15min savaitraštis 2013.04.26

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.15 (1296) • 2013 m. balandžio 26 d.

Visuomenė

Skurdo dieta: 15 litų dienai 10 000 – tiek žmonių Lietuvoje gauna pensijas, kurių pavadinti pensijomis neapsiverčia liežuvis. Viena jų – 445 litus per mėnesį gaunanti vilnietė L.Žiogienė. Nuo bado ją gelbsti vaikai ir darbingais metais užgyventas turtas.

3 psl.

Verslas A.Kripaitės nuotr.

Verslo pakasynos Neringoje

10-11 psl.

Sportas Raisa Plotnikova dešimt metų mynė teismų slenksčius, bandydama įrodyti, kad jos sesuo mirė dėl medikų aplaidumo.

Ne tik neįrodė, bet dar liko skolinga gydymo įstaigoms.

I.Gelūno nuotr.

Šoka filosofas ir balerina Asmeninio archyvo nuotr.

Medikų klaidos kaina

Jau po kelių dienų poilsiautojų traukos centru buvęs žuvies restoranas Juodkrantėje virs tik istorija – išrenkamos paskutinės statinio plytos, netrukus išpurentoje žemėje bus sėjama žolė. Neringos vadovai vis dar turi vilties išsaugoti likusius statinius, kurie pripažinti nelegaliais.

Europos vicečempionai J.Romankova ir J.Kučinskas – neįprasta šokėjų pora. Ji – balerina, jis – ne tik verslininkas, bet ir būsimasis filosofijos mokslų daktaras.

16-17 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

14

34

15min.lt apklausa

PROC.

PROC.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

10

Kaip vertinate Seimo narės N.Venckienės elgesį?

V.Landsbergis nokdaune?

Seimo narė N.Venckienė susipyko su protu (5962) 14 proc.

N.Venckienė turi teisę gintis taip, kaip jai atrodo teisinga (17129) 42 proc.

Ji elgiasi nesolidžiai ir kompromituoja Seimo nario vardą (4113) 10 proc.

N.Venckienė išsigando, kad teks už viską atsakyti (13981) 34 proc.

PROC.

Apklausoje dalyvavo 41185 žmonės

42 PROC.

Pedofilų gaudytojai paskelbė, kad N.Venckienė ne tai pogrindy pakaunėje, ne tai prie Razlivo ežero šalia Velingtono dėlioja silpnas tiltų, telefono ir interneto paėmimo kortas. V.Landsbergis, kuris jos niekada negynė, faktiškai prakišo partijos lyderio rinkimus A.Kubiliui. Kuris, anot Patriarcho, savo nejautrumu kovoje dėl mergaitės pakišo partiją.

Beveik pusė konservatorių manė kitaip.

V.Landsbergis nokdaune?

Taip. Jei laikysimės Anykščių konservatorių nuostatos, kad įkopus į devintą dešimtį noras vadovauti didžiausiai opozicinei partijai yra kiek neadekvatus. Ten už A.Kubilių balsavo 136 partiniai. Už V.Landsbergį – 28. Bet Patriarchas laimėjo miestuose.

Vadinasi, ne nokdaunas. Net jei su Patriarchu kovotume jo citatomis: „Antroji vieta yra tariama pergalė, dėl kurios apsigaudinėjame.“ Ar galima tada sakyti, kad laimėjo A.Kubilius ir adekvatumas?

Net jei A.Kubilius laimės, o panašu, kad taip ir bus, tai bus tik asmeninė jo pergalė. Šių rinkimų baigties negalima pavadinti Patriarcho žiema. Bet ir A.Kubiliaus pergalė netaps konservatorių pavasariu.

Be abejo, A.Kubilius – rimčiau nei V.Landsbergis.

Ne tik ir ne tiek dėl amžiaus. A.Kubilius gali būti bent jau premjeru. V.Landsbergis – tik Seimo pirmininku, kuriuo gali būti net V.Gedvilas. Visas fokusas tas, kad nė vienas iš jų neturi nė teorinių šansų laimėti prezidento rinkimus. Net surinkti 20 proc. balsų bet kuriam konservatorių vadui – misija neįmanoma.

Nors konservatoriai lyderio rinkimais parodė pavyzdį kitoms partijoms, konservatorių fronte – nieko naujo. Įrodymas – bendra abiejų finalininkų malda už kandidatę į prezidentus. Kuri su konservatizmu ir net politika turi tiek pat bendro, kiek prie Darbo partijos „prijungti“ leiboristai – narių.

Savaitės pabėgėlė

Dangus griūva Seime neliečiamybę praradusi teta Neringa taip išsigando, kad net pati nežino, kur pasislėpė.

Konservatorių fronte – nieko naujo.

Net jei bala nematė to konservatizmo, kurio ir dauguma konservatorių neraukia, jei lieka tik nuogas išskaičiavimas, jog geriau nei nieko – turėti D.Grybauskaitę, kuri bent V.Landsbergio klauso, vis tiek klausytis V.Landsbergio ir A.Kubiliaus dueto ištikimybės priesaikų šįkart buvo kiek nejauku.

Kodėl? V.Landsbergis tarkavo A.Kubilių už artimo meilės stygių. Gražūs ir teisingi žodžiai. Nuodėmė nesutikti. Žmogus ne vien krizės suvaldymu gyvas.

Klausantis, kaip vienas per kitą abu jie prisiekinėjo ištikimybę prezidentei, iš atminties išnyra prieš Seimo rinkimus išplatintas įrašas su I.Degutienės kalba, kad visų jos pokalbių slapta klausomasi, pjudomi bendražygiai. A.Kubiliaus pavaduotoja tada visiems leido suprasti, jog tai – prezidentės darbas.

Jokio tyrimo. Bet ir I.Degutienė neatsiėmė savo žodžių. Tai ar viskas čia gerai su artimo meile? Tiek to dėl A.Kubiliaus – jis nejautrus, arogantiškas. Bet V.Landsbergis? Kodėl jis liko toks pat nejautrus bendražygės skundui? Panašu, kad abu jie, o ypač V.Landsbergis, pasiuntė save į moralinį nokdauną.

Kuris prilygtų nokautui. Jei tai būtų ne Lietuva.

Kur apie artimo meilę galima kalbėti atsietai nuo artimo. Kur galima šmeižti savo artimą ir už tai gauti Seimo mandatą. Kur gali spjauti į rinkėjus ir pogrindy prie kokio Razlivo narplioti pačios suregztą sąmokslo teoriją. Moralinis reliatyvumas leidžia viską.

Ri m oV ale iki op ie š.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Visuomenė | 3

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Skurdo dieta: 15 litų per dieną Paulius Grinkevičius p.grinkevicius@15min.lt

10 000 – tiek žmonių Lietuvoje gauna pensijas, kurių pavadinti pensijomis neapsiverčia liežuvis.

816 litų siekianti vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia Baltijos valstybėse.

Iš kelių šimtų litų gyvenanti L.Žiogienė rengiasi parduoti buvusio gero gyvenimo simbolį – namą.

I.Gelūno nuotr.

Išgyventi padeda vaikai Moteris skundžiasi, kad jos senatvės pensija yra nepelnytai maža. Kadaise dirbusi Švietimo ministerijoje ji 1988 metais aštuoneriems metams išėjo motinystės atostogų.

Motinystės atostogos yra įskaičiuojamos į darbo stažą.

Pagal tuo metu galiojusius įstatymus motinai galėjo būti suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis aštuoneri.

Tačiau 1995 metais pasikeitus įstatymams į stažą įtraukiamos atostogos tik iki tol, kol vaikui sueis treji. Todėl dabar yra nemažai moterų, kurios gauna mažesnę, nei tikėjosi, pensiją. L.Žiogienei taip pat pritrūko kelerių metų stažo, kad jos pensija būtų didesnė.

Beveik dvigubai mažesnę nei vidutinė pensiją gaunančiai moteriai išgyventi padeda trys vaikai – maitina sūnus kulinaras, o JAV gyvenanti dukra neseniai mamai pirmą kartą persiuntė 800 dolerių, juos pašnekovė išleis dantims taisyti. Tačiau gyventi iš vaikų siunčiamų pinigų nemalonu. „Pinigų iš vaikų neprašau, jie patys supranta, kad man pinigų reikia ir padeda – kitaip neišgyvenčiau“, – sako L.Žiogienė. Šiuo metu moteris kartais gyvena pas 85 metų motiną, kartais – pas drauges. Didelis namas, kuriame ji užaugino vaikus, jau nebegyvenamas – vandens nėra, šildymas neveikia, remontui reikia daug pinigų.

L.Žiogienė su vaikais svarsto, kad namą reikėtų parduoti. Į Ameriką negrįš L.Žiogienė keletą kartų mėgino kreiptis ir dėl socialinės pašalpos, tačiau jos negavo, nes yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Zujūnuose su dirbančiu sūnumi: „Bet juk tai taip pat neteisinga, mano sūnus nori planuoti savo gyvenimą, kažkada bus jo vestuvės, jis turi pinigų skirti ir sau, kodėl turėtų išlaikyti mane?“ Kalbantis sename jos name Zujūnuose moteris atvirauja – anksčiau niekada nebūtų

Išmokų gavėjų daugės Ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad ateityje žmonių, kurie gautų šalpos pensijas ar turėtų beveik minimalų darbo stažą ir turėtų pragyventi maždaug už keturis šimtus litų per mėnesį, tikriausiai daugės. „Šiuo metu tokių žmonių, kurie neturėtų darbo stažo, nėra daug. Jie iš okupacijos laikų yra sukaupę darbo stažą, nes tuomet buvo visuotinis užimtumas, – pasakoja R.Lazutka. – Bet tokių žmonių ateityje tik daugės: nemaža dalis tų, kurie tais laikais buvo jauni ir dar nedirbo, nedirbo ir nepriklausomybės pradžioje, nes tuomet smarkiai augo nedarbas. Jie neturėjo stažo ir nesurinko pensijos.“ Lietuvoje šalpos pensijos ar nedidelį darbo stažą turinčių žmonių pensijos yra vienos mažiausių Europoje, ekonomisto žodžiais tariant, „ant skurdo ribos“.

BFL nuotr.

Kiek mažiau nei 15 litų per dieną, arba 445 litai per mėnesį. Už tokią pinigų sumą kas mėnesį išgyvena 62 metų amžiaus vilnietė Liudmila Žiogienė. Iš šios sumos šimtą litų ji kas mėnesį moka bankui už kadaise paimtą paskolą butui, kuriame gyvena jos 85 metų mama. Išlaidoms lieka vos 350 litų. „Klausiate, kaip galima pragyventi iš tokios pensijos? Aš, gaudama tokias pajamas, negaliu savęs gerbti ar tenkinti kokių nors savo ambicijų. Apskritai, apie kokių ambicijų tenkinimą galima kalbėti? Neįmanoma, nerealu už tokius pinigus gyventi“, – skundžiasi pašnekovė. Klausiama, ką perka už savo mažytę pensiją, L.Žiogienė taip ir neatsakė.

Vis dėlto, pamatęs moterį gatvėje, nepasakytum, kad ji gyvena skurdžiai. Ponia Liudmila vilki gerais drabužiais, atrodo jaunesnė nei įrašyta pase, pasidažiusi, tvarkinga, o pasakodama apie savo varganas pajamas stengiasi atrodyti ori ir šypsosi.

L.Žiogienė nėra statistinė varguolė. Ji nėra vieniša, turi vaikų, kurių nereikia išlaikyti, ir dar neišbarstė visų ankstesnio gero gyvenimo likučių.

pagalvojusi, jog kada nors gyvenime gali tekti pragyventi už 445 litus.

Anksčiau ji pinigų turėjo: ne kartą buvo ėmusis verslo, su drauge keliavo ir dirbo JAV, tačiau vienu metu gyvenimas staiga apsivertė aukštyn kojomis – verslo partneriai iš Rusijos pasirodė nepatikimi, uždarbiai baigėsi.

Paklausta, kodėl nevažiuoja pas dukrą į JAV, kur gyvenimas būtų lengvesnis, moteris sako kartą ten jau gyvenusi ir supratusi, kad jos vieta čia: „Mėgstu jaustis užtikrintai ir justi žemę po kojomis. Nuvažiavusi į JAV supratau, kad Amerika – ne man.“ Visų varguolių nesuskaičiuoja Kiek Lietuvoje gyvena tokių žmonių, kurie gauna panašią pensiją kaip L.Žiogienės? „Sodra“ tokių duomenų neturi. Pasak M.Žilionio, suskaičiuoti, kiek žmonių gauna

pensijas iki tam tikros sumos, ne taip paprasta: tuomet reikia skaičiuoti ir tuos, kurie gauna įvairių rūšių – netekto darbingumo, invalidumo – pensijas, o informaciją reikėtų surinkti iš skirtingų duomenų šaltinių.

Be to, žmogaus pajamos neretai yra didesnės nei pensija. Be pensijos, galima dar gauti socialinę pašalpą ar kitų pajamų,

o informaciją apie jas kaupia ne „Sodra“, o kitos institucijos.

Pagal įstatymus senatvės pensija priklauso nuo žmogaus dirbtų metų skaičiaus ir susideda iš bazinės pensijos, kuri siekia 360 litų. Bazinės pensijos dydis pastarąjį kartą didintas prieš penkerius metus.

Tačiau bazinę pensiją gauna ne visi. „Jei žmogus neturi minimalaus 15 metų darbo stažo, „Sodra“ jam nemoka jokių pinigų ir apie jį nekaupia jokių duomenų“, – aiškina M.Žilionis.

Tuomet pensinio amžiaus žmogus tegauna šalpos pensiją, kuri siekia 324 litus. Apie šalpos pensijas pradėta kalbėti tuomet, kai paaiškėjo, jog kardinolas Audrys Juozas Bačkis gauna dar mažesnę – 199,27 Lt pensiją.

Savivaldybių administracijų duomenimis, pernai šalpos pensijas gavo 9 423 senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys.

36 iš jų – daugiavaikės motinos. Be šalpos pensijos, varguoliams dar priklauso ir kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.

Komentaras

4 | Tyrimas

ArtĹŤras RaÄ?as redakcija@15min.lt

Gydytojo kaltÄ—s

AtneĹĄim DievÄ… ÄŻ namus?

Mano senelis Juozas Laurynas, kai jam buvo per 70 metĹł, neretai iĹĄ PaĹžeÄ?iĹł kaimo ÄŻ BetygalÄ… maĹždaug 7 km pÄ—dindavo pÄ—sÄ?ias. IĹĄeidavo apie ĹĄeĹĄtÄ… valandÄ… ryto, kad suspÄ—tĹł ÄŻ MiĹĄias, kurios prasidÄ—davo deĹĄimtÄ….

Tai buvo sovietmeÄ?iu, troleibusai, autobusai ir apskritai joks visuomeninis transportas iĹĄ PaĹžeÄ?iĹł ÄŻ BetygalÄ… nevaĹžinÄ—davo, taÄ?iau tokiĹł kaip mano senelis MiĹĄioms susirinkdavo ne viena deĹĄimtis.

AĹĄ taip niekada ir nesupratau, ko jie visi ten eina, taÄ?iau man vis tiek buvo graĹžu. Nes ĹžmonÄ—s turÄ—jo tikslÄ… ir jo siekÄ—. Tegu tik sekmadieniais.

Bet dar labiau nesuprantu, kÄ… nori pasakyti jau buvÄ™s Vilniaus arkivyskupas metropolitas A.J.BaÄ?kis, teigdamas, jog Vilniuje reikia naujos baĹžnyÄ?ios, nes tikintieji iĹĄ Vilniaus JustiniĹĄkiĹł ir PaĹĄilaiÄ?iĹł, norÄ—dami nuvykti ÄŻ MiĹĄias, turi vaĹžiuoti arba ÄŻ LaisvÄ—s prospektÄ…, arba ÄŻ Kalvarijas.

Tik kiek daugiau nei 18 proc. tĹł „katalikĹłâ€œ savo katalikybÄ™ reguliariai ÄŻprasmina baĹžnyÄ?iose.

Nors esu netikintis, bet tokie A.J.BaÄ?kio teiginiai mane ÄŻĹžeidĹžia. Pirmiausia, kaip Juozo Lauryno, kuris buvo tikintis, anĹŤkÄ…. Nes A.J.BaÄ?kis bando mane ÄŻtikinti, kad mano senelio tikÄ—jimas ir noras (kurÄŻ aĹĄ gerbiau ir gerbiu) pasimatyti ir pasikalbÄ—ti su Dievu nÄ—ra vertas 15 min. kelionÄ—s troleibusu arba autobusu. GalbĹŤt pats A.J.BaÄ?kis ÄŻ MiĹĄias visada vaĹžinÄ—jo septintuoju BMW, bet aĹĄ juk iĹĄ patirties Ĺžinau, kad ĹžmonÄ—ms, kurie iĹĄ tiesĹł tikÄ—jo, atstumas ir kelionÄ—s laikas iki Dievo buvo nesvarbus.

Bet A.J.BaÄ?kiui mano senelis ir jo tikÄ—jimas, Ĺžinoma, nerĹŤpi ir tikriausiai niekada nerĹŤpÄ—jo. Nes jei kada nors bĹŤtĹł rĹŤpÄ—jÄ™s, tai juk galÄ—jo, pavyzdĹžiui, ir tada, sovietmeÄ?iu, o juo labiau po 1991ĹłjĹł, kai A.J.BaÄ?kis tapo arkivyskupu, pasirĹŤpinti jei ne autobusu, tai bent jau dvikinke, kad surinktĹł tuos septyniasdeĹĄimtmeÄ?ius ir vyresnius, norinÄ?ius pasimatyti su Dievu. Jie juk bĹŤtĹł susimokÄ—jÄ™ iĹĄ savo varganĹł pensijĹł. Nes tikÄ—jo.

TaÄ?iau tĹł tikinÄ?iĹł niekas nerinko. Nerenka ir ĹĄiandien. Renka tik aukas. Ir dar neapmokestinamas pajamas uĹž atgautÄ… turtÄ… ir ĹžemÄ™. SurinkÄ™ nori statyti naujas baĹžnyÄ?ias, kuriĹł dabar niekam, iĹĄskyrus patÄŻ A.J.BaÄ?kÄŻ ir kelis ĹĄimtus jo jau buvusiĹł pavaldiniĹł, nereikia.

Kai kurie iť karto puls prieťtarauti, sakydami, kad Lietuva – Marijos Şemė ir kad naujausi suraťymo duomenys rodo, jog daugiau nei 77 proc. ťalies gyventojų priskiria save Romos katalikams.

TaÄ?iau paklauskime, ar tiems vadinamiesiems katalikams reikia naujĹł baĹžnyÄ?iĹł. Atsakymas labai aiĹĄkus: ne. Tik kiek daugiau nei 18 proc. tĹł „katalikĹłâ€œ savo katalikybÄ™ reguliariai ÄŻprasmina baĹžnyÄ?iose. 60 proc. „katalikĹłâ€œ baĹžnyÄ?iose kalbasi su Dievu tik per laidotuves, vestuves ar krikĹĄtynas. Net per KalÄ—das, didĹžiausiÄ… katalikĹł ĹĄventÄ™, susitikti su Dievu ÄŻ baĹžnyÄ?iÄ… eina vos 40 proc. vadinanÄ?iĹł save katalikais.

Galime paŞiōrėti ir kitaip: per pastaruosius 10 metų Vilniuje gyventojų sumaŞėjo maŞdaug 20 000.

Per tÄ… patÄŻ laikÄ… veikianÄ?iĹł baĹžnyÄ?iĹł Vilniaus vyskupijoje atsirado ĹĄeĹĄiomis daugiau, o kunigĹł skaiÄ?ius iĹĄaugo penktadaliu. Vis dar maĹža? Reikia Dievo kiekviename name ir kiekvienoje laiptinÄ—je?

NeĹžinau kaip jums, bet man tai panaĹĄu ÄŻ tai, kas vyksta visoje valstybÄ—je: ĹžmoniĹł maĹžiau, o juos valdanÄ?iĹł vis daugÄ—ja.

Keista, nes kaĹžkada BaĹžnyÄ?ia saugojo valstybÄ—s idÄ—jÄ…, o dabar rĹŤpinasi tik savimi ir iĹĄsigimsta kartu su tuo, kas buvo iĹĄsaugota.

15min • 2013 m. balandŞio 26 d.

VilnietÄ— Raisa Plotnikova deĹĄimt metĹł mynÄ— teismĹł slenksÄ?ius, bandydama ÄŻrodyti, kad jos sesuo mirÄ— dÄ—l medikĹł aplaidumo. Ne tik neÄŻrodÄ—, bet dar ir liko skolinga gydymo ÄŻstaigoms. „Štai kÄ… reiĹĄkia Lietuvoje ieĹĄkoti teisybÄ—s – jos Ä?ia nÄ—ra ir nebus.

Niekam nerekomenduoÄ?iau eiti ĹĄiuo keliu“, – nevilties neslÄ—pÄ— moteris.

DovilÄ— JablonskaitÄ— d.jablonskaite@15min.lt 63 metĹł R.Plotnikova ÄŻsitikino, kad tiesos paieĹĄkĹł kelias, kovojant su pareigĹł neatliekanÄ?iais medikais, yra ilgas, duobÄ—tas ir vedantis ÄŻ niekur.

Medikai jos seserÄŻ ZinÄ… IvanovÄ… metus gydÄ— nuo erozinio gastrito, nors 46 metĹł moteris sirgo ketvirtos stadijos skrandĹžio vÄ—Ĺžiu.

Gydoma pacientÄ— ne kartÄ… bandÄ— atkreipti medikĹł dÄ—mesÄŻ, kad jos ĹĄeimoje bĹŤta mirÄ?iĹł nuo skrandĹžio, kasos, tiesiosios Ĺžarnos vÄ—Ĺžio. TaÄ?iau gydytojai apsiribojo medikamentiniu gydymu ir rekomendacijomis problemas sprÄ™sti pas psichiatrÄ….

Per pusantrĹł metĹł Z.Ivanovai buvo paskirta 18-os rĹŤĹĄiĹł vaistĹł: nuo skausmo, skrandĹžio rĹŤgĹĄtingumo, raminamĹłjĹł. Kiekvienas vizitas ÄŻ poliklinikÄ… baigdavosi ÄŻraĹĄu apie skrandĹžio erozijos

SkaiÄ?ius

70

proc.

Tokia dalis gyventojĹł mano, kad galiojanti Ĺžalos sveikatai atlyginimo per teismus sistema neveikia.

paĹŤmÄ—jimÄ… ar antrinÄ™ anemijÄ… bei naujĹł vaistĹł paskyrimu.

Gydytojai rentgenologinio skrandĹžio tyrimo ligonei neatliko dÄ—l to, kad jis „galbĹŤt nebĹŤtĹł buvÄ™s informatyvus“ ir kad jie „galbĹŤt nebĹŤtĹł galÄ—jÄ™ pastebÄ—ti naviko“. SkrandĹžio vÄ—Ĺžys moteriai buvo diagnozuotas tik tada, kai ji nebegalÄ—jo vaikĹĄÄ?ioti, valgyti ir miegoti.

Paskutinius ĹĄeĹĄis gyvenimo mÄ—nesius pacientÄ—s kanÄ?ios buvo slopinamos morfijumi.

Medikai laikosi iĹĄvien Z.Ivanova mirÄ— 2002 metĹł liepos 22 dienÄ…, palikusi dvylikametÄŻ sĹŤnĹł, kurÄŻ augino viena. SĹŤnÄ—no globos Ä—mÄ—si R.Plotnikova.

PraÄ—jus pusmeÄ?iui po sesers netekties, R.Plotnikova ryĹžosi ieĹĄkoti teisybÄ—s ir ÄŻrodyti medikĹł aplaidumÄ….

Pirmiausia kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Šioji skundą su situacijos apraťymu perleido tirti tuometei Valstybinei medicininio audito inspekcijai. „Be jos nieko nebōtų pavykę įrodyti.

Teismui buvau savo lÄ—ĹĄomis uĹžsakiusi gydytojĹł ekspertizÄ™, taÄ?iau jos iĹĄvados buvo ne mĹŤsĹł naudai – joks medikas nepripaĹžins kito gydytojo kaltÄ—s. Informacijos apie skrandĹžio vÄ—Ĺžio diagnostikÄ… teko ieĹĄkoti paÄ?iai. SÄ—dÄ—jau bibliotekose, skaiÄ?iau mokslinÄ™ literatĹŤrÄ….

Dabar galÄ—Ä?iau dirbti gydytoja, tik praktikos trĹŤksta“, – kalbÄ—jo R.Plotnikova.

6,Äš/20( '$5%Ĉ 8$% Ă…7URPLQDÂľ SULNODXVDQWL NRQFHUQXL Ă…0* %DOWLFÂľ \UD YLHQD GLGçLDXVLĹ€ ORJLVWLNRV NRPSDQLMĹ€ /LHWXYRMH VDYR YHLNOĉ Y\NGDQWL GDXJLDX QHL PHWĹ€ %HQGURYÄ?V Ă…7URPLQDÂľ YHLNOD NRPSOHNVLQLĹ€ ORJLVWLNRV VSUHQGLPĹ€ SDVODXJĹ€ WHLNLPDV DSLPDQWLV SODÄ€LDL YDUWRMDPĹ€ SUHNLĹ€ VDQGÄ?OLDYLPĉ MĹ€ SDUXRĂĽLPĉ SUHN\EDL EHL SULVWDW\Pĉ Äš PDçPHQLQÄ?V LU GLGPHQLQÄ?V SUHN\ERV WDĂĽNXV %DOWLMRV ĂĽDO\VH

35(.,Äż 685,1.Ä?-$06 -206

.203/(.78272-$06 -206

.529Ä?-$06 -206

‡ 'DUEDV PDLVWR DONRKROLR LU NLWĹ€ SUHNLĹ€ VDQGÄ?O\MH ‡ 3UHNLĹ€ VXULQNLPDV SDJDO XçVDN\PXV ‡ 'DUEDV YLHQD SDPDLQD ² , 9

‡ 'DUEDV PDLVWR DONRKROLR LU NLWĹ€ SUHNLĹ€ VDQGÄ?O\MH ‡ 7YDUNLQJDL VXNRPSOHNWXRWL SUHNLĹ€ XçVDN\PXV XçWLNULQWL ĂĽYDUĉ LU WYDUNĉ VDQGÄ?O\MH ‡ 'DUEDV YLHQD SDPDLQD ² , 9

‡ 'DUEDV PDLVWR DONRKROLR LU NLWĹ€ SUHNLĹ€ VDQGÄ?O\MH ‡ 7YDUNLQJDL SDNUDXWL LĂĽNUDXWL ‡ 8çWLNULQWL ĂĽYDUĉ LU WYDUNĉ VDQGÄ?O\MH ‡ 'DUEDV YLHQD SDPDLQD ² , 9

5(,.$/$9,0$, *HUD Ă€]LQÄ? VYHLNDWD /LHWXYLĹ€ NDOERV PRNÄ?MLPDV 3XQNWXDOXPDV GDUEĂĽWXPDV VĉçLQLQJXPDV JUHLWD RULHQWDFLMD DWVDNRP\EÄ?

6XWHLNLDPD JDOLP\EÄ? SHULRGLĂĽNDL Y\NWL NRPDQGLUXRWÄ?PV Äš 9RNLHWLMĉ LU JHUDL XçVLGLUEWL

&9 6,Ŀ6.,7( el. paťtu O SHFLXO\WH#WURPLQD OW arba atvykite pas mus DGUHVX 9 $ *UDLĀLĺQR J $XNüWLHML 3DQHULDL 9LOQLXV XçSLOG\WL NDQGLGDWR DQNHWĉ NLHNYLHQĉ GDUER GLHQĉ YDO WHO SDVLWHLUDYLPXL

Skundai pasitvirtina • 2012 m. Valstybinė akreditavimo sveikatos prieŞiōros veiklai tarnyba (VASPVT) iťtyrusi 96 pacientų (ar jų atstovų) skundus nustatė 53 paŞeidimus (pasitvirtino 55 proc. visų tyrimų). • DaŞniausiai pacientai ar jų atstovai savo skunduose teigia, kad, jų nuomone, gydytojai netinkamai tyrė ar gydė, laiku nepastebėjo ligos, nenukreipė tolesniam gydymui į aukťtesnio lygio gydymo įstaigą. • VASPVT gautą paciento ar jo atstovo skundą privalo iťnagrinėti ne ilgiau kaip per 8 mėnesius. • Informacijos apie pacientams iť asmens sveikatos įstaigų priteistas sumas VASPVT pateikti negali.

55

45

PROC.

PROC.

2012 m. duomenys

NepasitvirtinÄ™ skundai PasitvirtinÄ™ skundai Ĺ altinis: VASPVT

Po laimėto mōťio – nesėkmė kare Kantrybė ir uŞsispyrimas davė vaisių: beveik septynerius metus bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2009-ųjų birŞelį konstatavo, kad medikai Z.Ivanovą gydė nepakankamai kvalifikuotai ir rōpestingai, todėl skrandŞio vėŞys buvo diagnozuotas pavėluotai.

Teismo sprendimu, Vilniaus KaroliniĹĄkiĹł poliklinika ir Mykolo MarcinkeviÄ?iaus ligoninÄ— motinos netekusiam nepilnameÄ?iui bei jo globÄ—ja tapusiai R.Plotnikovai turÄ—jo sumokÄ—ti 478 tĹŤkst. litĹł kompensacijÄ…: 163 tĹŤkst. litĹł turtinÄ—s ir 315 tĹŤkst. litĹł neturtinÄ—s Ĺžalos atlyginimÄ….

TaÄ?iau teisÄ—jos Onos GasiulytÄ—s paskelbtas sprendimas nebuvo galutinis. Medikai savo kaltÄ—s nepripaĹžino, KaroliniĹĄkiĹł poliklinika ir M.MarcinkeviÄ?iaus ligoninÄ— kreipÄ—si ÄŻ Lietuvos apeliacinÄŻ teismÄ….

Jame bylos nagrinÄ—jimas pakrypo visiĹĄkai prieĹĄinga linkme. „Viskas buvo prieĹĄ mane: apygardos teisme galÄ—jau nuĹĄviesti situacijÄ…, pristatyti dokumentus ir paĹžymas, o Apeliaciniame teisme Ĺžodis nebuvo suteiktas – man uĹžÄ?iaupÄ— burnÄ…. GalÄ—jau tik pateikti klausimus medikams, kodÄ—l nutiko vienaip ar kitaip, o jie atsakÄ—

Tyrimas | 5

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

mirtis neįrodo

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Žala – atsitiktinė Gydytojams ne visada pavyksta įveikti mirtį.

AFP/Scanpix nuotr.

Margarita Batūrienė, Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui „Žinoma, kad ši skaudi istorija, prasidėjusi dar 2000 metais, nepamiršta. Tačiau norėčiau priminti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas.

Maksimalių pastangų principas nereiškia, kad gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, o reikalauja įvertinimo, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas. Jeigu medikas savo darbą atliko rūpestingai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.

taip, kaip jiems patogu“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo R.Plotnikova.

Apeliacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo priimtą R.Plotnikovai palankų sprendimą.

Maža to, ieškovams – R.Plotnikovai ir jos sūnėnui – teismas priteisė 10 tūkst.

Neturi ką pridurti Justinas Augustinavičius, M.Marcinkevičiaus ligoninės direktorius „Kam jūs jaukiate viską iš naujo?

Juk viskas taip smulkiai ištyrinėta – visų lygių teismai tarė savo žodį, todėl nėra ką pridurti. Jūs geriau pasidomėkite, ko tiems žmonėms trūksta. Gal jie bandė pasipelnyt?

Ką, jie nori gydytojus pribaigt?

Baikit jūs! Dar prieš penkerius metus jiems buvo pasakyta: „Nevarkite, nes susimokėsite pinigus už tuos teismus.“ Taip ir įvyko.“

litų sumą gydymo įstaigų teisinėms išlaidoms padengti.

Emigravo, nes pilietis čia – niekas R.Plotnikova nenuleido rankų ir su savo advokatu Ramūnu Mikulsku kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Šis, atsižvelgdamas į tai, kad R.Plotnikova turi invalidumo pažymėjimą, o jos sūnėnas yra našlaitis, finansinius įpareigojimus gydymo įstaigoms sumažino iki 1,5 tūkst. litų. „Dešimt metų siekėme įrodyti tiesą, tačiau galiausiai likome kalti ir patyrėme nuostolių: juk visą tą laiką mokėjau teisininkui, turėjau daug įvairių išlaidų. Valstybė nesuinteresuota ginti pacientų ar jų artimųjų“, – konstatavo R.Plotnikova.

Ryžtinga moteris griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi į Strasbūro teismą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė lietuvės peticiją, tačiau galiausiai nusprendė, kad ji neatitinka Konvencijos. Tokią žinią iš Strasbūro moteris gavo prieš porą mėnesių. Epopėja baigėsi.

Mano žiniomis, pacientei buvo atlikti visi įprastiniai tyrimai, reikalingi diagnozei nustatyti.

Deja, bet šiuo atveju pagal klinikinius simptomus nebuvo įmanoma diagnozuoti skrandžio vėžio pirminėse gydymo stadijose.“

„Niekam nerekomenduočiau eiti šiuo keliu. Sūnėnas jau dvejus metus gyvena Anglijoje ir sako, kad į Lietuvą niekada negrįš, nes pilietis čia yra niekas“, – apgailestavo R.Plotnikova.

Klastoja pažymas, perrašo ligos istoriją?

Advokatų kontoros „Mikulskas, Baliūtis, Vasilionokas ir partneriai Law&Suit“ teisininko R.Mikulsko nuomone, Z.Ivanovos byloje buvo pakankamai įrodymų medikų kaltei pripažinti, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. „Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp pacientės būklės ir medikų veiksmų, nors literatūroje mokslininkai pateikia metodiką, kaip kovoti su vėžiu, kokiais tyrimais jį galima apčiuopti ankstyvoje stadijoje. Teisme medikai teigė, kad tai – tik moksliniai pamąstymai, o realybėje tai neįmanoma“, – prisiminė R.Mikulskas.

Medikai tvirtina, kad viską daro dėl paciento gerovės. Tačiau praktika byloja, kad tikrai ne visada padaroma viskas, kad būtų išgelbėta gyvybė ar nustatyta tiksli diagnozė. „Net tokiais atvejais sudėtinga įrodyti gydytojų kaltę. Klausimus, kodėl parinko vienokį, o ne kitokį gydymo būdą, kodėl nesikonsultavo su kitais specialistais, matydami, kad paciento būklė negerėja, kodėl nešaukė konsiliumo, jie atremia argumentu, jog yra kvalifikuoti profesionalai sakydami: „Darėme viską, ką galėjome“, – kalbėjo teisininkas.

Nukelta į 6 psl.

Komentaras

>>>

D.Grybauskaitė skelbia karą A.Butkevičiui Per pastarąsias balandžio savaites prezidentė atliko keletą veiksmų, kurie turėtų sukelti tam tikrą nerimą daugeliui ją stebinčių ir jos politiką vertinančių žmonių.

Pirmiausia verta aptarti naują politinį anekdotą: sklinda kalbos apie galimą D.Grybauskaitės išrinkimą į ES prezidentes.

Noras tapti ES prezidentu, kaip svajonė ar politinė fantazija, yra gražus ir nekaltas, bet gando skleidimas apie tai jau yra politinė akcija, skirta konkrečiam tikslui. Bet tikslas čia yra ne ES prezidento postas, o labai lietuviškas ir paprastas – artėja Lietuvos prezidento rinkimai.

Visuomenei, kuri D.Grybauskaitės vieningai jau nebepalaiko, turi būti parodyta jos neginčijama persvara prieš visus galimus kandidatus. Gando paskleidimas apie prezidentės kilimą į ES prezidentus emociškai suformuoja nuostatą, kad jei jau ji tinka ten, tai Lietuvai tikrai negali būti blogai, ir kas iš kitų pretenduojančių galėtų prilygti tokiam jos vertinimui? Niekas.

Dar nenutilus pasigėrėjimui dėl D.Grybauskaitės išrinkimo ES prezidente, išgirstame A.Kubiliaus ir V.Landsbergio tvirtinimus, kad prezidentė gali būti tikra dėl jų siekio ir toliau ją remti.

Sprendžiami net keli uždaviniai – pagrindiniai kandidatai į konservatorių lyderius deklaruoja vienybę remdami prezidentę: ji – jų, jie – jos.

Drauge užtvirtinama Tėvynės Sąjungoje silpstanti nuostata, kad prezidentė tinka dešiniesiems. Taip pat signalizuojama visuomenei apie prezidentės nepakeičiamumą.

Pati prezidentė imasi agresyvios ikirinkiminės akcijos. Ką tik ji paaiškino ir parodė, kokiais lėktuvais ir kaip taupiai turi skraidyti prezidentai. Su tuo galima sutikti, jei skrydis tėra asmens persikėlimas iš taško A į tašką B, bet jei tas asmuo yra prezidentė, akivaizdus ir politinis pamušalas – ji tokiu būdu aktyvina populistinį savo įvaizdžio aspektą.

Suprask, kad ji – prieš bet kokį pinigų švaistymą ir už lygias visų piliečių, nepriklausomai nuo statuso, galimybes.

A.Butkevičius turi atsisakyti sklandaus bendradarbiavimo su D.Grybauskaite iliuzijų.

A.Butkevičiui, ėmusiam samprotauti apie vyriausybinio lėktuvo poreikį, D.Grybauskaitė atkirto šiurkščiai ir nekultūringai (taip, kaip mėgsta ir yra įpratę neišprusę, bet emocingi piliečiai) – pasmerkė kaip lietuvišką plikbajorišką požiūrį į pinigų švaistymą.

Tačiau rimčiau pažvelgę, matome, kad šios taupumo akcijos metu, pasinaudojant prezidentės statusu, „Wizzair“ buvo suteikta išskirtinė reklama.

Ir, kaip tiksliai pasakė Z.Čepaitė: „Ji skrido tuo pačiu lėktuvu, bet ne su mumis“, taigi, užmirškime lygybes ir taupumą. Prezidentė tiesiog rado būdą pasireklamuoti ir įkirsti potencialiam konkurentui rinkimuose į prezidentus.

Gali būti, kad toks nekultūringas prezidentės išpuolis prieš premjerą – tik pradžia. A.Butkevičius turi atsisakyti sklandaus bendradarbiavimo su D.Grybauskaite iliuzijų. Jos tikslas – žūtbūt išlikti Lietuvos prezidente, ir tik ja.

Jei D.Grybauskaitė pralaimės šiuos rinkimus, tai bus vertinama kaip jos politinis fiasko. Todėl matysime vis didėjantį prezidentės spaudimą premjerui, kitiems galimiems kandidatams, augantį jos populizmą ir pataikavimą visuomenės emocijoms.

6 | Tyrimas >>>

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Atkelta iš 5 psl.

Anot jo, Lietuvoje gauti objektyvią gydytojų išvadą dėl kolegų veiksmų iš esmės neįmanoma – varnas varnui akies nekerta: „Ligos istorija gali būti pakoreguota, perrašyta, dingsta kai kurie įrašai, tačiau įrodyti, kad tai buvo dokumentų klastojimas, sudėtinga. Prieš teismo posėdžius užkulisiuose medikai pripažįsta, kad yra akivaizdi jų kolegų kaltė. Tačiau aiškina, kad teisme to paties patvirtinti negali, nes sėdi toje pačioje barikadų pusėje. Tokiu būdu

R.Plotnikova:

I.Gelūno nuotr.

„Jie netinkamai gydo, bet viską padaro taip, kad būtų neįmanoma prieš juos lai aimė ai imė ėti. laimėti.“

bandoma apsidrausti, nes ir jie nėra apsaugoti nuo klaidos. Trūksta nepriklausomų specialistų, ekspertų, kurie nebijotų medikų bendruomenės ir nejaustų spaudimo.“ Ekspertų išvadoms – ligoninės spjūvis R.Mikulsko žodžius iliustruoja Kauno klinikinės ligoninės, kurioje prieš metus mirė 11 mėnesių kūdikis, pozicija.

Praėjusią savaitę ligoninė paskelbė, kad direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nusprendė, jog mirusio berniuko D.D. mirties priežastis nėra per didelė kalio chlorido dozė. Ši išvada visiškai nesutampa su lapkritį pateiktomis medicinos ekspertų išvadomis, kuriose sakoma, kad vaikui buvo suleista kalio. Įtarimai dėl to pateikti ligoninės slaugytojai Valdarezai Beleškienei.

Kad medikų darbas nebuvo kokybiškas, patvirtina ir tai, jog laikinai ligoninei vadovavęs Raimundas Kunickas už blogą pareigų atlikimą papeikimus skyrė Gastroenterologijos skyriaus vedėjai, gydytojai, vyresniajai slaugytojai. Vėliau akreditavimo tarnyba skyrių nurodė uždaryti dėl daugybės pažeidimų.

Prokurorai tikina, kad slaugytojos byla jau netrukus keliaus į teismą, jai gresia iki aštuonerių metų nelaisvės. Dėl sūnaus nužudymo tėvai ligoninei rengia milijoninį ieškinį. „Ligoninės išvados tik parodo medikų ir vadovų nežmogiškumą. Jie išvadas parengė iš oro, o medicinos ekspertai – iš mano kūdikio kūnelio, todėl teisme ligoninės išvados yra niekinės. Šeši garsūs žmonės padėjo savo parašus po išvada, kad mano kūdikis mirė nuo kalio, nemanau, kad jie

Gydytojai jaučiasi nesaugūs

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

„Lietuvos gydytojų sąjungos inicijuotas civilinės atsakomybės savanoriškasis draudimas buvo pagrindinis instrumentas, padėjęs daugumą žalos atvejų išspręsti taikos sutartimis bei kompensuoti realią sveikatai padarytą žalą. Pasirašoma labai daug taikos sutarčių, tik pavieniais atvejais bylos pasiekia teismą.

Siekdami įteisinti medicinos klaidų atskleidimo kultūrą, jų registravimo ir prevencijos sistemą, konsultacinį

išsižadės savo žodžių. Aš prie karsto vaikeliui pažadėjau, kad kovosiu, kiek reikės, kad įrodyčiau tiesą. Tą ir darysiu“, – kalbėjo ligoninėje mirusio kūdikio tėvas Egidijus Drėzas.

Drėzų šeima žada pateikti ieškinį, kuriame prašys ne mažiau nei milijono litų žalai atlyginti.

Ilgas kelias iki teismo Lietuvoje galioja vadinamoji deliktų sistema, kuri reikalauja būtinai įrodyti mediko

gydytojo ir paciento bendravimo modelį, siūlome pradėti formuoti paciento saugumo koncepciją medicinos praktikoje Lietuvoje. Jei žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis būtų įteisintas vietoje šiuo metu egzistuojančio ieškinio-teisminio ginčo sprendimo modelio, gydytojams neliktų tikslo slėpti nepageidaujamo gydymo efekto.

Mes matome tik tokį kelią, nes šiandien gydytojas jaučiasi labai nesaugus. Medicina prilyginama aukštos rizikos sričiai, kaip, pavyzdžiui, alpinizmas, ralis ir pan., todėl gydytojai draudžiasi savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu. Beveik iš 8 tūkst. Lietuvos gydytojų sąjungos narių yra apsidraudę beveik 6 tūkst. Pradėjo draustis net rezidentai, kurie anksčiau manė, kad jiems to nereikės. Nesidraudžia tie, kurių specializacija nesusijusi tiesiogiai su ligoniu.“

kaltę per teismines institucijas. Nukentėjęs žmogus pirmiausia privalo pateikti pretenziją jį nugydžiusiai įstaigai. Tik gavus jos išvadą galima kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Ten procesas vyksta apie metus. Jei šios komisijos sprendimas netenkina, per mėnesį galima kreiptis į teismą su ieškiniu. „Tokia tvarka yra perteklinė, nes gydymo įstaiga dažniausiai atmeta kaltinimus, net ir esant akivaizdžių įrodymų. Čia tinka

Tyrimas | 7

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

tas pats kauniečių pavyzdys: baudžiamoji byla pradėta, ekspertai nustatė, kad vaikui suleista mirtina kalio dozė, o ligoninė pareiškia, kad nieko panašaus nėra ir visais įmanomais būdais neigia savo kaltę“, – kalbėjo R.Mikulskas.

Pagal dabar galiojantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, tikintis kompensacijos, reikia įrodyti, kad pacientui buvo padaryta žala, gydytojas ėmėsi netinkamų veiksmų, nurodyti priežastį, dėl kurios nukentėjo žmogus, ir dar mediko kaltę. Visa tai teismuose vidutiniškai užtrunka apie 5–6 metus.

Zdanių istorija tapo pavyzdžiu Net 70 proc. rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ apklausoje, atliktoje 2011 m., dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad galiojanti žalos sveikatai atlyginimo per teismus sistema neveikia, yra sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam.

Vis dėlto žmonės, įsitikinę, kad žalą sveikatai patyrė dėl medikų kaltės, įsidrąsina ir vis dažniau kreipiasi į teismus, prašydami priteisti įvairių dydžių kompensacijas.

Medicininių bylų Lietuvoje ėmė daugėti nuo 2005 m. Tam nemažai įtakos turėjo plačiai nuskambėjusi dvynukų Zdanių nudeginimo Marijampolės ligoninėje byla (2001 m. gimusių kūdikių nugarytės buvo

Gegužę žada naujovių

Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „Manau, kad egzistuojanti sistema iš esmės yra ydinga ir apsunkina teisybės paieškas. Todėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas turi būti taisomas.

Ilgi terminai ir biurokratinis mechanizmas neskatina žmonių pasitikėjimo sveikatos sistema. Reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie artimiausiu metu bus pristatyti.

Su iniciatyvine grupe dirbame prie naujos paciento apsaugos koncepcijos, kurią

nudegintos šildyklėmis – aut. past.). Joje tėvų reikalavimu 2004-aisiais buvo priteista 0,5 mln. litų žalai atlyginti. „Tai buvo akivaizdus medikų aplaidumo faktas, tačiau ir

ketiname pristatyti gegužės pradžioje. Tai turėtų būti ir įstatymas, ir poįstatyminiai teisės aktai, ir žalos be kaltės modelis, kuris nereikalautų įrodyti medicinos darbuotojo kaltės, tačiau nukentėjusiam pacientui būtų sumokėta kompensacija.

Nukentėjęs pacientas pagal šį modelį iš specialaus fondo gautų kompensaciją, teisiniu būdu neįrodinėdamas mediko klaidos. Manau, šiam modeliui Lietuva jau yra pribrendusi.

Tada gydytojas nebus įspaustas į kampą ir nebijos suklysti, juolab kad ne viskas nuo jo priklauso. Daug kas priklauso nuo sveikatos sistemos finansavimo.

Ligoninėms nukarpomos lėšos, o paslaugą suteikti reikia: kaip ji gali būti kokybiška, jei tu nedisponuoji ištekliais, jei turi žiūrėti į kvotas brangiems tyrimams, o ne į realius paciento poreikius?“

tada bandyta išsisukti nuo atsakomybės“, – pastebėjo R.Mikulskas.

Bendrai konsultacijai dėl medikų padarytų klaidų į jo advokatų kontorą per metus

kreipiasi apie 15–20 žmonių. Dažniausiai skundžiamasi dėl pooperacinių gydymo komplikacijų, dėl neteisingo ligos nustatymo ar dėl netinkamo gydymo, gimdymo metu patirtų traumų. „Yra ne vienas atvejis, kai gydymo įstaigos pacientams yra išmokėjusios 10, 20 ar 30 tūkst. litų pinigines kompensacijas, kad tik nebūtų kreiptasi į teismą. Žmogus pasiima šią simbolinę kompensaciją, nenorėdamas bylinėtis, nes žino, kad teisybę surasti bus sunku“, – sakė advokatas.

Tačiau jis ragina nenuleisti rankų: vienas, kitas, dešimtas atvejis padės suformuoti teismų praktiką. Visi pamatys, kiek būna mirčių, kiek klaidų. Tada teismams nebeliks galimybės užmerkti akis prieš įrodymus. „Jei yra nors menkiausias įrodymas, kad nelaimė įvyko dėl medikų kaltės, piniginė žala, neturtinio pobūdžio kompensacija turi būti priteisiama besąlygiškai“, – įsitikinęs R.Mikulskas. Šiandien šalies teisės aktai, Civilinis kodeksas numato, kad atsakomybė už netinkamai medikų suteiktas paslaugas tenka gydymo įstaigai kaip juridiniam asmeniui.

Jei nustatoma mediko kaltė, žala regreso tvarka išieškoma iš jo algos. Gydytojų sąjunga rekomenduoja medikams nuo klaidų draustis patiems ir įmokas mokėti iš savo kišenės.

Juozas Imbrasas. Žemė – mūsų koziris. Kol ji neparduota Žemė lietuviui buvo ir tebėra sakralinė vertybė. Galbūt šiandienos žmogui ji jau nebe tokia šventa, kaip buvo prieš šimtmetį ar daugiau, bet tikrai nėra nuvertinta iki eilinės prekės lygio.

Tą patvirtina ir jau ne pirmą kartą įsiplieskiančios diskusijos parduoti ar neparduoti žemę užsieniečiams.

Manyčiau, klausimą reiktų formuluoti kiek kitaip: kada leisti parduoti žemę užsieniečiams? Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau jai bus lemta tapti preke, kurią pirkti galės ne tik lietuviai. Bet kada ateis tam tinkamas metas ir kada būsime tam pasiruošę?

Pirmas atsakymo variantas: kai Lietuvos žemdirbiai taps lygiateisiais Europos Sąjungos žemės ūkio politikos dalyviais, gaudami tokias pat išmokas, kokias gauna senųjų bendrijos valstybių žemdirbiai. Šiandien mūsų ūkininkams, turintiems akivaizdžiai nevienodas konkurencines sąlygas, leidus parduoti žemę užsieniečiams, jos būtų dar labiau apsunkintos, nes ir pačią žemę tektų pirkti arba nuomotis už didesnę kainą.

Abejoti tuo, kad atvėrus žemės rinką jos kaina išaugs, beveik neverta, o greito žemės pardavimo užsieniečiams šalininkai to besąlygiškai tikisi. Bet ar turėdami galimybę brangiai parduoti žemę svetimšaliams lietuviai ims ir stebuklingai praturtės? Vargu bau.

Tie, kam labai rūpėjo mūsų šalyje žemės nusipirkti ar ją parduoti, tą jau padarė, sumaniai apeidami formalias įstatymų užkardas, nepaisant to, kokia kalba jie kalba ir kurios šalies pilietybę turi.

Tokia situacija primygtinai diktuoja antrą atsakymo į aukščiau užduotą klausimą variantą: žemės pardavimas užsieniečiams gali būti leidžiamas tik tuomet, kai bus sutvarkyta įstatyminė bazė ir sudėti visi racionalūs saugikliai, kurie užtikrintų, kad žemės pardavimas nebus tik paprastas komercinis sandoris, galintis turėti anaiptol nenaudingas, o gal net ir žalingas pasekmes Lietuvos žmonėms.

Europarlamentaras J.Imbrasas: „Nerimas suvienija ūkininkus.

Atsakomybė turi suvienyti politikus.“

Reikia įvertinti ir tai, kad žemė yra paklausi prekė ir tarp pačių lietuvių. Jų prašymai įsigyti valstybinės žemės jau keletą metų nepriimami, nes pageidaujamas įsigyti žemės plotas jau gerokai didesnis nei laisvas valstybės žemės plotas.

Planuojama, kad nauji prašymai valstybės žemei įsigyti bus pradėti priiminėti kitąmet, kai, jei niekas nepasikeis, baigsis ir draudimas įsigyti žemę užsieniečiams.

Kažin, ar tai atsitiktinis sutapimas.

Iš savo valstybės žemės norintiems įsigyti lietuviams keliami tam tikri reikalavimai: žemė parduoda-

ma tik ūkininkaujantiems, žemę deklaruojantiems ir buhalterinę apskaitą vedantiems asmenims. O kokie reikalavimai būtų keliami Lietuvoje žemę įsigyti norintiems užsieniečiams? Tai ir yra Lietuvos namų darbai, kurių buvusioji vyriausybė net nepradėjo daryti, o dabartinei juos gerai atlikti iki kitų metų pavasario jau per mažai laiko. Ir tai dar viena, tegu ir šalutinė priežastis, kodėl draudimas parduoti žemę užsieniečiams turi būti pratęstas. Žemė, kol ji neparduota, gali būti stiprus mūsų koziris derybose dėl tiesioginių išmokų. Sutartinius įsipareigojimus turi ne tik Lietuva, kuri nuo kitų metų pavasario turėtų atverti žemės rinką užsieniečiams, bet ir Europos Sąjunga, kuri jau nuo šių metų turėjo suvienodinti tiesiogines išmokas tiek ES senbuvių, tiek šalių naujokių žemdirbiams.

Tad tolesnių derybų logika paprasta: jei įsipareigojimų nevykdo viena šalis, yra prielaidos jų nevykdyti ir kitai. Šia linkme jau suka ir Lenkijos, Vengrijos, Čekijos bei Slovakijos žemdirbiai. Šių šalių žemdirbių organizacijos pasirašė ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Komisijai nusiuntė bendrą kreipimąsi, reikalaudami, kad būtų pratęstas žemės pardavimo užsieniečiams moratoriumas.

Minėtose šalyse, kurių ūkininkai irgi gauna gerokai mažesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, kaip ir Lietuvoje, žemės pardavimo užsieniečiams draudimas baigs galioti kitąmet. Šių šalių žemdirbiai baiminasi, jog leidus žemę pirkti užsieniečiams, jiems bus dar sunkiau steigti ir plėsti savo ūkius. Nerimas suvienija ūkininkus. Atsakomybė turėtų suvienyti politikus.

. f

Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ Lietuvos delegacija

8 | Tyrimas

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

CŽV kalėjimo šmėklos

Antaviliuose veikiančiame VSD mokymo centre rasta įtarimą sukėlusių patalpų, bet nėra jokių įrodymų, kad jose kas nors buvo kalinamas.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Tariamai Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo istorija vėl ištraukta į dienos šviesą.

JAV nevyriausybininkai paskelbė neabejojantys, kad slaptas kalėjimas veikė, o sklypą jam įgaliojęs nupirkti latvis, paaiškėjo, tebuvo priedanga – varžtelis visą pasaulį apraizgiusiame ofšorinių kompanijų tinkle. Žemę įsigijęs lietuvis dar mįslingesnis – atrodo, „gyveno“ tik tais metais, kai reikėjo savininko.

Tačiau buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Mečys Laurinkus galėtų prisiekti, kad tokio kalėjimo Lietuvoje nebuvo, įrodymų, kad Lietuvoje buvo kalinami teroristai, nerado nei politikai, nei prokurorai.

Nepaisant to, Lietuvai dar teks aiškintis, buvo ar ne pas mus slapta kalinami teroristai. Palestinietis Zaynas al Abedinas Muhammedas al Husaynas, žinomas kaip Abu Zubaydah, tvirtina, kad jis 2005-aisiais atskraidintas iš Maroko į Vilnių, kur buvo kalinamas.

Dėl to jis kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Nieko neįrodė Prieš pusketvirtų metų per pasaulį nuaidėjo žinia, kad Lietuvoje galbūt galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, o jame tariamai buvo laikomi teroristai. Šią istoriją priminė prieš kelias dienas Vašingtone paskelbta organizacijos „The Constitution Project“ ataskaita apie JAV elgesį su įtariamais teroristais ir slaptus tardymo centrus.

Jei slaptosios tarnybos ką nors daro, pridengia, niekas nerašo tikrų vardų ir pavardžių.

Jos išvada: „Amerikiečių pajėgos daugeliu atvejų griebdavosi smurto ar kitokio žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio su suimtaisiais.“ CŽV suimtųjų laikymo ir apklausų patalpų (vadinamųjų black sites – angl. juodieji statiniai ar vietos, – red. past.) buvo įsteigusi Afganistane ir kai kuriose kitose šalyse.

Daugiau nei dvejus metus dirbę tyrėjai, kurių keletas lankėsi ir Lietuvoje, neabejoja, kad čia buvo įrengtas slaptas

Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse Kauno mieste Tuberkuliozė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų. Trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti šia liga, o 3 mln. žmonių kasmet miršta nuo šios pavojingos infekcijos. Galima teigti, jog dėl šios infekcijos kasmet netenkama Lietuvos populiacijai prilygstančių gyventojų skaičiaus. Apsisaugoti nuo tuberkuliozės užsikrėtimo yra ypatingai sudėtinga. Vienas sergantis žmogus per metus užkrečia iki 25 sveikų asmenų.

Pagrindinis užsikrėtimo mechanizmas yra oro lašeliniu būdu (kosint, kalbant, čiaudint, dainuojant). Tuomet ore susidaro smulkūs sekreto lašeliai, turintys mikobakterijas. Įkvėpus šiuos lašelinius branduolius, tuberkuliozės mikobakterijos patenka į organizmą. Norint apsisaugoti nuo susirgimo tuberkulioze, būtina ankstyva ligos diagnostika.

Taigi paskelbus 2013 metus Lietuvos sveikatingumo metais UAB „Ave vita“ klinika iki š.m. gruodžio 31 d. vykdys programą „Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse“. Šios programos metu bus vykdoma ankstyvoji ligos diagnostika, kurios metu bus atliekami tuberkulino mėginiai ir rentgenologiniai tyrimai.

Kviečiame visus Kauno miesto gyventojus aktyviai dalyvauti šioje programoje.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į UAB „Ave vita“ kliniką.

UAB „AVE VITA“ klinika Kovo 11-osios g. 22, Kaunas.

Tel. (8-37) 22 55 77, www.avevitaklinika.lt Apmokėta iš Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos „Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse“ lėšų.

kalėjimas. 2009 metais tuo domėjęsis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nebuvo toks kategoriškas. Parlamentarai pripažino, kad Lietuvoje buvo įrengtos atitinkamos patalpos ir amerikiečių orlaiviai slapta skraidė į mūsų šalį, tačiau nenustatė, ar buvo atgabenami sulaikyti asmenys. Generalinė prokuratūra irgi nerado įrodymų.

NSGK nustatė tik tai, kad buvo įrengtos patalpos „pagal partnerių pageidavimus“, bet negalėjo nustatyti, ar suimtieji buvo skraidinami į Lietuvą.

Mat pasieniečiai negalėdavo tikrinti lėktuvų. Pagal įstatymus užsienio šalių žvalgybos Lietuvoje galėjo veikti tik kontroliuojamos mūsų pareigūnų. Šie tai interpretavo savaip: žinome ir matome, bet nesikišame.

Tyrimas baigėsi beveik niekuo, mat amerikiečiai kategoriškai atsisakė teikti bet kokią informaciją. Patvirtinti buvus slaptus skrydžius, šaltinių teigimu, padėjo už degalus išrašytos sąskaitos faktūros.

Pirkėjas – iš Panamos Iki šiol neišsklaidytos paslaptys CŽV kalėjimą, jei toks veikė, gaubė nuo pat pradžių. Kas slaptam tikslui atidavė jojimo bazę mažiau nei už 20 km nuo Vilniaus esančiuose Antaviliuose? Kas nupirko patalpas ir kokiu būdu jose įsikūrė amerikiečiai?

Jojimo maniežas, žirgynas ir greta veikusi kavinė adresu Antavilių g. 11A priklausė dviem šeimoms. Ši veikla nebuvo pelninga, todėl šeimininkai nusprendė nekilnojamąjį turtą parduoti. 2004 metų kovą statinius nupirko ribotos atsakomybės bendrovė „Elite LLC“, registruota Delavere, Panamoje ir Vašingtone, konsultuojanti finansų, investicijų ir prekybos klausimais.

Užsienio žiniasklaidoje ji buvo

Tyrimas | 9

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

apibūdinta kaip CŽV priedangos bendrovė. Ją 2003 metų liepą įsteigė ir įgaliojimus veikti Lietuvoje suteikė Panamoje registruota federalinių mokslinių tyrimų korporacija „Star Group Finance & Holdings, Inc.“.

O sklypą beveik tuo pat metu įsigijo Valdas Vitkauskas, įgaliotas šios korporacijos atstovo Stano Gorino. V.Vitkauskui žemė po statiniais priklausė maždaug trejus metus, kol juose šeimininkavo amerikiečiai.

2007 metų sausį pastatai ir žemė atiteko Lietuvai, ten buvo įrengtas VSD mokymo centras. Panašiu metu veiklą baigė ir „Elite LLC“.

Bendrabutyje niekas nematė Viena didžiausių mįslių – ne egzotiškoje vietoje įregistruotos kompanijos, o minėti žmonės. Pavyzdžiui, V.Vitkauskas. Žinoma, kad sklypo pirkėjas gimė 1971 metų rugpjūčio 9-ąją, jo adresas – Vilnius, V.Grybo g.

39-311, kur įsikūręs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bendrabutis. Čia budėtojos pasiteiravus gyventojo V.Vitkausko, moteris patikino, kad dabar toks žmogus nebegyvena. Klausimų, kodėl vyras parūpo, budėtojai nekilo – ir anksčiau ne kartą jo čia buvo ieškoma: „Tikrai toks gyveno, bet kaip atrodė, nepamenu.“ 2009-aisiais jos kolegė kalbėjo panašiai: vyru domimasi, jam siunčiami laiškai, o jo paties – nė kvapo.

Bendrabučio valdytoja Birutė Cicėnienė savaitraščiui „15min“ patvirtino, kad šio vyro ieškota ne sykį. „Dėl tų kalėjimų“, – neslėpė ji. V.Vitkausko vardu ateidavo laiškų – valdytoja spėjo, kad tikriausiai ne asmeniniai, o sąskaitos, bet juos tekdavo grąžinti. Deklaruoti gyvenamosios vietos čia neleidžiama.

Dalis iš maždaug 300 gyventojų – ne kolegijos studentai, o nuomininkai, mokantys

M.Laurinkus: „Nieko panašaus nebuvo“

1998–2004 m. Valstybės saugumo departamentui vadovavęs Mečys Laurinkus per tyrimą Seime pripažino 2003-iaisiais klausęs tuomečio prezidento Rolando Pakso, ar Lietuva ateityje priimtų terorizmu įtariamų asmenų, bet pokalbių apie konkrečius atvejus nebuvo. Šis pareiškė su tuo nesutikąs.

didesnį mokestį. B.Cicėnienė patikino, kad išsinuomoti kambarį tik dėl adreso negalima – jame reikia išties gyventi.

Patikrinti archyve, kas gyveno bendrabutyje prieš gerą dešimtmetį, valdytoja negalėjo – tikėdamasi būti perkelta į kitą vietą, sutartis su nuomininkais ir kitus dokumentus ji išmetusi. Kompiuteryje, kurį gavusi tik šiemet, tokios informacijos nėra.

Nėra informacijos, kad V.Vitkauskas Lietuvoje būtų turėjęs privalomo registruoti turto, buvęs kokios nors įmonės ar organizacijos vadovas arba savininkas. Vienintelė vyro vardu kada nors įregistruota nuosavybė – minėtas sklypas Antaviliuose, dabar priklausantis VSD. Nuo 2006-ųjų

M.Laurinkus tebesilaiko nuomonės, kad CŽV kalėjimo paieškos atnešė daugiau žalos nei naudos. „Reikėjo pagalvoti prieš to imantis, labiau pasidomėti ir panagrinėti viduje, nešokant į viešumą.

Galbūt būtų paaiškėję, kad tokio tyrimo nereikia. Susidarė įspūdis, kad ieškoma dirbtinai, nes reikia rasti. O kodėl reikia, taip ir liko neaišku. Aš gi žinau, kad nieko panašaus nebuvo. Generalinė prokuratūra padėjo tašką – aiškiai pasakė, kad kalėjimo nebuvo. Bet tarptautinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos, kurios kovoja už žmogaus teises, įsitikinusios, kad meluojama, tarsi išsisukinėjama, nenorima tirti.

Visi remiasi Seimo komiteto medžiaga.

Padaryta didžiulė žala. Jei vyrauja toks įsitikinimas, nors prokuratūra paneigė, Lietuvai nėra gerai.“

pabaigos V.Vitkauskas nebegavo pajamų ir nemokėjo mokesčių.

Slaptųjų tarnybų darbo plonybes išmanantis „15min“ pašnekovas, prašęs nutylėti jo pavardę, teigė, kad vienam ar kitam tikslui sukurti fiktyvūs asmenys nėra retenybė: „Jei slaptosios tarnybos ką nors daro, pridengia, niekas nerašo tikrų vardų ir pavardžių.“ Įstatymų tai nepažeidžia. Žvalgybos įstatymas leido įslaptinti pareigūnų tapatybę ir patalpų tarnybinę priklausomybę, steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis, naudoti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones.

Vietoj direktoriaus rado benamį Paslapčių skraistė gaubia ir S.Goriną, kuris nurodė įsigyti sklypą. Gali būti, kad jis yra realus žmogus, ne prisidengęs svetimu vardu, o priešingai – paskolinęs savąjį.

Anuomet buvo skelbiama, kad šis veikėjas Rygoje buvo įsteigęs 29 bendroves, kurios buvo jau likviduotos arba likviduojamos. Pastarosiomis dienomis S.Gorino pavardė vėl sušmėžavo, tik gerokai įspūdingesniame kontekste.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (International Consortium of Investigative Journalists) prieš porą savaičių pranešė apie pasaulinį fiktyvių direktorių tinklą, kuris padeda ofšorinėse kompanijose paslėpti realius asmenis ir organizacijas. Už 90 dolerių žmonės, dažnai neturintys net verslininko sugebėjimų, „tampa“ įvairiausių firmų ir firmelių, kurios užsiima ir sukčiavimu biržoje, ir pinigų plovimu, direktoriais. Žurnalistų teigimu, šį triuką – prisidengti užjūryje veikiančiomis kompanijomis, kurių direktoriai nelabai nutuokia, ką šios firmos veikia – panaudojo ir CŽV. Latvijos piliečiai S.Gorinas ir Erikas Vanagelis rašinyje vadinami tipiškais fiktyviais direktoriais. Jie susiję su šimtais kompanijų visame pasaulyje, dalis kurių gali būti susijusios su „didžiulio masto korupcija“.

Vyrai taip puikiai atliko savo pareigas, kad net kilo klausimų, ar jie apskritai egzistuoja. Ukrainos žurnalistė išsiaiškino, kad S.Gorinas tėra draudimo brokeris, o istoriją apie direktoriavimą jis paneigė.

E.Vanagelio, kurį viena moteris apibūdino kaip gatvėje gyvenantį pusaklį valkatą, ji taip ir nerado.

Savaitraščiui „15min“ pavyko gauti latvišką S.Gorino telefono numerį, tačiau jį surinkus paaiškėjo, kad tokio numerio nėra.

10 | Verslas

15min • 2013 m. balandŞio 26 d.

Vasarą Neringa pasitinka Jau po kelių dienų poilsiautojų traukos centru buvęs Şuvies restoranas Juodkrantėje virs tik istorija – iťrenkamos paskutinės statinio plytos, netrukus iťpurentoje Şemėje bus sėjama Şolė. Neringos vadovai vis dar turi vilties iťsaugoti likusius statinius, kurie pripaŞinti nelegaliais.

Aurelija KripaitÄ— a.kripaite@15min.lt IĹĄtisas vasaras brangus Ĺžuvies restoranas, ant mariĹł kranto JuodkrantÄ—je buvo pilnas lankytojĹł. Poilsiautojus traukÄ— ne tik patiekalai bei gÄ—rimai, bet ir atsiveriantis nuostabus vaizdas ÄŻ marias bei JuodkrantÄ™. Ĺ is pastatas pavaizduotas ne viename KurĹĄiĹł nerijÄ… reklamuojanÄ?iame leidinyje.

NÄ— vienas kitas JuodkrantÄ—s restoranas negalÄ—jo pasigirti tokiu iĹĄskirtinumu. Ĺ iemet Ĺžuvies restoranÄ… pamÄ—gusiems vasarotojams teks ieĹĄkotis kitos vietos. „GeguŞės viduryje ĹĄioje vietoje jau Ĺžaliuos Ĺžolytė“, – savaitraĹĄÄ?iui „15min“ sakÄ— griaunamÄ… statinÄŻ valdanÄ?ios bendrovÄ—s

Naujausias verslo Ĺžinias rasite nuskaitÄ™ ĹĄÄŻ kodÄ… 15min.lt/pinigai

„Verslo investicijĹł projektĹł centras“ vadovas Darijus VilÄ?inskas.

IĹĄardyto restorano liekanos iĹĄgabenamos ÄŻ sÄ…vartynÄ…. NorinÄ?iĹłjĹł pasiimti langus ar kitas dalis – neatsirado.

Reikalaus milijonĹł „Skausminga istorija, niekam ĹĄis pastatas neuĹžkliuvo, negirdÄ—jau per tuos metus blogĹł ĹžodĹžiĹł. UĹžkliuvo tik saugomĹł teritorijĹł tarnybai“, – teigÄ— D.VilÄ?inskas.

Jau perdavus naudoti pastatÄ…, paaiĹĄkÄ—jo, kad oficialiai iĹĄduotas statybos leidimas yra negaliojantis.

Verslininkas neÄŻvardijo, kiek kainuos nugriauti restorano pastatÄ…, tik patikino, kad tai bus „daugiau nei deĹĄimtys tĹŤkstanÄ?iĹł litĹłâ€œ.

Jis per teismus ketina reikalauti, kad bĹŤtĹł atlyginta daugiau nei 4 mln. litĹł Ĺžala. Ĺ iuos pinigus tikriausiai teks sumokÄ—ti valstybei ir Neringos savivaldybei.

Juodkrantėje statybas daugiau nei prieť septynerius metus pradėjęs verslininkas

Netrukus buvusio populiaraus restorano JuodkrantÄ—je vietoje Ĺžaliuos pievelÄ—, kuri mokesÄ?iĹł mokÄ—tojams kainuos maĹžiausiai 4 mln. litĹł.

A.KripaitÄ—s nuotr.

nebenori ieĹĄkoti kaltĹł, nes Ĺžino, kad jĹł nebesuras. „AtsakomybÄ— yra kolegiali. Tam, kad bĹŤtĹł gautas leidimas statyboms, reikia nueiti nemaŞą keliÄ…, surinkti begales paraĹĄĹł, taip pat – ir iĹĄ ValstybÄ—s saugomĹł teritorijĹł tarnybos“, – sakÄ— verslininkas.

Jis teismuose dÄ—l savo turto kovojo keletÄ… metĹł, bet pralaimÄ—jo. Teismai pripaĹžino statinÄŻ nelegaliu ir ÄŻpareigojo jÄŻ nugriauti.

PraradÄ™s restoranÄ… verslininkas KurĹĄiĹł nerijoje nesirengia likti. „Naujajame bendrajame plane apskritai verslui KurĹĄiĹł nerijoje nelieka vietos“, – aiĹĄkino jis.

8QLNDOL ÄŁDO\MH VRFLDOLQĂ™ DNFLMD Č‚ ČŒ7HOÄŁLXRVH DQWUÇ NODVĂ› EDLJL Č‚ SODXNWL PRNL ČŠ 7UHĂ?LXV PRNVOR PHWXV EHYHLN 7HOÄŁLÄľ UDMRQR DQWURNĂ™OLÄľ GĹ€LDXJLDVL VPDJLD LU QDXGLQJD VRFLDOLQH DNFLMD -LH 7HOÄŁLXRVH HVDQĂ?LRV ČŒ$WHLWLHVČŠ SDJULQGLQĂ™V PRN\NORV EDVHLQH SDGHGDQW LU SULĹ€LÄ­ULQW SODXNLPR PRN\WRMDPV WXUL JDOLP\EĂ› LÄŁPRNWL SODXNWL LU VDXJLDL HOJWLV YDQGHQ\MH Ă°J\WRV Ĺ€LQLRV LU SUDNWLQLDL XĹ€VLĂ™PLPDL YDLNDPV SUDYHUV WROLPHVQLDPH MÄľ J\YHQLPH 3UDGLQXNDL QH WLN WREXOLQD SODXNLPR ĂąJÄ­GĹ€LXV EHW LU OLQNVPLQDVL NDUWX VX SOÙģRPÄľ VÄ­ULR GHÄŁUHOLÄľ ČŒ3LN 1LNČŠ SHUVRQDĹ€X Č‚ Ĺ€LUDID ĢLRV VRFLDOLQĂ™V DNFLMRV LQLFLDWRULXV LU SDJULQGLQLV UĂ™PĂ™MDV Č‚ EHQGURYĂ™ ČŒÄżHPDLWLMRV SLHQDVČŠ 6RFLDOLQĂ™ DNFLMD ČŒ7HOÄŁLXRVH DQWUÇ NODVĂ› EDLJL Č‚ SODXNWL PRNL ČŠ SUDGĂ™WD RUJDQL]XRWL DLVLDLV PRNVOR PHWDLV 3LUPLHML DNFLMRV J\YDYLPR Ĺ€LQJVQLDL EXYR QHGUÇVXV QH WLN YDLNÄľ WĂ™YHOLDPV MÄľ PRN\WRMDPV EHW LU SDWLHPV RUJDQL]DWRULDPV 7DĂ?LDX $% ČŒÄżHPDLWLMRV SLHQDVČŠ GDUEXRWRMÄľ SULLPWL VSUHQGLPDL QHWUXNXV SDVLWHLVLQR SUDGLQXNDL GHJĂ™ QRUX GDO\YDXWL SODXNLPR XĹ€VLĂ™PLPXRVH R MÄľ WĂ™YDL SUDGĂ™MR LÄŁVDPLDX GRPĂ™WLV SODXNLPR QDXGD DXJDQĂ?LDP RUJDQL]PXL .DG SHU YDVDUÇ Ä­JWHOĂ™MĂ› SLUPRNDL WXUĂ™WÄľ WRNLÇ SDW JDOLP\EĂ› NDLS LU GLGHVQL MÄľ GUDXJDL DNFLMÇ QXVSUĂ›VWD SUDWĂ›VWL GDU WUHMLHPV PHWDPV ĢLDLV PRNVOR PHWDLV SODXNLPR SDPRNÄľ SURJUDPÇ EDLJV DQWURNÄľ NXULH SULVLMXQJV SULH GDU YDLNÄľ MDX ĂąJLMXVLÄľ

SODXNLPR GLSORPXV LU EHVLGĹ€LDXJLDQĂ?LÄľ QHLÄŁGLOGRPDLV ĂąVSÄ­GĹ€LDLV 3/$8.,02 1$8'$ 9$,.$06 .DLS SDVDNRMR VRFLDOLQĂ™V DNFLMRV NRRUGLQDWRULXV 9\WDXWDV 2OHÄŁNHYLĂ?LXV SODXNLPR SDPRNRV DQWURNDPV SDVLULQNWRV QHDWVLWLNWLQDL ČŒ9DLNDPV Č‚ WDL WLN VPDJXV XĹ€VLĂ™PLPDV JDOLP\EĂ™ LÄŁPRNWL NDĹ€NÇ QDXMR SDEHQGUDXWL VX GUDXJDLV 7DĂ?LDX YLVXRPHQĂ™V VYHLNDWRV VSHFLDOLVWDL DSLH SODXNLPR XĹ€VLĂ™PLPÄľ QDXGÇ JDOĂ™WÄľ SDSDVDNRWL ODEDL GDXJČŠ Č‚ ĂąVLWLNLQĂ›V 9 2OHÄŁNHYLĂ?LXV 3ODXNLPDV DXJDQĂ?LDP RUJDQL]PXL \UD YLVDSXVLÄŁNDL QDXGLQJDV -LV SULVLGHGD SULH EHQGUDYLPR HPRFLQLR VRFLDOLQLR YDLNÄľ Y\VW\PRVL ,ÄŁPRNĂ›V SODXNWL PDĹ€DPHWLV SUDGHGD ODELDX SDVLWLNĂ™WL VDYLPL JHED SDGĂ™WL NLWLHPV 7DLV\NOLQJDL SODXNLDQW VWLSULQDPD ÄŁLUGLV SODXĂ?LDL JHULQDPD NUDX-

MR DS\WDND WHLJLDPDL YHLNLDPD FHQWULQĂ™ QHUYÄľ VLVWHPD VSDUĂ?LDX Y\VWRVL UDXPHQ\V %H WR SODXNLPDV GLGLQD LPXQLQĂ™V VLVWHPRV DWVSDUXPÇ LU XĹ€NHUWD NHOLÇ GDXJHOLXL OLJÄľ 7RGĂ™O WDL Č‚ QH WLN VPDJXV EHW LU QDXGLQJDV XĹ€VLĂ™PLPDV $% ČŒÄżHPDLWLMRV SLHQRČŠ LQLFLMXRMDPRV DNFLMRV PHWX YDLNDPV VXGDURPD YDODQGÄľ SODXNLPR SURJUDPD NXUL WĂ›VLDVL EHYHLN WULV PĂ™QHVLXV *UXSĂ™PLV VXVNLUVW\WL DQWURNDL PRNRPL SDJULQGLQLÄľ SODXNLPR VXEWLO\ELÄľ HOJHVLR WDLV\NOLÄľ YDQGHQ\MH .DG ĂąGĂ™WRV SDVWDQJRV QHOLNWÄľ QHĂąYHUWLQWRV EDLJXV PRN\PRVL SURJUDPÇ Y\NVWD SDURGRPRVLRV SODXNLPR YDUĹ€\ERV Ăą NXULDV NYLHĂ?LDPL LU YDLNÄľ WĂ™YDL 0RNVOHLYLDL SDGHPRQVWUXRMD NÇ LÄŁPRNR YDUĹ€RVL WDUSXVDY\MH 2 NDG ÄŁYHQWĂ™ EÄ­WÄľ GDU VPDJHVQĂ™ VWHEĂ™WL YDUĹ€\EÄľ YLVDGD DWY\NVWD LU Ĺ€LUDID Č‚ OLQNVPDVLV ČŒ3LN 1LNČŠ SOÙģR-

PÄľ VÄ­ULR GHÄŁUHOLÄľ SHUVRQDĹ€DV -L WDONLQD LÄŁUHQNDQW JHULDXVLDL ĂąVLVDYLQXVLXV SODXNLPR WHFKQLNÇ LU JUHLĂ?LDXVLDL ĂąYHLNXVLXV EDVHLQR UXRŀÇ 9DUĹ€\EÄľ QXJDOĂ™WRMDL UXRÄŁLDVL PRNVOR PHWÄľ SDEDLJRMH Y\NVWDQĂ?LDP SDURGRPDMDP SODXNLPXL SHU NXUĂą LÄŁUHQNDPL PHWÄľ SODXNLNDL 9LVLHPV SODXNLPR YDUĹ€\EÄľ GDO\YLDPV 9 2OHÄŁNHYLĂ?LXV NDUWX VX ČŒ3LN 1LNČŠ SOÙģRPÄľ VÄ­ULR GHÄŁUHOLÄľ SHUVRQDĹ€X ĂąWHLNLD YDUGLQLXV GLSORPXV VX ĂąDPĹ€LQWD DNLPLUND EDVHLQH Č´UPLQLXV ČŒ3LN 1LNČŠ SUL]XV VNDQLÇVLDV 3,. 1,. VÄ­ULR GHÄŁUHOHV 2 SDWLHPV YLNULDXVLHPV SHOQLXVLHPV PHWÄľ SODXNLNÄľ WLWXOÇ DWLWHQND VSHFLDOÄ­V PHGDOLDL NLWL DNFLMRV UĂ™PĂ™MR ĂąVWHLJWL SUL]DL ĢL VRFLDOLQĂ™ DNFLMD YDLNDPV VXGDUR JDOLP\EĂ› ĂąWYLUWLQWL SODXNLPR ĂąJÄ­GĹ€LXV SDEHQGUDXWL SDVLYDUĹ€\WL WDUSXVDY\MH *HUÇ QXRWDLNÇ EHL QHSDPLUÄŁWDPDV DNLPLUNDV DQWURNDPV GRYDQRMD QH WLN SDWLUWL ĂąVSÄ­GĹ€LDL YDQGHQ\MH EHW LU QXRWDLNLQJRMR ČŒ3LN 1LNČŠ SHUVRQDĹ€R DSVLODQN\PDV JDOLP\EĂ™ VX MXR SDEHQGUDXWL ĂąVLDPĹ€LQWL ČŒ3XLNLDXVLDV VRFLDOLQĂ™V DNFLMRV ĂąYHUWLQLPDV Č‚ SODĂ?LRV YDLNÄľ ÄŁ\SVHQRV LU GĹ€LDXJVPX VSLQGXOLXRMDQĂ?LRV DN\VČŠ Č‚ WHLJĂ™ 9 2OHÄŁNHYLĂ?LXV $% ČŒÄżHPDLWLMRV SLHQDVČŠ NRPXQLNDFLMRV YDGRYĂ™ $XÄŁUD %/$Äż(9,ĂŽ,(1Ă˜

ZZZ ]SLHQDV OW

Verslas | 11

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

griaunamais pastatais Jau keletą metų tuščius stovinčius botelius Preiloje tikriausiai teks perstatyti.

K.Vanago/BFL nuotr.

„Ar esame tokie turtingi, kad galime griauti šitokius pastatus? Kas už tai mokės? “

Iš galbūt 40 neteisėtai UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje pastatytų objektų reikalaujama nugriauti penkis. Kitus siūloma tobulinti, kad šie atitiktų tvarkymo planą.

Griauti lengviau nei pakeisti planą Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis supranta ir Neringos mero, ir verslininkų

nuoskaudas, bet konstatuoja, kad reikia elgtis pagal įstatymus. „Jei statinius galima pertvarkyti taip, kad jie atitiktų Tvarkymo planą, prilygstantį įstatymui, tada galima ieškoti kompromisų. Taip buvo padaryta su Preilos boteliais, tariamasi dar dėl kelių statinių“, – savaitraščiui „15min“ sakė ministras.

Anot jo, galimos dvi išeitys. Pirmoji – nugriauti pastatą.

Kita išeitis – peržiūrėti parko tvarkymo schemą. „Tvarkymo planas buvo priimtas tik prieš metus. Mes negalime imti ir taip greit jį keisti. Žinoma, Vyriausybė gali įpareigoti tai daryti. Tačiau, kol galioja dabartinis tvarkymo planas, jo neatitinkantys nelegalūs statiniai turi būti nugriauti“, – teigė aplinkos ministras.

Neringos meras D.Jasaitis pastebėjo, kad ir tie savininkai, kurių nelegaliais vadinti pastatai dabar gali būti galutinai įteisinti, vaikšto susiėmę už galvų. Tam, kad statiniai atitiktų tvarkymo planą, ne vienam prireiks ir didelių investicijų, ir nervų. „Kai kam reikia pakeisti statinio tūrį. Ką tai reiškia? Vadinasi, reikės perstatyti namą iš naujo“, – pabrėžė D.Jasaitis.

Tikisi greitos baigties Ką tik Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės pareigas pradėjusi eiti buvusi Neringos vicemerė Aušra Faser tikisi, kad nelegalių pastatų epopėja greitai baigsis. „Kai šie pastatai buvo statomi, aš, kaip neringiškė, buvau pakraupusi. Marios visiškai užgriozdintos. Restorano pastatas

Juodkrantėje bent jau buvo įdomaus architektūrinio sprendimo, jo stogas – šiaudinis. O kiti namai – dideli ir neišvaizdūs, – teigė naujoji parko vadovė. – Teismai įvertino visas aplinkybes ir jų sprendimas yra toks, koks ir turėjo būti. Dabar laukiu, kad sprendimas būtų kuo greičiau įgyvendintas ir mes galėtume džiaugtis vaizdu į marias.“

V.Mazuronis: „Kol galioja dabartinis tvarkymo planas, jo neatitinkantys nelegalūs statiniai turi būti nugriauti.“ g BFL nuotr.

Atstatys sandėliuką?

Neringos savivaldybės tarybos nariai ne kartą prašė ir buvusios, ir naujos Vyriausybės ieškoti kitų susidariusios problemos sprendimų būdų, įvertinti, ar kompensacijos, kurias verslininkams teks mokėti už nugriautus pastatus, nebus našta valstybei. Kol kas centrinė valdžia neringiškių balso negirdi. „Išeitis tikrai yra. Tereikia pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.

Ar esame tokie turtingi, kad galime griauti šitokius pastatus? Kartojau ir kartosiu: kas už tai mokės? Mokėsime mes, mokesčių mokėtojai! Argi Lietuva tai sau gali leisti?

Argi nėra kur dėti tų milijonų?“ – retoriškai svarstė Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis paskaičiavo, kad kompensuoti nuostolius visiems nelegaliais pripažintų pastatų savininkams atsieitų beveik pusę tiek, kiek per metus surenkama į Neringos savivaldybės biudžetą – 22 mln. Lt. Anot mero, teismas, įpareigojęs Juodkrantėje pašalinti pastatą nuo marių kranto, nurodė viską palikti taip, kaip buvę iki tol. „Mažai kas prisimena, bet anksčiau ten stovėjo toks supuvęs žvejų sandėliukas.

Tai ir jį reikės grąžinti?“ – nelinksmai šaipėsi D.Jasaitis.

D.Jasaitis:

A.Kripaitės nuotr.

Tiesa, D.Vilčinskas rengia atsisveikinimo dovaną biurokratams. Jis kviečia menininkus sukurti instaliaciją, kurioje būtų atskleistas jo išgyventas absurdas. Ši instaliacija bus eksponuojama šalia buvusio restorano. Neringos valdžia šiai idėjai pritaria.

14 | Sportas

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Tėvo šlovė M.Fridriko neslegia Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Daugelis futbolo mėgėjų dar atsimena laikus, kai vilkėdamas Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės marškinėlius įvarčius mušė Robertas Fridrikas. Šį sezoną „SMScredit.lt A lygoje“ rungtyniauja futbolininkas tokia pat pavarde.

Po to, kai Danijoje bankrutavo Odensės „Fyn“ klubas, į tėvynę grįžo R.Fridriko sūnus Mantas. Sutartį su gynėju pasirašė „Šiaulių“ klubas.

– Kaip jautiesi grįžęs į tėvynę? – „15min“ paklausė 24 metų M.Fridriko.

– Visada malonu žaisti savo šalyje, todėl jaučiuosi gerai.

– Kodėl būtent „Šiauliai“?

– Turėjau keletą pasiūlymų iš kitų Lietuvos klubų, bet šiauliečiai kalbėjo konkrečiausiai. Be to, gerai pažįstu trenerį Tomą Kančelskį, su kuriuo kažkada kartu žaidžiau „Kauno“ komandoje. Šiuo metu man svarbiausia daug žaisti, išlaikyti gerą formą, o

siskambiname kartą ar du per savaitę, jis domisi, kaip man sekasi. Niekada nekopijavau tėčio žaidimo. Į futbolą jis manęs jėga taip pat netempė – pats susidomėjau žaidimu ir kamuolį spardyti pradėjau būdamas ketverių ar penkerių metų.

M.Fridrikas svajoja žaisti Vokietijos Bundeslygoje.

M.Pociaus nuotr.

– Genai?

– Gal ir genai. Juolab kad mano jaunesniajam broliui futbolo aikštėje taip pat puikiai sekasi.

– Ar prisimeni žaidžiantį tėvą?

– Seniausi prisiminimai – dar iš tų laikų, kai kartu gyvenome Austrijoje. Be to, yra

– Ar „Fyn“ bankrotas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios palikai Daniją?

– Taip. Danijoje man patiko. Lygoje, kurioje žaidėme, buvome vieni iš lyderių.

Mane sirgaliai mėgo – gal todėl, kad buvau vienintelis legionierius. Mieste žmonės pažindavo. Žaidėme nedideliame, maždaug 4 tūkstančių vietų stadione, bet žiūrovai į tribūnas rinkdavosi gausiai.

– Tavo tėvas buvo garsus futbolininkas.

Ar esi pajutęs, kad tave pirmiausia laiko Roberto Fridriko sūnumi, o tik po to futbolininku Mantu Fridriku?

– Vaikystėje gal ir būdavo, bet nekreipiau į tai dėmesio. Užaugau be tėvo. Tėtis turi kitą šeimą, tačiau man tai jokia problema. Bendrauju su sese, su tėčiu pa-

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

– Žaidi vidurio gynėjo pozicijoje, tavo darbas – stabdyti varžovų puolėjus. Jau turėjai progą įvertinti kone visus varžovus. Prieš kuriuos jų buvo sunkiausia žaisti?

– Prieš Kamilį Bilinskį iš „Žalgirio“. Taip pat – prieš „Ekrano“ puolėją Artūrą Rimkevičių, su kuriuo taip pat esu kartu rungtyniavęs „Kaune“. Šiuos du puolėjus ir norėčiau išskirti.

– Geriausi lygos vidurio gynėjai yra...

– Man geriausią įspūdį palieka „Žalgirio“ pora Andrius Skerla ir Algis Jankauskas. Didžiulę patirtį sukaupęs A.Skerla – ne tik geras žaidėjas, bet ir puikus žmogus.

9-ojo turo tvarkaraštis: „Sūduva“ – „Žalgiris“ Balandžio 27 d. 14 val.

Marijampolė, „Arvi“ stadionas.

– Ar yra svajonių šalis, kurioje norė norėtum žaisti?

– Svajonė yra žaisti Vokiet Vokietijos Bundeslygoje, Bundeslyg bet nemanau, neman kad dabar ttai – realu. Jei turėtu čiau galimybę, galimy mielai grįžčiau grįžč į Skandinav Skandinaviją – Daniją ar NorveNo giją. Ten futb futbolas populiarus, gera g organizacija, jauj čiamas stabiluma stabilumas.

„Banga“ – „Atlantas“ Balandžio 27 d. 18.30 val.

Gargždai, miesto stadionas. „Ekranas“ – „Tauras“ Balandžio 28 d. 13 val.

Panevėžys, Futbolo akademijos stadionas. „Kruoja“ – „Šiauliai“.

Balandžio 28 d. 17 val.

Panevėžys, Futbolo akademijos stadionas.

paskui gal ir vėl atsiras galimybė išvykti į užsienį. Ir pasirengimo laikotarpis, ir sezono pradžia Šiauliuose mane visiškai tenkina.

– Ką pasakytum apie atmosferą „Šiaulių“ komandoje? Kaip joje pritapote jūs, naujokai iš Lietuvos ir Kroatijos?

– Esame jauna komanda. Koks ten mūsų amžiaus vidurkis? 21-eri, gal 22-eji. Dauguma esame panašaus amžiaus ir gerai sutariame tarpusavyje. Žaidėjų neskirstome į lietuvius ir kroatus – legionieriai noriai bendrauja su mumis. Esame vieninga komanda.

senų rungtynių įrašų, kuriuos bet kada galima pažiūrėti.

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

NEMOKAMAS. Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

Futbolas – jau ant žolės Futbolas turi būti žaidžiamas lauke. Taip teigė Vilniaus „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas „SMScredit.lt A lygos“ sezono pradžioje, kai komanda persikėlė į LFF stadioną iš universalios arenos „Sportima“ . Įprasta, kad futbolas žaidžiamas ne tik lauke, bet ir ant žolės. Tačiau šiemet Lietuvoje dėl užsitęsusios žiemos tokia galimybė atsirado tik dabar, pirmojo rato pabaigoje.

Pirmi ant žolės žengs Marijampolės „Sūduvos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai.

Marijampolės klubas iš maniežo perkelia savo rungtynes į stadioną.

Marijampolės tiesiogiai rodys LRT televizija. Tai bus ketvirtoji transliacija šį sezoną.

„Sūduvos“ ir „Žalgirio“ dvikova turėtų būti labiausiai intriguojanti 9-ajame „SMScredit.lt A lygos“ čempionato ture bent jau todėl, kad akis į akį susitiks praėjusio sezono prizininkai.

Įnirtingos kovos galima tikėtis ir Panevėžyje, kur susigrums geriau nei buvo prognozuojama sezoną pradėję Pakruojo „Kruojos“ ir „Šiaulių“ futbolininkai.

„Žalgiris“ lipa ant kulnų lyderiui Klaipėdos „Atlantui“, todėl barstyti taškų nenorės. Marijampoliečiai jau yra praradę per daug, kad leistų sau dar kartą kluptelėti namuose. Karščiausią turo dvikovą iš

Kitose dvejose rungtynėse viršutinėje turnyro lentelės pusėje esančios komandos egzaminuos autsaiderius: į svečius pas Panevėžio „Ekraną“ atvyksta paskutinę vietą užimantis „Tauras“, o „Atlantas“ rungsis su septintoje pozicijoje esančia „Banga“.

„Pažabotos“ mielės – didžioji aludarių pergalė Donatas JANKUS

Patyrę aludariai sutaria, kad šiuolaikinės aludarystės aukso laikotarpis – XIX amžius, kai aludariai pagaliau „suvaldė“ ir išmoko tinkamai parinkti vieną svarbiausių alaus sudedamųjų dalių – mieles. „Mielės – kiekvieno aludario turtas, geriausias draugas. Tyras šaltinio vanduo sukuria alaus skonio pagrindą, apyniai suteikia jam kartumo, salyklas – kūningumo ir saldumo, o mielės – tarsi orkestro dirigentas. Nuo jų priklauso, kokio harmoningo skonio ir aromato bus alus“, – pasakoja Jolanta Strockienė, UAB „Švyturys - Utenos alus“ Kokybės užtikrinimo skyriaus vadovė.

Mielės – tai maži mikroorganizmai, priskiriami grybams. Jos „mėgsta“ saldų miežių salyklo skystį, kuriame gausu cukraus, iš kurio jos pagamina alkoholį ir angliarūgštę. Todėl alus yra putotas ir „su laipsniais“.

Tačiau mielės ilgą laiką buvo ne tik aludarių draugas, bet ir priešas.

SPROGDINDAVO „BAČKAS“ „Senovinio alaus gardumas šiandien pernelyg romantizuojamas. Tiesa yra tokia, kad šiandieninis alaus mėgėjas vargiai pasiryžtų jį gerti – jis buvo drumstas, kiekvieną kartą skyrėsi ir jo skonis. Viena iš priežasčių – nemokėjimas „dirbti“ su mielėmis“, – pastebi J. Strockienė.

Mūsų protėviai nežinojo kaip atrodė mielės nei, tuo labiau, to fakto, kad kartu su jomis berūgstančiame aluje veikia ir bakterijos. Pastarosios kartu su netinkamai „prižiūrimomis“ mielėmis išskirdavo diacetilą – šalutinę medžiagą, nuo kurios alus įgydavo nepageidaujamą salsvą, „sviestuotą“ skonį.

Senieji aludariai bėdų turėjo ne tik su alaus skoniu. Kadangi jie nemokėdavo kiekvieną kartą gamindami alų sudaryti vienodų sąlygų – temperatūros, tinkamos rūgščių ir šarmų pusiausvyros – tad ir mielės „elgėsi“ kaskart kaip norėjo. Jos ne tik sugadindavo alų, bet ir susprogdindavo statinę.

Būtą ir baisesnių įvykių, kaip istoriniuose dokumentuose minimas 1814 metų Londono alaus potvynis. Jo kaltininkė – „Meux‘s“ darykla, kurioje dėl netinkamos fermentacijos sprogo didžiulės statinės su porteriu – 1,5 milijono litrų alaus banga išsiliejo į gretimas gatves, net pražudydama aštuonis žmones.

SURAUGINDAVO NETYČIA Nors aludariai neturėjo mikroskopų, kuriais galėtų matyti mielių mikroorganizmus, jie suvokė, kad kažkas alų įrūgina.

Iš pradžių jie tikėjo mistiniais dalykais, pavyzdžiui, kad tai šaukštas, kuriuo maišoma saldi alaus misa. Tik vėliau paaiškėjo šio šaukšto paslaptis – ant jo galo būdavo nusėdę mielių mikroorganizmai.

Paradoksalu, kad net nepažinodami mielių aludariai išmoko gaminti skirtingas alaus rūšis. Kiekvieną kartą skirtingoje aplinkoje fermentuojant ir rauginant alų mielės pačios „parodė“, kad jos lemia skirtingą alaus skonį ir spalvą.

Iki XV a. senieji aludariai gamino alų, kuris fermentuojasi 15-20 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Tas alus buvo panašus į šiandieninį kvietinį alų ir elį.

Lagerio ir pilsnerio alaus „protėvis“, manoma, gimė prieš 500 metų Vokietijos vienuolynuose.

Tenykščiai vienuoliai pastebėjo, jog alų surauginus šiltesnėje temperatūroje, o vėliau palikus šaltesnėje, meilės nusėda statinės dugne, o alus tampa gaivaus skonio ir skaidrus. Šiandieniniai mokslininkai pateikia versiją, kad vėsesnėje 4-9 laipsnių temperatūroje aktyvios pilsnerio ir lagerio mielės atkeliavo kartu su Kolumbo jūrininkais iš Pietų Amerikos.

PASLAPTIS PAGALIAU ATSKLEISTA Vis dėlto tai, kad alų ir kitus gėrimus suraugina grybelių šeimos mikroorganizmai – mielės, galutinai įrodė tik prancūzų mokslininkas Lujis Pasteras XIX amžiuje. Vykdydamas Lilio miesto bravoro užsakymą jis per mikroskopą pamatė mielių ląsteles. Nuo to laiko mielės gavo lotynišką pavadinimą „Saccharomyces cerevisiae“, kuris kilo iš romėnų derlingumo deivės Cereros vardo.

Negana to, Pasteras šalia mielių pastebėjo kitus, mažesnius organizmus – alaus skoniui kenkiančias ir jį gadinančias bakterijas. Būdas kaip bakterijas nukenksminti buvo surastas netrukus.

Tai – pasterizacija. Nuo tad alus taip greitai nesugesdavo ir jį pradėta eksportuoti į kitus miestus bei viso pasaulio šalis.

MOKSLININKAI MIELES IŠGRYNINO Pastero darbus tęsė danų mokslininkas Emilis Kristijanas Hansenas, dirbęs „Carlsberg“ darykloje. Jis suprato, kad alaus mieles galima kryžminti tarpusavyje bei išvesti geriausias veisles. Taip 1883 metais Kopenhagoje buvo išskirtos grynos mielės „Saccharomyces carlsbergensis“, geriausiai tinkančios lagerio tipo alui surauginti. Nuo tada pradėtas kurti Pasaulinis mielių bankas, o šiuolai-

kinė pramoninė aludarystė visiems laikams už nugaros paliko senąją tradicinę alaus gamybą. Šiandien, daugiau nei 100 metų pasaulio aludariai disponuoja geriausiomis mielėmis, skirtomis sufermentuoti gaivų, lengvai geriamą alų. Šiuolaikinėse alaus daryklose labai daug pagerinimų skirta būtent mielių veikimui, kuris dabar vadinamas atenuacija.

Viena pažangiausių „Carlsberg“ grupės daryklų visoje Europoje laikoma Lietuvoje įsikūrusi „Utenos alaus“ darykla. Perėmusi geriausią alaus rauginimo bei kitų procesų patirtį ji alų verda ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamina tarptautinių prekės ženklų produktus Skandinavijos bei Šiaurės Europos valstybėms.

PASITIKRINTI – EGZAMINE Jei smalsu pasitikrinti, kiek žinote ne tik apie mieles, bet ir apskritai apie alaus gamybą, yra unikali proga tai padaryti.

Gegužės 17 dieną Lietuvoje pirmą kartą rengiamas Nacionalinis aludarystės egzaminas. Užduočių sprendimas vyks internetu, o egzamino laikas ir taisyklės paskelbtos „Utenos alaus“ interneto svetainėje www.alausegzaminas.lt Po pirmo etapo bus atrinkti 30 geriausiųjų į praktinę dalį.

Nugalėtojas gaus prizą – galimybę savo žinias pagilinti Alaus akademijoje Didžiojoje Britanijoje.

16 | Sportas

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Ant parketo – filosofas ir balerina Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Lotynų Amerikos sportinių šokių profesionalų Europos vicečempionai 24-erių Jekaterina Romankova ir 27-erių Justas Kučinskas – neįprasta šokėjų pora.

Ji – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina, jis – ne tik verslininkas, bet ir būsimasis filosofijos mokslų daktaras.

Lotynų Amerikos šokius paįvairinę klasikinio baleto judesiais, šokėjai užkariavo publiką, bet dar ne teisėjus – porai niekaip nesiseka užkopti ant aukščiausios pakylos. Šokiu sudomino profesorių Žinomas filosofas Arvydas Šliogeris, išgirdęs, kad jo doktorantas randa laiko šokiams, buvo nuoširdžiai sukrėstas. „Kaip ir dera tikram mąstytojui, jis pradėjo studijuoti šokio istoriją, o vėliau pateikė rimtų teorinių klausimų apie šokį, baletą, į kuriuos net nežinojau atsakymų“, – J.Kučinskas neslėpė irgi buvęs nustebintas disertacijos vadovo.

Jo manymu, profesoriui kilę klausimai tik patvirtino, kad ir šokyje, ir dailėje, skulptūroje, poezijoje ar versle žmonės atsiduria ribinėse situacijose bei išbando save.

Kam daugelį metų sportinius šokius šokusiam, ne vieną medalį pelniusiam žmogui prireikė mokslų daktaro laipsnio ir dar tokioje neįprastoje srityje? Juolab kad Londone baigė šokių režisūros studijas, o dabar koordinuoja „Arvi“ įmonių grupės plėtrą. „Paklausčiau kitaip – kam daktarui reikia dar ir šokti? – šyptelėjo J.Kučinskas. –

J.Romankova ir J.Kučinskas – pora ne tik ant parketo, bet ir gyvenime.

Asmeninio archyvo nuotr.

Neprisistatau šokėju. Jei nešvaistome laiko, galime jį skirti hobiui. Aš visą laiką tai ir dariau.“ Per 10-ąjį gimtadienį Justui kilo keistas noras gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus, kuriuos mintyse nešiojasi iki šiol. Dabar filosofija padeda atskirti tikrus dalykus nuo miražų, nuo visumos judėti prie detalių. Tai padeda versle. „Negaliu pasakyti, kad jau perpratau atskirus verslo procesus – finansus, gamybą, – pripažino pašnekovas. – Dirbu tarpinėje grandyje, kuri susijusi su esminiais principais, – žmonėmis, jų santykiais, kompanijos kultūra, ką kuriame ir kuo vadovaudamiesi bendraujame su darbuotojais, klientais, partneriais.“ Klumpakojis nesužavėjo Nuo mažens, užgrojus muzikai, Justas darydavo keistus judesius, todėl tėvai nuvedė berniuką į tautinių šokių būrelį. Tėvai buvo šokę liaudies šokius, ten ir susipažino. Pramoginiai šokiai, ypač Marijampolėje, nebuvo žinomi.

Būrelyje tebuvo du berniukai. Ši popamokinė veikla buvo ne prie širdies – bičiuliai tuo metu žaisdavo futbolą, todėl klumpakoju menkai susidomėjęs Justas keletą kartų buvo išprašytas už durų. Šokiai jam nelipo, net galvojo juos mesti – kol dešimtmetis neatsidūrė pramoginių šokių treniruotėje pas trenerį Eugenijų Pūką. Ten tvyrojo smagi atmosfera – vadovas mokėjo užsiimti su vaikais, prie šokio juos vedė per džiaugsmą ir juoką.

Justui ir jo partnerei sekėsi – ėmė važinėti į vietos konkursus, tapo pagrindiniais klubo šokėjais. Norą siekti aukštesnio rezultato pajuto 13-os, kai nacionalinėse – pirmose rimtose – varžybose pora liko paskutinė. Suprato, kad nepakanka lygiuotis į saviškius.

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas Pora perėjo į Kauno sportinių šokių klubą „Sūkurys“ ir per trumpą laiką tapo Lietuvos jaunimo čempionais.

Tai buvo neįtikėtinas šuolis. Šokėjai ėmė dalyvauti ir suaugusiųjų čempionatuose, bet iki viršūnės niekaip neužkopdavo – keturis kartus liko antri. Čempionais vis tapdavo Andrius Kandelis ir Eglė Visockaitė.

Nuo pastarųjų marijampolietis atsilikdavo ir tarptautinėse varžybose.

2006–aisiais Vokietijoje vykusiame pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate šie užėmė 10, o J.Kučinskas su Agne Malinauskaite – 26 vietą.

Partnerę rado balete Didesnė sėkmė ėmė lankyti gyvenime atsiradus baleto šokėjai J.Romankovai. Nedaug trūko, kad jų keliai būtų prasilenkę.

J.Kučinskas išvažiavo mokytis į Londoną, susitelkė į studijas, pradėjo dirbti „Arvi“, susidomėjo biatlonu ir beveik pamiršo šokius. Nors Londone papildomai baigė šiuolaikinio šokio studijas, galvojo, kad šokiai liks tik pomėgiu, bet netikėtai virto nauja karjera.

Vilnietė Jekaterina studijavo Minsko baleto koledže, baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą. 2008-aisiais ji rengėsi šokių „Eurovizijai“, o Justas buvo pakviestas konsultuoti atlikėjų.

Sportas | 17

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

negali šokti Lotynų Amerikos šokių – jos visai kitaip juda. Dar vienas mitas – kad turi tuo užsiimti nuo ankstyvos vaikystės“, – pasakojo J.Kučinskas. Šokiui, jo manymu, seniai trūko kažko ypatingo. Tai ypač svarbu Lotynų Amerikos šokių profesionalų konkursuose, kuriuose poros pasirodo po vieną. Jos turi pusketvirtos minutės talentui bei technikai parodyti.

Jekaterinos ir Justino programoje daug fiziškai sunkių ir ypatingo pasiruošimo reikalaujančių elementų, bet galimybė tuo nustebinti publiką motyvuoja. Būna, kad žiūrovams po jų pasirodymų net ištrykšta ašaros. Nuo dar originalesnių pasirodymų sulaiko taisyklės. Teisėjai, Lotynų Amerikos šokiuose pamatę baletą, nevertintų, nes tai – ne tas stilius, kad ir kaip gražu būtų.

„Pamačiau šokančią Jekateriną ir pamaniau, kad galime sukurti ką nors neįprasta, sujungti du stilius – mano Lotynų Amerikos šokius ir jos klasikinį baletą, – prisiminė pašnekovas. – Tai buvo lyg vizija, jau regėtas sapnas, déjà vu – šokio elementas, kurį vaizduotėje matydavau save atliekant būtent su tokia mergina.“ Įžūli mintis virto realybe, o Justas su Jekaterina tapo pora ne tik ant parketo, bet ir gyvenime. Jiems pavyko sukurti nematytą derinį. „Iki šiol niekas nesukūrė tokios kombinacijos poros, o jei ir sukūrė, nebuvo pasirodę profesionalų varžybose, juo labiau pasiekęs aukšto rezultato. Galioja mitas, kad balerinos dėl skirtingos technikos

Kuria nišinį produktą Kai pora supynė klasikinį baletą ir nevaržomus Lotynų Amerikos šokius, profesionalai juokėsi. Bet pritilo, kai Lietuvos atstovai jau pirmo savo Europos čempionato Lotynų Amerikos profesionalų šokių kategorijoje 2010 m. užėmė antrą vietą. J.Kučinskas šį sidabrą vadina didžiausia pergale, nors vicečempionais Vokietijoje vykusiuose čempionatuose jie tapo dar dusyk.

Sulaukusi pirmojo pripažinimo, pora laimėjo tarptautines profesionalų Lotynų Amerikos sportinių šokių varžybas Nyderlanduose. Pasaulio čempionatuose jie dukart užėmė penktą vietą. „Sunku pasakyti, ar tai – sėkmė, – svarstė J.Kučinskas. – Daug kas sako, kad seniai galėjome būti pirmi. Bet teisėjus pristabdo faktas, kad Jekaterina nėra iš Lotynų Amerikos šokių pasaulio. Tai, ką mes darome, yra netradiciška. Norisi parodyti kažką

naujo, bet girdime: palauk, mes ne to mokėme. Kalbant verslo terminais, kuriame nišinį produktą. Tokių, kaip mes, pasaulyje daugiau nėra. Tai – ne arogancija. Mums pavyko sukurti sunkiai nukopijuojamą kombinaciją, nors nebūtinai esame geresni, darbštesni ar protingesni.“ Kaip juos vertina kiti šokėjai, sunku suprasti – neįprasta dalintis nuomonėmis apie konkurentus, ypač nuoširdžiais vertinimais. Kai marijampolietis, nusižengdamas nerašytoms taisyklėms, prisipažįsta,

J.Kučinskas: „Tokių, kaip mes, pasaulyje daugiau nėra.

Tai – ne arogancija.

Mums pavyko sukurti sunkiai nukopijuojamą kombinaciją.“

kad patiko kitos poros šokio detalė, sulaukia nuostabos.

Matytus įdomesnius elementus jie perteikia kitiems šokėjams seminaruose ir pamokose, kurių daugiausia turi Danijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose ir šiek tiek Lietuvoje.

Nyderlanduose gyvena poros treneris Ruudas Vermeijis – ne tik žinomas taisyklių laužytojas, daugiausia Lotynų Amerikos šokių pasaulio čempionų paruošęs choreografas, bet ir psichoterapeutas.

Jis auklėtinius kartu moko suvaldyti emocijas ir išvengti streso per varžybas. „Šokis dažnai kuriamas sėdint, apie jį mąstant ir kalbant. Kai atsiranda vizija, atsistojus nuo kėdės šokis tiesiog įvyksta“, – mokytoją gyrė J.Kučinskas, nors muziką jie pasirenka ir choreografiją sukuria patys. Šukuosena ir makiažu irgi pasirūpina Jekaterina.

Egzaminus laikė po varžybų „Dalis manęs nori susivelti dredus, užsimesti kuprinę ant pečių ir išeiti toli, be plano.

Trokštu šiek tiek laisvės, pasipriešinimo, – įsisvajojo J.Kučinskas, prabilęs apie dar vieną savo aistrą – jėgos aitvarus. – Vėjas, tu ir aitvaras. Laukinė gamta, kuprinė, lenta. Susirenki daiktus ir išeini pakrante…“ J.Kučinskas pripažino, kad skirtingi užsiėmimai ir pomėgiai kuo toliau, tuo labiau vienas kitam trukdo. Buvo laikas, kai griežtoje dienotvarkėje sutilpdavo viskas.

Valstybinius egzaminus jis išlaikė puikiai, vos grįžęs iš varžybų Blekpule (Didžioji Britanija). „Dabar taip nebeišeina.

Bijau pripažinti, kad senstu, – nusikvatojo. – Kiekviena veikla reikalauja susitelkimo, ne tik fizinio darbo, bet ir dvasinio, protinio įsigilinimo. Čempionu bet kurioje srityje – darbe, šokiuose, filosofijoje – galima tapti dvasios pastangomis.“

18 | Kultūra

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

A.Pojavis: Viktorija Navickaitė v.navickaite@15min.lt

Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurse Andrius Pojavis vietos tėvynėje nerado.

Lietuviai į jį dėmesį atkreipė tik tuomet, kai dainininkas sugrįžo iš svetur.

29-erių A.Pojavis Italijoje, Milane, gyvena jau trejus metus. Per tą laiką čia susirado žmoną, susilaukė dviejų dukrų, išleido debiutinį paties kurtų dainų albumą. Darbo neturi – rūpinasi namais ir kuria dainas. Į Lietuvą grįžta atostogauti.

Vis dėlto iki saulėto itališko rojaus teko nemenkai paklajoti.

Bet už viską atlyginta: gruodžio mėnesį pasiekta pergalė nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje buvo netikėta ir didžiajai daliai konkurso gerbėjų, ir pačiam A.Pojaviui.

Bet trauktis nėra kur – itališkų namų palėpėje parašytą lietuvio dainą „Something“ gegužės 14-ąją išgirs visa Europa.

Airijon – į nežinią Iki nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos apie A.Pojavį mažai kas buvo girdėjęs.

VIsas „Eurovizijos“ naujienas rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/eurovizija Andrius užaugo Jurbarke. Muzikuoja nuo vaikystės. Prisimena, kaip pirmoje klasėje į rankas paėmė gitarą, kaip tėtis už rankos nuvedė į popchorą „Lakštutė“.

Andrius gitaros iš rankų nepaleido ir dainuoti nenustojo – grojo mokyklos grupėje, vėliau kiek rimtesnėje – „Hetero“.

2006-aisiais su ja laimėjo „EuroRock“ konkursą.

Tačiau pergalės pasmaližiavę muzikantai kartu ilgai neužsibuvo. „Tiesiog laikas tam nebuvo tinkamas“, – sako A.Pojavis.

Grupės nariai pasuko skirtingais keliais, A.Pojavio kelias vedė už jūrų marių – vaikinas emigravo į Airiją.

A.Pojavis nenoriai pasakoja, ką veikė Airijoje. Matyt, nėra labai kuo girtis. Atskleidžia tik tiek, kad darbas buvo lengvas ir paprastas. Airijoje jis ir pakeliavo, ir anglų kalbos žinias patobulino.

Tačiau po metų vėl viską metė, susikrovė lagaminus ir sėdo į lėktuvą – parskrido namo.

Netikėtas permainas Andrius paaiškina paprastai: „Vieną kartą susikrovus lagaminus ir išsiruošus į nežinią tikriausiai tai

A.Pojavis kol kas saugo nuo žurnalistų asmeninį gyvenimą.

J.Kalinsko nuotr.

MOKINIŲ RACIONALIOS MITYBOS ĮPROČIŲ FORMAVIMAS – MŪSŲ VISŲ UŽDAVINYS Šiuolaikinėje nuolat skubančioje visuomenėje pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, tačiau ar jis pakankamas, kalbant apie vaikus? Siekiant užtikrinti jų sveikatą, svarbu formuoti racionalios mitybos įpročius ne tik šeimoje, bet ir mokykloje bei visuomenėje.

Kaip teigia mitybos specialistė gydytoja dietologė Laura Romeraitė: „Mitybos įpročiai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, todėl labai svarbu, kokius įpročius išugdo tėvai. Jei namuose bus gaminamas sveikas maistas, bus vaisių, daržovių, ir nebus pusgaminių, nesveikų desertų, gėrimų, vaikai prie jų nepripras.

Pilnaverčiui vaikų augimui bei vystymuisi nepaprastai svarbu, kad maistas būtų kuo įvairesnis, netrūktų kruopų, kitų angliavandenių, būtų gausu daržovių bei vaisių, riebiųjų jūrų žuvų dėl omega 3 riebiųjų rūgščių gausos. Nutukusių mokinių skaičius nepaliaujamai auga dėl nesubalansuotos mitybos, sumažėjusio fizinio aktyvumo, tuo tarpu nutukimas lemia daugelį ligų. Savo vaikus auginkime sveikai – ne vitaminus ir maisto papildus jiems pirkime, o pasistenkime, kad jie valgytų tikrai kokybišką, su meile ruoštą maistą“.

Viena iš sveikos gyvensenos stiprinimo galimybių – VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos vykdoma „Racionalios mitybos įpročių formavimo“ programa, finansuojama Kauno m. savivaldybės administracijos. Programos specialistai įvairias veiklas, skirtas Kauno m. mokiniams, vykdys iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos (Pramonės pr. 31, tel. (8-37) 455 588).

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

AMŽINAS LAIMĖS IEŠKOTOJAS norėsis padaryti ir antrą kartą.

Vis dar norėjau patampyti likimą už ūsų ir suprasti, kur link jį vesti. Airijoje galėjau likti ir ilgiau – viskas ten sekėsi gerai.“ Istorijos mokytojo spec ialybę Vilniuje įgijęs A.Pojavis ryžosi darbui gimtinėje: įsidarbino mokytoju Skirsnemunėje. Bet ir ten ilgai netvėrė: po metų darbą metė – ne jam, sako, mokytojauti. Į Milaną – savaitei Apie savo gyvenimą kuklus ir akimirkomis drovus A.Pojavis pasakoja nedrąsiai – savo istoriją iš skirtingų detalių klijuoja it dėlionę. „Nuolatos ieškau laimės, jokia čia paslaptis“, – šypsosi paklaustas, ko jam prireikė Italijoje. Į Milaną A.Pojavis išvyko 2010-aisiais, tada ten ketino praleisti savaitę. Ko jam ten reikėjo? Andrius netikėtai gavo vietinės įrašų kompanijos pasiūlymą įrašyti dainos demo versiją. Atskrido, įrašė ir liko. „Štai jau treti metai čia“, – tarsteli vyras.

Milane Andrius rado žmoną. Drauge su Izabellita A.Pojavis jau džiaugiasi dviem dukrelėmis.

Tiems, kurie sako, kad jo gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis, Andrius paprieštarauja: „Man atrodo, kad jis kaip tik tvirtai atsistojo ant kojų.“ Namuose – gausi šeimyna, širdyje – meilė muzikai, o darbo nėra. Iš ko gyvena Italijoje? Nuo šio klausimo Andrius išsisuka: „Išgyventi čia kiek paprasčiau – saulės daugiau, todėl semiamės energijos iš jos.“ Žvaigždė iš niekur Prabilęs apie jau gegužės viduryje laukiantį „Eurovizijos“ konkursą Malmėje (Švedija), A.Pojavis tikina, kad teisė ir garbė atstovauti Lietuvai – kryptingo jo darbo rezultatas.

Kultūra | 19

Pradžia – pusfinalyje Iš Vilniaus į Malmę A.Pojavis išvyks gegužės 5 d. Pirmoji jo repeticija „Eurovizijos“ scenoje numatyta gegužės 7 d.

A.Pojavis pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje dainuos gegužės 14 d. Jis pasirodys dešimtas, tarp Juodkalnijos ir Baltarusijos atstovų.

Iš viso pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje rungsis 16-os šalių atstovai, dešimt iš jų pateks į konkurso finalą.

Didysis „Eurovizijos“ finalas vyks gegužės 18 d. Atgal į Lietuvą A.Pojavis su Lietuvos delegacija grįš gegužės 19 d.

Dar prieš nacionalinę „Eurovizijos“ atranką, ta pati Milano studija, kuri ir pakvietė jį atvykti į Italiją, išleido Andriaus debiutinį albumą „Aštuoni“.

Tačiau tuomet Lietuvoje atlikėjas buvo beveik niekam neįdomus – nei leidybos įmonėms, nei prodiuseriams, nei televizijos ar radijo stotims. „Radijo stotys Lietuvoje mano kūrinių negroja. Tik nacionalinis transliuotojas – LRT – atkreipė dėmesį į mano kūrybą. Esu jiems už tai dėkingas“, – sako A.Pojavis.

Lietuva sugraudina Andrius šeimą ir laimę rado Italijoje, bet tikina nė akimirkos nesvarstęs galimybės nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje dalyvauti ne Lietuvoje: „Esu lietuvis, toks ir jaučiuosi. Man gera atstovauti savo gimtajam kraštui, net jei gyvenu svetur.“ „Linkiu jums labiau vertinti tai, ką turite, nes iš šalies daug kas atrodo kitaip“, – per vieną savo koncertų sostinėje gerbėjams linkėjo dainininkas.

Tada atliko paties rašytą dainą Lietuvai ir susigraudino.

Andrius neišsižada galimybės kada nors sugrįžti gyventi į Lietuvą: „Ir dabar sugrįžtu dažnai. Noras atvežti Lietuvai daugiau saulės neapleidžia.“

Apverktinas biudžetas Kaip teigė į „Eurovizijos“ konkursą A.Pojavį išlydintis Martynas Tyla, kiek kainuos dainininko pasirodymas, dar neaišku. Pasak prodiuserio, galutinės pasirodymo sąnaudos paaiškėja tik praėjus maždaug pusantro mėnesio po „Eurovizijos“.

M.Tyla A.Pojavio pasirodymui šiuo metu yra surinkęs apie 30 tūkst. litų. Turint tokį nedidelį biudžetą neaišku, kaip atrodys dainininko pasirodymas „Eurovizijos“ scenoje, mat už kiekvieną specialųjį efektą reikia mokėti. „Dar niekas nėra aišku. Paaiškės, kai ten nuvyksime – tada ir susėsime viską dėlioti“, – teigė M.Tyla.

M.Tyla neatskleidė, kuo vilkės A.Pojavis: „Kokia bus Andriaus apranga, nesakysime iki paskutinės minutės. Žmonės matė jį ir su fraku, ir rokeriškai apsirengusį.

Galutinį variantą pamatysite būtent per pasirodymą.“ Konkurse skambės ne vieno A.Pojavio balsas. „Bus pritariantieji vokalistai.

Tik klausimas, ar juos matys žiūrovai“, – vis dar svarsto M.Tyla.

30 tūkst. litų – viena mažiausių sumų, skirtų šalies atstovo „Eurovizijoje“

pasirodymui. Pastaraisiais metais Lietuvai atstovavę dainininkai turėjo storesnes pinigines. „Kiek tiksliai kainavo mano pasirodymas konkurse, pasakyti sunku, bet labai gerai atsimenu, kad vien dūmai kainavo 35 tūkst. litų“, – „15min“ pasakojo pernai Azerbaidžane 14-ą vietą užėmęs Donatas Montvydas. O juk dar reikėjo mokėti už kostiumą ir kitas pasirodymo detales.

Evelina Sašenko teigia, kad jos pasirodymas „Eurovizijoje“ kainavo apie 50 tūkst. litų. Dainininkė dainavo viena, bet vilkėjo prabangia suknele.

Valstybės paramą 2006 m. pasirodymui „Eurovizijoje“ buvo gavusi grupė „LT United“, kuri taip pat gerokai viršijo A.Pojavio biudžetą.

Anot grupės „šokėjo“ Arnoldo Lukošiaus, rėmėjai jiems buvo dosnūs: „Mums davė kostiumus, buvo nupirkti bilietai. Už viešbutį, maistą ir pragyvenimą turėjome sumokėti patys. Algirdo Brazausko fondas mums skyrė 50 tūkst. litų, o kai patekome į finalą, dar 30 tūkst. skyrė Artūras Zuokas.“

20 | Skelbimai

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KAUNAS

Emigrantai | 21

15min • 2013 m. balandŞio 26 d.

Ĺ eĹĄtadieninÄ™ mokyklÄ… Londone ÄŻkĹŤrusi V.StukaitÄ—-LaniauskienÄ—:

Saitai su Lietuva nenukirsti DovilÄ— JablonskaitÄ— d.jablonskaite@15min.lt

„South Norwood“ parke lietuviai pasodino 105 medĹžius.

Pietiniame Londone, Kroidono rajone, ÄŻsikĹŤrusi lituanistinÄ— etnokultĹŤros ir dramos mokykla „Bitė“ geguŞę ĹĄvÄ™s pirmÄ…jÄŻ gimtadienÄŻ. Ĺ eĹĄtadieninÄ— mokykla, startavusi su 20-Ä?ia auklÄ—tiniĹł, per metus iĹĄaugo dvigubai – ĹĄiandien jÄ… lanko jau 40 lietuviĹĄko kraujo turinÄ?iĹł vaikĹł.

R.DruskytÄ—s nuotr.

Mokyklos steigÄ—ja Virginija StukaitÄ—-LaniauskienÄ— ÄŻ AnglijÄ… iĹĄvyko prieĹĄ ĹĄeĹĄerius metus. „Niekada nemaniau, kad paliksiu LietuvÄ… – tarsi neturÄ—jau tam prieĹžasÄ?iĹł. Vyras dirbo keliĹł ĹĄeimĹł versle, o aĹĄ Ä—jau vieno Vilniaus prekybos centro direktorÄ—s pavaduotojos pareigas – lyg ir nieko netrĹŤko“, – ĹĄypsosi moteris.

AtÄ—jo 2006-ieji. EkonominÄ—s prognozÄ—s ĹžadÄ—jo aukso kalnus, bankai dosniai ĹžarstÄ— paskolas, gyvenimo kokybÄ—s kreivÄ— kilo ÄŻ virĹĄĹł. TaÄ?iau Virginijos vyrui Mariui to neuĹžteko – jam knietÄ—jo iĹĄbandyti kÄ… nors naujo. „Marius nusprendÄ— keisti veiklos sritÄŻ ir pagalvojo, kodÄ—l nepamÄ—ginus ÄŻsitvirtinti Anglijoje? Kaip tik buvo gimusi SaulÄ—, aĹĄ – motinystÄ—s atostogose, todÄ—l neatsargiai tarstelÄ—jau: bandyk. Taip prasidÄ—jo mĹŤsĹł kelionė“, – apibendrino paĹĄnekovÄ—.

„TÄ—vai suinteresuoti, kad vaikai mokytĹłsi lietuviĹł kalbos: ne tik suprastĹł ar kalbÄ—tĹł, bet ir raĹĄytĹł bei skaitytĹł.“

D.JurkienÄ—s nuotr.

Sukosi darbĹł karuselÄ—je Apsiuostyti svetur nusprendusi ĹĄeima nesitikÄ—jo, kad bus sutikta iĹĄskÄ—stomis rankomis. TaÄ?iau M.Laniauskas greitai rado darbÄ…, po poros mÄ—nesiĹł paskui sutuoktinÄŻ ÄŻ LondonÄ… iĹĄvyko ir Virginija su devyniĹł mÄ—nesiĹł Saule.

LietuviĹł literatĹŤrÄ… su etnokultĹŤros specializacija KlaipÄ—dos universitete baigusi moteris savo Ĺžinias pasiĹŤlÄ— lietuviĹł laikraĹĄÄ?iui „InfoZONA“. Po keliĹł mÄ—nesiĹł sulaukÄ— skambuÄ?io su praĹĄymu parengti straipsnÄŻ apie UĹžgavÄ—nes.

Iniciatyvi moteris ieĹĄkojo papildomos veiklos ir 2007 metĹł rugsÄ—jÄŻ ÄŻsidarbino VakarĹł Londone veikianÄ?ioje lituanistinÄ—je mokykloje „KodÄ—lÄ?ius“.

Direktorės pavaduotojos kėdę ji buvo uŞėmusi daugiau nei dvejus metus. Tada nusprendė steigti savo lituanistinę mokyklą

V.StukaitÄ—LaniauskienÄ—:

Kroidone: „Čia lietuviĹł bendruomenÄ— nemaĹža, o mokyklÄ—lÄ—s nebuvo. Pati auginau maĹžametÄŻ vaikÄ…, todÄ—l jauÄ?iau, kad poreikis tokiai ÄŻstaigai yra.“ Britai ĹĄvenÄ?ia dÄ—l smagumo Paskleisti ĹžiniÄ… apie lituanistinÄ™ etnokultĹŤros ir dramos mokyklÄ… Kroidone padÄ—jo

visagalis „Facebook“. Be to, naujiena sparÄ?iai plito ir iĹĄ lĹŤpĹł ÄŻ lĹŤpas. „TÄ—vai, leidĹžiantys vaikus ÄŻ angliĹĄkus darĹželius ir mokyklas, suinteresuoti, kad jie mokytĹłsi ir lietuviĹł kalbos: kad ne tik suprastĹł ar kalbÄ—tĹł, bet ir mokÄ—tĹł raĹĄyti bei skaityti. Be to, daugeliui svarbu, kad vaikai susipaĹžintĹł ir su lietuviĹĄkomis tradicijomis.

Mes orientuojamÄ—s ne tik ÄŻ vaikus, bet ir ÄŻ visÄ… ĹĄeimÄ…: nÄ—ra taip, kad tÄ—vai atveda vaikÄ… ÄŻ mokyklÄ…, palieka ir iĹĄeina.

Pirmoji pamoka – visada bendra: rauname ropÄ™, skaiÄ?iuotes skaiÄ?iuojame, kykavimĹł pasimokome, rateliĹł, pasakĹł be galo, kad vaikai su tÄ—vais namuose galÄ—tĹł kartoti“, – mokyklos specifikÄ… pristatÄ— V.StukaitÄ—-LaniauskienÄ—.

Ji ÄŻsitikino, kad lengviausia sudominti vaikus, atveriant kultĹŤrĹł skirtumus: „Nepristatome lietuviĹł kaip iĹĄskirtiniĹł ir vieninteliĹł visame pasaulyje, taÄ?iau per ÄŻvairius uĹžsiÄ—mimus atkreipiame dÄ—mesÄŻ ÄŻ tai, kad esame iĹĄlaikÄ™ archajiĹĄkĹł ĹĄvenÄ?iĹł ir paproÄ?iĹł detaliĹł. Juk britai irgi turi blynĹł dienÄ…, taÄ?iau jÄ… ĹĄvenÄ?ia, kaip patys sako, for fun (dÄ—l smagumo – liet.), neteikdami reikĹĄmÄ—s simbolikai.“ Formaliai – karalienei, ĹĄirdyje – Lietuvai „BitÄ—s“ bendruomenÄ— kartu ĹĄvenÄ?ia ne tik etnografines, bet ir valstybines ĹĄventes.

Kovo 16-Ä…jÄ… ekologines idÄ—jas propaguojanti mokykla „South Norwood“ parke pasodino 105 medĹžius.

0żVō VHSW\QHULō PHWō GXNUD 5DPXQĤ VHUJD UHWD RGRV OLJD -DL UHLNLD VSHFLDODXV J\G\PR 9RNLHWLMRMH ÊLDL NHOLRQHL LU J\G\PXL UHLNDOLQJD ILQDQVLQĤ SDUDPD

3UDËRPH JHURV YDOLRV ÞPRQLō SDGĤWL SDVYHLNWL PżVō YDLNHOLXL 5DPXQĤV %DUERURV 9LUELFNDLWĤV VÞVNDLWRV QXPHULV 6(% EDQNH

LT197044060007682835 ,Ë DQNVWR ËLUGLQJDL GĤNRMDPH 5DPXQ\WĤV WĤYDL

„Dalyvavome projekte ir savivaldybÄ— skyrÄ— 600 svarĹł plÄ—toti bei populiarinti ekologines idÄ—jas tarp lietuviĹł. DalÄŻ ĹĄiĹł lÄ—ĹĄĹł atriekÄ—me pirmajam lietuviĹĄkam parkui sodinti. Formaliai medĹžius sodiname Jos DidenybÄ—s karalienÄ—s jubiliejaus proga, taÄ?iau ĹĄirdyje paminÄ—jome ir Lietuvos NepriklausomybÄ—s atkĹŤrimo dienÄ….

Susirinko apie 60 ĹžmoniĹł. Buvo siaubingai ĹĄalta, baisiai lijo. MedĹžius pasodinome per valandÄ… ir visi ĹĄlapi iki paskutinio siĹŤlo bÄ—gome namo“, – juokÄ—si V.StukaitÄ—-LaniauskienÄ—.

Dukra – tikra patriotÄ— LituanistinÄ— ĹĄeĹĄtadieninÄ— mokykla ĹĄiuo metu glaudĹžiasi patalpose, kuriose darbo dienomis veikia vaikĹł centras. „Yra mokyklÄ—liĹł, kurios turi savo patalpas – tokia ir mano svajonė“, – neslÄ—pÄ— „BitÄ—s“ ÄŻkĹŤrÄ—ja.

Darbo dienomis V.StukaitÄ—-LaniauskienÄ— dirba dviejose britĹł organizacijose, besirĹŤpinanÄ?iose neÄŻgaliaisiais ir specialiĹłjĹł poreikiĹł turinÄ?iais vaikais. „Šeimai, kuri augina tokÄŻ vaikÄ…, savivaldybÄ— gali skirti tam tikrÄ… pinigĹł sumÄ… pagalbininkui pasamdyti. Mano pareiga iĹĄaiĹĄkinti tÄ—vams tvarkÄ…, kaip ÄŻdarbinti ĹžmogĹł, kuris padÄ—s priĹžiĹŤrÄ—ti vaikÄ…, kaip atsiskaityti su savivaldybe“, – kalbÄ—jo lietuvÄ—.

Dar dalÄŻ laiko ji skiria specialiĹłjĹł poreikiĹł turintiems vaikams iki penkeriĹł metĹł.

GrÄŻĹžti ÄŻ LietuvÄ…, bent kol kas, Laniauskai neplanuoja – jauÄ?iasi ÄŻsitvirtinÄ™ ir ÄŻsiliejÄ™ ÄŻ britĹł visuomeninÄŻ gyvenimÄ….

Saulei birĹželÄŻ sueis septyneri, ji jau lanko mokyklÄ…, todÄ—l nesinorÄ—tĹł sukelti mergaitei streso, perkeliant ÄŻ lietuviĹĄkÄ… ĹĄvietimo sistemÄ…: „TaÄ?iau nesakome, kad niekada negrÄŻĹĄime: labai myliu LietuvÄ… ir lietuviĹł kalbÄ…, tai persidavÄ— ir dukrai. Ji – tikra patriotÄ—: SaulÄ— pieĹĄia Lietuvai pieĹĄinius ir jau svajoja, kaip vasarÄ… skris pas senelius.“

Avinas. Priimsite nelengvus sprendimus, bet nesuprasite, kur link judate – pirmyn ar atgal. Rinkitės tai, kas sukurtų tvirtą pamatą. Ant jo galėsite statyti, ką tik širdis geidžia.

Jautis. Kelionė į išsvajotas viršukalnes nebus lengva. Jos metu turėsite kažko atsisakyti. Būtų paprasčiau, jei atsakysite į klausimą, kas trukdo sužibėti jūsų asmenybei?

Dvyniai. Sunkumai – tai priežastis ne palūžti, o atsikelti. Pakilti kaip feniksui iš pelenų. Argi jus tai gąsdina? Stiprybės semkitės iš savo ryšio su gamta, bet ne žmonių minios.

Vėžys. Tarsitės su draugais dėl vietos po saule. Neskubėkite girti ar teisti jų, girtis patys ar nuvertinti savo nuopelnų.

Išlikdami tvirti, netapkite jums nepalankių žaidimų dalyviais.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Kupala. Ilona.

Raritetas. Ola. Erantis.

Kra. Alina. Kt. Badas.

Ra. Pienė. Las. Viela.

Asai. Karti. Eras. Tisa.

Ibiai. Apis. Kanari. IS. Sara. Ana. Pana. Avis.

Marina. Alisa. Ten. Kim. Ratai. Gitara.

Sosto. Masės.

Horoskopai

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Aurora. Va. Piratas.

Pala. Pirtis. Reto.

Mara. Ietis. Pinas.

Li. Abelis. San. It. Atelana. Akanai.

Eridė. Ara. Gitana.

Arina. Akim. Lanas.

Saba. „Alita“. Post.

Lasiravimas. Ikrai.

Ainis. Rė. Maistas.

Pi. Asavas.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Nusipelnėte šlovės laurų, jei,

Mergelė. Manote, kad įstrigote?

Gal ir tiesa, bet tai ne priežastis nuleisti rankas. Palikite jums nebenaudingus dalykus praeityje ir su viltimi žvelkite į ateitį.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Nepavyks išsaugoti to, kas griūva ir praranda ankstesnes savo galias bei formas. Dairykitės dalykų, leidžiančių išlikti tvirtiems ir patikimiems.

Skorpionas. Nuomonių skirtumai su antrąja puse – gera dingstis rasti teisingą sprendimą. Ar pakankamai stengėtės praeityje, kad jūsų santykiai būtų stabilūs? Šaulys. Jauskite tvirtą pagrindą po kojomis. Jis padės jums suprasti, ar iš tiesų esate savo vietoje. O gal dėl geresnių sąlygų ateityje turite kažko atsisakyti?

Ožiaragis. Dirbti kūrybinį darbą, esant tokioms sąlygoms, nebus paprasta užduotis. Neieškodami lengvų kelių, raskite būdų realizuoti save. Pajuskite, kas yra jūsų, o kas ne – paleiskite.

Vandenis. Namai ir juose gyvenantieji primins jums jūsų pareigas. Nespurdėkite!

Geriau sustokite ir nurimkite.

Apribojimuose matykite galimybes.

Žuvys. Planai ims žlugti išvydus netrumpą reikalavimų sąrašą.

Nepasiduokite! Puoselėkite geriausius ketinimus. Šypsena lūpose ir giedros mintys padės pamatyti, kas verta jūsų.

Atsakymas: MEILĖS LAIVAS.

negailėdami pastangų, ilgą laiką savo keliu ėjote nuosekliai. Visi sako, kad klydote? Nedvejodami nukreipkite pastangas naudinga linkme.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Ar skaitei 15min.lt?

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

15min.lt/interviu

15min.lt/transportas

15min.lt/verslas

15min.lt/sportas

Arkivyskupas Gintaras Grušas: Dievas visada turi savo planą. www.15min.lt/s327512

„Ryanair“ teigimu, Lietuva netenka 50 mln. litų. www.15min.lt/s328827

Vytauto Šapranausko atvaizdas toliau naudojamas reklamai. www.15min.lt/s328379

„Lietuvos ryto“ reklamoje – „Žalgirio“ žaidėjai. www.15min.lt/s329305

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienį daug kur palis. Naktį vietomis gali griaudėti perkūnija.

Dieną bus 9–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį slėgis kils, lis mažiau.

Dieną bus 10–15, pajūryje – 7–9 laipsniai šilumos. Nuo pirmadienio į Lietuvą pradės plūsti šilti orai.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

7/9

13

13

Madridas

21

Maskva

14

Panevėžys

10

14

Utena

5/9 Kaunas

04-28 d.

4 / 14 Panevėžys

5 / 12 Utena

2/8 Alytus

16

2 / 11

16 Vėjas Pietvakarių

04-27 d.

6/9

6/9

7 / 14

7 / 14

4 / 12

4 / 12

5 / 12

5 / 12

04-28 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

22

Londonas

15 7 / 14

26

Berlynas

Šiauliai

04-27 d.

6 / 17

Atėnai

17 Alytus 16

6–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

20

Oslas

11

Paryžius

14

Praha

24

Ryga

9

Roma

21

Stokholmas

9

Talinas

7

Varšuva

20

24 | LDK istorija

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Morta – Mindaugo žmona iš Švedijos?

Rimvydas Petrauskas LDKistorija.lt

Apie pagoniškų laikų Lietuvos moteris žinome nedaug. Mažai žinių išliko net ir apie didžiųjų kunigaikščių žmonas.

Taip Mindaugą ir Mortą nutapė dailininkė Janina Malinauskaitė.

Nieko nežinome apie Treniotos, Traidenio, Vytenio žmonas. Gedimino ir Kęstučio žmonų vardus (Jaunė ir Birutė) perdavė vėlyvi ir ne itin patikimi XVI a. šaltiniai.

Jų gyvenimą ir veiklą gaubia šaltinių tyla.

Todėl kiek stebina, kad apie pirmojo Lietuvos valdovo, karaliaus Mindaugo, žmoną Mortą žinome ne tiek jau mažai.

Nepamiršta karalienė Tiesa, apie jos kilmę galima pasakyti tik tiek, kad gimė ji kilmingo kunigaikščio šeimoje. Tai liudija Mortos ir jos sesers prestižinės santuokos: viena ištekėjo už Mindaugo, kita – už Nalšios kunigaikščio Daumanto. Nei Mortai, nei Mindaugui tai nebuvo pirmosios vedybos. Mortos pirmasis vyras Vismantas žuvo.

Mindaugo vyriausias sūnus Vaišelga gimė ankstesnėje santuokoje. Beje, kalbėti apie santuoką tais laikais yra sudėtinga, nes krikščioniška monogaminė šeima Lietuvoje dar tik pradėjo tvirtintis. Nepaisant to, kad pagonys nebuvo suvaržyti monogaminių įsipareigojimų (bent jau galėjo nesunkiai išsiskirti), vis dėlto valdžios ir turtų paveldėjimo tvarka kilmingųjų pasaulyje reikalavo apsiriboti viena teisėta žmona.

Mylima žmona ir patikima patarėja Mortos ir Mindaugo santuoka buvo dviejų subrendusių asmenų santuoka. Šaltinių užuominos rodo, kad juos siejo glaudus emocinis ryšys – Mindaugas dalijosi su žmona politinėmis problemomis, tikėjosi jos patarimų, tiesa, ne visuomet jų klausė. Santuoką sutvirtino ir sūnų – Ruklio ir Rupeikio – gimimas. Vakarų Europos karūnacinis ceremonialas numatė karalių karūnavimą, todėl 1253 m. liepą Morta kartu su Mindaugu buvo karūnuota.

Vienintelis šaltinis, atskleidžiantis Mortos gyvenimą, yra Vokiečių ordino teritorijoje sukurta Eiliuotoji Livonijos kronika. Ji parašyta praėjus maždaug 40 metų po įvykių, tačiau yra palyginti patikimas šaltinis, nes autorius veikiausiai rėmėsi Mindaugo dvare gyvenusio Ordino atstovo liudijimu.

pakeiski / Paklausyk manęs, tau bus gerai.“ Vis dėlto Mortos įtikinėjimai Mindaugo nepalenkė.

Ji tik apgynė Mindaugo dvare gyvenusius krikščionis nuo susidorojimo ir padėjo jiems ramiai grįžti į savo kraštą. Morta mirė septintojo dešimtmečio pradžioje, nesulaukusi tragiškos konflikto atomazgos.

Pasak Haličo-Voluinės kronikos, prieš mirtį jį paprašė vyro, kad paimtų į žmonas jos seserį, kunigaikščio Daumanto žmoną, „kad kita mano vaikų neskriaustų“. Žmoną apraudojęs vyras taip ir padarė. Bet 1263 metais buvo nužudytas Mindaugas ir abu jų sūnūs.

Ordino kronika: krikščionė žmona iš Švedijos XVI a. Prūsijoje gyvenę vokiečių kronikininkai, negalėdami racionaliai paaiškinti Mortos angažavimosi krikščionybės reikalui, sugalvojo fiktyvią jos kilmės iš Švedijos teoriją.

Morta šiame pasakojime kiek tendencingai, tačiau autentiškai iškyla kaip aktyvi politinio gyvenimo veikėja. Iki pat XIV a. pabaigos jai tarp didžiųjų kunigaikštienių politiniu aktyvumu prilygs tik antroji Algirdo žmona – Julijona.

Moterys – naujų idėjų puoselėtojos Morta turėjo aiškią poziciją – ji buvo prokrikščioniškos (Ordino broliams palankios) grupuotės atstovė. Eiliuotoji Livonijos kronika pabrėžė jos nuopelnus krikščionybės sklaidai ir vėliau krikščionių, kurie Lietuvoje vykdė misijas, gelbėjimui.

Tai, kad žinomas tik krikščioniškas Mortos vardas, leidžia spėti, kad ji galėjo krikš-

„Mindaugas dalijosi su žmona politinėmis problemomis.“ tytis dar prieš Mindaugą. Kitų tautų istorijos pavyzdžiai iškalbingai byloja apie kilmingų moterų veiklos reikšmę ankstyvojoje christianizacijos fazėje.

Krikščionybės priėmimą daug kur lydėjo pagonio valdovo santuoka su krikščionių šalies princese: Lenkijos karalius Mieško krikštijosi vedęs Čekijos kunigaikštytę,

Vengrijos karalius Steponas – princesę iš Bavarijos. Moterys iš valdovų giminės nusipelnė diegiant naują tikėjimą Skandinavijos valstybėse.

Galbūt išties moterys būdavo labiau pagaulios ir atviros naujoms idėjoms, negu politika ir karais gyvenę vyrai? Turbūt toks buvo ir Mortos pasirinkimas.

Paskutinis patarimas – nepasitikėti Treniota Kai Mindaugas pradėjo keisti savo santykius su Vokiečių ordinu ir krikščionimis, Morta pamėgino įtikinti vyrą likti su sąjungininkais. Eiliuotoji Livonijos kronika perteikia kelis spalvingus jos dialogus su Mindaugu, apie kuriuos galėjo sužinoti jos nuodėmklausys Zivertas, kuris veikiausiai ir buvo kronikininko informacijos šaltinis. Šiuose pokalbiuose Morta drąsiai kritikavo krikščionims priešiškos grupuotės lyderio Treniotos veiksmus ir įspėjo apie būsimą Treniotos išdavystę. Jau prasidėjus Mindaugo kovoms su Ordinu, ji atvirai kritikavo vyrą („jei manęs būtum paklausęs / būtų tau dabar geriausia“), Treniotą išvadindama beždžione (diese affe): „Tu dabar klausai beždžionės / Turiu minty Treniotą / Jis išdavė tave / Savo nuomonę

Daugiau pasakojimų apie Lietuvos istoriją rasite nuskaitę šį kodą LDKistorija.lt Simonas Grunau, savo kronikoje rašydamas apie vieną „piktavalį Žemaitijos karalių“ (taip jis vadino Mindaugą), pasakoja, kad to meto „Livonijos krašto magistras Andriejus Štirietis, nerimavęs, kiek toli Mindaugas ketina pulti, ir kadangi buvo jo kaimynas, gerai pagalvojęs nusprendė su juo susipažinti.

Visų pirma, jis jam pripiršo krikščionę moterį iš Švedijos vardu Morta. Ji ir brolis Andriejus išaiškino Mindaugui, kad tapęs krikščionimi, galės būti paskelbtas karaliumi. Nudžiugęs Mindaugas sutiko“.

Po kiek laiko kronikininkas leidžia krikščioniškai valdovų porai drauge žūti nuo išdavikų rankų. Šis tariamos Mortos kilmės iš Švedijos siužetas liudija, kad atmintis apie Mortą ir jos veiklą krikščionybės labui Ordino valstybėje buvo puoselėta bent kelis šimtmečius.

Lietuvoje apie Mortą daugiau rašyti pradėta tik XX a. pabaigoje. Švenčiant Mindaugo ir Mortos karūnavimo 750-ąsias metines, 2003 m. įsteigta Karalienės Mortos premija talentingiausiems vaikams už muzikos, dailės ir literatūros pasiekimus. Premija teikiama kasmet liepos 6 dieną.