15min savaitraštis 2013.05.10

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.17 (1298) • 2013 m. gegužės 10 d.

„15min“ archyvo nuotr.

Politika

Svarbiausia Kauno šeima

Dž.G.Barysaitės nuotr.

D.Grybauskaitės triumfas

Garbaravičių šeima iki šiol pretendavo į pavyzdinius Lietuvos turtuolius. Tačiau ilgai ir kruopščiai kurtą įvaizdį klibina įtarimai.

Karolio Didžiojo prizu apdovanota prezidentė D.Grybauskaitė atsidūrė tarp pasaulio galingųjų. Lietuvos vadovė neslėpė pasididžiavimo, sveikinimo kalbų klausėsi neįprastai susijaudinusi ir buvo pasipuošusi labiau nei kada nors anksčiau.

3 psl.

Politika BFL nuotr.

Pasiklydęs tarp žodžių

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius viešai kalba dažnai, bet dar dažniau keičia poziciją, ją tikslina arba skundžiasi, kad jo minčių nesuprato žurnalistai. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kodėl premjeras lieka nesuprastas.

Pusbroliai Jonas (kairėje) ir Linas Garbaravičiai netikėtai įsivėlė į baudžiamąja byla virtusį skandalą.

4 psl.

Pasaulis

Italijos spaudos bosas Romos „La Repubblica“ – Italijos žiniasklaidos ikona. Savaitraštis „15min“ su leidinio vyriausiuoju redaktoriumi Ezio Mauro kalbasi apie krizės ištiktą Italiją ir spaudos ateitį.

Skylėti Lietuvos krepšinio marškinėliai Lietuvos krepšinio lygos sezono uždanga leidžiasi. Didžiausias įvykis – žinia, kad karalius – dabar jau buvęs Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas – visiškai nuogas. Bet ir be pinigų likęs „Žalgiris“ finale sumindė kaip niekada silpną Vilniaus „Lietuvos rytą“. Savaitraštis „15min“ aptaria prastėjančius antrosios religijos reikalus.

14-15 psl.

Gyvenimas

Pietų Korėja: darbas iki nukritimo Susiruošusi į magistrantūrą viename iš Seulo universitetų Modesta Naciutė manė Pietų Korėjoje ilgai neužsibūsianti. Bet negrįžta jau penkerius metus. Nors perprasti korėjiečių gyvenimo būdą ir jų kryžiukų bei rutuliukų raštą sekasi sunkiai, dirbti tenka iki nukritimo, šitos aferos lietuvė nesigaili.

18–19 psl.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sportas

BFL nuotr.

12-13 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

12 22

PROC.

15min.lt apklausa

PROC.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Kokios bausmės nusipelnė E.Vareikis?

Sraigtasparniai – jėga!

Už žmonos sumušimą jis turėtų pasėdėti kalėjime (4995) 22 proc.

Jį reikia ne bausti, o rimtai gydyti nuo alkoholizmo (5547) 25 proc.

E.Vareikis turi pasitraukti iš Seimo (9292) 41 proc.

Žmogus atgailauja, tad jam reikia atleisti (2782) 12 proc.

25

Apklausoje dalyvavo 22616 žmonių

PROC.

41 PROC.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas G.Steponavičius paleido dūdas, kad Vyriausybė planuoja 43,3 mln. litų iš ES paramos, skirtos švietimui ir moksliniams tyrimams, permesti skraidymo aparatams pirkti. Sargyba! Mokslą valdžia muša!

Kažkur tai jau girdėta. Ne apie mokslą ir mušimą.

Mūsų mokslas ir taip leisgyvis. Su 43,3 mln. Lt ar be jų – vis tiek nebepagydoma mažakraujystė. Apie sraigtasparnius.

Nelaiminga lietuvio meilė skraidymo aparatams brėžiasi nuo žemaičių garlėkio laikų. Apraudotas S.Dariaus ir S.Girėno skrydis. Airijos pievoje sudužęs F.Vaitkaus aeroplanas. Aptapšnotas lakūno R.Pakso suktukas prezidentūroje. Tik J.Kairį Apvaizda saugo, bet vairuoti žemėje ir jam nesiseka.

Gal todėl valdžios žvilgsniai ėmė krypti į sraigtasparnius aplinkai stebėti. Laipsniu žemiau, bet užtat žemė arčiau. Tačiau ir čia atsirado blogio jėgų, kurios pagalius į sraigtus kaišioja.

Pasvarstykite patys. Kiek čia seniai darbą baigianti A.Kubiliaus Vyriausybė bandė iš ES JESSICA fondo, skirto namams renovuoti, paimti 139 mln. litų ir už juos nupirkti tris sraigtasparnius.

Planas žlugo. Supasavo liberalai. E.Masiulis tada pareiškė: „Didžioji dalis žmonių, esančių valdžioje, nebesuvokia realybės, nebesupranta, kas darosi.“ Kas teisybė, tai ne melas. Bet sraigtasparnių vis dar neturime. Laimėjo šliaužioti, bet ne skraidyti galinčiųjų lėkštas mąstymas, kad trys sraigtasparniai niekada neatsvers 139 apšiltintų blokinių daugiabučių. Polėkio stygius – lyg Kaino ženklas mūsų valstietiškos valstybės kaktoje.

Savaitės fokusas

Intelektualus politikos ruonis, maktelėjęs svaigalų, virsta tikru lietuviu Egidijumi Vareikiu.

Jis girtas užmiega bet kur, vairuoja automobilį, muša žmoną ir atsipeikėja tik pamatęs policininkus bei žmones baltais chalatais. Faina, labai faina.

Vos tik žlugo užmačia „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“, renovacija pajudėjo iš mirties taško.

Bet net Lietuvoje nėra to blogo, kas neišvirstų į gera. Arba dar blogesnį – jei mąstysime kaip G.Steponavičius.

Vos tik žlugo užmačia „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“, renovacija pajudėjo iš mirties taško. Sraigtasparnių baubas veikia? Ką tik parengtas Renovacijos įstatymo projektas numato, kad tiems, kurie gauna kompensacijas už šilumą, bet nepritaria renovacijai, kompensacijos iš pradžių bus sumažintos perpus, o po metų ir visai nutrauktos.

Ir tegu nedejuoja konservatorius R.Dagys, kad žmonės išmirs, kad užtektų pagąsdinti nurėžus kokį 10 proc. kompensacijos, ir tai tik tuos, kurie neina balsuoti dėl renovacijos. Neišmirs. Šiltinsis kaip dideli.

Lygiai taip pat nesuprasdamas einamojo momento svarbos, G.Steponavičius be pagrindo dūsauja, kad 43 mln. litų ES paramos lėšų norima lengva ranka paleisti į orą – įsigyti sraigtasparnių.

Priešingai, švietimas ir mokslas turėtų greit sužaliuoti. Renovacijos ir sraigtasparnių sugretinimo pavyzdys rodo, kaip lengvai galima išspręsti finansines valstybės problemas. Tereikia pagrasinti atimti kokį 40-50 mln. litų iš tos srities, kuri, atrodo, nebeturi nieko, ir paaiškės, kad reikalai taisosi.

Kam ten dar reikia daug milijonų? Policininkų algoms? Kaip visada – bibliotekininkėms? Atimkim pradžiai iš visų jų po 43,3 mln. Lt ir pagrasinkim už juos nupirkti po sraigtasparnį aplinkai iš oro stebėti. Ir pamatysite, ko nematę. Sraigtasparniai – jėga!

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

61000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2013 m. balandžio 10 d.

Politikos „Oskaras“ D.Grybauskaitei Karolio Didžiojo prizu pasipuošusi prezidentė Dalia Grybauskaitė atsidūrė solidžioje iškilių Europos ir JAV politikų, monarchų, disidentų bei visuomenės veikėjų kompanijoje.

Apdovanojimas ketvirtadienį, Europos dieną, Lietuvos vadovei buvo įteiktas Acheno rotušėje, stovinčioje ten, kur gyveno pats Karolis Didysis. Ji įvertinta už indėlį siekiant Europos vienybės, už lyderystę Europos Sąjungoje (ES) ir Baltijos regione, pastangas sprendžiant finansų krizę ir kuriant ekonominį stabilumą.

Pagyros ir pagarba Iki šiol santūriai dėmesį savo asmeniui vertinusi Lietuvos vadovė neslėpė pasididžiavimo šiuo įvertinimu. D.Grybauskaitė sveikinimo kalbų klausėsi neįprastai susijaudinusi ir buvo pasipuošusi labiau nei kada nors anksčiau.

Prizo teikėjai negailėjo pagyrų tiek D.Grybauskaitei, tiek Baltijos šalims. Ryžtingai krizę įveikę lietuviai yra pavyzdys visai ES, pareiškė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.

Pasak BNS, sveikindamas prezidentę D.Grybauskaitę Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo proga, politikas teigė, kad šiuo apdovanojimu pagerbiami visi Lietuvos piliečiai.

artėjančią krizę, bei buvęs premjeras konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius, kuriam teko taisyti G.Kirkilo klaidas ir traukti Lietuvą iš krizės.

Po apdovanojimo ceremonijos Lietuvos prezidentė pabendravo su šalia Rotušės susibūrusiais žmonėmis, tarp kurių buvo nemažai lietuvių.

D.Grybauskaitė apdovanojimu džiaugėsi su Achene susirinkusiais lietuviais.

Dž.G Barysaitės nuotr.

„Už tai, kad esate Lietuvos piliečiai, už tai, kad mylite savo šalį, dirbate Lietuvos naudai ir Europai. Norėčiau skirti šį apdovanojimą visiems jums“, – šiuos žodžius D.Grybauskaitė ištarė lietuviškai.

Anot jos, iš Europos tėvų ir visų, kurie investavo į sėkmingą ES sukūrimą ir išlikimą, turime išmokti svarbiausią pamoką – dabar Europai, labiau negu kada nors, būtina valia priimti atsakingus sprendimus. „Iššūkius galima spręsti tik prisiimant atsakomybę, ją prisiimti turi visi – ir lyderiai, ir kiekvienas europietis“, – kalbėjo valstybės vadovė.

Pasak prezidentės, Europai reikia atsakingos fiskalinės politikos, kurios esmė paprasta – gyventi pagal išgales. Ji priminė, kaip Lietuva kovojo su krize, kad žmonėms buvo labai sunku, tačiau jie išliko supratingi ir kantrūs.

Ceremonijoje dalyvavo ES Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy, kiti aukšti ES pareigūnai, keli ankstesni Karolio Didžiojo apdovanojimo laureatai.

Ceremoniją Achene stebėjo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Seimo vicepirmininkas buvęs premjeras G.Kirkilas, kurio vadovauta Vyriausybė kaltinama nuslėpusi

Atsakas Šaltajam karui Simboliška, kad Karolio Didžiojo prizas teikiamas Achene, Vokietijos mieste netoli Belgijos.

Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai nepasiūlė, kaip Europa galėtų vieningai kurti ateitį, priešingai – Vokietija ir visas žemynas buvo padalintas. Iniciatyvos ėmėsi paprasti Acheno miesto gyventojai.

Dr. Kurtas Pfeifferis išsilavinusius miesto žmones subūrė į literatūros klubą. Jie diskutuodavo, kviesdavosi politikus, mokslininkus ir menininkus. 1949 metų gruodį K.Pfeifferis bendraminčius įspėjo, kokių pasekmių Vokietijos Federacinei Respublikai turės prasidedantis Šaltasis karas.

Jis taip pat pasiūlė skirti apdovanojimą už indėlį stiprinant Vakarų Europos tapatybę ir vienybę, darbą bendruomenės labui, žmogiškumui ir taikai pasaulyje. Pirmasis prizas, pavadintas Achene amžinojo poilsio atgulusio Europos vienytojo Karolio Didžiojo vardu, buvo įteiktas jau 1950 metų gegužę eurointegracijos pionieriui, austrų politikui ir filosofui, grafui Richardui Nikolausui Eijiro von Coudenhove-Kalergi. „15min“ inf.

4 | Politika

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Pasiklydęs tarp savo žodžių Premjeras Algirdas Butkevičius pirmiau kalba, o tik paskui galvoja Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius viešai kalba dažnai, bet dar dažniau keičia poziciją, ją tikslina arba skundžiasi, kad jo minčių nesuprato žurnalistai. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kodėl premjeras lieka nesuprastas.

Vyriausybės vadovu tapusį socialdemokratų lyderį, kaip nė vieną iš ankstesnių premjerų, pamėgo šmaikštūs politinio gyvenimo stebėtojai. Pirmosiomis A.Butkevičiaus darbo savaitėmis jie retą dieną nepasiūlydavo naujo posakio, fotomontažo, karikatūros ar aštraus komentaro.

Kliuvo nuolat besikeičianti politiko nuomonė dėl mokesčių, pensinio amžiaus vėlinimo, naujos atominės elektrinės (tai žadėjo ją statyti, tai atsižvelgti į referendumo rezultatus, tai siekti energetinės nepriklausomybės, tai vengti didžiulių skolų) ir kitais klausimais.

Premjeras pyko, kad opozicija kritikuoja Vyriausybę neišlaukusi 100 dienų – tiek naujai valdžiai leidžiama apšilti kojas, o žurnalistai neteisingai interpretuoja jo žodžius. Žurnalistai ne taip suprato?

Balandį žiniasklaidai paviešinus atnaujintą Nacionalinės energetikos strategiją rengusios darbo grupės išvadas, A.Butkevičius pareiškė, kad jo Vyriausybė, praėjusių metų pabaigoje sustabdžiusi Visagino atominės elektrinės projektą, ketina jį atnaujinti. „Šiandien Strateginio komiteto posėdyje priimtas sprendimas: mes pasisakome, kad Lietuva turi būti branduolinės energetikos šalis“, – žurnalistams aiškino Vyriausybės vadovas. Jis dar pridėjo, kad taip atveriamas kelias derėtis tiek su regioniniais partneriais, tiek su potencialia investuotoja į AE – Japonijos korporacija „Hitachi“, visų pirma, siekiant mažesnės elektros gamybos savikainos.

Tačiau jau po poros valandų A.Butkevičius kalbėjo kitaip. Jis tvirtino, kad žurnalistai jį ne taip suprato: „Iš tiesų Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas Lietuvai per

Premjeras A.Butkevičius dažnai pasako ne tai, ką turi galvoje.

A.Ufarto/BFL nuotr.

brangus: esame branduolinės energetikos šalis, nes turime uždaryti senąją Ignalinos atominę elektrinę. Bet aiškiai yra pasakyta, kad mes dabartinio VAE projekto negalime įgyvendinti, nes elektros kaina yra per didelė. Dėl to mes turime informuoti savo partnerius, kad jie svarstytų, kokį priims toliau sprendimą.“ Praėjusią savaitę premjeras Žinių radijo eteryje užsiminė, kad VAE projektui analizuoti Baltijos šalys gali įkurti bendrą įmonę, kuri ir turėtų atsakyti, ar statyti Lietuvoje branduolinę jėgainę.

Premjerą radijo laidoje tiesiogiai kalbinęs žurnalistas Aurimas Perednis prisipažino nesupratęs: jei VAE statyba yra politinis sprendimas, kaip tokia įmonė įsakys politikams, ką daryti?

Kodėl Vyriausybės vadovui taip dažnai tenka tikslinti tai, ką jis yra pasakęs? Kas jam trukdo savo mintis dėstyti aiškiau – liežuvis ar kitos priežastys?

Konservatorių lyderis A.Kubilius komunikavo geriau, bet mąstė miglotai.

A.Butkevičiaus mąstymas – dalykiškas, bet jam sunkiau sudėlioti savo mintis. „A.Kubiliaus mąstymas, modernios valstybės vizijos sumišusios su politinio kapitalo plėtra. Dalykiškumo tame, sakyčiau, yra gal tik 30 procentų, – sakė savaitraščio „15min“ pašnekovas. – A.Butkevičiaus galvoje dominuoja dalykiškas–ūkiškas mąstymas, jo yra 70–80 proc. Premjeras sugeba raiškiai komu-

M.Kubilius: „A.Butkevičius akivaizdžiai auga.

Galiu prognozuoti, kad p po metų ų jjis kur kas aiškiau reikš mintis.“

Tinka ir rinkėjams, ir verslui Organizacijų vystymo ir komunikacijos paslaugų kompanijos „Cezaris“ partnerio Mindaugo Kubiliaus žodžiais, dabartinio premjero asmenybė – kitokia nei jo pirmtako Andriaus Kubiliaus, bet jis turi tam tikrų savybių, kurios garantuoja populiarumą.

nikuoti tik apie jam aiškius sprendimus. Bet dažnai kalbėdamas viešai jis būna dar nesuformulavęs, ką nori pasakyti.“ Žurnalistų pagautas nepasiruošęs, A.Butkevičius nesugeba aiškiai išdėstyti minties, todėl prasideda interpretacijos. Bet kai sprendimas jau suformuluotas, A.Butkevičius kalba dalykiškai ir suprantamai. Nesugebėjimas aiškiai komunikuoti, anot M.Kubiliaus, yra trūkumas politinėje komunikacijoje ir valstybės valdyme.

Bet panašių procesų esama ir versle – kuo didesni pinigai sukasi, tuo ilgiau brandinamas sprendimas.

„Tikėtis, kad premjeras kaip mat skelbs sprendimus dėl atominės elektrinės, kai kalbame apie valstybės milijardus, neatsakinga, – aiškino ekspertas – A.Butkevičiaus išsilavinimas neleidžia kalbėti, jei neturi, ką pasakyti. A.Kubilius, priešingai, visada turi, ką pasakyti. O dalykiškumo jo sprendimuose akivaizdžiai trūko.“ M.Kubilius atkreipė dėmesį, kad pasikeitus premjerui padidėjo reinvesticijos – verslui A.Butkevičius aiškesnis ir labiau prognozuojamas, kitaip tariant, gerėja verslo aplinka.

Komunikacijos specialistas pataria, kad tuomet, kai Vyriausybės vadovas dar nėra apmąstęs savo pozicijos, komentarus dalinti ir kritikos strėles priimti turėtų jo viešųjų ryšių komanda. Tik suformulavus aiškią žinią prieš kameras turėtų stoti A.Butkevičius. „Viešosios komunikacijos – aiškiai artikuliuoti mintis, kontroliuoti emocijas ir valdyti save, galima išmokti. A.Butkevičius akivaizdžiai auga. Galiu prognozuoti, kad po metų jis kur kas aiškiau reikš mintis“, – spėjo M.Kubilius.

Jis – ne humanitaras Ne visada raiškiai ir suprantamai išsakoma premjero pozicija Vilniaus universiteto (VU) prof. dr. Reginos Koženiauskienės nestebina: „Nereikia daug norėti – juk jis ne humanitaras.“ Tačiau retorikos specialistė pabrėžė, kad keičiama nuomonė ar kiti kliūnantys dalykai rodo ne iškalbos, o argumentų stoką ir logikos nepaisymą: „Nors aš, kai jis kalba, suprantu.“ Anot profesorės, retas Lietuvos politikas yra išklausęs retorikos kursą, nebent, pavyzdžiui, turintieji teisinį išsilavinimą, dirbusieji advokatais.

Jei kas ir geba nuosekliai, įtaigiai kalbėti, dažniau tai yra savamoksliai. Bet, nors esama vadovėlių, savamoksliams sekasi sunkiau – vis tiek reikalingi specialisto patarimai, seminarai. Užtat dabar retorikos pagrindų galima gauti net mokykloje.

R.Koženiauskienė dažnai sulaukia politikų, teisininkų ir kitų žmonių prašymų paskaityti paskaitą apie iškalbos meną ar patarti asmeniškai. Ji prisiminė, kad prieš keletą metų pagalbos prašė dabartinis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

Darbo partijos byla jaunųjų teisininkų ir politologų akimis

Teisės praktika ir teorija — kaip diena ir naktis Iš universitetuose dėstomų paskaitų mes žinome, kad teisinėje, demokratinėje valstybėje taikyti griežtesnę kardomąją priemonę rekomenduojama tuo atveju, jei švelnesnė priemonė galėtų sutrukdyti tyrimui arba jei kaltinamasis yra pavojingas visuomenei. Taip pat – jei yra neginčijamų įrodymų, įrodančių įtariamojo kaltę. Dar daugiau – drausti rinkimų metu susitikinėti su rinkėjais demokratinėje valstybėje yra visiškas absurdas. Tad arba mes kažko nesupratome iš paskaitų universitetuose, arba realybėje yra visiškai kitaip. Nemanykite, kad tai yra naivus jaunų žmonių retorinis klausimas. Tai klausimas žmonių, kurie greitai užsivilks teisininko mantiją arba dirbs politologijos, žurnalistikos, socialinėje sferoje, galbūt dėstytojaus. Tad tikrai nenorime pradėti savo profesinės karjeros melu, todėl pabandysime parodyti šį procesą nuo pradžios. Šiame straipsnyje panaudosime informaciją apie tai, ką girdėjome ir matėme teismo salėje. Norime, kad į tai atkreiptų dėmesį ir mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes ne kartą esame girdėję ją kalbant apie tai, kad Lietuvos teismai turi būti sąžiningi, objektyvūs ir nešališki. Taip pat girdėjome, kad mūsų prezidentė ruošiasi vadovauti ir visai Europos Sąjungai, tad neabejojame, jog ji nori, kad ir

ir logikai, ir dar su melagingu aspektu: „Jam nebuvo draudžiama susitikinėti su rinkėjais, jam buvo taikoma kardomoji priemonė – namų areštas, jis turėjo jos laikytis nustatytomis sąlygomis.“ Ar supratote ką nors iš šito atsakymo? Ir mes ne. Juk pagal prokuroro atsakymą išeina, kad V.Uspaskich nebuvo draudžiama susitikinėti su rinkėjais, jam tik buvo draudžiama išeiti iš namų. O apie V Uspaskich pavojų visuomenei išvis neišgirdome jokio atsakymo. O juk dar yra teismo sprendimas: „V Uspaskich veikla, susijusi su politika, ribojama teisėtai.“ Europos Sąjungos šalyje draudžiama užsiimti politika! Kas tai? Kas nors gali tai paaiškinti? Į kokią diktatūrą mes keliaujame?

Neteisėtai surinkti įrodymai

Studentų, jaunųjų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“.

Europa ją matytų kaip demokratišką ir žmogaus teises puoselėjančią vadovę. „Atsitiktinė“ byla Pasidomėjome, iš kur atsirado ši byla. Ar kas nors padavė ieškinį prieš Darbo partiją, ar kas nors ją apskundė? NE. Pasirodo, tiesiog prokurorams lyg ir „atsitiktinai“ į rankas pateko dokumentai, susiję su vadinamąja juodąja Darbo partijos buhalterija. Ne, mes nejuokaujame, iš bylos suklijuotos medžiagos matyti, kad būtent taip ir įvyko – atsitiktinai. Ar tai skamba įtikėtinai? Nelabai. O svarbiausia – už tą atsitiktinumą, dar nepasibaigus teismui (ką ten teismui, byla net nebuvo atiduota į teismą), tie pareigūnai, į kurių rankas pateko „atsitiktiniai“ dokumentai, buvo apdovanoti ordinais už sukurtą Darbo partijos bylą. Ar jūs girdėjote, kad kokioje nors pasaulio valstybėje ordinais apdovanotų už atsitiktinumą? Arba sinoptikus už gerą orą? Mes irgi negirdėjome.

Bet Lietuvoje taip atsitiko.

Ar jūs girdėjote, kad kurioje nors pasaulio teisinėje, demokratinėje valstybėje žmogus, kuris anksčiau buvo baustas už dokumentų klastojimą, vėl klastotų dokumentus ir sugebėtų įtikinti prokurorą, kad jis vėl nesuvokė klastojęs dokumentų, o prokuroras, užuot iškėlęs jam bylą ir siūlęs griežtesnę bausmę, jį atleistų nuo atsakomybės ir dar leistų liudyti prieš kitus? Mes irgi negirdėjome, bet Lietuvoje, pasirodo, tai įmanoma.

Sužinojus tokią informaciją mūsų smalsumas dar labiau padidėjo, mes paklausėme prokuroro, „ar galima žmogų, vieną kartą baustą už dokumentų klastojimą ir vėl suklastojusį dokumentus, atleisti nuo atsakomybės?“ Prokuroras atsakė, kad mes „per daug užduodame klausimų“. Paklausėme, „kuo kaltinamas V.Uspaskich?“ Atsakymas: „Apgaulingos buhalterijos organizavimu ir sukčiavimu, turtinės prievolės vengimu, išvengiant sumokėti mokesčius“. Paklausėme: „Ar turite neginčijamų įrodymų?“ Atsakymas: „Klausykitės mano baigiamosios kalbos.“ Klausėmės – neišgirdome. Taigi, kaip mus mokė universitetuose, turi būti aiškūs, nedviprasmiški, neginčijami įrodymai: liudytojų parodymai, kokie nors dokumentai, operatyvinė medžiaga, kratos metu surasti dokumentai, įrodantys daromus nusikaltimus, arba žmogus, pagautas nusikaltimo vietoj. Nieko panašaus byloje nėra, nieko panašaus proku-

roras teismui nepateikė. Tad kaip tas velnias V.Uspaskich organizavo tą nusikalstamą grupę ir koordinavo jos veiklą? Gal telepatijos būdu? Nes reikia atlikti kokius nors veiksmus – turbūt sukviesti žmones, duoti tam tikrus nurodymus... nieko panašaus byloje nėra. Prokuroras tik kalba apie tai, bet teismui jokių įrodymų nepateikė. Tad nejaugi ir teismas taip pat tik skaitys nuosprendį, o kaltę įrodančių dokumentų nerodys?

Duomenų apie nusikaltimą prokurorai neturi Dar mums dalyvaujant Seimo laikinojoje komisijoje prokuroro Sauliaus Versecko buvo klausiama: „Ar byloje turite kokių nors dokumentų, kuriuos kratos metu suradote V.Uspaskich kabinete, name ar jo kompiuteryje?“ Atsakymas — NE. Klausimas: „Ar taikytos prieš V.Uspaskich operatyvinės veiklos priemonės?“ Taip. Klausimas: „Ar byloje yra surinktos operatyvinės medžiagos, liudijančios V.Uspaskich darant nusikaltimus?“ NE. Tad už ką jis yra teisiamas? Ar kas nors gali pasakyti aiškiai ir be išvedžiojimų – kokia yra V.Uspaskich kaltė? Supratę, kad prokuroras neturi prieš V.Uspaskich apčiuopiamų įrodymų, paklausėme: „Kodėl reikėjo V.Uspakich dėti antrankius, kišti į kamerą, taikyti kardomąją priemonę – namų areštą, drausti rinkimų metu susitikinėti su rinkėjais, vėliau taikyti didžiausią Lietuvos istorijoje piniginį užstatą – 1 500 000 Lt?“ Atsakymas prieštarauja pats sau

Dar įdomiau – iš V.Uspaskich parodymų išgirdome, kad krata Darbo partijos būstinėje buvo atlikta neteisėtai. Prokuroras suskubo tai paneigti pasakydamas, kad „niekas nekėlė pretenzijų“, bet nutylėdamas, kad Darbo partijos vadovo pavaduotoja ir partijos advokatas 6 valandas stovėjo už durų ir nebuvo leidžiami į patalpas, kur vyko kratos, apie tai kaip pretenziją advokatas ir pavaduotoja įrašė ir kratos protokole. Tad vėl melas, ir melas teismo kolegijai, nes pretenzija buvo, iš kurios aiškėjo, kad 6 valandas krata vyko be vadovybės ir advokato. Tad ką pareigūnai darė 6 valandas patalpose? Ko nors ieškojo ar ką nors klastojo? Ar gali tokios kratos metu neva surasti dokumentai būti laikomi įrodymais?

Universitetuose mums dėsto, kad teisinėje, demokratinėje valstybėje ne pagal taisykles atliktos kratos metu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais. Juolab kad kaltinamųjų advokatai prašė atlikti kompiuterinių laikmenų, kurios buvo paimtos neteisėtos kratos metu, ekspertizę, parašų ekspertizę, dokumentų tikrumo ekspertizę, tačiau visus šiuos prašymus teismas atmetė. Tad taip ir nesupratome, ką teismas nori sužinoti šitoje byloje? Ar tikrai ieškoma tiesos? O gal patarsite mums, kaip tokio proceso pagrindu rašyti diplominį darbą? Ir kaip jį pavadinti — „Taip turi būti renkami bylos duomenys?“ Ar universitetai priims tokį diplominį darbą? Ar mes turime daryti taip, kaip daro žurnalistai, kurie rengė reportažus apie šitą bylą iš teismo salės? Viena matė, o kita pristatinėjo visuomenei? Ne, mes dar nesugebėjome taip supūti, kad viena matytumėm, o kita sakytumėm.

Tad prokuroro paklausėme, kuo jis remiasi, kaltindamas V.Uspaskich. Atsakymas paradoksalus: žmogaus, kuris jau iki Darbo partijos bylos buvo baustas už dokumentų klastojimą ir atėjęs dirbti į Darbo partiją vėl suklastojo dokumentus, tačiau buvo atleistas nuo atsakomybės, liudijimais prieš V.Uspaskich.

Paprastai kalbant, infiltruotas agentas sufabrikuoti bylą tam, kad būtų sužlugdytas politinis konkurentas. Būtų keista, jei mes, universitetų studentai, tai matome, o teismas – ne. Štai tokia mūsų, jaunų būsimų teisininkų, politologų, žurnalistų ir dėstytojų straipsnių ciklo apie Darbo partijos bylą pradžia. Šią medžiagą būtinai panaudosime savo diplominiuose darbuose, tik kaip pavyzdį, kaip negalima daryti. Šio reportažo tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose.

Studentai klausia: „Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

Su pagarba studentų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę!“

Užsk. Nr. 308341

Šią apžvalgą parašyti mus paskatino ilgai stebėtas Darbo partijos bylos nagrinėjimas teisme bei Viktoro Uspaskich parodymai, po kurių teisėja paklausė, ar jis sutinka atsakyti į proceso dalyvių klausimus. V.Uspaskich atsakė: „Taip, bet tik į tuos klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su manimi, tai yra, jei yra liudytojų, kurie liudija, kad aš galimai daviau kokį nors nurodymą pažeidinėti įstatymus ar liepiau netinkamai tvarkyti buhalteriją, jei yra nors vienas mano ranka sukurtas dokumentas šitoje byloje, jei yra kokios nors operatyvinės medžiagos, susijusios su manimi, kurioje girdėti ar matyti, kad aš kalbu ir liepiu pažeidinėti įstatymus, jei yra liudytojų, kurie teigtų, kad aš gavau kokį nors neoficialų atlygį ar kam nors daviau tokių pinigų, jei yra dokumentų, kurie buvo surasti mano name, kabinete, kompiuteryje ir yra įtraukti į šitą bylą, aš pasiruošęs atsakyti į visus klausimus.“ Keista, tačiau, nepaisant begalinių kalbų apie V.Uspaskich kaltę, nė vienas proceso dalyvis – nei teisėjai, nei prokuroras – neuždavė nė vieno klausimo! Dar keisčiau yra tai, kad žiniasklaida pranešė, jog V.Uspaskich atsisakė atsakyti į klausimus. Tai yra visiškas melas.

Toks posūkis mums atrodo labai keistas. Mes visi laukėme V.Uspaskich parodymų šioje byloje, bet nei prokuroras, nei teisėjai neuždavė nė vieno klausimo. O kur dar toks nepadorus visuomenės dezinformavimas. Ar tai reiškia, jog tai, ką V.Uspaskich kalbėjo duodamas parodymus, yra visiška tiesa?

Nors mes nesame V.Uspaskich šalininkai, bet norime ateityje būti geri, sąžiningi ir objektyvūs teisininkai ir politologai, o kai kurie mūsų šios bylos pagrindu net rašo savo diplominius darbus, tačiau mums tampa nebeaišku, koks yra mūsų Lietuvos teismas ir kaip vadinasi tokia valstybė?

Būtent toks elgesys mus išprovokavo apklausti šitos bylos prokurorus, advokatus, civilinio ieškinio ieškovus, teisiamuosius ir išdėstyti tai žiniasklaidoje, kad visuomenė matytų ir kitą šitos bylos pusę. Juk nemažai studentų, būsimų teisininkų ir politologų stebi šį procesą ir taip pat turi savo nuomonę. Sąžiningai pasakius, atsakymai tiesiog šiurpino.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Autizmas ir politika Man baisu. Nes pastaruosius 20 metų man ant galvos neauga plaukai. Ne tai, kad visai neauga, bet šukų nereikia. Man tai netrukdo, nes kai kas sako, kad taip net gražiau, tik manęs tai neguodžia.

Ypač kai girdžiu kalbant iš mano kišenės finansuojamos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką J.Pundzių ir iš ten pat algą gaunantį sveikatos apsaugos ministrą V.Andriukaitį.

Pirmojo gyvai kalbant negirdėjau ir jo nepažįstu, bet kai išgirdau antrąjį per televiziją skelbiant, kad nutukimas gali sukelti ne tik vėžį, bet ir autizmą, pasidarė baisu.

Iškart prisiminiau kažkieno siūlymą, kad kandidatai į Seima, be biografijos, privačių interesų deklaracijos ir kitų dokumentų, privalėtų pristatyti ir pažymą apie psichinę sveikatą. Tam siūlymui nebūčiau linkęs pritarti, nes noriu, kad per Seimo rinkimus, priešingai nei LSDP suvažiavime, būtų iš ko rinktis. Tačiau, klausydamas V.Andriukaičio, pagalvojau, kad koks nors papildomas dokumentas gal ir nepamaišytų.

Pavyzdžiui, koks nors kokios nors srities kompetencijos įvertinimas arba bent minimalus intelekto testas (su sveikam protui įveikiama 80 taškų riba).

Turbūt vertėjai nepasakė V.Andriukaičiui, kuo skiriasi privatus sveikatos draudimas Europoje nuo Lietuvoje veikiančio privalomojo sveikatos draudimo.

J.Pundziaus nepažįstu, tačiau spėju, kad, įvedus papildomus kandidatavimo į Seimą reikalavimus, V.Andriukaitis nebūtų nei Seimo narys, nei sveikatos apsaugos ministras.

Aš, žinoma, ne medikas, bet, nepaisant to, man nekilo mintis, kad gesintuvas ir „Raniberl“ yra tolygūs pasirinkimai, kaip bando įteigti TV reklama.

Galite, žinoma, ginčytis, bet manau, kad tam nereikia mediko diplomo. Jo nereikia, kad suprastum, jog antsvoris negali sukelti autizmo. Pakanka bendrojo išsilavinimo ir to, kas vadinama sveiku protu.

Tiesa, gali būti, kad V.Andriukaičiui suprasti sutrukdė ne kompetencijos ar intelekto stoka, bet nepakankamas užsienio kalbos mokėjimas, nes žinią apie antsvorio įtaką autizmui jis parsivežė iš ES sveikatos ministrų susitikimo.

Tačiau esmės tai nekeičia, ir man vis tiek baisu.

Nes jei mūsų sveikatos apsaugos ministras rimtu veidu svarsto apie galimybę padidinti mokesčius piliečiams, kurių kūno masės indeksas viršija ministerijos normatyvą, tai nėra garantijos, kad rytoj jis taip pat rimtai nediskutuos galimybės apmokestinti plikių arba plokščiapadžių. Arba tų, kurie augina barzdas, kaip buvo sugalvojęs caras Petras I, kai kirviu kapojo langą į Europą.

V.Andriukaitis bando mosuoti tuo pačiu kirviu, aiškindamas, kad privačios sveikatos draudimo bendrovės Europoje labai domisi antsvoriu, tabako ir alkoholio vartojimu.

Aš spėčiau, kad V.Andriukaitis tai sužinojo skaitydamas profesionalių vertėjų išverstą tekstą, nes tai tiesa. Bet turbūt vertėjai jam nepasakė, kuo skiriasi privatus sveikatos draudimas Europoje nuo Lietuvoje veikiančio privalomojo sveikatos draudimo ir ką piliečiams garantuoja Konstitucijos 53 straipsnis.

Nesu vertėjas, bet man nesunku: tame straipsnyje nėra nė užuominos apie barzdas, plikes, plokščiapadystę, antsvorį, rūkymą ar alkoholio vartojimą.

Kita vertus, V.Andriukaitis yra Seimo narys, tad gali siūlyti keisti Konstituciją ir joje numatyti, kokio dydžio PSD įmokas turėtų mokėti jo kolega Seime E.Vareikis.

Aš tokią ministro iniciatyvą palaikyčiau.

6 | Tyrimas

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Svarbiausia Kauno šeima Politikos, žiniasklaidos ir verslo trikampis

A.Garbaravičius teigia, kad jį puola žmonės be padorumo ir pavyduoliai.

E.Ovčarenko nuotr.

Garbaravičių šeima pretenduoja į pavyzdinius Lietuvos turtuolius: sėkmės lydimi verslininkai, politikai, visuomenininkai, mecenatai, filantropai. Tačiau ilgai ir kruopščiai kurtą įvaizdį klibina įtarimai.

Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt Broliai Arvydas ir Ramūnas Garbaravičiai bei jų į verslą pasukę vaikai – viena įtakingiausių ir turtingiausių šeimų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Broliai apdairiai pasirinko skirtingas partijas. Arvydas buvo vienas įtakingiausių Liberalų ir centro sąjungos veikėjų, 2003–2007 metais ėjo Kauno mero pareigas. Ramūnas daug metų buvo vienas įtakingiausių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų veikėjų, net šios politinės jėgos iždininkas, 2004–2008 metų kadencijos Seimo narys.

Turtus šeimai krauna sėkmingai abiejų brolių sūnų Lino ir Jono Garbaravičių įsuktas rusiškos elektros energijos importo verslas bei daugybė kitų, smulkesnių, bet sėkmingai veikiančių bendrovių.

Tačiau pastaruoju metu Garbaravičių šeimą ėmė persekioti nesėkmės.

A.Garbaravičių nervina Kaune prieš jį pradėti tyrimai, R.Garbaravičius šių metų balandžio mėnesį nieko nepaaiškinęs sustabdė savo narystę konservatorių partijoje, o pusbroliai Jonas ir Linas įsivėlė į galimo papirkinėjimo, sukčiavimo bei dokumentų klastojimo skandalą.

Sutapimas ar ne, bet, prokurorams atnaujinus paskubomis nutrauktą baudžiamąją bylą, J.Garbaravičius nutarė palikti Lietuvą ir imtis visiškai naujo verslo Londone.

Savaitraštis „15min“ pabandė atidžiau patyrinėti Garbaravičių šeimos fenomeną.

Įtariamojo išpažintis Tikru galvos skausmu šiai šeimai tapo mažai kam žinomas Kauno verslininkas Kęstutis Petraitis. Šiuo metu jis kaltinamas finansiniais nusikaltimais. Būtent šis kaunietis dabar nuolat kalba apie galimus Garbaravičių verslo užkulisius. „Su Jonu mes niekada nebuvome draugai. Buvome bendraklasiai ir bendrakursiai. Kurį laiką kartu važinėdavome į Vilnių, nes abu ten dirbome“, – pasakojimą pradeda K.Petraitis.

Minimas Jonas – politiko ir verslininko Ramūno Garbaravičiaus sūnus, koncerno „Scaent Baltic“ akcininkas ir buvęs valdybos pirmininkas Jonas Garbaravičius.

A.Garbaravičius: „Čia ne Vilnius, čia yra provincija.

Ir pešasi čia dėl šimto litų.“ Melžė „Kauno energiją“? „Taip bendraujant kilo mintis įkurti savo skolų išieškojimo bendrovę. Iki tol ketverius metus dirbau šį darbą. Žinojau, kaip tai daroma“, – tęsė K.Petraitis.

Verslui pradėti 2005 metais nusipirkta UAB „Actio“, kuri 2006 metais reorganizuota į UAB „Creditum“. „Galėjome su Jonu arba aš vienas įkurti naują bendrovę. Tačiau Jonas

sakė, kad galėtų prisidėti, bet ne tiek pinigais, kiek parūpinti pelningą „Kauno energijos“ užsakymą. Tam reikėjo seniai veikiančios bendrovės“, – teigė K.Petraitis.

2006 metais „Kauno energijos“ skolas išieškodavo UAB „Gelvora“ ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“. Su UAB „Skolų išieškojimo biuras“ sutartis buvo nutraukta, o pelningas valstybinės įmonės užsakymas patikėtas UAB „Creditum“. „Pinigai iš „Kauno energijos“ pradėjo eiti. Darbas vyko. Tuomet įsitraukė ir A.Garbaravičius. Pats su juo esu kalbėjęs. Arvydo sūnus Linas yra ne kartą pabrėžęs, kad sutartį su „Kauno energija“ pritraukti pavyko per jo tėvą, kuris tuo metu buvo Kauno meras“, – teigė K.Petraitis. „15min“ gavo K.Petraičio ir aukšto „Kauno energijos“ darbuotojo susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog UAB „Creditum“ direktoriui savivaldybės įmonės atstovai patys siųsdavo sutarčių pavyzdžius. 2006 m. rugsėjo 13 d. datuotame elektroniniame laiške K.Petraičiui siūloma pačiam atsirinkti reikiamus dokumentus.

Pasak buvusio „Creditum“ direktoriaus, „Kauno energijos“ sutartis įmonei buvo labai svarbi: „Pinigai ateidavo kiekvieną mėnesį. „Kauno energija“ perduodavo skolininkus, mes juos muštruodavome. Įprastas darbas. Tačiau niuansų buvo pačioje sutartyje. Skolininkai, kuriuos „Kauno energija“ perduodavo mums, net nebuvo tikrieji skolininkai. Jie perduodavo mokius klientus. Tai būdavo įsipareigojimai už einamąjį mėnesį, kol klientui laikas mokėti dar net nebuvo atėjęs. Todėl mūsų gaunamos sumos už išieškojimą iš tokių asmenų buvo neadekvačios suteiktų paslaugų savikainai. 40–50 tūkst. litų buvo realus darbas, kurį galima pagrįsti,

Tyrimas | 7

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Paslaugas teikia iki šiol UAB „Creditum“ skolų išieškojimo paslaugas AB „Kauno energija“ teikia iki šiol.

2013 metų kovo 4-ąją įvykusio konkurso metu UAB „Creditum“ laimėjo užsakymą, kurio bendra vertė siekia 1,68 mln. litų, ir tapo vienintele skolų išieškojimo bendrove, kurios paslaugomis naudojasi AB „Kauno energija“. „Pasiūlėme mažiausią kainą. Esame laimėję ir kitų bendrovių konkursus. Nepasakyčiau, kad „Kauno energija“ mums kuo nors išskirtinė“, – „15min“ sakė šiuo metu UAB „Creditum“ vadovaujanti Jolita Simanaitytė.

Paklausta, kaip bendrovei pavyko gauti „Kauno energijos“ sutartį pirmą kartą, J.Simanaitytė sakė tuo metu UAB „Creditum“ nedirbusi, todėl aplinkybių nežinanti.

AB „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius „15min“ taip pat sakė nežinantis pirmosios sutarties su UAB „Creditum“ atsiradimo aplinkybių.

Jis pasiūlė kreiptis į bendrovės direktorių Rimantą Baką, tačiau šis, per savo darbuotojas kelis kartus pažadėjęs skirti laiko pokalbiui, jo taip ir nerado.

UAB „Creditum“ nepatraukė ir Kauno mero, AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininko Andriaus Kupčinsko dėmesio. „Stebėtojų tarybos pirmininkas skolų išieškojimo bendrovės nerenka. Tačiau jūs atkreipėte mano dėmesį, nurodėte konkrečias aplinkybes, tad tuo tikrai pasidomėsime“, – žadėjo meras.

K.Petraitis: „Neišeina apsimesti kvailiu. Reikia pripažinti, kad mačiau, kas darosi įmonėje, ir tai toleravau.“ Redakcijos archyvo nuotr.

tačiau sąskaitos būdavo ir po 200 tūkst. per mėnesį.“

Įmonių raizgalynė J.Garbaravičius neigia turėjęs ką nors bendro su K.Petraičiu. „Reaguodamas į toliau prieš mane tęsiamą šmeižto kampaniją ir piliečio K.Petraičio melagingą informaciją, pareiškiu, kad su K.Petraičiu nesu įkūręs nei įmonės UAB „Creditum“, nei jokios kitos įmonės. Taip pat atsakingai pareiškiu, kad niekada nieko nesu papirkęs ar nurodęs papirkti, ir visi K.Petraičio man viešai

metami kaltinimai yra melas“, – rašoma verslininko pareiškime. „15min“ jis nurodė civilinę bylą, kuri pradėta paties K.Petraičio iniciatyva siekiant įrodyti, jog faktiniu UAB „Creditum“ savininku buvo koncernas „Scaent Baltic“. Šią bylą ieškovas pralaimėjo. Tačiau K.Petraičio ir Garbaravičių šeimos ryšiai tiriami baudžiamojoje byloje.

Be to, buvusius verslo ryšius liudija ne tik išsaugotas elektroninis susirašinėjimas, slapta daryti pokalbių įrašai, bet ir su J.Garbaravičiumi susijusios įmonės, kurioms skirtingu metu priklausė UAB „Creditum“ akcijos.

2006 metais 100 proc. UAB „Creditum“ akcijų valdė K.Petraičio motina. Vėliau dalį akcijų įsigijo bendrovė „Elvaami“. Ši įmonė 2009 metais buvo viena iš „Scaent Baltic“ akcininkių.

Koncernas „Scaent Baltic“, kuriam priklauso dalis didžiausio žaidėjo Lietuvos elektros rinkoje „Inter RAO Lietuva“ akcijų, sieja visą Garbaravičių šeimą.

R.Garbaravičius yra šios įmonės valdybos narys ir generalinio direktoriaus patarėjas.

A.Garbaravičius turi šios įmonės akcijų ir taip pat užima generalinio direktoriaus patarėjo pareigas.

J.Garbaravičius prieš mėnesį pasitraukė iš koncerno „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko pareigų, tačiau liko jo akcininku. Kitas R.Garbaravičiaus sūnus Saulius yra koncernui priklausančios žiniasklaidos grupės „SC Baltic Media“ valdybos pirmininkas. R.Garbaravičiaus žmona Birutė yra „SC Baltic Media“ redaktorių kolegijos pirmininkė.

UAB „Creditum“ akcininke tapo ir bendrovė „SC property“, kuri šiuo metu

reorganizuota į „Scaent Baltic Investment“.

Jai vadovauja A.Garbaravičiaus sūnus Linas.

Bendrovės „Creditum“ įsigijimo metu šiai įmonei vadovavo Stasė Rožukienė, kurios darbo biografija susijusi ir su Garbaravičių šeimos verslais, ir su Kauno savivaldybe, ir su AB „Kauno energija“.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Ši moteris dirbo Kauno savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja, 2012 metų pradžioje buvo paskirta AB „Kauno energija“ audito komiteto nare ir iki šiol šias pareigas derina su UAB „Scaent Baltic Investment“ generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigomis.

Dalis UAB „Creditum“ akcijų parduota įmonei „Thamaro“ SA. Tai Šveicarijos bendrovė, kuri yra buvusi „SC property“ akcininke. Vėliau akcijos dar ne kartą keitė savininkus.

Sudėtingi pinigų keliai „Garbaravičiai „Creditum“ įmonėje nurodydavo pervesti pinigus kitoms susijusioms įmonėms pagal įvairias fiktyvias sutartis.

Pinigai buvo pervesti į Kiprą. Taip pat pagal sutartis buvo pervedami bendrovei „SC property“, – pasakojo K.Petraitis.

Nukelta į 8 psl.

>>>

8 | Tyrimas >>>

Atkelta iĹĄ 7 psl.

DabartinÄ— „Creditum“ vadovÄ— ĹĄios informacijos nei patvirtinti, nei paneigti negalÄ—jo: „Kai pradÄ—jau dirbti direktore, visi dokumentai ir visa buhalterija buvo atiduota FinansiniĹł nusikaltimĹł tyrimĹł tarnybai.

Net neturÄ—jau galimybÄ—s realiai perĹžiĹŤrÄ—ti tĹł dokumentĹł.“ 2007 metais ÄŻkurta ÄŻmonÄ— „Creditum Vilnius“. „Jai per dvejus metus buvo paskolinta daugiau nei 400 tĹŤkst. litĹł. ÄŽmonÄ— visÄ… laikÄ… buvo nuostolinga. VisÄ… ĹŤkinÄ™ veiklÄ… priĹžiĹŤrÄ—jo GarbaraviÄ?iai“, – sakÄ— buvÄ™s „Creditum“ direktorius.

Jono ir Lino GarbaraviÄ?iĹł vaidmenÄŻ ÄŻmonÄ—s „Creditum Vilnius“ valdyme ĹĄiuo metu tiria prokurorai. Pusbroliai yra liudininkai byloje dÄ—l galimo valstybÄ—s pareigĹŤno (ValstybÄ—s saugumo departamento darbuotojo) papirkimo.

Domina milijardai, o ne ĹĄimtai PapraĹĄytas pakomentuoti K.PetraiÄ?io teiginius, jog AB „Kauno energija“ su UAB „Creditum“ sutartÄŻ sudarÄ— veikiama politinio spaudimo, buvÄ™s Kauno meras A.GarbaraviÄ?ius teigÄ—, jog kliĹŤti turÄ—tĹł ne sÄ—kmingai dirbanti bendrovÄ—, o KaunÄ… slegianÄ?ios ir neiĹĄieĹĄkomos skolos. „JĹŤs sakote, kad „Creditum“ iĹĄieĹĄko skolas. Galiu pateikti jums faktĹł, kad deĹĄimtys milijonĹł neiĹĄieĹĄkoma, miestas juos praranda. O jĹŤs man bandote pripaiĹĄyti, kad kaĹžkas iĹĄieĹĄko skolas. Ar jĹŤs suprantat, kÄ… kalbat?“ – piktinosi jis.

15min • 2013 m. geguŞės 10 d.

Kas tikrasis „Kauno dienos“ ĹĄeimininkas?

Nepaisant tyrimĹł, GarbaraviÄ?iĹł ÄŻtaka pleÄ?iasi. Ĺ ios ĹĄeimos bendrovÄ—se dirbantys asmenys ÄŻsigijo dienraĹĄÄ?ius „Kauno diena“, „Vilniaus diena“ ir „KlaipÄ—da“ bei jĹł interneto portalus. Ĺ io pirkinio schema taip pat sudÄ—tinga.

DienraĹĄÄ?ius valdo bendrovÄ— „Diena Media News“. 50,15 proc. jos akcijĹł turi bendrovÄ— „Baltic Media Holding“, taÄ?iau ĹĄios akcijos uĹž daugiau nei 20 mln. litĹł paskolÄ… ÄŻkeistos bankrutavusiam ĹŞkio bankui. 100 proc. bendrovÄ—s „Baltic Media Holding“ valdo ÄŻmonÄ— „Baltijos ÄŻmoniĹł finansai“. 2010 m. „Baltijos ÄŻmoniĹł finansai“ „Kauno dienos“, „KlaipÄ—dos“ bei „Vilniaus dienos“ laikraĹĄÄ?iĹł grupÄ™ ÄŻsigijo iĹĄ finansiniĹł sunkumĹł iĹĄtiktos investicinÄ—s bendrovÄ—s „Hermis Capital“.

SandorÄŻ finansavo ĹŞkio bankas, o tikrasis pirkÄ—jas buvo ĹŞkio banko savininkas Vladimiras Romanovas.

Andriaus StepanaviÄ?iaus uĹž neskelbiamÄ… sumÄ… ÄŻsigijo iki ĹĄiol veiklos beveik nevykdĹžiusi bendrovÄ— „On Media“. Jos savininkai – neseniai „Scaent Baltic“ leidybos verslÄ… palikÄ™s Nerius GasparaviÄ?ius bei „Scaent Baltic“ valdomo Ĺžurnalo „IQ“ vyriausiasis redaktorius Ovidijus LukoĹĄius. „Kauno

Naujieji regioniniĹł leidiniĹł grupÄ—s savininkai neigia savo ryĹĄius su GarbaraviÄ?iĹł ĹĄeima. TaÄ?iau A.GarbaraviÄ?ius praÄ—jusiÄ… savaitÄ™ „15min“ sakÄ—: „Yra dar viena kalba, kad aĹĄ nupirkau „Kauno dieną“. AĹĄ jums paaiĹĄkinau tiksliai. AĹĄ nupirkau ir „Kauno dieną“.

A.GarbaraviÄ?iaus prisipaĹžinimÄ… neigÄ— jo sĹŤnÄ—nas, koncerne „Scaent Baltic“ uĹž Ĺžiniasklaidos verslÄ… atsakingas Saulius GarbaraviÄ?ius: „Nei mĹŤsĹł ĹĄeima, nei mĹŤsĹł leidybinÄ— ÄŻmonÄ— su „Kauno diena“ nesusijusi.

Mes ĹĄios Ĺžiniasklaidos priemonÄ—s neÄŻsigijome ir neplanuojame ÄŻsigyti.“ Jis spÄ—jo, kad A.GarbaraviÄ?ius, kalbÄ—damas apie „Kauno dienos“ ÄŻsigijimÄ…, pajuokavo.

Jonas GarbaraviÄ?ius taip pat paneigÄ—, kad koncernas ÄŻsigijo regioniniĹł leidiniĹł grupÄ™.

Anot jo, koncernas stengsis iĹĄsaugoti turimus Ĺžurnalus, bet neplÄ—s savo Ĺžiniasklaidos portfelio.

BĹŤtent bendrovÄ™ „Baltijos ÄŻmoniĹł finansai“ iĹĄ buvusio jos savininko verslininko

A.GarbaraviÄ?ius teigÄ—, jog visa atsakomybÄ— tenka ÄŻmonÄ—s vadovui: „ Savininkas buvo jis. Gavo uĹžsakymÄ…. Pasikeitus situacijai liko nepatenkintas ir pradÄ—jo kalbÄ—ti apie korupcijÄ…. Tuo metu korupcijos nebuvo? Jeigu buvo be konkurso, vadinasi, buvo be konkurso. Tas plikis prasistĹŤmÄ— be konkurso. Mano vardu daug kas pasinaudoja. BĹŤtĹł gerai, kad aĹĄ bĹŤÄ?iau ĹžinojÄ™s.“

dienai“ vadovauti sugrÄŻĹžo dvejus metus Ĺžurnale „IQ“ praleidusi Ĺ˝ilvinÄ— PetrauskaitÄ—.

Politikas siōlė atkreipti dėmesį į įvykių chronologiją. „Sudėkite laikus. Dabar paima bet kokią firmą, kur ať buvau prieť 15 metų, ir įdeda į dabartinį laikotarpį. Bet juk

laikas kitas. Tuo laiku jokiĹł ryĹĄiĹł nebuvo.

Paskui gal atsirado“, – aiĹĄkino paĹĄnekovas.

Jis nurodÄ—, kad „Creditum“ nuo gautĹł „Kauno energijos“ uĹžsakymĹł lieka vos 1,5 proc. pajamĹł. „Jei mes, kaip Ä?ia pasakojama, uĹždirbame milijardus iĹĄ elektros, tai kam man ten, kur uĹždirba ĹĄimtÄ… litĹł, plauti pusÄ™ milijono?“ – retoriĹĄkai klausÄ— A.GarbaraviÄ?ius.

Neatsakingai vartojami vaistai kenkia sveikatai 9DLVWĹ€ YDUWRMLPDV PÄşVĹ€ ĂĽDO\MH NDVPHW GLGÄ?MD 3DJDO VXYDUWRMDPĹ€ YDLVWĹ€ YLGXWLQÄ’ SDURV GR]Ä’ /LHWXYD SULVNLULDPD SULH GDXJLDXVLDL YDLVWĹ€ VXYDUWRMDQÄ€LĹ€ ĂĽDOLĹ€ (XURSRV 6ĉMXQJRMH (6 1HPDçDL PÄşVĹ€ ĂĽDOLHV J\YHQWRMĹ€ YDUWRMD MLHPV YLVDL QHEÄşWLQXV YDLVWLQLXV SUHSDUDWXV QHYHQJLD MĹ€ SLUNWL WXUJXRVH JHULD SDVHQXVLDV WDEOHWHV 6SHFLDOLVWDL UDJLQD YDUWRWL WLN J\G\WRMĹ€ SDVNLUWXV YDLVWXV LU WDL GDU\WL ODLNDQWLV QXURG\PĹ€ *LQWDUÄ? $XNĂĽWXW\WÄ?

1XSLUNWD SHU POQ YDLVWĹ€ SDNXRÄ€LĹ€ 9DOVW\ELQÄ?V YDLVWĹ€ NRQWUROÄ?V WDUQ\ERV 99.7 SDUHQJWD YDLVWĹ€ VXYDUWRMLPR DWDVNDLWD URGR NDG YDLVWLQLĹ€ SUHSDUDWĹ€ VXYDUWRMLPDV PÄşVĹ€ ĂĽDO\MH GLGÄ?MD $WOLNXV SDUGXRWĹ€ YDLVWLQLĹ€ SUHSDUDWĹ€ SDNXRÄ€LĹ€ DQDOL]Ä’ QXVWDW\WD NDG PHWDLV SDUGXRWD EHYHLN POQ WÄşNVW YDLVWĹ€ SDNXRÄ€LĹ€ ,ĂĽ MĹ€ SURF EXYR UHFHSWLQLDL R SURF ² QHUHFHSWLQLDL YDLVWLQLDL SUHSDUDWDL 99.7 GXRPHQLPLV SHUQDL GDXJLDXVLDL EXYR YDUWRMDPD ĂĽLUGLHV LU NUDXMDJ\VOLĹ€ VLVWHPĉ YHLNLDQÄ€LĹ€ YDLVWĹ€ \SDÄ€ ² KLSHUWHQ]LMDL J\G\WL *\YHQWRMDL YDUWRMR LU GDXJ QHUYĹ€ VLVWHPĉ YHLNLDQÄ€LĹ€ YDLVWĹ€ UDPLQDPĹ€MĹ€ DQWLGHSUHVDQWĹ€ WDLS SDW ² YLUĂĽNLQLPR WUDNWĉ EHL PHWDEROL]Pĉ YHLNLDQÄ€LĹ€ YDLVWĹ€ \SDÄ€ GLDEHWXL J\G\WL YDLVWĹ€ QXR OLJĹ€ VXVLMXVLĹ€ VX SDGLGÄ?MXVLX UÄşJĂĽWLQJXPX Gali atsiliepti neigiamai %HQGURYÄ?V Ă…8QLYHUVLWHWR YDLVWLQÄ?´ GLUHNWRUÄ? 5LPD /RVLQVNDMD SDVWHEL NDG QHSDLVDQW HNRQRPLQÄ?V NUL]Ä?V PHWX VXPDçÄ?MXVLĹ€ QHUHFHSWLQLĹ€ YDLVWĹ€ SDUGDYLPĹ€ J\YHQWRMDL YDUWRMD SDNDQNDPDL GDXJ WRNLĹ€ SUHSDUDWĹ€ ĂżLD YDLVWLQLQNÄ? ĚçYHOJLD LU UHNODPRV VNDWLQDQÄ€LRV YDUWRWL ÄšYDLULXV YDLVWXV NDOWÄ’ Ă…3R ÄšYDLULĹ€ WHOHYL]LMRV ODLGĹ€ Ă€QDQVXRMDPĹ€ YDLVWĹ€ JDPLQWRMĹ€ DWHLQD GDXJ çPRQLĹ€ NX-

ULH VDNR NDG MĹ€ ĂĽODSLPWDNLDL VPHJHQ\V DU NLWL RUJDQDL YHLNLD QH WDLS NDLS WXUÄ?WĹ€ LU SUDĂĽR WDP WLNUĹ€ SUHSDUDWĹ€ DSLH NXULXRV JLUGÄ?MR´ SDVDNRMD ML 5 /RVLQVNDMD SDEUÄ?çLD NDG QHEÄşWLQĹ€ YDLVWLQLĹ€ SUHSDUDWĹ€ YDUWRMLPDV JDOL QHLJLDPDL DWVLOLHSWL VYHLNDWDL Ă…Ä™ RUJDQL]Pĉ SDWHNÄ’V FKHPLQLV SUHSDUDWDV SHUHLQD SHU NUDXMRWDNĉ YLUĂĽNLQLPR ĂĽDOLQLPR LU NLWDV VLVWHPDV -HLJX \UD OLJD EH DEHMR J\G\PDV ² SULYDORPDV 7DÄ€LDX YDUWRWL YDLVWLQLXV SUHSDUDWXV ĂĽLDLS VDX WLNUDL QHJDOLPD´ WLNLQD IDUPDFHXWÄ? %ÄşWLQD HIHNW\YLQWL YDLVWĹ€ YDUWRMLPĉ 6YHLNDWRV DSVDXJRV PLQLVWUR 9 3 $QGULXNDLÄ€LR SDWDUÄ?MDV $UY\GDV 6NRUXSVNDV SDç\PL NDG QXR LNL PHWĹ€ YDLVWĹ€ YDUWRMLPDV LĂĽDXJR EHYHLN SURF WDÄ€LDX WXR SDW PHWX VHUJDPXPDV LU /LHWXYRV J\YHQWRMĹ€ VYHLNDWRV URGLNOLDL EHYHLN QHSDVLNHLWÄ? Ă…7DL GLGHOL QHULPĉ NHOLDQW\V VNDLÄ€LDL URGDQW\V NDG YDLVWXV YDUWRMDPH WLNUDL QHUDFLRQDOLDL 1HW EDQGHOLĹ€ QHJDOLPD YDOJ\WL NDGD LU NLHN QRUL R YDLVWXV EÄşWLQD YDUWRWL WLN HVDQW EÄşWLQ\EHL´ SDEUÄ?çLD MLV $ 6NRUXSVNR QXRPRQH YDUWRWL YDLVWLQLXV SUHSDUDWXV NXULH QÄ?UD EÄşWLQL J\YHQWRMXV VNDWLQD DSJDXOLQJDV ÄšVLWLNLQLPDV NDG WDLS MLH EXV VYHLNHVQL WDLS SDW UHNODPD 7DÄ€LDX MLV SULPHQD NDG VYHLNDWD WLN SURF SULNODXVR QXR PHGLFLQRV LU VYHLNDWRV DSVDXJRV NRN\EÄ?V 9LVD NLWD OHPLD JHQDL DSOLQND J\YHQLPR EÄşGDV Ă…9DLVWDL \UD WLN

SDJDOED çPRJDXV RUJDQL]PXL VLHNLDQW ÄšYHLNWL OLJĉ DU QHJDODYLPĉ 5LED WDUS WR NDGD YDLVWDV SDGHGD LU NDGD QHEHJHOEVWL DU QHW WDPSD QXRGX \UD JDQD VLDXUD´ SHUVSÄ?MD $ 6NRUXSVNDV 6NDXGçLRV SDVHNPÄ?V Ä™ 9LOQLDXV XQLYHUVLWHWR 7RNVLNRORJLMRV FHQWUĉ GÄ?O QHW\Ä€LQLR DSVLQXRGLMLPR YDLVWDLV NLHNYLHQĉ VDYDLWÄ’ SDWHQND SR NHOLV çPRQHV 'DçQLDXVLDL WDL ² YLGXWLQLR VXQNXPR DSVLQXRGLMLPDL 7DÄ€LDX SDVLWDLNR DWYHMĹ€ NDL SDFLHQWĹ€ EÄşNOÄ? EÄşQD NULWLĂĽND 7RNVLNRORJLMRV FHQWUR YDGRYDV 5REHUWDV %DGDUDV SULVLPLQÄ?

QHVHQĉ LVWRULMĉ NDL VHQ\YR DPçLDXV PRWHULV QXJDURV VNDXVPXV NHQWXVLDP VÄşQXL GDYÄ? LĂĽJHUWL SULHĂĽ NHOLV PHWXV PLUXVLR Y\UR YDLVWĹ€ Ă…6ÄşQXV SDV PXV SDWHNR YRV JDOÄ?GDPDV NYÄ?SXRWL -HLJX MDP ODLNX QHEÄşWĹ€ VXWHLNWD PHGLFLQLQÄ? SDJDOED Y\UDV EÄşWĹ€ PLUÄ’V´ SDVDNRMR J\G\WRMDV 1RUV GDXJXPD QHW\Ä€LQLR DSVLQXRGLMLPR YDLVWDLV DWYHMĹ€ \UD QHVXQNÄşV WDÄ€LDX JDOL VXNHOWL ULPWĹ€ SDVHNPLĹ€ 7DUS JDOLPĹ€ NRPSOLNDFLMĹ€ 5 %DGDUDV PLQL FHQWULQÄ?V QHUYĹ€ VLVWHPRV SDNLWLPXV NHSHQĹ€ LQNVWĹ€ YHLNORV VXWULNLPXV 3DVDN 5 %DGDUR GDçQLDXVLDL çPRQÄ?V DSVLQXRGLMD QHWLQNDPDL

YDUWRGDPL YDLVWXV LĂĽJHULD MĹ€ SHU GDXJ DU QH SDJDO SDVNLUWÄš 7DÄ€LDX QHPDçDL çPRQLĹ€ YDUWRMD SDVHQXVLXV PHGLNDPHQWXV 5 %DGDUDV SDWDULD YDUWRWL WLN J\G\WRMĹ€ SDVNLUWXV YDLVWXV MXRV JHUWL ODLNDQWLV QXURG\PĹ€ Ă…ĂŚPRQÄ?V VDYR J\G\Pĉ WXUL SDWLNÄ?WL SURIHVLRQDODPV 3DWLNÄ?NLWH EORJDV PHGLNDV JHULDX QHL SXLNL NDLP\QÄ? %ÄşWLQD SULVLPLQWL NDG VDYLJ\GD \UD VXVLMXVL VX SDGLGLQWD UL]LND DSVLQXRG\WL YDLVWDLV´ SDEUÄ?çLD 5 %DGDUDV 3DVHQÄ’ YDLVWDL ² Äš YDLVWLQHV Ă…8QLYHUVLWHWR YDLVWLQÄ?V´ GLUHNWRUÄ? 5 /RVLQVNDMD SULPHQD NDG J\YHQWRMDL QHYDUWRWĹ€ SDVHQXVLĹ€ YDLVWĹ€ QHV WDL SDYRMLQJD %HQW NDUWĉ SHU PHWXV QDPĹ€ YDLVWLQÄ?OÄ?VH EÄşWLQD DWOLNWL UHYL]LMĉ R YDLVWXV VX SDVLEDLJXVLX JDOLRMLPX UHLNLD QXQHĂĽWL Äš YDLVWLQHV NXULRV MXRV SHUGXRGD ĂĽLDV DWOLHNDV WYDUNDQÄ€LRPV ÄšPRQÄ?PV 3DVHQXVLĹ€ QHQDXGRMDPĹ€ YDLVWĹ€ QHJDOLPD WLHVLRJ LĂĽPHVWL QHV MLH LU NLWRV IDUPDFLQÄ?V DWOLHNRV QH WLN WHUĂĽLD JDPWĉ EHW \UD \SDÄ€ SDYRMLQJL çPRQLĹ€ VYHLNDWDL ² WDPSD GDXJHOLR VXQNLĹ€ DSVLQXRGLMLPĹ€ SULHçDVWLPL Ă….YLHÄ€LX SHUçLÄşUÄ?WL VDYR YDLVWĹ€ GÄ?çXWÄ’ DU VWDOÄ€LĹ€ NXULH \UD GDXJXPRMH QDPĹ€ VXULQNWL VHQXV DU QHQDXGRMDPXV YDLVWXV LU QXQHĂĽWL Äš YDLVWLQÄ’ 3ULVLPLQNLWH NDG WRNV SDSUDVWDV GDUEDV QH WLN DSVDXJRV MXV MÄşVĹ€ DUWLPXRVLXV QXR UL]LNRV DSVLQXRG\WL EHW LU SULVLGÄ?V SULH JDPWRV WDXVRMLPRÂľ VDNR VYHLNDWRV DSVDXJRV PLQLVWUDV 9\WHQLV 3RYLODV $QGULXNDLWLV UĹžsk. Nr. 308328

Tyrimas | 9

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

BFL nuotr.

Pririšo paskola K.Petraičio pasakojimu, konfliktas su J.Garbaravičiumi gilėjo: „Neišeina apsimesti kvailiu. Reikia pripažinti, kad mačiau, kas darosi įmonėje, ir tai toleravau.

Kita vertus, nelabai turėjau kur dėtis. Buvo susitarimas, kad man bus perduota dalis akcijų. Laukiau to.“ Jis pasakojo, kaip L.Garbaravičiaus valdoma „Scaent investment“ paskolino jam 100 tūkst. litų: „Aš tą pačią dieną visą sumą pervedžiau UAB „Creditum“. Turiu visų bankinių operacijų išrašus. Pinigai buvo skirti sutarčiai su „Kauno energija“ pratęsti, nes reikėjo įnešti garantą. Taip aš buvau pririštas ir jie mane pradėjo tampyti kaip už virvutės.“ Verslininkas tvirtina, kad jam buvo nurodyta sudaryti fiktyvią daugiau nei pusės milijono litų paskolos sutartį su Estijos piliečiu. Šios sutarties sudarymas šiuo metu yra vienas pagrindinių kaltinimų K.Petraičiui iškeltoje baudžiamojoje byloje. „Sutartį sudarinėjo pats K.Petraitis, tačiau kai ji buvo kuriama, jos nemačiau“, – komentavo J.Simanaitytė. Šiuo metu vienintelis UAB „Creditum“ akcijų valdytojas yra Rolandas Petrulis. Jis atsisakė komentuoti, ar turi kitų su koncernu „Scaent Baltic“ susijusių įmonių akcijų. Registrų centro duomenimis, R.Petrulis anksčiau buvo arba šiuo metu yra UAB „SC Property“, UAB „Kurtas service“ akcininkas bei UAB „Činra“, UAB „Autokurtas“, UAB „Požeminių darbų investicija“ vadovas. Šios įmonės susijusios su Garbaravičių šeima. „Perėmus akcinį paketą, darbuotojai skundėsi, kad yra neaiškių sutarčių ir jos turėtų būti peržiūrėtos. Aš paklausiau K.Petraičio apie tas sutartis. Man buvo visiškai nieko neatsakyta. Buvo parodytas pirštas į duris. Teko kreiptis raštu. Po susirašinėjimo sutartys buvo pateiktos ir pamačiau, kad iššvaistytas didelis įmonės turtas. Teko kreiptis į teisėsaugą“, – „15min“ sakė R.Petrulis.

Jis teigė, jog K.Petraitis visuomenės dėmesio siekia norėdamas užvilkinti bylą, kuri netrukus turėtų atsidurti teisme.

Nutraukta byla atnaujinta K.Petraičio teigimu, Kauno apygardos prokuratūrai pradėjus tyrimą buvo stengiamasi iš proceso eliminuoti pusbrolius Garbaravičius. Kauno apygardos prokuratūros prižiūrimas tyrimas, kuriame minimi Linas ir Jonas Garbaravičiai, buvo atskirtas į atskirą bylą, kuri nutraukta po trijų savaičių.

K.Petraitis kreipėsi į prezidentūrą, Seimo Antikorupcijos komisiją, Generalinę prokuratūrą. Ši nustatė, kad Kauno prokurorai

Kas yra kas Garbaravičių šeimoje Brolių Arvydo ir Ramūno Garbaravičių tėvas Jonas Garbaravičius buvo pirmasis diplomuotas energetikas Lietuvoje, Kauno politechnikos instituto dėstytojas.

Motina Gražvyda Sofija MurkaitėGarbaravičienė – žinoma pediatrė.

Ramūnas Garbaravičius.

Nusikalstamo pasaulio šešėlis Buvęs „Creditum“ direktorius „15min“ tvirtino, kad „bendrovėje buvo įdarbinta fiktyvių asmenų“, kurie esą buvo susiję su kriminaliniu pasauliu. Šiuo metu teisiamas K.Petraitis teigė, kad J.Garbaravičius jam nurodydavo, ką reikia įdarbinti.

Anot K.Petraičio, kai kurie iš įdarbintųjų savo vardu negalėdavo turėti prabangių transporto priemonių, todėl visureigiai BMW X5, BMW X6, kainuojantys per 200 tūkst. litų, buvo registruojami „Creditum“ vardu, tačiau įmonė už automobilius realiai pinigų nemokėdavo: „Būdavo išrašomi fiktyvūs kasos išlaidų orderiai.“ J.Garbaravičius šiuos teiginius vadino absurdiškais ir nepagrįstais. Tuo tarpu J.Simanaitytė prabangių automobilių pirkimo fakto nepaneigė, tačiau pabrėžė, jog tokiu automobiliu važinėjo ir pats K.Petraitis: „Lygiai taip pat ponas Petraitis važinėjo su įmonės automobiliais, kurie tuo metu tikrai nepigiai kainavo. Ar galima sakyti, kad tie automobiliai nenaudoti įmonės veikloje, jei jis jais naudojosi? O kiek kiti automobiliai važinėjo, aš nesigilinau. Jei ir buvo, tai nematau čia jokio kriminalo.“

60 metų Arvydas Garbaravičius versle buvo nuo 1992 m. Vadovavo Statybos remonto tresto požeminių darbų statybos remonto valdybai (dabar AB „Požeminiai darbai“). 2000–2001 m. Kauno apskrities viršininko pavaduotojas. 2003–2007 m.

Kauno meras. Daug metų buvo vienas įtakingiausių Liberalų ir centro sąjungos narių. Šiuo metu Kauno savivaldybės tarybos narys, koncerno „Scaent Baltic“ akcininkas ir generalinio direktoriaus patarėjas. Jis taip pat yra Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narys, klubo „Santara-Šviesa“ narys, vienas iš „Kauno plėtros forumo“ steigėjų.

A.Garbaravičius turi du sūnus. Linas Garbaravičius yra UAB „Scaent Baltic Investment“ vadovas. Rytis Garbaravičius – Kauno naktinio klubo „Macao“ savininkas.

A.Garbaravičiaus žmona Rita Garbaravičienė – lituanistė, Kauno miesto muziejaus direktorė. Prieš keletą savaičių ji pareiškė norą tapti Socialdemokratų partijos nare.

57 metų Ramūnas Garbaravičius versle taip pat nuo 1992 m. Vadovavo UAB „Genys“, AB „Kauno audiniai“. Nuo 2000 m. ėjo „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus

J.Garbaravičius su žmona Živile naujos laimės ieškos Londone.

T.Lukšio/BFL nuotr.

patarėjo pareigas. Buvęs Kauno miesto tarybos ir Seimo narys. Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų prezidiumo narys, partijos iždininkas (narystę partijoje sustabdė 2013 m. balandžio 9 d.). Šiuo metu jis „Scaent Baltic“ holdingo, kuriam priklauso dalis didžiausio žaidėjo Lietuvos elektros rinkoje „Inter RAO Lietuva“ akcijų, valdybos narys, generalinio direktoriaus patarėjas. Jis taip pat yra Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas.

R.Garbaravičiaus žmona Birutė Garbaravičienė – žurnalistė, žiniasklaidos grupės „SC Baltic Media“ redaktorių kolegijos pirmininkė.

R.Garbaravičius taip pat turi du sūnus. Jonas Garbaravičius yra koncerno „Scaent Baltic“ akcininkas, prieš mėnesį pasitraukęs iš valdybos pirmininko pareigų. Šiuo metu – Londone įsikūrusios investicijų bendrovės „CEE Resources & Investments“ partneris.

Saulius Garbaravičius yra žiniasklaidos grupės „SC Baltic Media“ valdybos pirmininkas.

aplaidžiai tyrė bylą, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir perduotas Šiaulių prokurorams.

Bylos tyrimą kontroliuojanti Šiaulių apygardos prokurorė Jūratė Tamašauskienė savaitės pradžioje „15min“ teigė dar nespėjusi susipažinti su visomis bylos aplinkybėmis.

Tiesa, jei prokurorė nutars iškviesti apklausai K.Petraičio kaltinamą J.Garbaravičių, tai gali būti nelengva padaryti. Šis pasitraukė iš „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko pareigų ir pranešė pradedantis naują, su „Scaent Baltic“ nesusijusį verslą Didžiojoje Britanijoje.

Platūs Garbaravičių ryšiai Tuo pat metu Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisija po keturių mėnesių svarstymo ėmėsi tirti anoniminį skundą dėl A.Garbaravičiaus ryšių su bendrovėmis, kurios gaudavo valstybės įmonių užsakymų.

Pats A.Garbaravičius yra šios komisijos pirmininkės pavaduotojas. „Antikorupcijos komisijai buvo parašytas frakcijos „Vieningas Kaunas“ prašymas. Taryba gavo informacijos, kad A.Garbaravičius yra susijęs su daugeliu bendrovių, kurios pelnosi iš Kauno savivaldybės įmonių „Kauno energija“, „Kauno vandenys“, „Švara“, „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ ir kitų. Gavome atsakymą iš administracijos, kad sutarčių, kurias savivaldybės įmonės sudarė su Garbaravičių šeimai artimomis bendrovėmis, yra labai daug“, – „15min“ sakė Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisijos narys Artūras Orlauskas.

Tiriamos su „Scaent Baltic“ koncernu susijusios įmonės, tarp kurių ir UAB „Energijos servisas“, UAB „Činra“, UAB „Genys“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Energotiekimas“, UAB „Autokurtas“, UAB „Požeminių darbų investicija“, UAB „Debra“, UAB „East Europe Investment Group“, UAB FMĮ „Orion Securities“, UAB „Orion Asset Management“, UAB „Biglio dribsnių gamyba“, UAB „BDG malūnas“, UAB „Deficitas“, UAB „Gourmet Trading“, UAB „Energijos realizacijos centras“, UAB „Scaent Baltic Energy“, UAB „Versus Aureus“ leidykla, UAB „Gimtasis žodis“ leidykla (šios leidyklos jau parduotos jų vadovams, – red. past.), UAB „De Libris“, UAB „Express Media“, VŠĮ „Miesto IQ“, UAB „Franchise media“, UAB „Intelligent media“, UAB „SC Baltic Realty“.

Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | Tyrimas >>>

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Atkelta iš 9 psl.

Minimų įmonių ryšius su koncernu „Scaent Baltic“ liudija ir „15min“ turimas 2009 metų spalio 5 dieną vidiniam vartojimui skirtas, tuomečio koncerno generalinio direktoriaus J.Garbaravičiaus pasirašytas įsakymas „dukterinėms ir asocijuotoms UAB „Scaent Baltic“ įmonėms“. Jame išvardytos visos šios įmonės. „Šiuo metu turime 30–40 sutarčių, kurias savivaldybės įmonės sudarė su šiomis bendrovėmis“, – sakė A.Orlauskas.

Puola žmonės be padorumo Paklaustas, kaip vertina su juo susijusių įmonių veiklos tyrimą, A.Garbaravičius

S.Garbaravičius: „Nei mūsų šeima, nei mūsų leidybinė įmonė su „Kauno diena“ nesusijusi.“

„15min“ teigė, jog taip opozicija bando pasireklamuoti. „Tie žmonės, kurie neturi jokių idėjų ir nori prasimušti į spaudą, sugalvoja bet ką. Įmonių sąrašą galima tęsti ir iš telefonų knygos. Surašyti 5 tūkst. įmonių, pasakyti, kad jos susijusios su manimi ir priversti mane įrodinėti, kad nesu krabas. Tai jauni, be padorumo žmonės, kurie parašo anoniminį skundą, o vėliau bando juo prisidengti.

Komisija priėmė popierius ir viskas. Ar man aiškintis dėl tų vaikų, kurie nori padaryti karjerą, nes jie išdrįso apkaltinti Garbaravičių?“ – šaipėsi vienas įtakingiausių Kauno politikų bei verslininkų. Jis tikino jau seniai praradęs galimybę daryti bet kokią įtaką „Kauno energijai“. „Jau seniai energetiniais klausimais užsiiminėja pats Kupčinskas“.

Paprašytas pakomentuoti buvusio bendrovės „Creditum“ vadovo K.Petraičio teiginius, A.Garbaravičius atšovė, kad jį bandoma įvelti į šmeižto kampaniją: „Girdėjau, kad tai bendrovei vadovavo vagis, kuriam užvesta byla ir kuris, nenorėdamas sėsti į kalėjimą, bando pritempti bet kokias pavardes. Jis vogė pinigus, iš to pirko jachtas, mašinas, namus ir neblogai gyveno.“ Vėliau A.Garbaravičius su „15min“ susisiekė dar kartą.

A.Garbaravičius tikino turintis tik koncerno „Scaent Baltic“ akcijų: „Daugiau neturiu.

2000 metais pardaviau visas akcijas. Todėl visus tai siutina. Aš gavau 6,5 mln. litų, juos deklaravau. Visi persekioja 10 metų, neranda, už ko užsikabinti ir siunta“.

Užsieniečiams alų gamina Lietuvoje Donatas JANKUS

DVIGUBAI IŠAUGO

Kai švedas Stokholme ar prancūzas Paryžiuje atsidaro „Tuborg“ alaus, jis mėgaujasi jam gerai pažįstamu skoniu.

Retas gilinasi, iš kur į jo rankas atkeliavo šis pasaulyje žinomo alaus butelis. O jis – iš Lietuvos alaus daryklos, kuri gamybos kelią pradėjo nuo legendinio „Žigulinio“.

Iki šios dienos „Utenos alaus“ darykla išsaugojo čekiškas aludarystės tradicijas ir meistriškumą. Tačiau, per keturis dešimtmečius ji pastebimai atsinaujino. Į ją gamybos sąlygoms pagerinti iš viso investuota daugiau kaip 400 mln. litų. Dabar per metus „Utenos alus“ išverda daugiau nei 100 mln. litrų alaus ir pagamina per 28 mln. litrų kitų gėrimų – beveik pusantro karto daugiau, nei buvo gaminama pradžioje.

„Užsieniečiams ir neturi parūpti, kur pagamintas žinomo prekės ženklo alus.

Susidomėjimas gali reikšti, kad alus nenusisekė. Garsaus prekės ženklo tikslas, kad bet kur – JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje šalyje „Tuborg“, „Carlsberg“ ar kitas alus būtų to paties, pažįstamo skonio“ – sako Marius Šveistrys, „Utenos alaus“ daryklos vadovas.

Jo vadovaujama „Utenos alaus“ darykla šiuo metu laikoma viena pažangiausių „Carlsberg“ grupės daryklų visoje Europoje. Ji alų verda ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamina tarptautinių prekės ženklų produktus Skandinavijos bei Šiaurės Europos valstybėms.

PATIKI „TUBORG“ IR „CARLSBERG“ Jau ne vienerius metus „Utenos alus“ Suomijai, Švedijai, Norvegijai, Danijai, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai gamina ir išpilsto „Tuborg“ alų ir jo kokteilius, tokius kaip „Tuborg Skoll“ ar „Tuborg Lime Cut“. Švedijai skirtą asortimentą dar papildo įvairių pavadinimų „Carlsberg“ alus skardinėmis bei vietiniams gerai žinomo „Pripps Bla“ ir „Millennium“ alaus rūšys. Įvairios „Tuborg“ rūšys keliauja ir į Latviją bei Estiją. Dar vienas gamintas ypatingas produktas – naujos kartos alus „Copenhagen“, kurį „Carlsberg“ sukūrė moderniems, alternatyvų vynui ieškantiems, bet tradicinio alaus kartumo nemėgstantiems vartotojams Danijos, Norvegijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos rinkose.

Mariaus Šveistrio vadovaujama „Utenos alaus“ darykla – viena pažangiausių „Carlsberg“ grupės daryklų Europoje. „Dažnam kyla klausimas, kuo pasaulio gamintojams įdomi „Utenos alaus“ darykla – jauna, lyginant su šimtmečiais veikiančiais aludarystės grandais. Į mus kitų šalių alaus gamintojai kreipiasi jau žinodami, kad mes užtikriname kokybę – to gamybos procese nuosekliai siekta nuo daryklos atidarymo beveik prieš keturis dešimtmečius“, – komentuoja M. Šveistrys.

PRADĖJO NUO „ŽIGULINIO“ Pasak vadovo, „Utenos alaus“ darykla pirmąjį alų išpilstė 1977 metais. Tai buvo legendinis „Žigulinis“. Tuometinėje Lietuvoje netruko pasklisti gandas, kad alus toks kokybiškas, jog greičiausiai jį geležinkeliu veža iš Čekijos, o Utenoje tik išpilsto. Nuo tada „Utenos alus“ išgarsėjo, o prie gamyklos durų ėmė driektis sunkvežimių eilės ir net kilti peštynės tarp pirkėjų – ne visiems norintiems tuomet alaus užtekdavo.

Ganduose dalis teisybės būta – daryklą Utenoje išties padėjo įkurti aludarystės amate pasikaustę čekai. Iki šiol alaus daryklos virimo salėje kabo lentelė su gamintojo pavadinimu – „Škoda, Chekoslovakia“. Tuo metu sumontuota geriausia įranga, kokią tik buvo galima gauti. „Utenos alaus“ reputacija su metais įsitvirtino. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo daryklos kelias į tarptautines rinkas – 1997 metais joje pradėti gaminti visame pasaulyje gerai žinomi vaisvandeniai „Pepsi-kola“ ir „Fiesta“.

Bendrove Utenoje pradėjo domėtis užsienio investuotojai – Švedijos, Norvegijos ir Suomijos koncernas „Baltic Beverages Holding“, kurie gamybos technologijų tobulinimui skyrė apie 50 mln. Lt investicijų.

2008-aisiais metais pagrindine bendrovės akcininke tapo pasaulinė aludarystės milžinė „Carlsberg breweries“, o „Utenos alus“ – pilnaverte „Carlsberg Group“ dalimi.

„Šiandien „Utenos alaus“ darykla yra moderniausia Baltijos šalyse ir viena pažangiausių Europoje. Gamybos proceso metu alaus ir gėrimų kokybę patikriname iki 100 kartų“, – sako M. Šveistrys, atskleisdamas svarbiausią kozirį, kuris pritraukia užsienio alaus prekės ženklų savininkus.

Apie „Utenos“ aludarių meistriškumą taip pat liudija ir gausybė tarptautinių apdovanojimų, tarp jų – Čikagoje iškovotas Pasaulio alaus čempionato auksas.

Darykla turi ir dar kai ką išskirtinio, kas vilioja užsienio alaus gamintojus. Tai – tyras, tinkamo minkštumo ir mineralizacijos vanduo. Jis panašus į vandenį Čekijos Pilzeno mieste ir yra ypač tinkamas lagerio alui gaminti. „Iš šio vandens verdame ir savo alų, kuris, beje, taip pat pasiekia užsienį – „Utenos Utenos“ bei „Utenos Porteris“ keliauja į Didžiosios Britanijos, Airijos, JAV parduotuves“, – sako M. Šveistrys.

IŠSIŲS Į LONDONĄ „Utenos alus“ šiais metais ne tik toliau veš alų į užsienio šalis, bet ir nusprendė išsiųsti vieną lietuvį paviešėti Didžiojoje Britanijoje įsikūrusioje Alaus akademijoje. Ši kelionė – prizas atiteks Nacionalinio aludarystės egzamino nugalėtojui.

Gegužės 17 užduotys bus sprendžiamos interneto svetainėje www.alausegzaminas.lt. 30 geriausiųjų dalyvių bus atrinkti į praktinę egzamino dalį, kuri vėliau vyks Utenoje. Registruotis egzaminui interneto svetainėje galima jau dabar.

12 | Pasaulis

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Pokalbis su vieno įtakingiausių Italijos dienraščių vyr. redaktoriumi ir politikos apžvalgininku Ezio Mauro Paulius Jurkevičius Specialiai „15min“ iš Romos

Yra laikraščių, kurie skuba paskui įvykius ir vos spėja paskui istoriją. Bet yra laikraščių, kurie patys kuria šalies istoriją.

Romos „La Repubblica“ – ne šiaip įtakinakingas, beveik pusę milijono skaitytojų itytojų turintis dienraštis. Tai Italijos žiniasklaidos ikona. Ji tokia reikšminga minga ir brangi, jog turtingiausias usias šalies žmogus – milijardierdierius Silvio Berlusconi turėurėjo iš savo koncerno seifų fų ištraukti 560 mln. eurų (1,93 mlrd. litų). Šitai jį padaryti privertė tė teismas. Kažkada milijardierius taip smarkiai norėjo įsigyti „La Repubblica“ ir kitas „Mondadori“ leidybos grupės įmones, jog net papirko teisėjus. Už tai teko sumokėti. „La Repubblica“ yra dienraštis, kuris visada atvirai ir atkakliai reiškė savo nuomonę apie S.Berlusconi ketinimus monopolizuoti televiziją. Šis dienraštis paskelbė 10 labai nepatogių klausimų buvusiam Italijos premjerui ir juos kartojo pusę metų kasdien tol, kol neapsikentęs turtuolis padavė į teismą „La Repubblica“ ir pareikalavo

„La Repubblica“:

„Mūsų politikos lyderiai tik visai neseniai susigaudė, kad šalis jau seniai rusi į gilią buvo panirusi ekonominę onominę krizę.“

milijono ono eurų ų už šmeižtą. ą Teismas nutarė, arė, kad d dienraštis turi teisę pateikti ti nepatogius klausimus politikui, olitikuii, ir ieškinį atmetė. „15min“ korespondentas Romoje moje su u „La Repubblica“ vyriausiuoju redaktoriumi riumi

Ezio Mauro kalbėjosi apie spaudos laisvę, Italijos aktualijas, spaudos ir interneto žurnalistikos santykius.

– Kokios, jūsų nuomone, naujosios Italijos vyriausybės perspektyvos?

– Naujoji vyriausybė kilo iš nelabai natūralios politinės koalicijos. Jos vadovui, matyt, teks patirti dviejų įtakingų judėjimų lyderių – Silvio Berlusconi ir populisto Beppe d Grillo – spaudimą. s Bet ne tai yra tikroji šios vyriausybės problema. pr Manau, kad pati didžiausia grėsm grėsmė, su kuria gali susidurti ši vyriau vyriausybė, bus jos menka politinė politin reikšmė.

itališkas posakis „morto in casa“ – numirėlis namuose.

Tad štai – numirėlis yra kone kiekvieno italo namuose. Nedarbas didėja grėsmingai, gal ne taip, kaip Ispanijoje, bet su šia problema susiduria vis daugiau italų. O vienintelis politikas, kuris šią problemą matė ir apie ją kalbėjo, buvo kairiųjų lyderis Pierluigi Bersani.

Bet jis nesugebėjo kalbėti taip, kad juo patikėtų. Už kairiuosius balsavę italai nusivylę. Jie vis balsuoja ir vis atsimuša į naują pralaimėjimų sieną. Bet visuomenei reikalinga toji demokratinė arba, kaip sakytų prancūzai, respublikoniškoji energija.

Bėda ta, kad Italijos kairieji nesugeba valB dyti šios šio pozityvios energijos. Įspūdis toks, tarsi kairiųjų k lyderiai turėtų rankose galingą energijos šaltinį, bet niekaip neranda laido ir elektros lizdo jį prijungti. rand – JJūs esate ne tik politikos apžvalgininkas, bet ir stambaus, įtakingo dienraščio vyriausiasis redaktorius. Mes, užsienio žurvyri nalistai, vertiname jūsų dienraštį už jo kon vingumą ir gilią procesų analizę.

– Vertinate mus ir Lietuvoje?

– Kod Kodėl Italijoje nep pu nepopuliarūs nepo kairieji?

– Mū Mūsų politikos lyderiai ri ai ttik i visai neseniai susigauik dė kad dė, ka šalis jau seniai buvo paniru ni nirusi rusi si į gilią gil ekonominę krizę. Yra toks

– Be abejo. Tačiau pastaruoju metu pastebiu ne vieną dienraštį „La Repubblica“, o du: vienas kioske – ten, kur ir buvo, o kitas – kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranuose. Ar šis susidvejinimas buvo paprastas?

Pasaulis | 13

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

laikraštis, vertas dviejų milijardų – Šis procesas mūsų atveju vyksta palyginti sėkmingai. Mums pavyko sukurti žinių sistemą tarp internetinio portalo ir dienraščio, ji veikia visą parą ir sėkmingai papildo viena kitą.

Blogai tai, kad internetinės žurnalistikos aušroje buvo padaryta klaida: skaitytojas įtikintas, jog žinios, dienraščio straipsnis gali nieko nekainuoti.

Ar tikrai nekainuoja? Žurnalisto darbas, jo kompetencija, kelionės, savišvieta ničnieko nekainuoja?

Mano nuomone, žurnalisto darbo rezultatas – straipsnis – yra prekė, kurios vertė yra gana didelė. Girdėjote žinią per radiją, matėte kelias eilutes monitoriuje? Ne, yra daugybė dalykų, kurių jų nežinote, nenuklausėte per radiją, nes galbūt tuo metu skutotės vonioje barzdą ar kalbėjotės su vaikais.

Ateikite, atsiverskite laikraštį, pažiūrėkite, kiek dar liko jums nežinomų faktų.

Mes atskleidžiame nematomą naujienos pusę, bandome išdėstyti vieno ar kito įvykio pasekmes. Suteikiame žodį herojams.

Bandome išsiaiškinti, ar kas nors panašaus vyko prieš penkerius metus.

Galų gale išsakome savo – dienraščio – nuomonę. Bet ne todėl, kad norėtume jus įtikinti, kad ji vienintelė yra teisinga.

Laikraštis – ne kunigas ir ne partija, jis neturi tikslo įtraukti į savo gretas ar priversti tikėti.

3 mln. dienraščio skaitytojų ir 2,5 mln. portalo skaitytojų. Niekada neturėjome tokios didžiulės auditorijos.

Problema tik viena: kaip suteikti jai vertę, kaip uždirbti pinigus? Jų reikia tam, kad galėčiau nusiųsti 18 žurnalistų į Afganistaną, 11 korespondentų į Iraką. Tam, kad galėčiau imtis sudėtingų žurnalistinių tyrimų, kurie kainuoja, bet mano – vyriausiojo redaktoriaus – įsitikinimu yra būtini.

E.Mauro įsitikinęs, kad žurnalisto pareiga – iššifruoti kasdienybę ir ieškoti jos prasmingumo.

Redakcijos archyvo nuotr.

– Bet jūs, kaip autorius, juk norite, kad jumis tikėtų?

– Man visiškai nerūpi, kad mano skaitytojas galvotų taip, kaip galvoju aš pats. Bet mano straipsniai, mano analizė padės skaitytojui susidaryti savo nuomonę. Žurnalistas bando iššifruoti kasdienybę, nuolat

ieško jos prasmingumo. Laikraštis suranda ir pateikia visos dienos prasmę.

– Koks yra internetinės žurnalistikos ir spaudos santykis?

– Internetinė žurnalistika ir spauda gali keliauti drauge. Mes turime daugiau kaip

– Jūsų dienraštis daug dėmesio skiria įvykiams pasaulyje. Turite nemažai užsienio korespondentų įvairiose šalyse. Ar internetinės žurnalistikos laikais reikalingi užsienio korespondentai?

– Aš pats trejus metus dirbau dienraščio spec. korespondentu Maskvoje, keletą kartų lankiausi Vilniuje. Dabar mano viena didžiausių baimių – ateis leidėjas ir pasakys: „Krizė, reikia uždaryti korespondentų punktus užsienyje.“ Bet aš neįsivaizduoju, kaip gali egzistuoti nacionalinis dienraštis, kuris neturėtų korespondentų pasaulio sostinėse.

Kas tada atsitiktų: užsidarytume, užrūgtume savo itališkose naujienose. Galiu tik pasidžiaugti, kad, nepaisant krizės, išlaikėme visus užsienio korespondentus.

Mūsų žurnalistai dirba Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Berlyne, Jeruzalėje, Maskvoje, Pekine. Turime redakciją JAV, ten dirba penki žurnalistai.

14 | Sportas

15min • 2013 m. balandžio 10 d.

LKL marškinėliai – su skylėmis Vaidas Čeponis redakcija@15min.lt

Lietuvos krepšinio lygos sezono uždanga leidžiasi.

Sezono, kuriame netrūko nei skandalų, nei džiugių dalykų.

Didžiausias visus krepšinio gerbėjus supurtęs įvykis – žinia, kad karalius – dabar jau buvęs Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas – visiškai nuogas. „Žalgirį“ išgelbėjo J.Plaza Paaiškėjo, kad turtingasis ir dosnusis klubo šeimininkas tėra tik apsišaukėlis ir apgavikas. Didysis kovotojas su iškrypėliais išdūrė nemenką būrį aukščiausio lygio meistrų.

Pažadėjo apiberti milijonais, o krepšininkams per sezoną sumokėjo tik vieną algą.

Kitą sumokėjo Kauno mokesčių mokėtojai. „Žalgirio“ sirgaliai po sezono turėtų nešioti ant rankų komandos strategą Joaną Plazą. Jei ne šis dvasios milžinas iš Katalonijos, ko gera, visi pagrindiniai žaidėjai būtų išsilakstę, o žalgiriečiai Eurolygos „TOP 16“ etapą ar net LKL aukso žiedus būtų regėję kaip savo ausis.

Savininko likimo valiai paliktą Kauno „Žalgirį“ išgelbėjo treneris J.Plaza, įtikinęs žaidėjus neišsibėgioti.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

Kita vertus, dėl traumų ir kai kurių žaidėjų pasitraukimo nukraujavęs „Žalgiris“ Vilniaus „Lietuvos rytą“ LKL finale turbūt būtų patiesęs ir be dar kelių pagrindinių krepšininkų.

Tragiška vilniečių sudėtis Tokio skysto „Lietuvos ryto“ nematėme per visą klubo istoriją. Kas be ko, ir vilniečiai nesimaudė piniguose, bet ir su turimais finansais buvo galima suburti rimtesnę

kapelą. Tik reikėjo leisti komplektuoti ekipą žmonėms, kurie bent kartą yra laikę rankose kamuolį.

Imti į komandą Patricką O‘Bryantą ar Miltoną Palacio, kurie šiek tiek padirbėję gal

Sportas | 15

15min • 2013 m. balandžio 10 d.

2013 m. LKL finalo statistika | „Žalgiris“ ir galėtų žaisti Regionų krepšinio lygoje, reikia neeilinės fantazijos. Taip, M.Palacio praeityje ne vienus metus visai neblogai žaidė NBA, tačiau dabar tai – nežiūrintis į krepšį ir vos pajudantis tešlius, kuris atstovaudamas „Lietuvos rytui“ dvitaškius metė 36 proc., o tritaškius – vos 18 proc. taiklumu.

Ir iš P.O‘Bryanto – naudos kaip iš ožio pieno. Silpnų „medinių“ kojų, su technika ir taktika susipykęs aukštaūgis, ko gera, blogiausias visų laikų sostinės klubo centras.

Net XX a. pabaigoje atsitiktinai į Vilnių užklydęs Romanas Safronovas buvo geresnis.

Buvo galima rasti ir padoresnį sunkųjį kraštą nei lėtapėdis, nė per laikraščio storį nepašokantis Dejanas Ivanovas.

Klubus smaugia skolos Visiškai nuvylė „Palanga Triobet“ ir Vilniaus „Sakalai“. Namų rungtynes Klaipėdoje žaidę palangiškiai per visą reguliarųjį sezoną neišstenėjo nė vienos pergalės. Tai visų laikų lygos antirekordas.

„Nukraujavęs „Žalgiris“ Vilniaus „Lietuvos rytą“ LKL finale turbūt būtų patiesęs ir be dar kelių pagrindinių krepšininkų.“ Visa laimė, kad ši savo normalios arenos neturinti ekipa, kaip kojines keitusi krepšininkus, nugarmėjo į žemesnę lygą.

Palangos komandoje šį sezoną rungtyniavo net 22 žaidėjai! Būtų žaidę ir trisdešimt, bet daugiau krepšininkų nebeleido registruoti LKL nuostatai. Dauguma „Palangos Triobet“ žaidėjų sužaidė vos kelis mačus.

Pinigų bado kamuojamuose „Sakaluose“ kai kurie krepšininkai žaidė už lėkštę sriubos, o dalis išvis neturėjo už ką pavalgyti.

Klubo vadovas Vytautas Kiaušas numesdavo žaidėjams tik vieną kitą apgraužtą kaulą.

Apie keturis mėnesius pinigų negavo ir Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjai.

Visi LKL klubai privalo disponuoti bent 600 tūkst. litų biudžetu. Tikrai ne visi tiek turėjo. Lygos vadovybė į tai pažiūrėjo pro pirštus.

Žaidėjas

Min.

Tšk.

Atk. kam.

Rez. perd.

Kl.

Naud.

M.Kuzminskas

27:20

15

7

1

2,5

23,8

O.Lafayette‘as

23:31

13,3

2,8

5,3

1,8

17,5

K.Lavrinovičius

21:19

11,3

4

1

0,8

15,3

D.Lavrinovičius

15:39

9,7

3,3

0,8

1,5

10,8

R.Javtokas

21:52

6,8

6

0,3

1,8

10,8

R.Kaukėnas

23:35

8,5

1,5

2

1

9,3

A.Juškevičius

15:52

4

1

2

1,5

5

M.Delašas

18:29

3,5

4

1

0,3

4,5

M.Popovičius

15:21

4,25

0,3

0,8

1,3

1,3

D.McGrathas

10:22

3,5

0

0,5

1

1

V.Lipkevičius

10:44

0

1,8

0,5

1

-0,5

2013 m. LKL finalo statistika | „Lietuvos rytas“ Žaidėjas

Min.

Tšk.

Atk. kam.

Rez. perd.

Kl.

Naud.

N.Nedovičius

26:10

10,5

2,3

4,8

3,3

11,5

M.Katelynas

25:45

7,5

3,3

1,5

0,5

8,8

R.Seibutis

26:14

11,5

2,3

3,3

1,3

8,3

A.Jomantas

14:41

2,8

3,3

2

0,3

7

T.Zubčičius

12:44

7,3

1,5

0,8

0,8

6

T.Lydeka

20:06

6

6,3

-

2,3

4,8

E.Bendžius

20:06

6,3

1,8

1,3

1,8

2,5

M.Palacio

12:01

1

1,3

1,3

0,3

1,3

S.Babrauskas

16:50

1,8

3

1

0,8

0,8

J.Blūmas

16:55

6

0,8

0,8

1

0,8

S.Buterlevičius

10:57

2,3

0,5

0,3

0,5

0

P.O‘Bryantas

3:33

2

1

-

1

0

D.Redikas

10:13

0

3

-

2

-5

Laiku ar beveik laiku visos algos buvo mokamos tik Pasvalio „Pieno žvaigždžių“, „Šiaulių“, Utenos „Juventus“ ir „Prienų“ krepšininkams.

Paini sistema kėlė chaosą Krepšinio gerbėjų nepasitenkinimo protrūkį sukėlė tai, kad du pajėgiausi Lietuvos klubai dėl atviro Rusijos čempionato, pavadinto VTB Jungtine lyga, žaidė tik išvykose. Dėl to smuko LKL pirmenybių vertė ir prestižas.

Jį dar labiau nusmukdė keista turnyrinės lentelės vietos nustatymo tvarka. „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ buvo skaičiuojamos ne pergalės, o pergalių procentai. Dėl tokios keistos metodikos vilniečiai tik per Marytės plauką pateko į finalą.

Jei „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ vėl dėl VTB Jungtinės lygos nuspręs spjauti į LKL, šios prestižas toliau menks.

Sumažėjo lankomumas Dėl to, kad žalgiriečiai ir vilniečiai LKL žaidė tik svečių arenose, palyginti su praėjusiu sezonu, maždaug penktadaliu sumažėjo LKL mačų lankomumas.

Reguliariajame sezone vienas rungtynes vidutiniškai stebėjo beveik po 1110 aistruolių, pernai – apie 1350. Sumažėjo žiūrovų net Prienuose ir Pasvalyje. O „Sakalų“ ir „Palangos Triobet“ mačus stebėjo tik kiek daugiau nei 200 sirgalių.

Lygos vadovų, daugumos LKL komandų galvos skausmas – ir varžybų tvarkaraštis, kuris, tiesa, šį sezoną buvo kaitaliojamas

rečiau nei ankstesniais metais. Tačiau tvarkaraštis vėl sudaromas ir koreguojamas atsižvelgiant pirmiausia į „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ interesus. „Prienų“ krepšininkams kovą reikėjo žaisti net 11 rungtynių įvairiuose frontuose, o per sezoną, įskaitant ir Europos taurės turnyro bei Baltijos krepšinio lygos kovas – daugiau nei 60. Natūralu, kad „Prienų“ žaidėjus į sezono pabaigą ėmė guldyti traumos.

Geras dalykas, kad įvedus apribojimus sumažėjo krepšininkų migracija iš vienos ekipos į kitą. Bet ir šioje srityje yra ką tobulinti. Pavyzdžiui, Gytis Sirutavičius šiose pirmenybėse gynė net trijų LKL komandų garbę.

G.Orelikas – „Žalgirio“ akiratyje Kuo galima pasidžiaugti? Rimtą pažangą padarė žalgirietis Mindaugas Kuzminskas. Spindėjo „Prienų“ puolėjas Gediminas Orelikas, kuris tapo naudingiausiu ir rezultatyviausiu čempionato krepšininku.

Jo žaidimas patiko ir J.Plazai. Katalonui įstrigo, kad šis krepšininkas po krepšiu itin efektyviai išnaudoja stiprų savo kūną ir dar taikliai šaudo iš toli. Gali būti, kad G.Oreliką kitą sezoną kvies „Žalgiris“.

Puikus sezonas buvo ir „Neptūno“ puolėjui Deividui Gailiui, kurį, manau, irgi galėtų išmėginti LKL čempionai. Solidžiai rungtyniavo ir „Šiaulių“ įžaidėjas Laurynas Samėnas. Kai kuriose rungtynėse ryškiai blykstelėjo „Lietuvos ryto“ puolėjas Eimantas Bendžius.

Iš dar jaunesnių žaidėjų nemažai naudos savo atstovaujamoms komandoms davė Mantas Mockevičius („Palanga-Triobet“), Žygimantas Skučas („LSU-Baltai“), Karolis Babkauskas, Mindaugas Kupšas, Tauras Jogėla (visi – Panevėžio „Lietkabelis“), Jokūbas Gintvainis („Sakalai“).

Džiugino ir būrys veteranų: broliai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai („Žalgiris“), Gintaras Kadžiulis („Prienai“), Aurimas Kieža („Šiauliai“), Nerijus Varnelis („Juventus“) bei Vytautas Šarakauskas („Neptūnas“).

Tiesa, kai kurie perspektyviais laikyti krepšininkai dėl įvairių priežasčių žengė žingsnį atgal. Tai – Artūras Jomantas ir Dovydas Redikas (abu „Lietuvos rytas“), Vaidas Čepukaitis („Pieno žvaigždės“), Ernestas Ežerskis („Prienai“) bei Martynas Andriuškevičius (buv. „Neptūnas“).

16 | Sportas

15min • 2013 m. balandžio 10 d.

M.Kuklys – kuklus „Žalgirio“ lyderis M.Kuklys (priekyje) tikina, kad labiausiai džiaugiasi komandos pergalėmis, o ne savo pasiekimais.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

V.Knyzelio/lff.lt nuotr.

„Dėl tokių perdavimų sirgaliai turėtų ateiti į stadionus“, – po rungtynių su Klaipėdos „Atlantu“ savo komandos saugo Manto Kuklio indėlį į vienintelę rezultatyvią ataką įvertino Vilniaus „Žalgirio „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas. „Žalgiris“ po Kamilio Bilinskio įvarčio Gargžduose iškovojo pergalę prieš čempionato lyderį iš uostamiesčio, surinktais taškais susilygino su klaipėdiečiais ir atsirevanšavo už pralaimėjimą antrajame čempionato ture. „Atlantui“ pastarojo mėnesio akistatos su „Žalgiriu“ buvo itin skausmingos – vilniečiai juos įveikė ne tik čempionate, bet ir LFF taurės turnyro pusfinalyje, atimdami iš Klaipėdos komandos galimybę žaisti

– Įveikėte ir šalies čempioną Panevėžio „Ekraną“.

– Labai to norėjome ir tikrai tikėjomės, kad pavyks.

– Esate vedęs žolės riedulininkę. Kiek erd erdvės šeimos gyvenime užima pokalbiai apie a sportą?

Da – Daug. Dabar, kai gimė sūn sūnus, daugiausia dėmesio ski skiriame jam, bet ir apie sportą spo kalbamės dažd nai. Juolab kad žmona neblogai neblo išmano futb futbolą, domisi juo.

– Prieš šį sezoną „Žalgirį“ papildė naujokai – lenkas Jakubas Wilkas, Rytis Leliūga, dar keli žaidėjai. Ką pasakytumėte apie juos?

– J.Wilko įtaka komandai ir jos žaidimui – didžiulė.

Nieko kito ir nederėjo tikėtis – vis dėlto tai yra žmogus, kuris buvo kviečiamas ir į Lenkijos rinktinę. Savo puikų lygį jis šiemet įrodinėja pas mus – ir aikštėje, ir už jos ribų.

– Kiek jūsų sū sūnui dabar?

– Du su puse mėnesio. mėnesio

Europos lygos atrankos varžybose.

25 metų M.Kuklys, šį sezoną jau įmušęs tris įvarčius, nei pergalių prieš „Atlantą“, nei savo inidividualaus indėlio į sėkmę nesureikšmina: „Svarbiausia – komanda.“ – Laimėjote prieš „Atlantą“ ir pavijote jį turnyro lentelėje. Kaip jaučiatės?? – „15min“ paklausė M.Kuklio.

– Savijauta, aišku, gera. Pavijome juos turnyro lentelėje, žaidimas ir rezultatai gerėja.

Treneris Marekas Zubas tavo rezultatyvų perdavimą K.Bilinskiui išskyrė kaip itin svarbų rungtynių su „Atlantu“ momentą.

Kartais sakau, kad atlikti gerą perdavimą man net smagiau nei įmušti pačiam.

Tas įvartis buvo labai svarbus, todėl džiaugiuosi, kad pavyko.

– Sezono pradžioje girgždėjote – pralaimėjimas „Atlantui“, išvargtos pergalės namuose prieš „Šiaulius“ ir Tauragės „Taurą“.

Toks buvo pasirengimo sezonui planas? Ar tiesiog nesisekė?

– Tokio plano nebuvo. Džiaugiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau įsivažiuojame. Manau, kad galime sužaisti gerą sezoną.

– „SMScredit.lt A lygoje“ ir LFF taurės turnyre nepralaimite jau dešimt rungtynių iš eilės. Kiek dar ketinate šią seriją tęsti?

– Vienodos formos visus metus neišlaikysi. Norėtųsi, kad ta sėkminga serija tęstųsi kuo ilgiau, o kaip bus – pamatysime.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

– Aišku, mums rungtynės su jais nebuvo vienos iš daugelio. Jie pirmavo čempionate, todėl suprantama, kad ir mūsų dėmesys buvo kitoks, negu tas, kurį skiriame kitoms rungtynėms. Džiugu, kad laimėjome, kad pavijome juos turnyro lentelėje. Jei taip tęsis, manau, šį sezoną mums viskas susiklostys gerai.

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

NEMOKAMAS. Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

– Kuriuos kitus komandos žaidėjus vadintumėte lyderiais?

– Algį Jankauską. Jis – tikras kapitonas, žaidėjas, sugebantis sutelkti komandą. Taip pat, aišku, Andrius Skerla – žaidžiantis Mareko Zubo asistentas.

– Turite vieną gausiausių užsieniečių legionų lygoje. Lenkai, kroatai, komandos senbuvis iš Rusijos Pavelas Komolovas. Kaip sutariate tarpusavyje?

– Esame vieningi. Visiems komandoje svarbiausia – rezultatas. Niekas nekreipia dėmesio į tai, ar žaidėjas – lietuvis, ar legionierius. Atmosfera komandoje tikrai yra puiki.

– Šį sezoną „SMScredit.lt A lygoje“ jau įmušėte tris įvarčius. Ką tik baigėsi pirmasis čempionato ratas. Jei paprastai daugintume

dabartinį skaičių iš keturių, galima prognozuoti, kad pasiųsite kamuolį į varžovų vartus 10-12 kartų.

– Manau, kad galėčiau įmušti ir daugiau, bet niekada nekeliu asmeninės statistikos aukščiau komandinės.

Svarbiausia, kad laimėtume, o visa kita – kaip bus taip.

– Standartinės situacijos – jūsų stiprioji žaidimo pusė. Įmušti baudos smūgiai – įdirbis ar talentas?

– Tiesą sakant, tobulindamas šį žaidimo komponentą daug dirbu per treniruotes.

– Prieš čempionato antrojo rato rungtynes su jumis „Atlantas“ aiškiai rodė, kad „Žalgiris“ jiems – tarsi raudonas skuduras koridos buliui. Ką jūs manote apie „Atlantą“?

– Birželį švęsite 26-ąjį gimtadienį. Ko palinkėtumėte sau?

– Pirmiausia, noriu, kad šeima būtų sveika. O paskui, aišku, ir čempiono titulo.

– „Žalgiris“ - viena tų komandų, kurios jau užsitikrino bilietą į Europos lygą. Kokias viltis siejate su šiuo turnyru?

– Norėtųsi svajoti apie grupės varžybas, bet kol kas neskubėsiu. Iš pradžių pabandykime įveikti pirmąjį atrankos etapą.

– Nacionalinėje rinktinėje debiutavote pernai. Tikitės, kad būsite į ją kviečiamas nuolat?

– Rinktinė yra kiekvieno futbolininko svajonė. Nemanau, kad pats turėčiau vertinti save – gal geriau tegul treneriai tai daro. Aš tiesiog dirbsiu per treniruotes ir rungtynes, atiduodamas viską, ką galiu.

18 | Gyvenimas

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Penkerius metus Pietų Korėjoje gyvenanti lietuvė M.Naciutė:

„Visi ten dirba

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Susiruošusi į magistrantūrą viename iš Seulo universitetų Modesta Naciutė manė Pietų Korėjoje ilgai neužtruksianti. Bet negrįžta jau penkerius metus. Nors perprasti korėjiečius ir jų kryžiukų bei rutuliukų raštą sekasi sunkiai, šitos aferos mergina nesigaili.

Korėjiečių gyvenimo būdą M.Naciūtė jau perprato, bet jų kalba lietuvei – vis dar kietas riešutėlis.

Paskutinės minutės sprendimas Prieš išvykdama Modesta dirbo informacinių technologijų srityje (jos rūpestis buvo usability – tinklalapių, mobiliųjų programų ir programinės įrangos patogumas naudotis), keletą metų rašė į žurnalą „Ieva“. „Pietų Korėja pasipainiojo atsitiktinai – apie stipendijas magistro studijoms didžiausiame pasaulyje moterų universitete EWHA sužinojau iš tinklaraščio, – savaitraščiui „15min“ pasakojo 35-erių Modesta. – Paraiška nebuvo sudėtinga, tad šast ir užpildžiau, susirinkau rekomendacijas, nusiunčiau ir... netrukus gavau atsakymą, kad esu priimta.

Tada prasidėjo galvosopis: ar tai buvo tik sportinis interesas, ar rimtai noriu trenktis į kitą pasaulio pusę ir studijuoti Šiaurės Korėjos pašonėje?“

SEULAS

PIETŲ KORĖJA

Beje, šiauriečių keliama grėsmė mė dabar nebeatrodo tokia baisi: „Nuo o Korėjos karo galioja taisyklė: kai jie ie grasina, nieko nepadaro, o kai padaro, tai tyliai ir be grasiniimų. Todėl Seulas gyvena kaip ip gyvenęs.“ Geras studentas – pervargęs studentas Dizaino magistro studijų ų programa Pietų Korėjos os universitete buvo bandoomoji, o „triušiukai susirinnko tik importiniai“ – 25 merginos, erginos, iš kurių europietės buvo tik lietuvė ietuvė ir albanė.

Mokslai vyko anglų kalalba. Dėl to kildavo kurioozų: viena dėstytoja anggliškai beveik nekalbėjo, o studentės iš Indijos anglų ų kalba apsiribojo žodžiaiss „Yes, mam“ ir „Oki, oki, oki“ ki ((„Taip, ponia“ ir „Gerai“).

Modesta iki šiol stebisi dėstytojų požiūriu į mokslą: vertinama, jei studentas atrodo pervargęs (vadinasi, daug dirba), jei klauso dėstytojo ir vykdo jo paliepimus, jei laboratorijoje praleidžia dienų dienas ir net šeštadienius. Paskaitos metu galima ir nusnūsti (vadinasi, itin pavargęs).

ve vertinančių argumentuotą diskusiją. Bet korėjiečiai švietiku me skatina paklusnumą ir juom dą darbą, kurie lietuvei kelia ironišką šypseną: „Puikiai pair rengiami robotukai „Samsung“ re ir LG, pasiruošę nuolankiai įgyvendinti paliepimus, penktadiev nį atšaukti suplanuotas vakarienes su draugais, iš darbo išeiti paryčiais ir bosui nerodyti nepasitenkinimo gyvenimu.“ „Vyksta dizaino darbų vertinimas.

Pristatau savo kūrinį, tin o dėstytojos komentaras: „Man nepatinka. Turėjai labiau pasine stengti.“ Pirmąkart tai išgirdusi st net pritūpiau. Sakau: „Aš čia ne ne tam, kad jums įsiteikčiau. Sakyta kite, kas su darbu ne taip?“ Susiki rėmėme. Grupės draugės sėdėjo galrė vas nuleidusios, nes Azijoje nežinoma, kaip elgtis konfliktinėse situacijose“, – pasakojo M.Naciutė.

Modesta vėliau mokėsi dar dviejuose universitetuose (Yonsei išėjo dalį Executive Training Program Korea kurso, o Sungkyunkwan pradėjo paslaugų dizaino doktorantūrą, bet po pusmečio metė), tad prisižiūrėjo įvairių dėstytojų. Matė ir pažangių, atvirų žmonių,

Vienintelė europietė Supratusi, kad doktorantūros studijos virsta „nepavykusia afera“, Modesta ėmė dairytis darbo. Viename renginyje susipažino su jaunu (ten neįprasta būti direktoriumi sulaukus vos 37-erių) IT įmonės, dirbančios sveikatos apsaugos srityje, direktoriumi. Šis paprašė atsiųsti CV. Būsimiems kolegoms paskaičiusi paskaitą apie usability, po mėnesio jau dirbo. Iš 26 padalinio kolegų tik trys kalbėjo angliškai. Maždaug 500 darbuotojų turinčioje įmonėje Modesta buvo vienintelė šviesiaplaukė ir vienintelė europietė. „Buvau Kalėdų eglės žaisliukas, kurį rodant svečiams galima sakyti, kad bendrovė yra tarptautinė“, – šypsojosi

Gyvenimas | 19

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

iki nukritimo“ Seulo karališkųjų rūmų vidinis kiemas.

Asmeninio arch. nuotr.

Apie korėjiečius – iš pirmų lūpų M.Naciutę iš pradžių šokiravo gyventojų Pietų Korėjoje gausa. Tačiau dabar, grįžusi į jaukią Lietuvą, ji vis pagauna save svarstančią, kur dingo žmonės.

Korėjiečiai lietuvei pasirodė baikštūs, bet paslaugūs ir draugiški, tiesa, savo pareigybės apibrėžtuose rėmuose. Jie turi stiprų atsakomybės jausmą – dirbs iki nukritimo, bet išspaus maksimumą ir nesiskųs.

Konkurencija šalyje – stipri, vaikai nuo mažumės pratinami arti dėl ateities. Tiesa, vis daugiau žmonių savęs klausia, ar verta taip gyventi, jei ateitis niekada nevirsta dabartimi.

Daug reikšmės teikiama išvaizdai ir įvaizdžiui – korėjietis geriau valgys pigiausius pietus, bet gers „Starbucks“ kavą ir nusipirks naujausią telefoną, gyvens skylėje, bet rengsis vardiniais drabužiais.

Populiarios plastinės operacijos – nieko nestebina, jei mokyklos baigimo proga tėvai ją dovanoja dukrai.

Daugiau nei 20 mln. gyventojų turintis Seulas yra modernus didmiestis: pribloškianti viešojo transporto infrastruktūra, pilna visą parą veikiančių parduotuvėlių ir karaokės barų.

Vizualiai miestas, anot pašnekovės, neatrodo gundantis (vien ko verta elektros laidų raizgalynė!), tačiau netoliese stūkso kalnai ir teka kilometro pločio upė.

Modestą maloniai stebina korėjiečių aptarnavimo kultūra ir įstaigų moralė. Kavinėje kavos padarys iš naujo, jei pasiskųsi, kad kavą gavai per šaltą, ir nesitikės už tai arbatpinigių. Autobuso vairuotojas privažiuos, kad būtų patogu įlipti, o neretai dar ir įspės apie staigų posūkį.

Pietų Korėjoje gyvena apie 50 mln. žmonių.

pašnekovė. Bet dirbti buvo įdomu – sritis nauja, biuras įsikūręs prie upės, teko važinėti po konferencijas.

Tiesa, Modesta neišvengė kultūrinio nesusikalbėjimo, susirėmimų dėl darbo etikos ir principų, keistų lūkesčių, trūko atostogų (čia darbuotojui pirmus metus priklauso 12 dienų mokamų atostogų per metus).

Kai negavo atostogų mamos gimimo dienai atšvęsti, su darbdaviais ji atsisveikino.

Visas gyvenimas – vien darbas „Skambės rasistiškai, bet būti baltu europiečiu ar amerikiečiu Pietų Korėjoje vis dar privalumas: noriau samdo, nesitiki, kad elgsiesi 100 procentų kaip korėjietis.

Darbas randamas per pažintis ir pažinčių mezgimo renginius, tad siųsti CV ir tikėtis atsakymo iš korėjiečių beviltiška.

Vertinama išvaizda ir neretai kandidatai į interviu atrenkami pagal nuotraukas“, – pasakojo Modesta.

Šiuo metu lietuvė dirba tarptautinėje dizaino bei inovacijų konsultacijų įmonėje ir gyvena labai korėjietiškai: keliasi 6 val.

30 min., valandą metro keliauja iki darbo, kuriame praleidžia 9–12 valandų, tada – namo su viltimi išsimiegoti šeštadienį.

Biuras įsikūręs viename prestižiškiausių Seulo rajonų – reperio Psy apdainuotame Gangnam, kuriame pagal vieną šabloną plastinių operacijų klinikose pakoreguotos damos su „Louis Vuitton“ rankinėmis važinėja

Konkurencija šalyje – milžiniška, vaikai nuo mažumės pratinami arti dėl ateities.

„Bentley“ ir „Porsche“, o troškinys, kitur kainuojantis 10 litų, atsieina dukart tiek.

Lietuvės laisvalaikis – irgi korėjietiškas: „Susiplanuoji vakarienę, bet popiet paaiškėja, kad teks dirbti iki vėlaus vakaro, ir susitikimą atšauki. Susiplanuoji pasportuoti – tas pats. Privataus laiko čia niekas negerbia, todėl nieko nebeplanuoju. Bosas ir kolegos neretai dirba šeštadieniais, bet man dar pavyksta to išvengti.“

20 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KOMPANIJA „SCOPE HR SOLIUTIONS“ IEŠKO DARBUOTOJŲ JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE Nemokamas įdarbinimas, darbdavys apmokės 50 proc. kelionės kainos į Angliją, išvykimas gegužės 27–29 dienomis.

Reikalingi darbuotojai šioms pareigoms: ILGALAIKIAI DARBAI: • Vaisių pakuotojai, darbas prie linijos (reikalingos minimalios anglų kalbos žinios) • Komandos lyderis (reikalingos geros anglų kalbos žinios) SEZONINIAI DARBAI (TRUKMĖ IKI 6 MĖNESIŲ): • Laukų darbininkai (nereikalinga anglų kalba) • Komandos lyderiai (reikalingos geros anglų kalbos žinios) • Autobusų vairuotojai (minimum D1 kategorija) • Traktorių vairuotojai Pasibaigus sezonui, norintiems gali būti pasiūlytas ilgalaikis darbas Anglijoje.

Atvykus suteikiamas apgyvendinimas.

PROCEDŪRA VISIEMS KANDIDATAMS: Visiems reikia atvykti į kompanijos pristatymą Lietuvoje, prieš tai užsiregistravus el. paštu recruitment@scope4jobs.com PRISTATYMO DIENOS: Kaunas - 2013 05 20 viešbutis „Santaka“, J.Gruodžio g. 21 nuo 9 iki 17 val.

Klaipėda - 2013 05 21 viešbutis „Amberton“ Naujojo Sodo g. 1 KONTAKTAI: El. paštas recruitment@scope4jobs.com Tel. 00441622685259 (angliškai, rusiškai, lenkiškai); 00447730761518 (angliškai, lietuviškai)

Inovacijos | 21

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Modernus dienos pietų gidas Dienos pietų paieškos mobilioji programėlė „LunchBox“ įgauna pagreitį. Joje jau galima rasti beveik 300 pasiūlymų, kuriuos artėjant pietų metui peržiūri apie 10 tūkst. žmonių. Įsitvirtinęs Vilniuje ir Kaune, „LunchBox“ kelią koją ir į kitus Lietuvos miestus.

paaiškino restoranų tinklo „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius. – Tai tikrai patogus vartotojui įrankis. Manau, jis padės kiek praskaidrinti rutiną ir paskatins restoranų lankytojus praplėsti kulinarinius viešojo maitinimo akiračius, atrasti šį tą naujo.“ Pasak K.Markevičiaus, kiekvienas klientas dėliojasi savo vadinamąjį geležinį trikampį: išsirenka tai, kas jam svarbiau – kokybė, greitis ar kaina.

Jo manymu, programėlė nepretenduoja greitai pakeisti jautriausių kainai pietautojų įpročių, nes tokie žmonės turi savo ekonomiškai patikrintas ir pamėgtas vietas. Tačiau „LunchBox“ galėtų paskatinti apsilankyti kitokioje viešojo maitinimo įstaigoje, kuri, galbūt, maloniai nustebintų ir kaina, ir kokybe, pasiūlytų paragauti sveikiau, atsakingiau pagamintų patiekalų. „Tai skatina kavinių ir restoranų konkurenciją, verčia juos pasitempti, kelia bendrą viešojo maitinimo paslaugų lygį, o dėl to galiausiai laimi klientas“, – įsitikinęs „Forto“ restoranų tinklo atstovas.

„Mobiliosios programėlės sprendžia kasdienes problemas ir vartotojai tą jau suprato“, – pastebi T.Dirvonskas.

J.Kalinsko nuotr.

„Kurdami programėlę svarstėme labai paprastai – ką mes patys, atėjus pietų metui, galvojame ir kalbame? Ogi sprendžiame, kur eisime pavalgyti“, – šyptelėjo „LunchBox“ kūrėjos, mobiliųjų sprendimų bendrovės „Lemon Labs“ direktorius Tomas Dirvonskas.

Visa informacija – vienoje vietoje „iOS“ ir „Android“ operacinėms sistemoms skirta programėlė (ją galima nemokamai parsisiųsti apsilankius svetainėje lunchbox.lt) pietautojams leidžia matyti visų projekte dalyvaujančių kavinių ir restoranų dienos pietų pasiūlymus.

Juos maitinimo įstaigų darbuotojai kasdien patys įkelia į „LunchBox“ platformą, o vartotojai programėlėje gali peržiūrėti dienos pietų laiką, siūlomus patiekalus ir jų kainas, taip pat – koks atstumas nuo jų buvimo vietos iki kavinės ar restorano, kaip šias įstaigas pasiekti ir kokiu telefonu su jomis susisiekti. „Net nepakilę iš darbo vietos galite peržiūrėti dienos pietų meniu, išsirinkti tai, kas labiausiai tinka. Galite norimą patiekalą užsisakyti pakeliui į kavinę. Tai labai taupo laiką. Be to, programėlė keičia įpročius – padeda atrasti naujų pietavimo vietų, apie kurias anksčiau galbūt nenutuokėte, bet kuriose galima skaniai pavalgyti už patrauklią kainą“, – „LunchBox“ privalumus vardijo T.Dirvonskas.

Programėlė pateikia beveik 300 pietų pasiūlymų visoje Lietuvoje. Daugiausia jų – Vilniuje ir Kaune. Tačiau pastaruoju metu „LunchBox“ sparčiai plečiasi ir į kitus Lietuvos miestus – Klaipėdą, Šiaulius,

„LunchBox“ LunchBox“ gali paskatinti apsilankyti kitokioje viešojo maitinimo įstaigoje, kuri, galbūt, maloniai nustebintų ir kaina, ir kokybe.

Panevėžį, Alytų, Ukmergę. Prie projekto aktyviai jungiasi šalia greitkelių įsikūrusios kavinės. „Kavinės gali kreiptis į mus ir automatiškai registruotis. Ir jos tai noriai daro“, – kalbėjo T.Dirvonskas. Beje,, „LunchBox“ nėra tik Lietuvai skirtas produktas. Jo kūrėjai taikosi į pasaulinę rinką, tačiau pirmiausia programėlę nori išbandyti gimtojoje šalyje. Šiuo metu šia mobiliąja programėle naudojasi maždaug 10 tūkst. žmonių. „Mobiliosios programos sprendžia kasdienes problemas ir vartotojai ai tą jau suprato, – pastebėjo „Lemon mon Labs“ vadovas. – Išmaniųjų telefonų efonų bazė Lietuvoje sparčiai auga. Tai ai skatina pasitempti visus verslus.“ Tarp kokybės, greičio ir kainos „Pirmieji įdėjome reklamą į „LunchBox“ programėlę, nes atidžiai stebime naujoves ir siekiame gauti duomenis apie realų naujų technologijų Lietuvoje naudojimą, – sprendimą jungtis prie projekto

Būdas prisistatyti Kauno restoranų „Seni vartai“ ir „Senieji rūsiai“ atstovė Judita Mackevičiūtė pastebėjo, kad vien reklamuodamasis klientų neišlaikysi. „Vienas pagrindinių kiekn vieno restorano tikslų – dirbv tti taip, kad pirmą kartą užklydęs klientas taptų tavo k nuolatiniu lankytoju“, – n ssakė ji.

J.Mackevičiūtės nuomone, laiką taupantiems m žmonėms išmanieji telefonai tampa ne tik bendravimo priemone, bet ir būdu priimti kasdienio gyvenimo sprendimus sprendimus. „Žmonių g gyvenimo tempas kiekvienais met metais spartėja, tad ir mums mu m ums m ssvarbu varbu ne neatsilikti nuo technologijų. nolo no log lo ogi gijų jų Mes suprantame, jų. supr kad išmaniaisiais telefonais naudojasi n tikrai didelė dalis mūsų potencialių ir esamų klientų, todėl toks būdas pristatyti savo restoranus mums visada atrodė priimtinas ir patrauklus“, – kodėl šie Kauno restoranai nusprendė prisijungti prie „LunchBox“, aiškino J.Mackevičiūtė.

Avinas. Kai privalėsite keisti įprastus elgesio modelius, būkite lankstūs ir ribokite savo norus. Įvykiams pakrypus į gera, nesivaikykite lengvo uždarbio ar pelno.

Jautis. Naujų progų bus, bet niekas nepatieks jų ant lėkštutės. Ragaudami keisto skonio patiekalą, būkite tolerantiški. Tik tokiu būdu naujos patirtys pasibels į jūsų gyvenimą.

Dvyniai. Atsikratykite jums nereikalingo balasto tiek išorėje, tiek viduje. Negailėkite atiduoti kitiems to, kas seniai dulka padėta į tolimiausią ir visų užmirštą lentyną.

Vėžys. Anksčiau funkcionavę dalykai šiuo metu nustos sklandžiai veikę.

Pasinaudokite savo slaptuoju ginklu – gebėjimu laiku prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Marionetė. Om. Linkosas. Ra. Anas.

Tralas. Adis. Kap. Ani. It. Sam. Man. Onas.

Upė. Osa. Asarnamis.

Klasės. Um. Ka. Laša.

Ela. Gagas. Panas.

Alma. Asandra. Va. Ars. Sie. Antra. LNK. Akivaras. Ata. Rai. Stasas.

Horoskopai

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Kapralas. Paladinas.

Rinitas. Kenas. Ir. Inas. Sakalas. Ava. Šoks. RL. Asalnai.

No. Kaunas. TR. Estampas. Adoras.

Tarp. Ėmė. Glr. Ast. Mėsa. Islamas.

Lamos. Aga. Ilas.

Koranas. Uša. Venta.

Masina. Maska. Kas.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Kol kas likite ten, kur esate,

Mergelė. Pastaruoju metu jūsų kelyje lyg grybai po lietaus dygsta problemos. Nenusiminkite ir nenuleiskite rankų – jos jus stiprina ir skatina augti.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Nuotaikos smarkiai keisis, o jūsų poreikiai nuolat neduos ramybės. Neignoruokite jų. Tai lems pokyčius, apie kuriuos šiuo metu dar nieko nežinote.

Skorpionas. Klysite manydami, kad galite veikti vieni. Daugiau duokite nei imkite. Tik išlaikydami reikalingą pusiausvyrą, galėsite mėgautis abipusių mainų procesu. Šaulys. Įgyvendinkite sumanymus įveikdami savo ambicijas. Net jei nedžiugins rezultatai, aiškiau suprasite ir įvertinsite savo norus, siekius ir pastangas.

Ožiaragis. Džiaukitės gyvenimu su visais jo privalumais ir trūkumais: leiskitės į nuotykius, pažadinkite kūrybines galias ir įsileiskite naujus jausmus, jei jie staiga pasibelstų.

Vandenis. Keli žingsneliai atgal padės suprasti, kokį indėlį įnešate į šeimos gyvenimą. Tausokite jėgas, bet išnaudokite galimybes. Taip susikursite gerą ateitį.

Žuvys. Atsidūrėte netikėtame kelio vingyje? Liaukitės nerimavę!

Supratę, kad negalėsite nieko pakeisti, pasikliaukite likimu. Fatališkas požiūris į reiškinius išgelbės jus.

Atsakymas: KERTINIS AKMUO.

ir nelipkite jums pasiūlytais karjeros laiptais. Pervertinus savo jėgas bus lengva atsidurti klystkelyje ar net akligatvyje.

Parengė žurnalo „Oho „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 23

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Organizatorių nuotr.

Gegužės 10–12 d.

Du miestai

Organizatorių nuotr.

Medininkų pilis

Nuo gegužės 18 d.

Tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis „Grynparkas“

Fotomenininko Sauliaus Paukščio surinktų XVIII a. graviūrų paroda

Kaune, Nemuno saloje (penktadienį – nuo 19 val., šeštadienį – nuo 11 val.), ir Birštone (sekmadienį – nuo 14 val.) vyksiančio festivalio metu bus parodytas tarptautinės partnerystės pagrindu atsiradęs aplinkos projektas „Gamtoje įguldyta“. Projekto režisierius – vokiečių menininkas R.Dennemannas. Dalyviai: „Artscenico“, „Lines of Desire“, „Aura“ ir kt.

Renginys – nemokamas.

Daugelio graviūrų, kurios bus eksponuojamos Medininkų pilyje, autorius – Jeanas le Pautre‘as (1618–1682). Lietuvoje jis mažai žinomas, nors jo indėlis į Europos graviūros raidą itin svarus. Prieš dešimtmetį susidomėjęs graviruotais žemėlapiais, kuriuose pavaizduota LDK, dabar S.Paukštys turi surinkęs ir daugiau įdomių pavyzdžių – tarp jų XVII a. medžio raižiniais iliustruotos Biblijos fragmentų.

Anekdotai Galvok kaip moteris – leisk smegenims pailsėti.

Nemėgstu vairuoti, bet man reikia automobilio, kad galėčiau nusigauti iki darbo.

Nemėgstu savo darbo, bet privalau dirbti, kad galėčiau išsimokėti kreditą už automobilį.

Penktadienis: – Gal kavos?

– Kodėl tu taip keistai tari žodį „alus“?

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienį vyraus debesuoti orai, daug kur palis, vietomis griaudės perkūnija, kurios metu vėjo gūsiai sustiprės iki 15 m/s. Dieną oras šils iki 15–23 laipsnių šilumos. Sekmadienį lietaus bus mažiau, temperatūra dieną – 16–22 laipsniai šilumos. Kitos savaitės pradžia bus kiek vėsesnė.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

11 / 15

17

20

Madridas

24

Maskva

27

Panevėžys

16

24

Utena

12 / 18 Kaunas

05-12 d.

13 / 22 Panevėžys

13 / 19 Utena

10 / 16 Alytus

25

10 / 15

25 Vėjas Pietvakarių

05-11 d.

14 / 20

14 / 20

15 / 21

15 / 21

12 / 18

12 / 18

13 / 19

13 / 19

05-12 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

19

Londonas

24 15 / 21

24

Berlynas

Šiauliai

05-11 d.

15 / 22

Atėnai

25 Alytus 25

4–9 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

27

Oslas

13

Paryžius

17

Praha

15

Ryga

22

Roma

23

Stokholmas

17

Talinas

17

Varšuva

25

24 | Gazas.lt

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Degalų bakus tuština įpročiai Automobilio degalų sąnaudos – neatsibostantis ginčų objektas. Kodėl Petro automobilis mieste vartoja 8 litrus dyzelino šimtui kilometrų, o tokia pat Jono mašina – tik šešis? Gal tiesiog Jono automobilio būklė geresnė nei Petro?

Gazas.lt pasidomėjo, kiek degalų sąnaudos priklauso nuo žmogaus, kuris vairuoja automobilį.

Atlikome eksperimentą su dviem vienodais, vos kelis tūkstančius kilometrų nuvažiavusiais automobiliais. Prie vieno iš jų vairo sėdėjo šio straipsnio autorius, paprastas vairuotojas Paulius Sviklas, prie kito – daugkartinis ekonominių ralių nugalėtojas Artūras Žukas. Abiejų maršrutas – tas pats, važiavimo sąlygos ir starto laikas – taip pat.

A.Žuko ekonominio vairavimo biografija daro įspūdį. 2010-aisiais, važiuodamas „Audi A6“ automobiliu su 1,9 l darbinio tūrio TDI dyzeliniu varikliu, jis sugebėjo mišriomis sąlygomis pasiekti 3,77 l/100 km degalų sąnaudas. Tai jam garantavo pirmą vietą. Po metų su „Volkswagen Lupo“, turinčiu 1,2 l TDI variklį, jis pasiekė 2,57 l/100 km dyzelino sąnaudas ir užėmė pirmą vietą tarp visų dalyvių.

Išskirtinis eksperimentas Europoje Šį eksperimentą galima vadinti išskirtiniu ne tik Lietuvoje. Siekdami išsiaiškinti, kiek vairuotojas daro įtakos automobilio degalų sąnaudoms, pasirinkome elektromobilius „Nissan Leaf“. Šis modelis turi 110 AG ir 280 Nm išvystantį variklį bei sveria 1,6 tonos.

Gamintojas deklaruoja, kad visiškai įkrautu automobiliu galima nuvažiuoti 175 km, o vidutiniškai jis vartoja 17,3 kilovatvalandės šimtui kilometrų. Vienos kWh kaina dabartiniais tarifais – 50,1 ct, tad „Nissan“ deklaruoja, jog šimtas kilometrų su „Leaf“ Lietuvoje kainuos 8,67 Lt. Maršrutą Vilniuje rinkomės taip, kad važiavimo sąlygos būtų kiek įmanoma švaresnės – įtraukėme ir S.Batoro gatvės kalnus, ir Senamiestį, ir Lazdynų, Žirmūnų, Antakalnio bei Naujosios Vilnios rajonus.

Iš viso – 90 km. Laikas – penktadienio vidurdienis, saulėta vėjuota diena.

Būtent mieste geriausiai išryškėja elektra varomo automobilio potencialas, tačiau specialiai parinkome vietų, kur leistinas greitis – 70 ar 80 km/h. Norėjome, kad mūsų eksperimentas būtų kuo realesnis.

Taupus važiavimas elektromobiliu skiriasi nuo degimo variklį turinčio automobilio taupaus eksploatavimo. Ne tik dėl to, kad elektromobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų kainuoja dešimt kartų mažiau. „Nissan Leaf“ baterijas galima įkrauti ir važiuojant nuokalne – iš stabdžių gaunama energija yra kaupiama akumuliatoriuose ir po to vėl siunčiama į variklį.

Dar neteko matyti benzinu varomo automobilio, kuris stabdydamas gamintų degalus. Įvairūs elektromobilio komponentai taip pat sukonstruoti taip, kad jis riedėtų kuo lengviau – viskas dėl to, kad baterijas reikėtų įkrauti kuo rečiau.

Greitis ir pigus važiavimas Greitis ir ekonomija – nesuderinami dalykai? Taip prieš savaitę atrodė ir man. Po kone tris valandas trukusio važiavimo nustebti tarsi pamačius kamuolinį žaibą teko du kartus.

Pavertus litais, mano pilotuojamas „Leaf“ šimtui kilometrų degino 6,5 Lt, o A.Žuko – 5,5 Lt.

Nieko keisto, kad A.Žukas sugebėjo važiuoti ekonomiškiau už mane. Tačiau jo vidutinis greitis buvo didesnis – tai jau privertė išsižioti. 34,1 km/h ir 33,5 km/h – A.Žukas sugebėjo tuo pačiu keliu važiuoti ne tik 15 proc. ekonomiškiau, bet tai darė dar ir greičiau.

Kita vertus, elektros suvartojimas nustebino dar labiau. A.Žuko vidurkis buvo 11 kWh/100 km, mano – 13 kWh/100 km. Gamintojo deklaruojamos – 17 kWh/100 km.

Gazas.lt nuotr.

Paulius Sviklas p.sviklas@15min.lt

Šių eilučių autorius Paulius (kairėje) ir A.Žukas važiavo identiškais automobiliais.

Tai turbūt pirmasis automobilis, kuriuo, nesistengiant važiuoti ekonomiškai, pavyko pasiekti geresnes degalų sąnaudas, nei nurodo gamintojas.

Su visais be išimties benzininiais ar dyzeliniais automobiliais būna priešingai.

Pavertus litais, mano pilotuojamas „Leaf“ šimtui kilometrų degino 6,5 Lt, o A.Žuko – 5,5 Lt. Panašų skirtumą galima būtų pasiekti ir su dauguma kitų automobilių, užtektų tik labiau kontroliuoti akseleratoriaus bei stabdžių paminas valdančią dešinę koją ir stebėti eismą.

Patarimas: kaip važiuoti ekonomiškiau?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių katedros lektorius A.Žukas įsitikinęs: sumažinti galima bet kurio automobilio degalų sąnaudas. Ekonomiško vairavimo specialistas gazas.lt skaitytojams nepagailėjo patarimų, kaip sunaudoti mažiau degalų.

Svarbiausia – ir mieste, ir užmiestyje negalima žiopsoti. Kitų eismo dalyvių veiksmų prognozavimas ir artimiausių šviesoforų matymas sumažina tikimybę staigiai stabdyti. Būtent įsibėgėdamas automobilis vartoja daugiausia degalų – kuo

mažiau naudojamas stabdis, tuo rečiau prireikia vėl įsibėgėti. Jei planuojate kelionę į kelias ar daugiau vietų, A.Žukas pataria pradėti nuo tolimiausio taško – taip varikliui leisite greičiau pasiekti optimalią darbinę temperatūrą.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt Kasdien jo naudojamas automobilis „Volkswagen Polo“ yra su naujausio modelio, mažą pasipriešinimą ridai turinčiomis padangomis. A arba B pasipriešinimo riedėjimui indeksą turinčios padangos, anot gamintojų, per jų eksploatavimo laiką sutaupo nuo 30 iki 60 litrų degalų. „Taip pat reikėtų kontroliuoti padangų oro slėgį. Jis labai svarbus, ypač Lietuvoje, kur oro temperatūros svyravimai dideli“, – teigia A.Žukas. Paprastai vienos padangos oro slėgis siekia 2-2,4 baro, tačiau rekomendacijos skirtingiems automobiliams skiriasi. Oro slėgį padangose galima patikrinti daugumoje degalinių arba su specialiu prietaisiu – manometru. Esant tinkamam oro slėgiui, automobilis lengviau rieda, o mašina su per daug pripūstomis padangomis valdoma prasčiau.