15min savaitraštis 2013.05.17

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.18 (1299) • 2013 m. gegužės 17 d.

J.Kalinsko nuotr.

Politika BFL nuotr.

Vyrai gegutės

Atgal į korupcijos liūną?

Birutės Vėsaitės vadovaujamos Ūkio ministerijos užmojai pribloškė su korupcija kovojančias įstaigas. Anot jų, ministerija nori grįžti į viešųjų pirkimų korupcijos liūną.

3 psl.

Sveikata

Dviejų paauglių mama Andžela Jakubauskienė iš buvusio vyro negauna nė cento. Šis gudriai išsisuko: emigravo.

Tokių „gudruolių“ sparčiai daugėja.

AFP/Scanpix nuotr.

Kartais tai būtina

Holivudo aktorės Angelinos Jolie sprendimas dėl padidėjusios rizikos susirgti vėžiu pašalinti abi krūtis sukėlė diskusijų audrą. Ar tai tikrai mediciniškai pagrįstas sprendimas, o gal viso labo kino industrijos žvaigždės paranoja?

28-29 psl.

Šventės „Kauno dienos 2013“ programa

17-20 psl. p l

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

19

15min.lt apklausa Raimundas Celenevičius r.celencevicius@15min.lt

PROC.

Kaip vertinate ūkio ministrės B.Vėsaitės veiklą?

Valstybę valdo Birutė B.Vėsaitės buldozeris įsibėgėjo. Kol ji, įšokusi į Vyriausybę, bandė susigaudyti, kuriai ministerijai vadovauja – Energetikos ar Ūkio, buvo graudu ir juokinga. Bet kai susigaudė ir užkūrė savo buldozerį, jau nei juokinga, nei graudu. Baisu, kad pervažiuos per mūsų visų pinigines.

Socialdemokratų rožė, vos apšilusi sėdynę ūkio ministrės kėdėje, jau pasmerkta tapti vienu blogiausių ministrų. Bet kurio kito karjera jau būtų baigta, bet Birutė laikosi. Ir dar taip, jog jai nė motais nei premjeras, nei koalicijos partneriai, nei, pritūpkit kinkadrebiai ministrai, pati prezidentė.

Supratusi, kuriai ministerijai vadovauja, Birutė iškart griebė jautį už ragų – ėmė vyti iš postų ankstesnės dešiniųjų Vyriausybės iš emigracijos parsikviestus jaunus ir ambicingus profesionalus. P.Lukauskas šalių susitarimu jau pasitraukė iš verslumą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“, o M.Dargužaitė, vadovaujanti investuotojus medžiojančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“, kol kas laikosi. Kol kas, nes Birutė, nesulaukusi atsistatydinimo, M.Dargužaitei davė užduočių, kurias ši privalo įvykdyti. Galima būtų lažintis, kad neįvykdys.

Bet kurio kito karjera jau būtų baigta, bet Birutė laikosi. Ir dar kaip laikosi!

Raudonoji Birutė elgiasi pagal pačias geriausias socdemų tradicijas – tvenkia tas upes, kur pinigai teka. Štai „Versli Lietuva“ disponuoja didžiulėmis pinigų sumomis. Štai iki 2015 m. reikia įsisavinti 55 mln. litų iš ES fondų. Birutei taip reikia priėjimo prie šių aruodų, kad jai nusispjaut ir į Lietuvos įvaizdį, ir į santykius su verslininkais, kurie yra tikrieji jos darbdaviai.

Ministrė žino, kad kritikų choras greitai taps pataikūnų orkestru, kai tik ji pradės valdyti pinigų srautus: vienai konfederacijai duos pažįsti iš vieno ministerijos spenio, kitai – iš kito, ir vėl sugrįš ramybė. Ir niekas nebesijuoks, kad ūkio ministrę reikia slėpti nuo Lietuvon atvažiavusių investuotojų, kad tik ji neapsijuoktų.

Bet visa tai gali pasirodyti tik vaikų žaidimai, jei Birutei išdegs dar vienas sumanymas. Birutės Ūkio ministerija parengė įstatymų pataisas, kuriomis siūlo viešuosius pirkimus vėl paversti korumpuota saviškių šėrykla. Ministerija siekia, kad valdiškos įstaigos iki 200 tūkst. litų vertės prekes ir paslaugas bei iki 1 mln. litų vertės darbus galėtų pirkti be jokių derybų ir be jokios priežiūros.

Kovotojams su korupcija net plaukai pasišiaušė – per šiuos „mažos vertės“ pirkimus daugybę metų buvo vagiami šimtai milijonų ar net milijardai. Ši didžiulė korupcinė landa buvo apkaišyta tik priėmus prezidentės pasiūlytas pataisas.

Atrodytų, po tokio akibrokšto premjeras A.Butkevičius ir prezidentė D.Grybauskaitė turėtų sugriebti Birutę už rankų, kojų, įsiūbuoti ir tėkšti kuo toliau iš valdžios valties. Bet kur tau.

Premjeras Birutei ploja katučių, o prezidentė, staiga netekusi savo karingumo, tik patarėjų lūpomis tarsteli, jog nepritaria ministerijos pataisoms. Tai kaip čia yra? Valstybę jau valdo ne D.Grybauskaitė, ne A.Butkevičius, o raudonoji Birutė?

Blogai, ji griauna gerai dirbančias organizacijas, atleidžia puikius vadovus (5121) 47 proc.

Neturiu pakankamai informacijos apie šių organizacijų veiklą, kad galėčiau spręsti (2588) 24 proc.

Ji daro teisingai, „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ galėtų dirbti geriau (1111) 10 proc.

Nemanau, kad tai turėtų stebinti, taip elgiasi kiekviena valdžia (2173) 19 proc.

24

Apklausoje dalyvavo 10993 žmonės

PROC.

10 PROC.

Savaitės auka

Coolness* Birutė Vos tik Birutė ėmė šluoti iš šalies ūkio konservatorių paliktas šiukšles, aplink ją ėmė zyzti kritikų debesis.

Bet Birutė turi puikią apsisaugojimo nuo kritikos uodų priemonę – puikiai moka angliškai, todėl net prezidentė jai nedrįsta įkąsti. *atšaldyto kietumo (laisvas vertimas iš kalbos, kurią moka Birutė)

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

54000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

47 PROC.

Politika | 3

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Ūkio ministerija: Atgal į korupcijos liūną?

Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

pirkimuose yra labai daug. Beveik pusė apklaustų verslininkų nurodė bent kartą nedalyvavę konkurse, nes iš anksto žinojo jo nugalėtoją.

Ūkio ministerijos iniciatyvos už galvos griebtis verčia ne tik verslo bendruomenę, bet ir su korupcija kovojančias įstaigas. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas savaitraščiui „15min“ teigė, jog siūlydama keisti Viešųjų pirkimų įstatymą Ūkio ministerija kuria itin palankią dirvą korupcijai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko teigimu, ministerijos lozungai, esą taip mažinama našta verslininkams, prasilenkia su tikrove, o siūlomais pakeitimais ginami abejotini interesai. Ūkio ministerijos ir jai vadovaujančios Birutės Vėsaitės užmojai keisti valstybinių įmonių ir verslo paramos agentūrų vadovus gali būti tik permainų žiedeliai. Uogelės po truputį sirpsta Seimo komitetų stalčiuose. Ūkio ministerija siūlo taisyti prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva priimtas Viešųjų pirkimų pataisas.

Specialistai prognozuoja, jog taip bus vėl atverti vartai korupcijai.

Be priežiūros ir derybų Ūkio ministerija siūlo dvigubai padidinti mažos vertės viešųjų pirkimų vertes. Įgyvendinus pakeitimus neskelbiamų derybų būdu galėtų būtų perkamos prekės ir paslaugos, kurių vertė neviršija 200 tūkst. litų, ir darbai, kurių vertė neviršija 1 mln. litų.

Siūloma leisti visus pirkimus, išskyrus didelės apimties, neskelbiamų derybų būdu vykdyti be Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo. Taip pat siūloma naikinti pareigą gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą norint pakeisti pirkimo sutarties sąlygas. Tarnybos patvirtinimo nereiktų ir sudarant vidaus sandorius.

Paliekama išimtis politinėms partijoms.

Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai būtų netaikomi reklamos kampanijų paslaugoms pirkti, propagandinių filmų ir propagandinių vaizdajuosčių gamybai.

Ministerija teigia, kad jos siūlomos pataisos daugiausia padėtų savivaldybėms,

Ž.Plytnikas: „Mes ne didiname skaidrumą, o dar labiau atpalaiduojame vadeles, padarome dar didesnę landą korupcijai.“

Ūkio ministrės B.Vėsaitės užmojai šokiravo kovotojus su korupcija.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

kurios dėl biurokratiškų viešųjų pirkimų procedūrų negali laiku įsigyti paslaugų ar atlikti darbų.

2012 metais Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 14,7 mlrd. litų. Tai 13 proc. bendrojo vidaus produkto, arba 69 proc. nacionalinio biudžeto, neįskaičiuojant Europos Sąjungos paramos. Žingsnis atgal Su korupcija kovojančių ekspertų teigimu, Ūkio ministerijos parengtos ir premjero Algirdo Butkevičiaus palaimintos viešųjų pirkimų įstatymo pataisos Lietuvą grąžintų dešimt metų atgal. „Mes nepritariame tokioms pataisoms, nes jos įneša chaoso ir mažina skaidrumą. Jos grąžintų į 2002– 2004 metus, kai korupcijos lygis buvo labai didelis“, – „15min“ sakė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Ž.Plytnikas.

Pasak jo, neskelbiamos derybos turėtų būti išskirtinis atvejis. Užsienyje toks derybų kelias naudojamas labai retai: „Lietuvoje buvo susiformavusi praktika – kai tik ko nors prireikia perkančiajai organizacijai, vykdavo neskelbiamos derybos. Prezidentės dėka, tokią praktiką pradėta keisti.“ VPT teigia, kad mažos vertės pirkimams 2012 metais išleista daugiau nei 2 mlrd. Lt. Tokie pirkimai sudaro 98,4 proc. visų pirkimų skaičiaus. Ž.Plytnikas nurodė, jog dvigubai didinti mažųjų pirkimų sumų nėra jokios būtinybės.

Siauri interesai Pašnekovo teigimu, Ūkio ministerijos deklaruojamas siekis pagreitinti viešųjų pirkimų procedūras neatsispindi siūlymuose. „Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta analizė rodo, kad šiuo metu viešųjų pirkimų procesai yra sutrumpėję 15 dienų. Jei pažiūrėsime, ką siūlo Ūkio ministerija, tai nėra nė vieno pakeitimo, kuris perkančiosioms organizacijoms ar verslininkams tą naštą sumažintų. Matyt, atstovaujama kažkieno interesams, todėl tokie keisti pasiūlymai ir teikiami“, – svarstė Ž.Plytnikas.

Pasak tarnybos vadovo, pirkimų laikas trumpėtų, jei būtų paprastinamos procedūros. Daugiausia problemų kyla teikiant ataskaitas: „Mūsų korupcijos lygis mažėja.

Tai rodo tyrimai. Tačiau mes darome taip, kad korupcijos lygis vėl kiltų“, – pabrėžė Ž.Plytnikas. Įstatymo keitimo motyvai nebuvo aiškūs ir TILS vadovui S.Muravjovui. „Neaišku, kodėl imtasi daryti tiek daug

pakeitimų dabartiniame viešųjų pirkimų įstatyme neišanalizavus, ar praėjusios Vyriausybės priimtos pataisos buvo veiksmingos. Labai sudėtinga žinoti, kur turi eiti, jeigu nežinai, kur esi“, – teigė kovos su korupcija ekspertas.

Naujausias viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas buvo atliktas 2008 metais. Jis parodė, kad korupcijos apraiškų viešuosiuose

Sutaupyti milijonai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo teigimu, praktika rodo, kad šiuo metu galiojanti tvarka leidžia laiku identifikuoti problemą ir ją spręsti valstybei sutaupant įspūdingas sumas: „Mes stengiamės prižiūrėti sutartis, užkardyti neteisėtus sprendimus. Ir „Klaipėdos naftos“ pavyzdys rodo, kiek buvo sutaupyta įsikišus mūsų tarnybai. Jei būtume praleidę procedūrinį pažeidimą, Lietuva būtų praradusi dešimtis milijonų litų.“ Įgyvendinus siūlomus pakeitimus Viešųjų pirkimų tarnyba būtų nušalinta nuo daugelio procesų. „Neįsivaizduoju, kiek pirkimų taptų mums nematomi. Būtų grįžta prie praktikos, kai į mažos vertės pirkimus išskaidomi dideli pirkimai, nerengiami konkursai ir metų gale pateikiama viena ataskaita.

Niekas to nesužiūri, kol Viešųjų pirkimų tarnyba arba Valstybės kontrolė nepradeda savo tyrimų“, – nuogąstavo Ž.Plytnikas.

Ministerijos iniciatyvos nerimą kėlė ir S.Muravjovui: „Nesuprantama, kodėl Ūkio ministerija siūlo kuo daugiau išimčių. Man atrodo, kad turime judėti kita linkme. Juk neseniai buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, kuriose didesnis dėmesys skirtas kaip tik pirkimams neskelbtinu būdu. Visame pasaulyje šių pirkimų korupcinė rizika yra didžiausia.

Darbo partijos byla Tęsiame straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti abiejų pusių nuomonę apie Darbo partijos bylą. Primename – pirmajame straipsnyje mes, studentai, rašantys diplominį darbą apie Darbo partijos bylą, pastebėjome, kad šis procesas vyksta ne visai teisiniu, demokratiniu pagrindu. Sužinoję, kad šioje byloje nėra nė vieno apčiuopiamo Viktoro Uspaskicho kaltės įrodymo, nutarėme apklausti bylos dalyvius.

Klausėme prokuroro, kaip buvo renkami įrodymai kaltinant V. Uspaskichą. Pasirodo, prokuroras nieko apčiuopiama prieš V. Uspaskichą neturi. Krata taip pat vyko ne pagal taisykles, tad naudoti tokių įrodymų teisinėje demokratinėje valstybėje lyg ir negalima. Pasirodo, vienintelis V. Uspaskicho kaltės įrodymas – tai liudininkės, anksčiau baustos už dokumentų klastojimą ir vėl suklastojusios dokumentus bei atleistos nuo atsakomybės, parodymai. Vis aiškėja nuomonė, kad ji yra infiltruota agentė tam, kad būtų sukurta Darbo partijos byla.

Prokuroras pats nežino, ar gali viešinti medžiagą Uždavėme klausimą prokurorui: „Ar gali prokuroras viešinti ikiteisminę medžiagą žiniasklaidai?“ Atsakymas: „Prokuroras gali viešinti tą medžiagą, kuri nekenks bylos nagrinėjimui.“ Tad norisi paklausti, ar tiek išviešinti bylos duomenys nepakenkė politikui? Juk politiko pagrindinis turtas yra žmonių pasitikėjimas. Ar šiandien galima surasti nors vieną žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie Darbo partijos bylą? Net paskutiniam tinginiui ir vaikui, kuris tik pradėjo kalbėti ir vaikščioti, įkalta į galvą, kad V. Uspaskichas – paskutinis nusikaltėlis, vagis, kenkėjas, vengiantis mokėti mokesčius, o vėliau – dar ir narkomanas bei alkoholikas.

Tai buvo įteigta ir mums, todėl buvo įdomu analizuoti šią bylą, o kai kam – net rašyti diplominį darbą, nes ji unikali. Spauda įteigė, kad visi įrodymai byloje yra, tad mums ji atrodė paprasta. Bet kuo daugiau domėjomės šia byla, tuo labiau supratome, kad tai yra tiesiog oponentų afera. Matyt, būtent tam ir buvo sukurta byla – kad žmogus būtų įtrauktas į teisminį procesą, kad būtų galima metai iš metų pilti purvą ant vieno populiariausių politikų Lietuvoje.

Tad ar galima viešinti ikiteisminę medžiagą, kol dar teismas nenustatė žmogaus kaltės? Ir kaip paskui po ilgų metų šmeižimo nusiplauti, kai žmogus būna išteisintas? Kiekvienas galės atsakyti pagal savo sąžinę.

Paklausėme prokuroro: „Ar gali prokuroras komentuoti bylos aplinkybes nepasibaigus teismo procesui?“ Atsakymas: „Primenu, kad BPK 177 str. numato, kad ikiteisminio

Dokumentas 1

tyrimo medžiaga yra neviešinama. <...>“ Ar yra nors vienas žmogus Lietuvoje, kuris nebūtų žinojęs apie Darbo partijos bylą ir kuo kaltinamas V. Uspaskichas iki teismo pradžios? Ne, nėra, vadinasi, prokuroras, nutekindamas informaciją, sąmoningai pažeidinėjo įstatymą, vadinasi, turėjo vadinamąjį valdžios užtarimą sąmoningai kenkti vienai politinei organizacijai ir jos vadovui, taip gerindamas sąlygas jo oponentams. Būtent tai ir yra politinės korupcijos byla, tik prokuroras S. Verseckas ją priskyrė ne tuo adresu. Juk V. Uspaskichas ir partija dar iki teismo pradžios buvo viešai nuteista ir su tokia našta ėjo net į penkerius rinkimus. Ar lengva įrodinėti savo rinkėjams, kad tai, kas vyksta, apipinta melu? Neseniai baigęs teisės mokslus Aurimas Jankauskas pasakė: „Jei būčiau nenuėjęs į teismo salę ir nepamatęs savo akimis, kas vyksta, visą gyvenimą būčiau galvojęs, kad būtent taip ir yra, kaip visa tai pristatoma žiniasklaidoje.

Bet, pasirodo, valstybinė mašina pajungta tam, kad būtų sunaikinta viena politinė organizacija ir jos lyderiai. Pastarieji teismo sprendimai lyg ir įžiebė šiek tiek vilties, kad objektyvumo dar yra – neleidus prokurorui kištis į partijos reorganizavimą, bet visas procesas tikrai nemaloniai stebina.“ Nupiešti milijonai Keistai atrodo vien 24 mln. Lt suma. Kai paklausėme prokuroro apie pinigų šaltinį, jis atsakė: „Iš kur atėjo pinigai, nustatyti nepavyko.“ Tad mums, būsimiems teisininkams, tampa visiškai nebeaišku, kaip galima viešinti ne tik ikiteisminę medžiagą, bet ir didelių abejonių keliančią informaciją apie tai, ar išvis buvo tie pinigai, nes remtis vien liudininkės, anksčiau baustos už dokumentų klastojimus, parodymais ir tokiais orderiais be pavadinimų, pavardžių ir parašų negalima. Kaip išaiškėjo teismo proceso metu, vienintelė ta pati liudininkė (vis labiau panaši į infiltruotą agentę) nesugeba aiškiai atsakyti į klausimą apie tų pinigų atsiradimą. Į klausimą: „Kas jums atnešė 1 000 000 Lt?“ ji atsako: „Neatsimenu, kažkokie du vyriškiai, pavardžių neatsimenu.“ Ar jūs galite patikėti tokiu atsakymu dėl 1 000 000 Lt? Nei parašų, nei pavardžių, nei iš kur jie atėjo? Advokatai

jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (II)

paprašė skirti ekspertizę šitam dokumentui, nes akivaizdu, kad trys nuliai yra prirašyti vėliau, gal net kita ranka (jūs ir patys galite tai nesunkiai pastebėti). (Žr. dokumentą Nr 1.)

Teismas atmetė tokį prašymą, ir dokumentas liko nepatikrintas, bet nuo šios sumos paskaičiuotas ieškinys, apie šitas ir panašias sumas ir orderius šimtus kartų buvo kalbėta spaudoje.

Neįrodžius kaltės jau apkaltinta Darbo partija ir jos vadovai. Kitam politikui tai būtų didžiulis smūgis, kertamas žmonių pasitikėjimas, bet kai kalbama apie V. Uspaskichą, į tai tiesiog nekreipiama dėmesio. Faktiškai politinėje byloje to ir reikia konkurentams. Vienintelė viltis, kad pats teismas į tokius dokumentus žiūrės preciziškai.

Dar įdomiau, kai teismo salėje advokatai paklausė pagrindinės liudininkės, kur ji padėjo

tuos pinigus? Atsakymas: „Padėjo kitos įmonės seife, nes ji aptarnavo 5–6 įmones.“ Klausimas: „Kam atidavėte tą milijoną litų?“ Ir, mūsų nuostabai nėra ribų, liudininkė (agentė) ramiu veidu atsakė: „Ai, nežinau, buvo atvažiavę du vyriškiai, aš jiems atidaviau.“ Ar jūs tuo tikite? Įsivaizduokite save jos vietoje – gauti milijoną nežinia iš ko, o paskui atiduoti milijoną nežinia kam... Ar jūs atiduotumėte tokią sumą nežinia kam? Tam tikrai reikia būti išprotėjusiems.

Ir tokių dokumentų yra beveik už 24 milijonus Lt. Neaišku iš kur atėjo, neaišku kur nuėjo.

Teisingai V. Uspaskichas teisme, duodamas parodymus, o paskui ir žurnalistams, pasakė: „Na, įsivaizduokime, buvo tie nelegalūs pinigai. Ar prokuroras iškėlė bylas tiems šaltiniams, iš kur tie pinigai atėjo?“ Mes, kaip teisininkai, supran-

Dokumentas 2

tame: jei pinigai nelegalūs, jie ir Afrikoje yra nelegalūs, kad ir kieno jie būtų – Darbo partijos ar kieno kito. Ne, niekam bylos nėra iškeltos, o dar anksčiau dienraščio „Kauno diena“ žurnalistas pasiteiravo prokuroro, ar jau nustatytas pinigų šaltinis? Ir keistas prokuroro atsakymas: „Mes sau tokio tikslo nekėlėme nustatinėti, iš kur pinigai <... >“ Išeina taip, kad svarbu nubausti Darbo partiją ir jos vadovus. O kiti gali naudoti ir nelegalius pinigus. Prielaida akivaizdi – tai yra politinė byla.

Taip pat ir su pinigų panaudojimu: jei tie pinigai nelegalūs, turi būti nustatyta, kur jie buvo panaudoti, nes kratos metu tie pinigai, apie kuriuos jau 7 metus kalba visi, kas netingi, nebuvo rasti. Taip pat prokuroras daug kalba, kad šitais pinigais buvo apmokėta tas, anas, bet niekam per 7 metus neiškeltos bylos už nelegalių pinigų gavimą ir naudojimą. Tad kokios tiesos mes ieškome? Būtų įdomu išgirsti atsakymą ir iš mūsų prezidentės, ir teisingumo ministro, nes jis, duodamas interviu žurnalui „Veidas“, patarė V. Uspaskichui patylėti, bet nieko nepatarė prokurorui, kuris tikrai turi patylėti ir nekomentuoti bylos bei bylos aplinkybių, kol nėra teismo sprendimo.

Kad ir kokie būtų įrodymai, sprendimas turi būti nepalankus V. Uspaskichui?

Kaip pavyzdį V. Uspaskichas pateikė teismui vieną dokumentą palyginimui. (Žr. dokumentą Nr 2.)

Sutartis surašyta tais metais, kai jau vyko Darbo partijos byla, – 2008 m. rugpjūčio 12 d.

V. Uspaskichas paskolino 200 000 Lt atsakovei (etiniais sumėtimais pavardė ir asmens kodas užtušuoti), kuri įsipareigojo šią sumą grąžinti 2009 m. gegužės mėnesį. Tad štai: yra sutartis, yra parašai, yra liudytojai, kaip pinigai atiduoti, šita suma įtraukta į V. Uspaskicho 2008 metinę deklaraciją. Bet atsakovė teisme pasakė, kad negavo pinigų, ir V. Uspaskichui pinigai negrąži-

Ar tikrai procesas buvo vilkinamas?

Kitas šitos bylos proceso akcentas – tikrai manėme, kad kažkas specialiai vilkina bylos nagrinėjimą. Kažkas bandė net kaltinti teisėjus, neva jie padeda vilkinti bylą. Tikrai buvo nemažai procedūrinių dalykų, kurie trukdė nagrinėti bylą. Bet paanalizavę visas tas pertraukas taip pat neįžvelgėme jokio kriminalo. Jeigu žurnalistai sąžiningai būtų pristatę visas tas aplinkybes, būtų daug mažiau ažiotažo aplink šią bylą ir jos pertraukas.

Paklausėme V. Uspaskicho: „Mes matome, kad procesas dažnai stringa ir byla vilkinama.

Ar tai daroma specialiai? Atsakymas: „Noriu priminti, kad Darbo partija aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime. Rinkimuose dalyvaujantys Darbo partijos politikai po kiekvienų laimėtų rinkimų įgyja teisinį imunitetą, kurio jie negali savo valia atsisakyti – tam yra tvarka, įtvirtinta įstatymuose ir Konstitucijoje. Turi būti atlikta tam tikra procedūra, kad būtų panaikintas imunitetas, o tai užtrunka. Tad partija ir jos nariai dalyvavo penkeriuose rinkimuose, natūralu, kad šis procesas pareikalavo laiko ir pertraukos byloje. Pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija svarsto dėl imuniteto rinkimų laikotarpiui, o po rinkimų šį klausimą nagrinėja Europos arba nacionalinis parlamentas. Todėl sakyti, kad sąmoningai buvo vilkinama byla, yra eilinį kartą netiesa.“ Paklausėme V. Uspaskicho: „Kodėl taip ilgai užtruko imuniteto nagrinėjimas Europos Parlamente?“ V. Uspaskichas atsakė: „Viskas galėjo vykti daug greičiau ir imunitetas net galėjo būti apsaugotas, jei prokuroras, o kartu ir teismas, nebūtų priėmę sprendimo dėl kreipimosi į Europos Parlamentą slapta, neinformuojant nei manęs, nei mano advokatų, nes kreipimasis priimtas posėdžiaujant tik teisėjai ir prokurorui, nesuteikiant galimybės pasakyti savo nuomonės apie kreipimosi turinį, o turinys, švelniai tariant, buvo melagingas. Todėl parlamentas turėjo daryti papildomų užklausimų, ir taip procesas užsitęsė. O jau Seime viskas vyko daug greičiau, nes šį kartą ir teismas vyko mums dalyvaujant <... > Dėl ligų, tai galiu pasakyti taip – per 12 metų politikoje man teko susirgti tik vieną kartą.

Teisėja per 5 metus susirgo tik 2 kartus neilgam.

Vitalija Vonžutaitė buvo nėščia ir po gimdymo reikėjo tam tikro laiko, ir tai nedaug. Tad jokių sąmoningų vilkinimų nebuvo nei iš mūsų, nei iš teismo pusės.“ Tęsinys kituose spaudos numeriuose.

Štai tokia mūsų teisinės sistemos logika: pirmas dokumentas – be parašų ir pavardžių – yra laikomas įrodymu, o antras dokumentas – su parašais, pavardėmis ir datomis – ne.“

Studentai klausia: „Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

Su pagarba – jaunųjų teisininkų, politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“

Užsk. Nr. 308392

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“

nami. Štai teismo patalpose, vienoje teismo salėje, tuo pat metu vyksta teismas tam, kad būtų atimti pinigai, o V. Uspaskichas būtų nuteistas pagal tokius niekinius orderius, kuriuose nėra jokių sutarčių, parašų, pavardžių ir liudytojų, o kitoje teismo salėje – kaip negrąžinti legalių deklaruotų pinigų, paskolintų pagal sutartį, turint ir parašus, ir pavardes, ir liudytojus. Situacija Lietuvos teisminėje praktikoje juokinga ir apgailėtina. Tad jei pagal tokius dokumentus teismas nepripažino, kad V. Uspaskichui turi būti grąžinti pinigai, tai kaip gali reikšti pretenzijas tam pačiam V. Uspaskichui? Pagal niekinius orderius be pavardžių, pavadinimų ir liudytojų? V. Uspaskichas dar turėjo padengti visas skolininkės išlaidas, susijusias su advokatu ir žyminiu mokesčiu. Kur jūs pasislėpėte, teisuoliai? Nejaugi vien todėl, kad V. Uspaskichas yra stiprus oponentas, ir dar rusas, taip galima elgtis? Tai yra didžiulė visos valstybės teisminės sistemos silpnybė – taikyti tokius šlykščius dvejopus standartus. Nori nenori esi priverstas įsiklausyti, ką kalba V. Uspaskichas, nenuostabu, kad daug žmonių stoja į jo pusę, nes tokios neteisybės pakęsti tiesiog neįmanoma.

6 | Visuomenė

Būdas išsisukti nuo alimentų mokėjimo

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Vyrai gegutės

194 mln. Lt –

tiek per penkerius veiklos metus iš tėvų alimentų negaunantiems vaikams sumokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Skolininkams iškelta 65,5 tūkst. bylų. Bet savo vaikus pametę vyrai – ne iš kelmo spirti: nuo alimentų išsisuka išplasnoję į užsienį.

123rf.com nuotr.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Svajonė – prasmegti skradžiai Išsiskyrusi dviejų paauglių mama Andžela Jakubauskienė jaučiasi priėjusi liepto galą. „Aš tokia sutrikusi, kad noriu gyva į žemę sulįsti. Tai – mano vienintelė svajonė“, – atsiduso moteris. Nebeapsikentusi nuolatinio sutuoktinio girtavimo ir smurto moteris prieš penkerius metus nusprendė nebegyventi su juo, o pernai birželį teismas oficialiai porą išskyrė. Bet gyvenimas nuo to nepalengvėjo.

Riešutų fasuotoja po dvylika valandų per parą dirbanti vilnietė gauna tūkstančio litų atlyginimą. 500 litų moteris sumoka už buto nuomą, dar 200–300 litų – už komunalines paslaugas. Iš to, kas lieka, turi išlaikyti save ir du vaikus.

Vaikų tėvas, buvęs Andželos vyras, alimentų nemoka nė cento, nors teismas

BFL nuotr.

Moteris pradėjo ieškoti teisybės, bet paaiškėjo, kad išsireikalauti alimentus, jei skolininkas emigruoja, labai sudėtinga.

įpareigojo jį kiekvienam vaikui kas mėnesį skirti po 400 litų.

Taip pat – sumokėti savo atžaloms po 14 800 litų už tai, kad neišlaikė jų, kai šeima jau negyveno kartu. Iš viso vyras jau skolingas apie 40 tūkst. litų.

Bet tai dar ne visos A.Jakubauskienės bėdos. Kai šeima dar buvo darni, vyras pasiėmė 14 tūkst. litų paskolą. Už ją laidavo Andžela. Vyras paskolos negrąžino – įsigijo automobilį, o likusius pinigus pragėrė.

Kadangi jis emigravo nežinoma kryptimi, antstoliai šią skolą „užkabino“ buvusiai žmonai.

Pasmerkta už drąsą Kur į užsienį emigravęs buvęs vyras šiuo metu gyvena, moteris nežino. Vaikams retkarčiais pavyksta tėvą „pagauti“ prisijungusį prie „Skype“ ir pašnekinti, tačiau jis bendrauja nenoriai. Andžela spėja, kad buvęs vyras kažkur dirba nelegaliai.

Paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta – Mažeikiai, todėl, anot moters, jai reikia kreiptis į antstolius šiame mieste. Jeigu jie išrašytų pažymą, kad vaikų tėvas nemoka alimentų, Andžela galėtų prašyti valstybės paramos.

520 Lt – tiek reikėtų sumokėti už antstolių paslaugas, kad alimentų išieškojimo reikalai pajudėtų iš mirties taško. Bet moteriai tokie pinigai – siaubingai dideli. „Aš vaikų pusryčiams neturiu, ką ir kalbėti apie tokią sumą“, – ašarą braukė vienuolikmečio ir penkiolikmečio berniukų mama.

Moteris sausį dalyvavo vienoje TV laidoje, dar anksčiau viename interviu prisipažino, kad vaikų tėvas nemoka alimentų. Andželos teigimu, nors nepažįstami žmonės prieina ir paspaudžia ranką už drąsą, buvusio vyro giminaičiai ją sumaišė su žemėmis.

Be to, jos vieša išpažintis labai nepatiko ir tuometiniams darbdaviams.

Lietuva – Anglija – Ispanija Vilnietė Evelina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su vyru išsiskyrė prieš

Visuomenė | 7

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

plasnoja į užsienį dvylika metų. Du mažamečiai vaikai liko augti su mama, o tėvą teismas įpareigojo mokėti alimentus.

Prieš dešimtmetį vyras emigravo į Angliją ir metus nemokėjo nė cento. Buvusį sutuoktinį prispaudė skolos, teko parduoti už paskolą įsigytą butą. Už gautus pinigus jis grąžino paskolą ir sumokėjo dalį alimentų. „Tada jis Anglijoje „prisidirbo“ ir paspruko į Ispaniją. Tai dirbo, tai nedirbo. Galiausiai Ispaniją ištiko krizė“, – pasakojo Evelina.

Nuo praėjusio rugpjūčio vyras alimentų nemoka. Neapsikentusi moteris pradėjo ieškoti teisybės, bet atsimušė į sieną – paaiškėjo, kad išsireikalauti alimentus, jei skolininkas emigruoja, labai sudėtinga.

Moteriai teko prašyti teismo, kad išduotų standartizuotą vykdomojo rašto pažymėjimą. Su pažymėjimu ji kreipėsi į antstolius. Vienas jų šiaip ne taip sutiko padėti.

Kiti šio darbo kratėsi, nes Evelinos vyras užsienyje, nebeturi turto, o ar turi darbą – ne visada aišku.

Tik tada, kai kreipiamasi į antstolius, pradedama stebėti, kada tėvas moka alimentus, o kada – ne. Taigi, nors alimentai nemokami seniai, Evelinos situaciją antstolis stebėti pradėjo tik šių metų vasarį.

Patarė iš naujo prisiteisti alimentus Alimentų negaunantiems vaikams išmoką kas mėnesį skiria Vaikų išlaikymo fondas (VIF). Tokiu atveju alimentų nemokantis žmogus tampa skolingas valstybei ir pinigai iš jo išieškomi arba bent jau bandoma tai padaryti.

Tačiau paaiškėjo, kad Evelinos vaikai išmokų iš fondo gauti negali, nes jos skiriamos tik tuo atveju, kai alimentų dydis yra fiksuotas. Tuo tarpu teismas prieš dvylika metų buvo nutaręs, kad Evelinos vaikų tėvas alimentams turi skirti 33 proc. mėnesinio darbo užmokesčio ir jo priedų sumos.

Taigi alimentų suma tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jis uždirba.

Norint gauti išmoką iš VIF, Evelinai buvo patarta antrąkart prisiteisti alimentus. Prieš pusantro mėnesio teisėjui Edvardui Juozėnui, kuris ją ir vyrą išskyrė, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame teisėjas dirba, Evelina išsiuntė elektroninį laišką.

Atsakymo laukia iki šiol.

Kreipęsis į šį teismą atsakymo nesulaukė ir savaitraštis „15min“. Tebuvo pasakyta, kad tai – teisinė konsultacija, o jų teismas neteikia.

Nukelta į 8 psl.

>>>

Komentaras

8 | Visuomenė

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Kas bijo R.Pakso?

Po apkaltos proceso, per kurį R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų, praėjo jau daugiau nei devyneri metai, tačiau atrodo, kad R.Pakso Lietuvoje vis dar kažkas bijo. Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad bijo beveik visi. Kalbu apie politikus ir partijas.

Tokia išvada peršasi po šią savaitę įvykusio Seimo Konstitucijos komisijos posėdžio, kuriame buvo planuojama apsispręsti dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Planai tikrove netapo ir joks sprendimas nepriimtas.

Jei pamiršote, tai Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad R.Pakso teisės, uždraudžiant jam iki gyvos galvos kandidatuoti į Seimą, buvo pažeistos, nes toks draudimas buvo neproporcingas.

Tas sprendimas buvo paskelbtas 2011 m. sausio 6 d., tai yra beveik prieš dvejus su puse metų, tačiau per tą laiką iš esmės nieko neįvyko.

Kodėl nieko nevyko iki 2012 m. pavasario, paaiškinti nesunku: prisimenant, kaip prasidėjo apkalta, kam tuomet dirbo Valstybės saugumo departamentas ir jo tuometinis vadas M.Laurinkus bei su kuo draugavo tuometis KT pirmininkas E.Kūris, būtų buvę naivu tikėtis, kad konservatoriai ir liberalai puls įgyvendinti EŽTT sprendimą. Buvo natūralu, kad A.Kubilius ir kompanija pasirinko sprendimo vilkinimo kelią ir sudarinėjo darbo grupes, dėl kurių dabar „skalbia“ A.Butkevičių. Tų darbo grupių pagrindinis uždavinys buvo padaryti taip, kad sprendimo nebūtų. Padėjo ir Konstitucinis Teismas, jau be E.Kūrio, bet vis dar su dvasiomis, be jokių nagrinėjimų paskelbęs, kad R.Pakso problemą išspręsti galima tik pakeitus Konstituciją.

R.Pakso Lietuvos politikoje matyti nenori ne tik visur Kremliaus ranką matantys konservatoriai, bet ir dabartiniai jo partneriai.

Tiesa, tada visi apsimetė kvailiais ir suvaidino, kad to Konstitucinio Teismo pareiškimo nesuprato. 2012 m. kovą priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, neva išsprendžiančios problemą. Nors visi žinojo, kad jos nieko nesprendžia, o tik leidžia problemos sprendimą atidėti dar mažiausiai pusmečiui. Toks savotiškas spektaklis, kuriame sudalyvavo ir savo vaidmenis atliko visi: „darbiečiai“, balsavę už, socialdemokratai, pasidaliję perpus, ir prezidentė, iš anksto žinojusi, kad dalyvauja farse, bet pasirašiusi jos požiūrio į teisę vertą įstatymą.

O tada jau beliko apsireikšti V.Andriukaičio iššauktoms E.Kūrio vardo Konstitucinio Teismo dvasioms ir viskas baigėsi taip, kaip ir buvo planuota – 2012 m. Seimo rinkimų išvakarėse įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir R.Paksas liko ten, kur ir buvo – Lietuvos politikos užribyje.

Labai tikėtina, kad jis ten liks dar ilgai, nes po gegužės 15 d. Konstitucijos komisijos posėdžio peršasi išvada, kad R.Pakso Lietuvos politikoje matyti nenori ne tik visur Kremliaus ranką matantys konservatoriai, bet ir dabartiniai jo partneriai – Darbo partija ir LSDP. Atrodo, kad ir jie renkasi konservatorių jau išbandytą taktiką – nieko nedaryti ir kiek įmanoma ilgiau vilkinti problemos sprendimą.

Kodėl R.Pakso bijojo konservatoriai – aišku, o štai kodėl jo bijo dabartiniai „partneriai“, paaiškinti nėra lengva. Dar sunkiau paaiškinti, ko bijo pats R.Paksas, nuolankiai leidžiantis savo „partneriams“ laikyti jį užribyje.

O gal čia tiesiog spektaklio tęsinys, tik mes neturime programėlių ir nežinome, kas kokį vaidmenį atlieka?

Lietuvoje tėvai be išlaikymo pernai paliko per 65 tūkst. vaikų.

A.Kripaitės nuotr.

>>>

Geriausias ginklas – viešumas

Atkelta iš 7 psl.

„Jeigu iš naujo prisiteisčiau alimentus, gaučiau paramą iš fondo. Bet jau nebeturiu jėgų ir laiko iš naujo gilintis, ką turiu padaryti. Nežinau, kaip visa tai Lietuvoje veikia: kaip po dvylikos metų vėl prisiteisti tą patį? Absurdų absurdas“, – krimtosi moteris.

Didžiausia išmoka – 195 litai VIF Išmokų skyriaus vedėja Regina Dagienė „15min“ patvirtino, kad turi būti nurodytas konkretus alimentų dydis.

Kitaip fondas nežinos, kokio dydžio išmokas skirti. „Mokame ne daugiau 195 litų per mėnesį už vaiką. Bet būna, kad skiriame ir 50, ir 70 litų, nes kai kurie tėvai dalį alimentų moka patys, o skirtumą padengiame mes“, – aiškino R.Dagienė.

Evelinos buvęs vyras turėtų mokėti alimentus kiekvienam vaikui, kol jiems sukaks aštuoniolika. Vaikams dabar – šešiolika ir keturiolika. Jų tėvas, kai sugalvoja, moka kiekvienam po 199 litus.

„Parduok „Bentley“, sumokėk alimentus“, „Tėti, prisimink mane“, „Sumokėk alimentus, o ne atimk iš jų vaikystę“, „Sumokėk alimentus. „Nėra buvusių vaikų“ – tokių ir panašių socialinių reklamų apstu Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose šalyse.

2012-ųjų pabaigoje Rusijoje antstoliai savo tinklalapiuose pradėjo skelbti pavardes tų, kurie nemoka alimentų. Ši informacija pradėjo keliauti į spaudą, galiausiai – ir visur kitur.

Reklaminiuose skyduose, skelbimų lentose, ant troleibusų rašomi įvairūs raginimai tėvams sumokėti pinigus, viešinami jų vardai, pavardės, kartais nurodomas ir skolos dydis.

O Baltarusijoje alimentų nemokantiems tėvams gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas arba uždrausta medžioti. Kai kuriems netgi apribojama teisė išvažiuoti iš Baltarusijos.

Teigiama, kad tokie drastiški metodai padeda bent iš dalies pažaboti savo vaikus pamiršusius tėvus.

Skaičius

195

Lt

Daugiausia tiek vienam vaikui per mėnesį skiriama iš Vaiko išlaikymo fondo, jei tėvai nemoka alimentų.

„Po septynių mėnesių pertraukos gavau alimentus už vieną mėnesį. Dabar nežinau – gausiu, negausiu. Tie pinigai tikrai neišgelbėtų mūsų, bet bent užtektų pietums mokykloje ar kokiam būreliui. Mes su vyru draugiškai išsiskyrėme ir po to bendravome, bet jis nemoka alimentų ir aš nieko negaliu padaryti. Pasirodo, paranku emigruoti. Ir niekas tavęs nesuseks“, – atsiduso dviejų paauglių mama.

Skolos – daugiatūkstantinės Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pernai vien Lietuvoje buvo

vykdoma 65 488 vaikų išlaikymo išieškojimo bylų. Kiek tokių vykdoma užsienyje, duomenų nėra.

Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės teigimu, nemažai tėvų savo vaikams yra įsiskolinę po 10 tūkst. litų, kai kurie – net po 25 tūkst. litų ir dar daugiau.

VIF per penkerius metus dėl neatsakingo tėvų elgesio jų vaikams yra išmokėjęs beveik 194 mln. litų. Dauguma skolininkų – vyrai, tačiau kartais pasitaiko ir moterų. Būna, kad vaikams alimentų nemoka abu tėvai.

Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | Visuomenė >>>

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Atkelta iš 8 psl.

Į užsienį emigravusių skolininkų vis daugėja. Dalis jų, anot D.Petkauskaitės, pradeda mokėti alimentus tik tuomet, kai areštuojamas Lietuvoje likęs jų turtas. Kartais alimentus sumoka Lietuvoje likę giminaičiai, dažniausiai – vaikų seneliai.

Lietuvos antstoliai teismo sprendimus vykdo tik Lietuvos teritorijoje. Jeigu skolininkas gyvena užsienyje, dėl priverstinio išieškojimo reikia kreiptis į atitinkamas užsienio institucijas.

Jeigu vaikų išlaikymas priteistas po 2005-ųjų sausio 21 d. ir skolininkas gyvena Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos teismo sprendimas užsienyje gali būti vykdomas tiesiogiai.

Pradedant išieškojimą, valstybei, į kurią emigravo skolininkas, reikia pateikti nemažai dokumentų ir pažymų. Būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą

Evelinos vaikai išmokų iš fondo gauti negali, nes jos skiriamos tik tuo atveju, kai priteistų alimentų dydis yra fiksuotas.

ir pavardę, bet ir adresą. O jo dažniausiai ir nežinoma. Tačiau ir iš Lietuvoje gyvenančių tėvų išsireikalauti nesumokėtų alimentų nelengva. D.Petkauskaitė pasakojo, kad neretai tokius asmenis dangsto net darbdaviai. Pavyzdžiui, antstoliui sužinojus, kur dirba skolininkas, darbovietė staiga nutraukia su juo darbo sutartį. Oficialiai žmogus neturi darbo, gauna pašalpą, o prie to – dar algą „vokeliuose“. Tai antstoliai sužino iš skolininko kaimynų, tačiau, jei darbdavys ir skolininkas dievagojasi, kad nedirba, nieko nepadarysi.

Antstolių rūmų darbuotojos teigimu, įžūliausi būna tie, kuriems iš tiesų pinigų netrūksta. „Vienos gana gerai žinomos įmonės direktorius bei akcininkas ne tik automobilius, bet ir drabužius perka įmonės vardu. Oficialus jo atlyginimas – 600 litų. Skolininkas antstoliui yra atvirai pasakęs, kad įsiskolinimą padengs tada, kai pinigai taps beverčiais“, – pasakojo D.Petkauskaitė.

Dviejų paauglių mama A.Jakubauskienė iš buvusio vyro negauna nė cento. Maža to, moteris dar turi išmokėti jo paimtą ir vėjais paleistą paskolą.

J.Kalinsko nuotr.

Prireiks milžiniškos kantrybės Anot advokato Gintario Trakšelio, tokia situacija, į kurią pateko straipsnyje aprašytos moterys – šiuo metu sparčiai didėjanti teisingumo problema. „Nelabai šį klausimą padeda spręsti ir Europos Sąjungos teisė bei tarpvalstybiniai susitarimai dėl teisinės pagalbos suteikimo, nes dažnai būna sunku nustatyti tėvo gyvenamąją vietą, dar sunkiau – jo darbovietę. O nežinant skolininko gyvenamosios vietos, pagal nustatytą procesą neįmanoma gauti ir Europos vykdomojo rašto“, – aiškino advokatas.

Jo teigimu, Evelinos atveju tikslinga kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo su prašymu pakeisti teismo sprendimu anksčiau nustatytą išmokų dydį. Dažniausiai nustatoma išmoka – ne mažesnė nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo vienam vaikui.

Tuomet tėvas taptų skolininku jau su konkrečia įsiskolinimo suma ir antstolis imtųsi visų priemonių skolai išieškoti, o jas išnaudojus, moteris įgytų teisę gauti finansinę paramą iš VIF. Panašiai reikėtų elgtis ir Andželai, tik jos atveju išmokų suma jau yra fiksuota.

Jeigu iš antstolio ar kitų informacijos šaltinių būtų gauta įrodymų, kad skolininkas tyčia vengia išlaikyti vaikus, o ne dėl to, kad tikrai neturi pinigų, būtų galima kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir prašyti ištirti, ar tėvo veikoje nėra baudžiamojo nusikaltimo požymių.

Jų radus, atsirastų pagrindas skelbti tokio asmens paiešką. Galima bausmė – viešieji darbai, areštas, laisvės apribojimas arba jos atėmimas iki dvejų metų.

Ar skaitei 15min.lt?

„Tačiau vaikų motinų laukia nemenkas kantrybės išbandymas su menkomis garantijomis, kad pastangos duos norimą rezultatą. Prireiks ir išminties, siekiant įvertinti bei atskirti santuokos nutraukimo, vaikų tėvo mentaliteto pasekmes nuo teisingumo vykdymo problemų“, – situaciją apibendrino G.Trakšelis.

15min.lt/finansai

15min.lt/kultūra

15min.lt/sportas

15min.lt/žmonės

Birutė Vėsaitė slepiama nuo į Lietuvą atvažiuojančių užsienio investuotojų. www.15min.lt/s335354

Net per okupaciją buvo lengviau gauti finansavimą tautinei kultūrai. www.15min.lt/s336119

Sočio olimpiadai rengtis kviečiama „raupsuota“ tapusi šokėjų ant ledo pora. www.15min.lt/s336010

Po pasirodymo konkurse – kandžios internautų pašaipos socialiniame tinkle „Twitter“. www.15min.lt/s335726

Vizionieriai | 15

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Startuolių vizija: FINANSINIŲ PERLAIDŲ TUNELIS Paulius Grinkevičius p.grinkevicius@15min.lt

„TransferGo“ sistemai vos vieneri, o jos kūrėjams jau pavyko užimti beveik 10 proc. pinigų perlaidų rinkos tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos, išsiplėsti į kaimynines Lenkijos ir Vokietijos rinkas bei sukelti pirmojo „Twitter“ investuotojo Grego Kiddo susidomėjimą.

Tokia sėkmė nepatenkino verslių jaunuolių ambicijų – iki metų pabaigos jie ketina perlaidų tuneliu pasiekti kitas euro zonos valstybes ir JAV. Su „TransferGo“ komandos nariais Daumantu Dvilinsku, Justinu Lasevičiumi ir Edvinu Šeršniovu susitinkame tuomet, kai bendrovė pradeda dar vieną svarbų plėtros etapą – „TransferGo“ bendrovė ėmė veikti Vokietijoje.

Skaičius

10

„TransferGo“ kūrėjai teigia, kad jų tarptautiniai pervedimai yra 10 kartų pigesni nei bankiniai.

Tikslas – užkariauti Lenkijos rinką „TransferGo“ įkūrėjams itin sėkmingi buvo pastarieji keli mėnesiai. Neseniai vaikinai savo verslą ėmė plėtoti Lenkijoje ir Vokietijoje, iš kur ketina plėstis į kitas euro zonos šalis. Iki metų pabaigos „TransferGo“ komanda ketina atidaryti perlaidų tunelį į JAV. Tačiau dabar dėmesys sukoncentruotas į kaimynę Lenkiją. „Lenkijos rinka yra 10–15 kartų didesnė nei mūsų, ten turime 3–4 kartus daugiau

J.Lasevičius (pirmas iš kairės), D.Dvilinskas (viduryje) ir E.Šeršniovas viliasi su „TransferGo“ užkariauti pasaulio pinigų pervedimų rinką.

J.Kalinsko nuotr.

vietinių ir tarptautinių konkurentų. Ir mes ten nesame nei patys pigiausi, nei patys greičiausi, – atvirauja bendrovės generalinis direktorius D.Dvilinskas. – Tačiau matome, kad mūsų kainodara, greitumo, paprastumo ir pigumo kompleksas sukuria labai gerą vertės pasiūlymą. Mūsų pasiūlymas yra aiškus ir suprantamas, žmogui nereikia daryti komplikuotų konvertavimų – tik pervedimą.“ D.Dvilinskas skaičiuoja, kad klientai, pervedę, pavyzdžiui, 500 svarų iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, naudodamiesi „TransferGo“ paslaugomis, o ne Didžiojoje Britanijoje esančiu banku, sutaupo 50–60 litų, o, palyginti su garsiąja perlaidų bendrove „Western Union“ – ir 90 litų.

Be to, pavedimas įvykdomas gerokai greičiau nei darant perlaidą per banką ir reikiamo vartotojo sąskaitą pasiekia jau kitą dieną.

Nukelta į 16 psl.

>>>

16 | Vizionieriai Atkelta iš 15 psl.

Tuneliu – į Ameriką Kaip pavyksta sutaupyti pinigų ir laiko? „Mes nedarome tarptautinio pervedimo, nesinaudojame senomis bankinėmis sistemomis, o darome vietinius pavedimus – vieną pervedimą į mūsų sąskaitą Didžiojoje Britanijoje, o kitą – vietinį mokėjimą iš vienos lietuviškos sąskaitos į kitą. Apeiname lėtą bankinę sistemą“, – atskleidžia D.Dvilinskas.

Vienas svarbiausių „TransferGo“ tikslų – iki metų pabaigos atidaryti pinigų perlaidų tunelį į JAV. Tam pagelbėti turėtų ir neseniai prie komandos patarėjų prisijungęs pirmasis „Twitter“ investuotojas, „Dispatch Management Services Corp“ įkūrėjas, elektroninės mokėjimo sistemos „Square“ bei įmonės „Promontory Financial Group“ strateginis konsultantas Gregas Kiddas.

Pasak vaikinų, bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. „JAV bankinės sistemos žymiai labiau atsilikusios nei Europoje ir ateityje tą patirtį Gregas galės panaudoti kitose rinkose, jis tais pačiais klausimais konsultuoja ir kitas bendroves. O G.Kiddas mums labiausiai pagelbės tuomet, kai bus mėginama perlaidas vykdyti iš JAV“, – priduria J.Lasevičius.

7 kilogramai kumpio Vienas svarbiausių „TransferGo“ sėkmės receptų mūsų šalyje ir Didžiojoje Britanijoje – paprasta ir vartotojui suprantama sistema. „Nenorime atrodyti kaip bankas. Siekiame, kad žmonėms būtų kiek įmanoma jaukiau naudotis mūsų paslauga. Su jais daug

D.Dvilinskas: „Esame maža valstybė, kuri neturi išteklių, todėl mums nelieka nieko kito, kaip tik būti inovacijų šalimi.“

J.Kalinsko nuotr.

>>>

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

bendraujame per socialinius tinklus ir žinome, kad klientų supratimas ilgainiui mums išeis į naudą, – pasakoja D.Dvilinskas. – Esame linkę ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti klientų. Žmonės pavargę nuo neskoningos rinkodaros, bandome sužinoti tikruosius jų lūkesčius ir į juos įsiklausyti.“

D.Dvilinskas pateikia originalios „TransferGo“ rinkodaros pavyzdį. Kartą socialiniame tinkle vaikinai pasiteiravo Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių, ko šie labiausiai pasiilgsta iš Lietuvos. Buvo įvairių atsakymų, o vienas žmogus parašė, kad pasiilgo lietuviško kumpio. Vaikinai jam nusiuntė 7 kilogramus kumpio, kurį vėliau žmogus nufotografavo ant Velykų stalo ir šia nuotrauka pasidalino socialiniuose tinkluose. Galiausiai tai tapo puikia „TransferGo“ reklama.

Dabar komanda daug dėmesio skiria rekomendacinės sistemos kūrimui, kuri leistų pritraukti dar daugiau vartotojų. „Neseniai paleidome sistemą mūsų seniems klientams, kurie padarę nemažai pervedimų. Ją plėsime. Jei klientas atves naują registruotą vartotoją, kuris perves ne mažiau nei 500 svarų iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, mes jam dovanosime dešimt svarų“, – žada D.Dvilinskas.

Patyrė skaudžią nesėkmę „TransferGo“ – ne pirmas D.Dvilinsko ir jo komandos draugų verslas. J.Lasevičius ir D.Dvilinskas Didžiojoje Britanijoje jau anksčiau buvo sukūrę tarptautinių bendrovių, tarp kurių buvo vykdomos perlaidos. Tuomet, pastebėjus, kiek reikia mokėti bankams už perlaidas, ėmė megztis pigių perlaidų bendrovės verslo idėja.

Su projektu „Pinevio“ D.Dvilinskas buvo visai arti pasaulinės sėkmės – jo ir Mindaugo Kriščiūno kurta IT bendrovė pritraukė Silicio slėnio verslo angelų investicijas.

2011 metais „Pinevio“ atrinkta dalyvauti į didžiausią technologijų inovacijų konferenciją, vaikinai buvo pirmieji ten patekę lietuviai. Tačiau vėliau juos aplenkė

konkurentai „Pinterest“, tad daug vilčių teikusį „Pinevio“ projektą teko uždaryti.

Ne popamokinė veikla D.Dvilinskas aktyviai prisideda ir prie startuolių kultūros plėtros Lietuvoje – jis yra vienas iš konferencijos „Startup Monthly“ organizatorių.

Vaikinas įsitikinęs, kad mūsų visuomenė dar nesupranta jaunųjų verslininkų atnešamos naudos. „Į startuolius dažnai žiūrima nerimtai, kaip į jaunuolių popamokinę veiklą.

Startuoliai yra inovacijomis grįstos mažos įmonės, jos yra pats pigiausias būdas į Lietuvą pritraukti pinigų ir mokėti čia mokesčius. Tik reikia suprasti, kad tai yra ne standartinis perku–parduodu verslas,“ – sako D.Dvilinskas ir priduria, kad startuolių bendrovės – vienas iš būdų į Lietuvą grąžinti emigravusius lietuvius. Vien prie „TransferGo“ projekto dabar dirba septyni užsienyje aukštąjį mokslą baigę lietuviai – šeši iš Didžiosios Britanijos, vienas – iš JAV. Pasak „TransferGo“ generalinio direktoriaus, kuriant startuolių bendroves gali ir nepasisekti, tačiau svarbiausia yra mūsų šalyje sukurti tokią terpę, kurioje žmonės nebijotų klysti – tik taip galime išmokti ko nors naujo. „Esame maža valstybė, kuri neturi išteklių, todėl mums nelieka nieko kito, kaip tik būti inovacijų šalimi, – pasakoja D.Dvilinskas. – Turime Estijos pavyzdį: ji puikiai kuria inovacijas ir eina į priekį.

Lietuva nė kiek neatsilieka nuo estų, tik mes galbūt mažiau matomi, bet yra pilna bendrovių, kurios eina į pasaulinius vandenis. Tik laiko klausimas, kada mums pasiseks.“

Mieli Kauno miesto gyventojai ir svečiai,

Mieli kauniečiai, TEO vardu noriu Jus visus pasveikinti artėjančios šaunios miesto šventės proga. Netrukus per Laikinąją sostinę nuvilnys džiaugsmingas šurmulys, lydimas dainų ir šokių, o renginiai sutelks kauniečius tiesiog pabūti kartu, pajusti jaukią bendrumo dvasią, patirti smagių pramogų.

leiskite Jus pasveikinti su ypatingu metų įvykiu – „Kauno dienomis“.

Kasmet, dar nuo 1999-ųjų, džiaugiamės, galėdami prisidėti prie šios šventės.

Matome, kaip „Kauno dienos“ auga, kokia dalyvių gausa, renginių įvairovė, kaip puoselėjamos tradicijos ir gimsta naujos, šiuolaikiškos iniciatyvos.

Gerbiami kauniečiai ir miesto svečiai, ateinantį pirmadienį visi kartu švęsime Kauno miesto gimtadienį, o šiai progai skirti renginiai truks net savaitę.

Pagrindiniai šių metų šventės akcentai – legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-metis bei 1863 metų sukilimo 150-osios metinės.

Tai artima mūsų veiklos filosofijai, nes „Volfas Engelman“ šiandien – išsaugojęs tradicijas, bet modernus aludarystės verslas. Šiemet, minėdami savo verslo 160 metų jubiliejų, galime pasakyti, kad „Volfas Engelman“ istorija – tai sėkmės istorija. Linkime, kad „Kauno dienos“ irgi dar ne vienerius metus rašytų savo sėkmės istoriją.

Mieli kauniečiai, „15min“ kolektyvo vardu sveikinu jus miesto gimtadienio proga. Noriu palinkėti, kad neblėstų tikėjimas savo miesto ateitimi, jo žmonių nuoširdumu.

Kviečiu kauniečius ir visos šalies žmones Kauno miesto gimtadienį švęsti kartu – kiekvienas iš Jūsų tikrai atrasite tai, kas artima širdžiai. Sveikinu visus miesto gimtadienio proga ir linkiu puikiausių įspūdžių.

Nesvarbu, su kokiais sunkumais susiduriame, išlikime optimistai, geranoriškai nusiteikę savo kaimynų, miestiečių ir visų lietuvių atžvilgiu.

Kaunas visada buvo ir yra versliausias ir energingiausias Lietuvos miestas, linkiu išlaikyti ir puoselėti šias savybes, jos garantuoja sėkmę. Mūsų savaitraštis „15min“ ir portalas 15min.lt jau aštuntus metus gyvena su kauniečiais, juos informuoja, liūdi dėl miesto nesėkmių ir džiaugiasi pasiekimais. Tikiuosi, kad ši partnerystė niekada nesibaigs. Linksmos šventės, žalieji!

Kauno miesto meras Andrius KUPČINSKAS

UAB „15min“ generalinis direktorius Tomas BALŽEKAS

Gerų Jums įspūdžių, Marius HORBAČAUSKAS „Volfas Engelman“ generalinis direktorius

Dėkodama vieniems savo ištikimiausių klientų – kauniečiams, per miesto šventę bendrovė TEO dovanoja Kauno studentiškojo choro ir grupės „16 Hz“ padėkos koncertą.

Kviečiu Jus gegužės 21 dieną, antradienį, atvykti į „Chorų karų“ laimėtojų, kuriuos aistringai palaikėte, pasirodymą Senosios prieplaukos amfiteatre.

Visi kartu pasilinksminkime savo miesto gimtadienyje!

TEO Kauno regiono vadovė Loreta IVAŠAUSKIENĖ

NUO GEGUŽĖS 17 d. (penktadienis) »» ROTUŠĖS AIKŠTĖ Meninė instaliacija, skirta „Kauno dienoms 2013“.

GEGUŽĖS 19 d. (sekmadienis)

GEGUŽĖS 22 d. (trečiadienis) »» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS 18 val. Nuotaikingai lyriška koncertinė programa „JUOKAIS IR RIMTAI APIE MEILĘ“. Dalyvaus Kauno muzikos ansamblis „AINIAI“ ir aktorė Doloresa Kazragytė. Ypač laukiami senjorai.

KONCERTĄ REMIA

GEGUŽĖS 23 d. (ketvirtadienis)

»» LAISVĖS ALĖJA IR SENAMIESTIS 14 val. I tarptautinio pučiamųjų orkestrų festivalio „PADŪDUOKIM KAUNUI/KAUNAS FANFARE“ orkestrų prisistatymai ir eitynės (Kauno miesto savivaldybė, Vilniaus g., Rotušės a., Senosios prieplaukos amfitiatras). »» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS 16 val. I tarptautinis pučiamųjų orkestrų festivalis „PADŪDUOKIM KAUNUI/KAUNAS FANFARE“. Dalyvaus pučiamųjų instrumentų orkestrai iš Panevėžio, Vilniaus, Palangos, Šiaulių, Kauno ir Odensės (Danija) miestų.

»» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS 18 val. Šventinis „KAUNO BIGBENDO“ ir Panevėžio modernaus dainavimo studijos solistų (vad. Jorunė ir Gendrius Jakubėnai) koncertas. »» ŠV. JURGIO KANKINIO (PRANCIŠKONŲ) BAŽNYČIA (Papilio g. 7).

18 val. G. F. Hendelio opera pastišas „Alčina“.

Atliks VDU MA Dainavimo katedros studentai (doc. R. Novikaitė) ir kamerinis orkestras (doc. R. Bliškevičius). Ši opera – garsaus kompozitoriaus, J. S. Bacho amžinininko, G. F. Hendelio kūrybos perlas, bus atlikta kaip vienas VDU rengiamo festivalio – kūrybinės laboratorijos „Avanti“ projektų.

GEGUŽĖS 24 d. (penktadienis)

GEGUŽĖS 20 d. (pirmadienis) »» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS 18 val. Koncertas „DŽIAZE TIK MERGINOS“. Koncertuos „Kauno bigbendas“ ir dainininkės Rūta Ščiogolevaitė, Evelina Sašenko, Karina Krysko.

»» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS 18 val. Projekto „Chorų karai“ laimėtojų – Kauno studentiškojo choro ir grupės „16 Hz“ padėkos koncertas.

KONCERTĄ DOVANOJA

»» VIDINIS KAUNO PILIES KIEMAS 13 val. VI VIKTORO KUPREVIČIAUS CHORŲ FESTIVALIS. Dalyvaus Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų chorai.

16 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centro programa.

16.val. Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo „Nadiežda“ ansamblis.

16.15 val. Kauno totorių ansamblio „Leisan“ solistė Rima Kazėnienė.

16.20 val. Kauno lenkų ansamblis „Kotwica“.

16.30 val. Kauno rusų kultūros centro „Mokslas-Šviesa“ ansamblis „Ruskaja piesnia“.

16.45 val. Kauno armėnų ansamblis „Hayrenik“.

17–19 val. XXVIII tarptautinis folkloro festivalis „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“. Koncertas „O aš buvau svečioj šalelėj“ (dalyvaus užsienio atlikėjai). Kauno tautinės kultūros centras.

19–19.30 val. Techninė pertrauka.

19.30 val. Premjera. Koncertas „ŠVENTINIS REVIU“. Dalyvaus pučiamųjų instrumentų orkestras „Ažuolynas“ bei Renata ir Deividas Norvilos.

Dirigentas Ričardas Kukulskis. Programoje skambės klasikinės arijos, duetai iš operečių, miuziklų, roko operų, šiuolaikinės populiarios dainos, instrumentiniai kūriniai pučiamųjų orkestrui.

KONCERTĄ REMIA

»» LAISVĖS ALĖJA, SANTAKOS PARKAS Tautodailės mugė. »» ROTUŠĖS AIKŠTĖ UAB „Inchcape Motors“ autmobilių ekspozicija („Ford“, „Hyundai“, „Mazda“, „Mitsubishi“). »» MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS 18 val. „Knygos teatro“ spektaklis pagal Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ III dalį.

Režisierius Saulius Vosylius. Vaidins Viktorija Kuodytė, Redita Dominaitytė ir Raimondas Paškevičius.

GEGUŽĖS 21 d. (antradienis)

17 val. Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos vokalinis ansamblis „Ant ežero kranto“.

17.20 val. Moterų vokalinis ansamblis „Marių banga“.

17.40 val. Aleksoto bendruomenės centro liaudiškos muzikos ansamblis „Svirbė“.

18 val. Kauno trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Guboja“.

18.20 val. Trumpa techninė pertrauka.

18.30 val. Koncertas „GRIEŽIA KAPELOS“.

18.30 val. Kaimo kapela „Sargėnų muzikantai“.

18.50 val. Sargėnų liaudiškos muzikos kapelija „Šilas“.

19.10 val. Liaudiškos muzikos kapela „Laumena“.

19.30–21 val. Techninė pertrauka.

21 val. Koncertas „KAIP TAVE MAN IŠSAUGOT“.

Dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, Egidijus Sipavičius, Asta Pilypaitė. Dirigentas Jonas Janulevičius. Programoje skambės populiarios Roberto Stanionio, Gedimino Zujaus, Vlado Klimo ir kitų kompozitorių dainos.

»» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS 15 val. Koncertas „DAINUOJA IR ŠOKA SENJORAI“.

15 val. Liaudiškos muzikos ansamblis „Bočiai“ ir Kauno kultūros centro „Tautos namai“ liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“.

16 val. Ansamblis „Sūduva“.

16.20 val. Senjorų choras „Sietuva“.

16.40 val. Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro taikomojo šokio grupė „Žingsnis po žingsnio“.

17 val. Koncertas „ANSAMBLIŲ DAINOS“.

GEGUŽĖS 25 d. (šeštadienis) »» LAISVĖS ALĖJA, SANTAKOS PARKAS Tautodailės mugė. »» ROTUŠĖS AIKŠTĖ UAB „Inchcape Motors“ autmobilių ekspozicija („Ford“, „Hyundai“, „Mazda“, „Mitsubishi“). »» SANTAKOS STADIONAS, KAUNO PILIES PRIEIGOS Pramogų aikštelė vaikams, laisvalaikio žaidimai (nuo gegužės 19 d.).

10–16 val. Stalo futbolo čempionatas „Gerumo įvartis“ (prie riedlenčių aikštelės). Kauno „Rotaract“ klubas.

10–19 val. Eurolandas. LR Finansų ministerija.

11–17 val. Fizikos įdomybės. Fizikos bandymų su KTU Fizikos katedros maketais rodymas. KTU Fizikos katedra.

11–16 val. Sahadža jogos meditacijos, pamokos.

Asociacija „Sahadža joga Lietuva“.

11–19 val. Biliardo mokykla. „Kauno undinė“.

11–19 val. „Ebru menas „Kauno dienose“. „Meda Project“.

12–18 val. Kovos menų pasirodymai. Dalyvaus Wudang Taichi, Saolin kungfu, Capoeira klubai.

Rytų kultūros studija „Wudang Tao“.

Rekordinis vėliavos skraidinimas aitvaru. »» SENAMIESTIS, VILNIAUS G. 14-16 val. XXVIII tarptautinio folkloro festivalio „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“ užsienio ir Lietuvos atlikėjų koncertai. Kauno tautinės kultūros centras.

»» M. VALANČIAUS G. SKVERAS 11–15 val. „Mamyčių turgelis“. »» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS 14–15 val. Sportinių aštuonviečių valčių tarp stipriausiųjų Kauno ir Vilniaus irkluotojų trečiųjų varžybų finalinis plaukimas nuo Santakos iki Vytauto Didžiojo bažnyčios bei apdovanojimai. Kauno irklavimo mokykla, irklavimo klubas „8 plius“.

12 val. Respublikinė vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos kapelų šventė „JURGUT, JURGUT, GROK“. VšĮ „Miesto šventė“.

14 val. Koncertas „AŠ MOKU AUGTI“. Dalyvaus Kauno kultūros centro „Tautos namai“ liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“, vaikų dainos ir šokio teatras „Vaidilutė“, Neoklasikinio šokio teatras „Releve“, bei Kauno Kazio Binkio teatro aktoriai ir vaikų estrados studija „Svajonių gija“.

15 val. Vaikų muzikos grupė „Medutis“, jaunimo dainavimo studija „Panelės“.

15.30 val. Sportinių aštuonviečių valčių tarp stipriausiųjų Kauno ir Vilniaus irkluotojų trečiųjų varžybų apdovanojimai.

15.45 val. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro kolektyvas „Skambanti tyla”.

16 val. Šokių studija „Time to Show“.

16.20 val. Estrados studija „Tu ir aš“.

17 val. Šokių studija „UP“.

17.20 val. Projekto „Papuoškime Kauną“ pristatymas.

KTU Humanitarinių mokslų fak. SA „Humsa“.

17.30 val. Vaikų muzikos studija „Saulutė“.

18 val. Šokių studija „BASSE“.

18.20 val. VšĮ „Pramogų karalystė“ kolektyvų koncertas.

Dainuos popchorai „Mažylis Junior“, „Mažylis“ ir „Perliukas“, dainavimo studija „Linksmoji šypsena“ bei dainininkė Jovita Murauskaitė.

19 val. Šou programa. Dalyvaus Dainos Bilevičiūtės dainavimo studijos „Menų sodas“ solistės ir „Santarvės fondo“ madų teatro studijos manekenės-dainininkės. Skambės populiarioji

Visi renginiai nemokami!

Mecenatas

Didieji rėmėjai

Pagrindinis informacinis partneris

Šventės globėja Šventės bankas

Lietuvos ir pasaulio muzika. Vadovės Daina Bilevičiūtė ir Rasa Kazėnienė.

20–21.30 val. Techninė pertrauka.

21.30–23 val. Specialus koncertas, skirtas „Kauno dienoms 2013“. MIKE OLDFIELD BALSAS MAGGIE REILLY (ŠKOTIJA) ir KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS.

ŠVENTINIS FEJERVERKAS. »» VIDINIS KAUNO PILIES KIEMAS Kauno miesto muziejaus programa, skirta naujai Kauno pilies bokšto ekspozicijai „KAUNO PILIES MOZAIKA“ atidaryti.

12-16 val. Kauno pilies prieigose – edukacinės programos.

Viduramžių koklių gamyba. Edukatoriai - VDA KDF Stiklo ir keramikos katedros dėstytojas Remigijus Sederevičius.

Senovės lietuvių žaislų ir muzikos instrumentų gamyba iš medžio. Edukatorius tautodailininkas Romualdas Kaminskas, Rokiškis.

Viduramžiškų žalvarinių papuošalų gamyba.

Edukatorius - tautodailininkas Rimantas Ordinas. Šaudymas iš lankų. Edukatorius - Julius Survila.

Viduramžių žaidimai 12–14 val. Koncertas.

12 val. liaudiškos muzikos ansamblis „Kaunas“ 12.30 val. Vilijampolės bendruomenės mišrus vokalinis ansamblis „Santaka“ 13 val. Vaikų estrados studija „DND“.

14 val. Tarptautinis tradicinis vidutinio amžiaus žmonių liaudiškų šokių festivalis „PASODINOM ĄŽUOLĄ“. Organizatorius tautinių šokių kolektyvas „Apsukinis“.

16 val. XXVIII tarptautinis folkloro festivalis „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“. Koncertai: „Žemaitiškos gaidos“ (dalyvaus Lietuvos žemaičių tarmės regionai) ir „Tai didi dyvai, didi stebuklai“ (dalyvaus užsienio atlikėjai). Kauno tautinės kultūros centras.

20 val. Pietų Korėjos nacionalinio meno tradicijų ansamblio „JAN CHI MA DANG“ solistų, instrumentinės ir šokėjų trupių teatralizuotas koncertas. Korėjiečių liaudies dainos, šokiai.

21–21.30 val. Techninė pertrauka.

21.30 val. ROKO MUZIKOS KONCERTAS. Dalyvaus „Poliarizuoti stiklai“ (Vilnius, rock), „Oil Busters“ (Kaunas, punk rock/hard rock), „AC/DC Tribute.LT“ (Vilnius, hard rock), „Thundertale“ (Kaunas, heavy/ power metal). »» KAUNO PILIES LOMA HANZOS MIESTAS. Riterių stovykla, amatininkų kaimelis, XIV–XVII a. šarvų bei ginklų ekspozicija, senoviniai stalo žaidimai, kirvių, žiedų bei iečių mėtymas, šaudymas iš lankų ir arbaletų, žonglieriai ir žongliravimo mokykla, senovinė mokyklėlė vaikams.

12 val. Šventės ir VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti atidarymas.

12.15 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti I pogrupio kovos.

13 val. Muzikos grupė „Ambera”.

13.15 val. „Viduramžių pasiuntinių“ senovinių šokių programa.

13.45 val. Viduramžių žaidimai žiūrovams.

14.15 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių su elitine XIV a. kario ginkluote ir ekipuote parodomoji programa.

14.30 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti II pogrupio kovos.

15.15 val. Muzikos grupė „Ambera“.

15.30 val. „Viduramžių pasiuntinių“ senovinių šokių programa.

16 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti III pogrupio kovos.

16.45 val. Viduramžių muzikos grupė „Obscuris orbis” (Latvija).

17.15 val. Žiūrovų apšarvavimas ir dvikova.

17.45 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti IV pogrupio kovos.

18.30 val. Šaltujų ginklų valdymo rungtys žiūrovams.

19 val. Masinės riterių kautynės.

19.45 val. Žiūrovų kautynės su šieno maišais.

20–21val. Viduramžių muzikos grupė „Obscuris orbis” (Latvija).

12–18 val. Kovos menų pasirodymai.

Dalyvaus Wudang Taichi, Saolin kungfu, Capoeira klubai. Rytų kultūros studija „Wudang Tao“.

Rekordinio aitvaro Kauno vėliavos skraidinimas. »» SENAMIESTIS, VILNIAUS G. 14-16 val. XXVIII tarptautinio folkloro festivalio „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“ užsienio ir Lietuvos atlikėjų koncertai.

Kauno tautinės kultūros centras.

»» KAUNO PILIES LOMA HANZOS MIESTAS. Riterių stovykla, amatininkų kaimelis, XIV–XVII a. šarvų bei ginklų ekspozicija, senoviniai stalo žaidimai, kirvių, žiedų bei iečių mėtymas, šaudymas iš lankų ir arbaletų, žonglieriai ir žongliravimo mokykla, senovinė mokyklėlė vaikams.

12 val. Muzikos grupė „Ambera”.

12.30 val. „Viduramžių pasiuntinių” XVII a. bajorų kovos.

13.15 val. „Viduramžių pasiuntinių” raitelių meistriškumo programa.

14 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti finalinės kovos.

14.45 val. VI tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti adpovanojimai.

15 val. Muzikos grupė „Ambera”.

15.30 val. Viduramžių žaidimai žiūrovams.

16 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių su elitine XIV a. kario ginkluote ir ekipuote parodomoji programa.

16.30 val. Žiūrovų apšarvavimas ir dvikova.

17 val. „Viduramžių pasiuntinių“ senovinių šokių programa.

17.30–18 val. Šaltujų ginklų valdymo rungtys žiūrovams.

Kiti renginiai, skirti „Kauno dienoms 2013“ Gegužės 19 d. (sekmadienis) 15 val. Jubiliejinis 20-asis estrados studijos „M.E.S.“ koncertas. Kultūros centras „Girstutis“ (Kovo 11-osios g. 26).

GEGUŽĖS 26 d. (sekmadienis) »» KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA 12 val. Šv. Mišios už Kauną ir kauniečius. »» LAISVĖS ALĖJA, SANTAKOS PARKAS Tautodailės mugė.

»» ROTUŠĖS AIKŠTĖ UAB „Inchcape Motors“ autmobilių ekspozicija (Ford, Hyundai, Mazda, Mitsubishi). »» SANTAKOS STADIONAS, KAUNO PILIES PRIEIGOS Pramogų aikštelė vaikams, laisvalaikio žaidimai (nuo gegužės 19 d.).

10–19 val. Eurolandas.

LR Finansų ministerija.

11–16 val. Sahadža jogos meditacijos, pamokos.

Asociacija „Sahadža joga Lietuva“.

11–19 val. Biliardo mokykla. „Kauno undinė“.

11–19 val. „Ebru menas „Kauno dienose“. „Meda Project“.

»» SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų renginiai 12 val. Meno kolektyvų koncertas.

13.30–14 val. Techninė pertrauka.

14 val. XII miesto ugdymo įstaigų jaunučių chorų festivalis „TAU, MANO MAMYTE“.

15–16 val. Techninė pertrauka.

16 val. XII tarptautinio jaunųjų talentų konkurso „KAUNAS TALENT 2013“ nacionalinio turo laureatų koncertas.

18–19 val. Techninė pertrauka.

19 val. IX respublikinis mokinių ir studentų roko grupių festivalis „SKERSVĖJIS“. »» VIDINIS KAUNO PILIES KIEMAS 12 val. Vaikų tautinių šokių kolektyvų koncertas „GRAŽI MŪSŲ ŠEIMYNĖLĖ“.

13 val. Mados studija „Mažasis modelis“ pristatys Ievos Ševakovaitės ir Jolantos Rimkutės kolekciją „LTIDENTITY“.

13.05 val. Studentiškų tautinio meno kolektyvų koncertas „EI, STUDENTE, SUKIS VĖJU“.

14.30 val. Kauno tautinės kultūros centro vaikų tautinių šokių ansamblis „Kalvelis“.

15–19 val. XXVIII tarptautinis folkloro festivalis „ATATARIA LAMZDŽIAI 2013“.

Koncertai: „Tu gegele, raiba paukštele“ (dalyvaus Lietuvos aukštaičių tarmės regionai) ir festivalio uždarymo koncertas „Lietuviškas žodi, skambėk“ (dalyvaus Lietuvos ir užsienio atlikėjai).

Kauno tautinės kultūros centras.

Gegužės 21 d. (antradienis) 18 val. Berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis” ir Berlyno operos vaikų choro draugystės koncertas.

VDU Didžiojoje aula (Gimnazijos g. 7).

Gegužės 23 d. (ketvirtadienis) 10 val. Muzikos technologijų diena. Paskaitos, praktiniai seminarai, filmų peržiūra. KTU humanitarinių mokslų fakultetas (Gedimino g. 43).

Po 17 val. mišių Kauno kultūros centro „Tautos namai“ mišraus choro „Gintaras“ koncertas (meno vadovė ir dirigentė J. Kulakauskienė). Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia (Rotušės a. 8).

Lietuvos jaunimo dienų Kaune renginiai.

Kauno arkivyskupijos kurija.

Gegužės 25 d. (šeštadienis) 19 val. Malda už Kauno miestą. Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas. Dalyvaus liturginis Lietuvos jaunimo dienų choras (vad. Eugenijus Puzynia SJ), evangelizacinė bendruomenė „Naujoji Sandora”. Šv.

Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia (Papilio g. 7).

20.30 val. Koncertas. Dalyvaus krikščioniškos muzikos grupės „Chebra“ ir „Aukštyn bures“. Kauno arkivyskupijos kurijos kiemelis (Papilio g. 5).

Gegužės 26 d. (sekmadienis) 12.30 val. Šv. Mišios už Kauno miestą ir Lietuvos jaunimo dienas Kaune. Dalyvaus liturginis Lietuvos jaunimo dienų choras (vad. Eugenijus Puzynia SJ). Šv.

Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia (Papilio g. 7).

Gegužės 26 d. (sekmadienis) Lampėdžių gyvenvietė, šalia Lampėdžio ežero.

12 val. Šventė, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Lampėdžių bendruomenės centras.

Visi renginiai nemokami!

Automobiliai Jums iš

Šventės finansų partneris

Šventės radijas

Informaciniai rėmėjai

Baldai Jums

UAB „Pupulis“ ORGANIZATORIUS

Šventės draudikas

Mieli kauniečiai,

Gerbiami kauniečiai,

Kasdieniais savo darbais kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto klestėjimo.

Dirbdami, augindami vaikus, tvarkydami aplinką, šypsodamiesi, mokydamiesi kiekvienas iš mūsų kuriame Kauno miesto veidą.

„Inchcape Motors“ komanda didžiuojasi kauniečių patriotiškumo ir tautiškumo dvasia, džiaugiasi puoselėjamomis vertybėmis. Sveikiname šventės „Kauno dienos“ proga, tikimės puikaus oro ir daug gerų emocijų. Linkime kartu judėti saugiai, atsakingai ir, žinoma, tik pirmyn.

Linkiu šiandien pasidžiaugti savo miesto vardan nuveiktais darbais ir nenuleisti rankų, nestokoti jėgų, gerų idėjų ir optimizmo kuriant Kauno miesto ateitį!

UAB „Inchcape Motors“ Ford Hyundai Jaguar Land Rover Mazda Mitsubishi Atstovybės vadovas Darius ARMONAS

Širdingai sveikinu visus su Kauno miesto dienomis ir linkiu smagiai pabūti drauge šventiniame šurmulyje bei patirti daug malonių įspūdžių.

UAB „Inžineriniai tinklai“ direktorius Eduardas ČERNULIS

Kaunietis – tai tam tikra kraujo grupė Koks yra Kaunas? Miestas, įsikūręs upių santakoje, susitelkęs savyje ir tuo pat metu svajingai žvelgiantis į save nuo kito upės kranto? Čia iškilo pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, o upių keliai visada viliojo turtingus prekeivius. Kaunas tarsi sprinteris per du pirmosios Nepriklausomybės dešimtmečius „šovė“ į sostinės aukštumas, suklestėjo kaip moderniosios kultūros centras, o sovietmečiu šiame mieste gyvenantys žmonės skirdavo pasimatymus „Laisvėje“, savo pavadinimą išsaugojusioje Laisvės alėjoje.

Koks yra Kaunas šiandien, kokius jausmus savo miestui širdyje nešioja žmonės, kuriantys jo gyvastį? „Kaunas – tai miestas vulkanas, – tvirtina architektas Audrys Karalius, beveik per tris dešimtmečius jame tvirtai įleidęs šaknis. – Lietuvoje darosi nuobodu, todėl dažnesni Kauno išsiveržimai galėtų pakeisti judėjimo trajektoriją. Šis miestas visada buvo ambicingas ir ši ambicija nėra susigalvota ar sau priskirta.“ Pasak buvusio Kauno miesto vyriausiojo architekto, Kaunui visada buvo būdinga kitokia sąranga. Vilnių galima vadinti karalių miestu, o Kaunas – pirklių, Hanzos tinklo miestas. „Neabejotinai ryškią žymę per ekstremaliai trumpą laiką miesto identitetui paliko ir laikinosios sostinės periodas.

Vaikystėje atvažiuodamas į Kauną matydavau tą ryškų miesto skirtumą. Man jis yra svajonių Dublinas“, – įspūdžiai dalijasi A.Karalius.

„Kaunietis – tai tam tikra kraujo grupė. Jis – ne baudžiauninkas, jis linkęs pasikliauti savo jėgomis ir įpratęs malones susikurti pats. Kauniečiai verslūs, aktyvūs, gebantys organizuoti žmonės. Labiau išnaudodamas šias „iškasenas“ miestas galėtų generuoti daugiau energijos nei visa Ignalinos atominė elektrinė.“ Architektas apgailestauja, kad Kaunas kaip donoras pernelyg dosniai maitina kitus pasaulio miestus ir Vilnių. „Niekur nėra tokios galingos, erotiškos ir produktyvios vietos, kaip Nemuno ir Neries santaka. Norėčiau, kad žmonės pasiliktų Kaune ne iš reikalo, o iš meilės.“ „Man Kaunas – tai savas miestas, vieta, kur gyvenu aš, mano šeima, anūkai, artimieji. Kaip ir daugeliui pokario vaikų teko paklajoti, bet šaknis įleidau čia, – prisipažįsta daug Vytauto

Didžiojo universiteto studentų kartų išleidęs istorikas Linas Bulota. – Su šeima atsikėlėme čia gyventi Romo Kalantos susideginimo išvakarėse. Kai kitą dieną išėjau pasivaikščioti po miestą, patekau į patį istorinių įvykių sūkurį.“ „Sovietmečiu toną mieste davė Kauno politechnikos institutas, dabartinis Kauno technologijos universitetas.

Tad būdamas humanitaras jaučiausi tarsi ne savo darže, bet palaipsniui viskas keitėsi, bendraujant žmonės darėsi atviresni, nuoširdesni.“ Itin spartų miesto pasikeitimą istorikas pajutęs Sąjūdžio pradžioje, kai žmonių lūkesčiai buvo dideli, bet miestą ištiko pramonės griūtis. Tuo metu Kauno veidą smarkiai pakeitė atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. „Tai buvo didelis žingsnis tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai. Čia atsirado sava terpė ir mes jautėmės pagerbti, kai buvome pakviesti dirbti šiame universitete, – prisimena civilizacijos istoriją universitete dėstęs L.Bulota. – Dabartinio Kauno simboliai man yra M.K.Čiurlionio tiltas ir iš raudonų plytų radijo gamyklos iškilusi balta Prisikėlimo bažnyčia. Tai atvirumo pasauliui ženklai. Koks gi būtų kelias į Europą be tilto?“ „Mano jausmų spektras šiam miestui labai platus: nuo pilkos iki visų vaivorykštės spalvų, kurios apima daug įvairių niuansų – patriotiškumo jausmą, suvokimą ir visa kita. Man čia patinka gyventi“, – neslepia L.Bulota. „Kaunas yra miestas tarp vandenų. Kaip sako vietiniai šamanai, pagonybės atstovai, dviejų upių santaka yra sakrali, energetinė, o man dar ir nepaprastai graži, vieta. Man visas miestas pasiekiamas pėsčiomis ir tai be galo patinka, – įspūdžiais dalijasi penkerius metus Vytauto Didžiojo universitete dirbantis profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis. – Kaunas itin turtingas miesto legendų, aprėpiančių visą XX amžių. Žaliakalnyje matome Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Balio Sruogos, Vladimiro Šilkarskio, Levo Karsavino Vinco Mykolaičio-Putino kelius, tarp sovietmečio legendų – „Tulpės“ restoranas su savo dainomis, rezistencinio laikotarpio ženklas – Romas Kalanta, o Sąjūdis neatsiejamas nuo Algirdo Kaušpėdo ir grupės „Antis“. Tai sukuria gerą miesto atmosferą.“

22 | Kultūra

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Tarpukario architektūra Kaune daug įdomesnė nei Briuselyje, Varšuvoje ar Londone Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Dailininkas, filosofas, buvęs kultūros ministras, o dabar Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas atsigręžė į gimtąjį Kauną.

Jis prasitarė sieksiąs, kad Kauno modernioji architektūra ir Kauno centras, ypač K.Donelaičio gatvė, būtų įtraukti į UNESCO saugotinų objektų sąrašą.

A.Gelūnas atkreipė dėmesį, kad kai kurie Kauno moderniosios funkcionalistinės prieškarinės architektūros statiniai yra tiesiog šedevrai, kuriuos vertina ne tik architektai, bet ir meno tyrinėtojai. Architektas Audrys Karalius smetoninę Kauno Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

Kauno aukso

architektūrą vadina tiesiog unikalia: „Todėl niekas kitas – tik Žaliakalnio vaikas (A.Gelūnas, – red. past.) ir galėjo pasiūlyti tokią idėją.“ Danai tiesiog pribloškė A.Karalius atkreipė dėmesį, kad tarpukariu iškilusiuose namuose gyvenantys kauniečiai ne visada suvokia istorinę, meninę ir kultūrinę statinių reikšmę. „Tai priklauso nuo intelekto: išprusęs žmogus geba branginti architektūrinį pastato stilių, didžiuojasi, kad jo name kadaise gyveno viena ar kita iškili istorinė asmenybė. Tačiau paprastesni žmonės daug ką vertina pinigais ir mąsto: jei pastatą apkarstysime memorialinėmis lentomis ar kultūriniais pažymėjimais, kils problemų, norint susidėti plastikinius langus, pakeisti pertvaras ar paaukštinti stogą. Tokiu atveju UNESCO globą galima traktuoti kaip trūkumą, būsto vertę mažinantį dalyką“, – svarstė A.Karalius ir apgailestavo, kad nesuprantame, jog Kauno architektūra vertinga ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono, ir net Europos, kontekste.

Užtat Kaune viešintys užsienio architektai atvirai stebisi aukšto lygio architektūros koncentracija miesto centre. „Ne kartą teko vesti ekskursijas užsienio architektams. Maždaug prieš dešimt metų danai mane tiesiog pribloškė: jie pradėjo vardyti, ką nori pamatyti Vytauto

Architekto Felikso Vizbaro 1934 m. suprojektuotų rūmų fasadas itin simetriškas.

E.Ovčarenko nuotr.

Kas lemia Kauno gatvių būklę?

Kauno gatvių tinklą sudaro beveik 1 tūkst. kilometrų. Nemaža dalis miesto gatvių buvo nutiestos dar sovietmečiu, kuomet į darbų kokybę nebuvo kreipiama dėmesio. Ekspertų teigimu, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl dalies gatvių būklė šiandien yra prasta.

Prie teksto esančioje iliustracijoje matote esminį skirtumą, kaip naujos gatvės būdavo tiesiamos aštuntajame ar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir kaip jos tiesiamos šiais laikais. Apie šiuos skirtumus kalbame su kelių tiesimo darbų techninę priežiūrą vykdančios, itin modernią techniką naudojančios bendrovės „Laboratorinių bandymų centras“ direktoriaus pavaduotoju Petru Morkūnu.

– Nemaža dalis Kauno gatvių nutiestos dar sovietmečiu. Kaip tais laikais būdavo vykdomi šie darbai? – paklausėme P. Morkūno.

– Tais laikais būdavo vadovaujamasi principu – kuo daugiau ir kuo greičiau. Darbų kokybei dėmesio nebūdavo skiriama visai. Tiesiant gatves, nebūdavo kažkokių standartų ar griežtų reikalavimų.

Tiesiog tam tuo metu nebuvo jokio poreikio. Juk tuomet nebūdavo tokių didelių transporto srautų kaip dabar. Be to, ir pačios transporto priemonės būdavo kitokios. Tarkime, sunkiausia transporto priemonė būdavo sunkvežimis „Kamaz“, o dabar gatvėmis važiuoja ir 12, ir 14 tonų svorio pakrauti vilkikai.

Dar vienas svarbus momentas – vadinamieji blokados metai, kuomet apie 1991–1992 m. dėl reikiamų medžiagų stokos gatves tiesusios įmonės naudojo tai, ką tuo metu turėjo. O tai tikrai nebuvo kokybiškos medžiagos.

– Ar gatvių būklei įtaką daro oro sąlygos?

– Tikrai daro. Lietuvoje, kur žiemą oro temperatūra pasiekia 30 laipsnių šalčio, o vasarą – 30 laipsnių šilumos, tokius temperatūrų svyravimus gali atlaikyti tik pagal šiuolaikinius reikalavimus nutiestos gatvės, po kuriomis įrengti visi reikiami pagrindai. Be to, gatves veikia ir žiemą išbarstoma

druska. Todėl po kiekvienos žiemos iškart matosi, kurios miesto gatvės yra prasčiausios būklės.

– Kaip atliekama gatvių tiesimo darbų priežiūra šiais laikais?

– Gatves tiesiančius kelininkus nuolat prižiūri atestuoti specialistai, naudojantys itin modernią

įrangą. Specialistai atidžiai tikrina, ar darbai vykdomi vadovaujantis techniniu projektu.

Visose naujai nutiestose gatvėse yra imami mėginiai. Jie vėliau ištiriami laboratorijoje, kur tikrinama, ar naudotos kokybiškos medžiagos, ar išlaikytas reikiamas visų sluoksnių storis ir t.t.

Užsk. Nr. 308387

Kultūra | 23

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

A.Karaliaus įsitikinimu, tarpukario Kauno architektūra liudija miesto aukso amžių, kuris tikriausiai jau niekada nepasikartos. „Architektūra rodo, kad šalis buvo valdoma intelektualių žmonių – išmintingai, protingai. Architektūra – tai ir finansai, ir statybos meno meistrystė, ir brandus užsakovų požiūris. Jiems rūpėjo ne kuo daugiau kvadratų už tuos pačius pinigus padaryti, bet funkcijos ir formos darna. Tas laikotarpis rodo labai sveiką visuomenės kūno temperatūrą. Be to, tai – ne LDK, o modernios Lietuvos palikimas – sąmoningos, drąsios ir gabios valstybės materialinis paveldas“, – neabejojo A.Karalius.

1934 m. architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas administracinis pastatas 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje įvertintas bronzos medaliu.

E.Ovčarenko nuotr.

Landsbergio–Žemkalnio, ką Karolio Reisono. Svarstau, kas gi čia vyksta? Iš kur jie juos žino? O danai išsitraukė jų šalyje išleistą katalogėlį „Tarpukario Europos modernizmas“. Mes iki šiol tokio neturime, o minėtame leidinyje jau tada Kaunas buvo pažymėtas kaip išskirtinės modernistinės architektūros taškas“, – pasakojo A.Karalius.

Statybos virė kvartalais Modernios tarpukario architektūros pavyzdžių galima aptikti Palangoje, Vilniuje, Klaipėdoje, Ukmergėje, Šiauliuose, tačiau Kaune viskas labai koncentruota, pastatai neišsibarstę, apima Naujamiestį ir Žaliakalnį. „Tai nėra pavieniai statiniai, o visas kompleksas. Unikalu, kad vienu metu pavyko užstatyti visą miestą: ne po namelį, bet kvartalais. Ir visus statinius projektavo gabiausi architektai, mokslus baigę užsienyje ir į Lietuvą grįžę švieži, pasisėmę idėjų“, – kalbėjo architektas Algimantas Kančas. „Todėl vertingos architektūros tarpukariu buvo neapsakomai daug: dabar Lietuvoje suskaičiuojame dešimt neblogų namų per metus, anksčiau kas antras buvo aukštos architektūrinės vertės“, – kolegą papildė A.Karalius.

A.Kančo manymu, Lietuvoje buvo du architektūros ir meno periodai, kurie atitiko pasaulinį lygį. Tai – Lietuvos barokas ir Kauno modernistinė architektūra: „Visais kitais atvejais vėluodavome 100–200 metų: taip nutiko su gotika, kitais stiliais, romanikos visai neturėjome.“ Funkcijos ir formos darna Modernizmo proveržį Kaune lėmė net kelios palankios aplinkybės: tapusi nepriklausoma, Lietuva troško modernaus veido, visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, kuriuos pasiūlyti ir įgyvendinti galėjo iš užsienio aukštųjų mokyklų parvykę talentingi architektai: Mykolas Songaila, Stasys Kudokas, Bronius Elzbergas ir kt. „Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Lietuvos valdžia persikėlė į Kauną. O jame

trūko įvairios paskirties patalpų, todėl, Kaunui perėmus sostinės vaidmenį, statybos vijo viena kitą. Dabar vyrauja tendencija drausti, neleisti, stabdyti. Anuomet buvo priešingai – statykite, plėtokite. Dviejų aukštų carinukai buvo verčiami ir kilo penkių–šešių aukštų pastatai, kurie atspindėjo pasaulines architektūros tendencijas.

Menas tapo galimybe ne tik architektūriškai, bet ir politiškai atitrūkti nuo okupantų. Kaunas net buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi“, – priminė A.Kančas.

Balta, šviesi, pozityvi Architektai žavisi smetoninės Kauno architektūros tipologija: metus akį į Felikso Vizbaro projektuotą Centrinį paštą iškart matyti, kad tai – paštas, o ne gyvenamasis namas. „Modernioji architektūra davė valią fantazijai, rėmėsi kompozicija ir architekto talentu. Meistriškumas ėjo prieš tradicijas, nebeliko aiškių taisyklių. Šiam stiliui būdingos švarios, elementais neperkrautos plokštumos. Taip atsiranda proporcijos: plokštumos santykis su angomis, langais ir pan.“, – Smetoninės architektūros bruožus vardijo A.Kančas. „Tai – plokščias horizontalumas. Šlaitai paslėpti už parapetų, pastatams būdingi kampiniai, kartais lenkti langai. Tinkas – ypač kokybiškas. Daugelis Kauno pastatų nuo kokių 1930 metų, kai jie buvo pastatyti ir nutinkuoti, taip ir neremontuoti. Be to, reikia pabrėžti, kad tai buvo balta architektūra: šviesi, labai pozityvi, emociškai gaivi, optimistinė“, – pažymėjo A.Karalius. Žinomas vyresniosios kartos architektas Jurgis Rimvydas Palys pabrėžė, kad tai – labai humaniškas modernizmas: „Nėra didelio aukštingumo, gražus mastelis, meistriškai išplanuotos erdvės muziejuose, klinikose.

Modernios, bet kartu subtilios. Pastatų durys aukštos, rankenos – nikeliuotos, apvalios, durų apačia apkalta žalvarine skarda, laiptų turėklai sukti, todėl atrodo minkšti ir plastiški. Vienas langas apvalus, kitas – stačiakampis. Puošnumo tik tiek, kiek reikia, kad tai nebūtų bekraujė dėžė.“ Anksčiau neklausė, o dabar – vėlu Tarpukario moderniosios architektūros statinių yra ir Briuselyje, Varšuvoje, Londone, vienas kitas Taline. „Tačiau jie nuobodūs, sausesni“, – palygino J.R.Palys.

Jis apgailestavo, kad Kauno moderniąją architektūrą tik dabar susizgribta siekti įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą. „Mane ima siutas, kad suprato tik dabar, nes tai aš deklaravau labai seniai – ir prieš

Eilėje – ir Trakai Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą iš viso įtrauktos keturios Lietuvoje esančios vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės geodezinis lankas. „Pastarajam objektui nominaciją pateikė net vienuolika šalių“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Lietuva oficialiai yra deklaravusi, kad kitu objektu, įtrauktu į UNESCO saugomų vertybių sąrašą, norėtų matyti Trakų istorinį parką.

Architektas A.Karalius smetoninę Kauno architektūrą vadina tiesiog unikalia.

E.Ovčarenko nuotr.

amžiaus ženklai J.R.Palys: „Mane ima siutas, kad suprato tik dabar, nes tai aš deklaravau labai seniai.“ 20, ir prieš 10, ir prieš 5 metus. Ir rašęs, ir kalbėjęs esu, bet kažkodėl tik pasišaipydavo, o per tą laiką labai daug pastatų buvo pagadinta. Paveldo žmonės sakydavo: „Saugome tai, kas yra vertingesnio: vieną, kitą, trečią pastatą.“ O aš aiškindavau, kad reikia ne pavienius statinius saugoti, bet jų visumą“, – kalbėjo architektas.

Jis prisipažino nematęs nė vienos tinkamai atliktos smetoninio pastato rekonstrukcijos: „Arba mažai pagadina, arba labai. Sąmoningumo trūksta. Kartais atrodo, kad ant senosios kultūros atėjo barbarai: tai tvarto tipo stogą uždeda, tai žemas sovietines duris įstato, balkonus įstiklina – šlykštu tiesiog. Eini per smetonišką Kauną ir žiūri: tai čia, tai ten pridergta.“ Neleistinas korekcijas atlieka naktį Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis neneigė, kad pasitaiko atvejų, kai gyventojai suniokoja vertingus pastatus: „Korekcijas atlieka savaitgaliais ar naktimis, o Kultūros paveldo departamentas po to kovoja, kad žala būtų atitaisyta, tačiau retai tai pavyksta.“ Senieji pastatų savininkai, paveldėję turtą iš giminaičių, būna rūpestingesni, o naujiesiems dažniausiai nėra nieko švento. „Nors yra ir gražių išimčių, kai naujakuriai atsakingai restauruoja senuosius langus, net apvalius padaro, – pažymėjo R.Miliukštis ir atkreipė dėmesį, kad jau seniai vertėjo žengti žingsnius, siekiant Kauno moderniąją architektūrą įtraukti į UNESCO vertybių sąrašą.“

24 | Kultūra

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Pinigai filmams Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Gauti finansavimą Lietuvoje R.Miškinytei visada sekasi sunkiai.

Todėl ji pirmiausia išeina į pasaulį ir įrodo, kad kino projektas tikrai geras.

J.Kalinsko nuotr.

Lietuvos kino centrui paskirsčius finansavimą naujiems filmams, nacionalinio kino bendruomenė sudūzgė it bičių avilys: kodėl pinigų gavo būtent tie, o ne kiti?

Kodėl už borto liko ne vienas kino grandas, o naujokai – pamaloninti?

Prodiuserė Rasa Miškinytė, atrodytų, turėtų džiaugtis. Jos prodiusuota juosta „Sapnuoju, kad einu“ pelnė „Sidabrinės gervės“ statulėlę kaip geriausias pilnametražis dokumentinis filmas, o būsimas bendro lietuvių, danų ir vokiečių vaidybinio filmo projektas „Escaping Sunshine“ (liet. „Pabėgimas iš Saulės miesto“) gavo dalinę paramą iš kino pinigų maišo – 56 tūkst. litų.

Tačiau kino kūrėja neslepia – tokios pergalės Lietuvoje pasiekiamos krauju.

– Iki šiol jūs sėkmingai dirbote su dokumentika. Kas paskatino imtis prodiusuoti vaidybinį filmą „Escaping Sunshine“? – „15min“ paklausė R.Miškinytės.

– Dokumentikos aš jokiu būdu nemesiu, nes tai yra mano arkliukas.

Tačiau į vaidybinį kiną norėjau pereiti jau anksčiau – prodiusuodama Sergejaus Loznicos juostą „In a fog“ („Rūke“). Šis filmas pernai buvo pristatytas Kanų kino

festivalio konkursinėje programoje ir laimėjo kino kritikų prizą („FIPRESCI“).

Jei Lietuva tada būtų skyrusi 10 proc. filmo biudžeto, jis automatiškai būtų pavadintas lietuvišku nacionaliniu filmu,

„Aš žinau, ką ekspertai vertina.

Tačiau Lietuvoje, užuot pasiklausus, pasikonsultavus, lengviau skleisti nesąmones.“

pagrindinė filmavimo bazė būtų įkurta Lietuvoje, būtų dirbęs visas Lietuvos dailininkų statytojų departamentas. Jau buvo atrinkta vaidinti ir daug lietuvių aktorių, filmo montažo režisieriumi dirbo Danielius Kokanauskis, garso operatoriumi – Lietuvoje gyvenantis Vladimiras Golovnitskis.

Bet tada mane mirtinai išjuokė mūsų labai įžymūs kino žmonės ir finansavimas nebuvo skirtas. Nors visi tie Lietuvos įdėti pinigai ir būtų likę Lietuvoje. Net dar daugiau.

Be to, Lietuva po daugelio metų pertraukos vėl būtų turėjusi filmą Kanų kino festivalio konkursinėje programoje (paskutinį kartą 1981 metais joje buvo Almanto Grikevičiaus „Faktas“). O tai iš tiesų yra labai

didelis pasiekimas. Deja... Šia galimybe sėkmingai pasinaudojo latviai ir dabar ant kiekvieno kampo gali šaukti, kad mūsų filmas buvo Kanuose.

– „Escaping Sunshine“ buvo vienas iš septynių projektų, kurių vystymui šiemet Lietuvos kino centras skyrė finansavimą – gavote 56 tūkst. litų.

– Lietuva mums davė tik 65 proc. prašytos sumos. Paraišką teikėme, jau gavę Europos Sąjungos programos MEDIA mums skirtus 25 tūkst. eurų. Pagal griežtas taisykles, MEDIA finansuoja tik 50 proc. projekto vystymo, kitą dalį būtina atsinešti patiems. Ateidami jau su pinigais ir tarptautinėmis sutartimis, tikėjomės tokią pačią sumą gauti iš Lietuvos kino centro,

Kultūra | 25

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

išprašomi krauju Išrinktieji Lietuvos kino centras, įvertinęs Kino tarybos rekomendacijas, valstybinį finansavimą skyrė:

Draugė pardavė draugę

1.

Alantės Kavaitės filmui ......................„Sangailė“ ..................................500 tūkst. litų.

2.

Linos Lužytės juostai .........................„Ar tu mane myli“ .....................150 tūkst. litų.

3.

Gyčio Lukšo filmui ...............................„Vyro gyvenimas rudenį“........800 tūkst. litų.

4.

Karolio Kaupinio filmui ......................„Triukšmadarys“ .......................80 tūkst. litų.

5.

Vaido Lekavičiaus filmui ....................„Gustavo enciklopedija“ .........300 tūkst. litų.

6.

Audriaus Stonio juostai .....................„Moteris ledynuose“................130 tūkst. litų.

7.

Agnės Marcinkevičiūtės filmui .........„Ežerinė“ ....................................50 tūkst. litų.

8.

Eglės Vertelytės filmui ......................„Gimti iš stebuklo“....................50 tūkst. litų.

9.

Algimanto Puipos filmui ....................„Edeno Sodas“ ..........................58 tūkst. litų.

10. Manto Kvedaravičiaus filmui ............„Stasis“ .......................................80 tūkst. litų.

11. Allano van O.T. Anderseno filmui ....„Escaping Sunshine“ ...............56 tūkst. litų.

12. Jono Vaitkaus filmui ............................„Salomėja Nėris“ ......................60 tūkst. litų.

R.Miškinytės prodiusuojamą filmą „Escaping Sunshine“ režisuos Lietuvoje gyvenantis danų režisierius Allanas van O.T.Andersenas. Su juo prodiuserė pažįstama jau seniai, bet dirbti kartu nusprendė tik prieš dvejus metus. „Grįžęs iš Danijos, jis paklausė, ar žinau apie Kopenhagoje policijos iš sutenerių rankų išlaisvintą devyniolikmetę lietuvaitę, kuri buvo parduota draugo.

Aš apie tai nebuvau girdėjusi, o Danijos spaudoje, anot jo, ši istorija tiesiog mirgėjo. Tema mums pasirodė aktuali lietuviškai-daniškai koprodukcijai“, – pasakojo R.Miškinytė.

Filmo scenarijus parašytas, remiantis tikrais faktais – bendradarbiaudami su organizacija „Caritas“, kūrėjai išgirdo daug kitų parduotų merginų istorijų, kuriose labai dažnai draugė buvo parduota draugės. Kalbėta buvo ir su danų policininkais, kurie išlaisvino minėtą lietuvę. Jie ne tik pasidalijo patirtimi, bet ir labai sveikino filmo idėją. Todėl „Escaping Sunshine“ istorija tapo daugelio tikrų įvykių koliažu.

tačiau vos patekome į atranką. Nepaisant to, kad MEDIA programos atrinkti projektai turi kokybės ženklą – tarptautiniai ekspertai juos įvertina ne tik finansiniu, bet ir kūrybiniu aspektu (ar įtaigūs personažai, ar turi tarptautinės potencijos, ar protinga platinimo, rinkodaros strategija) – Lietuvoje tai buvo užginčyta ir pasakyta, kad mūsų projektas yra neįdomus. Ir tik paskutinę akimirką, Kino centro vadovui supratus, kad projekto, jau gavusio MEDIA finansavimą, atmesti negalima, mes patekome į atranką.

Tiesa, gauti finansavimą Lietuvoje man visada sekasi labai sunkiai. Todėl aš einu kitu keliu – pirmiausia prisistatau pasauliui, įrodau, kad projektas geras, atsinešu dalį pinigų iš ten ir tada Lietuva nebeturi kur dėtis – privalo prisidėti prie finansavimo. Šįkart net tai iš pradžių nesuveikė.

– Kaip planuojate surinkti trūkstamą pinigų sumą, kad neprarastumėte MEDIA skirtos paramos?

– Dabar bandome surinkti 15 tūkst. eurų Šiaurės šalims skirto minios finansavimo (angl. „crowdfunding“) interneto svetainėje Manymade.org, kur visi norintys gali paremti šį projektą. Jei iki birželio 16 dienos

13. Mindaugo Survilos filmui ..................„Sengirė“....................................50 tūkst. litų.

14. Urtės Budinaitės filmui ......................„Pieno baras“ ............................25 tūkst. litų.

nepavyks surinkti visos sumos, reikės ieškoti kitų būdų.

– Lietuvos kino centras skyrė 25 tūkst. litų dar vienam jūsų prodiusuojamam projektui – Urtės Budinaitės animaciniam filmui „Pieno baras“.

– Šių pinigų visa komanda vieningai nusprendė atsisakyti. Mums buvo pasiūlyta mažiau nei trečdalis prašytos sumos. Paimti tiek pinigų reikštų užsinerti kilpą ant kaklo – mes nieko nepadarysim ir niekur nepajudėsim. Parašyti scenarijų 24 minučių trukmės animaciniam filmui yra ne tas pats, kas dokumentiniam ar vaidybiniam.

Animacija turi savo specifiką, į kurią Kino taryba neatsižvelgė – ir nieko keista, nes ten nėra šios srities specialistų.

Užuot pasikvietę mane paaiškinti, kodėl yra toks biudžetas, jie išbraukė tai, kas, jų nuomone, yra nereikalinga. Pasipylė klausimai: kam reikalingas filmo anonsas? Kodėl toks brangus? Kam reikalingi aktoriai įgarsinimui? Kam muzika?

Sutarėme, kad spalį iš naujo teiksime paraišką šiam filmui, į jį jau įdėjome labai daug jėgų – jis tikrai nemirs.

– Koks likimas laukia jūsų grąžintų pinigų?

– Tie pinigai grįžta Lietuvos kino centrui. Man būtų smagiausia, jei tuos pinigus paskirtų mūsų projektui „Escaping Sunshine“, kurių kaip tik mums ir trūksta. Bet jei bus sugalvota kitaip, nieko nepadarysi.

– Tikriausiai bet koks verslininkas pasakytų, kad reikėjo prašyti daugiau – tada, net ir gavus sumažintą paramą, jos užtektų projektų vykdymui.

– Lietuvos prodiuseriai turėjo tradiciją prašyti daugiau ir išpūsti sąmatas, todėl nupjauti 20–30 proc. biudžeto nebūdavo nieko baisaus – vis tiek padarys. Tuo tarpu aš rėmiausi MEDIA programos vertinimo patirtimi – jei šiai programai teikiamo projekto biudžetas būna išpūstas dirbtinai, toks prodiuseris yra laikomas prastu. Vertintojai už tai prodiuserius baudžia mažindami prodiuserinės dalies vertinimo balus.

– Ne paslaptis, kad pati esate MEDIA programos projektų vertinimo ekspertė.

– Taip. Ir labai dažnai išgirstu, kad esu korumpuota, nes vertinu kitus MEDIA

projektus. Bet aš negaliu vertinti projektų, su kuriais pati esu susijusi.

Kai buvo kviečiami visi, norintys tapti ekspertais vertintojais, aš padaviau paraišką ir, įvertinus mano patirtį, buvau atrinkta.

Žinau, kad šios programos projektus yra vertinęs ir Audrius Stonys, ir Živilė Gallego.

Atsimenu, skatinau ir kitus Lietuvos kino žmones dalyvauti, nes tai – nepaprastai gera patirtis. Tu nuolat skaitai gerus ir labai gerus projektus, kasdien mokaisi.

Būtent todėl man taip sekasi MEDIA programoje – iš devynių mano paraiškų, septynios buvo finansuotos. Aš žinau, ką ekspertai vertina. Tačiau Lietuvoje, užuot pasiklausus, pasikonsultavus, lengviau skleisti nesąmones.

– Kaip ir kasmet, paskirsčius paramą, atsiranda daugybė nepatenkintų. Šiemet piktinamasi, kad finansavimą gavo mažai žinomi ar pradedantys kino kūrėjai. Kaip jūs tai vertinate?

– Manyčiau, kad gal ir teisingas sprendimas ieškoti naujų talentų, bet su naujokais visada turi bendradarbiauti profesionalai – jei režisierius debiutantas, su juo turėtų dirbti patyręs prodiuseris, ir atvirkščiai.

Kitaip bus „pš...“. O kad patyrę, nusipelnę vardai negavo finansavimo – ką darysi, laimi ne vardai, o projektai.

Tačiau man labiausiai norisi, kad atsirastų tarptautinės atrankos taisyklės, galiojančios visiems. Kai gavome paramą, „Facebooke“ parašiau: „Aš žaidžiu pagal „Eurolygos“, o mane vertina pagal LKL taisykles.“ Taip negali būti.

26 | Verslas

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Lietuviai svetur – geriausi darbuotojai

Išlepę danai neatitiko lietuviškų darbo standartų

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Ne kartą viešumoje skambėjo emigrantų istorijos, kai užsienyje įsitvirtinti norintys lietuviai pirmiausia sudoroja tėvynainius.

Todėl kiekvienas atvejis, kai kurdinantis svetur kliaunamasi išskirtinai lietuvių parama, skamba egzotiškai.

Užsienyje verslą plėtojančios lietuviško kapitalo bendrovės kviečia dirbti tautiečius, nes jais labiau pasitiki.

Kopenhagoje veiklą pradėjusios įmonės „Open24“ direktorius Vidmantas Veikalas patyrė, kad rasti bendrą kalbą su Danijoje gyvenančiais tautiečiais sekasi nepalyginamai lengviau nei su prie gero gyvenimo įpratusiais ir šiek tiek išlepusiais danais. „Mane spaudė batų parduotuvės atidarymo terminai, todėl turėjau progą įsitikinti, kad danai niekur neskuba, nemėgsta įtampos, o svetimo streso iš esmės nepageidauja. Kažkuriuo įmonės kūrimo Danijoje momentu priėmėme nerašytą sprendimą remtis lietuviškais resursais: ką įmanoma, daryti Lietuvoje arba pasikliauti Danijoje gyvenančiais lietuviais“, – pasakojo V.Veikalas.

Kosminiai danų įkainiai Didžiuliame Kopenhagos prekybos centre duris atvėrusios CROCSTM batų parduotuvės baldai ir net reklaminės iškabos yra pagaminti Lietuvoje. „Lietuvoje įmonei prireikus kortelių skaitytuvo, paskambini į banką, parašai prašymą ir jau kitą dieną gali jį turėti. O Danijoje reikia kreiptis į tarpininką, užpildyti specialias formas, pasirašyti sutartį – aparato išdavimas užtrunka bent savaitę. Internetą parduotuvėje ten įveda per mėnesį. Jei kas nors sugenda, arba moki milžiniškus pinigus, arba gauni pažadą „sutvarkysime“ ir ilgai lauki“, – šypsojosi V.Veikalas.

Danijoje gyvenantys lietuviai, kurių kontaktus parūpino viešosios įstaigos „Versli

Lietuva“ konsultantai, atliko visus parduotuvės apdailos ir įrengimo darbus. „Bendraudamas su danais supratau, kad mūsų mentalitetas labai skiriasi: aš sakau viena, o jie supranta visai kitaip. Su lietuviais viskas aišku ir sklandu. Darbai pajudėjo iš karto, kai pasinaudojęs rekomendacijomis susisiekiau su Danijoje statybų ir apdailos verslu užsiimančia lietuvių įmone. Likau labai patenkintas – darbo kokybe, atsidavimu, greičiu ir, žinoma, paslaugų kaina. Danų pasiūlymai, kalbant apie užmokestį, priminė kosmosą“, – neslėpė V.Veikalas, šiuo metu sukaupęs išsamų lietuvių Danijoje kontaktų sąrašą – pradedant statybininkais, baigiant įmonėmis, kurios yra pasirengusios teikti paslaugas Danijoje.

Lentynose – tik pusė batų asortimento Prieš kelis mėnesius Kopenhagoje pradėtas lietuvių verslas tolydžio įsisiūbuoja, tačiau pradžia buvo nelengva. Pavyzdžiui,

parduotuvės atidarymas, turėjęs įvykti penktadienį, vėlavo pusantros dienos dėl to, kad pasamdyti konsultantai danai niekaip nespėjo į lentynas sukrauti prekių. „Turėjau skristi atgal į Lietuvą, todėl pardavėjams nurodžiau savarankiškai atsinešti ir išdėlioti prekes. Sako: „Jokių problemų – geros kelionės!“ Nusileidęs Vilniuje skambinu ir klausiu, kaip sekasi? Sako: „Oi, gerai!“ Paprašau atsiųsti nuotraukų, kad matyčiau, kaip viskas atrodo. Prasideda išsisukinėjimai: „Ai, darbo diena jau baigėsi, tai rytoj.“ Kitą dieną parduotuvė irgi nebuvo atidaryta, o kai galiausiai ji atvėrė duris, lentynose buvo tik pusė mūsų asortimento. Esu pats krovęs prekes, todėl puikiai žinau, per kiek laiko tai atlikčiau vienas, o čia sukosi net keturiese“, – stebėjosi V.Veikalas.

Jis nekaltina danų aplaidumu – tiesiog skiriasi jų požiūris į darbą, ypač menkai apmokamą.

Savi savus pritraukia Irma Mačiulytė, Didžiojoje Britanijoje veikiančio prekybos tinklo „Lituanica“ rinkodaros vadovė „Šiemet švenčiame įmonės veiklos dešimtmetį. Šiuo metu pas mus dirba daugiau nei 200 darbuotojų, iš kurių net 90 proc. lietuviai.

Matyt, savi savus pritraukia – mentalitetas vienija. Lietuvis lietuvį supranta, nors juokaujama, kad jie yra priešai.

Asmeninio albumo nuotr.

V.Veikalas.

I.Gelūno nuotr.

AFP nuotr.

Tačiau išeivijoje gyvenantys žmonės jungiasi į bendruomenes, o lietuviško kapitalo bendrovės, svetur pradedančios verslo plėtrą, kviečia dirbti tautiečius dėl didesnio pasitikėjimo. Lietuviai vertinami už darbštumą, atsidavimą, atsakomybę, kruopštumą – gal tiesiog esame sąžiningesni?

Be to, lietuviai labai santūrūs: dauguma didesnio atlygio nori nusipelnyti darbu, o ne reikalavimais.“

Skatina bendradarbiavimą

Danguolė Gailevičiūtė, VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Danijoje „Dažniausiai į mus kreipiasi įmonės, norinčios eksportuoti savo gaminius, kurie, jų manymu, yra konkurencingi kaina. Tačiau po truputį randasi ir tokių verslininkų, kurie į rinką bando įeiti tiesiogiai.

Kai Lietuvos įmonės apsisprendžia žengti į Danijos rinką, visada jas informuoju apie potencialios lietuviškos darbo jėgos galimybes, supažindinu su jaunimo organizacija LYS.lt ir t.t.

Mano žiniomis, Danijoje studijuoja apie 1200 jaunų žmonių iš Lietuvos.

Einant į naują rinką visada lengviau, jei yra kas tave gali suprasti gimtąja kalba. „Versli Lietuva“ labai skatina, kad lietuviško kapitalo įmonės kiek įmanoma daugiau bendradarbiautų ir pristatytų rinkai stiprių, konkurencingų produktų.

Ne paslaptis, kad Danijoje niekas nenori gaišti laiko su mažais tiekėjais, kurių patikimumas nėra išbandytas, todėl labai dažnai smulkus verslas nieko negali padaryti pats vienas.“

Verslas | 27

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

A.Avulis:

„Juk visi taip elgiasi: ir žydai, ir rusai“ Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ vykdo projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje bei Baltarusijoje, todėl įmonės vadovui Arvydui Avuliui tenka dirbti su įvairių tautybių žmonėmis. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Nuo praėjusių metų vasaros „Hanner“ laikoma estiško kapitalo įmone. Jos vieninteliu akcininku yra Estijoje registruota bendrovė OU „Hanner Group“. „Estijoje turime nedidelį biurą ir kelis darbuotojus. „Holdingas“ yra tik akcijų laikymo funkcija ir sprendimų priėmimas“, – paaiškino A.Avulis, tačiau neslėpė, kad tais atvejais, kai gali, kliaunasi lietuvių parama.

Minimali alga – už pasirodymą darbe Parduotuvės konsultantams Danijoje lietuviai moka minimalų atlyginimą – 128 kronas (59 Lt) už valandą. Per savaitę danai dirba 37 valandas, todėl jų minimali mėnesinė alga iki mokesčių siekia apie 8700 Lt. „Danijoje darbuotojas veikia kaip maža įmonė: tu sumoki jam už paslaugas, o mokesčius jis susimoka pats. Tačiau minėtą algą danas suvokia taip: aš atėjau į darbą.

Jei nori, kad būčiau aktyvesnis, iniciatyviau aptarnaučiau klientus – mokėk daugiau“, – situaciją darbo rinkoje apibūdino V.Veikalas.

Parduotuvei pradėjus veiklą, į vadovės kėdę sėdo danė, tačiau dabar šias pareigas perėmė lietuvė.

Pasikeitė ir konsultantai – vietoj anksčiau dirbusių danų klientus aptarnauja lietuvė, rusė ir lenkė. „Danai – malonūs, daug besišypsantys žmonės, tačiau jiems stinga motyvacijos.

Tuo metu lietuviai, rusai, lenkai yra labai darbštūs, atsidavę ir atsakingi: jie padaro net daugiau, nei tikiesi“, – pastebėjimais dalijosi V.Veikalas.

Darbuotojų danų jis ieškojo per įdarbinimo agentūras, o lietuvių – per bendruomenę ir pažintis. „Lengva nebuvo, nes reikėjo žmonių, kurie mokėtų danų kalbą. Studentams, kurie mokosi Danijoje, dažniausiai pakanka anglų kalbos.

Vienas mūsų darbuotojas jau dvejus metus lanko danų kalbos kursus, tačiau neturėjo praktikos, todėl pradžia jam buvo sunki. Tačiau praėjo trys mėnesiai ir jis puikiai šneka – štai ką reiškia motyvacija ir susidomėjimas, – atkreipė dėmesį V.Veikalas ir prisipažino neatmetantis tikimybės, kad rasti bendrą kalbą su danais nepavyko ir dėl jų požiūrio į jį kaip vadovą. – Tai jie samdydavo darbuotojus iš Rytų Europos, o dabar lietuviško kapitalo įmonė jų pačių šalyje siūlo jiems darbą.“

Su savais bendrauti lengviau „Viskas priklauso ne tiek nuo tautybės, kiek nuo požiūrio į darbą. Ir ne tik į jį, bet iš esmės į gyvenimą, bendravimą su žmonėmis, atsakomybę ir t.t. Apibendrinimus daryti rizikinga, bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad vykdydami projektus labai vertiname lietuvių kvalifikaciją. Pavyzdžiui, šiuo metu įgyvendindami projektą Sankt Peterburge atsakingiausioms pareigoms komandiravome specialistus iš Lietuvos“, – neslėpė verslininkas.

Mažiau atsakingoms pozicijoms įmonė samdo vietos gyventojus. „Tiesa, Baltarusijoje įdarbinome biuro administratorę lietuvę, gyvenančią Minske. Čia nieko naujo – visi taip elgiasi: ir žydai, ir rusai. Jie visada mieliau priima savo tautybės žmones, nes su jais lengviau bendrauti, o ir pasitikėjimo daugiau“, – svarstė A.Avulis.

Anot jo, galimybė su pavaldiniais bendrauti gimtąja kalba – nemažas privalumas.

Tai – komfortas abiem pusėms: „Bendraujant svetima kalba išauga nesusipratimų tikimybė: dalis informacijos gali būti ne visai tiksliai ir suprantamai išreikšta.“ Nemato prasmės plėšytis Tiek iš savo, tiek iš kolegų patirties A.Avulis daro išvadą, kad išsivysčiusiose Vakarų pasaulio šalyse formuojasi atsainesnis požiūris į darbą. „Mes vis dar kabinamės, norime įsitvirtinti, daugiau pasiekti, kopti karjeros laiptais ar daugiau uždirbti. Vakarų pasaulyje daug kas tarsi savaime patogu, sudėliota į lentynas ir nėra prasmės daugiau stengtis“, – samprotavo „Hanner“ valdybos pirmininkas.

A.Avulis: „Vakaruose darbininkas nepadarys nieko daugiau, nei parašyta jo instrukcijoje.“ Visgi jis atkreipė dėmesį, kad aukšto lygio vadovų kompetencija Vakarų šalyse yra nepalyginti didesnė nei Lietuvoje: „Užimant vadovų postus ten į įmonės valdymą žiūrima iš akcininko pozicijos. Apie save vadovai galvoja ne kaip apie samdomus darbuotojus, o kaip apie akcininkus: turi tikslų ir jų siekia.“ Aukštesnio lygio vadybininkai Vakaruose irgi gana profesionalūs. Tačiau, kalbant apie žemesnę grandį, iškart matyti lietuvių ar kitų Rytų Europos šalių gyventojų pranašumas. „Vakaruose darbininkas nepadarys nieko daugiau, nei parašyta jo instrukcijoje. Pavyzdžiui, jei kas nors biure nešvaru, lietuvis paims skudurėlį ir pavalys, o Vakarų europietis praneš valymo paslaugas teikiančiai bendrovei. Pietiečiai iš esmės tingūs – gal ir klimatas formuoja jų požiūrį į darbą“, – kalbėjo A.Avulis.

28 | SavaitÄ&#x2014;s interviu Gydytojas genetikas R.JanaviÄ?ius apie ĹĄokiruojanÄ?ias prieĹĄvÄ&#x2014;Ĺžines operacijas:

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 17 d.

â&#x20AC;&#x17E;Kartais tai bĹŤtinaâ&#x20AC;&#x153;

DovilÄ&#x2014; JablonskaitÄ&#x2014; d.jablonskaite@15min.lt

Holivudo aktorÄ&#x2014;s Angelinos Jolie sprendimas dÄ&#x2014;l padidÄ&#x2014;jusios rizikos susirgti vÄ&#x2014;Ĺžiu paĹĄalinti abi krĹŤtis visuomenÄ&#x2014;je sukÄ&#x2014;lÄ&#x2014; diskusijĹł audrÄ&#x2026;. Ar tai tikrai mediciniĹĄkai pagrÄŻstas sprendimas, o gal viso labo kino industrijos ĹžvaigĹždÄ&#x2014;s paranoja?

Radikalios prevencinÄ&#x2014;s chirurginÄ&#x2014;s priemonÄ&#x2014;s didelÄ&#x2014;s vÄ&#x2014;Ĺžio grÄ&#x2014;smÄ&#x2014;s atveju taikomos ir Lietuvoje. Kelioms sveikoms lietuvÄ&#x2014;ms jau yra atlikta mastektomija (krĹŤtĹł paĹĄalinimas), bĹŤta storojo Ĺžarnyno ĹĄalinimo operacijĹł, profilaktiĹĄkai iĹĄpjaunama skydliaukÄ&#x2014;, kiauĹĄidÄ&#x2014;s ir kiauĹĄintakiai.

Apie tai, kokios galimybÄ&#x2014;s genetinius vÄ&#x2014;Ĺžio tyrimus atlikti Lietuvoje, kokiais atvejais tai rekomenduojama daryti ir kiek kainuoja medikĹł konsultacijos, savaitraĹĄtis â&#x20AC;&#x17E;15minâ&#x20AC;&#x153; kalbÄ&#x2014;josi su Vilniaus universiteto ligoninÄ&#x2014;s SantariĹĄkiĹł klinikĹł (VUL SK) Hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos

centro gydytoju genetiku, MolekulinÄ&#x2014;s medicinos laboratorijos vyr. ordinatoriumi RamĹŤnu JanaviÄ?iumi.

A.Jolie istorija â&#x20AC;&#x17E;The New York Timesâ&#x20AC;&#x153; paskelbtame aktorÄ&#x2014;s A.Jolie straipsnyje â&#x20AC;&#x17E;Mano medicininis pasirinkimasâ&#x20AC;&#x153; ji detaliai apraĹĄo, kokios procedĹŤros buvo atliktos ĹĄalinant krĹŤtis:

â&#x20AC;&#x201C; Aptarkime A.Jolie atvejÄŻ. Ar ji priÄ&#x2014;mÄ&#x2014; gerÄ&#x2026; sprendimÄ&#x2026;? Juk tikimybÄ&#x2014; susirgti krĹŤties vÄ&#x2014;Ĺžiu, nors ir smarkiai sumaĹžÄ&#x2014;jo, vis dÄ&#x2014;lto nÄ&#x2014;ra nulinÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; A.Jolie onkogenetinio tyrimo metu buvo nustatyta BRCA1 geno mutacija, kuriÄ&#x2026; ji paveldÄ&#x2014;jo iĹĄ savo motinos, mirusios nuo kiauĹĄidĹžiĹł vÄ&#x2014;Ĺžio. BRCA1 ir BRCA2 genĹł mutacijos lemia vadinamÄ&#x2026;jÄŻ paveldimo krĹŤties ir kiauĹĄidĹžiĹł vÄ&#x2014;Ĺžio sindromÄ&#x2026;, kuomet mutacijas turinÄ?ioms moterims yra stipriai padidÄ&#x2014;jusi krĹŤties ir/ar kiauĹĄidĹžiĹł vÄ&#x2014;Ĺžio rizika â&#x20AC;&#x201C; krĹŤties vÄ&#x2014;Ĺžio rizika siekia iki 80 proc., o kiauĹĄidĹžiĹł 50 proc. (palyginimui â&#x20AC;&#x201C; bendrapopuliacinÄ&#x2014; moterĹł krĹŤties ir kiauĹĄidĹžiĹł genetinÄ&#x2014; rizika atitinkamai yra apie 10 proc. ir 1,5 proc.). Ĺ i rizika ima didÄ&#x2014;ti sulaukus 30â&#x20AC;&#x201C;40 metĹł, todÄ&#x2014;l maĹždaug nuo tokio amĹžiaus pacientÄ&#x2014;ms yra siĹŤlomos specifinÄ&#x2014;s patikros ir rizikÄ&#x2026; maĹžinanÄ?ios chirurginÄ&#x2014;s priemonÄ&#x2014;s.

Tikrai manau, kad A.Jolie apsisprendimas buvo teisingas ir priimtas Ĺžinant visÄ&#x2026; informacijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; juk profilaktinei mastektomijai ji pasiryĹžo pati. Nesakau, kad toks apsisprendimas bĹŤtĹł priimtinas kiekvienai moteriai, turinÄ?iai BRCA1/2 genĹł mutacijas â&#x20AC;&#x201C;

â&#x20AC;&#x17E;BalandĹžio 27 d. aĹĄ pabaigiau trijĹł mÄ&#x2014;nesiĹł medicininiĹł procedĹŤrĹł kursÄ&#x2026;, kuris bĹŤtinas atliekant masektomijÄ&#x2026;. VisÄ&#x2026; tÄ&#x2026; laikÄ&#x2026; man pavyko iĹĄlaikyti privatumÄ&#x2026; ir suderinti tai su savo darbu.

Viskas prasidÄ&#x2014;jo vasario 2 d. procedĹŤra, vadinama â&#x20AC;&#x17E;speneliĹł iĹĄlaikymuâ&#x20AC;&#x153;. Tai ĹĄiek tiek skausminga ir palieka daug mÄ&#x2014;lyniĹł, bet padidina ĹĄansus iĹĄsaugoti spenelÄŻ.

Po dviejĹł savaiÄ?iĹł man buvo atlikta sudÄ&#x2014;tingesnÄ&#x2014; operacija, per kuriÄ&#x2026; buvo paĹĄalintas krĹŤties audinys ir ÄŻ tÄ&#x2026; vietÄ&#x2026; ÄŻdÄ&#x2014;ti laikini uĹžpildai. Tokia operacija trunka aĹĄtuonias valandas. Po devyniĹł savaiÄ?iĹł atlikta paskutinÄ&#x2014; operacija, rekonstruojant krĹŤtis implantais.

Sprendimas atlikti mastektomijÄ&#x2026; nebuvo lengvas. Bet aĹĄ jauÄ?iuosi labai laiminga, kad tai padariau.

Mano ĹĄansai susirgti krĹŤties vÄ&#x2014;Ĺžiu nuo 87 proc. nukrito iki 5 proc. AĹĄ galiu pasakyti savo vaikams, kad jiems nebereikia bijoti, jog praras mane dÄ&#x2014;l krĹŤties vÄ&#x2014;Ĺžio.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Reutersâ&#x20AC;&#x153; nuotr.

.HOLDV ç YDVDURV GĤLDXJVPXV &XNULQLV GLDEHWDV EURQFKLQĂ&#x2022; DVWPD NUDXMDJ\VOLÄ?

OLJRV LÄ?VĂ&#x2022;WLQĂ&#x2022; DWHURVNOHUR]Ă&#x2022; VNDXVPLQJRV VĂ&#x2021;QDULÄ? OLJRV LU NW QH MXRNDLV JDOL XĤWHPG\WL YDVDURV GĤLDXJVPXV! -RV EORJLQD J\YHQLPR NRN\EĂ&#x2014; VDYLMDXWĂ&#x2021; *DOLDXVLDL Č&#x; VDX LU NLWLHPV WRNLĂ&#x2021; UHLNDOLQJĂ&#x2021; JHUĂ&#x2021; DWRVWRJÄ? QXRWDLNĂ&#x2021;

63(&,$/86 3$6,Ä&#x201D;/<0$6

,NL ELUĤHOLR G

R]RQRWHUDSLMRV SURFHGÄ&#x2022;UÄ? NXUVDV XĤ SURFHGÄ&#x2022;UÄ? NDLQĂ&#x2021;

9LHQD JHULDXVLÄ? LÄ?DQNVWLQLÄ? SULHPRQLÄ? JHULQDQĂ?LÄ? *\G\WRMR R]RQRWHUDSHXWR NRQVXOWDFLMD VYHLNDWRV EÄ&#x2022;NOĂ&#x2014; VHUJDQW OĂ&#x2022;WLQĂ&#x2022;PLV OLJRPLV Č&#x; WLN /W 3DVNXEĂ&#x2022;N LÄ?EDQG\WL R]RQRWHUDSLMD J\G\PDV R]RQX 3URË&#x2039;ODNWLQLV R]RQRWHUDSLMRV NXUVDV VXVWLSULQD LOJDP 2 MHLJX SDNODXVĂ&#x2014; VSHFLDOLVWÄ? Č&#x; R]RQRWHUDSHXWÄ?

NHOLRQLÄ? ,U Ä?H WDX Y\UDV JDYR SUHPLMĂ&#x2021; Č&#x; NHOLRQĂ&#x2014; ç NDOQXV YLVDL Ä?HLPDL 3UDÄ?PDWQLĂ&#x2021; LU UHNRPHQGDFLMÄ? ODLNDV QXR ODLNR Mç GDU QHPRNDPĂ&#x2021; 2 PDQR DVWPD" .Ă&#x2021; GDU\WL" SDNDUWRVLWH JDOLWH WLNĂ&#x2022;WLV VWDELODXV VYHLNDWRV LU GDUELQJXPR SDJHUĂ&#x2022;MLPR ČŚ,Ä?JHOEĂ&#x2022;MRȤ GUDXJĂ&#x2022; VWXGLMDYXVL VODXJĂ&#x2021; XĤVLHQ\MH ČŚ 6WLSULQN RUJDQL]PĂ&#x2021; R]RQRWHUDSLMD SDWDUĂ&#x2022; ML É&#x2022; 2]RQDV SULSDĤLQWDV YLHQD HIHNW\YLDXVLÄ? ČŚ$Ä? QHELMDX NDOQÄ?Ȥ SULHPRQLÄ? VHUJDQWLHPV EURQFKLQH DVWPD ČŚ,QKDOLDWRULXV LU SULHÄ?DOHUJLQLDL SUHSDUDWDL Č&#x; *\G\PR R]RQX NXUVDV LU NHOLRQĂ&#x2022; EXV SXLNL Ȥ 3DVLURGR R]RQDV YDGLQDPDV ČŚJ\Y\EĂ&#x2022;V HOHPHQWXȤ UDQNLQĂ&#x2022;MH Ä?LUGLHV YDLVWDL Č&#x; NLÄ?HQĂ&#x2022;MH SDVDNRMD VNDWLQD RUJDQL]PR SDVLSULHÄ?LQLPĂ&#x2021; LQIHNFLMRPV YLOQLHWĂ&#x2022; ,QJD 7šNLD EXYR NDVGLHQĂ&#x2022; PDQR ȤJLQNOXRWĂ&#x2022;ČĽ PDOÄ?LQDQWL EURQFKLQĂ&#x2022;V DVWPRV VHQĂ&#x2022;MLPXL JHULQD NUDXMR NRN\EĂ&#x2014; -LV YDOR LU SULHSXROLXV 'DU QHVHQLDL PDQR J\YHQLPDV EXYR VWLSULQD SODXĂ?LÄ? DOYHROHV EURQFKXV J\GR Ä?LUGç VXVNLUVW\WDV ç GYL GDOLV Č&#x; DVWPRV SULHSXROLDL LU EHL NUDXMDJ\VOHV EORNXRMD DOHUJHQÄ? SRYHLNç 3R WDUSDL WDUS MÄ? ,OJDV YDLVWÄ? YDUWRMLPDV SDNHQNĂ&#x2022; J\G\PR NXUVR VLOSQĂ&#x2022;MD LU QHWJL LÄ?Q\NVWD GXVXOLR SULHSXROLDL 1HEHUHLNLD WLHN YDLVWÄ? 3DJHUĂ&#x2022;MD Ä?LUGĤLDL %LMRMDX XĤPLJWL EDLPLQDXVL DOHUJHQÄ?

VDYLMDXWD QXRWDLND 2]RQDV Č&#x; RUR NXULXR NYĂ&#x2022;SXRMDPH J\Y\ELQLV HOHPHQWDV HIHNW\YL SDJDOELQĂ&#x2022; SULHPRQĂ&#x2022; J\GDQW GDXJ\EĂ&#x2014; OLJÄ? .Ă&#x2021; JL 'DXJ QHODXNXVL PHGLFLQRV FHQWUH XĤVLUDÄ?LDX R]RQRWHUDSLMRV NXUVXL LU SUDGĂ&#x2022;MDX ČŚVLXUEWL ç VDYHȤ J\Y\ELQJĂ&#x2021;Mç HOHPHQWĂ&#x2021; 3DY\NR! .HOLRQĂ&#x2022; EXYR QXRVWDEL JDXĂ?LXRVL LW QDXMDL JLPXV %URQFKLQĂ&#x2022;V DVWPRV SULHSXROLDL WDSR UHWHVQL Ä?YHOQHVQL Ä&#x17D;LUGLHV ULWPDV QRUPDOXV $OHUJHQÄ? DWDND YHLNLD VLOSQLDX QHV R]RQR VXVWLSULQWDV NUDXMDV JHULDX VX MDLV VXVLGRURMD $WMDXQĂ&#x2022;MDX LÄ?JUDĤĂ&#x2022;MDX LU SUDOLQNVPĂ&#x2022;MDXČŞ 1HSDPLUÄ?WX R]RQRWHUDSLMRV Č&#x; NDVPHW DWOLHNX EHQW YLHQĂ&#x2021; MRV NXUVĂ&#x2021; 6DNRPD NDG JHULDXVLDV J\G\PDV SURË&#x2039;ODNWLND 7DL SDWYLUWLQD JHUHVQĂ&#x2022; PDQR VYHLNDWRV EÄ&#x2022;NOĂ&#x2022; LU SXLNL VDYLMDXWD

.DOEĂ&#x2022;MRVL $JQĂ&#x2022; 7$59<'$,7Ă&#x201D;

5(*,67582.,6 '$%$5 9,/1,8-( 6DYDQRULÄ? SU $

WHO

.$81( 9\WDXWR SU

WHO

./$,3Ă&#x201D;'2-( 0LQLMRV J , NRUS

WHO

www.mirameda.lt

0HGLFLQRV NOLQLND ČŚ0LUDPHGDȤ ČŠ (IHNW\YL R]RQRWHUDSLMD VHUJDQW NYĂ&#x2022;SDYLPR WDNÄ? OLJRPLV FXNULQLX GLDEHWX Ä?LUGLHV LU NUDXMDJ\VOLÄ?

OLJRPLV PLJUHQD OĂ&#x2022;WLQĂ&#x2022;PLV LQIHNFLQĂ&#x2022;PLV OLJRPLV LU NW

ČŠ Ä&#x17D;HLPRV NOLQLND NXULRMH GLUED VSHFLDOLVWDL HQGRNULQRORJDV JLQHNRORJDV DQJLRFKLUXUJDV JDVWURHQWHURORJDV QHXURORJDV VNDXVPR J\G\WRMDV GHUPDWRORJDV SVLFKRORJDV LU NW

ČŠ (IHNW\YLRV NRVPHWRORJLQĂ&#x2022;V LÄ?YDL]GRV JHULQLPR LU OLHNQLQLPR SURFHGÄ&#x2022;URV ČŠ 9LGHRWHUDSLMD ČŚ NDGUDVČĽ

ČŠ 3ULNODXVRP\EĂ&#x2022;V OLJÄ? J\G\PDV

UĹžsk. Nr. 308386

9DVDUD ,Ä?VYDMRWRV DWRVWRJRV URPDQWLÄ?NRV NHOLRQĂ&#x2022;V 6DXOĂ&#x2022;V SULVLOLHWLPDV PDORQXV EHQGUDYLPDV 3ODQXRMDPH NĂ&#x2021; SDPDW\VLPH NDLS JUDĤLDL çGHJVLPH NDLS LUVW\VLPĂ&#x2022;V HĤHUH DU Ä?RNLQĂ&#x2022;VLPH SHU EDQJDV 7DĂ?LDX NDUWDLV YDVDURV SRLOVLXL LU SUDPRJRPV LÄ?N\OD ULPWRV NOLÄ&#x2022;W\V 7DL OĂ&#x2022;WLQĂ&#x2022;V OLJRV

Savaitės interviu | 29

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

tai yra labai individualiai pasirenkama prevencinė priemonė.

Jos paplitimas taip pat priklauso ir nuo sociokultūrinio konteksto. Pavyzdžiui, ji mažiau paplitusi Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, bet daugiau JAV, Šiaurės Anglijoje, Nyderlanduose, Danijoje. Lietuvoje šiai procedūrai pasiryžo tik kelios BRCA genų mutacijas turinčios moterys.

– Ar ne geriau tiesiog nuolat prevenciškai tikrintis, o ne būnant sveikai operuotis?

– Profilaktinė abipusė mastektomija yra radikaliausia, tačiau efektyviausia krūties vėžio rizikos mažinimo priemonė BRCA mutacijas turinčioms moterims. Įrodyta, kad ši procedūra krūties vėžio riziką sumažina 85–100 proc., bet tai priklauso nuo atliktos mastektomijos tipo bei chirurgų patirties. Nepaisant operacijos radikalumo, nustatyta, kad 70 proc. didelės rizikos moterų palankiai ją vertina ir teigia, kad pati procedūra pagerina gyvenimo kokybę, sumažindama krūties vėžio baimę.

Didžiausias pasitenkinimas būna tais atvejais, kai pacientės pačios pageidauja šios procedūros ir turi realistinius lūkesčius. Prieš tokį apsisprendimą yra būtinos kelios kvalifikuotų specialistų – gydytojo onkogenetiko, medicinos psichologo, krūties ir plastikos chirurgo – konsultacijos.

Didelę krūties vėžio riziką turinčios pacientės turi būti stebimos dideliuose daugiaprofiliniuose centruose. Joms nuo 25–30 iki 60 metų yra rekomenduojama speciali krūtų patikra – kasmetinė krūtų magnetinė rezonansinė tomografija (MRT), kuri efektyviau diagnozuoja paveldimą krūties vėžį. Ši procedūra Lietuvoje yra kompensuojama BRCA1/2 genų mutacijas turinčioms moterims.

Be to, nuo 30 metų yra pradedamos kasmetinės mamografinės patikros. Tačiau šios patikros priemonės tik padeda anksti diagnozuoti krūties vėžį, kuris vis tiek turės būti gydomas kombinuotai – operacija, chemoterapija, galbūt spindulinis gydymas ir kt. Žinoma, anksti diagnozavus ligą, pats gydymas būtų paprastesnis ir prognozė geresnė. Tačiau tai vis tiek būtų gydymas, o patikros krūties vėžio baimės nesumažina.

– A.Jolie gresia ir kiaušidžių vėžys, tačiau aktorė kiaušidžių operacijai dar nesiryžo, nes pastaroji esą yra kur kas sudėtingesnė.

Taip pat negalima pamiršti ir nemedicininių vėžio rizikos priemonių – sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių vengimo. Pavyzdžiui, Nyderlanduose rūkančioms ir BRCA mutacijas turinčioms moterims profilaktinės mastektomijos neatliekamos – manoma, kad tokioms moterims rizika mirti nuo rūkymo sukelto plaučių vėžio yra didesnė nei nuo krūties vėžio, taip pat rūkant pasireiškia daugiau pooperacinių komplikacijų.

R.Janavičius sako, kad paveldimos iki 10 proc. visų onkologinių ligų.

VUL SK nuotr.

– Kalbant apie kiaušidžių vėžio rizikos mažinimą BRCA1/2 genų mutacijas turinčioms moterims, reikia pažymėti, kad prieš šią klastingą ligą nėra jokių efektyvių ankstyvos diagnostikos ar patikros priemonių, todėl vaikų susilaukusioms moterims apie 40-uosius gyvenimo metus rekomenduojamos profilaktinės kiaušidžių ir kiaušintakių šalinimo operacijos (salpingo–ooforektomijos). Jos 95 proc. sumažina kiaušidžių vėžio riziką ir 50 proc. – krūties vėžio riziką. Šios operacijos pasirenkamos labai dažnai. Beje, net trečdaliui BRCA mutacijas turinčių moterų, kurioms Santariškių klinikose buvo atliktos profilaktinės salpingo– ooforektomijos, po išsamaus patologinio

Lietuvoje prevencinei krūtų šalinimo operacijai pasiryžo tik kelios BRCA genų mutacijas turinčios moterys.

ištyrimo buvo nustatytos ikivėžinės stadijos. Vadinasi, po kelių mėnesių galėjo išplisti nepagydoma kiaušidžių vėžio forma. Sakyčiau, taip šioms moterims buvo išgelbėta gyvybė.

– Ar galima ištirti visų organų polinkį vėžiui? Tarkime, kepenų, žarnyno, gimdos kaklelio, prostatos? Turbūt visais atvejais būtų šiokia tokia tikimybė – juk visko neišsipjaustysi.

– Iki 10 proc. visų onkologinių ligų gali būti paveldimos – polinkis jomis sirgti padidėja dėl paveldimų tam tikrų genų mutacijų. Šiuo metu genetinės priežastys yra žinomos ir taikomos klinikoje tik kai kurių vėžio formų, pavyzdžiui, krūties ir kiaušidžių, storosios žarnos, prostatos, medulinės skydliaukės ir tam tikrų retų vėžio formų atvejais. Labai retai tam tikro geno mutacija 100 proc. lemia ligą.

Pavyzdžiui, jei nieko nėra daroma prevenciškai, tam tikrais atvejais – sergant šeimine adenomine polipoze (dėl APC geno mutacijos) – 100 proc. gali pasireikšti storosios žarnos vėžys. Todėl norint išvengti storosios žarnos vėžio tokiems pacientams turi būti atliekama storojo žarnyno profilaktinė operacija.

– Kokios galimybės Lietuvoje atlikti genetinius vėžio tyrimus? Kur jie atliekami? Kiek kainuoja?

– VUL SK konsultacinėje poliklinikoje yra teikiamos specializuotos gydytojo onkogenetiko konsultacijos, o molekuliniai genetiniai paveldimo vėžio tyrimai atliekami VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro laboratorijoje.

Prieš ir po onkogenetinių tyrimų būna onkogenetinės konsultacijos, kurių metu patikslinamos šeimoje buvusių onkologinių ligų diagnozės, įvertinama genetinė rizika ir tolimesnė tyrimo taktika. Pacientai turi turėti buvusių ligų išrašų kopijas ar sirgusių ir mirusių nuo vėžio giminaičių mirties liudijimus.

Onkogenetinės konsultacijos ir tyrimai kompensuojami, jei yra tam tikrų klinikinių požymių (specifinė histologija, ankstyvas onkologinių ligų diagnozės amžius, abipusiškumas) bei šeiminė onkologinių ligų anamnezė (du ar daugiau artimi giminaičiai, sergantys tomis pačiomis arba susijusiomis onkologinėmis ligomis), kurie rodo galimą paveldimo vėžio sindromą.

Onkogenetiniai tyrimai ir konsultacijos yra pradedami nuo asmens, kuriam jau buvo diagnozuota atitinkama onkologinė liga, kadangi yra didesnė tikimybė, kad bus nustatyta geno mutacija ir tyrimai bus informatyvesni kitiems giminaičiams. Tik tuo atveju, kai sergantys asmenys yra mirę, onkogenetiniai tyrimai gali būti pradedami nuo sveiko asmens (mažesnis tyrimų informatyvumas).

Paprastai onkogenetiniai tyrimai skiriami, kai mutacijų radimo tikimybė pagal šeiminės anamnezės ir klinikinius-patologinius duomenis yra 10 ir daugiau procentų. Nesant tyrimų atlikimo indikacijų, pacientams už konsultaciją ir genetinius tyrimus reikia mokėti pagal nustatytus įkainius – apie 600–800 Lt.

30 | Sportas

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Taurės turnyro finalo mįslės Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Prieš taurės finalą vykusiose čempionato rungtynėse „Žalgiris“ (žaliai balta apranga) ir „Šiauliai“ sužaidė lygiosiomis.

Futbolo mėgėjų žvilgsniai krypsta į Kauną. Sekmadienį laikinojoje sostinėje vyks Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro finalas.

E.Černiausko nuotr.

Vilniaus „Žalgiriui“ tai bus proga apginti pernai iškovotą titulą. „Šiauliams“ – ne tik galimybė iškovoti tai, ko klubas dar nėra laimėjęs, bet ir prasiskinti kelią į Europą.

Langas į Europą „Tikiuosi, kad mums tai bus geriausia diena, o „Žalgiriui“ – blogiausia“, – teigė šiauliečių treneris Tomas Kančelskis, pastebėjęs, kad Vilniaus komandos žaidėjų meistriškumas aukštesnis nei jo jaunos komandos.

Tačiau „Šiaulių“ motyvacija bus išskirtinė. T.Kančelskis ir jo auklėtiniai kovos dėl paskutinio Lietuvai skirto bilieto į Europos lygos varžybas. Kitas tris vietas komandos išsidalijo jau praėjusį sezoną: šalies

čempionas Panevėžio „Ekranas“ įgijo teisę žaisti UEFA čempionų lygos atrankoje, o prizininkai „Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“ – Europos lygos. „Tikiuosi, kad ši situacija motyvuos mus sužaisti ypač gerai“, – sakė T.Kančelskis.

Aistringiausi „Žalgirio“ gerbėjai yra susibūrę į „Pietų IV“ ultrų klubą. Šįkart į jų gretas galėtų įsilieti ir Pakruojo „Kruojos“ futbolininkai – „Šiaulių“ pergalė būtent iš jų atimtų galimybę pasirodyti Europoje. Šio sezono „Žalgirio“ ketinimai ir ambicijos „Kruojai“ turėtų teikti vilties. „Pernai sakiau, kad esame išalkę pergalių, šiemet – kad dar nesame pasisotinę“, – paaiškino vilniečių klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.

„Šiaulių“ motyvacija bus išskirtinė. Komanda kovos dėl paskutinio Lietuvai skirto bilieto į Europos lygos varžybas.

Pernai ir šiemet „Žalgiris“ spėjo susižerti du titulus, iškovotus po žiauraus sunkmečio, kai klubui teko parungtyniauti net ir antrajame futbolo divizione , ir ilgokos pergalių sausros.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

Legendinis lietuviško futbolo vardas pirmiausia sugrįžo į LFF taurės laimėtojų metraštį – praėjusiais metais „Žalgiris“ šio turnyro finale 11 metrų baudinių serijoje palaužė „Ekraną“. Šio sezono pradžioje vilniečiai tą patį varžovą iš Panevėžio nugalėjo per pratęsimą kovodami dėl Lietuvos supertaurės.

Į kitą barikadų pusę M.Kuklys bus vienas tų, kurie LFF taurės turnyro finale žais prieš komandą, kuriai anksčiau atstovavo. „Šiauliuose“ jis žaidė prieš belgiškąjį savo karjeros etapą. Į „Žalgirį“ iš „Šiaulių“ kiek anksčiau pasuko ir Vaido Šilėno biografijos vingis. „Kiek prisidėjau prie to, kad Mantas ateitų į „Žalgirį“? Žinojau, kad komanda nori jį kviesti, pakalbėjau apie tai su juo pačiu.

Tiesiog perdaviau vieno žmogaus pageidavimą kitam“, – apie savo ir M.Kuklio karjeros posūkius kalbėjo trečią sezoną žalią ir baltą apra aprangą vilkintis V.Šilėnas. „Šiaulių“ komanda koma taip pat turi fut futbolininką, kuris į jos barikadų p pusę persikėlė iš b būsimo varžovo stovyklos. Sau Saugas Arminas V Vaskėla dar p praėjusį sezoną sezo žaidė Vilniaus Vilni komandoje, bet joje dažniausiai dažniau šildė atsargi atsarginių suolą. Pagal nuon mos sutartį į Šiau Šiaulius persikėlęs futbolininfutbolin kas šį sezoną suspin suspindo naujomis spalvomis.

DABAR VISIEMS KREDITAMS, NUO 500 LT,

NET -50% NUOLAIDA! Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

Repeticija – be nugalėtojo Taip sutapo, kad „Šiauliams“ ir „Žalgiriui“ teko sužaisti tarpusavyje prieš pat finalą. „SMScredit.lt A lygos“ tvarkaraštis varžovus suvedė į dvikovą Šiauliuose praėjusį savaitgalį. Rungtynėse, kurių didžiąją dalį vilniečiai atakavo, o šiauliečiai ieškojo savo galimybių kontratakuodami, užfiksuotos lygiosios 1:1. „Susiklostė taip, kad anksti įmušėme, todėl ir rungtynių scenarijus toks, – pakomentavo T.Kančelskis. – Jie spaudė, bet ir mes galimybių turėjome.“ Įvartį „Šiauliams“ pačioje rungtynių pradžioje pelnė legionierius iš Kroatijos Niko Tokičius, prieš šį sezoną papildęs komandą kartu su tėvynainiais Filipu Žderičiumi ir Marko Rašo. „Krašto gynėjas F.Žderičius komandoje pritapo ir vienu jos lyderių tapo iš karto. N.Tokičiui prireikė

daugiau laiko, bet dabar jis muša įvarčius.

Gal sunkiau kol kas sekasi Marko, bet manau, kad ir jo atveju viskas bus gerai“, – savo kroatiško legiono galimybes vertino T.Kančelskis.

Legionieriai vaidina svarbų vaidmenį ir „Žalgiryje“. Kroatas gynėjas Luka Peričius yra vienas geriausių vidurio gynėjų „SMScredit.lt A lygoje“, rusas Pavelas Komolovas – viena svarbiausių figūrų aikštės viduryje, lenkas puolėjas Kamilis Bilinskis Lietuvos čempionate šį sezoną jau spėjo įmušti septynis įvarčius, o jo tėvynainis Jakubas Wilkas dalija rezultatyvius perdavimus į kairę ir į dešinę. „Jakubo įtaka komandai didžiulė. Ir aikštėje, ir už jos“, – tikino „Žalgirio“ saugas Mantas Kuklys, kalbėdamas apie komandos draugą, kuris jau ir Lenkijos rinktinės marškinėlius yra spėjęs pasimatuoti.

„Arminui atėjus į komandą aikštės viduryje mes sustiprėjome. Manau, kad jis ir Tautvydas Eliošius sudaro labai neblogą saugų porą“, – komplimentų naujokui nepagailėjo T.Kančelskis, kuris per „SMScredit.lt A lygos“ rungtynes su „Žalgiriu“ A.Vaskėlą paliko užribyje. Taip pat, kaip ir patyrusį gynėją Deivydą Lunskį – abu šį sezoną jau susirinko po tris geltonas korteles, todėl iškilo grėsmė, kad prieš finalą gali užsidirbti diskvalifikacijas. „Galbūt šie sudėties pakeitimai varžovams buvo netikėti ir prisidėjo prie to, kad iškovotume tašką“, – spėjo T.Kančelskis.

Pabandyti nustebinti varžovus šį sezoną be elitinės lietuviškos lygos komandos likusiame Kaune T.Kančelskiui teks pabandyti dar kartą. Bet ir pačiam gali tekti nustebti, nes namų darbus kruopščiai paruoš ir „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas.

32 | Skelbimai

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

VILNIUS

KAUNAS Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome:

We are looking for a to join our team.

cook

If interested, send e-mail with CV to indre@zoesbargrill.com or call +370 650 99971.

VĖDINIMO SISTEMŲ MONTUOTOJŲ

REIKALAVIMAI KANDIDATAMS: ›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m. ›› Atsakingumas, kruopštumas, savarankiškumas SIŪLOME: ›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje. ›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt.

Kontaktinis tel. Nr. 8 659 38464. Skambinti darbo metu.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome:

SANTECHNIKO-SUVIRINTOJO

ŠILDYMO SISTEMŲ SUVIRINIMO DARBAMS REIKALAVIMAI KANDIDATAMS: ›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m. ›› Suvirintojo pažymėjimas, atsakingumas, kruopštumas, savarankiškumas.

SIŪLOME: ›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje. ›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt.

Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome:

ŠALTKALVIO-SANTECHNIKO

ŠILDYMO SISTEMŲ MONTAVIMUI IR KT. REIKALAVIMAI KANDIDATAMS: ›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m. ›› Šaltkalvio-santechniko išsilavinimas, atsakingumas, kruopštumas.

SIŪLOME: ›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje. ›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt.

Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Kauno mieste parduodami / nuomojami spaudos kioskai su vieta ir nusikėlimu Savanorių pr., Panerių g., Tvirtovės al., Jurbarko g., K. Petrausko g., Sargėnuose, Šiaurės pr., Taikos pr. prie aklųjų komb. ir kitur.

Tel. 8 682 42425.

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Valgyklai-kavinei reikalinga

virėja.

Atlyginimas atskaičius mokesčius 1300 Lt. Darbo laikas 7-16 val.

Tel. (8 616) 26772.

Skelbimai | 33

Avinas. Nuo būtinybės susitelkti ties tuo, kas svarbu, atitrauks netikėtai sutiktas žmogus. Deja, nepuoselėkite didelių svajonių, nes ši melodrama nesitęs amžinai.

Jautis. Patikėjote pažadais, kad įmanoma greitai ir lengvai praturtėti?

Netikėtas pasiūlymas apvers viską aukštyn kojomis. Greitai suprasite, kad tiesa slypi kažkur anapus.

Dvyniai. Jumyse gimsta jausmas, kad viską galite. Bėda ta, kad jūsų mintys ne visada sutampa su žodžiais. Laimei, greitai pasitaikys progų sužibėti ir sužavėti aplinkinius.

Vėžys. Maudotės tuščių pažadų jūroje? Svajojate apie slaptus meilės nuotykius? Nesižavėkite žadančiais aukso kalnus ar romantiškas naktis po žvaigždėtu dangumi.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Peru. Molis.

Imigracija. Linas.

Ara. Teis. Kur. Riekes. Gina. Vyma.

Visus. Gailima. Činara. Air. Tikrinsi.

Drūti. Agra. Ampis.

Idėjinis. Ant. Ones.

Du. Atradimas.

NATO. Avis. Askas.

Nuimsi.

Horoskopai

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Rago. Dotis.

Blinkevičiūtė.

Ima. Kyli. Joana.

Sisteminti. Indas.

Esamai. Neit. Pirmi.

Arka. Ismon. Argas.

Rica. Gis. Irm. Ūsai.

Irkis. Anapa. Vm. Jaunutis. Indris. Kra. Ras. Rimstu. Si.

34 | Laisvalaikis

Liūtas. Nebūkite patiklūs ir kruopščiai

Mergelė. Viskas krenta iš rankų?

Be to, nesuprantate, ką jums bando pasakyti antroji pusė? Atidžiai pažvelkite jam ar jai į akis ir jūsų širdyje įsižiebs viltis.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Jei imsitės organizuoti vasaros atostogas, apsvarstykite visas detales ir galimybes. Gera žinia: jūsų santykius su antrąja puse atgaivins nauja aistra.

Skorpionas. Priimkite draugų pagalbą, bet aklai jais nepasitikėkite: painiosite žodžius „patikima“ ir „nepatikima“. Skirkite daugiau dėmesio buičiai. Šaulys. Jausmų srityje patirsite nuosmukių ir pakilimų. Partnerio pažadai pakylės jus iki devinto dangaus. Kol neįsitikinote, kad tai yra tiesa, pabūkite ant žemės.

Ožiaragis. Atliekant užduotis, išlįs kelios klaidos. Ieškosite jas įvėlusių kaltininkų, bet nerasite. Užuot veltui eikvoję energiją, imkitės permainų namuose.

Vandenis. Nežaiskite rizikingų žaidimų, susijusių su savo ar kitų žmonių resursais. Jei nerasite kitos išeities – būkite budrūs. Rizika laikinai gali pasiteisinti tik jausmų srityje.

Žuvys. Neliūdėkite, jei svetimos nuodėmės bus suverstos ant liaunų jūsų pečių. Argi pamiršote, kad pasakose visi nelaimėliai dėl laimingo atsitiktinumo susikrauna turtus?

Atsakymas: LIAUDIES DAINOS.

saugokite paslaptis. Draugų vaidmuo bus itin svarbus. Ne ką mažesnis bus ir jūsų troškimas patirti keletą neišdildomų įspūdžių.

Parengė žurnalo „Oho „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. gegužės 17 d.

Organizatorių nuotr.

Gegužės 17–18 d.

Vilnius

T.Lukšio/BFL nuotr.

Gegužės 18 d.

Visoje Lietuvoje

Festivalis „Vilniaus Brodas gyvas“

Gatvės muzikos diena

Šį kartą visas veiksmas bus koncentruojamas Lukiškių aikštėje ir šalia jos, o visą Gedimino prospektą penktadienio popietę (nuo 15 val.) nuspalvins hipiška eisena nuo Katedros į Lukiškių aikštę. Finalinis šventės koncertas – „Dainos“ teatras vėl“ – šeštadienį nuo 20 val.

„Sunku patikėti, kad tai bus jau 7-oji Gatvės muzikos diena. Dar sunkiau patikėti, kad be didelio reklaminio triukšmo šis renginys dabar yra didžiausias muzikinis įvykis mūsų šalyje – vyksta jau 60-yje Lietuvos miestų ir miestelių“, – sako Gatvės muzikos dienos sumanytojas A.Mamontovas.

Anekdotai Islandų mokslininkai atrado dar vieną ugnikalnį, tačiau tam, kad sugalvotų jam pavadinimą, turėjo paeiliui kumščiais trankyti klaviatūrą.

SUDOKU | Lengvas

Filmas „Alisa Stebuklų šalyje“ Nyderlanduose buvo pripažintas dokumentiniu.

Savaitgaliais galėčiau ir negerti, bet kažkaip reikia atskirti savaites vieną nuo kitos.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Savaitgalį į Lietuvą plūs karšti ir drėgni orai su trumpais lietumis, perkūnijomis, vietomis kils škvalas, kurio metu vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s.

Oro temperatūra naktimis bus 13–18, dienomis – 25–30 laipsnių karščio.

Kitos savaitės pradžioje ryškesnių orų pasikeitimų nenumatoma.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

14 / 27

15

28

Madridas

16

Maskva

29

Panevėžys

26

27

Utena

15 / 28 Kaunas

05-19 d.

17 / 28 Panevėžys

17 / 28 Utena

15 / 27 Alytus

26

17 / 29

26 Vėjas Pietryčių

05-18 d.

16 / 29

16 / 29

16 / 29

16 / 29

18 / 29

18 / 29

17 / 28

17 / 28

05-19 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

26

Londonas

27 16 / 29

27

Berlynas

Šiauliai

05-18 d.

15 / 28

Atėnai

26 Alytus 26

7–12 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

28

Oslas

22

Paryžius

17

Praha

23

Ryga

27

Roma

18

Stokholmas

19

Talinas

19

Varšuva

28

36 | Reportažas Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos traukinių stotyje:

Istorija, apie kurią kuriami filmai

Savo vardų jie nesako, jų veidų niekada neišvysite viešai.

Nors jie tarnauja kariuomenėje, išvykę į operacijas užsiaugina barzdas, kad vėliau nebūtų atpažinti.

Jų tarnybą ir užduotis beveik visada gaubia paslaptys.

Tai – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt „Koviniai filmai kuriami remiantis tikromis istorijomis. O mes dalyvaujame tose istorijose, apie kurias kuriami filmai“, – juokauja savo veidą po kauke slepiantis „specukas“. Savo vardo jis neatskleidžia.

Sako: „Rašykite – karys.“ Vos prieš kelias minutes šis karys dalyvavo įkaitų vadavimo operacijoje. Per ją įsiveržė į užgrobtą traukinį, „blogiukus“ nukovė, įkaitus išlaisvino. „Šturmo sėkmė priklauso nuo greičio, nuo netikėtumo. Pats šturmas vyko vos kelias minutes, nors prieš tai su „teroristais“ buvo deramasi gana ilgai“, – sako karys. Įkaitų vadavimas buvo sudėtinė dvi savaites Lietuvoje vykusių tarptautinių

Pratybose viskas tikroviška. Šaudoma ne tuščiais šoviniais, o specialiomis dažais užtaisytomis kulkomis.

Traukinio vagone laikomus „įkaitus“ mūsų šalies „specukai“ vadavo kartu su kolegomis iš Lenkijos.

specialiųjų operacijų padalinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2013“ („Flaming Sword 2013“) dalis. Pratybose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, JAV, Norvegijos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai, o vyko jos Vilniuje, Klaipėdoje ir kitose šalies vietose.

Traukinio vagone laikomus „įkaitus“ mūsų šalies „specukai“ vadavo kartu su kolegomis iš Lenkijos.

Dalyvavo įvairios tarnybos Mokymus „Liepsnojantis kalavijas“ sugalvojo ir pradėjo organizuoti Lietuvos kariuomenės Specialiosios pajėgos. Pirmą kartą šios pratybos buvo surengtos pernai, į jas pakviestos ir kitos NATO šalys.

Pagal šių metų pratybų scenarijų, Lietuvoje buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai prieš valstybines įstaigas ir civilius gyventojus. Tuo pat metu buvo užgrobti keli Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste stovintys laivai, o vienoje geležinkelio stotyje užgrobtas traukinys, keleiviai paimti įkaitais.

Pratybose priešiškas jėgas imitavo kitų kariuomenės padalinių atstovai, su specialiosiomis pajėgomis bendradarbiavo daugybė kitų tarnybų ir institucijų – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, policija, ugniagesiai, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bendrovė „DFDS Seaways“ skyrė jūrinį keltą karių treniruotėms, o bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ suteikė savo įmonės infrastruktūrą. „Įkaitai išlaisvinti, teroristai nukauti“ Traukinyje buvusius įkaitus Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai „vadavo“ vienoje iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijų. Vagonai po šturmo liko be kelių langų...

Nors teroristus imitavę kariai ir saugojosi, nuolat tikrindavo aplinką, panašu, kad „specukų“ jie nepastebėjo. Beveik be garso prislinkę prie „užgrobtų“ vagonų, Lietuvos

Apie Lietuvos specialiąsias pajėgas Oficialiai Lietuvos specialiosios pajėgos įsteigtos 2002 m., kai atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas ir buvo įkurtas Specialiųjų operacijų junginys.

Specialiųjų pajėgų užduotys – specialioji žvalgyba, tiesioginiai veiksmai ir karinė pagalba. Šios pajėgos Lietuvos teritorijoje taikos metu gali būti pasitelktos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų pajėgumų ar jų neužtenka reaguoti į teroristinius išpuolius.

Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas „Aitvaras“ 2002–2004 m. dalyvavo operacijoje „Tvirta taika“ Afganistane.

2005–2006 m. SOP eskadronai budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. – NRF) sudėtyje. Nuo 2007-ųjų SOP kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje Afganistano pietuose.

ir Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai pradėjo į juos veržtis.

Nuo kulkų išsisuko Pratybose viskas tikroviška. Šaudoma ne tuščiais šoviniais, o specialiomis dažais užtaisytomis kulkomis. Jei tokia pataikė, apsimesti, kad ji skriejo pro šalį neįmanoma – išduoda dažai. Po susišaudymo konstatuota: šturme dalyvavusių karių uniformos liko švarios.

Specialiųjų operacijų kariams dar nepasitraukus, prie šturmuotų vagonų jau darbavosi karo medikai, karo policijos atstovai. Jie atliko savo užduotis. Pavyzdžiui, karo policijos tyrėjai mokėsi tinkamai įforminti tokio įvykio vietos apžiūrą, surinkti įkalčius. „Kokios turi būti pagrindinės specialiųjų pajėgų kario savybės? Reikia gebėti ekstremalioje situacijoje priimti sprendimus, tinkamai tą situaciją įvertinti. O jei kalbėsime apie tai, ko reikia, kad žmogus galėtų tarnauti specialiosiose pajėgose, tai egzistuoja trys principai. Pirma – tai savanoriškumas. Žmogus turi pats ateiti. Antra – pati atranka.

Reikia sėkmingai ją įveikti. Trečia – specialusis parengimas. Kai visa tai įveikiama, žmogus tampa lygiaverčiu kovotoju“, – pasakoja patyręs „specukas“.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 17 d.