ATOSTOGOS
2012
3 psl. PINIGINĖ Finansų ekspertai pataria: ratus ruošk žiemą
4, 6 psl. MARŠRUTAI Po Lietuvą – baidare, dviračiu, pėsčiomis, automobiliu
8 psl. POŽIŪRIS Interviu su filosofu D.Jonkumi
12–13 psl. ŠEIMA Keliauti su vaikais – misija neįmanoma?
16, 18 psl. SPECIALUS SAVAITRAŠČIO
PRIEDAS
SVEIKATA Saugios kelionės garantas – skiepai
Šarūnas Bulota
Finansiškai atsakingai savo atostogas planuoja rimti keliautojai ir šeimos, kurios negali kelionėje išleisti visų turimų pinigų, nes grįžus iš kelionės joms dar turėtų užtekti lėšų, pavyzdžiui, išleisti vaiką į mokyklą.
Ar verta skolintis? Ką daryti, jei kišenėse vėjai švilpauja. Ar skolintis atostogoms? J.Varanauskienė nemano, kad paskola ar greitasis kreditas, jei imamas atsakingai, yra blogis. Jei žmogus apskaičiuoja, kiek jam trūksta pinigų ir kaip skolą grąžins, tuomet tai yra racionalus žingsnis. „Kur kas blogiau yra neapgalvoti veiksmai. Imamas pirmas patraukliai atrodantis pasiūlymas, pavyzdžiui, kodėl ne kelionė į Trinidadą ir Tobagą, nes tai skamba? A, dar ir pinigų reikia? Na, pasiimsiu greitąjį kreditą. Tokie spontaniški, neapgalvoti veiksmai vėliau gali atnešti nemalonių netikėtumų“, – įspėja elgtis atsakingai finansų ekspertė.
Šį testą patartina naudoti ir atostogaujant – jei finansai neleidžia, neiti vakaroti į geriausią restoraną, kurio meniu prie patiekalų ir gėrimų net nėra nurodomos kainos. Vienas toks apsilankymas gali gerokai išbalansuoti iš anksto suplanuotą kelionės biudžetą ar net įklampinti į nenumatytas skolas.
Išlaidos – ne tik kelionė Vasaros atostogas planuoti patartina ne vienam, o pasitariant su savo šeimos nariais ar draugais, bendradarbiais. Mat galite išgirsti netikėtą patarimą apsistoti „labai pigiai pas vieną močiutę“ ir taip sutaupyti nemažai pinigų.
ATOSTOGOMS – IKI 10 PROC. PAJAMŲ
Taip pat naudinga skirti šiek tiek laiko panaršyti internete ir pasiskaityti jau buvusių toje vietoje keliautojų atsiliepimus ir praktinius patarimus – kiek kainuoja maistas kavinėse ir parduotuvėse, ar verta pirkti viešojo transporto bilietą visai savaitei, kurios lankytinos vietos įdomiausios. Iš anksto žinodami tokias, atrodytų, nereikšmingas buitines smulkmenas, geriau susiplanuosite bei vėliau suvaldysite kelionės biudžetą, galbūt sutaupysite ir turiningiau bei sklandžiau išnaudosite poilsio laiką.
Skaičiuojama, kad atostogaudamas žmogus vidutiniškai išleidžia apie tris kartus daugiau pinigų nei gyvendamas įprastai namie. Todėl savaitei ar 10 dienų poilsiautojui reikia maždaug mėnesio pajamų. Vidutines pajamas gaunantiems žmonėms patariama atostogų biudžetui skirti iki 10 proc. mėnesiopajamų, nes visuomet gali atsirasti kitų nenumatytų išlaidų – sugedęs šaldytuvas, automobilio remontas, dantų taisymas, draugo vestuvės.
Jei savarankiškai į kelionę leidžiatės pirmą kartą, nepadarykite klaidos, galvodami, kad atostogų išlaidas sudaro tik kelionė, nakvynė ir maistas. Tikrai norėsite pavakaroti klube, nueiti į muziejų ar vandens atrakcionų parką. Šios iš anksto nenumatytos išlaidos sudaro nemenką viso biudžeto dalį.
Nors visi suvokia išankstinio biudžeto planavimo naudą, tačiau labai daug žmonių, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės pastebėjimu, vasaros planus vis tiek pradeda sudarinėti likus mėnesiui ar vos
Tokiose situacijose patariama, kaip ir parduotuvėje pamačius patraukliai atrodantį daiktą ir žūtbūt užsimanius jį įsigyti, savęs dešimt kartų paklausti – ar aš tikrai to noriu, ar man
SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS / 2012
„Norėdami sužinoti, kiek pinigų turite atsidėti per mėnesį, atlikite nesudėtingą aritmetinį veiksmą: trūkstamą sumą kiekvienoje biudžeto eilutėje padalinkite iš mėnesių, likusių iki tikslo, skaičiaus. Tada sudėkite paskutinio stulpelio eilutes. Jeigu nereguliariosios išlaidos per metus pasiskirsto tolygiai, galima daryti dar paprasčiau – norimą sukaupti sumą padalykite iš dvylikos mėnesių ir sužinosite, kiek turite atsidėti kas mėnesį“, – aiškina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
kelioms savaitėms iki atostogų: „Jie tik tada žiūri, ką sau gali leisti. Jų pasirinkimą labai riboja turimos lėšos.“
PINIGINĖ
tai reikalinga, ar galiu tai sau leisti? Daugumai žmonių toks paprastas testas padeda atgauti sveiką protą ir pasverti visus „už“ ir „prieš“.
redakcija@15min.lt Vasaros atostogoms reikia pradėti rūpintis iš anksto: turite tvirtai nuspręsti, kur norite važiuoti ir kiek tai jums kainuos. Tuomet susiskaičiuoti, kiek jau turite poilsiui skirtų pinigų ir kiek dar trūksta.
ATOSTOGOS | 3
Kuo poilsio metas labiau artėja, tuo labiau pradeda graužti nerimas – kaip susiplanuoti sklandžią kelionę ir iš kur jai gauti pinigų? Finansų ekspertai vienbalsiai pataria: ruošk ratus žiemą.
4 | ATOSTOGOS
Po Lietuvą – baidare, dviračiu, pėsčiomis, automobiliu
MARŠRUTAI
Nebūtina turėti kalną pinigų, kad gerai pailsėtum, daug pamatytum ar smagiai praleistum laiką. Keliauti ir atrasti galima ir Lietuvoje. Ir nebūtinai automobiliu. Dalia Daškevičiūtė
redakcija@15min.lt
Lietuva turi daugiau nei 1000 vertingų ir vertų pamatyti objektų, daug neištyrinėtų kampelių, įspūdingą gamtą, spalvingą istoriją. Priklausomai nuo poreikių ir galimybių, pateikiame alternatyvų, kur ir kaip galima keliauti po šalį.
2012 / SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS
Galite išsinuomoti baidares, išstudijuoti žemėlapį ir plaukti neturistiniais maršrutais, rinktis bet kurio Lietuvos regiono upių ir upelių voratinklius arba irtis naktį – pavyzdžiui, Vilniuje Nerimi. Tokiose kelionėse ne tik grožėsitės gražia gamta, nematytomis vietovėmis, už kiekvieno posūkio jūsų gali laukti ir netikėtumai – nuvirtę medžiai, sekluma, aštrūs dideli akmenys.
kad viskas būtų suplanuota už juos. Belieka plačiai atmerkti akis ir pažindintis su šalimi. Keliautojams siūloma aplankyti Vilniaus ir pamario kraštą, Aukštaitijos ir Žemaitijos kalvas, Suvalkijos lygumas, Dzūkiją, Vidurio Lietuvą, Mažąją Lietuvą, atskirus istorinius arba kurortinius miestus ir jų apylinkes, šalies dvarus, pilis, nacionalinius parkus, muziejus, bažnyčias, piliakalnius, tvirtoves, parkus, etnografines sodybas, observatorijas ar net paplūdimius. Organizuojamos ir piligriminės kelionės. Kelionės autobusu siūlomos tiek ištroškusiems gamtos grožio, tiek įdomios architektūros, tiek ieškantiems dvasinio peno ar pramogų. Su keliautojais vyksta ir gidai.
Baidarės – smagu ir netikėta Pastaruoju metu kaip savaitgalio ar dienos pramogą lietuviai dažnai renkasi vandens turizmą – plaukimą baidarėmis. Kelionių organizatoriai taiko akcijų, siūlo naujus maršrutus. Populiarūs maršrutai – Nemunu, Nerimi, Merkiu, Ūla, Širvinta, Grūda, Akmena. Taip pat – Jūra, Minija, Žeimena, Dubysa, Šventąja, Šešupe, Varėne, Voke, Aukštaitijos nacionalinio parko ežerynais. Vandens kelionių atkarpos gali tęstis nuo 10 iki 150 km. Kai kurios prasideda nuo Latvijos arba Baltarusijos sienos.
BFL nuotr.
Be to, Lietuvą autobusu galima atrasti ir per skrandį – šalyje driekiasi vyno, alaus, sūrio kelias. Taip netikėtai galite atsidurti Biržuose, Anykščiuose, Rokiškyje ar Kaune.
Renkantis tokį keliavimo būdą, svarbu įvertinti savo fizines galimybes, apsvarstyti, ko norite: ekstremalių nuotykių, kliūčių ir galingos srovės ar ramaus pasiplaukiojimo stebint kraštovaizdį ir nebijant po akimirkos atsidurti vandenyje.
Autobusu galite išmaišyti visą Lietuvą Kelionių agentūros siūlo įvairias vienos ar dviejų dienų trukmės ekskursijas autobusu po šalį. Tokios kelionės tinka mėgstantiems,
Automobilis – savarankiškiems Automobiliu galima pamatyti daugiausia, susiplanuoti kelionę patiems arba pasirinkti profesionalų siūlomus maršrutus. Pavyzdžiui, „Lietuvosmarsrutai.eu“ siūlo 19 turistinių maršrutų tiems, kurie nori pažinti Lietuvą: Aukštaitijos–Dzūkijos, Senąjį Hansos, Neries–Nemuno, Senųjų Lietuvos sostinių, Suvalkijos–Aukštaitijos, Dzūkijos–Aukštaitijos, Vakarų Žemaitijos, Kuršių nerijos, Piligrimų, Mažosios Lietuvos maršrutus, Žemaitijos, Nukelta į 6 psl.
>>>
6 | ATOSTOGOS
Aukštaitijos, Aukštaitijos ežeryno, Senųjų sostinių, Medininkų aukštumų, Dzūkijos, Kauno ir Nemuno kilpų žiedus. Visuose maršrutuose sužymėtos lankytinos vietos, yra jų adresai ir nuotraukos.
Dviračiu – saugiai, bet aktyviai Kelionės dviračiu – kaip ir baidarėmis – skirtos mėgstantiems aktyvų poilsį, tik jos saugesnės, be to, bet kada galima sustoti pailsėti. Kasmet šalyje vis labiau vystoma dviračių transporto infrastruktūra, dviračių turizmas populiarėja, o tokios kelionės suteikia unikalią galimybę pažinti ir kraštą, ir kultūrą, ir žmones.
Kiekvienas didesnis šalies miestas, jo rajonas turi savo dviračių takus. Galimi žygiai dviračiais Kuršių nerijos nacionaliniu parku, pajūrio regioniniu parku, pajūrio dviračių taku, Baltijos gintaro keliu, Kuršių keliu, Nemuno dviračių trasa, Suvalkijos, Keturių sostinių, Vakarų Lietuvos arba Dzūkijos dviračių žiedu. Pavyzdžiui, pajūrio dviračių takas – pirmoji dviračių trasa Lietuvoje, paženklinta specialiais dviračių trasos ženklais. Kelionė prasideda Klaipėdoje, o baigtis gali prie Latvijos sienos, pamaryje ties Rusnės sala arba Kuršių nerijoje prie Nidos. Šių trasų ilgis – nuo 49 iki 115 km. Pasirinkus dviračių žiedus, numinti kilometrai skaičiuojami šimtais.
Pasivaikščiojimai pėstute Lietuvą atrasti galima ir nemokamai – pėstute. Tokių atradėjų laukia kelionės po didžiųjų šalies miestų senamiesčius, nacionalinių ir regioninių parkų, ežerų pažintinius takus, kalnus, miškus, ekologinius takus, naktinėjimai miestų užkaboriuose, bažnyčių, parapijų, muziejų ir rūmų lankymas. Pėsčiomis galima apeiti ir Nemuno deltą, Rambyno kalną, Druskininkus, Tauragę, Jonavą, Molėtus, Šilutę, Kupiškį, senuosius Gargždus, Palūšę–Tauragnus ir kitas vietoves. Kelionės pėsčiomis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Per šiltą savaitgalį „Maximoje“ nuperkama daugiau kaip 60 tonų iškyloms paruoštos mėsos
2012 / SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS
Šašlykų, šviežios marinuotos mėsos, dešrelių ir kitų pusgaminių, skirtų kepti ant grotelių, iešmų ar kepsninėse, sezonas Lietuvoje įsibėgėja vos pakvipus pavasariu, o daugiausia – apie 60 procentų – iškyloms paruoštos mėsos nuperka didmiesčių gyventojai. Pastaruoju metu lauke ant ugnies dažniau kepami ne vien tradiciniai šašlykai, bet ir įmantresni kiaulienos kepsniai ar marinuota paukštiena. „Prekybos tinklo maisto gamybos tendencijas formuoja pirmiausia mūsų klientų lūkesčiai. Mūsų patirtis rodo, kad ne vienerius metus iš visų griliui paruošiamų mėsos gaminių populiariausi išlieka šašlykai, tačiau sparčiai auga ir kitokių, dažnai įmantresnių pusgaminių paklausa, pavyzdžiui, kiaulienos sprandinės ar šoninės česnakiniame padaže. Todėl šiemet prieš pat Jonines siūlome dar vieną naujovę – „Maximos“ meistrų marinuotą šviežią žuvį. Klientai galės įsigyti iškyloms paruoštų karpių, lašišų, nototenijų ar upėtakių“, – sako Maxima LT, UAB, Maisto prekių pirkimo departamento vadovas Skirmantas Nevidomskis.
Vien marinuotų šašlykų parduotuvėse MAXIMA galima rinktis beveik iš 20-ies skirtingų rūšių
„Meistro kokybės“ kepsniai kepami tiesiog MAXIMOJE – jų galima paragauti pakeliui į gamtą
Jo teigimu, spartėjant gyvenimo ritmui Lietuvos gyventojai vis dažniau mėsą iškyloms marinuoja ne patys, o renkasi jau paruoštą kepti.
Vien marinuotų šašlykų parduotuvėse „Maxima“ galima rinktis beveik iš 20 skirtingų rūšių.
„Dauguma iškylų būna impulsyvios: žmonės, pamatę, kad graži diena ar pusdienis po darbo, sugalvoja praleisti laiką gamtoje, o visko, ko reikia iškylai, įsigyja parduotuvėje. Drauge ir sveriamos mėsos skyriuje išsirenka patikusį mūsų meistrų jau paruoštą kepsnį“, – pasakoja S.Nevidomskis.
Daugiausia kepti paruoštos mėsos nuperkama didmiesčiuose ir mažuose miesteliuose, kuriuose vasarą apsiperka atostogaujantys sodybose ar poilsiavietėse. Didžiausiuose miestuose nuperkama apie 60 procentų prekybos tinkle parduodamos iškyloms paruoštos mėsos, maždaug 25 procentai – mažuosiuose miestuose.
Daugiau apie degustacijas – www.maxima.lt
MARŠRUTAI
Per šiltą ir saulėtą savaitgalį paruoštų kepti mėsos pusgaminių ir gaminių nuperkama dvigubai daugiau nei tuomet, kai savaitgalis lietingas, rodo prekybos tinklo „Maxima“ statistika.
8 | ATOSTOGOS
Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedros vedėjas docentas Dalius Jonkus dėsto kultūrinę antropologiją ir mėgsta keliauti po vadinamąsias neišsivysčiusias šalis. Čia jis stengiasi išmokti džiaugtis gyvenimu taip, kaip džiaugiasi tie žmonės, kurie, mūsų manymu, atrodo turėtų liūdėti. Su D.Jonkumi kalbamės apie atostogų ir kelionių magiją.
Keliaudamas išmoksti vertinti tai, ką turi šalia – Kodėl žmogui reikia atostogų? Juk būtent darbas, kultūrinė ir kitokia veikla leidžia žmogui save realizuoti, kaip sakė filosofas Juozas Maceina, tapti žmogumi?
Bendrumas dažnai, to net neįsisąmoninant, suvokiamas anksčiau nei atskirumas. – Kultūrų susitikimai turi ir kitą pusę – pamatę kitas kultūras, savąją pradedame vertinti per kitos kultūros prizmę. Tai akivaizdu kasdieniuose pokalbiuose. Grįžę iš kitos šalies žmonės dažnai sako: „Ten gražesnė gamta“, „žmonės nuoširdesni“, „o kokia ten virtuvė!“. Kaip gyventi savo įprastoje aplinkoje žinant, kad ji tikrai nėra ideali?
– Atostogų reikia, kad žmogus atsipalaiduotų. Kaip būdravimas neįmanomas be miego, taip ir darbai neteiks džiaugsmo, jei nebūsi pailsėjęs. – Ar įmanoma gyventi taip, kad darbas ir atostogos, kasdienybė ir šventinis laikas nesusipriešintų?
– Kelionėse patiriu ne tik nusivylimus dėl savosios kultūros netobulumų, bet ir pasididžiavimą tuo, ką jau esame pasiekę. Kritinis santykis su savo kultūra, tradicijomis ir papročiais nereiškia, kad viskas savoje kultūroje turi būti vertinama neigiamai. Kritiškumas leidžia atverti tokius idealus, kurie leidžia tobulėti pačiam ir tobulinti savo aplinką.
– Laiko išgyvenimo kaita yra reikalinga, nes atnaujina mūsų patirties išgyvenimus. Tik patirdami skirtumus ir priešpriešas išgyvename patirties turtingumą.
POŽIŪRIS
– Vyrauja įsitikinimas, kad europiečių pirmųjų kelionių tikslas buvo savos kultūros ir ypač religijos nešimas „laukiniams“. O kaip pasikeitė pačios Europos kultūra, filosofija, kai Europos gyventojai pradėjo daugiau keliauti?
– Dar Herakleitas sakė, kad dievai gyvena prie krosnies. Kitaip sakant, didžiausi stebuklai yra visai šalia. Ar įmanoma keliauti po savo šalį tikrąja to žodžio prasme?
– Kelionės leido suprasti, kad egzistuoja „kitokie“ žmonės. Keliautojai parodė, kad žmogiškumo samprata yra platesnė nei iki tol buvo manyta. Žmonijos įvairovė yra neišsemiamas nuostabos ir džiaugsmo šaltinis.
2012 / SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS
– Norom nenorom susidurdami su kitokia kultūra vertiname ją per savo prizmę. Sakykite ką norite, bet nuvykęs į bet kurią Afrikos šalį iš tiesų matai, kad tenykštė civilizacija yra ne tik kitokia, bet ir mažiau pažengusi gyvenimo patogumo užtikrinimo sferose. Ar įmanoma kitoniškumą įvertinti neaukštinant vieno, o drauge ir nežeminant kito? – Keliaudamas į vadinamąsias neišsivysčiusias šalis stengiuosi mokytis džiaugtis gyvenimu taip, kaip džiaugiasi tie žmonės, kurie, atrodo, turėtų liūdėti. Tada suprantu, kad žmonių laimė negali būti matuojama bendrojo vidaus produkto statistiniais rodikliais. – Kodėl žmogų taip traukia egzotika, kodėl žmonės, nebodami jokių pavojų, net mirtinų ligų, leidžiasi į pavojingas pasaulio vietas? – Aš keliauju ne tiek ieškodamas egzotikos, kiek norėdamas pažinti žmonių ir kultūrų
įvairovę. Savo nuostabai visur atrandu panašių žmonių, nors jie savo meilę, neapykantą, pagarbą, draugiškumą, pasitikėjimą, baimę, smalsulį, susižavėjimą, įtarumą, ryžtą, džiaugsmą išreiškia skirtingais būdais. – Vis dėlto, kaip mes visuose tuose skirtumuose atpažįstame, kad tai vis dar žmogus – toks pat, kaip ir aš? – Kultūrinė antropologija būtų neįmanoma, jei nebūtų galima palyginti skirtingų žmogiškumo apraiškų. Tad, nors dalis antropologų tai ir neigia, visi jie remiasi prielaida, kad ši kultūrų įvairovė priklauso žmonijai. Tai teigiamai sprendė europiečiai dar XV amžiuje, kai, atradę Amerikos žemyną, jie pripažino, kad ten atrastos gyvos būtybės taip pat yra žmonės ir kad juos galima atversti į „tikrąjį“ (krikščionių) tikėjimą.
– Lietuvoje yra daugybė vietų, kuriose dar norėčiau apsilankyti, ir tokių vietų, į kurias mielai sugrįžtu dar ir dar kartą. Mes kartais nevertinam to, ką turim šalia. Kelionės padeda atverti akis ir pamatyti tą grožį, kuris lieka nepastebėtas, nes yra per daug arti. – Šiame leidinyje mes daugiausia kalbame apie poilsį Lietuvoje, tad noriu jūsų paklausti, o koks Lietuvos kampelis jums artimiausias ir kodėl? – Vilnius ir jo apylinkės. Tik pagalvokite, kokia yra mūsų gyvenimo kokybė šiame žmogiškas proporcijas išlaikančiame mieste, kai 120 km spinduliu aplink miestą yra pasiekiama tiek daug gražių vietų. Kitaip sakant, gyvendamas tokiame mieste aš galiu mėgautis visais gamtos teikiamais džiaugsmais. Ne tik ežerai ir girios, bet ir jūra yra pasiekiama be didelių pastangų. – Kokie jūsų šios vasaros planai? – Šią vasarą keliausim į Centrinę Ameriką – Panama, Kosta Rika, Nikaragva, o Lietuvoje – po Nacionalinį Aukštaitijos parką.
Spalvingas individualumas Į pagalbą šįkart atskuba prekybos centras BIG Vilnius. Prieinama kaina ir kokybė, klientų pageidavimus ir naujausius mados atgarsius atliepiančios kolekcijos – tai akcentavo visų parduotuvių atstovai. O kalbamės su jais apie tai, kas geriausiai atspindi moters individualumą – batus, rankines, saulės akinius ir maudymosi drabužius.
tarpu TSA spynelės atrakinamos ir užrakinamos visrakčiais.
Odė patogumui
Spalvų sprogimas Bateliai „Like tina“, DIA PAVLO
MADA
Rankinė, VERUS
2012 / SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS
Kur daugiau telpa visas moters gyvenimas, jei ne rankinėje. O jos šį sezoną akina kaip niekad ryškiomis spalvomis, teigia „Verus“ prekių grupės vadovė Rūta Barkauskaitė. Tikras geros nuotaikos, žaismingumo ir jaunatviškumo užtaisas! Ryškiai mėlyna, smaragdinė, geltona, oranžinė, turkio – spalvos, neatpažįstamai pagyvinsiančios net nuobodžiausią aprangą. Tam pritaria ir R. Barkauskaitė, patikindama, kad lietuvės vis drąsiau renkasi ryškias rankines. Konservatyvumas juntamas gal tik prakalbus apie dydį – daugelis moterų ir toliau teikia pirmenybę talpiam ir patogiam aksesuarui. Nepaisant to, „Verus“ galima rasti ir visiškai lengvų, vasariškų modelių – tarkime, šiais metais ypač madingos „vokelio“ tipo rankinės, kai darbo diena pasibaigusi, ir viskas, ką norisi turėti su savimi, yra lūpų dažai ir veidrodėlis. Keliaujančioms moterims R. Barkauskaitė žada gausų nedidelių lagaminų asortimentą. „Atpigę skrydžiai, didėjantis žmonių mobilumas skatina juos daugiau keliauti. Kadangi daugelio nevilioja papildomi mokesčiai už registruotą bagažą, populiarėja maži, rankinio bagažo išmatavimus atitinkantys lagaminai“, pasakoja „Verus“ atstovė. Dar viena naujovė, kurią galima įsigyti šio tinklo parduotuvėse – TSA spynelės. Sustiprinus apsaugos kontrolę oro uostuose, darbuotojai įgijo teisę patikrinti bet kurį įtarimus keliantį bagažą. Įprastos lagaminų spynelės yra tieisog išlaužiamos, tuo
Patogumas Lietuvos moterims svarbiausias ir renkantis avalynę. Tuo įsitikinęs parduotuvės „Dia Pavlo“ direktorius Miroslavas Pavlovskis. Jo teigimu, didžioji dalis pirkėjų įsigyja patogius, išimtinai lygiapadžius batelius. Į aukštakulnių lentynas žvalgomasi tik ieškant šventinių aksesuarų. O kaip su spalvomis? Ar jos karaliauja ir avalynės parduotuvėse? M. Pavlovskis tikina, kad ryškios spalvos – neabejotinai šio sezono tendencija. Nepaisant to, jas renkasi vos penktadalis pirkėjų. Direktoriaus manymu, taip elgiamasi dėl taupumo. „Daugelis batus perka ne vienam sezonui ir kitais metais bijo nebepataikyti į mados traukinį“, sako jis. Mes savo ruožtu skatiname aklai nesekti mada ir dažniau pagalvoti apie stilių. Batai, kaip ir rankinė – paprasčiausias ir efektingiausias būdas pagyvinti aprangą, o kūrybingai derindamos su naujais aksesuarais ar drabužiais, ryškias spalvas galėsite dėvėti tikrai ne vieną sezoną.
Akis saugokime stilingai
Saulės akiniai „Vouge“, OPTIKA MIKROLIN
Saulės akiniai iš karto sprendžia tris problemas: apsaugo akis nuo saulės spindulių, užkerta kelią naujų raukšlių susidarymui raukantis nuo tiesioginės šviesos ir yra stilingas aksesuaras. Tokius tamsių akinių privalumus vardija salono „Optika Mikrolin“ direktorė Rūta Misiūnienė. Pasak jos, saulės akiniai – optimalus variantas norintiems įsigyti stilingą vardinį
aksesuarą neišleidžiant krūvos pinigų. „Optikoje Mikrolin“ galima rinktis RayBan, Vogue, Guess, Miss Sixty, Furla, Givenchy, Just Cavalli, Timberland, Levi’s prekės ženklo akinius ir jų rėmelius. R. Misiūnienės teigimu, saulės akinių fronte toliau karaliauja masyvūs bei santūraus klasikinio dizaino akinių rėmeliai. Nepaisant to, sau tinkamą aksesuarą ras ir spalvų gerbėjai, ir ištikimi retro stiliui. Gerą kainos ir kokybės santykį siūlanti firma Polaroid turėtų sudominti mėgstančius aktyvų laisvalaikį – vairuojančius, žvejojančius, užsiimančius vandens sportu. Visi jų gaminami akiniai yra su poliarizuotais lęšiais. Ar „Optikoje Mikrolin“ galima rasti ir nevardinių akinių? „Pastaruoju metu daugėja žmonių, vengiančių prekiniais ženklais pažymėtų daiktų. Toks pirkėjas išlošia dvigubai – norimą prekę gauna už gerokai mažesnę kainą“, šypsosi R. Misiūnienė.
Povandeniniame pasaulyje Maudymuko liemenėlė, TRIUMPH
Maudymuko kelnaitės, TRIUMPH
Skarelė, TRIUMPH
O kokiomis nuotaikomis gyvena moteris, besiruošianti maudynių sezonui? BIG prekybos centre įsikūrusios parduotuvės „Triumph“ vedėja, Jolanta Bučelienė, pastebi, kad šis gamintojas stebina ne formomis, o aukšta kokybe ir naujomis spalvomis. Šiųmetė „Triumph“ kolekcija alsuote alsuoja jūra – joje gausu mėlynos ir smaragdo spalvų, jūros gyvūnų raštų. Atliepdamas naujausias mados tendencijas tarp jų išnyra vaiskus koralų spalvynas. Romantiška ir džiaugsminga – tokia yra šios vasaros „Triumph“ atostogautoja. Tačiau tai neturėtų atbaidyti klasikos gerbėjų – jų laukia pastovus juodos ir rudos spalvų asortimentas. Lengviau atsipūs ir netradicinę figūrą turinčios moterys – pirkdamos dviejų dalių maudymosi kostiumėlį, jos galės pasirinkti skirtingų dydžių liemenėlę ir kelnaites. Parduotuvės lentynose gausu ir vasariškų aksesuarų – skarelių, tunikų. „Juokaudami vadiname jas plastine chirurgija be peilių“, nuotaikinga gaida atsisveikina J. Bučelienė.
Straipsnio autorius: www.mesmoterys.lt Nuotraukos: Prekybos centras BIG Vilnius
10 | ATOSTOGOS
Peržiūrėjus naujausias mados tendencijas, kyla klausimas – kaip visa tai pritaikyti sau? Kur rasti sezono perliukus ir ką gali pasiūlyti lietuviškos parduotuvės? Juk apsipirkti kelionėse gali ir spėja ne visos, o perkant internetu prarandamas matavimosi ir skirtingų daiktų derinimo džiaugsmas.
Straipsnio autorius: www.mesmoterys.lt Nuotraukos: Prekybos centras BIG Vilnius
12 | ATOSTOGOS „Pamatėm pasaulio dar neturėdami vaikų“, – „15min“ prisipažino dviejų vaikų mama Lina. Dabar, kai kartu beveik visur ją lydi ir puspenktų metukų dukra bei vos 2 metų sūnus, keliauti pasidarė kur kas sunkiau. Keliauti su vaikais – brangu, o ir malonumas kartais būna menkas, todėl Lina sako palauksianti, kol vaikai paaugs, kad kelionės būtų malonios, o ne kupinos motiniškų rūpesčių.
ŠEIMA
Keliauti su vaikais – misija neįmanoma? Jurgita Lapienytė
redakcija@15min.lt
Pigesni lėktuvų, autobusų ar traukinių bilietai, garantuota vieta šalia vaiko, pirmenybė įlipti – tokias ir panašias privilegijas gauna su vaikais keliaujantys tėvai. Tačiau lengvatos dažniausiai suteikiamos tik piniginei, o vaiko drausminimas, užėmimas, saugojimas paliekamas tėvams. Vieni vaikų iššūkius priima
lengvai, tačiau kiti, kaip ir „15min“ pašnekovė Lina, verčiau atsisako kelionių nei keliauja su mažu vaiku. „Kalbate rusiškai ar angliškai? – lėktuve, skrendančiame iš Talino į Vilnių, su dviem berniukais keliaujančios mamos angliškai klausia vyriškis. – Prašau pasakykite savo vaikui, kad nespardytų mano kėdės, arba kreipsiuosi į lėktuvo įgulą, kad jus persodintų.“
Iš pradžių mama bando drausminti savo iš pažiūros šešerių metų amžiaus sūnų. Tačiau jau po kelių minučių vyriškiui, kurio kėdę tebedaužo jos vaikas, prisipažįsta esanti bejėgė: „Aš negaliu jo sudrausminti, jis mažas vaikas. Yra daug laisvų vietų – prašau, persėskite.“ Aplinkinių atsiprašymas už vaikų išdaigas – tik vienas iššūkių, laukiančių kelionėje su vaikais.
Štai Lina keliaudama susidūrė su kur kas rimtesniu išbandymu – dukrelės liga.
užima sauskelnės. Bagažinėje – vien vaikų daiktai. Nekalbu jau apie tuos žaislus, kurių būtinai reikia“, – juokiasi Lina.
Į pirmąją ilgesnę kelionę su vaiku Lina išsiruošė, kai jos vyresnėlei Viktorijai buvo vos dveji metukai, o dabar dvejų sulaukęs Liutauras gyveno dar tik tėvelių mintyse.
Automobilį Lina įvardija kaip būtinybę auginant vaikus, o į moteris, kurios po miestą su vaikais keliauja viešuoju transportu, Viktorijos ir Liutauro mama žiūri pavydžiai.
„Mes važiavome į Latviją, prie jūros. Po to aš daugiau jau nebenorėjau niekur keliauti“, – atviravo Lina. Nei pajūriu, nei geru oru šeimai pasidžiaugti neteko. Nors saulė ir viliojo į lauką, palikti išsinuomoto būsto nepavyko beveik visos kelionės metu – vos pasiekus jūrą, mergaitė susirgo. „Mašinoje buvo karšta ir, kai tik nuvažiavome prie jūros, mergaitė susirgo. Tačiau viskas buvo sumokėta, taigi tuose namuose prasėdėjome tris paras, ir viskas. Tik paskutinę dieną truputį prie jūros pasivaikščiojome“, – pasakojo dviejų vaikų mama. Dabar, kai Viktorijai jau puspenktų, o Liutaurui – 2 metai, Lina sako, kad galėtų keliauti, tačiau ramybės neduoda jau kita bėda – išlaidos. Todėl tolimesnių kelionių moteris vis tiek neplanuoja. Lina pasakoja, kad vasaras
leidžia Druskininkuose, todėl ir neskuba planuoti kitų kelionių. „Nežinau, man tai per daug vargo. Aišku, jeigu gyventume visiškai ant asfalto Vilniuje ir neturėtume kur dėtis, tai planuotume ilgesnes keliones“, – sakė Lina.
„Netgi ir po Vilnių aš niekur viešuoju transportu nevažiuoju, visada tik automobiliu. Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų su dviem vaikais važinėti. Juk vienas dar vežimėlyje, o ir kitas neseniai vaikščioti išmokęs. Ir aš turiu mašiną, ir vyras. Kitaip tai aš nesuprantu keliavimo. Pažiūriu į viešuoju transportu keliaujančias mamas ir nesuprantu, iš kur jos turi tiek sveikatos. Aš tiek stiprybės neturiu“, – kalbėjo Lina.
Tačiau ir į Druskininkus šeimai nuvažiuoti ne juokas – vaikų manta vos telpa automobilyje.
Keliones į užsienį moteris kol kas apskritai yra pamiršusi. „Mes iki to pamatėm šiek tiek, o dabar jau nebetenka. Vieną vaikelį tai dar galima močiutei palikti, bet jau du yra, tai nemanau, kad močiutė labai apsidžiaugtų savaitę vaikus prižiūrėdama“, – atsiduso Lina.
„Būna, kad vyras pasiima pusę kuprinės, aš pilną – juk moteris esu, reikia daug kosmetikos vežtis. O vaikams tenka keli lagaminai, imame su savimi jiems atskirą patalynę, daug vietos
Moteris nori, kad keliavimas, kaip ir anksčiau, būtų malonumas, o ne nesibaigiantys motiniški rūpesčiai, todėl ir sako, kad kelionės palauks, kol vaikai paūgės.
14 | ATOSTOGOS
„Keliauju į Pietų Ameriką. Visus lėktuvų bilietus įsigijau, viešbučių kambarius rezervavau, žinau kainas kavinėse, vietinių žmonių įpročius, ko reikia saugotis, kokių vaistų pasiimti“, – toks iki smulkmenų apgalvotas savarankiškas kelionės susiorganizavimas jau nieko nestebina. Nors dar prieš gerą dešimtmetį būtų atrodęs sunkiai įgyvendinamas be kelionių agentūros pagalbos.
Internetas keičia keliautojų įpročius Šarūnas Bulota
redakcija@15min.lt Už šią galimybę turėtume būti dėkingi internetui ir jame veikiantiems socialiniams tinklams. Jei tik turite laiko ir ūpo, virtualioje erdvėje galite susirasti jus dominančioje vietovėje apsilankiusių keliautojų įspūdžius, perskaityti jų naudingus praktinius patarimus, peržvelgti nuotraukas, sužinoti viešbučių kainas ir rezervuoti juose kambarius, susirasti trumpiausią ar pigiausią maršrutą, kaip pasiekti tikslą.
TURISTO ABC
O kur dar didelės nemokamos valstybinės ir privačios duomenų bazės apie šalį, jos gyventojus, įpročius, apgyvendinimą, maistą, gėrimus...
Nebereikia popierinio žemėlapio
2012 / SPECIALUS SAVAITRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS
„Iš tiesų, internetas labai pakeitė turizmą. Virtualioje erdvėje veikiančios didžiulės turizmui skirtos duomenų bazės patvirtina tai. Mes patys turime tris „Facebook“ profilius pristatyti skirtingoms mūsų veikloms. Tokiu būdu informacija plinta geometrine progresija“, – sako Kauno regiono turizmo informacijos centro (KRTIC) direktorius Sigitas Sidaravičius. Per „Google Analytics“ analizuodami tinklalapiuose apsilankiusių lankytojų srautą, KRTIC darbuotojai jau metų pradžioje gali prognozuoti, iš kurių šalių turistų šią vasarą laukti.
LABIAUSIAI PASITIKI PAŽĮSTAMAIS Organizuodami atostogas, Lietuvos gyventojai pirmenybę teikia*:
31 proc. – draugų ir pažįstamų rekomendacijoms; 24 proc. – internetui; 21 proc. – organizuojasi poilsį nuvykę į vietą. * - TNS LT apklausos „Flash Eurobarometras“ tyrimų duomenys. S.Sidaravičius taip pat džiaugiasi, kad socialiniai tinklai ne tik palengvino komunikavimą ir užtikrino patikimą ir plačią informacijos sklaidą, bet ir atpigino reklamos išlaidas. „Dėl didelio darbo krūvio, nepavyksta nuolat visiems pasakoti tą patį, todėl tiesiog nurodome tinklalapį, kuriame ta informacija jau yra. Tai taupo laiką. Nebereikia smeigti popierinių vėliavėlių ant žemėlapio. Iš karto sudaromas maršrutas žemėlapyje su nakvynės, maitinimosi, lankytinomis vietomis“, – teigia specialistas.
Keliauja savarankiškai „Eurobarometro“ duomenis analizuojanti SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad internetas paskatina vis daugiau žmonių atostogas planuotis patiems, o ne per kelionių biurus: „Tai yra patogu, gauni daug informacijos ir, daugeliu atvejų, yra pigiau.“ Jei vartotojas kitų keliautojų socialiniuose tinkluose, virtualiuose
forumuose pateiktą informaciją atidžiai atsirenka ir ją patikrina, sklandus poilsis beveik garantuotas. „Internete pateikiami ne tik emocijomis persmelkti rašinėliai, yra ir paremtų konkrečia praktine informacija – kiek kas kainuoja, o tai labai svarbu, nes juk ne viską pats gali sužinoti, nepabuvęs konkrečioje vietoje ir nepagyvenęs ten“, – atkreipia dėmesį J.Varanauskienė. Nors „Eurobarometro“ duomenys leidžia manyti, kad planuotis keliones į užsienį remiantis internete skelbiama informacija jau įprasta ir lietuviams, ruošdamiesi keliauti savame krašte jie vis dar labiau pasitiki draugų ir pažįstamų pasakojimais ir rekomendacijomis. Tuo metu daugiau nei pusė Vakarų Europos gyventojų pirmenybę teikia internetui tiek keliaudami savo šalyje, tiek keliaudami į užsienį.
Už viską atsako patys Kelionių agentūrų atstovai sutinka, kad į kai kurias šalis žmonės gali susiorganizuoti kelionę pigiau, tačiau jie turi suprasti, kad tuomet yra ir patys už viską atsakingi. Jei kelionėje įvyks nesusipratimų, atsitiks nelaimė, keliautojai viską turės spręsti ir aiškintis patys. Taip pat teigiama, kad į lietuvių pamėgtus kurortus Egipte, Turkijoje, Tunise arba į egzotines šalis patikimiau, saugiau ir pigiau keliauti su turizmo bendrove. Nebent žmonės keliauja autostopu ar sąmoningai nori patirti kuo daugiau adrenalino, patekti į įvairius nuotykius, pamatyti krašto autentiškumą.
16 | ATOSTOGOS
Saugios kelionės garantas – skiepai Atšilus orams dažnas darbo kabinete mieliau svajoja apie atostogas, nei vykdo darbdavio nurodymus. Egzotiškai ar net ekstremaliai atostogauti mėgstančius lietuvius vis labiau vilioja tolimi ir menkai pažįstami kraštai, į kuriuos vykstant būtina pasiruošti iš anksto. Viktorija Navickaitė
redakcija@15min.lt
Kinija, Tailandas, Tunisas, Indija, Lotynų Amerika, Afrika ir kiti egzotika dvelkiantys pasaulio kampeliai keliautojus vilioja it bites prie medaus, tačiau vien lėktuvo bilietų ir pilnų lagaminų traukiant į išsvajotas šalis nepakanka. Norint išvengti galimų nemalonių ar net pavojingų kelionės pasekmių, reikia iš anksto pasirūpinti sveikata – pasiskiepyti nuo lankomoje valstybėje gresiančių ligų.
Priklauso nuo kelionės tikslo Skiepai, kurių gali prireikti į tolimus kraštus keliaujantiems turistams, yra kelių rūšių: privalomieji, rekomenduojamieji ir siūlomi atsižvelgus į kelionės riziką (keliaujant ilgam
laikui arba itin dažnai, taip pat priklausomai nuo kelionės tikslo bei sezono). Skiepų kaina vidutiniškai svyruoja nuo 80 iki 400 litų už vakciną. Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo dešimties infekcinių tolimuose kraštuose paplitusių ligų. Nuo dviejų – Geltonojo drugio, itin pavojingo keliaujientiems į Saudo Arabiją ir Kongą, bei meningokokinės infekcijos, keliančios grėsmę Saudo Arabijoje, – skiepytis griežtai privaloma. Maža to, šias valstybes lankantis keliautojas su savimi turėtų pasiimti ir specialiai išduodamą tarptautinį skiepų pasą, įrodantį, jog žmogus yra gavęs vakciną nuo grėsmę jo gyvybei keliančių infekcijų. Pastarasis išduodamas Medicinos diagnostikos ir gydymo centre. Nuo likusių užkrečiamų virusų, paplitusių Azijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Indonezijoje, – difterijos, stabligės, poliomielito, hepatito A
ir B, vidurių šiltinės, pasiutligės ir japoniško encefalito – pasiskiepyti patariama keliautojui, norinčiam jaustis ramiau. Pasiskiepyti turistai, vykstantys į tolimus ir egzotiškus kraštus, raginami ne vien dėl pačių sveikatos – skiepijant pacientus taip pat siekiama apsisaugoti nuo naujų virusų ir infekcijų atvežimo į šalį keliautojams sugrįžus. Nukelta į 18 psl.
>>>
TRYS GYVENIMO DOVANOS Sakoma, kad yra trys Gamtos dovanos žmogui – sveikata, energija ir grožis. Jas gavęs gali nuversti kalnus. Be jų jautiesi išsekęs, rūškanas. Darbas atgrasus. Į veidrodį nesinori net žiūrėti. Litrais pliaupi deguto juodumo kavą ir energinius gėrimus, bet... Kas tai – „tinginio liga“?
LNS PRIEŽASTYS: • virusinis lėtinis susirgimas. Dažniausiai tai – herpes, t.y. pūslelinė. Antroje vietoje – hepatitas, citomegalo virusai; • netinkama gyvensena – miego ir normalios mitybos stoka, kenksmingi įpročiai, priklausomybės, organizmo energinių resursų eikvojimas (įtemptas darbas, egzaminai, varžybos, stresai, nepalanki aplinka); • lėtinė liga (širdies ir kraujagyslių, neurologinė, endokrininės sistemos, kraujotakos, lytinės sistemos ir kt.). Pažįstamos bėdos? Jei taip, laikas įveikti LNS! Nes saMedicina pripažino egzistuojant naują susirgimą – „lėtinio nuovargio sindromą” (LNS). Jis kamuoja apie 50 proc. vijauta – Jūsų sėkmės, karjeros ir normalaus gyvenimo dirbančių žmonių! Ir ne tų, kurie plūktųsi „iki devinto pra- garantas. kaito” . LNS klesti tarp tų, kurie kasdien ne daugiau kaip „TRYS VIENAME“ 7-8 val. dirba nesunkų fizinį ar psichinį darbą, laikosi norNatūralus vaistas nuo LNS yra! Tai ne laikinai stimumalaus režimo. liuojantys, o vėliau jau nebeveiksmingi „dopingai“. Tai oro, kuriuo kvėpuojame, natūralus elementas – triatomis LNS SIMPTOMAI: • atminties (ypač – trumpalaikės, „kasdienės”) nusilpimas; deguonis ozonas (O3), dar vadinamas „jaunystės eliksyru“. Ozonas suteikia 3 rezultatus - sveikatą (gydo lėtines ligas, sunku sutelkti dėmesį; kūrybingumo stoka; apsaugo profilaktiškai, naikina virusus), energiją bei darbin• galvos skausmai (vad. „erškėčių vainikas”); gumą, geresnę išvaizdą (organizmą atjauninantis efektas). • gerklės peršėjimas, gleivės, apnašos ant liežuvio; Liono eksperimentinės medicinos centras 2008 m. • padidėję kaklo, pažasčių limfamazgiai; subūrė grupę tiriamųjų-savanorių, kurie skundėsi LNS. 5 • sunkumo jausmas galūnėse, „sukimas”, mėšlungis; intensyviai besimokantys studentai, 5 – vyresni dirbantys • miegas negilus, nesuteikia poilsio. Išsekimo pojūtis; žmonės. Būsenai pagerinti jie ilgą laiką buvo naudoję„ le• irzlumas, apatija; veiklai reikia save verste priversti.
www.mirameda.lt
Vilniuje, Savanorių pr. 11A. Tel. (5) 212 55 66 arba (8 676) 0 77 74.
Kaune, Vytauto pr. 23. Tel. (8 37) 333 557 arba (8 606) 91120.
Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp. Tel. (8 46) 315 111 arba (8 606) 91183.
galius dopingus“ – dideles kavos ir stiprios arbatos dozes, energinius gėrimus, tonikus. Deja, tai padėdavo trumpam. Tyrimo dalyviai skundėsi prasta savijauta, menku darbingumu, apatija. 10 dienų jiems taikytas gydymo ozonu kursas. PO OZONOTERAPIJOS PROCEDŪRŲ NUSTATYTA, KAD: • 100 proc. dalyvių pagerėjo sveikatos, miego, energiniai rodikliai; • psichinės ir fizinės veiklos rezultatai pagerėjo 60 proc.; • organizmo sistemų nuovargio rodikliai (po darbo dienos) sumažėjo 54 proc.; • tiriamieji lengviau ir ramiau išlaikydavo stresus; • dingo apatija, sustiprėjo imunitetas; • akivaizdžiai pagerėjo odos, veido išvaizda. Ozonoterapija tiriamiesiems suteikė trejopą naudą - išgydė esamus virusinius susirgimus (herpes sirgo 4 dalyviai, kraujagyslių liga - 2), sustiprino sveikatą, pagerino išvaizdą ir „pakrovė“ organizmo energinius resursus taip, kad LNS tapo tik kažkada sapnuotu nakties košmaru. Ozonas suteikia galimybę vėl džiaugtis Gamtos dovanomis – sveikata, energija, grožiu. Ozono procedūros Jums padės išlaikyti gyvenimo tempą bei iššūkius, ir gerą savijautą užtikrins ilgam. Agnė TARVYDAITĖ
IKI LIEPOS 1 D.
4 OZONOTERAPIJOS PROCEDŪROS UŽ 3 KAINĄ. REGISTRUOKITĖS DABAR!
Reikalauja laiko
18 | ATOSTOGOS
Kaip teigė Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė, tolimą kelionę planuojantis žmogus, ketinantis pasiskiepyti, turėtų atsižvelgti į kelis kriterijus – regioną, po kurį planuoja keliauti, kelionės trukmę, gyvenimo sąlygas, savo sveikatą, amžių bei gautus skiepus. „Tai pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos yra parenkami skiepai, sudaroma individuali skiepų schema. Paprastai užtenka vieno skiepų kurso, kad dažnai keliaujantis asmuo galėtų apsisaugoti nuo ligų ir ilgam įgytų imunitetą konkrečiai infekcijai“, – pasakoja gydytoja. Medikė pabrėžia, kad skiepais keliautojai turėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvykimą, geriausia likus 4–6 savaitėms iki atostogų: „Imunitetas paprastai įgaunamas po dviejų savaičių, nes antikūnų gamyba vyksta pamažu.“
SVEIKATA
Trumpiausias tolimas keliones mėgstančiam keliauninkui suleisto skiepo galiojimo laikas – net treji metai. „Yra skiepų, kurių vienos vakcinos pakanka visam gyvenimui – viskas priklauso nuo ligos ir kelionės. Pakartotiniai skiepai skiriami tam, kad organizme būtų palaikomas tam tikras antikūnų kiekis ir susiformuotų imunitetas ligai“, – aiškino medikė.
nereikia, išskyrus atvejus, jei žmogus praeityje yra sunkiai sirgęs kokia nors užkrečiama liga. Tačiau pirmiausia reikėtų konsultuotis su specialistais ir savarankiškai nepriimti sprendimų, susijusių su skiepais“, – pabrėžė J.Dieninienė.
Vis dėlto norintiems pasiskiepyti keliautojams neužtenka vien tik pasibelsti į skiepų kabineto duris, kad gautų vakciną. Kad vakcinacija būtų saugi, visų pirma reikia atidžiai įvertinti keliautojo sveikatą ir fizinę būklę.
Neįmanoma nuspėti ir galimo vakcinos šalutinio poveikio – nors jį pasiskiepiję žmonės patiria retai, dalis pacientų skundžiasi nemaloniais pojūčiais, patirtais priėmus vakciną.
„Nusprendęs pasiskiepyti žmogus pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytojus, vaikai – į pediatrus. Specialaus siuntimo ar tyrimų atlikti
Vis dėlto J.Dieninienė skuba nuraminti keliautojus: „Nepageidaujamos reakcijos į skiepą galimos, tačiau jos nėra pavojingos gyvybei.
Dažniausiai tai yra vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, aukštesnė temperatūra. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra skirtinga.“ Medikai įspėja, jog šalutiniam skiepo poveikiui trunkant pernelyg ilgai ar esant kitokiam nei tas, apie kurį įspėta, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Keliautojai gali pasiskiepyti net 37 valstybinėse ir privačiose klinikose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose, Kretingoje, Druskininkuose, Mažeikiuose.