MONIKA MIRŽINSKAITĖ
2014
__________________________________________________________________
TURINYS __________________________________________________________________
Autoriaus žodis .................... 3 Numylėtieji kaulai ................. 4 Agatha Christie detektyvai ......... 6 Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos 8 Atskalūno laiškai ................. 10 Juodojo triušio vasara ............ 12 Kendė ............................. 14 Knygų vagilė ...................... 16
___________________________________________________________________
AUTORIAUS ŽODIS ___________________________________________________________
Sveiki, Visą gyvenimą daug skaitau. Manau, jog knygose galima rasti labai daug informacijos padedančios gyvenime. Šiame leidinyje nusprendžiau pasidalinti savo pastebėjimais ir įžvalgomis apie perskaitytus ir patikusius kūrinius. Tikiuosi, kad šis leidinys padės jums išsirinkti naujų knygų vasarai ir atrasti kažką naujo, dėl ko norėtūsi skaityti.
_______________________________________________________
NUMYLĖTIEJI KAULAI ALICE SEBOLD __________________________________________________________________ „Esu Siuzė Salmon. Buvau keturiolikos, kai mane nužudė 1973 metų gruodžio 6 -ąją. Mane nužudė vienas mūsų kaimynų. Mano motinai patiko gėlės, kuriomis jis buvo apsodinęs savo sklypo ribas, o tėvas sykį net šnekučiavosi su juo apie augalų tręšimą,“ - taip prasideda ši nepaprasta istorija.
Rojuje Siuzė gali gauti viską, ko panorėjusi... išskyrus tai, ko mergaitė trokšta labiausiai – grįžti pas tuos, kuriuos mylėjo žemėje. Siuzė ramiu, ne pagal amžių subrendusios paauglės balsu pasakoja apie ją ištikusią siaubingą mirtį, su meile, ilgesiu ir augančiu supratimu stebi netekties užgriūtą šeimą: tėvą, apsėstą manijos surasti žudiką, nuo šeimos tolstančią motiną, bręstančią seserį, į kurią žiūrėdami visi prisimena Siuzę, broliuką, nesuprantantį, kur staiga išnyko vyresnioji sesuo…
Kai pradėjau skaityti šią knygą, puslapiai slinko lėtai ir nuobodžiai. Sudomino tik pirmasis puslapis. Po varginančių ir nesekmingų bandymų įsigilinti, galiausiai knyga buvo padėda į lentyną. Ten ji pragulėjo metus. Atsivertus ją antrąjį kartą, atradau kažką, kas skatino vis daugiau ir daugiau skaityti. Rašymo stilius pasirodė išskirtinis, o knygos siužetas — nenuvalkiotas ir neeilinis. Autorė moko tausoti pagrindinias žmogaus vertybes — šeimą ir draugus. Paaugliškomis Siuzės mintimis, ji atskleidžia kokie svarbūs šie dalykai tampa, kai jų netenki. Knygos motyvais yra sukurtas filmas. Jo režisierius —Peteris Jacksonas— nepagilėjo ryškių spalvų ir gražių efektų. Mano atsiliepimai apie jį — tik teigiami. Tačiau romane viskas aprašyta daug giliau ir smulkiau, o tai kelia didesni įspūdį.
______________________________
___________________________________________________________________
RUGIAI KIŠENĖJE AGATHA CHRISTIE _______________________________________________________ Reksas Forteskju, finansų imperijos karalius, gurkšnoja savo kontoroje arbatą, kai staiga jį ištinka agonija ir mirtis. Apžiūros metu velionio kišenėse randama grūdų. Ir vis dėlto būtent incidentas svetainėje patvirtino mis Marpl įtarimą, kad tai nusikaltimas, atliktas pagal eilėraštį… __________________________________________________________________________________________________________
IR TADA NEBELIKO NEI VIENO: DEŠIMT INDĖNIUKŲ AGATHA CHRISTIE ____________________________________________ Dešimt kviestinių svečių pateko į salą spąstus ir tapo velniško žudiko aukomis. Pirmasis svečias buvo nunuodytas tuoj pat po pietų. Antrasis tiesiog neprabudo ryte. Kai smūgiu į galvą buvo užmuštas senasis generolas, svečiai suvokė, kad žudikas yra vienas iš jų. Po kiekvieno nužudymo jų skaičius mažėjo, o siaubas didėjo.
___________________________________________________________________
ERKIULIO PUARO KALĖDOS
AGATHA CHRISTIE ____________________________________________ Kalėdų išvakarės. Į Simeono Li namus susirenka visa šeima. Sudėtingus giminaičių santykius dar labiau sukomplikuoja siaubingas įvykis: griūvančių baldų, dūžtančių indų triukšmą perskrodžia šiurpus klyksmas. Įvykdyta kraupi žmogžudystė - didžiuliame kraujo klane aptiktas namų šeimininkas. Erkiulis Puaro apsiima padėti tirti šią bylą. ________________________________________________________________ Agathos Christie detektyvai — vieni iš populiariausių pasaulyje. Per 56 kūrybinės veiklos metus autorė parašė 79 detektyvinius romanus, kurių išleista daugiau kaip milijardas egzempliorių. Kiekvienas šios autorės kūrinys yra aiškiai apgalvotas ir parašytas įsigilinant iki mažiausių smulkmenų. “Rugiai kišenėjė”, “Dešimt indėniukų” ir “Erkiulio Puaro Kalėdos” - mano mėgstamiausi autorės darbai. Sužavėjo nenuspėjamas ir greit besikeičianti siužetas, britiškos rašymo manieros ir sugebančios nustebinti knygų pabaigos.
___________________________________________________________________________________________________________
DĖL MŪSŲ LIKIMO IR ŽVAIGŽDĖS KALTOS JOHN GREEN ____________________________________________ “Some infinities are bigger than other infinities.” ____________________________________________ Šešiolikmetės Heizelės ir septyniolikmečio Ogasto meilės istorija, papasakota pačios Heizelės. Jiedu susipažino sunkiomis ligomis sergančių vaikų Tarpusavio paramos grupėje. Jaunuoliai turi daug svajonių, tačiau liga (o gal žvaigždės) patvarko savaip. Per trumpą kartu jiems skirtą laiką abu ieško ir randa atsakymus į begalę klausimų apie gyvenimą ir mirtį. Šis pasakojimas – nepertraukiamas juoko pro ašaras pliūpsnis, persmelktas neįtikimai skaidrios ir guodžiančios šviesos.
Tai knyga, kuri įtraukia nuo pirmojo puslapio. Perskaičius šią knygą, gyvenimas praskaidrėja ir atsiranda šiek tiek daugiau pozityvių minčių galvoje, nes pasirodo: ne viskas gyvenime yra taip blogai, kaip gali atrodyt. Nors istorija yra apie vėžiu sergančius paauglius, ji nėra slegianti ir niūri. Atvirkščiai: autorius parodo, koks kupinas džiaugsmo ir laimės gali buti net ir sunkia liga sergančių žmonių gyvenimas. Pagrindiniai veikėjai — Heizelė ir Ogastas — kiekviename žingsnyje atranda kažką, kas priverčia suvokti, jog gyvenimas tęsiasi ir jame dar daug ką reikia pamatyti ir išbandyti. Labai šiltai ir lengvai parašytas kūrinys, kuris nenuvargina ir padeda pažiūrėt į gyvenimą kitaip.
_______________________________________________________
ATSKALŪNO LAIŠKAI STEPHEN CHBOSKY ____________________________________________ Tai jaudinanti istorija apie vienus paauglio gyvenimo metus, apie tai, kaip sunku augti ir suaugti net, regis, draugiškoje šeimoje ir turint gerų draugų. Romano veikėjas, šešiolikmetis Čarlis, bando suvokti, kaip galima vienu metu būti ir laimingam, ir liūdnam. Bėda, kad jis nori ir gyventi savo gyvenimą, ir nuo jo pabėgti. Šis romanas - tai Čarlio laiškai (siunčiami ne elektroniniu, o tikru paštu!) visai nepažįstamam žmogui, atvirseni ir už dienoraštį, leidžiantys pažvelgti į nematomąją paauglystės pusę. ______________________________________________________ “So, I guess we are who we are for alot of reasons. And maybe we'll never know most of them. But even if we don't have the power to choose where we come from, we can still choose where we go from there. We can still do things. And we can try to feel okay about them.” ______________________________________________________
“Atskalūno laiškai” - tai ramus ir priverčiantis susimąstyti romanas. Jei norisi veiksmo, įtampos ar banalaus ir lengvo turinio, nepatarčiau skaityti. Knygoje daugybė gilių Čarlio minčių ir sunkių apmąstymų. Gal dėl to šis kūrinys mane sudomino. Čarlio kasdienybė nėra lengva, tačiau vaikinas sugeba džiaugis gyvenimu. Knygos ekranizacija taip pat paliko gerą įspūdį. Režisierius sugebėjo perteikti pagrindinę knygos mintį, aktoriai profesionaliai atskleidė pagrindinių veikėjų charakterio bruožus.
______________________
__________________________________________________________________
JUODOJO TRIUŠIO VASARA KEVIN BROOKS ____________________________________________ Baigęs mokyklą, Pitas Bolandas sako nieko neveikiantis, nors iš tikrųjų mąsto apie ateitį, visatą ir savo vietą joje. Netikėtas skambutis ir kvietimas susitikti su draugais sename štabe baigiasi netikėtai... Draugai, kuriuos jis tarėsi pažįstantis, šią beprotišką vasarą atsiveria netikėta puse. Vaikystės pasaulis, pasirodo, buvo ne toks jau nuostabus ir nekaltas. Tą vasarą Pitas Bolandas įnirtingai nieko neveikė. Prieš jį driekėsi ilgos, troškinamai karštos, tingios dienos. Tada paskambino ji. Nikolė. „Klausyk, Pitai... pramogų aikštėje vyksta mugė... pamaniau, galėtume visi susitikti... Žinai, prisiminti senus laikus.“ Bet kur seni laikai, ten ir senos bėdos. O į paviršių išnyrant paslaptims, kartėliui ir pavydui, penki seni draugai patiria blogiausią savo gyvenime naktį...
Tai yra trečioji, autoriaus Kevin Brooks, knyga, kurią perskaičiau. Ji netapo mano mėgstamiausia, tačiau paliko didelį įspūdį. Autirius viso romano metu sugeba išlaikyti įtemtą nuotaiką. Subtiliai pamini smulkmenas ir leidžia skaitytojui pačiam spėlioti kas bus toliau, o tai tik prikausto prie knygos. Verti ir verti puslapius, kol pastebi, jog nebeliko ko skaityti. Knygos herojai atspindi šiuolaikinį jaunimą: atsipūtę, laisvi ir nieko per daug negalvojantys, tiesiog leidžiantys gyvenimui tekėti savo vaga. Visu charakteriai labai individualūs, tačiau savo išskirtinumais kiekvienas suteikia romanui gyvybės ir spalvingumo. Įspūdžio nepaliko ir sakyčiau kiek sutrigdė tik knygos pabaiga. Viskas nutrūksta staiga ir lieka neaiški pagrindinio įvykio baigtis.
________________________ “Because some things are never meant to be anything more than a moment.” ________________________
___________________________________________________________________
KNYGŲ VAGILĖ MARKUS ZUSAK ___________________________________________________________________
1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.
_________________ Like most misery, it started with apparent happiness. _________________
Knygos tema- paprastų žmonių gyvenimas karo metais- visiškai ne nauja, tačiau iš kitų ši knyga išsiskiria rašymo stiliumi ir pasakojimo grožiu. Autorius puikiai moka žaisti žodžiais, jo tekstas lengvas, bet labai taiklus. Kalbėdamas visai paprastai (ir tuo pačiu labai gražiai), be jokių pagraudenimų ar pamokslavimų, jis sugeba sukelti pačius įvairiausius jausmus, pamilti knygos veikėjus ir kartu su jais viską išgyventi.