Lithuanian-Philately-Review-3-2010-March by Arunas Sakalauskas

Lietuvos filatelijos a pž v a lg a Lithuanian Philately Review 2010 Kovas | March 2010

No.3

Turinys/Content Filatelistas ………………………………………………………………………………………… . . . . . . . 3 Frydrichas Struvė………………………………………………………………………………………… . 7 Žymūs filatelijos veikėjai ………………………………………………………………………………… 10 Jonas Karolis Chodkevičius ……………………………………………………………………………… 12 Filatelinių aukcionų apžvalga …………………………………………………………………………… 13 Laiškai iš Lietuvos . . ……………………………………………………………………………………… 17

Ričardas Vainora Stanislovas Biržiškis (1900-1996) – agronomas, mokytojas, tremtinys, poetas, pašto ženklus rinko nuo vaikystės, buvo vienas iš tiriamosios filatelijos pradininkų Lietuvoje. Filatelistams gerai žinoma jo parašyta „Lietuvos pašto ženklų apžvalga“, kuri, nors ir nebuvo išspausdinta, bet sovietmečiu buvo perrašinėjama, dauginama ir suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos filatelijos istorijoje. S. Biržiškio straipsniai buvo spausdinami filatelinėje periodikoje, o vienas straipsnis apie „Baltukus“ pateko ir į „Kraštotyrą“. Bet filatelistų beveik nepastebėta liko jo prisiminimų knyga „Praeities pėdsakai“, išleista Vilniuje 1995 metais kaip leidinio „Šilalės kraštas“ II tomas. Ištrauką iš šios knygos apie filateliją ir filatelistus sovietmečiu dabar pateikiame skaitytojams. Redakcija

Filatelistas Išėjęs į pensiją atsidūriau lyg bedarbio būsenoje. Tokia padėtis mane tiesiog vargino, nes iki tol be darbo nebuvau atsidūręs. Užsiėmiau savo pašto ženklų kolekcijos tvarkymu ir šių užrašų rašymu. Filateliją pamėgau iš mažens, dėl įvairiausių darbų ja sistemingai domėtis negalėjau, nors nuo jos visiškai neatsisakiau... Čia paaiškėjo anų ir šių laikų skirtumai: seniau, Lietuvos nepriklausomo gyvenimo laikais, man užteko lėšų geram filatelijos rinkiniui sukaupti, bet dabar nebuvo pinigų nei rinkiniui gerinti, nei medžiagos įforminimui, nes gerų albumų nėra, taip pat negaunama nė geresnių Lietuvos ženklų – jie arba jau „sėdi“ kolekcijose, arba jau anksčiau, ypač karui besibaigiant, atsidūrė užsienyje, o iš ten dėl susirašinėjimo ir apsikeitimo suvaržymų jau beveik nebeįmanoma ką nors gauti. Prieš karą buvau surinkęs neblogą Lietuvos ir Europos ženklų kolekciją. Per karą kolekcija kiek nukentėjo, nes ją buvau įkasęs į žemę, kur ženklai šiek tiek sudrėko. Po karo, prasidėjus enkagėbistų siautėjimui, kolekciją teko slapstyti. Kai mano šeima buvo ištremta į Sibirą, kolekcija liko Lietuvoje, rodos, patikimoje vietoje. Bet, grįžęs iš trėmimo, labai nusivyliau, nes atsirado mėgėjų pasinaudoti svetimu turtu. Jie išnešė visą kolekciją ir, kas jiems patiko, pasiėmė. Ypatingai nukentėjo Lietuvos rinkinys – iš jo buvo paimti unikumai: Basanavičiaus

Stanislovas Biržiškis rašytas atvirukas, siųstas iš Vilniaus, su užklijuotais pirmaisiais pašto ženklais, atvirukas, siųstas iš Vilniaus su pirmąja Lietuvos pašto siunta 1918 m. gruodžio 27 d., adresuotas Raseinių klebonui Dočkui, lapai I Kauno laidos ir daugelis kitų retų ženklų. Žala kolekcijai didžiulė, neatitaisoma, nors pats pagrobėjas gal ir nelabai nusimanė apie paimtų ženklų vertę, nes paėmė ir visai menkaverčių ženklų. Ilgą laiką rinkau pašto ženklus, neįsitraukdamas į Lietuvos filatelistų organizuotą veiklą. Bet kuomet pas mane atsirado daugiau laiko, raginamas filatelisto V. Martišiaus (P. Povilaičio giminaičio), nutariau įstoti į Kauno filatelistų draugiją (oficialiai – VFD Kauno skyrių). Tai įvyko 1966 m. pabaigoje. Man įstojant, Sąjunginės filatelistų draugijos Kauno skyrius jau buvo sutvirtėjęs, turbūt tvirčiausias visoje Lietuvoje. Jis turėjo apie 400 narių, daugiausia lietuvių; todėl jame vyravo lietuvių kalba, visi pranešimai buvo daromi lietuvių kalba. Skyriaus nariai susirinkdavo du kartus per savaitę Profsąjungų kultūros rūmuose. Susirinkimuose, be paprastų pašto ženklų, monetų ir pan. mainų ir pirkimo-pardavimo operacijų, būdavo daromi pranešimai apie kolekcionierių aktualijas, skaitomos paskaitos. Užtad susirinkimai būdavo ne vien biznieriško, bet ir kultūrinio pobūdžio. Skyriui

vadovavo visuotinio susirinkimo išrinkta valdyba, gana darbšti ir sumani. Ypač pažymėtinas ilgalaikis valdybos narys J. Lipnickas, kuris tikrai atsidėjęs kas savaitė skaitydavo pranešimus, vadinamus „žodiniu žurnalu“. Įstojęs į filatelistų draugiją, pasijutau gana jaukiai, bet iš pradžių susidūriau su juokais: Kultūros rūmų, kur rinkosi filatelistai, direktorius besąs buvęs mano mokinys Kazys Vašeikis. Nors dažnai susitikdavome, bet jis manęs ilgai „nepažino“. Jis žinojo, kad aš esu buvęs ištremtas, ir gal todėl bijojo „susitepti“, palaikydamas pažintį su represuotuoju. Tik kai buvau išrinktas į skyriaus valdybą, Vareikis staiga mane pažino ir ėmė sveikintis... Gyvendamas provincijoje, prieš karą, pažinojau kelis Lietuvos filatelistus, bet frontui artėjant, beveik visi jie pasitraukė į vakarus. Iš seniau pažįstamų, įstojęs į Kauno filatelistų būrį, radau tik tris: V. Martišių, J. Stankevičių ir F. Sausionį. Valentinas Martišius, pagal profesiją – fabriko šaltkalvis, buvo senas mano pažįstamas kaip Prano Povilaičio giminaitis. Nors jis nebuvo žymus kolekcionuotojas, bet žmogus buvo labai padorus. Su juo visą laiką buvo geri santykiai. Jis mirė staiga. Jonas Stankevičius, buvęs lenkų veikėjas, gana garsi asmenybė, turėjo surinkęs labai gerą kolekciją, ypač Lietuvos pašto ženklų. Bet žmogus jis buvo labai savotiškas: ūmus, greit įsižeidžiantis, linkęs į moteris ir nuo to nukentėjęs. Į gyvenimo pabaigą savo kolekciją jis ėmė lyg sąmoningai gadinti: leisdavo (kas jam įtikdavo) išsirinkti geresnius ženklus ir juos parduodavo. Tuo būdu jis gerokai apnaikino savo rinkinį. Būdamas jau senas (apie 75 metų), jis išvyko į Krymo kurortą, ten peršalo, ir, apie pusmetį pasirgęs, mirė. Atvykusi duktė, su kuria Stankevičius buvo nutraukęs ryšius, paskubėjo rinkinį dalimis išparduoti. Taip suiro vienas geriausių rinkinių. Trečias mano senas pažįstamas filatelistas buvo Feliksas Sausionis. Nedidelio išsilavinimo (fabriko šaltkalvis) F. Sausionis buvo karštas pašto ženklų rinkėjas. Tam reikalui jis negailėjo nei pinigų, nei laiko. Jei sužinodavo kur nors esant kokį įdomesnį ženklą, Sausionis nepatingėdavo toliausiai nuvažiuoti, kad tą ženklą įsigytų. Savo paslankumu ir nesigailėjimu 4

išlaidų Sausionis surinko labai gerą medžiagą, ypač Lietuvos pašto ženklų kolekciją. Bet dėl išsilavinimo stokos ta medžiaga buvo tvarkoma gana chaotiškai. Todėl jo rinkinys buvo didžiulis, bet ne pavyzdingas. F. Sausionis mirė dėl savo būdo ypatybių: jau išėjęs į pensiją, jis sugalvojo gauti šachmatininko atskyrį, pervargo to besiekdamas, buvo suparalyžiuotas ir greitai mirė. Rinkinį paveldėjo sūnus, kuris jo neapleis. Įstojęs į Filatelistų draugiją, sutikau gana daug žymių filatelistų. Vieni jų (pvz., kun. Mikutavičius) buvo tikri filatelistai, kiti (pvz., Kubilas, Preikša, Milvydas) buvo ir kolekcionieriai, ir biznieriai, treti (pvz., Veržbolauskas) buvo tipiški biznieriai. Su kai kuriais iš biznierių turėjau nemalonių nuotykių, rodančių, jog tokiais negalima pasitikėti. Draugijoje suruošiau keletą paskaitų apie Lietuvos pašto ženklus. Šios paskaitos klausytojams patiko ir greitai buvau paprašytas parašyti paskaitų turinį. Tokiu būdu atsirado mano Lietuvos pašto ženklų apžvalga. Nors šis rašinys daug kam patiko, bet plačiau paskleisti ar išspausdinti jo nebuvo galima. Mat turinys per daug kvepiąs „nacionalizmu“, o su tuo tada smarkiai kovota! Tik 1988 m., prasidėjus persitvarkymui, atsirado viltis, kad mano “Apžvalga” bus išspausdinta. Vieną nuotykį, kuriame teko dalyvauti ir man, reikia paminėti. 1978 m. vasarą suėjo 15 metų nuo VFD Kauno skyriaus įsteigimo. Tą jubiliejų nutarta paminėti iškilmingiau, suruošti jubiliejinę kolekcijų parodą. Svarstant programą, skyriaus vadovybė buvo nutarusi nesiaurinti parodos temų, leisti rodyti kolekcijas laisvai. Posėdyje garbės nario teisėmis dalyvavęs Rapolas Veržbolauskas (žydas) metė man priekaištą, kad esąs neaktyvus, niekur parodose nedalyvaująs. (Veržbolauskas visada rūpindavosi išaukštinti save, kėlė savo autoritetą). Atsakiau, kad laisva tema ruošiamoje parodoje galėsiu dalyvauti, nes pirmiausia esu „lituanistas“, o tokios rūšies rinkiniai nebūdavo iki šiol priiminėjami į parodas. Antra vertus, norėčiau pamatyti parodoje ir Veržbolausko rinkinį. Mano pasiūlymas Veržbolauskui nepatiko, jis pasisakė esąs per senas ruošti medžiagą parodai.

Paroda buvo numatyta atidaryti 1978 m. rudenį. Bet paaiškėjus, jog tuo laiku visos didesnės salės jau užimtos įvairiausiems renginiams, teko ją atidėti 1979 m. pavasariui. Jubiliejinė paroda įvyko 1979 m. sausio mėn. M. K. Čiurlionio muziejaus patalpose, trijose salėse. Ji buvo gana turtinga, įvairi ir turėjo neblogą pasisekimą. Iš „lituanistų“ dalyvavome trys: Preikša parodė gana gerą Lietuvos chronologinę kolekciją, Milvydas – Lietuvos pašto antspaudų rinkinį ir aš – „Paštas Lietuvoje 1914-1944 m.“. Prieš rinkinį eksponuojant stenduose, jį patikrino skyriaus valdybos sudaryta komisija ir man nurodė, kad aš negalįs rodyti ženklų, išleistų Lietuvos pašto įstaigų po karo pradžios, ant sovietinių ženklų užspaudžiant regioninius užrašus. Teko patenkinti tą reikalavimą. Sudėsčios visus rinkinius į stendus, parodos tikrinti atvyko Kauno miesto partijos sekretorius Brazaitis. Jam parodos ekspoziciją aiškino parodos komiteto narys Kauno rajono vykdomojo k-to pirmininko pavaduotojas Zbignevas Steponavičius. Kai Brazaitis priėjo prie mano ekspozicijos (aš buvau prie jos), jis atkreipė dėmesį į mano išdėliotus pašto ženklų lapus su užspaudais litų valiuta. Tada Steponavičius ėmė aiškinti, kad užspaudai padaryti todėl, kad Leninas davęs Lietuvai milijonus aukso rublių ir tuo pagrindu Lietuva galėjusi atsisakyti vokiečių markių ir įvesti savo (litų) valiutą. Brazaitis atsiliepė: „Aš tokio fakto nežinau“. Daugiau jokių pastabų iš Brazaičio neišgirdome. Visgi Brazaičio „cenzūra“ turėjo pasekmių: jis pareikalavo, kad iš rinkinių būtų pašalinti visi pašto ženklai su Hitlerio atvaizdu, taip pat ženklai su Smetona, jeigu jie neantspauduoti. Teko uždengti juodais lapais Preikšos ekspozicijoje „de jure“ seriją, o mano – vokus su Hitlerio ženklais, kuriuos norėjau pateikti kaip įrodymą Hitlerio noro suvokietinti Lietuvą. Buvo ir trečias patikrinimas – saugumo. Bet saugumiečiai „kontrrevoliucijos“ nerado ir jokių pastabų nepadarė. Trims cenzūroms peržiūrėjus rinkinius, atsirado ketvirtoji – Veržbolausko apžiūra. Matyt, iš pavydo, o gal norėdamas pasirodyti esąs didelis patriotas, iš rinkinius vertinančios žiuri paprašė (joje buvo

Makauskas iš Vilniaus, D. Černiauskas ir Bingelis iš Kauno), kad ji nevertintų „lituanistų“ rinkinių. Visgi komisija to reikalavimo nepaklausė ir visas tris „lituanistų“ ekspozicijas įvertino aukso medaliais. Nors „lituanistai“ buvome aukštai įvertinti, bet mūsų ekspozicijos, ypač lankytojų atsiliepimai, sukėlė nepasitenkinimą partijos viršūnėse. Ten buvo įžiūrėtas nacionalizmo skatinimas. Gal dėl to, kai priartėjo ataskaitinis Kauno skyriaus susirinkimas ir buvo parenkami kandidatai į naują skyriaus valdybą, abu buvę valdyboje „lituanistai“ – Preikša ir aš – galėjome lengvai atsisakyti iš valdybos, nors kiti valdybos nariai, norėję atsisakyti, buvo raginami likti joje „iki 1980 m. olimpinės parodos“. Rašant apie filatelijos nuotykius, reikia prisiminti ir tokį. Jau minėtas stambus filatelistas Jonas Stankevičius sunkiai susirgo. Dar prieš ligą jis buvo įsigijęs „simpatiją“, kažkokią „tuteišę“, kuri jį gerokai išnaudojo. Stankevičiui susirgus ir patekus į ligoninę, ta „simpatija“ persikėlė į jo butą ir ėmė „šeimininkauti“. Netrukus pasklido gandas, kad „simpatija“ pradėjo domėtis pašto ženklų kolekcija. Apie tai pranešiau Stankevičiui, nuėjęs jo aplankyti į ligoninę. Nežinau, ar su Stankevičiaus žinia, vienas jo geras pažįstamas „simpatiją“ iš jo buto iškraustė (kalbėjo, kad Stankevičius jai davęs 1500 rb už pasitraukimą). Greitai paaiškėjo, kad „simpatija“ buvusi gobši ir kvaila: už 10 rb ir buteliuką kvepalų ji atidavusi iš rinkinio didelį kiekį labai vertingų ženklų garsiam kolekcionuotojui K.M. Tuo tarpu Stankevičius mirė. Palikimą perėmusi duktė paprašė manęs padėti likviduoti kolekciją ir drauge papasakojo apie „simpatijos“ veiklą. Tuo labai nustebau, nes nemaniau, kad minėtas asmuo gali ryžtis tokiam žygiui. Tiesioginių įrodymų nebuvo, tik kalbos, kilusios iš „simpatijos“ gyrimosi. Nusprendžiau eiti netiesioginiu keliu. Eiliniame filatelistų susirinkime papasakojau apie tą atsitikimą ir pasakiau, jei kaltininkas neatitaisys padarytos Stankevičiaus rinkiniams žalos ir negrąžins paimtų ženklų, tai būsiu priverstas viešai paskelbti jo pavardę. Mano įspėjimas padėjo. K.M. išsigando, kreipėsi į mane, prašydamas jo pavardės neskelbti ir atidavė didelį paketą iš jo paimtų ženklų. Grąžintus

ženklus pardavus, buvo gauta 800 rublių. 1979 m. rudenį buvau pasitraukęs iš VFD Kauno skyriaus valdybos, bet neilgam. Gal priekaištams apie mano „nacionalizmą“ aprimus, per eilinius Kauno skyriaus (reformuoto) valdybos rinkimus staiga buvau pasiūlytas ir išrinktas Kauno miesto filatelistų draugijos tarybos nariu. Šios tarybos veikla – vadovavimas ir rengimas Kauno skyriaus filatelistų sueigų. Nuo 1981 m. Kauno skyrius buvo reformuotas. Numizmatai ir bosistai atsiskyrė ir sudarė savo organizaciją, o filatelistų veikla buvo suskirstyta šakomis: visą Kauno skyriaus veiklą tvarkė Kauno skyriaus filatelistų valdyba, jaunuosius filatelistus – jaunimo taryba, Kauno miesto filatelistų sueigas – sueigų taryba. Šios tarybos žinioje buvo sueigų vidaus tvarka, propagandinis darbas, išvykos it t.t. Iš pradžių darbai ne visai derinosi, bet pamažu įėjo į vėžes. Visą laiką Kauno skyriaus valdybos pirmininkas buvo Dargužis, žmogus gana energingas, sugebąs prisitaikyti prie partijos reikalavimų. Bet dėl ištikusių tarnybinių nemalonumų jis susirgo – sutriko nervai, todėl kažin ar ilgai galės vadovauti skyriui. Tarpininkaujant J. Stankevičiui, teko pradėti susirašinėti su Amerikos filatelistais Nortonu ir Motūzu. Su Nortonu susirašinėjimas gana greitai nutrūko, nes jis – spėju – liko nepatenkintas, kai paprieštaravau jo kai kuriems teiginiams. Su Motūzu ryšiai tęsėsi ilgą laiką, jis man suteikė daug žinių apie Lietuvos pašto ženklus, atsiuntė literatūros. Motūzui tarpininkaujant, užsimezgė korespondencija su žymiu Australijos filatelistu V. Doniela. Motūzo raginamas padėti Vokietijoje gyvenančiam V. Fugalevičiui išleisti Lietuvos pašto antspaudų katalogą, per Kauno filatelistų skyriaus veikėją P. Živatkauską nusiunčiau Fugalevičiui gana daug jam nežinomų antspaudų nuotraukų. Gaila, nežinojau, kad Fugalevičius savo knygoje įdės ir kitokių, ne vien Lietuvos pašto antspaudų rinkinį, nes būčiau galėjęs padėti daugiau. Dėl partijos nurodymų Kauno filatelistų skyriui neišeiti iš siaurų veiklos rėmų, kad neskatintų nacionalizmo, kad būtų skiepijama partijos politika – skyriaus veikla labai susilpnėjo, o kai kurie 6

provincijos skyriai (pvz., Šilutės) visai žlugo. Prie to prisidėjo ir visuotinis „supasyvėjimas“, filatelijos smukimas pasaulinėje rinkoje, kainų kritimas. Prie to dar prisidėjo sovietinių įstatymų netobulumas. Atsirado gana daug spekuliantų, norinčių pasipelnyti sukčiavimais, Tokie nesidrovėjo gaminti ženklų padirbinius ir juos nebaudžiami pardavinėti. Sovietiniai įstatymai baudžia už sovietinių ženklų padirbinėjimą, o už kitokius padirbinėjimus atsakomybė labai miglota. Dėl aibės padirbtų tiek Lietuvos (ypač „birželinių“), tiek kitų kraštų pašto ženklų, pasitikėjimas ženklais sumažėjo, krito jų pareikalavimas, o kartu ir kainos. Kainoms kritus filatelistai kiek aprimo. Mano rinkinio padėtis tapo kebli. Nė vienas iš mano vaikų nesidomi filatelija. Net kilo pavojus, kad, man mirus, dėl rinkinio realizavimo gali kilti nesutarimų tarp vaikų. Tai ypač baugino žmoną. Kad tokia nelaimė neįvyktų, nusprendžiau Lietuvos pašto ženklų, vokų, antspaudų ir Klaipėdos rinkinį parduoti, bet taip, kad viskas patektų į vienas patikimas rankas. Pardaviau viską 1988 m. žiemą dviem asmenims, rodos, patikimiems, su sąlyga, kad jie rinkinių neardys. Kaip vėliau patyriau, bent vienas iš pirkėjų pažado neišpildė, ir dabar jau dalis rinkinio iširo. Gaila. Kad būčiau žinojęs, gal nebūčiau taip apviltas, nes norėjau, kad mano daugelio metų darbai išliktų. Tas apgavikas – Jonas Linkevičius. Jau 1987 m. pabaigoje pradėjo pūsti nauji vėjai. Atsirado daugiau drąsos, atoslūgis prasidėjo ir Maskvoje. Suskambo persitvarkymo šūkiai, ėmė kurtis Lietuvos atgimimo sąjūdis. Žmonės pasijuto lietuviais esą, ėmė kelti reikalavimus atkurti Lietuvos valstybingumą.

Frydrichas Struvė

Tomas Rimdeika

www.LituanicaOnStamps.com

Lietuvos paštas 2009 m. spalio 24 d. išleido pašto ženklus „PASAULIO PAVELDO OBJEKTAI. STRUVĖS GEODEZINIS LANKAS“

Dail. H. Ratkevičius. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5 x 30 mm. Dant. 14. Lape 9 (3 x3) pašto ženklai. Viršutinis ir kairysis lapo pakraščiai su užrašais ir piešiniais. 2 Lt. - STRUVĖS LANKO TRIANGULIACIJOS GRANDINĖ. 2 Lt. - STRUVĖS LANKO PUNKTAS MEŠKONYSE. Tiražas po 0,297 mln. Spausdino „Osterreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje

Lietuva – 2009 m. Pirmos dienos vokas ”Struvės lanko trianguliacijos grandinė”

Frydrichas Struvė (1793-1864) vokiečių mokslininkas, Tartu Universiteto profesorius. Tartu (Estija) universiteto profesorius Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (1793–1864) sukūrė metodiką Žemės dienovidinio lankui išmatuoti. Jis sudarė trianguliacijos (trikampių) grandinę iš 258 trikampių, kurių viršūnėse įtvirtinti specialūs ženklai. Ši grandinė vėliau jo garbei buvo pavadinta Struvės geodeziniu lanku.

SSRS - 1964 m. V. Struvės 100-osios mirties metinės. Michel: 2990. V. Struvės portretas.

Struvės geodezinis lankas - apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidžio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20’. Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje, t. y. nuo 45°20’ iki 70°40’ šiaurės platumos ir kerta šias dabartines valstybes: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą ir Rusijos Federaciją.

Baltarusija - 2007 m. Michel: B55(699), Struvės geodezinis lankas. Pašto ženkle ir lapelyje pažymėtas Struvės geodezinis lankas einantis per Lietuvos teritoriją.

Seniausia Struvės geodezinio lanko dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje (projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas C. Tenneris (1783–1859). Estijos ir Latvijos teritorijoje 1822 m. privačia iniciatyva pradėtas trianguliacijos tinklo sudarymas truko iki 1831 m. Čia darbus organizavo Tartu universiteto profesorius F. G. W. Struvė (1793–1864), to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas. Struvės ir Tennerio trianguliaciniai tinklai buvo sujungti 1829 m., kai buvo išmatuota trianguliacijos grandinė tarp Pandėlio (Lietuva) ir Bristeno (Latvija). Matuojant šią grandinę svarbiausius lauko darbus atliko Vilniaus universiteto auklėtinis J. Chodzka (1800–1881). Struvės geodezinio lanko sudarymas 1816– 1852 m. yra vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių bandymų ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą.

1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos atrinktus išlikusius dienovidinio lanko geodezinius punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus. Tai pirmoji tarptautinė sienas kertanti nominacija Pasaulio paveldo sąraše. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos institutas siūlymu įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuose (Panevėžio apskritis). Lietuvos punktų koordinatės: Gireišiai 55° 54’ 09” N, 25° 26’ 12” E Meškonys 54° 55’ 51” N, 25° 19’ 00” E Paliepiukai 54° 38’ 04” N, 25° 25’ 45” E 2006 m. birželio 16 d. geodezinis punktas Meškonyse pristatytas visuomenei. Šaltinis: http://www.lituanicaonstamps.com/ http://lt.wikipedia.org http://www.post.lt

Moldova - 2008 m. Ženklintas vokas. “Struvės geodezinis lankas Moldovoje”.

Žymūs filatelijos veikėjai

Darius Stankus

Tačiau pradėkime nuo to kaip visa tai įvyko... Nuo 1867-ųjų birželio Skotas pradėjo leisti savo kainininką. Tai dar nebuvo katalogas, tiesiog vieno puslapio kainynas. Iki 1868-ųjų rugpjūčio buvo išleista 15 tokių kainų apžvalgų. 1868 m. šis autorius pradėjo leisti savo pirmąjį filatelinį žurnalą (American Journal of Philately). Tais pačiais metais Skotas išleido ir pirmąjį išsamų pašto ženklų katalogą (A Descriptive Catalogue of America and Foreign Postage Stamps, Issued from 1840 to Date), kuris greitai tapo labiausiai vertinamu tokiu katalogu JAV. Šį leidinį galima būtų laikyti pirmuoju „Skoto katalogo“ leidimu, nors pats autorius jį vertino, kaip ankstesniųjų kainininkų tąsą t.y. įvardino kainyno „šešioliktuoju leidimu“.

Džonas Valteris Skotas (angl. John Walter Scott, 1845 m. lapkričio 2 d. – 1919 m. sausio 4d.) Ko gero dauguma turi ar bent yra vartę vieną populiariausių pašto ženklų katalogų „The Scott Standard Postage Stamp Catalogue“, bet kažin ar visi yra ką nors girdėję apie žmogų, kuris davė pradžią šiam leidiniui. Taigi susipažinkime su Džonu Valteriu Skotu. Džonas Valteris Skotas gimė 1845 m. lapkričio 2-ąją Anglijoje. Pašto ženklais susidomėjo, būdamas devynerių metų amžiaus, kai dar gyveno gimtajame Londone. Tam, kad užsidirbtų pinigų smulkioms išlaidoms, jis ėmėsi jais prekiauti. 1863 m., sulaukęs 18-ikos, išvyko į JAV ir apsigyveno Niujorko mieste. 1865 m. Kalifornijoje bandė ieškoti aukso, tačiau čia nesulaukus sėkmės, vėl sugrįžo į Niujorką ir kartu grįžo prie filatelijos reikalų ir verslo. Jis pradėjo prekiauti pašto ženklais ir po dviejų dešimtmečių savo veiklos, buvo pripažintas geriausiu Amerikos pašto ženklų prekybininku.

1885 m. gruodį Skotas pardavė savo filatelinį verslą ir vardą broliams Kalmanams (Calman brothers), kurie įgytą verslą pervadino Skoto pašto ženklų ir monetų kompanija (Scott Stamp and Coin Company). Visgi, „Amerikos filatelijos tėvas“ (taip pramintas kolegų filatelistų), visiškai nepasitraukė iš šios veiklos ir kaip partneris toliau redagavo katalogus ir naują žurnalą (The American Journal of Philately (Second Series)). Tai tęsės iki 1898 m. kai Skotas visiškai pasitraukę iš broliams atitekusio verslo ir nusprendė pradėti savo paties naują verslą, įkūrus kitą kompaniją (J.W. Scott and Co., Ltd.). Broliai Kalmanai jį apskundė, dėl naudojimosi jiems parduotu savo vardu, tačiau Niujorko aukštesnysis teismas nusprendė, kad Skotas turi visas teises naudoti savo paties vardą, naujame savo versle. Taigi nuo 1890 iki 1915 m. žymusis prekiautojas pašto ženklais tęsė savo veiklą ir leido bei redagavo naujai sukurtą, svarbų filatelinį žurnalą - The Metropolitan Philatelist. Be šio žurnalo, Skoto iniciatyva dar buvo leidžiamas naujienlaiškis (J.W. Scott & Co., Ltd. Weekly News Letter) ir platinamas savaitinis biuletenis (John W. Scott’s Junior Weekly Letter, vėliau pervadintas į John W. Scott’s Weekly Bulletin).

Šis žmogus ne tik leido įvairius leidinius filateline tematika, bet buvo filatelijos parodų organizatorius, taip pat aktyvūs Amerikos filatelistų draugijos (American Philatelic Society) narys, nuo 1917-ųjų iki savo mirties 1919 m. buvo šios draugijos prezidentu. Taip pat Skotas laikomas ir vienu iš Niujorko kolekcionierių klubo (Collectors Club of New York) įkūrėjų. Be to, būdamas apsukrus verslininkas, taikė ir novatoriškus metodus, jis surengė pirmąjį pašto ženklų aukcioną, kuris įvyko 1870 gegužės 17 d. Niujorke. Sulaukus pasisekimo, vėliau tokie aukcionai buvo organizuojami ne tik JAV, bet ir Europoje. Ne gana ir to, Skotas pirmasis išleido iliustruotą aukciono katalogą ir jam pirmajam pavyko parduoti pašto ženklą už daugiau nei 1000 dol. Už visą šią ir kitą aktyvią savo filatelinę veiklą, filatelijos populiarinimą, filatelistų klubų rėmimą ir pan. Džonas Valteris Skotas įtrauktas į Amerikos filatelistų draugijos garbės sąrašą, o 1890 m. žurnalo Filatelistas (The Philatelist) surengtoje apklausoje, buvo išrinktas net „labiausiai pasižymėjusiu filatelistu“.

Pirmojo Skoto katalogo viršelis.

Šaltiniai, kuriais remiantis paruoštas aprašymas: http://stampcollectingroundup.blogspot.com/2009/08/john-walter-scott-great-scot.html http://stampcollectingroundup.blogspot.com/2007/06/john-walter-scott.html http://www.stamps.org/almanac/alm_HallofFame_1941.htm#Scott http://en.wikipedia.org/wiki/John_Walter_Scott http://en.wikipedia.org/wiki/Scott_catalogue

Jonas Karolis Chodkevičius

Tomas Rimdeika

www.LituanicaOnStamps.com

Lietuvos paštas 2010 m. sausio 16 d. Išleido į apyvartą naują pašto ženklų testinę seriją ”Žymūs žmonės”. Vienas ženklas skirtas J.K.Chodkevičiui kuris jau yra pakliuvęs ir ant Lenkijos 1938 m. pašto ženklo. pergalę J. K. Chodkevičius pasiekė vadovaudamas Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei Salaspilio mūšyje prieš švedus. 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją – medinę bažnyčią, o 1605–1617 m. naują – mūrinę bažnyčią ir pirmąjį Žemaitijoje vienuolyną. 1610 m. Kretingoje įrengė pirmąjį saulės laikrodį, kuris atkurtas 2002 m. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją. Mirė gindamas Chotyno tvirtovę Abiejų Tautų Respublika, kapas – Ostroge (dab. Ukrainoje). Jonas Karolis Chodkevičius (gimė 1560 m. – mirė 1621 m. rugsėjo 24 d.) žinomas Lietuvos – Lenkijos karo vadas (nuo 1601 lauko etmonas), nuo 1605 Lietuvos didysis etmonas ir žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų. Jonas Karolis Chodkevičius gimė 1560 m. Lietuvoje. Mokėsi Vilniaus Akademijoje, o 1586– 1589 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo filosofiją ir teisę Bavarijoje Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Jam besimokant Vilniaus akademijoje, Steponas Batoras pastebėjo jo didelius gabumus, kai šis jį pasveikino Kolegijos vardu savo parašyta lotyniška kalba, ir jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“ Vėliau tapo didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos dvariškiu. 1599–1616 m. – Žemaitijos seniūnas, 1600–1605 m. – LDK lauko etmonas. 1601–1609 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei kovose su Švedija. Jam mūšius laimėti padėdavo taktiniai manevrai, staigumas, priešo planų atskleidimas, griežta drausmė. Svarbiausią 12

Lenkija 1938.11.11 Iš serijos “Lenkijos Respublikai 20 metų“. Ženklas Michel:337 „Du karo vadai: Stanislaw Žulkiewski (1547-1620) ir Jonas Karolis Chodkevičius (1560-1621)“. J.K.Chodkevičius dešinėje.

Info: www.wikipedia.org www.post.lt www.LituanicaOnStamps.com

Filatelinių aukcionų apžvalga Apsilankius įvariuose filateliniuose forumuose (pvz. stampboards.com arba virtualstampclub. com) dažnai pasiskaitau apie žymiai kritusį susidomėjimą filatelija ir labai smukusią prekybą pašto ženklais. Vieni garsiai samprotauja ir kaltina dabartinę ekonominę situaciją, o kiti pesimistiškai pranašauja galą visam pašto ženklų kolekcionavimui. Mano turimi ir čia pateikti faktai gerokai prieštarauja tokiems pesimistams. Kasdien apsilankau eBay ir kituose filateliniuose aukcionuose, peržiūriu pasiūlymus, pastudijuoju pasibaigusių aukcionų apimtį ir juose realizuotas kainas. Besidomintiems statistika pateikiami šie duomenys.

Audrius Brazdeikis

www.lithuanianphilately.com

Išanalizavus kasdieninį eBay aukcionų aktyvumą dviejų mėnesių laikotarpiu, nuo 2009m spalio 23d iki gruodžio 23d, pastebime nemažą pašto ženklų prekybos aktyvumo padidėjimą (Grafikas 1). Virš 4 000 aktyvių aukcionų buvo užregistruota 2009 metų gruodžio mėnesį. Tai savotiškas įdomus rekordas. Panašu, kad tai sezoninis reiškinys, tačiau bendra aukcionų apimtis šiuo laikotarpiu ir sandorių aktyvumas yra gerokai didesni nei aukcionų apimtis stebėta 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais.

Grafikas 1. Kasdieninis Lietuvos pašto ženklų aukcionų aktyvumas (2009-10-23 – 2009-12-23).

Išanalizavus 6069 eBay aukcionus, pasibaigusius trijų mėnesių laikotarpiu (2009m rugsėjo 28d gruodžio 20d), sudarytų sandorių apimtis buvo 77.2 tūkstančiai dolerių. Aktyviausių pardavėjų

dešimtukas yra pateiktas Lentelėje 1. Matome, kad sandorių už 50.7 tūkstančių dolerių arba net 65.66% visų sandorių sumos tenka šiems keliems aktyviems pardavėjams.

Lentele 1. Aktyviausių pardavėjų dešimtukas (2009-09-28 – 2009-12-23). Sandorių Sėkmingų apimtis ($) sandorių 500 15 899 HONGILDONG73 80 8 758 JGRIGS 305 8 479 LITLEW 94 8 233 MYKIEV 49 2 294 ERICKSERMON 51 2 288 STAMPTRAIN 51 1 245 PCE122 20 1 185 TASPAC 7 1 180 NYSTAMPS 255 1 158 SKAUTAS 1412 50 719 Viso: eBay ID

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Taip pat pastebime, kad mažiausiai sėkmingais sandoriais pasižymi Mykiev, Litlew ir Jgrigs. Galbūt dėl to, kad pradinės šių pardavėjų aukcionų kainos yra gerokai didesnės nei kitų pardavėjų. Visų sėkmingų sandorių analizė savaitiniuose aukcionuose yra pateikta Grafike 2. Sėkmingų aukcionų skaičius per visą 12 savaičių laikotarpį buvo 2988 (49.23%). Vidutinė aukciono pardavimo kaina per šį laikotarpį buvo $25.56.

Vidutinė kaina ($) 31.80 109.48 27.80 87.59 46.82 44.86 24.41 59.25 168.57 4.54

Gautų siūlymų 3063 186 461 217 238 190 181 58 142 759 5495

Sėkmingų Viso aukcionų sandorių (%) 80.00 625 46.78 171 34.50 884 24.80 375 96.08 51 85.00 60 98.08 52 76.92 26 100.00 7 65.22 391 2642

Grafikas 2. Sėkmingų sandorių kiekis savaitiniuose eBay aukcionuose (2009-09-28 – 2009-12-23). 14

Pateikiame kelis įdomiausius pavyzdžius iš 2009 metų rudens ir žiemos filatelinių eBay aukcionų.

Vokas su 1941m “Laisvi Telšiai” perspaudais parduotas už $1450 (eBay 2009m gruodžio mėn).

Mi 121 bandomasis parduotas už $219 (eBay 2009m lapkričio mėn).

Mi 302U pora parduota už $595 (eBay 2009m gruodžio mėn).

Mi 105U blokas parduotas už $295 (eBay 2009m gruodžio mėn). Pateikti statistiniai duomenys akivaizdžiai liudija, kad susidomėjimas Lietuvos pašto ženklais yra didelis. Tai matosi iš bendros aukcionų apimties didėjimo ir didelio pinigų kiekio, kurį žmonės moka už Lietuvos pašto ženklus. Galiu drąsiai tvirtinti, kad 2009 metais prekyba Lietuvos pašto ženklais vyko labai dinamiškai ir aktyviai. Tikėsimės, kad šiais 2010 metais, taisantis ekonominei situacijai Lietuvoje ir visame pasaulyje, susidomėjimas Lietuvos pašto ženklais tik didės. Apie autorių. Renku švarius (nepraėjusius pašto) tarpukario Lietuvos (1918-1940) pašto ženklus ir laikinaisiais pašto antspaudais antspauduotus ženklus iš Vilniaus, Kauno ir Bernyno laidų. Taip pat renku Lietuvos lokalinių laidų (Raseinių, Telšių, Gardino) pašto ženklus. Esu sukūręs ir prižiūriu svetainę anglų k. skirtą tarpukario Lietuvos filatelijai http://lithuanianphilately.com. Man galima rašyti audrius@lithuanianphilately.com

Laiškai iš Lietuvos

Arunas Sakalauskas stamps.adie.lt

Bendraujant forume ar tarpusavyje kalba dažniausiai sukasi apie pašto ženklus, jų atmainas, variacijas, antspaudus. Gaila, kad pamirštamas toks objektas kaip vokas, kuris yra vienas iš esminių sudėtinių kolekcijos dalių. Parodose kolekcijos be vokų laikomos nepilnavertėmis. Kuris laikas kaupiu informaciją apie parduodamus vokus internetiniuose aukcionuose, tad noriu pasidalinti keliais nuo šių 2010 m. aukcionuose pasiūlytų vokų vaizdais ir trumpais aprašymais.

Šių metų sausio mėnesį ištatytas eBay aukcione 1933 m. registruotas oro pašto vokas. Siūstas iš Klaipėdos per Berlyną į Pernambuką Brazilijoje. Įdomus raudonas Berlyno Friedrichshafen antspaudas. Nuo Vokietijos iki Brazilijos vokas keliavo dirižabliu Graf Zeppelin (juosvai pilkas anspaudas). Tais laikais tai buvo greičiausia tarpkontinentinio susisiekimo priemonė. Vokas parduotas už $429.00

Nemažo dėmesio eBay aucione susilaukė 1924 m. iš Kauno į Paryžių oro paštu keliavęs registruotas vokas su dviem oro pašto ženklais (Mi 186) iš 1922 m. “Perspausdintos naujosios valiutos oro pašto laidos”. Didžiaja dalimi tokio susidomėjimas kilo dėl pašto ženklo (viršutinis), kuris yra variacija su geltonais puslankiais. Nors toks ženklas nėra labai retas, tačiau jo buvimas ant voko daro tokį filatelinį objekta išskirtinu. Neveltui jo galutinė kaina šoktelėjo iki $263.99

Tuo pačiu metu kaip ir ankstesnysis šis oro pašto vokas nukeliavęs tuo pat maršrutu (KaunasParyžius per Berlyną) taip pat sukėlė didelį susidomėjimą. Reikalas tas, kad voką puošia net du ženklai kurie yra variacijos iš “Perspausdintos naujosios valiutos oro pašto laidos”. 50 centų ženklas (Mi 185) yra variacija, kurioje užspaudas yra apverstas, o 1 lito trikampis ženklas (Mi 186) - variacija su tašku viršutinėje rozetėje. Galiausiai vokas buvo parduotas už $183.51.

Vasario mėnesį aukcione buvo pasirodęs ir 1935 m. leitenanto Felikso Vaitkaus Lituanica II transatlantinio skrydžio Niujorkas-Kaunas vokas. Apie šiuos vokus galima rasti daug medžiagos ankstesniuose filatelininkų straipsniuose įvairiuose leidiniuose, todėl pažymėsiu tik tiek, kad vokas numeruotas 236 numeriu. Kitoje voko pusėje numeris - 110 (apverstas raudonas). Pradinė voko pardavimo kaina $99.99 aukciono pabaigoje pašoko iki $364.99 Pateikiau tik keturis pavyzdžius ir tik iš populiariausio eBay aukciono. Šiame aukcione (kaip pastebėjau) per mėnesį pasiūlomi apie 20-25 įdomesni ar vertingesni, galintys papuošti lietuviškos tematikos kolekciją vokai. 20