15min savaitraštis 2013.05.03

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.16 (1297) • 2013 m. gegužės 3 d.

Sveikata

Nematomas dramblys

Kasmet – po vaiką

Namuose gyvena dramblys, apie kurį visi žino, bet niekas apie jį nekalba. Žmonėms gėda, nes ne visi augina dramblį. Tas dramblys ryja didžiausią turtą – gyvenimą. Ar jūs savo namuose irgi slepiate dramblį – alkoholiką?

4-5 psl.

Miestai E.Digrytės nuotr.

Marijampolės fenomenas

J.Kalinsko nuotr.

Dalia Daškevičiūtė

Iš Vilniaus ar kito didmiesčio žiūrint Marijampolė atrodo pilkas pasienio miestelis. Bet užsukęs gali pasijusti patekęs į patį Europos centrą – mieste rodosi pasaulio meno garsenybės, verslą kuria žinomi verslininkai.

6-9 psl.

Pasaulis

„Scanpix“ nuotr.

Italiją valdys vaikinas

E.Letta – 46 metų vyras. Į tokius, kaip jis Italijoje įprasta kreiptis „ragazzo“ – vaikine. Italijoje vyrai karjeros siekti pradeda sulaukę penkiasdešimties.

Kuo nors tampa – septyniasdešimties.

O jis – jau Italijos premjeras.

11 psl.

K.Vanago/BFL nuotr.

Metas pasirinkti

Iš universiteto – į amatų mokyklą Mokytojai vis dar nevengia savo auklėtinių pagąsdinti profke lyg tai būtų didžiausias baubas. O jaunuoliai – su universiteto diplomu kišenėje, tačiau be darbo – prašyte prašosi į profesines mokyklas. Pavyzdžiui, iš 850 Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro auklėtinių net 75 – su aukštuoju išsilavinimu.

14–15, 19 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

12 PROC.

4

15min.lt apklausa

PROC.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

11

Kas laimės LKL aukso žiedus?

Kada gyvensim geriau?

Okupacija padarė tai, ko nė patys okupantai į pabaigą nesitikėjo. Sovietų bruktos komunistinės šventės tarsi gegužiukai ritasi iš okupantų gegutės kadaise pakištų svetimų kiaušinių ir vėl įsitvirtina lietuvio sąmonėje. Kaip tarptautinės. Socialdemokratų ir naujosios kairės aliejumi pateptos.

Kovo 8-oji kaip ir nuplauta. Net dešiniųjų ministrai susileido tą dieną. Per vargus, iš antro bandymo, socialdemokratams įveikus prezidento V.Adamkaus veto, grįžo ir Gegužės 1-oji. Nors tai yra iš principo svetima šventė agrarinio krašto žmonių prigimčiai, o į demonstraciją Vilniuje trečiadienį susirinko vos 500 „darbininkų“, ji taip pat neberėžia akies.

Ir pati okupacija daug kam tampa tik nereikšmingu epizodu. Iš viešojo vartojimo išstumiamas net žodis „okupacija“, delikačiai keičiant jį neutraliu „sovietmečio“ terminu. Panašiai kaip stintmetis.

Tai, kad lietuviai greitai tapo nekritiški ne tik „tarybinėms“ dešrelėms, bet ir sovietinių okupantų įbruktoms šventėms – nemalonus pilietinis reiškinys, skaudinantis jau tik tuos, kurie patys ar jų giminės buvo tremti, kalinti. Bet tokių mažuma.

Tačiau kalbant apie tokias „šventes“, kaip Gegužės 1-oji, yra ir kita medalio pusė – ekonominė. Kurią, regis, turėtų suvokti kiekvienas, kuris jaučiasi nusipelnęs gyventi geriau. Ar suvokia? Šimtas, o gal ir 200 mln. Lt – tiek Lietuva prarado trečiadienį nedirbdama. Tokios dienos – peilis mūsų pramonei, ant kurios eksporto laikosi trapus Lietuvos ūkio atsigavimas po krizės.

PROC.

Kauno „Žalgiris“ (15232) 73 proc.

Sunku prognozuoti, nes jėgos lygios (798) 4 proc.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ (2194) 11 proc.

Man krepšinis nerūpi (2456) 12 proc.

Apklausoje dalyvavo 20680 žmonių

73 PROC.

Savaitės dvikova

Rimo Valeikio pieš.

Tradicija Jau penkioliktą kartą iš eilės dėl Lietuvos krepšinio čempiono titulo kaunasi Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ pavadinimai.

Vienintelis būdas pasiekti Vokietijos lygį – sunkiai arti tiek dešimtmečių, kiek arė vokiečiai ir olandai.

Pabodo jau.

Gerai, kad bent kasmet keičiasi statistai – treneriai ir žaidėjai.

Prieš krizę Seimas štampavo šventes. Žolinė, Joninės, šventiniai pirmadieniai už su šventėmis sutampančius sekmadienius. Šias kvailas lenktynes, kuriose dalyvavo net liberalai, nutraukė krizė. Bet net krizė nesugebėjo pakeisti į vieną pusę lekiančio traukinio tvarkaraščio. O juk neužtenka nustoti gaminti šventes. Ekonominė ir demografinė šalies būklė verčia iš esmės keisti pasenusį, paremtą gyventojų skaičiaus augimu požiūrį į darbą, poilsį ir „užtarnautą“ pensiją.

Amžiną atilsį akademikas E.Vilkas kažkada į klausimą, kada pradėsim geriau gyventi, atsakė paprastai: kai pradėsim geriau dirbti. Niekas jo tada neišgirdo. O juk šioje formulėje – esmė.

Kuris politikas ryšis pasakyti nuogą tiesą, jog tam, kad pasiektume Vokietijos lygį, reikia ne „tarptautines“ šventes švęsti, ne paauglius visokiais draudimais atriboti nuo darbo rinkos, o dirbti. Ilgai, daug ir gerai. Juodai arti tiek pat metų, kiek iki socialinės gerovės valstybės arė vokiečiai, anglai ar olandai.

Galime įvesti labiausiai progresinius mokesčius pasaulyje, apmokestinti nekilnojamąjį turtą, visureigius, jachtas, pelną, ką tik nori, galime net priversti milijonierius važinėti autobusais, tačiau bendro vokiečių gerovės lygio vis tiek tuo nepasieksim.

Visi, kurie jums teigia kitaip, meluoja. Kas iš kvailumo, kas – į Seimą sau kelią tiesdamas. Vienintelis būdas pasiekti Vokietijos lygį – sunkiai arti tiek dešimtmečių, kiek arė vokiečiai ir olandai. Kito būdo pasiekti Vakarų lygį nežino net kinai. Jie dirba po 6 dienas per savaitę, o darbo valandų išvis nežiūri.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Visuomenė | 3

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Anai retai kada tenka pabūti vienai. Bet ilgai ir neišbūtų – trūktų šurmulio ir žodžio „mama“.

Dviejų kambarių Jelenevičių troboje gyvena 9 žmonės.

J.Kalinsko nuotr.

Kasmet – po vaiką Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

24 metai ir jau penki vaikai.

Nuolatinis skurdas. Rodos, nėra jokių prošvaisčių. Bet Ana Jelenevičienė randa jėgų džiaugtis tokiu gyvenimu, nes jį praskaidrina ir įprasmina vaikai.

Ant kalnelio stovi sukrypusi troba. Iš šleivai sukaltos būdos snukį iškiša šuo. Vėjas siūbuoja sūpuokles ir ant virvės pakabintus batukus. Aplink mėtosi žaislai ir aplūžę baldeliai. Liūdna, bet nesupainiojau adreso – šiame varganame namuke gyvena jauna daugiavaikė šeima.

24-erių ir jau turi penkis pametinukus – tai nustebina kiekvieną, išgirdusį apie vilnietę Aną Jelenevičienę. Dar labiau stebina, kad moteris negeria, o vaikai – to paties tėvo. Šią jauną moterį galbūt matėte per televizijose transliuojamą anonsą „Padėk mano skurstančiai mamai“.

Ana ir jos dvejais metais vyresnis vyras Pavelas gyvena sostinės Užupio rajone.

Nors vieta – prestižinė, prestižu nekvepia. Septynių asmenų šeima įsikūrusi Pavelo vaikystės namuose. Ankštame dviejų kambarių name jie gyvena kartu su Pavelo tėvais. Vienas kambarys – keturiems suaugusiesiems, kitas – penkiems vaikams.

Vienturčiai – egoistai Šiais laikais emancipuotos moterys neskuba gimdyti. Tačiau Ana jokių karjeros siekių neturėjo. „Pati užaugau šešių asmenų šeimoje. Esu pati jauniausia iš keturių vaikų. Nemėgstu vaikščioti po klubus, diskotekas. Todėl baigiau dešimt klasių ir nusprendžiau kurti šeimą“, – pasakoja liekna, simpatiškų veido bruožų moteris.

Ana teigia visada norėjusi daug vaikų. Jos vyras, augęs kartu su broliu, taip pat norėjo turėti ne vieną vaiką: „Augti daugiavaikėje šeimoje nebuvo sunku. Turiu daug pažįstamų, kurie yra vienturčiai. Jie egoistai, pripratę, kad viskas būtų tik jiems. Nenoriu, kad mano vaikai tokie būtų. Jie žino, kad reikia dalintis, bendrauti.“ Neplanuotas – tik penktas vaikas Ana savo būsimą vyrą Pavelą sutiko „Caritas“ – katalikų labdaros organizacijoje, padedančioje patekusiems į bėdą ar vargingai gyvenantiems žmonėms. Abu ten lankydavosi nuo vaikystės. Pradėjo bendrauti, galiausiai apsigyveno Pavelo tėvų namuose. „Taip ir gyvename iki šiol, – šypteli moteris. – Jau dešimt metų kartu. O susituokę – penkerius.“ Moteris pasakoja, kad tik paskutinis – penktasis – jos vaikas buvo neplanuotas.

Mažajam Nikitai dabar – du mėnesiai. Kai lankėmės pas Jelenevičius, mažylis miegojo, tad nufotografuoti nebuvo kaip.

Be Nikitos, šeimoje dar auga Andrejus ir trys mergaitės – Gabriela, Viktorija ir Diana.

Penkiametis Andrejus, kaip vyriausias iš brolių ir seserų, yra savarankiškiausias ir sunkiausiai prisitaiko prie to, kad tenka augti daugiavaikėje šeimoje. Bet mažuosius jis labai myli – broliuką ant rankų palaiko, iš buteliuko pamaitina. O štai su vyresnėmis seserimis pasipyksta.

Gabrielai – metai ir trys mėnesiai. Ant mamos rankų ji „prakabėjo“ beveik viso pokalbio metu. Net kai sauskelnės kiaurai peršlapo, mergaitė vis tiek norėjo būti su mama, ne su seneliais. Gabriela rami, meili ir gražiai šypsosi. „Ji – mūsų aktorė. Labai mėgsta vaidinti“, – juokiasi Ana. Ketverių Diana – energinga, laksto po kiemą kaip pašėlusi ir vaiko vyriausią brolį. O trejų Viktorija – rami, drovi, smalsiai tyrinėja aplinką. Pakalbinta neatsako – tik šypsosi.

Gabrielai panorus pasisupti vaikiškose sūpuoklėse, vyresnieji ją įkelia, sukiša kojas į specialias kilpeles ir įsiūbuoja. Mama

Vilnietė 24 metų Ana Jelenevičienė Užupyje augina penkis pametinukus

A.Jelenevičienė: „Nėra reikalo skųstis.

Gyvenimas nuo to, kad pasiskųsi, nepagerės.

Reikia gyvent taip, kaip išeina.“

vaikus sudrausmina. Bet matyti, kad Gabrielai taip smarkiai suptis patinka – veidą nušviečia šypsena.

Gyvena iš vyro algos ir pašalpos Prižiūrėti vaikus Anai padeda anyta, o „Caritas“ kartais parūpina maisto, žaislų ir drabužėlių.

Pavelas dirba autoservise autošaltkalviu. Uždarbis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek padaro, o darbo ne visada yra. Šeima gyvena iš vyro algos ir valstybės skiriamos pašalpos.

Anos tvirtinimu, kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo mažesnė vienam asmeniui skiriama pašalpa. Dabar Jelenevičiai gauna 1110 litų socialinę pašalpą. „Aišku, norėtųsi, kad vaikai daugiau visko turėtų, pavyzdžiui, žaidimų ar savo kampelį žaislams. Vaikų kambaryje yra labai

mažai vietos, todėl žaislai sudėti ant lovų.

Savo lentynos vaikai neturi. Bet prisitaikom prie to, kaip yra“, – kalba Ana. Sutuoktiniai planuoja aptverti kiemą, kad galėtų vyresniuosius vaikus išleisti pažaisti į lauką ir nereiktų nuolat sekti akimis, jog neišbėgtų į gatvę. Tačiau tam vis neatsiranda atliekamų pinigų. Kaip ir kiauro stogo remontui, naujai krosniai ar plastikiniams, šalčio nepraleidžiantiems langams.

Viena išeiti pasivaikščioti su vaikais Ana negali. Gabriela dar lėtai dėlioja žingsnius, todėl ne tik Nikitą, bet ir ją reikia vežti vežimėliuose. Kiti trys vaikai judrūs, sunku juos sužiūrėti.

Jaunajai mamai retai kada tenka pabūti vienai, bet ji prisipažįsta, kad ilgai ir neišbūtų. Net jei į parduotuvę išeina ar viena į kiemą, jau trūksta šurmulio: „Negaliu ilgam išeiti, nes man trūksta to žodžio „mama“.

Esu pririšta prie vaikų.“ Netoli namų yra vaikų darželis. Andrejus, Diana ir Viktorija laukia eilės, kada galės pradėti jį lankyti. O kai vaikai pradės lankyti mokyklą, Ana irgi pagalvos apie mokslų tęsimą ar darbą. Ką galėtų dirbti, moteris kol kas neįsivaizduoja.

Motinos dienos dar neteko švęsti Ana susikuklina paklausta, kaip minės Motinos dieną. Jos vaikai dar nesupranta, ką reiškia tokia šventė, tad savo mamos šia proga niekada nesveikino.

Nepaisant vargų, Ana nusiteikusi optimistiškai: „Nėra reikalo skųstis. Gyvenimas nuo to, kad pasiskųsi, nepagerės. Reikia gyvent taip, kaip išeina. Penki vaikai – tai jau džiaugsmas.“ Jaunos mamos teigimu, svajoti apie ką nors nėra prasminga – reikia apie vaikus galvoti, o ne apie save: „Aš tik noriu, kad vaikai turėtų viską, ko jiems reikia, ir gyventų švarų, gražų gyvenimą.“ Paklausta, ko labiausiai šeimai trūksta, moteris atsako netikėtai: „Viduje šiaip visko mes turime, tik namo išorę norėtųsi patvarkyti.“

Komentarass

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Mokesčių reforma miršta negimusi?

Esu nepataisomas optimistas. Pamenu, kai 2008-aisiais rinkimus laimėjo konservatoriai, tikėjausi, kad bent jau žiniasklaidoje, tai yra toje srityje, kuri man tada labiausiai rūpėjo, bus daugiau skaidrumo ir mažiau korupcijos.

Viskas baigėsi tuo, kad vienas Kembridžo auklėtinis prieš rinkimus papirkinėjo žiniasklaidą, o konservatoriai agitaciją vykdė valstybės įmonės lėšomis per jiems dirbusią viešųjų ryšių bendrovę.

Dabar vėl tas pats: tikėjausi, kad socialdemokratai imsis mokesčių reformos ir pabandys įgyvendinti solidarumo ir teisingumo principus bei išsrėbti tą jovalą, kurį ignoravo prieš juos buvusieji valdžioje.

Bet viltis tikriausiai teks atidėti dar mažiausiai ketveriems metams, nes tai, kas viešai buvo paskelbta apie A.Butkevičiaus sudarytos mokesčių reformos darbo grupės siūlymus, neprimena nei solidarumo, nei teisingumo, nei reformos. Tiesa, šiek tiek panašu į socializmą.

Pastarąjį ypač primena siūlymai vėl sujungti privalomojo sveikatos draudimo mokestį su gyventojų pajamų mokesčiu. Tai iš esmės reikštų, jog jokio draudimo nė kvapo neliktų, o sveikatos apsauga būtų apmokama pagal kažkada taip ir neįgyvendintą principą: iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius.

Socializmu kvepia ir darbo grupės siūlymai dėl PVM lengvatų: ji iš esmės kaip ir prieš jas, bet ne visai. Nes juk tarp lygių socializme visada yra lygesnių. Šiuo atveju tai – viešbučiai ir gal net pats darbo grupės vadovas S.Jakeliūnas, tikriausiai gyvenantis daugiabutyje ir todėl manantis, kad PVM lengvata šildymui yra gal ir ne visai gera, bet atsisakyti jos nereikėtų.

4 | Sveikata

15min • 2013 m. gegužės 03 d.

Dramblys, kurio niekas nenori matyti Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Namuose gyvena dramblys, apie kurį visi žino, bet niekas apie jį nekalba. Žmonėms gėda, nes ne visi augina dramblį. Tas dramblys ryja didžiausią turtą – gyvenimą. Ar jūsų šeimoje irgi yra dramblys?

Siūlomų „reformų“ kaina yra maždaug milijardas litų, bet S.Jakeliūnas neužsimena, kas už tai mokės.

Tai ne ištrauka iš pasakos vaikams.

Dramblys pasirinktas kaip metafora, skirta švelniau apibūdinti alkoholizmo diagnozei. Toks dramblys neaplenkia nei vargšų, nei turtingų, nei senų, nei jaunų, nei paprastų, nei žinomų šeimų.

Skirtumas tas, kad žinomi asmenys yra matomi didesnei auditorijai, todėl, kai jų dramblys išauga tiek, kad nebetelpa namuose, jis sprogsta su trenksmu ir likučius rankioja visa Lietuva.

Socializmo dvasia alsuoja ir S.Jakeliūno pasvarstymai apie antros pakopos pensijų fondus, kuriuos, darbo grupės vadovo nuomone, iš viso reikia naikinti. Negirdėjau, ką S.Jakeliūnas siūlo daryti su tuose fonduose sukauptomis lėšomis, bet turiu įtarimą, kad jas tikriausiai reikėtų perkelti į „Sodrą“. O po to padalyti visiems po lygiai.

Solidarumas čia ir baigiasi, nes kiti pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl palūkanų apmokestinimo nuo 10 tūkst. litų ar „Sodros“ lubos nuo maždaug 7500 litų, rodo, kad A.Butkevičiaus socialdemokratai orientuojasi į A.Brazausko modelį, kurio taikinys – lengvesnis gyvenimas tiems, kurie uždirba ne mažiau kaip 20 000 ir banke laiko daugiau, nei kompensuojama pagal indėlių draudimo įstatymą.

Bet gal tikrai socialdemokratinis yra siūlymas mažinti neapmokestinamą pajamų dydį mažesnes pajamas gaunantiesiems? Būtų taip, jei ne pasiūlymas čia pat didinti gyventojų pajamų mokestį, nes juk reikės kažkaip finansuoti bazinę pensiją, kurią mokėti darbo grupė siūlo iš biudžeto. Tai kur čia ta reali nauda tam žmogui, jei NPD didės kartu su GMP tarifu?

Siūlomų „reformų“ kaina yra maždaug milijardas litų, bet S.Jakeliūnas neužsimena, kas už tai mokės. Nes nekilnojamojo turto mokestis kol kas nesvarstytas, o apie 100 000 ūkininkų, „vargšų“ advokatų, notarų ir antstolių solidarų apmokestinimą – nė žodžio.

Bet vis dar esu optimistas. Palauksiu dar ketverius metus.

Nerašytas Dievo įsakymas Apie tokį dramblį iš knygutės „Nematomas dramblys“ savaitraščiui „15min“ papasakojo Vilniaus priklausomybės ligų centro II priklausomybių psichiatrijos skyriaus vedėja Jūratė Armalienė, atsakinga už stacionarų alkoholinės abstinencijos gydymą. Jos teigimu, norint atsikratyti dramblio, pirmiausia reikia garsiai įvardyti, kad jis apskritai yra. Ir kad alkoholizmas – yra liga, o ne yda, hobis ar dar kas nors.

Alkoholiku negimstama ir iškart netampama. Viskas vyksta pamažu. Priklausomybės nuo alkoholio pradžia laikomas psichologinio potraukio atsiradimas: kai žmogui patinka būsena, jį užvaldanti išgėrus, ir norisi ją patirti vis dažniau.

Dar vienas alkoholizmo požymis atsiskleidžia kitą dieną po išgertuvių. „Kitą dieną po išgėrimo žmogus dažnai nenori alkoholio, net negali į jį pažiūrėti. Geria mineralinį, sultinį ar kitus skysčius ir atsigauna. Problema atsiranda tada, jei žmogus pradeda „taisyti sveikatą“ alkoholiu. Pagirios rodo, kad prasideda abstinencija“, – pasakojo specialistė.

Gydytojai, kurie priklausomybės ligų centre išblaivina žmones, juokauja, jog yra vienuoliktas Dievo įsakymas: netaisyk sveikatos alkoholiu.

Kiekvieno žmogaus organizmas individualiai reaguoja į alkoholį, jo rūšį ir kiekį. Tačiau yra nustatyti standartiniai alkoholio vienetai, kurie mediciniškai nėra kenksmingi. Vyrams normalu per dieną išgerti iki 40 gramų stipriųjų gėrimų. Moterims – 20 gramų stipriųjų gėrimų arba taurę vyno. Šio kiekio, anot gydytojos psichiatrės, viršyti nereikėtų, nebent būtų rimta proga.

J.Armalienė: „Problema atsiranda tada, jei žmogus pradeda „taisyti sveikatą“ alkoholiu.

Pagirios rodo, kad prasideda abstinencija.“

Aplinkiniams reikia susivienyti J.Armalienė vis dar negali atsigauti po aktoriaus ir televizijos laidų vedėjo Vytauto Šapranausko savižudybės. Moters teigimu, žmonės dažniausiai žudosi arba apsvaigę nuo medikamentų, arba išgėrę alkoholio. 70–80 proc. savižudybių susijusios su priklausomybėmis. „Lietuvoje yra daug žmonių su priklausomybėmis, bet artimieji bijo kreiptis, nes gėda. Kad ir V.Šapranausko atvejis: žmogus turėjo priklausomybę, visi žinojo apie

tai, bet niekas apie tai nešnekėjo arba šnekėjo tam žmogui už akių.

Aš pikta dėl Šapro, nes žmogų prablaivindavo ir pusgirtį kišdavo į eterį. Tas pats vyksta su Juozu Erlicku, kitais – pusgirčius kiša, visi juokiasi ir klausia: ar matei, jis girtas?! – piktinosi gydytoja. – Tarp šou verslo atstovų ne tik alkoholis populiarus, bet ir kokainas, kiti stimuliuojantys dalykai. Žmonės prisistimuliuoja, kad viešumoje būtų linksmi, žavūs, bet po to skendi depresijoje, apie kurią niekas nežino.“ J.Armalienės teigimu, dažnai tiek darbdaviai, tiek šeimos nariai ir artimi draugai mato, kad žmogus geria, kad tai kenkia jo sveikatai, darbui ir asmeniniam gyvenimui, bet nesusirenka kartu ir nepakalba su juo apie problemą. Visi apsimeta, kad to nėra.

Geriančiajam reikia konkrečiais pavyzdžiais nurodyti problemą: nebuvai darbe, to ir to neatlikai; pažadėjai – neištesėjai; buvai girtas prie vaikų ir pan. Artimieji viliasi, kad problema kaip nors išsispręs, todėl neretai nuo alkoholio priklausomo žmogaus ligą visi toleruoja tol, kol jis pasiekia dugną. „Kenčia mamos, močiutės, seneliai.

Pas mus ateina devyniasdešimtmetė senutė ir atsiveda sūnų, kuris viską praradęs: penkias žmonas, vaikus, visi nuo jo nusisukę. O kiek grįžta emigrantų, kurie Londone prasigėrė. Arba dabar gydosi žmonės, kurie geria penkerius metus, bet kreipėsi į mus pirmą kartą.

Kai sudaužo mašiną, kai išeina žmona su vaiku, tik tada ieško pagalbos!“ – apmaudą liejo specialistė.

Nebėra kam ir už ką gydyti Lietuvoje alkoholikams siūloma Minesotos dvylikos žingsnių programa – ji ragina apgalvoti savo gyvenimą, vertybes, rašyti dienoraštį ir atlikti kitus žingsnius. Anot J.Armalienės, tai gera programa, tačiau Lietuvoje jos niekas nebenori finansuoti. „Vilniaus priklausomybės ligų centras buvo kaip mokymo bazė. Kadangi mes priklausėme savivaldybei, o mūsų meras biznierius, tai jam nereikalingas toks centras ir Vilniaus miestas nebefinansuoja mūsų įstaigos. Ministerija dar irgi nenusprendė, ką darys. Žmonės važiavo į Ameriką, domėjosi, patys perėjo Minesotos programą ir atvežė tą modelį pas mus, o dabar ir to neliks.

Nebus kur žmonėms atsigauti ir išsigydyti priklausomybes.“ Specialistė pasakojo, kad seniau alkoholinės abstinencijos gydymui

Sveikata | 5

15min • 2013 m. gegužės 03 d.

Alkoholikė Lina: „Esu dėkinga vyrui, kad apsaugojo vaiką nuo manęs.“

Gyvenimas tarp AtA ir AA Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

T.Urbelionio/BFL nuotr.

AA reiškia anoniminiai alkoholikai, nors primena AtA – amžiną atilsį. Alkoholis dažnai pasiglemžia žmogaus gyvybę arba gyvastį: net jei esi gyvas – negyveni.

BFL nuotr.

(detoksikacijai) žmonės būdavo guldomi į stacionarą dviem savaitėms: pirmą savaitę išblaivėdavo, o antrą lankydavo užsiėmimus, šnekėdavosi su psichologais, socialiniais darbuotojais, sužinodavo apie ligą ir savipagalbos grupes, pavyzdžiui, anoniminių alkoholikų susirinkimus.

Dabar taip sumažintas etatų skaičius, kad viskas vyksta konvejeriu: žmonės paguldomi trims keturioms dienoms ir paleidžiami atgal į liūną. „Mūsų gydytojai, psichiatrai išvažiuoja į norvegijas, švedijas. Gydysime svetimus, užuot gydę savo talentingus žmones, brolius, seseris, tėvus, mamas“, – apgailestavo gydytoja.

Sunkiausia ištverti pirmas dienas J.Armalienės teigimu, po Minesotos programos niekas taip skaniai nebegeria, kaip gėrė iki tol, nes žino, kaip veikia alkoholis ir kokios skaudžios alkoholizmo pasekmės.

Anot jos, gebėjimas atsisakyti alkoholio visiškai nepriklauso nuo valios, nors alkoholikams dažnai priekaištaujama dėl valios stokos.

Moteris pasakojo, kad po alkoholio sukelto linksmumo ir stimuliacijos visada ateina liūdesio ir nuovargio banga, kuri primena depresiją, tik yra trumpalaikė.

Alkoholikų organizmas pripranta prie alkoholio kiekio, alkoholis įsirašo į medžiagų apykaitą ir, krentant jo koncentracijai kraujyje, pasireiškia abstinencijos priepuoliai, nors žmogus dar būna net neišblaivėjęs.

J.Armalienė pasakojo, jog abstinencijos metu alkoholikui būna taip blogai, kad jis vos gali ištverti negėręs dvi tris dienas.

Trečią–penktą paromis būna sunkiausia būsena, prasideda psichozė, žmonės jaučia didelį nerimą, visiškai nemiega, negali savęs valdyti ir dauguma to neatlaiko – išgeria, kad priepuoliai baigtųsi. „Ateina tokia riba, kad tau reikia alkoholio kaip duonos – tam, kad išbūtum.

Reikia mediko įsikišimo, kad nutrauktų tą užburtą ratą“, – atkreipė dėmesį priklausomybės ligų specialistė.

J.Armalienė teigė, kad paprastai alkoholikus kamuoja ne viena priklausomybė – dėl mažesnės savivertės ir pašlijusių santykių žmogus gali ne tik toliau gerti, bet ir įnikti į azartinius žaidimus, narkotikus ar seksą. Žmogui reikia pastovaus stimulo, jis neišbūna pats su savimi, nesuvokia, ko nori, ir tai jį slegia.

Anot specialistės, alkoholizmas yra viso gyvenimo liga – visiškai nuo to pasveikti neįmanoma. Žmonės, net penkiolika metų nebegėrę, gali atkristi. Svarbiausia – kuo ilgiau pratęsti blaivumo periodą.

Tokią išpažintį – išsilavinusios, jaunos, bet prasigėrusios moters – savaitraščio „15min“ žurnalistė išgirdo anoniminių alkoholikų susirinkime.

Sostinės Žirmūnų mikrorajone, viename iš gremėzdiškų pilkų pastatų, į skurdų kabinetą renkasi žmonės. Tarp jų yra jaunų ir senų.

Susirinkus trims dešimtims pradedamas anoniminių alkoholikų grupės „Pagrindinis tikslas“ susirinkimas. Dukart per mėnesį jame galima apsilankyti visiems, kas tik nori, net ir žurnalistams.

Užsiėmimus veda alkoholikas Darius.

Kiekvienas prabilęs prisistato kaip alkoholikas, nors kai kurie negeria jau kelerius metus. Šio susirinkimo, kaip ir būsimos istorijos herojės, nuotraukų neišvysite – anonimiškumas yra AA pamatas.

Alkoholis – vietoj adrenalino Savo istoriją pasakoja Lina, blyškiaveidė neaukšto ūgio liekna moteris, tvarkingai apsirengusi, ryškia spalva nusidažiusi plaukus. Jau po pirmų sakinių tampa aišku, kad ji išsilavinusi moteris. Žodynas turtingas, moka įtaigiai pasakoti, tik labai jaudinasi. Žvilgsnis įbestas tai į grindis, tai į sieną, tai į lubas: „Užaugau disfunkcinėje šeimoje.

Mane augino teta.“ Su teta jai nebuvo saldu, mergaitė buvo skriaudžiama. Todėl nuo ankstyvos paauglystės ieškodavo adrenalino, kad gyventi būtų įdomiau. Adrenalinu tapo gėrimas savaitgaliais. Šešiolikos pradėjo gyventi savarankiškai.

Mokėsi gerai, kėlė sau maksimalius tikslus.

Tačiau atsipalaiduoti kitaip nei su alkoholio taure rankoje jau nebegalėjo. Baigusi mokyklą įstojo į universitetą ir, kaip pati sako, meistriškai kaitaliojo kaukes, nes nežinojo, kas ji tokia ir ko nori iš gyvenimo.

Vėliau ištekėjo, pagimdė. „Vaiko gimimas tikriausiai buvo ir yra geriausias įvykis mano gyvenime“, – liūdnai šypteli Lina.

Kol laukėsi, negėrė nė lašo. Kol maitino kūdikį, irgi negėrė. „Kaip dabar peržvelgiu savo gyvenimą, tie dveji blaivybės metai buvo tik iliuzija, kad pasveikau“, – konstatuoja moteris.

Greitai gimė dar vienas vaikas, šeima statėsi namą. Tačiau viena po kitos nutiko dvi nelaimės: mirė vienas iš vaikų (Lina

Pagalbos grupės Šiuo metu Lietuvoje veikia 117 anoniminių alkoholikų grupių, suskirstytų į 7 regionus visoje Lietuvoje.

Keturios grupės yra įsikūrusios pataisos / laisvės atėmimo įstaigose.

AA grupių užsiėmimai vyksta lietuvių arba rusų kalba.

„Būdavau mama, kai to norėdavau, kai išsiblaivydavau ir sąžinės graužatis prasidėdavo, o kai sąžinė nurimdavo – vėl galėdavau būti ne mama.“ nedetalizuoja, kaip, kodėl – galbūt per skaudu), pradėjo griūti baigiamas statyti namas.

Vėl pradėjo gerti. Jai patiko ta stimuliuojanti būsena: „Būdavau mama, kai to norėdavau, kai išsiblaivydavau ir sąžinės graužatis prasidėdavo, o kai sąžinė nurimdavo – vėl galėdavau būti ne mama. Vyrui teko daug pareigų.“ Vyras, jo motina, aplinkiniai prašė, kad nustotų gerti. Ji eidavo į AA susirinkimus,

matydavo, kad žmonės sugeba mesti gerti, bet nežinojo kaip, o pati to padaryti dar nenorėjo.

Ne kartą gulėjo psichiatrijos ligoninėse. „Uždarydavau save į psichiatrinę ligoninę mėnesiui, kad nors kurį laiką išbūčiau be alkoholio, bet visa tai būdavo tik manipuliacijos – grįžusi namo vėl gerdavau. O pirmą dieną psichiatrijos ligoninės kieme sugebėjau nusigerti ir nukritau nuo skardžio“, – prisimena Lina. Susirinkusieji šypteli.

Vyras su dukra pabėgo Dukra bijojo geriančios mamos, todėl neištvėręs vyras pasiėmė mergaitę ir išsikraustė iš namų.

Lina tai vertina kaip postūmį kapstytis: „Kažkas turi nutikti žmogaus viduje, kad suvoktum: jau gana – arba gyvenk, arba išeik. Mano sukrėtimas buvo toks, kad galvojau, jog tuoj išprotėsiu. Buvau pavojinga ir savo vyrui, ir savo vaikui. Vyro didžiausia pagalba buvo ta, kad apsaugojo vaiką nuo manęs – paliko mane ir išvežė dukrą.

Tada pamačiau, kad esu visiškame š..., niekam nereikalinga, viena su savo baimėm ir skausmu.“ Moteriai pavykdavo kurį laiką išbūti blaiviai, tačiau tai neteikė džiaugsmo: „Ateities planuoti negalėjau, nes būdama blaiva nežinojau, ko noriu. Diplomai guli namie – kas iš to. Man galėjo ploti, juk aš buvau blaiva! Bet niekas neplojo.“ Moteris ieškojo pagalbos AA, taip pat nusprendė išbandyti Minesotos dvylikos žingsnių programą. „Pagalvojau, kad blogiau būti negali“, – sako Lina, kuriai blaivybės keliu padėjo eiti vadinamoji globėja. „Kai su globėja pradėjome eiti programos žingsnius, supratau, kas mane vedė alkoholizmo link. Jei ne alkoholis, būtų kita liga buvusi, nes su tokia vertybių sistema, kuri mano viduje buvo sukurta, aš ir negalėjau laimingai gyventi. Iš praeities laikiau daug pykčio ir baimių, man reikėjo išsivalyti, kad atleisčiau sau už praeitį, kad galėčiau vėl užmegzti santykius su žmonėmis“, – pasakoja Lina.

Dabar ji nebegeria, sugrįžo ir vyras su dukra, kuriai jau septyneri: „Neseniai su vyru nuoširdžiai pasikalbėjome, manau, kad jam įdomu, kokia dabar esu, kaip jaučiuosi.“ Moteris nusišypso: „Gyvenimas tapo įdomus. Patinka pažinti save. Padėti kitiems, nelaukiant atsako. Atgaunu savivertę. Suvokiu, kad nesu tas parazitas, kuris prasigėrė.“

Komentaras

Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

6 | Miestai

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

MARIJAMPOLĖ OLĖ

Marijampolę į dvi dalis dalija Šešupė.

E.Digrytės nuotr.

Sušelpkite krepšinį Jei nesugebate užsidirbti ar iki ausų prasiskolinote, eikite pas premjerą Algirdą Butkevičių. Duos.

Netikite? Štai didžiausi bei turtingiausi šalies krepšinio klubai paprašė ir gaus.

A.Butkevičius Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ ne tik pažadėjo duoti po vieną ar du milijonus, bet dar ir viešai paaiškino, kaip apeis mokesčių mokėtojų pinigus privatiems klubams dalyti draudžiančius įstatymus. Schema tokia: premjero nurodymu milijonus iš savo pelno Lietuvos krepšinio federacijai perves valstybės valdomos įmonės, o federacija jau turės tuos pinigus pagal kokias nors tikras ar tariamas programas atiduoti klubams. Geriau nė M.Balčiūnas nesugalvos. Tik reikėtų nepamiršti iš anksto paprašyti STT agentų užsimerkti, kad vėl kokios nors veikos nepamatytų ten, kur nereikia, ten, kur šventas reikalas – krepšinis.

Dabar jau galėtų vizito pas premjerą prašytis ir dėl bronzos kovojantys „Prienų“ bei „Neptūno“ klubai. O paskui juos – ir visi kiti. Eilės galo nebūtų, nes sporto šakų ir klubų, kuriuos reikia paremti, mažoje Lietuvoje daug.

Nebetoli tas laikas, kai net krepšinio ir futbolo klubai daugiausia gyvuos iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų.

Beje, premjeras A.Butkevičius pabrėžė, jog būtų neteisinga, jei Lietuvos krepšinio federacija, vadovaujama „Žalgirio“ simbolio A.Sabonio, visą paramą skirtų tik skolose paskendusiam Kauno klubui ir nuskriaustų Vilniaus komandą.

Jau geriau premjeras patylėtų apie teisingumą...

Kur jau tas teisingumas, jei iš anksto nuspręsta, kurie Lietuvos klubai stipriausi ir kam skirti paramą?

Kam tada iš viso rengti Lietuvos krepšinio čempionatą, dėl ko komandoms varžytis? Tegu sau žaidžia visą sezoną „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“, ir tiek.

Lietuvos krepšinio klubai, ypač didieji, kaip, beje, ir futbolo bei kitų mažiau populiarių sporto šakų klubai, įprato gyventi ne iš to, ką užsidirba, o iš to, ką duoda koks nors geradaris ar geradariai. Taip ir gyvena nuo Kalmanovičiaus iki Romanovo, Guogos ar dar kokio nors dosnaus turtuolio. O kai rėmėjų karvutės užtrūksta, bėga su ištiesta ranka į savivaldybę ir Vyriausybę. Pastaraisiais metais – vis dažniau ir vis su didesne tuščia kepure. O gerosios savivaldybės bei Vyriausybė nesusilaiko ir duoda. Vis daugiau ir daugiau.

Tikriausiai nebetoli tas laikas, kai net krepšinio ir futbolo klubai daugiausia gyvuos iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų.

O gal užuot davęs premjeras galėtų – tik nesijuokite – sudaryti dar vieną grupę, kuri jam išaiškintų, jog Lietuvos mokesčių sistema verčia klubus samdyti užsieniečius, nes jie atsieina kone 40 proc. pigiau nei vietiniai. Ir vieni, ir kiti pasirašo kontraktus, bet užsieniečiai moka tik pajamų mokestį, o už vietinius reikia pakloti visus. Todėl Lietuvos klubuose pilna vidutiniokų iš užsienio, o mūsų talentai nyksta ant atsarginių suolelių užsienio komandose.

Jei lietuviai žaidėjai atpigtų, gal būtų lengviau juos ilgalaikiais kontraktais iki brandos išlaikyti Lietuvoje, o paskui pelningai parduoti. „Lietuvos rytas“ turi gerą pavyzdį – Joną Valančiūną, už kurį siūlyta beveik 7 mln. litų suma sudaro kone pusę viso klubo metų biudžeto.

Jeigu klubai augintų talentus, juos brangiai parduotų, augintų pajamas iš žiūrovų, atributikos, gautų paramą iš valstybės ne pinigais, o infrastruktūra, mokesčių lengvatomis, gal ir eilės pas premjerą nebūtų? Gal, bet tada ir premjeras nebūtų toks geras ir gerbiamas.

Marijampolės Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Iš Vilniaus ar kito didmiesčio žiūrint Marijampolė atrodo pilkas pasienio miestelis, į kurį užvažiuotum nebent į Lenkiją traukdamas.

Bet užsukus gali pasijusti patekęs į patį Europos centrą – mieste rodosi pasaulio meno garsenybės, verslą kuria tarptautinėse rinkose žinomi verslininkai.

Pasaulinės žvaigždės Kartą per savaitę Marijampolė virsta Europos centru – kai čia atsidaro didžiausias Senajame žemyne naudotų automobilių turgus, taip prieš keletą metų išleistoje knygoje „Marijampolė“ rašė vokiečių filosofas, sociologas ir keliautojas Karlas Schlögelis. Anuomet turgus, dabar jau nebe toks didelis, išties buvo taškas, kur Rytai sutikdavo Vakarus.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis šią knygą įsigijo Šveicarijoje, kurioje ambasadoriavo. Jo žodžiais, autorius kiek pašaipiai įvertino atradimą, kad Europos centras yra šalia Vilniaus.

K.Schlögelio įsitikinimu, Europos centras – Marijampolė, kuri įsikūrusi prie kelių, jungiančių Varšuvą ir Berlyną su Ryga, Talinu bei Skandinavija.

Kai atsirado turgus, paprastas žmogus pasuko į Europą: važiuodavo į nežinią, stovėdavo prie sienos 14–16 valandų, mokėsi vokiečių kalbos.

Marijampolė Šešupės padalinta Suvalkijos sostinė Marijampolė – septinta pagal dydį šalyje. Miestas išaugo iš Pašešupio kaimo, pirmą kartą paminėto 1667 m. XVIII a. pr. atsikraustęs Prienų seniūnas grafas Morkus Antanas Butleris pervadino miestą Starapole.

Greta ėmė kilti ir kitas miestelis, kur jo žmona Pranciška Butlerienė įkūrė bažnyčią ir marijonų vienuolyną. Jų garbei miestelis buvo pavadintas Marijampole.

„Per prekybą, ryšius su vokiečiais, lenkais, rusais ir dėl geros geopolitinės padėties miestas gyvena aktyvų ekonominį, prekybinį gyvenimą, – Marijampolės forume yra kalbėjęs V.Plečkaitis. – Marijampoliečiai dažnai lankosi Lenkijoje, Vokietijoje, Karaliaučiaus srityje: ten perka, čia parduoda.

Tai žmonės, kurie tiesia europietiškos civilizacijos kelius.“ Miestą pavadinti provincija sunku. Ne vien dėl to, kad, palyginti su Savo nuomonę galite išsakyti 15min.lt

Kapsuku – taip miestas buvo pavadintas sovietų okupacijos metais, atrodo kur kas modernesnis. Jei prireikia sporto ar kultūros žvaigždžių, tereikia palėkti iki Kauno, be to, jos dažnai atvažiuoja ir į pačią Marijampolę. Neseniai savo darbų parodą, iki tol rodytą tik Vilniuje, atidarė užsienyje pripažintas dailininkas ir iliustratorius Ray Bartkus.

Gimtinėn užsuka ir Vokietijoje gyvenanti pasaulinio garso operos solistė Violeta Urmanavičiūtė– Urmana. Pernai rugsėjį, kai ji kartu su gyvenimo draugu italų tenoru Alfredo Nigro Marijampolėje surengė koncertą, greta Kultūros centro buvo atidengtas V.Urmanos suoliukas.

Skulptoriaus Kęstučio Lanausko kūrinio šonus puošia gėlės, todėl prisėdus šalia giedančio paukščio atrodo lyg pievoje tabaluotum kojomis. Pati solistė palinkėjo, kad „braidant“ po šią pievą išsipildytų sugalvoti norai.

Kultūrinis ir pramoginis gyvenimas verda – moderniame Kultūros centre kas savaitę vyksta bent po vieną renginį, gastroliuoja populiarūs atlikėjai ir teatrai – nuo lietuvių iki japonų, į visuomenines diskusijas iš Vilniaus atvyksta signatarų, politikų ir diplomatų.

Tiesa, turistai miesto dar neatrado: nors lankosi lenkai, ispanai, vokiečiai, daugelis pro miestą traukia tranzitu.

Marijampolę gelbsti prastas aptarnavimas Lenkijoje: keliautojai stengiasi pro ją pravažiuoti ir apsistoti už sienos. Suomiams miestas patinka kaip konferencijų vieta, kazachus vis dar traukia automobilių turgus.

Miestai | 7

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Viešosios miesto erdvės išpuoselėtos ir sutvarkytos.

Neseniai Marijampolėje atidaryta Niujorke išgarsėjusio R.Bartkaus kūrinių paroda.

fenomenas Traukiniai iš Europos Jauna marijampolietė Vaida neseniai širdies draugą išleido dirbti į Vilnių. Svarstė keltis ir pati, bet prisipažino negalėjusi palikti gimtinės. Panašiai savaitraščiui „15min“ kalbėjo daugelis pašnekovų – patogiai provincijoje jaučiasi tiek paprasti žmonės, tiek verslininkai.

Vienos didžiausių Lietuvoje „Arvi“ įmonių grupės valdybos pirmininkui Vidmantui Kučinskui čia patinka – gyvena gretimame Kumelionių kaime, dirba Marijampolėje. „Dideliame mieste pasiekti kokią įstaigą reikia valandos ar dviejų. O pakeliui

K.Agentas: „Marijampolei matome šviesią ateitį – mūsų miestelis turėtų įgauti tikrą pasienio miestelio vertę.“

Ypatingas charakteris

Tikrajame Europos centre gerai jaučiasi ir turtingi verslininkai, ir jiems dirbantys miestelėnai

BFL nuotr.

Suvalkijoje kas keli kilometrai – rodyklė į iškilaus žmogaus gimtinę. Daug pirmųjų Lietuvos Seimų narių buvo iš Marijampolės apskrities. Iš šių kraštų kilęs ne vienas Vasario 16-osios akto signataras, aktą paskelbusios Lietuvos Tarybos pirmininkas, daktaras Jonas Basanavičius, kalbininkas Jonas Jablonskis. Suvalkiečių tarmė tapo bendrinės lietuvių kalbos pagrindu. Tiesa, šiandien stipresnis taupaus ar net šykštaus suvalkiečio įvaizdis.

Istoriko Sigito Jagelevičiaus teigimu, suvalkiečių būdui įtakos turėjo keli dekretai. Pirmu žingsniu į kitokį gyvenimą, prijungus šią teritoriją prie Prūsijos, XIX a. pr. tapo draudimas dengti stogus šiaudais. Taip siekta, kad būtų mažiau gaisrų, kartu kito mąstysena. Kitu dekretu dėl tvarkos ir higienos buvo nurodyta prie namų statyti lauko tualetus. Buvo panaikinta baudžiava. Kitiems suvalkiečių medkirčiai – ne tradiciniai amatininkai ir žemdirbiai – reiškė Lietuvos kapitalizmo pradžią. Išmokę naudoti girią, jie medieną tiekė eksportui.

į Vilnių matau gražią gamtą, Nemuną, slėnius, miškus, kalvas – poilsis, pasikrauni geros energijos, nuvažiavęs net pyktis negali. Neseniai važiavau į susitikimą Vilniuje. Išvažiavau prieš 2 val. 20 min., vis tiek nespėjau, o Marijampolėje nesu niekur pavėlavęs.“ Bendrovės „Mantinga“ valdybos pirmininkas Klemencas Agentas tikino net minties neturėjęs išvažiuoti į didmiestį. Nuvažiuoti į Vilnių, iš kur skirstytos žaliavos, buvo svarbu nebent sovietų okupacijos metais. Dabar kompiuteriai ir internetas leidžia dirbti – užsisakyti produktų, valdyti technologinį procesą – iš bet kurios vietos. Užsienyje daug gamyklų kuriama

verslininkų gimtinėse, arčiau ūkininkų ar šalyse, kur darbo jėga pigesnė.

Lietuvoje kai kurios didelės įmonės – „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“ – irgi įsikūrusios provincijoje.

Iki vienos „Arvi“ įmonės Karaliaučiaus srityje – 120 km, o iki Vilniaus – mažiausiai 140 km, iki Klaipėdos – 236 km. Čia kryžiuojasi svarbios magistralės: viena – „Via Baltica“ po rekonstrukcijos sujungsianti Helsinkį su Vidurio Europa, kita driekiasi nuo Karaliaučiaus per Minską iki Maskvos.

Iki Kauno – 60 km, iki Lenkijos sienos – dar mažiau. Jau dabar kaliningradiečiai į Druskininkus traukia per Marijampolę, baltarusiai taip pat važiuoja į Karaliaučių.

Ilgametis meras

Vidmantas Brazys BFL nuotr.

Po 2011 m. savivaldos rinkimų Marijampolės savivaldybės taryboje valdančiąją koaliciją sudarė keturios politinės jėgos: Socialdemokratų, Krikščionių bei Darbo partijos ir Socialdemokratų sąjunga.

Dauguma yra itin trapi – dabar jai priklauso 14 iš 27 narių.

Mero pareigas nuo 2008 m. eina socdemas Vidmantas Brazys (meru dirbęs ir 2000–2003 m. bei 2003–2007 m.).

Gavus gyventojų pritarimą, miestą kirs europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, kuris, K.Agento įsitikinimu, suteiks Marijampolei naują impulsą: „Visi, pradedant Kybartais netoli Karaliaučiaus srities, baigiant Igliauka pusiaukelėje į Vilnių, iš čia judės į Vakarus. Jei vilniečiai norės pasiekti Berlyną, turės važiuoti iki mūsų arba į Lazdijus, jei ten bus stotelė. Kol vėžę nuties iki Kauno, turėsime strateginį pranašumą.

O ir vėliau, jei žmonės pripras važiuoti čia, o ne į Kauną. Marijampolėje matome šviesią ateitį – mūsų miestas turėtų įgauti tikrą pasienio miestelio vertę.“ Nukelta į 8 psl.

>>>

8 | Miestai Atkelta iš 7 psl.

Dirba visame pasaulyje Nors verslininkai brangina geografinį Lietuvos pakraštį, jų veikla neapsiriboja nei regionu, nei mūsų šalimi. Šaldyti duonos ir pyrago gaminiai, sumuštiniai, užkepėlės, picos, trintos sriubos gaminamos 20 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Mantingos“ gamykloje Marijampolėje, o net 51 proc. produkcijos eksportuojama į 30 valstybių. „Mantinga“ darbu aprūpina maždaug 650 marijampoliečių ir regiono gyventojų. „Arvi“ įmonių grupė iš Marijampolės valdo dar didesnį tarptautinio verslo tinklą, kuriam priklauso „Arvi kalakutai“, „Arvi cukrus“, viešbutis ir svečių namai, pašarų ir trąšų gamyklos, šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo ir utilizavimo įmonės Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje bei Karaliaučiaus srityje, Baltijos agroverslo institutas. Iš viso grupė, prieš 20 metų pradėjusi veiklą mažame tekstilės ceche, vienija dvi dešimtis įmonių.

Skaičius

69

tūkst.

Tiek gyventojų yra Marijampolės savivaldybėje.

„Bet koncentracija yra čia. Marijampolė yra mūsų gimtasis miestas, – kalbėjo „Arvi ir ko“ plėtros koordinatorius Justas Kučinskas. – Susiduriame su tam tikromis kliūtimis, pavyzdžiui, specialistų stygiumi, bet kliūtys perlipamos. Šis miestas tampa privalumu. Galime kurti tokią darbo atmosferą, kokios nesukurtume Vilniuje.“ Darbščius ir talentingus žmones verslininkai surenka iš aplinkinių vietovių, kai kurie juos atveža ir maitina. „Mantingos“ administracijos pastate įrengta masažo kėdė – tiems, kurie nuolat sėdi prie kompiuterių. Į Švediją emigravusi darbuotoja ne tik neprarado darbo, bet tapo įmonės atstove Skandinavijos šalims. „Žmones labiau motyvuoja ne pinigai, bet matoma darbo prasmė, asmeninis indėlis, supratimas, kad stengiasi ne vien dėl pelno. Auga įmonė, klesti miestas, randasi naujų verslų“, – samprotavo J.Kučinskas.

Pabodo kaimas mieste Bene didžiausias Marijampolės verslininkas V.Kučinskas yra daugelio kultūros renginių iniciatorius bei mecenatas: „Kas viduje, neatimsi. Kultūriniai dalykai žmogų ugdo, keičia požiūrį į gyvenimą. Vien pinigais to nepadarysi. Galime pastatyti geriausius

Marijampolės Poezijos parkas.

BFL nuotr.

Lietuviškas miestas Caro valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, Marijampolė tapo tautinio judėjimo ir Užnemunės švietimo centru. Reikšmingas buvo Rygiškių Jono gimnazijos, kur mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius (būtent jo vardą gavo mokykla) ir Vincas Kudirka, vaidmuo. Čia aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Tarpukariu veikė ne viena spaustuvė, leisti 27 lietuviški laikraščiai, veikė Mokytojų seminarija ir Marijonų biblioteka, turėjusi per 60 tūkst. knygų. Per karus miestas buvo smarkiai sugriautas.

Prieš šimtmetį lietuviai sudarė vos 18 proc. miestelėnų, žydai – pusę. Tarpukariu lietuvių buvo jau du trečdaliai.

1941–aisiais naciai Šešupės slėnyje sušaudė daugumą Marijampolės žydų.

fabrikus, bet jei trūks atsakomybės, dvasios, nieko nebus. Organizuojame spektaklius, parodas. Naktinių klubų tegul į Vilnių važiuoja, jei tokios vertybės. O jei kas nori būti laisvi, kviečiame į Marijampolę.“ Pyktelėję – kiek galima iš Lietuvos daryti kaimą – „Arvi“ žmonės kartu su savivaldybe įsteigė viešąją įstaigą „Sveikatingumo idėjos“, kurios tikslas – plėtoti savivaldos ir verslo bendradarbiavimą švietimo, kultūros bei sporto srityse. Tam skiriamas milijono litų biudžetas, pritraukiama ES lėšų.

Daugiausiai žmonių Marijampolėje yra gyvenę sovietmečio pabaigoje - 1989 m. surašymo duomenimis, bemaž 51 tūkst.

Dabar iš 45 tūkst. marijampoliečių 97 proc. yra lietuviai, ketvirta pagal gausumą – čigonų bendruomenė.

Marijampolėje veikia Rygiškių Jono, Marijonų ir Sūduvos gimnazijos, šešios pagrindinės, dvi pradinės ir viena jaunimo mokyklos, Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centro vidurinė mokykla, penki darželiai-mokyklos, Suaugusiųjų mokymo centras. 2001 m., reorganizavus Aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir Aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, buvo įsteigta Marijampolės kolegija.

Traukinių stotis (apie 1928 m.).

V.Juraičio nuotr.

>>>

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

„Mantinga“ irgi remia švietimo, socialines įstaigas, kultūros ir sporto renginius, regioninėje krepšinio lygoje žaidžiantį klubą. Verslo praktinio mokymo firma „Marko Mantingėlė“ moko savarankiško, aktyvaus ir atsakingo požiūrio į profesinę veiklą, gerina studentų praktinius verslo valdymo įgūdžius, imituojant įmonės veiklą.

Išgelbėjo seniausią cukraus fabriką Nemažai lietuvių deda lygybės ženklą tarp Marijampolės ir cukraus. Jo gamyba

čia turi senas tradicijas. Suvalkiją prijungus prie Rytų Prūsijos, vyrai būdavo imami į rekrutus ir, ištarnavę 5–6 metus, galbūt parsinešdavo cukrinių runkelių sėklų.

Runkeliai galėjo atkeliauti ir su Napoleono armija.

Tarpukariu geografas Kazys Pakštas, atsižvelgdamas į dirvožemį, kritulių kiekį ir kitus veiksnius, nustatė, kad Suvalkijoje geriausia auginti cukrinius runkelius.

1931 metais bendrovė „Lietuvos cukrus“ būtent Marijampolėje pastatė pirmą šalies cukraus fabriką.

Fabrikas, ilgą laiką buvęs pagrindiniu miesto pramonės objektu, iškilo naujųjų nepriklausomos Lietuvos verslininkų iniciatyva. Anot istoriko Norberto Černiausko, turtuoliai broliai Vailokaičiai kelių Suvalkijos ūkininkų priprašė pasodinti cukrinių runkelių, o derlių išvežė į Rytprūsius. Ten išgirdę, kad lietuviški šakniagumbiai – visai neprasti, nusprendė imtis verslo.

Kai fabrikas, per streikus ir kelių blokadas neatiduotas danų investuotojams, atsidūrė ant bankroto slenksčio, ūkininkai paprašė „Arvi“ savininką jį gelbėti. 1999 metais V.Kučinsko koncernas fabriką nupirko ir modernizavo. „Teorija sako: sėkmingam sprendimui reikalinga SWOT (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė. Pas mus priešingai – sėkmę reiškia sprendimai, priimti pagal nuojautą. Sėkmės sulaukia ne tie, kurie pataiko į tinkamą traukinį, o kurie nespėja į jokį, bet atvažiuoja savo traukiniu, sukuria kažką, ko dar nebuvo“, – filosofiškai cukraus fabriko gelbėjimą paaiškino J.Kučinskas.

Cukraus fabrike dirba apie 350 (ne gamybos metu – perpus mažiau) žmonių. Pastaraisiais metais pagaminta bemaž 37 tūkst. tonų cukraus. Sezonas paprastai trunka nuo rugsėjo iki gruodžio, o pernai dėl rekordinio derliaus (perdirbta 270 tūkst. tonų runkelių) gamyba užsitęsė iki vasario. Tiesa, tik 26 043 t baltojo cukraus galima parduoti ES narėms, likusį tenka išvežti toliau.

Marijampolėje perdirbami tik lietuviški cukriniai runkeliai, atvežami iš aplinkinių rajonų, vos vienas ūkininkas runkelius gabena iš toliau. Šiemet sudarytos sutartys su 193 ūkininkais. Fabriko direktorius Andrius Leškevičius nesibodi įšokti į guminius batus ir pats paklampoti po laukus: „Man įdomu. Ūkininkams ir žaliavai reikia dėmesio, be to net fabriko neužkurtume.“ Per krizę augo Prieš pat Rusijos krizę veiklą pradėjusi „Mantinga“ ką tik išgyveno dar vieną sunkmetį. K.Agentas šyptelėjęs savo bendrovę pavadino krizių įmone. Iš jos yra ko pasimokyti: problemos privertė ne atleisti žmones, o plėstis, kurti naujus gaminius. „Pamatėme nišą – žmonės mažiau lankysis

KAUNO MIESTO SENJORAI KVIEČIAMI DALYVAUTI NEMOKAMUOSE RENGINIUOSE Siekiant prisidėti prie senyvo amžiaus asmenų gyvenimo kokybės pagerinimo ir aktyvumo skatinimo VšĮ Kauno Dainavos poliklinika pradeda vykdyti Kauno miesto savivaldybės finansuojamą „Sveiką gyvenimą skatinančios socialinės ir fizinės aplinkos kūrimo“ programą, skirtą 65 m. ir vyresniems Kauno miesto gyventojams.

Programoje didelis dėmesys skiriamas ligų prevencijai ir sveikos gyvensenos propagavimui vyresniame amžiuje. Senjorai kviečiami į gydytojų paskaitas, praktinius užsiėmimus, individualias konsultacijas.

Senjorai kviečiami dalyvauti įvairiuose fizinės veiklos užsiėmimuose – instruktorių vedamuose Šiaurietiško ėjimo, šokio terapijos užsiėmimus. Sveikatingumo centre „Linija“ bus sudaromos sąlygos naudotis baseinais bei pirtimi. Spalio mėnesį senjorai kviečiami į Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai skirtą minėjimą.

Visos Programoje vykdomos veiklos yra nemokamos. Programa vyks iki šių metų gruodžio 20 d.

Daugiau informacijos apie planuojamus užsiėmimus, tikslią jų datą ir vietą galite sužinoti tel. 45 28 85.

Miestai | 9

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

restoranuose ir kavinėse, daugiau valgys biuruose ar namie, todėl pasiūlėme maisto skubantiems: picų, užkepėlių, užkandžių.

Dėl šių naujovių per krizę paaugome 3–5 procentais. Vien su senąja produkcija gal būtume kritę“, – sako K.Agentas.

V.Kučinskas, nuo Marijampolės nukrypęs prie Lietuvos reikalų, nesusilaikė nuo karčių žodžių: „Jei tiesiai šviesiai, viskas vystosi chaotiškai. Nebuvo jokios strategijos, todėl buvo daug griuvimų ir praradimų, sugriauti ūkiai, įmonės ir pastatai, kuriuos buvo galima apkrauti darbu. Valdžia nebuvo kompetentinga spręsti kai kurių problemų. Jei būtume susiėmę anksčiau, dabar gyventume geriau. Marijampolėje irgi stambios įmonės žlugo, o juk galėjome ir jas išlaikyti.“

V.Kučinskas:

vi“

„Ar

tr. nuo

„Galime pastatyti geriausius fabrikus, bet jei trūks atsakomybės, dvasios, nieko nebus. Jei kas nori būti laisvi, kviečiame į Marijampolę.“ Sovietų okupacijos metais pramonė buvo Marijampolės varomoji jėga. Didžiausia ir pažangiausia buvo maisto pramonės automatų gamykla, turėjusi per 2 tūkst. darbuotojų, vien inžinierių – gal 400. Vėliau

ji tapo „Fasa“, gaminančia maisto produktų pakavimo mašinas, kurias eksportuoja į Europą, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus, Šiaurės Afriką, Centrinę Aziją, Pietų Ameriką.

Konservus, padažus, uogienes ir limonadą gamindavusio kombinato nebeliko, o maisto pramonės pakavimo ir fasavimo įrenginių projektavimo bei gamybos įmonė „Pakma“ atsilaikė. Ji, kaip ir „Marijampolės pieno konservai“, didžiumą produkcijos eksportuoja į Europos, Azijos ir net Afrikos šalis.

Nepriklausomoje Lietuvoje įkurta bendrovė „Stevila“ gamina tikslius aukštos kokybės metalo gaminius užsienio kompanijoms.

Alų ragauti gali būti įdomu Donatas JANKUS

Mėgėjai alų dažniausia apibrėžia keliais žodžiais: šviesus, tamsus, lengvas, kartus, tirštas. O štai profesionalūs aludariai, degustuodami alų, vienu metu vertina net keliolika jo savybių.

Utenoje įsikūrusio Šiuolaikinės aludarystės centro vadovas, alaus kultūros ir kokybės specialistas Jonas Lingys sako, kad žmonės dažnai nustemba, kiek daug galima sužinoti iš kelių alaus gurkšnių. „Kai kurie pirmą kartą suvokia, jog alaus kokybę galima nustatyti iš aromato, turinčio daugiau kaip 70 skirtingų kvapų, o jo skonis turi net keliolika atspalvių“, – sako J. Lingys.

Pasak jo, įprastai alaus mėgėjai jo skonį įvertina iš pirmųjų gurkšnių. Sakoma, kad alus „nelenda“, arba – „maloniai geriamas“ ar net „maloniai bėga gerkle“. Profesionalūs degustatoriai taip pat naudoja šį apibūdinimą – juo nusakoma alaus savybė, angliškai vadinama „drinkability“.

Tačiau, tai tik vienas iš vertinamų alaus skonio požymių.

Profesionalūs degustatoriai vertina net kelias alaus aromato savybes – bendrą aromatingumą, alkoholio koncentraciją bei atskirus kvapus. Jei vienai alaus rūšiai tam tikras kvapas yra tinkamas, kitos rūšies alui jis gali būti nepriimtinas (angliškas terminas –„off flavor“). Pavyzdžiui, kartumas labiau būdingas pilsneriui, gėlių ar miško aromatas – europietiškam šviesiam lageriui bei kitoms jo rūšims. Salyklinis bei aštresnis aromatas – viršutinės fermentacijos eliui.

ŠVIEŽUMAS UŽUODŽIAMAS Viena svarbiausių alaus degustacijoje vertinamų charakteristikų – jo šviežumas.

Niekas nemėgsta pastovėjusio, ypač saulės šviesoje pabuvusio alaus. Geriausias – tinkamos temperatūros. Kai kurios alaus rūšys degustuojamos tik atvėsintos iki 6-8 laipsnių temperatūros, kitų rūšių temperatūra – aukštesnė.

Susidarę pirmą įspūdį apie alų, degustatoriai neskuba jo iškart išgerti – jie uodžia aromatą. Ne veltui įvairios alaus rūšys pilamos į skirtingų formų taures.

Pavyzdžiui, mažiau aromatingam alui skirta taurė siaurėja į viršų, kad geriau koncentruotųsi kvapai. Intensyvaus kvapo alaus savybės geriausiai atsiskleidžia platėjančioje taurėje.

SKONIS ATSISKLEIDŽIA PAMAŽU J. Lingys sako, kad ne visos alaus savybės atsiskleidžia iš karto. Tik po kelių gurkšnių degustatoriai pajaučia jo pilnumą, „kūningumą“. Alaus skonio harmoniją jie nustato įpusėję ragauti alų iš taurės.

Degustavimo pabaigoje sudaroma apibendrinanti diagrama, vadinama skonio voratinkliu. Iš jo bet kuris alaus specialistas iškart supras, kokiomis savybėmis pasižymi ragautas alus. „Visų šių degustavimo gudrybių mokome ir ekskursijų dalyvius. Žmonėms tai įdomu, o ypač, kai alus ragaujamas jau pamačius visą jo gamybos ciklą nuo salyklo malimo iki išpilstymo į butelius, skardines ir statines“, – komentuoja J. Lingys.

Pasak jo, Šiuolaikinės aludarystės centre Utenoje lankytojai sužino, kokią įtaką alaus skoniui daro vanduo, salyklas, mielės, apyniai. Pastarieji būtent ir lemia tai, kad alus tampa panašus į alų – lengvai karstelėjęs arba labai kartus. Alaus vertintojai kiekvieno alaus kartumą vertina dvejopai – pirmiausia jo intensyvumą, po to – jo „gylį“, kokybę.

Priklausomai nuo rūšies, apyniai suteikia alui skirtingą skonį. Yra kartieji, kilmingieji aromatiniai apyniai ir kitos rūšys.

Aludarystėje naudojami tik moteriškos lyties apynių žiedai – spurgai. Būtent jie turi daugiausia unikalių karčiųjų medžiagų ir eterinių aliejų.

Alaus virimas ir fermentacija – sudėtingi procesai. Ne visos jų metu susidarančios medžiagos alaus harmoniją veikia palankiai. Pavyzdžiui, suteikia alui popierių primenantį skonį, per didelį saldumą ar rūgštumą. Tik tinkamai prižiūrimas gamybos procesas, kurio metu fermentuojamo, o vėliau brandinamo alaus kokybė tikrinama kasdien, padeda išvengti neigiamų kvapų bei skonių.

Profesionalūs degustatoriai nepageidaujamų medžiagų pėdsakus aluje moka atpažinti. Nekokybiško alaus paragavęs mėgėjas arba to nesupras, arba tiesiog pasakys: „jam kažkas ne taip.“

KVIEČIA IŠBANDYTI SALYKLAS – PAGRINDAS Daug įtakos alaus skoniui, aromatui bei spalvai daro salyklas – mirkyti, sudaiginti ir sudžiovinti miežių grūdai. Salyklas alui suteikia skonio pagrindą. Degustacijos metu vertinama, kiek aluje yra javų poskonio, ar tai yra labiau grūdų, ar jau sumalto salyklo skonis.

Tie, kurie yra ragavę kelių rūšių alaus ir jaučiasi jį išmanantys, galės pasitikrinti žinias. Gegužės 17 dieną Lietuvoje pirmą kartą rengiamas Nacionalinis aludarystės egzaminas. Užduotys bus sprendžiamos internetu, o egzamino laikas ir taisyklės jau paskelbtos interneto svetainėje www.alausegzaminas.lt.

Alaus gardumui įtaką daro ir vanduo, priklausomai nuo to, minkštas jis ar kietesnis. Taip pat mielių rūšys: vienos tinkamos lagerio alui gaminti, kitos – eliui.

Po pirmo etapo 30 geriausių dalyvių bus atrinkti į praktinę egzamino dalį. Nugalėtojas gaus prizą – galimybę apsilankyti Alaus akademijoje Didžiojoje Britanijoje.

10 | Kultūra

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

I.Linaburgytė koncertuoja jau 20 metų.

„Toską“ režisuojanti solistė I.Linaburgytė:

„15min“ nuotr.

„Opera neturi šokiruoti“ Aistė Šližytė redakcija@15min.lt

Per 20 kūrybinės veiklos metų operos solistė Inesa Linaburgytė sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų. Atrodytų, pati kūrybos branda – imk ir klestėk. Tačiau 47 metų moteris nerimsta – kuria naują teatrą ir naują operą.

„Aš taip myliu operą, jos klasikinę formą, kad nenoriu joje ieškoti novatoriškų sprendimo būdų. Ji savaime gili ir turtinga.“ M.Aleksos nuotr.

„Per 20 metų supratau, kad man neužtenka būti tik atlikėja, norisi pasidalinti savo požiūriu į kai kuriuos kūrinius – tiek visko prisikaupė“, – kalba Vilniaus kamerinio teatro sumanytoja ir įkūrėja I.Linaburgytė.

Kitą ketvirtadienį Lietuvos rusų dramos teatre nuskambės pirmieji jos režisuotos Giacomo Puccini operos „Toska“ akordai.

I.Linaburgytė – ne tik šio pastatymo režisierė, bet ir pagrindinio vaidmens – Toskos – atlikėja.

– „Toskos“ pastatymas jau eina į pabaigą: gal jau galite palyginti, ką reiškia būti solistu ir ką – režisieriumi?

– Kai esi vien atlikėjas, giliniesi į personažo liniją. O dabar, nuosekliai tyrinėdama visus personažus, matau, kaip skiriasi sprendimai. Nesu tokia, kad norėčiau išrasti dviratį ir sukurti ką nors pritrenkiančio. Laikausi kompozitoriaus ir dramaturginės linijos.

Daugelis dainininkių sako, kad joms lengva kurti Toską. Ir pavydas, kuris užvaldo įtariant, kad mylimasis buvo su kita, ir temperamentas – visa tai artima moterims.

Tačiau dabar man daug svarbiau suprasti tuos jausmus, kurių gyvenime nesu patyrusi. Pavyzdžiui, tą baisų sukrečiantį poelgį, kai Toska žudo Skarpiją. Visgi būti režisieriaus kailyje ir gauti norimą rezultatą yra

sudėtinga. Kartais būna sunku įtikinti ir pagrįsti idėją, nes dainininkai yra asmenybės, turi savo susiformavusį požiūrį į vaidmenį.

– „Toska“ Lietuvos scenoje buvo statoma, bet ne taip dažnai. Ar nebuvo baisu imtis šio grandiozinio pastatymo?

– Rinkdamasi kūrinį galvojau apie kelis variantus, o „Toską“ pasirinkau dėl to, kad tai yra geniali muzika, kuriai klausytojai nelieka abejingi. G.Puccini yra aukščiausios emocinės skalės kompozitorius. Be to, norėjau ir

giliau pasikapstyti Toskos personaže. Žiūrėdama įvairius šios operos pastatymus pradėjau kelti klausimus, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip, norėjau rasti savo sprendimą.

– Toska – aikštinga dainininkė, iškelianti sceną savo mylimajam dailininkui dėl piešiamos šviesiaplaukės. Kiek jums pačiai artima ši herojė?

– Dabar norėčiau, kad ji būtų mažiau aikštinga. Matau ją švelnią, trapią. Moteris natūraliai supyksta, kai pajunta pavojų meilei. Bet Toska ne tokia, jai greitai nuslūgsta emocijos – čia supyko, čia jau juokauja. Ji nėra vienpusiška. Labai norėčiau, kad mano Toska būtų švelni, nors, aišku, muzika įpareigoja, siūlo „rėmelį“. Stengsiuosi būti toliau nuo tos aikštingos dainininkės štampo.

– Kuo jūsų „Toska“ bus kitokia, nei jau yra matę Lietuvos žiūrovai?

– Nesistengsiu šokiruoti. Nors gyvename tokiu laiku, kai novatoriškumas yra vertybė, aš noriu į dienos šviesą iškelti tai, kas yra seniai pamiršta vertybė, amžina klasika.

Noriu prie jos vėl prisiliesti, kad žmonės ją girdėtų ir klausytų.

Aš taip myliu operą, jos klasikinę formą, kad nenoriu joje ieškoti novatoriškų sprendimo būdų. Ji savaime tokia gili ir turtinga, kad ją reikia tik pažadinti, atgaivinti personažus.

Nė viena meno rūšių neturi tokios menų sintezės – operoje gali rasti ir dailę, ir architektūrą, ir muziką, ir aktorystę, ir orkestro skambesį. Nė vienas žanras neturi tiek potencijos. Todėl tikiu, kad ji gyvuos, kol gyvuos žmonija. Žmonės visais laikais mylėjo, džiaugėsi, nekentė, ir tai genialiai suguldyta kompozitorių partitūrose. Kartais stebiesi, kad laikas keičiasi, o jų kūriniuose jausmai yra tie patys.

– Koncertavote daugelyje šalių. Kuo skiriasi publika?

– Lietuviai operą labai mėgsta – matau, kad yra melomanų, kurie laukia naujų

pastatymų, išklauso net ilgiausius kūrinius. Lyginant su kitomis šalimis, jie šiek tiek santūresni – Rusijoje senučiukai sako pastabas ar giria, italai taip pat ateina puikiai išmanydami muziką. Pas mus tai nėra visuotinai priimtas žanras. Daugiau – išskirtinai jautrių žmonių muzika.

– Laisvalaikiu tapote, rašote eiles. Iš kur toks potraukis? Gal jūsų giminėje buvo kūrėjų?

– Prieš keletą savaičių, kai šventėme mamytės jubiliejų, tema, iš kur mumyse su seserimi atsirado kūrybinė gyslelė – vėl iškilo.

Mamytė yra kūrybinga, su tėveliu aplinką tvarkėsi, namus puoselėjo – tiltelių pasidarę, akmenimis išsigrindę. Man tai didžiulis pavyzdys ir užkratas visam gyvenimui. Jie nieko ypatingo nedaro, bet labai gražiai kuria savo gyvenimą.

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura – Gajus stereotipas, kad prasimušti meno pasaulyje galima tada, jei yra įtakingų užtarėjų.

– Tai – tik stereotipas. Kiekvienas „prasimušimas“ yra įdėtų pastangų rezultatas. Žmogus turi įrodyti ar sukurti kažką pats, kad būtų įvertintas. Man tai ir poreikio reikalas – aš negaliu nekurti. Daug kas sako, kad galėčiau ramiai gyventi, bet jei man kas uždraustų dainuoti, tai būtų didžiausia nelaimė.

– Atrodo, kad dramos jums artimos. Ar mėgstate skaityti?

– Visą laiką labai daug skaitydavau. Gal iš to ir kilo noras režisuoti – skaitant trokšti vienaip ar kitaip spręsti dramą.

Mano „grožinė literatūra“ ilgą laiką buvo Konstantinas Stanislavskis, Borisas Pokrovskis ir Walteris Felsensteinas. Iš tiesų nelabai mėgstu grožinę literatūrą, nes romanai man atrodo išgalvoti. Man labiau patinka psichologiniai ar filosofiniai kūriniai. Kai noriu peno ne protui, skaitau Thomą Manną. Buvo laikas, kai skaičiau Paulo Coelho, Jurgą Ivanauskaitę. Iš poetų nuo vaikystės mylimiausias yra Justinas Marcinkevičius. Net savo teatro pirmajam koncertui sėmiausi peno iš jo eilėraščio: „Ištark mane, žeme... Kaip grūdą ištark ir praeivio širdy pasodink...“ Man labai svarbus pokalbis siela į sielą.

Todėl ir operoje tikiuosi intymumo.

Pasaulis | 11

15min • 2013 m. gegužės 03 d.

Su 46 metų premjero atėjimu Italijoje baigėsi senų žilagalvių valdžios era

Italiją valdys vaikinas vardu Enrico Paulius Jurkevičius Specialiai „15min“ iš Romos

Enrico Letta – pliktelėjęs 46 metų vyras. Į tokius kaip jis Italijoje įprasta kreiptis „ragazzo“ – vaikine.

Todėl, kad Italijoje vyrai karjeros siekti pradeda sulaukę penkiasdešimties. Kuo nors tampa sulaukę septyniasdešimties. O čia – 46 metų Italijos ministrų kabineto vadovas.

Ką tai reiškia? Kad Italijoje pagaliau baigėsi gerontokratinės politikos era, kai valstybę valdė žilos ir labai žilos galvos. E.Letta – vienas jauniausių premjerų Italijos istorijoje.

Apie vyriausybės vadovo amžių šiomis dienomis Italijoje šneka visi. Šnekėdavo ir anksčiau, dūsaudavo, kad Italijai gal gerai būtų jaunas premjeras, jauni ministrai, jauna vyriausybė, jauni politikai, jaunos idėjos. Būtų kone jaunystės revoliucija.

Bet kai revoliucija įgavo pavidalą, kai penktą dešimtį įpusėjęs premjeras E.Letta atsistojo šalia devintąją dešimtį baigiančio prezidento Giorgio Napolitano, italų entuziazmas pradėjo garuoti. „Ar sugebės?“ „Ar ne per jaunas?“ „Ar atsilaikys prieš politikos veteranų pinkles?“ Norėti jaunų politikų ir vadovų yra viena. Turėti juos ir tikėti jais – kas kita. Italijoje kartų kaita net ir versle yra sudėtingas dalykas. Politikoje – beveik neįmanomas.

Tai įrodo ir neseniai įvykę šalies prezidento rinkimai. 60 milijonų gyventojų valstybėje neatsirado gabaus, charizmatiško šešiasdešimtmečio, kurį parlamentas būtų rinkęs šalies prezidentu. Neatsirado ir tinkamo septyniasdešimtmečio. Dar septynerius metus šalį valdyti vėl pasiūlyta 87 metų G.Napolitano.

Norėti jaunų politikų ir vadovų yra viena. Turėti juos ir tikėti jais – kas kita.

Prezidento kadenciją tik ką baigęs garbaus amžiaus Re Giorgio (It. karalius Giorgio) jau buvo susikrovęs lagaminus atostogoms Kaprio saloje. Kadangi jaunesnio ir šaunesnio neatsirado, G.Napolitano sutiko.

Ir buvo išrinktas. Ir kaipmat įvedė tvarką.

Stilius – kaip normalaus tėčio Kažkada Italijoje taip jau buvo. 1954 metais premjeru tapo 45 metų Amintore Fanfani, o 1987-aisiais – 43 metų Giovanni Goria.

Dabar kartų kaitos Italijoje galima ieškoti nebent „Serie A“ futbolo klubuose. Milano „Milan“ treneriui – 42 metai, Turino „Juventus“ – 44-eri.

Senojo prezidento garbei reikia pripažinti, kad ministrų kabinetą jis regi kaip labai svarbią komandą. Kartų kaita neprasidėjo iš apačios, todėl karalius Giorgio ją nusprendė pradėti iš viršaus. „Ragazzo“ – vaikinas E.Letta – toks prezidento pasiūlymas. Šiek tiek pamurmėję italų politikos veteranai jam pritarė. Italija yra ta keistoji ES valstybė, kurioje amžiaus skirtumas tarp prezidento ir premjero yra pats didžiausias – 41 metai. Šalį valdys „senelis“ Giorgio ir „anūkėlis“ Enrico.

atvažiavo ne partijos automobiliu, kurių partijai netrūksta, o nuosava mašina.

Atvairavo pats, be vairuotojo. Automobilis? Šeimos vienatūris. Jame fotoreporteriai pamatė vaikučiams sumontuotas kėdutes.

Enrico turi tris vaikus. Juos vežioja šeimos automobiliu. Normalu? Gal. Bet ligšiolinėje Italijos partokratijoje nėra pasitaikę atvejų, kad paskirtasis premjeras pas prezidentą važiuotų ta pačia mašina, kuria vaikus vežioja į darželį.

E.Letta užsikrovė ant pečių sunkią naštą – suvaldyti į krizę grimztančią Italiją. „Scanpix“ nuotr.

Italams belieka džiaugtis arba liūdėti. Džiaugiasi keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai. „Pagaliau vyriausybės vadovas kalbės mano amžiui suvokiama kalba“, – neslėpė pasitenkinimo garsus italų reperis Jovanotti. Jis – vos metais jaunesnis už E.Lettą.

Futbolo pasaulis irgi patenkintas, verslas pritaria. Kas nepritaria?

Garsiai niekas nešneka, kad vaikinas Enrico yra per jaunas vadovauti vyriausybei.

Tačiau pensininkai, o jie Italijoje gana jauni, guvūs, turintys savo nuomonę bei tam tikras korporacines pažintis, jau pradėjo

dejones, kad „premjeras vaikinas“ tikrai nesupras jų – pensininkų.

Užtat E.Letta iš karto patiko paprastiems mirtingiesiems – mamoms ir tėčiams. Ir visiems tiems, kuriems seniai įsiėdė tipiškas aukšto valstybės tarnautojo įvaizdis – tarnybinis mėlynos spalvos automobilis, apsaugos vyrai tamsiais akiniais, pasitikinti šypsena, tamsus kaklaraištis, prabangus Sardinijos paplūdimių įdegis.

Beveik jauniausias visų laikų Italijos premjeras prisistatė kitaip. Iškviestas į prezidentūrą Kvirinalo rūmuose, Demokratų partijos sekretoriaus pavaduotojas

Katalikas, įtikęs komunistams Neilgos E.Letta karjeros pasiekimų su kaupu užtektų visai brandaus politiko biografijai: tris kartus ministras, vicepremjeras, europarlamentaras, įvairių vyriausybinių ir tarpvalstybinių misijų vadovas. Į premjero kėdę „vaikinas“ Enrico pateko iš Demokratų partijos vicesekretoriaus posto.

Kas tokie yra Italijos demokratai? Buvę nartūs ir mažiau nartūs komunistai. Tačiau Enrico – ne iš šios „draugų“ kompanijos.

Jis yra naujos kartos politikas – chameleonas: iš pradžių buvo aktyvus krikščionis demokratas, paskui – liaudininkas, vėliau – kairysis demokratas. Šiaip tai Enrico yra katalikas, tvarkingai einantis į bažnyčią mišių. Bet religinės pažiūros jam anaiptol netrukdė neblogai sutarti su seno raugo italų komunistais, kurie iki šiol tebetiki klasių kova ir komunizmo pergale.

Tad galų gale – kas yra E.Letta: kairysis ar dešinysis? Komunistas ar liberalas? Nomenklatūrinis valdininkas ar normalus trijų vaikų tėtis? Iš algos pragyvenantis tarnautojas ar valstybės privilegijų mėgėjas?

To šiomis dienomis patys savęs klausia milijonai italų. Klausia ir Europos Sąjunga, Europos bankas ir visi, kam rūpi euro zonos likimas. Nes Italijos likimas yra euro išlikimas. „Ragazzo“ – vaikinas Enrico, matyt, yra ir katalikas, ir kairysis, ir liberalas. Ir normalus tėtis, ir nemenką politinę įtaką sukaupęs karjeristas. Būtent tokio politiko, regis, Italijai šiuo metu labiausiai ir reikėjo.

12 | Sportas

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Pirmojo rato abėcėlė Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Pirmasis „SMScredit.lt A lygos“ ketvirtis pažėrė pakankamai įvykių, kad iš jų būtų galima sudėlioti abėcėlinį kaleidoskopą.

A – ačiū. Šį žodį savo buvusiems treneriams jau ištarė du klubai. Gargždų „Bangos“ vadovai po pralaimėjimų serijos neįkalbėjo prie komandos vairo likti Vaido Žutauto, o Panevėžio „Ekraną“ paliko penkis kartus iš eilės iki šalies čempiono titulo jį atvedęs Valdas Urbonas. Iš Pakruojo „Kruojos“ į gimtąją Prancūziją ieškoti rėmėjų išskrido ir dar negrįžo Sebastienas Roques.

B – bangolaužis. Kai Klaipėdos „Atlantas“ po dviejų netikėtų pergalių prieš „Sūduvą“ ir „Žalgirį“ trečiose rungtynėse pralaimėjo „Šiauliams“, pradėta kalbėti, kad gal ne toks tas žvėris ir baisus. Bet pamoką gavę klaipėdiečiai iki rato pabaigos belaisvių nebeėmė – laimėjo penkiskart iš eilės ir įsitvirtino turnyro lentelės viršūnėje. Nors pagal kamuolio

G – gelbėtojai. Futbolininkams kol kas parodytos trys raudonos kortelės. Dvi jų – vartininkams. Abiem atvejais keitimų limitas jau buvo išeikvotas, todėl komandas teko gelbėti jų gynėjams – pirmajame ture į vartus stojo Algis Jankauskas iš „Žalgirio“, o devintajame – Deivydas Lunskis iš „Šiaulių“.

H – haliucinacija. Tai, kaip M.Eltermanis bandė atremti Rafaelio Ledesmos iš „Sūduvos“ 11 metrų baudinį, šviesos greičiu pasklido interneto erdvėse. Latvio viražai ant linijos taip suglumino brazilą, kad šis pylė pro šalį. Nenuostabu – pamatęs tokį vaizdą bet kas galėtų pamanyti, kad jam vaidenasi, ir pamiršti, ką reikia padaryti.

I – ironija. „Kai kuriems mūsų žaidėjams labiau rūpi šukuosenos, o ne rezultatai“, – rėžė „Atlanto“ treneris K.Sarsanija po vienintelio pralaimėjimo pirmajame rate.

viso per pirmąjį ratą aikštėje pasirodė 46 legionieriai iš 19 šalių. Gausiausiai atstovaujamos valstybės – Kroatija (8 futbolininkai), Rusija (7), Gruzija (6).

M – mįslė. Kas nutiko, jei pernykščiai A lygos čempionato prizininkai po namų rungtynių eina iš aikštės tarsi kuolu per galvą gavę? Atsakymas: į svečius atvažiavo „Atlantas“. Klaipėdiečiai pirmajame rate nuskynė pergales ir Marijampolėje, ir Vilniuje, ir Panevėžyje.

N – namai. Kai kurios komandos pirmajame rate buvo iš jų išguitos. Žiemai

Į – įvarčiai. Per 36 rungtynes jų įmušta 108 – vidutiniškai 3 per mačą. Snaiperių sąrašo lyderiu tapo 10 kartų – dviem daugiau nei Georgijus Alaverdašvili iš „Šiaulių“ – kamuolį į tinklą siuntęs „Atlanto“ snaiperis Evaldas Razulis.

Daugiausia įvarčių (20) įmušė „Ekranas“, mažiausiai (5) – Tauragės „Tauras“.

kontrolės laiką „Atlantas“ yra tik šeštas, varžovų atakų bangos į Konstantino Sarsanijos komandos gynybą dūžta tarsi į galingą bangolaužį.

E – euforija. Pergalę rungtynėse su „Ekrano“ futbolininkais „Atlantas“ išplėšė paskutinėmis dvikovos sekundėmis. „Šį sezoną mes ketiname laimėti prieš visus“, – džiaugsmo ir didelių ambicijų neslėpė pergalingą įvartį įmušęs Kazimieras Gnedojus.

F – frazė. „Ne gražiausias, o pirmas“, – patikslino Alytaus „Dainavos“ gynėjas Deividas Padaigis, išgirdęs klausimą: „Ar įvartis į „Ekrano“ vartus yra gražiausias jūsų karjeroje?“

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

T – trajektorija. G.Alaverdašvili klajokliška karjera tęsiasi Garg Šiauliuose. Pernai Gargžatstovav dų „Bangai“ atstovavęs, Rumun tarpsezonį Rumunijoband je įsitvirtinti bandęs, o šį čempionatą „Kruojoje“ pragruzinas dėjęs gruzina ketvirtąjį prieš ketvirtą mataturą jau mat „Šiaulių“ vosi „Šiaulių marškinėlius. marškinėlius

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

C – charakteris. Kovo mėnesį Lietuva šiurpo nuo pasakojimų apie pusbadžiu gyvenančius „Kruojos“ futbolininkus. Komandos legionieriai finansiškai sunkaus laikotarpio neatlaikė ir išsiskirstė. O lietuviai ir latvis vartininkas Maris Eltermanis – įveikė.

D – duobė. Ją „Ekrano“ nesėkmės iškasė V.Urbonui per trejas rungtynes su „Sūduva“, „Žalgiriu“ ir „Atlantu“. Čempionas per jas sukrapštė vos tašką, išsigelbėjęs paskutinėmis dvikovos su marijampoliečiais akimirkomis.

Š – štabas. Trys galvos geriau nei viena?

Taip bent jau kol kas nuspręsta „Ekrano“ stovykloje. V.Urbonui pasitraukus iš posto, atsakomybę už rezultatus išsidalijo trys jo asistentai – Arvydas Skrupskis, Valdas Dambrauskas ir Rolandas Čepkauskas.

užrakta U – užraktas. var „Žalgirio“ vartininkas Arman Armantas Vitkauskas sav savo vartus užrakintu užrakintus laikė ilgiau nei aštu aštuonias valandas – varžo varžovai nepajėgė jam įmušti pen penkerias rungtynes iš eilės.

J – jaunystė. „Kam man patyręs žaidėjas, jei aikštėje nematyti skirtumo tarp jo

Č – čempionas. Penkerius metus iš eilės pirmenybių auksą skynęs „Ekranas“ po septintojo turo atsidūrė seniai neregėtose turnyro lentelės gelmėse – šeštoje vietoje. Dvi pergalės rato pabaigoje pakėlė panevėžiečius į trečiąją poziciją, bet nuo lyderio „Atlanto“ juos vis dar skiria penkių taškų deficitas.

S – sintetika. Pirmieji devyni čempionato turai tapo šalies pirmenybėmis ant dirbtinės dangos – su klimato išdaigomis nepasiginčysi. Ant gyvos žolės „Sūduva“ ir „Žalgiris“ pirmi iš visų dalyvių žengė tik balandžio 27 d.

NEMOKAMAS. Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

ir jauno futbolininko?“ – po triuškinamo pralaimėjimo „Sūduvai“ klausė „Tauro“ treneris Brazevičius Jaunimui „TauTau Aliaksandras Brazevičius. re“ visi keliai atviri – pirmajame rate žaidimo skonį pajuto net vienuolika 17–21 metų žaidėjų.

K – kiaurasamtis. Daugiausia įvarčių – 20 – per aštuonerias rungtynes praleido Alytaus „Dainava“. Juodžiausias dzūkams buvo ruožas, kai per trejas rungtynes iš eilės „Sūduva“, „Žalgiris“ ir „Atlantas“ privertė juos išimti iš savų vartų 13 kamuolių.

L – legionas. Tradiciškai lietuviškiausias lygos klubas „Dainava“ irgi neatsispyrė pagundai įsigyti užsieniečių – komandą papildė legionieriai iš Trinidado ir Tobago, Kirgizijos bei Prancūzijos. Mažiausiai užsieniečių turinčia lygos komanda tapo tik latvį M.Eltermanį pasilikusi „Kruoja“. „Bangos“ garbę gynė net devyni žaidėjai iš svetur. Iš

užsitęsus, „Kruojai“ tinkamų sąlygų žaisti teko ieškoti Panevėžyje, „Atlantui“ – Gargžduose „Dainavai“ Dainavai“ – Kaune.

Kaune Nė vienų namų duose, rungtynių kol kas nepralaimėjo tik „Kruoja“.

O – oi. Pirmajame rate užfiksuoti du įvarčiai į savo vartus. Abu jie įmušti dvikovose su „Šiauliais“. Nepasisekė Mantui Lėkiui iš „Tauro“ ir Alfredui Skroblui iš „Kruojos“.

P – penki. Tiek įvarčių E.Razulis įmušė „Dainavai“. Greitošaudos seansas truko 27 žaidimo minutes. Penketas E.Razuliui šį sezoną kol kas laimingas skaičius – pirmojo rato pabaigoje „Atlanto“ puolėjas siuntė kamuolį į tinklą penkeriose rungtynėse iš eilės.

R – ritmas. „Atlantas“ šį sezoną gyvena nauju ritmu. K.Sarsanija įvedė taisyklę – komanda vyksta į rungtynes jų išvakarėse, net jei žaidžiama vos už poros dešimčių kilometrų nuo Klaipėdos esančiuose Gargžduose.

V – viražas. Mindaugas Čepas likimo pokštu pavadino savo karjeros posūkį.

Prie „Bangos“ Bangos“ vairo treneris debiutavo rungtynėse su „Žalgiriu“, kuriame dirbo praėjusį sezoną ir apie sąsajas su kuriuo pats yra sakęs: „Mano venomis teka žaliai baltas kraujas.“ Z – zero. Čempionato startas – rezultatyvus, todėl du nuliai po rungtynių švieslentėje likdavo retai.

Per 36 rungtynes taip nutiko tik triskart: „Kruoja“ baigė rungtynes be įvarčių su „Žalgiriu“, „Sūduva“ – su „Šiauliais“, o „Tauras“ – su „Dainava“. Ž – žirklės. Pirmasis ratas labai aiškiai išryškino lyderių grupę ir autsaiderių trejetą. Iki devintojo turo žirklės, skiriančios šeštąją vietą užimančią „Sūduvą“ ir žemiau esančias „Bangą“ bei „Dainavą“, išsiplėtė iki septynių taškų.

Metas pasirinkti | 13

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Įsidarbinimo perspektyvos

Ateitis priklauso aistringiems Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

Specialistai ragina rinktis ne perspektyvią specialybę, o tą, kuri yra prie širdies.

Jokia profesija nesukraus turtų ir nepelnys žmogui pripažinimo, jei jis jos nemėgs. Ateityje paklausiausi bus aistringi, kūrybiški, darbą mylintys darbuotojai, nesvarbu, kokią specialybę jie bus įgiję – biotechnologijų, socialinių mokslų ar virėjo.

Po kelerių metų sėkmė prognozuojama informacinių technologijų (IT), biotechnologijų, nanotechnologijų specialistams.

Be to, paklausūs bus ir profesinį išsilavinimą įgiję darbuotojai – šaltkalviai, suvirintojai. O teisininkai, kaip ir socialiniai darbuotojai, toliau mins darbo biržos slenkstį.

Regis, abituriento kelias aiškus – rinktis perspektyvią profesiją ir negalvoti apie vadybininko ar teisininko karjerą. Vis dėlto specialistai įspėja nemąstyti šabloniškai. „Jaunimui norėtųsi palinkėti nepasiduoti spaudimui ir gąsdinimams. Svarbiausia rinktis tai, kas yra prie širdies.

Jeigu žmogus atranda save, tai jis bet kokiomis sąlygomis ras erdvę, kur galės save realizuoti“, – įsitikinusi profesinio informavimo ir konsultavimo projekto „Euroguidance“ projektų vadovė Dovilė Rudzenskė.

Prognozės – slidus dalykas D.Rudzenskė ragina nepasitikėti skelbiamomis ateityje paklausių profesijų prognozėmis. „Prognozės, perspektyviausių profesijų sąrašai yra truputį neetiški. Visiškai neaišku, kuo jie pagrįsti. Kaip mes galime žinoti, ko reikės po dešimt ar dvidešimt metų, jeigu mes nežinome, kokia ekonominė situacija bus po pusmečio?“ – retoriškai klausė D.Rudzenskė.

Abiturientas, net ir pasirinkęs itin paklausią profesiją, negali būti tikras, kad ras darbą. „Labai daug kas priklauso nuo to, ką žmogus gali ir ko nori, dėl ko yra pasiryžęs stengtis. Jeigu jis pasirinks perspektyvią profesiją, bet jam ji bus visai neįdomi, nebus ir noro mokytis. Daug geriau studijuoti tai, kas patinka, kam turi gabumų ir dėl ko esi pasiruošęs stengtis“, – patarė Vaiva Šečkutė, „Swedbank“ ekonomistė.

Jos teigimu, Lietuva išsiskiria Europoje aukštųjų mokyklų absolventų skaičiumi.

Tuo tarpu darbdaviai intensyviai ieško ne tik, pavyzdžiui, IT specialistų, bet ir profesinį išsilavinimą įgijusių žmonių. „Pastaruoju metu trūksta vairuotojų, suvirintojų. Taigi kartais kur kas geriau turėti profesinį, konkretų išsilavinimą, negu būti vienu iš tūkstančio vadybininkų, pretenduojančių į vieną darbo vietą“, – sakė ekonomistė.

Raktas į finansinę sėkmę Statistika rodo, kad pernai didžiausius atlyginimus gavo energetikos ir IT sektorių darbuotojai.

Tačiau įsidarbinimas šiose srityse finansinės sėkmės dar negarantuoja. „Skirtingų sektorių pelningumas skiriasi ir – beje! – svyruoja, tačiau uždarbį

„15min“ archyvo nuotr.

G.Galvanauskas:

A.Katauskas:

„Skirtingų sektorių pelningumas skiriasi ir – beje! – svyruoja, tačiau uždarbį pirmiausia garantuoja geri darbo rezultatai.“

„Visai nesvarbu, kokią profesiją rinksis abiturientas – informacines technologijas jis vis vien turės išmanyti.“

pirmiausia garantuoja geri darbo rezultatai.

O juos lemia ne sektoriaus pelningumas, bet darbuotojo kvalifikacija, patirtis ir darbo įgūdžiai“, – įspėjo „Danske Bank“ generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas.

Be to, keičiasi tradicinė profesijų samprata. D.Rudzenskės teigimu, tradicinis apibrėžimas, kas yra specialybė, profesija, nyksta. „Jeigu abiturientas pasirenka ekonomiką, tėvai dažnai klausia: o tai ką tu dirbsi, baigęs tokius mokslus? Reikia susitaikyti su tuo, kad iš studijų programos pavadinimo tikrai nebus aišku, ką dirbsi ateityje.

Programos bus apibendrinančios, tarpdisciplininės, įvairios, nevienareikšmiškos ir nebūtinai rodys profesiją, darbo vietą, pareigybę, – aiškino D.Rudzenskė. – Dabar einama prie bendrųjų kompetencijų ir kūrybiškumo ugdymo. Jeigu studijuoji perspektyvią specialybę, bet esi nekūrybiškas, tai yra neperspektyvu.“

Bankininkai bus kitokie Keičiasi technologijos, keičiasi ir reikalavimai darbuotojams. Pavyzdžiui, bankams ateityje reikės kitokių specialistų, nei dabar. „Technologijos suteikia vis daugiau galimybių klientams bankines operacijas atlikti patiems, tad tendencija labai aiški: bankas ateityje bus vieta, kur pirmiausia ateinama finansinio patarimo, pasitarti kreditavimo klausimais, – aiškino G.Galvanauskas. – Kad patartum kitiems, kaip uždirbti daugiau pinigų, arba įvertintum, kiek rizikingas projektas, kuriam ieškoma finansavimo, turi pasižymėti analitiniu mąstymu ir, sakyčiau, budrumu: juk tik šiame versle parduodi prekę, t.y. kreditą, kurį dar reikės ir susigrąžinti.

Skirtingos rinkos ir sektoriai išgyvena augimo ir traukimosi ciklus, todėl gebėjimas analizuoti ir prognozuoti pokyčius bankininkui yra būtinas. Finansavimo ieškantys klientai linkę optimistiškai vertinti savo riziką, todėl atsakomybė – dar vienas būtinas bankininko bruožas, reikalingas laikantis atsakingo skolinimo principų.

Manau, šios savybės išliks svarbiausios ir ateityje.“ Būtinas kompiuterinis raštingumas Ateityje dauguma darbuotojų, nesvarbu, kokia jų profesija, privalės išmanyti technologijas. „Technologijos nėra nišinis dalykas – jos plinta horizontaliai. Pavyzdžiui, jei anksčiau gydytojui pakako gerai išmanyti savo profesiją, dabar jis dar privalo dirbti ir kompiuteriu, išmanyti tokius dalykus, apie kuriuos studijuodamas nieko nebuvo girdėjęs.

Ir taip yra visose srityse“, – pastebėjo komunikacijos specialistas, įmonės „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

Technologijos, kaip atskira studijų kryptis, jo teigimu, išnyks. Technologijos bus savaime suprantamos, jų reikės visų sričių specialistams. „Mano mama dirba mokytoja. Ir ji sako, kad jai būtinas kompiuteris. Mokytojo nesugebėjimas dirbti kompiuteriu yra viena iš priežasčių, dėl ko jis nesusikalba su vaikais, – įsitikinęs A.Katauskas. – Beje, anksčiau „Microsoft“ ir „Apple“ buvo laikomos kompiuterių ar technologijų įmonėmis, o dabar labai sunku pasakyti, ar jos yra tokios. Jeigu jos kuria specialias kameras, kurias žmogus nuryja ir gydytojas kompiuterio ekrane mato, kas paciento skrandyje, tai čia jau yra nebe technologijų, bet ir medicinos prietaisų kūrimo įmonė.“

14 | Metas pasirinkti Kodėl Vokietijoje puikiai veikianti sistema Lietuvoje pakabinta žemyn galva?

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Po universiteto –

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Iš 850 Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro auklėtinių net 75 turi aukštojo mokslo diplomus. „Pavyzdžiui, yra baigusių teisę Mykolo Romerio universitete, – pasakojo R.Pečiukaitytė. – Pernai atlikome eksperimentą ir netikėtai surinkome net tris mokinių, kurie pas mus įstojo po aukštojo mokslo, grupes.

Tačiau šiemet tokio bandymo turbūt nebekartosime: Švietimo ir mokslo ministerijai tai nepatinka. Ir tai suprantama – juk valstybė jau sumokėjo už tų žmonių mokslą. O profesinis mokymas Lietuvoje nemokamas, be to, pažangiausi mokiniai gali gauti 96 litų per mėnesį stipendiją.

Jei užsieniečiui papasakotum, kad Lietuvoje jaunuoliai po aukštojo mokslo pasirenka profesinį, tai formuotų labai prastą mūsų švietimo sistemos įvaizdį ir bylotų apie neefektyvumą – negalima šitaip mėtyti pinigų.“

Vakarų pasaulyje geru uždarbiu gali pasigirti inžinieriai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.

Mokytojai vis dar senoviškai nevengia savo mokinių pagąsdinti profke lyg tai būtų didžiausias baubas.

Tuo metu jaunuoliai – su universiteto diplomu kišenėje, tačiau be darbo – prašyte prašosi į profesines mokyklas, kad išmoktų amato.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Aukštasis mokslas atsirūgsta, pradedama suvokti: geriau būti gerai apmokamu specialistu nei vidutinių gabumų vadybininku.

Gyvybiškai trūksta specialistų Apie tai, kad Lietuvos švietimo sistemoje profesinis mokymas prarado vertę, vis garsiau kalba ne tik aukščiausi šalies pareigūnai, bet ir ekonomistai. Diskusijos apie amato devalvaciją kasmet ypač paaštrėja per stojimo į aukštąsias mokyklas bumą, kai universitetų ir kolegijų auklėtiniais pretenduoja tapti visi, įstengę baigti vidurinę.

Amatus reabilituoja ES pinigais R.Pečiukaitytė džiaugiasi, kad aukščiausi šalies pareigūnai ir ekonomikos specialistai viešai vis garsiau kalba apie profesinio mokymo svarbą. Reikėtų, kad jų pavyzdžiu pasektų ir vidurinių mokyklų pedagogai bei vaikų tėvai, kuriems profesinės mokyklos vis dar kelia siaubą.

Tuo metu darbdaviai skambina pavojaus varpais: šalyje gyvybiškai trūksta savo srities specialistų, turinčių ne tik teorinių žinių, bet ir praktinę nuovoką.

Tačiau reabilituoti smukusį profesinio mokslo prestižą kur kas sunkiau, nei norėtų švietimo sistemos strategai.

STUDIJŲ PROGRAMOS: EKOTURIZMAS Vienintelė Lietuvoje, valstybės finansavimas!

VAIKO GEROVĖ IR SOCIALINĖ APSAUGA Vienintelė Lietuvoje!

TARPTAUTINIS VERSLAS Specializacijos: • E-komercija • Tarptautinė logistika

SOCIALINIS DARBAS Specializacijos: • Socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais žmonėmis • Socialinių paslaugų organizavimas

FINANSAI Specializacijos: • Įmonės finansų vadyba • Tarptautinių finansų vadyba VIEŠOJO SEKTORIAUS FINANSŲ APSKAITA Vienintelė Lietuvoje!

TEISĖ Specializacijos: • Socialinė sauga • Viešasis administravimas • Teisinis smulkaus ir vidutinio verslo aptarnavimas y y pprocesas • Vykdymo

VERSLO ANGLŲ KALBA Specializacijos: • Ekonominė anglų kalba • Teisinė anglų kalba

SANTRUMPOS: NL - nuolatinės studijos; I - ištęstinės studijos.

www.kolping.lt

KOLPINGO KOLEGIJA

Diplomas – dėl mados Kalbant apie profesinį mokymą, dažnai pateikiamas Vokietijos pavyzdys. Šios šalies ūkio struktūra daug kuo panaši į Lietuvos – abiejose valstybėse labai svarbi apdirbamoji pramonė. Pažvelgus į specialistų profesinį rengimą Lietuvoje ir Vokietijoje atrodytų, kad abiejų šalių sistemos beveik vienodos. Tačiau yra vienas esminis skirtumas: vokiška piramidė Lietuvoje apversta žemyn galva.

Didžioji dalis vokiečių, baigę mokyklas, įsijungia į profesinio rengimo tinklą – tai neužkerta kelio vėliau stoti į universitetą.

Tuo metu Lietuvoje į aukštąsias mokyklas priimama maždaug tiek pat jaunuolių, kiek baigė mokyklą. Kam vaikinui, kuris turi talentą remontuoti automobilius, aukštasis išsilavinimas? Dėl mados?

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė pastebėjo, kad profesinio mokymo prestižas smuko dar sovietų okupacijos laikais. Susiformavo nuomonė, kad tie, kurie renkasi profesines mokyklas, yra arba tinginiai, arba turi kokių nors priklausomybių, sveikatos sutrikimų.

Stebinantis eksperimentas Pastebima, kad šiandien universiteto diplomas yra ne tiek įgytų žinių liudijimas, kiek žmogaus asmeninių savybių iliustracija. Jei sugebėjai baigti universitetą, vadinasi, esi darbštus, pareigingas, organizuotas.

Tačiau geras žmogus – ne profesija. Todėl Lietuvoje prasideda atvirkštinis procesas: po studijų universitete ar kolegijoje darbo pagal specialybę nesusiradę jaunuoliai stoja į profesines mokyklas tam, kad įgytų antrą profesiją.

Iš 850 Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro auklėtinių net 75 turi aukštojo mokslo diplomus.

„Mokyklose labai trūksta profesinio orientavimo, vaikų įgūdžių ir polinkių stebėjimo. Būtina, kad pedagogai suprastų, jog negalima gąsdinti vaikų. Dabar gi dažnai sakoma: „Jei nesimokysi ar neklausysi – eisi į profkę, suprask, tai yra didžiulė negarbė. Vaikams nupiešiamas vaizdas, kad profesinės mokyklos yra apšepusios, įsikūrusios kur nors pusrūsyje, o vaikai amato mokosi prie senų staklių“, – apgailestavo R.Pečiukaitytė.

Kai kurias specialybes prikelti naujam gyvenimui padeda Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos.

Pavyzdžiui, 2,5 mln. litų ES lėšų investavus į kirpėjo, dekoratyvinės kosmetikos ir auklės specialybes, smarkiai išaugo į jas stojančių mokinių gretos. „Pastaraisiais metais profesiniam mokymui skiriami didžiuliai ES pinigai. Bet apie tai kalbama nepakankamai garsiai, potencialių mokinių tėvai apie tai iš esmės nieko nežino. O realybė tokia, kad daugumos profesinių mokyklų būklė kur kas geresnė nei vidurinių mokyklų: jos sutvarkytos, renovuotos, jaukios ir pan.“, – atkreipė dėmesį R.Pečiukaitytė.

Atranda save ir tampa lyderiais Šiomis dienomis R.Pečiukaitytė pasirašė sutartį dėl naujos technikos pirkimo: gavus dar 7 mln. litų ES paramą bus gerinamos mokymosi sąlygos būsimiems fotografams, floristams, apeigų ir švenčių

Metas pasirinkti | 15

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

į amatų mokyklą organizatoriams, meno dirbinių iš odos gamintojams. „Gimnazijose ar licėjuje mokinys pats yra labai motyvuotas mokytis, o mums tenka sužadinti tą motyvaciją. Tačiau matome, kaip vaikai pas mus pražysta, kaip jie atsiskleidžia. Mokykloje jie galbūt buvo nurašyti, o pas mus atranda save ir netgi tampa lyderiais“, – džiaugėsi R.Pečiukaitytė.

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras prieš dvi savaites rengė padėkos vakaronę labai gerai ir gerai besimokančių vaikų tėvams. „Vaikai dėkojo, kad tėvai leido jiems stoti į profesinę mokyklą, nors svajojo, kad jų atžalos studijuotų teisę ar vadybą. Tačiau pamynė savo ambicijas ir netrukdė vaikui rinktis fotografiją. Viena mergina troško tapti dizainere, nes labai mėgo piešti. Tėvai įsivaizdavo kitokią jos ateitį, tačiau neprieštaravo, kad ji stotų pas mus į siuvimą“, – įspūdžiais dalijosi R.Pečiukaitytė.

Ne paskutinis, o tik pirmas laiptelis „Dar neįsisąmoninome, kad profesinė mokykla – ne paskutinis, bet viso labo pirmas laiptelis. Įgijus praktinių gebėjimų galima stoti ir į aukštąją mokyklą – tada būsi pats geriausias specialistas, savo srities profesionalas“, – sakė Vilniaus paslaugų

Įžiūri tik privalumus penkiabalėje sistemoje siekė 4,4 balo, tačiau už esą blogą elgesį buvau priverstas išeiti. Tada buvo skaudu, bet dabar matau vienus privalumus: baigiau vidurinės mokyklos kursą ir dar įgijau specialybę“, – sakė L.Zareckas-Choras.

Grupės ŽAS narys Linas ZareckasChoras neabejoja, kad profesinis mokymas gali pakloti tvirtus pamatus ateičiai. 1989 metais jis įstojo į Vilniaus elektronikos technikumą – programavimo specialybę. „Tuo metu mokyklose vyko planavimas, kiek vaikų eina į vidurinę, kiek į profesinę, kiek į technikumus. Mano vidurkis

verslo darbuotojų profesinio rengimo centro vadovė.

Ji gali pažerti pavyzdžių, kai centro auklėtiniai, baigę mokslus, ima studijuoti universitetuose. Pavyzdžiui, mokinys, baigęs siuvėjo specialybę, jau žino visų mazgų

Du trečdaliai jo kurso draugų iškart stojo į aukštąsias mokyklas. „O aš nuėjau dirbti, nes tuo metu nežinojau, ko noriu iš gyvenimo. Kai susiformavau, supratau, kur link einu, 2003 metais įstojau į universitetą Vilniuje ir metams gavęs stipendiją išvažiavau mokytis į Vokietiją, – kalbėjo tarptautinio verslo vadybos diplomą turintis vyras. – Mano brolis irgi mokėsi profesinėje mokykloje. Jis iki šiol dirba pagal įgytą specialybę, plius baigė aukštąjį.“ T.Umaro/BFL nuotr.

siuvimo technologijas, gaminio surinkimo technologiją. Tada jis stoja arba į Vilniaus dailės akademiją, arba į Kauno technologijų universitetą. „Viena mūsų auklėtinė Vilniaus dailės akademijoje studijuoja magistrantūrą. Iki

šiol bendradarbiaujame – ji mums kuria kolekcijas. Džiaugiamės, kai ji pasakoja, kaip gera ir lengva mokytis akademijoje, išmanant technologiją. Pavyzdžiui, universitetuose besimokantiems studentams prireikus ką nors susiūti, samdomi siuvėjai. Po to studentai tai pristato kaip savo darbą. O mūsų mokinys, pradėjęs studijuoti, jau žino, kaip ir kas daroma. Tai iš tikrųjų geras specialistas, meistras“, – lygino R.Pečiukaitytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad centro auklėtiniai mokosi pagal tą pačią vidurinio ugdymo programą, laiko brandos egzaminus.

Kai kurie – ir valstybinius: „Maždaug 10 proc. auklėtinių iškart stoja į aukštąsias mokyklas, o susitikus po dešimties metų paaiškėja, kad jau beveik pusė jų yra dar ką nors papildomai baigę.“ R.Pečiukaitytė džiaugėsi, kad centro auklėtiniai lengvai įsilieja į darbo rinką: „Kosmetologams, kirpėjams darbą rasti nėra jokių problemų. Auklių poreikis – milžiniškas. Siuvėjų paklausa – iš viso be krašto, galėtume dešimt kartų daugiau parengti.

Tačiau vaikai nenoriai renkasi šią specialybę, mat susiformavo įvaizdis, kad siuvimo pramonė smarkiai išnaudoja žmones.“

Nukelta į 19 psl.

>>>

AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOS BŪSIMIEMS MARKETINGO GURU Socialinių mokslų kolegija (SMK) nuo praėjusių metų lapkričio vykdo projektą „Jungtinio laipsnio studijų programos „Tarptautinis marketingas ir ženklodara” parengimas ir įgyvendinimas“, kuriuo siekiama didinti jungtinių studijų programų žinomumą ir patrauklumą bei skatinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumą.

KODĖL VERTA STUDIJUOTI TARPTAUTINĮ MARKETINGĄ IR ŽENKLODARĄ?

Gera marketingo strategija kuria įmonės sėkmės istoriją. Šiame amžiuje, kai prekių pasirinkimas toks platus, jog visos jos atrodo viena už kitą geresnės, vartotojui apsispręsti padeda prekinis ženklas ir pasitikėjimas juo. Darydami sprendimą pirkti vis labiau esame priklausomi nuo mums žinomų prekės ženklų. Vis dažniau įsigyjame tai, kas mums atpažįstama iš dizaino, pakuotės, pavadinimo. Iš tiesų, šiuolaikinis vartotojas susitapatina su prekių ženklais, todėl

sėkmingiausios verslo kompanijos valdo žinomiausius prekės ženklus. Tradicinių kompetencijų ir vadovėlinių žinių marketingo specialistui neužtenka, jis turi jausti rinką, suvokti vartotojų poreikius, o svarbiausia – gebėti kurti ir realizuoti idėjas.

Studijų programa rengiama pagal Socialinių mokslų kolegijos vykdomą projektą „Jungtinio laipsnio studijų programos „Tarptautinis marketingas ir ženklodara” parengimas ir įgyvendinimas“ (Nr.VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-086), kuris finansuojamas pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-2.2-ŠMM-07-K „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.

BŪSIMIEMS MARKETINGO GURU – AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOS ANGLŲ KALBA Socialinių mokslų kolegija, siekdama siūlyti tokias programas, kurių reikės ne tik šiandien, bet ir ateityje, kartu su Portugalijos Bragancos politech-

nikos institutu sukūrė išskirtinę jungtinę studijų programą „Tarptautinis marketingas ir ženklodara”. Visapusiškai suderinus studijų turinį ir vykdymo sąlygas, studentui, kuris sėkmingai baigė studijas, išduodamas jungtinis abiejų mokymo institucijų profesinio bakalauro diplomas. Studijos trunka 3 metus, iš kurių vienerius metus studijuojama Bragancos politechnikos institute Portugalijoje. Įgyvendindama Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Socialinių mokslų kolegija turi galimybę pasiūlyti dalinai finansuojamas studijų vietas stojantiems į šią programą. Net 30 konkurso būdu atrinktų studentų galės pretenduoti ne tik į dalinį studijų finansavimą, bet ir gaus papildomą paramą padengiančią kelionės ir apgyvendinimo kaštus vienerius studijų metus studijuojant užsienyje. Pretenduoti į projektinį finansavimą galima stojant atskiruoju priėmimu Socialinių mokslų kolegijoje (www.smk.lt).

16 | Metas pasirinkti

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

2013

PRIĖMIMAS

M.

] Kas sudaro konkursinį balą

] Valstybės finansavimas studijoms

Geriausiųjų eilės skaičiavimo principai lieka tokie pat kaip pernai. Į aukštąsias mokyklas priimama pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas apskaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų įvertinimus – trijų dalykų brandos egzaminų rezultatus ir ketvirto dalyko metinį pažymį. Skirtingų dalykų įvertinimai turės skirtingą svorį.

Stojantiems į menų studijas ir meno pedagogiką vietoj vieno brandos egzamino reikės laikyti stojamąjį egzaminą. Stojantiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas.

Tam tikrų nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, taip pat profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienerių metų darbo stažą, bus pridedama papildomų balų.

Atsižvelgiant į pastarųjų metų priėmimo patirtį, preliminariai numatoma, kad 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Finansavimą studijoms valstybinės aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl valstybės finansavimo konkuruoja tarpusavyje universitetuose ir kolegijose pagal keliolika studijų krypčių grupių.

Siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, studijų krypčių grupių skaičius šiemet universitetuose padidintas nuo 13 iki 19.

Toks žingsnis leis priimti daugiau studentų į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes, o besirenkantiems šias specialybes stojantiesiems atvers daugiau

]

galimybių patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gaus tikslinį finansavimą. Tikslinę studijų vietą pasirinkęs studentas, baigęs mokslus, turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę.

Valstybės finansavimą studijoms taip pat galės gauti stojantieji į unikalias specialybes nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose.

Valstybės finansavimą galima gauti tiek stojant į nuolatinės, tiek į ištęstinės formos studijas. Nuolatinės formos studijos universitetuose dažniausiai trunka ketverius metus, kolegijose – dažniausiai trejus metus.

Ištęstinės formos studijos yra ne tokios intensyvios, jos gali trukti iki pusantro karto ilgiau nei nuolatinės.

Jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos, studijų krepšelį, sėkmingai išlaikius semestro egzaminus, galima „persinešti“ į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nutraukti studijas be finansinių pasekmių.

PRELIMINARŪS VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ STUDIJŲ VIETŲ SKAIČIAI UNIVERSITETUOSE, 2013 M. UNIVERSITETAI

Mokslų sritis / Studijų krypčių grupė 1.

Humanitariniai mokslai

999

2.

Socialiniai mokslai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes, visuomenės saugumo ir socialinio darbo kryptis)

1112

3.

Socialiniai mokslai / Verslas ir vadyba

343

4.

Socialiniai mokslai / Teisė

206

5.

Socialiniai mokslai / Švietimas ir ugdymas

517

6.

Socialiniai mokslai / Visuomenės saugumas ir socialinis darbas

60

7.

Fiziniai mokslai

1166

8.

Biomedicinos mokslai / biologija, botanika, zoologija, genetika, mikrobiologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija

200

9.

Biomedicinos mokslai / žemės ūkis, miškininkystė, maisto studijos, žemės ūkio mokslai

100

10.

Biomedicinos mokslai / ikiklinikinė veterinarinė medicina, veterinarinė medicina, žemės ūkis ir veterinarija

78

11.

Biomedicinos mokslai / sportas ir gyvybės mokslai

90

12.

Biomedicinos mokslai / visuomenės sveikata, mityba, slauga, medicinos technologijos, medicina ir sveikata

90

13.

Biomedicinos mokslai / medicina ir sveikata (išskyrus visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos, medicinos technologijų, medicinos ir sveikatos kryptis)

14.

Technologijos mokslai / Informatikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, energijos inžinerija, statybos inžinerija, aeronautikos inžinerija, jūrų inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, maisto technologija

]

PRELIMINARŪS VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ STUDIJŲ VIETŲ SKAIČIAI KOLEGIJOSE, 2013 M. KOLEGIJOS

Mokslų sritis / Studijų krypčių grupė 367

1297

58

1.

Humanitariniai mokslai

2.

Socialiniai mokslai (išskyrus verslą ir vadybą, teisę, švietimą ir ugdymą)

428

3.

Verslas ir vadyba

1588

4.

Teisė

66

5.

Švietimas ir ugdymas

155

6.

Fiziniai mokslai

157

7.

Biomedicinos mokslai (išskyrus mediciną ir sveikatą)

439

8.

Biomedicinos mokslai / Medicina ir sveikata

1034 2954

Technologijos mokslai (išskyrus informatikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, jūrų inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, maisto technologijos kryptis)

768

16.

Menų studijos / Muzika, meno studijos ir rašytinė kūryba

89

9.

Technologijos mokslai

17.

Menų studijos / Teatras ir kinas, šokis

51

10.

30

18.

Menų studijos / Dizainas ir architektūra

139

Menų studijos / Muzika, rašytinė kūryba, teatras ir kinas, šokis

19.

Menų studijos / Dailė, fotografija ir medijos

102

11.

Menų studijos / Dailė, dizainas, fotografija ir medijos, meno studijos

129

15.

Iš viso

7774

Iš viso

7038

Metas pasirinkti | 17

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS Aukštosios mokyklos kas semestrą ar vienerius studijų metus peržiūri studijų rezultatus. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento balų vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam iki tol mokėjusiam už studijas bendrakursiui.

Negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos gali rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato kiekviena aukštoji mokykla.

Geriausi stojantieji į mokamas vietas gali gauti valstybės skiriamas stipendijas studijų kainai sumokėti. Įstoję į mokamas studijų vietas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.

Geriausiems už mokslą mokantiems studentams valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus. Kiek studentų gauna kompensaciją, priklauso nuo valstybės finansinių galimybių – jų skaičius gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Studijų rezultatai skaičiuojami ir kompensacijos išmokamos du kartus: po dvejų studijų metų ir po likusio studijų laikotarpio.

] Bendrasis priėmimas Pagrindinės priėmimo procedūros vykdomos internetu. Bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – www.lamabpo.lt.

Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių universitetų ir kolegijų studijų programų.

Skiriant valstybės finansavimą geriausiųjų eilė bus skaičiuojama pirmiausia pagal pirmąjį stojančiojo pasirinkimą, paskui – pagal antrąjį ir taip toliau. Jei stojantysis renkasi skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.

Mažiausia balų suma, reikalinga įstoti į konkrečią studijų programą, nėra nustatyta iš anksto. Ji priklausys nuo visų stojančiųjų į tą studijų programą konkursinių balų.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks trimis etapais. Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo. Po pagrindinio priėmimo, likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas. Stojantieji nebus automatiškai perkeliami iš vieno etapo į kitą – norėdami dalyvauti tolesniame bendrojo priėmimo etape paraišką jie turės kaskart atnaujinti.

Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams teikiama didelė svarba. Pirmajame priėmimo etape stojančiajam bus pasiūlyta viena valstybės finansuojama studijų vieta universitete arba kolegijoje, taip pat viena mokama studijų vieta – jeigu stojantysis bus ją pasirinkęs. Abiturientas gali pasiūlymą priimti arba jo atsisakyti.

Jeigu stojantysis pirmajame etape gaus pasiūlymą studijuoti pirmuoju pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, bet jo nepriims, tai į tokią vietą galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu.

Antrajame etape galės dalyvauti stojantieji, pirmajame etape gavę pasiūlymą studijuoti antruoju ar žemesniu pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir jo atsisakę arba pasiūlymo studijuoti negavę. Dalyvaujantieji antrajame etape galės keisti pageidavimų seką.

Papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime, teikdami naują prašymą.

] Priėmimas į pedagogines studijas Stojantiesiems į pedagoginių studijų programas konkursiniai dalykai priklauso nuo dalyko krypties – pavyzdžiui, būsimieji matematikos pedagogai konkuruos pagal matematikos studijų krypčiai nustatytus

Valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose gaus apie pusė stojančiųjų. dalykus, būsimieji dailės pedagogai laikys stojamąjį egzaminą.

Stojant į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, norintiems gauti valstybės finansavimą privalomas motyvacijos vertinimas. Jei motyvacija įvertinama teigiamai, stojančiajam pridedami 1 arba 2 papildomi balai.

Geriausiai besimokantieji, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, gali gauti tikslinę stipendiją, jos dydis – 400 Lt.

] Stipendijos Į socialines stipendijas gali pretenduoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai – studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinės stipendijos dydis šiuo metu – 390 Lt per mėnesį. Socialinės stipendijos mokamos studentams, kurių šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams. Socialines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas – www.vsf.lt .

Neįgaliems studentams, be socialinės stipendijos, valstybė taip pat skiria papildomą paramą: 180 Lt per mėnesį specialiesiems poreikiams ir 416 Lt per semestrą studijų išlaidoms. Paramai pasitelkiamos ir Europos Sąjungos lėšos – 520 Lt per mėnesį.

Geriausiai besimokantys studentai gali gauti skatinamąsias stipendijas.

Skatinamųjų stipendijų dydį ir skyrimo tvarką – kiek studentų ir už kokius pasiekimus jas gaus – nustato kiekviena aukštoji mokykla.

Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems visuomenės saugumo bei jūrinių programų, kaip ir pedagoginių specialybių, studentams papildomai mokamos tikslinės stipendijos.

] Valstybės remiamos paskolos Valstybės remiamos paskolos studentams – tai lengvatinės, mažesnių nei rinkos kaina palūkanų paskolos, už kurias laiduoja valstybė. Valstybės remiamas paskolas administruoja Valstybinis studijų fondas – http://www.vsf.lt.

Valstybės remiamas paskolas gali gauti visi – ir valstybinių, ir nevalstybinių – aukštųjų mokyklų studentai.

Teikiamos 3 rūšių paskolos: studijų kainai – mokantiesiems už studijas; gyvenimo išlaidoms; dalinėms studijoms užsienyje pagal tarptautines sutartis.

Paskolą reikia pradėti grąžinti praėjus vieneriems metams po studijų baigimo. Paskolos grąžinimas siejamas su pajamų dydžiu.

Už studentus, paėmusius valstybės remiamas paskolas studijų kainai ir dalinėms studijoms užsienyje, studijų metu palūkanas apmoka valstybė. Pasiėmusieji paskolas gyvenimo išlaidoms gali dalyvauti konkurse palūkanoms studijų metu apmokėti.

] Kur rasti reikiamos informacijos

SKAIČIAI •

2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių: apie 8,3 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. – į kolegijas.

Iš jų apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar 400 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.

•

Į profesines mokyklas planuojama priimti 19,3 tūkst. moksleivių, kartu su profesija siekiančių įgyti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ar jau turinčių brandos atestatą.

•

LIETUVOJE VEIKIA 23 universitetai (iš jų 9 nevalstybiniai), 24 kolegijos (iš jų 11 nevalstybinių), 71 profesinė mokykla.

•

•

•

•

•

•

Su 2013 m. stojimu į aukštąsias mokyklas susijusią išsamią informaciją galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje: www.smm.lt .

Su brandos egzaminų laikymo tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje: www.egzaminai.lt .

Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje: www.aikos.smm.lt .

Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka, konkursinio balo skaičiuoklė, ankstesnių metų konkursiniai balai skelbiami: www.lamabpo.lt .

Studijų kokybės vertinimo centras skelbia duomenis apie vertintas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, jų akreditaciją: www.skvc.lt .

Informaciją apie lengvatines paskolas ir socialines stipendijas teikia Valstybinis studijų fondas: www.vsf.lt .

18 | Metas pasirinkti ]

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

PRIĖMIMAS Į PROFESINES MOKYKLAS

69 valstybinės ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos siūlo apie 480 įvairių pirminio profesinio mokymo programų. Jas gali rinktis neturintys profesinės kvalifikacijos asmenys, taip pat ir neturintieji pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo: jį galima įgyti kartu su profesija. 5 darbo rinkos mokymo centrai vykdo tęstinį profesinį mokymą pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Jas gali rinktis jau turintys pirminę profesinę kvalifikaciją, bet norintys ją tobulinti ar įgyti kitą.

PRIKLAUSOMAI NUO TURIMO IŠSILAVINIMO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE GALIMA ĮGYTI:

• • •

•

ASMENIMS, NEĮGIJUSIEMS PAGRINDINIO IŠSILAVINIMO

ASMENIMS, ĮGIJUSIEMS PAGRINDINĮ IŠSILAVINIMĄ

Profesinę kvalifikaciją j (mokymosi trukmė 2 metai)

Profesinę kvalifikaciją j (mokymosi trukmė 2 metai)

Profesinę kvalifikaciją ir pagrindinį p g išsilavinimą (mokymosi trukmė 3 metai)

Profesinę kvalifikaciją ir vidurinį išsilavinimą (mokymosi trukmė 3 metai)

Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų.

Norintiesiems mokytis profesinio mokymo įstaigose stojamųjų egzaminų nėra.

Mokinių priėmimo klausimus sprendžia profesinio mokymo įstaigos Mokinių priėmimo komisija. Daugiau galimybių pasirinkti norimą mokymo programą turi tie mokiniai, kurių yra geresni mokymosi pasiekimai ir kurie anksčiau pateikia prašymus su reikiamais dokumentais.

Mokslas valstybinėse profesinio mokymo įstaigose yra finansuojamas valstybės lėšomis.

]

Profesinėse mokymo įstaigose - moderni praktinio mokymo įranga.

• •

• •

ASMENIMS, ĮGIJUSIEMS VIDURINĮ IŠSILAVINIMĄ Profesinę kvalifikaciją j (mokymosi y trukmė 1–2 metai)

Visiems mokiniams mokama stipendija, o gerai besimokantieji ją gauna didesnę.

Pagal mainų projektus nemažai mokinių išvyksta atlikti praktikos į užsienio šalis, dalyvauja olimpiadose, profesinio meistriškumo varžybose.

Daugelis profesinio mokymo įstaigų suteikia mokiniams galimybę gyventi bendrabutyje.

Profesinio mokymo įstaigų mokiniai turi geras sąlygas užsiimti mėgiama veikla: gali dalyvauti techninės kūrybos, kultūrinėje veikloje, sportuoti.

(E.Levin nuotr.)

APSILANKYKITE Gegužės 21 d. 9 – 17 val. profesinėse mokyklose vyks atvirų durų diena.

Kviečiame mokinius, jų tėvus ir mokytojus apsilankyti ir išbandyti įvairias profesijas.

Profesinio mokymo įstaigose už Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšas šiuo metu kuriami šiuolaikiški sektoriniai praktinio mokymo centrai. Sektorinis praktinio mokymo centras – tai modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos savarankiškas padalinys, susijęs su vienu ar keliais Lietuvos ūkio sektoriais. Toks centras teikia praktinį profesinį mokymą asmenims, norintiems įgyti profesinę kvalifikaciją arba ją tobulinti.

Centrų paslaugos prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.

Iki 2014 metų pagal Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programą bus įrengti 42 tokie centrai, kurių modernia įranga galės naudotis ne tik visų profesinio mokymo įstaigų mokiniai, bet ir kolegijų, ir universitetų studentai, ir įmonių specialistai.

KUO SKIRIASI PROFESINIS MOKYMAS, KOLEGINĖS IR UNIVERSITETINĖS STUDIJOS? Profesinis mokymas

Koleginės studijos

Universitetinės studijos

Trukmė

1-2 METAI

NUOLATINĖ FORMA Dažniausiai 3 metai IŠTĘSTINĖ FORMA Dažniausiai 4 metai

NUOLATINĖ FORMA Dažniausiai 4 metai IŠTĘSTINĖ FORMA Dažniausiai 5 metai

Mokymosi pobūdis

Profesinio mokymo programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Profesinio mokymo programa skiriama darbo rinkos poreikius atitinkančioms profesijos kompetencijoms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti.

Studijų programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje išdėstoma visa reikalinga su dalyku susijusi medžiaga.

Praktinė dalis skirta privalomiems profesiniams įgūdžiams formuoti.

Studijų programą sudaro teorinė ir tyrimų dalys. Teorinėje dalyje supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis, akademinėmis teorijomis. Tyrimų dalyje skatinama atlikti analitinius tyrimus.

Įgyjama kvalifikacija

Profesinė kvalifikacija

Profesinio bakalauro laipsnis

Bakalauro laipsnis

Studijų pakopos

–

Viena: Profesinis bakalauras

Trys: Bakalauras, magistrantūra, doktorantūra

Kreditų skaičius

Kreditais nematuojama

180 – 210 kreditų

210 – 240 kreditų

Taip, baigus kolegiją galima tęsti studijas universitetų magistrantūroje.

Gali būti papildomų reikalavimų, kuriuos nustato priimantis universitetas

Taip, galima stoti į magistrantūrą

Gali vadintis universitetu, akademija arba seminarija

Taip, baigęs profesinio mokymo programą, asmuo gali stoti į universitetus ir kolegijas.

Baigusiesiems profesinio mokymo įstaigą su pagyrimu arba baigusiesiems profesinio mokymo Ar galima tęsti studijas aukštesnėje įstaigą ir turintiems ne mažesnį nei vienerių metų darbo pagal įgytą kvalifikaciją stažą, stojant į tos pakopoje? pačios srities studijas aukštosiose mokyklose pridedami papildomi balai: į universitetus – 1 balas; į kolegijas – 2 balai.

Pavadinimas

Gali vadintis technologijų, žemės ūkio ar verslo mokykla, profesinio rengimo ar mokymo centras

Gali vadintis kolegija arba aukštąja mokykla

Tarptautiniai mainai

Gali atlikti praktiką pagal mainų projektus

Galima studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautinių mainų programas

Praktika

Praktiniam mokymui skiriama apie du trečdalius profesijos dalykams skirto laiko, praktikai – nuo 8 iki 15 savaičių. Galima atlikti praktiką įmonėje, pas meistrą, verslininką.

Praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos.

Profesinės veiklos praktika atliekama konkrečioje darbo vietoje, jos apimtis – ne mažesnė kaip 30 kreditų.

Mokestis už mokslą

Mokslas finansuojamas valstybės lėšomis

Stojant sudaroma eilė pagal vidurinio ugdymo programos baigimo rezultatus.

Valstybės finansavimą galima gauti stojant tiek į nuolatines, tiek į ištęstines studijas.

• •

Stipendijos

Mokamos stipendijos, skiriama materialinė parama.

Stipendijų ir paramos dydį bei skyrimo tvarką nusistato pačios profesinės mokyklos.

• • •

Praktika – ne mažiau kaip 15 kreditų

Aukštųjų mokyklų studentai gali pretenduoti į valstybės skiriamas socialines ir skatinamąsias, taip pat tikslines stipendijas.

Socialinės stipendijos – tai parama tiems, kurių šeimos pajamos mažos.

Socialinės stipendijos dydis – 390 litų kas mėnesį.

Skatinamosios stipendijos mokamos už gerus studijų rezultatus.

Jų dydį ir skyrimo tvarką nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Gerai besimokantiems valstybei svarbių sričių studentams, pavyzdžiui, būsimiesiems pedagogams, skiriamos tikslinės stipendijos.

Specialias stipendijas skiria įvairios organizacijos, darbdaviai, pačios aukštosios mokyklos.

Metas pasirinkti | 19

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Suomijos pavyzdys

„Mūsų mokytojos, turinčios kirpėjo specialybę, pabrėžia, kad duonos visada turės – dar ir sviestuko ant jos“, – pasakojo R.Pečiukaitytė (antra iš kairės).

Geriausių mokymo sistemų pasaulyje reitinge, kurį 2012 m. paskelbė Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“, pirmoji vieta atiteko Suomijai.

Asmeninio arch. nuotr.

Šioje šalyje profesines mokyklas renkasi daugiau nei 50 proc., kolegijas – apie 25 proc., studijas universitetuose – 20 proc. abiturientų. Tačiau nemažai jaunuolių, baigę profesines mokyklas, vėliau įstoja į universitetus – įgijusių aukštojo mokslo diplomus Suomijoje ne ką mažiau nei Lietuvoje.

Pagrindinis išsilavinimas Suomijoje trunka devynerius metus. Jei baigus pagrindinę mokyklą mokomasi toliau, tai galima rinktis tarp vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos.

>>>

Atkelta iš 15 psl.

Geri meistrai uždarbiu nesiskundžia Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas atkreipė dėmesį į biblinę tiesą, kuri sako, kad žmogus, turintis darbo įgūdžių, tarnaus karaliui: „Vadinasi, dar prieš porą tūkstančių metų buvo labai aiškiai suvokta, jog kiekvienas žmogus, gebantis gerai atlikti savo darbą, bus vertinamas.“ Stažavęsis Vokietijoje jis įsitikino, kad profesinio orientavimo sistema ten pradeda veikti dar mokykloje. „Įmonių atstovai lankosi mokyklose, bendrauja su pedagogais ir vaikais. Mokiniai vyksta į įvairias gamyklas, kuriose susipažįsta su įvairių darbų specifika“, – kalbėjo D.Arlauskas.

Jis pažymėjo, kad Vakarų pasaulyje geru uždarbiu gali pasigirti inžinieriai ir aukštos kvalifikacijos specialistai – siuvėjai, statybininkai, šaltkalviai, elektrikai ir pan.

Panašios tendencijos, jo manymu, atkeliauja ir į Lietuvą. „Anksčiau pas mus nebuvo amatininkų poreikio, verslas orientavosi į schemą „pirk–parduok“, todėl visi norėjo tapti vadybininkais, teisininkais arba socialiniais darbuotojais. Bet dabar atsirado užsienio investuotojų, steigiamos įmonės, ateina

aukšto lygio technologijos, žmonės pradėjo statyti namus, perka gerą buitinę techniką, naujus automobilius, pageidauja dizainerio siūtų drabužių, nori madingai apsikirpti ir už šias paslaugas noriai moka pinigus“, – sakė D.Arlauskas.

Jis prisiminė, kaip ieškojo specialisto, kuris galėtų iškloti prie namo plyteles: „Pradėjau tyrinėti rinką, man rekomendavo vieną meistrą, dirbantį su verslo liudijimu.

Pasamdžiau ir jis darbą atliko taip, kaip nė viena įmonė nesugebėtų. Aišku, atitinkamai ir sumokėjau. Tačiau tokie žmonės graibstomi, jų reikia laukti eilėse. Kiek žinau, geram staliui irgi mokama ojojoj kiek.“ Specialistui klientų netrūksta R.Pečiukaitytė atkreipė dėmesį, kad, jei sekasi, profesinių žinių įgiję mokiniai net steigia savo verslus ir nepatiria samdomo darbuotojo dalios. „Ne be reikalo į kirpėjo, higieninės kosmetikos specialybę stoja daug žmonių.

Mūsų mokytojos, turinčios kirpėjo specialybę, pabrėžia, kad duonos visada turės – dar ir sviestuko ant jos. Jei esi specialistas, klientų netrūks.

Be to, niekas nedraudžia būti universaliu: būni kirpėjas, tačiau tobuliniesi, baigi kosmetikos specialybę, siuvėjo, manikiūrininko – tada gali jau vadintis stilistu. Floristas, gyvenantis šalia miško, jau gali organizuoti mažą verslą ir iš gėrybių kurti puokštes.

Būdas išgryninti, ko nori kuri nežinia kada gali praversti, supratimą apie darbininko gyvenimą ir užtikrintumą, kad duonai tikrai užsidirbčiau“, – kalbėjo V.Juozapaitis.

Seimo narys, operos solistas Vytautas Juozapaitis savo kelią irgi pradėjo profesinio mokymo įstaigoje – Vilniaus 26-ojoje technikos mokykloje (dabar – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla).

1982 metais ją baigė su pagyrimu ir įgijo staliaus kvalifikaciją. „Tai buvo labiau priverstinis sprendimas: po vidurinės į teisę universitete neįstojau, todėl proftechninė mokykla tapo būdu išvengti sovietinės kariuomenės.

Nepaisant to, šią mokyklą prisimenu su didžiausiu dėkingumu: gavau profesiją,

Jo įsitikinimu, patirtis profesinėje mokykloje sudėlioja prioritetus ir padeda apsispręsti, kokį darbą iš tikrųjų norėtum dirbti. „Profesinė mokykla gali būti tik pirmas laiptelis: pavyzdžiui, vienas mano kurso draugas šiandien yra žymus istorikas – mokslų daktaras, kitas – kunigas, trečias – vieno miesto policijos komisaras. Žmonės, kurie svajojo ką nors pasiekti, tai ir padarė“, – užtikrino į politiką pasukęs operos solistas.

Profesinę mokyklą jis siūlo išbandyti tiems, kurie blaškosi, neapsispręsdami, kokią specialybę rinktis: „Tai – pats geriausias būdas išsigryninti mintis ir suprasti, ko nori gyvenime. Siekti ko nors, nežinant, ar tikrai to nori, yra kančia.“ T.Juodaičio nuotr.

Kaip ir visur: svarbiausia – noras ir meilė savo darbui“, – tikino R.Pečiukaitytė.

69 valstybinės ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos Lietuvoje siūlo apie 480 įvairių pirminio profesinio mokymo programų. Jas gali rinktis žmonės, neturintys profesinės kvalifikacijos, taip pat ir neturintieji pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo – jį galima įgyti kartu su profesija. Į profesines mokyklas šiemet planuojama priimti 19,3 tūkst. moksleivių, kartu su profesija siekiančių įgyti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ar jau turinčių brandos atestatą.

Vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos mokinius atsirenka savarankiškai, vadovaudamosi Švietimo ministerijos nustatytais kriterijais.

Vidurinis išsilavinimas, kartu įgyjant profesinę kvalifikaciją, trunka trejus metus.

Profesinę kvalifikaciją galima įgyti ir atliekant gamybinę praktiką, kai atitinkamose institucijose mokoma ir teorijos. Be to, profesinę kvalifikaciją galima įgyti ir išlaikius kompetencijų testus, nepriklausomai nuo to, kaip profesiniai įgūdžiai buvo įgyti.

20 | Skelbimai VILNIUS

KAUNAS

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Avinas. Viską sverkite ir matuokite ne logika, o vidiniu žinojimu: turi būti tik taip, o ne kitaip. Tai leis ne tik pasijusti tvirčiau, bet ir gauti iš to finansinės naudos.

Jautis. Visus argumentus nurungs protu nepaaiškinamas vidinis balsas.

Todėl klausykitės ne ausimis, o širdimi.

Tuo pačiu principu vadovaukitės ir išsakydami mintis.

Dvyniai. Vysitės tuos, nuo kurių atsilikote. Tačiau kyla abejonių, ar jums pavyks su priešininkais susirungti atviroje kovoje ir sėkmingai užlipti ant prizininkų pakylos.

Vėžys. Bendrumo jausmas ir draugų ar kolegų palaikymas suteiks sparnus ir leis pasiekti daugiau. Nepašykštėkite naudingo patarimo jo stokojantiesiems ar prašantiesiems.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Baik. Pirmyn. Orka.

Audra. Ikrus. Ar. Gnoma. Ima. Paroda.

Alus. Ma. Augs.

Abu. Irki. Pegasas.

Nešini. Pt. Krona.

Kar. „Inka“. Arka.

Dusia. Ugi. Kanus.

Lis. Muzikos. Ostas.

Simo. Listas. Sas.

Horoskopai

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Po. Skiedalas. Dirs.

Ara. RK. GR. Binkis.

Sol. Mainomu. Ernis.

SI. Koda. Šoka. TS. Norma. Pina. Mat. Ua. Iena. Kusa. Atas.

Argi. „Uaz“. Auka.

Agnis. Kad. Ilgis.

Kriukis. Ramus.

Apak. Soma. Karas.

Astras. Sos.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Klausykitės ne visažinio savęs,

Mergelė. Kalbėsite apie tolimus kraštus, kuriuos norite aplankyti ir dar apie bala žino ką. Jei stigs ryžto imtis konkrečių veiksmų, viskas liks gražiame svajonių pasaulyje.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Nesižavėkite tuo, ką girdite. Nėra garantijos, kad viską girdite teisingai. Užuot bandę viską pagražinti, sugalvokite, kaip tikslingai pasinaudoti gauta informacija.

Skorpionas. Jūsų partneriai džiaugsis, kad suprantate juos iš pusės žodžio.

O jei per rūsčiai ko nors pareikalausite – sunerims. Priminkite jiems, kad yra daugiau spalvų, ne tik juoda ir balta. Šaulys. Išgirskite ir pasinaudokite patarimais, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodys lyg neturintys loginio pagrindo. Pasitikėjimas išgelbės nuo nesusipratimų.

Ožiaragis. Šiuo metu jums tiktų posakis „Darbas žmogų puošia“.

Nepaisant to, ne pro šalį ir lašelis idealizmo, ypač bendraujant su vaikais ar leidžiantis į kūrybinius ieškojimus.

Vandenis. Užstrigote? Leiskite veiksmui vykti savaime: elkitės taip, lyg žinotumėte savo bėdų priežastis, ir kalbėkite tai, kas jums atrodo teisinga.

Visa kita bus padaryta už jus.

Žuvys. Naiviai pasitikėsite pirmyn jus nešančia srove. Nors kai kas įspės, kad judate priešinga kryptimi. Tikrąjį atsakymą sužinosite tik išvydę veiklos rezultatus.

Atsakymas: STEREOTIPAS

o viską žinančios nuojautos. Ji ves jus į viršukalnes, kurias ketinate užkariauti.

Tai raginimas ne rizikuoti, bet tikėti tuo, kas nematoma plika akimi.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Anekdotai Per daug nesijaudinkite dėl pavėlavusio pavasario. Mokslininkai ramina, kad taip nutinka prieš kiekvieną ledynmetį.

Tėvas taip norėjo, kad jo sūnus taptų fiziku, jog bausdavo jį ne diržu, o elektros srove.

– Jūs tikrai žavinga!

Kurgi tas mažas trūkumas, apie kurį rašėte savo skelbime?

– Mokykloje, bet neužilgo grįš.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienį lietaus tikimybė bus nedidelė. Dieną oras sušils iki 14–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį oro temperatūra bus tokia pati, bet padaugės debesų.

Vietomis trumpai palis. Vėjas išliks silpnas. Kitos savaitės pradžioje į Lietuvą atkeliaus anticiklonas. Todėl orai būs ramūs, sausi ir saulėti.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

6 / 12

18

16

Madridas

22

Maskva

18

Panevėžys

15

16

Utena

3 / 16 Kaunas

05-05 d.

8 / 15 Panevėžys

8 / 15 Utena

4 / 10 Alytus

15

3 / 13

15 Vėjas Šiaurės rytų

05-04 d.

4 / 17

4 / 17

6 / 17

6 / 17

7 / 16

7 / 16

8 / 15

8 / 15

05-05 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

16

Londonas

16 6 / 17

28

Berlynas

Šiauliai

05-04 d.

7 / 15

Atėnai

14 Alytus 15

6–11 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

17

Oslas

11

Paryžius

17

Praha

14

Ryga

14

Roma

24

Stokholmas

13

Talinas

11

Varšuva

18

24 | Reportažas

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Legendinis Panevėžio uosis Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Neapverstas bokalas – nelaimė

Panevėžyje, Birutės gatvėje, nuo medkirčių išgelbėtas uosis pamažu tampa miesto įžymybe. Keliais tūkstančiais raktų pasipuošęs medis dovanoja energiją praeiviams. Savo pėdsakus prie jo kamieno palieka ir rakto į šeimyninę laimę ieškantys jaunavedžiai. „Uosis – vyro medis, todėl jaunikis prie jo prikala raktą ir sugalvoja norą. Tuo metu kitapus gatvės prie liepos stovinti nuotaka šaukia: „Noras turi būti susijęs su manimi!“ – glostydamas medžio kamieną pasakojo panevėžietis keramikas Algirdas Jonušis.

Prieš dvejus metus būtent jis išgelbėjo uosį nuo kirvio. „Netoliese turiu dirbtuves. Visada eidamas pro šalį pridėdavau ranką prie medžio ir pasisemdavau geros energijos, įkvėpimo. Pastebėjau, kad tada diena būdavo fantastiška. Todėl pamatęs, kad medis pažymėtas kirsti, nusprendžiau padaryti viską, kad tai neįvyktų“, – prisiminė vyras.

Ar skaitei 15min.lt?

Grąžina vyrišką sveikatą Istorija ir mitologija besidomintis knygos vaikams „Panevėžio mitai, legendos, tikrovė“ autorius A.Jonušis atkreipė dėmesį, kad uosį senovės lietuviai vertino taip pat kaip ir ąžuolą. Medis buvo svarbus senolių pasaulėjautai. „Tai – teisybės medis, – tikino pašnekovas. – Yra išlikusi tokia legenda, kad labai seniai gyveno žmogus vardu Teisius. Jis pasižymėjo gerumu ir noru visiems padėti, sutaikyti susipykusius. Jam mirus, dievai jį pavertė uosiu ir pavadino adino jį teitei sybės medžiu.“ Kita legenda liudija, kad dievams evams nužengus ant žemės jų mėgstamiausia miausia buveinė būdavo plačiašakio uosio paūksmėje. „Vyrai važiuodavo net 200 varstų, rstų, kad ant nudžiūvusio uosio galėtų alėtų užrišti kaspinėlį. Taip jie prašydavo davo medžio pagalbos: kad gyvenimas as šeimoje būtų laimingas, problemos mos išsispręstų ir vyriškos sveikatos netrūktų. etrūktų.

Tikėta, kad būtent uosis turėjo o galių ją grąžinti“, – dėstė panevėžietis. s.

Maždaug šimto metų uosis is Birutės gatvėje išskirtinis dar irr todėl, kad kadaise atsilaikė po žaibo o smūgio.

Seklyčios lentynose akį traukia didžiuliai A.Jonušio pagaminti bokalai – molinės žmogaus galvos.

Visi jie laikomi apversti. „Neapverstas tuščias ąsotis neša nelaimę. Sakoma, kad po kiekvienu indu yra dvasia, kuri saugo maistą nuo sugedimo. Jei palieki neapverstą, dvasia pradeda keršyti. Todėl močiutės ąsočius ant tvorų ir kabindavo“, – paaiškino keramikas. gatvę išasfaltuos iš naujo. Suskaudo širdį.

Sakiau, Aliukai, darom ką nors, kad išsaugotume gatvę. Bandėme su miesto politikais kalbėtis, bet jiems niekas neįdomu.

Laimė, padėjo vietos žiniasklaida. Mums pavyko išgelbėti istorinės gatvės atkarpą, tačiau tik tą dalį, kuri ribojasi su mano žemės sklypu. Girdėjau kalbant: „Jei jam reikia akmenų, tegul sau turi“, – pasakojo V.Perevičius.

Seklyčią „Prie uosio“ jis vadina savo hobiu, džiaugsmu ir visu gyvenimu: „Aš čia nuo ryto iki vakaro. Atidarau ir uždarau, mano dukra prie baro dirba, sūnus – alaus darykloje.“

Ant A.Jonušio išgelbėto uosio kabo keli tūkstančiai raktelių – ir paprastų, ir dailiai išgraviruotų.

D.Jablonskaitės nuotr.

Jo kamiene liko tik ilga statmena žymė, rodanti, kurioje vietoje į žemę nutekėjo elektros iškrova.

Interjere išsaugojo paveldą Uosio pašonėje, kitoje siauros Birutės gatvės pusėje, užsukti ir paragauti alaus, pripažinto kulinariniu paveldu, kviečia seklyčia „Prie uosio“.

Ji duris atvėrė ssenoviniame, maždaug 1830 metais pastaty pastatytame rąstiniame name.

Manoma, kad k jame kadaise gyveno pirkliai, prekiavę druska.

Sek Seklyčios šeim šeimininkas kasd kasdien 16 val. ant u uosio šaknų išpila išpil bokalą alau alaus.

Prikeldamas rąstinuką naujam gyvenimui, dabartinis jo savininkas, aludaris, A.Jonušio bičiulis Vidmantas Perevičius stengėsi išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių. Todėl viduje išliko nedegtų molio plytų siena, palubėje sūpuojasi prieškarinis lempos gaubtas.

A.Jonušis itin didžiuojasi išlikusiais durų apkaustais. Mitologija besidomintis menininkas atkreipė dėmesį, kad kalvio nukaltuose apkaustuose ypač ryškiai matomas senovės lietuvių garbintos deivės paukštės siluetas.

Kova dėl grindinio Paties V.Perevičiaus, lankytojams siūlančio savo alaus darykloje išvirto Laukinių aviečių bei Raudonųjų dobilų alaus, širdį labiausiai džiugina išsaugotas grindinys, kuriam beveik 200 metų.

Prieš kelerius metus tiesdami kanalizacijos tinklus darbininkai nuo Birutės gatvės pašalino asfaltą ir po juo rado seną grindinį. „Darbininkų paklausiau, ką jie ketina daryti. Atsakė, kad iškas akmenis, išveš ir

Ant uosio šaknų – duoklė dievams Atkasus grindinį ir lyginant žemes dykvietėje, kur dabar rymo senasis uosis, buvo rasta apie 70 raktų.

Pasak A.Jonušio, raktai senovėje žmonėms turėjo ne tik praktinę reikšmę. Iki šiol randama vadinamųjų simbolinių raktų. Jie buvo gaminami ne spynoms užrakinti, bet kabinami matomoje namų vietoje kaip savotiška šeimos apsauga – amuletas.

Keramikas su bičiuliais nusprendė rastuosius raktus sukabinti ant Birutės gatvės uosio. Dabar šį medį puošia keli tūkstančiai įvairiausio dydžio ir formų raktelių – paprastų ir dailiai išgraviruotų. „Čia buvo atėjęs žmogus, kadaise turėjęs namą šalia šio uosio. Ant medžio kamieno dar likusios įpjovos, kuriomis jis lipdavo į viršų, kad apgenėtų šaką, beldžiančią į langą. Vyras buvo išsaugojęs raktą nuo to namo: atnešė ir prikalė“, – šypsojosi A.Jonušis.

Seklyčios šeimininkas kasdien 16 val. ant uosio šaknų išpila bokalą alaus. Tai – tarsi auka dievams. „Aš tikiu uosio mitologija, todėl prieš atidarydamas seklyčią, nusistovėjusį per naktį alų nuleidžiu į bokalą ir išpilu prie medžio. Gal dėl to mums ir sekasi“, – svarstė V.Perevičius.

15min.lt/aktualu

15min.lt/sportas

15min.lt/verslas

15min.lt/žmonės

„Buvusi teisėja turi žinoti, kad prieš įstatymą visi lygūs, policija jau ieško Seimo narės“. www.15min.lt/s330760

Į dopingo skandalus įklimpęs austrų treneris veda derybas su Lietuvos biatlono federacija. www.15min.lt/s331549

Tautvydas Lukaševičius: „Mažiausi mokesčiai Europoje?

Nejuokinkite“. www.15min.lt/s331176

Be Seimo nario mandato likęs Antanas Nedzinskas ruošiasi kitų metų „Eurovizijos“ atrankai. www.15min.lt/s331212