OJARAS MAŠIDLAUSKAS
Trakų Vokės dvarvietė
dailininko akimis
Vilnius 2013
Knygelę padėjo išleisti mano draugai iš Trakų Vokės ir Irenos ir Edmundo Jakubauskų šeima Ačiū jiems.
Įžanginis teksto autorius Romanas Borisovas Vertimas į anglų Paulius Karpičius Redaktorė recenzentė Vaida Markevičiūtė Dailininkas Laimis Kosevičius
© Ojaras Mašidlauskas, 2013 © Laimis Kosevičius, 2013
Turinys
Įžanga
8
Eskizai
16
Tapyba
24
Grafika
57
Skulptūra
72
Instaliacijos
82
Apie aturorių
92
Alėja. 2005. Aliejus, drobė, 90x130.
6
7
8
Èia mūsų šeima prieš atsikraustymà á Trakų Voke. aš mamai ant rankų (Elzė Kairytė mergautinė pavardė) tėvelis su broliu Agajum (sėdi ant kelių) ir brolis Algis Kukevičius.
9
Kalbėti apie Ojaro Mašidlausko kūrybą nėra sunku. Kai žmogus vaizduoja realius gyvenimo objektus ar situacijas, jo kūryba tampa suprantama iš pirmo žvilgsnio. Ojaro darbai pasižymi ypatingu iliustratyvumu, gausybe detalių ir simbolių, kuriuos gali skaityti kaip knygą. Juose egzistuoja net savotiška, tik jam būdinga, kompozicijos elegancija. Daugumoje darbų galima įžiūrėti Trakų Vokės istoriją, jos šiandienines problemas, o dažniausiai ir jų sprendimo būdus. Piešinys jo darbuose kartais neturi akademiškumo, bet žiūrint į darbus negali garantuoti, jog tai buvo padaryta netyčia. Dažniausiai jo darbuose randi labai daug netikėto linksmumo ir ironijos. Jie spinduliuoja pozityvumu, tiesa, kaip ir pats autorius. Ojaro tapyba nėra tradicinė, tačiau menininkas tapybos priemonėmis geba puikiai perteikti Trakų Vokės dvaro istoriją bei dabartį. Šaunu, kad toks žmogus yra ištikimas savo gyvenamai vietai, drąsiai analizuoja mažos bendruomenės skaudžias problemas. Beveik visą gyvenimą čia pragyvenęs jis tapo šios vietovės neatskiriama dalimi. Be jo šis svarbus kultūros objektas netektų dalies savo traukos. Ojaras yra ne tik Trakų Vokės parko darbų vadovas, o kartu ir parko siela. Kartais jam tenka daryti tai, kas neįeina į jo funkcijas, bet gyvenimas verčia jaustis patikėtos teritorijos šeimininku. Jis pripildo šiandieninį dvarvietės gyvenimą visiems mums rūpimomis aktualijomis, prikuria neįtikėtinų fantastinių situacijų. Dėka jo fantazijos parkas ir tvenkiniai, nežiūrint į savo apgailėtiną stovį, atrodo labai patraukliai. Apsilankius Trakų Vokėje kyla klausimas, ką šiais laikais galima padaryti be pinigų? O pasirodo, kad galima ir net labai daug reikia tik apsidairyti aplink. Taip atsirado akmuo ant stogo, iš kur? Nežinia, gal iš kosmoso. Ant sienų durys, kurios niekur neveda, o ant pastatų karnizų„vaikšto“ seni batai, ant stogų ir sienų kabo dviračiai ir žaislai. Žiūrėdamas į jo darbus pradedi nebejausti metų naštos, pasineri į jau primirštą vaikiškų fobijų ir džiaugsmų pasaulį. Todėl galima drąsiai teigti, jog Ojaro darbai yra jo vidinio, tikrojo menininko ir Trakų Vokės patrioto, pasaulio atspindys. Romanas Borisovas 10
Ojaras Mašidlauskas nuo 2006 metų pradėjo įgyvendinti senai puoselėta mintį, sukurti J. Tiškevičiaus dvaro sodyboje naują traukos centrą, skulptūrų parką, prie Panerių seniūnijos pastato. Čia buvo apleistos, krūmais ir piktžolėm apaugusios gražios erdvės. Paderinus ir pasidalinus savo mintis su savivaldybės architektu bei Panerių seniūnija, buvo imtasi darbo. Per pirmuosius metus sukurtos šių autorių: A. Liaudansko, R. Žmuidzinavičiaus, A. Grigonio, bei Ojaro meninės skulptūros. Viena iš išskirtinų skulptūrų yra „PROGRESAS“, kurios sukūrime panaudotas 1861 m. tilto fragmentas per Vokės upe, dar Rusijos caro tiestam geležinkeliui Varšuva - Sankt Peterburgas. Tiltas per rekonstrukcija supjaustytas ir išvežtas į metalo laužą. Tik didėlėmis menininko pastangomis vienas fragmentas pateiktas ateinančiom kartom, kaip meno kūrinys. Fragmentas pasižymi aukštu inžineriniu jungčių sprendimu – kniedijimu, kaip Eifelio bokštas Paryžiuje. Surinktos senojo tilto detalės buvo panaudotos ir kitiems šio parko meno kūriniams. Šiuo metu Panerių seniūnija skulptūrų parko kolekcijoje turi jau šešiolika meno kūrinių, kurių pagrindinis autorius ir atlikėjas yra Ojaras Mašidlauskas. Jo darbuose vyrauja tematika propaguojanti Trakų Vokės architektūrinį ir istorinį paveldą. Per kelis metus sumanė surinkt sovietmečiu išgrobstytus, iš akmens kaltus parko kelio riboženklius ir gražinti į istorinę jų vietą. Šiuo metu jau gražinta 14 stulpelių. Elzė Mašidlauskaitė
11
Rytiniai varteliai. 2004. Aliejus, drobÄ—, 70x100.
12
Metraštininko Vygando Marburgiečio kronikoje rašoma, jog ordino magistro įsakymu dideliam žygiui į Lietuvą vadovavo ordino maršalas Gotfridas fon Lindenas su broliais. Iš Neries ties Grigiškėm įplaukė į Vokės upelį, kėlėsi į aukštupį norėdami Trakus pulti iš rytų ir ties Trakų Voke įvykęs mūšis tarp Lietuvos kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio pulkų bei kryžiuočių ordino. 1415 m. Vokės kaimą kunigaikštis Vytautas užrašė Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1832 m. kaimas perėjo valstybinio iždo žinion ir vėliau Vokės palivarkas atsidūrė Trakų maršalkos Liudviko Dambrovskio rankose, o šimtmečio pabaigoje jau priklausė Tiškevičiams. 1875 m. Jonas Tiškevičius, Vilniaus gubernijos dvarininkų maršalka, pradėjo Vokėje statyti neorenesanso rūmus pagal architekto Leandro Markoni projektą. 1882 m. grafas Tiškevičius Vokės dvare įsivedė telefoną, vieną pirmųjų Lietuvoje. Pokario metais rūmai restauruoti (archit. A. Lagunavičius). 1900 m. suformuotas parkas (26,6 ha), kurį pertvarkė prancūzų architektas ir botanikas E.Andre Iki mūsų laikų išliko grakštūs neogotikinio stiliaus vartai: nuo jų į rūmus veda ilga liepų alėja.
13
S
enų senovėje, kai dar šventus aukurus kūreno vaidilutės, o po Lietuvos girias klajojo stumbrai, tarp šimtamečių ąžuolų vingiuodamas tekėjo upelis. Iš visų upių, upelių, upeliukų, upokšnių jis skyrėsi tuo, jog jame gyveno stebuklingų galių turinčios nepaprasto grožio žuvys, kurios saugojusios Vokės Laumes ir įspėdavusios apie artėjantį pavojų. Tai pastebėję vienuoliai benediktinai sumastė užtvenkti upelį ir veisti stebuklingąsias žuvis. Taip ir atsiradę Vokės tvenkiniai. Sakoma, kad ir šiandien galima pagauti stebuklingų žuvelių, tik reikia labai norėti ir kantrybės turėti.
P
asak legendos tas kas palies žuvelę ir karštai tikės jos galiomis, tą lydės sėkmė. 14
Ožiaragis-jautis parko motyvais. 2012. Akrilas, drobė, 40x50.
15
16
Laisvė sliekams. Vaizdas žiūrint į šiaurinius vartelius. 2012. Akrilas, drobė, 50x50.
Kortų stalelis su grupine kompozicija. 2012-2013. Akrilas, drobė, 90x100.
17
Eskizai būsimiems mano darbams. Trakų Vokės motyvai su autoportretu.
18
1978.
Eskizas namuko, kuriame mūsų šeima apsistojo gyventi Trakų Vokėje 1958 m. birželio 1 d.
19
Tiškevičių skalbykla-virtuvė. Čia mes gyvenome apie 10 metų. Naktimis mūsų šeimai vaidendavosi, darinėdavosi spintos durys, vartydavosi knygų puslapiai, užsidegdavo šviesa, atėjus ją užgesinti - ji užgesdavo... Dešinėje oficina, sovietmečio aštuonmetė mokykla, kurioje baigiau 4 klases. Manoma, jog oficina yra seniau pastatyta, nei Trakų Vokės rūmai. Piešta 1973 m.
20
21
Nukritus tinkui, atsivėrė arkiniai fermų langai, taip atrodė prieš sovietmetį, kur buvo laikomos karvės.2005. Guašas, kartonas
22
Taip atrodė Tiškevičių mauzolie jus koplyčioje, po vandalų ir plėšikų apsilankymo. Piešta 1973 m.
23
Žvelgiant nuo tvenkinių. 1979. Akvarelė, popierius.
24
Pakalnė. 1979. Akvarelė, popierius. Šie darbai tapyti prieš stojant į dailės institutą.
25
SapiegĹł vartai.
2013. Akrilas, drobÄ—, 50x70
26
27
Sapiegų vartų sargo namelis. 2005. Akrilas, drobė, 50x65
28
Sargo namelis.
2004. Akrilas, drobÄ—, 40x50
29
Žvelgiant pro Sapiegų vartus. 2005. Guašas, Kartonas, 60x86.
Senovėje vadinami Sapiegų vartais. už sargo namelio kairėje pusėje stovėjo Sapiegų dvaras.
30
31
Ožiaragis.
1998. Aliejus, drobė, 60x95 Nykstantis parkas man priminė posakį: po manęs nors ir tvanas. Darbą iškeičiau į striukę, nes neturėjau pinigų naujai nusipirkti ,o ir ta buvo čigonų siūta.
32
Šiauriniai varteliai.
1992. Aliejus, kartonas, 30x45 Šis darbas keliauninkas: iškeliavo į Nazaretą, o dabar Kanadoje.
33
Žinoma, kad Žygimantas Augustas 1546-1548 m. liepė kasti akmenį prie Vokės upės Vilniaus Žemutinės pilies statyboms. Čia dirbo italai akmentašiai Baltramiejus Ciniai. XVII a. pr. dabartinę Trakų Vokės dalį su pievomis, laukais ir miškais totorius Abrahimas zavadskis pardavė tuometiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio arklininkui Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Iš Sapiegų dvarą įsigijo Dombrovskiai. Tarp 1837 ir 1842 m. Trakų Vokės dvarą įsigijo grafas Juozas Tiškevičius (1800-1844). 34
Šiauriniai varteliai. 2013. Akrilas, drobė, 60x80. Pasak vietinių: Tiškevičiai šioje vietoje laikė nuosavą vagoną. Čia buvo jų geležinkelio sustojimas. Norėdami vykti į Varšuvą ar į Sankt Peterburgą, skambindavo į geležinkelio stotį ir paprašydavo, kad jų vagoną prikabintų prie pagrindinio traukinio sąstato.
35
Žvelgiant į parką. 2010. Akrilas, drobė, 65x80.
36
Manoma, kad šioje vietoje buvo vartai, o parko tvora stovėjo ant parko kalvų, yra dar išlikusi tvoros griova-gerai matosi lapams nukritus
37
Alėja . 2005. Mišri technika, 40x60.
38
39
40
Nostalgija. 2004. Akrilas, drobė, 50x70. Dešiniajame tvenkinio šone augo dideli graikiškų riešutų medžiai, vaisiai neprinokdavo. Vaikystėje mes juose laipiodavome ir raškėme riešutus, nesuprasdami, kas čia per kaštonai.
Ir štai priėjo seselė. 2008. Akrilas, drobė, 50x50. Kai nuleido tvenkinius, pagavo didelius karpius. Moteriškės bijojo jų ir pasikvietė medicinos seserį. Bandžiau tapyti dideliais potepiais, patiko.
41
Žvelgiant pro Sapiegų vartus. 2005. Guašas, kartonas, 60x80.
42
Skrydis virš bendruomenės namų. 2008. Akrilas, popierius.
Skrydis virš bendruomenės namų 2. 2008. Akrilas, popierius.
Šie darbai yra pradininkai grafikos ciklo „Gandrui Antanui pagerbti“. Sovietmečiu šiame arklidžių gale buvo laikomi veršiai.
43
44
Rūmų dama.
2010. Mišri technika, medis, 50x50.
Panerių tunelis.
2010. Akrilas, drobė, 50x50. Rusijos caro 1865 m. statytas geležinkelis Varšuva- Sankt Peterburgas, kuris ir šiandien eina pro Trakų Vokę.
43
46
Sergantis Krioklys arba Mario kompiuterinis žaidimas. 2013. Akrilas, drobė, 50x70.
Vaizdas kompiuterio monitoriuje, Mario šokinėdamas per debesis uždirba pinigėlius, o apačioje varlės suka galvą, kaip sutvarkyti krioklį. Nei Mario virtualūs pinigėliai, nei varlių kvarksėjimas nesutvarkys krioklių...
Pienarojus. 2013. Akrilas, drobė, 50x70. Tiškevičių laikais čia buvo pieno produktų gamybos cechas...
47
Sergėtojas.
2009. Aliejus, drobė, 70x70 cm
Dailininkų šnabždesiai. 2010. Akrilas, drobė, 40x50.
Iš kairės tapytojas Romas Žmuidzinavičius (barzda arba barzdonas). iš dešinės skulptorius Audrius Liaudanskas (jo didenybė arba dvarininkas), o viduryje aš. Veiksmas vyksta prie šiaurinių vartelių, tvenkinyje. Jie mane stipriai kritikuoja ir prieš juos aš jaučiuosi labai menkas ir mažas...
48
49
50
Iš Liudvinavo į Vokę.
2008. Akrilas, drobė, 70x70.
Pasaka - Liudvinavo tiltas. 2010. Akrilas, drobė, 40x50.
Šis tiltas buvo pastatytas apie 1863 m. Prieš keletą metų jį supjaustė ir išvežė į metalo laužą, o jis buvo senesnis nei Eifelio bokštas. Tilto konstrukcijos jungiamos kniedijimo būdu.
51
Eduardas Andrė sutvarkė tvenkinius ir parką. 2011. Akrilas, drobė, 50x70.
Mano supratimu, sutvarkė daržą, išvagojo vagas ir žuvis susodino kaip daržoves. Pats E. Andrė sėdi ant kranto ir žvejoja.
52
Eduardas Andrė atsisveikina su savo sūnumi.
2011. Akrilas, drobė, 50x70.
Veiksmas vyko prie šiaurinių vartelių. Pagal pasakojimus, traukiniui pravažiuojant jie vienas kitam mojavo languotomis skepetaitėmis. Mes vaikystėje juokaudavome, kad prancūzai valgo sraiges ir varles, tai aš jų tautybę taip ir pateikiau.
53
Ta diena, kai tvenkinius paliko žuvys. 2010. Aliejus, drobė, 50x60.
54
Trakų Vokės tvenkinių vandenį nuleido ir keletą metų jie buvo tušti, dugne net medžiai pradėjo augti.
Meditacija parke 2. 2010. Akrilas, drobÄ—, 50x60.
55
56
Dvarvietės skrajojantis olandas. 2013. Akrilas, drobė, 50x70.
Skrydis virš bajorų gūžtos. 2012. Akrilas, drobė, 50x70. Vaizdas nuo parko į geležinkelio tiltą. Gandras ledaunėje prisiragavo giros. Ten grafas Tiškevičius laikė alų ir girą. Žiemą prikirsdavo tvenkiniuose ledo, atveždavo į ledaunę ir apdėdavo juo visus produktus, kuriuos išlaikydavo per visą vasarą. Kalbama, kad grafai duodavo gerti savo darbininkams tą alų ar girą, mat taip juos apsaugodavo nuo dizenterijos ir kitų ligų.
57
58
GANDRAS ANTANAS
grafikos lakštuose
Šiuose grafikos darbuose pavaizduotos realios dvarvietės vietos. Aš rėmiausi savo vaikystės prisiminimais ir vaizduote. Norint suprasti darbus, pageidautina skaityti užrašytus tekstus darbuose. Daug detalių nėra išlikusių, kaip valymo irenginių, šiltnamių, laiptų bei namuko (katilinės)... 59
APIE GANDRUS, PROTO BOKŠTĄ IR ŽYDRAKAILIUS - užrašy�a Ojaro Mašidlausko Anais laikais, kai šiame krašte buvo sumažėjęs gimstamumas, veikė tokia ar�elė pavadinimu „TU man, o aš Ne“, kuri buvo įsikūr�si kažkur už didžiųjų miškų, į Pr�sijos pusę, gal Karaliaučiuje ar Plungėje. Nieks tiksliai nežinojo, o gal nesidomėjo, čia taip liet�viams y�a būdinga, kol kas nors neatsitinka. Žinių iki šių dienų neišliko. Tai va, t�omet į Vilniaus kraštą, per Kauno pirklių gildijos garbės narį Daktarinskį, buvo tiekiami ąžuolų sodinukai vazonėliuose su gandralizdžiais. Pačiame Vilniuje, Neries pakrantėje, už aukštos t�oros, išaugo „Proto bokštas“, kuriam stat��i buvo naudoti vog�i akmenys ir senos ply�os iš garsiosios g��ybinės sienos, na žinot, kur lenkų maldininkai iki šių dienų pėsčiomis ir kinkėmis važiuoja aplanky�i išlikusius var��s, pavadint�s – Aušros. Oi, oi, kiek žy�ių Liet�vėlės drąsuolių ir išminčių kas ket�erius met�s vis bandė įveikti tą aukštąją t�orą. Apg�ltis t��kdavo net po mėnesį, kar�ais net ilgiau, su pakar�otinais išpuoliais. Tame bokšte, išt�er�ingiausieji, pat�s pat�s gerbiamiausieji, iki skausmo sąžiningiausieji, kaip Birštono t��o šaltinio vanduo ir kant��be užsig��dinę, proto vy�ai, ne tik vy�ai, bet ir bobelių ten y�a matę, išleido tokį įsaky�ą, kad pakelti vaikų gimstamumą ir apsodinti ąžuoly�ais apleistas ganyklas, ariamos žemės skly�us ir nuverstass kažkokių protėvių pilaites, dvarelius bei laisvus plot�s. Mat senų senovėje, šiame krašte, reliktiniai ąžuoly�ai vy�avo, tik kažkas iš ten... liet�vaičiams, šviesą nešinąs, juos iškir�o. Šiaip, kad ąžuolai gandr�s viliot�, jie dar maži būdavo skiepijami, žy�aus visoje Europoje, 60
didžiosios kaimy�ės Rusijos, sūnaus nat�ralisto ir botaniko Miščiučiūrino, gandralizdžių skiepais. Nagi, matot „kame kampas“? Ąžuoliukas auga, o kar�� ir gandralizdis, mat koks suktas tas nat�ralistas? Čia tai menkniekis, jo išradimai dar įspūdingesni, kaip antai arbūzų girios Siberijoje ir apelsinų-suleimonų plantacijos Arkties vandeny�e. Vietiniai, kokie bebūt� protingi, net nesuprato, jog taip liet�vinimo prog�ama pradėjo veikti. Tame krašte jau senokai auginami plačialapiai g�žiniai kopūstai „Tūteišy“. Vy�avo nuomonė, kad ta kult�ra, didina zuikių bei laukinių t�iušių populiaciją, sakydami jog tai skatina naujagimių radybas lysvėse. Liet�vos mokslinių t��imų instit�to, prie Proto Bokšto, Guralių filialo moksliniai bendradarbiai, pasitelkę Chazbėjų kolegas, nustatė jog kopūstai dar augimo procese t�ri r�gimo bakterijų. Tai niekaip nesuderinama su ilgaausių populiacijos didinimu, nes r�gimo bakterija sukelia sunkias pagirias. Tai įtakoja skeltalūpių ly�inę orientaciją. Jau keletą kar�� y�a žydrakailai. Kažkas iš bokštininkų, lyg�ai pakovskininkai bandė per jėgą įbr�kti, už kr�vą auksinų įsig��ą Briuselio propag�otąją kumštinių kopūst� veislės rasodą. Dar buvo ir „Biurgerių“ alaus put�, neapsieita ir Lukakaškino smulkiųjų bulvių „Novavileiska“ bei t�adiciniu tapusiu užubalių koloradinių projekt�. Bet ačiū Dievui, protabokšt�je ne dur�iai sėdi, buvo per visą kraštą sureng�a visuotinė apklausa ir ąžuolai laimėjo. Tai iki šių dienų ataidėję gandai, vir�ę legendomis ir padavimais, kuriuos per pusę lūpų seka pirkiose vakarais, pilst�ką g�rkšnodami ir dėmių valiklį uost�dami, ir senas ir jaunas... Ar matot dabar��je, kur gandralizdžiai y�a išlikę? Vienas kitas st�kso ir tai tik ant nusususios liepos, ar nustojus šventą žemelę gerbti, akėčias aukšt�� st�lpan įkėlus. Ar gi gandras dur�as, kad past�rgalin, dar ir pats savo valia, metalinį st���ą, sukandus liauną snapą, kišt�. Ką jau kalbėti apie aukštos įtapos elekt�os st�lpus. Kaip Jūs manote, iš kur jo snapas raudonas ir kojos? O gi, nuo kopūst� mėgavimosi ir besaikio t� gelžgalinių st���ų kaišiojimo, ten kur nepador�. Taip, kaip gi t� paukšti gali nor�aliame lizde nut�pti, kai esi gir�as, kaip pėdas. O vakariau už r�bežiaus, link Suvalkų, gandr� tiek daug, ar nebus mūsų kaimy�ėliai iš pavydo rasodą tar�ukar�je pasiglemžę. Juk Lenkijoj g��ena apie 38 milijonus g��entojų, aišku dėl ko? O mūsų Liet�vėlėj vos vos t��s tesukrapštom. Va Jums ir požiūris į gandr�s ir į vaikų gimstamumą Liet�voje. Brangieji Tėvy�ainiai, gal atėjo laikas keisti požiūrį į reliktinių ąžuoly�ų išsaugojimą ir nesigėdy�i keistis patir�imi su ar�imiausiais kaimy�ais, nekalbant apie naujausių technologijų rasodą. 61
62
63
64
Iliustracija:
„gandrui Antonijui atminti“ Tr�mpas iliust�acijos aprašy�as, kuri buvo sukur�a tar�ukar�je. Niekam nežinomo ar niekam paprasčiausiai ner�pimo, nevykėlio, ar šiaip sau dailininkiūkščio Moishės, aprašy�as. Kur gandras, sau ir kitiems net��kdydamas, ramiai sėdėjo, savo erdviame lizdelyje „padėjęs ant visko ...“. Tuomet pro šalį meiliai burkuodami, tfiu, tfiu glėbesčiuodamiesi, gerokai apsiuostę ir dar ko gero užpylę už skeltalupės, aiškiai įtempę, du zuikučiai ilgaausiai sustojo prie eilinio vazonėlio, kad atlikti savo gamtos reikalus. Kokius, o kas juos žino? Ar pasisioti, ar dar ko nors? O man at�odo, kad jie gėjai. Norėjo imt��o... . Pažvelgiau iš arčiau, tai ne blin, žydrakailiai. Aišku iliust�acijoje to nemat��i. Bet gi Tamsta, Žiūrovas, nesi poglušis deltonikas ir suprasi spalvos koliorą bei jų kėslus. Tai va, išrovę ąžuolą su gandralizdžiu iš vazonėlio, t�o veiksmu atimdami saug� bustą ir ramybę, tiesiog ateitį, ramią senat�ę iš busilų dar�iosios ir tobulos šeimy�os, kokios aišku čia ir tegalėjo por�otis. Jie juk bijojo, kaip ir visuomet, kad tas raudonsnapisas juos paskūs. Jie juk Žydriukai. Štai kur šuo pakastas, kad juos kur. Vienas iš busilų ( jo vardas buvo Antonij ) nuskrido ieškoti pagalbos. Nuo tada jo niekas daugiau Vokėj nebematė( autoriaus klausimas: kurioj Vokėj? Greit g�eit Gerbiamasai Skait��ojau, susimąstom. Na ir kiek jų šiai dienai y�a? O tai sužinosite, jei lauksite naujų istorinių radinių bei Moishės iliust�acijų.) Ant�as busilas, tai besilienė Antosė, tiek žviegė savo vietiniu dialekt�, kad pažadino iš protabokščio siųstą vietininką, gamtos įstat��ų sergėtoją, jo didenybę kapitoną Jobusį. Šis pareig�nas, priklausė kairiosios pakraipos, dešiniojojo flango, vietinių g��entojų sambr�zdžio par�ijėlei. Aišku, minkštaskūriai iš kar�o užsit�aukė vietininko nemalonę. Biurokratėlio par�inėje prog�amoje buvo nuostata prieš minkštaskūrius žydr�kus. O visą tai matė sidabrinis mėnulis, mat jis vykdė priežiūrą, kaip laikomasi Europos integ�acijos į pasaulinę bendr�omenę. Matė, kaip Jobusis barėsi ir kaip necenzūriniais vietinio žargono keiksmažodžiais juos apkrovė, ir kaip „piliulių“.... davė. Oi, oi, kaip davė. Veiksmas vyko Vokės apylinkėse anais laikais, kai upės buvo gilesnės, žolė žalesnė, saulės daugiau ir dang�s buvo toks aukštas...
65
66
67
68
69
70
71
72
TRAKų VOKėS ŠVČ. M. MARIJOS KOPLyČIOS RESTAuRAVIMuI AuKų RINKIMO ATVIRuKAI
73
TRAKų VOKEI 635 METAI. JuBILIEJINIO AKMENS ATIDENGIMO CEREMONIJA. Idėjos sumanytojas Ojaras Mašidlauskas, bareljefo autorius Audrius Liaudanskas.
74
Skraidantys akmenys. 2007. Akmuo, metalas.
AKMENS PARKAS Dar 2006 metais buvo įsteigtas naujas traukos centras dvarvietėje. Menininkai Audrius Liaudanskas, Romas Žmuidzinavičius, Arvydas Grigonis ir aš sukūrėme pirmąsias skulptūras šiam akmens parkui. 75
76
Pagrindinė mano įdėja „minimum priemonių - maksimum minties“. Šiandien jau yra 16 meno kūrinių. Pacituosiu savo bendrąvardį: „Tai naujas požiūris į akmens mitologiją. Senovės mitologijos santykiai perauga į šiuolaikinį meną“, – sako latvių skulptorius ir tapytojas Ojars Feldbergs (Pedvales Latvijoje akmens skulptūrų parko įkūrėjas).. Tai archajiška skulptūra, ateis laikas, kai žmonės pavargs nuo saldžių, išlaižytų skulptūrų ir sugrįš į gamtą. Pradės džiaugtis pamatę paprastą akmenį Lietuviškame peizaže. O šio stiliaus skulptūros bus neįkainojamos. Atpalaiduokite savo fantaziją ir mąstykite žiūrėdami į menininkų darbus.
Saulės laikrodis. Ojaras Mašidlauskas ir Arvydas Grigonis 2006. Akmuo, metalas.
77
78
Ežys. Ojaras Mašidlauskas ir Arvydas Grigonis. 2006. Akmuo, metalas.
79
Pasiklydęs. Instaliacija. 2010.
80
Nutrūkusi meilės grandinėlė.
2012. Akmuo, metalas. Trakų Vokės paupys.
81
82
Šaulys. 2011. Akmuo, metalas. Trakų Vokės paupys.
Skulptūros "Šaulys" montavimo darbai. Trakų Vokės gyventojai, kurie man padėjo montuoti skulptūrą
83
Viešasis laikrodis
„BALTASIS ŽIRGAS“ atidengtas 2010 m. kovo 10 d. 17 val. Trakų Vokėje, Žalioji aikštė 3 Šis laikrodis dedikuotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20- čiui. Laikrodis, kurio skersmuo 85 cm, buvo įkeltas J. Tiškevičių dvarvietės arklidžių palėpės langą. Ciferblatas, tai dailininko Ojaro Mašidlausko autorinis darbas, kuriame paros kaitoje nutapytas baltas žirgas simbolizuojantis jaunatvišką veržlumą ir energiją, tuo pačiu primindamas šio pastato buvusią paskirtį bei praeitį. 84
Manoma, kad Trakų Vokės vardas yra kilęs iš legendos apie tai, kad vingiuoto upelio pakrantėse gyveno septynios laumės - seserys vardu Vokės. Jos kerėdavusios ir viliodavusios jaunus paklydėlius bei žvejus. Įviliodavusios juos į pelkes, kur jaunuoliai klaidžiodavo iki aušros, arba apversdavo jų valteles, sunaikindavo žvejybos įnagius, paleisdavo pagautą laimikį ir jiems tekdavo nusiminus grįžti namo... Vokių prie upės yra kelios - Baltoji, Juodoji, Kazbėjų, Mūrinė, Metropolinė, Miško, Trakų.
Pirmosios istorinės žinios sutinkamos 1375 m., kai pro šią vietovę žygiavo kryžiuočių kariuomenė. 85
Instaliacija
„DANIELA“ arba „PASIVAIKŠČIOJIMAS Su RŪMų DAMOMIS“ Buvo sukūrta 2009 m. gruodžio 29 d. Dedikuota Tiškevičių šeimos atžalai, Danielai Stefano Giorgio Visetti. Šešioliktojo gimtadienio proga. Instaliacijos metu buvo aprengta sukniom liepų alėja ir apšviesta žvakių šviesa. Alėją sudaro 71 liepa, vienoje tiesėje tai yra 430 metrų. Sunaudota 600 X 2,80 m. audinio iš kurio pasiūtos suknios, apšvietimui uždegta 1000 žvakučių. Nuotraukos pasiekė šventės kaltininką. Jis buvo labai nustebęs, kad tolimoje senelių Trakų Vokėje juos dar pamena. Jie dabar gyvena Italijoje. Pretendavome į Europos rekordą. Įdėjos autorius, atlikėjas, scenaristas, režisierius ir organizatorius Ojaras Mašidlauskas. Talkino šeimos nariai ir draugai. Instaliacija sukūrta autoriaus lėšomis.
86
87
88
89
90
Instaliacija
„Drugelis“ Instaliacija "Drugelis" 2005 m. Trakų Vokės bendruomenės kultūros centro „Jaunųjų dailininkų studijos“ auklėtiniai, kartu su studijos vadovu, dailininku Ojaru Mašidlausku, dalyvavo kultūros centro inicijuojamoje kūrybinėje akcijoje, skirtoje Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Jos metu buvo kuriama didžiausia Lietuvoje instaliacija „Drugelis“, kurios plotas - 108 kvadratiniai metrai. Pretendavome į Lietuvos rekordą.
91
Instaliacija
„Rožinių akinių realybė“
Trakų Vokė 2013 m. Autoriai Ojaras Mašidlauskas ir Vytautas Stankūnas
Rožinių akinių realybė kalba apie vaikystės laikotarpį, kuriame yra fantazijos, utopinių tikslų, neribojamo gėrio. Menininkai tarsi sąmoningai instaliacinę erdvę padalino į dvi dalis. Kairėje – vyriški simboliai, dešinėje – moteriški. Visi naudojami objektai virtę nuorodomis į vaikystę susikerta viename taške. Raudonai baltas skėtis yra susikirtimo, viršūnės ir apsaugos simbolis arba nuoroda į utopijų viršūnę ar vaikystės zenitą. Kūrinyje dominuojanti rožinė spalva patikina, jog „rožiniai akiniai“ yra neatsiejama vaikystės dalis, kuri leidžia hiperbolizuoti įspūdžius ir įtvirtinti prisiminimus. Pastaroji taip pat simbolizuoja taiką, ramybę ir prisirišimą. Vaikiškas naivumas ir noras peraugti laiką tarsi pririša prie pozityvaus mąstymo ir matymo. Vaida Markevičiūtė 92
93
Mob. tel. 8 686 97 216 El. p. ojaras@gmail.com www.artojaras.com www.ojaras.lt
APIE MANE 1956 m. gruodžio 3 d., Telšiai. 1970-1975 m. Vaikų dailės mokykla. 1985 m. Dailės Akademija, interjero ir įrengimų specialybė. 1985 - iki dabar kurybinis darbas
1985-1991 m. tarptautiniai plakatų konkursai Maskvoje. 1994 m. gastroliavusio Lietuvoje, Japonijos (Tokijo) teatro grupės „Dora“ reklaminis apipavidalinimas. „Stiklių“ ledainės, „Ponių laimė“ interjero apipavidalinimas (lėlės). Firminiai ženklai „Tobis“, „Pačiolis“, „Stropuva“, „Ryto gaisai“ ir kiti, iliustracijos vaikiškoms knygoms. 1992 m., 2000 m. Kalėdinių miniatiūrų parodos „Vartų“ galerijoje. 1995 m. personalinė paroda LDS Taikomosios dailės galerijoje, Vilniuje. Tapybos darbai, lėlės, skulptūros privačiose kolekcijose Lietuvoje, Anglijoje, Lenkijoje, Australijoje, Vokietijoje, JAV, Izraelyje, Kanadoje.
94
2004–2013 m. Tapybos plenerų „Trakų Vokės istorinis paveldas tapyboje“ dalyvis ir organizatorius. 2005 m. personalinė paroda Šlapelių name– muziejuje, Vilniuje. 2005 m. paroda J. Tiškevičių dvare Trakų Vokėje. 2006 m. skulptūrų parko Trakų Vokėje įkūrimo iniciatorius ir darbų autorius. 2007 m. bendradarbiavimas su kolegomis Lenkijoje, dalyvavimas tarptautiniame plenere Kamensčike. 2008 m. tarptautinis pleneras „Čarna Vysla“, Beskyduose. Kilnojamoji paroda Lenkijos miestuose. 2008 m. Nuolatinė darbų ekspozicija J. Tiškevičių rūmuose Trakų Vokėje. 2006 m. darbas jaunųjų dailininkų mokyklėlėje. 2009 m. didžiausias Lietuvoje „Drugelis“ (aplikacija, instaliacija) Trakų Vokėje. 2009 m. tarptautinis pleneras Žyvece, Beskyduose. Kilnojamoji paroda Lenkijos miestuose. 2009 m. gruodžio 29 d. sukurta instaliacija „Daniela“ arba „Pasivaikščiojimas su rūmų damomis“ (Trakų Vokėje). 2013 m. sukurta instaliacija „Rožinių akinių realybė“ (Trakų Vokėje). Šiuo metu dirba įvairiose meno srityse.
Dailės studijoje Kastė, Judita ir Ąžuolas.
Dailės studijoje Ąžuolas su Elze.
Elzė ir Vakarė.
95
Aldona Dapkutė
Trakų Vokės dvaro sodyba – laiko inkliuzas Šiais, kaip ir kiekvienais metais, pleneras turi savo išskirtinę temą – „Trakų Vokės dvaro sodyba – laiko inkliuzas“. Pagrindinis plenero tikslas – pagyvinti Trakų Vokės vasaras bei atkreipti dėmesį į paveldosauginio pastato problematiką. Vėl menininkai nuodugniai fiksavo rūmų virsmą per visą dešimtmetį. Plenero tema – poetinė nuoroda, nes visa dvaro sodyba su rūmais ir parku yra laiko, architektūros, meno inkliuzas. Labai gilias filosofines ir poetines aliuzijas sukeliantis žodis. Inkliùzas [lot. inclusus — uždarytas, apsuptas], intarpas skaidriame minerale, pvz., vabzdys gintaro gabale. Jei visą Vilnių įsivaizduosime kaip skaidrų mineralą, tai jo mikrorajonas Trakų Vokė – inkliuzas jame. Su savo istoriniu kultūriniu paveldu vertas atskiro tyrinėjimo. Ne tik mokslininkų, bet ir menininkų akimis. Bet tikėkimės, kad po dešimtmečio stovės ir rūmai, gal ir parko tvenkiniai bus tvarkomi. Apie tai savo fantastinėse pasakose – savo sukurtose apie parką istorijose, pagrįstose realybe – pasakoja Ojaras Mašidlauskas. Jis gyvena čia nuo 1958 metų, išvaikščiotas, išlandžiotas kiekvienas kampelis, tad nebereikia tapyti iš natūros, o gali jaudinančius parko skaudulius pavaizduoti; „Sergantis krioklys“, „Dvarvietės skrajonatis olandas“ ir kt. kūriniai tai atspindi. Ir labai netikėta, įdomu, talentingai atlikta. Visas tekstas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/106462 96
OJARAS MAŠIDLAUSKAS Tel. nr. +370 686 97216 E-mail: ojaras@gmail.com Web site: www.artojaras.com www.ojaras.lt
• Born in 03.12.1956, Telsiai. • 1970-1975 Children Art school • 1985, Vilnius art academy, speciality of interior and machinery. • 1985-1991 worked in visual advertising field: regular participation in international poster contest in Moscow.
1994. commercial figuration of Japan theatre group “Dora”. Interior figuration of “Stikliai icehouse” and “Happiness of ponies”. Brands: “Tobis”, “Pačiolis”, “Tesauras”, “Stropuva”, “Ryto gaisai” etc., occasional postcards, illustrations for children books. 1992, 2000 shows of Christmas miniatures in “Gates” gallery. 1995 personal show in gallery of arts and crafts, Vilnius. Paintings, dolls, sculptures in private collections in Lithuania, England, Poland, Australia, Germany, USA, Israel, and Canada. 2004-2013 participant and organiser of painting symposium “Historical heritage in painting of Traku Voke”. 2005 personal show in Slapeliai museum in Vilnius. 2005 show in J.Tiškevičius estate in Traku Voke. 2006 establishment iniciator and author of sculpture park in Traku Voke. 2007 collaboration with colleagues in Poland, participation in international symposium in Kamensčik; movable show in cities of Poland. 2008 international symposium “Čarna Wysla” in Beskydy; movable show in cities of Poland. 2008 permanent exposition of works in J.Tiškevičius estate in Traku Voke. From 2006 work at school of young artists, enunciation of academic painting and basics of the composition; participation in contests with students and preparation of their works. 2009 installation and application of the biggest “Butterfly” in Lithuania. 2009 international symposium in Žyvec, Beskydy; movable show in cities of Poland. 29.12.2009 created installation of “Daniela” or “Sally with ladies of palace”.
97
Eskizai būsimam Trakų Vokės kryžiui skirtam žmonėm žuvusiems šioje kryžkelėje.
Padedant Panerių seniūnijai ir Trakų Vokės žmonėm 2013 m spalio 29 d. atstačiau Trakų Vokės ženklą. Žmonės kurie padėjo tai atlikti.
Zigmanto Tiškevičiaus prašymu paruošiau atmintinės lentos Trakų Vokės Švč. M. Marijos koplyčioje, eskizinį projektą. Toliau kurs ir iš bronzos atlies skulptorius Audrius Liaudanskas.
Fotografijų autoriai: L. Kosevičius: 72, 73, 74, 75, 76, 77, 80, 85 psl. P. Lileikis: 70, 83, 84, 85 psl. Elzė ir Kastė Mašidlauskaitės: 77, 78, 79, 89 psl.
Maketas dizaino studija „ARThela” www.arthela.com Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Savanorių pr. 174D, Vilnius LT-03153