Tėčio vadovas

VADOVAS TĖČIO

TĖČIO VADOVAS

ISBN 978-609-96402-0-4

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Šioje knygoje pateikta informacija yra informacinio, pažintinio pobūdžio. Jei kiltų klausimų dėl jūsų ar jūsų vaiko sveikatos, būtinai pasitarkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

© Sumani šeima, MB, 2024 © Marija Mizgaitienė, 2024 © Viršelio nuotrauka „Saulės pieva“ (www.saules-pieva.lt)

APIE KNYGOS SUDARYTOJĄ

Apie leidinį būsimiems tėčiams aš svajojau seniai. Dirbdama akušerės, lektorės ir tinklaraštininkės darbą, taip pat bendraudama su besilaukiančiomis poromis, sužinojau daug svarbios informacijos, išskyriau esmines iškylančias problemas, kurių sprendimo žmonės ieško.

Šiuo laikmečiu nėštumas, gimdymas ir vaiko auginimas nebėra vien moters rūpestis. Vyrai vis labiau įsitraukia į šiuos procesus, dalyvauja, klausia, domisi, bendradarbiauja, padeda, ir tai įrodo, kad ši sritis jiems yra svarbi. Kiekvienas būsimas tėtis yra savitas ir kiekviena šeima nėštumo, gimdymo bei vaiko auginimo laikotarpius išgyvena savaip.

Jeigu rengiatės tapti tėčiu, naujam vaidmeniui reikia pasiruošti. Kad taptum geru tėčiu, reikia mokytis. Ir geriausia, ką galite duoti sau, besilaukiančiai mamytei ir mažyliui, tai įgyti kuo daugiau žinių. Neabejoju – ši knyga jums bus naudinga!

Akušerė, seksualinės sveikatos specialistė

MARIJA MIZGAITIENĖ www.sumanimama.lt @akuseremarija

Ją rekomenduoju kiekvienam būsimam ir esamam tėčiui.

Vaikelio laukimas, gimdymas ir auginimas – neįkainojama gyvenimo patirtis. Tai visą gyvenimą atminty išliekantis įvykis, ir pasiruošimas jam yra labai svarbus!

AUTORIAI, PRISIDĖJĘ PRIE

KNYGOS RENGIMO

Dėkojame visiems gydytojams ir kitų sričių specialistams, kurie dalijosi savo žiniomis ir taip prisidėjo prie šios knygos atsiradimo.

f Alina Liepinaitienė, akušerė, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja slaugai ir tarptautiniams ryšiams

f Emilija Vičiūnienė, akušerė (www.4trimestras.lt)

f Lina Mikalonytė, akušerė

f Asta Slepakovienė, akušerė

f Simona Jazdauskienė, gydytoja akušerė ginekologė ( gydytoja_simona_jazdauskiene)

f Zita Strelcovienė, gydytoja akušerė ginekologė

f Daiva Pociūtė, gydytoja odontologė ( apievaikudantis)

f Dalia Mickevičiūtė, gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė (www.psichoterapija–jums.lt)

f Dr. Vytautas Abraitis, gydytojas akušeris ginekologas

f Dr. Laura Straubergaitė-Žalienė, kineziterapeutė (www.vsic.lt)

f Dr. Giedrė Širvinskienė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė

f Dr. Milda Kukulskienė, psichologė (www.svelnitevyste.lt)

f Dr. Indrė Plėštytė–Alminė, vaikų ligų gydytoja (www.mamaassergu.lt)

f Jurgita Augustinavičienė, vaikų ligų gydytoja, vaikų kardioreumatologė (www.sveikosgyvensenosritmu.lt)

f Vytenė Menkevičienė, šeimos gydytoja

f Sigita Valevičienė, psichologė

f Sonata Vizgaudienė, psichologė-psichoterapeutė (www.psichologijoskeliu.lt)

f Rūta Genutė, dietistė

f Milita Los, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja, masažuotoja ( militospagalba)

f Dovilė Šafranauskė, sertifikuota vaikų miego specialistė (www.mylu.lt)

f Agnė Laurukėnienė, masažo specialistė

f Ieva Andrulytė-Ptakienė, tinklaraščio „Ciao_Teo“ autorė

f Emilija Vareikytė, vaikų nešiojimo konsultantė ( nesuvaika)

f Vilma Vainorė, bendruomenės ir keliautojų klubo „Keliaujančios mamos“ įkūrėja (www.keliaujanciosmamos.lt)

■

■

■

■

■

■

■

SKYRIUS

I nėštumo trečdalis

NĖŠTUMAS IKI 13-OSIOS SAVAITĖS

f Vaisiaus vystymasis

f Gimdymo termino apskaičiavimas

f Vaisiaus būklės tyrimai

f Gimdos pokyčiai

BŪSIMŲ TĖVŲ IŠŠŪKIAI

f Moters kūno fiziologiniai pokyčiai

f Nėščiosios nuotaikų svyravimai

f Poros santykių problemos

f Lytiniai santykiai

f Mitybos vadovas

NĖŠTUMO NETIKĖTUMAI

f Persileidimas

f Netektis

NĖŠTUMAS IKI

13-OSIOS SAVAITĖS

VAISIAUS VYSTYMASIS

Nauja gyvybė užsimezga ne tuomet, kai pradeda plakti širdelė, bet dar tada, kai susilieja lytinės ląstelės. Pradedant pirmąja ir baigiant paskutiniąja nėštumo savaite, vaisius įsčiose vystosi pamažu, etapais. Kad suprastume, kas vyksta moters organizme, kai įvyksta apvaisinimas, apžvelgsime vaisiaus vystymosi kelią.

Gyvybės pradžia

Nėštumas prasideda, kai vyro sperma apvaisina moters kiaušialąstę. Po apvaisinimo jūsų kūdikis vadinamas embrionu. Embriono etape vyksta daug pokyčių: pirmiausia embriono ląstelės (vadinamos embriono kamieninėmis ląstelėmis) dauginasi ir vystosi. Jos tampa šimtais skirtingų ląstelių tipų, reikalingų sukurti visą žmogaus kūną. Pradeda formuotis pagrindiniai jūsų kūdikio organai ir kūno dalys.

Susidaro placenta. Maistinių medžiagų, deguonies ir vandens ji gauna iš moters kraujo ir perduoda juos kūdikiui per virkštelę. Placenta išfiltruos daugumą kenksmingų medžiagų, kurios gali būti jūsų organizme. Šiame etape taip pat susiformuoja vaisiaus vandenmaišis. Jis pripildytas vaisiaus vandenimis, kurie apsupa ir apsaugo jūsų kūdikį gimdoje.

Kai kurie svarbiausi dalykai, kurie įvyksta embriono etape:

f Nervų sistema. Ji vystosi viena pirmųjų: susiformuoja jūsų kūdikio galvos smegenys, nugaros smegenys ir nervai.

f Širdis. Embriono priekyje susiformuoja S formos vamzdelis. Tai taps jūsų kūdikio širdimi. Iš pradžių širdelė nejuda, bet netrukus ji pradeda plakti ir pumpuoti kraują.

f Veidas. Pradeda formuotis jūsų kūdikio veido bruožai. Akys ir ausys susiformuoja ant galvos šonų ir susijungia su smegenimis. Akys pajuda į veido priekį, susiformuoja vokai, kad apsaugotų besivystančias akis. Audinių gabalėliai auga ir jungiasi, kad susidarytų kaktos, nosies, skruostų, lūpų ir žandikaulio dalys. Formuojasi nosies kanalai, burna ir dantų pumpurai, iš kurių išaugs pirmieji kūdikio dantys. Taip pat susiformuoja liežuvis su skonio receptoriais.

f Rankos ir kojos. Iš pradžių jūsų kūdikio rankos ir kojos atrodo kaip maži pumpurai, išsiskleidę iš embriono šonų. Kai jie paauga, rankos tampa panašios į irklus, o kojos – į pelekus. Jų galuose atsiranda grioveliai, kurie galiausiai taps jūsų kūdikio rankų ir kojų pirštais.

f Lytiniai organai. Susiformuoja ląstelės, kurios taps jūsų kūdikio kiaušialąstėmis arba spermatozoidais. Jūsų kūdikio makštis arba varpa taps matoma embriono etapo pabaigoje, tačiau atliekant ultragarso tyrimą nustatyti lytį būtų dar per anksti.

f Raumenys ir judesiai. Vystosi raumenys ir embrionas pradeda judėti. Iš pradžių tai tik trūkčiojimas ir atsakas į prisilietimą. Kai nervai ir raumenys ima veikti kartu, jūsų vaikelis gali pradėti judėti sąmoningai.

10 nėštumo savaitę, pasibaigus embriono etapui, jūsų kūdikio ūgis bus apie 1 cm. Vėliau prasideda vaisiaus etapas ir jūsų kūdikis imamas vadinti vaisiumi. Šis etapas trunka nuo 11 nėštumo savaitės iki pat gimimo. Jūsų kūdikis kasdien vis sparčiau augs ir priaugs vis daugiau svorio. Jo organai ir kūno dalys vystysis toliau, pradės formuotis nagai ir nagų plokštelės, pradės veikti inkstai.

Pirmasis nėštumo trimestras trunka 13 savaičių, jo pabaigoje jūsų mažylio ūgis sieks 7–9 cm, o svers jis apie 100–150 g.

GIMDYMO TERMINO APSKAIČIAVIMAS

Nėštumo trukmė ir gimdymo data apskaičiuojami pagal Naegele’io formulę, tik būtina žinoti PM (paskutinių mėnesinių) pirmąją dieną.

Iš PM pirmosios dienos reikia atimti 3 mėnesius ir pridėti 7 dienas (kai ciklas 28 dienos). Jei ciklas reguliarus, bet ne 28 dienos, atitinkamai pri-

dedamas kitas dienų skaičius, pavyzdžiui, jei ciklas 26 dienos, iš PM pirmosios dienos atimame 3 mėnesius ir pridedame 5 dienas. Jei ciklas 30 dienų, iš PM pirmosios dienos atimame 3 mėnesius ir pridedame 9 dienas. Atimama ar pridedama tiek dienų, kiek ciklas ilgesnis ar trumpesnis nei 28 dienos.

Ultragarso tyrimu (UT) yra patikslinama nėštumo trukmė ir gimdymo data.

Jei moteris pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūros, nėštumo trukmė skaičiuojama pagal embriono perkėlimo procedūros datą, atsižvelgiant į tai, kurios paros embrionas (3–ios ar 5-os paros) buvo perkeltas.

Šiuo išmaniųjų technologijų laikmečiu turime programėlių, kur pakanka įvesti PM datą ar atlikto ultragarso tyrimo duomenis ir akimirksniu apskaičiuojama nėštumo trukmė bei gimdymo data. Sužinoję gimdymo datą galite pradėti ruoštis neįkainojamiems įspūdžiams.

VAISIAUS BŪKLĖS TYRIMAI

Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai – kraujo, šlapimo ir kiti. Daugumai tėvų kyla klausimų: pagal ką sprendžiama, kaip jaučiasi vaisius; kada ir kokius vaisiaus tyrimus reikia atlikti?

Nėštumo priežiūra Lietuvoje atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis metodikomis. Nėščiųjų priežiūros tikslas – optimaliai atlikti tyrimus, siekiant kuo sklandesnės nėštumo eigos, motinos ir vaisiaus sveikatos gerovės, bei išvengti nereikalingų tyrimų ar procedūrų. Žinotina, kad daugiau nereiškia geriau. Kartais nebūtini papildomi tyrimai tik padidina šeimos stresą laukiantis naujagimio.

Viso nėštumo metu yra vertinama rizika. Ja remiantis nėščiąją prižiūrintis medikas parenka, kuriuos tyrimus reikia atlikti. Rizika gali būti didelė arba maža, atsižvelgiant į motinos ligas, buvusius nėštumus ar kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos nėštumo eigai ar vaisiaus būklei.

Ultragarsinė patikra

Vienas laukiamiausių tyrimų nėštumo metu yra ultragarsinė patikra, dar vadinama echoskopiniu tyrimu. Daugelis šiuolaikinių būsimų tėvelių į šį tyrimą ateina drauge ir kartu gali pasidžiaugti ekrane matomais savo vaikelio vaizdais. Būsimi tėčiai dažniausiai užduoda klausimą: „Berniukas? Mergaitė?“ Visgi gydytojams specialistams svarbiausia įvertinti, ar nėra ydų, apsigimimų ar kitų nukrypimų grėsmės. O tuomet su šeima jau galėsite pasidžiaugti ir aptarti, kokios spalvos drabužėliais puošite vaikutį.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Nr. V–865 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo“, esant mažai rizikai, kiekvienai nėščiai moteriai turi būti atlikti du vaisiaus ultragarsiniai tyrimai – 11–13–ąją bei 18–20–ąją nėštumo savaitę.

I nėštumo trečdalio ultragarsinės patikros metu gydytojas atliks keletą svarbių veiksmų:

1. Patikslins nėštumo trukmę ir gimdymo terminą. Tai ypač svarbu moterims, kurios tiksliai neprisimena paskutiniųjų mėnesinių dienos, kurių mėnesinių ciklas nereguliarus ar pastojo žindydamos. Gydytojas, įvertinęs atstumą tarp vaisiaus viršugalvio ir sėdmenų, patikslins nėštumo trukmę ir gimdymo datą.

2. Nustatys vaisių kiekį. Esant daugiavaisiam nėštumui patikrins, ar kiekvienas vaisius turi atskirą placentą ir vandenų maišą.

3. Įvertins bei ekrane pademonstruos, kad vaisius gyvas. Matysite širdelės dūžius, judančias galūnes.

4. Tirs, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, išmatuos sprando vaiskumą (angl. Nuchal translucency, NT). Sprando vaiskuma – tai skysčio sankaupa po vaisiaus oda sprando srityje. Šis matmuo neturi būti didesnis nei 2,5 mm. Aptikus didesnį NT, nėščioji turi būti nukreipta prenatalinei patikrai dėl galimų chromosominių pakitimų (pavyzdžiui, 21-osios chromosomos trisomija, geriau žinoma kaip Dauno sindromas, 13-osios chromosomos trisomija – Patau sindromas), galimos vaisiaus širdies ydos. Įvertins gimdos ir kiaušidžių būklę.

Prenatalinė chromosomų anomalijų patikra

Tai nėštumo metu atliekama patikra, kurios metu galima nustatyti riziką tam tikroms genetinėms ligoms. Ji gali būti pasiūlyta, jei yra rizikos veiksnių:

f motina vyresnė nei 35 m.

f tėvo amžius per 42 m. (apvaisinimo metu)

f moteriai ankstesnių nėštumų metu buvo nustatyta vaisiaus apsigimimų

f bent vienas nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiaus formavimosi ydų

f buvo du ir daugiau savaiminių persileidimų ar nesivystančių nėštumų

f moteris ar tėvas serga paveldima liga arba yra tokios ligos nešiotojai

f tėvų pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai) serga paveldima liga

f jeigu ultragarso ar kraujo tyrimo metu nustatyta chromosominių ligų žymenų

f pastojus pagalbinio apvaisinimo metu (IVF)

f biologiniai tėvai yra trečios eilės giminaičiai (pusbroliai, senelių broliai ir seserys ir t.t.)

Prenatalinė patikra gali būti atliekama 11–13–ąją nėštumo savaitę arba antrame nėštumo trečdalyje. Jos metu atliekamas ultragarso tyrimas bei vertinami tam tikri moters kraujo žymenys. Kompiuterinės programos pagalba pagal turimus rodiklius apskaičiuojama galima Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio sindromų rizika. Tolesnio tyrimo reikalingumą apsprendžia gydytojas akušeris ginekologas, taktiką aptardamas su tėvais. Esant padidintai rizikai, galimi invaziniai vaisiaus vandenų ir placentos dalelių tyrimai (choriono gaurelių biopsija ar amniocentezė). Šiuo atveju, pacientės nukreipiamos Perinatologijos centrą (Lietuvoje yra du perinatologijos centrai: LSMUL Kauno klinikos ir VUL Santaros klinikos). Ši patikra finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.

NIPT tyrimai

NIPT tyrimas, Lietuvos klinikinėje praktikoje pradėtas taikyti nuo 2011 m., labai paankstino tikslų genetinių ligų nustatymą, sumažino įtampą ir nerimą tiek nėščiosioms, tiek medikams. Tai tikra revoliucija prenatalinių tyrimų srityje, nes NIPT yra labai ankstyvas (galima atlikti sulaukus vos 10 nėštumo savaitės), labai tikslus (daugiau kaip 99,9% tikslumas nustatant dažniausias chromosomų trisomijas), bet kartu ir visiškai saugus, nes tiriamas tik įprastas nėščiosios kraujo mėginys.

Neinvaziniai prenataliniai tyrimai

Nėštumo metu moters ir vaisiaus būklė yra atidžiai stebima – nėštumo metu atliekami tyrimai yra vadinami prenataliniais tyrimais. Šie tyrimai yra puikus būdas patikrinti, ar vaisius vystosi tinkamai. Prenataliniai tyrimai medicinoje yra skirstomi į invazinio bei neinvazinio pobūdžio tyrimus. Genetiniai neinvaziniai prenataliniai tyrimai (NIPT), priešingai nei invazinio pobūdžio tyrimai, nekelia visiškai jokio pavojaus nei besilaukiančiai moteriai, nei jos vaisiui. Visais nėštumo atvejais besilaukiančiai moteriai yra atliekamas vienas iš neinvazinių tyrimų – tyrimas ultragarsu (echoskopija), kurio metu nėštumą prižiūrintis gydytojas vizualiai įvertina vaisiaus anatominę raidą. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų nuo nustatytos normos, šiems sutrikimams paaiškinti ir detaliau įvertinti susiklosčiusią situaciją skiriama gydytojo genetiko konsultacija bei papildomi tyrimai, pavyzdžiui, NIPT. Nepaisant rizikos NIPT rekomenduojama atlikti bet kokio amžiaus besilaukiančioms, nes dauguma genetinių pakitimų atsiranda dalijantis ląstelėms atsitiktinai nepaisant, kad nėra jokių rizikos veiksnių.

Jei atliktas NIPT tyrimas patvirtina tam tikro vaisiaus vystymosi sutrikimo riziką, galima nuspręsti, kaip elgtis kituose nėštumo etapuose, gimdymo metu ir po gimdymo. Taip pat bus galima geriau pasiruošti sergančio vaiko atėjimui į pasaulį. Be to, kai kurie vaisiaus sutrikimai gali būti gydomi dar gimdoje arba iškart po gimimo, todėl gyvybiškai svarbu žinoti apie bet kokius galimus vaisiaus sveikatos sutrikimus.

Saugumas besilaukiančiai mamai ir vaisiui

Neinvaziniai prenataliniai tyrimai laikomi saugiais todėl, kad jiems atlikti pakanka paprasto nėščiosios veninio kraujo mėginio. Šie tyrimai gali nustatyti skirtingus vaisiaus sutrikimus ir genetinių ligų tikimybę. NIPT iš kitų nėštumo tyrimų išsiskiria tuo, kad procedūra yra atliekama iš paimto besilaukiančios moters veninio kraujo mėginio, todėl tai nekelia pavojaus nėščiosios ir jos vaisiaus sveikatai. Invaziniai tyrimai (pvz., amniocentezė, kitaip vadinamas vaisiaus vandenų tyrimas) sukelia nedidelę persileidimo riziką, bet kartais yra būtini norint sužinoti galutinę diagnozę.

Tyrimų tikslumas ir nustatomos ligos

Neinvazinių prenatalinių tyrimų rodmenys yra itin patikimi. NIPT yra jautriausias iš visų neinvazinių prenatalinių tyrimų – jo jautrumas viršija net 99 %, o klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis neviršija 0,01 %. Dauguma

NIPT tyrimų tinka tiek vienvaisiui, tiek dvivaisiui nėštumui. Be to, šie genetiniai tyrimai savo tikslumu ir specifika pralenkia biocheminės nėščiųjų patikros (PRISCA) rezultatų tikslumą (70–80 %).

Skirtingi NIPT tyrimai gali nustatyti:

f tikslią vaisiaus (ar vaisių, jei nėštumas yra dvivaisis) lytį,

f 21 (Dauno), 18 (Edvardso) ir 13 (Patau) chromosomų trisomijų riziką,

f DiGeorge sindromo ir kitų mikrodelecinių sindromų riziką,

f lytinių chromosomų aneuploidijų riziką (XXY, XYY, XXX bei X monosomija),

f stambių delecijų ir duplikacijų atvejus visose autosomose,

f monogenines (vieno geno pokyčio sukeltas) ligas.

Kada galima atlikti NIPT?

Kiekvieno nėštumo metu moteriai yra reguliariai atliekami įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, ultragarso tyrimas, bendrasis kraujo tyrimas, gliukozės tolerancijos tyrimas, tačiau jais nėra nustatomos galimos vaisiaus patologijos ar genetinių ligų rizikos ankstyvoje nėštumo stadijoje.

Papildomas genetinis NIPT testas yra atliekamas siekiant nustatyti vai-

siaus genetines ligas jau pirmojo nėštumo trimestro metu. Nėščioji gali kreiptis į specializuotą medicinos įstaigą jau po dešimtos laukimo savaitės (t. y., suėjus 10 pilnų savaičių). Priklausomai nuo pasirinkto NIPT tipo, tyrimų rezultatus šeima gauna vidutiniškai per 2–5 darbo dienas. Ilgesnis atsakymo pateikimo terminas taikomas tik monogeninių ligų NIPT tyrimui – apie 20 dienų.

Svarbu žinoti, kad, nepriklausomai nuo NIPT rezultatų, reikia ir toliau prižiūrėti nėštumą pagal nustatytą tvarką: nepraleisti vizitų pas gydytoją, atlikti paskirtus echoskopijos tyrimus. Vaisiaus ultragarsinis tyrimas (echoskopija) atliekamas bent 2–3 kartus per nėštumą.

Indikacijos pasirinkti NIPT tyrimą

Specialistai nurodo, kad kiekviena nėščioji turėtų atlikti prenatalinius tyrimus, tačiau kai kuriais atvejais NIPT yra ypač rekomenduojami. Dauguma genetinių pakitimų atsiranda atsitiktinai, tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie padidina tikimybę vaisiui susirgti genetinėmis ligomis ar turėti kitokių sveikatos sutrikimų.

Rizikos veiksniai gali būti šie ir kiti:

f moters amžius yra 35 metai ir daugiau, kadangi tai siejama su didesne kai kurių genetinių defektų tikimybe;

f genetinių ligų buvimas šeimos sveikatos istorijoje: jei ankstesnis vaikas gimė su tam tikrais genetiniais sutrikimais, padidėja ir kito palikuonio sveikatos sutrikimų rizika;

f buvusios ginekologinės komplikacijos, pavyzdžiui, persileidimai ar nesivystantys nėštumai praeityje;

f vienas ar abu partneriai dirba sveikatai pavojingomis sąlygomis, ilgą laiką vartoja tam tikrus medikamentus;

f nėštumas yra pradėtas pagalbinio apvaisinimo (IVF) būdu.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Besilaukiančiai pacientei rekomenduojama atlikti tyrimą ultragarsu. Jo metu gydytoja(-as) įvertins moters nėštumą: jo trukmę, vaisių skaičių, vystymosi eigą. NIPT tyrimui nereikalingas specialus pasiruošimas, ne-

reikia būti nevalgius. Svarbu atsinešti su nėštumu susijusius dokumentus (nėščiosios kortelę arba ultragarso nuotrauką, kurioje pažymėtas gestacinis amžius) bei asmens tapatybę įrodantį dokumentą.

Daugiau informacijos apie NIPT tyrimą ieškokite internete www.placenta.lt.

GIMDOS POKYČIAI

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis dėl įvairių pokyčių, kurie vyksta moters pilvelyje. Didėjančios apimtys reiškia ypatingus pokyčius moters organizme. Gimdoje gana sparčiai auga vaisius, ir po pastojimo praėjus 40–čiai savaičių pasaulį išvysta naujagimis. Kad suprastumėte, kodėl keičiasi moters kūnas, svyruoja nuotaika, emocinė ir psichologinė būsena, pravartu žinoti, kas vyksta besilaukiančiosios organizme.

Gimda

Visą nėštumo laikotarpį gimda palaipsniui didėja, prisitaikydama prie augančio vaisiaus poreikių. Kinta visi gimdos parametrai, ji padidėja maždaug 16 kartų.

Išsamesnė informacija pateikiama lentelėje.

Gimdos parametras

Nėštumo pradžioje

Nėštumo pabaigoje

Ilgis 7 – 8 cm 35 – 40 cm

Sienelės storis 3 – 4 cm 0,5 – 1 cm

Svoris 50 g 1000 g

Dydis Kumščio dydžio

Paplūdimio kamuolio dydžio

Tūris 170 – 200 cm3 4450 – 5000 cm3

Gimdos kaklelis

Apatinė gimdos dalis, jungianti makštį ir gimdą, vadinama gimdos kakleliu. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 3,5–4 cm ilgio), užda-

ras (nukrypęs moters stuburo link), o jo apatinė dalis padengta gleivių kamščiu. Gleivių kamštis – dažniausiai skaidrių (bet gali būti kraujo lašelių, siūlelių), lipnių drebučių konsistencijos, aiškios formos išskyrų „gumulėlis“. Pagrindinė gleivių kamščio paskirtis – apsauginė.

Placenta

Placenta pradeda vystytis moters gimdoje tuomet, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelių. Nuo pirmųjų savaičių placenta pradeda tvirtintis prie pat gimdos kaklelio, o augant gimdai, placenta didėja ir kyla aukštyn. Placenta auga viso nėštumo metu, tačiau visiškai susiformuoja iki pirmojo trimestro pabaigos (12–13-osios savaitės), tuomet mamos ir vaisiaus kraujotakos tampa atskiros. Placenta yra ovalo formos. Vidutiniškai ji užauga iki 22 cm ilgio, 22–25 cm pločio, 2–2,5 cm storio ir sveria 500–600 g. Vaisių su placenta jungia virkštelė.

Svarbiausia placentos funkcija – vaisiaus maitinimas. Per placentą vyksta maisto medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų bei deguonies apykaita tarp mamos ir vaisiaus. Placentoje taip pat gaminasi hormonai, reikalingi sklandžiam nėštumui bei pieno gamybai. Šis organas atlieka ir apsauginę funkciją – neleidžia iš mamos kraujo patekti mikrobams, galintiems pakenkti vaisiui. Per placentos kraujotaką vaisius gauna iš mamos antikūnus, kurių dėka gimusiam naujagimiui yra suformuojamas pasyvus imunitetas (t.y. gautas iš mamos). Toks imunitetas saugo kūdikį pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais, kol jo kūnas pats pradeda gaminti imunitetą formuojančius antikūnus.

Virkštelė

Vaisių su placenta jungia virkštelė, kurios ilgis yra apie 55–60 cm. Virkštelėje yra trys kraujagyslės: vena ir dvi arterijos. Iš placentos vena tekantis kraujas aprūpina vaisių deguonimi ir arterijomis grįžta atgal. Virkštelė yra perkerpama po kūdikio gimimo (nustojus pulsuoti) ir pasišalina kartu su placenta.

Vaisiaus vandenys ir vaisiaus vandenų maišas

Vaisiaus vandenys dažnai vadinami amniono vandenimis, o vaisiaus van-

denų maišas – amniono maišu. Visą nėštumą gimdoje didėja vaisiaus vandenų kiekis. Tai vaisių supantis skystis, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo (98 proc.) bei neorganinės ir organinės medžiagos: vitaminai, mineralai, vaisiaus šlapimas (2 proc.).

Nuo 20–22-osios nėštumo savaitės vaikelis pradeda ryti vaisiaus vandenis ir juos šalina atgal į jį supančią terpę. Vaisiui ryjant vandenis pradeda formuotis virškinimo sistema. Taip pat mažylio žarnyne pradeda formuotis mekonijus – tamsi žalsvo atspalvio lipni medžiaga, susidedanti iš negyvų ląstelių, virškinimo sistemos išskiriamų medžiagų ir nurytų vandenų. Mekonijus bus pirmosios naujagimio išmatos.

Vandenys saugo vaisiaus odą nuo išsausėjimo, palengvina mažylio judesius gimdoje, palaiko optimalią kūno temperatūrą, užtikrina tinkamą augimą ir plaučių vystymąsi bei padeda lengviau užgimti kūdikiui. Amniono maišas sudarytas iš keleto kišenių, esančių aplink vaikelį. Augant gimdai, kartu didėja amniono maišas bei daugėja vaisiaus vandenų. Pradžioje vaisiaus vandenų kiekis būna vos keli mililitrai, o prieš pat gimdymą vandenmaišis talpina 500–1000 ml skysčio. Plyšus vienai iš amniono maišo kišenių, nuteka dalis vaisiaus vandenų ir dažniausiai prasideda gimdymas. Nutekėjus priekiniams amniono vandenims (arčiausiai gimdos kaklelio), moterys išsako, kad ištekėjo labai daug skysčio, nors jo būna apie 200 ml. Jeigu plyšta šoninė amniono maišo kišenė, vaisiaus vandenys teka lašeliais ir gali atrodyti, jog tiesiog pagausėjo išskyrų. Gimdymo metu pirmiausia užgimsta kūdikis. Po to nuo gimdos atsiskyrusi pasišalina ir placenta kartu su vaisiaus vandenų maišu.

Verniksas

Be vaisiaus vandenų gimdoje mažylį saugo verniksas. Tai varškinė, riebios tekstūros masė. Verniksas dengia visą vaisiaus kūną, jį maitina ir saugo nuo išorinės aplinkos poveikio. Nėštumo metu verniksas, kurį vaisius nuryja kartu su vandenimis, padeda formuoti mekonijų, o gimdymo metu tarnauja kaip natūralus lubrikantas, sumažinantis trintį, mažyliui judant gimdymo takais. Verniksas pradeda gamintis ant vaisiaus odelės nuo 18–19-osios nėštumo savaitės, o didžiausias kiekis yra aptinkamas

apie 34–35–ąją nėštumo savaitę. Prieš laiką gimusių kūdikių kūnelis būna gausiai padengtas varškine mase, o artėjant gimdymo terminui, vernikso kiekis ant vaisiaus kūnelio mažėja, nes didžioji dalis susigeria į odelę, o kitą dalį vaisius nuryja.

NĖŠTUMO ANATOMIJA

Placenta

Virkštelė

Amniono maišas (vandenmaišis) su vaisiaus vandenimis

Gimda

Gleivių kamštis

Gimdos kaklelis

Išeinamoji anga

Makštis

Vaisius

Gaktinė sąvarža

Šlapimo pūslė

Makšties prieangis

SKYRIUS

II nėštumo trečdalis

14-28 SAVAIČIŲ NĖŠTUMAS

f Vaisiaus vystymasis

f Vaisiaus būklės tyrimai

BŪSIMŲ TĖVŲ IŠŠŪKIAI

f Moters kūno fiziologiniai pokyčiai

f Nėščiosios nuotaikų svyravimai

f Vardo parinkimas

f Lytiniai santykiai ir žaidimai

TĖČIO BENDRAVIMAS SU KŪDIKIU IKI GIMIMO PRIEŠLAIKINIS GIMDYMAS

14-28 SAVAIČIŲ NĖŠTUMAS

VAISIAUS VYSTYMASIS

Nuo apvaisinimo momento iki gimimo augantis kūdikis keliauja per keletą vystymosi etapų. Vidurinė nėštumo dalis vadinama antruoju trimestru – jis trunka nuo 14 iki 28 savaitės. Per šį laiką jūsų kūdikis toliau auga ir keičiasi beveik kasdien. Kai prasideda antrasis trimestras, kūdikis yra apie 7,6 cm ūgio. Nėštumą prižiūrintis gydytojas gali patikslinti, kad kūdikio ilgis skaičiuojamas matuojant nuo galvos iki sėdmenų užuot matavus nuo galvos iki kojų, nes kojas jis laiko suriestas prie savo pilvo.

Antrojo trimestro pradžioje jūsų kūdikio galva yra didžiausia jo kūno dalis. Per ateinančias kelias savaites kitos kūno dalys paaugs, kad taptų proporcingo galvai dydžio. Antrojo trimestro pabaigoje jūsų kūdikis gali užaugti iki 23 cm ilgio ar net ilgesnis.

Kas įvyks antrojo trimestro metu?

Maždaug 18 nėštumo savaitę jūsų kūdikis pradės girdėti tam tikrus garsus, pavyzdžiui, mamos širdies plakimą. Kūdikio klausa toliau stiprės ir jis ims girdėti mamos balsą.

Kūdikis gali atmerkti akis jau 20 savaitę – iki šiol jo vokai buvo užmerkti. Tačiau jis nieko nematys iki pat trečiojo trimestro.

Antrojo trimestro pabaigoje susiformuos kūdikio rankų ir kojų pirštų atspaudus.

Ploni plaukeliai ir balta vaškinė medžiaga dengia ir saugo jūsų kūdikio odą. Jo oda plona, laisva ir raukšlėta. Trečiojo trimestro metu po oda pradės kauptis riebalai.

Pradės veikti kūdikio virškinimo sistema. Kūdikis taip pat pradės gaminti ir išskirti šlapimą, kuris susimaišys su vaisiaus vandenimis.

Vystysis jūsų kūdikio nervų sistema ir jis ims jausti visus jūsų judesius bei aplinką antrojo trimestro pabaigoje.

Įpusėjus antrajam trimestrui tampa įmanoma nustatyti kūdikio lytį – jeigu jūs ir jūsų partnerė nori, galėsite ją sužinoti tyrimo ultragarsu metu. Atminkite: kūdikis turi būti idealioje padėtyje, kad gydytojas galėtų pamatyti lyties organus.

Kūdikis nuolat juda beveik viso nėštumo metu, tačiau moteris pradeda jausti judesius tik apie 20 savaitę. Iš pradžių mažylio judesiai primins plazdėjimą, gali būti sunku atskirti, ar tai kūdikio judesiai, ar su kitomis kūno funkcijomis susijęs, judesius primenantis jausmas. Tačiau netrukus judesiai taps labai pastebimi, juos galėsite pajausti ir jūs. Netgi pamatysite, kaip jūsų partnerės pilvas juda, kai kūdikis „spardosi“.

Kūdikio judesiai padeda jam pasiruošti gyvenimui kitapus mamos kūno. Raumenys tampa stipresni, kai jis mokosi spardytis, čiulpti ar sugniaužti ir atgniaužti pirštus. Būdamas įsčiose kūdikis taip pat išbando įvairias mimikas, pavyzdžiui, raukosi, šypsosi ar prisimerkia.

VAISIAUS BŪKLĖS TYRIMAI

Nuo 24-osios nėštumo savaitės įvertinamas gimdos dugno aukštis bei išklausomas vaisiaus širdies ritmas.

Gimdos dugno aukščio matavimas

Gimdos dugno aukštis vertinamas kiekvieno apsilankymo pas prižiūrintį mediką metu, nuo 24-osios nėštumo savaitės. Nėščiajai gulint ant nugaros šiek kiek sulenktomis kojomis, esant tuščiai šlapimo pūslei centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos iki gimdos dugno – tos vietos, kuri yra arčiau šonkaulių. Gautas skaičius vertinamas pagal specialias lenteles, t.y. preliminariai nustatoma, ar vaisiaus augimas atitinka normas.

Vaisiaus širdies ritmo auskultavimas

Vaisiaus širdies ritmo auskultavimas – tai vaisiaus širdies ritmo klausymas akušeriniu stetoskopu arba specialiu dopleriniu davikliu. Vaisiaus širdies

ritmo auskultaciją rekomenduojama atlikti nuo 24-osios nėštumo savaitės.

Pagal vaisiaus padėtį gimdoje pasirenkama vieta, kur geriausiai girdisi jo širdies dažnis. Veiksmą atliekantis medikas gali įvertinti vaisiaus širdies ritmo dažnį, ritmiškumą ir taip spręsti apie vaisiaus būklę. Vaisiaus širdis plaka 110–160 kartų per minutę.

Vaisiaus judesių stebėjimas

Nėščioji vaisiaus judesius pradeda jausti nuo 18–20-osios nėštumo savaitės, priklausomai nuo to, kelinto kūdikio laukiasi. Pakartotinai besilaukiančiosios judesius pajunta anksčiau, t.y. 16–18–ąją nėštumo savaitę. Ypač lieknos mamos vaisiaus judesius gali pradėti jausti jau nuo 14–15-osios nėštumo savaitės. Esant padidintai nėštumo rizikai arba gydytojui rekomendavus, vaisiaus judesius galima pradėti vertinti nuo 26–32-osios savaitės. Jei rizika maža, pakanka atkreipti dėmesį, ar judesiai ne silpnesni nei įprastai. Mažylis neturi judėti nuolatos, jis gali būdrauti, ilsėtis ar miegoti.

Apie vaisiaus judesių skaičiavimo poreikį įspėja nėštumą prižiūrintis gydytojas.

Tėtis, uždėjęs ranką ant savo mylimosios pilvelio, vaisiaus judesius gali pajusti nuo 20–24-osios nėštumo savaitės.

Kaip skaičiuojami vaisiaus judesiai?

Judesius reikia skaičiuoti pavalgius, atsipalaidavus, neužsiimant blaškančia veikla. Gulint ant kairiojo šono skaičiuojama, kiek kartų vaisius sujuda per 30 minučių. Jei suskaičiuojama 5 judesiai ir daugiau – skaičiavimą galima nutraukti, jei mažiau – tęsiama dar 30 minučių. Vaisiaus būklė gera, jei suskaičiuojama 4 judesiai per valandą arba 10 – per 2 valandas. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo laikas – popietė ir vakaras.

Jei suskaičiuojama mažiau nei 10 judesių per 2 valandas arba nėščiajai atrodo, kad vaisius nejuda visai ar judesiai tolygiai silpnėja, reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

II nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra

Ultragarsinis tyrimas, kaip minėta, atliekamas 18–20–ąją nėštumo savaitę. Šis gydytojo atliekamas tyrimas svarbus dėl keleto priežasčių.

f Nėštumo trukmei ir gimdymo terminui nustatyti, jei nebuvo atlikta ultragarso patikra I nėštumo trečdalį.

f Nustatomas daugiavaisis nėštumas, jeigu nebuvo atliktas ultragarsinis tyrimas I nėštumo trečdalį.

18–20-oji nėštumo savaitė yra labai palankus laikas įvertinti vaisiaus organų vystymąsi, vaisiaus raidos sutrikimus, nustatyti placentos padėtį ir vaisiaus vandenų kiekį.

Šio tyrimo metu bus išmatuotos vaisiaus kūno dalys (galva, pilvas, galūnės), įvertintas jo augimas.

Šiuo nėštumo laikotarpiu ultragarsu galima nustatyti daugiau kaip 50 proc. didžiųjų vaisiaus raidos ydų, o kai kurių ydų – net iki 90 proc.

Dažniausiai ultragarsinių tyrimų nėštumo metu būna daugiau nei du.

Jei pirmasis tyrimas atliekamas anksčiau nei 11–ąją nėštumo savaitę, jo metu patvirtinama, kad nėštumas vystosi gimdos ertmėje ir embrionas yra gyvybingas.

Papildomas ultragarso tyrimas po 20-osios nėštumo savaitės atliekamas dėl šių priežasčių:

Vaisiaus dydžiui įvertinti, įtariant vaisiaus augimo sulėtėjimą. Įvertinamas vaisiaus svorio augimo atsilikimas pagal nėštumo savaičių normas. Ultragarso tyrimas – ne svarstyklės, todėl tikslaus vaisiaus svorio nustatyti neįmanoma. Galima matavimo paklaida yra ±10 proc., o kartais ir didesnė, priklausomai nuo gydytojo patirties. Ūgio išmatuoti šio tyrimo metu neįmanoma.

Vaisiaus padėčiai ir pirmeigai gimdymo takuose nustatyti. Dažniausiai vaisius gimdoje būna galvute žemyn, kartais gali būti sėdmenimis ar kojytėmis.

Vaisiaus būklei gimdoje įvertinti, atsiradus nėščiosios nusiskundimams, kad silpniau jaučia vaisiaus judesius.

Atsiradus priešlaikinio gimdymo požymiams (gimdos susitraukimams, kraujingoms išskyroms iš makšties), matuojamas gimdos kaklelio ilgis.

Įtarus priešlaikinį vaisiaus vandenų tekėjimą, tyrimo metu bus išmatuotas vaisiaus vandenų kiekis. Kartais būsimi tėveliai baiminasi, kad nutekėjus vaisiaus vandenims ar jų mažėjant, vaikutis uždus. Tačiau reikia nepamiršti, kad vaisiaus mityba vyksta per virkštelės ir placentos kraujotaką.

Dažniau ultragarsinis tyrimas atliekamas esant daugiavaisiam nėštumui arba šios patikros metu nustačius raidos ydas.

Užsitęsus nėštumui, jei moteris nustatytą gimdymo termino dieną kūdikio nepagimdė.

Visų tyrimų duomenys įrašomi į tyrimo protokolą ir duomenų bazę. Ultragarsinio tyrimo žala vaisiui ir moteriai nenustatyta. Kartais šio tyrimo vaizdai nebūna aiškūs dėl blogo moters audinių pralaidumo, storo poodinio riebalų sluoksnio, vaisiaus padėties ar paties ultragarso aparato galimybių. Šio tyrimo nerekomenduojama atlikti, nesant medicininės priežasties, t.y. dėl nuotraukų ar vaisiaus lyties nustatymo. Jeigu tyrimo metu vaisiaus lytis bus aiškiai matoma ir pavyks užfiksuoti, gydytojai tikrai šia žinia pasidalins, jei to norėsite.

SKYRIUS

III nėštumo trečdalis

29-40 SAVAIČIŲ NĖŠTUMAS

f Vaisiaus vystymasis

f Vaisiaus būklės tyrimai

f Mitai ir prietarai apie nėštumą

BŪSIMŲ TĖVŲ IŠŠŪKIAI

f Moters kūno fiziologiniai pokyčiai

f Nėščiosios nuotaikų svyravimai

f Lytiniai santykiai

PASIRUOŠIMAS NAUJAM ETAPUI

f Kraitelio ruošimas

29-40 SAVAIČIŲ NĖŠTUMAS

VAISIAUS VYSTYMASIS

Nuo apvaisinimo momento iki gimimo jūsų augantis kūdikis keliauja per keletą vystymosi etapų. Pasibaigus antrajam trimestrui, visi jūsų kūdikio organai ir kūno dalys yra susiformavę ir funkcionuojantys. Paskutinė nėštumo dalis – trečiasis trimestras – skaičiuojamas nuo 28 savaitės iki gimimo. Per šį laiką jūsų kūdikis toliau sparčiai auga ir bręsta.

Trečiojo trimestro metu jūsų kūdikio pojūčiai toliau tobulėja. Mažylis girdi ir jaučia – tai leidžia jam pažinti savo kūną. Tačiau vaisius vis dar nemato, jo akys gali aptikti ryškią šviesą, bet gimdoje per tamsu, kad galėtų matyti.

Jūsų kūdikis girdi ir atpažįsta mamos balsą. Gali pažinti ir jūsų balsą, jei reguliariai su juo kalbate. Mažylis gali judėti reaguodamas į muziką.

Jūsų kūdikis taip pat pradeda atlikti įvairius kūno judesius, pavyzdžiui, griebimą ir čiulpimą, jis netgi gali pradėti čiulpti savo nykštį.

Kiti III trimestro pokyčiai

Kūdikio judesiai. Trečiojo trimestro pradžioje uždėję ranką ant nėščiosios pilvuko galite pajusti kūdikio spyrius. Šiuo laikotarpiu jis juda gan daug ir dažnai. Vėliau, kai kūdikis dar paaugs, būsima mama labiau jaus tempimą ir apsivertimus, o spyrių sumažės.

Kūdikio svoris. Kūdikis ima auginti riebalų sluoksnį, kuris padės nesušalti gimus. Riebalai užpildys poodinį sluoksnį, todėl kūdikio oda tampa mažiau raukšlėta. Gimę išnešioti kūdikiai būna maždaug 46–54 cm ūgio ir vidutiniškai sveria maždaug 3–5 kg.

Plaukai ir nagai. Trečiojo trimestro pabaigoje jūsų kūdikis jau turės blakstienas ir antakius. Ant galvos gali puikuotis plaukų kuokštai arba nepasi-

rodyti nei vienas plaukelis. Užauga nagai ant rankų ir kojų.

Plaučiai yra paskiausiai išsivystantis pagrindinis organas. Kai plaučiai visiškai subręsta, jie gamina cheminę medžiagą, kuri veikia hormonus moters organizme. Gydytojai nėra tikri, kodėl prasideda gimdymas, bet įtariama, kad ši medžiaga gali būti viena iš priežasčių. Dauguma kūdikių prieš gimdami apsiverčia.

Ar kūdikis bus pakankamai stiprus ir didelis, jei gims prieš numatytą terminą?

Apskaičiuota gimdymo data yra tik prognozė – vos 5 proc. kūdikių gimsta tiksliai numatytą dieną. Jūsų kūdikis bus visiškai subrendęs, jei gims 37 savaitę arba vėliau.

VAISIAUS BŪKLĖS TYRIMAI

Vaisiaus padėties vertinimas

Vaisiaus padėtis nuo 36-osios nėštumo savaitės vertinama, medikui čiuopiant nėščiosios pilvą. Tai vadinama Leopoldo griebsenomis.

Tyrimas neskausmingas, atliekamas nėščiajai gulint, čiuopiama abiem rankomis. Nustatoma išilginė, skersinė ar įstrižinė vaisiaus padėtis bei vaisiaus galvutės arba sėdynės pirmeiga. Vaisiaus sėdmenų pirmeiga diagnozuojama 37–ąją nėštumo savaitę, jei nustatoma, kad vaisiaus sėdmenys yra apačioje. Iki tol vaisiaus padėtis gali keistis net kelis kartus per dieną. Nėštumo pabaigoje dažniausiai nustatoma vaisiaus galvos pirmeiga.

Kardiotokografija

Kardiotokografija – vaisiaus širdies ritmo ir gimdos aktyvumo (susitraukimų, sąrėmių) užrašymas ant popieriaus specialiu aparatu, vadinamu kardiotokografu.

Du davikliai dirželiais pritvirtinami prie gulinčios nėščiosios pilvo: vienas ten kur geriausiai girdisi vaisiaus širdies plakimas, antrasis – ties gimdos dugnu (gimdos dugnas nėštumo metu yra laikomas aukščiausias gim-

dos taškas, kuris būna aukščiau nėščiosios bambos). Vertinama vaisiaus širdies dažnis ir ritmiškumas, matoma, kokia vaisiaus būklė, kaip jis reaguoja į gimdos susitraukimus. Įprastai gimdos susitraukimų metu vaisiaus širdies ritmas padažnėja. Įvertinti vaisiaus būklei pakanka 20 minučių.

MITAI IR PRIETARAI APIE NĖŠTUMĄ

Nėštumo metu galite išgirsti įvairiausių pasakojimų ir patarimų, kurie privers susimąstyti, ar tai tiesa. Čia pateikiami dažniausi mitai ir prietarai bei jų paaiškinimai.

f Nėščiosios pilvo forma nusako vaisiaus lytį.

f Sakoma, jei nėščiosios pilvas pailgas, išsišovęs į priekį – ji laukiasi berniuko, o jei apvalus ir platus į šonus – mergaitės. Iš tikrųjų pilvo forma priklauso nuo moters fizinių savybių, kūdikio pozicijos gimdoje bei nėštumo laiko.

f Pykinimas ir potraukis tam tikriems maisto produktams nusako vaisiaus lytį.

f Dažnai galima išgirsti: jeigu nėščioji negali gyventi be saldėsių – gims mergaitė, o jeigu maistą gausiai gardina druska – pilvelyje auga berniukas. Nors potraukis tam tikriems maisto produktams nėštumo metu pasireiškia gana dažnai, su vaisiaus lytimi jis nesusijęs. Nėščiosios norus lemia hormoniniai pokyčiai, jautrumas kvapams ir skoniams, pykinimas. Pastarasis taip pat neparodo, kad laukiamasi berniuko –dažniausia pykinimo ir vėmimo priežastis yra tie patys nėštumo hormonai. Kai subręsta placenta, hormoninė pusiausvyra kinta ir apie 14ąją nėštumo savaitę šie nemalonūs pojūčiai dažniausiai išnyksta.

f Alkoholis padeda, kai yra paruošiamieji sąrėmiai.

f Labai ilgai, maždaug iki pat aštuntojo dešimtmečio, kai buvo atrastas vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), alkoholis buvo plačiai naudojamas gresiant priešlaikiniam gimdymui ir gimdymo skausmams lengvinti. Nėščiosioms būdavo rekomenduojama alkoholį vartoti ir profilaktiškai, nes tuomet niekas apie galimą žalą nesidomėjo bei nežinojo, kad dideli jo kiekiai gali sukelti negrįžtamus vaisiaus pažeidimus. Dabar, po daugelio atliktų tyrimų jau žinoma, kad nėra jokio

saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu. Alkoholis į vaisiaus organizmą patenka per placentą ir virkštelę ir jame išlieka netgi ilgiau, lyginant su mamos. Taip yra ne tik dėl lėto metabolizmo (virškinimo, visų organų veiklos procesų, pavyzdžiui, jų kepenys dar nefunkcionuoja taip efektyviai, kaip suaugusiųjų), bet ir dėl alkoholio koncentracijos vaisiaus vandenyse, dėl ko į vaisiaus organizmą vis patenka alkoholis. Kai nėštumo metu, o ypač pirmajame trimestre, svaiginamasi dažnai, yra tikimybė, kad mažylis gims su VAS.

f Jei kankina rėmuo – mažylis gims su vešliais plaukais.

f Daugelį nėščiųjų paskutinėmis savaitėms kankina rėmuo, pasireiškiantis deginimu už krūtinkaulio ir kartumo/rūgštumo jausmu burnoje. Ir nors galima išgirsti sakant, kad tai dėl ilgų ir vešlių mažylių kasų, šis teiginys tėra mitas, nes sąsajų tarp vaisiaus plaukuotumo ir rėmens nėra. Rėmuo nėštumo metu pasireiškia dėl fiziologinių priežasčių, t. y. auganti gimda užima vis daugiau vietos, todėl skrandis pakeičia savo įprastą padėtį. Hormoninio fono pokyčiai atpalaiduoja stemplės rauko raumenis, taip pat gaminasi daugiau skrandžio sulčių, o jos yra rūgščios ir dirgina stemplę.

f Nėštumo metu negalima aukštai kelti rankų.

f Buvo tikima, kad nėštumo metu dažnai virš galvos keliant rankas vaisiui aplink kaklą apsisuks virkštelė. Žinoma, šis prietaras neturi jokio realaus pagrindo. Tai nutinka ne todėl, kad nėščioji kartais laiko iškėlusi rankas, bet todėl, kad virkštelė yra ilga, o vaisius gimdoje ganėtinai daug juda. Vis dėlto, kelti rankas aukštyn reiktų atsargiau, nes pasikeitus svorio centrui, nėštumo metu yra daug paprasčiau prarasti pusiausvyrą ir nukristi.

f Išsigandusi nėščioji negali liesti pilvo ar veido – naujagimis gims su dėmėmis ar apgamais.

f Dalis naujagimių turi vienokią ar kitokią žymę, tad atrasti sąsajų šiam prietarui nebuvo sunku. Tačiau, net paneigus šį prietarą, nėra visiškai aišku, kas tiksliai turi įtakos šioms žymėms atsirasti. Žinoma tik tai, kad dažniausiai jos nėra paveldimos. Žymės skirstomos į kraujagyslines ir pigmentines. Dažniausiai žymės nėra pavojingos mažyliui ir praeina savaime per 6–12 mėnesių po gimimo. Kraujagyslių žymėms priski-

riamos vadinamoji gandro žnybio žymė ant nugarinės kaklo dalies – poodinis kraujagyslių rezginys, atrodantis kaip paraudusi dėmė (pasakojama, kad būtent už šios vietos snapu suėmęs gandras atnešdavo mažylius), ir angelo bučinio žymė – poodinis kraujagyslių rezginys ant kaktos (sakoma, kad angelas pabučiavo mažylį). Šias žymes turi maždaug kas trečias naujagimis.

f Nėščiajai negalima kirpti plaukų.

f Sakoma, kad nėštumo metu nusikirpus plaukus kartu su jais „nukerpamas“ vaikelio protas. Naujos gyvybės vystymosi procesai yra itin sudėtingi – per trumpą laiką iš dviejų ląstelių sąjungos susikuria visiškai naujas žmogus. Sudėtingiausias – nervų sistemos vystymasis įgauna pagreitį praėjus maždaug 25 dienoms po pastojimo, kai pradeda formuotis nervinis vamzdelis – centrinės nervų sistemos pamatas. Tiek iki šio momento, tiek jo metu svarbią įtaką nervų sistemos vystymuisi gimdoje daro tokie veiksniai, kaip kenksmingų medžiagų patekimas į mamos organizmą, nėščiosios chroniškas (nuolatinis, stiprus) stresas, didelis įvairių nervų sistemos „statybai“ reikalingų medžiagų trūkumas (pavyzdžiui, B grupės vitaminų), tam tikros nėštumo būklės ir gimdymo komplikacijos. Tad būsimojo mažylio intelektas visiškai nepriklauso nuo to, ar jo mama nėštumo metu kerpa plaukus, ar ne.

f Nėščiajai negalima kirpti plaukų.

f Sakoma, kad nėštumo metu nusikirpus plaukus kartu su jais „nukerpamas“ vaikelio protas. Naujos gyvybės vystymosi procesai yra itin sudėtingi – per trumpą laiką iš dviejų ląstelių sąjungos susikuria visiškai naujas žmogus. Sudėtingiausias – nervų sistemos vystymasis įgauna pagreitį praėjus maždaug 25 dienoms po pastojimo, kai pradeda formuotis nervinis vamzdelis – centrinės nervų sistemos pamatas. Tiek iki šio momento, tiek jo metu svarbią įtaką nervų sistemos vystymuisi gimdoje daro tokie veiksniai, kaip kenksmingų medžiagų patekimas į mamos organizmą, nėščiosios chroniškas (nuolatinis, stiprus) stresas, didelis įvairių nervų sistemos „statybai“ reikalingų medžiagų trūkumas (pavyzdžiui, B grupės vitaminų), tam tikros nėštumo būklės ir gimdymo komplikacijos. Tad būsimojo mažylio intelektas visiškai nepriklauso nuo to, ar jo mama nėštumo metu kerpa plaukus, ar ne.

TĖČIO VADOVAS

Šį leidinį (ar kurią nors jo dalį) draudžiama atgaminti bet kokia forma, būdu ar priemonėmis (elektroninėmis, skaitmeninėmis, kopijavimo, įrašymo ar kt.) be išankstinio leidėjo sutikimo raštu. Draudžiama viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą internete, publikuoti ir versti, platinti originalą ar kopijas, parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip parduoti nuosavybėn.

Taip pat draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, viešai skelbti ar išplėsti prieinamumą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Leidybos vadovė Marija Mizgaitienė

Redaktorė Gitana Ginkevičė

Korektorės Skirmantė Ginkevičienė, Morta Belenavičienė

Dizaineris ir maketuotojas Aurimas Mickus

Išleido „Sumani šeima“, MB Interneto svetainė www.sumanimama.lt