„Studijos: startas!“ 2012-08-31 by 15min.lt

studijos:

Specialus „15min“ priedas. Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos studentų sąjunga.

! s a t r a t s

STUDIJŲ KAINA: APIE FINANSAVIMO MODELIUS IR STUDIJŲ PASKOLAS

6–7 psl.

MAINŲ PROGRAMOS: SVARBIAUSIA – STUDENTO INICIATYVA

9 psl.

STUDENTAI IŠ UŽSIENIO LIETUVĄ RENKASI NE TIK SIEKDAMI SUTAUPYTI

10 psl.

PSICHOLOGINĖS KRIZĖS IR SUNKUMAI

12 psl.

studijos:

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

studijų kokybė

Reitingų ir vertinimų džiunglės:

Jau pradėjus studijas iškylančias problemas specialistai pataria spręsti kartu su savo aukštosios mokyklos dekanatu, fakultetu, senatu, studentų atstovybe. 123rf.com nuotr.

Kaip aukštųjų mokyklų reitingai sudaromi Šiaurės Europos regiono šalyse? •

•

LATVIJOJE egzistuoja du svarbūs aukštųjų mokyklų reitingai. Pirmąjį sudaro valstybinis Latvijos universitetas kartu su visuomenės nuomonės tyrimų kompanija SKDS. Antrąjį – Latvijos darbdavių konfederacija bendradarbiaudama su privačia kompanija „prakse.lv“. Reitingai susilaukia kritikos dėl kokybinės analizės tyrimo – jie paremti daugiausia statistiniais duomenimis. ESTIJOS Švietimo ministerija 2011 metais ﬁnansavo projektą U-MAP, kuriame dalyvavo didžioji dalis aukštųjų mokyklų. Rezultatų nebuvo įmanoma palyginti nei nacionaliniu, nei tarptautiniu lygmeniu. Po šios nesėkmės apie reitingavimo projektus stengiamasi tylėti. SUOMIJA oﬁcialių reitingų neturi. FINHEEC (Suomijos aukštojo mokslo vertinimo taryba) pateikia universitetams ir kolegijoms klausimynus, kurių atsakymus skelbia viešai. Taip pat yra „Opala“ sistema, kurioje aukštąsias mokyklas vertina jų absolventai.

•

ŠVEDIJOJE yra keletas reitingų, kuriuos atlieka skirtingos institucijos: žurnalai, Švedijos verslo konfederacija, keli nepriklausomi tyrėjai. Šalyje vyksta aktyvi diskusija, ar tokių reitingų reikėtų ir ar įmanoma susitarti dėl bendrų vardiklių vertinant studijų kokybę ir pan. NORVEGIJOJE aukštąsias mokyklas vertina tinklalapis www.studiekvalitet.no. Jis remiasi tokiais kriterijais, kaip studentų įsidarbinimas, jų pasitenkinimas studijomis, vidutinė alga baigus mokslus. Šis internetinis puslapis yra remiamas komercinių organizacijų, tad jo objektyvumu abejojama.

•

ISLANDIJA – itin maža šalis, joje nedaug aukštųjų mokyklų, tad lyg ir nėra reitingavimo sistemos poreikio. Tiesa, Islandijos universitetas stengiasi patekti tarp geriausių pasaulio auštųjų mokyklų, o vietiniai studentai apie mokslo kokybę sužino tiesiog vieni iš kitų.

•

DANIJA nereitinguoja vietinių aukštojo mokslo institucijų.

„Studijų kokybė“ – vienas tų burtažodžių, kuriuos girdime ir sakome dažnai, bet retai susimąstome, ką jie iš tikrųjų reiškia. Studijų reforma daroma „siekiant užtikrinti kokybę“, ji turėtų būti pagrindinis kriterijus, į universitetus pritraukiantis motyvuotus studentus ir jų „krepšelius“. Galiausiai taip ir lieka neaišku, kas ta studijų kokybė, kokios jos sudėtinės dalys? Kas ją vertina, kas yra už ją atsakingas? Kur jos įrodymų turėtų ieškoti stojantis ar ką tik įstojęs į kolegiją ar universitetą žmogus?

Oﬁcialūs vertinimai – prieš 4 metus „Iš esmės nėra studijų kokybės apibrėžimo – skirtingose šalyse ji suprantama skirtingai“, – teigė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studentų atstovybės prezidentė Gintarė Alaburdaitė, praėjusiais mokslo metais dirbusi vienoje iš ekspertų grupių, vertinusių studijų kokybę įvairiose Europos aukštojo mokslo institucijose. „Ją paprastai galima suprasti kaip studijų programos tikslų pasiekimą. Tikslų galima pasiekti turint mokslinę bazę, gerus dėstytojus, įtraukiant studentus – tai ir sudaro studijų kokybę.“ Instituciniai studijų kokybės vertinimai Lietuvoje prasidėjo vos prieš ketverius metus, ir turėtų kartotis kas šešerius. Kiekybinį, statistinį vertinimą vykdo Mokslo ir studijų stebėjimo ir analizės centras (MOSTA), kokybiškai mokyklas vertina Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).

Šiuo metu įvertinta tiek Lietuvos aukštųjų mokyklų. 7 iš jų įvertintos neigiamai

Aukštosios mokyklos gali būti vertinamos teigiamai arba neigiamai: teigiamai įvertintosios akredituojamos 6 metams, neigiamai – 3 metams, per kuriuos turi pašalinti esminius trūkumus. „Stengiamės, kad išorinis vertinimas taptų tik pagalbiniu vidiniam. Kokybės negalima prievarta „nuleisti iš viršaus“, – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tarptautiniai ekspertai vertina ne „aklai“ – nuvykę į aukštąją mokyklą jie bendrauja su administracija, dėstytojais ir studentais. Jei savianalizė būtų vien pozityvi, o ekspertai pamatytų kitą vaizdą, neabejotinai iš to padarytų išvadas.“ Nukelta į 4 psl.

>>>

studijų kokybė

Atkelta iš 3 psl.

studijos:

>>>

daugiau: juk galime suteikti nešališką informaciją apie kiekvienos studijų programos kokybę, jos trūkumus ir privalumus.“

Mažesnių miestų ir kolegijų bijoti neverta Šiuo metu įvertinta 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų, iš jų 7 – neigiamai, bet toks rodiklis nėra laikomas blogu. Verta pastebėti, kad stereotipai, neva kokybiškos studijos įmanomos tik Vilniuje ir Kaune, arba kad kolegijos menkiau rūpinasi kokybe, nepasitvirtino. „Jau esame įvertinę 8 aukštąsias mokyklas, iš jų 3 – neigiamai, ir visos trys yra būtent Vilniuje ir Kaune, – sakė SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Nora Skaburskienė. – Kalbant apie kolegijas, Kauno kolegija yra sėkmingai įsidiegusi vidinės kokybės užtikrinimo sistemą, Alytaus kolegiją vertinę ekspertai pažymėjo jos gebėjimus pritraukti finansavimą iš įvairių šaltinių, ir tai tik pora pavyzdžių.“

Šaltiniai: internetas, draugai, atvirų durų dienos Vidiniai, instituciniai, kiekybiniai, kokybiniai vertinimai, akreditacijos – šių patikrinimų rezultatai pasiekia ne visų studentų ausis. Tad kaip apie tikrąją, praktinę studijų kokybę sužinoti abiturientui ar studentui? „Kiekviena aukštoji mokykla privalo pateikti informaciją apie visas turimas studijų programas. Šie aprašai patvirtinti SKVC, taigi, tai ne reklama, o reali informacija apie studijas. Jos reiktų ieškoti aukštųjų mokyklų tinklalapiuose, klausti

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Patikimų reitingų nėra

G.Alaburdaitė:

N.Putinaitė:

Studijų kokybę okybę papr paprastai stai galima suprasti uprasti kaip studijų programos rogramos ttikslų slų pasiekimą. Tikslų kslų ga galima pasiekti turint rint moks mokslinę ę bazę, gerus rus dėsty dėstytojus, us, įtraukiant stude studentus – tai ir sudaro studijų kokybę.

Tarptautiniai niai eksper ekspertai ai vertina ne „aklai“ – nuvykę į aukštąją mokyklą jie ie bendrau bendrauja su administracija, a, dėsty dėstytojais s ir studentais. s. Jei sa savianalizė alizė būtų vien pozityvi pozityvi, o ekspertai pamatytų kitą v vaizdą, neabejotinai iš to padarytų išvadas.

studentų savivaldos, administracijos“, – patarė G.Alaburdaitė. Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja aplankyti mokyklas ir per atvirų durų dienas: nuvykus į aukštąją mokyklą galima susitikti su dėstytojais, administracija, pamatyti auditorijas, pajausti atmosferą. Neatmetama ir draugų nuomonių

svarba: tai puiki proga apie dominančią mokyklą ar specialybę sužinoti iš pirmų lūpų. SKVC siūlo studentams užeiti į centrą ir pasikonsultuoti, bet pripažįsta interesantų sulaukiantys nedaug: „Daugiausia susidomėjimo sulaukiame parodos „Studijos, mokymas ir karjera“ metu kiekvieną pavasarį. Apskritai interesantų galėtų būti

Kad pasirinkta studijų programa atitiktų lūkesčius, pirmiausia siūloma atsargiai rinktis stojant. Jei studijų kokybės problemų iškyla jau studijuojant, blogiausias dalykas, kurį galima daryti – sėdėti rankas sudėjus ir tyliai aimanuoti dėl nedalios. „Toks pasyvumas – tai nesuvokimas, kad „aš esu studentas“, kad mane su kitais sieja socialiniai saitai, bendri interesai ir tikslai, kad studentai yra socialinė grupė ir kad aš esu jos dalis“, – teigė žmogaus teisių gynėjas, žurnalistas, studentas Donatas Paulauskas. „Iškilusias problemas reiktų spręsti kartu su savo aukštosios mokyklos dekanatu, fakultetu, senatu, studentų atstovybe“, – patarė N. Putinaitė. Deja, visiškai patikimo būdo apsidrausti nuo prastos studijų kokybės nėra. Oficialus aukštųjų mokyklų ir studijų programų vertinimas, nors ir giluminis, nereitinguoja jų į geresnes ir prastesnes, tik į įvertintas teigiamai arba neigiamai. Bendrų visai Europai kokybės kriterijų nėra – Bolonijos proceso dokumentai nustato tik jų gaires. Vadinasi, objektyviai palyginti su užsienio aukštojo mokslo institucijomis irgi neišeina. Vieninteliai Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai vasaros pradžioje skelbiami žurnale „Veidas“, bet vertinimas remiasi paties žurnalo sugalvotais kriterijais.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

studijos:

mokykla vs. universitetas

„Pati didžiausia klaida – viltis „praslysti“ studijas“ Ką tik vidurinę mokyklą ar gimnaziją baigusiam ir į aukštąją mokyklą įstojusiam žmogui keisti tenka daug ką. Ypač jei studijuoti jis kraustosi į kitą miestą. Nauja aplinka, draugai, o svarbiausia – „mokymasis“ staiga tampa „studijavimu“. Kuo iš esmės skiriasi šios dvi sąvokos ir kaip greičiau iš mokinio tapti studentu, kalbėjomės su KTU studentų atstovybės prezidentu Justinu Staugaičiu. – Kuo iš esmės skiriasi vidurinė mokykla ar gimnazija nuo kolegijos ar universiteto? – Pagrindinis skirtumas – požiūris į mokslą, laiko planavimą ir, be abejo, laisvalaikį. Mokykloje buvo privalomi namų darbai, pamokų lankymas, o čia, aukštojoje mokykloje, už paskaitų nelankymą baudžiama retai. Svarbu sugebėti savarankiškai mokytis ir suprasti tai, kas yra prieinama, su visa studijų medžiaga susipažinti jau mokslų pradžioje. Kai kas vis dar tikisi, kad viskas bus paaiškinta, padėta ant „lėkštutės“ ir sukramtyta už juos, kaip namuose ar mokykloje.

Pašnekovo dosjė: •

Mokėsi Alytaus Panemunės vidurinėje mokykloje;

•

Baigė KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetą, Automatikos specialybę, šiuo metu – būsimas Aplinkos apsaugos inžinerijos magistrantas;

•

KTU studentų atstovybės prezidentu tapo prieš 1,5 metų;

•

Mėgstamiausios disciplinos universitete – visos, susijusios su atsinaujinančia energetika ir naujausiomis technologijomis.

•

Pomėgiai: būti procese, judėti ir vis susigalvoti naujų veiklų. Tikrasis hobis – pašto ženklai;

•

Ateities planai – siekti derinti du dalykus: inžinerines žinias ir vadybos, vadovavimo įgūdžius.

To tikrai nebūna, kiekvienam tenka mokytis, planuoti studijas, darbus ir laisvalaikį pačiam. Mokinys ir mokytojas rūpinasi vien rezultatu – neretai pasitaiko, kad mokytojas netgi stengiasi labiau nei mokinys. O dėstytojas ir studentas yra kolegos, čia svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas. Kalbu apie konsultacijas, susitikimus po paskaitų. Už šį procesą yra tiesiogiai atsakingas ir daugiau įtakos jam daro būtent studentas, o ne dėstytojas. Svarbus ir labiausiai laukiamas dalykas yra laisvalaikis ir vakarėliai. Čia pokyčių dar daugiau, vakarėliai didžiuosiuose miestuose vyksta kas dieną ir daugybėje vietų. Svarbu atsirinkti, kur ir kada eiti, kad laisvalaikis derėtų su mokslais. Studentas be barų ir vakarėlių sunkiai įsivaizduojamas, bet visur reikia darnos ir kompromisų. – Kokias iš mokyklos atsineštas klišes apie studijavimą ir studentavimą dažniausiai pastebite? – Gausybę. Pirmoji klišė – kad studijuoti sunku, kad tai reikalauja daug pastangų. Nesakau, kad taip nėra, bet jei randi „cinkelį“, turi užsidegimo, pati iš pažiūros nuobodžiausia paskaita gali tapti įdomiausiu dalyku. Kita klišė – neva visi studentai gyvena netvarkingai ir vien vakaroja, mokosi tik paskutinę naktį ir taip išlaiko visus egzaminus. O dėstytojai, aišku, pikti, „kirviai“, nieko nemato, išskyrus savo mokslą, nesupranta studentų. O pati stipriausia ir dažniausiai pasitaikanti klišė ar net klaida – viltis, jog įmanoma kažkokiu mistiniu būdu „praslysti“ studijas, viską susitvarkyti, atsiskaityti keistais būdais, paskutinę minutę... Deja, būtent dėl šio klaidingo mąstymo daliai vaikinų bei merginų ir tenka atsisveikinti su studentišku gyvenimu.

Pasak J.Staugaičio, dažniausiai pirmakursiai aukštojoje mokykloje adaptuojasi ir prie naujo mokymosi modelio įpranta per pirmuosius tris mėnesius.

– Kiek vidutiniškai užtrunka studento pritapimo prie naujosios sistemos – studijavimo aukštojoje mokykloje – procesas? Kaip galima greičiau ir lengviau rasti savo vietą? – Manau, per pirmus tris mėnesius turėtų įvykti esminiai lūžiai ir pokyčiai. Adaptacijai padeda ir svarbų vaidmenį vaidina aplinka: bendrabutis, nauji pažįstami, krikštynos, pirmakursių stovyklos, kurias organizuoja studentų organizacijos. Svarbiausia – dalytis patirtimi apie buvusius dalykus ir kartu laukti dar būsiančių.

– Ar dažnai pirmakursiai kreipiasi į studentų atstovybę pagalbos? Kokių problemų išklausote daugiausia? – Per dieną gyvai, elektroniniu paštu ir telefonu bendraujame su 30–50 studentų. Problemų, klausimų ir nusiskundimų netrūksta: nuo paprastų klausimų, pavyzdžiui, kur yra fakultetas, iki pasiteiravimų apie stipendijas, studentų pažymėjimus. Prašoma ir pagalbos sprendžiant vidinius konfliktus, nesusipratimus dėl bendrabučių, atsiskaitymų, sesijų.

– O kaip tada individualistams, kurie negyvena bendrabutyje ir nenori dalyvauti grupinės dvasios stovyklose? – Individualistai ir universitete lieka individualistais. Įdomu tai, jog universitete jų skaičius sumažėja, „ereliai“, viską žinantys moksleiviai virsta smalsiais pirmakursiais. Žinoma, būna ir atvejų, kai pirmakursiai žinių lygiu prilygsta ir vyresnių kursų studentams. Individualistams yra speciali terpė, specialios grupės, kuriose mokosi neelinių gabumų studentai.

– Justinai, o kokie sunkumai ir staigmenos laukė paties, kai buvote pirmakursis? – Susidūriau su įprastais sunkumai: kaip rasti bendrabutį, kaip užsiregistruoti. Vienas linksmesnių nutikimų – kartą laikiau teisės koliokviumą ne savo universitete. Bendravome su kitos aukštosios mokyklos studentais. Kolegoms reikėjo eiti į koliokviumą, ir kažkuris juokais leptelėjo: „Eikime į atsiskaitymą kartu.“ Taip ir padariau. Turiu pabrėžti, sekėsi visai neblogai.

studijų ﬁnansavimas

studijos:

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

apie ﬁnansavimo modelius ir studijų paskolas Pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių ir jo siekiančių žmonių skaičių Lietuva – viena lyderiaujančių Europos Sąjungoje. 44 proc. 30–34 metų Lietuvos piliečių yra „su aukštuoju“ – net 10 proc. lenkiame bendrą ES vidurkį. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, prieštaringai vertinamos aukštojo mokslo reformos tikslas – išlaikyti esamą kiekybę ir padėti augti kokybei. Kiekybė ir kokybė neatsiejamos nuo esminio klausimo – kiek reikės mokėti už studijas?

„Krepšeliais“ džiaugiasi 57 proc. Labiausiai pasisekė tiems, kuriems mokėti už mokslą, bent jau kurį laiką, nereikės. Kaip ir pastaruosius keletą metų, daugumą studentų pagal „krepšelių sistemą“ finansuos valstybė – šiemet tokių yra 57 proc. Lėšos studijų programoms skiriamos pagal tai, kiek geriausiai besimokiusių moksleivių į jas įstojo. Kad reikalingos, bet nepopuliarios studijų programos neišnyktų, ŠMM studijų finansavimą dar paskirstė ir pagal studijų krypčių grupes. Pasak ministerijos, visa galia atsidūrė studentų rankose. Finansavimas „seka paskui studentus“, o aukštosios mokyklos turi stengtis užtikrinti kuo aukštesnę kokybę, kad pritrauktų daugiau gerų studentų. Ar tokia sistema nesuteikia per daug galios reklamai ir viešiesiems ryšiams? „Galbūt pasitaiko ir pigių triukų. Tačiau būsimi studentai yra gana išprusę, informaciją apie studijas gauna iš įvairių šaltinių“, – tikino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. „Kelerių metų praktika rodo, kad stojantieji renkasi atsakingai, o viešumas konkurencinėje aplinkoje padeda

universitetams ir kolegijoms išryškinti savo stipriąsias puses.“

semestro pradžios raštu apie sprendimą pranešti aukštajai mokyklai. Jei taisyklių nesilaikysite, teks grąžinti iki pusės metinės studijų kainos. Daugiau nei pusę programos kreditų už valstybės lėšas įgijusio studento kitų tos pačios pakopos studijų Lietuva jau nebefinansuos.

Kiti studijų ﬁnansavimo būdai Studijų nutraukimas – pirmą semestrą arba po sesijos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, valstybės finansuojamų vietų rotacija turi būti vykdoma ne rečiau, kaip kartą per metus. „Persukti“ eilę kas pusmetį ar kasmet – kiekvienos mokyklos reikalas. Rotacija vyksta tik bakalauro studijose. Jei pažymių vidurkis bus 20 proc. žemesnis nei vidutinio kurso studento – su valstybės finansavimu teks bent kuriam laikui atsisveikinti. Valstybės finansuojami magistrantai gyvena ramiau: finansavimą jie gali prarasti tik gavę akademinę skolą. Įstojote į valstybės finansuojamą vietą, bet studijos netenkina, jaučiate, jog tai „ne jūsų rogės“? Nemokamai mesti galite dviem būdais: bet kada pirmojo semestro metu arba vėliau, bet antruoju atveju reikia laiku ir be skolų išsilaikyti sesiją ir iki naujo

Finansavimas imas „seka paskui studentus“, udentus“, o aukštosios sios mokyklos turi stengtis užtikrin užtikrinti esnę koky kuo aukštesnę kokybę, kad pritrauktų auktų daugiau entų. gerų studentų.

Jei nesate tikras dėl dabartinių studijų arba norite po jų studijuoti antrą bakalauro ar magistro studijų programą, galite rinktis studijų stipendiją. Jos dydis lygus studijų kainai, metus mokslus jos grąžinti nereikia, o pabaigus galima pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas toje pačioje pakopoje. Rizika čia didesnė, mat jei pasibaigus pusmečiui jūsų vidurkis bus nors kiek žemesnis nei vidutinis – stipendiją prarasite negrįžtamai. Paskutinis, naujausias būdas nemokėti už studijas – tikslinis studijų finansavimas. Taip valstybė bando remti nepopuliarias, bet reikalingas specialybes. Studijas iš dalies finansuoja būsimi darbdaviai, o studentai už tai įsipareigoja trejus metus atidirbti pagal specialybę. Šiemet tokias sutartis pasirašė 118 pirmakursių, dalis studijų kainos dengiama 21-am antrakursiui ir 36-iems trečiakursiams. „Ši tvarka įgyvendinama pirmą kartą. Analizuojame rezultatus – pasirodo, dalis stojančiųjų tikslinio finansavimo atsisakė, nes nenorėjo įsipareigoti darbdaviui“, – pasakojo N.Putinaitė.

Brangiausiai atsieina pilotų ir muzikų studijos Likusiems studentams už studijas teks mokėti. Studijų kainos priklauso nuo

Patirtis Gerda, 23 metų Vilniaus universiteto (VU) studentė 2007 m. įstojau studijuoti lietuvių filologijos VU. 2008 m. nutraukiau studijas, nes turėjau kitų planų artimiausiems metams ar porai. Nebuvau nei nėščia, nei ligota, o apie galimybę „susiveikti“ medikų rekomendaciją net į galvą nešovė. Dekanate man pasakė – galėsiu grįžti, kada norėsiu, ir viskas bus kaip buvę. Po metų grįžau. Tačiau per tą laiką studijų kaina nuo 520 iškart šoktelėjo iki 2500 litų už pusmetį, pagal naująją tvarką atsidūriau valstybės nefinansuojamoje vietoje. Visi man tegalėjo pasakyti tą patį: tvarka pasikeitė, nieko nepadarysi. Taigi, likau už vadinamojo brūkšnio, ir, kai visi stengėsi dėl aukštų pažymių, aš motyvacijos lenktynėms neturėjau. Žinojau, kad ir turėdama 8, ir 5 balus, vis tiek mokėsiu už mokslą. Todėl siekti finansinės kompensacijos nuskriaustai pirmūnei neketinu. Blogiausia tai, kad labai noriu studijuoti būtent šį dalyką – negalėjau net dramatiškai visko mesti, o būtų taip tikę! Paskutiniams metams, ketvirtam kursui, pasiėmiau studijų paskolą. Prieš tai tūkstančius litų vasaromis užsidirbdavau užsienyje – braškynuose arba fabrikuose. Žinau, kad kažkada paskolą reikės grąžinti, bet stengiuosi apie tai dabar negalvoti. aukštosios mokyklos, bet jos orientuojasi į valstybės nustatytas normines kainas. Kolegijose brangiausios muzikos studijos

studijos:

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Bankų atstovų komentarai Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė: Studijų paskolos – vienintelė paskolų privatiems asmenims rūšis mūsų šalyje, už kurią garantiją suteikia valstybė. Bankams jos nėra pelningos, nes palūkanų normos yra žemos, dažniausiai netaikomi ar taikomi itin maži paskolų/sąlygų keitimo administravimo mokesčiai. Tiesa, nemažai studijų paskolas gavusių jaunuolių lieka lojaliais banko klientais ir partneriais.

Pirmiausia studentas turi pateikti prašymą VSF, kuris sudarys sąrašą tų, kuriems galima suteikti paskolas. Šiemet tai reikia padaryti iki rugsėjo 28 d. Tada nuo spalio 18 iki lapkričio 15 d. galima atvykti į banką ir pasirašyti sutartį. Tam užtenka turėti pasą ar tapatybės kortelę. Taip pat nepakenktų prieš imant paskolą užsukti į banką ir pasikonsultuoti. Grąžinamą sumą išdėsčius per 15 metų, susidaro santykinai nedidelės įmokos. Periodas ilgas, tad gali atsirasti nelauktų ﬁnansinių sunkumų.

Valstybės remiamas paskolas teikiame nuo pat jų atsiradimo rinkoje, t.y. 2009 m. Kasmet pasirašome apie 3500 tokių sutarčių. Tai – daugiau kaip pusė visų besiskolinančių studentų.

Susidūrus su jais, svarbu nelaukti, kol pradės kauptis skolos, o iš karto kreiptis į banką ir kartu ieškoti būdų problemoms spręsti. Atsižvelgiant į situaciją, paskolos grąžinimą galima kuriam laikui atidėti.

Lijana Žmoginaitė,

įsipareigojimas, t.y. paskolą reikės ir atiduoti. Apie visas paskolos gavimo ir grąžinimo sąlygas asmeniškai pakonsultuoti DNB klientų aptarnavimo skyriuose galime jau ir dabar, kad ir atsiimant ar keičiant studento pažymėjimus.

DNB banko Pardavimų valdymo departamento vadovė: Daugumai studijų kreditas yra pirmasis finansinis įsipareigojimas. Galime sakyti, kad žmogus pradeda ne tik studijas, bet ir savarankišką finansinį gyvenimą, pradeda rašyti kredito istoriją. Kreditus studentams teikiame nuo 2009 m., iš visų pasiėmusių paskolas 26 proc. sutartis sudarė DNB banke. Prognozuojame, kad ir 2012 m. studentų, imančių kreditus iš mūsų, dalis bus panaši ar šiek tiek padidės. Prieš imant paskolą, kiekvienas žmogus turi suprasti, kad tai yra finansinis

(norminė kaina 14,9 tūkst. litų per metus), pigiausi – humanitariniai ir socialiniai mokslai (3,2 tūkst. litų metams). Universitetuose daugiausia atsieina rengti pilotus ir muzikus – 18,2 tūkst. litų per metus. „Pigiausi“ čia irgi studijuojantieji humanitarinius ir socialinius mokslus (3,9 tūkst. litų metams). Įstoję į mokamas studijas numoti ranka į pažymius neturėtų. Po rotacijos galima išsikovoti nemokamą vietą. Be to, kai kuriems studentams studijų kaina aukštųjų mokyklų sprendimu būna kompensuojama. Šių metų pradžioje kompensacijos buvo išmokėtos 1,7 tūkst. studentų.

Paskolomis reikia rūpintis patiems Neturintiems iš ko sumokėti už studijas tenka imti studijų paskolą. Šiuo metu ją teikia „Swedbank“, DNB, Šiaulių ir Ūkio bankai. Studijų paskola padengia visą studijų kainą, taip pat galima pasiimti paskolą pragyvenimo išlaidoms. Už studentą laiduoja Valstybinis studijų fondas (VSF), kuris nemokumo atveju perimtų paskolą. „Šiuo metu perimtų paskolų dar nėra, bet probleminių studentų jau turime“, – pripažino VSF atstovė Milda Papinigienė. Pasak jos, rudens semestre sudaroma apie 6 tūkst. paskolų sutarčių. Paskolą tenka iš naujo imti kasmet – anksčiau tai reikėjo daryti kas semestrą. Pradėti mokėti paskolą reikia praėjus metams po studijų baigimo, o atiduoti ją – per 15 metų. „Metai pasirinkti kaip protingas terminas, per kurį absolventas galėtų susirasti darbą. Jei asmuo yra bedarbis arba jo pajamos labai mažos, paskolos grąžinimas gali būti atidėtas“, – tikino N. Putinaitė. Svarbiausia ieškantiems finansavimo ar imantiems paskolas studentams, anot

Pagrindinis patarimas – kilus rūpesčiams reikia kalbėtis, o ne bėgti nuo problemos. Padėti gali ir bankas, ir VSF. Kredito grąžinimas gali būti atidėtas net iki 3 metų, o, gavus VSF sutikimą, ir ilgesniam laikui. Nelaimės atveju galioja valstybės garantija, pagal kurią visas kreditas gali būti padengiamas iš biudžeto lėšų. Drauge stengiantis išspręsti problemą, sprendimas visuomet randamas.

M.Papinigienės, yra mokėti skaityti: „Labai daug klaidų daroma neįsigilinus. Studentas savo padėtimi turėtų domėtis pats. Piniginiuose reikaluose pasiteisinimai „tik šiandien sužinojau, kad terminas baigėsi vakar“ arba „negi jūs nežinote, kad aš pagimdžiau?“ mažai padeda.“

studijų ﬁnansavimas

teisės ir pareigos

studijos:

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

„Tarp studentų gaji švelnaus konformizmo dvasia“

Studentų teisės ir būdai, kaip už jas kovoti, aprašyti ne tik oﬁcialiuose dokumentuose – Mokslo ir studijų įstatyme ar aukštųjų mokyklų Akademinės etikos kodeksuose. Šiomis teisėmis studentai gali naudotis tada, kai jaučia, jog dėl atsainaus dėstytojų elgesio ar subjektyvumo jie kenčia kaip akademinės visuomenės nariai. Apie tai, kaip nenumoti ranka į savo teises, tačiau paisyti ir pareigų, kalbėjomės su Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentu Dainiumi Dikšaičiu. – Ar Lietuvos studentai pakankamai domisi savo teisėmis ir pareigomis? – Paprastai savo teisėmis studentai – beje, kaip ir didesnė likusios visuomenės dalis, ima domėtis tuomet, kai kaktomuša susiduria su problema, pvz., netikėtu egzaminu. Antra vertus, studentų yra visokių. Ne visi yra pasyvūs, reaguojantys tik tada, kai prispiria problema. Džiugu, kad šiuo požiūriu aktyviausias akademinis jaunimas buriasi į savivaldas, įvairias pagal konkrečią interesų kryptį veikiančias (pvz., moksliniai tyrimai ar pomėgis fotografuoti) organizacijas. Tendencija aiški: asocijuotas, organizuotas, bendruomeniškas jaunimas labiau linkęs rūpintis savo teisėmis ir tinkamu jų įgyvendinimu. – Akademinės etikos kodeksuose nurodyti dėstytojams neatleistini nusižengimai – nevalyvumas, girtavimas, diskriminacija, vėlavimas, netgi piktnaudžiavimas įvardžiu „tu“ kreipiantis į studentą. Kur turėtų kreiptis studentas, pastebėjęs netinkamą

dėstytojo ar tarnautojo elgesį? Kas gali garantuoti, kad pralaimėjęs ginčą studentas nebus diskriminuojamas? – Mūsų visuomenėje vis dar gaji paklusnumo sistemai, susitaikymo, tam tikro švelnaus konformizmo dvasia.

Tendencija a aiški: asocijuotas, as, organizuotas, otas, bendruomeniškas škas abiau link jaunimas labiau linkęs rūpintis savo avo teisėmis ir tinkamu jų įgyvendinimu.

Tačiau tikrai nereikia su nederamu elgesiu taikytis. Pirmiausia reikėtų rasti informacijos apie savo atvejį bei galimybes gintis teisinėmis priemonėmis. Jei sekasi sunkiai, galima kreiptis į studentų atstovybę, studentų reikalų tarnybą ar specialią ginčų nagrinėjimo struktūrą, tarkim, apeliacinę komisiją. Sprendžiant konfliktus patarčiau tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Veikti reiktų apdairiai ir išmintingai. Skirtingų mokyklų akademinė kultūra irgi skirtinga,

tad bendro recepto visiems atvejams nėra, užtat yra bendrų principų. Kaip, tarkim, „vienas lauke ne karys“. Studentui būtinas pastiprinimas – vyresnis kolega, studentų atstovybė ar pan. Nuo atsakomojo susidorojimo padeda viešumas ir skaidrumas. Jei jau susidūrėte su rimtu pasipriešinimu, rizikuojate savo studijų sėkme, aukštosios mokyklos viduje paramos rasti nepavyksta – LSS gali įsikišti ir padėti. Veikiame daugiau nei 20 metų, turime patirties ir išteklių sudėtingoms situacijoms spręsti. – Kaip yra su studijų sąžiningumo užtikrinimu? Kodėl trūksta informacijos sklaidos apie nusirašinėjimą, kyšininkavimą, plagiatą? Kas turėtų atsakyti už nesąžiningumo atvejus? – Aukštųjų mokyklų viduje vyrauja stereotipas: „Jei garsiai kalbėsime apie problemas, visi pagalvos, kad pas mus tų problemų labai daug ir niekas nieko nedaro.“ Nors visos mokyklos gieda vieną giesmę apie nepakantumą sukčiavimui, gražus fasadas subliūkšta pasidomėjus paprasčiausia statistika, kaip dažnai kodeksai naudojami žmonių teisėms ginti, kokie yra akademinio (ne)sąžiningumo mastai. Atsakymų nėra. Atseit niekas tokios statistikos nerenka, o jei ir renka, tai ji labai graži, jokių problemų nėra. Atsakomybę už nesąžiningumą turėtų prisiimti visos procese dalyvaujančios šalys. Blogiausia čia – pasyvus stebėjimas ir nereagavimas. Kaltųjų paieškos, atsakomybės kratymasis tik tolina nuo sprendimų, dirbtinai skatina konfliktą. Akademinio

sąžiningumo klausimas turėtų būti vienas pagrindinių akademinės kultūros elementų, neatsiejamų nuo to, ką vadiname studijų kokybe. – Įstatymas numato ir teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimo. Kuo skųsdamiesi studentai kreipiasi į jas? – Išsamios statistikos apie tai neturime, bet esame aptikę kitą problemą: kai kuriose mokyklose tokių komisijų visai nėra arba jos sudaromos tik konkrečiam atvejui nagrinėti. Esame ne kartą akcentavę mokyklų pareigą laikytis įstatymo ir sudaryti studentams šią galimybę. – Studentų teisėms kodeksuose ir įstatyme skiriama kur kas daugiau dėmesio nei pareigoms. Kodėl taip yra? – Istoriškai taip susiklostė siekiant užtikrinti studentų padėties stabilumą ir saugumą. Neginčijama pareiga visiems studentams, ko gero, viena – studijuoti. Paprastai ginčų čia nebūna. Su teisėmis yra kitaip. Kažkada niekas nelaikė studentų galinčiais lygiomis teisėmis dalyvauti valdant mokyklas, vertinant jų veiklą, studijų kokybę. Dar ir dabar kai kuriose aukštosiose į studentą žiūrima labiau kaip į dėstytojo pavaldinį, pameistrį, turintį klusniai vykdyti nurodymus ir klausti tik tuomet, kai klausti yra leidžiama. Štai dėl tokios realybės, galios santykių kaitos studentų teisės ir pareikalavo daugiau dėmesio. Čia panašiai kaip su moterų teise balsuoti: mąstymas evoliucionavo. Įstatymai tėra šios evoliucijos išraiška.

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

studijos:

mainai

Mainų programos: svarbiausia – studento iniciatyva Jau stodamas į aukštąją mokyklą ne vienas jaunas žmogus kelia sau būtiną tikslą – nors pusmečiui ar metams išvykti pastudijuoti svetur.

Sugrįžusiųjų įspūdžiai Karolina Šlekytė, Kolpingo kolegijos trečiakursė Atlikau „Erasmus“ praktiką Didžiojoje Britanijoje, „Lancaster&Morecambe“ kolegijoje.

Paklausti apie mainų programų naudą, studentai, universitetų ir kolegijų atstovai vardija: tai plečia studentų akiratį, teikia kalbos ir kultūros žinių, gerina įsidarbinimo galimybes, stiprina universitetų ryšius, didina Lietuvos žinomumą užsienyje, įgalina tarptautinę aukštojo mokslo prigimtį, galiausiai – tai tiesiog smagu.

Ten praleidau visą vasarą. Vykau ne tik dėl pačios praktikos – norėjau pagilinti kalbos žinias, savarankiškai pagyventi atskirai nuo tėvų. Prieš išvažiuojant trūko informacijos apie gyvenamąją vietą, grįžimo datą, tad kiek nerimavau. Bet sąlygos pasirodė tikrai geros – man buvo skirta 1500 svarų (apie 6560 litų) mėnesinė stipendija, kurios visiškai užteko. Su draugais nuomojomės pusę namo.

Ne tik „Erasmus“ Programų, kurios padeda išvykti studijuoti į užsienį, yra ne viena ir ne dvi. Populiariausia jų, žinoma, „Erasmus“ – kasmet per ją pastudijuoti į užsienį išvyksta apie 3,5 tūkst. Lietuvos studentų. Kitos programos, tai – „Comenius“ ir „Grundtvig“ praktikos būsimiems mokytojams, „Nordplus“ studijos Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse, „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijos trečiųjų šalių universitetuose. Populiarėja ir valstybinės stipendijos dalinėms studijoms užsienyje bei mainai pagal sutartis tarp aukštųjų mokyklų. Vertinant pagal į mainų programas išvažiavusių studentų procentą, lyderiauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – ši nedidelė mokykla pernai į užsienį išsiuntė beveik 150 studentų. Beveik pusė jų išvyko į kitus žemynus – Pietų Korėją, Singapūrą, Japoniją, Australiją, Argentiną. Kolegijų lyderė yra Vilniaus kolegija (VIKO) – 180 išvykusiųjų. Kalbat apie aukštųjų mokyklų dalyvavimą mainų programose, galima sakyti, kad beveik kiekviena mokykla turi savų ypatumų: Vilniaus universitetas išsiunčia daugiausia studentų, Mykolo Romerio universitetas (MRU) turi gerus frankofoniškus ryšius, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pernai buvo vienintelė aukštoji mokykla, išsiuntusi studentą pagal „Vulcanus“ programą. Japonijoje VGTU studentas buvo įvertintas gerai, jam pasiūlytas darbas vienoje įmonėje. Daug studentų išsiunčia Kauno kolegija, Klaipėdos verslo aukštoji mokykla.

Mano „Erasmus“ studijos nebuvo pilnos vakarėlių ir nuotykių – galbūt todėl, kad gyvenome ramiame kurortiniame miestelyje. Jaunimui linksmybių ten nedaug, o kolegijoje mažai bendravau su bendraamžiais. Dvejojantiems tikrai patarčiau – važiuokite! Galbūt nebus visko, ko tikėjotės, bet gyvenimiškos patirties ir įspūdžių tikrai pakaks.

būsto, kalbos mokymosi išlaidas. Valstybinė stipendija studijoms, jei ją teikia Lietuva, svyruoja nuo 1560 iki 2600 litų mėnesiui. Pasitobulinti užsienyje panoręs studentas pirmiausiai turėtų kreiptis į savo aukštosios mokyklos Tarptautinių ryšių skyrių (ar jo atitikmenį), aktyviai domėtis galimybėmis. „Išvažiuoti gali visi, bet pirmumo teisė teikiama pažangiausiems, – sakė ISM

Universitetus susiranda studentai Priklausomai nuo šalies, į kurią buvo išsiųstas, ekonominių standartų, „erasmusininkas“ gauna 300–900 eurų mėnesinę stipendiją. Kur kas daugiau atseikėjama „Erasmus Mundus“ studentams – maždaug 1000 eurų per mėnesį ir daugiau. Kadangi pagal šią programą siunčiama į trečiasias šalis, su tokia suma pragyventi Ukrainoje arba Bosnijoje tikrai nekyla problemų. Kitos programos padengia kelionės, pragyvenimo,

Išvažiuotii gali visi, b bett pirmumo teisė teikia teikiama ma pažangiausiems. usiems. Ku Kuo geresni studento nto ai rezulta akademiniai rezultatai, tuo daugiau iau galimybių rinktis.

Tarptautinių ryšių ir Karjeros centro vadovas dr. Tadas Šarapovas. – Kuo geresni studento akademiniai rezultatai, tuo daugiau galimybių rinktis, į kurį užsienio universitetą vykti.“ Nors svarbiausia – geras pažymių vidurkis, vertinami ir kiti dalykai, tokie, kaip motyvacija, užsienio kalbos mokėjimas, bendra kompetencija, tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžiai. „Kiekvienas išrinktas studentas tampa universiteto ir šalies ambasadoriumi užsienyje“, – atrankos prasmę apibūdino VGTU tarptautinių ryšių koordinatorė Justina Pluktaitė. Nutinka ir taip, kad studentas nori išvažiuoti į tam tikrą šalį ar aukštąją mokyklą, bet jo Alma Mater neturi pasirašiusi atitinkamos sutarties. Tokiu atveju aktyvus studentas gali pasiekti, kad ši sutartis būtų pasirašyta. Tiesa, potencialus partneris bet kokiu atveju turi atitikti kokybinius reikalavimus. „Būtent studentų iniciatyva pasirašėme sutartis su Primorsko (Slovėnija), Gdansko (Lenkija), Kopenhagos (Danija) aukštosiomis mokyklomis, – džiaugėsi VIKO Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Preidienė. – Tokie iniciatyvūs studentai gauna papildomų balų „Erasmus“ atrankoje.“ MRU „Erasmus“ koordinatorės Audros Dargytės Burokienės teigimu, universitetas yra pasirašęs bent dvi tokias sutartis su Prancūzijos ir Turkijos universitetais: „Vėliau vyko susirašinėjimas, derinimas, akademinių klausimų išsiaiškinimas, bet pirmasis postūmis buvo iš studentų pusės.“

Indrė Sasnauskaitė, VDU Katalikų teologijos studentė Iki vasaros pabaigos atlikau praktiką Ispanijoje, Barselonoje, vienoje parapijoje. Programą pasiūlė Tarptautinių ryšių tarnyba, man tereikėjo susirasti praktikos vietą. Mokiausi ispanų kalbos, pažinojau vieną KTU dirbantį ispaną kunigą – taip ir išvažiavau. Vasaros atostogos, tad darbo ne per daugiausia, bet padėjau parapijoje, buvau vadove dienos centre ir vaikų, jaunimo stovyklose. Gyvenau itin religingoje šeimoje, kurioje auga 7 vaikai – tai labai įdomu, nes galėjau pamatyti kitą, labai katalikišką Ispanijos pusę. Per mėnesį man buvo skiriama 700 eurų stipendija, iš jų 300 eurų mokėjau šeimai už maistą ir stogą virš galvos. Kadangi šeimyna pasiturinti, gyvenimo sąlygomis tikrai nesiskundžiau. Praktikos vietą studentams patarčiau rinktis atsargiai. Tarkim, aš noriu specializuotis bažnyčios istorijos srityje. Čia šių žinių įgyju ne per daugiausia, nebent klausinėdama apie įdomiausią temą – Ispanijos Katalikų bažnyčios padėtį pilietinio karo metu. Kita vertus, išvykusi tobulėjau kaip asmenybė, sparčiai gilinau kalbos žinias. Antra vertus, Ispanijoje nėra teologijos studentų, studijuoja tik seminaristai ir vienuolės. Baigusiai teologijos studijas pasaulietei vietos čia nėra – beveik kaip ir Lietuvoje.

užsieniečiai

studijos:

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Studentai iš užsienio Lietuvą renkasi ne tik siekdami sutaupyti Kas keturiasdešimtas studentas mūsų šalyje – ne Lietuvos pilietis. Praėjusiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose priskaičiuota 4,5 tūkst. užsieniečių.

norėjau ko nors naujo. Studijų programa pasirodė nebloga, taip pat pamaniau, kad nebus aršios konkurencijos norint į ją patekti. Buvo galimybė gauti stipendiją, susidomėjau galimybe išmokti naują kalbą – jei sieksiu vertėjo karjeros, man tai labai padės.“ Apie pasilikimą Vilniuje iš chaotiško, pietietiško Belgrado kilęs Vukas negalvoja – Lietuvos sostinė jam per maža ir per rami, žiemos per ilgos ir per šaltos. „Vilniuje tikrai visuomet yra ką veikti, ypač besidomintiems muzika, bet draugų suradau nedaug – vos vieną ar du... – skundėsi serbas. – Matyt, kaltas mentalitetas. Nežinau kodėl, bet taip išeina – jei kavos ar alaus einu su lietuviu, iš anksto žinau, kad nebus taip smagu, kaip su vokiečiu, prancūzu ar graiku.“ Netaly iš Izraelio norėjo studijuoti Vengrijoje, bet mokslas ten pasirodė per brangus, tad dabar mokosi mediciną LSMU. Ji atvirai prisipažįsta nekenčianti gyvenimo Kaune: „Studijų kokybė vidutiniška, kyla problemų su anglų kalbą nelabai išmanan-

Kasmet šis skaičius padidėja beveik dešimtadaliu. 86 proc. jų atvykę iš Europos, daugiausiai – iš Baltarusijos, Rusijos, Ispanijos, Lenkijos, Ukrainos, bet sparčiai gausėja ir studentų iš kitų žemynų.

Vakarams esame Rytai, Rytams – Vakarai „Studijų kaina nėra maža, apie 9 tūkst. eurų metams, tad vargu ar užsieniečius čia atvilioja vien taupumas“, – svarstė prisistatyti nepanorusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Tarptautinių ryšių ir studijų skyriaus darbuotoja. LSMU užsieniečių skaičiumi lenkia tik baltarusiškasis „European Humanities University“ (EHU). Beveik 550 Kauno svečių, daugiausia iš Izraelio, Ispanijos, Švedijos, Libano, Lenkijos ir Vokietijos, studijuoja mediciną, odontologiją, farmaciją, veterinarijos mediciną, visuomenės sveikatą. Studijos anglų kalba čia vyksta jau 22 metus. „Priežasčių rinktis Lietuvą gausu – kai kas neįstoja savo šalyje, kiti nori mokytis anglų kalba, priklausyti tarptautinei bendruomenei. Ne ES piliečiai atvyksta ieškoti „europinio“ išsilavinimo“, – teigė LSMU atstovė. Vilniaus universitete (VU), siūlančiame 11 magistrantūros programų rusų ir anglų kalbomis, studijuoja 197 studentai iš įvairių pasaulio šalių: Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, JAV, Vokietijos, Azerbaidžano, Gruzijos, net iš tokių tolimų, kaip Indija, Kongas, Indonezija. „Vakarams esame labiau Rytai, Rytams – Vakarai. Europos Sąjungai esame bemaž savi, kitų dėl tos pačios priežasties esame labiau geidžiami“, – apie priežastis rinktis Lietuvą svarstė VU Tarptautinių ryšių skyriaus atstovė Ieva Vitėnaitė. „Nemažai studentų universitetą renkasi ir pagal socialinius ryšius – tai išeivių iš Lietuvos vaikai ar anūkai, širdies draugą ar draugę Lietuvoje suradę, plėtojantys čia verslo ryšius užsieniečiai.“ Lietuvos kolegijose studijuoja vos kiek mažiau nei 300 užsieniečių. 48 iš jų – 3 programas anglų kalba siūlančioje ir dar 3 rusų kalba rengiančioje Vilniaus kolegijoje. „Lietuva užsienio studentus patraukia gamta, verslo perspektyvomis, taip pat ir tuo, jog yra mažiau žinoma. Didelį postūmį atvykstančių studentų skaičiaus didėjimui davė Lietuvos įstojimas į Europos

22 metų Medianas Tiba Vilniaus universitete studijuoja informatiką.

Studijų kaina aina nėra maža, apie ie 9 tūkst. eurų metams, ams, tad vargu ar užsieniečius eniečiu čia atvilioja a vien taupumas. s. Sąjungą“, – teigė šios kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Preidienė. Norint, kad studentų iš užsienio kolegijose būtų daugiau, jos teigimu, reikia gerinti socialinę, kalbinę aplinką, palengvinti leidimų gyventi gavimo procedūras, skatinti toleranciją.

3 nuomonės: nuo meilės iki neapykantos Studentai iš užsienio apie Lietuvą ir jos universitetus atsiliepia labai skirtingai. Puikiai lietuviškai kalbantis 22 metų siras Medianas Tiba, VU studijuojantis informatiką, planuoja baigęs studijas pasilikti čia gyventi.

„Myliu Vilnių, nes tai – mažas miestas, gyvenimas čia ramus, bet tuo pačiu metu gali rasti viską, ko tik nori, sutikti daug įdomių žmonių, – džiaugėsi M. Tiba. – Lankiau didžiuosius pasaulio metropolius, bet Vilnius vis tiek atrodo geresnė vieta gyventi.“ Vaikinui patinka studijų kokybė VU, jis nesiskundžia ir gyvenimu „kamčiatkos“ bendrabutyje – nors jei turėtų daugiau pinigų, nuomotųsi butą. Jis tikina čia radęs daug draugų ir, jei būtų proga, patartų pažįstamiems gyventi ir studijuoti Lietuvoje. Lietuvių M.Tiba nelaiko ksenofobais: „Taip, jie turi nemažai stereotipų apie tolimas šalis, įskaitant ir „arabišką“ Siriją, bet tai natūralu – ne tiek daug žmonių iš ten lietuviai ir sutinka. Nors ir girdėjau istorijų apie nemalonius įvykius, pats nieko panašaus nesu patyręs.“ Pasak jo, vietiniai atsipalaiduoja lėtai, jiems reikia prieš tai gerai pažinti žmogų, o labiausiai sutarti padeda lietuvių kalbos mokėjimas. Serbas Vukas Vukotičius, taip pat gerai kalbantis lietuviškai, VU studijuoja tarptautinę komunikaciją. Lietuvą jis pasirinko dėl kelių priežasčių: „Baigęs skandinavų filologiją,

čiais dėstytojais. Kaunas – tamsus, jame nesijaučiu saugi, teko susidurti ir su neonaciais. Lietuvoje pabaigusi studijas tikrai neliksiu.“ Pasak jos, dažnai jaučiasi vieniša, nėra užmezgusi nė vieno tvirto ryšio, maistas Kauno kavinėse ir restoranuose prastas, padavėjai lėti, lietuviai visai nesirūpina galimybėmis uždirbti, o vyrai nėra pasakę nė vieno komplimento. „Nors dabar aš jau ir nenorėčiau jo sulaukti, – teigė izraelietė. – Draugams nerekomenduoju net lankyti manęs – sakau jiems, kad važiuotų į tikrąją Europą. Labai norėčiau pakeisti savo prastą nuomonę, mat čia dar teks ištverti penkerius metus, bet nieko negaliu padaryti – taip aš Kauną matau šiuo metu.“

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

studijos:

Šiemet įstojusieji į šalies aukštąsias mokyklas studentai gaus naujus modernesnius studento pažymėjimus.

naujovės

Juose bus įdiegti didžiųjų šalies miestų viešojo transporto e. bilietai, o svarbiausia naujovė – e. piniginė, kurios veikimu rūpinasi inovacinė bendrovė „Mokipay“.

Tad studentai su savo pažymėjimu galės atsiskaityti valgyklose ir kavinėse, kino teatruose, parduotuvėse bei gauti įvairias nuolaidas tiesiog priglausdami pažymėjimą prie kasoje stovinčio skaitytuvo.

Naujuosiuose pažymėjimuose –

ir e-piniginė Inovacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje „Mokipay“ – inovacinis produktas, jį greičiau supranta ir juo pradeda naudotis jaunesni, naujausioms technologijoms imlesni žmonės. Studentai bene pažangiausia visuomenės dalis greitai įvertinanti naujoves, tad neabejojame, kad į pažymėjimą įdiegtos „Mokipay“ e. piniginės privalumus studentai sugebės greitai įvertinti“, – sako „Mokipay Europe“ vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas. Mėgstantieji naujoves jau galėjo išbandyti „Mokipay“ bekontakčių mokėjimų sistemą. Pirmą kartą ši technologija buvo išbandyta Lietuvoje vykusio pasaulio krepšinio čempionato metu, kuomet šešių didžiausių Lietuvos miestų arenose, kavinėse, baruose

ir parduotuvėse tūkstančiai čempionato svečių ir šalies gyventojų galėjo mokėjimo operacijas atlikti naudodamiesi savo telefonais su priklijuotais „Mokipay“ lustais. Mūsų šalis tapo viena pirmųjų pasaulyje įdiegusių tokią pažangią technologiją nacionaliniu mastu.

Studentams – naujos funkcijos Dabar, pasirašius strateginio bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos studentų sąjunga, „Mokipay“ galimybėmis galės pasinaudoti ir studentų pažymėjimų savininkai. „Mokipay“ darbuotojai, atsižvelgdami į jaunų žmonių pageidavimus ir bendradarbiavimą su studentais gerokai praplėtė e.piniginės funkcionalumą: studentai galės ne tik atlikti mokėjimo operacijas

naudodamiesi savo pažymėjimais, bet ir iš pažymėjimo sąskaitos sumokėti už prekes ar paslaugas internete, lengvai ir greitai atlikti pavedimą kitiems pažymėjimų turėtojams, papildyti mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo sąskaitą, pirkti e.bilietą. Atsižvelgiant į bendradarbiavimą su studentais plečiamas ir atsiskaitymo vietų tinklas. Visų pirma studentai galės atsiskaityti savo mokymo įstaigų valgyklose ir kavinėse, taip pat – už kopijavimo ar spausdinimo paslaugas, netrukus – ir užkandžių, kavos pardavimo automatuose. Atsiskaitymo vietų tinklas plečiamas ir už universitetų ribų – studentai nurodė nemažą skaičių kavinių, pramogų ir laisvalaikio vietų, kuriose norėtų atsiskaityti su pažymėjimu. Šiuo metu studentai naudodamiesi savo

pažymėjimais jau gali atsiskaityti „McDonald‘s“, „Coffee Inn“, „Sushi Express“, „Forum Cinemas“ kino teatruose ir kitose tarp studentų populiariose vietose.

Palankesnės sąlygos „Mokipay“ atstovai kartu su studentų atstovybėmis derasi su prekybininkais ir paslaugų teikėjais dėl palankesnių sąlygų atsiskaitant su pažymėjimais. Prekybininkai mielai teikia išskirtines sąlygas studentams ir ateityje žada prisidėti suteikdami tik jiems galiojančius ypatingus pasiūlymus. Prasidėjus mokslo metams naujo pavyzdžio pažymėjimą turintys studentai turės galimybę išmėginti visas su pažymėjimu susijusias naujoves dalyvaudami specialiose studentų dienose.

savijauta

studijos:

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Psichologinės krizės ir sunkumai:

vieno recepto nėra

Manyti, kad studento gyvenimas – tai tik neribota laisvė, draugai, vakarėliai ir asmeninis tobulėjimas, gali tik tie, kurie niekad jo negyveno, arba tie, kurie jau spėjo apie šį gyvenimą pamiršti. Staigūs gyvenimo ritmo pokyčiai, atitrūkimas nuo įprastos aplinkos, egzistenciniai prasmės klausimai ir neužtikrintumas dėl ateities ne visuomet žavi, o kartais tai virsta ir rimta asmenybės krize.

M.Tvarijonavičius: Dideli pokyčiai, kyčiai, atitr atitrūkimas kimas ų ir šeimos sukelia ukelia nuo namų kiek čia visk o ir šoką („kiek visko daug!“), ir nerimą imą („k („kaip aš š čia pritapsiu?“). Pritaptii gali iu?“). Prit padėti aktyvus ktyvus be bendravimas avimas su kitais „naujais“ nauja žmonėmis; nėmi idealu, jei pavyksta susirasti „vedlį“, kuris supažindina su aplinka ir jos taisyklėmis. Įveikti niūrias nuotaikas padėjo žemaičio savybės „Mano kaime ne daugiau kaip 200 žmonių, todėl atvykus į Vilnių nuotaika buvo dvejopa, – pasakojo istoriją VU baigęs Arvydas iš Plungės rajono. – Džiaugiausi pagaliau atvykęs į sostinę, bet tuo pat metu jaučiausi kaip inkliuzas – niekaip savęs „neįpaišiau“, išėjęs į kokią nors populiaresnę erdvę jausdavausi ne savo vietoje. Teliko sėdėti bendrabutyje ir vaikyti tarakonus nuo stalo.“ Pasak psichologo Manto Tvarijonavičiaus, tokia pirmakursio savijauta yra visai įprasta ir natūrali. „Dideli pokyčiai, atitrūkimas nuo namų ir šeimos sukelia ir šoką („kiek čia visko daug!“), ir nerimą („kaip aš čia pritapsiu?“). Pritapti gali padėti aktyvus bendravimas su kitais „naujais“ žmonėmis; idealu, jei pavyksta susirasti „vedlį“, kuris supažindina su nauja aplinka ir jos taisyklėmis.“ Arvydas pasirinko kitą kelią – žemaitišką užsispyrimą ir trumpąsias žinutes namie likusiam artimam žmogui. Nors per pirmąsias porą savaičių išgyveno gal net mažytę depresiją, nepasidavė: „Kambariokus naktinė telefono „meilės giesmė“ juokino, bet tai buvo mano pasirinkimas. Ir kitiems, studijų pradžioje jaučiantiems, jog apninka niūri nuotaika, patarčiau daryti tai, ką esate įpratę. Skaitykite knygas, žaiskite krepšinį, pagaliau, sėdėkit internete – svarbiausia, kad tai būtų

sava.“ Būtent užsispyrimas Arvydui padėjo ištverti sunkiausią pirmąjį mėnesį. Ilgainiui atsirado bendraminčių, draugų, ir, nors laikyti savęs vilniečiu žemaičiui nevalia, ir studijos, ir gyvenimas „barake“ tapo ne prievole, o malonumu.

Krizė prasidėjo metus studijas „Buvau pavargusi nuo mokslų, nuo istorijos. Stojau į magistrantūrą iš inercijos, nes kai 16 metų prasimokai, atrodo, kad nieko kito nebegali veikti, – priežastis, kodėl po pirmojo semestro metė VU istorijos magistrantūrą, vardija kaunietė Emilija. – Ir studijomis nusivyliau. Baigiau į vidurinius amžius orientuotą istorijos bakalaurą, o čia turėjom mokytis vos ne naujausius laikus...“ M.Tvarijonavičiaus teigimu, „prasminis vakuumas“ aplanko nemažą dalį studentų, bet skirtingu laiku. Su nusivylimu ir bejėgiškumu geriausia tvarkytis užsiimant prasminga veikla, kuri kiekvienam skirtinga. „Vieni ima dirbti, kiti atranda naują prasmę tose pačiose studijose, treti keičia kryptį. Visi šie pasirinkimai teisingi, jei jie daromi atsakingai, – teigė psichologas. - Jei Onai prasminga atrodo dirbti, ne studijuoti, tai jos pasirinkimas. Jei Benui atrodo verta perstoti iš chemijos į mediciną – tai irgi jo pasirinkimas.“ Emiliją psichologinės problemos užpuolė jau metus studijas: „Ėmė žiauriai nesisekti: atrodė, lyg prieš tai gyvenimas buvo nuostabus. Neradau darbo, suprastėjo sveikata... Žodžiu, buvo tikrai juoda be prošvaisčių, ir taip diena iš dienos.“ Visgi juodumą Emilija įveikė. Metus palankiusi paskaitas kaip laisvasis klausytojas, šį rudenį ji pasitiks kaip VDU kultūros paveldo ir turizmo magistrantė. Atsidūrusiems panašioje situacijoje, kaip ji kadaise, mergina patarė daryti pertrauką ir užsiimti kita veikla: „Reikia iš naujo surasti tikslą, suprasti, ar studijų nori pats, ar darai tai dėl kitų. Kaip tik per radiją išgirdau čia tinkantį Senekos posakį: „Kai nežinai, į kurį uostą plauki, joks vėjas nėra palankus.“

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

laisvalaikis

studijos:

Studentų veiklų – galybė, bet barai irgi ne paskutinėje vietoje Nesibaigiančios šventės už paskutinius centus ir krūva draugų bendrabutyje – toks stereotipas apie studentus itin gajus. Bet studentai Lietuvoje ne tik šėlsta, bet ir įprasmina save kitais būdais: šoka, dainuoja, diskutuoja, keliauja, vaidina, sportuoja, groja ir užsiima dešimtimis skirtingų veiklų, siūlomų aukštosiose mokyklose. Vilniaus ir Kauno barai taria: taip, nuo rugsėjo grįžus studentams, pagyvėjimas tikrai jausis. Štai neseniai naujai Kaune atsidaręs „Fortas“ kiekvieną ketvirtadienį atiduos duoklę studentams: renginius čia organizuos VDU, KTU, LSMU atstovybės. Vieno seniausių studentiškų barų Kaune „B.O.“ darbuotojas Žilvinas tikina – 80 proc. klientų sudaro būtent studentai arba vis dar jais besijaučiantys. Vilniaus „Alaus namai“ skaičius vertina kukliau – studentų čia apie trečdalis. Klaipėdoje įsikūrusio baro „Leika“ atstovai tvirtino, jog Klaipėdoje studentų apskritai nedaug, o ir vasaroti į kitus miestus jie beveik nevažiuoja. Tad rudeninio antplūdžio uostamiesčio barai pernelyg nejaus.

Barų atstovai vieningai sutaria, jog, be alaus, studentams dar svarbu ir koncertai, stalo futbolas, žaidimai, šiltas bendravimas, ilgas darbo laikas ir saugumas. Bare studentai palieka nedaug – vidutiniškai apie 20–40 litų, su dažna išimtimi „kiek tą vakarą turi kišenėje“. Apie studentus geriausiai atsiliepia tie barai, kuriuose studentų daugiausia. „Didžioji dalis – įdomūs, kultūringi ir tolerantiški žmonės“, – teigė Žilvinas iš „B.O.“. „Fortas“ rimtų konfliktų su studentais nėra turėjęs, o smulkesnių kartais pasitaiko. Nukelta į 14 psl.

>>>

Komentaras Milda Pivoriūtė, VU sociologijos doktorantė, tinklaraščio „Sociali sociologija“ autorė Tai, koks bus studentas, kaip jis derins mokslus ir laisvalaikį, priklauso nuo jo tikslų ir požiūrio į mokymosi procesą, žinių ir praktikos gavimo šaltinius bei konkrečią švietimo įstaigą. Studentų patirtis tyrinėję sociologai yra išskyrę subkultūras, kurias galėčiau apibendrinti taip: „linksmybių ieškotojai“, „praktiškieji“, „akademikai“ ir „maištautojai“. Dauguma studentų yra šių tipų mišinys arba studijų metu keičiasi“, – teigė M. Pivoriūtė. „Linksmybių ieškotojų“ tikslas – bendravimas ir vakarėliai, mokslas jiems – šalutinis dalykas. „Praktiškieji studentai“ pasižymi pragmatišku požiūriu į aukštąjį išsilavinimą. Jų tikslas – diplomas ir būtiniausių įgūdžių rinkinys, kurie vėliau suteiks galimybę varžytis dėl geresnių darbo pozicijų. „Akademikai“ – labiausiai

universiteto misijos idealą atliepiantys jaunuoliai. Pastarieji siekia žinių įgijimo bei pažinimo džiaugsmo. Jie mokosi daug, savarankiškai gilinasi į rūpimus dalykus, palaiko glaudų ryšį su dėstytojais. Galiausiai – „maištininkai“, kurie irgi siekia žinių, bet jų mokymasis – selektyvus, o bendradarbiavimą su dėstytojais dažniau keičia nekomformistiškas, ciniškas bei priešiškas dėstytojų atžvilgiu elgesys. „Maištininkų“ tikslas universitete – asmenybės augimas, savo tapatumo paieškos.

Vilniaus kolegijos ektyvas šokių kolektyvas „Voruta“ prieš porą metų atšventė veiklos eiklos penkiasdešimtmetį. ešimtmet

laisvalaikis

Atkelta iš 13 psl.

Anekdotai Per egzaminą studentas ima vieną bilietą – nežino. Ima kitą – irgi. Trečią – taip pat... ketvirtą, penktą... Galų gale profesorius įvertina jį patenkinamai. Kiti studentai piktinasi: – Už ką?! – Kaip už ką, – atsako profesorius, – jei ieško, vadinasi, kažką jis žino! ••• Sėdi studentas ir profesorius prie vieno stalo. Staiga studentas taip nusižiovauja, kad profesorius sako: – Nežiovauk, dar mane prarysi! – Aš kiaulienos nevalgau! – Taip, taip, puikiai žinau, kad asilai žolėdžiai... ••• Nukamavo studentą tarakonai. Vienas draugas patarė, kaip jų atsikratyti:

studijos:

>>>

Įprasminti save yra kur Ieškantiems kitos veiklos, o ne vien tik studijų ir švenčių, Lietuvos aukštosiose mokyklose tikrai yra ką veikti. Pasirinkimas – nuo tradicinių studentiškų veiklų, tokių kaip sportas, debatų klubai ir chorai, iki roko grupės, žygeivių klubo ir kinetinio teatro. Dažniausiai vieno universiteto kolektyvas priima ir kitų universitetų ar kolegijų studentus, svarbiausia – atitinkami gebėjimai ir veiklumas. „Mokykloje lankiau chorą, tad universitete eiti dainuoti atrodė visiškai natūralu, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) odontologiją studijavusi Vlada. – Nuėjau, padainavau, pasakė, kad būsiu antras altas ir pradėjau lankyti.“ LSMU choras repetuoja du kartus per savaitę po dvi valandas, jei ruošiasi konkursui ar išvykai – ir tris ar keturis kartus. „Kai užgriūdavo mokslai, atrodydavo, kad šios veiklos kiek per daug. Bet kai ritmas

– Kai pareisi namo, garsiai sakyk: „Viskas, nėra maisto“. Studentas taip ir padarė. Atsigulė miegoti ir staiga vidury nakties girdi į ausį šnabždant: – Kelkis, šeimininke, mes tau valgyt atnešėme.

••• Į anglų kalbos paskaitą įbėga du pavėlavę studentai. Dėstytojas jiems piktu balsu: – Sit down. Vienas iš studentų atsisuka į draugą: – Ką jis sakė? – Sėsk daune. ••• Iš kambario sklinda merginos rauda: – Kiaulė tu, išgama, nedorėlis! Gyvenimą man sugriovei, savo jaunystę tau paaukojau ir ką gero iš tavęs gavau? – Dukrele, baik vieną kartą su savo aukštojo mokslo baigimo diplomu kalbėtis! – pasigirsta riksmas iš virtuvės. ••• Susituokė studentas su studente, vyksta vestuvės, visi valgo, geria, šoka, dainuoja… Vienas svečias studentas pastebi, kad jaunoji viena sėdi kampe tyliai prie stalo galvą nuleidus, nei geria, nei valgo, nei šypsosi. Klausia jis jaunikį: – Klausyk, čia mes visi linksminamės, o kodėl jaunoji viena sėdi? Jaunikis: – Ji nesimetė.

Leidinyje naudojamos BFL, „15min“ archyvo, LSS nuotraukos. Tekstų autorius – Tomas Marcinkevičius

sulėtėdavo, būdavo kaip tik“, – pripažino Vlada. Vilniaus universitete (VU) leidybą studijuojanti Vita jau ketvirti metai yra VU kinetinio (dar kitaip vadinamo „šokio“) teatro narė. „Atrankos būna tik simbolinės, priimami visi, net ir nejaučiantys ritmo, – pasakojo ji. – Paskui savaime atsisijoja. Tačiau tie, kas užsibūna, tai užsibūna ir po studijų.“ Klaidinga manyti, kad įvairūs chorai, teatrai, klubai – vien universitetuose. Štai Vilniaus kolegijos šokių kolektyvas „Voruta“ prieš porą metų atšventė veiklos penkiasdešimtmetį, o 2011 metais gavo geriausio dainų ir šokių kolektyvo Lietuvoje apdovanojimą. „Kolegija į mūsų veiklą žiūri labai palankiai. Repeticijoms mokslai netrukdo, nes jos vyksta vakarais, o jei taip atsitinka, juokaujame: „Jei mokslai trukdo kolektyvui – mesk

„15min“ • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

mokslus“, – tikina ansamblio prezidentas Robertas Binderis. Tarp įdomesnių ir keistesnių laisvalaikio praleidimo būdų – Šiaulių valstybinėje kolegijoje veikianti studentų grupė „Studijozai“. Pradėję nuo dešimties studentų ir dviejų gitarų 2009 metais, dabar jie jau buria nemažą kolektyvą, pasirodo Šiauliuose vykstančiuose renginiuose bei yra įrašę kolegijos himną. „Naujas kolektyvo narys atrenkamas visų narių bendru sutarimu. Ir jei tik „komisijai“ sukirba, kad naujokas turi „kažką tokio“, nuosprendis dažniausiai būna teigiamas“, – pasakojo ansamblio vadovė Rasa Guntienė. Dalyvavimas įvairiuose kolektyvuose gali būti puikus būdas integruotis į universiteto ar kolegijos bendruomenę. „Choras buvo geriausias universitete man nutikęs dalykas, – nedvejodama pripažino Vlada. – Tikrai greitai susiradau draugų ir savo vietą po saule.“ Jai pritarė ir Vita: „Teatras parodė, kad studijos, kuriomis esu nusivylusi, tėra viena universiteto dalis, ir kad galima atrasti žymiai reikšmingesnių, gilesnių ir įdomesnių dalykų.“