MK NR. 27

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 27

Rinktinės

J. Valančiūnas žada kovoti dėl Europos čempionato aukso Legionieriai

Finansinį stabilumą krepšininkai rado Drakulos gimtinėje Istorija

Vienintelis krepšinio muziejus vilioja unikaliais eksponatais

D. Songaila:

„2011-aisiais gal grįšiu į rinktinę“

2010 | Nr. 27 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 LKF DnB NORD Didžioji taurė liko Vilniuje

6

Vilniaus „Lietuvos rytas“ apgynė prieš metus iškovotą titulą.

ŽVAIGŽDĖ

8 D. Songaila: „2011-aisiais gal grįšiu į rinktinę“

Naujojo Orleano „Hornets“ puolėjas neatmeta galimybės sugrįžti į Lietuvos nacionalinę komandą.

14

12

RINKTINĖS

12 Vilnius laukia Europos čempionato

Lietuva pradėjo aktyviai rengtis 2010 metų Europos vaikinų jaunių (iki 18 metų) čempionatui.

14 K. Maksvytis: „Kad tik namų sienos prieš mus neatsisuktų“ 18-mečių rinktinės vyriausiasis treneris sako, kad šiemet laimėti aukso medalius bus labai sunku.

8

16

16 J. Valančiūnas: „Vilniuje būsime pranašesni“ 18-mečių rinktinės lyderis žada kovoti tik dėl aukščiausių vietų.

FOTOŽVILGSNIS

20 LMKL žvaigždės riedėjo į Radviliškį Geriausios LMKL krepšininkės į šventę vyko traukiniu.

LEGIONIERIAI

24 R. Valentienė: „A. Paulausko sugrįžimas — geriausia naujiena“

20

Į Latviją persikėlusi tritaškių metimų specialistė norėtų grįžti rungtyniauti į Lietuvą.

26 Drakulos gimtinėje — finansinis stabilumas

Populiaria Lietuvos krepšininkų stotele tapo aukštu krepšinio lygiu nepasižyminti Rumunija.

UŽ AIKŠTĖS

30 J. Jurgo — nemėgstantis žvejoti žvejys

26

Rungtyniauti į NKL sugrįžęs krepšininkas norėtų išmėginti jėgas užsienyje.

TRIBŪNA

39 „Techaso“ gerbėjai — reikalingi ir Panevėžiui, ir klubui

Panevėžio klubo gerbėjai džiaugiasi gerais santykiais su „Techaso“ vadovais ir žaidėjais.

30

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 3

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 27 | 2010 ISSN 1822-8410

PLAKATAI: 32—37

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

Mantas Simonavičius, Simonas Serapinas, Martynas Gecevičius, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Marina Solopova.

www.musukrepsinis.lt

Nr. 27

Rinktinės

J. Valančiūnas žada kovoti dėl Europos čempionato aukso

KREPŠINIO TEISĖJŲ ASOCIACIJA

40 Į LKL — po 15 metų pertraukos

32

Šį sezoną LKL teisėjų gretas papildė R. Sabas ir L. Masiulis.

FOTOŽVILGSNIS

44 MKL šventėje — dėjimai, konkursai, prizai ir gera nuotaika

Prieš LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketvertą „Siemens“ areną okupavo jaunieji krepšininkai.

33

ISTORIJA

48 Lietuvos krepšinio istorija — Joniškyje

34

VEIDAS

„2011-aisiais gal grįšiu į rinktinę“

2010 | Nr. 27 | 6.50 Lt

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt

KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt DIZAINERIS

40

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

KNYGA

56 Vienintelė knyga apie A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

„Mūsų krepšinis“ toliau spausdina vienintelės apie A. Sabonį parašytos knygos ištraukas.

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“ REDAKCIJOS ADRESAS

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

60 Aikštės gynyba 2-1-2

Patirtimi dalijasi Italijos krepšinio specialistas G. Ticchi.

D. Songaila:

BENDRADARBIAI:

Krepšinio mokyklos ir treneriai rūpinasi, kad jaunieji krepšininkai neapleistų mokslų.

Prie daugelio lygų įkūrimo prisidėjęs A. Makulavičius neįsivaizduoja gyvenimo be krepšinio.

Vienintelis krepšinio muziejus vilioja unikaliais eksponatais

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

46 Pažangumas — privalomas

52 Krepšinis — visas gyvenimas

Istorija

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

LYGOS

Pirmasis ir vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus šios sporto šakos mėgėjus kviečia į Joniškį.

Viršelyje: D. Songaila, AFP/Scanpix nuotr.

Legionieriai

Finansinį stabilumą krepšininkai rado Drakulos gimtinėje

46

STATISTIKA

64 Lietuvos krepšinio skaičiai

Statistikos mėgėjams pristatome visų nacionalinių čempionatų rezultatus.

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

KONKURSAS

66 Laimėkite krepšinio kamuolį „Molten“!

Atsakykite į klausimą ir laimėkite puikų prizą.

52

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 5

LKF DnB NORD Didžiąją taurę antrus metus virš galvos iškėlė S. Babrauskas.

fotoZvilgsnis

LKF DnB NORD Didžioji taurė liko Vilniuje Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai apgynė LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro čempionų titulą. Turnyro finale vilniečiai šiemet dar kartą įveikė Kauno „Žalgirį“ (77:65). Trečioji vieta taip pat antrus metus iš eilės atiteko „Šiauliams“, šį kartą mažajame finale palaužusiems Kėdainių „Nevėžį“ rezultatu 79:76.

Turnyro pusfinalyje „Lietuvos rytas“ nugalėjo „Nevėžį“ 97:63, o „Žalgiris“ nepaliko vilčių „Šiauliams“ (94:69).

Absoliučiai naudingiausiu „Siemens“ arenoje surengto turnyro finalo ketverto žaidėju buvo išrinktas „Lietuvos ryto“ snaiperis Martynas Gecevičius. „Žalgirio“ naudingiausiu žaidėju buvo pripažinti Tadas Klimavičius, finale surinkęs net 40 naudingumo balų (21 taškas ir 16 atkovotų kamuolių). Naudingiausiais kitų komandų žaidėjais tapo Derrickas Low („Šiauliai“) ir Mantas Simonavičius („Nevėžis“). | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas M. Gecevičius.

T. Klimavičiui naudingiausio žaidėjo prizas buvo menka paguoda.

Trečioji vieta dar kartą atiteko „Šiauliams“.

M. Simonavičiaus vedamas „Nevėžis“ mažajame finale priešinosi iki paskutinės akimirkos.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

ZvaigZde

D. Songaila: „2011-aisiais gal grįšiu į rinktinę“

D. Songaila pastarąjį kartą Lietuvos rinktinėje žaidė 2007 metais.

Darius Songaila — vienas daugiausiai prie pastarojo dešimtmečio Lietuvos vyrų rinktinės pergalių prisidėjusių žaidėjų. Deja, NBA rungtyniaujantis puolėjas po 2007 metų Europos čempionato nacionalinėje komandoje nebežaidė.

Dabar krepšininkas neatmeta galimybės, kad 2011-aisiais gali sugrįžti į rinktinę.

Dalius Matvejevas

8 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

D. Songaila karjerą NBA pradėjo dar 2003 metais. Iš pradžių puolėjas rungtyniavo Sakramento „Kings“ ekipoje, 2005—2006 metų sezoną praleido Čikagos „Bulls“ komandoje ir tuomet pasirašė 5 metų kontraktą su Vašingtono „Wizards“. Iki sutarties pabaigos išlikti Vašingtone marijampoliečiui nepavyko.

Dveji mainai Praeitą vasarą D. Songailos karjeroje įvyko net du staigūs posūkiai. Iš pradžių „Wizards“ vadovai nusprendė atlikti mainus su Minesotos „Timberwolves“. Tai lėmė, kad lietuvis atiteko vienai silpniausių lygos komandų. Tačiau į Mineapolį krepšininkas taip ir neišvyko. Jam buvo pranešta, kad 2009—2010 metų sezoną reikės

www.musukrepsinis.lt

vilkėti ne „Timberwolves“, o Naujojo Orleano „Hornets“ aprangą. Po pirmųjų mainų nuliūdęs žaidėjas po antrųjų jau džiaugėsi. „Nenujaučiau, kad „Wizards“ gali mane išmainyti. Negalvojau, kad taip gali nutikti, tačiau įvyko, kas įvyko. Neturėjau tam jokios įtakos. Nesinorėjo vykti į Minesotą, nes klubas tuo metu neturėjo nei generalinio vadybininko, nei vyriausiojo trenerio. Praeitas sezonas jiems taip pat buvo nesėkmingas. Po mainų neapsidžiaugiau, tačiau po truputį apsipratau su mintimi, kad reikės žaisti „Timberwolves“. Kai jau pradėjau rūpintis bilietų į Mineapolį pirkimu, sužinojau, kad mane dar kartą išmainė ir reikės vykti į Naująjį Orleaną“, — vasaros įspūdžiais dalijosi D. Songaila.

Antrieji mainai taip pat įvyko gana netikėtai, nors jų lietuvis ir tikėjosi: „Kai paaiškėjo, kad „Wizards“ mane perleido „Timberwolves“, paprašiau agento, kad, jei pasitaikys tokia galimybė, mane klubas dar kartą iškeistų. Visa kita lėmė klubo vadovai. Antrieji mainai įvyko irgi netikėtai, tačiau žinia apie juos buvo labai maloni. Naujajame Orleane esu viskuo patenkintas, nėra dėl ko skųstis.“ Kartu su puolėju į Naująjį Orleaną persikėlė ir šeima.

ZvaigZde

„Pasikeitus treneriams, viskas grįžo į įprastas vėžes, mums labai sėkmingas buvo sausio mėnuo. Pas naująjį trenerį aš pradėjau daugiau žaisti, pagerėjo ir mano, ir komandos rezultatai.“

Siekia vietos atkrintamosiose varžybose Praeitą sezoną „Hornets“ krepšininkai buvo vadinami vienais viso čempionato favoritų. Pirmojo ryškumo žvaigždės Chriso Paulo vedama Naujojo Orleano komanda tvirtai pateko į atkrintamąsias varžybas, bet jau pirmajame jų etape pralaimėjo Denverio „Nuggets“ 1:4. Šį sezoną „Hornets“ ambicijos buvo didesnės, bet tenka kautis iš visų jėgų bent jau dėl vietos atkrintamosiose varžybose. „Prieš sezoną iškeltas tikslas pagerinti praeito sezono rezultatą — patekti į atkrintamųjų varžybų antrąjį etapą. Sezono pradžia mums nebuvo gera. Komandoje pasikeitė net 6 žaidėjai, todėl reikėjo laiko įsivažiuoti. Galėjome ir taip turėti daugiau pergalių, pralaimėjome keletą rungtynių, kurias tiesiog privalėjome laimėti“, — prisiminė D. Songaila. „Hornets“ vadovai jau lapkričio viduryje ėmėsi ryžtingų veiksmų — atleido vyriausiąjį trenerį Byroną Scottą. Jo vietą užėmė iki tol klubo generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Jeffas Boweris. „Pasikeitus treneriams, viskas grįžo į įprastas vėžes, mums labai sėkmingas buvo sausio mėnuo. Pas naująjį trenerį aš pradėjau daugiau žaisti, pagerėjo ir mano, ir komandos rezultatai. Kovojame dėl vietos atkrintamosiose varžybose, esame 10 vietoje, tačiau nuo 5-osios skiria tik 4 pergalės. Turime visas galimybes pakilti ne tik iki 8-osios pozicijos, bet ir aukščiau“, — optimizmo nepraranda lietuvis.

Papildoma kliūtimi žengiant tikslo link tapo Ch. Paulo trauma.

Sausio pabaigoje įžaidėjas patyrė kelio traumą, krepšininką teko operuoti. Į aikštę jis turėtų sugrįžti kovo mėnesį. Iki traumos Ch. Paulas šį sezoną per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 20,4 taško ir atlikdavo net 11,2 rezultatyvaus perdavimo. „Jis yra vienas geriausių NBA žaidėjų, mums jo, aišku, labai trūksta. Ch. Paulo trauma turės įtakos komandos rezultatams.

Laukiame, kol jis pasveiks ir sugrįš į komandą. Naujokas įžaidėjas Darrenas Collisonas gerai įsiliejo į komandą, tačiau jis vis dėlto

Praeitą vasarą krepšininkas buvo išmainytas net du kartus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 9

ZvaigZde

dar nėra tokio lygio krepšininkas kaip Ch. Paulas“, — teigė D. Songaila.

Lietuvio kontraktas su „Hornets“ galios iki 2010—2011 metų sezono pabaigos. Tačiau krepšininkas nėra tikras, ar išbus tiek laiko Naujajame Orleane. „Nenorėčiau išeiti, bet sunku ką nors prognozuoti. Po praeitos vasaros, kai buvau išmainytas 2 kartus, manęs jau niekas nebenustebins. Vasarą bus matyti“, — sakė puolėjas.

Viskas bus gerai Vasario viduryje JAV lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Orlande jis susitiko su D. Songaila. „Susitikimas paliko malonų įspūdį, pasikalbėjome apie Lietuvos rinktinę, pasaulio čempionatą, apie mano galimybes vėl žaisti rinktinėje. Tačiau jokių

konkrečių sutarimų nebuvo“, — sakė krepšininkas.

Tačiau apie sugrįžimą į nacionalinę komandą „Hornets“ puolėjas vis dėlto pagalvoja. „Šią vasarą dar tikrai ne.

Tačiau 2011-aisiais — kas žino? Nesakau „ne“, gali būti, kad grįšiu į rinktinę“, — vilties aistruoliams suteikė D. Songaila.

Puolėjas neišgyvena dėl praeitame Europos čempionate lietuvių patirtos nesėkmės. „Teko stebėti rinktinės žaidimą, nelabai kaip viskas atrodė.

Manau, rinktinė buvo geresnė nei pasirodymas. Tačiau tokia tikrovė, kažkas nepavyko. Visko pasitaiko, 2001 metais mums ir buvo taip nutikę. Nereikia daryti tragedijos. Auga jauna karta, krepšininkai turės galimybę šiemet žaisti pasaulio čempionate, viskas bus gerai“, — tvirtino puolėjas.

Geriausios D. Songailos rungtynės šį sezoną Denverio „Nuggets“ — Naujojo Orleano „Hornets“ 116:110 D. Songaila: 39 min., 20 tšk., dvitaškiai — 8/13, baudos — 4/4, 7 atk. k., 3 rez. p.

2010 m. pasaulio čempionato belaukiant Amerikiečiai paskelbė kandidatus JAV krepšinio federacija paskelbė 27 krepšininkų, pretenduojančių ginti šalies garbę 2010 metų pasaulio čempionate, pavardes. Sąraše yra 9 žaidėjai, 2008-aisiais Pekine tapę olimpiniais čempionais.

JAV rinktinės kandidatai: LeBronas Jamesas (Klivlando „Cavaliers“), Kobe Bryantas, Lamaras Odomas (abu — Los Andželo „Lakers“), Dwyane‘as Wade‘as (Majamio „Heat“), Chrisas Boshas (Toronto „Raptors“), Chrisas Paulas (Naujojo Orleano „Hornets“), Dwightas Hovardas (Orlando „Magic“), Carmelo Anthony, Chauncey Billupsas (abu — Denverio „Nuggets“), Deronas Williamsas, Carlosas Boozeris (abu — Jutos „Jazz“), Kevinas Durantas, Russelas Westbrookas (abu — Oklahomos „Thunder“), Derrickas Rouse‘as (Čikagos „Bulls“), Amare Stoudemire‘as (Fynikso „Suns“), Alas Jeffersonas, Kevinas Love‘as (abu — Minesotos „Timberwolves“), Rudy Gay, O. J. Mayo (abu — Memfio „Grizzlies“), Andre Iguodala (Filadelfijos „76ers“), Kendrickas Perkinsas (Bostono „Celtics“), Danny Grangeris (Indianos „Pacers“), Davidas Lee (Niujorko „Knicks“), Brookas Lopezas (Naujojo Džersio „Nets“), LaMarcusas Aldrige‘as (Portlando „Trail Blazers“), Gerrardas Wallace‘as (Šarlotės „Bobcats“), Ericas Gordonas (Los Andželo „Clippers“).

Kol kas neaišku, ar visi kandidatai norės žaisti rinktinėje. Galutinė JAV nacionalinės komandos sudėtis paaiškės liepą.

Brazilus treniruos R. Magnano Su Argentinos rinktine 2004 metais olimpiniu čempionu tapęs Rubenas Magnano nuo šiol treniruos Brazilijos rinktinę. 55 metų argentinietis prie Brazilijos nacionalinės komandos vairo pakeitė Moncho Monsalvę.

Naujasis brazilų strategas svajoja jau šių metų pasaulio čempionate kovoti dėl medalių. „Tikiu, kad Turkijoje pasirodysime gerai. Negaliu kalbėti apie konkrečias vietas, tačiau svajokime apie medalį patys ir leiskime svajoti žaidėjams“, — drąsiai per savo pristatymą Brazilijoje kalbėjo R. Magnano.

Jordanija liko be krepšinio Ekstremali padėtis susidarė pasaulio čempionate dalyvausiančios Jordanijos krepšinio federacijoje. Jordaniečiai kelialapį į Turkiją pelnė, kai Azijos čempionato mažajame finale 80:66 įveikė Libaną.

Dar prieš Azijos pirmenybes Jordanijos olimpinis komitetas paleido šalies krepšinio federaciją dėl „veiklos be tinkamos dokumentacijos“. Dėl šios priežasties Jordanijoje šį sezoną nevyksta šalies čempionatas, o jame turėtų rungtyniauti visi, išskyrus vieną, nacionalinės komandos žaidėjai.

D. Songaila nenorėtų palikti Naujojo Orleano komandos, tačiau dėl ateities nėra tikras.

10 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Jordanijos rinktinės treneris Mario Palma teigia, kad dar rugsėjo 3-ąją šalies olimpiniam komitetui pateikė komandos pasirengimo pasaulio čempionatui planą. Tačiau jokio atsako nesulaukė.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

rinKtines

Vilnius laukia Europos čempionato

Lemiamos 18-mečių Europos čempionato kovos vyks „Siemens“ arenoje.

2009-ųjų vasarą Lietuvos krepšinio gerbėjų dėmesį buvo prikaustęs Kaune vykęs Europos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) čempionatas. Šiemet visų akys bus nukreiptos į Vilnių. Liepos 22 — rugpjūčio 1 dienomis Lietuvos sostinėje vyks Europos vaikinų jaunių (iki 18 metų) čempionatas. Mūsų šaliai tai bus ir vienas svarbiausių pasirengimo 2011 metų Europos vyrų pirmenybėms etapų.

Darius Mačiulis 18-mečių čempionatą, kaip ir prieš metus Kaune vykusias

12 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

analogiškas 16-mečių varžybas, rengs pasirengimo 2011 metų Europos vyrų čempionatui darbo grupė. Jos vadovas Mindaugas Špokas teigia, kad dirbama kaip ir prieš metus, tačiau nerimo yra kiek daugiau. Mat ekonominiu sunkmečiu sudėtingiau rasti rėmėjų, o pinigų reikės daugiau.

Vyksta derybos „Planuojamas daugiau nei milijono litų biudžetas, jis bus didesnis nei pernykščio 16-mečių turnyro. Šiemet čempionatas vyks sostinės „Siemens“ ir „Lietuvos ryto“ arenose. Kaštus kelia jų nuomos ir transporto paslaugų kainos“, — aiškino M. Špokas.

Vienas svarbiausių dalykų — miesto savivaldybės parama. Kol kas neaišku, ką Vilnius duos Europos čempionatui, dar nėra su-

rinKtines

www.musukrepsinis.lt

tarta ir dėl arenų. „Vyksta derybos su rėmėjais, pirmenybę teikiame toms kompanijoms, su kuriomis sėkmingai bendradarbiavome pernai. Tuomet renginys puikiai pavyko, todėl tikime, kad susitarsime ir šiemet. Didelė dalis rėmėjų tikriausiai bus tie patys.

Aišku, derybas apsunkina bendra šalies ekonominė padėtis, pasikeitę mokesčiai... Yra parengtas rėmėjų paketas, manau, turėsime ir titulinį renginio rėmėją“, — sakė darbo grupės vadovas.

2009-ųjų Europos 16-mečių čempionato pagrindiniu rėmėju buvo kompanija „Omnitel“. Lietuvai vienintelei tarp Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionatus rengusių šalių pavyko rasti titulinį rėmėją.

Tikisi daugiau žiūrovų

LKF NAUJIENOS Patvirtinti rinktinių treneriai Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinti Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinių treneriai. Jais tapo Ramunė Kumpienė (merginų U20), Vitoldas Masalskis (vaikinų U20), Aurimas Jasilionis (merginų U18), Kazys Maksvytis (vaikinų U18), Darius Dikčius (vaikinų U17), Stasys Žaliabarštis (merginų U16) ir Arūnas Visockas (vaikinų U16).

Taip pat vykdomojo komiteto nariai apsisprendė dėl pagrindinio kandidato treniruoti moterų rinktinę. Juo buvo pasirinktas jau anksčiau su nacionaline komanda dirbęs Algirdas Paulauskas. LKF vadovai įpareigoti su treneriu susitarti iki kito vykdomojo komiteto posėdžio, kuriame jis ir turėtų būti oficialiai paskirtas rinktinės strategu.

Kandidatai į „FIBA Europe“ valdymo organus

Vienas svarbiausių pasirengimo 18-mečių čempionatui etapų buvo vasario 19—20 dienomis „Siemens“ arenoje vykęs LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketvertas.

Juo taip pat rūpinosi pasirengimo 2011 metų Europos vyrų čempionatui darbo grupė. „Neramu, kad finalo ketverte buvo mažai žiūrovų. Žinome visus renginio pliusus ir minusus, darbuotojai parengs ataskaitas, jas analizuosime ir darysime išvadas, kaip reikia dirbti toliau. Tikime, kad Europos čempionate žiūrovų bus tikrai daugiau“, — pasakojo M. Špokas.

18-mečių turnyro kovos nuo pirmos varžybų dienos vyks ir „Siemens“, ir „Lietuvos ryto“ arenose. Lietuvos rinktinė negalės visų rungtynių žaisti didžiojoje salėje, nes pagal „FIBA Europe“ reikalavimus komandos turi žaisti abiejose arenose.

Artimiausiu metu darbo grupė pradės taikyti projektų valdymo sistemą, bus pradėta žmonių atranka dirbti per 18-mečių čempionatą.

Darbo grupės vadovas teigia, kad į Europos jaunių čempionatą turėtų atvykti 1000—1200 svečių: dalyvių, teisėjų, oficialių asmenų, skautų. „18-mečių čempionatas pagal svarbą yra antras renginys po vyrų čempionato. Mat jame dar žaidžia visi geriausi tos amžiaus grupės krepšininkai. Per 20-mečių varžybas neretai kai kurių žvaigždžių jau trūksta, jie žaidžia nacionalinėse komandose. Todėl čempionatas Vilniuje tikrai sulauks daug dėmesio“, — tvirtino M. Špokas.

LIETUVOJE VYKĘ EUROPOS ČEMPIONATAI Metai

Miestai

Čempionatas

2006

Kaunas

Europos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) čempionatas

2002

Vilnius, Kaunas, Alytus

Europos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) čempionatas

1939

Kaunas

Europos vyrų čempionatas

Šiais metais vyks nauji „FIBA Europe“ vadovybės rinkimai. Lietuva kels kandidatus į 7 tarptautinės organizacijos valdymo organus. LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pretenduos į „FIBA Europe“ valdybą, Romualdas Brazauskas — į Apeliacinę (skundų) komisiją, Vydas Gedvilas — į Varžybų komisiją, Rimantas Cibauskas — į Finansų komisiją, Kęstutis Pilipauskas — į Techninę komisiją, Arvydas Tamašauskas — į Moterų komisiją, Dainius Čiuprinskas — į Jaunimo komisiją.

17-mečiai sužinojo varžovus Hamburge ištraukti 2010 metų pasaulio jaunučių (iki 17 metų) čempionato burtai. Jie lėmė, kad Dariaus Dikčiaus treniruojama Lietuvos rinktinė pateko į A grupę kartu su Argentinos, Kinijos, Egipto, Serbijos ir JAV komandomis. B grupėje rungtyniaus Australijos, Kanados, Vokietijos, Korėjos, Lenkijos ir Ispanijos rinktinės. Į antrąjį etapą iš abiejų grupių pateks po 4 komandas.

17-mečių pasaulio čempionatas liepos 2—11 dienomis vyks Hamburge (Vokietija).

Žaisime su amerikiečiais LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas lankėsi JAV, stebėjo Dalase vykusias NBA Žvaigždžių rungtynes. Už Atlanto LKF atstovas susitiko su Dariumi Songaila ir įvairių šalių krepšinio federacijų atstovais.

LKF generalinis sekretorius dalyvavo PAR įsikursiančio „NBA Africa“ biuro pristatyme ir susitiko su biuro vadovu, NBA viceprezidentu Amadou Gall-Fallo. „Aptarėme bendradarbiavimo galimybes, „NBA Africa“ domina trenerių mokymas, Lietuvos patirties perėmimas“, — dalijosi įspūdžiais M. Balčiūnas.

Už Atlanto baigtos derinti JAV 17-mečių rinktinės treniruočių stovyklos Lietuvoje detalės. Amerikiečiai atvyks birželio 24 dieną, mūsų šalyje sužais draugiškas rungtynes su Lietuvos ir Rusijos rinktinėmis. Taip pat su amerikiečiais galutinai sutarta dėl kontrolinių vyrų rinktinių rungtynių Madride. Ispanijos sostinėje lietuviai rugpjūčio 20 dieną susitiks su šeimininkais, o rugpjūčio 21-ąją — su JAV nacionaline komanda.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 13

„FIBA Europe“/Elia Castoria nuotr.

rinKtines

K. Maksvytis:

„Kad tik namų sienos prieš mus neatsisuktų“ Europos 18-mečių čempionate Lietuvos garbę ginsiantys vaikinai prieš dvejus metus 16-mečių pirmenybėse lygių neturėjo.

Šiemet Europos vaikinų jaunių (iki 18 metų) čempionate Lietuvos garbę gins komanda, prieš dvejus metus nušlavusi visus Senojo žemyno 16-mečių čempionato varžovus. Tad kalbėti apie bet kokias kitas vietas, išskyrus pirmąją, tiesiog neišeina. Lietuvos ekipos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis neabejoja, kad mūsiškiai kausis dėl aukščiausios vietos, tačiau ir prisibijo komandos laukiančio psichologinio spaudimo.

Dalius Matvejevas

Prieš dvejus metus šiemetiniai 18-mečiai Europos 16-mečių čempionate pasirodė daugiau nei įspūdingai. Turnyro pusfinalyje lietuviai sutriuškino prancūzus 73:47, o finale nušlavė čekus 75:33. „FIBA Europe“ pranešimą apie finalo mačą pavadino trumpai, bet labai aiškiai: „Dominant!“.

Taip įspūdingai rungtyniavusi komanda tiesiog privalo vėl kovoti dėl aukso medalių. O dar čempionatas vyks Vilniuje.

J. Valančiūnas prieš E. Kanterą Ištraukus šių metų čempionato burtus paaiškėjo, kad lietuviams

14 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turnyro A grupėje teks kovoti su Ukrainos, Lenkijos ir Slovėnijos nacionalinėmis komandomis.

K. Maksvytis apie būsimus varžovus kol kas daug žinių neturi. „Informacija surinkta prieš dvejus metus, kažko naujesnio nelabai turime. Lenkai tąkart buvo silpnoki, tačiau pernai Kaune jų 16-mečiai užėmė 3-iąją vietą. Tad, jei pasistiprins keletu žaidėjų iš 1993 metais gimusių krepšininkų rinktinės, gali būti visai kita komanda. Ukrainiečiai panašūs į rusus, raumeningi, gal kiek kampuoti, bet lengva su jais nebus. Apie slovėnus žinių neturime, nes jie atėjo iš antrojo diviziono“, — dėstė lietuvių strategas. Įdomu, kad šiemet Vilniuje neišvysime prieš dvejus metus su mūsiškiais dėl 16-mečių čempionato aukso kovojusių čekų. Jie bus priversti kovoti antrajame divizione, mat metais vyresni čekai pernai savo jaunesniems kolegoms vietos tarp stipriausiųjų išsaugoti nesugebėjo.

Bene labiausiai lietuviams šiemet reikėtų baimintis turkų, kuriuos į priekį veda pernai naudingiausiu Europos 18-mečių čempionato žaidėju pripažintas vidurio puolėjas Enesas Kanteras. Jis, kaip ir mūsiškis Jonas Valančiūnas, yra gimęs 1992 metais. Prieš dvejus metus 16-mečių turnyre turkai liko treti, o su lietuviais jiems susitikti neteko. Tuomet naudingiausiu čempionato žaidėju buvo pripažintas J. Valančiūnas. Tačiau mažajame finale E. Kanteras į prancūzų krepšį įmetė 28 taškus ir atkovojo 20 kamuolių.

Pernai 18-mečių čempionate J. Valančiūnas ir E. Kanteras tarpusavyje kovojo 2 kartus. Per grupės varžybas lietuviai nugalėjo turkus 90:81, o J. Valančiūnas prie pergalės pridėjo 20 taškų ir 5 atkovotus kamuolius. E. Kantero sąskaitoje buvo 22 taškai ir 12

www.musukrepsinis.lt

atkovotų kamuolių. Deja, mažajame finale pergalę, pelnęs net 35 taškus ir atkovojęs 19 kamuolių, šventė turkas, o Turkijos rinktinė nugalėjo 95:74. J. Valančiūno sąskaitoje buvo 14 taškų ir 5 atkovoti kamuoliai. „Abu žaidėjai geri, nė vieno nuvertinti negalima, — prisiminė pernykščius aukštaūgių mūšius K. Maksvytis. — Grupės varžybose Jonas buvo geresnis, bet mažajame finale — jau turkas. Mums paranku žaisti, kai po krepšiu dominuoja vidurio puolėjas, bet žaidžiant su turkais ir Jonui gali reikėti pagalbos.“ Tačiau rimto konkurento buvimas nemenkina mūsiškių tikslų. „Jie yra patys aukščiausi, tik bijome, kad namų sienos prieš mus neatsisuktų. Prieš dvejus metus buvome niekam nežinomi, nuvažiavome ir lengvai laimėjome. Atrodytų, kad ir šiemet nesunkiai turime būti pirmi. Tačiau taip nebus, laimėti atvažiuos visos 16 rinktinių, per dvejus metus komandos galėjo labai pasikeisti“, — sakė treneris.

rinKtines

18-mečiai pasirengimą Europos čempionatui pradės birželio 11ąją Palangoje. Pirmoji treniruočių stovykla vyks 10 dienų, į ją planuojama kviesti 18—20 žaidėjų.

Antroji treniruočių stovykla bus surengta Klaipėdoje, vėliau vyks Baltijos šalių žaidynės. Po šio turnyro planuojama išvykti į užsienį, sužaisti keletą draugiškų rungtynių ir pasirengimą užbaigti dar viena treniruočių stovykla Druskininkuose. Šiame mieste ir paaiškės galutinis rinktinės žaidėjų 12-tukas.

Treniruoti rinktinę K. Maksvyčiui toliau padės Egidijus Vasiliauskas ir 18-mečių merginų nacionalinę komandą treniruoti pradėjusį Aurimą Jasilionį pakeitęs Marius Linartas.

Bus naujų veidų K. Maksvytis atidžiai stebėjo buvusių 16-mečių žaidimą. Daugiausia komplimentų sulaukia, be abejo, sparčiai tobulėjantis J. Valančiūnas. „Jis lieka pagrindinė figūra, tačiau kelia nerimą Vytenio Čižausko padėtis. Jis buvo patyręs peties traumą, buvo atlikta operacija. Sportuoti Vytenis turėtų pradėti gegužę, žiūrėsime, kaip jam seksis. Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas, Rimvydas Brencius rungtyniauja sėkmingai. Mūsų starto penketo žaidėjas Deividas Pukis antrus metus žaidžia JAV, bendraujame internetu, atrodo, žaisti jis gauna, sekasi neblogai“, — pasakojo K. Maksvytis. Į nacionalinę komandą vėl ketinama kviesti Tautvydą Sabonį, jį treneriai matė Eurolygos jaunių turnyre žaidžiantį už Malagos komandą. Tačiau permainų rinktinėje tikrai bus. Iš trenerių akiračio visiškai dingo Lukas Žemaitis, nežinia, kaip seksis 214 cm ūgio Tomui Urbonui. „Nerimavome dėl T. Urbono, jis žaidė Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje, bet į „Žalgirio“ dublerių komandą nebuvo įtrauktas.

Tačiau jį pasikvietė NKL žaidžiantis „LKKA-Atletas“, gauna žaisti vidutiniškai po 15 min., gal jį mums „atgaivins“, — sakė treneris.

Per dvejus metus iškilo naujų 1992 metais gimusių krepšinio žvaigždučių. Tačiau jų pavardžių K. Maksvytis kol kas atskleisti nenori. „Atsirado naujų veidų, kurie gali patekti į rinktinės 12tuką. Mes juos stebime, bet pavardžių minėti dar nenorėčiau“, — teigė 18-mečių strategas.

Esant reikalui, K. Maksvytis į savo komandą galėtų pasikviesti žaidėjų iš 17-mečių rinktinės, kuri šiemet dalyvaus savo amžiaus grupės pasaulio čempionate Vokietijoje. Planetos pirmenybės baigsis liepos 11-ąją, o 18-mečiai kovas Vilniuje pradės po 11 dienų. „Esame sutarę, kad visos rinktinės kviečia savo amžiaus grupės žaidėjus. Mes neturėtume kviesti krepšininkų iš jaunesniųjų grupės, vyresni — iš mūsų. 17-mečių čempionatas baigsis anksčiau, todėl pasitelkti jų žaidėjų būtų įmanoma. Tačiau tokių planų neturime. Nebent ištiktų kokia nors bėda ir būtinai reikėtų“, — tvirtą poziciją išdėstė treneris.

K. Maksvytis dvejus metus atidžiai stebėjo savo auklėtinių žaidimą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 15

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

rinKtines

J. Valančiūnas:

„Vilniuje būsime pranašesni“

Didžiausios šios vasaros viltys siejamos su Lietuvos 18-mečių vaikinų rinktine. Vilniuje vyksiančiame Europos jaunių čempionate rungtyniausianti komanda sieks iškovoti aukso medalius. Vienas šios komandos vedlių turėtų būti neseniai Vilniaus „Lietuvos ryto“ gretas papildęs vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Amerikiečio Dwighto Howardo žaidimu besižavintis krepšininkas pastaruoju metu Vilniuje vis dažniau lyginamas su Arvydu Saboniu.

Edmantas Kazbaras Po Naujųjų metų J. Valančiūnas persikėlė į Vilniaus „Lietuvos rytą“.

16 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

rinKtines

www.musukrepsinis.lt

Ką reiškia pergalių tarptautinėje arenoje skonis, J. Valančiūnas jau žino. 2008 metais Italijoje su Lietuvos 16-mečių ekipa aukštaūgis tapo Europos čempionu ir buvo pripažintas naudingiausiu Senojo žemyno pirmenybių žaidėju.

Pernai J. Valančiūnas su metais vyresniais kolegomis žaidė 18-mečių vaikinų rinktinėje, o šiemet 18-mečių turnyre Vilniuje sieks pakartoti laimėjimą su rinktine, su kuria triumfavo 2008-aisiais 16-mečių čempionate. Šoklaus 210 cm ūgio krepšininko gyvenime šį sezoną įvyko daug pasikeitimų. Vidurio puolėjas sezoną pradėjo sostinės „Perle“, o po Naujųjų sulaukė kvietimo į „Lietuvos rytą“. Aukštaūgis apsipranta aukštesnio lygio komandoje, sunkiai joje dirba, tačiau garantuoja, kad Europos 18-mečių čempionatui jėgų pakaks.

Pradėjo vadinti Saboniu — Jonai, „Lietuvos ryto“ komandoje treniruojatės ir rungtyniaujate daugiau kaip mėnesį. Kaip jaučiatės naujajame klube, ar žaidimo lygis labai skiriasi nuo „Perlo“?

— „Lietuvos ryto“ komandoje jaučiuosi puikiai. Komandos lygis labai aukštas, žymiai skiriasi nuo „Perlo“. Tačiau man patinka, dar labiau tobulėju, mano gyvenime tai dar vienas iššūkis. Viskuo esu labai patenkintas ir sužavėtas. Klubas gerai organizuotas, puikūs žaidėjai, treneriai. Man yra sudarytos visos sąlygos dirbti ir tobulėti.

— Kol kas rungtyniaujate tik epizodiškai. Ko iš jūsų reikalauja treneris Rimas Kurtinaitis?

— Sunkaus darbo, šimtaprocentinio atsidavimo treniruotėse ir rungtynėse. O dėl žaidybinio laiko... Jei esi vertas rungtyniauti, treneris tikrai nelaikys ant atsarginių žaidėjų suolelio.

— Kaip pasikeitė gyvenimas, persikėlus į „Lietuvos rytą“? Gal sulaukiate daugiau aplinkinių dėmesio?

— Beveik niekas nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, kiekvieną dieną sunkiai dirbu, dėmesio sulaukiu tiek pat. Tačiau dabar dažniausiai būnu Sabonis. Norėjau pasakyti, kad praeiviai kartais mane lygina su Saboniu. Girdžiu, kaip jie pašnibždomis praeidami pasako: „Sabonis“.

— Kaip vertinate tokį palyginimą?

— Malonu, kad žmonės mane lygina su tokiu geru krepšininku, tačiau aš jokiu būdu negaliu savęs su juo lyginti. Jis geriausias visų laikų Lietuvos žaidėjas, o aš dar tik 17-metis vaikas.

— Esate jauniausias „Lietuvos ryto“ žaidėjas, gal senbuviai skiria kokių užduočių?

— Net nesitikėjau, kad komanda mane priims taip šiltai ir gražiai.

Vyrauja tokia atmosfera, kad galiu jaustis lygiavertis narys.

— Apie jus vis garsiau kalbama, NBA apžvalgininkai prognozuoja, kad 2011 metais būsite trečiuoju šaukimu pakviestas lygos naujokų biržoje. Ką apie tai galite pasakyti?

— Labai dėl to džiaugiuosi, tačiau nenoriu skubėti. Noriu kilti aukštyn mažais, tačiau tvirtais žingsneliais, neperšokti savo lygio, kad po to netektų gailėtis.

Laukia pilnų tribūnų — Sezonas „Lietuvos ryte“ bus ilgas ir varginantis, teks žaisti kelių lygų finaluose. Ar užteks jėgų ir motyvacijos žaisti Europos jaunių čempionate Vilniuje?

— Žinoma, užteks. Net neturiu minčių, kad gali neužtekti jėgų.

Atstovauti Lietuvos rinktinėms — kiekvieno krepšininko svajonės išsipildymas.

— Čempionatas bus surengtas Vilniuje. Tai turėtų būti papildomas stimulas.

— Taip, manau, mums tai labai padės. Arena bus pažįstama, galės palaikyti artimi žmonės, nereikės važiuoti į kitas šalis. Lietuvoje viskas yra sava ir pažįstama, todėl turėsime šiokį tokį pranašumą.

Tikiuosi, tribūnos bus užpildytos, palaikymas bus labai reikalingas.

— Patekote į grupę, kurioje rungtyniaus Slovėnijos, Lenkijos bei Ukrainos rinktinės. Kurie varžovai atrodo grėsmingiausi?

— Manau, sunkiausia žaisti bus su Slovėnijos rinktine. Jie labai stiprūs varžovai, kaunasi iš visų jėgų.

— Ką manote apie galimą dar vieną dvikovą su turku Enesu Kanteru?

— Dvikovos su juo visada būna atkaklios ir įdomios, todėl jos lauFIBA Europe/Ciamillo-Castoria nuotr.

„Komandos lygis labai aukštas, žymiai skiriasi nuo „Perlo“.

Tačiau man patinka, dar labiau tobulėju, mano gyvenime tai dar vienas iššūkis.“

Prieš dvejus metus J. Valančiūnas buvo išrinktas naudingiausiu Europos 16-mečių čempionato žaidėju.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

„Lietuvoje viskas yra sava ir pažįstama, todėl turėsime šiokį tokį pranašumą. Tikiuosi, tribūnos bus užpildytos, palaikymas bus labai reikalingas.“

FIBA Europe/P. Alee nuotr.

rinKtines

kiu. Jis vienas geriausių aukštaūgių mūsų amžiaus grupėje, bus smagu vėl su juo išmėginti jėgas.

— Viso čempionato tikslas — aukso medaliai?

— Visuomet tikiesi ir stengiesi pasiekti geriausių rezultatų, šis Europos čempionatas nebus išimtis.

— 18-mečių čempionatas vyks liepos 22 — rugpjūčio 1 dienomis.

Liepos 8—18 dienomis Zadare varžysis 20-mečiai. Ką darytumėte, jei sulauktumėte siūlymo žaisti ir šioje rinktinėje?

— Tikriausiai atsisakyčiau, nes šis sezonas man bus labai sunkus ir permainingas. Atstovauti dviejų amžių rinktinėms būtų labai sudėtinga. Tačiau jeigu labai reikėtų, žaisčiau.

— Donatas Motiejūnas praėjusią vasarą pareiškė, kad jaunimo rinktinėje nebežais, vyktų nebent tik į vyrų rinktinės treniruočių stovyklą. Jums panašių minčių nekyla, kvietimo į vyrų rinktinės stovyklą tikriausiai galėtumėte tikėtis?

— Ne, tikrai ne. Žaisiu su bet kurio amžiaus Lietuvos komanda tol, kol būsiu jai naudingas, kol mane kvies. Neatsisakysiu, jei tik galėsiu žaisti.

— Tačiau apie kvietimą į vyrų rinktinę tikriausiai svajojate?

— Kiekvienas krepšininkas svajoja žaisti šioje komandoje. Sunkiai dirbu, kad sulaukčiau tos akimirkos, kai galbūt mane pakvies į vyrų rinktinę. Žaisti Lietuvos rinktinėse — patriotiškumas ir garbė. Labai malonu, kad sulaukiu kvietimų ginti šalies garbę. Esu be galo laimingas, kad galiu bent kažkiek prisidėti prie Lietuvos vardo garsinimo.

— Po klubinio sezono laukia rinktinė, ar spėsite pailsėti prieš kitą sezoną?

— Tikiuosi užsitarnauti bent savaitę poilsio. Per ją galėčiau šiek tiek pailsėti ir atgauti jėgas.

J. Valančiūnas Europos čempionatuose 2008 m. Europos jaunučių čempionatas: 8 rungt., 23,5 min., dvitaškiai — 42/70 (60 proc.), tritaškiai — 1/2 (50), baudos — 27/49 (55,1), 11,1 atk. k., 2,3 bl., 14,3 tšk.

2009 m. Europos jaunių čempionatas: 9 rungt., 27,6 min., dvitaškiai — 62/86 (72,1), baudos — 50/63 (79,4), 10,6 atk. k., 2,6 bl., 19,3 tšk.

18 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

2009-aisiais J. Valančiūnas 18-mečių Europos čempionate sėkmingai grūmėsi su metais vyresniais varžovais.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Radviliškį krepšininkės pasiekė traukiniu.

Prieš šventė J. Štreimikytė-Virbickienė išbandė Radviliškio mero kėdę.

Seimo rinktinei per LMKL šventę vadovavo A. Sireika.

Naudingiausia LMKL rinktinės krepšininke išrinkta M. Kvederavičiūtė.

Geriausios LMKL žaidėjos palaužė politikų rinktinės pasipriešinimą.

fotoZvilgsnis sinsglivZotof

LMKL žvaigždės riedėjo į Radviliškį Žvaigždžių dienų maratoną šiais metais pradėjo Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL). Dailiosios lyties atstovės ir vėl pasižymėjo originalumu. Šį kartą šventė surengta Radviliškyje, o į įvykio vietą sportininkės keliavo specialiai užsakytu traukiniu.

Radviliškio sporto rūmuose LMKL žvaigždžių rinktinė išmėgino jėgas su Seimo komanda ir šventė pergalę rezultatu 32:21. Nugalėtojoms atiteko 5000 litų premija. Naudingiausiais mačo žaidėjais buvo pripažinti Mantė Kvederavičiūtė (Kauno „Laisvė“) ir politikas Žilvinas Šilgalis.

LMKL snaiperės konkursą po trejų metų pertraukos laimėjo Rima Valentienė („Cesis“), finale įveikusi Klaipėdos „Lemminkainen“ gynėją Mariną Solopovą 19:13.

Taikliojo dueto konkurse niekas neprilygo Eglei Tarasevičiūtei („Laisvė“) ir „Radviliškio“ gynėjui Lukui Pipirui. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

legionieriai

R. Valentienė: „A. Paulausko sugrįžimas — geriausia naujiena“

Net 10 sezonų Vilniaus TEO komandoje praleidusi Rima Valentienė vasarą nusprendė pradėti legionierės karjerą. 31 metų 170 cm ūgio taikliarankė persikėlė rungtyniauti į kaimyninės Latvijos „Cesis“ klubą. Gynėja šį sezoną svajoja nukauti buvusį savo klubą ir triumfuoti tiek Lietuvos, tiek Latvijos moterų krepšinio lygų čempionatuose. R. Valentienė neišsižada ir Lietuvos rinktinės. Pasak gynėjos, į rinktinės vyriausiojo trenerio postą sugrįžus Algirdui Paulauskui, Lietuva vėl galės kautis dėl aukščiausių vietų tarptautiniuose turnyruose.

R. Valentienė šį sezoną diriguoja „Cesis“ atakoms.

22 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Edmantas Kazbaras

www.musukrepsinis.lt

„Kovosime iki paskutinės minutės, žinome, kad TEO yra labai stipri ekipa, merginos darys viską, kad apgintų titulą.

Tačiau ir mes neketiname nusileisti, žadame rimtą pasipriešinimą.“ Daug metų Vilniaus TEO komandoje praleidusi krepšininkė ir dabar gimtinėje yra dažna viešnia. Mat „Cesis“ dalyvauja Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate ir nuolat žaidžia mūsų šalyje.

R. Valentienė yra viena svarbiausių savo naujosios komandos žaidėjų. Gynėja per rungtynes vidutiniškai pelno po 16,1 taško ir pagal rezultatyvumą yra trečia ekipoje. Lietuvaitę lenkia tik amerikietė Kristen Mann (17 taškų) ir latvė Ieva Tare (16,9). R. Valentienė per rungtynes taip pat atlieka po 3,9 rezultatyvius perdavimus, atkovoja 3,5 kamuolius ir 3,9 karto jį perima.

legionieriai

— Kaip „Cesio“ klubui sekasi kituose turnyruose?

— Mūsų klubas dalyvauja Latvijos bei Lietuvos čempionatuose. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje esame tarp lyderių. Kovosime dėl čempionių titulo abiejuose turnyruose.

— LMKL rungtynės dažnai baigiasi triuškinamais rezultatais. Ar tokie mačai jūsų komandai yra naudingi?

— Manau, rungtynės su mergaitėmis iš Marijampolės, kurios susitikimus pralaimi 100-tu taškų ir daugiau, yra visiškai nenaudingos, tik laiko gaišimas. Šiai komandai reikėtų žaisti kitame lygyje, nes tai nėra naudinga nei mums, nei joms.

Žaidžia daug ir naudingai — LMKL per rungtynes pelnote vidutiniškai po 16 taškų. Esate komandos lyderė, jaučiate atsakomybę, kad privalote pelnyti daugiau taškų?

— Šiuo metu komanda yra labai susikoncentravusi, daug ir sunkiai dirba, nes artėja lemiamos kovos, norime pademonstruoti geriausius rezultatus. Net jeigu treneris ir nepasako, kiekviena žaidėja viduje viską supranta, žino, ką reikia daryti. Tuomet pats žmogus iš savęs reikalauja tik geriausių rezultatų, būni labai nusiteikęs kiekvienoms rungtynėms.

Tikslas — nukarūnuoti buvusią komandą — Rima, kodėl pradėjote legionierės karjerą?

— Dėl žmogiškų priežasčių: žaidimo, atlyginimo, aplinkos, gyvenimo sąlygų. Latvijoje viskas tikrai geriau. Gyvenimo sąlygos Cėsyje — puikios. Tikrai nesigailiu, kad palikau Lietuvą ir persikėliau į Latviją.

— Kur moterų krepšinis populiaresnis — Lietuvoje ar Latvijoje?

— Tikriausiai Latvijoje. Tarkime, mažame miestelyje Cėsyje į namų rungtynes ateina labai daug sirgalių, nes čia daugiau nėra ką veikti. Vilniuje labai daug pramogų, todėl krepšinis atsiduria antraeiliuose planuose. Žmonės renkasi vyrų krepšinį, kino teatrą ar kokį meną, o moterų varžybose nesilanko.

— Kokius tikslus šį sezoną „Cesio“ komandai kelia treneriai bei vadovai?

— Laimėti viską. Kaip ir kiekvienoje komandoje, treneriai bei vadovai kelia tikslus laimėti viską, kas įmanoma.

— Ketinate nukauti TEO? — Ką padarysi, reikės. Kovosime iki paskutinės minutės, žinome, kad TEO yra labai stipri ekipa, merginos darys viską, kad apgintų titulą. Tačiau ir mes neketiname nusileisti, žadame rimtą pasipriešinimą.

— Tikriausiai stebėjote TEO žaidimą Eurolygoje šį sezoną. Ko pritrūko merginoms, kad geriau pasirodytų šiame turnyre?

— Trūko labai daug. Visų pirma — sėkmės. Ir atmosfera komandoje veikiausiai nebuvo pati geriausia, pritrūko nusiteikimo, ir grupė buvo labai sunki — visos varžovės ypač stiprios. TEO sukomplektuoti pavyko lyg ir gerai, legionierės buvo aukšto lygio, tačiau žaidimas vis tiek nesiklijavo.

Gynėja teigia, kad Cėsyje, skirtingai nei Lietuvos miestuose, į moterų krepšinio rungtynes susirenka daug žiūrovų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 23

legionieriai

„Sportas yra sveikata. Jeigu žmogus turi sveikatos, gali žaisti ir iki 40 metų, jeigu neturi — karjerą gali pabaigti ir 18-os.

Man niekada krepšinio per daug nebūna.“

— Jeigu kvies, tikrai sutiksiu atstovauti Lietuvai.

— Ar žaisdama Latvijos komandoje labai pasiilgstate Lietuvos?

— Pasiilgstu, tačiau mano šeima labai dažnai būna su manimi Latvijoje. Ir pati grįžtu į Lietuvą, nes atstumas nėra didelis — vos 280 kilometrų. Sėdu į mašiną ir atriedu. Viskas yra tvarkoje.

— Ar nenorėtume grįžti rungtyniauti į Lietuvą?

— Norėčiau, labai norėčiau. Net nėra kalbų. Tačiau dažnai realybė skiriasi nuo norų.

— Šį sezoną tolimus metimus metate net 50 proc. taiklumu.

Tai dėl sunkaus darbo ar Dievo dovana?

— Tai yra sunkaus darbo vaisius. Darau tai jau daug metų. Vieną sezoną tolimi metimai krenta geriau, kitą — sunkiau. Šiemet tritaškius mesti visai neblogai sekasi, stengiuosi tai daryti kaip įmanoma geriau.

— Aikštelėje per susitikimą praleidžiate vidutiniškai po 32 minutes. Krūvis nėra per didelis?

— Kiekvieno krepšininko svajonė yra žaisti kuo daugiau. Kartais būna labai sunku, tačiau treneris tai jaučia ir sudaro sąlygas pailsėti. Tuomet leidžia kitas žaidėjas, o man aikštėje suteikia tik kelias minutes. Tada ir pailsiu, atsikvėpiu prieš svarbesnes rungtynes.

Linki patekti į olimpiadą — Jums jau 31-eri, kiek dar laiko planuojate profesionaliai žaisti krepšinį?

— Sportas yra sveikata. Jeigu žmogus turi sveikatos, gali žaisti ir iki 40 metų, jeigu neturi — karjerą gali pabaigti ir 18-os. Man niekada krepšinio per daug nebūna, man šis darbas patinka, todėl noriu pasiekti kuo daugiau, labiau save realizuoti — kaip ir kiekviename darbe.

— Gal žadate ateityje tapti krepšinio trenere?

— Iš tikrųjų apie tai dar negalvojau, tačiau tokios galimybės neatmetu. Dabar norėčiau dar parungtyniauti, tikiuosi, Dievas dar duos sveikatos. Šiuo metu vėl mokausi — baigiau vieną universitetą, dabar mokausi antrame. Ateitis parodys, kur bus mano vieta. Sportą labai mėgstu, jis yra įaugęs mano širdyje. Sunku planuoti savo ateitį, tuo labiau, kad Lietuvoje nebeliks TEO komandos, veikiausiai profesionalus moterų krepšinis Lietuvoje išnyks. Naujienos, kurias sužinojau pastaruoju metu, optimistiškai nenuteikia.

— Į Lietuvos moterų rinktinės vyriausiojo trenerio postą sugrįžo Algirdas Paulauskas. Kaip reagavote į šią naujieną?

— A. Paulausko sugrįžimas — pati geriausia naujiena, susijusi su krepšiniu, kokią tik galėjau išgirsti. Labai, labai džiaugiuosi, kad treneris A. Paulauskas sugrįžo į rinktinę. Tikiuosi, kad į komandą vėl susirinks geriausios žaidėjos ir vėl bus pademonstruoti puikūs rezultatai. Pati asmeniškai rinktinei norėčiau palinkėti, kad išsipildytų svajonė ir Lietuva patektų į 2012 metų olimpiadą.

— Pati neatsisakote minčių žaisti rinktinėje?

24 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

R. Valentienė žais Lietuvos rinktinėje, kol bus jai reikalinga.

Asmeninio archyvo nuotr.

legionieriai

Drakulos gimtinėje — finansinis stabilumas

Kiekvienais metais mūsų krepšininkai karjerą tęsia net pačiuose tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Kaip niekada populiaria lietuvių stotele tapo aukštu krepšinio lygiu nepasižyminti Rumunija. Šį sezoną šioje šalyje darbą rado net 4 Lietuvos krepšininkai (Arvydas Čepulis, Vaidotas Pečiukas, Marius Pociukonis, Artūras Masiulis) ir treneris Audrius Prakuraitis.

Domas Lukauskas

26 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

A. Čepulis su žmona per dvejus metus apvažiavo beveik visą Rumuniją.

www.musukrepsinis.lt

Apie krepšininkų gyvenimą Rumunijoje kalbėjomės su pirmuoju į šią šalį nuvykusiu lietuviu A. Čepuliu ir V. Pečiuku.

Norėjo pirmas tapti čempionu 30-metis snaiperis A. Čepulis Rumunijoje rungtyniauja jau trečią sezoną. Ploješčio „CSU Asesoft“ ekipai atstovaujantis lietuvis tikino, kad atvykti žaisti į Rumuniją suviliojo galimybė išmėginti jėgas ULEB taurės turnyre. „Taip pat norėjau tapti pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko laimėti Rumunijos čempionatą, taurę. Buvo pasiūlytos ir geros kontrakto sąlygos. Komandos vadovai ir treneriai nori mane turėti savo ekipoje. Džiugina finansinis komandos stabilumas, galimybė kovoti dėl titulų, o ne dėl 10—17 vietų Italijoje ar Ispanijoje“, — teigė krepšininkas.

Pirmąjį norą A. Čepulis jau įgyvendino, Rumunijos čempionu jis tapo 2008 ir 2009 metais. Čempionato lyderei atstovaujantis 198 cm ūgio lietuvis šį sezoną vidutiniškai per susitikimą pelno po 12,5 taško, atkovoja 1,6 kamuolio ir atlieka po 1,2 rezultatyvaus perdavimo. Tolimus metimus A. Čepulis meta 40,2 proc. taiklumu.

Kasmet komandą keičiantis 199 cm ūgio puolėjas V. Pečiukas šiemet vilki Tyrgu Murešo „Mureš“ komandos marškinėlius. 27 metų krepšininkas vidutiniškai per rungtynes pelno po 19,3 taško, atkovoja 4,5 kamuolio bei atlieka po 2,7 rezultatyvaus perdavimo.

Dvitaškius V. Pečiukas meta aukštu 65,9 proc. taiklumu. „Neturėjau rimtesnių pasiūlymų nei iš Lietuvos klubų, nei iš užsienio. Sužinojęs, kad Tyrgu Murešo komandoje yra lietuvių, lengviau priėmiau sprendimą. Ekipoje ne tik žaidžia du lietuviai, tačiau ir treneriu dirba specialistas iš Lietuvos A. Prakuraitis“, — taip sprendimą keltis į Rumuniją prisiminė puolėjas.

legionieriai

„Pirmos 5—8 komandos yra gana stiprios, kiekviena komanda turi po 5—6 pajėgius legionierius. Manau, kokios penkios rumunų komandos LKL turnyrinėje lentelėje rikiuotųsi po Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“. Manyčiau, kad ir „Šiauliai“ Rumunijoje galėtų kovoti dėl čempionų titulo.“ Arvydas Čepulis trupiniai, tačiau to užtenka, kad mačai vyktų pilnose salėse. „Tokių arenų, kaip Vilniaus „Siemens“ ar „Šiaulių“, Rumunijoje nėra. Čia visas dėmesys skiriamas futbolui. Tačiau į rungtynes sirgalių susirenka daug, dažnai tribūnos būna užpildytos,

Lygį kelia legionieriai Abu lietuviai teigia, kad krepšinio lygis Rumunijos čempionate yra gana aukštas. Tai lemia didelis legionierių skaičius. „Pirmos 5—8 komandos yra gana stiprios, kiekviena komanda turi po 5—6 pajėgius legionierius. Manau, kokios penkios rumunų komandos LKL turnyrinėje lentelėje rikiuotųsi po Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“, manyčiau, kad ir „Šiauliai“ Rumunijoje galėtų kovoti dėl čempionų titulo. Kasmet Rumunijos čempionato lygis auga, nes atvyksta vis stipresnių legionierių“, — teigė A. Čepulis. „Krepšinio lygis Rumunijoje nėra žemas. Kiekvienoje komandoje yra po keletą amerikiečių ir iš buvusios Jugoslavijos šalių kilusių krepšininkų. Yra net kelios komandos, kurių pagrindą sudaro eksjugoslavai. Lyginti Rumunijos ekipas su Lietuvos komandomis man sunku, nes, kiek girdėjau ir kiek pats stebiu, Lietuvos krepšinio lygis yra kritęs (išskyrus pirmąsias 3 komandas). Manau, kad tiek mūsų, tiek Rumunijos čempionato lyderių komandos laisvai varžytųsi su „Šiauliais“, o kitus silpnesnius LKL klubus tikrai įveiktume“, — pritarė V. Pečiukas.

Rumunijoje dievinamas futbolas, krepšiniui tenka tik dėmesio

V. Pečiukas Rumunijos čempionate per rungtynes pelno beveik po 20 taškų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 27

legionieriai

kai kurie žiūrovai vyksta ir į išvykas. Kai kurių komandų gerbėjai sukuria tokią atmosferą, kaip Lietuvoje „Žalgirio“ aistruoliai“, — pasakojo A. Čepulis.

V. Pečiukas taip pat atkreipė dėmesį į rumunų arenas. „Organizacijai daug pliusų neduočiau, mano nuomone, yra kur padirbėti. Mačiau tik pusės komandų arenas, bet ir iš tų pusės negalima vadinti arenomis. Nemažai komandų žaidžia mokyklų sporto salėse. Kalbant apie Rumunijos sirgalius reikia paminėti, kad jų susirenka nemažai, nepriklausomai nuo arenų kokybės. Mūsų salėje telpa 3 tūkst. aistruolių, dažniausiai į rungtynes susirenka tiek žmonių, kiek yra vietų. Mūsų aistruoliai į daugumą kelionių vyksta kartu, bent vienas pilnas autobusas atvyksta visur, — gyrė komandos gerbėjus buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjas. — Tačiau Rumunija yra tikra futbolo šalis. Bet kada įsijungęs televizorių rasi bent tris ar penkis kanalus, kuriuose futbolo mačai ir laidos apie sportą bus transliuojamos 24 valandas per parą. Krepšiniui dėmesio skiriama kiek mažiau, bet miestai yra svarbūs klubų rėmėjai. Kiek žinau, Tyrgu Murešo savivaldybė yra pagrindinis mūsų komandos rėmėjas.“

Apvažiavo visą šalį Lietuviai Rumunijoje neturi kuo skųstis, sportininkams gyventi ir žaisti sudarytos geros sąlygos. A. Čepulis per porą metų spėjo išnaršyti šalį skersai ir išilgai. „Ploješčio miestas turi apie 200 tūkst. gyventojų. Tai pramoninis miestas, nėra labai gražus, tačiau už 50 kilometrų yra sostinė Bukareštas. Ten dažnai važiuojame papramogauti. Per dvejus me-

Rumunijoje į krepšinio varžybas renkasi daug aistruolių.

28 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

tus su žmona apvažiavome beveik visą Rumuniją. Apžiūrėjome įvairias pilis, tarp jų ir garsiąją Drakulos pilį, buvome nuvykę prie Juodosios jūros pakrantės, įvairių Karpatų kalnų masyvų“, — keliones po Rumuniją prisiminė krepšininkas.

V. Pečiukas kol kas daugiausia laiko praleidžia namuose. „Kažko įspūdingo Rumunijoje nepamačiau. Bet, kaip ir kiekviena šalis, turi savo kultūrą, tradicijas, tuo ir yra unikali, — pasakojo puolėjas. — Orai čia panašūs kaip ir Lietuvoje, gal kiek šilčiau, tad ir laisvalaikis dažniausiai būna namie, prie televizoriaus ar kompiuterio. Kartais susiskambiname su kitais komandos lietuviais, kartu aplankome apylinkes. Tyrgu Murešo miestas gana gražus, pagal dydį palyginčiau su Klaipėda. Tiesa, kuo nors ypatingu jis neišsiskiria, gal keliais architektūriniais pastatais ir bažnyčiomis.

Atmintin įstrigo didelį įspūdį per šventes palikęs kalėdinis miesto vaizdas. Pagrindinė eglė, visos gatvės ir pastatai buvo gražiai papuošti ir apšviesti.“

Lietuviai Rumunijos čempionate Krepšininkas

Klubas (metai)

A. Čepulis

Ploješčio „Asesoft“ (2007-2010)

T. Gaidamavičius

Ploješčio „Asesoft“ (2007-2008)

T. Klimas

Oradios „Leonardo“ (2007-2008)

M. Pociukonis

Tyrgu Murešo „Mureš“ (2008-2010)

A. Masiulis

Tyrgu Murešo „Mureš“ (2009-2010)

V. Pečiukas

Tyrgu Murešo „Mureš“ (2009-2010)

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

už aikštes

J. Jurgo — nemėgstantis žvejoti žvejys

J. Jurgo laisvą laiką mieliausiai leidžia su šeima

.

26 metų 198 cm ūgio Janas Jurgo šį sezoną debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje, tačiau Vilniaus „Sakalų“ komandoje neužsibuvo. Sausio viduryje šoklusis puolėjas paliko sostinės klubą ir grįžo rungtyniauti į Nacionalinę krepšinio lygą. Šiuo metu krepšininkas vilki Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ marškinėlius.

Edmantas Kazbaras

Žurnale „Mūsų Krepšinis“ — pasakojimas apie J. Jurgo paties krepšininko žo-

Patiekalas. Labiausiai mėgstu cepelinus bei gruziniškus čenachus.

džiais.

Gėrimas. Man skaniausios yra sultys. Jeigu būtų treniruotės pabaiga, lauke

Karjera. Būdamas 12 metų susidomėjau „Orange Virus“ turnyru, kuriame

labai geras oras, tuomet tikrai pasirinkčiau šalto alaus bokalą. Bet dažniausiai

dalyvavau iki pat 16 metų. Vėliau labai susižavėjau krepšiniu, sunkiai dirbau ir po

apsiriboju sultimis ir mineraliniu vandeniu.

truputį pradėjau kilti karjeros laiptais kaip krepšininkas.

Automobilis. Mano širdis visuomet labiau linksta prie „Audi“ ir „Volkswagen“.

NKL. Sugrįžęs į NKL jaučiuosi puikiai. Žaidžiu geroje komandoje, klubas suteikė

Jeigu tektų rinktis iš „Audi“ modelių, tai būtų A8 arba A4, nes jos yra didesnės

geras sąlygas.

bei naujesnės.

Užsienis. Kitų užsienio šalių klubų pasiūlymų kol kas dar nesulaukiau, manau,

Pravardė. Kiekvienoje komandoje gaunu vis skirtingą pravardę, tačiau vieną

kad puikios sąlygos rungtyniauti ir tobulėti yra ir Lietuvoje.

turiu nuo vaikystės. Draugai kieme mane vadindavo „Zbania“, ši pravardė „prilipo“ visam gyvenimui. Mano vardas yra Janas, tai nuo Jano — Janik, po to —

Svajonė. Kaip ir kiekvienas krepšininkas, noriu pasiekti kuo aukštesnį lygį. Sva-

Zbanik ir galiausiai — Zbania.

joju pažaisti Europoje, stiprioje Eurolygos komandoje. Aišku, apie NBA nesvajoju, tačiau Europoje tikrai norėčiau save išbandyti.

Filmas. Pastarasis filmas, kurį žiūrėjau, buvo „Šerlokas Holmsas“. Filmas gana geras, man tikrai patiko.

Šeima. Turiu žmoną, turiu mažą mergaitę. Auginant dukrelę rūpesčių nekyla, tai vienas malonumas.

Knyga. Nesu didelis knygų skaitymo mėgėjas, tačiau kartkartėmis į rankas pasiimu ir kokį gerą kūrinį.

Laisvalaikis. Esu šeimos žmogus, todėl patinka laisvą laiką leisti su ja. Išeiname kur nors pasivaikščioti, apsilankome teatre, kine.

Muzika. Labiau klausau užsienietiškos muzikos. Ką manau apie lietuvišką popsą? Nežinau, neklausau tokių dalykų. Nesu lietuviškos muzikos mėgėjas.

Pomėgiai. Mėgstu važinėti į žvejybą, tačiau ne žvejoti (juokiasi).

30 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 31

Mantas Simonavičius 32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Kėdainių „Nevėžis“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

Martynas Gecevičius | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Naudingiausias 2009—2010 m. LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketverto žaidėjas 34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Simonas Serapinas

Klaipėdos „Neptūnas“

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Marina Solopova | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Klaipėdos „Lemminkainen“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

Tavo mėgstama pica su naujuoju pilno grūdo arba originaliuoju pagrindu.

co i p

OR

IG pic INALUSIS os p agrindas jau įvertintas ir pamėgtas.

norisi savaime 38 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

O GRŪDO N L I grindas Pp a s naujo skonio su daug vertingųjų medžiagų.

tribuna

www.musukrepsinis.lt

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

http://www.techasas-fans.uzeik.in nuotr.

„Techaso“ gerbėjai — reikalingi ir Panevėžiu i, ir klubui

„Techaso“ aistruolių grupei priklauso

45 žmonės.

Panevėžio „Techaso“ organizuoti aistruoliai gali pasigirti tuo, ko trūksta ne vienos kitos Lietuvos krepšinio komandos gerbėjams — puikiais santykiais su klubu.

Darius Mačiulis Apie „Techaso“ gerbėjų reikalus kalbėjomės su Almantu — vienu aktyviausių „Techasas fans“ narių. Šis vaikinas pernai baigė mokyklą, dabar studijuoja Vilniuje, tačiau tai netrukdo lankytis gimtojo miesto komandos varžybose. „Vaikštau Vilniuje su „Techaso“ šaliku, būna, kad žmonės, jei atskiria, kokios komandos šalikas, pasižiūri, kas čia toks. Tačiau problemų dėl to nebuvo kilę. Į Panevėžį pavyksta grįžti dažnai, nors visų „Techaso“ namų rungtynių ir neaplankau“, — sakė panevėžietis.

Panevėžys seniai turi komandą LKL, tačiau dabartinė organizuota aistruolių grupė susikūrė 2004—2005 metų sezono metu. „Buvo keletas vaikinų, susijungusių į grupę ir besistengusių aktyviau palaikyti komandą. Jie gavo iš sporto rūmų būgną, pasidarė vėliavą, kartkartėmis per rungtynes pasigirsdavo pora skanduočių. Aš su draugu lankytis rungtynėse pradėjome tik kitą sezoną. Išgirdome, kad kažkas kitoje tribūnų pusėje kažką skanduoja, nuėjome ir prisijungėme. Tada „Panevėžys“ nugalėjo Baltijos krepšinio lygos antrajame divizione, buvo labai smagu palaikyti komandą ir stebėti žaidimą“, — „Techaso“ aistruolių ištakas prisiminė Almantas.

Sezoną užbaigė klubo vakarėlyje Panevėžio ekipos aistruolių gretos ėmė gausėti, kai miesto komanda tapo „Techasu“. Naujasis klubo savininkas į varžybas pakvietė seserį su vaikais, jie prisijungė prie jau buvusių organizuotų aistruolių.

„2007—2008 metų sezoną susirinkdavo apie 15 žmonių, atsirado daugiau skanduočių, kartais pavykdavo automobiliais nuvykti į kituose miestuose vykusias varžybas. Kitą sezoną komanda turėjo didelį autobusą, jame užtekdavo vietos ir mums, todėl į varžybas išvykose keliavome kartu su komanda. Jautėme, kad mūsų buvimas padeda komandai, žaidėjai gyrė, padėkodavo“, — dėstė pašnekovas.

Dabar registruotų „Techaso“ gerbėjų yra apie 45, į namų rungtynes susirenka arti 30 žmonių. Tačiau išvykti paskui komandą į kitus miestus tapo sunkiau. Mat klubas nebeturi didžiojo autobuso. „Bandome vykti lengvaisiais automobiliais, tačiau tai pavyksta nedažnai. Be to, kai kurie vyresni aistruoliai išvyko mokytis į kitus miestus, dar kiti turi darbus. „Techaso“ reikalams lieka mažiau laiko.

Tačiau štai žaidėme Vilniuje su „Sakalais“, atvažiavo dalis aistruolių iš Panevėžio, prisijungiau ir aš, buvo smagu. Panevėžyje į veiklą įtraukėme daugiau jaunimo, kuris stengiasi aktyviai palaikyti komandą“, — apie „Techaso“ aistruolių kasdienybę pasakojo Almantas.

Tačiau santykiai su klubu išliko puikūs. Aistruoliai nemokamai įleidžiami į rungtynes, po sezono buvo pakviesti į uždarymo vakarėlį, kuriame dalyvavo ir „Techaso“ rėmėjai. „Pasikalbėjome su žaidėjais, buvo tikrai „super“. Santykiai su klubu yra geri, bendraujame su žaidėjais, pasisveikiname susitikę gatvėje, kartais nueiname į komandos treniruotes, po jų pabendraujame su komanda. Kaip labai geros širdies žmogų išskirčiau Darių Griškėną, tačiau dabar jis traumuotas“, — pasakojo panevėžietis.

Aukštaitijos sostinės krepšinio komanda per savo istoriją pakeitė tiek pavadinimų, kad visus juos jau ir prisiminti sunku. Dažnai klubo vadovai nepagalvoja, kad nederėtų kaitalioti ne tik pavadinimų, bet ir komandos aprangos spalvų. „Kartais tie pasikeitimai trukdo. Turėjome pasigaminę vėliavų, kurių teko atsisakyti dėl pasikeitusių klubo spalvų. Tačiau dabar jau trečius metus niekas nekinta“, — džiaugėsi Almantas.

Nesupranta „Lietuvos ryto“ gerbėjų Futbolo pasaulyje Panevėžys yra žinomas dėl „Ekrano“ ir gausių jo gerbėjų. Tačiau žmonių, vienu metu palaikančių savo miesto krepšinio ir futbolo komandas, nėra. „Futbolo klubo gerbėjai yra „ultros“, o mes tiesiog paprasti aistruoliai. Būna, kad žmonės, palikę „Ekrano“ gerbėjų gretas, ateina pas mus. Jie turi daugiau patirties, yra labiau organizuoti, todėl mums padeda. Ir tarp mūsų skanduočių yra keletas pasiskolintų iš „Ekrano“ gerbėjų.“, — aiškino panevėžietis.

Pašnekovo teigimu, „Techaso“ aistruoliai su kitų komandų gerbėjais nekonfliktuoja. Tačiau Lietuvos „fanscenoje“ išsiskiria viena grupė, įsikūrusi Panevėžyje, o palaikanti Vilniaus „Lietuvos rytą“. „Draugais jų nelaikytume, bet ir nieko prieš neturime. Mums tiesiog nesuprantama, kodėl miesto, kuris turi neblogą komandą, gyventojai palaiko svetimą klubą. Ir ne tik palaiko, bet kai žaidžiame su vilniečiais, kuria savo miesto komandą įžeidžiančius plakatus. Mums tai yra paprasčiausiai nesuprantama“, — sakė Almantas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 39

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio teiseju asociacija

Į LKL

— po 15 metų pertraukos

Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija griežtai laikosi vienos taisyklės: kasmet bent vienas teisėjas pakyla laipteliu aukščiau: iš Regionų krepšinio lygos — į Nacionalinę, o iš pastarosios — į LKL. Taip įvertinami geriausiai dirbantys arbitrai. Šiemet LKL komandų skaičiui išaugus iki 13, į stipriausią šalies krepšinio lygą nuspręsta pakviesti du teisėjus. Taip Rytis Sabas ir Linas Masiulis antrą kartą gyvenime pravėrė LKL duris.

R. Sabas LKL teisėjavo dar debiutiniame šios lygos sezone.

40 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Jonas Miklovas

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija

Tiek R. Sabas, tiek L. Masiulis negali vadintis LKL naujokais.

Jie priklauso mažam būreliui tų, kurie stipriausioje šalies krepšinio lygoje dirbo tada, kai ji susikūrė — 1993—1994 metų sezoną.

Tiesa, tuomet 22 metų L. Masiulis ne teisėjavo, o žaidė — gynė Panevėžio „Lietkabelio“ garbę. Vilkėdamas 10 numeriu pažymėtus marškinėlius, jis žaidė vienoje komandoje su Žydrūnu Urbonu, Arūnu Šeferiu ir Pauliumi Staškūnu. „Lietkabelis“ tą sezoną iškovojo vos 8 pergales iš 36 galimų ir liko priešpaskutinėje — devintojoje — LKL vietoje. Žaisdamas „Lietkabelyje“ L. Masiulis įsiminė jauniausią to sezono lygos teisėją — vos 21 metų sulaukęs R. Sabas debiutinį LKL sezoną buvo vienas iš 12 arbitrų. Jam iki šiol priklauso visų laikų jauniausio LKL teisėjo vardas. „Viskas natūraliai pavyko, — paklaustas, kaip, būdamas toks jaunas, prasimušė į LKL, prisiminė R. Sabas. — Prieš save turėjau gerą pavyzdį — Romualdą Brazauską, kuriam esu dėkingas už pamokas. Žaidžiau krepšinį, bet daug perspektyvų tapti krepšininku ir iš to gyventi nebuvo — buvau mažas ir liesas (juokiasi).

Bet krepšinio sūkuryje sukausi nuolat. Taip ir tapau teisėju.“ Dėl karjeros R. Sabas dėkingas ir tėvui. Jis teisėjaudavo rankinio, tinklinio, krepšinio varžybose, todėl išmėginti save šioje srityje pastūmėjo ir sūnų.

„Stengiesi būti sąžiningas, kad rungtynės įvyktų sklandžiai ir būtų teisingai išaiškintas nugalėtojas. Kokiame lygyje beteisėjausi, viską lemia tavo sprendimai. Jeigu jie yra teisingi, šimtaprocentiniai, tada mažiau susilauksi žaidėjų ir žiūrovų replikų. O jeigu abejotini, bus ir atitinkama reakcija.“ Linas Masiulis Dėl meilės krepšiniui R. Sabui buvo sunku atsisakyti sportinių ambicijų. Po debiutinių metų LKL jis nusprendė daugiau jėgų skirti krepšininko karjerai. Visgi, kelis metus pažaidęs, profesionalo batelius pakabino ant vinies.

Susitiko NKL Neilgai krepšininko karjera džiaugėsi ir L. Masiulis. Pamatęs, kad iš krepšinio negyvens, Raseiniuose gimęs vyras visą dėmesį ėmė skirti darbui policijoje ir tuo pačiu pabandė teisėjauti. „Švilpuką į rankas paėmiau prieš 13 metų, — „Mūsų krepšiniui“ pasakojo L. Masiulis. — Iš pradžių teisėjavau Panevėžio miesto pirmenybėse, paskui padirbėjau B lygoje (dabartinė Regionų krepšinio lyga). Tada 10 metų teisėjavau NKL.“ Būtent šioje lygoje pastaruosius metus dirbo ir R. Sabas. 2009 metais puikūs komisarų įvertinimai abiem teisėjams padėjo vėl praverti LKL duris.

2008—2009 metų sezono NKL teisėjų reitinge R. Sabas buvo antras (119,17 balų), o L. Masiulis — trečias (118,96). Didžiausią reitingą turėjęs kaunietis Rimas Savickas (125,27) į LKL eiti nepanoro dėl didelio užimtumo. „Sunku save girti ar peikti, — sutrinka L. Masiulis, paklaustas, kokios savybės jam padėjo pakilti iki LKL. — Turbūt, kaip ir visų teisėjų. Stengiesi būti sąžiningas, kad rungtynės įvyktų sklandžiai ir būtų teisingai išaiškintas nugalėtojas. Kokiame lygyje beteisėjausi, viską lemia tavo sprendimai. Jeigu jie yra teisingi, šimtaprocentiniai, tada mažiau susilauksi žaidėjų ir žiūrovų replikų. O jeigu abejotini, bus ir atitinkama reakcija.“

Muštynės aikštelėje

L. Masiulis krepšinio teisėjo darbą derina su Panevėžio viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko pareigomis.

Nė vienam iš pašnekovų Lietuvoje neteko susidurti su itin konfliktiškomis asmenybėmis ar dalyvauti kontraversiškuose epizoduose.

Tačiau šešerius metus Artimuosiuose rytuose teisėjavęs

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 41

Krepsinio teiseju asociacija

„Pačiose pirmosiose rungtynėse Jungtiniuose Arabų Emyratuose kilo masinės muštynės. Atvyko policija, visus sumušė. Mes, teisėjai, pažiūrėjome iš šalies, buvo labai „linksma“. Ten labai užsigrūdini psichologiškai.

Viską, kas parašyta knygutėje, reikia mokėti beveik atmintinai, nes jie kabinasi prie kiekvienos smulkmenos.“ Rytis Sabas R. Sabas galėtų papasakoti ne vieną istoriją, kaip karštai į teisėjų sprendimus reaguoja tų šalių krepšininkai ir žiūrovai. „Pačiose pirmosiose rungtynėse Jungtiniuose Arabų Emyratuose kilo masinės muštynės. Atvyko policija, visus sumušė. Mes, teisėjai, pažiūrėjome iš šalies, buvo labai „linksma“. Ten labai užsigrūdini psichologiškai. Viską, kas parašyta knygutėje, reikia mokėti beveik atmintinai, nes jie kabinasi prie kiekvienos smulkmenos. Kitas dalykas — nuolatinis spaudimas. Jeigu pabijosi skirti

techninę pražangą, tavęs negerbs“, — teisėjo-legionieriaus darbo patirtimi dalijos R. Sabas.

Pašnekovas yra tikras, kad Lietuvoje panašių istorijų nenutiks. „LKL dirbti lengviau nei NKL. Ir žaidėjai mažiau ginčijasi, ir lygis aukštesnis. O kai aukštesnis lygis, lengviau teisėjauti“, — aiškino R. Sabas.

Turi kitus darbus Abiem teisėjams LKL yra aukščiausias lygis, kurį jie galėjo pasiekti. Tarptautinę teisėjo kategoriją galima įgyti iki 35 metų, o R. Sabas ir L. Masiulis jau yra peržengę šią ribą ir turi tik nacionalines kategorijas.

Visgi abu dėl to neišgyvena. Arbitrai turi kitus darbus ir iš teisėjavimo gyventi nesitiki. L. Masiulis yra Panevėžio viešosios tvarkos biuro areštinės viršininkas. Vyras juokiasi, kad tarp dviejų jo darbų — krepšinio teisėjo ir pareigūno — yra nemažai panašumų. „Vienas darbas padeda kitam. Visų pirma — psichologiniu aspektu. Turi būti tvirtas abejuose darbuose, — mano L. Masiulis.

— Teisėjavimas man yra kaip hobis. Gal galima iš to ir gyventi, bet varžybos vyksta tik nuo rudens iki pavasario. O kažką dirbti reikia ir vasarą.“ Žurnalistų sąjungai priklausantis R. Sabas dirba ryšių su visuomene agentūroje. Šis darbas ne itin siejasi su krepšiniu, todėl teisėjavimas 38 metų vyrui padeda neatitrūkti nuo sporto šakos, kuriai atidavė didžiąją gyvenimo dalį. „Krepšinis yra mano aistra, ir aš noriu ten būti. Teisėjavimas man padeda jame išlikti“, — sako jauniausias visų laikų LKL teisėjas.

R. Sabas su kolegomis A. Bostanu (Moldova, kairėje) ir A. Jarockiu (Baltarusija) Jordanijoje.

42 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

SPORT LEDAI

Dėjimo konkurse žiūrovai išvydo ne vieną efektingą triuką.

Komisija negailėjo krepšininkams gerų balų.

MKL šventės dalyviai džiaugėsi saldžiais prizais.

Pirmą kartą renginio istorijoje išrinktas draugiškiausias žaidėjas.

Progą išbandyti jėgas „Siemens“ arenoje šiemet turėjo ir moksleiviai.

fotoZvilgsnis sinsglivZotof

MKL šventėje — dėjimai, konkursai, prizai ir gera nuotaika Prieš LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketverto varžybas „Siemens“ areną okupavo geriausi Lietuvos jaunieji krepšininkai. Didžiausioje šalies salėje buvo surengta Moksleivių krepšinio lygos žvaigždžių diena „Ateities krepšinio žvaigždės — šiandien 2010“. Šventė prasidėjo tritaškių konkursu, kuriame niekas neprilygo Tautvydui Jodeliui (Š. Marčiulionio KA) ir Dovilei Sauzaraitei (Marijampolės ŽSM). Visų lauktame „Manija“ dėjimo į krepšį konkurse nugalėtoju tapo A. Sabonio KM auklėtinis Paulius Sorokas.

Renginį vainikavo varžybos tarp Rytų ir Vakarų rinktinių. Po įdomaus mačo pergalę rezultatu 72:62 šventė Vakarai. Pirmą kartą renginio istorijoje buvo renkamas draugiškiausias žaidėjas — šį titulą pelnė Rimvydas Brencius (V. Knašiaus KM-Neapolis). Naudingiausiais rungtynių žaidėjais pripažintiems Osvaldui Olisevičiui („Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“) ir Santai Okockytei („Aisčiai I-ATRANSA“) buvo įteikti „Manija“ saldainiai ir kitos saldžios „Kraft Foods Lietuva“ dovanos. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Lygos

Pažangumas — privalomas

T. Jogėlos mėgstamiausi dalykai — anglų kalba, biologija ir istorija.

Stereotipas, kad sportininkas negali būti išsilavinęs, intelektualus žmogus, vis dar gyvas.

Tačiau tik kartais tai yra tiesa. Skambios pergalės, asmeniniai ir komandiniai laimėjimai bei įspūdingi statistiniai rodikliai kylančioms žvaigždėms negarantuoja šviesios ateities. Krepšinio mokyklos ir treneriai rūpinasi, kad jaunieji krepšininkai neapleistų mokslų.

Martynas Pupininkas Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos direktorius Raimundas Miladauskas teigia, kad jo vadovaujamą krepšinio mokyklą domina ne tik auklėtinių rezultatai aikštelėje, bet ir sugebėjimai sprendžiant matematinius uždavinius ar rašant rašinius. Direktorius tvirtino, kad ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, kurie treniruotis į Kauną atvyksta iš kitų miestų. Vietinius vaikus labiau prižiūri tėvai, tačiau ir į juos nėra žiūrima pro pirštus.

46 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Atsivežę vaikus iš kitų miestų, apgyvendiname juos viešbučiuose. Jie lanko normalią mokyklą, o mes bendraujame su klasių auklėtojomis, mokytojomis ir, jeigu gauname pedagogų pastabų, kalbamės su pačiais moksleiviais“, — pasakojo R. Miladauskas.

Prašo parodyti pažymius Anot krepšinio mokyklos direktoriaus, treneriams nenurodoma sekti savo auklėtinių pažymių, tačiau R. Miladauskas neabejojo, kad kiekvienam iš jų daugiau ar mažiau rūpi krepšininkų gyvenimas už aikštės ribų. „Domiuosi ir kartais pasižiūriu, kaip mano žaidėjai mokosi.

Būna ir taip, kad paprašau parodyti semestro balus, noriu pažiūrėti, ar nėra pastabų“, — atskleidė Vilniaus krepšinio mokykloje vaikinus treniruojantis Gintautas Regina.

Tiesa, treneris pažymėjo, kad didesnės problemos dažniau kyla tik su jaunesnio amžiaus žaidėjais. Išgyvenantis paauglystės laikotarpį žmogus dar nesugeba atsirinkti, kas yra gerai, o kas — ne.

Dešimtokas Tauras Jogėla yra vienas iš tų, kuriuos gyvenimas į Kauną atvedė būtent dėl oranžinio kamuolio. Tvirto sudėjimo vaikinas atviravo, kad po treniruočių ar rungtynių kartais yra sunku prisiversti skirti laiko namų darbams: „Būna, kad norisi tik

Lygos

www.musukrepsinis.lt

griūti į lovą ir miegoti. Neturiu viskam daug laiko, bet stengiuosi, kiek galiu.“ Iš Tauragės kilęs perspektyvus jaunuolis yra saugomas Dariaus Sirtauto akylios akies. „Treneris pasiteirauja, kaip sekasi mokykloje, domisi pažymiais, tačiau man dar neskyrė jokių nuobaudų, — šypsojosi krepšininkas. — Jis visada pabrėžia, kad reikia gerai mokytis, nes negali žinoti, kas tavęs laukia ateityje.“ Kai kuriose JAV mokyklose yra taikoma sistema, pagal kurią reikalaujamo minimalaus balų kiekio nesurinkusiam krepšininkui draudžiama tam tikrą laikotarpį rungtyniauti. „Ne, Lietuvoje tokia sistema netaikoma, — patikino R. Miladauskas. — Tačiau bet kuriuo metu kiekvienas treneris savo nuožiūra gali už blogus pažymius laikinai pašalinti iš komandos ar neleisti rungtyniauti varžybose.“ Direktorius apgailestavo, kad, nors ir nedažnai, bet tokių situacijų pasitaiko.

R. Miladauskui pritarė G. Regina. Vilnietis neslėpė, kad panašiomis bausmėmis jau buvo pasinaudojęs. Dažniausiai treneris stengiasi apsiriboti įspėjimais, bet pasitaiko ir griežtesnių bausmių. „Paprastai moksleiviai labai nori dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Jeigu su kai kuriais kyla problemų dėl prastų pažymių, jie lieka Lietuvoje“, — pasakojo G. Regina.

Treneris vis dėlto gyrė savo auklėtinius, kad šiuo metu sunkumų dėl mokslų nekyla. „Vyresnių krepšininkų grupėje beveik visi mano vaikinai mokosi gimnazijose. Galbūt jie ir nėra pirmūnai, tačiau daugelis mokosi bent vidutiniškai arba geriau nei vidutiniškai“, — džiaugėsi treneris. G. Reginos įsitikinimu, dėl krepšinio daug pamokų praleidžiančiam žaidėjui tokie rezultatai yra gana geri.

Negrasinkite atimti krepšinį Daugelis krepšinio mokyklą lankančių vaikinų ir merginų labai myli šią sporto šaką, todėl dėl nesėkmių mokyklos suole tėvai kartais ryžtasi drastiškiems sprendimams — grasina neleisią lankyti treniruočių. „Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko tarp 13—15 metų moksleivių. Tėvai neranda būdų priversti savo vaiką gerai mokytis, todėl bando atimti tai, kas jam patinka. Šis, norėdamas sugrįžti į krepšinį, turėtų siekti geresnių rezultatų mokykloje, — dėstė G. Regina.

— Manau, tokia taktika yra bevaisė. Raginu tėvus bendrauti su manimi, kad problemą galėtume spręsti visi kartu.“ Trenerio nuomone, tokiais atvejais būna padaroma dviguba žala. Uždraudus lankyti treniruotes, pažymiai nepagerėja, o sportinė forma krenta.

R. Miladausko teigimu, probleminiais atvejais A. Sabonio krepšinio mokykla laikosi nuostatos, kad pirmenybė turi būti teikiama mokslams. Jaunuoliams dažnai kartojama, kad išsilavinimas yra svarbiau nei krepšinis.

Anglų kalbą, biologiją ir istoriją kaip mėgstamiausius dalykus

įvardijęs T. Jogėla neslėpė, kad kremtant mokslus pasitaiko nemalonių duobių. Tačiau tėvai niekada negrasino uždrausti lankyti krepšinio treniruotes: „Kai dar mokiausi Tauragėje, tėvai dažnai kartodavo, kad mokykloje reikia stengtis. Bet niekada negirdėjau grasinimų, kad privalėsiu atsisakyti krepšinio.“ Ateityje Lietuvos kūno kultūros akademijos duris norintis praverti T. Jogėla sakė, kad dažnai tenka praleisti pamokas dėl tuo metu vykstančių rungtynių. Tiesa, pašnekovo mokytojai žino, kad praėjusiais metais su Lietuvos jaunučių rinktine Europos čempionato sidabro medalį iškovojęs vaikinas aktyviai sportuoja ir siekia krepšinio aukštumų. „Mokytojai supranta, kad man nėra lengva, todėl kartais padaro didesnių ar mažesnių nuolaidų“, — pripažino vaikinas.

G. Regina pasakojo, kad T. Jogėlos minėtu atveju treneriai siunčia prašymus mokyklų direktoriams, prašo atleisti reikalingus žaidėjus nuo pamokų ir leisti atsiskaityti vėliau. Treneris taip pat minėjo, kad nepasiduoda diktatoriškam vadovavimui ir prieš svarbius atsiskaitymus ar kontrolinius darbus leidžia auklėtiniams praleisti vieną kitą treniruotę. Tiesa, G. Regina pabrėžė, kad tam reikalingas trenerio ir žaidėjo tarpusavio pasitikėjimas. „Kai žaidėjas praleidžia treniruotę dėl pateisinamos priežasties, tuomet viskas gerai, aš tai toleruoju. Bet negali būti jokių piktnaudžiavimų, kai paskambina ir pasako, kad turi svarbų kontrolinį, o vėliau paaiškėja, kad su draugais nuėjo į kiną“, — sakė treneris.

Krepšininkai — mokyklų olimpiadose A. Sabonio krepšinio mokyklos direktorius pasakojo, kad tarp krepšinį žaidžiančių vaikų yra net olimpiadų laimėtojų: „Dažniausiai geriau mokosi tie, kurie nerungtyniauja pagrindinėse komandose. Tokie sportininkai nesiekia krepšininko karjeros, jie krepšinį yra pasirinkę kaip laisvalaikio praleidimo būdą.“ G. Regina kiek pagalvojęs prisiminė, kad savo treniruojamoje komandoje turėjo keletą dešimtokų, atstovavusių mokyklai įvairių dalykų olimpiadose.

Pasak R. Miladausko, mokslo ir krepšinio derinys priklauso nuo kiekvieno sportininko mentaliteto bei gyvenimo supratimo.

Direktorius mano, kad teisingai galvojančiam žmogui nesunku suderinti mokslus su bet kokia sporto šaka. Jam antrino G. Regina, manantis, kad viskas priklauso tik nuo paties krepšininko. „Jeigu žaidėjas bus aplaidus, simuliuos mokykloje ir nesugebės laikytis dienos režimo, laikui bėgant problemos tik didės. O kai jų susikaups daug, jaunas žmogus nežinos, nuo ko pradėti jas spręsti. Būtent tokiais atvejais ir atsiranda konfliktai su mokytojais, direktoriais ar tėvais“, — dėstė treneris.

Apibendrindamas G. Regina sakė, kad geriausius rezultatus pasiekia tie, kurie sugeba susidėlioti prioritetus. Tuomet krepšinis puikiai dera su mokslais, o rezultatai džiugina ir mokytojus, ir krepšinio trenerius.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 47

istorija Autoriaus nuotr.

Lietuvos krepšinio istorija — Joniškyje Tikriausiai dauguma ką nors kolekcionuojame, o kadangi Lietuvoje be proto populiarus krepšinis, dažnas savo namuose turime ir su šiuo žaidimu susijusių relikvijų: Lietuvos rinktinės marškinėlių, alaus bokalo padėkliukų su žaidėjo parašu ar kaupiame visus žurnalo „Mūsų krepšinis“ numerius. Visa tai niekai palyginus su joniškiečio Leono Karaliūno, įkūrusio pirmąjį Lietuvoje krepšinio muziejų, kolekcija. Jei užsuksite į Joniškį, būtinai aplankykite šią unikalią vietą.

Egidijus Anglickis

L. Karaliūnas prie 1937 m. Europos čempionų taurės kopijos.

48 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

istorija

www.musukrepsinis.lt

L. Karaliūnas — gausybės knygų apie krepšinį autorius, tikras šios sporto šakos entuziastas. Su krepšiniu susijusių daiktų kolekcija greitai nebetilpo namuose, todėl krepšinio klubų „Siekis“ ir „Žiemgalių ainiai“ įkūrėjui miestelio savivaldybė skyrė patalpas, į kurias jis perkėlė visus savo eksponatus.

Unikali V. Chomičiaus dovana Besiknaisiojant po Joniškio krepšinio istoriją, L. Karaliūno dėmesį patraukė tai, kad šiame atokiame Lietuvos kampelyje galima rasti įdomių Lietuvos krepšinio istorijos faktų. Po 1937 m. Europos krepšinio čempionato Rygoje pirmieji Lietuvos žemėje grįžtančius nugalėtojus pasveikino būtent joniškiečiai. Šiam įvykiui įamžinti Joniškio krepšinio muziejuje skirta atskira salė. Čia eksponuojamos ne tik 1937 m. nuotraukų reprodukcijos ir pagrindinio prizo kopija — primenamos ir pirmųjų aukso medalių iškovojimo 70-mečio minėjimo (2007 m.) akimirkos. Tuomet auksinės mūsų rinktinės žygį traukiniu

„Tai būgnas, kurį mūsų sirgalių vadas ir rinktinės talismanas mušė 2003 metais Švedijoje vykusiame Europos čempionate.

Kai nuaidėjo finalo sirena ir Lietuvos rinktinė trečią kartą triumfavo Senojo žemyno pirmenybėse, Sėkla šį būgną specialiai pradūrė — jo darbas jau buvo atliktas.“ Chomičiaus padovanotą SSRS, Europos čempionatuose, Universiadoje bei Olimpinėse žaidynėse Seule iškovotų medalių kolekciją,. Šiuos eksponatus muziejaus vadovas vadina viena vertingiausių dovanų. Panašią kolekciją muziejui padovanojo ir 2007-ųjų rugpjūtį Anapilin išėjusios krepšininkės Vitalijos Tuomaitės mama.

Būgnas ilsisi muziejuje

V. Chomičius muziejui padovanojo savo medalių kolekciją.

iš Rygos pakartojo Joniškio jaunieji krepšininkai. Jie savajame mieste buvo pasitikti panašiai kaip ir krepšinio žvaigždės prieš 70 metų.

Dar viena muziejaus salė, kurioje eksponatams sunkiai užtenka vietos, skirta Joniškio krepšiniui. Čia visų komandų, rungtyniaujančių įvairiuose čempionatuose, nuotraukos, žymiausių Joniškio krepšininkų marškinėliai su parašais. Muziejaus šeimininkas guodžiasi, kad dar ne visų žinomų Lietuvos krepšininkų, kilusių iš Joniškio, marškinėlius pavyko surinkti.

Didžiausia muziejaus salė skirta visai Lietuvos krepšinio istorijai. „Yra kelios nuotraukos, nuo kurių pradedame pasakojimą moksleivių grupėms. Tai senovės actekų ir majų, žaidžiančių į krepšinį panašų žaidimą, piešiniai. Vėliau susipažįstame su krepšinio sumanytoju Jamesu Naismithu bei moterų krepšinio pioniere Senda Berenson Abbott (beje, kilusia iš Vilniaus). Toliau žingsnis po žingsnio rodydamas eksponatus pasakoju visą krepšinio istoriją“, — dėsto L. Karaliūnas.

Pažintys su garsiausiais Lietuvos krepšininkais kolekcionieriui padėjo įsigyti unikalių eksponatų: Arvydo Sabonio batelius, su kuriais jis paskutinį kartą žaidė Lietuvos rinktinėje ir „Žalgiryje“, Valdemaro

Dar vienas labiausiai lankytojus, ypač mažuosius, dominantis eksponatas — Tomo Balaišio-Sėklos būgnas. „Jo istorija taip pat unikali, — pasakoja L. Karaliūnas. — Tai būgnas, kurį mūsų sirgalių vadas ir rinktinės talismanas mušė 2003 metais Švedijoje vykusiame Europos čempionate. Kai nuaidėjo finalo sirena ir Lietuvos rinktinė trečią kartą triumfavo Senojo žemyno pirmenybėse, Sėkla šį būgną specialiai pradūrė — jo darbas jau buvo atliktas.“ Nemažoje krepšininkų batelių kolekcijoje dydžiu išsiskiria „Žalgirio“ legionieriaus Grigorijaus Chižniako apavas. Šis krepšinio milži-

A. Sabonio bateliai.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 49

istorija teiseju asociacija Krepsinio

Jau trūksta vietos Dar nesibaigiant pirmiesiems muziejaus gyvavimo metams L. Karaliūnas jau susiduria su vietos stoka. Eksponatai nebeišsitenka, kol juos kur nors įkomponuoja, muziejaus įkūrėjui tenka gerokai pasukti galvą. Tačiau optimizmu trykštantis krepšinio fanatikas tikisi, kad prie muziejaus pavyks prijungti už sienos esančią patalpą. Tuomet dar bent keletą metų nereikėtų rūpintis, kad nėra kur dėti lankytojams įdomių daiktų.

L. Karaliūnas neapsiriboja vien tik krepšinio relikvijų medžioklėmis. Apie šią sporto šaką jis rašo knygas — jų išleista jau 16. Taip pat neseniai entuziasto iniciatyva suorganizuotas atvirukų krepšinio tematika konkursas.

Joniškio muziejuje eksponatams jau trūksta vietos.

no batelis — 54 dydžio. 52 su puse dydžio batelius krepšinio aikštelėje avėjo A. Sabonis ir Eurelijus Žukauskas. Prieš juos V. Chomičiaus, Šarūno Marčiulionio, Simo Jasaičio ar „Lietuvos ryto“ legionieriaus Chucko Eidsono bateliai atrodo gana kukliai.

L. Karaliūnas sako, kad šią kolekciją tikisi papildyti Žydrūno Ilgausko, Yao Mingo bei Roberto Duenaso bateliais. Beje, kolekcionieriaus žiniomis, pastarojo batelį savo kolekcijoje turi Šarūnas Jasikevičius. Su šiuo krepšininku L. Karaliūnas tikisi susipažinti ateityje.

Galbūt muziejų papildys ir įžaidėjo asmeniniai daiktai.

Joniškyje buvo surengtas atviruko, skirto krepšiniui, konkursas.

Šis T. Balaišio-Sėklos būgnas buvo pradurtas 2003 metais po lietuvių triumfą paskelbusios finalo sirenos.

50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 51

Fotodiena.com/R. Dačkaus nuotr.

veidas

Krepšinis — visas gyvenimas

A. Makulavičiaus gyvenimas sukasi apie krepšinį.

Darbas — geriausias poilsis. Taip į nueitą kelią žvelgia Aleksas Makulavičius. Asmeninio gyvenimo jis nebeturi — į darbą atvyksta anksti ryte, o išvyksta gerokai sutemus. Ir visa tai — dėl krepšinio, kuris 73 metų nusipelniusiam Lietuvos treneriui buvo ypatingas visą gyvenimą. Šarūnas Mazalas

Kiek Lietuvos krepšinis būtų praradęs, jei A. Makulavičius jaunystėje būtų paklusęs draudimui žaisti krepšinį? „Atsirastų kitas toks kaip aš ir šitaip „durniuotų“, — nesureikšmindamas savo indėlio išrėžia A. Makulavičius. Tačiau nesiginčija, kad jo indėlis į krepšinį, ypač į masiškumą, yra didelis.

Dabar A. Makulavičius užima Regionų krepšinio lygos ir Vilniaus miesto krepšinio sąjungos direktoriaus pareigas. Be to, jis eina Lietuvos teisėjų asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, dirba komisaru per krepšinio rungtynes ir yra vienas iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto narių.

Draudė žaisti krepšinį Išeiti į pensiją A. Makulavičius neskuba. Jei tai padarytų, jis, kaip pats sako, degraduotų. Todėl septynias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro rūpinasi krepšinio reikalais.

A. Makulavičius daug prisidėjo, kad būtų įkurta Lietuvos krepšinio A lyga (nuo 2005 metų — Nacionalinė krepšinio lyga), Lietuvos krepšinio B lyga (nuo 2005 metų — Regionų krepšinio lyga), Moksleivių krepšinio lyga ir Vilniaus mėgėjų krepšinio lyga.

52 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Meilę krepšiniui A. Makulavičius pajuto jaunystėje. Jis save laiko aktyviausiu mokyklos sportininku. „Man patiko visos sporto šakos, bet krepšinis buvo labiausiai mėgstamas“, — pripažįsta A. Makulavičius, kuris 1956 metais baigė Alytaus rajono Butrimonių vidurinę mokyklą.

Nors tokių krepšinio sąlygų, kokios yra dabar, jaunystės metais

veidas

www.musukrepsinis.lt

pašnekovas neturėjo, tai nesutrukdė šią sporto šaką pamilti visam gyvenimui. „Po pamokų juk nelakstysi šiaip sau, todėl rinkdavomės žaisti krepšinio. Buvome krepšinio fanai. Tuomet buvo sunkūs laikai.

Kamuolys dar buvo varstomas, sunkus, o aikštelė — žvyruota. Bet rinkdavomės ir žaisdavome kiekvieną vasaros dieną“, — metus mokykloje prisimena A. Makulavičius.

Jaunystėje krepšinio entuziastas lankė Juozo Skernevičiaus rengtas slidinėjimo ir lengvosios atletikos treniruotes. Jis iki šiol negali pamiršti buvusio draudimo žaisti krepšinį. „Jis drausdavo žaisti krepšinį, nes sakydavo, kad šis sportas gadina bėgimą. Bet nepaklusau. Kai dabar jis ateina pažiūrėti krepšinio ir sutinka mane, sako, kad manęs perauklėti nepavyko, krepšinis nugalėjo“, — šypsosi A. Makulavičius.

Netapo nei žaidėju, nei treneriu

Įkūrė kelias lygas Trumpai padirbėjęs Kėdainiuose, A. Makulavičius išvyko į Anykščius, vėliau grįžo į Vilnių. Šiuose miestuose jis dirbo kelių mokyklų direktoriumi ir pavaduotoju. Sportas, o ypač krepšinis, tose mokyklose būdavo ypač propaguojamas.

Prieš Lietuvos nepriklausomybės atgavimą A. Makulavičius dirbo sporto draugijos „Darbo rezervas“ pirmininko pavaduotoju bei Kūno kultūros ir sporto komitete buvo atsakingas už moterų krepšinį.

1992 metais pašnekovas įsiliejo į LKF veiklą, o 1993 metais įkūrus Lietuvos krepšinio lygą nutarė prisidėti prie Lietuvos krepšinio piramidės statymo. „Mane pakalbino Edas Nickus ir pasiūlė įkurti LKL alternatyvią lygą. Tuomet sukūrėme Lietuvos krepšinio A lygą, mane paskyrė šios lygos direktoriumi. Pagalvojau, kad reikia dar vienos lygos, ir sukūriau Lietuvos krepšinio B lygą. Tuo metu dar dirbau teisėju, o vėliau tapau Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentu, juo išbuvau tris kadencijas“, — savo indėlį į Lietuvos krepšinį vardija A. Makulavičius.

Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo organizuoti varžybas tarp moksleivių (vėliau jų pagrindu įkurta iki šiol egzistuojanti Moksleivių krepšinio lyga).

2000-aisiais A. Makulavičius ėmėsi Vilniuje organizuoti mėgė-

Asmeninio archyvo nuotr.

Baigęs mokyklą, A. Makulavičius įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, atstovavo Vilniaus krepšinio rinktinei. Tačiau tai buvo didžiausias jo, kaip krepšininko, pasiekimas. Profesionaliu žaidėju taip ir netapo.

Dėl to A. Makulavičius kaltina savo nedidelį ūgį. Be to, žaisti su profesionalais nebuvo ir didelio noro. „Buvau universalus sportininkas ir norėjau dalyvauti visur“, — teigia A. Makulavičius.

Jis trumpai dirbo treneriu — 1961 metais po studijų Vilniuje buvo pakviestas į Kėdainius treniruoti merginų. Bet ši profesija aktyvaus jaunuolio nesugundė.

„Treneriu būti niekada nenorėjau, — paklaustas atšauna A. Makulavičius. — Ten mažai veiksmo. Norėjau judėti, o ne sėdėti ant suolelio.“

Krepšinio entuziastas išbandė teisėjo darbą, o dabar per rungtynes dirba komisaru.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

veidas

jų varžybas. Šį sezoną turnyre varžosi net 134 komandos — tai didžiausia mėgėjų lyga Lietuvoje.

Kritika — nepagrįsta Lietuvos vyrų krepšinio antrajame ešelone 2005 metais įvyko perversmas. A. Makulavičius prisimena, kaip, patikėję šilutiškio Arvydo Jako pažadais, LKAL klubai nusisuko nuo vieno iš lygos kūrėjų. „A. Jakas pareiškė, kad reikia populiarinti lygą, priekaištavo man, — sako A. Makulavičius. — Jis žadėjo iš dalyvių neimti mokesčio, ketino iškelti lygą virš LKL. Klubai tais pažadais patikėjo, o aš pareiškiau, kad šitame žaidime nedalyvausiu.“ Tuometinis Šilutės rajono savivaldybės meras A. Jakas tapo LKAL pagrindu įkurtos Nacionalinės krepšinio lygos prezidentu, o A. Makulavičius nutarė LKBL pagrindu įkurti Regionų krepšinio lygą, kuri šiemet baigia penktąjį sezoną. „A. Jakas prezidento poste išbuvo dvejus metus, tada dėl neįvykdytų pažadų klubai jį nuvertė, — teigia A. Makulavičius. — Iki šiol bendrauju su buvusių LKAL klubų atstovais. Kartu prisimename, kad man skirti priekaištai buvo nepagrįsti.“

Įsikibęs kėdžių nesilaiko Pašnekovas jau 10 metų gauna pensiją ir gali mėgautis pelnytomis atostogomis, tačiau trauktis iš užimamų pareigų neketina.

Ne todėl, kad nenori užleisti vietos jaunesniems. Jis įsitikinęs, kad neatsirastų norinčių užimti tų vietų. „Visada sakydavau ir dabar sakau: aš bet kada išeisiu. Bet niekas neis į mano vietą už tokį atlyginimą, — visuomenės pavadinti sumaterialėjusia nesidrovi A. Makulavičius. — Koks jaunas žmogus dirbs už pusę minimumo? Aš dirbu ne tam, kad pasipelnyčiau. Tai greičiau aistra.“ Dabar A. Makulavičius pyksta dėl naujos pensijų sistemos, kai dirbantiems pensininkams keliomis dešimtimis procentų mažinamos išmokos. „Dabar galvoju, ar man apsimoka dirbti. Prarandu didelę dalį pensijos, tiek aš net neuždirbu. Iš kitos pusės, tai mano hobis. Net ir būdamas pensinio amžiaus noriu padėti krepšiniui“, — pabrėžia A. Makulavičius.

Bendravimas teikia daug džiaugsmo. Tik dėl to, kad susitiktų su pažįstamais ir pabendrautų, jis iki šiol per krepšinio rungtynes dirba komisaru. Įprotis dirbti krepšinio reikalais verčia užsiimti net savaitgaliais. „Į darbą ateinu 8 val. ryte, o išeinu kartais tik 10-tą vakaro.

Negaliu šeštadienį ar sekmadienį neatvažiuoti į darbą. Visuomet atvykstu ryte. Savaitgaliais vyksta varžybos, reikia priimti rezultatus, kitai savaitei paskirstyti teisėjus, patikrinti skundus. Visa mano savaitė — su krepšiniu“, — sako pašnekovas.

Įprato nematyti šeimos Dirbti nuo ryto iki vėlaus vakaro A. Makulavičius pradėjo 1972 metais, kai tapo Vėliučionių spec. profesinės mokyklos (dabar — Vėliučionių vaikų socializacijos centras) direktoriumi. Jis į darbą visuomet atvykdavo prieš vaikams nubundant ir išvykdavo šiems einant miegoti. „Mano kvailas charakteris — norėjau viską daryti pats. Per 6 metus taip įpratau, kad tokiu ritmu gyvenu iki šiol“, — dėsto pašnekovas.

Dėl to teko ne kartą bartis su žmona: „Ji man iki šiol sako: „Baik tu man vieną kartą“. Bet mato, kad neperauklės. Anksčiau neperauklėjo, tai ir dabar nepavyks. Papyksta, bet tuo viskas ir baigiasi. Nejaugi dėl to sakys: „Eik iš namų“?

Pora užaugino sūnų, kuris jau sukūrė savo šeimą.

A. Makulavičius pripažįsta, kad artimiesiems skyrė mažai dėmesio, o sūnų auginti daugiausia teko žmonai. „Gal ir gerai, — mąsto pašnekovas. — Jei būtume auginę dviese, gal vaikas būtų užaugęs be galvos.“ Kaip užaugo sūnus, taip užaugo ir A. Makulavičiaus įkurtos lygos. Dabar jose rungtyniauja visi: vaikai, mėgėjai, profesionalai, veteranai. Nors dauguma jų net nenutuokia, kieno dėka gali kautis krepšinio aikštelėje. A. Makulavičiui tai nerūpi. Džiaugsmą jam teikia tai, kad meilę krepšiniui jis pavertė neįkainojamu turtu, antrąja Lietuvos religija.

Krepšinis — 7 dienas per savaitę Dauguma aktyvaus krepšinio entuziasto bendraamžių jau pasitraukė iš varžybų organizavimo, bet jis artimiausiu metu to daryti neketina. „Šitiek laiko praleidau dirbdamas. Jei neturėčiau veiklos, degraduočiau. Nežinau, kaip gyvenčiau. Viename jubiliejuje pasakiau, kad krisiu arba salėje stebėdamas rungtynes, arba teisėjaudamas“, — humoro nestokoja A. Makulavičius.

54 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

A. Makulavičius prisidėjo prie daugelio Lietuvos krepšinio lygų įkūrimo.

Nuotr. iš knygos „Arvydas Sabonis“

knyga knyga

Vienintelė knyga apie

A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

Prieš keletą dešimtmečių niekas ilgai nežinojo tikrojo A. Sabonio ūgio.

56 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Mūsų krepšinis“ toliau spausdina ištraukas iš 1988 metais išleistos Igorio Feino knygos „Arvydas Sabonis“. Šiame numeryje tęsiame pasakojimą apie legendinio žaidėjo pirmuosius žingsnius krepšinyje.

Tęsinys. Pradžia — 22 numeryje.

www.musukrepsinis.lt

Milda ir Andrius Saboniai negalėjo ir įsivaizduoti, kad jų Arvydėlis taps toks didelis ir toks garsus. Jie net negalvojo, kad jis taps krepšininku. Tėvai norėjo, kad Arvydas taptų muzikantas.

Krepšinis jiems atrodė nekaltas užsiėmimas, atitraukiantis sūnų nuo gatvės siūlomų pagundų. Todėl nelabai nuliūdo, kai sūnus treniruotes metė. Tada svečiuose pradėjo dažnai lankytis Jurijus Fiodorovas, ėmė prašyti, įkalbinėti, melsti , kad tėvai paveiktų sūnų ir įkalbėtų grįžti į treniruotes, rimtai užsiimti krepšiniu. Po truputį tėvai tapo trenerio sąjungininkai, visu pasauliu užgriuvę ir palaužę užsispyrėlį Arvydą. Vėliau net nepastebėjo, kaip jis užsidegė meile krepšiniui.

Arvydo pradžia buvo tokia pati, kaip ir tūkstančių prieš jį — mokyklos krepšinio būrelyje, kuriame vakarais su 3—5 klasių moksleiviais dirbo fizinio lavinimo mokytoja Laima Žitkevičienė.

Paraleliai Arvydas mokėsi muzikos, grojo akordeonu. Ir darė tai gana sėkmingai, jo rankos buvo tinkamos, jautrios. Apie tai kalbėjo jo muzikos mokytojas, o po to — jau iš savo varpinės — pasakys Modestas Paulauskas ir daugelis kitų: buvęs puikus krepšininkas, Kauno kūno kultūros instituto rektorius Stanislovas Stonkus, vienu metu „Žalgirio“ antruoju treneriu buvęs Algis Žukauskas ir J. Fiodorovas. Lyg susitarę visi jie pažymės: „Išleidžia kamuolį iš rankų ir jau žino, ar pataikys. O tai svarbu sprendžiant, ar bėgti kovoti dėl atšokusio kamuolio, ar skubėti į gynybą, kad nepraleistum greitos kontratakos...“ Akordeoną jis ir dabar kartais paima į rankas. Tačiau labiau tam, kad suteiktų malonumą tėvams. Jį jau vilioja kita muzika.

Ta pati, kuri patinka daugumai jo bendraamžių. Ir kitus bando atversti į savo tikėjimą, nuoširdžiai nesuprasdamas, kaip ir kodėl man gali nepatikti gitaros virtuozas Jimmy Page‘as ir visa grupė „Led Zeppelin“.

Tačiau susidomėjimas roku ateis vėliau. Kol kas jis mokosi gamų, mokosi etiudų ir groja nesudėtingus kūrinėlius. Tiesa, visa tai vyksta dalyvaujant mokytojui. Priversti jį mokytis namuose yra labai sunku. Jis juk nė minutės negali ramiai praleisti ant kėdės.

Kad bent truputį apmalšintų per kraštus besiveržiančią energiją, mokytoja klasėje turėjo moksleivį A. Sabonį iš visų pusių apsodinti mergaitėmis.

Vieną kartą pas Sabonius atėjo muzikos mokytojas: — Žinote, aš už tokias pamokas geriau neimsiu pinigų. Gal jūs ne viską žinote, tačiau jūsų Arvydo jau senokai nemačiau...

Kaip tai? Juk kiekvieną vakarą jis ima natas ir išeina „į muziką“...

Išeiti išeidavo, tačiau nenueidavo. Viskas paaiškėjo gana lengvai. Vieną Andriui ir Mildai visai ne tokį gražų vakarą mokytojas, pavargęs laukti savo mokinio, iškeliavo savo reikalais ir pamatė Arvydą, linksmai leidžiantį laiką prie namų su kompanija.

Natos ramiai gulėjo ant žolės.

— Muzika, — tęsė mokytojas, — reikalauja atidumo, susikaupimo, sėslumo. Man atrodo, Arvydėlis šių savybių neturi. Jis per daug emocingas ir judrus. Tai nėra blogai, bet jo emocijos ieško

knyga

„Akordeoną jis ir dabar kartais paima į rankas. Tačiau labiau tam, kad suteiktų malonumą tėvams. Jį jau vilioja kita muzika.

Ta pati, kuri patinka daugumai jo bendraamžių. Ir kitus bando atversti į savo tikėjimą, nuoširdžiai nesuprasdamas, kaip ir kodėl man gali nepatikti gitaros virtuozas Jimmy Page‘as ir visa grupė „Led Zeppelin“. kitos erdvės išsilieti. Jam tikriausiai reikia užsiimti kokia nors kita veikla, labiau tinkama jo temperamentui... Be to, berniukas dar labai neorganizuotas ir išsiblaškęs...

Su tuo Arvydas turėjo sutikti. Jis ir pats pastebėdavo savo keistenybes. Kur nors eina, eina, staiga sustingsta prie kokios nors balos ir užsižiūri į varles — gali taip prastovėti marias laiko. Nieko aplink nepastebi, viską pamiršta. Šis išsiblaškymas liks jam ilgam.

Kartą, paskyręs man susitikimą Klaipėdoje, išvyko su Valdemaru Chomičiumi ir Rimu Kurtinaičiu į žvejybą. Vaikinai linksmai leido laiką prie laužo, juokavo. Staiga A. Sabonis pašoko ir išsižiojęs sustingo. Tada metėsi prie mašinos, suburzgė variklis, A. Sabonis nulėkė. Po kelių minučių grįžo. Suprato, kad į paskirtą susitikimą jau nespės, laikas seniai praėjo.

Po to prisiekinėjo, kad nekaltas, daužėsi į krūtinę, įrodinėjo, kad mūsų susitarimas jam visai iš galvos iškrito. Teko patikėti. Ir kaip nepatikėsi, jei jis lygiai taip pat pamiršo atvykti atsiimti automobilio. Tai užkietėjusiam automobilininkui tikrai daug svarbiau nei pokalbis su žurnalistu...

Tiesa, dabar visa tai panašu į vaikiškumą, nepareigingumą. Ir nedera A. Saboniui, kurį pažįsta visas pasaulis, toliau likti berniuku Arvydėliu...

Taigi, muzikos pamokos A. Saboniui baigėsi, o pirmąją vietą gyvenime užėmė krepšinis. Nors sakyti, kad jau tada buvo pastebima ateities žvaigždė, negalima. Tarp bendraamžių jis niekuo, taip pat ir ūgiu, neišsiskyrė. Ir vis dėlto specialistai jį pastebėjo.

Bet kuriuo atveju, sporto mokyklos direktorius Juozas Žitkevičius pasakė J. Fiodorovui, kaip tik treniravusiam 1964 metais gimusius vaikus, kad pas jo žmoną sportuoja puikus vaikas. Patarė nueiti pažiūrėti ir pasiimti sau. Tačiau Jurijus tikriausiai ne itin tikėjo greitai bręstančiomis žvaigždėmis ir neskubėjo bėgti grožėtis A. Saboniu. Tik po rimtų įkalbinėjimų jis paklausė direktoriaus pa-

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

knyga

tarimo. Ir nepasigailėjo.

— Toje grupėje jis buvo aukščiausias, — prisimena J. Fiodorovas. — Tačiau ne tai svarbiausia. Aš maniau ir manau, kad tokiame amžiuje ne centimetrai svarbiausia. Gamta gali iškrėsti ne vieną pokštą. Kad A. Sabonis taps žvaigždė, tada nebūčiau tvirtinęs. Tačiau buvo aišku, kad jis gimęs krepšiniui. Stambių kaulų, ilgarankis ir ilgakojis, dideliais pirštais — tai krito į akis.

Pas mane pagal ūgį jis buvo antras — po Pranckevičiaus. Tačiau tik vos aukštesnis už dar 2—3 vaikinus. Bet kuriuo atveju, ne „centras“, visai ne „centras“. Ir neketinau iš jo daryti vidurio puolėjo. Mano kredo — išmokyti žaisti bet kurioje pozicijoje. Mes rengiame techniką: kamuolio perdavimas, metimas, perdavimas.

Kad ir kokio ūgio būtų žaidėjas, jis privalo mokėti daryti viską. A. Sabonis — ne išimtis. Todėl jis gavo reikalingus pagrindus.

Jis visose srityse pranoko kitus vaikus, tačiau ir tai nebuvo svarbiausia. Jau tada buvo jaučiamas jo charakteris. Aš supratau: šitas nenusileis, jo neišgąsdinsi, neužstumdysi. Minkštas, plastiškas, gražiai juda, tačiau kovos nevengia. Ir jei pralaimėjo vieną dvikovą, būtinai lenda į naują. Tai papirkdavo...

Gerai, kad privertėte mane prisiminti, koks jis buvo, kas jame buvo tokio, kas išskyrė iš kitų. Nagrinėdamas šiuos klausimus, turiu išskirti 2 savybes: neįtikėtiną imlumą ir intelektą. Tai duota gamtos. Ir tai svarbiau už ūgį. Duodavau nurodymą, rodydavau kokį nors judesį, o jis visada iš pirmo karto viską padarydavo gerai. To išmokyti ar išmokti neįmanoma. Arba gali, arba — ne.

Jo perdavimai, kuriais šiandien visi žavisi, prasidėjo dar tada, dar mūsų mokykloje. Jis matė aikštę, lyg turėtų akis pakaušyje ar

„Aukštų yra daug, o Sabas — vienintelis. Ir toks jis tapo, mano įsitikinimu, todėl, kad jau jaunystėje mokėjo ir stengėsi labai atsakingai treniruotis, buvo visiškai atsidavęs krepšiniui.

Kai laimėjome Europos čempionatą Salonikuose, kažkodėl jo nepasveikinau, karštosiomis tiesiog pamiršau.

Pasirodo, jis tai iki šiol prisimena. Ką tai sako? Perdėta savimeilė? Visai ne.“ Modestas Paulauskas

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

kažkur virš ausų. Jis buvo kuklus, bendraujantis, lengvai valdomas vaikinas (man atrodo, toks jis ir liko, nes užsukęs nepabrėžia savo dabartinės padėties, žaisdamas su vaikais tampa panašus į juos), neramu buvo tik dėl vienos aplinkybės — jis vis dar augo.

Ir jam reikėjo stiprėti, tapti atletiškesniam, kad būtų harmoningai išsivystęs. Todėl visada sakydavau ir dabar atėjęs į „Žalgirio“ treniruotes sakau, kad nepamirštų atletiškumo. Bet neprarastų ir greičio. Greitis — perdavimo, bėgimo, kamuolio varymo, prasiveržimo, metimo — didžiausias jo koziris. Jis greičiausias tarp pasaulio vidurio puolėjų. Man atrodo (sprendžiu pagal vaizdo įrašus), kad jis greitesnis už profesionalus. Taip, greitis. Ir intelektas.

Kiek jis dar vaikigalis už aikštės ribų, tiek protingas, o kartais net išmintingas aikštėje. Ūgis? Nežinau, koks jis dabar, tačiau tikrai ne tie 213 cm, kurie vis dar rašomi programėlėse, laikraščiuose, minimi per televiziją (su J. Fiodorovu kalbėjomės 1985-ųjų pavasarį). O pats jis nesako. Net man. Vis dar kuklinasi, tai dar išliko, nors jis jau nebe tas smulkus jaunuolis iš mokyklos. 1978 metų gruodį, kai jam suėjo 14 metų, ūgis buvo 194 cm. Pranckevičiaus — 198 cm. 1979-ųjų gegužę A. Sabonio ūgis — 198 cm, o Pranckevičius peržengė 2 metrų ribą. Tų pačių metų rugsėjį A. Sabonis pasiekė 199 cm.

1980-ųjų vasarį jis pateko į SSRS jaunių rinktinę, treniruojamą M. Paulausko, būdamas 201 cm., tačiau dar nebuvo vidurio puolėjas.

Ir apie jį dar niekas nieko nežinojo. O prieš 1981 metų moksleivių spartakiadą jo ūgis jau buvo 213 cm. Štai tada jis ir atbėgo pas mane, susiėmęs už galvos ir su ašaromis akyse...

Tų pačių metų rudenį A. Sabonis pirmą kartą su „Žalgiriu“ pasirodė šalies čempionate ir tapo tikra sensacija. Tokio vidurio puolėjo — aukšto, greito, šoklaus, techniško, protingo ir dar jauno — mūsų krepšinis nebuvo matęs. Tai buvo aišku kiekvienam.

Ir įdomiausia, kad net patys atsargiausieji negalėjo įsivaizduoti, kur yra jo galimybių ribos. Jo potencialas buvo milžiniškas, rezervai atrodė neišsenkantys. Be to, jis tebeaugo. Vienintelis trūkumas tada buvo suaugusiųjų krepšiniui nepakankamas fizinis pasirengimas. Todėl V. Garastas jį dažnai keisdavo, leisdavo pailsėti.

Tiesa, pats Arvydas pyko ir tikino, kad jam tas pats, su kuo žaisti: „Galiu su jauniais, galiu ir čia 40 min. be keitimų žaisti.“ Jau tada jis buvo maksimalistas.

Koks gi dabar jo ūgis? Kasmet Arvydui užduodu šį klausimą.

Ir nė karto jis man konkrečiai neatsakė. „Kiek protokole parašyta, tiek ir yra.“ O rašydavo įprastai — ir labai ilgai — 213. Po to pagaliau visi pamatė, kad A. Sabonis beveik pavijo V. Tkačenką.

Beveik ar pavijo? Dėl visa ko pradėjo rašyti tai 215, tai 218. Tačiau tiksliau vis dar nežinojo niekas. Net kai visiems tapo aišku, kad jis praaugo V. Tkačenką, niekam nepakilo ranka pridėti 2—3 centimetrus.

Atrodo, kas gali būti lengviau? Užtenka kreiptis į „Žalgirio“ ar rinktinės trenerius, dar geriau — daktarus, ir viskas bus aišku.

Tačiau nebuvo. Arvydas tiesiog neleido savęs matuoti.

www.musukrepsinis.lt

— Klausyk, Arvydai, — apsisprendžiu klausti jo paties, — man juk darbui reikia. Kas iš jūsų aukštesnis — tu ar V. Tkačenka?

Protokoluose — viena, programėlėse — kita, o Jeriomino televizijoje — trečia...

— Apie tai tik mes su Tkania žinome...

— Ir aš žinau: tu aukštesnis, — staiga įsiterpia V. Vaikšnoras.

— Tu gi iš kur? — Arvydas iš savo aukštumų nepatikliai žvelgia į mažąjį daktarą.

— O aš tave išmatavau, kol miegojai, — patenkintas, kad suglumino A. Sabonį, Vitas iššaukiančiai pirštu pasitaiso akinius.

— A-a, — su palengvėjimu atsikvėpia Arvydas. — Tai nesiskaito. Miegodamas žmogus beveik niekada visu ūgiu neišsitiesia.

Nieko tu nežinai.

— Ir dar aš mačiau, kaip tu prie lifto stovėjai. Įsidėmėjau vietą, o po to išmatavau, — daktaras pateikia dar vieną įrodymą.

— Irgi nesiskaito! — nepasiduoda A. Sabonis. — Juk nestovėjau kaip pagal komandą „ramiai“. Neabejotinai kiek susilenkiau ar tiesiog pečius nuleidau, kojas per kelius sulenkiau. Ne, niekas nežino.

— Na, gerai, — nutraukiu šią nelabai rimtą diskusiją. — Man gali pasakyti? Juk darbui reikia. Ar vis dar gėdiniesi savo ūgio, kaip anksčiau?

— Kada tai buvo? Aišku, kai pirmą kartą per spartakiadą priėjai, dar gėdijausi. Ir po to — po pirmo superfinalo — dar jaučiausi nejaukiai, ypač su tokiu mažu. Seniai jau tai praėjo...

— Na, matai. Tai ko slapukauji?

— Gerai, aš aukštesnis. Kiek? Sunku tiksliai pasakyti. Juk visų žmonių ūgis truputį keičiasi, priklausomai nuo metų laiko, dienos ir nakties. O aukštaūgių — juo labiau. Kartais pasiekiu 223 cm. Ūgis krepšininkui, ypač vidurio puolėjui, labai svarbus. Tačiau ne viskas matuojama centimetrais. Saša Belovas buvo „vos“ 2 metrų, o vidurio puolėjas — visiems laikams. Ne iš karto A. Sabonis tapo gigantas, o žvaigždę jame įžvelgė seniai.

— Ne, ne, žvaigždę pastebėjo ne iš karto, — kartoja tikra žvaigždė, geriausias Lietuvos krepšininkas prieš A. Sabonį M. Paulauskas. — Kad bus klasiškas žaidėjas, matė, o kad žvaigždė — ne. 1979-aisiais apie jį sužinojau iš R. Sargūno. Jis man ir rekomendavo Arvydą. Nerizikavau imti jaunuolio į kadetų rinktinę, kurią treniravau, todėl su jaunučiais jis išvyko į Draugystės turnyrą. Pas mane jis pateko kitais metais. Pateko į solidžią kompaniją, tikriausiai nereikia pristatinėti tų, su kuriais jis tada žaidė: Kornišinas, Sokkas, Migliniekas, Tichonenka, Žukanenka, Kolyčiovas, Ochotnikovas... Tarp tokių sunku išsiskirti. Sabas ir neišsiskyrė.

Smulkus vaikinukas, patraukdavęs dėmesį tik ūgiu ir tokiems žmonėms nebūdingu judrumu. Taip, judėjo jis labai harmoningai, protingai, gražiai. Mano laikais tie, kurie buvo virš 2 metrų, vos vaikščiojo, o jis bėgiojo lygiai su „mažiukais“. Ir vis tiek pirmą pusmetį man (ir ne tik man) labiau patiko Ochotnikovo žaidimas.

Beje, iki 1983-iųjų kai kas iš specialistų vis dar manė, kad Ochotnikovas meistriškumu A. Sabonį pavys. Nors jau buvo aišku, kad

knyga

gretinami nesulyginami dalykai. Ochotnikovas, man rinktinėje iš tikrųjų kurį laiką buvęs pagrindinis vidurio puolėjas, tapo tiesiog geru žaidėju. Ne iš geriausiųjų, bet ir ne iš blogiausiųjų. O Sabas — kažkas tokio, apie ką ramiai kalbėti neišeina.

Ir kalbu ne tik apie gamtos dovaną. Paveldimumas? Tėvas ir mama aukštesni nei statistinis vidurkis, tačiau toli gražu ne milžinai. Tiesa, prosenelis Andrius (kaip ir Arvydo tėvas bei jaunesnysis brolis), buvęs miškininkas, aukštesnis nei 2 metrai. Ir dar dėdė iš mamos pusės tokio pat ūgio. Štai ir visi genai.

Tačiau aukštų yra daug, o Sabas — vienintelis. Ir toks jis tapo, mano įsitikinimu, todėl, kad jau jaunystėje mokėjo ir stengėsi labai atsakingai treniruotis, buvo visiškai atsidavęs krepšiniui.

Kai laimėjome Europos čempionatą Salonikuose, kažkodėl jo nepasveikinau, karštosiomis tiesiog pamiršau. Pasirodo, jis tai iki šiol prisimena. Ką tai sako? Perdėta savimeilė? Visai ne. Ypatingas visko, kas susiję su žaidimu, jutimas. Tą jausmą jis nešioja savyje ir net ugdo. Šie du veiksniai ir paverčia jį didžiu — darbas ir siela.

Jis niekada nesakė, kad pavargo. O tai yra pamatas, ant kurio statomi pagrindai. Kartais mačiau, kad jis nebeturi jėgų kovoti, tačiau Arvydas vis tiek iš paskutiniųjų atsiduodavo žaidimui, iki kažkokių nesuvokiamų ribų. Ir per rungtynes, ir, kas labai reta tokiame amžiuje, per treniruotes. Tik iš tokių ir išauga puikūs krepšininkai.

Arvydas viską suvokdavo akimirksniu, neįtikėtinai atlikdavo ir vėl verždavosi į kovą. Ant suoliuko sėdėti negalėjo, ten jis pavargdavo. Taip pat ir šiandien.

Gaila, kad krepšinyje kaip ledo ritulyje neskaičiuojami rezultatyvūs perdavimai. A. Sabonis būtų geriausias, gal net geresnis už įžaidėjus. Perdavimus jis tobulino labai atkakliai, suprato, kad tai pagrindinis ginklas, krepšinio kalba. Tuo jis išsiskyrė iš karto — kova dėl atšokusių kamuolių ir perdavimais. Žaidimas po krepšiu vidurio puolėjams — įprastas dalykas, pareiga, tačiau A. Sabonio perdavimai tapo atradimu. Pastebėdavau, kad atlikti rezultatyvų perdavimą jam maloniau nei pačiam pelnyti taškus. Tuo jis man labai patiko, priminė mane patį. Tačiau taškų pelnyti jis turi daugiau.

Jei neskaičiuotume nepavykusio 1986 metų sezono, būtų galima sakyti, kad Sabas jau pavijo profesionalus. Nors lyginti juos sunku. Jų — vieni pranašumai, Sabo — kiti. Ir silpnybių turi visi.

Sakykime, pastaruoju metu jis vis stengiasi įdėti į krepšį. Aišku, tai garantuoti taškai. Tačiau man atrodo, kad jis prarado metimo iš 4—5 metrų jausmą. Nors sugeba pataikyti ir iš 7 metrų. Arvydas tikriausiai vienintelis vidurio puolėjas pasaulyje, pataikęs tiek tritaškių. Ir vis dėlto jis meta rečiau nei galėtų.

Arba toks neadekvatumas. Kai kada, kai tikrai reikia „dėti“, jis meta — tarytum tyčia susikuria sau kuo nepatogesnę poziciją. O kai būtina mesti — laužiasi po krepšiu, kad kamuolį galėtų „įkalti“. Ir susidūręs su gynėju gauna pražangą puolime. Jis moka daug įvairių judesių, tačiau savo veiksmų arsenalą jau reikėtų plėsti.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 59

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

AIKŠTĖS GYNYBA 2-1-2

Prieš sezoną visos komandos parengia ne vieną gynybos variantą.

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Krepsinio treneriu asociacija

www.musukrepsinis.lt

Giampiero Ticchi

Giampiero Ticchi profesionalaus trenerio karjerą pradėjo 2000—2001 m. sezoną antrojoje Italijos lygoje A2 žaidžiančiame „Rimini“ klube, vėliau 2 metus toje pačioje A2 lygoje rungtyniaujančiame „Castelmaggiore“ klube ėjo vyriausiojo trenerio pareigas. 2005— 2006 m. sezoną jis treniravo elitinę moterų komandą „Faenza“, kuri dalyvauja Italijos aukščiausiosios moterų krepšinio lygos čempionate. 2006 m. treneris grįžo prie „Rimini“ komandos vairo ir liko ten iki 2007—2008 m. sezono pabaigos. 2007-aisiais G. Ticchi buvo įteiktas geriausio Italijos metų trenerio apdovanojimas. 2008-aisiais specialistas buvo paskirtas Italijos nacionalinės moterų rinktinės treneriu.

Sezono pradžioje, kai rengiate savąją gynybos sistemą, jūs nuolat turite mąstyti apie vienos ar daugiau aikštės gynybų formavimą. Aikštės gynybos mokyti ir ją taikyti privalote atsižvelgdami į savų žaidėjų techninius ir fizinius gebėjimus.

tinkamus gynybos priešveiksmius, ji galėtų perprasti varžovo veiksmus.

Suprantama, aikštės gynyba visos jūsų gynybos sistemos nenulems, tačiau žaidimo metu ji gali būti rimtas ginklas.

Aikštės gynybą mes keičiame po tam tikrų žaidimo įvykių: kai varžovas atkovoja per daug kamuolių puolime ar jam pavyksta atlikti per daug rezultatyvių prasiveržimų; kai varžovų atakų metu puolimas veiksmingai organizuojamas tiek arčiau, tiek ir toliau nuo krepšio ir kai ginantis trūksta komunikavimo, pasitikėjimo savimi.

Aikštės gynyba reikalinga tam tikrais taktiniais momentais, pvz., po tikslaus metimo į krepšį, po rezultatyvių pražangos metimų ar kai nesiseka gintis individualiai.

KADA REIKĖTŲ TAIKYTI AIKŠTĖS GYNYBĄ?

Aikštės gynybą galime taikyti, kai: o

Norime pakeisti žaidimo ritmą.

o Kai yra akivaizdus fizinio parengtumo skirtumas tarp mūsų ir varžovų arba kai kyla sunkumų ginantis 1x1. o Žaidžiant prieš komandą, kurios puolimas labiau remiasi perimetro žaidėjais, taip pat žaidėjais, pataikančiais iš toliau, ir kurioje nėra žaidėjų, galinčių pelnyti taškus prasiveržus po krepšiu. o Kai kyla sunkumų su žadėjais, žaidžiančiais baudos aikštelėje. o Kai kyla sunkumų situacijose ginantis 2x2.

Labai svarbu aikštės gynybai pasirinkti tinkamą momentą; veiksmingai apsiginti nuo pirmų trijų ar keturių varžovų atakų mūsų žaidėjams yra pagrindas įgyjant pasitikėjimo ir atimant jį iš bandančių įveikti mūsų gynybą varžovų.

Jei tikite, kad jūsų aikštės gynybą varžovams įveikti bus nelengva, jūs neturėtumėte keisti aikštės gynybos po pirmo rezultatyvaus varžovo metimo. Skirkite savo komandai būtiną laiko tarpą tam, kad, atlikdama

KADA KEISTI AIKŠTĖS GYNYBĄ

2-1-2 Žemiau apibūdinsiu mūsų gynybos bruožus.

Mūsų gynyba suskirstyta į tris dalis: o Pirmojoje linijoje stovi įžaidėjas ir atakuojantis gynėjas; jie yra atsakingi už priekinę aikštės ir viršutinę baudos aikštelės dalį. o Antrojoje linijoje stovi krašto puolėjai, atsakingi už šoninius aikštės plotus prie galinės linijos. Jie taip pat privalo padėti baudos aikštelėje ir gintis arti krepšio. o Vidurys: mūsų vidurio puolėjas atsakingas už baudos aikštelę (1 pav.).

Dabar apibūdinsiu visas žaidėjų pozicijas ir judėjimus, kai yra dengiamas kamuolys ir ginamasi toliau nuo jo. Taip pat apibūdinsiu kai kuriuos pratimus, lavinančius judėjimą gynyboje.

Pratimus mes iš esmės atliekame siekdami geriau bendradarbiauti tarp gynybos linijų, imituojame įmanomas žaidimo situacijas.

Atliekant pratimus svarbu pabrėžti, kad apie kamuolio vietą ir jo judėjimą yra būtina įspėti balsu, taip pat reikalauti, kad žaidėjai išlaikytų savąsias pozicijas teisingai dirbdami rankomis ir neleistų puolėjams lengvai per-

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 61

Krepsinio treneriu asociacija

duoti kamuolį iš vienos aikštės pusės į kitą.

PRATIMAI 1. Pirmosios linijos žaidėjų komunikavimas.

Du priekinės linijos gynėjai ginasi prieš tris perimetro puolėjus, turinčius kiekybinę persvarą. Priekinės linijos žaidėjai privalo „spausti“ krašto puolėją su kamuoliu prie galinės linijos (2 pav.).

2. Pirmosios ir antrosios gynybos linijos bendradarbiavimas.

Kai kamuolys juda nuo vieno išorėje esančio žaidėjo link kito, gynėjai privalo ko-

voti drauge. Ši savaiminės pagalbos sistema, kai įsitraukia antrosios linijos žaidėjas, yra labai svarbi. Antrosios linijos gynėjas, esantis stipriojoje pusėje, kamuoliui atsidūrus krašte privalo padėti tol, kol į šią poziciją atbėgs jo komandos draugas.

Padedantysis turi neleisti atlikti laisvų metimų ir išlaikyti gynybos poziciją krašte prieš žaidimą 1x1 bei stengtis nukreipti puolėją link vidurio, kur yra aktyvesnė gynyba.

Kai tik gynėjas įsitikina, kad jo komandos draugas sėkmingai užėmė reikiamą poziciją, jis gali grįžti atgal į savo pradinį tašką. Aš nerekomenduoju į pradinę poziciją grįžti tiesia linija, patariu žaidėjui grįžti banano formos trajektorija, taip užkertant kelią prasiveržimui viduriu.

Kaip visada, pagrindinis dalykas — žaidėjų bendravimas, leidžiantis žinoti, kada žaidėjas sugrįžo į pradinę poziciją (3 pav.).

3. Pirmosios linijos ir vidurio bendradarbiavimas.

Pirmosios linijos žaidėjai privalo neleisti perduoti kamuolio ant baudų metimo linijos. Aš skatinu (tačiau žaidėjai to daryti neprivalo), kad žaidėjas šiek tiek atsitrauktų nuo puolėjo į kamuolio pusę ir užimtų daugiau erdvės greičiau sugrįžti į ankstesnę poziciją. Jis privalo išvengti užtvaros, kurią stato aukštas žaidėjas silpnojoje pusėje metančiam žaidėjui iš toli. Kai kamuolys yra perduotas ant baudų metimo linijos, pirmosios linijos žaidėjas nebeturi toliau jo dengti.

Toliau jį dengs gynėjas, esantis viduryje.

Pirmosios linijos gynėjai dengs nebe kamuolį, o metikus, esančius ant perimetro, ir neleis išorėje esantiems žaidėjams prasiveržinėti po krepšiu (4 pav.).

4. Antrosios linijos ir vidurio bendradarbiavimas.

Turime stengtis nuspėti perdavimus ir neleisti perduoti kamuolio arti krepšio. Svarbi detalė — ginantis kampe su žaidėju viduryje mėginti nuspėti žaidimą arčiau krepšio, atsistojant trim ketvirčiais nugara į vidurio liniją.

Jeigu atakuojantis vidurio puolėjas atsistoja kiek toliau nuo krepšio, aš rekomenduoju, kad gynėjas atsistotų prie puolėjo trim ketvirčiais nugara į galinę liniją (5 pav.).

5. Pratimas „padėk gynyboje“.

Treniruojantis aš stengiuosi sukurti tam tikras situacijas, kuriose mes nuolat atsiduriame, kai ginamės aikštės gynyba.

Pavyzdžiui, kai yra kiekybinė persvara prieš gynėjus, antrosios linijos gynėjas, palikęs laisvą puolėją kampe, privalo padėti. Šiuo atveju, kad išvengtume tritaškio metimo iš krašto, gynėjui svarbu kuo greičiau užimti savo poziciją. Mes turime atsistoti taip, kad kaip įmanoma sėkmingiau galėtume apsiginti situacijoje 1 prieš 2.

Kaip jau matėme anksčiau, mes leidžiame galimą įkirtimą baudos aikštelės vidurio link ir tuo pat metu stengiamės uždengti perdavimą į kampą atkirsdami perdavimo trajektoriją. Tai darydami mes stengiamės išvengti lengvo perdavimo puolėjui, kuris šiuo atveju yra kampe (6 pav.).

Kita dažnai iškylanti situacija, kai kamuolys perduodamas į kampą, o žaidėjas kerta į vidurį. Tas, kuris gavo perdavimą, varosi kamuolį į jį perdavusio žaidėjo vietą. Šioje si-

62 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

tuacijoje žaidėjų komunikavimas yra esmė; gynėjas, kuris dengia puolėją su kamuoliu kampe, pasilieka su juo tol, kol pirmosios linijos gynėjas pasako jam grįžti į savąją gynybos poziciją. Nuo šios akimirkos pirmosios linijos gynėjas dengs žaidėją su kamuoliu (7 pav.)

Baigę darbą su dažniausiai pasitaikančiomis situacijomis rungtynių metu, leiskite gynybai pasipraktikuoti prieš puolimą su kiekybine žaidėjų persvara. Tai yra labai naudingas pratimas, nes jis padeda parengti žaidėjus situacijoms, kurias jie patirs rungtynių metu esant kiekybinei puolėjų persvarai. Žaisti prieš kiekybinę puolėjų persvarą yra smagu, nes egzistuoja varžymosi elementas. Aš dažnai jį naudoju stovyklų metu.

Pratime 6 prieš 5 išdėstykite puolėjus tiksliai apibrėžtose pozicijose (be teisės mesti į krepšį). Gynyba turi vienu puolėju mažiau, o puolėjai gali judėti naudodami keletą įkirtimų (8 ir 9 pav.).

5 prieš 5 pratime mes atidžiai analizuojame gynybines situacijas, kurios neleidžia kamuoliui patekti į baudos aikštelę (labai pavojingos pozicijos, nes jos suteikia puolėjams pranašumą), ir bandom išmokti, kaip elgtis, jei kamuolys į šias pozicijas vis dėlto patenka.

Jei kamuolys patenka į baudos aikštelę

Krepsinio treneriu asociacija

arčiau ar toliau nuo krepšio, aš liepiu gynėjams, esantiems toliau nuo kamuolio, dengti arčiausiai jų stovinčius puolėjus 1 prieš 1.

Kiekvienąkart, kai tik kamuolys patenka į baudos aikštelę arčiau ar toliau nuo krepšio, mūsų gynyba tampa asmeninė. Šią idėją įgyvendinti yra gana sunku, kol jūs formuojate savąją gynybą, tačiau vėliau jos gali prireikti (10, 11 ir 12 pav.).

6. Stabdyti pagavimus įkertant.

Mes daug laiko skiriame treniravimuisi stabdant įkirtimus. Mūsų tikslas — neleisti priimti kamuolio įkertant į baudos aikštelę (13 pav.). Daugelis komandų puolime prieš aikštės gynybą naudoja užtvaras žaidėjui su kamuoliu. Kai puolėjai stato užtvarą žaidėjui su kamuoliu aukštai, jūsų žaidėjai privalo daryti štai ką: o Gynėjas, dengiantis žaidėją su kamuoliu, privalo stabdyti prasiveržimą į baudos aikštelę per vidurį (taisyklė pirmosios linijos gynėjams). o Jei žaidėjui su kamuoliu pavyksta užtvarą išnaudoti sėkmingai, gynėjas seka įkandin jo neleisdamas pelnyti lengvų taškų. o Gynėjas, esantis viduryje, privalo stabdyti prasiveržimus, tuo tarpu jo komandos draugas priekinėje gynybos linijoje nie-

kada neturi dengti besiveržiančiojo su kamuoliu. Jis turi rūpintis padėtimi silpnojoje pusėje (14 pav.).

Mes taip pat naudojame daug pratimų, kurie akcentuoja atitvėrimą. Potencialiai silpnoji pusė ginantis aikštės gynyba yra kova dėl atšokusių kamuolių. Todėl žaidėjai, kad galėtų atsidurti reikiamose pozicijose kovai dėl atšokusio kamuolio tuoj pat po metimo į krepšį, turi būti tinkamai parengti. Papildomai šalia šito mes daug dirbame bėgdami į greitą puolimą po atkovoto kamuolio. Ginantis aikštės gynyba mums pavyksta susikurti daug lengvų greito puolimo galimybių, kadangi keičiantis žaidimo fazei iš puolimo į gynybą mūsų varžovams po puolimo prieš aikštės gynybą nėra lengva atsirinkti žaidėjus (15 pav.).

APIBENDRINIMAS Kiekviena aikštės gynyba gali būti formuojama atsižvelgiant į tam tikrus jūsų komandos žaidėjų talentus (išskirkite po vieną, jūsų manymu, geriausią). Jeigu jūs neįsitikinę, kad šiai specifinei aikštės gynybai jūsų komandos žaidėjų gebėjimai tiks, tuomet tokia aikštės gynyba nebus veiksminga.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 63

statistiKa

Lietuvos krepšinio skaičiai V. Komanda P. Pr. „Mūsų krepšinis“ pristato visus šio sezono nacionalinių čempionatų rezultatus.

9. „Neringos kuršiai“ 15 3

LIETUVOS KREPŠINIO LYGA Vasario 19 diena: „Juventus“ — „Techasas“ 95:73.

Vasario 17 diena: „Perlas“ — „Sūduva“ 74:67.

Vasario 16 diena: „Lietuvos rytas“ — „Neptūnas“ 96:52, „Nevėžis“ — „Žalgiris“ 67:72, „Sakalai“ — „Šiauliai“ 86:100.

Vasario 14 diena: „Žalgiris“ — „Aisčiai“ 78:60.

Vasario 7 diena: „Sūduva“ — „Lietuvos rytas“ 59:89.

Vasario 6 diena: „Žalgiris“ — „Perlas“ 75:78.

Vasario 5 diena: „Techasas“ — „Šiauliai“ 79:71, „Juventus“ — „Aisčiai“ 87:84, „Lietuvos rytas“ — „Sakalai“ 87:77, „Rūdupis“ — „Nevėžis“ 63:53.

Vasario 3 diena: „Lietuvos rytas“ — „Perlas“ 83:68.

Vasario 2 diena: „Alytus“ — „Sakalai“ 75:88.

Sausio 26 diena: „Perlas“ — „Techasas“ 93:73, „Aisčiai“ — „Sūduva“ 107:94, „Neptūnas“ — „Alytus“ 79:72.

Sausio 24 diena: „Sakalai“ — „Žalgiris“ 84:86, „Nevėžis“ — „Šiauliai“ 59:76.

Sausio 23 diena: „Sūduva“ — „Rūdupis“ 87:83.

Sausio 22 diena: „Techasas“ — „Nevėžis“ 94:89, „Šiauliai“ — „Juventus“ 84:74, „Aisčiai“ — „Neptūnas“ 80:77.

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Lietuvos rytas“ 2. „Šiauliai“ 3. Kauno „Žalgiris“ 4. Utenos „Juventus“ 5. Klaipėdos „Neptūnas“ 6. Panevėžio „Techasas“ 7. Vilniaus „Perlas“ 8. Marijampolės „Sūduva“ 9. Prienų „Rūdupis“ 10. „Alytus“ 11. Vilniaus „Sakalai“ 12. Kauno „Aisčiai“ 13. Kėdainių „Nevėžis“

16 15 14 10 8 8 7 7 6 5 4 4 2

1 3 1 6 8 10 10 10 9 11 12 12 13

NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA Vasario 20 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „Mažeikiai“ 76:85, „Meresta“ — „Radviliškis“ 76:61, „Bremena-Karšuva“ — „Delikatesas“ 108:100, „TRIOBET MALSTA“ — „Akademija“ 87:71, „ABRO-Universitetas“ — „Erelita-KTU“ 84:92, „LKKA-Atletas“ — „NaglisAdakris“ 86:78, „Nafta-Uni-Laivite“ — „Pieno žvaigždės“ 84:85, „VKM-Perlas“ — „Šilutė“ 93:91.

Vasario 19 diena: „Akademija“ — „LKKA-Atletas“ 75:71, „Mažeikiai“ — „Bremena-Karšuva“ 91:77, „Radviliškis“ — „TRIOBET MALSTA“ 73:58, „Delikatesas“ — „ABROUniversitetas“ 77:60, „Erelita-KTU“ — „Nafta-Uni-Laivite“ 58:86, „Naglis-Adakris“ — „VKM-Perlas“ 73:62, „Pieno žvaigždės“ — „Šilutė“ 80:52.

Vasario 18 diena: „Meresta“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 104:82.

Vasario 13 diena: „ABRO-Universitetas“ — „BremenaKaršuva“ 89:102, „LKKA-Atletas“ — „Meresta“ 95:100, „Nafta-Uni-Laivite“ — „Mažeikiai“ 89:73, „VKM-Perlas“ — „Radviliškis“ 75:85, „Šilutė“ — „Delikatesas“ 71:65, „Pieno žvaigždės“ — „Akademija“ 105:76, „NaglisAdakris“ — „Erelita-KTU“ 72:75, „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „TRIOBET MALSTA“ 85:77.

Vasario 12 diena: „Akademija“ — „VKM-Perlas“ 74:84, „Bremena-Karšuva“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 103:71, „Meresta“ — „TRIOBET MALSTA“ 75:86, „Mažeikiai“ — „ABRO-Universitetas“ 90:68, „Radviliškis“ — „LKKA-Atletas“ 73:55, „Delikatesas“ — „NaftaUni-Laivite“ 108:82, „Erelita-KTU“ — „Šilutė“ 73:62, „Naglis-Adakris“ — „Pieno žvaigždės“ 97:80.

Vasario 6 diena: „Nafta-Uni-Laivite“ — „ABROUniversitetas“ 94:67, „VKM-Perlas“ — „TRIOBET MALSTA“ 92:88, „Šilutė“ — „Bremena-Karšuva“ 94:85, „Pieno žvaigždės“ — „Meresta“ 89:80, „Naglis-Adakris“ — „Mažeikiai“ 71:67, „Erelita-KTU“ — „Radviliškis“

64 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

60:72, „Akademija“ — „Delikatesas“ 81:87, „ŽalgirisSabonio mokykla“ — „LKKA-Atletas“ 65:71.

Vasario 5 diena: „Akademija“ — „Erelita-KTU“ 76:85, „ABRO-Universitetas“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 80:84, „TRIOBET MALSTA“ — „LKKA-Atletas“ 69:61, „Bremena-Karšuva“ — „Nafta-Uni-Laivite“ 75:81, „Meresta“ — „VKM-Perlas“ 84:57, „Mažeikiai“ — „Šilutė“ 79:59, „Radviliškis“ — „Pieno žvaigždės“ 81:82, „Delikatesas“ — „Naglis-Adakris“ 99:89.

Sausio 30 diena: „TRIOBET MALSTA“ — „ŽalgirisSabonio mokykla“ 84:59, „Bremena-Karšuva“ — „ABRO-Universitetas“ 89:93, „Mažeikiai“ — „Nafta-UniLaivite“ 77:68, „Radviliškis“ — „VKM-Perlas“ 85:69, „Delikatesas“ — „Šilutė“ 88:87, „Akademija“ — „Pieno žvaigždės“ 86:79, „Erelita-KTU“ — „Naglis-Adakris“ 81:67, „Meresta“ — „LKKA-Atletas“ 75:65.

Sausio 29 diena: „Nafta-Uni-Laivite“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 95:80, „LKKA-Atletas“ — „VKM-Perlas“ 74:69, „ABRO-Universitetas“ — „Šilutė“ 81:72, „TRIOBET MALSTA“ — „Pieno žvaigždės“ 75:86, „BremenaKaršuva“ — „Naglis-Adakris“ 68:90, „Meresta“ — „Erelita-KTU“ 62:74, „Mažeikiai“ — „Akademija“ 92:73, „Radviliškis“ — „Delikatesas“ 75:76.

Sausio 23 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „VKM-Perlas“ 65:105, „Nafta-Uni-Laivite“ — „Šilutė“ 84:81, „Pieno žvaigždės“ — „LKKA-Atletas“ 75:61, „Naglis-Adakris“ — „ABRO-Universitetas“ 97:70, „ErelitaKTU“ — „TRIOBET MALSTA“ 74:78, „Akademija“ — „Bremena-Karšuva“ 110:93, „Delikatesas“ — „Meresta“ 86:77, „Radviliškis“ — „Mažeikiai“ 62:71.

Sausio 22 diena: „Šilutė“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 110:112, „VKM-Perlas“ — „Pieno žvaigždės“ 82:90, „Nafta-Uni-Laivite“ — „Naglis-Adakris“ 74:67, „LKKAAtletas“ — „Erelita-KTU“ 71:76, „ABRO-Universitetas“ — „Akademija“ 80:75, „TRIOBET MALSTA“ — „Delikatesas“ 75:77, „Bremena-Karšuva“ — „Radviliškis“ 84:89, „Meresta“ — „Mažeikiai“ 79:74.

V. Komanda

P. Pr.

1. Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivite“ 22 2. „Mažeikiai“ 21 3. Joniškio „Delikatesas“ 21 4. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 20 5. Kauno „Erelita-KTU“ 19 6. Palangos „Naglis-Adakris“ 19 7. Pakruojo „Meresta“ 18 8. Jonavos „TRIOBET MALSTA“ 17 9. Vilniaus „Akademija“ 12 10. Vilniaus „VKM-Perlas“ 12 11. „Radviliškis“ 11 12. Šiaulių „ABRO-Universitetas“ 10 13. „Šilutė“ 8 14. Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 8 15. Tauragės „Bremena-Karšuva“ 7 16. Kauno „LKKA-Atletas“ 7

7 8 8 9 10 10 11 12 17 17 18 19 21 21 22 22

REGIONŲ KREPŠINIO LYGA III ETAPAS II rungtynės: Vilniaus krepšinio mokykla — „PlungėSM“ 91:113, „Kretinga“ — „Rinkuškių alus“ 63:66, „Saulė-Aukštabalis“ — „Kuršasta“ 64:84, „Žemaitukai“ — „Dailista“ 104:112, „Darola“ — „Mantinga“ 84:59, „Nemunas“ — „Bangenė-Aivera“ 61:90, Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „LŽŪU-TORNADO“ 85:84, „Oranžinis kamuolys“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 69:112, „Rūdupis KKSC“ — „Raseiniai“ 78:102, „Juventus KKSC“ — „Zanavykas“ 75:77.

I rungtynės: „Plungė-SM“ — Vilniaus krepšinio mokykla 124:71, „Rinkuškių alus“ — „Kretinga“ 79:58, „Kuršasta“ — „Saulė-Aukštabalis“ 80:75, „Tekoda“ — „Nevėžis 2“ 94:49, „Dailista“ — „Žemaitukai“ 98:78, „Mantinga“ — „Darola“ 95:80, „Bangenė-Aivera“ — „Nemunas“ 89:66, „LŽŪU-TORNADO“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 77:83,

„Grafų baldai-Kristalas“ — „Oranžinis kamuolys“ 106:73, „Raseiniai“ — „Rūdupis KKSC“ 130:71, „Š.M.K.A.Lietuvos draudimas“ — „SC-KK Akmenė“ 74:87, „Zanavykas“ — „Juventus KKSC“ 106:46, „Ignalina“ — „Neringos kuršiai“ 72:77, „SK-Triobet 2“ — „EžerūnasKarys“ 63:88.

II ETAPAS Suvalkijos-Žemaitijos regionai Dėl 1—8 vietų Vasario 13 diena: „Zanavykas“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 72:87.

Vasario 6 diena: „JAZZ-Diremta“ — „Kuršasta“ 126:78, „Plungė-SM“ — „Mantinga“ 101:67, „LŽŪU-TORNADO“ — „Tekoda“ 84:76.

Vasario 5 diena: „Kuršasta“ — „Zanavykas“ 72:96, „Grafų baldai-Kristalas“ — „JAZZ-Diremta“ 62:58, „Plungė-SM“ — „LŽŪU-TORNADO“ 102:50, „Tekoda“ — „Mantinga“ 92:75.

Sausio 30 diena: „Zanavykas“ — „Plungė-SM“ 77:81, „JAZZ-Diremta“ — „Tekoda“ 70:76, „LŽŪU-TORNADO“ — „Kuršasta“ 94:99, „Mantinga“ — „Grafų baldaiKristalas“ 87:81.

Sausio 29 diena: „Plungė-SM“ — „JAZZ-Diremta“ 92:79, „Kuršasta“ — „Mantinga“ 101:94, „Grafų baldai-Kristalas“ — „LŽŪU-TORNADO“ 93:61, „Tekoda“ — „Zanavykas“ 61:59.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Plungė-SM“ 11 2. Šakių „Zanavykas“ 9 3. Klaipėdos „Tekoda“ 9 4. Šiaulių raj. „Grafų baldai-Kristalas“ 7 5. Skuodo „Kuršasta“ 7 6. Birštono „JAZZ-Diremta“ 6 7. Marijampolės „Mantinga“ 4 8. Kauno „LŽŪU-TORNADO“ 3

3 5 5 7 7 8 10 11

Suvalkijos-Žemaitijos regionai Dėl 9—18 vietų Vasario 13 diena: „Kretinga“ — „Ekstra-Feniks“ 20:0, „Kadis“ — „Žemaitukai“ 62:104, „SK-Triobet 2“ — „Banga-Vitlaima“ 99:91.

Vasario 12 diena: „SC-KK Akmenė“ — „Rūdupis KKSC“ 120:78, „Žemaitukai“ — „Nemunas“ 20:0, „SK-Triobet 2“ — „Kretinga“ 64:57.

Vasario 6 diena: „Neringos kuršiai“ — „Rūdupis KKSC“ 87:60, „Banga-Vitlaima“ — „Kadis“ 79:69, „SC-KK Akmenė“ — „Nemunas“ 89:55, „Žemaitukai“ — „EkstraFeniks“ 20:0.

Vasario 5 diena: „Nemunas“ — „Neringos kuršiai“ 76:86, „Kadis“ — „Kretinga“ 77:75, „Ekstra-Feniks“ — „BangaVitlaima“ 0:20, „Rūdupis KKSC“ — „Žemaitukai“ 90:86, „SK-Triobet 2“ — „SC-KK Akmenė“ 90:94.

Sausio 30 diena: „Rūdupis KKSC“ — „Kretinga“ 76:65, „Nemunas“ — „Banga-Vitlaima“ 66:72, „Kadis“ — „Neringos kuršiai“ 80:102, „Žemaitukai“ — „SK-Triobet 2“ 104:78.

Sausio 29 diena: „Banga-Vitlaima“ — „Rūdupis KKSC“ 107:81, „Kadis“ — „SC-KK Akmenė“ 69:72, „Neringos kuršiai“ — „SK-Triobet 2“ 77:60, „Ekstra-Feniks“ — „Kretinga“ 0:20.

Sausio 23 diena: „Žemaitukai“ — „Kadis“ 83:58, „Rūdupis KKSC“ — „Banga-Vitlaima“ 70:96, „SK-Triobet 2“ — „Neringos kuršiai“ 94:129, „Ekstra-Feniks“ — „SCKK Akmenė“ 0:20, „Kretinga“ — „Nemunas“ 71:65.

Sausio 22 diena: „Rūdupis KKSC“ — „SC-KK Akmenė“ 71:86, „Kretinga“ — „SK-Triobet 2“ 86:75, „EkstraFeniks“ — „Neringos kuršiai“ 0:20, „Nemunas“ — „Žemaitukai“ 55:75.

V. Komanda

P. Pr.

9. „Neringos kuršiai“ 10. „SC-KK Akmenė“ 11. Plungės „Žemaitukai“ 12. Pagėgių „Banga-Vitlaima“ 13. „Kretinga“

15 14 12 11 9

3 4 6 7 9

10. „SC-KK Akmenė“ 11. Plungės „Žemaitukai“ 12. Pagėgių „Banga-Vitlaima“ 13. „Kretinga“ 14. Prienų „Rūdupis KKSC“ 15. Jurbarko „Nemunas“ 16. Jonavos „SK-Triobet 2“ 17. Marijampolės „Kadis“ 18. Varėnos „Ekstra-Feniks“

14 12 11 9 8 8 6 6 1

4 6 7 9 10 10 12 12 17

Aukštaitijos-Vidurio regionai Dėl 1—8 vietų Vasario 6 diena: „Dailista“ — „Ežerūnas-Karys“ 61:85, „Bangenė-Aivera“ — „KM-Magnus“ 79:80, „Raseiniai“ — „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 101:68, „Rinkuškių alus“ — „Ignalina“ 78:68.

Vasario 5 diena: „Ignalina“ — „Raseiniai“ 75:94, „KM-Magnus“ — „Dailista“ 84:80, „Ežerūnas-Karys“ — „Bangenė-Aivera“ 79:66, „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „Rinkuškių alus“ 67:106.

Sausio 30 diena: „Raseiniai“ — „Ežerūnas-Karys“ 83:85, „Rinkuškių alus“ — „KM-Magnus“ 88:68, „BangenėAivera“ — „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 89:75, „Dailista“ — „Ignalina“ 85:70.

Sausio 29 diena: „Ignalina“ — „Bangenė-Aivera“ 73:81, „KM-Magnus“ — „Raseiniai“ 84:89, „EžerūnasKarys“ — „Rinkuškių alus“ 76:55, „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „Dailista“ 91:89.

V. Komanda 1. Molėtų „Ežerūnas-Karys“ 2. Panevėžio „Bangenė-Aivera“ 3. „Raseiniai“ 4. Biržų „Rinkuškių alus“ 5. Vilniaus „KM-Magnus“ 6. Kupiškio „Dailista“ 7. Vilniaus „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 8. „Ignalina“ Aukštaitijos-Vidurio regionai Dėl 9—17 vietų

P. Pr. 13 10 10 8 7 4 2 2

1 4 4 6 7 10 12 12

Vasario 13 diena: Vilniaus krepšinio mokykla — „Oranžinis kamuolys“ 93:101, Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „Darola“ 77:67.

Vasario 12 diena: Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „SaulėAukštabalis“ 74:65, „Nevėžis 2“ — „Visaginas“ 67:54, „Oranžinis kamuolys“ — „Juventus KKSC“ 68:78, „Darola“ — „Centauras“ 71:91.

Vasario 6 diena: „Darola“ — Vilniaus krepšinio mokykla 103:61, „Visaginas“ — „Saulė-Aukštabalis“ 50:98, „Nevėžis 2“ — „Juventus KKSC“ 45:74.

Vasario 5 diena: „Saulė-Aukštabalis“ — „Centauras“ 88:72, Vilniaus krepšinio mokykla — „Nevėžis 2“ 87:96, „Oranžinis kamuolys“ — „Visaginas“ 106:41.

Sausio 30 diena: „Centauras“ — „Oranžinis kamuolys“ 109:84, „Juventus KKSC“ — „Saulė-Aukštabalis“ 64:74, „Visaginas“ — „Darola“ 65:98, Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „Nevėžis 2“ 86:65.

Sausio 29 diena: „Nevėžis 2“ — „Centauras“ 73:62, „Darola“ — „Juventus KKSC“ 86:80, „Saulė-Aukštabalis“ — Vilniaus krepšinio mokykla 91:78, „Oranžinis kamuolys“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 71:85.

Sausio 23 diena: „Oranžinis kamuolys“ — Vilniaus krepšinio mokykla 86:76.

Sausio 22 diena: „Centauras“ — „Darola“ 89:96, „Saulė-Aukštabalis“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 75:78, „Juventus KKSC“ — „Oranžinis kamuolys“ 65:77, „Visaginas“ — „Nevėžis 2“ 65:103.

V. Komanda

P. Pr.

9. Lietuvos kurčiųjų rinktinė 10. Rokiškio „Darola“ 11. Elektrėnų „Centauras“ 12. Šiaulių „Saulė-Aukštabalis“ 13. Panevėžio „Oranžinis kamuolys“ 14. Kėdainių „Nevėžis 2“

13 13 10 10 8 8

3 3 6 6 8 8

V. Komanda www.musukrepsinis.lt 9. Lietuvos kurčiųjų rinktinė 10. Rokiškio „Darola“ 11. Elektrėnų „Centauras“ 12. Šiaulių „Saulė-Aukštabalis“ 13. Panevėžio „Oranžinis kamuolys“ 14. Kėdainių „Nevėžis 2“ 15. Utenos „Juventus KKSC“ 16. Vilniaus krepšinio mokykla 17. „Visaginas“

P. Pr. 13 13 10 10 8 8 5 3 2

3 3 6 6 8 8 11 13 14

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA Vasario 20 diena: „LKKA-Aistės“ — „Cesis“ 62:98, „Rūta“ — LAMMKK 65:51.

Vasario 19 diena: TEO — MRU 86:41, „Laisvė“ — „Lemminkainen“ 74:81.

Vasario 17 diena: TEO — „Lemminkainen“ 84:55, LAMMKK — „Laisvė“ 40:114, „LKKA-Aistės“ — MRU 54:52.

Vasario 12 diena: „Cesis“ — MRU 106:43, TEO — „LKKA-Aistės“ 70:33, „Laisvė“ — „Rūta“ 106:67, LAMMKK — „Lemminkainen“ 61:106.

Vasario 10 diena: LAMMKK — „Cesis“ 28:119.

Vasario 9 diena: „Rūta“ — TEO 36:88, „Laisvė“ — „Cesis“ 61:95.

Vasario 6 diena: „Lemminkainen“ — „LKKA-Aistės“ 83:64, TEO — „Laisvė“ 80:48.

Vasario 3 diena: „Cesis“ — „Rūta“ 112:57, TEO — LAMMKK 111:22, „LKKA-Aistės“ — „Laisvė“ 53:72, „Lemminkainen“ — MRU 78:38.

Sausio 31 diena: „Cesis“ — „LKKA-Aistės“ 97:63.

Sausio 29 diena: TEO — „Cesis“ 79:66, LAMMKK — „Rūta“ 56:83.

Sausio 27 diena: „LKKA-Aistės“ — LAMMKK 115:31, „Lemminkainen“ — „Laisvė“ 86:91.

Sausio 24 diena: „Cesis“ — TEO 84:81, MRU — „Rūta“ 77:49.

Sausio 23 diena: MRU — „Laisvė“ 35:66, „Rūta“ — „Lemminkainen“ 50:114.

Sausio 22 diena: „Cesis“ — „Lemminkainen“ 81:54.

V. Komanda

P. Pr.

1. TEO 2. „Cesis“ 3. „Lemminkainen“ 4. „LKKA-Aistės“ 5. „Laisvė“ 6. MRU 7. „Rūta“ 8. LAMMKK

20 20 13 13 12 5 5 0

2 2 9 9 10 17 17 22

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA II ETAPAS Vasario 13 diena: „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ — Vilniaus kolegija 52:51.

Vasario 12 diena: Vilniaus KM-1 — RKL 54:83.

Vasario 11 diena: „Ukmergės-SMD“ — DPV 61:68.

Vasario 7 diena: „Aisčiai-92“ — „Svaja“ 70:74, „Augma“ — ŽSM 57:67.

Vasario 6 diena: „LKKA-Kaunas“ — Vilniaus KM-1 90:59.

Sausio 30 diena: „Augma“ — „Radviliškis“ 67:50.

Sausio 25 diena: DPV — „Tiketa“ 66:63.

Sausio 23 diena: „Utena“ — Vilniaus KM-1 94:80, „Ukmergės-SMD“ — „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ 92:53, „Radviliškis“ — „GPI-Statyba“ 64:73.

Sausio 22 diena: „Svaja“ — VU 63:46.

Sausio 21 diena: ŽSM — „SKK Komanda“ 63:70.

I grupė V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Svaja“ 2. „LKKA-Kaunas“ 3. Utenos RKL 4. „Utena“ 5. Kauno „Aisčiai-92“

4 3 3 3 2

1 2 2 1 3

II grupė E pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Aisčiai-93“ 2. Marijampolės ŽSM 3. Kauno „SKK Komanda“ 4. Šilutės „GPI-Statyba“ 5. Kretingos „Augma“

3 2 2 2 0

1 3 2 0 3

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Aisčiai-93“ 2. Marijampolės ŽSM 3. Kauno „SKK Komanda“ 4. Šilutės „GPI-Statyba“ 5. Kretingos „Augma“

3 2 2 2 0

1 3 2 0 3

H pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus DPV 5 2. Vilniaus „Tiketa“ 2 3. „Ukmergės-SMD“ 2 4. Vilniaus kolegija 0 5. Panevėžio „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ 1

0 2 1 5 2

LIETUVOS STUDENTŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų I grupė Vasario 8 diena: LKKA — VDU 82:87, VPU — KU 113:97, VGTU — ŠU 73:68, MRU — LŽŪU 80:82.

Vasario 1 diena: ŠU — VPU 99:74, VDU — VGTU 79:69, LŽŪU — LKKA 77:90, KTU — MRU 85:75.

Sausio 25 diena: KU — ŠU 90:95, VPU — VDU 81:95, LKKA — KTU 77:72, VGTU — LŽŪU 85:76.

V. Komanda

P. Pr.

1. KTU 2. VDU 3. VGTU 4. ŠU 5. LKKA 6. VPU 7. KU 8. MRU 9. LŽŪU

10 10 9 9 8 5 4 3 2

3 3 5 4 5 9 9 10 12

Vasario 17 diena: KK — KTU-2 80:66, LVA — KMU 80:87.

Vasario 10 diena: KK — LVA 110:74, LKKA-2 — KTU-2 54:62.

Vasario 3 diena: KK — KMU 83:80, LKKA-2 — LVA 83:51, VPU-2 — VK 86:69, VU — TTVAM 73:53.

Sausio 27 diena: VK — VU 79:75, LKKA-2 — KMU 82:69, KTU-2 — LVA 90:53.

Merginų grupė Vasario 10 diena: LKKA — KU 86:95.

Vasario 8 diena: MRU — KTU 76:32, KU — VDU 81:58, VU — VPU 88:72.

Vasario 5 diena: VU — MRU 64:73.

Vasario 1 diena: KTU — KU 47:80, VPU — MRU 36:75.

Sausio 25 diena: MRU — LKKA 74:63, KU — VPU 93:59, VDU — KTU 73:43.

V. Komanda

P. Pr.

1. LKKA 2. MRU 3. KU 4. VU 5. VDU 6. VPU 7. KTU

8 8 7 6 4 2 1

2 2 4 4 6 9 9

VETERANŲ KREPŠINio LYGA A grupė (65+) Vasario 7 diena: „Žalgiriečiai“ — „Sostinės Galvė“ 75:43.

Sausio 24 diena: „Sostinės Galvė“ — „Neptūnietis“ 70:56.

1. Vilniaus „Sostinės Galvė“ 2. Kauno „Žalgiriečiai“ 3. Klaipėdos „Neptūnietis“

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Statyba“ 2. Kauno „Žalgiriečiai“ 3. Klaipėdos KK „Neptūnietis“

1 1 0

1 0 1

C grupė (55+) Vasario 14 diena: „Ranga“ — „Garliavos statyba“ 44:60.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Saitas-Žalvaris“ 2. „Garliavos statyba“ 3. Vilniaus „Statyba“ 4. Klaipėdos „Ranga“ 5. Kėdainių „Nevėžis“

4 2 3 1 0

0 3 1 3 3

D grupė (50+) Vasario 21 diena: „Perlas“ — „Galvė“ 77:62, „Salilita“ — „Energetikas“ 69:57, „Atskalūnas“ — „Ranga-Pamario troba“ 80:92.

Vasario 7 diena: „Anykščiai“ — „Salilita“ 76:91, „Tauragė“ — „Atskalūnas“ 55:57.

Sausio 24 diena: „Galvė“ — „Energetikas“ 54:76, „Perlas“ — „Anykščiai“ 89:73.

A pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Salilita“ 2. Vilniaus „Perlas“ 3. Trakų „Galvė“ 4. Vilniaus „Energetikas“ 5. „Anykščiai“

6 5 3 2 0

1 1 4 4 6

B pogrupis

Vaikinų II grupė

VV. Komanda

statistiKa

P. Pr. 1 1 0

1 0 1

B grupė (60+) Vasario 7 diena: „Žalgiriečiai“ — „Statyba“ 85:49.

Sausio 24 diena: „Statyba“ — „Neptūnietis“ 55:43.

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Statyba“ 2. Kauno „Žalgiriečiai“ 3. Klaipėdos KK „Neptūnietis“

1 1 0

1 0 1

V. Komanda

P. Pr.

1. Panevėžio „Alaus mėgėjai“ 2. Vilniaus „Alumni“ 3. Vilniaus „Martonas-Erama“ 4. Vilniaus „Alkajas-Dastra“ 5. Jonavos „Beržas“

5 3 2 1 0

0 2 2 3 4

B pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Šilutės „Šamai“ 5 2. „Raseiniai“ 4 3. „Pakruojo parketas“ 5 4. „Šakiai“ 2 5. Skuodo „Gintaro baldai“ 2 6. Radviliškio „Šeduvos malūnas“ 0

1 3 1 4 3 6

MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Jaunių vaikinų „A“ (gim. 1992 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Vasario 21 diena: „A. Sabonio KM-IPVG“ — „SaulėŠiauliai“ 75:60.

Vasario 10 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Lavus“ — „V. Knašiaus KM-Neapolis“ 96:100.

Vasario 8 diena: Vilnius I — „Saulė-Šiauliai“ 94:73.

Vasario 7 diena: „A.Sabonio KM-Vaigora“ — „A. Sabonio KM-IPVG“ 85:91, „Aisčiai“ — „Š. Marčiulionio KA II-Electrolux“ 69:76.

Vasario 2 diena: „A. Sabonio KM-Vaigora“ — „Š.

Marčiulionio KA I-Lavus“ 82:65, „A. Sabonio KM-IPVG“ — „Š.M arčiulionio KA II-Electrolux“ 65:61, „V. Knašiaus KM-Neapolis“ — Vilnius I 80:68, „Saulė-Šiauliai“ — „Aisčiai“ 76:83.

V. Komanda

P. Pr.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno SKK „Atskalūnas“ 2. Klaipėdos „Ranga-Pamario troba“ 3. „Garliavos statyba“ 4. „Tauragė“

5 3 1 0

1. „V. Knašiaus KM-Neapolis“ 2. „A. Sabonio KM-IPVG“ 3. „A. Sabonio KM-Vaigora“ 4. „Š. Marčiulionio KA II-Electrolux“ 5. Kauno KM „Aisčiai“ 6. Vilnius I 7. „Š. Marčiulionio KA I-Lavus“ 8. „Saulė-Šiauliai“

9 6 6 5 5 4 4 2

1 1 3 4

E grupė (45+) Vasario 14 diena: „KTU Omega“ — „Klaipėda-Ranga“ 60:68, „Patvanka“ — „Šamai“ 101:70, „Marijampolė“ — „Senjorai“ 76:70, „Alaus mėgėjai-2“ — „Nevėžis“ 93:99, „Žėrutis“ — „Šiaulių krepšinio senjorai“ 60:81.

Sausio 31 diena: „Žėrutis“ — „Perlas“ 49:76, „Alaus mėgėjai-2“ — „Šiaulių krepšinio senjorai“ 61:70, „Patvanka“ — „KTU Omega“ 116:73, „Klaipėda-Ranga“ — „Senjorai“ 64:53.

A pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Perlas“ 2. „Šiaulių krepšinio senjorai“ 3. Panevėžio „Alaus mėgėjai-2“ 4. Kėdainių „Nevėžis“ 5. Radviliškio „Žėrutis“

4 3 2 2 0

0 1 3 2 5

B pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Patvanka“ 2. „Klaipėda-Ranga“ 3. Kauno „KTU Omega“ 4. „Marijampolė“ 5. Tauragės „Senjorai“ 6. Šilutės „Šamai“

6 5 3 2 1 0

0 1 3 3 5 5

F grupė (40+) Vasario 7 diena: „Alkajas-Dastra“ — „Alumni“ 81:112, „Raseiniai“ — „Šeduvos malūnas“ 64:51.

Sausio 24 diena: „Alumni“ — „Alaus mėgėjai“ 55:79, „Pakruojo parketas“ — „Šakiai“ 105:62, „Šamai“ — „Raseiniai“ 94:69.

A pogrupis

1 5 4 5 5 6 6 9

Jaunių vaikinų „B“ (gim. 1993 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Vasario 14 diena: „Tornado KM-SMS Credit“ — „A. Sabonio KM-Levi’s“ 42:72, „V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija“ — „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 87:62, „Š.

Marčiulionio KA I-Electrolux“ — Vilnius I 83:76.

Vasario 9 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — „Š.

Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 100:88, „Tornado KM-SMS Credit“ — „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 63:104, Kėdainiai — „V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija“ 73:89.

Vasario 2 diena: „Tornado KM-SMS Credit“ — Kėdainiai 58:65.

V. Komanda

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-Levi’s“ 2. „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 3. „V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija“ 4. Plungė 5. Kėdainiai 6. „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 7. Vilnius I 8. „Tornado KM-SMS Credit“

7 6 7 6 4 3 2 1

3 4 2 3 3 5 7 9

Jaunučių vaikinų „A“ (gim. 1994 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Vasario 16 diena: „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — Panevėžys 104:65.

Vasario 14 diena: „Saulė-Šiauliai“ — V. Knašiaus KM I 70:84, „Kėdainių SM-Pikenrolas“ — „Marijampolės ŽSM-ARVI“ 76:74, „Perkūnas“ — „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ 84:106.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 65

Vasario 13 diena: V. Knašiaus KM I — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 78:80, Panevėžys — „Kėdainių SM-Pikenrolas“ 93:81, „Marijampolės ŽSM-ARVI“ — „Perkūnas“ 89:68.

Vasario 7 diena: „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ — „Saulė-Šiauliai“ 87:64.

Sausio 24 diena: „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — „Kėdainių SM-Pikenrolas“ 89:62, V. Knašiaus KM I — „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ 63:86, „Perkūnas“ — Panevėžys 83:67, „Saulė-Šiauliai“ — „Marijampolės ŽSM-ARVI“ 92:71.

Sausio 23 diena: „Perkūnas“ — „Kėdainių SMPikenrolas“ 77:75, „Saulė-Šiauliai“ — Panevėžys 61:89.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 9 2. „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ 8 3. Kauno „Perkūnas“ 5 4. V. Knašiaus KM I 4 5. Panevėžys 4 6. „Saulė-Šiauliai“ 3 7. „Kėdainių SM-Pikenrolas“ 2 8. „Marijampolės ŽSM-ARVI“ 2

1 1 5 6 5 7 6 6

Jaunučių vaikinų „B“ (gim. 1995 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Vasario 21 diena: V. Knašiaus KM I — „A. Sabonio KMARX Baltica“ 95:90, „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — „Alytaus SRC-Alseka“ 80:74.

Vasario 17 diena: „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ — „A. Sabonio KM-Altas“ 71:68.

Sausio 31 diena: V. Knašiaus KM I — „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 72:63, „Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas“ — „A. Sabonio KM-Altas“ 90:85, „Alytaus SRC-Alseka“ — „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 81:76.

Sausio 30 diena: „Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas“ — „A. Sabonio KM-Garlita“ 73:61, „Alytaus SRC-Alseka“ — „A. Sabonio KM-Altas“ 71:69.

Sausio 28 diena: „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ — „A. Sabonio KM-Garlita“ 73:51.

Sausio 24 diena: „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ 84:103, V. Knašiaus KM I — „Š.

Marčiulionio KA I-YIT“ 75:65.

V. Komanda

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ 2. V. Knašiaus KM I 3. „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 4. „Alytaus SRC-Alseka“ 5. „A. Sabonio KM-Altas“ 6. „Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas“ 7. „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 8. „A. Sabonio KM-Garlita“

8 7 4 4 4 4 4 0

2 2 5 5 5 4 4 8

Vaikų berniukų „A“ (gim. 1996 m.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas Vasario 21 diena: „Aisčiai“ — Vilnius I 86:53, „Š.

Marčiulionio KA I-Blancomet“ — Panevėžys 74:47, „Mažeikių SM I-Nafta“ — „A. Sabonio KM-ViaCon“ 70:57.

Vasario 20 diena: Panevėžys — Vilnius I 59:36, „Š.

Marčiulionio KA IV-Čili“ — „Aisčiai“ 62:93.

Vasario 18 diena: „A. Sabonio KM-ViaCon“ — „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 61:84, „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ — „Mažeikių SM I-Nafta“ 83:63.

Vasario 14 diena: „Š. Marčiulionio KA IV-Čili“ — „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 35:62.

Sausio 24 diena: „A. Sabonio KM-Katos grupė“ — Vilnius I 94:39, „Š. Marčiulionio KA IV-Čili“ — „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 46:79, „A. Sabonio KM-ViaCon“ — „Aisčiai“ 86:44, Panevėžys — „Mažeikių SM I-Nafta“ 48:54.

Sausio 23 diena: „A. Sabonio KM-ViaCon — Vilnius I 81:39, „Š. Marčiulionio KA IV-Čili — „Mažeikių SM I-Nafta“ 46:71, Panevėžys — „Aisčiai“ 58:47.

V. Komanda 1. „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 2. „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 3. „A. Sabonio KM-ViaCon“ 4. „Mažeikių SM I-Nafta“ 5. Panevėžys 6. |Kauno 66 2010„Aisčiai“ 2009 | MÛSØ KREPÐINIS 7. Vilnius I

P. Pr. 10 9 6 6 3 3 2

0 1 4 4 7 7 8

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 2. „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 3. „A. Sabonio KM-ViaCon“ 4. „Mažeikių SM I-Nafta“ 5. Panevėžys 6. Kauno „Aisčiai“ 7. Vilnius I 8. „Š. Marčiulionio KA IV-Čili“

10 9 6 6 3 3 2 1

0 1 4 4 7 7 8 9

Vaikų berniukų „B“ (gim. 1997 m.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas Vasario 14 diena: „A. Sabonio KM-Top Sport“ — „Tauragės SM-NOMERA“ 102:62.

Vasario 7 diena: V. Knašiaus KM — „Tauragės SM-NOMERA“ 79:63, Biržai I — „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ 74:54.

Vasario 6 diena: „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ — „Š.

Marčiulionio KA I-Čili“ 52:74, „A. Sabonio KM-Gerdukas“ — Biržai I 76:70, „Aisčiai-Artransa“ — V. Knašiaus KM 72:75.

Vasario 5 diena: „A. Sabonio KM-Gerdukas“ — „A. Sabonio KM-Top Sport“ 47:78.

Sausio 30 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Čili“ — „AisčiaiArtransa“ 70:37.

Sausio 24 diena: V. Knašiaus KM — „A. Sabonio KMGerdukas“ 84:48.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Š. Marčiulionio KA I-Čili“ 2. V. Knašiaus KM 3. „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ 4. Kauno „Aisčiai-Artransa“ 5. Biržai I 6. „A. Sabonio KM-Top Sport“ 7. „A. Sabonio KM-Gerdukas“ 8. „Tauragės SM-NOMERA“

10 7 5 4 4 3 1 2

0 1 5 5 4 6 9 6

Jaunių merginų (gim. 1992—1993 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas

Sausio 23 diena: Alytus — „Aisčiai I-Artransa“ 57:55, „Saulė-Šiauliai I“ — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 75:38, Biržai — Vilnius I 57:58, „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ — Vilnius II 83:73.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ 9 2. „Saulė-Šiauliai I“ 7 3. Alytus 8 4. Kauno „Aisčiai I-Artransa“ 7 5. Vilnius I 4 6. Vilnius II 2 7. „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 2 8. Biržai 0

Vaikų mergaičių „C“ (gim. 1996 m. ir jaun.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas Vasario 12 diena: Marijampolė — V. Knašiaus KM 76:91.

Vasario 7 diena: „Vilniaus KM-VILprintas“ — Kėdainiai 90:39, Ukmergė — Panevėžys 43:70, „Aisčiai I-Artransa“ — V. Knašiaus KM 63:89.

Vasario 6 diena: Kėdainiai — „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ 58:93, Marijampolė — Ukmergė 65:74, V. Knašiaus KM — „Vilniaus KM-VILprintas“ 64:53, Panevėžys — „Aisčiai I-Artransa“ 65:66.

V. Komanda

P. Pr.

1. V. Knašiaus KM 10 2. „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ 8 3. Panevėžys 6 4. Vilniaus KM-VILprintas“ 5 5. Kauno „Aisčiai I-Artransa“ 5 6. Kėdainiai 1 7. Ukmergė 1 8. Marijampolė 2

Vasario 21 diena: „Aisčiai I-Artransa — „Aisčiai II-Artransa“ 116:70, Marijampolė — Kėdainiai 69:60, Rokiškis — Vilnius I 68:66, „Panevėžio KKSC-Liepa“ — „Saulė-Šiauliai I“ 57:94.

Vasario 20 diena: Kėdainiai — „Aisčiai I-Artransa“ 47:87, „Aisčiai II-Artransa“ — Rokiškis 83:50, Vilnius I — „Panevėžio KKSC-Liepa“ 112:45.

Vasario 14 diena: Kėdainiai — Marijampolė 68:84.

Vasario 13 diena: „Saulė-Šiauliai I“ — Marijampolė 99:81.

Vasario 8 diena: Kėdainiai — „Saulė-Šiauliai I“ 55:77.

Sausio 31 diena: „Aisčiai I-Artransa“ — Rokiškis 76:61, „Panevėžio KKSC-Liepa“ — „Aisčiai II-Artransa“ 51:98, Marijampolė — Vilnius I 88:78.

Sausio 30 diena: „Saulė-Šiauliai I“ — „Aisčiai I-Artransa“ 67:142, Rokiškis — „Panevėžio KKSC-Liepa“ 73:45, Vilnius I — Kėdainiai 69:39, „Aisčiai II-Artransa“ — Marijampolė 103:96.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Aisčiai I-Artransa“ 2. Kauno „Aisčiai II-Artransa“ 3. Marijampolė 4. „Saulė-Šiauliai I“ 5. Vilnius I 6. Rokiškis 7. Kėdainiai 8. „Panevėžio KKSC-Liepa“

12 9 9 7 5 4 2 0

0 3 3 5 7 8 10 12

Jaunučių merginų (gim. 1994—1995 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Vasario 20 diena: „Saulė-Šiauliai I“ — „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ 51:60.

Vasario 14 diena: „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ — Biržai 86:46, „Panevėžio KKSC I-Liepa“ — Vilnius I 52:73, „Saulė-Šiauliai I“ — Alytus 55:81.

Vasario 13 diena: Biržai — „Aisčiai I-Artransa“ 49:85, Alytus — „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ 74:63, Vilnius I — „Saulė-Šiauliai I“ 68:73.

Vasario 6 diena: „Aisčiai I-Artransa“ — Vilnius II 74:70.

Sausio 24 diena: „Aisčiai I-Artransa“ — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 75:49, „Saulė-Šiauliai I“ — Vilnius II 85:62, „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ — Vilnius I 64:50.

2 4 1 3 6 7 7 9

a. b. c.

Vilniuje Kaune Klaipėdoje

0 1 3 5 5 9 9 6

Laimėkite krepšinio kamuolį „Molten“! „Mūsų krepšinis“ skelbia naują konkursą žurnalo skaitytojams. Šį kartą vienas iš teisingai atsakiusiųjų į mūsų klausimą laimės kamuolį „Molten“!

Kur vyko 2009 metų LMKL Žvaigždžių diena?

d. e. f.

Šiauliuose Marijampolėje Utenoje

Konkursas vyks iki kovo 14 dienos imtinai. Atsakymus siųskite SMS žinute trumpuoju numeriu 1674. Žinutėje įrašykite kodą ir atsakymo į klausimą varianto raidę. Atsakymo pavyzdys: MK e. Žinutės kaina — 2 litai. Galima siųsti neribotą skaičių variantų.

Prizo laimėtoją iš teisingą atsakymą atsiuntusių žmonių išrinksime burtais. Linkime sėkmės!

26 numeryje skelbto konkurso prizą — bilietus į LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketvertą — laimėjo Dainius Aniulionis iš Vilniaus. Teisingas konkurso atsakymas: 2007 metų LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketvertas vyko Klaipėdoje.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

statistiKa

V. Komanda

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 67

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS