15min savaitraštis 2013.03.29 by 15min.lt

Visuomenė

J.Kalinsko nuotr.

Stipresnės už visas nelaimes

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.11 (1292) • 2013 m. kovo 29 d.

Vilnietė R.Kovaliūnienė galėtų rašyti nepritekliaus, nedarbo, ligų, nesėkmių ir skyrybų išgyvenimo vadovėlį. Moteris laukia šventų Velykų, bet stengiasi negalvoti, kaip jas švęs. Atkakli motina savo tris dukras moko vertinti tokius mažus džiaugsmus, kaip ežeras ir ledai karštą vasaros dieną, bei padeda tiems, kurie gyvena dar blogiau.

8 psl. I.Gelūno nuotr.

Tyrimas

Ori senatvė alkanam nerūpi BFL nuotr.

Bažnyčios karys Veprių miestelis turi ne tik Kristaus kančių kelią, bet ir tikrą bažnyčios karį R.P.Šaulį.

12-13 psl. Sportas

LKL eksperimentai Lietuvos krepšinio lygos sezonas artėja prie finišo. Šiemet čempionate šiltnamio sąlygos buvo sudarytos superklubams – Kauno „Žalgiriui“ bei Vilniaus „Lietuvos rytui“. „15min“ aiškinasi, ar šis eksperimentas pasiteisino.

16 psl. Velykos

Asta a Cibienė

Jis pasiryžęs sukaupti milijoną ir pasiekti pačią Vokietijos kanclerę, kad tik bažnyčios varpai skambėtų kaip anksčiau.

3–6 psl.

A.Kripaitės nuotr.

Mažo margučio galia

Gyvybės ir atsinaujinimo simbolis – margutis – įkvepia ir menininkus, ir kolekcininkus. „Kai pamatau kokį įdomesnį margutį, net rankos nutirpsta“, – prisipažino klaipėdietė D.Dambrauskienė.

Kultūra

Aukštų vyriškų balsų pionieriai Uždainavus kontratenorams V.Gerasimovui ir A.Bagdonavičiui, publika neretai nustemba – jų neįprastai aukšti balsai tinkami atlikti ne tik vyriškus, bet ir moteriškus vaidmenis. Nors dainininkai prisipažįsta sulaukiantys skeptiškų vertinimų, abu ryžtingai siekia pralaužti ledus jų balsams tinkamam repertuarui.

18-19 psl.

J.Kalinsko nuotr.

23 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. kovo 29 d.

14 PROC.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Ar dabar laikas Lietuvai veržtis į euro zoną?

PROC.

Pagiringa euro iliuzija Kokia buvo jūsų pirmoji mintis, kai pirmadienio rytą išgirdote finansų ministro R.Šadžiaus postringavimus, kad, norint išvengti kelių centų nuostolių dėl litų keitimo į eurus ir atgal, reikia trūks plyš įsivesti eurą? Variantas – ministrui nelabai gerai su galva. Po ypač audringai praleisto savaitgalio pirmadieniais taip nutinka. Kipre uždaryti bankai. Viena Kipro galva blaškosi po Maskvą, kitos – tarp Briuselio ir Nikosijos. Meldžia milijardų. O Vyriausybė, lyg medituodama dzeno vienuolyne, įkuria šešias darbo grupes. Įkišti Lietuvą į zoną su euro iliuzija. Kaip būtume pavadinę ministrą, kuris, tik įsivedus „vagnorkes“, būtų pareiškęs, jog po poros metų grįšim į rublio zoną? Matyt, nelabai gražiai. Kaip pavadinti R.Šadžių, kuris sakė, kad „Graikijos ir Kipro pavyzdžiai rodo, jog ES pajėgi išspręsti finansines problemas, kurios neišjudina euro pamatų“? Rublio zonos problemos tada, palyginti su euro zonos padėtimi dabar, nebuvo jau tokios didelės. Kiek Estijai kainavo Graikijos krizė? Per šimtą milijonų eurų. Kur lekia Vyriausybė? Nespėjusi sušelpti Graikijos ir Kipro, Lietuva žūtbūt nori sudeginti atliekamą milijardą ant Italijos ar Ispanijos aukuro? Bet tada taip ir pasakykim: 17 euro zonos šalių ištiko neganda, todėl mes, būdami ne visai sveiko proto, norime su jomis pasidalyti tuo, ką turime. Aiškinti taip, kaip aiškina R.Šadžius, reiškia pūsti rožinę miglą tautai į akis. Kuo remiasi euro iliuzija?

Geriau palaukti, nes euro zoną krečia nesibaigiančios krizės (10286) 40 proc.

Eurą reikia įsivesti kuo greičiau – tapsime finansiškai saugesni (2668) 10 proc.

Euro iš viso nereikia, nes vėliau galime prarasti ir nepriklausomybę (9279) 36 proc.

Nėra skirtumo, kada įsivesti eurą, nes litas ir taip su juo susietas (3722) 14 proc.

Apklausoje dalyvavo 25955 žmonės

PROC.

36 PROC.

Savaitės manija

Euras Prezidentė D.Grybauskaitė ir premjeras A.Butkevičius laiku išsiruošė į euro medžioklę.

Ar protinga keisti ankštą, bet tvarkingą lito trobą į griuvėsius, tegu ir rūmų? Kad euro zona kažkada galbūt bus puiki pinigų sąjunga. Bet kol kas ji tokia nėra. Ir neatrodo, kad būtų 2015 metais. Lietuva veržiasi į rūmus, kurių fasadas dar tviska, bet pro kiaurą stogą šviečia dangus. Ar protinga keisti ankštą, bet tvarkingą lito trobą į griuvėsius, tegu ir didingų rūmų? Euras buvo utopinis projektas. Kaip ir daug kas ES. Euro konstruktoriai, kaip ir komunizmo kūrėjai, rėmėsi iliuzija, kad bus „iš kiekvieno pagal išgales, kiekvienam – pagal poreikius“. Nors Vokietija dirba daug efektyviau nei Graikija ar Kipras, įstoję į euro zoną, graikai ir kipriečiai, ir ne tik jie, nusprendė, kad jiems nebūtina dirbti kaip vokiečiams, nes jie ir taip pasmerkti vis daugiau gauti. Po metų dar nematyti, kad Vokietijos ir Graikijos produktyvumas skiriasi. Po trejų metų irgi galima to nepastebėti. Bet po dešimties ir aklam tampa aišku: skirtumas – milžiniškas. Tada ateina pagirios. Mažiau dirbančiai šaliai lieka viena išeitis – vidinė devalvacija. Algų ir biudžeto karpymas, masinis nedarbas. Daugiau dirbančiai valstybei – gelbėti mažiau dirbančią. Ši pasaka – be galo. Ar tai reiškia, kad Lietuva neturi siekti atitikti Mastrichto kriterijų? Priešingai. Privalu siekti tik 3 proc. biudžeto deficito ir mažos infliacijos. Ir nesvarbu, bus euras ar ne. Pasirengimui stoti į euro zoną – taip! Jei kartais ten nugalėtų protas. Bet žūtbūt įsivesti byrantį eurą? Tas pats, kas skristi į Fukušimą, žinant, kad vos įėjus į viešbutį, miestą nušluos cunamis, o kokie 6 atominiai reaktoriai suskilinės kaip velykiniai kiaušiniai. Galite rasti šimtą argumentų už tokią kelionę, vis tiek visi pirštą prie smilkinio sukios.

Rimo Valeikio pieš.

Lietuva į euro zoną tikriausiai bus priimta išskėstomis rankomis – juk retai būna, kad kas nors veržtųsi į skęstantį laivą, o ne bėgtų iš jo.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Reportažas | 3

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Veprių bažnyčios karys Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt Du mažesnieji varpai pastatyti bažnyčios viduje.

Kristaus kančių keliu garsėjančiuose Vepriuose – aukų rinkimo vajus. 100 tūkst. litų naujiems varpams parūpinęs 71 metų Romas Petras Šaulys dabar kaupia milijoną bažnyčios bokšto paaukštinimui. Dėl to vepriškis pasišovė prisibelsti net iki Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Sako: ką jos protėviai per karą susprogdino, lai dabar atstato. Eina kaip buldozeris Kai kiek daugiau nei prieš šimtą metų buvo pastatyta mūrinė Veprių bažnyčia, iškilo ir 40 m aukščio varpinė su trimis varpais. Tačiau jie skambėjo tik iki 1944-ųjų liepos – besitraukdamas vermachtas bokštą susprogdino. Į šipulius subyrėjo ir varpai.

Senieji varpai buvo surinkti po šukę ir suklijuoti. Dabar jie eksponuojami bažnyčioje. „Žmonės ant kelių maldavo to nedaryti. Galų gale prašė leisti bent varpus išsikelti. Bet vokiečiai skubėjo ir nieko nepaisė. Baisus nežmoniškumas“, – piktinosi visuomeninės organizacijos „SOS–Vepriuose“ direktorius R.P.Šaulys. Po karo vepriškiai bokštą atstatė, tačiau perpus žemesnį. Toks jis liko ir iki šių dienų. Ar miestelio žmonės tiki, kad R.P.Šaulys jų bažnyčios bokštui surinks milijoną? „Mes netikėjome ir šitais varpais, – šyptelėjo Veprių seniūnė Dalė Urbonienė. – Bet Romas eina kaip buldozeris.“ Pats paaukojo 30 tūkst. litų R.P.Šaulio žodžiais, jo varpų epopėja prasidėjo maždaug prieš trejus metus. „Susirgau prostatos vėžiu. Atlaikiau 35 švitinimo

I.Gelūno nuotr.

Velykų rytą Vepriuose (Ukmergės raj.) varpai gaus ne iš Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios bokšto, o iš šventoriaus, kuriame jie laikinai įkurdinti. Į bokštą varpai tilptų ir dabar, bet skambesys, sudarantis garsų gamą „Salve Regina“, nesklistų 15 km spinduliu, kaip anksčiau.

seansus. Mano žmona dar smarkiau susirgo. Įsisiurbė erkė, dėl to parazito ji susirgo encefalitu. Jei ne iš Vokietijos atvežti naujausi vaistai, tikrai būtų mirusi. Kai pagijome, aš ir sakau: atsidėkokime Šv. Mergelei Marijai ir Dievuliui, paaukokime pinigų. Žmona pradėjo verkti, sako, „alytnamyje“ gyvename, reikia kapitalinio remonto, ką tu darai? Bet „alytnamis“ juk gali palaukti“, – pasakojo R.P.Šaulys. Lenkijos liejykloje nulietas 220 kg sveriantis pirmasis varpas bažnyčios šventoriuje buvo pašventintas 2010 metais. Automechanikas R.P.Šaulys su žmona gydytoja Genovaite Gražina Šauliene iš savo kišenės tam skyrė 22 tūkst. litų. Dar 8 tūkst. litų kainavo speciali konstrukcija varpui pakabinti. Tais pačiai metais Vepriuose atsirado ir antras 420 kg sveriantis varpas, kainavęs 36 tūkst. litų. Pinigus paaukojo verslininko Ramūno Garbaravičiaus šeima. Praėjusių metų lapkritį į Veprių bažnyčią atkeliavo dar du varpai, sveriantys 130 ir 90 kg. Už juos sumokėjo bendrovės „Elektrobig“ ir „Achema“. Varpus pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Iki milijono – dar labai toli „Aš niekada negailėjau pinigų. Niekada“, – nukirto R.P.Šaulys, dosniai paaukojęs ne tik naujam varpui, bet ir kitiems sakraliniams Veprių objektams: koplytstulpiui Baro konfederacijos įvykiams atminti, paveikslui „Paskutinė vakarienė“ Kalvarijų koplytėlėje, kryžiui su Rūpintojėliu. Dar jis svajoja išgražinti visas Kryžiaus kelio koplytėles, kuriose paveikslai kol kas pakabinami tik per Sekmines. „Žmonai jau pasakiau, kad prisidėsime ir prie šio projekto“, – šyptelėjo vyras. Bet dabar didžiausias jo rūpestis – bokštas. O iki jo atstatymui būtino milijono – dar labai toli. „Iš tribūnos kreipiausi į Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narius. Visi užjaučia, kad neturime pinigų. Žada ieškoti, padėti. Bet tik tiek, – pasakojo R.P.Šaulys. – Per spaudą išplatinome kreipimąsi į politikus, verslininkus, gyventojus, katalikus, visus geros valios žmones. Ir pinigai po truputį pradėjo plaukti. Pavyzdžiui, vakar buvęs Seimo narys Antanas Stasiškis paaukojo tūkstantį litų.“ Vokiečiai supranta nuoskaudas Nors agitacinio darbo R.P.Šaulys ėmėsi iš peties, kol kas bažnyčios bokšto

paaukštinimo sąskaitoje sukaupta tik 8 tūkst. litų. Bet vepriškio entuziazmo tai neatšaldė. Jei pinigų nepavyks surinkti Lietuvoje, kreipsis į vokiečius. Reikalui prispyrus – į pačią Vokietijos kanclerę A.Merkel. „Su vokiečiais bendrauju jau daugybę metų. Mūsų visuomeninė organizacija

dešimt metų iš Vokietijos vežė labdarą – dėvėtus drabužius ir buitinę techniką. Bet dabar jos griežtai atsisakiau – anksčiau žmonės iš tiesų sunkiai vertėsi, o dabar jau patys daug ką gali įsigyti, – pastebėjo R.P.Šaulys. – Vokietijoje yra daug nuovokių žmonių, kurie supranta mūsų nuoskaudas. Per juos bandysime pasiekti kanclerę A.Merkel, kuri yra labai sąmoninga politikė. Būtina atstatyti tai, kas buvo. Juk prašė žmonės nesprogdinti. O dabar – va kiek rūpesčių.“ Pagunda skambinti varpais Kol bokštas dar „nepaaugo“, du mažesnieji varpai rymo bažnyčios viduje, du didieji – po atviru dangumi šventoriuje. 72-ąjį gimtadienį gegužę minėsiantis R.P.Šaulys vikriai užsiropščia ant varpą laikančios konstrukcijos, timpteli virvę ir daugiau kaip 400 kg sveriantis galiūnas įsisiūbuoja. Jo garsas nuvilnija per visus Veprius. Ar kam nors nebuvo kilusi pagunda tais varpais paskambinti be reikalo? „Ne, tokio atvejo nepamenu, nors ir sakoma, kad kaimas prasigėręs. Žmonės supranta, kad tie varpai – šventas dalykas“, – patikino R.P.Šaulys. Jis pats šventoriuje stovinčiais varpais skambina kiekvieną sekmadienį: „Mane šis skambesys pakylėja iki be galo saldaus jausmo, o parapijiečius žadina pagalvoti, kad nė vienas nesame amžini – visi išeisime.“

4 | Reportažas

15min • 2013 m. kovo 29 d.

„Davatkos vieta bažnyčioje“, – pokštauja Veprių seniūnė D.Urbonienė. I.Gelūno nuotr.

Miestelio džiaugsmas – šventės, skaudulys – plaukiojančios salos Vepriai

„Įdomus čia kraštas. Ne tik gamta ypatinga, bet ir žmonės. Daug inteligentų – ne taip, kaip anapus Šventosios. Gal dėl to, kad Vepriai įsikūrę meteorito išmušto kraterio viduryje?“ – svarsto miestelio seniūnė Dalė Urbonienė. Jai, suvalkietei, vepriškiai iš pradžių pasirodė keistoki. Pamaldūs, bet kartu ir šviesūs, organizuoti.

VEPRIAI

Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt Gyventi į Veprius su vyru ji atvyko prieš 34 metus. Įsidarbino tuo metu miestelyje veikusioje Žemės ūkio mokykloje. Dabar jau uždaryta mokykla – vienas didžiausių Veprių skaudulių. Valstybės turto fondui atiduoti pastatai akyse griūna, teritorija apleista. Dar viena miestelio bėda – Veprių ežere plaukiojančios durpingos meldais ir medžiais apžėlusios salos. Genamos vėjo jos gali išvystyti nemenką greitį ir jeigu kas pasitaiko kelyje – gero nelauk. „Nuo sovietų okupacijos laikų ežere buvo įbetonuota Neptūno skulptūra. Kartą ėjo sala ir ją nuvertė. Ištraukėme Neptūną ir krante pastatėme, – pasakojo seniūnė. – Bet didžiausias pavojus kyla užtvankai. Jei kokia sala ją išgriaus, mūsų ežeras išplauks. Pati esu kelias naktis su vyru prie užtvankos budėjusi, kad salai prisiartinus spėtumėme rankiniu būdu nuleisti kiek vandens.“

Dabar viena tokių salų grasina nušluoti vepriškių kruopščiai sutvarkytą paplūdimį. Seniūnė salą plieniniu trosu pririšo prie pakrantės medžio, bet, vietinių žodžiais, metalistai trosą nugvelbė. Tada vepriškiai salą su kartimis „prikalė“ prie ežero dugno. Keletą metų buvo ramu, kol praėjusį rudenį, po liūties sukilus vandeniui sala vėl pajudėjo ir atplaukė iki maudyklos. „Su nerimu laukiame, kol ledas nutirps. Ką su ta sala daryti? Gal bandyti nutempti malūnsparniu, nes su valtimis jau nepajėgsime... Duok Dieve, kad vėjas būtų palankus – gal salą į šalį nuneš“, – vylėsi D.Urbonienė. Šis koplytstulpis – vienintelis mūrinis baroko architektūros paminklas Ukmergės rajone.

– Vepriuose seniūnaujate jau trylika metų. Ar didelės jūsų valdos? – Nedidukė ta mūsų seniūnija, bet gyva ir pulsuojanti. Vepriuose dabar gyvena 720 žmonių, o visoje seniūnijoje – 1238. Veprių

UKMERGĖS RAJONAS

vidurinėje mokykloje mokosi daugiau nei 100 vaikų, 16 jų – abiturientai. Negalime skųstis – yra dar vaikelių. Seniūnijoje turime du vaikų darželius, ambulatoriją, felčerinį punktą, paštą, dvi bibliotekas, dvejus kultūros namus, net dvi kapelas. Mintinai vienas kitą pažįstame, žinome, kur kas sujudėjo. Jei tik koks nepažįstamas atsiranda, tuoj išsiaiškiname.

Skaičius

720

Tiek žmonių dabar gyvena Vepriuose.

– Ir labai mėgstate šventes švęsti. – Tas tai teisybė. Susibėgame trumpam, bet dažnai: per Naujuosius metus, Kovo 11-ąją, Žemės dieną, Jonines, Liepos 6-ąją. Bet didžiausia mūsų šventė, aišku, Sekminės.

Nukelta į 6 psl.

>>>

Komentaras

6 | Reportažas >>>

Tomas Viluckas redakcija@15min.lt

Paprastas ir ypatingas Prisikėlimas Velykų dienomis bažnyčiose, skaitant Biblijos ištraukas apie Jėzaus iš Nazareto prisikėlimą, skambės vienas klausimas: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?“ Tai klausimas, kuris vienaip ar kitaip iškyla kiekvienam žmogui, susiduriančiam su krikščionių skelbiama žinia. Daugelis vis dar ieško Jėzaus tarp mirusiųjų. Galima laikyti jį didžiu žmogumi ir kilniausiu herojumi, kuris nugyveno įstabų gyvenimą šioje žemėje, bet vėliau mirė smurtine mirtimi. Galima manyti apie Jėzų, kaip apie žmogų, kurio gyvenimas ir žodžiai verti mokslininkų dėmesio, nes paplitusi tendencija galvoti apie krikščionybę ir jos įkvėpėją kaip apie mokslinių tyrimų objektą. Pagaliau kai kuriems Jėzus yra tobulas žmogaus pavyzdys. Beje, tobulas pavyzdys gali būti tikra nuobodybė ir nepasiekiamas idealas. Paukščiai tūkstantmečius žmonėms buvo skrydžio pavyzdžiu, tačiau pastarieji išmoko skraidyti tik šiais laikais. Iš Jėzaus verta mokytis, bet nepakanka tik mokytis, nes jis – ne tik knygos herojus, net jei ši knyga – didingiausia pasaulyje. Taip, Jėzus yra išminčius, amžininkų nesuprastas maištininkas, religinis reformatorius, bet jei viskas užsibaigė kruvina drama Jeruzalėje, tai jis lieka tik vienu iš daugelio pasaulio iškilių asmenybių.

Kai krikščionybė ieško gyvojo tarp mirusių, ji tampa tik pretenzingomis apeigomis, sausu moralinių taisyklių sąvadu ar politine galia. Prisikėlimo žinia skelbia, kad jis gyvas, kad jis yra ne praeities epinis herojus, sustingęs senovinėse freskose, o gyva mūsų laikų tikrovė, keičianti žmonių gyvenimus. Sykį vienas garsiausių XX a. pr. pamokslininkų, Anglijos Bažnyčios armijos įkūrėjas, W.Carlile‘as kalbėdamas miniai Haid Parke Londone, pasakė: „Jėzus yra gyvas.“ Kažkas iš minios šūktelėjo: „O iš kur žinai, kad jis gyvas?“ W.Carlile‘as jam atsakė: „Na, aš šį rytą pusvalandį kalbėjausi su juo.“ Prisikėlimas – tai patirtis, nes pusvalandį kalbėtis galima tik su gyvuoju. Neįmanoma aprėpti milijonų žmonių, kurie per amžius asmeniškai patyrė, kas yra Jėzaus Kristaus Prisikėlimas. Jėzuitų teologas A.de Mello perteikia tokį ką tik atsivertusio ir netikinčiojo dialogą: „Tai tu įtikėjai Kristų?“ „Taip.“ „Tai turi išties daug apie jį žinoti. Pasakyk, kokioje šalyje jis gimė?“ „Nežinau.“ „Kokio amžiaus jis mirė?“ „Nežinau.“ „Kiek pamokslų jis pasakė?“ „Nežinau.“ „Kaip žmogus, kuris pareiškia įtikėjęs Kristų, tu žinai tikrai ne kažin ką!“ „Tu teisus. Man gėda, kad aš tiek mažai apie jį žinau. Bet štai ką žinau tikrai: prieš trejus metus buvau girtuoklis. Prasiskolinęs. Mano šeima iro. Kas vakarą, kai grįždavau namo, žmona ir vaikai drebėdavo iš baimės. O dabar mečiau gerti; mes nebeturime skolų; mūsų namai laimingi. Visa tai man padarė Kristus. Tiek aš apie jį tikrai žinau!“ Tad Prisikėlimo istorija yra ir paprasta, ir ypatinga – tušti mūsų širdžių kapai. Kai krikščionybė ieško gyvojo tarp mirusių, ji tampa tik pretenzingomis apeigomis, sausu moralinių taisyklių sąvadu ar politine galia. Fenomenalu, bet pradėdama nuo saujelės žvejų bei žydų provincijos vyrų, krikščionybė per 300 metų įsikomponavo į tuometį helenistinį pasaulį ir apvertė aukštyn kojomis žmonijos istoriją. Kas, jei ne Prisikėlimas, tapo šito virsmo priežastimi?

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Atkelta iš 4 psl.

Veprių centras apie 1900 m. Wikipedia.org nuotr.

Jas švenčiame tris dienas, kaskart įvedame naujų tradicijų. Tarkime, dabar per Sekmines iškeliame valstybines vėliavas. Kai minėjome Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, viena bendrovė vepriškiams pasiūlė pigiau įsigyti vėliavų. Rodos, po 22 litus. Paskui sugalvojau, kad reikia tas vėliavas pašventinti. Penktadienį, pirmąją Sekminių dieną, įsikėlėme į automobilį kleboną ir vežėme per visą miestelį, o jis su krapyla vėliavas šventino. Kas nespėjo iškabinti, rankose jas laikė. Siela drebėjo iš susijaudinimo: visi išėjo iš namų – vieni žegnojosi, antri klaupėsi, treti mojavo. – Ar Kryžiaus keliu garsėjantys Vepriai traukia maldininkus? – Visaip būna. Kartais jų sulaukiame daugiau, kartais mažiau. Kryžiaus kelią tvarkomės patys. Takelius nušienaujame, brūzgynus kertame. Prieš Sekmines visi vepriškiai savo trobas išsičiustija ir laukia. Norime gražiai pasirodyti, o nebūti kokie apmusiję. Bet visada sakau, kad ir Bažnyčia prie to turėtų daugiau prisidėti. Mes paruošiame terpę, o kaip į Veprius sutraukti daugiau maldininkų, turėtų Bažnyčia galvoti. – Keistas dalykas: dalis Kryžiaus kelio upelio – privati valda. Kaip tai nutiko? – Tai rodo, kaip dirba mūsų žemėtvarka, kaip sprendžiami žemės grąžinimo klausimai. Tokio dalyko būti negalėjo. Tačiau jokių konfliktų su tos žemės savininkais nėra kilę, nors per kiekvienas Sekmines aš jų atsiprašau, kad mes ten vaikštome.

Istorija • Vepriai įsikūrę 8 km skersmens meteoritinio kraterio (astroblemos) viduryje, Šventosios upės slėnyje. Krateris atrastas 1978 m. gręžinyje aptikus itin aukšto slėgio paveiktų uolienų. Pagal jų amžių nustatyta, kad galingas meteoritas šiose vietose nukrito prieš 150–160 mln. metų. • Lietuvoje yra trys Kristaus kančių kelius įamžinusios vietovės – Žemaičių, Vilniaus ir Veprių kalvarijos. Veprių kalvarijos (35 Kryžiaus kelio koplytėlės ir vartai, kelio ilgis – apie 5,5 km) pastatytos 1846 m. 1963 m. Kalvarijos buvo nugriautos, Kryžiaus keliai suarti, bet tikintieji ir toliau rinkdavosi į Veprius. 1989 m. Veprių kalvarijos parapijiečių aukomis buvo atstatytos. • Šalia Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys arba, anot vietinių žmonių, „Marijos takeliai“. Tai – 12 paskutiniųjų Kryžiaus kelio stočių. „Marijos takeliai“ maldininkų apeinami priešinga Kryžiaus keliui kryptimi. Kelio ilgis – apie 2 km. Tai reta ir įdomi katalikų religinė tradicija. • Reikšmingiausias istorinis monumentas Vepriuose yra apie 1772–1798 m. statytas baroko stiliaus koplytstulpis, skirtas 1768 m. Baro konfederacijai. • Vepriškiai didžiuojasi vieni pirmųjų Lietuvoje įsteigę kaimo bendruomenę. Jai šiuo metu vadovauja Veprių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Aldona Medonienė. Prieš metus už 250 tūkst. litų baigti rekonstruoti bendruomenės namai. Gyventojai čia gali už simbolinį mokestį, kuris padengtų išlaidas elektrai ir vandeniui, rengti šventes ar gedulingus pietus, mokytis senųjų amatų, kas namuose neturi vandens – nusiprausti ir išsiskalbti drabužius.

– Netoli Veprių įsikūrusi sufijų bendruomenė (sufizmas – mistinė asketinė islamo srovė, – red. past.). Kaip vepriškiams sekasi su jais sutarti? – Iš pradžių su sufijais labai aršiai kovojome. Kaimo žmonės nužiūrėjo, kad jie nuogi laksto, su būgnais duoda, ratais eina. Visi mes galvojome, kad tai yra sekta. O jie mums aiškino, kad iš visų tikėjimų pasirenka, kas geriausia. Kada nepakeitę žemės paskirties sufijai pasistatė naujus maldos namus, stojome piestu. Ilgai su mumis niekas nesusitvarkė. Bet teismas privertė savivaldybę pritarti žemės paskirties keitimui. Dabar visi taikiai sugyvename – jokios sufijų veiklos ir įtakos nejaučiame. Jie nieko iš mūsų neprašo ir mums iš jų nieko nereikia – lai sau gyvena.

Veprių bažnyčios bokštas – vis dar be varpų.

Dalis Kryžiaus kelio – privati valda.

8 | Visuomenė

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Už vos didesnį nei minimalų atlyginimą tris dukras auginanti Rasa Kovaliūnienė:

„Jei kam nors dar blogiau, pasaulio Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Vilnietė Rasa Kovaliūnienė galėtų rašyti nepritekliaus, nedarbo, ligų, nesėkmių ir skyrybų išgyvenimo vadovėlį. Moteris laukia šventų Velykų, bet stengiasi negalvoti, kaip jas švęs. Atkakli moteris savo tris dukras moko vertinti tokius mažus džiaugsmus, kaip ežeras ir ledai karštą vasaros dieną, ugdo likimo nemylimų vaikų kūrybiškumą ir padeda tiems, kurie gyvena dar blogiau. Negi gali būti blogiau? „Buvome prisirinkusios įvairių produktų – beveik pasaulio pabaigai. Bet išdalinome – jei kam nors dar blogiau, pasaulio pabaiga palauks“, – kalbėdama su savaitraščiu „15min“ ryžtingai nukirto 41-erių moteris. Tiesa, dukros – 16-metė Dovilė ir 14-metė Laura – sykį nusistebėjo: negi gali būti blogiau nei mums? Jos ne tik padeda prižiūrėti pagrandukę – neseniai metukų sulaukusią Mildą Mėtą, Per pokalbį mažoji Mildutė miegojo ant tos pačios sofos, ant kurios sėdėjo mama ir dvi jos sesės. Daugiau nėra kur.

rinkti ir parduoti grybus bei uogas, bet ir siekia gerų rezultatų mokykloje, piešia, kuria grafiką, o neseniai už aktyvų dalyvavimą programoje „Augu skaitydamas“ namo parsitempė knygų. Tiesa, šiais laikais mokantis vien knygų jau nebepakanka. Paauglėms apmaudu, kad mokykloje reikalaujama daug darbų atlikti kompiuteriais, kurie šiuose namuose lyg užkeikti genda vienas po kito. Dovilei po pamokų keliauti į biblioteką padirbėti kompiuteriu – tikra kankynė. „Mokykloje yra taip: jei neturi kompiuterio, ko mokaisi?“ – tvirtino mama. Meilė truko trejus metus Likimas Klaipėdoje gimusios, o vėlau Akmenėje gyvenusios R.Kovaliūnienės nelepino nuo vaikystės. Išsiskyrus tėvams, paauglė gyveno pas gimines. Vos baigusi mokyklą, persikraustė į Vilnių, kur įstojo studijuoti matematikos ir informatikos. Kai kartu su santvarka ėmė keistis studijų programos, mergina pabūgo nesugebėsianti mokytis, o kad nereikėtų grįžti į svetimą, nors ir giminaičių, šeimą, nuėjo dirbti į siuvyklą. Dabar apmaudu, kad pasidavė – iki diplomo buvo likęs vos vienas egzaminas. Kuomet susivokė, buvo per vėlu – už siuvimą gaudavo neblogą atlyginimą, ištekėjo, vienas po kito gimė trys vaikai. „Viskas atrodė neblogai, bet nelabai ilgai. Treji metai rojaus, o paskui...“ – tarytum pasitvirtino rašytojo sugalvotas posakis, kad meilė trunka trejus metus. Vieną pirmadienį, išėjęs į darbą, vyras nebesugrįžo – paliko šeimą nuomojamame bute ir pasirinko žmonos geriausią draugę. Skyrybos užtruko ilgiau nei laimė ir paliko karčių nuoskaudų. Sutuoktinis ilgai nesutiko skirtis, kai kurie dokumentai taip ir liko nesutvarkyti. R.Kovaliūnienė liko viena su dviem mažylėmis ant rankų. Pirmagimį sūnų, kuriam dabar – devyniolika, tėtis įkalbėjo likti su juo. „Buvo penkeri šešeri metai juodo išgyvenimo. Pinigų nebuvo, dirbau namie siuvėja, mergaitės – mažos, į darželį leisti negalėjau. Net nebuvau registruota Vilniuje. Papildomų pašalpų už dukras negaudavau“, – prisimena pašnekovė. Siuvėja ji išdirbo 16 metų – tai ceche, tai namie. Buvusiai matematikos studentei specialių mokslų tam nereikėjo – tik iš pradžių siuvykloje pabuvo mokine. O kai galiausiai

R.Kovaliūnienė bei jos dukros Dovilė (kairėje) ir Laura gyvena nuo vienos bėdos iki kitos, bet nepasiduoda. J.Kalinsko nuotr.

nuėjo užsiregistruoti į Darbo biržą, pateko į kursus, mat neturėjo jokio pažymėjimo, įrodančio, kad moka siūti. Į darbą atvedė dukros Tuomet R.Kovaliūnienė jau turėjo kitą darbą, į kurį jai duris atvėrė nebaigtos studijos. Kadangi siūti tekdavo nuo 7 iki 16–17 val., taip pat – šeštadieniais ir naktimis, dukras užrašė į programą „Didysis draugas“, skirtą bręstantiems paaugliams, patyčias išgyvenantiems ar bendravimo sunkumų turintiems vaikams. Tuomet žinia, kad šeima sunkiai verčiasi, pasiekė Naujininkuose esančių laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ direktorę. Ji mergaites pakvietė į čia veikiantį dienos centrą. Mama joms nusekė iš paskos – magėjo sužinoti, ką dukros veikia. Matematiką išmanančios R.Kovaliūnienės direktorė paprašė padėti per pamokas. Pamačiusi, kad ji sutaria su vaikais, pasiūlė ir kitas pareigas. Moteris tapo socialinės darbuotojos padėjėja – baigė specialius kursus, vadovauja rankdarbių būreliui. Jai patogu, mat pusę darbų gali atlikti namie, taigi, nereikia auklės. Popiet Mildutę prižiūri sesės, o rudenį jau leis ją į darželį. Būrelyje R.Kovaliūnienė vaikus moko kurti iš visko, ką parūpina rėmėjai – lipdyti iš modilino, klijuoti aplikacijas iš džiovintų augalų ir siūlų, kurti koliažus iš žurnalų puslapių, velti vilną, verti karoliukus. Įkvėpimo ieško parduotuvėse, žiūri, ką daro vaikai. Jei ko nors nemoka, panagrinėja technologiją ir pabando namie. Meniškos sielos Karoliukais mamą, kuri iki tol megzdavo, siūdavo, siuvinėdavo ir nerdavo, užkrėtė vyresnioji dukra Dovilė. Ji iš draugių išgirdo, kad taip galima pasigaminti gražių dalykų. Pabandė ir dukra, ir mama.

Moteris dabar kuria papuošalus ir nebrangiai pardavinėja tai šen, tai ten. „Man akmenys kol kas neatsiperka, nes, dirbdama su vaikais, neturiu laiko jais prekiauti“, – prasitarė R.Kovaliūnienė, bet pomėgio nemeta. Laura – iš prigimties dailininkė. Lentyną puošia mamai padovanotas jos portretas, aplanke – ne tik Mildutės atvaizdas, bet ir keli japoniškos stilistikos piešiniai. Japonijos kultūra susižavėjusi mergaitė net pradėjo savarankiškai mokytis japonų kalbos. Savo darbus ji siunčia įvairiems konkursams ir juokiasi, kai kiti stebisi, kad piešti ji niekur nesimokė.

„Šiandien reikėjo atlikti kraujo tyrimus. Jiems išleidome paskutinius 30 litų.“ Ant spintos dulka gitara, kurią Dovilė per Kalėdas gavo dovanų. R.Kovaliūnienė anksčiau grodavo ir norėtų pamokyti dukrą, bet vis pritrūksta laiko. Mokyklai buvo per protinga Vyresnioji mergaitė lanko grafikos dirbtuves Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, bet labiausiai jai patinka dainuoti chore, rašyti rašinius ir skaityti. Šnekios paauglės atrodo ne pagal amžių išsilavinusios ir subrendusios. Vaikystėje Dovilė buvo mokytojų galvos skausmas – per daug smalsi ir priskirta vunderkindams. Tuomet ji lankė Jeruzalės vidurinę mokyklą ir iki šiol ją prisimena bloguoju. Užtat Šeškinės pradinėje mokykloje per metus tapo geriausia mokine klasėje.

Visuomenė | 9

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Ar skaitei 15min.lt?

pabaiga palauks“ Vienintelės nuolatinės jos pajamos – atlyginimas, truputį didesnis už minimalų, ir 130 litų iš Vaikų fondo, mat buvęs vyras nemoka alimentų. Kompensacija už šildymą, pašnekovės teigimu, nepriklauso, nes butas nuomojamas. Bene didžiausia optimistė šeimoje – Dovilė: „Bandome suktis su tuo, ką turime. Imame paprastus dalykus ir dažnai išeina nepaprasti.“ Tačiau kartais ir jai nusvyra rankos: „Šiandien reikėjo atlikti kraujo tyrimus. Jiems išleidome paskutinius 30 litų. Geriausiu atveju gal 20 litų liko, o dar pienas Mildutei pasibaigė…“

Dovilė tikino nepaprastai mėgstanti eiti į mokyklą ir dėtis į galvą įvairias žinias – prie to priprato ankstesnėje mokykloje – todėl draugų kartais pavadinama moksliuke. Tik chemija nelabai sekasi, nes kažkas nukniaukė jos vadovėlį, todėl mokosi tik iš pratybų. Naujininkų mokyklos septintokė Laura džiaugiasi, kad pagaliau mokosi netoli namų. Mokyklas mergaitės dažnai keitė, nes kraustydavosi iš vieno nuomojamo buto į kitą. R.Kovaliūnienė pagyveno tikriausiai visuose Vilniaus rajonuose, išskyrus Naująją Vilnią. Iš pradžių mergaitės iki mokyklos važiuodavo net nuo Žaliųjų ežerų, todėl keltis reikėdavo dar neprašvitus, 5 valandą ryto. Išsitenka viename kambaryje Naujininkuose šeima – jau šešeri metai. Keturios sutelpa 27 kv. m ploto vieno kambario bute su virtuve. Užuolaida atitverta kambario dalis – paauglių kampelis. Joms mama darbe gavo nurašytą dviaukštę lovą, sukalė lentyną. Šiapus užuolaidos įsikūrusi ne tik mama su mažąja – vietos yra ir dviem narveliams, kuriuose gyvena žiurkėnas bei šinšila. Porelę žiurkėnų Dovilė gavo dovanų, o jie kas porą trejetą savaičių susilaukdavo po 10 jauniklių. Žiurkėniukus išdovanojo arba pardavė, nors kai kuriuos spėjo sumedžioti dar vienas namų gyventojas – katinas. Butas mažas, o šildymo sąskaitos – lyg už du kambarius. Kadangi žiemą būna šalta, tenka įjungti ir elektrinį šildytuvą, taigi, daug kainuoja ne tik šildymas, bet ir elektra. Moteris devintus metus stovi eilėje socialiniam būstui gauti, bet spėja, kad sulauks po 20 metų, kai nebereikės.

Kamuoja ligos Lyg bėdų būtų maža, paauglystėje Dovilei pašlijo sveikata. Jai bando nustatyti neįgalumą, todėl, nors yra valstybės apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, už tyrimus reikia mokėti. Kartais gydytojai pagaili – pamatę, kad laukia keli tyrimai, paauglę guldo į ligoninę ir juos atlieka nemokamai. Pirmiausia mergaitę užpuolė gastritas ir stemplės opa, vėliau paaiškėjo, kad nefunkcionuoja pusė kepenų. Pernai rugsėjį ji dar sugebėjo pasigauti hepatitą A, be to, keičiantis orams, kenčia dėl sąnarių skausmo. Vienintelis būdas jį numalšinti – išgerti ibuprofeno, kuris kenkia kepenims. Dėl šių negalavimų Dovilė jaučia didžiulį nuovargį, bet jau mažai kreipia į jį dėmesio. Tik kai skausmas tampa nebepakeliamas, susiranda tabletę. Operuotis šiuo metu pavojinga, juoba kad auglys nepiktybinis. To prireiktų, jei kiltų pavojus gyvybei. Bene vienintelė išeitis jai gali būti kepenų persodinimas. Kol kas paauglei, jau viską žinančiai apie savo sveikatą, būtina laikytis griežtos daržovių dietos. Reikėtų ir specialaus maisto bei papildų, bet jie yra per brangūs. Todėl R.Kovaliūnienė pridžiovina arbatžolių ir gydo dukrą liaudiškais metodais. Nuo skolų gelbsti miškas Vasarą gamtos gėrybės tampa nemaža paspirtimi. Moteris su dukromis traukia uogų ir grybų, už kuriuos gautos kelios dešimtinės prasigyventi nepadeda, tačiau bent leidžia susikurti nedidelių

„Pasitaiko mėnesių, kai savaitę be maisto sėdime.“ pramogų, nes šiaip net ledams centų nelieka. Surinktus grybus, mėlynes ir avietes jos parduoda Vilniuje ar veža tiesiai pažįstamiems žmonėms, kurie iš anksto pateikia užsakymus. Kelios valandos miške į kišenę suberia 30–40 litų. Buvo laikas, kai šeima tik iš gėlių, grybų ir uogų gyveno. Didžiausia šeimos pramoga – ežeras. Atšilus motina su dukromis važiuoja iki Žaliųjų ežerų, kur žino žmonių dar nenugulėtą paplūdimį. Kartais su dienos centru nemokamai nukeliauja į kiną, o vasarą savaitę praleidžia krikščioniškoje stovykloje Varėnos rajone, kur dalį išlaidų kompensuoja rėmėjai iš JAV. Pernai Laura gavo progą apsilankyti Lady Gagos koncerte. Mama irgi buvo – kaip vaikų vadovė. „Stebina lietuviai: oi, neturime pinigų, taip norime į vandens parką, cirką. Atvažiuoja Lady Gaga – gerai, pagyvensiu be kažko ir nueisiu… O mums pasitaiko mėnesių, kai savaitę be maisto sėdime. Mums tokios pramogos – svajonė“, – atviravo Dovilė. Dar prideda, kad jos bendraklasiai yra bent kartą buvę užsienyje. Ji norėtų šiemet su choru nukeliauti į Karaliaučių, bet vargu ar pavyks – nėra pinigų pasui. „Labai noriu į bažnyčią“ Šią šeimą kamuojančių nepriteklių ir viena po kitos griūvančių bėdų tiek daug, kad net nesmagu klausti, ar ji švęs šventas Velykas. Keista, bet artėjančios šventos Velykos šiai šeimai nekelia galvos skausmo. Tądien, kai kalbėjomės, R.Kovaliūnienė prasitarė net negalvojusi, kaip jas švęs. „Kelis kiaušinius turime. Draugai kviečia pas save, bet gali būti, kad liksime namuose. Sekmadienį labai noriu į bažnyčią – susirenka daug žmonių, visi būname kartu iki kokių trijų popiet“, – prasitarė moteris, lankanti Malonės baptistų bažnyčią Jeruzalėje.

15min.lt/aktualu Nerimas: Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu Vilniuje gali pritrūkti vietų viešbučiuose www.15min.lt/s319491

15min.lt/interviu Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Mano širdyje dar gyvi įspūdžiai iš konklavos“ www.15min.lt/s320094

15min.lt/pinigai Krizės apimtas Kipras tapo įkandamas ir žemesnes pajamas gaunantiems turistams www.15min.lt/s319824

Laura dailininkė iš prigimties – piešti ji niekur nesimokė.

15min.lt/aktualu „Eurovizijos“ vilkai vertina menką Andriaus Pojavio savireklamą konkurse www.15min.lt/s319730 Naujausias žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt

10 | Savaitės interviu

15min • 2013 m. kovo 29 d.

A.Siaurusevičius:

„Įsijungus Lietuvos televiziją matyti, kaip ji gyvena“ Balandžio pradžioje antrą kadenciją Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus kėdėje pradėsiantis Audrius Siaurusevičius rengiasi dar penkerius metus sėdėti ant parako statinės.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir liberalai. Ši, kaip aš vadinu, mitologija buvo sukurta tam, kad

A.Siaurusevičiaus nuo noro antrą kadenciją vadovauti LRT neatbaidė nei nuolatinė kritika, nei lėtinis pinigų trūkumas. Antradienį surengtuose rinkimuose A.Siaurusevičius nugalėtoju tapo tik po papildomo Lietuvos radijo ir televizijos tarybos balsavimo. Pirmame ture nė vienas iš septynių kandidatų nesurinko daugumos tarybos narių balsų. Daugiau už kitus kandidatus balsų gavę A.Siaurusevičius ir JAV pilietybę turintis signataras Virginijus Pikturna susigrūmė antrame ture. Laimėjo A.Siaurusevičius, gavęs 7 balsus. Už V.Pikturną balsavo 4 tarybos nariai. A.Siaurusevičius yra pirmasis LRT generalinis direktorius, išrinktas antrajai kadencijai. Išlaikęs postą jis neslėpė džiaugsmo ir tikino, kad revoliucijų nebus. Interviu savaitraščiui „15min“ A.Siaurusevičius tvirtino, kad galima daug kalbėti apie laidų kokybę, tačiau viskas priklauso nuo pinigų. Anot jo, LRT bėdos baigtųsi, jeigu būtų sukurtas geras nacionalinio transliuotojo finansavimo modelis. – Jus perrinkus LRT vadovu imta svarstyti, ar tam įtakos neturėjo politikai – jūs esate laikomas socialdemokratų žmogumi. Ar tai tiesa? – Socialdemokratai man kol kas vietos savo rinkimų sąraše nesiūlė, bet siūlė

kai kas galėtų save pateisinti. Aš turiu galvoje kai kuriuos žmones, kurie ėjo į JAV ambasadą ir kalbėjo, kad mane reikia atleisti. (15min.lt paskelbė „WikiLeaks“ dokumentą, kuriame cituojamas ekspremjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus ir buvusios JAV ambasadorės Lietuvoje Anne Elizabeth Derse pokalbis, per kurį patarėjas sakė, kad A.Siaurusevičių reikia pakeisti, bet jis turi socialdemokratų užnugarį, – aut. past.) O iš tiesų aš esu Sąjūdžio žmogus, likimas taip lėmė, kad į žiniasklaidą atėjau su Sąjūdžiu ir daugelis mano darbų buvo su juo susiję. – Sakėte, kad LRT jau dirba pelningai, tačiau pelnas skiriamas senoms skoloms grąžinti. Jeigu taip seksis ir toliau, galbūt valstybės paramos nacionaliniam transliuotojui nebereikės? – Net kalbos apie tai negali būti. Mes esame iš dalies biudžeto finansuojami ir tokie liksime. Nėra Europoje tokių dalykų, yra arba abonentinis mokestis, arba dotacija iš biudžeto.

A.Siaurusevičius turi vilties, kad LRT badmiriavimo laikai nebegrįš. A.Ufarfto/BFL nuotr.

–Ar nebūtų LRT geriau, jeigu būtų įvestas abonentinis mokestis? – Finansavimo būdų yra įvairių. Tačiau noriu pabrėžti, kad visuomeniniam transliavimui reikia nuo valdžios nepriklausančio valdymo, ir tai mes turime. Reikia ir skaidraus bei ilgalaikio finansavimo, o to nėra. Visus dvidešimt metų LRT turi problemų, nes iki šiol nėra sugalvotas optimalus finansavimo modelis. Mūsų apimtys didelės, o biudžetas jų neatitinka, dėl to LRT nuolat susiduria su bėdomis. Esame prasčiausiai finansuojamas nacionalinis transliuotojas visoje Europos Sąjungoje.

Turime 6 kanalus, o finansavimas skiriamas dviem. Jeigu uždarytume 4 kanalus, kas būtų? BFL nuotr.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

– Gal galite pasakyti konkrečiai, kokio finansavimo reikia LRT ir ką pakeistų didesni pinigai? – Skaičiai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, Estijos nacionaliniam transliuotojui per metus skiriama 30 mln. eurų (103,5 mln. Lt) ir šis finansavimas nėra didžiausias Europoje. Blogiausiais laikais, per krizę, LRT buvo skiriami 35 mln. Lt. Noriu pabrėžti, kad perėjus į skaitmeną (į transliavimą skaitmeniniu būdu, – aut. past.) jau reikia galvoti apie HD kokybės įdiegimą, tai turėtų būti ateitis, nes daugelyje šalių tai – jau kasdienybė. Tam reikia naujos technikos. Jei norime būti pažangūs, turime būti deramai finansuojami. Nuo pinigų daug kas priklauso – kokią užsienio produkciją gali sau leisti pirkti,

/LHWXYRV PRNVOHLYLDL WDSV UıīLDYLPR DPEDVDGRULDLV Iš karto po Velykų prasideda nacionalinė rūšiavimo propagavimo kampanija Lietuvos mokyklose. Mokiniai apsijungs iki šiol neregėto masto visuomeninėje iniciatyvoje. Originaliai, kūrybingai ir svarbiausiai – savarankiškai propaguos ir skleis rūšiavimo idėjas savo bendruomenėje – mokykloje, namuose, mieste. Tai darę originaliausiai bus apdovanoti. Balandžio 2 d. prasidėsiantį konkursą sudarys 5 etapai, per kuriuos moksleiviai savarankiškai vykdys skirtingas kūrybines užduotis – užduota tema fotografuos, apie rūšiavimo prasmę pasakos savo kaimynams, filmuos trumpus interviu su vietos bendruomenės žymiais žmonėmis. Pasibaigus konkursui iš visoje Lietuvoje nufilmuotų interviu bus sukurtas unikalus video klipas, pretenduosiantis tapti rekordiniu pagal dalyvių skaičių. „Šio projekto esmė – sudaryti sąlygas pačiam jaunimui rodyti iniciatyvą ir savarankiškai raginti savo kaimynus, draugus ir pažįstamus pagaliau pradėti rūšiuoti. Šiandieninė situacija rodo, kad vyresnės kartos žmonės ir toliau rūšiuoja itin vangiai, jų sąmonėje dar daug įsišaknijusių stereotipų, todėl jaunimas – Lietuvos ateitis – yra tie žmonės, kurie gali ir nori padaryti savotišką revoliuciją Lietuvoje“, – sako konkursą iniciavusio VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo vadovė Elzė Rudienė.

Rūšiuosime, arba išnyksime „Žaliojo taško“ specialistų teigimu, šiandien Lietuvoje jau sudarytos sąlygos rūšiuoti daugiabučių namų gyventojams didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose, tačiau statistika negailestinga – tik 15-25% miestų gyventojų rūšiuoja. „Nors atliekų rūšiavimas yra viena mažiausiai pastangų reikalaujančių aplinkosauginių veiklų, net trečdalis Lietuvos gyventojų niekada nėra net bandę rūšiuoti“, - visuomenės apklausų duomenis komentuoja „Žaliojo taško“ atstovė E. Rudienė. Rūšiuoti labiausiai linkę jauni, 25-34 m. amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys vidutinio dydžio Lietuvos miestuose. „Rūšiavimas – neišvengiamas. Mes tai suprantame ir žinome, Lietuvos ateitis yra mūsų – šiandienos moksleivių rankose ir mes įrodysime, kad galime pakeisti pasaulį“, - drąsiai sako konkurse dalyvauti planuojantys moksleiviai. Konkurse „Duok žaibą! Rūšiuok“ kviečiamos dalyvauti visų Lietuvos gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų klasės. Dvi konkurse nugalėjusios klasės bus apdovanotos Vudžio ir Grūdo grupės DAR koncertais savo mokyklose, taip pat „Acme“ MP3 muzikos grotuvais. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti svetainėje www.duokzaiba.lt.

SavaitÄ&#x2014;s interviu | 11

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. kovo 29 d.

pirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; ĹĄiÄ&#x2026; valstybÄ&#x2014;s akcinÄ&#x2122; bendrovÄ&#x2122; tikrina ValstybÄ&#x2014;s kontrolÄ&#x2014;. Kiek Ĺžinau, ÄŻmonÄ&#x2122; valdanti Susisiekimo ministerija uĹžsakÄ&#x2014; nepriklausomÄ&#x2026; auditÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Telecentruiâ&#x20AC;&#x153; tikrai nepakenks didesnis skaidrumas. Net jei ten ir viskas gerai, tai reikia kaĹžkaip suĹžinoti. Ĺ ioje situacijoje yra tik dvi iĹĄeitys â&#x20AC;&#x201C; arba maĹžÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x17E;Telecentroâ&#x20AC;&#x153; tarifai, arba didÄ&#x2014;ja LRT finansavimas.

A.SiauruseviÄ?iui pralaimÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s V.Pikturna buvo nusivylÄ&#x2122;s. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝inoma, buvau nusivylÄ&#x2122;s, nes turÄ&#x2014;jau labai gerÄ&#x2026; dalykinÄŻ pokalbÄŻ su tarybos nariais ir atrodÄ&#x2014;, kad mano pristatyta veiklos programa ir priemonÄ&#x2014;s jai ÄŻgyvendinti buvo priimtinos tarybos nariams. Gaila, bet balsavimas parodÄ&#x2014;, kad tarybos nariĹł ir mano vizija dÄ&#x2014;l reformĹł Lietuvos radijuje ir televizijoje skiriasi. Tad man belieka tik palinkÄ&#x2014;ti tarybai ir naujai iĹĄrinktam vadovui sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; BNS sakÄ&#x2014; JungtiniĹł ValstijĹł pilietybÄ&#x2122; 2011 metais ÄŻgijÄ&#x2122;s signataras.

BFL nuotr.

V.Pikturna troĹĄko permainĹł

â&#x20AC;&#x201C; Ar kalbÄ&#x2014;jote su naujÄ&#x2026;ja valdĹžia apie didesnÄŻ finansavimÄ&#x2026;? â&#x20AC;&#x201C; KalbamÄ&#x2014;s nuolat. Kol kas situacija tokia, kokia yra.

â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ norÄ&#x2014;jau greta finansiniĹł ĹŤkiniĹł reformĹł pakelti ÄŻ naujÄ&#x2026; lygÄŻ ir programas, ypaÄ? televizijos, kad jos galÄ&#x2014;tĹł konkuruoti su kitais nacionaliniais transliuotojais, kaip PBS JungtinÄ&#x2014;se Amerikos Valstijose ar BBC JungtinÄ&#x2014;je KaralystÄ&#x2014;jeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; V.Pikturna. ar tai bus naujausi ir geriausi filmai, ar padÄ&#x2014;vÄ&#x2014;ti. Nuo to priklauso, kokios yra mĹŤsĹł laidos, kaip atrodo studijos, ar gali Ĺžurnalistai vykti ÄŻ komandiruotes. ÄŽsijungus Lietuvos televizijÄ&#x2026; matyti, kaip mes gyvename. PagrindinÄ&#x2014; mĹŤsĹł veikla â&#x20AC;&#x201C; laidĹł kĹŤrimas, ÄŻ tai ir reikia orientuotis, tam skirti lÄ&#x2014;ĹĄas. Reikia kokybiĹĄkesnÄ&#x2014;s ir ambicingesnÄ&#x2014;s programos. â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; darysite, jeigu pralaimÄ&#x2014;site bylÄ&#x2026; prieĹĄ Lietuvos radijo ir televizijos centrÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l 10 mln. Lt skolos? PraĹĄysite valdĹžios pagalbos? â&#x20AC;&#x201C; Pirmiausia, pralaimÄ&#x2014;ti mes nesirengiame. Ĺ iuo klausimu turÄ&#x2014;tĹł pasisakyti mĹŤsĹł akcininkas, tai yra valstybÄ&#x2014;. AĹĄ manau, kad mĹŤsĹł skola â&#x20AC;&#x17E;Telecentruiâ&#x20AC;&#x153; susidarÄ&#x2014; ne dÄ&#x2014;l mĹŤsĹł, o dÄ&#x2014;l akcininko kaltÄ&#x2014;s.

MĹŤsĹł finansavimas sumaĹžÄ&#x2014;jo 40 proc., o â&#x20AC;&#x17E;Telecentroâ&#x20AC;&#x153; ÄŻkainiai liko tie patys. Tad kokios galÄ&#x2014;jo bĹŤti iĹĄeitys? Nebent kanalĹł uĹždarymas. TaÄ?iau protingesnis kelias buvo iĹĄsaugoti â&#x20AC;&#x17E;LRT KlasikÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Opus 3â&#x20AC;&#x153;, kanalÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;LRT KultĹŤraâ&#x20AC;&#x153;. VyriausybÄ&#x2014;, skirdama finansavimÄ&#x2026; mums, neatsiĹžvelgÄ&#x2014; ÄŻ Konstitucinio Teismo nutarimÄ&#x2026;, kuriame pasakyta, kad valstybÄ&#x2014; privalo uĹžtikrinti tinkamÄ&#x2026; finansavimÄ&#x2026;. Turime 6 kanalus, o finansavimas skiriamas tik dviem. Jeigu uĹždarytume 4 kanalus, kas bĹŤtĹł? Ar galime ÄŻsivaizduoti situacijÄ&#x2026;, kad Lietuvoje nebus nÄ&#x2014; vienos radijo stoties, grojanÄ?ios klasikinÄ&#x2122; muzikÄ&#x2026;? AĹĄ manau, kad ne. Byloje su â&#x20AC;&#x17E;Telecentruâ&#x20AC;&#x153; mes keliame klausimÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l jo ÄŻkainiĹł. Galiu pasakyti, kad

â&#x20AC;&#x201C; Kalbama, kad nacionalinis transliuotojas turÄ&#x2014;tĹł daugiau tautinÄ&#x2014;s produkcijos. Ar planuojate kokiĹł nors pokyÄ?iĹł? â&#x20AC;&#x201C; Vienas iĹĄ tikslĹł â&#x20AC;&#x201C; didinti savo gamybos laidĹł skaiÄ?iĹł ir kelti jĹł kokybÄ&#x2122;. TaÄ?iau viskas priklausys nuo pajamĹł, gaunamĹł iĹĄ reklamos. NacionalinÄ&#x2014;s kultĹŤros puoselÄ&#x2014;jimas yra viena iĹĄ mĹŤsĹł pareigĹł. TaÄ?iau klausimas, kas yra ta tautinÄ&#x2014; produkcija. Violetos UrmanaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;s-Urmanos koncertas taip pat yra tautinÄ&#x2014; produkcija, nebĹŤtinai turi bĹŤti birbynÄ&#x2014;. Mes esame vienas didĹžiausiĹł paveldo saugotojĹł Lietuvoje. MĹŤsĹł garso ir vaizdo archyvai yra vieni unikaliausiĹł. Galiu pasakyti pavyzdÄŻ â&#x20AC;&#x201C; turime visus Gintaro RinkeviÄ?iaus koncertĹł ÄŻraĹĄus. MĹŤsĹł dÄ&#x2014;ka iĹĄliks spektakliai, kuriuos rodome kultĹŤrai skirtame kanale. ÄŽsivaizduokite, kad mes apie Juozo Miltinio spektaklius sprendĹžiame tik iĹĄ recenzijĹł, nes jie nebuvo filmuojami, liko tik iĹĄtraukos. To nenutiks su Oskaro KorĹĄunovo, Rimo Tumino, Eimunto NekroĹĄiaus darbais. Tai yra mĹŤsĹł pareiga ir didĹžiulÄ&#x2014; atsakomybÄ&#x2014; prieĹĄ ateities kartas.

Savo nuomonÄ&#x2122; galite iĹĄsakyti portale 15min.lt

â&#x20AC;&#x201C; Kuri Lietuvos televizijos laida, jĹŤsĹł nuomone, ir atlieka misijÄ&#x2026;, ir turi gerus reitingus? Ar ÄŻmanoma suderinti ĹĄiuos dalykus? â&#x20AC;&#x201C; TokiĹł laidĹł yra daug: â&#x20AC;&#x17E;TĹŤkstantmeÄ?io vaikaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Auksinis balsasâ&#x20AC;&#x153;, anksÄ?iau â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Triumfo arkaâ&#x20AC;&#x153;. Jos ĹžiĹŤrimos neblogai ir nepataikauja masiniam skoniui. Ĺ˝inoma, tokiĹł laidĹł galÄ&#x2014;tĹł bĹŤti ir daugiau. â&#x20AC;&#x201C; Ar planuojate pokyÄ?iĹł, susijusiĹł su LRT darbuotojais? â&#x20AC;&#x201C; Jie vyksta nuolat. LRT â&#x20AC;&#x201C; gyvas organizmas. Buvo reorganizacijĹł, buvo optimizuojama veikla. Gyvenimas diktuoja naujus iĹĄĹĄĹŤkius, ÄŻ kuriuos negalima nereaguoti. â&#x20AC;&#x201C; Teko girdÄ&#x2014;ti, kad kai kurie darbuotojai yra nepatenkinti jĹŤsĹł sprendimu visÄ&#x2026; algÄ&#x2026; apmokestinti â&#x20AC;&#x17E;Sodrosâ&#x20AC;&#x153; mokesÄ?iu, nes atlygis sumaĹžÄ&#x2014;jo keliais ĹĄimtais litĹł. â&#x20AC;&#x201C; Darbuotojai gali to atsisakyti, nepatenkintieji tegu taip ir padaro. Bet kol kas nei vieno tokio praĹĄymo dar negavau. Jie gali atsisakyti etatĹł ir dirbti tik uĹž honorarÄ&#x2026;, jeigu nÄ&#x2014;ra suvokimo, nuo ko skaiÄ?iuojamos iĹĄmokos ligos atveju ar atostoginiai. LRT darbuotojai uĹždirba, kaip aĹĄ sakau, lietuviĹĄkÄ&#x2026; vidurkÄŻ, gal ĹĄiek tiek daugiau. AtsiĹžvelgiant ÄŻ padÄ&#x2014;tÄŻ rinkoje, manau, kad mĹŤsĹł algos konkurencingos.

Ă&#x2026;*UDQG 6HOHFWÂ´ Â˛ DXNĹ&#x17D;ĂžLDXVLRV Ă&#x2026;O\JRVÂ´ DOXV $ODXV GDU\NOD Ă&#x2026;.DOQDSLOLVÂ´ SULVWDWÄ&#x2021; QDXMĂś DOĹ â&#x20AC;&#x17E;Grand Selectâ&#x20AC;&#x153;. Kaip sako â&#x20AC;&#x17E;Kalnapilioâ&#x20AC;&#x153; aludaris 5LĂžDUGDV %DUDNĹ&#x2DC;QDV Ĺ&#x17D;LV LĹ&#x17D;VNLUWLQLV ODJHULV VNLUWDV Ä&#x;VLPLQWLQR VNRQLR LHĹ&#x17D;NDQWLHPV DODXV PÄ&#x2021;JÄ&#x2021;MDPV 3DVDN MR WXUWLQJĂś VNRQÄ&#x; VRGULĂś JLQWDULQÄ&#x2030; VSDOYĂś LU LĹ&#x17D;VNLUWLQDL VWDQGĹŞLĂś SXWĂś QDXMDP DOXL VXWHLNLD NUXRSĹ&#x17D;ĂžLDL DWULQNWRV VXGÄ&#x2021;WLQÄ&#x2021;V GDO\V GYLHMĹ UĹ&#x2DC;Ĺ&#x17D;LĹ NLOPLQJLHML DS\QLDL LU Ĺ&#x17D;LPWDSURFHQWLQLV PLHĹŞLĹ VDO\NODV

Aludaris 5 %DUDNĹ&#x2DC;QDV Ă&#x2026;$WUDGRPH QDXMĹ ULQNWLQLĹ LQJUHGLHQWĹ NXULDLV QHNDQWUDYRPH SUDWXUWLQWL OLHWXYLĹ&#x17D;NĂś DOĹ LU PÄ&#x2021;JDXWLV JDXWX UH]XOWDWX Â˛ WXUWLQJX VNRQLX VRGULD VSDOYD LU VWDQGĹŞLD SXWD Â´

5LĂžDUGDL NĂś DOXL VXWHLNLD JU\QDV Ĺ&#x17D;LPWDSURFHQWLQLV PLHĹŞLĹ VDO\NODV" *U\QDV PLHĹŞLĹ VDO\NODV DODXV VNRQLXL LU VSDOYDL VXWHLNLD VRGUXPR 6RGUXV WLUĹ&#x17D;WRNDV DODXV SDJULQGDV \UD SXLNL WHUSÄ&#x2021; VNOHLVWLV NLOPLQJĹ MĹ DS\QLĹ SRVNRQLDPV 3DVWDUXRVLXV EHMH GHGDPH SDĂžLRMH DODXV JDP\ERV SDEDLJRMH NDG JHULDX LĹ&#x17D;OLNWĹ LU DWVLVNOHLVWĹ MĹ VDY\EÄ&#x2021;V 2 NDV \UD NLOPLQJLHML DS\QLDL" -Ĺ EĹ&#x2DC;QD LU QHNLOPLQJĹ " 7LHVĂś VDNDQW WDLS EĹ&#x2DC;QD NDUĂžLĹ MĹ DS\QLĹ DURPDWLQLĹ LU NLOPLQJĹ MĹ 3DVWDULHML \SDĂž YHUWLQDPL DOXGDULĹ EHL DODXV ĹŞLQRYĹ QHV WXUL GDXJLDXVLD DURPDWLQLĹ VDY\ELĹ .LOPLQJLHML Â˛ WDUVL DXNĹ&#x17D;ĂžLDXVLD DS\QLĹ Ă&#x2026;O\JDÂ´ (juokiasi) .XR \SDWLQJL MĹ&#x2DC;VĹ SDVLULQNWL NLOPLQJLHML DS\QLDL" .LOPLQJLHML DS\QLDL DOXL VXWHLNLD FKDUDNWHULQJĹ DWSDĹŞÄ&#x;VWDPĹ EUXRĹŞĹ *DOYRMRPH DSLH DODXV PÄ&#x2021;JÄ&#x2021;MXV Â˛ NRNLĹ SRMĹ&#x2DC;ĂžLĹ MLH WLNLVL SULJODXGÄ&#x2030; ERNDOĂś SULH OĹ&#x2DC;SĹ WDĂžLDX NDUWX QRUÄ&#x2021;MRVL LU QXVWHELQWL 7DLS DWUDGRPH YLHQR JDUVDXV YRNLHĂžLĹ DOXGDULR LĹ&#x17D;YHVWXV 6SDOWHU 6HOHFW DS\QLXV LU QXRVWDELXV DQJOĹ DS\QLXV %UHZHUV *ROG 0XV Ĺ&#x17D;LH DS\QLDL VXĹŞDYÄ&#x2021;MR VDYR SRVNRQLDLV Â˛ GĹŞLRYLQWĹ YDLVLĹ Ä&#x;YDLULĹ XRJĹ LU SULHVNRQLQLĹ ĹŞROHOLĹ

7DL UHLĹ&#x17D;NLD NDG Ă&#x2026;*UDQG 6HOHFWÂ´ \UD ODEDL OHQJYR JDLYDXV VNRQLR" $QDLSWRO 'Ä&#x2021;O Ĺ&#x17D;LĹ NLOPLQJĹ MĹ DS\QLĹ ODJHULR Ă&#x2026;*UDQG 6HOHFWÂ´ VNRQLV NDLS WLN WDSR VRGUXV LU WXUWLQJDV -R SXWD JHURNDL VWDQGHVQÄ&#x2021; QHL Ä&#x;SUDVWD 7DL \SDĂž VYDUEX QHV SXWD XĹŞWLNULQD NDG DOXV WDXUÄ&#x2021;MH LOJLDX LĹ&#x17D;OLNWĹ Ĺ&#x17D;YLHĹŞLDV 7DL VDO\NODV \UD WDUVL DODXV SDJULQGDV R DS\QLDL Â˛ SDJDUGDL" 7LNUDL WDLS 0HWDIRULĹ&#x17D;NDL JDOLPD VDN\WL NDG VDO\NODV \UD WDL NDV YDQGHQÄ&#x; SDYHUĂžLD DOXPL Â˛ VXWHLNLD MDP DODXV

VNRQÄ&#x; LU VSDOYĂś 2 DS\QLDL Â˛ WDUVL SULHVNRQLDL NXULH SDJDUGLQD VXVWLSULQD VNRQÄ&#x; LU VXWHLNLD MDP Ä&#x;YDLULĹ YLHQDV SR NLWR DWVLVNOHLGĹŞLDQĂžLĹ SRVNRQLĹ .DLS PDQRWH DU SDPÄ&#x2021;JV OLHWXYLDL WRNLR LĹ&#x17D;VNLUWLQLR VNRQLR DOĹ " (VDPH WLNUL NDG PĹ&#x2DC;VĹ NĹ&#x2DC;ULQ\V Ă&#x2026;*UDQG 6HOHFWÂ´ EXV Ä&#x;YHUWLQWDV DODXV PÄ&#x2021;JÄ&#x2021;MĹ LU UDV VDYR YLHWĂś ULQNRMH -XN ĂžLD VXGÄ&#x2021;MRPH QH WLN JHULDXVLDV ĹŞDOLDYDV WDĂžLDX LU GDXJLDX QHL PHWĹ NDXSWDV DOXGDU\VWÄ&#x2021;V ĹŞLQLDV Ĺ?LV QDXMDV DOXV \UD SXLNXV SDVLULQNLPDV WLHPV NDV QRUL WLNUDL Ä&#x;VLPLQWLQR DODXV

12 | Tyrimas

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Ori senatvė alkanam nerūpi „15min“ aiškinasi, kaip geriausia kaupti pinigus gyvenimo saulėlydžiui Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

Pasirūpinti savo ateitimi gali tik tie, kuriems dabar nereikia skaičiuoti kiekvieno cento. Todėl senatvei taupo mažai šalies gyventojų, nors papildomas investavimas yra realiausias geresnės senatvės garantas. Maždaug trečdalis lietuvių gyvena ties skurdo riba. Vadinasi, jiems sunku susimokėti mokesčius, nusipirkti kokybiško maisto, nupirkti knygų savo vaikams, išvažiuoti kur nors pailsėti. Tad kažin ar tas trečdalis Lietuvos gyventojų klauso įtikinėjimų, kad reikia atsidėti papildomai pajamų savo senatvei. Jiems jau dabar, o ne kažkada ateityje, tenka skaičiuoti kiekvieną centą ir pirkti tik būtiniausius produktus bei paslaugas. „Daugelio pajamos yra tikrai gerokai per menkos, kad jie dar galėtų dalį jų atsidėti. Labai didelei gyventojų daliai būtų problema papildomi, netikėtai atsiradę

A.Bakšinskas: „Žmonės nekaupia, nes neturi ko. Likusieji, kurie kaupia, neturi pakankamai pinigų pasirinkti kelis taupymo būdus.“ mokėjimai, kurie viršytų skurdo ribą (vienam žmogui – apie 700 Lt, – red. past.)“, – savaitraščiui „15min“ sakė ekonomistas Romas Lazutka.

Kaupti neturi ko Antros pakopos pensijų fonduose kaupia apie 80 proc. dirbančiųjų. Kodėl tiek daug? Todėl, kad šioms įmokoms nereikia skirti papildomai pinigų – į žmonių sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose valstybė perveda dalį „Sodros“ mokesčių. Tačiau taupyti savo pinigus gali kur kas mažiau žmonių. Trečios pakopos pensijų fonduose sukaupta suma vos perkopia 100 mln. Lt, gyvybės draudimo sutartis Lietuvoje yra pasirašę tik maždaug dešimtadalis gyventojų. „Žmonių galimybės ribotos. Apklausos rodo, kad žmonės nekaupia, nes neturi ko. Likusieji, kurie kaupia, neturi pakankamai pinigų, kad pasirinktų kelis taupymo būdus“, – „15min“ sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas. R.Lazutkos teigimu, žmonės turi teisėtų lūkesčių, kad jais senatvėje pasirūpins valstybė. Taip yra visose išsivysčiusiose šalyse. Kai kur, kur pensijos ir darbo užmokesčio santykis yra didesnis nei Lietuvoje, kaupti papildomai neskubama. O papildomai kaupiantys gyventojai visada yra tie, kurių pajamos yra nemažos. „Vakarų šalyse žmonės daugiau taupo, bet jie irgi neatiduoda paskutinio kąsnio – taupo tie, kurie daugiau uždirba“, – sakė R.Lazutka.

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai O daugiau uždirbantieji kaupti gali įvairiais būdais. Pinigai iki pareikalavimo Vienas taupymo būdų – trečios pakopos pensijų fondas. Gyventojas, pasirašęs sutartį ir sumokėjęs minimalų įnašą (50–100 Lt), neprivalo periodiškai pervesti pensijų fondui pinigų – jis gali mokėti kiek nori ir kada nori. Valstybė tokį taupymą skatina suteikdama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Tačiau, jei žmogui prireikia jo sukauptų pinigų, juos jis gali atsiimti prarasdamas tik lengvatą. „Jūs galite atsiimti sukauptas lėšas anksčiau, bet tuomet valstybei reikėtų grąžinti gautą naudą iš mokesčių. Jei atsiimsite išėję į pensiją, tada jokių mokesčių grąžinti nereikės. Sukauptą sumą išėję į pensiją galite pasiimti iškart, galite ir per kelis kartus. Įsipareigojimų nėra“, – savaitraščiui sakė Vaidotas Rūkas, „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas. O kaupiantieji antros pakopos pensijų fonde negali, dar

Prisidėkime prie tautos šventovės aplinkos sutvarkymo

NAUDOS ISTORINĮ GRINDINĮ Preliminariai skaičiuojama, kad Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymas gali kainuoti apie 2,9 mln. Lt. Projektas bus įgyvendinamas už ES struktūrinių fondų, Kauno miesto savivaldybės ir paramos akcijos metu surinktas lėšas. Techninį aplinkos sutvarkymo projektą parengę E. Miliūno studijos architektai iš pradžių planavo aplink bažnyčią kloti granitinį grindinį. Rekonstruojamame A. Juozapavičiaus prospekte atradus istorinius akmenis, buvo nuspręsta bažnyčios prieigose esančią aikštę išgrįsti jais. Tokiu būdu projekto kainą pavyko sumažinti daugiau nei dvigubai.

„Simboliška ir džiugu, jog Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje rengiamas koncertas sutampa su gražiausia pavasario švente – šv. Velykomis. Tikiuosi, kad kilnus koncerto tikslas – surinkti lėšų tautos atgimimo simboliu tapusios bažnyčios aplinkai sutvarkyti – paskatins visuomenę būti aktyviais ir jungtis prie šios paramos akcijos“, – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Bažnyčia stovi netradicinėje vietoje, todėl teritorija bus tvarkoma dviem etapais. Aukštutinėje erdvėje aplink bažnyčią bus įrengta 3,4 tūkst. kv.m ploto trapecijos formos aikš-

Bažnyčios aplinka bus tvarkoma dviem etapais. Kauno savivaldybės nuotr.

„Ši bažnyčia unikali – ji tarsi sako, kad mūsų tauta prisikėlė laisvei ir nepriklausomybei. Jau kurį laiką planuoju išleisti dekretą, kuriuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia būtų paskelbta tautos šventove. Tačiau prieš tai turi būti sutvarkyta ne tik pati bažnyčia, bet ir jos aplinka“, – Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

tė. Ji bus naudojama miesto reikmėms, joje vyks bažnytinės apeigos. Apatiniame šlaito lygmenyje planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. KONCERTUOS GARSŪS ATLIKĖJAI Antrąją šv. Velykų dieną (04 01) Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje vyksiančiame paramos koncerte dalyvaus garsiausi šalies atlikėjai, kviesiantys visus geros valios žmones prisijungti prie šios akcijos. Koncerte pasirodys Vaida Geny-

tė, Vaidas Vyšniauskas, Jeronimas Milius, Rosita Čivilytė, Simona Radišauskaitė, Kauno bigbendas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ažuolynas“. Nerijaus Juškos baleto ir šokių mokyklos auklėtiniai koncertą papildys šokio improvizacijomis. Šventiniame koncerte taip pat dalyvaus Burgundiškasis choras, KTU akademinis choras „Jaunystė“, choras „Lyra“ ir Juozo Gruodžio konservatorijos kolektyvai. Visus šiuos chorus pirmą kartą po bažnyčios skliautais sujungs vadovė Danguolė Beinarytė. Bažnyčios viduje telpa apie 500 žmonių, tačiau tie, kurie netilps į vidų, koncertu galės mėgautis prie televizijos ekranų. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos televiziją. Transliacijos pradžia – pirmadienį, 21 val. PRISIDĖTI PRIE AKCIJOS GALIMA KELIAIS BŪDAIS Norintieji patekti į koncertą, kvietimus gali atsiimti Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos namuose. Kvietimo kaina nėra nustatyta – jį įsigijęs žmogus pats turi nuspręsti, kiek jis nori ir gali paaukoti. Prisidėti prie bažnyčios aplinkos sutvarkymo galima skambinant arba siunčiant trumpąsias žinutes numeriais 1406 (5 litai) ir 1407 (10 litų). Šie numeriai veiks dar dvi savaites po koncerto. Norintys Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymą paremti didesne suma, lėšas gali pervesti į specialią sąskaitą: VšĮ „Prisikėlimo projektai", LT63 7290 0000 0170 0269, AB Citadele bankas, Kauno ﬁlialas.

1406 – 5 litai 1407 – 10 litų

Užsk. Nr. 308023

Kauno miesto savivaldybė kartu su Kauno arkivyskupija skelbia paramos akciją, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios sutvarkymui. Pagrindinis paramos akcijos akcentas – antrą šv. Velykų dieną bažnyčioje vyksiantis šventinis koncertas, kuris bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos televiziją. Akcijos globėjai – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Tyrimas | 13

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. kovo 29 d.

Kuo anksÄ?iau pradÄ&#x2014;si taupyti senatvei, tuo bus geriau. Bet retas jaunas Ĺžmogus iĹĄgirsta ĹĄÄŻ patarimÄ&#x2026;.

o, svarbiausia, kad ypaÄ? sunkiu metu netenki ne tik darbo, bet ir visĹł draudimo apsaugĹł, dÄ&#x2014;l ko ĹĄeima tampa dar labiau finansiĹĄkai paĹžeidĹžiama. Siekiant to iĹĄvengti, bendrovÄ&#x2014;s suteikia galimybÄ&#x2122; klientams atsiimti dalÄŻ sukaupto kapitalo laikinai finansinei krizei ÄŻveiktiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; B.PoĹĄkuvienÄ&#x2014;.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Savo nuomonÄ&#x2122; galite iĹĄsakyti portale 15min.lt

â&#x20AC;&#x17E;VakarĹł ĹĄalyse ĹžmonÄ&#x2014;s daugiau taupo, bet jie irgi neatiduoda paskutinio kÄ&#x2026;snio â&#x20AC;&#x201C; taupo tie, kurie daugiau uĹždirba. uĹždirba.â&#x20AC;&#x153;

neiĹĄÄ&#x2014;jÄ&#x2122; ÄŻ pensijÄ&#x2026;, pasinaudoti savo pinigais. Be to, jeigu gyventojas kaupia antros pakopos pensijĹł fonde ir santaupos virĹĄija 32 tĹŤkst. Lt, visĹł pinigĹł atsiimti iĹĄkart negalima â&#x20AC;&#x201C; bĹŤtina pasiraĹĄyti periodinio mokÄ&#x2014;jimo sutartÄŻ. Taip iĹĄmokama pensija, prieĹĄingai nei â&#x20AC;&#x17E;Sodrosâ&#x20AC;&#x153;, nÄ&#x2014;ra apsaugota nuo infliacijos. Geriausia ÄŻ treÄ?ios pakopos pensijĹł fondÄ&#x2026; pinigus pervedinÄ&#x2014;ti periodiĹĄkai, tuomet sumaĹžÄ&#x2014;ja rizika patirti nuostoliĹł. â&#x20AC;&#x17E;Jeigu pasiryĹžote kaupti periodiĹĄkai, turite bĹŤti tvirtas. Negalite galvoti taip: ai, dabar nenoriu, krizÄ&#x2014; uĹžÄ&#x2014;jo, manau, kad yra blogas metas kaupti. Reikia investuoti tada, kai visi galvoja, kad yra nevertaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; V.RĹŤkas. TreÄ?ioje pakopoje kol kas kaupia nedaug gyventojĹł, jĹł sukaupta suma vos virĹĄija 100 mln. Lt. V.RĹŤko teigimu, treÄ?iÄ&#x2026;jÄ&#x2026; pakopÄ&#x2026; ÄŻ ĹĄalÄŻ nustumia gyvybÄ&#x2014;s draudimas. Universali taupyklÄ&#x2014; GyvybÄ&#x2014;s draudimo ÄŻmonÄ&#x2014;s siĹŤlo pensijos kaupimo paslaugÄ&#x2026;. TaÄ?iau iĹĄ esmÄ&#x2014;s ir kitos gyvybÄ&#x2014;s draudimo formos padeda sutaupyti senatvei. A.BakĹĄinsko teigimu, populiarus yra miĹĄrus draudimas â&#x20AC;&#x201C; periodiĹĄkai pervedi tam tikrÄ&#x2026; pinigĹł sumÄ&#x2026; ÄŻ draudimo bendrovÄ&#x2122;

Skirtingos rizikos Investuodamas ÄŻ privaÄ?ius pensijĹł fondus Ĺžmogus gali rinktis, kaip nori investuoti â&#x20AC;&#x201C; konservatyviai ar agresyviai. Taip pat galima elgtis ir bendradarbiaujant su draudimo bendrovÄ&#x2014;mis â&#x20AC;&#x201C; klientas gali rinktis tarp kaupiamojo ir investicinio draudimo. Pastaruoju atveju rizikÄ&#x2026; ir atsakomybÄ&#x2122; prisiima klientas. O pasirinkus kaupiamÄ&#x2026;jÄŻ draudimÄ&#x2026;, ÄŻmonÄ&#x2014; pasiĹŤlo atitinkamas garantuotas palĹŤkanas. â&#x20AC;&#x17E;Investiciniame draudime garantuotĹł palĹŤkanĹł nebĹŤna. Klientas gali uĹždirbti didesnÄŻ pelnÄ&#x2026;, bet taip pat gali patirti ir nuostolÄŻ, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; Brigita PoĹĄkuvienÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x17E;PZU Lietuva gyvybÄ&#x2014;s draudimasâ&#x20AC;&#x153; ProduktĹł ir rizikos valdymo skyriaus vadovÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Draudimo bendrovÄ&#x2014;s mokesÄ?iai administruojant tiek vienas sutartis, tiek kitas iĹĄlieka tie patys, taÄ?iau investicinio draudimo atveju, dalyvaujant investicijĹł valdymo bendrovei, papildomai mokama tarpininkams.â&#x20AC;&#x153; Ĺ˝mogus, kaupdamas pensijai gyvybÄ&#x2014;s

draudimo ÄŻmonÄ&#x2014;je, ÄŻmokas gali mokÄ&#x2014;ti kas mÄ&#x2014;nesÄŻ ar reÄ?iau. Jeigu Ĺžmogus netenka darbo ir negali mokÄ&#x2014;ti ÄŻmokĹł, jis gali sustabdyti ÄŻmokĹł mokÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; iki kol gaus naujÄ&#x2026; darbÄ&#x2026; arba iĹĄvis nutraukti sutartÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Nutraukti sutartÄŻ paprastai bĹŤna pati blogiausia iĹĄeitis, nes reikia grÄ&#x2026;Ĺžinti lÄ&#x2014;ĹĄas, gautas pasinaudojus mokesÄ?iĹł lengvata, sumokÄ&#x2014;ti sutarties nutraukimo mokesÄ?ius,

Ă&#x2026;'LGY\ULĂĽNDV JDOL EÄşWL WLN SDYLHQLV Ă§PRJXV NXULDP Ă&#x2026;MR WDXUXV QDWÄşUDOXV XĂ§VLVS\ULPDV \UD WDSÄ&#x2019;V MR OLNLPX 1RYDOLV \UD SDVDNÄ&#x2019;V Ă&#x2026;/LNLPDV LU FKDUDNWHULV \UD YLHQRV VÄ&#x2030;YRNRV SDYDGLQLPDV Â´ + +HVVH

Justinai,

.DOEÄ?GDPL DU SULVLPLQGDPL 7DYH SLUPLDXVLD DWVLPLQVLPH QXRĂĽLUGXPÄ&#x2030; Ă§PRJLĂĽNXPÄ&#x2030; NXULV EXYR 7DYR YDGRYDYLPR SDPDWDV LU VYDUELDXVLDV YHLNVQ\V SULLPDQW VSUHQGLPXV 7X EXYDL YDGRYDV QHVDYDQDXGLĂĽNDL DWVLGDYÄ&#x2019;V VDYR NROHNW\YXL 7DX EXYR VYHWLPD ĂĽLDQGLHQLQÄ?V Ă§PRQLMRV XĂ§GXRWLV NXR VNODQGĂ§LDX SULVLGHULQWL SULH YLVXPRV LU LNL PLQLPXPR VXPDĂ§LQWL DVPHQLQÄ&#x2019; DWVDNRP\EÄ&#x2019; %XYDL ODLVYDV ĂŚPRJXV SUDQRNVWDQWLV PDVHV VXEWLOHVQLDLV MDXVPDLV LU GLGHVQLX VXJHEÄ?MLPX PÄ&#x2030;VW\WL %XYDL Ä&#x161;PRQÄ?V YDGRYDV RUXV LU NXNOXV 1XR SDW PÄşVĹ&#x20AC; Ä&#x161;PRQÄ?V Ä&#x161;VLNÄşULPR SULHĂĽ PHWĹ&#x20AC; 7X EXYDL YLHQDV O\GHULĹ&#x20AC; 'LUEGDPDV Ä&#x161;PRQÄ?V Y\ULDXVLXRMX LQĂ§LQLHULXPL GLUHNWRULDXV SDYDGXRWRMX EXYDL SDWV VYDUELDXVLDV LQĂ§LQLHULXV NXULR SDWLUWÄ&#x161; LU Ă§LQLDV YLVL YHUWLQRPH ODELDXVLDL .LHNYLHQDV SDVLWDUÄ&#x2019;V VX 7DYLPL WDSGDYR Ă§\PLDL WYLUWHVQLV SULLPGDPDV YLHQÄ&#x2030; DU NLWÄ&#x2030; SURMHNWR VSUHQGLPÄ&#x2030; 7DSÄ&#x2019;V Ä&#x161;PRQÄ?V GLUHNWRULXPL VXJHEÄ?MDL UDVWL ODLNR NLHNYLHQRV SUREOHPRV DQDOL]HL LU PRNÄ?MDL SULLPWL VSUHQGLPXV ĂŚLQRMRP NDG DWVDLQDXV SRĂ§LÄşULR QHEXV 7RGÄ?O LU MDXWÄ?PÄ?V WYLUWL 3DVWDUÄ&#x2030;MÄ&#x161; GHĂĽLPWPHWÄ&#x161; GDXJ QXYHLNWD GDUEĹ&#x20AC; NXULĹ&#x20AC; NLHNYLHQDPH \UD GLGĂ§LXOLV 7DYR LQGÄ?OLV .LHNYLHQDV YLOQLHWLV NDVGLHQ Y\NGDPDV Ä&#x161; GDUEÄ&#x2030; DU NLWXU QHW QHVXVLPÄ&#x2030;VWR NDV VXSURMHNWDYR 9LOQLDXV 6HQDPLHVÄ&#x20AC;LR DSYDĂ§LDYLPÄ&#x2030; 3LHWLQÄ&#x2019; JUHLWR HLVPR JDWYÄ&#x2019; 9DNDULQÄ?V JUHLWR HLVPR JDWYÄ?V SDVWDW\WÄ&#x2030;MÄ&#x2030; GDOÄ&#x161; WUDQVSRUWR PD]JÄ&#x2030; VX HVWDNDGD 8NPHUJÄ?V J LU NLWXV 9LOQLDXV LQIUDVWUXNWÄşURV REMHNWXV 7DL Â˛ YLVĹ&#x20AC; SLUPD 7DYR YHLNORV Ä&#x161;YHUWLQLPDV QHV YLVL MDXÄ&#x20AC;LDVL JUHLWHVQL VXJDLĂĽGDPL PLHVWH PDĂ§LDX ODLNR NHOLRQÄ?PV %XYDL YLHQDV WĹ&#x20AC; NXULĹ&#x20AC; GÄ?ND PLHVWDV JDYR (XURSRV OÄ?ĂĽĹ&#x20AC; NDG JDOÄ?WĹ&#x20AC; Ä&#x161;J\YHQGLQWL ĂĽLXRV SRN\Ä&#x20AC;LXV ,U QH WLN WDL 9LOQLXV MDX PHWDL YDGRYDXMDVL QDXMXRMX PLHVWR EHQGUXRMX SODQX NXUÄ&#x161; NXULDQW 7DYR LQGÄ?OLV \UD ODEDL VYDUXV %H 9LOQLDXV PLHVWR 7DYR GLGĂ§LXOLV LQGÄ?OLV VLHNLD LU .ODLSÄ?GÄ&#x2030; PLHVWR VWUDWHJLQLV SODQDV 3DODQJÄ&#x2030; PLHVWR EHQGUDVLV SODQDV LU NLWL REMHNWDL 5DVHLQLĹ&#x20AC; UDMRQÄ&#x2030; $ULRJDORV Ă¤LOXYRV EHQGULHML SODQDL LU GDXJHOÄ&#x161; NLWĹ&#x20AC; /LHWXYRV YLHWRYLĹ&#x20AC; 1H YHOWXL GDXJHOÄ&#x161; PHWĹ&#x20AC; 7DYH NDLS SXLNĹ&#x20AC; SURIHVLRQDOÄ&#x2030; SURMHNWXRWRMÄ&#x2030; DUFKLWHNWDL VXYDĂ§LDYLPXRVH LĂĽULQNGDYR Ä&#x161; $UFKLWHNWÄşURV LU XUEDQLVWLNRV HNVSHUWĹ&#x20AC; WDU\ERV QDULXV QRUV 7X LU QHEXYDL DUFKLWHNWDV 9LVL Ă§LQRMR NDG 7DYR SURIHVLRQDOXPX JDOLPD SDVLWLNÄ?WL 7DL Â˛ GDU YLHQDV GLGĂ§LXOLR DXWRULWHWR Ä&#x161;URG\PDV %XYDL ĂŚPRJXV NXUÄ&#x161; YLVDGD SULVLPLQVLPH NDLS VWLSULÄ&#x2030; DVPHQ\EÄ&#x2019; NDLS QHSDOLDXMDPÄ&#x2030; RSWLPLVWÄ&#x2030; EHW NRNLRMH VLWXDFLMRMH SDODLNLXVÄ&#x161; PRUDOLĂĽNDL LU VXJHEÄ?MXVÄ&#x161; SDMXRNDXWL VXQNLDXVLRPLV DNLPLUNRPLV ,U WDGD NDL WDYR YHUW\EÄ?V EXYR SDPLQWRV XĂ§VLVS\UXVLDL LĂĽOLNDL Ă§PRJXPL GHMD WDL VXNÄ?OÄ? GDXJ VNDXGĂ§LĹ&#x20AC; LĂĽJ\YHQLPĹ&#x20AC; NXULH YLGXMH QHOLNR EH SDVHNPLĹ&#x20AC; ĂĽLUGLV QHDWODLNÄ? 0XPV EXYR JDUEÄ? GLUEWL VX 7DYLPL

,OVÄ?NLV UDP\EÄ?MH -XVWLQDL Ă&#x2026;9LOQLDXV SODQRÂ´ NROHNW\YDV

UĹžsk. Nr. 308024

R.Lazutka:

savo senatvei, taÄ?iau gali tikÄ&#x2014;tis iĹĄmokos ir tuo atveju, jei patirsi traumÄ&#x2026;, susirgsi, suges viryklÄ&#x2014; ir pan. Dalis gyventojĹł su draudimo bendrovÄ&#x2014;mis sutaria taip, kad dalÄŻ lÄ&#x2014;ĹĄĹł galÄ&#x2014;s pasiimti, pavyzdĹžiui, kai vaikas stos ÄŻ aukĹĄtÄ&#x2026;jÄ&#x2026; mokyklÄ&#x2026;, o likusiÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; kai pats iĹĄeis ÄŻ pensijÄ&#x2026;. Ĺ˝mogus gali pats nusprÄ&#x2122;sti, kada baigs kaupti. â&#x20AC;&#x17E;Mes orientuojamÄ&#x2014;s, kad kaupimo pabaiga bĹŤtĹł sutapatinama su prieĹĄpensiniu amĹžiumi. PanaĹĄiai, kaip â&#x20AC;&#x17E;Sodrosâ&#x20AC;&#x153; iĹĄankstinÄ&#x2014; pensija â&#x20AC;&#x201C; tuomet, kai Ĺžmogus pereina ÄŻ maĹžiau apmokamÄ&#x2026; darbÄ&#x2026;, baigia kaupimÄ&#x2026; ir gali gauti papildomĹł lÄ&#x2014;ĹĄĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.BakĹĄinskas. FinansinÄ&#x2122; apsaugÄ&#x2026; per gyvybÄ&#x2014;s draudimÄ&#x2026; uĹžsitikrinti galima dviem bĹŤdais â&#x20AC;&#x201C; draudĹžiant rizikas be kaupimo arba kaupiant taip, kad dalÄŻ lÄ&#x2014;ĹĄĹł bĹŤtĹł galima panaudoti anksÄ?iau. â&#x20AC;&#x17E;DaĹžnai pasirenkamas universalesnis, miĹĄresnis bĹŤdasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.BakĹĄinskas. Ĺ˝inoma, kad draudimo bendrovÄ&#x2014;s nÄ&#x2014;ra labdaros organizacijos â&#x20AC;&#x201C; galimybÄ&#x2014; kaupti ir bet kuriuo metu atsiimti dalÄŻ sumos kainuoja papildomai. â&#x20AC;&#x17E;TodÄ&#x2014;l mes atkreipiame dÄ&#x2014;mesÄŻ: ĹžmonÄ&#x2014;s, perĹžiĹŤrÄ&#x2014;kite kasmet savo sutartis: gal jums reikia papildomĹł rizikĹł, o gal galite ko nors atsisakyti. Vienos rizikos yra Ĺžmogui, turinÄ?iam ĹĄeimÄ&#x2026;, kitos â&#x20AC;&#x201C; kai jis jos nebeturi. Bet tai juk kainuoja papildomaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.BakĹĄinskas.

Ateities gÄ&#x2014;rybÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ateities gÄ&#x2014;rybÄ&#x2014;s maĹžiau vertinamos nei dabarties. Negi dabar 25 metĹł jaunuolis nepirks automobilio, o atidÄ&#x2014;s tuos 5 tĹŤkstanÄ?ius ir kaups? Tuo ir yra grindĹžiamos palĹŤkanos â&#x20AC;&#x201C; jos yra mokamos uĹž tai, kad Ĺžmogus nesinaudotĹł savo pinigaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; R.Lazutka. Dalis investuojanÄ?iĹłjĹł pinigus patiki ne bankams ir ne pensijĹł fondams, o, pavyzdĹžiui, perka nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Ar tu turi bĹŤstÄ&#x2026; ir jÄŻ nuomoji, ar turi ir gyveni jame â&#x20AC;&#x201C; uĹž jÄŻ senatvÄ&#x2014;je nereikia mokÄ&#x2014;ti, tai yra panaĹĄu ekonominiu poĹžiĹŤriuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ekonomistas. Jo teigimu, ĹžmonÄ&#x2014;s visuomet sugalvoja, kaip savimi pasirĹŤpinti. â&#x20AC;&#x17E;Ir sovietmeÄ?iu ĹžmonÄ&#x2014;s rĹŤpinosi savo pensija â&#x20AC;&#x201C; vagystÄ&#x2014;s iĹĄ kolĹŤkiĹł ir buvo rĹŤpinimasis savo asmeniniu gyvenimuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄyptelÄ&#x2014;jo R.Lazutka.

16 | Sportas

15min • 2013 m. kovo 29 d.

LKL eksperimentai: didesnė intriga ar lygos žlugdymas? Paulius Cubera p.cubera@15min.lt

Prieš 2012–1013 metų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną klubų valdyba nusprendė, kad reikia keisti lygos formatą ir suteikti nuolaidų dviem stipriausioms šalies komandoms. Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubams leista su kitomis komandomis žaisti tik po vieną kartą išvykose ir taip sumažinti LKL grandams tenkantį didelį rungtynių skaičių. Tačiau šis sprendimas sulaukė ir kritikos – juk taip griaunamas nacionalinis Lietuvos čempionatas. LKL generalinis direktorius Linas Gilys teigia, kad kito pasirinkimo lyga neturėjo, nes tai buvo klubų valdybos sprendimas. „Žinoma, kad lygai tai tikrai nėra geras dalykas. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai fiziškai negalėjo sužaisti net vieneriomis rungtynėmis daugiau. Tai yra klubų sprendimas ir jokių svertų prieštarauti mes neturime“, – kalbėjo L.Gilys.

L.Gilys: „Kauno „Žalgirio“ krepšininkai fiziškai negalėjo sužaisti net vieneriomis rungtynėmis daugiau.“ BFL nuotr.

Daugiau intrigos LKL formato pakeitimo šalininkai šį sezoną turi puikų argumentą, kodėl LKL formatas ir kitą sezoną turėtų likti toks pats – varžybose atsirado daugiau intrigos. Kuomet turnyro lentelė sudarome ne pagal pergalių skaičių, o pagal laimėtų rungtynių procentą, kiekvienas pralaimėjimas „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ klubams tampa labai svarbus. Vilniečiai reguliariajame sezone nusileido ne tik „Žalgiriui“, bet ir „Prienų“ krepšininkams bei įnešė niekada neregėtos intrigos. LKL vicečempionai kol kas užima tik ketvirtąją vietą, į priekį praleidę ne tik prieniškius, bet ir Klaipėdos „Neptūną“.

„Manau, kad LKL formatas pasiteisino. Pažiūrėkite, „Lietuvos rytas“ pralaimėjo vieną dvikovą išvykoje mūsų komandai ir jau visi kalba apie tai, kad bus perrašyta LKL istorija, kad vilniečiai gali likti ketvirti. Tai tik įnešė daugiau intrigos į čempionatą. Žinoma, nuomonių yra daug. Šiuo metu yra komandų, kurios pasitraukė iš BBL pirmenybių ir dabar sužaidžia vos po vieną ar du mačus per mėnesį. Tuo tarpu mes rungtyniaujame kas antrą, kas trečią dieną. Toms komandoms formatas turbūt nėra labai geras, tačiau mes nesiskundžiame, juk galime užimti antrą vietą reguliariajame sezone“, – džiaugėsi „Prienų“ ekipos treneris Virginijus Šeškus. Klaipėdos „Neptūno“ treneris Kazys Maksvytis taip pat mano, kad nuolaidos LKL grandams čempionatui suteikė daugiau intrigos. Vis dėlto uostamiesčio krepšininkų vedlys teigė, kad senoji sistema buvo geresnė. „Norėčiau, kad su „Žalgiriu“ ir „Lietuvos rytu“ reikėtų žaisti po du kartus. Vien rungtyniauti „Žalgirio“ arenoje būtų puiku“, – teigė K.Maksvytis. Federacijai nepatinka Priešingos nuomonės buvo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis direktorius ir Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas, kurio nuomone, LKL sezonas yra visiškai nepasisekęs. „Sistema yra bloga. Niekas jos nesupranta, net dirbant federacijoje ir klube sunku susigaudyti, kaip viskas skaičiuojama, aš jau nebekalbu apie žiūrovus. Žiūrint iš federacijos pusės, LKL lyga yra labai silpna ir mes privalome kažką daryti. Na ir kas, kad „Lietuvos rytas“ gali likti ketvirtas, čempionatą vis tiek laimės stipriausia komanda. Tai, kad kitos komandos laimi daugiau rungtynių žaisdamos tarpusavyje, yra ne intriga, o nelygios teisės“, – kalbėjo P.Motiejūnas. VTB lygos vilionės Didžiausias LKL lygos varžovas kovoje dėl stipriausių šalies komandų yra Rusijos organizuojamas VTB Jungtinės lygos turnyras, kuriame šį sezoną pirmą kartą dalyvavo net trys lietuviški klubai. Nors Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai ir liko B grupės autsaideriai, tačiau papildomos 18 rungtynių su stipriais priešininkais parodė tikrąjį komandos lygį. Dėl šio turnyro klaipėdiečiai atsisakė dalyvauti BBL pirmenybėse. „Manau, kad VTB lyga yra antroji Europoje po Eurolygos, o tik po to seka Europos taurės varžybos. Dalyvavimas VTB lygoje mums tikrai išėjo į naudą, gavome patirties žaisdami su labai stipriomis komandomis ir tai tikrai išeis į naudą LKL atkrintamosiose varžybose“, – teigė „Neptūno“ treneris K.Maksvytis. Tuo tarpu „Prienų“ klubas šį sezoną žaidė ne tik BBL lygoje, kur šiuo metu laukia finalo rungtynių, bet ir ULEB Europos taurės turnyre. Vis dėlto V.Šeškus irgi

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas

Šį sezoną LKL vidutiniokai daugiau žaidžia tarpusavyje, nei grumiasi su favoritais. E.Ovčarenko nuotr.

Komandos ir sužaistos rungtynės Nac. lyga1

Nac. taurė2

Eurolyga3

VTB lyga4

Kauno „Žalgiris“

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Madrido „Real“

„Barcelona“

Atėnų „Panathinaikos“

Sienos „Montepaschi“

Klaipėdos „Neptūnas“

„Prienai“

50*

Viso

1 Mačai nacionaliniuose čempionatuose skaičiuojami be atkrintamųjų varžybų 2 Mačai nacionalinėse taurėse. 3 Mačai Eurolygoje skaičiuojami iki „Top 16”etapo pabaigos. 4 Mačai VTB lygoje skaičiuojami iki reguliariojo sezono pabaigos. * „Prienai“ sužaidė 20 varžybų BBL lygoje bei 6 varžybas Europės taurėje. Be to, jų dar laukia BBL finalo varžybos. LKF taurės finale prieniškiai pirmą mačą pralaimėjo, tad jų laukia dar mažiausiai vienerios rungtynės.

nedvejodamas Europos lygą iškeistų į VTB lygą. „Dalyvavimas Europos lygoje yra pinigų švaistymas. Prieš sezoną krepšinio federacijos prašėme bent 20 tūkst. litų šiam turnyrui, tačiau niekas mūsų negirdėjo, net nesistengė padėti. Dabar, kai „Žalgirį“ ištiko finansinės problemos, federacija neriasi iš kailio ir ieško milijonų. Suprantu, kad „Žalgiris“ yra mūsų veidas, tačiau juk ir mes atstovaujame Lietuvai. Jau esu sakęs, kad Europos taurę iškeisčiau į VTB lygą. Ten ir rungtynių daugiau žaidžiama, ir finansinės sąlygos yra geresnės“, – VTB lygos pliusus vardijo V.Šeškus. Kam sunkiausia? Suskaičiavus, kiek rungtynių šiame sezone žaidė LKL grandai, „Prienų“ ir „Neptūno“ klubai ir palyginus šiuos skaičius su stipriausiomis Ispanijos, Italijos ir Graikijos komandomis, akivaizdu, kad ne vien Kauno „Žalgirio“ tvarkaraštis yra sunkus. Pavyzdžiui, „Barcelona“ klubas vien Ispanijoje šį sezoną sužais 37 rungtynes ir tai neskaičiuojant ACB lygos atkrintamųjų varžybų. O kur dar kovos Eurolygoje, kur katalonai pateko į stipriausių komandų aštuntuką ir žais dar mažiausiai trejas rungtynes. Palyginę „Lietuvos ryto“ ir „Prienų“ tvarkaraščius matome, kad prieniškiai sužais net dešimt rungtynių daugiau nei vilniečiai, kurie buvo vieni trumpinto LKL

tvarkaraščio iniciatorių. Abiejų klubų dar laukia mačai LKL atkrintamosiose varžybose, o „Prienų“ – ir BBL bei LKF finalai. „Taip atsitiko todėl, kad „Lietuvos rytas“ neįvykdė savo planų kituose turnyruose – galėjo būti visai kitaip. „Žalgirio“ padėtis yra kitokia, neįmanoma žaisti daugiau mačų, žaidėjai turi ir treniruotis. Dvi rungtynės per savaitę yra normalu, o trys – jau per daug. Labai padidėja traumų tikimybė. Kenčia ne tik krepšininkai, bet ir mūsų krepšinis, nes tie patys žaidėjai paskui žais rinktinėje“, – teigė P.Motiejūnas. Pažvelgus į pastarųjų metų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ pasiekimus Eurolygoje matyti, kad abu klubai gegužės mėnesį Eurolygos turnyre dar nė karto nesivaržė. Šiemet „Lietuvos rytas“ iš turnyro iškrito dar grupių varžybose, „Žalgiris“ – „Top 16“ turnyre. VTB lygoje padėtis panaši – toliau kaunasi tik kauniečiai. Tiesa, „Žalgiriui“ gali tekti sužaisti nemažai rungtynių – ir ketvirtfinalio, ir pusfinalio, ir finalo serijos bus žaidžiamos iki penkių pergalių. Tuo tarpu „Barcelona“ ekipos Eurolygos kelyje į finalą laukia daugiausia 7 mačai, tačiau nacionaliniame čempionate varžovai yra kur kas grėsmingesni. „Negalime lyginti mūsų situacijos su Ispanija, kur reguliarusis sezonas trunka iki gegužės mėnesio. Mes tiek laiko neturime, nes LKL tvarkaraštis tuomet kirstųsi ne vien su Eurolygos, bet ir su VTB lygos tvarkaraščiais“, – pastebėjo L.Gilys.

Atgal į mūšį

Lietuvos futbolo klubų asociacijos prezidentu išrinktas futbolą žaidžiantis buvęs krepšininkas R.Skaisgirys.

Dviejų savaičių pertrauka „SMScredit.lt A lygos“ čempionate baigėsi. Velykų savaitgalį vėl bus galima pamatyti ir šalies čempioną Panevėžio „Ekraną“, ir svarbiausią jo konkurentą Vilniaus „Žalgirį“, ir sezono pradžios atradimą Klaipėdos „Atlantą“. savo ateitį su „Ekranu“ dvejiems metams, Gargžduose dar nežais – jis tik dabar baigia gydytis traumą.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

„Banga“, turinti daug trumpesnį atsarginių žaidėjų suolą nei varžovai, gali džiaugtis ir tuo, kad per „SMScredit.lt A lygos“ varžybų pertrauką mikrotraumas išsilaižė visi žaidėjai.

„Atlantas“ – „Šiauliai“ Kovo 29 d. 19 val. Gargždai, miesto stadionas. Futbolo eksperto iš Rusijos Konstantino Sarsanijos vadovaujami klaipėdiečiai kol kas neprarado nė taško, nors žaidė tik išvykose su pretendentais į medalius. Šiauliečiai, nors ir pralaimėjo tik sykį, pergalės džiaugsmo čempionate kol kas nepatyrė.

„Sūduva“ – „Dainava“ Kovo 30 d. 19 val. Marijampolė, „Arvi“ maniežas.

„Atlantas“ į nacionalinės komandos kontrolines rungtynes Albanijoje komandiravo du savo žaidėjus – Andrių Bartkų bei Evaldą Razulį. Uostamiesčio komandos lyderius gali kamuoti nuovargis, bet gali būti ir teigiamų emocijų dėl rinktinės trenerio Csabos Laszlo dėmesio, o E.Razulio atveju – dar ir dėl įvarčio, pasiųsto į albanų vartus.

Pietų Lietuvos derbyje abi komandos į kovą stos po triuškinamų pergalių praėjusiame ture: „Sūduva“ – prieš Tauragės „Taurą“, „Dainava“ – prieš „Bangą“. Praėjusio sezono bronzos laimėtojai marijampoliečiai trečiose sezono rungtynėse ne tik iškovojo pirmą pergalę, bet ir įmušė pirmus įvarčius. Namuose „Sūduva“, suprantama, yra favoritė, bet iš dzūkų galima laukti staigmenų. Tikėtina, kad lietuviškiausia „SMScredit.lt A lygos“ komanda išbandys peržiūroje esančius legionierius – Kirgizijos rinktinėje žaidžiantį kamerūnietį Claude‘ą Maka, Soumaila Keita iš Malio ir Akilį De Freitasą iš Trinidado ir Tobago.

„Šiauliai“, kaip ir dauguma lygos komandų, per pertrauką laiko veltui neleido. Tomo Kančelskio auklėtiniai sužaidė kontrolines rungtynes su Rusijos antrajame futbolo divizione rungtyniaujančio Kaliningrado „Baltika“ klubo dubleriais ir pralaimėjo 0:2.

„Banga“ – „Ekranas“ Kovo 30 d. 14 val. Gargždai, miesto stadionas.

„Žalgiris“ – „Tauras“ Kovo 30 d. 19 val. Vilnius, LFF stadionas.

Žaidybinės praktikos, naudodamos laisvą laiką, abi komandos sėmėsi akistatose su latvių klubais. „Ekranas“ namuose po atkaklios kovos pralaimėjo dviejų valstybių čempionų mūšį Daugpilio „Daugava“ futbolininkams, gargždiškiai drąsos ir teigiamų emocijų pasisėmė sužaisdami lygiosiomis išvykoje su „Ventspils“.

„Žalgiris“ pergalės skonį pajuto trečiojo turo rungtynėse su „Šiauliais“. Šįkart vilniečių laukia akistata su silpniausiai startavusia „SMScredit.lt A lygos“ komanda. „Taurą“ treniruojantis baltarusis Aliaksandras Brazevičius po triuškinamo pralaimėjimo „Sūduvai“ negailėjo kritikos patyrusiems komandos žaidėjams ir teigė, kad panacėja gali tapti nebent pasitikėjimas jaunimu.

Panevėžiečiai tuo pat metu aktyviai dirbo ir prie derybų stalo – pasirašytos sutartys su gynėju iš Brazilijos Fernando de Abreu ir praėjusio sezono A lygos supersnaiperiu Artūru Rimkevičiumi. Pastarasis, susiejęs

„Taurui“ vicečempionų testas taps galimybe dar kartą įvertinti save ir savo galimybes.

„SMScredit.lt A lyga“ Komanda

Lg.

Pr.

Įv. sant.

Taškai

1. „Ekranas“

9:3

2. „Atlantas“

3:1

3. „Kruoja“

6:7

4. „Sūduva“

6:2

5. „Banga“

3:4

6. „Žalgiris“

2:2

7. „Dainava“

4:5

8. „Šiauliai“

1:2

9. „Tauras“

2:10

Futbolo lygos naujovės Nauja asociacija su nauju vadovu, nauji rėmėjai, nauja interneto svetainė. Jubiliejinio, 90-ojo, lietuviško futbolo sezono naujoves „SMScredit.lt A lyga“ futbolo visuomenei pristatė Vilniuje, „Crowne Plaza“ viešbutyje vykusiose iškilmėse. Lygos klubai, kurių vizitinės kortelės buvo žaismingai pateiktos dideliame ekrane, pasirašė naujai įkurtos Lietuvos futbolo klubų asociacijos (LFKA), kartu

su šalies Futbolo federacija rengsiančios „SMScredit.lt A lygos“ čempionatą, steigimo dokumentus. Naujos organizacijos prezidentu išrinktas Rolandas Skaisgirys. Čempionato rėmėjų sąrašą papildė dar vienas partneris. „SMScredit.lt A lygą“ nuo šiol rems ir „Lukšių pieninė“. Lyga šį sezoną sirgalius pradžiugins nauja interaktyvia interneto svetaine, kurioje bus galima susipažinti su karščiausiomis Lietuvos futbolo naujienomis, stebėti tiesiogines rungtynių transliacijas, rasti operatyvią ir išsamią statistiką, mėgautis varžybų fotoir videoakimirkomis.

M.Pociaus nuotr.

Sportas | 17

15min • 2013 m. kovo 29 d.

18 | Kultūra

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Aukštų vyriškų balsų pionieriai Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Uždainavus kontratenorams Viktorui Gerasimovui ir Algirdui Bagdonavičiui, publika neretai nustemba – jų neįprastai aukšti balsai tinkami atlikti ne tik vyriškus, bet ir moteriškus vaidmenis.

Nors dainininkai prisipažįsta sulaukiantys skeptiškų konservatyvių vertinimų, abu ryžtingai siekia pralaužti ledus jų balsams tinkamam repertuarui ir įrodyti, kad šiame mene nereikia kabinti etikečių. – Jūsų istorijos, kaip pradėjote dainuoti aukštais balsais, labai skirtingos – Viktoras to siekė ir apie tai svajojo nuo paauglystės, o Algirdas savo balso galimybes atrado visai neseniai. Prisiminkite tą momentą, kai supratote, kad galite dainuoti neįprastai aukštu balsu. – A.Bagdonavičius (A.B.): Klaipėdos muzikiniame teatre prieš trejus metus buvo

A.Bagdonavičius savo balso galimybes atrado prieš trejus metus. J.Kalinsko nuotr.

statoma opera „Popėjos karūnavimas“ ir latvių dirigentas Andris Veismanis manyje netikėtai atrado kontratenorą. Viename ansamblyje reikėjo itin aukšto vyriško balso, aš pabandžiau, dirigentas teigiamai įvertino ir pasiūlė man dainuoti pagrindinį herojų Otoną – o aš pretendavau tik į nedidelį tenoro vaidmenį. Taip man teko dubliuotis su soliste Dalia Kužmarskyte. – Koks jausmas, kai sužinote, jog galite dainuoti aukštai – visai kitaip nei iki šiol? – A.B.: Priėmiau tai kaip galimybę išbandyti savo jėgas. Ir šis bandymas pasiteisino – sulaukiau gana daug teigiamų atsiliepimų ir jie mane padrąsino ieškoti kitokio dainavimo, kitokio repertuaro. Dabar nenoriu blaškytis ir siekiu tobulinti šią techniką, nes matau aiškią viziją ir šviesių perspektyvų. – O kaip jums, Viktorai, paauglystėje kilo noras dainuoti aukštu balsu? – V.Gerasimovas (V.G.): Ši svajonė atsirado net ne paauglystėje, o dar vaikystėje, kai formavosi pirmosios asmenybės užuomazgos (šypsosi). Ją paskatino lemtingas įvykis – dainavau J.Kačinsko muzikos mokyklos chore „Gintarėlis“ ir mus, berniukų chorą, pakvietė į muzikinį teatrą. Tai, ką ten pamačiau ir išgirdau, man padarė tokį įspūdį, kad nuo to laiko aš norėjau būti tik teatre. Tada pagrindinį Andželikos vaidmenį dainavo Valerija Balsytė ir aš be galo užsinorėjau dainuoti. Pradėjau svajoti apie tokią dovaną (juokiasi). – Kuo patraukė būtent aukštas balsas? Juk galėjote svajoti apie baritono ar tenoro vaidmenis. – V.G.: Nežinau... Kiek dabar bandau suvokti, turbūt išgirdau to aukšto garso grožį, šventumą ir šviesumą. Pavyzdžiui, operoje „Faustas“ bosas tapatinamas su požemio karalyste, o Margarita, kurią aš dainavau, – arčiau dangaus, šventumo. Galbūt tai mane ir patraukė. Dainuoti aukštu balsu V.Gerasimovas svajojo nuo vaikystės, kai pajuto aukšto garso grožį, šventumą ir šviesumą.

– Kaip aiškinate savo unikalumą, kad jūs, Viktorai, esate vienintelis sopraninas (aukščiausias vyriškas balsas) Lietuvoje? Ar išsaugoti tokį balsą po mutacijos pavyksta tik išimtinais atvejais, ar kiti solistai savo noru nesirenka dainuoti tokiu balsu? – V.G.: Kiti galbūt iš tiesų prisibijo – kiek žinau, buvo panašių balsų per stojamuosius egzaminus ir Vilniuje, ir Kaune. Tačiau norint būti sopraninu, reikia turėti daug vidinės stiprybės, kad atlaikytum pirmuosius akademijos išbandymus ir kliūtis. Yra įvairiausių nuomonių ir gandų dėl tokio aukšto vyriško balso – galbūt dėl šių dalykų kai kurie žmonės nesiryžta rinktis šio kelio.

Kultūra | 19

15min • 2013 m. kovo 29 d.

– A.B.: Ne paslaptis, kad yra netolerantiškų žmonių, kurie bando prikabinti mums visokių etikečių. Tačiau mene negali būti etikečių – jei yra kokybė, vokalinė kultūra, kitų klausimų neturėtų kilti. Viktoras buvo pirmas ir pramynė kelią, todėl man buvo lengviau – aš tik kelis kartus esu pastebėjęs šyptelėjimus, kai uždainuodavau. Muzikantai ir muziką suprantantys žmonės vertina ne kokiu balsu dainuoji, o kaip – ar gerai valdai balsą, ar tavo tembras gražus. Beje, aukštų vyriškų balsų tembras turi būti gražus – man teko girdėti kontratenorų, kurių klausytis buvo nemalonu. – V.G.: Aš studijavau Anglijoje, kur šis reiškinys yra normalus, ir mano mokytoja, pas kuri mokė daug garsių dainininkų, prisipažino, kad ji pamėgo kontratenorus tik išgirdusi mane. Tada supratau, kad mano balsas kažkuo išskirtinis (šypsosi). – O Lietuvos akademinėje bendruomenėje teko sulaukti skepticizmo?

A.Bagdonavičius: „Šokiruoja tik pirmi garsai, nes kol kas tai yra neįprasta, tačiau jei muzikaliai padainuoji – žiūrovams patinka. Jokių klausimų nelieka.“ – V.G.: Man asmeniškai niekas nieko į akis nesakė, bet girdėjau gandų, kad apie tai šneka. – A.B.: Visai neseniai vyresnis kolega iš operos teatro, neslėpdamas skeptiškos nuomonės, paklausė: „Na, kam tu čia taip dainuoji?“ Aš gerbiu tą žmogų kaip scenos vilką, bet šis konservatyvus vertinimas nėra pagrįstas. – Galbūt neigiami vertinimai susiję su XVII–XVIII a. kastravimo tradicija, kurios žmonės niekaip negali pamiršti? – A.B.: Tuo laiku neturtingoms šeimoms tai būdavo viena iš galimybių praturtėti vaiko sąskaita, todėl Italijoje berniukus masiškai kastruodavo, kad jiems liktų aukštas balsas. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vos keliems procentams jų pavykdavo išsaugodavo gerus balsus. Tokie vyrai būdavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai suluošinti visam gyvenimui. Nors didelė dalis baroko repertuaro parašyta kastratų balsams, ne mažiau skirta ir kontratenorams. Beje, IX–X a. grigališkąjį choralą dainuodavo tik vyrai natūraliai aukštais balsais, tuomet jokios kastravimo tradicijos dar nebuvo. – Ar turite galimybių mūsų teatrų repertuaruose parodyti savo balsus? – V.G.: Apskritai repertuaras mūsų balsams yra nė kiek ne mažesnis nei baritonams ar tenorams. Tačiau Lietuvoje dar daugybė kompozitorių nėra atrasti, tad ir galimybių pasirodyti mažai. – A.B.: Bet jei mes dirbsime, kursime, tai pramušime kelią kitokiam repertuarui. Labai daug vaidmenų mūsų balsams sukurta baroko laikotarpiu, taip pat ir moderniame amžiuje. Ypač XX a.

antroje pusėje kompozitoriai pradėjo rašyti kūrinius tokiems balsams. Kontratenorinis dainavimas muzikos kūrėjams yra įdomus kaip nauja, perspektyvi sritis. Be to, bet kokius romantinius kūrinius galima atlikti tiesiog savo balso diapazone. – Dažniausiai tai – moteriški vaidmenys? – V.G.: Absoliučiai ne. Tarkime Mozarto „Figaro vedybose“ Pažo vaidmuo yra vyriškas, bet jį dažnai dainuoja moterys. „Baltijos kamerinio operos teatro“ pristatytoje premjeroje „Faustas“ Margaritos vaidmuo buvo mano pirmas moteriškas vaidmuo per visą karjerą – iki tol dainavau tik vyriškus personažus.

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura – Ar sudėtinga dainuoti ir įkūnyti moterišką personažą? – V.G.: Persirengti moterimi nėra sudėtinga, juk tai – teatras. O psichologinius personažo išgyvenimus galiu pateisinti ir iš savo patirties, nebūdamas moterimi. – A.B.: Tikras menas yra aukščiau lyties, rasių, religijos ir kitų stereotipų.

– Kaip Lietuvos publika sutinka ir vertina jūsų talentą? – A.B.: Galbūt išgirdę pirmus garsus, žiūrovai kiek nustemba, tačiau vėliau tiesiog klausosi geros muzikos. Šokiruoja tik pirmi garsai, nes kol kas tai yra neįprasta, tačiau jei muzikaliai padainuoji – žiūrovams patinka. Jokių klausimų nelieka. Aš optimistiškai žiūriu į ateitį. Yra daugybė niekada Lietuvoje nestatytų pasaulinių baroko šedevrų – publika pamatys, kad tai labai originalu ir gražu. – Taigi esate tokio dainavimo ledlaužiai? – V.G.: Pionieriai (juokiasi).

20 | Sveikata

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Medikai ir pacientai –

netobulo įstatymo įkaitai

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Biomedicininiuose tyrimuose dalyvaujančių nepilnamečių tapatybės duomenys įslaptinti tol, kol jie nepatenka ant vaiko teisių apsaugos tarnybų stalo. Čia ir bliūkšta skambūs konfidencialumo principai. Ketverių metukų Majus Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, gydomas jau septynis mėnesius. Prieš tiek laiko berniukui diagnozuota reta liga – ūminė limfoblastinė leukemija. „Liga labai pikta, sunkiai pasiduoda gydymui, vis atsinaujina ir progresuoja, mūsų laukia jau septinta chemoterapija“, – guodėsi Majaus mama Inga. Lyg problemų būtų maža, vieną dieną moteris sulaukė Mažeikių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo skambučio. „Iš pradžių nesupratau, kas vyksta – buvau

priblokšta. Galvoje iškart ėmė suktis mintys, ką padariau ne taip? Mėnesių mėnesius leidžiu ligoninėje su mažuoju, vyras dirba Norvegijoje, todėl septynmetį sūnų globoja Tauragėje gyvenantys krikštatėviai. Išsigandau, kad būsiu apkaltinta vaiko nepriežiūra“, – užklupusių minčių seką nupasakojo Inga. Paminta teisė į privatumą? Pretenzijų mamai tarnybos darbuotoja neturėjo. Ji norėjo išsiaiškinti Majaus ligos aplinkybes, mat Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo gavęs medikų prašymą leisti įtraukti pacientą į biomedicininį tyrimą. Majaus tėvai tam sutikimą jau buvo davę. „Nesupratau, kodėl į mūsų šeimos reikalus kišasi vaiko teisių specialistai. Juk sprendimus priimame mes – tėvai. Žinoma, mano reakcija galbūt irgi nebuvo adekvati, tačiau tokiomis aplinkybėmis esi emociškai labai pažeidžiamas: sunku susitaikyti su mintimi, kad tavo vaikas serga, sunku rasti jėgų su tuo kovoti. Todėl bet kokie išorės dirgikliai labai trikdo: kodėl visai svetimiems žmonėms turiu pasakoti tokius asmeniškus dalykus, dalintis informacija apie vaiko ligą ir pan. Ar taip

Nepilnametį pacientą įtraukti į biomedicininius tyrimus vien tėvų leidimo neužtenka.

nepažeidžiama mūsų teisė į konfidencialumą?“ – svarstė Inga. Grįžti iš Vilniaus į Mažeikius, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams įrodytų, jog raštišką sutikimą sūnui dalyvauti biomedicininiame tyrime tėvai yra davę, Inga neturėjo galimybės. Tokia kelionė moteriai – per didelė prabanga. Ji jau septynis mėnesius nesitraukia nuo sunkiai sergančio sūnaus lovos.

„Laimė, tarnybos atstovas sutiko, kad reikiamus dokumentus atsiųsčiau paštu. Tačiau vis tiek nesuprantu, kam reikalingas vaiko teisių kontrolierių įsikišimas – juk mūsų sūnus turi du jį mylinčius, rūpestingus tėvus. Dokumentų siuntinėjimas iš vieno šalies galo į kitą apsunkina ir taip nelengvą situaciją“, – kalbėjo Majaus mama. Tyrimuose dalyvauja mokslo labui Nuo to, dalyvauja biomedicininiame tyrime ar ne, paciento gydymas ir priežiūra nesikeičia. Tačiau kiekvienas tokio tyrimo dalyvis, duodamas savo kraujo, gali lemti medicinos pažangą. „Tėvų motyvai dalyvauti tyrime paprastai būna tie patys: „Jei kada nors tai pasitarnaus bent vienam vaikui...“ – pasakojo Lietuvos vaikų onkohematologų draugijos tarybos narė, gydytoja hematologė Goda Vaitkevičienė. Moksliniuose tyrimuose dalyvaujantys medikai renka kiek įmanoma detalesnę informaciją apie kiekvieno paciento ligą ir jos gydymo eigą: pagal laboratorinius kraujo tyrimus vertinamas chemoterapijos efektyvumas, poveikis organizmui ar šalutinės reakcijos. Vėliau šie duomenys analizuojami, atsižvelgiant į įvairius kriterijus – paciento amžių, lytį, ligos formą ir pan. Sėkmingai tobulinami gydymo metodai lėmė tai, kad vaikų, sergančių leukemija, išgijimo tikimybė per pastaruosius 40 metų padidėjo nuo nulio iki daugiau nei 80 proc. Leidžia, bet atsakomybės kratosi Nepilnametį pacientą įtraukti į biomedicininius tyrimus vien tėvų leidimo neužtenka. Šalies įstatymai įpareigoja gauti leidimą iš Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, paciento tėvų ir savivaldybės, kurioje pacientas gyvena, vaiko teisių apsaugos skyriaus. „Štai šis momentas ir kelia abejonių. Biomedicininį tyrimą atliekantis medikas turi užtikrinti paciento konfidencialumą – tyrimo dalyvių sąrašas apsaugotas keliais slaptažodžiais, kiekvienas dalyvis turi savo kodą ir pan. Tačiau siunčiant prašymą vaiko teisių apsaugos skyriui reikia nurodyti paciento vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, ligos diagnozę. Ar tokiu būdu nepažeidžiama asmens duomenų apsauga?“ – teiravosi G.Vaitkevičienė. Be to, jai kelia abejonių vaiko teisių apsaugos skyrių kompetencija spręsti medicininius klausimus: „Raštuose pastebima, kad dėl galimų komplikacijų vaiko teisių apsaugos skyrius jokios atsakomybės

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Vaiko teisių apsaugos skyriui siunčiant prašymą leisti dalyvauti tyrimuose reikia nurodyti paciento pavardę, asmens kodą, ligos diagnozę. A.Ufarto/BFL nuotr.

Reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją Daiva Žaromskienė, Lietuvos vaikų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, tėvų ir globėjų draugijos „Paguoda“ tarybos narė „Įstatymų leidėjams reikėtų labiau atsižvelgti į konkrečią situaciją ir apibrėžti, kada reikalingi valdiškų institucijų leidimai, o kada jie nebūtini. Ką gali nuspręsti vaiko teisių apsaugos skyrius, nežinodamas vaiko būklės ir medikų rekomendacijų? Aišku, galbūt yra išskirtinių atvejų, kai vaikas neturi tėvų, ar šeima, kurioje jis auga, priskirta socialinės rizikos grupei. Iš moralinės pusės tėvai labai skaudžiai išgyvena, jei informacija apie jų vaikų ligą išplaukia iš namų ar ligoninės ribų. Mūsų visuomenėje į ligoniukus dažniau žiūrima neigiamai. Daugumai atrodo, kad jei vaikas serga onkologine liga, tai viskas, jo ateitis – tik mirtis. Tačiau medicinos pasiekimai labai reikšmingi, pažanga didžiulė ir labai dažnai gydymo rezultatai būna džiuginantys. Biomedicininiai tyrimai tarnauja būtent šiam tikslui.“

neprisiima. Todėl įpareigojimas gauti tarnybos leidimą man atrodo perteklinis ir nelogiškas.“ Tėvų balsas svaresnis nei institucijos Šių metų sausį Valstybės kontrolė pristatė audito, kuriuo buvo vertinama, kaip Lietuvoje ginami vaiko interesai ir apsaugomos jo teisės, išvadas. Jose buvo paliestas ir biomedicininių tyrimų, kuriuose dalyvauja vaikai, klausimas. Kontrolieriai pažymėjo, kad Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme numatytas vaiko teisių apsaugos skyrių dalyvavimas leidimų biomedicininiams tyrimams išdavimo procese yra visiškai netikslingas. Praėjusių metų rugpjūtį išplatintame oficialiame rašte „Dėl biomedicininių tyrimų nepilnamečiams“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė irgi atkreipė dėmesį, kad vaiko teisių apsaugos skyriai nėra kompetentingi vertinti planuojamų biomedicininių tyrimų medicininio aspekto, todėl neatsako už galimą žalą vaiko sveikatai ar grėsmę gyvybei.

„Tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už savo vaikus, todėl vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų patikrinti, ar šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ši aplinkybė atskleistų, ar iš esmės tėvai gali tinkamai atstovauti vaiko interesams,“ – rašte aiškina O.Tarvydienė. Siūlo keisti netobulą įstatymą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisininkai problemą vertina pagal įstatymo raidę: „Duomenys, susiję su sveikata (ypatingi asmens duomenys), gali būti teikiami valstybės institucijoms, kurioms įstatymai suteikia teisę gauti tokią informaciją.“ Be to, inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujama institucija nėra gavusi oficialių skundų dėl profesinės etikos ar konfidencialumo principų nesilaikymo, asmens duomenis „nutekinant“ už vaiko teisių apsaugos skyrių ribų. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad visada nuosekliai laikėsi nuostatos, jog sutikimą dėl nepilnamečio biomedicininio tyrimo atlikimo turi duoti jo atstovai – tėvai, globėjai (rūpintojai), įtėviai, bet ne savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius. Ministerija dar 2009-ųjų birželį teikė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlymą keisti Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą ir įtvirtinti nuostatą, kad atliekant nepilnamečio biomedicininį tyrimą vaiko teisių apsaugos skyriaus leidimas nebūtų reikalingas. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad SAM dar 2012 metais parengė Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, tačiau derinant jį su suinteresuotomis institucijomis – Teisingumo ministerija, Valstybine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – nuomonės dėl jo išsiskyrė. Vis dėlto šiandien minėtos institucijos esą jau sutaria, kad savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutikimas dėl vaiko dalyvavimo biomedicininiuose tyrimuose yra perteklinė norma. „Deja, yra probleminių šeimų, kuriose vaiko interesai nėra svarbiausi. Todėl logiškas SADM siūlymas turėti griežtesnius protokolus, kai šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą“, – pažymėjo V.P.Andriukaitis. 2008–2012 metais daugiau kaip 52 tūkst. vaikų dalyvavo biomedicininiuose tyrimuose, iš jų 710 – klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose.

22 | Du ratai

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Startuolio užmojis – prasigyventi iš dviračių Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Sostinės gatvėmis vienaratį minantis jaunuolis su dredais – ne šiaip nupušęs hipsteris. Tai – 25 metų diplomuotas transporto inžinierius, mokslus krimtęs ne tik Vilniuje, bet ir Prahoje. Iš Druskininkų kilęs Martynas Suraučius – dar ir startuolis, projekto „Septynių jūrų kapitonai“ antrosios vietos nugalėtojas, savo verslo idėjai gavęs 10 tūkst. litų paramą. Viename populiariausių Lietuvos kurortų gimęs ir augęs M.Suraučius neleido laisvalaikio be dviračio. Jis tarnavo ir kaip pramoga, ir kaip transporto priemonė. Nieko keista, kad ėmęs mąstyti apie savo verslą vaikinas nenutolo nuo dviračio. „Tai – mano hobis. Ne tik važinėju, bet ir mėgstu pasikrapštyti, pasitaisau, kas sugenda: moku tai, sugebu ir išmanau“, – nesikuklindamas konstatavo į verslą koją keliantis startuolis. Kaip įrodymą ištiesė rankas, atkreipdamas dėmesį į mažumėlę pajuodusias panages. Apie riziką: kada, jei ne dabar? M.Suraučiaus užsidegimas įtikino ir „Septynių jūrų kapitonų“ komisiją. „Aš tiesiog labai tikiu idėja“, – aiškino vaikinas, šiuo metu steigiantis savo „uabą“. Formalumai beveik sutvarkyti, o veiklą ketinama pradėti apie gegužę. Tada Vilniuje duris turėtų atverti keli dviračių aptarnavimo centrai, kuriuose klientai gaus įvairių paslaugų: nuo elementaraus prakiurusios padangos pakeitimo iki nuodugnios dviračio apžiūros ir parengimo naujam sezonui – ne tik technine, bet ir estetine prasme. M.Suraučius nori būti kuo arčiau kliento, todėl dviračių aptarnavimo taškus išdėstys centrinėje miesto dalyje. Be to, esant reikalui, teiks mobilias paslaugas ar atvyks sugedusio dviračio pasiimti į kliento namus. „Tokį aptarnavimą siūlo ir dabar rinkoje veikiantys paslaugų tiekėjai. Tačiau mes siūlysime vieną papildomą paslaugą, kurios konkurentai neturi. Tai bus mūsų išskirtinumas. Tačiau kol kas negaliu plačiau apie tai kalbėti“, – intrigavo M.Suraučius. Ar nebaisu žengti į rinką, kurioje jau yra analogiškas paslaugas teikiančių centrų? „Oi, dar ir kaip baisu. Labai baisu. O jei nepavyks? Tačiau šiandien galiu prisiimti riziką – kada, jei ne dabar? Būtų sudėtingiau, jei turėčiau šeimą – tada reikėtų

Į verslą neriantis M.Suraučius nebijo rizikuoti, nes kol kas neturi šeimos. M.Dauginio nuotr.

pastovumo, finansinio stabilumo“, – svarstė pašnekovas. Kruopščiai tyrė rinką Verslą pradėti nuo Vilniaus skatina logiški ir nuoseklūs skaičiavimai – čia telkiasi didžiausia dviratininkų bendruomenė. M.Suraučius, savo verslo idėją grynino dešimt mėnesių, tyrė rinką, lankėsi potencialių konkurentų centruose, kamantinėjo, kaip sekasi, ar netrūksta klientų, kiek paslaugų suteikiama per dieną: „Tačiau nepradėjęs realios veiklos šių dalykų nesužinosi. Vienas tikina, kad turi begalę darbo, kitas išsisukinėja: „Na, būna...“ Supratau, kad viskas priklauso nuo meistro profesionalumo, aptarnavimo kokybės ir paslaugos prieinamumo.“

M.Suraučius: „Vienas pagrindinių mano ateities tikslų – parduoti dviračių stilių. Tačiau tai – labai rajus, milžiniškų investicijų reikalaujantis užmojis.“ 2008 metais, kai apie ekonominės krizės grėsmę buvo tik kalbama, Lietuvoje parduota apie 90 tūkst. naujų dviračių. Sunkmečiu rinka smarkiai susitraukė, tačiau pastaraisiais metais atsigauna: 2011-aisiais parduota 30 tūkst., 2012-aisiais – 34 tūkst.

naujų dviračių. Dėvėtų dviračių paklausa kelis kartus didesnė. „Todėl ateityje, be techninio dviračių aptarnavimo paslaugų, planuoju imtis ir naudotų dviračių restauravimo, aprėpiant komplektaciją ir dizainą“, – pasakojo M.Suraučius. Nenori teptis rankų Šiltuoju metų sezonu kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį automobilių eismą centrinėse Vilniaus gatvėse paralyžiuoja akcija „Kritinė masė“. Jos metu dviračius mina keli tūkstančiai žmonių. Ši milžiniška kolona įrodo, kad dviračių populiarumas kasmet stiebiasi į viršų. Ar tai ir yra potencialūs M.Suraučiaus klientai? „Dažniausiai dviratininkas, kuris pats yra nagingas, mėgsta prie jo pasikrapštyti. Tačiau vis daugėja tokių žmonių, kurie nenori teptis rankų ir gaišti laiko, todėl verčiau ieško profesionalų pagalbos. Be to, tikrai ne kiekvienas dviratininkas turi specialius įrankius, atsarginių detalių“, – svarstė startuolis. Jis neabejoja, kad tolygiai keičiasi požiūris ir į dviračio eksploataciją, kai dviratis taisomas ne tik tada, kai jis nevažiuoja, bet ir apžiūrimas profilaktiškai, techniškai paruošiamas naujam sezonui. „Pavyzdžiui, dar nedaug kas žino, kad grandinės dėvisi, todėl jas palyginti retai keičia. Tačiau, jei dviratį miname intensyviai, grandinę reikėtų keisti kiekvieną sezoną, antraip ima dėvėtis ir žvaigždutės, kol vieną dieną tenka keisti visus mazgus“, – aiškino M.Suraučius. Techniškai paruošti dviratį naujam sezonui, nekeičiant detalių, Vilniuje kainuoja apie 50–60 litų.

Sprendžia konkrečią problemą M.Suraučiaus verslo pradžiai reikia mažiausiai 60 tūkst. litų. Didžiąją dalį lėšų skirs Verslo angelų fondas ir keli kiti privatūs investuotojai. Kodėl patyrę verslininkai patikėjo iš esmės labai paprastu ir net ne novatorišku M.Suraučiaus projektu? „Septynių jūrų kapitonų“ koordinatorius Ilja Malkinas aiškino, kad dviračių aptarnavimo centrams buvo teikiamas prioritetas, nes jie spręstų labai konkrečią problemą. „Pastaruoju metu labai daug startuolių, kurie ieško investicijų pusiau įsivaizduojamai problemai ar net tokiai, kuri gali atsirasti kada nors ateityje. Akivaizdu, kad dviračių parkas Lietuvoje auga dideliais tempais. Jų aptarnavimo poreikis yra tikrai didelis, todėl rinka dar nėra persotinta“, – įsitikinęs I.Malkinas. Be to, jo nuomone, toli gražu ne kiekvienas dviratininkas nori atiduoti savo turtą į neaiškias rankas: tempti į sandėliuką, rūsį ar garažą, kuriame viskas apšepę, meistras purvinas ir nemandagus. „Čia gi bus stengiamasi kurti patrauklų paslaugos įvaizdį. Kaip ir kitoms civilizuotoms paslaugoms, šiai irgi turi būti sukurtas tam tikras kokybės standartas, į kurį reikėtų lygiuotis. Jei paklausčiau, koks kokybės standartas dviračių remonto segmente, ką pasakytumėte? O jei to paties paklausčiau apie greitąjį maistą? Turbūt sakytumėte, kad „McDonald‘s“, nes tai yra prekės ženklas su savo verslo filosofija, standartais, aptarnavimo kokybe ir pan. Sieksime pakelti kartelę ir dviračių aptarnavimo paslaugoms“, – kalbėjo I.Malkinas. Tikslas – parduoti stilių Dviračių restauravimas – būdas sukurti pridėtinę paslaugų vertę. Tačiau tai esą nišinė paslauga, kurios imtis reikėtų tik pelnius klientų pasitikėjimą. „Pradėti nuo nišinių paslaugų reiškia apsisunkinti gyvenimą, nes ne jos sukuria pinigų srautą. Todėl M.Suraučiui siūlome pradėti nuo paslaugų, kurios akivaizdžiai paklausios ir paklos tam tikrą stabilų pagrindą. Tada bus galima eksperimentuoti su nišiniais pasiūlymais“, – svarstė I.Malkinas. O M.Suraučius jau pasvajoja apie dar tolesnę savo verslo perspektyvą – savo rankomis kurti ir pagal kliento poreikius sukomplektuoti fixie dviračius – vadinamuosius fikserius. „Vienas pagrindinių mano ateities tikslų – parduoti dviračių stilių. Tačiau tai – labai rajus, milžiniškų investicijų reikalaujantis užmojis, o investicijų grąžos perspektyvos gana miglotos, nes tokie dviračiai brangūs, neaišku, ar Lietuvoje susiformuotų jų paklausa. Todėl to dar reikia palaukti“, – sako M.Suraučius.

Velykos | 23

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Inžinierė D.Dambrauskienė margučius kolekcionuoja beveik dvylika metų.

V.Kusas ėmėsi išpjaustinėti rekordinio dydžio žąsies kiaušinį. A.Kripaitės nuotr.

Kūrybos ir medžioklės metas Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Gyvybės ir atsinaujinimo simbolis – margutis – įkvepia ir menininkus, ir kolekcininkus. Pirmiesiems Velykos – kūrybos, antriesiems – medžioklės metas. Sugebėjimu originaliais ornamentais išpjaustinėti kiaušinių lukštus garsėjantis Palangos menininkas Vytautas Kusas tvirtai užsidarė duris ir išjungė telefoną. Šioms Velykoms jis dekoruoja į Lietuvos rekordų knygą patekusį žąsies kiaušinį. Pragręš tūkstančius skylučių Imtis tokio darbo prieš šventes V.Kusas iš pradžių neplanavo – ruošėsi kelioms asmeninėms parodoms Vakarų Lietuvoje. „Tačiau gyvenimas yra nenuspėjamas. Štai atsirado šis kiaušinis ir viskas užvirė“, – pasakojo menininkas. Išgirdęs apie Jevgenijos ir Mindaugo Gražulių ūkyje Trakų rajone padėtą rekordinio dydžio žąsies kiaušinį, sveriantį net 260 g, V.Kusas iš karto susisiekė su ūkininkais. „Jie mielai man tą kiaušinį padovanojo. Supakavo jį taip, kad net į kosmosą būtų galima siųsti ir jis nesudužtų“, – juokavo kūrėjas. Rekordinio dydžio kiaušinio lukštas pasirodė kur kas trapesnis nei įprasto žąsies kiaušinio. Dičkį menininkas dekoruoja lietuviškais motyvais – pjaustinėja liaudies mene itin pamėgtą saulutę. Neseniai tūkstančius skylučių jis pragręžė anties kiaušinio lukšte. Tačiau rezultatu nespėjo pasidžiaugti – lukštas sutrupėjo tiesiog rankose. „Net garso nebuvo... Kai sudaužiau kiaušinį, kilo ne pyktis, o azartas“, – prisiminė V.Kusas.

Rūkyti kiaušiniai V.Kusas beveik dvidešimt metų savo šeimos narius vaišina marinuotais kiaušiniais. Šiemet jis išbandys naujovę – kiaušinius rūkys. Pirmiausia juos išvirs, o po to specialioje rūkykloje rūkys padėtus virš arbatžolių ir cukraus mišinio. Į stalą V.Kusas ketina patiekti ir kiaušinių, keptų su visais lukštais.

Kruopštumo reikalaujančio darbo jis imasi išsijungęs telefoną: „Ranka tarsi prisitaiko prie širdies plakimo. Bet jei esi kavos ar arbatos prisigėręs – tai nepavyksta. Net telefoną reikia išjungti, nes jei sučirkštų, ranka gali sudrebėti ir viską sugadinti.“ Su menininku neseniai susisiekė ūkininkai Deimantė ir Robertas iš Alytaus. Jie kūrėjui ketina atsiųsti dar vieną dičkį – žąsies kiaušinį, sveriantį 245 g. Kolekcijoje – 460 margučių „Kai pamatau kokį įdomesnį margutį, net rankos nutirpsta“, – prisipažino klaipėdietė Danguolė Dambrauskienė. Savo kolekcijoje ji turi daugiau nei 460 įvairiausių margučių. Bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ inžiniere dirbanti moteris aistrą kolekcionuoti margučius pajuto viešėdama Sankt Peterburge. Prie vieno muziejaus prisiglaudusioje suvenyrų parduotuvėje ji pamatė

stiklinį kiaušinį. Šis taip užbūrė Danguolę, kad moteris nedvejodama jį įsigijo. Netrukus atsirado ir antras, ir trečias... Kolekcija darėsi vis įvairesnė ir didesnė. Į D.Dambrauskienės namus atkeliavo margučiai iš kaimyninių šalių, Europos platybių, Rusijos, Indijos ir net Afrikos šalių. „Gėdos jausmo nebeturiu – kai tik kas iš draugų užsimena ketinantys vykti į užsienį, pristoju ir prašau: parvežkit, parvežkit man margučių“, – juokėsi moteris. Jos kolekcijoje yra medinių, porcelianinių, stiklinių, metalinių, molinių, puoštų Swarovskio kristalais, audiniais, raižiniais, kruopščiausiomis miniatiūromis. Yra ir išpjaustinėtų stručio kiaušinių. Ne visada pasiseka įpirkti „Stengiuosi rinkti tik turinčius meninę vertę. Yra nemažai kiniškų margučių, bet man jie neįdomūs. Pastaruoju metu pastebiu, kad mūsų menininkai sukuria vis originalesnių kūrinių. Deja, bet dažnai negaliu sau

leisti jų įsigyti – man per brangu“, – apgailestavo klaipėdietė. Ji iki šiol prisimena kelionėje po Vokietijos miestą Brėmeną vienoje suvenyrų krautuvėlėje matytą margutį. Ant jo buvo pavaizduotas povas, aplink kiaušinį išskleidęs savo spalvingą uodegą. Tačiau šio kiaušinio moteris neįpirko. „Visą kelią iki namų akyse regėjau tą margutį. Ir dabar jį regiu“, – atsiduso kolekcininkė. Kitą svajonę D.Dambrauskienei padėjo įgyvendinti šeima. Moteris buvo nusižiūrėjusi brangų porcelianinį margutį. Netrukus jubiliejaus proga jį gavo dovanų iš šeimos narių. „Velykos man – margučių medžiojimo metas. Tuo metu galima tokių įdomybių rasti!“ – džiūgavo klaipėdietė, labiau mėgstanti rinkti, nei marginti kiaušinius. Kitų kūriniais besigrožinti moteris pati per Velykas kiaušinius dažniausiai spalvina virdama svogūnų lukštuose.

24 | Skelbimai VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI

VĮ „Kauno aerouostas“ skelbia viešą konkursą vieneriems metams išnuomoti Kauno oro uosto naujajame keleivių terminale, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r., esančias patalpas: 1) 8,63 kv.m. patalpą Nr. 1-152 (riboto patekimo zona, III a.) sandėliavimo veiklai vykdyti. Pradinė 1 kv.m. nuomos kaina 20 Lt plius PVM per mėnesį; 2) kartu: 8 kv. m. iš patalpos Nr. 1–124, 10 kv.m. iš patalpos Nr.1-125, bei 11,66 kv.m. patalpą Nr. 1-146 (riboto patekimo zona, III a.) kavinės įrengimui ir eksploatavimui. Pradinė 1 kv.m. nuomos kaina 40 Lt plius PVM per mėnesį. Abiejų konkursų dalyviai kartu su paraiška privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad konkurso dalyvis yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu: turi būti pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas dokumentas arba VĮ „Registrų centras“ nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, išduotas ne anksčiau kaip likus 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino. Antro (kavinės) konkurso dalyviai papildomai privalo pateikti: 1) siūlomą kavinės įrengimo koncepciją (t.y. foto nuotrauka, vizualizacija ar brėžinys, pateikiami su aprašymu); 2) dokumentus, patvirtinančius konkurso dalyvio ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį visuomeninio maitinimo srityje bei kad dalyvis turi teisę verstis viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla; 3) dokumentus, įrodančius, jog konkurso dalyvis turi bent vieną tarptautiniame oro uoste veikiantį viešojo maitinimo tašką. Abiejų konkursų laimėtojai be nuomos mokesčio taip pat privalės mokėti žemės nuomos mokestį vienąkart metuose ir mokesčius už komunalines bei kitas jam teikiamas administracines paslaugas. Antro (kavinės) konkurso laimėtojas papildomai privalės: mokėti mėnesinį 7 proc. apyvartos mokestį; raštu suderinti kavinėje parduodamų prekių/produktų asortimentą su nuomotoju, griežtai laikytis nuomotojo nurodymų dėl parduodamų (draudžiamų parduoti) prekių/produktų; pagal su nuomotoju suderintą kavinės įrengimo koncepciją ir planą įrengti kavinę ir pradėti veiklą per 30 dienų nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos. Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse rengiamos pagal 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 „Dėl Valstybės materialiojo turto nuomos“ (aktuali redakcija) ir teikiamos iki 2013-03-29 09:00 val. adresu: 313 kab., VĮ „Kauno aerouostas“ administracinis pastatas, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r. Pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, pervesti į Nordea Bank Finland Plc a. s. LT052140030001721889, banko kodas 21400. Konkurso dalyvio, nepateikusio visų reikalaujamų dokumentų, ar pateikusio dokumentus, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, paraiška nebus vertinama. Iki paraiškų pateikimo konkurso dalyviai privalo panaikinti įsiskolinimus VĮ „Kauno aerouostas“, jei tokių yra. Patalpų nuomos komisija, remdamasi minėto nutarimo nuostatomis, posėdžiaus 2013-04-08 10:00 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate 314 kab. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartys su konkurso laimėtojais bus pasirašomos pagal VĮ „Kauno aerouostas“ parengtą sutarties projektą, su kuriuo galima susipažinti paskambinus telefonu (8 37) 399 363.

Keleiviams

Nuo 2013 m. balandžio 2 d.

keičiami troleibusų eismo tvarkaraščiai.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

1-asis MARŠRUTAS

Geležinkelio tiltas – Islandijos pl. (darbo dienomis) Iš stotelės: Geležinkelio tiltas 4.50 5.11 5.32 5.48 6.04 6.19 6.34 6.45 6.56 7.07 7.17 7.26 7.35 7.43 7.51 7.59 8.07 8.17 8.27 8.37 8.47 8.59 9.11 9.23 9.35 9.47 9.59 10.11 10.22 10.34 10.45 10.56 11.07 11.18 11.29 11.40 11.52 12.04 12.14 12.24 12.34 12.44 12.54 13.04 13.14 13.24 13.35 13.45 13.55 14.05 14.16 14.27 14.37 14.48 14.58 15.08 15.18 15.28 15.38 15.48 15.58 16.08 16.18 16.28 16.38 16.48 16.58 17.09 17.20 17.31 17.43 17.55 18.08 18.21 18.34 18.48 19.02 19.16 19.30 19.44 19.57 20.10 20.24 20.38 20.53 21.08 21.23 21.39 21.55 22.11 22.30 22.49 23.07

Iš stotelės: Islandijos pl. 4.53 5.09 5.25 5.40 5.55 6.06 6.17 6.28 6.37 6.46 6.54 7.02 7.10 7.18 7.26 7.35 7.44 7.55 8.06 8.18 8.30 8.42 8.54 9.06 9.18 9.30 9.41 9.52 10.03 10.14 10.25 10.36 10.48 10.59 11.11 11.23 11.33 11.43 11.53 12.03 12.13 12.23 12.33 12.43 12.53 13.03 13.13 13.23 13.34 13.45 13.56 14.07 14.17 14.27 14.37 14.46 14.57 15.07 15.17 15.27 15.37 15.47 15.57 16.07 16.17 16.28 16.39 16.50 17.01 17.13 17.25 17.39 17.53 18.07 18.21 18.35 18.49 19.03 19.17 19.31 19.45 20.00 20.15 20.29 20.45 21.00 21.16 21.32 21.51 22.10 22.28

2-asis

MARŠRUTAS Islandijos pl. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl. 5.17 5.47 6.11 6.32 6.42 6.57 7.06 7.14 7.22 7.38 7.51 8.01 8.12 8.24 8.36 8.48 9.12 9.24 9.36 9.47 10.08 10.31 10.42 10.54 11.16 11.28 11.48 13.58 12.18 12.28 12.47 12.58 13.18 13.29 13.48 14.01 14.21 14.32 14.43 15.02 15.22 15.33 15.43 16.02 16.21 16.32 16.43 17.03 17.17 17.37 18.03 18.17 18.42 18.59 19.25 19.40 20.06 20.20 20.35 21.04 21.36 21.56 22.26 22.48 Iš stotelės: Kauno pilis 5.39 6.09 6.33 6.54 7.04 7.21 7.31 7.39 7.47 8.03 8.15 8.25 8.36 8.48 9.00 9.12 9.36 9.48 10.00 10.11 10.32 10.55 11.06 11.18 11.40 11.52 12.12 12.22 12.42 12.52 13.11 13.22 13.42 13.53 14.12 14.25 14.45 14.56 15.07 15.26 15.46 15.57 16.07 16.26 16.45 16.56 17.07 17.27 17.41 18.01 18.27 18.41 19.06 19.23 19.47 20.02 20.28 20.42 20.57 21.26 21.58 22.18 22.48 23.10

3-asis MARŠRUTAS

Draugystės g. – Kęstučio g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g. 5.05 5.27 5.51 6.13 6.27 6.40 6.53 7.05 7.17 7.29 7.41 7.52 8.05 8.18 8.45 9.05 9.31 9.47 10.03 10.19 10.35 10.50 11.04 11.30 11.43 11.57 12.11 12.38 12.51 13.04 13.18 13.32 13.59 14.12 14.25 14.37 14.58 15.11 15.24 15.46 15.58 16.10 16.22 16.35 17.01 17.18 17.33 18.03 18.34 18.52 19.27 19.47 20.16 20.35 20.54 21.25 21.45 22.06 22.36

7-asis MARŠRUTAS

Iš stotelės: Partizanų g. 4.54 5.21 5.54 6.06 6.18 6.28 6.40 6.52 7.02 7.14 7.25 7.42 7.57 8.13 8.30 8.45 9.08 9.22 9.37 9.48 10.02 10.18 10.34 10.47 11.07 11.17 11.36 11.48 11.59 12.19 12.37 12.51 13.06 13.18 13.34 13.49 14.03 14.18 14.33 14.45 14.56 15.08 15.21 15.33 15.48 16.02 16.14 16.35 16.50 17.05 17.21 17.34 17.56 18.11 18.34 18.55 19.11 19.38 19.59 20.21 20.41 21.18 21.41 22.11 22.40 Iš stotelės: Kaniūkai 4.55 5.22 5.48 6.14 6.33 6.50 7.03 7.15 7.26 7.37 7.49 8.01 8.13 8.24 8.43 8.56 9.14 9.29 9.53 10.08 10.19 10.34 10.48 11.01 11.19 11.31 11.46 12.06 12.16 12.31 12.50 12.59 13.20 13.35 13.49 14.04 14.17 14.34 14.48 15.02 15.15 15.31 15.42 15.54 16.06 16.18 16.30 16.44 17.07 17.21 17.36 18.03 18.34 18.53 19.09 19.31 19.55 20.18 20.34 20.58 21.26 21.43 22.17 22.42

11-asis MARŠRUTAS

Iš stotelės: Geležinkelio st. 4.42 5.10 5.30 5.44 5.58 6.10 6.22 6.34 6.43 6.51 6.59 7.07 7.14 7.22 7.30 7.37 7.43 7.49 7.55 8.02 8.10 8.19 8.27 8.36 8.45 8.54 9.03 9.12 9.22 9.32 9.42 9.52 10.02 10.12 10.22 10.32 10.42 10.52 11.02 11.12 11.22 11.31 11.41 11.51 12.01 12.11 12.21 12.31 12.41 12.51 13.01 13.11 13.21 13.31 13.41 13.51 14.01 14.11 14.21 14.31 14.41 14.51 15.01 15.11 15.21 15.31 15.40 15.48 15.56 16.04 16.13 16.22 16.30 16.39 16.48 16.57 17.06 17.15 17.24 17.34 17.44 17.55 18.06 18.17 18.30 18.43 18.57 19.11 19.26 19.40 19.54 20.07 20.20 20.33 20.47 21.01 21.15 21.30 21.45 22.02 22.19 22.36 22.53 23.10

Islandijos pl. – Kaniūkai (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl. 4.24 4.49 5.17 5.41 5.55 6.07 6.23 6.33 6.46 6.55 7.07 7.19 7.31 7.40 7.49 8.00 8.16 8.33 8.45 9.02 9.13 9.24 9.41 9.53 10.04 10.23 10.36 10.52 11.03 11.13 11.31 11.43 12.02 12.15 12.26 12.42 12.53 13.11 13.23 13.35 13.53 14.04 14.11 14.32 14.51 15.01 15.12 15.26 15.37 15.46 16.01 16.10 16.29 16.38 16.56 17.06 17.25 17.37 17.52 18.15 18.27 18.57 19.26 19.41 19.53 20.20 20.34 21.02 21.21 21.37 22.10 Iš stotelės: Kaniūkai 5.11 5.33 6.01 6.27 6.44 6.58 7.08 7.21 7.31 7.42 7.55 8.06 8.19 8.28 8.38 8.48 9.04 9.24 9.34 9.47 10.03 10.13 10.26 10.43 10.55 11.13 11.25 11.37 11.52 12.03 12.22 12.34 12.46 13.03 13.14 13.30 13.43 13.56 14.12 14.23 14.42 14.53 15.10 15.21 15.36 15.48 15.58 16.13 16.23 16.33 16.47 16.59 17.15 17.27 17.44 17.57 18.10 18.22 18.46 19.01 19.17 19.44 20.10 20.25 20.39 21.06 21.21 21.49 22.10 22.28 22.58

12 8

Draugystės g. – Varnių g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g. 4.56 5.31 6.08 6.22 6.46 6.57 7.11 7.34 7.46 7.59 8.31 8.55 9.14 9.38 9.55 10.27 10.56 11.17 11.50 12.22 12.45 13.11 13.44 14.04 14.20 14.32 14.48 15.03 15.18 15.35 15.52 16.03 16.16 16.30 16.51 17.09 17.26 17.47 18.18 19.01 19.35 19.59 20.25 20.46 21.15 21.35 21.56 22.23 22.50

12-asis

MARŠRUTAS Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.14 5.34 5.54 6.14 6.32 6.48 7.02 7.16 7.30 7.42 7.56 8.12 8.30 8.50 9.09 9.29 9.45 10.01 10.18 10.34 10.51 11.06 11.22 11.39 11.56 12.12 12.29 12.46 13.03 13.20 13.37 13.54 14.11 14.28 14.45 15.01 15.15 15.28 15.41 15.55 16.09 16.23 16.37 16.54 17.14 17.35 17.56 18.17 18.38 18.58 19.24 19.50 20.16 20.43 21.10 21.37 22.07 Iš stotelės: Klinikos 5.39 5.58 6.18 6.38 6.58 7.16 7.34 7.49 8.03 8.17 8.28 8.42 8.58 9.16 9.36 9.55 10.15 10.31 10.47 11.04 11.20 11.37 11.52 12.08 12.25 12.42 12.58 13.15 13.32 13.49 14.06 14.23 14.40 14.57 15.14 15.31 15.47 16.01 16.14 16.27 16.41 16.55 17.09 17.23 17.40 18.00 18.21 18.42 19.03 19.24 19.44 20.08 20.34 21.00 21.27 21.54 22.21

15-asis

MARŠRUTAS Partizanų g. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g. 5.22 5.45 6.08 6.22 6.36 6.48 7.00 7.12 7.24 7.35 7.46 7.57 8.11 8.25 8.39 8.55 9.10 9.25 9.41 9.57 10.13 10.29 10.45 10.58 11.11 11.24 11.37 11.51 12.05 12.19 12.32 12.45 12.59 13.12 13.26 13.40 13.53 14.06 14.20 14.31 14.42 14.53 15.04 15.16 15.28 15.40 15.52 16.04 16.16 16.29 16.42 16.57 17.12 17.27 17.42 17.57 18.12 18.27 18.45 19.03 19.22 19.41 19.56 20.11 20.27 20.43 21.02 21.21 21.40 22.01 22.22

Iš stotelės: Geležinkelio st. 5.20 5.48 6.11 6.34 6.48 7.02 7.15 7.29 7.41 7.53 8.04 8.15 8.26 8.39 8.53 9.07 9.23 9.38 9.53 10.09 10.25 10.41 10.57 11.13 11.26 11.39 11.52 12.05 12.19 12.33 12.47 13.00 13.13 13.27 13.40 13.54 14.08 14.21 14.34 14.48 14.59 15.10 15.21 15.32 15.44 15.56 16.08 16.20 16.32 16.44 16.57 17.10 17.25 17.40 17.55 18.10 18.25 18.40 18.55 19.13 19.31 19.49 20.07 20.22 20.37 20.53 21.09 21.28 21.47 22.06 22.48

16 13 9

Iš stotelės: Varnių g. 4.55 5.33 6.04 6.42 6.59 7.21 7.33 7.48 8.09 8.23 8.43 9.10 9.31 9.48 10.14 10.35 11.04 11.32 11.59 12.28 12.58 13.23 13.47 14.21 14.39 14.56 15.07 15.24 15.38 15.53 16.14 16.27 16.41 16.54 17.06 17.27 17.45 18.04 18.28 18.58 19.36 20.08 20.37 20.58 21.19 21.48 22.15

9-asis MARŠRUTAS

18.52 19.07 19.22 19.35 19.48 20.01 20.15 20.29 20.43 20.58 21.13 21.30 21.47 22.04 22.21 22.38

11 7

Partizanų g. – Kaniūkai (darbo dienomis)

8-asis MARŠRUTAS

Iš stotelės: Kėdainių g. 5.42 22.14

Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.23 5.44 6.02 6.23 6.41 6.55 7.09 7.23 7.36 7.49 8.03 8.21 8.39 9.00 9.21 9.37 9.53 10.09 10.26 10.43 10.58 11.13 11.30 11.47 12.04 12.21 12.38 12.55 13.12 13.29 13.46 14.03 14.20 14.37 14.53 15.09 15.22 15.35 15.48 16.02 16.16 16.30 16.44 17.04 17.24 17.45 18.06 18.28 18.49 19.11 19.37 20.03 20.30 20.57 21.24 21.52 22.22

Iš stotelės: Klinikos 5.15 5.33 5.51 6.12 6.33 6.51 7.10 7.25 7.39 7.53 8.06 8.19 18.33 8.51 9.09 9.30 9.51 10.07 10.23 10.39 10.56 11.13 11.28 11.43 12.00 12.17 12.34 12.51 13.08 13.25 13.42 13.59 14.16 14.33 14.50 15.07 15.23 15.39 15.52 16.05 16.18 16.32 16.46 17.00 17.14 17.34 17.54 18.15 18.36 18.58 19.19 19.40 20.05 20.31 20.58 21.25 21.52 22.20

13-asis

MARŠRUTAS Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl. 4.51 5.05 5.19 5.32 5.45 5.56 6.07 6.15 6.23 6.31 6.38 6.45 6.52 6.59 7.05 7.11 7.17 7.23 7.31 7.39 7.48 7.57 8.06 8.15 8.24 8.33 8.43 8.53 9.03 9.13 9.23 9.33 9.43 9.53 10.03 10.13 10.23 10.33 10.43 10.52 11.02 11.12 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.32 13.42 13.52 14.02 14.12 14.22 14.32 14.42 14.52 15.01 15.10 15.18 15.26 15.34 15.43 15.52 16.01 16.10 16.19 16.27 16.36 16.45 16.55 17.05 17.15 17.26 17.37 17.50 18.03 18.16 18.30 18.44 18.59 19.13 19.28 19.41 19.54 20.07 20.21 20.35 20.50 21.05 21.22 21.39 21.56 22.13 22.30

16-asis

MARŠRUTAS Partizanų g. (Taikos pr.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g. 5.11 5.34 5.57 6.15 6.29 6.42 6.54 7.06 7.18 7.29 7.40 7.51 8.04 8.18 8.32 8.47 9.02 9.17 9.33 9.49 10.05 10.21 10.37 10.51 11.05 11.18 11.31 11.44 11.58 12.12 12.26 12.39 12.52 13.05 13.19 13.33 13.47 14.00 14.13 14.25 14.36 14.47 14.58 15.10 15.22 15.34 15.46 15.58 16.10 16.22 16.36 16.50 17.04 17.19 17.34 17.49 18.04 18.19 18.37 18.55 19.13 19.31 19.48 20.03 20.19 20.35 20.53 21.11 21.29 21.50 22.11

Iš stotelės: Geležinkelio st. 5.22 5.52 6.15 6.38 6.56 7.11 7.25 7.38 7.51 8.03 8.14 18.25 8.36 8.48 9.02 9.16 9.31 9.46 10.01 10.17 10.33 10.49 11.05 11.21 11.35 11.49 12.02 12.15 12.28 12.42 12.56 13.10 13.23 13.36 13.49 14.03 14.17 14.31 14.44 14.57 15.09 15.20 15.31 15.42 15.54 16.06 16.18 16.30 16.42 16.54 17.06 17.20 17.34 17.48 18.03 18.18 18.33 18.48 19.03 19.21 19.39 19.55 20.12 20.29 20.44 21.00 21.16 21.34 21.52 22.10 22.31

13 10 5 14 14

Iš stotelės: Kęstučio g. 5.11 5.36 6.00 6.25 6.42 6.59 7.13 7.26 7.39 7.51 8.02 814 8.25 8.38 8.52 9.18 9.39 10.06 10.22 10.38 10.54 11.10 11.25 11.50 12.04 12.17 12.31 12.45 13.11 13.25 13.39 13.52 14.06 14.32 14.46 14.58 15.10 15.31 15.43 15.55 16.19 16.31 16.43 16.56 17.07 17.37 17.52 18.08 18.38 19.09 19.28 20.00 20.19 20.49 21.05 21.25 21.59 22.20

5-asis

9.29 9.45 9.57 10.13 10.27 10.39 10.51 11.03 11.14 11.28 11.42 12.02 12.21 12.31 12.45 12.56 13.07 13.19 13.35 13.51 14.08 14.18 14.28 14.41 14.54 15.07 15.18 15.30 15.47 15.59 16.14 16.24 16.34 16.48 16.59 17.12 17.25 17.38 17.51 18.05 18.18 18.39 19.00 19.20 19.38 19.56 20.15 20.34 20.51 21.21 21.47 22.13 22.39

MARŠRUTAS Petrašiūnai – Varnių g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.01 5.20 5.39 5.57 6.15 6.28 6.44 6.59 7.09 7.21 7.33 7.44 7.55 8.10 8.25 8.40 8.52 9.08 9.23 9.39 9.51 10.01 10.13 10.23 10.36 10.54 11.14 11.34 11.43 11.53 12.04 12.14 12.30 12.47 13.01 13.17 13.29 13.40 13.53 14.04 14.15 14.30 14.44 14.59 15.10 15.20 15.31 15.40 15.51 16.04 16.18 16.33 16.47 17.02 17.17 17.30 17.50 18.06 18.23 18.48 19.10 19.28 19.43 20.05 20.35 21.01 21.19 21.48 22.20 22.52 Iš stotelės: Varnių g. 4.55 5.17 5.46 6.06 6.29 6.42 6.54 7.03 7.14 7.32 7.48 7.59 8.08 8.23 8.33 8.43 8.55 9.09 9.19

10-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g. 5.08 5.28 5.54 6.20 6.34 6.47 6.58 7.12 7.28 7.43 7.57 8.13 8.28 8.49 9.08 9.29 9.52 10.09 10.24 10.41 10.56 11.13 11.32 11.47 12.05 12.19 12.39 12.57 13.10 13.29 13.45 14.03 14.16 14.30 14.49 15.12 15.30 15.48 16.02 16.16 16.41 17.06 17.39 18.07 18.35 18.52 19.19 19.46 20.13 20.37 21.00 21.23 21.40 22.07 PASTABA: 5.08 ir 21.40 iš Partizanų g. išvažiuojantys troleibusai važiuos iki stotelės „Kėdainių g.“ Iš stotelės: Kauno pilis 5.12 5.47 5.56 6.22 6.48 7.02 7.15 7.27 7.42 7.58 8.13 8.27 8.42 8.57 9.18 9.37 9.58 20.21 10.38 10.53 11.10 11.25 11.42 12.04 12.16 12.34 12.48 13.08 13.26 13.39 13.58 14.14 14.32 14.45 14.59 15.18 15.41 15.59 16.17 16.31 16.45 17.10 17.35 18.08 18.36 19.04 19.21 19.48 20.14 20.41 21.05 21.28 21.51 22.19

Iš stotelės: Geležinkelio st. 4.47 5.13 5.32 5.46 6.00 6.13 6.26 6.37 6.48 6.56 7.04 7.13 7.21 7.29 7.37 7.44 7.50 7.56 8.02 8.08 8.16 8.24 8.32 8.41 8.50 8.59 9.08 9.17 9.27 9.37 9.47 9.57 10.07 10.17 10.27 10.37 10.47 10.57 11.07 11.17 11.27 11.36 11.46 11.56 12.06 12.16 12.26 12.36 12.46 12.56 13.06 13.16 13.26 13.36 13.46 13.56 14.06 14.16 14.26 14.36 14.46 14.56 15.06 15.16 15.26 15.36 15.45 15.54 16.02 16.10 16.18 16.27 16.36 16.45 16.54 17.03 17.11 17.20 17.29 17.39 17.49 17.59 18.10 18.21 18.34 18.47 19.00 19.14 19.28 19.42 19.55 20.09 20.22 20.35 20.48 21.02 21.16 21.31 21.46 22.03 22.20 22.37 22.54 23.11

13N-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras Iš stotelės: Islandijos pl. 22.53 00.21 01.49 03.41

Iš stotelės: Geležinkelio st. 23.42 01.10 02.38 04.30

14N-asis MARŠRUTAS

14-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras

Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl. 23.09 00.37 02.05 03.56

Iš stotelės: Islandijos pl. 4.58 5.12 5.26 5.38 5.50 6.02 6.11 6.19 6.27 6.34 6.41 6.48 6.55 7.02 7.08 7.14 7.20 7.27 7.35 7.44 7.53 8.02 8.11 8.20 8.29 8.38 8.48 8.58 9.08 9.18 9.28 9.38 9.48 9.58 10.08 10.18 10.28 10.38 10.48 10.57 11.07 11.17 11.27 11.37 11.47 11.57 12.07 12.17 12.27 12.37 12.47 12.57 13.07 13.17 13.27 13.37 13.47 13.57 14.07 14.17 14.27 14.37 14.47 14.57 15.06 15.14 15.22 15.30 15.39 15.48 15.56 16.05 16.14 16.23 16.32 16.41 16.50 17.00 17.10 17.21 17.32 17.43 17.56 18.09 18.23 18.37

Iš stotelės: Geležinkelio st. 23.41 01.09 02.37 04.28

Avinas. Pasilikę savo mintis sau, pagalvokite apie pareigas, susijusias su šventėmis. Joms atėjus, visas problemas nustums įkvepiantis optimizmas.

Jautis. Norėdami rasti išėjimą iš keisto labirinto, atsitraukite ir pažvelkite į painias situacijas iš toliau. Neradę išeities, neskubėkite daryti skubotų ir skeptiškų išvadų.

Dvyniai. Raskite nors keletą perliukų, kuriais papuošite pavasarinę savo šventę. Ir siekite, kad noras ką nors prie savęs sulaikyti neaptemdytų šventinės padangės.

Vėžys. Rimtas požiūris į viską trukdys mėgautis velykiniais džiaugsmais. Jus išgelbėtų lengvumo jausmas, kurį šiuo metu sąmoningai turėtumėte auginti savyje.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Tironas. Opalas. Itin. Avalis. Rona. Edis. Pari. Ėras. Sonata. „IL“. Danas. Sagainis. SY. Pats. IV. Žmona. Sea. Švara. Rus. Kart. Kaita. Oka. Posmas. Atė. Magas. Lažas. Km. Diplomas. Asa. Musas. Ašis.

Horoskopai

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Groveris. Škotai. Padala. Žvakė. Pm. Talis. Mara. Lu. Ilis. Aport. Los. Ras. Diana. Mama. Os. Santa. Pažas. Zn. Ponis. Kogas. Airanas. Rasas. Storas. Suims. Aš. „Init“. Siesta. Ksi. Ona. Alyva. Asamas.

26 | Laisvalaikis

Liūtas. Rinksitės vieną iš daugybės

Mergelė. Mažiau kalbėkite, o daugiau darykite. Šventinę nuotaiką pajusite tik tuomet, jei nekišite nosies į svetimus reikalus, nepersivalgysite, nepadauginsite svaigiųjų gėrimų.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Jums brangūs žmonės pateiks tiek malonių, tiek nesmagių staigmenų. Žvelkite į niūrius dalykus žaismingiau, o tai, kas jus neramina, aptarkite su artimaisiais. Skorpionas. Tuščiai švaistysite laiką galvodami apie save, o ne apie kitus. Kapstydamiesi po mažus prieššventinius darbelius, nepamirškite šventės prasmės. Šaulys. Per šventes atkreipsite į save visų dėmesį ir sulauksite nuoširdaus palaikymo iš antrosios pusės. Žinoma, jei nepadauginsite aštrių, pavydu kvepiančių prieskonių. Ožiaragis. Nepavydėkite kitiems to, ko patys neturite. Verčiau ištarkite kuo daugiau šviesių palinkėjimų. Net ir tuo atveju, kai jausitės neišgirsti. Žinokite – jie tikrai pasieks adresatą.

Vandenis. Leiskite viskam tekėti sava eiga ir kuo mažiau kiškitės į visą procesą. Priešingu atveju atsidursite savo pačių norų ir neišsipildžiusių lūkesčių nelaisvėje.

Žuvys. Privalėsite suderinti norus su galimybėmis. Būsite įsitikinę, kad po žodžiu „galimybės“ slepiasi niūrūs dalykai. Netirštinkite spalvų, nes netrukus jos pasirodys juokingos.

Atsakymas: ŽURNALISTIKA

gėrybių arba užstrigsite spręsdami keistas problemas. Jei taip nutiktų, pamąstykite, ar neperlenkiate lazdos vaikydamiesi džiaugsmų.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 27

15min • 2013 m. kovo 29 d.

Anekdotai S.Mažeikos/BFL nuotr.

Sudoku

A.Ufarto/BFL nuotr.

Užrašas ant vartų: „Atsargiai! Šuns nebijokite. Bijokite šeimininko.“ Gyvename tik vieną kartą. Dar kartą aš neištverčiau. Balandžio 1 d.

Vilnius

– Ne, jūsų klausimas manęs nesuglumino. Aš kol kas nesugalvojau, kokiu smūgiu jums atsakyti.

Balandžio 7 d.

Gražiausių margučių rinkimai, ridenimo varžytuvės

Labdaros mugė „Angelų vaikai – su meile Jums“

Antrą Velykų dieną Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į velykinį renginį „Dangus margučių raštuose“, kuris nuo 11 val. prasidės V.Kudirkos aikštėje. Su renginio dalyviais kartu linksminsis „Kaukių akademijos“ aktorių sukurti personažai – kiškiai, meškos, gandrai ir kiti gyvūnai, koncertuos folkloro grupė „ByTikZyz“. V.Kudirkos aikštėje labai laukiamos šeimos.

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje nuo 11 iki 15 val. vyks Atvelykio šventė ir tradicija jau tapusi labdaros mugė „Angelų vaikai – su meile Jums“. Šventėje dalyvaus daugiau nei 150 vaikų iš 30 Lietuvos specialiųjų ugdymo įstaigų. Vaikai prekiaus savo sukurtais suvenyrais. Šventėje koncertuos televizijos projektų „Auksinis balsas“ ir „X–faktorius“ dalyviai, įvairūs mėgėjų meno kolektyvai.

Jeigu komplimentuose būtų tiesos, tai būtų jau nebe komplimentai, o paprasčiausia informacija. Mušti gulintį žmogų labai negražu, tačiau efektyvu ir saugu. Jeigu jūs nieko nebijote, vadinasi, esate pats baisiausias.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienį numatomi krituliai, daugiausia sniegas, pereinantis į šlapdribą. Naktį bus 2–7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Pirmąją Velykų dieną numatomi debesuoti, ramūs ir nešalti orai – dieną temperatūra pakils virš nulio. Pirmadienį orai mažai keisis. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-3 / 0

Madridas

Maskva

Panevėžys

Utena

-4 / -1 Kaunas

03-31 d. -3 / 1 Panevėžys

-3 / 1 Utena

-2 / 1 Alytus

-4 / 0

2 Vėjas Pietryčių

03-30 d. -5 / 2

-5 / 2

-4 / 2

-3 / 1

03-31 d.

Vilnius

Marijampolė

Londonas

2 -4 / 2

Berlynas

Šiauliai

03-30 d. -5 / 1

Atėnai

1 Alytus 2

8–11 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

Oslas

Paryžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

Talinas

Varšuva