MK NR. 18

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS www.musukrepsinis.lt

numerio tema www.musukrepsinis.lt

Nr.18

Konkursas

Laimėkite kvietimą į Lietuvos ir Rusijos vyrų rinktinių rungtynes!

Istorija

Lietuvos finalų istorijoje — lygiosios 0:0 Interviu

Geriausia Europos jaunoji krepšininkė G. Petronytė svajojo groti pianinu

NUMERIO TEMA

Krepšinis —

suveržtais diržais

2009 / GEGUŽĖ / 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 1

numerio tema

2 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

numerio turinys tema

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

2009 / GEGUŽĖ

FOTOŽVILGSNIS 6

Š. Jasikevičius — vėl viršūnėje

Lietuvos rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius ketvirtą kartą laimėjo Eurolygą.

10

10

Titulai keliauja į Vilnių

„Žalgiriui“ liko paskutinė galimybė šį sezoną laimėti bent vieną titulą.

Krepšininkės sezoną užbaigė golfo aikštyne

58

LKF komanda apgynė titulą

40

58

6

LMKL jubiliejinį sezoną užbaigė Sostinių golfo klube.

Lietuvos krepšinio 87-mečiui pažymėti skirtą turnyrą antrus metus iš eilės laimėjo LKF komanda.

12

NUMERIO TEMA 8

M. Balčiūnas: „Mokesčiai klubams mažės“

LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas teigia, kad dėl ekonominės krizės labiausiai nukentės jaunių ir jaunimo rinktinės.

8

14

FINALAI 12

D. Maskoliūnas: „Daug įdomiau nei prieš 10 metų“ LKF finale Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ pirmą kartą susitiko prieš 10 metų.

ISTORIJA 14

Tarpukario finalai: 0:0 ir laikrodininko gudrybės Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos čempionato finaluose kildavo ne mažesnės aistros.

22

MK DVIKOVA 19

J. Mačiulis prieš A. Jomantą

Neakivaizdinėje dvikovoje jėgas išmėgino Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderiai.

KONKURSAS 20

66

Varžovų gerbėjai — greta

Nuotraukas, kuriose užfiksuoti skirtingų komandų gerbėjai, keičiame į prizus!

19

Laimėkite kvietimus į rungtynes su Rusija!

„Mūsų krepšinis“ suteikia galimybę apsilankyti Lietuvos rinktinės mače Panevėžyje.

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ 22

Krepšinis — genuose

42

G. Petronytė: „Žadu likti Vilniuje“

Lukas Brazdauskis seka tėvo pėdomis.

42

Perspektyviausia Europos jaunoji krepšininkė nenori keltis į užsienį.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 3

numerio tema

4 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

numerio turinys tema

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 18/2009 ISSN 1822-8410

LYGOS 26

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS www.musukrepsinis.lt

NKL vadovas norėtų jaunesnės lygos

Nr.18

NKL vykdantysis direktorius Virginijus Bulotas norėtų, kad lyga būtų jaunesnė ir mažesnė.

29

Konkursas

A. Giedraitis: „NKL maloniai nustebino“

Laimėkite kvietimą į Lietuvos ir Rusijos vyrų rinktinių rungtynes!

Istorija

Veteranas nesigaili, kad užsivilko Prienų „Rūdupio“ marškinėlius.

Lietuvos finalų istorijoje — lygiosios 0:0 Interviu

Geriausia Europos jaunoji krepšininkė G. Petronytė svajojo groti pianinu

UŽ AIKŠTĖS 30

G. Kadžiulis vertina užmiesčio ramybę

26

„Šiaulių“ gynėjas Lietuvoje atpažįstamas rečiau nei Lenkijoje.

NUMERIO TEMA

Krepšinis —

suveržtais diržais

PLAKATAI: 31—38 Gintaras Kadžiulis, Eglė Staknevičienė,

Eurelijus Žukauskas, Šarūnas Jasikevičius, Vytas Vaikšnis, Arvydas Eitutavičius.

2009 / GEGUŽĖ / 6.50 Lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

37

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:

39 LKF NAUJIENOS RINKTINĖS

45

33

Ar studentai apgins titulą?

Mindaugas Balčiūnas Vaclovas Gedvilas Rolandas Varanauskas Karolis Vaizgėla Linas Kunigėlis Jonas Miklovas

Lietuvos studentų rinktinė rengiasi kelionei į Serbiją.

KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė

TRIBŪNA

46

Studentų lygos tribūnuose — aistruolių varžybos

38

DIZAINERIS

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

LSKL komandos taip pat turi organizuotas aistruolių grupes.

FOTOGRAFAS

47

Balandis tribūnose: įspūdingiausi kadrai

„Mūsų krepšinis“ pristato įdomiausius įvykius, nutikusius tribūnose.

47

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

VEIDAS

52

Varžovės buvo žnaibomos ir kutenamos

SPAUSDINO

Dalia Prilupaitytė-Bezubova buvo viena pajėgiausių Lietuvos vidurio puolėjų.

Spaudos namai „ARX Baltica“ REDAKCIJOS ADRESAS

KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

52

Prisitaikymas prie varžovų gynybos

Ettore Messina atskleidžia, kaip 2008-aisiais palaužė Pirėjo „Olympiakos“ komandą.

52

MEDICINA

60

Rūpintis kojomis turi profesionalai

ŽURNALO PRENUMERATA

Krepšininkams prieš varžybas pėdas suveržti turėtų tik patyrę komandų medikai ir masažuotojai.

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

STATISTIKA

62

Lietuvos krepšinio skaičiai

Visi Lietuvos nacionalinių čempionatų 2009-ųjų balandžio rezultatai.

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

60

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 5

numerio tema

Čempionų taurė — vėl Šaro rankose.

6 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

R. Šiškauskas turėjo galimybę laimėti Eurolygą trečią kartą iš eilės.

www.musukrepsinis.lt

tema Š. numerio Jasikevičius po pertraukos vėl džiaugiasi pergale Eurolygoje.

fotoZvilgsnis Š. Jasikevičius — vėl viršūnėje Lietuvos rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius jau ketvirtą kartą laimėjo Eurolygą. Šį sezoną elitiniame Europos krepšinio turnyre Šaras triumfavo su Atėnų „Panathinaikos“ ekipa.

Anksčiau gynėjui tai pavyko padaryti su „Barcelona“ ir Tel Avivo „Maccabi“ (2 kartus).

Berlyne šiemet vykusiame turnyro finale „Panathinaikos“ po dramatiškos kovos 73:71 palaužė titulą gynusius Maskvos CSKA krepšininkus. Š. Jasikevičius nugalėtojams pelnė 10 taškų, atkovojo 4 kamuolius ir atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų.

Rusijos klubui Ramūnas Šiškauskas pelnė 13 taškų. Būtent jam buvo patikėtas pergalę CSKA galėjęs atnešti metimas. „Panathinaikos“ laimei, lietuvio tritaškis buvo minimaliai netaiklus. R. Šiškauskui nepavyko triumfuoti Eurolygoje trečius metus iš eilės. Užpernai jis šį turnyrą laimėjo su tuo pačiu „Panathinaikos“, pernai — su CSKA. Dar vienas lietuviškas akcentas: R. Brazauskas neketina klausytis E. Messinos.

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 7

numerio tema

M. Balčiūnas: Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigia, kad dėl ekonominės krizės labiausiai nukentės jaunių ir jaunimo rinktinės.

Arūnas Kemežys Su LKF vadovu kalbėjomės apie besibaigiantį klubų sezoną ir ekonominės krizės poveikį Lietuvos krepšiniui.

Potencialas — didžiulis — Mindaugai, šis krepšinio sezonas klubams dėl ekonominių priežasčių buvo neįtikėtinai sunkus. Kaip vertinate mūsų klubinio krepšinio įvykius?

— Svarbiausias įvykis, be abejo, buvo Vilniaus „Lietuvos ryto“ pergalė Europos taurės turnyre. Labiausiai džiugina, kad prie pergalės ypatingai prisidėjo Lietuvos krepšininkai. Anksčiau užsieniečių indėlis dažnai būdavo didesnis už lietuvių. „Lietuvos rytas“ taurę laimėjo tik su 2 legionieriais. Jie yra labai aukšto lygio, tačiau lietuvių dešimtuko indėlis taip pat buvo labai svarbus. „Žalgirio“ padėtį visi puikiai žino. Tarp daugelio blogybių galime pasidžiaugti, kad nebeliko legionierių, todėl gauna žaisti Žygimantas Janavičius, Šarūnas Vasiliauskas, o komandos lyderiai yra Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis.

Labai džiugu, kad žaidėjai, kurie iškovodavo pergales su jaunių, jaunučių, jaunimo rinktinėmis, jau pilnai perėjo į vyrų krepšinį ir pradeda jame skinti pergales. Lietuvos rinktinėje opiausia problema yra naujas įžaidėjas, todėl belieka pasidžiaugti, kad labai sparčiai tobulėja M. Kalnietis. „Šiauliai“ galbūt galėjo toliau nužygiuoti Europos taurės turnyre, tačiau yra kaip yra.

Moterų Vilniaus TEO komandoje pusę sezono rezultatai daugiausia priklausė nuo legionierių, tačiau vėliau Baltijos, Lietuvos moterų krepšinio lygose jau buvo remiamasi Lietuvos žaidėjomis. Krepšininkės turėjo daug praktikos, treneris dabar džiaugiasi, kad į moterų rinktinę žaidėjos atėjo gerai pasirengusios.

Marijampolės „Arvi“ Europos taurės turnyruose taip pat nieko nenuveikė, tačiau džiugu, kad komanda dalyvauja tarptautinėse varžybose, krepšininkės įgyja patirties. Tai yra geriausia, ką su

8 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

turimomis lėšomis galima nuveikti.

Neabejoju, kad kitą sezoną TEO ir „Arvi“ turės mažiau legionierių, todėl atsiras daugiau galimybių rungtyniauti perspektyvioms Lietuvos krepšininkėms.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjų amžiaus vidurkis yra maždaug 24,5 metų, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) — apie 22. Krepšininkai karjeros viršūnę pasiekia 27 metų, tad mūsų potencialas yra didžiulis. LKL, NKL, Regionų lygoje (RKL), jų klubuose nuveikiamas didelis darbas, federacija visais įmanomais būdais stengsis išsaugoti tokią padėtį, kokia yra dabar. Finansiniai reikalai nedžiugina, tačiau perspektyvaus jaunimo turime

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

„Mokesčiai klubams mažės“

M. Balčiūnas teigia, kad vyrų ir moterų rinktinės federacijos biudžeto sumažėjimo nepajus.

daug, Lietuvos krepšinio reitingas tarptautinėje arenoje tikrai nekris.

— Tačiau sezono pabaigoje LKL žaidžiantys Marijampolės, Panevėžio klubai dėl finansų stygiaus atrodė labai silpnai, tokios ekipos vargu, ar atitinka aukščiausios šalies lygos reikalavimus.

Ar nebijote, kad kitą sezoną silpnų komandų bus dar daugiau?

— Sunkmetis visiems turi įtakos, sunku pasakyti, kas nutiks.

Tačiau tai yra globali problema, mes jos išspręsti negalime. Manau, geriau išlikti taip, kaip Marijampolės, Panevėžio klubai, nei bankrutuoti. Galima sumažinti algas, atsisakyti žaidėjų, tačiau krepšininkų rengimo procesas neturi sustoti. Svarbiausia, kad išliktų krepšinio centrai Marijampolėje, Panevėžyje, Alytuje ir daugelyje kitų vietovių. Esu įsitikinęs, kad visi sunkumai yra laikini.

— Nemanote, kad dėl ekonominių priežasčių iš šalies žemėlapio gali išnykti ne vienas klubas?

— LKL kitą sezoną bus ne mažiau kaip 10 komandų, tačiau į lygos duris dar beldžiasi Utenos ekipa, galbūt norėtų joje žaisti ir NKL čempionatą laimėjęs Prienų „Rūdupis“. NKL, mano nuomone, daugeliu aspektų yra net stabilesnė už LKL, nes NKL klubų didelę biudžetų dalį sudaro savivaldybių skiriamos lėšos.

Gal NKL dalyvių skaičius ir pasikeis, tačiau permainos neturėtų būti drastiškos. RKL yra pusiau profesionali, todėl nematau di-

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

Ekonominiai sunkumai privertė klubus atsigręžti į jaunus lietuvius.

delės grėsmės — Ar federacija turi kokių nors galimybių padėti klubams išgyventi sunkmetį?

— Rėmėjų, pinigų federacija klubams, aišku, nesuras. LKF turi kurti sąlygas, kuriomis klubai galėtų išgyventi. Dabar nuolat mėginame įtakoti politikų sprendimus, spręsti problemą dėl netikėtai išaugusių mokesčių. Metų pradžioje mūsų nuomonė niekam nerūpėjo, nors įvairiausiais būdais siekėme būti išgirsti.

Dabar padėtis yra pasikeitusi iš esmės, jau matome iniciatyvą iš pačių valdžios struktūrų. Esame pateikę savo pasiūlymus, tikiu, kad į juos bus atsižvelgta. Viskas po truputį juda į gerąją pusę, mokesčiai klubams bus mažinami, jie tikrai nebus tokie, kokie buvo patvirtinti. Tai yra nepakeliama našta klubams, politikai tą jau irgi supranta.

Rėmėjai nenusisuko — Kaip ekonomikos krizė paveikė pačią federaciją? Metų pradžioje sakėte, kad LKF biudžetas sieks 11 mln. litų, tačiau federacijoms biudžeto skirti pinigai jau buvo mažinami ne kartą, rėmėjai taip pat nebe taip noriai padeda sportui.

— Kai kurių įsipareigojimų (mokėjimai „FIBA Europe“ už teisę rengti Europos čempionatą ir pan.) mes negalime pakeisti, todėl esame priversti atsisakyti kai kurių programų. Iš biudžeto gaunama suma sumažėjo apie 40 proc. Pernai rinktinių reikalams gavome apie 1,6 mln. litų, šiemet bus labai gerai, jei gausime nors milijoną. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamentas, kaip biudžeto lėšų skirstytojas, ieško išeities iš kiekvienos situacijos, nenoriu nieko kaltinti. Šiuo metu pagrindinė mūsų atrama yra rėmėjai. Galiu tvirtai pasakyti, kad be jų mes neišgyventume: rinktinės į čempionatus

„Rinktinės turės žymiai mažiau laiko pasirengti čempionatams, todėl ir tokių gerų rezultatų kaip pernai gal sunku tikėtis. Kita vertus, sunku ne tik lietuviams, visur tas pats.“ neišvažiuotų, federacijos darbas būtų minimizuotas iki vegetavimo. Mūsų veikla būtų paralyžiuota. Rėmėjai yra mūsų išgyvenimo garantas, esame nepaprastai dėkingi tam būriui draugų, kurie šiuo sunkmečiu mūsų nepaliko.

— Kaip sumažėjęs finansavimas konkrečiai atsilieps rinktinėms?

— Darėme viską, kad to nepajustų vyrų ir moterų rinktinės.

Jos ir nepajus, čempionatai vyksta kaimyninėse šalyse, niekur toli keliauti nereikia.

Labiausiai nukentės jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinės bei pati federacija. Rinktinės turės žymiai mažiau laiko pasirengti čempionatams, todėl ir tokių gerų rezultatų kaip pernai gal sunku tikėtis. Kita vertus, sunku ne tik lietuviams, visur tas pats. Visos rinktinės išvyks į čempionatus, visos bus aprengtos, pasitreniravusios. Reikia žaisti.

Pati LKF stabdys kai kurias programas. Nežinau, ar pajėgsime išlaikyti Marijampolės merginų krepšinio centrą. Pernai daug lėšų buvo skirta trenerių, krepšinio mokyklų skatinimui. Nesu tikras, ar galėsime tęsti šiuos darbus. Pačios federacijos veikla yra optimizuota, atleisti keli žmonės. Taupome visur, reikia šį sunkmetį išgyventi.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 9

numerio tema

Prieš sezoną „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ susitiko Prezidentų taurės turnyro pusfinalyje. Vilniečiai nugalėjo 89:76. Finale jie palaužė Rygos „Barons“ ekipą.

LKF taurės turnyro finale „Lietuvos rytui“ pergalę (84:82) taikliu tritaškiu metimu išplėšė M. Lukauskis.

10 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

LKL reguliariojo sezono mačą Vilniuje „Ža

numerio tema SEB Baltijos krepšinio lygos finale „Lietuvos rytas“

www.musukrepsinis.lt

algiris“ laimėjo 75:64.

įveikė „Žalgirį“ 97:74.

fotoZvilgsnis

Titulai keliauja į Vilnių Lietuvoje krepšinio sezonas artėja prie pabaigos. Stipriausiems krepšinio klubams liko išsiaiškinti tik Lietuvos krepšinio lygos čempionų titulo savininkus.

Tai yra paskutinė galimybė ką nors šį sezoną laimėti Kauno „Žalgiriui“. Mat iki šiol visus titulus šlavėsi Vilniaus „Lietuvos rytas“. Dar prieš sezoną sostinės ekipa laimėjo Prezidentų taurę, vėliau nugalėjo Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre, o balandžio mėnesį Tartu laimėjo ir SEB Baltijos krepšinio lygos finalo ketvertą. Be to, „Lietuvos rytas“ šį sezoną džiaugėsi ir pergale Europos taurės turnyre.

Per paskutines LKL reguliariojo sezono rungtynes kauniečiai namie įveikė „Lietuvos rytą“ 84:76.

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 11

numerio tema finalai

D. Maskoliūnas: Pirmą kartą klubo istorijoje Vilniaus „Lietuvos rytas“ į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalą iškopė lygiai prieš dešimt metų. Nuo 1999-ųjų pavasario LKL finaluose dalyvauja dvi tos pačios komandos — Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. „Mūsų krepšinis“ prisimena pirmąjį dabar grandais tituluojamų klubų finalą ir pirmąjį vilniečių triumfą šalies pirmenybėse.

P. Malūko nuotr.

„Daug įdomiau nei prieš 10 metų“

2000-ųjų triumfą „Lietuvos rytas“ pakartojo 2002 metais.

Jonas Miklovas Pirmoji „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistata nekėlė tokio susidomėjimo, kokio dabar sulaukia bet kurios Lietuvos didžiųjų klubų rungtynės. Kauniečiai buvo ką tik tapę Eurolygos čempionais, demonstravo akiai malonų krepšinį ir per visą LKL reguliarųjį sezoną nė karto nesuklupo. Tą sezoną Jono Kazlausko auklėtinių pranašumas buvo toks akivaizdus, kad jiems buvo leista žaisti tik dviejuose LKL reguliariojo sezono ratuose (18 rungtynių).

Pirmasis finalas — be intrigos „Žalgiriui“ nežaidžiant pusės reguliariojo sezono kovų, „Lietuvos rytas“ dominavo žaisdamas su likusiais klubais. Vienu metu vilniečiai iškovojo net 15 pergalių iš eilės, o sezoną baigė su 26 laimėjimais per 34 mačus (geriausias klubo praėjusio dešimtmečio rezultatas).

Kas taps čempionu, prieš 1999-ųjų finalą aistruoliams ir ekspertams spėlioti neteko. Buvo tik įdomu, ar „Lietuvos rytas“ sugebės bent kartą rimčiau pasipriešinti Eurolygos čempionams. „Mums reikėjo įrodyti, kad esame stipresni, o jų neslėgė jokia atsakomybė, — prisiminė tuometinis „Žalgirio“ įžaidėjas, o

12 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

dabar šios komandos vyriausiojo trenerio asistentas Darius Maskoliūnas. — Susikaupėme ir žaidėme. Tada mes tiesiog buvome daug stipresni už „Lietuvos rytą“, finalas greitai pasibaigė. Tačiau mums tai tikrai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas. Atsimenu vienas rungtynes Vilniuje, laimėjome tik vienu taškeliu.“ Tuomet kauniečiai seriją iki trijų pergalių laimėjo 3:0. Vienintelis problemų sukėlęs mačas buvo antroji komandų dvikova Vilniuje, kurią „Žalgiris“ laimėjo 73:72. „Lietuvos ryte“ 1998—1999 metų sezoną rungtyniavo kylančios Lietuvos krepšinio žvaigždės — Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas. Labiau patyręs buvo tik Andrius Giedraitis.

O „Žalgiryje“ šilto ir šalto mačiusių žaidėjų netrūko. Todėl kai paskutiniajame serijos mače „Žalgiris“ laimėjo 89:76 ir sezoną baigė nesuklupęs, viskas buvo savaime suprantama — atsitiko tai, ko visi ir laukė.

Pirmasis „Lietuvos ryto“ titulas Viskas pasikeitė po metų. „Lietuvos rytas“ jau buvo be Š. Jasikevičiaus, tačiau su Arvydu Macijausku. Vilniečiai reguliariajame sezone vėl liko antri (26 pergalės, 6 pralaimėjimai), tačiau „Žalgirio“ variklis jau strigo (32 pergalės, 2 pralaimėjimai).

Tuometinis „Lietuvos ryto“ krašto puolėjas, o dabar šios ekipos vadybininkas Giedrius Aidietis teigia, kad tada jis ir komandos

finalai numerio tema

www.musukrepsinis.lt

„Tada mes tiesiog buvome daug stipresni už „Lietuvos rytą“, finalas greitai pasibaigė. Tačiau mums tai tikrai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas.“ draugai neabejojo, kad „Žalgirį“ gali nukarūnuoti. Iki tol LKL to padaryti nebuvo pavykę niekam. „Tai buvo labai jauna komanda su daug talento: A. Macijauskas, R. Šiškauskas, A. Giedraitis. Visi buvome ištroškę pergalių.

Komandoje buvo labai gera atmosfera, tikėjome, kad galime laimėti“, — prisiminė G. Aidietis.

Tiesa, „Lietuvos ryto“ žaidėjai jau pirmajame finalo mače gavo skaudų antausį. „Žalgiris“ savo aikštėje iškovojo skambią pergalę 105:83 ir atrodė, kad čempionų sosto lengvai neužleis. „Gal dėl didelio noro laimėti mums nieko neišėjo, — pralaimėjimo priežasčių prabėgus 9 metams ieškojo G. Aidietis. — Kiekvienas norėjo padaryti daugiau nei galėjo, žaidimas nebuvo komandinis. Po to mačo kalbėjome, kad reikia būti komanda.“ Pokalbis padėjo. „Lietuvos rytas“ laimėjo trejas rungtynes iš eilės ir pirmąkart triumfavo LKL finale. Simboliška, kad ketvirtoji (paskutinė) serijos dvikova vyko Vilniuje, tuometiniuose sostinės klubo „namuose“ — 2000 vietų salėje Olimpiečių gatvėje. „Manau, toje salėje buvo geriausia atmosfera iš visų salių, kuriose man yra tekę žaisti — nedidelė, bet labai triukšminga, žiūrovai sėdėjo visai šalia aikštelės, atmosfera tikrai buvo puiki“, — senąją „Lietuvos ryto“ areną prisiminė G. Aidietis.

Pamatai būsimoms kovoms 1999—2000 metų sezonas pademonstravo, kad Lietuvoje atsirado antra pajėgi komanda — „Lietuvos rytas“ tais metais nužygiavo iki R. Saportos taurės turnyro pusfinalio, jame tik vienu tašku dvejų rungtynių serijoje nusileido Bolonijos „Kinder“ komandai. „Visas tas sezonas žaidėjams pridėjo labai daug pasitikėjimo savo jėgomis. LKL čempionų žiedai buvo kaip desertas. Tuomet visiems, ypač A. Macijauskui, buvo persilaužimo metai“, — įsitikinęs G. Aidietis.

1999 metų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ finalas Lietuvoje didelių aistrų dar nekėlė. Viską pakeitė „Lietuvos ryto“ pergalė 2000-aisiais. „Nuo 2000-ųjų prasidėjo tikrasis Lietuvos „derbis“, — įsitikinęs G. Aidietis. „Lyginant su 1999 metais, rungtynių tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ atmosfera labai pasikeitė, — antrino D. Maskoliūnas.

— Klubų priešprieša yra pagrindinė Lietuvos krepšinio intriga, viso čempionato variklis.“

„Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ nesutaikomi priešai aikštėje yra nuo 2000-ųjų.

Prieš 10 metų „Žalgiris“ pergalingai žygiavo LKL ir čempionu tapo nė karto nesuklupęs: 18 pergalių reguliariajame sezone ir 7 pergalės atkrintamosiose varžybose. Šiemet LKL „Žalgiris“ iki finalų žaidė panašiai: 20 pergalių reguliariajame sezone ir 4 laimėjimai atkrintamosiose varžybose.

Tačiau šįkart finalo be intrigos jau niekas nesitiki. „Aišku, treneriai norėtų, kad žaidėjai ateitų ir nugalėtų varžovus be jokių nervų. Bet visi žinome, kad taip nėra ir nebus, — sakė D. Maskoliūnas. — Šiemet bus daug įdomiau nei prieš 10 metų.“

„ŽALGIRIO“ IR „LIETUVOS RYTO“ FINALAI Sezonas

Komandos

Rez.

1998—1999 1999—2000 2000—2001 2001—2002 2002—2003 2003—2004 2004—2005 2005—2006 2006—2007 2007—2008

„Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ „Lietuvos rytas“ — „Žalgiris“ „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ „Lietuvos rytas“ — „Žalgiris“ „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ „Lietuvos rytas“ — „Žalgiris“ „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“

3:0 3:1 3:2 4:3 4:2 4:0 4:0 4:0 4:2 4:1

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 13

numerio istorijatema

Tarpukario finalai:

0:0

ir laikrodininko gudrybės

Finalai ir apskritai atkrintamosios varžybos Lietuvos čempionatuose pradėtos rengti ne taip jau seniai — tik praėjusį dešimtmetį. Tačiau ne mažesnės aistros mūsų šalies čempionatuose kaisdavo ir tada, kai krepšinis Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius, o apie atkrintamąsias varžybas niekas nieko dar nebuvo girdėjęs — praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.

Rolandas V. Eidvilas Lietuva buvo viena iš nedaugelio valstybių, kuriose krepšinį pirmiau pradėjo žaisti moterys. Būtent moterys pirmosios surengė ir Lietuvos čempionatą, kuris įvyko 1922 metais dalyvaujant vos dviem komandoms.

Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924 metais, bet trečiajame dešimtmetyje krepšinis Lietuvoje dar neprigijo. Čempionatuose dalyvaudavo vos kelios komandos, jie vyko tik Kaune (išskyrus 1925 metus, kai rungtynėse dėl Lietuvos čempiono vardo susitiko stipriausios Kauno ir Šiaulių komandos), o po 1928 metų dėl menko sportininkų susidomėjimo krepšiniu čempionatus visiškai liautasi rengti.

Kodėl taip atsitiko?

Sportininkų Lietuvoje apskritai buvo labai mažai, tie patys žmo-

Dėl to, kad krepšinis vėl pradėtas žaisti, pirmiausia reikia dėkoti teniso mėgėjams ir asmeniškai muzikologui Viktorui Žadeikai. nės dalyvaudavo kelių sporto šakų varžybose. Vyrams sportininkams svarbiausias buvo futbolas. Krepšinį jie gal ir būtų žaidę futbolo sezonui pasibaigus, bet tam nebuvo sąlygų — nors vienos tinkamos salės.

Krepšinį atgaivino tenisas Kauno sportininkai krepšinį prisiminė tik 1933 metų pradžioje.

Dėl to, kad krepšinis vėl pradėtas žaisti, pirmiausia reikia dėkoti teniso mėgėjams ir asmeniškai muzikologui Viktorui Žadeikai.

Lietuvos tenisininkai irgi kentė dėl nepalankaus klimato, leidusio

14 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

mosuoti raketėmis tik kelis mėnesius per metus. Todėl teniso komitetui vadovavęs Kauno Muzikos mokyklos direktorius V. Žadeika pradėjo ieškoti tinkamos salės ir pasirūpino, kad sporto reikmėms būtų pritaikytas žiemą nenaudojamas Vasaros teatro statinys. Įrengus salę joje vietos atsirado ne vien tenisininkams, bet ir krepšininkams, tinklininkams, kitų sporto šakų mėgėjams, o Lietuvos sporto vadovybė iškart atgaivino prieš keletą metų nutrūkusių krepšinio čempionatų rengimą.

Paaiškėjo, kad per tą laiką sportininkai krepšinio nepamiršo —.dalyvauti 1933 metų čempionate panoro 14 vyrų ir 7 moterų komandos.

Bėda — taisyklių nežinojimas Po kelerių sąstingio metų surengtas čempionatas vyko gana sklandžiai. Jį trikdė tik viena aplinkybė — varžybų metu nuolat kildavo daugybė nesusipratimų dėl prasto teisėjavimo ir taisyklių nežinojimo.

Jas primiršo tiek sportininkai, tiek teisėjai, o surengti teisėjų kursų krepšinio ir kitų kamuolio žaidimų reikalus tvarkiusi institucija Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS) paprasčiausiai nespėjo.

Ypač prastai taisykles žinojo krepšininkės. „Dėl moterų, tai daug geriau būtų, kad kiekviena jų turėtų savo teisėją, kuris laike rungtynių supažindintų su elementarinėmis krepšiasviedžio taisyklėmis“, — dėl to ironizavo laikraštis „Sporto tribūna“ (citatos kalba netaisyta).

Užsienyje krepšinio rungtynėms tuo metu jau vadovaudavo du teisėjai. Lietuvoje, kaip ir prieš dešimtmetį, tik vienas. Jis dar privalėjo ir stebėti laiką, ir skaičiuoti rezultatą. Pražangos visai nebūdavo skaičiuojamos, todėl krepšininkai galėjo prasižengti, kiek tik širdis geidė, ir daugelis rungtynių būdavo labai šiurkščios. Žaidėjus sunkiai suvaldydavo net didžiausią autoritetą turėję teisėjai. „Kartais vienas kitas krepšiasvydžio žaidėjas, vietoj vengti įvairių sužeidimų, sąmoningai stengiasi, teisėjui nematant, užgauti priešininką ir net neatsiprašo“,

numerio istorija tema

Nuotr. iš „Lietuvos krepšinis”

www.musukrepsinis.lt

Iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia kartų – šešis – Lietuvos vyrų krepšinio čempione tapo LFLS komanda. Nuotraukoje – krepšininkai, LFLS komandoje žaidę 1923 metais.

Rungtynės buvo itin karštos ir žiaurios. Po beprasmių grumtynių ir raičiojimosi rungtynės baigėsi 0:0.

— pastebėjo laikraštis „Kūno kultūra ir sveikata“ (citatos kalba netaisyta).

Didžiausias akibrokštas nutiko per stipriausių komandų — LGSF ir „Kovas“ — rungtynes. Teisėjas Peisachovas antrajame kėlinyje jas nutraukė, prisipažinęs, kad nesugeba atlikti savo pareigų. KAŽAS nusprendė rungtynes peržaisti, bet laiko peržaidimui taip ir neatsirado. Todėl LGSF krepšininkams buvo įskaityta pergalė rezultatu 13:10 — toks buvo rezultatas, kai Peisachovas nutraukė rungtynes.

Per visą mačą — nė taško

LFLS moterų komandos žaidėjos nusifotografavo su 1923 metų Lietuvos moksleivių pirmenybių nugalėtojais „Aušros“ gimnazijos vaikinais.

Koks gali būti krepšinio varžybų mažiausio rezultatyvumo rekordas? Žinoma, 0 taškų.

Dabar rezultatas 0:0 yra sunkiai įsivaizduojamas. Bet prieš septynis dešimtmečius galiojo visiškai kitokios taisyklės, nuo šiuolaikinės smarkiai skyrėsi žaidimo taktika ir krepšininkų technika. Pelnyti taškus buvo daug sunkiau.

1933 metų Lietuvos čempionate dalyvavusioms LDS ir „Makabi“ moterų komandoms užduotis pelnyti taškus tarpusavio rungtynėse apskritai buvo neįgyvendinama. Nors šios dvi ekipos Kaune buvo stipriausios, jos viena į kitos krepšį per visą mačą taškų neįmetė. „Rungtynės buvo itin karštos ir žiaurios. Po beprasmių grumtynių ir raičiojimosi rungtynės baigėsi 0:0“, — rašė laikraštis „Sporto tribūna“. Pagal tuometines taisykles dviem kėliniams pasibaigus lygiosio-

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 15

istorijatema numerio

LFLS klubo narys Č. Daukša net penkias minutes užtęsė antrąjį kėlinį, kuris iš tikrųjų turėjo baigtis JSO krepšininkėms pirmaujant 10:5.

Trečiojo dešimtmečio viduryje moterų komandos varžėsi ne tik Lietuvos pirmenybėse, bet ir taurės turnyre. Prizą nugalėtojoms įsteigė operos solistė Vincė JonuškaitėZaunienė. Nuotraukoje – prizo steigėja (viduryje) su 1925 metais taurę laimėjusiomis LFLS krepšininkėmis.

mis pratęsimas nebūdavo žaidžiamas, o komandos pasidalydavo po tašką (už pergalę buvo skiriami 2 taškai).

Kadangi visas kitas komandas ir LDS, ir „Makabi“ nugalėjo, čempionėms išaiškinti buvo paskirtos papildomos rungtynės. Jos irgi baigėsi lygiosiomis, bet jau rezultatyviomis — 2:2. Po to komandos žaidė dar vienerias papildomas rungtynes. Jas laimėjo LDS 1:0.

Rezultatas 0:0 pasikartojo 1938—1939 metų sezone per moterų antrosios lygos rungtynes tarp „Aušros“ ir „Kazimieriečių“. Tuo metu jau galiojo kitokios taisyklės, ir po dviejų kėlinių esant lygiam rezultatui būdavo žaidžiamas 5 minučių pratęsimas. „Aušra“ ir „Kazimierietės“ žaidė net du pratęsimus, bet įmesti per juos nė viena komanda nesugebėjo. Toliau žaisti pavargusios krepšininkės atsisakė.

Prizą gavo po pusmečio Susidomėjimas krepšiniu augo kasmet. Savo ruožtu augo ir dalyvauti čempionate norinčių komandų skaičius. Jau 1934 metais KAŽAS gavo 27 vyrų ir 5 moterų ekipų prašymus, vyrų komandos pagal pajėgumą buvo suskirstytos į dvi grupes.

Didelis dalyvių skaičius sukėlė nenumatytų keblumų. Komandoms reikėjo sužaisti daug rungtynių, o Vasaros teatru be krepšininkų naudojosi ir kitų sporto šakų atstovai. Todėl čempionatas smarkiai užsitęsė. Balandžio viduryje teatro nuomos terminas baigėsi taip ir nesužaidus visø numatytø krepšinio čempionato rungtyniø.

Varžybas reikėjo baigti lauko aikštelėse, bet dėl krepšiniui nepalankių pavasario orų čempionatas buvo atnaujintas tik po mėnesio.

Tačiau ir tai nebuvo visų bėdų pabaiga. Kadangi tuo metu jau užvirė kovos futbolo aikštėse, o daugelį krepšinio komandų sudarė tie patys sportininkai, jie į krepšinio čempionatą numojo ranka. Trys komandos apskritai neatvyko nė į vienerias lauko aikštelėse numatytas rungtynes.

KAŽAS vadovai, naiviai tikėdamiesi, kad vis dar pavyks sužaisti visas rungtynes, jas keliskart nukėlė, tačiau galiausiai prarado kantrybę — liepos pradžioje neatvykusioms komandoms įskaitė pralaimėjimus ir čempione paskelbė LGSF komandą. Dar ilgiau nugalėtojams teko laukti apdovanojimų. Čempionai buvo pagerbti tik lapkričio 18 dieną, prieš pat kito sezono atidarymą.

Sportininkų rūpesčiai dėl salės baigėsi 1934 metų rudenį. Tada Kaune buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar šiame pastate yra Lietuvos kūno kultūros akademija). Krepšininkai, tinklininkai, kitų

16 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

sporto šakų mėgėjai gavo naujus namus, kuriuose varžybas buvo galima rengti visus metus.

Užtekdavo vieno kėlinio Ketvirtojo dešimtmečio viduryje krepšinio čempionate dalyvaujančių komandų meistriškumas labai stipriai skyrėsi. Todėl varžybose, ypač antrosios pakopos, būdavo užfiksuojama daug triuškinamų rezultatų.

Kad išvengtų pralaimėjimo itin dideliu skirtumu, kai kurios silpnesnės komandos pradėjo gudrauti — atsisakydavo žaisti po pirmojo kėlinio. Šios gudrybės pradininkai — „Makabi“ krepšininkai. Žydų klubo sportininkai jau į pirmąsias 1934—1935 metų sezono rungtynes su „Grandimi“ atėjo vos keturiese ir per pirmąjį kėlinį atsiliko 0:32. Po pertraukos „Makabi“ į aikštę nebegrįžo.

Komandoms buvo naudinga pasitraukti po pirmojo kėlinio ar visai neatvykti į rungtynes su gerokai stipresniais varžovais. Už tai nebuvo baudžiama, o į protokolą būdavo įrašomas pirmojo kėlinio rezultatas arba techninis pralaimėjimas rezultatu 0:2. Taip silpnesnioji komanda nesusigadindavo įmestų ir praleistų taškų skirtumo, kuris būdavo svarbus galutinėje lentelėje skirstant vietas, jei dvi ar daugiau komandų iškovodavo po vienodai pergalių.

Sporto vadovybė į šiuos gudravimus kurį laiką žvelgė pro pirštus.

Tik 1936 metais įsigaliojo nauji nuostatai, kuriuose pasitraukimas iš varžybų prilygintas neatvykimui į rungtynes, o už abi šias nuodėmes numatyta tiems laikams drakoniška bausmė — 50 litų bauda. Komanda, neatvykusi į trejas rungtynes (arba pasitraukusi po pirmojo kėlinio), be jokių išimčių ir papildomo svarstymo privalėjo būti šalinama iš čempionato.

Nuotr. iš „Lietuvos krepšinis”

Nuotr. iš „Tarybų Lietuvos krepšinis”

Nuo 1934 metų rudens beveik visos Lietuvos pirmenybių rungtynės vyko Kūno kultūros rūmuose (dabar šiame pastate yra Lietuvos kūno kultūros akademija). Taip Rūmai atrodė ketvirtojo dešimtmečio viduryje.

www.musukrepsinis.lt

Laikininko gudrybė Nuo maždaug 1935 metų beveik visų Lietuvoje vykusių krepšinio turnyrų favoritai buvo LFLS ir JSO klubai. Jų komandos grūmėsi dėl titulų tiek vyrų, tiek moterų čempionatuose, o klubai pamažu virto sunkiai sutaikomais priešais. Jų krepšininkai ir krepšininkės neretai pamiršdavo garbingo žaidimo taisykles ir pergalių siekdavo ne vien leistinais būdais.

Pirmasis plačiai nuskambėjęs incidentas per šių klubų rungtynes kilo 1935—1936 metų sezono metu. Aikštėje grumiantis LFLS ir JSO antrajai moterų komandoms pagrindiniu veikėju netikėtai tapo varžybų laikininkas Česlovas Daukša. LFLS klubo narys Č. Daukša net penkias minutes užtęsė antrąjį kėlinį, kuris iš tikrųjų turėjo baigtis JSO krepšininkėms pirmaujant 10:5.

Per neteisėtai pridėtas minutes LFLS ekipa išlygino rezultatą 11:11. Vis dėlto per pratęsimą teisybė triumfavo ir JSO pavyko nugalėti 15:13. Nesusipratimą išnagrinėjęs KAŽAS šį rezultatą patvirtino.

Prasikaltęs laikininkas bausmės už savo nusižengimą išvengė. Jam pavyko įtikinti sporto vadovus, kad suklydo netyčia. Mat tuo metu moterų varžybose vienas kėlinys trukdavo 15 minučių (vyrų — 20 minučių), o Č. Daukša dievagojosi kovos įkarštyje tai pamiršęs.

Kaip pakenkti pagrindiniams varžovams, stipriausių klubų krepšininkai sugalvodavo net tada, kai tarpusavyje dėl čempionų titulo nekovojo.

1938 metų pavasarį ypač stiprią komandą turėjęs JSO beveik visą čempionato distanciją įveikė be pralaimėjimo ir anksti užsitikrino pirmąją vietą. Dėl antrosios vietos grūmėsi LFLS ir „Grandis“.

LFLS galimybės buvo laikomos geresnėmis, nes „Grandis“ priešpaskutines rungtynes turėjo žaisti su neįveikiamu JSO. Tačiau rungtynės tarp šių komandų išvis neįvyko, nes JSO sportininkai į jas atėjo tik dviese. Krepšinio komitetas pergalę be žaidimo įskaitė „Grandžiai“.

Kaip tik šie taškai ir nulėmė, kad galutinėje lentelėje antrąją vietą užėmė „Grandis“ ir tik trečiąją — LFLS.

istorija numerio tema

Lubinas — tik 7.

Deja, antrosios JSO ir LFLS rungtynės neįvyko, čempionatas buvo nebaigtas, o 1939 metų Lietuvos čempionas liko neišaiškintas.

Pavasarį buvo paskelbta turnyro pertrauka, nes geriausi Lietuvos krepšininkai susirinko į rinktinės stovyklą ir pradėjo ruoštis Europos pirmenybėms. Nacionalinis čempionatas turėjo būti pratęstas po jų.

Tačiau lietuviams antrą kartą tapus žemyno čempionais, krepšininkai paskendo sveikinimų jūroje, ir šalies pirmenybės niekam neberūpėjo.

Kitą sezoną Lietuvos čempionatas nebebuvo toks stiprus. 1939 metų vasarą Europoje išaugus politinei įtampai ir kilus karo grėsmei, JAV valdžia paragino savo piliečius grįžti į Ameriką. Beveik visi lietuvių kilmės amerikiečiai krepšininkai taip ir pasielgė.

Dar po metų po Lietuvą jau važinėjo sovietų tankai. Tradiciniai lietuviški klubai buvo sunaikinti, o jų vietoje įsteigti iš Rytų atkeliavę „Dinamo“, „Spartakai“, „Spartuoliai“...

Per visą tarpukario laikotarpį stipriausias buvo 1938—1939 metų sezono čempionatas. Pirmiausia dėl to, kad išaugo Lietuvos žaidėjų meistriškumas. Be to, pajėgiausias komandas dar labiau sustiprino iš JAV pakviesti lietuvių kilmės krepšininkai.

Kaip visada, labiausiai buvo laukiama JSO ir LFLS rungtynių, kurių intrigą kaitino iš už Atlanto atvykusių aukštaūgių dvikova. LFLS marškinėlius tą sezoną vilkėjo Berlyno olimpinis čempionas Pranas Lubinas, JSO — kiek mažiau žinomas Mykolas Ruzgys. Tačiau M. Ruzgys nė per nago juodymą nenusileido buvusiam JAV olimpinės rinktinės kapitonui.

Per favoritų rungtynes sausakimšai Kūno kultūros rūmus užpildę žiūrovai išvydo nekasdiená reginá. Iš pradžių aikštėje aiškiai dominavo LFLS krepšininkai, kuriems vieną tašką po kito rinko P. Lubinas. Vis dėlto antrajame kėlinyje JSO žaidėjas Leonas Baltrūnas uždengė varžovų žvaigždę, o M. Ruzgys pradėjo pataikyti iš toliau. JSO perėmė iniciatyvą ir laimėjo 25:20. M. Ruzgys pelnė 15 taškų, jo oponentas P.

Nuotr. iš „Lietuvos krepšinis”

Pasistiprino amerikiečiais

Olimpinis ir Europos čempionas Pranas Lubinas (nuotraukoje kairėje; su juo – teisėjas Antanas Naujokas) žaidė Lietuvos pirmenybėse, bet Lietuvos čempionu taip ir netapo.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 17

numerio tema

18 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

numerio Dvikova dvikova tema

www.musukrepsinis.lt

J. Mačiulis

Šį kartą neakivaizdinėje „Mūsų krepšinio“ dvikovoje jėgas išmėgino Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderiai — Jonas Mačiulis ir Artūras Jomantas.

prieš

A. Jomantą Krepšinio gerbėjai šiuos krepšininkus lygina jau seniai. Vieni aiškinasi, kas iš šių dviejų žaidėjų geriau ginasi, kitiems rūpi, kuris puolėjas yra didesnis verksnys, dažniau skundžiasi teisėjams. Dar kiti suka galvas, kuriam iš nesutaikomų varžovų lyderių labiau tiktų „nešvariausio“ žaidėjo etiketė.

Iš Karmėlavos kilęs 24 metų 198 cm ūgio J. Mačiulis „Žalgirio“ klubui priklauso jau seniai. Neoficialiomis žiniomis, galingai sudėtas puolėjas šį sezoną yra brangiausiai ap-

A. Jomantas

mokamas Kauno ekipos žaidėjas, juo nuolat

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

J. Mačiulis

—

Puolimas Gynyba Jėga

Greitis

Kamuolio varymas

Perdavimas

Prasiveržimas

Šuolis Metimas iš vidutinio ir tolimo atstumo

J. Mačiulis

Kova dėl atšokusių kamuolių

A. Jomantas

9 –8 8 –9 9 –8 8 –8 7 –9 7 –8 8 –9 9 –8 9 –8 9 –9

domisi ne vienas garsus užsienio klubas.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariajame sezone J. Mačiulis pelnė po 14,9 taško, atkovojo po 4,5 kamuolio ir atliko po 2,4 rezultatyvius perdavimus.

Mažeikiškis A. Jomantas karjeros pradžioje mėgino laimę JAV, tačiau už Atlanto neįsitvirtino. Puolėjas grįžo į gimtąją Mažeikių „Naftą“, vėliau žaidė „Šiauliuose“. Vilniaus klube 24 metų 200 cm ūgio krepšininkas rungtyniauja nuo 2006-ųjų. Šį sezoną LKL čempionate A. Jomantas per rungtynes vidutiniškai pelnė po 14,3 taško, atkovojo po 5,1 kamuolį ir atliko po 4,3 rezultatyvius perdavimus. „Mūsų krepšinis“ paprašė keleto krepšinio specialistų balais įvertinti J. Mačiulio ir A. Jomanto sugebėjimus.

Galutinis rezultatas J. Mačiulis

A. Jomantas

83 – 83 MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 19

KonKursas numerio tema

a t e r g — i a j ė b r e g ų Varžov Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ komandos aikštėje — nesutaikomos varžovės. Jų aistruoliai taip pat vieni kitų nemėgsta , bet rungtynių metu skirtingų ekipų gerbėjus galima išvysti draugiškai aptarinėjančius įvykius aikštėje.

Reporteris.co

m/T. Tumalov

ičiaus nuotr.

Fotografo Tomo Tumalovičiaus nuotraukos įrodo, kad komandų priešprieša nebūtinai tokius pat jausmus turi sukelti ir tarp jų aistruolių. Jei turite nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti kartu laiką leidžiantys „principinių“ varžovų gerbėjai, siųskite jas į „Mūsų krepšinio“ redakciją elektroniniu arba paprastu paštu (adresai nurodyti 5 psl.). Geriausių kadrų autorius apdovanosime specialiais Lietuvos krepšinio federacijos prizais.

20 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 21

KyLanti ZvaigZde numerio tema

Krepšinis — genuose Brazdauskių namuose prestižinių medalių kolekcija šiemet papilnėjo. Prie buvusio krepšininko Romano Brazdauskio 1992 m. Barselonoje iškovotos olimpinių žaidynių „bronzos“ atsirado Europos ir Lietuvos krepšinio federacijos taurių turnyrų bei Baltijos krepšinio lygos čempiono medaliai. Juos į namus parvežė garsiojo „Žalgirio“ krepšininko sūnus Lukas, žaidžiantis Vilniaus „Lietuvos ryte“.

Klaudijus Jurkšaitis 20-metis jau du sezonus su pertraukomis atstovauja šiemet visuose turnyruose lygių neturinčiai sostinės komandai. Šį sezoną pradėjęs Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančioje Vilniaus „Perlo“ ekipoje L. Brazdauskis į Europos taurės laimėtojų gretas grįžo komandos treneriu tapus Rimui Kurtinaičiui.

Iškilo Jonavoje — Lukai, kur ir kada prasidėjo tavo kelias į didįjį krepšinį?

— Tėtis kartu veždavosi į rungtynes, visas keliones. Visur aplinkui buvo vien krepšinis. Todėl savaime išėjo, kad tėvų pastūmėtas pradėjau treniruotis ir aš.

Būdamas šešerių pradėjau sportuoti Kaune, „Merkurijaus“ krepšinio mokykloje pas trenerį Ramūną Butautą. Vėliau, kai man buvo maždaug 14 metų, treneris išėjo dirbti su moterimis, o aš persikėliau į Arvydo Sabonio mokyklą.

— Ar greitai apsipratai naujoje vietoje?

— Mano žaidimas tuomet dar tikrai neblizgėjo. Iš pradžių atstovavau tik antrajai ar trečiajai komandai. Tačiau rankų nenuleidau,

„Pakabinome tuos du medalius prie tėčio 80-ies, ir viskas aišku... Dar labai daug reikia vytis. Bet laiko turiu.“ sportavau, stengiausi ir perėjau į pirmąją. Visgi į „Žalgirio“ dublerių ekipą, žaidusią NKL, nebuvau pakviestas.

Tuomet ieškoti klubo ėmėsi tėtis, patekau į Jonavos „Dexteros“ komandą. Ten labai rimtai kibau į darbą su treneriu Nerijumi Zabarausku ir stipriai patobulėjęs 2007-aisiais sulaukiau „Lietuvos ryto“ kvietimo.

— Kuriam treneriui esi labiausiai dėkingas už indėlį į tavo žaidimą?

— Kiekvienas paliko savo pėdsaką ir tam tikrą dalelę, tačiau didžiausią šuolį padariau pas N. Zabarauską. Pirmąjį sezoną Jonavoje rungtyniavau labai nedaug, o kitais metais beveik visas rungtynes

22 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

LUKAS BRAZDAUSKIS Biografija • Gimimo data: 1988-10-01 • Gimtasis miestas: Kaunas • Ūgis: 205 cm • Svoris: 96 kg • Pozicija: sunkusis krašto puolėjas

Karjera • 2005—2007 — Jonavos „Dextera“ • Nuo 2007 — Vilniaus „Lietuvos rytas“ / Vilniaus „Perlas“

Titulai • 2006 metų Europos jaunių (iki 18 metų) vicečempionas • 2007 metų NKL vicečempionas • 2009 metų LKF ir Europos taurių laimėtojas

jau pradėdavau starto penkete. Treneris manimi pasitikėjo, leido žaisti.

— Pradėjus nuo jaunų dienų nebuvo pagundų pasukti į šoną?

— Būdavo. Kartais nenueini į treniruotę, vietoje jos su draugais susigalvoji veiklos, tačiau mintis mesti krepšinį niekada nebuvo kilusi. Žaisti visada norėjosi. Būdavo, grįžti namo ir jau leki žaisti su draugais į kiemą. Manau, šis sportas užprogramuotas mano genuose.

— Kada pirmą kartą pagalvojai, kad gali tapti profesionaliu krepšininku?

— Prieš ketverius ar penkerius metus. Su A. Sabonio mokyklos komanda žaidėme Vilniuje, gavau naudingiausio turnyro žaidėjo prizą. Tai buvo savotiškas kabliukas, pastūmėjęs tolyn. Tačiau niekada savęs neskyriau prie lyderių, dažniau slapsčiausi už kitų nugarų.

www.musukrepsinis.lt

numerio tema KyLanti ZvaigZde

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Garsaus krepšininko sūnus L. Brazdauskis su „Lietuvos rytu“ pradėjo rinkti savo medalių kolekciją.

Vejasi tėtį — Ar nebuvo sunku pradėti savarankišką gyvenimą?

— Tėvų namus palikau, kai sukirtome rankomis su „Lietuvos rytu“ ir teko persikelti į Vilnių. Pirmaisiais mėnesiais vienam sostinėje buvo liūdna, bet dažnai atvažiuodavo aplankyti tėvai, draugai.

Ir komanda labai draugiškai priėmė. Greitai pripratau.

— Esi kaunietis, tačiau kvietimo sulaukei iš „Lietuvos ryto“.

Nebuvo dėl to keista?

— Tą pačią vasarą kvietė ir „Žalgiris“, tačiau jo vadovai vis atidėliojo konkretų pokalbį, vis prašė kažko palaukti. Vilniaus klubas iškart pateikė aiškų pasiūlymą. Dabar labai džiaugiuosi, kad esu „Lietuvos ryte“. Niekada nebuvau labai didelis kažkurios iš šių komandų gerbėjas, todėl ir didelio skirtumo nejaučiau.

— Ar gali pasakyti, kad po truputį artėji prie tėčio pergalių krepšinio aikštėje?

— Į Kauną tik neseniai pagaliau parvežiau Europos taurės turnyro ir Baltijos lygos varžybose iškovotus aukso medalius. Juos pamačiusi močiutė sakė: „Lukai, jau vejiesi tėtį.“ Tačiau pakabinome tuos du medalius prie tėčio 80-ies, ir viskas aišku... Dar labai daug reikia vytis. Bet laiko turiu.

— Turi savo krepšininko idealą?

— Nemanau, kad kada esu turėjęs tvirtą idealą. Tiesiog visada

palaikiau tėtį, sirgau už jį ir šiek tiek lygiavausi. Vėliau jau jis man labai daug padėjo, patarinėjo, rūpinosi, kad nenusukinėčiau treniruočių.

— O aikštėje ar yra tekę susidurti su tėčiu?

— Prieš porą sezonų abu atstovavome tai pačiai ekipai Vilniaus mėgėjų lygoje. Tėtis neslėpė, kad jo svajonė — pažaisti su manimi vienoje komandoje, todėl ją ir išpildėme. O šiaip kartu į krepšį pamėtyti dažnai išeidavome sodyboje. Tačiau laimėti tikriausiai nė karto nepavyko, jis dar labai gerai pataiko.

— Ar be jūsų abiejų šeimoje dar kas nors sportavo?

— Pasakojo, kad kai tėtis rungtyniavo ir visi gyvenome Australijoje, mama taip pat žaidė kažkokioje komandoje. Nors buvau labai mažas ir pats to nepamenu, netikiu, jog ji buvo gera krepšininkė (juokiasi).

Pas R. Kurtinaitį lieja prakaitą — Pastaruosius kelerius metus vasaras leidai jaunių ir jaunimo rinktinėse. Ar nepasiilgai poilsio?

— Tiesą sakant, labai laukiu šio sezono pabaigos. Dar niekada neturėjau atostogų. Praėjusią vasarą ilsėjausi viso labo 6 dienas.

Noriu išvažiuoti pailsėti į užsienį, nes tam dar niekada nebuvo laiko.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 23

numerio tema KyLanti ZvaigZde

E. Bartulio nuotr.

— Tiek praėjusį, tiek šį sezoną ne kartą teko iš „Lietuvos ryto“ keltis į „Perlo“ ekipą ir atgal. Ar lengvai išgyvenai šias permainas?

— Buvo įvairių emocijų, kai pasakydavo, jog grįžtu į „Perlą“. Tačiau suprasdavau, kad vadovai geriau žino, kas man bus naudinga.

Visada yra geriau daugiau žaisti, o ne sėdėti ant suolo. Po pastarojo sugrįžimo į „Lietuvos rytą“ taip pat žaidžiu nedažnai, tačiau, skirtingai nei pas kitus trenerius, pas R. Kurtinaitį per treniruotes gaunu daug pasireikšti. Būti šioje komandoje man labai didelis pliusas. Šį sezoną „Perle“ buvau lyderis, tačiau treneris vis tiek būdavo manimi nepatenkintas. To priežastį supratau tik vėl grįžęs į „Lietuvos rytą“ ir pradėjęs dirbti iš visų jėgų. Pasirodo, „Perle“ beveik visai nedirbau. Jeigu tiek jėgų, kiek dabar atiduodu R. Kurtinaičio treniruotėse, būčiau atidavęs pastaruosius dvejus metus, galbūt dabar žaisčiau kur kas geriau.

— Šį sezoną su „Lietuvos rytu“ iškovojai savo pirmuosius reikšmingus klubinio krepšinio trofėjus. Kokios emocijos užplūsdavo po pergalių?

— Nors žaidžiau nedaug, džiaugsmo po pergalių buvo pakankamai. Savo darbą aš padarau per treniruotes. Taip pat prisidedu ir prie vidinės komandos atmosferos, nes labai mėgstu pajuokauti. Šį sezoną jau galiu pasakyti, kad jaučiuosi komandos dalimi. Būtų labai smagu, kad šiemet iškovotume ir penktąjį trofėjų — Lietuvos krepšinio lygos aukso žiedus. Tai gali būti vienintelis kartas gyvenime, kai komanda laimi visas varžybas, kuriose žaidžia.

„Nors žaidžiau nedaug, džiaugsmo po pergalių buvo pakankamai. Savo darbą aš padarau per treniruotes.“

L. Brazdauskis (dešinėje) mano, kad labiausiai patobulėjo žaisdamas Jonavoje.

24 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

— Su kuriuo ekipos krepšininku sutari geriausiai?

— Nesipykstu nė su vienu, o daugiausia bendrauju su Martynu Gecevičiumi. Esame gimę tais pačiais metais, kartu atstovaudavome rinktinėms, todėl esame seniausiai pažįstami. Tačiau taip pat sėkmingai draugauju ir su Marijono Petravičiaus ar Chucko Eidsono šeimomis. Mūsų komandoje nėra susiskaldymo grupelėmis.

Esame vienas tvirtas kumštis ir tai padeda siekti pergalių.

— Sportininkai visada skundžiasi, kad neturi daug laisvalaikio.

O kaip tu?

— Tikrai neturiu tiek laiko, kiek norėtųsi. Dažniausiai treniruojiesi, valgai ir miegi. Ir taip sukasi užburtas ratas. Nuolat kažkur keliaujame žaisti. Dabar dar pasipylė medaliai, pagerbimai, kostiumai — vargina visa tai (juokiasi). O rimtai kalbant, mėgstu kartais nueiti į kiną ar su panele kažkur pasivaikščioti.

— Ar „Lietuvos ryto“ krepšininkui lengviau nei bet kam kitam susirasti merginą?

— Anksčiau nebuvau labai žinomas, gal tik pastaruoju metu dažniau pasirodžiau per televizorių. Dabar sulaukiu didesnio merginų dėmesio, bet nežinau, ar dėl to. Gal aš tiesiog labai gražus (juokiasi).

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 25

lygos L numerio tema

NKL vadovas norėtų jaunesnės lygos Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) vykdantysis direktorius Virginijus Bulotas džiaugiasi įdiegtomis lygos naujovėmis, tačiau mano, kad 19 komandų turnyrui yra per daug.

Darius Mačiulis NKL čempionais po atkaklios kovos šiemet tapo Prienų „Rūdupio“ krepšininkai. Jie finalo serijoje 4:3 palaužė Pakruojo „Merestos“ ekipą, kuri pusfinalyje netikėtai įveikė čempionato favorite laikytą Utenos „Juventus LKSK“ komandą.

Apie pasibaigusį NKL sezoną ir ateities planus kalbėjomės su pirmą sezoną lygai vadovavusiu vykdančiuoju direktoriumi V. Bulotu.

LKL gali pavydėti — Direktoriau, koks lygai buvo šis sezonas? Ką iš kurtų planų pavyko įgyvendinti ir kas nepasisekė?

— Sezonas paliko teigiamą įspūdį. Tikėjomės, kad lengviau pavyks įveikti techninius dalykus, tačiau su darbu vis dėlto susidorojome. Serveris sutvarkytas, visos komandos į jį turi įkelti savo varžybų vaizdo įrašus. Kitos komandos juos vėliau gali atsisiųsti, naudoti peržiūroms. Visi klubai yra aprūpinti rungtynių analizavimo, trenerių darbo programomis. Tiesa, kai kas įrašus talpino operatyviai, kai kas — vėlavo. Vieni turimomis galimybėmis naudojasi daugiau, kiti — mažiau. Tačiau sistema sutvarkyta. Analogiškai viskas yra daroma Eurolygoje, Europos taurės turnyre, tačiau pas mus to neturi net Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Šį sezoną norėjome, kad daugiau mūsų lygos rungtynių parodytų televizija, tačiau dėl ekonominių priežasčių buvo taip, kaip buvo.

Planavome daugiau finalinio etapo varžybų transliacijų, o pasigirti, kad šiuos planus pavyko įgyvendinti, negalime.

— Praeitą vasarą kalbėta apie didelius NKL sunkumus. Kaip sekėsi dirbti jums asmeniškai? Ar pirmasis darbo sezonas atitiko lūkesčius, gal buvo sunkiau ar lengviau nei tikėjotės?

— Buvo tikriausiai sunkiau, tačiau tikrai nenusivyliau. Klubai dėkojo, kad lyga išliko, sėkmingai vyko čempionatas. Nebuvo didelių nesusipratimų, pasitaikė tik vienas rimtesnis incidentas.

Pernai labai mažai buvo laiko pasirengti sezonui. Dabar turime visą vasarą, susidėliosime planus, suplanuosime, ką reikia nuveikti, kad gerai pasirengtume čempionatui.

— Kaip ekonominė krizė palietė NKL? — Geriausiai matoma pasekmė yra klubų sprendimas nežaisti mačų dėl 13—19 vietų. Leisti pinigus šioms varžyboms klubai nematė prasmės. Todėl sutrumpėjo sezonas. Vėliau analogiškai buvo atsisakyta rungtyniauti ir dėl 5—12 vietų.

26 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

Žmonėms reikia laiminčių komandų — Šį sezoną NKL žaidė 19 komandų. Ar ne per daug?

— Mano asmenine nuomone — per daug. Tačiau dėl komandų skaičiaus sprendžia lygos valdyba. Kol kas nežinau, kiek komandų NKL bus kitą sezoną. Alytaus komanda iškrito, juos turėtų pakeisti pereinamąsias rungtynes laimėjęs Regionų krepšinio lygos čempionas „Radviliškis“. Tačiau apie šio klubo planus kol kas neturiu žinių.

Iš žiniasklaidos žinome, kad apie išėjimą į LKL galvoja Utenos ekipa. Jei NKL neliktų Alytaus ir Utenos klubų, o ateitų radviliškiečiai, komandų sumažėtų. Nežinia, kokia padėtis bus kituose klubuose.

Jei komandų būtų mažiau, visiems būtų lengviau. Pirma, jau šį sezoną klubų atstovai sakė, kad trūksta atitinkamo lygio žaidėjų. Taigi didindami komandų skaičių kokybės nepagerinsime, žaidimo lygio nepakelsime. Antra, sumažėjus komandų, visose grandyse sumažėtų išlaidos.

„Visi klubai yra aprūpinti rungtynių analizavimo, trenerių darbo programomis. Vieni turimomis galimybėmis naudojasi daugiau, kiti — mažiau.“ Manau, didžiausią perspektyvą turi klubai, kurių užnugaryje yra krepšinio mokyklos. Jiems lengviau pakeisti žaidėjus savo pačių auklėtiniais. Man labai patinka Mažeikių komanda, joje žaidžia daug vietinių krepšininkų, jie visi kartu gali subręsti iki LKL lygio.

NKL vizija yra būti jaunų žaidėjų ugdymo lyga. Šiemet finalo serijoje žaidė tik vienas kandidatas į Lietuvos jaunių (iki 19 metų) rinktinę, visi kiti buvo vyresni. Mano nuomone, lyga turėtų atjaunėti. Tačiau jokiu būdu nesakau, kad komandose turėtų žaisti vien tik 17-mečiai — keletas patyrusių krepšininkų su savo patirtimi komandoms yra labai naudingi.

— Kuriuos klubus už veiklą galėtumėte pagirti, o kam turėtumėte priekaištų?

— Išsiskiria didžiųjų miestų klubai. Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Utenos, Jonavos, Mažeikių, Pakruojo klubai naudojasi technologijomis, aktyviai dirba. Tačiau yra ir tokių, iš kurių sunkiai pavyksta gauti atsakymus į paprastus klausimus.

— Per finalo seriją Prienuose ir Pakruojyje tribūnos buvo sausakimšos. Ar esate patenkintas NKL rungtynių lankomumu?

— Komandų, kurios žaidė finale, salės visą sezoną buvo pilnos.

Provincijoje yra mažiau galimybių savo akimis išvysti aukščiausio lygio krepšinį, todėl žmonės eina į savo miesto komandos varžybas. Žiūrovai gerai renkasi Tauragėje, Pasvalyje, kituose miestuose. Daug priklauso ir nuo rezultatų, visada maloniau eiti į laiminčios koman-

lygos L numerio tema Basketnews.lt nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Prienų „Rūdupio“ krepšininkų džiaugsmas po pergalės NKL finalo serijoje.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 27

Basketnews.lt nuotr.

lygos L numerio tema

Netikėtai į finalą prasibrovę Pakruojo „Merestos“ krepšininkai turėjo tenkintis antrąja vieta.

dos rungtynes. Utenoje vienaip viskas atrodė, kai komanda pretendavo į pirmąją vietą, ir visai kitaip, kai komanda pusfinalyje patyrė pralaimėjimą.

— NKL „Žvaigždžių dienos“ rungtynes ir finalo mačus rodė „Sport1“ televizija. Ar esate patenkinti bendradarbiavimu su šia televizija, draugystė tęsis ir kitą sezoną?

— Tai buvo pradžia, bandymas. Mums kai kas patiko, kai kas — nevisiškai, norėtume daugiau. Tačiau daug ką riboja finansai, televizijos techninės galimybės. Šią vasarą turėsime daugiau laiko pasirengti, viena iš užduočių yra derybos su televizija. Šiuo metu esame

„Provincijoje yra mažiau galimybių savo akimis išvysti aukščiausio lygio krepšinį, todėl žmonės eina į savo miesto komandos varžybas.“ patenkinti „Sport1“ požiūriu į mus, sąlygomis, kuriomis jie transliavo varžybas. Norime tęsti bendradarbiavimą. Jie buvo arčiausiai mūsų, kai mums to labiausiai reikėjo.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Žalgiriečiai“ 2. Kauno „Senjorai“ 3. Klaipėdos „Neptūniečiai“ 4. „Vilnius-60+“ 5. Panevėžio „El-Eko-Sport“ 6. Trakų „Galvė“

8 7 6 6 3 0

2 3 4 4 7 10

Didþiausias sporto portalas Baltijos ðalyse

28 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

lygos L numerio tema

www.musukrepsinis.lt

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

A. Giedraitis: „NKL maloniai nustebino“ Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Andrius Giedraitis titulų kolekciją šiemet papildė Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempiono vardu. Prienų „Rūdupio“ gynėjas teigia, kad žaisti NKL buvo sunkiau nei tikėjosi.

Dalius Matvejevas 2000-aisiais A. Giedraitis su Vilniaus „Lietuvos rytu“ tapo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionu, 2002 metais su Ostendės „Telindus“ laimėjo Belgijos čempionato aukso medalį, po metų su Vroclavo „Idea Šląsk“ užėmė trečiąją vietą Lenkijos čempionate. Be to, 35 metų 196 cm ūgio marijampolietis yra žaidęs Vokietijoje, Rusijoje ir Ispanijoje.

Pergales lėmė detalės 2008-ųjų pradžioje A. Giedraitis buvo išvykęs į Rimo Kurtinaičio tuomet treniruotą Vroclavo komandą. Po to gynėjas profesionaliai krepšinio nebežaidė. Nuo šio sezono pradžios veteranas prisijungė prie Vilniaus mėgėjų čempionate žaidusios „Eramos-Martono“ komandos.

Atrodė, kad aukštesnio lygio varžybose jo jau nebeišvysime. Tačiau lapkričio viduryje A. Giedraitis priėmė „Rūdupio“ pasiūlymą ir su šia ekipa nužygiavo iki NKL čempionų sosto. Prienuose A. Giedraitis nebuvo vienintelis veteranas — spalio pabaigoje prie šios komandos jau buvo prisijungęs Kęstutis Šeštokas.

— Andriau, sveikiname su dar vienu titulu. Kokį įspūdį paliko NKL? — NKL maloniai nustebino. Lygoje žaidžia daug perspektyvaus jaunimo, visai neblogo lygio organizacija. Maniau, kad bus lengviau laimėti. Paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta.

— Su kuria komanda buvo sunkiausia žaisti?

— Lygoje yra daug panašaus pajėgumo komandų, visos į atkrintamąsias varžybas patekusios ekipos yra neblogo lygio. Atkrintamosios varžybos tai ir parodė, nebuvo lengvų pergalių serijose, visi kovojo iki paskutinių sekundžių. Pergales lemdavo detalės, patirtis.

— Būtent patirties trūkumo „Rūdupiui“ tikrai niekas negalėtų prikišti.

— Sužaidėme gerų varžybų, buvo ir prastesnių pasirodymų, tačiau tam tikrą lygį visada išlaikėme. Atkrintamosiose varžybose viską jau lėmė komandinis žaidimas, mūsų patirtis.

A. Giedraitis teigė, kad per atkrintamąsias varžybas pergales lėmė smulkios detalės ir patirtis.

„Kalbėjau su NKL praeitą sezoną žaidusiu Sauliumi Štombergu, jis sakė, kad varžybų lygis yra tikrai neblogas. Nusprendžiau pabandyti ir nesigailiu.“ — Kodėl nusprendėte žaisti NKL? Nejaugi jums nebūtų atsiradę vietos LKL komandose?

— Prienų klubo pasiūlymo sulaukiau gana netikėtai. Kalbėjau su NKL praeitą sezoną žaidusiu Sauliumi Štombergu, jis sakė, kad varžybų lygis yra tikrai neblogas. Nusprendžiau pabandyti ir nesigailiu.

Dėl ateities dar neapsisprendęs — Esate įsikūręs Vilniuje, žaidėte sostinės mėgėjų čempionate.

Kaip derinote tai su žaidimu Prienuose?

— Prienai yra netoli Marijampolės, porą naktų per savaitę praleisdavau pas tėvus. Marijampolės artumas buvo viena iš priežasčių, kodėl sutikau žaisti „Rūdupyje“. Ir žaidžiau, ir tėvus aplankydavau.

Aišku, tai nebuvo lemiamas veiksnys sutikti žaisti Prienuose.

— Kaip vertinate savo žaidimą NKL čempionate?

— Asmeniniai rezultatai man jau seniai nebeįdomūs. Žaidžiau savo malonumui, komandos vadovai, aistruoliai liko patenkinti, tad viskas buvo gerai.

— S. Štombergas po sezono NKL baigė karjerą. Ar galite kitą sezoną vėl užsivilkti „Rūdupio“ aprangą?

— Kol kas sunku pasakyti. Reikia pailsėti, pažiūrėti, kas ir kaip.

Tada ir spręsiu.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 29

numerio uZ aiKstes tema Reporteris.com/T. Tum

alovičiaus nuotr.

G. Kadžiulis

vertina užmiesčio ramybę Gintaras Kadžiulis — viena ryškiausių šio sezono Lietuvos krepšinio lygos žvaigždžių. Šešerius metus užsienio klubuose praleidęs 29 metų panevėžietis dabar svariausiai prisideda prie „Šiaulių“ ekipos puolimo.

Karolis Vaizgėla Vienu perspektyviausių savo kartos krepšininkų laikytas G. Kadžiulis „Mūsų krepšiniui“ pasakojo apie karjeros pradžią, lenkišką mėsą ir ateities planus.

PRADŽIA. Sportuoti pradėjau nuo pirmos klasės, mokykloje lankiau krepšinio treniruotes. Apsispręsti nebuvo sunku, nes krepšinio treniruotes lankė 4 metais vyresnis brolis, tėvas dirbo 4—5 metais už mane vyresnių vaikų grupės treneriu. Dažnai pakviesdavo treniruotis su vyresniais, nors lankiau treniruotes ir su bendraamžiais. Kiekvienam vaikui tėvas — idealas, matydavau jį žaidžiantį krepšinį, todėl norėjau ir pats būti krepšininkas.

Idealas. Visi žiūrėdavome Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA dvikovas.

Labai patikdavo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis. Vėliau ėmė populiarėti NBA, krepšinio aikštelėse visi mėgdžiodavome Michaelį Jordaną, stebėdavome jo žaidimą. Man jis buvo idealas. Norėjosi būti tokiam. Tačiau nesižavėjau NBA lyga, visada prie širdies labiau buvo europietiškas krepšinis.

Šuolis. Šia savybe išsiskirdavau seniau, dabar jau smėlis byra, senatvė (juokiasi). Anksčiau stengdavausi dėti į krepšį vos pasitaikius galimybei, dabar tai darau kartą kitą per mėnesį, kai tikrai gerai jaučiuosi.

Lenkija. Esu žaidęs 4 šalyse. Kartais tekdavo nusivilti, buvo ir labai gerų sezonų. Visą savo karjerą iki šiol vertinčiau tik teigiamai. Geriausiu laikyčiau 2004—2005 metų sezoną. Sėkmingai žaidžiau Vloclaveko „Anwil“ gretose, patekau į Lenkijos „Žvaigždžių dieną“, tapau naudingiausiu žvaigždžių rungtynių žaidėju, laimėjau tritaškių konkursą. Sezonas buvo labai sunkus, nes ekipą treniravo didelius fizinius krūvius ir griežtą drausmę propaguojantis treneris Andrejus Urlepas. Palikau daug fizinių jėgų, tačiau pajutau spartų progresą, sunkus darbas vėliau davė apčiuopiamų vaisių.

Numeris. Vaikystėje visada žaidžiau 10-uoju numeriu, atėjus į „Lietuvos rytą“ jis buvo užimtas. Teko žaisti 6-uoju, vėliau jis atiteko Kęstučiui Šeštokui, galėjau vėl rinktis dešimtąjį. Tokiu pačiu numeriu žaidžiau ir Rusijoje. Atvykus į Lenkiją 10-asis buvo užimtas, tad rinkausi 13-ąjį.

Jis man patiko, dabar visur stengiuosi gauti šį skaičių. Mano ir mobiliojo telefono numeryje dominuoja tryliktukas. Nuo vaikystės 10-asis numeris

30 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

G. Kadžiulis Lenkijo

je atpažįstamas daž

niau nei Lietuvoje.

man asocijuojasi su Rimu Kurtinaičiu, 11-asis — su Arvydu Saboniu, 13-asis — su Šarūnu Marčiulioniu.

Laisvalaikis. Daugiausia laiką leidžiu su šeima. Turiu 2 metukų sūnų, su kuriuo daug vaikštinėju parkuose, žaidžiu. Sūnus labai aktyvus, tačiau prižiūrėti jį vienas malonumas. Kartu einame pietų miego, naktimis, būna, prabunda ir ateina pas mane, lipa ant galvos... Bet išsimiegu.

MIESTAS. Lietuvoje esu žaidęs Vilniuje, Alytuje, dabar žaidžiu Šiauliuose, tačiau mano tikrasis miestas — Panevėžys. Jame praleidau pirmuosius profesionalaus krepšininko karjeros metus. Vilniuje daugelis mano kartos krepšininkų — Arvydas Macijauskas, Robertas Javtokas — sostinėje pirko butus. Aš jaučiau, kad „Lietuvos ryte“ nepritampu, ilgai neužsibūsiu, todėl buto nepirkau. Vėliau vasarą visada grįždavau pas tėvus į Panevėžį, miestas man tapo labai artimas. Baigęs karjerą ten ir ketinu apsistoti.

Butas ar namas užmiestyje? Šiuo klausimu kartu su žmona esame vieningi. Turime namą užmiestyje ir labai džiaugiamės. Abu esame ramūs žmonės, nemėgstame šurmulio.

Pinigai ar žaidimo minutės? Jei esi 20-ties, be abejo, svarbiau daugiau rungtyniauti nei uždirbti, jei 35-erių — priimi finansiškai palankesnį pasiūlymą, nes jau nebūna noro daug rungtyniauti. Tačiau šiuo metu negalėčiau atsisakyti žaidimo minučių dėl pelningesnio kontrakto. Man būtina žaisti, kitaip palūžtu psichologiškai, tampu nervingas. Dvejų savo karjeros metų, praleistų „Lietuvos ryte“, nelabai norėčiau prisiminti. Ekipa laimėjo LKL čempionatą, treniravausi su aukščiausio lygio krepšininkais, bet buvo labai sunku visą laiką sėdėti ant atsarginių suolelio.

Žvaigždė. Karjeros pradžioje, kai patekau į „Lietuvos rytą“, girdėdavosi vaikų šnabždesys: „Kadžiulis, Kadžiulis“. Klubas buvo matomas, išreklamuotas, todėl daug kas pažindavo. Po ilgų klajonių grįžęs į Lietuvą nebesijaučiu stebimas ir matomas. Lietuvoje nesu žinomas žmogus, tačiau Lenkijoje mane atpažįsta.

Ateitis. Nenorėčiau atitolti nuo krepšinio. Dažnai pagalvoju, kad ateityje būtų gerai tapti treneriu.

numerio tema

www.musukrepsinis.lt

Gintaras Kadžiulis | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

„Šiauliai“

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 31

numerio tema

Eglė Staknevičienė | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

32 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos rinktinė

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

numerio tema

Eurelijus Žukauskas Kauno „Žalgiris“

www.musukrepsinis.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 33

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Atėnų „Panathinaikos“

Šarūnas Jasikevičius

numerio tema

34 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 35

numerio tema

36 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

numerio tema

www.musukrepsinis.lt

Vytas Vaikšnis | Basketnews.lt nuotr. |

Prienų „Rūdupis“

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 37

numerio tema

Arvydas Eitutavičius | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Klaipėdos „Neptūnas“

38 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

LKf naujienos numerio tema

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos krepšinio federacija ir Sporto savanorių sąjunga kviečia dirbti savanoriais Europos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) čempionate, kuris vyks Kaune šių metų rugpjūčio 6—16 dienomis.

Turnyre dalyvaus 16 Europos komandų, varžybas nušvies Lietuvos ir užsienio žurnalistai, transliuos Lietuvos ir kitų šalių nacionalinės televizijos.

Savanoriams bus surengta speciali mokymų programa, jie įgis unikalios renginių organizavimo patirties. Atrankos tikslas — čempionatui organizuoti surasti energingų ir iniciatyvių atitinkamos kompetencijos žmonių.

Atrinktiems savanoriams bus suteikta galimybė dirbti tarptautinių varžybų organizatorių komandoje, bendrauti su užsienio svečiais, patiems stebėti varžybas.

Visus norinčius dirbti kviečiame apsilankyti tinklalapyje musukrepsinis.lt ir užpildyti savanorio anketą.

Moterų rinktinė žais Kaune, Vilniuje ir Utenoje 2009 metų Europos moterų krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos nacionalinė komanda mūsų šalyje sužais 4 kontrolines rungtynes.

Gegužės 24 ir 26 dienomis mūsiškės žais dvejas kontrolines rungtynes su Ukrainos rinktine. Šie mačai vyks Utenoje ir Vilniuje.

Gegužės 24 dieną naujojoje Utenos arenoje rungtynės prasidės 17

Nauja knyga apie krepšinį Lietuvos kūno kultūros akademija ir Lietuvos krepšinio federacija išleido Mindaugo Balčiūno, Vlado Garasto ir Stanislovo Stonkaus parengtą knygą „Krepšininkų parengtumas: nustatymas ir įvertinimas“. Šioje knygoje, skirtoje krepšinio specialybės studentams, treneriams ir žaidėjams, nagrinėjami teoriniai ir praktiniai krepšininkų parengimo klausimai, pateikiami konkretūs testai ir testų kompleksai krepšininkų fiziniam ir techniniam pasirengimui įvertinti, taip pat kai kurie žaidybinės veiklos rodikliai.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Kviečiame dirbti Europos čempionato savanoriais

val., o gegužės 26-ąją sostinės „Lietuvos ryto” arenoje komandos į aikštę įbėgs 18 val.

Birželio 1—3 dienomis Kauno sporto halėje vyks draugiškas turnyras, kuriame dalyvaus Lietuvos, Rusijos ir Ispanijos rinktinės. Lietuvos rinktinė birželio 1-ąją žais su ispanėmis, po 2 dienų — su rusėmis.

Birželio 2-ąją jėgas išmėgins Ispanijos ir Rusijos komandos. Visos rungtynės prasidės 18 val.

Kviečiame apsilankyti!

Įsigykite bilietus į rungtynes su Rusija Lietuvos krepšinio gerbėjai jau gali įsigyti bilietus į rugpjūčio 31 dieną Panevėžio „Cido“ arenoje vyksiančias kontrolines rungtynes tarp Lietuvos ir Rusijos vyrų rinktinių. Bilietais prekiauja „Tiketa“, studentai ir moksleiviai bilietus į antrajame aukšte esančias vietas gali įsigyti su 15 proc. nuolaida.

Mačas su Rusija bus viena svarbiausių Lietuvos rinktinės repeticijų prieš 2009 metų Europos čempionatą. Nepraleiskite progos savo akimis išvysti Lietuvos ir Rusijos krepšinio žvaigždes!

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 39

numerio tema fotoZvilgsnis

Krepšininkės sezoną užbaigė golfo aikštyne Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL) jubiliejinį 15-ąjį čempionatą užbaigė Sostinių golfo klube. Sezono uždarymo vakare krepšininkės, lygos rėmėjai, teisėjai, žiniasklaidos atstovai varžėsi krepšinio ir golfo estafetėje, pjaustė didžiulį tortą.

LMKL čempionių titulas dar kartą atiteko Vilniaus TEO merginoms, antrąją vietą užėmė Marijampolės „Arvi“ krepšininkės, trečioji vieta atiteko Klaipėdos „Lemminkainen“ komandai, o ketvirta liko Kauno „Laisvė“. Prizininkės per uždarymo vakarą buvo apdovanotos taurėmis ir specialiai pagamintais auksiniais pakabukais.

Susumavus specialios trenerių apklausos žaidėjų statistinius rodiklius naudingiausia LMKL žaidėja tapo daugiausia balsų surinkusi „Lemminkainen“ gynėja Rita Mileškienė.

| M. Pociaus nuotraukos

Rankos taiklumą golfo aikštyne mėgina naudingiausia LMKL sezono žaidėja R. Mileškienė.

40 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

|

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

LMKL čempionėmis dar kartą tapo Vilniaus TEO merginos.

Marijampolės „Arvi“ krepšininkėms atiteko antroji vieta.

Klaipėdos „Lemminkainen“ merginos mažajame finale palaužė Kauno „Laisvės“ pasipriešinimą.

Aukštakulniai bateliai golfo aikštyne krepšininkėms netrukdė.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 41

KyLanti ZvaigZde numerio tema

G. Petronytė:

„Žadu likti Vilniuje“ Vilniaus TEO ekipos vidurio puolėja Gintarė Petronytė, pripažinta geriausia 2008 metų jaunąja (iki 20 metų) Europos krepšininke, stipriausiame Lietuvos klube baigė jau trečiąjį sezoną. Krepšininkę vilioja ne vienas užsienio klubas, tačiau aukštaūgė ketina likti Vilniuje.

Karolis Vaizgėla G. Petronytė tapo naudingiausia neseniai pasibaigusio Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato žaidėja. TEO aukštaūgė pelnydavo 18,8 taško, atkovodavo 9,7 kamuolio ir blokuodavo 2,9 metimo.

GINTARĖ PETRONYTĖ Biografija • Gimimo data: 1989-03-19

Žaisti įkalbėjo tėvai — Gintare, tavo tėvas — žinomas treneris. Krepšinyje atsidūrei savo ar jo iniciatyva?

— Vaikystėje svajojau groti pianinu (juokiasi). Tėvai ilgai įkalbinėjo, prašė nueiti nors į vieną krepšinio treniruotę ir, jei nepatiks, mesti. Tačiau to vieno karto užteko, kad apsispręsčiau likti. Iš karto labai patiko. Sunkiai dabar įsivaizduoju, ką galėčiau daryti be šio žaidimo.

— Visada buvai tokia aukšta?

— Ūgį tikriausiai paveldėjau iš tėvų. Aukšta buvau nuo ma-

• Gimtasis miestas: Kaunas • Ūgis: 196 cm • Pozicija: vidurio puolėja

Karjera • 2005—2006 — Vilniaus „Lintel 118“ • Nuo 2006 — Vilniaus TEO

Titulai • 2007, 2008 ir 2009 metų Lietuvos čempionė • 2008 metų geriausia Europos jaunoji (iki 20 metų) krepšininkė

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Lietuvos rinktinė jau neįsivaizduojama be G. Petronytės.

42 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

KyLanti ZvaigZde numerio tema

M. Pociaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt

LMKL čempionate TEO aukštaūgės statistika buvo įspūdinga.

žumės, tačiau sparčiausiai ėmiau stypti paauglystėje. Ūgis kasdieniniame gyvenime netrukdo. Žinau ir jaučiu, kad dėl to esu stebima, tačiau man patinka dėmesys. Praeivių žvilgsniai sukelia teigiamus, o ne neigiamus jausmus.

— Pirmoji trenerė Birutė Jankauskienė tave palygino su Arvydu Saboniu. „Kaip ir A. Sabonis, G. Petronytė puikiai mato aikštę“, — sakė ji. Kokias savo stipriausias savybes išskirtum pati?

— Apie stipriausias savybes reiktų klausti trenerių, jie pasakytų daugiau. Krepšinis — komandinis žaidimas. Niekada nesižavėjau individualiu sportu. Stengiuosi būti naudinga visur: pelnant taškus, ginantis, atkovojant ar perduodant kamuolį. Puikiai žinau savo silpnąją savybę. Perėjus į moterų krepšinį jaučiu fizinės jėgos trūkumą. Tai ypač išryškėjo Eurolygos varžybose.

— Kaip jauteisi, kai, būdama dar visai jauna, prieš trejus metus sulaukei TEO pasiūlymo prisijungti prie komandos?

— Buvo labai malonu pajausti tokios stiprios komandos dėmesį. Tuo metu kaip tik svarsčiau iš Kauno išvažiuoti gyventi į Vilnių, čia geresnės sąlygos tobulėti, priimtinesnis gyvenimas.

Pradžioje treniruodamasi su Lietuvos aukščiausio lygio žaidėjomis jaučiausi keistai. Vėliau pamažu apsipratau. Komandos treneriai buvo labai supratingi, žaidėjos patardavo, padėdavo.

— Ar prisimeni savo pirmąją algą?

— Ją gavau TEO. Tuo metu mokiausi dar tik dešimtoje klasėje, ji atrodė labai didelė. Neprisimenu, kiek tada gavau, bet tikrai nedaug (juokiasi). Buvo smagu pasijausti savarankiškai ir nepriklausomai. Nuo pirmosios algos iš tėvų nesu paėmusi nė cento.

— Esi minėjusi, kad dažnai sulaukdavai Amerikos universitetų pasiūlymų mokytis ir žaisti krepšinį. Kodėl taip ir neišskridai už Atlanto?

— Išskristi įkalbinėjo ir tėvai. Sakė, kad ten lengviau suderinti mokslus ir treniruotes. Tačiau manęs niekada netraukė individualus amerikietiškas krepšinis. Norėjau likti Lietuvoje.

„Kiekviena minutė, praleista aikštelėje per Eurolygos rungtynes — neįkainojama patirtis.“ TEO sudarė visas sąlygas krepšiniui ir mokslams. Šiuo metu studijuoju Mykolo Romerio universitete viešąjį administravimą.

Pripažinsiu, kad mokytis labai sunku. Krepšinis trukdo daugiau dėmesio skirti mokslams, tačiau universitetas supratingas, sportininkams suteikia privilegijų. Stengsiuosi neprisirinkti skolų ir baigti studijas laiku.

— Studentų pirmenybėse gini universiteto garbę. Kaip visur suspėji?

— Klubo vadovai ir treneriai su universitetu suderino laiką, kada galėsiu padėti universitetui. Kai žaidėme Eurolygoje, teko praleisti daug studenčių pirmenybių rungtynių, tačiau vėliau prisijungiau, tapome čempionėmis. Lyginant su Lietuvos moterų krepšinio lyga studentų pirmenybių lygis nėra aukštas, tačiau lengva nebuvo. Žaisdavau beveik be keitimų, žinojau, kad komandos sėkmė daug priklauso nuo manęs, todėl tekdavo kovoti iš visų jėgų.

Eurolygoje trukdė traumos — Tau neseniai suėjo 20 metų, tačiau jau turi Eurolygos patirties. Ką pačiai reiškia žaisti stipriausioje Europos lygoje?

— Kiekviena minutė, praleista aikštelėje per Eurolygos rungtynes — neįkainojama patirtis. Žaidimas prieš galingus Rusijos klubus, kuriuose surinktos geriausios pasaulio žaidėjos, padeda sparčiau tobulėti. Aikštelėje praleisdavau nedaug laiko, tačiau tai suprantama. Šį sezoną TEO atstovavo labai pajėgi vidurio puolėja amerikietė Crystal Langhorne, žaidė geriausia šalies krepšininkė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Treneriui rasti žai-

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 43

numerio ZvaigZde tema KyLanti

Vasara — 2 rinktinėms — Ką tau reiškia geriausios Europos jaunosios (iki 20 metų) krepšininkės titulas?

— Žinojau, kad su Aurime Rinkevičiūte patekome į geriausių krepšininkių dešimtuką, tačiau net minties nebuvo, kad galiu būti pripažinta geriausia. Man tai buvo labai netikėta. TEO vadovas pirmasis paskambino pasveikinti, buvau pasimetusi, gerai nesupratau, kas įvyko. Prisėdau internete paskaityti naujienų ir tuo įsitikinau. Vėliau ėmė sveikinti draugai, skambinti žurnalistai. Man tai didžiausias iki šiol pelnytas apdovanojimas.

— „FIBA Europe“ prezidentas George’as Vassilakopoulas žiniasklaidai teigė, kad esi viena didžiausių Lietuvos krepšinio žvaigždžių.

— Malonu, kai įvertina garbūs žmonės, tačiau nesijaučiu esanti žvaigžde (juokiasi). Man didžiausia žvaigždė — J. Štreimikytė-Virbickienė. Džiaugiuosi žaisdama su ja vienoje komandoje, galimybe varžytis treniruotėse. Jurgita nešykšti dalytis savo patirtimi, pasako daug naudingų patarimų. Nors kaip krepšininkė jau garbaus amžiaus, manau, kad net ir dabar ji neabejotinai yra geriausia Lietuvos krepšininkė. Vien jos buvimas aikštelė-

44 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

je daug reiškia. J. Štreimikytė-Virbickienė galėtų rungtyniauti aukščiausiame lygyje dar ne vienerius metus.

— Kaip manai, kokia Lietuvos moterų krepšinio ateitis?

— Liūdna, kad moterų krepšinis šalyje nustumtas į šalį, tačiau kasmet Lietuvos krepšinio federacija skiria vis didesnį dėmesį.

Praėjusiais metais jaunės tapo Europos čempionėmis, tad auga labai pajėgi karta. Manau, ji pasieks puikių rezultatų. Lietuva tinkama šalis ugdyti talentus, turime daug pajėgių trenerių. Man labai gaila, kai į Ameriką išskrenda tiek daug gabių krepšininkių, o grįžta vos viena kita. Kitos pasirenka kitą sritį, lieka ten gyventi.

— Ar lauki Europos moterų krepšinio čempionato?

— Po LMKL finalų turėjau tik savaitę poilsio, tačiau džiaugiuosi dalyvaudama rinktinės stovykloje. Žinau, kad rinktinėje žais pajėgiausios krepšininkės, galiu negauti daug žaidimo minučių, tačiau dėl to neišgyvenu. Po moterų čempionato teks žaisti jaunimo komandoje, ten jau turėsiu atlikti svarbų vaidmenį.

— Ar ne per sunku tą pačią vasarą žaisti dviejose rinktinėse?

— Sunku, nes šiemet rinktinių čempionatai prasideda labai anksti. Neturėjau laiko geriau pailsėti, tačiau jo atsiras vasaros pabaigoje. Tokia jau krepšininkės dalia, tenka su tuo susitaikyti (juokiasi).

— Kaip vertini moterų rinktinės galimybes Europos čempionate?

— Viskas priklausys nuo sudėties, ar nebus traumų. Pirmiausia sieksime patekti į antrąjį etapą. Neabejotinomis mūsų grupės favoritėmis laikyčiau Europos čempiones ruses. Stengsimės kovoti ir čempionate užimti kuo aukštesnę vietą.

— Kokie tavo artimiausi asmeniniai planai?

— Sulaukiu nemažo užsienio klubø susidomëjimo, tačiau manau, kad kitą sezoną liksiu TEO. Nebijau legionierės duonos, neatsisakau jos paragauti ateityje. Tačiau matau, kaip mūsų ekipoje jaučiasi amerikietės, suprantu, kad žaisti užsienyje nelengva. Renkantis komandą pinigai nėra svarbiausias dalykas, nemanau, kad kada nors žaisiu Rusijoje. Man nepatinka jų krepšinio politika ir pati šalis nėra patraukli. Kurioje šalyje norėčiau žaisti? Norėčiau ten, kur šilta ir gražu (juokiasi). Tikriausiai Italijoje.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

dimo laiko man, kai jos žaidžia sėkmingai, nelengva. Daug treniruojuosi, stengiuosi ir tikiuosi kitąmet žaisti daugiau.

— TEO labai sėkmingai pradėjo Eurolygos grupės varžybas, nugalėjo Eurolygos čempiones Maskvos „Spartak“ krepšininkes. Kodėl vėliau sezonas nesusiklostė?

— Sezono pradžioje iš tiesų žaidėme labai galingai. Niekas nesitikėjo mūsų pergalės prieš „Spartak“. Vėliau ekipą ėmė kamuoti traumos. TEO atsarginių žaidėjų suolas gana trumpas, todėl tai iš karto atsiliepė rezultatams. Antrajame Eurolygos rate daug rungtynių žaidėme išvykoje, neberadome savo žaidimo.

Grupėje likome ketvirtos, todėl atkrintamosiose varžybose teko žaisti su Jekaterinburgo UMMC klubu. Rusų ekipai atstovavo būrys pasaulio moterų krepšinio žvaigždžių, nenuostabu, kad nesugebėjome pasipriešinti.

— Kaip vertini savo žaidimą LMKL? — Be abejo, tai nėra Eurolyga, tačiau lygis gana aukštas. Dvi ekipos rungtyniavo Europos taurių turnyruose. Su 3—4 lygos komandomis žaisti tikrai sunku. Kitur žaidžia jaunos mergaitės.

Mes nesistengiame spausti silpnų varžovių, žaidžiame lengvai, savo malonumui, tačiau galutinis rezultatas vis tiek būna triuškinamas.

Sėkmingą savo žaidimą paaiškinčiau tuo, kad treneriai leisdavo žaisti daug minučių, ne visose rungtynėse žaidė J. Štreimikytė-Virbickienė. Lyderės daugiau laiko ilsėdavosi, todėl turėjau galimybę pasireikšti.

— LMKL finalo serija su Marijampolės „Arvi“ šiemet jums buvo ganėtinai sunki.

— Tikrai nebuvo lengva. Antrąsias ir trečiąsias rungtynes laimėjome vos keletu taškų. Su marijampolietėmis žaisti visada sunku, negali į aikštę eiti atsipalaidavusi. Už tai gali būti nubausta.

Po moterų čempionato G. Petronytė žada prisijungti prie jaunimo rinktinės.

numerio tema rinKtines

www.musukrepsinis.lt

2007 metais universiadoje Tailande Lietuvos studentų rinktinė lyg viesulas įsiveržė į pasaulio akademinio jaunimo elitą ir iškovojo aukso medalius. Pirmasis Lietuvos istorijoje studentiškas aukso medalis dar kartą įrodė, kad šalies studentiškasis krepšinis eina teisingu keliu. Šiais metais lietuviai nugalėtojų titulą gins Serbijoje, tačiau kol kas dėliojami tik rinktinės kontūrai ir galimi finansavimo šaltiniai.

LSKL nuotr.

Ar studentai apgins titulą?

2007 metais Lietuvos studentai Tailande tapo universiados čempionais.

Vaclovas Gedvilas Auksinę rinktinę prieš keletą metų ėmėsi burti Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas Rimantas Cibauskas.

Jo vizijomis patikėjo Lietuvos krepšinio federacija (LKF), buvo nuveiktas titaniškas darbas: suburta komanda, kurioje žaidė Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, Steponas Babrauskas, Justas Sinica ir kiti pajėgūs krepšininkai, paskirti patyrę treneriai. Vyriausiuoju treneriu dirbo Mindaugas Lukošius, treneriu-konsultantu — Rimantas Grigas.

Pasigenda LSSA indėlio „Pavyko visus įtikinti, kad rinktinė pajėgi, gali iškovoti aukso medalius, kad vyrams tereikia parodyti šiek tiek dėmesio. Surengėme treniruočių stovyklų, žaidėme turnyre Vokietijoje — geras pasirengimas padėjo pasiekti puikių rezultatų“, — prisiminė LSKL prezidentas R. Cibauskas. „Įdėjome nemažai triūso rengdami rinktinę, kurioje žaidė patys geriausi studentai, jiems sukūrėme puikias sąlygas. Krepšininkai atsidėkojo mums pirmąja vieta. Vis dėlto norėtųsi didesnio organizacijų bendradarbiavimo, mat rinktinę rengėme vieni su studentų lyga. Krepšininkų draudimas, stovyklos gulė ant mūsų pečių, nors mes turime daug kitų rinktinių. Pasigedome didesnio Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA), kuriai ir priklauso rūpintis studentišku sportu, dėmesio“, — pasirengimą Tailando universiadai prisiminė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

LSSA prezidentas Česlovas Garbaliauskas šiemet nusiteikęs ryžtingai. „Rinktinė tikrai bus ir ji gins titulą. Jau sumokėtas

„Kokia rinktinė bus ir kas joje žais, dar sunku pasakyti, kadangi reikės suderinti ir kitų rinktinių interesus.“ Česlovas Garbaliauskas startinis 5000 dolerių mokestis, ištraukti burtai, kurie, mano nuomone, labai palankūs. Kūno kultūros ir sporto departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija yra numatę finansavimą, tad liepos pradžioje Serbijoje įvyksiančioje universiadoje čempionai žais.

Kokia rinktinė bus ir kas joje žais, dar sunku pasakyti, kadangi reikės suderinti ir kitų rinktinių interesus. Tačiau tai jau ne mūsų prerogatyva. Galiu pasakyti tik tiek, kad esame preliminariai sutarę dël vyriausiojo trenerio, juo turëtø bûti Antanas Sireika“, — sakë Č. Garbaliauskas.

Planuose — nuolatinė komanda Studentų komandai reiktų mažiausiai 100 tūkst. litų. Prie rinktinės galėtų prisidėti studijuojantys krepšininkai, kuriems nepavyks prasimušti į vyrų rinktinę. „Studentų rinktinę mes matome kaip nuolatinę komandą, kuri turi būti kiekvienais metais. Juk joje gali žaisti krepšininkai, nepatenkantys į nacionalinę ekipą. Tačiau tikimės, kad komandą parengs LSSA“, — teigė M. Balčiūnas.

LSKL tikina padarysianti viską, kad rinktinėje vėl žaistų geriausi krepšininkai. „Studentų komanda ir šiemet gali kovoti dėl aukščiausių vietų. Reikia tik surengti treniruočių stovyklą ir tinkamai parengti ekipą“, — sakė R. Cibauskas.

Liepos 1—12 dienomis Serbijos sostinėje Belgrade vyksiančioje universiadoje, 26 komandų turnyre, Lietuvos studentų rinktinė žais B pogrupyje kartu su Rumunijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Meksikos komandomis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 45

tribuna tema numerio

e s o n ū b i r t s o g y l ų t n e d Stu

LSKL nuotr.

s o b y ž r a v ų i l o u r t — ais

VDU ir ŠU komandos organizuotas aistruolių grupes turi nuo 2006 metų.

„Mūsų krepšinio“ rubrika „Tribūna“ trumpam nukreipia žvilgsnį nuo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir šiame numeryje apžvelgia Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) tribūnas. Jose jau keletą metų bruzdama vis aktyviau.

Vaclovas Gedvilas „Krepšinis be žiūrovų — ne žaidimas. Todėl skatinome ir skatinsime aistruolių klubus. Jie yra lygos dalis, o ir krepšininkams visada maloniau rungtyniauti, kai jų žaidimas stebimas, dėl komandos aistringai išgyvenama. Malonu, kad gerbėjų klubų vis daugėja“, — apie aistruolių sambrūzdį kalbėjo LSKL prezidentas Rimantas Cibauskas.

Varžovams — laidotuvių maršas Pirmieji veiklos tribūnose ėmėsi Vytauto Didžiojo universiteto studentai, kurie subūrė aistruolius, nuolat stebėjusius VDU ekipos varžybas. Jiems susiklostė palankiausia padėtis, nes sirgti tikrai buvo už ką. „Universitete buvo užsimezgusi tradicija palaikyti komandą, tačiau visai kitas spalvas ji įgijo 2006 metų finale, kai VDU kovėsi su šiauliečiais. Tuomet mes ėmėme rimtai sirgti už savo ekipą, turėjome marškinėlius, kitos atributikos. Tad rimtas sirgalių judėjimas ir prasidėjo nuo 2006-ųjų finalų“, — pirmuosius žingsnius prisiminė tuometinis VDU palaikymo komandos lyderis Nerijus Budrys.

Neseniai pasibaigusio 11-ojo sezono finaluose VDU krepšininkai vėl sulaukė gana kieto Šiaulių universiteto komandos pasipriešinimo. Šį kartą organizuotų aistruolių ansamblyje išsiskyrę šiauliečiai buvo „ginkluoti“ ne tik savo miestui įprastomis dūdomis, bet ir būgnais bei trimitais. Gerai nusiteikę ir muziką išmanantys ŠU ekipos sirgaliai

46 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

kartkartėmis Kauno komandai sugrodavo net laidotuvių maršą, taip pralinksmindami visus žiūrovus. „Mūsų judėjimas prasidėjo dar 2006 metais, kai finale taip pat kovėsi ŠU ir VDU komandos. Tuomet, skirtingai nei šiemet, laimėjo mūsiškiai, ir mums tai buvo didžiulė šventė. Šiemet su universiteto pagalba pavyko gauti autobusą ir atvykti į finalus Vilniuje. Tik mūsų ekipai sekėsi prasčiau“, — pirmąjį ir šių metų finalus lygino ŠU komandos gerbėjas Arvydas, prisidėjęs prie palaikymo komandos subūrimo. Šiauliečiai, šiais metais sulaukę universiteto paramos ir per atkrintamąsias varžybas itin gausiai palaikę savo komandą, finaliniame etape Vilniuje buvo pastebimiausi ir triukšmingiausi.

„Aktyvumas rodo, jog einame teisinga linkme, studentų krepšinis jau išjudina ir mažiau aktyvius studentus, jie bent jau renkasi į sporto sales ir palaiko savojo universiteto ekipas.“ Rimantas Cibauskas

KTU aistruoliai palaiko ir merginas Kauno technologijos universiteto (KTU) aistruolių judėjimas kol kas oficialiai neįteisintas, bet egzistuoja. Kauniečių krepšinio sirgalių grupė gimė tiesiog krepšinio aikštelėje. Entuziastams krepšinio mylėtojams kilo mintis surengti studentų gatvės krepšinio turnyrą, tačiau norėta išsiskirti iš kitų, Lietuvoje šimtais skaičiuojamų turnyrų. Todėl

www.musukrepsinis.lt

tribuna numerio tema

pirmasis studentų gatvės krepšinio turnyras prie bendrabučio vyko... naktį! Pradėję 9 valandą vakaro, studentai meilę krepšiniui demonstravo ir gerokai po vidurnakčio. Taip po netikėtos turnyro sėkmės ir susibūrė grupelė bendraminčių, nuolat susitikdavusių per KTU komandos rungtynes. „Nesame oficialiai įregistravę klubo, tačiau nuolat palaikome KTU komandą ir buriame bendraminčius. Šiemet pradėjome lankytis ir merginų ekipos rungtynėse, esame, ko gero, vieninteliai rimtesni aistruoliai, organizuotai palaikantys ir merginas. Kituose universitetuose yra sirgalių, tačiau jie ne tokie triukšmingi ir organizuoti kaip mes“, — praėjusio sezono naujovėmis džiaugėsi idėjinis KTU aistruolių vadas Povilas.

Kauno „Žalgiris“ — Vilniaus „Lietuvos rytas“ (LKL) Kauno gerbėjai demonstruoja savo ištikimybę.

Klaipėdoje — „Baltijos žaibas“ Grupė aktyvių Klaipėdos universiteto (KU) studentų prieš metus įsteigė asociaciją „Baltijos žaibas“. „Norime palaikyti savo komandą per rungtynes namie ir išvykose, todėl nusprendėme susivienyti ir įkurti klubą. Tikimės kartu su komanda būti visose rungtynėse, linkime klaipėdiečiams pagaliau iškovoti studentų lygos auksą“, — sakė „Baltijos žaibo“ prezidentas Kazys

se: o n ū b i r t s i Baland

i a r d a k i s u a i g n i d įspū

Bagdonas.

Rugsėjį pristatydami klubą, iniciatyvūs studentai surengė improvizuotas rungtynes, kuriose KU komandos krepšininkai su aistruoliais žaidė mūvėdami statybininkų pirštines.

Tokia iniciatyva buvo netikėta Klaipėdos studentų bendruomenei, kurioje studentiškų klubų ar organizacijų nėra daug. Klaipėdiečiai nuo pirmųjų rungtynių būgnais, skardžiais balsais ėmė palaikyti savo

„Mūsų krepšinis“ pateikia gražiausius praėjusio mėnesio vaizdus iš Lietuvos krepšinio arenų tribūnų. Kviečiame visų komandų (ne tik LKL) aistruolius fotografuoti įvykius savo salėse ir siųsti mums nuotraukas elektroniniu arba paprastu paštu (adresai nurodyti 5 psl.). Užfiksuoti vaizdai gali būti pašiepiantys, bet tik ne įžeidžiantys ar demonstruojantys panaudotą pirotechniką.

komandą ir susilaukė naujų klubo narių. Kiekvienose rungtynėse „Baltijos žaibas“ skatino aplinkinius kuo triukšmingiau palaikyti komandą, patiems balsingiausiems buvo įteikiami lygos rėmėjų firminiai marškinėliai. Sirgaliams iki pilnos laimės trūko tik geresnio KU ekipos žaidimo — krepšininkai nuo sezono pradžios kapstėsi dugne. Vis dėlto sirgalių svajonėms buvo lemta išsipildyti — klaipėdiečiai sugebėjo patekti į atkrintamąsias varžybas ir užimti trečiąją vietą. „Finalai šiais metais buvo nepakartojami. Dar maloniau toms komandoms, kurios turi savo sirgalius. Universitetų krepšininkai turėjo vardan ko kautis, jiems buvo gerokai maloniau žaisti, kai dėl aistruolių palaikymo galėjo jaustis lyg namų arenoje. Ypatingai nustebino šiauliečiai, kurie triukšmingumu nustelbė kitus. Aktyvumas rodo, jog einame teisinga linkme, studentų krepšinis jau išjudina ir mažiau aktyvius studentus, jie bent jau renkasi į sporto sales ir palaiko savojo universiteto ekipas. Neabejoju, jog ateityje aistruolių tik daugės“, — šių metų

Vilniaus „Sakalai“ — Rygos VEF (SEB BBL) Krepšininkai išpildė sostinės klubo aistruolių pageidavimą.

pokyčiais tribūnose džiaugėsi R. Cibauskas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 47

numerio tema veidas

Varžovės buvo

žnaibomos ir kutenamos Dalia Prilupaitytė-Bezubova XX amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo viena pajėgiausių Lietuvos vidurio puolėjų. 180 cm ūgio moteris prisidėjo prie Vilniaus komandos „Kibirkštis“ įkūrimo, tačiau didžiąją savo karjeros dalį atidavė Kauno „Politechnikos“ ekipai. Laikinojoje sostinėje ji gyvena iki šiol, čia kartu su vyru, žinomu plaukimo treneriu, išaugino du sūnus ir iki šiol aktyviai domisi Lietuvos krepšiniu.

JONAS MIKLOVAS

„Buvau pakviesta į Sovietų Sąjungos rinktinę, būčiau važiavusi į universiadą, kuri tada vyko JAV. Tačiau mano tėvas gyveno Amerikoje, pareigūnams buvo pasakyta, kad į užsienį manęs išleisti negalima.“ komanda. Kaip visada, Kaunas su Vilniumi mušėsi. Bet Kauno komanda išleido į universiadą savo geriausią žaidėją Bulotaitę, o manęs neišleido. Dar treneris norėjo, kad mesčiau biochemijos mokslus universitete. Aš pasakiau griežtą „ne“, pašnekėjau su treneriu Stepu Butautu ir 1964 metais atvažiavau į Kauną. Po to Kaune susiradau vyrą ir daugiau į Vilnių nebegrįžau.

— Nebuvo sunku iš sostinės persikelti į Kauną?

— Sunku buvo tik tai, kad rytais važiuodavau į paskaitas Vilniu-

48 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

Asmeninio archyvo nuotr.

— Kada prasidėjo jūsų kelias į didįjį sportą? — „Mūsų krepšinis“ pasiteiravo D. Prilupaitytės-Bezubovos.

— Sportavau nuo 8 klasės iki 35 metų, baigiau sportuoti jau pagimdžiusi antrąjį sūnų. Didžiajam sportui priklausiau nuo 9 klasės iki kokių 30 metų. Po to jau žaidžiau tik Lietuvos pirmenybėse.

— Kokioms komandoms per savo karjerą esate atstovavusi?

— Pradėjau žaisti gimtajame mieste Vilniuje, buvau „Kibirkšties“ įkūrėja ir pirmoji kapitonė. Tada treneris buvo Antanas Paulauskas. 1962 metais atsirado treneris Algis Gedminas, su kuriuo susipykome ir išvažiavau į Kauną. Buvau pakviesta į Sovietų Sąjungos rinktinę, būčiau važiavusi į universiadą, kuri tada vyko JAV. Tačiau mano tėvas gyveno Amerikoje, pareigūnams buvo pasakyta, kad į užsienį manęs išleisti negalima. Tais laikais, jei turėjai giminių užsienyje, išvažiuoti buvo labai sunku, ir manęs neišleido. Treneris taip pasielgė, kadangi tuo metu vyko svarbios varžybos su Kauno

D. Prilupaitytei-Bezubovai tekdavo kovoti su daug aukštesnėmis varžovėmis.

je, per pietus grįždavau į treniruotę Kaune, nakvodavau ir tada vėl į Vilnių. Taip gyvenau pusantrų metų. Nenorėjau dėl krepšinio visko aukoti, turėjau baigti mokslus. Dirbau farmacijos srityje (tai panašu į biochemiją — tuo metu biochemikams nebuvo darbų). Universitete studijavau pirmojoje biochemikų laidoje, baigiau su antrąja, nes dėl rinktinės vienerius metus turėjau padaryti pertrauką.

— Visgi ar buvo verta kankintis dėl mokslų?

— Taip. Kai būdavo galima ką nors praleisti, nevažiuodavau, bet laboratorinius ir kitus darbus reikėdavo atlikti. Kitas geras dalykas, kad nepaisant to, kaip mokėmės, gaudavome stipendijas. Universiteto sąrašuose buvau įrašyta kaip rinktinės žaidėja, iš Maskvos gaudavau apie 150 rublių stipendiją. Tai buvo labai didelė parama. Pagrindinės rinktinės krepšininkės gaudavo po 200 rublių, jaunimas — 140—150. Vilnius paskui norėjo atimti tą stipendiją, vyko kova.

numerioveidas tema

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

„Kibirkšties“ komandoje buvo daugiau gerų žaidėjų, norėta gauti stipendiją joms. Man jau buvo benuimą stipendiją, bet aš ėmiau lauktis, nuvežiau visus dokumentus ir dar gavau gimdymo išmoką. Įstatymai mane apgynė (juokiasi).

Amerikietės buvo toliau pažengusios — Rungtyniavote vidurio puolėjos pozicijoje. Kaip tuomet atrodė moterų kovos po krepšiu?

— Sunku buvo kovoti, ko tik nepridarydavome. Mano laikais garsėjo Rygos TTT puolėja Smilzenė, Taškente buvo aukštaūgė Salimova. Aš 180 cm ūgio, o jos — žymiai aukštesnės. Visaip kovojome: ir žnaibydavome, ir mindavome ant kojų. Dviese gindavomės prieš jas, nes viena negalėjau uždengti. Žinojome kai kurių krepšininkių psichologinę būklę, bandydavome tuo pasinaudoti.

Aukštaūgės jautresnės, vieną kartą Salimova labai prajuokino. S. Butautas sako: „Kutenk, gnybk, daryk kažką tokio, kad nematytų teisėjai.“ Aš jai ir gnybtelėjau. O ji buvo labai atvira ir ant visos aikštės užbliovė: „Žnaibosi!“ Taip įsijuokėme, kad net žaisdamos kelias minutes negalėjome liautis. Visko buvo, bet jeigu vėl reiktų gyvenimą kartoti, daryčiau tą patį. Buvo ir gerų dalykų. Tik prisirinkau traumų, dabar senatvėje viskas atsiliepia.

„Ji buvo labai atvira ir ant visos aikštės užbliovė: „Žnaibosi!“ Taip įsijuokėme, kad net žaisdamos kelias minutes negalėjome liautis.“ — Neseniai per Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynes krepšininkės viena kitai kibo į plaukus. Ar jūsų laikais nebūdavo tokių dalykų?

— Ne, mes buvome gana mandagios ir draugiškos. Netgi nesusibardavome su priešininkėmis. Pasistumdydavome ir tiek. Muštynių tikrai nebuvo. Ir taisyklės tada buvo griežtesnės, teisėjai labiau prižiūrėdavo. Būdavo tik menki nusižengimai — tai marškinėlius, tai kelnaites patempti.

— Sportuodama turbūt nemažai keliavote?

— Taip, kaip sakoma, skersai išilgai išmaišiau visą Sovietų Sąjungą. Toliausiai esu buvusi Taškente, bet važiuodavome visur, kur būdavo moterų komandos: Rostovas, Novosibirskas, Leningradas, Maskva, Kijevas, Minskas. Moksleivių spartakiada vyko Baku. Kai atstovavau jaunimo rinktinei, žaidžiau su JAV rinktine. Su jomis važiavome kartu į Baku, tada skridome į Leningradą ir žaidėme.

— Ar tuometinis jūsų ir amerikiečių lygis labai skyrėsi?

— Skyrėsi. Sąjungoje mes buvome tik pradėjusios pašokusios mesti viena ranka, o jos šį elementą jau buvo puikiai įvaldžiusios.

Man skyrė dengti jų geriausią žaidėją Crawford. Atrodė, kad lyg ir neblogai ginuosi, o ji tik žybt, pašoka, ir yra taškai. Tai buvo neįprasta. Mes buvome lėtesnių apsukų.

— Kokie dar yra esminiai skirtumai, lyginant jūsų krepšinį su dabartiniu?

— Greičiai visai kiti, tritaškių nebuvo, visada gaudavai 2 taškus.

Ir jėgos dabar daugiau.

Per moksleivių spartakiadą Baku rungtynės buvo žaidžiamos lauke.

Serga už „Žalgirį“ — Sportavote ir tada, kai pagimdėte pirmąjį vaiką?

— Taip, žaidžiau „Politechnikos“ komandoje, bet jau mažiau, sunku buvo. Ateidavau į sporto halę sportuoti ir sūnų kartu atsivesdavau. Jis laksto aplink, o man reikia treniruotis. Kaune neturėjome jokių tetų ir močiučių, todėl nebuvo kur palikti.

— Vaikai nebandė žengti jūsų ar jūsų vyro pėdomis?

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 49

Asmeninio archyvo nuotr.

numerio tema veidas

„Prie televizoriaus dabar jau nerėkiu. Žiūriu, ar gražus žaidimas, gražios kombinacijos, deriniai.

Rezultatas manęs nejaudina.“ — Ne, nė kiek. Baigusi karjerą ieškojau darbo pagal specialybę, įsidarbinau „Sanite“. Po to ilgą laiką buvau Lietuvos krepšinio federacijos Kauno miesto sekretorė. Arvydo Sabonio laikais važiuodavau į Maskvą ir visur kitur. Kai pirmas rungtynes prieš CSKA mūsų „Žalgiris“ laimėjo, Maskvoje iš džiaugsmo rėkėme iki alpimo.

— Esate žaidusi su veteranėmis?

— Ona Butautienė buvo prikalbinusi pamėginti. Atėjau tiesiai į rungtynes, be treniruočių, vėl keliai „atsikabino“, todėl dabar tik

D. Prilupaitytė-Bezubova (kairėje) su treneriu S. Butautu Almatoje.

— Vyresnysis sūnus buvo kandidatas į plaukimo sporto meistrus.

Jaunesnįjį leidau į krepšinį, bet vargšas patyrė traumą — krito važiuodamas dviračiu ir iki šiol šlubuoja. Dėl to turėjo mesti krepšinį, bet perėjo į plaukimą ir dabar dalyvaus Europos neįgaliųjų čempionate. Vaikai žengė tėvo pėdomis, tėvas kitaip neleido (juokiasi). Ir pati nueinu į baseiną, plaukioju. Bet manęs plaukimo nemokė.

— Ar baigus karjerą buvo sunku apsispręsti, ką toliau veikti gyvenime?

Kauno krepšininkės kalnuose. Kairėje — D. PrilupaitytėBezubova.

„Politechnikos“ komanda. D. Prilupaitytė-Bezubova — apačioje dešinėje.

50 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

plaukioju. Neišėjo su veteranais pažaisti.

— O dabartiniu krepšiniu domitės?

— Aišku, žiūriu, kaip nežiūrėsiu. Reikia sirgti už „Žalgirį“. Pasidariau kaunietė ir mamą iš Vilniaus atsivežiau.

— Krepšinį žiūrite sirgalės akimis ar profesionalės?

— Prie televizoriaus dabar jau nerėkiu. Žiūriu, ar gražus žaidimas, gražios kombinacijos, deriniai. Rezultatas manęs nejaudina.

— Turite favoritų tarp dabartinių krepšininkų?

— Taip, Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis labai gerai žaidžia. P. Jankūnas labai gabus, gal dėl to jis didžiausias mano favoritas. J. Mačiulis yra kiek karštakošis ir dėl to dažnai nukenčia.

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

ARX REKLAMA

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 51

Krepsinio numerio tema treneriu asociacija

PRISITAIKYMAS PRIE VARŽOVŲ GYNYBOS

E. Messina atskleidžia, kaip 2008-aisiais Eurolygos ketvirtfinalyje palaužė Pirėjo „Olympiakos“ komandą.

52 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija numerio tema

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Ettore Messina trenerio karjerą pradėjo būdamas vos šešiolikos kaip Venecijos „Reyer“ jaunimo komandos treneris. Nuo 1980-ųjų iki 1982-ųjų jis buvo atsakingas už Mestre jaunimo komandas, 1982—1983 metais dirbo Ettore Messina trenerio asistentu Udinėje. 1983-iaisiais kaip trenerio asistentas jis perėjo į Bolonijos „Virtus“, buvo atsakingas už Bolonijos jaunimo komandas. Vėliau jis savarankiškai treniravo Bolonijos „Virtus“ (1989—1993 ir 1997—2002) bei Treviso „Benetton“ (2002—2005) klubus, laimėjo keturis Italijos čempionatus, du Eurolygos titulus, aštuonias Italijos čempionatų taures ir Europos taurę. Nuo 1993-iųjų iki 1997-ųjų jis treniravo Italijos nacionalinę komandą. Nuo 2005-ųjų E. Messina treniruoja Maskvos CSKA. Laimėjo tris Rusijos čempionatus, du Eurolygos titulus (2006 ir 2008) ir dvi Rusijos taures (2006 ir 2007).

Lele Molinas trenerio karjerą pradėjo 1978-aisiais metais kaip Mestre jaunimo komandos trenerio padėjėjas.

Nuo 1985-ųjų iki 2000-ųjų jis dirbo „Benetton“ klube — pakaitomis dirbo ir kaip jaunimo komandos treneris Lele Molinas (1985—1988 ir 1992—1995), ir kaip pagrindinės komandos trenerio padėjėjas (1988—1992 ir 1995—2000). Nuo 2000-ųjų metų jis yra trenerio E. Messinos padėjėjas, pirmiausia dirbęs „Virtus“,„Benetton“ ir galiausiai CSKA klubuose.

CSKA strategijoje vienas svarbiausių žmonių yra R. Šiškauskas.

CSKA yra komanda, kuri moka meistriškai gintis. Norint sukurti aukšto lygio komandą-lyderę tai yra svarbiausia. Tačiau vien ginantis pergalė nepasiekiama. Vienodai svarbus ir gerai subalansuotas puolimas, o jo tikslas — pasiekti pranašumo pasinaudojant priešininko silpnybėmis ir savo tam tikrais puolimo įgūdžiais. Per pastaruosius trejus metus dėl nesugebėjimo įžvelgti oponentų gynybos stiliaus ir netinkamo komandos instruktavimo mes pralaimėdavome. Tai iš dalies atsitiko ir pirmojoje 2008 metų Eurolygos atkrintamųjų varžybų serijoje, kai žaidėme su Pirėjo „Olympiakos“. „Olympiakos“ bandė sumažinti žaidimo greitį mums puolant ir nepaisyti išsidėstymo gynyboje (siekėme atskirti žaidėjus, įmetančius daug taškų situacijose „vienas prieš vieną“ arba „du prieš du“). Akivaizdu, kad mûsø gynyba žaidžiant „vienas prieš vieną“ ir ginantis nuo „du prieš du“ buvo svarbus veiksnys, bet lemiamas serijoje tapo

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 53

Krepsinio numerio tema treneriu asociacija

mûsø puolimo bûdas. Visų pirma reikia pabrėžti, kad „Olympiakos“ yra aukštaūgių komanda, žaidėjų, kurie gindamiesi gali susikeisti vietomis. Jie yra ypač kvalifikuoti, greitai užimantys atsiradusias laisvas vietas, mokantys apsaugoti krepšį nuo galimo metimo. Treneris Panagiotis Giannakis iš anksto suplanavo galimas žaidėjų poras:

• • • • •

L. Greeras prieš J. R. Holdeną.

R. Blakney ar M. Teodosičius prieš T. Langdoną.

P. Vassilopoulas prieš R. Šiškauską ir T. Papalouką.

Y. Boroussis ar J. Tsakalidis prieš M. Smodišą.

Q. Woodsas ar G. Printzesis prieš D. Anderseną.

Vienas svarbiausių šiuolaikinio krepšinio elementų yra žaidimas „du prieš du“.

54 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu numerio asociacija tema

pačias svarbiausias sezono rungtynes Pirėjuje, dalyvaujant 12000 „Olympiakos“ sirgalių.

Mūsų pirmasis variantas, siekiant pergudrauti jų gynybą, buvo kaip nors sumažinti (arba beveik panaikinti) visas iki vienos galimas „du prieš du“ situacijas. Jų sėkminga taktika naudojant apsikeitimą gynyboje neleido mums imtis gerai subalansuoto puolimo. Supratome, kad mes turėjome būti kantresni, privalėjome bandyti perduoti kamuolį vidurio puolėjams, esantiems toliau nuo krepšio — taip ne kamuolio pusėje būtume radę silpną jų vietą. Jų žaidėjai tokiose situacijose pralaimėjo gynybinius mūšius ir nesugebėjo užkirsti mums kelio į baudos aikštelę.

Kai vidurio puolėjas gauna kamuolį, puolimas turi būti tęsiamas „silpnojoje“ pusėje (žr. brėž. 4) (silpna aikštės puse vadinama ta, kurioje nėra kamuolio) — kad atsirastų laisva vieta mūsų metikams. Tai suteikia progą gauti kamuolį, rasti gerą metimo poziciją, atsiranda daugiau laiko ir vietos žaisti „vienas prieš vieną“ ar bent sukurti situaciją priešininkų pražangai.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Jų pagrindinis tikslas buvo apriboti Matjažo Smodišo, Ramūno Šiskausko ir Teodoro Papalouko veiksmus, neleisti mums įgyti pranašumo pradedant puolimą tolimesnėje nuo krepšio zonoje.

Svarbiausia, kad komanda netektų galimybės pasiekti paties puolimo objekto (krepšio). Pagal jų strategiją visiškai lygiaverčio varžovo neturėjo tik Davidas Andersenas.

Kadangi ieškodami palankiausių padėčių metimams buvome nepakankamai kantrūs, nustojome piktnaudžiauti žaidimu „du prieš du“. Manau, treneris P. Giannakis visa tai numatė: prieš mūsų „pikenrolą“ jų gynyba buvo idealiai organizuota (žr. brėž.

1).

Trys vyrai keitėsi (žr. brėž. 2 ir 3) taip, kad žaidėjai x4 ir x3 neleisdavo mums įgyti ūgio persvaros po krepšiu. Nelygiavertis apsikeitimas ginamaisiais įvyko toli nuo krepšio, žaidėjai ten buvo susigrūdę, o atakai teturėjome likusias keletą sekundžių. Atsitiko tai, ko mes nebuvome numatę. Viską supratome per vėlai! Serijoje atsilikome 0-1, o praėjus 48 valandoms jau turėjome žaisti

Svarbus elementas — žaidėjų išsidėstymas „silpnojoje“ pusėje.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 55

numerio tema Krepsinio treneriu asociacija

Štai kaip vyksta gerai subalansuotas puolimas. Reikia ne tik ieškoti naudingo žaidėjų neatitikimo netoli krepšio, bet ir galimybės perduoti kamuolį „silpnojoje“ pusėje (žr. brėž. 5). Kai kuriose situacijose reikia stengtis numatyti priešininkų silpnybes. Mes nenorėjome atsisakyti R. Šiškausko ir T. Papalouko žaidimo po krepšiu, todėl reikėjo numatyti galimas kitokias situacijas.

Mūsų puolimas, kai du žaidėjai yra arti krepšio, naudojamas tam, kad R. Šiškauskas gautų kamuolį po krepšiu (žr. brėž. 6).

Pagrindiniai veiksmai vykdavo „silpnojoje“ pusėje (žr. brėž. 7). R. Šiškauskas ir T. Papaloukas gaudavo kamuolį laisvi arba pasinaudodavo ištampyta varžovų gynyba ir atsidengdavo aikštės kraštuose. Paskutinėje situacijoje, ypač jeigu x5 būtų pasikeitęs su kitu žaidėju, krepšininkai būtų atakavę žaisdami „vienas prieš vieną“ (žr. brėž. 8). Taigi mes pasinaudojome šia situacija, buvome tinkamai išsidėstę „silpnojoje“ pusėje. Galiausiai mes nusprendėme pasinaudoti jų „tinkamais“ pasikeitimais ir sudaryti sąlygas

56 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

žaidimui „vienas prieš vieną“. Į žaidimą mes neįtraukėme nieko naujo, tik kiekvieną kartą, kai R. Šiškauskas likdavo prieš Quintelį Woodsą ar Panagiotį Vassilopoulą, mes vertėme jį pulti savarankiškai (žr. brėž. 9).

R. Šiškauskui buvo leista gavus kamuolį atakuoti priešininkus žaidžiant „vienas prieš vieną“ (žr. brėž. 10). Analogiškai elgdavomės ir su Trajanu Langdonu, kai jis likdavo prieš Arvydą Macijauską.

Per pirmąsias rungtynes mums daug sunkumų kėlė Lynnas Greeras, todėl mes nusprendėme jį varginti ne tik gindamiesi, bet ir puldami. Į pagalbą pasitelkėme Johną Robertą Holdeną. Mūsų greitasis įžaidėjas turėjo žaisti „vienas prieš vieną“, taip varginti ir versti varžovą prasižengti.

Mes sukūrėme situaciją, kuri atskyrė žaidėjus (žr. brėž. 11). Tada jau pirmosiomis atakos sekundėmis atakavome L. Greerą. Jums yra žinoma, kad laimėjome 83:73. Tai buvo vienas svarbiausių žingsnių titulo link. Ypatingai svarbu buvo įsitikinti, kad galime pasitikėti

savo techniniais ir protiniais įgūdžiais labai ekstremalaus psichologinio spaudimo sąlygomis. Nėra jokių abejonių, kad mūsų atlikta varžovų analizė ir atsakomieji žingsniai buvo tikslūs ir efektyvūs. Jų vykdymas priklausė nuo žaidėjų galimybių: asmeninių techninių gabumų, žaidimo supratimo. Lemiamas faktorius buvo krepšininkų nusiteikimas kovai ir drąsa. Be šių svarbių savybių jokia strategija negali būti sėkminga.

Parengta pagal „Fiba Assist Magazine“

Krepsinio treneriu numerio asociacija tema

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Kai besiginanti komanda idealiai keičiasi žaidėjais, lieka pasinaudoti galimybėmis žaisti „vienas prieš vieną“.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 57

numerio tema

Finalo komandų — LKF ir Seimo narių — bendra nuotrauka.

Trečiąją šventinio turnyro vietą užėmė LKF rėmėjų rinktinė.

Seimo komandai vadovavęs V. Gedvilas taip džiaugėsi sėkminga pusfinalio baigtimi.

BNS vadovui A. Račui nepavyko sustabdyti LKF generalinio sekretoriaus M. Balčiūno prasiveržimo.

58 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

tema R.numerio Butautas sėkmingai grūmėsi su varžovais po krepšiais.

www.musukrepsinis.lt

fotoZvilgsnis LKF komanda apgynė titulą Lietuvos krepšinio 87-mečiui pažymėti skirtą turnyrą antrus metus iš eilės laimėjo Lietuvos krepšinio federacijos komanda.

LKF ekipoje žaidė ne tik federacijos darbuotojai, bet ir Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas bei nacionalinės komandos gerbėjų idėjinis vadas Tomas Balaišis-Sėkla.

Mykolo Romerio universiteto salėje vykusiame turnyre dalyvavo LKF, federacijos rėmėjų, Seimo narių ir žiniasklaidos atstovų komandos.

Varžybų pusfinalyje LKF ekipa 25:21 palaužė žiniasklaidos atstovus, o Seimo nariai po 2 pratęsimų 32:29 nugalėjo LKF rėmėjus. Politikams pergalę lėmė paskutinę antrojo pratęsimo akimirką Žilvino Šilgalio pataikytas tritaškis metimas.

Mažajame finale LKF rėmėjai sutriuškino žurnalistus 28:18, o federacijos komanda nepaliko vilčių Seimo nariams (31:20). „Krepšinio nežaidžiau gal 10 metų, bet čia puikiai praleidau dieną“, — po turnyro džiaugėsi R. Butautas.

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 59

numerio tema medicina

Rūpintis kojomis turi

profesionalai

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Profesionalių krepšininkų pėdas prieš varžybas ir treniruotes profesionaliai suveržia komandų medikai ir masažuotojai. Krepšinio pasaulyje tai vadinama „teipavimu“.

Dažnai prieš varžybas elastiniu tvarsčiu pėdas mėgina suveržti ir mėgėjai, tačiau medikai sako, kad taip tik padidinama traumų tikimybė.

Teisingai suveržti pėdą gali tik patyrę profesionalai.

60 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

medicina numerio tema

www.musukrepsinis.lt

Šnekamojoje kalboje naudojamą žodį „teipuoti“ kalbininkai vertina kaip neteiktiną dėl hibridinės darybos. Lietuvių kalbos sergėtojai jį rekomenduoja keisti žodžiais aprišti, suveržti, tvarstyti. Taip šį krepšiniui įprastą procesą mes ir vadinsime.

Suveržus pėdą silpnėja raiščiai Apie krepšininkų pėdų suveržimą kalbėjomės su Lietuvos vaikinų jaunių (iki 19 metų) rinktinės medike Laima Bečelyte. „Pėdą reikia veržti traumas patyrusiems žaidėjams: po čiurnos, raiščių patempimų, įvairių išnirimų. Kai koja būna ištinusi, rekomenduojama kelias dienas būti su įtvaru, po to skiriamas gydymas, fizioterapija. Kad sportuojant trauma neatsinaujintų, tam tikrą laiką pėdą veržiame. Tačiau jei tik yra galimybių, stengiamės to atsisakyti.

Vyresnių, daugiau traumų patyrusių žaidėjų kojas tenka veržti visada, tačiau jaunesniems to daryti nerekomenduojame. Geriau yra raiščius, čiurną stiprinti, o ne mėginti saugoti suveržiant“, — pasakojo daktarė.

Jaunuosius Vilniaus „Perlo“ krepšininkus prižiūrinti L. Bečelytė teigė, kad pėdas nuolat veržti tenka 3—4 sostinės ekipos žaidėjams: „Sezono metu žaidžiama daug varžybų, patiriami dideli krūviai. Vieną krepšininką apgydome, atsiranda kitas. Tačiau tarp jaunimo poreikis veržti pėdas nėra toks didelis, jauni krepšininkai dar nebūna patyrę daug traumų.“ Pasak pašnekovės, jauniems krepšininkams veržti pėdą yra žalinga. „Jaunų krepšininkų raiščiai dar formuojasi. Jei pėdą verži, raiščiai silpnėja. Reikia traumuotą vietą stiprinti, prieš treniruotes, varžybas atlikti specialius pratimus“, — sakė L. Bečelytė.

Medikė teigė, kad visada koją veržti būtina tik po sunkių traumų, raiščių plyšimo, ilgo gydymo.

„Pats žmogus sau pėdos tinkamai nesuverš. Elastinis tvarstis mažai apsaugo, geriau jau naudoti įtvarą.“ Elastinis tvarstis nepadės L. Bečelytė tvirtino, kad sportininkai neturėtų mėginti pėdos suveržti savarankiškai. „Pats žmogus sau kojos teisingai nesuverš. Reikia patyrusio žmogaus, tuo užsiima komandų daktarai, masažuotojai.

Mėgėjams rekomenduojame specialius įtvarus, tačiau šiuo klausimu žmogui irgi turi patarti profesionalas. Gydytojas apžiūri traumuotą vietą, įvertina padėtį ir tiksliai pasako, ar to reikia. Iniciatyvos ėmęsis žmogus gali tik dar labiau pakenkti. Yra lipnių elastinių tvarsčių, bet, kaip jau sakiau, pats žmogus sau pėdos tinkamai nesuverš. Be to, elastinis tvarstis mažai apsaugo, geriau jau naudoti įtvarą“, — aiškino medikė.

Pašnekovės teigimu, savarankiškai sportininkų suveržta pėda nuo traumø neapsaugoma, o rizika tik dar labiau padidëja. „Profesionalūs krepšininkai žino, kaip viską atlikti teisingai, tačiau šį darbą vis tiek patiki patyrusiems daktarams, masažuotojams. Ir tai ne visada pavyksta išvengti traumų. Netinkamai suveržus silpną vietą, tikimybė, kad trauma pasikartos, didėja“, — pasakojo L. Bečelytė.

Krepšinį žaidžiantiems mėgėjams medikė patarė prieš varžybas gerai apšilti, atlikti tempimo pratimų, tuomet ir traumų tikimybė bus mažesnė.

Profesionalams kojos veržiamos, kad neatsinaujintų anksčiau patirtos traumos.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 61

numerio tema

62 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

numerio statistiKa tema

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos krepšinio skaičiai

Visi Lietuvos nacionalinių čempionatų 2009-ųjų balandžio rezultatai LIETUVOS KREPŠINIO LYGA Pusfinalis Balandžio 29 diena: „Neptūnas“ — „Žalgiris“ 64:73, „Šiauliai“ — „Lietuvos rytas“ 78:85.

Balandžio 20 diena: „Lietuvos rytas“ — „Šiauliai“ 110:86, „Žalgiris“ — „Neptūnas“ 105:67.

„Mažeikiai“ 74:78.

Balandžio 23 diena: „Mažeikiai“ — „Juventus LKSK“ 76:77.

Balandžio 21 diena: „Juventus LKSK“ — „Mažeikiai“ 100:62.

Pusfinalis Balandžio 14 diena: „Meresta“ — „Juventus LKSK“ 75:74, „Mažeikiai“ — „Rūdupis“ 60:66.

Ketvirtfinalis Balandžio 11 diena: „Juventus LKSK“ — Balandžio 18 diena: „Nevėžis“ — „Neptūnas“ „Meresta“ 67:71, „Rūdupis“ — „Mažeikiai“ 62:72.

69:64.

Balandžio 17 diena: „Aisčiai“ — „Žalgiris“ Balandžio 9 diena: „Meresta“ — „Juventus 66:86, „Sakalai“ — „Lietuvos rytas“ 70:90.

LKSK“ 66:79, „Mažeikiai“ — „Rūdupis“ 76:68.

Balandžio 15 diena: „Lietuvos rytas“ — „Sakalai“ 119:77, „Kaunas Triobet“ — „Šiauliai“ Balandžio 7 diena: „Juventus LKSK“ — 65:91, „Žalgiris“ — „Aisčiai“ 87:58, „Neptūnas“ „Meresta“ 63:73, „Rūdupis“ — „Mažeikiai“ 70:55.

— „Nevėžis“ 84:70.

Balandžio 13 diena: „Šiauliai“ — „Kaunas Ketvirtfinalis Triobet“ 98:70.

Balandžio 2 diena: „Mažeikiai“ — „Nafta-UniBalandžio 11 diena: „Nevėžis“ — „Neptūnas“ Laivitė“ 72:66, „Meresta“ — „Akademija“ 81:64.

82:77, „Juventus LKSK“ — „Pieno žvaigždės“ 109:73.

Reguliarusis sezonas Balandžio 9 diena: „Alytus“ — „Šiauliai“ 83:97.

Balandžio 8 diena: „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ PEREINAMOSIOS RUNGTYNĖS DĖL TEISĖS ŽAISTI NKL 84:76.

Balandžio 18 diena: „Radviliškis“ — „Alramsta“ Balandžio 6 diena: „Šiauliai“ — „Neptūnas“ 102:58.

100:74.

Balandžio 4 diena: „Sakalai“ — „Aisčiai“ 83:82, Balandžio 16 diena: „Alramsta“ — „Radviliškis“ 82:81. „Alytus“ — „Kaunas Triobet“ 90:97.

Balandžio 14 diena: „Radviliškis“ — „Alramsta“ Balandžio 3 diena: „Neptūnas“ — „Nevėžis“ 82:66.

82:100, „Kaunas Triobet“ — „Techasas“ Balandžio 10 diena: „Alramsta“ — „Radviliškis“ 119:89.

Balandžio 1 diena: „Žalgiris“ — „Aisčiai“ 90:54, 87:95. „Nevėžis“ — „Sūduva“ 91:65.

REGIONŲ KREPŠINIO LYGA Dėl 1 vietos V. Komanda P. Pr. V rungtynės: „Radviliškis“ — „Zanavykas“ 77:67.

1. „Žalgiris“ 20 0 IV rungtynės: „Zanavykas“ — „Radviliškis“ 2. „Lietuvos rytas“ 18 2 88:79.

3. „Šiauliai“ 15 5 4. „Nevėžis“ 14 6 LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA 5. „Neptūnas“ 9 11 Dėl 1 vietos 6. „Kaunas Triobet“ 9 11 Balandžio 24 diena: TEO — „Arvi“ 63:58.

7. „Sakalai“ 9 11 Balandžio 22 diena: „Arvi“ — TEO 61:68.

Balandžio 15 diena: TEO — „Arvi“ 79:52.

8. „Aisčiai“ 6 14 9. „Techasas“ 4 16 Dėl 3 vietos 10. „Alytus“ 4 16 Balandžio 27 diena: „Lemminkainen“ — 11. „Sūduva“ 2 18 „Laisvė“ 75:57.

Balandžio 23 diena: „Laisvė“ — „Lemminkainen“ 71:100.

NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA Balandžio 21 diena: „Lemminkainen“ — Dėl 1 vietos „Laisvė“ 64:67.

Balandžio 30 diena: „Rūdupis“ — „Meresta“ Balandžio 17 diena: „Laisvė“ — 81:76. „Lemminkainen“ 77:86.

Balandžio 28 diena: „Meresta“ — „Rūdupis“ Balandžio 14 diena: „Lemminkainen“ — 50:67. „Laisvė“ 70:72.

Balandžio 25 diena: „Rūdupis“ — „Meresta“ 73:85.

Pusfinalis Balandžio 23 diena: „Meresta“ — „Rūdupis“ Balandžio 8 diena: „Laisvė“ — TEO 57:83 74:88.

Balandžio 6 diena: „Lemminkainen“ — „Arvi“ Balandžio 21 diena: „Rūdupis“ — „Meresta“ 66:72 74:79.

Balandžio 1 diena: TEO — „Laisvė“ 71:54 „Arvi“ — „Lemminkainen“ 83:71.

Dėl 3 vietos Balandžio 28 diena: „Mažeikiai“ — „Juventus VETERANŲ KREPŠINIO LYGA LKSK“ 65:63.

A grupė Balandžio 25 diena: „Juventus LKSK“ —

Finalo ketvertas Balandžio 25 diena: „Neptūniečiai“ — „Vilnius-60+“ 91:69, Kauno „Žalgiriečiai“ — „Senjorai“ 69:59.

Balandžio 24 diena: „Žalgiriečiai“ — „Vilnius-60+“ 88:55, „Senjorai“ — „Neptūniečiai“ 81:43.

D grupė Finalo ketvertas Balandžio 5 diena: „Senjorai“ — Šiaulių VKK 65:63, „KTU Omega“ — „Perlas“ 62:91.

Balandžio 4 diena: Šiaulių VKK — „KTU Omega“ 64:77, „Perlas“ — „Senjorai“ 79:60.

E grupė Atkrintamosios varžybos Balandžio 13 diena: „Ranga-Amber Golf“ — „Alaus mėgėjai“ 86:66, „Alkajas-Dastra“ — „ABRO-Veteranai“ 97:85.

Balandžio 5 diena: „Alaus mėgėjai“ — „RangaAmber Golf“ 76:78, „ABRO-Veteranai“ — „Alkajas-Dastra“ 78:83.

F grupė Balandžio 5 diena: „Vilnius-65+“ — „Žalgiriečiai“ 31:54.

MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų jaunimo (gim. 1990 m.) čempionatas Finalo ketvertas Balandžio 7 diena: Š. Marčiulionio KA — „Aisčiai-I“ 84:77, Kėdainiai — Alytus 103:78.

Balandžio 7 diena: Š. Marčiulionio KA — Kėdainiai 88:76, „Aisčiai-I“ — Alytus 90:60.

Vaikinų jaunimo (gim. 1991-1992 m.) čempionatas 1 divizionas Reguliarusis sezonas Balandžio 1 diena: „Aisčiai-I“ — „Š.

Marčiulionio KA I-Lietuvos draudimas“ 74:82.

Balandžio 7 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Lietuvos draudimas“ — V. Knašiaus KM-I 90:83, Plungė-I — „Aisčiai-I“ 63:85, „A. Sabonio KM-Liūtukas“ — „Mažeikių SM-Nafta I“ 129:44.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Vilniaus KM-MAGNUS-OREM“ 12 2. „Š. Marčiulionio KA I-Lietuvos draudimas“ 11 3. V. Knašiaus KM-I 8 4. „Aisčiai-I“ 8 5. „A. Sabonio KM-Liūtukas“ 8 6. „Mažeikių SM-Nafta I“ 5 7. Plungė-I 4 8. „Aisčiai-II“ 0

2 3 6 6 6 9 10 14

VIII etapas Balandžio 21 diena: „Š. Marčiulionio KA III-ELECTROLUX“ — „Vilniaus KM-MAGNUSOREM“ 74:109, „Mažeikių SM-Nafta I“ — V. Knašiaus KM-I 53:75.

Balandžio 20 diena: V. Knašiaus KM-I — „Mažeikių SM-Nafta I“ 97:60.

Balandžio 19 diena: „Aisčiai-I“ — „A. Sabonio

KM-Liūtukas“ 82:83.

Balandžio 15 diena: „V. Knašiaus KM IINEAPOLIS“ — „Š. Marčiulionio KA I-Lietuvos draudimas“ 69:117, „A. Sabonio KM-Liūtukas“ — „Aisčiai-I“ 71:86.

Balandžio 14 diena: „Vilniaus KMMAGNUS-OREM“ — „Š. Marčiulionio KA III-ELECTROLUX“ 131:84, „Š. Marčiulionio KA I-Lietuvos draudimas“ — „V. Knašiaus KM IINEAPOLIS“ 102:83, „Aisčiai-I“ — „A. Sabonio KM-Liūtukas“ 66:72.

Vaikinų jaunučių (gim. 1993 m.) A čempionatas 1 divizionas Reguliarusis sezonas Balandžio 6 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ 69:81.

Balandžio 5 diena: „Saulė-CORNY I“ — Vilnius-I 75:77, Kėdainiai — Plungė 65:44.

Balandžio 4 diena: „Aisčiai“ — „Saulė-CORNY I“ 76:72, Plungė — V. Knašiaus KM-I 79:82.

Balandžio 3 diena: „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ — Kėdainiai 82:36, V. Knašiaus KM-I — „Aisčiai“ 74:52.

VII etapas Balandžio 22 diena: V. Knašiaus KM-I — Plungė 80:91.

Balandžio 19 diena: „Tornado KM“ — „A. Sabonio KM-Levi’s“ 53:87, Kėdainiai — Vilnius-I 76:58.

Balandžio 18 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — „Tornado KM“ 78:74, Vilnius-I — Kėdainiai 70:83.

Balandžio 17 diena: Plungė — V. Knašiaus KM-I 79:77.

Balandžio 16 diena: V. Knašiaus KM-I — Plungė 79:60.

Balandžio 11 diena: „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ — „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ 83:116.

Balandžio 10 diena: „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ — „Š. Marčiulionio KA IIISCHUCO“ 93:71.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ 13 2. „A. Sabonio KM-Levi‘s“ 10 3. V. Knašiaus KM-I 9 4. Vilnius-I 8 5. Kėdainiai 6 6. Plungė 6 7. „Saulė-CORNY I“ 2 8. „Aisčiai“ 2

1 4 5 6 8 8 12 12

VII etapas Balandžio 22 diena: V. Knašiaus KM-I — Plungė 80:91.

Balandžio 19 diena: „Tornado KM“ — „A. Sabonio KM-Levi’s“ 53:87, Kėdainiai — Vilnius-I 76:58.

Balandžio 18 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — „Tornado KM“ 78:74, Vilnius-I — Kėdainiai 70:83.

Balandžio 17 diena: Plungė — V. Knašiaus KM-I 79:77.

Balandžio 16 diena: V. Knašiaus KM-I —

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 63

numerio statistiKa tema IV etapas Balandžio 17 diena: Vilnius-I — Vilnius-II 65:55.

Balandžio 18 diena: Vilnius-II — Vilnius-I 48:84, Alytus — Biržai 75:31, „Aisčiai-I“ — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 95:54.

Balandžio 19 diena: Biržai — Alytus 43:74, Finalo ketvertas „Panevėžio KKSC I-Liepa“ — „Aisčiai-I“ 46:74.

Balandžio 26 diena: Vilnius-I — V. Knašiaus KM 74:80, „Aisčiai-II“ — „Plungės SM-INESA“ Balandžio 25 diena: „Marijampolės ŽSM I-Marstata“ — „Saulė-CORNY I“ 75:66.

Vaikinų jaunučių (gim. 1994 m.) B 84:77.

Balandžio 26 diena: „Saulė-CORNY I“ — čempionatas Balandžio 25 diena: Vilnius-I — „Aisčiai-II“ 1 divizionas 71:59, V. Knašiaus KM — „Plungės SM-INESA“ „Marijampolės ŽSM I-Marstata“ 63:85.

Reguliarusis sezonas 59:35.

VII etapas Mergaičių (gim. 1995 m. ir jaun.) C Balandžio 28 diena: „A. Sabonio KM-ArxBaltica“ čempionatas „Karūna“ Balandžio 9 diena: „Marijampolės ŽSM I-ARVI“ Merginų jaunučių (gim. 1993-1994 m.)

— „A. Sabonio KM-Garlita“ 86:63.

1 divizionas — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 71:101. čempionatas Reguliarusis sezonas Balandžio 7 diena: „Š. Marčiulionio KA 1 divizionas Berniukų (gim. 1996 m. ir jaun.) B Balandžio 19 diena: „Saulė-CORNY“ — I-SCHUCO“ — „Aisčiai“ 100:35.

Reguliarusis sezonas čempionatas „Karūna“ Balandžio 5 diena: Panevėžys — „Marijampolės Balandžio 5 diena: „Aisčiai-I“ — Vilnius-I 63:72, „Panevėžio KKSC-Liepa“ 92:52, Vilnius-I — 1 divizionas Kretinga 20:0. ŽSM I-ARVI“ 91:93, „A. Sabonio KM-Autotoja“ „Panevėžio KKSC I-Liepa“ — Telšiai 20:0, Reguliarusis sezonas Balandžio 18 diena: „Aisčiai“ — „Saulė— Vilnius-I 82:72, „Perkūnas“ — „SaulėUkmergė — Alytus 51:66.

Balandžio 19 diena: „Š. Marčiulionio KA CORNY“ 77:82. Šiauliai“ 105:74.

Balandžio 4 diena: „Marijampolės ŽSM I-PHILIPS“ — Panevėžys-I 97:52, „Aisčiai“ — Balandžio 16 diena: Kuršėnai — V. Knašiaus Balandžio 4 diena: „Saulė-Šiauliai“ — I-Marstata“ — „Aisčiai-I“ 61:75, Telšiai — „Mažeikių SM-Nafta I“ 51:66.

KM 36:72.

Panevėžys 85:65.

Ukmergė 72:58.

Balandžio 18 diena: Panevėžys-I — „Aisčiai“ Balandžio 15 diena: Kretinga — Plungė 27:43.

Balandžio 1 diena: „Š. Marčiulionio KA Balandžio 2 diena: „Saulė-CORNY I“ — 65:55.

Balandžio 8 diena: „Panevėžio KKSC-Liepa“ — I-SCHUCO“ — „A. Sabonio KM-Autotoja“ „Marijampolės ŽSM I-Marstata“ 54:82.

Balandžio 16 diena: „A. Sabonio KM-Katos Vilnius-I 43:74, V. Knašiaus KM — „Aisčiai“ 93:65.

Balandžio 1 diena: Alytus — „Saulė-CORNY grupė“ — „Š. Marčiulionio KA I-PHILIPS“ 59:66.

I“ 58:53.

84:67.

Balandžio 2 diena: Plungė — Kuršėnai 74:37.

V. Komanda P. Pr. Balandžio 15 diena: „Mažeikių SM-Nafta I“ — V. Komanda P. Pr. „A. Sabonio KM-VIACON“ 83:70.

V. Komanda P. Pr. 1. „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 14 0 13 1 Balandžio 7 diena: „A. Sabonio KM-VIACON“ — 1. Vilnius-I 1.

Vilnius-I 13 1 2. „A. Sabonio KM-Autotoja“ 11 3 2. Alytus 11 3 Alytus 79:50.

2. „Saulė-CORNY“ 12 2 3. „Perkūnas“ 9 5 Balandžio 5 diena: „Palangos SM-ADAKRIS“ — 3. „Aisčiai-I“ 10 4 3. „Aisčiai“ 11 3 „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 49:102.

4. „Marijampolės ŽSM I-ARVI“ 8 6 4. „Marijampolės ŽSM I-Marstata“ 10 4 4. „Panevėžio KKSC-Liepa“ 8 6 5. „Saulė-Šiauliai“ 5 9 5. „Saulė-CORNY I“ 5 9 5.

V. Knašiaus KM 5 9 V. Komanda P. Pr. 6. Panevėžys 5 9 6. „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 5 9 6. Plungė 5 9 7. Vilnius-I 4 10 1. „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 14 0 7. Telšiai 2 12 7. Kretinga 2 12 8. „Aisčiai“ 0 14 2. „Š. Marčiulionio KA I-PHILIPS“ 11 3 8. Ukmergė 0 14 8. Kuršėnai 0 14 3. „Mažeikių SM-Nafta I“ 9 5 VII etapas 4. Panevėžys-I 8 6 IV etapas Balandžio 29 diena: „Marijampolės ŽSM 5. „A. Sabonio KM-VIACON“ 7 7 Balandžio 30 diena: „Aisčiai“ — Plungė 81:59.

I-ARVI“ — „Saulė-Šiauliai“ 78:62.

6. „Aisčiai“ 4 10 Balandžio 26 diena: „Saulė-Šiauliai“ — 7. „Palangos SM-ADAKRIS“ 2 12 „Marijampolės ŽSM I-ARVI“ 78:54. o BLKL finalo serijoje tuos pačius Balandžio 25 diena: „Marijampolės ŽSM 8. Alytus 1 13 varžovus nugalėjo 2:0 (80:74 ir 85:84).

I-ARVI“ — „Saulė-Šiauliai“ 81:72.

Merginų jaunių (gim. 1991-1992 m.)

Balandžio 22 diena: V. Knašiaus KM-I — „A. BLKL trečioji vieta atiteko „Baltic Staff“ čempionatas Sabonio KM-Autotoja“ 56:71, „Perkūnas“ — komandai, mažajame finale 2:1 (87:81, 1 divizionas Panevėžys 86:73.

Baigėsi Britanijos lietuvių krepšinio 72:81 ir 77:64) palaužusiai „GintaroReguliarusis sezonas Balandžio 19 diena: „Kėdainių SM-Pikenrolas“ lygos (BLKL) 2008—2009 metų Oakam“ pasipriešinimą.

Balandžio 2 diena: Vilnius-I — „Saulė-CORNY — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO 54:81, sezonas. Jis buvo itin sėkmingas Beje, už prizininkų pakylos likę I“ 81:44.

Panevėžys — „Perkūnas“ 84:82.

Balandžio 18 diena: „Š. Marčiulionio KA komandai „Regata“, kuri tapo lygos „Gintaro-Oakam“ krepšininkai šį sezoną V. Komanda P. Pr. I-SCHUCO“ — „Kėdainių SM-Pikenrolas“ čempione ir nugalėjo Arvydo Sabonio taip pat neliko be titulų. Jie tapo Rytų 85:72, „A. Sabonio KM-Autotoja“ — V. 1. Vilnius-I 12 2 taurės turnyre.

Londono lygos „Essex Metropolitan“ Knašiaus KM-I 95:58, „Perkūnas“ — 2. V. Knašiaus KM 11 3 A. Sabonio taurės turnyro finale čempionais. Šio turnyro finale lietuviai Panevėžys 94:72.

3. „Plungės SM-INESA“ 11 3 „Regata“ 73:59 palaužė „Kailius“, 82:74 nugalėjo „Cardinals“ ekipą.

4. „Aisčiai-II“ 10 4 Berniukų (gim. 1995 m.) A čempionatas 5. Vilnius-II 6 8 „Karūna“ 6. „Saulė-CORNY“ I 4 10 1 divizionas Reguliarusis sezonas 7. Rokiškis 2 12 Balandžio 19 diena: „Perkūnas“ — „Alytaus 8. „Aisčiai-I“ 0 14 SRC-ALSEKA“ 108:71.

Balandžio 18 diena: „Marijampolės ŽSM IV etapas I-Baltijos Garantas“ — „Vilniaus KM-Vilmesta“ Balandžio 19 diena: Marijampolė — V. Knašiaus 81:83, „Alytaus SRC-ALSEKA“ — „A. Sabonio KM 77:94.

KM-ArxBaltica“ 78:77, „Tornado KM-ACM“ — Balandžio 18 diena: V. Knašiaus KM — „Perkūnas“ 63:108.

Marijampolė 81:68.

Balandžio 17 diena: „A. Sabonio KMBalandžio 17 diena: „Saulė-CORNY I“ — ArxBaltica“ — „Š. Marčiulionio KA I-MAOAM“ „Plungės SM-INESA“ 71:79.

80:71, „Vilniaus KM-Vilmesta“ — „Tornado Balandžio 16 diena: „Plungės SM-INESA“ — KM-ACM“ 71:45. „Saulė-CORNY I“ 62:48.

Balandžio 15 diena: „Marijampolės ŽSM Balandžio 10 diena: Vilnius-I — „Kėdainių SMI-Baltijos Garantas“ — „A. Sabonio KM-Altas“ Kėdainių šiltnamiai“ 95:45.

73:64.

Balandžio 9 diena: „Kėdainių SM-Kėdainių Šį sezoną niekas neprilygo „Regatos“ krepšininkams.

Balandžio 14 diena: „A. Sabonio KM-Altas“ — šiltnamiai“ — Vilnius-I 51:89. „Š. Marčiulionio KA I-MAOAM“ 56:72.

Plungė 79:60.

Balandžio 11 diena: „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ — „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ 83:116.

Balandžio 10 diena: „Š. Marčiulionio KA I-ELECTROLUX“ — „Š. Marčiulionio KA IIISCHUCO“ 93:71.

V. Komanda

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-ArxBaltica“ 12 2. „Š. Marčiulionio KA I-MAOAM“ 11 3. „A. Sabonio KM-Altas“ 8 4. „Marijampolės ŽSM I-Baltijos Garantas“ 7 5. „Alytaus SRC-ALSEKA“ 7 6. „Vilniaus KM-Vilmesta“ 6 7. „Perkūnas“ 5 8. „Tornado KM-ACM“ 0

2 3 6 7 7 8 9 14

Balandžio 8 diena: Vilnius-II — „Aisčiai-II“ 82:86.

Balandžio 7 diena: „Aisčiai-II“ — Vilnius-II 79:70.

D. Britanija:

BLKL nuotr.

lietuviai išsiaiškino prizininkus

64 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 65

numerio KonKursas tema

illo-Castoria nuotr.

į s u m i t e i v k e t i k L aimė ! a j i s u R u s s e n y t g run

1.

Kuriame mieste vyks 2009 metų Europos vyrų čempionato finalas?

Kuriais metais Panevėžyje atidaryta „Cido“ arena? a. b. c. d. e.

2004 2005 2006 2007 2008 f. 2009

Kuris krepšininkas rezultatyviausiai žaidė 2003 metų Europos čempionato finale?

a. Saulius Štombergas b. Arvydas Macijauskas c. Šarūnas Jasikevičius

Kuri krepšininkė šį sezoną žaidė Rusijoje?

Diana Razmaitė Lina Brazdeikytė Eglė Staknevičienė Agnė Abromaitė Iveta Šalkauskė f. Jurgita Štreimikytė

Vroclave Varšuvoje Katovicuose Lodzėje Gdanske f. Poznanėje

3.

4. a. b. c. d. e.

a. b. c. d. e.

2.

FIBA Europe /Ciam

Šio numerio skaitytojams siūlome galimybę laimėti 5 kvietimus 2 asmenims į rugpjūčio 31 dieną Panevėžio „Cido“ arenoje įvyksiančias draugiškas rungtynes tarp Lietuvos ir Rusijos vyrų rinktinių.

d. Ramūnas Šiškauskas e. Darius Songaila f. Eurelijus Žukauskas

5.

Kuriame nuotraukos kvadrate yra kamuolys? a.

b.

c.

d.

e.

f.

Konkursas vyks iki birželio 7 dienos imtinai. Atsakymus siųskite SMS žinute trumpuoju numeriu 1674. Žinutėje įrašykite kodą MK ir atsakymų į klausimus variantus. Atsakymo pavyzdys: MK 1a 2a 3a 4a 5a 6a. Žinutės kaina — 2 litai. Galima siųsti neribotą variantų skaičių. Jei teisingų atsakymų bus daugiau nei prizų, nugalėtojus išaiškinsime burtais. Linkime sėkmės! „Mūsų krepšinio“ praeitame numeryje skelbto konkurso prizus — Lietuvos vyrų rinktinės aistruolio marškinėlius — laimėjo Aušra Venslovaitė, Mindaugas Andrašiūnas ir Gediminas Dargužis. Teisingas praeito numerio konkurso atsakymų variantas yra toks: 1d 2f 3a 4b 5b. Sveikiname laimėtojus!

66 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

numerio tema

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 GEGUŽĖ | 67

numerio tema

68 | 2009 GEGUŽĖ | MÛSØ KREPÐINIS