15min Klaipėda 2011-12-23

KLAIPĖDA 2011 M. GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

PORYT

Klaipėdos 2011-ieji: naujų vėjų metai 760-ąjį jubiliejų netrukus pasitiksiančiai Klaipėdai nueinantys 2011-ieji buvo pokyčių metai.

Tiražas 100000 egz. (audituojamas UAB „Ernst & Young Baltic“) |

Nr. 141 (1029)

|

ISSN 1822-5330

|

orai RYTOJ

Trečiasis Lietuvos miestas išgyveno permainingus metus: keitėsi miesto valdžios, būta didelių švenčių, pergalių uostas gerino vieną rekordą po kito, o Klaipėda televizijoje net iškovojo supermiesto titulą.

Tačiau būta ir negandų – Klaipėdą šiemet vis draskė stiprūs pajūrio vėjai, potvyniai skalavo regioną. Su visa Lietuva iš krizės neišbrendanti Klaipėda buvo priversta veržtis diržus.

Metų statybos įkyrėjo Klaipėdos metraštininkai, apžvelgdami 2011uosius, paminės dešimtmečio statinį – naująją areną, pakrikštytą „Švyturio“ arena.

Statybų darbai vis vėlavo ir įkurtuves teko atidėti kelis kartus. Klaipėdiečiai areną išbandyti galėjo kone Europos vyrų krepšinio čempionato išvakarėse – per roko grupės „Smokie“ koncertą.

Strimgalviais suspėję pastatyti areną Europos vyrų krepšinio čempionatui, statytojai pastato duris žiūrovams atvėrė dar negavę valstybinės komisijos palaiminimo.

Po Europos krepšinio čempionato naujoji arena sulaukė pagyrų už jaukumą, modernumą.

Tačiau nutilus ovacijoms prasidėjo bėdos – kai kurios įmonės, taip ir nesulaukusios atsiskaitymo už atliktus darbus, išsigabeno aparatūrą.

Negana to, negailestingi pastatui buvo ir pajūrio vėjai – lapkritį praūžęs uraganas nuplėšė dalį stogo, fasado plokštes.

Naujoji arena, kurios galutinė kaina beveik trečdaliu viršijo konkurse nurodytus 55 mln. Lt, neatlaikė ir ramesnio vėjo gruodį. Vos 17 m/s greičiu siautęs vėjas pirmadienį nuplėšė fasado plokštę.

Klaipėdoje savivaldybėje sudaryta ekspertų grupė, kuri nuspręs, kas turės apmokėti vėjo pridarytas eibes. „Tikėjomės, kad šiais metais baigsis visi rūpesčiai dėl arenos, atsiskaitysime su „Vėtrūna“ ir būsime ramūs. Tačiau nemažai reikalų kelsis jau į naujus metus. Vis dar neaišku dėl ledo mašinos. Tikriausiai, kol nebus pasibaigę garantiniai laikotarpiai, mes grįšime ir grįšime prie arenos“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

NUKELTA /

4 psl.

Audringus metus išgyvenusi Klaipėda švenčių laukia pritilusi.

A.Kripaitės nuotr.

2011 2011gruodžio gruodžio23 21d., d.,penktadienis trečiadienis

/ klaipėda trumpai Šilutės plentas bus žalias Klaipėdos savivaldybė kitąmet ketina apsodinti Šilutės plentą.

Anot specialistų, ši gatvė išsiskiria didžiausia tarša mieste. Šilutės plente fiksuojamas didžiausias automobilių srautas, įsikūrusios pramonės kompanijos, todėl neretai kietųjų dalelių koncentracija čia pati didžiausia.

Medžiais ir krūmais ketinama apsodinti šešis plotus prie šios gatvės. Iš viso žadama pasodinti 128 lapuočius ir per du šimtus spygliuočių.

Specialistų teigimu, nors mieste nemažai tuščių erdvių, tačiau apželdinti jas – sudėtingas iššūkis, mat po žeme nutiesti įvairūs vamzdynai ir kabeliai.

Stintos jau kimba, bet žvejų dar nedžiugina a.kripaite @15min.lt

Klaipėdos uosto krantines jau kelinta diena nusėdę žvejai. Žinia, kad jau eina stintos, pasiekė ir žvejus iš atokiausių Lietuvos kampelių. Bet stintautojai dar nesidžiaugia – stintų nėra tiek daug, kaip tikėtasi.

Kad žvejai jau traukia agurkais kvepiančias žuveles, klaipėdiečiai suprato pietaudami kavinėse. Dauguma kavinių į dienos pietų meniu jau buvo įtraukę ir keptas stintas. Turgavietėje jau irgi pakvipo stintomis.

Miestiečių apklausa

Laimikis dar menkas

Klaipėdos miesto savivaldybė sausį ketina gatvėse apklausti apie tūkstantį klaipėdiečių ir sužinoti jų nuomonę apie tai, kaip tvarkomas miestas. Įvairaus amžiaus klaipėdiečiai bus klausinėjami, ką jie mano apie miesto gatves, atliekų tvarkymo sistemą, kaip jie vertina švietimo įstaigas. Žmonių bus klausiama, ar juos tenkina savivaldybės administracijos darbas, kokia yra telefonu teikiamų paslaugų kokybė.

Anketoje iš viso numatyti 45 klausimai. Apklausos rezultatų tikimasi sulaukti vasarį.

Anot savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, šie rezultatai pravers rengiant Klaipėdos miesto strateginį planą 2013–2020 metams.

Vakar popietę Kruizinių laivų terminale žvejojo tik trys klaipėdiečiai. Nė vienas jų dideliu laimikiu dar negalėjo pasigirti. Vienas vyriškis guodėsi per pusvalandį ištraukęs vos dvi stinteles.

Darius su tėvu Zigmu stintas gaudo jau kelintą dieną.

Trečiadienį klaipėdiečiai laimę bandė Smiltynėje. Porą valandų pažvejoję vyriškiai parsigabeno kelis kilogramus žuvies. Namie suskaičiavo pasigavę 54 stintas.

Ketvirtadienį Kruizinių laivų terminale jiems jau nesisekė taip gerai. Vos kelias stintas ištraukę klaipėdiečiai svarstė išbandyti laimę Smiltynėje arba atvažiuoti vakare. Temstant stintos kimba kur kas geriau nei dieną.

Smiltynėje trečiadienį jau žvejojo ne tik nidiškiai, klaipė-

orai

Kaunas Klaipėda

Perka net brangią Mažu laimikiu skundėsi ir uostamiesčio prekybininkai.

Senajame turguje stintų kilogramas ketvirtadienį kainavo 17 Lt. „Lietuvoje pagautomis stintomis prekiaujam tik antra diena. Iki tol gavome tik latvišką. Mūsiškės žymiai geresnės – ir didesnės, ir gražesnės“, – teigė pardavėja Vida.

Dėžę su 25 kilogramais stintų ji iš žvejų gavo apie 12 val.

Po poros valandų moteris pirkėjams galėjo pasiūlyti tik kelias stinteles. „Perka žmonės labai. Gaila, kad stintų dar labai mažai – juk visi nori jų Kūčių stalui“, – teigė Vida.

Latvijos žvejų pagautų stintų buvo galima įsigyti ir už 12 Lt. Anot žvejų, kol kas tai dar tik pačios pirmosios stintos. „Dabar jos tik parplaukia iš jūros. Greitai prasidės žvejyba mariose, tuomet gal ir laimikis bus didesnis“, – prognozavo prityrę žvejai.

12-24 dieną

-2 -1 +5

-2

Klaipėda

+1

Šiandien Europoje -2

12-25 naktį

-3 -3 +4

12-25 dieną

+1 +2 +5

utena

m/s 2-4 Pietų

Kaunas

-2

Atėnai

panevėžys

vėjas

artimiausiomis dienomis -5 -3 +3

diečiai, bet ir vilniečiai bei kauniečiai. Žvejai guodėsi, kad nors ir pagauna vieną kitą stintą, laimikis dar labai menkas.

šiauliai

Šiandien bus 1–3 °C šalčio, tik pajūryje bus apie 2 °C šilumos, čia prognozuojama šlapdriba. Ateinančią naktį šals iki 4 °C šalčio, rytoj dieną bus 0–5 °C šilumos, numatomas lietus, šlapdriba, kai kur – lijundra.

Vilnius

Turguje kilogramas stintų kainavo beveik 17 Lt. A.Kripaitės nuotr.

šiandien

lietuvoje

12-24 naktį

Klaipėdietis Darius vakar ištraukė vos kelias stinteles, tačiau trečiadienį iš Smiltynės parsigabeno kelis kilogramus.

Aurelija kripaitė

-2

Berlynas Londonas Madridas Maskva Minskas

vilnius

-3

oslas

+10 +8 +11 +12 -6 -4 +3

Paryžius Praha ryga roma Stokholmas Talinas Varšuva

interaktyvus orų žemėlapis

www.15min.lt /orai

+9 +6 -2 +11 +5 +1 +1

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

KLAIPĖDA / 3 apklausa

58 proc. apklaustųjų teigė, jog jaučiasi nesaugūs dėl šalia besisukiojančių narkomanų. BFL nuotr.

Miestiečiai nurodė narkomanų buveines EGLĖ PETKUTĖ e.petkute @15min.lt

Pietinėje miesto dalyje gyventi nesaugu. Tai parodė neseniai atlikta klaipėdiečių apklausa, kurią surengė savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė. Bauginančias apklausos išvadas vakar ji pristatė merui bei tarybos nariams. „Gyventojų atsakymai mane privertė kreiptis į savivaldybės tarybą, kad būtų imtasi rimtų prevencijos priemonių, kovojant su šiuo mūsų amžiaus „maru“, – sakė politikė.

Per du mėnesius apklausti 524 žmonės, gy venantys I.Simonaitytės, Smiltelės, Budelkiemio, Mogiliovo, Markučių, Kuncų gatvių daugiabučiuose. 58 proc. iš jų teigė, jog jaučiasi nesaugūs dėl šalia besisukiojančių kvaišalų vartotojų bei platintojų. Žmonės konkrečiai įvardijo jų buveinių adresus.

Apklausos dalyviai tvirtino, jog prie prekybos centro „Akropolis“ nuo ryto iki vėlaus vakaro stovi automobiliai, kuriuose jauni v yrai prekiauja psichotropinėmis medžiagomis. Gyventojai įsitikinę, kad apie tai, kas vyksta prekybos centro prieigose, gerai žino ir jo šeimininkai, ir policija. Esą tai jau – vieša paslaptis.

Prekyba kvaišalais, klaipėdiečių teigimu, nuolat vyksta ir prie prekybos centro „Maxima“ Naikupės gatvėje, prie

„Iki“ Vingio gatvėje, prie „Rimi“ Bandužių gatvėje. Respondentai taip pat nurodė, kad prekiaujama prie parduotuvių esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse, ten mėtosi švirkštai, nejaukiai jaustis verčia ir netoliese slampinėjantys nuo narkotikų apsvaigę asmenys.

Narkotikų platinimo taškai esą sėkmingai veikia ir daugiabučiuose. Tačiau klaipėdiečiai nusivylę valdžia ir nebesitiki, kad kas nors pasikeis.

L.Petraitienė pasiūlė merui Vytautui Grubliauskui artimiausiu metu inicijuoti savivaldybės tarybos Kolegijos posėdį, kuriame kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovais apsvarstyti kritinę kriminogeninę situaciją mieste ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinti saugumą.

Politikė perdavė V.Grubliauskui sąrašą vietų, kurias nurodė apklausos dalyviai ir kuriose, jų teigimu, būriuojasi narkotikų platintojai.

Klaipėdos universitetą valdo du rektoriai AURELIJA KRIPAITĖ a.kripaite@15min.lt

Teismas nurodė, kad įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja pagrindiniam šalies dokumentui – Konstitucijai.

Taip pat jai prieštarauja ir rektorių atleidimo pagrindas, kai jie pareigas prarado,

nes įsigaliojo nauja jų skyrimo tvarka.

Ilgametis Klaipėdos universiteto vadovas Vladas Žulkus tikino, kad Konstitucinio teismo nutarimas jo nė kiek nenustebino.

Priėmus šį įstatymą prireikė rinkti naujus rektorius, nors senųjų kadencijos dar nebuvo pasibaigusios. Klaipėdos universitetas po pirmojo nesėkmingo rinkimo gruodžio

6 d. rektoriumi išrinko Vaidutį Laurėną. Praėjusį penktadienį jis su universitetu pasirašė sutartį. „Svarbu pažymėti, kad visi sprendimai, priimti iki teismo

V.Žulkus pripažino – padėtis keista.

nutarimo, neatšaukiami. Naujas rektorius išrinktas, todėl sunku pasakyti, kaip bus“, – teigė iš Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų nenorintis trauktis V.Žulkus. Jis pripažino – padėtis keista.

Vakar V.Žulkus negalėjo tiksliai įvardyti, kokios dabar jos pareigos. „Esu rektorius, jokių kitų pareigų nesu gavęs“, – teigė jis.

V.Žulkus nežino, kaip teks spręsti dviejų rektorių dilemą. BFL nuotr.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

4 / KLAIPÄ–DA

KlaipÄ—dos 2011-ieji: naujĹł vÄ—jĹł metai AURELIJA KRIPAITÄ– a.kripaite @15min.lt

Atkelta iĹĄ 1 psl.

IĹĄtikimi liberalams DeĹĄimtmetÄŻ liberalcentristo Rimanto TaraĹĄkeviÄ?iaus valdyta KlaipÄ—da pavasarÄŻ po savivaldos rinkimĹł sulaukÄ— naujo mero. Prie miesto vairo stojo Seimo nario mandato atsisakÄ™s liberalas Vytautas Grubliauskas. Meras kitas, bet klaipÄ—dieÄ?iĹł paĹžiĹŤros beveik nepasikeitÄ— – jie liko iĹĄtikimi liberaliajai krypÄ?iai.

UostamiesÄ?io politikai naujÄ…jÄŻ miesto vadovÄ… iĹĄsirinko be jokiĹł politiniĹł rietenĹł. KlaipÄ—doje, prieĹĄingai nei Kaune ar gretimoje KlaipÄ—dos rajono savivaldybÄ—je, naujieji

V.Grubliauskas improvizuoja mero kÄ—dÄ—je.

BFL nuotr.

Naujasis meras V.Grubliauskas pakeitÄ— ir merijos adresÄ…. Meras bei vicemerai iĹĄsikraustÄ— ÄŻ buvusiÄ… rotuĹĄÄ™ DanÄ—s gatvÄ—je. vadovai iĹĄlaikÄ— tvirtas pozicijas, nebuvo net bandymĹł juos versti iĹĄ postĹł.

B e je , n auja s i s me r a s V.Grubliauskas pakeitÄ— ir merijos adresÄ…. Meras bei vicemerai iĹĄsikraustÄ— ÄŻ buvusiÄ… rotuĹĄÄ™ DanÄ—s gatvÄ—je.

Dar tik kojas apĹĄylantis V.Grubliauskas, beje, vis dar nepamirĹĄtantis dĹžiazo muzikanto profesijos, kritikos strÄ—liĹł gauna uĹž tai, kad daugiau

Ĺ VĘS JUBILIEJŲ 2012-uosius uostamiestis pasitiks jubiliejiniu fejerverku.

Po NaujĹłjĹł nakties miesto amĹžius sieks jau 760 metĹł. Ĺ ventÄ—s organizatoriai Ĺžada, kad ÄŻ Teatro aikĹĄtÄ™ ateisiantys klaipÄ—dieÄ?iai bus kvieÄ?iami stebÄ—ti fejerverkus, kylanÄ?ius iĹĄ kitos vietos.

KlaipÄ—da savo istorijÄ… pradÄ—jo 1252-aisiais, kai iĹĄkilo miesto pilis. Savo gimtadienÄŻ miestas tradiciĹĄkai ĹĄvenÄ?ia rugpjĹŤÄ?io 1 d. Istoriniuose ĹĄaltiniuose miestas pirmÄ… kartÄ… paminÄ—tas 1413 m. kaip Caloypede. Teigiama, kad 1503 m. KlaipÄ—doje gyveno 150 ĹžmoniĹł.

Ĺ ventosios uostelis tapo galvos skausmu KlaipÄ—dos uosto vadovams.

dÄ—mesio skiria kultĹŤros sriÄ?iai, kitas lyg primirĹĄta.

Nepaisant to, apklausos rodo, kad KlaipÄ—dos miesto merÄ… ĹžmonÄ—s vertina palankiausiai.

Deguto ĹĄaukĹĄtas Ĺ ventojoje Liberalo Eugenijaus Gentvilo vadovaujama KlaipÄ—dos valstybinio jĹŤrĹł uosto direkcija ĹĄiemet turi kuo pasigirti.

Uostas vienÄ… po kito gerino krovos rekordus ir neĹĄÄ— ÄŻ direkcijos iĹždÄ… rekordinÄŻ pelnÄ…. TaÄ?iau ne visi direkcijos darbai buvo sÄ—kmingi.

Dideliu deguto ĹĄaukĹĄtu medaus statinÄ—je tapo pramoginiĹł laivĹł uostelis Ĺ ventojoje. Ĺ is uostelis su fanfaromis buvo atidarytas birĹželÄŻ, bet veikÄ— viso labo tik 10 die-

nĹł. Pirmi stipresni vÄ—jai uĹžneĹĄÄ— smÄ—liu ÄŻplaukÄ… ÄŻ uostÄ….

Uostelis tapo nebefunkcionalus, o politikai pradÄ—jo kaltĹłjĹł paieĹĄkas.

GrupÄ— Seimo nariĹł kreipÄ—si ÄŻ GeneralinÄ™ prokuratĹŤrÄ…, reikalaudama ÄŻvertinti KlaipÄ—dos valstybinio jĹŤrĹł uosto direkcijos veiksmus uĹžsakant Ĺ ventosios valstybinio jĹŤrĹł uosto statybos darbus, ÄŻvertinti ĹžalÄ…, taip pat statytojĹł ir projektuotojĹł veiklÄ… bei pareikalauti iĹĄ jĹł materialinÄ—s atsakomybÄ—s.

LatviĹł kompanijos BGS, staÄ?iusios uostelÄŻ, papraĹĄyta iĹĄtaisyti defektus. Keli uosto direkcijos darbuotojai po ĹĄios istorijos iĹĄÄ—jo iĹĄ darbo.

Per miestÄ… nuvilnijo dar viena istorija, susijusi su uostu. LiepÄ… daliai klaipÄ—dieÄ?iĹł

ir miesto sveÄ?iĹł pasiplaukiojimas keltu „Kintai“, kuriame koncertavo DĹžordana ButKlaipÄ—dos „Švyturio“ kutÄ—, baigÄ—si arena vadinta deĹĄimtsavotiĹĄku ÄŻkameÄ?io statybomis. linimu. Keltui uĹžplaukus ant seklumos, pramogautojai pa- vai. Po tyrimo paaiĹĄkÄ—jo, kad galbos laukÄ— iki pat paryÄ?iĹł, keltas ant seklumos uĹžplaukÄ— kol jĹł pasiimti atplaukÄ— kiti lai- dÄ—l kapitono klaidos.

ligos

Ĺ ventÄ—s neleidĹžia sirgti EGLÄ– PETKUTÄ– e.petkute@15min.lt

AKROPOLYJE GruodĹžio 26 d.

GruodŞio 21–24 d.

Nuo 16.00 val.

v(ZWBi LBMòEJOò NV[JLB TLBNCòT QSJF SFTUPSBOP v%FMBOPi 1SJF ,BMòEó FHMòT šBMJB DFOUSJOJP ïòKJNP WBJLVùJBNT EPWBOòMFT EBMZT ,BMòEó 4FOFMJT

GruodĹžio 23 d. ir 30 d.

16.00 val.

",3010-*0 MFEP BSFOPKF o ,BMòEó QBTBLB v4OJFHVPMòT TBQOBTi

Nuo 14.00 val.

›WFOUJOJT LPODFSUBT TV %POBUV .POUWZEV .JOEBVHV 3PKVNJ JS HFSJBVTJBJT WBJLó LPMFLUZWBJT èTQôEJOHBT ,BMòEó QZSBHBT JS NBMPOJPT TUBJHNFOPT

GruodĹžio 30 d.

Nuo 18.30 val. iki 20.30 val. /BVKBNFUJOò EJTLPUFLB BOU ",3010-*0 MFEP TV ,BMòEó 4FOFMJV CFJ EPWBOPNJT

KLAIPÄ–DA TEL. 1588 (2 Lt/min.), DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.AKROPOLIS.LT

PaskutinÄ™ savaitÄ™ prieĹĄ didĹžiÄ…sias metĹł ĹĄventes uostamiesÄ?io ĹĄeimos gydytojams darbo ne padaugÄ—jo, bet sumaŞėjo. Medikai juokauja, kad ĹžmonÄ—s pernelyg ÄŻnikÄ™ ÄŻ dovanĹł paieĹĄkas ir sirgti nebeturi laiko.

Nors pastarosiomis dienomis KlaipÄ—doje termometrai fiksavo neigiamÄ… temperatĹŤrÄ…, serganÄ?iĹłjĹł perĹĄalimo ligomis nepadaugÄ—jo. „Didesnio krĹŤvio nei ÄŻprastai tikrai neturime. Ĺ˝monÄ—s dabar uĹžsiÄ—mÄ™ ĹĄventine ruoĹĄa, pas mus maĹžiau ateina, dirbame laisvesniu reĹžimu“, – tikino didĹžiausio mieste KlaipÄ—dos sveikatos prieĹžiĹŤros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotoja ĹĄeimos medicinai AngelÄ— RazgienÄ—.

PrieĹĄ ĹĄventes neprireikÄ— papildomomis pajÄ—gomis sustiprinti ir Ä?ia veikianÄ?ios BudinÄ?io gydytojo tarnybos. VisÄ… parÄ… veikianÄ?iame kabinete ir ĹĄvenÄ?iĹł dienomis budÄ—s

vienas gydytojas, antrasis vyks pas ligonius ÄŻ namus. „Dabar daug serganÄ?iĹł neturime, taÄ?iau lauksime jĹł po ĹĄvenÄ?iĹł. Patirtis parodÄ—, kad tokiu metu darbo bĹŤna daugiau, nes kreipiasi perĹĄalÄ™, persivalgÄ™ ĹžmonÄ—s“, – sakÄ— JĹŤrininkĹł sveikatos prieĹžiĹŤros centro antrojo ĹĄeimos gydytojĹł skyriaus vedÄ—ja Dalia Ĺ alkauskienÄ—.

Medikai prognozuoja, jog gripo epidemija KlaipÄ—doje gali prasidÄ—ti ne anksÄ?iau kaip vasarÄŻ. PraÄ—jusiÄ… savaitÄ™ serganÄ?iĹłjĹł gripu ir ĹŤmiomis virĹĄutiniĹł kvÄ—pavimo takĹł infekcijomis palyginti su prieĹĄ tai buvusia savaite net sumaŞėjo. Sergamumo rodiklis sumaŞėjo iki 42 atvejĹł 10 tĹŤkst. gyventojĹł. Gripu susirgo 2 suaugusieji ir 1 vaikas.

DidŞiausias sergamumas tebėra Klaipėdos rajone, maŞiausias – Neringoje. Klaipėdos mieste praėjusią savaitę neuŞregistruota nė vieno naujo gripo atvejo.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

AKTUALIJOS / 5 švietimas

Ministras užsimena apie sąmokslą LAURYNA VIRELIŪNAITĖ l.vireliunaite@15min.lt

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad studijų reforma prieštarauja Pagrindiniam įstatymui, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikina, jog svarbiausioms reformos nuostatoms grėsmės nėra, o po teismo išaiškinimo esą tapo aišku, kaip dirbti toliau.

Po KT išaiškinimo opozicija paragino G.Steponavičių atsistatydinti, tačiau ministras apie tai dar negalvoja.

Šešėlis teisėjams G.Steponavičius vakar žurnalistams aiškino, kad jam apgailestavimą kelia aplinkybė, kad „iš 9 KT teisėjų 7 yra darbo santykiais susiję su vienu universitetu, kuris dėl nenorėjimo spręsti įsisenėjusių problemų nenori persitvarkyti“.

Minist ras turėjo omenyje Vilniaus universitetą.

G.Steponavičius pabrėžė, kad Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų atlyginimai yra 4 tūkst. Lt ir daugiau, o geriausi Vilniaus universiteto dėstytojai uždirba daug mažiau, nes šis universitetas, „kuris kontraktavo 700 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų, nesugeba įvykdyti savo vidinių pertvarkų“. „Po KT sprendimo turime aiškią perspektyvą, kad aukštojo mokslo reforma ne

Po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl universitetų valdymo ir dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai, Seimas turės skubiai patvirtinti laikiną naują aukštojo mokslo sistemos reguliavimą, sako įstatymą KT apskundęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. „Iš to įstatymo beveik nieko neliko“, – BNS sakė V.Andriukaitis. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad KT kalba ir apie įstatymą rengusių bei pateikusių pareigūnų atsakomybę, nes jie iš anksto žinojo KT požiūrį į aukštojo mokslo autonomiją. Šiuo klausimu teismas yra pasisakęs anksčiau. Kitas opozicijos atstovas „darbietis“ Vydas Gedvilas ragino švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių trauktis iš posto.

bus baigiama, o bus tęsiama. Man jokių abejonių nekyla, kad daugeliui aukštojo mokslo reformos svarbiausių nuostatų nei grėsmės yra, nei mes ketiname atliepti lūkesčius tų, kurie tikisi, kad pradėję darbus sustosime“, – sakė G.Steponavičius.

Diskutuoja su teismu KT ketvirtadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įpareigojimas universitetams reformuotis aukščiausiuoju jų valdymo organu paskelbiant tarybas, kurių narius skiria akademinės bendruomenės ir švietimo ir mokslo ministras. „Jei prieštaravimas Konstitucijai buvo, tai jokiu būdu nereiškia, kad mes norime matyti universitetus uždarus, neatskaitingus visuomenei, nepersitvarkančius ir ne visada efektyviai naudojančius šim-

Atominė vizija virsta susitarimu Susitarimas dėl naujos atominės elektrinės Koncesijos sutarties pagrindinių nuostatų bus pasirašomas šiandien Vilniuje. Pasak šaltinių, jau sutarta, kiek būsimos jėgainės akcijų atiteks strateginiam investuotojui.

Susitarimą pasirašys Japonijos koncerno „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu ir energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anot Vyriausybės, iki Naujųjų metų ar kitų metų pradžioje numatoma parafuoti sutartį.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė pagrindinėms sutarties su Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi-GE Nuclear Energy“ nuostatoms. Premjeras Andrius Kubilius teigė, jog šios nuostatos leidžia su „Hitachi“ kompanija, kaip strateginiu investuotoju, pasirašyti tarpinius dokumentus ir toliau rengti koncesijos sutartį bei kitus svarbius dokumentus, tarp jų – ir akcininkų sutartį. Premjero patarėjas Kęstutis Škiudas BNS sakė,

G.Steponavičius gavo skaudų Konstitucinio Teismo kirtį.

BFL nuotr.

OPOZICIJA SUKILO

jog Koncesijos sutarties nuostatos yra svarbios regioniniams partneriams. Anot jo, susitarimu tarp Lietuvos ir „Hitachi“ fi ksuotos Koncesijos sutarties nuostatos bus pateiktos partneriams, tai, anot jo, padės „suvaldyti procesus“.

Pasak šaltinių, Lietuvos Vyriausybė ir Japonijos koncernas jau sutarė, kiek strateginiam investuotojui atiteks būsimos atominės elektrinės akcijų.

Anot Vyriausybės, iki Naujųjų metų ar kitų metų pradžioje numatoma parafuoti sutartį. Vėliau numatoma pasirašyti ir Akcininkų sutartį – jos šalys bus Lietuvos bendrovė Visagino atominė elektrinė, „Latvenergo“, „Eesti energia“ ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“. Koncesijos sutartis turi būti pasirašyta iki kitų metų birželio pabaigos.

Lenkijos iždo viceministras Janas Bury šią savaitę pareiškė, jog ir Lenkija gali grįžti į naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje projektą, jeigu jai bus pasiūlytos geresnės sąlygos. Anot pareigūno, Lenkijos įmonės netenkina žemas investicijų į Visagino atominę jėgainę rentabilumas.

Skaičiuojama, kad Visagino atominė elektrinė kainuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. Lt). Tikimasi, kad atominė elektrinė bus pastatyta iki 2020 metų.

tus milijonų mokesčių mokėtojų litų. Dėl valdymo dalies, mes ieškosime būdų, kad atskaitingumas visuomenei būtų įtvirtintas pakoreguotame Mokslo ir studijų įstatyme“, – sakė jis.

Teismas antikonstituciška taip pat paskelbė nuostatą, kad studentų rezultatai, pagal kuriuos sprendžiama, ar jiems skirti valstybės fi nansavimą, vertinami kas dve-

jus metus, o ne kas semestrą. „Galiu pasidžiaugti tik, kad krepšelio sistema nėra kvestionuojama. O dėl rotacijos ir taip ketinome daryti korekci-

jas. Sulaukus išaiškinimo subursime ekspertų grupę ir tai padarysime. Pertvarkos bus tęsiamos ir aš kaip ministras jaučiu atsakomybę pabaigti

darbus, kuriuos pradėjome“, – kalbėjo jis.

Ministras pabrėžė, kad dabartiniai studentai turėtų jaustis ramūs.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

6 / AKTUALIJOS

Ateis antstoliai?

ARTŪRAS JANČYS

Tarp D.Kedžio šalininkų sklando neramios nuotaikos.

E.Ovčarenko nuotr.

a.jancys @15min.lt

Laimutės Stankūnaitės susitikimas su dukra antradienį nepralaužė ledų. Užvakar ir vakar mergaitė atsisakė važiuoti į susitikimus su motina.

pinigai

Marinama milijardo iš šešėlio pasaka JURGITA LAPIENYTĖ

Pagal teismo nustatytą grafi ką Drąsiaus Kedžio dukra, šiuo metu globojama tetos Neringos Venckienės, vakar 14.30 val. turėjo pasimatyti su motina L.Stankūnaite.

Tačiau pasimatymas ir vėl neįv yko, mergaitė esą atsisakė važiuoti į pasimatymą.

Trečiadienį mergaitė taip pat atsisakė važiuoti iš namų ir susitikti su motina. Vienintelis L.Stankūnaitės susitikimas su dukra įvyko antradienį, kai ji pati atvažiavo į N.Venckienės namus, kur gyvena mergaitė.

Antstolė Sandra Vaicekauskienė perspėjo, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą D.Kedžio dukra motinai L.Stankūnaitei

turi būti perduota vėliausiai gruodžio 30 d. Priešingu atveju bus imamasi įstatymu numatytų veiksmų.

Antstolės manymu, laikinoji mergaitės globėja, teisėja N.Venckienė, turėtų padėti vykdyti teismo sprendimą, padėti įtikinti dukterėčią, kad nereikia bijoti pasimatymų su mama.

Vakar prie Kedžių ir Venckų namų Klonio gatvėje Garliavoje (Kauno rajonas) būriavosi kaimynai, artimieji,

D.Kedžio šalininkai. Jie, kaip ir globėja N.Venckienė, tebėra įsitikinę, kad L.Stankūnaitė neva pardavinėjusi dukrą pedofi lams. Todėl, jų manymu, į L.Stankūnaitės namus grįžusiai mergaitei bus nesaugu, ji gali būti išvežta į užsienį.

L.Stankūnaitė ne kartą tvirtino, kad N.Venckienė bijo jai grąžinti dukrą, jog šioji neatskleistų tiesos apie pedofi lijos skandalą, kuris neva buvo išgalvotas norint iš jos atimti vaiką.

j.lapienyte @15min.lt

Milijardu litų nuskurdinti šešėlį šiemet žadėjusi Vyriausybė dabar marina šią, finansų ministrės Ingridos Šimonytės žodžiais tariant, tautosaką. Tiesa, planų sumažinti šešėlį neatsisakoma, tik žadama tyliau ir atsargiau.

Teikdama 2011 metų biudžeto projektą Vyriausybė žadėjo – atimsime milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos.

Apie tai kalbėjo ir fi nansų ministrė I.Šimonytė, tiesa, šiek tiek skeptiškiau vertindama tokius planus: „Tai nėra taip paprasta, kaip nueiti už miško, nukirsti galvą slibinui ir pasiimti pinigus.“

Atims tyliai Šešėlis lengvai nepasidavė, tad I.Šimonytė šiemet pareiškė, kad milijardo nė neplanuota ištraukti: „Nėra tokio dalyko kaip milijardas iš šešėlio. Apgailestauju dėl tos tautosakos. Nežinau, kas tą tautosaką sukūrė.“ Šiemet Vyriausybė jau neskelbia jokių skaičių, kiek ketinama kitąmet atimti iš šešėlio. Tą pastebėjo ir keli Seimo nariai. „Aš labai laukiau, kada ši Vyriausybė, vadovaujama gerbiamojo A.Kubiliaus, pristatydama biudžetą, pateiks vieną svarbų dalyką, kaip buvo praeitais metais, kad ištrauks iš šešėlio 1 mlrd. Lt. Praeitais metais žadėjote ištraukti 1 mlrd., todėl aš tikėjausi, kad šiais metais iš šešėlio jau būsite pasiruošę ištraukti 2 mlrd., ir taip padidėtų įplaukos iš PVM, padidėtų įplaukos iš akcizų, padidėtų įplaukos iš gyventojų pajamų mo-

I.Šimonytė apie kovą su šešėliu kalba vengdama skaičių.

BFL nuotr.

kesčio“, – sakė parlamentaras Vidmantas Žiemelis.

Ginklas – skaidrumas „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, planai sumažinti šešėlinę ekonomiką niekur nedingo, tik nutilo ambicingos kalbos. „Tokie dalykai nėra tiesiogiai numatomi. Tas ketinimas atsispindi prognozuojant pajamas. Pavyzdžiui, prognozuojamos didesnės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio nei nominalus bendrojo vidaus produkto augimas. Daroma prielaida, kad paaugs ofi-

MOKĖS TIK TURTINGI Kur kas garsiau Vyriausybė bando į biudžetą surinkti mažesnes pajamas.

Seimas trečiadienį skubos tvarka priėmė Nekilnojamojo turto įstatymo pataisas, pagal kurias visiems fiziniams asmenims, turintiems brangesnio nei 1 mln. litų vertės turto, nuo kitų metų teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Bus apmokestintas ir iš paskolų pirktas būstas. Mokesčio tarifas sieks 1 proc. nuo 1 mln. litų viršijančios turto vertės.

Konservatorius Edmundas Pupinis atvirai prisipažino, kad apmokestinant milijonierių turtą jie tampa „eksperimentiniais subjektais“, kurie parodys, kaip veikia mokesčio surinkimo sistema. Iš šio mokesčio tikimasi surinkti apie 17 mln. litų.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

$

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

ciali ekonomika ir dalis verslininkų pasitrauks iš šešėlio“, – kalbėjo ekonomistas. „Bendra tendencija yra šiek tiek išskaidrinti gyventojų ir verslininkų veiklą, yra numatyti ir tam tikri veiksmai. Vienas jų – sumažinti verslo liudijimų skaičių, kur yra daug piktnaudžiavimų. Kita svarbi priemonė, kuri padidins PVM, yra ketinimas nuo vasaros įvesti kasos aparatus visose turgavietėse“, – sakė ekonomistas. Jo teigimu, šiemet visose dengtose turgavietėse įvesti kasos aparatai pasiteisino – mažmeninė prekyba maisto produktais labai sparčiai augo antrąjį pusmetį.

Asta Cibienė Dienos redaktorė a.cibiene@15min.lt

Redakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Goštauto 40 B, 01112, Vilnius

Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kęstučio g. 58, 44305, Kaunas

„15min” – pirmasis nemokamas laikraštis Lietuvoje, kurio tiražą kas ketvirtį audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Klaipėdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipėda

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipėdoje (8-46) 257 800 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius.

Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

TIRAŽAS – 100 000.

ISSN 1822-5330.

Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

215 100 nuolatinių skaitytojų per dieną „TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. vasara

Nr. 5 2011 m. gruodis

J.KALINSKO NUOTR.

SPECIALUS LAIKRAŠČIO „15MIN“ PRIEDAS

ATSITIKTINUMAS DĖSNINGUMAS Du iš keturių žmonių, šiame numeryje kalbančių apie Alfonsą Andriuškevičių, pamini ir rusų kosmonautą Jurijų Gagariną – pirmąjį žmogų, pakilusį į kosmosą ir apskriejusį Žemę.

Atsitiktinumas ar dėsningumas? Pats A.Andriuškevičius, su kuriuo visą mėnesį susirašinėjome „laiškais“, kosmoso ar Žemės nė karto nepaminėjo, tačiau sakė iš savo „laivo“ matantis, kad visas pasaulis yra tekstas. O kas yra tekstas? Klausimas, į kurį A.Andriuškevičius žvelgia ir poeto, ir eseisto, ir dailėtyrininko akimis. Žvelgia iš „laivo“, skriejančio po meno pasaulį... Ne vienas kritikas yra pastebėjęs, kad šis autorius moja mums ranka, tikindamas, jog meno pasaulis ir yra tikrasis.

Reikėtų nurodyti pagrindines šio „laivo“ koordinates: A.Andriuškevičius gimė 1940-ųjų lapkričio 18-ą Vilkaviškyje, Vilniaus universitete baigė filologijos studijas, apsigynė istorijos daktaro disertaciją, darbą parašęs apie XIX–XX a. pr. lietuvių valstiečių baldus. Kaip mokslininkas dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, vėliau du dešimtmečius dėstė Vilniaus dailės akademijoje, vadovavo Dailės istorijos ir teorijos katedrai. 2007-aisiais „už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuvių dailėtyros diskurso formavimą“ A.Andriuškevičiui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Prašantiems tikslesnių koordinačių: 1989 m. pasirodė jo „Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940“, po penkerių metų – pirmoji poezijos knyga „33 eilėraščiai“.

1997 m. išėjo „Lietuvių dailė: 1975–1995“, dar po metų – „66 eilėraščiai“.

1998 m. A.Andriuškevičius sudarė knygą „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“, 2000 m. išleido eilėraščių rinkinį, pavadintą „Eilėraščiai“. 2004 m. pasirodė jo eseistikos knyga „Rašymas dūmais“, po metų – „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“.

2006-aisiais knygynus pasiekė A.Andriuškevičiaus „Lietuvių dailė: 1996–2005“ ir kartu su kitais autoriais parašytas romanas „Siužetą siūlau nušauti“. 2008-aisiais išleista vertimų knyga „10 anglakalbių poetų“, 2010 m. pasirodė naujus eilėraščius, Rytų poezijos vertimus ir eseistiką sutalpinę „Vėlyvieji tekstai“, už kuriuos autorius apdovanotas Jotvingių premija. Ši knyga taip pat išrinkta į „Metų knygos“ penketuką.

Beje, atsitiktinumas ar dėsningumas? Vienoje „Vėlyvųjų tekstų“ esė pasakotojas kalba apie mėnulį: „Nepaisant intymių santykių su mėnuliu ir mėnesiena, daug metų niekaip negalėjau jų rimčiau prisikviesti į savo eilėraščius.“ Paskutinėse knygose – ir mėnulis, ir kosmosas... Sakysite, visa tai susiję tik su Rytų poetika, lydinčia autorių nuo pirmosios knygos? Ir J.Gagarinas čia niekuo dėtas? Įdomaus skrydžio ir į ten, ir iš ten.

as, ašnekov je p io s e n mė dury lvotų šio . Anądien tarp s a g a p ą kis ,k iau Nežinau mano kolegės a A .Andriuškevič mažai e s a– s ij tę o r a li to e m pa Ilga is vusi k u ? b s a jo it dar o k k ji pasa e. Kodėl nėjo į s akys, kurias yk, jo s o o N it v te. ep paska arbiausia bu ent teks nei už akių. b e v n S a . s m ano čia, vieto būtų įm . Geriau padidinti tave čia miniu ad Jurga, k vičius Nastara s a g u a Mind

je veidrody tspindį , pavyzdžiui, a o n ū k s į savo atenkintas (aš g rėdama p ely „...jei žiū o ar tuo būni ne enau, kad pern v tu y v i g a ta iš ęs s e kai nere tėje gero kys), tai atpažin apsidžiaugi. s ly g u a a t pa visuome ors ir tą ra mano mažos y eilutėje bemaž tuoja kokybę. N kis... “ n a io eilėrašč umas tarsi gara Padidini josios . k ji š o ti u n g Aute kore prastai eilutę pa kevičius Andriuš s a s n o Alf

NERIAI

PART LEIDINIO

VOS LIETU LIKOS B RESPU OS R Ū KULT RIJA E T S I MIN

„Ištrūkti iš tekstų džiu „Lietuvių idealistinė estetinė mintis, suverenumo laikotarpiu pulsavusi gana gyvai, be savo tiesioginės funkcijos – būti meninio gyvenimo savimone, – realizavo ir kitokius kultūrinius uždavinius. Jinai buvo savotiška scena, kurioje įvairių teoretikų puoselėjamos abstrakčios, spekuliatyvios, „metafizinės“ idėjos, atėjus laikui, turėjo tarsi nusiimti kaukę ir parodyti, teoretikui ėmus vertinti konkrečius meno faktus, savo tikrąjį, įgytąjį kaip tik jo sistemoje, konkretųjį veidą.

Kaip prisimename, ne vienu atveju be kaukės jos tapdavo mažiau simpatiškos, ne tokios savos tuometinėje lietuvių meninėje kultūroje, kokios atrodydavo būdamos „metafizinėje“ būklėje.“

– Prisipažinsiu, kad tai pirmas kartas, kai visą pokalbį su pašnekovu darau susirašinėdamas laiškais.

Manau, skaitytojams reikėtų paaiškinti, kodėl mes pasirinkome būtent tokią bendravimo formą.

Iš monografijos „Grožis ir menas oje lietuvių estetik , 1918–1940“ 1989

– Tas lakoniškumas... Skaitau štai dabar pirmąją Jūsų poezijos knygą „33 eilėraščiai“, išleistą 1994-aisiais, ir galvoju, kad taupiau jau turbūt neįmanoma pasakyti.

Iš Rytų šitas vėjas?

Ak, tas virpėjimas Tarp meilės ir nemeilės.

Tasai bauginimasis Tarpu balto ir raudono.

Tasai budėjimas Prie pradedančios sirgti sielos.

Ak, tas narciziškas susižeidimas Į save.

„Pradėti knieti ne nuo tapybos, bet nuo kritikos. Nors daug ką gali kritikas, jis negali sukurti talento. Tiesa, retkarčiais tenka girdėti priekaištaujant kritikams, kodėl jie nepaverčia netalentingų dailininkų talentingais. Būna atvejų, kai kritikai, matyt, paveikti jiems sakomų ar stačiai ore tvyrančių tokio pobūdžio priekaištų, išties ima reikalauti iš netalentingų dailininkų, kad šie taptų talentingi.

Tačiau tokios akcijos nedavė geidžiamų rezultatų. Todėl kritikai turėtų susitaikyti su mintimi, kad talentų gamyba – ne jų jėgoms.“

ygos Iš eilėraščių kn i“, ia šč ra lė ei „33 1994

ygos Iš straipsnių kn ilė: „Lietuvių da 1975–1995“, 1997

Atjunksim, vaike, nuo šiek tiek pavargusios krūties.

Palūkuriuosime be verksmo.

Tarp mirties

Kuomet alsuoji vienui vienas.

Manau, kad esama svaresnių priežasčių. Pavyzdžiui, esu kuklaus kūno sudėjimo, niekuomet nepasižymėjau fizine jėga. Tad visą gyvenimą teko „taupytis“. Kita aplinkybė: nuo jaunystės turiu polinkį samprotauti logiškai, vidurinėje net rodžiau gabumus matematikai, o čia nepatuščiažodžiausi. Beje, kai skaitydavau paskaitas, man beveik visuomet būdavo per daug paskaitai skirto laiko, o kai rašydavau kritikos tekstus – per daug duotos vietos.

O Rytai... Galvočiau, jie parodė, kad egzistuoja trumposios poezijos formos, kad jos yra legalios. Kaip matėte, esu parašęs eilėraščių, susidedančių tik iš vienos eilutės. Čia jau tikrai дальше некуда, kaip pasakytų rusai. Bet kalbėti aš mėgstu. Tad apibendrinu: esu plepus lakonikas.

– Beje, gal nuskambės kvailai, bet ar Jums svarbu, kad esate „ne tik“ dailėtyrininkas, eseistas, bet ir poetas?

Gal paklausiu kitaip: ką mąsto „dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius“, kai, metams bėgant, vis garsiau jis įvardijamas „poetu“?

Jau vasara, ir baigiasi saldus birželio pienas.

Ir nemirties yra, matai, toks tarpas dabarties,

– Dėl taupumo. Dviguba prasme. Pirmiausia – bus sutaupyta darbo, nes Jums nereikės šifruoti iš diktofono juostos, o man – redaguoti, ką Jūs ten iššifravote. Antra, kai formuluoju savo mintis raštu, daugelis dalykų pasisako taupiau, lakoniškiau, o kai kalbu į diktofoną ar mikrofoną – visuomet būna daugiau balasto.

ygos Iš eilėraščių kn i“, „66 eilėraščia 1998

– Dailės kritikas A.A. galvoja, kad tikrasis A.A. vis dėlto yra poetas. Pagrindinis argumentas: daugybę kartų ir blaivas, ir ne visai daugybei žmonių (pirmiausia – moterų) esu deklamavęs daugybę tiek kitų poetų, tiek savo eilėraščių.

Tuo tarpu nė sykio nesu deklamavęs jokio dailėtyros ar dailės kritikos teksto. Papildomi argumentai: nuo studijų laikų teikiu pirmenybę poetiškai, stilingai parašytiems, turintiems stiprų filosofinį pamušalą tekstams apie dailę – H.Taine'o, M.Heideggerio, J.Ortegos y Gasseto, M.Foucault...

Mano paties dailės kritikos rašiniuose irgi, manau, nemažai „poetizmų“. O vadovaudamas dailės kritikos seminarui studentams vis pabrėždavau: svarbiau nei tiesa yra teksto stilingumas, meniškumas, jį turi būti ir įdomu, ir malonu skaityti.

– Prieš kelias dienas sėdėjome su draugu Tomu, istoriku, tokie, kaip Jūs sakote, „ne visai“, ir paskaičiau jam iš atminties Jūsų eilėraštį, skirtą poetui Aidui Marčėnui: „Peizažas nebuvo jaukus: trys nuskurę kalvelės/ suglaudusios galvas žiūrėjo, kaip slenka seklus upeliukas/ tokion lyg pelkutėn, lyg vietinio masto lagūnon/ (tai ją mes įveikti turėsim),/ apžėlusion kuokštais pernykštės žolės. Bet už jos blausoje vis/ įspįsdavo kas, vis įspįsdavo kas. Ir atrodė, kad Dievas.“ Kaip Jums atrodo, ką Tomas pasakė?

– Manau, kad istorikas Tomas, pasirėmęs garsine asociacija, pasakė nešvankybę ir, niekur nesidėsi, suvulgarino mano subtilų eilėraštuką su maironiška leksika.

– Jis tik palinksėjo galva, o dabar, supažindintas su šio pokalbio eiga, domisi, „ką norėjai išprovokuoti, klausdamas Andriuškevičiaus tokio klausimo?“ Taigi, norėčiau šiek tiek stabtelėti ties tuo „atrodė, kad Dievas“ ir ties Jūsų esė „Iškreiptas Rembrandtas Nidoje“ iš knygos „Rašymas dūmais“. Toje esė rašote: „...laikausi pozicijos, kad Dievas yra nepažinus. Bet drauge laikausi ir pozicijos, kad Jisai gali daryti ką nori. Ir dar laikausi pozicijos, kad su manimi tai jau tikrai Jis nedarys nieko gero“. Kodėl – „nieko gero“, o ne, tarkim, „nieko“?

, Černiachovske je o ij rm a je ė Tarybin srityje. yvo nuotr.

Kaliningrado meninio arch / 1966 m., as

– Tenka atsiprašyti Jūsų draugo Tomo už mano jam priskirtą elgesį. Taip padariau todėl, kad suvulgarinimas yra standartinis (dažniausiai ne menininkų) reagavimo į meno kūrinius Jūsų aprašytoje situacijoje būdas. Vadinasi, Tomas nėra standartinis. O didesniu ar menkesniu suvulgarinimu laikau meno kūrinio „perskaitymą“ kaip

ne meno kūrinio (nors aišku, kad ne vienu atveju tai yra legalu). Tad atsakinėti apie Dievą pradedu pareikšdamas: meniniai teiginiai, net ir tais atvejais, kai jie atitinka vienokią ar kitokią tikrovę, neturėtų būti be niekur nieko suvokiami kaip tiesioginiai teiginiai, t. y. kaip autoriaus pateikta skaitytojams informacija apie save, apie pasaulį ir pan.; jie turėtų būti pirmiausia suvokiami būtent kaip meniniai teiginiai, t. y. kaip meninio teksto elementai. Įsivaizduokite, kad Jūs nusivedate svečią prie Šv.Onos bažnyčios ir jam sakote: „Štai nemenka XVI a. degto molio pavyzdžių krūsnis“. Tai, žinoma, bus tiesa, bet ar dėl šito buvo statyta toji bažnyčia? Taip ir su mano pareiškimais apie Dievą manosiose esė (juk esė – meninės kūrybos žanras). O jeigu Jums rūpi būtent mano pažiūros, tai galiu šiuo klausimu pasakyti štai ką. Iš man pažįstamų religijų labiausiai simpatizuoju budizmui. Viena priežasčių – kad ten nėra krikščioniško tipo Dievo (yra beasmenė aukščiausioji galia), kuris baudžia ar apdovanoja žmogų: budizme žmogus pats gali savo veiksmais šiek tiek kryptelėti savąją karmą ir taip ją pasigerinti arba pasibloginti. Tačiau savo eseistiniuose tekstuose neretai eksploatuoju ir krikščioniškąją Dievo sąvoką. O Jūsų minimoje esė teiginys, kad Dievas „su manimi /.../ nedarys nieko gero“ turėtų reikšti, jog esė pasakotojas jaučia, kad gyvenime jo atliktieji vadinamieji blogi darbai nusveria vadinamuosius gerus. Gal panašiai jaučia ir teksto autorius...

– Kalbant apie tuos darbus – ne esė pasakotojo, o autoriaus, ir ne apie blogus, o apie gerus darbus...

Ne iš vienos Vilniaus dailės akademijos studentės ir studento esu girdėjęs, kad Jūsų paskaitos buvo „ypatingos“, „netikėtos“. Galvodamas, kad tai yra teigiamas įvertinimas, tiesiog noriu paklausti apie metus, praleistus su studentais. Dažnai nustebdavote girdėdamas, ką jie kalba, ko klausia?

– Dailės akademijoje dėsčiau nuo 1990 iki 2010 metų.

Esu skaitęs paskaitas („Vakarų dailės istorijos įvadą“) ir didelėms grupėms, kur susirinkdavo visi akademijos pirmakursiai, ir mažoms savo katedros grupelėms („Dailėtyros įvadą“, „Dailės kritikos teoriją ir istoriją“), kur dalyvaudavo dešimt ar dvylika žmonių. Niekados neskaičiau iš anksto pasirašyto teksto: turėdavau paskaitos apmatus su pagrindinėmis tezėmis, kai kuriais suformuluotais teiginiais, keliais reikiamais pavyzdžiais ir, į juos žvilgčiodamas, tiesiog kalbėdavau. Pasitelkdavau filosofų mintis, poeziją, menininkų gyvenimus... Labai dažnai paskaitos metu gerdavau kavą. Tad turėdavau tris įkvėpimo šaltinius: puodelį kavos, supratingai žvelgiančias kelias (keliolika, keliasdešimt) poras akių ir dėstomas idėjas.

Būdavo labai smagu, kai pačios paskaitos metu šaudavo į galvą nauja mintis ar netikėtas pavyzdys. Nevengdavau (kartais gana rizikingai) pajuokauti. Bet juokai (paprastai – nesuplanuoti) būdavo ne dėl juokų, o kad padėtų geriau suvokti transliuojamą idėją, pagyvintų kontaktą su publika. Mažose grupėse stengdavausi įtraukti į pokalbį ir pačius studentus. Aišku, čia nukentėdavo tie (girdėjau ne vieną tokį skundą), kurie reaguodavo lėtai, formuluodavo

MAN IS ARTIMESN S– VARIANTA KYTI I A L Ą K S I V RBA A U T S K E T .

TEKSTAIS

A.Andriuš nerišliai. Juos nutraukdavau. Dėstyti mėgau. Su kai kuriais studentais užsimezgę draugiški santykiai išliko iki dabar.

Susiklostė ir priešiškų santykių. Didžiausia klausinėtoja buvo Gerda, antroji – Danguolė. Šiaip jau klausimų būdavo ne itin daug. Keisčiausias: „Ar norėtumėte skaityti kitų žmonių mintis?“ – Grįžkime prie kūrybos. Ar Jums egzistuoja toks dalykas kaip „įkvėpimas?“ Ne alyvų kvapo įkvėpimas, o „tas kitas“.

– Iš esmės – taip. Tik nenorėčiau vartoti šio „pakylėto“ žodžio. Aš sakau: eilėraštis turi ateiti. Arba: geras kūrinys pasirašo pats. Per vienos S.Parulskio knygos pristatymą, lygindamas kūrinio radimąsi su kiaušinio padėjimu, sušukau: „Kiaušinis pasideda pats!“ Juk višta negali padėti kiaušinio kada panorėjusi, tiesa?

Man eilėraščio atėjimas susijęs su trimis aplinkybėmis.

Pirmiausia mane turi būti ištikusi ypatinga iš kažkur atsiradusi dvasios būsena, kurią juokais vadinu somnambuliška. Tuomet – dar pasipainioti koks nors netikėtas dirgiklis: šviesa ant bažnyčios bokšto smailės, šviežutėlis kurmrausis prie klinikų tvoros ar pan. Galiausiai – turi ateiti frazė, kuri suskamba galvoje kažkaip savotiškai, tarsi pranešdama, kad čia gal jau kvepia eilėraščiu... Tada belieka tą frazę vartalioti, nors garantijos, toli gražu, nėra... Tiesa, minėtoji būsena nėra tapatintina su, tarkime, apsvaigimu nuo alkoholio. Beje, savo gėdai turiu prisipažinti, kad per visą gyvenimą neblaivus tesu parašęs vieną eilėraštį – „Tai tebuvo tik krūmai...“ O apie tai, kaip man pasidaro esė, apyplačiai kalbu rašinyje „Kur šiuo metu yra mano tekstas“. Žinoma, ten esančius teiginius irgi pirmučiausia dera suvokti kaip rašinio meninės visumos elementus. Bet po to jau galima į juos pažvelgti ir kaip į „degto molio pavyzdžius“...

– Toje esė – „Kur šiuo metu yra mano tekstas“ – Jūs rašote, kad „...tekstas – pirmiausia stilistikoje, o pati

unglių – jokių šansų“ „Nuėjau už tvarto, kur bulvienoje stūksojo didžiulė krūva tėvo nupjautų, išdžiovintų, sugrėbtų ir sukrautų ton krūvon bulvienojų. Žiemą jie turėjo būti klojami kiaulėms. Abejonių būti negalėjo. Abejoti – Dievui ar kiaulėms – būtų buvę itin kvaila.

Degtukų nebuvau pamiršęs.

Iš esė knygos Pakūriau tą didžiulę krūvą. Ko , prašau, jau buvau gal ir pamiršęs. Bet „Rašymas dūmais“ 2004 juk Dievas pamiršti negalėjo! Dūmai kilo sodrūs, balti. Kadangi dvelkė vėjas, jie negalėjo kilti tiesiai aukštyn. Kadangi vėjas dvelkė iš vakarų, sodrių baltų dūmų juosta kilo maždaug 45 o kampu aukštyn ir į rytus.

Piliuonos link. Supratau, kad Dievas buvo įstrižai aukštai. Ir įstrižai toli.“

SIGITUI GEDAI Ir Dievas, ir gamta kiekvieną dieną atšiaurėjo.

Nes Rojaus plotai buvo (už storų užuolaidų) šiaurinėj, Nuo mūsų žiūrint, pusėj. O pietuos neužskleistos žėrėjo Į karštį pasinešę plynės.

Aišku, kad tamsoj žiūrėjom Į šviesą ir į šilumą, ir į baisias krūvas žarijų.

ygos Iš eilėraščių kn iai in ut sk pa š) „(prie eilėraščiai“, 2005

„Dabar situacija tarsi apvirto aukštyn kojomis: pats tikrovės daiktas tam tikrame kontekste tampa meno kūriniu.

Ir vargas tam, kuris, su juo kontaktuodamas, „neįjungia“ konteksto (nebūtinai regimojo, supančio objektą, pavyzdžiui ŠMC erdvės, bet, svarbiausia, ygos – neregimojo, turinčio glūdėti Iš straipsnių kn , galvoje) – jis temato daiktą.“ „Lietuvių dailė: 1996–2005“ 2006

kevičius – darbo kambaryje. Čia jis skaito ir rašo stovėdamas. J.KALINSKO NUOTR. stilistika – manyje, mano kūne...“ O štai kalbėdamas apie poeziją, prisimenate, kad 1978-ųjų gruodžio 21 dieną parašėte pirmąjį eilėraštį, kuriame atpažinote save. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip Jūs suvokiate „savęs atpažinimą“, kalbėjimą „savo balsu“, buvimą „savame kūne“?

– Sunkūs klausimai. Galiu pasakyti tik tiek, kad savęs atpažinimas tekste – grynai intuityvus aktas. Panašus į tą, kai, tarkime, atpažįsti savo fizinį balsą. Čia nei kampainio, nei logaritminės liniuotės nenaudoji. O kad stilistika susijusi su kūnu – nė kiek neabejoju. Bet, jei žiūrėdamas į savo kūno atspindį veidrodyje neretai tuo ar tuo būni nepatenkintas (aš, pavyzdžiui, paauglystėje gerokai pergyvenau, kad pernelyg mažos yra mano akys), tai atpažinęs save eilėraščio eilutėje bemaž visuomet apsidžiaugi. Autentiškumas tarsi garantuoja kokybę. Nors ir tą eilutę paprastai koreguoji. Padidini josios akis...

– Eseistė G.Radvilavičiūtė rašo, kad „be abejonės, A.Andriuškevičius keliauja per šią žemę tekstiniais žingsniais. Kai kas net jį patį vadina tekstų susitikimo vieta“. Ar tekstas nėra galimybė iš šios žemės „išeiti“, arba bent trumpam įsivaizduoti, kad viskas, kas „yra“, ir yra „tik“ tekstas?

– Man artimesnis variantas – viską laikyti tekstu arba tekstais. Apie tai esu kalbėjęs esė „Sufalsifikuotas dienoraštis“ ir „Sufalsifikuotas dienoraštis 2“ („Šiaurės Atėnai“, balandžio 22 ir birželio 17). Čia tuos teiginius irgi galima laikyti bent dalinai atitinkančiais mano pažiūras, vadinasi, „degto molio pavyzdžiais“. Tad: ir mano kūnas yra tekstas, ir mano gyvenimas – tekstas, ir mūsų istorija – tekstas, ir visas pasaulis – taip pat tekstas. O didesniuosiuose tekstuose paprastai krebžda mažesni tekstai...

Tarp tekstų, „parašytų“ viena kalba (pavyzdžiui, fizinių kūnų), įsiterpia tekstai, pakeverzoti kita kalba (tarkime,

verbaline, vizualine ar garsine)... Tekstai bičiuliaujasi, niaujasi, susilieja, išsiskiria, virsta vieni kitais, prasitęsia, persikloja... Žodžiu, ištrūkti iš tekstų džiunglių – jokių šansų. Gali tik pereiti iš vienokio į kitokį. Bet fundamentaliausias klausimas – kas ir kodėl rašo patį didžiausiąjį, t. y. Tekstų Tekstą... O kad kiekvienas mūsų esame tekstų susitikimo vieta – aišku kaip dukart du.

Argi Jumyse nesusitinka, tarkime, J.Biliūno apsakymai, A.Sutkaus nuotraukos ir B.Kutavičiaus muzika? O kur dar šimtai kitų susitikimo dalyvių!

– Iš kelių skaitytojų esu sulaukęs laiškų, kuriuose kiek piktinamasi, kad pašnekovų klausinėju daugiau apie tai, „kas svarbu jam ir tau“ ir visai nekreipiu dėmesio į tai, „kas įdomu kitiems“, nepateikiu „detalių iš žmogaus gyvenimo“. Todėl – formuluoju. Viena A.Andriuškevičiaus diena. Ką veikėte, pavyzdžiui, vakar, ketvirtadienį, 2011-ųjų gruodžio 8 dieną?

– Paprastai keliuosi apie pusę septynių, darau kuklią mankštelę, prausiuosi šaltu vandeniu, atlieku keletą atsipalaidavimo pratimų, pusryčiauju, peržiūriu el. paštą.

Taip buvo ir gruodžio 8 dieną. Tuomet imu nedidelį puodelį labai stiprios kavos, kurį geriu maždaug pusantros valandos (mažais gurkšniukais, vis palaikydamas kavą ant liežuvio), ir – prie darbo. Rytais rašau (verčiu), skaitau sunkesnius tekstus, redaguoju. Kadangi šį sykį rimtesnių pradėtų darbų neturėjau, tai vėl su pasimėgavimu skaitinėjau J.Krishnamurti ir mano šių metų poetinį atradimą – japonų XX a. tanka meistrą S.Mokichi (angliškai). Penktadienį „Šiaurės Atėnuose“ turėjo būti (ir buvo) manieji jo vertimų vertimai.

Dėl stuburo problemų skaitau ir rašau stovėdamas (su pažingsniavimo intarpais), o ilsėtis gulu ant ortopedinio matraco. Proporcija: stoviu (plius vaikštau) keturiasdešimt minučių, guliu – dvidešimt. Atidaręs savo ir dar vieno kambario duris bei pasinaudodamas koridoriuku, į vieną pusę galiu eiti apie dvidešimt metrų.

Todėl ilsindamas akis (jos silpsta) ir mankštindamas

stuburą, kai dirbu vis pažingsniuoju iš vieno galo į kitą. Eidamas arba koncentruojuosi į kojų padus, arba apgalvoju, ką tuo metu veikiu.

Atsigulęs (ant nugaros) pailsėti, arba atsipalaiduoju, arba klausausi muzikos (šį ketvirtadienį – indų klasikos meistro A.A.Khano grojimo sarodu), arba deklamuojuosi mintinai mokamus eilėraščius (šiuokart – F.G.Lorcą, kurio moku ispaniškai gal trisdešimt kūrinių, ir O.Mandelštamą). Išklausęs dvyliktos valandos radijo žinias, einu pasivaikščioti. Maršrutai du: arba į pietus pro bažnyčią ir kunigų seminariją, arba į šiaurę pro ežeriuką iki klinikų. Šįkart – į pietus. Pietauju apie antrą, o po to dar tęsiu ką nors iš rytinių darbų, šį tą užrašau į dienoraštį, skaitau lengvesnius tekstus (paprastai turiu vieną ar dvi skaitomas knygas). Tą ketvirtadienį baiginėjau Ph.Claudelio „Pilkąsias sielas“.

Dienoraštyje užrašiau: „Dekoratyvi knyga.

Tai reiškia: efektingos situacijos, ryškūs charakteriai, esama neblogų frazių, bet nėra didesnės gelmės.

Be to, vietomis erzino prastas vertimas (sintaksė!): ryti /.../ į savo gerkles; žiūrėjo į tavo kaklą nugaroje.“ Po šešių – vakarienė. Apie pusę aštuntos mėginu šiek tiek medituoti. Po aštuonių – arba krepšinis (stengiuos nepalaikyti nė vienos komandos, o tik gėrėtis gerais ir bjaurėtis bjauriais epizodais; tai, aišku, retai pasiseka; šiuokart žaidė „Galatasaray“ su „Montepaschi“), arba „Panorama“. Po dešimtos – miegoti.

„Žmogaus galvojimas, kaip visi žinome, yra dvikryptis: jis arba puoselėja ateities planus, arba graužiasi dėl praeities.

Sunku būtų šiuo požiūriu ką nors pasakyti apie gyvulius. Tačiau augalija, manau, temąsto apie ateitį. Konkrečiau – apie savo vaisius ir sėklas (nes juose glūdi jos ateitis). Dar konkrečiau – obelys apie obuolius, slyvos apie slyvas, ąžuolai apie giles, eglės ir pušys – apie kankorėžius.“

žetą Iš romano „Siu i“, siūlau nušaut 2006

Vabzdys padvejojo sekundę, gal dvi, ir pakilęs nuskrido į rytus prieš saulę; ir tiekos aš jį temačiau; nežinau, kas jį užnešė čia; bet galėčiau nedrąsiai spėlioti, kad šitasai mano gyvenimas jam pasirodė dar nepakankamai margas; todėl jis paliko

rtimų Iš eilėraščių, ve ygos ir esė kn i“, „Vėlyvieji teksta 2010

nedidelę pilkšvą dėmelę jame; ir pradingo ant amžių.

– Prisimenate, ką sapnuojate?

– Nemenką dalį sapnų prisimenu. Aišku, kad jie yra susiję su mano fizinėmis ir psichinėmis būsenomis.

Esama malonių, esama nemalonių. Būna „normalesnių“, būna keistesnių. Pasidalinti? Prašom. Paskutinis mano sapnas buvo toks. Tokiame kraštovaizdyje (nuodugniau jo neaprašinėsiu) prie manęs priėjo toks personažas (detaliau neapibūdinsiu) ir, atlikęs tokį gestą (tiksliau nenurodysiu), man tarė: „Niekam nepasakok savo sapnų!“

langoje.

dukra Egle Pa

u ir po Su sūnumi Lin

., asmeninio

/ Apie 1976 m

r.

archyvo nuot

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Z.BALTRUŠIO NUOTR.

A.UFARTO/BFL NUOTR.

Poetas

Poetas

Meno kritikė

Aidas MARČĖNAS

Donaldas KAJOKAS

Monika KRIKŠTOPAITYTĖ

„Mėgėjas: poezijos, dailės, gyvenimo. Mėgėjas poetas. Mėgėjas dailėtyrininkas. Mėgėjas gyventojas. Visa tai mėgsta su profesionaliu įkarščiu, meile bei neatšaukiamomis poezijos-dailės-gyvenimo jungtimis. Todėl – profesionalus eseistas. Arba bandytojas, nes žodis „esė“ reiškia bandymą. Bet eseistas tegali būti mėgėjas, „profesionalus eseistas“ yra estetinis nesusipratimas kaip, pavyzdžiui, „intelektuali poezija“ arba „lietuviškas humoras“. O štai bandytojas privalo būti profesionalas, Gagarinas ir Cousteau* viename, antraip kalbos bandymai ir išbandymai kalba tolygūs permanentinėms savižudybėms. Tad žodyje „esė“ šypsosi net ne vienas, o keli oksimoronai, gi Alfonsas Andriuškevičius yra gyvas (tai mudu labiausiai ir sieja) profesionalaus oksimoronų mėgėjo pavyzdys.“

„Man tiesiog patinka Alfonso Andriuškevičiaus tekstai – tiek eseistika, tiek poezija. Eseistika: aišku – stilius, įgimta proporcijų pajauta, įdomi vaizdų bei minčių slinktis, dar įdomesnė po jų atsiverianti erdvė.

Tiesa, A.Andriuškevičius savo eseistikoje mėgsta ir „pachuliganavoti“, suvaidinti tarsi kokį superestetą ar anarchistą, tačiau šitai daroma, manau, vien tam, kad tekste dar ryškiau suspindėtų tai, kas itin svarbu, gal net amžina. Jo poezija išvis puiki. Kritikų kol kas pražiopsota. Versija: pražiopsota todėl, kad gera dalis šio poeto eilėraščių nesileidžia priimami vien protu ar vien jausmais. Jo poetinių tekstų vibracijos skverbiasi į mus kiek ir kitokiais sąmonės kanalais, o jie – bent jau kai kurie, išsprūstantys iš mentalinės ir vitalinės sąmonės zonos – vien vakarietiškos pakraipos suvokėjams (bei kritikams) neretai būna užsivėrę arba gerokai užakę.“

„Iš dailėtyros jis jau kuris laikas yra emigravęs į poeziją (rašymą, gaivinimą atmintyje ir taikymą buityje, vertimus) ir esė. Dar aną dešimtmetį (gerokai per anksti) tekstuose A.Andriuškevičius mėgdavo repetuoti savo mirtį: tai lyg davatka matuojasi alyvų violetą prie gulsčio veido tarp grabo pagalvėlių, tai pavadina poezijos rinkinį „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“, tai bando įsivaizduoti, kokie bus tosios mirties riešai. Matyt, susipratęs, kad mirtis nemėgsta būti nuspėjama, metė tą aktyvų mirimą ir paskutinę savo knygą pavadino tiesiog „Vėlyvieji tekstai“. Apie jį, kaip dailėtyrininką, nusižiūrėjus braižą, kalbėsiu punktais: 1) Sunkiai rastumėte dailės kritiką (-ę), kuris nėra citavęs Andriušio. Tai vyksta iki šiol ir per dažnai. Taip yra todėl, kad jis kalbėjo apie svarbius dalykus drąsiai ir todėl, kad jo velniškai geras stilius. Kas nenorėtų razinos ant savo monotoniško pyrago? 2) Jei yra apžvalgininkai, tai Andriušis yra įžvalgininkas, nes visuomet ieško įžvalgos – pastebėjimo, kuris atidengia kitą dugną ar atsuka visai kitą skruostą, ausį, šlaunį. 3) Kaip asmuo, dėstytojas ir rašantysis – itin intertekstualus. Jame gyvena daug tekstų, kuriuos jis geba išganingai kryžminti. Ir ne dėl puikavimosi (nors narcizų dvelksmo nė pats nesigintų), o dėl minties briaunos aštrumo. 4) Jam visuomet buvo svarbus teksto malonumas (gal net kalbos ritmikos erotika), skaitančiojo (-osios) suviliojimas. Tekstai dėl to neapkrauti, atvirkščiai – išbraukyti dėl erdvės ir pauzių. 5) Jį galima kaltinti nebent galimu formalizmu, nes vardan žodžių ar minties sąskambio gali aukoti tiesą, o to, kas gavosi, niekaip nepavadintum melu, greičiau jau – menu.

6) A.Andriuškevičius – menotyros Gagarinas, bet ne dėl pirmumo, o įtakos – visą kartą (taip pat ir mane) jis privertė svajoti tapti menotyrininkais, menininkais ar bent akylais žiūrovais.“

*Jacques-Yves Cousteau (1910–1997 m.) – prancūzų jūrininkas, povandeninio pasaulio tyrinėtojas, išradęs akvalangą.

A.Andriuškevičių pamatė jūra. A.Andriuškevičius – dangų.

/ 1973 m., Palanga

Tarsi kalbasi, tarsi tyli. Su tapytoju Augustinu Savicku.

/ 1990 m.

A.UFARTO/BFL NUOTR.

Tenka paistyti niekus Rašytojas

Andrius JAKUČIŪNAS Pasakysiu atvirai – truputėlį pykstu ant Alfonso Andriuškevičiaus.

Tai jis, ištraukęs iš stalčiaus (turbūt) visa, ką pastaruoju metu parašęs ir išvertęs, klastingai sukrovė į vieną knygą. Jeigu – neduokdie – esi kokios nors komisijos narys, – dargi tokios komisijos, kuri turi teisę vertinti tik tam tikro žanro kūrinius, – turi paskui rautis plaukus, negalėdamas nuspręsti, ar tos knygos gausūs privalumai dera su tavo misiją apibrėžiančiais nuostatais. „Jotvingiai“ Poetiniame Druskininkų rudenyje nusprendė, kad „Vėlyvieji tekstai“ – poezijos knyga, ir įvertino ją premija. „Metų knygos“ konkurso komisija paliudijo tai esant prozos knygą. Ką sau galvoja vertėjai – nejau jiems nusispjaut į profesinį prestižą?

Be abejo, A.Andriuškevičius pats puikiai supranta, kad yra kietas riešutas, todėl netingi maivytis ir vaidinti kuklų, atseit nieko čia jis ypatingo nenuveikęs. Antai per Jotvingių premijos teikimo ceremoniją, gausių liaupsių jo buvo klausomasi ne dėkingai išraudus, bet neva atsipalaidavus vaikštinėjant šen bei ten po sceną, tarsi pasiryžus visiems parodyti, kad išeita sau į miškelį kontempliuoti, – ne į sceną būti pagerbtam, – arba, dar blogiau, atskleisti, kad liaupsintojo (nerodykime pirštu) vis tiek nieko gero apie jį, iškilųjį, nebus pasakyta. Ne paslaptis, šitaip jis elgiasi ir literatūroje.

Kartais atrodo, kad guvus aprašomojo protas (kaip čia neišskirsi tos kūno dalies iš kitų?) tave, – skaitytoją, vertintoją, – skuba kuo greičiau pačiupti už nosies ir romų vesti norima kryptimi – kad nespurdėtum, nesiblaškytum, nebūtum nepaklusnus. Šitaip kyla visokių įtartinų vaizdinių. Tarkim, akyse iškyla kūrėjo kambarys. Drybso A.Andriuškevičius ant kušetės, – tokia išskirtinė vieta mąsliam žmogui, – ir mąsto maždaug taip: „Gal aprašysiu kokį paprastą vaizdelį, tarkim, kaip aš guliu ant kušetės – tokios išskirtinės vietos tokiam mąsliam žmogui kaip aš. Kam čia daug stengtis – vis tiek visi manys, kad aš, mąstytojas, apmąstau Visatą, regiu Kosmosą; ne, tikrai niekas neišdrįs manęs pavadinti lėkštu estetu – tokiu kaip Henrikas Radauskas.“ Arba regi mūsų klastingąjį kūrėją, susiruošusį parašyti eilėraštį, – be abejo, jau ne ant kušetės (juk tai pernelyg proziška vieta), o, sakykim, kur nors neapibrėžtai einantį arba (geriau) stovintį (kam vargintis, jei žemė vis tiek sukasi?) ir galvojantį: „Nebūsiu kvailas, stačiom rašyt nepatogu; tris keturias eilutes – ne daugiau. Vis tiek visi žinos, kad aš, intelektualas, Rytų tradicijos – nors įkyriai jos neperšu – puoselėtojas

parašiau prasmingą haiku (jokių 5-7-5!), paaiškinantį nepaaiškinama, susiejantį nesusiejama. Jeigu koks asilas išdrįs suabejoti, vėliau (sakykim, „Ryto allegro“ laidoje) nerūpestingai pareikšiu, kad balto lapo tuštuma yra esmingas eilėraščio estetikos sandas – ir čiki.“ Ir kaip jūs manote? Nė vieno suabejojusio ar tuo labiau nusiteikusio skeptiškai. Galėtų vaikinas pagalvoti ir apie sektos steigimą...

Bet ką čia apie kitus – ir mane patį A.Andriuškevičius suvystė kaip kūdikį. Kitados teko nelaimė duoti interviu viename knygyne – žurnalistė pageidavo, kad aš, kaip rašytojas, galiausia dar rekomenduočiau skaitytojams keletą vertų dėmesio knygų. Dabar jau negaliu pasakyti, ką šnekėjau ir ką siūliau, tačiau aiškiai menu, kad desperatiškai paskutinės aukos lentynose ieškanti akis atsidūrė ant knygos „10 anglakalbių poetų“. Nepaisant to, kad ligi tol turbūt nebuvau skaitęs nė eilutės šio autoriaus kūrybos ar vertimų (dargi ir pats A.Andriuškevičiaus asmuo painiojosi su Antano Andrijausko asmeniu), iš karto suvokiau radęs tai, ko ieškojau. Vien baltame fone išdidžiai išsikišusi šio garbaus žmogaus pavardė kažkodėl klykte klykė, jog knyga labai gera, kad negaliu praeiti jos nepaliaupsinęs. Greičiausiai kažką prisapaliojau apie intelektą ir tam tikros rūšies dvasingumą, pabrėžiau, kad vertimai – nors autorius neprofesionalus vertėjas (kažkaip jaučiau, kad „Andriuškevičius“ negali būti profesionalus vertėjas) – puikūs ir skaitytini. Pasibaigus kankinamam interviu, nuėjau į kitą knygyną ir tą knygą tuoj pat nusipirkau. Vėliau ieškojau šio autoriaus tekstų „Šiaurės Atėnuose“, pritariamai linksėjau klausydamas, kaip jį kiekviena dingstimi vis pagiria Giedra Radvilavičiūtė.

Galbūt todėl dabar A.Andriuškevičius yra vienas iš tų retų autorių, kuriam beveik neturiu priekaištų – tad ir tenka paistyti niekus. Atleiskite.

Mieli „15min“ skaitytojai, sveikiname Jus gražiausių žiemos švenčių proga ir dėkojame, kad 2011-aisiais buvote su mumis! Ačiū už tai, jog skaitėte laikraštį, sekėte naujienas portale www.15min.lt, siūlėte temas, dalijotės nuotraukomis, komentavote, gyrėte, kritikavote ir tokiu būdu skatinote mus augti bei tobulėti. Būtent Jūs esate didžiausi mūsų skatintojai ir įkvėpėjai!

2012 metais mes žengiame didelį žingsnį į priekį – nuo sausio 20-osios Jūsų pamėgtas nemokamas laikraštis „15min“ tampa savaitraščiu.

Kiekvieną penktadienį Jums dovanosime įdomų, žymiai didesnės apimties, spalvotą

ir, žinoma, nemokamą savaitraštį „15min“, kurį rasite ir jau įprastose, ir naujose platinimo vietose. Jei savaitraščio nespėsite pasiimti penktadienį, mieste jį galėsite rasti ir šeštadienio rytą.

Nauja laikraščio kokybė Šešerius metus gyvuojantis laikraštis „15min“ nuo sausio mėnesio 100 000 tiražu pasieks ne tik tris didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, bet taip pat ir Šiaulius, Panevėžį, Alytų bei Marijampolę. „Naujame leidinyje svarbiausios bus ne naujienos, bet nuomonės, ne faktai, bet po-

žiūriai į juos“, – sakė bendrovės „15 minučių“ generalinis direktorius Tomas Balžekas. „15min“ ir toliau tiki nemokama spauda. O kad didžiųjų miestų skaitytojai jau įprato šalia rytinės kavos ar arbatos skaityti nemokamą laikraštį, liudija naujausi rinkos tyrimų kompanijos Sakė T.Balžekas. „TNS Gallup“ atlikto „Nacionalinio skaitytojų tyrimo“ duomenys. Jie rodo, jog 60 tūkst. ir 25 tūkst. šių miestų pagal vidutinį laikraščio skai- gyventojų. Pagal vidutinę skaitomumą „15 min“ yra mėgsta- tytojų auditoriją, „15min“, kumiausias vilniečių laikraštis – ris iki šiol buvo leidžiamas tik jį skaito ketvirtadalis (daugiau trijuose didžiuosiuose mieskaip 119 tūkst.) sostinės gy- tuose, užima trečiąją vietą naventojų. Kaune ir Klaipėdoje cionaliniu mastu (pritraukia jį atsiverčia atitinkamai beveik 280 tūkst. skaitytojų), užleis-

Naujame leidinyje svarbiausios bus ne naujienos, bet nuomonės, ne faktai, bet požiūriai į juos.

damas pirmąsias pozicijas tik „Vakaro žinioms“ ir „Lietuvos rytui“.

Karštos naujienos – portale 15min.lt Laikraštis „15min“ keičiasi ir pasieks Jus kiek rečiau, tačiau karščiausias kasdienes naujienas iš Lietuvos ir viso pasaulio Jus kviečiame skaityti moderniame ir dinamiškame naujienų portale www.15min.lt.

Pagal bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ duomenis, lapkričio mėnesį portalas 15min.lt buvo trečioje populiariausių Lietuvos interneto svetainių penketuko vietoje. Lapkritį naujie-

nas portale 15min.lt skaitė daugiau kaip 839 tūkst. lankytojų, tai 35 tūkst. daugiau nei spalio mėnesį.

Neabejojame, kad 15min.lt greitį, modernumą ir atvirumą skaitytojui kiekvieną mėnesį ir toliau įvertins dar daugiau žmonių.

Kiekvieną mėnesį daugėja ir tų, kurie naujienas skaito savo mobiliuosiuose telefonuose adresu m.15min.lt.

Dėkojame, kad esate su mumis! 2012-aisiais mes Jums pažadame dar daugiau įdomių tekstų, įžvalgų, naujų herojų ir įspūdingų nuotraukų. Jau sausio 20 dieną ieškokite savaitraščio „15min“!

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

8 / SKELBIMAI 12 Parduoda

Grožis, sveikata

Prekyba STOGŲ FASADŲ dangomis, lietaus sistemomis. Stogų dengimo darbai. Tel 8 646 71888.

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas.

Tel. 8 606 91150.

Malkos kurui: beržų, juodalksnių, skaldytos, kaladėmis, galima 2-3 metrų supjautas, pjuvenos. www.malkoskurui.lt, Tel.: 459400, 8 670 23004.

KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA IR PROFILAKTIKA! LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinika kviečia gydytis ir ilsėtis PALANGOJE. Kardiologo konsultacija, gydymas, procedūros, gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis - profilaktika (maitinimas 3k./d.) - 79 Lt. Tel. 8 460 30027 arba 8 618 41860, klinika@ktl.mii.lt, www. pri.kmu.lt.

Perka Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendrasavininkiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto.

Tel. 8 671 08059.

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Organizmo valymas "Bio detox" aparatu. Atvykstame į namus. Tel. 8 654 48894.

Perkame dirbamą žemę ir pievas visoje Lietuvoje, brandų mišką. Gali būti išnuomota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155.

Siūlo darbą Darbui Norvegijoje reikalingi mėsininkai, išpjaustytojai, skerdikai, žuvies, paukštienos fabrikų darbuotojai bei statybininkai. Pirmenybė teikiama mokantiems anglų kalbą ir turinties patirties minėtose srityse. Tel. 8 636 01096.

Reikalingi apdailininkai butų įrengimo darbams. Darbas nuolatinis. Tel.: 8 670 36491, 8 699 11604.

Siūlome darbą viešbučio administratoriui (-ei). Reikalavimai: aukštasis/ aukštesnysis išsilavinimas, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, anglų ir rusų kalbų mokėjimas, panašaus darbo patirtis būtų privalumas. Gyvenimo aprašymą siųsti el. paštu: personalas@ navalis.lt Valymo paslaugų įmonei reikalingas pensinio amžiaus sandėlio darbuotojas (turėti ūkio-sandėlio tvarkymo patirties).

Tel. pasiteirauti: 8 607 53661 (nuo 8.0016.00 darbo dienomis).

Perkame mišką su žeme arba iškirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www. dzukijosmediena.lt.

Mokslas Centre esanti vairavimo mokykla "Venjora" renka naujas grupes (B kat.) Nuolaidos studentams! Herkaus Manto g. 31, ŽEMAITIJA (IIIa.), tel. 8 46 210363, el.p. venjora@gmail.com.

TEORINIS MOKYMAS BŪSIMIEMS PILOTAMS MĖGĖJAMS, SKLANDYTOJAMS IR ULTRALENGVŲJŲ ORLAIVIŲ PILOTAMS. TEL.: 8 652 79222, 8 614 39494.

Transportas SUPERKAME ĮVAIRIŲ MARKIŲ AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME IŠ KARTO, DIRBAME BE POILSIO DIENŲ.

Tel. 8 600 08276.

Paslaugos

BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBILIUS. NUO 2000 IKI 2011 M. TEL. 8 605 11996.

„VELNIO ADVOKATAS“ – mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?!

Tel.: 8 687 40 002, Tel./faks. (8-5) 237 58 26

AUTOMOBILIŲ PLOVIMAS BE VANDENS, AUTOMOBILIŲ POLIRAVIMAS, AUTOMOBILIŲ SALONŲ VALYMAS. MUS RASITE: VIRŠUTINĖ G. 32, REGISRACIJA TEL. 8 604 06812.

Greiti vartojimo kreditai nuo 200 Lt iki 5000 Lt Registruokitės internetu www.Creditor.lt ir gaukite! PIRMAS KREDITAS NEMOKAMAI! Tel.:8 638 88832.

UAB „Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel.: 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt

Statyba, remonto darbai Vidaus apdaila, laiptinių remontas, sienų šiltinimas, kapitalinis butų ir namų remontas, santechnika. Rekomendacijos. Medžiagų pristatymas.

Tel. 8 657 92330.

ALUPLAST, AVANGARDE, VEKA plastikiniams langams nuolaidos iki 60 proc. Šarvuotos durys.

Tel.: 8 685 05039, 8 685 05067.

Kiekvieną savaitę vežame keleivius, siuntinius, Lietuva - Anglija. Tvarkingas mikroautobusas, patyrę vairuotojai paiims iš namų ir pristatys į vietą.

Tel.: 8 636 75597, + 447 423721702.

Balkonų, terasų stiklinimas stumdomomis aliuminio konstrukcijomis. Plastikiniai langai, roletai, žaliuzės. Dubysos g. 25207 kab., (II a.) , el.p klaipeda@sistemax.lt.

Tel.: 8 46 496873, 8 675 66117, 8 601 05036, www.sistemax.lt

Nekilnojamasis turtas IŠSINUOMUOČIAU 1 K. BUTĄ IKI 300 LT + PATARNAVIMAI. TEL. 8 645 5546.

www.ikrauk.lt

Kita KALĖDINĖ AKCIJA itališkiems maisto produktams parduotuvėje "Meidita", Dubysos g.23, tel.

8 674 56507.

Kilimų, minkštų baldų valymas. Valymas po statybos ir remonto darbų.

Tel.: 8 657 94361, 8 657 94363.

PIGUS BALDŲ IR KROVINIŲ PERVEŽIMAS. Tel. 8 679 93713.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

TEMA / 9

Iššūkis – apdrausti namą Noras apdrausti nekilnojamąjį turtą gali kainuoti nemažai nervų.

Tuo įsitikino namą šalia sostinės perkantis vilnietis, taip ir neradęs draudimo bendrovės, kuri sutiktų būstą su šalimais stovinčiais ūkiniais pastatais drausti tokiai sumai, už kokią jie yra perkami.

Vyriškis apstulbo sužinojęs, kad būsto ekspertų 260 tūkst.

Lt įvertintas namas draudimo bendrovėms vertas daugiau nei milijono.

Vilnietis įtaria, kad jo pirkinio vertę išaugino draudikų noras gauti didesnes įmokas, o draudimo bendrovės atkerta, kad nekilnojamąjį turtą reikia drausti tokiai sumai, kurios pakaktų jį atstatyti iš naujo.

Argumentų neišgirdo Vilnietis Aurimas „15min“ papasakojo nusprendęs šalia sostinės nusipirkti šiek tiek žemės ir 400 kv. m ploto namą su keliais ūkiniais pastatais. Tam sostinės gyventojas iš banko pasiėmė 460 tūkst. Lt dydžio paskolą. „Viena iš sąlygų imant paskolą – apdrausti pastatus tokiai sumai, už kokią jie perkami. Tad pradėjau ieškoti draudimo bendrovės, kuri apdraustų mano pirkinį už 460 tūkst.

Lt, tačiau netrukus supratau, kad tai neįmanoma“, – pasakojo Aurimas.

Jis teigė buvęs apstulbintas draudimo bendrovių „PZU Lietuva“, „Seesam Lietuva“ ir „Lietuvos draudimas“ pasiūlymų – namą su ūkiniais pastatais jos

sutiko drausti tik nuo 1 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt sumai. „Argumentų, iš kur atsirado tokie skaičiai, taip ir neišgirdau. Maniau, kad draudimo bendrovės duomenis apie pastatų vertę ima iš Registrų centro, kuris pastato vertę skaičiuoja atsižvelgdamas ne tik į plotą, naudotas statybines medžiagas, bet ir apylinkėje esančių pastatų pardavimo kainos vidurkį. Registrų centras mano perkamą namą be ūkinių pastatų, kurie yra menkaverčiai, įvertino 560 tūkst. Lt suma“, – teigė pašnekovas. Jis pridūrė, kad profesionalus būsto vertintojas, apžiūrėjęs namą, jį įvertino tik 260 tūkst. Lt, nes pastatas – senos statybos, neekonomiškas, jį reikės nemažai remontuoti. „Jeigu būčiau sutikęs su siūlomomis sąlygomis, draudimo įmonėms būčiau mokėjęs 800–900 Lt per mėnesį siekiančias įmokas. Kai bandžiau derėtis, man įmonių atstovai aiškino negalintys sumažinti sumos, nes jiems to neleidžia kažkokia kompiuteryje esanti sistema. Tačiau motyvų, kodėl mano perkami pastatai verti milijonų, taip ir neišgirdau“, – sakė jis.

Galiausiai Aurimas sutiko pastatus apdrausti „Lietuvos draudime“ 700 tūkst. Lt. Dėl mažesnės sumos draudikai nenusileido.

Į rinkos vertę nežiūri „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus

Šis senos statybos namas, draudikų manymu, vertas daugiau nei milijono.

J.Kalinsko nuotr.

KARTAIS PIRKTI PIGIAU Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis KRISTINAITIS Registrų centras nustato vidutinę pastato rinkos vertę, kuri yra mokestinė, tai reiškia, kad pagal ją skaičiuojami nekilnojamojo turto mokesčiai. Profesionalus turto vertintojas, apžiūrėjęs būstą, jį įvertino įkeitimo tikslu, o tai jau yra visiškai kitoks vertinimas, atliekamas pagal kitą metodiką. Šie du vertinimai sutampa labai retai, nes Registrų centras, pavyzdžiui, vertę skaičiuoja masinio vertinimo būdu, tai apytikslis metodas, jo tikslumas visame pasaulyje yra tik iki 30 proc.

mas standartinio pastato atstatymo kainas, statybos medžiagų ir darbų kainas, Statistikos departamento skelbiamus statybos kainų indekso pokyčius, Registrų centro bei statybų bendrovių informaciją.

Sumos nemažina klientų labui

vadovas Andrius Gimbickas „15min“ teigė, kad bendrovė klientui pastatų draudimo vertę apskaičiuoja ir rekomenduoja drausti atkūrimo arba likutine verte, priklausomai nuo pastato nusidėvėjimo. „Atkūrimo arba likutinė vertė yra apskaičiuojama taip, kad sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikus žalai klientas būtų visiškai užtikrintas, jog galės atstatyti analogišką pastatą iki buvusios būklės, pavyzdžiui, už draudimo išmoką būtų galima visiškai atsta-

tyti gaisro ar audros sugadintą pastato dalį. Todėl apskaičiuotos pastato draudimo vertės negalima lyginti su to paties pastato rinkos verte. Įvykus žalai, pastatas nebus perkamas rinkos verte, o bus atstatomas iki buvusios būklės toje pačioje vietoje, iš tokių pačių medžiagų, iš kokių buvo pastatytas“, – aiškino jis.

A.Gimbickas pabrėžė, jog atkūrimo vertę „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja atsižvelgdamas į įmonės „Sistela“ pateikia-

Panašiai kalbėjo ir bendrovės „PZU Lietuva“ Gyventojų turto draudimo produktų vadovas Kęstutis Daunaravičius: draudikai pastatus draudžia sumai, kiek kainuotų atstatyti turtą įvykus nelaimei. „Vieną kvadratinį metrą mes vertiname nuo 2500 iki 3000 Lt. Skaičiuodami remiamės Registrų centro vidutinėmis rekomenduojamomis gyvenamųjų namų statybinėmis vertėmis. Pavyzdžiui, tokio pat namo mažame provincijos miestelyje ir sostinės centre rinkos vertė skirsis kardinaliai, o statybinė vertė bus be-

veik tokia pati“, – pabrėžė jis.

Apdraudus namą mažesne suma, negu statybinė vertė, pasak jo, kiltų nepilnos draudimo apsaugos pavojus. „Seesam Lietuva“ filialo turto rizikos vertintojas Vytautas Blaževičius taip pat sakė, kad jeigu namas apdraustas draudėjo pasirinkta 300 tūkst. Lt draudimo suma, o tą namą atstatyti kainuos 500 tūkst. Lt, namui sugriuvus bus išmokėta 300 tūkst. Lt, tačiau namo savininkui tų pinigų nepakaks.

Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis „15min“ aiškino, kad klientas neprivalo drausti savo turto, jeigu nemano, kad jis tiek vertas. „Šiuo atveju reikėjo prašyti draudimo įmonės pagrįsti, kodėl ji apskaičiavo tokią didelę sumą. Ieškant geriausių sąlygų siūlau pasinaudoti draudimo brokerio paslaugomis”, – kalbėjo jis.

Kodėl „Budweiser Budvar“?

Daugelis jau nesistebi importinio alaus, o ypač čekiško, populiarumu visame pasaulyje ir Lietuvoje. Vienas iš išskirtiniausių šios produkcijos atstovų – „Budweiser Budvar“ Premium lager alus.

klausomas juridinis subjektas „Budweiser Budvar, nacionalinė įmonė“. Ši įmonė savo veiklą daugiausia orientavo į eksportą, užsienio rinkoms tiekdama vertingus registruotus prekių ženklus, aukštos alaus kokybės garantus. Dar vienas svarbus plėtros etapas vidaus rinkoje ir užsienyje įvyko po to, kai 1989 metais vos per keletą mėnesių įmonė sugebėjo beveik dvigubai padidinti alaus pardavimus.

Kuo gi jis ypatingas?

Iš visų Čekijos alaus gamyklų bene vienintelė „Budweiser Budvar“ alaus gamykla priklauso valstybei. Ir tai ne dėl to, jog jokiam privačiam tarptautiniam alaus gamintojui ji neįdomi, o tik todėl, jog šis prekinis ženklas valstybei yra labai svarbus ir simbolizuoja nacionalinę Čekijos alaus pramonę. Šis pavadinimas yra kilęs iš Čekijos miesto „Česke Budejovice“ (Budweis) Bohemijoje. Ji buvo įkurta 1895 metais ir pradėjo savo veiklą, tiesiogiai susijusią su šio miesto istorinėmis alaus gamybos tradicijomis, kurios skaičiuojamos jau nuo 13 amžiaus, kai miestas įgijo alaus virimo teises. Česke Budejovice 19 amžiuje buvo įvairiatautis miestas. Tačiau, ekonomika buvo kontroliuojama vokiečių gyventojų mažumos, kuri valdė daugumą šio miesto įmonių. Pagal to meto įstatymus, miesto savivaldybėje buvo atstovaujama priklausomai nuo valdomo turto ir sumokėtų mokesčių. Todėl čekai neturėjo jokių atstovavimo teisių Rotušėje, nepaisant jų daugumos. Kad galėtų dalyvauti politikoje, čekų žmonės turėjo sustiprinti savo ekonominę padėtį.

Nacionalinė įmonė „Budweiser Budvar“ šiandien yra moderni ir aktyvi bendrovė, kuri turi tvirtą pagrindą konkuruojant su kitomis alaus daryklomis tiek šalyje, tiek ir už jos ribų. Dėl puikių ekonominių rezultatų, įmonė gali investuoti daug lėšų į plėtrą. Didelė pelno dalis kasmet yra nukreipiama paramai kultūrai, švietimui ir sveikatos apsaugai, ypač Pietų Bohemijos regione. DemonsŠiandien metinis alaus pardavimas sudaro dau- truodama savo rūpestį alaus mėgėjais ir savo giau kaip milijono hektolitrų alaus. Nepaisant di- dinamiško vystymosi perspektyvas, „Budweiser delio gamybos apimties augimo, per šimtmečius Budvar“ nuolat diegia į rinką naujus produktus. susiformavusios gamybos tradicijos, aukšta kokybė ir tipiškas „Budweiser Budvar“ alaus skonis Visa alaus produkcija šioje gamykloje gamiišlieka iki šios dienos. nama taip, kad vartotojas negalėtų suabejoti jos kokybe. O tai visų pirmiausia lemia šios produkciNuo jos įkūrimo laikotarpio darykla patyrė jos sudėtinės dalys – iš 300 m gylio giluminių gręnuolatinį modernizavimą. 1922 m. gamykloje žinių, esančių tiesiai gamyklos teritorijoje, išgaubuvo įrengtas pirmasis 300 m gylio artezinis namas natūralus mineralinis vanduo. Šis vanduo gręžinys, po to dar du arteziniai šuliniai. Tokiu būdu alaus daryklą pasiekė aukštos kokybės vanduo, kuris ir padėjo sukurti puikių skonio savybių Premium Lager. Nuo 1920 m. darykla pradėjo užimti didelę rinkos dalį užsienio šalyse, todėl atsirado registruotieji prekių ženklai „Český Budějovický Granat“, „Budweiser Bier“, „Budbräu“ ir kt. 1930 m. buvo įregistruotas prekės ženklas „Budvar“, kuris per trumpą laiką tapo aukštos kokybės sinonimu. Pagal šį registruotą prekės ženklą 1936 metais alaus darykla pakeitė savo pavadinimą į „Budvar“ – „Český akciový Pivovar Česke Budĕjovice“.

Todėl paskutinis 19 a. trečdalis – „čekų“ įmonių kūrimosi laikotarpis. Vienas iš jų buvo „Čekijos Dalies Alaus darykla“ - tiesioginis „Budweiser Budvar“ pirmtakas. Jos įkūrimo iniciatyva atėjo daugiausia iš Čekijos alaus gamintojų (Augusto Zátka ir daugelio kitų). „Čekijos Dalies alaus darykla“ pirmąją alaus partiją pagamino 1895 metų Antrojo pasaulinio karo metu alaus darykla spalio 1-ąją. Iki 1896 pabaigos kasmetiniai alaus buvo valdoma nacių administracijos, po karo pardavimai sudarė apie 51.100 hektolitrų alaus. buvo nacionalizuota ir 1967 m. sukurtas nepri-

yra kilęs iš ežero, susiformavusio ledynmečio periode prieš 10000 metų. Kitas svarbus ingredientas – Moravijos miežių rinktinių rūšių (Hordeum vulgaris) salyklas, dažnai vadinamas „visų šviesaus miežių salyklo rūšių motina“ ir garsėjantis pasaulyje savo išskirtiniu skoniu ir aromatu. Pagaliau išskirtinį alaus skonį sąlygoja aukščiausios kokybės Žatec Saaz apyniai (Humulus lupulus). Budĕjovický Budvar Premium alaus gamyboje yra naudojamos tik išimtinai moteriškos apynių žiedų galvutės.

Be to, šis alus atitinka Vokietijos alaus grynumo įstatymą (Reinheitsgebot).

700 metų amžiaus Česke Budĕjovice alaus gamybos tradicija ir unikalus, 90 dienų alaus brandinimo laikotarpis padėjo suformuoti šio alaus unikalų charakterį. Ragaudami „Budweiser Budvar Czech Premium Lager“, galite panaudoti visus savo skonio pojūčius. Visų pirma, Jūsų akys pradeda mėgautis gražia alaus spalva ir turtinga tankia puta, vėliau Jūs pajuntate švelnų apynių aromatą. Nuo pirmo gurkšnio Jūs jaučiate subtilų, tačiau tuo pat metu gilų salyklo skonį, kuris palieka švelnų kartumo prieskonį ir palaipsniui ištirpsta iki kito alaus gurkšnio, kuris harmoningai dera su pirmuoju pojūčiu.

Kiekvienais metais daugiau nei 40 000 turistų turi galimybę aplankyti „Budweiser Budvar“ nacionalinę alaus daryklą, gali stebėti alaus gamybos procesą ir paragauti šviežio šviesaus alaus iš gamyklos rūsių. Gamyklos muziejuje multimedijos pagalba galima pamatyti „Budweiser Budvar Story“ – alaus istoriją 3D formate, plazminiuose ekranuose, taip pat įvairias unikalias hologramas. $

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

10 / SPORTAS

Netikėtos Kalėdų atostogos ASTA ŽUKAITĖ

V.Aleknai olimpinės žaidynės Londone bus paskutinės.

BFL/V.Jurevičiaus nuotr.

a.zukaite @15min.lt

Martynas Pocius pirmąją artėjančių Kalėdų šventinę vakarienę sutiko su krepšininkais ir futbolininkais, atstovaujančiais tituluočiausiam ir bene garsiausiam Europoje klubui Madrido „Real“. Tačiau didžiausias metų šventes Lietuvos rinktinės narys sutiks ne Madride – jis sulaukė išskirtinės dovanos – galimybės pailsėti ir pabūti su savo artimaisiais.

Artėjant šv.Kalėdoms Madrido „Real“ futbolo ir krepšinio komandos daugelį metų iš eilės renkasi į šventinę vakarienę. Viena didele šeima tampa futbolininkai, krepšininkai, treneriai, vadovai, medikai, kiti „Karališkojo“ klubo atstovai. Jie ne tik kartu pietauja, bendrauja, bet ir dalyvauja gražioje akcijoje – lanko įvairiomis ligomis sergančius vaikus. Šventiniame renginyje, kuris vyko „Santiago Bernabeu“ stadione, šiemet dalyvavo ir Lietuvos krepšinin-

kas M.Pocius. Prie vieno stalo jis sėdėjo kartu su brazilu Kaka, vokiečiais Mesutu Ozilu ir Sami Khedira, argentiniečiu Gonzalo Higuainu, portugalu Ricardo Carvalho bei krepšininkais Jaycee Carrollu ir Kylie'u Singleriu. „Futbolininkai Ispanijoje yra didelės žvaigždės, tačiau

Eurolyga

Dar nežino, ar stiprinsis Kaip feniksas iš pelenų pakilęs Kauno „Žalgiris“ nenori apsiriboti tik patekimu į Eurolygos „Top 16“ etapą. Anot klubo sporto direktoriaus Vitoldo Masalskio, komanda artimiausiu metu gali sulaukti pastiprinimo. „Tai dabar, komandos atostogų metu, svarstoma. Jeigu sprendimai bus priimti, tuomet po Kalėdų bus matomi rezultatai“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė V.Masalskis. Visgi jis nenorėjo atskleisti, kokios pozicijos krepšininko „Žalgiriui“ būtų ieškoma.

V.Masalskis išsisuko ir paklaustas, ar nemelavo JAV žiniasklaida, tvirtindama, kad per Kalėdas Lietuvos čempionų komandą papildys iš UCLA universiteto išmestas aikštingasis JAV k repšinio talentas Reevesas Nelsonas. „Yra daug kandidatų, o vienas iš jų – jis“, – sakė V.Masalskis. „Žalgirio“ krepšininkai naujokus sutiktų tik po atostogų. Po pergalės prieš „Zagreb“ (87:76), atvėrusios duris į „Top 16“ etapą, komanda

nuo ketvirtadienio iki gruodžio 28 dienos buvo paleista Kalėdų atostogų.

Duobę lėmė permainos Prisimindamas prastą sezono startą V.Masalskis teigė, jog į duobę komanda įkrito dėl permainų trenerių štabe, tačiau sunkiai dirbdama treniruotėse iš jos išlipo ir pastaruoju metu jau demonstravo „puikų“ žaidimą. „ Kom a nd a prisikėlė kaip feniksas iš pelenų ir paskutiniu metu žaidė tikrai puikiai. Manome taip pat, kaip ir vyriausiasis treneris (Aleksandras Trifunovičius), kad tai – ne galimybių riba“, – vylėsi V.Masalskis. „Duobė turėjo būti, nes pasikeitė treneris. Tačiau komanda sunkiai dirbo, o tie vaisiai po truputį ateina. Manau, jog dabar komanda kils tik į viršų. Noriu užtikrinti žiūrovus ir sirgalius, kad darysime viską, jog toks žaidimas, koks buvo prieš „Panathinaikos“ namuose, niekada daugiau nepasikartotų“, – pridūrė klubo sporto direktorius.

jie – tokie pat paprasti žmonės kaip ir mes. Tik tiek, kad dėl jų gerbėjai yra pamišę, pametę galvas. Po šventinės vakarienės visi sėdome į automobilius ir vykome į ligonines, bet kas dėjosi prie „Santiago Bernabeu“ stadiono... Kokie du tūkstančiai sirgalių susirinko vien tam, kad pamaty-

tų futbolininkus, kad galbūt netyčia galėtų vieną kitą autografą nugriebti ar kartu nusifotografuoti“, – „15min“ pasakojo M.Pocius.

Bjaurioji futbolo sesuo Krepšininkai tokio dėmesio futbolininkams Ispanijoje galėtų tik pavydėti. Tiesa,

tai tėra daugiau posakis, nes bent jau pats M.Pocius Madride gali lengviau atsikvėpti nuo žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesio. Ką Lietuvos krepšininkams teko pajusti Europos čempionato metu, visi puikiai prisimename. „Čia mūsų Madrido „Real“ krepšinio klubą vadinamas „The Ugly Sister Of Football“ („Bjaurioji futbolo sesuo“ – red. past.). Krepšininkų ir futbolininkų gyvenimas labai skiriasi. Futbolininkai nuolat yra po padidinamuoju stiklu. Jie turi važinėti „Audi“ įmonės automobiliais, negali laisvai išeiti į miestą, jau nekalbant apie naktinius klubus. Krepšinio klubo vidaus taisyklės kur kas paprastesnės. Nėra nieko, su kuo anksčiau man nebūtų tekę susidurti“, – sakė M.Pocius.

rungtynes Stambule, M.Pocius jas žiūrėjo per televizorių tėvų namuose sostinėje. „Gydymą tęsiu Vilniuje, ketinu treniruotis su savo tėčiu. Tikrai nesitikėjau, kad Lietuvoje galėsiu pabūti kur kas ilgiau.

Na, o po švenčių jau tikiuosi sportuoti visa jėga“, – tikino M.Pocius.

Poilsis jam svarbus ir dėl to, kad atostogauti neteks ilgą laiką. Jeigu M.Pocius pateks į Lietuvos krepšinio rinktinę, jo vasaros atostogos bus skirtos nacionalinei rinktinei, o po to vėl lauks sezonas „Karališkajame“ klube.

Treniruosis ir ilsėsis Vilniuje Priverst inės atostogos M.Pociui tapo malonesnės, nei jis tikėjosi. Klubas leido krepšininkui pailsėti ir grįžti į Lietuvą. Kai ketvirtadienį „Real“ žaidė paskutiniąsias Eurolygos pirmojo etapo

15min.lt /186535 t Nesutrumpintą straipsnį rasite nuskaitę šį kodą

Premijoms pinigų bus Prieš du mėnesius Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis abejojo, ar perpus dėl ekonominio sunkmečio sumažintos sportininkų premijos kitąmet bus gražintos į ankstesnį lygį, tačiau sporto vadovo pozicija galiausiai pasikeitė.

Su žurnalistais švenčių išvakarėse susitikęs K.Rimšelis tikino, kad olimpiniais – 2012aisiais – metais sportininkų premijos grįš į prieškrizinį lygį.

2009 m. spaudžiama ekonominio sunkmečio vyriausybė nusprendė perpus sumažinti sportininkų premijas, ir teisinosi, kad sprendimas laikinas.

Pagal nutarimą, sprendimas galioja iki 2012 metų sausio 1 dienos.

Spalio pabaigoje K.Rimšelis kalbėjo, kad lėšų premijų grąžinimui į ankstesnį lygį nėra, tad Vyriausybės nutarimo galiojimas paprasčiausiai bus pratęstas.

Dabar K.Rimšelis kalba, kad tai daryti nebūtų protinga. „Buvo siūloma parengti nutarimo projektą, pagal kurį 2012 metais dar galiotų suma-

V.Aleknai olimpinės žaidynės Londone bus paskutinės.

BFL/V.Jurevičiaus nuotr.

žintos premijos, o atstatytos būtų tik 2013 metais, tai yra po olimpinių žaidynių. Tai nebūtų protinga. Mes tokio projekto neketiname teikti, todėl premijos nuo sausio 1 dienos grįš į prieškrizinį lygį“, – dėstė K.Rimšelis.

Tai reiškia, kad Londono olimpinių žaidynių aukso medalis bus įvertintas 400 tūkst. litų, sidabras – 200 tūkst. Lt, bronza – 150 tūkst. Lt. Olimpinių šakų pasaulio čempionams atiteks 80 tūkst.

Lt, Europos čempionams – 40 tūkst. Lt premija.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

ĮVAIRENYBĖS / 11 patirtis

Globėja: jie mano vaikai Jurgis (k.) ir Aleksas savo tikraisiais tėvais vadina globėjus.

J.Kalinsko nuotr.

DARIJA PETRAITYTĖ redakcija@15min.lt

„Jei broliai būtų augę vaikų globos namuose, jie jau dabar būtų policijos įskaitoje. Duodu ranką nukirsti. Ir ne dėl, neva, blogų genų, o dėl to, kad neturėtų beveik jokių gerų įgūdžių“, – atviravo du paauglius Jurgį ir Aleksą aštuonerius metus globojanti Rasa Dževeckytė.

Paimti globoti vaikai iš pradžių labai nustebdavo, kad, pavyzdžiui, indus reikia nunešti į virtuvę ir išplauti, o nešvarius drabužius sumesti į skalbinių pintinę. Pirmaisiais globos metais net teko važiuoti vieno jų atsiimti iš policijos. Broliai tiesiog nesuprato, kodėl staiga kažko nebegalima daryti.

Šokiravo globos namų vadovė Rasa su sutuoktiniu dažnai pasvarstydavo apie vaikų globą, bet mintys taip ir netapdavo kūnu. Viskas pasikeitė nuvedus sūnų Dominyką į pirmą klasę. Čia jis buvo pasodintas į vieną suolą su iš pažiūros tykiu Jurgiu – berniuku iš vaikų globos namų. „Ilgai nesvarstę nusprendėme Jurgį pasiimti savaitgaliui. Aišku, prieš tai teko susitvarkyti dokumentus ir gauti leidimus. Bet tai nebuvo labai sunku ir neužtruko ilgai. Sekmadienį parvežus vaiką atgal į globos namus prie mūsų priėjo kitas – aštuonerių metų – berniukas ir prisistatė esąs Aleksas, Jurgio brolis“, – pasakojo Rasa. Kitą savaitgalį šeima pasiėmė abu berniukus, o gruodį jie jau gyveno globėjos namuose. „Iš savo artimųjų dažniausiai sulaukėme palaikymo dėl žengto žingsnio. Aišku, buvo ir tokių, kurie klausė, ar mažai mums savų problemų? Tačiau labiausiai šokiravo ir nustebino, kaip įnirtingai atkalbinėjo

Iš savo artimųjų dažniausiai sulaukėme palaikymo dėl žengto žingsnio.

Sakė R.Dževeckytė.

vaikų globos namų direktorė.

Būtent iš jos ir išgirdome, kad meilė tų vaikų nepakeis, visi jie vienodi su niekiniais genais ir pan.“ – karčia patirtimi dalijosi Rasa.

Vienintelė, bet skaudi klaida Tėvų ryžtui ir norui pasiimti globoti brolius entuziastingai pritarė ir jų sūnus Dominykas: berniukai buvo kone vienmečiai ir spėję susidraugauti per trumpą laiką. Aleksą ir Jurgį jis vadino savo broliais, tačiau viskas pasikeitė pradėjus eiti į antrą klasę. „Į klasę atėjo labai daug naujokų ir prasidėjo patyčios, kurių auka tapo Dominykas.

O Jurgis vietoj to, kad gintų savo brolį, stojo į kitą pusę ir taip pat sėkmingai iš jo tyčiojosi. Man teko savo vaikui ieš-

koti pagalbos pas specialistus. Buvo labai sunku – visi kaip vienas spaudė atsisakyti globoti brolius, aiškino, kad rizikuoju savo sūnaus ateitimi ir sveikata“, – septynerių metų senumo įvykius prisiminė Rasa.

Dabar ji svarsto, kad taip gal nebūtų nutikę, jei prieš imantis globos, šeima būtų pasikonsultavusi su specialistais, dalyvavusi mokymuose. „Jau iš pradžių turėjau savo sūnui pasakyti, kad nors jie visi trys lygūs, bet jis yra mūsų kraujas ir kūnas ir mes jo niekada nenuskriausime. Aš pasielgiau visai priešingai. Pagailėjau Jurgio ir Alekso, norėjau kompensuoti jų patirtas skriaudas, todėl daugiau dėmesio skyriau broliams“, – savo didžiausią klaidą įvardijo Rasa.

Biologinei motinai nerūpi Broliai į vaikų globos namus pateko trejų ir ketverių

metukų. Iki tol jie augo vien su mama, kuri du mažamečius vaikus vienus pačius išleisdavo į gatvę visai dienai.

Nors pagal įstatymus, biologiniai tėvai gali matytis su savo vaikais, brolių motina jų nė karto neaplankė. Motinystės teisių ilgai nesvarsčiusi ji atsisakė dar prieš aštuonerius metus „Berniukai pas mus jau gyveno dvejus metus, kai vieną dieną Aleksas pasakė, kad matė savo tikrąją mamą. Pamenu, kaip man net kojos ir rankos nutirpo. Tada jų paklausiau, gal reiktų grįžti ir ją užkalbinti, bet vaikai atsisakė. Jie pasakė, kad nuspręs, ar nori pasimatyti su savo mama, kai užaugs. Iki šiol jie tokio noro nerodo“, – pasakojo Rasa.

Savo tėvais kone nuo pirmųjų dienų Aleksas su Jurgiu vadina globėjus. Tačiau labiausiai Rasą pradžiugino vieno jų noras pasikeisti savo pavardę į jos. Tai globėjai didžiausias įvertinimas ir ženklas, kad galbūt klaidų nebuvo padaryta tiek jau daug.

horoskopai gruodžio 23 d.

AVINAS. Nepasiduokite pagundai daryti dalykus, akivaizdžiai jums netinkančius.

Kai sėdi ant liaunos šakelės, menkiausias vėjo dvelksmas gali prišaukti bėdos.

SVARSTYKLĖS. Savo gal kiek nepamatuotą entuziazmą ir energiją pagaliau pritaikysite produktyvioje veikloje. Iškelsite gražių naujų idėjų.

JAUTIS. Atsargiai: aplinkiniai turi savo interesų, kurie nebūtinai sutampa su jūsiškiais. Esate gana protingas, kad atskirtumėte pelus nuo grūdų.

SKORPIONAS. Kiekvienas trauks antklodę į savo pusę, bet tegul jūsų tai neišmuša iš vėžių. Ramiai dirbkite savo darbus. O vakare susiraskite malonių pramogų!

DVYNIAI. Jei dirbate kokį darbą, visi žiūrovai taps dalyviais. Šioje dirbtuvėje kiekvienam teks pasiraitoti rankoves ir galbūt net išsitepti baltas rankeles.

ŠAULYS. Nerizikuokite finansiškai – didelė nuostolių tikimybė. Apskritai šiandien saugumas ir apdairumas – kur kas didesnės vertybės nei abejotina nauda.

VĖŽYS. Teks prisitaikyti prie taisyklių, kurias sukūrė kiti. Susiraskite panašių į save. Jūs neturite būti vienas.Šiandien puikiai seksis amatų meistrams.

OŽIARAGIS. Aukščiau galvą! Laikas įvardį „Aš“ rašyti didžiąja raide. Prisiimkite visą atsakomybę už savo veiksmus ir nesivaržykite pasididžiuoti darbais.

LIŪTAS. Likite budrus ir nesipainiokite kitų kelyje. Tikėtina, kad esate sutrikęs ar įtūžęs, bet tai dar nereiškia, kad nežinote, kas turi būti padaryta.

VANDENIS. Jūs susipažinsite su kažkuo, apie ką ilgai galvojote. Tik nepamirškite, kad į pačius svarbiausius klausimus nebūna lengvų atsakymų.

MERGELĖ. Jei jums atrodo, kad niekas nesikeičia, tai tik todėl, kad pokyčiai yra laipsniški. Tikrai nėra reikalo pasiduoti nusivylimui. Jūs vis dar tvirtai sėdite balne, ir jūsų valanda išmuš.

ŽUVYS. Tereikia trupinėlio geros valios, ir viskas dar gali susitvarkyti. Kelią įveiks einantis, o ne dejuojantis.

Bendraudamas šiandien ypač pasistenkite būti mandagus ir korektiškas.

2011 GRUODŽIO 23 D., PENKTADIENIS

12 / ĮVAIRENYBĖS

Kalėdų Senis – iš Šiaurės, dovanos – iš Rytų RAMŪNAS FETINGIS r.fetingis@15min.lt

Kalėdų Senelis pas gerus žmones atvažiuoja iš Šiaurės, nes gyvena Suomijoje, o štai jo dovanos vaikus vis dažniau pasiekia iš Rytų Kinijos. Ir ne elnių traukiamom rogėm, o lėktuvais.

Nedidukas Kauno Karmėlavos oro uostas šeštadienį tarsi išmiręs. Takas visiškai tuščias, netoliese stovi mažiausias iš keleivinių „Boeing“ lėktuvų ir du visai mažučiai lėktuvėliai. Tačiau staiga iš kampų tarsi skruzdėliukai pabyra žmonės. Po 15 minučių horizonte pasirodė lėktuvas. Apsukęs ratą jis pagaliau nusileido.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje reguliariai leidžiasi didžiausias šiose šalyse krovininis lėktuvas iš Kinijos. Tai – „Boeing 747400ERF“. Kai toks lėktuvas leidžiasi Frankfurto ar Paryžiaus oro uostuose, tai daugiau ar mažiau įprasta. Tačiau kai toks penkiaaukštis namas su sparnais leidžiasi vidury lietuviškų miškų, tai tikrai kvapą gniaužiantis reginys. Net šalia stovintis „Ryanair“ „Boeing 737-500“ atrodo tarsi zaporožietis šalia vilkiko.

Milžino viduje pilotams ankšta Lėktuvui sustojus prie angaro įgula „15min“ žurnalistui leido pasidairyti viduje. Šis lėktuvas yra Kinijos aviacijos kompanijos „Jade Cargo“ nuosavybė, tačiau pilotai – tikras keturių žmonių internacionalas: amerikietis, kinas, malaizietis ir Pietų Afrikos Respublikos pilietis. Du pilotai pilotuoja lėktuvą, du ilsisi – visai kaip sunkvežimio vairuotojai. Poilsiui sąlygos nėra idealios: dvi lovos, sumontuotos kamputyje, ir kelios kėdės atskiroje nuo pilotų kabinoje. Jokių televizorių, jokių ypatingų patogumų.

Pilotų darbo vieta ne itin skiriasi nuo kitų lainerių – tarp gausybės mygtukų lengva pamesti galvą, tačiau pilotai čia jaučiasi kaip namie. Tik sėdi gal kiek neįprastai aukštai – tarsi vis dar nebūtum nusileidęs.

110 Tiek tonų krovinio paprastai gabena „Boeing 747-400ERF“.

Pirmasis „kupriukas“ (taip žmonės praminė „Boeing 747“ dėl charakteringos kupros priekyje) buvo išleistas dar 1970 m.

Tačiau toks variantas, galintis vežti krovinius itin dideliais atstumais (747-400ERF), pradėtas gaminti 2001 m. Nors dažnai kroviniams skirtus lėktuvus perdaro iš keleivinių po keleto metų eksploatacijos, šis laineris specialiai gamintas kroviniams gabenti. Toks lėktuvas sveria 412 tonų. Jis gali gabenti iki 110 tonų krovinį. Štai toks monstras ir leidžiasi Kaune kas savaitę.

„Boeing 747-400ERF“ – tarsi penkių aukštų namas su sparnais.

R.Fetingio nuotr.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje reguliariai leidžiasi didžiausias šiose šalyse krovininis lėktuvas iš Kinijos.

Kodėl Kaune?

Kodėl šis lėktuvas, kas savaitę iš Kinijos gabenantis krovinius, leidžiasi Kaune?

Dėl dviejų priežasčių. Pirma, logistikos kompanija „Hoptrans“, užsakanti šiuos skrydžius, įsikūrusi Kaune. Antra – Vilniaus oro uosto pakilimo takas nelabai tinka tokiems monstrams.

Sostinės oro uosto pakilimo tako ilgis 2,5 km, o jo danga nėra pritaikyta itin sunkiems lėktuvams. Tuo tarpu tokiam laineriui reikia bent 2,8 km.

Kaunas (3,2 km) turi specialią dangą, nes čia tarybiniais laikais buvo dislokuota sunkiasvorių karinių lėktuvų IL-76 di-

vizija. Zokniai (3,5 km) taip pat tinka, tačiau jie tolokai nuo logistikos centrų. Beje, lėktuvo pilotai giria Kauno oro uosto pakilimo taką – sako, kad jis vienas geriausių Europoje.

Kaunas šiam lėktuvui – tik tarpinė stotelė: iš 110 tonų krovinio paprastai čia jis palieka 70. Likusios tonos gabenamos toliau į vakarus – į Frankfurto oro uostą. Skrydis iš Šanchajaus iki Kauno trunka 9 val.

40 min. Kaune jis užsibūna visai neilgai – tik kol iškraunamos prekės. Priklausomai nuo krovinio dydžio, šis dar-

bas užtrunka nuo vienos iki trijų valandų. Tada – dar kiek daugiau nei dvi valandos skrydžio iki Frankfurto. Iš ten – atgal į Kiniją.

Iš Kinijos gabenti – per brangu Šiuo lėktuvu į Lietuvą iš Kinijos atkeliauja įvairiausios prekės iš Kinijos, kurias vėliau pamatome parduotuvėse bei turgavietėse. Gali būti, kad kurį laiką šių prekių bus mažiau, nes net iš pigiomis prekėmis bei pigia darbo jėga garsėjančios Kinijos lėktuvu gaben-

ti krovinius darosi per brangu.

UAB „Hoptrans Holding“ valdybos pirmininkas Vytas Volkevičius sako, kad pargabenti lėktuvu kilogramą krovinio iš Kinijos kainuoja apie devynis litus, tad šis malonumas ne iš pigiųjų. „Mes jau 15 mėnesių skraidinam iš Kinijos po lėktuvą kas savaitę ir iki kovo pabaigos dar skraidysim. Tačiau toliau prognozuoti sudėtinga – krovinių gabenimas brangsta.

Stengiamės neprarasti vilčių, tad ir nuotaikos kol kas „optimistiškai liūdnos“, – sakė bendrovės vadovas.