15min savaitraštis 2013.03.22 by 15min.lt

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.10 (1291) • 2013 m. kovo 22 d.

Verslas

Karaliaučiaus vilionės Rusijos valdoma Karaliaučiaus sritis deklaruoja ambiciją iki 2020 metų tapti langu į Europą. Toks Karaliaučiaus valdžios nusiteikimas gali vėl paskatinti Lietuvos investuotojų aktyvumą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

6-7 psl. Tyrimas

Skurdas iki gyvos galvos

A.Butkevičiaus Vyriausybės ramybės laikas baigėsi. Premjeras interviu „15min“ vardija nuveiktus darbus, o ekspertai juos vertina.

BFL nuotr.

Pensijų fondai reklamuojami kaip sočios senatvės garantas. Realesnis scenarijus – dėl papildomo kaupimo sumažėjusi „Sodros“ pensija ir dėl infliacijos bevertėmis tapusios jūsų santaupos. „15min“ aiškinasi, kaip sukaupti pinigų senatvei.

10-12 psl. Sportas

Broliai Maciai – aukos? E.Ovčarenko nuotr.

Per savaitę tapę įžymybėmis, tačiau vargu ar savo populiarumu galintys didžiuotis. Po išpuolio prieš R.Fernandezą išsiblaivę 42 metų broliai Maciai piktinasi: mušė vienas, o iki gyvos galvos diskvalifikuoti abu.

20 psl. I.Gelūno nuotr.

Sveikata

Sukaktis

Vaikų gydymas – pagal tėvų kišenės dydį

Seniausia grupė „Studija“: pražilę jaunuoliai

Muzikalių studentų prieš 35-erius metus suburta „Studija“ tapo ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančia muzikos grupe. Tačiau scenos veteranai dar turi parako. „Mes dar jaunuoliai. Tik patyrę“, – šmaikštauja jie. 55-ąjį gimtadienį šį mėnesį paminėjo ir muzikos grupės siela S.Januška.

22–23 psl.

28 psl.

Asmeninio albumo nuotr.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. kovo 22 d.

15min.lt apklausa

Šimto dienų blaivykla Vyriausybės šimtadienio išvakarėse vienas ministras atsivėrė: „Mane jau viskas šiame poste užkniso.“ Tiek daug problemų ir skylių, kurių nėra kuo užkaišyti. Kasdien. Nuo ryto iki vakaro. Net savaitgaliais. Taip, kietos ministrų kėdės palyginti greitai išblaivė A.Butkevičiaus Vyriausybę. Užteko šimto dienų ir nebeliko nei vasiukų, nei revoliucijų. Ekonomistai Vyriausybę giria už tai, kad į šiukšlių dėžę išmetė ją sudarančių partijų rinkimų pažadus. Nebus nei 1509, nei nemokamų pensininkų kelionių į šiltuosius kraštus, nei mokesčių reformos. Priešingai – bus tai, ko iki šiol nebuvo. Darbų tęstinumo kultūra. Kitaip tariant, centro kairės Vyriausybė tęs visus svarbiausius buvusios dešiniųjų Vyriausybės darbus socialinės apsaugos, energetikos bei finansų srityse. Priminsiu: tuos darbus, kuriuos dabartiniai valdantieji, būdami opozicijoje, maišė su žemėmis. Niekas neprieštarauja, net V.Uspaskichas premjerui neskambina iš savo ligos patalo. Kodėl? Todėl, kad reikia dirbti. Čia ne liežuviu malti. Kai kurie ministrai net stebina. Mažiausiai šnekantis energetikos ministras J.Neverovičius savo darže jau sutaupė tiek, kiek ankstesnei Vyriausybei nepavyko ištraukti iš viso šalies ūkio šešėlio. Saulės energetikos bumo suvaldymas leido valstybės ižde išlaikyti bent 500 mln. litų. Dar mažiausiai 100 mln. litų neišleista sumažinus elektros energijos gamybą iš brangių dujų Elektrėnuose. Dėl to mažiau nei planuota tuštėjo ir gyventojų piniginės, nes elektros kaina nekilo tiek, kiek buvo leidusi dešiniųjų Vyriausybė.

PROC.

Kaip vertinate pirmą šimtą Vyriausybės dienų? Geriau nei buvo galima tikėtis: padarė gerų darbų, dar nieko nesugadino (2491) 13 proc.

Apklausoje dalyvavo 18710 žmonių

Vyriausybė nuvylė: kol kas tik daug kalba, bet beveik nieko nedaro (5944) 32 proc.

A.Butkevičiaus Vyriausybė pradėjo daug geriau nei A.Kubiliaus kabinetas (5615) 30 proc.

Sunku vertinti, nes 100 dienų – per mažai rimtiems darbams (4660) 25 proc.

32 PROC.

Savaitės sukaktis

Šimtadienis

Užteko šimto dienų ir nebeliko nei vasiukų, nei revoliucijų. Kiti ministrai šneka daugiau ir pavojingiau, bet tik šneka, nes juos nuramina darbo grupės, iš kurių daug kas juokiasi. Susėda ekspertai, suskaičiuoja, ir net V.P.Andriukaitis prieš skaičių vėją negali papūsti. Žiūrėk, privačiai medicinai baimės įvariusi jo sveikatos apsaugos revoliucija baigsis tuo, jog lėšos bus tiesiog racionaliau skirstomos. 100 dienų Vyriausybėje buvo labai į naudą ir aplinkos ministrui V.Mazuroniui. Iki tol visuomet gynęs tik žmonių interesus, dabar V.Mazuronis jau leidžia sau ištarti, kad jei nepavyks sutarti su skalūnų žvalgybai besipriešinančiais žmonėmis, valstybė gali prievarta išpirkti jų sklypus. Nepaisant to, kad prieš tai pas tuos žmones lankęsis jo partijos lyderis R.Paksas žadėjo protestuotojus ginti nuo valdžios, vadinasi, ir nuo V.Mazuronio. Jeigu taip toliau, žiūrėk, vieną dieną V.Mazuronis, gindamas visuotinę renovaciją, prabils apie būtinybę naikinti kompensacijas už šildymą, o amžiną savo partijos pirmininką pasiųs kur nors pasigydyti nuo populizmo. Neįtikėtina, bet per 100 dienų Vyriausybėje šio to išmoko net lektorė iš Marijampolės. A.Pabedinskienė jau nebesišypso, kur nereikia, o į socialinės apsaugos klausimus leidžia atsakinėti savo viceministrams. Reikia manyti, ir netrukdo jiems dirbti. Žinoma, gal ir per didelė prabanga turėti ministrą, kuris bent jau netrukdo savo pavaldiniams dirbti. Bet, kita vertus, gal tai nėra blogiau nei ministras, kurio, pavyzdžiui, energetinių vizijų kaina matuojama šimtais milijonų litų.

30 PROC.

Rimo Valeikio pieš.

Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

13 PROC.

Pergalė. Algirdo, Viktoro, Rolio ir Waldemaro Vyriausybė išmiegojo 100 dienų. Per sukakties fejerverkus pabudo ir, tikriausiai, jau pradės dirbti.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

60000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Premjeras Algirdas Butkevičius:

„Aš dėl nieko nesiskundžiu“ Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Kol kas premjerui A.Butkevičiui daugiausia rūpesčių kyla dėl Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho bei sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio.

Šimtadienį mininčios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius jau susidarė ilgą nuveiktų, pradėtų ar tik suplanuotų darbų sąrašą. Bet daugiau galvos skausmo jam kelia ne atsigaunantis šalies ūkis, o koalicijos partneriai.

J.Kalinsko nuotr.

„Nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva“, – Vyriausybės 100 darbo dienų proga savaitraščiui „15min“ duotame interviu tikino premjeras. Anot jo, nepaisant iškart pasipylusios opozicijos kritikos, koalicija išliko stabili ir jau sugebėjo priimti sprendimų, kurie bent iš dalies pagerino piliečių padėtį. – Dar gruodį skundėtės, kad oponentai nesilaiko nerašytos taisyklės, naują Vyriausybę 100 dienų palikti ramybėje, bet guodėtės, kad kritika skatina įrodyti savo kompetenciją darbais. Nuo sausio minimali mėnesio alga (MMA) padidinta 150 litų. Kokiais kitais darbais galėtumėte pasigirti? – Aš dėl nieko nesiskundžiu, tiesiog iš karto po rinkimų pastebėjome, kad šiai Vyriausybei nebus leista dirbti 100 dienų. Kritika pasipylė tuoj pat, manau, tokiu būdu buvo siekta supriešinti koalicijos partnerius, Vyriausybę su Seimu ir prezidentūra.

„Mūsų koalicijoje kaip tik taip ir sprendžiami klausimai – nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva.“ Tačiau koalicija išliko stabili. Ministrų kabinetas dirba susitelkęs ir per 100 dienų pavyko priimti tokių sprendimų, kurie bent iš dalies pagerino žmonių padėtį. Padidinta MMA, tą reikėjo padaryti jau seniai. Vyriausybės analitikai parodė, kad per pirmuosius porą mėnesių neišsipildė niūriosios MMA didinimo oponentų prognozės – įmonės, jei ir atleido dalį darbuotojų, tai darė ne masiškai, be to, įtakos turėjo sezoniškumas. Į darbą buvo priimta 3,5 tūkst. daugiau žmonių nei atleista. Užvesta daugiabučių namų renovacijos programa, kuri leis sukurti naujų darbo vietų, paskatinti ekonomiką. Išskirtinį dėmesį skyrėme energetikai. Ankstesnė Vyriausybė dėl dujų kainos nesiderėjo, todėl mokame didžiausią kainą visoje Europoje, o mokesčiai už šildymą viršija gyventojų pajamas. Buvo suburta darbo grupė Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto sąnaudų ir naudos analizei atlikti. Jos pasiūlymus po Velykų nagrinėsime strateginiame Vyriausybės komitete, o vėliau nuspręsime, kuriuo keliu sukti Lietuvai – su atomine

elektrine ar be jos. Turime žinoti, ar tai bus ekonomiškai naudinga vartotojams. Mums pavyko pasiekti, kad elektros kaina būtų didinama mažiau, nei buvo suplanuota ankstesnės Vyriausybės. Jau gruodžio 19-ąją priėmėme sprendimą, kad Lietuvos elektrinė dėl sumažintų elektros gamybos kvotų 2013 metais iš dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ pirks mažiau dujų ir sutaupys 120–140 mln. litų. Įgyvendinant ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas (perdavimo veiklą atskirti nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos), vasarį Finansų ministerijai patikėjimo teise buvo perduotos UAB Visagino atominės elektrinės (VAE), kuri valdo gamintoją „Lietuvos energiją“ ir skirstytoją LESTO, akcijos. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, kurią irgi valdė VAE, akcijos perduotos Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei EPSO–G. Finansų ministerija tapo atsakinga už ūkinę-komercinę elektros energetikos sritį, o Energetikos ministerija – už strateginių uždavinių vykdymą. Toks sprendimas rodo mūsų Vyriausybės nuostatą plėtoti rinkų konkurencingumą. Investicijų klimatą geriname supaprastindami ir iš esmės spartindami teritorijų planavimą, parengtas Teritorijų planavimo įstatymo projektas. – Dėl artėjančio pirmininkavimo ES padidinote viceministrų skaičių, bet sunkiai sekėsi rasti, ką pasodinti į šias kėdas. Vyriausybės formavimas irgi užtruko kaip niekada ilgai. Vadinasi, jūsų koalicija turi daug mandatų Seime, bet tik ne profesionalų, galinčių užimti politines atsakingas pareigas? – Nė viena partija Seimo rinkimuose negavo absoliučios daugumos, todėl teko sudaryti valdančiąją koaliciją. Derybose buvo susitarta, kurių partijų atstovai vadovaus ministerijoms, aptartos viceministrų kvotos. Partijos turi teisę į viceministrus siūlyti savo kandidatus.

Nukelta į 4 psl.

>>>

Komentaras

4 | Politika >>>

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Kokia nauda iš A.Salamakino? Lietuva atsidūrė prie keisto pasirinkimo slenksčio – tarp galimybės ateityje gauti kelias dešimtis milijardų litų pajamų ir kvailybės, kurią įkūnijo ilgametis Seimo narys A.Salamakinas. Jį pamačiau televizijos reportaže apie diskusijas dėl skalūnų dujų gavybos, kur jis, žinoma, pasisakė „prieš“. Tai nenustebino, nes ar gali nustebinti žmogus, per patį krizės įkarštį pareiškęs, kad jam priklauso „padoresnis“ automobilis, kurio nuomai per ketvirtį išleisdavo 7 500 litų? Tuo metu, kai buvo atsakingas už kitų Seimo narių moralę. Nustebino tai, kad kolegos išleido į eterį tas A.Salamakino kvailybes, jų nekomentuodami, lyg ir leisdami suprasti, kad tai, ką jis sako, yra tiesa. A.Salamakinas pasakė štai ką (cituoju iš atminties): „Ar Lietuva gavo kokios nors naudos iš naftos išgavimo? Negavo. Todėl ir skalūnų dujų privačioms bendrovėms nereikia leisti išgauti. Tauta tegul naudojasi gėrybėmis, o ne privačios kompanijos.“ Būtų gražu ir beveik už širdies griebtų. Jei nebūtų taip nemokšiška ir kvaila. Nes teigti, kad Lietuva negavo naudos iš naftos išgavimo, arba, kaip sako A.Salamakinas, gėrybių, gali tik visiškas salamakinas. Tuo įsitikinti net nereikia didelės išminties ar kokių nors specialių žinių. Pakanka oficialių duomenų: vien pernai į biudžetą buvo sumokėta 35 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio.

Teigti, kad Lietuva negavo naudos iš naftos išgavimo, gali tik visiškas salamakinas. Palyginti su visu biudžetu, žinoma, nelabai daug, bet, kita vertus, net A.Salamakinas turėtų sugebėti suskaičiuoti, kiek „padoresnių“ automobilių už tuos 35 mln. Lt būtų galima nupirkti salamakinams. Tiesą pasakius, tai iš esmės už tuos milijonus tie automobiliai ir yra perkami, tik A.Salamakinas ir į jį panašūs tikriausiai iki šiol to niekaip nesugeba suprasti, nes turbūt mano, kad biudžetas atsiranda tik dėl to, kad jie už jį balsuoja. A.Salamakinas ir į jį panašūs, Seime nusprendę siūlyti maždaug metams stabdyti skalūnų dujų žvalgybą, taip pat tikriausiai nesupranta, kad nauda iš privačių bendrovių Lietuvoje išgaunamos naftos ateina ne tik per naftos ir dujų išteklių mokestį, sumokamą tiesiai į valstybės biudžetą. Yra dar ir pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto mokesčiai, kuriuos tos privačios, naftą išgaunančios bendrovės moka. Be to, jose dirba Lietuvos piliečiai, gaunantys algą ir mokantys pajamų, „Sodros“ mokesčius ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tų piliečių, dirbančių naftą išgaunančiose įmonėse, yra keli šimtai, o jų algos yra didesnės nei vidutinė šalies alga. Ar tai nėra nauda Lietuvai? Ne salamakinams atsakymas akivaizdus. Bėda, kad sprendimus priima salamakinai. Tie sprendimai verti kelių dešimčių milijardų litų. Tų pačių milijardų, kurių mes arba, kaip sako A.Salamakinas, tauta gali negauti dėl kvailų sprendimų. Bet gal mums nereikia tų dešimčių milijardų litų, nes turim A.Salamakiną? Lieka tikėtis, kad Vyriausybė nuspręs kitaip, nepaklausys salamakinų ir priims sprendimus, kurie bus naudingi tautai, o ne tiems, kurių svarbiausia nauda – važinėti padoresniu automobiliu. A.Salamakinas tada galės pasiimti kastuvą ir kartu su kitais salamakinais eiti kasti gėrybių tautai. Gal tada iš jo bus naudos.

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Atkelta iš 3 psl.

Daugelio viceministrų kandidatūros buvo aptariamos ir koalicijos politinėje taryboje. Ministrai tiesiogiai atsakingi už savo sritį, todėl buvo atsižvelgiama į jų pageidavimus ir reikalavimus formuojant komandas, gal todėl formavimas užtruko, tačiau kompetentingų žmonių turime pakankamai.

A.Butkevičius mano, kad turi kuo pasigirti. J.Kalinsko nuotr.

– Vis dėlto ypač sunkiai ministrų ir viceministrų ieškojo valdžios jau ragavusi Darbo partija, kurią užgulusi ir juodosios buhalterijos bylos našta. Ar sutinkate, kad „darbiečiai“ – silpnoji koalicijos grandis? – Darbo partijos byla yra teisėsaugos institucijų reikalas, leiskime joms dirbti, ir tai niekuo nesusiję su žmonių, dirbančių koalicijoje, kompetencija. O „darbiečiai“ tikrai nėra silpnoji grandis. – Susidaro įspūdis, kad jums sunkiai pavyksta suvaldyti partnerius, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Jos deleguotas kultūros viceministras svarbiausia savo užduotimi paskelbė dvikalbių užrašų tautinių mažumų gyvenamose vietose ir nelietuviškų asmenvardžių rašymo dokumentuose įteisinimą. Partija pasiūlė uždrausti abortus ir mokyklose įteisinti privalomą tikybos mokymą. – Kiekvienas koalicijos partneris turi teisę turėti savo nuomonę, jei nuomonės išsiskiria, privalo vykti dialogas. Mūsų koalicijoje kaip tik taip ir sprendžiami klausimai – nuomonių išsiskyrimas dar nereiškia, kad koalicija griūva. Vadovaujamės Vyriausybės programa, o sprendimus priimame diskutuodami su visais koalicijos partneriais. – Kaip vertinate dviejų koalicijos partijų – Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ – sprendimą susijungti? – Tai yra šių dviejų partijų reikalas. Jokios grėsmės čia neįžvelgiu. – Vėl užvirė košė su pensijų reforma. Ar reforma bus įgyvendinama ir kada būsimiems pensininkams nereikės nuolat sukti galvos dėl pajamų senatvėje?

– Nuo metų pradžios įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pataisos. Dabar žmonės, kurie iki šiol pensijai kaupė pensijų fonduose, nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio turi apsispręsti, kaip kaupti toliau.

Savaitę Socialinių reikalų ir darbo bei Finansų ministerijos skaičiavo, kiek papildomai lėšų iš biudžeto reikės reformai, nes visi sprendimai turi būti pagrįsti ekonomikos galimybėmis, būtent dėl to ir kilo sujudimas. Bet reforma

Bet vis dėlto sprendžia politikai. Toks jausmas, kad bandoma slėptis už ekspertų. Socialdemokratai turėjo ketverius metus ieškoti specialistų ir aptarti įvairius sprendimus.

sprendimai kad ir dėl mokesčių, skalūnų dujų, renovacijos. Ateis laikas, kai reikės spręsti, ir tuomet, bijau, nugalės politikų interesai.

Slepiasi už ekspertų Vytautas Dumbliauskas, politologas

„Labiausiai pabrėžčiau šios Vyriausybės atsargumą – visais aštresniais klausimais sudaromos darbo grupės. Viena vertus, gražu – sena europietiškos civilizacijos svajonė, kad valstybę valdytų išmanantieji, kaip sakė Platonas, filosofai. Šiuo požiūriu Vyriausybė nusipelno pagarbos, kad neskuba kirsti, spręsti, o atiduoda ekspertams, išklauso įvairių nuomonių. Galbūt sprendimai yra kokybiškesni.

Ekspertai gali pasakyti dvi priešingas nuomones. Vieni sako, kad reikia atominės elektrinės, kiti – kad ji yra per didelė našta, o galutinis žodis priklauso politikams. Laukiu, kada bus tie politiniai

Politikai turi rūpintis, kaip patikti. A.Butkevičius dabar ant bangos – jam irgi norisi patikti rinkėjams. Jis – visai kitokia asmenybė nei A.Kubilius. Šis yra žiauresnis, – lyg generolas, kuriam nelabai rūpi eilinių kareivių buitis, būtis ir savijauta,

Politika | 5

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Trumpai Socialdemokrato A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė įgaliojimus dirbti gavo 2012 m. gruodžio 13 d. Ją suformavo keturios politinės jėgos – socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

nėra stabdoma. Dabar žmonių, kurie yra pasirašę sutartis su privačiais pensijų fondais, iš viso yra 1,07 mln. Jei iš jų bent 50 proc. pasirinktų tęsti kaupimą privačiuose pensijų fonduose, prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, tai 2014 m. iš valstybės biudžeto tam reikėtų 109 mln. litų. – O kaip dėl vangios daugiabučių renovacijos? Ji laikoma bene didžiausia ankstesnės Vyriausybės nesėkme. Kokių receptų paspartinti renovaciją turite jūs? – Dėl to, kad ketverius metus renovacijos programa nejudėjo iš vietos, manau, kaltas yra pasirinktas netinkamas žmonėms modelis. Mes pasiūlėme naują modelį. Būsto savininkams nereikia patiems prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų. Atlikus renovaciją, būtų sutaupyta šilumos energijos, o už investicijas sumokama bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. – Pernai referendume gyventojai tarė aiškų „ne“ naujai atominei elektrinei, tačiau Visagino jėgainės projektas dar nepalaidotas. Ką Vyriausybė su juo darys? – Po referendumo Seimas patvirtino rezoliuciją, kuria iki 2013 metų gegužės 15 dienos pasiūlė Vyriausybei įvertinti rezultatus. Darbo grupė tikslina Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, nagrinėja galimas strategines alternatyvas, taip pat įvairiais aspektais vertina VAE projektą. Siekiame ekonomiškai optimalios ir vartotojams palankios apsirūpinimo elektros energija ir kitais ištekliais strategijos. Vyriausybė laikosi pozicijos, kad VAE projekto tęstinumas įmanomas, jei projektas yra ekonomiškai naudingas vartotojams ir toliau būtų vystomas su regioniniais partneriais.

BFL nuotr.

jis sprendžia strateginius klausimus, kaip pasirodyti mūšyje. A.Kubiliui svarbiausia buvo išlaikyti fiskalinę drausmę. A.Butkevičius rūpinasi kiekvienu kareiviu. Pirmtakui galima tik pasapnuoti apie tokius reitingus kaip įpėdinio, nors A.Butkevičius kol kas nieko doro nenuveikė. A.Kubilius lyg ir daugiau padarė – sulaikė krizę, nors ir žiauria kaina, kurią mokės ateities kartos. Lietuvoje nėra linksma, o A.Butkevičius duoda stiprią viltį. Jei ji sužlugs, reitingai eis velniop.

Lėto veikimo Vyriausybė Andrius Kubilius, ekspremjeras, Seimo opozicijos lyderis

„Sveikinu Vyriausybę išgyvenus pirmą 100 dienų. „Išgyvenimas“, ko gero, yra svarbiausias šių dienų bruožas. Vyriausybė paveldėjo iš mūsų gerą ekonomikos ir finansų situaciją, todėl gali dirbti neskubėdama. Tai pavertė ją „lėto veikimo Vyriausybe“. Užtenka pažiūrėti į tuščias posėdžių darbotvarkes, kad suprastume, jog kol kas Vyriausybė nežino nei ką svarstyti, nei ką spręsti. Kartais toks neskubėjimas sveikintinas, nes padaroma mažiau populistinių klaidų, pavyzdžiui, staiga padidinti minimalią mėnesio algą 25 proc. Šio veiksmo neigiamas pasekmes jau matome – lėčiau mažėja ar visai nemažėja nedarbas. Naujoji valdžia spėjo įrodyti, kad jai geriausiai sekasi kovoti su pačia savimi ir taip sukurti dramatiškai svarbios veiklos įspūdį. Socialdemokratui A.Salamakinui populistiškai paskelbus, kad skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba Lietuvoje turi būti sustabdyta, „tvarkiečių“ aplinkos ministras V.Mazuronis skuba nagrinėti JAV patirtį, įdarbinama visa Mokslų akademija, kad premjeras galėtų pasakyti, jog A.Salamakinas neteisus.

Naujoji valdžia spėjo įrodyti, kad jai geriausiai sekasi kovoti su pačia savimi. Lietuva su nerimu turėjo stebėti dramatišką kovą dėl pensijų sistemos reformos, kai socialdemokratas A.Sysas ir premjero patarėjas S.Jakeliūnas paskelbė, kad ją reikia stabdyti, nes ji tariamai tarnauja tik turtingiesiems. Premjeras visą savaitę turėjo kovoti, kad Vyriausybė paskelbtų paprasčiausią būsimų pensijų skaičiuoklę, nes ši yra visas valdžios indėlis į reformą. Tą patį matome premjero kovose su V.Andriukaičio „revoliucijomis“ sveikatos apsaugoje ar R.Pakso „referendumais“ dėl euro įvedimo. Tik tokios kovos, matyt, premjerui neleido suformuoti aiškesnės Vyriausybės ekonominės vizijos: kokiems prioritetiniams darbams ekonomikos reikaluose Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį. Viename interviu A.Butkevičius nurodė, kad Vyriausybė rūpinsis tik renovacija, šilumos ūkio pertvarka ir gyvulininkyste, taip spręsdama tiek nedarbo, tiek didesnės pridėtinės vertės gamybos problemas. Niekas nesiginčija dėl renovacijos ar šilumos ūkio pertvarkos svarbos, bet stebina, kad premjeras nė puse žodžio neužsimena apie aukštąsias technologijas, inovatyvią ekonomiką ar investicijų pritraukimą. Nesinorėtų tikėti, kad įsivaizduojama, jog nedarbo problemos bus sprendžiamos visiems tampant statybininkais ar gyvulių augintojais.“

Verta aštuoneto Prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

„Aštuonetą, ir gana tvirtą, Vyriausybei tikrai parašyčiau. Pirmiausia – dėl minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimo iki 1000 litų. Mes seniai akcentavome būtinybę vidutinį gyvenimo lygį didinti iš apačios, nes reikia auginti vidaus vartojimą, bendrą gyventojų pasitenkinimą ir darbo rinkos patrauklumą. Šie veiksniai priklauso ne tik nuo BVP augimo, verslo sąlygų, bet ir nuo žmonių pasitenkinimo. MMA pakelta gana stipriai – mažas pajamas gaunančių dirbančiųjų atlyginimas į rankas išaugo beveik 180 Lt. Sprendimas teisingas ir turėtų būti nuosekliai tęsiamas ateityje, MMA turėtų augti sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Reikia mokėti už realų darbą. Jei jau esame ES nariai, orumas ir žmogaus teisės turi būti norma. Jei žmogus tinginys, turi būti atleistas, o jei dirba, reikia ieškoti būdų, kad atlyginimas leistų jam patenkinti minimalius poreikius. Negalima sakyti, kad didesnė MMA trukdo mažinti nedarbą. Pastaruosius 5–10 metų sausį nedarbas beveik visada didėdavo. Rinkoje atsiranda naujų žmonių, įmonės prisiderina prie naujo biudžeto. Vasaris, atvirkščiai, buvo pozityvus – gerokai sumažėjo bedarbių, nuo sausio daugėja laisvų darbo vietų. Kai kurios bendrovės tikrai neturi pinigų. Premjeras leido kreiptis dėl galimybės atidėti atlyginimo pakėlimą, bet jis nebuvo pakankamai principingas. Tikrai galima leisti nedidinti atlyginimo, jei verslo įmonės neturi pinigų, bet reikia apibrėžti sąlygas, nes viena įmonė iš tiesų neturi lėšų, o kita šiaip paprašys. Todėl Vyriausybei ir negalima rašyti dešimtuko, kaip ir dėl ryžto trūkumo. O dėl pensijų reformos – negerai kalbėti apie jos stabdymą. Yra tiesos, kad gaunantieji didesnes pajamas daugiau laimi iš kaupimo, nors, jei žmogui 50 metų ar daugiau, niekas nesikeičia. Bet kalbama ne apie žmogų arti pensinio amžiaus, o apie jaunąją kartą, padėtį po 10–25 metų, kai gerokai padaugės vyresnių žmonių. Vyriausybė priėmė saliamonišką sprendimą.

Negalima sakyti, kad didesnė MMA trukdo mažinti nedarbą.

Gerą senatvę reikia užsidirbti. Dabar vienas dirba pagal verslo liudijimą, kitas gano karvutes, o paskui sakome: chebra, kur mano pensija? Taip negerai. Žinoma, turėsite teisę reikalauti ir jums bus sumokėta, bet kiti nukentės. Laikas formuoti atsakingos gerovės modelį. Einama ta kryptimi, nors gal dar ne viskas padaryta. Reikia sugriežtinti pensijų fondų investavimo sąlygas, kad jie labiau tarnautų socialiniam interesui.

Verslo lūkesčiai – nemaži Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

„100 dienų nėra laikas, per kurį būtų priimta naujų sprendimų ir jie įgytų galią. Vyriausybę galime vertinti avansu, nes kol kas jaučiame buvusių vyriausybių sprendimų pasekmes. Padidinę minimalią mėnesio algą jie įgyvendino savo rinkimų pažadą. Tai daugiau reikšmės turėjo smulkioms, regionuose dirbančioms įmonėms. Pozityviai reikėtų vertinti, kad Vyriausybė nedarė drastiškų mokesčių reformų, priešingai nei ankstesnė. Tai, ypač mokesčių srityje, leidžia tikėtis prognozuojamumo. Kalbos apie progresinius mokesčius kelia nerimą, bet darbo grupė turi užtektinai intelektinio potencialo priimti subalansuotus sprendimus.

Negirdime apie verslo sąlygų gerinimą. Nekalbama apie darbo santykius. Energetikos darbo grupė skaičiuoja, kaip įgyvendinti svarbiausius nacionalinės energetikos strategijos siekius – konkurencingą kainą ir nepriklausomybę. Nėra nusiteikimo paaukoti viską ant vieno aukuro – atominės elektrinės, žiūrima plačiau. Iškeltas geras prioritetas – šilumos energijos kaina, nes mes šilumai išleidžiame nepalyginamai daugiau nei elektrai. Kai kas dar negavo saulės šviesos, kad galėtų greitai augti. Negirdime apie verslo sąlygų gerinimą. Girdėjau, kad bus atgaivinta Saulėtekio komisija – geras A.Kubiliaus Vyriausybės kūrinys, tik neišplėtotas. Valstybės konkurencingumui svarbiausia – verslo aplinka, išlaisvinti žmonių kūrybiškumą. Verslo bandantys imtis žmonės, ypač jaunoji karta, yra nusivylę administraciniais barjerais, tikrintojų armijomis, todėl emigruoja. Nekalbama apie darbo santykius. Ana Vyriausybė buvo parengusi teisingas ir subalansuotas įstatymų pataisas, tik jos atėjo ne visai laiku – keli mėnesiai iki rinkimų ir Seime buvo nepriimtos. Jei dabartinė Vyriausybė jas priimtų, valstybės konkurencingumui padėtų gerus pamatus. Po juodo periodo renovacijos srityje dabar energijos kiekis bent paleisti procesą didelis. Aplinkos ministras V.Mazuronis labai stengiasi jį išjudinti, dėmesys iš Vyriausybės – milžiniškas. Bijau, kad neperdegtų ir neapsižiotų per didelio kąsnio. Renovacija turėtų išjudėti, bet nededu daug vilčių, kad šiemet turėsime renovuotus kelis šimtus namų, greičiau – keliasdešimt. Jei dėmesys neatslūgs, kitais metais matysime gerų rezultatų. Keistas žingsnis – sveikatos sistemos pertvarkymai. Reikėtų lygiaverčiai įsileisti privatų kapitalą ir žiūrėti, kas naudingiau valstybei, kad žmonėms būtų teikiamos kokybiškos paslaugos. Savo pinigus turėčiau pas geriausią gydytoją nunešti, o ne kur esu prirašytas.“

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Paragaukite brangiausio sūrelio Mūsų šalis yra pigi. Ne tik pagal pragyvenimo lygį. Mūsų šalyje dominuoja pigaus gyvenimo filosofija. Prekybininkai didžiuojasi galėdami klykti reklaminiuose stenduose – „Pigu!“, o mūsų piliečiai seka šį keturraidį kaip amerikietis – dolerio ženklą. Mes tikime, kad pavalgę „sriubą, karštą ir kompotą už 8 Lt“, neiškreipiame realybės. Mums atrodo, kad teisingai pasielgėme su savo skrandžiu, ir kavinė teisingai įvertino savo paslaugą, dėl to gyvuos dar daug metų ir galės mus džiuginti panašiais gastronominiais pasiūlymais už stebuklingą kainą. Iš tikrųjų, nei viena, nei kita nėra tiesa. Man gal ir nekliūtų ši lietuviška piguvos manija, jei dėl jos banke būtų daugiau santaupų, bet... Pigaus gyvenimo filosofija veda tik į… pigų gyvenimą. Nesu tikras, ar žodis „pigus“ savo prasme tautos smegenyse jau pasivijo anglišką „cheap“, kuris, be mažos kainos, dar reiškia prastą skonį, suktumą ir blogus gyvenimo pasirinkimus, bet šiuo tekstu tikrai norėčiau tokį supratimą paskatinti. Paimkime paprastą kasdienį ir visiems įkandamą produktą. Ant mano stalo – du glaistyti sūreliai: pigiausias ir brangiausias: 38 ct ir 1,07 Lt. Neaiškinsiu, kad jų sudėtys labai skirtingos, kad pigesniuose produktuose visada būna daugiau nenatūralių priedų, kad jų skonis skiriasi kaip diena ir naktis, ir kad atitinkamos tarnybos pigesniojo net neleido vadinti sūreliu, dėl to jis pavadintas sūrelio desertu.

6 | Verslas

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Karaliaučius vėl Rusijos valdoma Karaliaučiaus sritis deklaruoja ambiciją iki 2020 metų tapti Rusijos vitrina ir tikru langu į Europą, o tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, iki tol ketinama padidinti 6 kartus. Toks Karaliaučiaus valdžios nusiteikimas gali vėl paskatinti Lietuvos investuotojų aktyvumą, nes dabar jų planuose dominuoja kita kryptis – Baltarusija. Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt Lietuvos tiesioginių investicijų apimtys Karaliaučiuje mažėja nuo 2009 metų. Kalbantis su verslininkais susidaro įspūdis, kad ankstesnis susidomėjimas yra gerokai apsilpęs, o investicijos suka į Baltarusiją. Tai patvirtina ir naujausia statistika: 2012 metų rugsėjo 30 dienos duomenimis, tiesioginės Lietuvos investicijos Baltarusijoje siekė 251,26 mln. Lt, o Karaliaučiuje – 146,62 mln. Lt. Todėl Karaliaučiaus valdžios kalbos apie srities plėtrą ir tiesioginių užsienio investicijų skatinimą gali paskatinti lietuvius vėl atsigręžti į šią Rusijos sritį.

Karaliaučiuje įsitvirtinę Lietuvos verslininkai mato šviesias perspektyvas. 123rf.com nuotr.

grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. „Vičiūnų“ grupė koją į Karaliaučių įkėlė dar 2002 metais. Tilžėje (Sovetske), laisvojoje ekonominėje zonoje, buvo įkurta OOO „Vichiunai-RUS“. Dabar ji gamina daugiau nei 1500 pavadinimų produktų, kurie parduodami Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir Moldovoje. „Apskaičiavome, kad iš Baltarusijos mūsų produkcija didžiausius Rusijos miestus, Kazachstaną pasieks pusantros dienos greičiau nei dabar iš Karaliaučiaus. Labai svarbu, kad taip atsiranda galimybė produkcijai kirsti mažiau sienų“, – pasakoja V.Matijošaitis. asakoja a asa oja V.Mat . att

KARALIAUČIUS

Norėjau pabrėžti ką kita. Tiesdami ranką prie pigiausio kategorijos produkto, mes nubrėžiame savo šeimos gyvenimo liniją. Plonu lūžinėjančiu prasto grafito pieštuku. Mes nukreipiame savo gyvenimo laivą į Piguvos upę. Mūsų natūralų elgesį – gauti reikiamus daiktus reikiamu metu – pakeičia suformuotas noras pirkti daiktus su nuolaidomis, kai to reikia prekybos centrams. Aš girdžiu jūsų protestus – nėra pinigų! Štai jums naujiena – jų todėl ir nėra, kad niekada nekreipiame dėmesio į jų gausinimą. Mes gi nuolaidų medžiotojai, susikoncentravę į tai, kaip čia pigiau prasisukti. Mums tik atrodo, kad darbdavio, krizės ir aplinkybių kaltė, kad mažai uždirbame. Iš tikrųjų – viskas logiška. „Mažai“ yra mūsų gyvenimo šūkis! Nuo jaunų dienų mes „jamam“ viską, kas kainuoja mažai. Todėl, kai ateiname pas pirmą darbdavį, kuris klausia, kiek norime uždirbti, pradedam muistytis, prakaituoti, ir, galiausiai, išlemename iš karto su nuolaida: pradėčiau nuo minimumo… Minimumas yra MAŽAI! Mažiausiai, kiek gali būti. Štai jums pirkti pigiausią sūrelį! Šykštus moka du kartus. Skirtingų pasaulio tautų atrasta viena ir ta pati tiesa negali klysti. Pigus maistas smogia atgal per išlaidas sveikatai. Pigus būstas – tai kasdienis erzėjimas dėl buitinių nepatogumų. Pigus automobilis – trumpaamžis, nesaugus arba brangus išlaikyti. Pigu – būna. O štai stebuklų – ne. Jei perkat pigiai, sumokate kažkuriuo kitu būdu. Blogiausia, kad pigi gyvenimo filosofija įsuka į užburtą ratą: pigu – bloga kokybė – blogas gyvenimas – maža savivertė – maža alga – pigūs pasirinkimai – ir vėl viskas pigu! Įsivaizduokite savo gyvenimo epilogą: tai bent pigiai pragyvenau! Veža? Manęs irgi ne. Pradėkite nuo mažų dalykų. Šiandien.

Karaliaučiaus sritis

Karaliaučiaus pertvarkos ir augimo mo galimybės jau yra surikiuotos valstybinėje programoje „Socialinė ir ekonominė Kaliningrado srities plėtra iki 2020 metų“. Apie ją prieš kelias savaites kalbėjęs Karaliaučiaus srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas neslėpė, kad Karaliaučius nori tapti Rusijos vakarietiška vitrina. Be to, jis nusiteikęs siekti, kad „visi 140 mln. Rusijos piliečių galėtų atvažiuoti į Rusijos Europą ir ja didžiuotis“. Gerų norų neužtenka „Karaliaučius geranoriškai priėmė užsienio investuotojus jau prieš 10 metų, tokia atmosfera išlikusi ir dabar, tačiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendimus. Pavyzdžiui, dalį produktų gamybos iškelsime į Baltarusiją, nes gamykla Karaliaučiuje tapo per ankšta“, – „15min“ dėstė „Vičiūnų“ įmonių

Baltarusijoje bendrovė jau išsinuomojo sklypus laisvojoje ekonominėje zonoje ir dabar planuoja statybas. Tačiau ir Baltarusija, ir Karaliaučiaus sritis turi vieną bendrą bruožą – ten trūksta darbo jėgos. „Šiuo metu Lietuvos verslas akivaizdžiai suka vairą į Baltarusiją. Iš šio aktyvumo sprendžiu, kad ten galima lengviau uždirbti ilgesnį rublį, tačiau mes ir toliau liekame Karaliaučiuje“, – sako PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius. PST jau prisijaukino Karaliaučių, o Baltarusijos rinka atrodo per daug pavojinga. Panevėžiečiai Karaliaučiuje darbuojasi jau 15 metų, ten turi savo filialą ir antrinę įmonę „Baltlitstroij“. Lietuviai statybininkai šiuo metu vykdo tris didelius projektus: bendrovės „Bazovij Element Baltiki“

užsakymu rekonstruoja j K Karaliaučiaus li či miesto kino teatrą „Rossija“, kuris taps prekybos centru su kino salėmis. Šio užsakymo vertė siekia apie 76 mln. Lt. Neseniai įmonė pradėjo ir Svetlogorsko muzikinio teatro statybas – bendra šios sutarties vertė yra 180 mln. Lt , o Tilžėje baigiami statyti miesto valymo įrenginiai, šio projekto bendra vertė – apie 100 mln. Lt. „Dėl prekybos centro užsakymo teko rungtis su turkais ir lenkais, bet pavyko įrodyti, kad mūsų siūloma kaina ir kokybė yra geriausia“, – „15min“ pasakoja D.Gesevičius. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį PST grupė patyrė nuostolių, kuriems įtakos turėjo jos veikla Karaliaučiuje, tačiau „Baltlitstroij“ atliko papildomų darbų ir per trečiąjį 2012 metų ketvirtį neigiamą rezultatą pavyko išlyginti.

S.Juciaus tragedija Investuotojus iš Lietuvos buvo išgąsdinusi šiaulietį verslininką S.Jucių Karaliaučiuje ištikusi tragedija. S.Jucius Karaliaučiuje buvo žinomas verslininkas, sėkmingai plėtojo statybų verslą. Tačiau 2007 m. statybų bendrovės „Roslitstroj“ savininkas 56 metų S.Jucius dingo be žinios. Buvo iškelta ir tirta daugybė versijų, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad S.Jucių pražudė konfliktas su vietos nusikaltėlių autoritetu Ivanu Ševaljė (nuotr.), kuris užsiėmė ir legaliu statybų verslu. I.Ševaljė nepatiko, kad bendrovė „Roslitstroj“ šalia jo privataus namo

„15min“ nuotr.

Tiesdami ranką prie pigiausio kategorijos produkto, mes nubrėžiame savo šeimos gyvenimo liniją.

pradėjo statyti daugiabutį. Susitarti nepavyko, S.Jucius neišsigando ir grasinimų. Tuomet I.Ševaljė pasamdė keturis žudikus, kurie pagrobė S.Jucių ir jį nužudė. Sukapoti verslininko palaikai rasti tik 2011 m. rudenį. Po S.Juciaus mirties buvo nužudytas ir jo įpėdinis Aleksandras Semkinas. Įbauginti likę „Roslitstroj“ vadovai pardavė bendrovę vietos verslininkams. 42 metų I.Ševaljė nesulaukė teisingumo – 2011 m. gegužę Karaliaučiuje jis buvo nušautas.

Verslas | 7

15min • 2013 m. kovo 22 d.

traukia Lietuvos verslą Lietuvos tiesioginės investicijos Karaliiaučiu uje metų pabaigoje, tūkst.Lt METAI 20 2007 07

2 0 20 08 8

20 009 09

2010 20 10

2011 20 11

2012 20 2*

Inve ve esttuo u toja ai In nve vest sttic i ijijoss

236.511 276.8 236 835 35 190.3 317 178.734 179.057 146.6 6 62 20 0

Šal alti tiiniiss:: Sta tati tist stik st ikos oss dep epar arta ar tame m nttas me

V.Matijošaitis:

BFL nuotr.

„Karaliaučius geranoriškai priėmė užsienio investuotojus, tačiau verslo logika diktuoja kai kuriuos sprendim mus us.“ . sprendimus.“

Nebeliko klubo Lietuvos verslo pulsą Karaliaučiuje šiandien yra gerokai sunkiau užčiuopti nei, pavyzdžiui, 2000 metais, kai ten buvo įkurtas Lietuvos verslo klubas. Tuomet, pasak buvusio Lietuvos generalinio konsulo Karaliaučiuje Evaldo Ignatavičiaus, atrodė, kad lietuvių yra kiekviename sektoriuje – jie tiesė kelius, statė namus, gamino dešras. „Labai norėjome išnaudoti šį potencialą, todėl telkėme pavienius Lietuvos verslininkus į vieną organizaciją. Taip stiprinome jų „svorį“, didinome galimybes kelti mums rūpimus klausimus tiek Karaliaučiaus srities, tiek Lietuvos pareigūnams“, – prisimena E.Ignatavičius.

* 20 2012 12 09 3 30 0

Vienu metu klubas vienijo maždaug 15–20 Lietuvos verslo atstovų, o jo prezidentu tapo dabar jau a.a. Stanislovas Jucius. Jo vadovaujamas verslo klubas rengė susitikimus su į Karaliaučių atvykstančiais Lietuvos ministrais, buvo susitikęs su tuomečiu premjeru, taip pat jau šviesaus atminimo Algirdu Brazausku, vietos muitinės ir pasienio vadovais, nes vienas aktualiausių klausimų verslininkams tada ir dabar yra sienos kirtimas. Šio klubo nariai bendravo ir neoficialiai, dažniausiai susirinkę S.Juciaus biure, nes šis buvo nepralenkiamas kepsnių meistras. Karaliaučiuje dirbantys verslininkai svarsto, kad Lietuvos verslo klubas galėjo sunykti dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos įmonės, kurios ten dirba sėkmingai, išsiverčia ir be jo. Kita vertus, ir vietos valdžios struktūros turbūt nelabai suinteresuotos, kad užsienio verslininkai jungtųsi į organizacijas. Be to, po 2009 metų lėšų apkarpymo ir Lietuvos generalinio konsulato ištekliai menki, tad jis nebeturi galimybių aktyviai užsiimti ekonomine veikla. Reikia sūrio ir skilandžių Dabartinis Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Vaclavas Stankevičius tikina, kad S.Juciaus mirtis neturėjo esminės įtakos Lietuvos ir Karaliaučiaus srities verslo santykiams. Lietuviai šioje Rusijos valdomoje srityje toliau dirba ir kaip eksportuotojai, ir kaip investuotojai. Statistikos departamento 2012 metų duomenys rodo, kad lietuviai Karaliaučiuje daugiausia yra investavę į apdirbamąją gamybą ir statybas. „Pastaruoju metu pastebime, kad Lietuvos verslininkai aktyviau ėmė dairytis nišų Karaliaučiuje, jie tiria ir galimybes investuoti. Dirbti šioje rinkoje juos skatina ir pigesni energetiniai ištekliai – dujos, elektra, benzinas. Labai aktyvios mūsų

statybų, kelių tiesimo bendrovės. Viena iš didžiausių investuotojų „Arvi“ statys naują cukraus fabriką, savo pajėgumus plečia ,,Kaliningrado delikatesas“, – „15min“ pasakoja V.Stankevičius. Jo teigimu, didžiausią paklausą Karaliaučiaus srityje turi maisto produktai – pienas, sūris, varškė, skilandžiai, alus, todėl šio krašto gyventojai dažnai vyksta į Lietuvą apsipirkti. Mūsų prekybos centruose jie randa didesnį ir įvairesnį lietuviškų maisto prekių asortimentą, taip pat ir mažesnes kainas. Aktyvia rinkodara Karaliaučiuje užsiima ir AB „Vilkyškių pieninė“, kuri kaimynams tiekia šviežius pieno produktus ir sūrius. Šiuo metu bendrovės produkcija prekiauja vienas didžiausių prekybos tinklų – „Victoria“, tačiau lietuviškų produktų turėtų pasirodyti ir kito prekybos tinklo parduotuvių lentynose. Jie šią maždaug milijono vartotojų rinką pasiekia per parą. „Mūsų tiekiama produkcija yra premium klasės, modernesnėse pakuotėse, todėl, palyginti su vietine, yra brangesnė“, – „15min“ informuoja „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Jo vadovaujama bendrovė ir toliau žada apsiriboti tik eksportu į Karaliaučių, nes ten plėtoti gamybą būtų sudėtinga dėl žaliavos trūkumo.

kliento diena

MAXIMA padėka klientams – 500 kilogramų torto Kovo 19 diena – Kliento diena, todėl didžiausių miestų parduotuvėse MAXIMA klientai buvo vaišinami MAXIMA tinklo konditerijos meistrų iškeptais tortais, kurių kiekvienas svėrė daugiau kaip po 100 kilogramų. Mažiausiose tinklo parduotuvėse klientams buvo išdalinta daugiau nei 6000 pakelių arbatos „Ačiū“. Gaivių jogurto kremo tortų su vaisiais tą dieną galėjo paragauti apie 20 000 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio parduotuvių MAXIMA klientų. Tortams kepti buvo sunaudota 600 kiaušinių, 100 litrų grietinėlės, 50 litrų jogurto ir 50 litrų medaus, papuošimui ir įdarui – 15 kilogramų baltojo šokolado ir 100 kilogramų mandarinų. „Kliento diena – graži proga padėkoti klientams už tai, kad jie renkasi mūsų tinklo parduotuves. Būtent todėl ant tortų didžiosiomis raidėmis užrašėme „AČIŪ“. Kiekvienas klientas mums išties svarbus, lojalumas ir šypsena – geriausias mūsų darbo įvertinimas“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė. Lietuvoje Kliento diena minima trečius metus. Šventės tradicijos mūsų šalyje dar tik kuriamos, bet tikimasi, kad kasmet atsiras vis daugiau ją mininčių įmonių. Šią dieną siekiama pagerbti klientus ir padėkoti už tai, kad jie yra.

10 | Tyrimas

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Dabartiniai pensininkai skundžiasi, kad skursta. Bet tiems, kurie į pensiją išeis po dešimt ar dvidešimt metų, gali būti dar blogiau.

Žinia būsimiems pensininkams: nei „Sodra“, nei pensijų fondai nepadės

A.Ufarto/BFL nuotr.

Skurdas iki gyvos galvos Pensijų fondai reklamuojami kaip sočios senatvės garantas. Tačiau toks teiginys yra pagrįstas daugybe optimistinių iliuzijų. Realesnis scenarijus – dėl papildomo kaupimo sumažėjusi „Sodros“ pensija ir dėl infliacijos bevertėmis tapusios jūsų santaupos. „15min“ aiškinasi, kaip sukaupti pinigų senatvei. Jurgita Lapienytė, Skirmantas Malinauskas redakcija@15min.lt Dalyvauti antros pakopos pensijų fonde apsimoka tik tuomet, jei uždirbame labai daug – bent jau 7–8 tūkst. Lt per mėnesį. Jei jūsų atlyginimas nesiekia ir kelių tūkstančių, skirti dalį savo „Sodros“ mokesčio privačiam pensijų fondui neapsimoka – „Sodros“ išmokama pensija sumažės, sukauptos sumos užteks nebent geram kompiuteriui nusipirkti, o jei gausite išmokas periodiškai, dėl infliacijos santaupos praras vertę. Nors valstybė įsipareigoja kaupiančiuosius skatinti papildomai, ji tam pinigų neturi. Tai reiškia, kad papildomai būsimiems pensininkams skiriamą sumą reikės iš kažkur paimti, galbūt – pasiskolinti. Bet kokiu atveju, tai bus papildoma našta mokesčių mokėtojams, tai yra tiems patiems darbuotojams, iš kurių sumokamų mokesčių gyvena dabartiniai pensininkai. Santaupas grauš infliacija Privačių pensijų fondų sistema Lietuvoje veikia vos dešimtmetį. Todėl dabar į pensiją išeinantys žmonės gauna nedideles,

R.Nogė: „Jeigu draudiko rezultatai yra geresni, nei jis planavo, jis dalį pelno atideda ir padidina būsimą pensiją.“

dažniausiai kelis tūkstančius litų siekiančias, vienkartines išmokas. Tuos pinigus kiekvienas leidžia kaip išmano – perka televizorių, kelionę, atiduoda anūkams. Tačiau tie, kurie pinigus kaups ilgiau nei dešimt metų ir į pensiją išeis, tarkime, 2040 metais, sukaups solidesnę sumą. Jei lėšos viršys 32 tūkst. Lt, žmonės negalės pasiimti savo sukauptų pinigų. Pensininkas privalės pasirašyti sutartį su gyvybės draudimo bendrove, kuri nuspręs, kokio dydžio išmoką paskirti. Tokiu atveju kas mėnesį arba rečiau pensininkas su „Sodros“ išmoka gaus ir dalį sukauptų savo pinigų. Ir taip iki gyvos galvos. Dr. Algirdas Bartkus, vienas tyrimo „Iššūkiai socialiniam draudimui: kartų, lyčių, ekonominių ir socialinių sluoksnių sąveika“ autorių, pabrėžia, kad antros pakopos pensijų fonduose sukaupta suma nėra apsaugota nuo infliacijos. „Sodros“ pensija yra indeksuojama, tai yra palaikoma pensijos perkamoji galia. Jeigu tau paskyrė pensiją, kuri sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tai visada maždaug ir gali nupirkti 44 proc. prekių, kurias gali nupirkti vidutinis dirbantis asmuo. Tuo metu kaupiant antroje pakopoje tam tikra dalimi sumažinama „Sodros“ pensija, ją atstoja arba vienkartinė išmoka, arba anuitetas (periodinis mokėjimas). Tas periodinis mokėjimas nėra indeksuojamas, tad tie pinigai praranda perkamąją galią. Tai yra už tuos pinigus nusipirksite vis mažiau ir mažiau“, – sakė dr. A.Bartkus. Tarkime, kad dabar jūs gaunate 200 Lt išmoką iš privačių pensijų fondų. Prog-

nozuojant, kad artimiausius dešimt metų vidutinė metinė infliacija sieks apie 2,5 proc., po dešimtmečio už savo 200 litų galėsite nusipirkti tik 160 Lt vertės prekių ar paslaugų. Kuo ilgiau gyvensite – tuo mažesni trupiniai iš privačių pensijų fondų jums nubyrės. Tiesa, jei draudimo įmonei, su kuria pasirašėte sutartį dėl pensijos mokėjimo, gerai sekasi, bendrovė gali su jumis pasidalinti savo pelnu. „Jeigu draudiko rezultatai yra geresni, nei jis planavo, jis dalį pelno atideda ir padidina būsimą pensiją. Tad tam tikra apsauga nuo infliacijos yra“, – sakė draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė. A.Bartkaus teigimu, tam, kad sukauptumėte solidžią sumą senatvei, reikia itin kruopščiai pasirinkti pensijų fondą: „Laimės dalykas, kaip jums pavyks susirasti fondą. Jei rasite tokį, kurio grąža yra aukšta ir kur dirba profesionalūs investuotojai – gausite daugiau nei prarasite. Bet toks atvejis yra mažai tikėtinas. Dauguma pensijų fondų investuoja į akcijas, o tai yra labai rizikinga. Ekonomikos augimo laikotarpiu gali duoti labai didelį prieaugį, nuosmukio – nuostolį. Dėl to, pavyzdžiui, buvo nelaimė į pensiją išeiti 2008 metais.“ Jokios apsaugos Jei kaupiate antros pakopos pensijų fonde, likus septyneriems metams iki pensijos jums fondo valdytojas pasiūlys rinktis konservatyvų fondą – tokį, kuris investuoja į indėlius, obligacijas, tai yra saugiai. Jums

Tyrimas | 11

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Trys dosniausios pensijų sistemos Europoje

GRAIKIJA

NYDERLANDAI

DANIJA

Vidutinę algą gavusio graiko pensija siekia 110,4 proc. buvusių pajamų. Tai lemia itin didelės lėšos, garbaus amžiaus žmonėms skiriamos iš biudžeto. Pensinio amžiaus riba – 65 metai. Privalomas darbo stažas pensijai gauti yra 15 metų. Vidutinė iš valstybės biudžeto mokama pensijos dalis per mėnesį siekia 6250 Lt. Graikijos išlaidos pensijoms sudaro 11,5 proc. BVP.

Vidutinę algą gavusio olando pensija siekia 105,5 proc. buvusių pajamų. Taip yra dėl to, kad dauguma žmonių iš pensijų fondų gauna didesnes išmokas, nei į juos sumoka. Pensinio amžiaus riba 65 metai. Vidutinė iš valstybės biudžeto mokama pensijos dalis siekia 11 tūkst. litų. Nyderlandai pensijoms skiria 5,4 proc. BVP.

Vidutinę algą gavusio dano pensija siekia 98,7 proc. buvusių pajamų. Pensinio amžiaus riba 65 metai, tačiau iki 2027 m. ji bus keliama iki 67 metų. Pilną pensiją gauna 40 metų darbo stažą turintys Danijos rezidentai. Minimalus stažas pensijai gauti – 15 metų. Pilna pensija siekia 12 300 Lt per mėnesį. Danija pensijoms skiria 5,3 proc. BVP.

bus pasakyta, kad reikia sumažinti riziką, kad išėjęs į pensiją gautumėte ne mažiau, nei sukaupėte. Kai išeisite į pensiją ir būsite sukaupęs pakankamą sumą periodiniams mokėjimams, privalėsite pasirašyti sutartį su draudimo bendrove, kuri saugos jūsų pinigus ir jums kas mėnesį ar ketvirtį išmokės atitinkamą sumą, priklausomai nuo jūsų santaupų dydžio. Tačiau iš tiesų bendrovė jūsų pinigų nesaugos – ji investuos juos. Sutartyje, kurią jūs būsite pasirašę, nebus jokio saugiklio – įmonė neįsipareigos jums grąžinti jūsų santaupų savo nesėkmės atveju. Tiesa, yra kitų, taip pat prielaidomis grindžiamų, saugiklių. „Draudimo įmonei, kuri saugo kapitalą, yra keliami griežti investavimo reikalavimai. Ji negali investuoti į labai rizikingas rūšis, tokias kaip nekilnojamasis turtas, išvestinės priemonės ar panašiai. Šiuos dalykus reguliuoja ir prižiūri Lietuvos bankas.

Draudimo įmonės privalo turėti savo akcininkų kapitalo nenumatytiems įvykiams, rizikoms padengti. Minimalus reikalavimas – 3,5 mln. eurų“, – aiškino R.Nogė. Taigi jūsų pinigai – lyg ir saugūs, tačiau garantijos nėra. Tiek „Sodros“ sistema, tiek privatūs pensijų fondai yra pažeidžiami makroekonominių, demografinių, politinių aplinkybių. Privatūs pensijų fondai susiduria su papildomomis rizikomis – jų valdytojai gali būti apgavikai, nesąžiningi ar tiesiog nekompetentingi. Net jei fondai valdomi kompetentingai, dėl rinkų svyravimų nauda skirtingiems asmenims gali būti labai nevienoda – du tiek pat sutaupę asmenys gali likti su skirtingo dydžio pensijomis.

pensijas. Jei visi dirbtų, kol dar pajėgia, išnyktų didelė dalis išlaikytinių. Kita išeitis – sumažinti nedarbą. Daugiau dirbančiųjų – daugiau surenkama mokesčių, mažiau pašalpų gavėjų. A.Bartkaus teigimu, valdžia, užuot kasmet skyrusi lėšų papildomam kaupimui, verčiau tuos pinigus investuotų. „Reikia susikoncentruoti į strateginius tikslus (pavyzdžiui, euro įvedimą) ir nesiblaškyti po tokius niekniekius. Skolintis galima tik investicijoms. Reikia, kad smuktų nedarbas. Kuo bus mažesnis nedarbas, tuo lengvesnės bus darbuotojų derybos su darbdaviais dėl didesnio darbo

Dirbti, dirbti, dirbti Lietuva turi kelias galimybes išgelbėti pensininkus nuo skurdo. Viena jų – panaikinti

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai

užmokesčio“, – sakė mokslininkas. Privatūs pensijų fondai reklamuojami iki galo neįvertinant ir visuomenės senėjimo pasekmių. Kuo mažiau dirbančiųjų, tuo mažiau prekių ir paslaugų yra sukuriama. „Pinigų kiekis, kuris plūsteli per pensijų fondus į ekonomiką, yra siaubingai didelis. Rezultatas – infliacija, sumažinanti pinigų perkamąją galią. Ir pats išėjimas į pensiją gali būti problemiškas. Žmonių lėšos investuotos į kažkokius vertybinius popierius. Nuosavybės popierius reikia parduoti. Bet, jeigu dirbančiųjų yra mažai, tai ir šių vertybinių popierių paklausa yra menka, jie iškart praranda savo vertę. Kaupimas neišsprendžia visuomenės senėjimo sukeltų problemų“, – įspėjo mokslininkas. Tačiau ne visi, dalyvaujantys antros pakopos pensijų fonduose, skursta. Vakarų šalių pensininkus įprasta įsivaizduoti keliaujančius, besidžiaugiančius senatve. Pensininkai ten iš tiesų gyvena geriau. Tik ne todėl, kad dalį socialinio draudimo mokesčių skiria privatiems pensijų fondams. Todėl, kad kaupia papildomai iš savo pinigų, tai yra savanoriškai. „Lietuviškų pensijų fondų (pokomunistinių pensijų fondų) nereikia tapatinti su pensijų fondo nuostata industrinėse Vakarų valstybėse, tokiose kaip Vokietija, JAV. Tų pensijų fondų tikslas – padidinti savanorišką kaupimą senatvei. Mūsų pensijų fondai savanoriško taupymo nesukuria. Tik sudaroma iliuzija, kad žmogus papildomai atideda senatvei, bet iš tiesų jis neatideda nė cento“, – sakė A.Bartkus. Nukelta į 12 psl.

>>>

Unikalus „Vilkmergės“ alaus butelis – išskirtinė apsauga nepasterizuotam alui Lygiai prieš metus XVIII a. aludarystės tradicijas atgaivinusi alaus darykla alų verda tik iš aukščiausios kokybės sudėtinių dalių – šaltinio vandens, apynių ir Lietuvoje augintų miežių salyklo, o svarbiausia – alaus nepasterizuoja. Kaip ir seniau, Eliu (angl. – Ale) vadinamas alus rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, 28 dienas brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose. Vartotojai įvertino ir pagal senųjų aludarių patirtį verdamo alaus skonį, ir išskirtinę pakuotę – visas „Vilkmergės“ alus verdamas nedidelėmis partijomis ir pilstomas į specialiai sukurtus, išskirtinį Ale tipo alų nuo kenksmingo šviesos poveikio apsaugančius tamsaus stiklo butelius. Natūrali ar dirbtinė šviesa, prasiskverbianti pro butelį, alaus struktūrą gali pakeisti vos per vieną valandą. „Ultra violetiniai spinduliai skatina alaus oksidaciją – alus įgauna rūgštumo, šlapio kartono prieskonį, jo aromatas tampa panašus į verdamos kopūstienės. Tobulėjant alaus receptūroms, tobulėjo ir jo tinkamumo vartoti laiką prailginantys būdai, tara. XII a. alų pradėta pilstyti į tamsios, bemaž juodos spalvos storo stiklo butelius – tai padėjo apsaugoti tuomet dar nepasterizuojamą alų nuo kenksmingų saulės spindulių“, – sako alaus žinovas Linas Čekanavičius.

„Vilkmergės“ alaus butelis – tamsiausias ir geriausiai nepasterizuotą alų nuo neigiamo šviesos poveikio apsaugantis lietuviško alaus butelis. Nors kelias iki aludarių norimo butelio atspalvio buvo ilgas ir sudėtingas, o procesas pareikalavo daug investicijų ir bandymų, šiandien galime didžiuotis – tokio tamsumo alaus butelį gaminame vieninteliai visose Baltijos šalyse, o visame Baltijos jūros regione panašaus tamsumo butelį rastumėte nebent Danijoje“, - sako „Kauno stiklo“ direktorius Evaldas Sauliūnas. Šiandien „Vilkmergės“ asortimente puikuojasi pagal tradicines senovines lietuviškas receptūras virtas Gyvasis, Tamsusis, Kvietinis ir „Metų gaminio 2012“ aukso medalį pelnęs Šviesusis alus. Pagal senąsias XVIII a. aludarystės tradicijas, alaus daryklos buteliai – kvortos (0,82 l) ir pusės kvortos (0,41 l) talpos.

12 | Tyrimas >>>

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Atkelta iš 11 psl.

Rizikos neišvengsi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad žmogus senatve turi rūpintis visą gyvenimą. Pasak jos, kad ir kaip kauptume turtą, kiekvienai jo rūšiai būdingi tam tikri dėsningumai ir pavojai. Nėra tokio būdo, kuris leistų taupyti visiškai nerizikuojant. Pinigai praranda vertę dėl infliacijos, o investicijos gali nepasiteisinti. Net jei investuojama ne į vertybinius popierius, o, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą.

Skaičius

Tiek reikia uždirbti per mėn., kad apsimokėtų dalyvauti antros pakopos fonde.

tūkst. Lt

„Tikrai ne kiekvienas mūras stovės per amžius. Pirkti butą sename blokiniame name ir tikėtis, kad jis taps pajamų šaltiniu išėjus į pensiją, gali būti neprotinga“, – teigė J.Varanauskienė. Galimybę gauti papildomų pajamų senatvėje žmogui gali suteikti ne tik papildomas būstas, bet ir ryžtas pačiam keltis į mažesnį ir pigesnį butą. Dar viena mažai Lietuvoje naudojama alternatyva – gauti rentą. „Kitose šalyse toks pasirinkimas gana populiarus. Žmogus gyvena būste, tačiau jis yra įkeistas rentos davėjui. Žmogui mirus, jo renta su procentais išskai-

čiuojama iš palikimo“, – minėjo finansų ekspertė. Pelningesnės alternatyvos Šiuo metu vidutinė pensijų fondų grąža siekia 5 proc. Tai procentu daugiau nei infliacija. Finansų specialistai gali pasiūlyti pelningesnių investavimo formų, tačiau jos bus susijusios su didesne rizika. Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas sako, kad pensijų fondai šiuo metu yra pigiausias būdas investuoti, tačiau kitų pasirinkimų netrūksta. „Pelningesnių alternatyvų tikrai yra. Tačiau visi turi žinoti, kad pelningumas vaikšto kartu su rizika. Pasaulyje galima priskaičiuoti daugiau kaip 30 tūkst. investicinių fondų. Čia pasirinkimas tikrai didelis. Dabar indėliai neduoda jokios grąžos įvertinus infliaciją, todėl reikia galvoti apie kitas investicijas. Galima rinktis paprastus investicinius fondus, investicinį gyvybės draudimą, asmeninio portfelio valdymą arba tiesiogiai investuoti į akcijas, obligacijas, žaliavas ir net valiutas, tačiau tai labai rizikinga“, – teigė asociacijos vadovas. Lygindamas vertybinių popierių pelningumą M.Dubnikovas nurodė, jog akcijos per 30–40 metų laikotarpį vidutiniškai duoda 10 proc. grąžą. Trumpesniais laikotarpiais ta grąža būdavo ir 15 proc. Obligacijų grąža skiriasi. Valstybių obligacijos dabar, panašiai kaip ir indėliai, atneša tik simbolinę grąžą. Bendrovių obligacijos gali generuoti apie 5 proc. grąžos. Tiek pat – ir investicijos į nekilnojamąjį turtą. M.Dubnikovas siūlo rimtai galvoti apie kaupimo alternatyvas, tačiau privačių pensijų fondų neatsisakyti: „Investavimas turėtų vykti lygiagrečiai pensijų fondams. Šiuo metu turime naudotis privačiais pensijų fondais, nes tokiu būdu žmogus pasiima dalį savo lėšų, kurias sumoka socialiniam draudimui. Nelaimės atveju tos lėšos gali būti paveldimos. Kitu atveju, visos lėšos keliauja į bendrą katilą.“ Vakarietiška pensija Dar vienas būdas garantuoti sau orią senatvę – užsidirbti turtingos užsienio valstybės pensiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo skyriaus vedėjos Ingos Buškutės teigimu, jei asmuo yra įgijęs socialinio draudimo stažą keliose Europos Sąjungos valstybėse, tai išmoką turi gauti iš kiekvienos valstybės. Daugelis paklausių profesijų specialistų iš Lietuvos į Vakarus viliojami ne tik nepalyginamai didesne alga ir geresnėmis buitinėmis sąlygomis, bet ir galimybe užsitikrinti senatvę. Gydytojas patologas Raimundas Meškauskas „15min“ papasakojo apie tokį pasiūlymą. Prieš keletą metų jis gavo pasiūlymą dirbti patologu Danijoje. „Pensijos dydis man nebuvo svarbiausias argumentas priimant sprendimą, nors tarpininkai, organizavę išvažiavimą, minėjo apie galimybę užsidirbti „danišką“ pensiją per 15 metų“, – sakė jis. Gydytojas pasinaudojo pasiūlymu, tačiau dėl asmeninių priežasčių grįžo į Lietuvą. „Išvažiuodamas neplanavau grįžti, tačiau teko tai padaryti. Nei man pačiam, nei Lietuvoje likusiems žmonai ir vaikams netiko tėvo kas antrą savaitę modelis“, – prisiminė R.Meškauskas. Pasak jo, išvykę kolegos per daug nesuka galvos dėl pensijos. O tie, su kuriais teko bendrauti, tikisi, kad ją teks leisti ne Lietuvoje.

Pasaulis | 17

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Vejasi seno karo nuoskaudos Nuo vilko – ant meškos. Taip galima apibūdinti palestiniečių, iš Sirijos sprunkančių į Libaną, likimą. Juos užgriuvo dvigubas prakeiksmas – trečius metus besitęsiantis karas daugeliui sugriovė gyvenimą ir pavertė kaimynų pastumdėliais. Šie tebelaiko nuoskaudas, menančias kitą – pilietinį karą.

Nebaigti statyti ir nebegyvenami namai, garažai, tvartai, vištidės, palaikės palapinės – nuo karo Sirijoje pasprukusiems žmonėms prisiglausti tinka viskas. Libano vyriausybė, nusprendusi nestatyti pabėgėlių stovyklų, dabar raško savo klaidos vaisius: pusė, o gal ir visas milijonas naujakurių šią šalį verčia lūšnynu.

1948 m., sukūrus Izraelio valstybę, į Libaną pasitraukė 100 tūkst. palestiniečių. Čia valdžioje ilgai dominavo provakarietiški krikščionys, kuriems musulmonai oponavo. 1975 m. tarp vyriausybės pajėgų ir palestiniečių įsiplieskė pilietinis karas, užtrukęs iki 1990 m. Prieš penketą metų susirėmimai su „Hezbollah“ atsinaujino, bet po pusantrų metų buvo pasiekta taika. Prasidėjus konfliktui Sirijoje, sulaukta naujos palestiniečių pabėgėlių bangos. Iš pradžių jų buvo keli tūkstančiai, bet gruodį sustiprėjus smurtui Damaske, jų padaugėjo dešimtkart. UNRWA duomenimis, į šią organizaciją pagalbos jau kreipėsi 32 tūkst. palestiniečių. Sirai be vizos Libane gali likti iki pusmečio, bent dienai išvažiavus iš šalies laikas pradedamas skaičiuoti iš naujo. O palestiniečiams būtina viza, kainuojanti 25 tūkst. lirų (apie 17 dolerių). Libano pakelės virsta lūšnynais, kuriuose gyvena pabėgėliai. Autorės nuotr.

Turtingasis Libanas virsta lūšnynu Eglė Digrytė Specialiai „15min“ iš Libano e.digryte@15min.lt Palei Siriją besidriekiančio ir trečdalį Libano teritorijos užimančio Beqaa slėnio, kuriame pabėgėlių – jau mažiausiai 115 tūkstančių, pakelės nusagstytos palaikėmis atvykėlių palapinėmis. Jų sienas ir stogus atstoja išlankstytos dėžės, kilimai, lentos, didžiulės brezento, audeklo bei polietileno skiautės. Ne geresnis vaizdas ir stovykloje, iškilusioje vidury lauko slėnio pietuose, kur šiaip turėtų ganytis avių kaimenė arba banguoti javai. Seniau čia kurdavosi sezoniniai darbuotojai iš Sirijos. Kai konfliktas įsisiūbavo, pas darbininkus ėmė važiuoti artimieji, beveik visi – iš Homso miesto. Palapinėje – trys šeimos Stovykloje – maždaug 70 palapinių. Neseniai buvo daugiau, bet įsiplieskęs gaisras dešimtį sunaikino. Kai kurios palapinės turi grindis, kitos statomos tiesiai ant žemės. Malkomis kūrenami šildytuvai menkai gelbsti. Kovą, nors saulė jau gana maloniai šildo, naktimis atvėsta taip, kad praverčia ir pirštinės, o žiemą slėnyje būna šalčių. Dviejų kambarių palapinėje glaudžiasi 14 žmonių – trijų brolių šeimos. Moterų miegamajame ant lentynų prikrauta pledų, priešingoje pusėje – kukli virtuvė, o už sienos – skylė žemėje ir keletas higienos reikmenų. „Dušas“, – išdidžiai paaiškina vyriausias brolis Abumajedas. Gyvenamajame kambaryje, kuris vakarais virsta vyrų miegamuoju, – plastikinis kilimas ir pasieniais patiesti čiužiniai. Vienintelis daiktas – nedidelis televizorius ant lentynos – atrodo neįprastai. Bet šį technikos stebuklą – kas modernesnį, kas seną didelę dėžę mediniais šonais – turi daugelis pabėgėlių šeimų, kai kurie net prie palapinių sugebėjo pritvirtinti palydovines antenas. Televizija, ypač futbolo

Libanas Libano Respublika (Libanas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Sirija ir Izraeliu. Sostinė – Beirutas. Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų.

varžybų transliacijos, čia yra bene vienintelė pramoga. Sirijos valdžios pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje gyvenę broliai atvažiavo prieš 8 mėnesius, kai sulaukė grasinimų. Paklaustas, kiek giminaičių prarado, Abumajedas atsidūsta: „Jei pasakyčiau, kad 50, turbūt nepatikėtumėte.“ Nebepakelia naštos Jau kas penktas Libano gyventojas – užsienietis. 350 tūkstančių žmonių (daugiau nei pusė – moterys) gavo arba laukia pabėgėlių statuso, kuris garantuoja vyriausybės, Jungtinių Tautų ir nevyriausybinių organizacijų pagalbą. Dar daugiau atsikraustė pas Libane gyvenančius ar dirbančius giminaičius. Kas mėnesį – rekordas: gruodį priskaičiuota 25 tūkstančiai pabėgėlių, sausį – 70 tūkstančių, vasarį – 83 tūkstančiai. Neoficialiais duomenimis, atvykėlių iš Sirijos jau gali būti visas milijonas. Tokį

skaičių neseniai paskelbė ir prezidentas Michelis Suleimanas. Anot jo, „negalima užtrenkti durų nė vienam alkanam, sužeistam, įbaugintam ar persekiojamam pabėgėliui“, tačiau maždaug 4 milijonus gyventojų turinti šalis nebegali pakelti šios naštos be tarptautinės bendruomenės pagalbos. Libaniečiai pripažįsta, kad dalis kaltės tenka vyriausybei. Socialinių reikalų ministerijos pareigūno Ramzi Naamano įsitikinimu, valdžios reakcija į krizę buvo pavėluota. Ministerijos vadovo Waelio Abu Faouro teigimu, kai kurie Vyriausybės atstovai neigė, kad Sirijoje kažkas vyksta, ir net siūlė uždaryti sienas – jie vylėsi, kad su sukilėliais nuožmiai kovojantis Sirijos prezidentas Basharas al Assadas greitai atgaus šalies kontrolę. Neįtikėtinos kainos Libaniečiai iš pradžių svetingai teikė prieglobstį – pernai sausį 80 proc. pabėgėlių gyveno pas vietos žmones. Tikėtasi, kad sirai po mėnesio kito grįš namo, bet konfliktas nesibaigia jau dvejus metus. Humanitarinės pagalbos organizacijos Danijos pabėgėlių tarybos (DRC) darbuotojo Ziado Khmeido duomenimis, rugpjūtį libaniečių šeimose gyveno tik pusė pabėgėlių, dabar – vos 20 proc., daugiausia kaimuose. Likusieji retai randa išsinuomoti kambarį, todėl kuriasi palapinėse, garažuose, tvartuose, vištidėse, nebaigtose statybose, apleistose gamyklose. „Vis daugiau šeimų nuomoja – nustebtumėte pamatę, ką, – ir už vis didesnę kainą, – teigė ES humanitarinės Naujausias žinias iš viso pasaulio rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pasaulis

10–12 žmonių gyvena be elektros koridoriuje, už kurį kas mėnesį moka 300–400 dolerių (795–1060 litų). pagalbos biuro (ECHO) padalinio Libane vadovas Bruno Rotivalis. – Sutikau šeimų, kur 20 žmonių gyvena viename kambaryje ir miega pamainomis.“ Ministras teigė žinąs atvejų, kai 10–12 žmonių gyvena koridoriuje be elektros, o kas mėnesį moka po 300–400 dolerių (795–1060 litų). Pabėgėlių banga itin pakėlė būsto nuomos kainas, o tai itin nepatinka ir patiems libaniečiams, nes trečdalis jų gyvena skurdžiai ir neišgali įsigyti nuosavo būsto. Sunkus pasirinkimas „Padėtis darosi vis grėsmingesnė – ir dėl kovos prie sienų, ir dėl stabilumo mūsų šalyje, ir dėl pabėgėlių“, – tikino W.A.Faouras. Išaugo pragyvenimo kaina, trūksta vandens, ligoninės ir įstaigos, iki šiol aptarnavusios libaniečius, dabar turi teikti paslaugas pabėgėliams, vien valstybinėse mokyklose atsirado 30 tūkstančių naujų moksleivių, o darbo rinkoje – dešimtys tūkstančių darbuotojų, pranešama apie prievartą atvykėlių bendruomenėse ir ankstyvą merginų ištekinimą. Net sukilėlius remiantiems libaniečiams pabėgėliai tapo nepakeliama našta, todėl, konfliktui tęsiantis, teks kurti stovyklas ar bent laikinas prieglaudas. Pabėgėlius sunkiai beišgali remti ir tarptautinės bei nevyriausybinės organizacijos. „Turime rinktis tarp vargšų ir didelių vargšų“, – pripažino ECHO padalinio vadovas B.Rotivalis.

18 | Visuomenė

15min • 2013 m. kovo 22 d.

režisierius

OSKARAS KORŠUNOVAS balandžio 9

Šachmatams Lietuvoje – šachas Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Išlaidos – ant valstybės pečių FIDE žada metodinę pagalbą tokios programos sudarymui: duoti specializuotos literatūros, kurią reikėtų išversti į lietuvių kalbą. Be to, federacija prisidėtų prie instruktorių rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo. Tačiau apie finansavimą FIDE nekalba. Vadovėlių rengimas ir leidyba, priemonių įsigijimas bei darbo užmokestis šachmatų treneriams gultų ant valstybės pečių. Būtent ši aplinkybė ir atbaido nuo skubotų sprendimų. „Nagrinėsime, kiek šis FIDE pasiūlymas vertingas. Be abejo, mes žinome šachmatų privalu-

Prieš 20 metų Lietuvoje šachmatais žaidė kone kiekvienas bamblys. Šiandien šį intelektualų užsiėmimą nustelbė krepšinis, baleto pamokos ir, žinoma, kompiuteriniai žaidimai. Per nepriklausomybės metus Lietuva neišugdė nė vieno jaunosios kartos šachmatų didmeistrio vyro. Todėl šachmatų bendruomenė užsimojo šachmatus grąžinti į mokyklas. Tradicinių šachmatų varžybų „Seimo taurė – 2013“, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-iosioms metinėms paminėti, atidarymo ceremonijoje Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentas Kirsanas Iliumžinovas viešai pareiškė sieksiąs, kad šachmatai mūsų šalyje būtų įtraukti į ugdymo programą. Atrodo, jis nejuokavo, mat tą patį ryžtą apskritojo stalo diskusijoje FIDE prezidentas pademonstravo Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui ir švietimo viceministrui dr. Rimantui Vaitkui. „K.Iliumžinovo pasiūlymas buvo atviras ir labai aiškus – visuotinai organizuoti šachmatų būrelius mokyklose“, – pokalbio esmę nusakė viceministras.

sxc.hu nuotr.

mus – tai matematinį mąstymą ugdantis loginis žaidimas, neatsiejamas nuo sportinio intereso. Neformalus moksleivių ugdymas finansuojamas iš savivaldybių lėšų, kurios, aišku, yra limituotos. Tačiau prisidedant tėvams, šachmatai galbūt ir galėtų tapti visuotiniu reiškiniu mokyklose, kaip siūlo K.Iliumžinovas“, – svarstė R.Vaitkus. Veiksmų ėmėsi ir Europos Parlamentas Prieš porą metų Armėnijos Švietimo ministerijos sprendimu šachmatų pamokos tapo privalomos pradinių klasių moksleiviams – 7–9 metų vaikams. Armėnai vylėsi,

kad taip jie parodys sektiną pavyzdį kitoms pasaulio valstybėms. Ilgai laukti nereikėjo. Pernai Europos Parlamentas išleido rekomendacinio pobūdžio teisės aktą, šalims narėms siūlydamas savo švietimo sistemose įgyvendinti programą „Šachmatai mokyklose“. Apie privalomas šachmatų pamokas mokyklose diskutuoja lenkai. Kai kuriose Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Prancūzijos mokyklose šachmatai jau įtraukti į ugdymo programą. Jungtinėje Karalystėje tokių mokyklų – 175. Švedijoje prie programos kasmet prisijungia apie 60 mokyklų. Šiuo metu daugiau nei ketvirtadalis dešimtmečių švedų moka žaisti šachmatais. Tuo metu Lietuvoje šachmatai praranda patrauklumą. „Neturime statistikos apie šachmatų paplitimą mokyklose, tačiau tai, kad anksčiau šachmatai buvo gerokai populiaresni, yra faktas“, – konstatavo R.Vaitkus. Pomėgius formuoja televizija Brolį ir seserį – trylikametį Mykolą ir šešiolikametę Vaivą – žaisti šachmatais prieš dvejus metus išmokė senelis. Vaikai žaidimu susidomėjo. Ne tik dėl to, kad jis pasirodė azartiškas – įspūdį padarė ir prieš kelis dešimtmečius pagaminta šachmatų lenta bei figūros: didelės, medinės, dailiai nutašytos. Kilnoti tokias – vienas malonumas. Šachmatais vaikai tarpusavyje pražaidė kone visas vasaros atostogas. Bet dabar lenta dažniausiai dulka lentynoje: varžytis vienam su kitu nusibodo, o naujų partnerių neatsirado. Vaivos ir Mykolo draugai prie šachmatų rymoti netrokšta – jiems šis žaidimas atrodo senamadiškas ir per lėtas. Vaikai norėtų lankyti šachmatų būrelį, bet tokių jų mokyklose nėra. Užtat krepšinio, piešimo ar šokių būrelių – apstu. „Nieko keista: žiūrint televizorių susidaro įspūdis, kad šoka ir dainuoja visa Lietuva“, – atsiduso Lietuvos šachmatų

Išlaisvino vaizduotę Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliuose žibantis aktorius Marius Repšys (T.Lukšio/BFL nuotr.) šachmatų ėjimus išmoko vaikystėje iš tėvų. Tačiau anuomet už šio žaidimo neužsikabino. Tačiau prieš trejus metus magistro darbe nagrinėdamas aktoriaus atmintį ir smegenų funkcijas, M.Repšys atsigręžė į šachmatus, ir šįkart – įklimpo. „Pradžia buvo labai sunki. Esu maksimalistas: jei ko nors imuosi, tai iš esmės. Todėl man neužteko mėgėjiško intuityvaus žaidimo, siekiau išmokti strateguoti. Didmeistrių ėjimai man buvo absoliuti misterija. Norėjosi atskleisti tos paslapties užuolaidą“, – prisiminė aktorius. Iš pradžių jis rėmėsi klasika – skaitė Arono Nimcovičiaus knygą „Mano sistema“.

Vėliau užsirašė į „Vilniaus fortą“ pas šachmatų meistrus Vaidą Sakalauską ir Laimoną Kudžmą. Po to lankė privačias pamokas pas didmeistrį D.Ruželę. Pradėjęs rimtai žaisti šachmatais, M.Repšys pasijuto sutvirtėjęs ir profesinėje veikloje. „Gal nuskambės pompastiškai, bet man pradėjo geriau sektis vaidinti. Šachmatai lavina šaltakraujiškumą, vaizduotę ir dėmesio koncentravimą. Be to, žaidimas smarkiai ugdo valią“, – šachmatų privalumus vardijo M.Repšys. Vis dėlto jis nenorėtų, kad šachmatai mokyklose taptų privalomu dalyku: „Tai, kas privaloma ir būtina, žmogaus natūrai tampa atgrasu. Tačiau kalbant apie būrelius, kuriuos būtų galima rinktis laisva valia – aš tikrai už.“

K.Labeckas: „Iš jaunosios kartos žaidėjų tik aš ir dar pora žmonių tapo šachmatų meistrais. Tuo viskas ir pasakyta.“

federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas. „Be to, šachmatai ne tokie patrauklūs kaip kompiuteriniai žaidimai. Patys vaikai šachmatais susidomi retai – viskas prasideda nuo tėvų, ieškančių būdų lavinti atžalų atmintį, matematinius gebėjimus“, – antrino tarptautinis šachmatų meistras, Lietuvos rinktinės narys 24 metų Kęstutis Labeckas. Darbą gavo žydų mokykloje Šachmatais K.Labeckas žaidžia nuo šešerių. Jo profesija – rusų kalbos mokytojas. Kai darbo pagal specialybę susirasti nepavyko, vaikiną išgelbėjo aistringas hobis – savo meistriškumą jis pasiūlė sostinės mokykloms. K.Labecko pasiūlymu pirmiausia susidomėjo Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazija. „Pradėkime nuo humoro: kuris žydas nežaidžia šachmatais?“ – pasiteiravo gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Jis patikino, kad jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje šachmatais žaidžia visi, išskyrus jį patį: „Šachmatų būrelis – tėvų pageidavimas. Su Kęstučiu pasirašėme sutartį: jis turi patentą, mes jam suteikiame patalpas.“ Tokiu pačiu principu K.Labeckas šachmatų paslapčių mokys ir Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos auklėtinius. Į etatus įsikibę pensininkai „Viskas būtų neblogai, jei gaučiau padoresnį atlyginimą. Tam reikia daugiau darbo valandų, vadinasi, turėčiau įsidarbinti dar keliose mokyklose, o tai nėra taip lengva“, – pasakojo K.Labeckas. Nejaugi jo žinių ir įgūdžių nereikia Vilniaus šachmatų ir šaškių sporto mokyklai? Tai – atskira tema. Kartų kaita švietimo sistemoje – opus klausimas.

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. kovo 22 d.

â&#x20AC;&#x17E;Ten dirba senyvo amĹžiaus ĹžmonÄ&#x2014;s, todÄ&#x2014;l mokykla nÄ&#x2014;ra tokia populiari, kokia galÄ&#x2014;tĹł bĹŤti. Vaikams labiau norisi dirbti su jaunesniais pedagogais, o ne pensininkais. TaÄ?iau visi etatai uĹžimti ir vietos man neatsiradoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo K.Labeckas. Galima sakyti, kad ĹĄachmatĹł meistru jis tapo savarankiĹĄkai. Ĺ achmatĹł mokyklÄ&#x2026; Vilniuje jis lankÄ&#x2014; iki 12-os metĹł. VÄ&#x2014;liau nusispjovÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;Lankyti bĹŤrelius, kur, be tavÄ&#x2122;s, yra dar 20 vaikĹł ir treneris fiziĹĄkai negali kiekvienam skirti laiko â&#x20AC;&#x201C; beprasmiĹĄka. PradÄ&#x2014;jau mokytis namie su kompiuteriu, ÄŻvairiomis programomis ir visko pasiekiau pats.â&#x20AC;&#x153; Dvi akademines valandas trunkanÄ?ios individualios pamokos su ĹĄachmatĹł meistru kaina svyruoja nuo 50 iki 100 litĹł. DidmeistriĹł deficitas Ĺ achmatĹł populiarumas smuko ne tik tarp mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jĹł. Pastebimai krito ir ĹĄachmatininkĹł meistriĹĄkumas, jaunosios kartos profesionalĹł pasiekimai turnyruose daug kuklesni. â&#x20AC;&#x17E;Per NepriklausomybÄ&#x2014;s metus Lietuvoje neatsirado nÄ&#x2014; vieno jauno vyro didmeistrio. IĹĄ jaunosios kartos ĹžaidÄ&#x2014;jĹł tik aĹĄ ir dar pora ĹžmoniĹł tapo meistrais. Tuo viskas ir pasakytaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ K.Labeckas. UĹžtat vyresniosios kartos didmeistriams suskaiÄ?iuoti neuĹžtenka vienos rankos pirĹĄtĹł: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas MaliĹĄauskas, Darius RuĹželÄ&#x2014;, Ĺ arĹŤnas Ĺ ulskis. Ko reikia, kad ĹĄachmatĹł Ĺžaidimo kultĹŤra Lietuvoje ÄŻgautĹł ankstesnÄŻ kvÄ&#x2014;pavimÄ&#x2026;? â&#x20AC;&#x17E;Pirma, trĹŤksta kvalifikuotĹł ĹĄachmatĹł specialistĹł, kurie galÄ&#x2014;tĹł dÄ&#x2014;styti vaikams. Antra, Lietuvoje yra tik keletas rimtĹł varĹžovĹł, o vaĹžiuoti treniruotis ÄŻ uĹžsienÄŻ ĹžaidÄ&#x2014;jai neturi pinigĹł. TreÄ?ia, nÄ&#x2014;ra suinteresuotĹł

VisuomenÄ&#x2014; | 19

Lietuvoje po truputÄŻ ÄŻsisiĹŤbuoja diskusijos apie visuotinius ĹĄachmatĹł bĹŤrelius mokyklose ar net privalomas pamokas. Ĺ .MaĹžeikos/BFL nuotr.

ĹžmoniĹł, kurie padÄ&#x2014;tĹł ĹĄachmatams iĹĄkilti: â&#x20AC;&#x17E;Seimo taurÄ&#x2014;jeâ&#x20AC;&#x153; ĹĄiemet dalyvavo tik vienas Seimo narys. Graudu. Manau, ĹĄachmatĹł populiarinimÄ&#x2026; reikÄ&#x2014;tĹł pradÄ&#x2014;ti nuo konkreÄ?iĹł pavyzdĹžiĹł, ĹžaidimÄ&#x2026; sieti su asmenybÄ&#x2014;mis, atskleidĹžiant, kad ĹĄachmatai ir lyderystÄ&#x2014; yra kaip sinonimaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; patarÄ&#x2014; K.Labeckas, pasisakantis uĹž privalomĹł ĹĄachmatĹł pamokĹł ÄŻvedimÄ&#x2026; mokyklose. Profesionalus nuviliojo pokeris Lietuvos ĹĄachmatĹł federacija taip pat siĹŤlo mokyklose rengti tokias pamokas. â&#x20AC;&#x17E;Yra du variantai: privaloma disciplina arba neformalaus ugdymo paketas su atskiru krepĹĄeliuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo federacijos direktorius A.BaltrĹŤnas.

Vilnius, Kaunas, Ĺ iauliai, PanevÄ&#x2014;Ĺžys, PlungÄ&#x2014;, BirĹžai, UkmergÄ&#x2014;, MarijampolÄ&#x2014; ir Alytus â&#x20AC;&#x201C; tai miestai, kuriuose ĹĄachmatĹł kultĹŤra dar neiĹĄsikvÄ&#x2014;pÄ&#x2014;. PamaĹžu atsigauna KlaipÄ&#x2014;dos ĹĄachmatininkĹł bendruomenÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Pastaruoju metu daug kas registruoja klubus, taÄ?iau neĹžinau, kur jie renkasi, nes nuosavĹł patalpĹł klubai neturi. TreneriĹł trĹŤksta, nes ĹĄachmatininkai nemato perspektyvos uĹžsidirbti. Treneris Ĺ iauliuose ar PanevÄ&#x2014;Ĺžyje turbĹŤt negauna nÄ&#x2014; 1200 litĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarstÄ&#x2014; A.BaltrĹŤnas. DÄ&#x2014;l to nemaĹža dalis ĹĄachmatĹł meistrĹł pastaraisiais metais pasuko ÄŻ pokerÄŻ: â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iame Ĺžaidime irgi reikalinga koncentracija, skaiÄ?iavimas, loginis mÄ&#x2026;stymas, taÄ?iau prizai turnyruose nepalyginamai didesni nei ĹĄachmatuose.â&#x20AC;&#x153;

TuĹĄÄ?ia federacijos kiĹĄenÄ&#x2014; Federacija neturi iĹĄtekliĹł finansiĹĄkai remti nei treneriĹł, nei perspektyviĹł ĹĄachmatĹł ĹžaidÄ&#x2014;jĹł. KĹŤno kultĹŤros ir sporto rÄ&#x2014;mimo fondas federacijai ĹĄiems metams skyrÄ&#x2014; 100 tĹŤkst. litĹł â&#x20AC;&#x201C; 22 tĹŤkst. maĹžiau nei pernai. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ achmatai â&#x20AC;&#x201C; neolimpinÄ&#x2014; sporto ĹĄaka. Be to, esame iĹĄbraukti ir iĹĄ strateginiĹł sporto ĹĄakĹł sÄ&#x2026;raĹĄo. TodÄ&#x2014;l skiriamĹł lÄ&#x2014;ĹĄĹł vos uĹžtenka pravesti atskirĹł amĹžiaus grupiĹł ĹĄachmatĹł Ä?empionatus, iĹĄlaikyti porÄ&#x2026; etatĹł su minimaliomis algomis direktoriui ir buhalterei. O juk dar reikia iĹĄveĹžti komandas ÄŻ uĹžsienÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo federacijos vadovas. Lietuvos ĹĄachmatininkÄ&#x2122;, moterĹł didmeistrÄ&#x2122;, 2011 metĹł Europos moterĹł ĹĄachmatĹł Ä?empionato nugalÄ&#x2014;tojÄ&#x2026; 29 metĹł ViktorijÄ&#x2026; Ä&#x152;milytÄ&#x2122; A.BaltrĹŤnas vadina fenomenu. AukĹĄto lygio sportininkÄ&#x2014; pinigĹł nepraĹĄo â&#x20AC;&#x201C; iĹĄsilaiko pati. â&#x20AC;&#x17E;AnksÄ?iau turÄ&#x2014;jome dvi sportininkes â&#x20AC;&#x201C; V.Ä&#x152;milytÄ&#x2122; ir DagnÄ&#x2122; Ä&#x152;iukĹĄytÄ&#x2122;, bet pastaroji iĹĄvyko gyventi ÄŻ AnglijÄ&#x2026;, nes federacija jai neskyrÄ&#x2014; deramo dÄ&#x2014;mesio ir lÄ&#x2014;ĹĄĹł. TaÄ?iau iĹĄ to, kÄ&#x2026; gauname iĹĄ KĹŤno kultĹŤros ir sporto departamento, neiĹĄgalime iĹĄlaikyti ne tik profesionalĹł, bet net vieno kito perspektyvaus ĹžaidÄ&#x2014;joâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apgailestavo A.BaltrĹŤnas.

Savo nuomonÄ&#x2122; galite iĹĄsakyti portale 15min.lt

UĹžsk. Nr. 307976

$SOLQNRV SURMHNWDPV Ă&#x20AC;QDQVXRWL Â˛ POQ /W SDUDPRV Kasmet ĹĄalyje vykdomi aplinkos projektai apima dauJHOÄ&#x161; VNLUWLQJĹ&#x20AC; PLHVWR LU NDLPR J\YHQLPR VULÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; Â˛ QXR DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR LNL Q\NVWDQÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; J\YÄşQĹ&#x20AC; UÄşĂĽLĹ&#x20AC; LĂĽVDXJRMLPR 9LVLHPV ĂĽLHPV SURMHNWDPV VNLULDPDV (XURSRV 6Ä&#x2030;MXQJRV (6 Ă&#x20AC;QDQVDYLPDV 8Ă§ SDUDPRV VN\ULPÄ&#x2030; LU DGPLQLVWUDYLPÄ&#x2030; DWVDNLQJD /5 $SOLQNRV DSVDXJRV PLQLVWHULMRV $SOLQNRV SURMHNWĹ&#x20AC; YDOG\PR DJHQWÄşUD $39$ SHU P SDVNLUVWÄ? POQ /W SDUDPRV ,ĂĽ MĹ&#x20AC; POQ /W VN\UÄ? (6 R POQ /W Â˛ LĂĽ YDOVW\EÄ?V ELXGĂ§HWR 'DXJLDXVLDL SDUDPRV VNLUWD DSOLQNRV WDUĂĽRV PDĂ§LQLPXL LU SUHYHQFLMDL Â˛ SURF YLVRV VXPRV /LNXVLHML SLQLJDL VNLUWL NLWRPV WULPV VULWLPV DSOLQNRV DSVDXJDL ELRORJLQHL Ä&#x161;YDLURYHL VDXJRWL NUDĂĽWRYDL]GĂ§LXL WYDUN\WL LU VDXJRWL EHL WHULWRULMRPV SODQXRWL VWDW\ERV LU EÄşVWR SROLWLNRV Ä&#x161;J\YHQGLQLPR NRRUGLQDYLPXL 3ULVLMXQJÄ&#x2019; SULH FHQWUDOL]XRWĹ&#x20AC; YDQGHQV WLQNOĹ&#x20AC; J\YHQWRMDL VDXJHVQL 9LHQD LĂĽ SDJULQGLQLĹ&#x20AC; DSOLQNRV WDUĂĽRV PDĂ§LQLPR LU SUHYHQFLMRV SULHPRQLĹ&#x20AC; Â˛ YDQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR VLVWHPĹ&#x20AC; UHQRYDYLPDV EHL SOÄ?WUD 3DJDO ĂĽLÄ&#x2030; SULHPRQÄ&#x2019; LNL P SULH QXRWHNĹ&#x20AC; WLQNOĹ&#x20AC; WXUL EÄşWL SULMXQJWD SURF GDXJLDX J\YHQWRMĹ&#x20AC; QHL GDEDU WDL \UD SDSLOGRPDL WÄşNVW J\YHQWRMĹ&#x20AC; 3ULVLMXQJWL SULH FHQWUDOL]XRWĹ&#x20AC; JHULDPRMR YDQGHQV WLHNLPR EHL QXRWHNĹ&#x20AC; VXULQNLPR VLVWHPĹ&#x20AC; Â˛ QH WLN GLGHVQLR SDWRJXPR EHW LU VDXJXPR NODXVLPDV .DL NXULH J\YHQWRMDL SDW\V SDVLUÄşSLQÄ&#x2019; YDQGHQV WLHNLPX LU QXRWHNĹ&#x20AC; VXULQNLPX PDQR VXWDXSDQW\V OÄ?ĂĽĹ&#x20AC; 7DÄ&#x20AC;LDX MHLJX Ä&#x161;Y\NWĹ&#x20AC; DYDULMD MLH SDW\V WXUÄ?WĹ&#x20AC; VXVLPRNÄ?WL QH WLN XĂ§ VDYR EHW LU XĂ§ NDLP\QĹ&#x20AC; SDWLUWXV QXRVWROLXV %H WR QH FHQWULQÄ?PLV VLVWHPRPLV WLHNLDPDV YDQGXR JDOL EÄşWL NHQNVPLQJDV VYHLNDWDL Ă&#x2026; P EXYR SDVLUDĂĽ\WRV Ă&#x20AC;QDQVDYLPR LU DGPLQLVWUDYLPR VXWDUW\V GÄ?O FHQWUDOL]XRWR YDQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ&#x20AC; WLQNOĹ&#x20AC; SOÄ?WURV 9LOQLXMH .DLĂĽLDGRU\VH .DOYDULMRMH

LU 5DGYLOLĂĽN\MH 9LVRMH /LHWXYRMH SDJDO SUDÄ?MXVLDLV PHWDLV SDVNXWLQLXRVH PRNÄ?MLPR SUDĂĽ\PXRVH SDWHLNWÄ&#x2030; LQIRUPDFLMÄ&#x2030; J\YHQDPRVLRVH YLHWRYÄ?VH MDX \UD PRGHUQL]XRWD YDQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR LQIUDVWUXNWÄşUD LĂĽ YLVR SODQXRMDPD PRGHUQL]XRWL LQIUDVWUXNWÄşUÄ&#x2030; J\YHQDPRVLRVH YLHWRYÄ?VHÂľ Â˛ VDNR $39$ 9DQGHQĹ&#x20AC; SURMHNWĹ&#x20AC; VN\ULDXV YHGÄ?MDV (GPXQGDV %RJDYLÄ&#x20AC;LXV 3OHÄ&#x20AC;LDPD LQIUDVWUXNWÄşUD DWOLHNRPV UÄşĂĽLXRWL 9LHQD VYDUELDXVLĹ&#x20AC; XĂ§GXRÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; PDĂ§LQDQW DSOLQNRV WDUĂĽÄ&#x2030; Â˛ XĂ§GDU\WL VHQXV VÄ&#x2030;YDUW\QXV LU Ä&#x161;UHQJWL DWOLHNĹ&#x20AC; VXULQNLPR DLNĂĽWHOHV ĂŚDOLRVLRV DWOLHNRV YHĂ§DPRV Ä&#x161; NRPSRVWDYLPR DLNĂĽWHOHV .LWRV VWDPELĹ&#x20AC; JDEDULWĹ&#x20AC; LU SDYRMLQJRV DWOLHNRV YHĂ§DPRV Ä&#x161; VSHFLDOLDV DLNĂĽWHOHV NXULRVH \UD VDQGÄ?OLXRMDPRV Ă&#x2026;Ä&#x2122;UHQJXV YLVDV SODQXRMDPDV Ă§DOLĹ&#x20AC;MĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; NRPSRVWDYLPR DLNĂĽWHOHV EXV JDOLPD DSGRURWL LNL WÄşNVW WRQĹ&#x20AC; Ă§DOLĹ&#x20AC;MĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; 9LHQ SHU P EXYR VXNXUWL SDMÄ?JXPDL JDOLQW\V DSGRURWL DSLH WÄşNVW WRQĹ&#x20AC; ĂĽLĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC;Â´ Â˛ VDNR $39$ $WOLHNĹ&#x20AC; SURMHNWĹ&#x20AC; VN\ULDXV YHGÄ?MDV 9\WDXWDV 9UXEOLDXVNDV *\YHQWRMĹ&#x20AC; SDWRJXPXL DLVLDV QH WLN EXYR Ä&#x161;UHQJLDPRV QDXMRV DLNĂĽWHOÄ?V EHW LU GDOLQDPL NRPSRVWDYLPR NRQWHLQHULDL 6NDLÄ&#x20AC;LXRMDPD NDG SHU SUDÄ?MXVLXV PHWXV

LĂĽGDOLQWXRVH NRQWHLQHULXRVH JDOLPD NRPSRVWXRWL DSLH WÄşNVW WRQĹ&#x20AC; ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; Ă¤LDLV PHWDLV DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR VULW\MH EXV Ă&#x20AC;QDQVXRMDPRV WRV SDÄ&#x20AC;LRV YHLNORV NDLS LU DLVLDLV ,ĂĽ YLVR VULÄ&#x20AC;LDL VNLUWD DSLH POQ /W LĂĽ MĹ&#x20AC; POQ /W Â˛ (6 SDUDPRV $WVNLUDL GDXJLDX QHL POQ /W LĂĽ MĹ&#x20AC; POQ /W VXGDUR (6 SDUDPRV OÄ?ĂĽRV QXPDW\WD VNLUWL NRPXQDOLQLĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR VLVWHPĹ&#x20AC; LQIUDVWUXNWÄşURV SOÄ?WUDL Â˛ ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR VLVWHPĹ&#x20AC; LQIUDVWUXNWÄşURV VXNÄşULPXL *DPWRV LĂĽWHNOLĹ&#x20AC; VDXJRMLPR SURMHNWDL Â˛ LU SRLOVLDXWRMĹ&#x20AC; SDWRJXPXL %LRORJLQHL Ä&#x161;YDLURYHL LĂĽVDXJRWL P EXYR VNLUWD QHW SURF VWUXNWÄşULQLDPV SURMHNWDPV QXPDW\WRV SDUDPRV WDL \UD POQ /W 8Ă§ ĂĽLDV OÄ?ĂĽDV VXWYDUN\WL DSOHLVWL REMHNWDL LU SDVWDW\WL EHL UHNRQVWUXRWL ODQN\WRMĹ&#x20AC; FHQWUDL

VDXJRPRVH WHULWRULMRVH Ä&#x161;UHQJWL SDĂ§LQWLQLDL WDNDL SDUHQJWL LU Ä&#x161;J\YHQGLQWL SODQDL J\YÄşQĹ&#x20AC; UÄşĂĽLPV LĂĽVDXJRWL 'DXJLDX QHL POQ /W VNLUWD SDMÄşULR WYDUN\PXL Ă&#x2026;3HUQDL ĂĽLDP WLNVOXL LĂĽPRNÄ?WD EHYHLN POQ /W (6 SDUDPRV OÄ?ĂĽĹ&#x20AC; Ä&#x2122;J\YHQGLQDQW ĂĽÄ&#x161; SURMHNWÄ&#x2030; VLHNLDPD LĂĽVDXJRWL HUR]LMRV YHLNLDPÄ&#x2030; %DOWLMRV SDMÄşULR NUDĂĽWRYDL]GÄ&#x161; DSVDXJRWL QXR LĂĽSORYLPR 3DODQJRV DSVDXJLQÄ&#x161; NRSDJÄşEUÄ&#x161; 3DODQJRV SDSOÄşGLP\MH LĂĽSLOWD EHYHLN WÄşNVW NXELQLĹ&#x20AC; PHWUĹ&#x20AC; VPÄ?OLRÂ´ Â˛ WHLJLD VWUXNWÄşULQLĹ&#x20AC; SURMHNWĹ&#x20AC; VN\ULDXV YHGÄ?MDV 6DXOLXV 9DVLOLDXVNDV 6PÄ?OLR SDMÄşU\MH PDĂ§Ä?MD LU GÄ?O Ă§PRQLĹ&#x20AC; Ä&#x161;WDNRV LU GÄ?O JDPWRV VÄ&#x2030;O\JĹ&#x20AC; 3DY\]GĂ§LXL P SUDVLDXWXVLR XUDJDQR Ă&#x2026;$QDWROLMXVÂ´ PHWX LĂĽ Ă§HP\QR NUDQWR LĂĽSODXWD POQ NXELQLĹ&#x20AC; PHWUĹ&#x20AC; VPÄ?OLR 'DĂ§QÄ?MD LU Ä&#x161;SUDVWRV DXGURV 7DLS SDW SDMÄşULV Q\NVWD GÄ?O GLGĂ§LXOLĹ&#x20AC; SRLOVLDXWRMĹ&#x20AC; VUDXWĹ&#x20AC; YDVDUÄ&#x2030; Ă¤LDLV PHWDLV EHQGUDL YDQGHQWYDUNRV DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR LU VWUXNWÄşULQLĹ&#x20AC; SURMHNWĹ&#x20AC; VULW\VH EXV VLHNLDPD LĂĽPRNÄ?WL YLVDV $SOLQNRV PLQLVWHULMRV QXPDW\WDV OÄ?ĂĽDV SURMHNWĹ&#x20AC; Y\NG\WRMDPV Â˛ LĂĽ YLVR POQ /W VXPÄ&#x2030; 6WUXNWÄşULQLĹ&#x20AC; SURMHNWĹ&#x20AC; VULW\MH ĂĽLHPHW SODQXRMDPD VNLUWL \SDWLQJÄ&#x2030; GÄ?PHVÄ&#x161; NDG ODQN\PXL EÄşWĹ&#x20AC; SULWDLN\WRV VDXJRPRV WHULWRULMRV WDLS SDW SURMHNWDPV VNLUWLHPV VYDUELĹ&#x20AC; DXJDOĹ&#x20AC; LU J\YÄşQĹ&#x20AC; UÄşĂĽLĹ&#x20AC; LĂĽVDXJRMLPXL YDOVW\ELQÄ?V DSOLQNRV PRQLWRULQJR VLVWHPRV PRGHUQL]DYLPXL XĂ§WHUĂĽWRPV WHULWRULMRPV LU YDQGHQV WHONLQLDPV YDO\WL $WOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR VULW\MH EXV EDLJLDPL SHUQDL SUDGÄ?WL SURMHNWDL R YDQGHQWYDUNRV VULW\MH EXV SDVLUDĂĽRPRV QDXMRV Ă&#x20AC;QDQVDYLPR LU DGPLQLVWUDYLPR VXWDUW\V 7DLS SDW LHML VNLUWL IRUPXRWL QDXMR ODLNRWDUSLR P SULRULWHWXV SDVLUHQJWL MXRV Ä&#x161;J\YHQGLQWL

Ar skaitei 15min.lt?

20 | Sportas

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Broliai Maciai:

mušė vienas, nubausti abu E.Ovčarenko nuotr.

Modestas Krukauskas m.krukauskas@15min.lt

15min.lt/aktualu Ko reikia konservatoriams – į devintąjį dešimtmetį įkopusio Vytauto Landsbergio, to paties Andriaus Kubiliaus ar naujų lyderių? www.15min.lt/s317584

Per savaitę tapę įžymybėmis, tačiau vargu ar savo populiarumu galintys didžiuotis. „Kvailiai“, „Lietuvos krepšinio įvaizdžio žlugdytojai“, „aborigenai“, „tikri vyrai“, „šaunuoliai“.

Nauris (kairėje) ir Normundas Maciai tikina, kad Eurolyga ir „Real“ iš musės išpūtė dramblį.

Šių epitetų savininkais tapę 42 metų broliai dvyniai Normundas ir Nauris Maciai sugebėjo per pusdienį vienu išsišokimu sudrebinti visą Europos krepšinį.

15min.lt/aktualu Kilus ažiotažui dėl Druskininkų mero užimtos valstybinės žemės, Ričardas Malinauskas prašo laikinai leisti ja naudotis www.15min.lt/s317876

15min.lt/sportas Iš „Lietuvos ryto“ atleistas Darius Maskoliūnas: „Vadovybės argumentai buvo juokingi“ www.15min.lt/s318332

15min.lt/žmonės Daiva Tamošiūnaitė-Budrė skiriasi su Dainiumi Budriu www.15min.lt/s316503 Naujausias žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt

Broliai skundžiasi Prieš gerą mėnesį priesaiką Lietuvos Respublikai davę ir mūsų šalies piliečių pasus gavę broliai Maciai kovo 7-ąją, po Eurolygos mačo Kaune, užpuolė Madrido „Real“ žaidėją Rudy Fernandezą ir už šį poelgį Eurolygos drausmės komisijos buvo diskvalifikuoti iki gyvos galvos – jie negalės lankytis Eurolygos turnyro rungtynėse. „Žalgiriui“ už šį incidentą skirta 25 tūkst. eurų (daugiau nei 86 tūkst. litų) bauda. „Net žudikas, atsėdėjęs 20 metų kalėjime, gali ramiai sugrįžti į savo miestą, namus, vaikščioti tomis pačiomis gatvėmis – jam niekas, išskyrus teismus, nedraudžia to daryti ir neatima tos teisės. Taip išeina, mes esame blogesni už žudikus? Juk diskvalifikuoti iš krepšinio visam gyvenimui“, – neslėpdamas nuoskaudos „15min“ pasakojo Normundas.

„Ką, mes visiški kvailiai, kad, gavę Lietuvos pilietybę, kenktume savo tėvynei? Tai emocijos.“

Muilo burbulas? - Kokia jūsų įvykių versija? – „15min“ paklausė Normundo Macio. - Buvo tas incidentas, tačiau ne toks, kokį išpūtė ispanai. Pripažinkime, tai labai blogai. Aš pats iki šiol šokiruotas – viskas vyko sekundės dalį ir nieko padaryti negalėjau. O jau po to ispanai pasistengė padaryti šou – jų žodžiais, Nauris mušė, aš kumščiais puoliau apsaugą... Bet to nebuvo – tuoj pat mano brolį „surietė“ policija, o po to ir mane. „Eurosport“ išplatintoje vaizdo medžiagoje buvo aiškiai girdima, kaip Nauris šaukia, kad „brolis nekaltas“, bet kam tai tuo metu buvo svarbu... Sakau, stovėtų penki Maciai, visus juos suimtų. Ir iškart – diskvalifikacija abiems. Nei aiškinosi, nei išklausė – jokios teisybės. Sutikčiau, kad broliui skirtų metų diskvalifikaciją ir baudą už tą kvailystę. O dabar abiems – še tau...

- Kodėl jūs atsidūrėte prie „Real“ autobuso? Rengėtės tam išpuoliui? - Niekas nieko nerengė. Pro tas duris po rungtynių išeina ir „Žalgirio“ vyrai. Mes visada jų sulaukiame, pasikalbame, pabendraujame. Dabar ėjo ispanai, Nauris staiga nutarė kažką pasakyti R.Fernandezui, o po to – viskas lyg migloje... Jis lyg bando aiškinti žaidėjui mojuodamas, apsauginis traukia jo ranką, ta ranka kepšteli krepšininkui, o pastarasis supranta tai kaip norą muštis. - Eurolyga jau paskelbė, kad jus abu diskvalifikuoja visam gyvenimui. Kovosite dėl teisės žiūrėti krepšinį arenose? - Kas prasidėjo po šio incidento, net apsakyti sunku. Buvome pavadinti visais šlykščiausiais vardais, kiti žadėjo mane ir brolį užmušti už Lietuvos krepšinio vardo žeminimą. Žinoma, mes kovosime – eisime į teismus, bandysime, jei reikės, ir Sporto arbitraže įrodyti, kad aš apskritai nekaltas, o Nauris pasikarščiavo, bet nesukėlė jokių fizinių traumų ispanui. - Nemaža dalis Lietuvos žmonių ir krepšinio aistruolių smerkia tokį jūsų išsišokimą. Jie teigia, kad esate neverti Lietuvos pilietybės. - Aš ir brolis labai apgailestaujame, kad apskritai įvyko toks incidentas. Mes labai mylime Lietuvą. Ką, mes visiški kvailiai, kad gavę Lietuvos pilietybę, kenktume savo tėvynei? Tai emocijos... Mes tikrai nesame blogi ir viskas buvo ne taip, kaip piešiama, tačiau norima per mus kenkti Lietuvai, Kauno „Žalgiriui“. Suprantu, kad dalis krepšinio aistruolių pasipiktinę incidentu, tačiau Maskvos CSKA, Krasnodaro „Lokomotiv“, latvių klubai mus palaiko. Jie puikiai supranta, kad tai ispanų šou. Norėčiau, kad tai suprastų ir mus smerkiantys, nes tikros tiesos „Real“ nesako. - Kalbama, kad neva „Žalgirio“ vadovybė siekė, kad jums būtų skirta diskvalifikacija, o už tai kauniečių ekipai Eurolyga skirtų mažesnę baudą.

- Nenoriu tuo tikėti. Juk „Žalgiris“ ne verslo įmonė, kad už pinigus parduotų juos dievinančius žmones. Man sakė, kad „Žalgiris“ rašys protestą, kovos dėl mūsų. Esame pasirengę sumokėti bet kokią baudą, tačiau teisės patekti į arenas neatsisakysime niekada. Mes jau ketiname kurti fondą „Braliukai“, kuris surinktų baudos dydžio sumą. Tikiuosi, tai padaryti mums padės visi žalgiriečių aistruoliai. - Kaip ketinate „išvairuoti“ iš šios skandalingos istorijos? - Manau, kad geriausias būdas užbaigti šią istoriją – mums pasikalbėti su R.Fernandezu. Mano brolis pasikarščiavo, Rudy pasakė negražių žodžių apie Lietuvą. Mes sutiktume atsiprašyti jo, jis turėtų pareikšti, kad Lietuva nėra „komunistai“, ir tuo incidentas turėtų būti baigtas. Mes pasirengę šiam žingsniui, tačiau ar R.Fernandezas sutiks pripažinti savo klaidas?

Permainos „Žalgiryje“ Į Kauno „Žalgirio“ klubo vadovo postą grįžo Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas, klubui jau vadovavęs 2008–2011 m. P.Motiejūnui 2009 m. pavyko įkalbinti verslininką Vladimirą Romanovą išgelbėti „Žalgirį“ nuo bankroto, o dabar jis sugrįžo su sąlyga, kad klube V.Romanovo neliks nė kvapo. P.Motiejūnas pareiškė, kad „Žalgirio“ finansinė būklė labai bloga. Jei nepavyks greitai rasti investuotojo, klubui gresia bankrotas. Keturis mėnesius algų negavę žaidėjai pareiškė, kad jei iki kovo pabaigos negaus atlyginimų, nustos treniruotis ir nevyks į varžybas. Kauno miesto savivaldybės taryba vakar „Žalgiriui“ skyrė 2 mln. litų. Tikimasi, kad pinigai netrukus pasieks žaidėjų sąskaitas. 2 mln. litų – tai vieno mėnesio žaidėjų algų suma.

Sportas | 21

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. kovo 22 d.

RinktinÄ&#x2014; ties permainĹł slenksÄ?iu Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

A lygoje â&#x20AC;&#x201C; ramybÄ&#x2014;

Lietuvos futbolo rinktinÄ&#x2014; ĹĄiandien Slovakijoje pradeda oficialius 2013-uosius â&#x20AC;&#x201C; Csabos Laszlo treniruojama komanda pasaulio pirmenybiĹł atrankos rungtynÄ&#x2014;se surems ietis su aikĹĄtÄ&#x2014;s ĹĄeimininkĹł komanda.

Pernai rudenÄŻ rungtynÄ&#x2014;s su slovakais Vilniuje baigÄ&#x2014;si kovingomis lygiosiomis 1:1.

â&#x20AC;&#x17E;SMScredit.lt A lygosâ&#x20AC;&#x153; komandĹł rinktinÄ&#x2014;s tvarkaraĹĄtis iĹĄ vÄ&#x2014;ĹžiĹł ĹĄÄŻkart neiĹĄmuĹĄ. ÄŽ SlovakijÄ&#x2026; iĹĄ nacionalinio Ä?empionato dalyviĹł iĹĄvyko tik Vilniaus â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; gynÄ&#x2014;jas G.Freidgeimas. Lietuvos klubai bĹŤsimoms kovoms rengiasi ÄŻprastu reĹžimu. Pertrauka â&#x20AC;&#x201C; tai galimybÄ&#x2014; atgauti fizines jÄ&#x2014;gas ir iĹĄsilaiĹžyti traumas. ÄŽ stadionus â&#x20AC;&#x17E;SMScredit. lt A lygaâ&#x20AC;&#x153; grÄŻĹĄ kovo pabaigoje â&#x20AC;&#x201C; VelykĹł savaitgalÄŻ.

BFL nuotr.

Ĺ ÄŻkart â&#x20AC;&#x201C; be veteranĹł Tomo DanileviÄ?iaus ir Mariaus StankeviÄ?iaus, bet su jaunais Martynu Dapkumi ir Fiodoru Ä&#x152;ernychu. KartĹł kaita? KalbÄ&#x2014;damas apie artimiausios ateities planus Cs.Laszlo neiĹĄvengia formuluotÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;komandos jauninimasâ&#x20AC;&#x153;. EsÄ&#x2026; niekas nenuraĹĄo komandos kapitono T.DanileviÄ?iaus, kuris, jei iĹĄlaikys gerÄ&#x2026; formÄ&#x2026;, vasarÄ&#x2026; turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti kvieÄ?iamas Ĺžaisti su Graikija. TaÄ?iau ĹĄÄŻsyk ĹĄansas bus suteiktas tiems puolÄ&#x2014;jams, kurie dabar muĹĄa ÄŻvarÄ?ius klubuose â&#x20AC;&#x201C; Darvydui Ĺ ernui, Tadui Labukui, Deivydui MatuleviÄ?iui. M.StankeviÄ?ius ÄŻ SlovakijÄ&#x2026; neatvyks dÄ&#x2014;l infekcijos. Komandai jis neabejotinai bĹŤtĹł reikalingas, nes gynybos linijÄ&#x2026; koĹĄia skersvÄ&#x2014;jai: Marius Ĺ˝aliĹŤkas traumuotas, ArĹŤnas KlimaviÄ?ius â&#x20AC;&#x201C; diskvalifikuotas,

Valdemaras Borovskis neturi klubo, vadinasi, ir neĹžaidĹžia. ÄŽ SlovakijÄ&#x2026; iĹĄvyko debiuto nacionalinÄ&#x2014;je komandoje laukiantis 20-metis M.Dapkus, F.Ä&#x152;ernychas, po traumos atsigaunantis Markus Palionis, futbolo paslapÄ?iĹł kaĹžkada mokÄ&#x2122;sis Miuncheno â&#x20AC;&#x17E;Bayernâ&#x20AC;&#x153; akademijoje, iĹĄ gÄ&#x2122;stanÄ?io futbolininko pelenĹł AzerbaidĹžane netikÄ&#x2014;tai Ä&#x2014;mÄ&#x2122;s kilti Mindaugas Kalonas. Pamatysime atnaujintÄ&#x2026; rinktinÄ&#x2122;. KartĹł kaita? TurbĹŤt vis dÄ&#x2014;lto labiau â&#x20AC;&#x17E;rinktinÄ&#x2014;s jauninimasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; atsargesnis, maĹžiau revoliucinis ir daĹžniausiai maĹžiau

skausmingas procesas. Cs.Laszlo renkasi nuosaikesnÄŻ keliÄ&#x2026; ir neketina jau dabar dÄ&#x2014;l ateities pergaliĹł aukoti ĹĄio atrankos ciklo. Akademijos vaikai Sprendimai turbĹŤt logiĹĄki, nes futbolo revoliucijai Lietuva kol kas tiesiog neturi ĹžmogiĹĄkĹłjĹł resursĹł. â&#x20AC;&#x17E;Nustebau, kai pakvietÄ&#x2014;. Net jei ĹĄÄŻkart aikĹĄtÄ&#x2014;je nepasirodysiu, rankĹł nenuleisiuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teniruoÄ?iĹł stovykloje Austrijoje prieĹĄ akistatÄ&#x2026; su slovakais ÄŻspĹŤdĹžiais dalijosi M.Dapkus. Ĺ is jaunas tauragiĹĄkis treÄ?ius

metus futbolininko duonÄ&#x2026; uĹždirba Izraelyje, kur atstovauja antrojo diviziono komandai AukĹĄtutinio Nazareto â&#x20AC;&#x17E;Hapoelâ&#x20AC;&#x153;. Pirmoji NacionalinÄ&#x2014;s futbolo akademijos (NFA) kregĹždÄ&#x2014;. Taip apie debiutantÄ&#x2026; bus galima kalbÄ&#x2014;ti, jei jis pasirodys aikĹĄtÄ&#x2014;je Slovakijoje. Iki ĹĄiol progÄ&#x2026; suĹžaisti rinktinÄ&#x2014;je iĹĄ prieĹĄ ĹĄeĹĄetÄ&#x2026; metĹł ÄŻkurtos NFA jaunikliĹł yra gavÄ&#x2122;s tik Romos â&#x20AC;&#x17E;Lazioâ&#x20AC;&#x153; jaunimo komandos gynÄ&#x2014;jas Aurimas Vilkaitis, pernai rungtyniavÄ&#x2122;s kontrolinÄ&#x2014;je dvikovoje su armÄ&#x2014;nais. â&#x20AC;&#x17E;PasaulinÄ&#x2014; praktika rodo, kad mĹŤsĹł darbo rezultatai taps pastebimi praÄ&#x2014;jus deĹĄimÄ?iai metĹł nuo ÄŻkĹŤrimoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pernai teigÄ&#x2014; NFA direktorius Raimundas StatkeviÄ?ius. Lieka laukti ir tikÄ&#x2014;tis, kad dar po keleriĹł metĹł rinktinei svarbĹŤs bus daugelis akademijos auklÄ&#x2014;tiniĹł.

0MIXYZSW MV &EPXEVYWMNSW WMIRSW ETWEYKSW MRWXMXYGMNÄľ TVSNIOXĂ&#x2C6; FIRHVEM Ć&#x2122;RERWYSNE )YVSTSW 7Ă&#x2C6;NYRKE UĹžsk. Nr. 307986

.CD

prie Lietuvos Respublikos VRM ir Baltarusijos Respublikos valstybinis #$%#

" ! ! / 0 $ %1 % % 2 ! ! !

344563478 ) " ! % ! ) 9 ( 7:

) 6 ; <7= 783 >7 <35 ?78 @) A 2 ! .% ! ; 4;5 37< >7 ?<? <57 %@)

; <7= 783 LITAI

D ! ,. ! !

" ! ! /0 $ %1 )

)

! ! ! ! " ! ! # ! $ $ ! -

# % & % # ' # & ( ) ! ! ! ! $ ! ! # * ! ! ! ) + ! ! ,. ! ! -

22 | Sveikata

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Vaikų gydymas – pagal Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Pagal vieną kurpalių sudaryta vaistų kompensavimo tvarka Lietuvoje labiausiai skriaudžia silpniausius – retomis ligomis sergančius ligonius. Išimčių valstybė nenumato net mažiesiems pacientams – vaikams. Puspenktų metukų kaunietis Vytautas yra smalsus, aktyvus, energingas ir linksmas – visai kaip jo bendraamžiai darželyje. Tačiau Vytautas nėra tipiškas vaikas – kūdikystėje jam buvo nustatyta reta medžiagų apykaitos liga – fenilketonurija. Tai autosominiu recesyviniu būdu paveldima liga, kai aminorūgštis fenilalaninas nėra tinkamai perdirbamas organizme. Fenilalanino randama visuose baltymuose. Būtent jų Vytautui tenka žūtbūt vengti, todėl vaiko racione nėra žuvies, mėsos, kiaušinių, sūrio, kruopų, miltinių produktų. Penkerių neturintis berniukas jau žino, ką reiškia laikytis dietos. Ir taip – visą gyvenimą. Nelauktas skambutis Fenilalanino kiekis kraujyje nuo 1975 metų tikrinamas visiems naujagimiams. Kraujo mėginys paprastai imamas antrą ar trečią naujagimio gyvenimo parą, po maitinimo motinos pienu ar kūdikių mišiniu. Tėvyste besidžiaugiantys tėvai dažnai net užmiršta, kad jų vaikui atliktas tyrimas, galintis diagnozuoti retą ligą. Skambučio iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro sulaukia vos 1 iš 9 tūkst. naujagimių tėvai. Kauniečiai Aurelija ir Algirdas Gurskiai atsidūrė tarp pastarųjų. Trikdo smegenų veiklą Žinia apie pagranduko ligą trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus, juolab kad šeima jau augino sveiką sūnų Gediminą. Tėvus guodė tik tai, kad ankstyva fenilketonurijos diagnostika ir skubiai pradėtas gydymas leidžia vaikui normaliai augti ir vystytis. Gydymą būtina pradėti nedelsiant, geriausia pirmą gyvenimo mėnesį, nes dėl didelio fenilalanino kiekio kraujyje gali prasidėti negrįžtami nervų sistemos pažeidimai, o tai lemia vidutinio ir sunkaus laipsnio protinį atsilikimą. „Rūpestingai paisant medikų nurodymų, kasdien sveriant suvalgomą maistą ir apskaičiuojant suvartotų baltymų kiekį, kūdikis vystosi taip, kaip kiti tokio paties amžiaus vaikai“, – pasakojo vaikų ligų gydytoja Kaune dirbanti A.Gurskienė. Gardėsius kepa namie Šiandien Vytauto valgiaraščio pagrindą sudaro vaisiai ir daržovės. Kadangi organizmui reikalingų baltymų berniukas negauna iš kasdienių maisto produktų, šios medžiagos trūkumą jis kompensuoja gerdamas specialų receptinį aminorūgščių mišinį „Maxamaid“ – dirbtinį baltymą be fenilalanino. Mišinį šeima vadina tiesiog „gėrimuku“ – tai milteliai, maišomi su vandeniu. Vytautas „gėrimuką“ vartoja 4–5 kartus

Puspenktų metų Vytautas nuo kūdikystės turi laikytis griežtos dietos – nevalgyti žuvies, mėsos, kiaušinių, sūrio, kruopų, miltinių produktų. I.Gelūno nuotr.

Dieta – visą gyvenimą

Loreta Cimbalistienė, profesorė, gydytoja genetikė

„Žmonių, kuriems diagnozuota fenilketonurija, net nepavadinčiau ligoniais – jie tiesiog visą gyvenimą laikosi dietos, paversdami tai gyvenimo būdu. Tėvai pagrįstai nerimauja dėl aminorūgščių mišinio ir specialių maisto produktų kompensavimo tvarkos. Vaikui juk nepasakysi, kad atsirado naujas pigesnis produktas, todėl nuo šiol reikės vartoti jį. Ką gerti, turėtų apsispręsti pats vaikas – pagal mišinio skonį, įpročius, o ne tėvų piniginę. Pasaulyje iš esmės nežinau pavyzdžio, kad pacientams tektų primokėti už aminorūgščių mišinius. Paprastai tai yra visiškai valstybės kompensuojama. O Lietuvoje aminorūgščių mišiniams taikomos bendros kompensavimo taisyklės. Lygiai tas pats galioja ir specialiems maisto produktams, kuriuose mažai baltymų – miltams, makaronams ir pan. Valstybė kompensuoja tam tikrą visų šių produktų kainos dalį: makaronai, miltai, pieno milteliai „sumetami į bendrą katilą“ ir priemoka nustatoma pagal pigiausią produktą, nors būtų logiškiau pirmiausia suskirstyti produktus į atskiras grupes ir tik tada nustatyti priemokos kiekvienam iš jų dydį.“

per dieną valgio metu. Saldžiai valgyti Vytautas gali, tačiau vaikų taip mėgstamais saldumynais lepinasi retai ir labai saikingai. Tiesa, mama jam paruošia namuose gamintų gardėsių, kuriems naudoja ne įprastus miltus iš parduotuvės, bet pirktus vaistinėje. „Vaistinėje perkame specialius miltus, makaronus, kiaušinio pakaitalą, specialų pienuką. Iš šių produktų patys kepame duoną, pyragus ir kitus skanumynus“, – pasakojo A.Gurskienė. Į savo vaiko ligą ji žvelgia ne tiek kaip į sveikatos sutrikimą, o labiau kaip į tam tikrą gyvenimo būdą. Priemoka pagal pigiausią produktą Sergantiems fenilketonurija skirtų miltų kaina priklauso nuo šalies, kurioje produktas pagamintas. 0,5 kg lenkiškų miltų kainuoja apie 10 litų, vokiškų – 25–28 litus. Miltai, kiaušinio pakaitalas, kai kurie makaronai yra 100 proc. kompensuojami valstybės. Nepaisant to, priemoka 500 g makaronų pakuotei gali svyruoti nuo 14 iki 24 litų, priklausomai nuo gamintojo. „Mus vis dar stebina tai, kad priemoka skaičiuojama pagal pigesnį produktą. Tai reiškia, kad pirkdami lenkiškus miltus turime primokėti 2 litus, o vokiškus – 16 litų“, – lygino pašnekovė. Lygiai ta pati kompensavimo tvarka galioja ir gydymui būtinam mišiniui be fenilalanino, kuris papildytas tirozinu, kitomis aminorūgštimis, mineralais, vitaminais, įvairiais mikroelementais. Šiuos mišinius rekomenduoja ir išrašo gydytojas genetikas, dietologas arba gastroenterologas. Lietuvoje „Maxamaid“ buvo kompensuojamas su nedidele priemoka – pacientas iš savo kišenės turėjo atseikėti apie 15 litų už mišinio dėžutę. „Kadangi Vytautui jau ketveri, jam reikia maždaug 8 dėžučių per mėnesį. Tačiau

jam augant reikės suvartoti ir daugiau šio mišinio“, – kalbėjo Vytauto mama. Valstybės politika – kaip vėjas papūs Padengti priemoką už sūnui būtinus produktus ir vaistus Gurskiai kol kas išgali. Tačiau jiems baisu ir prisiminti praėjusių metų rugsėjį, kai atvykus išsirašyti mišinio ir produktų teko pakloti solidžią sumą. Šeima vien Vytauto „maistui“ tą mėnesį išleido 1100 litų: 800 litų už mišinį ir apie 300 litų už specialios paskirties produktus. „Nuo vienų metukų Vytautas geria „Maxamaid“ aminorūgščių mišinį: šlykštaus skonio, bjauraus kvapo, tačiau vaikas

Dėl didelio fenilalanino kiekio kraujyje gali prasidėti negrįžtami nervų sistemos pažeidimai. << Fenilalaninas

prie jo priprato. Rugsėjį rinkoje atsirado kur kas pigesnis analogiškas mišinys iš Danijos „Avonil“, todėl automatiškai priemoka buvo skaičiuojama pagal pigesnį produktą. Mano vaikas naujo, dar kitokio skonio, mišinio niekaip neįstengė gerti, todėl pirkau įprastą mišinį „Maxamaid“ ir turėjau padengti net 98,9 litų priemoką už vieną 500 g pakuotę“, – prisiminė A.Gurskienė. Kilus fenilketonurija sergančių pacientų ir jų artimųjų nepasitenkinimui, po raštiško kreipimosi į Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas institucijas, buvo sugrąžinta 15 litų priemoka už vieną „Maxamaid“

Sveikata | 23

15min • 2013 m. kovo 22 d.

tėvų kišenės dydį mišinio dėžutę. Tačiau tai – viso labo sutapimas, o ne valstybės pastangos – nuolaidas mišiniui kurį laiką nusprendė taikyti patys produkto gamintojai. „Girdėjome, ši akcija truks tik iki gegužės. Neįsivaizduoju, ką reikės toliau daryti. Bėda ta, kad valstybėje nėra logiškos vaistų kompensavimo politikos. Pavyzdžiui, taupant valstybės lėšas, aminorūgščių mišiniams kompensacija, sulaukusiems 18 metų, buvo panaikinta, o po metų – vėl grąžinta. Invalidumo išmoką valstybė taip pat panaikino, nors anksčiau medžiagų apykaitos ligomis sergantiems žmonėms buvo nustatoma lengva negalia ir skiriama 360 litų per mėnesį. Šios išmokos užteko kompensuojamų vaistų priemokoms padengti. Tačiau neliko nei negalios išmokos, nei vaistų kompensacijos... Apie šimtas vaikų paliekami likimo valiai, o jų sveikata kuo toliau, tuo labiau priklauso nuo tėvų atlyginimo“, – į pokalbį įsiterpė A.Gurskis. „Neįtikėtina tai, kad mums būtinas aminorūgščių mišinys priskiriamas ne prie kompensuojamų vaistų sąrašo, o prie medicinos pagalbos priemonių grupės – kaip sauskelnės, tvarsčiai, marlė, įklotai ir t.t. Juk cukriniu diabetu sergantiems žmonėms skirtam insulinui priemokos nėra. Fenilketonurijos atveju aminorūgščių mišinys yra kaip insulinas“, – tikino A.Gurskienė.

Gelbsti likimo broliai Susitaikyti su genetine vaiko liga, bent iš pradžių, nėra lengva. Specialistai pastebi, kad tėvus dažnai graužia kaltė ir pyktis, o šios emocijos paveikia ir vaikus.

Gurskiai prie asociacijos „Dalia“, vienijančios šeimas, kurių vaikai serga fenilketonurija, prisijungė, kai Vytautui buvo vos keturi mėnesiai.

A.Gurskienė sako, kad svarbiausia – neužsisklęsti ir nelikti vienam: „Esu gydytoja, tačiau tol, kol nepabendravau su šia liga sergančiais žmonėmis, nepamačiau, kad jie sveiki ir niekuo nesiskiria nuo bendraamžių, nepatikėjau, kad mano vaikui viskas bus gerai. Todėl siūlyčiau kuo greičiau jungtis prie bendruomenių ir pasidalyti savo rūpesčiais – iškart palengvėja.“

Medicininės genetikos centro duomenimis, nuo 1975 metų Lietuvoje fenilketonurija diagnozuota 170 žmonėms.

Nuolat stebimi kraujo rodikliai Vytauto mitybą būtina labai griežtai kontroliuoti. Ar tinkamai laikomasi mitybos režimo, parodo fenilalanino kiekio kraujyje tyrimas. „Visos mamos išmoksta paimti kraujo – kas du tris mėnesius siunčiame mėginius į Santariškes. Kruopščiai stebime fenilalanino kiekį kraujyje ir pagal rodiklius koreguojame mitybą“, – pasakojo A.Gurskienė.

Pagal ES rekomendacijas, prie retų priskiriamos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. Yra žinoma apie 6–8 tūkst. retų ligų, jos paveikia maždaug 30 mln. žmonių ES šalyse.

„Tačiau svyravimus jau pastebime ir plika akimi: jei fenilalanino padaugėja, vaikas iškart tampa piktas, irzlus, hiperaktyvus, sunku susikalbėti“, – patirtimi dalijosi A.Gurskis. Vytautas kartais slapčia sušlamščia vieną kitą saldainį, tačiau iš esmės klauso tėvų ir netinkamu maistu nepiktnaudžiauja. Darželyje jam ruošiamas maistas tik iš specialių produktų, kuriuos perka pati A.Gurskienė.

„Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ neužleidžia vietos pirkėjų krepšelyje Prieš ketverius metus į populiariausių prekių viršūnę išsiveržęs „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ neužleidžia lyderio pozicijų ir iki šiol yra pamėgtų ir perkamiausių prekių krepšelyje. Vartotojų pripažinimą pelnęs padažas nugalėtoju paskelbtas įvertinus vartojimą atspindinčius duomenis – keturių didžiausių prekybos tinklų pardavimų rezultatus 66 prekių kategorijose.

rėjo, svarbiausia gaminant pagardus paisyti geriausių padažų gaminimo tradicijų, išsaugoti kuo natūralesnį pomidorų skonį, kvapą, spalvą. Jau dvidešimtmetį naujus pagardus kuriantis technologas sako, kad reikia mylėti patį kūrybos ir gamybos procesą. Nes nuo produkto sugalvojimo, pirmos išvirtos partijos iki pelnytos pirkėjų pagarbos – ilgas kelias, kurį nueiti kartais užtrunka net kelerius metus. Ir nė viename etape negalima nusivilti. „Tikėjimas produkto sėkme – vienas iš svarbiausių ingredientų, kurio niekada nerasite ant etiketės“, – sako Algis Kairys.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rengiamame „Populiariausios prekės 2012“ konkurse „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ tapo nugalėtoju pomidorų padažų kategorijoje. Vartotojai mėgsta šį gaminį, pasitiki „Daumantų“ pagardų gamintojais ir parduotuvių lentynose mielai renkasi lietuvišką produktą. PASITIKĖJIMĄ PELNO KOKYBIŠKI PRODUKTAI „Mums malonu, kad pirkėjai palankiai vertina ir renkasi mūsų pomidorų padažą. Gerbdami jų pasirinkimą ir lojalumą nesinaudojame populiariausios prekės vardu ir nedidiname šio produkto kainos“, – sako lietuviško kapitalo bendrovės vadovas Saulius Grinkevičius. Tačiau ne medaliai daro padažą skanų ir mėgstamą. „Daumantų“ pagardų gamintojai daug dėmesio skiria ne tik produktų skoniui, bet ir jų kokybei bei maisto saugai. Gamintojai nuolat tobulina pagardų receptūras, kuria naujus pagardus ir daug dėmesio skiria maisto saugai. 2012 metais

„Daumantų“ pagardų kūrėjas, inovacijų ir kokybės technologas Algis Kairys sako, kad svarbiausia mylėti tai, ką darai, ir tikėti sėkme. bendrovė už sveikatai palankių ir ekologiškų produktų gamybą bei dėmesį produktų kokybei ir maisto saugai pripažinta „Inovatyviausia įmone“ Lietuvoje. SĖKMĘ GARANTUOJANTIS INGREDIENTAS Originalios populiariausio pomidorų padažo „Daumantų tradicinis“ receptūros kūrėjas yra UAB „Vesiga" inovacijų ir kokybės technologas Algis Kairys. Pasak pagardų kū-

PRODUKTO ĮVERTINIMAI Pomidorų padažas „Tradicinis“ į rinką iškeliavo 2000 metais. Po trejų metų buvo apdovanotas konkurse „Lietuvos Metų gaminys 2003“. 2010 metais Lietuvos prekybos įmonių asociacijos konkurse pirmą kartą buvo paskelbtas „Populiariausia preke 2009“. Tokios pačios sėkmės pomidorų padažas sulaukia jau ketvirtus metus iš eilės. Iš viso per metus pagaminama daugiau kaip 750 tonų „Tradicinio“ pomidorų padažo. 100 gramų „Daumantų tradicinio“ padažo pagaminti sunaudojama 1,48 kg pomidorų. Per ketverius metus „Daumantų“ pagardų gamintojai pagamino 6 mln. 462 tūkstančius 882 indelius (500 gramų) pomidorų padažo „Tradicinis“. Produktas eksportuojamas ir į Didžiąją Britaniją. „Daumantų“ padažas „Tradicinis" idealiai tinka įvairių patiekalų gardinimui, karštų padažų gaminimui, mėsos ir daržovių troškinių bei sriubų skaninimui.

„Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“ apdovanojimą pelnė jau ketvirtus metus iš eilės. Nuo pripažinimo „Populiariausia preke“ iš fabriko iškeliavo 6 mln. 462 tūkstančiai 882 indeliai vartotojų pamėgto padažo. VERTINA LIETUVIŠKAS PREKES „Litexpo“ konferencijų centre vykusioje konkurso apdovanojimų ceremonijoje paaiškėjo, kad populiariausios maisto prekės Lietuvoje yra lietuviški maisto produktai, o pirkdami higienos prekes ir alkoholį, gyventojai dažniau renkasi užsienio gamintojų produkciją. Iš viso populiariausių prekių krepšelyje yra 43 maisto prekės, iš kurių net 29 yra lietuviškos. Šiemet konkurso dalyviai iš viso buvo suskirstyti į 66 kategorijas, kurių nugalėtojai išrinkti pagal tai, kiek kokių prekių buvo parduota 2012 metais mažmeninės prekybos tinkluose: „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, „Palink“ ir „Norfos mažmena“.

24 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2013 m. kovo 22 d.

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Avinas. Atviriau ir laisviau rodysite

jausmus, o įsižiebę jausmai liepsnos karštai, bet greitai ges. Nenusiminkite – prisiminimai šildys ilgai, neleisdami likti abejingiems.

Jautis. Rinkitės: ar tapti jausmų

belaisviais, ar ištrūkti iš gniaužtų, kurie trukdo duoti ir imti meilę. Laimė šypsosis tiems, kas ras pusiausvyrą ir ramybę savyje.

Dvyniai. Į galvą netikėtai šovusiomis idėjomis pasinaudokite darbe ar namie, nelaukdami geresnių laikų ir nesvarstydami visų „už“ ir „prieš“. Vertinga yra viskas, kas vyksta dabar.

Vėžys. Kitiems gali tapti nuobodu

ilgai šildytis prie vos rusenančio užkurto jūsų židinio. Dabar reikalingos tikros liepsnos, žadinančios aistrą mylėti ir gyventi.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Bramanizmas. Ubas. Saikin. Cera. Agraro. Kebas. Rikės. Las. Tenas. Li. Laba. Srokas. Ga. Azimutas. Dur. Emes. Amo. Tur. Asas. Anonimas. Penėjo. Aras. Gama. Adomas. Vo. Avys. Akin. Sara. Segedas. Lok.

Horoskopai

15min • 2013 m. kovo 22 d.

Bruceliozė. Apavas. Abeba. Nemo. Maras. Smetona. Ag. Lasas. Rumunė. Ske. Loterija. Id. Isa. Takas. Modena. Zagrebas. Mirinas. Asamas. Makaka. Das. Raval. Sirės. Guma. Asyro. Nos. Karosas. Sak.

26 | Laisvalaikis

Liūtas. Jausmai bus vartai į platesnius

Mergelė. Dabar kiekviena diena jums

padeda augti. „Aš“ pamažu tampa šimtus kartų svarbiau už „mes“. Tačiau privalote rasti dalykų, kurie jus vienija su kitais, o ne skiria.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Dabar jums sunku rasti

tinkamą būdą rodyti jausmus ir sulaukti trokštamo atsako. Vis dėlto nesiliaukite ieškoję. Teisingą sprendimą rasite pasiklausę, ką kiti apie jus kalba.

Skorpionas. Nesvarstydami, ką apie

jūsų elgesį galvoja kolegos, galite ne tik daug pasiekti, bet ir įgyti priešų. Bėda ta, kad kol kas nepavyks užglaistyti aštrių santykių kampų.

Šaulys. Išsiruošę ieškoti malonumų,

jausitės lyg devintame danguje juos radę, ir lyg tikrame pragare – juos praradę. Verčiau praturtinkite aplinką savo kūrybos rezultatais.

Ožiaragis. Nersitės iš kailio, kad

įtiktumėte šeimos nariams, o jie nesupras jūsų. Tik nepulkite kasti karo kirvių. Šaltas ir racionalus protas, esant tokiai situacijai, bus tikras ramstis.

Vandenis. Tiesmukumas reiškiant

jausmus ir bendraujant bus jūsų priešas ir pagalbininkas. Net sudėtingose situacijose stenkitės būti su šypsena lūpose.

Žuvys. Atidžiai pasvarstykite,

kiek galite, o ne kiek norite išleisti. Ieškokite būdų, padėsiančių atskleisti jūsų gebėjimus, padidinti pajamas ir sustiprinti jūsų savivertę.

Atsakymas: ANTRACITAS

pasaulius, padedančius pažinti save. O likę prie pelenų krūvos supraskite, kad karčios patirtys bus tikra apsauga ateities pergalėse.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 27

15min • 2013 m. kovo 22 d.

S.Kuzmos dirbtuvė. Organizatorių nuotr.

Kovo 22 d.

Vilnius

Anekdotai

Sudoku

T.Urbelionio/BFL nuotr.

Kaunas

Kovo 22 d.

Dviejų Lietuvos dailės klasikų parodų atidarymas

Kauno roko grupės „Mountainside“ koncertas

18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos dvi parodos, atskleidžiančios tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) ir skulptoriaus Stanislovo Kuzmos (1947–2012) kūrybinio palikimo sluoksnius. Parodoje „Skulptūra+5425 dienos“ – trys intriguojantys pasakojimai apie S.Kuzmą, o parodoje „Rentgenogramos“ eksponuojami M.T.Rožanskaitės asambliažai, tapyba, piešiniai.

Naują koncertinį sezoną „Mountainside“ pradės klube „Džem‘Pub“ kartu su Vilniaus grupe „Spiralė“. Nors pastaraisiais metais „Mountainside“ gerbėjų nedžiugino dažnais koncertais, tuščiai laiko ji neleido. Po kūrybinių atostogų muzikantai vėl intensyviai repetuoja ir kuria naujas dainas. Taip pat ruošiasi naujo albumo pristatymui, kuris turėtų įvykti iki vasaros. Koncerto pradžia – 22 val.

R.Grizicko/BFL nuotr.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Labai lengvas

Jeigu susipažinote su gražia mergina, nesakykite, kad jūs jos nevertas. Tegul tai jai bus staigmena. Kovo 23 d.

Vilnius

Kauno gatvių duobės tapo atsitiktinių lytinių santykių maršrutiniame autobuse priežastimi. Mažasis Jonukas vaikystėje neturėjo plastmasinių antyčių, todėl maudydavosi su šaldyta višta. Poliklinikoje: – Pasiruoškite blogiausiam! – Aš mirsiu? – Ne, pirmadienį – į darbą!

Klaipėda

Kovo 23 d.

Pavasario lygiadienio šventė „Žymės“

I.Narkutės albumo „Vienas“ pristatymo koncertas

Vilniaus etninės kultūros centras nuo 19 val. kviečia burtis Šventaragio slėnyje ir uždegti pavasario lygiadienio ugnį – „Deivės Paukštės Laimos“ pėdutes. Muzikuos folkloro ansambliai, dūdmaišiais gros Gvidas Kovėra ir Vytautas Linkevičius, būgnais ir jūros akmenėliais improvizuos Vilniaus jaunimas, su ugnimi šoks Vilniaus ugnies šokėjai. 20 val. – eitynės į Kalnų parko Stalo kalną.

Dešimt metų dainas kurianti Ieva Narkutė iki filmo „Tadas Blinda. Pradžia“, kuriame nuskambėjo jos kūrinys „Raudoni vakarai“, buvo žinoma tik siauram dainuojamosios poezijos gerbėjų ratui. Nuo šiol gražiausias staiga išpopuliarėjusios I.Narkutės dainas bus galima rasti vienoje vietoje: netrukus pasirodys debiutinis albumas „Vienas“. I.Narkutės koncertas – 17 val. Klaipėdos koncertų salėje

Vidutinis

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienis bus saulėtas, bet vėjuotas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio. Naktį į šeštadienį vietomis gali būti iki 20, dieną – 1–6 laipsniai šalčio. Sekmadienį šaltis kiek atlėgs, vietomis pasnigs. Kitos savaitės pradžioje prognozuojamas kelių laipsnių šaltis ir nedidelis sniegas. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Šiauliai Klaipėda

-5

Panevėžys

-3

-6

03-23 d.

Utena na a -6

-15 / -4

-13 / -3

-12 / -2

-18 / -3

-12 / -5

-9 / -2

-9 / 0

-13 / -4

Kaunas

03-24 d.

-4

Vilnius

Marijampolė Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė Vėjas Šiaurės rytų

03-23 d.

7–17

-16 / -3

-13 / -3

-9 / -2

03-24 d.

m/s

-4

-5 Alytus -4

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

28 | Sukaktis

Asmeninio arch. nuotr.

15min • 2013 m. kovo 22 d.

„Studija“ Muzikalių studentų prieš 35 metus suburta „Studija“ tapo ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančia grupe. Tačiau scenos veteranai dar turi parako ir nežada sudėti instrumentų. „Mes dar jaunuoliai. Tik patyrę“, – šmaikštauja jie. Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt 1978-ieji, lapkritis. Nuo to meto, kai buvo surengtas pirmasis „Studijos“ koncertas, nutekėjo daug vandens. Keitėsi grupės vokalistės, bet vyrai vienas kitam liko ištikimi. Prie „Studijos“ senbuvių kiek vėliau prisijungė tik būgnininkas Valdas Galdikas, o Steponas Januška, Gintautas Litinskas, Raimondas Jonutis ir Virginijus Pažemeckas kartu muzikuoja jau 35-erius metus. Užgrūdinti, žinantys savo vertę, nesiblaškantys, nepastumdomi, atviri naujovėms – tokie šiandien „Studijos“ vyrai, neseniai į savo gretas įsileidę naujokę – vokalistę Editą Bodrovaitę. Scenos veteranai neseniai pradėjo jubiliejinių koncertų turą per Lietuvą, o lapkričio 9-ąją Klaipėdos „Švyturio“ arenoje surengs didįjį pasirodymą. Gražią asmeninę sukaktį – 55-ąjį gimtadienį – šį mėnesį paminėjo ir muzikos grupės siela S.Januška.

Su „15min“ skaitytojais jis dalijasi mintimis apie „Studijos“ pradžią, kolegas, šou verslą, rekordus ir nesąmonių nesąmones. Apie pradžią „Pradžia buvo labai paprasta. Sakyčiau, standartinė. Daugelis prisimena savo studentiškus metus – nevaržomas polėkis, entuziazmas, siekis viską daryti kitaip, pakeisti pasaulį. Mes nekreipėme dėmesio į aplinką, į draudimus, darėme taip, kaip patys norėjome. Ta prasme buvome palyginti laisvi. Visi mokėmės vienoje tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Estradinės muzikos katedroje. Buvome tik pirmame kurse, bet jau turėjome daugybę idėjų. Viena jų – groti kartu. Paruošėme programą. Manėme, bent šokiams ji tiks – tuo metu negalvojome apie tolimą ateitį, apie perspektyvas. Norėjome tiesiog būti kartu ir groti. Studentiški vakarai, festivaliai buvo ta vieta, kur mes jautėmės geriausiai. Kada atsirado „Studijos“ vardas, jau sunku pasakyti. Reikėtų paieškoti archyvuose. Tikriausiai tai buvo 1985–1986 metai. Yra kelios dainos, kurios vadinamos mūsų vizitinėmis kortelėmis. Mes su jomis vis tapatinami. Tai – „Daina draugams“, „Geležinė meilė“, „Vaikystė“, „Spindulys“. Lyg ir norėtume jų per koncertus nebeatlikti, ką nors kita daryti, bet nuo savo praeities juk nenusigręši. Kokia ji yra – tokia.“

S.Januška vieną sezoną dalyvavo televizijos laidoje „Žvaigždžių duetai“, bet daugiau to nebenori. „15min“ nuotr.

Scenos veteranai – patyrę jaunuoliai beveik šešerius metus. Neseniai su ja atsisveikinome ir mūsų gretas papildė Edita.“

Išskirtinė grupė Jonas Vilimas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius BFL nuotr.

„Turime nemažai ilgaamžių grupių – „Rondo“, „Vairas“, retkarčiais proginius koncertus surengia „Nerija“. Tačiau šių grupių sudėtis ne kartą keitėsi, o „Studijoje“ – vis tie patys žmonės. Įdomu tai, kad S.Januška daug dėmesio skiria ir savo asmeninei karjerai, tačiau „Studijai“ tai niekada netrukdė. Ši grupė yra sukūrusi nemažai superhitų, kurie ir šiandien nepraranda populiarumo – girdime juos ir per radiją, ir per televiziją.“

Apie kompromisus „Su grupės nariais kartu praleidžiame kur kas daugiau laiko nei su savo šeimomis. Matyt, psichologai jau turėtų tyrinėti tokį fenomeną, kaip šitiek metų žmonės sugeba išbūti kartu. Žinoma, pirmiausia mus vienija muzika. Svarbūs ir kiti dalykai – charakterių suderinamumas, gebėjimas rasti kompromisus. Šiandien, galima sakyti, esame tikri kompromiso meistrai. Manome, kad esame sukaupę tokią patirtį, kuri leidžia į daug ką žiūrėti atlaidžiai.“ Apie vokalistes „Kol studijavome, mūsų grupę sudarė tik vyrai. Kartais į vieną kitą koncertą su mumis vykdavo ir vokalistės, tačiau jų negalima vadinti tikrosiomis grupės narėmis. Prie „Studijos“ buvo prisijungusi jau amžinąjį atilsį Lauma Dūnienė, vėliau – Diana Petrošienė. Abi jos buvo puikios dainininkės, dalyvaudavo „Vilniaus bokštų“ konkursuose. Pirmoji moteris, tapusi nuolatine grupės nare, buvo Irena Starošaitė, netrukus prisijungė ir Vilma Martišiūtė. Jos abi dainavo „Studijoje“, kol I.Starošaitė pasirinko solinę karjerą. Vėliau dainininkės vis keitėsi. Kurį laiką grupėje buvo Larisa Čekasina, tačiau ji išvyko gyventi į Vokietiją. Su „Studija“ dainavo ir Rūta Ščiogolevaitė. Ją pakeitė Kristina Jatautaitė, grupėje ji išbuvo

Apie šou verslą „Dabar jau galime pasirinkti, kur mums dalyvauti, o kur – ne. Karti patirtis tik patvirtino, kad neverta prasidėti su žemo lygio renginiais. Buvo tokia LNK laida – Nacionalinė muzikos lyga. Spjaudomės iki šiol, kad ten dalyvavome, nes tokio absurdo dar nebuvome matę. Nesąmonių nesąmonė. Laidos režisieriai bandė sujungti nesuderinamus dalykus ir iš to padaryti šou. Vieną sezoną dalyvavau „Žvaigždžių duetuose“ ir man to pakako. Gaila tų artistų, kurie, užuot dirbę pagrindinį savo darbą, pavirsta klounais.“ Apie rekordus „Studija“ – ne tik ilgiausiai gyvuojanti Lietuvos grupė, kurios branduolys išliko nepakitęs. Esame pasiekę ir dar vieną rekordą – 1997 metais Palangoje surengėme ilgiausią koncertą. „Laukinių Vakarų salūne“ koncertavome net 17 valandų, sugrojome 219 dainų. Nė vienas žiūrovas nesugebėjo su mumis išbūti visą koncertą. Buvome pasirengę dar ilgiau groti, tačiau rekordui tų 17 valandų pakako. Pamanėme, kad jei kas pasiryš pagerinti mūsų rekordą, mes ryšimės dar vienam iššūkiui. Bet kol kas to neprireikė – rekordas vis dar nepagerintas.“ Daugiau naujienų iš pramogų pasaulio rasite nuskaitę šį kodą žmonės24.lt Apie linksmybes „Per tuos 35-erius metus buvo visko. Į koncertus kartais atvažiuodavome ir batus pamiršę, ir rūbus, ir pusę aparatūros. Būgnininkui yra tekę bėgti į mišką lazdelių išsilaužti. Ne kartą per koncertus yra dingusi elektra. Tada tekdavo išsitraukti akustinę gitarą, akordeoną, būgnelius. Iki šiol prisimename koncertą Bulgarijoje, kai visus grupės narius staiga apėmė nevaldomo juoko priepuolis. Niekaip negalėjome liautis, tad teko groti nusisukus nuo publikos. Kartą Arūnas Valinskas mus pakvietė į poledinę žūklę. Pakeliui užsukome į Kauną. Čia vienas muzikantas nusipirko minkštų baldų komplektą. Susitempėme tuos baldus ant ežero. Sėdim foteliukuose, žvejojam. Daug juoko buvo.“