15min savaitraštis 2012.01.20

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 1 (1232) • 2012 m. sausio 20 d.

„Snoro“ spąstai

Visuomenė

Kumščio valdžia

Banke indėlių ir paskolų turėję žmonės jaučiasi apgauti.

BFL nuotr.

Politikai pagaliau pripažino, kad smurtas šeimoje – pavojingas nusikaltimas. Įstatymui pradėjus veikti pašiurpo net pareigūnai – Lietuvoje įsigalėjusi kumščio teisė. „15min“ pradeda ciklą publikacijų apie kumščio kultą, kurį išpažįsta didelė dalis visuomenės.

8-9 psl.

Sportas

Vengriškas receptas

Futbolo legendos prie rinktinės vairo nebus. Bus užsienietis. Lietuvos futbolo federacija pasirinko ne favoritu vadintą Valdą Ivanauską, o vengrą Csabą Laszlo.

Ar tai yra gerai? Kol kas vienintelis atsakymas – pažiūrėsime.

14 psl.

50 tūkstančių žmonių, „Snoro“ banke turėjusių ir indėlių, ir paskolų, – nei pakarti, nei paleisti. Valdžia žadėjo, kad indėliais bus padengtos jų paskolos. Bet indėliai užšalo, o paskolos liko ir dar auga palūkanos.

Ir augs, kol bankininkai su valdininkais išsiaiškins įstatymus.

4 psl.

Sveikata

Skandalas dėl krūtų Pasaulyje nerimstantis triukšmas dėl pramoninės chemijos prikimštų krūtų implantų išgąsdino ir Lietuvos moteris, kurios panoro turėti dailesnes krūtines.

29 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Kandidatai į Vyriausybę nenori būti įvardyti Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Nemirtingumo bacila Jakutijos Mamutų kalno gelmėse mokslininkai aptiko bakteriją, kuri prisikelia iš mirusiųjų, orui atšilus bent iki 5 laipsnių. Žodžiu, tai „Bacillius F“ būdingas išskirtinis gyvybingumas, kurį galima būtų palyginti nebent su mūsų politikų, valdininkų ir pareigūnų sugebėjimu net baisiai atšiauriomis sąlygomis gauti papildomos asmeninės naudos iš valstybinės tarnybos.

Socialdemokratas K. Kriščiūnas kažkada posėdžiavo Seime, o paskui politinis įšalas įkalino jį Kauno miesto tarybos opozicijoje. Bet net Lietuvą šaldant pasaulinei finansų krizei Kauno tarybos socialistas, kaip įtariama, sąskaitas už savo automobilio remontą pateikdavo mokėti savivaldybės įmonei „Automobilių stovėjimo aikštelės“. Dar labiau atšilus orams K. Kriščiūnas visai atgijo ir prisijungė prie amžinų priešų konservatorių operacijos perimti miesto valdžią.

Dabar, kai vicemeras jau įkištas į šaltą cypę, galima tik samprotauti, kaip socialistinė „Bacillius F“, patekusi į konservatyvią aplinką, būtų skatinusi verslą ir gerinusi aplinką, bet, tikėtina, kad asmeninių sąskaitų mokėjimas vicemero poste nebūtų labai nukentėjęs.

O kas, jei taip A. Guoga būtų sušelpęs kokį ministrą, Seimo narį ar kokį valstybininką? „Piktavalių smarkiai padaugėjo šį rudenį, kai žlugo senoji valdančioji koalicija“, – guodžiasi K. Kriščiūno žmona. Bet tikrai nėra taip blogai, kaip iš areštinės įšalo pirmą akimirką gali pasirodyti. Ne tik merai ir vicemerai, masiškai dabar bandantys šalies areštinių gultų minkštumą, gali tai patvirtinti.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera paėmė 300 tūkst. litų paskolą. Ne iš banko. Bankininkai prokurorui tiek pinigų dabar net kalėjimu pagrasinus neduotų. Prokuroras 300 tūkst. litų gavo iš krepšinio rinktinės gerosios dvasios, visų galų, o dabar jau ir prokurorų rėmėjo bei pokerio lošėjo A. Guogos.

Generalinis prokuroras D. Valys sako, jog tai, kad jo pavaduotojas iš pokerio lošėjo gavo 300 tūkst. litų, yra „visiškai normalu“. Tyli ir mūsų antikorupcinių minčių karalienė, o tai akylam stebėtojui šį bei tą sako.

O kas, jei taip A. Guoga būtų sušelpęs kokį ministrą, Seimo narį ar šiaip kokį neįtinkantį S. Daukanto aikštės rūmams valstybininką? Eteris dūmais rūktų. Kodėl nerūksta? Neklauskit meilės vardo, jos dabar jau ne tūkstančiai vardų, o vienas vienintelis. Tik negeri žmonės, tokie kaip konservatorius N. Puteikis ir dar keli pavyduoliai, gali plakti liežuviais, kad tuo pat metu, kai A. Nevera gavo iš pokerio lošėjo solidžią sumą, kitas generalinio prokuroro pavaduotojas kažkur ne ten nukišo kažkokią A. Guogos bylą ir jis, tai bylelei klaidžiojant vien prokuratūros viešpačiams žinomais takais, iš teismo salės išėjo kaip tritaškį įmetęs. Įsikalkite į galvas: generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai žaidžia aukštesnėje lygoje nei koks konservatorių ar socialdemokratų „Bacillius F“. Kaip ir toks užjūrio ponas S. Freakley, kuris per aštuonias dienas iš nacionalizuoto „Snoro“ kasos užsidirbo net 17 mln. litų. Už ką, neaišku. Keista. „Lietuva, dovanokit, kad taip tiesiai pasakysiu, yra čia niekuo dėta. Čia yra kreditorių klausimas“, – nesusipratusiems paaiškino centrinio banko bosas V. Vasiliauskas.

Regis, iš valstybės kasos indėlininkams jau sugrąžintus kelis milijardus, už kuriuos nugaras užsienio bankams lenks net mūsų vaikai, taip pat turėtume nurašyti lietuviškai valdžios nemirtingumo bacilai.

Politikai bijo Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Į parlamentą taikančioms partijoms balsus atiduodantys rinkėjai gali tik spėlioti, kam po rinkimų bus patikėta vadovauti ministerijoms – politinės jėgos vengia iš anksto paskelbti kandidatus į ministrus.

Kodėl partijos taip elgiasi? Esą oponentai padarytų viską, kad siūlomos asmenybės būtų sumaišytos su žemėmis. „Juos tiesiog suvalgytų“, – nenorą iš anksto atskleisti kandidatūras aiškina Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

Kai kurie politologai įsitikinę, jog partijos vengia deklaruoti, ką sodins prie svarbiausių institucijų vairo ne tik iš baimės, kad kandidatams į atlapus kibs konkurentai. Anot jų, didesnį vaidmenį vaidina politinių jėgų viduje verdančios intrigos ir kova dėl postų.

Pikti ir kerštingi Pagal naujausias apklausas rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų nugalėtoja įvardijamos Darbo partijos vėliavnešys V. Uspaskichas „15min“ aiškino neketinantis prieš rinkimus viešai skelbti galimų ministrų pavardžių. „Apie tai net negalvoju. Nėra prasmės“, – nukirto politikas. Jo teigimu, daugelis partijų taip elgiasi dėl to, jog Lietuvoje įprasta drabstytis purvais.

V. Uspaskichas pridūrė, kad specialistų, esant reikalui, rasti nesunku, tačiau konkrečių pavardžių paminėti nepanoro. „Pirmiausia reikia atsiklausti tų žmonių, negalima man vienam imti kalbėti apie personalijas“, – pabrėžė jis. Šviežią politinę jėgą – sąjungą „Taip“ į rinkimus vesiantis sostinės meras Artūras Zuokas įsitikinęs, kad paskelbti galimus ministrus iš dalies vengiama dėl to, kad partijos neturi gerų specialistų, kuriuos iš anksto galėtų pristatyti visuomenei. „Antra priežastis, net svarbesnė, yra ta, kad asmenybės, kurios galbūt norėtų prisiimti atsakomybę, jaučia baimę paviešinti savo kandidatūrą anksčiau nei išsidalijami postai, – kalbėdamas su „15min“ pridūrė jis. – Tie žmonės eina svarbias pareigas, turi sėkmingą verslą, dirba advokatais ar mokslininkais. Įvardijus save kaip

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimo vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Platinimo tarnybos vadovas j.lingys@15min.lt

A. Kubilius – ne optimistas

Premjeras Andrius Kubilius (nuotr.) nesileido į svarstymus, paklaustas, kaip po naujų rinkimų sėkmės atveju galėtų atrodyti jo ministrų kabinetas.

BFL nuotr.

„Ministras pirmininkas galimybę vadovauti Vyriausybei ir po rinkimų vertina kaip tikėtiną ir realią, tačiau šiuo metu dar tikrai nesvarsto ministrų kabineto personalijų klausimo“, – trumpą A. Kubiliaus atsakymą „15min“ perdavė premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė.

Pasak politologo Vytauto Dumbliausko, toks A. Kubiliaus santūrumas reiškia, jog jis supranta, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai vargu ar bus valdančioji partija. „Tai rodo partijos reitingai. Žinoma, dar yra laiko, o politiko toks darbas – įtikinti rinkėją. Kitas Seimas bus margas, galbūt, jeigu TS-LKD susitartų eiti su kuo nors į koaliciją. Tačiau kandidatai į kitos kadencijos ministerijų vadovų postus A. Kubiliui dabar yra antraeilis klausimas“, – pabrėžė V. Dumbliauskas.

galimą vienos ar kitos partijos kandidatą, tuo metu valdžioje esantys politikai sureaguotų labai piktai ir kerštingai. Tai pradėtų trukdyti kasdienei veiklai. Šiurkšti netolerancija labiausiai varžo kompetentingų žmonių atėjimą į politiką.“ Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Bet A. Zuokas už tai, kad kandidatai į Vyriausybę būtų žinomi kuo anksčiau. „Palaikau mintį, kad rinkėjai turėtų prieš rinkimus žinoti galimus kandidatus į tam tikrus postus. Manau, kad būtų sąžininga žmonėms parodyti komandos kompetenciją“, – pabrėžė pašnekovas.

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Politika | 3

15min • 2012 m. sausio 20 d.

viešumo Partijos nenori atskleisti, kas galėtų pakeisti šios vyriausybės ministrus.

BFL nuotr.

Pristatys kandidatus Partijai „Tvarka ir teisingumas“ vadovaujantis europarlamentaras Rolandas Paksas „15min“ dėstė, kad politinėms jėgoms nejauku viešai parodyti kandidatus, nes šie galbūt ne tokie, kokių tikisi visuomenė arba konkurentai. „Tuomet tie kandidatai būtų pateikiami viešai kritikai, tyrinėjamos jų biografijos, giminystės ryšiai, geri ir blogi darbai, asmuo būtų išnarstomas po kaulelį. Todėl partijos vengia tai daryti“, – pabrėžė jis.

R. Paksas žadėjo, kad „Tvarka ir teisingumas“ rugpjūčio mėnesį paskelbs asmenų, kuriuos ketinama siūlyti į ministrus, pavardes, „kad žmonės žinotų, su kuo turės reikalą“.

Trūksta specialistų Šiuo metu JAV viešintis Liberalų sąjūdžio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nenori įvardyti, ką kviestų į ministrus, jei jam tektų galimybė formuoti Vyriausybę. „Mano galimos komandos nariai ne visi yra partijos nariai. Jų neįspėjęs negalėčiau atskleisti pavardžių. Juo labiau kad iki rinkimų dar daug laiko ir kai kas gali pasikeisti“, – tikino E. Masiulis.

Liberalų sąjūdžio rinkimų štabui anksčiau vadovavęs partijos valdybos narys Šarūnas Gustainis mano, kad vengimą demonstruoti kandidatus lemia tai, jog partijoms trūksta specialistų. „Vengiama iš anksto paskelbti asmenybių sąrašus, nes nėra kuo pasigirti – tie patys veidai, naujų specialistų į politiką ateina labai mažai“, – pabrėžė jis.

Pasak Š. Gustainio, prieš kiekvienus rinkimus Liberalų sąjūdžio atstovai derina

280 000 nuolatinių skaitytojų per dieną „TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

galimas ministrų kandidatūras, yra sudaromas sąrašas, tačiau jo paviešinti neskubama. „Manau, kad prieš šiuos rinkimus mūsų rinkimų štabas paskelbs pavardes žmonių, kuriuos siūlysime į postus, visgi metai bėga, protingėjame“, – dėstė liberalas.

Sąraše – ištikimiausieji Rinkėjams kol kas nėra paslaptis tik galimi Socialdemokratų partijos kandidatai vadovauti tam tikroms ministerijoms. Partijoje yra sudaryti įvairių sričių komitetai, kurių vadovai sėkmės rinkimuose atveju pretenduos į postus.

Vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai gali būti siūlomas Algirdas Sysas, Aplinkos ministerijai – Bronius Bradauskas, Finansų ministerijai – Rimantas Šadžius, Energetikos ministerijai – Birutė Vėsaitė, Užsienio reikalų ministerijai – Vytenis Povilas Andriukaitis, Krašto apsaugos ministerijai – Juozas Olekas, Kultūros ministerijai – Faustas Latėnas, Susisiekimo ministerijai – Rimantas Sinkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijai – Jonas Kairys, Švietimo ir mokslo ministerijai – Rimantas Vaitkus, Teisingumo ministerijai – Julius Sabatauskas, Vidaus reikalų ministerijai – Evaldas Gustas, Žemės ūkio ministerijai – Mindaugas Bastys. „Šimtu procentų negaliu garantuoti, kad bus siūlomi šie žmonės, tačiau jie tikrai bus vieni iš kandidatų į ministrus“, – „15min“ sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Jis teigė, kad partija kovo mėnesį galbūt paskelbs ir kai kurių kitų kandidatų pavardes, esą diskusijos dėl to jau vyksta. „Aš manau, kad tai reikia deklaruoti dar iki rinkimų. Tačiau turime būti diplomatiški, nes po rinkimų dėl to vis tiek teks kalbėtis su koalicijos partneriais“, – aiškino partijos lyderis.

Interesų grupių kova Politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad partijos prieš rinkimus nenori viešai įvardyti būsimų ministrų, nes pačios nėra tikros dėl kandidatų. „Partijose dėl postų verda vidinės kovos, kiekvienas politikas turi savo interesų.

Kiek žinau iš privačių pokalbių su politikais, vyksta rimta trintis tarp partijų lyderių ir jose susidariusių grupuočių. Ministrų postus nori užimti ne vienas, egzistuoja povandeninių dalykų, kurių nežinome“, – „15min“ kalbėjo politologas. „Asmenų, kurie vadovautų ministerijoms, pasirinkimą lemia ir interesų grupių daroma įtaka partijoms“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas. Jis pabrėžė: „Atsižvelgiama į tam tikrų interesų grupių poreikius politiniame ir ekonominiame gyvenime. Tačiau jeigu iš anksto būtų žinoma, kas bus siūlomas užimti vieną ar kitą postą, rinkėjams būtų lengviau apsispręsti. Tuomet būtų aiškiau, kas dirbs, kokias pagrindines problemas jie mato srityje, kuri gali būti jiems patikėta.“

TIRAŽAS – 88 000.

ISSN 1822-2749.

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

Demokratinės šešėlinių vyriausybių tradicijos Šalyse, kuriose vyrauja dvipartinė politinė sistema, viskas paprasta: opozicijoje esanti partija suformuoja šešėlinį ministrų kabinetą, kuris, perėmus valdžią, iškart pradėtų veiklą.

Seniausias tradicijas šešėlinės vyriausybės turi Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Japonijoje.

Tokios vyriausybės sudaromos ir kai kuriose šalyse, kuriose veikia ne dvi, bet kelios didelę įtaką turinčios partijos.

Apžvalgininkų teigimu, šiuo atveju rinkėjams kur kas aiškiau, kokios asmenybės prireikus stotų prie institucijų vairo.

Kitaip nei Lietuvoje, kur dėl parlamentarų mandatų kovoja daugybė partijų, senas tradicijas turinčiose valstybėse žmonėms netenka spėlioti, kam ir kodėl buvo patikėti svarbiausi postai. Be to, tokiam kabinetui priklausantys politikai būna gerai pasirengę bet kuriuo metu perimti vadovavimą ministerijoms. „Didžiojoje Britanijoje egzistuojanti šešėlinės vyriausybės tradicija labai prisideda

Seniausias tradicijas šešėlinės vyriausybės turi Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Japonijoje. prie politinės diskusijos kokybės. Kasdien per televiziją galima pamatyti ne tuos pačius kelis asmenis, kaip Lietuvoje, kalbančius bet kuria tuo metu populiaria tema, bet „šešėlinį“ finansų ministrą, kalbantį apie mokesčius, ar „šešėlinį“ švietimo ministrą, kalbantį apie studijų kainą. Rinkėjai jau keleri metai iki rinkimų turi galimybę susipažinti su būsimais ministrais ir jų pasiūlymais. Tokiam ministrui, laimėjus rinkimus, nereikia metus „apšilinėti kojų“, „susipažinti su situacija“ ir pradėti kurti visokias veiksmų programas ir strategijas“, – anksčiau savo komentare yra teigęs Ignas Brazauskas. „15min“ inf.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Nenoriu būti avis Girdėjote naujieną? Lietuvoje bus statoma nauja atominė elektrinė. Sakysite, anokia čia naujiena, apie tai jau seniai visi žino. Dar nuo tų laikų, kai „Vilniaus prekybos“ akcininkai kojomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo G. Kirkilo kabineto duris atidarinėjo ir iš žydrųjų ekranų visiems mums aiškino, kad, atidavus jiems už dyką visą šalies energetikos sektorių ir visas energetikos jungtis su būsima ES finansine parama, elektra nebrangs.

Jei taip galvojate – klystate, nes tai buvo seniai, vadinosi „Leo LT“ ir mes jau už tai sumokėjome. Skirtingais skaičiavimais – nuo 200 iki 600 mln. litų. Brangoka, bet, bent jau mano subjektyvia nuomone, buvo verta, nes tai galėjo tapti ženklu, jog valstybė (tai yra visi mes) vis dėlto yra stipresnė už verslo norą pasipelnyti iš visų mūsų.

Galėjo, bet, galima manyti, netapo. Nes šiandien tai, kas buvo „Leo LT“, vadinasi VAE, o pelnas, atrodo, ir vėl nusės ne mūsų, bet kažkieno kito kišenėse. Šiandien Tikriausiai jau pagalvojote, kad kaltinu tai, kas A. Kubilių ar A. Sekbuvo „Leo LT“, moką korupcija ir nevadinasi VAE. skaidriais sandoriais?

Ir visai be reikalo, nes pelnas ne visada matuojamas pinigais. Pelnu gali tapti ir politinis kapitalas, kaupiamas investuojant ne savo, o kažkieno kito, pavyzdžiui, mano ir visų jūsų pinigus.

Pamenate tokią V. Blinkevičiūtę, prieš kelerius metus nominuotą Visų Lietuvos pensininkų motinos titului? Ji šį garbingą titulą užsidirbo investuodama „Sodros“ lėšas ir ES paramos, skirtos viešinimui, lėšas. Investicijos atsipirko – šiandien ji atstovauja mums Europos Parlamente, o mes, tiksliau, mūsų tėvai, džiaugiasi nuo šių metų pradžios į 2009 metų lygį grąžintomis pensijomis ir nuo 5,5 iki 1,5 proc. sumažintais pervedimais į privačius pensijų fondus.

Galime prisiminti ir tokį R. Dagį, prieš kelerius metus pretendavusį tapti visų Lietuvos naujagimių tėvu ir jų išlaikytoju. Jis investavo tas pačias „Sodros“ lėšas ir tai labai gerai atsispindėjo pirmuosiuose pirmojo Sąjūdžio dienraščio puslapiuose. Šiandien galime pasidžiaugti rezultatais – šimtais teismų procesų, gilia skyle „Sodroje“ ir vaikų globos namų sparčia plėtra.

Bet tai jau praeitis, kurios nebepakeisime, todėl kalbėkime apie ateitį. Apie tą gerąją naujieną – VAE. Kodėl sakau „gerąją“? Ogi todėl, kad per pastaruosius trejus šios Vyriausybės vykdomos „energetinės nepriklausomybės užtikrinimo“ politikos metus bene pirmą kartą išgirdau kalbant apie tai, kokiu būdu A. Kubilius ir A. Sekmokas ketina užtikrinti tą mano – wir jūsų visų – „energetinę nepriklausomybę“. Šiandien jau žinau, kad 2012 metų sausio 16 dieną Lietuvos Respublikos ministrai „buvo supažindinti su bendra VAE projekto ekonomika ir finansavimo šaltiniais“. Taip pat žinau, kad VAE projektas yra „komerciškai atsiperkantis, todėl ekonomiškai naudingas tiek Lietuvai, tiek regioniniams partneriams“. Ir tai dar ne viskas: dar žinau, kad derybas dėl koncesijos sutarties su „Hitachi“ planuojama baigti vasario mėnesį ir kad koncesijos sutartis bus teikiama Seimui jau pavasario sesijoje.

Visa tai sužinojau iš Vyriausybės pranešimo spaudai, kuris buvo paskelbtas, kai apie būsimas derybas su „Hitachi“ paskelbė žiniasklaida.

Tikriausiai jau turėčiau džiaugtis? Ir jūs visi kartu su manimi taip pat.

Bet žinote ką? Niekaip negaliu rasti atsakymo į klausimą: kas investuoja ir kas gaus pelną?

Todėl jaučiuosi kaip avis, kurią kažkur veda, ir ji nežino, ar tik kirps, ar dar ir iškeps. Ir – ką čia slėpti – man tai visai nepatinka.

4 | Politika

15min • 2012 m. sausio 20 d.

„Snoro“ spąstuose Banko atstovai drauge su valdininkais problemą aiškinasi kelias savaites.

BFL nuotr.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

50 tūkstančių žmonių, „Snoro“ banke turėjusių ir indėlių, ir paskolų, – nei pakarti, nei paleisti.

Valdžia žadėjo, kad indėliais bus padengtos jų paskolos. Bet indėliai užšalo, o paskolos liko ir dar auga palūkanos.

Ir augs, kol bankininkai su valdininkais išsiaiškins įstatymus. „Snoro“ klientei Sigitai kapsi palūkanos už 40 tūkst. Lt skolą bankui. Nors iš tiesų bankui ji nieko neskolinga – „Snore“ guli tokio pat dydžio moters indėlis.

Pasiimti savo indėlio ji taip pat negali – skolininkų pinigai banke yra užšaldyti, o indėlių palūkanų skaičiavimas nutrauktas.

Sužinojo netyčia Sigita apie problemą sužinojo atsitiktinai, pati. Apie problemą nei „Snoro“ bankas, nei valdžios institucijos jos neinformavo. Kai jai buvo grąžintas indėlio likutis, moteris manė, kad su banku nutraukė visus ryšius, nes buvo patikėjusi valdžios atstovų pažadais.

Praėjusių metų pabaigoje tiek valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovas Raimundas Žilinskas, tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikino – jei „Snore“ laikytas indėlis buvo didesnis už paskolą, iš indėlio bus atskaičiuota paskola, o likutis grąžintas savininkui.

Tačiau atsitiktinai prisijungusi prie internetinės bankininkystės, Sigita sužinojo, kad bankui vis dar yra skolinga dešimtis tūkstančių litų, be to, skola auga toliau. „Už indėlį palūkanų bankas nebemoka, o už paskolas turime mokėti palūkanas ir daryti dalinius dengimus. Padengti paskolą iš tos dalies, kuri yra „Snore“, negalime. Nuo vasario pirmosios dar ir delspinigiai bus pradėti skaičiuoti“, – „15min“ pasakojo Sigita.

Moteris galėtų skolą sumokėti iš kitų pinigų, bet neaišku, kaip tokiu atveju susigrąžinti permoką.

Kai „15min“ ėmė domėtis Sigitos problema, paaiškėjo, kad nukentėjusiųjų yra daug daugiau. „Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Tomas Vaišvila „15min“ pripažino, kad Sigita ne vienintelė, susidūrusi su šia problema.

Delsia dvi savaites Praėjusią savaitę T. Vaišvila teigė negalintis atsakyti, ar su problema susiduriantys „Snoro“ klientai privalės sumokėti jiems priskaičiuotas palūkanas.

Praėjusią savaitę paskolas ir indėlius „Snore“ turintiems gyventojams T. Vaišvila pasiūlė palaukti pirmadienio – tada turėtų paaiškėti, kaip bus sprendžiama problema. Tačiau pirmadienį žmonės nieko nesulaukė. Pasiūlyta laukti trečiadienio. Bet ir trečiadienį paaiškinta tik tiek, kad banko administratorius ir Finansų ministerija ieško išeities.

Aiškinasi, ką parašė Paskolos indėlių pinigais kol kas nepadengiamos tikriausiai dėl to, kad užsienietis banko administratorius Neilas Cooperis ne iki galo supranta praėjusių metų pabaigoje priimtas Bankų įstatymo pataisas. Todėl dabar jis susitikinėja su Finansų ministerijos ir kitų atsakingų institucijų atstovais ir visi kartu aiškinasi, kas gi parašyta įstatymuose ir kaip dabar juos taikyti.

Pasak T. Vaišvilos, aiškinamasi, ką daryti su tais, kurie turi kelias paskolas – ar sumažinti būsto, vartojamąją ar dar

kokią kitą paskolą. Tačiau neaiškumų esą yra daug daugiau.

Beje, bankroto administratorius aiškinasi tą patį įstatymą, kurį, kartu su krūva kitų, pernai lapkričio 17-osios vėlų vakarą Seimas priiminėjo skubos tvarka. Parlamentarams klausiant, kur taip skubama, finansų ministrė Ingrida Šimonytė tada atrėžė: „Kai namuose gaisras, ne laikas stumdyti baldus, kaip čia gražiau juos sustačius.“ Apgautais pasijutusiems indėlininkams bankas siūlo palaukti oficialios informacijos apie įstatymo taikymo procedūrą, o tie, kuriems labai jau neramu, gali pateikti laisvos formos prašymą.

Kam jis reikalingas, taip pat neaišku, nes prašymą, pasirodo, pateikti nėra būtina – tą padaryti turėtų pats bankroto administratorius. Bet kažkodėl nedaro.

Išrinktieji suspėjo?

Seimo opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako turintis informacijos, kuri gali pakeisti valdančiųjų požiūrį į tyrimą dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių. Tai pranešė BNS. A.Butkevičius žurnalistams vakar sakė, jog po „Snoro“ bankroto bylos iškėlimo „kai kurie asmenys iš valdančiosios daugumos giminaičių savo turėtu indėliu, didesniu kaip 350 tūkst. litų, – per 600 tūkst. litų, padengė paskolą“. „Snoro“ bankroto administratorius teigia nieko nežinantis apie tokias operacijas.

Debatai

Komisijos kūrimui – dar viena sesija Seimo opozicijos atstovai, nepatenkinti valdančiųjų nenoru kurti laikinąją komisiją, kuri tirtų banko „Snoras“ bankrotą, pasiekė, kad į neeilinę sesiją teks rinktis dar kartą.

Vakar pas Seimo pirmininkę susirinkę visų frakcijų seniūnai sutarė, kad Seimas dar kartą į posėdį susirinks vasario 13 d.

Opozicija ketvirtadienį sužlugdė neeilinę sesiją, kai protestuodama prieš valdančiųjų balsais priimtą sprendimą iš darbotvarkės išbraukti klausimą dėl banko „Snoras“ bankroto tyrimo, paliko salę.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, kyla įtarimų, kad komisijos kūrėjai pasidavė kreditorių, kurie siekia atgauti ir nedraustus indėlius, spaudimui. „Didelė dalis jų yra ne Lietuvos rezidentai, dalis iš jų yra susiję su Vladimiru Antonovu ir Raimondu Baranausku (buvę banko savininkai ir vadovai, – red. past.) ir visiškai akivaizdu, kad jiems labai norėtųsi komisijos tam, kad

galėtų vėliau ginčyti priimtus sprendimus ir reikalauti, kad valstybė arba mokesčių mokėtojai jiems tuos 2 mlrd. litų grąžintų“, – pareiškė premjeras.

Tuo tarpu opozicijos teigimu, nacionaliniam saugumui labiausiai kenkia neatsakyti klausimai. Dauguma opozicijos mano, kad konservatoriai, siūlydami atidėti „Snoro“ bankroto aplinkybes turėjusios tirti specialiosios komisijos kūrimą, varžo parlamentinę kontrolę.

Jei komisija bus sudaryta, Seimo nariai aiškinsis, ar komercinių bankų priežiūra buvo efektyvi, pirmiausia dėl „Snoro“ bankroto atvejo.

Versija | 5

15min • 2012 m. sausio 20 d.

V. Karaliaus verta operacija Raimundas Celencevičius, Saulius Chadasevičius

Pareigūnų užmojis iš šešėlinio verslo veikėjų atimti jų nelegaliai užgyventus turtus patyrė rimtą išbandymą. Mėginimas konfiskuoti namą, kuriame gyveno kontrabandos karaliumi vadinamas Vilius Karalius, gali baigtis fiasko.

Neseniai vėl už grotų pakliuvęs V. Karalius iki sulaikymo su šeima gyveno prabangiame name sostinės Valakupių rajone. Šis namas vertinamas mažiausiai 7 mln. litų. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) užsimojo šį namą iš V. Karaliaus atimti.

Kas sunešė turtus?

FNTT drauge su Generaline prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad namas priklauso V. Karaliaus sūnui, 28 metų Edgarui Karaliui.

Vyras nuo 2006-ųjų Vilniaus 1-ojoje advokatų kontoroje dirba advokato padėjėju.

Pareigūnai nustatė, kad tuomet jo pajamos siekė vos 2 tūkst. litų. E. Karalius, be prabangaus namo, dar yra už 700 tūkst. litų įsigijęs sostinės centre esančias negyvenamąsias patalpas bei už 50 tūkst. litų pirkęs automobilį „Mercedes-Benz C220“.

Dėl šio namo, kuriame gyveno V. Karalius, užvirė rimta kova.

J. Kalinsko nuotr.

Generalinė prokuratūra laikinai apribojo E. Karaliaus nuosavybės teises į 7 mln.

150 tūkst. litų vertės nekilnojamąjį turtą ir perdavė bylą į teismą. Pareigūnai tikėjosi, kad, jų manymu, neteisėtai įgytą turtą pavyks konfiskuoti, bet byla netikėtai įstrigo.

Naujas savininkas Netikėtai paaiškėjo, kad į E. Karaliaus valdomą namą pretenduoja ne tik valstybė, bet ir buvęs Alytaus meras, verslininkas Česlovas Daugėla. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pareikalavo iš E. Karaliaus namą atimti, nes šis pirko namą ir sklypą, bet sumokėjo tik pradinį įnašą.

E. Karalius su reikalavimu sutiko ir neprieštaravo sudaryti taikos sutartį su Č. Daugėla ir jo sutuoktine.

Č. Daugėla teismą tikino, kad namą ir sklypą E. Karaliui pardavė 2007-ųjų pabaigoje. Č. Daugėla namą ir sklypą buvo įsigijęs už kreditą, kurį paėmė iš banko.

E. Karalius Č. Daugėlai sumokėjo pradinį 400 tūkst. litų įnašą, o likusių pinigų esą taip ir nesumokėjo. Č. Daugėla kantriai laukė net ketverius metus ir visą tą laiką bankui mokėjo kredito įmokas bei palūkanas.

Pasak BNS, registre namo savininkai tebėra Daugėlos. E. Karalius Daugėloms liko skolingas 6 mln. litų.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį, E. Karaliui, iki nustatyto termino nesumokėjus pinigų pardavėjams, turtas grįžta pirkėjams. Vyras tikino norėjęs namą parduoti, uždirbti pelno. Tačiau ekonomiką ištiko krizė ir verslo planas neišdegė.

Pinigų plovimas?

Teismui kilo įtarimų, kad taikos sutartimi gali būti siekiama ir kitų tikslų. Teisėja Tatjana Žukauskienė sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl namo pirkimo ir grąžinimo, kol nebus išnagrinėta E. Karaliaus baudžiamoji byla. „15min“ neoficialiai konsultavę advokatai pripažįsta, kad ši istorija gali būti akivaizdus pinigų plovimas, nes visi pinigai už namą ir sklypą gali būti jau seniai sumokėti, bet neoficialiai. Tačiau, civilinės teisės žinovų vertinimu, formaliai tokie sandoriai yra teisėti ir nepriekaištingi. Teisėsaugos atstovai užkirsti kelią nusikalstamai veikai gali tik tada, kai turi konkrečios informacijos apie „po stalu“ vykdomą fiktyvų susitarimą. „Civiliniame kodekse yra labai aiškiai pasakyta, kokie sandoriai yra teisėti, o kokie yra neteisėti. Jei parodome, kad už nekilnojamąjį ar kitą turtą yra sumokėtas avansas, o kitos įmokos yra išdėliotos daugeliui metų į priekį, viskas tokiame sandoryje yra labai gerai ir gražu“, – sakė nenorėję prisistatyti teisininkai. „Toks pasitikėjimas, kai žmogus sutinka už parduodamą turtą iš karto negauti visos sumos ir be jokio turto įkeitimo laukti, kol per daugelį metų su juo bus visiškai atsiskaityta, žiūrint iš policijos pusės, yra įtartinas. Tačiau tai yra legalu. Aišku, yra ir tamsioji pusė: tai akivaizdus pinigų plovimas, nešvarių lėšų įteisinimas. Taip daro visi, kas turi juodų pinigų. Perka viską, ką gali nusipirkti: namus, sklypus, akcijas, kitą turtą“, – teigė „15min“ konsultavę advokatai.

užs. nr. 303544

6 | Verslas

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Kredito unijos skolina tik pajininkams, kurie dažniausiai yra per daug rizikingi klientai bankams.

BFL nuotr.

Bankai ne stiklainiai.

O kredito unijos?

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

Lietuvos banko vadovai teigia, kad uždarius „Snorą“ bankų rinka tapo daug skaidresnė. Bet didelio skuduro reikia ir kredito unijoms, kuriose paskolos dydį kartais lemia žmogaus charakteris ar ryšiai su kredito unijų valdytojais.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neseniai prajuokino fraze, kad „bankai patikimesni nei stiklainis“. Kažin ar ministrė išdrįstų tą patį pasakyti apie išpopuliarėjusias kredito unijas. Ypač kai paaiškėjo, kad Palangos kredito unija dalijo didžiules paskolas net benamiams.

Kredito unijų paslaugomis Lietuvoje naudojasi apie 123,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Jų nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vieni kitiems, nustatydami sau priimtinas sąlygas.

Kredito unijų įstatymas numato, kad unija minimaliai turi turėti 50 narių ir vienyti tik atitinkamo regiono gyventojus. Didžiausios kredito unijos Lietuvoje – Panevėžio kredito unija, Vilniaus taupomoji kasa, Šilutės kredito unija – turi po 6–8 tūkst. narių.

Kredito unijos valdybą ir stebėtojų tarybą nariai išsirenka patys (vienas narys – vienas balsas).

Ginklas – palūkanos Vienas suflerių apie „Snorą“ graužiantį vėžį buvo šio banko siūlomos indėlių palūkanos. „Snoras“ prieš griūtį klientus gundė 2,6 proc. palūkanomis už metinį indėlį, o, pavyzdžiui, didieji skandinaviški bankai, žadėjo ne didesnes nei 2 proc. palūkanas.

Bet kredito unijos šioje srityje net „Snorą“ praaugo visa galva.

Mažiausios kredito unijų palūkanos už metų indėlį siekia apie 3 proc., dosniausios kredito unijos moka ir daugiau nei 5 proc.

Tarkime, už tūkstančio litų indėlį Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijoje per metus uždirbtumėte apie 30 litų, o „Naftininkų investicijos“ pasiryžusios už tokį indėlį per metus sumokėti apie 50 Lt. O štai valstybės garantijos bankų ir

kredito unijų indėlininkams vienodos – draudžiami indėliai iki 345 tūkst. litų.

62 kredito unijas (iš 74 Lietuvoje veikiančių) vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus teigimu, kredito unijos indėlininkams gali būti tokios dosnios dėl to, kad pelnas nėra pagrindinis tikslas. „Valdymo organų nariai dirba neatlygintinai, o komerciniuose bankuose tiek valdybos nariai, tiek stebėtojų tarybos nariai gauna pinigus ir tai sudaro gana didelę dalį bendroje išlaidų struktūroje. Kredito unijos pirmiausia siekia ne uždirbti pelno, bet patenkinti savo narių poreikius“, – savaitraščiui „15min“ sakė F. Dirginčius.

Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, aukštos indėlių palūkanos yra pagrindinis kredito unijų ginklas konkurencinėje kovoje su bankais. „Vienas iš būdų pritraukti lėšų yra indėliai. Komerciniai bankai turi kitų būdų finansuoti save. Jie leidžia obligacijas, skolinasi iš kitų finansinių institucijų, skandinaviški bankai

didesnė, todėl skolinimasis iš jų ir kainuoja brangiau. „Bankas nemato, kaip maža statybinė organizacija finansuoja save, o kredito unijos gali labiau įsigilinti, numatyti konkretų projektą ir atitinkamai vertinti tų palūkanų pagrįstumą. Smulkesni ir sunkiau įvertinami projektai atitinkamai yra rizikingesni ir mažiau patrauklūs stambesniems bankams“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Pasak F. Dirginčiaus, iš palūkanų kredito unijos gauna apie 80 proc. pajamų. Taip pat šiek tiek uždirba iš indėlių laikymo kitose finansų įstaigose, mokėjimo kortelių išdavimo. Kredito unijos negali investuoti į akcijas, tačiau jos gali pirkti vyriausybių vertybinius popierius. Tiesa, įstatymais nėra apribotas obligacijų rizikingumas. Vadinasi, kredito unijos gali investuoti ir į Graikijos, Italijos, Airijos, Portugalijos ar kitų rizikingų valstybių vertybinius popierius.

Garantas – garbės žodis Paskolas iš kredito unijų ketinantys imti nariai privalo įnešti į uniją pinigų (pajų).

Minimalų pajų (100 Lt) įsigijęs fizinis ar

S. Jakeliūnas: „Kredito unijos gali labiau įsigilinti, numatyti konkretų projektą ir atitinkamai vertinti palūkanų pagrįstumą.“ gali maitintis iš vadinamųjų motininių bankų – ten ir lėšos pigesnės, ir jų daugiau. O kredito unijos gali veikti tik atitinkamame regione ir remtis tik ten esančiais indėlių ištekliais“, – pasakojo finansų analitikas.

Jis pripažįsta, kad aukštos palūkanos mažina pasitikėjimą kredito unijomis, tačiau turi ir ką atsakyti į šį priekaištą: „Snoro“ pavyzdys aiškiai parodė, kad bankai ne visada patikimesni.

Paskutinis skolintojas Kredito unijos dažniausiai taiko didesnes paskolų palūkanas nei bankai. Bankų išduodamų verslo ir būsto paskolų palūkanos, Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, svyruoja maždaug nuo 4 iki 9 proc., vartojamosios paskolos yra bene dvigubai brangesnės. Kredito unijų pinigai skolininkams kainuoja brangiau – palūkanos svyruoja ties 12 proc. riba.

S. Jakeliūno žodžiais, kredito unijų išduodamų paskolų rizika dažniausiai yra

juridinis asmuo gali pasiskolinti iš unijos apie tūkstantį litų. Jei ketinama imti didesnę paskolą, didesnis turi būti ir įnašas – pajus turi siekti 10 ir daugiau procentų kredito dydžio (skirtingose kredito unijose šis skaičius svyruoja). Be to, būtina įkeisti nekilnojamąjį turtą.

Tačiau kredito unijoms, kur nariai pažįsta vieni kitus, svarbiausia ne finansinės ataskaitos apie pajamas ir turtą. Daug daugiau apie pasiskolinti norintį žmogų pasako jo charakteris. „Pirmiausia žiūrime, kad žmogus būtų linkęs grąžinti paskolą, kad būtų sąžiningas ir drausmingas, laiku mokėtų įmokas“, – sakė LCKU vadovas.

Jo teigimu, kredito unijos neretai „lanksčiau žiūri į paskolos išdavimą“: „Jeigu kredito unijos bendruomenės nariai pažįsta vienas kitą labiau, tai naudoja laidavimo priemones kaip užtikrinimo priemones.

Jeigu žmogus gyvena kaimo vietovėje, jis gali turėti ir mažesnes pajamas.“ Tiesa, Lietuvos bankui pernai priėmus Atsakingojo

skolinimo nuostatus, gero elgesio neužteks. Nuostatuose finansinėms institucijoms duodamas garbės žodis, išreikštas skaičiais – maksimali paskola turi būti 85 proc. įkeičiamo turto vertės, o įmokos dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. namų ūkio pajamų.

Kaupia atskirai Nepriklausomai nuo to, kad kredito unijos teikia nemažai bankinių paslaugų – išduoda paskolas, mokėjimo korteles, priima indėlius, leidžia daryti pervedimus ir mokėti įmokas, – į Indėlių draudimo fondą jos moka mažesnes įmokas. Bankai į fondą per metus įneša 0,45 proc. nuo visų indėlių sumos, o kredito unijos sumoka 0,2 proc.

Tačiau, F. Dirginčiaus teigimu, LCKU atskirai kaupia Stabilizacijos fondą, į kurį įneša 0,2 proc. indėlių sumos: „Tai apsauginis buferis spręsti problemoms, kurių kyla viduje. Tai tarpinė grandis. Bankai to stabilizacijos fondo neturi.“ Fonde šiuo metu yra sukaupta 8 mln. Lt. Jo nepakaktų didesnių kredito unijų bankroto atveju. Pavyzdžiui, skandalo krečiama Palangos kredito unija turi beveik 31 mln. litų indėlių.

Kredito unijos bankroto atveju esą pirmiausia būtų panaudotos Stabilizacijos fonde sukauptos lėšos. Tačiau bankroto tikimybė esą itin menka, mat kredito unija, susidūrusi su finansiniais sunkumais, greičiausiai būtų prijungta prie kitos kredito unijos.

LCKU vienijamų kredito unijų turtas siekia 1,3 mlrd. litų, kapitalas – apie 145 mln. litų.

Paskolos benamiams Palangos kredito uniją buvo pamėgę benamiai. Nei pajamų, nei nekilnojamojo turto neturintys regiono gyventojai kredito unijos darbuotojų buvo verčiami milijonieriais. Benamiams būdavo suteikiamos net 860 tūkst. litų siekiančios paskolos.

Pradėtas tyrimas dėl dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo, galimo neteisėto praturtėjimo. Pagrindiniai du spėjami nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai Klaipėdos apylinkės teismo suimti 3 mėnesiams.

Vienas pagrindinių įtariamųjų buvęs ilgametis unijos vadovas. Byloje yra ir daugiau įtariamųjų, jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

2008 m. gruodį Palangos kredito unija buvo apvogta, iš jos dingo per 1,1 mln. litų.

Pareigūnai sučiupo įtariamąjį, bet pagrobtų pinigų taip ir nerado.

Verslas | 7

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Trumpai

Įspūdingi triukai euro neišgelbės

Fondas nusilpo

AFP nuotr.

Euro zona netrukus gali atsidurti ten, kur buvo, - dugne.

BFL nuotr.

„Europos centriniam bankui (ECB) užtvindžius rinkas pigiais pinigais, Europos bankai vėl pamėgo vyriausybių obligacijas. Tačiau neseniai, agentūrai „Standard & Poor’s“ sumažinus kai kurių valstybių reitingus, buvo prisiminta, kad krizė dar toli gražu nesibaigė“, – rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“.

Per pirmąją 2012 metų spaudos konferenciją ECB prezidentas Mario Draghi beveik pusę valandos kalbėjo apie tai, kokia sunki euro zonos padėtis, kol kažkas iš publikos paklausė apie Peerą Steinbrücką.

Buvęs Vokietijos finansų ministras prieš tai buvo pareiškę, kad ECB – vienintelė funkcionuojanti ES institucija ir kad jai reikėtų labiau įsitraukti į dabartinės krizės suvaldymą. M. Draghi, kurio veidą nušvietė atlaidi šypsena, ilgą atsakymą užbaigė sakydamas, kad „mums, žinoma, labai malonu, kai žmonės kalba, kad ECB yra vienintelė gerai dirbanti institucija“.

Naujųjų stebuklas Nors nepraėjo nė trys mėnesiai, kai M. Draghi paliko Italijos banko valdytojo postą ir paėmė ECB vadeles, bet jis jau spinduliuoja pasitikėjimu savimi – atrodo kaip žmogus, visiškai kontroliuojantis ne tik ECB, bet ir visą euro krizę.

Tiesą sakant, padėtis finansų rinkose pastebimai sušvelnėjo. Vyriausybinių obligacijų aukcione praėjusią savaitę Italija ir Ispanija be problemų iš naujo pasiskolino visą joms reikalingą sumą – ir palyginti pakenčiamomis sąlygomis. Kalbėdamas apie ECB sprendimą Europos bankams suteikti neribotą likvidumą, M. Draghi tvirtai pareiškė, kad „kuo daugiau praeina laiko, tuo aiškiau matome ženklus, kad priemonė pasiteisino“.

Pamename, kad gruodį palūkanos už krizės kamuojamų euro zonos šalių obligacijas dar kartą pakilo, o rinkose pasklido gandų, jog investuotojai būsimuose aukcionuose jas boikotuos. Atrodė, reikia tik laiko, kol ECB bus priverstas išsitraukti sunkiąją artileriją ir supirkti neribotus nepopuliarių obligacijų kiekius. Bet atėjus naujiesiems metams staiga pasirodė, kad visos problemos išsisprendė tarsi burtų lazdele pamojus.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäube, kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys, į tokius teigiamus pokyčius reagavo su atsargiu optimizmu. Kolegoms iš Finansų ministerijos jis prasitarė, kad ECB pastangos

stabilizuoti padėtį, atrodo, ima veikti, bet pridūrė, kad dar per anksti atsipalaiduoti.

Triukų nebeužtenka W. Schäube atsargumas buvo pagrįstas.

Jau praėjusį penktadienį tikrovė pasivijo euro gelbėtojus, kai reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino devynių euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Prancūzija ir Austrija prarado aukščiausią AAA reitingą, o tokios šalys kaip Italija, Ispanija ir Portugalija smuktelėjo net dviem punk-

M. Draghi tiesiog bando sukurti naujovišką finansų „amžinąjį variklį“. tais. Tą pačią dieną privatūs investuotojai paskelbė nutraukę derybas su Graikijos vyriausybe dėl šios šalies skolų apkarpymo.

Tiesą sakant, euro zonos problemos pernelyg didelės, kad jas išspręstų vienas centrinio banko triukas. Be to, nepaisant gerų ketinimų, naujoji ECB strategija ir pagrįsta tik triukais. Užtvindęs bankus pigiais pinigais, jis dirbtinai sukūrė vyriausybinių obli-

ECB vadovas M. Draghi jaučiasi suvaldęs krizę.

AFP nuotr.

gacijų paklausą. Šitaip jis gali pats mažiau pirkti vertybinių popierių – dėl to pačiame ECB buvo pasigirdę prieštaringų vertinimų.

Bankams tai fantastiškas sandoris. Jie gali trejus metus skolintis iš ECB palankiausia palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia vos procentą. Jei už šiuos pinigus prieš savaitę jie būtų nusipirkę, tarkim, Italijos obligacijų, būtų gavę daug didesnes, 4,83 proc., palūkanas. O tada būtų galėję apsisukti, padėti šias obligacijas kaip užstatą į ECB ir skolintis dar daugiau pinigų už procentą.

Naujoji ECB strategija, atrodytų, naudinga

visiems pagrindiniams finansų rinkos „žaidėjams“: bankams, lėšų stokojančioms šalims ir pačiam ECB. Tačiau ši strategija kelia nerimą, nes atrodo, kad M. Draghi tiesiog bando sukurti naujovišką finansų „amžinąjį variklį“. Bet kuriuo atveju, strategija nepakeitė fakto, kad visa rizika vis tiek gula ant ECB pečių – kitaip tariant, mokesčių mokėtojų.

Nuo gruodžio 8-osios, kai M. Draghi paskelbė naująją programą, pasiūlymu pasinaudojo 523 bankai, kurie pigiai pasiskolino beveik pusę milijardo eurų. Tačiau, užuot išdaliję šiuos pinigus paskolomis kitoms bendrovėms ir taip paskatinę ekonomikos augimą, bankai padėjo juos kaip indėlius pačiame ECB. Čia indėlių suma – kuri krizės metu laikoma privačių bankų rizikos vengimo barometru – augo kiekvieną dieną.

Tiesa, praėjusią savaitę kai kurie bankai paėmė dalį pinigų ir nusipirko Italijos bei Ispanijos obligacijų. Pernakt ECB padėtų indėlių suma sumažėjo beveik 15 mln. eurų.

„Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) reikia „sustiprinto“ kreditabilumo, kad jis būtų patikimesnis“, – pareiškė Jose Manuelio Barroso (nuotr.) vadovaujama Europos Komisija (EK).

EFSF, kurio išleistos obligacijos anksčiau buvo paklausios Frankfurto biržoje, vadovaujantis Klausas Reglingas patikino, jog fondas yra gana gerai finansuojamas. Bet Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, kad fondui gali prireikti papildomo finansavimo, kadangi dabar jame yra likę vos 250 mln. eurų.

Tvarkingas bankrotas

Pinigų spausdinimas Tačiau ECB tarybos nariai patenkinti savo įsikišimu. „Teigiama reakcija rodo, kad šia BFL nuotr. priemone ECB smarkiai prisidėjo gerindamas bankų refinansavimo situaciją, – teigia ECB vadovų tarybos narys, vokietis Jörgas Reitingų agentūra „Fitch“ nurodo, kad Asmussenas. – Priemonė padėjo atkurti pa- didžiulės skolos garantuotai prives Graikisitikėjimą tarp bankų, o tai palengvino ir ją prie bankroto, tačiau taip pat akcentuopaskolų išdavimą realiai ekonomikai.“ ja, kad bankroto procedūra turėtų vykti Jis galėjo dar pridurti, kad tai tinka ir kri- tvarkingai. zės pakirstoms šalims. „Rinkos teigiamai su„Fitch“ atstovo Edwardo Parkerio teigireagavo į ECB nuo gruodžio atliktus veiks- mu, „Graikija yra nemoki“. Būtent todėl jis mus ir tikisi, kad centrinis bankas ir toliau mano, kad šios šalies bankrotas yra neišventeiks pagalbą, – sako Oksfordo universite- giamas ir niekam nebūtų didelė staigmeto ekonomikos profesorius Clemensas Fu- na. Reitingų agentūros manymu, blogiauestas, konsultuojantis Vokietijos finansų sias dalykas būtų netvarkingas bankrotas. ministeriją. – Žiūrint iš ekonomikos pers- „Fitch“ mano, kad Graikijos ir visos Eupektyvos, – priduria jis, – nėra skirtumo, ropos politikai turėtų užtikrinti tvarkingą ar ECB perka obligacijas tiesiogiai, ar duo- bankroto procedūrą. da pinigų, kad tai darytų privatūs bankai.“ „ECB vis labiau prisiima viešojo sektoriaus finansų tiekėjo vaidmenį ir padeda Skaičius spausdindamas pinigus“, – sako antrojo pagal dydį Vokietijos banko „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Jörgas Krämeris. Šitaip elgdamasis jis vis labiau tolsta nuo savo pagrindinio vaidmens ir Vokietijos „Bundesbanko“, kurio svarbiausia užduotis visada buvo garantuoti valiutos stabiTiek pagal Pasaulio banko prognozę šielumą, tradicijos. met išaugs pasaulio ekonomika. Anksčiau Tačiau M. Draghi turi kitą prioritetą – jis buvo prognozuojama, kad pasaulio ekosiekia išgelbėti eurą. O tai jam pavyks tik nomika augs 3,6 proc. Besivystančių šalių tokiu atveju, jei sugebės užtikrinti ilgalaikę BVP, prognozuojama, augs 5,4 proc., o ne ramybę rinkose, o labiausiai įsiskolinusios 6,2 proc., kaip buvo skelbiama anksčiau. šalys pasinaudos laiku, kurį joms nupirko Išsivysčiusiose šalyse ekonomika išaugs ECB priemonės, ir reformuos savo naciona- tik 2,4 proc. lines ekonomikas. Vis dėlto ir čia J. Krämeris įžvelgia problemą: „Jei padėtis ir toliau Parengta pagal „15min“, BNS ir gerės, daugeliui vyriausybių bus sunku įrodyti piliečiams būtinybę mažinti išlaidas.“ „Marketnews.lt“ pranešimus

2,5 proc.

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

8 | Visuomenė

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Namuose - kumščio

Verslo balsas – be tarpininkų Šios eilutės jūsų rankose arba ekrane – mažytė žurnalistinės demokratijos puota. Jei skaitote šį tekstą, vadinasi, populiarioji interneto (komentatorių) nuomonė klydo: Rimvydo Valatkos perėjimas į „15min“ nereiškė šio leidinio nuopuolio, žurnalistų laisvės suvaržymo ar demagoginio rašymo stiliaus pradžios.

Per pastaruosius du dešimtmečius turbūt nebuvo karto, kai mano asmeninė nuomonė būtų sutapusi su paprastai kritiška R. Valatkos pozicija, aktyviai reikšta per šalies oficiozu buvusį dienraštį, TV ir internetą. Nepaisant mano galimo nuolatinio oponavimo, vyr. redaktoriaus sprendimu šis tekstas atsidūrė jums prieš akis.

Faktas, kad „Schibsted“ žiniasklaidos grupė, dabartinė „15min“ savininkė, patikėjo man, šio nemokamo leidinio įkūrėjui, jau ketverius metus nedalyvavusiam leidinio veikloje, ekonominio komentaro tribūną, yra duoklė moderniajai žiniasklaidai ir „asmeninės“ žurnalistikos tendencijai: nesu profesionalus žurnalistas, bet turiu kasdienį ir labai praktišką sąlytį su verslu ir įgimtą, o gal išmoktą polinkį rašyti. Taip pat turiu nepopuliaraus prigimtinio optimizmo ir pasitikėjimo savim, kurie Lietuvoje dažnai nepelnytai painiojami su realybės jausmo stoka ir pasipūtimu, tačiau teisę tinkamai pavadinti tas savybes, be abejo, paliksiu auditorijai.

Man rūpi tikrais pavyzdžiais pademonstruoti jums, kaip tos savybės keičia kasdienybę, o realybę kuriame patys. Ką man, kaip verslininkui, o jums, kaip galutiniam vartotojui, reiškia valdžios sprendimas padidinti PVM arba sustabdyti didelio banko veiklą ir kaip tai susiję su kavos puoduko kaina ir jūsų (arba draugo) galimybe gauti pirmą darbą. Man, kaip optimistui, rūpi parodyti, kad ne visi valdžios sprendimai yra blogi. Kad Lietuvos verslo aplinka – tikrai ne kliūtis siekiantiems ir trokštantiems. Ir kodėl Lietuva

Neturiu jokios ekonominės būtinybės rašyti. Tuo labiau rašyti ką nors kitą negu savo paties nuomonę. man – geriausia šalis gyventi. Šis komentaras – kartu ir nepriklausomos pozicijos garantija skaitytojui. Kiekvieną kartą, kai skaitysite mano tekstą, galite būti tikri: aš jį parašiau tik todėl, kad man tai rūpi. Neturiu jokios ekonominės būtinybės rašyti. Tuo labiau rašyti ką nors kitą negu savo paties nuomonę. Arba rašyti apie tai, kas man neįdomu.

Ir, matydamas, kad šiame debiutiniame ekonomikos komentare prisistatymo bus daugiau negu ekonomikos, įtariesiems iš karto galiu atskleisti, kad vienintelis mano verslo interesas šiuo metu yra kavinių tinklas „Coffee Inn“. Už jo populiarumą mes susimokame per brangią nuomą jūsų miesto populiariausiose vietose, dėl to neturiu poreikio atvirai ar slapčia pirkti papildomą populiarumą dar ir žiniasklaidoje. Todėl tai yra pirmas ir paskutinis kartas, kai matote tą pavadinimą mano tekste (nors gali tekti pasiremti savo verslo pavyzdžiu iliustruojant valdžios daromų sprendimų poveikį privačiam sektoriui). Visi kiti verslai ar ekonominiai reiškiniai, apie kuriuos turėsiu teigiamą arba neigiamą nuomonę ateityje, bus būtent mano asmeninė nuomonė, be verslo interesų konflikto ar redakcinės cenzūros. Tai mano pažadas skaitytojams.

P. S. Šiuo P. S. demokratijos testą naujajam „15min“ vyr. redaktoriui galime ir apsunkinti. Aš skaitytojams pažadu, kad kiekvieną kartą, kai „15min“ dėl kokių nors priežasčių atsisakys spausdinti mano tekstą arba iš esmės jį pakeis, originalą rasite mano tinklaraštyje www.pasaulispagaldaumanta.com skyrelyje „Neišspausdinti tekstai“.

Šiurpūs skaičiai Kasmet Lietuvoje dėl smurto šeimose žūsta apie 20 moterų.

Lina Balsytė l.balsyte@15min.lt

Politikai po dešimtmetį trukusių diskusijų pagaliau pripažino, kad smurtas šeimoje – ne buitinis konfliktas, bet visuomenei pavojingas nusikaltimas. Įstatymui pradėjus veikti pašiurpo net pareigūnai – Lietuvoje įsigalėjusi kumščio teisė. „15min“ pradeda ciklą publikacijų apie kumščio kultą, kurį išpažįsta didelė dalis visuomenės.

Drauge su smurto aukomis ir jų kankintojais, specialistais aiškinsimės, kodėl įprotis jėga spręsti šeimos problemas toks stiprus.

Tyrimų bumas Gruodį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas policijos pareigūnus varo į neviltį – dėl smurto šeimose teko pradėti daug daugiau ikiteisminių tyrimų, nei prognozuota. „Skaičiai įspūdingi ir iškalbingi. Per pirmąjį mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo policijos pareigūnai užfiksavo 3 483 pranešimus apie smurto atvejus šeimose ir pradėjo 1 149 ikiteisminius tyrimus, – „15min“ pasakojo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. – O mes prognozavome, kad per metus bus pradėta apie 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų.“ Pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose didžiausią dalį nukentėjusiųjų nuo smurto sudaro moterys – 936, nepilnamečiai – 113, vyrai – 94. Pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, 839 įtariamieji yra vyrai, 46

•

„Eurobarometro“ duomenimis, smurtą šeimoje Lietuvoje patiria 50 proc. moterų.

•

Šalies policijos pareigūnai kasmet sulaukia 41 tūkst. skambučių dėl smurto šeimose. Tai kas ketvirtas skambutis, kurio sulaukia policija. Nevyriausybinių organizacijų tvirtinimu, šie skaičiai atskleidžia vos 10 proc. to, kas iš tiesų vyksta šeimose.

•

2010 m. „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje smurtą patyrė daugiausiai moterų visoje Europos Sąjungoje.

įtariamosios yra moterys, 3 įtariamieji yra nepilnamečiai.

2010-aisiais iš viso šalyje užregistruota 42 714 iškvietimų į konfliktus šeimose, o ikiteisminių tyrimų pradėta vos 614. Tokį milžinišką ikiteisminių tyrimų šuolį lėmė naujajame įstatyme įtvirtintos nuostatos. „Anksčiau didžioji dalis iškvietimų būdavo traktuojami per ikiteisminio tyrimo prizmę. T. y. jei aukai būdavo sukeliamas nežymus skausmas ar lengvai sutrikdoma sveikata, jai policijos pareigūnai paaiškindavo apie privataus kaltinimo tvarką, – kalbėjo R. Požėla. – Dabar beveik kiekvienąkart iškviesti pareigūnai išvyksta kartu su smurtautoju.“ Naujojo įstatymo rimbas pirmąjį mėnesį stipriai kirto smurtautojams. Tačiau kol kas vertinti jo prevencinį poveikį per anksti. „Jei tolygiai ims mažėti iškvietimų ir ikiteisminių tyrimų, tuomet galėsime sakyti, kad įstatymas savo tikslus pasiekė, – kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas. – Dabar turime atskaitos tašką – pirmojo mėnesio skaičius, vėliau galėsime juos palyginti.“ Policininkams tokie skaičiai jokio džiaugsmo nekelia. Darbo – iki kaklo, bet už jį daugiau nemokama. „Darbo krūvis didžiulis. Reikia reaguoti į iškvietimus, dirbti su smurtautoju, su auka, rinkti įrodymus, perduoti juos teismui, kontroliuoti teismo skirtų

įpareigojimų vykdymą ir pan.“, – sakė R. Požėla.

Pragaro pradžia Ką pamato pagalbos šauksmą išgirdę ir smurtautojų tramdyti atvykę pareigūnai?

Išmušti dantys. Sulaužytas žandikaulis. Lūžusi ranka. Nuo veido neišnykstančios mėlynės. Riksmai ir teroras namuose. Sūnaus grasinimai užmušti tėvą. To nepakako, kad Gražina būtų ryžusis nutraukti šešerius metus dugnan jos šeimą tempusį vyro siautėjimą.

16 metų santuokoje išgyvenusi moteris skyryboms ryžosi tik tada, kai po vyro įsiūčio protrūkio dėl sulaužyto šlaunies kaulo buvo paguldyta į ligoninę, vėliau perkelta į Vaiko ir motinos pensioną, jos du nepilnamečiai sūnūs pateko į vaikų globos namus, o sutuoktiniui buvo uždrausta artintis prie jos ir vyresniojo sūnaus. „Esu ryžtingai nusiteikusi išsiskirti.

Taip bus geriau, nei tikėtis, kad kas nors pasikeis, – „15min“ pasakojo Gražina.

– Ir vaikams bus geriau. Žinoma, norėčiau, kad viskas susitvarkytų. Bet ne... netikiu. Man visi sako – atleisi dabar, kitą sykį užmuš...“ Su Gražina susipažinau sostinėje įsikūrusiame Vaiko ir motinos pensione.

Išrašyta iš ligoninės moteris atvyko tiesiai čia. Gražina pensiono svečių kambario duris atvėrė įsirėmusi į ramentus.

„Žinoma, norėčiau, kad viskas susitvarkytų. Bet ne... netikiu. Man visi sako: atleisi dabar, kitą sykį užmuš...“ Pasakojo Gražina.

Visuomenė | 9

15min • 2012 m. sausio 20 d.

įstatymas

Moters veide savo ryškius pėdsakus paliko viena paskui kitą kritusios negandos: kiek paburkęs veidas išdavė, kad būta daug alkoholio, žandikaulio deformacija bylojo apie patirtą smurtą.

Kad kada nors žurnalistei pasakos tokią savo gyvenimo istoriją, 39-erių Gražina prieš dešimtį metų nebūtų patikėjusi.

Vaikystėje smurto neišgyvenusiai moteriai savo kailiu patirta žiauri prievarta ir jos pasekmės iki šiol atrodo neįtikėtinos. „Vaikai labai sukrėsti, negali patikėti, kad pateko į globos namus, – išgyvenimais dalijosi moteris. – Niekada nebūčiau pamaniusi, kad man ir mano vaikams taip gali nutikti. Dabar tik liūdnai pajuokauju, kad ši patirtis jiems bus gera profilaktika.“ Moteris taip pat nesitikėjo, kad 42-ejų Kęstas nevengs prieš ją pakelti rankos. Tačiau dabar, prisimindama draugystės pradžią, ji įžvelgė ir pirmus įspėjamuosius ženklus. „Sykį, kai dar tik draugavome, jis man trenkė ranka per veidą, – prisiminė Gražina.

– Aš kažką pasakiau, o jam nepatiko. Tąsyk patyriau šoką ir labai supykau. Bet jis atsiprašė ir mes likome kartu. Gal tai ir buvo lėta šio pragaro pradžia, o gal atsitiktinumas.“ Netrukus pora susituokė, gimė pirmas sūnus. Nors vyras ėmė kilnoti stikliuką, šeimai sekėsi. Abu dirbo, pinigų nestokojo. Greitai gimė antras sūnus.

Daužė ir gailėjosi Gyvenimas iš po kojų slysti pradėjo prieš šešerius metus, mirus Gražinos mamai. „Man kažkas pasidarė... Pradėjau gerti.

Kęstas – taip pat, – atviravo moteris. – Prasidėjo šeimos krizė ir įvairios nesąmonės...“ Kęstas ėmė darytis agresyvus, Gražiną pradėjo bjauroti pirmosios mėlynės. „Bet tada mušimas dar nebuvo toks žiaurus, kaip pastaruosius trejus metus, – dėstė moteris.

– Būdavo, išgėręs užmiega, paskui staiga atsikelia ir pradeda kabintis: „Kur mano

Giedrės Balutytės inicijuotame projekte prieš smurtą šeimose sutiko dalyvauti nemažai garsių šalies moterų.

Moterų informacijos centro nuotr.

cigaretės? Kur mano pinigai? Turėjau, o dabar jų neturiu.“ Priekaištus lydėdavo smūgiai. „Tačiau tada sudavęs jis atsiprašinėdavo, prisiekinėdavo, kad daugiau taip nebesielgs, – pasakojo moteris. – Praeidavo kiek laiko, jis ir vėl lygiai taip pat pasielgdavo. Aš jam sakydavau: „Pažiūrėk man į veidą. Ar gražu, kai mane tokią sumuštą matai?“ O jis: „Ne, ne.

Tu žinai, kas mano sieloj dedasi... Daugiau nė piršteliu tavęs neliesiu...“ Padėti bandė brolienė. Ji nuvežė Gražiną į priklausomybės centrą. „Baigusi gydytis alkoholio nevartojau apie pusmetį, – pasakojo Gražina. – Tačiau išėjus iš ligoninės reikia

šiuo metu 15 metų. „Kol buvo mažesnis, neturėjo tiek jėgų. O prieš kurį laiką tėvui pasakė: „Viskas, užstosiu mamą ir neleisiu tau jai trenkti, – kalbėjo Gražina. – Sūnus pradėjo lupti vyrą ir kartoti, kad jei pats su juo nesusidoros, paprašys draugų padėti.“ Kęstas ėmė vengti Gražiną užsipulti prie sūnaus. Ranką keldavo tik kai moteris likdavo viena. Gražina vis dažniau pagalvodavo apie skyrybas – tai padaryti ypač ragino vyresnėlis. „Sūnus klausdavo: „Tu jam atleisi?“ Bet kažkur viduje man buvo labai gaila to gyvenimo, kurį turėjome... Tiek metų pragyventa kartu, bendri vaikai... Viskas lyg

„Dabar beveik kiekvienąkart iškviesti pareigūnai išvyksta kartu su smurtautoju.“ Konstatavo R. Požėla.

patekti į aplinką, kur niekas negertų. Nes jei vienas geria, o kitas buvo priklausomas ir nori sustoti, tai... labai sunku.“ Netrukus Gražina vėl ėmė gerti, o vyras, pasišvaistęs kumščiais, jau nebeatsiprašinėdavo. „Seniau smogęs į veidą Kęstas iš karto suvokdavo, ką padaręs, o vėliau primušęs mane apsiramindavo ir tiesiog nueidavo miegoti.

Kas man nutiko – aš gyva, negyva – jam neberūpėjo“, – kalbėjo moteris. Sutuoktiniai prarado darbus, šeima laikėsi tik iš nelegalių vyro pajamų, vasarą sode užaugintų ir parduotų obuolių, „Maisto banko“ paramos ir Gražinos dviejų brolių pagalbos.

Sūnus: „Aš jį užmušiu“ Sutuoktinio daužomą Gražiną pradėjo užstoti paaugęs vyresnysis sūnus, kuriam

ir buvo neblogai, – išgyvenimais dalijosi Gražina. – Laikė viltis. Juk žmonės visada tikisi: gal tai paskutinis kartas? Buvo gaila ir vaikų – nenorėjau, kad jie blaškytųsi tarp motinos ir tėvo.“ Tik kai vyro sumušta pateko į ligoninę, o vyresniam sūnui buvo sulaužyta nosis, Gražina suprato, kad skyrybos vaikus ne nuliūdins, bet galbūt net išgelbės. „Kai tėvas sulaužė jam nosį, sūnus pareiškė, kad jam atkeršys. „Mama, – sakė, – aš jį užmušiu.“ Bet kas tada? Šeimos nebebus, sūnus sėdės kalėjime, vyras bus nebegyvas. Ką aš darysiu? Kas iš to?“ Tik jaunėliui, kuriam dabar dešimt metų, vis dar gaila tėvo. „Mažasis visada mane užstodavo, bet pasipriešinti tėvui negalėjo, – pasakojo moteris. – Kai vyras mane

mušdavo, jis pribėgdavo prie jo ir šaukdavo: „Tėti, tėti, tėti, nusiramink.“ Aš vaikui kartais pasakydavau, kad tėtis yra blogas, bet jis man atsakydavo: „Ne, mama, rytoj jis bus geresnis.“ Kęstas nė karto neaplankė ligoninėje gulinčios sumuštos sutuoktinės. „Net kai gulėjau ligoninėje, jis nebuvo atvažiavęs, – neslėpdama nusivylimo kalbėjo Gražina.

– O galėjo. Autobuso bilietas juk kainuoja du litus. Vien iš žmogiškumo galėjo pasidomėti, kaip aš laikausi... Juk gal likau be kojos? Gal numiriau? Bet ne...“ Pasiryžusi keistis Ištrūkusi iš pragarą primenančių namų ir gavusi galimybę ramiai apmąstyti savo gyvenimą, Gražina gailisi, kad jai anksčiau trūko ryžto priimti neišvengiamus sprendimus.

Moteris svajoja pasveikti ir būtinai išsiskirti. Savo vyrui ji nelinki blogo, tiesiog nenori jo daugiau matyti. „Kęstas vis kartodavo: „Tu – mano nuosavybė.“ Bet kokia aš jo nuosavybė? Aš juk galiu apsisukti ir išeiti. Aš laisvas žmogus. Aš niekieno nuosavybė. Turiu savo mintis, savo sielą, savo įpročius. Kodėl aš visada turiu taikstytis?“ – garsiai svarstė Gražina. Dabar jos didžiausia stiprybė ir ramstis – ją lankantys ir su ja netrukus vėl gyvensiantys vaikai.

Nemokama pagalba Moterų informacijos centras teikia nemokamas teisines konsultacijas smurto šeimoje aukoms.

Daugiau informacijos telefonu: +370 5 2629050, www.lygus.lt/teisine-pagalba

Komentaras

Monika Bončkutė redakcija@15min.lt

„Stipri moteris“ – komplimentas ar įžeidimas?

Pasiruošimo išankstiniams JAV prezidento rinkimams apimtą politinį elitą sukrėtė su kampanija nesusijęs įvykis – žurnalistės Jodi Kantor knyga „Obamos“.

Knyga supykdė pirmąją damą M. Obamą.

Pastaruoju metu prezidento žmona iš tiesų stengėsi būti tokia, kokią ją nori matyti dauguma amerikiečių: tyli, užsiimanti moteriai derančia veikla – kaip rūpinimasis vaikų sveikata ir karo veteranų gerove. Tačiau pasirodžius knygai M. Obama pratrūko. „Kodėl aš pavaizduota kaip pikta juodaodė moteris?“ – viename interviu išsprūdo JAV pirmajai poniai.

Knyga papiktino ne tik M. Obamą. J. Kantor veikalą skeptiškai įvertino ir didžioji dalis JAV žiniasklaidos. Autorei metamas priekaištas – kad ji M. Obamą pavaizdavo kaip stiprią moterį, galbūt darančią įtaką vyro sprendimams ir ne visuomet sutinkančią su artimiausia prezidento aplinka.

Knygoje, kurią jos leidėjai reklamavo kaip skandalingą ir atskleisiančią Baltųjų rūmų užkulisius, labai mažai tradicinių skandalo „ingredientų“, ypač jei lyginsime Obamų kasdienybę su ankstesnių Baltųjų rūmų gyventojų privirta koše.

Galingiausia pasaulio valstybė dar nepribrendo turėti stiprių moterų viešajame gyvenime.

Pavyzdžiui, prezidento R. Reagano žmona Nancy reguliariai konsultuodavosi su astrologe. Remdamasis astrologės patarimais, JAV vadovas koreguodavo savo tvarkaraštį ir netgi priimdavo politinius sprendimus.

Apie B. Clintono metus Vašingtone galima parašyti ištisus tomus. Nieko panašaus knygoje „Obamos“ nėra. Barackas ir Michelle pavaizduoti kaip normalūs sutuoktiniai, kurių gyvenimas pašaliniam žmogui, ko gero, pasirodytų nuobodus.

Tad kodėl nuobodoka knyga taip papiktino Ameriką?

Vienintelis logiškas atsakymas: galingiausia pasaulio valstybė dar nepribrendo turėti stiprių moterų viešajame gyvenime. Priklausomai nuo to, kurios organizacijos statistika remsimės, pagal moterų dalyvavimą politikoje JAV iš 186 pasaulio šalių užima tik 71-ąją ar net 90 vietą. Lietuva – 59-a.

Tai nereiškia, kad stiprių moterų politikių JAV nėra.

Tačiau jos priverstos dangstytis motinų ir žmonų vaidmenimis, nuolat pabrėžti, kad joms svarbiausia yra šeima ir vaikai. Buvusi Kongreso pirmininkė N. Pelosi buvo ne tik viena veikliausių ir kiečiausių demokratų politikių, bet ir penkių vaikų motina. Šį faktą ji nuolat pabrėždavo: kad spauda ir opozicija jos gyvos nesuėstų. Įdomus sutapimas. Tuo pat metu, kai prasidėjo diskusija apie J. Kantor knygą, debiutavo „Geležinė ledi“, filmas apie legendinę britų premjerę M. Thatcher. Jungtinės Karalystės politikoje dominuodama ištisą dešimtmetį, konservatorių ikona skynė kelius ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir visos Europos moterims. Be M. Thatcher nebūtų nei A. Merkel, nei D. Grybauskaitės.

2008 m. prezidento rinkimuose amerikiečiai turėjo šansą išrinkti pirmąją šalies vadovę moterį (H. Clinton), tačiau pasirinko kitą istorinę figūrą – pirmąjį juodaodį.

Tada atvirai abejota, ar moteris gali būti gera kariuomenės vadė. Dabar paaiškėjo, kad be valstybės sekretorės H. Clinton lyderystės B. Obamos administracijai nebūtų pavykę sučiupti ir sunaikinti O. bin Ladeno. Šiuo aspektu Europa, įskaitant Lietuvą, politikoje pažangumu lenkia JAV. Nors kasdieniame gyvenime amerikietės tikriausiai turi daugiau laisvių ir patiria mažesnę diskriminaciją.

10 | Pasaulis

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Svajonių kruizas Kruizinio laivo „Costa Concordia“ avarija prie Italijos krantų nusinešė tik keliasdešimt gyvybių ir netapo amžiaus katastrofa. Bet ar tai guodžia ją išgyvenusius arba artimųjų netekusius žmones?

Pavydėtų net dievai Žvelgiant į 290 metrų ilgio ir 17 denių, 114 500 tonų vandentalpos galiūną atrodė, kad net jūrų dievas Poseidonas jam nebaisus. O ir legendinis malonumų ieškotojas Dionisas, jei būtų užsukęs į kruizinį laivą „Costa Concordia“, turbūt būtų gailėjęsis, kad jo laikai jau seniai praeityje.

Didžiuliame pramogų parke ant jūros bangų nuobodžiauti neturėjo kada net patys išrankiausi keleiviai.

Barai, kavinės, restoranai, SPA centrai, baseinai, parduotuvės, lošimo namai, teatrai, kitos linksmybės ir daugiau nei tūkstantis kiaurą parą bet kokį norą išpildyti galinčio personalo simbolizavo nepakartojamas atostogas ar įsimintiną šventę.

Paskutinė kelionė su tėvu Būtent tokią šventę savo penkiametei dukrelei Dyanai norėjo padovanoti jos tėtis Williamas Arlotti iš Šiaurės Italijos.

Williamas iš buvusios žmonos Susy Albertini dukrelę pasiėmė ketvirtadienį, o penktadienį, sausio 13 d., jie abu ir vyro naujoji draugė įlipo į „Costa Concordia“: laivas jiems žadėjo ne tik gausybę pramogų, bet ir ekskursijas po Viduržemio jūros pakrančių miestus. „Dyana buvo laiminga“, – pasakojo jos motina Susy. Ji braukė ašaras: Dyana – pati jauniausia ir viena iš 23 žmonių, kurie po praėjusį penktadienį įvykusios „Costa Concordia“ avarijos buvo laikomi dingusiais be žinios.

Išsigelbėjo tik naujoji W. Arlotti draugė Michela Maroncelli. Ji su mylimuoju išsiskyrė, kai kilus chaosui bandė pasiekti gelbėjimo valtis. „Įlipau į valtį, bet per chaosą pamečiau Williamą. Girdėjau kažką rėkiantį: „Mesk jam lyną.“ Aš sustingau... Maniau, kad jie kalbėjo apie jį, – prisiminė moteris siaubingos penktadienio nakties įvykius. – Daugiau nemačiau nei Williamo, nei Dyanos.“ Panika ir chaosas Gelbėjimosi ir kovos už savo gyvybę chaosą išgyveno dauguma iš 3,2 tūkst. keleivių. Lemtingą sausio 13-osios

vakarą, kai dauguma keleivių sėdėjo prie prabangiais patiekalais nukrautų vakarienės stalų, kruizinis laivas „Costa Concordia“ atsitrenkė į Italijos Džiljos salos uolas. Laive buvo pramušta 70 metrų skylė.

Iš pradžių buvo smūgis, paskui dingo elektra. „Laivas pradėjo drebėti. Triukšmas, panika – tarsi filme... Indai dūžta,

Katastrofos kaltininkas

Kapitonas Bailys ar aplinkybių auka?

Vieną dieną – visų gerbiamas didžiulio laivo kapitonas, kitą dieną – nekenčiamiausias žmogus, pravarde Kapitonas Bailys.

Taip netikėtai pasisuko nelaimę patyrusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ kapitono 52-ejų Francesco Schettino likimas.

Visas gyvenimas – jūra F. Schettino išaugo šalia jūros. Jis gimė pajūrio miestelyje Castellammare di Stabia, kuris yra Pietų Italijoje, šalia Neapolio. Tikriausiai tuomet, lakstydamas saulėta pakrante, stebėdamas horizonte praplaukiančius laivus ir neaprėpiamą mėlynę, jis su broliu nusprendė paskirti jūrai visą savo gyvenimą. „Francesco myli jūrą. Jis padarė ilgą karjerą“, – pasakojo sesuo Giulia vienam Neapolio dienraščiui.

Viename interviu F. Schettino pareiškė: „Man patinka kas nors netikėto, kai tenka imtis nestandartinių veiksmų.“ Tiesa, tame pat interviu jis pridūrė: „Nenorėčiau būti „Titanic“ kapitonu ir plaukioti tarp ledkalnių. Bet šiais laikais viskas daug saugiau. Navigacija lengvesnė dėl šiuolaikinių technologijų ir interneto.“ Deja, likimas tik pasijuokė iš šių žodžių. Jo vadovaujamas laineris, dydžiu pranokstantis „Titanic“ ir plukdydamas apie 4,2 tūkst. žmonių, atsitrenkė į Džiljos salos uolas ir apsivertė.

Francesco Schettino.

„Reuters“ nuotr.

F. Schettino tapo pagrindiniu įtariamuoju dėl nelaimės. Jo darbdaviai, „Costa Concordia“ laivą valdanti kompanija, pareiškė, kad kapitonas savavališkai nukrypo nuo kurso.

Iš pradžių F. Schettino tikino, kad nelaimė laivą ištiko dėl to, jog žemėlapiuose uolos nebuvo pažymėtos. Bet priremtas įrodymų prisipažino, kad pernelyg vėlai priėmė sprendimą pasukti laivą, dėl to šis užplaukė ant rifo.

Sulaužė auksinę taisyklę Avarijos priežastis toliau aiškinasi Italijos pareigūnai, o teismas nuspręs, kas teisus. Vis dėlto didžiausią visuomenės nemalonę F. Schettino užsitraukė ne dėl tariamo noro pasveikinti salos gyventojus, o dėl elgesio avarijos metu.

Dauguma „Costa Concordia“ keleivių ir dalis įgulos narių pasipiktino

evakuacijos iš laivo organizavimu, kilusia panika ir chaosu. Kai kurie keleiviai tikina matę, kaip F. Schettino prieš avariją gurkšnojo vyną su dailiomis damomis, o vėliau pamynė pagrindinę jūrų vilkų taisyklę, skelbiančią, kad „kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis“.

Viena iš laivo svečių, prancūzė Issabelle Mougin, britų dienraščiui „Daily Mail“ pasakojo, kad kapitonas jai neleido pasinaudoti jo gelbėjimo valtimi, nors moteris yra penktą mėnesį nėščia. „Mes įstrigome. Jis mus laikė ir neleido įlipti. Maniau, kad mano mažylis mirs... Maniau, kad mes visi mirsime.

Kapitonas tiesiog nuėjo ir išplaukė su gelbėjimo valtimi. Negaliu patikėti“, – ligoninėje prisiminė ji.

Apie tai, kad F. Schettino paliko laivą daug anksčiau nei keleiviai, pasakojo ir kiti liudininkai. Bet didžiausias netinkamo elgesio įrodymas – tai kapitono pokalbio su pakrančių apsauga garso įrašas. Pakrančių apsaugos kapitonas Gregorio de Falco kelis kartus pareikalavo, kad F. Schettino grįžtų į skęstantį laivą, bet veltui. „Klausyk, Schettino, gal tu ir išsigelbėjai, bet aš tave priversiu to gailėtis.

Velniai rautų, varyk atgal į laivą!“ – girdėjosi įraše G. de Falco riksmas.

Tačiau F. Schettino muistėsi: „Ar supranti, kad dabar tamsu ir mes nieko negalėsime pamatyti?“ „Tai tu tenori grįžti namo, Schettino?

Tamsu ir tu nori namo? Nuvyk prie laivo pirmagalio ir pasakyk, ką reiktų daryti, kiek ten yra žmonių, kas jiems būtina.

Ir greitai!“ – gėdino kapitoną pakrančių apsaugos pareigūnas.

Pasaulis | 11

s virto koĹĄmaru ir moterys. GirdÄ—josi vaikĹł ĹĄauksmai: „Mamyte, tÄ—veli!“ 62-ejĹł britÄ— Sandra Rogers prisiminÄ—: „Neegzistavo jokia „vaikai ir moterys – pirmi“ taisyklÄ—. StambĹŤs vyrai, ÄŻgulos nariai lipo mums per galvas siekdami patekti ÄŻ gelbÄ—jimo valtis. Tai buvo bjauru.“ „Noriu, kad visi ĹžinotĹł, kaip kai kurie ĹžmonÄ—s klaikiai elgÄ—si. Tai buvo koĹĄmaras.

PameÄ?iau savo dukrÄ… ir anĹŤkes tame chaose“, – „Daily Mail“ teigÄ— moteris.

MilĹžiniĹĄko dydĹžio laivas apvirto prie pat kranto. „Reuters“ nuotr.

ĹžmonÄ—s bÄ—ga, krinta nuo laiptĹłâ€œ, – tragedijos akimirkas britĹł nacionaliniam transliuotojui BBC atpasakojo vienas keleiviĹł Fulvio Rocci.

Tuo metu ÄŻgula, kuri turÄ—jo uĹžtikrinti keleiviĹł saugumÄ…, neigÄ—, kad laivas patyrÄ— avarijÄ…. „Mes sakÄ—me sveÄ?iams, kad viskas gerai ir viskas kontroliuojama. BandÄ—me suvaldyti

paniką“, – prisiminÄ— vienas personalo nariĹł Deodato Ordona.

Tik po valandos, kai laivas pakrypo, buvo paskelbta apie visuotinÄŻ pavojĹł ir evakuacijÄ…. „Mamyte, tÄ—veli!“ Kilus panikai niekam neberĹŤpÄ—jo, kad pirmieji ÄŻ gelbÄ—jimo valtis bĹŤtĹł sodinami vaikai

Paaukojo gyvybÄ™ Ĺžmonai Kai kurie ĹžmonÄ—s, praradÄ™ viltÄŻ patekti ÄŻ gelbÄ—jimo valtis, ĹĄoko ÄŻ ĹĄaltÄ… vandenÄŻ ir plaukÄ— DĹžiljos salos krantĹł link.

Viena tokiĹł buvo pagyvenusi pora iĹĄ PrancĹŤzijos. Nicole Servel „Daily Mail“ pasakojo, kad uĹž savo gyvybÄ™ yra skolinga vyrui Franciui. „Vyras suĹĄuko: „Šok, ĹĄok, ĹĄok!“ AĹĄ nemoku plaukti ir jis atidavÄ— savo gelbÄ—jimo liemenÄ™. IĹĄsigandau, kad suĹĄalsiu, ir negalÄ—jau prisiversti ĹĄokti vandenÄŻ. Tada jis nuĹĄoko ir iĹĄ jĹŤros suĹĄuko: „Ateik, nebijok!“ – paskutines akimirkas, kai matÄ— savo vyrÄ… gyvÄ…, prisiminÄ— moteris. – NuĹĄokau ir iĹĄgirdau iĹĄ jo, kad viskas man bus gerai. Daugiau jo nemaÄ?iau.“ „AĹĄ pykstu, nes nebuvo gelbÄ—jimo valÄ?iĹł ir nebuvo kam gelbÄ—ti mano vyro“, – teigÄ— prancĹŤzÄ—, kuriai lemtingÄ… kelionÄ™ padovanojo vaikai 60-meÄ?io proga.

5 didĹžiausios kruiziniĹł laivĹł avarijos

1912 m. balandĹžio 15 d. keleivinis laineris „Titanic“ atsitrenkÄ— ÄŻ ledkalnÄŻ ĹĄiaurÄ—s Atlante. Ĺ˝uvo 1517 ĹžmoniĹł.

1934 m. rugsÄ—jo 8 d. ĹĄalia JAV krantĹł, Atlanto vandenyne, sudegÄ— kruizinis laivas „SS Morro Castle“.

137 ĹžmonÄ—s Ĺžuvo.

1992 m. rugpjĹŤÄ?io 23 d.

Malakos sÄ…siauryje kruizinis laivas „Royal Pacific“ susidĹŤrÄ— su Ĺžvejybiniu traleriu ir nuskendo. Ĺ˝uvo 30 ĹžmoniĹł.

1995 m. rugpjĹŤÄ?io 2 d. netoli Floridos (JAV) krantĹł per didĹžiulÄ™ audrÄ… Atlanto vandenyne nuskendo prabangus kruizinis laivas „Club Royale“. Ĺ˝uvo tik 3 ĹžmonÄ—s, nes keleiviĹł laivas tuo metu neplukdÄ—.

2012 m. sausio 13 d. „Costa Concordia� uŞplaukė ant uolų ir apsivertė VidurŞemio jōroje. Žuvo, negalutiniais duomenimis, per 30 Şmonių.

„Marine Insight“ inf.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

9 %/,1.(9,Ă&#x17D;,ÄŹ7Ă&#x2DC; (68 Ă­6,7,.,186, .$' (852326 6Ă&#x192;-81*$ 62/,'$5,$, ,Ä&#x;/$,.<6 9,686 ,Ä&#x;%$1'<086 *DXVLDLV IHMHUYHUNDLV SDO\GĂ&#x2013;MRPH 6HQXRVLXV LU VXWLNRPH 1DXMXRVLXV XRVLXV PHWXV 7DL QH WLN YLVIJ ODXNWD Ĺ&#x;Ä DPSDQLQĂ&#x2013;Ĺ? Ä YHQWĂ&#x2013; WDL Ĺ&#x2DC; PHWDV NDL YHUWLQDPH QXHLQDQĂ&#x152;LXV LU VSĂ&#x2013;MDPH NRNLH EXV DWĂ&#x2013;MĂ&#x2DC; PHWDL 9HUWLQLPDL YLVDGD \UD LQGLYLGXDOÄŞV R OÄŞNHVĂ&#x152;LDL GDÄ˝QLDXVLDL SDQDÄ ÄŞV 9LVL QRULPH J\YHQWL JHULDX 7R SDSUDVWDL OLQNLPH VDYR DUWLPLHVLHPV LU GUDXJDPV 'DÄ˝QDV VDX ĂŽVLSDUHLJRMD VYHLNLDX J\YHQWL VĂ&#x2013;NPLQJLDX GLUEWL DU SDGDU\WL NDÄ˝NĂ&#x201E; NR QHSDGDUĂ&#x2013; SHUQDL 7DĂ&#x152;LDX DU YLVNDV SULNODXVR YLHQ QXR PÄŞVIJ" 0ÄŞVIJ GYDVLQĂ&#x2013; LU PDWHULDOLQĂ&#x2013; JHURYĂ&#x2013; SULNODXVR QXR GDXJHOLR NLWIJ Ä˝PRQLIJ Ĺ&#x2DC; SROLWLNIJ YHUVOLQLQNIJ YDOVW\EĂ&#x2013;V WDUQDXWRMIJ *\YHQDPH DWYLUDPH LU JOREDOLDPH SDVDXO\MH WRGĂ&#x2013;O YLVNDV NDV MDPH Y\NVWD YLHQDLS DU NLWDLS DWVLOLHSLD NLHNYLHQDP LÄ PÄŞVIJ /LQNĂ&#x2013;GDPL VĂ&#x2013;NPĂ&#x2013;V VDX QHSDPLUÄ NLPH SDOLQNĂ&#x2013;WL VĂ&#x2013;NPĂ&#x2013;V LU NLWLHPV QHV WLN VROLGDUL YLVXRPHQĂ&#x2013; JDOL XÄ˝WLNULQWL JHURYĂ&#x2DC; NLHNYLHQDP LÄ PÄŞVIJ ,U WLN VROLGDUL (XURSRV 6Ă&#x201E;MXQJD JDOL VĂ&#x2013;NPLQJDL ĂŽJ\YHQGLQWL XÄ˝VLEUĂ&#x2013;Ä˝WXV GHÄ LPWPHĂ&#x152;LR WLNVOXV 1RUĂ&#x2013;Ă&#x152;LDX NDG QDXMDPHWLQLDL OLQNĂ&#x2013;MLPDL EÄŞWIJ DGUHVXRWL LU (XURSRV 3DUODPHQWXL NXULV SUDĂ&#x2013;MXVLDLV PHWDLV SULĂ&#x2013;PĂ&#x2013; VYDUELXV Ä˝PRQĂ&#x2013;PV VSUHQGLPXV 0HV VROLGDULDL UHDJDYRPH ĂŽ HXUR ]RQRV JUĂ&#x2013;VPHV LU LHÄ NRMRPH RSWLPDOLIJ SUREOHPIJ VSUHQGLPR EÄŞGIJ 3DY\NR SDVLHNWL NDG IJMIJ PHWIJ (XURSRV 6Ă&#x201E;MXQJRV ELXGÄ˝HWDV EÄŞWIJ ODELDX RULHQWXRWDV ĂŽ QDXMRYHV HNRQRPLNRV DXJLPĂ&#x201E; LU GDUER YLHWIJ NÄŞULPĂ&#x201E; 3ULWDUĂ&#x2013;PH XÄ˝LPWXPR SROLWLNRV JDLUĂ&#x2013;PV EHL QDXMIJ ĂŽJÄŞGÄ˝LIJ LU GDUER YLHWIJ GDUERWYDUNHL 'DXJ GĂ&#x2013;PHVLR VN\UĂ&#x2013;PH VHQĂ&#x2013;MDQ-

Ă&#x152;LRV (XURSRV SUREOHPRPV 7XULPH LÄ VDXJRWL NDUWIJ VROLGDUXPX SDUHPWĂ&#x201E; VRFLDOLQĂŽ GUDXGLPĂ&#x201E; EHL Y\NG\WL YHLNVPLQJĂ&#x201E; GHPRJUDĆŞQĂ&#x2DC; SROLWLNĂ&#x201E; Ĺ&#x2DC; DSLH WDL NDOEĂ&#x2013;MRPH Ä LDL WHPDL VNLUWRMH UH]ROLXFLMRMH 6LHNGDPL VNDWLQWL VYHLNĂ&#x201E; LU RUIJ VHQĂ&#x2013;MLPĂ&#x201E; EHL SDODQNHVQĂ&#x2013;V Y\UHVQĂ&#x2013;PV Ä˝PRQĂ&#x2013;PV DSOLQNRV NÄŞULPĂ&#x201E; PHV SDVNHOEĂ&#x2013;PH XRVLXV PHWXV (XURSRV Y\UHVQLIJ Ä˝PRQLIJ DNW\YXPR LU NDUWIJ VROLGDUXPR PHWDLV 7LNLXRVL NDG WDL SDVNDWLQV NXR JUHLĂ&#x152;LDX SULLPWL LU YLVIJ ODXNLDPXV VSUHQGLPXV GĂ&#x2013;O (XURSRV SHQVLMIJ VLVWHPRV DWHLWLHV 3ULWDUĂ&#x2013;PH LWLQ VYDUELDL GLUHNW\YDL NXULD VLHNLDPD HIHNW\YLDX DSVDXJRWL PÄŞVIJ YDLNXV

QXR VHNVXDOLQĂ&#x2013;V SULHYDUWRV LÄ QDXGRMLPR LU SRUQRJUDĆŞMRV WDL Ĺ&#x2DC; SDY\]G\V NDLS Ä DO\V JDOL VROLGDULDL VSUĂ&#x2DC;VWL YLVLHPV MDXWULDV SUREOHPDV (XURSRV 3DUODPHQWR SUDQHÄ LPH GĂ&#x2013;O QHĂŽJDOLIJ Ä˝PRQLIJ MXGXPR LU ĂŽWUDXNWLHV DNFHQWXRMDPD MIJ MXGXPR GLGLQLPR VYDUED QDLNLQDQW ĆŞ]LQHV LU VRFLDOLQHV NOLÄŞWLV WUXNGDQĂ&#x152;LDV QHĂŽJDOLHVLHPV QDXGRWLV YLHÄ DLVLDLV SDVWDWDLV WUDQVSRUWX LQIRUPDFLQĂ&#x2013;PLV WHFKQRORJLMRPLV YLHÄ RPLV SDVODXJRPLV Ä&#x;LDLV PHWDLV Ä DO\V QDUĂ&#x2013;V WXUĂ&#x2013;V JHURNDL SDGLUEĂ&#x2013;WL ĂŽJ\YHQGLQDQW (6 QHJDOLRV GHÄ LPWPHĂ&#x152;LR VWUDWHJLMĂ&#x201E; 3DUHQJĂ&#x2013;PH SUDQHÄ LPĂ&#x201E; GĂ&#x2013;O VPXUWR SULHÄ PRWHULV SDQDLNLQLPR VYDUVWĂ&#x2013;PH PRWHUIJ VNXUGR YLHQLÄ Ä˛ PRWLQIJ LU

NLWXV PRWHULPV DNWXDOLXV NODXVLPXV 1HPDÄ˝DL GĂ&#x2013;PHVLR VN\UĂ&#x2013;PH (XURSRV 6Ă&#x201E;MXQJRV ODLVYĂ&#x2013;V VDXJXPR LU WHLVLQJXPR HUGYĂ&#x2013;V SOĂ&#x2013;WRWHL Ä&#x;LXR SRÄ˝LÄŞULX UHLNÄ PLQJDV \UD PÄŞVIJ VSUHQGLPDV GĂ&#x2013;O GDUEXRWRMIJ MXGXPR VNDWLQLPR NXULV QXPDWR QHPDÄ˝DL SULHPRQLIJ OHQJYLQDQĂ&#x152;LIJ JDOLP\EHV ĂŽVLGDUELQWL NLWRVH Ä DO\VH LU XÄ˝WLNULQDQĂ&#x152;LIJ UHLNLDPĂ&#x201E; GDUER WHLVLIJ DSVDXJĂ&#x201E; 3ULWDUĂ&#x2013;PH GLUHNW\YRV SURMHNWXL NXULXR VLHNLDPD SDJHULQWL QXVLNDOWLPIJ DXNIJ DSVDXJĂ&#x201E; ĂŽWHLVLQDQW (XURSRV DSVDXJRV RUGHUĂŽ $SVYDUVWĂ&#x2013;PH .RPLVLMRV SDVLÄŞO\PXV NDLS JHULQWL NRYĂ&#x201E; VX NRUXSFLMD /DEDL QRUĂ&#x2013;WIJVL NDG Ä LH SDVLÄŞO\PDL EÄŞWIJ NXR JUHLĂ&#x152;LDX ĂŽJ\YHQGLQDPL 3DPLQĂ&#x2013;MDX WLN GDOĂŽ DNWXDOLIJ SUDĂ&#x2013;MXVLDLV PHWDLV SULLPWIJ VSUHQGLPIJ NXULIJ UHQJLPH PDQ WHNR GDO\YDXWL Ä&#x;LHPHW PÄŞVIJ ODXNLD QH PDÄ˝LDX VYDUEÄŞV GDUEDL 6RFLDOLVWIJ LU GHPRNUDWIJ IUDNFLMRV YDGRYDV 0DUWLQDV Ä&#x;XOFDV NXULV QXR Ä LIJ PHWIJ VDXVLR G EXYR LÄ ULQNWDV (XURSRV 3DUODPHQWR SLUPLQLQNX VDYR QDXMDPHWLQLXRVH OLQNĂ&#x2013;MLPXRVH SDEUĂ&#x2013;Ä˝Ă&#x2013; MRJ Ĺ&#x; DLVLDLV 3DUODPHQWDV NDLS QLHNDG WXUĂ&#x2013;V U\Ä˝WLQJDL YHLNWL VLHNGDPDV LÄ VDXJRWL YLHQLQJĂ&#x201E; GHPRNUDWLQĂ&#x2DC; LU VROLGDULĂ&#x201E; (XURSĂ&#x201E;Ĺ? (VX ĂŽVLWLNLQXVL NDG (XURSRV 6Ă&#x201E;MXQJD VROLGDULDL LÄ ODLN\V YLVXV LÄ EDQG\PXV LU WROLX VLHNV JHURYĂ&#x2013;V VDYR SLOLHĂ&#x152;LDPV 9LOLMD %/,1.(9,Ă&#x17D;,ÄŹ7Ă&#x2DC; (XURSRV 3DUODPHQWR QDUĂ&#x2013; /6'3 SLUPLQLQNR SDYDGXRWRMD UĹžsk. Nr. 303557

12 | Pasaulis

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Mokslininkų medžioklė Per pastaruosius kelerius metus Irane buvo nunuodyti, nušauti ar susprogdinti keturi branduolinėje šalies programoje dirbantys mokslininkai. Vienam vos per plauką pavyko išvengti mirties. Du paslaptingomis aplinkybėmis dingo. Akivaizdu: kažkas medžioja šios šalies mokslininkus.

Teheranas dėl mokslininkų mirčių kaltina JAV ir Izraelį. Šios valstybės esą taip siekia sužlugdyti Irano branduolinę programą.

Amerikiečiai viską neigia. Izraeliečiai taip pat neprisipažįsta, bet leidžia suprasti, kad visko gali būti. O opozicinės Irano grupės įsitikinusios, kad šalies režimas kartais pats nužudo su branduoline programa susijusius ar net nesusijusius mokslininkus disidentus ir dėl žmogžudysčių apkaltina Vakarus.

•

•

•

2007-ųjų pradžioje žuvo Irano Isfahano atominėje elektrinėje dirbantis branduolinės energetikos mokslininkas Ardeshiras Hassanpouras. Šalies spauda skelbė, kad mokslininkas žuvo „apsinuodijęs dujomis“.

2007-aisiais Turkijoje dingo į atsargą išėjęs Irano generolas Ali Reza Asgari, vadovaujantis Irano revoliucinei gvardijai. Vakarų žiniasklaidoje rašyta, esą A. R. Asgari pabėgo iš Irano ir savanoriškai bendradarbiavo su Vakarų žvalgybos agentūromis. Bet Iranas 2009-aisiais pareiškė turįs informacijos, kad A. R. Asgari yra kalinamas Izraelio kalėjime.

2009-ųjų birželį per piligriminę kelionę į Meką dingo Irano branduolinių technologijų mokslininkas Sharamas Amiri. Netrukus paaiškėjo, kad vyras yra Amerikoje. Būdamas JAV S. Amiri paviešino du vienas kitam prieštaraujančius vaizdo įrašus. Viename iš jų tvirtino buvęs pagrobtas CŽV, kitame neigė savo

pagrobimą. Kiek vėliau S. Amiri viešai pakartojo buvęs pagrobtas, tikino „pabėgęs“ nuo CŽV ir sugrįžęs į Iraną.

•

•

2010-ųjų lapkritį pravažiuojančio motociklininko prie automobilio pritvirtinta magnetinė bomba nusinešė fiziko Majido Shahriari gyvybę.

2010-ųjų lapkritį buvo sužeistas Fereydoonas Abbasis – Irano atominės energijos organizacijos vadovas. Motociklininkas nuotoliniu būdu detonavo po jo automobiliu pritvirtintą magnetinę bombą.

•

2010-ųjų gruodį prie savo namų žuvo branduolinės fizikos ekspertas Masoudas Ali Mohammadi. Vyro gyvybę nusinešė ant motociklo, pastatyto prie jo namo, pritvirtinti sprogmenys: jie buvo detonuoti nuotoliniu būdu.

•

2011-ųjų liepą prie dukters darželio Teherane buvo nušautas 35-erių elektronikos specialistas Darioushas Rezaeinejadas. Izraelyje buvo pasirodžiusi informacija, esą D. Rezaeinejadas kasdien lankydavosi branduolinėje laboratorijoje Teherane.

•

2011-ųjų lapkritį per sprogimą Islamo revoliucijos gvardijos bazėje žuvo 17 Irano revoliucijos sargų pajėgų karių ir majoras generolas Tehrani Moghaddamas, laikomas šalies raketinės programos kūrėju.

•

2012-ųjų sausį nužudytas chemijos inžinierius Mustafa Ahmadi Roshanas, dirbantis viename iš svarbiausių Irano branduolinių objektų. Teherane prie 32 metų mokslininko mašinos dangčio motociklu privažiavę du vyrai prilipdė magnetinę bombą ir ji sprogo po kelių akimirkų.

Nesusprogusi klausimas apie tai, kurios šalys gali turėti branduolinį ginklą, kurios ne. Tai istorijos raida.

Lina Balsytė l.balsyte@15min.lt

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) praėjusių metų lapkritį paskelbė: turimi duomenys neleidžia abejoti – Iranas kūrė atominę bombą. JAV ir Europos Sąjunga sureagavo akimirksniu – paskelbė apie iki šiol griežčiausias ekonomines sankcijas Teheranui.

Netrukus įtampa tarp Vakarų valstybių ir Irano taip įkaito, jog Izraelis pareiškė, kad ataka prieš Irano branduolinius įrenginius vis labiau tikėtina. „15min“ apie įtampos priežastis ir pasekmes kalbasi su Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų instituto Ginklų kontrolės programos direktore dr. Emily Landau.

– Yra besistebinčių: JAV turi branduolinį ginklą, Rusija turi, Kinija turi. Kodėl kitos valstybės negali jo įsigyti?

– Atsakant į šį klausimą reikia žvelgti per istorinę prizmę. Branduolinio ginklo plėtra prasidėjo nuo JAV ir Sovietų Sąjungos branduolinių ginklavimosi varžybų, kurios netrukus peržengė šių dviejų šalių sienas.

Branduolinį ginklą pasigamino Prancūzija, Didžioji Britanija, o vėliau ir Kinija.

Atominio ginklo plėtros fenomenas ilgainiui ėmė kelti nerimą, suvokta, kad tam būtina užkirsti kelią.

Kai XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje kilo Branduolinio ginklo neplatinimo (BGN) sutarties, kaip priemonės branduolinio ginklo plėtrai sustabdyti, idėja, pasaulyje jau buvo penkios branduolinės valstybės.

Suvokiant, jog įtikinti šias valstybes nedelsiant atsisakyti savo branduolinių ginklų bus neįmanoma, nutarta, kad jos šį ginklą gali turėti, tačiau privalo įsipareigoti per tam tikrą laiką jo atsisakyti. Taip pat numatyta, kad visos kitos prie BGN prisijungsiančios šalys pasižadės išlikti nebranduolinės, o mainais į tai sulauks pagalbos plėtodamos branduolinę energiją civiliniams poreikiams patenkinti.

Tai branduolinių ginklų plėtros nuo šaltojo karo pabaigos iki 2000-ųjų istorija.

Taigi branduolinio ginklo įsigijimas nėra

– Kas nutinka, jei valstybė vis dėlto nusprendžia įsigyti ar pasigaminti branduolinį ginklą?

– To daryti valstybė paprasčiausiai negali. Tapusi BGN sutarties dalyve ir iš to gavusi sau naudos, valstybė įsipareigoja likti nebranduolinė. Sprendimas įsigyti ar pasigaminti branduolinį ginklą yra tarptautinių normų pažeidimas, suteikiantis tarptautinei bendruomenei teisėtą dingstį pritaikyti taip pasielgusiai šaliai sankcijas ar, esant poreikiui, imtis kitų griežtų priemonių jos atžvilgiu.

BGN, kaip ir bet kurių kitų tarptautinių įsipareigojimų, nesilaikymas yra pažeidimas. Valstybės už tokius veiksmus yra baudžiamos. Šiuo metu keturios valstybės nėra BGN signatarės – Izraelis, Pakistanas, Indija ir Šiaurės Korėja. Tai nereiškia, kad visos kitos šalys turi sutartis nuo 1970-ųjų. Tai buvo kelių dešimtmečių procesas. Antai Brazilija ir Argentina prie BGN sutarties prisijungė tik XX a. pabaigoje.

Tapusios šios sutarties dalyvėmis valstybės įsipareigojo nesiekti branduolinio ginklo.

– Kodėl Vakarų šalims Irano branduolinės ambicijos kelia tokį didelį nerimą? Juk, pavyzdžiui, branduolinį ginklą jau turi ir Šiaurės Korėja, tačiau tarptautinė bendruomenė tokios panikos tada nekėlė.

E. Landau Nuotr. iš asmeninio archyvo

– Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl Iranas kelia tokį didelį susirūpinimą.

Šalį smaugia sankcijos

Irano branduolinė programa stabdoma bombomis.

AFP nuotr.

Vakarų valstybių ir Teherano santykius pastaruoju metu įkaitino JAV ir Europos Sąjungos (ES) ketinamos įvesti naujos griežtos sankcijos.

Sausio 1-ąją Jungtinių Amerikos Vals• tijų prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, numatantį, kad įmonės, bendradarbiaujančios su Irano centriniu banku – tarpininku tarp naftos gavybos verslo ir pirkėjo, – bus atskirtos

•

•

nuo JAV finansų sistemos. Netrukus po to Irano valiuta nuvertėjo 12 proc. Šiuo žingsniu siekta užblokuoti Teheranui itin svarbias pajamas už naftą.

ES valstybės praėjusį gruodį susitarė uždrausti naftos importą iš Irano, tačiau kol kas nenumatė, nuo kada pradėti taikyti embargą.

Didžioji Britanija pranešė nutraukianti visus ryšius su Irano bankais, Kanada uždraudė naftos produktų, naftos ir dujų eksportą. Paskelbus šias sankcijas

Pasaulis | 13

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Būta precedentų

parako statinė

Keletą pastarųjų metų netylančios kalbos apie tikimybę, kad Izraelis smogs branduoliniams Teherano objektams, nėra be pagrindo. Praeityje būta precedentų.

1981 metais Izraelis visą pasaulį apstulbino surengdamas oro išpuolį prieš „Osirak“ branduolinį reaktorių Irake. Šiuo žingsniu buvo nutraukta tuomečio šalies diktatoriaus Saddamo Husseino branduolinė programa.

2007 metais Izraelio bombonešiai sunaikino objektą Sirijoje, kur, kaip manyta, slapta buvo statomas branduolinis reaktorius.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pripažino, kad subombarduotas objektas buvo „susijęs su kariuomene“, tačiau tikino, kad jis nebuvo naudojamas.

Nė viena arabų valstybė protesto dėl šio išpuolio nepareiškė. Neprotestavo net Iranas, kuris taip pat nėra suinteresuotas branduoline Sirija. Tiesa, oficialiai atsakomybės

Izraelis praeityje ryžosi išpuoliams prieš nedraugiškas šalis. „Reuters“ nuotr.

Agresyvi Irano politika nekelia pasitikėjimo.

AFP nuotr.

Pirmiausia ši šalis veikia pažeisdama BGN sutarties punktus. Kitaip tariant, būdamas sutarties dalyvis, Teheranas nuo pat XX a. devintojo dešimtmečio plėtojo karinę branduolinę programą ir tuo pat metu visą tą laiką sukčiavo ir apgaudinėjo pasaulį. Kiekvieną sykį, kai Irano pareigūnai tikindavo, jog Teheranas neturi ketinimų pasigaminti branduolinį ginklą, jie melavo. Ši šalis pakirto pasitikėjimą, sulaužė įsipareigojimus ir pažeidė tarptautines normas.

Ne mažesnį rūpestį, lygiai taip pat, kaip ir Šiaurės Korėja, Sirija ir kadaise Irakas, Iranas kelia dėl to, kad jis grasina kitoms valstybėms. Teheranas turi hegemoninių ambicijų Artimuosiuose Rytuose, jis nori sustiprinti savo galią ir įtaką kitoms valstybėms. Iranas kišasi į kai kurių regiono šalių vidaus reikalus, pareiškė, kad Bahreinas yra Irano dalis, su Jungtiniais Arabų Emyratais iki šiol tebėra įsivėlęs į konfliktą dėl trijų salų, remia teroristus, turi sąsajų su tokiomis teroristinėmis grupuotėmis kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“.

Iranas nėra status quo valstybė, kuriai rūpi tik jos pačios saugumas. Žodžiu, tai nėra šalis, kuriai branduolinio ginklo reikia gynybos tikslais.

Iranas yra revizionistinė valstybė, norinti pakeisti Artimųjų Rytų tvarką. Manau, būtent todėl Teheranas visais įmanomais būdais siekia įsigyti branduolinį ginklą – kad įgyvendintų šį tikslą.

Izraeliui, be abejo, išskirtinį susirūpinimą Irano režimas kelia dėl jo lyderių retorikos

•

išsyk pakilo naftos kainos.

Nuo 2006 iki 2010 metų JT Saugumo Taryba dėl Teherano atsisakymo nutraukti urano sodrinimo programą patvirtino keturis sankcijų Iranui paketus. Sankcijos taikomos Irano branduolinei ir raketų pramonei, bankų sričiai bei šias šakas aprūpinantiems ir finansuojantiems privatiems asmenims ir bendrovėms. Fiziniams asmenims taikomi judėjimo suvaržymai, įšaldyti jų aktyvai.

Izraelio atžvilgiu, pastarojo, kaip Artimųjų Rytų valstybės, teisėtumo neigimo ir tvirtinimo, kad ši šalis turi būti ištrinta iš pasaulio žemėlapio.

Iranas, turėdamas branduolinį ginklą,

Kiekvieną sykį, kai Irano pareigūnai tikindavo, jog Teheranas neturi ketinimų pasigaminti branduolinį ginklą, jie melavo. keltų labai rimtą grėsmę visam regionui ir jo stabilumui. Štai kodėl atsiranda toks išskirtinis susirūpinimas.

– Kodėl, jūsų nuomone, įtampa tarp Vakarų valstybių ir Irano naujas aukštumas pasiekė būtent šių metų pradžioje?

– Manau, įtampa kyla, nes Iranas akivaizdžiai žengia branduolinio ginklo pasigaminimo link, o tarptautinė bendruomenė ima pavargti nuo Irano žaidimų. Per pastaruosius kelerius metus Teheranui buvo pateikta daugybė derybų variantų, bet jis visus

•

•

•

Be JT ir ES, sankcijas Iranui taiko ir atskiros šalys: JAV, Kanada, Australija, Pietų Korėja, Japonija, Šveicarija, Indija, Izraelis.

Itin griežtoms naujoms sankcijoms, kurios turėtų įtakos Irano naftos ir dujų sektoriui, nepritaria Rusija, Kinija, Brazilija, Indija ir PAR. Iranui taikomos sankcijos apsunkino branduolinės programos vystymą – Teheranui sudėtinga įsigyti šiai programai reikalingų medžiagų ir įrangos.

juos atmetė arba į pokalbius su tarptautine bendruomene įsitraukė turėdamas nesąžiningą tikslą – tempti laiką ir tuo pat metu toliau vykdyti savo branduolinę programą.

Svarbų vaidmenį suvaidino ir lapkritį paviešinta TATENA ataskaita. Po jos pasidarė daug sudėtingiau tvirtinti, kad Iranas nesiekia pasigaminti branduolinį ginklą. Iki šiol buvo ekspertų, svarstančių, kad galbūt Teherano branduolinės programos tikslai išties tik civiliniai. Paviešinus minėtą ataskaitą tokios dvejonės išnyko. Tarptautinė bendruomenė pagaliau atsibudo ir pamatė realią situaciją, suvokė, kad Iraną būtina sustabdyti ir kad tai padaryti reikia labai greitai.

Taigi tarptautinė bendruomenė nusprendė imtis ryžtingų veiksmų, Iranas pasijuto izoliuotas ir įspraustas į kampą. Visa tai ir padidino įtampą.

– Ar manote, kad sankcijos Iranui yra tinkamiausios priemonės siekiant jį sustabdyti?

– Be abejo. Pačios griežčiausios ekonominės sankcijos yra būtinos, siekiant priversti Irano lyderius pagaliau susimąstyti ir suprasti, kad derybos su tarptautine bendruomene šiai šaliai bus naudingesnės nei tolesnis jų nepaisymas.

Iranas išmokė tarptautinę bendruomenę, kad jei ji nesiims griežtai spausti, jis niekada rimtai nesiderės ir toliau plėtos savo branduolinę programą. Tikiu, kad kitaip Irano sustabdyti nepavyktų.

•

Sankcijos taip pat turėjo milžinišką įtaką šalies ekonomikai. Iš Irano pasitraukė ne viena tarptautinė naftos bendrovė, sumažėjo naftos produktų gamyba.

JAV ekspertai skaičiuoja, kad dėl taikomų sankcijų Iranas kasmet netenka apie 60 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų į energetikos sektorių. Daugelis tarptautinių bendrovių nebendradarbiauja su Iranu baimindamosi netekti prieigos prie Vakarų valstybių rinkų.

Komentaras Justinas Žilinskas Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės teisės katedros profesorius:

„Tarptautinė teisė iš principo draudžia naudoti jėgą prieš kitas valstybes, išskyrus dvi išimtis: 1) savigyna nuo ginkluoto užpuolimo; 2) Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) leidimu. Šiais atvejais Izraelis neabejotinai rėmėsi savigynos doktrina, teigdamas, kad Irako ar Sirijos branduolinės pretenzijos kelia jam grėsmę, todėl imamasi ribotos ginkluotos jėgos kaip savigynos.

Tačiau pagal tarptautinę teisę savigyna suprantama kaip gynimasis nuo jau surengto užpuolimo, todėl nenuostabu, kad 1981 m. incidentas buvo vienareikšmiškai pasmerktas JT ST ir įvertintas kaip tarptautinės teisės pažeidimas.

ST netgi pareikalavo, kad Izraelis sumokėtų kompensaciją. O štai Sirija 2007 m. net nebandė kelti bombardavimo teisėtumo klausimo JT ST, nes, spėjama, ji nenorėjo, kad kiltų dar ir tarptautinis susidomėjimas jos vykdyta branduolinės plėtros programa. Kalbant apie pasekmes, paprastai tokiais atvejais klausimas keliamas JT ST, kuri yra institucija, atsakinga už taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje. Ši institucija gali nuspręsti valstybei pažeidėjai, pvz., taikyti sankcijas. Tačiau dėl politinio JT ST pobūdžio ir didžiųjų valstybių vaidmens ne visada JT ST gali imtis priemonių. Formaliai pagal tarptautinę teisę nukentėjusi valstybė turi teisę prašyti atlyginti žalą ir pan., bet to įgyvendinimas prievartinėmis priemonėmis yra labai ribotas. Pagaliau, esant tam tikroms aplinkybėms galima kreiptis ir į Tarptautinį Teisingumo Teismą, tačiau reikia, kad abi šalys su tuo sutiktų.“

Komentaras

Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

14 | Sportas

Vengriškas receptas C. Laszlo karjeros viršūne kol kas galima laikyti darbą Edinburge.

Bedarbių rinkimai Į žeminančias žemumas nusiritusi Lietuvos futbolo rinktinė turi naują gelbėtoją – Vokietijos pilietybę įgijusį vengrą C. Laszlo.

Po rinkimų pasirodė tvirtinimų, kad C. Laszlo rinktinės vyriausiuoju treneriu išrinktas netikėtai. Buvo nustebę ir apžvalgininkai, ir rinktinės futbolininkai.

Visi manė, kad rinkimų favoritas – vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų, bet dar nedaug kaip treneris pasiekęs V. Ivanauskas. Esą jis buvo artimesnis Lietuvos futbolo federacijai (LFF) ir jos Vykdomąjį komitetą sudarantiems veikėjams.

Prieš rinkimus iš tiesų būta intrigos: dalis Vykdomojo komiteto narių žavėjosi C. Laszlo, dalis linko prie V. Ivanausko. Abu šie treneriai savotiškai panašūs: palyginti jauni, labai ambicingi, neslepiantys karšto būdo ir valdingumo, bet gerų manierų ir solidžios išvaizdos. Abu dirbo žinomuose klubuose, bet juose neįsitvirtino ir dabar yra karjeros kryžkelėje.

Abu jau senokai ką nors treniravo. Žodžiu – bedarbiai. Tad abiem galimybė dirbti su kad ir smarkiai

Abu dirbo žinomuose klubuose, bet juose neįsitvirtino ir dabar yra karjeros kryžkelėje. Abu jau senokai ką nors treniravo. Žodžiu – bedarbiai. sugadinusia savo reputaciją Lietuvos futbolo rinktine yra tarsi šiaudas skęstančiajam, šansas sugrįžti į tarptautinę areną ir būti pastebėtiems. Taigi abiejų kandidatų (likusiųjų – Baltarusijoje gyvenančio L. Rumbučio ir bulgaro G. Vasilevo – niekas rimtai nevertino) galimybės nugalėti buvo beveik vienodos.

V. Ivanauskui koją, matyt, pakišo tai, kad jis lietuvis, gyvena Lietuvoje, kur visi apie jį viską žino ir mato ne tik jo pakilimus, bet ir nuopuolius bei žalingus įpročius. Pasirinkimą tikriausiai nulėmė ne tai, kad C. Laszlo programa buvo geresnė (negi V. Ivanauskas nesakė, kad nori dirbti su jaunimu, jei LFF tai nuolat pabrėždavo?), bet federacijos vadovų atsargumas ir nenoras rizikuoti.

LFF Vykdomasis komitetas už vengrą balsavo vienbalsiai ir net nutarė su juo pasirašyti ilgalaikę sutartį – dveji metai garantuoto darbo ir galimybė sutartį pratęsti dar dvejiems metams. Tad kalbos, kad V. Ivanauskas buvo šių rinkimų favoritas, atrodo gana nerimtos. O gal tokie balsavimo rezultatai tik apnuogina tai, ką slepia gražus LFF fasadas: Vykdomasis komitetas, kurį sudaro daugiausia garbaus amžiaus veikėjai, turi mažai ką bendro su šiuolaikiniu futbolu, todėl balsuoja taip, kaip reikia LFF prezidentui ir jo aplinkai.

LFF vadovai po R. Žutauto nesėkmės prie rinktinės vairo nutarė dar kartą lipti ant to paties grėblio ir pasirinkti gelbėtoją iš užsienio. Dabar visiems belieka tikėtis, kad C. Laszlo taps antru J. Couceiro, kuris, 2008 m. perėmęs rinktinės vairą, sukūrė mažą stebuklą. Rinktinės žaidėjai iki šiol su nostalgija prisimena portugalo vadovavimo laikus. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje subrendę futbolininkai bene pirmą kartą turėjo trenerį, kuris ne tik atitiko jų žaidimo lygį, bet ir jį gerokai pranoko. Buvo jiems ne diktatorius, o autoritetas. Deja, J. Couceiro netiko LFF vadovų žaidimo taisyklėms, todėl greitai tapo nereikalingas, nors taip pat norėjo su Lietuvos rinktine dirbti ilgai ir ugdyti mūsų amžinai perspektyvų, bet vėliau nežinia kur dingstantį jaunimą. Įdomu, kiek ištvers C. Laszlo? Ir dar įdomu: kada LFF vadovai baigs maivytis ir pradės rimtai kalbėtis apie ilgalaikį darbą su perspektyviausiais Lietuvos treneriais – Danijos „Brondby“ klubo strategu A. Skarbaliumi ir dešiniąja J. Couceiro ranka Rusijos „Lokomotiv“ klube E. Jankausku?

15min • 2012 m. sausio 20 d.

„Reuters“ nuotr.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Futbolo legendos prie rinktinės vairo nebus.

Bus užsienietis. Lietuvos futbolo federacija pasirinko ne favoritu vadintą Valdą Ivanauską, o vengrą Csabą Laszlo.

Dabartinės Lietuvos futbolo rinktinės istorija pernelyg trumpa netgi tam, kad galima būtų ieškoti tendencijų. Galima prisiminti nebent epizodus.

Lietuviai – Algimantas Liubinskas, Benjaminas Zelkevičius. Žmonės, palikę giliausią pėdsaką statistikos analuose ir sirgalių atmintyje. Bent jau todėl, kad ilgiausiai – ir ne po sykį – dirbo komandoje. Ir vienam, ir kitam buvo geresnių laikų, buvo blogesnių. Raimondas Žutautas – gilus pėdsakas sirgalių atmintyje, nes nedaug yra trenerių, kurių komandos nepajėgė įmušti įvarčio Lichtenšteinui per 180 nykaus futbolo beviltiškų minučių.

Užsieniečiai. Tiksliau, užsienietis, nes iki C. Laszlo jis buvo tik vienas – Jose Couceiro. Portugalas, išguitas iš Lietuvos arba pats jos persivalgęs. Žmogus, sutriuškinęs Rumuniją išvykoje, bet pralaimėjęs Fareruose.

Užsienietis – geriau?

Po to, kai paaiškėjo, kad realūs pretendentai į rinktinės trenerio postą yra vengras ir lietuvis, šis klausimas tapo ypač aktualus.

V. Ivanauskas – žvaigždė, gerbiama futbolininkų, iki smulkmenų pažįstanti lietuvišką žaidimo mentalitetą. C. Laszlo – labiau patyręs, daugiau laimėjęs, mažiau kartų per karjerą susimovęs nei kultinis Lietuvoje Ivanas.

Kokia bus jo alga? Galima spėlioti.

Kalbėta, kad J. Couceiro buvo pasiūlyta 100 tūkst. eurų per metus. C. Laszlo tikrai neuždirbs mažiau, tačiau buvusios portugalo pajamos – orientyras, siaurinantis erdvę fantazijai tų, kurie bandys spėlioti.

Kodėl ne V. Ivanauskas?

Galbūt įtakos sprendimui turėjo užkulisiuose sklandantys gandai, kad V. Ivanauskas – ne pats drausmingiausias pasaulio treneris. Kalbama, jog buvo karjeros etapų, kai treneris praleidinėjo savo komandos treniruotes.

Ne visada superžvaigždės autoritetas ir komandą suvaldyti padėjo. „Mūsų treniruotėje futbolininkai susimušė.

Iki V. Ivanausko komandoje to niekada nebuvo“, – kažkada guodėsi kaidaise gyvavusios Vilniaus „Vėtros“ tuometis prezidentas Romas Stašauskas. Kita vertus, gal guodėsi apmaudo skatinamas – V. Ivanauskas iš „Vėtros“ ką tik buvo persikėlęs į „Kauną“.

Ivanas laimėjo kr ūvą titulų 2004-aisiais treniruodamas „Kauną“, bet jau kitais metais, vadovaudamas objektyviai stipriausiai šalies

komandai, sugebėjo taip sužlugdyti sezono pradžią, kad po trenerio pasitraukimo kauniečiai nebeatsigavo ir šalies pirmenybes pralaimėjo Panevėžio „Ekranui“.

2006 metais V. Ivanauskas baigė sezoną stovėdamas prie Edinburgo „Hearts“ vairo ir iškovojo klubui Škotijos taurę bei šios šalies „Premier“ lygos sidabrą. Bet, kad ir kaip situaciją vertintų „Hearts“ savininkas Vladimiras Romanovas, abejonių nekelia faktas, jog sėkmės pamatus tą sezoną „Tynecastle“ stadione paklojo rudenį varžovus nuo kelio be gailesčio šlavęs, tačiau vėliau dėl sunkiai suprantamų priežasčių atleistas treneris George'as Burley.

Nuskandinti C. Laszlo intrigų sūkuriuose – sudėtinga. Kai sunku, jis beveik visada išplaukia.

Visa kita V. Ivanausko trenerio patirtis – darbas Vokietijoje ar Azerbaidžane, Gargžduose ar Šiauliuose – Heraklio vertais žygdarbiais neįsiminė.

Nelengva prašalaičio dalia Užsieniečiui Lietuvoje lengva nebus. „Kiekvienos šalies mentalitetas skiriasi.

Ar užsienietis pritaps ir viską perpras? Šiuo požiūriu visi užsieniečiai man kelia abejonių“, – dar prieš paskelbiant C. Laszlo rinktinės treneriu samprotavo LFF techninio-metodinio komiteto vadovas Stasys Stankus.

Faktas – S. Stankus užsieniečiais nepasitiki ir turbūt net jų nemėgsta.

Kalbėta, kad tada, kai J. Couceiro treniravo Lietuvos rinktinę ir bandydavo pateikti savo pasiūlymų šalies futbolo vadovams, būtent S. Stankus ilgai nesvarstydamas portugalo projektus grūsdavo į šiukšliadėžę.

Gali kilti klausimas – kodėl C. Laszlo turėtų bijoti S. Stankaus nuomonės?

Atsakymas paprastas: futbolo technikai ir metodikai vadovaujantis asmuo užkulisiuose dažniausiai tituluojamas paprastai – pilkasis Lietuvos futbolo kardinolas.

Diplomatijos meistras Paguoda lietuvių sirgaliui gali tapti tai, kad nuskandinti C. Laszlo intrigų sūkuriuose – sudėtinga. Kai sunku, jis beveik visada išplaukia. Tai įrodo ir trenerio biografija, ir karjera. Rumunijoje gimęs vengras 1984-aisiais, būdamas 20-ties, sugebėjo pase turėdamas turistinę vizą išvykti į Vokietiją ir namo negrįžti. Vėliau C. Laszlo ir Vokietijos piliečiu tapo.

Pagaliau argumentas, kuris aiškiai įrodo, kad naujasis Lietuvos futbolo rinktinės treneris yra beveik nemirtingas – V. Romanovo valdomą „Hearts“ jis treniravo net 18 mėnesių. Rekordas, kuriuo pasigirti negalėtų nė vienas ne tik Edinburgo futbolo klubo, bet ir joks Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos treneris nuo tada, kai sąlygas ėmė diktuoti ekstravagantiško savininko piniginė.

Po bronzinio sezono Škotijoje C. Laszlo smuko į duobę. Tragiškas „Hearts“ startas – ir atleidimo lapelis vos po kelių mėnesių. Nepaisant to, vengras apie V. Romanovą kalba labai pagarbiai.

Jam per karjerą po konflikto darbą palikti teko tik sykį – 2009-aisiais, kai vengras iš Ugandos rinktinės persikėlė į „Hearts“, o afrikiečiai teigė, kad treneris sulaužė kontrakto sąlygas.

15min 1 5mi mn â&#x20AC;˘ 2 20 2012 012 2m m.. ssa sausio aus usio io 2 20 0d d..

16 | Sportas

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Sugrįžo į „Cavaliers“

Neranda savo žaidimo

Žydrūnas Ilgauskas verčia naują karjeros puslapį.

36 metų lietuvis tapo Klivlando „Cavaliers“ klubo generalinio direktoriaus Chriso Granto specialiuoju asistentu. „Gera grįžti ir žinoti, kad galėsiu prisidėti prie klubo sėkmės. Noriu dar daugiau sužinoti apie krepšinį – žaidimą, kurį taip myliu“, – sakė Ž. Ilgauskas, Klivlande žaidęs 1997-2010 metais.

Išsigydęs sunkią kelio traumą ir po metų pertraukos į NBA lygą sugrįžęs Linas Kleiza neranda savo žaidimo. 27 metų puolėjas dar nepataikė nė vieno tritaškio, o krepšį atakuoja vos 25 proc. taiklumu, per 14 min. vidutiniškai pelnydamas 3,8 tšk. Nesiseka ir Toronto „Raptors“ komandai, kuri kartu su L. Kleiza pralaimėjo visus penkis žaistus mačus.

Penkiakovininkės likimą lems Lietuvos sporto elitas

Olimpinė lygtis: D. Rimšaitė Julius Bliūdžius j.bliudzius@15min.lt

Sausio 27-ąją bus padėtas taškas daugiau nei metus besitęsiančioje penkiakovininkės Donatos Rimšaitės pabėgimo į Rusiją istorijoje.

2011-ųjų išvakarėse pasaulio vicečempionė, neįspėjusi nei šalies sporto vadovų, nei savo trenerių, išvyko iš Lietuvos ir pareiškė, jog atstovaus Rusijai.

D. Rimšaitė savo sprendimą motyvavo tai finansiniu nepritekliumi, tai šeimyninėmis aplinkybėmis, nors apie jos santuoką su paslaptingu Rusijos penkiakovininku nedaug težino ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos žiniasklaida. Pati D. Rimšaitė su Lietuvos žurnalistais bendrauti atsisako.

Tapusi Rusijos piliete D. Rimšaitė galėjo startuoti visose tarptautinėse varžybose, išskyrus pačias svarbiausias – olimpines žaidynes. Pagal Olimpinę chartiją, sportininkas negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, jeigu pilietybę pakeitė likus mažiau nei dvejiems metams iki žaidynių. Išimtis būtų padaryta tik tuo atveju, jei tam neprieštarautų šalies, kurios pilietybės sportininkas atsisakė, nacionalinis olimpinis komitetas.

Nepaisydami nuolatinio Rusijos spaudimo, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovai tokio leidimo neskubėjo suteikti, o atsakomybę dėl sprendimo užkrovė kartą per metus šaukiamai LTOK generalinei asamblėjai, kurią sudaro 104 nariai, daugiausia – įvairių sporto federacijų atstovai. Sprendimą, ar leisti D. Rimšaitei Londono olimpinėse žaidynėse startuoti su Rusijos vėliava, asamblėja priims būtent sausio 27 dieną.

Sprendimas galutinis?

Pasak LTOK prezidento Artūro Poviliūno, prieš balsavimą bus išklausytos įvairių žmonių – trenerių, sporto veteranų, funkcionierių ir netgi politikų – nuomonės.

A. Poviliūno teigimu, tik palankus asamblėjos sprendimas D. Rimšaitei atvertų duris į Londoną. „Viskas priklauso tik nuo mūsų“, – sakė A. Poviliūnas, paklaustas, ar rusai dar galėtų imtis kokių nors priemonių, jei LTOK asamblėjos narių sprendimas jiems nebūtų palankus. „Aš neabejoju, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) leistų D. Rimšaitei

Atstovaudama Lietuvai D. Rimšaitė pelnė nemažai titulų, bet uždirbo nedaug pinigų.

Alfredo Pliadžio nuotr.

dalyvauti. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija (UIPM) taip pat norėtų, kad D. Rimšaitė galėtų startuoti. Jų pozicija tokia: visi stipriausi sportininkai, nepaisydami įvairių peripetijų, turi dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau koks sprendimas bus priimtas LTOK generalinėje asamblėjoje, nesiryšiu prognozuoti“, – sakė A. Poviliūnas.

Rusai gali daryti įtaką A. Poviliūnas tikino nežinąs, ar Rusijos sporto vadovai bandė daryti įtaką asamblėjos nariams, tačiau tokios galimybės neatmetė: „Suprantu, kad asamblėjos nariai turi veiklos, susijusios ne tik su sportu, bet ir su verslu, kuris gali turėti interesų Rusijoje.

Man nežinoma, ar būta rusų mėginimų paveikti LTOK narių poziciją, tačiau tokios prielaidos, žinoma, negalime atmesti.“ „Rusai nuolat skambina ne tik mums, bet ir kitiems. Niekaip neduoda ramybės, – teigė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidentas Viktoras Majauskas.

– Man asmeniškai tai jokio poveikio nedaro.

Ką jie siūlo? Nieko, tiesiog laido užuominas, esą „būtų gerai, kad taip įvyktų“, „reikia tai padaryti dėl draugiškumo“ ir panašiai. Man tai nesuprantama: būti draugiškiems su rusais, bet nusispjauti į Lietuvos interesus?“ A. Poviliūnas siūlė nelaikyti rimtais Rusijos žiniasklaidoje pasirodančių Rusijos sporto vadovų teiginių, kad viskas krypsta jų naudai.

BFL nuotr.

BFL nuotr.

L. Asadauskaitė:

V. Majauskas:

„Tikiuosi, jai bus leista startuoti.

Konkurencija turi būti garbinga.“

„Man tai nesuprantama: būti draugiškiems su rusais, bet nusispjauti į Lietuvos interesus?“

Federacija – griežtai prieš Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos pozicija vienareikšmiška – neleisti D. Rimšaitei startuoti olimpinėse žaidynėse. V. Majausko teigimu, drąsų sprendimą priėmusi sportininkė taip pat drąsiai turi priimti to sprendimo pasekmes. Jis pripažįsta, kad D. Rimšaitei nepalankus LTOK sprendimas būtų labiau grindžiamas moraliniais motyvais. „Suprantame, kad tai jauna sportininkė, kurios karjera priešakyje, tačiau IOC taisyklės yra labai aiškios. Negalima bėgti į kitą šalį vien dėl geresnių sąlygų. Olimpinė chartija puoselėja vertybę, kad sportininkas turi startuoti su tėvynės vėliava, ir reikia tai gerbti. Kaip žmogus, aš ją suprantu. Ji išvažiavo dėl pinigų, o kaip rodo apklausos, daug lietuvių dėl pinigų išvažiuotų svetur. Bet sportas toks dalykas: sportininko atstovavimas šaliai susijęs ne tik su pinigais, bet ir su tėvynės garbe“, – dėstė V. Majauskas.

Jis prognozuoja, kad tokią poziciją palaikys ir asamblėjos nariai. „Aš manau, kad balsuos prieš. Kiek teko bendrauti su LTOK nariais, pasisakančių už – labai mažai.

D. Rimšaitei jau prilipusi „išdavikės“ etiketė, ir daug kam atrodo keista, kaip galima suteikti jai leidimą startuoti prieš Lietuvą.

Iš esmės išeitų taip, kad pati Lietuva duoda D. Rimšaitei leidimą kovoti prieš Lietuvą.

Tai atrodytų keistai.“ Nori garbingos kovos LTOK sprendimą gali lemti ir pragmatiški skaičiavimai. Juk D. Rimšaitė būtų viena pagrindinių L. Asadauskaitės konkurenčių kovoje dėl medalio. Su tuo sutinka tiek A. Poviliūnas, tiek V. Majauskas. „Tai būtų antras motyvas. Abi sportininkės yra labai panašaus meistriškumo, tad jei D. Rimšaitei sektųsi, L. Asadauskaitė galėtų atsidurti laipteliu žemiau. Kuo svaresnis laimėjimas taip pat yra Lietuvos siekis“, – sakė V. Majauskas.

O štai su D. Rimšaite artimai nebendraujanti L. Asadauskaitė nenorėtų, kad būtų žlugdoma konkurentės karjera. Geriausia 2011 metų Lietuvos sportininke išrinkta penkiakovininkė su buvusia komandos drauge olimpiniame Londone norėtų pasivaržyti. „Tikiuosi, viskas bus gerai ir jai bus leista startuoti. Konkurencija turi būti garbinga. Manau, olimpinėse žaidynėse turi dalyvauti visos stipriausios sportininkės.

Nesinorėtų paskui klausytis priekaištų, jog kažką pasiekei tik dėl to, kad vienos ar kitos konkurentės nebuvo. Noriu garbingos kovos. Manau, teisę startuoti turi visos stipriausios penkiakovininkės, o Donata viena iš jų. Norėčiau, kad mes visos dalyvautume ir garbingoje kovoje išsiaiškintume, kuri stipriausia“, – teigė trečią vietą pasaulio reitinge šiuo metu užimanti L. Asadauskaitė.

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. sausio 20 d.

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. sausio 20 d.

Vilnius | 19

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Antakalnio seniūnijos gali nebelikti.

Kaip ir dar penkiolikos Vilniaus seniūnijų.

Pusės milijardo investicija

I. Gelūno nuotr.

Prancūzijos kompanija „Dalkia Eastern Europe“ žada investuoti 500 mln. Lt ir pastatyti naują biokuro jėgainę. Todėl šilumos kaina vilniečiams esą sumažėtų penktadaliu. Tačiau tokie pažadai kol kas vertinami skeptiškai.

Planas

Vilnius – be seniūnų Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Sostinės valdžia siūlo pertvarkyti miesto seniūnijas ir daugelį jų panaikinti. Bet seniūnai stoja piestu prieš tokias permainas. Šiuo metu sostinėje yra 21 seniūnija, o po pertvarkos jų liktų vos penkios ir 11 biurų.

Juose dirbtų savivaldybės departamentų darbuotojai. Reforma esą padėtų sutaupyti 1,2 mln. Lt.

funkcijų, o tik perduoda informaciją kitoms institucijoms. Pasak A. Zuoko, lapkritį atlikta sostinės gyventojų apklausa parodė, kad net 60 proc. vilniečių nežino, ką veikia seniūnijos, 7 iš 10 nesinaudoja jų paslaugomis.

Ištuštėjusius kai kurių naikinamų seniūnijų pastatus, anot mero, galima panaudoti bendruomenės reikmėms arba privatizuoti. Seniūnijų darbuotojai esą atleisti nebus, nebent keisis jų pareigos.

Jiems vadovaus ne seniūnai, o konkrečių departamentų vadovai. Vilniuje po reorganizacijos ketinama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių, Verkių seniūnijas ir įsteigti Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus.

Vilniečiams nereikalingos?

Reformos iniciatorius, Vilniaus meras Artūras Zuokas įsitikinęs: seniūnijos realiai nevykdo daugumos įstatymuose numatytų

Plūsta žmonės Seniūnams tokie planai nepatinka. Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus mano, kad ši reforma naikina savivaldos principus: „Prieš rinkimus visi žada, kad savivalda priartės prie žmonių, o išeina priešingai.

Jūs net neįsivaizduojate, kiek žmonių pas mus ateina.“

Kapinės tuščios

Muziejui rado vietą

Nors Vilnius bene vienintelis Lietuvoje turi legalias gyvūnų kapines, kol kas jos tuščios – vilniečiai savo augintinių jose nelaidoja.

Sostinės savivaldybė pernai naminių gyvūnų kapinėms skyrė 4 ha plotą Liudvinavo gatvėje, Paneriuose. Tačiau jose apsilankiusiems gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovams nepavyko rasti nė vieno kapo.

Kapinės yra legalios ir gyvūnus čia galima laidoti nebijant baudos.

Vilniaus savivaldybė pagaliau rado vietą, kur galės įsikurti Žaislų muziejus. Jeigu pritars taryba, ne konkurso būdu Žaislų muziejui bus išnuomotos patalpos Šiltadaržio g. 2. Žaislų muziejaus direktorius Povilas Blaževičius idėją turėti nuolatinę žaislų ekspozicija puoselėja jau ilgai. Muziejuje ketinama visuomenę supažindinti su žaislų istorija nuo seniausių laikų iki XX a. Jau yra sukaupta nemaža kolekcija.

A. Vaitkus papasakojo, kaip atrodo diena seniūnijoje: „Paskambina žmogus, priekaištauja, kad kažkur kyla šiukšlynas, mes važiuojame ir tvarkome, nulūžo šaka – nupjauname. Tokių darbų – krūva. Ir niekam nereikia nieko raportuoti, kaip kad meras aiškina, jog seniūnai kažkam raportuoja apie problemas, užtrunka, kol raportai nukeliauja.“ Niekas nuomonės neklausė Karoliniškių seniūnė Violeta Gedminaitė taip pat įsitikinusi, kad iš tokios reformos bus maža naudos: „Vienur bus seniūnijos, kitur – biurai. Viskas atiduodama departamentams. Tačiau notariniai veiksmai biuruose nebus atliekami, o seniūnai tai galėjo daryti. Tai kur pensininkas galės įgaliojimą patvirtinti, jeigu susiklostys tokia situacija, kad kas nors kitas norės imti jo pensiją?

Matau problemų.“ Paklausta, ar pertvarkos planas buvo derinamas su seniūnijų darbuotojais, V. Gedminaitė tik šyptelėjo: „Dabar seniūnijos tėra kaip teritoriniai padaliniai, seniūnai yra tarnautojai, su mumis per daug ir nederinama niekas.“

Šiuo metu Vilniaus šilumos ūkį yra išsinuomojusi „Dalkia“ antrinė įmonė.

Anot sostinės mero Artūro Zuoko, derybos dėl 500 mln. Lt investicijos vyko nuo vasaros. Jėgainė, kurioje būtų deginamas biokuras, leistų, A. Zuoko teigimu, vilniečiams šilumos kainą sumažinti 20 proc., kadangi 60 proc. šilumos energijos Vilniuje būtų gaminama naudojant biokurą, atsisakant brangių rusiškų dujų.

Tikimasi jėgainės statybą pradėti dar šiemet ir baigti per trejus metus. Jėgainė būtų pastatyta šalia dabartinės trečiosios termofikacinės elektrinės Jočionyse, netoli Gariūnų. „Šis mūsų susitarimas yra gana laisvas, „Dalkia Eastern Europe“ jokių sąlygų nekelia, savivaldybė jokių įsipareigojimų neturės. Tarkime, tokių, kaip šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimas“, – tikino A. Zuokas.

Tačiau ekspertai tokiu optimizmu kol kas netrykšta. Katilinė bus statoma bendrovės lėšomis, neprašant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar valstybės paramos.

Dėl šios priežasties, pasak biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktoriaus Alekso Jakšto, šiluma vos pastačius elektrinę nepigs. „Pats kuras yra 2–2,5 karto pigesnis nei dujos. Bet investicijos į biokuro katilinę yra santykinai didesnės nei į dujinę katilinę. Todėl tikėtis staigaus šilumos kainų sumažėjimo perėjus prie biokuro, jeigu investuotojas tai daro be jokios paramos arba lėšų iš kokių nors fondų, nereikia. Tokiu atveju šiluma nepabrangsta, bet ir neatpinga iš karto“, – „15min“ sakė A. Jakštas.

Išgirdęs apie numatomas „Dalkia“ investicijas, džiūgauti nepuolė ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis. Anot jo, „Dalkia“ leidimą Vilniuje statyti 300 MW šildymo jėgainę gaus tik jei įrodys, kad šilumą sugebės gaminti pigiau nei dabar ją tiekianti „Vilniaus energija“.

20 | Renginiai

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Prancūzų kino festivalis

Du spektakliai

Nuo šiandien (sausio 20 d.) kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ vilniečių laukia prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“.

Į Vilnių gastrolių atvyksta Klaipėdos dramos teatras.

Per penkias dienas bus parodyta dešimt naujų frankofoniškų filmų ir dvi retrospektyvos, skirtos prancūzų komikams Jacques’ui Tati ir Pierre’ui Etaixui. „Dauguma filmų liečia sudėtingas temas, susijusias su žmonių asmeniniame gyvenime, vidiniame pasaulyje vykstančiomis dramomis, – sakė festivalio koordinatorė Austė Zdančiūtė. – Pagrindinėje programoje parodysime šiemet „Oskarų“ apdovanojimams pateiktą dramą „Karas paskelbtas“, pasakojančią, kaip jauna šeima susilaukia neįgalaus vaiko. Filmas „Išauš ir mūsų diena“ atskleis raudonplaukių žmonių diskriminacijos problemą, kostiuminė drama „Prisiminimai iš viešnamio“ pravers XIX a. pabaigos legalaus Paryžiaus viešnamio duris, o belgų brolių Dardenne’ų Kanuose Didžiuoju žiuri prizu apdovanota drama „Berniukas su dviračiu“ parodys vienišo berniuko gyvenimą.“ Lietuvos žiūrovai galės pamatyti prieš porą metų „Žiemos ekranuose“ apsilankiusio Bruno Dumont’o naujausią juostą

Juodoji komedija „Pas Džino“.

„Be šėtono“, kurioje tradiciškai vaidina neprofesionalūs aktoriai. Filme „Karščio banga“ susipina mažo Prancūzijos miestelio gyventojų istorijos, dramoje „Orli“ užfiksuoti paprasti žmonių dialogai ir situacijos, nutikusios Paryžiaus Orli oro uoste, o animaciniame filme „Rabino katinas“, skirtame suaugusiesiems, atgimsta komiksai.

Festivalyje taip pat bus parodyta Lietuvos žiūrovams jau pažįstamo režisieriaus

Sausio 20 d., penktadienis

18 val. Kinų restoranas „Tianfu“ Pagal kinų kalendorių sausio 23 d. prasidedančius naujus metus Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas kviečia pasitikti kiniškai. Restorano „Tianfu“ svečiai susipažins su kinų Naujųjų metų sutikimo tradicijomis.

19 val. Kongresų rūmai Koncertuos P. Čaikovskio konkurso praėjusių metų laureatas – pianistas Aleksejus Černovas.

Bilietai – 22–72 Lt.

20.30 val. Klubas „Brodvėjus“ Koncertuos jaunos, bet perspektyvios Lietuvos grupės „Attitude“, „Deeper Upper“ ir „Part Time Porn!“ Bilietai – 8 Lt.

Samuelio Benchetrit juodoji komedija „Pas Džino“, pasakojanti apie mafijos gyvenimą Prancūzijoje. „Žiemos ekranai“ pasiūlys ir specialių renginių kino gerbėjams. Sausio 27 d. kino teatre „Pasaka“ vyks trumpametražių prancūziškų filmų vakaras. Specialus kino seansas bus skirtas vasarą anapilin iškeliavusiai aktorei Katerinai Golubevai. Ją išvysime Claire Denis filme „Aš nenoriu miego“ (sausio 26 d. „Skalvijos“ kino centre).

Sausio 23 d., pirmadienis

18.30 val. Vilniaus teatras „Lėlė“ Režisieriaus ir dailininko Vitalijaus Mazūro spektaklis suaugusiesiems „Jūratė ir KasTautas“.

Bilietai – 23 Lt.

19 val. Keistuolių teatras Vienos dalies spektaklis apie vyrą ir moterį mažoje erdvėje „Mašininkai“.

Bilietai – 43 Lt.

Kadras iš filmo.

Nacionaliniame dramos teatre trečiadienį (sausio 25 d.), 18.30 val., klaipėdiečiai vilniečiams parodys Neilo Simono „Saugokite Florą“ (rež. Arvydas Lebeliūnas), o ketvirtadienį (sausio 26 d.), 18.30 val. – premjerinį spektaklį, Gintaro Varno režisuotą Augusto Strindbergo „Šmėklų sonatą“.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Saugokite Florą“ atlieka Klaipėdos dramos teatro „žvaigždžių duetas“ – Nelė Savičenko bei Regina Šaltenytė.

Taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas ir kt.

O spektaklis „Šmėklų sonata“ – tai savotiškas viso A. Strindbergo gyvenimo apibendrinimas. A. Strindbergas, rašydamas pjesę, domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta. „Šmėklų sonatoje“ vaidina Vytautas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko ir kt.

Sausio 24 d., antradienis

21.30 val. Klubas „Tamsta“ Apdovanojimuose „M.A.M.A.“ metų debiutantais paskelbti „Gerai Gerai & Miss Sheep“ rengia dviejų valandų koncertą.

Bilietai – 15 Lt.

18.30 val. Nacionalinis dramos teatras Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Maskaradas“. Režisierius Rimas Tuminas. Vaidina Arvydas Dapšys, Adrija Čepaitė, Vytautas Rumšas Jaunesnysis, Inga Burneikaitė, Sigitas Račkys, Larisa Kalpokaitė ir kt.

Bilietai – 25–40 Lt.

19 val. Nacionalinė filharmonija Muzikuos ansamblis „NI & Co“, kurį 2006 m. įkūrė kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas.

Bilietai – 20 Lt, 30 Lt, 40 Lt.

Sausio 25 d., trečiadienis

Sausio 26 d., ketvirtadienis

18 val. Valstybinis jaunimo teatras Čia svečiuosis Panevėžio J. Miltinio dramos teatras. Panevėžiečiai pristatys daug dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „Hanana, kelkis ir eik“.

Bilietai – 25 Lt, 30 Lt.

18 val. Vilniaus mokytojų namų svetainė Čia bus surengtas 1756 m. sausio 27-ąją Zalcburge gimusio Wolfgango Amadeus Mozarto gimtadienis.

Koncertuos Marija Mirovskaja (fortepijonas), Arsenijus Ujukinas (obojus).

Bilietai – 23 Lt.

Sausio 22 d., sekmadienis Sausio 21 d., šeštadienis 12 val. Vilniaus teatras „Lėlė“ Spektaklis vaikams „Daktaras Dolitlis“.

Režisierius Rimas Driežis.

Bilietas – 10 Lt. 14 val. Vilniaus teatras „Lėlė“, Mažoji salė Spektaklis vaikams „Coliukė“.

Bilietai – 10 Lt. 15 val. Kino teatras „Pasaka“ Čia rengiamos jau tradicija tapusios kūrybinės dirbtuvėlės visai šeimai „Savaitgalis su „Pasaka“.

19 val. Nacionalinė filharmonija Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Dirigentas Cristianas Florea. Solistai – dešimt metų kartu grojantys Vilija Poškutė ir Tomas Daukantas (fortepijoninis duetas). Fortepijoninis duetas – viena sunkiausių muzikavimo formų.

Bilietai – 20 Lt, 30 Lt, 40 Lt.

12 val. Nacionalinė filharmonija Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks N. Rimskio-Korsakovo simfoninę siuitą „Šaharazada“.

Bilietai – 10 Lt, 15 Lt, 20 Lt. 12 val. Vilniaus teatras „Lėlė“ Spektaklis „Eglė, žalčių karalienė“.

Režisierius Vitalijus Mazūras.

Bilietai – 10 Lt. 12 val. Lietuvos Respublikos prezidentūra, Kolonų salė Prezidentūra kviečia vaikus ir jų tėvelius pasižiūrėti spektaklio „Elenytė ir trigalvis“. Renginys nemokamas, tačiau reikia registruotis telefonu (8 5) 266 4073.

16 val. Vilniaus rotušė Lietuvos muzikų sąjunga kviečia į koncertą-susitikimą „Dėl tos dainos“, skirtą žymaus chorų vadovo ir dirigento Artūro Dambrausko 50-mečio jubiliejui.

Bilietai – 20 Lt.

19 val. Vilniaus rotušė Baltijos gitarų kvarteto nariai – Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S. Lipčius ir Chrisas Rubensas, – kelerius metus džiuginę sostinės publiką iš užsienio atvykusių gitaros virtuozų koncertais, šiais metais Baltijos gitarų festivalį pradės savo pačių koncertu.

Bilietai – 43 Lt. 19 val. Baras „Paparazzi“ Kiekvieną ketvirtadienio vakarą muzikos gerbėjai čia gali pasiklausyti vis kitų, pripažintų džiazmenų atliekamos muzikos. Šįkart gros grupė „Domas Aleksa Trio“.

Bilietai – 15 Lt.

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. sausio 20 d.

22 | Komanda

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Pradedam!

Mieli skaitytojai, štai ir vėl jūsų rankose „15min“ numeris.

Atsinaujinęs. Daug didesnės apimties. Nusipurtęs 15 minučių nerūpestingą lengvumą. Savaitraštis. Nebe toks staigus ir nekantrus, koks buvo dienraštis, kuriam užtekdavo ir 15 minučių. Mąslus. Žvelgiantis aštriau ir įdėmiau į įvykius, kurie dardėjo interneto svetainių ir televizijos naujienų konvejeriais visą savaitę.

Prognozuojantis ateitį. Tiriantis. Analizuojantis. Bandantis išsiaiškinti. Ieškantis tiesos, bet nesiūlantis vieno vienintelio „teisingo“ tiesos recepto. Svarstantis. Pateikiantis skirtingas nuomones apie įvykius bei reiškinius ir požiūrius į juos, dėl kurių galbūt ir jūs nesutariate net su pačiu artimiausiu žmogumi gyvenime. Atviras ir kritiškas. Žvelgiantis ne tik į nykią kasdienę politiką ir kruvinus kriminalus, bet ir į istoriją, kultūrą, ekonomiką. Ne tik į puolusius ir puolančius, keikiamus ir besikeikiančius, bet ir į kuriančius ir kylančius.

Ar tai įmanoma Lietuvoje, kur spauda pastarąjį dešimtmetį taikėsi įtikti tikrai ne pačiam rafinuočiausiam skoniui, švelniai kalbant – kad tik išgyventų.

Mes galvojame, kad šitai įmanoma.

Tuo tikėti mums padeda ir tai, kad iki šiol, kompanijos „TNS LT“ duomenimis, dienraštį „15min“ skaitė 280 tūkst. vilniečių, kauniečių ir klaipėdiečių. Tikimės, kad šį būrį įspūdingai papildys skaitytojai iš Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus.

Norime, kad šitos penkiolika minučių jums, skaitytojau, tęstųsi valandą, o gal ir dar ilgiau.

Nepabosdamos.

Tačiau kiek gi trunka tos 15 minučių?

Akimirką. Tai ar ne per dideli užmojai, ar ne per daug užmojų penkiolikai minučių?

Drąsiai atsakome – tikrai ne, ne per daug.

Norime ir sieksime, kad šitos penkiolika minučių ir šitą, ir kitą penktadienį jums, skaitytojau, tęstųsi valandą, o gal ir dar ilgiau. Nepabosdamos.

Taigi, nuo šio penktadienio popietės kas savaitę jums žinomose ir naujose vietose jūsų lauks savaitraštis „15min“. Kaip jau įprasta, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Nemokamai. Jei bus norinčių, o mes tikimės, kad bus, visur kitur Lietuvoje savaitraštį bus galima užsiprenumeruoti (0 Lt už patį savaitraštį plius pašto paslaugos).

Jei savo mieste nespėsite savaitraščio pasiimti penktadienį, galėsite jį surasti ir šeštadienio rytą.

Tad imkite naują savaitraštį „15min“ ir skaitykite. O kai pasigesite karštų naujienų iš Lietuvos ir viso pasaulio – grįžkite prie kompiuterio ar mobiliojo telefono ir surinkite www.15min.lt. Pažadame: trečiasis pagal skaitomumą naujienų portalas „15min“ jūsų taip pat nenuvils!

Dėkojame, kad esate su mumis. Laukiame jūsų pasiūlymų, patarimų, kritikos. „15min“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka

Rimvydas Valatka „15min“ ir „15min.lt“ vyriausiasis redaktorius

Tomas Balžekas UAB „15 minučių“ generalinis direktorius

Jaunius Lingys Generalinio direktoriaus pavaduotojas

Raimundas Celencevičius „15min“ redaktorius

Liepa Želnienė Aktualijų žurnalistė

Jurgita Lapienytė Verslo naujienų žurnalistė

Gediminas Gasiulis IT naujienų žurnalistas

Mindaugas Nastaravičius Kultūros naujienų žurnalistas

Ramūnas Fetingis „Gazas.lt“ redaktorius

Tomas Digaitis „Gazas.lt“ žurnalistas

Paulius Sviklas „Gazas.lt“ žurnalistas

Aurimas Tamulionis Sporto naujienų redaktorius

Aurelija Kripaitė-Jašinskienė Klaipėdos naujienų žurnalistė

Irmantas Gelūnas Fotografas

Julius Kalinskas Fotografas

Erikas Ovčarenko Fotografas

Asta Matulevičienė Reklamos projektų vadovė

Vaiva Jogėlienė Reklamos projektų vadovė

Tomas Kupetis Vilniaus pardavimų vadovas

Evelina Rimkutė Reklamos projektų vadybininkė

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja

Jurga Vaičiūtė Rinkodaros vadovė

Eglė Užuraistytė Rinkodaros projektų vadybininkė

Lauryna Vireliūnaitė Aktualijų žurnalistė

Audrė Domeikaitė Kultūros naujienų žurnalistė

Saulius Chadasevičius Teisėsaugos naujienų žurnalistas

Andrius Vaitkevičius Teisėsaugos naujienų žurnalistas

Lina Balsytė Užsienio naujienų žurnalistė

Asta Žukaitė Sporto naujienų žurnalistė

Julius Bliūdžius Sporto naujienų žurnalistas

Violeta Grigaliūnaitė Vilniaus naujienų žurnalistė

Šarūnas Bulota Kauno naujienų žurnalistas

Vilija Sereikaitė Kalbos redaktorė

Robertas Jakštaitis Dizaineris

Aidas Šumskas Dizaineris

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas

Mindaugas Juknevičius Reklamos projektų vadybininkas

Erika Drungilienė Klaipėdos reklamos projektų vadybininkė

Asta Kovalevskienė Reklamos planuotoja

Modesta Urbonaitė Buhalterė

Karščiausias naujienas sekite www.15min.lt

Komanda | 23

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Kinas

24 | Kultūra

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Rolandas Maskoliūnas

Pirmoji šių metų lietuviška premjera

r.maskoliunas@15min.lt

Ne juokinga, o graudu Siužetas ir kontekstas „Džekas ir Džilė“ Amerika didelė, todėl („Jack and Jill“) joje neišvengiamai turėjo gimti vienas kiJAV, 2011 m., 90 min. tas Adamas Sandleris, Rež. Dennis Duganas. tenkinantis augantį primityvaus ir vulVaidina: Adamas Sandleris, garoko humoro poKatie Holmes, Alas Pacino. reikį. Beje, šios tenĮvertinimas dencijos būdingos ne tik JAV. Naujausiame projekte šis vyrukas lieka ištikimas savo buduliškam stiliui. Naujausias jo filmas – paprasta istorija: situacijų komedija apie brolį ir seserį dvynius. Jie labai panašūs išoriškai, bet itin skirtingi savo vidumi.

Todėl Džekas (akt. A. Sandleris) kasmet patiria didžiulį stresą, kai jo aplankyti atvažiuoja įkyrioji sesutė Džilė (A. Sandleris su peruku). Šįkart bus kiek kitaip, nes Džekas ketina pasinaudoti savo seserimi ir iškišti ją A. Pacino (pačiam A. Pacino, va kaip!).

Ach, koks jis beširdis sąvadautojas, dėl kliento pasiryžęs bet kam. Belieka tikėtis, kad sąžinė jam anksčiau ar vėliau prabils ir brolis pagaliau ras bendrą kalbą su seserimi.

Išvados Įdomu būtų sužinoti, kodėl A. Sandleris (kiti jo darbai – „Pragaro vaikis“, „Vandens nešiotojas“) kuria tokius kvailus filmus? Ar tik dėl pinigų, ar jaučia pasitenkinimą? „Svarbu, kad žmonės juokiasi“, – matyt, galvoja jis.

Spėju, kad Adamas žaidžia dvigubą žaidimą, kadangi kartais jį galima pamatyti tokiuose filmuose, kaip „Nuo punšo apsvaigusi meilė“ arba „Ispangliška“.

Bet tai pernelyg ambicingi produktai masinei auditorijai, kuri garantuoja milijonus.

Todėl jis kepa pelningas, primityvaus turinio komedijas, kur būtinai yra bezdama, laisvai liejasi kūno skysčiai (šiuo atveju – prakaitas), o vyrai persirenginėja moterimis.

Simpatiška T. Cruise’o žmona K. Holmes komedijoje „Džekas ir Džilė“ atlieka pasyvų dieviškai kantrios žmonos vaidmenį, dažniausiai susiliejantį su tapetais, o aktorius J. Deppas, tenisininkas J. McEnroe ir dar viena kita JAV plačiai žinoma figūra tėra statistai, trumpam šmėkštelintys ekrane (kaip filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ šmėkšteli rež.

A. Puipa – taksistas, turintis prostatos problemų).

Didžiausia mįslė ir intriga – kaip A. Sandleriui pavyko prikalbinti A. Pacino suvaidinti save, dėl Džilės pametusį galvą aktorių, pasiryžusį pasirodyti kapučino kavos reklamoje. Vidutinio amžiaus krizės antroji banga?

Ne juokinga, o graudu. Ir net kažkaip nepatogu.

Kadras iš filmo „Džekas ir Džilė“.

Naktinės plaštakės skrenda į šviesą

„Miegančių drugelių tvirtovė“ Lietuva, 2011 m., 100 min.

Rolandas Maskoliūnas r.maskoliunas@15min.lt

Siužetas ir kontekstas Mūsų gyvenimus valdo atsitiktinumai – jie ir paskatina griebtis vieno ar kito veiksmo. Pokyčiams pribrendusi vidutinio amžiaus moteris Monika (akt.

J. Lapinskaitė) jaučia, kad sutuoktinis (akt. V. Balsys) jau nebeilgai gyvens su ja. Negana to, kad jis turi meilužę

(akt. S. Janušauskaitė), – ši dar ir nėščia!

Todėl nedidelis incidentas, kai prieš jų automobilį iššoka prostitutė, suveikia kaip ženklas kitaip pažvelgti į pasaulį.

Monika pasisiūlo pagloboti tris iš Vokietijos dėl prostitucijos deportuotas merginas: Gitaną (akt. G. Giedraitytė), Eglę (akt. E. Gudavičiūtė) ir Kristiną (akt. M. Polikevičiūtė). Įsitaisiusios vaizdingame Žemaitkiemio dvare, kuris filme priklauso Monikai (ir jos vyrui Linui?), keturios gracijos imasi šio bei to mokytis, keistis patirtimi ir kita svarbia informacija.

Toks nevienadienis psichoterapijos seansas turėtų padėti merginoms

„Buvau labai laisvas“

Rež. Algimantas Puipa.

Vaidina: Janina Lapinskaitė, Elzė Gudavičiūtė, Vytautas Balsys, Giedrė Giedraitytė, Elzė Gudavičiūtė, Miglė Polikevičiūtė. Įvertinimas pasikeisti – be abejo, į gerąją pusę, o Monikai – į kitokią pusę. Pajausti tikro, nuodėmingo gyvenimo skonį.

Bet, artėjant finalui, negailestingo ir paradoksalaus likimo ranka vėl sumaišo kai kurias kortas, kad būtų dramatiškiau.

„Treji metai bendro darbo“

Algimantas Puipa,

Janina Lapinskaitė,

filmo režisierius

svarbiausio moters vaidmens atlikėja

Po filmo „Nuodėmės užkalbėjimas“ kažkas iš draugų priėjęs pasakė: „Tai – tavo geriausias filmas.“ Pasibaigus „Miegančių drugelių tvirtovės“ peržiūrai vėl išgirdau repliką iš salės, kad tai – mano geriausias filmas. Nežinau, gal taip sako žmonės, linkintys man blogo... Yra filmų, kurių aš nenoriu prisiminti, bet yra filmų, dėl kurių man ne gėda.

Šis filmas – trejų mūsų su Algimantu bendro darbo ir gyvenimo metų dalis. Mes net namuose kalbėdavome frazėmis iš jo – tokių „naminių puipizmų“ gimdavo, kai filmo tekstai persikeldavo į mūsų buitinę aplinką.

Visada norisi, kad naujausias filmas būtų geriausias, – kad savo karjerą užbaigtum geriausiu filmu. Sakyti, kad dar susuksiu savo geriausią filmą, – labai drąsu, nes skaičiavimai rodo, kad galimybę kurti filmą gali gauti kas penkeri šešeri metai. To dar reikia sulaukti...

Algimantas džiaugiasi, kad mums gimė neblogų dialogų. Taip yra dėl to, kad abu buvome pradėję žaisti žaidimą: vienas ar kitas imdavome kalbėti herojų temomis ir taip natūraliai atsirado sparnuotų frazių rinkinukas.

Vertinti „Miegančių drugelių tvirtovę“ kitų savo filmų kontekste sunku – tačiau šiame filme aš buvau labai laisvas. Beveik su visais kūrybinės grupės žmonėmis dirbau pirmą kartą – norėjau pakeisti visus žmones, kad šis filmas skirtųsi nuo „Nuodėmės užkalbėjimo“ tiek garsu, tiek vaizdu, tiek kostiumais, tiek aktoriais. Todėl filmo kūrybinė grupė buvo man nepažįstami jauni žmonės ir su jais įdomiai praleidau laiką.

Kai šį filmą žiūri žiūrovai, man atrodo, kad ne herojės Monikos gyvenimas yra kadre, o mano pačios... Bijau žiūrovų reakcijos ir vertinimų, bet prieš juos stojame trise: aš, mano herojė Monika, taip pat Jurga Ivanauskaitė – tikiu, kad ji yra kartu.

Kultūra | 25

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Naujos knygos gos

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

Intelektiniai pratimai su U. Eco Rašytojas, semiotikas, filosofas Umberto Eco dažnai vadinamas vienu intelektualiausių šių laikų rašytojų. Ir nors Lietuvoje (kaip ir visame pasaulyje) U. Eco išgarsino romanai, tokie kaip „Rožės vardas“ ar „Fuko švytuoklė“, pats autorius sako, kad bene mėgstamiausias jo žanras yra būtent esė.

Kadrai iš filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“.

Išvados Nepailstantis moterų tyrinėtojas (vujaristas?) A. Puipa pasirinko aktualų siužetą apie šiuolaikinės migracijos grimasas.

Prostitutės savo noru ar per prievartą atsidūrusios toli nuo tėvynės – skaudi išsivaikštančios tautos tema.

Ir visa tai patiekta tradiciniame šiam režisieriui lyriniame filosofiniame „padaže“. Estetiškuose interjeruose ir peizažuose – it drugeliai besiblaškančios jaunos, agresyvios, gyvenimu nusivylusios sielos.

Nors filmo pradžia nuobodoka, vėliau jaunųjų aktorių sukurti ryškūs

personažai ir gyvi, tikroviški dialogai (malonus netikėtumas!) įtraukia į veiksmą. Šioje komandoje ypač išsiskiria E. Gudavičiūtės vaidyba. Perspektyvi mergina, dievaži.

Bėda, kad užauginta įtampa ir dramatizmas išgaruoja filmo finale. Būtent tuomet, kai labiausiai tikimasi sulaukti emocinės kulminacijos. Dėl to reiktų kaltinti nevykusiai nufilmuotus ir sumontuotus baigiamuosius epizodus (numanomas nužudymas ir tragiška avarija). Be abejo, galima atspėti, kas nutiko, tačiau tai išblaško, nelabai įtikina ir net suerzina.

„Man nebuvo gėda“

Scenarijaus sėkmę lemia įvairūs komponentai, tačiau bene svarbiausias jų – personažo dvasinė kaita. Žiūrovui įdomu, kaip įvykiai ekrane pakeičia herojų, ko jį nauja situacija išmoko arba neišmoko.

Tokią intriguojančią evoliuciją akivaizdžiai patiria Eglė, o kai kuriems kitiems personažams to trūksta. Aktoriaus meistriškumo ir gyvumo ypač pritrūko šiaip jau režisieriumi dirbančiam V. Balsiui.

Taigi, kiekvienam savas spektras.

Gimę skraidyti tamsoje ne visada pripranta prie akinančios saulės. Bet pabandyti verta, nors gali būti rizikinga.

„Geriausias A. Puipos filmas“

Vytautas Balsys, svarbiausio vyro vaidmens atlikėjas Filmas ir jo pasakojimas man buvo įdomus, jis labai moteriškas – ir šiltas, ir ironiškas. Tik labai gaila iškirptų didelių scenų – tiek meilės, tiek kitų – dėl to mano vaidmuo gerokai patrumpėjo. Galbūt filmo siužetas šiek tiek priminė ir mano paties gyvenimą...

Aš labai džiaugiuosi šiuo nuotykiu, į kurį buvau įtrauktas ir kurio dalis esu. Man nebuvo gėda – o kartais, žiūrint lietuvišką filmą, taip nutinka...

„Įspūdžiai geresni, nei tikėjausi“ Marijus Kulvietis, kino kritikas Mano įspūdžiai, pamačius filmą, daug geresni, nei tikėjausi. Algimantas Puipa jautėsi laisvas nuo Jurgos Ivanauskaitės kūrybos, rašydamas scenarijų, jis atitolo nuo Jurgos intelektualios prozos ir tai padėjo sukurti kiną. Nėra ir pasikartojimo, lyginant su „Nuodėmės užkalbėjimu“, – pakeista komanda įneša naujumo, pamatome šviežesnį kino vaizdą. Man „Miegančių drugelių tvirtovė“ patiko labiau už ankstesnes režisieriaus kino juostas. Manau, tai – daug „žiūroviškesnis“ filmas.“

Edvinas Pukšta, kino kritikas

Manau, kad tai geriausias Algimanto Puipos filmas – bent jau iš trijų paskutinių naujosios eros kino juostų, kurios labiausiai įstrigusios atmintyje.

Man labiausiai patiko sarkazmas, humoras, paslėpti pokštai. Įdomu, kaip į juos reaguos ir kaip juos supras žiūrovai, nes tai nėra paprasti „bajeriai“ – šie pokštai tarsi su dvigubu dugnu, jų prasmė giliai paslėpta. Manau, būtent nuo jų „iškonstravimo“ ir priklausys filmo sėkmė.

Kitas dalykas – labai sužavėjo ir užbūrė aktorių vaidyba. Ypač jaunų, kurių anksčiau neteko matyti. Giedrė Giedraitytė, Elzė Gudavičiūtė ir Miglė Polikevičiūtė pateisino režisieriaus pasitikėjimą.

A. Puipos sprendimas pasikviesti debiutuojančių aktorių yra labai geras žingsnis – Lietuvos kinui reikia naujų veidų. Belieka pasitikėjimo jaunais aktoriais palinkėti ir kitiems režisieriams.

Dešimtmečio rinkinys Tuo metu, kol pasaulio literatūriniuose sluoksniuose didžiulį ažiotažą kelia jo naujoji knyga „Prahos kapinės“, kurios lietuviško vertimo, atrodo, teks palaukti bent jau iki antrosios metų pusės, leidykla „Tyto alba“ išleido U. Eco per pastaruosius dešimt metų parašytų rašinių rinkinį „Sukurti priešą ir kiti proginiai rašiniai“.

U. Eco pripažįsta, kad jo romanai ir esė yra tarpusavyje susiję – daugybę duomenų, tarkime, kad ir faktinę informaciją, surinktą rašant romaną „Fuko švytuoklė“, jis vėliau panaudoja pranešimuose, esė, arba, atvirkščiai – jo mokslinių darbų pagrindu formuojasi kai kurie būsimųjų romanų personažai ar koncepcijos.

Todėl ir šis kritinių tekstų rinkinys dažnai veda prie tų pačių temų, kurios sutinkamos romanuose (sakykim, romano „Vakarykštės dienos salos“ koncepcijos užuomazgos – šiame rinkinyje esančiame esė „Kodėl salos niekada nepavyksta rasti“).

Tačiau šįkart, skirtingai nei daugelyje kitų U. Eco esė rinkinių, jis nesikoncentruoja prie vienos temos – „Sukurti priešą ir kituose proginiuose rašiniuose“ tyrinėjami įvairūs literatūriniai, moksliniai, kultūriniai, komunikacijos srities reiškiniai, dažnai tarpusavyje nesusiję ir vykę ar vykstantys skirtingose epochose, o juos pats autorius apibūdina kaip „barokinius retorinius pratimus“.

Ir privalumas, ir trūkumas Tokia temų įvairovė iš dalies yra ir privalumas, ir trūkumas. Privalumas, nes leidžia prisiliesti prie įvairių sričių žinių, rodančių neįtikėtinai platų rašytojo išsilavinimą.

Tačiau tai gali būti ir rimtas intelektiU. Eco nis išbandymas, nes visuomet daugybė čia tyrinėjamų sričių reikalauja sakė, kad svarbu nemenkų konteksto ne vien šviesti žinių, o retas skaitytojas, matyt, gali paskaitytoją, bet ir sigirti tokiu giliu išjį linksminti. silavinimu, tarkime, tiek astronomijos, tiek literatūros ar filosofijos srityse. Reikėtų žinoti, kas toks Piero Camporesi („Fermentuoti skanėstai“), suprasti, kas buvo „Grupė 63“ („Grupė 63“ po keturiasdešimties metų“), ar neblogai išmanyti Victoro Hugo kūrybą, kad galėtum gilintis konkrečiai į jo pertekliaus poetiką („Hugo, helas! Pertekliaus poetika“).

Linksmina skaitytoją U. Eco šiuose esė išlaiko savo stilių – demonstruoja ne tik erudiciją, aštrų protą, bet ir nevengia paerzinti skaitytoją, jį provokuoja, į rimtas įžvalgas įterpia komiškų istorijų. Tai visiškai nenuostabu, nes U. Eco visuomet sakė, kad svarbu ne vien šviesti skaitytoją, bet ir jį linksminti. Žinoma, šis linksminimas irgi toks tipiškai „eco stiliaus“, suprantamas toli gražu ne kiekvienam. Kaip visuomet, U. Eco į vieną visumą sujungia misticizmą, mokslinius tyrinėjimus, poeziją ir semiotiką. „Sukurti priešą ir kitus proginius rašinius“ rekomenduočiau pasiilgusiems intelektinės mankštos skaitytojams. O tiems, kam visgi artimesni jo romanai, siūlau palaukti „Prahos kapinių“ – pradėjęs skaityti šią knygą galiu užtikrinti, jog tai – dar viena literatūros klasika tapsianti knyga.

26 | Gyvenimas „Televizija tėra fikcija“, perspėja aktorius D. Vaitiekūnas.

J. Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

D. Vaitiekūnas: Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Grupės „Liūdni slibinai“ narys, aktorius Dominykas Vaitiekūnas, su partnere Justina Žemaityte nugalėjęs televizijos projekte „Šok su manimi“, džiaugiasi, jog pagaliau gali grįžti prie intelektualesnių kalbų ir žmonių, kurie supranta juodą humorą.

Pažinęs šou verslo pasaulį iš vidaus, 24 metų artistas tikina televizija pernelyg nesusižavėjęs – praėję mėnesiai buvę labiau fikcija nei gyvenimo realybė.

– Kaip jautiesi pasibaigus projektui „Šok su manimi“ ir nuslūgus įtampai?

– Kūnas po savaitės pradėjo rodyti visokius ženklus, kad kažkas ne taip, trūksta judėjimo. Vakar kambaryje net pradėjau

sukinius daryti ir kojas kilnoti – reikėjo kažkur iškrauti fizinę energiją (šypsosi). „Žiauriai“ geras jausmas aplankė, kai šeštadienio vakarą galėjau nueiti į kiną...

Kažkas tokio! Ir tai, kad nereikia kelis kartus per savaitę lėkti į Kauną, yra nuostabu. Džiaugiuosi, kad galiu nukreipti savo kūrybines mintis, dėmesį ir energiją į labai pasiilgtą sferą. Tiesa, šokiai manęs taip greitai nepaleis – su partnere turime užsakymų privatiems renginiams, taip pat šoksime sportinėse varžybose parodomąją programą.

– Užsikrėtei televizija per tuos daugiau nei keturis mėnesius?

– Manau, kad ne. Jeigu televizijoje atsirastų man įdomus darbas, sutikčiau pabandyti. Tačiau kol kas gavau keletą pasiūlymų dalyvauti kituose televizijos projektuose ir visų atsisakiau, nes mano profesija nėra „televizijos šou dalyvis“ (juokiasi). Kol kas tai netraukia ir noriu pailsėti.

– Esi ne kartą sakęs, kad tau, kaip neetatiniam aktoriui, kuris turi pats savimi pasirūpinti, būtina reklama. Kaip nusprendi, kada pasakyti „stop“ ir nebeparduoti savęs?

– Nebemačiau naudos. Be to, buvimo televizijoje periodas man buvo psichologiškai labai sunkus. Privalai mobilizuotis, niekada negali atsipalaiduoti, kiekvieną šeštadienį turi ne tik ateiti ir pabūti, bet ir parodyti ką nors naujo.

IŠMOKAU GERTI SAIKINGAI per šventes, nes daugiau nesinori. Turiu laimingą šeimą, susiŽmogus jau toks – tikisi stebuklo. Vieniems tai sveikata, gerai apmokamas darbas, harmoningi tvarkė darbo reikalai, neturiu problemų kelyje...“.

Tokių istorijų yra ne viena. Jos rodo problemos mąstą ir santykiai. O kiti laukia savo valios stebuklo: „O, kad nepalūžčiau...“ Kad išgerta taurelė nesuvi- puikų gydymo rezultatą. liotų kitai, trečiai, ketvirtai... Kad tik nenusilptų Metas veikti! dvasia, o „alkoholio maratonas“ neužsitęstų“.

Deja, daugelis įpratusių vartoti alkoholį žino, kaip sunku nebegerti paragavus taurelę. Dažniausiai valios stebuklas neįvyksta, geriama iki „pergalingo galo“, ir...

Kaip laiku sustoti ir kontroliuoti alkoholio potraukį?

Jei rytą plyšta galva, sunku prisiminti, kaip „gera“ buvo vakar, bendradarbiai „patraukia per dantį“ ar pašlijo santykiai su artimaisiais, jeigu kankina fizinis, moralinis diskomfortas, tai - ženklas, kad laiku nesustojote ir alkoholio padauginote. Jei taip atsitiko ne pirmą kartą ir vėl kivirčijotės su mylimais žmonėmis, kad laiku nesustojote, jei kaskart sau prisiekdavote, kad tai daugiau nepasikartos, bet...Tuomet laikas imtis priemonių. Išeitis yra. Tai efektyviausia potraukį alkoholiui slopinanti metodika, 25 kadras – videoterapija.

Pasak specialistų, ši metodika daug pranašesnė už kitas, nes nepagrįsta baimės principu, neturi žalojančio poveikio fizinei ir psichologinei sveikatai. Jos taikymui nėra kontraindikacijų, o svarbiausią – poveikis ilgalaikis. Žmogus, praėjęs šį gydymo kursą, atsisako vartoti alkoholį arba išmoksta gerti saikingai.

Ta nuostata išlieka daugeliui metų. Štai mano artimo draugo V.P. istorija: „... Esu verslininkas, dažnai tenka susitikti su verslo partneriais, spręsti derybų klausimus. Tai neįmanoma be taurelės. Tačiau viena taurelė po kitos įtraukė į ilgalaikių išgertuvių liūną. Žemė slydo iš po kojų: nesėkmės darbe, pašlijo santykiai su kolegomis, griuvo šeima, vairuodamas neblaivus padariau avariją. Šie skausmingi įvykiai leido suprasti, kad mano santykis su alkoholiu nėra sveikas. Kreipiausi pagalbos į „Miramedą“. Profesionalų komanda padėjo – atlikau psichoterapijos ir videoterapijos kursą. Ir štai jau penkerius metus alkoholį vartoju saikingai – ne daugiau dviejų taurelių

www.mirameda.lt

Jei jaučiate ar įtariate, kad turite panašią problemą, spręskite ją šiandien. Atsisakykite žalingo potraukio vartoti alkoholį arba išmokite vartoti jį saikingai. Tai įveikęs, pradžiuginsite ir save, atstatydamas fizinę bei psichinę savo sveikatą, ir dovanosite laimę artimiesiems, išsaugosite harmoningus santykius, išvengsite problemų darbe bei keliuose.

Neatidėliokite problemos sprendimo. Juk norite sutikti didžiausias metų šventes laimingų artimujų apsuptyje ir įveikęs problemą!

Skirmantas Gaulė

IKI VASARIO 15 D. VIDEOTERAPIJOS SEANSAI 3 UŽ 2 KAINĄ!

Vilniuje, Savanorių pr. 11A. Tel. (5) 212 55 66 arba (8 676) 0 77 74.

Siekdami Jums individualiai tinkamiausio gydymo efekto, mūsų psichologai ir specialistai atliks: • kognityvinį psichologinių procesų, emocijų ir elgesio įvertinimą, • psichofiziologinių sąsajų tyrimą, demografinius sveikatos tyrimus; • pritaikys klinikinį interviu (apklausą), objektyvius ir projekcinius metodus asmens • patyrimui įvertinti, taikys kitus mokslinių tyrimų metodus; • pritaikys konkrečiai Jums tinkamus būdus stresui valdyti, relaksacijos terapiją; • suteiks žinių apie normalaus ir patofiziologinio psichikos procesų vyksmą; • taikys įvairius psichologinius priklausomybių ir ligų įveikimo būdus ir kt.

Kaune, Vytauto pr. 23.

Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91120.

Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp.

Tel. (8 46) 315 111 arba (8 606) 91183.

Gyvenimas | 27

15min • 2012 m. sausio 20 d.

viskas – per kruviną darbą Nustebino, kad tie žmonės, kurie Lietuvoje krauna didžiulį kultūrinį mėšlą, yra ne tokie kvaili, kaip man anksčiau atrodydavo.

Nors vis dėlto ši televizinė patirtis išėjo į naudą.

Tik svarbu laiku sustoti ir nepriimti viso to, kas buvo, kaip gyvenimo realybė, nes didele dalimi tai tebuvo fikcija.

– Ko labiausiai pasiilgai per šį laiką?

– Labiausiai pasiilgau galimybės išsijungti telefoną, pasakyti, kad aš ko nors negaliu, nenoriu ar blogai jaučiuosi, – visą projekto laiką turėjau būti visada pasiruošęs kaip kareivis.

Dar labai pasiilgau paprasto bendravimo, aplinkos, kuri supranta juodą humorą. Savo kompanijoje buvau pratęs gana žiauriai juokauti, o šokių projekte pastebėjau, kad kai kurie žmonės mano žodžius priima labai rimtai. Kartais pasiilgdavau intelektualesnių šnekų, kad kas nors ateitų ir pasakytų, ką vakar skaitė ir ką sužinojo...

– Koks tau pasirodė Lietuvos šou verslas iš vidaus?

– Nustebino, kad tie žmonės, kurie Lietuvoje krauna didžiulį kultūrinį mėšlą, yra ne tokie kvaili, kaip man anksčiau atrodydavo. Jų yra paprastų, nuoširdžių, protingų, kartais – net ir apsiskaičiusių!

Ir aš niekaip negaliu suprasti, kokį vidinį konfliktą jie išgyvena, jei iš viso jį išgyvena. Kai kurie žmonės, aiškiau mačiau, savo viduje konfliktuoja, bet viešumoje pristato tik savo besišypsantį veidą.

– O tau pačiam nekyla minčių dėl finansinės gerovės lipti į tai, ką vadini mėšlu?

– Bent jau kol kas, šiame gyvenimo periode, tokio dalyko daryti nenorėčiau ir nematau tokios būtinybės. Būtų juokinga, jei staiga iš grupės, kuri daro muzikines parodijas, pats tapčiau parodija... Būtų labai keista (šypteli).

– Kalbant apie grupę – kaip tavo televizinę karjerą atlaikė „Liūdni slibinai“?

– Tokį ilgą laiką ištverti be kolegų iš „Liūdnų slibinų“ buvo didelis išbandymas. Tačiau sprendimą man eiti į televizijos projektą priėmėme kartu.

Kritiniais momentais statant šokius sulaukdavau iš jų pagalbos, idėjų, patarimų.

Aš jų pasiilgau, kaip, manau, ir jie manęs.

Galėsime atsigriebti – vasario mėnesį pradėsime įrašinėti antrąjį „Liūdnų slibinų“ albumą.

– Nors televiziją paleidai, tavo užimtumas nesumažėjo?

– Tikrai ne. Dabar rašau magistro darbą tema „Translytis personažas Gintaro Varno teatre“, nuo kito mėnesio prisijungsiu prie kolegų, statančių magistro spektaklį. Taip pat vasarį bus išleista kompaktinė plokštelė „Ne arklio Dominyko istorijos“: ten aš skaitau Milošo Macourekos pasakas, Ona Kolobovaitė dainuoja įvairių kompozitorių dainas apie pasakų herojų gyvenimus, fortepijonu skambina Kęstutis Pavalkis, smuiku griežia Agnė Doveikaitė-Rubinė, o kontrabosu – Danielius Rubinas. Dar laukia šokiai su partnere, žadu imtis ir pedagoginės veiklos.

– Žiūrint iš šalies tau, kaip neetatiniam aktoriui, kurio, kaip pats sakai, niekas niekur nelaukia, sekasi save išreikšti.

– Ta sėkmė ateina bedirbant. Negalėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, šokių projekte man buvo labai lengva ir nereikėjo dėti pastangų. Mes beprotiškai daug dirbome ir treniravomės. Kartais sulaukiu tokių komentarų: „Kaip tau lengva – viskas savaime išeina.“ Na, negaliu sakyti, kad lengva. Savo praktikoje dar nieko nepasiekiau be kruvino darbo ir didžiulės kantrybės.

Nuo pirmo kurso dėstytojai mus mokė bet kokia kaina labai daug dirbti ir kad nė vienas darbas nepasidaro savaime: ir vaikai neužauga, ir spektaklis neatsiranda, ir santykiai nesivysto.

J. Žemaitytė ir D. Vaitiekūnas šokių projekte buvo nepralenkiami.

M. Vaičiulio/BFL nuotr.

Tie, kurie šią pamoką, kad turi kurti ekstremaliomis aplinkybėmis, įsisavino – išliks scenoje. Bet jei pats sau nebūsi kelrodis ir nešviesi tamsoje su žibintu – niekas iš tos tamsos tavęs neišves.

28 | Virtuvė

15min • 2012 m. sausio 20 d.

everystockphoto.net nuotr.

Jei bent kartą ragavote šviežių naminių makaronų, tai žinote, kad skoniu ir minkštumu pirktiniai jiems nė iš tolo neprilygsta. Gaminti makaronus nesunku, tačiau tai užima nemažai laiko, todėl verta vienu kartu pasiruošti didesnį jų kiekį.

Naminiai makaronai Žodis „pasta“ (taip daugelyje kalbų vadinami įvairių rūšių makaronai – red. past.) past. yra kilęs iš italų kalbos ir reiškia „tešla“. Šis patiekalas tradiciškai gaminamas iš miltų, vandens ir druskos. Kartais dedama aliejaus ir kiaušinių. Jei patiks naminių makaronų skonis ir nutarsite jų gaminti dažniau, vertėtų įsigyti specialią makaronų gaminimo mašiną.

Jums reikės: 600 g kvietinių miltų 4 kiaušinių arbatinio šaukštelio druskos 4 šaukštų alyvuogių aliejaus

Įvairūs įdarai Italijoje labai populiarūs makaronai su įvairiais įdarais – tai ravioliai ir torteliniai. Šios dvi makaronų rūšys skiriasi tik savo forma. Ravioliai panašūs į kvadratines pagalvėles. Gaminant tortelinius, įdaras dedamas ant tešlos apskritimo, šis lenkiamas pusiau, o kampai apsukami aplink piršto galą ir suspaudžiami. Įdaryti makaronai gaminami iš tos pačios tešlos, kaip ir makaronų juostelės ar lakštai, o įdarai gali būti įvairiausi – mėsos, žuvies, grybų ar sūrio.

Paruošimas ant stalo supilkite miltų kūgį (50 g miltų atidėkite), viduryje padarykite įdubą. Suplakite kiaušinius, druską ir aliejų. Supilkite mišinį į įdubą miltuose, išmaišykite pirštais. Jei tešla kietoka, galite įpilti šlakelį vandens. Minkykite tešlą rankomis, kol ji pasidarys blizgi ir tampri. Tai gali užtrukti maždaug 10 min. Tešlą makaronams galite užmaišyti ir virtuviniu kombainu, tačiau nereikėtų minkyti ilgiau nei 3 min.

Suformuokite iš tešlos gumulą, suvyniokite į maistinę plėvelę ir bent pusvalandį palaikykite šaltai. Padalykite tešlą į dvi dalis ir iškočiokite 1,5 mm storio lakštus.

Iš abiejų pusių pabarstykite miltais, kad paviršius neliptų. Miltų perteklių nupurtykite. Padėkite tešlos lakštus ant švarios miltais pabarstytos šluostės ir palikite bent pusvalandį džiūti. Tik neleiskite tešlos lakštams perdžiūti, antraip makaronai trupės.

Tešlos lakštus susukite į nestandžius ritinėlius ir aštriu miltuotu peiliu supjaustykite 0,5–1 cm storio griežinėliais.

Iš karto išvyniokite juosteles, kad tešla nesukibtų ir palikite šiek tiek apdžiūti. Šviežius makaronus galite virti tuoj pat arba kelias dienas laikyti šaldytuve. Jei vienu kartu pasigaminote didesnį kiekį makaronų, juos išdžiovinkite: paskleiskite plonu sluoksniu ant švarios šluostės ir laikykite šiltoje sausoje vietoje. Džiovintus makaronus laikykite sandariai uždarytame stikliniame inde, tačiau nepamirškite, kad jų vartojimo laikas trumpas.

Pasigaminkite lakštinių

Žali ir raudoni

Špinatų ir sūrio įdaras

Mėsos faršo įdaras

Namuose galima pasigaminti ir makaronų lakštų lazanijai.

Jie gaminami iš jau anksčiau aprašytos makaronų tešlos. Iškočiokite ploną lakštą, apdžiovinkite ir supjaustykite maždaug 7 x 14 cm dydžio lapeliais. Išdžiovinkite. Prieš ruošdama lazaniją ar kitokį sluoksniuotą lakštinių apkepą, 3–4 min. apvirkite lakštus dideliame kiekyje sūdyto vandens, tik tada sluoksniuokite su padažu.

Įvairių spalvų makaronai gaminami į tešlą įmaišant augalinės kilmės pigmentų, kurie gaunami iš burokėlių, špinatų ar pomidorų sulčių. Taip galima dažyti ir naminius makaronus. Į makaronų tešlą įmaišiusi 100 ml apvirtų smulkintų špinatų (juos būtina gerai nuvarvinti, kad tešla neišskystų), pasigaminsite žalios spalvos makaronų. Raudonos spalvos makaronams reikės 4 šaukštų pomidorų tyrės.

200 g šviežių špinatų gerai nuplaukite, nuvarvinkite ir kelias minutes patroškinkite svieste. Kai atvės, susmulkinkite. Dubenyje sumaišykite 400 g rikotos sūrio, kiaušinį ir pusę stiklinės smulkiai tarkuoto parmezano, įmaišykite špinatus. Pagardinkite įdarą džiovintais bazilikais arba „Pesto“ padažu.

Nulupkite ir supjaustykite vidutinio dydžio svogūną, pakepinkite riebaluose, kad suminkštėtų, išspauskite česnako skiltelę. Įmaišykite 150 g faršo, pakepinkite maždaug 5 min., įpilkite du šaukštus pomidorų tyrės, pasūdykite, pagardinkite pipirais. Įdarykite atšaldytu įdaru naminius raviolius.

„Virtuvės“ puslapį pristato savaitraštis moterims

Sveikata | 29

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Dailiakrūtės prarijo sukčių masalą „Problema – smegenyse“

Plastines krūtų operacijas pasidariusioms moterims – nerimo dienos.

Eglė Petkutė redakcija@15min.lt

Prof. Algirdas Boguševičius,

123rf.com nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vedėjas

Pasaulyje nerimstantis skandalas dėl nekokybiškų krūtų implantų išgąsdino ir Lietuvos moteris, kurios panoro turėti dailesnes krūtines, nei davė gamta.

Įtikinamų įrodymų, kad krūtų implantai sukelia onkologines ligas, iki šiol niekas nėra pateikęs. Tačiau linkstama manyti, kad tikimybė susirgti viena iš vėžio formų – jungiamojo audinio sarkoma – yra kiek didesnė. Svarbu, kad užpildas, esantis implanto viduje, neišsilietų.

Šimtams tūkstančių moterų pasididžiavimą didele ir dailia krūtine staiga pakeitė nusivylimas ir baimė dėl savo sveikatos. Jos sužinojo, kad kartu su krūtų implantais savo kūne nešioja krūvą pramoninės chemijos, kuri šįkart pateko ne į degalų talpyklas, bet į žmogaus organizmą.

Ir tai ne apmaudi medikų klaida, o gerai suplanuota afera, kurios autoriai susikrovė milijoninį pelną.

Krūtų implantus gaminusios Prancūzijos kompanijos „Poly Implant Prothese“ (PIP) įkūrėjas Jeanas Claude’as Masas tapo vienu labiausiai Interpolo medžiojamų nusikaltėlių.

Mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai iš plyšusio implanto išsiliejęs silikonas pateko į limfmazgius, sukėlė infekciją ir ji išplito organizme.

Todėl labai svarbu, kad moterys paisytų medikų patarimų ir laiku keistų implantus.

Paprastai gamintojai jiems suteikia 8 metų garantiją.

Bet iš tiesų labai retai moters krūtys būna tokios negražios formos, kad reikia ją koreguoti. Tai – pavieniai atvejai. Dažniau tai ne krūtų, bet smegenų problema.

Silikonas – pramoninis Skandalas kilo dar 2010 m. birželį paaiškėjus, kad PIP implantų gamyboje buvo naudojamas ne medicininis užpildas, bet pramoninis silikonas, skirtas kompiuteriams ir kitiems elektroniniams prietaisams gaminti. Prieš kelias savaites paskelbta, jog gaminant implantus naudotos naftos ir gumos pramonėje įprastos medžiagos, degalų priedai, kurie nepatvirtinti kaip tinkami medicinos reikmėms.

Savavališkai naudotos medžiagos, kaip manoma, ir nulėmė dažnus šių implantų plyšimus. O tai moters organizme sukelia infekcijas ir gali gerokai pakenkti sveikatai.

Gamindama nekokybiškus implantus ir parduodama juos mažesne kaina bendrovė per metus sutaupydavo po daugiau nei 4 mln. Lt. PIP tapo viena iš trijų didžiausių krūtų implantų gamintojų pasaulyje, bet 2010-aisiais suktybė buvo atskleista ir įmonės veikla sustabdyta.

Nors implantai nebegaminami, tačiau jie tebekelia grėsmę tūkstančiams moterų, kurių krūtyse jie atsidūrė.

Puolė raminti lietuves Praėjusių metų pabaigoje kai kurios Europos šalys paragino moteris, nešiojančias šio gamintojo implantus, juos pašalinti. Ši žinia privertė sunerimti ir tas, kurių krūtys padidintos kitų gamintojų implantais.

Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija išplatino pranešimą, kuriame ėmė raminti mūsų šalies moteris.

Esą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai Lietuvoje naudoja tik sertifikuotus, pasaulyje pripažintus ir daugelio klinikų bei laiko išbandytus patikimus gaminius.

Raminti pacientes suskubo ir plastinės chirurgijos klinika „VitkusClinic“. Jos interneto svetainėje pasirodė pranešimas, kuriame tvirtinama, jog klinika per visą savo veiklos istoriją nėra atlikusi nė vienos krūtų didinimo operacijos su Prancūzijos įmonės PIP implantais. „Visos moterys, kurioms krūtų didinimo operacijos buvo atliktos mūsų klinikoje, yra

„Sunerimau ir aš“

Oksana Pikul, atlikėja

„Allergan“, kurie turi sukaupę didesnę nei 20 metų patirtį ir naudoja tik sertifikuotą silikono gelį bei patikrintas technologijas. Šie gamintojai esą užtikrina implantų kokybę.

Plastikos chirurgus vienijančios organizacijos vadovas Dainius Balčiūnas užtikrino, kad nė vienas draugijos narys savo pacientėms neimplantavo kompanijos PIP gaminių.

D. Balčiūnas: „Užtikrinu, kad nė vienas Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos narys savo pacientėms neimplantavo kompanijos PIP gaminių.“ saugios ir gali būti visiškai ramios“, – užtikrino „VitkusClinic“ įkūrėjas mikrochirurgas prof. Kęstutis Vitkus.

Jo teigimu, klinika bendradarbiauja tik su pasaulyje pripažintais ir sertifikuotais implantų gamintojais „Eurosilicone“ bei

Skundų dar nesulaukė D. Balčiūnas taip pat teigė, jog Prancūzijos kompanijos gaminami implantai Lietuvos net nepasiekė. Tačiau kas gali tai garantuoti, jeigu teisės aktai nedraudžia juos į mūsų šalį įvežti?

Kaip „15min“ informavo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, mūsų šalies rinkai galima tiekti Europos Sąjungos medicinos prietaisų direktyvos reikalavimus atitinkančius krūtų implantus, kurie gali būti laisvai platinami ir naudojami be papildomos registracijos.

Gavusi informaciją, kad Prancūzijos bendrovės PIP krūtų implantai atšaukiami iš rinkos, tarnyba apie tai informavo visas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias teisę atlikti krūtų didinimo operacijas. „Visos įstaigos mūsų tarnybai pranešė, kad šių gamintojų implantų jos nenaudojo. Skundų dėl nekokybiškų krūtų implantų nei iš įstaigų, nei iš pacientų taip pat nesame gavę“, – tvirtino tarnybos atstovė Vaida Balčiauskienė.

Kilus skandalui sunerimau ir aš, nors ir pasitikiu savo gydytojais. Iškart užmečiau akį į dokumentus, kuriuos gavau po krūtų didinimo operacijos ir kuriuose pažymėta svarbiausia informacija apie implantus. Įsitikinusi, kad manieji implantai pagaminti ne Prancūzijos kompanijos PIP, lengviau atsikvėpiau.

Savo sprendimu pasididinti krūtinę esu labai patenkinta ir jaučiuosi puikiai, gailiuosi tik vieno – kad nesiryžau tam anksčiau.

Naujas skandalas Tačiau vos prieš keletą dienų nerimą Europoje dar labiau pakurstė žinia, kad nebeegzistuojančios įmonės pagaminti implantai ir toliau pardavinėjami Europoje.

Juos Olandijos „Rofil Medical“ kompanija pardavė privačioms klinikoms kitu pavadinimu – „Rofil M-implants“. Kol kas nėra žinoma, kiek moterų juos įsigijo, bet manoma, kad tokius nešioja apie tūkstantį olandžių.

Nustatyta, kad nekokybiški implantai nauju pavadinimu parduoti ir Čekijos, Belgijos bei Lenkijos klinikoms.

Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros specialistų žvilgsniai krypsta į Rytų ir Centrinės Europos šalis, kur kasmet vyksta apie 20 tūkst. bričių norėdamos pasididinti krūtinę, mat šiose šalyse plastinės chirurgijos specialistų paslaugos kainuoja kur kas mažiau nei jų tėvynėje.

30 | IT kodas

Trumpai BFL nuotr.

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Ryškaus vaizdo teks palaukti

Naujos „Facebook“ aplikacijos „Facebook“ pristatė per 60 naujų aplikacijų, kurios leis socialiniame tinkle automatiškai skelbti veiksmus, atliktus kituose tinklalapiuose. Jau dabar „Facebook“ galima naudoti aplikacijas, kurios praneša kitiems tinklo nariams, kokios muzikos žmogus klausosi (pvz., „Spotify“) ar kokius straipsnius jis skaito (pvz., „Yahoo News“). Nuo šiol socialinio tinklo klientai gali automatiškai skelbti kiekvieną savo gyvenimo smulkmeną. Žinoma, suteikiama galimybė pasirinkti, kas matys visus šiuos pranešimus.

AFP nuotr.

123rf.com nuotr.

S.Wozniakas giria „Android“ Vienas iš kompanijos „Apple“ įkūrėjų Steve‘as Wozniakas nustebino žurnalistus atviru prisipažinimu, kad jam labiau patinka „Android“ išmanieji telefonai nei „iPhone“. „Mano pagrindinis telefonas yra „iPhone“, – sakė S. Wozniakas. – Man jis labai patinka. Tačiau norėčiau, kad jis galėtų daryti tokius dalykus, kuriuos sugeba mano „Android“ telefonas.

Išties norėčiau.“ Jam ypač patinka „Android“ balso atpažinimo funkcija, GPS navigacija ir po „iPhone 4S“ pasirodymo geresnis baterijos darbo laikas. Priminsime, kad kitas „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas taip nekentė „Android“, kad buvo pasiryžęs visomis išgalėmis kovoti, kad ją sužlugdytų.

123rf.com nuotr.

Bitą įspraudė į 12 atomų Kompanija IBM pranešė, kad jos tyrimų laboratorijoje vieną informacijos bitą pavyko įrašyti į vos 12 atomų. Šiuo metu taikomos technologijos vienam bitui įrašyti naudoja maždaug 1 mln. atomų. Anot mokslininkų, nauja technologija leis gerokai padidinti atminties laikmenų talpą, nes smarkiai padidės laikmenos tankumas. „Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar galime saugoti informaciją viename atome, o jei ne, tai kiek atomų tam reikia?“ – sakė tyrimo autorius Sebastianas Lothas. Bitas yra mažiausias informacijos matavimo vienetas. Kompiuterijoje naudojamoje dvejetainėje skaičiavimo sistemoje egzistuoja dvi galimos bito reikšmės – vienetas arba nulis.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Didieji Lietuvos nacionaliniai televizijos kanalai ir retransliuotojai sutinka – aukštos raiškos (angl. high definition, HD) televizija yra šios rinkos ateitis. Tačiau artimiausiais metais lūžio laukti neverta.

Kol paklausa maža, lietuviški kanalai nemato reikalo investuoti į brangią įrangą, o retransliuotojai HD kanalus siūlo veikiau iš azarto. Skirtingų retransliuotojų paslaugomis besinaudojantys lietuviai šiuo metu gali matyti vos kelis aukštos raiškos TV kanalus, o ir tie užsieniniai.

Tik tarpinis žingsnis Akivaizdu, kad paklausa nedidės, kol nebus pasiūlos. Tačiau kadangi pasiūla auga labai pamažu, vartotojai neskuba pirkti HD ar „HD Ready“ ženklu pažymėtų televizorių: tyrimų duomenimis, Lietuvoje tokius televizorius turi vos dešimtadalis šeimų.

Nedidelę viltį įžiebia perėjimas prie skaitmeninės televizijos. Analoginės antžeminės televizijos signalas bus išjungtas šių metų spalio 29 d. Todėl šiuo metu analoginę antžeminę televiziją matantiems žiūrovams teks rinktis –

pirkti specialų priedėlį ar naują televizorių su integruotu priedėliu. Kitų šalių patirtis rodo, kad nemaža dalis žmonių žvelgdami į ateitį renkasi naujus televizorius.

Tačiau skaitmeninė TV yra tik tarpinis žingsnis. Mat analoginio signalo pakeitimas skaitmeniniu dar nereiškia, kad vaizdas yra aukštos raiškos.

Taigi net nusipirkus kokybišką televizorių bent artimiausius kelerius metus teks žiūrėti standartinės raiškos (angl. standard definition, SD) lietuviškus kanalus.

Laukia lietuviškų kanalų Kompanija TEO perversmą prognozuoja tuomet, kai HD technologijas pradės naudoti populiariausi nacionaliniai TV kanalai. „Kai šie kanalai pereina prie HD transliacijų, labai greitai tokiu būdu transliuoti pradeda ir visi kiti kanalai. Juolab parduotuvėje šiandien jau sunku rasti televizorių, kuris nerodytų raiškiųjų

Pirmoji – LNK LNK buvo pirmoji, išbandžiusi aukštos raiškos transliacijas Lietuvoje – prieš pat Naujuosius metus šokių projekto „Kviečiu šokti“ finalas buvo rodomas HD formatu. Dalis įrangos buvo nuomojama iš Estijos. LNK kalendoriuose jau pažymėti 2014 m. – tuomet numatoma televiziją pradėti transliuoti HD formatu. „Reikia investuoti nemažai pinigų į transliacinę įrangą. Bet mes negalime iš žiūrovų paimti pinigų už tai, kad jie mato geresnį vaizdą. O tų žiūrovų, kurie gali matyti HD vaizdą, Lietuvoje šiuo metu yra mažai“, – sakė LNK technikos direktorius Ričardas Kazlauskas.

kanalų, – sakė TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas. – Manant, kad jau po dvejų metų atsiras pirmieji raiškieji lietuviški TV kanalai, prognozuotume, kad standartu mūsų šalyje tai taps po 3–4 metų.“ TEO atstovo teigimu, technologinių kliūčių didinti HD kanalų skaičių „Interaktyvioji Gala“ klientams nėra, todėl ateityje žadama pasiūlyti daugiau aukštos raiškos televizijų.

Kiek kita situacija su skaitmenine antžemine TV – jos klientams pasiūlyti daugiau HD kanalų trukdo dažnių trūkumas. Išjungus analoginės antžeminės TV transliacijas, dalį jos užimamų dažnių bus galima panaudoti raiškiosios TV kanalams.

Turėtų kainuoti brangiau Kompanijos „Cgates“ rinkodaros departamento vadovas Vygantas Tutlys pastebėjo, kad užsienyje, kur HD televizija labiau paplitusi, retransliuotojai šio formato programas pateikia kaip aukščiausios kokybės paslaugą. Klientams ji kainuoja brangiau, nes transliuotojai renka didesnius mokesčius už HD programos retransliavimą.

V. Tutlio teigimu, vertinant dabartinę rinkos situaciją, visas HD programų paketas kainuotų maždaug 30 proc. brangiau nei įprastos skaitmeninės TV. Šuolio į aukštos raiškos televiziją kol kas nenumato ir „Viasat“. „Lietuvoje susidomėjimas HD TV kanalais dar nėra itin didelis, – pastebėjo „Viasat“ Baltijos šalių marketingo vadovas Mindaugas Gumauskas. – Beje, aukštos raiškos televizijai skirtos laidos turi būti filmuojamos naudojant HD techniką, o šio turinio pasiūla nėra didelė. Vaidybiniai filmai, dalis dokumentikos ir sporto jau filmuojami HD technika, bet didžioji dalis turinio vis dar yra standartinės raiškos.“

IT kodas | 31

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Sukilimas prieš cenzūrą Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Internetas gedi: JAV svarstomi įstatymai kelia grėsmę visuotinio tinklo laisvei.

A. Vaitkevičiaus nuotr.

To dar nėra buvę. Tūkstančiai interneto svetainių, tarp jų „Wikipedia“ ir „Google“, šią savaitę prisijungė prie didžiausios iki šiol virtualios protesto akcijos.

Dalis jų trečiadienį buvo neprieinamos, kitos nepritarimą interneto cenzūrai išreiškė ne tokiomis drastiškomis priemonėmis. Interneto bendruomenė protestavo prieš JAV svarstomus teisės aktus, kuriais siekiama pažaboti piratavimą internete. Baiminamasi, kad šie įstatymai gali paversti internetą kontroliuojama ir cenzūruojama erdve, o interneto piratams realaus poveikio neturės.

Garsūs vardai Didžiausia protesto akcijos dalyvė buvo interneto enciklopedija „Wikipedia“. Jos straipsniai anglų kalba buvo nepasiekiami visą parą. Bandant juos atidaryti pasitikdavo juodas puslapis su užrašu anglų kalba: „Įsivaizduokite pasaulį be laisvų žinių.“ Protestą palaikė ir didžiausia paieškos sistema „Google“. Angliškoje versijoje „Google“ logotipas buvo uždengtas juodu stačiakampiu, o po paieškos laukeliu įkeltas užrašas anglų kalba: „Pasakykite Kongresui: prašau necenzūruoti interneto!“ Paspaudę nuorodą lankytojai patekdavo į specialiai šiai akcijai sukurtą puslapį.

Skelbimai

Trečiadienį neveikė ir daugiau žinomų puslapių: socialinis naujienų tinklas „Reddit“, grupinis tinklaraštis „Boing Boing“, įvairios žaidimų svetainės.

Prie virtualaus streiko prisijungė ir keli lietuviški tinklaraščiai. Aistras užvirė JAV svarstomi teisės aktai – Atstovų rūmams

pateiktas „Stop Online Piracy Act“ (liet. „Stop piratavimui internete“ įstatymas, SOPA) ir Senate svarstomas „Protect IP Act“ (liet. IP apsaugos įstatymas, PIPA).

Abiejų įstatymų esmė panaši: siekiama sukurti interneto svetainių „juodąjį sąrašą“, į kurį patekusiems tinklalapiams

būtų taikomos griežtos sankcijos.

Pirmiausia, autorių teisių turėtojai ir JAV valdžios institucijos galėtų nurodyti interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie tinklalapių pasitelkiant domenų vardų sistemos (DNS) tarnybines stotis. Šios stotys keičia domeno pavadinimą į skaitmeninį IP adresą.

Interneto paieškos tarnyboms būtų uždrausta pateikti nuorodas į „juodajame sąraše“ esančias svetaines.

Be to, įstatymai leistų nurodyti tarptautinėms pinigų pervedimų kompanijoms, tokioms kaip „PayPal“, reklamos užsakovams ir kitoms bendrovėms nutraukti bendradarbiavimą su minėtomis svetainėmis.

Griauna interneto pamatus SOPA ir PIPA oponentai pabrėžia, kad šie teisės aktai sugriautų interneto pamatus.

Internetas nuo pat pradžių buvo atvira, laisva erdvė, nekontroliuojama nei valstybių, nei pavienių institucijų.

Visa tai leido iškilti projektams, kurie ilgainiui tapo vertingomis kompanijomis: „Google“, „Facebook“, „Skype“, „Amazon“, „eBay“ ir kt.

Priduriama, kad galiojant SOPA ar PIPA nebūtų gimę tokie šiuo metu populiarūs projektai, kaip vaizdo įrašų svetainė „YouTube“, failų dalijimosi tinklalapiai „Rapidshare“, „DropBox“, „MediaFire“, daugybė vartotojų kuriamo turinio svetainių – „SoundCloud“, „Etsy“, „DeviantArt“ ir t. t.

Taigi interneto bendruomenė klausia: ar kelių kompanijų siekis pasididinti pelną yra svarbiau už inovacijas, kūrybą ir technologijų plėtrą?

32 | Gazas.lt

15min • 2012 m. sausio 20 d.

„Nissan GT-R“ pirkėjus, pasak jo pardavėjų, sužavi ir jo staigumas, ir sugebėjimas važiuoti lėtai.

„Nissan GT-R“ techniniai duomenys

A. Venskaus/waska.lt nuotr.

Variklis: 3,8 litro V6 su dviem IHI turbokompresoriais Pavarų dėžė: „BorgWarner“ šešių laipsnių dviejų sankabų automatinė Transmisija: ATTESA E-TS keturių varančiųjų ratų sistema Stabilumo sistema: trijų lygių „Nissan VDC-R“ Galia: 485 AG* Sukimo momentas: 588 Nm Svoris: 1 730 kg Maksimalus greitis: 311 km/h Įsibėgėjimas iki 100 km/h: 3,2 s Kaina be mokesčių: 240 tūkst. Lt * minimali „Nissan“ garantuojama automobilio galia.

„Nissan GT-R“:

jis moka važiuoti lėtai Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt

Prieš Naujuosius pasitaikė keliauti į Laplandiją.

Helsinkyje užsukome pasigrožėti greičiausiu „Nissan“ markės automobiliu – GT-R. Svajonėse buvo bent pasėdėti šio automobilio salone, bet prekybos centro vadovas pasiūlė jį išbandyti. Geriau jau būtų nesiūlęs.

Koviniu režimu Prietaisų skyde dega dvi raidės „R“. Variklio ir pavarų dėžės valdymo programos pasiruošusios dirbti koviniu režimu. Trečioji raidė „R“, atsakinga už stabilumo programą, išjungta. Už lango – sniegas, bijau, kad pirmą kartą sėdėdamas prie 485 AG

galios automobilio vairo nesu įgalus pilotuoti slysdamas šonu. Taigi, pradedu važiuoti su dviem „R“.

Kas vyko kitas kelias minutes – nepamenu. Pažįstate tą jausmą, kai važiuodami automobiliu kalbatės telefonu, o padėję ragelį neprisimenate, kaip įveikėte kelis kilometrus? Ką aplenkėte, kas jus aplenkė arba dar blogiau, kaip pervažiavote sankryžą. Toks atminties praradimas mane ištiko sėdint prie „Nissan GT-R“ vairo. Pamenu tik viena – buvau pakerėtas to greičio, kokiu iššovė GT-R. Sustojau šalikelėje atgauti kvapo. Šalia manęs įsitaisęs įmonės, kuriai priklauso šis 250 tūkst. litų vertės automobilis, vadovas Kimas Stenstromas įspėja: „Tai labai greitas automobilis, greitesnis už nepatyrusį vairuotoją.“ Prieš pradėdamas antrą kartą važiuoti susikaupiu smarkiau. Įjungiu pirmą pavarą, atleidžiu stabdį ir spaudžiu greičio pedalą iki galo. Booom! Nepraslysta nei vienas ratas, visas 588 Nm sukimo momentas elektronikos siunčiamas tai vienam, tai kitam, tai trečiam, tai visiems keturiems ratams – kad tik GT-R pajudėtų kuo greičiau. Patikslinsiu tą „greičiau“ – kol jūs skaitote šį sakinį, GT-R spidometre dega 100 km/h. Tai užtrunka keturias sekundes. Vertinant, kad automobilis „apautas“ žieminėmis padangomis, tai

fenomenalu. Beje, žieminės šio automobilio padangos kainuoja tiek, kiek nauja „Micra“, – 10 tūkst. eurų (apie 34,5 tūkst. litų).

Pavarų kulkosvaidis Didesnį įspūdį nei pagreitis padarė pavarų perjungimas. Pavarų dėžei dirbant „R“ režimu, pavaros ne įjungiamos, o šaudo. Įsukus pirmą pavarą iki ties 7 000 aps./min prasidedančios raudonos linijos, nuspaudus prie vairo esančią svirtelę, antra pavara trenkia it žaibas. Po dvidešimties tokių manevrų kiekvieną pavaros perjungimą pradeda jausti stuburas. Jam tai didelė naujiena. Žinau, kad tikrasis GT-R talentas atsiskleidžia lenktynių trasoje. Deja, šimto kilometrų spinduliu jos nėra. Ir, pasak mano

Pamenu tik viena – buvau pakerėtas to greičio, kokiu šovė GT-R. Sustojau šalikelėje atgauti kvapo.

pakeleivio K. Stenstromo, Suomijoje tokių trasų išvis nėra.

GT-R yra ne „Lotus Elise“ ar „Porsche Cayman“. Tai sunkokas 1 700 kg automobilis, kuriam reikia greičio. Greitų posūkių, kuriuose aerodinaminiai elementai prispaustų jį prie asfalto, ilgų tiesiųjų, kuriose, esant 260 km/h greičiui, jungtumėte paskutinę šeštą pavarą ir pasiektumėte maksimalų 311 km/h greitį. Slalomą primenančiose vingiuotose trasose nepavyktų išnaudoti viso šio automobilio potencialo. Viename iš automagistralės išvažiavimų keleriais metais sutrumpinau šturmano gyvenimą. Per anksti nuspaudžiau „varyk“ pedalą ir GT-R slydo visais keturiais ratais. Per kelias dešimtąsias sekundės išlyginau automobilį, priekiniams ratams parodžiau, kur judėti, ir likusi jo dalis maloniai nusekė iš paskos.

Mano bandytas GT-R – pirmosios kartos 2010-ųjų gamybos modelis. „Nissan“ per porą metų jį keliskart atnaujino – variklio galia kilo, kol 2012-ųjų modelyje pasiekė 550 AG. Inžinieriai atnaujino ir važiavimo pradžios kontrolės sistemą. Ji veikia tokiu pat kosminiu greičiu, bet mažiau apkrauna pavarų dėžę ir sankabas. 2013-aisiais „Nissan“ pristatys visiškai naują GT-R. Atstovybėje kalbintas jau 30 GT-R modelių pardavęs Antti tikino, kad jis bus dar galingesnis.

Kiek kainuoja „Nissan GT-R“? Šio galingo automobilio kainą lemia šalis, kurioje užduodamas šis klausimas.

Tarkime, Jungtinėse Valstijose naujo „Nissan GT-R“ kaina prasideda nuo 243 tūkst. Lt. Visose Europos Sąjungos šalyse jo paprasčiausios modifikacijos kaina, be mokesčių, yra vienoda – apie 250 tūkst. Lt. Tačiau mokesčiai jo kainą gali ir padvigubinti. Štai

Suomijoje jam taikomas 100 proc. prabangos mokestis, kainą pakeliantis iki pusės milijono litų. Žinoma, galima pasidairyti ir naudotų „Nissan GT-R“.

Populiariame naudotų automobilių skelbimų portale 2009 metų gamybos GT-R galime rasti ir už 140 tūkst. Lt. Jei Lietuvoje bus priimtas didelio ažiotažo sulaukęs prabangos mokestis, GT-R šeimininkas už savo automobilį valstybei turės mokėti po 10 tūkst. Lt kasmet.

Mūsų bandyto „Black Edition“ automobilio kaina su lietuvišku 21 proc. PVM – 388 723 Lt.

Gazas.lt | 33

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Tyrimas

Perka naujesnius automobilius Lietuvos keliuose vis mažėja senų automobilių. Lankomiausio transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ ekspertai, parengę ketvirtinį leidinį „Barometras“, atkreipia dėmesį, kad per 2011 metus automobilių parko amžius vidutiniškai atjaunėjo daugiau nei 8 mėnesiais – nuo 14,6 metų iki 13,9 metų.

2011-uosius galima vadinti ypač sėkmingais naujų automobilių pardavėjams. Iš viso parduota 14 tūkst. transporto priemonių, t. y. 55,6 proc. daugiau negu 2010 m. (9 tūkst.).

Išskirtinis augimas „Automobilių parkas jaunėjo, nes parke 55 tūkst. sumažėjo senesnių nei 16 metų automobilių, lietuviai įsigijo 71,3 tūkst. naujesnių nei 15 metų automobilių“, – teigia Viktoras Daukšas, „Autoplius.lt“ vystymo vadovas. „Net didžiausi optimistai nedrįso prognozuoti, kad 2011 m. bus parduota tiek daug automobilių. Procentinis augimas Lietuvoje buvo didžiausias, palyginti su kitomis Europos šalimis. Žinoma, 2008-ųjų rezultatų, kai buvo parduota beveik 25 tūkst. automobilių, nepasiekėme. Vargu ar minėtus rodiklius pasieksime šiemet – sklandančios žinios apie dar vieną ekonominį sąstingį stabdys grįžimą į 2008 m. lygį. 2012 m. pradžia nebus lengva“, – prognozuoja V. Daukšas.

Praėjusiais metais pastebėtas ir žymus automobilių kainų kritimas, tačiau V. Daukšas įspėja, kad situacija automobilių rinkoje 2012 m. gali pasikeisti. „Jei Rusijos Dūmai ratifikavus Pasaulio prekybos organizacijos dokumentus muitų mokesčiai bus sumažinti, o nauji mokesčiai nebus įvesti, galime sulaukti didesnio pirkėjų iš Rytų antplūdžio nei pernai. Tai reikš, kad automobiliai vėl brangs“, – prognozuoja V. Daukšas. „Autoplius.lt“ duomenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo atitinkamai 10,7 ir 65,1 tūkst. litų.

Neįtikėtinos istorijos Kimas Stenstromas (nuotr.), sėdėdamas keleivio sėdynėje, pasakoja linksmas istorijas apie klientus iš Rusijos.

Kad ir koks malonus važinėtis Sankt Peterburgo gatvėmis yra šis „Nissan“, jo konstrukcija ypač sudėtinga.

Dėl to sudėtingas ir techninis aptarnavimas. Bet auksarankiai garažų supermenai guldo galvas, kad jie viską padarys dešimt kartų pigiau ir dukart geriau.

Sugeba važiuoti lėtai Važiuojant ramiai, išjungus visas „R“ programas, GT-R tapo beveik „Gran Turismo“ kelioniniu automobiliu. Jau esant 80 km/h greičiui įsijungė šešta pavara, vidutinių degalų sąnaudų matuoklė apsistojo ties padala 10 l/100 km.

Kad vairuoji superautomobilį, primena tik malonus žemas 3,8 litro V6 variklio garsas ir iš automobilio užpakalio ausis pasiekiantis „BorgWarner“ pavarų dėžės malonus mechaninis garsas.

GT-R – itin patogus automobilis. Vairuotojo vieta bene patogiausia iš visų mano bandytų automobilių. Vairas arti, pedalai toli – labiau guli nei sėdi. Kietoka sėdynė apgaubia kūną, šoninis palaikymas idealus. Reikia pagirti ir matomumą. Rodos, japonai šį automobilį kurti pradėjo nuo vairuotojo sėdynės. „Beveik visų mūsų parduotų GT-R pirkėjai jį naudoja kiekvieną dieną.

Skirtingai nei, tarkim, „Ferrari 458 Italia“ ar „Lamborghini Gallardo“, GT-R turi dvi patogias vietas priekyje, dvi nepatogias vietas užpakalyje ir didelę bagažinę.

Bet ne tai didžiausias skirtumas: mūsų pirkėjus sužavi GT-R gebėjimas važiuoti lėtai“, – pasakoja dešimtus metus „Nissan“ automobilius parduodančios įmonės vadovas.

Tai tikra tiesa. Man teko vairuoti „Lamborghini Murcielago“. Mieste.

Draugai klausė, kaip sekėsi. Visiems atsakiau taip pat: blogai. Nes galingieji automobiliai, matyti vaikų kambariuose pakabintuose plakatuose, sukurti važiuoti greitai. Lėtai važiuodami jie tiesiog neveikia – sankaba kieta, pavaros įjungiamos labai sunkiai, o variklis kaista. Miesto režimas jiems tarsi dujų kamera.

GT-R sugeba būti ramus taip pat tobulai, kaip ir būti greitas. Tai – automobilis, skirtas lenktynininkui, turinčiam vaikų, kuriuos reikia nuvežti į darželį, ir žmoną, kuri mėgsta apsipirkti akropoliuose. Atlikęs visas šeimos pareigas, jis gali važiuoti tiesiai į Niurburgringą ir pasiekti geriausią dienos laiką. Ryšėdamas kaklaraištį.

Suomijoje netoli Helsinkio esantis „Nissan High Performance“ – populiarus GT-R remonto centras. Čia atvyksta suomiai, estai, švedai ir rusai. Pastarųjų, be abejo, daugiausia.

Oficialiai Suomijoje užregistruota apie 40 GT-R automobilių, Rusijoje – keli šimtai. Lietuvoje, mūsų žiniomis, yra du.

Kokie populiariausi? „Autoplius.lt“ ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, per 2011 metus Lietuvoje įvyko net 387 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, o tai yra 7 proc. daugiau nei 2010 metais ir vos 5 proc. mažiau nei ikikriziniais laikomais 2008 metais. 2011-aisiais Lietuvoje naudotų automobilių parduota už 3,93 mlrd. Lt, o naujų – už 0,92 mlrd. Lt. „15min“ nuotr.

Na, bet gana teorijos. Priekyje – ilga automagistralė ir jokių automobilių horizonte. Susikaupęs (šį žodį vartoju ne šiaip sau – valdant GT-R jo reikia) bandau tęsti pasivažinėjimą. Turiu slaptą norą – surasti ribą, kai GT-R išsikvepia.

Nespėju – anksčiau išsikvepiu aš.

„Dabar mūsų garažuose stovi du GT-R iš Rusijos. Abiem buvo bandyta keisti stabdžių trinkeles. Auksarankiai išlupo senas, įstatė naujas ir manė, kad viskas tuo ir baigsis.

Surinkto automobilio jie net paleisti nesugebėjo. Automobilio kompiuteriui reikia duoti žinoti, kas jam buvo daroma. Jei įjungus degimą kompiuteris randa kažką neaiškaus – automobilis nepasileidžia. Savisaugos instinktas. Jei tokį automobilį užkeltų ant automobilių keltuvo ir atvežtų mums, viską dar būtų galima išgelbėti. Bet meistrelių šou čia tik prasideda. Mat vienas sugalvojo stabdžių trinkelių laidus nukirpti, kitas – pritaikyti visai kitokias trinkeles... – pasakoja Kimas Stenstromas. Ir priduria: – Abiejų automobilių pirkėjams išsiuntėme keturženkles sąskaitas eurais.“

V. Daukšas: Procentinis augimas Lietuvoje buvo didžiausias, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ir „Autoplius.lt“ duomenimis, automobilių parką šių metų sausį sudarė beveik 1,2 mln. registruotų lengvųjų automobilių, turinčių galiojančius techninius pasus.

Penktadalį Lietuvos automobilių parko sudarė „Volkswagen“ – tai 237 tūkst. automobilių, antroje vietoje buvo „Audi“ (15 proc.), trečioje – „Opel“ (8,1 proc.).

Lyginant pirmą ir ketvirtą praėjusių metų ketvirčius, tarp dešimties populiariausių markių labiausiai augo „Opel“ automobilių skaičius – jų padaugėjo 5,8 tūkst., „Toyota“ – 5,4 tūkst., „Volkswagen“ – 4,4 tūkst.

Naudoti automobiliai sudarė didžiąją dalį automobilių rinkos – 96,5 proc. Nauji automobiliai pernai sudarė tik 3,5 proc. visų sandorių Lietuvoje, tačiau jiems įsigyti buvo išleista beveik penktadalis (18,2 proc.) visos automobilių rinkos pinigų. Pirmoje perkamiausių naujų automobilių sąrašo vietoje pernai buvo „Nissan Qashqai“, antroje – „Peugeot 3008“, o trečioje – „Volkswagen Golf“.

34 | Laisvalaikis

Horoskopai Avinai, pastaruoju metu nugrimzdę į

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Kryžiažodis

apmąstymus, netikėtai išners iš apatijos bei melancholijos ir patrauks užkariauti pasaulio. Kita savaitė jums žada daug neformalių susitikimų ir vakarėlių. Bet per pramogas nepamirškite ir darbo.

Jaučių kitą savaitę darbe niekas netrukdys. Bet meilės fronte ateinančios dienos bus nepaprastai įtemptos. Pastaruoju metu jūs užmezgėte daugybę įdomių pažinčių ir dabar negalite pasirinkti reikiamo žmogaus rimtiems santykiams.

Dvyniams nauja savaitė žada visišką tvarką darbovietėje. Vadovybė artimiausiomis dienomis tikrai įvertins jūsų darbštumą ir sugebėjimus. Poilsio dienomis leiskite artimiesiems pagaliau pasidžiaugti jūsų draugija.

Vėžiai kitą savaitę turės progą sutvarkyti reikalus, susijusius su dokumentų įforminimu. Nevenkite nuobodaus darbo, nes, jei sąžiningai jį atliksite, tai taps būsimų jūsų laimėjimų pagrindu arba padės pagerinti materialinę padėtį.

Liūtai atsidurs visuotinio dėmesio centre. Tai nulems jūsų sugebėjimas padėti aplinkiniams rasti išeitį iš keblios padėties. Neatsisakykite patarti tiems, kurie kitą savaitę kreipsis į jus, ieškodami supratimo ar atjautos.

Mergelėms ypač seksis tvarkyti piniginius reikalus. Kitą savaitę finansiniai klausimai jums nebekvaršins galvos. Laikotarpis itin palankus tiems, kas sukasi komercijos srityje – galėsite pasirašyti atitinkamas sutartis, vesti derybas.

Svarstyklės pajus, kaip išaugo jų kūrybinis potencialas. Neregėtas darbingumas leis pasiekti didžiulių laimėjimų visose srityse. Atsiras įtakingų žmonių, kurie bus pasirengę jums padėti. Poilsio dienas reikėtų skirti šeimai ir bičiuliams.

Skorpionams didelį pasitenkinimą suteiks tai, kad visi jų kūrybiniai sugebėjimai bus reikalingi žmonėms. Naudos duos susitikimai, keitimasis patirtimi ir įvairios konsultacijos. Su darbu susiję jūsų veiksmai turi būti racionalesni.

Šauliai kitą savaitę skirs iš valdžios gautai užduočiai. Sėkmingas jos atlikimas nepaprastai padidins jūsų autoritetą vadovybės akyse. Po to gausite kitų svarbių įpareigojimų, kuriuos taip pat sėkmingai įvykdysite.

Žuvys turėtų sutvarkyti visus reikalus.

Užbaikite jau gerokai įkyrėjusį projektą ir artimiausiu metu nesiimkite naujo.

Susitikimas su senu bičiuliu pakels nuotaiką, o bendravimas su juo gali visiškai pakeisti požiūrį į jūsų dabartinę tarnybinę padėtį ir darbą.

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Pažymėtuose langeliuose:

MARMURINIS

moralinį, bet ir materialinį pasitenkinimą.

Pastaruoju metu jūs šauniai padirbėjote, tad dabar už tai bus su kaupu atlyginta.

Tokios intensyvios pastangos darbe gali nuvarginti – pasirūpinkite savimi.

Leitenantas. Ligninas. Ara. Ulusas. Amas. Musas. Agama. Mitas. Adonis. Nes. Omaras. Gas. Imamas. Amata. Ka. Kordonas. Las. Realas. Lira. Pirmas. Ui. Aramos. Ksantas. Tele. Italas. Nis. Žabaras. Oazė. Mėsos. Musės.

Vandeniams kita savaitė atneš ne tik

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Iliuminatorius. AM. Eglutes. Rer. Aibė. Sinusas. Adamantas. Tisas. Imola.

Taro. Menas. Omanas. Alas. Nas. Amatas. Asas. „Žas“. Adamas. Agora. AT. Ou. Atamanas. Liumenas. Aramis. Kariolizė. Sasas. Kasa. Sesės.

Ožiaragiai kitą savaitę turėtų išsaugoti blaivų protą. Tai leistų teisingai disponuoti materialinėmis vertybėmis. Savo pakilia nuotaika jūs labai nudžiuginsite namiškius, kurie, savo ruožtu, jums atsilygins nuoširdumu ir šiluma.

Laisvalaikis | 35

15min â&#x20AC;˘ 2012 m. sausio 20 d.

Anekdotai

sudoku Lengvas

Vyras stovi ant krantinÄ&#x2014;s ir mÄ&#x2014;to monetas ÄŻ vandenÄŻ. â&#x20AC;&#x201C; KodÄ&#x2014;l taip darote? â&#x20AC;&#x201C; ÄŽ vandenÄŻ ÄŻkrito moneta. â&#x20AC;&#x201C; Tai kodÄ&#x2014;l mÄ&#x2014;tote jĹł dar? â&#x20AC;&#x201C; DÄ&#x2014;l vienos labai nesinori ĹĄokti ÄŻ vandenÄŻ.

5 4 6 8 6 4 1 9 2 1 7 5 4 1 7 8 6 2 1 2 3 9 3 8 7 8 5

Vyksta tikybos pamoka. Mokytoja klausia Petriuko: â&#x20AC;&#x201C; Ar meldiesi prieĹĄ valgydamas? â&#x20AC;&#x201C; Ne, mano mama skaniai gamina, â&#x20AC;&#x201C; atsako Petriukas. â&#x20AC;&#x201C; Panele, kÄ&#x2026; jĹŤs veiksite ĹĄiandien vakare? â&#x20AC;&#x201C; Paskambink rytoj â&#x20AC;&#x201C; papasakosiu.

Pora ruoĹĄiasi ÄŻ sveÄ?ius. Vyras klausia: â&#x20AC;&#x201C; Kaip manai, brangioji, kokius marĹĄkinius geriau vilktis: be dviejĹł sagĹł ar neĹĄvaria apykakle?

5 4 7 6

2 6

3 5 8 3 8

4

Lietuvoje Ĺ iandien snigs, bus nuo 0 iki 1 laipsnio ĹĄalÄ?io, tik pajĹŤryje bus 3 laipsniai ĹĄilumos. Rytoj dienÄ&#x2026; bus nuo 2 ĹĄalÄ?io iki 2 ĹĄilumos. PajĹŤryje prognozuojama ĹĄlapdriba, Ĺ iauliuose â&#x20AC;&#x201C; nedidelis sniegas, kitur - debesuota su pragiedruliais.

KlaipÄ&#x2014;da

Ĺ iauliai

PanevÄ&#x2014;Ĺžys

KlaipdÄ&#x2014;da

0

PanevÄ&#x2014;Ĺžys 0

3

Utena 0

-4 / -1

-5 / -1 Kaunas -0

E -1 /1

Vilnius niu ius

-1 1 E

Vejas

1/3

Ă&#x20AC;JBVSĹşT SZUƤ

Alytus -1

2-6 . T E -3 / -3

-4 / -3

-6 / -4

-4 / -3

Geriausias tavo lĹŤpĹł draugas, atÄ&#x2014;jus tikrajai Ĺžiemai!

5 8 9

7 8

6

6 1

7

4

7

Ĺ iauliai

E

9

1

Ĺ iandien

4 9 8 7

4

4

â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; daryti, kai blondinÄ&#x2014; ÄŻ tave meta granatÄ&#x2026;? â&#x20AC;&#x201C; IĹĄtraukti ĹžiedÄ&#x2026; ir mesti atgal...

1 9 8 2

3

Tikras vyras kaip pasakÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; taip ir padarÄ&#x2014;. Jei nepadarÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; vÄ&#x2014;l pasakÄ&#x2014;.

-4 / -1

1 4 2 6

Sunkus

Mokytojas klausia vaikĹł: â&#x20AC;&#x201C; Na, vaikuÄ?iai, kokius garsus jĹŤs ĹĄiandien girdÄ&#x2014;jote fermoje?

Vaikai pasakoja: â&#x20AC;&#x201C; MĹŤĹŤĹŤ... â&#x20AC;&#x201C; Kriu kriu kriu... â&#x20AC;&#x201C; Beeee... â&#x20AC;&#x201C; Dink iĹĄ traktoriaus greiÄ?iau!

4

3 4 9 8

7

2 6 7 5 1 3 2 2 7

â&#x20AC;&#x201C; KodÄ&#x2014;l moters pÄ&#x2014;dos yra maĹžesnÄ&#x2014;s nei vyro? â&#x20AC;&#x201C; TodÄ&#x2014;l, kad galÄ&#x2014;tĹł stovÄ&#x2014;ti arÄ?iau viryklÄ&#x2014;s!

Kaunas

6

Vidutinis

NusprendÄ&#x2014; namuose vyriĹĄkis pasisverti. Atsistojo ant svarstykliĹł, pilvÄ&#x2026; ÄŻtraukÄ&#x2014; ir sveriasi. Ĺ˝mona iĹĄ virtuvÄ&#x2014;s ĹžiĹŤri ir mÄ&#x2026;sto: tokÄŻ pilvÄ&#x2026; uĹžsiaugino, o sverdamasis ÄŻtraukÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; galima pagalvoti, kad maĹžiau svers... Ir sako: â&#x20AC;&#x201C; Kvaileli, kam tÄ&#x2026; pilvÄ&#x2026; ÄŻtraukei, manai, maĹžiau sversi? Trauk netraukÄ&#x2122;s, vis tiek nepadÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x201C; Kaip nepadÄ&#x2014;s? AiĹĄku kad padÄ&#x2014;s. Kaip kitaip aĹĄ pasiĹžiĹŤrÄ&#x2014;siu, kiek sveriu?

Vilnius

3 5 9

2 6

36 | Pokalbis

15min • 2012 m. sausio 20 d.

Netikras garsaus režisieriaus jubiliejus

R. Tuminas svajoja apie meilę Biografija 1974 m. R. Tuminas baigė televizijos režisūros studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

1978 m. baigė režisūros studijas A.Lunačiarskio teatro meno institute, Maskvoje (J. Tumanovo kursas).

1979–1990 m. kūrė spektaklius Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre.

Nuo 1981 m. dirba pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.

Docentas.

1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą ir jam vadovavo. Nuo 2010 m. – teatro meno vadovas.

1995–1999 m. vadovavo Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui.

Nuo 2007 m. dirba Maskvos J.Vachtangovo valstybinio akademinio dramos teatro meno vadovu.

Pastatė daugiau nei pusšimtį spektaklių - jie pelnė daugybę apdovanojimų.

G. Savicko / BFL nuotr.

Audrė Domeikaitė a.domeikaitė@15min.lt

Vaikystėje trejais metais paankstinta oficiali gimimo data Vilniaus mažojo teatro ir Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatro meno vadovą bei režisierių Rimą Tuminą šiandien privers priimti sveikinimus 60 metų jubiliejaus proga.

Menininkas, trokštantis šią dieną nuo visų pabėgti, „15min“ prisipažino laimę randantis tik mene ir nuoširdžiai laukiantis dovanos. Tokios, kurios, jo žodžiais, negalima nei nupirkti, nei atnešti. Tokia yra meilė.

– Oficialūs dokumentai rodo apvalią datą jūsų gyvenime.

– O Dieve! Iš tiesų man dar ne 60, o 57-eri.

Po karo visi norėjome būti vyresni, todėl tėvas, kad anksčiau galėčiau gauti darbą, dokumentuose pakeitė mano gimimo datą.

Juk melas visada gražiau už patį gyvenimą...

– Tačiau šiemet neabejotinai vis tiek sulauksite sveikinimų.

– Taip, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas jau pasveikino, penktadienio vakarą žada iš Sankt Peterburgo pas mane atvykti su Rusijos kultūros ministru Aleksandru Avdejevu.

Atvyks tai atvyks... Kaip nors išgyvensiu...

Nesiekiu nieko įžeisti, noriu visų atsiprašyti, bet ko norėjau, apie ką svajojau – to dar nebuvo.

Gal dar bus...

Priimsiu juos savo darbo kabinete ir kalbėsiu apie naftą bei dujas. Jau esu kalbėjęs ir vėl kalbėsiu, kad Lietuva su Rusija galėtų susitarti dėl mažesnių dujų ir naftos muitų, – nesuprantu, kodėl to nedaroma. Juk žmonėms reikia gyventi šiandien!

– Šiuo metu esate labiau susirūpinęs dėl žemesnių kuro kainų nei dėl savo asmeninio gyvenimo progų?

– Tai žinoma. Ko tas mano gyvenimas vertas?.. Būtina galvoti apie šalia esantį žmogų. Kam tu gyveni, jei negalvoji apie kitą?

– Tiems kitiems – artimiesiems, kolegoms ir gerbėjams, vertinantiems jūsų talentą, – galbūt norisi kartu paminėti jūsų šventę?

– Jokios čia šventės nematau – nedarau jos ir nedarysiu. Visi čia, Maskvoje, sujudę, bet tai žinodamas teatrui uždraudžiau per savo gimtadienį rodyti mano spektaklį – žiūrovai išvys Anželikos Cholinos pastatymą. Man norisi tik kur nors pabėgti, kad tos datos išvengčiau. Planavau dingti ir išvažiuoti į tolimesnius kraštus, bet nepavyko.

– Esate sakęs, kad žmonės per daug vaikosi laimės. O koks jūsų santykis su ja?

– Jos nėra. Būna žmogaus gyvenime gražių momentų, kai patikime laime, bet tai – mūsų silpnybė, naivumas. Mes gimę ir

gyvename visiškoje nelaimėje. Tik mene galima rasti tą laimę, tą pažadėtą gyvenimą.

– Tai ir suteikia jums prasmę paskęsti darbuose?

– Taip. Aš labai pasiilgau ir siekiu grožio, harmonijos, gražių istorijos gelmių, gražaus žmogaus, kad ir kokių jis patirtų bėdų ar nelaimių. Todėl ar čia, Rusijoje, ar Lietuvoje – geografija ir teritorija man nesvarbi – noriu pasakoti istorijas, nes jų turiu ir galiu tai daryti.

– Jeigu būtų galimybė susėsti su jūsų gerbiamais klasikais – Antonu Čechovu, Williamu Shakespeare’u ir kitais – apie ką norėtumėte pasikalbėti?

– Aš nespėčiau nieko jiems pasakyti...

Tiesiog nesuspėčiau... Manau, tiesiog pabūčiau šalia. O būdamas su jais prisiminčiau Lietuvos žolę, takus, ąžuolus, lietuvišką lauką, netgi dilgėles ir krienus, kurie pas mane velniškai gražiai auga... Apie tai mes kalbėtume – ne apie menus ar kultūrą.

– Ne kartą išsakėte daug kritikos Lietuvos valdžiai, teatrui, aktoriams. Jei gimtadienio

proga galėtų išsipildyti vienas su šia kritika susijęs jūsų noras – koks jis būtų?

– Padaryčiau mūsų šalį labai žymią ir reikšmingą Europoje. Norėčiau, kad Lietuva skambėtų savo orumu, dorumu ir jėga, o ne išdidumu, niekingu susireikšminimu...

Mums pakanka kultūros ir praeities, kad galėtume tuo didžiuotis.

– Sakėte, kad reikia svajoti, o ne planuoti.

Apie ką šiomis dienomis jūs pats svajojate?

– Svajoju, kad gal kas nors mane pamils arba įsimylės... Manęs niekas gyvenime nemylėjo... Nesiekiu nieko įžeisti, noriu visų atsiprašyti, bet ko norėjau, apie ką svajojau – to dar nebuvo. Gal dar bus... Dar tikiu, dar gyvenu, dar esu, dar ne pabaiga...

– Kas jums yra gyvenimo malonumai, guodžiantys sunkiomis minutėmis?

– Galbūt gero vyno taurė... Kava... Cigaretė... Žmonės...

– Kokia gyvenimo dovana šią žiemą jums būtų didžiausia ir brangiausia?

– Ta, kurios negalima nei padovanoti, nei nupirkti, nei atnešti... Meilė...

Apdovanojimai 1994 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už A. Čechovo „Vyšnių sodo“, G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir B. Brechto „Galilėjaus“ pastatymus.

1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius už indėlį į tautinę kultūrą.

1999 m. – spektakliui „Maskaradas“ aukščiausias Rusijos Federacijos teatro apdovanojimas „Auksinė kaukė “ už geriausią Rusijoje parodytą užsienio spektaklį.

2000 m. – spektakliui „Vaidiname Šilerį“ „Žuvėdros“ apdovanojimas už geriausią Rusijos spektaklį.

2011 m. – vardinis krėslas Sankt Peterburgo Aleksandro parke, Žvaigždžių žiūrovų eilėje, už visuotinai pripažintus kūrybinius nuopelnus.

2011 m. – spektakliui „Dėdė Vania“ aukščiausias Rusijos Federacijos teatro apdovanojimas „Auksinė kaukė“ už geriausią Rusijos spektaklį.