Parodos katalogas 2014

Page 1

PATYRIMAI


UDK 76(474.5)(064) Ka697

Rėmėjai:

Tekstas Kotryna Džilavjan Dizaineris Laimis Kosevičius Leidykla Vizualinių komunikacijų studija

© Arvydas Každailis © Tekstas Kotryna Džilavjan © Vizualinių komunikacijų studija ISBN 978-609-95362-3-1


PATYRIMAI Arvydo Každailio dailės kūrinių paroda „Pamėnkalnio“ galerijoje 2014 balandžio 4 dieną

EXPERIENCES Exhibition of Arvydas Každailis’ artwork at Pamėnkalnis Gallery, Vilnius 4 April, 2014

Vilnius l 2014


ARVYDAS KAŽDAILIS: DIEVŲ GAIVINTOJAS

Arvydas Každailis yra vienas tų kūrėjų, kuriuos

(dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo

dailės klasikais. Universalus ir veiklus dailininkas

Iš viso yra surengęs 30 solinių kūrybos parodų.

neabejodami įvardijame XX-XXI a. Lietuvos

dirba įvairiose srityse – nuo lakštinės grafikos, knygų dailės iki puošybinės dailės ir heraldikos. Menininkas sukūrė gyvą aibę ofortų, estampų,

lino raižinių, Lietuvos valstybės, miestų ir

1968 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir svetur. Iš jų 27 Lietuvoje. Taip pat savo darbus kartu su kitais kūrėjais pristatė grupinėse kūrybos

parodose Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse.

miestelių herbų, vėliavų, sukūrė dekoratyvinių

Pasak dailėtyrininkės dr. Ingridos Korsakaitės,

vienas iškiliausių Lietuvos iliustratorių –

dešimtmetyje dailininkas išbandė to meto

pano, freskų ir kitų svarbių kūrinių. Tai turbūt

būtent jo iliustracijų ciklas Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“ atnešė autoriui

garbingiausią nacionalinį apdovanojimą – Nacionalinę meno ir kultūros premiją (2002).

„septintajame–aštuntajame praėjusio amžiaus Lietuvoje naujas siurrealizmo, poparto, oparto stilistines

priemones,

sukūrė

meistriškų

abstrakčių kompozicijų. Tačiau vėliau svarbiausia įkvėpimo žeme dailininkui tapo istorinė praeitis,

A. Každailis gimė 1939 m. balandžio 4 d.

lėmusi tradiciškesnę plastiką, retrospektyviai

studijavo grafiką to meto Lietuvos dailės institute

paveikusi meninės individualybės brandą“.

Baisogaloje, Radviliškio rajone. 1957–1962 m.

nuspalvinusi

jo

stiliaus

ypatybes,

stipriai


Pats dailininkas teigia, kad jam didelį įspūdį

Žinoma, A. Každailio kūryba su Amerika

simbolių

analogišką meninę intenciją – atgaivinti

daro krikščioniškos Europos suformuota sistema,

apimanti

įvairiausius

žmogaus būties aspektus. Tačiau akivaizdu,

kad ne tik krikščioniškoji, bet ir pagoniškoji kultūra A. Každailio kūryboje prasiveržia ne

tik kaip dosni teminė ar siužetinė versmė, bet

ir

kaip

alternatyvi

pasaulėjautos

erdvė. Todėl A. Každailį pavadinčiau dievų gaivintoju, nuoroda pasirinkdama kultinę

Neilo Gaimano knygą „Amerikos dievai“. Joje

neturi nieko bendra, tačiau galime atpažinti senuosius dievus, kaip nykstančius simbolius

šiandieninės technologijos eroje. Žavėjimasis mitologija išnyra per Každailio vaizduojamus

siužetus, per jo kuriamus faunus, minotaurus, ir perkūnus. Tai tarsi tolimas atbalsis dievų ir

mitų iš kartos į kartą išlaikiusių gyvastį, naujiems tikėjimams ir fetišams juos užklojant.

su išmone pasakojama, kaip Amerikoje rado

Dėmesys baltiškai simbolikai ypač pilnatviškai

vėlesniųjų emigrantų; kad Amerikoje arabų

Daukanto veikalui „Būdas senovės lietuvių,

prieglobstį senieji dievai, atsivežti pirmųjų ir

džinas vairuoja taksi automobilį, egiptiečių mirties dievas vadovauja laidojimo biurui,

o skandinavų Odinas užsiima smulkiomis finansinėmis suktybėmis.

išsiskleidžia Každailio ofortų cikle Simono

kalnėnų ir žemaičių“. Jame dailininkas atkuria, įvaizdina, suteikia kūną senosioms baltiškoms dievybėms ir taip įvykdo kvapą gniaužiantį

prikėlimo ritualą. Tuo tarpu kituose savo


kūriniuose dailininkas atkreipia dėmesį ir į

plukdyti naratyvą, pateikiamą kaip lengva,

amžius“ regime mašinos gniaužtuose įkalintą

prisiminimas.

„naujuosius dievus“: piešinyje „Technikos

žmogų, o kompozicijoje „Apleistas variklis“ technodievas

plūduriuoja

it

debesis virš rūdijančios geležies.

pasimetęs

Šios parodos, kūriniuose, atliktuose grafikos

ir akvarelės technika, baltiškos simbolikos, istorinio patoso atrandame mažiau, bet

išskirtinis dėmesys dievybėms, mitinėms būtybėms ir mitologinei erdvei išlieka. Šiuose

darbuose ryškėja siurrealistinis pradas –

vystomas pasakojimas įmanomas tik anapus realybės, pavyzdžiui, sapnuose arba vizijose. Neretai

veiksmas

vyksta

naktį,

kartais

siužetai perteikia tam tikrą vakaro nuotaiką, suteikiančią daugiau erdvės autoriui laisviau

fejeriška vakaro istorija ar svaigus praeities

Tokiuose darbuose kuriama gana netolygi

erdvė, kintamas emocinis laukas – nuo bakchanališko

siautulio

iki

ramaus,

net

mieguisto kalbėjimo tėkmės. Každailis savo dievybių netramdo – jos siaučia po žvaigždžių krituliais, skrieja horizontu kartu su kitais objektais, dar kartą pagrobia Europą, apgirsta

arba blaškosi apimtos svaigulio. Tokiame

kontekste ypač tykiai atrodo lakštuose kuriami

apleisti peizažai, apgriuvę bokštai, apsnigti laukai. Tačiau ir čia autorius įterpia paradokso

galimybę, sugretindamas netikėtus vaizdinius

ir daiktus, kaip antai laukuose ant balta drobule patiesto stalo paliktas auksinis trimitas.


Kadangi A. Každailis simbolį prikelia kaip kūną, jo darbuose akcentuojama figūra, kūniškumas. Autoriui svarbu, kad jo grafika nebūtų plokščia, plakatiška. Šią užduotį autorius įgyvendina svarbiausiu grafikos plastinės kalbos elementu – linija. Dailininkas naudoja įvairaus tiesumo, tankumo ir ilgio štrichą, taip išgaudamas įvairias faktūras, šviesos ir šešėlių žaismę, erdvinį, maksimaliai niuansuotą vaizdą. Įdomu stebėti, kaip linija dailininko paveiksluose gyvena atskirą gyvenimą, harmoningai banguoja, nervingai nutrūksta, susivelia ir vėl išsipainioja, nuvilnija į kamuolius, šešėlius, formas, sudarydama atpažįstamą vaizdą. Pats linijos stilius, tankis, ryškumas ir štrichavimo maniera Každailio kūriniuose geba perteikti nuotaiką, atskleidžia tam tikro

momento įtampą, dinamiką ar užduoda ramų, lyrišką toną. A. Každailio paroda „Patirtys“ – tai vieta,

kurioje fauniškos, teatrališkos linksmybės su šaržo prieskoniu randa atokvėpį rimtesniame simbolistiniame kalbėjime, gana sąlygiškoje retorikoje, išsakomoje per mąslius simbolius, alegorišką vaizduoseną, filosofines užuominas. Viena aišku, kad erdvė, kurioje A. Každailis įvaizdina savo mitus, kibiai įtraukia į sapnišką tikrovę. Kaip neretai atsitinka su sapnais, realybė čia tikresnė už tikrovę, ji efemeriška ir kartu apčiuopiama, lyg pats prikelto dievo kūnas.

Kotryna Džilavjan


Keletas minčių lydėjusių mane ruošiantis parodai PATYRIMAI

Raižydamas smulkiais brūkšneliais Daukanto

Niekada savo kūrybos neribojau nei apibrėžta

ofortų klišių gavau du patyrimus: pastebėjau

savęs „neieškojau“, nes nebuvau pametęs.

ir Prūsų

savotiškus

ciklus - virš šimto minatiūrinių įvairaus

brūkšniavimo

būdų

stilistika nei naujumo siekiu. Kitaip sakant

atitikmenis spalvoms ir ryšį tarp teksto bei

Esu dailininkas, ne menininkas. 1962 metais,

rašau. Net paklausiau savęs, piešiu, ar rašau?

gyventi iš savo profesijos. Tai reiškė, kad teks

formate. Sekdamas praėjusių šimtmečių

o grynai kūrybai, kas nuo jų liks. Gal dėl to

spalvą. Pradedant pirmąja personaline paroda

Dirbau ir mokiausi. Prabėgus pusei šimtmečio

žmogaus-žvėries tema. Ji aktuali ankstyviausių

minusus. Atliekant įvairiausius dailės darbus

brūkšniavimo faktūrų knygoje. Grafika-grafo-

baigęs Dailės institutą, tvirtai nusprendžiau

Šioje parodoje šių raiškų tąsa jau dideliame

dirbti visokius darbus, susijusius su daile,

grafikos meno tradicija vis dažniau įvedu

nepakilau į puikybę, nesivadinau menininku.

1968 metais mano kūryboje vis dažnesnė

tokio gyvenimo galima pasverti pliusus ir

civilizacijų žmonėms piešusiems ant uolų

kūrybinius kaprizus tekdavo pastumti į

ir urvuose, dažna ir iki mūsų dienų kaip dramatiška

žmogaus

dvasios

problema,

kaip žmogiškumo problema. Tuo ši paroda temiškai jungiasi su mano ankstyvąja kūryba.

šalį. Nors nei vienoje srityje nepasiekiau aukščiausio

profesionalumo,

bet

įgijau

lankstumo ir įvairialypės patirties, o mano grynosios kūrybos aruodas liko neišsemtas


Visas kūrybos rezervas yra praeityje, o jeigu žiūri į priekį - ten tik eksperimentas. Visa kalba už nugaros. Sigitas Geda

iki dugno ir kūryboje neteko kartotis.

madingo žodžio „saviraiška“, nors neneigiu

Fragmentiški grįžimai prie kūrybinio darbo

pritaikomuoju, ar ne, tartum siunčiu žinią. Žinią

Įvairialypės patirtys įtakojo ir laisvąją kūrybą. neleido susikaupti ir pilnai išskleisti atskirų kūrybos etapų. Atlikdamas užsakymus visada žinojau kas juos žiūrės. Laisvoje kūryboje irgi

saviraišką derinau su adresatu: kam ir ką noriu

jo reikšmės kūryboje. Kiekvienu savo kūriniu, numanomam adresatui. Nevengiu sekimų, nes tai padeda bręsti. Žavėjausi ir žaviuosi 17-

18 amžių graverių raiškomis ir virtuoziškumu. Nirštu, kad negaliu jiems prilygti. Nesibodžiu

pasakyti. Toks kūrybinis gyvenimas lėmė, kad

piešimu iš gamtos, nes tik jis padeda man

smalsumo, puldavau į naują, svaigdamas

prasmes. Tik sąmoningai piešdamas tikrovę

neišsėmęs atskiro etapo galimybių, vedamas

pažinti tikrovės paveikias formas, jų gilumines

atradimo džiaugsmu.

vėliau galiu kurti iš atminties, kurti naują

Vengiu mistifikacijos. Bijau „naujų nuogo

gana plačią erdvę kūrybai kur visos raiškos ir

karaliaus drabužių“ pozos: tai yra netiesiogiai versti žiūrovą kūrinyje, ar dailininko asmenyje matyti tai ko nėra. Kūrybai nematau kitų galimybių kaip tik prigimtines žmogaus suvokimo galimybes. Sąmoningai vengiu

tikrovę. Tokių nuostatų vedamas atveriu sau

manipuliacijos galimos. Galimos su sąlyga, kad toji žinia-kūrinys vertas dailininko ir žmogaus.

2014 balandžio 4 diena

Arvydas Každailis


1

Pavasario nuojauta Kėdainiuose, 2006, autorinė technika,47x74

Premonition of Spring in Kėdainiai, 2006, author’s technique, 47x74



2

Reginai, 2005, grafitas markeris, 57x55

To Regina, 2005, graphite, marker, 57x55



3

Pop Show, 2011, autorinė technika, 43x53

Pop Show, 2011, author’s technique, 43x53



4

Panemunės pliaže, 2007, autorinė technika, 51x64

Beach on the Nemunas River, 2007, author’s technique, 51x64



5

Jausmų sąmyšis, 2013, autorinė technika, 50x72

Emotional Turmoil, 2013, author’s technique, 50x72



6

Nusivylęs, 2007, autorinė technika, 46x61

Disappointed, 2007, author’s technique, 46x61



7

Žalia griūtis, 2005, markeris,akvarelė, 50x70

Green Avalanche, 2005, marker, water colour, 50x70



8

Nuėmimas nuo kryžiaus, 2004, autorinė technika, 53x38

Deposition from the Cross, 2004, author’s technique, 53x38



9

Akvedukas, 2013, autorinė technika, 56x77

Aqueduct, 2013, author’s technique, 56x77



10

Senas kentauras, 2001, autorinÄ— technika, 39x54

Old Centaur, 2001, author’s technique, 39x54



11

Iš Pamario, 2013, autorinė technika, 75x39

From the Seaside, 2013, author’s technique, 75x39



12

Pagal Ticianą, 2005, autorinė technika, 78x59

After Titian, 2005, author’s technique, 78x59



13

Kovo naktis, 2013, autorinÄ— technika, 69x55

March Night, 2013, author’s technique, 69x55



14

Senas ir jaunas, 2006, autorinÄ— technika, 55x76

Old and Young, 2006, author’s technique, 55x76



15

Prie jūros, 2013, autorinė technika, 69x50

By the Seaside, 2013, author’s technique, 69x50



16

Besilaukianti, 2006, autorinÄ— technika, 52x36

In a Family Way, 2006, author’s technique, 52x36



17

Po apokalipsės, 2013, autorinė technika, 53x76

Aftermath of the Apocalypse, 2013, author’s technique, 53x76



18

Europos pagrobimas, 2007, autorinÄ— technika, 29x48

The Rape of Europa, 2007, author’s technique, 29x48



19

IĹĄ restorano, 2004, markeris, akvarelÄ—, 46x35

From the Restaurant, 2004, marker, water colour, 46x35



20

Pranui galas, 2005, autorinÄ— technika, 52x67

Done with Pranas, 2005, author’s technique, 52x67



21

Tvanki naktis, 2004, autorinÄ— technika, 36x54

Sultry Night, 2004, author’s technique, 36x54



22

Apleistas variklis, 2005, akvarelÄ—, guaĹĄas, 56x56

Abandoned Engine, 2005, water colour, gouache, 56x56



23

Krintantis, 2006, autorinÄ— technika, 56x39

Falling Down, 2006, author’s technique, 56x39



24

Skraidanti, 2013, autorinÄ— technika, 47x67

Flying, 2013, author’s technique, 47x67



25

Žydras namelis, 2004, autorinė technika, 49x67

A Blue House, 2004, author’s technique, 49x67



26

Atsisveikinimas su trimitu, 2014, autorinÄ— technika, 53x80

Farewell to the Trumpet, 2014, author’s technique, 53x80



The Reviver of Gods

Arvydas Každailis is arguably in the circle of artists whom we present as the classics of the Lithuanian art of 20th -21st century. The prolific artist of diverse talent is active across a range of areas from fine graphic work, to book graphics, to ornamental art and heraldry. The artist has produced a plethora of prints, etchings and linocuts, coats of arms of the Lithuanian State, of different towns and townships. He has created banners and decorative panels, frescoes and other artwork of importance. Každailis is also among the most celebrated Lithuanian illustrators: his cycle of illustrations for Peter of Duisburg’s Chronicon terrae Prussiae Lithuanian translation Prūsijos žemes kronikos have earned the artist the most honourable accolade: the Lithuanian National Prize for Culture and Art (2002). The artist was born on 4 April, 1939 in Baisiogala of Radviliškis District in Lithuania. From 1957 through 1962 he studied at the former State Art Institute, now Vilnius Academy of Arts. He has been exhibiting since 1968 in Lithuania and abroad giving 30 solo exhibitions, 27 in Lithuania. With other artists, he has presented his work in numerous group exhibitions at home and in different foreign countries.

In the words of the art critic Dr Ingrida Korsakaitė, “in the 1960s-1970s, the artist pioneered new for Lithuania stylistic parlance of Surrealism, Pop and Op arts, producing abstract compositions of high mastery. Later, however, the artist discovered a land of inspiration in historical past: a major influence on his maturing artistic individuality, it found reflection in more traditional plastic solutions and retrospective stylistic modality.” The artist notes how deeply he is impressed by European Christian system of symbols, which embraces for him an exhaustive range of aspects of human existence. It is also obvious that pagan culture emerges in Každailis’ art not only as a profuse fountain of theme and story, but as an alternative space of sensibility. I feel like dubbing the artist a “reviver of gods”, using a parallel to the cult book by Neil Gaiman American Gods, where he tells a colourful story of America becoming home to ancient gods brought by the first and subsequent immigrants: thus Arabian genie is found to drive a cab there, the Egyptian god runs funeral service office, while Scandinavian Odin is involved in small financial swindling. Sure enough, the art of Každailis has nothing to do with America, but we can recognize a similar


artistic intent: to resuscitate ancient gods as symbols disappearing from the contemporary technological era. His fascination with mythology manifests itself through the artist’s stories and his characters: fauns, minotaurs and thunder gods. They are like remote echoes of gods and myths, which managed to survive down the ages, despite layers of new beliefs and fetishes. Baltic symbolism manifests itself with amply in Každailis’ cycle of etchings created for Simonas Daukantas’ work The Character of Lithuanians, Higher and Samogitian, of Old Times. In it the artist recreates, visualizes and reifies the ancient Baltic deities, thus conducting an awe inspiring ritual of revival. In other artworks, the artist draws attention to the “new gods”, in his drawing called Technical Age we see a human being imprisoned in the claws of a machine, while in the composition Abandoned Engine the techno-god is hovering as a lost cloud above the decaying junk iron. The works in the exhibition, which marry graphic means with water colour, show less indebtedness to Baltic symbolism and historic pathos, but the exceptional attention to gods, goddesses, mythological creatures and mythmaking dimension is there. The works are predominantly subject to Surrealist principle – such narratives can be pictured to unfold only somewhere beyond reality, in the realm of dreams or visions. Quite often it is a nocturnal action, or the story evoking evening mood, which allows the artist to “float” the narrative in a more relaxed manner, and to be perceived as a light, extravagant nightfall story or an intoxicating reminiscence of the past.

The totality of showcased work does not emerge as a homogeneous space; rather, we enter an altering emotional field, from bacchanalian revelry to quiet, sleepy flow of narrative. The artist does not tame his goddesses, they frolic under falling stars, soar along the horizon together with other objects, they rape Europa again, get intoxicated or fluster, dizzily. In this context the deserted landscapes emerging in the prints, with disintegrating towers and snow covered fields ring a very quiet and peaceful note. Even there the artist finds an opportunity to employ paradox by counterpoising unexpected images and objects, like a gold trumpet, displayed on a table covered in white linen in the midst of fields. As Každailis renders symbols as bodies, his work puts focus on figures, on corporeality. The artist is determined to avoid flatness and postertype quality of his prints. He achieves his goal by employing the main element of the graphic language, the line. The artist works his prints in cross-hatching in varied density; his lines of different length and straightness recreate variety of textures, variations of light and shadow, the illusion of space, and a remarkably subtle detail. It is interesting to observe the independent life of the line in his works: here it is waving harmoniously, but next it gets nervously interrupted, all tangled up and then again loose; here it rolls away in balls, recedes into shadows, consolidates into forms, shaping a recognizable image. The very style of line, whether prominent or light, and the manner of shading can convey the mood, reveal the tension of a given moment and its dynamics, or set a quiet, lyrical tone.


The exhibition Experiences is the place where faunal, theatrical merry making with a pinch of caricature comes to rest in some of the works, articulated in more serious, symbolist language, where relative rhetoric is conveyed through meaning-loaded symbols, allegoric imagery with philosophical undercurrents. Yet one thing is clear: the space where Každailis stages

his myths invites us into a dream reality. As it often happens with dreams, reality there strikes as more substantial than in the everyday, both ephemeral and tangible like the very body of a revived god.

By Kotryna Džilavjan

A couple of thoughts that came across in putting together the exhibition EXPERIENCES All the creative reserve is in the past, when you look ahead – all you see is experiment. All the talk is behind us. Sigitas Geda

In engraving, in minute line, over a hundred small plates for the cycles of Daukantas and the Prussians I have received two insights: of a correspondence between certain ways of cross-hatching to colours, and a connection between the texture of lines and the text in the book. Graphics – grapho- writing. I even kept asking myself, whether I was drawing or

writing. This exhibition takes these expressions further, to a large scale. Following the tradition of the past centuries, I tend to introduce colour more frequently. Starting with the first solo exhibit in 1968, I increasingly revisit the theme of human being and animal. It was relevant to the people of earliest civilizations who left their drawings in caves and on rocks;


nowadays it re-emerges like a drama of human spirituality, the problem of humanness. In that sense this exhibit connects to my early work. I have never limited my production to either a defined style or aspirations towards novelty. In other words, I have never been “looking for myself ” as I have never lost my self. I feel myself just an artist, not someone with capital “A”. After graduation from the Art Institute in 1962, I made a strong resolution to make my living using my craft. This meant having to do all kind of jobs related to artistic work, and dedicate the remaining time to “pure” creation. This perhaps has precluded me from inflated pride. I kept working and learning. After half a century of a living this way, it is possible to identity downsides and advantages of such a path. In realizing different commissions, I simply had to put all kinds of artistic whims aside. Though I have not achieved the highest professionalism in either, I have accumulated flexibility and multifaceted experience from numerous fields, while my inspirations for “pure art” have not been exhausted and I have never had to repeat myself. The diversity of experiences has influenced my free art. Sporadic periods of creative work have not been the best form for concentration needed in order to develop each stage to its full scope. In fulfilling commissions, I always knew who is going to see the work. I never forgot my audience in my independent projects either: my selfexpression always happened with a view of what and to whom I want to communicate. Such a creative path determined my rapid progress, from one thing to another, before I

managed to use up all the potential present at a given stage, moving ahead from curiosity and intoxicated with the joy of discovery. I shun mystification. I am afraid of the naked emperor’s “in his new clothes” pose – that is, I do not want to indirectly induce the viewer’s perception, in a work of art or in the artist, of something what is not there. I do not see any other possibilities for creation beyond innate human ability of perception. I intentionally avoid the trendy word of “self-expression”, though I do not deny its meaning in creation. With each of my works, whether applied or not, I communicate a message to an implicit addressee. I am not discouraged by failures, they help me to mature. I have been and still am fascinated with the expressiveness and virtuosity of the 17th-18th century engravers. I get infuriated by my incapacity to emulate them. I do not look down on drawing from nature, because it is the only way to learn the forms and their deep meanings. Only by consciously drawing from life I can later recreate shapes by heart and create a new reality. Such approaches open to me a rather wide space to creativity where all expressions and manipulations are acceptable – provided that this message – work of art – is worth the artist and the human being..

4 April 2014

Arvydas Každailis


Každailis, Arvydas Ka697

Patyrimai : [parodos katalogas] : Každailis, Arvydas, Vilnius : Vizualinių komunikacijų studija, 2014. - 64 p. : iliustr. ISBN 978-609-95362-3-1 Patyrimai - tai parodos, vykusios Vilniaus „Pamėnkalnio“ galerijoje katologas, kuris suteikia galimybę iš arčiau pažinti dailininko Arvydo Každailio kūrybą.

UDK 76(474.5)(064)

PATYRIMAI Arvydo Každailio dailės kūrinių paroda „Pamėnkalnio“ galerijoje

Išleido VšĮ Vizualinių komunikacijų studija T. Vrublevskio g. 4, LT- 01143 Vilnius Tel. (8-5) 246 0915, Tel./faks. (8-5) 276 3496 El. p. biuras@vksreklama.lt www.vksreklama.lt Spausdino UAB „BALTO trader“ R. Jankausko g. 6, Vilnius


ARVYDAS KAŽDAILIS Gimė 1939 04 04 Baisogaloje, Radviliškio rajone. Dailės institutą baigė 1962 metais. Knygų dailę kūrė „Vagos“ ir „Minties“ leidykloms. 1964-1989 metais dirbo Čiurlionio

Menų mokyklos Dailės skyriuje dėstytoju. 1968 metais

Rašytojų sąjungos klube surengė savo pirmąją ofortų ir linoraižinių parodą. Dirbo „Vagos“ ir „Minties“ leidykloms. Nuo 1971 metų šiltuoju metų

laiku gyvena ir kuria Senadvaryje - poeto Fausto Kiršos gimtinėje netoli Antalieptės. Yra šio kultūros paminklo atkūrėjas ir saugotojas. Nuo 1987 metų - Lietuvos heraldikos komisijos narys. 1986 metais baigė 54 ofortų

ciklą, skirtą Simono Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. 1990 Pabaltijo knygos meno trienalėje šis kūrinys buvo apdovanotas Didžiuoju gintaro prizu, o TSRS knygos meno konkurse - A. D. Gončarovo

premija. 1994 metais baigė kurti 67 ofortų ciklą, skirtą Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“.1991 metais laimėjo Lietuvos Valstybės ir Vilniaus

miesto herbų rekonstrukcijų konkursus. Vėliau suformavo Respublikos Prezidento vėliavą. Atkūrė bei sukūrė daug miestų ir miestelių herbinių komplektų. 1999 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio

Gedimino ordino riterio kryžiumi. 2002 metais už ciklą „Prūsijos žemės

kronikai“ ir indėlį į Lietuvos heraldiką buvo pažymėtas Nacionaline premija.

Po ilgamečių pastangų ir darbo dailininkas atkūrė istorinę Lietuvos

Valstybės vėliavą ir suformavo jos etaloną. Visiems pagrindiniams Valstybės heraldikos objektams dailininkas naudojosi Lietuvos heraldikos komisijos

narių patarimais, už ką yra jiems dėkingas. 2008 metais buvo pakviestas

prisidėti prie Valdovų rūmų atkūrimo. Pagal dailininko paruoštus projektus buvo įrengta: herbinė vėtrungė virš didžiojo bokšto, rūmų portalo

inskripcijos, valstybės heraldikos dekoratyvinis frizas didžiojoje rūmų salėje,

saulės laikrodis pietiniame rūmų fasade. 2013 metais dailininkas laimėjo konkursą ir paruošė Lietuvos Respublikos Seimo logotipo etaloną.

Su grafikos ir heraldikos kūriniais dailininkas dalyvavo daugelyje parodų. Yra surengęs trisdešimt didesnių, ar mažesnių personalinių parodų.


Žmonės, 2014, instaliacija

People, 2014, installation


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.