"Būsimo tėčio vadovas". Leidinio ištrauka.

BŪSIMO TĖČIO

VADOVAS

Kaina: 8,99 €

PARENGTA BENDRADARBIAUJANT SU LIETUVOS GYDYTOJAIS

NĖŠTUMAS | GIMDYMAS | GIMUS VAIKUI

BŪSIMO TĖČIO VADOVAS – tai analogo neturintis leidinys, skirtas visiems vyrams, visiems būsimiems ir esamiems tėčiams.

Pasiruošimas tėvystei tai rimtas darbas, atimantis daug laiko ir pastangų. Mums pavyko sukurti leidinį, kuriame surinkta profesionali ir aiški informacija apie tai, kas ir kaip vyks nuo tos akimirkos, kai sužinosite apie nėštumą, ir kol jūsų vaikui sukaks 3 metai.

Viskas, ką turi žinoti būsimas ir esamas tėtis: profesionali, glausta aiški informacija, aktualiausios, įdomiausios ir daugiausiai nerimo keliančios temos bei atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus.

Apie tokį leidinį būsimiems tėčiams aš svajojau jau seniai. Dirbdama akušerės, lektorės bei tinklaraštininkės darbą ir bendraudama su besilaukiančiomis poromis, sužinojau daug svarbios informacijos, išgryninau esmines problemas, su kuriomis susiduriama.

Laikai pasikeitė, ir nėštumas, gimdymas bei vaiko auginimas nebėra vien moters, mamos reikalai. Vyrai, vis labiau įsitraukdami į šiuos procesus, įrodė, kad tai jiems taip pat labai svarbu. Jei anksčiau vyrai retai klausdavo apie gimdymo procesą, dabar tai yra visiškai įprasta.

Kiekvienas būsimas tėtis yra individualus ir kiekviena šeima nėštumo, gimdymo bei vaiko auginimo laikotarpius išgyvena savaip.

Jei jau tapsite tėčiu, privalote naujam vaidmeniui pasiruošti.

Tikriausiai daugiau teorinių žinių, instrukcijų ir patarimų gauname laikydami vairuotojo teises.

Manau, sutiksite su manimi.

Leidybos vadovė MARIJA MIZGAITIENĖ

Kad taptum vairuotoju, reikia mokytis.

Kad taptum geru tėčiu, reikia mokytis.

Ir geriausia, ką galite duoti sau, besilaukiančiai mamytei ir mažyliui, tai įgyti kuo daugiau žinių.

Neabejoju, šis leidinys jums bus naudingas.

Labai noriu, kad jį turėtų kiekvienas būsimas ir esamas tėtis. Juk vaikelio laukimas, gimdymas ir jo auginimas – tai neįkainojama patirtis, tai gyvenimo įvykis, kuriam pasiruošimas labai svarbus.

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

3

TURINYS

2 SKYRIUS

1 SKYRIUS

NĖŠTUMAS

4

± Brangusis, mes laukiamės!

8

± Psichologiniai tėvystės ypatumai

1 1

± Vaisiaus vystymasis

1 4

± Poros santykių problemos, kylančios nėštumo metu

1 6

± Pokyčiai gimdoje nėštumo metu

1 8

± Nėštumo trukmės ir gimdymo datos skaičiavimas

2 0

± Vaisiaus būklės tyrimai nėštumo metu

2 2

± Ultragarsinė patikra – laukiamiausias tyrimas nėštumo metu

2 6

± Lytiniai santykiai nėštumo metu

2 9

± Trumpas mitybos vadovas

3 2

± Tėčio ryšys ir bendravimas su vaiku iki gimimo

3 5

± Užduotys būsimiesiems tėveliams

3 8

± Vaikiški vežimėliai ir automobilinės kėdutės

4 0

GIMDYMAS ± Ko prireiks gimdymo metu

4 8

± Kaip vyksta gimdymas

5 2

± Aromaterapija gimdymo metu ir po jo

5 6

± Mitai ir prietarai apie nėštumą bei gimdymą

6 0

± Vyro dalyvavimas gimdyme

6 4

± Gimdymo skausmo malšinimo būdai

6 8

± Cezario pjūvio operacija

7 2

± Virkštelės kamieninės ląstelės – šeimos biologiniai vaistai

7 6

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

TURINYS

GIMUS VAIKUI ± Tėtis ir vaikas

8 2

± Naujagimio patikros ir tyrimai

8 6

± Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius

8 8

± Naujagimio vertinimas pagal apgar balus

9 0

± Naujagimių ir kūdikių kūno temperatūra

9 2

± Pereinamosios naujagimių būklės

9 5

± Melancholija, liūdesys ir depresija

3 SKYRIUS

± Tėčio svarba žindymo metu

9 8 1 00

± Naujagimio ir kūdikio higiena: nuo ryto iki vakaro

1 03

± Dažniausiai užduodami klausimai gydytojui

1 08

± Ką daryti vaikui užspringus

1 16

± Svarbiausia informacija apie pilvo dieglius

1 19

± Pažintis su kūdikio miegu

1 22

± Kūdikiams saugi miego aplinka

1 26

± Naujagimių ir kūdikių masažas

1 29

± Svarbi informacija apie vaiko dantukus

1 32

± Kūdikio primaitinimas

1 37

± Pirmųjų kūdikio metų motorinės raidos gairės

1 40

± Kūdikio nešiojimas: nauda ir padėtys

1 42

± Taisyklingas kūdikių nešiojimas nešioklėje

1 51

± Pratinamės prie puoduko

1 54

± Pirmyn į darželį

1 57

± Vaikų kalbos raidos skatinimas ankstyvajame amžiuje

1 59

± Atkeliauja broliukas/sesutė

1 62

± Tėčio žaidimai su vaiku iki 6 mėnesių

1 66

± Tėčio žaidimai su vaiku nuo 6 mėnesių

1 68

± Kelionės su vaikais

1 72

± Lytiniai santykiai po gimdymo

1 79

± Tėčio depresija po gimdymo

1 82

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

5

1 SKYRIUS

NĖŠTUMAS ± Brangusis, mes laukiamės! ± Psichologiniai tėvystės ypatumai ± Vaisiaus vystymasis ± Poros santykių problemos, kylančios nėštumo metu ± Pokyčiai gimdoje nėštumo metu ± Nėštumo trukmės ir gimdymo datos skaičiavimas ± Vaisiaus būklės tyrimai nėštumo metu ± Ultragarsinė patikra – laukiamiausias tyrimas nėštumo metu ± Lytiniai santykiai nėštumo metu ± Trumpas mitybos vadovas ± Tėčio ryšys ir bendravimas su vaiku iki gimimo ± Užduotys būsimiesiems tėveliams ± Vaikiški vežimėliai ir automobilinės kėdutės

BRANGUSIS, MES LAUKIAMĖS! Pa re ngė : akušerė Marija Mizgaitienė www.sumanimama.lt

Sveikiname, jūs tapsite TĖČIU! Kol tai nutiks, jūsų, mylimosios ir būsimo vaikelio laukia nuostabi kelionė, kuri truks 40 savaičių. Apie kiekvieną nėštumo savaitę (kas rekomenduojama, ko vengti, ko kategoriškai negalima) parašyta daug knygų būsimoms mamoms, o būsimiems tėčiams patarimų stinga. Jie jaučiasi labiau sutrikę: įvykis toks svarbus, o kaip elgtis, ko tikėtis ir kaip pasikeis gyvenimas – neaišku. Atrodo, kad nėštumas – tik būsimos mamos patirtis. Tačiau tai netiesa.

Vyro – būsimo tėčio – vaidmuo yra labai svarbus.

Pilnavertėje pilnoje šeimoje yra vienodai svarbūs abu tėvai ir šią 40 savaičių kelionę turit įveikti kartu. Nėštumas tai išskirtinis įvykis poros gyvenime. Juk laukiate abudu, tad ir ypatingus jaudinančius momentus patirsite kartu.

NĖŠTUMAS

KAIP JAUSIUOSI IŠGIRDĘS ŽINIĄ?

Nesvarbu, ar planavote vaikelį, ar tai netikėta staigmena – žinia apie nėštumą sukels jausmų audrą. Tai džiaugsmas, laimė, baimė, nepasitikėjimas, abejonė, palengvėjimas, jaudulys ar net abejingumas. Jūs tikrai patirsite kai kuriuos iš šių jausmų, o gal ir visus kartu!

Nesijaudinkite, jei pajusite abejingumą ar neapibrėžtumą. Tai laikina. Dažnam vyrui žinia, kad dabar jis atliks ne tik mylimo vyro, bet ir būsimo tėčio vaidmenį, būna per staigi. Be to, džiaugsmą, kad tapsite tėčiu, gali užgožti suvokimas ir įsipareigojimas, kad jums teks gerokai didesnė finansinė atsakomybė nei iki šiol.

Praeis šiek tiek laiko ir jus apims džiaugsmingas jaudulys. Gamtoje viskas sustyguota, ir ne šiaip sau nėštumo trukmė – 9 mėnesiai. Per šį laiką

KODĖL SVARBU ĮSITRAUKTI Į NĖŠTUMO PROCESĄ IR BŪTI DALYVIU Įsitraukę į nėštumo procesą, sudarysite pačias geriausias sąlygas mažylio vystymuisi.

Moksliškai nustatyta, kad nėštumo metu pakinta ne tik nėščiosios, bet ir būsimojo tėčio hormoninė sistema. Tėčių organizme daugiau ar mažiau pakinta estradiolio, testosterono ir kortizolio lygiai. Taip nutinka, kad būsimas tėtis taptų rūpestingesnis, labiau globojantis ir pasiaukojantis.

Vieni vyrai į nėštumo procesą įsitraukia labiau, kiti mažiau. Yra vyrų, kurie mano, jog nėštumas tai tik moters reikalas, o vienintelis darbas, kurį jiems teks atlikti – nuvežti būsimą mamą į gimdymo namus, prasidėjus gimdymui.

Kuo geriau vyras suvokia, kas vyksta besilaukiančios moters organizme, tuo atidesnis jis tampa ir labiau stengiasi padėti nėščiajai. O tai naudinga visiems trims: nėščiajai, mažyliui ir jums.

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

įsisąmoninsit, kad neužilgo tapsite tėčiu, ir pajausit stiprėjančius jausmus naujam šeimos nariui.

Tėčiui kur kas sunkiau nei mamai suvokti, kad susilauks kūdikio. Tenka skaityti, domėtis, ieškoti atsakymų įvairiuose šaltiniuose ir sekti vykstančius pokyčius. O besilaukiančios moterys turi pagalbininką iš gamtos – hormonus, kurie neišvengiamai jas ruošia motinystei. Didėjanti apimtis, vis stipriau juntamas mažylio spurdėjimas irgi padeda pamažu apsiprasti su tuo, kad netrukus gyvenimas pasikeis.

Vyrams visa tai pajusti sudėtingiau. Ne vienas iš jų teigia, kad tėvystę įsisąmonino tik gimus mažyliui. Visgi, įsitraukę į nėštumo ir gimdymo procesą, lengviau užmegsite tėviškos meilės ryšį su greitai gimsiančiu vaikeliu.

KAIP TAPTI NĖŠTUMO DALYVIU • Sakykite, kad laukiatės jūs. Paprašykite mylimosios sakyti tą patį. Tarkim, kai nuspręsite šią džiugią naujieną pranešti artimiesiems, sakykite „Mes laukiamės!“ Tikslaus laiko, kada pranešti apie nėštumą, nėra. Iš pradžių apsipraskite patys.

• Vos tik sužinoję, kad laukiatės, neapsisunkinkite dideliu informacijos kiekiu apie nėštumą, gimdymą ir vaiko auginimą. Leiskite susigulėti mintims. Pamažu kaupkite žinias. Tikimės, kad daug naudingos informacijos rasite ir šiuose „Būsimo tėčio vadovo“ puslapiuose.

• Kartu priimkite svarbius sprendimus, susijusius su nėštumu ir gimdymu. Dalyvaukite visuose privalomuose ultragarso tyrimuose ir prašykite nuotraukėlių atminimui. Daug lengviau įsijausti į tėčio vaidmenį, kai galite pamatyti naująjį šeimos narį savo akimis dar iki jam gimstant. Jei vizituose dalyvauti negalėsite, domėkitės, ką sakė gydytojas, įdėmiai išklausykite.

9

NĖŠTUMAS

• Dalinkitės savo mintimis ir jausmais. Atviri, nuoširdūs ir pasitikėjimu grįsti dialogai tarp būsimų tėvų yra būtini. Ypač svarbu kalbėti apie savo baimes, jausmus ir išgyvenimus besilaukiant mažylio.

• Kartu atsisakykite žalingų įpročių. Jei abu turite žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkote, būtų nesąžininga reikalauti, kad tik nėščioji mestų rūkyti. Jai reikia jūsų palaikymo. Visa šeima turi pereiti prie sveiko gyvenimo būdo.

• Peržiūrėkite mitybos įpročius. Maitintis sveikai abiem daug lengviau nei vienam.

• Pasivaikščiojimai gryname ore suteiks energijos, tapsite fiziškai aktyvesni. Pasistenkite kasdien nors 20–30 minučių pabūti gamtoje.

• Mažylio judesius būsima mama pajunta apie 18–20–ąją nėštumo savaitę. Maždaug nuo 20-osios nėštumo savaitės prisilietęs prie nėščiosios pilvuko, galėsite pajusti pirmuosius mažylio judesius. Tegul tai tampa nedideliu ritualu prieš miegą, kai uždedate savo rankas ant nėščiosios pilvo ir taip pabendraujate su mažyliu.

• Kalbinkite vaikelį, nes mažyliai geriau girdi žemą balso tembrą. Kaip tėčiui bendrauti ir kurti ryšį su vaiku iki gimimo, skaitykite „Tėčio ryšys ir bendravimas su vaiku iki gimimo“.

10

• Mokykitės kartu. Pagal galimybes apsilankykite būsimų tėvelių kursuose, seminaruose ar individualiuose mokymuose ir drąsiai užduokite jums kylančius klausimus.

• Kartu skaitykite šį vadovą. Jei informacijos nepakanka, įsigykite „Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovą“.

• Pagirkite būsimą mamytę, sakykite, kaip žavitės jos grožiu ir besikeičiančiomis formomis.

• Globokite, būkite dėmesingi ir paslaugūs. Būkite jai tvirta atrama, padėkite nukreipti mintis į tai, kaip jaučiasi mažylis, mažiau galvojant apie buities ar darbo rūpesčius.

• Stenkitės apsaugoti nėščiąją nuo neigiamų dalykų, įkyrių pašnekovų, išvaduokite nuo sunkių krepšių nešiojimo ir kt.

• Apsispręskite dėl dalyvavimo gimdyme. Pasitarkite ir pakalbėkite su nėščiąja apie jos ir savo lūkesčius. Jei nuspręsite palaikyti moterį, atsakingai pasiruoškite tapti gimdymo dalyviu.

• Atsiminkite, kad esate labai reikalingas, net jei atrodytų, jog visas pasaulis sukasi apie būsimąją mamą.

Vaikelio laukimas bus kur kas mielesnis ir sklandesnis, jei tėtis bus šalia. Vadovaukitės pateiktais patarimais ir vaiko laukimas jums netaps jaudulio ir baimės laikotarpiu. Tai bus laiptelis vienas kito pažinimo ir jūsų šeimos sutvirtėjimo link.

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

NĖŠTUMAS

TĖČIO RYŠYS IR BENDRAVIMAS SU VAIKU IKI GIMIMO Paren gė: psichologė dr. Giedrė Širvinskienė

Tėtis vaiko gyvenime atlieka ypatingą vaidmenį – kiekvienam vaikui reikalinga jo meilė, rūpestis, bendravimas, pavyzdys, autoritetas. Tėtis daro didelę tiesioginę įtaką vaiko raidai su juo bendraudamas, kurdamas ryšį, perduodamas vertybes, žinias, rodydamas elgesio pavyzdžius. Tėčio įtaka vaikui reiškiasi ir netiesiogiai: per paramą mamai ir kitiems vaiku besirūpinantiems asmenims, per poveikį užtikrinant socialines sąlygas, kuriomis auga vaikas. Tėvystė ir ryšys su vaiku prasideda dar iki gimimo, kol jis vystosi motinos įsčiose.

VAIKAI DAR IKI GIMIMO YRA PASIRUOŠĘ BENDRAUTI Ar tikrai galima kurti ryšį su vaiku iki gimimo, ar galima su juo bendrauti dar jam negimus? Kad du žmonės galėtų bendrauti, pirmiausia reikia, kad jie galėtų tarpusavyje keistis informacija – ją priimti ir perduoti. Tad ar vaikas iki gimimo gali gauti informaciją iš išorinio pasaulio, iš savo tėvų?

Ir ar galime patys perduoti tam tikrą informaciją, reaguoti? Dar prieš keletą dešimtmečių tokie klausimai nebuvo keliami. Maždaug iki 1960– ųjų buvo manoma, kad vaisius įsčiose jaučia tik „šnypščiančią ir ūžiančią miglą“, beveik negali girdėti ir matyti. Buvo teigiama, kad kūdikio istorija pradedama rašyti naujame tuščiame lape tik jam gimus. Tačiau nuo to laiko daugelis tyrimų atskleidė kitokią tikrovę.

Jutimai, kuriais vaikas gali priimti informaciją iš aplinkos, – rega, klausa, skonis, uoslė, lytėjimas – pradeda funkcionuoti dar iki gimimo. Štai keletas pavyzdžių apie vaikų jutimus iki gimimo ir reakcijas į išorinius dirgiklius.

REGA 20–22–ąją savaitę po apvaisinimo vaisius atsimerkia. Atlikti tyrimai parodė, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis stebimos jo reakcijos į šviesos spindulį, nukreiptą į motinos pilvą. Naujausi tyrimai parodė, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais į moters pilvą nukreipus tris šviesos spindulius, kurie primena veido formą (du taškai viršuje,

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

vienas apačioje) arba neprimena jos (vienas taškas viršuje, du apačioje), vaikas pasuka galvą ir žiūri į taškus, primenančius veidą.

KLAUSA 24 savaičių vaisius reaguoja į garsus. Jis atpažįsta mamos ir tėčio balsą. Vos jį išgirdus, pirmiausia suretėja, o paskui padažnėja širdies susitraukimų dažnis.

LYTĖJIMAS Bandymai, kurių metu buvo tiriamos reakcijos į mamos, tėčio ir nepažįstamų žmonių prisilietimus (tokiais pat judesiais liečiant moters pilvą) parodė, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais mažyliai ilgiau lietė gimdos sienelę reaguodami į tėvų prisilietimus, lyginant su nepažįstamo asmens prisilietimu. Nors mokslininkai neužfiksavo kitų skirtumų, akivaizdu, kad dar iki gimimo vaikai skiria savo tėvų ir nepažįstamų žmonių prisilietimus ir duoda ilgiau trunkantį atsaką tam, kas pažįstama. Svarbu paminėti dar vieną raidos iki gimimo aspektą: mokslininkai, pasitelkę veido išraiškų ir veido raumenų judesių analizės technologijas, fiksuoja tikslius veido raumenų judesius, kuriuos sulygina su suaugusių žmonių veido raumenų judesiais, esant tam tikroms nuotaikoms. Tiriant 30 savaičių vaisius, buvo užfiksuotos besišypsančios veido išraiškos, taip pat rūsčios, piktos. Kiti mokslininkai yra užfiksavę juoko, verksmo išraiškas, pasireiškiančias veido grimasomis.

35

NĖŠTUMAS

Tad vaiko jutimai iki gimimo padeda jam priimti informaciją iš aplinkos. Kalbinimas, dainavimas, pasakų sekimas, prisilietimas prie mamos pilvo – tai mūsų kalba vaikui. Jei būsime atidūs – pastebėsime ir vaiko atsaką. Dažnai tėvai pastebi skirtingas reakcijas į įvairius garsus, muziką, triukšmą.

Jau šiuo laikotarpiu galime įsiklausyti į subtilius mums perduodamus vaiko signalus. Pastabumas, jautrumas šiuo laikotarpiu siunčiamiems jo signalams bus ypač svarbus formuojantis gimusio vaiko prieraišumui prie tėvų.

SVEIKAI VAIKO RAIDAI BŪTINAS PRIERAIŠUMAS Iki šiol daugiau buvo žinoma apie vaiko prieraišumo formavimąsi gimus, tai yra pirmaisiais gyvenimo metais. Žinomas anglų pediatras ir psichoanalitikas Donaldas Winnicottas yra sakęs, kad „nėra tokio dalyko kaip vien vaikas“, nes joks vaikas negali sėkmingai gyventi be santykio. Vaikai yra labai priklausomi nuo santykio su tėvais.

Vieni žinomiausių tyrimų apie prieraišumą buvo atlikti mokslininko Harry Frederick Harlow. Šie tyrimai iš esmės pakeitė žinias apie ankstyvą tėvų ir vaiko ryšio formavimąsi. Mokslininkas vos gimusį beždžioniuką augino su dviem dirbtinėmis motinomis: viena buvo iš vielos susuktas ritinys su pritvirtintu buteliuku maitinti, kita – toks pats ritinys, tik apvyniotas švelniu pūkuotu audeklu, bet be buteliuko. Tyrėjas kėlė klausimą, prie kurios motinos prisiriš beždžioniukas. Pasirodo, pirmenybė buvo teikiama minkštajai motinai.

Didžiąją paros dalį beždžioniukas praleisdavo prie švelnios pūkuotosios motinos ir tik trumpam nubėgdavo pasimaitinti prie vielinio ritinėlio su buteliuku. Šis eksperimentas parodė, kad mažyliams gyvybiškai svarbu ne tik maitinimas, bet ir švelnumas, emocinis saugumas. Prieraišumo teorijos kūrėjas Johnas Bowlby teigė, kad psichikos sveikatai yra būtina, kad kūdikis ir mažas vaikas patirtų šiltą, artimą ir nenutrūkstamą ryšį su savo motina (ar nuolat motiną pakeičiančiu asmeniu) ir kad abi pusės išgyventų šį santykį kaip teikiantį pasitenkinimą ir džiaugsmą.

Prieraišumo tyrimai kardinaliai pakeitė požiūrį į naujagimio, kūdikio poreikius ir turėjo paneigti įsigalėjusį ir kūdikiams didelę žalą darantį mitą, neva nereikia raminti verkiančio kūdikio, o pratinti jį nusiraminti pačiam. Tačiau tiesa yra ta, kad kūdikius reikia guosti, raminti, nešioti. Vaiko iki gimimo mes dar negalime paimti ant rankų, bet šiandien terminas „prenatalinis prieraišumas“

36

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

NĖŠTUMAS

jau yra moksliniuose tyrimuose dažnai minimas reiškinys. Tai yra jausminis ryšys tarp tėvų ir besivystančio vaiko, susijęs su kognityviniais ir emociniais gebėjimais suvokti ir priimti kitą žmogų. Tai motinos ir tėvo elgesys, kuris atspindi jų pažiūras ir sąveiką su dar negimusiu vaiku. Jei tėvai pradeda megzti ryšį su vaiku dar įsčiose, tai vaikui gimus, šis ryšys būna stipresnis ir tvirtesnis.

KAIP TĖČIUI BENDRAUTI IR KURTI RYŠĮ SU VAIKU IKI GIMIMO Štai keletas minčių, padėsiančių tėčiams rasti būdų, kaip pradėti kurti ryšį su vaiku dar iki jo gimimo.

• Kadangi žinome, jog būdamas mamos įsčiose vaikas girdi, pamąstykime, ką jam galime pasakyti jau dabar. Kalbėkime su vaiku. Galima pradėti tiesiog nuo pasisveikinimų ir atsisveikinimų. Dar negimusiam vaikui pasakykite labas ir iki pasimatymo. Pasisveikinti ir atsisveikinti ilgainiui taps taip pat įprasta, kaip ir su kitais artimais žmonėmis.

• Galime sekti pasakas, dainuoti. Nors tai gali atrodyti neįprasta, bet žinant, kad vaikas girdi, nebūtina laukti, kol jis gims. Atlikti tyrimai rodo,

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

kad gimęs vaikas greičiau atkreipia dėmesį ir nurimsta, atpažinęs dar iki gimimo ne kartą girdėtą pasaką ar dainą.

• Kitas svarbus vaiko jutimas, padedantis komunikuoti – lytėjimas. Delnu palietus pilvą, galima laukti vaiko atsako judesiu. Paskutiniais mėnesiais tai gali tapti smagiu tėčio ir vaiko žaidimu.

• Svarbu skirti dėmesio ir poros tarpusavio ryšiui. Prieraišumą vaikui sustiprins vykimas su žmona pas gydytojus, pasiruošimo gimdymui ir tėvystei kursai, rūpinimasis moters, o kartu ir vaiko, sveikata bei emocine būsena. Yra žinoma, kad tėvo teikiama emocinė parama moteriai nėštumo metu pagerina motinos ir kūdikio emocinę būklę po gimdymo. Vyras gali pasirūpinti, kad moteris jaustųsi rami, patirtų mažiau streso. Tai vaiko raidą taip pat veikia teigiamai.

Tėtis, mama ir gimsiantis vaikas – tai žmonės, tampantys viena komanda, kur bendraujama, rūpinamasi vienas kitu, kartu siekiama bendrų tikslų. Kuo aktyviau tėčiai įsitraukia į bendravimą bei ryšio su vaiku kūrimą, tuo ypatingesnė tampa tėvystės patirtis.

37

2 SKYRIUS

GIMDYMAS ± Ko prireiks gimdymo metu ± Kaip vyksta gimdymas ± Aromaterapija gimdymo metu ir po jo ± Mitai ir prietarai apie nėštumą bei gimdymą ± Vyro dalyvavimas gimdyme ± Gimdymo skausmo malšinimo būdai ± Cezario pjūvio operacija ± Virkštelės kamieninės ląstelės – šeimos biologiniai vaistai

GIMDYMAS

VYRO DALYVAVIMAS GIMDYME Pa re ngė : akušerė Marija Mizgaitienė www.sumanimama.lt

GIMDYMAS ANAIS LAIKAIS Senovėje gimdymas buvo laikomas išimtinai moters reikalu ir vyrai į gimdymą nebuvo įleidžiami. Vyrams gimdymas buvo lyg didžiulė moterų paslaptis. Devynioliktame amžiuje gimdymas buvo prilygintas chirurginei operacijai, gimdyvę ruošdavo, guldydavo ant gimdymo stalo ir kartais netgi pririšdavo. Pagimdžiusi ji turėjo „atsigauti“ po operacijos, vaikas būdavo išnešamas, juo rūpinosi medicinos personalas, retkarčiais atnešdamas mažylį pažindyti mamai. Netgi grįžusi į namus moteris turėjo klausyti medikų rekomendacijų žindyti pagal valandas, nenešioti vaiko ant rankų „nes pripratins“, leisti išsiverkti ir pan. Pavargusios nuo tokio alinančio požiūrio, moterys pradėjo reikalauti pokyčių, intuityviai jos jautė, kad gimdymas tai natūralus, fiziologinis procesas, galintis teikti džiaugsmą, tai ne operacija.

64

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

GIMDYMAS

Lyginant su sovietmečiu, požiūris į gimdymo procesą, gimdyvę ir jos poreikius šiandien pasikeitė kardinaliai. Gimdyvė tapo svarbiausiu asmeniu, jai suteikta laisvė judėti, aktyviai dalyvauti procese, gauti informaciją apie tai, kas vyksta su jos kūnu.

Gimdyklų aplinką stengiamasi priartinti namų sąlygoms, kad būtų šilta ir jauku. Naujagimis neatskiriamas nuo motinos. Ligoninės ir gimdymo namai tapo palankiais mamai ir naujagimiui. Nuo 1994 metų Lietuvoje vyrams leidžiama dalyvauti gimdymų metu. Tai labai svarbus įvykis, juk daug žinantis ir dėmesingas vyras – neįkainojama pagalba moteriai ir vaikui gimdymo metu.

HORMONAI GIMDYMO METU Gimdymo eiga priklauso nuo hormonų. Sąrėmių veiklą reguliuoja hormonas oksitocinas, o jo didžiausias priešas yra streso hormonas – adrenalinas, kuris gaminasi moters organizme, jei ji išsigandusi, įsitempusi ir nesaugi. Vyras turi užtikrinti moters saugumą. Pasitaiko atvejų, kai gimdyvė rami, tačiau vyras nesiruošė gimdymui,

Anksčiau vyro paklausus, kodėl atėjo į pasiruošimo gimdymui seminarą, jis atsakydavo, kad taip nori žmona. Dabar tokių atsakymų beveik neišgirstu, kadangi vyrai sako: „noriu, nes žinau, kad manęs reikia, noriu išmokti padėti, nes tai mūsų vaikas“. Ir šios permainos yra nuostabios. Abejojančių ir atsisakančių dalyvauti gimdyme vyrų yra ne todėl, kad jie nemyli savo besilaukiančios partnerės ar nelaukia vaikelio, o todėl, kad jiems trūksta žinių, tinkamos informacijos apie gimdymo procesą, kaip jie galės padėti gimdymo metu.

Jie nenori pripažinti savo baimės, „juk vyrams bijoti nedera“.

Jei vyras abejoja dėl savo dalyvavimo gimdyme, jam reikia atvirai pakalbėti su partnere, kartu nueiti į būsimų tėvų kursus ar mokymus, kuriuose kalbama apie artimo žmogaus pagalbą gimdymo metu. Ir jei vyras vis tiek jaus, kad nenori ir negali, tai bus jo pasirinkimas ir dėl to jis nebus blogesnis. Tuomet reikėtų pagalvoti, kuris kitas artimas žmogus gali tapti padėjėju gimdymo metu. Tai gali būti gimdžiusi draugė, mama, sesuo ar dula

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

ir šios dienos laukė su baime. Vyrui nerimaujant, jo organizme išsiskiria didžiulis adrenalino kiekis, o jaudulys bei nerimas persiduoda ir moteriai. Tai gali sutrikdyti gimdymo eigą. Sąrėmių metu išsiskiria natūralūs nuskausminamieji endorfinai, kurie veikia kaip morfinas (morfijus). Kad gimdymo hormonų kokteilis gamintųsi moters kūne, reikia tinkamų sąlygų. Šalia turi būti patikimas žmogus, kuris ją palaikys bei suteiks saugumo jausmą.

DALYVAUTI AR NE Vyrų požiūris į gimdymą pasikeitė. Jie suprato, kad gimdyme dalyvauja ne todėl, kad pamatytų, kaip tai sunku, o kad padėtų gimdančiai moteriai ir gimsiančiam vaikui, kad kartu nueitų šį nelengvą kelią ir prisidėtų prie džiaugsmingos akimirkos – vaiko gimimo.

Kartais vyrai abejoja, ar jiems dalyvauti gimdyme. Šias abejones kelia mitai, susiję su gimdymu, ir sovietmečio palikimas, kai vyras į gimdymą nebuvo įleidžiamas.

(gimdyvės padėjėja), o galbūt ligoninėje ar gimdymo namuose, kur gimdysite, bus galimybė sudaryti sutartį ir už atitinkamą mokestį gimdymo metu turėti asmeninę akušerę ar gydytoją akušerį ginekologą.

Kartais poros susitaria, jog vyras bus kartu tik pirmojo laikotarpio metu, juk šis etapas ilgiausias, o stangų metu jis lauks už durų. Apie 80 proc. tokių susitarimų neįvyksta, nes vyras, buvęs kartu sunkiausiu metu, dažniausiai lieka iki gimdymo pabaigos.

Dalyvauti gimdyme ar ne? Tai vyras turi nuspręsti pats.

KAIP VYRUI TAPTI PADĖJĖJU (GIMDYMO DALYVIU) • Moterys skirtingos, todėl sunku nuspėti, kokie bus jūsų partnerės poreikiai, galintys keistis viso gimdymo metu. Pvz., jai gali patikti gimdymo skausmą mažinantis masažas, o po kelių akimirkų jau nebe.

65

GIMDYMAS

CEZARIO PJŪVIO OPERACIJA Pa ren gė: akušerės Marija Mizgaitienė ir Alina Liepinaitienė

CEZARIO PJŪVIO APIBŪDINIMAS Cezario pjūvis – tai operacija, kurios metu vaisius ištraukiamas atvėrus nėščiosios priekinę pilvo sieną ir gimdą. Ji atliekama siekiant išvengti grėsmingų komplikacijų, keliančių pavojų motinos ir (arba) vaisiaus sveikatai ir gyvybei.

Operacijos metu netenkama iki 1000 ml kraujo.

PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ ATLIEKAMAS CEZARIO PJŪVIS

tokografu, yra nustatomi vaisiaus širdies ritmo pokyčiai, rodantys blogėjančią jo būklę).

Dažniausiai cezario pjūvis yra atliekamas tuomet, kai motinos ir vaisiaus būklė pablogėja, gimdant natūraliais gimdymo takais, arba yra komplikacijų nėštumo metu, dėl kurių būtų saugiau atlikti cezario pjūvio operaciją.

• DAUGIAVAISIS NĖŠTUMAS: dvyniai gali gimti natūraliais gimdymo takais, kai yra gera vaisių būklė, pirmasis dvynys didesnis už antrąjį, taisyklingos padėtys gimdoje (žemyn galva).

Trynukai, ketvertukas ir daugiau vaisių gimsta tik cezario pjūvio operacijos būdu.

Dažniausios priežastys, dėl kurių yra atliekama cezario pjūvio operacija yra: • DISTOCIJA (dar vadinama gimdymo sustojimu): neprogresuojantis gimdymas (sustojo vertis gimdos kaklelis), nepavykęs gimdymo sužadinimas (kai taikomi vaistai gimdymui sužadinti, tačiau gimdos kaklelis nekinta).

• VAISIAUS PADĖTYS, DĖL KURIŲ NEGALI GIMTI NATŪRALIAIS GIMDYMO TAKAIS: sėdmeninė pirmeiga (padėtis, kai vaisius gimdoje sėdi), atloštinė vaisiaus pirmeiga (kai vaisiaus galvytė atsilošia taip stipriai, jog į mamos dubenį statosi ne pakaušiu, o veidu), skersinė (įstrižinė) vaisiaus padėtis (kai vaisius mamos gimdoje guli skersai arba įstrižai ir dėl to negali gimti natūraliais gimdymo takais). Dažnai cezario pjūvio operacija atliekama tuomet, kai vaisius statosi į dubenį netaisyklingai. Lietuvoje toks gimdymas laikomas labai komplikuotu dėl didelio pavojaus mamos ir naujagimio sveikatai.

• VAISIAUS BŪKLĖS KITIMAI: įtariama, kad vaisiaus būklė blogėja (gimdymo metu fiksuojant vaisiaus širdies ritmą specialiu aparatu – kardio-

72

• PAKARTOTINĖ OPERACIJA: randai po buvusių cezario pjūvio operacijų, randas po buvusios gimdos operacijos, įvykęs (gresiantis) gimdos plyšimas. Gimdymas po vienos buvusios cezario pjūvio operacijos yra galimas ir rekomenduojamas, išskyrus retus atvejus, kai būtina atlikti cezario pjūvio operaciją.

• KITOS: ūmios nėščiosios ar gimdyvės būklės, dėl kurių reikia kuo skubiau užbaigti nėštumą.

Lietuvoje šiuo metu planinė cezario pjūvio operacija nėra atliekama moteriai pageidaujant. Ši operacija atliekama tik tuomet, jeigu iškyla grėsmė mamos ir vaiko sveikatai ar gyvybei.

CEZARIO PJŪVIO OPERACIJOS RŪŠYS Cezario pjūvio operacijos gali būti: 1. Planinės, kai sprendimas operuoti moterį priimamas iš anksto, nėštumo metu; operacija atliekama iki gimdymo pradžios ir vaisiaus vandenų nutekėjimo.

2. Skubios, kurios atliekamos, staiga atsiradus

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

GIMDYMAS

nėštumo ar gimdymo komplikacijoms ir iškilus grėsmei motinos ir (ar) vaisiaus sveikatai ir gyvybei.

NUSKAUSMINIMO BŪDAI PRIEŠ CEZARIO PJŪVIO OPERACIJĄ Cezario pjūvio operacija atliekama tik tuomet, kai moteris pasirašo sutikimą. Jeigu gimdyvė dėl sveikatos būklės negali pasirašyti sutikimo atlikti operaciją, už ją gali pasirašyti vyras ar kitas šeimos narys (tai gali būti mama, anyta, draugė).

Prieš atliekant operaciją, pirmiausia yra atliekamas nuskausminimas: 1. Epidūrinė nejautra. Ją atlieka gydytojas anesteziologas–reanimatologas, kuomet į epidūrinį tarpą (tai tarpas tarp moters stuburo slankstelių apatinėje juosmens dalyje) įvedamas specialus plonas kateteris, pro kurį bus leidžiami nuskausminamieji vaistai. Epidūrinė nejautra cezario pjūvio operacijos metu parenkama tuomet, jeigu moteris gimdė su šia nejautra ir prireikia skubiai atlikti cezario pjūvio operaciją. Tuomet moteris yra pervežama į operacinę ir per epidūrinį kateterį padidinamas nuskausminamųjų vaistų kiekis, kuris suteikia visišką nejautrą gimdyvės apatinei kūno daliai. Todėl moteris išlieka budri ir gali iškart pamatyti gimusį mažylį.

2. Spinalinė analgezija. Šią procedūrą atlieka gydytojas anesteziologas–reanimatologas, kuomet specialia adata (tokia pačia, kaip epidūrinės

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

nejautros atveju) yra suleidžiami nuskausminamieji vaistai į nugaros smegenų kanalą (giliau nei epidūrinės nejautros metu). Spinalinė analgezija suteikia nejautrą maždaug 2–3 valandoms. Šis būdas techniškai paprastesnis ir dažniausiai naudojamas planinių cezario operacijų metu. Spinalinės analgezijos metu moteris išlieka budri ir gali pamatyti gimusį savo mažylį.

3. Bendrinė nejautra. Tai dirbtinai sukeltas centrinės nervų sistemos slopinimas. Slopinantys vaistai yra leidžiami per intraveninį kateterį, esantį gimdyvės venoje, arba per kvėpavimo kaukę.

Tokios nejautros metu gimdyvė yra visiškai užmigdoma, o pasibaigus operacijai, gydytojas anesteziologas–reanimatologas nutraukia vaistų tiekimą ir gimdyvė prabunda.

CEZARIO PJŪVIO OPERACIJOS EIGA Pradėjus veikti nuskausminamiesiems, gimdyvės pilvas nuvalomas dezinfekciniu tirpalu ir operuojantis gydytojas atlieka nedidelį horizontalų odos pjūvį virš gaktinės sąvaržos (vadinamąjį „bikini“ pjūvį). Prapjovus odą, toliau pjaunami žemiau esantys audiniai. Pasiekus gimdą, operuojantis gydytojas atlieka horizontalų gimdos pjūvį apatinėje jos dalyje. Labai retais atvejais gydytojas gali atlikti vertikalų gimdos pjūvį. Iš gimdos gydytojas ištraukia naujagimį ir, nukirpęs virkštelę, parodo jį mamai. Po to naujagimį perduoda gydytojui neonatologui, kuris apžiūri ir įvertina mažylio būklę. Jeigu naujagimio ir gimdyvės savijauta gera ir

73

3 SKYRIUS

GIMUS VAIKUI ± Tėtis ir vaikas ± Naujagimio patikros ir tyrimai ± Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius ± Naujagimio vertinimas pagal apgar balus ± Naujagimių ir kūdikių kūno temperatūra ± Pereinamosios naujagimių būklės ± Melancholija, liūdesys ir depresija ± Tėčio svarba žindymo metu ± Naujagimio ir kūdikio higiena: nuo ryto iki vakaro ± Dažniausiai užduodami klausimai gydytojui ± Ką daryti vaikui užspringus ± Svarbiausia informacija apie pilvo dieglius ± Pažintis su kūdikio miegu ± Kūdikiams saugi miego aplinka ± Naujagimių ir kūdikių masažas ± Svarbi informacija apie vaiko dantukus ± Kūdikio primaitinimas ± Pirmųjų kūdikio metų motorinės raidos gairės ± Kūdikio nešiojimas: nauda ir padėtys ± Taisyklingas kūdikių nešiojimas nešioklėje ± Pratinamės prie puoduko ± Pirmyn į darželį ± Vaikų kalbos raidos skatinimas ankstyvajame amžiuje ± Atkeliauja broliukas/sesutė ± Tėčio žaidimai su vaiku iki 6 mėnesių ± Tėčio žaidimai su vaiku nuo 6 mėnesių ± Kelionės su vaikais ± Lytiniai santykiai po gimdymo ± Tėčio depresija po gimdymo

GIMUS VAIKUI

TĖČIO SVARBA ŽINDYMO METU Pa ren gė: akušerės Asta Slepakovienė ir Alina Liepinaitienė

Pirmą parą naujagimiai dažniausiai daug miega ir nenori žįsti. Gimdymo metu jie pavargsta ir priryja vaisiaus vandenų, kurie užima vietą skrandyje bei suteikia sotumo jausmą. Jei mažylis nėra aktyvus, vis dėlto reikėtų paskatinti jį žįsti. Tai svarbu mamos pieno gamybai ir minimaliems naujagimio poreikiams užtikrinti. Pasistenkite mažylį pažadinti: išvystykite, nuplaukite užpakaliuką, pasiguldykite ant nuogos mamos ar tėčio krūtinės, masažuokite pėdutes, nugarą. Mama gali išspausti lašelį priešpienio ant naujagimio lūpų.

Nuo antros paros naujagimis pradeda aktyviau žįsti. Vieni mažyliai nori žįsti kas 1–3 valandas, kiti gali žįsti ir kelias valandas be perstojo. Žindymų skaičius per parą neribojamas, tačiau turėtų būti ne mažiau kaip 8 kartai. Kol gaminasi priešpienis, mama kiekvieno maitinimo metu turėtų žindyti iš abiejų krūtų pakaitomis po maždaug 10–30 minučių arba tiek, kiek nori mažylis.

Maždaug 2–5 parą po kūdikio gimimo priešpienis pasikeičia į pereinamąjį pieną. Jo būna daug, mamos krūtys padidėja, sukietėja, tampa karštos, įtemptos, liečiant juntami sukietėjimai (lyg guzai). Šie pokyčiai trunka 1–3 paras ir yra nepavojingi. ŽINDYMO NAUDA Nėra jokių abejonių, kad mamos pienas yra pats tinkamiausias maistas kūdikiui. Jis užtikrina maksimalią apsaugą nuo infekcijų ir kitų ligų, yra lengvai virškinamas. Mamos pieno sudėtis – unikali, jame yra vaiko fiziniam ir protiniam vystymuisi reikalingų medžiagų.

Apie mamos pieno privalumus galima rašyti labai daug. Be nenuginčijamos naudos vaikučiui, žindymas labai naudingas mamai ir visai šeimai.

Savo pienu maitinančiai mamai mažėja tikimybė sirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip kiaušidžių ir krūtų vėžys, kaulų retėjimas ir kt. Šeimai tai ekonominė nauda, juk mamos pienas nieko nekainuoja.

100

ŽINDYMAS IR TĖTIS Tėtis kūdikio žindymo laikotarpiu tarsi lieka nuošalyje, juk tai „nevyriškas darbas, jis gi negali žindyti“. Tokių pasakymų girdime gana dažnai. Taip, tiesa, vyras negali žindyti, tačiau šiuo laikotarpiu šeimai tėtis labai svarbus. Jis turėtų sudaryti mažylio mamai palankias sąlygas, kad mama galėtų mažyliui suteikti visa, kas jam geriausia.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyro su partnere dalyvavimas pasiruošimo žindymui kursuose nėštumo metu sumažina žindymo problemų dažnį ir pailgina kūdikių žindymo trukmę. Tokiose šeimose kūdikiai žindomi vidutiniškai 3 mėnesiais ilgiau. Žindančios mamos hormonai persitvarko taip, kad ji visą savo dėmesį skiria mažyliui. Kartais vyrai pasijunta nevertinami ir nereikalingi. Tačiau tai netiesa: kuo dėmesingesnis būsite, tuo labiau partnerė jus vertins ir visi jausitės laimingesni. Tai tarsi mainai, kurie sustiprina tarpusavio jausmus ir skatina pasitikėjimą vienas kitu.

Kaip jūs, tėtis, galite padėti mamai ir kūdikiui žindymo laikotarpiu?

• Tvirtai žinokite, kad žindymo laikotarpiu jūs esate labai svarbus ir reikalingas.

• Paklauskite, kokios pagalbos reikia. Atminkite, kad žindančiai mamai tikrai reikalinga jūsų pagalba. Paklauskite, kaip galite padėti, ką galite padaryti. Keiskite sauskelnes, renkite, prauskite,

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

GIMUS VAIKUI

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

101

GIMUS VAIKUI

pasiguldykite valandėlei mažylį sau ant nuogos krūtinės.

• Padėkite patogiai įsitaisyti, atrasti tinkamiausią padėtį žindant, paduokite pagalvę.

• Padėkite naktimis. Kai mama naktį pažindo, tėtis pakeičia sauskelnes, nuneša mažylį į lovelę, jei jis miega atskirai, ir užmigdo.

• Palaikykite morališkai ir emociškai. Sakykite, kad ji graži, kad jums patinka bet kokie jos kūno pokyčiai. Priminkite, kad mamos pienas yra geriausia, ką mama gali suteikti vaikučiui.

• Pasirūpinkite poreikiais. Dažnai, ypač – pirmąjį mėnesį, žindančios mamos stengiasi patenkinti mažylio poreikius, negalvodamos apie savuosius. Tačiau mamos poreikiai yra ne mažiau svarbūs ne tik dėl mažylio, bet ir jos pačios būsenos bei nuotaikos. Maitinančios mamos mityba ir suvartojamas skysčių kiekis tiesiogiai susiję su gera pieno sudėtimi. Pasirūpinkite maistu visai šeimai, pasiūlykite jaunajai mamai užkandžių, vandens, puodelį šiltos arbatos ar tai, ko ji paprašys. Besirūpindamas šeima, nepamirškite ir savų poreikių.

• Sudarykite sąlygas pailsėti. Šiltas dušas, poilsis vonioje, jūsų atliekamas pečių ar nugaros masažas tikrai padės atsipalaiduoti.

• Pasirūpinkite vyresniais vaikais, jei tai ne pirmas jūsų mažylis.

102

• Apsaugokite mamą nuo neteisingos informacijos. Kai vaikutis verkia, žmonės dažnai sako: „jis nori valgyti“, „mamai trūksta pieno“ arba „mamos pienas per liesas“. Tai tikrai netiesa. Kūdikiai yra asmenybės ir ne visuomet verkia tik dėl to, kad nori valgyti. Paprastai jiems tiesiog norisi dėmesio ir tėvų kūno šilumos. Mamos pienas nebūna per liesas, nes jis yra būtent toks, kokio reikia kūdikiui.

• Palaikykite norą žindyti. Kilus žindymo sunkumų, venkite netinkamų patarimų. Niekada nesakykite ir neleiskite kitiems sakyti: „nekankink vaiko ir savęs, duok mišinio“, „jis nuolat kabo ant krūties – duok čiulptuką“. Būkite kantrus ir atidus, tai labai svarbu mamai ir jūsų kūdikiui.

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

GIMUS VAIKUI

ATKELIAUJA BROLIUKAS/SESUTĖ Pa ren gė: visuomenės sveikatos specialistės Asta Savickienė ir Alina Liepinaitienė

Susilaukę pirmagimio tėvai visą savo dėmesį dovanoja būtent jam: džiaugiasi visais pirmais kartais, išmoksta prižiūrėti ir bendrauti su vaiku, atranda save mamos ir tėčio vaidmenyje. Atėjus laikui, kuomet pagalvojama apie gausesnę šeimą, kyla papildomų klausimų: kada galima planuoti vaikelį po pirmojo gimdymo, koks turėtų būti amžiaus skirtumas tarp vaikų.

KOKS LAIKO TARPAS TARP GIMDYMŲ YRA GERIAUSIAS Gydytojai dažniausiai taktiškai nekalba apie standartus, kurie metams bėgant keičiasi. Dažna nuomonė: jeigu moteris pastojo – ji yra jauna. Medicininiu požiūriu „auksiniai metai’’ gimdyti yra nuo 20 iki 30–ies, jei kalbame apie pirmąjį vaikelį.

Koks laiko skirtumas tarp gimdymų yra pats geriausias, jei šeimoje planuojama auginti daugiau nei vieną vaiką? Labai gerai, kai tarp gimdymų natūraliais gimdymo takais yra išlaikoma dvejų metų pertrauka, o dar geriau 3–4 metai. Tokie laiko intervalai reikalingi, kad atsistatytų moters organizmas. Gydytojai dažnai pataria racionaliai: išmaitinti kūdikį savo pienu, po žindymo periodo „pailsėti“ ir tik tuomet pastoti. Tačiau medikai gali tik patarti, o sprendimą turi priimti šeima. Skirtumą tarp vaikų amžiaus koreguoja ir cezario pjūvio operacijos. Moteris gali gimdyti tada, kai sugyja randas, tad „auksiniu standartu“ tarp gimdymų yra laikoma trejų metų pertrauka. Viskas priklauso nuo to, kaip gijo pjūvis. Būtų puiku, jei prieš pastojant moteris pasikonsultuotų su gydytoju, tuomet su vyru priimtų sprendimą.

KADA PRANEŠTI ŽINIĄ?

Nusprendus susilaukti antrojo vaikelio, pasirengimo reikia ir tėvams, ir vyresniajam vaikui. Juk į šeimą ateis broliukas arba sesutė! Visų pirma kyla klausimas, kada pirmagimiui pasakyti apie pilvelyje augantį kūdikį. Kaip apie būsimą broliu-

162

ką/sesutę papasakoti 1–2 metukų vaikui ir kaip vyresniam? Atsakymus reikėtų pasiruošti iš anksto, tai užtikrintų papildomą ramybę, būtų galima maksimaliai išvengti streso. Vienoms šeimoms antrojo vaikelio atėjimas nesukelia jokių sunkumų ir jos labai greitai susitvarko su naujais iššūkiais.

Kitoms tenka įveikti naujus iššūkius, kol įsivyrauja jaukumas ir ramybė.

Pasakant vaikams apie laukimąsi, labai svarbu atsižvelgti į jų amžių: kuo vaikas mažesnis, tuo vėliau jam reikia pasakyti naujieną. Iki dvejų metų vaikas laiko nesuvokia, tad jam pranešti apie būsimą broliuką/sesutę galima nėštumo pabaigoje.

3–4 metų vaikams kyla daugiau klausimų apie mamos besikeičiantį pilvelį, todėl šiam išryškėjus, būtų gerai nedelsiant pranešti džiugias šeimos naujienas. Leiskite vaikui paliesti mamos pilvelį, pajusti, kaip jame kūdikis juda, tai pamažu pripratins prie minties, jog greitai šeimoje jis bus nebe vienas. Vyresniems negu 5 metų vaikams apie būsimą naujagimį psichologai pataria pranešti, kai tėvai patys tampa tikri dėl nėštumo, nereikia slėpti ilgiau. Tokiu būdu sustiprinsite pasitikėjimą savimi, ir pats vaikas jausis lygiavertis šeimos narys. Vaikams ypač svarbu jaustis įvertintiems, išskirtiniams. Tebus kurį laiką ši žinia tik jūsų šeimos paslaptis. Vaikams ypatingai patinka paslaptys. Kartais tėvai vaikus į vedasi, einant atlikti ultragarsinį tyrimą. Ar verta tai daryti? Reikia įvertinti vaiko amžių ir jo jautrumą: jautresnį vaiką gali išgąsdinti sunkiai suprantami ir tamsūs vaizdai, jis

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

GIMUS VAIKUI

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

163

GIMUS VAIKUI

TĖČIO DEPRESIJA PO GIMDYMO Pa ren gė: gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė www.psichoterapija–jums.lt

Kūdikio atsiradimas šeimoje yra didelis pokytis abiem tėveliams. Apie pogimdyminę mamų depresiją kalbama daug, apie tėčius – kol kas dar gana nedrąsiai. Tyrimai rodo, kad tėčiams didžiausia tikimybė išgyventi depresiją yra 3–6 mėnesių laikotarpis po kūdikio gimimo. Tėčiai juk negimdo, kodėl jiems turėtų pasireikšti pogimdyminė depresiją? Įdomu, kad po gimdymo hormoniniai pokyčiai vyksta ne tik mamų, bet ir tėčių organizme: nustatyta, kad turinčių vaikų vyrų organizme yra mažesnė testosterono („vyriškumo hormono“) koncentracija nei vaikų neturinčių. Kai kūdikis verkia, testosterono padaugėja, padažnėja pulsas, tėtis pajunta nerimą ir eina aiškintis, kas kūdikiui nutiko, kad jis tapo neramus. Stipresnis nerimas ir didesnė testosterono koncentracija būdinga tiems tėčiams, kuriems gimė pirmas kūdikis, palyginti su „patyrusiais“, daugiau vaikų turinčiais vyrais. Šis faktas nestebina – juk visiškai suprantama, kad jau ne pirmo kūdikio sulaukęs tėvelis yra ramesnis ir geriau žino, ką reikia daryti.

TĖČIŲ POGIMDYMINĖS DEPRESIJOS PRIEŽASTYS Visiškai pasikeitęs gyvenimas ir būtinybė išmokti naujų dalykų (rūpintis kūdikiu), prisitaikymas prie kitokių santykių su partnere bei kitokio gyvenimo

182

būdo (sunkiau savaitgaliais visiems kur nors išlėkti, vakare iki vėlumos žiūrėti filmus, dažnai lankytis pas draugus ar kviestis juos pas save ir kt.). Be to, pasikeičia išlaidos ir jų planavimas, tenka daugiau rūpintis buitimi. Tėčiai taip pat jaudinasi ir dėl partnerės išgyvenimų ar kūdikio, net jei ne visada tai turi realų pagrindą, o ką kalbėti, jei iš tikrųjų susiduriama su sveikatos problemomis. Nereikia pamiršti ir sutrikusio miego – gimus kūdikiui daug mažiau miegama ir dažniau atsibundama naktį.

Dar sunkiau, jei kūdikis neramus, prastai miega, daug verkia, taip pat jei tenka auginti dvynius (ar dar daugiau mažylių).

Tiek mamų, tiek tėčių depresijai po gimdymo didžiulę įtaką turi jų pačių tarpusavio santykiai (įtampa, dažni nesutarimai ar atsiskyrimas). Be to, jei vienas iš tėvų išgyvena depresiją, didelė tikimybė, kad kitas taip pat turės šios būklės požymių. Depresija gali pasirodyti ir tuomet, kai tėtis jaučiasi atstumtas, neprileidžiamas prie kūdikio,

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

GIMUS VAIKUI

jei mama yra itin susirūpinusi ir bijo, kad tėtis ką nors padarys netinkamai, taip pat atstumiamas itin stipriai į motinystę pasinėrusios partnerės.

Didesnė depresijos rizika kyla jaunesniems ir (arba) mažiau uždirbantiems vyrams. Ne mažiau svarbūs ir paties vyro asmenybės bruožai, faktas apie anksčiau buvusią depresiją ar depresijos atvejai šeimoje, neseniai išgyventa netektis, psichologinė trauma, įtampa darbe, nedarbas.

TĖČIŲ POGIMDYMINĖS DEPRESIJOS POŽYMIAI Šios būklės požymiai primena moterims būdingos pogimdyminės depresijos ar įprastos, nesusijusios su kūdikio atsiradimu depresijos simptomus: • prislėgta, liūdna nuotaika, jausmas, kad gyvenimas pilkas, bespalvis, beviltiškas; • nuolatinis nuovargis, mieguistumas, nenoras ką nors daryti, nesidomėjimas aplinka; • jausmas, kad sunku suimti save į rankas; • kaltė dėl to, kad nepavyksta susitvarkyti su savimi arba dėl nepakankamos meilės kūdikiui; • neįprastas, dar labiau kaltės jausmą sustiprinantis dirglumas, impulsyvumas, pykčio protrūkiai, galintys virsti smurtiniu elgesiu; • noras verkti arba dažnas verksmingumas; • įkyrios, nepagrįstos, gąsdinančios mintys; • apetito praradimas arba nuolatinis noras valgyti; • sumažėjęs lytinis potraukis; • miego sutrikimai (sunku užmigti, naktiniai košmarai, dažni prabudimai naktį, ankstyvas prabudimas); • priešiškumas arba abejingumas partnerei ir (arba) kūdikiui; • negebėjimas susikaupti ar priimti sprendimus; • fiziniai simptomai, pavyzdžiui, sunkumas krūtinėje, galvos skausmai; • rizikingas elgesys (priklausomybė nuo alkoholio, raminamųjų ir pan.); • mintys apie norą numirti ar nusižudyti; • baimė ką nors bloga pasidaryti sau arba kūdikiui.

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

183

GIMUS VAIKUI

Depresija pavojinga ne tik tuo, kad sutrikdo žmogaus, kuris ją patiria, gyvenimą, bet ir santykius su artimaisiais ar net jų gyvenimus. Tėčių išgyvenama depresija ir nerimas gali virsti smurtu prieš partnerę, taip pat padidinti riziką, kad ją patirs ir partnerė. Jei tėvai ar vienas iš jų yra depresiški, tai ypač sutrikdo normalią kūdikio raidą: mažyliui labai svarbus artimas, saugus, atliepiantis ryšys su tėvais, tačiau esant depresijai tokio ryšio palaikyti neįmanoma. Kai kūdikį augina depresijos varginami tėvai, vaikas išgyvena įtampą ir stresą, jo organizme yra nuolat padidėjusi streso hormonų koncentracija. Tai gali paveikti smegenų raidą ir sukelti sunkumus formuojantis mažylio pažintinėms funkcijoms ir emocijų reguliacijai. Jei tėtis serga depresija, vaikai dažniau turi elgesio problemų, yra per daug aktyvūs.

KĄ DARYTI, JEI ĮTARIATE, KAD JUS VARGINA DEPRESIJA? • Gali būti sunku suprasti, kas su jumis vyksta ir kodėl taip jaučiatės. Savo jausmus įvardyti nelengva, dar sunkiau paaiškinti, iš kur jie kyla.

Vis dėlto padeda kalbėjimasis apie savo būseną, mintis, bandymas nustatyti šių būsenų priežastis ir pasekmes. Jei turite jus galintį išklausyti žmogų, kuriuo pasitikite, pasikvieskite jį pasikalbėti. Ypač svarbu bent trumpai paaiškinti apie savo savijautą partnerei, kad nepradėtumėte pyktis, nes jai gali atrodyti, kad tolstate ir nebenorite dalyvauti šeimos gyvenime.

• Kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.

Draugai ir artimieji gali jus palaikyti, tačiau ne visada vien to pakanka. Ne vienus metus mokęsi, kaip bendrauti su įvairių sunkumų patiriančiais žmonėmis, specialistai lengviau padės jums suprasti savo jausmus ir jų priežastis, ypač jei jų kilmė – skausmingos (galbūt jau užmirštos) patirtys.

ti. Išeikite su kūdikiu pasivaikščioti – fizinis krūvis, ypač šviesiuoju paros metu, puikus vaistas nuotaikai pagerinti. Partnerė tuo metu irgi galės pailsėti, tad vienu šūviu nušausite tris zuikius (kūdikiui tyras oras taip pat į sveikatą).

• Stenkitės išsimiegoti. Auginant kūdikį tai labai nelengva, bet pabandykite su partnere pasidalinti laiką, kada kuris kelsitės pasirūpinti mažyliu: pavyzdžiui, vieną naktį keisite sauskelnes jūs, kitą – partnerė, arba pusę nakties jūs, kitą pusę – partnerė. Savaitgalį vieną rytą leiskite ilgiau pamiegoti kūdikio mamai, kitą rytą prašykite, kad ji nežadintų jūsų. Jei turite galimybių, nusnauskite po pietų.

• Nors dabar laiko greičiausiai gerokai sumažėjo, stenkitės jo (bent valandą per savaitę) rasti savo mėgstamam užsiėmimui. Tai padės jums bent mintimis atitrūkti nuo dabartinio pasikeitusio gyvenimo ir atsipalaiduoti.

• Jei jus kankina mintys, kad nemylite ar per mažai mylite savo kūdikį, esate jam abejingas, todėl galbūt kenkiate jam – pasistenkite prisiminti, kad jūs esate svarbus savo mažyliui, koks bebūtumėte. Jei tik galite, nešiokite vaikutį, išmaudykite jį, pakeiskite sauskelnes, pakalbinkite, eikite su juo į lauką. Tai padės jums kurti artimesnį ryšį ir labiau pajusti tėvystę.

• Stenkitės vengti žalingų „gydymosi“ nuo depresijos būdų: vartoti alkoholį, gausiai rūkyti, užsibūti darbe iki vėlumos ar grįžti namo kaip galima vėliau. Tai nepalengvina nei jūsų, nei jūsų šeimos būsenos, tik sukuria papildomų problemų. Geriau bandykite grįžti anksčiau ir pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės.

• Bendraukite su kitais tėčiais. Savi rūpesčiai atrodo sunkiausi, tačiau pasikalbėjus su kitais galima pasidalyti patyrimu, išgirsti išradingų problemų sprendimų, kartais suprasti, kad situacija nėra tokia sunki, kaip tuo metu atrodo. Panašaus amžiaus vaikų turinčių vyrų dairykitės tarp savo ar žmonos draugų, taip pat galite pabandyti rasti likimo draugų internete pokalbių grupėse ar tiesiog kieme, vaikščiodami su mažyliu.

• Stenkitės palaikyti dienos režimą – keltis, gultis ir valgyti panašiu laiku. Rūpinkitės asmens higiena, pasimankštinkite ar pasportuokite. Nors tikriausiai kartais tingisi – tai neleis jums apsileis-

184

BŪS IMO T ĖČIO VAD OVAS

GIMUS VAIKUI

B Ū SI M O T ĖČ I O VADOVAS

185

„BŪSIMO TĖČIO VADOVO“ ieškokite didžiųjų prekybos centrų žurnalų lentynose arba įsigykite internetu www.sumanimama.lt