15min Kaunas, PDF 2011.12.23

KAUNAS 2011 M. GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS | ISSN 1822-5322 |

Nr. 141 (1118) Tiražas 100000 egz. (audituojamas UAB „Ernst & Young Baltic“) |

orai RYTOJ

PORYT

Tikros Kalėdos: kada jos ateina?

Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos narys, monsinjoras Artūras Jagelavičius apgailestauja, kad vis daugiau žmonių Kalėdos tampa tiesiog smagiu laisvalaikiu, „Kristaus gimtadieniu“. Taip prarandama prigimtinė, metafizinė šios didžiosios krikščionių šventės prasmė.

Tačiau dvasininkas tikisi, jog naujoji, laisvės sąlygomis užaugusi jaunoji karta atsigręš į krikščioniškąsias vertybes, atsispirs pragaištingoms šio pasaulio pagundoms.

– Didžiausia krikščioniškojo pasaulio šventė – šv.Kalėdos. Ką, jūsų nuomone, turėtų svarbiausia žinoti krikščionis, švęsdamas Kalėdas?

– Drįsiu atsakyti popiežiaus Benedikto XVI žodžiais: „Kokia yra Kalėdų tikroji, krikščioniška, sakralioji prasmė? Su kalėdine liturgija Bažnyčia mus įveda į Įsikūnijimo slėpinį. Kalėdos nėra tik Jėzaus gimimo paminėjimas, yra kai kas daugiau, yra šventimas Slėpinio, kuris paženklino ir toliau tebeženklina žmogaus istoriją – Dievas apsigyveno tarp mūsų ir tapo vienu iš mūsų. Mums, tikintiesiems, Kalėdų šventimas sustiprina tikrumą, kad Dievas iš tikro yra su mumis, yra šalia mūsų. Betliejaus kūdikyje Dievas iš tikro priartėjo prie žmogaus, pats tapo žmogumi ir mes jį galime sutikti „šią dieną“, kuri neturi saulėlydžio.

NUKELTA /

3 psl.

Kunigas A.Jagelavičius apgailestauja, kad Kalėdos virto komercinių renginių švente.

E.Ovčarenko nuotr.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

2 / KAUNAS

Labdariai dosniai aukoja

Kelininkai pasiruošę

Prie Kauno miesto savivaldybės rengiamos kalėdinės labdaros akcijos jau prisijungė kelios dešimtys įmonių ir pavienių asmenų, paaukojusių daugiau nei 70 tūkst. Lt. Šią akciją vainikuos antradienį, gruodžio 27 d., Rotušėje vyksiantis Kalėdinis labdaros vakaras.

„Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas miestiečius patikino, kad žiemai – pasiruošta. Šįmet bendrovė papildomai investavo 600 tūkst. Lt, už kuriuos buvo įsigyti penki nauji druskos-smėlio barstytuvai. Taip pat bendrovės parkas buvo papildytas naujais sniego verstuvais.

Tiek verslininkų ir fi zinių asmenų paaukotos lėšos, tiek ir Kalėdinio labdaros vakaro metu vyksiančiame aukcione surinkti pinigai bus skirti onkologinėmis ir sunkiomis retomis ligomis sergantiems vaikams, gydomiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje. Šioje klinikoje įkurtas pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo tokiems pacientams sk irtas g ydy mo korpusas.

Pasak klinikos vadovo prof.

Rimanto Kėvalo, už surinktus pinigus nupirkus naujos medicininės įrangos, mažiesiems ligoniams bus sukurtos vienos geriausių sąlygų Europoje.

Gruodį paskelbtos labdaros akcijos fondą tradiciškai papildys meno darbų aukcione surinktos lėšos. Svečiai galės varžytis dėl kvietimo į solinį tenoro Edgaro Montvido koncertą Kauno valstybinėje fi lharmonijoje, įsigyti keramikos ir gintaro dirbinių.

Aukcione bus galima įsigyti ir dailininkų Linos Michalauskaitės, Egidijaus Rudinsko, Dovilės Oržekauskaitės Jančiauskienės, Ewa Pohlke (Lenkija), Dainos Vanagaitės-Belžak ienės, Gintauto Vaičio, Jurgitos Rancevienės paveikslų, taip pat – ir foto-

Aukcione surinkti pinigai bus skirti onkologinėmis ir sunkiomis retomis ligomis sergantiems vaikams.

E.Ovčarenko nuotr.

menininko Evaldo Butkevičiaus kūrinį.

Aukciono dalyviai turės galimybę įsigyti ir įspūdingą floribundinę „Lilli Marlene“

rožytę dekoratyvinėje vazelėje. Tai – Lietuvos mokslininkų dovana, neturinti analogų visoje Europoje. Po dešimtmetį trukusių eksperimentų

tokios rožytės pirmąkart išskleidė žiedus Lietuvos miškų instituto Molekulinės genetikos ir biotechnologijų laboratorijoje.

orai Šiandien Europoje

Lietuvoje

ŠIAULIAI

Šiandien bus 1–3 °C šalčio, tik pajūryje bus apie 2 °C šilumos, čia prognozuojama šlapdriba. Ateinančią naktį šals iki 4 °C šalčio, rytoj dieną bus 0–5 °C šilumos, numatomas lietus, šlapdriba, kai kur – lijundra.

KLAIPĖDA

+1

Vilnius Kaunas Klaipėda

-5 -3 +3

12-24 DIENĄ

-2 -1 +5

-2 2-4 PIETŲ

KAUNAS

-2 12-25 NAKTĮ

-3 -3 +4

Atėnai

PANEVĖŽYS

Berlynas

UTENA

-2

Artimiausiomis dienomis 12-24 NAKTĮ

-2

12-25 DIENĄ

+1 +2 +5

Londonas Madridas Maskva Minskas

VILNIUS

Oslas

+10 +8 +11 +12 -6 -4 +3

Paryžius Praha Ryga Roma Stokholmas Talinas Varšuva

-3 Interaktyvus orų žemėlapis

www.15min.lt /orai

+9 +6 -2 +11 +5 +1 +1

„Kauno švara“ dabar iš viso turi 10 druskos-smėlio barstytuvų, 12 sniego valytuvų, 23 traktorius. Kaip ir pernai, gatves planuojama barstyti įvairiais būdais: šlapia druska, druska su smėliu.

Pasa k D.Tu my no, va iruotojai ir pėstieji neturėtų piktintis kelininkais, jeigu vos pasnigus visos gatvės iš karto nėra nuvalomos. Pirmiausia pradedamos barstyti bei valyti pagrindinės Kauno gatvės.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

KAUNAS / 3

Tikros Kalėdos: kada jos ateina?

ARTŪRAS JANČYS a.jancys @15min.lt

Atkelta iš 1 psl.

Gimusio Kristaus ir Betliejaus prakartėlės atvaizdas dingo iš kalėdinių sveikinimų atvirukų ir atrodo, jog komercinės struktūros „pavogė iš Kalėdų“ krikščionišką jų prasmę, Kristaus gimimo prasmę.

Būtų naivu ieškoti dvasingumo komercijoje. Žymiai svarbiau, kad komercija nepajėgtų iš tikinčių žmonių širdies „pavogti“ tikrosios Kalėdų prasmės.

– Mūsų visuomenės moralinis nuosmukis buvo nurašomas į sovietinės sistemos nuostolius. Tačiau išaugo naujoji karta laisvėje. Ar ji yra dvasingesnė, moralesnė už vadinamąją „prarastąją“ sovietmečio kartą?

– Kasmet vis labiau jaučiamas jaunimo dvasinio ir religinio sąmoningumo augimas.

Vis daugiau didžiuosiuose miestuose jaunimo ateina į jaunimui skirtas šv. Mišias.

Ypač pastebimas religinio sąmoningumo augimas jaunimui susitaikant su Dievu atgailos sakramente. Vadinasi, tikybos pamokos mokyklose ir universitetuose esantys kapelionai atlieka didelį teigiamą vaidmenį ugdant religinį sąmoningumą ir sąžinės jautrumą.

Tačiau žiniasklaidos neat-

sakingai propaguojama vartotojiška, egoistiška ir suerotizuota kultūra, be abejonės, atlieka neigiamą vaidmenį ir silpnina dvasingumą ir dievobaimingumą. Dalis jaunimo, gana ciniškai žiūrėdami į save ir kitus, padaro nemažai nusikaltimų. Asmeniškai man visada skauda širdį, kai girdžiu šiurkščiai kalbantį ir besielgiantį jaunimą, nes tai būsimieji tėčiai ir mamos.

Kyla klausimas – kokie jie bus tėvai, kada išnyks jų ydos ir silpnybės?

– Turbūt kertinis katalikų tikėjimo akmuo yra Kristaus kančia už žmonių nuodėmes, atpirkimas. Tai gal galima patogiai mąstyti: saikingai paištvirkausime, kultūringai pasisvaiginsime, truputį pavogsime, ir kas gi čia baisaus: juk Kristus mus atpirko ant kryžiaus, didelis jam „ačiū“?

– Negalime piktnaudžiauti Dievo gailestingumu, nes ir Dievas negali atleisti nuodėmių nesigailinčiam nusidėjėliui. Katalikų Katekizmas sako: „Nusidedant stiprėja polinkis nusidėti. Tuos pačius veiksmus kartojant nuodėmė tampa yda. Dėl to atsiranda blogi polinkiai, kurie aptemdo sąžinę ir trukdo tinkamai vertinti, kas yra konkrečiai gera ir kas bloga.“ Pokario metų popiežius Pijus XI sakė, jog didžiausia XX a. nuodėmė yra nuodėmės prasmės praradimas.

Laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės. Laisvė neduoda teisės sakyti ir daryti, ką tik nori. Sąžinė įgalina prisiimti atsakomybę už atliktus veiksmus. Kompromisai su sąžine priveda prie veidmainiško elgesio gyvenime. Popiežius Jonas Paulius II skelbė, jog „istorijoje neretai pasitaiko, kad, veikiant įvairiems veiksniams, daugelio žmonių moralinė sąžinė daugiau ar mažiau ilgesniam laikotarpiui rimtai aptemsta. Ar tiesa, kad šiandieniam žmogui gresia sąžinės užtemimas? Pernelyg daug ženklų rodo, kad mūsų laikais tokio užtemimo išties esama. Atkurti teisingą nuodėmės pajautą yra pirmasis kovos su didele dvasine krize, slegiančia mūsų laikų žmogų, būdas.“ – Bažnyčia pasisako prieš abortus, kontracepciją. Argumentas labai stiprus, apie dievišką gyvybės prigimtį.

Tačiau pasaulietinė opinija pateikia emociškai jaudinantį argumentą: pažiūrėkite, kiek kenčiančių alkoholikų, narkomanų vaikų, kuriais silpna valstybė pasirūpinti neišgali. Kaip, jūsų manymu, reikėtų spręsti šią dilemą?

– Pasaulinio garso kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno tėvas Johanas van Beethovenas buvo alkoholikas. Jeigu kompozitoriaus mama Maria Magdalena van Beethoven būtų pasidariusi abortą, nes pa-

Prakartėlės puošia bažnyčias, bei iš šventinių atvirukų jau traukiasi.

E.Ovčarenko nuotr.

stojo nuo alkoholiko, tai žmonija būtų netekusi nuostabaus kompozitoriaus.

Valstybė turi pasirūpinti, nes tokia valstybės pareiga, kad kiekviena mama galėtų drąsiai gimdyti vaikelį ir jam būtų užtikrintas soti ir saugi vaikystė.

Sunkiai pragyvenantys ir net priklausomybių palaužti žmonės turi lygiai tokią pat teisę susilaukti vaikučių kaip ir saugios šeimos. Kūdikėlio Jėzaus gimimas skurdžiame Betliejaus tvartelyje liudija, kaip yra svarbi žmogaus gyvybė. Keista, kad tokias civilizacijos aukštumas pasiekusiame pasaulyje vis mažiau vietos atrandama kūdikio gimimui.

Juk abortus daro labiau pasiturinčių šeimų moterys nei skurdžiau gyvenantys. Ypač gaila mergaičių, po kurių širdimis ima spurdėti nelaukta ir nemylima gyvybė, kai problemą labiau sukelia jaunuolių neatsakingumas ir jų tėvų nekrikščioniškas auklėjimas. Jokios dilemos nebūtų, jeigu nevaisingos šeimos padarytų didžiadvasišką žingsnį: įsivaikintų vienišus vaikučius. Tuomet į šias šeimas ateitų tikros Kalėdos.

Paviešins atlyginimus Iš savivaldybės įmonių pelningiausias yra „Kauno energijos“ direktoriaus postas.

A.Koroliovo nuotr.

Kauniečiai nuo šiol žinos, kokius atlyginimus gauna savivaldybės įmonių vadovai.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas savivaldybės administracijos direktoriui pavedė užtikrinti, kad savivaldybės kontroliuojamų įmonių interneto tinklalapiuose būtų skelbiama informacija apie įmonėse mokamą darbo užmokestį.

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, kiekvienos savivaldybės įstaigos ar įmonės interneto svetainės srityje „Darbo užmokestis“ turi būti pateikiami pareigybių pavadinimai, tos įstaigos darbuotojų, einančių vienodas arba pagal kitus požymius vienarū-

šes pareigas, praėjusių metų vidutinis mėnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis.

Taip pat bus skelbiamas einamųjų metų praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis nustatytasis darbo užmokestis. „15min“ jau rašė apie nevienareikšmišką padėtį politikų įtakos sferomis tapusiose savivaldybės įmonėse.

Didžiausią atlyginimą praėjusiais metais gavo šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ direktorius. Jo atlyginimas siekė 11 tūkst. 500 Lt. Nemaži ir kitų įmonių direktorių atlyginimai: „Kauno švaros“ vadovas gavo 7 tūkst. 900 Lt, „Kauno vandenų“ direktorius – 8 tūkst. 900 Lt.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

KAUNAS / 5

Į Parodos kalną kils troleibusai Troleibusai turėtų pakeisti dalį Parodos gatve kursuojančių autobusų.

E.Ovčarenko nuotr. ŠARŪNAS BULOTA s.bulota @15min.lt

Svarstymai rekonstruoti Parodos ir K.Petrausko gatves ir paleisti jomis troleibusų eismą, atrodo, nenugulė giliuose valdininkų stalčiuose. Ateinančiais metais žadama pradėti remonto darbus.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patvirtino, kad iš Europos Sąjungos lėšų bus rengiamas techninis projektas ir iš pagrindų remontuojamos Parodos ir K.Petrausko (iki Vydūno alėjos) gatvės. Kitais etapais būtų remontuojama ir Vydūno alėja iki Radvilėnų plento. Bendra šių projektų suma sieks apie 10 mln. Lt. „Gatvės trasa beveik nesikeis, tik bus išplatinta ties posūkiu į Vydūno alėją“, – sakė A.Pakalniškis. Transporto specialistai lygiagrečiai rengia projektą, kurį įgyvendinus atnau-

jintomis gatvėmis galėtų kursuoti troleibusai. Keičiant apšvietimui skirtus stulpus, jie bus pritaikyti kontaktinio troleibusų tinklui įrengti. „Yra svarstomas kontaktinio troleibusų tinklo įrengimo projektas. Tačiau dar anksti kalbėti apie konkrečius sprendimus. Pirmiau reikia palaukti Parodos ir K.Petrausko gatvių remonto. Troleibusai pakeistų kai kuriuos dabar kursuojančius autobusų maršrutus“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Troleibusų kontaktiniam tinklui įrengti reikėtų apie 4 mln. Lt (neskaitant išlaidų techniniam projektui parengti), daugiau nei pusė lėšų turėtų būti skirta iš ES. Troleibusai palengvintų susisiekimą su Kauno klinikomis, autobusų stotimi.

Be to, miesto centre sumažėtų tarša. Labiausiai gyventojus dominantis klausimas – ar žiemą troleibusai įkops į vieną stačiausių Kauno kalnų? Spe-

VI forte – muziejus Tarpukariu VI forte veikė kalėjimas, buvo tardomi politiniai kaliniai.

E.Ovčarenko nuotr.

1889 m. baigtame statyti ir įdomią istorinę praeitį turinčiame Kauno VI forte kitais metais tikimasi pristatyti karo technikos ekspoziciją.

Pavasarį ketinama pradėti forto teritorijos sutvarkymo darbus – bus išvežtos šiukšles ir atliekos, sutvarkyti želdynai.

Beveik du dešimtmečius išminuotojų darbą dirbantys kariškiai tvirtina, kad šis fortas nėra labai pavojingas, tačiau pažadėjo, kad drauge su „Karo paveldo centro“ specialistais surengs civilinės saugos mokymus teritoriją tvarkysiančios įmonės darbuotojams. Tol, kol bus tvarkoma forto teritorija, išminuotojai stebės darbus. Karo technikos ekspoziciją planuojama pirmiausia įrengti lauke. Šiuo metu rengiami žemės sklypo dokumentai, o numačius lėšų 2012 m. savivaldybės biudžete, bus rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos

vyks forto statinių, inžinerinės infrastruktūros tvarkymas.

Krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus pateiks bei įgyvendins muziejaus koncepciją, prižiūrės eksponatus, skirs lėšų darbuotojams išlaikyti.

Karo technikos muziejaus steigimo VI forte darbo grupėje dalyvaujantys istorikai atkreipė miesto vadovų dėmesį į tai, kad tvarkant fortą nereikėtų pamiršti jo vaidmens tarpukariu. „Kol kas dar nėra atlikti šio laikotarpio istoriniai tyrimai VI forte. Tuo metu jame veikė karo kalėjimas, buvo tardomi politiniai kaliniai, tarp kurių buvo politikų, ir visuomenės veikėjų, kariškių. Čia yra daug medžiagos, liudijančios valstybės politikos tarpukariu istoriją. Reikėtų pagalvoti, kaip būtų galima šį istorijos segmentą pristatyti visuomenei“, – teigė Archyvų tarybos pirmininkas Jonas Vaičenonis.

cialistų teigimu, jei užvažiuoja autobusai, užvažiuos ir troleibusai. Žinoma, žiemą reikėtų ypač dėmesingai prižiūrėti dangą. Tačiau kelininkai pripažįsta: neišvengiamai kasmet būna dienų, kai kelioms valandoms, itin gausiai iškritus krituliams, į Parodos kalną užvažiuoti neįmanoma, ir bent kelioms valandoms sutrinka eismas.

lt

www.ikrauk.lt

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

6 / AKTUALIJOS

Ateis antstoliai?

ARTŪRAS JANČYS

Tarp D.Kedžio šalininkų sklando neramios nuotaikos.

E.Ovčarenko nuotr.

a.jancys @15min.lt

Laimutės Stankūnaitės susitikimas su dukra antradienį nepralaužė ledų. Užvakar ir vakar mergaitė atsisakė važiuoti į susitikimus su motina.

Užsimena apie sąmokslą LAURYNA VIRELIŪNAITĖ l.vireliunaite@15min.lt

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad studijų reforma prieštarauja Pagrindiniam įstatymui, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius (nuotr.) tikina, jog svarbiausioms reformos nuostatoms grėsmės nėra, o po teismo išaiškinimo esą tapo aišku, kaip dirbti toliau.

Po KT išaiškinimo opozicija paragino G.Steponavičių atsistatydinti, tačiau ministras apie tai dar negalvoja.

G.Steponavičius vakar žurnalistams aiškino, kad jam apgailestavimą kelia aplinkybė, kad „iš 9 KT teisėjų 7 yra darbo

santykiais susiję su vienu universitetu, kuris dėl nenorėjimo spręsti įsisenėjusių problemų nenori persitvarkyti.“ Ministras turėjo omenyje Vilniaus universitetą.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įpareigojimas universitetams reformuotis aukščiausiuoju jų valdymo organu paskelbiant tarybas, kurių narius skiria akademinės bendruomenės ir švietimo ir mokslo ministras. „Dėl valdymo dalies, mes ieškosime būtų, kad atskaitingumas visuomenei būtų įtvirtintas pakoreguotame Mokslo ir studijų įstatyme“, – sakė jis.

Teismas antikonstituciš-

Pagal teismo nustatytą grafi ką Drąsiaus Kedžio dukra, šiuo metu globojama tetos Neringos Venckienės, vakar 14.30 val. turėjo pasimatyti su motina L.Stankūnaite.

Tačiau pasimatymas ir vėl neįv yko, mergaitė esą atsisakė važiuoti į pasimatymą.

Trečiadienį mergaitė taip pat atsisakė važiuoti iš namų ir susitikti su motina. Vienintelis L.Stankūnaitės susitikimas su dukra įvyko antradienį, kai ji pati atvažiavo į N.Venckienės namus, kur gyvena mergaitė.

Antstolė Sandra Vaicekauskienė perspėjo, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą D.Kedžio dukra motinai L.Stankūnaitei

turi būti perduota vėliausiai gruodžio 30 d. Priešingu atveju bus imamasi įstatymu numatytų veiksmų.

Antstolės manymu, laikinoji mergaitės globėja, teisėja N.Venckienė, turėtų padėti vykdyti teismo sprendimą, padėti įtikinti dukterėčią, kad nereikia bijoti pasimatymų su mama.

Vakar prie Kedžių ir Venckų namų Klonio gatvėje Garliavoje (Kauno rajonas) būriavosi kaimynai, artimieji,

D.Kedžio šalininkai. Jie, kaip ir globėja N.Venckienė, tebėra įsitikinę, kad L.Stankūnaitė neva pardavinėjusi dukrą pedofi lams. Todėl, jų manymu, į L.Stankūnaitės namus grįžusiai mergaitei bus nesaugu, ji gali būti išvežta į užsienį.

L.Stankūnaitė ne kartą tvirtino, kad N.Venckienė bijo jai grąžinti dukrą, jog šioji neatskleistų tiesos apie pedofi lijos skandalą, kuris neva buvo išgalvotas norint iš jos atimti vaiką.

ka taip pat paskelbė nuostatą, kad studentų rezultatai, pagal kuriuos sprendžiama, ar jiems skirti valstybės fi nansavimą, vertinami kas dvejus metus, o ne kas semestrą.

BESIKREIPIANČIŲJŲ TEISINĖS PAGALBOS KASMET DAUGIAU Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – viena iš penkių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) prie Teisingumo ministerijos veikiančių šalies tarnybų, kuri teikia paslaugas mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Kas dažniausiai naudojasi antrine teisine pagalba? Apie tai kalbamės su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore

atstovavimas bylose, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Tarnybų veiklos teritorija sutampa su Apygardos teismų teritorija, tad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikia beveik ketvirtadaliui šalies gyventojų net penkiolikoje savivaldybių: dalies Kauno ir Alytaus apskričių, visos Marijampolės apskrities bei Tauragės apskrities Jurbarko rajono gyventojams.

ANŽELIKA BANEVIČIENE.

– Dėl kokių problemų žmonės kreipiasi dažniausiai?

Per šių metų vienuolika su trupučiu mėnesių daugiausiai prašymų mūsų tarnyboje buvo sulaukta dėl santuokos nutraukimo (742), antroje vietoje liko išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams (760). Dėl tėvystės nustatymo pateikti 177 prašymai.

Nemažai prašymų suteikti teisinę pagalbą yra dėl tėvystės nuginčijimo, dėl žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, įvairiose civilinėse bylose. Iš viso per tą laikotarpį gavome 3658 prašymus suteikti teisinę pagalbą. Žinoma, daugiausia prašymų sulaukėme iš Kauno miesto gyventojų (1365), nemažai jų buvo iš Marijampolės (322), Kauno rajono (283), Jonavos rajono (226) bei kitų savivaldybių gyventojų.

– Dėkui už pokalbį.

Kalbėjosi Renata Saudargytė

– Kokia pagrindinė tarnybų misija, ir ar keitėsi tarnybos uždaviniai tuos dabar jau beveik šešerius tarnybos veiklos metus?

– Penkios tarnybos Lietuvoje buvo įkurtos 2005 metais, siekiant užtikrinti vienodas galimybes visiems teisingumo siekiantiems ar savo teises ginantiems šalies piliečiams.

Trumpai priminsiu, jog tarnyba teikia asmenims taip vadinamą antrinę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba teikiama savivaldybėse, kur kiekvienas žmogus gali gauti nemokamą teisinę konsultaciją. Tačiau, jeigu besikonsultuojant paaiškėja ar žmogus ir šiaip žino, jog problemą išspręsti galima tik teisme, tuomet jau reikia kreiptis į mus, į antrinės teisinės pagalbos tarnybą. Mūsų paskirtis – dokumentų teismui parengimas, gynyba ir

Užsk. Nr. 303321

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

$

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Asta Cibienė Dienos redaktorė a.cibiene@15min.lt

Redakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Goštauto 40 B, 01112, Vilnius

Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kęstučio g. 58, 44305, Kaunas

„15min” – pirmasis nemokamas laikraštis Lietuvoje, kurio tiražą kas ketvirtį audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Klaipėdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipėda

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipėdoje (8-46) 257 800 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius.

Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

TIRAŽAS – 100 000.

ISSN 1822-5322.

Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

215 100 nuolatinių skaitytojų per dieną „TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. vasara

Nr. 5 2011 m. gruodis

J.KALINSKO NUOTR.

SPECIALUS LAIKRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS

ATSITIKTINUMAS DĖSNINGUMAS Du iš keturių žmonių, šiame numeryje kalbančių apie Alfonsą Andriuškevičių, pamini ir rusų kosmonautą Jurijų Gagariną – pirmąjį žmogų, pakilusį į kosmosą ir apskriejusį Žemę.

Atsitiktinumas ar dėsningumas? Pats A.Andriuškevičius, su kuriuo visą mėnesį susirašinėjome „laiškais“, kosmoso ar Žemės nė karto nepaminėjo, tačiau sakė iš savo „laivo“ matantis, kad visas pasaulis yra tekstas. O kas yra tekstas? Klausimas, į kurį A.Andriuškevičius žvelgia ir poeto, ir eseisto, ir dailėtyrininko akimis. Žvelgia iš „laivo“, skriejančio po meno pasaulį... Ne vienas kritikas yra pastebėjęs, kad šis autorius moja mums ranka, tikindamas, jog meno pasaulis ir yra tikrasis.

Reikėtų nurodyti pagrindines šio „laivo“ koordinates: A.Andriuškevičius gimė 1940-ųjų lapkričio 18-ą Vilkaviškyje, Vilniaus universitete baigė filologijos studijas, apsigynė istorijos daktaro disertaciją, darbą parašęs apie XIX–XX a. pr. lietuvių valstiečių baldus. Kaip mokslininkas dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, vėliau du dešimtmečius dėstė Vilniaus dailės akademijoje, vadovavo Dailės istorijos ir teorijos katedrai. 2007-aisiais „už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuvių dailėtyros diskurso formavimą“ A.Andriuškevičiui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Prašantiems tikslesnių koordinačių: 1989 m. pasirodė jo „Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940“, po penkerių metų – pirmoji poezijos knyga „33 eilėraščiai“.

1997 m. išėjo „Lietuvių dailė: 1975–1995“, dar po metų – „66 eilėraščiai“.

1998 m. A.Andriuškevičius sudarė knygą „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“, 2000 m. išleido eilėraščių rinkinį, pavadintą „Eilėraščiai“. 2004 m. pasirodė jo eseistikos knyga „Rašymas dūmais“, po metų – „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“.

2006-aisiais knygynus pasiekė A.Andriuškevičiaus „Lietuvių dailė: 1996–2005“ ir kartu su kitais autoriais parašytas romanas „Siužetą siūlau nušauti“. 2008-aisiais išleista vertimų knyga „10 anglakalbių poetų“, 2010 m. pasirodė naujus eilėraščius, Rytų poezijos vertimus ir eseistiką sutalpinę „Vėlyvieji tekstai“, už kuriuos autorius apdovanotas Jotvingių premija. Ši knyga taip pat išrinkta į „Metų knygos“ penketuką.

Beje, atsitiktinumas ar dėsningumas? Vienoje „Vėlyvųjų tekstų“ esė pasakotojas kalba apie mėnulį: „Nepaisant intymių santykių su mėnuliu ir mėnesiena, daug metų niekaip negalėjau jų rimčiau prisikviesti į savo eilėraščius.“ Paskutinėse knygose – ir mėnulis, ir kosmosas... Sakysite, visa tai susiję tik su Rytų poetika, lydinčia autorių nuo pirmosios knygos? Ir J.Gagarinas čia niekuo dėtas? Įdomaus skrydžio ir į ten, ir iš ten.

as, ašnekov je p io s e n mė dury lvotų šio . Anądien tarp s a g a p ą kis ,k iau Nežinau mano kolegės a A .Andriuškevič mažai e s a– s ij tę o r a li to e m pa Ilga is vusi k u ? b s a jo it dar o k k ji pasa e. Kodėl nėjo į s akys, kurias yk, jo s o o N it v te. ep paska arbiausia bu ent teks nei už akių. b e v n S a . s m ano čia, vieto būtų įm . Geriau padidinti tave čia miniu ad Jurga, k vičius Nastara s a g u a Mind

je veidrody tspindį , pavyzdžiui, a o n ū k s į savo atenkintas (aš g rėdama p ely „...jei žiū o ar tuo būni ne enau, kad pern v tu y v i g a ta iš ęs s e kai nere tėje gero kys), tai atpažin apsidžiaugi. s ly g u a a t pa visuome ors ir tą ra mano mažos y eilutėje bemaž tuoja kokybę. N kis... “ n a io eilėrašč umas tarsi gara Padidini josios . k ji š o ti u n g Aute kore prastai eilutę pa kevičius Andriuš s a s n o Alf

NERIAI

PART LEIDINIO

VOS LIETU LIKOS B RESPU OS R Ū KULT RIJA E T S I MIN

„Ištrūkti iš tekstų džiu „Lietuvių idealistinė estetinė mintis, suverenumo laikotarpiu pulsavusi gana gyvai, be savo tiesioginės funkcijos – būti meninio gyvenimo savimone, – realizavo ir kitokius kultūrinius uždavinius. Jinai buvo savotiška scena, kurioje įvairių teoretikų puoselėjamos abstrakčios, spekuliatyvios, „metafizinės“ idėjos, atėjus laikui, turėjo tarsi nusiimti kaukę ir parodyti, teoretikui ėmus vertinti konkrečius meno faktus, savo tikrąjį, įgytąjį kaip tik jo sistemoje, konkretųjį veidą.

Kaip prisimename, ne vienu atveju be kaukės jos tapdavo mažiau simpatiškos, ne tokios savos tuometinėje lietuvių meninėje kultūroje, kokios atrodydavo būdamos „metafizinėje“ būklėje.“

– Prisipažinsiu, kad tai pirmas kartas, kai visą pokalbį su pašnekovu darau susirašinėdamas laiškais.

Manau, skaitytojams reikėtų paaiškinti, kodėl mes pasirinkome būtent tokią bendravimo formą.

Iš monografijos „Grožis ir menas oje lietuvių estetik , 1918–1940“ 1989

– Tas lakoniškumas... Skaitau štai dabar pirmąją Jūsų poezijos knygą „33 eilėraščiai“, išleistą 1994-aisiais, ir galvoju, kad taupiau jau turbūt neįmanoma pasakyti.

Iš Rytų šitas vėjas?

Ak, tas virpėjimas Tarp meilės ir nemeilės.

Tasai bauginimasis Tarpu balto ir raudono.

Tasai budėjimas Prie pradedančios sirgti sielos.

Ak, tas narciziškas susižeidimas Į save.

„Pradėti knieti ne nuo tapybos, bet nuo kritikos. Nors daug ką gali kritikas, jis negali sukurti talento. Tiesa, retkarčiais tenka girdėti priekaištaujant kritikams, kodėl jie nepaverčia netalentingų dailininkų talentingais. Būna atvejų, kai kritikai, matyt, paveikti jiems sakomų ar stačiai ore tvyrančių tokio pobūdžio priekaištų, išties ima reikalauti iš netalentingų dailininkų, kad šie taptų talentingi.

Tačiau tokios akcijos nedavė geidžiamų rezultatų. Todėl kritikai turėtų susitaikyti su mintimi, kad talentų gamyba – ne jų jėgoms.“

ygos Iš eilėraščių kn i“, ia šč ra lė ei „33 1994

ygos Iš straipsnių kn ilė: „Lietuvių da 1975–1995“, 1997

Atjunksim, vaike, nuo šiek tiek pavargusios krūties.

Palūkuriuosime be verksmo.

Tarp mirties

Kuomet alsuoji vienui vienas.

Manau, kad esama svaresnių priežasčių. Pavyzdžiui, esu kuklaus kūno sudėjimo, niekuomet nepasižymėjau fizine jėga. Tad visą gyvenimą teko „taupytis“. Kita aplinkybė: nuo jaunystės turiu polinkį samprotauti logiškai, vidurinėje net rodžiau gabumus matematikai, o čia nepatuščiažodžiausi. Beje, kai skaitydavau paskaitas, man beveik visuomet būdavo per daug paskaitai skirto laiko, o kai rašydavau kritikos tekstus – per daug duotos vietos.

O Rytai... Galvočiau, jie parodė, kad egzistuoja trumposios poezijos formos, kad jos yra legalios. Kaip matėte, esu parašęs eilėraščių, susidedančių tik iš vienos eilutės. Čia jau tikrai дальше некуда, kaip pasakytų rusai. Bet kalbėti aš mėgstu. Tad apibendrinu: esu plepus lakonikas.

– Beje, gal nuskambės kvailai, bet ar Jums svarbu, kad esate „ne tik“ dailėtyrininkas, eseistas, bet ir poetas?

Gal paklausiu kitaip: ką mąsto „dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius“, kai, metams bėgant, vis garsiau jis įvardijamas „poetu“?

Jau vasara, ir baigiasi saldus birželio pienas.

Ir nemirties yra, matai, toks tarpas dabarties,

– Dėl taupumo. Dviguba prasme. Pirmiausia – bus sutaupyta darbo, nes Jums nereikės šifruoti iš diktofono juostos, o man – redaguoti, ką Jūs ten iššifravote. Antra, kai formuluoju savo mintis raštu, daugelis dalykų pasisako taupiau, lakoniškiau, o kai kalbu į diktofoną ar mikrofoną – visuomet būna daugiau balasto.

ygos Iš eilėraščių kn i“, „66 eilėraščia 1998

– Dailės kritikas A.A. galvoja, kad tikrasis A.A. vis dėlto yra poetas. Pagrindinis argumentas: daugybę kartų ir blaivas, ir ne visai daugybei žmonių (pirmiausia – moterų) esu deklamavęs daugybę tiek kitų poetų, tiek savo eilėraščių.

Tuo tarpu nė sykio nesu deklamavęs jokio dailėtyros ar dailės kritikos teksto. Papildomi argumentai: nuo studijų laikų teikiu pirmenybę poetiškai, stilingai parašytiems, turintiems stiprų filosofinį pamušalą tekstams apie dailę – H.Taine'o, M.Heideggerio, J.Ortegos y Gasseto, M.Foucault...

Mano paties dailės kritikos rašiniuose irgi, manau, nemažai „poetizmų“. O vadovaudamas dailės kritikos seminarui studentams vis pabrėždavau: svarbiau nei tiesa yra teksto stilingumas, meniškumas, jį turi būti ir įdomu, ir malonu skaityti.

– Prieš kelias dienas sėdėjome su draugu Tomu, istoriku, tokie, kaip Jūs sakote, „ne visai“, ir paskaičiau jam iš atminties Jūsų eilėraštį, skirtą poetui Aidui Marčėnui: „Peizažas nebuvo jaukus: trys nuskurę kalvelės/ suglaudusios galvas žiūrėjo, kaip slenka seklus upeliukas/ tokion lyg pelkutėn, lyg vietinio masto lagūnon/ (tai ją mes įveikti turėsim),/ apžėlusion kuokštais pernykštės žolės. Bet už jos blausoje vis/ įspįsdavo kas, vis įspįsdavo kas. Ir atrodė, kad Dievas.“ Kaip Jums atrodo, ką Tomas pasakė?

– Manau, kad istorikas Tomas, pasirėmęs garsine asociacija, pasakė nešvankybę ir, niekur nesidėsi, suvulgarino mano subtilų eilėraštuką su maironiška leksika.

– Jis tik palinksėjo galva, o dabar, supažindintas su šio pokalbio eiga, domisi, „ką norėjai išprovokuoti, klausdamas Andriuškevičiaus tokio klausimo?“ Taigi, norėčiau šiek tiek stabtelėti ties tuo „atrodė, kad Dievas“ ir ties Jūsų esė „Iškreiptas Rembrandtas Nidoje“ iš knygos „Rašymas dūmais“. Toje esė rašote: „...laikausi pozicijos, kad Dievas yra nepažinus. Bet drauge laikausi ir pozicijos, kad Jisai gali daryti ką nori. Ir dar laikausi pozicijos, kad su manimi tai jau tikrai Jis nedarys nieko gero“. Kodėl – „nieko gero“, o ne, tarkim, „nieko“?

, Černiachovske je o ij rm a je ė Tarybin srityje. yvo nuotr.

Kaliningrado meninio arch / 1966 m., as

– Tenka atsiprašyti Jūsų draugo Tomo už mano jam priskirtą elgesį. Taip padariau todėl, kad suvulgarinimas yra standartinis (dažniausiai ne menininkų) reagavimo į meno kūrinius Jūsų aprašytoje situacijoje būdas. Vadinasi, Tomas nėra standartinis. O didesniu ar menkesniu suvulgarinimu laikau meno kūrinio „perskaitymą“ kaip

ne meno kūrinio (nors aišku, kad ne vienu atveju tai yra legalu). Tad atsakinėti apie Dievą pradedu pareikšdamas: meniniai teiginiai, net ir tais atvejais, kai jie atitinka vienokią ar kitokią tikrovę, neturėtų būti be niekur nieko suvokiami kaip tiesioginiai teiginiai, t. y. kaip autoriaus pateikta skaitytojams informacija apie save, apie pasaulį ir pan.; jie turėtų būti pirmiausia suvokiami būtent kaip meniniai teiginiai, t. y. kaip meninio teksto elementai. Įsivaizduokite, kad Jūs nusivedate svečią prie Šv.Onos bažnyčios ir jam sakote: „Štai nemenka XVI a. degto molio pavyzdžių krūsnis“. Tai, žinoma, bus tiesa, bet ar dėl šito buvo statyta toji bažnyčia? Taip ir su mano pareiškimais apie Dievą manosiose esė (juk esė – meninės kūrybos žanras). O jeigu Jums rūpi būtent mano pažiūros, tai galiu šiuo klausimu pasakyti štai ką. Iš man pažįstamų religijų labiausiai simpatizuoju budizmui. Viena priežasčių – kad ten nėra krikščioniško tipo Dievo (yra beasmenė aukščiausioji galia), kuris baudžia ar apdovanoja žmogų: budizme žmogus pats gali savo veiksmais šiek tiek kryptelėti savąją karmą ir taip ją pasigerinti arba pasibloginti. Tačiau savo eseistiniuose tekstuose neretai eksploatuoju ir krikščioniškąją Dievo sąvoką. O Jūsų minimoje esė teiginys, kad Dievas „su manimi /.../ nedarys nieko gero“ turėtų reikšti, jog esė pasakotojas jaučia, kad gyvenime jo atliktieji vadinamieji blogi darbai nusveria vadinamuosius gerus. Gal panašiai jaučia ir teksto autorius...

– Kalbant apie tuos darbus – ne esė pasakotojo, o autoriaus, ir ne apie blogus, o apie gerus darbus...

Ne iš vienos Vilniaus dailės akademijos studentės ir studento esu girdėjęs, kad Jūsų paskaitos buvo „ypatingos“, „netikėtos“. Galvodamas, kad tai yra teigiamas įvertinimas, tiesiog noriu paklausti apie metus, praleistus su studentais. Dažnai nustebdavote girdėdamas, ką jie kalba, ko klausia?

– Dailės akademijoje dėsčiau nuo 1990 iki 2010 metų.

Esu skaitęs paskaitas („Vakarų dailės istorijos įvadą“) ir didelėms grupėms, kur susirinkdavo visi akademijos pirmakursiai, ir mažoms savo katedros grupelėms („Dailėtyros įvadą“, „Dailės kritikos teoriją ir istoriją“), kur dalyvaudavo dešimt ar dvylika žmonių. Niekados neskaičiau iš anksto pasirašyto teksto: turėdavau paskaitos apmatus su pagrindinėmis tezėmis, kai kuriais suformuluotais teiginiais, keliais reikiamais pavyzdžiais ir, į juos žvilgčiodamas, tiesiog kalbėdavau. Pasitelkdavau filosofų mintis, poeziją, menininkų gyvenimus... Labai dažnai paskaitos metu gerdavau kavą. Tad turėdavau tris įkvėpimo šaltinius: puodelį kavos, supratingai žvelgiančias kelias (keliolika, keliasdešimt) poras akių ir dėstomas idėjas.

Būdavo labai smagu, kai pačios paskaitos metu šaudavo į galvą nauja mintis ar netikėtas pavyzdys. Nevengdavau (kartais gana rizikingai) pajuokauti. Bet juokai (paprastai – nesuplanuoti) būdavo ne dėl juokų, o kad padėtų geriau suvokti transliuojamą idėją, pagyvintų kontaktą su publika. Mažose grupėse stengdavausi įtraukti į pokalbį ir pačius studentus. Aišku, čia nukentėdavo tie (girdėjau ne vieną tokį skundą), kurie reaguodavo lėtai, formuluodavo

MAN IS ARTIMESN S– VARIANTA KYTI I A L Ą K S I V RBA A U T S K E T .

TEKSTAIS

A.Andriuš nerišliai. Juos nutraukdavau. Dėstyti mėgau. Su kai kuriais studentais užsimezgę draugiški santykiai išliko iki dabar.

Susiklostė ir priešiškų santykių. Didžiausia klausinėtoja buvo Gerda, antroji – Danguolė. Šiaip jau klausimų būdavo ne itin daug. Keisčiausias: „Ar norėtumėte skaityti kitų žmonių mintis?“ – Grįžkime prie kūrybos. Ar Jums egzistuoja toks dalykas kaip „įkvėpimas?“ Ne alyvų kvapo įkvėpimas, o „tas kitas“.

– Iš esmės – taip. Tik nenorėčiau vartoti šio „pakylėto“ žodžio. Aš sakau: eilėraštis turi ateiti. Arba: geras kūrinys pasirašo pats. Per vienos S.Parulskio knygos pristatymą, lygindamas kūrinio radimąsi su kiaušinio padėjimu, sušukau: „Kiaušinis pasideda pats!“ Juk višta negali padėti kiaušinio kada panorėjusi, tiesa?

Man eilėraščio atėjimas susijęs su trimis aplinkybėmis.

Pirmiausia mane turi būti ištikusi ypatinga iš kažkur atsiradusi dvasios būsena, kurią juokais vadinu somnambuliška. Tuomet – dar pasipainioti koks nors netikėtas dirgiklis: šviesa ant bažnyčios bokšto smailės, šviežutėlis kurmrausis prie klinikų tvoros ar pan. Galiausiai – turi ateiti frazė, kuri suskamba galvoje kažkaip savotiškai, tarsi pranešdama, kad čia gal jau kvepia eilėraščiu... Tada belieka tą frazę vartalioti, nors garantijos, toli gražu, nėra... Tiesa, minėtoji būsena nėra tapatintina su, tarkime, apsvaigimu nuo alkoholio. Beje, savo gėdai turiu prisipažinti, kad per visą gyvenimą neblaivus tesu parašęs vieną eilėraštį – „Tai tebuvo tik krūmai...“ O apie tai, kaip man pasidaro esė, apyplačiai kalbu rašinyje „Kur šiuo metu yra mano tekstas“. Žinoma, ten esančius teiginius irgi pirmučiausia dera suvokti kaip rašinio meninės visumos elementus. Bet po to jau galima į juos pažvelgti ir kaip į „degto molio pavyzdžius“...

– Toje esė – „Kur šiuo metu yra mano tekstas“ – Jūs rašote, kad „...tekstas – pirmiausia stilistikoje, o pati

unglių – jokių šansų“ „Nuėjau už tvarto, kur bulvienoje stūksojo didžiulė krūva tėvo nupjautų, išdžiovintų, sugrėbtų ir sukrautų ton krūvon bulvienojų. Žiemą jie turėjo būti klojami kiaulėms. Abejonių būti negalėjo. Abejoti – Dievui ar kiaulėms – būtų buvę itin kvaila.

Degtukų nebuvau pamiršęs.

Iš esė knygos Pakūriau tą didžiulę krūvą. Ko , prašau, jau buvau gal ir pamiršęs. Bet „Rašymas dūmais“ 2004 juk Dievas pamiršti negalėjo! Dūmai kilo sodrūs, balti. Kadangi dvelkė vėjas, jie negalėjo kilti tiesiai aukštyn. Kadangi vėjas dvelkė iš vakarų, sodrių baltų dūmų juosta kilo maždaug 45 o kampu aukštyn ir į rytus.

Piliuonos link. Supratau, kad Dievas buvo įstrižai aukštai. Ir įstrižai toli.“

SIGITUI GEDAI Ir Dievas, ir gamta kiekvieną dieną atšiaurėjo.

Nes Rojaus plotai buvo (už storų užuolaidų) šiaurinėj, Nuo mūsų žiūrint, pusėj. O pietuos neužskleistos žėrėjo Į karštį pasinešę plynės.

Aišku, kad tamsoj žiūrėjom Į šviesą ir į šilumą, ir į baisias krūvas žarijų.

ygos Iš eilėraščių kn iai in ut sk pa š) „(prie eilėraščiai“, 2005

„Dabar situacija tarsi apvirto aukštyn kojomis: pats tikrovės daiktas tam tikrame kontekste tampa meno kūriniu.

Ir vargas tam, kuris, su juo kontaktuodamas, „neįjungia“ konteksto (nebūtinai regimojo, supančio objektą, pavyzdžiui ŠMC erdvės, bet, svarbiausia, ygos – neregimojo, turinčio glūdėti Iš straipsnių kn , galvoje) – jis temato daiktą.“ „Lietuvių dailė: 1996–2005“ 2006

kevičius – darbo kambaryje. Čia jis skaito ir rašo stovėdamas. J.KALINSKO NUOTR. stilistika – manyje, mano kūne...“ O štai kalbėdamas apie poeziją, prisimenate, kad 1978-ųjų gruodžio 21 dieną parašėte pirmąjį eilėraštį, kuriame atpažinote save. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip Jūs suvokiate „savęs atpažinimą“, kalbėjimą „savo balsu“, buvimą „savame kūne“?

– Sunkūs klausimai. Galiu pasakyti tik tiek, kad savęs atpažinimas tekste – grynai intuityvus aktas. Panašus į tą, kai, tarkime, atpažįsti savo fizinį balsą. Čia nei kampainio, nei logaritminės liniuotės nenaudoji. O kad stilistika susijusi su kūnu – nė kiek neabejoju. Bet, jei žiūrėdamas į savo kūno atspindį veidrodyje neretai tuo ar tuo būni nepatenkintas (aš, pavyzdžiui, paauglystėje gerokai pergyvenau, kad pernelyg mažos yra mano akys), tai atpažinęs save eilėraščio eilutėje bemaž visuomet apsidžiaugi. Autentiškumas tarsi garantuoja kokybę. Nors ir tą eilutę paprastai koreguoji. Padidini josios akis...

– Eseistė G.Radvilavičiūtė rašo, kad „be abejonės, A.Andriuškevičius keliauja per šią žemę tekstiniais žingsniais. Kai kas net jį patį vadina tekstų susitikimo vieta“. Ar tekstas nėra galimybė iš šios žemės „išeiti“, arba bent trumpam įsivaizduoti, kad viskas, kas „yra“, ir yra „tik“ tekstas?

– Man artimesnis variantas – viską laikyti tekstu arba tekstais. Apie tai esu kalbėjęs esė „Sufalsifikuotas dienoraštis“ ir „Sufalsifikuotas dienoraštis 2“ („Šiaurės Atėnai“, balandžio 22 ir birželio 17). Čia tuos teiginius irgi galima laikyti bent dalinai atitinkančiais mano pažiūras, vadinasi, „degto molio pavyzdžiais“. Tad: ir mano kūnas yra tekstas, ir mano gyvenimas – tekstas, ir mūsų istorija – tekstas, ir visas pasaulis – taip pat tekstas. O didesniuosiuose tekstuose paprastai krebžda mažesni tekstai...

Tarp tekstų, „parašytų“ viena kalba (pavyzdžiui, fizinių kūnų), įsiterpia tekstai, pakeverzoti kita kalba (tarkime,

verbaline, vizualine ar garsine)... Tekstai bičiuliaujasi, niaujasi, susilieja, išsiskiria, virsta vieni kitais, prasitęsia, persikloja... Žodžiu, ištrūkti iš tekstų džiunglių – jokių šansų. Gali tik pereiti iš vienokio į kitokį. Bet fundamentaliausias klausimas – kas ir kodėl rašo patį didžiausiąjį, t. y. Tekstų Tekstą... O kad kiekvienas mūsų esame tekstų susitikimo vieta – aišku kaip dukart du.

Argi Jumyse nesusitinka, tarkime, J.Biliūno apsakymai, A.Sutkaus nuotraukos ir B.Kutavičiaus muzika? O kur dar šimtai kitų susitikimo dalyvių!

– Iš kelių skaitytojų esu sulaukęs laiškų, kuriuose kiek piktinamasi, kad pašnekovų klausinėju daugiau apie tai, „kas svarbu jam ir tau“ ir visai nekreipiu dėmesio į tai, „kas įdomu kitiems“, nepateikiu „detalių iš žmogaus gyvenimo“. Todėl – formuluoju. Viena A.Andriuškevičiaus diena. Ką veikėte, pavyzdžiui, vakar, ketvirtadienį, 2011-ųjų gruodžio 8 dieną?

– Paprastai keliuosi apie pusę septynių, darau kuklią mankštelę, prausiuosi šaltu vandeniu, atlieku keletą atsipalaidavimo pratimų, pusryčiauju, peržiūriu el. paštą.

Taip buvo ir gruodžio 8 dieną. Tuomet imu nedidelį puodelį labai stiprios kavos, kurį geriu maždaug pusantros valandos (mažais gurkšniukais, vis palaikydamas kavą ant liežuvio), ir – prie darbo. Rytais rašau (verčiu), skaitau sunkesnius tekstus, redaguoju. Kadangi šį sykį rimtesnių pradėtų darbų neturėjau, tai vėl su pasimėgavimu skaitinėjau J.Krishnamurti ir mano šių metų poetinį atradimą – japonų XX a. tanka meistrą S.Mokichi (angliškai). Penktadienį „Šiaurės Atėnuose“ turėjo būti (ir buvo) manieji jo vertimų vertimai.

Dėl stuburo problemų skaitau ir rašau stovėdamas (su pažingsniavimo intarpais), o ilsėtis gulu ant ortopedinio matraco. Proporcija: stoviu (plius vaikštau) keturiasdešimt minučių, guliu – dvidešimt. Atidaręs savo ir dar vieno kambario duris bei pasinaudodamas koridoriuku, į vieną pusę galiu eiti apie dvidešimt metrų.

Todėl ilsindamas akis (jos silpsta) ir mankštindamas

stuburą, kai dirbu vis pažingsniuoju iš vieno galo į kitą. Eidamas arba koncentruojuosi į kojų padus, arba apgalvoju, ką tuo metu veikiu.

Atsigulęs (ant nugaros) pailsėti, arba atsipalaiduoju, arba klausausi muzikos (šį ketvirtadienį – indų klasikos meistro A.A.Khano grojimo sarodu), arba deklamuojuosi mintinai mokamus eilėraščius (šiuokart – F.G.Lorcą, kurio moku ispaniškai gal trisdešimt kūrinių, ir O.Mandelštamą). Išklausęs dvyliktos valandos radijo žinias, einu pasivaikščioti. Maršrutai du: arba į pietus pro bažnyčią ir kunigų seminariją, arba į šiaurę pro ežeriuką iki klinikų. Šįkart – į pietus. Pietauju apie antrą, o po to dar tęsiu ką nors iš rytinių darbų, šį tą užrašau į dienoraštį, skaitau lengvesnius tekstus (paprastai turiu vieną ar dvi skaitomas knygas). Tą ketvirtadienį baiginėjau Ph.Claudelio „Pilkąsias sielas“.

Dienoraštyje užrašiau: „Dekoratyvi knyga.

Tai reiškia: efektingos situacijos, ryškūs charakteriai, esama neblogų frazių, bet nėra didesnės gelmės.

Be to, vietomis erzino prastas vertimas (sintaksė!): ryti /.../ į savo gerkles; žiūrėjo į tavo kaklą nugaroje.“ Po šešių – vakarienė. Apie pusę aštuntos mėginu šiek tiek medituoti. Po aštuonių – arba krepšinis (stengiuos nepalaikyti nė vienos komandos, o tik gėrėtis gerais ir bjaurėtis bjauriais epizodais; tai, aišku, retai pasiseka; šiuokart žaidė „Galatasaray“ su „Montepaschi“), arba „Panorama“. Po dešimtos – miegoti.

„Žmogaus galvojimas, kaip visi žinome, yra dvikryptis: jis arba puoselėja ateities planus, arba graužiasi dėl praeities.

Sunku būtų šiuo požiūriu ką nors pasakyti apie gyvulius. Tačiau augalija, manau, temąsto apie ateitį. Konkrečiau – apie savo vaisius ir sėklas (nes juose glūdi jos ateitis). Dar konkrečiau – obelys apie obuolius, slyvos apie slyvas, ąžuolai apie giles, eglės ir pušys – apie kankorėžius.“

žetą Iš romano „Siu i“, siūlau nušaut 2006

Vabzdys padvejojo sekundę, gal dvi, ir pakilęs nuskrido į rytus prieš saulę; ir tiekos aš jį temačiau; nežinau, kas jį užnešė čia; bet galėčiau nedrąsiai spėlioti, kad šitasai mano gyvenimas jam pasirodė dar nepakankamai margas; todėl jis paliko

rtimų Iš eilėraščių, ve ygos ir esė kn i“, „Vėlyvieji teksta 2010

nedidelę pilkšvą dėmelę jame; ir pradingo ant amžių.

– Prisimenate, ką sapnuojate?

– Nemenką dalį sapnų prisimenu. Aišku, kad jie yra susiję su mano fizinėmis ir psichinėmis būsenomis.

Esama malonių, esama nemalonių. Būna „normalesnių“, būna keistesnių. Pasidalinti? Prašom. Paskutinis mano sapnas buvo toks. Tokiame kraštovaizdyje (nuodugniau jo neaprašinėsiu) prie manęs priėjo toks personažas (detaliau neapibūdinsiu) ir, atlikęs tokį gestą (tiksliau nenurodysiu), man tarė: „Niekam nepasakok savo sapnų!“

langoje.

dukra Egle Pa

u ir po Su sūnumi Lin

., asmeninio

/ Apie 1976 m

r.

archyvo nuot

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Z.BALTRUŠIO NUOTR.

A.UFARTO/BFL NUOTR.

Poetas

Poetas

Meno kritikė

Aidas MARČĖNAS

Donaldas KAJOKAS

Monika KRIKŠTOPAITYTĖ

„Mėgėjas: poezijos, dailės, gyvenimo. Mėgėjas poetas. Mėgėjas dailėtyrininkas. Mėgėjas gyventojas. Visa tai mėgsta su profesionaliu įkarščiu, meile bei neatšaukiamomis poezijos-dailės-gyvenimo jungtimis. Todėl – profesionalus eseistas. Arba bandytojas, nes žodis „esė“ reiškia bandymą. Bet eseistas tegali būti mėgėjas, „profesionalus eseistas“ yra estetinis nesusipratimas kaip, pavyzdžiui, „intelektuali poezija“ arba „lietuviškas humoras“. O štai bandytojas privalo būti profesionalas, Gagarinas ir Cousteau* viename, antraip kalbos bandymai ir išbandymai kalba tolygūs permanentinėms savižudybėms. Tad žodyje „esė“ šypsosi net ne vienas, o keli oksimoronai, gi Alfonsas Andriuškevičius yra gyvas (tai mudu labiausiai ir sieja) profesionalaus oksimoronų mėgėjo pavyzdys.“

„Man tiesiog patinka Alfonso Andriuškevičiaus tekstai – tiek eseistika, tiek poezija. Eseistika: aišku – stilius, įgimta proporcijų pajauta, įdomi vaizdų bei minčių slinktis, dar įdomesnė po jų atsiverianti erdvė.

Tiesa, A.Andriuškevičius savo eseistikoje mėgsta ir „pachuliganavoti“, suvaidinti tarsi kokį superestetą ar anarchistą, tačiau šitai daroma, manau, vien tam, kad tekste dar ryškiau suspindėtų tai, kas itin svarbu, gal net amžina. Jo poezija išvis puiki. Kritikų kol kas pražiopsota. Versija: pražiopsota todėl, kad gera dalis šio poeto eilėraščių nesileidžia priimami vien protu ar vien jausmais. Jo poetinių tekstų vibracijos skverbiasi į mus kiek ir kitokiais sąmonės kanalais, o jie – bent jau kai kurie, išsprūstantys iš mentalinės ir vitalinės sąmonės zonos – vien vakarietiškos pakraipos suvokėjams (bei kritikams) neretai būna užsivėrę arba gerokai užakę.“

„Iš dailėtyros jis jau kuris laikas yra emigravęs į poeziją (rašymą, gaivinimą atmintyje ir taikymą buityje, vertimus) ir esė. Dar aną dešimtmetį (gerokai per anksti) tekstuose A.Andriuškevičius mėgdavo repetuoti savo mirtį: tai lyg davatka matuojasi alyvų violetą prie gulsčio veido tarp grabo pagalvėlių, tai pavadina poezijos rinkinį „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“, tai bando įsivaizduoti, kokie bus tosios mirties riešai. Matyt, susipratęs, kad mirtis nemėgsta būti nuspėjama, metė tą aktyvų mirimą ir paskutinę savo knygą pavadino tiesiog „Vėlyvieji tekstai“. Apie jį, kaip dailėtyrininką, nusižiūrėjus braižą, kalbėsiu punktais: 1) Sunkiai rastumėte dailės kritiką (-ę), kuris nėra citavęs Andriušio. Tai vyksta iki šiol ir per dažnai. Taip yra todėl, kad jis kalbėjo apie svarbius dalykus drąsiai ir todėl, kad jo velniškai geras stilius. Kas nenorėtų razinos ant savo monotoniško pyrago? 2) Jei yra apžvalgininkai, tai Andriušis yra įžvalgininkas, nes visuomet ieško įžvalgos – pastebėjimo, kuris atidengia kitą dugną ar atsuka visai kitą skruostą, ausį, šlaunį. 3) Kaip asmuo, dėstytojas ir rašantysis – itin intertekstualus. Jame gyvena daug tekstų, kuriuos jis geba išganingai kryžminti. Ir ne dėl puikavimosi (nors narcizų dvelksmo nė pats nesigintų), o dėl minties briaunos aštrumo. 4) Jam visuomet buvo svarbus teksto malonumas (gal net kalbos ritmikos erotika), skaitančiojo (-osios) suviliojimas. Tekstai dėl to neapkrauti, atvirkščiai – išbraukyti dėl erdvės ir pauzių. 5) Jį galima kaltinti nebent galimu formalizmu, nes vardan žodžių ar minties sąskambio gali aukoti tiesą, o to, kas gavosi, niekaip nepavadintum melu, greičiau jau – menu.

6) A.Andriuškevičius – menotyros Gagarinas, bet ne dėl pirmumo, o įtakos – visą kartą (taip pat ir mane) jis privertė svajoti tapti menotyrininkais, menininkais ar bent akylais žiūrovais.“

*Jacques-Yves Cousteau (1910–1997 m.) – prancūzų jūrininkas, povandeninio pasaulio tyrinėtojas, išradęs akvalangą.

A.Andriuškevičių pamatė jūra. A.Andriuškevičius – dangų.

/ 1973 m., Palanga

Tarsi kalbasi, tarsi tyli. Su tapytoju Augustinu Savicku.

/ 1990 m.

A.UFARTO/BFL NUOTR.

Tenka paistyti niekus Rašytojas

Andrius JAKUČIŪNAS Pasakysiu atvirai – truputėlį pykstu ant Alfonso Andriuškevičiaus.

Tai jis, ištraukęs iš stalčiaus (turbūt) visa, ką pastaruoju metu parašęs ir išvertęs, klastingai sukrovė į vieną knygą. Jeigu – neduokdie – esi kokios nors komisijos narys, – dargi tokios komisijos, kuri turi teisę vertinti tik tam tikro žanro kūrinius, – turi paskui rautis plaukus, negalėdamas nuspręsti, ar tos knygos gausūs privalumai dera su tavo misiją apibrėžiančiais nuostatais. „Jotvingiai“ Poetiniame Druskininkų rudenyje nusprendė, kad „Vėlyvieji tekstai“ – poezijos knyga, ir įvertino ją premija. „Metų knygos“ konkurso komisija paliudijo tai esant prozos knygą. Ką sau galvoja vertėjai – nejau jiems nusispjaut į profesinį prestižą?

Be abejo, A.Andriuškevičius pats puikiai supranta, kad yra kietas riešutas, todėl netingi maivytis ir vaidinti kuklų, atseit nieko čia jis ypatingo nenuveikęs. Antai per Jotvingių premijos teikimo ceremoniją, gausių liaupsių jo buvo klausomasi ne dėkingai išraudus, bet neva atsipalaidavus vaikštinėjant šen bei ten po sceną, tarsi pasiryžus visiems parodyti, kad išeita sau į miškelį kontempliuoti, – ne į sceną būti pagerbtam, – arba, dar blogiau, atskleisti, kad liaupsintojo (nerodykime pirštu) vis tiek nieko gero apie jį, iškilųjį, nebus pasakyta. Ne paslaptis, šitaip jis elgiasi ir literatūroje.

Kartais atrodo, kad guvus aprašomojo protas (kaip čia neišskirsi tos kūno dalies iš kitų?) tave, – skaitytoją, vertintoją, – skuba kuo greičiau pačiupti už nosies ir romų vesti norima kryptimi – kad nespurdėtum, nesiblaškytum, nebūtum nepaklusnus. Šitaip kyla visokių įtartinų vaizdinių. Tarkim, akyse iškyla kūrėjo kambarys. Drybso A.Andriuškevičius ant kušetės, – tokia išskirtinė vieta mąsliam žmogui, – ir mąsto maždaug taip: „Gal aprašysiu kokį paprastą vaizdelį, tarkim, kaip aš guliu ant kušetės – tokios išskirtinės vietos tokiam mąsliam žmogui kaip aš. Kam čia daug stengtis – vis tiek visi manys, kad aš, mąstytojas, apmąstau Visatą, regiu Kosmosą; ne, tikrai niekas neišdrįs manęs pavadinti lėkštu estetu – tokiu kaip Henrikas Radauskas.“ Arba regi mūsų klastingąjį kūrėją, susiruošusį parašyti eilėraštį, – be abejo, jau ne ant kušetės (juk tai pernelyg proziška vieta), o, sakykim, kur nors neapibrėžtai einantį arba (geriau) stovintį (kam vargintis, jei žemė vis tiek sukasi?) ir galvojantį: „Nebūsiu kvailas, stačiom rašyt nepatogu; tris keturias eilutes – ne daugiau. Vis tiek visi žinos, kad aš, intelektualas, Rytų tradicijos – nors įkyriai jos neperšu – puoselėtojas

parašiau prasmingą haiku (jokių 5-7-5!), paaiškinantį nepaaiškinama, susiejantį nesusiejama. Jeigu koks asilas išdrįs suabejoti, vėliau (sakykim, „Ryto allegro“ laidoje) nerūpestingai pareikšiu, kad balto lapo tuštuma yra esmingas eilėraščio estetikos sandas – ir čiki.“ Ir kaip jūs manote? Nė vieno suabejojusio ar tuo labiau nusiteikusio skeptiškai. Galėtų vaikinas pagalvoti ir apie sektos steigimą...

Bet ką čia apie kitus – ir mane patį A.Andriuškevičius suvystė kaip kūdikį. Kitados teko nelaimė duoti interviu viename knygyne – žurnalistė pageidavo, kad aš, kaip rašytojas, galiausia dar rekomenduočiau skaitytojams keletą vertų dėmesio knygų. Dabar jau negaliu pasakyti, ką šnekėjau ir ką siūliau, tačiau aiškiai menu, kad desperatiškai paskutinės aukos lentynose ieškanti akis atsidūrė ant knygos „10 anglakalbių poetų“. Nepaisant to, kad ligi tol turbūt nebuvau skaitęs nė eilutės šio autoriaus kūrybos ar vertimų (dargi ir pats A.Andriuškevičiaus asmuo painiojosi su Antano Andrijausko asmeniu), iš karto suvokiau radęs tai, ko ieškojau. Vien baltame fone išdidžiai išsikišusi šio garbaus žmogaus pavardė kažkodėl klykte klykė, jog knyga labai gera, kad negaliu praeiti jos nepaliaupsinęs. Greičiausiai kažką prisapaliojau apie intelektą ir tam tikros rūšies dvasingumą, pabrėžiau, kad vertimai – nors autorius neprofesionalus vertėjas (kažkaip jaučiau, kad „Andriuškevičius“ negali būti profesionalus vertėjas) – puikūs ir skaitytini. Pasibaigus kankinamam interviu, nuėjau į kitą knygyną ir tą knygą tuoj pat nusipirkau. Vėliau ieškojau šio autoriaus tekstų „Šiaurės Atėnuose“, pritariamai linksėjau klausydamas, kaip jį kiekviena dingstimi vis pagiria Giedra Radvilavičiūtė.

Galbūt todėl dabar A.Andriuškevičius yra vienas iš tų retų autorių, kuriam beveik neturiu priekaištų – tad ir tenka paistyti niekus. Atleiskite.

Mieli „15min“ skaitytojai, sveikiname Jus gražiausių žiemos švenčių proga ir dėkojame, kad 2011-aisiais buvote su mumis! Ačiū už tai, jog skaitėte laikraštį, sekėte naujienas portale www.15min.lt, siūlėte temas, dalijotės nuotraukomis, komentavote, gyrėte, kritikavote ir tokiu būdu skatinote mus augti bei tobulėti. Būtent Jūs esate didžiausi mūsų skatintojai ir įkvėpėjai!

2012 metais mes žengiame didelį žingsnį į priekį – nuo sausio 20-osios Jūsų pamėgtas nemokamas laikraštis „15min“ tampa savaitraščiu.

Kiekvieną penktadienį Jums dovanosime įdomų, žymiai didesnės apimties, spalvotą

ir, žinoma, nemokamą savaitraštį „15min“, kurį rasite ir jau įprastose, ir naujose platinimo vietose. Jei savaitraščio nespėsite pasiimti penktadienį, mieste jį galėsite rasti ir šeštadienio rytą.

Nauja laikraščio kokybė Šešerius metus gyvuojantis laikraštis „15min“ nuo sausio mėnesio 100 000 tiražu pasieks ne tik tris didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, bet taip pat ir Šiaulius, Panevėžį, Alytų bei Marijampolę. „Naujame leidinyje svarbiausios bus ne naujienos, bet nuomonės, ne faktai, bet po-

žiūriai į juos“, – sakė bendrovės „15 minučių“ generalinis direktorius Tomas Balžekas. „15min“ ir toliau tiki nemokama spauda. O kad didžiųjų miestų skaitytojai jau įprato šalia rytinės kavos ar arbatos skaityti nemokamą laikraštį, liudija naujausi rinkos tyrimų kompanijos Sakė T.Balžekas. „TNS Gallup“ atlikto „Nacionalinio skaitytojų tyrimo“ duomenys. Jie rodo, jog 60 tūkst. ir 25 tūkst. šių miestų pagal vidutinį laikraščio skai- gyventojų. Pagal vidutinę skaitomumą „15 min“ yra mėgsta- tytojų auditoriją, „15min“, kumiausias vilniečių laikraštis – ris iki šiol buvo leidžiamas tik jį skaito ketvirtadalis (daugiau trijuose didžiuosiuose mieskaip 119 tūkst.) sostinės gy- tuose, užima trečiąją vietą naventojų. Kaune ir Klaipėdoje cionaliniu mastu (pritraukia jį atsiverčia atitinkamai beveik 280 tūkst. skaitytojų), užleis-

Naujame leidinyje svarbiausios bus ne naujienos, bet nuomonės, ne faktai, bet požiūriai į juos.

damas pirmąsias pozicijas tik „Vakaro žinioms“ ir „Lietuvos rytui“.

Karštos naujienos – portale 15min.lt Laikraštis „15min“ keičiasi ir pasieks Jus kiek rečiau, tačiau karščiausias kasdienes naujienas iš Lietuvos ir viso pasaulio Jus kviečiame skaityti moderniame ir dinamiškame naujienų portale www.15min.lt.

Pagal bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenis, lapkričio mėnesį portalas 15min.lt buvo trečioje populiariausių Lietuvos interneto svetainių penketuko vietoje. Lapkritį naujie-

nas portale 15min.lt skaitė daugiau kaip 839 tūkst. lankytojų, tai 35 tūkst. daugiau nei spalio mėnesį.

Neabejojame, kad 15min.lt greitį, modernumą ir atvirumą skaitytojui kiekvieną mėnesį ir toliau įvertins dar daugiau žmonių.

Kiekvieną mėnesį daugėja ir tų, kurie naujienas skaito savo mobiliuosiuose telefonuose adresu m.15min.lt.

Dėkojame, kad esate su mumis! 2012-aisiais mes Jums pažadame dar daugiau įdomių tekstų, įžvalgų, naujų herojų ir įspūdingų nuotraukų. Jau sausio 20 dieną ieškokite savaitraščio „15min“!

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

8 / SKELBIMAI 12 VALSTYBĖS GARANTUOJAMA IR IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO FINANSUOJAMA PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA ASMENIMS, GYVENANTIEMS KAUNO MIESTE Asmenys, deklaravusieji savo gyvenamąją vietą Kauno mieste arba, jei asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau gyvena Kauno mieste, turi teisę į pirminės teisinės pagalbos suteikimą.

NEMOKAMAS pirminės teisinės pagalbos paslaugas kauniečiams pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe teikia advokatės Violeta Naujokienė, Diana Degutienė ir Nijolė Reimerienė.

J. Gruodžio g. 16-6, 8, 11 kab. Tel: (8-37) 22 92 68, 22 71 29, 22 82 11. Darbo laikas: I-V nuo 8 iki 16 val.

Pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val.

Asmuo, besikreipiantis dėl nemokamos pirminės teisinės pagalbos, turi pateikti: 1. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba ES valstybės narės piliečio pasą arba šių asmenų asmens tapatybės kortelę; kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybėje).

2. Asmens gyvenamąją vietą įrodantį dokumentą: spaudas pase arba pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jam pateikti tokio dokumento nereikia. Pirminės teisinės pagalbos trukmė ne ilgesnė kaip 1 valanda (atskiru sprendimu gali būti pratęsta).

Siūlo darbą Reikalingi apdailininkai butų įrengimo darbams. Darbas pastovus. Tel.: 8 670 36491, 8 699 11604.

Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos trikotažo gaminių narstytojos. Neturinčias patirties, apmokome darbo vietoje. Teirautis darbo dienomis, Tel.: 837 393804, 837 393893.

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Kontaktinis telefonas 8 620 14842.

Socialinė neįgaliųjų įmonė siūlo, žmonėms su negalia, valytojos darbą. Dėl darbo kreipkitės darbo dienomis 9.00-17.00 val., tel. 8 684 17952.

Asmuo tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Nemokama pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1. Pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

2. Pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba.

3. Pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai nebuvo rasta galimybė pareiškėjui ginčą išspręsti taikiai.

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto tinklalapiuose: www.teisinepagalba.lt; www.kaunas.lt.

Transportas SUPERKAME ĮVAIRIŲ MARKIŲ AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME IŠ KARTO, DIRBAME BE POILSIO DIENŲ. Tel. 8 600 08276.

Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio, atsijų iki 7 t. „Bobcat“ nuoma.

Tel. 8 657 68660.

BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBILIUS. NUO 1993 IKI 2011 M. TEL. 8 605 11996.

Meninis automobilių įlenkimų lyginimas nepažeidžiant dažų. Kauno automobilių turguje. Tel.: 8 683 55565, 8 682 10500.

Nekilnojamasis turtas Nuolat perkame butus namus, sklypus, patalpas.Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84277.

Norite parduoti arba išnuomoti nekilnojamąjį turtą? Mes Jums turime klientų! Skambinkite jau dabar tel. 8 657 63600, UAB „S. IMPERIJA“.

Parduodami nuo 10 a iki 25 a. sklypai Jonavos raj, Skarbinų km. Namų valda.

Kauno Jonavos pusiaukelė. Elektra, keliai šalia miško. Kaina 3200 LT/a.

Tel. 8 652 86085.

Parduodu 1 kambario butą Rukloje.

1aukštas, b.pl. 36 kv.m., virtuvė 9 kv.m.

Kaina 10 000LT. Tel. 8 683 13505.

Parduodu naujos statybos butą Garliavoje 4-ių butų name. B.pl 85 kv.m, per du aukštus, du balkonai, 3a žemės, komunikacijos, šildymas dujomis. Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 659 23788.

Perkam žemės ūkio paskirties žemę Kauno mieste. Madlena, tel. 8 676 61200.

Perkame žemę žemdirbystei. Atsiskaitome iš karto. Nuomojame žemę.

Tel. 8-616 14644.

Perku butą Kaune, 1 aukšto, Ž.Šančių, Petrašiūnų, mediniame name, bendrabučio tipo nesiūlyti. Mokėsiu iki 70 000 Lt. Tel. 8 679 53687.

Perku vieno arba dviejų kambarių bendrabučio tipo butą. Gali būti be remonto. Tel.: 837 300 914, 8 676 22 528.

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, arba Šilainiuose. Tel.: 837 30 25 35, 8 609 96 655.

Trumpalaikė, įrengtų butų – apartamentų nuoma Kaune: valandai, dviem, dienai, nakčiai. Tel. 8 604 95323.

Mokslas

Pranešimai Pamestą Eglės Bučniūtės mokinio pažymėjimą, Nr. 1205286, laikyti negaliojančiu.

Pamestus ATP protokolus: 0048271 - 0048280, kontrolieriaus pažymėjimą: 007378, laikyti negaliojančiais.

Perka

Parduoda

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2 Tel.: 740405, 8 687 90575.

Brangiai ir greitai superkame įvairius automobilius nuo 1980 iki 2010 metų. Daugiau informacijos tel. 8 644 96466. Įmonė perka automobilius nuo 200 iki 1500 Lt. Atsiskaitome iš karto, pasiimame patys. Tel. 8 610 00287.

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto.

Tel. 8 671 08059.

Perkame automobilius į metalo laužą, nevažiuojančius, su defektais ir t.t.

Pasiimame patys, išrašome pažymas.

Tel.: 8 673 31752, 8 607 97663.

Perkame dirbama žemę ir pievas visoje Lietuvoje, brandų mišką. Gali būti išnuomota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155.

Beržinės skaldytos malkos. Tel. 8 686 26622.

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos malkos. Tel. 8 613 23999 SEKSO PREKĖS. Kalėdinis išpardavimas.

Vytauto pr. 17 (tarp autobusų ir geležinkelio stoties). Tel. 8 614 31901.

Vištų kumpeliai 10 kg - 4,90 Lt/kg, vištų ketvirčiai 15 kg - 4,90 Lt/kg, vištų sparneliai - 4,90 Lt/kg, suš.antys -12,50 Lt/kg, suš.šprotai - 2,50 Lt/kg, suš.lydeka - 8,90 Lt/kg, suš.kiaulienos karka - 5,60 Lt/kg, suš.kiaulienos kojos - 1,560 Lt/kg. Draugystes 19, Kaunas, tel.: 8 652 92227, 8 37 353966.

Lietuviški švieži pievagrybiai, portabellos ir kreivabudės augintojo kainomis. 24 val per parą. Briedžių takas 11A, Kaunas. Tel. : 8 699 33237, 8 685 43212.

Parduodame statybinę medieną, vidaus – lauko dailylentes, grindlentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas.

Tel.: 8 37 330071, 8 682 25858.

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką,senus automobulius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel.: juodieji metalai 8 37 44 14 14, 8 698 08 051; spalvotieji metalai 8 37 44 14 14, 8 611 44 404. darbo laikas I-V 8-17val., VI 8-13val.

UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis: R.Kalantos g. 49, Kaunas, telefonais 8 37 215092, 8 698 55553.

Superkame senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00292, autominute@gmail.com.

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel.: 8 611 39500.

Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius .Išsiveža patys. Išveža senus automobilius.

Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel.: 8 682 69307, 8 37 47898.

Poilsis, turizmas Mikroautobusų „Mercedes Benz“ nuoma įvairioms progoms ir kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19930, nuoma. litaksa@gmail.com.

Tapk kraujo donoru!

KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA IR PROFILAKTIKA! LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinika kviečia gydytis ir ilsėtis PALANGOJE. Kardiologo konsultacija, gydymas, procedūros, gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis - profilaktika (maitinimas 3k./d.) - 79 Lt. Tel.: 8 460 30027 arba 8 618 41860, klinika@ktl. mii.lt, www.pri.kmu.lt.

Klinikoje„Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel.: 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt

PADOVANOK ARTIMUI SVEIKATĄ!

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS- žarnyno, kepenų, limfos valymas. Atrodykite ir jauskitės geriau! Natūralaus gydymo centras, Savanorių 284, Tel.: 8 682 92261,8 37 710 602.

Superkam juodą spalvotą metalą, senus automobilius, akumuliatorius.

Demontuojam, išvežam mažus kiekius be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto.

Tel.: 8 600 60674, 8 37 260840.

Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalo laužą. Didesnį kiekį išvešime patys.

Raudondvario pl. 112, tel.: 267424, 8 650 50353.

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas.

Tel. 8 606 91150.

Išblaivinimas detoksikacija namuose.

Tolimesnis alkoholinės ir kitų priklausomybių gydymas. Tel. 8 686 31649.

Perkame mišką su žeme arba iškirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www.dzukijosmediena.lt.

Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalo laužą. Didesnį kiekį išvešime patys.

Raudondvario pl. 112, tel.: 267424, 8 650 50353.

Grožis, sveikata

Baldai Parduodame virtuvės komplektus, bendras ilgis - 200 cm, 2 metų garantija, be surinkimo, nemokamas atvežimas, 499 Lt. www.baldai1.lt.

Tel. 8 620 20111.

Tapk kraujo donoru!

Paslaugos „Universalus Lombardas“ superka, parduoda ir skolina už auksą, mobilius telefonus, kompiuterius, nekilnojamąjį turtą. Adresas: A.Juozapavičiaus pr. 84A, „Norfoje“, tel. 8690 63600. „Snaigės servisas“ ČIURLIONIO G. 5 , visų šaldytuvų, skalbimo mašinų, viryklių remontas. Prekyba šaldytuvais ir jų atsarginėmis dalimis. Tel. 8 37 341876.

Pigus krovinių ir baldų pervežimas. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 606 53447.

Televizorių taisymas kliento namuose. Iškvietimas nemokamas, suteikiama garantija. Tel.: 8 37 715991, 8 671 55064.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune Savanorių pr. 192, tel. 8 601 93660 ir K. Donelaičio g. 33, tel. 8 679 66799. www.pc-help.lt..

„VELNIO ADVOKATAS“ – mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?!

Tel.: 8 687 40 002, Tel./fax: (8-5) 237 58 26.

Visų tipų kompiuterių programų, technikos taisymas, kasečių pildymas. Galime atvykti. Tel. 8 684 09811.

Atliekame kompiuterių tech. ir programinį remontą. Lituojame, superkame. Galime atvykti. Tel. 8 606 20351.

ALUPLAST, AVANGARDE, VEKA plastikiniams langams nuolaidos iki 60 proc. Šarvuotos durys. Tel.: 8 37 403813, 8 684 10785.

Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio, atsijų iki 7t. Tel. 8 699 30078.

Atvežame: atsijas, žvyrą, smėlį, juodžemį. Išvežame statybinį laužą. Pasikrauname. Vežame ir mažais kiekiais.

Tel. 8 618 87203.

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. Nemokamai - nereikalingą metalo laužą, buitine techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel.: 8 601 99230, 799 681.

Patikimos perkraustymo paslaugos, mažiausiomis kainomis visoje Lietuvoje.

Tel.: 225024, 8 677 79888, www.kraustykislengvai.lt.

Pigiausiai išsiurbiame nuotekų šulinius, pasikrauname ir išvežame šiukšles, statybines atliekas, šakas. Tel.: 380853, 8 685 30321.

Automobilio 15 m keltuvo nuoma (kaina 60 Lt/val. + atvykimo mokestis). Medžių genėjimas. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimo darbai. Rolandas, tel.: 8 687 19660, 8 602 92845. „ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valome kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, "Bauer" ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB "ABDONAS" (bet kada) Tel.: 77 09 44, 8 688 18946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

TEMA / 9

Iššūkis – apdrausti namą Noras apdrausti nekilnojamąjį turtą gali kainuoti nemažai nervų.

Tuo įsitikino namą šalia sostinės perkantis vilnietis, taip ir neradęs draudimo bendrovės, kuri sutiktų būstą su šalimais stovinčiais ūkiniais pastatais drausti tokiai sumai, už kokią jie yra perkami.

Vyriškis apstulbo sužinojęs, kad būsto ekspertų 260 tūkst.

Lt įvertintas namas draudimo bendrovėms vertas daugiau nei milijono.

Vilnietis įtaria, kad jo pirkinio vertę išaugino draudikų noras gauti didesnes įmokas, o draudimo bendrovės atkerta, kad nekilnojamąjį turtą reikia drausti tokiai sumai, kurios pakaktų jį atstatyti iš naujo.

Argumentų neišgirdo Vilnietis Aurimas „15min“ papasakojo nusprendęs šalia sostinės nusipirkti šiek tiek žemės ir 400 kv. m ploto namą su keliais ūkiniais pastatais. Tam sostinės gyventojas iš banko pasiėmė 460 tūkst. Lt dydžio paskolą. „Viena iš sąlygų imant paskolą – apdrausti pastatus tokiai sumai, už kokią jie perkami. Tad pradėjau ieškoti draudimo bendrovės, kuri apdraustų mano pirkinį už 460 tūkst.

Lt, tačiau netrukus supratau, kad tai neįmanoma“, – pasakojo Aurimas.

Jis teigė buvęs apstulbintas draudimo bendrovių „PZU Lietuva“, „Seesam Lietuva“ ir „Lietuvos draudimas“ pasiūlymų – namą su ūkiniais pastatais jos

sutiko drausti tik nuo 1 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt sumai. „Argumentų, iš kur atsirado tokie skaičiai, taip ir neišgirdau. Maniau, kad draudimo bendrovės duomenis apie pastatų vertę ima iš Registrų centro, kuris pastato vertę skaičiuoja atsižvelgdamas ne tik į plotą, naudotas statybines medžiagas, bet ir apylinkėje esančių pastatų pardavimo kainos vidurkį. Registrų centras mano perkamą namą be ūkinių pastatų, kurie yra menkaverčiai, įvertino 560 tūkst. Lt suma“, – teigė pašnekovas. Jis pridūrė, kad profesionalus būsto vertintojas, apžiūrėjęs namą, jį įvertino tik 260 tūkst. Lt, nes pastatas – senos statybos, neekonomiškas, jį reikės nemažai remontuoti. „Jeigu būčiau sutikęs su siūlomomis sąlygomis, draudimo įmonėms būčiau mokėjęs 800–900 Lt per mėnesį siekiančias įmokas. Kai bandžiau derėtis, man įmonių atstovai aiškino negalintys sumažinti sumos, nes jiems to neleidžia kažkokia kompiuteryje esanti sistema. Tačiau motyvų, kodėl mano perkami pastatai verti milijonų, taip ir neišgirdau“, – sakė jis.

Galiausiai Aurimas sutiko pastatus apdrausti „Lietuvos draudime“ 700 tūkst. Lt. Dėl mažesnės sumos draudikai nenusileido.

Į rinkos vertę nežiūri „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus

Šis senos statybos namas, draudikų manymu, vertas daugiau nei milijono.

J.Kalinsko nuotr.

KARTAIS PIRKTI PIGIAU Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis KRISTINAITIS Registrų centras nustato vidutinę pastato rinkos vertę, kuri yra mokestinė, tai reiškia, kad pagal ją skaičiuojami nekilnojamojo turto mokesčiai. Profesionalus turto vertintojas, apžiūrėjęs būstą, jį įvertino įkeitimo tikslu, o tai jau yra visiškai kitoks vertinimas, atliekamas pagal kitą metodiką. Šie du vertinimai sutampa labai retai, nes Registrų centras, pavyzdžiui, vertę skaičiuoja masinio vertinimo būdu, tai apytikslis metodas, jo tikslumas visame pasaulyje yra tik iki 30 proc.

mas standartinio pastato atstatymo kainas, statybos medžiagų ir darbų kainas, Statistikos departamento skelbiamus statybos kainų indekso pokyčius, Registrų centro bei statybų bendrovių informaciją.

Sumos nemažina klientų labui

vadovas Andrius Gimbickas „15min“ teigė, kad bendrovė klientui pastatų draudimo vertę apskaičiuoja ir rekomenduoja drausti atkūrimo arba likutine verte, priklausomai nuo pastato nusidėvėjimo. „Atkūrimo arba likutinė vertė yra apskaičiuojama taip, kad sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikus žalai klientas būtų visiškai užtikrintas, jog galės atstatyti analogišką pastatą iki buvusios būklės, pavyzdžiui, už draudimo išmoką būtų galima visiškai atsta-

tyti gaisro ar audros sugadintą pastato dalį. Todėl apskaičiuotos pastato draudimo vertės negalima lyginti su to paties pastato rinkos verte. Įvykus žalai, pastatas nebus perkamas rinkos verte, o bus atstatomas iki buvusios būklės toje pačioje vietoje, iš tokių pačių medžiagų, iš kokių buvo pastatytas“, – aiškino jis.

A.Gimbickas pabrėžė, jog atkūrimo vertę „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja atsižvelgdamas į įmonės „Sistela“ pateikia-

Panašiai kalbėjo ir bendrovės „PZU Lietuva“ Gyventojų turto draudimo produktų vadovas Kęstutis Daunaravičius: draudikai pastatus draudžia sumai, kiek kainuotų atstatyti turtą įvykus nelaimei. „Vieną kvadratinį metrą mes vertiname nuo 2500 iki 3000 Lt. Skaičiuodami remiamės Registrų centro vidutinėmis rekomenduojamomis gyvenamųjų namų statybinėmis vertėmis. Pavyzdžiui, tokio pat namo mažame provincijos miestelyje ir sostinės centre rinkos vertė skirsis kardinaliai, o statybinė vertė bus be-

veik tokia pati“, – pabrėžė jis.

Apdraudus namą mažesne suma, negu statybinė vertė, pasak jo, kiltų nepilnos draudimo apsaugos pavojus. „Seesam Lietuva“ filialo turto rizikos vertintojas Vytautas Blaževičius taip pat sakė, kad jeigu namas apdraustas draudėjo pasirinkta 300 tūkst. Lt draudimo suma, o tą namą atstatyti kainuos 500 tūkst. Lt, namui sugriuvus bus išmokėta 300 tūkst. Lt, tačiau namo savininkui tų pinigų nepakaks.

Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis „15min“ aiškino, kad klientas neprivalo drausti savo turto, jeigu nemano, kad jis tiek vertas. „Šiuo atveju reikėjo prašyti draudimo įmonės pagrįsti, kodėl ji apskaičiavo tokią didelę sumą. Ieškant geriausių sąlygų siūlau pasinaudoti draudimo brokerio paslaugomis”, – kalbėjo jis.

Kodėl „Budweiser Budvar“?

Daugelis jau nesistebi importinio alaus, o ypač čekiško, populiarumu visame pasaulyje ir Lietuvoje. Vienas iš išskirtiniausių šios produkcijos atstovų – „Budweiser Budvar“ Premium lager alus.

klausomas juridinis subjektas „Budweiser Budvar, nacionalinė įmonė“. Ši įmonė savo veiklą daugiausia orientavo į eksportą, užsienio rinkoms tiekdama vertingus registruotus prekių ženklus, aukštos alaus kokybės garantus. Dar vienas svarbus plėtros etapas vidaus rinkoje ir užsienyje įvyko po to, kai 1989 metais vos per keletą mėnesių įmonė sugebėjo beveik dvigubai padidinti alaus pardavimus.

Kuo gi jis ypatingas?

Iš visų Čekijos alaus gamyklų bene vienintelė „Budweiser Budvar“ alaus gamykla priklauso valstybei. Ir tai ne dėl to, jog jokiam privačiam tarptautiniam alaus gamintojui ji neįdomi, o tik todėl, jog šis prekinis ženklas valstybei yra labai svarbus ir simbolizuoja nacionalinę Čekijos alaus pramonę. Šis pavadinimas yra kilęs iš Čekijos miesto „Česke Budejovice“ (Budweis) Bohemijoje. Ji buvo įkurta 1895 metais ir pradėjo savo veiklą, tiesiogiai susijusią su šio miesto istorinėmis alaus gamybos tradicijomis, kurios skaičiuojamos jau nuo 13 amžiaus, kai miestas įgijo alaus virimo teises. Česke Budejovice 19 amžiuje buvo įvairiatautis miestas. Tačiau, ekonomika buvo kontroliuojama vokiečių gyventojų mažumos, kuri valdė daugumą šio miesto įmonių. Pagal to meto įstatymus, miesto savivaldybėje buvo atstovaujama priklausomai nuo valdomo turto ir sumokėtų mokesčių. Todėl čekai neturėjo jokių atstovavimo teisių Rotušėje, nepaisant jų daugumos. Kad galėtų dalyvauti politikoje, čekų žmonės turėjo sustiprinti savo ekonominę padėtį.

Nacionalinė įmonė „Budweiser Budvar“ šiandien yra moderni ir aktyvi bendrovė, kuri turi tvirtą pagrindą konkuruojant su kitomis alaus daryklomis tiek šalyje, tiek ir už jos ribų. Dėl puikių ekonominių rezultatų, įmonė gali investuoti daug lėšų į plėtrą. Didelė pelno dalis kasmet yra nukreipiama paramai kultūrai, švietimui ir sveikatos apsaugai, ypač Pietų Bohemijos regione. DemonsŠiandien metinis alaus pardavimas sudaro dau- truodama savo rūpestį alaus mėgėjais ir savo giau kaip milijono hektolitrų alaus. Nepaisant di- dinamiško vystymosi perspektyvas, „Budweiser delio gamybos apimties augimo, per šimtmečius Budvar“ nuolat diegia į rinką naujus produktus. susiformavusios gamybos tradicijos, aukšta kokybė ir tipiškas „Budweiser Budvar“ alaus skonis Visa alaus produkcija šioje gamykloje gamiišlieka iki šios dienos. nama taip, kad vartotojas negalėtų suabejoti jos kokybe. O tai visų pirmiausia lemia šios produkciNuo jos įkūrimo laikotarpio darykla patyrė jos sudėtinės dalys – iš 300 m gylio giluminių gręnuolatinį modernizavimą. 1922 m. gamykloje žinių, esančių tiesiai gamyklos teritorijoje, išgaubuvo įrengtas pirmasis 300 m gylio artezinis namas natūralus mineralinis vanduo. Šis vanduo gręžinys, po to dar du arteziniai šuliniai. Tokiu būdu alaus daryklą pasiekė aukštos kokybės vanduo, kuris ir padėjo sukurti puikių skonio savybių Premium Lager. Nuo 1920 m. darykla pradėjo užimti didelę rinkos dalį užsienio šalyse, todėl atsirado registruotieji prekių ženklai „Český Budějovický Granat“, „Budweiser Bier“, „Budbräu“ ir kt. 1930 m. buvo įregistruotas prekės ženklas „Budvar“, kuris per trumpą laiką tapo aukštos kokybės sinonimu. Pagal šį registruotą prekės ženklą 1936 metais alaus darykla pakeitė savo pavadinimą į „Budvar“ – „Český akciový Pivovar Česke Budĕjovice“.

Todėl paskutinis 19 a. trečdalis – „čekų“ įmonių kūrimosi laikotarpis. Vienas iš jų buvo „Čekijos Dalies Alaus darykla“ - tiesioginis „Budweiser Budvar“ pirmtakas. Jos įkūrimo iniciatyva atėjo daugiausia iš Čekijos alaus gamintojų (Augusto Zátka ir daugelio kitų). „Čekijos Dalies alaus darykla“ pirmąją alaus partiją pagamino 1895 metų Antrojo pasaulinio karo metu alaus darykla spalio 1-ąją. Iki 1896 pabaigos kasmetiniai alaus buvo valdoma nacių administracijos, po karo pardavimai sudarė apie 51.100 hektolitrų alaus. buvo nacionalizuota ir 1967 m. sukurtas nepri-

yra kilęs iš ežero, susiformavusio ledynmečio periode prieš 10000 metų. Kitas svarbus ingredientas – Moravijos miežių rinktinių rūšių (Hordeum vulgaris) salyklas, dažnai vadinamas „visų šviesaus miežių salyklo rūšių motina“ ir garsėjantis pasaulyje savo išskirtiniu skoniu ir aromatu. Pagaliau išskirtinį alaus skonį sąlygoja aukščiausios kokybės Žatec Saaz apyniai (Humulus lupulus). Budĕjovický Budvar Premium alaus gamyboje yra naudojamos tik išimtinai moteriškos apynių žiedų galvutės.

Be to, šis alus atitinka Vokietijos alaus grynumo įstatymą (Reinheitsgebot).

700 metų amžiaus Česke Budĕjovice alaus gamybos tradicija ir unikalus, 90 dienų alaus brandinimo laikotarpis padėjo suformuoti šio alaus unikalų charakterį. Ragaudami „Budweiser Budvar Czech Premium Lager“, galite panaudoti visus savo skonio pojūčius. Visų pirma, Jūsų akys pradeda mėgautis gražia alaus spalva ir turtinga tankia puta, vėliau Jūs pajuntate švelnų apynių aromatą. Nuo pirmo gurkšnio Jūs jaučiate subtilų, tačiau tuo pat metu gilų salyklo skonį, kuris palieka švelnų kartumo prieskonį ir palaipsniui ištirpsta iki kito alaus gurkšnio, kuris harmoningai dera su pirmuoju pojūčiu.

Kiekvienais metais daugiau nei 40 000 turistų turi galimybę aplankyti „Budweiser Budvar“ nacionalinę alaus daryklą, gali stebėti alaus gamybos procesą ir paragauti šviežio šviesaus alaus iš gamyklos rūsių. Gamyklos muziejuje multimedijos pagalba galima pamatyti „Budweiser Budvar Story“ – alaus istoriją 3D formate, plazminiuose ekranuose, taip pat įvairias unikalias hologramas. $

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

10 / SPORTAS

Kalėdų atostogos ASTA ŽUKAITĖ

V.Aleknai olimpinės žaidynės Londone bus paskutinės.

BFL/V.Jurevičiaus nuotr.

a.zukaite @15min.lt

Martynas Pocius pirmąją artėjančių Kalėdų šventinę vakarienę sutiko su krepšininkais ir futbolininkais, atstovaujančiais tituluočiausiam ir bene garsiausiam Europoje klubui Madrido „Real“. Tačiau didžiausias metų šventes Lietuvos rinktinės narys sutiks ne Madride – jis sulaukė išskirtinės dovanos – galimybės pailsėti ir pabūti su savo artimaisiais.

Artėjant šv.Kalėdoms Madrido „Real“ futbolo ir krepšinio komandos daugelį metų iš eilės renkasi į šventinę vakarienę. Viena didele šeima tampa futbolininkai, krepšininkai, treneriai, vadovai, medikai, kiti „Karališkojo“ klubo atstovai. Jie ne tik kartu pietauja, bendrauja, bet ir dalyvauja gražioje akcijoje – lanko įvairiomis ligomis sergančius vaikus. Šventiniame renginyje, kuris vyko „Santiago Bernabeu“ stadione, šiemet dalyvavo ir Lietuvos krepšininkas M.Pocius. Prie vieno stalo jis sėdėjo kartu su brazilu Kaka, vokiečiais Mesutu Ozilu ir Sami Khedira, argentiniečiu Gonzalo Higuainu, portugalu Ricardo Carvalho bei krepšininkais Jaycee Carrollu ir Kylie'u Singleriu. „Futbolininkai Ispanijoje yra didelės žvaigždės, tačiau

jie – tokie pat paprasti žmonės kaip ir mes. Tik tiek, kad dėl jų gerbėjai yra pamišę, pametę galvas. Po šventinės vakarienės visi sėdome į automobilius ir vykome į ligonines, bet kas dėjosi prie „Santiago Bernabeu“ stadiono... Kokie du tūkstančiai sirgalių susirinko vien tam, kad pamatytų futbolininkus, kad galbūt netyčia galėtų vieną kitą autografą nugriebti ar kartu nusifotografuoti“, – „15min“ pasakojo M.Pocius.

Bjaurioji futbolo sesuo Krepšininkai tokio dėmesio futbolininkams Ispanijo-

15min.lt /186535 t Nesutrumpintą straipsnį rasite nuskaitę šį kodą

je galėtų tik pavydėti. Tiesa, tai tėra daugiau posakis, nes bent jau pats M.Pocius Madride gali lengviau atsikvėpti nuo žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesio. Ką Lietuvos krepšininkams teko pajusti Europos

čempionato metu, visi puikiai prisimename. „Čia mūsų Madrido „Real“ krepšinio klubą vadinamas „The Ugly Sister Of Football“ („Bjaurioji futbolo sesuo“ – red. past.). Krepšininkų ir futbolininkų gyvenimas labai skiriasi. Futbolininkai nuolat yra po padidinamuoju stiklu. Jie turi važinėti „Audi“ įmonės automobiliais, negali laisvai išeiti į miestą, jau nekalbant apie naktinius klubus. Krepšinio klubo vidaus taisyklės kur kas paprastesnės. Nėra nieko, su kuo anksčiau man nebūtų tekę susidurti“, – sakė M.Pocius.

Eurolyga

Dar nežino, ar stiprinsis Kaip feniksas iš pelenų pakilęs Kauno „Žalgiris“ nenori apsiriboti tik patekimu į Eurolygos „Top 16“ etapą. Anot klubo sporto direktoriaus Vitoldo Masalskio, komanda artimiausiu metu gali sulaukti pastiprinimo. „Tai dabar, komandos atostogų metu, svarstoma. Jeigu sprendimai bus priimti, tuomet po Kalėdų bus matomi rezultatai“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė V.Masalskis. Visgi jis nenorėjo atskleisti, kokios pozicijos krepšininko „Žalgiriui“ būtų ieškoma.

V.Masalskis išsisuko ir paklaustas, ar nemelavo JAV žiniasklaida, tvirtindama, kad per Kalėdas Lietuvos čempionų komandą papildys iš UCLA universiteto išmestas aikštingasis JAV krepšinio talentas Reevesas Nelsonas. „Yra daug kandidatų, o vienas iš jų – jis“, – sakė V.Masalskis. „Žalgirio“ krepšininkai naujokus sutiktų tik po atostogų. Po pergalės prieš „Zagreb“ (87:76), atvėrusios duris į „Top 16“ etapą, komanda nuo ketvirtadienio iki gruodžio 28 dienos buvo paleista Kalėdų atostogų.

Duobę lėmė permainos Prisimindamas prastą sezono startą V.Masalskis teigė, jog į duobę komanda įkrito dėl permainų trenerių šta-

be, tačiau sunk iai dirbdama treniruotėse iš jos išlipo ir pastaruoju metu jau demonstravo „puikų“ žaidimą. „Komanda prisikėlė kaip feniksas iš pelenų ir paskutiniu metu žaidė tikrai puikiai.

Manome taip pat, kaip ir vyriausiasis treneris (Aleksandras Trifunovičius), kad tai – ne galimybių riba“, – vylėsi V.Masalskis. „Duobė turėjo būti, nes pasikeitė treneris. Tačiau komanda sunkiai dirbo, o tie vaisiai po truputį ateina. Manau, jog dabar komanda kils tik į viršų. Noriu užtikrinti žiūrovus ir sirgalius, kad darysime viską, jog toks žaidimas, koks buvo prieš „Panathinaikos“ namuose, niekada daugiau nepasikartotų“, – pridūrė klubo sporto direktorius.

DĖL TROLEIBUSŲ EISMO KŪČIŲ VAKARĄ 2011 m. gruodžio 24 d. pailginamas

1 5 7 10 11

maršrutų troleibusų

darbo laikas. Troleibusai papildomai išvyks: Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt

1

10

je per šventes Kauno senamiesty i gerumu as lin žmonės da

Tęsiasi labdaringos gerumo akcijos Luka GAIŽAUSKAITĖ

5 7

11

Iš sausakimšų prekybos centrų ištrūkę miestiečiai džiaugiasi Kauno senamiestyje atradę tikrą šventę ir pakilią nuotaiką. Mažų krautuvėlių šeimininkai džiugiai padeda išrinkti likusias dovanėles, o kavinėse šventiškai pasipuošę padavėjai mielai įpila karšto vyno taurę. Šį savaitgalį parduotuvėse ir kavinėse tęsiasi labdaringos gerumo akcijos. Parduo-

Gerumo m metrašti ėnesio n www.1 inkas –

5min.lt

tuvėje „Riešutas“ pirkėjai gali nemokamai pasiimti šieno, kuris tradiciškai dedamas po šv. Kūčių stalo staltiese. „VG studijoje“ veikia Kalėdų senelio dirbtuvės. Vilniaus gatve vakarais važinėja arkliuko traukiamas kalėdinis fajetonas. Restorano „Crazy House“ lauko terasoje atidaryta fotografijų paroda „Šventinis senamiestis“.

Kasdien Kauno senamiestis gausus šypsenų ir geros nuotaikos, mat Vilniaus gatvė čia paskelbta Gerumo zona. Tad nenustebkite, jei Jus nemokamai pavaišins meduoliu ar įpils garuojančios sriubos. Vaišindami miestiečius senamiesčio verslininkai prisideda prie akcijos, kuri skirta išpildyti Senamiesčio vaikų dienos centro auklėtinių svajones.

Dovanas, kurių norėtų gauti per šv. Kalėdas, vaikai jau nupiešė savo piešiniuose, kurie eksponuojami akcijoje dalyvaujančių kavinių ir parduotuvių vitrinose.

Gerumo mėnesio finalinė šventė vyks paskutinįjį šių metų savaitgalį. Suplanuotame koncerte dalyvaus „Lašeliukai“, „Medutis“, „Tu ir Aš“, „Crazy Friends“, „Base“.

Senamiestyje veikiančios kavinės ir parduotuvės jau repetuoja savo šventines programas. Iki pasimatymo Kauno senamiestyje!.

Apie senamiesčio renginius daugiau galima sužinoti „Facebook“ profilyje KAUNO SENAMIESTIS GYVAI.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

ĮVAIRENYBĖS / 11 patirtis

Globėja: jie mano vaikai Jurgis (k.) ir Aleksas savo tikraisiais tėvais vadina globėjus.

J.Kalinsko nuotr.

DARIJA PETRAITYTĖ redakcija@15min.lt

„Jei broliai būtų augę vaikų globos namuose, jie jau dabar būtų policijos įskaitoje. Duodu ranką nukirsti. Ir ne dėl, neva, blogų genų, o dėl to, kad neturėtų beveik jokių gerų įgūdžių“, – atviravo du paauglius Jurgį ir Aleksą aštuonerius metus globojanti Rasa Dževeckytė.

Paimti globoti vaikai iš pradžių labai nustebdavo, kad, pavyzdžiui, indus reikia nunešti į virtuvę ir išplauti, o nešvarius drabužius sumesti į skalbinių pintinę. Pirmaisiais globos metais net teko važiuoti vieno jų atsiimti iš policijos. Broliai tiesiog nesuprato, kodėl staiga kažko nebegalima daryti.

Šokiravo globos namų vadovė Rasa su sutuoktiniu dažnai pasvarstydavo apie vaikų globą, bet mintys taip ir netapdavo kūnu. Viskas pasikeitė nuvedus sūnų Dominyką į pirmą klasę. Čia jis buvo pasodintas į vieną suolą su iš pažiūros tykiu Jurgiu – berniuku iš vaikų globos namų. „Ilgai nesvarstę nusprendėme Jurgį pasiimti savaitgaliui. Aišku, prieš tai teko susitvarkyti dokumentus ir gauti leidimus. Bet tai nebuvo labai sunku ir neužtruko ilgai. Sekmadienį parvežus vaiką atgal į globos namus prie mūsų priėjo kitas – aštuonerių metų – berniukas ir prisistatė esąs Aleksas, Jurgio brolis“, – pasakojo Rasa. Kitą savaitgalį šeima pasiėmė abu berniukus, o gruodį jie jau gyveno globėjos namuose. „Iš savo artimųjų dažniausiai sulaukėme palaikymo dėl žengto žingsnio. Aišku, buvo ir tokių, kurie klausė, ar mažai mums savų problemų? Tačiau labiausiai šokiravo ir nustebino, kaip įnirtingai atkalbinėjo

Iš savo artimųjų dažniausiai sulaukėme palaikymo dėl žengto žingsnio.

Sakė R.Dževeckytė.

vaikų globos namų direktorė.

Būtent iš jos ir išgirdome, kad meilė tų vaikų nepakeis, visi jie vienodi su niekiniais genais ir pan.“ – karčia patirtimi dalijosi Rasa.

Vienintelė, bet skaudi klaida Tėvų ryžtui ir norui pasiimti globoti brolius entuziastingai pritarė ir jų sūnus Dominykas: berniukai buvo kone vienmečiai ir spėję susidraugauti per trumpą laiką. Aleksą ir Jurgį jis vadino savo broliais, tačiau viskas pasikeitė pradėjus eiti į antrą klasę. „Į klasę atėjo labai daug naujokų ir prasidėjo patyčios, kurių auka tapo Dominykas.

O Jurgis vietoj to, kad gintų savo brolį, stojo į kitą pusę ir taip pat sėkmingai iš jo tyčiojosi. Man teko savo vaikui ieš-

koti pagalbos pas specialistus. Buvo labai sunku – visi kaip vienas spaudė atsisakyti globoti brolius, aiškino, kad rizikuoju savo sūnaus ateitimi ir sveikata“, – septynerių metų senumo įvykius prisiminė Rasa.

Dabar ji svarsto, kad taip gal nebūtų nutikę, jei prieš imantis globos, šeima būtų pasikonsultavusi su specialistais, dalyvavusi mokymuose. „Jau iš pradžių turėjau savo sūnui pasakyti, kad nors jie visi trys lygūs, bet jis yra mūsų kraujas ir kūnas ir mes jo niekada nenuskriausime. Aš pasielgiau visai priešingai. Pagailėjau Jurgio ir Alekso, norėjau kompensuoti jų patirtas skriaudas, todėl daugiau dėmesio skyriau broliams“, – savo didžiausią klaidą įvardijo Rasa.

Biologinei motinai nerūpi Broliai į vaikų globos namus pateko trejų ir ketverių

metukų. Iki tol jie augo vien su mama, kuri du mažamečius vaikus vienus pačius išleisdavo į gatvę visai dienai.

Nors pagal įstatymus, biologiniai tėvai gali matytis su savo vaikais, brolių motina jų nė karto neaplankė. Motinystės teisių ilgai nesvarsčiusi ji atsisakė dar prieš aštuonerius metus „Berniukai pas mus jau gyveno dvejus metus, kai vieną dieną Aleksas pasakė, kad matė savo tikrąją mamą. Pamenu, kaip man net kojos ir rankos nutirpo. Tada jų paklausiau, gal reiktų grįžti ir ją užkalbinti, bet vaikai atsisakė. Jie pasakė, kad nuspręs, ar nori pasimatyti su savo mama, kai užaugs. Iki šiol jie tokio noro nerodo“, – pasakojo Rasa.

Savo tėvais kone nuo pirmųjų dienų Aleksas su Jurgiu vadina globėjus. Tačiau labiausiai Rasą pradžiugino vieno jų noras pasikeisti savo pavardę į jos. Tai globėjai didžiausias įvertinimas ir ženklas, kad galbūt klaidų nebuvo padaryta tiek jau daug.

horoskopai gruodžio 23 d.

AVINAS. Nepasiduokite pagundai daryti dalykus, akivaizdžiai jums netinkančius.

Kai sėdi ant liaunos šakelės, menkiausias vėjo dvelksmas gali prišaukti bėdos.

SVARSTYKLĖS. Savo gal kiek nepamatuotą entuziazmą ir energiją pagaliau pritaikysite produktyvioje veikloje. Iškelsite gražių naujų idėjų.

JAUTIS. Atsargiai: aplinkiniai turi savo interesų, kurie nebūtinai sutampa su jūsiškiais. Esate gana protingas, kad atskirtumėte pelus nuo grūdų.

SKORPIONAS. Kiekvienas trauks antklodę į savo pusę, bet tegul jūsų tai neišmuša iš vėžių. Ramiai dirbkite savo darbus. O vakare susiraskite malonių pramogų!

DVYNIAI. Jei dirbate kokį darbą, visi žiūrovai taps dalyviais. Šioje dirbtuvėje kiekvienam teks pasiraitoti rankoves ir galbūt net išsitepti baltas rankeles.

ŠAULYS. Nerizikuokite finansiškai – didelė nuostolių tikimybė. Apskritai šiandien saugumas ir apdairumas – kur kas didesnės vertybės nei abejotina nauda.

VĖŽYS. Teks prisitaikyti prie taisyklių, kurias sukūrė kiti. Susiraskite panašių į save. Jūs neturite būti vienas.Šiandien puikiai seksis amatų meistrams.

OŽIARAGIS. Aukščiau galvą! Laikas įvardį „Aš“ rašyti didžiąja raide. Prisiimkite visą atsakomybę už savo veiksmus ir nesivaržykite pasididžiuoti darbais.

LIŪTAS. Likite budrus ir nesipainiokite kitų kelyje. Tikėtina, kad esate sutrikęs ar įtūžęs, bet tai dar nereiškia, kad nežinote, kas turi būti padaryta.

VANDENIS. Jūs susipažinsite su kažkuo, apie ką ilgai galvojote. Tik nepamirškite, kad į pačius svarbiausius klausimus nebūna lengvų atsakymų.

MERGELĖ. Jei jums atrodo, kad niekas nesikeičia, tai tik todėl, kad pokyčiai yra laipsniški. Tikrai nėra reikalo pasiduoti nusivylimui. Jūs vis dar tvirtai sėdite balne, ir jūsų valanda išmuš.

ŽUVYS. Tereikia trupinėlio geros valios, ir viskas dar gali susitvarkyti. Kelią įveiks einantis, o ne dejuojantis.

Bendraudamas šiandien ypač pasistenkite būti mandagus ir korektiškas.

KAUNE VYKO TRADICINĖ AKCIJA

„KALĖDINĖ KOŠĖ VISIEMS“ Praėjusį antradienį ir trečiadienį socialiai remtini ir vargingai gyvenantys kauniečiai buvo vaišinami koše. Dvi dienas trukusios tradicinės akcijos „Kalėdinė košė visiems“ buvo pamaitinti keli tūkstančiai miestiečių. „Palyginti su ankstesniaisiais metais, žmonių šiemet susirinko šiek tiek mažiau, tad košės žmonės galėjo valgyti ne po vieną košės porciją“, – pasakojo Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis.

Troškinta kiauliena, morkomis, svogūnais, įvairiais prieskoniais ir sviestu pagardinta Kalėdinė košė buvo dalinama 14-oje miesto vietų. Šiai akcijai lėšų skyrė Kauno miesto savivaldybė ir visas būrys rėmėjų: „Kauno švara“, „Sanitex“, „Kauno autobusai“, „Kauno energija“ (darbuotojų lėšomis), „Maisto bankas“, „Kauno vandenys“ (nereikėjo mokėti už košės gaminimui sunaudotą vandenį), Samariečių bendrijos Kauno skyrius ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

12 / ĮVAIRENYBĖS

Kalėdų Senis – iš Šiaurės, dovanos – iš Rytų RAMŪNAS FETINGIS r.fetingis@15min.lt

Kalėdų Senelis pas gerus žmones atvažiuoja iš Šiaurės, nes gyvena Suomijoje, o štai jo dovanos vaikus vis dažniau pasiekia iš Rytų Kinijos. Ir ne elnių traukiamom rogėm, o lėktuvais.

Nedidukas Kauno Karmėlavos oro uostas šeštadienį tar-

si išmiręs. Takas visiškai tuščias, netoliese stovi mažiausias iš keleivinių „Boeing“ lėktuvų ir du visai mažučiai lėktuvėliai.

Tačiau staiga iš kampų tarsi skruzdėliukai pabyra žmonės.

Po 15 minučių horizonte pasirodė lėktuvas. Apsukęs ratą jis pagaliau nusileido.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje reguliariai leidžiasi didžiausias šiose šalyse

krovininis lėktuvas iš Kinijos.

Tai – „Boeing 747-400ERF“. Kai toks lėktuvas leidžiasi Frankfurto ar Paryžiaus oro uostuose, tai daugiau ar mažiau įprasta. Tačiau kai toks penkiaaukštis namas su sparnais leidžiasi vidury lietuviškų miškų, tai tikrai kvapą gniaužiantis reginys. Net šalia stovintis „Ryanair“ „Boeing 737-500“ atrodo tarsi zaporožietis šalia vilkiko.

„Boeing 747-400ERF“ – tarsi penkių aukštų namas su sparnais.

R.Fetingio nuotr.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje reguliariai leidžiasi didžiausias šiose šalyse krovininis lėktuvas iš Kinijos.

Milžino viduje pilotams ankšta Lėktuvui sustojus prie angaro įgula „15min“ žurnalistui leido pasidairyti viduje. Šis lėktuvas yra Kinijos aviacijos kompanijos „Jade Cargo“ nuosavybė, tačiau pilotai – tikras keturių žmonių internacionalas: amerikietis, kinas, malaizietis ir Pietų Afrikos Respublikos pilietis. Du pilotai pilotuoja lėktuvą, du ilsisi – visai kaip sunkvežimio vairuotojai. Poilsiui sąlygos nėra idealios: dvi lovos, sumontuotos kamputyje, ir kelios kėdės atskiroje nuo pilotų kabinoje. Jokių televizorių, jokių ypatingų patogumų.

Pilotų darbo vieta ne itin skiriasi nuo kitų lainerių – tarp gausybės mygtukų lengva pamesti galvą, tačiau pilotai čia jaučiasi kaip namie. Tik sėdi gal kiek neįprastai aukštai – tarsi vis dar nebūtum nusileidęs. Pirmasis „kupriukas“ (taip žmonės praminė „Boeing 747“

dėl charakteringos kupros priekyje) buvo išleistas dar 1970 m.

Tačiau toks variantas, galintis vežti krovinius itin dideliais atstumais (747-400ERF), pradėtas gaminti 2001 m. Nors dažnai kroviniams skirtus lėktuvus perdaro iš keleivinių po keleto metų eksploatacijos, šis laineris specialiai gamintas kroviniams gabenti. Toks lėktuvas sveria 412 tonų. Jis gali gabenti iki 110 tonų krovinį. Štai toks monstras ir leidžiasi Kaune kas savaitę.

Kodėl Kaune?

Kodėl šis lėktuvas, kas savaitę iš Kinijos gabenantis krovi-

nius, leidžiasi Kaune? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, logistikos kompanija „Hoptrans“, užsakanti šiuos skrydžius, įsikūrusi Kaune. Antra – Vilniaus oro uosto pakilimo takas nelabai tinka tokiems monstrams.

Sostinės oro uosto pakilimo tako ilgis 2,5 km, o jo danga nėra pritaikyta itin sunkiems lėktuvams. Tuo tarpu tokiam laineriui reikia bent 2,8 km. Kaunas (3,2 km) turi specialią dangą, nes čia tarybiniais laikais buvo dislokuota sunkiasvorių karinių lėktuvų IL-76 divizija.

Zokniai (3,5 km) taip pat tinka, tačiau jie tolokai nuo logistikos centrų.

Beje, lėktuvo pilotai giria Kauno oro uosto pakilimo taką – sako, kad jis vienas geriausių Europoje. Kaunas šiam lėktuvui – tik tarpinė stotelė: iš 110 tonų krovinio paprastai čia jis palieka 70. Likusios tonos gabenamos toliau į vakarus – į Frankfurto oro uostą. Skrydis iš Šanchajaus iki Kauno trunka 9 val. 40 min. Kaune jis užsibūna visai neilgai – tik kol iškraunamos prekės. Priklausomai nuo krovinio dydžio, šis darbas užtrunka nuo vienos iki trijų valandų. Tada – dar kiek daugiau nei dvi valandos skrydžio iki Frankfurto. Iš ten – atgal į Kiniją.