SAUGOMOS TERITORIJOS 15,7 procentų Lietuvos ploto
KAS YRA NACIONALINIS PARKAS? Nacionalinis parkas (NP) – tai saugoma teritorija, kurioje saugomi visai Lietuvai svarbūs kraštovaizdžiai, atspindintys šalies etnokultūrinių sričių gamtos ir kultūros savitumus. Daug dėmesio nacionaliniuose parkuose skiriama pažintiniam turizmui. Ir suaugusiems, ir vaikams sudaromos sąlygos pažinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes.
Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai: Kuršių nerijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Trakų istorinis.
KAS YRA REGIONINIS PARKAS? Regioninis parkas (RP) – tai saugoma teritorija, kurioje saugomi gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu* požiūriu vertingi regioninės svarbos kraštovaizdžiai ir ekosistemos. Jie tarsi nacionalinių parkų „jaunesnieji broliai”. Lietuvoje yra 30 regioninių parkų: Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Dieveniškių istorinis, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Neries, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės. * rekreacinis – skirtas poilsiui, jėgoms, sveikatai atgauti.
Krekenavos regioninis parkas
Metelių regioninis parkas
Asvejos regioninis parkas
KAS YRA GAMTINIS REZERVATAS? Gamtinis rezervatas – tai natūrali gamtos sala, palikta laukinei, nesukultūrintai gamtai. Jame visiškai draudžiama žmogaus ūkinė veikla ir net ribojamas žmonių lankymasis. Jei norėsite ten apsilankyti, jus mokomaisiais takais lydės rezervato darbuotojas. Šiuo metu Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) ir Žuvinto biosferos rezervatas.
Sveiki, gamtos bièiuliai, Að esu Didysis apuokas, vardu Bubo-bubo. Esu kilæs ið pelëdiniø ðeimos, didþiøjø apuokø genties. Gyvenu Aukðtaitijos nacionaliniame parke ir ... Lietuvos Raudonojoje knygoje, nes esu labai reta rûðis. Kodël mes nykstame? Prieþastys rimtos: intensyvi þmogaus ûkinë veikla, miðkø kirtimas, niokojimas, chemijos naudojimas ir kt. Esu gana stambus paukðtis: 42-49 cm ûgio, sveriu apie 2,5 kg. Taigi, mane nesunkiai pastebësite ir atpaþinsite. Virðugalvyje turiu ilgas auseles – jos ne tik graþios, bet ir labai svarbios – ir grobiui sugauti, ir naujienoms iðgirsti. O jau akys! Labai didelës, rausvai oranþinës. Esu tikras graþuolis! Ir þinoma, esu labai iðmintingas. Sako, kad esu paukðtis – plëðrûnas, bet mylinèiø gamtà vaikø niekada nenuskriausiu. Atvirkðèiai, Jus akylai lydësiu ðioje paþintinëje kelionëje ir daug ádomaus Jums papasakosiu. Ðiaip esu sëslus paukðtis, bet ko tik nepadarysi dël smalsiø vaikø, keliaukime! Taigi, uuu-hu-uuuuch pirmyn!
Sujunkite taškus ir nuspalvinkite.
KELIONĖ PO ŽEMAITIJOS SAUGOMAS TERITORIJAS Kelionę pradėsime nuo Žemaitijos nacionalinio parko (NP). Čia galite stebėti kaip gimsta tradicinės Užgavėnių kaukės, atsigaivinti Platelių ežere, o gūdžiuose eglynuose sutikti vilkų ir lūšių. Man tai čia ypač patinka, o jums? Žemaitijos nacionalinis parkas yra 3 upių (Minijos, Bartuvos, Ventos) takoskyroje su žymiuoju Platelių ežeru. Plateliai – didžiausias ežeras Žemaitijoje. Jo ilgis – 8,4 km, vidutinis plotis – 3,3 km, giliausia vieta apie 50 m. Tad maudykitės čia atsargiai! Neišdykaukite vandenyje ir plaukiodami valtimis! Ežere yra 7 salos. Ežerą galima apkeliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais. Žemaitijos nacionaliniame parke yra 12 gamtos paminklų. Vienas jų – Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis – 7,2 m. Apie šį medį esu girdėjęs ne vieną padavimą. Vienas jų pasakoja, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti. Ne kartą ir aš esu atskridęs į tą uosį – į mėnulį žiūrėjęs, su raganom kalbėjęs... Žemaitijos nacionaliniame parke net 66 augalų rūšys ir 48 paukščių rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą – viena iš jų yra juodasis gandras. Lankytis Žemaitijos nacionaliniame parke vienas malonumas – kodėl? Todėl, kad čia ne tik nuostabi gamta, bet ji pritaikyta lankymui: rasi daug naudingos informacijos – žvilgt į stendą ar rodyklę ir aišku, kur kas yra, kuriuo keliu eiti, kur prisėsti, atsipūsti, pailsėti. Argi ne puiku?
Platelių ežeras
Juodasis gandras
Na, ką pailsėjome, dabar keliaukime toliau – į Varnių regioninį parką. Jame saugoma Žemaitijos aukštumų centrinio kalvyno dalis. Čia – aukščiausios Žemaitijos kalvos: Šatrija ir Medvėgalis. Čia – vienintelis Lietuvos ežeras Lūkstas, išmetantis gintaro. Bet smagiausia užskristi ant Pašatrijos piliakalnio ir pasižvalgyti po Žemaitijos apylinkes. Šatrija – gražiausia Žemaitijos, o gal ir visos Lietuvos, kalva. Dar gražesne ji tapo, pritaikius ją lankymui (projektas „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“). Pašatrijos piliakalnis. Lankytojai itin džiaugiasi naujais pėsčiųjų takais, laiptais, regyklomis, stendais, rodyklėmis, automobilių stovėjimo aikštelėmis. Piliakalnio šlaituose, iškirtus menkaverčius medžius ir krūmus, atsivėrė nuostabus vaizdas! Nuo apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Užventis, Luokė ir Telšių katedros bokštai. Žmonių čia gyventa nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Spėjama, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę. O kiek legendų apie Šatrijos kalną! Viena legenda byloja, kad čia būta visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vietos, o pati kalva – aukščiausia Žemaitijoje – raganų žemėmis užpilta bažnyčia.
VAIZDAS, ATSIVERIANTIS NUO PAŠATRIJos piliakalniO
Padėkite apuokui Bubo-bubo sėkmingai nukeliauti ant Pašatrijos piliakalnio.
Sujunkite taškus ir nupieškite Pašatrijos piliakalnį.
Kviečiu užsukti ir į Salantų regioninį parką (RP), kur žavi sraunios upės: Minija, Salantas ir Erla, tekančios senais, plačiais kaip loviai slėniais. Šiame krašte gausu riedulių (akmenų). Salantų dvaro parke auga storiausias kaštonas Lietuvoje. Jo apimtis 4,8 m. Salantų dvaro parkas tvarkomas, pritaikomas lankymui pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“. Kitas sutvarkytas objektas – Kartenos piliakalnis. Čia įdomu ir vaikams, ir suaugusiems. Kaip pasakojo mano pro-proseneliai apuokai, IX – XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis centras. Tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, kol 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių. Tvarkant Kartenos piliakalnį, įrengti pėsčiųjų takai su aikštelėmis, informaciniai stendai bei nuorodos. Sutvarkyti medynai. Čia rasite mitologinį Laumės kūlio akmenį bei Kartenos Lurdą. Sako, anksčiau jo vietoje buvo pagonių alkas.
KARTENos piliakalnis
KELIONĖ PO AUKŠTAITIJOS SAUGOMAS TERITORIJAS Skubėkime į Aukštaitiją! Aš plast plast skrendu, o jūs keliaukite pėsčiomis ir stebėkite informacines rodykles – susitiksime Aukštaitijos nacionaliniame parke (NP)! Aukštaitijos nacionalinis parkas yra garsus kraštovaizdžio įvairove: kalvomis ir gūbriais, švariais ežerais ir miškų gausa, etnografiniais kaimais. Jame tyvuliuoja giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras (60,5 m), išlikę 6 vandens malūnai, nepaprastai turtinga grybų įvairovė – čia galima atrasti net 633 rūšis grybų. Vienas įdomiausių – paprastasis taukius, buvo išnykęs, bet vėl rastas Aukštaitijos nacionaliniame parke. Šio grybo mase seniau tepdavo vežimo ratus, kad geriau važiuotų. Būtinai aplankykime Senovinės bitininkystės ekspoziciją Stripeikiuose. Jame pamatysime senų avilių, susipažinsime su
bitininkystės istorija Lietuvoje. Specialiuose aviliuose per stiklą galima stebėti bičių gyvenimą: kaip jos siuva korius, iškrauna nektarą ir augina mažas bitutes. Ar žinote, kad net du šimtai bičių darbuojasi visą dieną, kol prineša šaukštą medaus? Mylėkime, globokime bitutes! Senovinės bitininkystės ekspozicija Kas ūžia be vėjo? atnaujinama pagal Kas saldesnis už medų? projektą Saugomų teritorijų tvarkymas (II Mįslės: Mažas vyriukas, jo aštrus kirviukas. Kas? etapas)“. (Bitė)
(Miegas)
(Bitė)
STUMBRAI
O dabar – nuo mažųjų bičių keliaukime pas didžiuosius stumbrus. Jie gyvena Krekenavos regioniniame parke (RP). Daugybę lankytojų traukia Pašilių stumbrynas – vienintelis Lietuvoje. Krekenavos regioniniame parke saugomas senasis Nevėžio slėnis. Jame daugybė senvagių. Būtinai užsukime į išradingą Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą. Nevėžis čia „vingiuoja“ visoje ekspozicijos erdvėje, sukdamas į kairę, tai į dešinę. Pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ Krekenavos regioniniame parke numatoma įrengti lauko informacinę sistemą, pastatyti apžvalgos bokštą, sutvarkyti Bakainių piliakalnį.
Krekenavos regioninio parko lankytojų centre
Pakeliui aplankykime Bakainių piliakalnį, supiltą XIV a. Tai didžiausias Krekenavos regioninio parko piliakalnis, nuo jo atsiveria puiki panorama. Pasak padavimo, kalnas supiltas buvusio mūšio vietoje: mūšyje žuvęs vadas, o žmonės nešę kepurėmis žemę ir jo kapo vietoje supylę didelį kalną.
LABANORO REGIONINIS PARKAS
O dabar kviečiu jus į mūsų, apuokų giminės mėgstamą vietą – Labanoro regioninį parką (RP). Jame tyvuliuoja net 285 ežerai. Jis išsiskiria kalvotu, ežeringu, miškingu kraštovaizdžiu, augalijos ir gyvūnijos įvairove. Didžiąją regionio parko dalį užima Labanoro giria, viena didžiausių Lietuvoje. Joje vyrauja pušynai. Labanoro girioje prieglobstį randa gervės, ereliai žuvininkai, žvyrės, tetervinai, plėšriosios medšarkės ir kiti reti paukščiai. Jei patinka gamta, pakeliaukite Labanoros girios pažintiniu taku. Pasidairykime ir po pievas. Kai žmogus nustoja šienauti žolę, ganyti gyvulius, jose vėl ima augti miškas – nyksta retų pievose gyvenančių augalų, gyvūnų namai... Jų išsaugojimu rūpinasi visos Europos Sąjungos šalys, kurdamos Natura 2000 teritorijų tinklą. Negalime atsilikti ir mes. Viena iš daugelio tokių tvarkomų teritorijų yra Pabradės atkuriamasis sklypas. Iškirtus sumedėjusią augmeniją (medžius, krūmus), tikimasi išsaugoti nykstančias rūšis: čia gyvenantį paukštį dirvoninį kalviuką, vėjalandę šilagėlę, siauralapę smiltę, smiltyninį gvazdiką, retas smėlynų drugių rūšis ir kt. Dirvoninis kalviukas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jis mažesnis už naminį žvirblį, sveria tik apie 23 g. Jo buveinė – nederlingi laukai. Jei išgirsite lėtai kartojant „cirliu, cirliu…“, žinokite, kad gieda dirvoninis kalviukas.
NUSPALVINKITE PER LIETUVOS SAUGOMAS TERITORIJAS KELIAUJANTĮ APUOKĄ BUBO-BUBO!
Į langelius įrašykite teisingus atsakymus. 4 2
1. Koks augalas vadinamas lietuviška orchidėja? 2. Kaip vadinamas žinduolis, skrajojantis naktimis? 3. Kiek mėnesių per metus miega miegapelė? 4. Kaip dar vadinamas tetervinas?
3
5. Kas vadinami „geležinėmis varlėmis“? Atsakymo galite ieškoti internete, bet nepiktnaudžiaukite juo!
1
5
Gerai įsižiūrėkite į piešinius ir suraskite penkis skirtumus.
KELIONĖ PO DZŪKIJOS SAUGOMAS TERITORIJAS „Gera dziena... Cyki dzienelė be veja...“ – ar girdėjote, kaip gražiai kalba dzūkai, turintys didžiausią nacionalinį parką Lietuvoje – Dzūkijos nacionalinį parką (NP)? Tik pažiūrėkite, kokia čia upių ir miškų įvairovė! Čia galite pamatyti žemynines kopas. Tai reiškia, kad kadaise čia tyvuliavo jūra. Nacionalinio parko miškuose gausu uogų, grybų, vaistinių augalų. Čia auga kadagiai, sausose miško aikštelėse – čiobreliai, smiltyniniai šlamučiai, pelkėse – gailiai, viržiai. Nemažai vaistinių augalų ir paupių pievose: paprastoji vingiorykštė, valerijonas, dilgėlės. Ypač saugomos paukščių rūšys: tetervinas, kurtinys, lututė, tulžys. Dzūkijos nacionaliniame parke šalia Nemuno pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ numatyta pastatyti apžvalgos bokštą, nuo kurio man, apuokui, bus smagu dairytis.
DZŪKIJOS NACIONALINIS PARKAS
ŽALTYS
Su Dzūkijos nacionaliniu parku ribojasi Čepkelių gamtinis rezervatas. Jame saugoma didžiausia Lietuvoje aukštapelkė, ją supantys miškai, reta augalija, gyvūnija ir grybija. Čepkelių pelkė įdomi ne tik mums lietuviams. Ji įrašyta į tarptautinės reikšmės Pelkinių vietovių sąrašą. Rezervate, nekertant brandaus amžiaus sulaukusių miškų, paliekant visus sausuolius ir išvirtusius medžius, sudaromos geresnės sąlygos kai kurioms samanų, kerpių, grybų, vabzdžių rūšims. Rezervate gyvūnai gali saugiai veistis ir maitintis. Čia galima tetervinus bei kurtinius sutikti, su jais pasilabinti, apie saugomas teritorijas pakalbėti: ko jiems trūksta? Ar palanki čia gamta jiems gyventi ir šeimas kurti? Tetervinas – (dar vadinamas burbuliu) yra vištinis paukštis. Skiriamasis požymis – kraštinės uodegos plunksnos ilgesnės už vidurines, ryškiai raudoni antakiai. Tetervinas nuo žemės pakyla triukšmingai, bet skrenda greitai ir tupia į medžius. Kurtinys – itin gražus retas paukštis. Jo uodega apvali, sparnai platūs, krūtinė žvilga žalsvu ar melsvu atspalviu. Mėgsta miško aikšteles, kirtavietes, gaisravietes. Lizdus krauna ant žemės. Kai „dainuoja“ meilės dainą – jis tarsi apkursta.
BALINIS VĖŽLYS
Jei norite pabendrauti su gulbėmis ar baliniais vėžliais – keliaukime į Metelių regioninį parką (RP). Čia tyvuliuoja trys didieji Pietų Lietuvos ežerai. Kadaise jų vietoje plytėjo didžiulė jūra. Nedideliuose vandens telkiniuose tebegyvena vieni rečiausių krašto gyvūnų – baliniai vėžliai. Ar žinote, kaip jie dar vadinami? Geležinėmis varlėmis! Jie gyvena ilgiausiai iš visų Lietuvos gyvūnų – šimto metų senumo balinis vėžlys nėra didelė retenybė. Tačiau jų nėra labai daug, todėl labai saugomi. Lietuvoje iš viso gyvena iki 400 balinių vėžlių, tad kiekvienas vėžliukas yra svarbus. Metelių regioniniame parke pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ numatyta įrengti lauko informacinę sistemą: stendus, rodykles, o lankytojų centre – naują įdomią vidaus ekspoziciją.
Padėkite apuokui Bubo-bubo nuspalvinti balinį vėžlį.
Man kartais net galva susisuka skrendant virš Nemuno kilpų regioninio parko (RP) – čia Nemunas taip susirangęs... Kas privertė upių tėvą taip sukinėtis – didžiausias galvosūkis. Taigi, Nemuno kilpų regioniniame parke saugoma itin vertinga didžiausios Lietuvos upės atkarpa, kurioje Nemunas išvingiavęs didžiąsias kilpas. Kitų tokių nerasime ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nemuno kilpų regioninis parkas garsus Punios ir Prienų šilais. Juose auga aukščiausi Lietuvoje medžiai. O gražiausios Nemuno slėnio panoramos atsiveria nuo atodangų ir piliakalnių. Viena iš jų – Balbieriškio atodanga. Ar žinote, kas yra atodanga? Tai vieta, kurioje atsidengia žemės sluoksniai. Taip nutinka tuomet, kai vandens telkinių pakrantėse nušliaužia augmenijos danga. Balbieriškio atodanga – geologinis gamtos paminklas. Nuo atodangos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno upės slėnį. Ši atodanga sutvarkyta pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.
BALBIERIŠKIO ATODANGA
AUKŠTOJO KALNAS O dabar pažvelkime į mūsų šalį iš Lietuvos aukščiausiojo taško! Man tai paprasta – plast sparnais ir pakylu kur noriu... O jums? Teks žygiuoti į Aukštojo kalną! Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis yra Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje. Jame yra aukščiausia Lietuvos vieta – Aukštojas. Jo aukštis 293,84 m virš Baltijos jūros lygio. Aukščiausią šalies tašką žymi garsios skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas. Verta palypėti ir į naująjį apžvalgos bokštą. Greta − Juozapinės kalnas (292,83 m), anksčiau laikytas aukščiausiu Lietuvos teritorijos tašku. Paskutinysis ledynas, prieš 10-15 tūkst. metų dengęs visą Lietuvą, neįveikė Medininkų aukštumos. Kai ledynas tirpo ir traukėsi, tirpstančio ledo ir lietaus vandenys smarkiai išlygino buvusį aukštumos paviršių. Todėl dabar ši aukščiausiai esanti Lietuvos dalis neturi ryškių kalvų.
Padėkite apuokui Bubo-bubo atsakyti į klausimus. • Koks giliausias ežeras Lietuvoje? (Tauragnas)
• Koks didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris? (Stumbras)
• Kur yra aukščiausia Lietuvos vieta? (Juozapinės draustinyje Aukštojo kalnas)
• Kiek procentų Lietuvos ploto užima saugos teritorijos? (15,7 proc.)
• Kiek Lietuvoje yra nacionalinių parkų?
(5)
KELIONĖ PO SUVALKIJOS SAUGOMAS TERITORIJAS Žuvintas – paukščių rojus. Žuvinto biosferos rezervatas – tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta 1937 m. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Jų čia daugiau nei 200 rūšių, iš kurių apie 150 rūšys perėjo ar peri. Ypač Žuvintas garsėja gervių pulkais. Gervė – labai atsargus ir baikštus paukštis. Vasaros pabaigoje į Žuvintą suskrenda apie pusantro tūkstančio gervių. Čia jos nakvoja, lesinėja, kutinėja plunksnas, neretai gracingai šokčioja viena prieš kitą. Susitelkę į didelius pulkus, šeimos stengiasi nepasimesti. Jei kuris mažylis nuklysta, tuoj pasigirsta tėvų trimitai...
Gervė
Gulbė nebylė
Gulbė giesmininkė
Lietuvoje peri dviejų rūšių gulbės – tai gulbė nebylė ir gulbė giesmininkė. Gulbė giesmininkė kur kas retesnė už nebylę, kuri yra paplitusi visoje Lietuvoje ir nebijo žmonių. Gulbė giesmininkė, priešingai, yra atsargi, vengia artimos žmogaus kaimynystės. Ji įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.
ŽUVINTAS
Liepsnotoji pelėda
Rambyno RP lankytojų centras
Biržų RP karstinės įgriuvos
O dabar aplankykime mano gerąją draugę Liepsnotąją pelėdą Vištyčio regioniniames parke (RP). Jis yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal plotą Lietuvoje. Vištyčio regioninio parko miškuose auga 300 metų amžiaus ąžuolynai, 200 metų senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retų augalų bei gyvūnų. Šiame regioniniame parke yra Kylininkų kraštovaizdžio draustinis. Jis yra ir „Natura 2000“ teritorija. Pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ vykdant gamtotvarkos darbus, Kylininkų pievose siekiama išsaugoti retas augalų ir gyvūnų rūšis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Čia gausu kurapkų. Jos gyvena dirbamuose laukuose, pievose. Minta augalų sėklomis, grūdais, taip pat lesa želmenis, vabzdžius.
Kurapka
Padėkite apuokui Bubo-bubo įvardinti teisingus atsakymus (pabraukite). 1. Baltas gandras suka lizdus toli nuo žmonių. Gervė - baikštus ir atsargus paukštis. 2. Gulbė giesmininkė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gulbė nebylė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. 3. Aukščiausias Lietuvos taškas yra Aukštojo kalva. Aukščiausias Lietuvos taškas yra Juozapinės kalva.
Sartų RP informacinė sistema
Pajūrio RP „Olando kepurės“ skardis
Didysis apuokas
Pažiūrėkite į fotografijas ir išspręskite kryžiažodį
7. 1.
2.
8. 3.
9.
13.
10.
14.
11.
15.
4.
5.
6.
12.
16.
KELIONĖS PO LIETUVOS SAUGOMAS TERITORIJAS PABAIGA – VILNIUS Mūsų kelionę po Lietuvos saugomas teritorijas pabaigsime sostinėje – Vilniuje, aplankydami Karoliniškių valstybinį kraštovaizdžio draustinį. Jame įrengti įvairaus ilgio pažintiniai takai, slidžių trasos, apžvalgos aikštelės, renginių vieta su laužaviete, suolai lankytojams, poilsio vieta prie Neries upės. Taigi, sudarytos palankios sąlygos pažintiniam turizmui. Lankytojų patogumui pastatyti informaciniai stendai, o atvažiavusių dviračiais laukia patogūs dviračių stovai. Vilniečiai ir sostinės svečiai turi galimybę geriau pažinti gražiausias miesto gamtines vietas ir atsikvėpti.