SKAMBA SKAMBA KANKLIAI by Arhela

SKAMBA SKAMBA KANKLIAI

2017

SKAMBA SKAMBA KANKLIAI

Fotografijų autorius Vytautas Daraškevičius Dailininkas Laimis Kosevičius Projekto vadovė Marija Liugienė

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-9955-9308-4-6

TURINYS LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sveikinimas Autoriaus žodis Suskambėjo ir skamba... Milda Ričkutė, festivalio direktorė SUSTABDYTOS FESTIVALIO AKIMIRKOS: 1976-1984 m. 1985-1988 m. 1989-1994 m. 1995-2002 m. 2003-2007 m. 2008-2012 m. 2013-2016 m. SAVO MINTIMIS IR PRISIMINIMAIS DALIJASI FESTIVALIO RENGĖJAI, ANSAMBLIŲ VADOVAI, FOLKLORISTAI: Edita Meškuotienė Aldona Ragevičienė Austė Nakienė Biagio Marsilli Zita Kelmickaitė Ainė Ramonaitė Daiva Vyčinienė Goda Sungailaitė

6 7 8 10 13 41 85 107 131 153 177

12 40 84 106 130 152 176 206

Gerbiamieji festivalio „Skamba skamba kankliai“ dalyviai, organizatoriai ir svečiai, Jau keturiasdešimt penktą kartą Vilniaus senamiesčio gatvėse ir aikštėse aidi, skamba, vingiuoja liaudies muzika, dainos ir šokiai. Tai – festivalio „Skamba skamba kankliai“ dovanos visiems Lietuvos žmonėms. Festivalio sėkmę lemia unikalus jo organizatorių ir dalyvių ryšys su folkloru, kuris per amžius išsaugojo lietuvišką pasaulėvaizdį, mūsų kultūrinius simbolius ir vertybes. Festivalis mokė atrasti ir pamilti liaudies muziką, ją saugoti ir puoselėti ateities kartoms. „Skamba skamba kankliai“ tapo laukiama švente, svarbiu Vilniaus ir visos Lietuvos kultūros reiškiniu, čia savo folkloro tradiciją turi progą pristatyti įvairios Lietuvoje gyvenančios tautos ir užsienio kolektyvai. Dėkoju visiems, kurie su pasididžiavimu dėvi tautinį kostiumą, dainuoja liaudies dainas, seka pasakas, šoka senuosius šokius ir perduoda šį kultūros lobyną jaunajai kartai. Linkiu, kad festivalio „Skamba skamba kankliai“ aidai dar daug dešimtmečių džiugintų folkloro mylėtojus ir visus Vilniaus svečius.

Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentė

Dear participants, organizers and guests of the international folk festival Skamba Skamba Kankliai, It is for the 45th time this spring that folk music, songs and dances resound through the Old Town of Vilnius, filling its narrow winding streets with a multitude of ethnic rhythms and melodies. These are the reverberating sounds of Skamba Skamba Kankliai. The huge success of the festival has been shaped by the unique bond that links the organizers and participants with folklore – a window to the soul and mind of the Lithuanian people, their culture and values throughout the ages. The festival has helped us discover authentic folk music, and we fell in love with it. Skamba Skamba Kankliai has become a popular feast of street music, a cultural event of great significance for Vilnius and for entire Lithuania, an open-air stage for presenting local and foreign ethnic musical traditions. Thank you all who wear their national costumes with pride, sing folk songs, read and tell folktales, perform traditional dances, and teach the young generation to cherish and foster the treasures of folklore. I wish Skamba Skamba Kankliai to continue for many more decades to the great joy and delight of folk music lovers and fans.

Dalia Grybauskaitė

President of the Republic of Lithuania

Mieli folkloro gerbėjai, festivalio dalyviai, Visų vilniečių vardu noriu pasidžiaugti, kad vienas iš nedaugelio autentiškosios etnomuzikos festivalių Europoje šiais metais Lietuvos sostinėje vyks jau 45 kartą! Labai džiugu, kad šiemet šventė iš Senamiesčio kiemų visą savo energiją, optimizmą, džiugesį, veržlumą ir pagarbą tradicijoms paskleis po visą Vilnių – net ir į nuo centro nutolusius rajonus. Esu be galo laimingas, kad saugote ir vertinate muziką, skambesį, žodžius, su kuriais užaugo ištisos kartos. Tikiu, kad šis folkloro festivalis, kasmet suburiantis ir užburiantis tūkstančius, ir toliau augins bei puoselės etninės kultūros dvasią. Kviečiu klausytis, muzikuoti, pažinti ir atrasti naują skambesį!

Remigijus Šimašius

Vilniaus miesto meras

Dear folklore lovers, participants of the festival, On the behalf of all citizens, I want to express my joy about the fact that this festival which is one of few authentic ethnomusic festivals in Europe will take place in Vilnius for the 45th time! It is worth rejoicing that this year the celebration will spread its energy, optimism, joy, vitality and respect for the traditions in all Vilnius city, starting with the Old town and continuing in neighbourhoods farther from the city centre. I am extremely pleased, that music, harmony and words which have accompanied entire generations growing are treasured and appreciated. I believe that this folk festival which is attracting and bewitching thousands of people will continue to nourish and foster the spirit of the ethnic culture. I am encouraging you to listen, play music and discover the new sound!

Remigijus Šimašius

The mayor of Vilnius city

Aš, kaip folklorinio ansamblio SADAUJA (kur dainuoju ligi šiolei) narys, pradėjau dalyvauti šiame festivalyje nuo 1976 metų. Nuo tada iki šių dienų nedalyvavau gal tik poroje festivalių. Jau ir tuomet aktyviai užsiėmiau fotograﬁja. Tad ne vien dainuodavau bei šokdavau, bet ir Vytautas Daraškevičius daug fotografuodavau. Įpratau žvelgti į festivalį lyg ir iš vidaus – ne stebėtojo, o dalyvio akimis. Per tuos keliasdešimt metų susikaupė ne vienas tūkstantis kadrų, pasikeitė kelios dalyvių kartos. Daugelis senųjų kaimo dainininkų, dalyvavusių pirmuosiuose festivaliuose – mūsų folkloro versmė – išėjo anapilin. Buvę vaikai užaugo, dauguma jų perdavė savo atžaloms iš senųjų perimtą meilę liaudies dainai. Nenuostabu, kad pastaraisiais metais festivalyje taip aktyviai dalyvauja dešimtys naujų jaunimo kolektyvų. Peržiūrint archyvinius festivalio kadrus įdomu stebėti, kaip keitėsi ir Vilnius, ir šventės dalyviai. Keletas veidų šmėžuoja ne vieną festivalio dešimtmetį. Jau nuo 1981 metų tarp dalyvių matosi VISI ansamblio kanklininkė, tuomet penkiolikos metų paauglė Saulė. Ji su šiuo ansambliu dalyvavo ir beveik visose vėlesnėse Vilniaus šventėse iki pat šių dienų, taip pat nemažai prisidėjo rengiant šį leidinį. Esu labai dėkingas Vilniaus universiteto dėstytojai, žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausiajai redaktorei Saulei Matulevičienei už pagalbą komponuojant medžiagą albumui. VISI ansamblis tiek sudėtimi, tiek koncertiniu lygiu išliko bene stabiliausias per šiuos dešimtmečius. Festivalio kadruose dažnai galima pamatyti ne vien nepamainomą ansamblio vadovą Evaldą Vyčiną (ilgą laiką jis vadovavo ir kitam puikiam ansambliui JIEVARAS), bet ir kitus aktyviausius jo senbuvius. Nenuostabu, kad daug kadrų ir su manuoju ansambliu SADAUJA. Ansamblis tebedalyvauja festivalyje iki šių dienų. Simboliška, kad ansamblio „močiutė“ amžinatilsį Emilija Kuzavinienė, kurios dainų skrynios pakako net kelioms SADAUJOS koncertinėms programoms, taip pat yra tarp pirmųjų festivalių dalyvių. Iš ryškiausių šio albumo personažų dar galima paminėti Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę, pradėjusią dalyvauti festivalyje su M. K. Čiurlionio meno mokyklos moki-

nių ansambliu ir iki šiol koncertuojančią su sutartinių grupe TRYS KETURIOSE, Romuvos Krivę Iniją Trinkūnienę, azartiškąjį Tadą Šidiškį, charizmatiškąją Zitą Kelmickaitę, buvusią ansamblio RATILIO vadovę ir keletą metų – vieną iš festivalio organizatorių, smuikininką bei kompozitorių Algirdą Klovą. RADASTOS ansamblyje prieš daugiau nei porą dešimtmečių sukiojosi mažasis Vytukas, Almos ir Arvydo Rakauskų sūnus. O dabar Vytautas Rakauskas – solidus RADASTOS dalyvis. Neįmanoma įsivaizduoti festivalio be Kaišiadorių VERPETOS ansamblio ir jo vadovo Antano Bernatonio, pirmuosiuose festivaliuose dalyvavusios labai šaunios jų vaikų grupės. Per praėjusius dešimtmečius festivalio koncertus puošė dešimtys puikių užsienio svečių kolektyvų iš beveik visų pasaulio žemynų. Kai kurie pabuvojo Vilniuje ne po vieną kartą. Nemažiau nei dalyviai festivalyje svarbūs žiūrovai, susirinkdavę ne vien iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų. Jie labai aktyviai įsitraukdavo į festivalio renginius, masinius pasišokimus. Ne vienas iš užsienio svečių yra užsiminęs, kad pavydi mums tokių žiūrovų. Archyviniai kadrai primena, kad ypač gausiai žiūrovai rinkdavosi į festivalio renginius 1985–1988 metais, ikisąjūdiniu laikotarpiu. Todėl, matyt, dėsninga, kad ir į Sąjūdį žmonės Lietuvoje įsitraukė aktyviau nei kitose šalyse. Nelengva buvo sutalpinti į albumą tokią gausią ir įvairią medžiagą. Nusprendėme visas 1976–2016 metų nuotraukas padalinti į 7 laikotarpius po keletą metų. Laikotarpius atspindinčiuose skyreliuose nuotraukos komponuotos ne chronologiškai. Senesnieji vaizdai, iki 2002 metų, pateikti nespalvoti, o vaizdai nuo 2003 metų, man pradėjus naudotis skaitmenine kamera, spalvoti. Tikiuosi, šis albumas maloniai primins folkloro entuziastams ir jų artimiesiems ankstesnių švenčių akimirkas ir bus paskata jaunimui įsijungti į mūsų paveldo puoselėtojų gretas.

Vytautas Daraškevičius, Ansamblio SADAUJA dalyvis

I started participating in this festival in 1976 when I have already been a member of folk group â&#x20AC;&#x153;Sadaujaâ&#x20AC;? (I am still singing there). During those many years, I have taken more than a thousand photos and the generations have changed. Many foreign groups have added to the beauty of the festival by performing in the concerts. Groups come from nearly all continents and some managed to come more than once. The spectators are just as important, gathering not only from Vilnius but from other cities as well. They are incredibly active in festivalâ&#x20AC;&#x2122;s events, mass dancing parties. It was occasionally mentioned by the foreigners that our viewers are to be envied. Old photos from the archive remind us that people were particularly active in the festival from 1985 to 1988, before the national movement. Therefore it makes sense that Lithuanian people were involved in the national movement more so than other countries. I hope that this album will pleasantly remind the folk enthusiasts and their beloved ones about the memorable moments spent in the festival and would encourage the youth to join folk people cherishing our heritage.

Albumo autorius, 1980

Kasmet paskutinę gegužės mėnesio savaitę Lietuvos sostinėje Vilniuje vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Festivalio koncertų dalyviai ir žiūrovai jį vadina kasmetiniais folkloro „atlaidais“, o dalyvauti jame nori ne tik Vilniaus, kuriame šiuo metu Milda Ričkutė apie 50 folkloro tradicijas tęsiančių kolektyvų, bet ir visos Lietuvos bei užsienio šalių folkloro ansambliai – autentiškojo folkloro tradicijų tęsėjai. Šio tarptautinio folkloro festivalio pradžia – 1973 metai, kai spalio mėnesį Vilniaus Sporto rūmuose įvyko liaudiškos muzikos koncertas „Skamba, skamba kankliai“. Tai buvo profesionaliosios (autorinės, stilizuotos) liaudiškos muzikos vakaras, kurį rengė tuometinis Valstybinio dainų ir šokių ansamblio LIETUVA vadovas Vladas Bartusevičius. 1974 metų gegužės pabaigoje Kalnų parke, Vilniaus koncertų salėse surengtas ir liaudiškos muzikos festivalis „Skamba skamba kankliai“. Iki 1984 metų jo vyriausiuoju režisieriumi ir meno vadovu buvo Vidas Aleksandravičius. Nuo 1975 metų festivalyje jau skabėjo ir autentiškas folkloras, dalyvavo etnografiniai ir folkloro ansambliai, folkloro ansambliai, kurių įtaka festivalyje kasmet vis stiprėjo. Autentiškojo folkloro festivalis radosi kaip natūrali priešstata kultūrą niveliuojančioms sovietinėms šventėms, stilizuotam liaudies menui, sykiu tai buvo grįžimas prie tikrųjų nacionalinės kultūros ištakų ir tradicijų. XX a. 7-tajame dešimtmetyje iš kultūrinės rezistencijos kilęs folkloro sąjūdis ir jį lydėjusi folkloro ansamblių kūrimosi banga skatino ne tik domėtis tradicinės kultūros turtais, bet ir parodyti juos plačiajai visuomenei. Tad pirmasis Lietuvos folkloro festivalis netrukus tapo ir svarbia tautinio identiteto raiškos erdve. Vėliau jo dalyviai ir žiūrovai kartu su visa Lietuva dainas dainavo, giesmes giedojo ir per Dainuojančios revoliucijos mitingus, ir 1989 metais, kai susikibę rankomis stovėjo Lietuvą, Latviją, Estiją sujungusiame legendiniame 650 kilometrų Baltijos kelyje, ir lemtingą 1991 metų sausio 13-tosios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos, Seimo rūmų. Tautos

dvasinėje kultūroje puoselėti laisvės siekiai, jos jėga suteikė stiprybės įveikti ir tankus. Sovietiniais laikais festivalį rengė Vilniaus miesto Kultūros valdyba, kai Lietuva tapo nepriklausoma – Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyrius, nuo 1995 Vidas Aleksandravičius metų – Kultūros ir meno skyrius. Festivalio dalyviai su pagarba prisimena šio skyriaus darbuotoją Oną Šaltytę, kuri nuo 1983 metų buvo pagrindinis šio festivalio „variklis“. Nuo 1989 metų festivalį rengė Lietuvos liaudies kultūros centras, o 1997 metais festivalio „Skamba skamba kankliai“ organizacinis komitetas persikėlė į Vilniaus etninės kultūros centrą, kuris nuo tų metų yra ir šio festivalio rengėjas. Festivalis – Vilniaus miesto folkloro ansamblių vadovų, kitų etninės kultūros praktikų ir teoretikų kūrinys. Kuriant festivalio programas ypač daug yra nuveikę ilgamečiai festivalio bendradarbiai Daiva Čičinskienė, Aldona Ragevičienė, Laima Burkšaitienė, Zita Kelmickaitė, Kazimieras Kalibatas, Daiva Vyčinienė, Evaldas Vyčinas, Jonas Trinkūnas, Eglė Plioplienė, Vida Šatkauskienė, Jūratė Šemetaitė, Arūnas Lunys, Algirdas Klova, Edita Meškuotienė, Rūta Aleksiūnienė, Rūta Žarskienė, Vladas Černiauskas, Janina Bukantaitė, Marija Liugienė, Vilma Žukauskienė, Stasys Kavaliauskas ir daugelis kitų. Per ilgus metus susiformavo tradiciniai festivalio renginiai. Žiūrovai laukia naktišokių, pasidainavimo vakaro, koncertų Vilniaus senamiesčio kiemeliuose ir aikštėse, Daiva Čičinskienė kuriuose jie gali kartu padainuoti, pašokti. Tradiciniais jau tapo ir „Sutartinių vakaras“ bei „Sutartinių takas“, vaikų folkloro koncertas „Saulytė“, vakarai „Iš gyvosios versmės“ su autentiškojo folkloro pateikėjais, tradicinių liaudies giesmių valanda, nakties muzikos ciklo bei tradicinių muzikantų ir kapelų koncertai, tradicinio dainavimo, muzikavimo

„dirbtuvės“, tautodailės, tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo mugė. Tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ yra koncertavę svečiai iš Airijos, Armėnijos, Austrijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Baškirijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, D. Britanijos, Estijos, Egipto, Ganos, Gruzijos, Indijos, Indonezijos, Irano, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Karelijos, Kazachijos, Kipro, Korsikos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Olandijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Senegalo, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Škotijos, Tanzanijos, Turkijos, Tuvos, Ukrainos, Udmurtijos, Venesuelos, Vengrijos, Vokietijos, Žaliojo Kyšulio Respublikos. Gražių prisiminimų kartu su šio fotografijų albumo autoriumi Vytautu Daraškevičiumi sugrįžtant į 45-mečio jubiliejų švenčiančio festivalio istorijos akimirkas... Festivalio direktorė Milda Ričkutė

2007 m. festivalio, pažymėjusio 35 m. sukaktį, organizatorių komanda. Vilniaus etninės kultūros centro darbuotojos: M. Ričkutė, L. Stoliarovienė, V. Žukauskienė, K. Aponavičiutė, M. Liugienė.

There are more than 50 ensembles savouring folk traditions in Vilnius and it is considered an honour not only for them but for the authentic folk groups from all around Lithuania and abroad to participate in the Vilnius international folk festival “Skamba Skamba Kankliai”. This festival was started in 1973 and gradually became an authentic folk festival the idea of which was to come back to Lithuanian culture roots and traditions during the years of soviet occupation. This oldest festival in Lithuania soon turned out into a very signiﬁcant celebration for the expression of our national heritage. During the long years of existence people have formed an attachment to particular events like Night Dances, Singing Evening, concerts in different squares of our beautiful Old town, The Sutartinės Path (exceptional Lithuanian tradition of polyphonic singing), children concert “Saulytė” and many more. The festival can boast of attracting best performers from various countries and the list of the countries which have participated throughout the years is almost endless: Ireland, Armenia, Austria, Azerbaijan, Belarus, Bashkortostan, Bulgaria, Czech Republic, Denmark, Great Britain, Estonia, Egypt, Ghana, Georgia, India, Indonesia, Iran, Spain, Italy, Israel, Japan, USA, Karelia, Kazakhstan, Cyprus, Corsica, Poland, Moldova, Norway, Netherlands, South Korea, France, Russia, Senegal, Slovakia, Slovenia, Finland, Scotland, Tanzania, Turkey, Ukraine, Udmurtia, Venezuela, Hungary, Germany, islands of Cape Verde.

Festivalyje „Skamba skamba kankliai“ mūsų ansamblis pirmą kartą dalyvavo 1976 m. gegužės 23 d. Buvome vienas iš trijų Vilniaus miesto folkloro kolektyvų. Įdomu, kad yra išlikę „Sadaujos močiutės“ Emilijos Kuzavinienės užrašai apie festivalio Edita Meškuotienė koncertą – ji paprastai aprašydavo beveik visus koncertus, kuriose teko dalyvauti: „Dainavome „Augin tėvas du sūneliu“, o su kitais ansambliečiais buvo ratelis SADŪTO TŪTO ir bendra daina „Vidury lauko pušynas auga“. Buvo svečių: latvių kanklininkės, suomių pučiamųjų ansamblis ir Estijos folkloro ansamblis LEEGAJUS. Ten ir užsimezgė mūsų draugystė su estų ansambliu“. Beje, toji draugystė peraugo į ilgametį abiejų ansamblių bendravimą įvairiuose koncertuose, šventėse ir festivaliuose Lietuvoje, Estijoje bei buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose. Įsimintinos pirmųjų metų festivalių eitynės su tautiniais rūbais, vėliavomis ir dainomis Gorkio (dabar Pilies) gatve iš Katedros aikštės iki Dailės muziejaus ir koncertai senamiesčio kiemeliuose. Su pirmuoju Lietuvos laisvės pavasariu „Skamba skamba kankliai“ renginiai nušvito Emilija Kuzavinienė naujomis spalvomis. Ne tik išaugo dalyvaujančiųjų skaičius, ne tik pražydo tautinė įvairovė, bet ir pagausėjo renginių: bendri dalyvių pasidainavimo vakarai ketvirtadieniais, sutartinių penktadienių šventvakariai salėse, bažnyčių erdvėse ar tinkamiausiuose kiemeliuose, šeštadienių koncertai miesto aikštėse festivalio svečių ir su svečiais, valandėlės pasakorių, muzikantų ir kt. Įspūdingas „Sutartinių takas“ senamiesčio gatvelėse (atviras ir praeiviams, ir sutartinių mylėtojams), o ypač pavasariškame Bernardinų sode. Čia senųjų sutartinių įvairovė ne tik praturtina ir vienija atlikėjus. Renginiai sudomina, o neretai paskatina ir žiūrovus, klausytojus pamąstyti, kas ir iš kur mes esame.

Mano širdį džiugina tai, kad sutartinių giedotojų gausėja, jomis vis labiau domisi mūsų folklorinis jaunimas. „Sutartinių tako“ renginiuose jauni gali pamatyti ir išgirsti kitus, vieni su kitais pasidalinti patirtimi.

Edita Meškuotienė,

Ansamblio SADAUJA siela – iniciatorė ir dabartinė vadovė

Ansambliai SADAUJA ir LEEGAJUS Vilniuje

Our ensemble participated in the festival “Skamba skamba kankliai” in 1976 for the first time. We were one of the three Vilnius folk groups to participate. With the first spring of freedom in Lithuania the events of “Skamba skamba kankliai” have shined in new colours. It has grown and bloomed not only in the number of participants and national variety, but also in the abundance of events: the remarkable “The Path of Sutartinės” in the streets of the Old town (the event open for the lovers of sutartinė as well as passers-by) and in the especially beautiful Garden of Bernardinai. Here the beauty of the old sutartinė is enriching and uniting the performers. It is also inspiring interest or even encouraging the viewers - listeners to think about what and where are we from. My heart rejoices because there are more and more sutartinė performers - singers, that youth is getting increasingly interested in this. In events of “The Path of Sutartinė” the young ones can see and hear others and experiences can be shared.

Folkloro ansamblis SADAUJA, 1978

1976â&#x20AC;&#x201C;1984

1983

Su Švente! Ypač sveikinu jaunimą. Gerbiu Jus, jauAldona Ragevičienė nieji, kurie supratote, įvaldėte, gal net pamilote dainas, sakmes, tarmes, papročius ir visą įvairialypį palikimą. Ne visi perpratom tą turtą, neįvertinom. Dabar atėjo Jūsų eilė. Sveikinu visus vadovus metų metais triūsusius, ieškojusius, atradusius. Festivaliuose senamiesčio kieme ar ant vejos, ar net prie mikrofono kartais blykstelėdavo didelės vertybės. Ačiū. O ko gi pasiilgau? Pasiilgau visiškai naujo, šiuolaikiško požiūrio į kaimų folkloro pateikėjus. Pasiilgau tokių susitikimų, kad jaunimas veržtųsi susitikti su senoliais. Pasiilgau šviežių idėjų ir netikėtumų. Tikiu, kad viskas bus gerai ir dar geriau. Telaimina Jus Dievas. Pagarbiai

Greetings! I especially felicitate the youth. I respect You, young ones, who have understood, mastered and maybe even fell in love with songs, legends, dialects, traditions and the rest of our complicated heritage. Not all of us realised and appreciated this fortune. Now it is Your turn. I felicitate the group leaders, who have been working hard, searching and ﬁnding for many years. During the festival in the yards of the Old town or on the lawn, or even by the microphone huge values appeared. Thank you. And what did I miss? I have missed a completely contemporary perspective towards the folklore preservers in the villages. I have missed these meetings where youngsters would be interested in meeting the old ones. I have missed fresh ideas and surprises. I believe that all will be well and even better. God bless You

Aldona Ragevičienė

Folkloro ansamblis RATILIO, 1987 42

1985â&#x20AC;&#x201C;1988

1987

1986

1985

Festivalis „Skamba skamba kankliai“ rengiamas labai gražiu metu – žydint alyvoms ir giedant lakštingaloms. Nors jis nesusietas su jokia švente, tačiau jo laikas ir nuotaika artimiausi Sekminėms. Kiek prisimenu, dažniausiai būdavo šilta, giedra, nors yra tekę ir permirkti, šokti šlapiomis kojomis, prie pečių prilipusiais marškiniais, sulytais plaukais. Festivalio renginiuose (9-jame deNuotraukoje su broliu: „čiurlioniukai“ šimtmetyje) dalyvaudavau dar būdama Aidas Bareikis ir Austė Bareikytė. 1981–1982 m. moksleivė, M. K. Čiurlionio meno mokyklos folkloro ansamblio dainininkė. Žinoma, dairiausi į studentus, gerai atsimenu tuometinio studentų ansamblio RATILIO narius. Tai buvo šaunus ansamblis: kas gražiai vilkėjo tautinius rūbus, kas puikiai dainavo ar šoko – iš visų jų stengiausi šio to išmokti. Iki šiol atsimenu ir VISI folkloro ansamblio dalyvius: kai sutinku mieste, tebematau juos visai jaunus – tokius kaip anuomet. Daug įspūdžių palikdavo svečiai – latvių bei estų folkloro ansambliai. Klausydavomės jų dainų, nužiūrinėdavome aprangą, o paskui keliaudavome naktiniais traukiniais į Rygą ir Taliną, kur apeidavome visas tautodailės parduotuves ir parsiveždavome kitaip išmargintų juostų, pirštinių, papuošalų. O turbūt didžiausią pasisekimą turėjo orūs festivalio svečiai iš Gruzijos. Jų skambus ir darnus dainavimas anuomet atrodė tiesiog nuostabus. Folkloro koncertai, vakaronės, pasišokimai vykdavo Vilniaus universiteto kiemeliuose, Daukanto aikštėje. Koncertų rengėjai ir dalyviai žvalgėsi po senamiesčio erdves ir ieškojo, kur galėtų skambėti liaudies muzika, kokie pastatai, medžiai galėtų pasitarnauti kaip dekoracijos, kur būtų jauku įsitaisyti žiūrovams. Daugiausia žmonių susirinkdavo į renesansinį, iš visų pusių arkomis papuoštą Alumnato kiemą – jis buvo tarsi „Skamba skamba kanklių“ vasaros teatras. Liaudies muzika skambėjo ir bažnyčiose, Sereikiškių parke, vėliau rekonstruotame į Bernardinų sodą. XXI amžiuje imta statyti sceneles, naudoti garsinimo aparatūrą, rodyti nuotraukas ir filmuotus vaizdus, tačiau man tai ne-

atrodė būtina. Visai gražiai skamba ir neįgarsintas skudučiavimas prie Vilnelės arba sutartinių giedojimas Gedimino kalno papėdėje… Kartą eidama pro Užupio angelo skulptūrą, išgirdau tolumoje skambant ragų sutartinę. Ji girdėjosi iš Bernardinų sodo – kažkurio folkloro ansamblio vyrai pūtė ragus. O atrodė, tarsi angelas atgijo, iš jo rago ėmė sklisti sutartinės garsai. Dalyvauju „Skamba skamba kankliuose“ ir dabar, prabėgus 30 metų, pasirodau su savo kartos sutartinių atlikėjomis – grupe ŪTARA. Etnomuzikologė

dr. Austė Nakienė I was participating in the festival‘s (in the 90‘) when I was still in school and a singer of Čiurlionis Art school folk ensemble. Of course, I always looked up to the older university students, I can recall very well the members of the Vilnius University Folk Group „Ratilio“ at that time. It was a great ensemble: they were wearing traditional costumes, singing and dancing beautifully - I was trying to learn all that from them. I can also remember the members of the folk ensemble „Visi“ when I pass them by in the street now, they seem just as young as then. I was also impressed by the festival‘s guests - Latvian and Estonian folk groups. We used to listen to their songs, observe their costumes, which inspired us, later on, to visit Riga and Tallinn in night trains and walk around their craft shops in order to bring differently woven and coloured sashes, mittens and jewellery. But maybe the biggest impression has been made by the dignified guests from Georgia. Their resonant and tuneful singing sounded majestic back then. Folk concerts, night parties, dances were taking place in the courtyards of Vilnius University and Daukantas square. The organisers of the concerts and participants were looking around the most suitable spaces in the Old town. The most people gathered in the Alumnato yard which is full of Renaissance arches, therefore the yard served as „Skamba skamba kankliai“ summer terrace.

Folkloro ansamblis JIEVARAS, > 1994 86

1989â&#x20AC;&#x201C;1994

Vilniaus M. K. Ä&#x152;iurlionio meno mokyklos folkloro sutartiniĹł giedotojos, 1993 88

1992

1989

Švenčionių raj. Adutiškio etnografinis ansamblis, 1989 89

Kai 1997 metais karštą vasaros dieną po mūsų grupės pasirodymo festivalyje Šveicarijoje Biagio Marsili mes buvome pakviesti apsilankyti Vilniuje ir dalyvauti kitų metų pavasarį folkloro festivalyje, aš asmeniškai nežinojau, kas tai per miestas ir kurioje šalyje jis yra. Į Vilnių atvykome 1998 metų gegužės 28 dieną. Mus pasitiko oro uoste ir nugabeno į miestą, į patį festivalio sūkurį, į jūsų pasaulį. Po kelių minučių jau buvome ant scenos… Po to – neįtikėtinas kiekis alaus mūsų paslaugoms… Tai, ką atradome per tą įsimintiną savaitę, vėliau pasitvirtino paskesnių, jau net nesuskaičiuosiu kelių, apsilankymų metu. Neišblėstantį įspūdį mums paliko jūsų draugystė, meilė savo tėvynei, didžiulė aistra folklorinei muzikai ir tautos tradicijoms. Jokia kita patirtis, keliaujant po Europą, nepajėgė pranokti Lietuvoje patirto emocinio įspūdžio. Aš noriu jums padėkoti už tai, kokie esate ir už visa tai, kuo mus apdovanojote. Mes, gyvenantys pačiame giliausiame Italijos viduryje, visuomet jaučiame jūsų buvimą, tarsi būtumėte visai šalia. Žinome, kad čia sutiktų draugų galime daugiau ir nepamatyti, tačiau niekada jų nepamiršime.

One hot summer day in 1997 in Switzerland after our performance in a festival we were invited to visit Vilnius and participate in the folk festival the following spring. I personally didn’t know what city are we talking about and in which country. We came to Vilnius on May 28, 1998. What we discovered during that memorable week was conﬁrmed during many other visits. We were particularly amazed by your friendship, love for your country, great passion for folk music and national traditions. No other experience gathered while travelling around the Europe, could compare to the emotional impression experienced in Lithuania. I want to thank you for being what you are and for everything that you have given us. We, the ones living in the middle of Italy, always feel your presence around us, as if you were there because we know that even though we may never meet the Lithuanian friends again but none the less they will never be forgotten.

Biagio Marsili,

folkloro grupės SANDANDONIJRE iš mažo Italijos miestelio Abruzzo provincijoje Penna s Andrea muzikantas

Folkloro ansamblis ŪLA, 2001 108

1995â&#x20AC;&#x201C;2002

109

110

Vilniaus rusų folkloro ansamblis ARINUŠKA, 2001

Komijos Sosnogorsko miesto menų gimnazijos vaikų folkloro ansamblis, Rusija, 2000

Ansamblis PEKEL, Olandija, 1998

TRISKEL MAGIQUE, PrancÅ«zija, 1999

Ansamblis LA SANDANDONIJRE, Italija, 1998 111

Apeigos prie Gedimino pilies, 2002 112

Apeiginio folkloro grupė KŪLGRINDA, 2002

Folkloro ansamblis VILNELĖ, 2002

Folkloro ansamblis VERSMĖ, 2002 113

Šiandien sunku įsivaizduoti, kad kažkada folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ buvo savotiška kovos arena. Buvo kovota dėl galimybės Vilniuje, senamiesčio kiemeliuose, leisti prabilti senosioms lietuviškoms įvairių etnograﬁnių regionų dainoms, šokiams ir instrumentinei muzikai. Zita Kelmickaitė Sovietinė kultūros nomenklatūra, ilgus metus rėmusi ir palaikiusi stilizuotą folklorą, sutriko, kai tam pasipriešino jaunoji tradicinės kultūros puoselėtojų karta, kurios gretose buvo kraštotyrininkai, muzikologai, etnomuzikologai, dailininkai, folkloro ansamblių vadovai. Visuomenė sujudo… Kai Vilniaus kiemeliai gavo gurkšnį grynos, tikros lietuviško kaimo muzikos, tapo aišku, kad ne už kalnų tik pašnibždomis puoselėti Lietuvos nepriklausomybės siekiai… Labai gaila, kad taip mylėtą skambųjį, nuostabųjį Alumnato kiemą, o ir kitus strategiškai puikius senamiesčio kiemelius šiandien pasiglemžė komercializuotas gyvenimas, bet čia liko kelių kartų ansambliečių klegesio aidas, pasidainavimų vakarų jaukumas, kadrilių trenksmas… Kokia tai buvo laimė, koks nuoširdumas – čia liko mūsų jaunystė, mūsų norai puoselėti lietuvių kultūros autentiškumą. Linkiu visiems, buvusiems ir esamiems šio festivalio kūrėjams, rėmėjams ir gerbėjams žvelgti į ateitį optimistiškai, užmiršti lietuvišką pavydą ir atsinaujinti semiantis iš amžinųjų versmių, kurios vis dar glūdi mūsų kaime. Žvelkite drąsiai į viską, bet visada matykite esmę – lietuviškai tebedainuojančią Lietuvą! Nuoširdžiai ilgametė festivalio „Skamba skamba kankliai“ organizatorė, meno vadovė ir režisierė

It is hard to imagine today that some time ago the folk festival “Skamba skamba kankliai” was a kind of battlegrounds. It was fought for a possibility to fill Vilnius, Old town squares with the old regional Lithuanian songs, dances and instrumental music. The soviet cultural nomenclature which for many years had supported the stylised folklore got confused when the youth cherishing traditional culture stood against that. Among the young generation were ethnographers, artists, folk group leaders. The society was astir… When Vilnius yards got a taste of pure true Lithuanian village music it was clear that the wishes for independence, which were still only whispers, were brewing. It is a great pity that beloved, resonant, wonderful yard of Alumnatas and other strategically placed yards of the Old town have been nowadays claimed by the commercial life. Still, the echo of several generations of ensemble members who have grown there, together with the cosiness of singing evenings and the thunder of quadrilles remain. What a happiness, what a warmth was there - there our youth and wishes to cherish the authenticity of Lithuanian culture will remain forever. I wish everyone, former and current organisers of this festival, sponsors and admirers to meet the future with optimism, forget the notorious Lithuanian trait - envy - and renew ourselves from the eternal sources still dwelling in our villages. Face everything bravely yet always see the essence - Lithuania singing in Lithuanian!

Zita Kelmickaitė

35-mečio tortą pjausto Daumantas Čepulis, 2007 132

2003â&#x20AC;&#x201C;2007

133

Folkloro ansamblis RATILIO 2004

< 134

Folkloro ansamblis ŠALTINIS, 1999

Folkloro ansamblis VILNELĖ, 2004

Folkloro ansamblis KŪLGRINDA, Tadas Šidiškis ir Jonas Trinkūnas, 2003

Rašytojas Eugenijus Ignatavičius, 2007

Prof. Jonas Mardosa ir dr. Renata Bareikienė iš DIJŪTOS, 2007

Molėtų muzikontas, 2007

Festivalio direktorė Milda Ričkutė ir Gintautas Barkauskas Barzda, 2007 135

136

SADAUJOS sutartiniĹł giedotojos, 2003

Folkloro ansamblis SADAUJA, 2003

2006

Baigiamasis festivalio koncertas LR PezidentĹŤros kieme, 2007

Ĺ˝emaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis, Plateliai, 2007 137

„Skamba skamba kankliuose“ dalyvauti pradėjau būdama visai vaikas, turbūt nuo kokių 1979 m., su tuometiniu Mokslų akademijos folkloro ansambliu, kuriame dalyvavo mano tėvai (žr. nuotr.). Tuomet nesupratau kodėl, bet aiškiai jutau, kad tai kažkas visai kita, nei Dainų šventės Ainė Ramonaitė ar bet kas, ką tekdavo matyti sovietmečiu. Nėra ne tik ideologinių kalbų ar šūkių, nėra scenarijų, bendrų repeticijų, dirigavimų, draudimų. Koncertai vyksta ne ant scenos, o tiesiog universiteto kiemeliuose, kur nėra ribos tarp dalyvių ir žiūrovų, kur bet kas bet kada gali ateiti ir įsijungti į bendrą dainavimą ir šokius. Net vaikams galima visur eiti, ir niekas nebara, nestabdo – sovietmečiu tai buvo neįsivaizduojamas dalykas! Kažkoks nepatirtas svaiginantis laisvės jausmas ir daugybė savų žmonių – atrodo, kad visus juos pažįsti, kad visi jie artimesni nei giminės. Kaip jau vėliau, žvelgdama į tą laikotarpį iš akademinės perspektyvos, supratau, vaikiška nuojauta buvo teisinga – etnokultūrinis judėjimas sovietmečiu buvo unikalus reiškinys, patraukęs iš tuometinės tvarkos siekiančius išsprūsti laisvos dvasios žmones, o „Kankliai“ buvo to judėjimo vieša reprezentacija. Ir visai neatsitiktinai šiam festivaliui teko netikėtai svarbus vaidmuo Sąjūdžio įsikūrimo istorijoje. To meto įvykių rekonstrukcija parodė, kad jei ne kasmet paskutinį gegužės savaitgalį vykstantys šie folkloristų „atlaidai“, 1988 m. birželio 3 d. Sąjūdis Mokslų akademijos salėje tikriausiai nebūtų įkurtas. Tik pasinaudojus proga iš lūpų į lūpas paskleisti informaciją po visą Vilniaus senamiestį pasklidusiems etnokultūrinio judėjimo nariams ir jam prijaučiantiems buvo įmanoma per dieną suorganizuoti susitikimą su į Lietuvą trumpam atvykusiu Estijos Liaudies fronto nariu Ivaru Raigu, per kurį ir buvo nuspręsta po savaitės toje pačioje salėje įsteigti lietuviškąjį Sąjūdį. Dabartiniai „Skamba kankliai“ tokie pat smagūs ir neformalūs, kaip anuomet. Tik laisvoje Lietuvoje tai jau nebestebina. Smagiausia

man matyti, kaip po „oficialiųjų“ pasidainavimų ir naktišokių veiksmas toliau persikelia į dar neoficialesnes erdves ir tęsiasi iki ryto – vadinasi, festivalio bendruomenė ir dvasia yra gyva. Prof. dr. (HP) Ainė Ramonaitė, politologė, RATILIO narė Skamba skamba kankliai festival was something completely different from Song and Dance Celebrations and other festivals and events in Soviet Lithuania. No ideological speeches, no symbols and slogans, no official scenario, no discipline. Even no stage: the concerts were taking place in the courtyards of the University, with no clear boundaries between performers and spectators. It seems natural nowadays, Meilutė ir Alfonsas Ramonai but it was something almost inconceivable in soviet times. The spirit of freedom was strongly felt in the streets and yards of Vilnius during the festival. It is not, therefore, a coincidence that the festival has a special place in the history of the birth of the Lithuanian national liberation movement Sąjūdis and the Singing revolution.

Eisenoje, 2010 154

2008â&#x20AC;&#x201C;2012

155

Rusų folkloro ansamblis ARINUŠKA, Vilnius, 2010

Folkloro grupė BEZANKA, Slovakija, 2008

< 156

Folkloro grupė LANGLEIKGROUP, Norvegija, 2008

Folkloro grupė iš Žaliojo > Kranto, 2010

157

Folkloro ansamblis SADAUJA Sutartinių take, 2011

< 158

Sutartinių takas, 2011

Folkloro ansamblis VARANGĖ, 2011

Folkloro ansamblis SEDULA, 2003 159

„Skamba skamba kankliai“ vilniečiams – neatsiejama pavasariu alsuojančio Vilniaus dalis, viena gražiausių, spalvingiausių ir nuoširdžiausių miesto švenčių. Daugeliui folkloristų tai svarbi ir asmeninio gyvenimo dalis. Mano istorija šiame festivalyje prasidėjo 1980 metais. Pirmą Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė kartą dalyvavau su „čiurlioniukais“ – Kazimiero Kalibato vadovaujamu M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos folkloro ansambliu. Koncertavome Medininkų restorano kiemelyje kartu su JIEVARU (vad. Evaldas Vyčinas ir K. Kalibatas. Nuo tų metų, dalyvaudama su „čiurlioniukais“, vėliau – su TRYS KETURIOSE ir VISI, iki šiol esu praleidusi gal tik kelias šventes, taigi esu gyva šio festivalio „istorija“. Kasmet dalyvaujant teko stebėti, kaip keitėsi koncertų erdvės, tradicinio dainavimo, šokio samprata, žiūrovai. Anksčiau dainomis ir muzika aidėdavo daugybė senamiesčio kiemelių – iki pat Aušros vartų. Pagrindinis kiemas, tikra festivalio šerdis – Alumnatas – būdavo sausakimšas dalyvių ir klausytojų. Didžioji žiūrovų dalis veiksmą stebėdavo iš aukštai, įsitaisę trijų aukštų arkadose. Bet vos tik prasidėdavo šokiai, visi nusileisdavo į apačią ir įsiliedavo į gausų šokančiųjų būrį. Visa tai atspindi Vytauto Daraškevičiaus fotografijos, ne tik alsuojančios „Skamba kanklių“ dvasia, bet ir pačios „skambančios“. Žiūrėdamas į jas, rodos, girdi anuomet neišdildomą įspūdį palikusį Žiūrų, Inkaklių, Vieciūnų etnografinių ansamblių dainavimą, nesuvaržytą Stasio Baltrušaičio smuikelio skambesį… Didžiausias šio festivalio privalumas nuo seno buvo tas, kad stebėtojas norom nenorom tapdavo dalyviu – kartu dainuojančiu, šokančiu. Taip išaugo net kelios kartos žiūrovų, mokančių gana daug liaudies dainų. Apšviestiems „Skamba kanklių“ dvasia nebuvo sunku įsilieti ir į Dainuojančią revoliuciją... Festivalyje „Skamba skamba kankliai“ jau 45 metus pinasi ir tradiciniai, ir nauji renginiai, mainosi ir dalyvių, ir žiūrovų kartos – ne vienas folkloro mylėtojas, pradėjęs dalyvauti studentiškame ansamblyje, šiandien ateina anūkėliais vedinas. Norėčiau palinkėti „Skamba kankliams“ ir toliau sėkmingai derinti sena ir nauja, auginti jaunąją daly-

vių ir žiūrovų kartą, ugdyti jos tautinę savimonę ir savivertę, mokyti išlikti savitais pasaulio kultūrų apsuptyje gerbiant svetimas kultūras ir mylint savąją. Tebūnie tai išskirtinis Vilniaus miesto folkloro festivalis! Prof. dr. (HP) Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė

For me “Skamba skamba kankliai” is not only one of the most colourful and sincere celebrations in Vilnius, but also a part of my personal life. Starting from 1980 I have performed with various folk groups, so I may as well be called a live “history” of the festival. In this festival, the viewer willing or not had to become a participant – singing and dancing along. This is how the entire generations of viewers who could sing and dance were grown. The festival’s spirit is wonderfully reﬂected in the photos of Vytautas Daraškevičius. During those 45 years of the festival’s existence, traditional and novelty events have intertwined, the generations of spectators and participants have changed. I want to wish to “Skamba kankliai” to carry on combining old and new, growing a new generation of viewers and participants, developing their national self-knowledge and self-worth, teaching the importance of authenticity while being surrounded by world’s cultures, respecting foreign traditions and loving our own. Let it be the exceptional festival of Vilnius city!

Vaikų folkloro ansamblis VIRŠULIS ir folkloro ansamblis LABINGIS, 2015. 178

2013â&#x20AC;&#x201C;2016

179

Vaikų folkloro ansamblis REKETUKAS, 2013

< 180

Folkloro ansamblis NALŠIA, 2013

Eisenoje, 2013

Eisenoje, 2015 181

186

187

< Folkloro ansambliai NALŠIA ir PORINGĖ, 2016

188

Vakaronėje, 2015

VakaronÄ&#x2014;je, 2016

189

Folkloro ansamblis ŠALTINĖLIS, Grigiškės, 2013 206

MĹŤsĹł folkloro diva Veronika PovilionienÄ&#x2014; pastaraisiais metais veda festivalio baigiamuosius koncertus, 2016 207

Festivalis „Skamba skamba kankliai“ nuo seno vadinamas folkloristų atlaidais ir tai gali patvirtinti tiek seni, menantys laikus, kai festivalis vyko Alumnato kiemely ir šokiai Sereikiškių parke (apie tai tik girdėjau, per barzdą varvėjo – burnoj neturėjau), tiek ir jauni. Jaunimas švenčia šią Goda Sungailaitė tradicinę, jau tarptautinę šventę, – vieni užaugę folkloristų šeimose, kiti folklorą atradę mokyklos ar studijų metais ir tapę ansamblių nariais, ir net niekuo dėti praeiviai, galbūt susidomėję išgirstais nelietuviškais sąskambiais ir intriguojančiais būgnų ritmais, o gal minoriniais armonikos garsais. Jaunoji karta itin intensyviai išgyvena šį laiką – paskutinės gegužės dienos pasidaro kone šventos ir neliečiamos, gyvenimas tarytum sustoja: nesigrauži dėl to, kad nesiruoši egzaminams, kad nelankai namiškių, kad lovon snūstelėti grįžti tik paryčiais ir tik trumpam, kad neatsimeni, ar tą dieną valgei, tik atsimeni paskutinį matytą koncertą ir per dieną sutiktus draugus. Tai ypatingas laikas, kai su pasididžiavimu iš pat ryto velkiesi tautinį kostiumą, nors koncertas tik vakare, kai garbės reikalu tampa susipažinti ir pašokti su užsieniečiais, kai kiekviename renginyje esi apsuptas pažįstamų veidų, nors jie ir ne iš Vilniaus, kai sunku išsirinkti koncertą, nes jų tokia gausybė ir visur norisi pabūti. Tai gyvenimo šventimo laikas, nes eidamas iš koncerto į koncertą, stebėti ar dalyvauti, negali atsidžiaugti proga pamatyti kitokį Vilnių – aktyvų, šurmuliuojantį įvairiomis kalbomis ir spalvomis, kupiną folkloro – tokio kokybiško ir įtraukiančio, koks jis būna tik vieną kartą per metus, tai yra, per „Skamba skamba kanklius“.

Goda Sungailaitė,

Vilniaus universiteto folkloro ansamblio RATILIO narė jau 8 metus

208

The festival “Skamba skamba kankliai” has been called a sacred celebration for folklore lovers and both the older and the younger generations can attest to that. The youth celebrates it, no matter their background: whether they grew in the folk families, or discovered folk during their school or university years or maybe just passers-by intrigued by foreign melodies, sounds of drums or an accordion. The young ones treasure this particular time, the whole life almost drops dead: you don’t blame yourself for not studying for the exams, for not visiting your relatives, for sleeping miserable hours, for forgetting whether you ate, remembering instead what you saw and who did you speak to. This time is exceptional in many ways, because it is then, when you proudly put on your traditional costume in the morning even though your concert is only in the evening, when it is a must to meet and dance with foreign folk group members, when people from all over Lithuania come to Vilnius and finally when it is too hard to decide which concert to choose, because there are just so many of them appealing to your heart. This is the time to celebrate life itself, due to the joy in your heart coming from seeing Vilnius so active, so noisy, so full of languages, colours and folklore, which is so absorbing and of such a high quality that can only be once a year during the festival “Skamba skamba kankliai”.

Baigiamojo koncerto ĹžiĹŤrovai, 2016 209

ISBN 978-9955-9308-4-6 Nelengva buvo sutalpinti į albumą tokią gausią ir įvairią medžiagą. Nusprendėme visas 1976–2016 metų nuotraukas padalyti į 7 laikotarpius po keletą metų. Laikotarpių viduje nuotraukos komponuotos ne chronologiškai. Iki 2002 m. vaizdai pateikti nespalvoti, o nuo 2003 m., kai pradėjau naudotis skaitmenine kamera, spalvoti.

Rėmėjai:

Taip pat dėkojame UAB „Chihevanle“, folkloro ansambliui SADAUJA, Albinui Batavičiui, parėmusiems šio nuotraukų albumo išleidimą.

SKAMBA SKAMBA KANKLIAI Projekto vadovė Marija Liugienė Vertimas į anglų kalbą Goda Sungailaitė Dailininkas Laimis Kosevičius Retušuotojas Robertas Petravičius Korektūrą atliko Marius Černiauskas Konsultantė Saulė Matulevičienė Išleido Vilniaus etninės kultūros centras, Pamėnkalnio g. 34, LT-01114 Vilnius Tel. (8 5) 279 1287 el. p. info@etno.lt, www.etno.lt Spausdino „Standartų spaustuvė“ Dariaus ir Girėno g. 39, 02189 Vilnius Tiražas 800 egz.