15min | Knygų mugė 2013

2 s MUGĖS TEMA

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ PRISTATO

RODERICKAS GORDONAS Vieną iš fantastinės knygų serijos „Tuneliai“ autorių R.Gordoną į Vilniaus knygų mugę atlydės garsus britų leidėjas Barry Cunninghamas, atradęs ir legendinę „Hario Poterio“ autorę Joanne K.Rowling.

R.Gordonas gimė 1960 m., užaugo Haigeite, šiauriniame Londone.

Baigęs mokslus ir neturėdamas nė menkiausio supratimo, kuo norėtų būti, jis kurį laiką grojo grupėse ir klajojo, kol netikėtai pradėjo dirbti Londono Sičio investiciniame banke.

Roderickas nuoširdžiai tikėjo, kad tai viskas, ką jam yra numatęs likimas, kol 2001 m. jo neatleido iš darbo.

KNYGOS Knygos paaugliams Lietuvos literatūroje – retenybė. Leidyklos nesibrangindamos čiumpa geresnius rankraščius, paaugliai laukia istorijų apie bendraamžius, rašytojams jas kurti smagu, bet tokių romanų ir apysakų vis tiek mažai.

Digrytė s Eglė e.digryte@15min.lt Rinkdamiesi knygas net 34 proc. paauglių vadovaujasi savo nuomone. Tik 8 proc. svarbios tėvų, 23 proc. – bibliotekų rekomendacijos. Pastarosios Lietuvoje ne itin populiarios ir nedažnai siūlo naujienų.

Kadangi paauglių literatūros mažai ir knygynuose, jaunimui sunku išsirinkti gerą tekstą. O leidėjams paaugliai labai svarbūs, mat netrukus skaitys suaugusiesiems skirtą literatūrą, pirks knygeles savo vaikams. Neišlaikius susidomėjimo knyga, skaitytojai prarandami.

LEIDĖJAI STVERIA NESVARSTYDAMI 0

R.Gordonas pats save nustebino, kai kartu su universiteto draugu Brianu Williamsu pamėgino parašyti knygą ir 2005 m. ją savarankiškai išleido pavadinimu „Laukų kurmis“. Šį bandymą ir pastebėjo B.Cunninghamas, vaikų knygų leidyklos „Chicken House“ įkūrėjas. 2007 m. liepą jis „Laukų kurmį“ perleido nauju pavadinimu „Tuneliai“.

Sulaukusi didelio žiniasklaidos dėmesio ši knyga tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išleista keturiasdešimtyje skirtingų šalių, visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei milijonas egzempliorių.

Netrukus po išleidimo JAV kompanija „Relativity Media“ įsigijo teises knygos ekranizacijai.

Po „Tunelių“ serijoje pasirodė tolesnės dalys: „Gilybės“ (2009), „Laisvas kritimas“ (2010), „Artyn“ (2011) ir „Spiralė“ (2012).

Paskutinioji dalis „Galinė riba“ bus išleista šiais metais ir užbaigs „Tunelių“ sagą. Šiuo metu R.Gordonas su žmona ir dviem sūnumis gyvena Norfolke, Anglijoje, bet kartais tam, kad išsaugotų sveiką protą, pasprunka į Londoną.

Lietuvoje knygų seriją „Tuneliai“ išleido leidykla „Alma littera“.

Leidyklos „Alma littera“ inf.

SKAITYTOJŲ SUSITIKIMAS

su rašytoju R.Gordonu ir leidėju B.Cunninghamu vyks vasario 23 d., 12 val., „Litexpo“ salėje 5.1.

„Rankraščiai paaugliams – retenybė. Kai ateina tikrai gera knyga, stveriame nesvarstydami, nes žinome, kokia yra jų paklausa ir poreikis, – tikino Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. – Lietuvoje neturime ne tik Hario Poterio lygio prekės ženklo, bet ir apskritai rašytojo, su kuriuo paaugliai tapatintųsi, kuriuo pasitikėtų. Svarbu kalba, kurią supranta jaunas, pasišiaušęs,

gerąja prasme prieš viską protestuojantis žmogus.“ Literatūra, kurią privalu skaityti mokykloje, paaugliams dažnai susižavėjimo nekelia. Vadinasi, programų sudarytojai nepataiko parinkti patrauklių, suprantamų kūrinių ir užkerta kelią tikslui – skatinti skaitymą malonumo, o ne mokymo sumetimais. Šiandien knyga yra laisvalaikio leidimo forma vos 13 proc. paauglių.

Statistika rodo, kad trečdalis paauglių nori nuotykių literatūros, daugiau nei penktadalį domina meilė ir draugystė, kiek mažiau – bendraamžių problemos.

Anot L.Varanavičienės, žiaurumas ir fantastika domina nedaugelį – pastaroji atsidūrė sąrašo apačioje. Tačiau kokybiškų nuotykių knygų – tiek verstinių, tiek savų autorių – pasiūla menka.

ESAME MAŽI, BET NEPASMERKTI 0 Kodėl lietuviams iki šiol nepavyko sukurti knygos ar personažo, kurie daugelį dešimtmečių būtų mėgstami jaunimo ar netikėtai sukeltų ažiotažą kaip Haris Poteris? Ieškant atsakymo į šį klausimą L.Varanavičienė juokais pasiūlė „kreiptis į aukštesnes instancijas – Viešpatį

Dievą“. Bet pripažino, kad trūksta ir geros reklamos.

Dar viena priežastis – lietuvių kalba, kuri trukdo prasimušti į tarptautinę rinką, nors mūsų šalis nėra neįdomi (tą patvirtina amerikietės Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ apie ištremtą lietuvę paauglę, kuris išverstas jau į tris dešimtis kalbų). „Esame mažuliukai, bet nepasmerkti amžiams, – kalbėjo L.Varanavičienė. – Po truputį atsiranda reklamos įgūdžiai.

Niekada neprilygsime stambiausioms pasaulio leidykloms, bet žinoti, kaip viskas daroma, ir naudotis jų patirtimi reikia.“ Pašnekovė pripažino, kad „šiandien kūrinio, apie kurį sakytume, jog galime pasiguldyti pasaulį po kojomis, neturime“. Bet vylėsi, kad toks autorius jau yra, tik jo dar nepavyko pažinti. „Žiūriu

s LITERATŪROS TYRINĖTOJAS KĘSTUTIS URBA:

„DŽIAUKIMĖS, JEI KASMET Knygynai nestokoja lietuvių parašytų romanų, rimtesnės literatūros, kelionių, receptų, poezijos ir vaikams skirtų knygų. O paaugliai, jei spręstume vien iš šios pasiūlos, tarytum neskaito.

Digrytė s Eglė e.digryte@15min.lt Metų knygos rinkimuose – vos dvi jiems skirtos knygos, nors kitų kategorijų – po penkias šešias. Literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba situaciją vadina bloga, o ją aiškina tuo, kad čia talento nepakanka, reikia išmanyti, kas išties rūpi šių dienų paaugliams.

narkomanijos, savižudybių problemas, vis eina knygos apie nepagydomą ligą.

Pasigesčiau pozityvesnės literatūros.

Apskritai Lietuvoje situacija labai bloga. Tai išryškino Metų knygos rinkimai. Šįkart paauglių knygų kategorijoje vietoj penkių galėjome pristatyti tik dvi (Unės Kaunaitės „Sudie, rytojau“ ir Kristinos Gudonytės „Ida iš šešėlių sodo“ – red. past.).

– Kokios jums atrodo Lietuvoje leidžiamos knygos paaugliams?

– Paauglio sąvoka plati. Jaunesnieji – 11–14 metų, vyresnieji – 15–17 metų, jaunimas… Ir literatūra skirtinga. Skirtoji jaunesniesiems atsigavo anksčiau.

Vyresniųjų – vienpusiškesnė: dažnai – subtiliai dramatiška, pasaulį piešia tamsiomis spalvomis, gvildena skaudžias

– Kodėl? Ar rašytojai nenori kurti paaugliams, ar jų niekas neskaito, todėl nėra paskatos rašyti?

– Ekspertų komisijoje, kuri atrenka knygas rinkimams, dalyvauju, kai tik prasidėjo ši akcija. Šiemet buvo keturios knygos, skirtos paaugliams. Atrinkome dvi. Pernai buvo trys. Išskirčiau smagų U.Kaunaitės atėjimą.

BFL NUOTR.

|

S K.URBA

|

3 s MUGĖS TEMA

PAAUGLIAMS:

optimistiškai ir manau, kad tikrai pasiklosime pasaulį po kojomis“, – apibendrino leidyklos vadovė.

SLENGO MOKĖSI IŠ DUKROS DRAUGIŲ 0 Rašytoja, aktorė, režisierė, scenaristė, dailininkė Kristina Gudonytė, kurios romanas „Blogos mergaitės dienoraštis“ jau buvo išrinktas geriausia 2009-ųjų knyga jaunimui, pripažino, kad kurti paaugliams labai sunku. „Tai – keistas amžius, – kalbėjo K.Gudonytė. – Jie laiko save suaugusiais. Fiziologiškai taip tarsi ir yra. Prisiminkime klasiką, Rytų tautas, kur jau 14 metų tuokiasi. Romeo ir Džuljeta buvo „trylikiniai“. Mintyse atgaivinti savo paauglystę

nelengva. Minėtą knygą K.Gudonytė parašė radusi senus savo dienoraščius ir prisiminusi, kaip pati jautėsi tais laikais: nereikalinga, bjauri pati sau. „Myliu paauglius ir daug su jais bendrauju, – sakė kūrėja, tuomet dar moksleivės dukros bendraklasius kviesdavusi į namus švęsti Naujųjų ir iki šiol su jais bendraujanti. – Lipdydama išorinę pusę, rankiojau po detalę.

Dukros draugai skambindavo ir taisydavo slengą. Sužinojau žodį „tūsas“, taip pat – kaip vadinama degtinė. Parašiau „šnapsas“, o jie sako: ne, dabar ji yra „vodzė“. Todėl tekstas pavyko šiuolaikinis.“ Anot K.Gudonytės, paaugliai yra linkę jiems skirtas knygas išmainyti į suaugusiųjų literatūrą. Todėl nekeista, kad didelę jos skaitytojų dalį sudaro ne jaunimas, o tėvai. „Draugės džiaugėsi, kad parašiau vadovėlį, kaip elgtis su paaugliais, – juokėsi autorė. – Rašiau galvodama, ar pačiai būtų įdomu skaityti. Man reikia emocijos, kad apeliuotų į jausmus.“

VIETOJE PAMOKSLŲ – HUMORAS 0 „Buvo nežmoniškai smagu rašyti“, – prisiminė scenaristė ir prodiuserė Aistė Ptakauskė, apysakų „Nerealios atostogos“ ir „(Ne)saugus žaidimas“ autorė. Šios knygos, pasakojančios apie keturių draugių nuotykius, 2008–2009 m. pasirodė leidyklos „Alma littera“ serijoje „Mergaičių lyga“.

Paklausta, ar lengva rašyti paaugliams, autorė nedvejojo: „Man – taip.“ Paauglystėje užgriūna daug naujų potyrių ir pirmų kartų, viskas išgyvenama intensyviau – trūksta ankstesnės patirties, kuri leistų ramiau jaustis. A.Ptakauskei toks užaštrintas intensyvumas patinka, todėl buvo smagu grįžti keletą metų į praeitį.

Kadangi skaitytojai ieško intensyvių potyrių, populiariausios paauglių knygos –

K.GUDONYTĖ: „PAAUGLIAI YRA LINKĘ JIEMS SKIRTAS KNYGAS IŠMAINYTI Į SUAUGUSIŲJŲ LITERATŪRĄ.“

arba itin juokingos, arba liūdnos ir niūrios. Taigi pustonių nėra.

Dažnai manoma, kad jei jau knyga skirta paaugliams, autorius turi juos mokyti. Bet humoras leidžia atviriau priimti sudėtingus, skausmingus dalykus, skaitytoją įtraukia į savotišką sąmokslą su rašytoju. „Mokytojiškas, rimtas tonas grūmojant pirštu sukelia atmetimo reakciją. Su paaugliais reikia kalbėti sąžiningai, jausti visišką empatiją ir herojams, ir skaitytojams, – samprotavo A.Ptakauskė. – Negalima į skaitytoją žiūrėti iš aukšto, net jei pateiki rimtesnę įžvalgą, svarbu jautrumas, suprasti jo jausmus.“ Jos patirtis byloja, kad Lietuvos paaugliai su dideliu entuziazmu priima mūsų autorių knygas, ieško autentiškumo, nori atpažinti literatūroje save. „Mano knygos buvo perkamos, nesiskundžiau nei aš, nei leidėjai. Iš bibliotekų gaunu duomenis, kad skaito. O leidėjai suinteresuoti, entuziastingai leidžia rankraščius. Didžiausia kliūtis, manau, yra autoriai. Jie nenori, nesiryžta, gal neįdomu rašyti paaugliams, ne prestižas – negausiu nacionalinės premijos, niekas nepagirs, atrodysiu nerimtas rašytojas.“ Po minėtų dviejų apysakų A.Ptakauskė paaugliams nieko nebeišleido. Dabar jos veiklos sritis – pjesės ir scenarijai televizijai. Kodėl pamiršo knygas jaunimui, jei ši patirtis paliko gerų prisiminimų? „Yra pusė trečios knygos rankraščio, bet išvažiavau į JAV studijuoti scenarijų rašymo. Prie prozos nebegrįžau. Bet tos keturios veikėjos tebėra. Jei grįšiu prie prozos, grįšiu prie jų. Bet šiuo metu tokių planų neturiu, nors niekada negali žinoti… “ – šyptelėjo A.Ptakauskė.

IŠEINA DVI TRYS GEROS KNYGOS“ Tiesiog paaugliams rašančių rašytojų yra mažai. Kodėl? Nežinau… Žmonės, gebantys rašyti, per toli nuo dabartinio paauglio, kuria užsidarę. Jei turi lakią vaizduotę, paprasčiau sukurti pasaką vaikams.

– Mažieji skaito, ką jiems nuperka. Paaugliai jau geba rinktis, todėl šalia televizoriaus ir interneto knyga dažnai lieka podukros vietoje.

– Taip, tai tiesa – knyga paauglystėje susiduria su didesne konkurencija. Vaikams ir tėvai skaito, jie mažiau į internetą lenda ir televiziją žiūri. O jei esi koks šeštokas, artėji prie paauglystės, žinokis pats. Yra inteligentiškų šeimų, kurios rūpinasi vaiko ugdymu, auklėjimu, perka knygas. Kuo vaikas mažesnis, tuo tų knygų daugiau, o paauglystėje – tavo reikalas. Ar paauglys dažnai lekia į knygyną? Abejoju.

– Ar mokytojai nedaro meškos paslaugos? Per literatūros pamokas dažniausiai tenka skaityti romanus ir apysakas, kurios gvildena suaugusiems aktualias problemas.

– Jau 15 metų esu paaugliškų klasių – septintokų, aštuntokų – vadovėlių autorius. Siekiau įvesti į programas literatūrą, kuri jiems įdomi. Iš pradžių buvo didelis mokytojų pasipriešinimas, bet priprato.

Literatūrinis ugdymas turi balansuoti tarp klasikos, kurią turime žinoti, ir to, kas paaugliui įdomu.

Mokytojai išmano klasikinę, programinę literatūrą, o čia reikėtų paskaityti ir pačiam. Nesuprantu, kaip mokytojai nenori skaityti. Be abejo, mokytojui lengviau kalbėti apie knygą, kuri jam įdomi, jį jaudina. Gerų knygų yra, galima parinkti 20 knygų septintokui, aštuntokui.

Bet mokytojų požiūris: ai, čia užklasinis skaitymas. Dabar vėl viskas krypsta į senąją literatūrą ir bijau, kad paaugliai vėl mažiau skaitys.

– Kaip šiuolaikinė lietuvių literatūra paaugliams atrodo, lyginant su ankstesne?

– Tokios literatūros tradicijos silpnos.

Tarpukario metais paauglių literatūros apskritai nebuvo, sovietmečiu irgi daugiausia buvo knygų vaikams. Paauglių, nuotykinė literatūra prasidėjo 6–7

praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Paskui atsirado Kazio Sajos knygos, Vytauto Bubnio „Arberonas“, Algimanto Zurbos romanai. Bet dabar mažai kas skaito A.Zurbą, nes pasaulis pasikeitė.

Rengiau vadovėlį devintokams, galvojau, tikrai rasiu ką nors nauja, vertinga – juk pasipylė verstinės literatūros. Turėjau grįžti prie „Rugiuose prie bedugnės“, klasikos. O dalykus, kurie tarsi veikia, pradedi skaityti ir supranti, kad po keleto metų jie nueis į užmarštį. Autorių, kurie pasiektų universalumą, sugebėtų įtaigiai šnekėti apie amžinus dalykus, nėra.

– Kodėl mūsų autoriams nepavyksta sukurti knygų, kurias skaitytų viena karta po kitos? Imkime Karlo May'aus knygas apie indėnus – rašė apie XIX a., bet įdomios iki šiol.

– K.May'aus kūriniai – klasika, o „Haris Poteris“ – hedonistinė literatūra, ją smagu skaityti, bet didelių gelmių nereikia tikėtis. Nors ji nėra bloga. O kalbant apie lietuvius… Vytauto Petkevičiaus „Gilės nuotykius Ydų šalyje“ galima skaityti ir skaityti, kai kurios Vytautės Žilinskaitės,

Kazio Sajos knygos amžinos. Poezijos tradicijos stiprios, bet dabar išnykusios.

Mūsų kūrybinis laukas siauresnis.

Džiaukimės, jei per metus išeina dvi trys geros knygos, nes nėra tiek daug kūrėjų.

Teko kalbėtis su islandų vaikų rašytojais: sako, pas mus kas antras žmogus rašytojas, daugelis rašo vaikams.

Pas mus yra ir požiūrio problema – jei noriu būti tikras rašytojas, turiu rašyti suaugusiems.

Bet žmogus, kuris rašo vaikams, turėtų didžiuotis, kad daro didžiulį darbą.

Suaugusiems rašyti – saviraiška, o čia – sąmoningas procesas.

– Kas turi kurti paaugliams? Bendraamžiai, išmanantys jiems svarbius dalykus, ar patirties turintys suaugusieji?

– Yra pačių paauglių sukurtų knygų, jos skaitomos, bet pamirštamos. Imkime U.Kaunaitę – ji knygą parašė dvyliktoje klasėje, amžiaus jutimas yra. Bet jei sakyčiau griežčiau, tokia literatūra negali vyrauti. Tai yra profesionalumo reikalas – turi rašyti talentingi suaugusieji. Reikalinga gyvenimo patirtis.

|

4 s SVEČIAI

s SVEČIAI IŠ UŽSIENIO

JOANAS PLAZA

ELLEN CASSEDY

TAHIRAS SHAH

„Obuolio“ leidykla Vilniaus knygų mugėje pristatys Ispanijoje bestseleriu tapusį romaną „Andželinos skraistė“, kurį parašė krepšinio klubo „Žalgiris“ vyriausiasis treneris J.Plaza. Jis pats mugėje žada papasakoti, kaip laisvalaikiu parašė jau trečiąją grožinės literatūros knygą.

„Obuolio“ leidykla atveža knygos „Mes esame čia. Atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“ autorę E.Cassedy, kuri pabandė šokiruojančiai tyrinėti Lietuvos žydų istoriją per asmeninę prizmę.

Į Vilniaus knygų mugę leidyklos „Tyto alba“ kvietimu atvyksta lietuvių kalba išleistų knygų „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“, „Kalifo rūmai“ ir „Timbuktu“ autorius, Londone gimęs anglų-afganų kilmės rašytojas, keliautojas ir filmų kūrėjas T.Shah.

!

Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 10 val., salėje 5.5.

!

Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 12 val., salėje 5.3.

!

Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 13 val., salėje 5.1.

„VAIKAI YRA VAIKAI“ Nastaravičius s Mindaugas m.nastaravicius@15min.lt

kurio mama – iš „vilko vaikų“. Nemažai su ja bendravau, fiksuodamas pasakojimus, atsiminimus. Ričardas norėjo, kad ši tema nebūtų užmiršta, kad žmonės apie tai žinotų.

Galvojome apie filmą. Pradėję viešai apie jį kalbėti, sulaukėme ne vieno skambučio. Žmonės norėjo pasakoti, dalytis tuo, ką jie žino, ką yra patyrę. Taip susipažinau su dar viena moterimi, kuri taip pat buvo iš „vilko vaikų“. Bendraudamas su ja, turėjau galimybę pajusti to laiko dvasią, orą, jauseną. Iš smulkmenų, užuominų, nutylėjimų, iš perskaitytos istorinės medžiagos kartu su bičiuliu poetu, diplomatu Evaldu Ignatavičiumi ėmėme kurti scenarijų. Evaldas Vokietijoje tuo metu dirbo Lietuvos ambasadoriumi. Jis siuntė man dokumentinių filmų apie „vilko vaikus“. Žiūrėjau juos, toliau gilindamasis į šią temą. Filmo gamyba užstrigo, nes nebuvo pinigų. Tačiau šios temos palikti nenorėjau, todėl nusprendžiau parašyti knygą.

Knyga apie baimę ir viltį. Knyga apie nerimą ir išsigelbėjimą.

Knyga apie skausmą ir skurdą.

Rašytojo Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ sulaukė gausybės apibūdinimų ir tapo viena skaitomiausių pastarųjų metų lietuvių autorių knygų.

Remdamasis tikrais faktais, rašytojas pasakoja apie „vilko vaikus“. Marytė – viena jų. „Mano vardas – Marytė, sako Renatė, o moteris paima mergaitei iš rankų pašventintą kiaušinį. Marytė krenta į gilų ir juodą šulinį, tačiau be jokios baimės“, – vieni paskutiniųjų romano sakinių. O iki jų – ilga kelionė per skurdą, baimę, neviltį. Ir per Lietuvą, į kurią po Antrojo pasaulinio karo rytprūsių vokietės siuntė savo vaikus. Čia jie dirbo pas ūkininkus, elgetavo ir menkiausią duonos kąsnį mėgindavo parnešti namo – anapus Nemuno likusiems šeimos nariams. Pats autorius sako, kad ši knyga – apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį.

– Prisipažinsiu, kad apie „vilko vaikus“ nieko nebuvau girdėjęs. Apie juos sužinojau tik perskaitęs jūsų knygą.

– Informacijos apie tai nėra daug. Sovietmečiu kalbėti apie Lietuvoje elgetaujančius vokiečių vaikus nebuvo priimtina, nes tai nesiderino su sovietų armijos, kaip išvaduotojos, vaizdiniu. Vokietijoje ši tema taip pat yra ganėtinai užgniaužta.

Antrasis pasaulinis karas jiems yra skaudus istorijos puslapis. Vokiečiai labai daug kalba apie savo kaltę

S A.ŠLEPIKAS

BFL NUOTR.

ir dėl karo, ir dėl holokausto, ir dėl visų kitų baisybių.

Todėl jiems galbūt atrodo neetiška kalbėti apie tai, kad ir tarp jų buvo aukų.

– Tarp tokių aukų – vaikai, karo metais iš dabartinės Kaliningrado srities per Nemuną persikeldavę į Lietuvą.

Kodėl jūs susidomėjote šiais vaikais ir jų istorija?

– Apie „vilko vaikus“ sužinojau iš šviesaus atminimo kino režisieriaus Jono Marcinkevičiaus, su kuriuo teko kartu dirbti rašant scenarijus. Jonas papasakojo, ką žinojo. Pateikėme paraišką Kultūros ministerijai, tačiau filmui finansavimo negavome.

Praėjo gal 10 metų. Bičiulis prodiuseris Rolandas Skaisgirys supažindino mane su verslininku Ričardu Savicku,

– Viena romane esančių detalių, kad motina savo vaiką išmaino į maišą bulvių. Tai tikras faktas ar kūryba?

– Tai yra tikri faktai, kuriuos galima rasti daugelyje prisiminimų. Vokietijoje po karo buvo skatinamas gimstamumas. Šeimos būdavo labai didelės. Įsivaizduokime situaciją, kai motina lieka viena su šešiais ar aštuoniais vaikais. Jie pasmerkti badui. Todėl motinos rinkdavosi – ar leisti vaikui mirti jų akyse, ar pamėginti išsiųsti į Lietuvą, viliantis, kad net jeigu jo nebematysi, vaikas vis tiek išliks gyvas. Galbūt įsidarbins pas ūkininkus, galbūt bus pamaitintas.

– Iš knygos susidaro įspūdis, kad tos lietuvių šeimos, į kurias vaikai pasibelsdavo, neatstumdavo jų, mėgino kažkaip padėti, bent jau duodavo maisto.

– „Vilko vaikų“ prisiminimuose lietuvių šeimos vertinamos labai įvairiai. Kai kur yra daug priekaištų dėl mūsų šaltaširdiškumo, žiaurumo, kietumo. Yra liudijimų, kad

LIETUVOS AUTORIAI ANDRIUS TAPINAS / Alma littera

GINTARAS GRAJAUSKAS / Tyto alba

GINA VILIŪNĖ / Tyto alba

ALGIMANTAS ČEKUOLIS / Alma littera

Vilniaus knygų mugėje populiarus televizijos laidų vedėjas pristatys debiutinį savo romaną „Vilko valanda“.

Jame vaizduojamas 1905-ųjų Vilnius, tačiau čia jis – laisvasis miestas, progreso, mokslo ir mistikos centras, kuriame šeimininkauja alchemikai, skraido dirižabliai, o daktaras Jonas Basanavičius – patrakęs mokslininkas, po sostinę skraidantis savadarbiu ornitopteriu „Laumžirgis“.

Poeto, eseisto, dramaturgo, prozininko, dainų autoriaus ir atlikėjo G.Grajausko knyga „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ skaitytojus nukelia į XIX a. Škotiją – į tą keistą ir žavingą laiką, kai industrinė revoliucija persipynė su Viktorijos epochos drovumu. Tačiau tai ir pasakų Škotija, kurioje šalia realių personažų puikiai jaučiasi drakonai, burtininkai ir kitos pasakiškos būtybės.

Vilniaus senamiesčio gidė G.Viliūnė romaną „Karūna be karaliaus: senojo Vilniaus trileris“, kuriame aiškinamasi dingusios Vytauto karūnos paslaptis, rašė net septynerius metus. Jos knygoje persipina dabartinio ir senojo Vilniaus gyvenimas, LDK kanclerių ir šiuolaikinių sostinės gyventojų likimai. Čia – ir baroko architektūros žavesys, ir slaptųjų draugijų klastos, ir senuosius ritualus puoselėjantys pagonys.

Publicistas ir rašytojas A.Čekuolis šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatys net dvi knygas – „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ ir „Keturi žiemos vėjai“. Pirmojoje knygoje A.Čekuolis dalijasi įžvalgomis apie lietuvių karių tarnybą Afganistane. Antroji knyga – tai pasaka apie pasaulį, skirta maždaug 6–9 metų vaikams. Knygelė mažiesiems iliustruota spalvotais autoriaus dukros Ievos Čekuolytės piešiniais.

!

!

!

Susitikimas su A.Tapinu – vasario 22 d., 18 val., Rašytojų kampe/LRT studijoje.

Susitikimas su G.Grajausku – vasario 22 d., 18 val., salėje 5.1.

Susitikimas su G.Vilūne – vasario 22 d., 19 val., salėje 5.5.

!

Susitikimas su A.Čekuoliu – vasario 22 d., 19 val., vaikų scenoje ir vasario 23 val., 14 val., salėje 5.1.

|

!

KADERAS ABDOLAH

ALBERTO ANGELA

HAILJI

„Baltų lankų“ leidykla susitikti su Lietuvos skaitytojais pakvietė Irano rašytoją K.Abdolah, kurio knyga „Mečetės namai“ 2010 m. pateko į vertingiausių lietuviškai išleistų šiuolaikinės užsienio literatūros knygų sąrašą.

Leidykla „Tyto alba“ kelionių laiku mėgėjams pristatys italų paleontologą, gamtos tyrinėtoją ir rašytoją A.Angelą. Lietuvių kalba išleistos jo knygos „Viena diena Senovės Romoje“ ir „Romos imperija: kelionė paskui monetą“.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla į Lietuvą pakvietė atvykti korėjiečių rašytoją Hailji (šis kūrybinis slapyvardis reiškia „tarnas“), Korėjoje išleidusį romaną „Užupio respublika“, kuris jau išverstas ir į lietuvių kalbą.

Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 15 val., salėje 5.2.

!

Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 16 val., salėje 5.1.

!

5 s SVEČIAI

TESS GERRITSEN Vilniaus knygų mugėje apsilankys gydytoja, tarptautinę šlovę pelniusių mokslinės fantastikos ir įtempto siužeto bestselerių autorė T.Gerritsen – leidykla „Jotema“ lietuvių kalba jau išleido daugiau nei dešimt šios autorės knygų.

!

Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 17 val., salėje 5.2.

Susitikimas su skaitytojais – vasario 23 d., 18 val., salėje 5.1.

GYVENA KANADOJE, O RAŠO APIE LIETUVĄ

LABAI NORĖČIAU, KAD ŠIĄ KNYGĄ PERSKAITYTŲ PAAUGLIAI.

– Tačiau turbūt galima sakyti, kad knyga yra gana šviesi. Joje nėra tiek žiaurumo, kiek būtų įmanoma įsivaizduoti pokario sąlygomis.

– Žiaurumų akcentuoti nenorėjau. Norėjau sukurti aiškią istoriją, kurioje yra ir nevilties, ir vilties. Istoriją, kurią žmogus perskaitytų ir neliktų abejingas. Labai norėčiau, kad šią knygą perskaitytų paaugliai. Galbūt knyga jiems padėtų suprasti, ką reiškia neapykanta, karas, kiek ilgai gali tęstis žmogaus kančia, persekiojanti ne tik jį, bet ištisas kartas.

– Esate išleidęs dvi poezijos ir vieną novelių knygą. Taip pat rašote scenarijus. Kritikai sako, kad ir šio romano autorius – Šlepikas-poetas ir Šlepikas-scenaristas. Kaip jums skamba tokie apibūdinimai?

– Šiuolaikinė literatūra yra labai įvairi ir naudoja pačias įvairiausias priemones. Romano forma, galbūt primenanti scenarijų, man buvo reikalinga tam, kad galėčiau greitai vystyti istoriją. Kad istorija, turinti daug faktų, detalių, netaptų labai ilga ir nuobodi. Nekėliau sau tikslo parašyti istorinį ar psichologinį romaną. Mano tikslas buvo paprastas – papasakoti istoriją, kurioje skaitytojai pajaustų laikmečio orą, žmogaus likimo vingius, šaltį, karštį, baimę ir viltį.

Pokalbis parengtas pagal LRT radijo laidą „Literatūros akiračiai“

jei šeima ir priimdavo svetimą vaiką, jį apgyvendindavo tvarte, kartu su kiaulėmis. Knygoje pasakoju ir apie kelias kitokias šeimas, kurios nenusisukdavo nuo sušalusio ir išbadėjusio vaiko. Didžioji dalis vaikų yra perėję per kelias šeimas. Padirbdavo pas vieną ūkininką, suprasdavo, kad sąlygos – vergiškos, todėl eidavo pas kitą. Gyvendavo ir miškuose, vogdavo. Vaikai yra vaikai. Jiems reikėjo kažkaip išgyventi.

„Kuo vyresnis tampu, tuo daugiau apie pasaulį rašau per lietuvišką prizmę, per mitines Lietuvos akis“, – yra sakęs rašytojas A.Šileika. Kanadoje jo tėvai atsidūrė bėgdami nuo sovietų okupantų.

Ten ir pasiliko.

1953 m. Toronte gimęs A.Šileika iki šiol yra išleidęs keturis romanus: „Dinner at the End of the World“ (1994), „Buying on Time“ (1997), „Woman in Bronze“ (2004, lietuviškas leidimas „Bronzinė moteris“, 2009) ir „Underground“ (2011). Pastarojo romano lietuvišką leidimą „Pogrindis“ pernai išleido leidykla „Versus aureus“, o šio kūrinio ekranizacijos teises įsigijo kino režisierius Tomas Donela.

Nusprendęs kurti šį romaną, rašytojas užsimojo perskaityti viską, kas yra parašyta apie partizaninį karą Lietuvoje. Tačiau perskaitęs beveik 40 knygų, suprato, kad parašyta yra tiek daug, jog visko niekada neperskaitys. Svarbiausiu savo šaltiniu A.Šileika pasirinko Juozo Lukšos-Daumanto knygą „Partizanai“. „Pogrindis“ – tai knyga apie tragiškas, sudėtingas ir gilias pokario Rytų Europos žmonių istorijas. Tačiau ir ekstremalių sunkumų metais žmonės lieka žmonėmis – jie myli, pavargsta, jie nori aplankyti tėvus, galų gale, nori išgerti ir pailsėti.

Ir, žinoma, jie nenori mirti.

Tačiau įdomus dalykas, pasak rašytojo, yra tas, kad pokario metų žmogus buvo kitoks nei dabar.

Tuomet tėvynė buvo svarbiau už asmeninį gyvenimą. Tokius herojus ir stengėsi kurti „Pogrindžio“ autorius.

ASS M ME ENI N NI N O AR ARCH CH C H . NU N UOT OTR. R.

Mugės garbės svečias – lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika.

A.Šileika primena, kad jis pats – ne istorikas, o romanistas. Todėl nereikia tikėtis, kad jo romane bus atkurti tikslūs faktai, tikslios biografijos. Rašytojas domisi ne tik istorinėmis asmenybėmis, bet apskritai žmogumi ir tuo, kaip asmenybę paveikia beprotiškai sunkios gyvenimo situacijos.

Taip jau sutapo, kad įtaigiau rašyti padėjo ir paties autoriaus gyvenimo aplinkybės: romano rašymo metu jo paties sūnus buvo kariuomenėje ir tarnavo ypač pavojingoje pasaulio vietoje – Afganistane.

Tarptautinių kultūros programų centro inf.

!

Susitikimas su A.Šileika – vasario 22 d., 17 val., salėje 5.2.

LIETUVOS AUTORIAI JAROSLAVAS MELNIKAS / Alma littera

SIGITAS PARULSKIS / Alma littera

VLADAS DRĖMA / Versus aureus

VYTAUTAS LANDSBERGIS / MELC

Šios informacijos nėra turistams skirtuose leidiniuose. Tai – rašytojo J.Melniko, Paryžiuje praleidusio daug laiko, dienoraštis. Kas lankėsi Paryžiuje, paėmęs į rankas šią lengvai ir grakščiai parašytą knygą, tarsi sugrįš atgal. Kas nesilankė – paviešės jame kartu su autoriumi.

Rašytojas tikisi naujausioje savo knygoje „Paryžiaus dienoraštis“ įminęs bent dalį Paryžiaus magijos ir prancūzų laimės paslapčių.

„Tamsa ir partneriai“ – naujausias Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, dramaturgo, kritiko, daugiausia į užsienio kalbas verčiamo šiuolaikinio lietuvių rašytojo S.Parulskio romanas.

Jis skirtas lietuvių literatūroje dar beveik nenagrinėtai temai – žydų žudynėms Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Kurdamas romaną autorius rėmėsi išlikusių dokumentų rinkiniais, rašytiniais atsiminimais, to meto spauda.

Dailės istoriko Vlado Drėmos (1910–1995) visą gyvenimą rašyta knyga „Dingęs Vilnius“, tapusi bibliografine retenybe, po 22 metų sugrįžta – Vilniaus knygų mugėje bus pristatytas antrasis šio nepaprasto likimo albumo leidimas. „Dingęs Vilnius“ perleidžiamas tik po dviejų dešimtmečių.

Pirmasis albumo leidimas 1991 m. pabaigoje buvo spausdinamas Minske.

Jo maketas parvežtas į Lietuvą, bet vėliau dingo.

Prof. V.Landsbergio knygoje poleminiu pavadinimu „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“ apžvelgiami pastarojo šimtmečio lietuvių ir lenkų santykiai.

Knygos bendraautoris, pasiūlęs tokį sumanymą – buvęs pirmasis Lenkijos ambasadorius Vilniuje po išsilaisvinimo ir diplomatinių santykių 1991 m. atkūrimo Mariuszas Maszkiewiczius tapo V.Landsbergio pokalbininku šioje daug diskusijų keliančioje knygoje.

!

!

!

!

Susitikimas su J.Melniku – vasario 23 d., 16 val., salėje 5.5.

Susitikimas su S.Parulskiu – vasario 23 d., 17 val., salėje 5.1.

Albumo pristatymas – vasario 23 d., 19 val., Rašytojų kampe/LRT studijoje.

Susitikimas su V.Landsbergiu – vasario 24 d., 12 val., Rašytojų kampe/LRT studijoje.

|

6 s DALIS MUGĖS RENGINIŲ

17 val.

Forumas

KETVIRTADIENIS

VASARIO 21 D.

Diskusijų klubas. Knygos paaugliams: kur jos yra ir kaip jos atrodo? Dalyvauja K.Urba, V.Juodelienė, A.Strelcova, E.Milaševičiūtė, D.Miknevičiūtė.

Literatų svetainė

Konferencijų salė 5.2 A.Šileikos knygos „Pogrindis“ pristatymas. Dalyvauja autorius, L.Donskis, D.Kuizinienė (Versus aureus).

Konferencijų salė 5.3

18 val.

12 val.

Konferencijų salė 5.2

Forumas Knygos meno konkurso „Vilnius 2012“ laureatų apdovanojimas (LR Kultūros ministerija).

U.Sinclairo knygos „Džiunglės“ pristatymas (Aukso žuvys).

Patriotų premijos teikimas (LR Krašto apsaugos ministerija, LLA).

PENKTADIENIS

VASARIO 22 D. 13 val.

15 val.

Rašytojų kampas/LRT studija N.Kitkausko knygos „Vilniaus pilys“ pristatymas (MELC).

16 val.

Konferencijų salė 5.3 Knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį. Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ pristatymas (Mintis).

14 val.

Konferencijų salė 5.3 Morte fortior memoria: pasitinkant M.Giedraičio memuarų knygą „Ant kraterio krašto“. Dalyvauja M.Giedroyć, A.Giedroyć, A.Prašmantaitė, A.Venclovienė (LMA Vrublevskių biblioteka).

18 val.

Konferencijų salė 5.1

14 val.

Forumas

D.Kajoko knygos „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ pristatymas (Tyto alba).

Forumas Knygos „Vis kitoki balseliai...: įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ pristatymas.

G.Grajausko knygos „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ pristatymas ir grupės „Kontrabanda“ koncertas (Tyto alba).

Konferencijų salė 5.3 Knygos „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva: Draugų atsiminimai“ (sud. R. Katilius) sutiktuvės. Dalyvauja sudarytojas, T.Venclova, N.Mackevič, P.Morkus (R.Paknio leidykla).

Alinos Orlovos ir grupės koncertas.

Konferencijų salė 5.3

Forumas

Konferencijų salė 5.5

Diskusijų klubas.

Socialinių tinklų karta: ką svarbu žinoti?

Diskutuoja S.Lesinskienė, G.Duoblys, A.Žakas.

Moderuoja A.Kurienė.

G.Viliūnės knygos „Karūna be karaliaus. Senojo Vilniaus trileris“ pristatymas. Dalyvauja autorė, L.Varanavičienė, L.Klimka, J.Žilinskas (Tyto alba).

3

Rytų ir Vakarų dialogai: profesoriaus A.Uždavinio kūrybos erdvės (LKTI).

Bukinistų pasažas Kūrybinė studija Parodos Kieta scena

Rašytojų kampas LRT studija

GALERIJA

5

1.1

ikra

a@ tek blio

bi

KONFERENCIJŲ SALĖS * ANTRAS AUKŠTAS

Rašytojų kampas/LRT studija „Metų verstinės knygos rinkimai. 2013 – lenkų literatūros metai“ (LLVS).

13 val.

Konferencijų salė 5.1 Susitikimas su afganų kilmės britų rašytoju T.Shahu. Taip pat dalyvauja R.Drazdauskienė (Tyto alba).

Konferencijų salė 5.2 A.Sverdiolo knygos „Kultūra lietuvių filosofų akiratyje“ pristatymas (Apostrofa).

Konferencijų salė 5.3 Naujos R.Granausko knygos „Šventųjų gyvenimai“ pristatymas (LRS leidykla).

Rašytojų kampas/LRT studija LLTI premijos laureato paskelbimas (LLTI).

Rašytojų kampas/LRT studija V.Kukulo knygos „Vertybių apžvalgos ratas“ pristatymas (Kauko laiptai).

14 val.

Konferencijų salė 5.1 A.Čekuolio knygos „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ pristatymas (Alma littera).

Konferencijų salė 5.2

ŠEŠTADIENIS

10 val.

Konferencijų salė 5.5 J.Plaza knygos „Andželinos paklodės“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, M.Rainys, leidyklos atstovai (Obuolys).

10.45 val.

Konferencijų salė 3.2 Nacionalinis diktantas (Atgimimas).

11.00

Pasisemti išminties su rašytoju K.Abdulla į „Stebukladarių slėnį“. Dalyvauja autorius, V.Kavaliauskas, G.Blažienė, A.Gaižutis (Edukologija).

Konferencijų salė 5.3 A.Rukšėno knygos „Gėdos diena“ pristatymas. Dalyvauja autorius, M.Mikutavičius (Obuolys).

Konferencijų salė 5.5 Diskusija „Moterų dalyvavimas viešajame diskurse. Moterų literatūra“ (Skaitymo skatinimo ir kultūrinio raštingumo asociacija).

Forumas Diskusijų klubas. Ar Hanibalą Lekterį reikėtų įtraukti į lietuvių nacionalinių herojų panteoną?

Konferencijų salė 5.1 Koncertas visai šeimai „Pasaulio muzika iš kelionių dienoraščio“ (Lietuvos nacionalinė filharmonija).

15 val.

Konferencijų salė 5.1

12 val.

M.Martinaičio ir V.Daujotytės knygos „Sugrįžęs iš savo gyvenimo“ pristatymas (Alma littera).

Konferencijų salė 5.1

Konferencijų salė 5.2

KNYGOS KINO SALĖ

Susitikimas su rašytoju R.Gordonu ir leidėju B.Cunninghamu. Knygų serijos „Tuneliai“ pristatymas (Alma littera).

Susitikimas su K.Abdolah ir jo knygų „Mečetės namai" bei „Mano tėvo užrašų knygelė“ pristatymas. Taip pat dalyvauja M.Starkus, B.Avižinienė (Baltos lankos).

Forumas Diskusijų klubas Parodos

lt uk.

P.Jurkevičiaus, J.Jurkevičienės knygos „Italija: pojūčiai, stereotipai, priešpriešos/ Italija: Mados ekspresas“ pristatymas (Tyto alba).

VASARIO 23 D.

19 val.

Laisvė ir tikėjimas. Būti krikščioniu sovietmečiu.

Dalyvauja A Navickas, N.Sadūnaitė, G.Šuliauskaitė, R.Teresiūtė (Bernardinai.lt).

4

Konferencijų salė 5.3

L.Katkaus knygos „Judantys šešėliai“ pristatymas (Tyto alba).

Muzikos spektaklis paaugliams ir jaunimui „Maironio gatvė“ (Stalo teatras).

K.Navako knygos „Lorelei.

50 meilės laiškų ir 50 meilės eilėraščių“ pristatymas (Kitos knygos).

20 val.

Susitikimas su prancūzų knygų iliustratoriumi, autoriumi A.Clérisse ir knygos „Prisiminimai apie Atomo imperiją“ sutiktuvės (Prancūzų institutas, Žara).

Konferencijų salė 5.1

Konferencijų salė 5.3

A.Kisarauskaitės knygos „39 salto mortale“ pristatymas (Apostrofa).

Konferencijų salė 5.5

Kieta scena

17 val.

Rašytojų kampas/LRT studija

Konferencijų salė 5.2

Konferencijų salė 5.1

16 val.

Metų poezijos knygos rinkimuose dalyvaujančių poetų kūrybos vakaras.

Dalyvauja T.Marcinkevičiūtė, A.Marčėnas, G.Norvilas, A.A.Jonynas, R.Stankevičius, P.Vyšniauskas, I.Valantinaitė (LRS leidykla).

Dalyvauja autorė, R.Tapinienė, I.Lempertas (Obuolys).

3

MOKSLO, SPECIALIZUOTI IR AKADEMINIAI LEIDINIAI

Konferencijų salė 5.2

4

VAIKŲ - PAAUGLIŲ SALĖ

5

GROŽINĖ IR SPECIALIZUOTA LITERATŪRA

Susitikimas su šveicarų diabetologu A.Golay. Taip pat dalyvauja I.Kašauskaitė, Ž.Arlauskaitė (Tyto alba).

1.1

Konferencijų salė 5.3 Ellen Cassedy knygos „Mes esame čia. Atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“ pristatymas.

Konferencijų salė 5.3 Susitikimas su dramaturgu M.Ivaškevičiumi (Apostrofa).

Konferencijų salė 5.5 R.Bružo knygos „Tauta be valstybės: valstybės kelias“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, A.Jakubčionis (Vaga).

| Rašytojų kampas/LRT studija J.Kelero ir B.Gruszkos-Zych poezijos knygos „Dviese apie meilę“ sutiktuvės.

Dalyvauja autoriai, A.Konickis, M.Kasner, A.Kalėda (Naujosios Romuvos fondas).

16 val.

Konferencijų salė 5.1 Susitikimas su italų rašytoju, mokslo populiarintoju A.Angela. Veda A.Katkevičius (Tyto alba).

Konferencijų salė 5.2 K.Buchowskio knygos „Litvomanai ir polonizuotojai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, I.Aleksaitė, R.Miknys, A.Bumblauskas (Baltos lankos).

Konferencijų salė 5.3 Susitikimas su istorinių romanų rašytoja S.Ebert.

Dalyvauja autorė, leidyklos atstovai (Obuolys).

Konferencijų salė 5.5 J.Melniko knygos „Paryžiaus dienoraščiai“ pristatymas.

(Alma littera).

Forumas Diskusijų klubas. 2023-ieji: kas valdo – žmogus technogolijas ar technologijos žmogų?

Rašytojų kampas/LRT studija A.Ivereigh, T.Bružaitės, V.Malinausko knygos

„ Katalikų balsas. Kaip aiškiai pristatyti Bažnyčios poziciją“ pristatymas.

Dalyvauja autoriai, G.Grušas, N.Miselytė (Katalikų pasaulio leidiniai).

Konferencijų salė 5.2

Kieta scena

A.Mickūno knygos „Per fenomenologiją į dzenbudizmą“ pristatymas (Baltos lankos).

Juliaus Kelero knygos „66 istorijos“ sutiktuvės (Kitos knygos).

Konferencijų salė 5.3

17 val.

Konferencijų salė 5.1 S.Parulskio knygos „Tamsa ir partneriai“ pristatymas (Alma littera).

Konferencijų salė 5.2 Hailji romano „Užupio respublika“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, M.Šiaučiūnas-Kačinskas, K.Platelis, A.Šlepikas (LRS leidykla).

Konferencijų salė 5.3 K.Sabaliauskaitės knygos „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ pristatymas (Baltų lankų leidyba).

Konferencijų salė 3.2 .Nyork knygos E „Pasaulis kavos puodelyje“ pristatymas. Dalyvauja autorė, V.Gužauskis, A.Kalėda, B.Jonuškaitė (Homo liber).

18 val.

Konferencijų salė 5.1 Susitikimas su autore T.Gerritsen. Taip pat dalyvauja A.Gustaitienė, D.Meiduvienė (Jotema).

7 s DALIS MUGĖS RENGINIŲ

L.Donskio knygos „Paralelinės tikrovės“ pristatymas.

(Versus aureus).

Forumas Knygos „Karas taikos metu.

Paramilitarizmas po Pirmojo pasaulinio karo 1917–1923 m.“ pristatymas. Dalyvauja R.Gerwarthas, T.Balkelis (Mintis).

SEKMADIENIS

VASARIO 24 D.

Konferencijų salė 5.1

11 val.

Konferencijų salė 5.1 Psichoterapija ir religija.

Dalyvauja A.Navickas, A.Alekseičikas, R.Petronis, A.Peškaitis (Bernardinai).

Konferencijų salė 5.2

19 val.

Konferencijų salė 5.1 J.Žilinsko knygos „KGB vaikai“ pristatymas (Aukso žuvys).

Konferencijų salė 5.2 M.Martinaičio knygos „Kukučio baladės“ pristatymas (Vaga).

Literatų svetainė S.Gedos poezijos vakaras.

Rašytojų kampas/LRT studija V.Drėmos knygos „Dingęs Vilnius“ pristatymas (Versus aureus).

Knygos kino salė N18. B.Šarkos monospektaklis „Sėkmė pasmerktųjų malonumui“.

(Kitos knygos)

13 val.

G.Adomaitytės knygos „Už sidabro kalnų“ pristatymas (Edukologija).

12 val.

Konferencijų salė 5.1 Apie dvasinę aplinkosaugą ir vaikų literatūrą. Dalyvauja A.Navickas, A.Šimkus, I.Babilaitė, A.Umbrasienė, J.Lūžaitė-Kajėnienė (Bernardinai.lt).

Forumas Žymūs žmonės skaito (Skaitymo skatinimo ir kultūrinio raštingumo asociacija).

Rašytojų kampas/LRT studija V.Landsbergio knygos „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“ pristatymas (MELC).

Sutartinių pradžiamokslio „Kadu buva, kadujo“ pristatymas (LMTA).

14 val.

Forumas Akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimai.

15 val.

Konferencijų salė 5.1 Legendinio „Trimito“ kelionė. Koncertas ir knygos pristatymas (Trimitas).

Konferencijų salė 5.2 D.Razausko knygos „Dzeno istorijos“ pristatymas (Dominicus Lituanus).

Forumas J.Ivanauskaitės premijos įteikimas.

Visą Knygų mugės programą rasite nuskaitę šį kodą

http://2013.vilniausknygumuge.lt/lt/main/lankytojui/programa

|

8 s VERTA APLANKYTI

s MUGĖS NAUJIENA

MARŠKINĖLIAI INTELEKTUALUI Grafikos dizaineris Edvardas Kavarskas pristatys specialiai šių metų Vilniais knygų mugei sukurtą marškinėlių seriją T-QUOTE. Ją lydi šūkis „Cituoju, vadinasi skaitau“.

INTERAKTYVI BIBLIOTEKA BE SIENŲ Mugės lankytojų šiais metais laukia staigmena – atvira ir interaktyvi erdvė Biblioteka@įkrauk.lt. Ši nauja renginių ir bendravimo vieta pirmiausia skirta paaugliams ir jaunimui.

Būtent čia jaunimas ras jiems sukurtą erdvę su belaidžiu internetu, mėgstamiausiomis knygomis, stalo žaidimais, laisva atmosfera, renginiais ir užsiėmimais.

Tai tarsi šiuolaikinė, moderni biblioteka, laikinai įsikūrusi Vilniaus knygų mugėje, kviečianti apsilankyti inovacijų ištroškusius mugės lankytojus. Visos mugės metu Biblioteka@įkrauk.lt zonoje

bus įsikurusi 15min.lt skaitytojų kuriamo portalo įkrauk.lt redakcija. Kiekvienas čia užsukęs galės pamatyti, kaip lengva pasidalyti naujienomis su visa Lietuva.

Prisėdus prie bibliotekoje esančių kompiuterių bus galima rašyti ir publikuoti savo įspūdžius iš mugės metu vyksiančių renginių bei pasidalyti savo nuomone. Įdomiausių tekstų autoriai po renginio bus apdovanoti specialiais prizais.

Į kitokią biblioteką kviečiami užsukti ir tie, kurie nori atsipūsti prie puodelio kavos ir knygos arba priešingai – aktyviai praleisti laiką žaidžiant žaidimus, naršant internete, bandant išmokti naudotis elektroninių knygų skaityklėmis. Šioje bibliotekoje kasdien vyks protmūšiai, įdomūs susitikimai, o penktadienį kviečiame į 15min.lt žurnalistų mokyklą. Šios mokyklos studentams paskaitą ves žurnalistas Andrius Tapinas. Paskaita atvira visiems mugės lankytojams.

!

Biblioteka@įkrauk.lt įsikurs 3 salės galerijoje (II a.).

„Tai marškinėliai intelektualams – kuo daugiau žmogus yra perskaitęs, kuo daugiau vietų aplankęs, kuo daugiau skirtingų sričių yra aprėpęs, tuo daugiau vizualinių kodų jam atsiskleis“, – sako E.Kavarskas.

Marškinėlių modeliai – minimalistiniai, asketiškos konstrukcijos. Pagrindinis jų akcentas – savaip interpretuotos citatos, paslėptos po daugeliu vizualinių kodų.

Iššifruoti marškinėlius, pasikalbėti apie mėgstamus autorius ir knygas dizaineris E.Kavarskas kviečia į Bukinistų pasažą (4 parodų salė), „Coffee Inn“ baro erdvėje.

Marškinėlius įsigyti bus galima tik Vilniaus knygų mugės metu.

Marškinėlių kiekis – itin ribotas.

|

9 s VERTA APLANKYTI

BUKINISTŲ PASAŽAS BFL NUOTR.

Praėjusių metų Knygų mugės naujovė – bukinistų knygynėliai – pasiteisino. Šiemet jie ir vėl įsikurs 4-oje salėje.

TAPKITE MUGĖS VEIDU

LITERATŲ SVETAINĖ

Aš, tu, jis, ji – visi mes esame knygos, herojai, rašytojai ir skaitytojai viename. Tad Vilniaus knygų mugė kviečia prisijungti ir tapti mugės plakato veidu.

Koks šiandien būtų Vilnius, jei būtų gyva „Literatų svetainė“? O Vilniaus literatūrinis gyvenimas?

Atsineškite knygą, kuri kalba jūsų žodžiais ir nusifotografuokite.

Tai padaryti galėsite Vaikų–paauglių salėje (4 salė), kurioje veiks tikrų tikriausia fotostudija. Kitą dieną Knygų mugės plakatas su jūsų veidu bus pakabintas prie Forumo. O namo plakatą galėsite pasiimti mugei pasibaigus.

Fotostudija veiks vasario 21 d., ketvirtadienį, nuo 13 iki 18 val., ir vasario 22 d., penktadienį, nuo 12 iki 19 val., Drobės.lt stende nr. 4.20B, tiesiai priešais Kietą Sceną.

Ištisos kartos filologų ir kitų kultūros veikėjų pūtė dūmus ir mezgė siužetus „Literatų kavinėje“. Dingo miesto erdvė, nutrūko pokalbiai, neįvyko susitikimai...

Tačiau susitikimus galima atgaivinti Vilniaus knygų mugėje įsikūrusioje „Literatų svetainėje“. Visos mugės metu čia bus rengiami poezijos vakarai, ragaujamas vynas, daug bendraujama, klausomasi džiazo ir stebimos vaizdo projekcijos.

Daug įdomybių čia ras visi, kas domisi ar kolekcionuoja senas knygas bei vinilines plokšteles. Bukinistų zonoje įsikurs ne tik skaitytų knygų knygynėliai, bet ir knygų kolekcionieriai. „Sykį su bičiuliais vaikščiodami knygų mugėje pagalvojome, kad Lietuvoje leidžiama labai daug naujų knygų ir stebėjomės, kas jas nuperka, nesupratom, kokiais kriterijais žmonės remiasi pirkdami knygas.

Užsienyje gali ateiti į senų skaitytų knygų vietą, kur bukinistas papasakoja, rekomenduoja, susikuria tam tikra bendruomenė, kuri žino ne tik rinkodarinius knygų aprašymus, – kaip

S BUKINISTŲ PASAŽE GALIMA ĮSIGYTI NE TIK SENŲ KNYGŲ, BET IR VINILINIŲ PLOKŠTELIŲ.

kilo idėja Vilniaus senamiestyje įkurti bukinistų knygyną „Mint Vinetu“ portalui bernardinai.lt pasakojo žurnalistė ir rašytoja Jurga Raguckaitė. – Pasižiūrėjom į savo, tėvų knygų lentynas ir sąžiningai pripažinom, kad didžioji dalis knygų yra pramoginė literatūra, kurią nusipirkęs perskaitai ir padedi, geriausiu atveju – pasidalini su draugais.

Tuomet kyla klausimas – kam laikyti tokias knygas? Apskritai turėjimo jausmas turbūt labiau ydingas nei naudingas. Geriau tegu kiti žmonės skaito, pramogauja, dalinasi.“ Įdomus projektas sulaukė netikėto palaikymo: knygynas išrinktas projekto „Pagaminta Lietuvoje“ laureatu kaip 2010 m. debiutas. O dabar bukinistai tapo ir neatsiejama Vilniaus knygų mugės dalimi.

BFL NUOTR.

10 s KNYGOS MENAS

s PARODOS 3 SALĖ

s KŪRYBINĖS STUDIJOS MISIJA –

SUSARGDINTI

•

Gedimino Leonavičiaus iliustracijų paroda.

Iliustracijos sukurtos Petro Tarasenkos (1892–1962) knygai „Priesaika“ / TYPOART.

Domeikaitė s Audrė a.domeikaite@15min.lt

•

„Nepriklausomos istorijos“/ „Independent stories“. Lietuvos menininkų sukurtos Europos Sąjungos vėliavos.

Vilmantas Marcinkevičius, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Liandzbergis, Rūta Katiliūtė, Audrius Gražys, Dalia Kasčiūnaitė.

Vilniaus knygų mugė jau dvylika metų neįsivaizduojama be kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“, kuri kasmet sulaukia ir pačių mažiausių, ir jau seniai suaugusių, bet smalsumo neprarandančių, lankytojų.

3 SALĖS GALERIJA •

„Knygos meno konkurso 2012“ knygų laureačių paroda / LR kultūros ministerija.

•

„Metų knygos rinkimų 2012“ knygų laureačių paroda.

Šios studijos iniciatorė ir siela dailininkė Sigutė Chlebinskaitė šiemet paruošė naujų veiklų, kūrybinių užsiėmimų, susitikimų su Lietuvos ir užsienio menininkais, o taip pat žada tęsti jau tradicija tapusias programas, sulaukusias mugės dalyvių susidomėjimo.

KŪRYBINĖ ERDVĖ VISAI ŠEIMAI 0

S L.ZWERGER ILIUSTRACIJA

4 SALĖ •

Romo Oranto (1949–2012) iliustruotų knygų vaikams paroda.

•

Naujausių knygų vaikams ir jaunimui ekspozicija.

•

„Lenkų komiksai – istorijos debesėliuose“.

Parodoje pristatoma lenkų komiksų kūrimo meno istorija, kurią atspindi trijų kartų komiksų kūrėjai / Lenkijos institutas.

„Knygų mugė yra kūrybinės studijos Naujieji metai, nes vėliau su visais šiais užsiėmimais, parodomis ir programomis mes visus metus keliaujame po įvairias Lietuvos vietas. Mūsų studijos tikslas – pristatyti lankytojams ne tik Lietuvos, bet ir užsienio knygų meno kūrėjus, o taip pat parodyti knygos istorijos kelią, rašto istoriją, abėcėles ir leisti save išbandyti kūryboje, – studijos „Tu gali sukurti knygą“ idėją aiškino S.Chlebinskaitė. – Noriu pabrėžti, kad ši studija nėra skirta tik vaikams, tai – kūrybinė erdvė visai šeimai. Todėl būna, kad tėtis sako vaikui: „Aš nueisiu į fotografijos laboratoriją, o tu pasimokyk vėliavėlių abėcėlės.“ Prieš dvylika metų grafikė ir iliustratorė grįžo į Lietuvą įkvėpta knygos meno mokslų Prahoje ir išdrįso Vilniaus knygų mugės organizatoriams pasiūlyti mugėje surengti kūrybinę studiją. Knygos kūrėjų džiaugsmui ji gavo teigiamą atsakymą. „Nedrąsiai pradėję, kasmet augome – didėjo studijos užimama erdvė, daugėjo lankytojų. Dabar jau žiūriu, kad nebelabai telpame, nors turime 800 kv. m plotą, – šypsojosi S.Chlebinskaitė. – Užtenka vaikams ateiti pas mus vienais metais – kitais jau atsiveda ir tėvus. Džiugu matyti, kaip auga šie entuziastai – kažkada jie buvo vaikai, o dabar jau ateina savanoriauti.“

KNYGAI SUGRĄŽINAMAS VERTYBĖS STATUSAS 0

•

2012 m. kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ sukurta rekordinio ilgio knyga „Atversk pasaulį“ / Knygų šalis.

•

Siluetinių lėlių teatro istorija / Vilniaus teatras „Lėlė“ ir Knygų šalis.

•

Antano Kučo (1909–1989) darbo priemonių ir klišių paroda / Knygų šalis.

•

Lisbeth Zwerger (Austrija) iliustruotų knygų paroda /„Minedition“ ir Knygų šalis.

•

Leidyklos „Corraini“ (Italija) naujausių knygų paroda / Italų kultūros institutas Vilniuje, Knygų šalis.

Kūrybinės studijos koordinatorė įsitikinusi, kad mugės lankytojai, patys pabandę sukurti knygą, atspausdinę ar perskaitę skirtingą raštą, įvairiomis technikomis sukūrę iliustraciją, kitomis akimis pažvelgia į knygą ir tampa aktyvesniais skaitytojais. „Dabar knyga vaikams ir paaugliams dažnai nėra vertybė. Šių laikų jaunuoliai dažniau dovanų nori telefono ar kompiuterinių žaidimų. Žmonės neberanda laiko nurimti ir paimti į rankas knygą. Suaugusieji dažniausiai, norėdami ramybės, vaikams įjungia filmuką. O juk skaitymo kultūra kuriasi, kai vaikai prisiglaudžia prie suaugusiojo ir jie kartu skaito, – pastebėjo S.Chlebinskaitė. – Dažnai matau atėjusius ne tik vaikus, bet ir tėvus, mokytojus, kurie stebi mūsų vykdomas veiklas, užsirašinėja ir vėliau jas kartoja namuose ar mokyklose. Tai labai svarbi kūrybinės studijos misija – susargdinti idėjomis ir įkvėpti.“

•

Leidyklos „Les Trois Ourses“ (Prancūzija) knygų paroda / Prancūzų institutas Lietuvoje, Knygų šalis.

SILUETO TEMA IR P.MAŠIOTO JUBILIEJUS 0

•

Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros studentų knygų projektų paroda / Vilniaus dailės akademija.

•

Taktilinių knygų vaikams paroda / Lietuvos aklųjų biblioteka.

Šiais metais kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ tema – siluetas. Visi norintys galės susikurti siluetinį autoportretą karpinio, piešimo tušu ar net camera obscura būdu, pasižiūrėti „Lėlės“ teatro siluetų teatro lėlių parodą, pamatyti siluetų animacijos pradininke laikomos Lotės Reiniger filmuką, išmokti japoniškos siluetų tapybos sumi-e technikos.

„Senais laikais buvo sakoma, kad siluetas geriausiai atspindi žmogaus charakterį“, – intrigavo dailininkė.

Minint rašytojo Prano Mašioto 150-ąsias gimimo metines, kartu su dailininkais Rimu Driežiu, Lina Dūdaite ir Mariumi Jonučiu lankytojai galės kurti judančių vaizdų ritinines knygas, o su Sigita Stankevičiūte – veltą milžinišką iliustraciją šio rašytojo pasakų motyvais. „Šiemet mugėje pristatysime grafiko Antano Kučo (1909–1989) kūrybą. Giminaičiai sutiko studijoje pristatyti jo klišes, todėl visi norintys galės pamatyti, kaip gimsta antspaudas, – viliojo ateiti S.Chlebinskaitė. – Taip pat skirsime dėmesį pernai vasarą išėjusiam knygos menininkui Romui Orantui (1949–2012), kuris aktyviai dalyvavo knygos meno puoselėjimo veikloje. Kūrybinėje studijoje lankytojai išvys dailininko meistriškai iliustruotas „Žydų pasakas ir legendas“ bei kitas knygas, bus eksponuojami įvairiausi rakandai iš jo dirbtuvių.“

SUSITIKIMUOSE – IŠ DIRBTUVIŲ IŠLINDĘ MENININKAI 0 Kaip ir kasmet su vaikais susitiks ir kartu piešti kvies knygų vaikams autorius ir iliustruotojas Kęstutis Kasparavičius. Šįkart menininkas pasiūlys lankytojams nuspalvinti žuvis iš naujausios jo knygos „Povandeninė istorija“.

Tuo tarpu viešnia iš Italijos iliustruotoja Eva Montanari visus norinčius mokys ant balto lapo gaminti trimates erdves su veikėjais ir taip kurti neįtikėtinas istorijas. Komiksų parodą pristatys ir lankytojus kurti komiksus mokys Lenkijos komiksų kūrėjai, tarp jų ir Michałas Słomka bei Michałas Rzecznikas. „Šiuo projektu norėjau, kad knygų iliustruotojai ir dailininkai išlįstų iš savo dirbtuvėlių ir pabendrautų su skaitytojais. Juk kai susitinki su tokiomis įdomiomis asmenybėmis, tavo paties akiratis prasiplečia, o vaikai įkvepia ir pačius dailininkus“, – tikino S.Chlebinskaitė.

Kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ bus tęsiamos ir tradicinės, lankytojų dėmesiu kasmet lepinamos, programos. Atėjusieji galės daugiau sužinoti apie molines, ritinines, vaškines knygas, galės patys susikurti jūrinių mazgų, žaislinių paveikslėlių, vieno lapo, sakinio ar žodžio knygelę arba knygą atsispausdinti rašomąja mašinėle.

Su žinovų pagalba atkakliausieji galės susipažinti ar net išmokti neįprastų abėcėlių: jūrinę, gestų, Brailio ar Morzės. Kasmet didelio populiarumo sulaukianti fotografijos laboratorija veiks ir šiemet – joje bus galima pamatyti, kaip kuriamas diafilmas

A.ŠANDARIO NUOTR.

|

S KŪRYBINĖ STUDIJA 2002 METAIS.

I.GELŪNO NUOTR.

IDĖJOMIS

ar nusifotografuoti senovinės momentinės fotografijos – penkiaminutės – būdu. O tradicinėje Knygų gydykloje kartu su restauratoriais bus galima atgaivinti suplyšusias knygas.

ITALIJOS IR PRANCŪZIJOS KŪRĖJŲ PRISTATYMAS 0 Skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir mezgant skirtingų šalių menininkų ryšius, į kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“ šiais metais atvyksta Italijos fondas, rengiantis tarptautines iliustracijų vaikams parodas „Le immagini della fantasia“. Fondo atstovė Ketty Gallon mugėje pristatys jubiliejinės parodos katalogą, Tarptautinę iliustravimo mokyklą ir pasakų miestu vadinamą Sarmedę, esančią vos 60 km nuo Venecijos.

Taip pat mugėje žaismingas, formomis ir turiniu neįprastas knygas pristatys kūrybinės studijos bendramintė iš Prancūzijos – leidykla „Les Trois Ourses“.

Kūrybinėje studijoje viešės „Les Trois Ourses“ atstovės Odile Belkeddar, Annie Mirabel ir Elisabeth Lortic. Viešnios mugėje skaitys pranešimą „Meninis ugdymas per dailininko knygas: Bruno Munari, Katsumi Komagata, Enzo Mari, Sarah Moon, Mariona Battaile ir kt.“ Kūrybinės studijos erdvėje bus galima išvysti ir pernai studijoje viešėjusių leidyklų „Minedition“, „Corraini“ naujausius leidinius.

KŪRYBINĖS STUDIJOS „TU GALI SUKURTI KNYGĄ“ TEMA ŠIEMET – SILUETAS.

S S.CHLEBINSKAITĖ ŠIEMET PARUOŠĖ NAUJŲ VEIKLŲ, KŪRYBINIŲ UŽSIĖMIMŲ, SUSITIKIMŲ SU LIETUVOS IR UŽSIENIO MENININKAIS.

12 s PATIRTYS

s KĄ JIE SKAITĖ SAVO PAAUGLYSTĖJE?

„Paauglystėje skaičiau viską iš eilės, nes tėvai turėjo labai daug knygų – ir lietuviškų, ir angliškų, ir rusiškų. Atsimenu, man patiko ir apie Robiną Hudą, ir Jules Verne apie povandeninius laivus, ir visokie panašūs dalykai. Tėvai turėjo labai daug meno ir architektūros albumų, knygų apie keliones, miestus ir šalis. Aš turėjau labai daug vakarietiškų žurnalų – mama atnešdavo iš specialiųjų fondų tuometėje Technikos bibliotekoje.

Man viskas buvo įdomu ir skaičiau turbūt daugiau negu daugelis bendraamžių, nors tarp mano bendraklasių S.Nėries mokykloje, kuri anais laikais (aš pradėjau eiti į pirmą klasę 1977 m.) buvo laikoma elitine, buvo daug tokių, kurių namuose irgi netrūko knygų.

Aš pradėjau skaityti labai anksti – būdamas 4 metų amžiaus. Anksti išmokau ir rusiškai, ir angliškai skaityti.

Pamenu, tėvas daug pinigų išleisdavo tuomečiame „Kapitalistinių šalių knygyne“, pirkdamas angliškas knygas. Toks knygynas buvo dabartinėje Vilniaus gatvėje, kur šiandien yra Mokytojų namai.

Visą laiką buvau didelis snobas ta prasme, kad norėjau skaityti ne tai, ką skaito visi, ir stengiausi neskaityti to, ką visi skaito. Knygų apie indėnus beveik neskaičiau būtent todėl, kad jas

skaitė daugelis. Visada buvau keistas, bet gal geriau būti keistam, negu tokiam, kaip visi.

Paauglystėje man be galo patiko Ray Bradbury „Marso kronikos“ – nežinau, kodėl. Gal dešimt kartų perskaičiau.

Gal todėl, kad ši knyga labai amerikietiška, ir nors gyvenimas vyksta Marse, bet viskas yra apie amerikietišką gyvenimo būdą, apie jų įpročius, maistą ir bendravimą. O aš visada norėjau į Ameriką. Nuvažiavęs ten pirmą kartą, supratau, kad viskas yra dar puikiau, negu įsivaizdavau.

Man knyga visuomet buvo būdas sudaiginti svajonę. Šiais laikais labai liūdžiu, kad negaliu skaityti tiek, kiek skaitydavau paauglystėje.“

Parengė Dovilė Jablonskaitė

Sabaliauskaitė s Kristina Rašytoja „Literatūra, skirta paaugliams (t.y. suaugusiųjų didaktiškai parašyta ir pritempta), kaip ir nykūs sovietiniai filmai apie vyresniųjų klasių moksleivių santykius, man paauglystėje atrodė siaubingas „nelygis“.

Neatmenu, kad mūsų namuose būtų buvęs koks nors amžiaus cenzas knygoms. Skaičiau nenormaliai daug ir viską – lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, todėl iki 18-os pirmąkart buvo įveikti ir Tolstojus, ir Druonas bei „Nibelungų giesmė“, ir užsienio šalių novelių rinkiniai, ir Dostojevskis, Camus ir Munthe, Marquezas, Stendhalis ir Gavelis, Hemingway‘us, ir Shakespeare‘as – prisimenu, jog su didžiausiu malonumu skaičiau jo pjeses. Tiesiog perskaičiau „suaugusiųjų“ knygas, ir tiek. O vėliau prie labai patikusiųjų nekart grįždavau.

Idealizmo, absurdo ir laiko dvasios dvelksmu buvo artimas Ericho Maria Remarque „Juodasis obeliskas“, aistros ir išminties deriniu – Marquezo „Šimtas metų vienatvės“.

Kultinės lietuviškos knygos, ėjusios per rankas mano paauglystėje, neabejotinai buvo Jurgos Ivanauskaitės „Pakalnučių metai“, „Mėnulio vaikai“ ir „Kaip užsiauginti baimę“. Kitų ji anuomet dar nebuvo parašiusi, o šios buvo apie mus ir apie mūsų miestą.

J.KA J. KALI LINS NSKO NS KO O NU NUOT OTR. OT R R.

Užkalnis s Andrius Publicistas, TV laidų vedėjas

BFL NUOTR.

|

Arčiausiai, kiek buvau priartėjusi prie „paauglių literatūros“, susitapatinimo prasme neabejotinai buvo Jerome Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“ – būdama penkiolikos ne juokais norėjau, kad mane išmestų iš sovietinės mokyklos, ir aš kaip Holdenas Caulfieldas galėčiau sau bastytis ir maukti kokteilius vidury Niujorko.

Kaip ir Françoise Sagan „Bonjour tristesse“ – svajojau su cigarete dantyse lėkti atviru automobiliu per Prancūzijos Rivjerą.

Kai dabar susimąstau, abi šios knygos vienaip ar kitaip kalba apie nekaltybės praradimą – ne fizinės, o tos, tikrosios. Turbūt tai ir yra paauglių literatūra.“

KĄ IR KODĖL SKAITO ŠIŲ DIENŲ PAAUGLIAI

VAIVA, 16 metų

VAIDOTAS, 13 metų

MIGLĖ, 15 metų

SAULĖ, 15 metų

„Šiuo metu skaitau J.R.R.Tolkieno „Žiedų valdovą“. Jau trečią kartą.

„Šiuo metu skaitau dvi knygas: viena jų – komiksai, kita – Reinerio Holbe‘o „Būtybės šalia mūsų“.

„Šiuo metu skaitau Georgo Simenono „Geltoną šunį“. Tai įdomi knyga, tačiau didžiausią įspūdį man padarė kitos dvi knygos. Viena jų – Ericho Maria Remarque romanas „Trys draugai“.

Kita – Melvino Burgesso „Heroinas“, apie netinkamą gyvenimo kelią pasirinkusius paauglius.

„Su knyga pradėjau draugauti, kai buvau dar vaikų vaikas ir dar augu su ja iki šių dienų. Puikiai pamenu pirmosios savo knygos „Danuko Dunduliuko nuotykiai“ paskutinio puslapio kvapą.

Bet patį didžiausią įspūdį paliko Lewiso Carollio „Alisa stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“. Skaičiau, skaitau ir skaitysiu ją, ir man ji niekada nenusibos. O lietuvių autorių kūrinių paaugliams neskaitau. Net nežinau kodėl. Gal reiktų pabandyti...

Ką skaityti, renkuosi pati arba pasiūlo tėvai. Mokytojų rekomenduojamų knygų dažniausiai neskaitau, nes jos visos būna per daug moksliškos arba jausmingos.

Per mėnesį perskaitau nedaug. Dažniausiai neįveikiu net vienos knygos, o geriausiu atveju – dvi. Anksčiau per mėnesį spėdavau perskaityti bent tris ar penkias knygas.

Kai buvau mažesnė – gal kokių dešimties metų – labai norėjau parašyti knygą. Sykį net pabandžiau.

Pavyko tokia juokinga vienuolikos puslapių knygutė su keista pabaiga.

Užbaigiau ją žodžiais, kaip vaikas pabudo iš sapno. Nieko kito nesugalvojau.“

Bet didžiausią įspūdį paliko Stepheno Kingo „Reikalingi daiktai“.

Per mėnesį perskaitau tik apie pusę knygos, užtat komiksų – apie keliasdešimt tūkstančių puslapių.

Knygų paaugliams išvis neskaitau.

Kartą pabandžiau vieną – „Neieškok sardinių ne sezono metu“, nes rekomendavo bendraklasis.

Bet ten buvo rašoma visai ne apie sardines ir man nepatiko.

Skaitau daugiau, nei sėdžiu prie kompiuterio ar televizoriaus, nes mano namuose rodo tik lietuviškus kanalus, kompiuteris „nepaveža“ gerų žaidimų, o internete negaliu ilgai būti – įdiegta tokia naršyklė, kai tėtis gali pažiūrėti, kiek žaidžiau. Šiuo metu pats rašau net dvi – visiškas skirtingas – knygas.

Viena – tai komiksai apie „Ledynmečio“ voverę, o antra skirta bendraklasiams. Ten – ne komiksai, o komiškas romanas.“

Šias knygas perskaičiau kiek daugiau nei per savaitę, tačiau įprastai knygą skaitau apie mėnesį. Galbūt dėl to, kad lieka nedaug laisvo laiko. Todėl vaikystėje knygų skaičiau daugiau, nes turėjau marias laiko.

Būdama vaikas, mėgdavau nuotykių pilnas knygas, su linksmais ir margais personažais. Būtent tokia mane ir įtraukė į knygų pasaulį. Tai buvo A.A.Milno „Pūkuotuko pasaulis“.

Po šios knygos ėmiau daugiau skaityti ir domėtis įvairia literatūra. Netgi buvo kilusi mintis ir pačiai parašyti knygą, tačiau pritrūko minčių, idėjų ir, žinoma, kantrybės.

Mano šeimoje didžiausia knygų mėgėja yra mama. Tai ji man pataria, kokias knygas skaityti.“

Keista, bet nesu iš tų žmonių, kurie mieliau rinktųsi šiuolaikines pramogas. Aš renkuosi knygas, kitaip sakant, esu tikrų tikriausia knygų graužikė. Turiu sukaupusi tikrai nemažą knygų biblioteką galvoje ir galiu drąsiai pasakyti, kad esu klasikos gerbėja.

Pirmoji pažintis su klasika buvo Oscaro Wilde‘o apsakymai. Patinka Alexandre‘as Dumas, J.R.R.Tolkienas.

Aišku, paskaitau ir šiuolaikinės literatūros. Tarkim, dabar kramsnoju H.Murakami „Prisukamo paukščio kronikas“. Labai netikėta, bet skaitosi gerai.

Knygų pasaulis yra stebuklingas.

Skaitymas taip užburia, kad kartais sunku suvokti, kur yra realybė, o kur yra tik knyga. Manau, kad be knygų pasaulis būtų ne pilkas, o JUODAS.“