Graphics department by Orile Aleknaviciute

G R A F I K O S

K A T E D R A

G R A F I K O S K A T E D R A

UDK 776

“GRAFIKOS KATEDRA” MAKETAS Oril ė s A l e k n a vi č i ū t ė s FOTOGRAFIJOS Oril ė s A l e k n a vi č i ū t ė s DĖSTYTOJAS Kęstutis Vasiliūnas METAI / KURSAS 2 0 12 / I I k u r s a s

ISBN 991-9923-15-002-1

GRAFIKOS

K AT E D R A

Kartais, ypač mūsų krašte, dažnai sakoma,

keliais žodžiais studijas grafikos katedroje ga-

dentai beveik visada randa dėstytoją, kurio

kad grafika – labai tradicinė dailės šaka. Gal-

lima būtų apibūdinti taip: nuoseklus susipa-

patirtis su estampu, knyga, grafiniu dizai-

būt todėl šią studijų sritį renkasi iš pažiūros

žinimas su grafikos ir viso šiuolaikinio meno

nu bei šiuolaikiniu menu susijusių problemu

santūresnės asmenybės. Prieš keletą dešim-

visuma per daugelį su grafika vienaip ar kitaip

sprendimas kaip tik geriausiai atitinka besi-

tmečių šis teiginys beveik galėtų būti teisingas.

susijusių, o kartais iš pažiūros ir nelabai, ele-

mokančiojo suvokimą.

Tačiau dabar sunku net tiksliai apibrėžti pačią

mentų.

ruožtu, tiesiog privalo nuolat keistis, nes ga-

grafikos sąvoką; galbūt kiek lengviau apibrėžti

Šiuo metu grafikos katedroje dirba didelės ir

bus studentas papuolęs į grafikos katedrą tu-

studijų grafikos katedroje pobūdį. Bet kadangi

įvairios kūrybinės patirties turintys menininkai.

rėtų neapsiriboti tik tuo, ką labai gerai mokėjo

šios sąvokos negali būti atsietos, apibūdindami

Be abejonės, visų ši patirtis yra pakankamai

iki šiol, Abet nuolat jaustis neramiai dėl to, ko-

vieną neišvengiamai apibūdiname ir kitą. Tad,

skirtinga. Todėl, studijuojantys katedroje stu-

kie dar neapmąstyti ir nepabandyti dalykai jo

Šis suvokimas, savo

laukia. Čia jam ir padeda dėstytojai bei įvairių

paveikesnių išraiškos priemonių. Reikia pa-

plėsti savo apibrėžimo ribas. Turint omenyje

grafikos katedros programų pasiūla.

žymėti, kad ta naujoji kalba savyje apjungia

nuolat tobulėjančias spaudos ar tiesiog vaizdo

Tačiau vis didėjančios įvairiausių menų jungtys

beveik visus modifikuotus daugelio tradi cinių,

sukūrimo technologijas tampa akivaizdu, kad

grafikos (o ir visų kitų sričių) savivoką savo

tame tarpe ir grafikos, raiškos būdų bruožus.

tradicinės išraiškos ribose ir iki šiol tebestumia

Tačiau, kas svarbiausia, ši naujoji raiška ap-

tiesiog būtina tapti grafikos profesionalu.

tolyn. Taigi, daugiau ar mažiau ribos, atsakin-

mąsto, reflektuoja pati save; labiau reflektuo-

gos už, šiuo atveju grafikos grynumą, nuolat

ja, nei apmąsto, nes dažniausiai dar vis stebisi

kinta.

savo naujomis galimybėmis. Tokioje terpėje ir

Menas suvokiamas be jokios klasifikacijos,

vėl neišvengiamai grįžtama prie grafikos gry-

priklausymas kokiam nors cechui, žinios tam

numo. Estampui, knygai, grafiniam dizainui,

visuomet pasižymi nuolatinėmis pastangomis

tikroje, pasauliniu mastu galbūt ir siauroje sri-

kaip disciplinoms, jau prieš daug laiko nusista-

kuo radikaliau keisti savo, tegul ir abstrakčią,

tyje suvokiamos net ne kaip nereikalingos, o

čiusioms savo tapatumą bendroje vizualių bei

aplinką. Patys gabiausi studentai kuria kūri-

tiesiog kaip dirbtinai atskiriančios nuo žymiai

pritaikomų menų padangėje belieka tik toliau

nius, dažnai vis dar praplečiančius, kaip jau

Be čia paminėtų abstrakčių samprotavimų apie grafiką, būtina paminėti, kad tam tikros grafikos atšakos tiesiog yra įsispaudusios į mūsų kasdienybę. O jaunų protų sąranga

minėta, ir taip platų grafikos apibrėžimą; tiesiog darbštūs studentai įgauna konkrečios patirties ir žinių, kurias vėliau galima pritaikyti praktiškai įvairiose srityse. Tokiu būdu, studijuojant grafikos katedroje yra galimybė ne tik atspausti meno kūrinį, bet ir įspausti į save žymą, reiškiančią, kad „Gutenbergo galaktika“ vis dar tebesisuka.

K AT E D R O S I S T O R I J A

Grafikos katedros ištakos siekia Vilniaus uni-

Pirmasis raižybą Vilniaus universitete dės-

1819 m. raižybos mokė Mykolas Podolinskis,

versiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą,

tė Izidorius Veisas, tačiau Raižybos katedrą

taip pat dėstė Frydrichas Lėmanas, Gotlibas

kur 1805 m. buvo įsteigta Raižybos katedra.

suformavo Juozapas Saundersas. Jis sudarė

Kislingas. Katedrai priklausė 1822 m. įkurta li-

Jos ir šiuolaikinės Grafikos katedros mokymo principai turi sąsajų. Dailininkai lavinami visapusiškai, neapsiribojama vien praktika. Grafikos katedros raidoje, kaip ir visos Vilniaus

mokymo programą, kurios svarbiausias tikslas buvo rengti profesionalius dailininkus spaudos darbams. Grafika dėstyta pagal žanrus (isto-

tografijos dirbtuvė, kurią prižiūrėjo Jonas Rustemas, buvo įkurtas raižinių kabinetas, užmegzti ryšiai su Peterburgo dailės akademija. Uždarius Vilniaus universitetą (1832), Lie-

dailės akademijos istorijoje, būta įvairių po-

rinį, portreto ir peizažo), ugdyti kaligrafijos,

kyčių, reikšmingų periodų, svarbių datų, kurie

topografinio ir natų raižymo įgūdžiai. J. Saun-

antrosios pusės ir XX a. pradžios meninin-

lėmė profesionaliosios grafikos lygį Lietuvoje.

dersui išvykus, tradiciją tęsė jo mokiniai. Nuo

kų branduolį sudarė grafikai, išsilavinimą įgiję

tuvoje nebuvo kaip rengti specialistų. XIX a.

Rusijoje ir Vakarų Europoje. Grafikos kate-

erudicija ir pedagoginės nuostatos darė didelę

parengti grafikos specialistai. Viktoras Petra-

dros istorijai reikšminga 1922 m. įkurta Kauno

įtaką studentams. A. Galdikas studentus su-

vičius, Paulius Augius-Augustinavičius buvo

meno mokykla, kurioje ypač daug dėmesio

pažindino su Vakarų Europos dailės laimėji-

išsiųsti tobulintis Paryžiaus aukštosiose meno

buvo skiriama tautinio meno tradicijai, naci-

mais, pabrėžė tradicinių raiškos būdų reikšmę,

mokyklose, kur susipažino su moderniomis

onaliniam stiliui.

grafikos technikų galimybes, skatino būsimųjų

srovėmis. Vytautas Kazimieras Jonynas Par-

Įkūrus mokyklą iškart imta rūpintis grafikos

dailininkų saviraišką. Vienerius metus (1929–

yžiuje studijavo knygos meną ir grįžęs 1934

menu. 1923 m. iš Vokietijos parsisiųsdin-

1930), po mokinių streiko, grafikos studijai

m. buvo pakviestas dirbti studijoje. Grafikos

ta spausdinimo mašinų. Tais pačiais metais

vadovavo Mstislavas Dobužinskis.

dalykus dėstė ir Rimtas Kalpokas, Italijoje įgi-

bendrajame skyriuje pradėta dėstyti grafikos

Su A. Galdiku susiję du Kauno meno moky-

jęs plakato specialybę.

dalykus, nuo trečio kurso studentai privalo-

klos periodai. Trečiajame dešimtmetyje gra-

Kauno meno mokykloje atsirado naujų grafi-

mai mokėsi oforto, ksilografijos, litografijos.

fikos srityje dirbo ir jos raidą lėmė kitų sričių

kos žanrų, ištobulėjo stilistika, šiuo laikotarpiu

1926 m. buvo suformuota Grafikos studija. Jai

dailininkai, tačiau nuo ketvirtojo dešimtmečio

susidomėta ksilografija, linoraižiniu. Savo kū-

vadovauti paskirtas Adomas Galdikas, kurio

grafiką formavo jau Kauno meno mokykloje

rybinį kelią čia pradėjo grafikai Antanas Ku-

čas, Vytautas Jurkūnas, Petras Rauduvė, Jo-

Vladas Drėma. 1940–1960 m. buvo pareng-

molbertinė grafika. Mokymui ypač svarbi buvo

nas Kuzminskis, Mečislovas Bulaka, Telesforas

ti pedagoginio darbo principai. Nuo 1945 m.,

nuo pat pradžių veikusi spaustuvė. Pamažu,

Kulakauskas. Kai kurie jų vėliau ugdė naują

Vilniaus dailės akademijai suteikus Vilniaus

prisitaikant prie laikotarpio poreikių, atsirado

grafikų kartą.

valstybinio dailės instituto vardą, grafikos buvo

kitų naujovių. V. Jurkūno iniciatyva pradėta

1940–1952m. Grafikos katedros istorijoje

mokoma pagal kitų buvusių tarybinių aukš-

mokyti šilkografijos. Tobulinti šios srities žinių

buvo sunkūs ir prieštaringi. Karo suirutė iš-

tųjų mokyklų programas ir planus, remiantis

į Kijevo poligrafijos mokslinio tyrimo institutą

blaškė daugelį grafikų, dalis jų pasitraukė į

socialistinio realizmo metodu. 1951 m. Kauno

buvo išsiųstas Mikalojus Vilutis, Grafikos ka-

Vakarus. Pokaryje grafikos dalykus dėstė

ir Vilniaus institutus sujungus į Lietuvos TSR

tedroje mokslus baigęs 1970 m. Be tradicinių

J. Kuzminskis, V. Jurkūnas, M. Bulaka, A. Ku-

valstybinį dailės institutą, Grafikos katedra

specializacijų, pradėti dėstyti pagalbiniai da-

čas, P. Rauduvė. Šie dailininkai, Kauno meno

buvo pertvarkyta, darbo neteko žymūs pada-

lykai: taikomoji grafika, tipografika, taikomoji

mokyklos auklėtiniai, vieni iš svarbiausių, kurie

gogai. Savo veiklą Grafikos katedra išplėtojo

fotografija, poligrafijos pagrindai ir praktika

atkūrė Grafikos katedrą, pradėjo kurti naujos

1958–1968 m., joje buvo dėstoma plakatas,

Vilniaus bei Kauno spaustuvėse. Devintajame

kartos stilių. Greta šių dėstytojų minėtinas ir

knygos iliustravimas ir apipavidalinimas bei

dešimtmetyje, kai senąsias spaudos techno-

logijas pakeitė skaitmeninės, įkurta kompiute-

Galkus, Raimondas Miknevičius, Rimtautas

menas: vyresniosios kartos – Valerijonas Gal-

rių klasė (1993). Grafikos katedrai vadovavo

Gibavičius, Mikalojus Vilutis, Alfonsas Žvi-

dikas, Algirdas Steponavičius, Janina Lili Paš-

ir pedagogikos tradicijas kryptingai kūrė daug

lius, Albertas Gurskas ir kt. Prie jų prisidėjo ir

kauskaitė, Vytautas Kaušinis, Aldona Skiruty-

jaunesnės kartos dėstytojai: Giedrius Jonaitis,

tė, Birutė Žilytė, Vytautas Kalinauskas, Stasys

žinomų dailininkų. Mečislovas Bulaka, Jonas Kuzminskis, Vytautas Jurkūnas, Juozas Galkus, Albertas Gurskas. Nuo 2003 m. katedrai vadovauja Rimvydas Kepežinskas. Dirbti visada buvo kviečiami patys geriausi

Kęstutis Vasiliūnas, Rimvydas Kepežinskas, Dalia Petrauskaitė, Arūnas Gelūnas. Pastaruoju metu katedros dėstytojų gretas papildė jaunimas: Matas Dūda, Marija Marcelionytė, Jonas Čepas, Jolanta Mikulskytė, Agnė Dau-

Krasauskas, Arvydas Každailis, Irena Daukšaitė - Guobienė, Gražina Didelytė, Petras Repšys, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Romas Orantas, Saulius Chlebinskas ir kt., viduriniosios kartos – Kęstutis Grigaliūnas, Audrius Puipa, Saulius Valius, Roberta Vaigeltaitė,

studentai. Pirmuoju pedagogu 1949 m. tapo

tartaitė - Krutulė.

Eglė Vertelkaitė ir jauniausieji – Danas Be-

M. Bulakos mokinys Eduardas Jurėnas. Po jo

Grafikos katedroje studijavo kelių kartų dai-

reznickas, Eglė Kuckaitė, Sigutė Chlebinskai-

dėstyti pradėjo ir Leonas Lagauskas, Juozas

lininkai, be kurių neįsivaizduojamas grafikos

tė, Tadas Gindrėnas, Kristina Norvilaitė ir kt.

Jie aktyviai dalyvavo ir dalyvauja užsienio ir

kografiją, pažinti fotopolimerinės spaudos ga-

paminėti, kad stojančiųjų į Grafikos katedrą

Lietuvos parodose, simpoziumuose, jų kūrybi-

limybes, išbandyti cianotipiją. Įrengtas knygri-

jau keliolika metų iš eilės ne mažėja, bet dau-

nis palikimas ir pelnyti apdovanojimai yra ge-

šybos kabinetas, kur studentai susipažįsta su

gėja! Tai leidžia drąsiai teigti, kad GRAFIKA, iš

riausias katedros dėstytojų darbo įvertinimas.

knyga „iš vidaus“, kuria rankų darbo knygas

didžiosios raidės, gyvuoja.

Grafikos katedros studijų programos puoselė-

- objektus. Ne viena čia sukurta knyga jau

ja geriausias grafikos, tautiškumo, savimonės

pabuvojo tarptautinėse knygos meno paro-

tradicijas, gyvybingai, atsakingai ir imliai rea-

dose ir garbingai atstovavo Lietuvos vardą.

guoja į naujoves tiek Lietuvos, tiek pasaulio

Keikvienais metais katedros studentai išvyks-

meno kontekste. Todėl didelis dėmesys ski-

ta studijuoti pagal Erazmus programą į ki-

riamas naujoms, Lietuvos kontekste, techni-

tas Europos šalis. Vyksta kultūriniai mainai.

nėms galimybėms. Spaustuvė įsigijo naujas

Smagu girdėti puikius atsiliepimus apie juos,

(Lietuvoje neregėto dydžio) ofortines stakles,

stebėti kaip jie ima dar labiau vertinti čia įgy-

šviesos spintą, kuri gelbsti iš naujo atrasti šil-

tas žinias, tiek praktines tiek teorines. Svarbu

ISBN 991-9923-15-002-1 GRA F I KO S K AT E D R A ; pa ži nt i nė VDA g ra f i kos ka ted ros i s torij a/ V DA Grafikos kat e d r a ; m a ke t a vo O r i lė Alekna v i či ū t ė. - Vi lni u s : “Bu ra kk u Sukec c h i”, 201 2, - 1 6, [ 1 ] p. UDK 776

“GRAFIKOS KATEDRA” LEIDYKLA “ Bura k k u S u ke c c h i ” SPAUSTUVĖ UA B “S pa u d o s i d ė j o s ”, S a ltoni škių g . 2 9 / 3 - 3 1 9 , Vil n iu s LT - 08 1 05 Te l / fak s .( 8 ~ 5 ) 2 79 02 9 3 TIRAŽAZ 002