MK NR. 29

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 29

Veidas

Krepšinis — H. Giedraičio gyvenimo variklis Legionieriai

Europos taurė — I. Vizbarienės ir G. Petronytės rankose Kylanti žvaigždė

Traumos nemažina L. Samėno optimizmo

Lietuviai ar legionieriai?

2010 | Nr. 29 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 L. Kleizos labdaros fondo atstovai apsilankė vaikų globos namuose L. Kleizos labdaros ir paramos fondas surengė dar vieną labdaros akciją.

6

ŽVAIGŽDĖ

8 I. Vizbarienė: „Maloniau laimėti su Lietuvos komanda“

Europos taurę su Atėnų „Athinaikos“ iškovojusi krepšininkė jau atostogauja Lietuvoje, nors jos buvusios komandos draugės dar kovoja Graikijos čempionate.

12

TEMA

12 Legionierių limitas: padėtų ar pakenktų?

Lietuvoje netikėtai užvirė aistros dėl, atrodė, jau pamirštos temos.

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

18 L. Samėno optimizmo traumos nemažina

Vilniaus „Sakalų“ įžaidėjui L. Samėnui šio sezono pradžioje nepavyko pritapti „Šiaulių“ ekipoje, tačiau jaunojo gynėjo talentą pastebėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovai.

22 Rekordininkui kol kas svarbesni mokslai

Su Kauno „Erelita-KTU“ NKL žaidęs E. Stanionis tapo vienu rezultatyviausių lygos krepšininkų, o jo ekipa jau debiutiniame sezone užėmė penktąją vietą.

LYGOS

26 Dėl svajonės — į nepažįstamą aplinką

Troškimas praverti didžiojo krepšinio duris gali būti toks stiprus, kad pasitaikius pirmajai galimybei dažnas paauglys neatsisako progos išvykti į kitą miestą.

29 Rezultatyviausias aukščiau

RKL

žaidėjas

nori

8

žengti

Rezultatyviausiu RKL žaidėju tapo dėl medalių nekovojusios komandos — Biržų „Rinkuškių alaus“ — žaidėjas M. Kriaučiūnas.

UŽ AIKŠTĖS

30 S. Okockytė: „Svajoju praverti WNBA duris“ Kauno „LKKA-Aisčių“ įžaidėja sparčiai kyla karjeros laiptais.

18

TRIBŪNA

39 Kėdainių tribūnoje sutaria visos kartos

Kėdainių „Nevėžio“ aistruoliai šį sezoną negalėjo pasidžiaugti sėkmingu savo komandos žaidimu, todėl didelio aktyvumo nebuvo ir tribūnoje.

LYGOS

40 Bendroms Baltijos šalių klubų varžyboms — jau 80 metųI

Istorija rodo, kad Lietuva, Latvija ir Estija gyventi be krepšinio klubų bendrų varžybų negali.

28

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 3

Turnyrų pokeris yra

PROTINĖ KOVA

Vienas prieš vieną. Tai dylantis karas...ir paskutinis vyras likęs laimi.

Jeigu Jūs dievinate kovą, tada mes esame didžiausi ir geriausi turnyrų namai, įskaitant didžiausią pasaulyje savaitinį pokerio turnyrą - Sunday Million.

Ar Jūs pasiruošę turnyrų pokeriui pasaulio didžiausioje pokerio svetainėje?

DANIEL NEGREANU

Pasaulio Čempionas ir PokerStars Komandos Pro

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 29 | 2010 ISSN 1822-8410

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

PLAKATAI: 32—37

www.musukrepsinis.lt

Dimša, Virginijus Praškevičius, Adomas Drungilas, Robertas Javtokas.

Nr. 29

Veidas

Krepšinis — H. Giedraičio gyvenimo variklis Legionieriai

Europos taurė — I. Vizbarienės ir G. Petronytės Kylanti žvaigždė

Traumos nemažina L. Samėno optimizmo

FOTOŽVILGSNIS

44 LSKL vėl triumfavo VDU ir MRU komandos Lietuvos studentų krepšinio lygoje (LSKL) čempionai nepasikeitė.

Lietuviai ar legionieriai?

LYGOS

46 LSKL iniciatyva perduodama universitetams

Prieš keletą metų įspūdingas šventes beveik kas savaitę rengusioje lygoje įvyko pasikeitimai — plataus atgarsio sulaukiančių renginių liko kur kas mažiau.

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

33

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:

EUROBASKET 2011

48 Nacionaliniai 2011 metų „Tautos talismano“ rinkimai

Baigėsi pirmasis 2011 metų Europos krepšinio čempionato talismano rinkimų etapas.

LAISVALAIKIS

50 E. Šikšniūtės pasikeitė

2010 | Nr. 29 | 6.50 Lt

nuomonė

apie

„Įsikūnijimą“

Nuo šiol kiekviename numeryje savo nuomone apie populiarius filmus, knygas ir muziką su žurnalo skaitytojais dalysis krepšinio pasaulio atstovai.

34

Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija laukia visų klubų pastabų dėl arbitrų darbo ir jas išsamiai analizuoja.

DIZAINERIS

36

FOTOGRAFAS

52 H. Giedraitis: „Krepšinis — mano gyvenimo variklis“

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

Iš pažiūros nepasakytum, kad Lietuvos krepšinio ąžuolas atšventė savo 70metį.

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“ REDAKCIJOS ADRESAS

KNYGA 44

„Mūsų krepšinis“ toliau spausdina vienintelės apie A. Sabonį parašytos knygos ištraukas.

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

Krepšinyje dominuoja du deriniai, susidedantys iš užtvarą statančio krepšininko ir žaidėjo su kamuoliu.

64 Lietuvos krepšinio skaičiai

Statistikos mėgėjams pristatome visų nacionalinių čempionatų rezultatus.

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA

60 Penki užtvaros statymo kampai

STATISTIKA

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

VEIDAS

56 Vienintelė knyga apie A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt

LIETUVOS KREPŠINIO TEISĖJŲ ASOCIACIJA

51 Teisėjai mokosi iš savo klaidų

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

52

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 5

Svečių sulaukė Vilniaus 3-iųjų vaikų globos namų auklėtiniai.

BBL taurė papildė „Žalgirio“ trofėjų kolekciją.

L. Kleiza į vaikus kreipėsi iš ekrano.

Vaikai aktyviai atsakinėjo į klausimus apie Lietuvos rinktinės puolėją.

fotoZvilgsnis sinsglivZotof fotoZvilgsnis sinsglivZotof

L. Kleizos labdaros fondo atstovai apsilankė vaikų globos namuose Lino Kleizos labdaros ir paramos fondas surengė dar vieną labdaros akciją. Fondo atstovai ir Vilniaus „Sakalų“ vidurio puolėjas Rolandas Matulis apsilankė Vilniaus 3-iuose vaikų globos namuose, jų auklėtiniams padovanojo krepšinio inventoriaus.

Graikijoje rungtyniaujantis L. Kleiza globos namų auklėtiniams sveikinimo žodį tarė iš video ekrano. Vėliau vaikai, atsakinėdami į klausimus apie Lietuvos rinktinės puolėją, galėjo laimėti įvairių su krepšiniu susijusių prizų, bendravo su svečiais. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Su globos namų auklėtiniais bendravo ir R. Matulis.

Gražiausia LMKL žaidėja — L. Pikčiutė Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmą kartą surengtus gražiausios krepšininkės rinkimus laimėjo Klaipėdos „Lemminkainen“ puolėja L. Pikčiutė. Antrąją vietą užėmė Vilniaus MRU krepšininkė — Indrė Grigaitė, trečioji vieta atiteko Vilniaus TEO žaidėjai Milkai Bjelicai. Po jų išsirikiavo Daina Staugaitienė (TEO) ir Mantė Kvederavičiūtė (Kauno „Laisvė“).

Tinklalapis, kuriame vyko rinkimai, per 2 mėnesius buvo peržiūrėtas 153 667 kartus, 18990 internautų už įvairias krepšininkas atidavė net 44 721 balsą. Rinkimuose savo nuomonę taip pat pareiškė Lietuvos sporto žurnalistai bei visi LMKL treneriai ir klubų atstovai.

Gražiausios LMKL krepšininkės bus apdovanotos vasario 15 d. per | LMKL nuotraukos | Vaikai greitai ėmėsi studijuoti knygą „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį“.

Asmeninio archyvo nuotr.

ZvaigZde

I. Vizbarienė:

„Maloniau laimėti su Lietuvos komanda“

Europos taurė — I. Vizbarienės ir G. Petronytės rankose.

Irena Vizbarienė puikiai atliko savo darbą ir grįžo namo. Dar neseniai 32 metų 196 cm ūgio vidurio puolėja su kitomis Atėnų „Athinaikos“ krepšininkėmis kėlė į viršų Europos taurę. Dabar žaidėja yra Lietuvoje ir jau atostogauja, nors „Athinaikos“ dar tęsia kovą Graikijos čempionate.

Vidurio puolėja iš anksto žinojo, kad taip bus, mat jos sutartyje su klubu buvo numatyta, kad rungtyniaus tik Europos taurės turnyre.

Karolis Vaizgėla

8 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Itin sėkmingai I. Vizbarienei susiklostė abu finalo mačai su Orenburgo „Nadežda“ (Rusijoje „Athinaikos“ laimėjo 65:57, o namie pralaimėjo 53:57). Krepšininkė iš Lietuvos juose pelnė po 14 taškų, o pirmosiose rungtynėse pasiekė geriausią sezono rezultatą — atkovojo 11 kamuolių. „Manau, kad sezono pabaigoje įgavau geriausią sportinę formą“, — neslėpė patyrusi krepšininkė.

Euforija praėjo — Irena, kaip vertinate Graikijoje praleistą savo sezoną?

— Vertinu puikiai, nes laimėjome Europos taurę. Manau, pati žaidžiau pakankamai gerai, tačiau visada norisi geriau.

— O kaip prisimenate pergalę Europos taurės turnyre praėjus keletui savaičių?

ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

„Graikai tokie žmonės, kad jau po pergalės išvykoje triumfavo, džiaugėsi visą savaitę, įsivaizdavo, kad Europos taurė jau laimėta. Man tai labai neįprastas požiūris. Džiaugtis reikia tada, kai žinai, kad iš tikrųjų laimėjai.“

— Jau atslūgo mintys apie tą pergalę. Džiaugiuosi po sezono grįžusi namo: Lietuva, artimaisiais, draugais. Euforija buvo tik tuo metu, pasibaigus finalui. Dabar ji jau išblėso.

— Europos taurės turnyro finale žaidžiamos dvejos rungtynės.

Kurios jums buvo sunkesnės?

— Manau, sunkesnės buvo antrosios varžybos. Graikai tokie žmonės, kad jau po pergalės išvykoje triumfavo, džiaugėsi visą savaitę, įsivaizdavo, kad Europos taurė jau laimėta. Man tai labai neįprastas požiūris. Džiaugtis reikia tada, kai žinai, kad iš tikrųjų laimėjai. Manau, tai trukdė žaidėjoms susikaupti. Europos taurės varžybose įprasta, kad komandos geriau rungtyniauja namuose, todėl laimėjus išvykoje graikai galvojo, kad namie sunkumų nebekils.

— Prieš kurias varžoves buvo sunkiausia žaisti? vyko ketvirtadienį, o jau sekmadienį komanda žaidė Graikijos — Iš visų ekipų, su kuriomis teko rungtyniauti, manau, pajėčempionato rungtynes. Nebuvo kada per daug švęsti. Didesnis giausiai atrodė finalo varžovė „Nadežda“. Taip pat buvo sunku šventimas, galbūt, bus pasibaigus Graikijos čempionatui. Už perrungtyniauti pusfinalyje su Kursko „Dinamo“, kurią treniruoja galę Europos taurės turnyre gavome premijas. Tai buvo numatyta Algirdas Paulauskas ir Alfredas Vainauskas. Teko atiduoti daug sutartyse. jėgų, kad prasibrautume į finalą. Abejas rungtynes laimėjome ne— Jūsų trofėjų kolekcijoje yra 1997 metų Europos čempionės tidideliu skirtumu. tulas, su Vilniaus TEO laimėjote ne vieną Lietuvos čempionatą.

— Abiejuose finalo mačuose pelnėte po 14 taškų, pirmosiose Kiek jums svarbi pergalė Europos taurės turnyre? rungtynėse dar pridėjote ir 11 atkovotų kamuolių. Sezono pa— Visi laimėjimai yra svarbūs. Galbūt pasiekimai su Lietuvos baigoje įgavote geriausią sportinę formą ar varžovių aukštaūgių rinktine ar mūsų šalies ekipomis — mielesni, tačiau ir šis savaip grandis buvo silpnesnė? mielas.

— Tikrai nemanau, kad varžovių aukštaūgės buvo silpnos. Galbūt sezono pabaigoje įgavau geriausią fizinę formą. Tačiau svarbiauKeista stebėti iš šalies sia ne mano asmeniniai pasirodymai, o tai, kad laimėjome taurę.

— Kaip su pergale finale Šiemetpasveikino pasiregimo ekipos Europosvadovai? čempionatui reikalams buvo skirta tik 100 tūkst. litų.

— Jūsų sutartyje buvo numatyta, kad rungtyniausite tik Europos — Pasibaigus finalinėms varžyboms važiavome į graikų taip vataurės turnyre. Ar sezono metu nepritrūko varžybų? dinamą buzukę (puota, kurioje grojama graikų nacionaliniu ins— Pradžioje buvo keista iš šalies stebėti, kaip komandos draugės trumentu „bozouki“). Ten šventėme su visa komanda, vadovybe. rungtyniauja Graikijos čempionate, tačiau vėliau pripratau. SeViskas tuo ir baigėsi. Europos taurės turnyro finalinės varžybos

Didžiausią įspūdį I. Vizbarienė patyrė ant šalia Atėnų esančio Jumitu kalno.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 9

ZvaigZde

zono pradžioje gal ir norėjosi turėti daugiau varžybų, bet vėliau susitaikiau, kad negaliu žaisti, pripratau. Manau, man užteko ir Europos taurės turnyro varžybų.

— Graikijos čempionate tiesiog nesustabdoma kita „Athinaikos“ vidurio puolėja iš Lietuvos — Gintarė Petronytė. Gal todėl, kad nereikia dalytis žaidimo minutėmis su jumis?

— Tai viena iš galimų priežasčių. Gintarė šiemet rungtyniauja labai gerai, žinau, kad ji dar turi daug potencialo, kurio nepanaudoja. Jei ji norės ir sieks savo tikslų taip entuziastingai kaip dabar, bus viena geriausių vidurio puolėjų Europoje.

— Kokio lygio yra Graikijos moterų krepšinio čempionatas?

— Sezono pradžioje komandos turėjo daug stiprių amerikiečių, gerų legionierių, todėl lygis buvo tikrai labai aukštas. Vėliau Graikijoje prasidėjo finansinės problemos, kai kurios ekipos nemokėjo pinigų, todėl po Naujųjų metų dauguma legionierių išvyko.

Tada čempionatas šiek tiek susilpnėjo. Graikijos čempionatas gerokai stipresnis už Lietuvos, tačiau daug nusileidžia Rusijai. Su šios šalies pirmenybių lygiu varžytis gali nebent moterų NBA. — O kaip graikai vertina moterų krepšinį?

— Krepšininkės Graikijoje yra mylimos ir gerbiamos. Sezono pradžioje nebūdavo daug žiūrovų, tačiau pabaigoje, ypač Europos taurės turnyre, sulaukdavome didelio palaikymo. Mūsų salė buvo nelabai didelė, todėl per finalines Europos taurės rungtynes lauke prie arenos net buvo pastatytas didelis ekranas, kėdės, nes visi norintys netilpo į areną.

aršiai pasidaliję pusiau, tačiau abu lietuvius visi žino kuo puikiausiai. Sergu už juos, tačiau man labiau patinka „Panathinaikos“.

Apie rinktinę — vėliau — Jūsų sutartis pasibaigė kartu su Europos taurės turnyro finalo antrosiomis rungtynėmis. Ką veikiate šiuo metu?

— Šiuo metu tiesiog ilsiuosi. Šiek tiek keista taip anksti baigti sezoną, kai ekipos draugės dar tebekovojo dėl Graikijos taurės, kovoja dėl čempionato nugalėtojų vardo. Dar niekada taip nėra buvę. Stebiu, kaip sekasi „Athinaikos“ ekipai. Nemažai bendrauju su Gintare, su kitomis krepšininkėmis šiek tiek susirašau per socialinį portalą „Facebook“.

— Kokie jūsų ateinančio sezono planai? Galbūt grįšite į Atėnus?

— Šiuo metu ilsiuosi ir apie ateinantį sezoną negalvoju. Manau, dar per anksti.

— O ar pagalvojate apie atstovavimą šalies moterų rinktinei atrankos į 2011 metų Europos čempionatą varžybose?

— Dar nežinau, ar atstovausiu šalies rinktinei. Šiuo metu nesakau rinktinei nei „taip“, nei „ne“.

Palaiko „Panathinaikos“ — Kokį įspūdį jums paliko Atėnai?

— Graikija ir jos sostinė tikrai labai graži, nuostabus oras. Pradžioje tik stebino graikai. Jie visiškai kitokie žmonės nei lietuviai.

Buvo sunku priprasti prie jų mentaliteto, tačiau po kurio laiko jau žinodavau, ko galima iš jų laukti, ko tikėtis.

— Aplankėte daug žymių Graikijos vietų?

— Visose žymesnėse lyg ir buvome. Aplankėme Akropolį, Poseidono šventyklas. Didžiausią įspūdį paliko prie Atėnų esantis kalnas Jumitu. Jo aukštis daugiau nei kilometras, todėl pakilus į viršų visas Atėnų miestas — lyg ant delno. Tikrai labai gražu.

— Ką Atėnuose veikdavote laisvalaikiu?

— Daugiausia laiko praleisdavau su 3 metų dukra. Kur nors daugiau važinėti, pamatyti Atėnų naktinį gyvenimą neteko, nes yra šeima, vaikas, jie man svarbiausi. Teko porą kartų išeiti į miestą ir su komandos draugėmis, bet per daug nesibičiuliaudavome, nors sutardavome gerai. Nežinau, ką kitos krepšininkės kalbėdavo mums už nugaros, graikiškai nesuprasdavome, nes jų kalba sunki, bet angliškai dalykiškai pasikalbėdavome, pykčių nekilo. Dauguma graikų puikiai moka anglų kalbą.

— Gal teko gyvai stebėti vyrų Atėnų „Panathinaikos“ arba Pirėjo „Olympiacos“ rungtynes?

— Per televiziją beveik visada žiūrėdavau jų rungtynes, tačiau arenoje būti neteko. Gyvai rungtynes stebėjo tik Gintarė. Atėnuose visi žino Liną Kleizą ir Šarūną Jasikevičių. Jei kas nors paklausdavo, iš kur esu, ir atsakydavau, kad iš Lietuvos, iš karto išgirsdavau jų pavardes. Nors „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ sirgaliai labai

10 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Graikijoje krepšininkei teko paragauti ir modelio duonos.

www.musukrepsinis.lt

interviu

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 11

Repoetris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

tema

Legionierių limitas:

padėtų ar pakenktų?

Lietuvoje netikėtai užvirė aistros dėl, atrodė, jau pamirštos temos. LKL klubai per visuotinį savo narių posėdį nusprendė, kad nuo kito sezono stipriausioje šalies lygoje neturi būti taikomas legionierių limitas. Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovų teigimu, tai padėtų siekti aukštesnių vietų Eurolygoje ir niekaip nepakenktų Lietuvos krepšiniui. Kitų šalių praktika rodo, kad legionierių limito naikinimas yra pražūtingas dalykas. Šiuo metu Senajame žemyne vyrauja priešinga tendencija — komandose vis labiau ribojamas legionierių skaičius.

Dalius Matvejevas Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovai teigia, kad didesnis legionierių skaičius leistų pasiekti geresnių rezultatų Eurolygoje.

12 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

LKF konferencijoje 2008-ųjų birželį buvo nuspręsta, kad iki 2010—2011 metų sezono per LKL rungtynes vienoje komandoje galės žaisti 4 užsieniečiai, o nuo minėtojo sezono legionierių skaičius bus sumažintas iki trijų. Tuomet LKL valdybos posėdyje šiai LKF iniciatyvai buvo pritarta. „Mes palaikome federaciją. Kovoti Eurolygoje galbūt bus sunkiau, bet juk ne kartą esame sakę, kad komandoje norime turėti kuo daugiau lietuvių. Daug metų ta linkme dirbame“, — taip 2008-aisiais „Mūsų krepšiniui“ kalbėjo tuometinis „Žalgirio“ komunikacijos direktorius Paulius Motiejūnas. Dabar jis yra „Žalgirio“ generalinis direktorius ir teigia, kad strategija komandoje turėti kuo daugiau lietuvių buvusi klaidinga.

Prieš dvejus metus įvestas legionierių limitas labiausiai liūdino Panevėžio „Techasą“. Mat panevėžiečiai tą sezoną turėjo net 5 amerikiečius, jų žaidimas viliojo į areną žiūrovus, o ir rezultatai buvo neprasti. Norėta ir toliau į komandą kviesti būrelį krepšininkų iš už Atlanto, tačiau šį sezoną „Techasas“ neturėjo nė vieno legionieriaus. Užteko vien lietuvių pastangų, kad komanda LKL užimtų 6-ąją vietą.

Dažnai kalbama, kad amerikiečiai yra pigesni už to paties lygio lietuvius. Tačiau šį sezoną LKL žaidusius užsieniečius, be „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ legionierių, galima suskaičiuoti ant pirštų.

Vienu metu po 2 amerikiečius turėjo tik „Šiauliai“ ir Marijampolės „Sūduva“. Sezoną abiejuose klubuose baigė tik po vieną JAV pilietį. Absoliuti dauguma LKL klubų, net ir turėdami tokią galimybę, legionierių nepirko.

Legionieriai negarantuoja pergalių Eurolygoje legionierių limitas netaikomas. Tas pats „Žalgiris“ prieš keletą metų balsavo už tai, kad elitiniame turnyre nebūtų taikomi apribojimai krepšininkams iš kitų žemynų. Tikėtasi, kad amerikiečių antplūdis sumažins europiečių kainą, tačiau taip nenutiko. Europiečiai ir toliau liko paklausiausia preke, juo labiau, kad legionierių skaičius kuo toliau, tuo labiau yra ribojamas visų šalių nacionaliniuose čempionatuose. „Mūsų krepšinis“ išnagrinėjo visų Eurolygos komandų sudėtį. Paradoksalu, bet ketvirtfinalyje pralaimėjimus patyrė visi tie klubai, kuriuose vietinių žaidėjų indėlis į žaidimą buvo mažiausias: už finalo ketverto borto liko Tel Avivo „Maccabi“, Gdynės „Asseco Prokom“, Madrido „Real“ ir Vitorijos „Caja Laboral“.

Pirėjo „Olympiacos“ per finalo ketverto varžybas turės 7 legionierius. Nepakeičiami šioje komandoje yra Linas Kleiza, Joshas Childressas ir Milošas Teodosičius, tačiau „Olympiacos“ šį sezoną neįsivaizduojamas ir be graikų Theodoro Papalouko, Ioannio Bouroussio ar Sofoklio Schortsaničio. „Barcelona“ taip pat turi 7 legionierius, tačiau čekas Lubošas Bartonas per visą sezoną žaidė vos 4 min., o svarbiausi komandos varikliai yra ispanai Juanas Carlosas Navarro ir Ricky Rubio. Toli gražu ne statistikai yra ir Franas Vazquesas ar Rogeris Grimau.

Maskvos CSKA turi 5 legionierius ir natūralizuotą amerikie-

tema

Legionierių limitai pagrindinių Europos šalių čempionatuose Ispanija: aukščiausioje lygoje — 3 europiečiai (jei 11 žaidėjų) arba 4 europiečiai (jei 12 žaidėjų) + 2 ne europiečiai; antrojoje lygoje — 3 europiečiai arba 2 europiečiai ir 1 afrikietis + 2 kitų žemynų atstovai; trečiojoje lygoje — 2 europiečiai arba 1 europietis ir 1 afrikietis + 2 kitų žemynų atstovai.

Graikija: aukščiausioje lygoje — 3 europiečiai ir 3 kitų žemynų atstovai; antrojoje lygoje — 2 europiečiai.

Italija: aukščiausioje lygoje — 6 italai ir 6 legionieriai (ne daugiau kaip 3 krepšininkai iš ne ES šalių). Kitą sezoną bus leidžiama turėti 4 europiečius ir 2 kitų žemynų atstovus arba 2 europiečius ir 3 kitų žemynų atstovus. Antrojoje lygoje — 3 legionieriai (tik 1 gali būti ne europietis).

Prancūzija: aukščiausioje lygoje — 4 legionieriai, antrojoje lygoje — 3, trečiojoje — 1 europietis ir 1 kito žemyno atstovas, ketvirtojoje — 1 legionierius.

Vokietija: aukščiausioje lygoje — 4 vokiečiai ir 8 legionieriai. Kitą sezoną — 5 vokiečiai ir 7 legionieriai.

Rusija: aukščiausioje lygoje rungtynėms galima registruoti 5 legionierius, bet aikštėje visą laiką privalo žaisti 2 rusai. Už legionierius federacijai mokamas mokestis.

Lenkija: aukščiausioje lygoje rungtynėms privaloma registruoti 5 lenkus, iš kurių 2 visą laiką turi būti aikštėje. Antrojoje lygoje gali žaisti tik lenkai.

tį Johną Robertą Holdeną. Vienas iš Rusijos sostinės klubo užsieniečių — slovėnas Matjažas Smodišas — tik neseniai grįžo į aikštę.

Apie Belgrado „Partizan“ serbiškumą niekam pasakoti nereikia.

Oldenburgo „EWE Baskets“ ir Liublianos „Union Olimpija“ turėjo po 8 legionierius, tačiau nesugebėjo įveikti Eurolygos pirmojo etapo barjero, Malagos „Unicajai“ žengti į ketvirtfinalį nepadėjo net 10 užsieniečių. Akivaizdu, kad legionierių skaičius negarantuoja gerų rezultatų. „Jei mūsų klubai pajėgtų įsigyti tokius legionierius, apie kokius svajoja treneriai, tuomet galima būtų galvoti apie limito naikinimą. Tačiau geresniems rezultatams užtektų ir keleto aukščiausio lygio užsieniečių. Bet jei pririnksime antrarūšių žaidėjų, nieko gero nebus. Jie tik užims mūsų jaunų talentų vietą. Tokiu atveju aš esu kategoriškai prieš limito naikinimą. Kuo „Žalgirio“ Aleksandras Čapinas yra geresnis už Adą Juškevičių? Tuo, kad jis nėra lietuvis? Man čia kvepia komercija“, — kaip visada kategoriškas buvo Sergejus Jovaiša.

Jei stipriausi Lietuvos klubai įsigys didelį būrį užsieniečių, suprantama, kad būtent jie per Eurolygos varžybas daugiausia ir žais. Tuo tarpu lietuviams patirties liks semtis tik žaidžiant vietinėse varžybose. Tuo pačiu mažės jų galimybės tobulėti. Akivaizdu, kad jauniems žaidėjams iškils dilema: trinti garsių klubų atsarginių žaidėjų suolą, rinktis silpnesnį Lietuvos klubą ar išvykti į užsienį? Į kitus Europos klubus jau buvo išvykę keletas jaunų Lietuvos

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 13

tema

Aistruolių pozicija Kauno „Žalgirio“ gerbėjų klubo „Žalioji mirtis“ prezidentas Ričaras Petrauskas: „Aišku, palaikysime „Žalgirį“, net jei jame bus daug legionierių. Mano ir daugumos aistruolių nuomone, komandoje turėtų būti kuo daugiau lietuvių. Tačiau dabar yra tokia padėtis, kad aukštesnio lygio užsieniečiai kainuoja pigiau nei lietuviai. Vidutiniai ar geresni žaidėjai lietuviai yra brangūs. Todėl tenka remtis užsieniečiais.

Kalbame, kad norėtume komandoje tik lietuvių, bet tikriausiai niekas nenorėtų, kad „Žalgiris“ būtų 8-tas ar 9-tas Lietuvoje. Neįsivaizduoju „Žalgirio“, kovojančio dėl žemesnių vietų. O su dabar turimais lietuviais kovoti dėl pirmosios vietos būtų sunku.“ Vilniaus „Lietuvos ryto“ aistruolis Vytautas Gudynas: „Norėtųsi, kad komanda būtų kuo lietuviškesnė, bet daug kas priklauso ir nuo pačių žaidėjų. Su kai kuriais legionieriais galima bendrauti smagiau ir atviriau nei su lietuviais. Bet ir legionierius galima suskirstyti į dvi kategorijas — europiečius ir amerikiečius. Lietuvos klubuose, su retomis išimtimis, europiečiai legionieriai yra iš Balkanų regiono, kur visiškai kitoks požiūris į klubą, aistruolius ir sportą apskritai. Jiems rungtynės yra daugiau nei žaidimas, lietuviams tokio atsidavimo dažnai trūksta. Aistruoliams svarbiausia, kad aikštelėje žaidėjas dėl pergalės atiduotų viską, ką gali, kad didžiuotųsi esąs komandos narys ir būtų pavyzdys kitiems. Tokiomis savybėmis pasižyminčių lietuvių neužtektų norint suburti sėkmingai Europos turnyruose galinčią kautis komandą.

Legionieriai reikalingi, tačiau vis dėlto sunku suprasti, kodėl reikia bandyti naikinti legionierių limitą. Be lietuvių komandų sudėtys pradėtų per daug keistis, todėl nukentėtų rezultatai. Be to, didžiajai žiūrovų bei rėmėjų daliai Lietuvos komandos be lietuvių taptų visiškai neįdomios.“

talentų: Rolandas Alijevas, Pranas Skurdauskas, Valdas Dabkus.

Nė vienam iš jų užsienyje tapti aukšto lygio krepšininku nepavyko. Tikėtina, kad legionierių limito panaikinimas gali sukelti naują perspektyvių žaidėjų migracijos į JAV universitetus bangą.

Užsieniečiai įspėja Panaikinus legionierių limitą, LKL taptų unikalia lyga Europoje. „Mūsų krepšinio“ duomenimis, Senajame žemyne nebėra lygų, kuriose nebūtų taikomi legionierių limitai. Vyrauja priešingas procesas — limitai didinami.

Vokietijoje šį sezoną klubai rungtynėms gali registruoti 4 vokiečius ir 8 legionierius. Kitais metais bus privaloma į protokolą įtraukti 5 vokiečius. Italijoje ir Graikijoje šį sezoną leidžiama mačams registruoti po 6 legionierius, tačiau tik 3 žaidėjai gali būti ne europiečiai.

Radikaliausius sprendimus yra priėmusios Rusijos ir Lenkijos krepšinio federacijos. Šiose šalyse anksčiau nebuvo ribojamas legionierių skaičius. Dabar Lenkijos aukščiausios lygos klubai gali į paraišką traukti neribotą skaičių legionierių, tačiau kiekvienoms rungtynėms privaloma registruoti 5 lenkus, iš kurių 2 turi nuolat būti aikštėje. Rusijoje taip pat privalo visą laiką žaisti 2 rusai.

Tačiau apribojimai legionieriams yra dar griežtesni. Klubai už

14 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Jei mūsų klubai pajėgtų įsigyti tokius legionierius, apie kokius svajoja treneriai, tuomet galima būtų galvoti apie limito naikinimą. Tačiau geresniems rezultatams užtektų ir keleto aukščiausio lygio užsieniečių. Bet jei pririnksime antrarūšių žaidėjų, nieko gero nebus. Jie tik užims mūsų jaunų talentų vietą.“ Sergejus Jovaiša kiekvieną legionierių privalo mokėti tam tikrą mokestį Rusijos krepšinio federacijai. Šis mokestis galioja pirmiesiems penkiems klubo legionieriams. Už kiekvieną papildomą užsienietį reikia mokėti daug daugiau — dešimtis tūkstančių JAV dolerių. O rungtynėms galima registruoti ne daugiau kaip 5 legionierius.

Sužinoję apie LKL klubų norus, užsienio šalių atstovai reagavo neigiamai. „Kauno dienos“ kalbinti Rusijos ir Ispanijos krepšinio federacijų vadovai įspėjo Lietuvą dėl tokio žingsnio neigiamų pasekmių. „Gerbiu visų nuomones, bet patirtis rodo, kad tai gali baigtis blogai — tiek rinktinei, tiek nacionaliniam čempionatui. Nežinau nė vieno atvejo, kad tokie sprendimai būtų atnešę kokios nors naudos. Italija ar Vokietija nuo to jau nukentėjo, todėl dabar visi stengiasi judėti priešinga linkme. Kalbame apie tai jau 15 metų, ir iki šiol nesu išgirdęs nė vieno pasitvirtinusio argumento, kuris bylotų sprendimo visiškai atsiverti legionieriams naudai. Čempionato lygis, klubų pajamos, arenų lankomumas, žiniasklaidos dėmesys — nė vienas šių rodiklių nuo to nepagerėtų“, — tvirtino Ispanijos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius Jesus Bueno. „Nemanau, kad Lietuvos klubai turi finansinių galimybių įsigyti geriausius Europos krepšininkus. O pirkti tokio lygio, kokie yra lietuviai ar tik truputį geresni, visiškai netikslinga. Nusipirkęs tokį krepšininką turėsi jam leisti žaisti, o tuo metu savas sėdės ant suolo ir netobulės. Taip kils grėsmė ir nacionalinei rinktinei“, — tokia yra Rusijos krepšinio federacijos prezidento Sergejaus Černovo nuomonė.

Italijos ir Lenkijos nuosmukis Kalbėdami apie legionierių limito panaikinimo padarinius pirmiausia visi pateikia Italijos, Vokietijos ir Lenkijos pavyzdžius.

tema

www.musukrepsinis.lt

Legionieriai LKL komandose Tarp šių šalių geriausiai šiuo metu sekasi Vokietijai. Jos klubai negali pasigirti puikiais rezultatais tarptautinėje arenoje, tačiau susidomėjimas nacionaliniu čempionatu yra nemažas, krepšinio populiarumą šalyje labai kelia sėkmingas Dirko Nowitzki žaidimas NBA. Norėdami žengti toliau, vokiečiai didina apribojimus legionieriams.

Italai ir lenkai yra daug gilesnėje duobėje. „Turime labai aiškių pavyzdžių, kokią įtaką turėjo legionierių antplūdis. Italai buvo priėmę tokį sprendimą, ir dabar Italijos krepšinio lyga yra beveik sunaikinta, o krepšinio sirgaliai nebejaučia ryšio su vietiniais klubais. Palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimt metų, rungtynių lankomumo rodikliai Italijoje yra labai maži. Dabar jie bando susigrąžinti žiūrovus, bet tai bus sunku.

Jeigu nuolat į komandą kvieti užsieniečius, sirgaliai nebežino, kas kur rungtyniauja, nes krepšininkai nuolat keičiasi“, — kaimynų padėtį analizavo J. Bueno.

Lenkijoje krepšinis prieš dešimtmetį pagal populiarumą buvo antra sporto šaka po futbolo. Didžiausias krepšinio žvaigždes žinojo visa šalis, nacionalinė komanda nuolat dalyvaudavo Europos čempionatuose. Dabar Lenkijoje krepšinį aplenkė ir labai toli paliko tinklinis, labiau vertinamas rankinis. Dar kaimynai turi jų šalyje labai populiarias motociklų lenktynes stadione, o šuoliai su slidėmis nuo tramplino yra lietuviškojo disko metimo atitikmuo.

Tik tada tarp Lenkijos populiariausių sporto šakų galima minėti krepšinį.

Ieškodami tokio krepšinio nuosmukio priežasčių, kaimynai vieningai nurodo legionierių limito panaikinimą. „Nebeliko vietinių žvaigždžių, rinktinės rezultatai nuolat blogėjo, žiūrovams neįdomu sirgti už nuolat besikeičiančius legionierius“, — pastaraisiais metais šie teiginiai buvo nuolat kartojami žymiausių Lenkijos krepšinio apžvalgininkų straipsniuose.

Tomo Pačėso treniruojamas „Asseco Prokom“ šiemet prasibrovė į Eurolygos ketvirtfinalį. Tai yra laimėjimas, apie kurį svajoja „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Lenkus į iki šiol neregėtas klubinio krepšinio aukštumas atvedė būrys legionierių su natūralizuotu amerikiečiu Davidu Loganu priešakyje. Tačiau ar Gdynės klubui ir visam Lenkijos krepšiniui šis laimėjimas ką nors duos? Tyrimai rodo, kad abu Lenkijoje vykusius „Asseco Prokom“ mačus su „Olympiacos“ per televiziją žiūrėjo vos po 17 tūkst. žiūrovų.

Lenkijai šie skaičiai yra tiesiog tragiški. Palyginimui, visišku fiasko lenkai vadina šioje šalyje vykusio 2009 metų Europos čempionato finalo, rodyto per nacionalinį kanalą sekmadienio vakarą geriausiu laiku, transliaciją. Lemiamą Senojo žemyno pirmenybių mačą stebėjo... 700 tūkst. žmonių! Lenkijai tai yra labai mažai. O ką reiškia 17 tūkst.?

Ir viso to priežastimi lenkai vieningai laiko legionierių limito panaikinimą nacionaliniame čempionate. „Padėti gali tik rimta rinktinės pergalė. Panaši į tas, kurias iškovojo tinklininkai ar rankininkai. Tačiau tai bus velniškai sunku, nes kalbame ne apie keletoje šalių populiarią sporto šaką, o apie sportą, kuriuo žavisi pusė pasaulio. Tačiau jei nepadeda Marcino

Kauno „Žalgiris“ 6 legionieriai: Marcusas Brownas (JAV), Aleksandras Čapinas (Slovėnija), Mario Delašas (Kroatija), Mirza Begičius (Slovėnija), Siimas-Sanderis Vene (Estija), Travisas Watsonas (JAV).

Vilniaus „Lietuvos rytas“ 4 legionieriai: Igoris Miloševiočius (Serbija), Kenanas Bajramovičius (Bosnija ir Hercegovina), Milko Bjelica (Serbija), Aronas Baynesas (Australija).

Dalį sezono komandoje žaidę legionieriai: Bojanas Popovičius (Serbija), Dejanas Borovnjakas (Serbija). „Šiauliai“ 3 legionieriai: Derickas Low (JAV), Raitis Grafas (Latvija), Maris Gulbis (Latvija), Klymas Artamanovas (Ukraina).

Dalį sezono komandoje žaidęs legionierius: Brandonas Brownas (JAV).

Utenos „Juventus“ 1 legionierius: Nikolas Vašakidzė (Gruzija).

Dalį sezono komandoje žaidęs legionierius: Mohammadas Seckas (Senegalas).

Marijampolės „Sūduva“ 1 legionierius: Rashaunas Broadusas (JAV).

Dalį sezono komandoje žaidę legionieriai: Lodrickas Stewartas (JAV), Kennethas Simmsas (JAV), Brandonas Brownas (JAV). „Alytus“ 1 legionierius: Aleksejus Andrianovas (Rusija).

Kėdainių „Nevėžis“ Dalį sezono komandoje žaidęs legionierius: Travisas Hallas (JAV).

Legionieriai NKL komandose Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 2 legionieriai: Bryanas Harrisonas (JAV), Joe Ballardas (JAV). „Mažeikiai“ 1 legionierius: Travisas Hallas (JAV).

Palangos „Naglis-Adakris“ 2 legionieriai: Brandonas Davisas (JAV), Michaelis Dawsonas (JAV).

Vilniaus „VKM-Perlas“ 1 legionierius: Andrejus Gorskovas (Moldova). „Radviliškis“ 1 legionierius: Azeezas Oladimeji (Nigerija). „Šilutė“ 2 legionieriai: Brentas Reese (JAV), Kraigas Petersas (JAV).

Legionieriai RKL komandose „Plungė-SM“ 1 legionierius: Mohammadas Seckas (Senegalas). „Raseiniai“ 1 legionierius: Darrickas Leonardas (JAV).

Biržų „Rinkuškių alus“ 1 legionierius: Adewole Waneedas Lawalis (Nigerija).

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 15

tema

2010 m. pasaulio čempionato belaukiant Gortato veikla, įdomūs Europos čempionato mačai, didžiulė „Asseco Porokom“ sėkmė, padėti tikriausiai gali tik kova dėl Europos čempionato medalių Lietuvoje 2011-aisiais“, — taip krepšinio padėtį savo šalyje įvertino populiarus Lenkijos sporto žurnalistas, oficialios Lenkijos vyrų krepšinio čempionato svetainės vyriausiasis redaktorius Adamas Romanskis.

Limito naikinimas — nepriimtinas LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigia, kad mūsų šalis neketina eiti užsienyje nepasiteisinusiu keliu. „Klausimas dėl legionierių limito yra įtrauktas į artimiausio LKF vykdomojo komiteto posėdžio darbotvarkę. Planuojame aiškintis realų legionierių poreikį, pasikalbėsime su klubų atstovais ir teiksime pasiūlymus LKF konferencijai. Šiuo metu vadovaujamės būtent jos priimtu sprendimu. Esame pasirengę diskusijai, galimi įvairūs variantai, tačiau manau, kad apie visišką limito panaikinimą negali būti kalbos. Spręs LKF konferencija, tačiau aš nuolat bendrauju su Lietuvos krepšinio pasaulio žmonėmis, žinau, kokia nuomonė vyrauja“, — sakė LKF vadovas.

Legionieriai Eurolygos komandose Finalo ketverto dalyvės Maskvos CSKA (Rusija): 5 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija): 7 legionieriai: „Barcelona“ (Ispanija): 7 legionieriai Belgrado „Partizan“ (Serbija): 4 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas Ketvirtfinalyje iškritusios komandos Madrido „Real“ (Ispanija): 9 legionieriai Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija): 6 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis): 6 legionieriai + 2 natūralizuoti žaidėjai Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija): 9 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas Antrajame etape iškritusios komandos Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija): 7 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas „Maroussi“ (Graikija): 7 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas Sienos „Montepaschi“ (Italija): 7 legionieriai + 2 natūralizuoti žaidėjai Stambulo „Efes Pilsen“ (Turkija): 8 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas Malagos „Unicaja“ (Ispanija): 10 legionierių Kauno „Žalgiris“ (Lietuva): 6 legionieriai Maskvos sr. „Chimki“ (Rusija): 5 legionieriai + 1 natūralizuotas žaidėjas Zagrebo „Cibona“ (Kroatija): 2 legionieriai Pirmajame etape iškritusios komandos Milano „Armani Jeans“ (Italija): 5 legionieriai + 2 natūralizuoti žaidėjai Vilerbano „Asvel“ (Prancūzija): 7 legionieriai Orleano „Entente“ (Prancūzija): 5 legionieriai Oldenburgo „EWE Baskets“ (Vokietija): 8 legionieriai Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija): 7 legionieriai Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva): 4 legionieriai Romos „Lottomatica“ (Italija): 6 legionieriai Liublianos „Union Olimpija“ (Slovėnija): 8 legionieriai

16 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

ir iš rinktinės. Tačiau atrodo, kad liūdniausios prognozės nepasitvirtins.

Treneriui buvo atlikta operacija, po kurios B. Tanjevičius pareiškė tikįs, kad grįš į „Fenerbahce Ulker“ dar per šio sezono atkrintamąsias varžybas.

Prieš pat NBA atkrintamųjų varžybų pradžią sunkią traumą patyrė pagrindinis nacionalinės komandos ir Jutos „Jazz“ E. Ginobili nežais vidurio puolėjas Mehmetas Okuras.

Argentinos rinktinės lyderis Krepšininkui buvo atlikta operacija. Kol Emanuelis Ginobili apsisprendė kas nėra žinoma, ar jis spės atsigauti iki praleisti 2010 metų pasaulio pasaulio čempionato pradžios. čempionatą. San Antonijaus „Spurs“ D. Sternas ragina žaisti 32 metų puolėjas nusprendė pasaulio čempionate vasarą praleisti kartu su dvynių besilaukiančia žmona. Krepšininkas NBA komisaras Davidas Sternas tėčiu turėtų tapti gegužę. „Noriu būti greta kiekvieną viešai pareiškė, kad rekomenduoja lygos žaidėjams žaisti akimirką, kurios daugiau niekada elitinės nepasikartos. Kita mano sprendimo nacionalinėse komandose. „Mes skatiname krepšininkus žaisti priežastis yra mano kūnas. Negaliu rinktinėse.

Pasaulio čempionatai tampa 3 metus iš eilės žaisti rinktinėje be vis svarbesni, šios puikios varžybos poilsio. Mano tikslas yra kitais metais ves į Londono olimpines žaidynes, po iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes kurių lauksime pasaulio čempionato ir Londone sužaisti paskutines Ispanijoje“, — pareiškė D. Sternas. rungtynes Argentinos rinktinėje“, — pareiškė garsiausias Argentinos krepšininkas.

Libanas išsirinko trenerį

Talismanas Bascatu

pavadintas

Turkijos krepšinio gerbėjai išrinko vardą pasaulio čempionato talismanui.

Mėnesį vykusiame internetiniame balsavime didžiausio palaikymo sulaukė talismanui siūlytas Bascato vardas. Jam atiteko 62 proc. balsų. 20 proc. internautų pasisakė už Onecato vardą, 18 proc. — už Micho.

Libano krepšinio federacija vyriausiuoju nacionalinės komandos treneriu paskyrė amerikietį Tabą Baldwiną. 51 metų krepšinio specialistas iki 2006-ųjų vadovavo Naujosios Zelandijos rinktinei, su ja 2002 metais pateko į pasaulio čempionato pusfinalį.

Nene padės brazilams Svarbiausia T. Baldwino užduotis Libane bus iškovoti kelialapį į Londono Brazilijos rinktinės aukštaūgių olimpines žaidynes.

Libaniečiai grandis pasaulio čempionate atrodys skelbia, kad jų nacionalinės įspūdingai.

Pirmą kartą nuo 2007komandos biudžetas šiais metais bus ųjų vasaros nacionalinėje komandoje 1 mln. JAV dolerių. žaisti sutiko Denverio „Nuggets“ vidurio puolėjas Nene. 27 metų 211 cm ūgio Turkų sunkumai krepšininkas JAV buvo susitikęs su Pasaulio čempionato šeimininkų naujuoju Brazilijos rinktinės strategu stovykloje pastaruoju metu vyrauja Rubenu Magnano. „Anksčiau buvo didelis spaudimas. didelė sumaištis. Iš pradžių dėl Dabar jo nėra. Rinktinė yra rinktinė, sveikatos problemų Stambulo ja reikia džiaugtis, žaisti savo šalies „Fenerbahce Ulker“ komandą komandoje turi būti smagu. Anksčiau skubiai paliko Turkijos nacionalinės man taip nebuvo“, — po pokalbio su komandos strategas Bogdanas treneriu krepšininkas nusprendė, kad Tanjevičius. Buvo kalbama, kad dėl sveikatos treneris turės pasitraukti šį kartą nacionalinėje komandoje suras savo vietą.

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

KyLanti ZvaigZde

L. Samėno optimizmo traumos nemažina

Vilniaus „Sakalų“ įžaidėjui Laurynui Samėnui šio sezono pradžioje nepavyko pritapti „Šiaulių“ ekipoje, tačiau jaunojo gynėjo talentą pastebėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo vadovai. Jie 21 metų krepšininką pakvietė į su pajėgiausiu sostinės klubu glaudžiai susijusią Vilniaus „Perlo“ ekipą. „Perle“ L. Samėnas turėtų žaisti artimiausius du sezonus. Šarūnas Mazalas L. Samėnas sezono pradžioje bandė įsitvirtinti „Šiauliuose“, bet grįžo į Vilniaus „Sakalus“.

18 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

„Perlas“ L. Samėnui — nenaujas klubas. 192 cm ūgio krepšininkas „Perlo“ ekipai atstovavo 2006—2008 metais, kai ji kovėsi Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Išaugęs NKL marškinėlius, L. Samėnas persikėlė į elitinėje lygoje besirungiančią „Sakalų“ komandą. Nuo kito sezono gynėjas vėl vilkės „Perlo“ marškinėlius. „Manau, tai yra žingsnis į priekį“, — apie persikėlimą į kitą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandą pareiškė L. Samėnas.

Jis supranta, kad patekus į „Perlo“ komandą galimybė pakilti į Lietuvos krepšinio elitą — atstovauti „Lietuvos ryto“ ekipai — labai padidėja. „Aišku, tai yra proga. Žinoma, tikiuosi, kad kita stotelė bus „Lietuvos rytas“, — sakė jaunasis krepšininkas.

Siekis — pranokti Š. Jasikevičių Vaikystėje panevėžietį L. Samėną sportuoti ragino tėvai, dar pirmoką nuvedė į plaukimo treniruotes. Būdamas antrokas, vaikinas pradėjo lankyti krepšinio treniruotes. „Vienu metu sportavau abu dalykus, tačiau krepšinis labiau traukė, — aiškino L. Samėnas. — Su tėvais eidavau į krepšinio rungtynes.

Man patiko ir renginys, ir žaidimas. Galbūt mane labiau domino komandinis sportas, dėl to ir pasukau į krepšinį.“ Pirmuoju savo treneriu L. Samėnas laiko Audrių Prakuraitį. Prieš penkerius metus LKL klubą „Panevėžys“ treniravęs, o dabar Rumunijoje dirbantis A. Prakuraitis suteikė L. Samėnui visus krepšinio pagrindus. „Žinoma, didelis ir kitų trenerių indėlis. Kiekvienas jų suteikė kažką naujo. Iš visų trenerių pasisėmiau žinių, be to, šio to išmokau ir Jungtinėse Valstijose“, — tikino L. Samėnas.

Vaikystės metais Laurynas stebėdavo legendinių Lietuvos krepšininkų žaidimą, žavėjosi Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomičiumi ir Rimu Kurtinaičiu.

Tačiau vėliau L. Samėno idealu tapo Šarūnas Jasikevičius. Jis jaunąjį krepšininką sužavėjo charakterio savybėmis. „Nuo to laiko mano idealas nebesikeitė. Bet nesistengiu lygiuotis į krepšininkus — toks, kaip kuris kitas, nebūsi. Reikia stengtis tapti geresniam“, — paaiškino žaidėjas.

JAV išbuvo tik pusmetį Panevėžyje L. Samėnas rungtyniavo iki 15 metų. Įpusėjęs devintąją klasę, krepšininkas ryžosi kelionei už Atlanto. Tačiau svečioje šalyje lietuvis išbuvo tik pusmetį — vasarai grįžęs į Lietuvą nutarė čia likti. „Pusmetis JAV davė daug naudos, — sakė L. Samėnas. — Būdamas 15 metų žaisdavau su 18—19 metų krepšininkais. Kai rungtyniauji su vyresniais, pastebi jų protingesnį žaidimą ir greičiau tobulėji.

Be to, teko daug žaisti prieš juodaodžius, kurie stipresni fiziškai. Šitaip išmoksti geriau gintis ir pulti.“ Į JAV krepšininkas išvyko sėkmingai pasirodęs vasaros stovykloje Šilutėje. Ten lankęsi keli amerikiečių treneriai pasiūlė L. Samėnui išvykti už Atlanto: „Tuo metu pasiūlymas jaunam žmogui išvykti žaisti krepšinio į JAV buvo kažkas ypatingo. Pagalvojau, kad, išvykęs iš Lietuvos, nelabai ką prarasiu. Jei ten būtų patikę, gal būčiau likęs ilgiau.

KyLanti ZvaigZde

„Nesistengiu lygiuotis į krepšininkus — toks, kaip kuris kitas, nebūsi. Reikia stengtis tapti geresniam.“ Bet galiausiai sugrįžau į Lietuvą.“ Grįžęs iš JAV, krepšininkas nutarė pasukti ne į gimtąjį Panevėžį, o į Vilnių. Sulaukęs 16 metų, L. Samėnas persikėlė į sostinę dėl didesnių perspektyvų. „Nusprendžiau priimti pasiūlymą persikelti į Vilnių ir dėl to dabar tikrai nesigailiu“, — tikino L. Samėnas.

Šiauliuose nebuvo patenkintas Vilniuje L. Samėnas sudomino „Perlo“ komandą, kuri tuomet dar nebuvo artimai susijusi su „Lietuvos ryto“ ekipa. NKL lygoje rungtyniavusiame „Perle“ L. Samėnas praleido du sezonus, kurių metu jį stebėjo ir jaunimo rinktinės treneris Rūtenis Paulauskas.

Tačiau patekti į jo treniruojamą rinktinę L. Samėnui nepavyko. „Dažniausiai būdavau 13-tas žaidėjas — paskutinis, kurį išbraukdavo iš kandidatų sąrašo. Bet nesigailiu, kad vykau į stovyklas, kadangi per vasaras treniruodavausi. Daug patirties pasisėmiau iš trenerio R. Paulausko. Tai man išėjo į naudą“, — teigė krepšininkas.

Jis tobulėdavo ne tik per sezoną, bet ir vasaromis, o galiausiai 2008 metų vasarą sudomino „Sakalų“ komandą. Jau per debiutinį sezoną elitinėje Lietuvos lygoje vidutiniškai rinkdavo beveik po 10 taškų. „Prisiminimai apie debiutinį sezoną LKL — labai geri. Komanda buvo jauna, visi energingi, trokštantys pergalių, — prisiminė tuometinis „Sakalų“ naujokas. — Žaidimo stoka nesiskųsdavau, dirbau pas gerą trenerį Nerijų Zabarauską.“ Sėkmingu L. Samėno debiutu susidomėjo „Šiaulių“ vadovai. Jie panoro išsinuomoti krepšininką iš Vilniaus ekipos. Klubams sutarus, šį sezoną žaidėjas pradėjo Šiauliuose. Tačiau šio miesto komandoje jis neįsitvirtino ir lapkritį grįžo į „Sakalus“. „Pasinaudojau proga nuvykti ir išbandyti save. Nežinau, kodėl nepavyko pritapti. Gal komanda man netiko, gal per anksti ten išvykau, — svarstė L. Samėnas. — „Šiauliai“ turi gerą įžaidėją Derricką Low, jam treneris skyrė daug minučių. Aš norėjau daugiau laiko praleisti aikštėje, taigi nutarėme, kad grįšiu į Vilnių.“ L. Samėno statistika grįžus į „Sakalus“ šį sezoną buvo panaši kaip ir pirmąjį. Vienas geriausių sezono rungtynių LKL čempionate krepšininkas sužaidė (pelnė 23 taškus) būtent tuomet, kai „Sakalai“ kovojo su „Šiauliais“. „Gal tai ir sutapimas, — šypsojosi perspektyvusis gynėjas. — Visada būna taip, kad išvykęs iš komandos nori jai kažką įrodyti. Prisimenu, kad per tas rungtynes labai gerai jaučiausi.“

Traumos — per paskutines rungtynes Praėjusią vasarą L. Samėnas turėjo ilsėtis. Tai jis privalės daryti ir

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 19

KyLanti ZvaigZde

„Traumą galėjau patirti dėl didelio krūvio. Teko atstovauti Mykolo Romerio universiteto komandai, per jos rungtynes aikštėje praleisdavau beveik visą mačą. Taip būna, kai nespėji pailsėti, atsigauti.“

judėti į priekį žingsnis po žingsnio“, — optimistiškai į ateitį žvelgia L. Samėnas.

šiemet. Priežastis ta pati — trauma.

Per paskutines praėjusio sezono rungtynes krepšininkui plyšo dešinysis inkstas, dėl to teko dvi savaites gulėti ligoninėje, o grįžus namo — dvi savaites praleisti lovoje. „Gydytojai siūlė nesportuoti iki vasaros pabaigos, iš viso apie 2—3 mėnesius. Bet po pusantro pradėjau šiek tiek judėti. Sezono startui jau buvau pasirengęs“, — prisiminė krepšininkas.

Nusivilti jam teko ir šiemet. Per paskutines LKL rungtynes jis patyrė kojos traumą, todėl tikriausiai teks vėl gultis ant operacinio stalo. „Gal esu užkeiktas, — šypsodamasis svarstė krepšininkas. — Galvoju, kad traumą galėjau patirti dėl didelio krūvio. Teko atstovauti Mykolo Romerio universiteto komandai, per jos rungtynes aikštėje praleisdavau beveik visą mačą. Taip būna, kai nespėji pailsėti, atsigauti.“ Praleisti vasarą be krepšinio L. Samėnui bus sunku, kadangi jis — vienas iš tų, kurie be kamuolio gyventi negali. Vis dėlto atsigriebti jis galės rudenį, kai pradės treniruotes su ambicingais „Perlo“ komandos draugais.

Tikslas — Eurolyga Su „Perlo“ klubu L. Samėnas sudarė dvejų metų sutartį ir per šį laikotarpį tikisi patobulėti. „Manau, reikia tobulinti gynybą. Be to, turiu sustiprinti kojas, įgauti staigumo. Nors metimu negaliu skųstis, visuomet gali būti geriau“, — pabrėžė krepšininkas.

Patobulėjęs L. Samėnas gali sulaukti galimybės išpildyti savo svajonę — rungtis su stipriausiais Europos krepšininkais. Būtent patekti į Eurolygą šiuo metu krepšininkui yra svarbiausia. O iki šio tikslo liko tik laiptelis. „Žinoma, tikiuosi, kad kita stotelė bus „Lietuvos rytas“. Bet dabar reikia rengtis sezonui su „Perlu“ ir stengtis kuo geriau žaisti. Reikia

Geriausios L. Samėno rungtynės šį sezoną Vilniaus „Sakalai“ — Kauno „Aisčiai“ 106:103 (33:15, 21:22, 23:29, 15:26, 14:11) L. Samėnas: 28 min., 27 tšk., dvitaškiai — 6/13, tritaškiai — 3/4, baudos — 6/7, 2 atk. k., 3 rez. p., 3 per. k.

20 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Sostinėje krepšininkas gyvena nuo 16 metų.

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 21

„Erelitos-KTU“ nuotr.

KyLanti ZvaigZde

Rekordininkui kol kas svarbesni mokslai

Edgaro Stanionio pavardė ne itin žinoma net krepšiniu besidomintiems žmonėms.

22 metų 193 cm ūgio gynėjas iš Kauno niekada nežaidė savo amžiaus jaunimo rinktinėse, krepšinio aikštelėje neišsiskirdavo. Bent jau taip buvo iki šio sezono. Su Kauno „Erelita-KTU“ komanda Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidęs E. Stanionis tapo vienu rezultatyviausių lygos krepšininkų, o jo ekipa jau debiutiniame sezone užėmė penktąją vietą.

E. Stanioniui knieti išmėginti jėgas LKL, tačiau norėtų, kad krepšinis netrukdytų studijoms.

22 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Jonas Miklovas

www.musukrepsinis.lt

Maža to, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas lapkritį per studentų lygos (LSKL) rungtynes vienas pats pelnė 52 taškus ir taip pagerino lygos rezultatyvumo rekordą.

Kad ir kaip bebūtų keista, varžovus į neviltį taikliais metimais varantis vaikinas savęs net nevadina profesionalu. Rytais jis vaikšto į paskaitas, vakarais — treniruojasi. E. Stanionis didžiuojasi, kad vadybos mokslus kremta be papildomos pagalbos. „Nenoriu visko investuoti į sportą ir neturėti diplomo. Kai baigsiu mokslus, tada rinksiuos, ką toliau daryti — mokytis toliau, dirbti ar daryti sportinę karjerą“, — sunku patikėti, kad taip mąsto vidutiniškai 25,6 taško LSKL pirmenybėse renkantis gynėjas.

Ne ką prasčiau jam sekėsi ir NKL čempionate, kur pelnė po 19 taškų ir lygoje pagal rezultatyvumą buvo penktas.

Tokie rezultatai neatėjo savaime. E. Stanionis niekada nebuvo geriausias savo amžiuje ar net savo grupėje. Pas Ramūną Butautą, Romualdą Brunecką ir dabartinį trenerį Vitoldą Masalskį treniruotes lankęs vaikinas išmoko, kad svarbiausia — užsispyrimas. „Vaikystėje visko buvo. Pavyzdžiui, mama ateina į rungtynes pasižiūrėti, kaip žaidžiu, o aš kam nors kitam turiu perduoti aprangą ir net neapšilinėdavau su komanda“, — skaudžias vaikystės akimirkas prisiminė E. Stanionis.

Nesiblaško nuo mažų dienų — Edgarai, tau teko laimė dirbti su tokiais žinomais krepšinio treneriais. Ar dabar susimąstai, kad tokia rimta kompanija padėjo susiformuoti tau kaip krepšininkui?

— Taip, kiekvienas treneris man davė kažką savo. Vienas treneris yra griežtas, kitas — daugiau dėmesio skiria taktikai. Iš kiekvieno trenerio kažką pasisėmiau, ne tik krepšinio aikštelėje.

Treneriai būdavo kaip tėvai, nes juos matydavau kiekvieną dieną — treniruotėse, kelionėse.

Kai dirbau su treneriu R. Butautu, jis buvo išties jaunas, dar ir plaukų turėjo (juokiasi). Buvo griežtas treneris, daug reikalavo, bet gal mes buvome per jauni, kad galėtume visus reikalavimus įgyvendinti. Bet kai pažiūri, daug krepšininkų, kurie pradėjo sportuoti pas R. Butautą, ir dabar profesionaliai žaidžia: tai ir Rokas Ūzas, ir Lukas Brazdauskis, dar kiti.

Kai R. Butautas išėjo dirbti su moterimis, viskas „Merkurijaus“ mokykloje keitėsi, išėjau pas trenerį V. Masalskį. Tai protingas treneris, daug dėmesio skiriantis taktikai.

R. Bruneckas yra griežtas treneris, daug reikalaujantis, savotiškas. Kiekvienas iš jų labai stengiasi dėl savo vaikų.

Su treneriu V. Masalskiu likau ilgiausiai, nes jis manimi pasitikėjo, davė daug laisvės. Jis mane paėmė kaip darbštų žmogų, o ne kaip žaidėją. Dvyliktoje klasėje, kai debiutavau NKL, dar tik mokiausi iš kitų, kitais metais treneris manimi jau labiau pasitikėjo. Po to, kai žaidžiau RKL, jau pradėjau groti vienu iš pirmųjų smuikų.

— Ar visgi nesupyko treneris V. Masalskis, kai nusprendei išeiti į A. Sabonio krepšinio mokyklą?

— Pyktelėjo, niekas nenori kitam atiduoti vieno geriausių žaidėjų. Gal tai buvo ne pyktis, greičiau nesusikalbėjimas. Bet susė-

KyLanti ZvaigZde

dome draugiškai, išsiaiškinome, kad man taip bus geriau tobulėti. Norint kažką turėti, reikia kažką paaukoti. Požiūris į darbą A. Sabonio mokykloje buvo kitoks, nes tarp žmonių, kurie geriau žaidžia, ir pats labiau stengiesi. Tais laikais A. Sabonio mokykloje buvo tikrai stipri komanda. Per paskutiniuosius metus R. Bruneckas man parodė, ką reiškia gynyba, pamokė, ką darydavau negerai. Norėdamas žaisti, turėdavau apsiginti, todėl šioje srityje labai tobulėjau.

Bet su treneriu V. Masalskiu nesusipykome. Juk neateičiau po metų į jo komandą, jei būtų blogai. Treneris vykdė atranką, patekau kaip dvyliktas žaidėjas.

— Bendraamžiai, kuriuos minėjai — R. Ūzas, L. Brazdauskis — nuo mažens atstovavo Lietuvos rinktinėms. Ar pats dar tuo metu neišsiskirdavai taip, kad pastebėtų rinktinių treneriai?

— Tuo metu buvau antraeilis žaidėjas, galiu taip atvirai pasakyti. Jie gal buvo anksčiau subrendę, todėl ir žaidė rinktinėse. Paskutiniais metais visi lankėme A. Sabonio mokyklą, kai kurie iš jų jau atstovavo „Žalgirio“ dublerių komandai, kiti žaidė Jonavoje.

Kai esi aukštas, lengviau prasimušti, o žaidėjų nuo 190 iki 195 cm ūgio yra labai daug, kad tave pastebėtų, turi būti geriausias.

— Ar baigiant sporto mokyklą ir matant, kaip kiti komandos draugai jau žaidžia gana pajėgiose komandose, o pats negauni tokių progų, nebuvo minčių, kad reikėtų atsisakyti krepšinio?

— Jeigu kelias dienas nepasportuoju, viduje kažkas pradeda spurdėti, norisi bėgti į aikštę. Su vienais vaikais pradėjau sportuoti nuo 7 metų, jie vėliau metė krepšinį, lankė tinklinį, plaukimą, kitus sportus. O aš siekiu stabilumo, gal iš tėvų tai paveldėjau.

Mano tėtis Rolandas Stanionis 14 kartų buvo Lietuvos čempionas 110 metrų bėgimo su barjerais rungtyje. Brolis pasuko tėčio keliu, vėliau jo treneris norėjo ir mane pervilioti. Bet likau prie krepšinio, nes norėjau išsiskirti. Negali visi šeimoje eiti į tą pačią rungtį (šypsosi). Be to, esu pratęs, kad jeigu kažką pradedu, darau iki galo. Tais laikais, kai visi bendraamžiai kažkur lakstė, aš turėjau tvarką: mokykla, treniruotė, namai. Tai buvo mano gyvenimo rutina, ji tokia ir šiandien. Nors gal ne rutina, nes kasdien vis kažką naujo pamatai.

Negalvojau mesti krepšinio net matydamas, kad kitiems geriau sekasi. Niekada nereikia nuleisti rankų, turi būti širdyje kovotojas. Jeigu širdyje nieko nejauti, net neverta sportuoti.

52 taškai per rungtynes — Šie metai ne tik komandai, bet ir pačiam yra labai sėkmingi — per NKL rungtynes jau pirmajame savo sezone pelnydavai 19 taškų ir atkovodavai 6,2 kamuolio. Ar tikėjaisi tokio sėkmingo sezono?

— Šis sezonas mums tikrai buvo fantastiškas, nes niekas nesitikėjo, kad iš niekur atėję žaidėjai gali konkuruoti su geriausiomis komandomis. Visos komandos, kurios pateko į NKL pusfinalį, mūsų nenugalėjo du kartus. Sezono metu mes dukart įveikėme Palangos „Naglį-Adakrį“ ir Pakruojo „Merestą“, o su Jonavos „Triobet-Malsta“ ir „Mažeikiais“ pasidalijome po pergalę.

Aš sezono pradžioje norėjau įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems,

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 23

KyLanti ZvaigZde

kad galime žaisti gerai. Aš be komandos tikrai nebūčiau galėjęs taip pasirodyti. Mūsų komanda mėgsta greitą žaidimą, kiekvienas žino, ką daryti, todėl man komandos draugai padėjo pasiekti tokių rezultatų. Sezono pradžioje pavykdavo ir efektyvumo balų daug surinkti, bet vėliau, sezono viduryje, fizinė forma kiek krito.

Visgi atkrintamosioms varžyboms atsitiesiau.

— Kokioje pozicijoje pačiam labiausiai patinka žaisti?

— Žaidžiu atakuojančiu gynėju, kartais tenka ir lengvojo puolėjo pozicijoje pažaisti. Esu 192—193 cm ūgio, bet ne viską ūgis lemia — galima aukščiau šokti, greičiau bėgti ir geriau sugalvoti, ką daryti. Iš „mažiukų“ irgi būna krepšininkų (šypsosi).

— Šį sezoną per studentų lygos rungtynes pelnei 52 taškus, o likę komandos nariai — 27. O KTU 79:71 nugalėjo MRU. Kaip įmanoma vienam krepšininkui pakankamai aukšto lygio varžybose taip pasirodyti?

— Prieš tai sužaidžiau labai prastas rungtynes NKL su „Radviliškiu“. Tai buvo prasčiausios sezono rungtynės. Po to savaitgalį pailsėjau, pirmadienį žaidėme LSKL. Pradėjome daryti apšilimą ir jau bemėtant į krepšį pasakiau, kad labai maloni salė. Išėjo taip, kad pirmajame kėlinyje atsilikome apie 15 taškų. Kitiems nelabai sekėsi, todėl komanda ėmė žaisti per mane. Antrajame kėlinyje pajutau, kad galiu imtis iniciatyvos, o paskutiniajame, kai mačas vyko taškas į tašką, jeigu neklystu, pelniau 20 taškų. Bet nesakau, kad laimėjau aš. Laimėjo komanda. Reikia pripažinti, kad be komandos nebūčiau pelnęs tiek taškų. Aikštėje įžaidėjas yra kūrėjas, jis turi kamuolį, o mes jį gauname arba ne. Aš tą dieną gaudavau, be to, netingėjau bėgioti. Bet kai po rungtynių sustojome pavalgyti, atsiguliau ir nebegalėjau nė kojų pajudinti. Buvau visiškai išsekęs.

— Ar kada anksčiau esi per vienerias rungtynes pelnęs tiek taškų?

— Yra buvę vaikystėje. Kai 10 klasėje, dar treniruodamasis pas V. Masalskį, žaidžiau su R. Brunecko treniruojama komanda, kurioje tada buvo ir R. Ūzas, L. Brazdauskis, Paulius Beliavičius, pelniau 50 taškų.

— Studentų lygoje reguliariajame sezone su KTU likote antri, bet atkrintamosiose varžybose jus iš kovos eliminavo LKL krepšininkais sustiprėjęs VPU. Ar nebuvo skaudu, kad per vienerias rungtynes buvo nubrauktas viso sezono darbas?

— Pirmąsias rungtynes laimėjome 16 taškų skirtumu. O Kaune neradome savo žaidimo ar išsigandome tų kelių krepšininkų iš LKL. Nors juos juk visi pažįstame. Nepasiruošėme kovai, atrodo, kad atėjome pasiimti pergalės, o išėjo, kad varžovai ją pasiėmė iš mūsų. Kitą dieną NKL čempionate laimėjome atkrintamąsias rungtynes su „Mažeikiais“, todėl tai kažkiek kompensavo.

Studentų lygoje turėtų būti kažkokios taisyklės, normatyvai, ribojantys krepšininkų žaidimą. Neturiu nieko prieš VDU, nes jie profesionalius krepšininkus susirenka visam sezonui. O štai kiti universitetai — tik atkrintamosioms varžyboms. KTU ir VGTU reguliariajame sezone buvo antri ir treti, nors abiejose nebuvo LKL žaidėjų. Tikėjomės patekti aukščiau, bet svarbiausia, kaip sakė treneris, kad sezone įrodėme, kad galime žaisti ir be LKL krepšininkų.

24 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Algos reikia nusipelnyti — Studijuoji vadybą. Ar pavyksta suderinti mokslą su sportu?

— Studijuoju trečiame kurse, kitais metais turėčiau baigti bakalauro studijas. Stengsiuosi viską daryti taip, kad sugebėčiau suderinti sportą ir mokslą. Labai džiaugiuosi, kad viską iki šiol sugebėjau padaryti pats ir iš pirmo karto — nereikėjo prašyti pratęsti sesiją dėl to, kad sportuoju. Tai sunku, bet kai nori, viskas įmanoma. Mes treniruojamės tik vakarais, todėl rytais galiu mokytis. Dėl to aš netgi save laikau ne itin profesionaliu krepšininku.

Nenoriu visko investuoti į sportą ir neturėti diplomo. Kai baigsiu mokslus, tada rinksiuos, ką toliau daryti — mokytis toliau, dirbti ar daryti sportinę karjerą.

— O ar pragyvenimui užtenka atlyginimo, kurį moka NKL komanda?

— Pinigų niekada nebūna per daug. Gyvenu vienas, todėl reikia mokėti ir už komunalines paslaugas, ir už automobilį. Todėl truputį neužtenka. Bet jeigu gyvenčiau su tėvais, užtektų. Pats esu kaunietis, bet tėvai išsiskirstę po kitus miestus.

— Ar prisimeni savo pirmąją algą, gautą už krepšinio žaidimą?

— Taip, prisimenu. Gal ir juokinga suma buvo. Tai buvo 400 ar 600 litų, kai pradėjau žaisti Tauragėje. Bet iki tol turėjau įrodyti, kad esu vertas pinigų. Nenorėk gauti pinigų už nieką, turi daug pasiekti, kad juos gautum. Reikia žinoti, kad krepšinis yra žaidimas, o ne darbas. Jeigu žaisi tik dėl pinigų, nieko neišeis. Aišku, viskas šiais laikais sumaterialėję, bet aikštelėje reikia tai pamiršti.

— Gerai, tarkime gauni pasiūlymą: kuri nors didesnė komanda moka 10 kartų didesnį atlyginimą, bet negarantuoja, kad apskritai pasirodysi aikštėje. Kaip pasielgtum?

— Jaunas žaidėjas turi žaisti. Kas iš to, kad du sezonus gausi pinigus, o po to gal beliks į mėgėjų lygą eiti? 20—23 metai yra toks amžius, kada turi žaisti, kad tobulėtum. Kas iš to, kad turėsi pinigų, bet netobulėsi ir nežaisi. Aišku, galima žiūrėti ir iš kitos pusės — būdamas stiprioje komandoje sportuoji su aukšto lygio žaidėjais. Bet treniruotės tikrai neatstoja žaidybinio proceso.

— O ar pats nenorėtum pereiti į aukštesnį lygį?

— Gal ir norėčiau, bet ne nuo manęs priklauso. Negali ateiti į komandą ir jai siūlytis. Gal kas pastebės, gal kam reikės tokio žaidėjo. Aišku, labai norėtųsi pakelti sau kartelę. Visgi net LKL komandai kelčiau sąlygą, kad ji man leistų mokytis ir išleistų į atsiskaitymus, gal net į kai kurias paskaitas. Tai suderinti labai sunku, bet jeigu pavyktų, tada labai norėčiau žaisti LKL.

Rezultatyviausios E. Stanionio rungtynės šį sezoną NKL Kauno „Erelita-KTU“ — „Šilutė“ 73:62 (19:19, 16:13, 26:14, 12:16) E. Stanionis: 31 min., 37 tšk., dvitaškiai — 6/10, tritaškiai — 7/11, baudos — 4/4, 3 atk. k., 4 per. k.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Lygos

Dėl svajonės — į nepažįstamą aplinką Vienas perspektyviausių A. Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinių — iš Alytaus atvykęs V. Kariniauskas.

Troškimas praverti didžiojo krepšinio duris gali būti toks stiprus, kad pasitaikius pirmajai galimybei dažnas paauglys neatsisako progos išvykti į kitą miestą. Toli nuo namų jo laukia didelį žinių bagažą sukaupę treneriai ir sąlygos siekti tobulybės bei savojo tikslo. Naujos galimybės skamba gundančiai ir patraukliai, tačiau kita medalio pusė priverčia susimąstyti. Dėl svajonės tapti garsiu krepšininku tenka labai anksti atsisveikinti su gimtuoju kraštu, tėvais ir draugais.

Martynas Pupininkas

26 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Niekam ne paslaptis, kad didžiuosiuose miestuose krepšinio mokyklos konkuruoja dėl jaunųjų talentų. Kiekviena nori išugdyti kuo daugiau žymių ir šalį garsinančių atletų, todėl talentingų vaikų medžioklė dažnai persikelia į Lietuvos provincijas, o kartais akys nukrypsta net į įvairius Europos kampelius. „Šiuo metu mūsų krepšinio mokykloje yra dešimt jaunuolių, kuriuos prisiviliojome iš kitų šalies vietovių“, — atskleidė Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos direktorius Raimundas Miladauskas. Jaunųjų krepšininkų kalvę valdantis vyras pasakojo, kad Vilniaus ir Kauno mokyklos yra kur kas aukštesnio lygio, todėl tik jos gali sau leisti suteikti tinkamas gyvenimo bei treniruočių sąlygas iš kitur atvykusiems paaugliams. Talentingo jaunimo paieškos vyksta ištisus metus, tačiau direktorius pabrėžė, kad masiškai vaikinai į Kauną nėra vežami, kviečiami tik perspektyviausi. „Tokių vaikų yra labai mažai, — R. Miladauskui antrino toje pačioje krepšinio mokykloje treneriu dirbantis Darius Sirtautas.

— Bene perspektyviausi šiuo metu yra iš Tauragės atvykęs Tauras Jogėla ir alytiškis Vaidas Kariniauskas.“ 16 metų kamuolio iš rankų nepaleidęs treneris neslepia, kad pasigenda aktyvesnės žaidėjų paieškos, bet tuo pačiu supranta, kad tam reikia nemažai lėšų. Krepšinio mokyklai jaunuolį išlaikyti nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šalies. „Tai yra spraga, neleidžianti didesniam vaikų skaičiui patekti į sporto mokyklą, kurioje yra geresnės sąlygos“, — apgailestavo treneris.

Kitas krepšinio specialistas, Vilniaus krepšinio mokykloje dirbantis Gintautas Regina įsitikinęs, kad talentų paieška visoje Lietuvoje yra naujas ir dar tik bręstantis reiškinys. „Tai labai pozityvu, nes pasiūlymą atvykti į Vilnių galima vertinti ne tik per krepšinio prizmę, — aiškino treneris. — Tai yra galimybė gyvenime ko nors pasiekti. Yra daug perspektyvių žaidėjų, kurių tėvai neturi didelių pajamų ir negali leisti vaikų į krepšinio mokyklas.“ Šiuo metu septynis vaikinus iš kitų miestų treniruojančio G. Reginos įsitikinimu, žvalgytis po įvairius regionus tampa labai populiaru, o „atsivežtinių“ vaikų ateityje tik daugės: „Remdamasis savo praktika galiu pasakyti, kad į aukštesnio lygio krepšinio mokyklą patekusio vaikino meistriškumas pradeda augti kur kas greičiau nei augtų kitoje mokykloje.“ Kaip pavyzdį treneris pateikė 1992 metais gimusį auklėtinį Eigirdą Žukauską. „Atvykęs iš Radviliškio jis buvo niekam nežinomas, padirbėjęs su mumis dabar yra vienas pagrindinių pretendentų į jaunių rinktinę“, — sakė krepšinio specialistas.

Buvę ir esami treneriai randa kompromisą Lyderio bruožai, kovotojo charakteris ir noras siekti aukštumų — savybės, kuriomis sudominti ir atkreipti į save dėmesį gali net ir mažiausiame Lietuvos kampelyje produktyvių treniruočių negaunantis vaikinas. D. Sirtautas tvirtina, kad talentų medžioklė privalo vykti nuo pačių jauniausių amžiaus grupių, žvalgytis reikia ir į tuos, kurie dar neišaugo pradinių klasių suolo. „Akyla trenerio akis visuomet pamato tą, kurio reikia, — įsitikinęs R. Miladauskas. — Kiekvienas mūsų treneris Moksleivių krepšinio lygos (MKL) varžybose žvalgosi perspektyvių žaidėjų visoje Lietuvoje.“

www.musukrepsinis.lt

Pastebėjęs potencialų kandidatą treneris jo pavardę pasako krepšinio mokyklos agentūrai, kuri surenka detalesnę informaciją, o vėliau kontaktuoja su mokykla, tėvais ir, žinoma, su pačiu žaidėju.

Su Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija susijusios agentūros „Sports Development Group“ vykdomasis direktorius Egidijus Mikalajūnas buvo konkretus: „Yra kontaktai, abipusis noras, sudaromos sutartys, važiuojam ir žaidžiam.“ Agentas pasakojo, kad ieškodamas perspektyvių žaidėjų pirmiausia dėmesį atkreipia į rekomendacijas, statistinius duomenis, o tada vyksta susitikti su žaidėju ir pats krepšininką įvertina.

Paklaustas, ar nemano, kad toks žaidėjo perviliojimas yra savotiška vagystė, atimanti progą mažesniam miesteliui išauginti garsų Lietuvos sportininką, R. Miladauskas tvirtino taip nemanąs. „Mūsų pozicija visuomet buvo ir yra tokia, kad negalima taip paprastai imti ir pasisavinti talentingų žaidėjų. Šis procesas vyksta su vaikų trenerių ir sporto mokyklų vadovų sutikimu. Visi puikiai suprantame, kad geresnės sąlygos siekti šio sporto aukštumų yra didesniame mieste. Dėl vaikų gerovės buvę treneriai į tai žiūri palankiai.“ Panašios nuomonės laikosi ir kelioms 15—17 metų amžiaus vaikinų komandoms vadovaujantis D. Sirtautas. Jis neabejoja, kad didžioji dalis mažesnių sporto mokyklų siekia, kad būtent jų auklėtiniai prasiskintų kelią į aukštesnį lygį ir išvyktų į Kauną arba Vilnių. „Kur jiems geriau tobulėti? Provincijoje ar ten, kur yra didesnė perspektyva? — retoriškai klausia D. Sirtautas.

Atlieka tėvų pareigas Jaunieji talentai priversti gyventi be tėvų, bet dėmesio ir pagalbos stoka skųstis negali nė vienas. Pakeitusiems gyvenamąją vietą ir viešbučiuose apsigyvenusiems jaunuoliams suteikiamos pačios geriausios sąlygos. Kad vaikinai nepraleistų rytinių treniruočių, jie lanko specialias vidurinių mokyklų sporto klases, kurių pamokų tvarkaraštis yra suderintas su užsiėmimais krepšinio aikštelėje. „Kai kurie vaikinai eina į „Saulės“ gimnaziją, tačiau ją lankančiųjų galėtų būti ir daugiau, — mano D. Sirtautas. — Jų mokslais rūpinasi tie, kuriems svarbi vaikinų ateitis.“ Krepšinio mokyklos vadovai stebi vaikų rezultatus mokykloje, periodiškai bendrauja su pedagogais ir savo auklėtinių tėvais.

Jaunu žmogumi svarbu rūpintis ne tik kaip krepšininku, dar nesubrendusi asmenybė gali išklysti iš kelio. Jei taip atsitiktų, krepšinio mokykla nepasiektų trokštamo rezultato. „Garantuojame visapusišką vaikų išlaikymą, pradedant maitinimu, baigiant mažiausiomis smulkmenomis“, — garantavo R. Miladauskas.

J. Valančiūno „atradimas“ Prieš penkerius metus G. Regina su savo vadovaujama komanda svečiavosi Utenoje. Trenerio dėmesį atkreipė aikštėje bėgiojantis liesas, iš savo bendraamžių ypatingais sugebėjimais neišsiskiriantis berniukas.„Pastebėjau gražiai nuaugusį vaiką ir supratau, kad ateityje jis gerokai pasistiebs, — prisiminė treneris.

Lygos

„Akyla trenerio akis visuomet pamato tą, kurio reikia.

Kiekvienas mūsų treneris MKL žvalgosi perspektyvių žaidėjų visoje Lietuvoje.“ Raimundas Miladauskas — Tuo metu jis dar buvo mažas, jei kuo išsiskyrė, tai tik ūgiu.“ G. Regina nieko nelaukdamas, tą pačią dieną susisiekė su tuomet 12-mečio Jono Valančiūno mama. Treneriui nereikėjo prašyti agentų pagalbos ar krepšinio mokyklos direktoriaus sutikimo.

G. Regina žinojo — jis nori šito vaiko! „Pasikalbėjome su mama, ji sutiko atvykti į Vilnių, kad parodyčiau, kur gyvens jos sūnus. Aprodžiau mokyklą, supažindinau su gyvenimo, mokymosi ir treniruočių sąlygomis, ir ji išvažiavo“, — pasakojo G. Regina.

Trenerio nužiūrėtas berniukas neslėpė noro persikelti į Vilnių, tačiau mama dvejojo, nenorėjo išleisti net paauglystės nesulaukusio J. Valančiūno toli nuo namų. Kol moteris dvejojo, G. Regina nenurimo ir, pasinaudojęs pavasario atostogomis, savo iniciatyva atsivežė J. Valančiūną į sostinę. Su treneriu 4 dienas praleidęs jaunasis žaidėjas lankė treniruotes, susipažino su būsimais komandos draugais, o išvykdamas namo jau tvirtai žinojo, ko nori.

Po kelių savaičių G. Regina sulaukė skambučio ir telefono ragelyje išgirdo J. Valančiūno mamos balsą: „Taip, treneri, mes atvažiuojame į Vilnių, norime pas jus!“ Tuomet treneris ir tėvai sutarė dar keletą metų palaukti. Tačiau būdamas keturiolikos J. Valančiūnas jau galėjo pradėti save vadinti vilniečiu. „Patys tėvai tikrai nebūtų pajėgę patys jį išsiųsti į Vilnių, padengti visas išlaidas. Mes suteikėme galimybę, o Jonas ja pasinaudojo“, — uteniškiu žavėjosi G. Regina.

Ryšys tarp J. Valančiūno — dabar jau Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjo — ir jo svajonę pradėjusio pildyti trenerio nenutrūko, jie iki šiol bendrauja. „Jonas yra nuoširdus žmogus, komunikabilus, niekada nereiškiantis pretenzijų. Dėmesys, populiarumas verčia jį keistis, bet smagu, kad jo karjeros kreivė kyla tik į viršų“, — džiaugėsi atrastu talentu G. Regina.

Pašnekovas tikino, kad iš pradžių dauguma trenerių į J. Valančiūną žiūrėjo skeptiškai, nelabai norėjo priimti į vyresnių vaikinų rinktines: „Tas pats Marius Linartas juo netikėjo, bet vėliau, su Jonu padirbėjęs, buvo priverstas pakeisti nuomonę. Būdamas jaunesnis už kitus vaikinus, Jonas įsitvirtino šalies rinktinėje, o tai irgi davė postūmį dar kruopščiau dirbti treniruotėse. Su juo itin daug dirbome individualiai, o ypač per atostogas ir vasarą. Kai jis nežaisdavo rinktinėse, neidavo į mokyklą, mes treniruodavomės 2 kartus per dieną, norėjome, kad jo meistriškumas augtų kuo greičiau.“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 27

Lygos

Laikas bėgo greitai, ir Vilniaus krepšinio mokykloje vis dažniau ėmė lankytis „Lietuvos ryto“ vadovai. Dabar J. Valančiūnas yra vienos geriausių Lietuvos komandų vidurio puolėjas, o jo kaip ant mielių augantys rezultatai turėtų rūpėti sostinės ekipos aukštaūgiams legionieriams. Nors vaikinui tik 17 metų, niekas negali garantuoti, kad australui Aronui Baynesui kitą sezoną neteks taikytis su atsarginio vidurio puolėjo vaidmeniu.

Moksleivių lygoje — trys užsieniečiai Vis didesnį pagreitį įgaunanti globalizacija stipriai palietė visos Europos krepšinio žemėlapį. Minėto reiškinio neišvengė ir MKL. Lietuvos moksleivių čempionate šį sezoną įgūdžius tobulino 3 užsieniečiai. Kol estas Siim-Sander Vene mėgina įsitvirtinti Kauno „Žalgirio“ gretose, į laikinąją sostinę kartu su broliu atvykęs šešiolikametis Kentas-Kaarelis Vene klauso trenerio Arūno Visocko nurodymų. „Pirmasis sezonas Kentui-Kaareliui yra išties sunkus. Jam sudėtinga prisitaikyti prie lietuviško krepšinio ir aikštelėje vyraujančių greičių. Bet, manau, ateityje jis gali būti geras žaidėjas“, — sakė R. Miladauskas.

Kaip ir vyresnysis brolis, K. Vene jau kalba lietuviškai. Abu „Žalgirio“ dublerių ekipos vyriausiojo trenerio asistento Priito Vene vaikai mokosi lietuvių mokykloje. Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje šį sezoną rungtyniauja 15 metų baltarusis Andrejus Čarčinskis, o Šiaulių „SaulėsCorny“ sudėtis sezono viduryje pasipildė ukrainiečiu Klymu Artamonovu. Įdomu ir tai, kad vaikinas iš Ukrainos, būdamas vos 16 metų, jau spėjo apšilti kojas ir profesionaliame „Šiaulių“ klube. „Nežinau, ar patys vaikai iš užsienio norėtų atvykti į mūsų mokyklas, tačiau kitų šalių treneriai neslepia susižavėjimo MKL ir jos komandų pajėgumu“, — sėkminga veikla džiaugėsi MKL direktorius Dainius Čiuprinskas.

Svetimšalio noras atvykti į kurią nors Lietuvos krepšinio mokyklą nenustebintų net ir tokioje šalyje kaip Kinija legionieriaus duonos ragavusio D. Sirtauto. „Tai yra agentų darbas. Aš esu treneris, turiu savo užduotis, todėl negaliu ieškoti papildomo laiko ir domėtis kitų valstybių jaunimu. Žinoma, vykdamas į tarptautinius

Iš Estijos atvykęs S. Vene gerai kalba lietuviškai ir bando įsitvirtinti Kauno „Žalgiryje“. Jo pėdomis seka jaunesnysis brolis.

28 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turnyrus gali žvalgytis, tačiau šiuolaikiniame krepšinyje tuo užsiima agentai“, — dėstė D. Sirtautas.

E. Mikalajūnas patvirtino, kad stebi jaunų žaidėjų užsienio rinkas: „Mūsų agentūra dirba su užsienio partneriais, o žaidėjų žvalgomės daugiausia Rytų Europoje. Stengiamės atkreipti dėmesį į pelningiausius žmones, kuriems būtų sudarytos geriausios sąlygos tobulėti.“ Buvęs krepšininkas neslėpė, kad dirbdamas agento darbą jaučia konkurenciją, todėl, paklaustas apie šiuo metu jį labiausiai dominančius jaunus vaikinus, tvirtino informacijos negalintis ir nenorintis atskleisti.

Nesėkminga patirtis su Gruzijos jaunimu Prieš keletą metų didžiosios Lietuvos krepšinio mokyklos talentų ieškojo ne tik Alytuje, Tauragėje ar Šilutėje. A. Sabonio krepšinio mokyklos agentūra susigundė Gruzijos jaunimu. Tačiau atvykę gruzinai žymiais krepšininkais netapo. Galbūt todėl pastaraisiais metais tokį darbą dirbančių žmonių akys į užsienį krypsta vis rečiau. Be to, mokykloms išdėstyta aiški MKL pozicija. „Pagrindinis MKL tikslas yra organizuoti vaikų ir jaunimo čempionatus, rengti jaunąją kartą Lietuvos rinktinėms. Todėl neturėtų būti poreikio ieškoti krepšininkų užsienyje“, — teigė D. Čiuprinskas.

Vadovas prisiminė, kad į gruzinus buvo nusitaikiusi ir Š. Marčiulionio krepšinio akademija: „Jie turėjo būrį tos šalies jaunimo, tačiau gruzinai išsiskirdavo tik ankstyva branda, o ne sugebėjimais aikštelėje.“ Lietuvoje prasimušti į profesionalų lygį kol kas pavyko tik gerai krepšinio gerbėjams žinomam Michailui Anisimovui. Šis ukrainietis tapo Lietuvos piliečiu, yra žaidęs mūsų rinktinėse. Tačiau M. Anisimovo pavyzdys D. Čiuprinskui susižavėjimo nekelia. Direktoriaus įsitikinimu, nevertėtų švaistytis pilietybėmis, kadangi ir Lietuvoje yra labai daug gabaus jaunimo: „Tai iliustruoja pastarieji Lietuvos jaunių ir jaunučių rinktinių pasiekimai. Tikrai dar ne visi mažesniuose miesteliuose gyvenantys talentai yra atrasti.

Blogai, kad jie neturi sąlygų net paprastoms treniruotėms, o vykti sportuoti į tolimesnę vietą dažniausiai yra pernelyg sudėtinga.“ Treneris D. Sirtautas atskleidė, jog Ispanijoje yra iš Lietuvos emigravusi šeima, kuri pasiryžo leisti sugrįžti sūnui į gimtąją šalį, kad šis galėtų mokytis žaidimo paslapčių krepšinio šalies vardu besididžiuojančioje valstybėje. „Jie nori, kad vasarą vaikas atvyktų iš Barselonos, o mes savo ruožtu jį patikrintume. Jeigu jis mums tiks, tuomet pasiliks Lietuvoje“, — sakė D. Sirtautas.

Lietuvoje pastaraisiais metais verda diskusija dėl krepšinio agentų veiklos. G. Regina agentų darbe neįžvelgia blogybių, tačiau teigia, kad jauniems krepšininkams geriau būtų pasitikėti mūsų šalies agentais. „Nemanau, kad yra blogai, kai agentūra investuoja ir prisideda prie krepšininko tobulėjimo. Būtų malonu, kad būsimoms Lietuvos žvaigždėms atstovautų mūsų šalies agentai. Tuomet pinigai už agento darbą grįžtų į Lietuvą ir būtų panaudojami tikslingai — jaunosios kartos ugdymui“, — tvirtino pats perspektyvių žaidėjų nuolat besidairantis G. Regina.

Lygos

Asmeninio archyvo nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Rezultatyviausias RKL žaidėjas nori žengti aukščiau

M. Kriaučiūnas per RKL rungtynes vidutiniškai pelnė po 29,7 taško.

Regionų krepšinio lyga (RKL) baigė penktąjį sezoną. Trečiojo Lietuvos vyrų krepšinio diviziono čempionais tapo tik prieš metus susibūrę Molėtų „Ežerūno-Kario“ krepšininkai, finalo serijoje 3:2 palaužę „Plungės-SM“ pasipriešinimą. Mažajame finale seriją tarp „Raseinių“ ir Panevėžio „BangenėsAiveros“ 3:1 laimėjo raseiniškiai. Įdomu tai, kad rezultatyviausiu RKL žaidėju tapo dėl medalių nekovojusios komandos — Biržų „Rinkuškių alaus“ — žaidėjas Martynas Kriaučiūnas.

Erildas Budraitis 31 metų 194 cm ūgio „Rinkuškių alaus“ gynėjas šį sezoną buvo tiesiog nesustabdomas. Anksčiau LKL ir NKL jėgas bandęs biržietis RKL vidutiniškai pelnė po 29,7 taško. Deja, įspūdingo lyderio žaidimo neužteko, kad „Rinkuškių alus“ prasimuštų į pusfinalį. Ketvirtfinalio serijoje biržiečiai turėjo pripažinti būsimų vicečempionų iš Plungės pranašumą rezultatu 1:2 (69:106, 82:79, 68:75).

Sunkiausia kovoti su plungiškiais M. Kriaučiūnas po asmeniškai jam labai sėkmingo sezono išliko kuklus, tačiau neslėpė noro sugrįžti rungtyniauti į aukštesnę lygą.

— Martynai, šį sezoną buvote rezultatyviausias RKL žaidėjas ir padėjote Biržų komandai pagerinti praėjusio sezono rezultatus. Ar galite sezoną vadinti labai sėkmingu?

— Gal ir galėčiau. Komandos rezultatais esu tikrai patenkintas, tačiau pats galėjau pasirodyti ir geriau. Visgi Regionų lyga nėra pati stipriausia.

— Kokios, jūsų nuomone, savybės padėjo tapti rezultatyviausiu RKL žaidėju?

— Neretai esu fiziškai stipresnis už mane dengiantį žaidėją.

Taip pat nemažai lemia patirtis, lygoje nesu vienas iš jauniausių žaidėjų.

— Per visą sezoną vos 3 kartus pelnėte mažiau nei 20 taškų.

Kurios komandos gynybą buvo sunkiausia įveikti?

— Sudėtingiausia buvo žaisti su Plungės komanda. Jie „dvigubindavo“ gynybą, todėl ir mano rezultatai buvo vieni iš prastesnių.

— Per savo karjerą esate rungtyniavęs LKL ir NKL. Kodėl nepavyko ten įsitvirtinti, kaip atsidūrėte RKL žaidžiančioje Biržų ekipoje?

— Pats esu kilęs iš Biržų krašto. Čia baigęs mokslus išvažiavau studijuoti į Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA). Ten mane pakvietė rungtyniauti LKL — Kauno „Atleto“ komandoje.

Joje žaidžiau pusę metų. Klubas jau buvo ties bankroto riba, todėl komandą palikau. Vėliau „Atletas“ ir bankrutavo. Kitais metais rungtyniavau Kauno „LKKA–Atleto“ ekipoje, kuriai vadovauja Edas Nickus. Iš pradžių viskas klostėsi neblogai, tačiau vėliau gavau porą traumų, ir reikalai ėmė prastėti. Teko palikti ir „LKKA– Atletą“. Tada grįžau į Biržus.

— Kaip vertinate pačią RKL? Krepšininkams tai yra laikina stotelė ar vieta, kurioje galima žaisti ir keletą sezonų?

— Manau, tai puiki vieta rungtyniauti jauniems žaidėjams, galbūt sporto mokyklų komandoms. Taip pat ir tiems krepšininkams, kurių miesto komandos nežaidžia NKL, arba veteranams.

Trūko didesnio atsarginių indėlio — Kokie jūsų ateities planai, galbūt esate sulaukęs kokių nors pasiūlymų? Norėtumėte likti RKL ar tikitės grįžti į aukštesnį lygį?

— Pasiūlymų nesu gavęs. Esu ketvirtakursis, šiais metais planuoju baigti LKKA ir tikiuosi, kad kitą sezoną galbūt žaisiu aukštesnėje lygoje nei RKL. — O kaip vertinate savo komandos pasirodymą? Ko pritrūko Biržų komandai, kad patektumėte į pusfinalį?

— Mano nuomone, lemiamų trečiųjų rungtynių pabaigoje teisėjai priėmė kelis abejotinus sprendimus. Pirmavome 1 ar 2 taškais, tačiau pralaimėjome jau laimėtas rungtynes. Žinoma, viso sezono metu mums trūko ilgesnio atsarginių žaidėjų suolelio.

— Jūsų vedamai Biržų komandai šį sezoną pavyko įveikti visas tris stipriausias RKL komandas — „Ežerūną-Karį“, „Plungė-SM“ ir „Raseinius“. Kuri komanda, jūsų nuomone, buvo pajėgiausia?

— Nesitikėjau, kad „Ežerūnas-Karys“ taps RKL čempionu.

Pamenu, kai mes rungtyniavome su jais, neturėjome net tokios minties, kad galime pralaimėti. Jie tada, regis, vertėsi be vieno žaidėjo, tačiau vis vien juos gana lengvai įveikėme, didelės intrigos nebuvo. Pajėgiausia tikriausiai buvo „Plungė-SM“.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 29

S. Okockytė:

„Svajoju praverti WNBA duris“

18-metė Santa Okockytė sparčiai kyla karjeros laiptais.

175 cm ūgio Kauno „LKKAAisčių“ krepšininkė LMKL debiutavo būdama vos 15 metų. S. Okockytei prireikė 3 metų, kad įsitvirtintų Kauno komandoje ir netgi taptų jos lydere. Visai Lietuvos moterų krepšinio lygai gynėja žinutę pasiuntė vasario 27 dieną.

Tuomet į Kauno „Laisvės“ komandos krepšį ji įmetė net 39 taškus.

Edmantas Kazbaras

S. Okockytė gerai jaučiasi ir su sportine apranga rungtynėse, ir su suknele pokyliuose.

Sezonas. Šį sezoną man sekasi žaisti tik dėl mano didelio ryžto, užsispyrimo

Rūbai. Mėgstamiausia rūbų gamintoja — „Nike“.

bei sunkių treniruočių. Taip pat prie to labai prisideda mano šeima bei komandos draugės. Šeimos nariai visada šiltai palaiko, tiki mano jėgomis, padrąsina.

Suknelė ar sportinė apranga. Labai gerai jaučiuosi ir su sportine apranga rungtynėse, ir su suknele pokyliuose. Nėra skirtumo, tačiau su sportine apranga

39 taškai. Tai kol kas geriausios mano rungtynės karjeroje. Labai ilgai kaupiausi

į pokylį juk nenueisiu (juokiasi).

tam susitikimui, daug apie jį galvojau. Žaisdama stengiausi iš visų jėgų, atidaviau visą save. Esu labai patenkinta šiuo rezultatu.

Svajonė. Svajoju praverti WNBA duris.

Išvykos. Grįždamos iš rungtynių svečiuose su komandos draugėmis dažniau-

Ateitis. Gaila, tačiau pasiūlymo dėl 2010—2011 metų sezono dar nesulaukiau.

siai aptarinėjame rungtynes, dalijamės patarimais bei prisimename gražiausias akimirkas.

Moteriški reikalai. Kiek laiko ryte praleidžiu prie veidrodžio, priklauso nuo nuotaikos. Jeigu nuotaika gera — gražinuos tikrai ilgai. Jeigu atsikeliu prastokai

Pasitikėjimas. Jokiais prietarais netikiu. Vieninteliu dalyku, kuriuo tikrai galiu

nusiteikusi, prie veidrodžio automatiškai praleidžiu mažiau laiko.

pasitikėti — tai savo jėgomis.

Vaikinai. Širdies draugui dar esu per jauna, todėl tokio neturiu. Vaikinai patinka Laisvalaikis. Labai gaila, tačiau laisvalaikio beveik neturiu. Jeigu randu laisvą

įvairūs, tikrai jų neskirstau į krepšininkus ir kitus. Visų galimybės patraukti mano

minutėlę, būtinai susitinku su draugais, o tuomet ir nuveikiu ką nors tokio įdo-

dėmesį yra lygios.

maus, linksmo ir prasmingo.

Mokykla. Labai sunku derinti mokslus su įtemptu treniruočių bei rungtynių Mityba. Stengiuosi valgyti sveikai, tuo ypač rūpinasi tėtis ir mama. Tačiau la-

grafiku, tačiau stengiuosi tai daryti. Pamokas praleidžiu tik tada, kai būnu itin

biausiai mėgstu tikrą lietuvišką virtuvę bei pieno ir ledų kokteilius.

pavargusi po sunkių rungtynių ar treniruočių. Visada stengiuosi lankyti mokyklą ir atlikti namų darbus.

Pomėgiai. Didžiausias mano pomėgis — krepšinis. Taip pat labai patinka muzika, jos klausausi prieš treniruotes ar rungtynes. Mėgstu ir šokius, todėl domiuosi

Vairuotojo pažymėjimas. 18 metų sukako jau prieš keletą mėnesių, tačiau

įvairių žanrų šokiais.

vairuotojo pažymėjimo dar neturiu. Bet teorinę dalį jau išsilaikiau.

30 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

M. Pociaus nuotr.

už aikštes

Tavo mėgstama pica su naujuoju pilno grūdo arba originaliuoju pagrindu.

co pi

OR

IG pic INALUSIS os p agrindas jau įvertintas ir pamėgtas.

norisi savaime 32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

O GRŪDO N L I grindas Pp a s naujo skonio su daug vertingųjų medžiagų.

Egidijus Dimša | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Kėdainių „Nevėžis“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Virginijus Praškevičius

Utenos „Juventus“

34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

Adomas Drungilas | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Kauno „Žalgiris–Sabonio mokykla“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

tribuna

www.musukrepsinis.lt

„Nevėžio“ nuotr.

Kėdainių tribūnoje sutaria visos kartos

Kėdainių „Nevėžio“ gerbėjų gretose

— ir moksleiviai, ir darbininkai.

Kėdainių „Nevėžio“ aistruoliai šį sezoną negalėjo pasidžiaugti sėkmingu savo komandos žaidimu, todėl didelio aktyvumo nebuvo ir tribūnoje. Tačiau kėdainiškiai savo komanda tiki ir galvoja įkurti oficialų aistruolių klubą.

Darius Mačiulis

„Nevėžio“ organizuotų aistruolių lyderis yra kariškis Sigitas. Jis vadinamas aistruolių klubo prezidentu, nors toks klubas oficialiai dar neegzistuoja. „Tarp „Nevėžio“ aistruolių yra įvairiausių žmonių — nuo moksleivių iki darbininkų ir žurnalistų. O visi organizaciniai reikalai sprendžiami per mane“, — pasakojo Sigitas.

Su krepšininkais sveikinasi gatvėje

„Išvykose stengiamės būti vienodai apsirengę, į jas vykstame beveik visada. Anksčiau autobusą skirdavo klubas, dabar važiuojame savo transportu — žmonių surenkame 2—3 automobilius. Bene gausiausios išvykos — į Klaipėdą, nes mačai su „Neptūnu“ mūsų komandai visada būna sunkūs“, — pasakojo „Nevėžio“ gerbėjas.

Kėdainių ekipos gerbėjai džiaugiasi gerais santykiais su klubu, „Nevėžio“ direktorius visada stengiasi aistruoliams padėti. Kiek sudėtingiau yra bendrauti su komandos žaidėjais, nes visi krepšininkai šį sezoną Kėdainiuose žaidė pirmą kartą. „Anksčiau visi turėjome savo favoritus, bendraudavome už arenos ribų, vieni kitus vadinome vardais. Su šio sezono komanda glaudžių santykių nebuvo, nors ir arenoje, ir šiaip gatvėje pasisveikiname su visais. Manau, krepšininkai iš veidų pažįsta visus aktyviausius aistruolius. Aišku, geriausi santykiai su į komandą sugrįžusiu Dariumi Šilinskiu. Jis yra paprastas, šaunus vaikinas“, — santykius apibūdino kėdainiškis.

Pašnekovas neslėpė, kad „Nevėžis“ buvo aktyviau palaikomas, kai buvo geresni komandos rezultatai. „Viskas bus gerai, išlauksime sunkmetį, susižais komanda, ir aistruoliai vėl ją palaikys taip, kaip prieš 2—3 metus“, — neabejojo kėdainiškis.

„Išjundinti pirmąjį aukštą“ Įvairaus amžiaus Kėdainių komandos gerbėjai puikiai sutaria, prieš dvikovas susiskambina telefonu ar susisiekia internetu.

Sigitas pasakojo, kad aktyviausių „Nevėžio“ aistruolių branduolį sudaro 15—20 žmonių. „Prieš šį sezoną visiškai pasikeitė „Nevėžio“ komanda, permainų įvyko ir tarp mūsų. Nemažai buvusių moksleivių išvažiavo studijuoti į kitus miestus, ne visi gali atvykti, kai žaidžiame rungtynes. Tačiau jei mačas vyksta išeiginę dieną, grįžta studentai, tribūnoje susirenka daugiau nei 30 žmonių. Kaip minėjau, šiemet išvyko daug jaunimo, tačiau atėjo ir naujų, turime gana daug merginų, jos šį sezoną labai aktyvios“, — dėstė kėdainiškis. „Nevėžio“ aistruoliai kuria skanduotes, yra „apsiginklavę“ plakatais, šalikais, kepuraitėmis, Kėdainių komandos aprangomis. Naujų vėjų į aistruolių veiklą įnešė prisijungęs jaunimas.

Organizuoti aistruoliai savo miestų arenose kartais sulaukia priekaištų, kad trukdo žiūrėti varžybas paprastiems žiūrovams. „Nevėžio“ gerbėjų neoficialus prezidentas tvirtino, kad Kėdainiuose yra priešingai. „Mes būname antrajame aukšte, išjudinti pirmąjį būna tikrai sunku. Tačiau jei palaikymas būna silpnesnis, per pertrauką dažnai sulaukiame kitų žiūrovų klausimų, kodėl taip yra“, — prisiminė Sigitas. „Nevėžio“ aistruoliai geriausiai sutaria su Kauno „Žalgirio“ ir „Šiaulių“ gerbėjais. Yra buvę nesutarimų su Vilniaus „Lietuvos ryto“ aistruoliais, tačiau pastaruoju metu ir šiame fronte vyrauja taika.

Ateityje „Nevėžio“ gerbėjai žada ir toliau visada būti su komanda. „Žadame dalyvauti visuose renginiuose, aistruolių turnyruose. Yra minčių registruoti aistruolių klubą, tačiau kol kas tai nebuvo įgyvendinta“, — žadėjo kėdainiškis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 39

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Lygos

Bendroms Baltijos šalių klubų varžyboms — jau 80 metų

Pastaraisiais metais vyrų Baltijos lygos finale visada kovoja Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. 2009-aisiais per finalo ketverto varžybas Taline stipresni buvo vilniečiai.

Reikalinga ar nereikalinga Baltijos lyga? Svarstymai apie tai kartais prityla, kartais pagarsėja, tačiau beveik niekada nesiliauja. Tiek vienos, tiek kitos nuomonės šalininkai atranda savų argumentų, bet istorija rodo, kad Lietuva, Latvija ir Estija gyventi be krepšinio klubų bendrų varžybų negali. Pirmą kartą jos (tiesa, tada dar be Lietuvos komandų) įvyko prieš 80 metų, vėliau ne sykį nutrūko, o po to vėl būdavo atgaivinamos.

Rolandas V. Eidvilas Bendri Baltijos šalių turnyrai yra beveik tokie pat seni, kaip ir šių šalių krepšinis. Latviai ir estai dėl vieno prizo pirmą kartą kovojo dar 1930 metais, kai taurę stipriausiai šių dviejų šalių komandai įsteigė „Chicago Tribune“ dienraštis.

40 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuva tada liko bendrų varžybų nuošalyje. Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje mūsų šalies krepšinis dar buvo pernelyg silpnas — per metus įvykdavo vos kelerios draugiškos rungtynės, o čempionatas apskritai nebuvo rengiamas. Lietuvoje

Lygos

www.musukrepsinis.lt

nebuvo nei salės, kurioje būtų galima žaisti šaltuoju metų laiku, nei tikrų krepšininkų — krepšinį kartais pažaisdavo nebent tie, kuriems pagrindinė sporto šaka buvo futbolas ar lengvoji atletika.

Todėl net jei latviai ir estai būtų norėję, kad lietuviai prisidėtų, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje būtų nieko nepešę.

Trijų šalių sutarimas Varžybos dėl „Chicago Tribune“ taurės vyko iki 1937 metų, kol Rygos „Starts“ klubas laimėjo prizą trečią kartą iš eilės ir pagal nuostatus bei to meto tradicijas — visiems laikams.

Tačiau panašių varžybų poreikis jų skonį pajutusiose Latvijoje ir Estijoje tik stiprėjo. Maža to, didėjo noras į bendrą veiklą įtraukti ir vis tvirčiau ant kojų stojantį Lietuvos krepšinį. Šį bei kitus bendradarbiavimo klausimus trijų šalių sporto vadovai aptarė dviejuose 1938 metų pavasarį Rygoje surengtuose pasitarimuose. Latviai dar prieš juos siūlė rengti didesnės apimties turnyrą, kuriame dalyvautų po dvi stipriausias visų trijų Baltijos šalių komandas, bet šios minties buvo atsisakyta ir nutarta, kad dėl Baltijos taurės kovos po vieną kiekvienos šalies ekipą.

Prizą nugalėtojams įsteigė Latvijos geležinkelio valdyba.

Prizas liko Kaune Pirmasis trijų valstybių klubų turnyras įvyko jau 1938 metų pavasarį. Latviai netgi spėjo surengti atrankos varžybas. Lietuviai ir estai laiko pristigo, todėl nusprendė, kad jiems atstovaus nacionaliniai čempionai.

Vis dėlto tąkart buvo lemta išsipildyti ne visiems sumanymams.

Estijos čempionas Tartu ASK klubas taip ir nerado laiko atvykti į Kauną, kur turėjo žaisti pusfinalio rungtynes su Kauno CJSO, todėl stipriausia Lietuvos komanda į finalą pateko be kovos.

Lemiamoje dvikovoje Amerikos lietuvių Felikso Kriaučiūno ir Vytauto Budriūno vedami CJSO krepšininkai Latvijos sostinėje įveikė Rygos LJS komandą 37:18.

Kitą sezoną laiko pasiruošti buvo daugiau, tad ir varžybos vyko kur kas sklandžiau, o atrankos turnyrus surengė ne vien Latvija, bet ir Lietuva bei Estija. Mūsų šalyje vykusioje atrankoje dalyvavo 18 komandų.

Laikantis eiliškumo taisyklės pusfinalio rungtynės įvyko Estijoje, finalo — Lietuvoje. Lemiamose rungtynėse Kauno CJSO įveikė Tartu ASK krepšininkus 26:18 ir apgynė stipriausios Baltijos šalių komandos vardą.

CJSO komanda taip ir liko vienintelė Latvijos geležinkelio taurės laimėtoja, nes daugiau turnyras nebuvo rengiamas. Dėl kelių konfliktų tarptautinėse krepšinio ir futbolo rungtynėse Latvijos sporto vadovybė 1939 metų vasarą nutraukė ryšius su Lietuva ir dviejų kaimynių santykiai apmirė.

O po to pasikeitė politinė situacija ir tvarkaraštyje atsirado visiškai kitokios varžybos.

Nauja Baltijos lyga

Sovietmečiu Baltijos šalių sporto bendradarbiavimas pasikeitė.

Bendri įvairių amžiaus grupių rinktinių turnyrai buvo rengiami, tačiau tarp klubų jokios varžybos nevyko.

Užtat vos visos trys šalys atkūrė nepriklausomybę, jų krepšinio federacijų vadovai susėdo prie vieno stalo ir pradėjo braižyti naujo klubų turnyro kontūrus.

Baltijos lygos pavadinimą gavęs naujas turnyras buvo surengtas jau 1990—1991 metų sezoną. Jame dalyvavo po tris visų šalių komandas.

Tiesa, Baltijos lygoje nerungtyniavo stipriausi visų trijų šalių klubai: Latvijos ir Estijos krepšinio lyderiai Rygos VEF, Rygos ASK ir Talino „Kalev“ dar nebuvo pasitraukę iš SSRS pirmenybių, o su jomis visus saitus jau nutraukę Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Statyba“ savo sezono tvarkaraštį susiplanavo kitaip.

Lietuva į Baltijos lygą nusiuntė visus tris 1990 metų šalies čempionato prizininkus: Kauno „Atletą“, Kauno „Drobę“ ir Kauno „Pilėnus“ („Žalgiris“ ir „Statyba“ 1989—1990 m. Lietuvos pirmenybėse dar nedalyvavo).

Baltijos lygos čempionu tapo Estijos klubas — Talino „AsTo“. „Drobė“ užėmė antrąją, „Atletas“ — trečiąją vietą.

Atgaivino po dvejų metų Nors pirmasis blynas neprisvilo, kitą sezoną Baltijos lygos varžybos nebuvo rengiamos. Jos atgaivintos tik 1993—1994 metų sezoną. Tąkart turnyre dalyvavo aštuonios ekipos: po tris — iš Lietuvos ir Latvijos, dvi — iš Estijos.

Bendrose Baltijos šalių varžybose ir vėl žaidė anaiptol ne visi stipriausi klubai. Lietuvai atstovavo „Statyba“, 1993 metais šalies čempionate užėmusi 4-ąją vietą, Plungės „Olimpas“ (5-oji vieta) ir Kauno „Lavera“ (13-oji vieta).

Tuo tarpu šalies čempionas „Žalgiris“ rungtyniavo Profbasket lygoje (ji buvo įkurta 1992 metais ir gyvavo vos du sezonus), kurioje jo varžovai buvo kelių kitų posovietinių valstybių klubai, vicečempionas „Atletas“ nutarė žaisti tik LKL ir Europos klubų taurės varžybose.

Latvija į Baltijos lygą taip pat nedelegavo stipriausios savo komandos Rygos „Broceni“ ir tik Estijai atstovavo abu stipriausi klubai.

Deja, varžybų ritmą nuolat trikdė įvairios problemos. Daugiausia rūpesčių kilo dėl to, kad klubai buvo užimti nacionalinėse varžybose, Baltijos lygos rungtynes dažnai tekdavo nukelti, ir turnyras užsitęsė daug ilgiau negu planuota.

Sužaidus visus mačus pirmoje pozicijoje atsidūrė Rygos „LainERS“ klubas, bet turnyrui dar nesibaigus tapo aišku, kad kitą sezoną jo surengti nebepavyks.

Moterys — stabilesnės Daug sklandžiau vyko Baltijos šalių moterų varžybos. Jos be jokių pertraukų vienokia ar kitokia forma yra rengiamos nuo 1990

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 41

Lygos BWBL ketina vėl plėstis metų, per du dešimtmečius nė karto nenutrūko ir dabar vadinamos Baltijos moterų krepšinio lyga (BMKL).

Dar 1993 metais Baltijos lyga pradėjo plėsti savo geografiją, į turnyrą buvo priimtos Baltarusijos bei Moldovos komandos. Vėliau BMKL rungtyniavo Rusijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Ukrainos ir net tolimųjų Uzbekistano bei Kazachstano ekipos.

Geriausiais laikais (2003—2006 metais) lygoje varžėsi net 17— 18 klubų.

Pirmoji Baltijos lygos nugalėtoja 1991 metais buvo Kauno „Banga“. Po to Baltijos lygos arba taurės čempionėmis tapo ir kitos mūsų šalies komandos: Kauno „Viktorija“ (1994 m.), Vilniaus TEO (anksčiau žaidė kitais pavadinimais; 1995 m. ir kasmet nuo 2000 m.) ir Kauno „Laisvė“ (1996 ir 1997 m.).

Kartu su skandinavais 1993 metais tvarkaraštyje atsirado dar vienas tarptautinis turnyras — Šiaurės Europos klubų taurė. Dėl jos turėjo kovoti aštuonių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Islandijos) čempionai.

1993 metų vasaros pabaigoje buvo surengtos dviejų grupių varžybos, iškart po Naujųjų metų (1994 m. sausio 1—2 dienomis) — finalo ketverto turnyras. Į geriausiųjų ketveriukę pateko ir „Žalgiris“, tačiau finale stipriausias Lietuvos klubas turėjo pripažinti Stokholmo „Capitals“ pranašumą 79:87.

Kitą sezoną turnyras buvo išplėstas, kiekviena šalis į jį galėjo deleguoti po dvi komandas. Vis dėlto Lietuvoje turnyras nebesulaukė didelio susidomėjimo ir stipriausios LKL ekipos varžytis dėl Šiaurės Europos taurės atsisakė. Todėl mūsų šalies garbę gynė 1994 metais antrojoje pakopoje sidabro ir bronzos medalius laimėję „Šiauliai“ ir Vilniaus „Savy“. „Šiauliai“ nuėjo visiškai tokį pat kelią kaip prieš metus „Žalgiris“ — pateko į finalą ir jame nusileido Kouvolos „Kouvot“ ekipai 67:90.

1994—1995 metų sezoną buvo surengtos ir Šiaurės Europos taurės moterų varžybos. Tačiau ir jose Lietuvai atstovavo ne stipriausios komandos: Mažeikių „Inkomi“ ir Šiaulių „Maistas“.

Jos į finalo ketvertą nepateko, o taurę laimėjo Rygos „Arkadia“.

Taip trumpa Šiaurės Europos šalių turnyro istorija ir baigėsi.

Kadangi varžybos menkai domino ne vien Lietuvos, bet kitų šalių stipriausius klubus, buvo nutarta jų daugiau nerengti.

Per Baltijos taurę — į NEBL Dešimtajam dešimtmečiui persiritus į antrąją pusę, Šarūnas Marčiulionis pradėjo brandinti naują — Šiaurės Europos krepšinio lygos — projektą.

Jo įžanga buvo 1997—1998 metų sezoną surengtos Baltijos taurės varžybos, kuriose dalyvavo keturi geriausi Lietuvos ir du geriausi Latvijos klubai. Estija liko šio turnyro nuošalyje.

Baltijos taurės komandos buvo atrinktos pagal nacionalinių

42 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Baltijos krepšinio lygos šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus. Vyrų lyga (BBL) po praeito sezono neteko generalinio rėmėjo ir tik įsibėgėjus šiam sezonui laisvą poziciją užėmė „Mastercard“.

Dabar BBL vėl yra sudėtingoje padėtyje. Mat šioje lygoje nebenori žaisti stipriausios jos komandos — Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Lietuvos elitiniams klubams daug patrauklesnės tapo Vieningosios lygos varžybos, kuriose žaidžia pajėgios užsienio komandos, o ir finansinės sąlygos yra labai geros.

BBL vadovybė nusprendė siūlyti „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ praleisti reguliarųjį sezoną ir kovas pradėti nuo ketvirtfinalio. Klubus šis pasiūlymas sudomino, tačiau galutinio sprendimo dar teks palaukti.

Bene didžiausių sunkumų prieš 2009—2010 metų sezoną patyrė moterų Baltijos lyga (BWBL). „Anksčiau BWBL čempionate dalyvaudavo komandos iš 7—8 šalių, o šį sezoną ekipas turėjome tik iš 4 valstybių (3 komandas iš Baltarusijos, po 2 iš Lietuvos ir Estijos, 1 iš Ukrainos). Ir pačių komandų buvo mažiau. Čempionatas vyko krizės sąlygomis, tačiau vyko. Lyga egzistuoja, manau, ir toliau vykdysime šias varžybas“, — pasakojo BWBL generalinis sekretorius Algimantas Ivašauskas.

Prieš 16 metų BWBL buvo įkurta, kad komandos turėtų daugiau rungtynių, galėtų

pasivaržyti su kitų šalių ekipomis, be to, šioje lygoje leidžiama dalyvauti šalių jaunųjų krepšininkių rinktinėms. Šia galimybe anksčiau naudojosi įvairios šalys, tačiau šį sezoną rinktinės čempionatui nebuvo registruotos.

BWBL finalo ketverto varžybos šiemet buvo surengtos Klaipėdoje, finale susitiko dvi Lietuvos komandos. Baltijos šalių čempione dar kartą tapo Vilniaus TEO komanda, per lemiamas rungtynes nugalėjusi Klaipėdos „Lemminkainen“ rezultatu 70:56.

Per finalo ketverto varžybas buvo surengtas BWBL narių posėdis. Jo rezultatai rodo, kad kitą sezoną lygoje vėl turėtų būti daugiau komandų iš didesnio šalių skaičiaus. „Šiais metais čempionate nedalyvavo Latvijos komandos, kaimynai turėjo savų projektų, bet jau sausio mėnesį sulaukėme Rygos TTT prašymo priimti į lygą. Deja, traukinys jau buvo nuvažiavęs. Manau, kitą sezoną Latvijos komandos vėl žais BWBL. Be to, BWBL pirmąja viceprezidente sutiko tapti Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko. Tikimės, kad į turnyrą sugrįš ir Sankt Peterburgo komanda. Šis miestas yra greta Baltijos šalių, o Rusijos moterų krepšinis yra labai aukšto lygio. Tai būtų naudinga visiems. Europos taurių turnyruose dalyvausiančioms komandoms tikriausiai leisime prisijungti nuo atkrintamųjų varžybų“, — planus dėstė BWBL vadovas.

www.musukrepsinis.lt

lygų rezultatus. Po dviejų reguliariojo sezono ratų jos pasitraukė iš Lietuvos bei Latvijos lygų ir nuo 1998 metų sausio iki balandžio žaidė tik Baltijos taurėje. Ir tik pasibaigus šio turnyro kovoms vėl grįžo į nacionalines lygas ir dalyvavo jų atkrintamosiose varžybose.

Vieninteliu Baltijos taurės čempionu tapo „Žalgiris“, finale įveikęs „ASK Broceni“ klubą 72:71.

Baltijos taurės turnyrui dar neprasidėjus buvo beveik aišku, kad jis vyks tik vieną sezoną ir po to užleis vietą Šiaurės Europos krepšinio lygai (NEBL). Taip ir atsitiko — 1999 metų sausį startavo naujas ambicingas turnyras, kuriame jau pirmąjį sezoną dalyvavo aštuoni klubai iš penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos.

Per kelis sezonus NEBL apraizgė vos ne pusę Europos: 1999 metų rudenį lygoje debiutavo Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Danijos, 2000 metais — Anglijos, Nyderlandų, Čekijos ir Lenkijos, 2001 metais — Belgijos ir Baltarusijos klubai. 2000 metais NEBL pradėjo rengti antrosios pakopos varžybas, o 2001 metais įkūrė pietų padalinį — Pietų Europos krepšinio lygą (SEBL). Tačiau taip nesaikingai plėsdamasi NEBL nutolo nuo savo pradinių tikslų ir ją prarijo „FIBA Europe“ varžybos.

O Baltijos šalyse atsiradusią regioninių krepšinio varžybų tuštumą labai greitai užpildė 2004—2005 metų sezoną startavusi dabartinė Baltijos lyga.

Lygos

Mažesniems klubams Baltijos lyga yra vienintelė galimybė įgyti tarptautinių varžybų patirties.

Lietuvos rinktinės rėmėjas

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 43

legionieriai

LSKL prezidentas R. Cibauskas apdovanoja čempionų žaidėją Ž. Janavičių.

44 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Per finalo ketverto varžybas buvo galima išvysti daug LKL žaidėjų.

Šiaulių arenoje daugiausiai aistruolių turėjo ŠU krepšininkai.

www.musukrepsinis.lt

VDU komanda LSKL čempione legionieriai tapo 4 kartą iš eilės.

fotoZvilgsnis

LSKL vėl triumfavo VDU ir MRU komandos

Merginų čempionate vėl niekas neprilygo MRU komandai.

Lietuvos studentų krepšinio lygoje (LSKL) čempionai nepasikeitė. Vaikinų čempionatą jau 4 kartą iš eilės laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkai, o tarp merginų antrus metus niekas neprilygo Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentėms.

Vaikinų varžybų finale LKL žaidėjų vedama VDU komanda 106:88 (31:23, 32:20, 22:24, 21:21) nugalėjo MRU krepšininkus. Trečioji vieta šį sezoną atiteko Šiaulių universiteto vaikinams, mažajame finale įveikusiems Vilniaus pedagoginio universiteto komandą 118:69 (31:11, 30:18, 30:20, 27:20). Nugalėtojams net 42 taškus pelnė LKL žaidžiančių „Šiaulių“ žaidėjas Deivydas Gailius.

Merginų varžybose didelės intrigos taip pat nebuvo. Didžiajame finale MRU krepšininkės nugalėjo Lietuvos kūno kultūros akademijos auklėtines 88:69 (36:16, 22:14, 16:23, 14:16), o mažajame finale Klaipėdos universiteto (KU) merginos nugalėjo Vilniaus universiteto komandą 81:70 (21:22, 22:18, 24:12, 14:18). Beje, uostamiesčio ekipai per šias rungtynes vadovavo KU vaikinų strategas Mindaugas Mockus, pakeitęs susirgusią Ramunę Kumpienę. | LSKL nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 45

Lygos

LSKL iniciatyva perduodama universitetams LSKL nuotr.

„Stengiamės universitetuose kurti aistruolių klubus, juos turi VDU, KTU, KU, ŠU ir kai kurie kiti universitetai. Manau, per šiuos klubus mes sugrąžinsime žiūrovus į LSKL varžybas. Reikia laiko, savos komandos palaikymas universitetuose turėtų būti savaiminis reiškinys. Per šio sezono finalo ketverto varžybas Šiauliuose kalbėjausi su daugelio universitetų vadovais. Visi sutariame, kad LSKL rungtynės yra ne vien žaidėjams, jos turi sukurti pridėtinę vertę, tapti sporto švente. Tai turi būti įvykis ne tik žaidėjams, bet ir visai universiteto bendruomenei. Baigę universitetus šias varžybas turėtų prisiminti ne tik buvę komandų krepšininkai, bet ir juos palaikę žiūrovai. Dar vienas dalykas: studentų varžybos — puiki proga įvairiems universiteto kolektyvams pasirodyti didesnei auditorijai. SėLSKL prezidentas R. Cibauskas teigia, kad krepšinio rungtynės turi tapti švente universitetų bendruomenėms.

Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL) užbaigė 12-ąjį sezoną. Prieš keletą metų įspūdingas šventes beveik kas savaitę rengusioje lygoje įvyko pasikeitimai — plataus atgarsio sulaukiančių renginių liko kur kas mažiau. LSKL prezidentas Rimantas Cibauskas teigia, kad tai yra pasikeitusios LSKL strategijos rezultatas.

kmingai einame šiuo keliu. Kol kas didelio efekto dar nėra, tačiau atlikta labai daug nematomo darbo“, — pasakojo LSKL vadovas.

R. Cibauskas pasidžiaugė ir išaugusiu žaidimo lygiu. Šį sezoną iki paskutinės akimirkos nebuvo aiškus reguliariojo sezono nugalėtojas, kova dėl pirmųjų pozicijų buvo nenuspėjama. „Čempionatas buvo įdomus, tik finalo varžybose komandoms intrigos nepavyko sukurti. Noriu pasidžiaugti pakilusiu lygiu ne tik pirmojoje vaikinų grupėje. Įdomios kovos šį sezoną vyko ir antrojoje, krepšinio specialistai pripažino, kad keletas antrosios grupės komandų tikrai galėtų sėkmingai kovoti su pirmosios grupės ekipomis“, — pasakojo LSKL prezidentas.

Planuojama plėtra

Dalius Matvejevas Pastaraisiais metais nuolat kalbama apie profesionalių krepšininkų žai„Prieš ketverius metus LSKL neturėjo laimėjimų, nebuvo žinoma vi-

dimą LSKL čempionate. Ketvirtus metus iš eilės LSKL laimėjusio VDU

suomenėje, todėl buvo aktualu suformuoti įvaizdį, iškovoti skambių per-

komandoje — beveik vien tik LKL krepšininkai. Tačiau VDU komanda

galių, atkreipti į save dėmesį. Vadovavomės principu, kad LSKL rungtynės

garsius žaidėjus surinkdavo visą sezoną. O štai MRU ekipoje keletas žino-

vyktų didžiausioje miesto arenoje, tikriausiai visi prisimena Kauno sporto

mų krepšininkų atsirado tik prieš atkrintamąsias varžybas. Būtent jų dėka

halėje vykusius mačus. Į halę nuolat susirinkdavo po keletą tūkstančių

vilniečiai pasiekė LSKL finalą. Toks pasistiprinimas prieš lemiamas kovas

žiūrovų. VDU krepšininkai tapo daugkartiniais Europos čempionais,

dar kartą sukėlė audringas diskusijas.

LSKL komanda laimėjo Universiadą“, — savo veiklos pradžią studentų krepšinyje prisiminė R. Cibauskas.

„Šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės, todėl nuspręsta, kad patys universitetai gali rinktis, ar kviesti profesionalius krepšininkus į savo komandas, ar ne. Vieni elgiasi vienaip, kiti — kitaip. Be to, sportas yra

Kuriasi aistruolių klubai

nenuspėjamas, VDU prieš metus finale nugalėjo tik po labai atkaklios kovos, nors ir turėjo visus geriausius krepšininkus. Dėl papildomų žaidėjų

Prieš porą metų LSKL ryžosi kitam strateginiam sprendimui — kiek

registravimo prieš šį sezoną taip pat kalbėjome, apie tai diskusijų būta ir

galima labiau į veiklą įtraukti universitetus. Savo komandų puoselėjimu

anksčiau. Šį kartą buvo nuspręsta, kad už papildomo žaidėjo registravimą

labiau ėmė rūpintis ne lyga, o patys universitetai, varžybos persikėlė į

universitetas turi sumokėti 1500 litų mokestį (anksčiau ši suma siekė tik

aukštųjų mokyklų arenas.

porą šimtų litų). Buvo nuomonių, kad tai yra labai didelė suma, tačiau

„Galima pasidžiaugti, kad rektoriai, kiti universitetų vadovai pakeitė

pasirodo, kad kai kuriems universitetams ji ne kliūtis. Po sezono vėl visi

požiūrį į studentišką krepšinį. VGTU ir MRU pasistatė naujas sales, jas

susėsime ir kalbėsimės apie kitą čempionatą, atsižvelgsime į pasiūlymus ir

šiuolaikiškai įrengė. Savo arenas sutvarkė VPU ir KTU. Nustojus rengti

pastabas.“, — sakė R. Cibauskas.

varžybas halėje, arenose žiūrovų gal kiek sumažėjo. Tačiau tai priklauso ir

LSKL prezidentas mintyse jau braižo kito sezono kontūrus. „Pirmojoje

nuo rungtynių svarbos. Pats buvau nuvykęs į keletą KTU mačų reguliario-

vaikinų grupėje turėtų likti panašus komandų skaičius, o antrąją grupę

jo sezono pabaigoje, arena buvo sausakimša“, — dėstė LSKL prezidentas.

norėtume plėsti. Norėtume, kad universitetai, turintys didesnį sportuo-

Anksčiau į studentų varžybas buvo kviečiama ne tik akademinė visuo-

jančiųjų skaičių, šioje grupėje leistų žaisti daugiau savo komandų. Taip pat

menė, rungtynės buvo labai plačiai reklamuojamos. Dabar šioje srityje

galvojame apie trečią grupę, joje galėtų žaisti visi norintys“, — planavo

taip pat daugiau dėmesio skiriama patiems universitetams.

studentų krepšinio vadovas.

46 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Lygos

SPORT LEDAI

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 47

Eurobasket 2011

Nacionaliniai 2011 metų „Tautos talismano“ rinkimai Baigėsi pirmasis 2011 metų Europos krepšinio čempionato talismano rinkimų etapas. Paaiškėjo dešimtukas, kuris iki gegužės vidurio kovos dėl tautos simpatijų ir teisės tapti oficialiu „EuroBasket 2011“ talismanu.

2009 metų Europos čempionato talismanas Mieszko.

Arūnas Kemežys

Per konkurso dalyviams skirtą mėnesį organizatoriai sulaukė beveik 100 projektų. Tiesa, vos atplėšus vokus paaiškėjo, kad ne visiems dalyviams pavyko tinkamai užpildyti pasiūlymo dokumentus. „Iš 97 mums atsiųstų pasiūlymų dalį teko atmesti, nes kai kurie neatitiko viešųjų pirkimų konkurso vienos ar kitos sąlygos, — pasakojo „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas. — Iš viso konkurso pirmajame etape komisija turėjo įvertinti 69 darbus.“ Iš čempionato organizacinio komiteto narių, reklamos, rinkodaros ir dizaino specialistų sudaryta komisija kiekvieną pateiktą darbą vertino šimtabalėje sistemoje. „Vertinama buvo atsižvelgiant į „FIBA Europe“ rekomendacijas, o pagrindiniai kriterijai buvo trys: pačios idėjos originalumas ir kūrybiškumas, siūlomo talismano ryšys su Lietuva bei krepšiniu ir idėjos praktinis pritaikymas: gaminant atributiką, kostiumus aktoriams ir pan.“, — sakė M. Špokas.

Susumavus visų komisijos narių balsus, paaiškėjo geriausių pasiūlymų dešimtukas, kuris pateko į antrąjį etapą ir tęs kovą dėl pirmų trijų vietų (žr. puslapį dešinėje). „Dabar šį geriausių kūrinių dešimtuką atiduodame į Lietuvos krepšinio sirgalių rankas — prasideda Nacionaliniai 2011 m. „Tautos talismano“ rinkimai“, — sakė „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto Žiniasklaidos ir komunikacijos grupės vadovas Linas Kunigėlis.

Pagal konkurso taisykles, eilės tvarka, kuria po komisijos balsavimo išsirikiavo visas dešimtukas, kol kas nėra skelbiama. Tačiau balų skirtumas, pasak rengėjų, tarp dešimtuko lyderių ir autsaiderių nėra didelis, ir po sirgalių balsavimo rikiuotė gali žymiai pasikeisti.

Pasibaigus sirgalių balsavimui, kiekvienam talismano projektui bus skiriamas balų skaičius, kuris apskaičiuojamas balsavusiųjų už talismano projektą skaičiaus santykį su bendru balsavusiųjų skai-

48 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

čiumi padauginus iš 100.

Galutinė dešimtuko rikiuotė paaiškės sudėjus komisijos ir sirgalių balsavimo rezultatus. Pirmosios vietos laimėtojas bus apdovanotas 5000 litų premija, antrosios vietos laimėtojas gaus 3000, trečiosios — 2000 litų.

Balsuoti — paprasta Pasak konkurso rengėjų, balsavimo taisyklės — labai paprastos. Balsą už savo favoritą bet kuris aistruolis galės atiduoti arba užėjęs į interneto puslapį talismanas.lt, arba paskambinęs telefonu 1601 ir pasakęs idėjos, už kurią jis balsuoja, numerį. Tuo pačiu numeriu galima siųsti ir trumpąją SMS žinutę, įrašius norimą projekto numerį (01, 02, 08 ir pan.). „Svetainėje talismanas.lt yra įdėti ir visų dešimtuko autorių atsiųstų talismanų aprašymai. Juose argumentuojama, kodėl kūrėjai siūlo būtent tokį talismaną. Juos tikrai verta perskaityti prieš balsuojant“, — patarė L. Kunigėlis.

Visą dešimtuką ir kitą informaciją apie šį projektą galima rasti ir Lietuvos krepšinio federacijos tinklalapyje musukrepsinis.lt.

Kas toliau? „Kadangi visos autorinės teisės į čempionato talismaną priklauso „FIBA Europe“, geriausiųjų trejetą su savo rekomendacijomis ir paaiškinimais siųsime į Miuncheną, ten įsikūrusi „FIBA Europe“ būstinė, — tolimesnę procedūrą apibūdino M. Špokas. — Būtent jie pasirinks galutinį variantą. Tačiau dažniausiai „FIBA Europe“ linkę atsižvelgti į šeimininkų rekomendacijas. Juolab, kad kas, jeigu ne šeimininkai, geriausiai gali įvertinti siūlomo talismano istorines ir sportines sąsajas su čempionatą organizuojančia šalimi.“ Pasak organizacinio komiteto vadovo, galutinio sprendimo tikimasi sulaukti birželio pradžioje.

M. Pociaus nuotr.

laisvalaikis

E. Šikšniūtė mėgsta žiūrėti mistinius filmus arba dramas.

E. Šikšniūtės nuomonė apie „Įsikūnijimą“ pasikeitė

„Mūsų krepšinis“ pristato naują rubriką. Nuo šiol kiekviename numeryje savo nuomone apie populiarius filmus, knygas ir muziką su žurnalo skaitytojais dalysis krepšinio pasaulio atstovai. Pirmoji rubrikos viešnia — Klaipėdos „Lemminkainen“ vidurio puolėja Eglė Šikšniūtė.

Edmantas Kazbaras 18-metė 198 cm ūgio krepšininkė „Mūsų krepšiniui“ išsakė savo nuomonę apie milžiniško populiarumo sulaukusį filmą „Įsikūnijimas“, Dano Browno romanus ir mėgstamą muziką.

„Įsikūnijimas“ („Avatar“, 2009, JAV. Režisierius: Jamesas Cameronas. Aktoriai: Samas Worthingtonas, Sigourney Weaver, Michelle Rodriguez, Zoe Saldana, Giovanni Ribisi).

Filmus dažniausiai žiūriu namie. Nemėgstu kvailų komedijų, todėl renkuosi mistinius filmus arba dramas. Mano mėgstamiausi aktoriai yra Channingas Tatumas, Danzelis Washingtonas, Hilary Swank. „Įsikūnijimo“ atžvilgiu iš pradžių buvau nusiteikusi gana skeptiškai, nes nesu fantastinių filmų mėgėja. Tačiau filmo metu buvau priversta pakeisti savo nuomonę.

Filmą žiūrėjome kartu su komandos drauge Lina Pikčiute. Sužavėjo specialieji efektai ir siužetas.

D. Browno romanai („Skaitmeninė tvirtovė“ — 1998, „Angelai ir demonai“ — 2000, „Meteoritas“

50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

— 2001, „Da Vinčio kodas“ — 2003, „Prarastas simbolis“ — 2009).

D. Brownas narplioja aktualią temą — kovą tarp mokslo ir religijos, knygose pateikia daugybę sensacijų. Galima sakyti, kad jis žaidžia su natūraliu žmogišku smalsumu. Būtent dėl šios priežasties skaitytojai renkasi jo knygas. Man labiausiai patiko romanas „Angelai ir demonai“, nes visose knygose vyrauja panaši tematika, o ši knyga yra pirmoji iš visos serijos, išleista Lietuvoje. Porą D. Browno knygų pirkau, o likusias skolinausi.

Mano mėgstamiausios knygos yra Johno Irvingo „Malda už Oveną Minį“ ir Dave‘o Pelzerio „Vaikas be vardo“.

Muzika Gal užteks pasakyti, kad pastaruoju metu itin klausausi Innos, Edwardo Mayos ir Mario Bischino dainų?

Mano grojaraščio dainų pirmasis dešimtukas atrodo taip: Inna — „Love“, „Amazing“, „Left right“, Mario Bischin — „So“, Jason Derulo — „Revolution“, Akcent — „How deep is your love“, Edward Maya — „Close to you“, Big Gemini — „Hypnotized“, Chicane — „Come back“, Kid Sister — „Daydreamin“.

LKF naujienos G. Vitkauskui — FIBA teisėjo kategorija Dar vienam Lietuvos krepšinio arbitrui — Gintarui Vitkauskui — suteikta FIBA kategorija. 35 metų vilnietis jau 6-ąjį sezoną teisėjauja LKL, nacionalinė kategorija jam buvo suteikta 2002-aisiais.

Vos tik gavęs FIBA kategoriją, vilnietis iš karto buvo paskirtas teisėjauti rugpjūčio 5—15 dienomis Taline vyksiančiame Europos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) B diviziono čempionate. Be G. Vitkausko, FIBA kategoriją šiuo metu turi dar 6 Lietuvos arbitrai: Romualdas Brazauskas, Tomas Jasevičius, Virginijus Dovidavičius, Jurgis Laurinavičius, Mindaugas Večerskis ir Martynas Gudas.

Mokykloms — 1000 kamuolių Lietuvos krepšinis balandžio 22-ąją šventė 88-ąjį gimtadienį. Būtent prieš tiek metų mūsų šalyje įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Lietuvos krepšinio šventės proga Vilniuje susirinko didelės dalies organizacijų, ugdančių jaunuosius krepšininkus, atstovai. Jau antrus metus iš eilės Lietuvos krepšinio federacija išdalijo 1000 kamuolių. Iš viso kamuolius gavo 72 krepšinio mokyklos, klubai, sporto centrai.

1000 kamuolių padalijimo mokykloms projektas yra LKF ir kompanijos „Coca Cola Hellenic“ bendradarbiavimo dalis. Per specialiai surengtą spaudos konferenciją buvo paskelbta, kad bendradarbiavimo sutartis pratęsta dar 2 metams. „Coca Cola Hellenic“ verslo plėtros Baltijos šalyse vadovas Valdas Pakštys itin džiaugėsi kartu su LKF vykdomu projektu „Sprite krepšinio talentų kova“: „Į šių metų 16-mečių vaikinų ir merginų Lietuvos rinktinių kandidatų sąrašus įtraukta net 10 šio turnyro finalinių kovų dalyvių. Pirmosios „Sprite krepšinio talentų kovos“ laimėtoja Ieva Kazlauskaitė į rinktinę kviečiama jau antrus metus iš eilės.“

Atvyks P. Hernandezas ir D. Nowitzki asmeninis treneris Liepos 30 — rugpjūčio 1 dienomis Lietuvoje vėl vyks Tarptautinis krepšinio trenerių seminaras. Patvirtinta, kad pagrindiniai jo svečiai bus žymus Ispanijos krepšinio specialistas Pepu Hernandezas ir Dirko Nowitzki asmeninis treneris vokietis Holgeris Geschwingeris.

Krepšininkai renkasi studijas Vis didesnio populiarumo sulaukia LKF kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija ir Anglijos Vusterio universitetu rengiamos Krepšinio trenerių magistro studijos. Jas pasirinko jau keturi garsūs Lietuvos krepšininkai: Linas Kleiza, Marijonas Petravičius, Robertas Javtokas ir Arvydas Macijauskas. Iš viso į 30 vietų pretenduoja per 140 krepšinio pasaulio atstovų. „Tikiuosi įgyti teorinių žinių. Esu dirbęs su daug trenerių, matęs daug įvairiausių situacijų. Praktinės žinios, supratimas yra, tačiau yra ir spragų, kurias privalu užpildyti“, — apie sprendimą imtis magistro studijų sakė A. Macijauskas.

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Teisėjai mokosi iš savo klaidų Per LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketverto varžybas Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis teigė įžvelgiąs problemą — Lietuvos krepšinio teisėjai neanalizuoja rungtynių ir nesimoko iš savo klaidų. Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos (LKTA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas teigia, kad laukia visų klubų pastabų dėl arbitrų darbo ir visada jas išsamiai analizuoja.

Darius Mačiulis

LTKA prezidentas K. Pilipauskas tvirtina, kad visi klubai gali oficialiai pareikšti priekaištus dėl teisėjų darbo.

LKTA vadovas pasakojimą apie teisėjų darbo analizę pradėjo nuo to, kad kiekvienais metais 2 kartus rengiami seminarai LKL ir NKL teisėjams. „Visi žiūrime šių čempionatų varžybose parengtą medžiagą, išanalizuojami, aptariami ir išaiškinami visi abejotini epizodai. Dalyvauja ir tose rungtynėse dirbę arbitrai, jie aiškina, kodėl tuo metu priėmė būtent tokį sprendimą“, — pasakojo K. Pilipauskas.

ternete. Deja, ne visi LKL klubai sugeba operatyviai šį darbą atlikti. Komisarai ataskaitas turi pateikti per 48 val. po rungtynių, o įrašų kartais tenka laukti keletą parų. Šią problemą reikia išspręsti, kitą sezoną čempionatų nuostatuose turėtų būti įrašyta, kad šeimininkai privalo po rungtynių vieną DVD su mačo įrašu pateikti teisėjų brigadai“, — aiškino teisėjų vadovas.

Tas pats epizodas — skirtingas vertinimas Sistema veikia Atsakydamas į R. Kurtinaičio pastabą, kad treneris nežino, kur turėtų kreiptis dėl teisėjavimo, LKTA prezidentas tvirtino, kad visi klubai žino tvarką ir yra ne kartą pasinaudoję galimybe pareikšti savo pretenzijas dėl arbitrų darbo. „Klubai turi tiesiog parašyti oficialų raštą. Tai nėra protestai, nes dėl teisėjų klaidų protestuoti negalima. Tai būtų skundai ar apeliacijos. Jei klubo vadovai, treneriai turi pastabų dėl teisėjų darbo, jie gali bet kada į mus kreiptis. Visi atgarsio sulaukę sprendimai yra nagrinėjami, žinome, kur ir kada buvo priimti diskutuotini sprendimai. Gavę skundą, žiūrime mačo įrašą ir analizuojame teisėjų darbą. Jei priekaištai pasitvirtina, imamės sankcijų. Praeitą sezoną 2 teisėjai buvo suspenduoti 2 savaitėms, o vienas komisaras — mėnesiui. Iniciatyva priklauso klubams, reikia tik kreiptis. Sistema veikia, gal tik reikėtų didesnio klubų aktyvumo“, — pasakojo K. Pilipauskas.

LKTA neanalizuoja visų rungtynių iš eilės. Tą daro kiekvieno mačo komisaras. Jis po rungtynių jas aptaria su teisėjais, peržiūri vaizdo įrašą, rašo pažymius arbitrams, ataskaitose pateikia savo pastabas. Šioje srityje pastaruoju metu kyla nedidelių sunkumų, mat ne visi klubai laiku pateikia rungtynių vaizdo įrašus. „Įdiegta sistema, kad visų rungtynių įrašai būtų talpinami in-

Stipriausi Lietuvos klubai susiduria ir su kita problema. Per Eurolygos varžybas ar kovojant vienam su kitu jiems dažnai leidžiama grumtis daug kiečiau nei per varžybas su silpnesniais LKL klubais.

Todėl, pavyzdžiui, „Šiaulių“ strategas Antanas Sireikia per tas pačias LKF DnB NORD Didžiosios taurės turnyro finalo ketverto varžybas po rungtynių su Kauno „Žalgiriu“ skundėsi dėl kauniečių legionieriaus Traviso Watsono veiksmų. Viename epizode po susidūrimo su amerikiečiu gana stipriai nukentėjo šiauliečių vidurio puolėjas Raitis Grafas. Tačiau jau kitą dieną R. Kurtinaitis dėkojo teisėjams, kad šie leido grumtis su „Žalgirio“ krepšininkais kaip per Eurolygos rungtynes. „Nėra nusistatymo, kad Eurolygos komandai reikia leisti daugiau ar mažiau. Per pirmąsias rungtynių minutes teisėjai stengiasi suprasti, kiek kietai komandos ginsis, kiek joms galima leisti. Taisyklėse yra aiškiai apibrėžta, kas yra paprastas kontaktas, o kas — pražanga. Tačiau yra taisyklės ir yra jų interpretacija. Tas pats veiksmas, kai susiduria, tarkime, tas pats T. Watsonas ir Kenanas Bajramovičius, atrodo vienaip, o kai šie žaidėjai susiduria su jaunais Vilniaus „Perlo“ žaidėjais — visai kitaip. Kas atrodo legalu gerai fiziškai pasirengusių žaidėjų dvikovoje, kitu atveju gali būti akivaizdi pražanga. Reikia atsižvelgti į komandų lygį ir pasirengimą“, — dėstė K. Pilipauskas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 51

Asmeninio archyvo nuotr.

veidas

H. Giedraitis: „Krepšinis — mano gyvenimo variklis“ H. Giedraitis neįsivaizduoja savo gyvenimo be krepšinio.

„Krepšinis — kaip teatras: po varžybų viskas nurimsta, atlėgsta ir vėl iki kito karto. Tačiau kažin, ar kada savo noru iš jo išeisiu. Savo gyvenimo be krepšinio neįsivaizduoju“, — teigė buvęs ilgametis Kauno „Žalgirio“ komandos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas, kapitonas ir treneris Henrikas Giedraitis.

Alvydas Staniulis Iš pažiūros nepasakytum, kad šis krepšinio ąžuolas atšventė savo 70-metį. Tai pabrėžė ir vasario pabaigoje su šiuo gražiu jubiliejumi H. Giedraitį pasveikinę jo bendražygiai, dabartiniai žalgiriečiai, krepšinio aistruoliai.

Atrodo, kad ir pats legendinis krepšininkas nejaučia metų naštos ir neturi didelių sveikatos problemų. Jis nevengia pašmaikštauti, trykšta gyvybingumu.

Didžiulė patirtis — jaunimui „Sveikata labai skųstis negaliu, bet krepšinio jau nežaidžiu — trukdo protezuotas klubo sąnarys. Vaikštau normaliai. Kai reikia,

52 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

valsą ir tango galiu sušokti“, — geros nuotaikos neprarado Henrikas, kuris jau 53 metus darbuojasi didžiojo krepšinio baruose.

Daug sykių išgyvenęs nerimą, įtampą, aistrą ir azartą, nusipelnęs Lietuvai krepšinio specialistas ir toliau aria šios sporto šakos dirvonus — kartu su kitu buvusiu žalgiriečiu Vitoldu Masalskiu treniruoja Kauno technologijos universiteto krepšininkus. Žinoma, H. Giedraitis galėtų užsidaryti tarp keturių buto sienų ir nieko neveikti. Bet nuo to blogiau būtų tik pačiam — treniruodamas jaunimą krepšinio senjoras pasijunta jaunesnis, aikštėje yra priverstas energingiau judėti.

Pasak pašnekovo, Lietuvos studentų krepšinio lyga — lyg pavainikė: jauniems žaidėjams, nors jie žaidžia kaip profesionalai, nuo didžiojo krepšinio pyrago nubyra vieni trupiniai. Dar prieš kelerius metus studentai žaidė Kauno sporto halėje, kiekvienos rungtynės buvo didelė šventė, bet apie tai beliko tik gražūs prisiminimai. Universitetų komandos vėl grįžo į ankstesnį lygį ir rungtyniauja savo sporto salėse beveik prie tuščių tribūnų.

Ar bus pas mus kada nors kaip Amerikos universitetų krepšinio lygos komandose, kurių nariams sudarytos visos sąlygos ne tik žaisti, bet ir nemokamai studijuoti? Tuo treneris nori tikėti, bet dabartinė padėtis verčia ir abejoti. Jo teigimu, akademinio jaunimo krepšinio baruose problemų nestinga.

Suaugęs su „Žalgiriu“ Tačiau labiausiai H. Giedraitis suaugęs su „Žalgiriu“. Jam atstovavo net 15 sezonų ir žaidė daugiau kaip 1000 oficialių rungtynių. Buvęs ilgametis legendinės komandos kapitonas ir treneris stengiasi nepraleisti nė vienerių rungtynių. Jam, kaip ir kitiems kolegoms, buvusiems šios komandos krepšininkams, „Žalgiris“ parūpino nemokamus abonementus. „Varžybų negaliu stebėti abejingai. Lyg koks kirminas graužia, kai iš „Žalgirio“ vis pasitraukia mūsų talentingiausi krepšininkai, kurių klubas nepajėgia įpirkti. Kaip sakoma, ką turi, su tuo ir duri.

Manau, stebuklas, kad su tokia sudėtimi šį sezoną „Žalgiris“ pateko tarp 16 geriausių Eurolygos klubų. Puiku, kad Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygose žalgiriečiai turi savęs vertą varžovą — Vilniaus „Lietuvos rytą“. Abiejų klubų konkurencija padeda jiems tobulėti ir kelia didelį žiūrovų susidomėjimą. Kas bus pajėgesnis šiemet, sunku prognozuoti. Tačiau iki didžiojo finalo kauniečiams ir vilniečiams dar teks nemažai išlieti prakaito. Jų varžovai jau parodė nagučius per reguliarųjį sezoną ir dar parodys per atkrintamąsias varžybas. LKL čempionatas — gero lygio. Nors Lietuva — maža šalis savo teritorija ir gyventojų skaičiumi, bet didelė išugdytais krepšininkais ir pasiektais laimėjimais“, — įsitikinęs H. Giedraitis.

Gimęs krepšiniui Kažin ar pats Henrikas jaunystėje svajojo, kad taps svarbia Lietuvos krepšinio istorijos dalimi. Augęs Kauno miesto centre šalia tos vietos, kur šiuo metu sparčiai kyla naujoji Kauno sporto

www.musukrepsinis.lt

arena, jaunuolis išbandė daugelį sporto šakų. Tačiau jam krepšinis buvo tarsi meilė iš pirmo žvilgsnio. Valingojo Henriko siekis tapti geru žaidėju tiesiog stebino žmones. Radęs laisvą valandėlę, su draugais arba vienas jaunuolis kantriai varinėjo pajuodavusį kamuolį šlako aikštėje ir mėtė jį į iki blizgesio nudilusį krepšinio lanką. Talentingas ir darbštus vaikinas gana anksti prasimušė į Kauno ir Lietuvos jaunučių bei jaunių rinktines.

Tapęs buvusios SSRS jaunių čempionu, septyniolikmetis moksleivis buvo pakviestas į „Žalgirį“. Tai buvo išskirtinis pripažinimas — tokio amžiaus žalgiriečiais vėliau tapo tik olimpiniai čempionai Modestas Paulauskas ir Arvydas Sabonis. Debiutas pranoko lūkesčius: H. Giedraitis sparčiai tobulėjo ir savo talentu, darbštumu bei puikiomis charakterio savybėmis sulaukė S. Butauto, V. Sercevičiaus, K. Petkevičiaus ir kitų buvusių „Žalgirio“ žvaigždžių palaikymo. „Tai buvo neeilinės krepšinio asmenybės. Jos man padėjo kilti meistriškumo pakopomis, formuoti tvirtą krepšininko charakterį. Turėjau ir kitų gerų mokytojų, komandos žaidėjų, todėl buvo lengviau eiti į priekį“, — vyresnius savo komandos draugus gyrė H. Giedraitis.

Nepakeičiamas kapitonas 24 metų gynėjas buvo išrinktas „Žalgirio“ kapitonu. Šias pareigas jis ėjo nepriekaištingai iki savo karjeros pabaigos. Daugelis H. Giedraičio bendražygių jį apibūdindavo kaip nelinkusį į kivirčus žmogų, nešykštintį patarimų ne tik krepšinio klausimais ir visuo-

veidas

„Varžybų negaliu stebėti abejingai. Lyg koks kirminas graužia, kai iš „Žalgirio“ vis pasitraukia mūsų talentingiausi krepšininkai, kurių klubas nepajėgia įpirkti.“ met aikštėje išlikusį žaidėju „iš didžiosios raidės“. „Komandos kapitonas mums buvo pavyzdys. Henrikas niekada nesikarščiavo, nesisvaidė žodžiais. Mane, trejais metais jaunesnį krepšininką, padrąsindavo, kartais paguosdavo“, — sakė buvęs žalgirietis Anatolijus Čupkovas.

Vyresniosios kartos krepšinio aistruoliai ir dabar prisimena fiziškai tvirtą, greitą ir vikrų gynėją, kuris žaibiškais kamuolio perdavimais ir kieta gynyba kėlė paniką varžovų gretose. Labai analitiškai mąstė aikštėje, puikiai vadovavo komandos draugams, organizavo žaibiškas atakas ir meistriškai išnaudojo priešininkų klaidas. Niekas neprisimena H. Giedraičio, nenusiteikusio rungtynėms, piktnaudžiavusio individualiais veiksmais ar kamuolio švaistymais į krepšį. „Giedraitis labai gerai mokėjo organizuoti komandos žaidimą, sutelkti draugus staigiam puolimui. Kontratakų metu varžovai sutrikdavo, nespėdavo grįžti į gynybą, todėl pelnydavome nemažai lengvų taškų“, — įsiminė šviesios atminties buvusio „Žalgirio“

Baigęs karjerą H. Giedraitis nepasitraukė iš „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio, nors buvo įsitikinęs, kad, atidavus visą jaunystę, energiją didžiajam krepšiniui, labai sunku rasti jėgų trenerio darbui.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

veidas

trenerio Vytauto Bimbos žodžiai.

Kitas buvęs garsus „Žalgirio“ strategas Stepas Butautas, kuris irgi jau iškeliavęs Anapilin, taip pat žavėjosi H. Giedraičio žaidimu: „Henrikui niekada nestigo sumanumo, jis buvo tikras žaidžiantysis treneris.“ Puikus „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitono žaidimas padarė didelį įspūdį ir Sovietų Sąjungos bei užsienio krepšinio specialistams, žurnalistams. Jie gyrė H. Giedraitį už pasiaukojamą žaidimą komandos labui ir žiūrovų džiaugsmui. „Su „Žalgiriu“ pasiekėme daug gražių pergalių, bet širdis labiausiai džiaugiasi, kai prisimenu 1968 metų sausio 10-osios vakarą. Tada Sporto halėje 90:85 parklupdėme pasaulio čempionę SSRS rinktinę. Mūsų aukštaūgiai Gediminas Budnikas ir Romualdas Venzbergas buvo nesulaikomi, pelnė daugiau kaip pusę pergalingų taškų, bet ir kiti žalgiriečiai žaidė kaip iš natų. Patys pranokome save“, — nepamirštamos pergalės džiaugsmu dalijosi pašnekovas.

Įspūdingi laimėjimai ir trenerio darbe H. Giedraitis kaip žaidėjas atsisveikino su didžiuoju krepšiniu sulaukęs 32 metų. Liūdnai ištarė, kad ta valanda buvo pati sunkiausia jo gyvenime. Rodos, net nepajuto, kaip prašvilpė tie 15 metų „Žalgiryje“ ir įvairiose Lietuvos rinktinėse. Motyvacijos žaisti buvo dar pakankamai, bet toks sporto dėsnis: atėjo laikas — užleisk vietą jaunesniems. Tačiau Henrikas niekur nepabėgo iš „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio, nors buvo įsitikinęs, kad, atidavus visą jaunystę, energiją didžiajam krepšiniui, labai sunku rasti jėgų trenerio darbui. „Patirtis — didžiulė, bet nervų, kantrybės, energijos potencialas buvo jau visai kitas negu tų kolegų, kurie į trenerio darbą atėjo kitais keliais. Suskaičiuokite, kiek iš dabartinių geriausių Lietuvos krepšinio trenerių buvo žvaigždės. Vienas, du, gal trys… Labai sunku pačiam psichologiškai išsisėmus treniruoti kitus, ypač dide-

„Su „Žalgiriu“ pasiekėme daug gražių pergalių, bet širdis labiausiai džiaugiasi, kai prisimenu 1968 metų sausio 10-osios vakarą. Tada Sporto halėje 90:85 parklupdėme pasaulio čempionę SSRS rinktinę. Mūsų aukštaūgiai Gediminas Budnikas ir Romualdas Venzbergas buvo nesulaikomi, pelnė daugiau kaip pusę pergalingų taškų, bet ir kiti žalgiriečiai žaidė kaip iš natų.

Patys pranokome save.“ lio meistriškumo krepšininkus“, — nedaugžodžiavo H. Giedraitis.

Vis dėlto jis surado jėgų treniruoti ir kitus. Jam pavyko įrodyti, kad yra puikus ir krepšinio specialistas. Ilgus metus padėjęs Vladui Garastui treniruoti legendinį „Žalgirį“, kartu sukūrė naują šios komandos auksinę epopėją, išlikusią „Aukso karštligės“ pavadinimu. 1984-aisiais laimėję SSRS čempionato sidabro medalius, po to net trejus metus iš eilės šių trenerių vedini kauniečiai daužė Raudonosios armijos pasididžiavimo — Maskvos CSKA komandos — gretas superfinalo dvikovose. Tos istorinės pergalės — labai ryškus pėdsakas ne tik visoje Lietuvos krepšinio

1996 metais H. Giedraičio treniruota Lietuvos jaunimo rinktinė Turkijoje iškovojo Europos čempionės titulą.

54 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Avgi.lt nuotr.

istorijoje. Tai buvo ir mūsų bundančios tautos kelio į laisvę ir nepriklausomybę pradžia.

H. Giedraitis nesureikšmina savo kaip buvusio antrojo „Žalgirio“ trenerio vaidmens. Tačiau tų laikų prisiminimai verčia pareikšti, kad jis buvo labai svarbi figūra auksinėje Kauno komandoje. Pats galėtų labai daug papasakoti, kaip buvo kalamos auksinės pergalės ir kuo konkrečiai prie jų prisidėjo kiekvienas „Žalgirio“ vyras. Šilta prisiminimų ir pasididžiavimo banga trenerio krūtinę užlieja ir tada, kai jo atmintyje iškyla 1986 metų „Žalgirio“ triumfas Argentinoje. Ten kauniečių iškovota didžiulė, daugiau kaip 6 kg sverianti Tarpžemyninė W. Joneso taurė — pats prestižiškiausias pasaulio krepšinio klubų prizas. „Prieš šią kelionę turėjome įvykdyti dvi sunkias užduotis: tapti SSRS čempionais ir žaisti Europos čempionų turnyro finale, — H. Giedraitis puikiai prisimena 24 metų senumo įvykius. — Su abiem užduotimis susidorojome, bet Europos varžybų finale Budapešte 12 taškų pralaimėjome Zagrebo „Cibonai“, kuriai atstovavo garsusis Draženas Petrovičius. Pralaimėjome dėl to, kad varžovams pavyko išprovokuoti Arvydą Sabonį, kurį teisėjai pašalino iš aikštės. Tačiau buvusios Jugoslavijos atstovams su kaupu atkeršijome Argentinoje. Juos pusfinalyje įveikėme net 27 taškais, nors Arvydas vėl nebaigė rungtynių — tąkart dėl atsinaujinusios kojos traumos. Finale įveikėme ir turnyro šeimininkų klubą, kuriam pralaimėjome per atrankos varžybas. Šiame turnyre mus lydėjo nežinomybė, gyvenome kambariuose, kuriuose nebuvo nei spintų, nei kėdžių. Drabužius kabinome ant lovų galų, bet mūsų vyrų niekas neišmušė iš vėžių. Jie degė noru nugalėti ir nugalėjo.“ Nuo šios istorinės pergalės prabėgus dešimtmečiui, treneris užkariavo naują krepšinio viršūnę. Jo vedina šalies jaunimo rinktinė Stambule iškovojo Europos čempionės titulą. Komandoje žaidė

veidas

Šarūnas Jasikevičius, Mindaugas Timinskas, Dainius Adomaitis ir kitos tuo metu kilusios krepšinio žvaigždės. Ne viena jų vėliau ryškiai spindėjo tarptautinėje krepšinio padangėje ir už tai yra dėkinga Lietuvos nusipelniusiam treneriui H. Giedraičiui. „Krepšinyje man teko patirti ne tik šlovę. Susidūriau ir su veidmainyste, karjerizmu, beatodairišku lipimu per kitų žmonių galvas siekiant vien tik savo tikslo. Nepaisant to, krepšinis įaugęs į mano kraują. Tai — mano gyvenimo variklis ir džiaugsmas“, — įsitikinęs H. Giedraitis, apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu ir Sporto garbės Komandoro Kryžiumi.

H. Giedraičio didžiausi laimėjimai Kaip krepšininko 1958 m. SSRS jaunių krepšinio čempionas. Lietuvos krepšinio čempionas.

Lietuvos studentų krepšinio pirmenybių nugalėtojas.

1964 m. SSRS olimpinės rinktinės kandidatas. SSRS studentų pirmenybių vicečempionas. „Sporto“ laikraščio taurės laimėtojas.

1957—1972 m. Kauno „Žalgirio“ komandos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas ir kapitonas. Geriausias Lietuvos pirmenybių gynėjas. SSRS čempionato bronzos medalio laimėtojas.

132 tarptautinės varžybos „Žalgirio“ komandoje. 57 tarpvalstybinės rungtynės Lietuvos rinktinėje. Iš viso „Žalgiryje“ sužaista per 1000 oficialių rungtynių.

Kaip trenerio 1984 m. SSRS krepšinio vicečempionės, 1985, 1986 ir 1987 m. SSRS čempionės Kauno „Žalgirio“ komandos trenerio asistentas.

1986 m. Tarpžemyninės W. Joneso taurės laimėtojo Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentas.

1985 ir1987 m. Europos krepšinio taurės turnyrų Budapešte ir Grenoblyje 2-ųjų vietų laimėtojo Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentas.

1987 m. SSRS studentų krepšinio čempionės Lietuvos rinktinės trenerio asistentas.

1991—1993 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ komandos treneris.

1993 m. Europos krepšinio taurės turnyro 4-osios vietos laimėtojo Kauno „Žalgirio“ treneris.

1995 m. Europos vyrų krepšinio čempionato Atėnuose sidabro medalių laimėtojos Lietuvos rinktinės trenerio asistentas.

1996 m. Europos jaunimo (iki 21 metų) čempionės Lietuvos rinktinės vyr. treneris.

70-mečio proga H. Giedraičiui buvo įteiktas KKSD Sporto garbės Komandoro ženklas.

32 metus treniruoja KTU krepšininkus — daugkartinius Lietuvos studentų čempionus ir prizininkus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 55

Nuotr. iš knygos „Arvydas Sabonis“

knyga

Vienintelė knyga apie

A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

A. Sabonis itin neparankiais varžovais laikė ispanus.

56 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Mūsų krepšinis“ toliau spausdina ištraukas iš 1988 metais išleistos Igorio Feino knygos „Arvydas Sabonis“. Šį kartą tęsiame ketvirtąjį knygos skyrių „Norų išsipildymas arba kaip šturmuojamos viršūnės“.

Tęsinys. Pradžia — 22 numeryje.

www.musukrepsinis.lt

Gali kilti įtarimas, kad A. Sabonis — šlovės trokštantis aktorius, todėl kartais aukoja komandos interesus. Tikroji A. Sabonio didybė yra būtent tai, kad jis yra tikras komandos žaidėjas. Kalbama, kad tik Billas Russellas buvo toks pat naudingas vidurio puolėjas, nesiveržęs vien pelnyti taškus...

Kartais A. Sabonis pelno 30 ir net 40 taškų. Tačiau tikslo pačiam pelnyti taškus jis nesiekia. Jis jaučia malonumą žaisti patį žaidimą, gražų žaidimą. Ir, kaip taikliai pastebėjo M. Paulauskas, mėgsta atlikti gražų ir kartais nelogišku atrodantį perdavimą (iš tikrųjų A. Sabonio perdavimai yra net labai logiški). Kartą ir aš jam papriekaištavau dėl, mano manymu, mažesnio nei reikėtų rezultatyvumo. Jis atsakė taip: „Na štai, ir tu tą patį... Ką, pas mus nėra kam pelnyti taškų? Yra ir be manęs kam tai daryti. Tačiau ar įmesi į krepšį be perdavimo? Ir koks skirtumas, kas pelnys taškus?

Mes juk žaidžiame komandoje, o ne kiekvienas už save...“ Deja, po 1984-ųjų A. Sabonis pradėjo skirstyti varžovus į vertus dėmesio ir nelabai vertus. Galbūt tai vyko nesąmoningai, bent jau jis pats to nepripažįsta. Su silpnais priešininkais jis leidžia sau žaisti lengvabūdiškai. Tai pastebėjo „Warriors“ treneris-skautas Peteris Newellas. Jis besąlygiškai žavėjosi A. Saboniu, tačiau su NBA žaidėjais jį palygino taip: „Kartais jis tingi. Ne visas rungtynes žaidžia taip intensyviai, kaip, pavyzdžiui, Larry Birdas. Norėtųsi pamatyti, kaip atrodytų A. Sabonis, jei jį priverstų nuolat kovoti iš visų jėgų. Štai mūsų R. Sampsonas taip ir netapo didžiu krepšininku, nors 1982-aisiais atrodė labai daug žadantis. Tinginys, žaidžia pagal nuotaiką. A. Saboniui reikia suprasti, kad žvaigžde tampama darbu, požiūriu į jį.“ Po 1985 metų Europos čempionato apie A. Sabonį to jau nebuvo galima pasakyti. Tai buvo jo benefisas...

Tada į Europą vėl suvažiavo stebėtojai iš už Atlanto vandenyno, anksčiau šias varžybas aplenkdavę. Jie pripažindavo, kad atvyko būtent dėl A. Sabonio. Atvažiavo net Billas Waltonas, puikus krepšininkas, geriausias 1978 metų NBA žaidėjas. Jis buvo matęs A. Sabonį per televiziją ir norėjo patikrinti savo įspūdžius, kad suprastų, ko iš tikrųjų vertas šis milžinas. B. Waltonas tikriausiai yra pats objektyviausias ekspertas: jis pats daug ir gerai žaidė su pačiais geriausiais: B. Russelu, Wiltu Chamberlainu, Kareemu Abdul-Jabbaru.

Tas 1985-ųjų Europos čempionatas kauniečiams buvo ypatingas. Pirmąkart nuo 50-ųjų rinktinėje žaidė keturi „Žalgirio“ krepšininkai. Ir visi buvo labai svarbūs. Kartais SSRS penketukas atrodė taip: Valdis Valteris, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša ir A. Sabonis (Rimas ir Sergejus žaidė puolėjų pozicijose).

Važiuodamas į čempionatą A. Sabonis buvo tikras, kad šį kartą komanda namo grįš su aukso medaliais. Svarbiausia, tvirtino jis, nugalėti ispanus, kurie jau ne kartą buvo įrodę, kad mūsų komandai yra labai neparankūs varžovai.

Kaip bebūtų liūdna, ispanams ir vėl pralaimėjome. Tiesa, tas pralaimėjimas grupės varžybose nelabai ką nuvylė. Kelialapis į pusfinalį jau seniai buvo užsitikrintas. Ispanams pergalė taip pat

knyga

„Na štai, ir tu tą patį... Ką, pas mus nėra kam pelnyti taškų?

Yra ir be manęs kam tai daryti.

Tačiau ar įmesi į krepšį be perdavimo? Ir koks skirtumas, kas pelnys taškus? Mes juk žaidžiame komandoje, o ne kiekvienas už save...“ Arvydas Sabonis nieko nereiškė, jie ir taip pateko į kitą etapą. Tačiau mūsų vaikinams sukrėtimas padėjo. O ispanai atidavė tiek jėgų, kad po to sensacingai pralaimėjo Čekoslovakijos komandai. Mūsų vaikinai, susirinkę rūbinėje prieš savo pusfinalio mačą su italais, pradėjo šokinėti iš džiaugsmo. Užtenka laimėti šias rungtynes ir jie — čempionai. Kad ir kokie stiprūs buvo Čekoslovakijos krepšininkai, laimėti prieš mūsų komandą galimybių jie neturėjo.

A. Sabonis pagaliau tarytum pajuto tikrąjį žaidimą. Koks ten Dino Meneghinas? Veterano tiesiog nesimatė. Aikštėje karaliavo A. Sabonis. Jis rinko visus nuo mūsų lanko ir lentos atšokusius kamuolius, dalijo perdavimus į kairę ir į dešinę, pats lėkė į puolimą, klaidino po 2—3 varžovus, dėjo iš viršaus viena ir dviem rankomis, rinko taškus metimais iš vidutinio nuotolio... B. Waltonas žiūrėjo, žiūrėjo, neišlaikė ir pradėjo ploti. „Gal net gerai, kad man neteko žaisti su šiuo vaikinu, — pareiškė amerikietis jį apsupusiems žurnalistams. — Štai stebiu aš čia jo žaidimą ir jaučiu pagarbią baimę. Patikėkite, mintyse perkračiau visus geriausius NBA vidurio puolėjus ir mėginau lyginti juos su A. Saboniu.... Niekas, nė vienas — ne, ne, tai nėra tuščias komplimentas, tai realus šiandieninio A. Sabonio įvertinimas — man jo nepriminė. Šitas žaidėjas sugeba daryti tokius dalykus, apie kuriuos ir nepagalvotum. Jis žaidžia kažkokį ypatingą krepšinį...“ Italai buvo palaužti. Dar pirmajame kėlinyje SSRS rinktinės persvara viršijo 30 taškų. Tolimesnė įvykių eiga jau nebedomino.

Tai buvo krepšinio fiesta, kurioje mūsų varžovai atliko statistų vaidmenį.

Arizonos universiteto krepšininkų trenerį Lutą Olsoną pritrenkė trys mačo su italais epizodai. Kiekvieną kartą jis šaukė: „Fantastika!“. Kiekvieną kartą A. Sabonis atkovodavo kamuolį prie savo krepšio ir užbaigdavo atakas taikliais tritaškiais metimais.

Finalas, kaip ir tikėtasi, nebuvo sunkus. Man atrodo, niekas net nesekė rezultato. Visi tik žavėjosi laisvu menininku A. Saboniu.

Draženas Petrovičius, prieš metus ginčijęs specialistų sprendimą geriausio Europos žaidėjo prizą atiduoti ne jam, o A. Saboniui, šį kartą pats į „Gazzetta dello Sport“ anketos pirmąją vietą

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

knyga

„Gal net gerai, kad man neteko žaisti su šiuo vaikinu. Štai stebiu aš čia jo žaidimą ir jaučiu pagarbią baimę.

Patikėkite, mintyse perkračiau visus geriausius NBA vidurio puolėjus ir mėginau lyginti juos su A. Saboniu... Niekas, nė vienas — ne, ne, tai nėra tuščias komplimentas, tai realus šiandieninio A. Sabonio įvertinimas — man jo nepriminė. Šitas žaidėjas sugeba daryti tokius dalykus, apie kuriuos ir nepagalvotum. Jis žaidžia kažkokį ypatingą krepšinį...“ Billas Waltonas įrašė A. Sabonį. Po to padėjo keletą brūkšnių, žymėjusių, kaip toli nuo vidurio puolėjo yra kiti pretendentai, ir apačioje įrašė ispano Jauno Antonio San Epifanio ir R. Kurtinaičio pavardes...

Autobuse, kuris vežė lietuvius iš Šeremetjevo oro uosto, Arvydas buvo neįprastai linksmas, kalbus, dalijo suvenyrus, o savo žaidimą įvertino taip: „Žinai, sąžiningai — puiku. Dar niekada taip nežaidžiau per visą turnyrą. Italų net gaila buvo. Toje situacijoje tikriausiai su bet kuo būčiau taip žaidęs. Jie nieko negalėjo padaryti. Net nustebau, kad taip lengva žaisti su D. Meneghinu.

Jis tiesiog nespėjo paskui mane. Pavykdavo absoliučiai viskas. Net tai, ką rizikuodavau daryti tik per treniruotes...“ Netrukus jis jau išskrido į Kobę, į universiadą. Sunku buvo numatyti, kad jis ir ten pasirodys puikiai. Iki tol A. Saboniui nebuvo pasitaikę tokių sunkių sezonų: pirmas pergalingas superfinalas su CSKA, Europos taurių laimėtojų turnyro finalas, tarptautiniai turnyrai su rinktine, Europos čempionatas ir dabar štai — universiada. Ir visur jis — pagrindinis veikėjas. Taip nuo nuolatinio spaudimo galima ir palūžti. Tačiau tada nebuvo traumų, ligų, nervinio nuovargio. Jis buvo gerai pasirengęs fiziškai, sistemingai treniravosi, todėl buvo absoliučiai šviežias. Tai ir lėmė laimėjimų seką. Būtent šį sezoną laikau A. Sabonio „žvaigždžių valanda“. Kol kas tai yra jo viršūnė. Tada jis sau dar neleisdavo net mažiausių duobių, netaupė jėgų. Tada jam to ir nereikėjo. Net tas sunkiausias sezonas buvo labai sėkmingai suplanuotas — su

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

pertraukomis atgauti jėgas. Kai neliko pertraukų, pasirengimas tapo stichinis, teko sumokėti. Tačiau iki to dar buvo likę beveik metai.... Į Japoniją jis išvyko visiškai tikras, kad studentų varžybos nepareikalaus daug jėgų, kad kelionė jiems suteikta beveik kaip dovana už pergalę Europos čempionate.

Aišku, tai buvo ne taip. JAV rinktinę treniravo Danas Gatesas, jau tada paskirtas 1988 metų olimpinės rinktinės strategu, tačiau vėliau pakeistas Tompsonu. Jau vien tai bylojo apie daug ką.

Be to, JAV požiūris į universiadas yra gana rimtas (amerikiečiai daugelį turnyrų ir laimėjo). Mūsų komandoje neliko Tkačenkos, Tarakanovo, Jovaišos, Lopatovo ir Endeno. Debiutantai — Goborovas, Jekabsonas, Bazarevičius, Koroliovas ir Marčiulionis — iki tol rinktinėje nebuvo žaidę, o Koroliovo ir Bazarevičiaus net nekviesdavo į treniruočių stovyklas...

A. Sabonį japonai jau buvo pamilę. Prieš keletą mėnesių mūsiškiai laimėjo nedidelį, bet sunkų turnyrą Hirosimoje. Ten Arvydas atliko neregėtą triuką. P. Newelas būtent tada pirmą kartą išvydo žaidžiantį A. Sabonį. O buvo taip.

Nuo varžovų lanko kamuolys atšoko toli į aikštės kraštą ir lėkė į užribį. A. Sabonis galingu šuoliu viena ranka jį sugavo, ore apsisuko ir tarsi disko metikas tiksliai švystelėjo kamuolį kitu aikštės kraštu į puolimą bėgusiam komandos draugui. Kaip Arvydas jį pastebėjo, kaip sugebėjo atlikti tikslų perdavimą tokiu atstumu iš nepatogios padėties — mįslė. P. Newelas gavo tų rungtynių vaizdo įrašą ir sakė, kad rodys studentams kaip mokomąją medžiagą. Ir pridūrė, kad niekas NBA taip nesugebėtų.

Universiadoje A. Sabonis buvo didžiausia mūsų komandos jėga, iki finalo mūsiškiai tikrai didesnių sunkumų nepatyrė. O finale susidūrė su tokiu priešininku, kad pasimetė. Vėliau pasaulio čempionate Ispanijoje šis finalas pasikartojo beveik idealiai. Tik universiadoje V. Chomičius spėjo padaryti tai, ko V. Valteriui pasaulio čempionate nepavyko...

Kol rungtynės nekėlė didesnių sunkumų, krepšininkai tiesiog mėgavosi universiados atmosfera. Sezonas artėjo į pabaigą, jiems — ypač kauniečiams — būtinai reikėjo poilsio. Pirmą kartą jie tapo didelės komandos nariais, gyveno kartu su lengvaatlečiais, plaukikais, dviratininkais, kitų sporto šakų atstovais, pirmą kartą pasijuto didelės sportinės šeimos nariai. Vaikinai ėjo į stadionus, sales, treką, baseiną, sirgo už saviškius. O poilsio valandomis kvailiojo, kaip tik išmanė.

Masine pramoga tapo dviračiai. Dar nuo Tokijo olimpinių žaidynių japonai sportininkams įrengia nemokamus dviračių nuomos punktus, jais naudotis gali visi pageidaujantys. Paėmei dviratį, nuvažiavai kur reikia, palikai prie durų. Išėjai, paėmei kitą dviratį ir nuvažiavai toliau. Tačiau kas yra tiesiog važinėjimas?

Ne, sportininkai be varžybų negali. Tiesa, įsibėgėti siaurose studentų miestelio gatvelėse neišeina, tačiau nuo to tik įdomiau. Net ne dviratininkai mesdavo iššūkį treko meistrams.

Tikru cirko pasirodymu tapo A. Sabonio įpėdinio Goborovo dvikova su garsiuoju Sergejumi Kopylovu. A. Sabonis buvo tei-

www.musukrepsinis.lt

sėjas, tačiau iki galo savo darbo neatliko. Laikėsi, laikėsi, tačiau iš juoko vis tiek nugriuvo ant vejos. Buvo į ką pažiūrėti, kaip milžinas (212 cm) Goborovas ir smulkutis pasaulio treko čempionas bando įveikti daugybę posūkių. S. Koplovas irgi užsižiūrėjo į savo varžovą. Nepataikė į vieną posūkį, atsitrenkė į bortelį ir išlėkė iš balno. Po šio nutikimo treneriai uždraudė ir dviratininkams, ir krepšininkams bet kokias varžybas. Dar kokia trauma nutiks. O labiausiai dviračius pamėgusiems krepšininkams Volkovui, Valteriui ir Tichonenkai visai uždraudė ant jų sėsti. Kitaip jie vis tiek būtų surengę lenktynes — nemokėjo ramiai minti pedalų. O A. Sabonis, užsiropštęs ant, atrodo, tuoj sulūšiančio aparato, su komišku rimtumu važinėjosi po miestelį, visur sulaukdamas susižavėjimo šūksnių. Jis patiko visiems, visos delegacijos stengėsi pasikviesti į svečius, namo grįždavo po vidurnakčio nekreipdamas dėmesio į trenerių moralus.

Arvydas pasakojo, kad jam buvo labai gera, tačiau tokia atmosfera labai atpalaiduodavo. Kovoti, grumtis, kai aplink vien draugai, nebuvo jokio noro, į aikštę eidavo ramus, su šypsena, šaipėsi iš savų ir svetimų. Koks jau ten sportinis pyktis...

O kovoti reikėjo. Amerikiečiai čia atvyko ne dėl skaičiaus.

Jiems universiada Kobėje buvo pirmoji olimpinės rinktinės kandidatų atranka. Mūsų krepšininkai atsitrenkė į sieną. Ir iš pradžių nieko negalėjo suprasti. O kai suprato, rezultatas jau buvo beveik katastrofinis. Po to Arvydas pasakys, kad tai buvo antra pagal pajėgumą JAV rinktinė iš tų, su kuriomis jam teko susitikti. O V. Chomičius mano, kad ta, universiadoje, buvo pati stipriausia...

Vijosi iš visų jėgų, ir A. Sabonis čia jau buvo nesulaikomas. Žaidė tik pagrindiniai krepšininkai, jauni aikštelėje daugiau nepasirodė. Rezultatas tapo apylygis, tačiau iniciatyva vis dar priklausė varžovams. Be to, jie susiorientavo, kaip reikiant užspaudė Arvydą po krepšiais, o jaunasis Goborovas su amerikiečių vidurio puolėjais dar negalėjo kovoti. Belostenas tuo metu buvo stebėtinai neaktyvus. Likus sekundei iki mačo pabaigos, mūsiškiai buvo atsilikę 2 taškais. Kamuolį turėjo V. Chomičius, o amerikiečiai stūmė jį už šoninės linijos. A. Sabonis stovėjo po krepšiu ir nieko padaryti negalėjo. Galvojo tik apie tai, kad jei Valdas sugebės mesti į krepšį, reikia, kad amerikiečiai prieš jį prasižengtų. Jei kamuolys ore, laikas jau neturi reikšmės. V. Chomičius sau būdingu stiliumi atšokdamas išmetė kamuolį krepšio link. Sabonis šoko aukštyn, kad neleistų varžovams numušti kamuolio arba išprovokuotų pražangą. Tačiau kamuolys gražiai perskrodė tinklelį. 3 taškai ir mūsų komandos 1 taško pranašumas. Po akimirkos V. Chomičių užgriuvo krūva komandos draugų. Štai taip baigėsi tas puikusis sezonas. Prasidėjo jis ankstyvą pavasarį pergale turnyre Ispanijoje. Baigėsi pergale universiadoje.

Pirmąja po 15 metų pertraukos šiame turnyre ir antrąja per visą istoriją. Pralaimėtas buvo tik taurių laimėtojų turnyro finalas. Tačiau pralaimėtas garbingai. Ir aplinkybės buvo prieš „Žalgirį“...

A. Sabonis įsitikinęs, kad buvo galima įveikti ir „Barceloną“. Ir mano, kad tai buvo vienintelės rungtynės per visą sezoną, kurias jis sužaidė prasčiau nei galėtų. Neva būtent dėl to jie pralaimėjo

knyga

amerikiečio Tompsono vedamiems ispanams.

Tikrai, A. Sabonis pralaimėjo savo tiesioginiam oponentui. Pirmą kartą Arvydas susidūrė su tokio lygio profesionalu. Jei ne šis faktas, A. Sabonis neturėjo jam pralaimėti. Tačiau jie kiek pasimetė, po to prisiderino, tačiau jau daug buvo prarasta. Šiek tiek trūko ir sėkmės. Pirmąjį kėlinį kauniečiai pralaimėjo dideliu skirtumu, tačiau po to visiškai perėmė iniciatyvą ir nepermaldaujamai artėjo prie varžovų. Įsižaidė R. Kurtinaitis, pataikęs visus metimus. Atrodė, dar metimas — ir viskas. Kamuolys pas Rimą, lieka sekundės, „Barcelona“ pasimetusi, tačiau R. Kurtinaitis nepataiko. Ispanai čiumpa kamuolį (štai, kada A. Sabonis privalėjo laimėti kovą po krepšiu), pabėga į greitą ataką ir pelno taškus... Šias rungtynes „Žalgiris“ žaidė be S. Jovaišos. Jis per superfinalo rungtynes su CSKA patyrė traumą ir aikštėje būtų galėjęs pasirodyti tik tuo atveju, jei būtų suleista stipriai veikiančių nuskausminamųjų. Be to, vaistus reikėjo leisti tiksliai į raumenį. O daktaro su komanda nebuvo (kaip bebūtų keista, viena geriausių pasaulio komandų iki šiol neturi daktaro, masažuotojo, psichologo, fizinio rengimo trenerio — jų pareigas atlieka entuziastai arba laikinai iš įvairių Kauno įstaigų pakviesti specialistai). Todėl vaistus leisti būtų turėjęs Rimas Girskis — buvęs Vilniaus „Statybos“ žaidėjas, tuometinis „Žalgirio“ draugijos darbuotojas, delegacijos vadovas. Medikai buvo įspėję, kad leisti vaistus rizikinga. S. Jovaiša rungtynes sužaistų, tačiau nežinia, kas būtų po to. Rungtynės galėtų tapti paskutinėmis jo gyvenime.

Mes dažnai kalbame apie vyriškumą sporte matydami tik artimiausią tikslą. Mums reikia pergalės dabar — bet kokiomis priemonėmis, bet kokia kaina. Po to pradedame stebėtis: kodėl pasitraukė vienas ar kitas atletas, juk dar jaunas, pilnas jėgų?

Ar turėjo S. Jovaiša, nepaisydamas medikų įspėjimų, eiti žaisti? Ar būtų padėjęs komandai? Po pralaimėjimo „Barcelonai“ dėl to buvo daug ginčų. Lietuvos žurnalistas Vytautas Žemaitis pasiuntė į Sergejų debesį kritikos strėlių, nusileisdamas iki tiesioginio įžeidinėjimo ir kaltinimų bailumu.

Sergejus bailys? Komandos veteranas, kovotojas iki kaulų smegenų? Beje, būtent jis, traumuotas, likus 2 savaitėms iki mačo su „Barcelona“, daugiausia prisidėjo prie pirmosios „Žalgirio“ pergalės SSRS čempionate. Pergalės, kurios visas Kaunas, visa Lietuva laukė nuo tos dienos, kai „Žalgiris“ tapo „Žalgiriu“. S. Jovaiša — bailys?

Galima daug pasakyti apie karštakošiškumą. Tačiau juk V. Žemaičio straipsnis pasirodė po pralaimėjimo praėjus gana daug laiko. Reiškia, autorius nebuvo apimtas emocijų, parašė ne iš nusivylimo dėl pralaimėjimo (tai taip pat būtų neatleistina, bet nors suprantama). Reiškia, žodžiai buvo išnešioti, apgalvoti...

S. Jovaišai skirti žodžiai nedaro garbės nei V. Žemaičiui, nei žurnalo „Švyturys“ redakcijai. Jie dar kartą parodė, kad ir Lietuvoje, kur taip mylimas krepšinis, krepšinio žmonės mažiau mylimi, nemokama jų palaikyti, nesistengiama suprasti tų, kuriems meldžiamasi, kam prisipažįstama meilėje.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 59

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Penki užtvaros statymo kampai

P. Jankūno užtvara išlaisvino komandos draugą nuo R. Kaukėno gynybos gniaužtų.

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Krepsinio treneriu asociacija

www.musukrepsinis.lt

Ganonas Bakeris

Ganonas Bakeris yra dirbęs trenerio asistentu trijuose JAV universitetuose, buvo vienos Islandijos komandos žaidžiantysis treneris. Dabar G. Bakeris užsiima individualios žaidėjų technikos mokymu treniruočių stovyklose bei seminaruose visoje Amerikoje, kaip lektorius buvo kviečiamas į seminarus Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Kartu su „Championship Productions“ yra išleidęs penkis mokomuosius DVD.

Krepšininkus treniruoju jau 16 metų. Per šiuos metus esu treniravęs vidurinių mokyklų, koledžų, Europos profesionalų, NBA bei WNBA žaidėjus. Iki šiol stebiuosi, kokia veiksminga gali būti užtvara žaidžiant bet kokiame lygyje. Labiausiai dominuoja du deriniai, susidedantys iš užtvarą statančio žaidėjo ir žaidėjo su kamuoliu. Jei norite, kad šie deriniai veiktų, turėtumėte atkreipti dėmesį į keletą smulkmenų. Jei jūsų išsidėstymas yra tinkamas ir turite pakankamai aukštą žmogų bei įžaidėją, tuomet užtvara gali tapti didžiausiu turtu. Bet jūsų įžaidėjas bei aukštaūgis privalo žinoti savas pareigas ir gebėti skaityti žaidimą. Visų pirmiausia treneris savo žaidėjus, žaidžiančius 2x2, privalo išmokyti, kaip taisyklingai atlikti judesius, kad susikurtų reikiamą erdvę.

Užtvarą statantis žaidėjas privalo: 1. Atbėgti į užtvaros poziciją. Tokiu būdu gynėjas bus atsilikęs ir negalės tinkamai sustabdyti puolėjo su kamuoliu.

2. Tikslingai įsirėžti į gynėjo, kuris dengia žaidėją su kamuoliu, sėdmenis. Tai užtikrins kontaktą tarp užtvarą statančiojo ir gynėjo, kuris dengia žaidėją su kamuoliu (1, 2, 3 nuotraukos).

3. Atsistoti plačiai, pečius nuleisti žemyn — tai leis sušvelninti kontaktą (4 nuotrauka).

Žaidėjas su kamuoliu privalo: 1. Varantis kamuolį naudoti apgaulingus judesius ir priversti gynėją atsidurti žemiau

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 61

Krepsinio treneriu asociacija

užtvaros. Užimti tokią padėtį, kad būtų kuo mažesnė galimybė sutrukdyti (5 nuotrauka).

2. Dukart mušant kamuolį bėgti pro užtvarą statančiojo koją arbą besiginančiojo viršutinę koją. Tai suteiks galimybę atsidengti, privers gynybą išsiplėsti arba sutrikti (6, 7, 8 nuotraukos).

3. Nesivaržyti pačiam priimti sprendimus.

Tam, kad žaidėjas tinkamai suprastų žaidimą, jis turi būti įsitikinęs dėl savo elgesio.

Nagi pažiūrėkime.

Galimi žaidėjo su kamuoliu sprendimai: 1. Pakeisti judėjimo kryptį varantis kamuolį link krepšio (1 pav.).

2. Praskirti užtvarą. Kai gynėjas atsitveria per aukštai, žaidėjas su kamuoliu gali veržtis tarp gynėjo ir užtvaros (2 pav.).

3. Atmesti. Jei gynėjas yra užtvaros viršuje, žaidėjas su kamuoliu pereina į kitą užtvaros pusę (3 pav.).

62 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

4. Išplėsti gynybą. Jei prieš žaidėją su kamuoliu gynyba dvigubinama arba užtvaros žaidėjo gynėjas lieka su besivarančiuoju kamuolį, pastarasis kamuolį varytis gali atšokdamas (lėtai judėdamas pristatomuoju žingsniu) (4 pav.).

5. Nuvesti toliau už užtvaros ir mesti. Jei gynėjas eina žemyn po užtvara, tuomet besivarantysis, pavaręs kamuolį vieną ar du žingsnius, gali mesti į krepšį.

Galimi žaidėjo, sprendimai:

statančio

užtvarą,

1. Iššokimas. Jei šis žaidėjas gali pataikyti

www.musukrepsinis.lt

ir tam yra pakankamai erdvės, tuomet į kitą poziciją jis pereina atlikdamas porą įprastų arba pristatomų žingsnių.

2. Traukimas. Jei žaidėjas yra užbaigiantysis, tarp jo ir krepšio nieko nėra, bet nepavyko užimti pozicijos iššokti, tuomet jis privalo iš visų jėgų veržtis link krepšio.

3. Praskyrimas. Jei tarp žaidėjo ir krepšio nieko nėra tuo metu, kai yra statoma užtvara, jis privalo veržtis po krepšiu.

Po to, kai žaidėjas su kamuoliu atlaisvina užtvarą stačiusįjį, jis privalo suktis arba atšokti. Geras būdas susiorientuoti yra dvi sekundes arba du žingsnius varytis kamuolį.

Toliau pateiksime, kaip Ganono Bakerio krepšinio mokykloje mokoma 5 užtvaros statymo kampų. Tai žinoti yra labai svarbu, kadangi kaip treneris jūs galėsite jas naudoti ir savosiose puolimo sistemose — sustoti į pradinį išsidėstymą nebūtina, šiuos užtvaros statymo būdus jūs galėsite naudoti savosios puolimo sistemos kontekste.

Krepsinio treneriu asociacija

Žiūrėkite, kad ši užtvara nebūtų statoma per arti šoninės linijos.

Iš šios padėties jūs galite laukti besisukančio ar atšokančio po užtvaros statymo žaidėjo, įžaidėjo, besiveržiančio link krepšio ar tiesiog atliekančio metimą pašokus, besileidžiančio žaidėjo link krepšio iš silpnosios pusės perdavimui priimti arba metimui atlikti iš toliau (6 ir 7 pav.).

2. Viduryje. Tokio kampo užtvara dėl įgyjamos erdvės aikštelėje yra populiariausia tarp vidurinių mokyklų komandų (8 pav.).

Užtvarą statančio žaidėjo pėdos nukreiptos į šoninę liniją.

3. Plokščiai. Stovima taip pat, kaip ir užtvaros aukštai viduryje atveju, tik veidu į vidurio liniją, kaip parodyta 10 ir 11 pav. Užtvarą statantysis gali atšokti į šalį.

4. Ragai. Užtvarą aukštai stovint vienam prieš kitą labai dažnai naudoja WNBA bei

NBA komandos (12 ir 13 pav.).

5. Galinės linijos kombinacija. Šis veiksmas visuose lygiuose tampa vis populiaresnis. Žiūrėkit, kad užtvarą statantysis būtų pakankamai toli nuo šoninės linijos (14 ir 15 pav.).

Parengta pagal „FIBA Assist Magazine“

Kai treniruojiesi individualiai, privalai žinoti, kokio tipo metimus ir kurioje aikštės vietoje atlikti.

Penki užtvaros statymo kampai: 1. Šone. Tai dažniausiai koledžų krepšinyje, Europoje, NBA ir WNBA naudojama užtvara.

Labiausiai dominuoja du deriniai, susidedantys iš užtvarą statančio žaidėjo ir žaidėjo su kamuoliu.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 63

statistiKa

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos krepšinio skaičiai „Mūsų krepšinis“ pristato visus šio sezono nacionalinių čempionatų rezultatus.

LIETUVOS KREPŠINIO LYGA Pusfinalis Balandžio 20 diena: „Žalgiris“ — „Šiauliai“ 83:81.

Balandžio 19 diena: „Lietuvos rytas“ — „Juventus“ 108:61.

Ketvirtfinalis Balandžio 17 diena: „Rūdupis“ — „Žalgiris“ 77:100.

Balandžio 14 diena: „Neptūnas“ — „Juventus“ 70:72.

Balandžio 13 diena: „Techasas“ — „Šiauliai“ 70:107.

Balandžio 11 diena: „Perlas“ — „Lietuvos rytas“ 61:89.

Balandžio 10 diena: „Juventus“ — „Neptūnas“ 78:66.

Balandžio 9 diena: „Šiauliai“ — „Techasas“ 113:89.

Balandžio 7 diena: „Lietuvos rytas“ — „Perlas“ 92:86.

Balandžio 6 diena: „Žalgiris“ — „Rūdupis“ 89:54.

Reguliarusis sezonas Balandžio 3 diena: „Lietuvos rytas“ — „Žalgiris“ 90:81, „Šiauliai“ — „Nevėžis“ 99:79.

Balandžio 2 diena: „Techasas“ — „Sakalai“ 87:90, „Šiauliai“ — „Sūduva“ 103:77, „Juventus“ — „Rūdupis“ 76:71, „Alytus“ — „Nevėžis“ 84:71.

Kovo 30 diena: „Rūdupis“ — „Lietuvos rytas“ 77:100, „Perlas“ — „Juventus“ 80:58, „Alytus“ — „Žalgiris“ 62:103, „Sakalai“ — „Neptūnas“ 96:54.

Kovo 27 diena: „Juventus“ — „Lietuvos rytas“ 77:93, „Nevėžis“ — „Sūduva“ 96:92, „Sakalai“ — „Aisčiai“ 106:103.

Kovo 26 diena: „Žalgiris“ — „Neptūnas“ 82:66.

Kovo 24 diena: „Žalgiris“ — „Techasas“ 98:56.

Kovo 23 diena: „Lietuvos rytas“ — „Alytus“ 110:61, „Neptūnas“ — „Juventus“ 65:72, „Rūdupis“ — „Aisčiai“ 88:75.

Kovo 22 diena: „Žalgiris“ — „Nevėžis“ 98:66.

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Lietuvos rytas“ 2. Kauno „Žalgiris“ 3. „Šiauliai“ 4. Utenos „Juventus“ 5. Klaipėdos „Neptūnas“ 6. Panevėžio „Techasas“ 7. Prienų „Rūdupis“ 8. Vilniaus „Perlas“ 9. Vilniaus „Sakalai“ 10. Marijampolės „Sūduva“ 11. „Alytus“ 12. Kėdainių „Nevėžis“ 13. Kauno „Aisčiai“

23 22 19 13 11 11 11 11 10 8 6 6 5

1 2 5 11 13 13 13 13 14 16 18 18 19

NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA Dėl 1 vietos Balandžio 20 diena: „TRIOBET MALSTA“ — „NaglisAdakris“ 70:77.

Balandžio 17 diena: „Naglis-Adakris“ — „TRIOBET MALSTA“ 70:65.

Dėl 3 vietos Balandžio 20 diena: „Meresta“ — „Mažeikiai“ 74:68.

Balandžio 17 diena: „Mažeikiai“ — „Meresta“ 95:65.

Pusfinalis

Balandžio 6 diena: „Meresta“ — „Naglis-Adakris“ 82:79, „TRIOBET MALSTA“ — „Mažeikiai“ 90:77.

Balandžio 3 diena: „Naglis-Adakris“ — „Meresta“ 95:73, „Mažeikiai“ — „TRIOBET MALSTA“ 86:91.

Balandžio 19 diena: „Lemminkainen“ — „LKKA-Aistės“ 79:71.

Ketvirtfinalis

Balandžio 7 diena: „LKKA-Aistės“ — TEO 68:94.

Balandžio 3 diena: „Lemminkainen“ — „Cesis“ 57:83, TEO — „LKKA-Aistės“ 75:36.

Balandžio 2 diena: „Cesis“ — „Lemminkainen“ 89:69.

Balandžio 12 diena: ŠU - VPU 118:69, VDU - MRU 106:88.

Kovo 29 diena: VDU - ŠU 94:71, MRU - VPU 90:80.

Kovo 22 diena: VDU - KU 104:77, KTU - VPU 59:83, LKKA - ŠU 82:94, VGTU - MRU 76:70.

Ketvirtfinalis

Vaikinų II grupė

Balandžio 1 diena: „LKKA-Aistės“ — „Laisvė“ 62:61.

Kovo 31 diena: MRU — „Lemminkainen“ 37:66.

Kovo 28 diena: „Laisvė“ — „LKKA-Aistės“ 75:66.

Kovo 25 diena: „LKKA-Aistės“ — „Laisvė“ 58:55.

Kovo 23 diena: „Lemminkainen“ — MRU 75:48.

Kovo 21 diena: VU - KK 64:67, TTVAM - KTU-2 69:57.

Balandžio 1 diena: „Mažeikiai“ — „Erelita-KTU“ 70:60.

Kovo 30 diena: „TRIOBET MALSTA“ — „Nafta-UniLaivite“ 90:79, „Meresta“ — „Delikatesas“ 68:59, „Erelita-KTU“ — „Mažeikiai“ 81:57.

Kovo 26 diena: „Nafta-Uni-Laivite“ — „TRIOBET MALSTA“ 81:93, „Delikatesas“ — „Meresta“ 93:86, „Pieno žvaigždės“ — „Naglis-Adakris“ 80:85, „Mažeikiai“ — „Erelita-KTU“ 89:53.

Kovo 23 diena: „TRIOBET MALSTA“ — „Nafta-UniLaivite“ 71:73, „Meresta“ — „Delikatesas“ 89:63, „Naglis-Adakris“ — „Pieno žvaigždės“ 82:74, „ErelitaKTU“ — „Mažeikiai“ 69:62.

Pusfinalis

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA

Dėl 13—16 vietų

Balandžio 19 diena: „Ukmergės-SMD“ — Vilniaus kolegija 69:57.

Balandžio 18 diena: „Komanda“ — „GPI-Statyba“ 56:59, Kovo 26 diena: „Šilutė“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ „Utena“ — RKL 62:76.

72:63, „Bremena-Karšuva“ — „LKKA-Atletas“ 91:86.

Balandžio 17 diena: „Aisčiai-93“ — „GPI-Statyba“ Kovo 24 diena: „Šilutė“ — „LKKA-Atletas“ 101:93.

Kovo 23 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „Bremena- 109:65, „Komanda“ — „Augma“ 62:51, DPV — „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ 65:56, „Tiketa“ — „UkmergėsKaršuva“ 78:91.

SMD“ 74:41.

Balandžio 16 diena: „Svaja“ — „LKKA-Kaunas“ 64:51.

REGIONŲ KREPŠINIO LYGA Balandžio 15 diena: „Aisčiai-92“ — Vilniaus KM-1 82:70.

Dėl patekimo į NKL Balandžio 14 diena: „Augma“ — „Aisčiai-93“ 61:89.

Balandžio 17 diena: „LKKA-Atletas“ — „Ežerūnas-Karys“ Balandžio 11 diena: RKL — „Svaja“ 62:57.

Balandžio 10 diena: „LKKA-Kaunas“ — „Utena“ 61:59.

66:59.

Balandžio 15 diena: „Ežerūnas-Karys“ — „LKKA-Atletas“ Balandžio 8 diena: „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ — „Tiketa“ 49:77.

64:67.

Balandžio 13 diena: „LKKA-Atletas“ — „Ežerūnas-Karys“ Kovo 27 diena: „Svaja“ — RKL 69:37, „Utena“ — „LKKA-Kaunas“ 72:62.

74:64.

Kovo 26 diena: „Utena“ — „Aisčiai-92“ 67:59.

Kovo 24 diena: Vilniaus KM-1 — „Aisčiai-92“ 91:79.

Dėl 1 vietos Kovo 21 diena: ŽSM - Augma“ 81:51, „LKKA-Kaunas“ — „Svaja“ 56:65.

Balandžio 10 diena: „Ežerūnas-Karys“ — „Plungė-SM“ 73:65.

I grupė Balandžio 9 diena: „Plungė-SM“ — „Ežerūnas-Karys“ 72:69.

Balandžio 7 diena: „Ežerūnas-Karys“ — „Plungė-SM“ V. Komanda P. Pr. 71:66.

1. Vilniaus „Svaja“ 8 2 Balandžio 6 diena: „Plungė-SM“ — „Ežerūnas-Karys“ 77:74.

2. Alytaus RKL 7 3 Balandžio 2 diena: „Ežerūnas-Karys“ — „Plungė-SM“ 3. „Utena“ 6 4 92:60.

Dėl 3 vietos Balandžio 8 diena: „Raseiniai“ — „Bangenė-Aivera“ 88:65.

Balandžio 6 diena: „Bangenė-Aivera“ — „Raseiniai“ 88:67.

Balandžio 3 diena: „Raseiniai“ — „Bangenė-Aivera“ 80:75.

Balandžio 2 diena: „Bangenė-Aivera“ — „Raseiniai“ 72:85.

Pusfinalis

4. „LKKA-Kaunas“ 5. Kauno „Aisčiai-92“ 6. Vilniaus KM-1

V. Komanda

P. Pr.

1. Šilutės „GPI-Statyba“ 2. Kauno „Aisčiai-93“ 3. Kauno „Komanda“ 4. Marijampolės ŽSM 5. Kretingos „Augma“

6 6 4 4 0

V. Komanda

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA Dėl 1 vietos

5 7 9

II grupė E pogrupis

Kovo 27 diena: „Plungė-SM“ — „Bangenė-Aivera“ 92:56.

Kovo 26 diena: „Raseiniai“ — „Ežerūnas-Karys“ 78:93, „Bangenė-Aivera“ — „Plungė-SM“ 60:49.

Kovo 23 diena: „Ežerūnas-Karys“ — „Raseiniai“ 72:59, H pogrupis „Plungė-SM“ — „Bangenė-Aivera“ 79:93.

Kovo 21 diena: „Raseiniai“ — „Ežerūnas-Karys“ 86:75.

Balandžio 15 diena: „Mažeikiai“ — „TRIOBET MALSTA“ 62:74.

Balandžio 20 diena: TEO — „Cesis“ 86:68.

Balandžio 13 diena: „Meresta“ — „Naglis-Adakris“ 75:85, „TRIOBET MALSTA“ — „Mažeikiai“ 55:89.

Dėl 3 vietos Balandžio 9 diena: „Naglis-Adakris“ — „Meresta“ 95:80, „Mažeikiai“ — „TRIOBET MALSTA“ 99:72.

5 3 1

2 2 4 4 8

LIETUVOS STUDENTŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų I grupė

Merginų grupė Balandžio 12 diena: KU - VU 81:70.

Kovo 29 diena: LKKA - KU 84:59, MRU - VU 80:54.

Kovo 22 diena: KU - LKKA 76:67, VU - MRU 59:83.

LIETUVOS VETERANŲ KREPŠINIO LYGA A grupė (65+) Kovo 21 diena: „Sostinės Galvė“ — „Žalgiriečiai“ 50:63.

Balandžio 4 diena: „Neptūnietis“ — „Žalgiriečiai“ 41:78.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Žalgiriečiai“ 2. Vilniaus „Sostinės Galvė“ 3. Klaipėdos „Neptūnietis“

4 1 1

0 3 3

B grupė (60+) Balandžio 4 diena: „Neptūnietis“ — „Žalgiriečiai“ 52:57.

Kovo 21 diena: „Statyba“ — „Žalgiriečiai“ 69:84.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Žalgiriečiai“ 2. Vilniaus „Statyba“ 3. Klaipėdos „Neptūnietis“

4 2 0

0 2 4

C grupė (55+) Balandžio 11 diena: „Statyba“ — „Ranga“ 66:52.

Kovo 28 diena: „Saitas-Žalvaris“ — „Garliavos statyba“ 56:52, „Nevėžis“ — „Statyba“ 61:73.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Saitas-Žalvaris“ 2. Vilniaus „Statyba“ 3. Klaipėdos „Ranga“ 4. „Garliavos statyba“ 5. Kėdainių „Nevėžis“

7 5 2 2 0

0 3 5 4 4

D grupė (50+) Atkrintamosios varžybos Balandžio 11 diena: „Salilita“ — „Garliavos statyba“ 74:53, „Ranga-Pamario troba“ — „Galvė“ 53:72.

Kovo 28 diena: „Galvė“ — „Ranga-Pamario troba“ 87:58, „Garliavos statyba“ — „Salilita“ 60:62.

Finalo ketvertas P. Pr.

1. Vilniaus DPV 8 2. Vilniaus „Tiketa“ 5 3. „Ukmergės-SMD“ 5 4. Panevėžio „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ 1 5. Vilniaus kolegija 1

0 3 3 7 7

Balandžio 18 diena: „Atskalūnas“ — „Galvė“ 80:59, „Salilita“ — „Perlas“ 81:71.

Balandžio 17 diena: „Atskalūnas“ — „Salilita“ 65:69, „Perlas“ — „Galvė“ 69:56.

E grupė (45+) Balandžio 11 diena: „KTU Omega“ — „Patvanka“ 76:84, „Šamai“ — „Marijampolė“ 82:72, „Šiaulių krepšinio senjorai“ — „Alaus mėgėjai-2“ 86:76.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 65

statistiKa Kovo 28 diena: „Senjorai“ — „KTU Omega“ 61:89, „Marijampolė“ — „Patvanka“ 58:88, „Klaipėda-Ranga“ — „Šamai“ 57:51, „Nevėžis“ — „Šiaulių krepšinio senjorai“ 71:73, „Alaus mėgėjai-2“ — „Perlas“ 57:80.

A pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Perlas“ 2. „Šiaulių krepšinio senjorai“ 3. Panevėžio „Alaus mėgėjai-2“ 4. Kėdainių „Nevėžis“ 5. Radviliškio „Žėrutis“

7 6 3 2 1

0 2 5 6 6

B pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Patvanka“ 2. „Klaipėda-Ranga“ 3. Kauno „KTU Omega“ 4. „Marijampolė“ 5. Šilutės „Šamai“ 6. Tauragės „Senjorai“

10 7 4 4 3 1

0 2 6 6 7 8

MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Jaunių vaikinų A (gim. 1992 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas VIII etapas

Balandžio 12 diena: Tornado KM-SMS Credit — SaulėŠiauliai-CORNY 77:68.

Balandžio 11 diena: A. Sabonio KM-Ūkio bankas — Vilnius I 70:60.

Balandžio 10 diena: Vilnius I — A. Sabonio KM-Ūkio bankas 66:85.

Balandžio 11 diena: A. Sabonio KM-ARX Baltica — Vilniaus KM I-Vilmesta 90:78, A. Sabonio KM-Altas — Alytaus SRC-Alseka 74:60.

Balandžio 10 diena: Marijampolės ŽSM I-Industrijos Reguliarusis sezonas garantas — A. Sabonio KM-ARX Baltica 66:81, Alytaus SRC-Alseka — A. Sabonio KM-Garlita 70:80.

Balandžio 9 diena: Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO — Balandžio 9 diena: V. Knašiaus KM I — A.S abonio KMKėdainiai 64:66, Plungė — Tornado KM-SMS Credit Altas 68:54, A. Sabonio KM-Garlita — Marijampolės ŽSM 95:90.

I-Industrijos garantas 67:87.

Balandžio 7 diena: V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija — Balandžio 7 diena: Vilniaus KM I-Vilmesta — Š.

Vilnius I 75:86.

Marčiulionio KA I-YIT 66:81.

Balandžio 1 diena: Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO — V. Balandžio 6 diena: Š. Marčiulionio KA I-YIT — V. Knašiaus Knašiaus KM-Klaipėdos energija 85:83, A. Sabonio KMKM I 78:64.

Levi’s — Š. Marčiulionio KA I-Electrolux 75:60.

Balandžio 1 diena: Š. Marčiulionio KA I-YIT — Kovo 30 diena: Kėdainiai — A. Sabonio KM-Levi’s 58:68, Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas 64:62, Vilniaus Vilnius I — Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO 83:102, KM I-Vilmesta — A. Sabonio KM-Garlita 92:62.

Tornado KM-SMS Credit — V. Knašiaus KM-Klaipėdos Kovo 26 diena: A. Sabonio KM-Garlita — V. Knašiaus energija 67:80.

KM I 46:54.

V. Komanda

P. Pr.

1. V. Knašiaus KM-Neapolis 12 2. A. Sabonio KM-Vaigora 9 3. Vilnius I 7 4. A. Sabonio KM-IPVG 7 5. Š. Marčiulionio KA I-Lavus 6 6. Š. Marčiulionio KA II-Electrolux 6 7. „Aisčiai“ 6 8. Saulė-Šiauliai 3

2 5 7 7 8 8 8 11

Jaunučių vaikinų A (gim. 1994 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas VIII etapas

Balandžio 12 diena: Prienai — „Aisčiai“ 64:76.

Balandžio 11 diena: Marijampolės ŽSM-Mantinga — Saulė-Šiauliai 86:97.

Balandžio 10 diena: Saulė-Šiauliai — Marijampolės ŽSM-Mantinga 90:66.

Balandžio 8 diena: „Aisčiai“ — Prienai 92:50.

Kovo 28 diena: V. Knašiaus KM-Neapolis — A. Sabonio KM-Vaigora 81:66, A. Sabonio KM-IPVG — „Aisčiai“ 79:70, Saulė-Šiauliai — Š. Marčiulionio KA I-Lavus 89:85, Š. Marčiulionio KA II-Electrolux — Vilnius I 92:105.

Kovo 24 diena: Š. Marčiulionio KA II-Electrolux — V. Reguliarusis sezonas Knašiaus KM-Neapolis 65:87.

Kovo 23 diena: A. Sabonio KM-IPVG — Š. Marčiulionio Balandžio 8 diena: Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO — A. KA I-Lavus 64:83.

Sabonio KM-Ūkio bankas 71:55.

Kovo 28 diena: Kėdainių SM-Pikenrolas — „Perkūnas“ V. Komanda P. Pr. 93:76, Marijampolės ŽSM-ARVI — V. Knašiaus KM I 94:88, Panevėžys — Saulė-Šiauliai 97:82.

1. V. Knašiaus KM-Neapolis 12 2 Kovo 27 diena: „Perkūnas“ — Š. Marčiulionio KA 2. A. Sabonio KM-Vaigora 9 5 I-SCHUCO 60:99, V. Knašiaus KM I — Panevėžys 3. Vilnius I 7 7 101:87.

Kovo 25 diena: Marijampolės ŽSM-ARVI — Kėdainių 4. A. Sabonio KM-IPVG 7 7 SM-Pikenrolas 111:83.

5. Š. Marčiulionio KA I-Lavus 6 8 Kovo 23 diena: Kėdainių SM-Pikenrolas — A. Sabonio KM-Ūkio bankas 47:81.

6. Š. Marčiulionio KA II-Electrolux 6 8

7. „Aisčiai“ 8. Saulė-Šiauliai

6 3

8 11

Jaunių vaikinų B (gim. 1993 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas IX etapas Balandžio 20 diena: V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija — Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO 83:57, A. Sabonio KM-Levi’s — Saulė-Šiauliai-CORNY 90:60, Plungė — A. Sabonio KM-Ūkio bankas 87:72.

Balandžio 18 diena: A. Sabonio KM-Ūkio bankas — Plungė 81:73, Saulė-Šiauliai-CORNY — A. Sabonio KM-Levi’s 61:88, Kėdainiai — Š. Marčiulionio KA I-Electrolux 69:92.

Balandžio 17 diena: Plungė — A. Sabonio KM-Ūkio bankas 92:67, A. Sabonio KM-Levi’s — Saulė-ŠiauliaiCORNY 79:82, Š. Marčiulionio KA I-Electrolux — Kėdainiai 89:47.

VIII etapas Balandžio 15 diena: Tornado KM-SMS Credit — SaulėŠiauliai-CORNY 81:84.

Balandžio 13 diena: Saulė-Šiauliai-CORNY — Tornado KM-SMS Credit 86:50.

66 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

V. Komanda

P. Pr.

1. A. Sabonio KM-ARX Baltica 12 2. V. Knašiaus KM I 11 3. Š. Marčiulionio KA I-YIT 9 4. Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas 6 5. A. Sabonio KM-Altas 6 6. Vilniaus KM I-Vilmesta 6 7. Alytaus SRC-Alseka 5 8. A. Sabonio KM-Garlita 1

2 3 5 8 8 8 9 13

Vaikų berniukų A (gim. 1996 m.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas

Balandžio 18 diena: Š. Marčiulionio KA III-YIT — SaulėŠiauliai 72:66.

Balandžio 17 diena: Saulė-Šiauliai — Š. Marčiulionio KA III-YIT 73:65.

Balandžio 16 diena: Vilnius I — Kėdainių SM-Pikenrolas 78:62.

Balandžio 15 diena: Kėdainių SM-Pikenrolas — Vilnius I 56:78.

Reguliarusis sezonas

Reguliarusis sezonas

V. Komanda

P. Pr.

1. Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO 2. A. Sabonio KM-Ūkio bankas 3. V. Knašiaus KM I 4. Panevėžys 5. „Perkūnas“ 6. Marijampolės ŽSM-ARVI 7. Saulė-Šiauliai 8. Kėdainių SM-Pikenrolas

13 1 12 2 6 8 6 8 6 8 5 9 4 10 4 10

Jaunučių vaikinų B (gim. 1995 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas VIII etapas Balandžio 21 diena: A. Sabonio KM-Garlita — Panevėžys I 82:72.

Balandžio 18 diena: „Perkūnas“ I — Alytaus SRC-Alseka 93:68.

Balandžio 17 diena: Alytaus SRC-Alseka — „Perkūnas“ I 79:54, Panevėžys I — A.Sabonio KM-Garlita 82:53.

Balandžio 15 diena: A. Sabonio KM-Garlita — Panevėžys I 69:55.

Balandžio 18 diena: A. Sabonio KM-Katos grupė — Š.

Marčiulionio KA I-Blancomet 64:51, Mažeikių SM I-Nafta — Š. Marčiulionio KA IV-Čili 85:63, „Aisčiai“ — Panevėžys 74:69.

Balandžio 17 diena: A. Sabonio KM-ViaCon — Panevėžys 81:56, Vilnius I — Š. Marčiulionio KA IV-Čili 63:65.

Balandžio 16 diena: A. Sabonio KM-Katos grupė — Mažeikių SM I-Nafta 79:59.

Balandžio 15 diena: Vilnius I — A. Sabonio KM-ViaCon 42:73.

Balandžio 14 diena: „Aisčiai“ — Š. Marčiulionio KA I-Blancomet 59:73.

Kovo 24 diena: Š. Marčiulionio KA I-Blancomet — Vilnius I 94:43.

V. Komanda

P. Pr.

1. A. Sabonio KM-Katos grupė 14 2. Š. Marčiulionio KA I-Blancomet 12 3. A. Sabonio KM-ViaCon 9 4. Mažeikių SM I-Nafta 9 5. „Aisčiai“ 4 6. Panevėžys 3 7. Š. Marčiulionio KA IV-Čili 3 8. Vilnius I 2

0 2 5 5 10 11 11 12

Vaikų berniukų B (gim. 1997 m.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas Balandžio 11 diena: „Aisčiai-Artransa“ — Š. Marčiulionio KA II-Luidas 71:81.

Balandžio 10 diena: V. Knašiaus KM — Š. Marčiulionio KA I-Čili 62:93, Tauragės SM-NOMERA — Biržai I 66:71.

Balandžio 3 diena: Biržai I — V. Knašiaus KM 72:49.

Kovo 27 diena: A. Sabonio KM-TopSport — „AisčiaiArtransa“ 58:56.

Kovo 24 diena: Š. Marčiulionio KA II-Luidas — A. Sabonio KM-Gerdukas 52:46, Š. Marčiulionio KA I-Čili — A. Sabonio KM-TopSport 84:44.

Kovo 22 diena: Tauragės SM-NOMERA — Š. Marčiulionio KA I-Čili 50:93.

V. Komanda

P. Pr.

1. Š. Marčiulionio KA I-Čili 2. V. Knašiaus KM 3. Biržai I 4. Š. Marčiulionio KA II-Luidas 5. „Aisčiai-Artransa“ 6. A. Sabonio KM-TopSport 7. A. Sabonio KM-Gerdukas

14 10 8 8 6 6 2

0 4 6 6 8 8 12

V. Komanda

P. Pr.

1. Š. Marčiulionio KA I-Čili 2. V. Knašiaus KM 3. Biržai I 4. Š. Marčiulionio KA II-Luidas 5. „Aisčiai-Artransa“ 6. A. Sabonio KM-TopSport 7. A. Sabonio KM-Gerdukas 8. Tauragės SM-NOMERA

14 10 8 8 6 6 2 2

0 4 6 6 8 8 12 12

Jaunių merginų (gim. 1992—1993 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas V etapas Balandžio 18 diena: Rokiškis — Saulė-Šiauliai I 51:58.

Balandžio 17 diena: Saulė-Šiauliai I — Rokiškis 86:47.

Balandžio 11 diena: Panevėžio KKSC-Liepa — „Aisčiai I-Artransa“ 43:108, Kėdainiai — „Aisčiai II-Artransa“ 49:84, Vilnius I — Marijampolė 65:69.

Balandžio 10 diena: „Aisčiai I-Artransa“ — Panevėžio KKSC-Liepa 131:40, „Aisčiai II-Artransa“ — Kėdainiai 99:40, Marijampolė — Vilnius I 91:70.

IV etapas Kovo 24 diena: Panevėžio KKSC-Liepa — Vilnius II 71:68.

Kovo 23 diena: Saulė-Šiauliai-CORNY II — Kėdainiai 54:58.

Kovo 22 diena: Kėdainiai — Saulė-Šiauliai-CORNY II 65:52.

Kovo 21 diena: Vilnius II — Panevėžio KKSC-Liepa 79:59.

Kovo 20 diena: Panevėžio KKSC-Liepa — Vilnius II 67:64.

Jaunučių merginų C (gim. 1994—1995 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas IV etapas Balandžio 18 diena: Panevėžio KKSC I-Liepa — V. Knašiaus KM 76:58.

Balandžio 15 diena: V. Knašiaus KM — Panevėžio KKSC I-Liepa 81:76, Palanga — Biržai 56:43.

Balandžio 14 diena: Panevėžio KKSC I-Liepa — V. Knašiaus KM 58:49, Biržai — Palanga 34:69.

Reguliarusis sezonas Kovo 28 diena: Vilnius I — Biržai 67:32.

Kovo 27 diena: Alytus — Vilnius I 69:55, Biržai — Vilnius II 60:69.

Kovo 26 diena: Panevėžio KKSC I-Liepa — Saulė-Šiauliai I 90:81.

Kovo 25 diena: Marijampolės ŽSM-Mantinga — Panevėžio KKSC I-Liepa 82:78.

Kovo 24 diena: „Aisčiai I-Artransa“ — Alytus 62:58.

V. Komanda

P. Pr.

1. Marijampolės ŽSM-Mantinga 2. Alytus 3. Saulė-Šiauliai I 4. „Aisčiai I-Artransa“ 5. Vilnius I 6. Vilnius II 7. Panevėžio KKSC I-Liepa 8. Biržai

12 12 9 8 6 5 4 0

2 2 5 6 8 9 10 14

Vaikų mergaičių C (gim. 1996 m. ir jaun.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas V etapas Balandžio 20 diena: Kėdainiai — V. Knašiaus KM 53:83.

Balandžio 18 diena: „Aisčiai II-Artransa“ — Vilniaus KM I-Jaunieji talentai 33:62, Marijampolė — Panevėžys 47:71, Vilniaus KM-VILprintas — „Aisčiai I-Artransa“ 71:38.

Balandžio 17 diena: Vilniaus KM I-Jaunieji talentai — „Aisčiai II-Artransa“ 91:44, Panevėžys — Marijampolė 61:41, „Aisčiai I-Artransa“ — Vilniaus KM-VILprintas 57:65.

Balandžio 15 diena: V. Knašiaus KM — Kėdainiai 90:45.

IV etapas Kovo 31 diena: Ukmergė — „Aisčiai II-Artransa“ 46:60.

Kovo 28 diena: Pakruojis — Kėdainiai 70:78, „Aisčiai II-Artransa“ — Ukmergė 61:49.

Kovo 27 diena: Kėdainiai — Pakruojis 95:58.

Kovo 26 diena: Ukmergė — „Aisčiai II-Artransa“ 66:36.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 67

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS