15min savaitraštis 2013.05.31

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.20 (1301) • 2013 m. gegužės 31 d.

K.Vanago nuotr.

Verslas

Sąjūdis:

Viešųjų ryšių duobė

tai buvo šventas laikas

Visuomenė

3 psl.

O.Posaškovos nuotr.

Seimo narių vaikai

Seimo narių „užgyventas“ vaikų skaičius beveik atspindi demografinį Lietuvos paveikslą: daugiausia parlamentarų užaugino po dvi atžalas, vos keletas – keturias ar penkias.

Jaunoji parlamentarų karta gimdyti neskuba.

14-16 psl.

Sportas

Dalia – prašyti išmaldos BFL nuotr.

Nuo Sąjūdžio įkūrimo prabėgę 25-eri metai iš laisvės judėjimo kūrėjų atminties neištrynė neįtikėtinos vienybės jausmo.

Jeigu ne pilnos valstybės kišenės, daug viešųjų ryšių bendrovių, net ir didelių, tikriausiai išleistų paskutinį kvapą.

Skaičiuojama, kad per jos užsakymus ateina daugiau nei pusė visų sektoriuje besisukančių pinigų.

Tokių mažų rinkų kaip Lietuvos sporto klubams tenka nepavydėtina dalia – nuolat jausti finansinį nepriteklių ir svajoti apie pinigų neskaičiuojantį turtuolį. Stebuklų kartais būna, bet ar įmanoma sukurti sotų gyvenimą garantuojantį finansinį modelį?

18-19 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

37 PROC.

15min.lt apklausa Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Kurio kito ministro laukia B.Vėsaitės likimas?

Raudonoji migla Kuo ilgiau dirba naujoji Vyriausybė, tuo tirštesnę miglą skleidžia. Vos per pusmetį tiek priskleidė, kad jau klaidžiojame kaip ežiukai rūke.

Visagino atominę elektrinę (VAE) statome, bet nestatome, o gal dar statysime. Tai jau aiškiau nei aiškiai pasakė premjeras A.Butkevičius. Ne tik pasakė, bet ir daugybę kartų paneigė bei patikslino.

Liko tik techninė smulkmena – visus įtikinti, jog norime, bet negalime, nes niekadėjai estai ir latviai nesutinka prisidėti. Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas leptelėjo, kad Estija laukia nesulaukia, kada gi naujoji Lietuvos Vyriausybė pateiks jai naują pasiūlymą dėl VAE statybos. „Melas“, – šoko ant šakių Lietuvos premjeras. Pasiūlymas jau senų seniausiai pateiktas, tik estai ir latviai nenori prisiimti didesnių įsipareigojimų.

Praeina kelios dienos ir paaiškėja, jog ne visai melas: Lietuva kaimynams tik pateikė naujus paskaičiavimus, bet taip ir nepranešė, nori ji pati statyti savo elektrinę ar nenori. Į žmonių kalbą išvertus, mūsų Vyriausybės pasiūlymas kaimynams toks: jūs vieną kartą pasiųskite mus su ta elektrine kuo toliau ir mes už tai jums dar padėkosime. Kito varianto nėra, nes tikėtis, kad estai ir latviai pirma už mus nuspręs mūsų teritorijoje statyti atominę elektrinę, gali tik A.Butkevičius su B.Vėsaite.

Sveikatos apsaugos ministro V.P.Andriukaičio (6180) 37 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės A.Pabedinskienės (1226) 7 proc.

Vidaus reikalų ministro D.A.Barakausko (2023) 12 proc.

Abejonių kelia visos Vyriausybės veikla (7228) 44 proc.

Apklausoje dalyvavo 16657 žmonės

44 PROC.

7

12 PROC.

PROC.

Savaitės nekrologas

Finishas* Birutės karjera ūkio ministrės kėdėje buvo trumpa, bet linksma.

Kodėl taip atsitiko?

Birutė laukia mokslininkų išvadų.

Mūsų pasiūlymas kaimynams toks: jūs vieną kartą pasiųskite mus su ta elektrine kuo toliau.

Rimo Valeikio pieš.

Ne ką prasčiau naujoji valdančioji dauguma bando ir JAV energetikos giganto „Chevron“, pasišovusio Lietuvoje ieškoti skalūnų dujų, nervus. Vyriausybė „Chevron“ norus remia, o Seimas tuos norus į įstatymų klumpes grūda. Čia jau A.Salamakino ir B.Bradausko kovos laukas. Ketvirtadienį Seimas pagaliau priėmė dalį su skalūnų žvalgyba ir gavyba susijusių įstatymų, bet „Chevron“ kol kas negali nei žvalgyti skalūnų klodų, nei svajoti apie jų išgavimą.

Mat parlamentarai iki šiol nesutarė, kokį mokestį reikėtų taikyti skalūnų dujoms ir skalūnų naftai.

Per šią sesiją jau ir nebesutars. Gal rudenį, o gal kitais metais. O gal ir tartis nebereiks, kai „Chevron“ neteks kantrybės ir trenks durimis.

Rengiant mokesčių reformą buvo kažkaip nemalonu atpirkimo ožiais versti estus ar amerikiečius, tad teko ieškoti savų kamikadzių. Premjero patarėjo S.Jakeliūno vadovaujamos darbo grupės parengtus mokesčių reformos pasiūlymus autoritetingi ekspertai netikėtai labiau pagyrė, nei sumalė į miltus.

Socialdemokratai puolė į paniką, nes kilo pavojus, kad tuos pasiūlymus gali iš tiesų tekti įgyvendinti. A.Butkevičių išgelbėjo senieji socialdemokratai, partijos suvažiavime taip išprausę S.Jakeliūno darbo grupę, kad ši įsižeidusi išsiskirstė. Jos pusmečio darbas nukeliavo į šiukšlių dėžę. Dabar naujus pasiūlymus rengia Finansų ministerija, o kad nebūtų per mažai, savo pasiūlymus pateikė ir Darbo partija.

Po pirmo šios Vyriausybės pusmečio galima drąsiai pateikti ateinančių ketverių metų prognozę: intensyvaus darbo migla tirštės iki pat šios kadencijos Seimo pabaigos. O 2016-aisiais jai išsisklaidžius, viskas bus taip pat, kaip 2012-aisiais.

* parašyta angliškai, kad suprastų Birutė ir jos anglų kalbą kaip kompetencijos įrodymą įvertinusi prezidentė, o lietuviškai tai reiškia pabaiga, galas

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

53000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Verslas | 3

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Viešųjų ryšių duobė Jeigu ne pilnos valstybės kišenės, daug viešųjų ryšių bendrovių, net ir didelių, tikriausiai išleistų paskutinį kvapą.

Valstybės dominavimas itin sustiprėjo krizės metu, kai daugelis verslų turėjo drastiškai mažinti rinkodarai skirtą biudžetą.

Sunkūs laikai „Situacija iš tiesų yra sudėtinga. Komunikacijos ir viešųjų ryšių paslaugos yra labai glaudžiai susijusios su bendra šalies ekonomine padėtimi. Kaip vieni iš šio verslo lyderių, rinkos augimą tikrai pagausime. Tam turim vieną profesionaliausių komandų“, – „15min“ sakė bendrovės „Viešųjų ryšių partneriai“ vykdomasis direktorius Mindaugas Ardišauskas.

Kol kas augimo bangos nesiseka pagauti. „15min“ duomenimis, „Viešųjų ryšių partnerių“ skola už patalpų nuomą siekia 200 tūkst. litų. Panašių problemų prieš keletą mėnesių patyrė kitas viešųjų ryšių banginis – bendrovė „Publicum“.

M.Ardišauskas patvirtino, kad didžiosios ryšių su visuomene agentūros susiduria su finansinėmis problemomis ir net skolingos nemažas sumas už biurų patalpų nuomą. Tiesa, jis nesirengia nuleisti rankų: „Komunikacijų verslas šiais laikais yra nelengvas, bet kalbos, kad mums riesta, neatitinka tikrovės.“ Pasak M.Ardišausko, pažvelgus į agentūrų apyvartas matyti, kad nuo 2009 metų visos jos susidūrė su didesniais ar mažesniais sunkumais: „Nėra agentūrų, kurios būtų nuosekliai lipusios į viršų. Viskas priklauso nuo konkrečių metų, projektų ir laimėtų viešojo sektoriaus konkursų, kurie labai išpučia apyvartą.“ Pašnekovas nurodė, jog šiuo metu šalies BVP augimas remiasi eksportu, o eksportuotojams Lietuvos agentūrų komunikacijos paslaugų nereikia. „Tai ir yra didysis liūdesys. Padėtis gerės, kai atsigaus vidaus vartojimas. Tada bus svarbios ne tik akcijos ir kainos, o ir gamintojo reputacija bei kiti dalykai“, – vylėsi agentūros vadovas.

Skaičius

60

proc.

Tokią dalį viešųjų ryšių rinkos gali sudaryti valstybiniai užsakymai.

Auksiniai valstybės užsakymai „Lietuvoje yra susiklosčiusi labai keista situacija. Mūsų agentūra priklauso tarptautiniam tinklui, kuris visose ES valstybėse turi savo padalinių, todėl galime lyginti. Esame viena iš nedaugelio valstybių, kurioje labai daug komunikacijai skiriamų pinigų į rinką keliauja per biudžetą, o tai reiškia, per politikus“, – „15min“ teigė Ryšių su visuomene asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovas Linas Kontrimas.

Pasak jo, Estijoje didžiausias valstybės užsakymas buvo apie 300 tūkst. eurų (daugiau nei 1 mln. litų). Lietuvoje sumos kur kas didesnės. „Tai nėra blogai. Taip kuriamos darbo vietos, tačiau

R.Jarmalavičius pripažįsta, kad valstybiniai užsakymai viešųjų ryšių bendrovėms itin svarbūs.

klausimas, kaip tai paveikia rinkos laisvę ir konkurencingumą. Tikslių skaičių nepasakysiu, nes ne visos agentūros priklauso asociacijai, tačiau tarpusavyje šnekamės, kad kartais viešųjų pinigų kiekis rinkoje svyruoja nuo 40 iki 60 proc. Tai didžiulis pinigų srautas ir didžiuliai užsakymai“, – dėstė pašnekovas.

Ryšių su visuomene agentūros „Viešųjų ryšių partneriai“ valdybos pirmininko Mykolo Katkaus teigimu, nereikėtų painioti per agentūras žiniasklaidos priemonėms keliaujančių pinigų ir bendrovių pelno: „Mums svarbu, kiek uždirbame patys būdami konsultantai. Jeigu žiūrime taip, tai mūsų pajamos iš viešojo sektoriaus sudaro 20 proc.“ Pasak jo, pagrindinis įmonės pajamų šaltinis yra pinigai, atėję iš verslo, o per pastaruosius 2–3 metus padaugėjo valstybės užsakymų. „Yra projektų, kurie mums įdomūs. Šiuo metu tai euro įvedimas arba renovacija“, – teigė jis.

Bendrovės „Publicum“ vadovo Ričardo Jarmalavičiaus teigimu, euro įvedimas ir renovacija šiuo metu yra daugelio rinkos dalyvių akiratyje: „Tai ne tik pinigų, bet ir profesinių ambicijų klausimas.“ Viešinimo konkursuose eilės R.Jarmalavičiaus nuomone, tai, jog valstybės užsakymai agentūroms yra svarbūs, rodo aktyvus jų dalyvavimas net ir palyginti nedidelės vertės konkursuose. Agentūros ne tik varžosi konkursuose, bet ir skundžia laimėtojus teismams. Dėl to konkursai dažnai įstringa. Šiuo metu rengiami viešinimo konkursai artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai.

Ryšių su visuomene agentūros „VIP viešosios informacijos partneriai“ savininkas Darius Gudelis „15min“ nurodė, kad pastaruoju metu jo įmonės krepšelyje valstybinių užsakymų padaugėjo, nes laimimi konkursai, kuriuose remiamasi objektyviu mažiausios kainos kriterijumi. „Apyvartai tai yra gerai, tačiau pelno maržos yra minimalios“, – teigė jis.

D.Gudelio teigimu, trys ketvirtadaliai valstybės skiriamų pinigų yra ES lėšos. Šiuo metu kaip tik svarstoma 2014– 2020 m. ES finansinė perspektyva, tad finansavimas europinių projektų viešinimui turėtų dar augti. „Finansiniai srautai didės. Viešųjų pinigų įtaka sektoriui bus didelė“, – teigė bendrovės savininkas.

Saugo reputaciją Su valstybės užsakymais nedirbančios ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas įmonės apsisprendimą paaiškino paprastai: „Mes teikiame paslaugas verslo organizacijoms ir kategoriškai laikomės nuošalyje nuo ministerijų ir politikų.

Verslas rinkdamasis partnerius įvertina, ar bus pasiekti keliami tikslai, ir pagal tai nusprendžia, su kuo dirbti. Valstybės institucijos dažnai nurodo, kad reikės parašyti tiek ir tiek straipsnių tame ir tame leidinyje. Man visada kyla klausimas: tai jūs jau kreipėtės į viešųjų ryšių agentūrą,

kuri pasižiūrėjo ir pasakė, kiek ir kur reikės straipsnių? Dialogo užtikrinimą su visuomene politikai labai dažnai painioja su reklama“, – dėstė A.Katauskas.

Viešųjų ryšių specialisto nuomone, politikai, nuo kurių įtakos priklauso finansinių srautų paskirstymas, ne visada suvokia ribas. „Politikui svarbiausia būti ir kad apie jį rašytų. Man teko privačiuose pokalbiuose atkalbinėti kai kuriuos politikus, kurie sakė, kad žiniasklaidoje galima padaryti taip ar kitaip. Todėl ir nedirbame su politikais“, – sakė jis.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Išgelbės turizmas Iki šiol mums nepasisekdavo. Devynis kartus iš eilės, kaip dainavo Marijonas, o gal net ir daugiau. Bet dabar jau viskas bus gerai. Nes Lietuva – drąsi šalis.

Ne veltui kažkada G.Kirkilo vadovaujama vyriausybė net knygą apie tai buvo išleidusi. Dabar ta knyga jau muziejinė vertybė, nes iš viso jų tebuvo 100 egz., o vienas kainavo 700 litų. Nusipirkti jos nebuvo galima, bet tam, kad apie tą knygą visi sužinotų ir atvažiuotų pažiūrėti, buvo skirta daugiau nei 60 mln. litų.

Važiavo tuntais, o G.Kirkilui beliko trinti rankomis ir džiaugtis. Jei ne ta krizė, tai jau seniai būtume Graikiją pralenkę. Visomis prasmėmis: ir turistų, ir valdininkų skaičiumi, ir gal net tryliktais atlyginimais bei padidintomis pensijomis visi jau seniai būtume džiaugęsi. Nes į ES Stabilizacijos fondą mums mokėti nereikia ir dar mažiausiai porą metų nereikės. O graikams iš jo duoda, jei ne krizė, būtų davę ir mums.

Bet mes rankų juk nenuleidžiam, kaip dainavo tas pats Marijonas. Todėl net ir per krizę stengėmės.

G.Kirkilo buvęs draugas A.Kubilius tada atliekamų 60 milijonų kišenėje neturėjo, todėl turizmą skatino kitais būdais: naikindamas žiniasklaidą ir mažindamas PVM viešbučiams, kuriuose mažai kas gyveno, rašydamas vadovėlius apie tai, kaip įveikti krizę, bei statydamas atominę elektrinę už 20 mlrd. litų. Žiniasklaida sunyko, viešbučiai pusmečiui bus apgyvendinti nuo liepos, vadovėlis dar neparašytas, o atominės elektrinės tikriausiai nebestatysime. Bet mes nesikankinam ir bandom iš naujo.

Nedaug pasaulyje liko šalių, kuriose draudžiami abortai, o homoseksualūs žmonės už buvimą tokiais turi mokėti baudas.

Nesikankino ir A.Kubilius, likęs be draugo, nes žinojo, kad jį kažkas saugo. Visa jo partija ir dar Zbignevas su Petru. Kurie nežinia iš nevilties ar iš laimės, ar todėl, kad nežaidžia nei šachmatais, nei dartais, nusprendė kiek pakoreguoti drąsios šalies koncepciją ir turistus vilioti ne pagonybe, kaip buvo sugalvojęs G.Kirkilas, ne žinių ekonomika ar saulės bei branduoline energija, kaip bandė A.Kubilius, bet viduramžių tradicijomis.

Nes juk nedaug pasaulyje liko šalių, kuriose draudžiami abortai, o homoseksualūs žmonės už buvimą tokiais turi mokėti baudas. Lietuva po pastarųjų balsavimų Seime šiandien, atrodo, yra rimtai pasirengusi tokia tapti ir tai, be abejonės, vėl išgarsins ją visoje Europoje.

Bet gal reikėtų nesustoti ir kovoti ligi galo? Gal reikėtų visas vaisingo amžiaus moteris pradėti privalomai kas mėnesį tikrinti, kad laiku būtų suregistruotos visos iš meilės ar netyčia užsimezgusios gyvybės. Po to jas atskirai suregistruoti: į vieną sąrašą ištekėjusias, o į kitą – ne. Pastarąsias būtų galima kaip nors pažymėti ir kartu su homoseksualiais asmenimis apgyvendinti atskirai nuo kitų. Tiktų Paneriai arba Varniai. Galima būtų dar įpareigoti ir kokį nors ženklą ant krūtinės nešioti: vaivorykštės spalvos erelį arba kregždutę. Kad visi žinotų, su kuo turi reikalų.

Dar tiktų visus privalomai pakrikštyti ir įstatymu įpareigoti sekmadieniais vaikščioti išpažinties. Uždrausti naudoti prezervatyvus ir kitas kontraceptines priemones, o nepriėmus komunijos neleisti dirbti valstybės tarnyboje.

O tada – kai viduramžių gyvas kraujas atsigaus, kaip atsigauna žolė po gero lietaus, jau būsime tapę legenda. Turizmas vėl klestės, tiesa, jis bus išvykstamasis, ir nors trijų milijonų jau turbūt nebebus, likusieji galės kartu dainuoti pergalės dainas apie tai, kad čempionais ir vėl netapo tik per klaidą.

Darbo partijos byla Kaip tik teismo posėdis — taip naujiena. Prokuroras aiškiai įvardijo, kad Viktoras Uspaskich ir kiti teisiamieji neturėjo sau naudos, bet V. Uspaskich pasiūlė 6 metus kalėjimo.

Ar jums teko kada nors gyvenime girdėti, kad žmogui, kuris nieko nenužudė, neišprievartavo, nenuskriaudė, nepagrobė, neturėjo sau jokios naudos, būtų pasiūlyta 6 metai kalėjimo? Išties, gyvename stebuklų šalyje.

Mes nuo pat pradžių kalbėjome apie tai, kad prieš V. Uspaskich prokuroras neturi nė menkiausių įrodymų. Dabar ir pats prokuroras tai pripažino. Bet yra toks užsakymas ir jį reikia vykdyti, kitaip niekas neduos antpečių, juk už šią bylą kai kurie VSD pareigūnai jau apdovanoti ordinais, nors teismas dar nėra pasibaigęs. Tai gal iš karto skirti iki gyvos galvos? Tada prokurorui — generolo antpečiai, teisėjams — paaukštinimai. Štai tokia mūsų „demokratija“ — negalima būti populiariu politiku, politinės organizacijos pirmininku, iš karto susitaikyk su tuo, kad gali keliauti į kalėjimą. Absurdas ir tiek.

Bet svarbiausia yra dar viena žinia. Jau savaitė praėjo, o ar jums teko kokiose nors žiniasklaidos priemonėse pamatyti ar perskaityti šią naujieną? NE? Ir mums ne, nes tokios „baisios“ informacijos negalima rodyti visuomenei, žmonės nesupras. Kaip čia yra: V. Uspaskich neturėjo sau naudos, bet turi kalėti 6 metus? Štai jums žiniasklaida, budinti prie teismo posėdžių salės durų, dezinformuojanti visuomenę ir vadinanti save ketvirtąja valdžia.

Pasirodo, ji tokia pat melaginga, kaip ir aukščiausioji valdžia, ir mažų mažiausiai uzurpuota. Prokuroras bendrauja tik su tokia ketvirtąja valdžia, nes juos finansuoja aukščiausioji valdžia. Štai kodėl mes, jaunųjų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“ pradėjome šį straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti visas Darbo partijos bylos puses. Nes iš tradicinės žiniasklaidos jūs nieko objektyvaus nesužinosite.

Primename, kad pirmuose straipsniuose mes, studentai, besidomintys šia byla, kai kurie rašantys diplominius darbus apie ją, pastebėjome, kad byla eina ne visai teisiniu, demokratiniu keliu. Sužinoję, kad šioje byloje nėra nė vieno apčiuopiamo V. Uspaskich kaltės įrodymo, nutarėme apklausti bylos dalyvius, taip pat ir prokurorą. Paaiškėjo, kad krata buvo daroma neteisėtai. Neteisėtai viešinama bylos medžiaga, taikomas namų areštas — be jokių kaltės įrodymų.

Byla paremta užverbuotos agentės, anksčiau baustos už dokumentų klastojimą ir vėl suklastojusios Darbo partijos dokumentus, bet atleistos nuo atsakomybės, liudijimais.

FNTT specialistai, nepasižymintys kompetencija, pakišo patikrinimo aktą, kurį teismas gėdijosi atiduoti ekspertizei, nes būtų visiškas šios bylos fiasko, juk būtent pagal šį aktą sukurta byla ir pareikšti ieškiniai. O čia dar teisme prokuroras pasakė, kad nėra jokių įrodymų, kad V. Uspaskich ir kiti teisiamieji turėjo sau naudos, bet siūlo iki 6 metų kalėjimo. Absurdo viršūnė. (Skaitykite I, II ir III straipsnius).

Viešinama tiesa — krislas teisėsaugos akyse?

Pirmiausia norėtųsi grįžti į praėjusios savaitės įvykius. Dienraštyje „Kauno diena“ ir kai kuriuose interneto portaluose pasirodė informacija, kurioje su nepasitenkinimu bandoma iškraipyti jaunųjų teisininkų ir politologų grupės paviešintą tiesą. Pakalbinome jau baigusį teisės studijas teisininką Aurimą Jankauską. „Mane, jau baigusį teisės studijas ir stebintį šį Darbo partijos bylos procesą, stebina Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekano dr. Algirdo Monkevičiaus reakcija ir pareiškimai. Nors iš pradžių bandęs lyg ir pateisinti studentų savarankiškumą ir

teisę į savo nuomonę, vėliau vis tik neiškentė ir pasakė — reikia sureaguoti... Jis teigia, kad neįmanoma apsiginti diplominio darbo. Keista, nematęs apie ką kalbama, o jau daro išvadas.

Ar dienraščiuose pasirodžiusiuose straipsniuose buvo sakoma, kad diplominis darbas yra parašytas?

Straipsniuose kalbama apie faktus, kuriuos verta įtraukti į diplominį darbą ir pažiūrėti, kaip iš padėties suksis iš dėstytojų sudaryta komisija, kai realiame gyvenime pagal tokius faktus ir įrodymus nuteisiamas žmogus, o mus universitetuose mokė kitaip. Todėl įdomu, ar pavyktų apsiginti darbą su tokiais įrodymais?

O gal reikia pavardes nuteistųjų įrašyti, tada apsiginsi? Nes akivaizdu, kad ši byla nagrinėjama kitaip nei visos kitos.

Aš, kaip teisininkas, tikrai manau, kad pagal tokius pritemptus įrodymus tai neįmanoma, o byloje tiek pažeidimų ir netikslumų, kad visi faktai tinkami nebent diplominiam darbui, kurio pavadinimas būtų „Kaip negalima daryti“. Tad gal politologas, įsivėlęs į diskusiją su žurnalistu, nežinantis, apie ką eina kalba, ir sakantis, kad reikia sureaguoti, dar cenzūruos studentus, išsakančius savo nuomonę? Mes jau žinome, kaip baigėsi toleruojama spaudos cenzūra — DIKTATŪRA. Reikia gerbti kiekvieno žmogaus nuomonę, galima nesutikti su ja, galima kritikuoti, bet niekam nevalia kvestionuoti.

Bet, kita vertus, keista, kai politologai dėstytojai, dar nematę pačios bylos, niekada nedalyvavę teismo posėdžiuose, savo komentarais jau išsako nuosprendį ir nuteisia anksčiau nei teismas. Krūva žurnalistų, pastatytų prie teismo posėdžių salės, komentuoja tik prokurorą, o tas be perstojo, neturėdamas pakankamai įrodymų, šmeižia partiją ir kaltinamuosius.

Tad man, jau baigusiam teisės studijas, gėda, nes prokuroras, kuris griebiasi šmeižto, lenda į kiekvieną televizijos kamerą, skleidžia bylos medžiagą ir faktus, be teismo sprendimo, žemina visą Lietuvos teisinę sistemą. Tai yra žemiausias profesinės kvalifikacijos lygis — neturint pakankamai įrodymų šmeižti kaltinamuosius. Aišku, šitie studentai apie bylą dar daug ko negalės pasakyti tiesiai šviesiai, nes dar studijuoja ir jiems teks laikyti egzaminus pas tuos pačius dėstytojus.

O viešojoje erdvėje, tarsi apimti sportinio intereso, vienas kitą lenkdami, jų pedagogai „nagrinėjo“ bylą net nematę jos akyse.

Kaip V. Dumbliauskas, A. Kulakauskas, J. Novagrockienė, A. Lukošaitis, T. Janeliūnas, M. Jastramskis ir kiti. L. Bielinis dar prieš 7 metus laidojo Darbo partiją ir sakė, kad ji žlugs iki 2008 metų rinkimų į Seimą. Bet partija atlaikė ir 2008, ir 2012 m. rinkimus, net patrigubino savo Seimo narių skaičių. Ir matyti, kad partijos potencialas gana didelis, atėjus laikui ji visada būna susikoncentravusi į tikslą ir dažniausiai jį pasiekia.

Neadekvati reakcija buvo iš prezidentūros ir Valdo Adamkaus, ir Dalios Grybauskaitės laikais. Pastaroji net Baudžiamojo proceso kodekso pataisas siūlė, kad kuo greičiau būtų nuteista Darbo partija. Kaip sakė politologas Algis Krupavičius, nors ir sakoma, kad Darbo partijos byla nėra politinė, bet laikas, parinktas pataisai, yra IŠKALBINGAS. Kaip ir prieš pat antrąjį rinkimų turą perkvalifikuotas kaltinimas.

To kažkodėl nereikėjo daryti visus 6 metus, o kai tik partija laimėjo pirmąjį turą į Seimą, iš karto griebtasi partijos visu pajėgumu. Bet nė vienas politologas neišdrįso pakomentuoti tokio aiškaus politikavimo ir susidorojimo, tai parodo šių dėstytojų „objektyvumą“ kalbant apie mūsų teisėsaugos sistemą. Nekalbant jau apie tai, kiek buvo trukdoma kurti koaliciją su Darbo partija. Ir tiek, kiek teko atlaikyti Darbo partijai, vargu ar atlaikytų kitos“, — komentavo A. Jankauskas.

jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (IV)

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“

Tad tęsiame straipsnių ciklą. Kaip pamenate, vieną atsakymą į klausimą mes padalijome į dvi dalis. Klausėme prokuroro: „Kodėl priešinotės prašymams iškviesti papildomus liudytojus, susijusius su bylos aplinkybėmis?“ III straipsnyje minėjome tik vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inspektorę, priiminėjusią suklastotas deklaracijas ir apie tai nepranešusią partijos vadovybei. Kaip įtariama, ji buvo viena iš tų, kurie kurpė šią taip vadinamą Darbo partijos bylą. Iš V. Uspaskich parodymų ir iš bylos duomenų paaiškėjo, kad Vitalijai Vonžutaitei inkriminuojamas laikotarpis tiesiog neatitinka jos įsidarbinimo laiko Darbo partijos būstinėje.

V. Vonžutaitė kaltinama kaip viena iš organizatorių ir vadovavimu užverbuotai Nijolei Steponavičiūtei, kūrusiai vadinamąją juodąją buhalteriją. Tad kaip galima organizuoti tą buhalteriją, jei fiziškai žmogaus ten nėra, nebuvo, o tas laikotarpis įtrauktas į kaltinamąjį aktą, ir ieškinys pareikštas nuo sumos, kuri skaičiuojama nuo 2004–01–01, kai V. Vonžutaitė įdarbinta daug vėliau?

Tad klausimas turi būti natūralus, kaip įmanoma, kad užverbuota N. Steponavičiūtė jau ten dirbo ir jau, kaip sako prokuroras, buvo klastojama byla. V. Vonžutaitės ten dar nebuvo, o jai inkriminuojama, kad būtent ji vadovavo N. Steponavičiūtei???

Paklausėme pačios V. Vonžutaitės apie šį akivaizdų nesutapimą.

V. Vonžutaitė atsakė tik tiek: „Aš jau nieko nebesuprantu šioje byloje, ji kaip sapnas, kurio realiame gyvenime neturi būti. Baigiau universitetą, pradėjau dirbti, man teko pabūti ir ypatinga, ir bloga, ir labai bloga, ir per tą laiką ištekėti, ir pagimdyti vaiką, ir patirti milžinišką stresą. Todėl šiandien, kaip pasekmę, turiu daug sveikatos sutrikimų. Vyras nori antro vaiko, bet man jau metus reikia gydytis dėl to.

Mane taip pamokė gyvenimas, kad praradau bet kokį tikėjimą. Kartais galvoju, kad tai vyksta ne su manimi, kartais galvoju — kodėl būtent man toks išbandymas? Nesakau, kad esu šventoji, bet tikrai nesu paėmusi nė vieno ne man priklausančio cento. Tačiau esu jau kelis kartus nuteista, pasmerkta už akių dar iki teismo sprendimo.

Tikrai niekada negalėjau patikėti tuo, kas vyksta šioje byloje ir aplink ją, tai gali būti tik sapne. Ir vien dėl to, kaip sakė vienas mano pažįstamas iš kitos partijos: „Tavo bėda, kad stojai ne į tą partiją, kitur būna šimtą kartų daugiau korupcijos, vagysčių ir nieko už tai. Daromi didžiuliai, milijardiniai nuostoliai valstybei, kvailinami žmonės ir nieko.

Tad reikėjo atskirti, kur yra partijos vadovas rusas, o kur yra lietuvis.“ Štai mano jaunos, nepatyrusios, rožiniais akiniais, su meile tėvynei, su noru ką nors padaryti gera „klaida“, labai greitai virtusi košmaru.

Nenoriu to palinkėti jums. Nes vien šitas jūsų tiesos ieškojimas, beveik neabejoju, atsilieps, nes iki demokratinės Lietuvos mums dar toli. O dėl ruso, amerikiečio ar lietuvio — pirmiausia žiūriu į žmogų. Tiksliai žinau, jei nors vienas iš tūkstančio lietuvių padarytų Lietuvai tiek, kiek padarė šitas rusas, Lietuva šiandien tikrai gyventų daug geriau.“

Klausimas V. Uspaskich: „Kokius liudytojus dar norėjote iškviesti į teismą ir kaip gali būti, kad V. Vonžutaitė kaltinama už tą laikotarpį, kai ji dar nedirbo Darbo partijoje?“ V. Uspaskich atsakymas: „Labai tikslus ir teisingas klausimas, kaip sakoma, tikslus šūvis.

Atsakant į jį reikėtų prisiminti bylos iškėlimo pradžią ir pačios partijos susikūrimą. Pirmiausia pažiūrėkite, kada pradėta byla ir kas tada buvo valdžioje, tada jums bus aišku, kodėl didelė dalis liudytojų nebuvo iškviesti į teismą ar net buvo slepiami.

Prokurorui tikrai reikėjo daug stengtis, kad paslėptų tikrą tiesą ir tikrus nusikaltėlius. Jis apklausė visas valytojas iš tolimiausių rajonų, bet tik ne finansininkes, kurios tiesiogiai dirbo ir klastojo bylą, tik ne tuos, kurie priiminėjo tuos finansininkus į darbą ir duodavo pavedimus.

Kaip besisuktų prokuroras, šioje byloje manęs net negalima laikyti galimu ūkinio subjekto vadovu, nes tuomet aš buvau Seimo narys ir net neturėjau teisės užsiimti tokia veikla — buvo suteikti įgaliojimai, todėl mano statusas šioje byloje net neatitinka teisiamojo statuso, nes, priešingu atveju, reikėtų keisti įstatymą. Pagal įstatymą Seimo narys gali būti įvairių susivienijimų narys, net gali užimti renkamas pareigas, bet negali vykdyti ūkinės veiklos. Tad visų partijų pirmininkai šiandien pažeidžia statutą tvarkydami savo partijos ūkinę veiklą pagal tuos įstatymus, kuriuos patys sukūrė ir priėmė. O mane prokuroras byloje įvardijo kaip ūkinės veiklos vadovą.

Prokuroras pradėjo šią bylą 2006 m. — tuo metu, kai Lietuva buvo valdoma kailį pakeitusių

V. Uspaskich pavojingas išverstakailiams

„V. Vonžutaitė teisiama dėl to, kad pasirinko ne tą partiją?“

Liūdna matyti tokią situaciją savo tėvynėje.

Dėl to ir bėga jaunimas kuo toliau nuo Lietuvos, nes ne tik karjeros čia nepadarysi, bet elementariausios tiesos, matyt, sunku sulaukti. Bet, kad ir kaip būtų keista, būtent Darbo partija pirmoji iš visų partijų pradėjo įtraukti jaunimą į rinkimų sąrašus. Būtent Darbo partijos deleguoti pirmieji jauni politikai pateko į valdžią — ir į Seimą, ir į savivaldybių tarybas.

O Darbo partijos deleguota Ieva Kačinskaitė tapo pirma jauniausia politike, sostinės tarybos nare (iš Kanados, Amerikos ir visos Europos šalių). Tai yra pavydėtinas pavyzdys. Ar džiaugiasi tokiu jaunimu mūsų politinis elitas??? Atsakymas glūdi pačiame gyvenime. NE, nesidžiaugia, nes jie jaučia konkurenciją. Tad ką gi tokio blogo padarė V. Uspaskich, kad užsitraukė tokią nemalonę? Matyt, atsakymo dar reikės paieškoti, bet dalį jo gavome iškart.

Tad tęsiame V. Uspaskich atsakymą, kuris šiek tiek atvėrė mūsų akis.

Tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose lygiai po savaitės.

Su pagarba jaunųjų teisininkų, politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“.

Studentai klausia: „Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

P. S. esame dėkingi visiems padedantiems, nes pristatyti visuomenei tiesą kainuoja, juk už šmeižtą šioje byloje moka pati valstybė, tad prašome jūsų paramos. Mūsų sąskaitos Nr. LT974010042403929363, asociacija „Keiskis“, 303064235.

Ačiū.

Užsk. Nr. 308497

„Ne ta partija“?

komunistų, KGBistų, NKVDistų, prisidengusių kita vėliava. O kaip teigė vienos kaimyninės šalies vadovas — „buvusių agentų nebūna“. Komunistų partijos, kuri yra uždrausta daugelyje valstybių, veikėjai tuo metu visiškai užvaldė Lietuvą ir užėmė visus pagrindinius postus. Prokurorui nebuvo kur dėtis, jis privalėjo slėpti jų dalyvavimą šioje byloje, maksimaliai stengiantis sužlugdyti politinę organizaciją Darbo partiją.

Tuo metu valdžioje buvo tokie veikėjai: Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, premjeras Gediminas Kirkilas, teisingumo ministras Petras Baguška — visi jie baigė aukštas partines komunistų mokyklas, VSD vadovas Arvydas Pocius — buvęs KGB karininkas. Kai kurie jų taip pat buvo susiję su KGB ir NKVD ir buvo aršūs komunistai. Kai kurie sovietų laikais baudė žmones už lankymąsi bažnyčioje, pas Tėvą Stanislovą. O po nepriklausomybės paskelbimo persidažė ir lakstė pas tą patį Tėvą Stanislovą išpažinties. Tai buvo tikri chameleonai — užsikasę apkasuose jie laukė: gal toks kaip Saulius Verseckas dar padės jiems iškopti į viršų.

Kiekvienas jų tiesiogiai prisidėjo prie šitos bylos, vieni jų buvo partijos įkūrėjai ir į partijos gretas priėmė dar ne vieną savo bendramokslį, tarp tokių buvo ir S. M. — būtent jis turėjo įgaliojimus ir įdarbino N. Steponavičiūtę ir V. Jagminaitę. O pastaroji buvo įdarbinta taip, kad net aš nežinojau, kad formaliai buvo įdarbinta motina, o realiai dirba jos dukra, kuri buvo anksčiau bausta už dokumentų klastojimą ir vėl klastojo dokumentus, tačiau prokuroro S. Versecko buvo atleista nuo atsakomybės. Ar gali taip būti su paprastu neužverbuotu buhalteriu? NE. Prokuroras nuolankiai žiūri į komunistus, KGBistus, NKVDistus, tad tokios biografijos mūsų prokurorui jokių įspūdžių nesukėlė. Tokių veikėjų į Darbo partiją buvo prikišta ne vienas, ir beveik nė vienas prokuroro dėka nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašą, atvirkščiai — visais būdais buvo slepiami.

Tačiau didelį įspūdį padarė tokie faktai, kad kažkokia tolimųjų rajonų kaimo gyventoja nemokamai skaitė laikraštį, gal kada nemokamai lankėsi Žvagulio koncerte. Prokurorui pasirodė, kad tai yra baisus nusikaltimas, tad juos tramdė, tempė iš tolimųjų rajonų apklausai į Vilnių, iš tokių niekų prokuroras kūrė kriminalą Darbo partijai.

Gėda ir gaila. Bet dar daugiau gėda, kad Lietuvoje dar iki šiol vyksta vertybių išdavimas ir tarnavimas tokiems veikėjams, kurie siuntė į tremtį jūsų tėvus, senelius ir gimines, kurių dauguma ir liko toje žemėje. Ar jūs iš savo dėstytojų girdėjote tokių veikėjų pasmerkimą??? NE, nes jie tokie pat prisitaikėliai. Nieko, gal kada nors nauja karta ateis į protą ir leis savo tėvynei progresuoti, vystytis, kelti naujus iššūkius be šitų persidažiusių išdavikų.

Aš, gimęs šiaurėje, tremtinių miestelyje, tikrai didžiuojuosi, kad niekada nebuvau komunistas, komjaunuolis, ir ne taip paprastai, o dėl įsitikinimų. Nes mano vertybių skalė kitokia. Todėl toks V. Uspaskich, su tokia biografija, yra pavojingas buvusiems, o galbūt dar ir esamiems išverstakailiams.

Taip pat gyventi mokau ir savo vaikus ir tikrai žinau, kad jie išaugs padorūs, nekeičiantys savo įsitikinimų pagal aplinkybes, valdžios pasikeitimus ir įvairias situacijas, žmonės. Mylintys savo tėvynę – Lietuvą.“ Dabar ir mūsų skaitytojams šiek tiek bus aiškiau. Tik vis dar neaišku, už ką kaltinamas V. Uspaskich?

6 | ลชkiลกkas poลพiลซris

15min โ ข 2013 m. geguลพฤ s 31 d.

-Iร Kฤ ร ฤฌVEISIMUIร kร NAUJASร ร PARAIร Kฤ ร SURINKIMOร ETAPAS ,!)36ฤกร !5ร ")+!6)รฏ)%.ฤก

*LJ ร Jษท NFUษท CJSร FMJP E HBMJNB UFJLUJ QBSBJร LBT QBSBNBJ QBHBM -JFUVWPT LBJNP QMษถUSPT m N QSPHSBNPT ** LSZQUJFT t"QMJOLPT JS LSBร UPWBJ[Eร JP HFSJOJNBTi QSJFNPOFT t1JSNBT ร FNษถT ษธLJP QBTLJSUJFT ร FNษถT BQร FMEJOJNBT NJร LVi JS t1JSNBT OF ร FNษถT ษธLJP QBTLJSUJFT ร FNษถT JS BQMFJTUPT ร FNษถT ษธLJP QBTLJSUJFT ร FNษถT BQร FMEJOJNBT NJร LV i 1BHSJOEJOJBJ SFJLBMBWJNBJ QBSBNBJ HBVUJ 1BSBNPT HBMJ LSFJQUJT ร [JOJBJ OF KBVOFTOJ LBJQ NFUษบ BS KVSJEJOJBJ BTNFOZT LVSJFNT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT * QSJFNPOษน BS OF รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT BS BQMFJTUB รฒFNษน ** QSJFNPOษน QSJLMBVTP OVPTBWZCษนT UFJTF WBMTUZCJOษนT รฒFNษนT WBMEZUPKBJ 7JFOBT Jรฐ QBHSJOEJOJษบ SFJLBMBWJNษบ WFJTJBNP NJรฐLP QMPUBT UVSJ CษปUJ OF NBรฒFTOJT LBJQ QVTษน IFLUBSP OFCFOU WFJTJBNBT NJรฐLBT SJCPKBTJ TV LJUV NJรฐLV 5FJLJBOU QBSBJรฐLษต QBHBM QSJFNPOษธ t1JSNBT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi ษถWFJTJBNP NJรฐLP TLMZQBT QBTLVUJOJVT NFUVT JLJ QBSBJรฐLPT QBUFJLJNP UVSJ CษปUJ EFLMBSVPUBT UJFTJPHJOJษบ JรฐNPLษบ QBSBJรฐLPKF (BWษธT MFJEJNษต ษถWFJTUJ NJรฐLษต BTNVP UVSJ QBSFOHUJ .JรฐLP รฒFMEJOJNP JS รฒษนMJNP QSPKFLUษต CFJ Kษถ QBUWJSUJOUJ 7ส NJรฐLษบ VSษนEJKPKF LVSJPT WFJLMPT UFSJUPSJKPKF ZSB รฒFNษนT QMPUBT LVSJBNF QMBOVPKBNB WFJTUJ NJรฐLษต .JรฐLP รฒFMEJOJNP JS รฒษนMJNP QSPKFLUF รฒFMEJOJษบ SษปรฐJOษนKF TVEษนUZKF UVSJ CษปUJ TVQSPKFLUVPUB OF NBรฒJBV LBJQ QSPD MBQVPษทJษบ +FJ รฒFNษน Vรฒ LVSJษต QSBรฐPNB QBSBNPT WBMEPNB CFOESB EBMJOF BSCB KVOHUJOF OVPTBWZCษนT UFJTF WJFOBT Jรฐ CFOESBUVSษทJษบ UFJLEBNBT QBSBJรฐLษต ษถWFJTUJ NJรฐLษต UVSJ QBUFJLUJ OPUBSP QBUWJSUJOUษต WJTษบ LJUษบ CFOESBUVSษทJษบ TVUJLJNษต ษถHBMJPKJNษต

LVSJBNF JรฐEษนTUPNBT TVUJLJNBT ษถWFJTUJ NJรฐLษต Kษบ รฒFNษนT EBMZKF

Vienas iลก pagrindiniลณ reikalavimลณ - veisiamo miลกko plotas turi bลซti ne maลพesnis kaip pusฤ hektaro.

Tomo Lukลกio nuotr.

MJNB QBUFJLUJ BTNFOJรฐLBJ BUTJษบTUJ QBรฐUV P OVP รฐJษบ NFUษบ QBUFJLUJ JS FMFLUSPOJOJV CษปEV 5BJ HBMJNB QBEBSZUJ /." JOGPSNBDJOJBNF QPSUBMF 5PLJV BUWFKV QBSBJรฐLB JOUFSOFUV UFJLJBNB UJL BTNFOJรฐLBJ ษถHBMJPUBT BTNVP OFHBMJ UFJLUJ QBSBJรฐLPT 1SJF QBSBJรฐLPT QSJEFEBNJ EPLVNFOUBJ UVSJ CษปUJ FMFLUSPOJOษนT GPSNPT KFJ EPLVNFOUBT QBUFJLUBT QPQJFSJVKF KJT UVSJ CษปUJ OVTLBOVPUBT JS QBUFJLUBT LBSUV TV QBSBJรฐLB &MFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT UFJLJNP QSJWBMVNBJ ZSB BLJWBJ[EษปT UBVQPNBT MBJLBT QBSFJรฐLษนKBT QBSBJรฐLษต HBMJ QBUFJLUJ OFJรฐFJEBNBT Jรฐ OBNษบ OFSFJLJB TQBVTEJOUJ JS QBTJSBรฐZUJ EPLVNFOUษบ #F UP QBUFJLVT QBSBJรฐLษต OFEFMTJBOU QSBEF-

36!2"5 0AGALร PRIEMONESร MOKAMOSร Iร MOKOS ร ร KOS ร KA ร PENKERIU METUSร VIENKARTINฤ ร MIร KOร ฤฌVEISIMOร Iร MOKA ร PENKERIUSร METUSร Sร IRร APSA POร ฤฌVEISIMOร MOKAMAร MIร KOร PRIEร Iฤ ROSร IRร APSAUGOSร ร EMฤ Sร ฤ KIO ASKIRTIESร Iร MOKA ร PAGALร PRIEMONฤ ร `0IRMASร ร EMฤ Sร ฤ KIOร PASKIRTIESร AMOSร IRร PR STฤ ร EMฤ Sร APร ELDINIMASร MIร KUhร MOKAMOSร IRร PRARASTฤ ร KOS ร PAJAMฤ ร Iร ร ร EMฤ Sร ฤ KIOร VEIKLOSร Iร MOKOS ร +FJ WFJTJBNBT NJรฐLBT ZSB /BUVSB UFSJUPSJKPTF QBSFJรฐLษนKBT QSJWBMP QBUFJLUJ QBรฒZNษต JรฐEVPUษต TBVHPNPT UFSJUPSJKPT EJSFLDJKPT QBHBM รฒFNษนT WBMEPT CVWJNP WJFUษต LVSJPKF OVSPEZUB LBE HBMJNB WFJTUJ NJรฐLษต /BUVSB UFSJUPSJKPKF 1BSBJร LBT HBMJNB QBUFJLUJ JS FMFLUSPOJOJV CษธEV 1BSBJรฐLBT QBSBNBJ HBVUJ TV SFJLJBNBJT EPLVNFOUBJT QSJJNB JS SFHJTUSVPKB /BDJPOBMJOษนT NPLษนKJNP BHFOUษปSPT QSJF รฏFNษนT ษปLJP NJOJTUFSJKPT /."

UFSJUPSJOJBJ QBSBNPT BENJOJTUSBWJNP TLZSJBJ +BT QBUFJLUJ CษปUJOB JLJ รฐJษบ NFUษบ CJSรฒFMJP E 1BSBJรฐLษต LBSUV TV SFJLBMJOHBJT EPLVNFOUBJT HB-

EBNBT QBSBJรฐLPT WFSUJOJNBT UPEษนM KJ HSFJษทJBV ษถWFSUJOBNB 1SJPSJUFUJOJBJ LSJUFSJKBJ /VP N QBSBJรฐLPT QBHBM ,11 QSJFNPOFT t1JSNBT OF รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT JS BQMFJTUPT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi JS t1JSNBT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi ZSB UFJLJBNPT JUJO BLUZWJBJ 1BHBM QJSNษตKษต QSJFNPOษธ QFS WJTษต MBJLPUBSQษถ QBUFJLUB EBVHJBV OFJ QBSBJรฐLษบ QBHBM BOUSษตKษต QFS QBSBJรฐLษบร /PST QBHBM NJOษนUBT QSJFNPOFT QBSBJรฐLPT EBS ZSB QSJJNBNPT UBษทJBV QBSBNPT Mษนรฐษบ MJLษธ OFEBVH 1BTBL /." 4USBUFHJOJP WBMEZNP EFQBSUBNFOUP

"ENJOJTUSBWJNP QSPKFLUBWJNP TLZSJBVT WZSJBVTJPKP TQFDJBMJTUP %POBUP ,BษทJOP EษนM รฐJPT QSJFรฒBTUJFT QBSFJรฐLษนKBNT HBMJ CษปUJ UBJLPNJ QSJPSJUFUJOJBJ LSJUFSJKBJ t1JSNFOZCษน CVT UBJLPNB QBSFJรฐLษนKBNT LVSJF JLJ รฐJPM OษนSB HBWษธ &VSPQPT 4ษตKVOHPT QBSBNPT NJรฐLVJ WFJTUJ Kษบ NJรฐLBT WFJTJBNBT ร [JOJBNT BTNFOJNT OVPTBWZCษนT UFJTF QSJLMBVTBOษทJPKF รฒFNษนKF UBJQ QBU WFJTJBNJ OF HSFJUBJ BVHBOษทJษบ NFEรฒJษบ รฒFMEJOJBJ 1SJPSJUFUJOษน UWBSLB CVT UBJLPNB JS QBSFJรฐLษนKBNT LVSJษบ NJรฐLBT WFJTJBNBT NBรฒJBV QBMBOLJPKF ษปLJOJOLBVUJ WJFUPWษนKF BSCB รฒFNษนKF LVSJPT OBรฐVNBT WFSUJOBNBT JLJ CBMษบ UBJQ QBU BQMFJTUPKF รฒFNษนKF JS LBSTUJOJษบ ษถHSJVWษบ SFHJPOF FTBOษทJPKF รฒFNษนKF 5BJQ QBU QSJPSJUFUBT CVT UFJLJBNBT QBSFJรฐLษนKBNT LVSJษบ รฒFNษนT TLMZQBJ LVSJVPTF QMBOVPKBNB WFJTUJ NJรฐLษต TVGPSNVPUJ รฒFNษนT LPOTPMJEBDJKPT QSPKFLUF UBJQ QBU KFJ QBSFJรฐLษนKBT ZSB NJรฐLP TBWJOJOLษบ BTPDJBDJKPT BSCB LPPQFSBUZWP OBSZTi QBCSษนรฒษน % ,BษทJOBT 1BSBNPT EZEร JBJ 1BHBM QSJFNPOFT NPLBNPT USJKษบ SษปรฐJษบ JรฐNPLPT WJFOLBSUJOษน NJรฐLP ษถWFJTJNP JรฐNPLB QFOLFSJVT NFUVT QP ษถWFJTJNP NPLBNB NJรฐLP QSJFรฒJษปSPT JS BQTBVHPT JรฐNPLB QBHBM QSJFNPOษธ t1JSNBT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi NPLBNPT JS QSBSBTUษบ QBKBNษบ Jรฐ รฒFNษนT ษปLJP WFJLMPT JรฐNPLPT *รฐNPLษบ EZEรฒJBJ QSJLMBVTP OVP UP LPLJB ZSB ษถWFJTJBNP NJรฐLP รฒFMEJOJษบ SษปรฐJOษน TVEษนUJT LVP EBVHJBV TPEJOBNB LJFUษบKษบ MBQVPษทJษบ NFEรฒJษบ SษปรฐJษบ JS MJFQPT รฒFMEJOJษบ UVP KPT EJEFTOษนT 1BSBNB NJรฐLVJ ษถWFJTUJ WBMTUZCJOษนKF รฒFNษนKF UFJLJBNB UJL NJรฐLP ษถWFJTJNP JรฐMBJEPNT LPNQFOTVPUJ #FOESB QBSBNPT TVNB OFHBMJ WJSรฐZUJ -U QFS USFKษบ ร TLBMJOJษบ NFUษบ MBJLPUBSQษถ ,PNQFOTVPKBNB QSPD WJEVUJOJษบ NJรฐLP ษถWFJTJNP JรฐMBJEษบ NBรฒJBV QBMBOLJPTF ษปLJOJOLBVUJ WJFUPWษนTF JS QSPD QBMBOLJPTF ษปLJOJOLBVUJ WJFUPWษนTF

1P NFUษท ESFCVMFT OBVEPT CJPLVSVJ 7JMOJVKF ษถTJLษปSVTJPT 6"# t6รฒWBSNJP QMBOUBDJKBi EJSFLUPSJVT 4BVMJVT ;BMJFDLBT รฐJFNFU QBUFJLษน QBSBJรฐLษต QBSBNBJ QBHBM QSJFNPOษธ t1JSNBT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi HBVUJ t/VUBSษนNF BQTPEJOUJ IJCSJEJOษนNJT ESFCVMษนNJT BQJF IFLUBSษบ รฒFNษนT QMPUษบ 5JLJNษนT LBE QBSBNB QBEษนT OF UJL TVUWBSLZUJ UFSJUPSJKษต CFU JS QP NFUษบ HBVUJ FLPOPNJOษธ OBVEษต u QBTBLPKP 4BVMJVT 7ZSJรฐLJT QMBOVPKB QP NFUษบ EBMษถ ESFCVMJษบ JรฐLJSTUJ JS QBOBVEPUJ CJPLVSP HBNZCBJ "QSJCPKJNBJ HBVUJ QBSBNษฒ 1BSFJรฐLษนKBJ UVSษนUษบ BULSFJQUJ EษนNFTษถ LBE QBSBNB OFTLJSJBNB LBMษนEJOJBNT NFEFMJBNT BVHJOUJ MBVLษบ BQTBVHJOษนNT KVPTUPNT BQรฒFMEJOUJ JS WFJTUJ HSFJUBJ BVHBOษทJษบ NFEรฒJษบ รฒFMEJOJVT LVSJษบ MBJLPUBSQJT UBSQ EWJFKษบ LJSUJNษบ ZSB OF JMHFTOJT OFJ NFUBJ 5BJQ QBU QBSBNB OFTLJSJBNB JรฐLJSTUBN NJรฐLVJ BUTPEJOUJ JS TBWBJNF NJรฐLV BQBVHVTJFNT QMPUBNT รฏFMEJOBOU USVNQPT SPUBDJKPT QMBOUBDJOJVT รฒFMEJOJVT LVSJษบ MBJLPUBSQJT UBSQ EWJFKษบ LJSUJNษบ ZSB OVP JLJ NFUษบ QBSBNB UFJLJBNB UJL Kษบ ษถWFJTJNP JรฐMBJEPNT LPNQFOTVPUJ .JรฐLP QSJFรฒJษปSPT JS BQTBVHPT QSBSBTUษบKษบ QBKBNษบ LPNQFOTBWJNP JรฐNPLPT OFNPLBNPT

Uลพsk. Nr. 308477

Savaitės interviu | 7

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Vienas iš Sąjūdžio iniciatorių, legendinės „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas:

„Lietuva pranoko svajones“ Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

1989 metų „Antis“. Teatralizuotos grupės sovietinio gyvenimo parodijos buvo drąsios ir netikėtos.

„Kai prieš ketvirtį amžiaus susikūrė Sąjūdis, galėjome patirti Vengrijos ar Čekijos likimą, kur pasipriešinimas buvo nuslopintas ginklu, įsitikinęs architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

Todėl atgauta Lietuvos laisvė yra istorinis stebuklas – sovietų imperija nieko neatiduodavo lengvai.“

R.Grigo/BFL nuotr.

Pirmadienį sukaks 25 metai, kai Mokslų akademijoje susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. A.Kaušpėdas buvo viena ryškiausių jos figūrų. Kovą už laisvę iš politinių tribūnų jis nuleido iki paprastų žmonių, kviesdamas juos į Roko maršus. Neprofesionalių muzikantų-architektų suburta grupė „Antis“ stagnacijos laikais išdrįso scenoje parodijuoti sovietinį gyvenimą ir tapo dainuojančios revoliucijos lydere.

– Kai dabar išgirstate žodžius Sąjūdis, Atgimimas, apie ką pirmiausia pagalvojate? – savaitraštis „15min“ paklausė A.Kaušpėdo.

– Sąjūdis yra mūsų šlovinga praeitis, istorija ir atmintis. Jis asocijuojasi su atgimimu, spontanišku išsivadavimu iš komunistinės diktatūros. Dabar jaučiuosi kaip tų laikų, to vyksmo veteranas.

– Kokia tada tvyrojo nuotaika? Džiaugsminga ar, priešingai – rimta, nes laukė lemtingi sprendimai?

– Buvo labai rimtas judėjimas. Tvyrojo visuotinis noras pasiekti laisvę.

Niekas nesuvienija geriau, kaip bendras priešas. Kai priešas buvo pavadintas išorine jėga, okupavusia mūsų valstybę, visiems atrodė, kad, jei tą išorinę jėgą pašalinsime, būsime laisvi ir nepriklausomi, problemos išsispręs savaime. Dėl to buvo tiek daug euforijos, tikėjimo ateitimi, jog atrodė, kad viskas labai paprasta.

O galėjo baigtis kaip Vengrijoje 1956-aisiais ar Čekijoje 1968-aisiais, viskas galėjo būti žiauriai nuslopinta, sąjūdininkai – pasodinti. Niekas nebūtų mūsų užstojęs. Amerika vėl būtų padejavusi, kai kurios Europos šalys galbūt būtų patriukšmavusios, bet tikrai niekas nebūtų puolęs mūsų gelbėti.

Tai, kad gavome laisvę, yra istorinis stebuklas, šita imperija niekada nieko neatiduodavo taip lengvai. 1918 metais nepriklausomybę gavome irgi tik dėl laikino bolševikų silpnumo.

– Jūsų buvusi žmona Audra viename interviu prisiminė, jog „kokiais 1980-aisiais atrodė, kad tas dumblas, migla tęsis amžinai, niekada nepasikeis“. Kodėl ta migla išsisklaidė?

– Sąjūdžio veikla ir politika buvo protingos, laipsniškos. Kai negalėjome kalbėti, nekalbėjome, bet kiekvieną kartą leisdavome sau vis daugiau ir daugiau, kol galų gale 1989 metais per Vasario 16-osios mitingą Santakos parke Kaune buvo paskelbta, kad viskas: dabar kalbame atvirai, sieksime nepriklausomybės.

Nuo to laiko pašlijo santykiai su vietos Komunistų partija ir Maskva, prasidėjo akivaizdi akistata. Mūsų laimei, Sovietų Sąjungoje buvo krizė, nes, kad ir kaip stengėsi persitvarkyti, niekas nežinojo, kokia ši šalis turėtų būti. Buvo duota tam tikrų laisvių ir bandoma, kaip sako rusai, методом научного тыка (rus. mokslinių bandymų keliu) – ir taip, ir kitaip. Sovietų Sąjunga dėl tų eksperimentų buvo nusilpusi.

Norime ar nenorime, bet reikia pasakyti, kad Michailas Gorbačiovas (tuometis Komunistų partijos vadovas, – red. past.) tą sąmyšį pats ir generavo. Jis buvo priklausomas nuo Vakarų, norėjo būti naujo mąstymo pavyzdys ir genijus, todėl apleido Baltijos

„Kiekvienas iš mūsų turi savarankiškai nueiti tą tobulėjimo kelią. O tuomet iš asmenybių – lietuvio prie lietuvio – išeis Lietuva.“

valstybių klausimą. Apleido taip, kad po to buvo nebeįmanoma ką nors pakeisti.

Dėl to jis dabar yra baisiausias priešas, geopolitiškai sunaikinęs Rusijos potencialą. Todėl, galima sakyti, mūsų nepriklausomybės bendraautoris yra ir Michailas Gorbačiovas. Nes jis su savo nežinia kokia politika, pats turbūt jos iki galo nesuvokė, sukėlė sąmyšį ir leido mums išsmukti iš tos imperijos.

Tuomet Sąjūdis irgi elgėsi labai protingai, ryžtingai, nes jei Nepriklausomybė nebūtų buvusi paskelbta 1990 metų kovo 11 dieną, būtų buvę teisiškai užkirsti visi keliai.

– Ar dabarties Lietuva toli nuo Sąjūdžio mitingų ir „Roko maršų“ vizijos?

– 25 metai – per mažas laiko tarpas, kad pamatytume baigtinius rezultatus. Esame tarpinėje stotelėje, daug kas padaryta, bet daug ką dar ir reikia padaryti. Pamokos buvo ne veltui, vedė kokybės ir brandumo link.

Aš anuomet net nesvajojau, kad bus tokia Lietuva ir galimybės – internetas ir panašiai. Pamenu, suvažiavime deputatai kalbėjo: mes ir su vyžomis eisime į nepriklausomą Lietuvą. Dabar visi tas vyžas pamiršo.

Pirmasis etapas – laisvės atgavimas, nepriklausomos valstybės atkūrimas – yra tik pusė darbo. Kita pusė – reikia rasti, sukurti vidinę laisvę, kad kiekvienas žmogus būtų kūrėjas, sąmoningas pilietis. Tai nepadaroma bendrai, reikia individualaus protinio ir dvasinio darbo. Kiekvienas iš mūsų turi savarankiškai nueiti tą tobulėjimo kelią. O tuomet iš asmenybių – lietuvio prie lietuvio – išeis Lietuva. Kitaip nebus.

– Išeina, kad susitelkti, išsaugoti tautinį tapatumą ir išgyventi mums sekasi tik priespaudos metais, o laisvė tartum apkvaitina?

– Iš tiesų tik kritinėmis fazėmis prisimenamas Dievas, bendruomenė, aukštesni

mus siejantys dalykai. Kai viskas gerai, norisi, kad man būtų gerai, izoliuotis savo sodyboje, gerovėje ir nieko nežinoti, nieko neduoti, o tik gauti.

Atrodo, kad labai trūksta žmonių sąmoningumo. Šiuo metu tai yra didžiausia tautos problema. Trūkstant sąmoningumo, tautinio altruizmo, būname nebe tauta, o atskiri atomai savo sodybose. Naudojamės visais tautiniais dalykais tik kaip išoriniais atributais.

Visą laiką reikia generuoti tam tikrus uždavinius tautai. Gal politikų reikalas tuos iššūkius formuluoti, kad patrauktų žmones: imam ir darom! Tai yra lyderių, kurie galėtų konsoliduoti ir išprovokuoti sąmoningą judėjimą į lietuvybę, klausimas.

– Ar viena iš mūsų problemų nėra idėjų badas?

– Sudėtingas klausimas. Reikia suprasti, kad vertybių piramidės pagrindas yra fizinio minimumo dalykai. Jei žmogus gyvena tik iš minimumo ir vos sudurdamas galą su galu, jis niekada nebus sąmoningas ir dominuos išlaikytinio mąstysena.

Dabar gyvename ne visai palankiu metu, esame pernelyg neturtingi, kad būtume sąmoningi.

Mums reikia išgyventi, kaip sako kabala, arba subrandinti savo egoizmą. Norint išgyventi, reikia viską patirti iki galo – ir tas sodybas pasistatyti, ir patirti jose vienišumą, kad paskui pasakytume: tai buvo praeity, dabar noriu kažką daryti bendruomenei, o ne atskirai.

– O gal mes vis tik linkę matyti per daug negatyvumo, gal viskas ne taip blogai? Prieš 25 metus tikrai buvo prasčiau.

– Aš žiūriu labai optimistiškai, esu viskuo patenkintas, gyvenu gražiai, galiu reikštis ir kaip architektas, ir kaip muzikantas. Tikrai nesiskundžiu. Skųsdamiesi Lietuvos kokybe skundžiamės savo pačių kokybe.

8 | Istorija

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Vienas pirmųjų Sąjūdžio mitingų 1988-ųjų vasarą prie tuometinės Sovietų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos. Milicininkai nedrįso jo išvaikyti.

K.Vanago/BFL nuotr.

Sąjūdis: tai buvo šventas laikas Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Nuo Sąjūdžio įkūrimo prabėgę 25-eri metai iš laisvės judėjimo kūrėjų atminties neištrynė vienybės jausmo. „Ar jums neatrodo, kad klausimas naivus? – šyptelėjo Gražina Marija Martinaitienė, paklausta, ar išliko nuotraukų iš laikų, kai jos ir velionio vyro poeto Marcelijaus Martinaičio bute virė inteligentų diskusijos, tapusios Sąjūdžio ištakomis. – Po mūsų langais du jaunuoliai sėdėdavo arba stovėdavo tamsi mašina – sekdavo. Marcelijus kartą kibirą pamazgų ant jų užpylė. Tad niekam net į galvą nešovė fotografuoti tų susibūrimų.“ Birželio 3-iąją sueis 25 metai nuo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo. Ši data – 1988-06-03 – laikoma Sąjūdžio gimtadieniu. Šviesuolių impulsas Sąjūdžio iniciatyvinei grupei priklausė 35 nariai. Vienas jų – tuomet architektu dirbęs Artūras Skučas, šį pavasarį mirusio poeto M.Martinaičio žentas. 52 metų A.Skučas matė Sąjūdžio ištakas, kurios

G.M.Martinaitienė: „Nuo pirmųjų mitingų pamenu tą jausmą, kai eini ir tavo kojos truputuką virš šaligatvio – tarsi pakylėtas esi. Lyg būtum įsimylėjęs.“

buvo poeto M.Martinaičio bute sostinės Senamiestyje. Pas Martinaičius anuomet rinkdavosi draugai iš meno, mokslo pasaulio ir diskutuodavo įvairiomis temomis: nuo meno iki politikos. Tuos susibūrimus A.Skučas vadina viena iš Sąjūdžio susikūrimo paskatų. „Kaip dabar įrodo sociologai, Sąjūdis plaukė iš įvairių skirtingų būrelių. Šis būrelis man turėjo daug įtakos. Tai buvo mūsų visuomenės kultūros ir mokslo branduolys, girdėti tokių žmonių nuomonę buvo labai svarbu. Tai leido suprasti, kad ne tu vienas svajoji apie nepriklausomybę“, – prisimena A.Skučas.

Anot jo, Sąjūdis susikūrė iš labai skirtingų žmonių, buvo daugialypis, bet svarbiausią impulsą davė šviesuomenė. „Turbūt sėkmę ir lėmė tai, kad viską pradėjo mūsų visuomenės šviesuoliai. Darbininkai arba būtų nedrįsę to pradėti, arba būtų buvę iškart nuslopinti“, – svarsto A.Skučas.

Tuomet vos 27 metų sulaukusiam A.Skučui labiausiai įsiminė bemiegės naktys: per dienas ir naktis reikėjo dirbti ir savo darbą – projektuoti, ir užsiimti Sąjūdžio reikalais – organizuoti renginius, mitingus, susitikimus, rūpintis kitais reikalais, dalyvauti posėdžiuose. Miegui laiko likdavo labai mažai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę A.Skučas kurį laiką dirbo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadu, o vėliau blaškėsi – rado prieglobstį banke, bandė kurti savo verslą, kurį laiką buvo bedarbis. Vėl savo vietoje pasijuto tik pakviestas dirbti į Krašto apsaugos ministeriją. Kodėl A.Skučas nesiekė likti politikoje ar bent arti jos? „Ne visi po Sąjūdžio gerai atsiliepė apie politiką. Politika – intrigos, spekuliacijos įvairiomis temomis. Pasaulyje turbūt nėra valstybės, kurioje tai būtų dora. Man buvo nepriimtina žaisti nešvarius žaidimus. Iš mano artimiausių bendražygių nė vienas nėra politikas. O kai kuriuos pats likimas pavertė politikais, nes buvo vietų, kurias reikėjo užimti. Reikėjo kam nors nepriklausomybės kelią tiesti“, – apibendrino vienas Sąjūdžio kūrėjų.

Iniciatyvinėje grupėje – 35 nariai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų Akademijos salėje: Regimantas Adomaitis (g. 1937 m.)

Justinas Marcinkevičius (1930–2011)

Vytautas Bubnys (g. 1932 m.)

Alvydas Medalinskas (g. 1963 m.)

Juozas Bulavas (1909–1995)

Jokūbas Minkevičius (1921–1996)

Antanas Buračas (g. 1939 m.)

Algimantas Nasvytis (g. 1928 m.)

Algimantas Čekuolis (g. 1931 m.)

Romualdas Ozolas (g. 1939 m.)

Virgilijus Čepaitis (g. 1937 m.)

Romas Pakalnis (g. 1941 m.)

Vaclovas Daunoras (g. 1937)

Saulius Pečiulis (1960–2010)

Sigitas Geda (1943–2008)

Vytautas Petkevičius (1930–2008)

Bronius Genzelis (g. 1934 m.)

Kazimiera Prunskienė (g. 1943 m.)

Arvydas Juozaitis (g. 1956 m.)

Vytautas Radžvilas (g. 1958 m.)

Julius Juzeliūnas (1916–2001)

Raimundas Rajeckas (1937–1997)

Algirdas Kaušpėdas (g. 1953 m.)

Artūras Skučas (g. 1961 m.)

Česlovas Kudaba (1934–1993)

Gintaras Songaila (g. 1962 m.)

Bronius Kuzmickas (g. 1935 m.)

Arvydas Šaltenis (g. 1944 m.)

Vytautas Landsbergis (g. 1932 m.)

Vitas Tomkus (g. 1956 m.)

Bronius Leonavičius (g. 1933 m.)

Zigmas Vaišvila (g. 1956 m.)

Meilė Lukšienė (1913–2009)

Arūnas Žebriūnas (g. 1930 m.)

Alfonsas Maldonis (1929–2007)

Istorija | 9

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Į areštinę – su sauja cukraus A.Skučo uošvė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus emeritė 76 metų G.M.Martinaitienė, prisimena, kad jų bute maždaug nuo 1967-ųjų buvo slepiama įvairi nelegali spauda, vėliau – Sąjūdžio atributika. „Įvairiose vietose slėpdavome viską, bet aš net ir dabar nenoriu to sakyti, – prisipažino moteris. – Buvome įspėti, kad jeigu kurį suimtų, į arešto vietą turime neštis cukraus.

Jis – priešnuodis prieš valią slopinančius vaistus, kuriuos saugumiečiai pumpuodavo areštuotiesiems. Tai mums pasakė a.a.

Viktoras Petkus.“ Politiniu kaliniu buvęs V.Petkus su Martinaičiais ir jų draugais iš meno bei mokslo pasaulio ne tik dalydavosi turima nelegalia spauda bei knygomis, bet ir mokė šviesuomenę, kaip skaityti sovietinę spaudą – tekstuose pabraukdavo eilutes, kurios atskleisdavo už pseudoinformacijos slypinčią tikrąją prasmę. G.M.Martinaitienės teigimu, V.Petkaus įtaka to meto šviesuoliams buvo milžiniška.

Geriausia, kas galėjo atsitikti G.M.Martinaitienė ir dabar puikiai pamena, kaip pakeliui į vieną iš Sąjūdžio mitingų Vingio parke sutiko nepažįstamą moterį, kuri jai įkišo lapelį su išspausdintais himno žodžiais. Kita pažįstama dailininkė G.M.Martinaitienei į saują įbruko iš kelių šilkinių spalvotų siūlelių supintą trispalvės juostelę. Visa tai moteris saugo iki šiol. Pajuokauja, kad gal reikės į „grabą“ pasiimti. „Įsivaizduokite: sovietmečiu gyveni dvigubą, trigubą, keturgubą gyvenimą. Paauglystėje šalia tavęs visą laiką eina galimo išvežimo baimė. Bijai, kad prisiplepėsi ko nors ar tavo tėvams kas atsitiks. Ateini į klasę ir joje jau nėra kokios mergaitės ar berniuko. Arba tau nenorint priverčia įsirašyti į komjaunimą. Kokia tai gėda ir visos klasės pasmerkimas! Lieki vienas, iš tavo suolo, iš aplinkinių suolų pasitraukia bendraklasiai.

Ir staiga po to falšyvo, netikro gyvenimo atsiranda viltis, kad viso šito neliks! Taip galbūt galėtų jaustis daug metų tamsiame rūsyje laikytas žmogus, kai staiga jam atsidaro durys ir jis – laisvas.

Sąjūdis buvo geriausia ir gražiausia, kas galėjo gyvenime atsitikti. Toks šventas laikas. Nuo pirmųjų mitingų pamenu tą jausmą, kai eini ir tavo kojos truputuką virš šaligatvio – tarsi pakylėtas esi. Lyg būtum įsimylėjęs. Eini virpėdamas, tau jūra iki kelių, viskas labai gerai. Manau, ir Marcelijui taip pat buvo.“ Moteris ilgisi iširusios buvusių bendraminčių draugystės: dauguma jau ilsisi Antakalnio kapinėse, kiti atsiskyrė, nes pradėjo kitaip mąstyti ar vieni kitus paranojiškai įtarinėti. „Neretai skaudu visa tai prisiminti. Skaudu dėl to, kaip viskas vėliau susiklostė, kaip pasikeitė žmonės, kaip pasikeitė tavo būtis“, – atsiduso poeto našlė.

Inteligentų bomba Kultūros istorikas Darius Kuolys Sąjūdžio priešistore yra pavadinęs jauno filosofo Arvydo Juozaičio, kuriam tuomet buvo 32eji, 1988-ųjų pavasarį skaitytą pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. A.Juozaitis pranešime teigė, kad norint veiksmingos politikos reikia ją atrasti ir subrandinti savo kultūroje, kad tokiems pokyčiams visuomenė turi būti pasiruošusi.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento ir Lietuvos Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidento pareigas dabar einantis 57 metų A.Juozaitis teigė, kad tuomet Lietuvoje politinio gyvenimo nebuvo, tiksliau, nebuvo tokios sąvokos. Pagal to meto nomenklatūrą „politinis gyvenimas“ buvo tik užsienyje, o Lietuvoje egzistavo „visuomeninis gyvenimas“.

Žiūrėdamas į save prieš 25 metus A.Juozaitis su nostalgija prisimena tą nuostabų laiką.

J.Kalinsko nuotr.

Filosofas prisimena, kad visi laukė to momento, kai bus atleistos vadelės ir žmonės jausis laisviau. „Laukėm, laukėm ir pamatėm, kad ūmai pratrūko mitingai. Mitingas 1987-ųjų rugpjūčio 23 dieną prie A.Mickevičiaus paminklo buvo lūžio momentas. Aš sukiojausi aplinkui, mačiau ten savo kolegų rašytojų ir tuomet supratau, kad jei jau šitaip, tai inteligentija tylėti tikrai negali.“ Kai 1988-aisiais vasario 16-ąją neleista minėti Nepriklausomybės 70-mečio, kai kurių kantrybė trūko.

A.Juozaitis: „Slankiojom visi kaip vilkai. Aš tokią bombą turėjau kišenėje, kuri daug dūmų skleidžia, net galvojau paleisti.“

„Slankiojom visi kaip vilkai. Aš tokią bombą turėjau kišenėje, kuri daug dūmų skleidžia, net galvojau paleisti, – prisiminęs juokėsi A.Juozaitis. – Dėl to vasario 20ąją parašiau pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“ – valios, dvasios, proto impulsą.

Likus pusantro mėnesio iki jo skaitymo jau buvau pranešimą padauginęs ir kopijas išdalijęs. Pamaniau, kad tai bus mūsų, inteligentų, smūgis.

Mano tikslas buvo parodyti, kad sovietų valdžia buvo nelegali nuo 1918-ųjų, o ne nuo 1940-ųjų. Teigiau, kad turime įprasminti savo istoriją. Tas turbūt labai aiškiai skambėjo. Išėjo savotiškos balandžio tezės, tarsi ideologinė Sąjūdžio platforma.“ A.Juozaitis teigė puikiai žinojęs, kokios pasekmės jo gali laukti. Balandžio 20 dieną, kai skaitė pranešimą, jį filmavo, daug žmonių įrašinėjo jo kalbą, tad po visko žinia pasklido labai greitai ir plačiai. Birželio

3-iąją įkūrus Sąjūdį, šis pranešimas pasiekė ir užsienį, Romo Sakadolskio balsu per „Amerikos balsą“.

Filosofas manė, kad po sprogusios bombos įspūdį padariusio pranešimo bus suimtas arba pašalintas iš viešumos, bet labai nustebo, nes nei į saugumą jį kvietė, nei milicija tampė. Į darbą nebeidavo A.Juozaičio teigimu, Sąjūdžio veikla negalėjo būti efektyvi be informacijos šaltinio.

Kilo idėja leisti mažytį laikraštį biuletenio pavidalu. Atsirado bendraminčių. „Sąjūdžio žinios“ gimė architektūros kontoroje pas A.Skučą 1988 metų birželio 13-ąją.

Iš pradžių leidėjas buvo A.Skučas, bet kartą architektas parašė Sąjūdžio iniciatyvinei grupei nepatikusį straipsnį ir buvo atleistas. Grupė įpareigojo A.Juozaitį leisti laikraštį. „Žvėryne, Lenktoji g. 69, esantis mano uošvių namas buvo labai patogi vieta leisti laikraštį. Antrame aukšte buvo Sąjūdžio štabas. Ten pat savo mašinėle spausdindavau tekstus, paskui padėjo Fizikos instituto kompiuterininkai. Tai buvo vieša, bet nelegalu.“ Prie A.Juozaičio uošvio namų laukdavo eilutė žmonių, atvažiavusių autobusais iš įvairių šalies rajonų. Jie imdavo „Sąjūdžio žinias“, daugindavo ir platindavo visoje Lietuvoje. Kartais šio laikraštėlio būdavo padauginama iki 100 000 kopijų.

Filosofas, sportininkas, publicistas buvo ryškiausia „Sąjūdžio žinių“ figūra. Pagal jo sukurtą stereotipą tą vasarą pradėjo kurtis ir rajoniniai laikraštukai. Tai, kas buvo rašoma „Sąjūdžio žiniose“, buvo laikoma tikra tiesa. Visuomenė tikėjo ir pasitikėjo kiekvienu žodžiu. „Mes manėme, kad mūsų žodis – paskutinė tiesos instancija. Žmonės turėjo daugybę nuoskaudų, siųsdavo daugybę laiškų, juos spausdinome. Tik stengėmės nedidinti konfrontacijos, viską daryti kartu ir į veiklos orbitą įtraukti komunistus – iniciatyvinėje grupėje jų buvo 17. Palaikėme idėją, kad visi vaduojamės kartu.“ A.Juozaitis, pažvelgęs iš to laiko perspektyvos, įvardijo tris „profesionalius revoliucionierius“: save, Alvydą Medalinską (dabar – politikos apžvalgininkas) ir Petrą Vaitiekūną (dabar – Lietuvos ambasadorius Ukrainoje). „Mes beveik jau nebedirbome Mokslo akademijos institutuose. Bendradarbiai matė, ką darome, ir leido net į darbą neiti.

Aš darbą net pamiršęs buvau, nors sovietinį atlyginimą – 100 rublių – gaudavau. Taigi sovietų valdžia paradoksaliu būdu maitino savo griovimą. Tai veiklai buvo paskirtos ir dienos, ir naktys, nebebuvo jokio kito gyvenimo.“ Tą 1988-ųjų vasarą filosofas pavadino nuostabia. „O kaip kitaip? Ir sudėtinga buvo, ir džiaugsminga. Visur išvengėme prievartos. Vis tikėjomės, kad kažko prieš mus imsis, ėjom visais frontais, o niekas to neuždraudė. Viešumas buvo mūsų ginklas, priedanga, kad mūsų negali liesti.“ Asmeninis Sąjūdis – emigracijoje Atkūrus nepriklausomybę A.Juozaičiui greitai nebeliko vietos Lietuvos politikoje. Pabandęs premjero Algirdo Brazausko patarėjo duonos, atsidūrė Karaliaučiuje, paskui – Latvijoje. Svetur A.Juozaitis praleido devynerius metus, o pernai grįžo į Lietuvą. „Užsienyje tęsiau kultūrinę veiklą, kuri man buvo svarbiausia. Karaliaučių laikau savo asmeniniu, antruoju, Sąjūdžiu – kiek įmaniau, tiek įvedžiau ten Lietuvos kultūrą. Daug kas ten sako, kad tuomet pradėjo domėtis Lietuva, nes komunistų laikais tiek nepažino mūsų šalies, kiek pažino po to.“ A.Juozaitis šypteli paklaustas, kodėl Sąjūdžio iniciatoriai yra primiršti, o tie, kurie dabar patogiai įsitaisę valdžioje, neturi nieko bendra su nuveiktu juodu darbu. „Kad kitaip gal ir nebūna? Dar ne taip blogai išėjo, nes šiaip revoliucijos romantikus galiausiai suėda, giljotinuoja. O mes dar gyvi vaikštom“, – sakė filosofas.

Paklaustas, kodėl po Sąjūdžio ne visi svarbiausi veikėjai pasuko į politiką, jis atsakė paprastai: nebuvo ko visiems politika užsiimti ir ne visi to norėjo. „Norėjome išsivaduoti ir toliau dirbti savo darbus. Aš, pavyzdžiui, visą laiką svajojau tik rašyti, bet vis reikėdavo atidėlioti tą darbą. Tik po vienuolikos metų galėjau grįžti prie rašymo. Ir kiti tą patį darė – grįžo į architektūrą, tapybą, rašto darbus. O kas pasiaukojo, tas ir nuėjo į politiką“, – svarstė A.Juozaitis.

Anot filosofo, Sąjūdis jam – ne tai, kas buvo prieš 25-erius metus ir niekada nebegrįš, o dabartis, palikimas. „Kas ką besakytų, man labai patinka Napoleono Bonaparto viena maksima: žodžiais mano darbų nepaneigsi, mano darbai yra faktai. Sąjūdis – kažkas tokio. Mes padarėme savo ir to nepaneigsi.“

UAB „IDW metalas ir mediena“ yra gerai rinkoje žinomas parduotuvių įrangos gamintojas.

Turėdami daugiau nei 800 darbuotojų, stiprią gamybinę bazę, bei 20000m² gamybinį plotą, kasmet pagaminame ir įrengiame daugiau nei 500000m² parduotuvių visame pasaulyje.

UAB „IDW metalas ir mediena“ prekybinės (rūbų, batų, kosmetikos parduotuvių) įrangos gamybos įmonė sėkmingai plečia savo veiklą ir į savo komandą kviečia:

Į BALDŲ GAMYBOS CECHĄ REIKALINGI KVALIFIKUOTI: ǩ Baldų dažytojai; ǩ Medienos šlifuotojai; Tel.: 8 618 45160, 8 610 13497.

10 | Sveikata

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Sunkią neišnešiotų naujagimių akių ligą įveikusios oftalmologės Rasos:

„Gydytojas turi padaryti Ida Davidavičiūtė i.davidaviciute@15min.lt

Dviejų lietuvių oftalmologių ištobulintas neišnešiotų naujagimių akių gydymo būdas pagaliau sulaukė pripažinimo – jį ruošiasi pradėti taikyti garsiausios pasaulio klinikos.

Lietuvės nuo aklumo jau yra išgelbėjusios pusę tūkstančio vaikų.

R.Bagdonienės (kairėje) ir R.Sirtautienės dėka Lietuvoje nebeliko dėl retinopatijos apakusių naujagimių.

J.Kalinsko ir M.Dauginio nuotr.

Netrukus turėtų būti pakeistos pasaulinės rekomendacijos, kaip gydyti neišnešiotų naujagimių retinopatiją (NNR), kad mažyliai neliktų akli. Europos bei pasaulio akių ligų gydytojų kongresuose patvirtinta: taikant oftalmologių, medicinos mokslų daktarių, Lietuvos mokslo premijos laureačių Rasos Bagdonienės ir Rasos Sirtautienės, patobulintą gydymo metodą, NNR visiškai išgydoma.

Nepasidavė raginimams rizikuoti Šį metodą abi Rasos savo disertacijose aprašė dar 1999 metais. Kad pasaulis jį pripažintų, prireikė ne tik ilgų metų, bet ir daug juodo darbo bei užsispyrimo. „Pamenu, vis buvo siūloma įrodyti mūsų gydymo efektyvumą: neišnešiotam naujagimiui vieną akį gydyti tradiciniu, kitą – modifikuotu būdu, – pasakojo R.Bagdonienė. – Atsakydavau, kad nesuprantu, kodėl turėčiau taip daryti. Jei žinau, kad gydant mūsų metodu vaikas tikrai matys, o tradicinis būdas gali ir neatnešti sėkmės, kodėl turiu rizikuoti, kodėl turiu pasmerkti vaiką bandymams?“ Vis dėlto tokie bandymai pasaulyje buvo atlikti. Du JAV gydytojai medicininiam eksperimentui pasirinko neišnešiotą naujagimį iš Indijos ir jo akis gydė skirtingais būdais. Paaiškėjo, kad lietuvės gydytojos buvo teisios – rizikuoti neverta. Dabar jomis jau niekas nebedrįsta abejoti.

Patobulino JAV medikų gydymą NNR – tai akių kraujagyslių vystymosi patologija, kuri paprastai užklumpa pačius

mažiausius neišnešiotukus, mat jų akių tinklainė gimus dar nebūna galutinai susiformavusi. Laiku nepastebėjus šios patologijos ir jos negydant, vaikas negrįžtamai apanka. Ši liga pradėta aprašinėti tik 1942 metais (anksčiau neišnešioti naujagimiai tiesiog neišgyvendavo). Pirmasis NNR simptomus ir gydymą susistemino JAV oftolmologas Theodoras Terris.

R.Bagdonienė ir R.Sirtautienė gydyti šią ligą pradėjo pagal JAV ir Skandinavijos šalių nustatytus reglamentus, tačiau tai negarantavo išgijimo. Ilgainiui abi Rasos pastebėjo, kad jei gydo kiek kitaip, nei nurodyta, pasiekia geresnių rezultatų. Taigi lietuvės patobulino JAV medikų siūlomą gydymo būdą taip, kad šviesą grąžintų visiems NNR aukomis tapusiems mažyliams.

Naujagimiui jos atlieka 1–2 valandas trunkančią operaciją – taikant pilną narkozę

pažeistos akies srityje prišaudo 1000–2500 lazerinių taškelių.

Tačiau dar prieš dvidešimt metų nei R.Bagdonienė, nei R.Sirtautienė apie NNR nieko nežinojo.

Pirmieji žingsniai – Vokietijoje Bendražygėmis tapusios gydytojos pirmą kartą susitiko Santariškių klinikose. „Mano kolegė kiek jaunesnė už mane.

Pamenu, kai ji prisijungė prie mūsų kolektyvo, aš buvau skyriaus vedėja, o ji, galima sakyti, jauna gydytoja. Tačiau man iš karto krito į akį tai, kad Rasa labai domėjosi savo darbu. O aš turėjau daugiau patirties, stengiausi ja pasidalinti“, – prisiminė R.Bagdonienė.

1992 metais ji porai mėnesių išvažiavo stažuotis į Vokietiją. „Mano tikslas buvo visai ne naujagimių gydymas. Aš domėjausi

Gydymo sėkmę lemia valandos •

•

BFL nuotr.

Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. 2011 m. Lietuvoje gimė 29 028 naujagimiai, iš jų 1615 – neišnešioti (5,6 proc. visų gimusiųjų). Retinopatija paprastai diagnozuojama 6–9 proc. neišnešiotų vaikų. Tokie naujagimiai paprastai sveria mažiau nei 1500 g ir būna gimę anksčiau nei 32 nėštumo savaitę.

Neišnešioto naujagimio akių kraujagyslės būna ne iki galo susiformavusios. NNR diagnozuojama, kai kraujagyslės ima vystytis ydingai, auga šalia esantis jungiamasis audinys. Jis užpildo

akies obuolio vidų, todėl atšoka tinklainė, vaikas praranda regėjimą.

•

Gimusiam naujagimiui retinopatija nėra iškart nustatoma. Liga dažniausiai išsivysto antrąjį ar trečiąjį gyvenimo mėnesį. Gydymo sėkmę tada lemia valandos.

•

NNR operacijų pradininkėms Lietuvoje R.Bagdonienei ir R.Sirtautienei 1994 m. pradėjus operuoti naujagimius, apakusiųjų dėl šios ligos gerokai sumažėjo. O per pastaruosius penkerius metus ir iš viso nebeliko dėl retinopatijos apakusių vaikų.

suaugusiųjų akių ligomis – juk tokį darbą ir dirbau Santariškių klinikose, – pasakojo moteris. – Kartą vienas iš gydytojų, su kuriuo daugiausia dirbau, išsiruošė į kitą miestą apžiūrėti naujagimio. Pasiūlė ir man vykti kartu. Taip pirmą kartą išgirdau apie NNR.“ Medikė prisiminė, kad Lietuvoje iki tol buvo atvejų, kai tėvai atvesdavo 4–6 metų aklus vaikučius, prašydavo pagalbos. Bet padėti jau buvo neįmanoma – praėjus mėnesiui po gimimo ši liga tampa nepagydoma. „Žinojome tik tiek, kad vaikas gimė neišnešiotas, todėl jo akytės tiesiog neišsivystė.

Tokia buvo mūsų nuomonė. O Vokietijoje aš pamačiau, kad yra gydymas, kuris, nors padeda ne visiems, bet suteikia vilčių“, – pasakojo R.Bagdonienė.

Profesoriaus labdara Susiruošusi namo lietuvė gavo dovaną, kuri dar labiau paskatino susidomėti retinopatija.

Vienas profesorius iš Amerikos atvežė labdaros. Jis išdalijo kasdieniame darbe reikalingus prietaisus, o R.Bagdonienei padovanojo storą knygą, pavadinimu „Naujagimių retinopatija“. Lagaminas buvo pilnutėlis, knygai, ir dar tokiai sunkiai, vietos mažoka. Tačiau sąžinė neleido jos palikti. „Iš pradžių galvojau, kad šios knygos net neskaitysiu – vis tiek nedirbu su naujagimiais. Vėliau vis tik pavarčiau. Kuo toliau, tuo labiau ji mane įtraukė, – prisiminė Rasa. – Skaičiau ir mąsčiau: gal ir Lietuvoje yra tokių vaikų, kuriems reikia pagalbos?

Su kolege nusprendėme, kad reikėtų bent vieną lietuviuką apžiūrėti.“ Be jokios patirties, be kitų pagalbos, vadovaudamosi tik minėta knyga, oftalmologės pradėjo stebėti neišnešiotus

Sveikata | 11

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

daugiau, nei gali“ naujagimius. Galiausiai ryžosi pirmajai operacijai. Buvo 1994-ieji.

Darbas be atlyginimo Užsidegusios NNR gydymo idėja kolegės pradėjo dalyvauti tarptautinėse medikų konferencijose. Apie kelionių finansavimą nebuvo net kalbos – susimokėti tekdavo iš savo kišenės. Moterims kartais net tekdavo prašyti nemokamų atostogų.

Sunkumų kildavo ne tik semiantis patirties – reikėjo gauti operacijai reikalingos įrangos. „Kai turėjome operuoti kūdikį, veždavome aparatūrą iš suaugusiųjų klinikos, – apie nelengvą pradžią pasakojo R.Sirtautienė. – Tai mums buvo lyg hobis, nes atlyginimą gaudavome tik už darbą suaugusiųjų ligoninėje. Po dvejų metų kolegė Rasa įsidarbino ir vaikų klinikoje. Tuomet ji nusprendė atlyginimą dalintis per pusę, nes juk viską darėme kartu.“ Jos ne tik kartu dirbo, kartu domėjosi NNR, bet ir abi tą pačią dieną gynėsi disertacijas apie šios ligos gydymą.

Baltarusijoje – kraupus vaizdas „Kartą vienoje iš konferencijų sutikome gydytoją iš Latvijos. Ji nustebusi klausinėjo, kas

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

ten Lietuvoje darosi? Tikino, kad kaimyninėje šalyje tokių naujagimių nebūna. Po kelių mėnesių, vėlų vakarą, sulaukėme skambučio iš Latvijos. Ta pati medikė prašė pagalbos, mat įtarė NNR atvejį. Tą kartą nespėjome – per daug laiko buvo praėję nuo mažylio gimimo“, – apgailestavo R.Sirtautienė.

Pamažu oftalmologes Rasas pradėjo kviesti į daugumą tarptautinių konferencijų, o ypač dažnai – į šalis, kuriose NNR – labai opi problema. „Po vienos konferencijos mus pasikvietė baltarusiai. Ten per metus apakdavo 70–100 vaikų, – pasakojo R.Sirtautienė. – Išvydome siaubingą vaizdą: žmonės stotelėse ir prie parduotuvių ištiesę rankas prašė aukų vaiko akims gydyti. Jų tikslas buvo išvežti vaiką į Maskvą arba Sankt Peterburgą, atlikti brangią akių operaciją. Jiems vis žadėdavo,

kad po dar vienos maždaug 2 tūkst. eurų kainuojančios operacijos vaikas jau tikrai matys. O jis kaip nematė, taip nematė. Ir iš tiesų, jei neišgydai NNR per pirmąsias gyvenimo savaites, vaikas jau niekada nematys.“ Ieško, skaito, galvoja Mintis, kad nuo tavęs priklauso vaiko gyvenimas, neleidžia nevažiuoti ten, kur esi labai laukiamas. „Jei galime išgelbėti bent vieną vaiką, tai jau verta“, – įsitikinusios kolegės, gydyti vaikų keliaujančios ir į Gruziją, Kazachstaną. Dabar moterys ruošiasi į Uzbekistaną, kur ši liga iki šiol dar negydoma. „Aš nepajėgiu savo darbo palikti už kabineto durų. Jei galiu kam nors padėti, taip ir darau, – apie savo pašaukimą kalbėjo R.Bagdonienė. – Mane įkvepia ir noras pažinti. Kai aptinku ką nors neįprasto, užuot nusiuntusi pacientą pas kitą gydytoją, siūlau nemokamą konsultaciją – man tampa įdomu ligą išlukštenti. Grįžtu namo, o ji vis sukasi galvoje: ieškau, skaitau, galvoju. Visada jauniems medikams sakau, kad mes privalome padaryti bent šiek tiek daugiau, nei reikia ir galime.“ „Didžiausias įvertinimas – mane aplankantys išgydyti vaikai. Kai žvelgi jiems į

Operuoti vaikų medikės dažniausiai keliauja savo lėšomis.

Išimtis – Kazachstanas.

Tai buvo pirmas kartas, kai apmokėtas skrydis ir nakvynė. akis, šmėkšteli mintis, kad viskas juk galėjo būti kitaip. O dabar pro akinukus žiūri smalsios akytės. Ir supranti, kad tikrai pakeitei žmogaus gyvenimą. Tai viską atperka“, – šyptelėjo R.Sirtautienė.

Tikslas – skleisti žinias Ten, kur gimstamumas didelis, sąlygos ligoninėse prastos, nuo NNR vis dar apanka labai daug vaikų. Tad lietuvių pagalbos prireikia gana dažnai.

Ilgainiui gydytojos suprato neprivažinėsiančios kas kartą, kai jų prireiks. Todėl pagrindiniu tikslu dabar tapo žinių skleidimas: nuvažiuoti, pasidalinti patirtimi ir ramiai grįžti namo, žinant, kad vietiniai medikai susitvarkys patys.

Lietuvės dažniausiai keliauja savo lėšomis. Išimtis – Kazachstanas. Tai buvo pirmas kartas, kai medikėms apmokėtas skrydis ir nakvynė. Be to, ši valstybė greitai įsigijo gydymui reikalingą įrangą.

14 | Visuomenė

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Politikų vaikų skaičius beveik atspindi niūrų demografinį Lietuvos paveikslą

Seimo narių vaikai Penkių atžalų susilaukusi A.Stancikienė sako, kad vaikų gimimo negali atidėlioti tol, kol ateis geresni laikai.

O.Posaškovos nuotr.

Seimo narių „užgyventas“ vaikų skaičius beveik atspindi demografinį Lietuvos paveikslą: daugiausia parlamentarų užaugino po dvi atžalas, vos keletas – keturias ar penkias.

Jaunoji parlamentarų karta visai neskuba – nei tuoktis, nei vaikų lauktis. Esą nieko čia tokio, spės.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Gegužę ir birželį minimos kelios šeimyninės šventės: Motinos diena, gegužės 15-ąją – Tarptautinė šeimos diena, o birželio pirmąjį sekmadienį – Tėvo diena.

Puiki proga pasvarstyti apie demografinę šalies padėtį, apžvelgti gimstamumo rodiklius, aptarti besikeičiančias vertybines modernios visuomenės nuostatas, kai sukurti šeimą nebeatrodo būtinybė, o vaikų gimimas atidėliojamas geresniems laikams.

2012 metais vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.

Mes galėjom – jūs irgi galit Į Lietuvos demografijos tendencijas savaitraštis „15min“ pažvelgė per valstybinę šeimos politiką formuojančių Seimo narių prizmę.

Parlamentarų turimų atžalų skaičius beveik atspindi demografinį Lietuvos paveikslą: daugiau nei pusė politikų (74) susilaukė po du vaikus. Penktadalis Seimo narių (25) išaugino tik po vieną, septintadalis (19) – po tris atžalas.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Gausaus vaikų būrio susilaukusius parlamentarus galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų: vos trys politikai išauklėjo net po penkis vaikus, penki – po keturis.

Net 15 šios kadencijos Seimo narių yra bevaikiai. Bent pusė iš jų – jaunosios politikų kartos atstovai, trisdešimtmečiai, neskubantys kurti šeimos arba tai padarę visai neseniai. Kitaip tariant, jie priklauso būtent tai visuomenės grupei, kuriai senieji politikos vilkai mėgsta grūmoti pirštu ir priminti pareigą užtikrinti tautos tęstinumą bei užauginti naujų mokesčių mokėtojų armiją.

Demografinių tyrimų instituto direktorė Vlada Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad dauguma Seimo narių reprodukcijos srityje yra jau praėjusi karta, atstovaujanti tiems laikams, kai šeimos gimdė du ir daugiau vaikų. Ši tendencija vyravo iki smarkaus gimstamumo kreivės kritimo. „Vadinasi, jie vis dar mąsto taip: mes kažkokiu būdu išauginome vidutiniškai du vaikus, tai ir dabartinės kartos gali. Kažkokiu būdu“, – svarstė V.Stankūnienė.

Moteriai – po pusantro vaiko Vidutinis vaikų skaičius, kuris tenka moteriai Lietuvoje, yra apie 1,5. Šis Lietuvos gimstamumo rodiklis yra artimas Europos Sąjungos šalių vidurkiui. „Perėjome į rinkos santykius: įgijome daugiau laisvių ir galimybių savirealizacijai ne tik profesinėje veikloje, bet ir poilsio sferoje. Pagaliau, atsirado modernios kontraceptinės priemonės. Gyvenimo sąlygos

Statistika Parlamentarų kraitis: Neturi vaikų

15 Seimo narių

Po 1 vaiką

25 Seimo nariai

Po 2 vaikus

74 Seimo nariai

kus Po 3 vaikus

1 Seimo narių 19

kus Po 4 vaikus kuss Po 5 vaik vaikus

4

5

5 Seimo nariai 3 Seimo nariai

0

3 1

2

iš esmės pasikeitė: ir socialinės (užimtumo, išsilavinimo), ir ekonominės (galimybė dirbti ir užsidirbti, įsigyti būstą), ir vertybinės (galimybė rinktis gyvenimo būdą). Rinkos santykių kuriamos naujos vertybės orientuotos į savirealizaciją, išsilavinimą, profesinę karjerą, laisvalaikį ir pan.“, – kalbėjo V.Stankūnienė.

Be to, demografijos ekspertė pabrėžė, kad Seimo narių daugumą sudaro vyrai:

„O kiek tarp jų išsiskyrusių? Paprastai vyrai, kurie gyvena ne su pirma žmona, turi daugiau vaikų.“ Šį pastebėjimą galima iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Tarkime, Seimo narys konservatorius 58 metų Sergejus Jovaiša pirmoje santuokoje susilaukė trijų vaikų.

Vėliau dar dvi dukras jam pagimdė kita žmona Nelda.

Su Darbo partija į Seimą atėjęs Artūras Paulauskas sūnų Andriaus ir Viliaus susilaukė pirmoje santuokoje. Dukrą Aistę ir sūnų Arną 60-metį šiemet švęsiančiam politikui padovanojo antroji žmona Jolanta.

Turi, bet ar augino?

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės nuomone, bepigu Seimo nariams kalbėti apie gausią šeimą, kai jie nei gimdė, nei augino savo vaikų. „Kuris iš jų buvo išėjęs tėvystės atostogų? Kuris patyrė iššūkių po vaiko priežiūros atostogų bandydamas integruotis į darbo rinką ar siekė karjeros tuo metu, kai augo maži vaikai? Išvedę statistiką pamatytume, kad vyrai politinę karjerą pradeda kur kas anksčiau nei moterys. Jos į aktyvų visuomeninį gyvenimą įsitraukia tik tada, kai vaikai jau paaugę: iki tol labai sudėtinga derinti įsipareigojimus šeimai ir karjerą“, – aiškino M.Jankauskaitė.

Be to, atkreipė dėmesį ji, labai retai skyrybų atveju vaikai lieka su tėvu. „Jei moteris su vienu vyru turėtų du vaikus, su kitu – du ir tik penktą augintų šeimoje su dabartiniu vyru, apie karjerą ji tegalėtų pasvajoti, nes visuomenėje būtų stigmatizuota kaip gegutė. O gegužiukams šiuo atveju problemų nekyla. Vyras savaime šaunuolis, jei turi penkis vaikus. Tačiau ar jis de facto juos augino? Alimentus sumokėti nėra tas pats, kas kasdien auklėti, galvoti, rūpintis, organizuoti vaiko dieną.

Tam reikia investuoti labai daug emocinės energijos“, – tikino M.Jankauskaitė.

Visuomenė | 15

Kas penktas – vaikas • Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t.y. kas penktas (18,3 proc.) šalies gyventojas buvo vaikas. Palyginti su 2012 m. pradžia, vaikų skaičius sumažėjo 12,5 tūkst. (2,2 proc.).

• 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 279 tūkst. berniukų, kurie sudarė 20,4 proc. visų vyrų, ir 264,8 tūkst. mergaičių, kurios sudarė 16,5 proc. visų moterų. Berniukų buvo 14,2 tūkst. daugiau negu mergaičių. Palyginti su 2012 m. pradžia, berniukų sumažėjo 6,4 tūkst., mergaičių – 6,1 tūkst. Ypač sumažėjo 10–13 metų amžiaus berniukų ir mergaičių. 2013 m. pradžioje šio amžiaus berniukų buvo 60,5 tūkst., arba 4,1 tūkst. (6,3 proc.) mažiau nei 2012 m. pradžioje, atitinkamai mergaičių – 57,2 tūkst., arba 3,7 tūkst. mažiau (6,1 proc.).

• Penktadalis kaimo moterų buvo pagimdžiusios vieną vaiką, 42,7 proc. – du vaikus.

• Kaimo moterų, pagimdžiusių keturis ir daugiau vaikų, buvo 1,9 karto daugiau negu miesto moterų.

• 2012 m. beveik trečdalis vaikų gimė nesusituokusiems tėvams. Po skyrybų su vienu iš tėvų, dažniausiai su mama, liko gyventi 8 tūkst. vaikų.

• Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2011 m. dauguma (90 proc.) šeimų su vaikais gyveno nuosavame būste. Tačiau beveik 40 proc. šeimų teigė, kad išlaikyti būstą yra labai didelė našta, tik 9 proc. šeimų šios naštos nejautė.

• 2011 m. 61 proc. šeimų su vaikais gyveno butuose, 31 proc. – vieno buto namuose, 7 proc. – dviejų butų namuose. Vienam šeimos nariui teko 20 kv. m naudingojo ploto.

BFL nuotr.

• 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 1 mln.

67 tūkst. mamų. (75,2 proc. visų 15 metų ir vyresnių moterų).

• Miesto moterys dažniausiai buvo pagimdžiusios vieną arba du vaikus – atitinkamai 34 ir 50,8 proc.

• 2009 m. gimė 36,7 tūkst., 2010 m. – 35,6 tūkst., 2011 m. – 33,9 tūkst., 2012 m. – 30,5 tūkst. kūdikių.

• Dažniausiai moterys pirmą kartą gimdė 20–24 metų (51,4 proc. visų pagimdžiusių moterų).

• Kas ketvirta pirmą kartą pagimdžiusi moteris buvo 25–29 metų.

• Kas devinta moteris, pagimdžiusi pirmą kartą, buvo 30–39 metų.

• 2012 m. vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.

• Pastaraisiais metais moterys gimdo vis vėliau. 2012 m. vidutinis pirmą kartą pagimdžiusių moterų amžiaus vidurkis – 27 metai.

• Tris ar daugiau vaikų pagimdžiusių mamų, 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 239 tūkst. Jos sudarė 22 proc. visų pagimdžiusių moterų.

• Du trečdaliai motinų buvo pagimdžiusios vieną arba du vaikus.

• 2010 m. vidutinės disponuojamosios šeimų su vaikais mėnesio pajamos sudarė 2894 litus. Didžiausias vidutines disponuojamąsias pajamas – 3238 litus – gavo poros, turinčios du vaikus.

Poros su vienu vaiku vidutiniškai gavo 2769 litus pajamų, turinčios tris ir daugiau – 2934 litus.

• Sunkiausiai verčiasi vieni vaikus auginantys tėvai – vienas vaikus auginantis asmuo per mėnesį vidutiniškai gavo 1590 litų pajamų. Šeimų su vaikais išlaidos vienam nariui mažesnės nei neturinčiųjų vaikų.

• 2012 m. valstybė įvairioms išmokoms asmenims, auginantiems vaikus, išleido 213 mln. litų. Didžiausią išlaidų sumą sudarė išmokos vaikui – 87 mln. litų. Vaikų globos (rūpybos) išmokoms skirta 65 mln. litų. Vienkartinėms išmokoms gimus vaikui išmokėta 46 mln. litų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kinta gyvenimo strategija Santuokos atidėjimas ir vėlesni gimdymai – reiškinys, būdingas visoms visuomenėms, kuriose pradeda įsigalėti neoliberali ekonomika, o ekonominis mikroklimatas tampa labai permainingas.

Tokiu atveju net išsilavinę ir gerą kvalifikaciją įgiję žmonės nėra garantuoti, kad turės darbą. „Kuo mažiau asmeninių įsipareigojimų ir išlaikomų šeimos narių, tuo paprasčiau integruotis į šiuolaikinę darbo rinką. Juk gali būti, kad žmogui dėl darbo teks pakeisti miestą ar net valstybę, jei įmonė atidaro filialą užsienyje. Neturint vaikų ryžtis tokioms permainoms lengviau“, – kalbėjo pašnekovė.

Keičiasi ne tik vyrų, bet ir moterų gyvenimo projektavimo strategija. Moterys prieš kurdamos šeimą taip pat pirmiausia nori baigti mokslus, įgyti profesinės patirties ir išsikovoti stabilią poziciją darbe, kad turėtų kur grįžti. „Neseniai „Eurobarometro“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirmas klausimas, priimant moterį į darbą – ar ji turi vaikų. Antras kriterijus, ar ji yra pasiruošusi dirbti visą darbo dieną. Lietuvoje tai dar nėra aktualu, nes tokiu principu dirba vos 10–12 proc. moterų. Vakarų Europoje ši praktika labai paplitusi ir darbdaviams tai nepatinka“, – tyrimo duomenis apibendrino M.Jankauskaitė.

Sunkiausia apsispręsti vidurinei klasei Pagimdyti daug vaikų – ne problema. Sunkumų kyla tada, kai juos tenka auginti, socializuoti ir pastatyti ant kojų.

Tyrimai rodo, kad pasikeitusi ekonominė, socialinė padėtis labiausiai veikia viduriniosios klasės elgseną. Neturtingose šeimose kiekvieno naujo vaiko atsiradimas nedaro esminio poveikio bendram socialiniam šeimos statusui – kaip gyveno, taip ir gyvens iš minimumo. Turtuolių gyvenimo kokybės vaikų skaičius irgi nelemia.

Labiausiai pažeidžiama yra vidurinioji klasė. Šiuo atveju svarbu ne pajamos iš esmės, bet tai, ar žmogus jaučiasi ekonomiškai ir socialiai saugus. „Vyksta vertybinis pasikeitimas: ne šiaip noriu turėti vaikų – man svarbu jų turėti taip, kad galėčiau juos auklėti galimybių rinktis dvasia.

Viduriniosios klasės atstovas negimdys, žinodamas, kad su kiekvienu nauju vaiku šeimos socialinis lygis smuks“, – neabejojo M.Jankauskaitė.

Labai neturtingose visuomenėse, kur žmonės išgyvena finansinį, socialinį ar net fizinį nesaugumą, dominuoja

30-metė parlamentarė A.Bilotaitė neslepia, kad kurti šeimą ir susilaukti vaikų trukdo politika.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

V.Stankūnienė: „Jie vis dar mąsto taip: mes kažkokiu būdu išauginome vidutiniškai du vaikus, tai ir dabartinės kartos gali. Kažkokiu būdu.“

BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

išlikimo vertybės. Čia ryškus paklusnumas autoritetui, akcentuojamas bendruomeniškumas, solidarumas – drauge išgyventi lengviau.

Kai visuomenė tampa turtingesnė, žmonės tolydžio pereina nuo išlikimo prie saviraiškos vertybių. „Tai reiškia, kad dėmesys krypsta ne į materialius dalykus, bet į norą turėti sąlygas save realizuoti kaip individą. Įvairių pasirinkimo laisvių turėjimas tampa labai svarbiu kriterijumi, vertinant, ar žmogus jaučiasi laimingas, ar ne. Vertybinių nuostatų pasikeitimas yra viena iš svarbiausių prielaidų demokratijai formuotis. Kol nėra poslinkio į saviraiškos vertybes, tol visuomenė netampa demokratiška gilumine šio žodžio prasme“, – apibendrino M.Jankauskaitė. Įgyvendinti svajonių netrukdė Apklausų metu pastebėta, kad žmonės dažniausiai norėtų daugiau vaikų nei iš tikrųjų turi.

Jei pirmo vaiko auginimas buvo sudėtingas, tai turi lemiamos reikšmės šeimos reprodukcinei elgsenai: antro vaiko greičiausiai nebus arba planas jo susilaukti bus atidėtas ilgesniam laikui. „Europos valstybių patirtis rodo, kad yra trys veiksniai, smarkiai lemiantys šeimos reprodukciją: ten, kur moterys jaučiasi saugios darbo rinkoje, kur gerai išplėtotas vaiko priežiūros paslaugų tinklas ir kur vyrai aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, nepalyginti drąsiau ryžtamasi antram ir trečiam vaikui“, – sakė M.Jankauskaitė.

Nukelta į 16 psl.

>>>

16 | Visuomenė >>>

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Atkelta iš 15 psl.

Socialdemokratų frakcijos Seime narys 61 metų penkių vaikų tėvas Edvardas Žakaris prisipažino apie gausią šeimą niekada nesvajojęs: „Yra taip, kaip yra.“ Tačiau jis užtikrino, kad žmona Jolanta savo svajonių ar profesinių tikslų dėl vaikų auginimo ir priežiūros neišsižadėjo. „Kalbant apie norus, ko gera, aš juos labiau pakeičiau – ne vaikai. Juk dėl manęs žmonai teko palikti mėgstamą darbą ir paskui mane atvažiuoti į Vilnių“, – priminė parlamentaras ir atkreipė dėmesį, kad jam tapus Seimo nariu žmona kultūros namų vadovės kėdę iškeitė į Seimo nario padėjėjos pareigas. Kelmėje gyvenančiam vyriausiam Žakarių sūnui Vaidui – 38-eri. Šiauliuose įsikūrusiems Donatui – 34, Lukui – 27 metai. Vilniuje su tėvais gyvena tik jaunėliai: 22-ejų Ignas ir pagrandukė Urtė, birželį švęsianti 15 metų gimtadienį. „Kurti šeimos vaikai neskubėjo. Turiu tris anūkus, tačiau vyriausiajam – vos treji. Vadinasi, sūnūs pirmagimių susilaukė jau po 30-mečio. Lukas rugsėjį planuoja vesti“, – pasakojo E.Žakaris.

Jis pritaria šiuolaikiniam šeimos planavimo modeliui: pirmiausia reikia baigti mokslus, įgyti kvalifikaciją ir susikurti socialinę gerovę. Turint tvirtą pagrindą po kojomis galima galvoti ir apie gausesnę šeimą.

Neteisingi vertybiniai akcentai Keturias dukras ir sūnų turinti parlamentarė 46 metų Aurelija Stancikienė bandymą ekonominėmis priežastimis pagrįsti vėlyvą

E.Žakaris su žmona Jolanta apie gausią šeimą nesvajojo, bet užaugino penkis vaikus.

Nuotr. iš asmeninio albumo

šeimos planavimą vertina kaip idealizmo stoką: „Tai viso labo pastangos pateisinti patogų savo gyvenimą: dabar mes matome prasmę ne šeimoje ir vaikuose, o namuose. Vertybiniai akcentai sudėlioti neteisingai: juk niekas nepasakė, kad gyvensime amžinai. Tai po mūsų liks kas? Namas?“ Laukti palankesnių sąlygų tėvystei, jos manymu, absurdiška – jų niekada nebus: „Žmogui niekada nėra stop: pirmiausia reikia namo, po to – sodybos ir pan. Materialinės priežastys – tik būdas pridengti savo tingumą, neveiklumą ir nenorą.“ A.Stancikienė pirmagimės susilaukė po antro studijų Vilniaus dailės akademijoje

kurso. Dar po dvejų metų, vos apsigynusi diplominį darbą, moteris pagimdė dvynukes.

Sūnaus ji laukėsi savo įkurtoje įmonėje dirbdama architekte. „Visada derinau darbą ir motinystę, todėl buvau nusprendusi, kad paskutinį vaiką auginsiu „nuo iki“, galvodama tik apie košytes. Tačiau kai dukrai buvo vos du mėnesiai, išėjau dirbti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore. Tąkart buvo sudėtinga, tačiau labai padėjo vyras, palaikė bendradarbiai“, – prisiminė A.Stancikienė ir pabrėžė, kad vaikai jai nekliudė kopti karjeros laiptais.

Statistika nenukentės – tik persistums Seimo narė 30 metų Agnė Bilotaitė šeimos dar nesukūrė: „Tai susiję su mano darbo specifika. Moteriai mano darbo aplinkoje sudėtingiau kurti šeimą ir susilaukti vaikų nei kolegoms vyrams.“ Moteris užtikrino dėl savo šeiminės padėties nekompleksuojanti. „Šeimos dirbtinai forsuoti nereikia. Kai ateina laikas, kiekvienas žmogus padaro ryžtingus ir svarbius sprendimus, – kalbėjo visuomenės spaudimui nepasiduodanti politikė. – Šeimos nekuriu ne dėl egoizmo, nors kartais girdžiu, kad žmonės sąmoningai renkasi gyvenimą be vaikų. Tai – ne mano kelias, tikrai ne.

Tačiau susideda daug aplinkybių: moteriai sudėtingiau būti idealia mama ir neiškristi iš socialinio gyvenimo, išlikti profesionale savo srityje.“ 34 metų Seimo narys Paulius Saudargas savo išrinktąją vedė prieš septynerius metus, tačiau pirmagimio Einoro susilaukė tik prieš 7 mėnesius. Politiko žmonai Mildai dabar – 31-eri. „Gerai, kad viskas taip susiklostė, kad nepaskubėjome – viskam reikia brandos.

Gyvenimo permainas žmogus tarp 30–40 metų gali priimti natūraliai, rimtai, be streso“, – kalbėjo Seimo narys.

Paklaustas, kiek iš viso planuoja turėti vaikų, P.Saudargas neryžtingai nutęsė: „Dar kokį vieną kitą...“ Bendraamžių apsuptyje politikas patikino niekada nesijautęs balta varna: „Yra artimų draugų, kurie dar tik dabar tuokiasi, laukiasi. Nesijaudinkite dėl tos demografijos: ar mes vaikų susilauksime šiandien, ar po dešimties metų, statistika nenukentės, tik šiek tiek persistums. Jokios blogybės čia nėra.

konkursas

Noras įamžinti savo atžalas suviliojo būrį tėvų „Tik nepamirškite šypsotis“, - vienoms atžaloms patarinėjo tėvai. Kiti kartu su mobiliojoje fotostudijoje prie prekybos tinklo MAXIMA autobusiuko įsiamžinusiais vaikais nekantriai laukė, kol profesionalus fotografas padarys nuotraukas. Vienam iš vaikų nusišypsos laimė ir jis taps MAXIMOS reklamos žvaigždute.

Vien tik per šį savaitgalį Vilniuje ir Kaune buvo nufotografuota 500, o gegužę visos autobusiuko kelionės po Lietuvą metu iš viso sulaukta daugiau kaip 1000 vaikų. Daugiausia Kaune, Vilniuje, Panevėžyje.

Praėjęs sekmadienis ilgam įsimins daugeliui vaikų ir jų tėvelių iš Vilniaus. Ne tik dėl džiaugsmingų įspūdžių fotografuojantis, bet ir dėl linksmybių, kurios buvo surengtos prie kelių sostinės prekybos centrų MAXIMA. Dovanojami spalvoti balionai, saldūs prizai ir kitos dovanos, nuotaikinga „Tele bim bam“ muzika ir šypsenos – visa tai lydėjo fotosesijų metu. „Su sūnumi sprendimą priėmėme spontaniškai. Jis pamatė nuotraukas iš ankstesnių renginių internete ir sako: „Mama, aš irgi noriu nuotraukos.“ Taip ir atvažiavome, bet laimėti nesitikime,“ – 15min.lt sakė 4-metį sūnų Aurimą net iš kito Vilniaus mikrorajono į fotosesiją atvežusi Tatjana.

Pasak jos, renginių šeimoms Lietuvoje trūksta, tačiau MAXIMOS iniciatyvos pastebimos. „Štai matome ir automobilių aikštelės vietos skirtos specialiai šeimoms“, - mostelėjo ranka moteris.

Vilnietė Indrė į fotosesiją atsivedė abi savo atžalas – 6-metį Ernestą ir trejų Algirdą.

Tiesa, pastarasis dėl amžiaus cenzo, kuris buvo 4–10 metų, nebuvo fotografuojamas. Bet jam buvo smagu ir balionu mosuoti. „Aš mėgstu lankytis tokiuose renginiuose, todėl pagalvojau, kad reikia įtraukti ir vaikus. Mane taip pat galima pamatyti vienoje MAXIMOS reklamoje. Mačiau, kaip vaikams smagu filmavimų metu. Tad pagalvojau, kodėl gi nepabandžius ir maniškiui patekti į reklamą“, - pasakojo Indrė.

8-mečio Dominyko mama Jurgita džiaugė-

si surengta fotosesija, nes tai šventė vaikams. „Pasiūliau sūnui ateiti čia, o jis labai aktyvus vaikas, iš karto sutiko. Manau, kad šeimoms skirtų didelių renginių nėra daug. Yra „Dainų dainelė“, dabar sugalvotas šis renginys“, - įspūdžiais dalijosi Jurgita.

Ji prisipažino, gegužės mėnesį pastebėjusi šeimoms skirtų akcijų ir įvairių nuolaidų prekybos tinkluose MAXIMA. Būtent gegužę prekybos tinklas MAXIMA jau penktus metus skelbia Šeimos mėnesiu. Tuomet par-

duotuvėse vyksta įvairūs nemokami renginiai, skelbiamos akcijos.

Gegužę po Lietuvos miestus važinėjo ir žaismingas autobusiukas. Jis aplankė net 11 miestų ir sustojo daugiau nei 20 numatytų vietų šalia MAXIMA parduotuvių Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Palangoje ir Klaipėdoje. Prie jo nusifotografavę vaikai pretenduoja į MAXIMA televizijos reklamą.

Atrankoje dalyvauja ir vaikai, kurių tėveliai atsiuntė savo atžalų – visu ūgiu ir portretines – nuotraukas elektroniniu paštu. Tokių nuotraukų atskriejo iš Alytaus, Tauragės, Ignalinos, Zarasų, Širvintų, Joniškio, Kelmės ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų.

Birželio mėnesį komisija išrinks 10 vaikų. Jie kartu su tėveliais bus pakviesti į finalinę atranką Vilniuje. Informacija bus paskelbta interneto tinklalapyje www.maxima.lt.

Sportas | 17

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Į rinktinę – iš Lietuvos klubų Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Žaidėjų iš Lietuvos komandų desantas kyla ginti tėvynės garbės. Šalies rinktinės treneris Csaba Laszlo rengtis pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Graikija pakvietė kaip reta gausų „SMScredit.lt A lygoje“ rungtyniaujančių futbolininkų būrį – net šešis.

papildė dar trejomis rungtynėmis. „Man tai staigmena – nesitikėjau, kad iš karto po traumos gausiu kvietimą į rinktinę, – neslėpė T.Eliošius. – Dabar dar nesu atgavęs buvusios formos – žaidžiu galbūt 90-čia procentų savo galimybių.“ Rinkdamas „SMScredit.lt A lygos“ pirmojo rato simbolinę rinktinę C.Laszlo ilgokai abejojo dėl daugelio pozicijų. T.Eliošių jis pasirinko nedvejodamas nė sekundės.

M.Fridrikas į vengro sąrašą nepateko, bet dūręs į „Šiaulių“ gynybos ramsčio pavardę treneris ištarė: „Įdomus vaikinas.“

„Atlanto“ saugas A.Bartkus (viduryje) į rinktinę kviečiamas jau antrąkart.

T.Stasevičiaus nuotr.

Dar penki šalies čempionate žaidžiančių klubų atstovai įrašyti į rezervinį sąrašą.

Iš trijų komandų Į rinktinės treniruočių stovyklą prieš birželio 7-ąją vyksiančias rungtynes su graikais Klaipėdos „Atlantas“ siųs tris savo žaidėjus, Vilniaus „Žalgiris“ – du, „Šiauliai“ – vieną.

Du Klaipėdos komandos futbolininkai – Andrius Bartkus ir Evaldas Razulis – rinktinėje šiemet jau rungtyniavo. Jie žaidė kontrolinėje dvikovoje su albanais, kuriems buvo pralaimėta 1:4.

E.Razuliui tos rungtynės sukėlė dvejopų jausmų: „Gerai įsijungiau į žaidimą nuo suolo, įmušiau įvartį, todėl buvo visai smagu. Bet pats rezultatas – apmaudus.“ „Labai gerų prisiminimų debiuto rinktinėje rungtynės nekelia, bet savo žaidimo vertinti nenorėčiau. Individualias

klaidas geriau tegul nagrinėja treneriai“, – apie dvikovą Albanijoje kalbėjo A.Bartkus.

E.Razulis, kaip ir A.Bartkus, Albanijoje pirmą kartą vilkėjo nacionalinės rinktinės marškinėlius. Ten įmuštas įvartis puolėjui tapo savotišku tramplinu į sėkmę: grįžęs iš rinktinės E.Razulis penkis kartus pasiuntė kamuolį į Alytaus „Dainavos“ vartus, o dabar „SMScredit.lt A lygoje“ yra snaiperių sąrašo lyderis.

Trečias „Atlanto“ atstovas Tadas Eliošius nacionalinėje komandoje pastarąjį kartą žaidė praėjusių metų vasarą. Kiti rinktinės rekrūtai šalies garbę gynė senokai: „Šiaulių“ gynėjas Mantas Fridrikas – 2010-aisiais, „Žalgirio“ vartininkas Armantas Vitkauskas –

kuris dar prieš mėnesį apie savo galimybes grįžti į nacionalinę ko-

Laukia šanso Į rungtynes su Graikija lietuviai keliaus išretėjusiomis gretomis. Dėl traumų ir diskvalifikacijos į aikštę negalės žengti komandos lyderiai – vartininkas Žydrūnas Karčemarskas, saugas Deividas Šemberas, puolėjas Darvydas Šernas.

Dėl to atsirado šansas tiems, kurie anksčiau jį gaudavo retai arba visai nebuvo jo sulaukę.

C.Laszlo apibrėžė ir tų, kurie galimybę turės, jei rinktinę užklups naujos neplanuotos negandos, ratą. „Atlantas“ ir jame turi savo atstovą – traumą pastaruoju metu besigydžiusį Marių Papšį.

Be M.Papšio, į rezervinį sąrašą pateko Mantas Kuklys iš „Žalgirio“, Aurimas Vertelis ir Artūras Rimkevičius iš Panevėžio „Ekrano“ bei Nerijus Valskis iš Marijampolės „Sūduvos“.

Žalgirietis A.Žulpa gali debiutuoti rinktinėje.

V.Knyzelio/LFF nuotr.

Dabar visiems kreditams, nuo 500 Lt, net –

50% nuolaida!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

2008-aisiais. Žalgiriečių saugas Artūras Žulpa debiutuotų rinktinėje, jei C.Laszlo leistų jį į aikštę dvikovoje su Graikija.

6 žaidėjai – 8 rungtynės „Aišku, tai yra įvertinimas, bet rinktinės treniruotėse reikės įrodinėti, kad esu vertas žaisti komandoje. Kol kas tai – tik kvietimas“, – santūriai sėkmę vertino A.Žulpa. „Malonu, kad pakvietė, tai skatina dar daugiau dirbti“, – kalbėjo iki šiol vieninteles rungtynes rinktinėje sužaidęs A.Vitkauskas,

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

mandą svarstė taip: „Aišku, kiekvienas žaidėjas laukia kvietimo, bet mes Lietuvoje turime daug pajėgių vartininkų.“ M.Fridrikas, kaip ir A.Vitkauskas, A.Bartkus bei E.Razulis, rinktinėje yra sužaidęs vienerias rungtynes. Iš viso šeši pakviestieji nacionalinėje komandoje žaidė aštuonis kartus.

Daugiausia patirties yra sukaupęs T.Eliošius, kuris rinktinėje 2010 metais debiutavo Vengrijoje kartu su M.Fridriku, o pernai savo futbolininko biografiją

Aštuonis įvarčius šalies pirmenybėse įmušęs N.Valskis žaidžia galbūt geriausią sezoną per visą savo karjerą. Dabartinio „Žalgirio“ smegenys aikštės viduryje M.Kuklys – taip pat. Rezultatyviausias praėjusio sezono A lygos žaidėjas A.Rimkevičius pradėjo mušti įvarčius ir šiemet, bet C.Laszlo kol kas nėra patenkintas traumą ilgai besigydžiusio ir visaverčio tarpsezonio pasirengimo neturėjusio snaiperio fizine forma. A.Vertelis keletą rungtynių iš eilės yra vienas „Ekrano“ lyderių.

18 | Sportas

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Lietuvos sporto klubų dalia – Tokių mažų rinkų kaip Lietuvos sporto klubams tenka nepavydėtina dalia – nuolat jausti finansinį nepriteklių ir svajoti apie pinigų neskaičiuojantį turtuolį. Stebuklų kartais būna, bet ar įmanoma sukurti sotų gyvenimą garantuojantį finansinį modelį?

Paulius Grinkevičius p.grinkevicius@15min.lt Tris milijonus gyventojų turinti Lietuvos rinka yra per maža, kad šalies sporto klubai galėtų solidžiai pasirodyti tarptautinėse varžybose ir sugebėtų uždirbti. O Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo skolos rodo, jog net ir lankomiausia Eurolygos arena, kurioje telpa net 15 tūkst. žiūrovų, klubui negarantuoja tvirto finansinio stuburo.

Mūsų šalyje klubai negauna pinigų už televizijos transliacijų teises, o didesnių užsienio šalių sporto klubų pajamos už transliacijas sudaro apie pusę biudžeto.

Pinigų rasti sunkiau ir dėl to, jog mažoje rinkoje paremti sportą gali nedaug įmonių.

Vis dėlto Kroatijos Zagrebo „Dinamo“ futbolo klubo pavyzdys rodo, kad iš sporto galima uždirbti ir mažoje šalyje.

„Rėmėjai nesitiki, kad sportui skirti pinigai atsipirks. Bet norėtųsi, kad atgal grįžtų bent dalis investuotų pinigų.“

BFL nuotr.

A.Guoga:

Beviltiška vadyba Šių metų Lietuvos krepšinio lygos nugalėtojo Kauno „Žalgirio“ biudžetas – 36 mln. litų, o klubo įsiskolinimai žaidėjams, pasak klubo generalinio direktoriaus Pauliaus Motiejūno, siekia 25 mln. litų. „Žalgiris“ į bėdą pateko po to, kai išseko klubo savininko Vladimiro Romanovo pinigų upė.

Lažybų kontoros „TonyBet“, remiančios Kauno „Žalgirio“ klubą, savininkas Antanas Guoga sako, kad Lietuvos klubai beveik neturi ko pasiūlyti rėmėjams mainais už paramą. Ypač tai jaučiama derantis su mažesnėmis komandomis, kurios LKL pretenduoja į bronzos medalius. „Rėmėjai pinigų skiria dėl to, kad myli krepšinį. Jie nesitiki, kad sportui skirti pinigai atsipirks. Bet norėtųsi, kad atgal grįžtų bent dalis investuotų pinigų. Negali tik prašyti, rėmėjams reikia sakyti, kad jie prisidėję prie rėmimo taps ir klubo dalimi, tada viskas vyks sėkmingai“, – aiškina A.Guoga.

Pagal dabartinį modelį nėra perspektyvų, kad krepšinio klubai Lietuvoje išsilaikytų be rėmimo. Pasak A.Guogos, „Žalgiris“ tam turėjo geriausias perspektyvas – areną, kurios dauguma pajamų už parduotus bilietus į rungtynes keliavo į klubo biudžetą (apytiksliai 7 mln. litų), bet vis tiek nesugebėjo suvesti balanso.

A.Guoga atkreipia dėmesį, kad milžiniškos Kauno ,„Žalgirio“ skolos žaidėjams rodo, jog klubo vadyba buvo itin prasta. „Žaidėjams dalyti pažadai, kurių neįmanoma ištesėti. Nelabai tikiu, kad dabartiniai „Žalgirio“ žaidėjai kada nors atgaus skolas. Krepšininkų atlyginimai turi smarkiai sumažėti. Reikia investuoti ne į brangius žaidėjus, o į krepšinio vadybą ir profesionalius rinkodaros specialistus“, – aiškino A.Guoga, daug prisidėjęs prie įvairių sporto šakų rėmimo. „Žalgiris“ – be vizijos Šįmet „Žalgirio“ krepšinio klubas Eurolygoje, net ir turėdamas rekordinio dydžio (teoriškai) biudžetą, iš kitų klubų per daug neišsiskyrė. Specialistų skaičiavimu, pagal

Vilniaus „Žalgiriui“ pinigų užtenka būti lyderiu tik Lietuvos čempionate.

J.Petrulio nuotr.

biudžeto dydį Eurolygoje Kauno klubas užėmė 12 vietą iš 24. „Lietuvos ryto“ biudžetas buvo maždaug dvigubai mažesnis.

Sostinės klubas maždaug su 19 mln. litų iš Eurolygos klubų buvo dvidešimtas. Didžiausią – apie 45 mln. eurų (157 mln. litų) – biudžetą surinko Maskvos CSKA, Eurolygoje užėmusi trečiąją vietą.

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas P.Motiejūnas mano, kad Kauno „Žalgirio“ biudžetas kitą sezoną sieks apie 15 mln. litų – 5 mln. Lt skirs Kauno miesto savivaldybė, 5 mln. Lt bus gauta iš bilietų pardavimų, dar tiek pat – iš rėmėjų.

Paklaustas, kaip vertina pastabas, kad Lietuvos klubai neišnaudoja visų komercinių galimybių, klubo vadovas nesiginčijo. Anot jo, Kauno „Žalgiris“ tikrai galėtų pritraukti dar daugiau rėmėjų lėšų. Tačiau

P.Motiejūnas priduria, kad komercinių galimybių neišnaudoja ne tik krepšinio klubas, bet ir jo rėmėjai, dažnai nežinantys, ko paprašyti už paramą.

Pasak P.Motiejūno, vienas sėkmingiausių prekės ženklo išnaudojimo pavyzdžių buvo „Vilkyškių pieninės“: „Jie klubui skyrė didelę paramą, bet kartu investavo į savo vardo populiarinimą ir įvaizdžio gerinimą. Šis pavyzdys rodo, kad įmonė, naudodama „Žalgirio“ vardą, gali uždirbti.“ Jo teigimu, daugiausia finansinių problemų klubui kilo dėl to, kad nebuvo aiškios klubo vizijos, svarbiausia buvo laimėti čia ir dabar, negalvojant, kas bus po to.

Bankrutavę futbolo klubai Kad nuo turtingų investuotojų malonės priklausyti yra labai rizikinga, rodo ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo pavyzdys.

Klubo krizė prasidėjo, kai Maskvoje buvo sulaikytas, o vėliau keleriems metams įkalintas tuometis savininkas verslininkas Vadimas Kastujevas. Likęs be pinigų „Žalgiris“ bankrutavo.

Sportas | 19

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

prašyti išmaldos

Stebuklų tikėtis sunku „Žalgirio“ krepšinio ir futbolo klubų pavyzdžiai rodo: kai klubams pagalbos rankas ištiesę verslininkai nusisuka arba bankrutuoja, vėliau reikia ilgo ir sunkaus darbo, kad būtų apmokėtos kelerių metų puotos sąskaitos. Nepaisant to, klubai vėl ir vėl lipa ant to paties grėblio, nes turtingi verslininkai bent porai sezonų išvaduoja nuo finansinių nepriteklių.

Dar vienas kelias komandoms bent jau laikinai praturtėti – sukurti sensaciją ir

Kol V.Romanovas (kairėje) turėjo pinigų, Kauno „Žalgiris“ gyveno be rūpesčių, o kai pinigai baigėsi, klubas atsidūrė ant prarajos krašto.

V.Venslovaitienė: „Nežinau, ar Baltijos šalyse yra valstybė, kurios futbolo klubai gauna pajamų už j transliacijas.“ j televizijos

BFL nuotr.

2009 metais klubo aistruoliai ir žaidėjai įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“, klubas per porą metų išsikapstė iš duobės ir jau keletą metų yra vienas Lietuvos futbolo čempionato lyderių.

VMFD „Žalgiris“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė mano, kad mažos šalies futbolo klubams neįmanoma varžytis su krepšinio klubais, kurie tradiciškai ir domina didžiuosius rėmėjus.

Ji džiaugiasi bent tuo, kad „Žalgiris“ per keletą metų atsistojo ant kojų ir yra Lietuvos futbolo čempionato lyderis, tačiau iki to, kad ką nors pasiektų tarptautinėje arenoje, trūksta dar daug. Pirmiausia – lėšų.

Pasak klubo vadovės, šiemet vilniečių biudžetas viršija 4,5 mln. litų, bet šių pinigų neužtenka, klubas būtų pajėgus varžytis bent UEFA Europos lygoje.

Anot V.Venslovaitienės, Lietuvos futbolui gyvenimą labiausiai apkartinai tai, kad futbolo klubai ne tik negauna pajamų už televizijos transliacijas, bet už jas dar turi ir sumokėti. Vilniaus „Žalgirio“ klubas už transliacijas pernai turėjo sumokėti kelis šimtus tūkstančių litų. „Nežinau, ar Baltijos šalyse yra valstybė, kurios futbolo klubai gauna pajamų už televizijos transliacijas. Kitose šalyse futbolo klubai ir lygos gauna pinigų už TV transliacijas, šios pajamos sudaro iki 50 proc. klubų biudžeto, o Lietuvoje klubai ne tik negauna pinigų, bet dar ir susimoka“, – kalbėjo pašnekovė.

Stipriausios šalies krepšinio ir futbolo komandos dar tik mokosi dirbti civilizuotai

laimėti turnyrą su mažo biudžeto komanda. „Komanda patenka į aukštesnę lygą, susidomėjimas didesnis, – svarsto buvęs krepšininkas ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Sergejus Jovaiša. – Bet jei klubui nesiseka, gali būti ir atvirkštinis rezultatas – susidomėjimas greitai nuslūgsta, klubas netenka paramos.“ Sporto komentatorius Nerijus Kesminas skaičiuoja, kad vien Lietuvos futbolo komandos patekimas į UEFA Europos lygą klubui kitam sezonui garantuotų beveik visą jo metinį biudžetą. Pavyzdžiui, 2010– 2011 metų sezono metu futbolo klubai vien už patekimą į UEFA Europos lygos grupių etapą gavo daugiau nei po milijoną eurų (daugiau nei 3,46 mln. litų).

T.Lukšio/BFL nuotr.

„Be to, didesnes pajamas galėtų nulemti ir stipresnės grupės. Išsitraukęs palankius burtus gali gauti į varžovus Europoje garsų klubą, kurio rungtynes transliuos didžiosios televizijos, tuomet iš televizijų transliacijų galima gauti papildomų pinigų“, – priduria N.Kesminas.

Jei, pavyzdžiui, Vilniaus „Žalgiris“ patektų į UEFA Čempionų lygos grupių etapą, šis pasiekimas klubui leistų sočiai gyventi keletą metų. Už patekimą į grupių etapą kiekvienas klubas gauna 3,9 mln. eurų (apie 13 mln. litų). Už kiekvienas grupių rungtynes klubai užsidirba po 550 tūkst. eurų (apie 1,9 mln. litų).

Ilgas trečiasis kelias Lietuvoje lieka vis mažiau turtuolių, kurie neskaičiuoja pinigų ir gali juos padovanoti sporto klubams, o finansinių nepriteklių spaudžiamos komandos tik svajoja apie sensacingas pergales. Padėtis be išeities?

Yra dar vienas kelias – ilgai ir kantriai dirbti ir gyventi pagal kišenę. Apie tokią išeitį dabar ir kalba Lietuvos krepšinio ir futbolo lyderiai.

Europoje galima rasti pavyzdžių, kuomet mažų šalių klubai sugeba dirbti pelningai. Vienas tokių klubų – Zagrebo „Dinamo“ futbolo klubas – yra tikra talentų kalvė. 4,5 mln. gyventojų turinčios Kroatijos klubas iš žaidėjų pardavimų per penkerius pastaruosius metus uždirbo 70 mln. eurų (per 242 mln. litų). 2008 metais vien už Lukos Modričiaus pardavimą „Tottenham Hotspur“ Zagrebo klubas gavo 18 mln. eurų (daugiau nei 62 mln. litų).

Krepšinio klubams uždirbti iš talentų sunkiau, nes ši sporto šaka nėra tokia populiari kaip futbolas, tad ir pajamos už parduotus žaidėjus yra gerokai mažesnės arba jų iš viso nėra.

S.Jovaiša kaip sektiną krepšinio klubo pavyzdį pamini Belgrado „Partizan“ klubą iš Serbijos, kuris dėl didelio arenos lankomumo gauna santykinai dideles pajamas už bilietus ir per daug neišlaidauja – šį sezoną klubo biudžetas siekė 4,5 mln. eurų (daugiau nei 15 mln. litų) ir buvo priešpaskutinis Eurolygoje. Tiesa, klubo rezultatai Eurolygoje šiemet nedžiugino – jis nepateko tarp 16-os geriausių Eurolygos klubų.

20 | Skelbimai VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje j ieškome:

ŠALTKALVIO-SANTECHNIKO ŠILDYMO SISTEMŲ MONTAVIMUI IR KT. REIKALAVIMAI KANDIDATAMS: ›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m. ›› Šaltkalvio-santechniko išsilavinimas, atsakingumas, kruopštumas.

SIŪLOME: ›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje. ›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt f @ .

Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje j ieškome:

SANTECHNIKO-SUVIRINTOJO ŠILDYMO SISTEMŲ SUVIRINIMO DARBAMS REIKALAVIMAI KANDIDATAMS: ›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m. ›› Suvirintojo pažymėjimas, atsakingumas, kruopštumas, savarankiškumas.

SIŪLOME: ›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje. ›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.lt f @ .

Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Rubrika | 21

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Keleiviams

Nuo 2013 metų birželio mėn. 1 d.

9-ojo ir 12-ojo maršrutų troleibusai visomis dienomis nuo 8 iki 20-os valandos važiuos iki stotelės „Kauno marios“.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius 9-asis MARŠRUTAS

9-asis MARŠRUTAS

12-asis MA

12-asis M

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.23 5.44 6.05 6.33 6.41 6.59 7.13 7.25 7.37 7.50 8.07 8.25 8.43 9.00 9.19 9.38 9.55 10.13 10.31 10.48 11.05 11.22 11.39 11.56 12.13 12.30 12.47 13.04 13.21 13.38 13.55 14.11 14.27 14.41 14.55 15.09 15.23 15.37 15.52 16.07 16.22 16.37 16.52 17.11 17.30 17.53 18.16 18.34 18.52 19.10 19.33 19.56 20.24 20.48 21.14 21.39 22.04 22.30

Iš stotelės: Petrašiūnai 6.07 6.31 6.56 7.20 7.38 7.57 8.19 8.41 8.59 9.19 9.41 10.01 10.21 10.43 11.05 11.26 11.46 12.04 12.20 12.41 13.07 13.23 13.39 13.55 14.11 14.28 14.46 15.02 15.18 15.34 15.52 16.09 16.25 16.43 17.01 17.22 17.50 18.18 18.46 19.14 19.42 20.09 20.31 20.55 21.21 21.45 22.09 22.33

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.13 5.34 5,54 6.13 6.32 6.50 7.08 7.19 7.31 7.43 7.58 8.16 8.34 8.51 9.08 9.27 9.46 10.04 10.22 10.40 10.57 11.14 11.31 11.48 12.05 12.22 12.39 12.56 13.13 13.30 13.47 14.03 14.19 14.35 14.48 15.02 15.16 15.30 15.44 15.59 16.14 16.29 16.44 17.02 17.21 17.41 18.04 18.25 18.43 19.01 19.22 19.43 20.10 20.37 21.01 21.26 21.52 22.17

Iš stotelės: Petrašiūnai 5.55 6.19 6.44 7.08 7.29 7.47 8.08 8.30 8.50 9.09 9.30 9.51 10.11 10.32 10.54 11.16 11.36 11.55 12.12 12.28 12.54 13.15 13.31 13.47 14.03 14.19 14.37 14.54 15.10 15.26 15.43 16.01 16.17 16.34 16.52 17.10 17.36 18.04 18.32 19.00 19.28 19.57 20.20 20.42 21.08 21.33 21.57 22.21

Petrašiūnai – Klinikos ((darbo dienomiss)

Iš stotelės: Klinikos 5.16 5.35 5.50 6.11 6.32 6.50 7.09 7.28 7.42 7.54 8.06 8.19 8.36 8.54 9.12 9.29 9.48 10.07 10.24 10.42 11.00 11.17 11.34 11.51 12.08 12.25 12.42 12.59 13.16 13.33 13.50 14.07 14.24 14.40 14.56 15.10 15.24 15.38 15.52 16.06 16.21 16.36 16.51 17.06 17.21 17.40 17.59 18.22 18.45 19.03 19.21 19.39 20.00 20.23 20.51 21.15 21.41 22.06 Iš stotelės: Kauno marios 8.05 8.23 8.41 8.58 10.46 11.03 11.20 11.37 11.54 12.11 12.28 12.45 13.02 13.19 13.36 13.53 14.09 14.25 14.53 15.07 15.21 15.35 15.50 16.05 16.20 16.35 16.50 17.09 17.28 17.51 18.14 18.32 18.50 19.08 19.31 19.54

Petrašiūnai – Klinikos (šeštadieniais, sekmadieniai ir švenčių dienomis)

Iš stotelės: Klinikos 6.33 6.57 7.23 7.48 8.06 8.25 8.47 9.09 9.27 9.47 10.09 10.29 10.49 11.11 11.33 11.54 12.14 12.32 12.48 13.09 13.35 13.51 14.07 14.23 14.39 14.56 15.14 15.30 15.46 16.02 16.20 16.37 16.53 17.11 17.29 17.50 18.18 18.46 19.14 19.42 20.08 20.35 20.57 21.21 21.47 22.11 22.35 Iš stotelės: Kauno marios 8.17 8.39 8.57 9.17 9.39 10.19 11.24 12.02 12.39 13.05 13.37 13.53 14.09 14.26 14.44 15.00 15.16 15.32 15.50 16.07 16.23 16.41 16.59 17.20 17.48 18.16 18.44 19.12 19.40

Petrašiūnai – Klinik ((darbo dienomiss)

Iš stotelės: Klinikos 5.38 5.56 6.17 6.37 6.56 7.16 7.35 7.54 8.05 8.16 8.28 8.43 9.01 9.19 9.36 9.53 10.12 10.31 10.49 11.07 11.25 11.42 11.59 12.16 12.33 12.50 13.07 13.24 13.41 13.58 14.15 14.32 14.48 15.04 15.20 15.33 15.47 16.01 16.16 16.29 16.44 16.59 17.14 17.29 17.47 18.06 18.26 18.49 19.10 19.28 19.46 20.06 20.26 20.53 21.20 21.44 22.09 22.35 Iš stotelės: Kauno marios 8.14 8.32 8.49 9.06 10.55 11.12 11.29 11.46 12.03 12.20 12.37 12.54 13.11 13.28 13.45 14.01 14.17 14.33 15.00 15.14 15.28 15.42 15.57 16.12 16.27 16.42 17.00 17.19 17.39 18.02 18.23 18.41 18.59 19.20 19.41 20.08

Petrašiūnai – Klin (šeštadieniais, se ir švenčių dienom

Iš stotelės: Klinikos 6.09 6.35 6.59 7.25 7.51 8.12 8.30 8.51 9.13 9.33 9.52 10.13 10.34 10.54 11.15 11.37 11.59 12.19 12.38 12.55 13.11 13.37 13.58 14.14 14.30 14.46 15.02 15.20 15.37 15.53 16.09 16.26 16.44 17.00 17.17 17.35 17.53 18.19 18.47 19.15 19.42 20.09 20.37 21.00 21.22 21.48 22.13 22.37 Iš stotelės: Kauno marios 8.25 8.48 9.07 9.28 10.09 11.14 11.53 12.26 12.52 13.29 13.45 14.01 14.17 14.35 14.52 15.08 15.24 15.41 15.59 16.15 16.32 16.50 17.08 17.34 18.02 18.30 18.58 19.26 19.55

Avinas. Matykite tuos, kuriems reikia jūsų, o ne tuos, kurie jums reikalingi.

Leiskite laisvalaikį su artimaisiais: kalbėkite, keliaukite, mokykitės, pasitikėkite.

Jautis. Būsite įvykių ir informacijos

sūkuryje. Norėdami įgyti žinių, kibsite į mokslus. Bet tiesa ta, kad daugiau išmoksite dalyvaudami šiltame ir jaukiame pokalbyje.

Dvyniai. Jūsų asmenybei sužibėti

dabar pačios palankiausios sąlygos.

Jums nebus baisu paskęsti didžiuliame informacijos sraute. O jūsų savivertei įtakos turės labai asmeniškos priežastys.

Vėžys. Jūsų žodžiai taps kur kas

svaresni, tačiau vaizduotė gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Nebus lengva, bet raskite būdų panaudoti ją laiku ir vietoje.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Alaus. „Romada“.

Irena. Akis. Madam.

Niro. Unija. Amor.

Rakina. Solt. Anapus.

Husaro. Orus. Sinuso.

Už. Eos. Ja. Tvora.

Nelaimingai. Kl. Namus. Suspėsit.

Alekso. Nio. Identiška. Asiliukas.

RO. Ss. Arimas.

Horoskopai

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Onkelis. Gaidukas. „Sel“. Edis. Uraninas.

Skels. Seminarija.

Usnis. Japonai. Sotu.

Krata. Ika. Sostinė. Šar. Amanas.

Rovnas. Ksi. Akimoju. „Ogmina“. „Dirol“. Surauti. Ra. Asorti. Žais. Onos.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Tikslų galėsite siekti tiesmukai,

Mergelė. Susikaupkite, nes prieš

akis – iššūkiai ir kalnai prieštaravimų.

Privalėsite išmokti bendrauti intuityviai, o į priekį irtis ne realiais veiksmais, bet komunikabilumu.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Pavyks sutramdyti

oponentus ir meistriškai įgyvendinti sumanymus, tačiau tik tuo atveju, jei išdrįsite paskanauti savo vaizduotės vaisių ir pavaišinti jais kitus.

Skorpionas. Paviršutiniškos pastangos ką nors darant erzins. Pasirinkimas nebus didelis, nebent nuspręsite vadovautis nuojauta ir būti iki skausmo subjektyvūs.

Šaulys. Bus sunku suprasti, koks

svarbus yra glaudus asmeninis ryšys.

Paklausykite, ką sako ir kaip elgiasi jūsų partneriai. Gal rasite jums svarbius atsakymus?

Ožiaragis. Emocijos liesis laisvai,

ir tik jums nuspręsti, ar tai erzina, ar gydo jūsų žaizdas. Tiesa, aktyviau bendrausite su kolektyvu ir rečiau laikysite liežuvį už dantų.

Vandenis. Šilčiau ir betarpiškiau

kalbėsitės su kolegomis. O kai bus nuobodu meilės fronte – dairysitės į kelis susižavėjimą keliančius objektus, nes susitelkti į vieną bus sunku.

Žuvys. Ignoruokite nemalonų

pokalbio toną. Tai padės suprasti kitų mintis ir patiems jas išlieti.

Tiesa, dabar svarbu daug energijos skirti šeimai.

Atsakymas: ŽALNIERIUKAS.

be baimės ko nors tiesiai šviesiai pareikalauti. Tačiau sužinosite ir išgirsite daugiau ne iš žodžių, o iš pauzių ir atodūsių.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 23

MOKSLEIVIS IR PIRMOJI CIGARETĖ – IGNORUOTI AR SUNERIMTI?

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Anekdotai – Sakykite, ką jums pavyko pasiekti per savo gyvenimą?

– Dugną.

Šalys, priėmusios Vaiko teisių konvenciją, pripažįsta vaiko teisę būti kuo geresnės sveikatos, tačiau visame pasaulyje kasmet vis daugiau ir vis jaunesnių vaikų bei paauglių pradeda rūkyti. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti – tuo didesnė žala organizmui.

Jeigu jūs pykstatės ir taikotės, o kitą dieną neprisimenate, dėl ko kilo barnis – vadinasi, tai meilė.

Tiesa, sklerozės simptomai tokie patys.

Kad moksleivis nepradėtų rūkyti, reikalingas teigiamas suaugusiųjų (tėvų, mokyklos bendruomenės) pavyzdys bei aiškių nuostatų gyvenimo be žalingų įpročių užikrinimas.

Kalbėdami su vaiku apie tabaką, ne vien drauskite ar gąsdinkite pasekmėmis. Vaikai gyvena šia diena, ir įsisąmoninti kas bus po kelių dešimtmečių jiems nevisada realu.

•

savo kritiką reikškite ne žeminančiomis, o skatinančiomis frazėmis;

•

įsigilinkite į vaiko jausmus, išgirskite jo nuomonę apie rūkančius bendraamžius, Supraskite, kad draugai gali būti ir geri, o blogi - tik neapgalvoti poelgiai;

•

Piketo „Pasaulis be kosmetikos“ dalyvės išvaikė homoseksualų eitynes, „Aro“ rinktinę ir satanistų sambrūzdį.

Jeigu esi vegetaras, vadinasi, vaikystėje paslydai ant kepsnio ir stebuklingai išgyvenai nukritęs ant dėžės bananų – kitų logiškų paaiškinimų nėra.

Pinigai gadina žmones, todėl lietuviai ir laikomi draugiška tauta.

Tėvai grįžta po savaitgalio sodyboje: – Klausyk, sūnau, ar kartais nebuvai namo parsivedęs merginų, kol mūsų nebuvo?

– Ne. – Nevykėlis.

ĮTARĘ, KAD VAIKAS VIS TIK BANDO RŪKYTI:

BFL nuotr.

Dėstytojas studentams: – Jeigu aš pasirašysiu šią įskaitą, jūs galiausiai gausite diplomus ir tapsite inžinieriais.

Jeigu ne – atsidursite kariuomenėje ir turėsite ginti mūsų kraštą.

Net nežinau, kas yra blogiau.

Organizatorių nuotr.

„Reuters“ nuotr.

pripažinkite vaiko unikalumą, ugdykite vaiko savivertę.

Viena iš sveikos gyvensenos stiprinimo galimybių – VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos vykdoma „Alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos“ programa, finansuojama Kauno m. savivaldybės. Programos specialistai įvairias veiklas, skirtas Kauno m. moksleiviams, vykdys iki šių metų gruodžio mėnesio (Pramonės pr. 31, tel. (8-37) 787 002).

Užsk. Nr. 308475

Birželio 1 d.

Sudoku

Prienų raj.

Lengvas

Birželio 4 d.

Kaunas

Tradicinė šeimų šventė „Čia visa Lietuva“

E.Claptonas ir muzikos žvaigždžių komanda

Visuomenės harmonizavimo parke (Vaizgaikiemio kaimas) lauks daugiau nei 30 skirtingų pramogų. Šeimos raginamos atsivežti vaikiškus triratukus ir dalyvauti linksmose 2–5 metų vaikų lenktynėse, kurių startas – 15.30 val. Registracija vyks renginio dieną, šventės informacijos punkte. Nemokamos ir visą dieną vyksiančios šeimų šventės pradžia – 12 val.

Kauno „Žalgirio“ arenoje antradienį koncertuosiantis Ericas Claptonas į Lietuvą atvyksta su muzikantų grupe, kurios narių biografijos skamba kaip roko ir bliuzo enciklopedija. Garsiojo britų gitaristo ir dainininko karjeros 50-mečiui skirtose gastrolėse jį lydi aštuoni muzikantai, palikę ryškų pėdsaką Didžiosios Britanijos ir JAV muzikos istorijoje.

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Savaitgalį bus karšta ir drėgna. Sparčiai formuosis kamuoliniai debesys, daug kur jie neš vasariškas liūtis. Naktimis bus 12-17, dienomis – 23-28 laipsniai šilumos. Pūs vidutinio stiprumo rytų vėjas.

Kitos savaitės pradžioje kiek atvės, trumpai palis.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

14 / 26

21

24

Madridas

22

Maskva

26

Panevėžys

24

25

Utena

14 / 27 Kaunas

06-02 d.

15 / 27 Panevėžys

15 / 27 Utena

16 / 25 Alytus

26

15 / 26

26 Vėjas Rytų

06-01 d.

15 / 27

15 / 27

16 / 28

16 / 28

15 / 27

15 / 27

15 / 27

15 / 27

06-02 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

19

Londonas

25 16 / 28

29

Berlynas

Šiauliai

06-01 d.

16 / 28

Atėnai

26 Alytus 26

5–10 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

27

Oslas

22

Paryžius

19

Praha

17

Ryga

24

Roma

17

Stokholmas

22

Talinas

21

Varšuva

21

24 | Reportažas

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Šokantis miškas Išsiraičiusio pušyno žvėrys vengia, o žmonėms čia dažnai pradeda svaigti galva.

A.Kripaitės nuotr.

Pasivaikščioję šiame pušyne žmonės pradeda skųstis nepakeliamu galvos skausmu ir nežinia kur prapuolusia energija. Miškas, pramintas šokančiu, užduoda daugybę mįslių: kodėl čia augantys medžiai tokie išsiraitę ir kodėl šią vietą aplenkia paukščiai bei kiti gyvūnai?

Aurelija Kripaitė Specialiai „15min“ iš Karaliaučiaus Gidė laikosi atokiau Už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos esantis pušynas netoli Rasytės (rusiškai – Rybačij) miestelio lyg magnetas traukia smalsuolius. Miškas palei Kuršių marias iš tiesų atrodo įspūdingai. Augmenijos čia nedaug – tik samanos, menka žolė ir pušys, kurių kiekviena – vis kitokia, lyg atskira istorija.

Medžiai išsiraitę į skirtingas puses. Kai kurių kamienai išsišakoję prie pat žemės, kiti lyg gyvatės nuvinguriavę, persisukę kilpomis. Žiūrint į juos iš tiesų ima svaigti galva – šitiek daug keistai atrodančių pušų vienoje vietoje. Efektą sustiprina tai, kad visai

Vietiniai rusai kartais šią vietą vadina „girtu mišku“.

šalia šokančio miško stovi tiesios lyg stygos pušys, būdingos ir Lietuvos pajūriui. „Būna, kad po ekskursijų po šį mišką žmonės ima skųstis svaiguliu. Sako, kad jiems sukasi galva, darosi silpna. Bet kiti nejaučia nieko“, – pasakojo Karaliaučiaus ekskursijų vadovų ir gidų asociacijos narė Antanina Maksimova.

Iš paranormaliais reiškiniais tikinčių žmonių gidė yra sulaukusi patarimų rečiau lankytis šioje vietoje. Todėl atvedusi grupes, pati stengiasi likti nuošaly.

Vietiniai rusai kartais šią vietą vadina „girtu mišku“ – išsiraičiusios pušys jiems atrodo kaip apsvaigusios.

Versijos – įvairios Sklando pačių įvairiausių versijų, kodėl ši vieta tokia keista. Vieni tikina, kad pušys tokios išaugo dėl šioje vietoje siaučiančių besikeičiančios krypties vėjų. Geologai tikina, kad medžių augimą paveikė nestabilus smėlio dirvožemis.

Ekstrasensai šį fenomenalų reiškinį aiškina savaip – esą šioje vietoje susikerta teigiama ir neigiama energija. Ufologai suskubo paaiškinti, kad čia lankėsi ateiviai.

Kiti prisimena, kad šiame pušyne kadaise buvo bandomi lazeriai – Kuršių nerija mokslininkams atrodė tam itin tinkama. Spėjama, kad būtent dėl jų taip pušys ir išsirietė.

Yra išlikusi ir legenda, aiškinanti, kaip atsirado „šokantis miškas“. Pasakojama, kad vietiniai itin saugojosi atvykėlių, neprisileisdavo svetimų. Bet kartą mariomis atplaukė mergina, turėjusi tik arfą. Vietiniams patiko jos grojama muzika ir jie įsileido svetimšalę. Jai grojant šoko visi.

Taip pat – ir pušys. Mergina nustojo groti, o pušys liko lyg šokančios. Net ir dabar romantikai aiškina girdintys šiame miške arfos garsus.

Neseniai šį mišką tyrinėjo studentai, rengę mokslinį darbą. Išvadose jie nurodė, kad kalčiausias yra vėjas, kuris šioje vietoje būna itin stiprus. Teigiama, kad dar keli tokie miškai yra Švedijoje ir Rusijoje, Kemerovo srityje.