Protokolas

Arminas

LYDEKA

PROTOKOLAS ELGESIO TAISYKLÄ–S

Arminas LYDEKA

Protokolas

Arminas LYDEKA

Protokolas Elgesio taisyklÄ—s

UDK 174.4 Li-105

Meninė redaktorė

Sigutė Chlebinskaitė Dizaineris

Laimis Kosevičius Schemų dailininkė

Jurgita Šarmavičiūtė Nuotraukos:

Valdo Račylos, Džojos Gundos Barysaitės Projekto vadovė

Jurgita Petrulytė

ISBN 978-609-437-331-2

© Arminas Lydeka, 2009, 2016 © Leidykla „Eugrimas“, 2009, 2016

Turinys

1 Autoriaus palinkėjimas ir padėkojimas

7

2 Tarptautinio protokolo idėja

11

3 Protokolo svarba karjerai ir pajamoms

17

4 Protokolinis asmens rangas nulemia kreipinį

27

5 Protokoliniai susipažinimo reikalavimai

33

6 Protokoliniai pasisveikinimo reikalavimai

39

7 Vizitinės kortelės ir jų naudojimas

51

8 Svečių sutikimas, vėlavimas

69

9 Oficialūs pokalbiai

77

10 Bendravimas su auditorija

85

11 Protokoliniai derybų reikalavimai

93

12 Tarptautinės konferencijos

111

13 Vizitai ir jų programos

127

14 Vėliavos

145

15 Protokolinė elgsena automobilyje

157

16 Pokalbiai telefonu

165

17 Elektroninis paštas

181

18 Rūkymo proceso reikalavimai

187

19 Protokoliniai dokumentai

195

20 Sutartys

211

21 Kvietimai

219

5

Turinys

22 Oficialūs priėmimai

241

23 Elgesys prie stalo

261

24 Kiekvienam svečiui – sava vieta prie stalo

281

25 Stalo serviravimas

291

26 Stalo įrankiai ir taurės

301

27 Tostai ir kalbos

313

28 Šampanas

321

29 Vynas

331

30 Aperityvai ir stiprieji gėrimai

357

31 Pobūvių šokiai

389

32 Gėlės

397

33 Dovanos

403

34 Apdovanojimai

417

35 Gedulas ir užuojautos

431

36 Protokoliniai aprangos reikalavimai

437

37 Protokolo tarnybos funkcijos

473

38 Tarpvalstybinis bendravimas: privilegijos

ir imunitetai

487

39 Linksmai apie protokolą ir etiketą

503

Literatūra

517

6

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

1 Autoriaus palinkėjimas ir padėkojimas 7

Autoriaus palinkėjimas ir padėkojimas

Garbusis Skaitytojau,

Išleidome mano knygos „Protokolas: elgesio taisyklės“ antrąjį leidimą. Ši knyga – Jūsų rankose.

Dėka žingeidžių žmonių, siekiančių gyventi mandagiau, kultūringiau, tvarkingiau, estetiškiau, gražiau, buvau priverstas pakartotinai išleisti šią knygą.

Kiekvienam šios knygos skaitytojui linkiu visada būti savimi, nesipykti su savo prigimtimi, savo norais, savo pažiūromis, savo skoniu. Tačiau norint tinkamai bendrauti su aplink esančiais, kokybiškai komunikuoti – privalu neužmiršti ir pagrindinių Protokolo bei Etiketo taisyklių.

Džiaugiuosi galėdamas prisidėti kuriant sėkmingesnės visuomenės įvaizdį, tobulinant žmonių tarpusavio bendravimą.

Labai norėčiau, kad ši knyga – deramo elgesio abėcėlė, protokolo normų ir reikalavimų pradžiamokslis – pasiektų kuo platesnius skaitytojų sluoksnius.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie talkino savo darbu, mintimis ar patarimais.

AČIŪ noriu tarti trims savo moterims, svarbiausioms visų mano darbų įkvėpėjoms, – Mamai, Žmonai ir Dukrai.

Ačiū visiems, kad esate, ačiū, kad skaitote...

Jūsų

A r m i n a s LY D E K A

9

Autoriaus palinkėjimas ir padėkojimas

2 Tarptautinio protokolo idÄ—ja 11

Tarptautinio protokolo idÄ—ja

Žodis „protokolas“ kilęs iš graikų kalbos. Juo buvo vadinama dokumentų įforminimo ir archyvų tvarkymo taisyklių visuma. Ilgainiui tarptautinio protokolo turinys pasipildė bendravimo etikos ir ceremonialo sąvokomis.

Tarptautinio protokolo normos nėra kurios nors šalies ar grupės asmenų pramanas.Tai – ilgos oficialaus bendravimo istorijos rezultatas. Tarptautinio protokolo sąvoka pasaulinėje literatūroje apibūdinama įvairiai: protokolas – vyriausybių ir jų atstovų oficialaus bei neoficialaus bendravimo taisyklių visuma; tarptautinis protokolas – visuma visuotinai pripažintų taisyklių ir tradicijų, kuriomis tarpusavio bendravimą grindžia vyriausybės, užsienio reikalų žinybos, diplomatinės atstovybės, oficialūs asmenys ir t. t. Šiais laikais griežtai laikomasi tarptautinio protokolo taisyklių ir normų, kai oficialiai pripažįstamos naujos valstybės, užmezgami diplomatiniai santykiai, skiriami nauji diplomatinių atstovybių vadovai, įteikiami įgaliojamieji raštai (kredencialai), vyksta oficialūs vizitai, vedamos derybos, pokalbiai, pasirašomos sutartys ir susitarimai, rengiami oficialių delegacijų priėmimai, tarptautiniai pasitarimai ir konferencijos, reaguojama į kitos šalies įvairaus pobūdžio šventes bei gedulingus įvykius. Ypač griežtai paisoma valstybinės vėliavos ir valstybinio himno naudojimo normų.

Protokolo pagrindas – tarptautinės etiketo taisyklės. Tos taisyklės nėra privalomos, tačiau, kaip rodo tarptautinė praktika, visuotinai stengiamasi jų laikytis. Beje, pastaraisiais metais diplomatinio protokolo reikalavimus linkstama liberalizuoti. Žymus prancūzų diplomatas Jules Cambonas rašė: „... protokolo taisyklės šiandien atrodo truputį senamadiškos. Tačiau nesilaikyti jų – tokia pat kvailystė, kaip nenusiimti kepurės įeinant į bažnyčią ar nenusiauti batų įžengiant į mečetę. Apskritai tie iškilmingi niekniekiai ne tokie jau beprasmiški“.

Dar Liudviko XVI laikais aristokratiškų priėmimų metu svečiams būdavo įteikiamos kortelės su pagrindinėmis elgesio taisyklėmis. Jos buvo vadinamos etiketėmis – iš čia ir kilęs žodis „etiketas“. Šiuo žodžiu apibūdinamas išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas. Etiketo pagrindu ir susiformavo tarptautinis protokolas.

Tam tikrų jo reikalavimų laikytasi ir viduramžiais. Tarkim, Vilniaus auksakalių cecho meistrams viešoje vietoje nebūdavo galima pasirodyti be švarko. Stodami į prekybi-

13

Tarptautinio protokolo idėja

ninkų gildiją, pirkliai turėdavo iškilmingai pasižadėti padėti draugui, ginti vienas kitą, laikytis gildijos nurodymų, o vienas iš svarbiausių reikalavimų – nemenkinti gildijos vartotojo akyse, t. y. garantuoti sandorių sąžiningumą ir teisėtumą.

Ypač ištobulėjo karališkasis protokolas. Dėl pastangų kuo smulkiau nustatyti visas elgesio taisykles ilgainiui jis pasidarė toks sudėtingas, kad net prireikė specialios pareigybės – ceremonmeisterio. Imta leisti ceremonialo ir etiketo vadovėlius, etiketo mokymas tapo būtina kiekvieno aristokrato auklėjimo dalimi. Teikdami kilmingiems visuomenės nariams rangus, titulus ir apdovanojimus, monarchai normuodavo kiekvienam asmeniui skirtiną pagarbą. Pavyzdžiui, carinėje Rusijoje XVIII a. pradėtas taikyti privalomas oficialus titulavimas pagal rangus ir socialinę kilmę. Petro I „Rangų tabelyje“ reikalaujama bausti kiekvieną, kuris nepaisys pagal rangą nustatytos vietos rūmų ceremonijoje, iškilmingose vaišėse, valdininkų suvažiavimuose ir kt. Aukščiausioji valdovo padėtis visada buvo pabrėžiama aukščiausia pagarbos forma. Pavyzdžiui, pagal XVI a. Ispanijos rūmų etiketą kiekvienas pavaldinys, prisiartinęs prie karaliaus, turėdavo atsiklaupti ir pabučiuoti jam ranką.

Laikui bėgant sudėtingi rūmų ritualai nunyko kartu su visais kitais senoviniais papročiais, tačiau pagrindinės tarptautinio protokolo normos liko nepakitusios. Jos, kaip klasika, yra bendros visoms pasaulio šalims. Tai lyg atspara, ant kurios kiekviena šalis, remdamasi tradicijomis, kultūra, religija, demografija, istorija, kalba, temperamentu ir t. t., sukūrė tam tikras savo normas. Kad ir kaip istoriškai kito etiketo formos ir funkcijos, etiketas visada buvo žmonių bendravimo priemonė, dėmesio ir pagarbos vienas kitam raiškos būdas. Remiantis etiketo, kaip ir protokolo, normomis žmogus gali būti gerbiamas ir ignoruojamas, aukštinamas ir žeminamas.

Etiketas yra iškalbingas, jis byloja apie reikšmingus dalykus: išorinės elgesio kultūros požiūriu apsaugodamas kiekvienos asmenybės orumą, jis padeda plėtoti humanišką žmonių tarpusavio santykių turinį. Etiketas ypač svarbus konfliktinių situacijų, derybų metu. Nesilaikant etiketo normų, iš principo neįmanoma našiai svarstyti problemų, keistis nuomonėmis, kolektyviai ieškoti tiesos. Net smarkiausiai susikirtus pažiūroms, įsitikinimams, koncepcijoms, etiketas neleidžia suirti pagarbos ir padorumo atmosferai, nuomonių skirtumui virsti tarpusavio įžeidinėjimu, orumo menkinimu.

Jis padeda išsaugoti partnerių lygiateisiškumo, džentelmeniškumo principus. Žodis „protokolas“ mūsų sąmonėje susijęs su tarptautinėje praktikoje įprastu diplomatiniu ceremonialu. Išgirdę šį žodį išsyk įsivaizduojame gausybę sudėtingų ir sunkiai įsimenamų taisyklių, draudimų. Stebimės, kaip „oficialus protokolininkas“ geba įveikti daugybę vien tik valstybinės rangų sekos keliamų problemų. O stebėtis išties yra ko: protokolas – ne tik preciziškas „štabo“ darbas. Protokolas – tai ir nepaprastai didelė

14

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

atsakomybė: protokolinės rangų sekos klaida gali turėti neigiamų padarinių, kuriuos labai sunku įveikti.

Protokolo pagrindas – tai griežtos taisyklės, reglamentuojančios oficialiąją komunikaciją, sutikimų ir palydų tvarką, derybų ar pokalbių vedimą, priėmimų organizavimą, dalykinio susirašinėjimo įforminimą, aprangą ir t. t.

Skiriamos kelios protokolo rūšys: KARALALIŠKASIS PROTOKOLAS – tai griežtų taisyklių sistema ir jų vykdymo for-

mos, priimtos monarchų rūmuose.

KARINIS PROTOKOLAS – armijoje visuotinai priimtų elgesio normų, manierų ir

taisyklių kodeksas, taikytinas visose karinėje srityje dirbančių žmonių gyvenimo ir darbinės veiklos sferose, taip pat laivyne.

DIPLOMATINIS PROTOKOLAS – elgesio taisyklės, kurių diplomatai ir kiti oficialūs

valstybių atstovai privalo laikytis įvairiuose oficialiuose diplomatiniuose renginiuose (per priėmimus, vizitus, pristatymus, derybas, delegacijų susitikimus ir pan.) ir bendraudami tarpusavyje.

TARNYBINIS PROTOKOLAS – tai visuma taisyklių, tradicijų ir susitarimų, kuriais

grindžiamas bendravimas įvairaus darbo sferoje.

Daugelis protokolo taisyklių yra identiškos arba sutampa vienoje ar kitoje srityje.

Tačiau griežtų protokolo taisyklių laikymuisi didžiausią reikšmę teikia diplomatai ir kiti aukšto rango oficialūs asmenys.

Verslininkai, be abejo, taip pat privalo ne tik teoriškai žinoti visas šias taisykles, bet ir be priekaištų jų paisyti praktinėje veikloje.

Protokolas apima įvairias elgesio formas, mandagumo taisykles. Tai susiklostė per ilgą žmonių civilizacijos gyvavimą, tai daugelio žmonių kartų patirties rezultatas, tai formalių taisyklių taikymas iš anksto numatytose situacijose. Šios taisyklės vadinamos tarptautinėmis, kadangi jos yra maždaug vienodos visose šalyse. Tuo tarpu kiekvienos šalies etiketas gali turėti savų ypatybių, kurias galėjo lemti savita istorinė raida, etninės ir religinės tradicijos bei papročiai.

Išsiaiškinę protokolo ir etiketo apibūdinimus ir jų reikšmę, tarp šių dviejų sąvokų galime rasti tam tikrų panašumų bei skirtumų. Svarbiausias panašumas būtų tas, kad tiek protokolas, tiek etiketas – tai tam tikros elgesio ir mandagumo taisyklės, kurias privalo žinoti žmonės, nenorintys negatyviai išsiskirti iš kitų. Pagrindinis skirtumas tarp protokolo ir etiketo būtų tas, kad protokolo reikalavimai yra griežti, konkretūs ir be alternatyvos, o etiketas labiau grindžiamas patarimais, kaip geriau, maloniau, tinkamiau...

15

Tarptautinio protokolo idėja

3 Protokolo svarba karjerai ir pajamoms 17

Protokolo svarba karjerai ir pajamoms

Neišmokus gerų manierų neįmanoma padaryti karjeros. Šiandien, gyvenant itin judriame ir permainingame pasaulyje, karjerai daryti reikia kaip niekada daug žinių ir įgūdžių, mokėti neprarasti takto ir pasitikėjimo savimi. Protokolo žinovai teigia, jog nėra dviejų asmenų, kurie elgtųsi visiškai vienodai, net jeigu abu priklausytų tai pačiai kultūrai. Todėl visada pravers visos protokolo subtilybės, tarkim, – kaip keliauti lėktuvu, ką vilkėti, kaip kalbėti, kad patrauktume ir įtikintume pašnekovą. Ir darbe, ir namuose svarbu mokėti paprašyti bei padėkoti, kalbėtis telefonu, paklausti, atsakyti, ginčytis, ką nors pagirti ar papeikti, pasveikinti iškilminga proga ir paguosti skaudžios nelaimės valandą.

Norint pasiekti verslo ar karjeros sėkmę, būtina žinoti bent pagrindinius protokolo reikalavimus – tik tada galima išvengti keblių situacijų ar net kuriozų. Protokolo laikymasis padeda laisvai jaustis oficialiose situacijose, žinoti, ko iš mūsų tikimasi, kaip reikia elgtis, kad neįžeistume žmonių, su kuriais bendraujame.

Gal ir keista, bet žmogus, išmanantis tarptautinio protokolo normas, bet kokioje situacijoje jaučiasi jaukiau, stabiliau. Tarkim, įvairiausi pobūviai ir priėmimai: toks žmogus žino, kokiu atveju reikia vilktis tą ar kitą protokolo nustatytą drabužį, kaip jam dera elgtis toje ar kitoje aplinkoje. Žinojimas teikia pasitikėjimo savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Tam tikros bendravimo ir elgesio taisyklės gyvuoja jau ne vieną amžių, jos yra bandytos perbandytos, tad šiandien nieko nauja išradinėti nereikia – būtina tik įsiminti tarptautinio protokolo normas, ir jo padiktuota mandagumo bei pagarbos kalba leis mums susišnekėti bet kokioje situacijoje, bet kurioje šalyje.

Oficialiuose renginiuose labai svarbu paisyti protokolinės rangų sekos, kadangi rangas yra žmogaus visuomeninio reikšmingumo ženklas. Padarius klaidą – įterpus svečią į rangų seką ne pagal jo statusą, gali kilti nesusipratimų. Tad būtina nuosekliai suskirstyti svečius pagal hierarchiją. Čia ir praverčia protokolas. Remiantis juo, svečius galima „surikiuoti“ pagal jų padėtį rangų sąraše ir nustatyti kiekvienam iš jų prideramą vietą. Tačiau net ir puikiai išmanant protokolą, visada yra dėl ko pasukti galvą: negalima iš karto nuspręsti, kas aukštesnis rangu – žinomas rašytojas ar Seimo

19

Protokolo svarba karjerai ir pajamoms

narys. O kur pasodinti garsų sportininką, dailininką ar mokslininką? Kiekvienas toks sprendimas turi būti gerai apgalvotas, kuo geriau atspindėti tų žmonių visuotinai pripažintą autoritetą.

Net ir smulkių dalykų negalima palikti likimo valiai. Sėkmingas renginys ir graži šventė turi būti planuojami pagal visas karinės strategijos taisykles, nes kiekvienoje detalėje gali slypėti protokolo pinklės. Todėl daugiausia dėmesio dera skirti renginio organizavimui ir pirmiausia apsibrėžti, kokio pobūdžio tas renginys bus ir kokiu tikslu jis rengiamas. Jei įvykęs renginys išėjo kitoks, negu buvo numatyta, rizikuojama sulaukti neigiamos nuomonės apie rengėjus.

Rodyti dėmesį ir pagarbą kiekvienam žmogui – humaniškumo ir kultūringumo požymis. Tačiau norėdami, kad kiti šiuo teiginiu patikėtų, turime jį pagrįsti atitinkama savo elgsena, antraip žodžiai ir liks žodžiais. Tai, kad žmogus nežino mandagumo normų, nėra pasiteisinimas: jo elgesys laikomas tiesiog nepagarbiu ir dėl to jam tenka patirti nemažai nusivylimo akimirkų.

Dėl protokolo neišmanymo gali kilti daug nesusipratimų, ir atvirkščiai – tinkamu elgesiu ne tik galima patraukti klientus, bet ir pelnyti puikią reputaciją tarp bendradarbių ir tarp tų žmonių, kurie stovi ant aukštesnės hierarchijos laiptų pakopos.

Protokolu reikia naudotis kaip sėkmės ir karjeros raktu.

Kiekvienas privalo žinoti, kaip teisingai parašyti oficialų laišką ar kvietimą, kaip priimti svečią ir su juo kalbėtis, kaip užmegzti bendravimą. Visiems šiems klausimams daugelyje šalių skiriama nemažai dėmesio. Jau mokyklos suole prasideda pirmoji pažintis su rašytomis ir nerašytomis etikos taisyklėmis, akcentuojama dalykinio bendravimo ir elgesio normų reikšmė, nes kiekvienam veikliam žmogui, nepaisant jo profesijos ir socialinio statuso, tenka atsidurti įvairiose situacijose.

Daugelyje valstybių atitinkami kursai dėstomi kone kiekviename universitete ir kolegijoje, ta tema išleidžiama daugybė mokslinės ir populiariosios literatūros. Dėl to tinkamai išauklėtas žmogus priėmime ar susitikime nesikankina prieš užduodamas klausimą pašnekovui, nesuka galvos, kur dėti servetėlę ar į kurią taurę įpilti vyno. Pradėdamas dalykinį pokalbį jis žino, kur dera pasodinti partnerį ir kaip geriau pradėti su juo bendrauti.

Protokolo ir etiketo išmanymas – labai svarbus socialinės psichologijos elementas. Turbūt daugelis yra patekę į nemalonias situacijas arba regėję sutrikusį žmogų, nežinantį, ar jam dera pirmam paduoti ranką susitikimo metu, ar palaukti, kol tą padarys partneris. Nepasitikėjimas savimi, sutrikimas trukdo dalykiniams santykiams, gadina bendrą susitikimo atmosferą.

20

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad jie puikiai elgiasi, yra mandagūs. Galų gale visi jie buvo auklėti, taigi žino, kaip dera elgtis draugijoje. Pavyzdžiui, prie stalo dauguma Europos gyventojų sugeba daugmaž vikriai manipuliuoti peiliu ir šakute. Jie nesiremia į vaišių stalą alkūnėmis ir valgydami nesiurbia sriubos, žino, kad atsiriaugėti po gerų vaišių mūsų platumose nepriimta jau nuo Liuterio laikų. Bet ar to užtenka, kad galėtume laisvai elgtis visuomenėje, kad nekirbėtų galvoje mintis, kaip čia neapsijuokus. Juolab kad be gerų manierų šiandien kopti karjeros laiptais faktiškai neįmanoma. Savame rate atsipalaiduoti gal ir leistina, bet oficialiam svečiui ar užsieniečiui mūsų etiketo trūkumai gali sudaryti atsilikusios šalies įvaizdį. Čia kalbama ne tik apie žinojimą, kada ir kaip reikia elgtis pagal taisykles, bet ir apie tai, kad tas taisykles privalu vykdyti kaip savaime suprantamą dalyką. Manierų galima išmokti, jos gali tapti netgi asmenybės dalimi.

Geros manieros neturi kelti įtarimo, kad tai – tam tikra bendravimo taktika.

Verslo interesai visais atvejais verčia mus paisyti mandagumo, nors ir didelėmis pastangomis. Tačiau net ir dėl jų negalima aukoti savigarbos ir sutikti su viskuo, ką siūlo įžūlus žmogus. O į mandagumui nusižengiančius asmeninius bendradarbių įpročius reaguoti reikėtų tik tada, jeigu jie tuos įpročius demonstruoja ir tiesiogiai bendraudami su klientais arba palaikydami dalykinius kontaktus už įmonės ar įstaigos ribų. Ši taisyklė yra viena iš pagrindinių norint išvengti konfliktų su kolegomis.

Naujoji verslo strategija dabar daug dėmesio skiria komunikacijai ir informacijai.

Daugeliui įstaigų išoriniai kontaktai nėra vien komerciniai. Šiais laikais nerasime nė vienos bendrovės ar įstaigos, kuri manytų, kad jos gaminius pirks ar jos paslaugomis naudosis vien tik dėl jų puikios kokybės. Savaime aišku, kad pardavimo strategijai vis didesnę reikšmę turi psichologiniai svertai. Malonūs ir paslaugūs darbuotojai atspindi įmonės ar įstaigos strategiją. Tai ypač akivaizdu klasikinėje paslaugų srityje – bankuose, restoranuose, draudimo įstaigose ir t. t. Pastaruoju metu net monopolinės įmonės, pavyzdžiui, energijos gamintojos, ėmė siųsti savo darbuotojus mokytis nepriekaištingo elgesio, nes ir jos priverstos saugoti savo gerą vardą visuomenėje.

Sėkmę lemia gebėjimas bendrauti, todėl darbuotojų elgesiui dabar keliami ypač dideli reikalavimai. Taigi bendravimo kultūra, ilgą laiką buvusi užmiršta, dabar įgyja vis didesnę reikšmę. Tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 80 proc. vadovų veiklos sudaro bendravimas. Svarbiausias bendravimo būdas yra pokalbis, ypač kai sprendžiami subtilūs asmeniniai klausimai, vyksta derybos ar aptariamos sudėtingos verslo problemos. Todėl patartina nesikliauti vien pokalbio strategija, o rūpintis ir bendravimo stiliumi.

21

Protokolo svarba karjerai ir pajamoms

Galime panagrinėti bet kokią situaciją, kad įsitikintume, jog reikia laikytis tam tikrų bendravimo normų. Pavyzdžiui, priėmimas į darbą. Kai į darbo vietą kartais pretenduoja 100 norinčiųjų, turinčių pakankamą kvalifikaciją, kas gaus darbą, o kas ne, lemia kiti kriterijai, dažnai – simpatijos veiksnys. Svarbu, koks pirmasis įspūdis – kertinis profesinės sėkmės akmuo. Personalo skyrių vadovai šiandien nori nusimanančių ir žavingų, pasitikinčių savimi ir malonios išvaizdos pretendentų. Ne vienas atsidus: „Kokie dideli reikalavimai.“ Tačiau tai, ko reikalaujama, labai lengvai pasiekiama. Nepatartina elgtis nenatūraliai – visur reikia asmenybių, o ne dirbtinių būtybių. Žavesys, charakteris ir patirtis – trys dalykai, kuriuos turi kiekvienas iš mūsų ir kuriais reikia mokėti pasinaudoti: ką reikia – išryškinti, kas nelabai patrauklu – užmaskuoti. Einant į pokalbį dėl darbo, visų pirma reikia tinkamai apsirengti, nes darbdavys pirmąjį įspūdį susidaro iš apsirengimo, o pirmas įspūdis daug ką lemia.

Mandagumas padeda siekti sėkmės ir versle, ir asmeniniame gyvenime, tačiau visur būtina tiksliai laikytis ir garbės kodekso, nepripažįstančio jokių nukrypimų.

Kitaip sakant, moralinis mūsų veiklos ir elgesio vertinimas yra be galo svarbus.

Elgesio normos visąlaik keičiasi. Jas kuria ekonominę ir intelektinę valdžią turinti visuomenės grupė – jos nariai tarpusavyje ir susitaria, koks elgesys laikytinas norma.

Dėl to reikia nuolatos sekti permainas, antraip galima atsidurti nepatogioje situacijoje. Šiandien vėl aktuali ankstesniųjų laikų nuostata: geros manieros yra būtina kiekvienos karjeros sąlyga.

Iš žmonių tikimasi ne tik dalykinės kvalifikacijos, bet ir atitinkamų manierų. Tos manieros prigyja ne vien dėl to, kad jas atrenka, jų plitimą skatina visuomenės vadovai. Ekonominiai interesai – dar viena svarbi elgesio normų plitimo priežastis.

Daug mandagumo taisyklių priklauso nuo konkrečios situacijos ir nuo mūsų vaidmens visuomenėje. Jei visą laiką laikysimės tų pačių mandagumo taisyklių, vienu atveju jos bus tinkamos, o kitu atveju mes galime net apsijuokti arba padaryti aplinkiniams blogą įspūdį, gal net sukelti konfliktinę situaciją. Pavyzdžiui, keistai atrodys, jei spausime ranką pardavėjams parduotuvėje, valytojoms ir pan. Toks mūsų elgesys neatitiks konkrečios situacijos ir duos peno anekdotams. Taip atsitiks ir tuo atveju, jei sėdėdami pievelėje per alaus šventę iš prekiautojo sumuštiniais pareikalausime peilio ir šakutės arba plosime po įspūdingos graudžios kalbos per laidotuves. Laimė, beveik visada žinome, kokio elgesio iš mūsų tikimasi, nes to esame išmokę dar vaikystėje, vadinamajame socializacijos etape, tad savo elgesiu dažnai nesąmoningai prisitaikome prie konkrečios kasdienio gyvenimo situacijos. Kas kita – mums neįprastos situacijos: turime iš anksto žinoti, kaip toje ar kitoje situacijoje dera elgtis,

22

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

kitaip sakant, kokio elgesio iš mūsų tikimasi. Tą patį galime pasakyti ir apie įvairius vaidmenis, kurie mums tenka pasikeitus kasdienio gyvenimo aplinkybėms.

Be abejo, Etiketo bei Protokolo taisyklės ir normos ne visada korektiškai taikomos ir dėl to kyla įvairių nesklandumų. Pavyzdžiui, kaip reaguoti, jeigu pastebime kitą nemandagiai elgiantis? Reikalavimas vienas – iš viso nekreipti dėmesio, elgtis taip, lyg nieko nebūtų atsitikę.

Tačiau pasitaiko, kai susiduriama su provokuojamu, tiesiog begėdiškai nemandagiu žmogaus elgesiu. Tada ne tik mandagumas, bet ir savigarba reikalauja bematant panaikinti pačią situaciją – palikti akiplėšą arba paprašyti jį išeiti. Geros manieros nesiūlo kitos išeities – į šiurkštumą neatsakoma šiurkštumu.

Tačiau kaip elgtis, kai prastos manieros ir kultūros stoka visiems nepakeliamai įkyri? Ar galima atkreipti kieno nors dėmesį į apsileidimą, tarkim, tada, kai žmogus neapsakomai dvokia? Tai bene pačios kebliausios bei sunkiausios situacijos, ir universalaus atsakymo, kaip elgtis tokiais atvejais, nėra. Kartais padeda paprasčiausias humoras. Deja, ne kiekvienas, net ir kultūringas, žmogus geba juo tinkamai pasinaudoti. Galima jį ar ją pasikviesti į šalį ir be didelių užuolankų pasakyti, kad panaudoto dezodoranto, matyt, nepakanka, tačiau tokiu elgesiu rizikuojame prarasti to žmogaus palankumą ir sugadinti nuotaiką ir sau, ir jam. Tokiu atveju vertėtų pasitelkti visą savo kultūringumą ir išradingumą. Aišku, kad į ką nors adekvačiai reaguoti galima tik suvokiant aplinkybes. Neišmanant elgesio normų, bet koks atsakomasis elgesys tik sustiprins neadekvačią reakciją.

Nusižengimas korektiško elgesio normoms – visų pirma paties nusižengusiojo problema. Tokiu atveju suvokiamas savo paties pralaimėjimas, nes jei nori, kad kiti su tavimi elgtųsi nepriekaištingai ir korektiškai, turi parodyti pavyzdį. Aišku, daug kas priklauso nuo pražangos dydžio. Netyčia kam nors panosėje užtrenkus duris ar ką nors stumtelėjus, paprastai pakanka atsiprašyti. Žinoma, nesmagu, kai nusižengi geroms manieroms, tačiau būtų visiškai nedovanotina dėl to dar ir sukelti triukšmą.

Jei raudonu vynu aplieji moters suknelę, reikia pasirūpinti, kad dėmė būtų išvalyta, nedera pulti valyti pačiam, nes moteris gali susigėsti, o aplinkiniai pasijusti labai nepatogiai. Galima tiesiog pasiūlyti savo servetėlę ir pareikšti norą apmokėti valymo išlaidas. Jeigu sukėlei kieno nors nepasitenkinimą nieko bloga nemanydamas (pavyzdžiui, kokio nors pagyvenusio pono palydovę užkalbinai kaip jo dukterį), geriau iš viso nieko nesakyti, nes puolus atsiprašinėti nepatogumas bus dar didesnis.

Yra situacijų, kurios mums nepatogios dėl to, kad nėra įprastos. Pavyzdžiui, turime kam nors pareikšti užuojautą dėl artimo žmogaus mirties. Tokiu atveju visi žo-

23

Protokolo svarba karjerai ir pajamoms

39 Linksmai apie protokolą ir etiketą 503

Linksmai apie protokolą ir etiketą

VIEŠI PATVARKYMAI kaip turi elgtis kozno dievobaiminga ir viežlyba asaba jomarke, savo gildijos pobuvy ir kitoniškame susiėjime.

1. Gink Dieve nevalna prisiplempus arielkos bastytis tarp žmonių viešumoj ir

savo nesvietišku smirdėjimu, o taipogi kalakutiškais tauškalais papikinti sueigą.

Jei bus taip, tai sūdžia turi bausti tokį galgoną 30 lietuviškų grašių, ale jei pinigo neprituri, liept iškasti 10 uolekčių grabės po Vilniaus miesto sieną.

2. Nevalna prie visų šnirpšti į saują nosies tirštumą ir po tam ana šluostyti in

vežimų šonus ar in svetimų asabų drapanas.

Jei bus taip, reikia tokį baust 20 grašių ar nedėliai pristatyt minti dumples vinių kalykloj.

3. Nevalna mėtyt iš savo kišenių ar savo vežėčių pakulas, plunksnas, supuvusias

ropes, šapus, o taipogi išmesti viešai sunešiotas vyžas ir kitoniškas bezliapyčias.

Jei bus taip, baust 50 lietuviškų grašių ar nedėlią mėžt vaivados žirgų staines.

4. Už akies pamušimą viešumoj – 45 grašiai,

Už žipono palos atplėšimą – 35 grašiai, Už spyrimą in pasturgalį – 50 grašių, Už plaukų pešimą dėl keršto – 60 grašių, o už plaukų pešimą dėl šposo – vienas auksinas. Šitie wisi patvarkymai priguli visiem paprastiem žmonėm, ale nevalna anuos taikyt bajorams, o taipogi šlėktai.

Išguldyta Vilniuje Metais 1636 per Šv.Roką.

505

Linksmai apie protokolą ir etiketą

Kildamas iš dantisto krėslo pacientas sako: – Ačiū, kad taip puikiai sutaisėte dantis, bet norėčiau paklausti, ką daryti, jei mano dantys geltoni?

Dantistas žvilgteli į pacientą ir atsako: – Ryšėkit rudą kaklaraištį.

Porelė gana seniai sėdi restorane.

– Brangioji, nuo šito vyno tu tapai tiesiog nepakartojama.

– Atleisk, bet aš jo negėriau.

– Taip, žinau. Užtat aš gėriau.

Turistas amerikietis užsuka į prabangų restoraną ir užsisako paties brangiausio vyno. Jam atneša paskutinį ilgiausiai išlaikyto vyno butelį.

Amerikietis pasikviečia restorano savininką ir pareiškia: – Jeigu aš moku tokius fantastiškus pinigus, galėjote vyną supilstyti į naujesnius butelius.

Po banketo restorane rytojaus dieną kalbasi du bendradarbiai: – Kaip tau patiko banketas?

– Pusė bėdos. Tik labai daug išgėrusių buvo, nemandagių, rankas numindžiojo.

506

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

– Ar jūs girdėjote apie kokteilį „Artistinis“?

– O kuo jis ypatingas?

– Pakanka išgerti taurę, ir prasideda vieno aktoriaus teatras...

Adjutantas sustabdo visai nusigėrusį kareivį ir sako: – Kvaily, jei negertum, galėtum tapti adjutantu.

– Nusispjaut. Kai išgeriu, aš – pulkininkas.

Džiulija ištekėjo nebe pirmą kartą. Šįsyk – už diplomato. Kartą susitikusi su draugėmis ji pradėjo pasakoti, kokia laiminga.

– Neįsivaizduojate, mergaitės, koks jis žmogus. Tikras džentelmenas, riteris...

Aš jau tvirtai nusprendžiau, kad nuo šiolei tekėsiu tik už diplomatų.

– Tėte, o kada padovanosi man dviratį?

– Kai mūsų subalansuota, prezidento idėjomis paremta, vyriausybės ekonomine politika stabilizuota finansų rinka leis paspartinti valstybės nacionalinio produkto augimo tempus ganėtinai smarkiai, kad jie viršytų biudžeto deficito augimą.

– Gerai, bet kodėl pasakyti „ne“ reikia tokiu ilgu sakiniu?

Vyras sako žmonai: – Paryčiais sapnavau fantastišką sapną.

– Na, ir kas tave taip nustebino?

– Susapnavau, kad per gimimo dieną nupirkau tau kuklią dovanėlę, o tu apsidžiaugei.

507

Linksmai apie protokolą ir etiketą

– Mielasis, gimimo dienos proga padovanosiu tau naują užtiesalą mūsų sofai, naują staltiesę ir naują patalynės komplektą.

– Tokiu atveju, mieloji, aš tau gimimo dienos proga padovanosiu porą kaklaraiščių, naują elektrinį skustuvą ir losjoną.

– Jūsų šuo kažkaip nedraugiškai žiūri į mane, – sako svečias.

– Nekreipkite dėmesio. Jis visada taip žiūri į tą, kuris valgo iš jo lėkštės.

Klientas sako restorano šeimininkui: – Jūs manęs neįtikinsite, kad šis pyragas su kiškio įdaru. Šeimininkas: – Pone, atsižvelgiant į sunkius laikus, įdare yra ir arklienos...

– Kokia proporcija?

– Pusė ir pusė. Vienas arklys ir vienas kiškis.

Kunigų seminarijos auklėtiniai valgykloje prie padėklo su obuoliais pamatė užrašą: „Imk tik vieną, Dievas tave stebi.“ Kitame stalo gale už didžiulio dubens su sausainiais kažkas užkišo raštelį: „Čiupk, kiek nori, kol Dievas stebi obuolius.“

Atėjo Seimo narys papietauti į restoraną. Jį aptarnavo padavėjas, buvęs mokslo draugas.

– Vadinasi, tu čia dirbi? – nustebo seimūnas.

– Taip, – atsakė padavėjas, – bet aš pietauju kitame restorane.

508

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

Klientas: – Padavėjau, jūsų žlėgtainis iš tikrųjų nedidelis.

Padavėjas su šypsena: – Tikra teisybė, pone, bet pamatysite, kaip ilgai jį valgysite.

Važiuoja du piliečiai ant taksi užpakalinės sėdynės ir pasakoja vienas kitam atsitikimus. Vienas sako: – Supranti, vakar buvau pas Riaubas. Įsivaizduoji, jie šampano į vyno taures pripylė. Na, absurdas, supranti, kur mandagumas, kur geras skonis?

– Tai tu pas Riaubas buvai, o kai aš vakar pas Petraičius buvau, tai mes žuvį tik su viena šakute valgėm, supranti, po vieną šakutę prie žuvies padėjo. Siaubas, koks neišsiauklėjimas!

Taksistas klausė klausė tokių šnekų ir staiga atsisukęs pasiteiravo: – Vyrai, ar jums netrukdo, kad aš į jus nugara atsisukęs važiuoju?

Restorane: – Man stiklinę vandens ir duonos riekelę.

– Na, ką jūs, argi taip galima? Šiandien juk šventė, pasilinksminkite kaip reikiant.

– Gerai, linksmintis tai linkmintis. Kibirą vandens ir kepalą duonos.

Į laukiantį taksi įvirsta girtas vyriškis: – Kur jūs važiuojate? – klausia taksistas.

– Koks jūsų reikalas? – užsigavo vyriškis. – Prašau vežti.

509

Linksmai apie protokolą ir etiketą

Restorane padavėjas neša antrąjį patiekalą ir pirštu prilaiko kotletą. Tai pamatęs klientas pradeda bartis, o padavėjas sako: – Ar jūs norite, kad kotletas dar kartą nukristų?

Susiruošė Napoleonas išeiti iš puotos ir pastebėjo, kad jo kepurę pakabino ant aukščiausio kablio. Jis šokinėja į viršų ir bando ją pasiekti. Čia prie jo prieina vienas iš maršalų ir sako: – Aš jums padėsiu. Aš už jus aukštesnis.

– Kvaily, ne aukštesnis, o ilgesnis. Tarp kitko skirtumą galime greitai sumažinti.

Eilinis ir viršila pajūry. Eilinis: – Pažiūrėkit, ši turi neblogas kojas.

– Nežinau. Aš dar nemačiau jos žygiuojant.

– Tamsta viršila! Pas tave žmona atėjo!

– Ne pas „tave“, o pas „jus“.

– Pas mus ji vakar buvo.

Teatro užkulisiuose: – Ko nepatenkinta mūsų primadona?

– Šiandien atnešė devynias puokštes.

– Bet argi tai mažai?

– Taip, bet ji užmokėjo už dešimt!

510

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

Niekada neišvyniokite dovanų prie svečių, nes tuomet niekam iš jų negalėsite jų padovanoti.

Suvalkietis pareiškia savo firmos darbuotojams: – Šiais metais jūs labai gerai dirbote, todėl kiekvienas paskatinimui gaus po 100 Lt čekį. Jei taip pat gerai dirbsite ir kitais metais, aš tuos čekius pasirašysiu.

Susitinka du škotai. Vienas klausia: – Kur išsiruošei?

– Einu skandintis, – atsako antrasis.

– Gal iš proto išsikraustei! Su nauju kostiumu!?

Skelbimas laikraštyje: „Dingo juodas diplomatas, radusį prašome nugabenti į Nigerijos konsulatą.“

Į radijo stotį paskambina mergina ir didžėjui sako: – Vakar radau piniginę, kurioje buvo tūkstantis eurų, keli šimtai litų ir Jono Petrausko, gyvenančio Didžiojoje gatvėje, vizitinė kortelė.

– Jūs norėtumėte žmogui grąžinti pamestus pinigus?

– Ne, aš norėčiau pasiųsti jam kokią linksmą dainelę.

511

Linksmai apie protokolą ir etiketą

Jonas iš Vilniaus skambina draugui Petrui į Klaipėdą: – Beje, ar tu negavai mano laiško?

– Ar to, kuriame prašai, kad paskolinčiau pinigų?

– Taip, – patvirtina Jonas.

– Ne, negavau, – užtikrina Petras.

Iki šiol aš neturėjau malonumo susipažinti su jūsų žmona.

– O kas jums sakė, kad tai suteiks malonumą?

Atidarė vyras firmą. Pirmoji diena biure. Ant slenksčio pasirodo kažkoks vyriškis. „Klientas“, – pagalvojo vyras, griebė telefono ragelį ir pradėjo kalbėti: – ...Ne, šiandien niekaip nepavyks... ne, niekaip... labai daug užsakymų...

Galbūt po mėnesio... aš užrašysiu jus į eilę.

Deda ragelį ir sako vyriškiui: – Atsiprašau, tiek klientų... Kuo galiu būti naudingas?

Vyriškis: – Telefonų meistrą kvietėte? Liniją įjungti?

Pusamžis pilietis piktinasi autobuse: – Kada gi pagaliau pradės normaliai auklėti jaunimą?

– Ko jūs piktinatės? – klausia keleivis. – Juk vos prieš minutę vaikinas jums vietą užleido?

– Taip, bet mano žmona iki šiol stovi.

512

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

Tėvas su sūnumi deginasi saulėje, o uošvė maudosi. Staiga ji pradėjo skęsti.

– Tėveli, žiūrėk, močiutė rankomis mojuoja, – taria berniukas.

– Koks tu nemandagus, – pasakė tėvas. – Ir tu jai pamojuok.

Teatre žmona kumšteli vyrui į pašonę: – Žiūrėk, kaip nemandagu, priešais tave sėdintis vyras miega!

– Tegul sau miega, negi dėl to reikėjo mane žadinti?

Į spektaklį atėjo pavėlavę žiūrovai: – Įeikite, įeikite... tiktai tyliai...

– O ką, nejaugi visi jau miega? – pasiteiravo šie.

Atvažiuoja troleibusas į stotelę, į jį įlipa (apie 12–13 metų) pulkas jaunimo, o tarp jų – bobutė. Susėdo jaunimas, o bobutė liko stovėti. Bobutė prieina prie vaikino ir murma po nosim: – Kaip man kojas skauda...

Išgirdęs jaunuolis klausia: – Jums kojas skauda?

– Taip, – atsako bobutė.

– Kai buvot jauna, ar užleisdavote senesniems vietą?

– Taip.

– Tai nuo to jums ir kojas skauda.

513

Linksmai apie protokolą ir etiketą

– Alio, ar čia parduotuvė?

– Ne, čia butas.

– Kurių gi galų keliate ragelį?

Prie skambančio telefono pribėga pardavėjas: – Klausau! Čia avalynės parduotuvė!

– O, atsiprašau, supainiojau numerį.

– Nesijaudinkite, kaipmat pakeisime!

Suskamba telefonas. Ragelį pakelia vaikas.

– Ar tėvelis namie? – pasigirsta klausimas.

– Nemalonu sakyti, bet jo nėra.

– O kodėl tau nemalonu?

– Nemėgstu meluoti.

Motina moko: – Niekada nesiek per stalą, jeigu ko nors reikia. Argi neturi liežuvio?

– Turiu, bet rankos ilgesnės.

Du anglai žaidžia golfą. Netoliese praeina laidotuvių procesija. Vienas iš anglų nusiima kepurę ir nulenkia galvą. Kitas nesupranta: – Nemaniau, kad tokį aistringą golfo žaidėją gali atitraukti kažkokia procesija...

– Sere, supraskit mane teisingai: vis dėlto aš su ja pragyvenau 40 metų.

514

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

Londone susitinka du ponai.

Vienas klausia: – Kokia jūsų pavardė?

– Šekspyras.

– O, tai labai garsi pavardė.

– Taip, aš jau dvidešimt metų išvežioju pieną šiame rajone.

– Nepasisekė mums vakar vakare su žmona.

– O kas atsitiko?

– Atėjo svečiai, o mes kaip tik buvom namie!

Įdomu, kas pavaizduota Kanados vėliavoje, kad tai reikėjo pridengti lapeliu?

Policininkas sustabdo mašiną. Apžiūri ją, pabarškina ir sako vairuotojui: – Šito laužo aš mašina nepavadinčiau!

– Būtent todėl aš ir neturiu teisių! – atsikerta vairuotojas.

Senatvėje Krupskaja prašosi audiencijos pas Brežnevą. Po ilgų prašymų Brežnevas ją priima. Krupskaja prisistato: – Aš – Nadežda Krupskaja. Tikriausiai jūs mane prisimenate?

– O kaipgi, prisimenu, – oriai atsako Brežnevas. – Ir jus prisimenu, ir jūsų vyrą Krupskį prisimenu...

515

Linksmai apie protokolą ir etiketą

Perskaičiusi skelbimą moteriškė ateina į parduotuvę.

– Mačiau jūsų reklamą, – kreipiasi į savininką. – Ar tiesa, kad gavote 200 naujų skrybėlaičių?

– Taip, ponia, – atsako šis.

– Tada norėčiau jas pasimatuoti.

– Tu vėl eini į teatrą? Juk jau matei šią pjesę.

– Taip, bet ne su šia suknele.

Vyras įteikia žmonai du bilietus į teatrą.

– Nupirkau kitam penktadieniui, brangioji, gal galėtum pradėti rengtis?

Universitetas. Stojamieji egzaminai. Egzaminatorius klausia stojančiojo: – Pasakykite, kodėl jūs nutarėte stoti į mūsų universitetą?

Stojantysis: – Tėvai, neužduok kvailų klausimų...

516

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

Literatūra

Asama I. Gražiai elkimės. Kaunas. 1979.

Bagdonavičius V., Barkauskaitė M. ir kt. Elgesio kultūra. Vilnius.

1980.

Baršauskienė V. Biznis ir profesinis įvaizdis. Kaunas. 1994.

Demidevas N. V. Dalykinis protokolas ir etiketas. 1990.

Edelman J. Derybų kelias, kaip išvengti konfliktų ir juos spręsti darbe ir asmeniniame gyvenime. Vilnius. 1997.

Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius. 1997.

Fuksas E. Papročių istorija. Buržuazijos amžius. Vilnius. 1995.

Gesteland R. R. Kaip išgauti TAIP (menas bendrauti ir derėtis įvairiose kultūrose). Vilnius. 1997.

Jonikienė M. Aptarnavimo organizavimas visuomeninio maitinimo įmonėse. 1984.

Juris V. Kaip įveikti NE. 1998.

Kalast M. Laikai ir papročiai. Vilnius. 1997.

Karnegis D. Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms.

Vilnius. 1989.

Komenskis J. A. Elgesio taisyklės. Vilnius. 1995.

Našliūnas A. Susirašinėjimas su užsienio partneriais. Vilnius.

1996.

Nitko A. Kaip nereikia elgtis. 1972.

Orlikas J., Križakas E. Kaip elgtis. 1969.

Pervencevas A. Pašnekesys apie kultūringą žmogų. Vilnius.

1960.

Razauskas R. Pokalbio technika ir taktika. 1992.

Razauskas R. 365 vadovo dienos. Vilnius. 1994.

Ruzgienė R. Sederevičiūtė Ž. Etiketo paslaptys – jūsų sėkmė.

Kaunas. 1997.

517

Tarptautinio protokolo idėja

Smolka K. Kaip elgtis. Vilnius. 1978.

Spillane M. Moters įvaizdis. Vilnius. 1997.

Spillane M. Vyro įvaizdis. Vilnius. 1997.

Stoškus K. Etiketas ir žmonių bendravimas. Vilnius. 1981.

Taperis H. Stalo serviravimas. Vilnius. 1996.

Vanderfild E. Viskas apie etiketą. Vilnius. 1996.

Volf I. Šiuolaikinis etiketas: džinsai ar smokingas. Vilnius. 1996. Žebrauskienė Z. Stalo padengimas. Vilnius. 1993.

Wrede-Grischkat R. Manieros ir karjera: elgesio normos vadovams. Vilnius. 1996.

Diplomatinė veikla 1. LR URM. Lietuvos informacijos institutas.

Vilnius 1991.

Laikai ir papročiai. KTU. Kaunas. 1994.

LR URM Valstybinio ir Diplomatinio protokolo tarnybos darbuotojų pareigybinės instrukcijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 908 „Dėl Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnybos įsteigimo ir jos struktūros bei funkcijų patvirtinimo“. Šiek tiek apie etiketą. Ekonomikos mokymo centras. 1997.

Trumpas diplomato vadovas. Lietuvos informacijos institutas.

Vilnius. 1991.

Caffree M. J., Innis P. Protocol. The Complete Handbook of Diplomatic, Official and Social Usage. Washington. 1989.

Henriques E. F. The signet encyclopedia of wine. 1975.

Johnson H. Hugh Johnson’s modern encyclopedia of wine. 1987.

Kennedy G. Pocket negotiator: the essentials of successful negotiation from A to Z. 1994.

Natezop B. J. Weis E. Business Letters for All. Oxford. 1977.

Phillips L. & W. Executive etiquette. New York. 1996.

Shakun M. F. Group Decision and Negotiation. 1997.

Williams G.R. Legal negotiations and settlement. 1983.

Administrative handbook - personnel - Overseas conditions Special questions, Utrikesforvaltningens handbocker. Stockholm. 1995.

Statow’s Guide to Diplomatics Practice. New York. 1988.

518

ARMINAS LYDEKA

Protokolas

Rengiant ĹĄios knygos iliustracijas talkino:

Lydeka, Arminas Li-105 Protokolas / Arminas Lydeka. – Vilnius : Eugrimas, 2016. – 520 p. : iliustr.

Bibliogr.: p. 517-518 ISBN 978-609-437-331-2

Knygoje populiaria patarimų forma išdėstyti protokoliniai, t. y. visame pasaulyje pripažinti, žodinio ir rašytinio žmonių bei valstybių bendravimo reikalavimai, apžvelgtos visos svarbiausios jų taikymo sritys: susipažinimo, sveikinimosi, vizitinių kortelių naudojimo, įvairaus pobūdžio ir rango pokalbių, raštvedybos, priėmimų, aprangos, vaišių ir kt.

Patarimai universalūs, skirti visiems – nuo pareigūnų iki namų šeimininkių. Visiems, kuriems rūpi elgesio kultūra.

UDK 174.4+341.7

Arminas LYDEKA

Protokolas

Elgesio taisyklės

Išleido leidykla „Eugrimas“ Žalgirio g. 88, LT-09303 Vilnius Tel. (8 5) 273 3955 el. paštas info@eugrimas.lt www.eugrimas.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius www.baltoprint.com