Esame patraukli šalis medicinos turistams

GYDYTOJŲ

2015 m. rugsėjo 15 d. Nr. 17 (620) 4

PERSPEKTYVOS

ESAME PATRAUKLI ŠALIS MEDICINOS TURISTAMS „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto proveržio kryptis“ – taip pavadinta tarptautinė konferencija, vykusi Vilniuje. Ją organizavo Lietuvos medicinos turizmo klasteris kartu su Valstybiniu turizmo departamentu, Lietuvos turizmo rūmais ir Lietuvos medicinos turizmo asociacija. Lietuvos ir užsienio ekspertai siekė atsakyti į esminį klausimą: kaip padėti Lietuvai tapti itin patrauklia sveikatos paslaugos eksporto – medicinos turizmo – šalimi. Konferencijoje dalyvavo Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė Renee-Marie Stephano bei sveikatos turizmo ekspertas ir leidinių šia tema autorius dr.

Prem. Nuo turizmo paslaugų eksporto potencialo ir rinkų krypčių iki Lietuvos įvaizdžio pasaulyje – tokiomis aktualiomis temomis buvo diskutuojama šioje konferencijoje. Pasak Lietuvos medicinos turizmo asociacijos prezidento, Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininko Laimučio Paškevičiaus, sveikatos turizmas ekonomine prasme yra svarbus ne tik sveikimo bei sveikatingumo įstaigomis, kurios realiai teikia paslaugas, bet ekonominę naudą iš šios turizmo rūšies turi taip pat labai daug ūkio sektorių. Šioje grandyje yra labai platus įstaigų spektras – kelionių organizatoriai, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, laisvalaikio ir kiti centrai ir kt. „Mes turime klientų iš Rusijos, JAV, Kanados, Švedijos ir kt. Pamažu Lietuva tampa pasauliui žinoma“, – konferencijoje teigė L. Paškevičius.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sakė, kad medicinos turistas visose šalyse yra laukiamas, nes jis čia palieka nemažas pinigų sumas. „Valstybei investuoti į medicinos turizmą yra labai svarbu. Medicinos turizmas svarbus yra ir tuo, kad tai yra galimybė mažinti sezoniškumą. Labai siūlyčiau apie tai pamąstyti pajūrio verslininkams, nes atėjus rudeniui pajamos labai krenta.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, matome, kad daugiau auga Birštono ir Druskininkų svečių skaičius. Manau, kad jų infrastruktūrą jau galime įvardinti europine. Reikia priminti, kad medicinos turizmas teigiamai veikia ne tik šalies biudžetą, bet ir darbo rinką. Kartu ši šaka prisideda ir tuo, kad yra galimybė mažinti medicinos personalo emigraciją. Sėkmingai plėtojančiose medicinos turizmą gydymo įstaigose medikai uždirba daugiau nei kitur. Didelės įmonės gali generuoti didelį medicinos turistų srautą, tačiau matome, kad stambios įmonės negali gauti jokios galimybės plėtoti savo verslą ES paramos dėka. Prie tokių galimybių galėtų prisidėti ir mūsų vyriausybė, ji taip pat galėtų įteisinti medicinines vizas. Jau daugel metų dirbama ties vizos medicinos tikslais įvedimo ne Šengeno šalių gyventojams. Tai padėtų paskatinti medicinos

turizmą Lietuvoje. Labai norėčiau paprašyti valstybės atstovų, kad kai jie svetur kalba apie savo šalį, kalbėtų apie mūsų šalį kaip apie kokybiško medicininio sveikatinimo turizmo šalį. Turbūt, jau laikas pamiršti, kad Lietuva – tai šaltibarščių, gintaro, alaus ir krepšinio

Nustatykime sveikatos turizmą kaip strateginį šalies tikslą. Nežiūrėkime į šias paslaugas kaip į neliečiamą šventovę. Žiūrėkime kaip į paslaugų verslą, – kalbėjo A. Guoga.

šalis. Tik bendras valdžios ir institucijų darbas kartu padės mums toliau vystyti medicinos turizmą“, – įsitikinusi Ž. Gavelienė. Savo pranešime L. Paškevičius akcentavo sveikatos turizmo iššūkius ir galimybes Lietuvoje. „Platus sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų pasirinkimas, aukšta paslaugų kokybė ir sauga, ES pripažįstama medikų kvalifikacija, eilių nebuvimas, naujausios medicinos technologijos, šiuolaikinė diagnostika ir tausojanti chirurgija, daugiakalbis medicinos personalas, patrauklios paslaugų kainos, asmeninis dėmesys ir aukštas aptarnavimo lygis, išvystytos reabilitacijos po operacijų galimybės, galimybės suderinti medicinos paslaugas su poilsiu ir rekreacija, palankus klimatas sveikti ir kt.“, – L. Paškevičiaus manymu šios savybės – tai Lietuvos patrauklumas medicinos turizmo rinkoje. Jis priminė, kad Lietuvos medicinos paslaugų eksporto rinkos yra Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas, Gruzija ir kitos buvusios sovietinio bloko šalys. „Šiaurės regiono šalys – Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, o vakarų regiono valstybės: Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Estija, Izraelis, JAV“, – priminė L. Paškevičius.

Jo pastebėjimu, prioritetinės medicinos turizmo paslaugos tikslinėse rinkose būtų: Rytų Europoje – kardiologija ir kardiochirurgija, SPA ir reabilitacija, dirbtinis apvaisinimas, ortopedinė chirurgija, taip pat „antrosios nuomonės“ konsultacijos. Vakarų Europai – išsamūs sveikatos patikrinimai, moderni diagnostika, plastinė – estetinė chirurgija, odontologija, SPA ir reabilitacija. Šiaurės šalių rinkai būtų siūloma: akių chirurgija, odontologija, plastinė – estetinė chirurgija, medicininis SPA. „Lietuva – aukštos vertės kokybiškų, saugių ir prieinamos kainos sveikatinimo bei sveikatingumo paslaugų šalis artima tiek rytų, tiek Vakarų valstybių pacientams (klientams) geografiniu, kultūriniu, mentaliteto Nukelta į 5 p.

GYDYTOJŲ

2015 m. rugsėjo 15 d. Nr. 17 (620) 5

PERSPEKTYVOS Būtina sutelkti visų jėgas sveikatos turizmui stiprinti. Nustatykime sveikatos turizmą kaip strateginį šalies tikslą. Nežiūrėkime į šias požiūriais. Nuo 2012 m. kovo 12 d. įsteigta Lietuvos medicinos paslaugas kaip į neliečiamą šventovę. Žiūrėkime kaip į paslaugų turizmo asociacija „Medicinos Lietuva“, po metų įsikūrė Lietuvos verslą. Eksporto ateitis – ne pramonė, bet paslaugos. Drauge tai medicinos turizmo klasteris, 2015–2017 m. – antrasis klasterio eta- galimybė susigrąžinti į šalį savo specialistus ir išlaikyti besiruošianpas. Bus rengiamas rinkodaros antrasis planas, 2017–2020 m. – III čius emigruoti“. Asociacijos „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ etapas“, – pastebėjo L. Paškevičius. pranešime sakoma: „SAM duomenimis, šalies ligoninės šiuo metu Anot jo, Baltijos Asamblėjoje buvo pasirašytas susitarimo ieško beveik 300 įvairių sričių specialistų – daugiausia šeimos memorandumas dėl Baltijos sveikatos turizmo klasterio įsteigimo. gydytojų, kardiologų, neurologų ir chirurgų. Teigiama, kad ilgėSusitarimo memorandumo tikslas – skatinti Baltijos regiono sveika- jant gyvenimo trukmei, gydytojų bei slaugytojų poreikis augs dar tos turizmo sektoriaus plėtrą ir didinti jo globalų konkurencingumą labiau – ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gydytojų migrastiprinant bendradarbiavimą tarp trijų Baltijos valstybių sveikatos cija iš Lietuvos – masinis reiškinys, įgaunantis vis didesnį pagreitį ir turizmo klasterių ir asociacijų nacionaliniu lygmeniu. Galutinis tokio galintis lemti mažėjantį sveikatos paslaugų prieinamumą ateityje. bendradarbiavimo tikslas – įsteigti turizmo klasterį preliminariu Nors parengti vieną gydytoją valstybei kainuoja dešimtis tūkstančių pavadinimu „BALT HTC“, kuris žymiai padidintų sveikatos eksportą eurų, nėra imamasi pakankamai priemonių, kad būtų sudaromos ir kokybę bei pagerintų visų Baltijos valstybių konkurencingumą patrauklios sąlygos medikams likti dirbti Lietuvoje. Gydytojai ir pelną šioje srityje. „Klientų Lietuvos medicinos turizmo klasteris emigruoja ne dėl kelis ar net keliolika kartų didesnių atlyginimų, ieško tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Pasikeitusi geopolitinė situacija bet ir dėl geresnių sąlygų tobulinti kvalifikaciją, daug aukštesnių veiklos maršrutus šiek tiek pakoregavo, kita vertus – leido geriau organizacinės kultūros standartų, galiausiai – galimybės susitelkti į suprasti skirtumus, pavyzdžiui, tarp Kaliningrado ir Maskvos ar savo tiesioginį darbą bei pacientus, o ne įvairių formų ir dokumenSankt Peterburgo rinkų. Tad į ateitį žvelgiame optimistiškai ir drąsiai tų pildymą. Jaunimą išvykti dažnai skatina ir Lietuvoje vyraujanti sakome, kad Lietuva turi potencialą tapti Europos sveikatos oaze. „dviejų atlyginimų“ sistema: jaunajai kartai nelegalūs mokėjimai Vertindami pasaulines tendencijas, galime pastebėti augantį dėme- už paslaugas nėra priimtini. Tikima, kad medicinos turizmas gali sį sveikatos ir profilaktikos klausimams. Pradedant sveikos mitybos, ženkliai pagerinti darbo sąlygas Lietuvoje bei paskatinti vis daugiau aktyvaus gyvenimo būdo iniciatyvomis ir baigiant aktyvėjančia jų likti gimtinėje. Medicinos turizmo plėtra sukuria prielaidas padikova su rizikos veiksniais, žalingais įpročiais. Dažnas savo sveikatai dinti gydytojų darbo užmokestį, suteikia impulsą organizacijoms skiria vis daugiau lėšų, aktyviai į darbuotojų savijautą investuoja kelti kokybės kortelę, tvarkyti įstaigų vadybos procesus, investuoti į modernias technologijas. Visa tai gali paskatinti medikus pasirinkti dirbti Lietuvoje, o ne ieškoti laimės užsienyje. „Geras šalies pasiekiamumas oro transportu, poreikis įteisinti medicinos vizas (jas turi ne viena ES šalis, įskaitant ir mūsų artimiausius kaimynus), galiausiai – tinkamas šalies pozicionavimas, kartu su profesionaliai vykdoma rinkodaros kompanija, kurios įgyvendinimui lėšos būtų reguliariai numatomos valstybės biudžete, yra trys svarbiausi prie sveikatos turizmo sektoriaus sėkmės ženkliai prisidedantys veiksniai, esantys politikų rankose“, – įsitikinęs asociacijos „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ vykdantysis direktorius Gražvydas Morkus.

Konferencijoje buvo organizuotos ir diskusijos.

Pirmoji – „Turizmo paslaugų eksporto potencialas ir rinkos kryptys“. Joje buvo prisiminta, kad Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizėje, atliktoje prieš ketverius metus, numatyta, kad metinės Lietuvos pajamos iš sveikatinimo Konferencijoje dalyvavo Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė Renee-Marie Stephano turizmo 2022 metais galėtų būti apie 144 milijonai bei sveikatos turizmo ekspertas dr. Prem. eurų, o pajamos iš sveikatinimo turizmo turėtų ir darbdaviai“, – konferencijos dalyviams priminė Lietuvos medi- sudaryti ne mažiau nei 20–30 proc. Lietuvos privačių sveikatinimo cinos klasterio vadovas Gražvydas Morkus. Europos Parlamento paslaugų teikėjų pajamų. Medicinos turizmo srityje – didelė tarpnarys Antanas Guoga konferencijoje priminė: „Mes turime išskirti tautinė konkurencija. Kurortiniai miestai (Birštonas, Druskininkai, ir visada daryti geriau nei kiti, jeigu norime konkuruoti ir nebūti Anykščiai ar Palanga) nekonkuruoja tarpusavyje. Birštono savivaldyES ekonominėje uodegoje. Būtina nusistatyti aiškias kryptis, kur bės merė Nijolė Dirginčienė diskusijos dalyvius patikino, kad kurorLietuva turi potencijos sėkmei. Mano galva, tai informacinės tech- tai tarpusavyje nekonkuruoja. Pasak diskusijos dalyvių, kurortinių nologijos, paslaugų sritis ir Lietuvos, kaip ekologinės šalies plėtra. miestų atstovai konkuruoja atviroje Europos rinkoje, kur žmonės Dėl pirmųjų dviejų prioritetų abejonių nekyla net ir socialdemo- renkasi, kur ir kas yra geriau. Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad kratams. Ekologinės šalies idėja yra unikali tuo, kad pirmiausia turėtų valstybės mastu įrodyti, jog Lietuvoje paslaugų infrastrukpadėtų išsaugoti mūsų didžiausią turtą – nepaliestą gamtą ateities tūra yra aukštos kokybės. Atskiros sanatorijos, t. y. įmonės negali kartoms. Ekologiška aplinka, ekologinis turizmas, ekologiški pro- savarankiškai deklaruoti, kad jos atitinka tarptautinius standartus. duktai – būtent ta linkme juda vakarietiškas pasaulis. Turime visas Šiuo metu kiekviena sritis Lietuvoje save rinkoje bando pozigalimybes stoti į lyderių pozicijas šioje rinkoje. Reikia tik politinės cionuoti individualiai ir nėra kuriamas bendras Lietuvos įvaizdis valios. Iš šalies išvyksta protai, ilgai mokyti specialistai, į kuriuos pasaulyje. „Lietuvos įvaizdis pasaulyje: kaip mus mato ir atpažįsinvestavome, bet kurie neturi patrauklių perspektyvų Lietuvoje. ta?“ – būtent tokia tema ir vyko antroji šios konferencijos diskusija. Štai gydytojų problema. Jie masiškai išvyksta tik baigę mokslus.

Kazimieras Valius Atkelta iš 4 p.