"Juoda turi balto" socialinis intervencinis projektas by Agne Ziukaite

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA BAKALAURO STUDIJŲ FAKULTETAS GRAFINIO DIZAINO KATEDRA IV KURSAS

Agnė Žiūkaitė INTERVENCINIO SOCIALINIO PROJEKTO „JUODA TURI BALTO“ RAŠTO DARBAS

Vilnius, 2017 m.

„Juoda turi balto“ Intervencinis socialinis projektas

Šiuolaikinė visuomenė ir mūsų - Y karta - diktuoja gyvenimo tempą, kuris yra be galo greitas. Sparti technologijų kaita informaciją daro prieinamą visiems, tačiau tuo pačiu jos patikimumas ir nauda gali turėti ir kitą - neigiamą - pusę. Lietuvos visuomenė, nepaisant ir taip didėjančios socialinės atskirties ir demografijos problemų, dažnai dėl susiformavusio istorinio konteksto ir dar pakankamai jaunos demokratijos patiria ir vidinį konfliktą - nusivylimą gyvenimu Lietuvoje ir jausmu, jog čia gyvenant esame niekam nereikalingi. Įtaką tokiai jausenai, kai yra nusiviliama valstybe, gyvenimo kokybe ir yra įžvelgiami vien negatyvūs veiksniai aplinkoje, daro ne tik istorinis, kultūrinis kontekstai, bet ir kasdieninės mūsų palydovės šiandieniniame pasaulyje žiniasklaidos. „Juoda turi balto“ socialinio projekto tikslas - skatinti kritinį mąstymą, gebėjimą pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų ir kiekvienoje „juodoje“ atrasti „balto“. Plakatais ir kitomis vizualios raiškos formomis pateikiamos spekuliatyvios, negatyvios internetinių portalų atraštės ir pozityvūs argumentai kaip požiūris kitu kampu.

1 ŠIUOLAIKINĖ ŽINIASKLAIDA

ŽINIASKLAIDA – [a] organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje; [b] viešosios informacijos rengėjai, visuomenės informacijos priemonės ir/arba jų apibrėžta pagal funkcijas visuma (sistema); [c] interneto, radijo, spaudos, televizijos publikacijos (laidos). [Vaišnys A. Pagal: Žurnalistikos enciklopedija, 1997. P.584]

Šiuolaikinis informacijos srautas yra labai greitai kintantis ir lengvai pasiekiamas kiekvienam. Žiniasklaida nebėra vien laikraščiai, žurnalai ir televizija. Mūsų laikų žiniasklaida apima visus socialinius kanalus ir visą internetinę terpę. Galima sakyti, jog šiais laikais kiekvienas yra tarsi žurnalistas. Mes turime išmanųjį telefoną, kuriuo fiksuojame aplinką, turime nešiojamus kompiuterius ir visur pasiekiamą internetą. Tai reiškia, kad bet kurią akimirką mus gali pasiekti naujienos iš viso pasaulio. Tą puikiai iliustruoja ir šios kartos išsireiškimas „pasaulio centras yra ten, kur stoviu aš“. Informacijos prieinamumas yra gerai tuo, kad į visus įvykius mes galime reaguoti iš karto ir duoti savo taip vadinamą grįžtamąjį ryšį, išreikšti savo asmeninę nuomonę, parodyti kurią pusę palaikome ir būti išgirstiems. Mūsų karta, turinti socialinių tinklų priklausomybę, nebesugeba atsirinkti patikrintos informacijos, turėti savo nuomonę ir tampa manipuliuojama socialinių tinklų bei viso globalaus interneto kuriamų idealų. Kiekvienas žmogus Facebook ir kitų socialinių tinklų dėka - viešoji figūra. Žmonės aukoja privatumą ir naudojasi nelaimėmis ar blogomis žiniomis, kad parodytų save, nes socialiniuose tinkluose neegzistuoja diskusija, tai panašiau į monologą, nuolatinį nukreipimą į save. Kiekvieną išgirstą nuomonę mes pritaikome kaip asmeninę kritiką, nuolatos viešiname savo gyvenimo smulkmenas, kad gautume pripažinimą, susidomėjimą ir įvertinimą. Trumpiau tariant, socialinių tinklų kanalus išnaudojame, kad pasijaustume svarbūs. Tai yra tamsioji medalio pusė - neigiama socialinių tinklų ir žiniasklaidos įtaka kasdieniniam žmogaus gyvenimui ir jo suvokimo formavimuisi. Kalbant apie socialinių tinklų neigiamą įtaką, pagal neseniai atliktus Didžiosios Britanijos Royal Society for Public Health (RSPH) nepriklausomo fondo, kuris koncentruojasi į sveikatos mokslus, tyrimus, paaiškėjo, jog socialinis tinklas Instagram, turintis virš 700 mln. vartotojų, daro didžiausią negatyvią įtaką jaunų žmonių psichikos sveikatai. Kadangi jauni žmonės jaučia didelį norą atitikti visuomenės standartus ir siekti tobulybės, tai sukelia nerimą ir kartais depresiją, lygiai taip pat kaip internetinės patyčios, sukeliančios savikritiškumą ir negatyvias mintis, privedančias iki nevilties. Tai iliustruoja ir ekonomistų komandos Sheffieldo universitete atlikti tyrimai, kurie parodė, jog kuo daugiau vaikai praleidžia susirašinėdami per programėles WhatsApp, Facebook, besilankant Instagram ar Snapchat, tuo mažiau laimingi jie yra dėl savo mokyklos, šeimos ir viso savo gyvenimo, tačiau yra laimingesni dėl draugystės ryšių. Socialinės medijos kanalai sukuria netikrą tarpusavio ryšį, 2

joje nėra atsakomybės už įžeidinėjimus, taip pat yra naikinama asmeninė erdvė ir mažinamas produktyvumas. Gryninant temą apie internetą, socialinius tinklus ir smurtą, kurie daro neigiamą įtaką, norėčiau paminėti Didžiosios Britanijos Sussexo universiteto psichologijos profesoriaus Graham C.L. Davey tyrimų rezultatus straipsnyje apie tai, iš kur ateina nerimas „The Psychological Effects of TV News“1. Šiuolaikinėje žiniasklaidoje blogos naujienos pateikiamos ne tik kaip faktai, bet su papildomomis emocijomis ir žiūrovas pradeda galvoti apie savo paties problemas, suasmenina jas, kas ir gimdo nerimą ir baimę, kuri bet kokį įvykį paverčia katastrofa. Dėl to gręsia pavojus, kad nuolatos matydami tik negatyvias naujienas mes būsime nusiteikę net neutralius įvykius matyti kaip negatyvius. Amerikos psichologijos asociacija ( American Psychological Association) psichologų, studijuojančių smurto medijos kanaluose galima žalą, ištyrė, jog matant smurtą per televijziją ar kompiuterinius žaidimus, ypač vaikams, pasireiškia nejautrumas ir galima agresija. Taigi, psichikos sveikatai esant ypač aktualiai problemai šių dienų pasaulyje dėl 24/7 atvirumo informacijai ir išoriniam veikiamam stresui, žmogus susiduria su papildomomis negatyviomis įtakomis internetiniame pasaulyje. Galima kalbėti ir apie tamsiausiąją medalio pusę, juodžiausią medijų naudojimo scenarijų propagandą ir informacines atakas, paveikiant žmogų ir formuojant kraštutinį požiūrį. Žiniasklaida yra tinkamiausias būdas šiuolaikinėje visuomenėje suburti mases ir joms pritaikyti propagandą. Vienas iš tokių pavyzdžių - Rusijos vidaus žiniasklaidos kanalai, vaizduojantys Europą kaip priešą ir kurstantys šalyje vidinę neapykantą, kovines nuotaikas, arba dar blogiau - paverčiant tabu dalykus, tokius kaip Ukrainos okupacija - priimtinu dalyku. Pasitelkiant masių veiksmingumą, skleidžiamas melas lengvai įsisavinamas žmogaus, nes pagal atliktą statistiką, net 40 proc. žmonių yra lengvai paveikiami ir manipuliuojami.2 Maža to, melas gali kurti neigiamą atmosferą ir kurstyti pykčius ne vien vidinėje aplinkoje, bet ir paveikti platesnius sluoksnius, nes interneto amžiuje sklisti žiniai ribų nėra. Pavyzdžiui, Rusijos propaganda taikoma ir Lietuvoje. Rusų tautybės piliečiai, žiūrėdami Graham C. L.Davey, 1997. “The Psychological Impact of Negative TV News Bulletins: The Catastrophizing of Personal Worries.” 2 Zombiai. Kaip veikia melas (An Ordinary Zombies. How Lies Work). Dokumentinis filmas. 2014m. Rež.Vladimir Rybas 1

rusiškus kanalus, kuriuose skelbiamos vien blogos žinios, daugelyje atvejų dar ir melagingos, įsisavina ir priima kaip patikimą, tikrą informaciją. Lygiai taip pat ir su radiju bei fone įjungtu televizoriumi, kuriuos dažnai naudojame kaip foną, teigdami, kad informacijos nepriimame. Tačiau žmogaus smegenys dirba kitokiu principu, ir transliuojama informacija vis tiek priimama.. Vaizdinę informaciją - reportažus bei visą kitą filmuotą medžiagą žmogaus smegenys suvokia 60,000 kartų greičiau nei skaitomą tekstą ir neturi galimybės jį peranalizuoti. Dėl to per žiniasklaidos kanalus yra pakankamai lengva perduoti melą arba bent negatyvią, baimę, pyktį ir kitokias blogas emocijas skleidžiamą jauseną. Tačiau vertėtų paminėti ir šviesiąją medalio pusę kalbant apie internetą. Tai, jog šiuolaikinių technologijų ir informacijos sklaidos dėka, pasaulyje įsigalėja ir didesnė tolerancija, demokratija, liberalizmas. Kilus žmogaus teises pažeidžiamiems veiksmams, interneto, t.y. kiekvieno vartotojo reakcija sukuria tam tikrą teismą ir spaudimą elgtis nepaminant žmogiškųjų vertybių ir pan. Žiniasklaidos pozicija ar socialinių tinklų įtaka kuria žmonių kolaboraciją, kuri gali padėti auginti tolerantišką, kritinį mąstymą turinčią ir už žmogiškąsias vertybes kovojančią mūsų visuomenę. Žiniasklaida yra svarbi ir įtakinga kaip niekad.

2 ŽINIASKLAIDOS ĮTAKA

Kalbant apie Lietuvos žiniasklaidą, situacija taip pat yra gana sudėtingoje situacijoje. Nors dėka tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS), kurie skatina pilietines antikorupcines iniciatyvas bei jų organizavimą Lietuvoje ir didelį dėmesį skiria žiniasklaidos skaidrumui, mes turime galimybę žinoti kas valdo kuriuos kanalus ir įvertinti jų skaidrumą, bet mažėjant profesionaliajai žurnalistikai, atsiranda tokios problemos, kaip nepatikimumas ir negatyvo skatinimas. Negatyvių žinių srautas Lietuvos žiniasklaidoje formuoja neigiamą, emociškai negatyvų pilietį ir kursto neapykantą. Sunku būtų rasti žmogų, kuris aiškiau išdėstytų šiuolaikinės žiniasklaidos problemas, nei Leonidas Donskis. Profesorius, mano nuomone, buvo žmogiškumo gerosios pusės kurstytojas, net jo laidos „Be pykčio“ esminis principas – daugiausia dėmesio skirti ne institucijoms, o kūrėjams, ne politikams, o piliečiams, ir net ne valstybiniams, o visų pirma visuomeniniams procesams bei nesikoncentruoti į vienadienes aistras.

L. Donskis idealiai išdėstė mintis apie žmogaus ir žiniasklaidos santykį viename straipsnyje, publikuotame jau prieš daugiau nei 10 metų.3 Iškeliama tezė, jog žiniasklaida tapo viso mūsų gyvenimo centru. Sajūdžio metais ir jau atgavus nepriklausomybę, pyktis spaudoje buvo visus jungiantis veiksnys. Tai buvo pyktis, mobilizuojantis veikti dėl geresnės Lietuvos ir pačios laisvės. Tačiau ilgainiui, pyktis buvo nukreiptas ne kaip apjungiantis, suburiantis tautą, o skaldantis ją. Tai, be abejo, nusivylimas tikrove. Pasak autoriaus L. Donskio, žiniasklaida yra aiškinama dvejopai: pirmasis paaiškinamas žiniasklaidai būtų per alegoriją veidrodį, kuris yra mūsų visuomenė. Antroji - veidrodis yra iškreiptas, ir kiekviena smulkmena yra tarsi sutirštinus spalvas. Viso to problema yra elementarios pagarbos valstybei ir žmogui trūkumas, ir pagrįstos kritikos maišymas su pykčio liejimu. Cituojant profesorių: „Pataikavimas žemiausiam skoniui anaiptol nėra demokratizmas, kaip ir manipuliavimas tamsumu, pykčiu ir destruktyviomis aistromis anaiptol nėra pagarba paprastam žmogui.“4 L. Donskis akcentuoja neapykantą žiniasklaidoje kaip įsivešėjusį veiksnį, kuris priešina visuomenę. Masėms reikia baimės, panikos skleidimo, neapykantos kurstymo. Tai yra taip vadinama masinės žiniasklaidos valiuta. Atrodo, kad žmogus jaučia kažkokį bendrumo ar galios jėgą, kai gali piktais komentarais pulti, lieti neapykantą, ypač kai kreipinys „aš“ virsta „mes“, suteikiantis neišsemiamą galios šaltinį ir apsaugą. Matydami tik negatyvias žinias, pateiktas internetiniuose portaluose ne kaip analizę, o kaip panikos kėlimą, žmogus lengvai gali pasiklysti tokios informacijos spąstuose. Pasak L.Donskio, mes gyvename baimės, negatyvumo ir blogų žinių kulto epochoje, mat geros naujienos blogai perkamos, niekam jų nereikia. Taigi, visuomenėje susidariusi nuomonė, jog optimistas - žmogus, kuris tiki žmogiškumu, viltimi ir tuo, jog yra alternatyvų - tampa smerktinu mąstymu, o negatyvus ir ciniškas požiūris į aplinką yra suprantamas. Taip pat norėčiau pacituoti ir kitą autorių K.Kaupinį: „Žmogus, šiandien žiūrėdamas žinias, dažnai patiria nežmonišką neteisybės, beprasmybės, blogio srautą, nes good news is no news. Bet žinias dažnai sekame nesusimąstydami, kodėl mums iš tiesų reikia tai žinoti. Reikia labai susikaupti, kad suprastum, ką turi suvokti ir išmokti apie pasaulį iš atsitiktinių „naujienų“. Komercinė žiniasklaida dažnai žaidžia temomis, kurios žmogui įdomios, nes kažkaip susijusios su jo pradžia ir pabaiga, su tuo, kas buvo prieš mus ir bus po mūsų – mirtis, seksas, 3 4

„Leonidas Donskis. Žiniasklaida: pykčio mobilizacija, pramogos ir veidrodžiai“. 2005m. Bernardinai.lt „Leonidas Donskis. Žiniasklaida: pykčio mobilizacija, pramogos ir veidrodžiai“. 2005m. Bernardinai.lt 5

kosmosas, karas. Savaime tai nėra blogai. Bet žurnalisto, kaip ir režisieriaus ar scenaristo, darbas turi būti susijęs su klausimu – kodėl? Kitaip ir kinas, ir žurnalistika tampa propaganda, o autorius – nuobodžiu visažiniu. Suabejojęs žiniasklaida, dažniau ieškau, kaip ją pataisyti, o ne neigti.“5 Taigi, darau išvadą, kad šiuolaikiniai informacinės sklaidos kanalai turi itin sustiprėjusią įtaką žmogui ir norint nepasiduoti dažnai brukamam negatyvui ir panikai, reikia ieškoti atsvaros.

3 TEIGIAMOS ŽINIASKLAIDOS FORMOS

Trumpai užsiminus apie socialinius tinklus ir internete esančią informacijos begalybę bei identifikavus tai kaip pavojų žmogaus vertybių išlaikymui bei kritiniam mąstymui, problema gali būti sprendžiama įvairiomis formomis. Štai Čekijos vyriausybės pavyzdžiu, pradėta ruošti gaires, kaip mokyti moksleivius susigaudyti šiandienos informaciniame chaose ir atskirti tikrais faktais paremtas žinias nuo melo bei klastočių. Neseniai paskelbta6, kad Facebook bendradarbiaus su organizacija „News Integrity Initiative“ (NII – Sąžiningų naujienų iniciatyva) norėdami mažinti išgalvotų naujienų (ang. fake news) įsivešėjimą ir įtaką bei kelti žiniasklaidos kompetenciją. Taip pat ir savuose, lietuviškuose komunikacijos kanaluose galime rasti sprendimų mažinant negatyvios, o tuo pačiu ir neigiamos žiniasklaidos įtaką. Pavyzdžių yra žvelgiant ir per meninę prizmę. Vienas jų - knygoje „lietuviu poez1ja“ į eilėraščių formą sudėlioti nepakeisti komentarai apie Lietuvą, o jų pavadinimai - komentatoriaus pseudonimas. Šiame meniniame projekte http://www.lietuviupoezija.lt/ keliamas klausimas ar „komentatoriai - šiandienos poetai?“ Esant negatyvių naujienų pertekliui, ne tik kovojama su anoniminiais komentarais, kaip tai padarė dienraštis 15min.lt, sukurdama judėjimą „Internetinė higiena“ ir atsisakę anoniminių komentarų. Kova su „clickbait’ais“7 „Siūlyk antraštę“ - mobili programėlė, kurio pagalba buvo galima pakeisti antraštes delfi.lt, lrytas.lt ir 15min.lt portaluose. Interneto vartotojai papildinio pagalba galėjo kurti savas antraštes, o kiti – jas reitinguoti. Geriausios antraštės buvo rodomos šalia nubrauktos originaliosios.

Karolis Kaupinis: „Suabejojęs žiniasklaida, dažniau ieškau, kaip ją pataisyti, o ne neigti“. 2016. „Literatūra ir menas“ 6 “Facebook's global fight against fake news”. CNN.com 7 „Merriam-Webster“ žodynas žodį „clickbait“ apibūdina kaip antraštes, sukurtas taip, kad portalų lankytojams norėtųsi paspausti ant nuorodų, kurios dažnai veda į abejotinos kokybės turinį 5

Taip pat bandoma kurti pozityvią atsvarą video formatu, kaip tai daro video darbų kūrėjai „Wide wings“ video serija „kas, jei ne mes“. Trumpuose video reportažuose pasakojamos ne garsių žmonių žygdarbiai, o paprastų žmonių istorijos, kurie nors ir mažais žingsniais, bet dirba gerovės Lietuvoje labui. Kitas pavyzdys - „Laisvės TV“ darbas „Mažos mūsų pergalės“, pasakojančios apie paprastų žmonių kasdieninius darbus, kurie yra herojiški, bet taip pat mažai kam matomi. „Pozityvus dienoraštis“ yra dar viena iniciatyva, skirta kurti pozityvią Lietuvą. Iniciatyvos idėja yar dalintis kasdieninėmis geromis žiniomis ir atkreipti visuomenės dėmesį į vyskstančius gerus pokyčius ir pasiekimus. Mano nuomone, dualumas žiniasklaidoje yra reikalingas norint auginti pilietiškai atsakingą žmogų, gebantį susidoroti su sunkumais ar objektyviai įvertinti situaciją. Esant tam tikrai problemai, labai lengva prisiminti ar grąsinti dar juodesniais scenarijais, tačiau gebėjimas pamatyti galimus variantus dažnai yra neparodomas ir bet kokie geri įvykiai lieka šešėlyje. Savo rašto darbe nenoriu leistis į istorinius ar politinius įvykius ir jų įtaką Lietuvos piliečiui. Yra akivaizdu, jog nepasitenkinimas visuomenėje ir vienpusė kritika gimsta dėl prasto pragyvenimo lygio, socialinės nelygybės ar įtakos neturėjimo. Dar vienas svarbus veiksnys yra pilietiškumo suvokimas ir pilietinės iniciatyvos trūkumas. Savo darbe aš ir nagrinėju žmogaus gebėjimą būti laimingu tiek, kiek gali prie to prisidėti ir nelikti pasyvaus, negatyvaus piliečio pozicijoje. Dar vienas aspektas, vertas paminėjimo kodėl reikalingas dualumas žiniasklaidoje, yra emocinis intelektas. Emocinis intelektas apima daugelį gebėjimų ir vienas iš jų - gebėjimas teigiamai nusiteikti ir teigiamai nuteikti kitus. Taigi, socialinis projektas „Juoda turi balto“ yra tarsi emocinio intelekto lavinimo būdas tapti supratingesniems ir sprendimus priimantiems piliečiams. Tokios yra socialinio intervencinio projekto „Juoda turi balto“ priežastys. -

4 VIZUALIOS KOMUNIKACIJOS SVARBA

Apžvelgiant socialinius projektus, kurie būtų paremti vizualia komunikacija, skatinančius pozityvų mąstymą, norėčiau aptarti keletą kūrinių pasauliniame kontekste. Verta paminėti grafikos dizainerio Stefano Sagmeisterio dizaino studijos, įkurtos kartu su Jessica Walsh “Sagmeister & Walsh” nekomercinį projektą “Happy show”. “Happy show” siūlo lankytojams patirti Stefano Sagmeisterio bandymus realizuoti savo laimę 7

per meditaciją, kognityvinę terapiją. Sagmeisteris pasirinko išnaudoti Modernaus meno institutą, užpildant erdves įvairiomis instaliacijomis. Viena iš “Happy show” dalių - happy film, kuriame per asmeninius bandymus naudojant populiarius psichologinius būdus, ieškoma atsakymo ar įmanoma pačiam žmogui turėti pakankamą įtaką savo paties laimei. Sagmeisterio kūrybos tikslas nėra parduoti. Siekiamybė yra grafinio dizaino pagalba, vizualia komunikacija rasti būdą kalbėti su žmonėmis ir taip save realizuoti. Dažnai grafinis dizainas siejamas su reklamos pasauliu, tačiau vizuali komunikacija apskritai yra įrankis komunikuoti ne vien reklamose ar komerciniuose projektuose, bet kalbėti ir apie socialines problemas ar žmogaus emocinį gyvenimą, kuris yra taip pat svarbus. Dėmesio verti ir tokie intervenciniai socialiniai projektai kaip menininkės Candy Chang “Before I die” ar “To do list”, interaktyvi viešoje erdvėje esanti instaliacija Niujorke. Šie interaktyvūs socialiniai projektai yra tarsi įrankis, skatinantis žmones išsakyt savo mintis, atlikti tam tikrą analizę. Be abejo, tai tik dalis projekto, kita jo dalis yra tiesiog gera emocija prisidedant prie kūrinio, sudalyvavimas procese. Projekte “To do list” naudojami tiesiog paprasti dvieju spalvų lipnūs lapeliai, iš kurių suformuojama ši frazė ir yra atvira užrašams. Tai rodo, kad ir paprasta priemonė gali patraukti praeivį ir yra efektyvi. Kitame minėtame projekte “Before I die” - meninėje instaliacijoje Naujojame Orleane naudojamos minimalios priemonės - lenta, parašyta sakinio pradžia „Prieš mirštant aš..“ (“before I die..” ang.) ir kreidelės, kurias žmonės gali naudoti norint pratęsti sakinį ir pasidalinti norais. Iš tiesų galimybė parašyti savo mintis viešoje erdvėje reiškia pasijusti reikšmingu/reikalingu. Dar vienas įkvėpęs analogas yra kiek alternatyvesnio būdo. Tai tarptautinis, įvairius menininkus jungiantis anti-reklamos, prieš vartotojiškumą viešosiose erdvėse nukreiptas judėjimas pavadinimu “Brandalism”, kuris kelia klausimus apie įvairias socialines problemas. Kaip pavyzdį galim apžvelgti plačiai nuskambėjusius anti-reklamos judėjimo veiksmus prieš “COP21”- klimato kaitos konferenciją Paryžiuje 2015 m., kuriame dalyvavo 80 menininkų, pakabinusių 600 plakatų JC Decaux stenduose. Tai buvo iš dalies intervencija, iš dalies nelegalus gatvės menas, tačiau vizualia žinute subtiliai perteikęs idėją ir transliuojantis kritinio mąstymo būtinybę ir keliantis klausimus, kodėl mes priversti visur matyti reklamas. Savo ruoštu aš keliu klausimą, kodėl mes priversti matyti, kas kur ką nužudė ir pan. Taigi, ieškant vizualios išraiškos būdų, kartu jungiama gali būti tiek gatvės menas, tiek grafinis dizainas ar instaliacija. 8

5 INTERVENCINIS SOCIALINIS PROJEKTAS „JUODA TURI BALTO“

Atkreipiant dėmesį į žiniasklaidos daromą įtaką ir žmogaus mąstymo dualumą, kuriant socialinį intervencinį projektą visų pirma buvo pasirinkta tikslinė auditorija ir išanalizuota ją supanti aplinka. Tikslinė auditorija - miegamųjų rajonų gyventojai, (tiek jaunimas, tiek pensininkai), kurie paveikti monotoniško gyvenimo ir yra linkę į negatyvo skleidimą. Lietuvoje vyraujanti socialinė atskirtis suformavo tendencišką žmonių tipą, kurie dėl gyvenimo kokybės yra linkę kaltinti viską, kas yra aplinkui. Tikslinės grupės amžiaus riba neapibrėžta, nes nepriklausomai nuo amžiaus, paveikti skirtingų kontekstų, tiek jaunimas, tiek pensijinio amžiaus piliečiai turi ydingą mąstymą, labiau paveiktą karta iš kartos perduodamu pasyviu mentalitetu. Toks aukos vaidmenyje esantis pilietis dėl atskirties ir tokį mąstymą skatinančių veiksnių, pastebimas sovietinių miegamųjų rajonų aplinkoje, kur mažai kultūrinės, socialinės veiklos. Jaunimas negeba savęs realizuoti ir dažnai pasuka į nelegalią veiklą ar pasirenka ‘kova už būvį’ gyvenimo tipą, didžiausią vertybę iškeliant pinigus ir galią, įtaką savoje aplinkoje. Senoji karta tuo tarpu yra nusivylusi jau dvejomis kartomis - po Sąjūdžio atėjusiai valdininkais, kurie nesugebėjo įtvirtinti sąžiningo, skaidraus, pilietiško valdymo ir geresnės gyvenimo kokybės, ko buvo tikėtasi. (dar kartą galime įsitikinti, kad realybė prasilenkė su lūkesčiais), ir dar jaunesne karta, kuri sekdama savo kartos tendencijas, pasirinko individualios laimės ieškojimus ir padidino emigraciją, vyresniajai kartai sukeldama dar daugiau nevilties, Dėl to savaime atsirado nelaimingo gyvenimo šiandieninėje Lietuvoje lyginimas su užtikrintu gyvenimu Sovietų sąjungoje. Pridėjus socialinių tinklų, internetinių portalų transliuojamą provakatyvią, neigiamą žinutę ir radijo ar rusiškos propagandinės televizijos įtaką pensininkams, ypač miegamuosiuose sovietiniuose rajonuose dėl atotrūkio su modernėjančiu pasauliu, susidaro priešiška, viską kas vyksta Lietuvoje smerkianti, terpė. Dažniausiai miegamieji rajonai turi savo rajono centrą, kuris įprastai būna seniūnija arba turgavietė. Didžiausią srautą turinčiose vietose, gyventojų patogumui, stovi skelbimų lentos. Nors atrodo, kad šiais laikais skelbimų lentos turėtų būti jau atgyvena ir visą reikiamą informaciją žmogus gali susirasti internete įskaitant paslaugas ir pardavimų skelbimus, tačiau skelbimų lentos yra vis dar paklausios. 9

Nuo politinių partijų agitacinių skrajučių, rusiškos propagandos skelbimų iki paslaugų teikimo reklamų, vis dar egzistuoja ir yra naudojami skelbimai su nuplėšiamais numeriais. Atlikus tyrimą Naujosios Vilnios rajone, stebint Parko st. stovinčią skelbimų lentą, per 30 minučių prie skelbimo lentos priėjo daugiau nei 10 žmonių. Dėl patogios skelbimų lentos lokacijos, laukiant stotelėje autobuso, savaime pradedama skaityti skelbimų lentą. Taip pat skelbimai, esantys turgavietės aplinkoje, nenusileidžia paklausa. Turgus turi nuolatinį besikeičiantį srautą ir gyventojai, lėtai eidami iš vieno punkto į kitą, dažnai sustoja prie sienos, apkabinėtos skelbimais, tai tarsi irgi „apsipirkimas“ naujienomis paskaitant skelbimus ir sužinant, ar yra kažko, kas būtų aktualu/naudinga potencialiam pirkėjui. Ne išimtis ir stulpai prie viešojo transporto stotelių. Tai taip pat akį patraukianti vieta, nes stotelėse belaukiant transporto žmonių akys krypsta aplinkui ieškodamos, kaip įveikti laukimą. Dėl to intervenciniam socialiniam projektui buvo pasirinkta būtent rajonų skelbimų lentos, skelbimų vietos šalia turgaviečių bei stotelės.

6 METODIKA

Išnagrinėjus skelbimų modelius, buvo prieita išvados, jog tai daugiausia nedidelio formato juodu ant balto atspausdintos skrajutės. Ne ką mažiau vis dar populiarūs yra ranka parašomi skelbimai. Netrūksta ir jau nuplėštų ir tik skiaučių likučių ant lentų/sienos, kas visumoje skelbimų lentą paverčia netvarkinga, marga mase. Dėl to pasirinkta metodika, norint atkreipti praeivių dėmesį, yra ryškūs plakatai. Plakatų formatas yra skirtingas, norint sukurti įvairovę koliaže. Jų dydis vyrauja nuo A2 formato iki A3. Spalvų paletė taip pat parinkta ryški, susidedanti iš ryškių spalvų: violetinės, turkio, mėlynos ir rožinės bei jų atspalvių. Pagrindinis palakto skiriamasis bruožas yra ryškumas, kad pirmiausia patrauktų akį dėl vizualiai išsiskiriančio formato ir spalvos. Pats plakatas susideda iš 4 segmentų: ● Provokatyvios, negatyvios antraštės iš internetinio portalo, su nuoroda į publikacijos šaltinį ● Antraštės iliustracijos ● Įterpintinio žodelio „bet“ ● Argumentų ir juos paaiškinančių piktogramų ● Socialinio projekto „Juoda turi balto“ logotipo 10

Kalbant apie šių plakato segmentų hierarchiją, pirmoje vietoje, didžiausiu masteliu yra vaizduojama negatyvi antraštė. Antraštė veikia analogišai kaip internetinių portalų antraštės, spekuliuojančios negatyvu ir taip patraukiant skaitytojus paspausti straipsnio nuorodą. Taigi, plakate antraštė, būdama iššaukianti, kviečia praeivį prieiti arčiau ir sužinoti detales „blogosios žinios“. Pati antraštės stilistika yra imituojanti spausdintą šriftą, tačiau perpieštą ranka, taip suteikiant eskiziškumo, buitiškumo. Antroje vietoje pagal hierarchiją užima žodis „bet“. Būtent „bet“ yra raktas į dualumo suvokimą ir tai, jog mūsų negatyvus nusistatymas priklauso nuo mūsų pačių, nes „bet“ siūlo akis kreipti į plakate esančius argumentus, kurie plakate komponuojami mažesni. Plakatuose, negatyviai antraštei yra po 2-3 argumentus, atitinkančius skelbiamos žinios turinį. Argumentų šaltinis yra Lietuvos statistikos departamentas, taip pat “Eurostats”, atliekantis statistikos analizę visose Europos šalyse. Kadangi Lietuva švenčia 100-metį, puslapyje, skirtam paminėti Lietuvos 100 metų jubiliejų8, taip pat yra daug naudingos statistikos, orientuotos į tai, jog Lietuva nėra vien savižudybių ir alkoholizmo kraštas, o yra turtinga savo istorija, inovatyvi ir turinti kuo didžiuotis, tačiau kartais tai yra rečiau pastebima. Argumentus paaiškinti ir palengvinti informacijos priėmimą, papilto piktogramos. Tiek antraštės iliustracija, tiek piktogramos yra pieštos laisva ranka, grubios ir patraukiančios savo netvarkingumu. Visą plakato turinį vainikuoja kampe kompuonajamas „Juoda turi balto“ logotipas, kuris paaiškina plakato idėją - jog negatyvios antraštės gali būti provakatyvios, tačiau mes turime mokėti situaciją įvertinti iš visų pusių ir ieškoti atsvaros nepasiduodant nevilčiai/pykčiui perskaičius blogas naujienas. Šių plakatų klijavimo principas yra koliažas, kurio esmė kiekvieną dieną skelbimų lentoje publikuoti po naują žinią taip sudarant ryškų, netvarkingą koliažą. Kadangi plakatai yra vienodos stilistikos, kuri paremta ryškių spalvų palete ir laisvu piešiniu, jungiamu su surenkamo šrifto imitacija bei turi logotipą, žymintį visą šį identitetą, nors ir primenantys skelbimus jie tampa atpažįstami sulig kiekviena jų publikacija ir priskiriami vieningam projektui „Juoda turi balto“.

http://www.lietuva.lt 11

7 REZULTATAI

Plakatai, jų kabinimas ir reakcijų fiksavimas leido išsiaiškinti, koks yra socialinio projekto pasiekiamumas ir veiksmingumas. Pakabintose lokacijose kamera buvo fiksuojamos praeivių reakcijos į išsiskiriantį skelbimų lentoje palatą. Kaip galime matyti iš video medžiagos, pakabinus plakatą, jau kabinimo metu praeiviai linkę sustoti pažiūrėti kas vyksta. Per pusvalandį Naujoje Vilnioje, Parko st. skelbimų lenta su pakabintų plakatu sulaukė išties daug dėmesio.

7.1 REAKCIJA

Plakatai buvo pakabinti skirtingose vietose: Naujojoje Vilnioje skelbimų lentoje Parko ir Naujosios Vilnios žiedo stotelėse, ant Naujosios Vilnios turgavietės skelbimų lentos bei Šeškinės centre ant skelbimų lentos. Visose išvardintose vietose buvo pasikalbėta su praeiviais, kokios mintys kyla žiūrint plakatus ir kaip vertinama situacija. Įdomu tai, kad visose šiose vietose atsakymai ir esamos problemos buvo įvardintos skirtingai. Šeškinėje kalbant su pensijinio amžiaus močiute, anot jos, Sveikatos ministras yra didžiausia problema Lietuvoje, o daugiau Lietuvą galime padaryti gražią. Naujojoje Vilnioje prie turgavietės plakatai sukėlė turgaus prekeivių dėmesį, ir paklausus vienos iš pardavėjų nuomonės apie projektą, buvo sulaukta pritarimo, jog tikrai reikia daugiau pozityvumo ieškoti, nes jos pačios dukra yra emigravusi ne dėl materialinės gerovės ir karjeros, o dėl to, kad Italijoje, kur išvykusi pašnekovės dukra, žmonių mentalitetas yra žymiai geresnis. Kita pašnekovė, sutikta prie skelbimų lentos stotelėje, didžiausią problemą iškėlė, jog Lietuvoje vis dar nėra užtikrintas skaidrumas, o palyginant Lietuvą su kitomis, sunkiau gyvenančiomis šalimis, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje nėra taip blogai ir tikrai galima gyventi. Verta paminėti, kad neapsieita ir be negatyvios reakcijos. Parko stotelėje plakatų koliažas sukėlė vidutinio amžiaus moters pasipiktinimą. Pasak pilietės, plakatai yra nesąmonė ir jie yra tokie pat apgailėtini kaip čia, Lietuvoje, gyvenantys žmonės, kurie nedaro nieko gero: išvažiavę negrįžta, o Sovietų sąjunga jau suirusi ir „gerų laikų prie ruso“ nebesugrąžinsi.

8 PROJEKTO TĘSTINUMAS

Projektą įvertinčiau pavykusiu ir pasiteisinusiu. Kaip matome, viešoje erdvėje eksponuojami objektai turi didelį potencialą būti pastebėti ir sulaukti dėmesio būtent iš mano pasirinktos tikslinės grupės - viskuo pasiskundžiančių, depresyvų ir niūrų rajoninį gyvenimą gyvenančių 12

piliečių. Kalbant apie projekto tęstinumą, jis galėtų būti įgyvendintas ir kituose Vilniaus rajonuose, nes problema egzistuoja nepriklausomai nuo rajono pavadinimo. Socialinio projekto tęstinumas galėtų persikelti ir į internetinę erdvę, socialinius tinklus, sukuriant tam sklaidos kanalą su grotažymėm #JuodaTuriBalto, taip skatinant žmones patiems siekti rezultatų ir atkreipti dėmesį į tai, jog žiniasklaida negatyvu gali blogai veikti. Tik atkreipdami dėmesį į kiekvieną visuomenės sluoksnį galėsime keisti pilietiškumo įpročius ir ugdyti kritinį mąstymą, kuris taip reikalingas šių dienų pasaulyje, taip parodant, jog kiekvienas pilietis yra svarbus nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, lyties ar tautybės.