ONDGO Scientific Paper eDoc LT

ONDGO ENTERPRISE IN MOTION

Developing the Employability Skills of Displaced Persons

Investavimas į migrantų verslumo įgūdžių ugdymą Investavimas į migrantų verslumo įgūdžių ugdymą

Mokslinė ataskaita – intelektinės veiklos rezultatas 6 kurį parengė Vytauto Didžiojo universitetas vykdant projektą ON-D-GO, 2019 m. liepa

lear

non

theg

o.eu

Įvadas Turint omenyje, kad pastaruoju metu pasaulyje dramatiškai išaugo migrantų ir pabėgėlių skaičius, jų integracijos klausimas tampa vis svarbesnis tiek politine, tiek praktine prasme. Profesinė migrantų ir pabėgėlių veikla laikoma viena svarbiausių sėkmingos socialinės integracijos dalimi. Taip pat tokia veikla gali būti naudinga juos priėmusių šalių ekonomikai ir visuomenei (Freudenberg, Halberstadt, 2018).

Teigiama, kad siekiant sustiprinti Europos vystymąsi ir padidinti 2008ųjų metų krizės lemtą užimtumo lygio sumažėjimą, būtina didinti antreprenerių skaičių žemyne (European Commission, 2013). Remiantis Europos Komisijos Verslumo 2020 veiksmų planu, migrantai Europoje yra svarbus potencialių antreprenerių šaltinis, kurį reikėtų išnaudoti.

Nepaisant to, kad migrantai įkuria daugiau verslų, nei likusieji gyventojai, dėl informacijos, žinių ir kalbos įgūdžių trūkumo jie taip pat susiduria ir su daugiau sunkumų.

Panašu, kad antrepreneriams migrantams ir pabėgėliams būtina parama. Remiantis viešųjų konsultacijų dėl Verslumo 2020 veiksmų plano ataskaita, du trečdaliai apklaustųjų (tiek antreprenerių, tiek paramos verslui organizacijų) mano, kad galimybė šioms grupėms pasiūlyti tinkamą paramą yra svarbi arba labai svarbi. Tačiau lieka neišspręstas klausimas dėl to, kokia pagalba būtų naudingiausia antrepreneriams migrantams ir pabėgėliams ir ilgainiui labiausiai paveiktų šią besikeičiančią aplinką. Remiantis atsakymu į šį klausimą, galima pateikti rekomendacijas švietimo įstaigoms ir politikos formavimo institucijoms.

ON-D-GO projekto organizatoriai nustatė naujo migrantų integracijos paramos būdo poreikį. Naujojo požiūrio esmė yra pateikti antreprenerystei pritaikytą programą kartu su lanksčiais ir lengvai pritaikomais praktinio mokymo ištekliais, kurie padės profesinio švietimo ir mokymo profesionalams pasiekti norimus ekonominės integracijos tikslus, paremtus ES antreprenerystės kompetencijų sistema.

MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

1

ON-D-GO mokslinės ataskaitos tikslas Kaip ON-D-GO projekto dalies, šios mokslinės ataskaitos tikslas yra nustatyti, kodėl migrantų verslumo ir inovatyvumo įgūdžių tobulinimas gali būti naudingas ir kokios pridėtinės vertės tai suteiktų. Be to, svarbu nustatyti, su kokiais iššūkiais antrepreneriai migrantai ir pabėgėliai susiduria ir kaip juos išspręsti. Remiantis šiomis prielaidomis, šioje ataskaitoje bus pateikiamos rekomendacijos politinėms institucijoms ir būsimiems tokio pobūdžio projektams.

Taip pat šioje mokslinėje ataskaitoje tema susiję klausimai:

bus aptariami trys konkretūs su

1. Besikeičiantis profesinio švietimo ir mokymo profesionalų vaidmuo švietime populiarėjant e-platformoms; 2. verslumo ir inovatyvumo įgūdžių tobulinimo poreikis migrantų ir pabėgėlių bendruomenėse; 3. galima migrantų ir pabėgėlių integracijos į oficialiąją ekonomiką nauda visuomenei ir ekonomikai.

Metodologija: Procedūra ir tyrimo dalyviai Siekiant parengti informatyvią mokslinę ataskaitą, kuri paskatintų politines diskusijas dėl migrantų ir pabėgėlių antreprenerystės tarp profesiniu švietimu ir mokymu užsiimančių ir politiką formuojančių asmenų, buvo sukaupta ON-D-GO konsorciumo įgyvendinimo patirtis, kurią papildė mokslinės literatūros apžvalga ir 2019-ųjų gegužę – birželį atlikta apklausa raštu.

Mokslinės literatūros apžvalgoje kritiškai įvertinama šia tema parengtos pripažintų mokslininkų publikacijos. Visų pirma, „Google Mokslinčius“ platformoje buvo atlikta paieška naudojant tokius raktinius žodžius kaip antrepreneriai migrantai ar pabėgėliai ir antreprenerystė. Siekiant analizuoti tik naujausią mokslinių tyrimų medžiagą, apsiribota iki trijų metų senumo paieškos rezultatais. Svarbiausia straipsniuose pateikiama informacija buvo autentiško tyrimo rezultatai ir rekomendacijos tolimesniems tyrimams ir praktinei veiklai. Galų gale, MOK

2

SLINĖ

ATAS KA

ITA

tolimesnei analizei buvo pasirinkti aštuoni pagrindiniai straipsniai, kurių turinys buvo naudingiausias mokslinei ataskaitai ir geriausiai atitiko projekto temą.

Apklausa raštu buvo taikoma iš apibrėžtos respondentų grupės renkant duomenis apie įžvalgas aktualiomis temomis ir kitą su tuo susijusią informaciją. Apklausos klausimyną sudarė dvi dalys: pirmoji dalis apėmė EU ir nacionalinių politinio lygmens veiklų, remiančių antreprenerius migrantus ir pabėgėlius, analizę, o antroji klausimyno dalis buvo skirta organizacijų, dirbančių su migrantais ir pabėgėliais antreprenystės ir verslo plėtros kontekste, praktinei veiklai ir patirčiai aptarti. Klausimyną sudarė atvirieji ir uždarieji klausimai, pastariesiems dažnai taikant penkių taškų Likerto skalę. Tiriamųjų imtį sudarė 29 profesionalai: profesinio švietimo ir mokymo dėstytojai, verslo mentoriai, programos koordinatoriai, vadybininkai, socialiniai darbuotojai, psichologai, mokslininkai ir kiti panašių profesijų atstovai iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Kipro, Austrijos, Italijos ir Lietuvos.

Mokslinės literatūros apžvalgos rezultatai Remiantis mokslinės literatūros apžvalgos, atliktos siekiant įgyti žinių apie „Migrantų ir pabėgėlių antreprenerystės“ tematiką ir pateikti naujų įžvalgų, pastebėta, kad mokslininkai pripažįsta migrantų ir pabėgėlių antreprenerystės naudą tiek atvykėliams, tiek juos priėmusioms šalims. Taip pat tyrėjai apibrėžia problemas, su kuriomis migrantai ir pabėgėliai susiduria, ir rekomenduoja tolimesnių veiksmų planus.

Anot M. Ram, T. Jones ir M. Villares-Varela (2017) didėjantis tyrimų ir praktinių iniciatyvų, susijusių su migrantų antrepreneryste, skaičius yra siejamas su stiprėjančiais į politiką orientuotais debatais kai kuriose Europos šalyse.

T. Jones, M. Ram ir Maria Villares-Varela (2019) teigimu, migrantų antreprenerystės ir ekonomikos įvairovės nauda turėtų apimti ne tik ekonominį augimą, bet ir jo poveikį socialiniams procesams. JK atlikto kokybinio tyrimo rezultatai patvirtino, kad net ir susidurdami su dideliais iššūkiais antrepreneriai migrantai prisideda prie vietovės, kurioje įsikūrė, gerovės. Pvz., sukuriama daugiau darbo vietų,

MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

3

patenkinami bendruomenės poreikiai ir palengvinama socialinė naujų bendruomenių integracija. Nepaisant to, G. Sak, T. Kaymaz, O. Kakoy ir M. Kenanoglu (2017) pabrėžia ryškų migrantų ir pabėgėlių antreprenerystės paramos politikos ir realių pagalbos mechanizmų trūkumą daugumoje vidutines pajamas gaunančių ir atvykėlius priimančių šalių. Taip pat teigiama, kad integracijos politika turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į kiekvienos priimančiosios šalies migrantams ir pabėgėliams keliamų iššūkių specifiką.

A. D. Meister ir R. Mauer (2018) aptaria pabėgėlių antreprenerystės inkubavimo, kuris padėtų palengvinti su naujai įsikūrusių pabėgėlių karjeros plėtra susijusius sunkumus (pvz., švietimas ir kvalifikacijos pripažinimas, integracija priėmusiosios šalies visuomenėje, informacijos ir kitų priimančiosios šalies išteklių prieinamumas), būtinumą. Minėtų autorių Vokietijoje atlikto atvejo tyrimo rezultatai parodė, kad pritaikytas inkubacinis modelis prisidėtų prie pabėgėlių antreprenerių įsitvirtinimo ir sėkmingumo. Inkubatorius buvo sukurtas kaip keitimosi žiniomis platforma ir supažindinimas su vietos ekosistema bei galima tinklo plėtra. Teigiama, jog tai skatintų ir išplėstų pabėgėlių socialinį, kultūrinį ir žmogiškąjį kapitalą bei padėtų spręstų pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria pabėgėliai antrepreneriai. Remiantis dar vieno atvejo tyrimo rezultatais (Bizri, 2017), pabėgėlių atveju yra svarbios trys socialinio kapitalo dimensijos: pažintinė – bendra vizija, struktūrinė – ryšių tinklas ir santykinė – normos, pasitikėjimas, įsipareigojimas, identifikacija. Teigiama, kad tos pačios tautybės pabėgėlių socialinio kapitalo dalijimasis jiems padeda padidinti vienas kito šansus, sukurti sėkmingą verslą. Minėtas mokslininkas politikos formuotojams rekomenduoja siūlyti specialias įvadines programas, kurių metu antrepreneriai pabėgėliai būtų mokomi apie prieinamus ilgalaikės paramos mechanizmus. Taip pat siūloma organizuoti tautinius renginius, kurie suburtų pabėgėlius ir padėtų jiems plėtoti socialinius tinklus. Kaip efektyvi paramos priemonė taip pat buvo įvardinta tarpusavio tobulinimo programų, kurių metu pabėgėliai antrepreneriai galėtų mokyti vieni kitus, kūrimas.

Vis dėlto, M. Obschonka, E. Hahn ir N. ul H. Bajwa (2018) pabrėžia asmenines naujai atvykusių pabėgėlių savybes kaip svarbius veiksnius, MOK

4

SLINĖ

ATAS KA

ITA

kurie, kartu su anksčiau minėtais instituciniais faktoriais ir kliūtimis, lemia pabėgėlių antreprenerystės, karjeros adaptacijos ir integracijos procesus. Visu antreprenerystės karjeros laikotarpiu asmuo yra lygiai taip pat svarbus kaip jo/jos idėja ir su verslu susijusios techninės žinios. Mokslininkų atlikto kokybinio tyrimo rezultatai patvirtino, kad pabėgėliai ankstyvųjų integracijos procesų metu siekdami prisitaikyti ir įgyvendinti savo verslo idėjas, dažnai turi pasikliauti savo turimomis žiniomis apie verslą ir asmeninėmis savybėmis. Todėl antreprenerystės įgūdžių vystymo kontekste būtinas ir pabėgėlių asmeninių savybių ugdymas (pvz., saviveiksmingumas, atsparumas ir t.t.).

Galiausiai Jorg Freiling ir Aki Harima (2018) išskiria aštuonias pagrindines, su pabėgėlių antrepreneryste susijusias temas galimiems tyrimams ateityje: (1) tipiški pabėgėlių antreprenerystės principai ir pati pabėgėlių antreprenerystė; (2) antreprenerystės plėtojimo veiksmų seka; (3) pabėgėlių perspektyvos; (4) pabėgėlių požiūris į juos priėmusiąsias šalis; (5) verslo tipai; (6) esminiai ištekliai: varomoji jėga ir suvaržymai; (7) psichologiniai veiksniai; ir (8) pabėgėlių antreprenerystės pasekmės. Anot Julia Freudenberg ir Jantje Halberstadt (2018), taip pat ypač trūksta praktinių tyrimų apie ilgalaikę migrantų ir pabėgėlių integracijos per jų antreprenerystės veiklas perspektyvą. Ne mažiau aktualus ir mokslininkų iš skirtingų sričių bendradarbiavimo trūkumas, kuris galėtų daryti didelę įtaką migrantų antreprenerystės politikai ir praktikai (Ram, Jones, Villare-Varela, 2017).

Tyrimo rezultatai: Nacionalinės politikos perspektyva Gauti tyrimo rezultatai suteikė daugiau informacijos ir įžvalgų apie įvairiose Europos šalyse įgyvendinamų projektų bei tokių iniciatyvų kaip ON-D-GO, siūlančių migrantų ir pabėgėlių antreprenerių poreikiams pritaikytą paramą, politikos pavyzdžius. ON-D-GO apklausos dalyvių buvo prašoma įvertinti priežastis, kodėl, jų manymu, migrantai ir pabėgėliai turėtų gauti paramą naujo verslo pradžiai.

Apklausti profesionalai vienomis svarbiausių priežasčių įvardino tokius žmogiškojo kapitalo aspektus, kaip didesnis kūrybingų ir iniciatyvių

MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

5

žmonių kiekis bei neišnaudoto potencialo eksploatacija (Vidurkis/ M=4,55 (skalėje nuo 1 iki 5), standartinis nuokrypis/SD=0,686); socialinio kapitalo aspektus – ryšiai ir santykiai (M=4,55, SD=0,632) bei ekonominis augimas (M = 4,41, SD = 0,628). Tuo tarpu, lygybė, t. y. vienodos galimybės patekti į darbo rinką (M = 4,24, SD = 0,739), kurti darbo vietas (M = 4,21, SD = 0,833), plėtoti verslą (M = 4,14, SD = 0,756), ir priimančios šalies klestėjimas (M = 4,00, SD = 0,877) buvo įvertintos kaip šiek tiek mažiau, tačiau vis vien svarbios paramos teikimo migrantams ir pabėgėliams priežastys (plačiau 1 pav.). Kaip papildomą teikiamos paramos naujo verslo pradžiai vertę, tyrimo dalyviai taip pat paminėjo integraciją, psichologinę paramą ir vietos darbo rinkos poreikių tenkinimą.

5

4.55

4.55

4.41

4.24

4

4.21

4.14

4

3 2 1

žmogiškojo socialinis kapitalas kapitalo aspektai

ekonominis augimas

lygybė

darbo vietų kūrimas

verslo plėtojimas

priimančiosios šalies klestėjimas

1 pav. Svarbiausios migrantų / pabėgėlių naujo verslo pradėjimo paramos priežastys Be to, 82.7% respondentų teigė, kad migrantų ir pabėgėlių antreprenerių poreikiams pritaikyta parama yra svarbi arba labai svarbi. Taip pat tyrime dalyvavę profesionalai buvo prašomi pateikti argumentus, kodėl migrantų ir pabėgėlių verslumo įgūdžių ugdymas jiems yra svarbus profesinėje veikloje. Respondentų atsakymai buvo sugrupuoti taip: a) dėl migrantų, b) dėl pačių profesionalų ir c) dėl visuomenės ir ekonominio augimo. Profesionalų nuomone, migrantų ir pabėgėlių verslumo įgūdžių ugdymas padėjo: sumažinti socialinę atskirtį; geriau susipažinti su priėmusiąja šalimi; paskatinti pozityvią integraciją; suteikti pagalbą perspektyviems verslo įkūrėjams įvairiais klausimais (įskaitant personalizaciją ir prieigą prie valstybinių, finansinių ir kitų resursų); ugdyti migrantų ir pabėgėlių socialinius, tarpkultūrinius, emocinius ir pasitikėjimo savimi įgūdžius, kurie padėtų jiems pilnai išnaudoti savo potencialą.

MOK

6

SLINĖ

ATAS KA

ITA

Profesionalai, tiesiogiai dirbę su migrantais ir pabėgėliais, taip pat teigia, kad jiems būtų naudinga įgyti papildomų žinių apie migrantų ir pabėgėlių antreprenerystės specifiką. Asmenims, dirbantiems kultūriškai įvairiose aplinkose ir komandose, svarbu ugdyti kultūrinį intelektą, kritinį ir kūrybinį mąstymą bei mokėti spręsti netikėtai iškilusius ir su žmogaus teisėmis susijusius klausimus. Jie taip pat nori išvengti barjerų sukūrimo ar nesąmoningo klientų diskriminavimo, ypač konsultuojant ar kitaip dirbant su naujai atvykusiais migrantais ir pabėgėliais. Trečioje atsakymų grupėje paminėta, kad migrantų ir pabėgėlių kuriamas tvarus verslas galėtų ne tik nešti jiems pelną, bet ir tapti naudingu vietos bendruomenei ir ekonomikai, pvz., paremti įvairovės įkvėptų inovacijų potencialą, prisidėti prie tolimesnės regiono ir Europos ekonomikos raidos, ypač etinio verslo srityje, skatinti ne tik ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą, bet ir kultūrinę ir socialinę raidą, taip gerinant žmonių gyvenimo kokybę. Galiausiai kartu su migrantų ir pabėgėlių antreprenerystės įgūdžių ugdymo tema buvo siejamas ir darbas įvairovės valdymo srityje ar žmogiškųjų faktorių, susijusių su verslo vystymu, analizė.

Apklausa buvo parengta siekiant visapusiškai įvertinti politinius debatus apžvelgiant teigiamą ir neigiamą jų poveikį migrantų antreprenerystei, todėl tyrime dalyvavę asmenys buvo prašomi įvertinti su kokiais esminiais sunkumais migrantai ir pabėgėliai susidurtų pradėdami verslą jų šalyje. Remiantis tyrimo rezultatais, tikslinė grupė sudaryta iš ON-D-GO projekte dalyvaujančių šalių profesionalų, kaip esminius sunkumus nurodė teisinės ir reglamentacinės aplinkos sudėtingumą kuriant naujus startuolius ir siekiant gauti kreditą, įsilieti į vietos rinką ar perduodant įmonės nuosavybę. Dėl tokių sąlygų, migrantai antrepreneriai išreiškia baimę dėl nesėkmės atveju gresiančių potencialių baudžiamųjų sankcijų.

Sudėtingos administracinės procedūros (M = 4.10, SD = 1.113); žinių apie esamus mokymo pasiūlymus trūkumas (M = 4.10, SD = .817); ribota prieiga prie paramos antreprenerystės mokymuisi (M = 4.00, SD = 1.00); ribojančios nacionalinės ir regioninės Europos politikos (M = 3.69, SD = .806); esamų mokymo pasiūlymų kaina (M = 3.69, SD = 1.072) ir suvokimas, kiek pastangų antreprenerystė reikalauja (M = 3.62, SD = .862) taip pat buvo nurodyti kaip esminiai sunkumai (plačiau 2 pav.).

Taip pat profesionalai nurodė papildomus specifinius iššūkius (pvz., MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

7

kuriant verslą Austrijoje privalomas mentorius ir teisėjas, JK ir Airijoje reikia žinių apie vietos tinklus ir suvokimo apie rinkodaros galimybes).

5 4

4.1

4.1

4

3.69

3.69

3.62

3 2 1

sudėtingos administracinės procedūros

žinios apie esamus prieiga prie nacionalinės ir mokymo antreprenerystės regioninės Europos pasiūlymus mokymosi paramos politikos

esamų mokymo pasiūlymų kaina

suvokimas, kiek pastangų reikalauja antreprenerystė

2 pav. Esminiai sunkumai, su kuriais susiduria naują verslą kuriantys migrantai / pabėgėliai Tik pusė respondentų (48,3 proc.) savo šalyje esančius antreprenerių mokymo pasiūlymus ir iniciatyvas, skirtas migrantams ir pabėgėliams, įvertino kaip gerus ar labai gerus, 34,5% įvertino patenkinamai, o 6,9% respondentų teigė esančias iniciatyvas esant nepatenkinamomis (10,3% tyrimo dalyvių į klausimą neatsakė). Atsakymų vidurkis (M = 2,62, SD = 0,852) yra mažesnis už skalės vidurkį (kuris yra lygus 3), todėl galima daryti išvadą, kad nuolatinis šalių dalijimasis gerąja patirtimi ir į ON-D-GO panašių iniciatyvų kūrimas išlieka itin reikalingi.

Tyrime dalyvavę profesionalai paminėjo migrantams ir pabėgėliams jų šalyse prieinamus įvairius antreprenerystės mokymo pasiūlymus ir iniciatyvas (kurių sėkmingumas priklausė nuo šalies), tačiau buvo pabrėžta ir nemažai su tuo susijusių iššūkių, pvz.: a) kai kurios organizacijos siūlo efektyvią paramą verslui, tačiau tik nedidelė jos dalis atitinka migrantų ir pabėgėlių poreikius, b) migrantams sunku pasinaudoti pasiūlymais dėl kalbos barjero ir kitų reikalavimų, c) ilgalaikių iniciatyvų finansavimo trūkumas, d) kartais atsirasdavo nemokamų kursų galimybės, tačiau informacija nepasiekė tikslinės auditorijos. Ateityje planuojant migrantų ir pabėgėlių antreprenerystės ugdymo iniciatyvas būtina į šias kliūtis atsižvelgti.

Turint omenyje ankščiau išvardintus iššūkius ir remiantis Europos MOK

8

SLINĖ

ATAS KA

ITA

Komisijos numatytais veiksmais siekiant ugdyti migrantų verslumo įgūdžius, ON-D-GO tyrime dalyvavę profesionalai pasiūlė papildomus veiksmus, kurių galėtų imtis ON-D-GO konsorciumas. Visų pirma, dauguma respondentų paminėjo, kad konsorciumas turi žinoti apie visas planuojamas naujas iniciatyvas, ieškoti finansavimo galimybių ir rengti naujus projektus, paremtus šio projekto metu įgyta patirtimi.

Tyrimo dalyviams buvo svarbu, kad konsorciumas užtikrintų šio projekto rezultatų sklaidą ir išplatinimą daugelyje ES šalių, dalintųsi patirtimi ir dėtų pastangas į dar platesnį projekto viešinimą, taip užtikrindami, kad laisvai prieinami mokymo resursai būtų kuo plačiau panaudojami. Galiausiai profesionalai sutiko, kad svarbiausias yra švietimas. Šio projekto rezultatai, ypač Mokymosi priemonių rinkinys, gali būti sėkmingai pritaikomi aukštųjų mokyklų mokymo programose siekiant ugdyti jaunų žmonių iš skirtingų kultūrų aplinkų verslumo įgūdžius. Pagal Moodle pavyzdį parengta ON-D-GO platforma yra kokybiška ir pritaikyta besimokančiųjų adaptavimui ir įtraukimui į formalią mokymo programą. Kiti tyrimo metu pateikti pasiūlymai buvo specifinės naujų iniciatyvų idėjos (mokymas moduliais; pasirėmimas asmenimis, kurie galėtų tapti pavyzdžiu kitiems migrantams ir t.t.)

Tyrimo rezultatai: praktinė perspektyva Kalbant apie įvairių organizacijų, dirbančių su migrantų ir pabėgėlių antrepreneryste ir verslumo ugdymu, praktinę veiklą, tyrimo rezultatai taip pat pateikė papildomos informacijos ir įžvalgų. Apklausoje dalyvavę respondentai buvo prašomi remtis savo patirtimi ir nurodyti, kokio tipo ar formato tikslinės verslo paramos paslaugos yra naudingiausios migrantams ir pabėgėliams. Profesionalų teigimu, naudingiausio formato paslaugos yra tiesioginiai mokymai (M = 4.45, SD = .686) ir mentorystė (M = 4.41, SD = .628). Respondentai sutiko, kad naudingiausios patirtys siejamos su interaktyvumu ir aktyviu dalyvavimu pagrįstu požiūriu, kai problemomis, galimybėmis ir sėkmės istorijomis galima dalintis kartu su konkrečiam asmeniui pritaikytomis gairėmis. Tiesioginės paslaugos suteikia daugiau naudos, nes padidėja galimybės užsitarnauti kliento pasitikėjimą. Dėl galimo mokytojo ir mokinio ryšio migrantai gali pasijausti labiau vertinami ir suprasti.

Manyta, kad dėl žmogiškojo ryšio tokia metodika daro didesnę įtaką, MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

9

taip pat atsiranda galimybė užduoti klausimų ir sulaukti grįžtamojo ryšio čia ir dabar.

Tyrime dalyvavę profesionalai kaip naudingas paramos paslaugas taip pat nurodė dalijimąsi patirtimi kartu su kitais antrepreneriais atliekant atvejų analizes (M = 4.03, SD = .778); konsultacijas verslo informavimo centruose (M = 3.86, SD = .875) ir sėkmės istorijų viešinimą (M = 3.62, SD = .942). Migrantų ir pabėgėlių verslo paramos paslaugų kontekste mokymasis internetu buvo įvertintas kaip mažiausiai naudingas (M = 3.14, SD = .990). Nepaisant to, šis paslaugų suteikimo formatas buvo pripažintas sėkmingu dėl savo prieinamumo (internetinis, pasiekiamas 24 valandas per parą) ir patogumo antrepreneriui. Taip pat buvo paminėta, kad informacijos pateikimas keliomis kalbomis ir galimybė pasiekti resursus arabų kalba gali padėti antrepreneriams mokytis kalbų. Respondentai pritarė, kad mišri metodika, susidedanti iš skirtingų tipų paslaugų (tiesioginio mokymo, mokymosi internetu, atvejo analizių), sudaro geriausias sąlygas pasiekti daug skirtingų asmenų ir patenkinti jų poreikius.

Lygiai taip pat svarbus ir paramos turinys. Todėl tyrimo dalyviai buvo prašomi įvertinti, kurios temos, jų nuomone, yra svarbiausios migrantų antreprenerystės ugdymui (plačiau 1 lentelėje):

1 lentelė. Svarbiausios su migrantų antreprenerystės ugdymu susijusios mokymų temos Sritis Tavo verslas Tu Tavo verslas Tavo verslas Tavo verslas Tu Tavo idėja Tu Tavo idėja Tu Tavo idėja Tavo idėja

Tema Finansų planavimas Tinklų kūrimas ir tvirtų santykių mezgimas Vietos rinkos supratimas Vizija ir planavimas Suvokimas apie nuosavą verslą Verslas ir verslumo įgūdžiai Nuosavo verslo modelio kūrimas Socialiniai įgūdžiai ir kultūrinės normos Idėjų generavimas ir vertinimas Motyvacija Galimybių pastebėjimas Kūrybingumas MOK

10

SLINĖ

ATAS KA

ITA

Mean (SD) 4.48 (.738) 4.45 (.632) 4.41 (.628) 4.41 (.682) 4.28 (.702) 4.24 (.739) 4.21 (.833) 4.14 (.639) 4.10 (.817) 4.07 (.799) 3.97 (.731) 3.76 (.951)

Nepaisant to, kad visos temos buvo įvertintos kaip svarbios, tačiau finansų planavimas, tinklų kūrimas ir tvirtų santykių mezgimas, vietos rinkos supratimas bei vizija ir planavimas buvo įvardintos kaip keturios pagrindinės. Tu verslo sritis pripažinta svarbiausia migrantų antreprenerystės ugdyme. Šio tyrimo rezultatai atitinka įprastą verslo plėtros įsivaizdavimą. Kadangi visos šios temos įtrauktos į ON-D-GO Mokymosi resursų rinkinį, tyrime dalyvavę respondentai pasiūlė keletą strategijų, kurios paskatintų šio rinkinio naudojimą: a) išplatinti Mokymosi resursų rinkinį visoms suinteresuotoms šalims (pvz., įmonių tinklams, paramos verslui organizacijoms, verslo inkubatoriams, valstybinėms įstaigoms, ne pelno siekiančioms organizacijoms, finansavimo institucijoms, prekybos rūmų atstovams, informacijos centrams, labdaros organizacijoms ir t. t.), b) pristatyti Rinkinį centrams ir universitetams, kurie siūlo kvalifikacijos tobulinimo ir studijų programas antreprenerystės ir verslo vystymo srityse, c) populiarinti Rinkinį migrantų ir pabėgėlių bendruomenėse, d) naudoti Rinkinį kaip geriausiąją praktiką kitų projektų, mokymų ir dirbtuvių, orientuotų į migrantų verslumo įgūdžių ugdymą, metu, e) dalintis Rinkiniu platformose ir socialiniuose tinkluose, kuriais naudojasi migrantai ir pabėgėliai. Kadangi Rinkinys įvertintas, kaip naudinga priemonė, jis gali sukelti „sniego gniūžtės“ efektą. Taip pat siūloma ON-D-GO Mokymosi resursų rinkinį pritaikyti ir pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms: kaliniams, sunkiai pasiekiamam jaunimui, smurtą patiriančioms moterims ir t. t.

Tyrime dalyvavusių profesionalų teigimu, nors migrantai ir yra sumanūs, kūrybingi, inovatyvūs ir verslūs, tačiau tradicinės užimtumo formos ES jiems vis dar yra sunkiai pasiekiamos. Profesionalai taip pat pabrėžė papildomų projektų ir priemonių, remiančių migrantų antreprenerystę, poreikį. Remiantis rezultatais aišku, kad tokios iniciatyvos kaip OND-GO teigiamai prisideda prie migrantų integracijos, tikslo pasiekimo ir priklausymo jausmo, gerovės ir pozityvios psichikos sveikatos. Šio ir kitų panašių projektų metu sukurta parama gali pagreitinti jų verslo kelionę ir sukurti darbo vietas tiek migrantams, tiek vietos bendruomenei.

MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

11

Išvados Apibendrinus pagrindinius šioje ON-D-GO aptartus klausimus, galima teigti, kad: 1) Pagrindiniai rodikliai:

migrantų

ir

pabėgėlių

mokslinėje

ataskaitoje

antreprenerystės

vertės

a. žmogiškasis kapitalas (t. y. kūrybiškesni ir iniciatyvūs asmenys, nerealizuoto potencialo panaudojimas), socialinis kapitalas (pvz., tinklai ir santykiai, socialinė naujų bendruomenių integracija), kultūrinė pridėtinė vertė ir ekonominis vietos bendruomenių augimas priėmusioje šalyje; b. pozityvesnė ir stipresnė migrantų ir pabėgėlių integracija, naujų įgūdžių ir galimybių ugdymas siekiant visiškai išnaudoti asmens turimą potencialą ir užtikrinti migrantų ir pabėgėlių gerovę; c. didesnės galimybės ir vystymosi/ tobulėjimo perspektyva profesionalams, dirbantiems su migrantais ir pabėgėliais 2) Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria migrantai ir pabėgėliai antrepreneriai: a. teisinė ir reglamentacinė aplinka, kuri apsunkina kredito gavimą, įmonės registravimą ir įsiliejimą į vietos rinką bei kelia baudžiamųjų sankcijų nesėkmės atveju baimę; b. išsilavinimo ir kvalifikacijos pripažinimo priėmusiosios šalies visuomenėje sunkumai, ribota prieiga prie informacijos ir kitų priėmusiosios šalies resursų, politikos ir mechanizmų, remiančių pabėgėlių antreprenerystę, trūkumas; c. nepakankamas informuotumas apie esamus mokymo pasiūlymus ir prieigą prie antreprenerystės paramos (ypač esamų iniciatyvų / antreprenerystės mokymo pasiūlymų migrantams ir pabėgėliams).

MOK

12

SLINĖ

ATAS KA

ITA

3) Pagrindinės rekomendacijos praktikams ir būsimiems projektams:

politikos

formuotojams,

a. būtina intensyvi ON-D-GO projekto rezultatų sklaida ir papildomas ON-D-GO platformos panaudojimas įtraukiant ją į aukštųjų mokyklų programas ar pritaikant kitoms tikslinėms grupėms; b. tikslingas ON-D-GO projekto tęsinio suplanavimas ir įgyvendinimas; c. reikėtų galvoti apie pabėgėlių antreprenerystės inkubatoriaus įkūrimą, vystyti ilgalaikius paramos mechanizmus, organizuoti tautinius, pabėgėlius suvienijančius ir padedančius užmegzti socialinius ryšius, renginius, plėtoti mokymosi bendradarbiaujant programas ir netgi svarstyti apie virtualią pabėgėlių integracijos observatoriją; d. svarbus migrantų asmeninių savybių vystymas antreprenerystės įgūdžių ugdymo kontekste;

jų

e. aktualus praktinių, ypač ilgalaikių, migrantų integracijos per jų antreprenerytės veiklą tyrimų poreikis, išsamus kiekvienos priimančiosios šalies ypatybių tyrimas.

4) Atsakymai į kitus mokslinėje ataskaitoje aptartus klausimus:

a. naudingiausios patirtys dirbant su migrantais ir pabėgėliais siejamos su interaktyvumu ir aktyviu dalyvavimu pagrįstu požiūriu, kai problemomis, galimybėmis ir sėkmės istorijomis galima dalintis kartu su konkrečiam asmeniui pritaikytomis gairėmis (pvz., tiesioginiai mokymai ir mentorystė).

Nepaisant to, mokymasis internetu taip pat turi tokių privalumų kaip prieinamumas kiekvienam patogiu metu, nedidelė arba jokios kainos ir pagalbos internetu galimybė susidūrus su tam tikrais barjerais (pvz., kalbos, šeimos ir darbo

MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

13

derinimo ar tiesiog transporto, nuvykti į mokymus, nepasiekiamumas); b. specifinių migrantų ir pabėgėlių bendruomenių verslumo įgūdžių poreikis yra aktualus, nes jie teikia naudą ne tik ekonomikai, bet ir visuomenei.

ON-D-GO projekto rezultatai yra puikus šio teiginio pavyzdys.

MOK

14

SLINĖ

ATAS KA

ITA

Literatūra Bizri, R. M. (2017). Refugee-entrepreneurship: A social capital perspective. Entrepreneurship & Regional Development, 29(9-10), 847868.

European Commission. (2013). Entrepreneurship 2020 action plan: reigniting the entrepreneurial spirit in Europe.

Freiling, J., & Harima, A. (2019). Refugee Entrepreneurship: Learning from Case Evidence. In Refugee Entrepreneurship (pp. 255-277).

Palgrave Macmillan, Cham.

Freudenberg, J., & Halberstadt, J. (2018). How to integrate refugees into the workforce–different opportunities for (social) entrepreneurship.

Problemy Zarządzania, (1/2018 (73), t. 2), 40-60.

Jones, T., Ram, M., & Villares-Varela, M. (2019). Diversity, economic development and new migrant entrepreneurs. Urban Studies, 56(5), 960-976.

Meister, A. D., & Mauer, R. (2018). Understanding refugee entrepreneurship incubation–an embeddedness perspective. International Journal of Entrepreneurial Behavior & Research.

Obschonka, M., & Hahn, E. (2018). Personal agency in newly arrived refugees: The role of personality, entrepreneurial cognitions and intentions, and career adaptability. Journal of Vocational Behavior, 105, 173-184.

Ram, M., Jones, T., & Villares-Varela, M. (2017). Migrant entrepreneurship: Reflections on research and practice. International Small Business Journal, 35(1), 3-18.

MO

SK A Ė ATA KSLIN

ITA

15

Sak, G., Kaymaz, T., Kadkoy, O., & Kenanoglu, M. (2018). Forced migrants: Labour market integration and entrepreneurship. Economics: The Open-Access, Open-Assessment E-Journal, 12(2018-32), 1-13.

The Entrepreneurship 2020 Action Plan. https://ec.europa.eu/growth/smes/promoting-entrepreneurship/ action-plan_en

MOK

16

SLINÄ–

ATAS KA

ITA

www.meathpartnership.ie

www.vdu.lt

www.cardet.org www.oxfamitalia.org

www.sfedisolutions.co.uk

Self-ďŹ nancing Partner

www.alice.ch www.best.at

Co-Funded by the Erasmus+ Programme of the European Union

The European Commission support for the production of this publication does not constitute an endorsement of the contents which reects the views only of the authors, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein. [Project Number: 2017-1-IE01-KA202-025694]