra ir nepritekliaus, ir skausmų, ir neišsipildžiusių svajonių. Tai – sunkioji mano gyvenimo dalis. Tačiau jei gyvenimas turi svarstykles ir tiek geroji, tiek blogoji mano gyvenimo dalys yra lygios, aš stengiuosi padėti gerajai daliai ir pirštu nusverti svarstykles jos naudai.

– Regis, jūs nebijote mesti sau iššūkių.

Galime prisiminti kad ir pernai pristatytą filmą „Miegančių drugelių tvirtovė“, kuriame atlikote pagrindinį vaidmenį.

– Su šiuo filmu į lietuvių kinematografiją sugrąžinau brandžią, ne kenčiančią,

bet gyvenančią moterį. Po filmo sulaukiau labai daug laiškų ir pamąstymų – tokio amžiaus moteris dažnai pradeda draskyti nepilnavertiškumo kompleksas, kad neva viskas praėję, niekas nebedžiugina.

Pasirodo, aš šiuo filmu savo amžiaus moterims padėjau atsakyti į tam tikrus klausimus ir savotiškai padėjau joms išspręsti problemas.

O kokia pompa buvo padaryta iki filmo apie tą mano apsinuoginimą! Žmonėms galbūt atrodė, kad mano amžiaus moteris kaip varlė nusiims odą (juokiasi).

Tačiau aš klausimą, kas yra moters grožis, išsprendžiau jau kurdama filmą „Venera su katinu“ apie pagyvenusias pozuotojas. Stebėdama savo Nadią ir Teresę, supratau, kad jei žmoguje yra harmonija tarp sielos ir kūno, viskas atrodo žaviai ir harmoningai.

– Kokią temą jūs plėtosite naujausiame savo filme „Vakar bus šiandien“, kuris netrukus bus parodytas žiūrovams?

– Šis filmas yra apie senatvę, į kurią mes visi keliaujame. Mano prodiuserė Uljana Kim tikėjosi, kad ši tema turėtų lemti liūdną filmą, tiesiog vilko staugimą. Tačiau jį pamačiusi pasakė, kad seniai nematė tokio šviesaus ir optimistiško filmo.

Noriu kalbėti apie laiką – senatvė yra tik tam tikras tavo gyvenimo laiko tarpas.

Kiekvienas, net ir jaunas, žmogus turi suprasti, kad akimirka praeina ir tampa praeitimi. Todėl užuot kūrę verslo planus, geriau įvertinkime akimirkas, kurias dabar negailestingai žudome.

Aš ne kartą sakiau, kad jaučiuosi gyvenanti saulėlydyje. Bet ir jaunystėje man patikdavo langai į vakarų saulę. Vakaro saulė – saulėta, šilta ir švelni, ji tave ramina, priešingai nuo ryto saulės, kuri yra agresyvi. Taip, esu saulėlydyje, bet saulėtame, o ne pilkame vakare, ne apniukusiame danguje. Kol saulė dar neužlindo už to horizonto, kol ją dar matau, stengiuosi negalvoti, kiek man metų.

Prisiminkite, kaip unikaliai leidžiasi saulė – ilgai reikia laukti, kol ji paliečia horizontą, o tada jau kažkokiu nesuprantamu būdu ji labai greitai dingsta. Žinau, kad ateis ir man, ir visiems toks laikas. Todėl reikia tą saulę mylėti, kol ji dar nepasislėpė už horizonto.

26 | Gazas.lt

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Svajonių „Volvo“: kvadratinis Interviu su „Volvo“ dizaineriu Peteriu Reuterbergu Tomas Digaitis „15min“ spec. korespondentas, Ženeva

Ženevos automobilių parodoje neieškojau įmonių vadovų, inžinierių ar rinkodaros specialistų.

Norėjau pakalbinti automobilių dizainerį, nes pokalbiai su jais atskleidžia įdomiausias detales, o kartais ir vieną kitą paslaptį.

Apie paslaptis ir ateities automobilius kalbamės su „Volvo“ vyresniuoju eksterjero dizaineriu Peteriu Reuterbergu (nuotr.).

– Ženevoje „Volvo“ pristato atnaujintus 60-osios serijos modelius – sedaną S60, universalą V60 ir krosoverį XC60. Jie smarkiai skiriasi nuo senųjų kvadratinių „Volvo“. Ar legendinės formos jau atgyveno?

– „Volvo 240“ modelis tapo tikra ikona, bet dabar judame pirmyn, semiamės įkvėpimo gamtoje ir kuriame gerokai dinamiškesnius „Volvo“ automobilius. Tiesa, kiekvienai linijai stengiamės suteikti kuo tiesesnę formą, nenorime jos perkrauti. Taip sukuriame beveik skandinaviško namo atitikmenį automobilių pasaulyje – šalta, tvirta išvaizda ir jaukus interjeras.

Algirdo Venskaus nuotr.

– Kiekviename dizaino biure galima rasti įkvėpimų sieną, kur visa komanda sega nuotraukas su jiems patikusiais dizaino elementais. Kas jūsų įkvėpimų lentoje?

– Visų pirma, gamta. Medžiai, jūra, bangos, vėjo pustomas sniegas ar dykumų smėlis. Be abejo, yra kitų automobilių, ir nebūtinai „Volvo“!

Turime stebėti, kas vyksta aplink. Tačiau dizainas nėra vien linijos. Tarkime, mes rūpinamės, kad automobilio interjere esantys medžio motyvai ne tik atrodytų tikroviški, bet ir liečiant garsiai šauktų: „Aš medis“.

Tokios smulkmenos yra skandinaviško dizaino mokykla.

1

– Bet jei „Volvo“ vadovai paprašytų sukurti retro stiliaus automobilį (kaip „Mini“ ar „Fiat 500“), jis būtų apvalus, kupinas dinamiškų linijų ar kvadratinis?

2

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt – Aš esu visai rimtai svarstęs šį klausimą ir nusprendžiau, kad jis tikrai būtų kvadratinis, kaip 240 modelis. Ir tikrai būtų universalas, nes „Volvo“ visų pirma žinomas kaip gerų universalų gamintojas.

– Kaip dizaineriai vertina elektromobilio perspektyvas? Juk tai atveria galimybę pagaliau pabėgti nuo tradicinės automobilio komponuotės – variklis, salonas, bagažinė.

– Tikrai taip! Juk galime elektros variklius patalpinti ratuose, o akumuliatorius – kur tik patinka. Tai leis versti visiškai naują puslapį automobilio istorijoje. Tačiau yra ir didelis bet. Kaip žinote, „Volvo“ genuose pirmu smuiku groja saugumo technologijos. Šiuo metu gaminame ypač saugius automobilius, dirbome dešimtmečius kurdami geriausias technologijas tokiai automobilio formai.

Revoliuciniam elektromobiliui viską teks daryti kitaip. Taigi, nesitikėkite, kad jau labai greitai išvysite kardinaliai kitokį automobilį.

– O kokie darbai šiuo metu guli ant tamstos darbo stalo?

– Na, nesitikėkite, kad viską išpasakosiu.

Galiu pasakyti, kad artimiausiu metu galite laukti naujienų S80 ir V70 fronte. Taip pat dirbame prie visiškai naujo XC90 automobilio, kuris yra labai sėkmingas „Volvo“ produktas.

3

Algirdo Venskaus nuotr.

4

Gazas.lt | 27

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Ženevos parodos perliukai

1234

GREIČIAUSIAS: „LaFerrari“ Tokio greito „Ferrari“ ari“ automobilio omobilio dar nebuvo. Pasak „Ferrari“ ari“ inžinieriaus, inieriaus jie sukūrė kažką ypatingo, go, bet pavadino avadino šį š kūrinį paprastai – tiesiog „Ferrari“. ri“. „Kalbant apie šį automobilį, bilį, reikia žvelgti ir širdimi, ir protu. Jo dizaino no linijos ir variklių pasiekiama galia a pildo vienas kitą bei sukuria ypatingą atmosferą“, osferą“, – pasakojo „Ferrari“ prezidentas Luca di Montezemolo Montezemolo.

Automobilio pakaba sukurta iš rankomis apdoroto anglies pluošto, kuris yra žymiai tvirtesnis, bet sveria tik kiek daugiau nei pienės pūkas. „LaFerrari“ turi du variklius, kurie sudaro F-1 trasose gimusią „Hy-Kers“ sistemą.

Tai 789 AG dvylikos cilindrų benzininis ir 160 AG elektrinis motorai. Dirbdami drauge jie gali galinėtis su pačiu „Bugatti Veyron“ – raudonoji svajonė iki 100 km/h įsibėgėja mažiau nei per 3 sek.

TRYS FAKTAI: •

Galia – 949 AG

•

0–100 km/h per mažiau nei 3 sek.

•

Automobilį padėjo kurti „Formulės-1“ pilotas Fernando Alonso

TAUPIAUSIAS: „Volkswagen XL1“ 1“ Vienetukas šio automobilio io pavadinime reiškia degalų sąnaudas. ąnaudas. das. Litras dyzelino dyzeli šimtui kilometrų.. Ekonomiškiausias konomiškiausias pasaup lyje automobilis bus us gaminamas rankomis, specialiame VW centre. Ra Rankų darbas nebus pigus, šio automobilio tomobilio kaina, spėjama, sieks bent 250 tūkst. ūkst. Lt. Dvivietis, vos 770 kg sveriantis automoautomo bilis turi du variklius: klius: dviejų cilindrų dy dyzelinį ir mažą elektrinį. Pirmasis pasiekia 47 AG, antrasis – 27.

TRYS FAKTAI:

•

Kelionės iš Vilniaus į Palangą kaina – 15 litų.

•

Maksimalus XL1 greitis – 160 km/h.

•

0–100 km/h – 12,7 sek.

ĮDOMIAUSIAS: „Qoros 3“ Kinai jau trečią kartą rtą garsiai praneša, kad ims Europą savo o gamybos pigiais, išvai išvaizdžiais ir kokybiškais kais is automobiliais. PriduPridu ria, kad jie bus irr saugūs. skas skamba gerokai okai rimTik šį kartą viskas čiau. Visų pirma, naujo prekės ženklo enklo „Qoros“ dizaino studijai ijai vadovauja buvęs BMW dizaineris.

Dar viena įdomi mi detalė. Būriai žurnalisžurn tų iš nuostabos aikčiojo, kai visiškai gamybai paruošto sedano interjere rado, kaip čia pasakyti, „Volkswagen“ dvasią. Vairas, mygtukai ir visas prietaisų skydas labai primena VW. Parodoje pristatyti koncepciniai „3“ serijos hečbekas ir universalas yra tikrai išvaizdūs. Tik jie dar nėra pasiruošę keliauti į pardavimo salonus.

BRANGIAUSIAS: IAS: „Lamborghini ni Veveno“ no“ Visi „Lamborghini“ rghini“ ni“ automobiliai iki šiol buvo gražūs? Bet et Ženevoje italai pristatė pris automobilį, į kurį visi žiūrėjo akis išpūtę. išp Mat nesitikėjo, o, kad italai gali pagaminti ir tokį negražų. Šio automobilio bilio tikslas – įprasminti kompanijos 50 metų etų jubiliejų. Žvakutės? Mirgančios žurnalų rnalų ant antraštės, kuriose – neįtikėtina šio o superautosupera mobilio kaina.

Kaip ir „LaFerrari“, taip ir „Veneno“, tampa gamintojų flagmanais – automobiliais, kurie atspindi kompanijos filosofiją.

Tikėtina, kad ateityje jų linijas matysime kuklesniuose modeliuose, kurie irgi bus sunkiai įperkami.

Bet tam ir yra superautomobiliai, kad apie juos svajotume, tiesa?

TRYS FAKTAI:

Gazas.lt pristato labiausiai vertus dėmesio Ženevos parodos eksponatus.

•

„Qoros“ dirba buvę BMW, „Jaguar“, „Saab“ ir „Volvo“ darbuotojai.

•

Prekyba Europoje prasideda kitų metų pradžioje.

•

Varikliai – 1,6 litro benzininis su turbina arba be.

TRYS FAKTAI: •

Kaina – 10 mln. Lt.

•

Jo vardas – „Veneno“ – gimė koridoje.

Taip vadintas bulius, 1914 m. žymų matadorą pasiuntęs į anapilį.

•

Už 10 mln. litų išeina beveik du šimtai naujų „VW Golf“ automobilių.

28 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2013 m. kovo 8 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KAUNAS

Kauno prioritetas – sutvarkytos gatvės Į gatvių tvarkymą ir rekonstrukciją Kauno miesto savivaldybė investuos dešimtis milijonų litų. Tai – vienintelis receptas, kaip ženkliai pagerinti miesto gatvių būklę.

Sąraše – 5 svarbiausios gatvės Tikriausiai visi sutiks, kad prioritetas turi būti teikiamas toms gatvėms, kuriomis važiuoja didžiausi transporto srautai. Per artimiausius dvejus metus Kaune bus vykdomi plataus masto darbai, kurių metu bus iš pagrindų sutvarkytos penkios didžiausios transporto arterijos.

Artimiausiu metu Kauno miesto savivaldybė skelbs konkursą, kurio nugalėtojas atliks pagrindinių miesto gatvių rekonstrukciją. Konkurso sąly-

t t t t t

gose numatyta, kad lėšos už šiuos darbus – maždaug 100 mln. Lt - bus išmokėtos per 10 metų. Į šį projektą siūloma įtraukti Karaliaus Mindaugo prospektą (atkarpą nuo Vytauto Didžiojo tilto iki prekybos centro „Akropolis“), Jonavos, Tunelio, K. Baršausko gatves ir Pramonės prospektą. Jei rangovo parinkimo konkursas vyks sklandžiai, gatvių rekonstrukcijos darbai bus pradėti jau po kelių mėnesių. „Nors prasčiausios būklės yra Raudondvario plentas, šią gatvę rekonstruosime atskirai. Kadangi joje susidėvėjusi ne tik važiuojamoji dalis, bet ir požeminės komunikacijos, tai yra didžiulis projektas, prilygstantis A. Juozapavičiaus prospekte vykdomiems darbams. Jei jį įtrauktume į šį 100 mln. Lt vertės projektą, darbams Raudondvario plente prireiktų kone pusės šios sumos, - aiškino A. Pakalniškis. - Per šiuos metus parengsime Raudondvario plento rekonstrukcijos techninį projektą ir pasinaudodami ES parama šios gatvės rekonstrukciją vykdysime atskirai“.

Darbai – visame mieste Neskaitant šio 100 mln. Lt vertės projekto, Kaune šįmet bus vykdomi ir kitų gatvių tvarkymo dar-

bai. Kelininkai šiais metais baigs A. Juozapavičiaus prospekto ir Parodos gatvės rekonstrukciją. Nors miesto taryba dar nepatvirtino Kauno miesto gatvių priežiūros programos, šįmet planuojama pradėti K. Petrausko gatvės rekonstrukciją (atkarpa nuo Vydūno alėjos iki Radvilėnų plento). Be to, šįmet bus vykdomi Jurbarko gatvės, Utenos gatvės viaduką, Taikos ir Pramonės prospektų žiedinę sankryžos atnaujinimo darbai.

Taip pat planuojama pabaigti Technikumo gatvės rekonstrukcijos darbus. Jiesios plento ir Piliakalnio gatvių bei Jiesios plento, Vaidoto, Plytinės ir Moliakelio gatvių sankirtose ketinama įrengti žiedines sankryžas. Panemunėje savivaldybės pastatytuose socialiniuose būstuose gyvenantys kauniečiai jau šįmet važinės iš esmės rekonstruota Tilto gatve, kur taip pat bus įrengti šaligatviai bei pastatyti gatvės apšvietimo stulpai. Žinoma, šįmet bus tęsiami Panemunės tilto statybos darbai. Kitose asfaltuotose gatvėse bus vykdomi intensyvūs duobių tvarkymo darbai, kuriems šįmet planuojama skirti beveik dvigubai daugiau lėšų nei pernai – t.y. 5 mln. Lt. 1 mln. Lt bus skirtas žvyruotų gatvių greideriavimui ir žvyravmui.

t t t t t t

Technikumo g. (nuo Veiverių g. iki Naujokų g); Panerių g. (nuo Panerių g. 10 iki Panerių g. 139); Radvilėnų pl. (nuo K. Petrausko g. iki Vydūno al.); J. Basanavičiaus al. (nuo Radvilėnų g. iki Taikos pr.); Partizanų g. (nuo Partizanų g. 49 iki Kovo 11-osios g.); Panemunės tiltas (pradėta rekonstrukcija); Juozapavičiaus pr. (tęsiama rekonstrukcija); Parodos g. (pradėta rekonstrukcija); Nuokalnės g. (pabaigta rekonstrukcija); K. Petrausko g. (nuo Parodos g. iki Vydūno al.); Čėčėnijos aikštė.

2011 metais Kaune atlikti darbai t Taikos pr. žiedas (tarp Kovo 11-osios g. ir Taikos pr.); t VI-o forto žiedas (tarp K. Baršausko ir Kovo 11-osios g.); t Nuokalnės g. (pradėta rekonstrukcija); t Technikumo g. (pradėti darbai); t Viadukas per geležinkelį Rokuose; t Molėtų g. (nuo Alantos g. iki P. Dovydaičio g.); t S. Moniuškos g. (nuo Radvilėnų pl. iki J. Mateikos g.); t Ukmergės g. (nuo namo Nr. 9 iki Šiaurės pr.); t Tymo g. (nuo Lukštynės g. iki Paštuvos g. ); t Lukštinės g. (nuo Medekšinės g. iki Berlainių g. ); t Ramunių g. (nuo Bivylių g. iki Zylių g.); t Aido g. (nuo Pienių g. iki Garso g.); t Veiverių g. (nuo namo Nr. 55 iki Nr. 117) ; t Ąžuolyno takas (nuo Radvilėnų pl. iki Sporto g.).

Užsk. Nr. 307938

„Daugelis Kauno gatvių yra tiestos prieš kelis dešimtmečius, kuomet darbų kokybės standartai švelniai tariant buvo kiek kitokie. Todėl dabar esame tapę tarsi praeities įkaitais. Po kiekvienos žiemos gatvėse atsiveria vis daugiau duobių, vairuotojai laužo savo automobilius ir keikia valdžią. Būtų gerai, jei visas Kauno gatves būtų įmanoma sutvarkyti tik pamojus burtų lazdele. Deja, realybė yra kitokia. Mieste yra daugiau nei 960 km gatvių.

Norint jas visas sutvarkyti, reiktų iš kažkur surasti 1 milijardą litų“, - pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Aloyzas Pakalniškis. Šiuo metu avarines, pačias pavojingiausias duobes, esančias pagrindinėse miesto gatvėse, šaltu asfalbetoniu tvarko konkursą laimėjusi bendrovė „Kamesta“. Nors kasdien miesto gatvėse dirba kelios kelininkų brigados, tai – tik laikinas problemos sprendimas. Kuomet oro temperatūra pasieks statybos reglamente nustatyta ribą ir pradės veikti karšto asfalbetonio gamyklos, miesto gatvėse prasidės kur kas rimtesni darbai.

2012 metais Kaune atlikti darbai

Avinas. Pažvelgę į savo vidų, rasite ten daugiau nei išoriniame pasaulyje.

Suvaldytos emocijos ir įprastuose dalykuose įžvelgta gilesnė prasmė jums bus vertingos pamokos.

Jautis. Erzinantys dalykai gali visiems laikams išnykti, nepalikdami nė pėdsako. Išsilaisvinsite tapdami grupės dalimi. Tačiau venkite joje nustatyti griežtas ribas ar taisykles.

Dvyniai. Nepavyksta realizuoti savęs?

Bandote įsitvirtinti primindami savo titulus ir diplomus? O gal lyginate save su kitais? Kiekvienas turi tik jam skirtą vietą. Dabar galite ją surasti.

Vėžys. Pasitikėkite aukštesnėmis jėgomis, rodančiomis jums teisingus pasirinkimus. Savo kelyje sekite ženklus. Visa tai padės įgauti pasitikėjimo ir galimybių matyti toliau.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Lelijos. Ananasiniai.

Kišeninis.

Pasisaugoti. Tona.

Akina. Kapo. Ir. Astai. Rūtos. Vis. Aris. Opa. Lesa. Ada. Litas. Sakis. Akenis.

Pana. Sand. Au. Ots. Išdėsim. Ajer. Šis.

Kalorija. Ko. Kasasi.

Indas.

Horoskopai

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Lakatas. Plastika.

Teniso. Tvaikas. As. Lašiniai. Ten. Ala. Inesa. Islandijos.

Jana. Esi. Šeri.

Josiu. Aras. Sodri.

Singapūras. Ji. Niokoti. Apas. „AN“.

Kaisti. Osaka. Iš.

Inis. Dinamika. Akis.

Ar. Nasau. Sos.

30 | Laisvalaikis

Liūtas. Kai viskas grius lyg kortų

Mergelė. Paaukokite savo išdidumą, norus ir svajones dėl ryšių, siejančių jus su jums brangiais žmonėmis.

Viskas, ko neteksite, bus grąžinta dešimteriopai.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Chaosas pasitrauks, kai užsiimsite buities ir sielos valymu.

Užuot paskendę kasdieniuose rūpesčiuose, kiekviename darbe įžvelkite gilesnę prasmę.

Skorpionas. Išleiskite visus, kurie veržiasi į laisvę. Tada jumyse liks vietos kūrybai, meilei ir gyvenimo džiaugsmui. O tai suteiks jums sparnus ir galimybę suspindėti. Šaulys. Dėl painiavos namuose būtinas ypatingas dėmesys. Norėdami, kad čia įsiviešpatautų aiškumas, liaukitės vaikščioti pramintais takeliais ir nukreipkite dėmesį nuo „aš“ į „mes“.

Ožiaragis. Peržvelkite savo pakilimus ir nuosmukius. Lengva ranka paleiskite norinčius jus palikti. Tuštumą užpildykite gerais ketinimais, kurie praturtins jūsų ir artimųjų gyvenimus.

Vandenis. Rūkas, apgaubęs jūsų finansus, greitai išsisklaidys. Ženkite kelis žingsnelius pirmyn, sukurdami pageidaujamų įvykių viziją. Sąlyga paprasta – nebūkite savanaudžiai.

Žuvys. Išmeskite iš gyvenimo visą balastą ir palepinkite save dovanomis.

Be abejo, ne materialiomis. Tokiu būdu atsivers stebuklingos slaptos durys, skirtos tik jums.

Atsakymas: ŠIRŠĖS

namelis, nebandykite vėl jo statyti.

Išliekite naujus pamatus, ant kurių pastatysite daug tvirtesnį pastatą. Ir būtinai ieškokite sąjungininkų.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 31

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Organizatorių nuotr.

Anekdotai Būna apgavystės, būna melas, būna baisus melas ir būna statistika.

Ir dar būna bankininkų pasakos.

Kovo 8 d.

Vilnius

Muzikos puokštė iš portugalo Moullinex rankų Klube „Studio 9“ moteris sveikins ir vyrus pagerbs svečias iš Portugalijos, įrašų kompanijos „Gomma Records“ atstovas Moullinex. 2012-ųjų pabaigoje jis išleido albumą „Flora“, kuriame netrūksta svajingų melodijų bei meilės prisipažinimų. Svečią Vilniuje pasitiks „Disco Mafia“. Šįkart prie grotuvų klubinės scenos veteranams atstovaus Fast Edie, Tranas bei Zhill.

Teatro nuotr.

Kovo 12, 30 d.

Vilnius Suaugusiųjų drama mažo angelo akimis

Vilniaus mažajame teatre – aktorių ansamblio DEGAM spektaklio „Berniukas ir žuvėdros“ (rež. Gela Kandelakis (Gruzija) ir Vytautas V.Landsbergis) premjera. Spektaklis pastatytas V.V.Landsbergio to paties pavadinimo apysakos motyvais: žvelgiant dešimtmečio vaiko akimis nagrinėjama tėvų skyrybų tema. Autorius užfiksavo itin skvarbų potyrį – mažo mąstytojo mintis bei jausmus.

– Mama, vaikai sako, kad aš – vilkolakis.

– Nekreipk dėmesio, susišukuok ir eik miegoti.

Tikybos mokytoja klausia per pamoką: – Koks žvėrelis turi ilgą uodegą ir šokinėja nuo šakos ant šakos rinkdamas riešutus?

Petriukas atsako: – Šiaip turėtų būti voverė, bet kadangi klausiate jūs, tai tikriausiai Jėzus Kristus.

Homoseksualus jaunuolis išeina iš prabangaus viešbučio, prieina prie taksi ir barbena į langą.

Taksistas atidaro dureles: – Ko reikia?

– Ar jūs laisvas?

– Taip.

– Tai gal pašokime!

Artėja pavasaris.

Iš po moterų lovų palengva pasirodo pirmosios svarstyklės.

>>>

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienis – be kritulių, bus 1–4 laipsniai šalčio. Kritulių nenumatoma ir savaitgalį. Bus ramūs, saulėti orai, tačiau paspaus šaltis. Šeštadienio naktį temperatūra kris iki 7–14, dieną bus 1–5 laipsniai šalčio. Sekmadienį naktį gali šalti iki 19, dieną laikysis 2–7 laipsnių šaltis. Panaši bus ir kitos savaitės pradžia.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Šiauliai Klaipėda

-3

Panevėžys

0

-2

03-09 d.

na a Utena -2

-11 / -3

-9 / -2

-7 / -1

-11 / -3

-14 / -6

-11 / -5

-9 / -3

-14 / -5

Kaunas

03-10 d.

-2

Vilnius

Marijampolė Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė Vėjas Rytų

03-09 d.

-14 / -4

-14 / -4

-9 / -2

-9 / -2

-17 / -6

-17 / -6

-11 / -5

-11 / -5

03-10 d.

3–6 m/s

-2

-3 Alytus -2

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

32 | LDK istorija

15min • 2013 m. kovo 8 d.

Kada atsirado Gediminaičių stulpai?

Gediminaičių stulpų simbolis iš pradžių buvo asmeninis Vytauto Didžiojo herbas.

D.Babensko/BFL nuotr.

Valdovo ženklų virsmas valstybiniu herbu Laikui bėgant, iš dinastinio ir valdovo ženklo raitelis virto LDK herbu. Šis virsmas monetose atsispindi tik 1535–1536 m. nukaldintuose Žygimanto Senojo grašiuose.

Eduardas Remesas LDKistorija.lt

Pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos nukaldintos XIV a. pabaigoje, didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus Lenkijos karaliumi ir prasidėjus Lietuvos krikštui (1386–1387).

globą. Tad monetose pateikti simboliai Vakarų ir Rytų katalikiškam pasauliui rodė, kad Lietuva jau yra krikščioniška šalis ir yra globojama Aukščiausiojo.

Krikštą simbolizavo ir trumpam monetose pasirodęs erelis – tai, kaip ir liūtas, buvo aliuzija į Jėzų Kristų. Kaip ir kitose Europos valstybėse, liūto ir erelio simboliai laikui bėgant buvo pakeisti į valdovų ir valstybių simbolius.

Dvigubas kryžius – iš Bizantijos Praėjus vos keleriems metams po pirmųjų Jogailos nukaldintų Krikščioniška simbolika: Lietuvos monetų paliūtai, ereliai, širdys sirodymo, religinius Ankstyviausiose Jogailos laikų simbolius pradėjo monetose matome švč. Mergekeisti valdovo ženklai. lės Marijos portretą averse (pranc.

Monetose atsiranda Jolnm.lt nuotr. avers – atkreiptas veidu, iš priekio) gailos asmeninis ženkir liūtą bei mazgo (dviejų susipynulas – dvigubas kryžius skyde. sių širdžių) simbolį reverse (lot. reversus – Šis ženklas iš pradžių buvo vaizapgręžtas, pasuktas). Kito tipo monetose duojamas monetose su liūtu, o vėliau – vienoje pusėje yra pavaizduotas erelis, ki- gausiai kaldintose monetose su raiteliu. toje – liūtas. Kiek vėliau kaldintos monetos Dvigubas kryžius Jogailos asmeniniu su vienoje pusėje esančiu liūtu (leopardu), ženklu tapo po to, kai jis buvo pakrikštytas o kitoje – dvigubu kryžiumi skyde.

Vladislovu. Šis simbolis buvo perimtas iš Visi šie monetose pavaizduoti simbo- Vengrijos – per Vengrijos ir Lenkijos karaliai yra susiję su krikščionybe ir Lietuvos liaus Liudviko I dukterį, Lenkijos karaliekrikštu. Švč. Mergelės Marijos simbolis, nę ir Jogailos žmoną Jadvygą. monetose apjuostas lotyniška legenda Vengrijoje dvigubo kryžiaus simbolis MAGNA REGINA (Didžioji Karalienė), ga- perimtas iš Bizantijos XII a. pabaigoje. Venlėjo būti perimtas ir iš Vokiečių ordino, nes grijos karaliaus Vladislovo I garbei dviji buvo Ordino globėja. gubas kryžius paskelbtas šv. Vladislovo Liūtas krikščioniškame pasaulyje simbo- simboliu. Jogaila, krikšto metu gaudamas lizavo aukščiausią valdovą ir buvo siejamas Vladislovo vardą, kartu perėmė ir dvigubo su Jėzumi Kristumi. Mazgas Rytų krikš- kryžiaus simbolį. Dvigubas kryžius monečionių (stačiatikių) pasaulyje simbolizavo tose atsirado kaip valdovo ženklas, tačiau

kartu vaidino ir religinį vaidmenį, nes Vakarų Europos heraldikoje dvigubas kryžius taip pat simbolizavo krikštą.

Raitelio figūra monetose reiškė valdovą.

Tai buvo dinastijos ženklas, todėl raitelį, kaip valdovo simbolį, matome ir vėliau valdžiusių Vytauto, Kazimiero, Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetose. Sykiu valdovą simbolizavo dar vienas heraldinis simbolis – Stulpai.

Stulpų (Gediminaičių stulpų) simbolis atsirado Vytauto valdymo metais (1397 m.) ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas. Vėliau šis ženklas tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šį simbolį sutinkame ant Vytauto, Kazimiero, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų.

LDK kaip valstybę simbolizuojantis raitelis, skirtingai nuo valdovo portretinio raitelio, visada buvo vaizduojamas laikantis skydą su dvigubu kryžiumi. Raitelio simbolis LDK monetose išliko iki pat jų kaldinimo pabaigos (1707 m.), o vėliau jį matome ir ant bendrų Abiejų Tautų Respublikos pinigų. Stiprėjant unijos ryšiams su Lenkija, nuo Aleksandro Jogailaičio laikų (1492–1506) LDK monetose atsiranda dar vienas valstybinis simbolis – Lenkijos Erelis.

LDK monetose galima rasti ir daugiau simbolių. Tai valdovų monogramos bei jų dinastiniai herbai, LDK iždininkų herbai ir net monetų spaudų raižytojų bei kalyklų valdytojų ženklai.

APIE PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ (PSD)

SILANTAVIMAS – VAIKŲ DANTUKŲ APSAUGAI: AR ŽINOTE, KAD...

Jau aštunti metai Lietuvoje įgyvendinama Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Paslaugos teikiamos nemokamai, už jas moka ligonių kasos toms gydymo įstaigoms, su kuriomis sudarytos sutartys dėl šių paslaugų teikimo. Kasmet šiai programai išleidžiama vis daugiau lėšų (nuo 0,7 mln. Lt 2004 m. iki 1,8 mln. Lt 2012 m.).

• • •

•

•

•

Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.

Teikiamomis paslaugomis gali nemokamai pasinaudoti kiekvienas nustatyto mokyklinio amžiaus vaikas.

Dantukus silantais gali padengti gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Silantavimas – neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia, o grąžtas, kurio vaikai paprastai bijo, nenaudojamas. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Po to silantas sukietinamas, panaudojant specialią šviesą. Silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies ir dažniausiai silantavimo kartoti nebereikia.

Laikas, tinkamas silantavimui, gana trumpas. Geriausia dengti ką tik išdygusius dantukus, nes jie dar būna nevisai susiformavę, emalis porėtas, nevisiškai mineralizuotas. Visiškai dantų mineralizacijai reikia apie poros metų, todėl pirmuosius du metus po išdygimo dantukai yra ypač jautrūs kariesui.

Dančiui išdygus, jo vagelės greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių, o tada silantuoti jau per vėlu – ėduonis tik užkonservuojamas. Todėl gydytojai ir susiduria su pacientų nusivylimu silantais.

Nuo programos vykdymo pradžios iki 2011 metų beveik 300 tūkstančių vaikų buvo suteikta silantavimo paslauga. O 2013 ir 2014 metais vaikų dantukų silantavimui numatyta skirti po 2 mln. litų.

Jei jūs turite 6–14 metų amžiaus vaikų ir dar nepasirūpinote jų dantukais, kreipkitės į savo gydytoją odontologą – silantavimas nemokamas, o dantukai bus apsaugoti ir sveikesni.

Visa tai ir dar daugiau – www.vlk.lt rubrikoje „Žinoti sveika“ Valstybinė ligonių kasa