15min savaitraštis 2013.04.19

Netektis

V.Šapranauskas nebesugrįš

BFL nuotr.

Vienas talentingiausių Lietuvos aktorių, televizijos reiškiniu vadintas V.Šapranauskas vakar namuose rastas miręs. Šiandien jam būtų sukakę 55-eri.

Teatro ir kino scenose, televizijos ekrane V.Šapranauskas buvo nepakartojamas, bet gyvenime jam vis mažiau norėjosi juokauti ir buvo vis sunkiau ištverti akistatą su savimi.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.14 (1295) • 2013 m. balandžio 19 d.

24 psl.

s Be apgalvoto imigracijos politikos Lietuvą po 10–20 metų ištiks demografinė katastrofa – pavirsime pensininkų šalimi.

Mokinys prieš mokytoją Balandžio 23-iąją turėtų paaiškėti, kas ateinančius dvejus metus vadovaus Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

Dėl posto užvirė intriguojanti kova: favoritu laikomam A.Kubiliui pirštinę metė konservatorių patriarchas V.Landsbergis.

3 psl.

Sportas

Kelias į karatė olimpą J.Kalinsko nuotr.

Nelietuvių Lietuva

Savaitės interviu

Atrastų talentų istorijų lobyną po praėjusios savaitės kovų pasaulio kiokušin karatė čempionate Vilniuje be vargo galėtų papildyti kiokušin karatė planetos čempionų O.Proco ir M.Čiuplytės (nuotr.) gyvenimo vingiai.

16–17 psl.

Kultūra

Jautis su Avino uodega A.Ufarto/BFL nuotr.

K.Vanago/BFL nuotr.

„Gimiau šių Zodiako ženklų sandūroje, todėl esu žemiškas. Jaunystėje galbūt atrodžiau neišlaikytas, bet man niekada netrūko pragmatiškumo“, – pasitikdamas 60-metį kalba aktorius ir režisierius K.Smoriginas.

18–19 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

21 PROC.

15min.lt apklausa Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Teisėsauga pūva nuo galvos

Kas geriausiai vadovautų konservatorių partijai?

Dabartinis pirmininkas A.Kubilius (5036) 21 proc.

Seimo narys V.Stundys (1630) 7 proc.

Europarlamentaras V.Landsbergis (5361) 23 proc.

Netinka nė vienas iš jų (11608) 49 proc.

49 PROC.

Apklausoje dalyvavo 23635 žmonės

23 PROC.

7 PROC.

Teismo procesas, kuriame buvę policijos vadovai bei operatyvininkai kaltinami nuslėpę informaciją apie D.Kedžio planuojamas žudynes, kasdien kelia vis didesnį šiurpą.

Pedofilijos byla geriau nei bet koks rentgenas atskleidė, kokia supuvusi, biurokratiška ir ginanti tik save, o ne Lietuvos piliečius, yra šalies teisėsauga. Nuo pačios apačios – Kauno policijos tyrėjų iki pačių viršūnių – policijos vadovų bei generalinio prokuroro. Įvairios komisijos ir teismai jau nustatė, kad Kauno policininkai bei prokurorai nemokšiškai reagavo į D.Kedžio skundus dėl neva tvirkinamos mergaitės.

Bet dabar aiškėja, kad ne ką geresni ir jų vadovai. Štai, paskaitykite portale 15min.lt skelbtų pranešimų iš teismo posėdžių antraštes. „Teisėjas stebėjosi, kodėl prokurorai nesusiejo L.Stankūnaitės sesers prašymo ją apginti su informacija apie D.Kedžio planuojamas žudynes“; I.Mikelionis: „Prokuratūrai buvo žinoma, kad rengiamasi nužudyti teisėją J.Furmanavičių“; „Policija prieš žudynes Kaune turėjo žinių, kad D.Kedys ieško ginklo“.

2009-ųjų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje televizijos laidos ir pagrindiniai šalies dienraščiai vieni per kitus skelbė šiurpius D.Kedžio pasakojimus, kaip pedofilai prievartavo jo mažametę dukrą.

Atrodo, būtų sunku rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie šią istoriją. Bet tik ne prokuratūros ir policijos vadovai, kurie teisme liudija prisiekę sakyti tik tiesą.

Savaitės dvikova

Patriarcho pavasaris Vytautas Landsbergis, dešimt metų stebėjęs, kaip įpėdinis Andrius Kubilius gadina jo įkurtą partiją, neiškentė ir nutarė: gana – pats sukūriau, pats ir sugriausiu. Kad tik Dievulis dar dvejus metus duotų.

Pareigūnai elgiasi kaip vilkai, pasiryžę vienas kitam perkąsti gerkles.

Rimo Valeikio pieš.

Skaitai pareigūnų liudijimus ir negali patikėti. Policijai ir prokuratūrai M.Žalimas iš anksto pranešė, kad D.Kedys planuoja žudyti, jo manymu, dukrą tvirkinusius pedofilus bei ieško ginklo. Pareigūnai net pradeda klausytis D.Kedžio pokalbių, bet nieko įdomaus neišgirsta. Tuo pat metu L.Stankūnaitė ir jos sesuo V.Naruševičienė skundžiasi bijančios D.Kedžio susidorojimo, bet nei policijos vadovams, nei pačiam tuometiniam generaliniam prokurorui A.Valantinui tai nepasirodo svarbu.

2009 m. spalio 5-ąją, kai Kaune nuaidėjo mirtini šūviai, tuometinis policijos vadovas V.Telyčėnas net nežinojo, kas tas D.Kedys. Į nusikaltimo vietą atvykęs jo pavaduotojas V.Račkauskas, kuris dabar teisiamas dėl to, jog nuslėpė informaciją apie D.Kedžio planus, irgi nežinojo ar apsimetė nežinąs, ką įtarti J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymu. Policininkus ant kelio užvedė tik laikraščius skaitęs ir televiziją žiūrėjęs tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas V.Barkauskas, pasiūlęs ieškoti D.Kedžio. Šis teismo procesas atskleidžia ne tik pasibaisėtiną teisėsaugos vadovų neprofesionalumą, aroganciją, biurokratiškumą, bet ir seną priešpriešą tarp Vilniaus ir Kauno prokurorų, tarp policijos bei Generalinės prokuratūros vadovų. Iš pareigūnų liudijimų galima spręsti: jie elgiasi kaip vilkai, pasiryžę vienas kitam perkąsti gerkles. Visuomenei iš tokios teisėsaugos nėra ko tikėtis.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės interviu | 3

15min • 2013 m. balandžio andžio 19 d.

Mokytojas prieš š mokinį Balandžio 23-iąją turėtų ų paaiškėti, kas ateinančius dvejus metus vadovaus didžiausiai opozicinei partijai artijai – Tėvynės Sąjungai-Lietuvos vos krikščionim krikščionims ms ms demokratams (TS-LKD).. Šiemet dėl posto užvirė neregėtai etų partijaii intriguojanti kova. 10 metų ų Andriuii vadovaujančiam 57 metų 0 metų Kubiliui pirštinę metė 80 as Vyta autas konservatorių patriarchas Vytautas bilių pa artijos Landsbergis, prieš A.Kubilių partijos vairą laikęs taip pat 10 metų. ja ir 52 m eų et Rinkimuose dar dalyvauja metų bett Seimo narys Valentinas Stundys, be jo galimybės vertinamoss prastai. tarė Laima Andrikienė 53 metų europarlamentarė ų kovos. jau pasitraukė iš rinkimų

A.Kubilius niekada neklysta V.Landsbergio misija Favoritu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimuose laikomas dabartinis vadovas Andrius Kubilius nesutinka su konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio žeriama kritika.

Vytautas Landsbergis mano, kad dar turi dvejus metus, per kuriuos bandytų pakeisti ne tik konservatorių partiją, bet ir Lietuvą. V.Landsbergis atsakė į portalo 15min.lt lankytojų klausimus.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

– Bet ar nėra tiesos V.Landsbergio žodžiuose, jog partija eina į nereikalingus kompromisus, prisitaiko prie aplinkybių?

– Esminiais klausimais elgiamės ryžtingai ir principingai.

Per pastaruosius ketverius metus principingi buvome energetinės nepriklausomybės klausimu – iki tol to nebuvo, taip pat principingi buvome stengdamiesi ištraukti valstybę iš gilios ekonominės krizės, todėl priimdami labai nepopuliarius finansinius sprendimus.

– Profesorius taip pat priekaištauja, kad partijoje per mažai galimybių reikštis jaunimui.

– Pirmiausiai reikia pasakyti, kad per praėjusius rinkimus turėjome daug jaunų savanorių, padėjusių rinkimų kampanijai, matėme daug jaunų rinkėjų, balsavusių už mus. Antakalnio apygardos Saulėtekio apylinkėje dar niekada nebuvau matęs tiek jaunimo, balsavusio už mane.

Taip pat matau visą grupę bręstančių ir augančių jaunų lyderių, kurie jau įgavo stiprų potencialą. Pavyzdžiui, Agnė Bilotaitė, Paulius Saudargas, Dainius Kreivys, Andrius Kupčinskas. Labai stipri jaunųjų konservatorių grupė su Adomu Bužinsku, kovojančiu už energetinę nepriklausomybę.

Džiaugiuosi, kad nemažai jaunų žmonių sutiko dirbti šešėlinėje Vyriausybėje, turime specialią Jaunųjų vanagų programą, kurios tikslas – auginti potencialius lyderius. Kartų kaita – vienas iš uždavinių, visa tai vyksta.

– Jūs ne kartą sakėte, kad partijoje turite labai daug ryškių asmenybių, tačiau kaip taip nutiko, kad neturite ką iškelti kandidatu prezidento rinkimuose?

– Mes turime daug asmenybių, kurios būtų puikūs prezidentai.

Neturiu jokių abejonių ir dėl Irenos Degutienės, Rasos Juknevičienės, jaunesnės kartos žmonių. Prezidentę Dalią Grybauskaitę rėmėme 2009 metų prezidento rinkimuose. Todėl diskutuodami dėl kitų metų prezidento rinkimų turime įvertinti visas aplinkybes.

– Dažnai kartojate Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus klaidas, tačiau jis jau kuris laikas yra vienas populiariausių politikų Lietuvoje. Galbūt neįvertinote priešininko?

– Naujoji Vyriausybė ir premjeras, palyginti su mūsų Vyriausybės darbo pradžia, dirba žymiai lėčiau. Žinoma, aplinkybės jiems palankesnės nei buvo mums.

Man atrodo, kad premjeras vengia lyderystės ir atidėlioja sprendimus svarbiais klausimais.

Man atrodo, kad dabartinė Vyriausybė stokoja idėjinio suvokimo, ką ji turi daryti. Aš tik galiu pakartoti praėjusią savaitę mirusios Margaret Thatcher žodžius: politikas, kuris rūpinasi tik savo populiarumu, tikrai nepasieks rezultato.

– Esate jau garbaus amžiaus. Ar tai nesutrukdytų stoti prie konservatorių vairo?

– Prieš mane – dvejų metų partijos pirmininko kadencija. Matau kai kuriuos dalykus, kuriuos norėčiau keisti. Tad neabejoju, kad dveji metai man yra įveikiami.

– Kodėl į pirmininkus nusprendėte kandidatuoti dabar – kur buvote anksčiau?

– Dabar padėtis politiškai ir dvasiškai yra dar blogesnė nei anksčiau. Praėjusį kartą, kai kandidatavo du solidūs žmonės, galėjo būti tam tikrų poslinkių, jei būtų laimėjusi Irena Degutienė. Nebuvo jausmo, kad ir aš turiu dalyvauti. O šį kartą pajutau, kad pasielgčiau neteisingai net nepasiūlęs alternatyvų.

– Nuolat kalbate, kad konservatorių partijoje reikia suteikti šansą jaunimui. Negi partijai taip blogai, jei apie jaunimą tenka kalbėti jums, 80-mečiui?

– Gal tai ir visai ne blogai, kad ne pats jaunimas balso reikalauja, bet kas nors, nepriklausantis jaunimui, kaip aš. Mano viltis – jaunoji karta, kuri subrendo nepriklausomoje, atviroje pasauliui Lietuvoje.

Daugelis jau pamatė pasaulio, atsivežė idėjų, klausia, kodėl pas mus negali būti tvarkomasi taip, kaip ten, kur jie studijavo. Jie pilni idėjų.

Norėčiau, kad kitaip, naujoviškai, europietiškai galvojančių būtų daug ir jie imtų vairą į savo rankas.

– Kritikuojate A.Kubilių, kad jam vadovaujant partija atitrūko nuo žmonių, tapo biurokratiška, gal net autoritariška, vertybes maino į politinę naudą. Bet kai jūs vadovavote konservatoriams, buvote kaltinamas tuo pačiu.

– Nenoriu kalbėti apie savo ar kieno nors kito blogas savybes. Man nėra jokio ūpo ginčytis dėl legendų apie save, tai ramiai atidedu į šalį.

Aš pamenu, koks aš buvau – buvau kritiškas kai kurių atžvilgiu, bet negali glostyti blogybių, kad tavęs neapkaltintų. Kodėl tu pasakei kritiškai? Pasakiau, nes mačiau, kad reikia.

„Kurie galėtų pabūti prezidentais, galime atrasti, bet ar jie būtų geri, geriausi iš galimų?“ J.Kalinsko nuotr.

J.Kalinsko nuotr.

– V.Landsbergis padėtį partijoje lygina su stovinčiu vandeniu. Gal profesorius padėtį mato kitaip nei jūs, o galbūt TS-LKD iš tiesų reikia pokyčių?

– Aš kitaip supratau profesoriaus priekaištus, ne taip vertinu jo žodžius.

Mano manymu, partijoje labai daug galimybių diskutuoti, svarstyti nuveiktus ir nenuveiktus darbus, padarytas klaidas.

Labai daug jaunų profesionalų ateina į partiją. Vanduo gal tik iš išorės atrodo stovintis, bet iš tiesų gyvybės partijoje yra labai daug.

„Mes turime daug asmenybių, kurios būtų puikūs prezidentai.“

– A.Kubilius viešai pareiškė, kad konservatoriai per artėjančius prezidento rinkimus turėtų remti dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Ką manote jūs?

– Kas yra tinkamas kandidatas? Kurie galėtų pabūti prezidentais, galime atrasti, bet ar jie būtų geri, geriausi iš galimų? Ar juos turime remti vien todėl, kad mūsiškis?

– Socialdemokratų vadovas A.Butkevičius laikytas silpnu politiku, bet tapęs premjeru jis tapo vienu populiariausių. Ar jis jums neatrodo stipresnis priešininkas, nei manyta?

– Ar tai priešininkas, kurį reikia nugalėti, kasdien puldinėti? Visiems pasitaiko pasakyti ką nors keisto, nelogiško. Lemia svarbiausi sprendimai, atsakai į svarbiausius išmėginimus. A.Butkevičiui dar neteko tokių išmėginimų.

– Kodėl stojote ginti Neringą Venckienę ir ar nemanote, kad tai buvo didelė klaida?

– Jeigu man situacija kelia klausimų, kai kas nepatinka, aš ir pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N.Venckienės partiją. O kad N.Venckienė įkūrė partiją, ar per ją kažkas inicijavo, iš karto pasakiau, kad jos klaida, kad tikslas – suskaldyti dešiniuosius. Ir iš dalies tai pavyko, koks 100 tūkst. balsų, jeigu jie būtų likę mūsų pusėje, tai galbūt ir A.Kubilius toliau būtų premjeras.

Komentaras

4 | Visuomenė

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

BFL nuotr.

Kuo kvepia 52 mln. Lt? Prieš tris mėnesius, kai buvo sustabdytas „Klaipėdos naftos“ paskelbtas suskystintų dujų terminalo dujotiekio statybos konkursas ir kai konservatoriai savo išlavinta uosle šiame sprendime iškart užuodė „Gazprom“ kvapą, A.Kubilius, pamenu, pareiškė, kad konkursas gali būti specialiai žlugdomas valstybinių institucijų rankomis.

Tuo jis lyg ir leido suprasti, kad pasibaigus jo premjeravimui Lietuvą ėmė valdyti „Gazprom“.

Tos rusofobiškos paranojos kontekste viename iš savo komentarų tada klausiau, ar negali būti taip, kad politikai ir kai kurie mano kolegos žiniasklaidoje, virkaudami apie viską pasiekiančias „Gazprom“ rankas, taip iš esmės tik bando dangstyti kitą kvapą, kurio konservatoriai dažniausiai neužuodžia: saviškių protegavimo, kitaip tariant, buitinės korupcijos. Šią savaitę, kai Apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo kovo 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leido „Klaipėdos naftai“ atnaujinti konkursą, tapo aišku, kad buvau iš esmės teisus.

Nes jau žinome, kad ne dabartinė Vyriausybė, ne konkursą sustabdžiusi Viešųjų pirkimų komisija ir ne „Gazprom“ buvo kalti dėl to, kad vienas svarbiausių Lietuvos energetinių projektų tris mėnesius nejudėjo iš vietos. Kaltųjų reikia ieškoti ne Maskvoje, o tarp saviškių. Tarp tų, kurie likus porai savaičių iki konkurso pabaigos nusprendė pakeisti konkurso sąlygas, taip tikriausiai tikėdamiesi pritaikyti jas tiems, kurie tą konkursą turėjo laimėti.

Tai yra, „saviškiams“.

Laikinai buvo pavykę, ir reikia tik džiaugtis, kad tos valstybinės institucijos, kurias A.Kubilius skelbė dirbant „Gazprom“, sugebėjo pasiekti, kad konservatorių taip užjaučiamų „saviškių“ sėkmė buvo tik trumpalaikė.

Kol A.Kubilius ir konservatorių kariauna uodė, iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas, valstybės institucijos sutaupė 52 mln. litų.

Atnaujinus konkursą, pirminėmis jo sąlygomis, jį laimėjo Vokietijos bendrovė „PPS Pipeline Systems“, o tie, kuriems tiko pakeisto konkurso sąlygos – „Kauno dujotiekio statybos“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ konsorciumas – liko su ilga nosimi. Šiaip jau džiūgauti dėl to, kad Lietuvos bendrovės pralaimi konkursus užsieniečiams, gal ir nereikėtų, nes tai galbūt reiškia mažiau darbo vietų ir mažiau pinigų Lietuvai. Tačiau kalbant apie šį atvejį, būčiau labiau linkęs džiaugtis nei liūdėti, net nepaisant to, kad dujotiekio statybos pradžia buvo atidėta mažiausiai trims mėnesiams.

Mat kai konkursą buvo laimėję „saviškiai“, jų pasiūlyta dujotiekio statybos kaina buvo 167 mln. litų, o konkursą po sustabdymo atnaujinus, jį laimėjusi Vokietijos bendrovė įsipareigojo dujotiekį pastatyti už 115 mln. litų.

Taigi, kol A.Kubilius ir visa konservatorių kariauna, padedami kai kurių vadinamųjų „žurnalistų“, uodė, iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas, valstybės institucijos per tris mėnesius Lietuvai sutaupė 52 mln. litų, kuriuos, priešingu atveju, būtų sėkmingai pasiėmę „saviškiai“. Tikriausiai pasidalindami su tais, kurie taip stengėsi, kad būtent jie tą konkursą laimėtų.

Dabar dar būtų gerai išsiaiškinti ir įvardyti tuos, kurie pretendavo į dalybas. Čia tikriausiai galėtų padėti ir A.Kubilius, nes konkursas buvo pradėtas dar anos Vyriausybės valdymo laikais.

Juk gerai būtų, kad visi aiškiai žinotume, kuo kvepia tie 52 mln. Lt.

Nelietuvių Lietuva: kas joje gyvens?

Ekonomistas Artas DeFehras siūlo būdą, kaip iš migracijos išpešti naudos

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Be apgalvotos imigracijos politikos Lietuvą po 10–20 metų ištiks demografinė katastrofa – pavirsime pensininkų šalimi.

Tokią niūrią prognozę skelbiantis Lietuvoje verslą turintis Kanados ekonomistas Artas DeFehras siūlo remtis savo gimtinės patirtimi – tuštėjanti Kanados Manitobos provincija ėmė vilioti jai naudingus užsieniečius. Rezultatas pranoko lūkesčius – nedarbas ėmė trauktis ir net per krizę buvo gerokai mažesnis nei šalies vidurkis.

Harvardo verslo mokyklą baigęs ir solidžia tarptautine patirtimi galintis pasigirti kanadietis žino, ką šneka. Jis buvo iniciatyvos, kuria amžių sandūroje siekta pritraukti imigrantų į minėtąją provinciją, idėjinis lyderis. Daugiau nei prieš dešimtmetį A.DeFehras tapo Trišalės komisijos nariu, ilgus metus priklausė Pasaulio ekonomikos forumui, kone pusę amžiaus plėtoja baldų gamybos verslą. „Jei jums rūpi, kad mažėja gyventojų, turite galvoti, ką daryti, – savaitraščiui „15min“ sakė A.DeFehras. – Žmonės kraustosi į miestą, todėl gyventojų skaičių gali išlaikyti nebent Vilnius. Bet jei žmonės toliau

„Sakykime, atsivešite daug rusakalbių iš Rytų Europos.

Taip grįšite atgal – bus lietuviakalbiai ir rusakalbiai.“ emigruos, ir Vilnius, ir Kaunas ims mažėti. Išlįs socialinės problemos – nieko naujo nevyks, universitetai mažės… Šaliai, per 20 metų praradusiai kone trečdalį žmonių, dar po 10–20 metų gresia nelaimė. Lietuva nebebus tiek įdomi, kad žmonės norėtų čia gyventi, ji taps pensininkų vieta.“ Neseniai mūsų šalyje lankęsis ekonomistas teigė jau pastebėjęs tokių požymių – jo įsteigtame Lietuvos krikščioniškajame koledže Klaipėdoje ėmė mažėti studentų.

Neprotinga likti uždariems Pasak A.DeFehro, migracijos politika turės didžiulės reikšmės naujųjų Europos Są jungos narių, sunkiai

konkuruojančių ekonominiu ir demografiniu patrauklumu, ateičiai. Politikams sunku reguliuoti gimstamumą ir mirtingumą, o atsivėrus sienoms ir vis stiprėjant globalizacijai nebeįmanoma reguliuoti gyventojų judėjimo.

Valdžia nebent gali kontroliuoti imigraciją ir stengtis, kad šalis taptų patrauklesnė piliečiams ir šiems rečiau kiltų noras išvykti. „Lietuva praranda žmones, ypač 15–30 metų amžiaus. Žmonės keliaus tai šen, tai ten, bet neprotinga galvoti, kad jie, daugelį metų praleidę užsienyje, būtinai sugrįš“, – pažymėjo A.DeFehras.

Ką jis pasakytų lietuviams, kurie nelaukia imigrantų, baimindamiesi prarasti darbo vietas ir nenorėdami gyventi greta kitokio tikėjimo ar išvaizdos žmonių? „O ką sakytumėte lietuviams, kurie kraustėsi į Čikagą?“ – klausimu atsakė svečias.

A.DeFehras siūlė pamąstyti, kaip Lietuva, netaikydama apgalvotos imigracijos politikos, atrodys po 10, 20 ar 40 metų. Alternatyvų esą nebėra – išsivysčiusioms šalims neprotinga užsidaryti ir likti „grynoms“. Imigracijos negalima nei įjungti, nei išjungti, kada panorėjus – reikia programos šimtui metų, nes dabartiniai atvykėliai susilauks vaikų ir anūkų, kurie taip pat įsilies į visuomenę.

Nukelta į 6 psl.

Gyventojų tik mažėja 1989 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln.

670 tūkst. žmonių. Vėliau jų skaičius augo ir 1992 m. pradžioje buvo užfiksuota daugiausiai – 3 mln. 706,3 tūkst.

Nuo tada gyventojų ėmė vis mažėti. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. šalyje gyveno 3 mln. 487 tūkst. žmonių, 2006 m. – 3 mln. 280 tūkst., praėjusių metų pradžioje – 3 mln. 8 tūkst. Tačiau jau pernai mūsų nebeliko nė trijų milijonų. Naujausi duomenys rodo, kad dabar Lietuvoje gyvena 2 mln.

970 tūkst. žmonių.

>>>

A.DeFehras įspėja, kad Lietuvai, per 20 metų praradusiai kone trečdalį žmonių, dar po 10–20 metų gresia nelaimė.

I.Gelūno nuotr.

6 | Visuomenė

Lietuvos valdžia kol kas negalvoja, kaip emigruojančius jaunus žmones pakeisti reikalingais specialistais.

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

BFL nuotr.

>>>

Atkelta iš 4 psl.

nei visoje šalyje ir nekilo, nepaisant augančios imigrantų bendruomenės bei prasidėjusios krizės.

Pašnekovas pritarė, jog programa atrodo kiek diskriminacinė. Esą visur imigrantai diskriminuojami – atsižvelgiama, ar turi išsilavinimą, užtektinai pinigų, sunkvežimio vairuotojo pažymėjimą ir pan. Manitoboje vienas svarbiausių atrankos kriterijų buvo gebėjimas integruotis. Pavyzdžiui, kinams mielesni buvo didmiesčiai, kur jau gyveno didelės jų bendruomenės, o Vinipege puikiai pritapo filipiniečiai, nors tiek vieni, tiek kiti yra iš Azijos.

„Žlugus SSRS jums viskas pasikeitė taip greitai, tarytum patyrėte šoką. Norite tapti didesnės visuomenės dalimi. Kaip tai įgyvendinsite – galvodami ir planuodami ar atsitiktinai, atsiveždami laikinų darbuotojų?

Ar jie būtų geriausi imigrantai? – retoriškai klausė A.DeFehras. – Išmokite kitų pamokas ir klaidas. Kuo greičiau pradėsite dirbti, tuo bus geresnis rezultatas.“ Imigrantus priėmė svetingai Kaip vieną kūrybingos imigracijos politikos pavyzdžių A.DeFehras siūlo programą, įgyvendintą Kanados Manitobos provincijoje.

730 tūkst. gyventojų turintis jo gimtasis Vinipegas yra jos sostinė ir aštuntas pagal dydį šalies miestas.

Kanados viduryje esančioje provincijoje pagrindinė ūkio šaka – žemdirbystė, kitos – transportas, kasyba, miškininkystė, energetika ir turizmas.

Manitoba sulaukė daug imigrantų 1870– 1930 metais, mažiau – po Antrojo pasaulinio karo. Dėl šalto klimato Manitoba imigrantams nebuvo patraukli, be to, pradėjo mažėti gimstamumas, vis daugiau žmonių, ypač jauni ir išsilavinę, ėmė kraustytis į ekonomiškai labiau išsivysčiusius regionus.

Manitoba ėmė tuštėti, joje ėmė trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Tuomet buvo sukurta Provincijos kandidatų programa (angl. Provincial Nominee Program) tinkamiausiems imigrantams atsirinkti.

A.DeFehras juokėsi, jog Manitobos sostinėje Vinipege šalčiau nei Lietuvoje – tarytum Sibire. Bet 1998 metais parengta programa imigraciją į Manitobą padidino 500

proc., beveik visi liko gyventi ir sėkmingai išmoko anglų kalbą. Provincijoje įsikūrė daugybė meniškos sielos ir verslių žmonių. Šalies valdžia to net nesitikėjo – abejota, kad ši ir panašios provincijos galėtų pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, išlaikyti juos ir nesulaukti neigiamų socialinių padarinių.

Darbo vietų nesumažėjo Manitoba susitarė su federaline vyriausybe, kad galės pati pasirinkti, kuriuos emigrantus norėtų įsileisti. Ji sukūrė savotišką savybių ir įgūdžių vertinimo sistemą. Taškų buvo galima gauti už atitinkamą išsilavinimą, anglų ir prancūzų kalbų žinias, provincijoje jau įsikūrusius artimus giminaičius ir pan. Kriterijai padėjo atsirinkti ne tik reikalingus, bet ir integruotis gebančius darbuotojus.

Šalies lygiu taikoma programa buvo orientuota į išsilavinimą, bet daugelio atvykėlių diplomai nebuvo pripažįstami, todėl gydytojams tekdavo vairuoti taksi. O Manitoba daugiau dėmesio skyrė įgūdžiams, diplomai ir kalbos žinios nebuvo svarbiausi veiksniai. Vertinant galimus imigrantus didžiausios reikšmės turėjo konkretus darbo

„Šaliai, per 20 metų praradusiai kone trečdalį žmonių, dar po 10–20 metų gresia nelaimė.“ pasiūlymas. Tai reiškė užtikrintą pragyvenimo šaltinį. Papildomais taškais buvo įvertinama sėkminga profesinė patirtis, darni šeima, aktyvus dalyvavimas mokyklos ar bendruomenės veikloje, ryšiai su Kanadoje jau įsikūrusiomis šeimomis, bendruomenėmis, etninėmis ir religinėmis grupėmis – tai rodė, kad žmonės lengviau integruosis.

Nuo 1985 metų imigracija į Kanadą pradėjo sparčiai augti, o į Manitobą kraustėsi ne tiek daug užsieniečių. „Tradicinių“ imigrantų provincija kasmet sulaukdavo po 3–4 tūkst., o atsirinktųjų 2010 metais buvo 12 tūkst. Įdomu, kad nedarbo lygis Manitoboje visą šį laiką buvo gerokai mažesnis

Vokietijos politika žlugo Prieš pradedant įgyvendinti šią programą buvo ištirta, ar Manitobos visuomenė sutiktų priimti būrį užsieniečių. Provincija pasirodė esanti svetingiausia iš kelių tirtų – gal kad daugelis gyventojų yra imigrantai ar jų palikuonys. Buvo stengiamasi, kad atvykėliai nesugriautų nusistovėjusios gyvenimo tvarkos – vietos žmonės galėjo juos atstumti ne dėl kitos tautybės ar rasės, bet, pavyzdžiui, dėl nusikalstamumo ar nenoro dirbti.

A.DeFehras sukritikavo Vokietijos gastarbeiterių (atvykėlių darbininkų) programą – po karo tūkstančiai žmonių atvyko atstatyti sugriautą šalį. Tikėtasi, kad po kurio laiko užsieniečiai keliaus namo, todėl niekas nesirūpino juos integruoti.

Dauguma išties grįžo, bet turkai, gimtinėje turėję mažiau galimybių, nusprendė likti.

Daugelis jų iki šiol turi Turkijos pasus ir ne visi moka vokiškai. „Be integracijos plano rasis trys getų kartos, žmonės nesijaus šalies dalimi ir tai virs ilgalaike problema. Vokietija daugiau imigrantų nenori, nes tai esą blogai. Taip, nes jie galbūt blogai tvarkėsi“, – žėrė kritiką A.DeFehras.

Anot jo, Vokietijoje žlugo ne daugiakultūriškumo, o dvikultūriškumo politika. „Iš tiesų žlugo dvikultūriškumas. Vieną didelę visuomenę sunku integruoti į kitą, lengviau turėti dešimt skirtingų ir sukurti įvairovę. Tai yra iššūkis Lietuvai. Sakykime, atsivešite daug rusakalbių iš Rytų Europos. Taip grįšite atgal – bus lietuviakalbiai ir rusakalbiai. Čia visada gyvens rusų, bet gal geriau būtų įsileisti kitokių žmonių, kitaip tik sustiprinsite vieną grupę. Jei bus įvairesnių visuomenių, jos turės tapti kuo nors kitu“, – siūlė migracijos ekspertas.

Lietuvoje nėra strategijos dr. Karolis Žibas, Etninių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas „Europos Sąjungos narių imigracijos politika panaši – tam tikra prasme diskriminacinė. Kiekviena šalis imigracijos politiką dažniausiai formuoja ne pagal žmogaus teisių, o pagal saugumo ir ekonominį principus. Valstybės siekia pritraukti aukštos kvalifikacijos žmones, tą daro ir Lietuva.

Skirtumas nebent tai, kad daugumoje šalių, įskaitant mus, imigracijos politika yra centralizuota, įgyvendinama valstybės, o ne savivaldybių lygmeniu.

ES vietos lygmeniu įgyvendinamos imigrantų integracijos programos.

Lietuvoje ilgalaikės imigracijos politikos strategijos apskritai nėra, turime tik

administracinį leidimų dirbti ir gyventi išdavimo aparatą.

Visų pirma reikėtų kalbėti apie ilgalaikę valstybės imigracijos politiką, o paskui galima galvoti apie atskiras savivaldybes.

Leidimai išduodami pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą. Tam tikros kvalifikacijos žmonės gali atvykti, kiti – ne. Taigi yra darbo imigracijos politika.

Tuomet dažnai seka šeimų susijungimas – darbuotojų šeimų imigracija.

2007 m. ekonominės imigracijos reguliavimo strategijoje ir Imigracijos politikos gairėse yra identifikuotos keturios prioritetinės kilmės šalys ir regionai – Ukraina, Baltarusija, Moldova bei Pietų Kaukazas. Prioritetas teikiamas kultūriškai artimoms šalims.

Bet jei norime pritraukti kvalifikuotos darbo jėgos ir apibrėžiame kilmės šalis, tai prieštarauja viena kitam. Jei nori kvalifikuotų darbuotojų, kilmės šalis turėtų būti nesvarbi. O jei išskiri kilmės šalis, apriboji save pritraukiant valstybei reikalingus žmones.“

8 | Pasaulis

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Bankų tramdytojai Jurgita Lapienytė Specialiai „15min“ iš Strasbūro j.lapienyte@15min.lt

Jei bankas uždirba pelno, jį pasidalija jo akcininkai. Jei bankas griūva – nuostolius dengia valstybė. Taip yra Lietuvoje, tokia sistema galioja ir Europoje. Tačiau europarlamentarai giriasi radę būdą, kaip sumažinti bankininkų apetitą bei priversti juos mokėti už savo klaidas. „Jau nuo kitų metų sausio 1-osios bankai bus stipresni. Bankininkams bus nustatytos premijų lubos, galios griežtesni kapitalo reikalavimai, kad, prireikus, krizę įveikti būtų lengviau. Be to, bus skatinamos investicijos ir dėl to augs ekonomika“, – skelbia Europos Parlamentas, šią savaitę vykusios sesijos metu pritaręs bankų kapitalo ir rizikos ribojimo reikalavimams.

Sumažės premijos Naujos taisyklės nustato bankininkams premijų lubas. Premija negalės būti didesnė nei metinė bankininko alga. Išskirtiniais atvejais premija bus lygi dvejų metų bankininko atlyginimui. Tiesa, tam turės pritarti dauguma akcininkų. „Tai, ką darome šiandien, yra svarbus momentas. Turime pasirūpinti, kad finansų sektoriuje būtų laikomasi tam tikrų reikalavimų. Žinome, kad dažniausiai būtent dėl atlyginimų bankai imasi didelės rizikos, todėl nustatome santykį tarp premijos ir fiksuoto atlyginimo“, – sakė Europos Parlamento narys Philippe‘as Lambertsas. Šis reikalavimas galios visoms kredito institucijoms, investiciniams bankams.

Jam itin priešinosi britai – premijų ribojimas esą neturi nieko bendra su bankų stabilumu.

Tiesa, bankai taip pat nepėsti. Europarlamentarė Vicky Ford spėja, kad dėl nurėžtų premijų bankininkų pajamos nesumažės – tiesiog bus padidinti vadovaujančio personalo atlyginimai.

Jos kolegos Europos Parlamente Godfrey Bloomo teigimu, bankininkai rizikas prisiima visai ne dėl galimų premijų, bet dėl to, kad žino – politikai padarys viską, kad išgelbėtų sistemiškai svarbų banką. „Štai kodėl bankai elgiasi būtent taip.

Jie gali tik laimėti“, – europarlamentaras pabrėžė, kad geriausiu atveju bankininkas gaus didelę premiją, blogiausiu – jam nieko neatsitiks.

Kai kurie europarlamentarai teigia, kad premijų apskritai nereikėtų mokėti tiems bankininkams, kurių valdomos finansų institucijos patiria nuostolius.

padidinti dar 1–3 proc. Taip siekiama pasiruošti galimoms ateities krizėms, kad indėlininkai ir kreditoriai galėtų pinigus pasiimti nedelsdami.

Tiesa, kiek švelnesni kapitalo reikalavimai galios tiems bankams, kurie skolina smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip ketinama skatinti ekonomiką.

Bankai taip pat privalės jau nuo kitų metų pateikti Europos Komisijai savo finansines ataskaitas. Nuo 2015 metų šios ataskaitos turėtų būti viešos.

Europos Parlamentas kuria taisykles, kad bankininkų klaidų nereikėtų taisyti mokesčių mokėtojų pinigais.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Daugiau kapitalo Už naujus reikalavimus pasisakę Europos Parlamento nariai vis kartojo, kad bankai, vos uždirbę pelno, skubėdavo jį padalinti akcininkams. Jiems buvo rekomenduojama turėti daugiau kapitalo, tačiau formaliai reikalavimus jie vykdė, todėl darė, ką norėjo.

V.Ford pabrėžė, kad gerai veikiantys bankai yra gyvybiškai svarbūs, tačiau griūvančių bankų gelbėjimo kaina – nežmoniškai didelė.

G.Bloomas: „Milijardai yra prarasti ir nė vienas bankininkas neatsidūrė kalėjime. Tai yra tikra gėda.“

„Jie yra vieta, kur žmonės jaučiasi saugiai, jie padeda ekonomikai skatindami investicijas. Labai svarbu, kad yra daug skirtingų stiprių bankų. Tačiau, kai bankai griūva, pasekmės būna labai labai brangios.

Mes pasimokėme – net ir griūvantys maži vietiniai bankai gali turėti globalių pasekmių. Aš nenoriu, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų gelbėjami bankai. Tai yra labai brangu“, – sakė V.Ford.

Dabar bankų kapitalas turi sudaryti 8 proc. pagal riziką įvertintų aktyvų. Šis rodiklis nesikeis, tačiau turtas turės būti kokybiškesnis. Iki šiol tik 2 proc. turto turėjo būti aukščiausios kokybės. Palaipsniui šis rodiklis bus padidintas iki 4,5 proc.

Ne visi europarlamentarai ir šią taisyklę sutiko entuziastingai. Nyderlandų atstovas EP Auke Zijlstra kolegoms aiškino – svarbiausia yra gera bankų priežiūra, o formalus kapitalo reikalavimas prastai valdomam bankui nepadės. „Kapitalo rezervo reikalavimas yra geras dalykas, bet geras bankas ir taip turi tą kapitalo rezervą, todėl yra iliuzija galvoti, kad šis susitarimas išgelbės prastai valdomus bankus. Mes turime užtikrinti geresnę bankų valdyseną ir taip užkirsti kelią krizėms“, – sakė A.Zijlstra.

Jis piktinosi, kad bankams negalioja taisyklės, kuriomis vadovaujasi kitas verslas: „Jei bankai netinkamai valdomi, jie turėtų bankrutuoti, o jų valdybos pirmininkai turėtų būti atleisti. Kodėl bankams taikomos kitokios taisyklės?“ Naujos taisyklės paveiks visus Europos Sąjungoje veikiančius bankus – apie 8200.

Sistemiškai svarbiems bankams (kurie sudaro didelę šalies BVP dalį ir jų griūtis smarkiai atsilieptų ekonomikai, – red. past.) bus taikomi dar griežtesni kapitalo rezervo reikalavimai – jie papildomai turės rezervą

Skeptiški britai Europos Parlamente šią savaitę lankęsis Suomijos premjeras Jyrki Katainenas vis kartojo – Europos integraciją užgožė krizė, žmonių baimės netekti darbo, senti skurde: „Per finansų krizę turėjome priimti sudėtingus sprendimus, dėl to nacionalizmas ir populizmas kelia galvą. Nerimauju, kad užsisklęsime savyje, kai reikia atsiverti.“ Jam pasirodė nesuprantama, kodėl Europos Šiaurė ir Pietūs yra supriešinami, kai visos ES narės turėtų stengtis padėti viena kitai.

Nors reikalavimai bankams ir buvo patvirtinti, skeptikų balsai Europos Parlamente skambėjo garsiai.

Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Davidą Cameroną, anksčiau pareiškusį, kad britai gali palikti Europos Sąjungą, pakeitė Didžiosios Britanijos atstovas Europos Parlamente G.Bloomas.

Naujausias žinias iš viso pasaulio rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pasaulis „Sistema tikrai yra netinkama. Bankai gali skolinti pinigus, kurių jie neturi. Sugrįžkime į XIX amžiaus vidurį, tuomet JAV buvo nuspręsta, kad bankų veikla yra nusikalstama. Mes rengiame teisės aktus, bet gali būti, kad jie nėra mums tinkami“, – kalbėjo G.Bloomas.

Jo teigimu, jokie abstraktūs reglamentavimai neišgelbės Europos finansų sistemos. „Bankininkus, kurie iššvaisto milijardines sumas, reikia tiesiog traukti baudžiamojon atsakomybėn. Milijardai yra prarasti ir nė vienas bankininkas neatsidūrė kalėjime. Tai yra tikra gėda. Turime naudotis realiais, veikiančiais įstatymais, o ne abstrakčiu reglamentavimu“, – sakė Didžiosios Britanijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį į centrinių bankų vaidmenį – būtent jie turi būti atsakingi už komercinių bankų nesėkmes. „Pinigų spausdinimas irgi yra sukčiavimas dabartinėmis aplinkybėmis, todėl turime įkalinti kai kurių centrinių bankų atstovus. Centriniai bankai yra susidėję su biurokratais ir todėl į kalėjimus juos visus!“, – karščiavosi G.Bloomas.

10 | Mokslas

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Kiek jaunuolių rinktųsi tiksliuosius mokslus, jei žinotų, kad turės už ką gyventi?

Lengvasvoris diplomas Lietuva pirmauja ES pagal studentų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, tačiau kai prabylama apie kvalifikuotą, specializuotą darbo jėgą, pradedama gręžiotis į užsienį. Ar ne todėl, kad kai kurie gauna diplomus universiteto suolą trynę ne dažniau nei bažnyčios?

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Šiais mokslo metais dirba ar yra dirbę 40 proc. bakalauro ir net 70 proc. magistro pakopų studentų. Tačiau daugumos jų darbas su studijuojamais dalykais neturi nieko bendro – jauni žmonės tiesiog siekia užsidirbti, kad galėtų išgyventi.

Vienus studentus, dar studijuojančius pirmame kurse, bendrovės verbuoja pradėti dirbti, kitiems tenka laukti, kol baigs visą laiką suryjančius mokslus. O ir dėstytojų požiūris į dirbančius studentus nevienodas.

Už nelankymą bausdavo skolomis Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mus, filologus, dėstytojai už paskaitų ir ypač seminarų nelankymą bausdavo griežtai: praleidai daugiau nei tris seminarus per semestrą – gauni skolą. Pasiteisinimas buvo tik vienas – pažyma apie ligą.

Nemokamai perlaikyti egzamino negalėjai. Tai reikšdavo, kad mokėsi ir už skolą, ir už mokslą kitą semestrą, o dar ir stipendijos negausi.

Dėstytojai, ypač vyresni, pabrėždavo, kad studentai turi būti motyvuoti mokytis

R.Belevičius: „Įmonės jaučia didžiulį informatikos specialistų stygių. Potencialūs darbdaviai tiesiog prašosi pas mus į paskaitas.“

VU Chemijos fakulteto ketvirtakursės – abi Indrės – nedirba, nes visą laiką atima studijos.

J.Kalinsko nuotr.

ir pirmiausia įgyti išsilavinimą, o jau tada eiti dirbti. Visų seminarų, o kartais ir paskaitų lankomumą jie žymėdavo. Dėl to dirbti tekdavo laisvu nuo paskaitų metu.

Studijuojant magistro pakopoje skolomis niekas neskalpuodavo, tačiau derinti darbą ir mokslus buvo labai sunku.

Todėl mums keistai atrodė tie studentai, kurie dirbdavo visu etatu, paskaitų beveik nelankydavo, bet gaudavo labai gerus pažymius. Tarp tokių buvo būsimieji verslo vadybininkai, žurnalistai, ekonomistai, istorikai, IT specialistai.

Jei dėl per lengvų studijų neretai pašiepiami humanitarai turi tiek daug mokytis, kas tuomet vyksta tiksliųjų mokslų srityje?

Laboratorinis veja laboratorinį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros doc. dr. Saulius Mickevičius pasakojo, kad tiksliuosiuose moksluose yra privalomi laboratoriniai darbai. Studentas, neatsiskaitęs nors vieno laboratorinių darbų komplekso,

negali laikyti to dalyko egzamino. „Dirbant visu etatu, ypač jei tas darbas dienos metu, neįmanoma baigti mokslų.

Būna du trys dalykai, kuriuos besimokant reikia atlikti laboratorinius darbus. Kiekvienas jų turi po 8–10 laboratorinių darbų.

Taigi beveik kiekvieną savaitę vien laboratoriniai darbai trunka šešias valandas“, – pasakojo S.Mickevičius.

Sankcija už paskaitų nelankymą ir neatsiskaitytus darbus – neprileidimas prie egzamino, t.y. dalyko skola. „Nuo laboratorinių darbų niekur nepabėgsi“, – šyptelėjo Fizikos katedros docentas. Šiam dėstytojui tenka dirbti su pirmo, antro ir trečio kurso studentais. Jo teigimu, bandančiųjų derinti studijas ir darbą yra vienetai. Studentai pradeda dirbti tik ketvirtame kurse. „Ir tai ne visu etatu, daugiausia ketvirtadaliu etato“, – pridūrė S.Mickevičius.

Informatikai verbuojami paskaitose Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas habil. dr. prof. Rimantas Belevičius pasakojo, kad daug studentų pradeda dirbti nuo antro kurso: „Mūsų požiūris į tai dvejopas: džiugu, kad mūsų specialybės yra paklausios, bet iš kitos pusės – studijos kenčia.“ Paklaustas, kaip įmanoma baigti sudėtingus mokslus, jei daug laiko praleidžiama darbe, dekanas paaiškino: „Paskaitų lankyti neprivaloma. Studentai sugeba mokytis savarankiškai, tuo labiau, kad daugelio dalykų metodinė medžiaga yra internete. Išeina ne visai dieninės, o pusiau neakivaizdinės studijos. Rezultatams, aišku, tai turi įtakos. Studentai dabar turi konkrečių tikslų, nebenori mokytis abstrakčių dalykų. Taigi visapusiško išsilavinimo ir negauna.“ R.Belevičius neslepė: paskaitų praleidinėjimo fakultetas negali vertinti griežtai. „Jei visus studentus mėtytume lauk,

Mokslas | 11

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Populiariausi – socialiniai mokslai Lietuvos aukštųjų mokslų asociacijos duomenimis, pernai daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų per bendrąjį priėmimą pasirašyta į ekonomiką, mediciną, teisę, transporto inžineriją, programų sistemas, multimediją ir kompiuterinį dizainą, statybos inžineriją, veterinarinę mediciną ir politikos mokslus.

2012-aisiais stojantys į universitetus pirmu numeriu sąraše dažniausiai žymėjo mediciną, ekonomiką, teisę, politikos mokslus, kūrybines industrijas, teisės ir muitinės veiklą, odontologiją, psichologiją, transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą.

Pirmakursiai Tomai, VU studijuojantys geologiją, teigia, kad dirba ne vienas jų bendrakursis. Tiesa, ne pagal specialybę.

J.Kalinsko nuotr.

Dirba ne pagal specialybę Studentai Lietuvoje dirba ne pagal specialybę, darbo vietą renkasi priversti aplinkybių – tokius rezultatus atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, net 70 proc. dirbančių bakalauro ir magistro pakopų studentų mano, kad jų darbas yra nesusijęs arba tik iš dalies susijęs su pasirinkta studijų sritimi.

Pusė jų teigia darbą radę dėl asmeninių pažinčių. Tokia pat dalis dirbančių studentų sako, kad mielai pakeistų darbo vietą į labiau susijusią su studijomis ar pomėgiais, jei tai leistų finansinės galimybės. Poreikį užsidirbti kaip pagrindinę įsidarbinimo priežastį nurodė beveik visi apklausos dalyviai.

Apklausos duomenimis, šiuo metu dirba arba šiais mokslo metais yra dirbę 40 proc. bakalauro ir 70 proc. magistro pakopos studentų. Trys ketvirtadaliai dirbančių bakalauro pakopos studentų teigia, kad jų darbas su studijomis nesusijęs. Dirbančių magistro pakopos studentų rodikliai kiek geresni – 40 proc. apklausoje dalyvavusiųjų teigia, kad dirba pagal studijuojamą specialybę.

Vos 3 proc. dirbančių studentų darbo vietas susikūrė patys.

Internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 800 studentų.

Skaičiai 2011 m. kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą.

Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo.

2011-aisiais tūkstančiui 20–29 metų amžiaus gyventojų teko 19,2 aukštojo mokslo gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų specialisto.

2012 m. aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijo 18 890 žmonių, aukštąjį neuniversitetinį – 12 633. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

jų paprasčiausiai neturėtumėme! O mes suinteresuoti turėti daug studentų“, – paaiškino dekanas.

VGTU, kaip ir VDU, už laboratorinius darbus privaloma atsiskaityti. Bet VGTU galioja taisyklė: jeigu iki nustatyto termino studentai nespėja atlikti praktinių darbų, universitetui moka baudą. Anot dekano, tai labai veiksminga.

R.Belevičius pasakojo, kad iš jo fakulteto studentų daugiausia dirbančiųjų yra tarp informatikų: „Visos įmonės šiuo metu jaučia didžiulį informatikos specialistų stygių. Potencialūs darbdaviai tiesiog prašosi pas mus į paskaitas, kviečia į gamybinę praktiką ir po to siūlo netgi apmokyti, kad tik gudresni studentai eitų pas juos dirbti.“ Tiesa, taip yra tik su informatikais, o kitų specialistų stygiaus nėra. Fizikos, chemijos ir matematikos studijas pasirinkusių studentų situacija, anot dekano, kitokia.

Jie paskaitas lanko uoliau. „Matyt, studijų metais jie dar nėra pajėgūs dirbti“, – svarstė R.Belevičius.

Dirbti trukdo moksliniai atradimai Kalbinant apie skirtingų specialybių studentus ryškėja vis kitoks paveikslas. Štai prie Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto sutiktos dvi chemiją studijuojančios ketvirtakursės – abi Indrės – nedirba, nebent per atostogas. Priežastis paprasta – didelis užimtumas, o per paskutiniuosius metus dar ir baigiamąjį bakalauro darbą reikia parašyti. „Ateiname ryte, išeiname vakare. Būna, kad sėdime universitete nuo aštuonių iki aštuonių“, – viena per kitą pasakojo Indrės.

Paklaustos, iš ko tuomet gyvena, merginos vienbalsiai atsakė, kad finansiškai aprūpina tėvai. Viena studenčių dar pridūrė, kad padeda ir būsimas vyras.

Vis dėlto kai kurie merginų bendrakursiai dirba. Tačiau jie arba praleidžia paskaitas, arba dirba vakarais. Keliems pavyko įsidarbinti fakulteto laboratorijoje. Studenčių žiniomis, nėra nė vieno visu etatu dirbančio chemijos studento.

Daug laiko atimantys mokslai nė vienai iš merginų nenusibodo – jos laimingos dėl savo pasirinkimo. Viena Indrė dirba su poliuretanu ir jo mobilizavimu, fermentų aktyvumo tyrimu, o kita – su genų transfekcija.

Dėstytojai neuja dirbančiųjų Kitaip kalbėjo du pirmakursiai Tomai, tame pačiame universitete studijuojantys geologiją. Vaikinai papasakojo, kad jų kurse dirba ne vienas. Tiesa, ne pagal specialybę.

Paaiškėjo, kad tarp stojančiųjų populiariausia buvo socialinių mokslų sritis – ją rinkosi net 47 proc. Lietuvos abiturientų.

Gerokai atsiliko biomedicinos (18 proc.) ir technologijos (13 proc.) mokslai. Humanitarinių mokslų sritį rinkosi 10 proc. stojančiųjų, fizinių – 7 proc., meno – 5 proc.

Tarp stojusiųjų į kolegijas – panašiai: socialinių mokslų sritis domino 45 proc. stojančiųjų, technologijos mokslų – 27 proc., biomedicinos – 21 proc. Menui liko 5 proc., fiziniams ir humanitariniams mokslams – po procentą.

Vienas iš Tomų taip pat dirba – pagal individualią sutartį. Jo uždarbis tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų. Tačiau atlyginimo pragyvenimui nepakanka – vaikiną dar turi paremti tėvai.

Būsimieji geologai pasakojo, kad neturi griežto paskaitų grafiko, yra daug laisvo laiko, dauguma dėstytojų leidžia atsiskaityti tada, kada patogu studentams, tik laboratoriniai darbai – šventas dalykas. Todėl ir paskaitų, net tie, kurie dirba, daug nepraleidžia. „Sakyčiau, labai malonu, kad dėstytojai palankiai žiūri į dirbančiuosius, nuo pirmo kurso negąsdina, kad neatsiskaičiusiems bus „šakės“, – džiaugėsi darbą su studijomis derinantis Tomas. „Socialinių mokslų studentus, tarp kurių labai didelė konkurencija, dėstytojai gali spausti mokytis ir nepraleidinėti paskaitų.

O mūsų situacija kitokia, nes konkurencija nedidelė, visos vietos – valstybės finansuojamos“, – dėstė studentai.

Vaikinai pasakojo, kad jų bendrakursiai dirba naktinius arba tokius, kurie „nesipjauna su paskaitomis“, darbus. Paklausti, ar įmanoma baigti geologijos studijas dirbant visu etatu ir beveik nelankant paskaitų, studentai spėjo, kad taip. „Pažįstu vieną vaikiną, kuris jau trečiame kurse, nors dirba visą dieną ir paskaitas lanko minimaliai. Galima savarankiškai studijuoti. Svarbiausia ateiti į atsiskaitymus ir laboratorinius darbus“, – pasakojo dirbantis studentas Tomas.

14 | Sportas

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Geležiniai vartų sargai Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Georgijus Alaverdašvili, Evaldas Razulis, Nerijus Valskis „SMScredit.lt A lygoje“ įvarčius muša vieną po kito. Jų pavardės linksniuojamos dažniau nei dviejų vartininkų, kurie šiemet dar nepraleido įvarčio.

Armantas Vitkauskas iš Vilniaus „Žalgirio“ savo vartus sausus saugo jau septynias su puse valandos. Pakruojo „Kruojos“ vartininkas Maris Eltermanis, šiemet dukart tikrintas 11 metrų baudiniais – puspenktos valandos. Nuo tada, kai užėmė vietą tarp virpstų, šie vartų sargai atremia viską, kas skrieja į jų pusę.

Pirmuosius du „SMScredit.lt A lygos“ čempionato turus ir A.Vitkauskas, ir M.Eltermanis stebėjo iš šalies. „Žalgiris“

čempionato startą praleido, nes taip lėmė tvarkaraštis, o antrajame ture Vilniaus komandos vartus gynė Aivaras Bražinskas, nes A.Vitkauskas gydėsi piršto traumą. „Ta trauma buvo nemaloni, bet nei fiziškai, nei psichologiškai ji manęs nepaveikė, – prisiminė sezono vartininkas. – Per treniruotes vartuose nestovėjau savaitę – tai nėra ilgas laikotarpis.“ Antrojo turo rungtynėse „Žalgiris“ namuose pralaimėjo Klaipėdos „Atlantui“, A.Bražinskui buvo parodyta raudona kortelė, rungtynėse su „Šiauliais“ į vartus grįžo 24 metų A.Vitkauskas ir liko juose iki dabar.

M.Eltermanis nežaidė pirmose trejose „Kruojos“ rungtynėse. „Pirmas praleidau, nes praėjusio sezono pabaigoje buvau gavęs rau-doną kortelę, – pasakojo ir lietuviš lietuvišškai kalbantis latvis. – Tiksliai nežinojome, ar nuobauda perkeliama į kitus metus, klubas nenorėjo rizikuoti ir neįtraukė mano pavardės į protokolą.“ Šanso 31-erių vartininkui teko laukti iki penktojo turo. Pirmąsias dvejas rungtynes „Kruoja“ laimėjo, o trečiose Panevėžio „Ekranas“ į Mindaugo Malinausko vartus pasiuntė kamuolį šešis kartus. Ar šis fiasko lėmė trenerių sprendimą keisti vartininką? „Nežinau“, – papurtė galvą M.Eltermanis.

atrodė, kad kamuoliui nėra kur skristi, tik į vartus.“ Prieš „Sūduvą“ Pakruojo komanda laimėjo, iš „Žalgirio“ gniaužtų išplėšė – kitaip nepavadinsi – tašką.

Komanda, apie kurios finansines bėdas prieš porą savaičių trimitavo visa Lietuva, turnyro lentelėje lieka trečia. „Aš tokioje situacijoje atsidūriau pirmą kartą, – dabar, kai padėtis pagerėjo, prisimena M.Eltermanis. – Buvo du variantai: arba dar labiau susitelkiame, arba subyrame. Pavyko nesubyrėti.“ nesubyrėti.

A.Vitkauskas žaidžia komandoje, kuri jokių problemų už aikštės ribų neturi, o jos ambicijos – auksas ir ne mažiau. Rezultatyvumu „Žalgiris“ kol kas neprilygsta kitoms pirmaujančioms komandoms, bet ginasi geriau už visus varžovus.

A.Vitkausko 450 minučių atkarpa be praleisto įvarčio – ilgiausia šį sezoną „SMScredit.lt A lygoje“. „Tokios „sausų“ rungtynių serijos per mano karjerą dar nebuvo“, – neslėpė vartininkas.

Latvio šou Marijampolėje Nulių gausa praleistų įvarįv čių grafoje, ko gero, mam toma net labiau nei A.Vitkauskas kai kuriose rungtyrung nėse. Pats v vartininkas ne nebūtų prieš kitokį kit įvykių scen scenarijų: „Man sm smagiau žaisti, kai turiu daug darbo.“ Pa Panašiai svarsto svarst ir M.Elterma M.Eltermanis, kuris negali skųstis nei v varžovų žo vų puolėjų noru n jam įmušti, įm muš ušti, nei – po rungtynių su „ „Sūduva“ S duv – Sū aistruolių dėmesiu dėmesiu. iu. Vi iu Virtu-

Futbolo lyga – ir internete „SMScredit.lt a lygoje“ – dar vienas startas. Šiandien, penktadienį, pradeda veikti elitinės šalies futbolo lygos interneto svetainė alyga.lt.

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

Nuo šiol futbolo mėgėjai apie Lietuvos pirmenybes galės sužinoti viską naršydami vieną portalą – stebėti tiesiogines rungtynių transliacijas, rasti išsamią statistiką, mačų aprašymus, susipažinti su komandomis ir žaidėjais, perskaityti „SMScredit.lt A lygos“ įvykių komentarus, interviu su futbolininkais ir treneriais.

Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Pastaruosius keletą metų A lyga neturėjo nuolat atnaujinamos svetainės. Nuo šiol ši informacinė spraga bus užpildyta.

Internete A lyga šiemet startavo vėliau nei aikštėse dėl objektyvių priežasčių.

Naujoji lygos organizacinė struktūra įteisinta tik kovo mėnesį, todėl laiko svetainės kūrimui ir paleidimui buvo labai mažai.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

NEMOKAMAS.

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

Skirtingos aplinkybės „Jam turbūt lengviau“, – spėjo vienintelis Pakruojyje likęs legionierius, kai išgirdo, kad „sausas“ šį sezoną yra ne tik jis, bet ir A.Vitkauskas. „Žalgirio“ vartininkas su tokia nuomone nesiginčija: „Mūsų varžovai daug progų nesukuria – vieną kitą per rungtynes.

Gerai ginamės, bendras darbas lemia gerą rezultatą.“ M.Eltermanis apie ramybę vartuose gali tik pasvajoti. Du 11 metrų baudiniai, „Sūduvos“ Marijampolėje ir „Žalgirio“ Panevėžyje atakų škvalas – visa tai latviui teko pajusti savo kailiu. „Man sunkiausios buvo rungtynės Marijampolėje, – neslepia M.Eltermanis. – Lygiosios su „Žalgiriu“ – labiau visos komandos nuopelnas. Nors mums tada ir sekėsi – „Žalgiris“ neįmušdavo net kai

M.Eltermanis – nepramušama siena varžovų puolėjams.

J.Petrulio nuotr.

alioje erdvėje mirgėjo 11 metrų baudin baudinio, kurį latviui neįmušė Marijampolės komandos lyderis Rafaelis Ledesma, vaizdo įrašas.

Kol R.Ledesma rengėsi smūgiui, vartininkas pasisuko į kamuolį šonu ir ėmė manevruoti vartų linija originaliu šokio žingsniu, atrodytų, net nekreipdamas dėmesio į „Sūduvos“ brazilą. „Treniruotėse Maris kartais panašiai pasimaivo, bet per rungtynes tai matėme pirmą kartą“, – teigė „Kruojos“ puolėjas Nerijus Astrauskas.

Netikėtas M.Eltermanio elgesys išmušė iš vėžių R.Ledesmą taip, kad kamuolys nuskriejo per orą metrų nuo virpsto. „Mačiau ne vieno R.Ledesmos baudinio įrašą. Žinojau, kad reikia jį sutrikdyti. Ar pavyko? Jo paties derėtų klausti“, – šyptelėjo latvis.

Šiuolaikinio alaus kokybė tikrinama iki 100 kartų Donatas JANKUS

Atsikratykime senų mitų ir kartu ženkime į naujos aludarystės amžių – su tokia žinia šiandien pirkėją sutinka „Utenos alus“. Moderniausia Baltijos šalyse darykla pakvietė visus stebėti alaus gamybos kelią: atvažiavę į Uteną pamatysite, kad į butelius ir statines alus pilamas tik daugybę kartų patikrinus jo kokybę.

Pasak „Utenos alaus“ daryklos vadovo Mariaus Šveistrio, šiandien lietuviškas alus sulaukia lygiai tiek pat apkalbų, kiek pagyrų. „Žmonės prisiklauso gandų ir mitų, kurie sklinda iš lūpų į lūpas. Mes sakome – jei jau laikome save alaus šalimi, kurioje kiekvienas yra alaus ekspertas, sužinokime, kaip jis iš tiesų gaminamas ir skleiskime teisingas žinias apie jo kokybę“, – komentuoja jis.

LEMIA TECHNOLOGIJOS IR GEROS ŽALIAVOS Daugiau nei 100 mln. litrų alaus per metus išverdančios „Utenos alaus“ daryklos atstovas pabrėžia, jog šiandien alaus kokybę lemia technologijos. Jos į aludarystės amatą įsiveržė ne tik dėl to, kad patenkintų išaugusį alaus vartojimą. Naujausi moksliniai atradimai ir įranga naudojama siekiant patenkinti alaus gėrėjų lūkesčius – kiekviename to paties pavadinimo alaus butelyje ar bokale rasti nepakitusį skonį.

Nors per šimtmečius alaus gamyba ištobulėjo, alaus sudedamosios dalys liko tos pačios. Tai – natūralios žaliavos: apyniai, salyklas, mielės ir vanduo. Visų jų kokybės kontrolė taip pat turi lemiamą reikšmę.

Vanduo turi būti tyras, tinkamos struktūros, be pašalinių priemaišų ir kvapo. „Mūsų aludariams pasisekė, nes darykla įsikūrusi šalia Aukštaitijos nacionalinio parko. Prieš dešimtmečius čia išgręžėme daugiau nei 200 m gylio gręžinį, kuris siekia ledynmečio laikų grunto sluoksnį – po juo telkiasi itin švarus vanduo iš Šventosios-Upininkų baseino“, – pasakoja M. Šveistrys. Būtent šiuo gręžiniu, nesusiliesdamas su oru, vanduo kasdien atkeliauja į alaus daryklą.

SALYKLAS, APYNIAI IR MIELĖS – IŠ GERIAUSIŲ Senovėje tradiciškai aludariai patys augindavo miežius – dar vieną alaus gamybai svarbią žaliavą, iš kurios gaminamas salyklas. Tačiau jie turėjo skirti

„Naujausi moksliniai atradimai ir įranga naudojama siekiant patenkinti alaus gėrėjų lūkesčius – kiekviename to paties pavadinimo alaus butelyje ar bokale rasti nepakitusį skonį.“ Utenos daryklos archyvo nuotr. daug dėmesio laukų priežiūrai, kad derlius būtų kokybiškas.

koncentracijai aluje nustatyti (20° C) ar jam subręsti tinkamam šalčiui.

Šiuolaikiniai aludariai šį darbą patiki tiems, kurie išmano jį geriausiai – specializuotoms salyklo gamybos įmonėms. „Utenos alus“ bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis, įsikūrusiomis Lietuvoje ir užsienyje, garsėjančiomis savo salyklo kokybe. Nepaisant to, siekiant geriausio rezultato, atvežtas į daryklą salyklas yra dar papildomai valomas ir tik tada malamas.

Kiekvienas alaus žingsnis tikrinamas „Utenos alaus“ darykloje veikiančioje itin modernioje laboratorijoje. Jau nuo salyklo atkeliavimo į daryklą čia kontroliuojami būsimo alaus parametrai – jo klampumas, stiprumas, išskiriamo anglies dvideginio kiekis, spalva, kartumas ar skaidrumas. Esant reikalui, alaus mėginiai siunčiami ir nepriklausomai laboratorijai Strasbūre.

Toliau alaus virimo kelyje – laikas kruopščiai atrinktiems apyniams. Jie atkeliauja iš skirtingų pasaulio regionų, kuriuose jiems sunokti gamta yra palankiausia. Galiausiai, fermentacijos procese į rūgstantį alų dedamos mielės, perkamos iš patikimiausios vietos – Pasaulinio mielių banko.

ALUS PRIŽIŪRIMAS LABORATORIJOSE „Turbūt nebūtų malonu žinoti, kad į jūsų geriamą alų kas nors buvo įkišęs nykštį. O būtent taip seniau besifermentuojančio alaus temperatūrą tikrindavo tradicinis aludaris“, – pasakoja M. Šveistrys. Šiuolaikinėje darykloje taip, jokiais būdais, nedaroma – temperatūrai matuoti naudojami specialūs prietaisai ir kompiuteriai. Negana to, šiuolaikinės aludarystės pasiekimai leidžia visus alaus kūrimo procesus atlikti optimaliausioje temperatūroje: dėl technologijų ypač tiksliai palaikoma tinkamiausia temperatūra misai užmaišyti, alui rūgti (0-3° C), alkoholio

PATIKRINAMAS NET BUTELIUOSE Kai alaus daryklos specialistai įsitikina, jog alus atitinka visus kokybės kriterijus, jis pilstomas į tarą. Tačiau ir čia ne pabaiga – atliekami laboratoriniai bandymai tikrinant pirmuosius, paskutinius ir vidurinius partijos butelius bei skardines.

Tik jei kokybė tinkama, partijai išrašomas kokybės pažymėjimas, kuris kartu su produkcija keliauja į prekybos vietas, o nesėkmingos partijos utilizuojamos. „Alaus kokybės standartai nėra pačių aludarių sugalvoti – jie nustatyti Lietuvos alaus kokybės reglamente. Jis griežtai reguliuoja alkoholio koncentraciją aluje, sudėtinių medžiagų kokybę“, – sako M. Šveistrys.

Kadangi „Utenos alaus“ darykla priklauso „Carlsberg“ grupei, ji, kaip ir visos po jos „sparnu“ veikiančios įmonės, turi laikytis dar griežtesnių vidinių reikalavimų gamybai.

Visi reikalavimai lemia tai, kad „Utenos“ alaus kokybė patikrinama 70–100

kartų visuose gamybos etapuose: priimant žaliavas į daryklą, ruošiant gamybai vandenį, tikrinant gimstančio alaus cheminę ir mikrobiologinę sudėtį, vertinant produkto skonį prieš pilstant į tarą, tikrinant jo pakuotę ir išvaizdą sandėlyje bei kontroliuojant jo kokybę parduotuvių lentynose visą realizacijos laiką.

GALĖS PASITIKRINTI ŽINIAS Šimtą kartų galima papasakoti apie alaus gamybą, bet geriausia vieną kartą savo akimis įsitikinti. Juo labiau, yra kur – tereikia atvykti į Utenoje veikiantį Šiuolaikinės aludarystės pažinimo centrą. „Tai tarsi muziejus ar akademija, veikianti šalia alaus daryklos Utenoje. Čia visi besidomintys alumi gali susipažinti su jo gamybos keliu – sužinoti apie naudojamus ingredientus, dabartinių mokslininkų pasiekimų ir technologijų taikymą alaus virimui ir pabandyti patys profesionaliai alų degustuoti“, – sako M. Šveistrys.

Didžiausi alaus gerbėjai taip pat gali dalyvauti dar vienoje pramogoje – Lietuvoje pirmą kartą rengiamame Nacionaliniame aludarystės egzamine. Užduočių sprendimas vyks internetu gegužės 17 d. Egzamino laikas ir taisyklės bus paskelbtos „Utenos alaus“ interneto svetainėje www.alausegzaminas.lt.

Po pirmo etapo bus atrinkti 30 geriausiųjų, kurie turės pademonstruoti praktinius alaus degustavimo įgūdžius.

Nugalėtojas gaus tikro alaus mėgėjo vertą prizą – galimybę savo žinias pagilinti Alaus akademijoje Didžiojoje Britanijoje.

16 | Sportas

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Pasaulio kiokušin karatė čempionai O.Procas ir M.Čiuplytė į olimpą kopė skirtingais keliais

Karatė čempionai – lyg pliusas ir minusas Modestas Krukauskas m.krukauskas@15min.lt

Čempionais gimstama?

Galbūt. Tačiau kaip žinoti, jog tau skirta triumfuoti lengvosios atletikos ar smiginio varžybose? Kai kada tai būna aklas būsimo čempiono pasirinkimas, bet dažniau deimančiukus atranda trenerio akis.

Atrastų talentų istorijų lobyną po praėjusios savaitės kovų pasaulio kiokušin karatė čempionate Vilniuje be vargo galėtų papildyti ir kiokušin karatė planetos čempionų Oresto Proco ir Margaritos Čiuplytės gyvenimo vingiai.

Vilniaus „Siemens“ arenos skliautuose balandžio 14-osios pavakarę Lietuvos himnas skambėjo dukart – aistruoliai ir varžovai plojo ant aukščiausios pakylos laiptelio lipusiems ir planetos kiokušin karatė čempiono titulus iškovojusiems kauniečiui 27-erių O.Procui ir marijampolietei 28 metų M.Čiuplytei.

Didžiavosi savo auklėtiniais, net ašarą braukė ir pirmieji sportininkų treneriai, kurie padarė viską, kad jų mažai kam matomas triūsas virstų aukso medaliais ant sportininkų krūtinių.

Kas ką atvedė?

Kauno Šilainių rajone bėgiojantis aštuonmetis vaikis Orestas, jau bandęs jėgas gimnastikos treniruotėse, net neįsivaizdavo, kad jo ateinančių 20-30 metų gyvenimo kelią nulems kiemo draugė. „Atėjo į lauką kiemo draugė – sako, lankau karatė, pabandyk man trenkti, aš parodysiu, kaip apsiginti nuo smūgio“, – prisiminė 183 cm ūgio 79 kg svorio dabar jau pasaulio ir Europos čempionas O.Procas.

Kovodama M.Čiuplytė (dešinėje) išlieja visą savo nesuvaldomą energiją.

J.Kalinsko nuotr.

Sportas | 17

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

bei stojamuosius egzaminus į Kūno kultūros institutą. Sportininkas sėkmingai įstojo į aukštąją mokyklą, tačiau baigė tik du kursus. „Vis tiek turės baigti aukštąjį mokslą. Gal neakivaizdžiai, bet turės“, – lyg kirviu nukerta V.Korsakovienė. „Pripažįstu, kad ne tik tėvai, bet ir trenerė padarė nemažai įtakos, kad tapčiau tuo, kas esu“, – sakė Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos dirbantis O.Procas.

Tiesa, nei tėvai, nei trenerė nebandė lįsti į dabartinio pasaulio čempiono širdies reikalus. Praėjusių metų sausio 20-ąją Orestas vedė draugę Ingą, o jau balandžio 14-ąją tapo tėvu – gimė sūnus Ortėjas.

Trenerė V.Korsakovienė O.Procu rūpinasi lyg savo sūnumi.

J.Kalinsko nuotr.

Sužinojęs kur mergina lanko karatė treniruotes, Orestas nuėjo į Šilainiuose esančią Juozo Grušo vidurinę mokyklą, kurioje trenerė Vilija Korsakovienė vedė kiokušin karatė treniruotes. „Atvedžiau mamą, kad ji patvirtintų, jog noriu treniruotis“, – pasakojo 2013-ųjų pasaulio čempionas. „Atsimenu, atėjo vaikelis su mama. Lyg ir mama atvedė, bet prašosi priimamas pats.

Matau, hiperaktyvus, truputį chuliganas, tačiau... talentas. Na, iškart buvo matyti – labai talentingas vaikis. Priėmiau treniruotis ir jau po kelių užsiėmimų pasakiau, jog perduotų tėvams, kad nereikės mokėti už treniruotes“, – pasakojo V.Korsakovienė.

Lyg antra mama Pasak „Fortitudo“ klubo vadovės, per 17 metų, kuriuos ji treniravo O.Procą, sportininkas jai – lyg sūnus. „Orestas turi mama ir tėtį, tačiau jaučiuosi jam lyg antra mama. Na, būna taip.

Man rūpėjo ir rūpi Oresto savijauta, veikla ir problemos. Nuo pat mūsų bendravimo pradžios tiksliai žinojau – jis tikrai pasieks kiokušin karatė aukštumų. Visiems sakiau – jis bus pasaulio čempionas. Nuojauta manęs neapvylė“, – kalbėjo trenerė.

Ji pasakojo, kad O.Procas niekada be pateisinamos priežasties nepraleisdavo

treniruočių, nė karto neprivertė trenerės nusivilti jo poelgiais, o asmeniniame gyvenime ji ne kartą darė jam įtaką. „Kai dar buvo vaikas, per varžybas kažką prikvailiojo. Po turnyro visi klubo vaikai ėjo paplaukioti į baseiną, tai kaip paskatinimas už gerą pasirodymą, o Orestui buvo uždrausta – skirta nuobauda. Labai gerai, kad jis greitai daro išvadas – dukart kartoti ir pirštu baksnoti nereikia“, – gyrė auklėtinį V.Korsakovienė.

Trenerė prisiminė, kad dabartiniam pasaulio čempionui baigus devynias klases, ji siekė įtikinti Šilainių rajono mokyklos direktorių, jog šis paliktų O.Procą mokytis toliau, nes negalima lengva ranka kratytis talentingų žmonių. Direktorius nusileido, tačiau iškėlė sąlygą – Orestas per visas pamokas sėdės pirmame suole.

V.Korsakovienei teko ir naktį prikelti savo vyrą Vladą Korsakovą, kad šis važiuotų aiškintis su policija dėl Oresto, automobiliu viršijusio greitį. Žymios apranga sportininkams prekiaujančios užsienio kompanijos atstovas Lietuvoje V.Korsakovas, turintis pavydėtiną humoro jausmą, tąkart juokdamasis tarė žmonai: „Gerai, kad Orestas jau pilnametis, kitaip per savo rūpestį mane priverstum dar ir alimentus mokėti.“ O.Procas yra prašęs nenuilstančios trenerės jį palaikyti per baigiamuosius mokyklos

Iš baseino – į karatė Kur kas trumpesnė, tačiau ne mažiau įspūdingesnė ir dukart pasaulio kiokušin karatė čempionės, kartą planetos vicečempionės absoliučioje svorio kategorijoje bei šešis kartus Europos čempionės Margaritos Čiuplytės sėkmės istorija.

O.Procas: „Pripažįstu, kad ne tik tėvai, bet ir trenerė padarė nemažai įtakos, kad tapčiau tuo, kas esu.“

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas Beveik aštuonerius metus Marijampolėje baseiną lankiusi mergina, jau būdama 16 metų, vieną dieną nutarė pasibelsti į kiokušin karatė „Tornado“ klubo duris, kurias atvėrė jo vadovas ir treneris Valius Rudys. Tiesa, dar būdama dešimties, Margarita trumpam buvo patraukusi ir į bokso treniruotes, tačiau ilgai neužsibuvo – mergaitės ten nebuvo laukiamos. „Tas baseinas daugiau buvo remontuojamas nei jame sportuojama. Treniruotės vyko ne vandenyje, o sporto salėje. Še tau ir plaukimas... Nutariau, kad mano šansai tapti garsia plaukike yra prarasti, todėl išbandžiau save karatė“, – šypsodamasi prisiminė viena garsiausių šalies kiokušin karatė meistrių.

Paprastai tėvai ne itin palaiko merginų siekius siekti karjeros karatė sporte, bet mama pritarė Margaritos pasirinkimui: „Svarbu, kad nesėdėtum namie – kai tu namuose, kažkas sulūžta, sudūžta. Turi daug energijos. Problemų mažiau, kai tu treniruojiesi.“ Pergalių kaina Dabar sostinės „Shin“ klube trenere dirbanti Europos ir pasaulio čempionė M.Čiuplytė sako, kad kiekviena pergalė turi savo kainą. Per pastaruosius 14 metų ji visą dėmesį buvo skyrusi tik mokslams Mykolo Romerio universitete ir treniruotėms. „Treneris V.Rudys išmokė siekti tik aukščiausių tikslų, po to Kaune mane to paties mokė Ričardas Poška. Žinoma, per treniruotes aš praradau tą laiką, kurį visi vadina „šėlsmo laiku“ – vakarėliai, alkoholis.

Bet nežinau, ar labai jau daug praradau.“ Tačiau kalbėdama apie ateitį, sportininkė užsiminė, jog šiemet bandys pailsėti nuo sporto. Ir, galbūt, susitvarkys asmeninį gyvenimą. „Kai mokiausi Kaune, turėjau draugą. Bet po to viskas susikrovė į vieną vietą: treniruotės, varžybos, mokslai, kraustymasis į Vilnių ir noras turėti patikimą gyvenimo draugą. Reikėjo išsiskirti su buvusiuoju – ir džiaugiuosi tuo, kad įvyko būtent taip. Dabar mano širdis laisva. Galvoju, kad reikia pabandyti šiek tiek pailsėti nuo sporto, bent iki rudens“, – sakė Margarita.

18 | Kultūra

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

60-metį pasitinkantis K.Smoriginas:

„Tegul kiti padaro geriau“ Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

K.Smo rigina per ku s nepamen a rį neb ūtų ko gimtadien io, ncerta v vaidin ęs spe ęs arba ktakly je.

J.

„Nesinori karksėti, bet duok Dieve, kad man ir mano šeimai taip sektųsi ir toliau“, – prisidegdamas cigaretę prisipažįsta aktorius ir režisierius Kostas Smoriginas.

Kalins

ko nu otr.

Beveik prieš penkerius metus patirtas insultas ir sudėtinga operacija šiandien jau praeityje – išskirtinio prikimusio balso artistas 60 metų sukakties proga žiūrovams nori parodyti nuveiktus darbus.

Po ilgokos pertraukos į Jaunimo teatro sceną legendinio aktorių „dešimtuko“ narys sugrįžta vaidinti naujame spektaklyje „Juoko akademija“, o gimtadienio išvakarėse žiūrovų ir bičiulių laukia šventiniai šio bardo ir viso būrio garsių muzikantų koncertai. Juose K.Smoriginas pristatys ilgai brandintą naują dainų albumą, kurį pats vadina „gyvenimo sąskaita“ ir „vieša išpažintimi klausytojams“.

– Simboliška, kad pokalbiui susitinkame Jaunimo teatre, kuriame pradėjote savo aktorinį kelią.

– Čia – namai. Nepaisant to, kad Jaunimo teatras iš pradžių buvo Profsąjungų rūmuose, vėliau persikėlė į Rusų dramos teatrą ir tik vėliau įsikūrė dabartinėse patalpose. Čia – gera, nes viskas įprasta ir pažįstama.

Su šiuo pastatu ir žmonėmis, kurie dirba nuo tų pačių 1975 metų, kaip ir aš, kartu labai daug išgyventa.

– Todėl jubiliejų nusprendėte pasitikti namuose – koncertu Jaunimo teatro scenoje?

– Taip jau įprasta artistų gyvenime. Aš nepamenu gimtadienio, per kurį nebūčiau koncertavęs arba vaidinęs spektaklyje. Turbūt tokia jau mano karma, likimas (šypteli).

Gerai, kad man užteko smegenų surengti du koncertus tą pačią dieną – kitaip visi norintys nebūtų tilpę. Taip jau buvo nutikę, kai paskutinį kartą rodytas spektaklis „Kvadratas“. Nors bilietai buvo parduoti net į stovimas vietas, vis tiek pusė žmonių liko už durų – tada kilo skandalas. Šįkart į pirmą koncertą išpirkti beveik visi bilietai, o antrasis labiau skirtas jubiliejui,

Dosjė K.Smoriginas gimė ir augo Kaune.

1971–1975 m. studijavo tuometėje Lietuvos konservatorijoje.

1975–1999 m. ir nuo 2004 m. – Jaunimo teatro aktorius ir režisierius.

K.Smoriginas taip pat atliko daug įsimintinų vaidmenų kine.

Dar studijų metais pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro (dainuojamosios poezijos) kūrėjų.

1995–1998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“. Nuo 2000 m. ėmė rengti solinius koncertus.

2001 m. K.Smoriginui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Žmona – aktorė Dalia Brenciūtė, sūnus – operos solistas Kostas Smoriginas jaunesnysis.

į kurį kviečiu savo bičiulius ir kolegas, su kuriais vėliau nusileisime pašvęsti. Aš nesu toks turtingas, kad pusantro šimto žmonių pavaišinčiau šaltais, karštais patiekalais ir gėrimais, bet ką nors sugalvosime (juokiasi).

– Gerbėjams jubiliejaus proga pristatote dainų albumą, taip ir pavadintą „Albumas“. Apie jį jau kalbėjome prieš pusantrų metų – tada sakėte, kad tai bus dešimtmečio ataskaita.

– Iš tiesų labai užtrukome jį išleisti – dabar šis albumas jau ne dešimtmečio, o viso gyvenimo, ir ne ataskaita, o sąskaita sau (šypteli). Jis – lyg atviras laiškas ir vieša išpažintis žiūrovams.

– Prieš kelerius metus sakėte, kad pavargote vaidinti ir jums tai nebeįdomu. Tačiau žiūrovų džiaugsmui prieš porą mėnesių pasirodėte Jaunimo teatro premjeroje „Juoko akademija“.

– Nesiginu, tikrai taip sakiau ir deklaravau. Gyvenimas mane palepino vaidmenimis tiek teatre, tiek kine, ir atėjo toks laikas, kai tiesiog buvimas scenoje manęs nebetenkino. Aš pradėjau atsisakinėti

vaidmenų. Tačiau japonų pjesė „Juoko akademija“ mane netikėtai pradžiugino – ją su didžiausiu malonumu vaidinu ir vaidinsiu dar daug metų. Ši medžiaga mane papirko, jaučiau norą ir pakilimą ją vaidinti. Dar sutapo ir jubiliejus – tarsi dar vieną skatiką įmečiau į taupyklę.

Tačiau vaidmens ėmiausi tikrai ne specialiai šia proga – man visiškai nereikia praeities ir niekam neturiu įrodinėti, kad esu kupranugaris – nes aš toks ir esu (šypteli).

– Teatre suvaidinote visus vaidmenis, kuriuos norėjote?

– Tai, ką noriu vaidinti, supratau sulaukęs 30 metų – tada kai kuriems vaidmenims, pavyzdžiui, Romeo, jau buvo per vėlu. Bet pasakysiu taip, kaip sako graikai: „Aš atėjau ir padariau. Tegul ateina kiti ir padaro Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

Kultūra | 19

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

K.Smoriginas su bendrakursiu R.Vilkaičiu (dešinėje) (1976 m.).

Jaunimo teatro arch. nuotr.

geriau.“ Man gražu, kad teatras keičiasi ir ateina jauni, gabūs, kūrybingi žmonės, kurie nėra tokie kompleksuoti, kokie buvome mes. Tiesa, ta laisvė irgi turi savo žabangas ir pavojus.

– Ar pradėdamas aktoriaus kelią, buvote užsibrėžęs tikslus, kuriuos norėjote pasiekti?

– Oi ne. Aktoriaus specialybė priklausoma nuo daugelio dalykų – nuo pirmojo pedagogo, nuo režisierių, kurie tau duoda vaidmenis, galų gale – nuo sėkmės. Yra daugybė aktorių, kurie, mano nuomone, savo laiku galėjo suvaidinti svarbiausius vaidmenis, bet taip neatsitiko. Tiesa, yra ir kitų aktorių, kurie mano, kad būtų galėję suvaidinti, bet, ačiū Dievui, jiems to niekas neleido. Bet kartais labai lengva pražiopsoti talentus ir jei nesusiklosto aplinkybės, nenusišypso sėkmė, pritrūksta pasitikėjimo – nieko nesigauna.

– Tačiau jums pasisekė – garsioji režisierė ir pedagogė Dalia Tamulevičiūtė visam jūsų kurso dešimtukui suteikė sėkmingo starto galimybę.

– O taip.

Labai teisingas žodis – pasisekė.

– Gimėte po laiminga žvaigžde?

– Taip, gimiau per Lenino gimtadienį ( juokiasi). Visą vaikystę per gimtadienį dalyvaudavome talkoje, pasipuošę raudonais kaklaraiščiais ir niekaip nesuprasdavome, kam tie kaklaraiščiai ir kam tuos rąstus reikia nešioti (juokiasi). Gerai, kad gimiau ne balandžio 20-ąją (A.Hitlerio gimtadienis – aut.past.).

Aš – Jautis, bet dar turiu ir Avino uodegą – gimiau šių Zodiako ženklų sandūroje, todėl esu žemiškas. Jaunystėje galbūt atrodžiau neišlaikytas, kategoriškas, bet man netrūko pragmatiškumo. Kažkaip sugebėjau kaime namą ir sodą susitvarkyti, įžuvinti ežerą.

Mene galiu būti netvarkingas, provokuojantis, lengvabūdiškas, bet gyvenime mėgstu, kai daiktas yra savo vietoje. Ir dar svarbu, kad tas daiktas būtų geras ir gražus. Kičo mano namuose tikrai nebus. Tai – Jaučio savybė (šypteli). Todėl man patinka geri muzikos instrumentai ir geri žvejybos įrankiai – automobiliams, drabužiams,

puošimuisi silpnybių neturiu. Instrumentas man duoną uždirba, o žvejyba suteikia begalinį malonumą. Oi, pagauti trofėjinę lydeką man labai daug ką reiškia... (mintimis nuklysta tikriausiai prie ežero).

O pagal Rytų kalendorių esu Gyvatė – beveik visas mūsų kursas Gyvatės. Todėl toks gyvatynas, terariumas ir buvo (juokiasi).

– Kad jau užsiminėte apie šeimą, prieš penkerius metus, užklupus ligai, sakėte, kad priimate tai kaip ženklą ir norite skirti daugiau laiko savo artimiesiems. Svajojote pabūti su anūkais, pamatyti sūnaus rečitalį, pasidžiaugti žmona. Ar pavyko išpildyti šį norą, rasti tam laiko?

– Taip, radau. Su visais anūkais palaikau puikų kontaktą – labai džiaugiuosi, kad jų turiu tris. Iš pirmosios sūnaus santuokos liko puiki mergaitė ir simpatiška jos mama, būsimoji medikė. Antra mano marti – smuikininkė – pagimdė du berniukus: vienas jų tradiciškai yra Kostas, kitas – Mykolas. Kol jie dar nelanko mokyklos, kartu su mama labai dažnai važiuoja į mano sūnaus Kosto rečitalius. Ir aš su žmona jau matėme daugybę jo rečitalių skirtinguose pasaulio miestuose.

Mes laimingi, kad su žmona Dalia randame bendrą kalbą – tiek dėl anūkų, tiek dėl sūnaus. O pats sūnus man jau seniai tapęs draugu, su juo galiu ir pasiginčyti, ir pasakyti, ką galvoju. Netrukus žadame atidaryti kaimo sezoną – smagu, kai visa šeima susirenka. Nenoriu karksėti, bet duok Dieve, kad taip ir toliau sektųsi.

Aš pats kol kas jaučiuosi normaliai, dirbu ne mažesniais krūviais, nei dirbau, tik gal pasikeitė požiūris – dabar man viskas ne taip svarbu, stengiuosi nesinervinti,

Mene galiu būti netvarkingas, provokuojantis, lengvabūdiškas, bet gyvenime mėgstu, kai daiktas yra savo vietoje.

Vienas pirmųjų vaidmenų teatre – Bebenčiukas (tupi) (1975 m.).

Jaunimo teatro arch. nuotr.

jei ko nespėju, jei kas ne taip – ateis kita diena ir padarysiu. O dabar turiu nuveikęs darbų, kuriuos man norisi parodyti žmonėms – taigi jubiliejų sutinku darbu ir ramia širdimi.

20 | Skelbimai VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

VALSTYBĖS ĮMONĖ „KAUNO AEROUOSTAS“ SKELBIA

MEDIENOS NENUKIRSTU MIŠKU PARDAVIMO VIEŠĄJĮ AUKCIONĄ Aukcione bus parduodama apytikriai 3386 m3 medienos. Pradinė pardavimo kaina – 290 000 Lt plius PVM. Daugiau informacijos http://www.kaunas-airport.lt.

Aukcionas vyks 2013 m. gegužės 2 d. 13.30 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate adresu: Karmėlava LT-54460, Kauno rajonas. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo 13.00 val. Registracija būtina. Antrasis aukcionas (neįvykus pirmajam arba nepardavus turto) vyks ten pat 2013 m. gegužės 9 d. 13.30 val. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo 13.00.

Turtą galima apžiūrėti balandžio 17-30 d. nuo 13 iki 15 val.

Dėl apžiūros kreiptis mob. tel. 8 615 85300.

Fiziniai asmenys privalo turėti asmens dokumentą. Juridinių asmenų atstovai privalo turėti įgaliojimą ir asmens dokumentą. Aukciono dalyvio bei žiūrovo bilieto kaina – 50 Lt. Už bilietus sumokama į žemiau nurodytą sąskaitą ir registracijos metu pateikiamas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Aukciono dalyviai, norintys įsigyti medieną nenukirstu mišku, ne vėliau kaip 2 dienos prieš aukcioną perveda į žemiau nurodytą sąskaitą 90 000 Lt dydžio užstatą. Užstatas grynaisiais pinigais nepriimamas. Aukcioną laimėjusiam dalyviui užstatas įskaitomas apmokant už aukcione įgytą prekę, o atsisakius apmokėti už aukcione įsigytą prekę užstatas negrąžinamas. Dalyviams, nelaimėjusiems aukcione, užstatas bus grąžintas per 3 darbo dienas.

Už aukcione įsigytą turtą laimėtojas turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po aukciono. Pinigai pervedami mokėjimo pavedimu į AB banko “Swedbank” a.s. Nr. LT277300010002503528.

Atsakingas asmuo – Kristina Česnaitė, aplinkos apsaugos specialistė, tel. (8 37) 399396 mob. 8 615 85300.

„VĮ „Kauno aerouostas“ skelbia viešą konkursą vieneriems metams išnuomoti Kauno oro uosto naujajame keleivių terminale, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r.: 8,63 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąją patalpą Nr. 1–152, esančią naujajame keleivių terminale, (III a., riboto patekimo zona), skirtą sandėliavimo veiklai vykdyti. Pradinė 1 kv.m. nuomos kaina 29,-Lt plius PVM per mėnesį.

Kartu su paraiška konkurso dalyviai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad konkurso dalyvis yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu: turi būti pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas dokumentas arba VĮ „Registrų centras“ nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, išduotas ne anksčiau kaip likus 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino.

Konkurso laimėtojai taip pat privalės: be nuomos mokesčio mokėti žemės nuomos mokestį vienąkart metuose ir mokesčius už komunalines bei kitas jam teikiamas administracines paslaugas.

Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse rengiamos pagal 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 „Dėl Valstybės materialiojo turto nuomos“ (aktuali redakcija) ir teikiamos iki 2013-04-29 09:00 val. adresu: 313 kab., VĮ „Kauno aerouostas“ administracinis pastatas, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r.

Pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, pervesti į Nordea Bank Finland Plc a. s. LT052140030001721889, banko kodas 21400.

Konkurso dalyvio, nepateikusio visų reikalaujamų dokumentų, ar pateikusio dokumentus, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, paraiška nebus vertinama.

Iki paraiškų pateikimo konkurso dalyviai privalo panaikinti įsiskolinimus VĮ „Kauno aerouostas“, jei tokių yra.

Patalpų nuomos komisija, remdamasi minėto nutarimo nuostatomis, posėdžiaus 2013-04-29 10:30 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate 314 kab.

Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašoma pagal VĮ „Kauno aerouostas“ parengtą sutarties projektą, su kuriuo galima susipažinti paskambinus telefonu (8 37) 399 363.

KAUNAS

Vizionieriai | 21

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Kosminis iššūkis Lietuvai „Tai bus unikalus, pirmas lietuviškas palydovas, bet tai – tik mūsų kelio į kosmosą pradžia. Palydovas „Lituanica SAT-1“ reiškia, kad turės būti ir „Lituanica SAT-2“, – įsitikinęs misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis.

Nedidukas lietuviškas palydovas (jo kraštinės ilgis – 10 cm) aplink Žemę skries 400 km aukštyje. „15min“ montažas

V.Buzas: „Kodėl tokio palydovo nebuvo anksčiau? Galbūt nebuvo užtektinai pramuštgalviško impulso.“

„Lituanica SAT-1“ kūrėjai tikina, kad nebando pasivyti latvių ar estų, kurie savo palydovus turėtų paleisti kiek anksčiau nei lietuviai. „Aišku, šioks toks sportinis interesas yra.

Bet tai nėra kosminės varžybos. Mes tiesiog per vėlai pradėjome šį projektą, – teigia misijos vadovas Vytenis Buzas. – Tai veikiau

daryta Lietuvoje. Šimtu procentų negalime naudoti savų detalių, nes būtų per didelė rizika. Svarbiausi komponentai kosmose jau išbandyti. Tai – pagrindinė radijo ryšio sistema ir maitinimo sistema. Sakykime, dvi plokštės iš šešių. Kitos keturios yra lietuviškos – sukurtos, suprojektuotos ir pagamintos Lietuvoje“, – pasakoja V.Buzas.

L.Mačiulis: „Viena priežasčių, kodėl Lietuva nesidomėjo kosmosu, buvo ta, kad mes netikėjome savimi.“

kosminis iššūkis mūsų šaliai. Palydovas bus leidžiamas per Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o tam reikia ypatingo preciziškumo ir japoniško pedantiškumo.“ V.Buzas ir L.Mačiulis su nekantrumu laukia rudens, kada nuskraidins palydovą į JAV, atliks paskutinius bandymus NASA ir gyvai stebės jo pakilimą.

Klaidų negali būti Šiuo metu prie projekto dirba 22 organizacijos ir daugiau nei 30 žmonių. Palydovo kūrėjai teigia, kad projektas jau įpusėjo – projektavimo darbai baigti. Prasidėjo atsakingiausias etapas – palydovo gamyba.

Kadangi projektui keliami ypač dideli reikalavimai, klaidų negali būti. Todėl kiekvienas palydovo komponentas gaminamas mažiausiai trimis egzemplioriais.

Galutiniai palydovų modeliai taip pat bus keli, jiems teks atlaikyti sudėtingus išbandymus – bus atliekami mechaniniai, vibracijos, temperatūros pokyčių testai.

Tiesa, nors palydovas vadinamas lietuvišku, jame naudojamos ir užsienyje pagamintos detalės. „Tam tikri komponentai yra pirktiniai, bet visas dizainas, koncepcija, kaip visus elementus sujungti, suprojektuoti – tai yra

Tikslas – išbandyti technologijas Kam šis palydovas reikalingas ir ką jis atliks skriedamas aplink Žemę maždaug 400 km aukštyje? Pagrindinis misijos tikslas – išbandyti lietuviškas technologijas ekstremaliomis sąlygomis kosmose. Jei elektronika atliks savo darbą, ją bus galima naudoti ateities projektuose.

Taip pat numatoma atlikti palydovinės navigacijos eksperimentą.

Labiausiai intriguojanti užduotis – Lietuvos fotografavimas iš kosmoso. „Didžiausias iššūkis bus atsisiųsti šią informaciją, nes mes turėsime 60 kartų mažiau galios nei viena standartinė buitinė elektros lemputė. Taigi visą tą energiją turėsime panaudoti optimaliai ir kuo efektyviau“, – sako L.Mačiulis.

Po pusmečio sudegs Misija vyks keliais etapais. Visų pirma, paleidus palydovą bus išskleistos antenos ir jis turėtų automatiškai pradėti siųsti informaciją į Žemę apie savo būklę. Kitas etapas – ryšio užmezgimas su palydovu, o vėliau, per 1–2 mėnesius, numatoma atlikti sudėtingesnius eksperimentus, tarp jų – ir Lietuvos fotografavimą bei nuotraukos persiuntimą.

Numatoma, kad „Lituanica SAT-1“ veiks ilgiau nei pusmetį, o baigęs darbą

Apie „Lituanica SAT-1“ Nanopalydovas „Lituanica SAT-1“ – tai 10 cm ilgio kraštinės kubas. Jo svoris neviršys 1,33 kg.

Pagal NASA standartus, palydovo korpusas yra pagamintas iš specialaus ypač tvirto aliuminio lydinio.

Prie palydovo korpuso bus pritvirtintos keturios radijo ryšio antenos ir viena GPS antena.

sudegs atmosferoje nepalikdamas jokių šiukšlių. „Palydovas bus paleistas iš TKS naudojant unikalią japonų technologiją. Japonų eksperimentinis modulis turi specialią robotinę ranką su platforma, kuri gali paleisti mažus palydovus.

J.Kalinsko nuotr.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Mūsų palydovas bus paleistas specialia trajektorija, kuri užtikrina, kad palydovas nesusidurs su stotimi. Jo orbita mažės tam tikru greičiu, palydovas leisis į tankesnius atmosferos sluoksnius ir galų gale dėl didelio greičio ir temperatūros sudegs atmosferoje“, – pasakoja L.Mačiulis.

Avinas. Rasite būdų, kaip daugiau uždirbti, bet išlaidos vis tiek bus didesnės nei pajamos. Nesikrimskite įsisukę į šį užburtą ratą. Vieta po saule jums bet kuriuo atveju užtikrinta.

Jautis. Pabodo dalyvauti generalinėje repeticijoje? Dabar jus pakvies į premjerą. Tačiau būsite priversti pasiraitoti rankoves ir ką nors naudingo nuveikti savo labui.

Dvyniai. Energijos suteiks ne veikla, bet sąmoningas jėgų kaupimas.

Jums bus priminta, kokia karti yra pralaimėjusiųjų dalia. Pasinaudokite proga geriau pažinti save.

Vėžys. Tik komandoje ar draugų būryje rasite tikrąją atgaivą, o ten pat – ir galimybę įgyvendinti svajones.

Bet net veikdami išvien, kiekvienas sieksite asmeninių tikslų.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Megakolonas.

Manila. Pas. Neda.

Maras. Sula. Pakasa.

Lis. Bakas. As. „Sidas“. Pi. Litas. Ko. Samas. Sena. Kainas.

Manas. Ras. Kirasa.

Ties. Pakas. Kiras.

Lukas. Lap. Rastra.

Beno. Asilėnas.

Blusos. Kasa.

Horoskopai

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Katedra. Manulas.

Senelis. Siret. Sol. Gidas. Lanas. LT. Bala. Simas. Kuras.

Ka. Bitas. „Pikaso“.

Padas. Kara. IS. Al. Makas. Mikas.

Opakas. Saras. Bėk.

Naras. Kenas. Lena.

Pasas. Ponas. Kanas.

Sasi. Asai. Posa.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Ar ryšitės paminti savo

Mergelė. Jūsų žvilgsnis nukryps į dar nepažintas erdves tam, kad geriau įsitvirtintumėte čia.

Gera žinia – be vargo įsisąmoninsite naujas taisykles.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Įtempkite savo jėgas ir perženkite tabu, kurio iki šiol nepavyko įveikti. Tai padarę, turėsite tobulai paruoštą dirvą teigiamiems pokyčiams.

Skorpionas. Šiokia tokia pasyvumo dozė jums naudinga. Užleidę partneriams lyderio pozicijas, stebėkite juos, pasiruošusius kovoti ne tik už savo, bet ir už jūsų interesus. Šaulys. Būkite atidesni kūno ir sielos poreikiams: dabar tobulas metas pasirūpinti darbu, mityba ir sveikata.

Visa tai pavyks atlikti gražiai ir su įkvėpimu.

Ožiaragis. Atraskite savyje mažą vaiką, mokantį džiaugtis mažais dalykais. Gal tai padės geriau suprasti savo atžalas?

Dar neturite jų? Tuomet metas leistis į pavasarinius meilės nuotykius.

Vandenis. Nukreipkite jėgas lizdeliui sukti, o jei jau turite – puoselėkite jį.

Nemanykite, kad gaištate brangų laiką – kova už šeimos komfortą ir laimę su kaupu atsipirks.

Žuvys. Bus malonu plaukioti po gerai žinomus vandenis. Išsiruoškite į žvalgybą. Jos metu pažinkite gretimą teritoriją ir prisijaukinkite visus, kurie yra joje.

Atsakymas: KRIMINALISTAI

išdidumą ir, ignoruodami dažnai degančią raudoną šviesą, pasiekti galutinį kelionės tikslą? Gali būti, kad tokiu būdu sulauksite pripažinimo.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

Kieme pastatęs automobilį ant stiklo palikau raštelį vagims: „Magnetolos nėra, akumuliatorius pavogtas, variklis nebeužsiveda.“ Ryte radau kitą raštelį: „Tai kam tada tau ratai?“

Anekdotai Pranešimas biure: „Mieli darbuotojai, visus tuos, kurie ryte ateina šiek tiek vėliau, prašome laikytis dešiniosios koridoriaus pusės, kad nesusidurtumėte su tais, kurie vakarais išeina šiek tiek anksčiau.“

XX amžius: seksas, svaigalai, rokenrolas.

XXI amžius: lova, šaldytuvas, internetas.

Neturi draugų, darbo? Neturi žmonos ar merginos? Tu niekam nereikalingas?

Tu ne vienas! Tu nulis!

Jeigu jau mylėti, tai tik tokią moterį, su kuria nebūtų gėda pasirodyti žmonai.

Su mylimąja geriausia ginčytis tada, kai jos nėra namuose.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šiandien lietus trauksis, tik kai kur trumpai palis, oras šils iki 12–17 oC, pajūryje – iki 9–11 laipsnių. Rytoj kai kur irgi trumpai palis.

Prognozuojami šiek tiek vėsesni orai. Sekmadienį ir kitos savaitės pradžioje vėl sugrįš sausi orai. Tempetarūra dienomis kils iki 14-16 oC laipsnių.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje 13

14

Madridas

20

Maskva

20

Panevėžys 15

Utena 15

6/7

4/9 Kaunas

04-21 d.

-2 / 9 Panevėžys

-1 / 10 Utena

-1 / 10 Alytus

-3 / 8

15 15 Vėjas

04-20 d.

Pietvakarių

4 / 10

4 / 10

5 / 11

5 / 11

-2 / 9

-2 / 9

-1 / 10

-1 / 10

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

17

Londonas

04-20 d.

5 / 11

19

Berlynas

Šiauliai 10

5 / 12

Atėnai

15 Alytus 15

5–12 m/s

04-21 d.

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

15

Oslas

11

Paryžius

14

Praha

18

Ryga

16

Roma

20

Stokholmas

11

Talinas

13

Varšuva

18

24 | Netektis

15min • 2013 m. balandžio 19 d.

In memoriam

V.Šapranauskui buvo per sunku su savimi Raimundas Celencevičius r.celencevičius@15min.lt Šlovė ir sėkmė V.Šapranauskui neatnešė laimės.

Vienas talentingiausių Lietuvos aktorių, televizijos reiškiniu vadintas Vytautas Šapranauskas vakar savo namuose buvo rastas miręs. Šiandien jam būtų sukakę 55-eri.

Ar skaitei 15min.lt?

Teatro ir kino scenose, televizijos ekrane V.Šapranauskas buvo nepakartojamas, bet gyvenime jam vis mažiau norėjosi juokauti ir buvo vis sunkiau ištverti akistatą su savimi.

Visi, kurie pastaruoju metu įsijungdavo televizorių ir nepamatę V.Šapranausko laidoje „Chorų karai“ piktdžiugiškai pajuokaudavo: „aha, tai kur dabar jis dingo?“, vakar pritilo. Šį kartą V.Šapranauskas jau nebesugrįš.

Artimieji su juo negalėjo susisiekti pastarąsias tris dienas. Vakar sūnus Gytis pagaliau pateko į aktoriaus butą ir rado jį jau mirusį.

Dabar, pažvelgus atgal, matyti, kad šis nepaprastai charizmatiškas žmogus jau nebepajėgė panešti tos naštos, kurią buvo užsikrovęs ant savo pečių. Tapęs tikru televizijos reiškiniu, TV3 televizijos veidu V.Šapranauskas buvo atpažįstamas visur ir visada, buvo aptarinėjamas kiekvienas jo žodis, gestas. V.Šapranausko vedamos televizijos laidos ir šou tapdavo naujienomis, kurias visą savaitgalį aptarinėdavo televizijos žiūrovai.

Tapęs televizijos žmogumi aktorius vis prasčiau jautėsi kitapus ekrano. Visų televizijos žiūrovų šeimų narys V.Šapranauskas, pasak jį pažinojusių žmonių, buvo nepaprastai vienišas, neturėjo draugų, su kuriais būtų galėjęs išsikalbėti, pasidalinti savo neviltimi. Jam vis dažniau reikėjo užsimiršti ir vis sunkiau būdavo sugrįžti iš to užsimiršimo.

Viešai pagalbos V.Šapranauskas niekada neprašė ir niekada nepripažino savo bėdos.

Ją bandydavo įveikti tyliai, bet net geriausi sostinės medikai jam nesugebėjo padėti.

Apšviestas televizijos kamerų ir fotografų

„Scanpix“ archyvo nuotr.

Iš V.Šapranausko biografijos V.Šapranauskas gimė 1958 m. balandžio 19 d. Vilniuje, mirė 2013 m. balandžio 18 d. taip pat Vilniuje. Lietuvos teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas.

V.Šapranauskas aktoriaus karjerą pradėjo teatre, buvo vienas pagrindinių Vilniaus Mažojo teatro aktorių. Jis sukūrė nepakartojamų vaidmenų režisieriaus R.Tumino spektakliuose „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“, „Galilėjus“, „Vyšnių sodas“, „Revizorius“, „Belaukiant Godo“, režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Labas, Sonia, Nauji Metai“ bei „P.S. byla O.K.“ ir kt.

Pastaruoju metu vaidino „Domino“ teatro spektakliuose – „Vilnius-Dakaras“, „Nuodėmių miestas“, „Mano žmonos vyras“.

Televizijoje V.Šapranauskas vedė daugybę laidų. Tarp jų – „Šapro šou“, „TV šeškas“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“ ir kt.

Jis taip pat buvo talentų šou „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“ komisijų narys.

Vaidino televizijos seriale „Moterys meluoja geriau“.

blyksčių elgėsi kaip tikra žvaigždė – apkalbas ir įtarinėjimus nuleisdavo negirdomis, laidė juokus, glaudė daug jaunesnę draugę ir atrodė besimėgaujantis gyvenimo švente.

Niekas nežino, kiek V.Šapranauskui kainavo ta tyla. Kad ir kaip besislėptų, jis matė, kad visi viską supranta. Nerimavo, graužėsi. O grauždamasis ir vėl griebdavosi alkoholio.

Prieš pasinerdamas į televiziją V.Šapranauskas buvo vienas talentingiausių Vilniaus Mažojo teatro aktorių. Jo ne pagrindiniai, bet išskirtiniai vaidmenys tapo Rimo Tumino ir Oskaro Koršunovo spektaklių „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“, „Galilėjus“, „Vyšnių sodas“, „Revizorius“, „Labas, Sonia, Nauji Metai“ bei „P.S. byla O.K.“ puošmena. V.Šapranauskui itin tiko ne tik humoristiniai, bet ir dramatiški vaidmenys.

Bet jis visuomet mėgo vaikščioti vienas ir būti pats sau šeimininkas. Vytautas nesaugojo savo talento auksiniame narvelyje, nesirengė gyventi šimto metų, buvo toks, kokiam patiko būti, ėjo vaidinti tada, kada norėdavo, o kai nenorėdavo – numodavo ranka ir į režisierių, ir į spektaklio partnerius, ir į žiūrovus. Buvo sudėtingas, bet dėl to ne mažiau talentingas.

Jo unikalus sugebėjimas improvizuoti, paradoksaliai matyti pasaulį, būti aštriu ir balansuoti ant ribos ryškiausiai atsiskleidė televizijoje, kur V.Šapranauskas per 20 metų vedė daugybę laidų ir projektų.

Televizijai aktorius atidavė visą savo talentą, kurio jau nebeužteko rimtiems teatro vaidmenims, o televizija jam atlygino šlove ir viskuo aprūpintu gyvenimu. Tik kažin, ar gavęs šį užmokestį aktorius buvo laimingas.

V.Šapranauskas su buvusia sutuoktine Daiva susilaukė sūnaus Gyčio ir dukros Judrės. Santuoką aktorius oficialiai nutraukė 2012 m. Pastaruoju metu V.Šapranausko širdies draugė buvo popdainininkė Ieva Stasiulevičiūtė.

15min.lt/verslas

15min.lt/pasaulis

15min.lt/sveikata

15min.lt/interviu

Reikia lengvų ir greitų pinigų?

Pinigų bus. www.15min.lt/s326265

Bostono maratone dalyvavęs Arūnas Kumpis: „Jie labai išgyvena.“ www.15min.lt/s327006

Nesudėtinga atrodžiusi operacija Vilniuje baigėsi moters mirtimi. www.15min.lt/s327067

Pirmasis vokietis Lietuvos krepšinyje Dirkas Bauermannas: „Aš nebūnu tik rūstus.“ www.15min.lt/s325479