PATYRIMAI
UDK 76(474.5)(064) Ka697
Rėmėjai:
Tekstas Kotryna Džilavjan Dizaineris Laimis Kosevičius Leidykla Vizualinių komunikacijų studija
© Arvydas Každailis © Tekstas Kotryna Džilavjan © Vizualinių komunikacijų studija ISBN 978-609-95362-3-1
PATYRIMAI Arvydo Každailio dailės kūrinių paroda „Pamėnkalnio“ galerijoje 2014 balandžio 4 dieną
EXPERIENCES Exhibition of Arvydas Každailis’ artwork at Pamėnkalnis Gallery, Vilnius 4 April, 2014
Vilnius l 2014
ARVYDAS KAŽDAILIS: DIEVŲ GAIVINTOJAS
Arvydas Každailis yra vienas tų kūrėjų, kuriuos
(dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo
dailės klasikais. Universalus ir veiklus dailininkas
Iš viso yra surengęs 30 solinių kūrybos parodų.
neabejodami įvardijame XX-XXI a. Lietuvos
dirba įvairiose srityse – nuo lakštinės grafikos, knygų dailės iki puošybinės dailės ir heraldikos. Menininkas sukūrė gyvą aibę ofortų, estampų,
lino raižinių, Lietuvos valstybės, miestų ir
1968 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir svetur. Iš jų 27 Lietuvoje. Taip pat savo darbus kartu su kitais kūrėjais pristatė grupinėse kūrybos
parodose Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse.
miestelių herbų, vėliavų, sukūrė dekoratyvinių
Pasak dailėtyrininkės dr. Ingridos Korsakaitės,
vienas iškiliausių Lietuvos iliustratorių –
dešimtmetyje dailininkas išbandė to meto
pano, freskų ir kitų svarbių kūrinių. Tai turbūt
būtent jo iliustracijų ciklas Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“ atnešė autoriui
garbingiausią nacionalinį apdovanojimą – Nacionalinę meno ir kultūros premiją (2002).
„septintajame–aštuntajame praėjusio amžiaus Lietuvoje naujas siurrealizmo, poparto, oparto stilistines
priemones,
sukūrė
meistriškų
abstrakčių kompozicijų. Tačiau vėliau svarbiausia įkvėpimo žeme dailininkui tapo istorinė praeitis,
A. Každailis gimė 1939 m. balandžio 4 d.
lėmusi tradiciškesnę plastiką, retrospektyviai
studijavo grafiką to meto Lietuvos dailės institute
paveikusi meninės individualybės brandą“.
Baisogaloje, Radviliškio rajone. 1957–1962 m.
nuspalvinusi
jo
stiliaus
ypatybes,
stipriai
Pats dailininkas teigia, kad jam didelį įspūdį
Žinoma, A. Každailio kūryba su Amerika
simbolių
analogišką meninę intenciją – atgaivinti
daro krikščioniškos Europos suformuota sistema,
apimanti
įvairiausius
žmogaus būties aspektus. Tačiau akivaizdu,
kad ne tik krikščioniškoji, bet ir pagoniškoji kultūra A. Každailio kūryboje prasiveržia ne
tik kaip dosni teminė ar siužetinė versmė, bet
ir
kaip
alternatyvi
pasaulėjautos
erdvė. Todėl A. Každailį pavadinčiau dievų gaivintoju, nuoroda pasirinkdama kultinę
Neilo Gaimano knygą „Amerikos dievai“. Joje
neturi nieko bendra, tačiau galime atpažinti senuosius dievus, kaip nykstančius simbolius
šiandieninės technologijos eroje. Žavėjimasis mitologija išnyra per Každailio vaizduojamus
siužetus, per jo kuriamus faunus, minotaurus, ir perkūnus. Tai tarsi tolimas atbalsis dievų ir
mitų iš kartos į kartą išlaikiusių gyvastį, naujiems tikėjimams ir fetišams juos užklojant.
su išmone pasakojama, kaip Amerikoje rado
Dėmesys baltiškai simbolikai ypač pilnatviškai
vėlesniųjų emigrantų; kad Amerikoje arabų
Daukanto veikalui „Būdas senovės lietuvių,
prieglobstį senieji dievai, atsivežti pirmųjų ir
džinas vairuoja taksi automobilį, egiptiečių mirties dievas vadovauja laidojimo biurui,
o skandinavų Odinas užsiima smulkiomis finansinėmis suktybėmis.
išsiskleidžia Každailio ofortų cikle Simono
kalnėnų ir žemaičių“. Jame dailininkas atkuria, įvaizdina, suteikia kūną senosioms baltiškoms dievybėms ir taip įvykdo kvapą gniaužiantį
prikėlimo ritualą. Tuo tarpu kituose savo
kūriniuose dailininkas atkreipia dėmesį ir į
plukdyti naratyvą, pateikiamą kaip lengva,
amžius“ regime mašinos gniaužtuose įkalintą
prisiminimas.
„naujuosius dievus“: piešinyje „Technikos
žmogų, o kompozicijoje „Apleistas variklis“ technodievas
plūduriuoja
it
debesis virš rūdijančios geležies.
pasimetęs
Šios parodos, kūriniuose, atliktuose grafikos
ir akvarelės technika, baltiškos simbolikos, istorinio patoso atrandame mažiau, bet
išskirtinis dėmesys dievybėms, mitinėms būtybėms ir mitologinei erdvei išlieka. Šiuose
darbuose ryškėja siurrealistinis pradas –
vystomas pasakojimas įmanomas tik anapus realybės, pavyzdžiui, sapnuose arba vizijose. Neretai
veiksmas
vyksta
naktį,
kartais
siužetai perteikia tam tikrą vakaro nuotaiką, suteikiančią daugiau erdvės autoriui laisviau
fejeriška vakaro istorija ar svaigus praeities
Tokiuose darbuose kuriama gana netolygi
erdvė, kintamas emocinis laukas – nuo bakchanališko
siautulio
iki
ramaus,
net
mieguisto kalbėjimo tėkmės. Každailis savo dievybių netramdo – jos siaučia po žvaigždžių krituliais, skrieja horizontu kartu su kitais objektais, dar kartą pagrobia Europą, apgirsta
arba blaškosi apimtos svaigulio. Tokiame
kontekste ypač tykiai atrodo lakštuose kuriami
apleisti peizažai, apgriuvę bokštai, apsnigti laukai. Tačiau ir čia autorius įterpia paradokso
galimybę, sugretindamas netikėtus vaizdinius
ir daiktus, kaip antai laukuose ant balta drobule patiesto stalo paliktas auksinis trimitas.
Kadangi A. Každailis simbolį prikelia kaip kūną, jo darbuose akcentuojama figūra, kūniškumas. Autoriui svarbu, kad jo grafika nebūtų plokščia, plakatiška. Šią užduotį autorius įgyvendina svarbiausiu grafikos plastinės kalbos elementu – linija. Dailininkas naudoja įvairaus tiesumo, tankumo ir ilgio štrichą, taip išgaudamas įvairias faktūras, šviesos ir šešėlių žaismę, erdvinį, maksimaliai niuansuotą vaizdą. Įdomu stebėti, kaip linija dailininko paveiksluose gyvena atskirą gyvenimą, harmoningai banguoja, nervingai nutrūksta, susivelia ir vėl išsipainioja, nuvilnija į kamuolius, šešėlius, formas, sudarydama atpažįstamą vaizdą. Pats linijos stilius, tankis, ryškumas ir štrichavimo maniera Každailio kūriniuose geba perteikti nuotaiką, atskleidžia tam tikro
momento įtampą, dinamiką ar užduoda ramų, lyrišką toną. A. Každailio paroda „Patirtys“ – tai vieta,
kurioje fauniškos, teatrališkos linksmybės su šaržo prieskoniu randa atokvėpį rimtesniame simbolistiniame kalbėjime, gana sąlygiškoje retorikoje, išsakomoje per mąslius simbolius, alegorišką vaizduoseną, filosofines užuominas. Viena aišku, kad erdvė, kurioje A. Každailis įvaizdina savo mitus, kibiai įtraukia į sapnišką tikrovę. Kaip neretai atsitinka su sapnais, realybė čia tikresnė už tikrovę, ji efemeriška ir kartu apčiuopiama, lyg pats prikelto dievo kūnas.
Kotryna Džilavjan
Keletas minčių lydėjusių mane ruošiantis parodai PATYRIMAI
Raižydamas smulkiais brūkšneliais Daukanto
Niekada savo kūrybos neribojau nei apibrėžta
ofortų klišių gavau du patyrimus: pastebėjau
savęs „neieškojau“, nes nebuvau pametęs.
ir Prūsų
savotiškus
ciklus - virš šimto minatiūrinių įvairaus
brūkšniavimo
būdų
stilistika nei naujumo siekiu. Kitaip sakant
atitikmenis spalvoms ir ryšį tarp teksto bei
Esu dailininkas, ne menininkas. 1962 metais,
rašau. Net paklausiau savęs, piešiu, ar rašau?
gyventi iš savo profesijos. Tai reiškė, kad teks
formate. Sekdamas praėjusių šimtmečių
o grynai kūrybai, kas nuo jų liks. Gal dėl to
spalvą. Pradedant pirmąja personaline paroda
Dirbau ir mokiausi. Prabėgus pusei šimtmečio
žmogaus-žvėries tema. Ji aktuali ankstyviausių
minusus. Atliekant įvairiausius dailės darbus
brūkšniavimo faktūrų knygoje. Grafika-grafo-
baigęs Dailės institutą, tvirtai nusprendžiau
Šioje parodoje šių raiškų tąsa jau dideliame
dirbti visokius darbus, susijusius su daile,
grafikos meno tradicija vis dažniau įvedu
nepakilau į puikybę, nesivadinau menininku.
1968 metais mano kūryboje vis dažnesnė
tokio gyvenimo galima pasverti pliusus ir
civilizacijų žmonėms piešusiems ant uolų
kūrybinius kaprizus tekdavo pastumti į
ir urvuose, dažna ir iki mūsų dienų kaip dramatiška
žmogaus
dvasios
problema,
kaip žmogiškumo problema. Tuo ši paroda temiškai jungiasi su mano ankstyvąja kūryba.
šalį. Nors nei vienoje srityje nepasiekiau aukščiausio
profesionalumo,
bet
įgijau
lankstumo ir įvairialypės patirties, o mano grynosios kūrybos aruodas liko neišsemtas
Visas kūrybos rezervas yra praeityje, o jeigu žiūri į priekį - ten tik eksperimentas. Visa kalba už nugaros. Sigitas Geda
iki dugno ir kūryboje neteko kartotis.
madingo žodžio „saviraiška“, nors neneigiu
Fragmentiški grįžimai prie kūrybinio darbo
pritaikomuoju, ar ne, tartum siunčiu žinią. Žinią
Įvairialypės patirtys įtakojo ir laisvąją kūrybą. neleido susikaupti ir pilnai išskleisti atskirų kūrybos etapų. Atlikdamas užsakymus visada žinojau kas juos žiūrės. Laisvoje kūryboje irgi
saviraišką derinau su adresatu: kam ir ką noriu
jo reikšmės kūryboje. Kiekvienu savo kūriniu, numanomam adresatui. Nevengiu sekimų, nes tai padeda bręsti. Žavėjausi ir žaviuosi 17-
18 amžių graverių raiškomis ir virtuoziškumu. Nirštu, kad negaliu jiems prilygti. Nesibodžiu
pasakyti. Toks kūrybinis gyvenimas lėmė, kad
piešimu iš gamtos, nes tik jis padeda man
smalsumo, puldavau į naują, svaigdamas
prasmes. Tik sąmoningai piešdamas tikrovę
neišsėmęs atskiro etapo galimybių, vedamas
pažinti tikrovės paveikias formas, jų gilumines
atradimo džiaugsmu.
vėliau galiu kurti iš atminties, kurti naują
Vengiu mistifikacijos. Bijau „naujų nuogo
gana plačią erdvę kūrybai kur visos raiškos ir
karaliaus drabužių“ pozos: tai yra netiesiogiai versti žiūrovą kūrinyje, ar dailininko asmenyje matyti tai ko nėra. Kūrybai nematau kitų galimybių kaip tik prigimtines žmogaus suvokimo galimybes. Sąmoningai vengiu
tikrovę. Tokių nuostatų vedamas atveriu sau
manipuliacijos galimos. Galimos su sąlyga, kad toji žinia-kūrinys vertas dailininko ir žmogaus.
2014 balandžio 4 diena
Arvydas Každailis
1
Pavasario nuojauta Kėdainiuose, 2006, autorinė technika,47x74
Premonition of Spring in Kėdainiai, 2006, author’s technique, 47x74
2
Reginai, 2005, grafitas markeris, 57x55
To Regina, 2005, graphite, marker, 57x55
3
Pop Show, 2011, autorinė technika, 43x53
Pop Show, 2011, author’s technique, 43x53
4
Panemunės pliaže, 2007, autorinė technika, 51x64
Beach on the Nemunas River, 2007, author’s technique, 51x64
5
Jausmų sąmyšis, 2013, autorinė technika, 50x72
Emotional Turmoil, 2013, author’s technique, 50x72
6
Nusivylęs, 2007, autorinė technika, 46x61
Disappointed, 2007, author’s technique, 46x61
7
Žalia griūtis, 2005, markeris,akvarelė, 50x70
Green Avalanche, 2005, marker, water colour, 50x70
8
Nuėmimas nuo kryžiaus, 2004, autorinė technika, 53x38
Deposition from the Cross, 2004, author’s technique, 53x38
9
Akvedukas, 2013, autorinė technika, 56x77
Aqueduct, 2013, author’s technique, 56x77
10
Senas kentauras, 2001, autorinÄ— technika, 39x54
Old Centaur, 2001, author’s technique, 39x54
11
Iš Pamario, 2013, autorinė technika, 75x39
From the Seaside, 2013, author’s technique, 75x39
12
Pagal Ticianą, 2005, autorinė technika, 78x59
After Titian, 2005, author’s technique, 78x59
13
Kovo naktis, 2013, autorinÄ— technika, 69x55
March Night, 2013, author’s technique, 69x55
14
Senas ir jaunas, 2006, autorinÄ— technika, 55x76
Old and Young, 2006, author’s technique, 55x76
15
Prie jūros, 2013, autorinė technika, 69x50
By the Seaside, 2013, author’s technique, 69x50
16
Besilaukianti, 2006, autorinÄ— technika, 52x36
In a Family Way, 2006, author’s technique, 52x36
17
Po apokalipsės, 2013, autorinė technika, 53x76
Aftermath of the Apocalypse, 2013, author’s technique, 53x76
18
Europos pagrobimas, 2007, autorinÄ— technika, 29x48
The Rape of Europa, 2007, author’s technique, 29x48
19
IĹĄ restorano, 2004, markeris, akvarelÄ—, 46x35
From the Restaurant, 2004, marker, water colour, 46x35
20
Pranui galas, 2005, autorinÄ— technika, 52x67
Done with Pranas, 2005, author’s technique, 52x67
21
Tvanki naktis, 2004, autorinÄ— technika, 36x54
Sultry Night, 2004, author’s technique, 36x54
22
Apleistas variklis, 2005, akvarelÄ—, guaĹĄas, 56x56
Abandoned Engine, 2005, water colour, gouache, 56x56
23
Krintantis, 2006, autorinÄ— technika, 56x39
Falling Down, 2006, author’s technique, 56x39
24
Skraidanti, 2013, autorinÄ— technika, 47x67
Flying, 2013, author’s technique, 47x67
25
Žydras namelis, 2004, autorinė technika, 49x67
A Blue House, 2004, author’s technique, 49x67
26
Atsisveikinimas su trimitu, 2014, autorinÄ— technika, 53x80
Farewell to the Trumpet, 2014, author’s technique, 53x80
The Reviver of Gods
Arvydas Každailis is arguably in the circle of artists whom we present as the classics of the Lithuanian art of 20th -21st century. The prolific artist of diverse talent is active across a range of areas from fine graphic work, to book graphics, to ornamental art and heraldry. The artist has produced a plethora of prints, etchings and linocuts, coats of arms of the Lithuanian State, of different towns and townships. He has created banners and decorative panels, frescoes and other artwork of importance. Každailis is also among the most celebrated Lithuanian illustrators: his cycle of illustrations for Peter of Duisburg’s Chronicon terrae Prussiae Lithuanian translation Prūsijos žemes kronikos have earned the artist the most honourable accolade: the Lithuanian National Prize for Culture and Art (2002). The artist was born on 4 April, 1939 in Baisiogala of Radviliškis District in Lithuania. From 1957 through 1962 he studied at the former State Art Institute, now Vilnius Academy of Arts. He has been exhibiting since 1968 in Lithuania and abroad giving 30 solo exhibitions, 27 in Lithuania. With other artists, he has presented his work in numerous group exhibitions at home and in different foreign countries.
In the words of the art critic Dr Ingrida Korsakaitė, “in the 1960s-1970s, the artist pioneered new for Lithuania stylistic parlance of Surrealism, Pop and Op arts, producing abstract compositions of high mastery. Later, however, the artist discovered a land of inspiration in historical past: a major influence on his maturing artistic individuality, it found reflection in more traditional plastic solutions and retrospective stylistic modality.” The artist notes how deeply he is impressed by European Christian system of symbols, which embraces for him an exhaustive range of aspects of human existence. It is also obvious that pagan culture emerges in Každailis’ art not only as a profuse fountain of theme and story, but as an alternative space of sensibility. I feel like dubbing the artist a “reviver of gods”, using a parallel to the cult book by Neil Gaiman American Gods, where he tells a colourful story of America becoming home to ancient gods brought by the first and subsequent immigrants: thus Arabian genie is found to drive a cab there, the Egyptian god runs funeral service office, while Scandinavian Odin is involved in small financial swindling. Sure enough, the art of Každailis has nothing to do with America, but we can recognize a similar
artistic intent: to resuscitate ancient gods as symbols disappearing from the contemporary technological era. His fascination with mythology manifests itself through the artist’s stories and his characters: fauns, minotaurs and thunder gods. They are like remote echoes of gods and myths, which managed to survive down the ages, despite layers of new beliefs and fetishes. Baltic symbolism manifests itself with amply in Každailis’ cycle of etchings created for Simonas Daukantas’ work The Character of Lithuanians, Higher and Samogitian, of Old Times. In it the artist recreates, visualizes and reifies the ancient Baltic deities, thus conducting an awe inspiring ritual of revival. In other artworks, the artist draws attention to the “new gods”, in his drawing called Technical Age we see a human being imprisoned in the claws of a machine, while in the composition Abandoned Engine the techno-god is hovering as a lost cloud above the decaying junk iron. The works in the exhibition, which marry graphic means with water colour, show less indebtedness to Baltic symbolism and historic pathos, but the exceptional attention to gods, goddesses, mythological creatures and mythmaking dimension is there. The works are predominantly subject to Surrealist principle – such narratives can be pictured to unfold only somewhere beyond reality, in the realm of dreams or visions. Quite often it is a nocturnal action, or the story evoking evening mood, which allows the artist to “float” the narrative in a more relaxed manner, and to be perceived as a light, extravagant nightfall story or an intoxicating reminiscence of the past.
The totality of showcased work does not emerge as a homogeneous space; rather, we enter an altering emotional field, from bacchanalian revelry to quiet, sleepy flow of narrative. The artist does not tame his goddesses, they frolic under falling stars, soar along the horizon together with other objects, they rape Europa again, get intoxicated or fluster, dizzily. In this context the deserted landscapes emerging in the prints, with disintegrating towers and snow covered fields ring a very quiet and peaceful note. Even there the artist finds an opportunity to employ paradox by counterpoising unexpected images and objects, like a gold trumpet, displayed on a table covered in white linen in the midst of fields. As Každailis renders symbols as bodies, his work puts focus on figures, on corporeality. The artist is determined to avoid flatness and postertype quality of his prints. He achieves his goal by employing the main element of the graphic language, the line. The artist works his prints in cross-hatching in varied density; his lines of different length and straightness recreate variety of textures, variations of light and shadow, the illusion of space, and a remarkably subtle detail. It is interesting to observe the independent life of the line in his works: here it is waving harmoniously, but next it gets nervously interrupted, all tangled up and then again loose; here it rolls away in balls, recedes into shadows, consolidates into forms, shaping a recognizable image. The very style of line, whether prominent or light, and the manner of shading can convey the mood, reveal the tension of a given moment and its dynamics, or set a quiet, lyrical tone.
The exhibition Experiences is the place where faunal, theatrical merry making with a pinch of caricature comes to rest in some of the works, articulated in more serious, symbolist language, where relative rhetoric is conveyed through meaning-loaded symbols, allegoric imagery with philosophical undercurrents. Yet one thing is clear: the space where Každailis stages
his myths invites us into a dream reality. As it often happens with dreams, reality there strikes as more substantial than in the everyday, both ephemeral and tangible like the very body of a revived god.
By Kotryna Džilavjan
A couple of thoughts that came across in putting together the exhibition EXPERIENCES All the creative reserve is in the past, when you look ahead – all you see is experiment. All the talk is behind us. Sigitas Geda
In engraving, in minute line, over a hundred small plates for the cycles of Daukantas and the Prussians I have received two insights: of a correspondence between certain ways of cross-hatching to colours, and a connection between the texture of lines and the text in the book. Graphics – grapho- writing. I even kept asking myself, whether I was drawing or
writing. This exhibition takes these expressions further, to a large scale. Following the tradition of the past centuries, I tend to introduce colour more frequently. Starting with the first solo exhibit in 1968, I increasingly revisit the theme of human being and animal. It was relevant to the people of earliest civilizations who left their drawings in caves and on rocks;
nowadays it re-emerges like a drama of human spirituality, the problem of humanness. In that sense this exhibit connects to my early work. I have never limited my production to either a defined style or aspirations towards novelty. In other words, I have never been “looking for myself ” as I have never lost my self. I feel myself just an artist, not someone with capital “A”. After graduation from the Art Institute in 1962, I made a strong resolution to make my living using my craft. This meant having to do all kind of jobs related to artistic work, and dedicate the remaining time to “pure” creation. This perhaps has precluded me from inflated pride. I kept working and learning. After half a century of a living this way, it is possible to identity downsides and advantages of such a path. In realizing different commissions, I simply had to put all kinds of artistic whims aside. Though I have not achieved the highest professionalism in either, I have accumulated flexibility and multifaceted experience from numerous fields, while my inspirations for “pure art” have not been exhausted and I have never had to repeat myself. The diversity of experiences has influenced my free art. Sporadic periods of creative work have not been the best form for concentration needed in order to develop each stage to its full scope. In fulfilling commissions, I always knew who is going to see the work. I never forgot my audience in my independent projects either: my selfexpression always happened with a view of what and to whom I want to communicate. Such a creative path determined my rapid progress, from one thing to another, before I
managed to use up all the potential present at a given stage, moving ahead from curiosity and intoxicated with the joy of discovery. I shun mystification. I am afraid of the naked emperor’s “in his new clothes” pose – that is, I do not want to indirectly induce the viewer’s perception, in a work of art or in the artist, of something what is not there. I do not see any other possibilities for creation beyond innate human ability of perception. I intentionally avoid the trendy word of “self-expression”, though I do not deny its meaning in creation. With each of my works, whether applied or not, I communicate a message to an implicit addressee. I am not discouraged by failures, they help me to mature. I have been and still am fascinated with the expressiveness and virtuosity of the 17th-18th century engravers. I get infuriated by my incapacity to emulate them. I do not look down on drawing from nature, because it is the only way to learn the forms and their deep meanings. Only by consciously drawing from life I can later recreate shapes by heart and create a new reality. Such approaches open to me a rather wide space to creativity where all expressions and manipulations are acceptable – provided that this message – work of art – is worth the artist and the human being..
4 April 2014
Arvydas Každailis
Každailis, Arvydas Ka697
Patyrimai : [parodos katalogas] : Každailis, Arvydas, Vilnius : Vizualinių komunikacijų studija, 2014. - 64 p. : iliustr. ISBN 978-609-95362-3-1 Patyrimai - tai parodos, vykusios Vilniaus „Pamėnkalnio“ galerijoje katologas, kuris suteikia galimybę iš arčiau pažinti dailininko Arvydo Každailio kūrybą.
UDK 76(474.5)(064)
PATYRIMAI Arvydo Každailio dailės kūrinių paroda „Pamėnkalnio“ galerijoje
Išleido VšĮ Vizualinių komunikacijų studija T. Vrublevskio g. 4, LT- 01143 Vilnius Tel. (8-5) 246 0915, Tel./faks. (8-5) 276 3496 El. p. biuras@vksreklama.lt www.vksreklama.lt Spausdino UAB „BALTO trader“ R. Jankausko g. 6, Vilnius
ARVYDAS KAŽDAILIS Gimė 1939 04 04 Baisogaloje, Radviliškio rajone. Dailės institutą baigė 1962 metais. Knygų dailę kūrė „Vagos“ ir „Minties“ leidykloms. 1964-1989 metais dirbo Čiurlionio
Menų mokyklos Dailės skyriuje dėstytoju. 1968 metais
Rašytojų sąjungos klube surengė savo pirmąją ofortų ir linoraižinių parodą. Dirbo „Vagos“ ir „Minties“ leidykloms. Nuo 1971 metų šiltuoju metų
laiku gyvena ir kuria Senadvaryje - poeto Fausto Kiršos gimtinėje netoli Antalieptės. Yra šio kultūros paminklo atkūrėjas ir saugotojas. Nuo 1987 metų - Lietuvos heraldikos komisijos narys. 1986 metais baigė 54 ofortų
ciklą, skirtą Simono Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. 1990 Pabaltijo knygos meno trienalėje šis kūrinys buvo apdovanotas Didžiuoju gintaro prizu, o TSRS knygos meno konkurse - A. D. Gončarovo
premija. 1994 metais baigė kurti 67 ofortų ciklą, skirtą Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“.1991 metais laimėjo Lietuvos Valstybės ir Vilniaus
miesto herbų rekonstrukcijų konkursus. Vėliau suformavo Respublikos Prezidento vėliavą. Atkūrė bei sukūrė daug miestų ir miestelių herbinių komplektų. 1999 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio
Gedimino ordino riterio kryžiumi. 2002 metais už ciklą „Prūsijos žemės
kronikai“ ir indėlį į Lietuvos heraldiką buvo pažymėtas Nacionaline premija.
Po ilgamečių pastangų ir darbo dailininkas atkūrė istorinę Lietuvos
Valstybės vėliavą ir suformavo jos etaloną. Visiems pagrindiniams Valstybės heraldikos objektams dailininkas naudojosi Lietuvos heraldikos komisijos
narių patarimais, už ką yra jiems dėkingas. 2008 metais buvo pakviestas
prisidėti prie Valdovų rūmų atkūrimo. Pagal dailininko paruoštus projektus buvo įrengta: herbinė vėtrungė virš didžiojo bokšto, rūmų portalo
inskripcijos, valstybės heraldikos dekoratyvinis frizas didžiojoje rūmų salėje,
saulės laikrodis pietiniame rūmų fasade. 2013 metais dailininkas laimėjo konkursą ir paruošė Lietuvos Respublikos Seimo logotipo etaloną.
Su grafikos ir heraldikos kūriniais dailininkas dalyvavo daugelyje parodų. Yra surengęs trisdešimt didesnių, ar mažesnių personalinių parodų.
Žmonės, 2014, instaliacija
People, 2014, installation