Alf'as Issue 3

PSICHOLOGAS PATARIA: kaip bendrauti su konfliktišku paaugliu?

PO MADOS SKĖČIU

Interviu su Ieva Zubavičiūte

KELIAUJAM Į MAURICIJŲ!

O kodėl gi ne?

RECEPTAS Kalakutienos ir daržovių pyragai

2015 VASARIS Nr.3

Daiva Tamošiūnaitė–Budrė VAIRUOJANTI SAVO GYVENIMĄ

NEMOKAMAS ŽURNALAS

1

NEMOKAMAS AUTOIVYKIŲ KOMPENSACIJŲ IŠIEŠKOJIMAS LITKRAFT – lietuvių teisininkų kompanija įkurta Jungtinėje Karalystėje, Londone.

Skirtingai nei daugelis mūsų konkurentų, mes patys esame teisininkai, todėl nuo pačios pradžios stojame savo klientų pusėn ir kovojame už juos, kaip už pačius save.

Mūsų adresas: Atlantic Business Centre 1 The Green, Chingford London E4 7ES

Kontaktai: Ofisas: 020 8501 7744 24/7 Mob: 078 1155 0000 (Artūras) info@litkraft.co.uk

www.litkraft.co.uk

TURINYS

4

Psichologas pataria: kaip bendrauti su konfliktišku paaugliu?

6

10 RECEPTAS

Po mados skėčiu

16

12 Keliaujam į Mauricijų!

O kodėl gi ne?

Kontaktai: Vyr. redaktorė: Virginija Alasevičienė El. paštas. virginija@slammarketing.co.uk Nemokamas žurnalas leidžiamas kas mėnesį Tiražas: 20 000 vnt.

Leidėjas: Slam Marketing Ltd.

Dizainerė–maketuotoja: Rita Skrebė Informacija: Tel. 07515 556 639 El. paštas. info@alfas.org www.alfas.org

Daiva Tamošiūnaitė–Budrė

VAIRUOJANTI SAVO GYVENIMĄ

Viršelio veidas: Daiva Tamošiūnaitė–Budrė Viršelio nuotrauka: Kristina Aleksynaitė–Žibienė

Tarsi maža burtininkė

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Psichologas pataria: kaip bendrauti su konfliktišku paaugliu?

Dr. Viktorija Grigaliūnienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto psichologė Paauglystė – svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Apie paauglystę sukurta labai daug mitų, paauglystė nušviesta kaip kažkoks tėvų baubas, paaugliai pateikiami kaip nepaklusnūs, atsiskyrę nuo aplinkinių ir susibūrę į savo grupes. Tačiau paauglystė – tai amžiaus tarpsnis, kuriame vyksta daug naujų fizinių ir psichologinių dalykų.

Koks bus tėvų bendravimas su paaugliais, priklauso ne nuo šio laikotarpio, o nuo santykių su vaiku viso jo auginimo periodu. Šis amžius išryškina visas padarytas auklėjimo klaidas ir leidžia atsipalaiduoti visoms susierzinimo ir nepasitenkinimo spyruoklėms, kurias iki tol galima buvo laikyti suspaustomis. Tam tikra prasme bauginančius paauglystės amžiaus ypatumus galime laikyti atpildu tėvams už „nevykusį“ elgesį su jais.

Dažniausiai mano praktikoje sutinkami tėvų skundai: vaikas nenori nieko veikti su mumis, nesitvarko kambario, atsikalbinėja. Paanalizuokime pirmąjį tėvų skundą „vaikas nieko nenori veikti su mumis“. Kai atžalai yra 3, 4 ar 5 metukai ir jis nori kartu piešti, žaisti su tėvais, pastarieji siunčia 4

savo vaiką vienas pas kitą, motyvuodami, kad neturi laiko: mama ruošia vakarienę, tėtis skaito laikraščius. Tokio amžiaus vaikai dažnai girdi tėvų pasakymus „tu jau didelis, gali vienas pažaisti“. Ir kai tas „didelis“ vaikas tikrai užauga, tampa paaugliu, tėtis nori kartu eiti dirbti į kiemą, ar važiuoti žvejoti, paauglys sako, kad jam neįdomu ir jis susitaręs susitikti su draugais. Jis tiesiog nėra išmokytas laiką leisti kartu su tėvais.

Kodėl paaugliai nesitvarko kambario? Bet ar jie tikrai nesitvarko? Gal jie palaiko tokią tvarką, kuri jiems yra priimtina?

Dažniausiai tėvai verčia vaikus elgtis pagal savo nustatytus standartus. Bet paauglys juk turi savo nuomonę. Kur yra parašyta, kokia tvarka turi būti palaikoma kambaryje? Kitas svarbus momentas: jei paauglys turi savo kambarį, tai jo kambarys yra jo asmeninė erdvė ir jis kovos su bet kuo, kuris įsiveržia į jo asmeninę erdvę. Tėvai turi nustatyti bendras visai šeimai galiojančias taisykles, pvz., kad lovos visuomet būtų paklotos, nebūtų dulkių (nes jos kenkia sveikatai), kad kambaryje nesimėtytų neplauti indai. Ir šių taisyklių turi laikytis visi šeimos nariai, ne tik paauglys, gyvenantis tuose namuose.

Tuo pačiu paauglys nori, kad į jo asmeninę erdvę be atsiklausimo niekas nesikėsintų, net tėvai, kuriems atrodo, kad jie bet kada gali įeiti į paauglio kambarį, daryti tvarką, imti be atsiklausimo daiktus. Konsultuojant paauglių tėvus dažnai klausiu, kaip jie reaguoja, kai į svečius atvyksta anyta ar mama ir pradeda be atsiklausimo daryti savo tvarką vaikų namuose? Abu tėvai vienareikšmiškai atsako, kad dėl to ir kyla didžiausi konfliktai. Bet jie juk suaugę, o paauglio asmenybė ir psichika dar tik formuojasi, todėl jis į viską reaguoja perdėtai jautriai.

Paauglystėje agresyviai elgiamasi irgi paprastai norint apsaugoti save, įsitvirtinti, siekti pripažinimo, įvertinimo ar patenkinti poreikius. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia, tikėtina, kad kuo nesaugesnis jausis paauglys, tuo agresyviau jis elgsis. Nesaugumas gali rastis iš ankstesnės patirties, iš nesaugios, visiškai neprognozuojamos ar agresyvios aplinkos, arba iš nesaugių – nepastovių, nenuspėjamų ar smurtinių – santykių su vaiką globojusiais asmenimis.

Antra, kadangi agresija siejama su nepatenkintais poreikiais, agresyvus elgesys būdingesnis paaugliams, kurie jaučiasi negaunantys to, ko jiems labiausiai reikia (ir tai anaiptol nėra materialūs dalykai).

Paprastai visa, ką paaugliai nori pasakyti

mums savo agresyviu elgesiu, tai: „Esu vertas bent kiek pagarbos. Nusibodo, kad visi siunčia mane velniop“. Paprastai konkrečiomis aplinkybėmis rodyti pagarbą tikrai nėra sunku: užtenka į paauglį kreiptis kaip į sau lygų suaugusį žmogų. Pavyzdžiui, jei norime paauglio pagalbos, reiktų sakyti „ gal galėtum man padėti, be tavęs neįveiksiu šio darbo“.

Vienas svarbiausių bendravimo sėkmę lemiančių gebėjimų yra empatija. Tai gebėjimas įsijausti į kito žmogaus jausmus, poreikius, neatsisakant savo paties poreikių ir neprisiimant už juos atsakomybės. Svarbu atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų – pirma, suprasti kitą dar nereiškia, kad būtinai reikia kažką daryti, mėginant pakeisti tuos jausmus ar patenkinti poreikius. Užtenka parodyti supratimą ir padėti pačiam paaugliui suprasti savo jausmus ir poreikius.

Antra, suprasti paauglį ir priimti jį kaip individualią asmenybę, turinčią savo patirtį, poreikius, jausmus, visiškai nereiškia atleisti jį nuo atsakomybės, išteisinti.

Jeigu turite klausimų apie Jūsų vaikus ar santykius šeimoje, rašykite mums.

Daktarė Viktorija visada pasiruošusi Jums padėti. Jūsų konfidencialumą garantuojame!

5

Po mados skėčiu

[asmeninio archyvo nuotr.]

Internetinė svetainė www.fashionbloc.co.uk egzistuoja jau daugiau nei metai ir nuolat auga. Tai projektas, apjungiantis geriausius, inovatyviausius ir veržliausius mados kūrėjus iš Rytų Europos ir Baltijos šalių ir juos reprezentuojantis Londone. Tai puiki vieta mados kūrėjams prisistatyti ir sutikti gerbėjus už savo šalies ribų. Projekte dalyvauja ir žinomi Lietuvos dizaineriai Ramunė Piekautaitė, Robertas Kalinkinas, Laura Dailidėnienė, Lilija Larionova, Toma Jankauskaitė (Toma Accessories), Under My Roof, maištingieji Mother Eleganza.

Kalbamės su Fashion Bloc įkūrėja Ieva Zubavičiūte.

Papasakokite trumpai apie save.

Atvykau į Londoną prieš tris metus, baigusi mokslus ir jau kurį laiką dirbusi. Esu įgijusi anglų filologijos bakalauro laipsnį, vėliau žmogiškųjų išteklių vadybos magistro laipsnį, bestudijuodama lygiagrečiai dirbau žurnaliste. Esu Lietuvoje dirbusi portaluose alfa.lt, delfi.lt, televizijoje su pramoginėmis ir socialinėmis programomis. Taip jau susiklostė, kad visą gyvenimą vienu metu arba mokausi ir dirbu, arba dirbu kelis darbus.

Kaip atsirado mada ir mados žurnalistika Jūsų gyvenime?

Visada domino mada, stengdavausi apie ją rašyti. Nors tuo metu Lietuvoje nebuvo nei didelio poreikio, nei susidomėjimo, nei rinkos. Nieko specialiai nesimokiau, tiesiog dariau tai, ką išmaniau.

6

Paskui sugalvojau tokį gan drąsų žingsnį – vėl tapti studente. Įstojau į Londono mados koledžo (London College of Fashion) mados žurnalistikos magistratūrą. Tuo pat metu pradėjau dirbti mados darbo agentūroje (Fashion Recruitment Agency) , kurioje dirbu ir dabar.

Mados darbo agentūra. Kas tai?

Specializuojamės mados ir prabangos prekių srityje. Mūsų klientai tokios kompanijos kaip Chanel, Dior ar pan. Jie ieško darbuotojų, o mes juos surandame.

Mes kaip tarpininkai tarp žmonių, ieškančių darbo mados srityje, ir potencialių jų darbdavių. Ieškome kandidatų į vieną ar kitą poziciją nuo salono pardavėjų iki kompanijos ofiso darbuotojų. Įdomiausia dirbti ieškant kūrybinių darbuotojų– dizainerių, studijų vadybininkų ir t. t. Ieškome arba internetu, arba einame į parduotu-

Darbas studijoje

[asmeninio archyvo nuotr.]

ves, stebime darbuotojus. Mes „medžiojame“ geriausius kandidatus, pasiūlydami jiems geresnes darbo sąlygas. Mados srityje žmonės dažnai keičia darbus, pozicijas. Mūsų darbo procesas nuo žmogaus suradimo iki jo įdarbinimo. Visada turime studentams laikinų darbų.

Kaip atsirado Jūsų projektas Fashion Bloc?

Pradėjau kaip savo magistrinio darbo temą, nes norėjau, kad mano darbas būtų

įdomus, aktualus ir pateisintų mano atvažiavimą čia. Niekada nenorėjau pabėgti iš Lietuvos, tiesiog norėjau įgyti žinių, praplėsti akiratį ir pasinaudoti Londono teikiamomis galimybėmis. Įsivaizdavau, kad mano idealus darbas čia būtų susieti save su Lietuva ir, įgijus patirties bei pažinčių, padėti Lietuvos dizaineriams būti pamatytiems Londone ir Vakarų Europoje. Padariau rinkos tyrimą, kuris parodė, kad žmonės čia nežino nei Rytų Europos ar Baltijos šalių dizainerių, nei įsivaizduoja šio regiono mados rinkos. Šalia turiu

[fashionbloc.co.uk]

naujienų skiltį ir blog‘ą, kuriuose pristatau dizainerius ir mados įvykius, susijusius su šiuo regionu. Taikau į besivystančias mados prasme Europos šalis, kurios dar nėra žinomos mados pasaulyje. Tai buvusios rytų bloko šalys, tos kurios yra pakankamai istoriškai naujos tokios, kaip Slovakija, Slovėnija. Dabar dirbame su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Serbijos, Lenkijos ir Kroatijos dizaineriais.

Ateityje bus apie 15 – 20 šio regiono šalių.

Beieškodama dizainerių, net nustebau, kokių yra talentingų ir tarptautinei rinkai tinkančių dizainerių šiose šalyse, ypač Ukrainoje. Tačiau jiems pasiekti tarptautinę rinką trukdo arba pinigų trūkumas, kalbos barjeras ar tiesiog ryšių neturėjimas.

8

Čia jiems į pagalbą ir ateina Fashion Bloc, kaip tiltas tarp rytų ir vakarų padėti mados kūrėjams būti žinomiems.

Bet kiekvieno dizainerio kūryba labai individuali, ar nesistengsite įsprausti juos į kažkokius rėmus?

Mes kaip tik skatiname dizainerių savitumą, juk kiekvienas jų reprezentuoja savo šalį. Norime pateikti truputį tos šalies istorijos žinių, apie keliavimo toje šalyje galimybes ir pan. Norime padaryti projektą kultūrinį, kuriame per mados prizmę pristatomos šios šalys. Tiesiog manau, kad lengviau pasiekti tikslą, jeigu bus

[fashionbloc.co.uk]

daugiau mados kūrėjų vienoje vietoje, dėl to juos ir apjungėme po šiuo skėčiu. Pristatome žinomus lietuvių mados kūrėjus – R. Piekautaitė, L. Larionova, R. Kalinkin.

Veiks kartu ir internetinė parduotuvė, kurioje bus galima įsigyti dizainerių darbų.

Tiesiog kiekvienas dizaineris turės atskirą internetinę parduotuvę per mūsų portalą.

Tačiau tai nėra atvira prekyvietė, mes atsirenkame dizainerius. Dėl to tokie žinomi kūrėjai, kaip R. Piekautaitė, sutinka su mumis dirbti.

Pas Jus yra labai didelis filtras, ne bet kas gali pristatyti savo darbus?

Taip, tai nėra tik reklamos vieta. Arba svetainėje pristatomus dizainerius pažįstu pati, arba man juos rekomendavo savo srities žinovai. Nesirenkame aklai ir dažnai nepasitikiu vien tik savo nuomone. Pradžioje bendrauju su tos šalies mados organizacijomis, dalyvauju rengiamose madų savaitėse. Mūsų svetainėje tikrai nerasite nekokybiškų arba plagijuotų darbų. Pas mus patys dizaineriai pristatys savo darbus, kolekcijas. Lyginant su žinomų mados namų darbais, kainos bus prieinamos. Tai

bus prieinama prabanga, nes vis tik darbai bus vienetiniai. Kartu mes skatinsime protingą vartojimą, t. y. pirkti mažiau, bet kokybiškų daiktų.

Su šiuo projektu siejate savo ateitį?

Taip, labai tikiuosi, kad ateityje tai bus mano darbas. Šiuo metu dar negaliu sau leisti palikti savo darbo agentūroje.

Geriausias mano ateities scenarijus – dirbti pilna jėga prie Fashio Bloc, turėti puikią komandą čia ir bent po vieną atstovą pristatomoje šalyje, kurie galėtų rinkti informaciją ir už tikrinti kultūrinį judėjimą.

Norėčiau, kad Fashion Bloc taptų žinomas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, kad galėtume turėti vadinamąsias „laikinąsias parduotuves“, kurios atsidaro tik 1–2 mėnesiams. Ateityje bus galimybė ir užsisakyti individualius darbus. Savo šiuo projektu stengiuosi pasakyti, kad ne visi rytų europiečiai čia atvažiavo tik dėl pašalpų.

Ačiū už pokalbį ir didelės sėkmės Jūsų projektui!

9

RECEPTAS. Kalakutienos ir daržovių pyragai (4 porcijos) • • • • • • • • • • •

600 g kalakuto krūtinėlės, 400 g sluoksniuotos tešlos, 1 svogūnas, 1 morka, kelios brokolio šakelės, 200 ml riebios grietinėlės, 150 ml vištienos sultinio, 20 g sviesto, keli valg. šaukštai aliejaus, 1 kiaušinio trynys, druska ir pipirai.

Kalakuto krūtinėlę supjaustykite nedideliais kubeliais ir pakepkite ant aliejaus apie 5 minutes.

Mėsa turi būti beveik iškepusi. Pagardinkite druska ir pipirais. Išdėliokite keturiuose keramikiniuose apvaliuose indeliuose (ramekenuose).

Svogūną susmulkinkite, morką supjaustykite plonais griežinėliais. Keptuvėje, kurioje pries tai kepė paukštiena, ištirpinkite sviestą ir daržoves pakepinkite 5–7 minutes. Pagardinkite druska ir pipirais. Supilkite sultinį, grietinėlę ir troškinkite ant mažos ugnies apie 10 minučių.

Brokolį išskaidykite į mažas šakeles ir užpilkite verdančiu vandeniu. Po 2 minučių nukoškite ir sudėkite brokolius į paruoštą ir nuo kaitros nuimtą padažą.

Užpilkite padažu kalakuto gabaliukus indeliuose. Indeliai turi būti gerai pripildyti, gali likti maždaug pusės centimetro tarpas iki indelio viršaus. Palikite viską atvėsti.

Iš tešlos išpjaukite už indelius šiek tiek didesnius apskritimus ir patepkite apatinį tešlos kraštą vandeniu. Užklokite indelius ir gerai prispauskite kraštelius. Iš tešlos likučių išpjaukite papuošimus ir išdėliokite ant viršaus. Kiaušinio trynį išmaišykite su šaukšteliu vandens ir aptepkite tešlos kepures. Palikite paruoštus indelius šaldytuve bent 30 minučių.

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C. Pyragus kepkite 20 minučių, kol tešla gražiai parus. Valgykite karštus.

Skanaus!

Visus reikiamus produktus galite ÄŻsigyti LITUANICA parduotuvÄ—je!

The Taste of Eastern Europe

Keliaujam į Mauricijų!

O kodėl gi ne?

Kęstas Balčiūnas

[Kęsto Balčiūno nuotr.]

Kai Londone be perstojo lijo lietus ir temperatūra artėjo prie nulio, susiruošiau pasišildyti tolimajame Mauricijuje, kuris neretai vadinamas rojumi. Čia lapkritis – paskutinis pavasario mėnuo, gamta žydi, temperatūra dienomis laikosi apie 26–28°C, o naktimis – 22–24°C. Vandens temperatūra Indijos vandenyne 26–27°C. Aušta Mauricijuje 5 val. ryto, temsta – 7 val. vakaro.

12

[Kęsto Balčiūno nuotr.]

Apsistojome dideliame Gran Gaube kaime šiaurinėje salos dalyje. Sekančią dieną apvaikščiojome kaimo apylinkes.

Paplūdimiai – vietom smėlis, vietom akmenys. Juosiantys salą koraliniai rifai, nutolę nuo kranto per 200–600 metrų, sustabdo bangas, todėl pakrantėse ramus vanduo. Daugumoje vietų pakrantės seklios – reikia nueiti 100–200 metrų nuo kranto, kad aptiktum 1,5m gylį. Tiesa, basom tyrinėti vandenyną nėra saugu ir malonu, nes daugumoje vietų auga žolės ir daug visokių povandeninių gyvių, gulinčių ant dugno: kažkokių juodų siurbėlių– gyvačių, violetinių ežiukų ir dar bala žino ko. Vietiniai daugiausia šneka prancūzų ir kreolų kalbomis, taip pat beveik visi gali kalbėti ir angliškai (šalis nepriklausomybę nuo UK išsikovojo 1968m).

13

„Daugelyje vietų galima privažiuoti visiškai šalia vandens, parkavimas – nemokamas.”

[Kęsto Balčiūno nuotr.]

Sekančią dieną tarpmiestiniu autobusu važiavome apie 35 km į sostinę Port Louis. Bilieto kaina apie £ 0,5 į vieną pusę.

Sostinė nepaliko gilaus įspūdžio – daugybė žmonių, gatvėse turgeliai, nėra įspūdingų statinių.

Trims dienoms išsinuomojome vieną populiariausių tenykščių automobilių– mažutį Hyundai i10. Eismas vyksta kaip Anglijoje – kaire kelio puse. Benzino kaina £1 už litrą. Iškart pasukome į pietus ir aplankėme paukščių parką Casela (bilieto kaina £9). Po paukščių apžiūros sukinėjomės kalvotuose pietuose, kuriuose yra ir neįžengiamų džiunglių. Sekančią dieną važiavome rytine pakrante, kurioje paplūdimiai daugiausia smėlėti, nors yra ir juodais akmenim nuklotų. Daugelyje vietų galima privažiuoti visiškai šalia vandens, parkavimas – nemokamas. Paskutinę dieną su automobiliu vėl patraukėme pietų link, bet važiavome mažais keliukais, kad geriau susipažintume su vietiniu gyvenimu.

Pagrindinis verslas Mauricijuje – cukrašvendrių auginimas; matėme bent porą gamyklų, skirtų cukrašvendrių perdirbimui. Žmonės sau augina svogūnus, pomidorus, arbūzus, mažučius apvalius melionus, nedidukus bananus, susu (vieti-

14

[Kęsto Balčiūno nuotr.]

nė daržovė, forma ir dydžiu panaši į kriaušę), mango, ličius (1kg kaina net £6–8!).

Beklaidžiojant mažais laukų keliukais, mūsų navigacija pasimetė ir neberado kelio. Teko du kartus stoti laukuose ir klausti laukų darbininkų krypties. Tiesa, tai išėjo į nauda – pasikalbėjome su vietiniais gyventojais. Galų gale išvažiavę į tikrą kelią, pasukome į Colored Earth parką. Čia, kažkada darbininkai, beruošdami žemę cukrašvendrių sodinimui, pastebėjo, kad žemė gerokai spalvota. Iškviesti specialistai ištyrė po vulkaninių procesų susiformavusius sluoksnius ir išskyrė net 23 skirtingų spalvų žemę!

Vakarop pietryčiuose vėl išbandėme mažus keliukus ir pakrantėje radome visai neturistinį kaimelį su akmenuota pakrante. Koraliniai rifai buvo nutolę vos 100 metrų nuo kranto, o šalia nardė mergina su berniuku. Žinojau nerašytą taisyklę, kad atogrąžų vandenyse maudytis geriau ten, kur maudosi kiti, nes bus saugu. Su lengvu prancūzišku akcentu mergina papasakojo,

kad netoliese nuomojasi vilą ir čia ateina pastoviai panardyti. Rytais būna potvynis, ir nardyti daug smagiau. Popiet prasideda atoslūgis, virš rifų belieka labai mažai vandens ir rizikuojama, plaukiant virš jų, susibraižyti krūtinę ir pilvą; arba plaukioti tarp jų lyg labirintuose.

Grįžę į savo kaimą, atsisveikinom su automobiliu ir visas likusias dienas vaikščiojome. Vandenyno pakrantėse pastebėjau nemažai įvairių nematytų paukščių ir pirmą kartą gyvenime tapau paukščių fotografu. Ypač smagu buvo leisti laiką sekant mažojo garnio pėdomis: šie nedideli paukštukai visiškai nebaikštūs, ir mikliai gaudo mažutes žuvytes. Nors ir neturėjau tinkamos paukščiams fotografuoti įrangos, manau pasiekiau visai pusėtinų rezultatų.

Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Atostogos baigėsi ir teko iš šilto ir lėtos tėkmės krašto keliauti į greitą ir šlapią Londoną. Viso gero, Mauricijau! Iki kito pasimatymo Indijos vandenyne!

15

VAIRUOJANTI SAVO GYVENIMĄ Manau, kad būsiu nesuprasta, jei dabar pradėsiu pristatinėti savo pašnekovę. Dažnas pasakytų, jog ją pažįsta iš vedamų televizijos ir radijo laidų, iš visada nuoširdžių pasisakymų televizijos pokalbiuose. Ne vienas gal ir pasigirtų dalyvavęs jos vedamuose renginiuose...

Tai kaip gi per gyvenimą keliauja Daiva Tamošiūnaitė – Budrė? Moteris, tvirtinanti, kad „tam tikras kryptis likimas leidžia pasirinkti, tačiau vairuoti ir rodyti posūkius gyvenime turi pats“.

Dažnas mūsų dar vis prisimename Kalėdas. Kaip jas praleidote?

Šiltai ir jaukiai. Su mama, dukra, jos buvusia aukle, draugėmis ir jų vaikais. Jau tapo tradicija Kalėdų pietums susibėgti į krūvą pas mane. Neretai ir Kūčių vakarienei susėdam prie bendro stalo. Susinešam kiekviena savo patiekalus (aišku, prieš tai apsitariam, kas ką gamins), Kalėdų senelis paslapčia sudeda dovanas po eglute... Nors mūsų vaikai jau žino visą tiesą, iš kur atkeliauja dovanos, bet toliau žaidžiam visiems malonų žaidimą. Prisipažinsiu, dažnai dovanas išpakuojame dar Kalėdų ryto nesulaukę...

Metų pradžioje paprastai planuojame ateities darbus, bet kartu įvertiname, kokie buvo praėjusieji. Tad kokie Jums buvo 2014 – ieji?

Jie buvo įdomūs! Su bendramintėmis įkūrėme vairuojančių moterų asociaciją, suorganizavome keletą įsimintinų renginių, vėl grįžau dirbti į radiją „Laisvoji ban16

ga“, kur kadaise – prieš 20 metų! –dirbau pirmojoje jos komandoje ir vėl sugrąžinau į eterį laidą „Tik tarp mūsų“. Beje, mano brolis, gyvenantis Hereforde, įsigudrino jos pasiklausyti per internetą. Ir... mano dukrai sukako 12 metų... Tai yra tie metai, kuomet supranti, kad nebeilgai tau, mama, teks džiaugtis savo vaiku... Jie buvo jaukūs! Draugų ratas nesumažėjęs, toliau gyvenam rūpindamiesi vieni kitais, vadinasi, gyventa teisingai ☺ Dabartinė Jūsų veikla – darbas radijuje „Laisvoji banga“. Kokia Jūsų laida, kam ir apie ką, kas buvo Jūsų pašnekovės, o kas – dar bus?

Laida yra skirta moteriškai auditorijai, nors jau teko pajusti, kad tikrai ne vien moterys klausosi pokalbių „Tik tarp mūsų“.

Kalbu apie tai, kas man atrodo svarbu, apie ką norėčiau pasikalbėti su draugėmis prie žvakių ir arbatos puodelio... Tarpusavio santykiai, vaikų problemos, mano kaip moters savirealizacijos galimybės, įkvepiantys pavyzdžiai... Kviečiuosi į studiją specialistus, galinčius padėti atsakyti į klausimus nuo „kokia dieta geriausia?“ iki „kaip man padėti pačiai sau?“.Taigi, vieną dieną kalbuosi su dietologe, kitą gal su psichologu, gal gyvenimo būto mokytoja, trečią – su tiesiog įdomia, stipria moterim, pasakojančia kaip jai sekėsi susidėlioti savo gyvenimą. Daug įvairiausio amžiaus žinomų ir nežinomų moterų, savo srities specialisčių lankėsi mano studijoje.

Laikausi paprastos taisyklės: jei man įdomu, bus įdomu ir kažkam kitam. Kartu su-

Daiva

Tamošiūnaitė–Budrė [Kristina Aleksynaitė–Žibienė nuotr.]

17

žinosim, išmoksim ar paprasčiausiai pasikalbėsime ir pasidalinsime mintimis...

Kaip aprėpiate viską – darbas radijuje, renginiai, vairuojančių moterų asociacija, bet pirmiausia Jūsų Adelė. Kaip suspėjate visa tai?

Suspėčiau ir dar daugiau. Moterys yra tobulas Dievo kūrinys. Tik nepasakokit man istorijų apie kažkieno šonkaulius! Gal greičiau iš moters gležno plauko buvo sukurtas kažkas. Kiek daug telpa į jos pasaulį. Vyras išprotėtų, esu įsitikinusi, jei tiek reikėtų aprėpti... Dirbti, pasirūpinti šeima, dar rasti laiko savo hobiams ar mokslams.

Mergaitės, mes tokios stiprios ir tokios talentingos ir taip viską mokam! Galvoju, jei būtų dar daugiau darbų – neverkčiau, o džiaugčiausi ir viskam rasčiau laiko. Aišku, Dievo dovana, kad turiu mamą ir draugus.

Jie man labai padeda gyvenime.

Kokia esate mama, juk Adelė jau paauglė? Ar dažni pokalbiai „tarp mūsų mergaičių“?

Tikrai, mes esam pačios geriausios draugės. Apie daug ką pasikalbam. Nėra viskas paprasta, Adelė – intravertė, bet viena be kitos negalim. Kai būnu išvažiavusi, o Adelė, likusi su močiute, man rašo: mama, neišgyvensiu be tavęs... Suprantu: kaip dabar užmigt be vakarinio pokalbio, gal filmo, apsikabinimo, naktinio palaiminimo. Ir aš rašau SMS: laiminu...

Dažnai dalyvaujate įvairiose pokalbių laidose. Turite savo nuomonę, bet visada ją išsakote labai jautriai... Iš kur ta tikra, nesumeluota pagarba, jautrumas?

Sakau, ką manau, kalbu apie tai, ką suprantu ir ką jaučiu. Nedalyvauju visose 18

laidose, į kurias esu kviečiama. Tema turi „užkabinti“ man dūšią. O svarbių dalykų, kam niekada ne gaila laiko ir jėgų, Lietuvoje yra daug. Svarbiausia, norėčiau, kad žmonės būtų neabejingi vienas kitam, pasistengtų suprasti ir mokėtų atjausti. Na, ne pačioj turtingiausioje valstybėje mums skirta gyventi, bet juk galim padėti vieni kitiems.

Esate Ožiaragis, o tai stiprių žmonių ženklas. Kokias jo savybes savyje įžvelgiate? Ar tai padeda Jums gyvenime?

Kad stiprių, pastebiu kiekvienų metų skelbiamame horoskope, kuriame būna pasakyta: kantrybės ir išminties. Tai ir stengiuosi tokia būti. Na, būna momentų, nesijaučiu stipri, sulinksta keliai, nusvyra rankos, bet... Išsitiesi, krūtinė į priekį ir eini. Gal čia ir yra stiprybė?

Tuoj praversime duris į Naujuosius.

Ko iš jų tikitės, ko laukiate?

Daug įdomios veiklos, įvykių, pakraunančių pozityviom mintim... Šiltų santykių, kūrybinės energijos... Gal kokių be galo smagių, mielų netikėtumų.

Ir Jūsų palinkėjimai....

Linkiu pasitikėjimo savim, tikėjimo ateitim ir mokėjimo džiaugtis kiekviena diena. Jei kažką šiandien turi – tai jau daug. Sugebėkit to neprarasti, o gėrį padauginkit. Linkiu Meilės, kuri tikrai dar neišėjo iš mados ir kurios, prisipažinkit „tik tarp mūsų“, visiems mums labai reikia...

Ačiū už pokalbį. Ir tik tarp mūsų – visada greito ir nepaprastai gražaus Jūsų gyvenimo kelio.

******************************************** Vilkas nusipirko karvę, o kiškis laikrodį.Bet vilkas nemokėjo karvės melžti,o kiškis nepažino valandų.Vilkas pasityčiodamasis paklausė kiškio: – Kiek dabar valandų?

– Laikas melžti karvę, – atšovė kiškis. ******************************************** Žmogus susiruošė žvejoti. Pasiėmė šunį ir meškerę. Įsėdo į valtį ir plaukia. Žiūri ešerys išlenda.

Ešerys sako: – Duok saldainį! Žmogus žiūri tai į šunį, tai į ešerį, tai į šunį, tai į ešerį. Šuo sako: – Ko į mane žiūri? Aš pats apakęs! ******************************************** Per dykumą bėga šuo ir murma: – Jeigu nerasiu medžio, apsisisiosiu. ******************************************** Mažas asiliukas klausia tėvelio: – Tėveli, o kodėl tu turi žmoną, o aš ne?

– Supranti, sūnau, – sako tėvas, – žmonas turi tik dideli asilai.

******************************************** Kiškis ant viso miško rėkia: – Kas primušė mano brolį?!!

Išlenda iš olos meška: – Aš primušiau.

– Taip jam ir reikia!!! ******************************************** Kiškis nusipirko plokštelę kurios vienoje pusėje kaip pasigamti pusryčius o kitoje kaip daryti rytinę mankštą.

Eidamas namo kiškis krito, o plokštelė skilo per pusę. Parėjęs namo blogai suklijavo. Kitą rytą atsikelia ir paleidžia plokštelę: – Atsisėskite ant žemės, praskėskite kojas ir plakite kiaušinius kol susidarys putos... ******************************************** Kiškis nusiperka morkų ir paslepia po krūmu, ir parašo: „Morkų čia nėra!“ Kitą dieną grįžta, ir mato: „Ežiukas jų nepaėmė!“ ******************************************** Eina ežiukas aplink statinę ir galvoja: Kada ta tvora baigsis.

******************************************** Žaidžia kortom vilkas,lapė ir zuikis.

Vilkas sako: – Kas sukčiaus gaus į snukį. Į smailą rudą snukį. ******************************************** Kalbasi du krokodilai vienas ir sako: – Kaip džiaugiusi už savo žmoną!

– Kodėl?

– Na nuo šiol ji turi daug pinigų... ******************************************** Eina ežiukas mišku. Žiūri ežeras. Perplaukė tą ežerą, eina toliau, tik staiga prisiminė, kad plaukt nemoka, grįžo atgal ir nusiskandino.

19

KITĄ KARTĄ LEISKITE MUMS SUKURTI

JŪSŲ

ĮVAIZDĮ!

www.slammarketing.co.uk, info@slammarketing.co.uk