15min savaitraštis 2013.04.05

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.12 (1293) • 2013 m. balandžio 5 d.

Politika

Asmeninio albumo nuotr.

Į Lietuvą gyventi ir dirbti iš svetur parvažiuoja ne juodadarbiai, o sėkmės lydimi garsūs žmonės.

Tarp jų – ir Beata Nicholson su šeima.

„Scanpix“ nuotr.

Tuščios pareigūnų apsukos

Prezidentė naujajam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui nurodė demaskuoti korumpuotus įtakingus politikus bei verslininkus. STT tai gali būti nepakeliama užduotis, nes ši tarnyba daugiau pradėtų tyrimų nutraukia, nei atiduoda į teismą. Kodėl?

3 psl.

Visuomenė BFL nuotr.

Tikra ar tariama apsauga?

Atgal į Lietuvą

Ilgiau nei metus galiojantis apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymas dalį mušeikų išgąsdino, bet ne visus. Įstatymo spragos jau virto tragedija – Klaipėdos rajone sugrįžęs smurtautojas užmušė žmoną.

4-5 psl.

Sveikata

Neišgydoma, bet suvaldoma Mieloma. Šios piktybinės ligos aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Nors medicina kol kas nepajėgi iki galo išgydyti mielomos, naujų vaistų bandymai suteikia vilties.

6–7 psl.

18-19 psl.

BFL nuotr.

Sportas

Krepšinio talentų kapinės Lietuvoje jau kurį laiką skambinama pavojaus varpais: krepšinio lygis mūsų šalyje smunka, nuolat mažėja talentingų žaidėjų. Per keletą pastarųjų dešimtmečių galėjome turėti kur kas daugiau krepšinio žvaigždžių, bet vieniems koją pakišo alkoholis, kitiems – tingumas, tretiems – traumos.

16-17 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

16

15min.lt apklausa

PROC.

46

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kiek truks prezidentės D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus Vyriausybės medaus mėnuo?

Afera už milijoną Įsivaizduokite mokyklą, kurioje dar mokosi vaikai, bet kitos rugsėjo 1-osios joje jau nebus. Nors Šakviečio mokykla (Tauragės r.) yra nauja, galima sakyti, dar tviskanti dažais, bet po poros mėnesių ją vis tiek uždarys. Nebėra vaikų. Šakviečio mokyklą lanko tik šeši mokiniai. Graudu?

Jautresnės sielos žmogui gali ir ašarą išspausti.

Bet tokių mokyklų, kaip Šakviečio, Lietuvoje – šimtai. Per septynerius metus moksleivių skaičius šalyje sumažėjo 165 tūkstančiais. Trečdaliu! Ir mažės toliau. Todėl nors ir graudu, bet niekam negirdėta Šakviečio mokykla išskirtinė tikrai ne dėl uždarymo. Priešingai, ne graudulį, o tikrą apmaudą turi kelti jos statyba.

Senajai Šakviečio mokyklai sudegus, prieš šešerius metus šiame kaime išdygo per milijoną litų biudžetui kainavusi nauja mokykla. Ta pati, kuri rudenį bus uždaryta.

Afera už milijoną su trupučiu litų. Kokia prasmė buvo atstatyti po gaisro šią mokyklą? Rajono valdžia nežinojo, kiek ten augo vaikų, buvo jaunų šeimų?

Niekas ir neskaičiavo. O kam? Kažkas pramušė pinigų statybai. Kažkas gavo statybos procentuką. Valdininkai ir politikai atidarymo proga pasakė kalbų ir gavo gėlių. Mes visi apmokėjom pakištą sąskaitą.

Daug tai ar mažai – milijonas su uodega ant nugriovimo?

Solidi suma. Jei tik, žinoma, skaičiuosime mokytojų atlyginimais. Kompiuteriais mokykloms. Gimdymo pašalpomis, už kurias nėščiąsias po tardymo izoliatorius tampėme. Ir beveik neįsivaizduojama – jei pietumis alkstantiems vaikams skaičiuotume.

PROC.

100 dienų trukusi meilė jau baigėsi (1128) 16 proc.

Prezidentės kantrybė senka (1149) 16 proc.

Nuo konfliktų su prezidente Vyriausybę saugo artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES (1515) 22 proc.

D.Grybauskaitė nesipyks su A.Butkevičiumi, nes nenori turėti rimto konkurento per Prezidento rinkimus (3211) 46 proc.

Apklausoje dalyvavo 7003 žmonės

22 PROC.

16 PROC.

Rimo Valeikio pieš.

Savaitės, ne, pusmečio procesas

Žiemos įmygis Po šv. Kalėdų atėjo ir praėjo dar baltesnės šv. Velykos, o Prezidentė Dalia vis dar neturi ką pasakyti apie Vyriausybės darbą.

Gal jau laikas patikrinti, ar Premjero Algirdo margučiai nėra tuščiaviduriai?

Daug ar mažai – milijonas su uodega ant nugriovimo?

Tačiau kažkas iš tų pačių, kurie gali dešimtmečiais nerasti lėšų kompiuterizuoti vienai klasei, bet gali čia pat lengva ranka mestelėti milijoną kitą naujai mokyklai ant nugriovimo, pasakys, kad tai – mizeris.

Dėmesio nevertas nulis gali pasirodyti ir mums, ramiai nuryjantiems žinią, jog Vyriausybė tuoj skolinsis dar 7 mlrd. Lt, ir rimta dalis iš tų milijardų Lietuvos nė nekliudys. Bus atiduoti grąžinti seniai pravalgytoms paskoloms ir jų palūkanoms grąžinti. Kas tas milijonas? Nerimta net kalbėti turbūt.

Niekas ir nekalba. Kai pernai vieną didelę mokyklą uždarė iškart po to, kai ji buvo renovuota už kelis milijonus litų, ministerijos viršūnės tik išmintingai galvomis palinksėjo: reforma.

Apie tokį atvejį, kai buvo uždaryta Pakruojo raj.

Grikpėdžių mokykla, pavadinta jos mokinio ir rėmėjo kompiuteriais, kita įranga bei kasmetėmis premijomis vaikams už rašinius, garsaus išeivio B.Nainio vardu, nė šuo neamtelėjo. Tokia smulkmena.

Vienas Šakvietis akies tikrai nerėžia. Bet jei taip visus visų rajonų ir miestų šakviečius suvestume į vieną „Exel“ eilutę? Šalia pridėtume su pompa statytos Anykščių ligoninės ir muziejumi virstančio Pasvalio ligoninės gimdymo skyriaus sumą?

Tomografus ir kitą medicinos įrangą už milijonus špitolėms, neturėjusioms net gydytojo, gebančio ta įranga naudotis? Visus visų valdžių per du dešimtmečius pradėtų, bet nebaigtų valdiškų statybų ir ministerijų mistinių remontų milijonus?

Kiek gautume? Apie tiek, kiek mūsų Vyriausybė tuoj pasiskolins pasaulio rinkose. Penki, o gal ir septyni milijardai. Mažos aferos už milijoną kaina.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. balandžio 5 d.

Tuščios apsukos Prezidentė Dalia Grybauskaitė naujajam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui Sauliui Urbanavičiui nurodė demaskuoti korumpuotus įtakingus politikus bei verslininkus.

STT tai gali būti nepakeliama užduotis.

J.Kalinsko nuotr.

Apžvelgus STT nuveiktus darbus galima pamanyti, kad ne už kalnų diena, kai tarnybos pradėtų ir nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius susilygins.

Savo veiklą orientuosime į didžiausią žalą darančių nusikaltimų atskleidimą ir tyrimą

Viliamasi, kad jam pavyks pakrutinti agentus bei tyrėjus labiau stengtis ir kartu pagerinti STT įvaizdį, nes pastaruoju metu tarnybai teko atlaikyti ne vieną smūgį.

Praėjusiųjų metų STT veiklos ataskaitoje pateikti skaičiai nedžiugina. Nurodoma, kad STT pernai baigė 124 tyrimus, 46 iš jų iškeliavo į teismus, tačiau didžioji dalis – net 78 tyrimai (63 proc.) buvo nutraukti.

Ne geriau buvo ir 2011-aisiais: baigti 107 tyrimai, 45 iš jų buvo perduoti teismui, o daugiau nei pusė – 62 – nutraukti.

Pernai tarnyba pradėjo 92 ikiteisminius tyrimus, 38 proc. atvejų jie pradėti pagal gyventojų skundus, 62 proc. – STT pareigūnams patiems įtariant, kad gali vykti nusikaltimas.

Kai kurie tyrimai pradedami ir baigiami tais pačiais metais, o sudėtingesni gali trukti ir kelerius metus.

Praėjusiųjų metų STT ataskaitos rengėjai net parašė, kad nors ikiteisminio

tyrimo nutraukimą visuomenė neretai vertina neigiamai, tarnyba su tokia nuomone nesutinka.

Dėl skaičių nesijaudina Kaip „15min“ sakė S.Urbanavičius, ataskaitoje nurodyti skaičiai panašūs ne vienerius metus. „Bet mes norime ne pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių didinti, o atsižvelgti į bylų sudėtingumą.

Savo veiklą orientuosime į didžiausią žalą darančių nusikaltimų atskleidimą ir tyrimą“, – sakė jis.

Tarnybos direktorius pabrėžė nutrauktų ikiteisminių tyrimų nevertinantis kaip blogo rezultato. Anot jo, pagal nustatytą tvarką, gavus tam tikros informacijos, pradedamas ikiteisminis tyrimas jai patikrinti. Jeigu informacija nepasitvirtina, jis nutraukiamas, jeigu pasitvirtina – byla keliauja į teismą. „Žiūrint, kaip vertini. Procentus, be abejo, mes analizuojame, pasitvirtinome veiklos efektyvumo kriterijus. Pagal juos vertiname, o ne pagal statistiką.

Visų paklauskite, visi jums ir pasakys, kad pajėgų trūksta. Tačiau kokybę galima pasiekti su turimais resursais“, – tvirtino pašnekovas.

S.Urbanavičius apgailestavo, kad tarnyboje nemaža darbuotojų kaita: ją palieka patyrę žmonės, o į jų vietas priimami jauni. Taip yra dėl sumažinto biudžeto – STT negali pasiūlyti gerų atlyginimų.

Palyginti neįmanoma Ikiteisminio tyrimo institucijų darbo efektyvumo palyginti neįmanoma, nes vienos pateikia duomenis apie ikiteisminius tyrimus, kitos – išaiškintas arba neišaiškintas nusikalstamas veikas. Vienas tyrimas gali būti pradėtas dėl kelių ar net keliasdešimt nusikalstamų veikų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė „15min“ pateikė duomenis, kad pernai institucija pradėjo 383

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Ko nenori matyti A.Kubilius?

S.Urbanavičius žada, kad STT vėl orientuosis į rezonansinius tyrimus.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Šokiruojantys skaičiai Kovo pabaigoje STT vadovu tapęs S.Urbanavičius neslepia, kad JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pavyzdžiu kurtos tarnybos, kurioje turėjo dirbti šviesiausi Lietuvos protai, geriausios dienos – praeityje. „Iš pradžių ir kurį laiką, nemažai laiko, taip ir buvo. 2009 metais susilyginome (su kitomis institucijomis, – red. past.), o dabar daug kam ir pralošiame – prokuratūrai, netgi policijai, nekalbant apie Valstybės saugumo departamentą“, – „15min“ STT darbo rezultatus apibūdino naujasis tarnybos direktorius. Tačiau jis viliasi, kad padėtį pavyks pataisyti.

S.Urbanavičius į STT atėjo praėjusių metų pradžioje, nuo rudens buvo laikinuoju tarnybos vadovu. Iki tol jis dirbo Muitinės kriminalinėje tarnyboje.

Komentarass

tyrimus, nutraukė 217, į teismą buvo perduotos 304 baudžiamosios bylos.

Informacijos apie policijos pradėtus ikiteisminius tyrimus ir jų baigtį nėra.

Skelbiama, kad pernai policija užregistravo beveik 70,8 tūkst. nusikalstamų veikų, iš kurių 35,6 tūkst. buvo išaiškintos. Beveik 2,9 tūkst. nusikaltimų buvo priskirti sunkių ir labai sunkių kategorijai, iš jų išaiškinti 2,2 tūkst.

Praėjusių metų prokuratūros veiklos ataskaitoje teigiama, kad per 2012-uosius prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ištyrė 42,8 tūkst. nusikalstamų veikų, 20 proc. daugiau nei pernai ir daugiausia nuo nepriklausomybės pradžios.

Anot ataskaitos, pernai teismai išteisino 405 asmenis, iš viso teismams buvo perduota daugiau kaip 22,5 tūkst. asmenų.

Auditoriai žėrė priekaištus Nors ataskaitose padėtis piešiama gražiai, Valstybės kontrolė (VK), patikrinusi kaip vykdomi ikiteisminiai tyrimai, pernai gruodį institucijoms pažėrė daugybę priekaištų. Anot auditorių, kasmet pradedama apie 98 tūkst. ikiteisminių tyrimų ir apie 70 proc. jų baigiami einamaisiais metais.

Tačiau ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir jam vadovaujanti prokuratūra nesiėmė pakankamų priemonių, kad tyrimai būtų atlikti per trumpiausią laiką.

VK teigimu, kasmet daugėja dėl senaties nutraukiamų ikiteisminių tyrimų.

Pavyzdžiui, 2008 metais suėjus senaties terminui nutraukti 2967 ikiteisminiai tyrimai, 2009 metais – 5672, 2010 metais – 5684, 2011 metais – 12 848, 2012 metų pirmąjį pusmetį – 8094.

2011-aisiais suėjus senaties terminui nutraukti ikiteisminiai tyrimai sudarė 30 proc. visų nutrauktų tyrimų. Auditorių manymu, tokie skaičiai rodo, kad prokurorai prastai kontroliuoja, kaip atliekami tyrimai.

Pastaruoju metu tapo madinga kalbėti apie nedarbą. Apie tai daugiausia kalba opozicijos atstovai, o ypač garsiai – buvusios Vyriausybės nariai ir ekspremjeras A.Kubilius. Jie, visi kaip vienas, bado pirštu į nedarbo statistiką, o ji ir iš tiesų ne geriausia. Mat pernai, kai Lietuvai dar vadovavo A.Kubilius, nedarbo lygis šalyje po truputį mažėjo, o štai pastaraisiais mėnesiais žmonių, neturinčių darbo, skaičius iš esmės nesikeičia.

Lietuvoje šiaip sau niekas nevyksta, o dėl visko, kas vyksta, yra kas nors kaltas. Ir jei iki praėjusių metų lapkričio vidurio dėl visko Lietuvoje buvo kaltas A.Kubilius, tai dabar, jam pasitraukus į opoziciją, dėl visko kalti tie, kurie valdžioje yra dabar, o tai A.Butkevičiaus ministrų kabinetas.

Nežinau, ar A.Kubilius galvoja, kad dabartinė Vyriausybė kalta ir dėl užsitęsusios žiemos, bet štai nemažėjantis nedarbas, A.Kubiliaus nuomone, yra akivaizdžiai šios Vyriausybės klasta. O kaipgi kitaip – juk būtent dabartinė Vyriausybė padidino minimalią mėnesio algą ir būtent A.Butkevičius su savo valdžia taip išgąsdino verslininkus, kad šie bijo net pagalvoti apie naujų darbuotojų samdymą.

Išvada? Dabartinė Vyriausybė – labai bloga, o vienintelis jos darbo rezultatas – nebemažėjantis nedarbas. Na, bent jau taip teigia A.Kubilius ir jo partijos veikėjai.

Sakyčiau, labai siaurakaktiškas požiūris. Laikantis tos pačios logikos, būtų galima teigti, kad vienintelis buvusios Vyriausybės ketverių metų darbo rezultatas energetikos srityje yra beveik dvigubai pabrangusios dujos. Bet jei žiūrėtume plačiau, tų rezultatų būta ir daugiau: į Lietuvos ir „Gazprom“ ginčą įsijungė Europos Komisija, pajudėjo suskystintų dujų terminalo statyba, buvo renovuota keliolika namų. Ne kažin kas, žinoma, bet vis tiek ne vien tik pabrangusios dujos.

Net ir laikinai nemažėjant nedarbui, mokančių mokesčius yra daugiau, o išlaikytinių – šiek tiek mažiau.

Lygiai taip pat – matant ir kitus rodiklius – reikėtų vertinti ir nedarbo statistiką.

Taip, darbo turinčių žmonių pastaraisiais metais galbūt ir nepadaugėjo, tačiau svarbu yra tai, kad dalis dirbančių dabar gauna daugiau nei pernai.

Skaičiai tai akivaizdžiai įrodo: per du pirmuosius šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą buvo surinkta 552,2 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio, o tai 4,3 mln. litų daugiau, nei planuota.

Nepaisant to, kad darbuotojų skaičius nedidėjo.

Dar gražiau atrodo „Sodros“ biudžetas. Per sausį–vasarį jis pasipildė 1,302 mlrd. litų – 82,2 mln. litų daugiau nei per tą patį 2012-ųjų laikotarpį. Ir vėl – turėkim galvoje, kad dirbančiųjų skaičius nedidėjo. O „Sodros“ išlaidos per pirmuosius du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, mažėjo. Tiesa, tas mažėjimas nedidelis – vos 2 mln. litų, bet juk ir nedarbas iš esmės nepadidėjo.

Rezultatas: „Sodros“ deficitas sausį–vasarį buvo 76 mln. litų mažesnis nei tuo pačiu metu pernai.

O tai reiškia, kad Lietuvai galbūt reikės mažiau skolintis ir mažiau išleisti skoloms aptarnauti.

Priešingai nei A.Kubilius, aš sakyčiau, kad tai yra visai neblogas šios Vyriausybės darbo rezultatas.

Net ir nemažėjant nedarbui, mokančių mokesčius yra daugiau, o išlaikytinių – šiek tiek mažiau.

Keista, kad vadinamiesiems dešiniesiems tai nepatinka.

4 | Visuomenė

15min • 2012 m. balandžio 5 d.

Smurtą patyrusios moterys priverstos bijoti, ar pareigūnų išvežti ir paleisti jų vyrai negrįš namo. „Scanpix“ nuotr.

geram įstatymui įgyvendinti trūksta pinigų Ilgiau nei metus galiojantis apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymas patvirtino skaudžią tiesą – įsiaudrinę lietuviai kelia ranką prieš artimuosius. Grėsmė būti iškraustytam iš namų apramino tik kai kuriuos mušeikas.

Nebereikia rašyti pareiškimo policijai Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, įsigaliojęs 2011-ųjų gruodžio viduryje, policiją užgriuvo lyg cunamis. Pasirodė, kad lietuviai yra tikri mušeikos. Jau pirmą mėnesį policijoje buvo užregistruoti 3 483 pranešimai apie smurtaujančius artimuosius, pradėti 1 149 ikiteisminiai tyrimai (įskaitant du tyrimus dėl nužudymo).

Iš viso iki 2013 metų balandžio 3 d. 14 val. buvo užregistruoti 22 229 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, buvo pradėti 10 867 tyrimai. Policijos departamento duomenimis, dauguma tyrimų (9 226) pradėti dėl smurto prieš moteris, 1 096 – prieš vyrus ir 836 – prieš vaikus. Dažniausiai ranką pakelia vyrai (įtariamosiomis tapo 478 moterys ir 21 nepilnametis). „Smurto visada buvo daug. Tik anksčiau buvo reikalingas pareiškimas, kad galėtume pradėti ikiteisminį tyrimą, – savaitraščiui „15min“ sakė Policijos departamento

generalinis komisaras Saulius Skvernelis. – Kol atvažiuodavo pareigūnai, pareiškimo dažnai nebebūdavo. Dabar pareiškimo nereikia, todėl skaičiai tokie. Anksčiau jie buvo iškreipti, dabar – realūs.“ Tragiška pamoka Apgynę skriaudžiamąjį policininkai turi informuoti specializuotos pagalbos centrus, kurių dabar visoje šalyje yra 16.

Gavę policijos pranešimą, centro darbuotojai susisiekia su nukentėjusiuoju, suteikia konsultaciją ir pasiūlo psichologinę bei teisinę pagalbą, parengia individualų pagalbos priemonių planą.

Bet ne viskas vyksta taip, kaip surašyta įstatyme. Lygių galimybių plėtros centro programų vadovės Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič teigimu, policija plačiai interpretuoja frazę, kad su nukentėjusiojo žinia apie smurtą informuojamas specializuotos pagalbos centras. Anot jos, laukiama raštiško sutikimo arba kol pačios aukos susizgribs kreiptis pagalbos. Centrai ir nevyriausybinės

organizacijos būtų nemaža paspirtis teisėsaugai – padėtų nukentėjusiajam apsiginti pačiam, vykdyti teismo nurodymą smurtautojui išsikelti, užkirsti kelią pakartotiniam smurtui, kad policijai nebereikėtų grįžti į jau lankytus būstus. Dabar aukos dažnai net nežino, ką, išvažiavus pareigūnams, daryti.

Reikėtų prie savivaldybių išlaikyti ir krizių centrus, kurie laikinai priglaustų nukentėjusias moteris su vaikais, mat būtent jos neretai nebenori likti namuose, kur patyrė smurtą.

Kol kas V.Pilinkaitė-Sotirovič dažniau mato pingpongą, mėtant problemą nuo vienų prie kitų. „Žengiamas pirmas žingsnis ir sustojama.

Neužtenka išvežti smurtautoją iš namų.

Jei skirtas apsaugos orderis, reikia tikrinti, kaip jo laikomasi, bet policija neturi pajėgumų. Reikėtų bendradarbiauti su pagalbos centrais, kurie turėtų žinoti, kam išduotas orderis ir kas negali net prisiartinti prie namų. Išvydusios sugrįžusį smurtautoją moterys turėtų iškart skambinti policijai, žinoti, kur kreiptis pagalbos ar pasislėpti nuo sugrįžusio skriaudiko, bet sistemos nėra, jos lieka ant ledo.“ Vasarį Klaipėdos rajone žuvo moteris, kurią nužudė anksčiau iš namų išvežtas smurtavęs sutuoktinis. Jam buvo uždrausta artintis prie namų, bet jis nusispjovė į draudimą ir sugrįžo. Išsigandusi moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė bijanti girto sutuoktinio.

Policininkai nutarė, kad iškvietimas nėra iš svarbiausiųjų kategorijos ir atvykti pavėlavo – moteris buvo nužudyta.

Išveža ir paleidžia Pareigūnai ilgus metus tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose. Anksčiau jie neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo nukentėjusiojo raštiško skundo, o net trumpam sulaikyti smurtautojai, paleisti iš areštinės, grįždavo į tuos pačius namus.

Dabar leidžiama smurtautoją iškeldinti iš

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 m. gruodį. Jame kalbama apie smurtą, patirtą iš esamų ar buvusių santuokinių, partnerių, svainių, kitų artimais ryšiais susijusių, kartu gyvenančių ir bendrą ūkį turinčių asmenų.

Atvykę pagal pranešimą ar patys būdami liudininkai, policininkai užfiksuoja smurto atvejį ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Nuo artimųjų nukentėjusiam asmeniui, priešingai nei anksčiau, skundo nereikia teikti. Pareigūnai turi jam paaiškinti galimybes gauti pagalbą ir su jo žinia informuoti specializuotos pagalbos centrą, o šis savo ruožtu pasiūlo pagalbą. Jei nukenčia ar smurto liudininku tampa vaikas, apie tai turi būti pranešta vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nustačius tokio smurto atvejį, smurtautojas gali būti nedelsiant įpareigotas laikinai išsikelti iš bendros gyvenamosios vietos arba nesiartinti prie aukos ir nebendrauti. Teismui įpareigojus laikinai išsikelti, policija turi užtikrinti šio nurodymo įvykdymą ir kontroliuoti, kaip jo laikomasi. Nors rengėjai siekė įtvirtinti atsakomybę už įpareigojimų išsikelti ar nebendrauti su auka nesilaikymą, dokumente apie tai nekalbama. Yra tik frazė, kad smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Tam tikras teises įstatymas numato ir smurtautojui. Pavyzdžiui, jei turi išsikelti, jis policijoje gali sužinoti įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas.

namų ar uždrausti kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu. Įstatymą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vylėsi, kad bus lengviau tramdyti smurtautojus bei apsaugoti jų aukas. Tačiau gražius užmojus

Visuomenė | 5

15min • 2012 m. balandžio 5 d.

BFL nuotr.

įgyvendinti pasirodė sunkiau, nei manyta.

Pareigūnai smurtautoją pristato į policijos įstaigą, kur jis gali būti sulaikytas iki 48 val., ir pagreitintai atlieka ikiteisminį tyrimą. Tuomet teismas gali įpareigoti smurtautoją laikinai išsikelti arba nesiartinti prie aukos. Šio nurodymo vykdymą turi kontroliuoti policija. „Įstatyme parašyta, kad smurtautojas negali gyventi kartu ir artintis prie nukentėjusiųjų, bet realiai yra kitaip, – pripažino S.Skvernelis. – Policininko prie namų nepastatome, kad žiūrėtų, ar asmuo neparėjo. Žiūrime pasirinktinai. Informaciją apie teismų sprendimus pateikiame apylinkės inspektoriams, bet jie turi daug funkcijų ir kiekvieną dieną užvažiuoti patikrinti tikrai nėra galimybės.“ Anot generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos, su nukentėjusiuoju sutariamas patikrinimų periodiškumas ir laikas. Tačiau dažnai būna, kad aukos priima smurtautojus atgal, mat gyvena iš to paties pajamų šaltinio, turi bendrų vaikų“, – savaitraščiui „15min“ sakė pareigūnas.

Policininkai iš namų išvežtus smurtautojus turi informuoti apie artimiausius nakvynės namus, suteikti vieną kitą adresą.

Bet ten ne kiekvieną traukia ir, jei giminaičiai gyvena toliau, smurtautojai dažnai

S.Skvernelis: „Įstatyme parašyta, kad smurtautojas negali gyventi kartu ir artintis prie nukentėjusiųjų, bet realiai yra kitaip.“

paleidžiami tiesiog į gatvę. „Reikia visiems pagalvoti apie jų socializaciją. Negalima paslydusiųjų iškart nurašyti į visuomenės užribį, būtina dirbti su žmogumi“, – samprotavo R.Požėla. Žmogaus teisių gynėjams šis klausimas atrodo bene sudėtingiausias. „Net pažeidęs kito teises, asmuo nenustoja būti žmogumi, nepraranda savo žmogaus teisių, – teigė laikinai Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktoriaus pareigas einanti Dovilė Šakalienė. – Turime galvoti, kur tie žmonės bus ir kas su jais vyks. Neteikiant pagalbos problema tik gilėja. Neviltis, pyktis, kiti neigiami jausmai, skatinantys smurtą, niekur nedingsta.“ Lietuvoje veikia tik vienas kitas vyrų krizių centras, bet ši pagalba fragmentiška ir labiau pagrįsta gerais norais, nors reikėtų efektyvių elgesio keitimo programų.

gauname, – pripažino S.Skvernelis. – Galite paskaičiuoti – vienas paprastas ikiteisminis tyrimas kainuoja 1800–2000 litų. Jie ne kiekvienu atveju pradedami. Bet dar yra reagavimas, žmonių panaudojimas ir kita.“ Kitaip tariant, įstatymo įgyvendinimas policijai turėjo kainuoti mažiausiai 2 mln. Lt. Bet S.Skvernelis įžvelgė ir gerą tendenciją – pradėjus aktyviau tramdyti mušeikas ėmė mažėti smurto: „Tikėjomės, kad įstatymas turės prevencinės įtakos. Smurtautojai nesuvokdavo, kad policija gali atvažiuoti ir išvežti iš namų, jei su žmona taip tvarkosi.

Skaičiai jau mažėja.“ Policijos vadovas pabrėžia, kad šis įstatymas geras, bet įstatymų leidėjai turėtų spręsti ir iškilusias problemas. Įstatymas reikalingas, tai parodė skaičiai. Bet praėjo tam tikras laikas, reikia spręsti kai kurias problemas, būtų galima kitą rezultatą pasiekti“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Viskas ant policijos pečių SADM tvirtino, kad įstatymui įgyvendinti „tiesiogiai papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks“. Bet netrukus paaiškėjo, kad policijai tai sunki našta.

Pasipylė iškvietimai tramdyti smurtautojus, o pinigų nei naujiems etatams, nei degalams ir kitoms reikmėms neskirta. „Viskas vyksta iš bendro katilo. Ką gauname, tą

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

J.Imbrasas. Kodėl šildymas Helsinkyje perpus pigesnis nei Vilniuje? Šilumos tiekėjai jau perspėjo: mokestis už būsto šildymą šių metų kovą bus panašus kaip sausį, kai už 60-70 kv. metrų buto šildymą Vilniuje teko mokėti 600-800 litų.

Mus, lietuvius, tai baugina, o mano kolegą europarlamentarą iš Suomijos stebina. Helsinkyje, kur žiema mėnesiu – pusantro ilgesnė ir jos vidutinė temperatūra 5 laipsniais žemesnė nei Vilniuje, šildymas kainuoja kone perpus mažiau nei pas mus.

Suomiai irgi perka daug dujų iš Rusijos, tad peršasi išvada, kad ne vien nuo jų kainos priklauso, kiek mokame už šildymą, kaip kad mus bando įtikinti. Tad nuo ko gi dar? Šia tema jau daug rašyta ir kalbėta. Europos Sąjungos energetikos strategijos dokumentuose nuolat minimi terminai – efektyvus energijos naudojimas ir efektyvi energijos gamyba. Pritaikius šiuos terminus šiluminei energijai, jie reikštų labai paprastą ir suprantamą dalyką - mažinti sunaudojamos šilumos kiekį šildomo ploto vienetui ir mažinti pačios šilumos gamybos kaštus.

Beįsisiūbuojantis pastatų renovacijos procesas teikia vilties, kad apšildžius pastatų sienas, stogus, pakeitus langus, šilumos kiekis ir atitinkamai išlaidos būsto šildymui sumažės.

Taip turėtų būti. Tačiau norint pasiekti maksimalų efektą, būtina įvykdyti dar vieną sąlygą – turi būti sudaryta galimybė būsto savininkui pačiam reguliuoti sunaudojamos šilumos kiekį. Galėdamas pats reguliuoti naudojamos šilumos kiekį, o kartu ir išlaidas šildymui, savininkas pritars visoms renovacijoms ir pats aktyviai dalyvaus procese.

Neatsitiktinai ES energetikos direktyvoje yra nuostata, kad visos ES valstybės iki 2016 metų pabaigos privalo pertvarkyti centralizuoto šildymo sistemas taip, kad atskiras butas pats galėtų reguliuoti šilumos kiekį jo apšildymui.

Individualių namų savininkai tą ir daro. Tačiau daugiabučio namo būstų savininkai neturi jokios galimybės reguliuoti jiems teikiamos šilumos kiekį ir labai mažai gali įtakoti visam namui tiekiamos šilumos kiekį. Ypač sudėtinga tą daryti daugiabučiams, kuriuos administruoja ne bendrijos, o paskirti administratoriai. Vilniuje jie administruoja apie 85 procentus daugiabučių namų.

Tokia situacija nepateisinama. Kiekvienas namas privalo pats tvarkytis savo viduje be jokių iš viršaus paskirtų administratorių. Taip jau seniai tvarkosi estai, lenkai ir net kazachai, jau nekalbant apie senos demokratijos šalis. Kiekviename daugiabutyje veikianti bendrija ar kitaip besivadinantis juridi-

Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas sako, jog Lietuva, kaip visa ES, turi siekti, kad išlaidos už suvartotą energiją neviršytų 10 proc. šeimos biudžeto.

nis asmuo pats tvarko namo šilumos, vandens tiekimo, priežiūros, atliekų surinkimo ir išvežimo bei kitus reikalus.

O Lietuvoje, užuot metus visas pajėgas daugiabučių namų bendrijų kūrimui, buvo pasiduota idėjai daugiabučių namų administravimą patikėti savivaldybės paskirtiems administratoriams.

Tą padarius Vilniuje, vadovaujant dabartiniam merui, buvo pradėtas forsuoti prie seniūnijų veikusių savivaldybės komunalinių paslaugų įmonių privatizavimas. Daugelis šių įmonių atsidūrė gerai žinomo privataus šilumos tiekimo monopolininko rankose, kurios vėliau perėmė ir daugiabučių namų administravimo funkcijas.

Maža to, pradėjus dirbti buvusiai vyriausybei, jie sugebėjo dar labiau palengvinti savo veiklą: iš daugiabučių namų admi-

nistravimo nuostatų išbraukė nuostatą, draudžiančią administratoriui pačiam teikti paslaugas, t.y. prižiūrėti šilumos sistemas.

Todėl šiandien Vilniuje tos pačios įmonės ir su jomis susijusios bendrovės gamina bei tiekia šilumą, jų įmonės administruoja daugiabučius, pačios reguliuoja šilumos kiekius, ateinančius į namą, ir pateikia sąskaitas apmokėjimui. O kas kontroliuoja? Ogi niekas.

Miesto valdžios apsimetinėjimas, kad čia esąs ne jų, o privataus subjekto reikalas, į kurį valdžia negali kištis, skamba absurdiškai.

Dalis vilniečių, dėl tokios situacijos jausdami pagrįstą nuoskaudą, pasitelkę specialistus, atliko nesudėtingą eksperimentą Žirmūnuose. Buvo pasirinktos dvi grupės po 3 vienodo aukščio ir tos pačios serijos namus. Vieną grupę administruoja pati bendrija, kitą – su šilumos tiekėjais sąsajų turinti įmonė.

Rezultatas: bendrijos prižiūrimas nerenovuotas namas už šilumą moka mažiau negu renovuotas, bet prižiūrimas minėtai privačiai monopolijai priklausančios įmonės. Kyla klausimas: kiek galima leisti vilkui avis ganyti?

Tad užsitęsęs daugiabučių namų bendrijų kūrimo procesas turi tapti pirmaeiliu ir atsakingų institucijų, ir pačių gyventojų rūpesčiu.

Antras dalykas – gaminamos šilumos kaina ir jos formavimo kontrolė. Turi būti iš esmės pakeisti energetikos kainų ir kontrolės komisijos formavimo principai. Strategijos ir valdymo funkcijas šioje srityje turi perimti Vyriausybė ir savivaldybės.

Reikia skubiai pakeisti kogeneracinėse elektrinėse, gaminančiose elektrą ir šilumą, kuro ir kitų sąnaudų paskirstymo metodiką. Dabar patvirtintoje metodikoje didžioji dalis išlaidų priskirta šilumai, o tai prieštarauja elementariai logikai. Čia yra vienas rezervų šilumos kainai mažinti.

ES teisės aktuose akcentuojamas siekis, kad išlaidos už suvartotą energiją neviršytų 10 procentų šeimos biudžeto. To turėtų siekti ir Lietuva, kur kol kas vien būsto šildymo išlaidos prilygsta beveik visam minimaliam atlyginimui.

. f

Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ Lietuvos delegacija

Užsk. Nr. 308070

6 | Tyrimas

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

Atgal į Lietuvą:

dėl patogesnio gyvenimo, karjeros ir agurkų iš daržo Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Grįžti į Lietuvą gali tapti madinga. Ilgi metai svetur ir sėkminga karjera netampa kliūtimi vėl krautis lagaminus. Tokią dalią žinomi žmonės pasirenka dėl naujų iššūkių, patogesnio gyvenimo, galimybės vėl lipti į sceną, artimųjų ir net dėl lietuviško maisto.

Pastaraisiais metais daugėja užsienyje studijavusių ir dirbusių žmonių, kurie vėl deklaruoja gyvenantys mūsų šalyje. Gimtinė vilioja ne vien tuos, kurie svetur lenkė nugaras laukuose, stovėjo prie konvejerių gamyklose, aptarnavo kavinių lankytojus ar viešbučių svečius.

Suskaičiuoti profesionalus, suspėjusius įsitvirtinti tokiuose finansų centruose, kaip Londono Sitis, ir skalsesnės emigranto duonos ieškojusias bei asmeninių priežasčių į užsienį išviliotas garsenybes, kurie nusprendė toliau darbuotis tėvynėje, vienos rankos pirštų jau nebeužtenka.

Kanarai rojumi netapo Praeityje garsų dainininką Algį Frankonį iš Kanarų namo parviliojo noras grįžti ten, kur priklausytų būti pagal išsilavinimą ir kur jis kadaise išgarsėjo – į sceną: „Baigiau Muzikos akademiją, o ten dirbau viešbučio direktoriumi, kitus darbus, kurie man buvo neįdomūs. Iš pradžių buvo etapas, kai reikėjo šeimai sukurti gerovę. Lietuvoje tikriausiai to nebūtų pavykę, nors ir turėjome gerų pasiūlymų, net Maskvoje koncertuodavome. Važiavome tik metams, paskui prasidėjo verslas ir likome. Įsuko rutina, bėgo metai, kol kartą pagalvojau: ką aš čia veikiu? Aš juk muzikantas, man reikia groti, dainuoti, o ne verslą daryti.“ Tuos 20 metų jis nebuvo visai atitrūkęs nei nuo dainavimo – Ispanijoje irgi dažnai paimdavo mikrofoną – nei nuo Lietuvos.

Frankoniai kasmet atvažiuodavo po kelis

B.Nicholson su britu vyru nusprendė: pabandys gyventi Lietuvoje, kad paskui nesigraužtų, jog norėjo, bet nesiryžo.

I.Gelūno nuotr.

kartus, vasaras leisdavo gimtinėje. „Aš ten tik dirbu, o gyvenu Lietuvoje“, – taip visiems sakydavo atlikėjas.

A.Frankonis pykteli, jei kas nors stebisi, kad jis patogų ir saulėtą gyvenimą išmainė į vėsią ir lietingą Lietuvą: „Keistas lietuvių įsitikinimas, kad Kanarų salos yra rojus.

Man ten neįdomu, ne mano žmonės, kultūra, viskas svetima. Vis tiek nesi pilietis, nors žmonės puikūs, nuoširdūs, šypsosi, o čia – daug niūrių, liūdnų veidų.Lietuvoje gyventi nelengva, bet ir Ispanijoje kai kuriems dabar sunku.“ Dainininkas sako, kad į gimtinę grįžęs ne pensijos gauti, o koncertuoti. Planuose – ne vienas projektas, mažiausiai trys albumai. Su Judita Leitaite ir Liudu Mikalausku parengė romansų programą. Romansus su J.Leitaite ketina atlikti ir duetu, ruošiasi vėl koncertuoti su broliu Valdemaru. Žmona Liuda kol kas liko Kanaruose – jai ten

Grįžta vis daugiau Reemigracija – Lietuvos piliečių grįžimas iš užsienio – pastaraisiais metais suaktyvėjo.

Pernai emigrantų sumažėjo 12,8 tūkst., o grįžusiųjų padaugėjo 3,3 tūkst. Į šalį iš viso grįžo 17,3 tūkst. piliečių – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais, kai grįžo apie 14 tūkst. žmonių – maždaug 3 kartus daugiau nei 2010-aisiais. Kone kas antras grįžo iš Jungtinės 70 30 Karalystės, kas aštuntas – iš Airijos, kas dvyliktas – iš PROC. PROC. Norvegijos. Panašios tendencijos buvo ir 2011-aisiais.

Dauguma parvykusiųjų – jauni žmonės.

Tiesa, išvykstančiųjų vis dar buvo 2,1 karto daugiau nei parvykstančiųjų, nors jų srautas truputį nuslūgo. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos iškeliavo 41,1 tūkst. gyventojų (1,3 karto mažiau nei užpernai, kai išvykimą deklaravo 54 tūkst. emigrantų – beveik 29 tūkst. mažiau nei 2010 m.).

Reemigravo

Emigravo

Emigracija ir reemigracija 2011 metais

patinka. O dukra Loreta jau ne vienerius metus gyvena Los Andžele. „15min“ atlikėją pagavo kaip tik pakeliui į JAV, kur jis išskrido pas dukrą Velykoms.

Emigrantu taps lietuvės vyras britas Televizijos laidų vedėja bei kulinarijos knygų autorė Beata Nicholson emigrantu pavers savo vyrą Tomą. Mintis grįžti šovė dar pernai vasarą, besikalbant, ko jauna šeima tikisi iš gyvenimo. „Nusprendėme, kad norime daugiau laiko praleisti su vaikais (aš ir Tomas), mažiau dirbti (Tomas), valgyti daugiau mano tėčio pomidorų ir kitų namie užaugintų daržovių (aš), būti arčiau gamtos ir mažiau skraidyti (aš), daugiau laiko praleisti su mano šeima (aš), daugiau sportuoti (Tomas), auginti vištas (aš), dažniau atostogauti ne Lietuvoje (Tomas), patobulinti lietuvių kalbą (Jurgis ir Tomas)“, – savo tinklaraštyje išdėstė Beata.

Savaitraščiui „15min“ ji pasakojo visuomet norėjusi grįžti, todėl puoselėjo ryšius su likusiais Lietuvoje, nesiekė karjeros Anglijoje, bet lanksčiu grafiku dirbo Lietuvos televizijose – klausė širdies ir darė, kas patinka, o ne kas perspektyviau.

Jaunai moteriai už karjerą svarbiau vaikai, Lietuvoje gyvenanti sesuo, tėvas (mamos jau nebeturi), kasdienis bendravimas – tikras, o ne virtualus. „Kraustydamiesi nieko neprarandame.

Londone susikūrėme A.Frankonis (kairėje) vėl atgaivins duetą su broliu Valdemaru. „15min“ archyvo nuotr.

gyvenimą, turėjome draugų, bet juos pamatyti sudėtinga. Lengviau iš Lietuvos į Londoną nuskristi, – tikino B.Nicholson.

– Didelio miesto sindromas – viskas vyksta lėčiau, gyvenimą reikia planuoti dviem savaitėms į priekį. Lietuvoje mes anksčiau dažnai būdavome: vaikai – tris keturis kartus per metus, Tomas – du, aš – kas mėnesį.“ Lietuvon atsikraustęs britas su žmona apsikeis vietomis – dabar jam teks skraidyti į Londoną pasirūpinti verslu, bet turės

Tyrimas | 7 I.GelĹŤno nuotr.

Nuo scenos – ÄŻ darbininkus SimboliĹĄkiausia tapo Atgimimo laikĹł ĹžvaigĹždÄ—s, dainos „GrÄŻĹžtu namo“ atlikÄ—jo Arvydo VilÄ?insko reemigracija 2011-ĹłjĹł pabaigoje – kone po dviejĹł deĹĄimtmeÄ?iĹł, praleistĹł JAV. „Man paÄ?iam tai – tarsi naujoji emigracija“, – tuomet sakÄ— jis.

Dainininkas iĹĄkart pradÄ—jo koncertĹł turÄ…. BĹŤtent muzikinÄ— veikla tapo vienu svarbiausiĹł akstinĹł kraustytis atgal.

Kadaise uĹž Atlanto vyras su antrÄ…ja Ĺžmona iĹĄkeliavo metams, gal porai – kol atsigaus po nesÄ—kmingai susiklosÄ?iusio verslo. ManÄ—, kad Amerikoje nebus gÄ—da dirbti bet kokÄŻ darbÄ…: „Lietuvoje negalÄ—jau – kiekvienas ĹĄuo Ä?ia mane atpaĹžintĹł.“ AnksÄ?iau nedirbusiam fizinio darbo, JAV lengva nebuvo – iĹĄ pradĹžiĹł lakavo prekybos centrĹł ir ligoniniĹł vinilo grindis, teko valyti, vÄ—liau vadovavo keliems darbininkams. Po kurio laiko nedidelÄ—je turkĹł ÄŻmonÄ—je nedaĹžytus ir nelakuotus baldus vertÄ— „antikiniais“, uĹžsiÄ—mÄ— restauravimu, aĹĄtuonerius metus sÄ—dÄ—jo prie vilkiko vairo ir kraustÄ— Ĺžmones visose Amerikos valstijose, o galiausiai pradÄ—jo remontuoti namus ir butus.

Sunku tapo tik kai vÄ—l nusipirko gitarÄ… ir sukĹŤrÄ— naujÄ… albumÄ….

daugiau laiko atĹžaloms Izabelei ir Jurgiui, kurie lankys mokyklÄ… Vilniuje.

Tuo metu Beatai bus paprasÄ?iau filmuotis laidoms, ji toliau raĹĄys tinklaraĹĄtÄŻ, rengia jau ketvirtÄ… receptĹł knygÄ…. Moters ĹĄirdÄŻ dĹžiugina, kad vÄ—l galÄ—s tiesiai iĹĄ darĹžo skanauti burokÄ—liĹł, agurkĹł ir pomidorĹł, grybauti ir kasti bulves, vaĹžiuoti ÄŻ miĹĄkÄ… mÄ—lyniĹł ir grybĹł, draugams puotas kelti ir kada uĹžsimaniusi nuvaĹžiuoti prie eĹžero ar jĹŤros. „Sulaukiau neÄŻsivaizduojamos paramos, nors kraustytis su vaikais nÄ—ra taip paprasta. Bet nereikia sureikĹĄminti, ĹžmonÄ—s keliasi iĹĄ vieno miesto ÄŻ kitÄ…. Geriau pabandyti ir suĹžinoti, kad netiko, nei pusÄ™ gyvenimo galvoti: o kaip bĹŤtĹł buvÄ™, jeiâ€Śâ€œ, – pasakojo Beata. Ĺ˝urnalistÄ— savo sprendimÄ… palygino su diskoteka: „Gali stovÄ—ti prie sienos ir laukti, kol pakvies ĹĄokti, o gali pats eiti ir iĹĄbandyti visus patinkanÄ?ius judesius be raginimĹł.“ MokÄ—si gyventi kukliai Dar vienas buvÄ™s londonietis Mykolas Majauskas 2008 metais grÄŻĹžo patarinÄ—ti ekonomikos ir finansĹł klausimais premjeru tapusiam Andriui Kubiliui. Dabar M.Majauskas jau nebe patarÄ—jas, bet ir ÄŻ LondonÄ… jo nebetraukia.

Tada jaunas finansininkas jau pustreÄ?iĹł metĹł dirbo Sityje, investiciniame banke „Barclays Capital“ ir iĹĄ arti matÄ— beprasidedanÄ?iÄ… krizÄ™. Laikas buvo patogus pokyÄ?iams, mat tarptautinÄ—se finansĹł rinkose ÄŻsivyravo pesimistinÄ— nuotaika, sumaŞėjo naujĹł ÄŻdomiĹł projektĹł.

TuomeÄ?io ambasadoriaus JungtinÄ—je KaralystÄ—je Vygaudo UĹĄacko rekomenduotas, 2008-ĹłjĹł pabaigoje susitiko su VyriausybÄ™ formuojanÄ?iu konservatoriĹł lyderiu A.Kubiliumi. Ilgai Mykolo ÄŻtikinÄ—ti nereikÄ—jo. ÄŽ uĹžsienÄŻ vaikinas iĹĄvyko 19-os, metus pasimokÄ™s Vilniaus universitete ekonomikos. Kelis mÄ—nesius SidnÄ—juje (Australija) padirbÄ—jÄ™s padavÄ—ju, ÄŻstojo ÄŻ SidnÄ—jaus universitetÄ…, kurÄŻ baigÄ™s ÄŻsidarbino DidĹžiosios Britanijos nekilnojamojo turto bendrovÄ—je.

Po ketveriĹł metĹł perÄ—jo ÄŻ „Barclays Capital“, kurÄŻ vÄ—liau padÄ—jo atvilioti ÄŻ LietuvÄ….

Iťmokęs gyventi kukliau M.Majauskas pamatė ne tik Lietuvos trōkumus, bet ir privalumus.

„Per daugelÄŻ metĹł uĹžsienyje buvau gerokai nutolÄ™s nuo Lietuvai svarbiĹł problemĹł ir jauÄ?iausi skolingas uĹž suteiktÄ… galimybÄ™ laisvai iĹĄvykti bei tobulÄ—ti uĹžsienyje, – savaitraĹĄÄ?iui „15min“ sakÄ— M.Majauskas. – Entuziazmas priimti iĹĄĹĄĹŤkius ir dirbti kartu nugalÄ—jo baimes. NetradicinÄŻ sprendimÄ… palikti LondonÄ… ir grÄŻĹžti ÄŻ LietuvÄ… kolegos banke sutiko padrÄ…sinimais ir mandagiais paĹžadais priimti atgal. Pasitariau su tÄ—vu ir parkeliavau su ĹĄeima.“ Be to, stojus krizei jis negalÄ—jo bĹŤti tikras dÄ—l savo darbo vietos: „Jei bĹŤÄ?iau likÄ™s savo pozicijoje banke, tikÄ—tina, kad per porÄ… metĹł bĹŤtĹł pasiĹŤlÄ™ pasitraukti.“ TaÄ?iau net tuomet bĹŤtĹł nesunkiai radÄ™s naujÄ… darbÄ…, o toks aiĹĄkumas „kartais uĹžknisa ir norisi supurtyti gyvenimą“.

Savo sprendimo paťnekovas tikino nesigailintis – metai Vyriausybėje buvo įdomōs, nors teko prisitaikyti prie naujos aplinkos ir gyvenimo sąlygų.

draugai, skambindavo, raĹĄydavo, kviesdavo ÄŻ renginius, siĹłsdavo ĹĄv. KalÄ—dĹł sveikinimus. Vienas ÄŻ laiĹĄkÄ… neatsakÄ—, kitas pasiĹŤlÄ— kada nors susitikti, treÄ?ias po keliĹł savaiÄ?iĹł pasiĹŤlÄ— darbÄ…, ketvirtas paraĹĄÄ— tÄ… paÄ?iÄ… dienÄ… su patraukliu darbo pasiĹŤlymu.

Nėra taip blogai, kaip kartais gali pasirodyti“, – prisimena buvęs londonietis.

TaÄ?iau paĹĄnekovas nÄ—jo dirbti ten, kur jo laukÄ—. Jis pasiÄ—mÄ— individualios veiklos paĹžymÄ—jimÄ… ir pradÄ—jo konsultuoti ÄŻmoniĹł pardavimo ir investicijĹł pritraukimo reikalais. Dabar M.Majauskas yra „Pigu“ grupÄ—s, vienos didĹžiausiĹł interneto parduotuviĹł Lietuvoje, valdybos narys.

GrįŞo dėl jaunimo susitikimo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) vadovas Kęstas Pikōnas dar deťimtoje klasėje Şinojo, kad trauks į Jungtinę Karalystę. Baigęs mokyklą PanevėŞyje mokė vaikus anglų kalbos ir studentus ruoťė egzaminams, o po metų su vyresniu broliu iťskrido į Londoną mokytis vadybos bei rinkodaros.

UŞ mokslus tik iť pradŞių sumokėjo tėvai, paskui sukosi pats – naktimis dirbo apsaugininku.

Laiko rasdavo ir visuomeninei veiklai – buvo atsakingas uŞ universiteto sporto programą, organizavo varŞybas, buvo moterų futbolo komandos treneris, Şaidė krepťinį, rinko pinigus labdarai, buvo universiteto verslo asociacijos prezidentas, įkōrė universiteto kavinę.

VÄ—liau ÄŻsiliejo ÄŻ PLJS veiklÄ… ir Ä—mÄ—si verslo – visame pasaulyje ieĹĄkojo uĹžsakymĹł vienai lietuviĹĄkai spaustuvei. Bet po 12 metĹł Londone nusprendÄ— kraustytis ÄŻ VilniĹł ir savo pavyzdĹžiu parodyti tautieÄ?iams, kad gimtinÄ—je jie laukiami. „Tokios mintys aplankydavo daĹžnai, gal todÄ—l, kad pirminis planas ir buvo baigus studijas iĹĄ karto grÄŻĹžti atgal. SprendimÄ… nulÄ—mÄ— paprasta prieĹžastis – organizuoti Pasaulio lietuviĹł jaunimo susitikimÄ…, kuris vyko pernai vasarą“, – „15min“ pasakojo K.PikĹŤnas.

Jis neturi prieĹžasÄ?iĹł grauĹžtis dÄ—l tokio sprendimo: „Mane supa mylimi draugai, ĹĄeima ir kultĹŤra, kurioje augau. Ar pasiilgstu gyvenimo ten? Taip. Bet lygiai taip pat, gyvendamas ten, pasiilgdavau Lietuvos ir maŞų dalykĹł, kuriĹł negalÄ—davau gauti. Visas gyvenimas yra detalÄ—s, kuriĹł kartais neÄŻvertiname. Esu laimingas Ä?ia ir dabar.“

äLDXOLĹ€ EDQNDV GLGÄšMÄš LQGÄ?OLĹ€ DNFLMRV SUL]ĉ ÄšWHLNÄ? VHQMRUXL LĂĽ .DXQR SDSLOGRPXV SUL]XV ² EDQNR LQGÄ?OLQLQNĹ€ LĂĽ YLVRV /LHWXYRV 'LGçLRMR LQGÄ?OLĹ€ DNFLMRV SUL]R ODLPÄ?WRMĉ 3UDQFLĂĽNĹ€ 'HPHQÄš YLGXU\MH

VYHLNLQR äLDXOLĹ€ EDQNR .DXQR UHJLRQR SULYDÄ€LĹ€ NOLHQWĹ€ GLUHNWRUÄ? $GULMD 3DNQLHQÄ? LU .DXQR UHJLRQR YDGRYDV 0LQGDXJDV 3OHÄ€NDLWLV

Savo nuomonÄ™ galite iĹĄsakyti portale 15min.lt

„Didelis pajamĹł skirtumas tarp Vilniaus ir Londono humoro jausmÄ… namuose pakÄ—lÄ— ÄŻ naujÄ… lygÄŻ, – juokÄ—si M.Majauskas. – IĹĄmokome gyventi kukliai. Ilgai nedvejodamas namuose pritaikiau gerÄ…jÄ… valstybÄ—s finansĹł valdymo praktikÄ… – sumaŞėjus pajamoms namĹł iĹždo valdymÄ… perleidau ÄŻ moteriĹĄkas rankas.“ AtsivÄ—rÄ— naujos galimybÄ—s Kita vertus, pasak M.Majausko, Lietuvoje gyventi daugeliu poĹžiĹŤriu patogiau, pasistengus Ä?ia galima susikurti net skandinaviĹĄkÄ… gyvenimÄ….

Tik rizika materialine prasme – didesnė: ťiandien turi gerai apmokamą darbą – rytoj nebeturi nei jo, nei perspektyvų rasti panaťų, banke padedi indėlį – po metų banko nebelieka, pritrauki investicijų – pakeitus įstatymus po mėnesio verslą tenka uŞdaryti.

Korupcija, ĹĄeĹĄÄ—lis ir menka darbo kultĹŤra – labiau taisyklÄ— nei iĹĄimtis, bet kartu esame viena sparÄ?iausiai auganÄ?iĹł Europos ekonomikĹł, diegiamos naujos technologijos, o visuomenÄ— iĹĄsilavinusi.

Po konservatoriams nesÄ—kmingĹł Seimo rinkimĹł knietÄ—jo paÄ?iam iĹĄbandyti ĹĄalies darbo rinkÄ…, todÄ—l M.Majauskas iĹĄsiuntÄ— laiĹĄkus keturiĹł didĹžiausiĹł bankĹł vadovams. „Dirbant VyriausybÄ—je visi buvo geri

5RGRV YDUGDV Ă…3UDQFLĂĽNXV´ ĂĽLHPHW QHĂĽD VÄ?NPÄ’ ² 5RPRV NDWDOLNĹ€ EDçQ\Ä€LD LĂĽVLULQNR SRSLHçLĹ€ 3UDQFLĂĽNĹ€ R äLDXOLĹ€ EDQNDV EXUWĹ€ NHOLX LĂĽDLĂĽNLQR WHUPLQXRWĹ€MĹ€ LQGÄ?OLĹ€ DNFLMRV Ă…/DLPÄ?NLWH $XNVLQLĹ€ VNU\QLĉ´ GLGçLRMR ² WÄşNVWDQÄ€LĹ€ OLWĹ€ ² SUL]R ODLPÄ?WRMĉ -XR WDSR PHWĹ€ 3UDQFLĂĽNXV 'HPHQLV LĂĽ .DXQR Ă…3R EDQNR DWVWRYR VNDPEXÄ€LR YLVĉ VDYDLWJDOÄš JDOYRMH VXNRVL ÄšYDLULDXVLRV PLQW\V DU ĂĽL QDXMLHQD QH SRNĂĽWDV DU QH VXNÄ€LĹ€ JXGU\EÄ? ,ĂĽ SUDGçLĹ€ QHW QHGUĉVX EXYR SODQXRWL NXU ODLPÄ?Wĉ SUL]ĉ SDQDXGRWL NRO MR QHWXUÄ?MDX UDQNRVH 1D R GDEDU MDX QXRĂĽLUGçLDL GçLDXJLXRVL WRNLD QHWLNÄ?WD VÄ?NPH ² VDNR GLGçLRMR LQGÄ?OLĹ€ DNFLMRV SUL]R ODLPÄ?WRMDV 3 'HPHQLV ² /DLPÄ?WXV SLQLJXV VX çPRQD SODQXRMDPH VNLUWL QDPR UHPRQWXL´ *\YHQLPH IRUWÄşQD 3UDQFLĂĽNXL EXYR SDODQNL ² MLV VDNÄ? NDG ÄšYDLULRVH ORWHULMRVH \UD ODLPÄ?MÄ’V WHOHIRQĉ WHOHYL]RULĹ€ NLWĹ€ EXLWLHV GDLNWĹ€ VPXONHVQLĹ€ SLQLJLQLĹ€ SUL]Ĺ€ 3 'HPHQLV SDVDNRMR NDG YLVĉ J\YHQLPĉ EXYR WDXSXV çPRJXV 1RUV LU WHNR DQNVWHVQLDLV PHWDLV Ă€QDQVLĂĽNDL QXNHQWÄ?WL GÄ?O EDQNĹ€ JULÄşWLHV MLV ÄšVLWLNLQÄ’V

NDG VDXJLDXVLDV EÄşGDV WDXS\WL ² SDVLGÄ?WL LQGÄ?OÄš EDQNH äLDXOLĹ€ EDQNDV SHQNLV PÄ?QHVLXV Y\NXVLRV DNFLMRV PHWX SUL]LQÄš IRQGĉ NDXSÄ? LĂĽ VDYR OÄ?ĂĽĹ€ ² DNFLMRV ODLNRWDUSLX GLGÄ?MDQW NOLHQWĹ€ SDVLGÄ?MXVLĹ€ WHUPLQXRWXRVLXV LQGÄ?OLXV DU SUDVLWÄ’VXVLĹ€ LQGÄ?OLĹ€ VXWDUWLV OLWDLV DUED HXUDLV LOJHVQLDP NDLS PÄ?QHVLĹ€ ODLNRWDUSLXL VNDLÄ€LXL VSDUÄ€LDL DXJR LU SUL]LQLV IRQGDV WÄşNVWDQÄ€LĹ€ OLWĹ€ SUL]LQLV IRQGDV EXYR VXNDXSWDV GDU WLN DNFLMDL ÄšSXVÄ?MXV 3DSLOGRPDLV DNFLMRV SUL]DLV SR OLWĹ€ äLDXOLĹ€ EDQNDV QXGçLXJLQR äLDXOLĹ€ EDQNR LQGÄ?OLQLQNĹ€ LĂĽ ÄšYDLULDXVLĹ€ /LHWXYRV PLHVWĹ€ SR LQGÄ?OLQLQNĹ€ LĂĽ .DXQR .ODLSÄ?GRV äLDXOLĹ€ 9LOQLDXV SR LĂĽ $O\WDXV 3DODQJRV 3DQHYÄ?çLR 5DGYLOLĂĽNLR LU 8WHQRV SR LĂĽ %LUçŀ 'UXVNLQLQNĹ€ 0DçHLNLĹ€ 7HOĂĽLĹ€ LU 9LONDYLĂĽNLR SR LĂĽ $Q\NĂĽÄ€LĹ€ %LUĂĽWRQR .HOPÄ?V .XUĂĽÄ?QĹ€ 0DULMDPSROÄ?V 3OXQJÄ?V 7DXUDJÄ?V LU 9LVDJLQR SR LĂĽ -RQDYRV .Ä?GDLQLĹ€ .XSLĂĽNLR 5RNLĂĽNLR äLOXWÄ?V LU 8NPHUJÄ?V 3LUPĉ NDUWĉ PHWDLV äLDXOLĹ€ EDQNR RUJDQL]XRWRV DNFLMRV Ă…/DLPÄ?NLWH DXNVLQLĹ€ VNU\QLĉ´ GLG\VLV SUL]DV DWLWHNR äLDXOLĹ€ UDMRQR J\YHQWRMDL LOJDPHWHL äLDXOLĹ€ EDQNR LQGÄ?OLQLQNHL DLVLDLV GLGÄšMÄš WÄşNVWDQÄ€LĹ€ OLWĹ€ SUL]ĉ ODLPÄ?MR VHQMRUĹ€ SRUD LĂĽ 5RNLĂĽNLR UDMRQR

10 | Emigrantai

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

Labdaringame Londono maratone bėgsianti lietuvė J.Ubartaitė:

„Prakaitą lieju dėl kilnaus tikslo“ Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Balandžio 21-oji taps ypatinga diena Londone jau dešimt metų gyvenančiai lietuvei, pirmojo nepriklausomos Lietuvos olimpinio čempiono, disko metiko Romo Ubarto pusseserei Juditai Ubartaitei.

Smulkutė, vos 53 kilogramus sverianti 34 metų moteris pagaliau įgyvendins seniai puoselėtą svajonę bėgti labdaringame Londono maratone. „Tai bus pirmasis maratonas mano gyvenime. Atsimenu, ne vieną pavasarį pavydžiai stebėdavau bėgikus: jie man atrodė stebuklingi žmonės, liejantys prakaitą dėl kilnaus tikslo – ne tik dėl asmeninės ambicijos nugalėti save, įveikiant 42 km 195 m distanciją, bet ir dėl siekio padėti silpnesniems“, – kalbėjo J.Ubartaitė.

Nustoja kvėpuoti ir miršta Prireikė dešimties metų, kad iš prigimties sportiška lietuvė galų gale ryžtųsi dalyvauti maratone. Ne dėl to, kad abejojo savo jėgomis ar fizinėmis galimybėmis. Norėdamas

„Tai bus pirmasis maratonas mano gyvenime.“ bėgti maratone, turi pasirašyti sutartį, įpareigojančią tam tikrai organizacijai surinkti beveik 2 tūkst. svarų (daugiau nei 8 tūkst. litų) labdaros. „Jei nerasčiau rėmėjų, kontrakte numatytą sumą turėčiau padengti iš savo kišenės. Tai – nemaži pinigai, o su ištiesta ranka

prašyti paramos juk nėra lengva. Tačiau praėjusių metų spalį nusprendžiau rizikuoti ir nuo tada ėmiau kurti taktiką – tiek treniruočių, tiek lėšų rinkimo“, – šypsosi pašnekovė.

J.Ubartaitė bėgs po organizacijos, globojančios šeimas, kurių naujagimius pasiglemžė vadinamasis staigus kūdikių mirties sindromas, vėliava. „Mane labai sujaudino kolegės istorija, kai jos visiškai sveikas kelių savaičių kūdikis netikėtai mirė miegodamas – jis tiesiog „užmiršo“ kvėpuoti. Paaiškinti, kodėl taip nutinka, niekas negali. Organizacija „The Foundation for the Study of Infant Deaths“ ne tik teikia psichologinę pagalbą kūdikių netekusioms šeimoms, bet ir atlieka tyrimus, kodėl taip nutinka. Augindama nuostabų šešerių metų sūnų, kuris man yra visas pasaulis, galiu tik įsivaizduoti kolegės skausmą. Nusprendžiau remti būtent šią organizaciją“, – aiškino J.Ubartaitė.

Loterijos ir žaidimai Pagal kontraktą J.Ubartaitė pasirinktai organizacijai turi surinkti ne mažiau nei 1750 svarų.

Tačiau moters užmojai dar didesni – ji stengsis pasiekti 2500 svarų ribą. „Draugėms lietuvėms savo namuose surengiau vyno degustaciją. Jos metu rinkau aukas: vienos skyrė 10, kitos – 15 svarų. Buvo šiokia tokia pradžia“, – kalbėjo J.Ubartaitė.

Kalėdoms iš Pagėgių rajone, Stoniškių kaime, gyvenančios mamos būsima maratono bėgikė gavo siuntinį – lašinių. „Brolis pajuokavo, kad britus galėsiu pakviesti į vakarėlį su lietuviška degtine ir užkanda. Pagalvojau – kodėl gi ne? Britams labai patiko lietuviška „vodka“. Tą vakarą man pavyko surinkti apie 160 svarų“, – bičiulių dosnumą prisiminė J.Ubartaitė.

Sulaukusi sėkmės J.Ubartaitė sumanė organizuoti loteriją ir rinkti labdarą, pardavinėdama bilietus. Jos iniciatyvas britai priima su džiaugsmu – įvairios loterijos Anglijoje labai populiarios: „Aišku, kolegoms jau įkyrėjau su tuo savo maratonu, bet jie mane labai palaiko.“ J.Ubartaitė teigia Londone gyvenanti kaip karalienė.

Asmeninio albumo nuotr.

Įvairias akcijas J.Ubartaitė rengia labiau dėl smagumo, nei tikėdamasi svaraus indėlio į savo paramos fondą, mat daugiausia lėšų ji surenka per specialų labdaros puslapį www.justgiving.com/Judita–Ubartaite.

Karjera pasaulinėje kompanijoje Į Angliją J.Ubartaitė išvyko 2002-aisiais – tada, kai apie narystę Europos Sąjungoje, atviras sienas ir laisvą žmonių judėjimą lietuviai tik svajojo.

Klaipėdos universiteto Menų fakultete režisūrą su lėlių specializacija baigusi mergina į užsienį žvalgėsi ne dėl sotesnio

gyvenimo ar platesnių vandenų kūrybai, o iš smalsumo. „Norėjau pažinti pasaulį, praplėsti akiratį ir išmokti anglų kalbą, nes iki tol mokiausi vokiečių. Angliškai išlemendavau vos kelis žodžius: my name, coffee, juice, I love you (mano vardas, kava, sultys, aš tave myliu – liet.). Tiek žinojau iš dainų“, – juokiasi jau dešimt metų emigracijoje gyvenanti moteris. Į Londoną ji išvyko su didžiuliu juodu lagaminu ir 200 svarų kišenėje. „Pirmieji metai buvo tragiškai sunkūs. Lietuvoje buvau baigusi aukštąjį mokslą, o Anglijos koledže kalbos mokiausi nuo ABC“, – pastebi J.Ubartaitė.

Tačiau kalbos barjeras ekonominio klestėjimo laikais nebuvo kliūtis įsidarbinti. Jau po poros savaičių naujakurė rado vietą Londono Sičio rajone įsikūrusiame restorane ir tapo gėrimų išnešiotoja.

Sityje apstu prašmatnių parduotuvių ir restoranų, kur čia pat įsikūrę bankai linksmina savo svarbius klientus. „Žvelgdama į kostiumuotus Sičio ponus slapčia mąstydavau: „Pamatysite, vieną dieną aš ateisiu čia pietauti, o jūsų vaikai mane aptarnaus. Jūs man nepaliekate arbatpinigių, na, palaukit, išmuš mano valanda!“ – prisimena J.Ubartaitė.

Ji ir išmušė. Dabar J.Ubartaitė dirba apskaitininke vienoje garsiausių pasaulyje teisines paslaugas teikiančių kompanijų „White & Case LLP“, įsikūrusioje tame pačiame Sičio rajone. „Iš pradžių priklausiau prie aptarnaujančio personalo: prižiūrėjau posėdžių sales, išdėliodavau vandenį, sausainius, atnešdavau arbatą. Vėliau, įmonei persikrausčius į Sitį, gavau darbą įmonės valgykloje – dariau sumuštinius darbuotojams. Buvau labai komunikabili, su visais bendraudavau. Matyt, patikau savo draugiškumu ir plepumu, nes vieną dieną sulaukiau pasiūlymo puse etato dirbti kredito kontrolės asistente. Dvejojau, nes atlyginimas biure buvo mažesnis nei valgykloje, tačiau galiausiai sutikau“, – pasakoja J.Ubartaitė.

Praėjus šiek tiek laiko ji gavo dar pusę etato – šįkart finansų administratorės asistentės: „Jokių šios srities mokslų nebaigiau – visko išmokau iš praktikos. Be to, nebijodavau užsisėdėti darbe, neskaičiuodama viršvalandžių ir neprašydama apmokėjimo už juos. Savo sunkiu darbu rodžiau dėkingumą už pasitikėjimą ir tai, kad gavau tokį šansą, kurio net dauguma britų neturi.“ Po motinystės atostogų į darbą grįžusiai J.Ubartaitei „White & Case LLP“ pasiūlė visą apskaitininkės etatą. „Man tiesiog sekėsi. Šiandien gyvenu kaip karalienė“, – laimės neslepia moteris, su dvigubą pilietybę turinčiu sūnumi Martynu gyvenanti už paskolą įsigytame trijų miegamųjų bute Londono Ketfordo (Catford) rajone.

15min • 2012 m. balandžio 5 d.

Sportas | 15

Iššūkis čempionui Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

V turas

Lietuvos futbolo stadionuose – darbymetis.

Nuo šio iki kito savaitgalio bus sužaisti net trys „SMScredit.lt A lygos“ čempionato turai.

„Dainava“ – „Žalgiris“ Kaunas, Nacionalinės futbolo akademijos stadionas. Balandžio 5 d. 18 val.

Ypač rimtas darbas laukia titulą ginančio Panevėžio „Ekrano“ – po trijų pergalių per trejas rungtynes čempionai iš eilės susikaus su visais pagrindiniais šio sezono konkurentais: Marijampolės „Sūduva“, Vilniaus „Žalgiriu“ ir Klaipėdos „Atlantu“. Žaisdami su lygos vidutiniokais ir autsaideriais panevėžiečiai kol kas buvo nesustabdomi. Per trejas rungtynes „Ekranas“ įmušė 11 įvarčių. Šešis jų – į Pakruojo „Kruojos“ vartus. Arsenijus Buinickis bei nigerietis Uchenna Umeh kamuolį į varžovų vartus siuntė po tris kartus ir yra netoli „SMScredit.lt A lygos“ snaiperių sąrašo viršūnės, įvarčius mušė ir Vitalijus Kavaliauskas, Donatas Petrauskas, Egidijus Varnas, Aurimas Vertelis.

Bet tai – dvikovose su varžovais, kurių galimybės šį sezoną vertinamos kukliau nei „Ekrano“ ar kitų favoritų. Dabar panevėžiečių laukia savaitė, kuri taps pirmuoju tikru lakmuso popierėliu, parodysiančiu, ko šiemet iš tiesų verti čempionai.

Tačiau „Ekrano“ treneris Valdas Urbonas nelinkęs skirstyti varžovų į stipresnius ir silpnesnius: „Keliame tikslą kiekvienose rungtynėse iškovoti tris taškus. Taip žaidėjus ir nuteikinėjame. Kol kas žaidžiami pirmi turai, iki sezono pabaigos labai daug rungtynių, todėl negalima sakyti, kad vienoks ar kitoks rezultatas turės įtakos čempionato baigčiai. Komandos tik dabar įsibėgėja.“ Artimiausias „Ekrano“ varžovas – „Sūduva“, rezultatyvumu beveik prilygstanti lyderiui. Šiame „SMScredit.lt A lygos“ čempionate marijampoliečiai įmušė 10 įvarčių.

Visus juos – per praėjusius du turus. „Komandos pasitikėjimas savo jėgomis auga pradėjus mušti įvarčius, – įsitikinęs „Sūduvos“ treneris Darius Gvildys. – Esame antri ir kovosime su „Ekranu“. Juolab kad sezonas tik prasideda, nelengvai įsibėgėjame ne tik mes, bet ir „Žalgiris“, ir „Ekranas“.

Lygos lyderių dvikova įvyks šeštadienį.

Penktasis turas startuos jau šiandien Kaune vyksiančiomis Alytaus „Dainavos“ ir „Žalgirio“ rungtynėmis.

Savaitės mūšis. „Žalgiris“ – „Ekranas“.

Vilniaus komandos vadovai, treneriai ir žaidėjai pabrėžia, kad nebeketina trečią sezoną iš eilės likti antri. Savo ambicijas žalgiriečiai jau demonstravo dvikovoje su „Ekranu“ Supertaurės rungtynėse, kurias žaliai balti laimėjo, įmušę pergalingą įvartį per pratęsimą.

Tačiau po to „Žalgirio“ ratai ėmė girgždėti. „SMMScredit.lt A lygos“ sezoną sostinės komanda pradėjo pralaimėjimu namuose „Atlantui“, o per trejas kol kas sužaistas rungtynes vilniečiai kamuolį į varžovų vartus siuntė tik trissyk.

Galimybė. Artimiausi du turai, per kuriuos dabartiniam šalies čempionui teks susidurti su abiem praėjusio sezono prizininkais, „Atlantui“ yra šansas pirmą kartą šį sezoną tapti vienvaldžiu lyderiu. Nemažai šurmulio pergalėmis prieš „Sūduvą“ ir „Žalgirį“ sukėlę klaipėdiečiai ketvirtajame ture Gargžduose kluptelėjo

„Ekranas“ – „Sūduva“ Panevėžys, Futbolo akademijos stadionas. Balandžio 6 d. 14 val.

„Tauras“ – „Atlantas“ Tauragė, „Tauro“ stadionas.

Balandžio 6 d. 16 val.

„Kruoja“ – „Banga“ Panevėžys, Futbolo akademijos stadionas. Balandžio 7 d. 16 val.

kovodami su „Šiauliais“, bet jei lyderiai nuleistų kraujo vieni kitiems, Konstantino Sarsanijos komanda gali pakilti į turnyro lentelės viršūnę, o klaipėdiečiai žais su komandomis, užimančiomis dvi paskutines vietas lygoje. Žaidėjas, kurį verta stebėti. Andrius Bartkus. Albanijoje Lietuvos rinktinės marškinėlius „Atlanto“ lyderis pasimatavo neatsitiktinai. Stipriu smūgiu pasižymintis saugas varžovus į nokdauną šį sezoną siuntė jau dukart. Pirmajame ture A.Bartkus nuvalė voratinklius iš viršutinio Marijampolės „Arvi“ maniežo vartų kampo, o praėjusį savaitgalį baudos smūgiu įmušė „Šiauliams“.

Mįslė. Kaip seksis Pakruojo „Kruojai“? Finansinių nepriteklių spaudžiamą komandą paliko būrys legionierių, bet balta vėliava nekeliama. Rėmėjų paieškomis užsienyje šią savaitę buvo užsiėmęs ne tik klubo direktorius Arūnas Šimkūnas, bet ir treneris iš Prancūzijos Sebastienas Roques. Žaidėjų grasinimai nebesitreniruoti ir nebežaisti bent kol kas lieka tik grasinimai.

Sniegas. Grįžti ant žolės komandoms vis dar nepavyksta. Ir šį savaitgalį futbolininkai žais dirbtinėse aikštėse. Nieko nepadarysi: kalendoriuje – balandis, už lango – žiema.

VI turas „Šiauliai“ – „Tauras“ Balandžio 9 d. 16 val. „Atlantas“ – „Dainava“ Balandžio 9 d. 19 val. „Sūduva“ – „Kruoja“ Balandžio 10 d. 17.30 val. „Žalgiris“ – „Ekranas“ Balandžio 10 d. 19.30 val.

16 | Sportas

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

Krepšinio talentų kapinės

Vieniems perspektyviems žaidėjams koją ją pakišo alkoholis, kitiems – tingumas, tretiems – traumos Vaidas Čeponis redakcija@15min.lt

Lietuvoje jau kurį laiką skambinama pavojaus varpais: krepšinio lygis mūsų šalyje smunka, nuolat mažėja talentingų žaidėjų.

Lietuvos vyrų rinktinė prastai pasirodė Europos čempionate bei olimpinėse žaidynėse ir dėl to, jog nacionalinėje komandoje beveik neliko tokio kalibro krepšininkų, kaip Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas. Jau nekalbu apie Arvydą Sabonį ar Šarūną Marčiulionį. Tokių kaip jie Lietuvoje gal nebus dar šimtmetį.

Per keletą pastarųjų dešimtmečių galėjome turėti kur kas daugiau krepšinio asų, bet vieniems koją pakišo alkoholis, kitiems – tingumas, tretiems – traumos.

Trumpas R.Strašausko skrydis 185 cm ūgio Ričardas Strašauskas prieš keturis dešimtmečius SSRS jaunių čempionato rungtynėse įkrovė kamuolį į krepšį iš viršaus per 30 cm aukštesnį Ukrainos rinktinės vidurio puolėją, vėliau išgarsėjusį Vladimirą Tkačenką. Tą savo akimis matė ir Vladas Garastas. R.Strašauskas savo geriausiais laikais iš vietos pašokdavo 107 cm, o šoklumu ypač garsėjęs Valdemaras Chomičius – 87 cm.

Lietuvos jaunių rinktinės kairiarankis išsiskyrė ne tik įspūdingu šuoliu. Jis pasižymėjo puikiu metimu, fantastišku driblingu, efektingais perdavimais, geru prasiveržimu, nuostabia koordinacija, netradiciniais apgaulingais judesiais.

V.Garastui trumpai teko jį treniruoti. Pasak trenerio, R.Strašauskas visoje SSRS tarp jaunučių, jaunių amžiaus antrosios linijos žaidėjų neturėjo sau lygių. Jis buvo neįtikėtino lygio krepšininkas. Savo potencinėmis galimybėmis, talentu jis būtų buvęs geriausias visų laikų Lietuvos įžaidėjas.

V.Garastas pridūrė, jog Ričardas aikštėje beveik neklysdavo ir iš esmės neturėjo silpnų vietų. R.Strašauskas, be abejonės, būtų žaidęs „Žalgiryje“ ir Sovietų Sąjungos vyrų rinktinėje, bet jam keliskart plyšo kelio raiščiai, paskui keletą sykių trūko meniskas.

Anais laikais tokios traumos krepšininkui beveik prilygo karjeros pabaigai.

Man buvusį „Žalgirio“ dublerį kaunietį R.Strašauską keletą metų teko matyti žaidžiantį jau po traumų, kai jis žaidė Panevėžio „Lietkabelyje“. Ši komanda žaidė SSRS antroje pagal pajėgumą lygoje.

Ričardas suvokė, kad nebeloš „Žalgiryje“, todėl per treniruotes prakaito nebeliedavo. Krepšinis jam jau buvo daugiau hobis. Plačios meniškos sielos, labai draugiškas krepšininkas kartu su tuomečiais „Lietkabelio“ žaidėjais Rimu Kurtinaičiu, vidurio puolėju Virgiu Dambrausku (pastarasis jau miręs) „Čičinsko“ bare neretai išlenkdavo alaus. O kai baigdavosi alus, rasdavo ir ko nors rimtesnio. Tačiau net ir tada „Straškė“ per rungtynes pelnydavo 15–20

„Bus antras Marčiulionis“, – taip apie A.Pazdrazdį, kai jam buvo 16–19 metų, kalbėjo daugelis krepšinio ekspertų.

Upnorthtrips.com nuotr.

taškų, atlikdavo krūvą rezultatyvių perdavimų, prasiveržęs po krepšiu kabodavo ore tol, kol varžovų aukštaūgiai nusileisdavo ant žemės, ir tik tada įmesdavo.

Kvapą gniaužiantys triukai Nuolatinius minispektaklius aikštėje kūręs vijurkas sugedusiais dantimis buvo įvaldęs vieną kvapą gniaužiantį triuką, po kurio žiūrovams atvipdavo žandikauliai – atsidūręs baudos aikštelėje mesdavo kamuolį tarp kojų varžovų „centrui“, jį pagaudavo ir įmesdavo į krepšį. Netikite? Paklauskite buvusio „Lietkabelio“ žaidėjo, dabartinio Kėdainių „Nevėžio“ trenerio Gintaro Leonavičiaus.

Panevėžio sporto rūmai lūždavo nuo žiūrovų, kai „Lietkabelis“ žaisdavo SSRS pirmosios lygos čempionato rungtynes. Į Panevėžį kartais atvykdavo tuometis Kuibyševo „Strojitel“ vidurio puolėjas 245 cm ūgio Aleksandras Sizonenka.

Daugiausia R.Strašausko, G.Leonavičiaus, V.Dambrausko dėka „Lietkabelis“ dukart tapo Lietuvos čempionu. Dauguma SSRS pirmenybėse žaidusių „Žalgirio“, A.Jurkūnas

Allsport nuotr.

„Statybos“ krepšininkų rungtyniavo ir Lietuvos čempionate – jie atstovaudavo įvairioms Kauno ir Vilniaus komandoms.

Kuo baigęs karjerą tapo Ričardas?

Puodžiumi. Iš molio žiesdavo puodus, savo keramikos gaminius parduodavo įvairiose Europos šalyse.

Per pastaruosius 50 metų R.Strašauskas, ko gero, buvo didžiausia užgesusi Lietuvos krepšinio žvaigždė. Po jo, mano galva, rikiuojasi du neatsiskleidę supertalentai – Alvydas Pazdrazdis ir Andrius Jurkūnas.

Sužlugdė Amerika ir traumos „Bus antras Marčiulionis“, – taip apie A.Pazdrazdį, kai jam buvo 16–19 metų, kalbėjo daugelis krepšinio ekspertų. Tačiau jų prognozės neišsipildė.

Kretingos rajone kraudamas šieną tvirtus raumenis užsiauginęs žemaitis atvyko į Panevėžio sporto mokyklą-internatą. Susipažinome su Alvydu internato lauko krepšinio aikštelėje. Buvo drovus, tylus, draugiškas vaikinas prikimusiu balsu.

Kartą nusprendėme pažaisti vienas prieš vieną. Man kažkaip pavyko laimėti. Tačiau per metus itin darbštus ir užsispyręs A.Pazdrazdis padarė milžinišką pažangą, pirmiausia smarkiai patobulino techniką.

Galėjo žaisti ir atakuojančiu gynėju, ir lengvuoju puolėju. Turėjo stiprų kūną, puikų prasiveržimą pro abi puses, neblogą metimą. Buvo tiesiog nesustabdomas. Žaisti vienas prieš vieną nebesiūliau.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Alvydas pateko į Vilniaus „Statybą“. 1992-aisiais buvo pakviestas į Lietuvos vyrų rinktinę, žaidė Barselonos olimpiadoje.

Tada nutarė laimės ieškoti JAV ir pateko į McNeese‘o universitetą, kuriame krepšinio lygis buvo labai žemas. Tai buvo lemtinga krepšininko klaida. Nors tada Siomai buvo tik 20 metų, jis jau buvo nustojęs tobulėti.

Paskui dar pabėgiojo LKL čempionate atstovaudamas Klaipėdos „Neptūnui“ ir Vilniaus „Sakalams“, bet tai jau buvo nebe tas A.Pazdrazdis.

Galbūt Alvydas būtų patekęs į aukštesnio lygio klubus, jei ne sunki kelio trauma.

Kretingiškiui plyšo kryžminiai kelio raiščiai.

Chirurgai blogai padarė operaciją, po kurios žemaičio karjeros kreivė vis smigo žemyn.

Antrojo T.Kukočo nesulaukėme A.Pazdrazdis kurį laiką buvo vadinamas antruoju Marčiulioniu, o A.Jurkūnui dalis krepšinio specialistų klijavo antrojo Toni Kukočo etiketę. Ir šis apibūdinimas nebuvo laužtas iš piršto. 205 cm ūgio Andrius buvo labai universalus puolėjas: greitas, šoklus, koordinuotas, galintis pataikyti iš bet kur.

Tai, kad Europoje gali pakilti nauja žvaigždė, parodė ir 1993 metų Europos jaunių čempionatas. Jame Jono Kazlausko vadovaujami jaunieji lietuviai tapo nugalėtojais, o A.Jurkūnas buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju. 1996-aisiais itin gabus puolėjas svariai prisidėjo ir prie Lietuvos U-20 rinktinės iškovoto žemyno pirmenybių aukso.

Tačiau paskui Andrius sustojo. Turbūt be reikalo išvyko studijuoti į JAV Klemsono universitetą. Per treniruotes nepersistengdavo. Prie krepšininko regreso prisidėjo ir traumos. Jos pasipylė, kai Klemsono universiteto treneriai liepė lietuviui priaugti svorio, kad taptu įprastu sunkiuoju puolėju.

2000-aisiais patekęs į „Žalgirį“ A.Jurkūnas kalnų jau nevertė. Vėliau dar pasiblaškė po Lenkijos, Izraelio, Austrijos, Vengrijos klubus, kol jo talentas galutinai žlugo.

Vienus sustabdė svaigalai, kitus – konkurencija Aukščiausio lygio žaidėjais galėjo tapti Algirdas Lauritėnas, Kęstutis Godliauskas, Rimas Salys, Algirdas Vaitkus, Vytenis Masiulis, Egidijus Hakas, Algimantas Želnys, Valdas Čepas, Algis Dapkus, Alfredas Svirskis. Vieni rungtyniavo praėjusio amžiaus šeštajame, kiti – septintajame–devintajame dešimtmetyje. Beveik visi jie savo gabumus paskandino degtinėje ar aluje.

A.Lauritėnas buvo vienas geriausių SSRS vidurio puolėjų XX a. šeštajame dešimtmetyje. Su Sovietų Sąjungos rinktine dukart laimėjo Europos čempionato auksą, tapo Melburno olimpinių žaidynių sidabriniu prizininku. Tačiau netrukus Lietuvos sporto vadovai jį už sportinio režimo laužymą metams diskvalifikavo. Vėliau „centras“, dabar jis jau miręs, buvusios šlovės nebesusigrąžino. Panašus likimas ištiko ir jo sūnų – taip pat perspektyvų „centrą“ Arūną.

Teko matyti, kaip Panevėžio „Lietkabelyje“ žaidžia K.Godliauskas. Šis superšoklus atakuojantysis gynėjas anais laikais sugebėdavo nenusileidęs ant žemės įdėti vieną, o paskui antrą kamuolį į krepšį. Tada tai buvo tikras kosmosas. Bet įspūdingų fizinių duomenų krepšininkas nuklydo šunkeliais. Už vagiliavimą net buvo atsidūręs už grotų. Kalėjimo gultus išbandė ir perspektyviu vidurio puolėju laikytas 203 cm ūgio E.Hakas. Jis gatvėje apiplėšė žmogų.

Auksinę ranką turėjo Vydmantuose 1957 m. gimęs buvęs Vilniaus „Statybos“ vidurio puolėjas 202 cm ūgio Algirdas Vaitkus.

Laisvas beveik nepramesdavo. Būdamas, atrodo, 24 metų metė krepšinį. Labiau rūpėjo žvejyba ir kiti malonumai.

Treneris Antanas Sireika neleis sumeluoti: su juo kartu žaidęs vidurio puolėjas V.Masiulis mokėjo atlikti tokius efektingus „pasus“, kokius sugebėdavo dalyti tik Magicas Johnsonas ar Arvydas Sabonis. Įspūdingu šuoliu garsėjęs gynėjas R.Salys savo auksiniais laikais net buvo talentingesnis už Modestą Paulauską, bet Rimo

Sportas | 17

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

Nuotr. iš knygos „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį“.

Niekaip nesužibantys talentai Dabar – apie tuos, kurie kaip krepšininkai dar pačiame jėgų žydėjime, iš kurių dar tikimasi, kad jie bus, jei ne žvaigždės, tai aukšto lygio žaidėjai. Pirmiausia tai Šarūnas Vasiliauskas ir Žygimantas Janavičius bei Vilmantas Dilys.

Dar visai neseniai „Žalgirio“ gerbėjai tryško optimizmu, kad įžaidėjai Ž.Janavičius, Š.Vasiliauskas bus tvirti komandos ramsčiai. „Prienų“ ekipos narys 24 metų Ž.Janavičius, kuriam prieš keletą mėnesių trūko kryžminiai kelio raiščiai, taip ir neišmoko normaliai varytis kamuolio dešine ranka bei veržtis pro dešinę pusę. Dar didesnė, beje, neblogai besiginančio Žygimanto spraga, kurią vargu bau ar dar galima užlopyti – prastas metimas iš vidutinių ir tolimų nuotolių. Ž.Janavičiaus bendraamžis Š.Vasiliauskas – techniškesnis, pasižymi puikiu driblingu, taisyklingu metimu, aukštu krepšinio intelektu, bet silpnas gynyboje.

Trapus kūnas neleidžia apsiginti prieš atletiškesnius oponentus.

Nuostabius duomenis turinčiam universaliam „Lietuvos ryto“ puolėjui skrydis truko neilgai. Nusileidęs ant žemės ėmė dirbti taksistu.

Savo akimis mačiau, kaip G.Leonavičius Lietuvos aukščiausiosios lygos pirmenybėse maudydavo tuomečius „Žalgirio“ ir „Statybos“ žaidėjus. 1981 metų SSRS moksleivių spartakiados čempionai Arnoldas Masalskis ir Ramūnas Butautas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje dar buvo geresni krepšininkai už Š.Marčiulionį. Šie trys krepšininkai stiklelio nekilnojo. Tiesiog jų kūnai daugiau netraukė.

Perspektyvūs tapo vidutinybėmis Iš jaunesnių, neberungtyniaujančių ar nebežaidžiančių profesionaliai, krepšininkų, kurių talentas dėl vienų ar kitų priežasčių sunyko, reikia paminėti Taurą Stumbrį, Audrių Gaigalą (abiem amžiną atilsį), Darių Rubštavičių, Audrių Jonušą, Egidijų Kavoliūną, Egidijų Dailydę, Antaną Vilčinską, Tadą Petravičių, Kęstutį Šeštoką, Kęstutį Marčiulionį, Saulių Raziulį, Vytautą Danelių, Marių Bašinską, Evaldą Jocį, Tomą Saltoną, Šarūną Vėlių, Matą Niparavičių, Marių Janulį ir nemažai kitų.

Iš šio ilgo sąrašo pirmiausia paminėtinas V.Danelius. Šis 204 cm krašto puolėjas 2000 metų Europos 18-mečių čempionate Lietuvos rinktinėje buvo geriausias – rinko po 16,5 taško, sugriebdavo po 9,1 kamuolio.

Baigęs prestižinį Veik Foresto universitetą

R.Strašauskas

BFL nuotr.

M.Andriuškevičius

V.Diliui – jau 25-eri. Dėl sunkios traumos buvęs žalgirietis praleido beveik visą sezoną. Itin taiklią ranką turinčiam 208 cm ūgio krepšininkui, sugebančiam rungtyniauti ir lengvojo, ir sunkiojo puolėjo pozicijose, niekaip nepavyksta atskleisti turimo potencialo. Vilmantui būtina tobulinti žaidimą „ant ūso“, jis turi skurdų apgaulingų judesių arsenalą žaidžiant nugara į krepšį.

Skauda širdį ir dėl Martyno Gecevičiaus.

Arvydo Macijausko kalibro snaiperis antrus metus iš eilės pūdo talentą ant Pirėjo „Olympiacos“ atsarginių suolo.

Susirasti kitą klubą galima palinkėti ir kitam Martynui – Pociui, kuriam dangus irgi ne mėlynas. Žinoma, po kelių dešimtmečių galės girtis anūkams, kad žaidė Madrido „Real“, bet kas iš to? „Real“ klube Lietuvos rinktinės gynėjas, dėl traumos šį sezoną neberungtyniausiantis, per dvejus metus dažniau komandos draugams padavinėjo rankšluosčius nei prasiveržimais ar tritaškiais draskė varžovų gynybą. mėgino patekti į NBA lygą, bandė įsitvirtinti „Chimki“ klube, bet nesėkmingai. Iš perspektyvaus krepšininko greitai tapo vidutinybe. Didžiąja dalimi – dėl dažnų traumų. Šilutiškis A.Jonušas, su kuriuo teko susidurti aikštėje, prieš ketvirtį amžiaus buvo talentingesnis už savo garsųjį kraštietį Mindaugą Timinską.

Kai Stepas Kairys vežė juos už Atlanto, A.Jonušas iškart gavo pasiūlymą, o M.Timinsko tada nekvietė nė vienas universitetas. Tačiau netikėtai Audrius nutarė likti Lietuvoje. Jis savo žaidimo stiliumi priminė Sergejų Jovaišą. Turėjo ilgas rankas, buvo gudrus žaidėjas, geras metikas, bet ilgainiui susirgo žvaigždžių liga, pasidavė vienadienėms pagundoms. Paskui jau ne kamuolį į krepšį krovė, o – sofas ir lovas Šilutės baldų kombinate.

E.Kavoliūnas turėjo bene geriausią metimą iškart po driblingo per visą Lietuvos krepšinio istoriją – pasivaręs kamuolį mokėjo itin staigiai sustoti ir žaibiškai išmesti kamuolį į krepšį. Ne tik išmesti, bet ir pataikyti.

Apsiginti nuo tokių atakų buvo velniškai sudėtinga. Ir pats tai savo kailiu ne kartą patyriau. Anykščių jaunučių, jaunių rinktinė, kurioms atstovavo Egidijus, dažnai duodavo į kaulus didžiųjų miestų komandoms.

Vėliau E.Kavoliūnas žaidė Kauno „Atlete“, bet patyrė žiaurų likimo smūgį – stiklo

šukėmis smarkiai susižalojo ranką. Po šios traumos nebeatsigavo.

Anykščių garbę tada gynė ir vidurio puolėjas E.Dailydė. Rimas Girskis pasikvietė jį į „Statybą“. Planas išugdyti gero lygio „centrą“ žlugo, kai paaiškėjo, kad efektingais perdavimais išsiskyręs E.Dailydė turi širdies ydą. Medikai širdį „paremontavo“, o po kurio laiko anykštėnas autoservise jau remontavo automobilius.

Kaukolė, Š.Jasikevičius ir „mamos sūnelis“ Martynas Andriuškevičius, Darius Pakamanis, Aidas Viskontas, Saulius Kuzminskas dar žaidžia, bet jau aišku, kad jie, kaip anksčiau buvo prognozuota, nebebus aukšto lygio meistrai.

NBA duonos ragavęs sudėtingo charakterio vyrukas M.Andriuškevičius dabar stato užtvaras kuklioje Lenkijos „Polpharma“ komandoje. Kalbama, kad dūmą mėgdavęs patraukti vidurio puolėjas anksčiau negarsėjo kaip sportinės drausmės geriausiai besilaikantis krepšininkas. Švelniai tariant.

Neigiamos įtakos 221 cm ūgio bokšto karjerai galbūt turėjo 2006 metais patirta sunki trauma. Jį sunkiai sužalojo komandos draugas iš dukterinės NBA lygos Dakotos „Wizards“ klubo. Amerikietis Awvee Storey kumščiu smogė lietuviui į galvą. Martynas patyrė smegenų sutrenkimą, jam įskilo kaukolė.

Kai komentuodavau Lietuvos krepšinio A lygos (dabar NKL) čempionato rungtynes, itin akylai stebėdavau Aido Viskonto žaidimą. Ir žavėdavausi. Didelis greitis, puikus driblingas abiem rankomis, geras aikštės matymas, sugebėjimas „iškišti“ efektingus

paslėptus perdavimus, itin taisyklinga metimo technika, solidus pataikymas. „Dainų dainelės“ konkurso dalyvis, gitara grojantis tuometis Klaipėdos „Naftos-Uni-Laivitės“ įžaidėjas kūrybingumo nestokojo ir aikštėje.

Buvęs šio klubo treneris Dalius Ubartas prognozavo, kad A.Viskontas bus panašaus lygio krepšininkas kaip Šarūnas Jasikevičius. Neatspėjo. Nors su kretingiškiu sutartį pasirašė Vilniaus „Lietuvos rytas“, šiame klube gynėjas taip ir neatsidūrė.

Tingumu Aido neapkaltinsi, bet kažko pritrūko. Tikriausiai įžūlumo aikštėje. Dabartinio Utenos „Juventus“ įžaidėjo A.Viskonto, kuriam greitai sukaks 29-eri, tobulėjimą sustabdė ir prieš ketverius metus patirta žiauri kojos trauma – lūžusi pėda.

Ką tik iš Ispanijos į Prienus persikėlęs 31 metų gynėjas D.Pakamanis savo geriausiais laikais priminė R.Šiškauską. Nepaprastai šoklus, staigus, plastiškas. Su Dariumi kontraktą buvo sudaręs Vilniaus „Lietuvos rytas“, bet jis sostinėje neįsitvirtino. Rungtyniavo Ispanijos ACB lygoje – Vajadolide.

Tai buvo karjeros viršūnė. Ko gero, pristigo sportinio pykčio ir juodo darbo.

Turėsime aukšto lygio „centrą“. Taip prieš dešimtmetį apie 211 cm ūgio Saulių Kuzminską kalbėjo visi. Tada 21-erių Saulius 2003–2004 m. sezone „Lietuvos rytui“ vidutiniškai pelnydavo po 10 taškų. Universalus vidurio puolėjas mokėjo žaisti ir baudos aikštelėje, galėjo pataikyti ir iš vidutinių nuotolių.

Optimizmas dėl šviesios „centro“ ateities išblėso greitai. Užkulisiuose kai kurie krepšinio specialistai kalbėjo, kad Saulius – „mamos vaikelis“, kad jam aikštėje trūksta agresyvumo. Su tuo pasiginčyti sunku.

18 | Sveikata

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

Įtarimų, kad žmogus serga mieloma, sukelia pakitusi kraujo cheminė sudėtis.

123rf nuotr.

Šios piktybinės ligos aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Nors šiuolaikinė medicina kol kas nepajėgi iki galo išgydyti mielomos, naujos kartos medikamentų bandymai suteikia vilties, kad šią ligą galima sėkmingai valdyti.

Antra pagal dažnumą kraujo vėžio liga mieloma:

Neišgydoma, bet suvaldoma Asta Cibienė Specialiai „15min“ iš JAV „Netrokštu gyventi ilgai, bet trokštu likusias savo dienas praleisti kokybiškai“, – sako Naujajame Džersyje gyvenanti amerikietė Paula Van Riper. Ji save vadina mielomos veterane – šia liga serga jau trylika metų.

Liga sugrįžo tris kartus Viskas prasidėjo, kai į šeštą dešimtį įkopusiai moteriai staiga pradėjo skaudėti šlaunikaulį. Pagalbos amerikietė kreipėsi į ortopedą, bet šis niekuo negalėjo padėti.

Situacija Lietuvoje •

Mieloma kasmet suserga apie 150 Lietuvos gyventojų, vidutinis ligonių amžius – 68 metai.

•

Remiantis Lietuvos vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2009 m. buvo užregistruoti 148 mielominės ligos atvejai (susirgo 89 moterys ir 59 vyrai), 2010 m. – 155 (susirgo 80 moterų ir 75 vyrai), 2011 m. – 147 (susirgo 90 moterų ir 57 vyrai).

Po išsamių tyrimų medikai paskelbė verdiktą: Paula serga mieloma, esant tokiai diagnozei vidutinė gyvenimo trukmė – pustrečių metų.

Gydymas buvo pradėtas nedelsiant. Moteriai buvo pakeistas klubo sąnarys. Po operacijos paaiškėjo, kad mieloma nebuvo išplitusi. Sužibo viltis, kad viskas baigsis laimingai. Tačiau po trejų metų mieloma sugrįžo. „Mano tyrimai buvo daug prastesni, nei jaučiausi“, – stebėjosi moteris. Pavyzdžiui, ji niekada nejautė nuovargio, o šis simptomas – dažnas mielomos palydovas. Medikai pasiūlė kelias gydymo taktikas. Paula

71-erių D.Wrightas kaulus pažeidžiančia mieloma serga jau devynerius metus, bet tai jam netrukdo bėgti maratoną.

A.Cibienės nuotr.

pasirinko kamieninių ląstelių transplantaciją. Per pusmetį kamieninės ląstelės jai buvo persodintos du kartus. Tai moteriai padovanojo dar penkerius gyvenimo metus.

2007-aisiais mieloma sugrįžo trečią kartą – paveiktas ligos lūžo stuburo slankstelis. Moteris atlaikė chemoterapiją ir spindulinį gydymą. Jai pradėti taikyti naujausi palaikomojo gydymo metodai – skirti vaistai, kurių veiklioji medžiaga – lenalidomidas – veikia imuninę sistemą ir neleidžia vystytis vėžio ląstelėms.

Vaistai sukėlė šalutinį poveikį – prasidėjo nemiga, skrandžio problemos, akyse liedavosi vaizdai. Tačiau Paula neturėjo

Sveikata | 19

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

kur trauktis – šalutinį poveikį slopino kitais medikamentais. Šiandien ji jaučiasi gana tvirtai, tačiau pabrėžia: kas tinka vienam, nebūtinai tiks ir kitam. „Mielomos gydymas labai individualus, be to, jis sparčiai tobulėja“, – tikina niūriausias medikų prognozes paneigusi moteris.

Maratonų žvaigždė 71-erių amerikietis Donas Wrightas savo šalyje yra tapęs kone nacionaliniu didvyriu. Garbaus amžiaus vyras jau įveikė 70 maratono trasų 50-yje JAV valstijų. Beveik visas – per pastaruosius devynerius metus.

Galbūt tai pernelyg nestebintų, jei ne vienas faktas: visus tuos devynerius metus Donas serga piktybine, kaulus pažeidžiančia liga – mieloma. „Gyvenimas su mieloma yra maratonas, o ne sprintas“, – šypteli vyriškis. Kaskart įveikdamas 42 km ir 195 m ilgio trasą D.Wrightas įrodo – jis pajėgus valdyti savo ligą. Ne egzistuoti įstrigus skausmo gniaužtuose, o gyventi taip, kaip norisi.

Netoli Mineapolio gyvenančiam Donui piktybinė liga smogė netikėtai – sportiškas vyras iki tol nejautė nė menkiausių jos simptomų. Gydytojai negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio. Tik tiek, kad įsisiautėjusi mieloma pažeis kaulus, jie gali lūžti dėl menkiausios traumos, Dono laukia ilgas gydymas ir bus gerai, jei jam pavyks pratempti kelerius metus.

Amerikiečiui buvo taikomi keli gydymo metodai. Tačiau nė vienas jų ligos nesustabdė. D.Wrightas griebėsi šiaudo – atsisakė tradicinės chemoterapijos ir sutiko dalyvauti eksperimentinio naujos kartos preparato pomalidomido bandymuose.

Mieloma gydoma etapais Jūratė Daubarienė, Panevėžio apskrities ligoninės gydytoja hematologė

„Nėra taip, kad žmogus susirgo ir iš karto gydomas pačiais naujausiais ir moderniausiais vaistais. Mieloma yra gydoma etapais. Gydymo standartai vienodi visoje Europoje, kadangi naudojame tuos pačius medikamentus. Žmonių kaulų čiulpuose gaminasi plazminės ląstelės. Sveikame kūne jų turi būti, bet nedaug. Kai jų kiekis gerokai viršija normą, tada jau vystosi mieloma. Plazminės ląstelės gamina didelį kiekį pakitusio baltymo, silpnėja imunitetas.

Nereikalingas baltymas kaupiasi kraujyje, trikdo kaulų čiulpų, inkstų veiklą, be to, ardomas pats kaulas. Nuo to, kaip smarkiai jis pažeistas, skiriasi gydymo taktika.

Pavyzdžiui, būna, kad vienoje kaulo vietoje atsiranda kaulinis defektas, bet kraujyje baltymo nėra daug. Tokiu atveju ta kaulo vieta pirmiausia švitinama ir tik po to skiriama chemoterapija.

Jeigu kraujyje nustatoma daug baltymo, spindulinis gydymas naudos neduoda.

Reikia skirti chemoterapiją, kuri sustabdytų piktybinių ląstelių plitimą. Vis dėlto visų jų nepavyksta išnuodyti – dalis ląstelių lieka gyvybingos. Tokiu atveju gali padėti kaulų čiulpų transplantacija. Iš apgydyto ligonio kraujo paimamos kamieninės ląstelės. Po to ligoniui skiriama didžiulė chemoterapijos dozė. Vaizdžiai tariant, laukas išdeginamas ugnimi, kad nebeaugtų piktžolės, ir į jį pilamos naujos sėklos – kamieninės ląstelės. Prigijusios jos gamina „sveiką“ kraują. Pastebėta, kad efektas būna didesnis, kai po vienos transplantacijos iš karto atliekama antra transplantacija.

Jeigu ir po to ligos nepavyksta stabilizuoti, skiriami naujos kartos vaistai. Bet tai sprendžia ne vienas medikas, o gydytojų konsiliumas.

Kai tik pradėjau dirbti, buvo sakoma, kad jaunesniems nei 80 metų žmonėms mieloma negresia. Bet dabar ligoniai jaunėja. Jauniausias mano pacientas – 49 metų. Vis dėlto mieloma šiais laikai gana sėkmingai gydoma, šios ligos paliesti žmonės išgyvena po dešimt metų.

O viena mano ligonė su mieloma sėkmingai kovoja jau trisdešimt metų.“

Šį preparatą tikimasi galutinai ištirti šiais metais.

Rizika buvo didelė, tačiau ji pasiteisino – jau penkerius metus vyro sveikatos būklė stabili. Tabletes jis geria kasdien, kartą per mėnesį apsilanko klinikoje atlikti tyrimų, nes Donas žino – mieloma gali bet kada sugrįžti.

Susirgo aštuonmetis berniukas Mielominę ligą galima sėkmingai gydyti sustabdant jos progresavimą, kontroliuojant simptomus ir pagerinant gyvenimo kokybę. Tačiau liga nėra visiškai išgydoma.

Nežinomos ir tikslios šios ligos priežastys. Manoma, kad įtakos turi ilgalaikis jonizuojančios spinduliuotės, teršalų poveikis žmogaus organizmui, virusai ar nusilpusi imuninė sistema. Retai būna, kad mielomine liga sirgtų keli šeimos nariai – tyrimų, patvirtinančių paveldimą polinkį į šią ligą, nėra.

Mieloma dažniausiai serga suaugę žmonės, sulaukę 50-ies ir daugiau metų.

Tačiau Brazilijoje neseniai nustatytas atvejis, kai šia liga susirgo aštuonmetis berniukas. Tai sukėlė didelį visuomenės ir medikų bendruomenės nerimą, ar mieloma nepradėjo jaunėti ir ar tinkamai jį gydoma tose šalyse, kurios nepajėgios įsigyti naujos kartos vaistų.

20 | Skelbimas NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min 15mi 15 5min n โ ข 20 201 2013 13 m. bala balandลพio andลพio 5 d.

KAUNAS

9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด VNHOELD YLHรฅฤ NRQNXUVฤ Pฤ QHVLDPV LรฅQXRPRWL NY P QDXMRMR NHOHLYLล WHUPLQDOR SULHVWDWR VWRJLQฤ V 1U W E HVDQฤ LRV 2UR XRVWR J .DUPฤ ODYD .DXQR UDM ODXNR NDYLQฤ V ฤ UHQJLPXL LU HNV SORDWDYLPXL 3UDGLQฤ NY P QXRPRV NDLQD /W SOLXV 390 SHU Pฤ QHVฤ .DUWX VX SDUDLรฅND NRQNXUVR GDO\YLV SULYDOR SDWHLNWL VLฤบORPฤ ODXNR NDYLQฤ V ฤ UHQJLPR NRQFHSFLMฤ W \ IRWR QXRW UDXND YL]XDOL]DFLMD DU EUฤ รงLQ\V SDWHLNLDPL VX DSUDรฅ\PX GRNXPHQWXV SDWYLUWLQDQฤ LXV NRQNXUVR GDO\YLR QH PDรงHVQฤ NDLS PHWล GDUER SDWLUWฤ YLVXRPHQLQLR PDLWLQLPR VULW\MH EHL NDG GDO\YLV WXUL WHLVฤ YHUVWLV YLHรฅRMR PDLWLQLPR SDVODXJล WHLNLPR YHLNOD GRNXPHQWXV ฤ URGDQฤ LXV MRJ NRQNXUVR GDO\YLV WXUL EHQW YLHQฤ WDUSWDXWL QLDPH RUR XRVWH YHLNLDQWฤ YLHรฅRMR PDLWLQLPR WDรฅNฤ GRNXPHQWXV SDWYLUWLQDQฤ LXV NDG NRQNXUVR GDO\YLV WXUL UHJLVWUXRWฤ SUHNฤ V รงHQNOฤ GRNXPHQWXV SDWYLUWLQDQฤ LXV NDG NRQNXUVR GDO\YLV \UD ฤ Y\NGฤ V ฤ VLSDUHLJRMLPXV VXVLMXVLXV VX PRNHVฤ Lล PRNฤ MLPX WXUL EฤบWL SDWHLNWDV 9DOVW\ELQฤ V PRNHVฤ Lล LQVSHNFLMRV LรฅGXRWDV GRNXPHQWDV DUED 9ฤ ร 5HJLVWUล FHQWUDVยด QXVWDW\WD WYDUND LรฅGXRWDV GRNXPHQWDV SDWYLUWLQDQWLV MXQJWLQLXV NRPSHWHQWLQJล LQVWLWXFLMล WYDUNRPXV GXRPHQLV LรฅGXRWDV QH DQNVฤ LDX NDLS OLNXV GLHQล LNL SDVLฤบO\Pล SDWHLNLPR WHUPLQR .RQNXUVR ODLPฤ WRMDL WDLS SDW SULYDOฤ V EH QXRPRV PRNHVฤ LR PRNฤ WL รงHPฤ V QXRPRV PRNHVWฤ YLHQฤ NDUW PH WXRVH Pฤ QHVLQฤ SURF DS\YDUWRV PRNHVWฤ LU PRNHVฤ LXV Xรง NRPXQDOLQHV EHL NLWDV MDP WHLNLDPDV DGPLQLV WUDFLQHV SDVODXJDV UDรฅWX VXGHULQWL ODXNR NDYLQฤ MH SDUGXRGDPล SUHNLล SURGXNWล DVRUWLPHQWฤ VX QXRPRWRMX JULHรงWDL ODLN\WLV QXRPRWRMR QXURG\Pล Gฤ O SDUGXRGDPล GUDXGรงLDPล SDUGXRWL SUHNLล SURGXNWล SDJDO VX QXRPRWRMX VXGHULQWฤ ODXNR NDYLQฤ V ฤ UHQJLPR NRQFHSFLMฤ LU SODQฤ ฤ UHQJWL ODXNR NDYLQฤ LU SUDGฤ WL YHLNOฤ SHU GLHQล QXR QXRPRV VXWDUWLHV SDVLUDรฅ\PR GLHQRV 3DUDLรฅNRV GDO\YDXWL QXRPRV NRQNXUVH UHQJLDPRV SDJDO P JUXRGรงLR G QXWDULPฤ 1U ร 'ฤ O 9DOVW\Eฤ V PDWHULDOLRMR WXUWR QXRPRVยด LU WHLNLDPRV LNL YDO DGUHVX NDE 9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด DGPLQLVWUDFLQLV SDVWDWDV 2UR XRVWR J .DUPฤ ODYD /7 .DXQR U 3UDGLQฤ ฤ QDรฅฤ O\Jล SDVNHOEWDP Pฤ QHVLล SUDGLQLDP QXRPSLQLJLล G\GรงLXL VX 390 SHUYHVWL ฤ 1RUGHD %DQN )LQODQG 3OF D V /7 EDQNR NRGDV .RQNXUVR GDO\YLR QHSDWHLNXVLR YLVล UHLNDODXMDPล GRNXPHQWล DU SDWHLNXVLR GRNXPHQWXV NXULH QHDWLWLQND NHOLDPล UHLNDODYLPล SDUDLรฅND QHEXV YHUWLQDPD ,NL SDUDLรฅNล SDWHLNLPR NRQNXUVR GDO\YLV SULYDOR SDQDLNLQWL ฤ VLVNROLQLPXV 9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด MHL WRNLล \UD 3DWDOSล QXRPRV NRPLVLMD UHPGDPDVL PLQฤ WR QXWDULPR QXRVWDWRPLV SRVฤ GรงLDXV YDO NDE 9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด DGPLQLVWUDFLQLDPH SDVWDWH 9DOVW\Eฤ V PDWHULDOLRMR WXUWR QXRPRV VXWDUWLV VX NRQNXUVR ODLPฤ WRMX EXV SDVLUDรฅRPD SDJDO 9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด SDUHQJWฤ VXWDUWLHV SURMHNWฤ VX NXULXR JDOLPD VXVLSDรงLQWL SDVNDPELQXV WHOHIRQX

9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด VNHOELD WDNVL ฤ PRQLล .21.856ฤ DSWDUQDXWL .DXQR RUR XRVWR NHOHLYLXV 5HLNDODYLPDL WDNVL ฤ PRQฤ PV 1H PDรงHVQฤ NDLS PHWล WDNVL SDVODXJล WHLNLPR SDWLUWLV )LNVXRWL NHOHLYLล YHรงLPR ฤ NDLQLDL $XWRPRELOLล SDUNH WXUL EฤบWL QH PDรงLDX NDLS WHFKQLรฅNDL WYDUNLQJล UDGLRร NXRWล QH VHQHVQLล NDLS P JDP\ERV DXWRPRELOLล 6WDQGDUWL]XRWD YDLUXRWRMล XQLIRUPD 9DLUXRWRMDL SULYDOR PRNฤ WL YDOVW\ELQฤ NDOEฤ LU XรงVLHQLR DQJOล NDOERV SDJULQGXV $XWRPRELOLล YDLUXRWRMDL NHOHLYLXL SDSUDรฅLXV WXUL LรฅGXRWL WDNVL NHOLRQฤ V NYLWฤ 3UDGLQLV WDNVL DXWRPRELOLล SDUNDYLPR .DXQR RUR XRVWH PRNHVฤ LR G\GLV /W SOLXV 390 SHU Pฤ QHVฤ .RQNXUVR PHWX EXV YHUWLQDPDV GDO\YLล DWLWLNLPDV NRQNXUVR Vฤ O\JRVH QXVWDW\WLHPV UHLNDODYLPDPV LU GDO\YLล SDVLฤบO\WL SDUNDYLPR PRNHVฤ LR EHL NHOHLYLล YHรงLPR WDULIล G\GรงLDL /DLPฤ WRMX EXV LรฅULQNWDV HNRQRPLรฅNDL JHULDXVLฤ SDVLฤบO\Pฤ SDWHLNฤ V GDO\YLV 6XWDUWLV EXV SDVLUDรฅRPD YLHQHULล PHWล ODLNRWDUSLXL VX JDOLP\EH DELSXVLX รฅDOLล VXVLWDULPX Mฤ SUDWฤ VWL GDU YLHQHULHPV PHWDPV .RQNXUVR SDVLฤบO\PDL SULLPDPL LNL P EDODQGรงLR G YDO DGUHVX NDE ,,, D 9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด DGPLQLVWUDFLQLV SDVWDWDV 2UR XRVWR J .DUPฤ ODYD /7 .DXQR U .RPLVLMD YDGRYDXGDPDVL NRQNXUVR Vฤ O\JRPLV SRVฤ GรงLDXV P EDODQGรงLR G YDO 9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด DGPLQLVWUDFLQLDPH SDVWDWH NDE 'ฤ O YLVล NRQNXUVR Vฤ O\Jล SDWHLNLPR LU SDSLOGRPRV LQIRUPDFLMRV NUHLSWLV WHO DUED H SDรฅWX UHQDWD#NXQ OW .RQNXUVR Vฤ O\JRV LรฅGXRGDPRV 9ฤ ร .DXQR DHURXRVWDVยด SDWHLNXV UDรฅ\WLQฤ ฤ VNDLWDQW IDNVX SDWHLNWฤ SUDรฅ\Pฤ 7RNV SUDรฅ\PDV WXUL EฤบWL JDXWDV QH Yฤ OLDX NDLS LNL P EDODQGรงLR G YDO

Skelbimai | 21

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

VILNIUS

Ieškote stabilaus darbo ir garantuoto atlyginimo?

Norite dirbti patogiomis sąlygomis?

Domina galimybė tobulėti?

Sėkmingai užsienio rinkoms gaminius siuvanti AB „Kauno Baltija“ plečia veiklą ir kviečia į savo komandą naujus darbuotojus. Šiuo metu siūlome darbą kvalifikuotiems siuvimo specialistams:

KONSTRUKTORIUI IR TECHNOLOGUI. UŽTIKRINAME: Ľ įdomų ir perspektyvų darbą; Ľ madingą gaminių asortimentą; Ľ puikias darbo sąlygas bei darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą; Ľ visas LR įstatymų bei bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytas socialines garantijas.

KREIPTIS: Gaižiūnų g. 4, Personalo tarnyba. Tel. 8650 5-28-87 El. paštas irenav@kaunobaltija.lt

Viena didžiausių siuvimo įmonių Kaune, dirbanti su užsienio partneriais, plečia veiklą ir kviečia prisijungti prie kolektyvo

KVALIFIKUOTUS SPECIALISTUS SIŪLOME DARBĄ: Ľ sukirpėjai (- ui), Ľ siuvėjoms (-ams),

Ľ modelių siuvėjoms (-ams), Ľ lygintojoms (-ams).

UŽTIKRINAME: Ľ įdomų, perpektyvų darbą; Ľ kartu su mada žengiantį siuvamų gaminių asortimentą; Ľ patrauklias darbo sąlygas bei darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą, siuvėjų uždarbis1300–2500 litų; Ľ darbą moderniais, šiuolaikiniais įrengimais; Ľ visas LR įstatymų bei bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytas socialines garantijas.

TEIRAUTIS: Gaižiūnų g. 4, Personalo tarnyba. Tel. 8650 5-28-87 El. paštas irenav@kaunobaltija.lt

Avinas. Jausmai liesis laisvai,

o jūs sieksite atkreipti į save dėmesį.

Trokštamas viršukalnes įveiksite, bet ne visiems patiks požiūris, kad tikslas pateisina priemones.

Jautis. Įsitikinę, kad neišmušė jūsų valanda? O gal ryžkitės prisipažinti apie šiltus jausmus tiems, kuriems juos puoselėjate? Rizikuokite, nes įspūdžiai bus nepamirštami.

Dvyniai. Netikėkite, jei jums sakys,

kad nuo jūsų elgesio ar požiūrio niekas nepriklauso. Priešingai – jūs ne tik galite, bet ir privalote rinktis, kur link pakreipti šių dienų įvykius.

Vėžys. Sąlyga paprasta: suderinkite tai, ką turite savyje švelnaus ir gležno, su nevaržomu aktyvumu ir entuziazmu. Dar geriau, jei, sutelkę jėgas, eisite išvien su partneriu.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Akušerė. Alsa. Ori. Įdėti. Timpanas. JAV. Dieta. Ašaka. Urna.

Alka. Kampas. Sabas.

Sen. Žemė. Penkios.

Sin. Punia. Pantai.

Balsiai. Aus. Iksas.

Antis. Oka. Siūs. Eta. Anot. Amen. Ašara. „Rama“.

Horoskopai

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

Skaidula. Publika.

Mirk. Vena. Kana. Šopenas. Nilas.

Oš. Erata. Askas.

Asta. Arina. Bei. Imsi. Kanopa. Ūta. Įsagas. Saikas. Kad. Ar. Lėja. Piesta.

Tema. Stakta.

Miau. Item. Gaiva.

Slėnis. Sana.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Kuo tikslingiau nukreipkite

Mergelė. Priešingos lyties atstovai

pastebės jus iš toli. Tai leis ne tik užmegzti įspūdingą ryšį, bet ir išspręs jūsų problemas. Žinoma, jei su ugnimi žaisite atsargiai.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Situacija dviprasmiška: menkutė smulkmena jums užvirs košę problemų arba apvers jūsų gyvenimą aukštyn kojomis. Be abejo – į gerąją pusę.

Skorpionas. Nuo jūsų pasirinkimo

priklausys, kokius vaisius ragausite.

Jei vis dar esate vieni – pasižvalgykite, o jei turite antrąją pusę – tapkite kartu nenugalima jėga.

Šaulys. Priešingos lyties būtybės ir

kiti gyvenimo džiaugsmai trauks jus ir nuginkluos. Tačiau nėra garantijų, kad bus ir antra šio azartiško bei aistringo filmo serija.

Ožiaragis. Pasistenkite, kad liepsnos, kurių nestigs namuose, jus tik šildytų.

Atmosferai pernelyg įkaitus, būtų sunku matyti tiesą. Užuot abejoję, pradėkite ką nors prasminga.

Vandenis. Nuotykių troškimas

vilios, o noras įsitraukti į jaudinančias pažintis nustums kitus planus į šalį.

Aistrų bus daugiau nei tikrų jausmų, bet argi tai problema?

Žuvys. Jūsų kišenės pasipildys ir

greitai ištuštės. Tas pats nutiks ir meilės fronte. Nepavyks kontroliuoti šio proceso. Tačiau lazda turi du galus: paklydimai leis geriau pažinti save.

Atsakymas: ŽAIBOLAIDIS

tiek šviesias, tiek slogias mintis viena kryptimi, kurią parodys jūsų antroji pusė. O jei neturite jos – atidžiai apsidairykite.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Ar skaitei 15min.lt?

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

15min.lt/finansai

15min.lt/sportas

15min.lt/kultūra

15min.lt/gazas.lt

Didesnė minimali mėnesio alga – vienetams, likusiems – sunkesnis darbas ir brangesnė duona

Žymiausias Lietuvos penkiakovininkų treneris ujamas iš sporto ir taps bedarbiu

Aktorių Gediminą Girdvainį ištiko širdies priepuolis?

Motociklininkė Indrė Senkutė: „Neįsivaizduoju savo gyvenimo be iššūkių“

www.15min.lt/s320720

www.15min.lt/s322552

www.15min.lt/s322540

www.15min.lt/s318763

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienį slėgis kils, įdienojus temperatūra pakils iki 3–5 laipsnių šilumos.

Naktį į sekmadienį šals iki 4–9, šiauriniuose rajonuose iki 10–13 laipsnių šalčio. Temperatūra dieną – 2–4 laipsniai šilumos. Pirmadienį orus jauks nuo Skandinavijos atkeliausiančio ciklono debesys – šlapdribą keis sniegas.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

-4 / 4

7

2

Madridas

11

Maskva

7

Panevėžys

3

2

Utena

-6 / 3 Kaunas

04-07 d.

-6 / 2 Panevėžys

-8 / 3 Utena

-3 / 3 Alytus

2

-9 / 3

2 Vėjas Šiaurės

04-06 d.

-5 / 2

-5 / 2

-3 / 2

-3 / 2

-10 / 2

-10 / 2

-8 / 3

-8 / 3

04-07 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

3

Londonas

2 -3 / 2

21

Berlynas

Šiauliai

04-06 d.

-3 / 2

Atėnai

2 Alytus 2

5–11 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

4

Oslas

6

Paryžius

9

Praha

6

Ryga

1

Roma

15

Stokholmas

6

Talinas

2

Varšuva

2

24 | LDK istorija Algirdo žmonos Julijonos palaikai gali ilsėtis Polocko Šv. Eufrosinijos vienuolyje.

Photosight.ru nuotr.

Darius Baronas LDKistorija.lt

Pagoniškos Lietuvos laikais viešajame politiniame gyvenime dominavo vyrai.

Dėsninga, kad XIII–XIV a. istorijos šaltiniuose neminimi daugumos Lietuvos valdovų žmonų vardai.

Daugiausia patikimų žinių turime apie karaliaus Mindaugo žmoną Mortą, kuri buvo krikščionė. Jai nemažai dėmesio skyrė riterių kultūros terpėje atsiradusi Eiliuotoji Livonijos kronika. Bet nieko nežinome nei apie Traidenio, nei apie Vytenio žmonas, o apie Gedimino sutuoktinę (ar sutuoktines) išliko tik miglota žinia jo paties laiške, kad Vilniuje ir Naugarduke pastatytose bažnyčiose pranciškonai turi melstis dėl „sūnų ir mūsų žmonų“ išganingos apsaugos. Tokiame skurdokame peizaže turime dar vieną išimtį – antrąją Algirdo žmoną Julijoną.

Algirdo korta galios žaidime Julijona gimė apie 1325 metus. Jos motina – Haličo kunigaikščio Jurijaus duktė Anastasija. Julijonos vaikystė nebuvo linksma.

1326 metais totoriai nužudė jos dėdę Dmitrijų, 1327 metais jie nusiaubė Tverės žemes, o 1339 metais nužudė tėvą Aleksandrą ir brolį Fiodorą.

Tuo metu totoriams uoliai tarnavę Maskvos kunigaikščiai buvo vis grėsmingesni Tverės kunigaikščių priešai. XIV amžiuje Maskvos kunigaikščių šeima pasižymėjo vienybe. Kaip tik jos stigo gausiai Tverės kunigaikščių giminei. Netekusi tėvo Julijona pateko į Maskvos kunigaikščio Semiono Išdidžiojo globą. Tai įvyko 1347 metais, kai šis vedė Mariją – vyresniąją Julijonos seserį.

1349 metais Julijonos gyvenime įvyko svarbus įvykis – jos rankos panoro Lietuvos valdovas Algirdas. Kodėl Algirdas pasirinko būtent Julijoną?

15min • 2013 m. balandžio 5 d.

Algirdo antroji žmona Julijona

Savo valandos sulaukusi našlė

Tie metai Algirdui ir kitiems lietuvių kunigaikščiams buvo nesėkmingi. 1348 metais lietuvių kariuomenė patyrė skaudų pralaimėjimą mūšyje su kryžiuočiais prie Strėvos upės. 1349 metais Haličą paveržė Lenkijos karalius Kazimieras III. Algirdo pastangos susimokyti su totoriais prieš Maskvą taip pat nuėjo vėjais – chanas Džanibekas pas jį atkeliavusį Algirdo pasiuntinį, didžiojo kunigaikščio brolį Karijotą, ir jo palydą suėmė ir perdavė tiesiai Maskvos kunigaikščiui Semionui.

Algirdo prašymai ir sidabro dovanos padėjo – valdovo giminaičiai ir kiti lietuviai buvo paleisti. Kitu žingsniu, mezgant Lietuvos ir Maskvos kontaktus, tapo Liubarto piršlybos pas Semioną, per kurias buvo prašoma kunigaikščio dukterėčios Olgos rankos.

Iškart po to „Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas atsiuntė savo pasiuntinius, kad jie nusižeminę prašytų didžiojo kunigaikščio Semiono išleisti už jo savo svainę, kunigaikštytę Julijoną“.

Semionas apie šį reikalą pranešė metropolitui Teognostui, klausė, ar galima taip daryti. Metropolitas atsakė teigiamai. Intriga kilo svarstant, ar galima už pagonio ištekinti krikščionę.

Pasirodė, kad galima. Algirdui Julijona buvo svarbi kaip Lietuvai draugiškai nusiteikusios Tverės kunigaikščių giminės atžala, turinti bent teorines paveldėjimo teises į pietvakarių Rusios žemes, dėl kurių lietuviai aktyviai konkuravo su lenkais ir vengrais. Šešiolikos vaikų motina Atvykusi į Lietuvą ir tikriausiai daugiausia laiko leidusi Vilniuje Julijona ilgam išnyko iš istorinių šaltinių. Algirdą žmona tikrai džiugino. Anot Jano Tęgowskio tyrimų, nuo 1351 iki 1375 metų Julijona savo vyrui padovanojo 8 dukteris ir 8 sūnus.

Daugiau įdomybių iš Lietuvos istorijos rasite nuskaitę šį kodą ldkistorija.lt

Tačiau, skirtingai nei ši valdovė, Julijona turėjo konkurentą. Tai didysis kunigaikštis Kęstutis, kuris nesiruošė taikstytis su tuo, kad jo įtaka Vilniaus dvare menksta.

Kai kilo konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio, Julijona nesvyruodama palaikė sūnų. Su Kęstučiu jos santykiai buvo blogi.

Algirdas Julijoną vedė siekdamas politinių tikslų.

Piešinys iš tinklalapio ldkviduramziai.lt

Ko gero, visi (žinomi) vaikai sėkmingai įveikė tais laikais ypač pavojingus pirmuosius gyvenimo metus. Tai rodo, kad jų motina turėjo geriausias sąlygas gimdyti ir auginti vaikus. Kaip ji juos auklėjo, sunku pasakyti, nes XV amžiaus lenkų kronikininko Jano Dlugoszo pasakojimai, esą visi jos sūnūs puoselėjo stačiatikių papročius, yra perdėti.

Skirtingai nei Algirdo vaikų iš pirmosios santuokos, Julijonos sūnų vardai – lietuviški. Tai rodo, kad jie buvo pagonys. Tik vėliau kai kurie sūnūs, jau suaugę ir gavę valdyti Rusios žemes, priėmė stačiatikių krikštą. Dukros, regis, taip pat buvo krikštijamos tik prieš ištekinant jas už vyrų krikščionių. Taigi Julijonos įtaka Algirdo dvarui buvo ribota, nepaisant XVI amžiuje atsiradusių legendinių pasakojimų.

Po Algirdo mirties Julijonos autoritetas tiek šeimoje, tiek tarptautinėje arenoje pastebimai išaugo. Jį galbūt galima lyginti su „karalienės motinos“ Elžbietos įtaka sūnui – Vengrijos karaliui Liudvikui I Didžiajam.

Stačiatikiško Lietuvos krikšto kampanija Kaip didelį Julijonos politinės įtakos ženklą istorikai linkę vertinti apie 1383 metus sudarytą sutartį su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi.

1626 metų dokumentų registre, atpasakojant Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Ivanovičiaus ir Julijonos Algirdienės susitarimą dėl Jogailos vedybų su Dmitrijaus dukra Marija, pažymima: „Didysis kunigaikštis turi jam atiduoti savo dukrą, o didysis kunigaikštis Jogaila turi būti jų valioje, priimti stačiatikišką krikštą ir apie savo krikščionybę paskelbti visiems žmonėms.“ Šios sutarties reikšmė perdėta. Sutartis sudaryta ne Jogailos, bet Julijonos vardu, todėl ji negalėjo būti Jogailą saistantis dokumentas. Tad neatsitiktinai neliko šios sutarties implikuojamų reiškinių pėdsakų.

Kita vertus, jei ši sutartis nėra maskvietiškas falsifikatas, ji rodo toli siekiančias Julijonos svajones dėl savo naujosios tėvynės. Tuo metu, kai brėško katalikiškos Lietuvos perspektyva, Julijona dar norėjo, kad jos vaikai ir visa Lietuva taptų stačiatikiais, kaip ir ji pati. Tokios viltys galutinai žlugo 1386 metais, kai Jogaila pasikrikštijo ir vedė Lenkijos karalienę Jadvygą. Julijonai neliko ką veikti Vilniuje, ji išsikėlė į Rusios žemes.

Manoma, kad paskutines dienas ji praleido Vitebske. Prieš metus atsirado naujų duomenų. Restauruojant Polocko Šv.

Eufrosinijos vienuolyno Viešpaties atsimainymo cerkvę rastas toks įrašas: „Kovą, šv.

Aleksijaus dieną, mirė didžioji kunigaikštienė Julijona.“ Kadangi metraščiai byloja, kad Julijona mirė 1391 metais, perskaičius šį įrašą paaiškėjo, jog ji žemišką kelionę baigė kovo 17 dieną. Taigi galbūt šiame vienuolyne palaidota Algirdo žmona?