10 zurnalas

Kaina 4 Lt

2005 Nr. 4(10)

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS

Jungimo technika nenaudojant varþtø

6

Tarða elektros tinkluose

8

Greitaveikiai saugikliai Elektrolizës teorijai – 200 metø

14 26

Tegul laimë, kuri vaikðto po þemæ, sustoja ties Jûsø namø durimis

Ðv. Kalëdø ir

Tegul laimë, kuri vaikðto po þemæ, sustoja ties Jûsø namø durimis Naujøjø Metø proga Jus sveikina

ISSN 1648-6927

Daþnio keitikliai Altivar 71 Valdymo profesionalas!

„Telemecanique“ sveikina Jus su artëjanèiomis ðventëmis ir kvieèia susipaþinti su daþnio keitikliø serija Altivar 71, naujiena ið Simply Smart* pasaulio...

Daugybë daþnio keitikliuose ATV71 jau integruotø sprendimø: daugiau kaip 150 taikomøjø funkcijø, Modbus ir CANopen komunikacijos, elektromagnetiniø trikdþiø (EMC) filtrai, „jëgos grandinës atjungimo“ saugos funkcija (IEC/EN 61508 SIL2), 8 eiluèiø grafinis-tekstinis displëjus (matomumas ið 5 m. atstumo)...

leidþia atsisakyti kompromisø, norint realizuoti ekonomiðkiausià sprendimà Jûsø sudëtingiems ir galingiems árengimams.

* Simply Smart: daugiau iðradingumo ir intelektualumo, kartu lengvinant naudojimà

www.schneider-electric.lt www.telemecanique.com

Techninës pagalbos telefonas : (8~5) 247 77 73

Tel.: Faks.: El.p.:

VILNIUS Ozo g. 51 8-5-2763400 8-5-2761494 8-698-51668 8-5-2737250 info@dogas.lt

VILNIUS Motorø g. 6 8-5-2136918

KAUNAS Draugystës g. 13A 8-37-451675

KLAIPËDA Dubysos g. 23 8-46-341532

PANEVËÞYS J.Janonio g. 1 8-45-584629

ÐIAULIAI P. Cvirkos g.77/Lydos g. 6 8-41-390263 8-686-52494

8-5-2104199 motorai@dogas.lt

8-37-451675 kaunas@dogas.lt

8-46-341532 klaipeda@dogas.lt

8-45-584629 panevezys@dogas.lt

8-41-390263 siauliai@dogas.lt

Brangieji, kolegos ir partneriai, drauge su Jumis džiaugiamės sėkmingais prabėgusių metų darbais ir įgyvendintais sumanymais.

Sveikiname Jus ir Jūsų artimuosius su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais! Lai jie būna kupini ieškojimų ir atradimų, nuskaidrinti bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo, turtingi prasmingais darbais ir reikšmingais atradimais.

Jūsų patikimas partneris ElektroBalt

turinys elektros erdvës

6

Kiðtukø ir sujungimø lizdø sistema SafeCONTACT

8

Tarða þemosios átampos tinkluose

14

Greitaveikiai saugikliai elektroninës árangos apsaugai

16

Firmos „Lapp Kabel“ þymëjimo sistema Fleximark

19

„Obo Bettermann“: profesionalai profesionalams

22

Kas yra PowerLogic sistema?

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

24

„Telemecanique“ Altivar 71 – nauja varikliø daþnio keitikliø serija

REDKOLEGIJA

26

Pirmajai elektrolizës teorijai – 200 metø

E. p. neta@neta.lt

30

Elektros sistemø katedra. Istorija ir veikla per 65 metus

34

Kronika

38

Þinynas

40

Summary

NETA prezidentas Bronius Rasimavièius Asociacijos „Infobalt“ vykdantysis direktorius Dþiugas Juknys UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila Konsultantë KTU Elektros sistemø katedros docentë dr. Liudmila Andriuðienë

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“ ADMINISTRACIJA Direktorius Saulius Kocys

Ðiandien mûsø þurnalas ðvenèia pirmàjá, nors ir kuklø jubiliejø – Jûsø rankose jau deðimtasis „Elektros erdviø“ numeris!

Atrodo, dar taip neseniai kilusi idëja, kad mums reikia elektrotechninës krypties þurnalo, jau tapo realybe. Tikime, kad platëjantis mûsø þurnalo skaitytojø, rëmëjø ir raðanèiøjø bûrys padarys já laukiamu ir naudingu leidiniu.

Linkime visiems þurnalo skaitytojams gerø ir prasmingø Naujøjø metø!

Reklamos projektø vadybininkas Mindaugas Ðeduikis Tel. (8~5) 269 1240 Mob. 8~652 90 576 E. p.: mindaugas@namasiras.lt elektra@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ Pylimo g. 31, LT-01141 Vilnius Tel./faks. (8~5) 260 8243 Mob. stacionarus 8~698 53 658 E. p. info@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AГ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.

Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius

Visø „Elektros erdviø“ numeriø elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

Ar teisingas posakis

„vienas visiems atvejams“?

Vis daugiau dëmesio sulaukia CEE jungtys, kuriose kabeliø gyslos prijungiamos nenaudojant varþtø. Tai sutaupo laikà ir palengvina darbà elektrotechniniam personalui.

Kiðtukø ir kiðtukiniø lizdø sistema SafeCONTACT „Mennekes“ siûlo StarTOP serijos CEE kiðtukø ir kiðtukiniø lizdø nuo 16 A iki 32 A asortimentà. Juose integruoti patikimi specialios konstrukcijos ásipjaunantys gnybtai SafeCONTACT. Naudojant SafeCONTACT nereikia nuo kabeliø gyslø nuimti izoliacijà. Naujoviðka technika ir kiti praktiniai sprendimai sumaþina darbo krûvá, palyginti su varþtiniais prijungimo gnybtais (kontaktais), – sutaupoma per 70 procentø laiko.

Dirbti su ðiais gnybtais labai paprasta: gysla ávedama á sklàstá, sklàstis uþdaromas vienu atsuktuvo pasukimu ir darbas baigtas.

Kadangi nereikia nuimti izoliacijos, nereikia specialiai paruoðti ir kabeliø galø. Atskiros kabelio gyslos nesusipina ir nesutrûkinëja, todël skerspjûvio sumaþëjimas neámanomas. Uþdarant sklàstá gyslos izoliacija atsiskiria savaime, sukuriamas patikimas kontaktas ir gysla stipriai fiksuojama. Skirtingomis spalvomis paþymëti sklàsèiai padeda teisingai prijungti kabelio gyslas.

Gnybtams nereikalinga prieþiûra ir jie nesusidëvi. Todël galima daþnai prijungti laidininkus, nes ásipjaunantys gnybtai garantuoja þemà pereinamàjà varþà ir ilgalaiká saugø kontaktà.

Daug moderniø sprendimø teikia naudà ne tik elektros montuotojams, bet ir vartotojams. „Mennekes“ sukurtas specialus susirandantis sriegis greitai ir ilgam sandariai bei stabiliai sujungia gaubtà su priekine lizdo dalimi. Stabilus sklàstis uþdaro lengvai ir patikimai. Pagal instrukcijà atidaryti galima tik atsuktuvu, lengvai ir greitai. „Mennekes“ kabelio ávado sandarikliai maþina átempimà, sandarina, saugo nuo kabelio álinkimo ir álûþimo. Sandariklis apsaugotas nuo pametimo, dantytas uþdarymo þiedas saugo nuo savaiminio atsipalaidavimo.

6 SafeCONTACT gnybtai naudojami kiðtukuose ir jungtyse. Nereikia nuvalyti izoliacijos – pakanka tiesiog ákiðti kabelius ir vienu rankos mostu uþstumti sklàstá.

Atvoþiamieji jungèiø dangteliai patogiai atidaromi, todël jungtimi galima lengvai ir saugiai manipuliuoti viena ranka.

Prie sienos montuojami kiðtukiniai lizdai TwinCONTACT Stacionariai montuojamø kiðtukiniø lizdø kabelio prijungimo gnybtams galioja papildomi reikalavimai. Kadangi jos montuojamos prie sienos ar mechanizmø, todël surenkant ðias jungtis

Visus TwinCONTACT gnybtus galima laikyti ir sujungimo gnybtais, kuriais jungiami kabeliai. Dvigubi gnybtai tinka skirtingo skerspjûvio gyslø kabeliams. Privalomoji kabeliø jungimo kryptis nurodyta tam, kad kontakto pavirðius bûtø didesnis, o nuolatinë didelë kontakto prispaudimo jëga garantuoja maþas pereinamàsias varþas. Spyruoklinio gnybto kabliukai neleidþia laidams netyèia iðsitraukti, atsilaisvinti. Kontaktai atsparûs vibracijai, nereikalauja prieþiûros ir nenusidëvi.

TwinCONTACT kiðtukiniai lizdai turi ir kitø pranaðumø: skirtingomis spalvomis ir uþraðais paþymëti gnybtai padeda teisingai prijungti kabelius. Gnybtai apsaugoti nuo prisilietimo, o tai ypaè svarbu, kai kabeliai montuojami maðinose ir skirstomosiose dëþëse, nes nereikia imtis papildomø saugos priemoniø. Sieniniai ir prie sienos montuojami kiðtukiniai lizdai gaminami IP 44 ir IP 67 saugos lygio.

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

montavimo erdvë yra labai ribota. Tiems atvejams puikiai tinka „Mennekes“ spyruoklinis gnybtas TwinCONTACT. Tai vienintelis CCE jungtyse naudojamas dvigubas gnybtas, leidþiantis labai patogiai prijungti kabelá: nuo kabelio galo tereikia nuimti izoliacijà ir ákiðti já á gnybtà. Gnybtai tvirtai ir patikimai laiko kabelá.

Kai trûksta vietos, ðie gnybtai labai pagreitina darbà, nes be jokiø papildomø pastangø uþtikrinamas patikimas kontaktas.

Kontakto laikiklio ðone esanèiu atjungimo mygtuku prireikus galima lengvai ir nenaudojant árankiø atpalaiduoti kabelius.

TwinCONTACT dvigubais spyruokliniais gnybtais lengva montuoti jungtis prie sienos ir mechanizmø

„Mennekes“ – vienintelis gamintojas, siûlantis dvi skirtingas bevarþtes kabeliø prijungimo technologijas

7

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

S. J. Bugenis, L. Krikðtaponis, I. Skuèas Vilniaus technikos kolegija

Tarša

žemosios įtampos tinkluose

1. Aukðtesniøjø átampos ir srovës harmonikø atsiradimo prieþastys Turbogeneratoriø ir hidrogeneratoriø kuriama trifazë átampø sistema artima idealiai. Faziø nesimetrija atsiranda dël nevienodos apkrovos, netiesiniai iðkreipiai – dël apkrovos kai kuriø elementø voltamperiniø charakteristikø netiesiðkumo. Laikui bëgant bendra instaliuota galia vis didëja, didëja ir netiesinës apkrovos imtuvams tenkanti dalis bendroje þemosios átampos tinklø apkrovoje. Netgi tvirtinama [3], kad visos ðalys, priklausomai nuo jø techninio lygio, anksèiau ar vëliau susiduria su vis didëjanèio þemosios átampos tinklø uþterðimo aukðtesniosiomis harmonikomis problema. Ið kur atsiranda ðios aukðtesniosios harmonikos, jeigu jø nëra elektriniø tiekiamoje elektros energijoje? Jos atsiranda dël vartotojø apkrovos varþos netiesiðkumo (pvz., dienos ðviesos lempos).

Keièiantis srovei dienos ðviesos lempoje, keièiasi joje esanèiø dujø jonizacijos laipsnis ir drauge lempos varþa. Kuo didesnë srovë, tuo daugiau jonø ir tuo maþesnë lempos varþa. Todël ir prireikia nuosekliai su tokia lempa jungti droselá, kuris ribotø srovæ. Esant sinusinei tinklo átampai, per dienos ðviesos lempà tekës nesinusinë srovë; momentinë srovës vertë bus maþesnë uþ ekvivalentinës galios tiesinës apkrovos srovës momentinæ vertæ, kai átampa nedidelë, ir didesnë, kai átampa artima amplitudinei. Esant sinusinei tinklo átampai, tekës nesinusinë srovë, t. y. tokia apkrova tampa aukðtesniøjø srovës harmonikø ðaltiniu. Kitas pavyzdys – impulsiniai maitinimo blokai. Bendra visø tipø impulsiniams maitinimo blokams yra tai, kad per diodiná tiltelá yra ájungtas elektrolitinis kondensatorius, ið kurio átampa

8

paduodama á keitiklá. Iki to momento, kol tinklo átampa maþesnë uþ kondensatoriaus átampà, ið tinklo á toká maitinimo blokà srovë neteka. Kai átampa tinkle didesnë uþ kondensatoriaus átampà, tekës srovë, ákraunanti kondensatoriø, kurià ribos tik tinklo ir filtro elementø varþos. Taigi kiekvienà pusperiodá teka tik siauri srovës impulsai ir srovës spektre yra daug aukðtesniøjø harmonikø. Kadangi tinklo varþa baigtinë, joje susidaro átampos kritimai ir praktiðkai sinusinë generatoriaus sukurta átampa moduliuojama aukðtesniosiomis harmonikomis. Tokiu bûdu aukðtesniosios átampos harmonikos savotiðkai pasklinda aplink vartotojà, kurio apkrova netiesinë, tarsi savotiðka tarða, sàlygojanti papildomus nuostolius ir tiems vartotojams, kuriø apkrova aukðtesniøjø harmonikø negeneruoja. Todël visa atsakomybë uþ netiesinius átampos iðkreipius tenka vartotojams tiek Lietuvoje [2], tiek ir pvz., Rusijoje [5]. ES standartas [1] riboja tiek bendrà netiesiniø iðkreipiø faktoriø, kuris neturi bûti didesnë nei 8 proc., tiek ir atskirø harmonikø amplitudþiø santyká su pirmosios harmonikos amplitude (3-osios – 5 proc., 5-osios – 6 proc., 7-osios – 5 proc., 9-osios – 1,5 proc., 11-osios – 3,5 proc. ir t. t., iki 25 harmonikos, nurodant, kad aukðtesniø harmonikø lygis paprastai bûna neþymus ir sunkiai iðmatuojamas).

2. Aukðtesniøjø harmonikø átaka ávairiø elektros árenginiø darbui Asinchroninëse maðinose átampos aukðtesniosios harmonikos sàlygoja sroviø aukðtesniøjø harmonikø atsiradimà ir ðiø sroviø dalis bendroje srovëje kur kas didesnë, negu átampoje, nes variklio varþa dël didelio slydimo ðioms harmonikoms gerokai maþesnë negu pagrindinei harmonikai. Nuostoliai magnetolaidyje aukðtesniosioms harmonikoms santykinai taip pat didesni negu pagrindinei, nes sukûriniø sroviø nuostoliai proporcingi daþnio kvadratui. Sinchroninëse maðinose, be papildomø nuostoliø, gali atsirasti aukðtesniøjø harmonikø sukeltos pavojingos vibracijos dël aukðtesniøjø harmonikø sukuriamø momentø þenklo kitimo, kurio daþnis lygus harmonikø daþnio ir pagrindinio daþnio sumai ar skirtumui, priklausomai nuo aukðtesniøjø harmonikø sukuriamø besisukanèiø magnetiniø laukø sukimosi krypties. Dël papildomø nuostoliø magnetolaidyje didëja ir nuostoliai transformatoriuose, tarp jø ir pastoèiø transformatoriuose, todël sumaþëja pastotës vardinë galia.

Be to, aukðtesniosios harmonikos gali sàlygoti rezonansinius reiðkinius pastatø instaliacijoje [4]. Fazinis kampas tarp atskirø

faziø átampø ir sroviø aukðtesniosioms harmonikoms tiek kartø didesnis uþ 120˚, koks yra harmonikos eilës numeris. Todël treèiajai harmonikai turësime nulinæ sekà, penktajai – atvirkðtinæ, septintajai – tiesioginæ ir t. t. Treèiosios harmonikos srovë nuliniame laide, jeigu ði srovë visose fazëse yra vienodo dydþio, trigubai didesnë uþ fazinæ srovæ. Tai galioja visoms aukðtesniosioms harmonikoms, kuriø numeriai yra kartotiniai trims. Esant pakankamai dideliam netiesiniø iðkreipiø koeficientui srovë nuliniame laide, kuris neapsaugomas jokia apsauga nuo perkaitimo, gali bûti daug didesnë uþ sroves faziniuose laiduose [3]. Jei abu srovës pusperiodþiai vienodi, lyginës harmonikos nepasireiðkia. Daþniausiai þemosios átampos tinkluose ir yra bûtent ðis atvejis.

Árenginys

Srovë

THD

Pagrindiniø harmonikø numeriai

Invertoriaus impulsinis maitinimo blokas

3,4 A 4,4 A 4,7 A

67,7 % 5, 7 55,3 % 5, 7 54,5 % 5, 7

Rezervinio maitinimo átaiso impulsinis maitinimo blokas (20 kW)

12,5 A 5.3 A 12,1 A

2,4 % 7,5 % 1,7 %

3 (2 %) 3 (4,7 %), 5 (2,6 %) 3 (0,7 %), 5 (0,7 %)

3 lentelë. Vienfaziø netiesiniø imtuvø, maitinamø per lygiagretø rezonansiná filtrà (ritës be ðerdies varþa 8Ω, kondensatoriaus talpa 22 µF, rezonansinis daþnis 150 Hz) sroviø aukðtesniøjø harmonikø matavimo rezultatai

Srovë

THD

Pagrindiniø harmonikø numeriai

Prieð 10 metø pagaminto 0,28 A kompiuterio impulsinis maitinimo blokas

83 %

3 (30 %), 5 (15 %), 7 (37 %)

Didþiaslëgë gyvsidabrio lempa

1,45 A

7,5 %

3 (2,5 %), 5 (2,5 %), 7 (3,5 %)

3. Matavimø rezultatai

Didþiaslëgë natrio lempa

1A

9,5 %

5 (4,5 %), 7 (4,5 %), 9 (4 %)

Skaitmeniniu prietaisu Eurotest 61557 matuojama tiek ávairiø netiesiniø imtuvø generuojamos aukðtesniosios srovës harmonikos, tiek átampos aukðtesniosios harmonikos þemosios átampos tinkluose. Ðio prietaiso naudojimas instaliacijos ir áþeminimo tikrinimui Lietuvoje yra juridiðkai áteisintas. Imtuvø generuojamø srovës harmonikø matavimo rezultatai pateikiami 1 ir 2 lentelëse, jungiant per filtrus – 3 lentelëje.

Kompaktinë liuminescencinë lempa (pagaminta Vokietijoje)

0,12 A

83 %

3 (46 %), 7 (20 %), 9 (21 %)

Monitoriaus maitinimo blokas

0,08 A

32 %

3 (24 %), 5 (14 %), 7 (7 %), 11 (7 %)

Árenginys

Srovë

THD

Pagrindiniø harmonikø numeriai

Naujo kompiuterio impulsinis maitinimo blokas

1,1 A

40,3 % 3 (33 %), 5 (13 %)

Prieð 10 metø pagaminto kompiuterio impulsinis maitinimo blokas

0,28 A

137 %

3 (53 %), 5 (44 %), 7(33 %)

Dienos ðviesos lempø grupë auditorijos apðvietimui

3,7 A

24 %

3 (23 %), 5 (1 %)

Fazinës átampos

THD

L1

3,4 % 3 (2,5 %), 5 (2 %), 7 (1,1 %)

Pagrindiniø harmonikø numeriai

L2

2,2 % 3 (1,4 %), 5 (1,5 %), 7 (0,5 %)

L3

3,4 % 3 (2,9 %), 5 (1,5 %), 7 (0,8 %)

Didþiaslëgë gyvsidabrio lempa

1,5 A

28 %

Didþiaslëgë natrio lempa

1A

44,5 % 3 (13 %), 5 (16 %), 7 (19 %)

Kompaktinë liuminescencinë lempa (Pagaminta Vokietijoje)

0,12 A

115 %

Kompaktinë liuminescencinë lempa (Pagaminta Kinijoje)

0,14 A

Liuminescencinë lempa

0,36 A

11 %

3 (11 %), 5 (2 %)

Liuminescencinë lempa

0,16 A

17 %

3 (7 %), 5 (12 %), 7 (7 %)

4. Iðvados ir rekomendacijos

Monitoriaus maitinimo blokas

0,08 A

56 %

3 (27 %), 5 (27 %), 7 (13%), 9 (19%)

1. Netiesiniai átampos þemosios átampos tinkluose iðkreipiai ðiuo metu kur kas maþesni, negu leidþia standartas.

3 (53 %), 5 (37 %), 7 (21 %), 11 (16 %) 3 (51 %), 5 (37 %), 7 (28 %), 11 (21 %), 13 (16 %)

Ávado kabelis 2

58 %

5 (16 %), 7 (20 %), 9 (21 %)

Nr. 4 (10) 2005

4 lentelë. Tinklo ávado átampø ir nulinio laido srovës harmonikø matavimo rezultatai

Rezervinio maitinimo 2,7 A átaiso impulsinis maitinimo blokas (2,2 kW)

137 %

3 (45 %), 5 (20 %), 7 (7 %)

Buvo iðmatuotas átampos aukðtesniøjø harmonikø lygis kolegijos elektros tinkle, kaip tipiniame mokymo ástaigos tinkle, taip pat valstybinës ástaigos, turinèios labai didelá kompiuterinës technikos kieká, tinklo ávade. Kolegijoje tinklo átampos matavimai buvo atliekami daug kartø, taip pat studentams atliekant matavimø praktikos darbus. Pagrindinë harmonika yra treèioji, visø kitø lygis labai maþas, netiesinis iðkreipiø faktorius – nuo 2,2 iki 3,2 procentø. Matavimø ástaigoje, turinèioje daug kompiuteriø, maitinamø per árenginá (1 lentelë), rezultatai pateikiami 4 lentelëje.

Ávado kabelis 1

1 lentelë. Vienfaziø netiesiniø imtuvø sroviø aukðtesniøjø harmonikø matavimo rezultatai

Árenginys

Elektros Erdvës

2 lentelë. Trifaziø netiesiniø imtuvø sroviø aukðtesniøjø harmonikø matavimo rezultatai

Nulinio laido srovë THD

Pagrindiniø harmonikø numeriai

7A

55 %

3 (44 %), 5 (9 %)

Fazinës átampos

THD

Pagrindiniø harmonikø numeriai

L1

3,4 % 3 (2,5 %), 5 (2,0 %), 7 (1,0 %)

L2

2,4 % 3 (1,5 %), 5 (1,7 %), 7 (0,4 %)

L3

3,2 % 3 (2,7 %), 5 (1,5 %), 7 (0,5 %)

Nulinio laido srovë THD

Pagrindiniø harmonikø numeriai

5,4 A

3 (50 %), 5 (7 %)

58 %

9

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

2. Ateityje gali susidaryti situacija, kai teks ieðkoti priemoniø iðkreipiams maþinti.

3. Tiek ekonomiðkai, tiek ir maþinant tinklo tarðà aukðtesniosiomis harmonikomis, tikslinga naudoti rezerviná maitinimà ne atskirai kiekvienam kompiuteriui, o vienà trifazá bendrà visiems.

4. Trifaziø árenginiø generuojamø aukðtesniøjø harmonikø lygis gerokai maþesnis negu vienfaziø, todël tikslingiau naudoti, jei tik ámanoma, trifazius.

5. Á nuliná laidà ájungtas treèiosios harmonikos uþtveriamasis filtras galëtø gerokai sumaþinti to laido srovæ ir bendrà netiesiniø iðkreipiø faktoriø.

6. Uþ iðkreipius atsakingi ne vien tik vartotojai. Trifaziai árenginiai, esant visiðkai simetriðkam tinklui, treèiosios harmonikos negeneruoja. 1 lentelëje matome, kad trifazis árenginys generuoja santykinai didþiausià bûtent treèiàjà harmonikà.

Akivaizdu, kad simetriðkos átampø sistemos atveju bendras iðkreipiø faktorius bûtø maþesnis. Pastotës transformatorius yra ne vartotojo nuosavybë ir pastarasis negali paveikti jo savybiø taip, kad tiekiama bûtø simetriðka átampa, pvz., naudojant specialià konstrukcijà [6], o elektros energijos tiekëjo niekas juridiðkai neápareigoja tuo rûpintis daugiau, negu to reikalauja standartas, kuris orientuotas vien á trifaziø varikliø normalaus darbo uþtikrinimà.

7. Elektros energijos tiekimo ir instaliacijos projektavimo specialistai privalo bûti susipaþinæ su aukðtesniøjø harmonikø poveikiu ir jø lygio maþinimu, todël þinias apie jas bûtina átraukti á atitinkamas mokymo programas.

8. Ðis tyrimas nepretenduoja á iðbaigtumà ir veikiau iðkelia problemà, negu jà iðsprendþia. Reikalingi iðsamûs tyrimai, kurie leistø giliau iðnagrinëti tiek aukðtesniøjø srovës harmonikø ávairiuose imtuvuose atsiradimo, tiek ðiø harmonikø slopinimo klausimus. Pvz., kad ir klausimà, kodël bandymuose naudotas

150 Hz filtras buvo neefektyvus liuminescencinëms lempoms.

Reikëtø labiau iðtirti filtrø parametrø átakà bendro iðkreipiø faktoriaus dydþiui, aktyviø filtrø naudojimo galimybæ.

Literatûra 1. LST EN 50160. Bendrų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos.

2. Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 120-4328).

3. Григорьев О. и др. Высшие гармоники в сетях электроснабжения 0,4 кВ//Новости электротехники, № 6/ 2002–1/ 2003.

4. Петухов В., Красилов И. Резонансные явления в электроустановках зданий//Новости электротехники, №6/2003.

5. Сапунов М. Несиметрия трехфазной системы напряжений// Новости электротехники, №1/2001.

6. Сердешнов А. и др. Симметрирующее устройство для трансформаторов. Средство стабилизации напряжения и снижения потерь в сетях 0,4 кВ//Новости электротехники, №1/2005.

Þurnalo „Elektros erdvës“ prenumerata

10

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, ið viso 4 numeriai) Dël þurnalo „Elektros erdvës“ prenumeratos kreipkitës: tel.: (8~5) 260 8243, 269 1240 prenumerata@namasiras.lt

11

Elektros ErdvĂŤs

Nr. 4 (10) 2005

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

1919

1928

1930

1936

1939

1948

1962

1962

1965

1966

1968

1969

1994

1996

1999

1999

2000

2000

Ið elektros instaliacijos istorijos

12

Jeigu Jûs pabendrautumëte su Raineriu Berkeriu, kompanijos „Berker“ Ðalksmiulëje ákûrëjo Roberto Berkerio sûnumi, jis atkreiptø Jûsø dëmesá, kad kompanija ir Valterio Gropijaus legendinis BAUHAUZ‘o institutas buvo ákurti tais paèiais 1919 metais. Bet tuo paralelës nesibaigia. Technologija, pasirëmusi XX amþiaus filosofija, kurios avangardas buvo ákûnytas BAUHAUZ‘o, taip pat inspiravo brolius Hugo ir Robertà ákurti elektros instaliavimo prietaisø fabrikëlá. Robertas þavëjosi BAUHAUZ‘o dizaineriø idëjomis ir elegancija. Jø filosofija kaip ugnis plito tarp progresyviø dizaineriø ir gamintojø. Viena pagrindiniø jø idëjø buvo maksimalus funkcionalumas, ir tai tapo „Berker“ kompanijos varikliu visiems laikams. 10 amperø jungikliai vietoj iki tol áprastø greitai perkraunamø 6 amperø jungikliø ir modulinës instaliacijos sistemos, leidusios suvienyti stiliø ir atpiginti instaliacijà, buvo

pirmosios naujovës ádiegtos Hugo ir Roberto. Taigi fordizmas ir Gropijaus namai-maðinos buvo ádiegti Ðalksmiulëje.

Forma ir funkcija buvo du banginiai, per krizes, karus ir pakilimus atplukdæ kompanijà „Berker“ á ðias dienas. Ir atplukdë ne tuðèiomis: vien 2004 metais „Berker“ gavo pagrindinius Europos dizaino apdovanojimus „red dot“ ir IF savo srityje.

Atrodytø, kà bendra turi jungiklis ir dizainas. Taèiau patikimas veikimas ir modernumas, kurá atspindi rëmeliui naudojamos medþiagos, – plastikas, stiklas, auksas su marmuru ar nerûdijantis plienas, originalus stiliaus pajautimas ir visapusiðkas jø naudojimo galimybiø spektras bei naujausiø technologijø taikymas gamyboje tiesiogiai lëmë tai, kad ðiandien „Berker“ yra nepralenkiama lyderë ne tik Vokietijoje, bet ir pasaulyje.

APÐVIETIMAS. ELEKTRINIS ÐILDYMAS IR INSTALIACIJA. Ateities g. 10, Vilnius Tel. (8~5) 269 7578, 279 6162

Birþelio 23-iosios g. 23, Kaunas Tel. (8~37) 31 21 01

Taikos pr. 24, Klaipëda Tel. (8~46) 28 33 90

1950

1957

1958

1961

1972

1980

1983

1984

1985

1990

2001

2002

2004

2005

Nr. 4 (10) 2005

1950

Elektros ErdvĂŤs

1950

13

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

Greitaveikiai saugikliai elektroninės įrangos apsaugai

Andrius Bajoras, UAB „Etibaltus“ vadybininkas

Ðiuo metu ávairiose pramonës ðakose vis plaèiau naudojama elektroninë áranga – puslaidininkiniai aparatai (puslaidininkiniai keitikliai, lygintuvai, tolygaus paleidimo áranga ir kt.), kurie yra jautrûs virðsroviams, dël ávairiausiø prieþasèiø atsirandantiems elektros grandinëse. Trumpojo jungimo metu puslaidininkiniai aparatai be apsaugos nuo virðsrovio daþniausiai sudega.

Daugeliu atvejø tai reiðkia gamybos proceso ar kitos veiklos sustabdymà, darbo prastovas, kurios susijusios su nemaþais nuostoliais. Energetikø sukaupta patirtis rodo, kad þemosios átampos saugikliai dël paprastos konstrukcijos, pigumo, patikimumo, didelës trumpojo jungimo atjungimo gebos pla-

14

1 2 3 4

1 pav.

UQ NH 00 tipo saugiklio sandara

5

1 kontaktinis peilis 2 indikatorius 3 laikiklis 4 lydusis sidabrinis ádëklas 5 keraminis korpusas 6 pirmiausia iðsilydanèios susiaurintos juostelës 7 kvarcinis smëlis 8 indikacinë vielutë

6 7 9 3 1

èiai audojami dabar ir bus dar ilgai naudojami apsaugai nuo trumpojo jungimo.

Elektroniniø elementø perkraunamumas yra gerokai maþesnis negu laidø, kabeliø, elektros varikliø, todël kiekvienam vartotojui, o ypaè projektuotojams pravartu þinoti, kaip patikimai apsaugoti elektroninæ árangà. Vienas patikimiausiø ir ekonomiðkiausiø bûdø puslaidininkiniams elementams apsaugoti nuo trumpojo jungimo sroviø yra naudoti greitaveikius saugiklius.

Vakarø ðaliø techninëje literatûroje ðie saugikliai daþnai vadinami Ultra Quick (labai greito veikimo – UQ) saugikliais.

Daþnai kyla klausimas, kuo UQ tipo saugikliai skiriasi nuo áprastiniø saugikliø. Atsakant á ðá klausimà vertëtø pasiþiûrëti á UQ NH 00 tipo saugiklio sandarà (1 pav.).

Bet kurio saugiklio veiksmingumà nusako laiko-srovës charakteristika (2 pav.), pagal kurià nustatoma lydþiojo ádëklo iðsilydimo trukmës priklausomybë nuo tekanèios srovës. UQ tipo saugikliø pagrindinës dalys yra kontaktiniai peiliai, indikatorius, laikiklis, keraminis korpusas, kvarcinis smëlis ir indikacinë vielutë. Ðie elementai analogiðki áprastiniams saugikliams. Skiriasi tik lydusis ádëklas, kuris gaminamas ið sidabro (áprastiniuose – vario) juostelës su susiaurintomis juostelëmis.

Sidabro lydymosi temperatûra yra 960°C, o vario – 1 080°C. Sidabrinë juostelë greièiau ákaista, o susiaurintos juostelës greièiau iðsilydo. Taigi greitaveika yra esminis skirtumas tarp áprastinio ir UQ tipo saugiklio. Grafike matome áprastiniø ir greitaveikiø saugikliø suveikimo laikà, esant toms paèioms

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

Laikas, t(s)

1

2 3

1´ 2´ 3´

Apkrovos srovë, I(A)

1 - DII UQ gR 16 A 500 V 2 - DII UQ gR 20 A 500 V 3 - DII UQ gR 25 A 500 V

1´- DII gG 16 A 500 V 2´- DII gG 20 A 500 V 3´- DII gG 25 A 500 V

2 pav. Áprastiniø (gG) DII tipo ir QU (gR) DII tipo saugikliø charakteristikos

3 pav.

UQ saugiklio poveikio indikacija – korpuso virðuje

4 pav.

Mikrojungiklis, skirtas saugiklio bûsenai suveikæs-nesuveikæs elektriðkai indikuoti

apkrovos sroviø reikðmëms. Taip pat reikëtø paminëti jø didesná atsparumà senëjimui.

vardinæ srovæ IN,

Poveikio signalizatorius

saugiklio galios nuostolius.

UQ tipo saugikliai turi poveikio indikatoriø, kuris leidþia greitai rasti perdegusá saugiklá, kai kartu su iðsilydanèia sidabrine juostele iðsilydo ir indikacinë vielutë, prie kurios galo prijungta spyruoklë. Suveikus saugikliui atsilenkia raudonos spalvos strypelis, korpuso virðutinëje dalyje (3 pav.). Poveikio indikatorius gali veikti mikrojungiklá, kurio kontaktai komutuoja aparatø valdymo grandines. Mikrojungiklis árengiamas ant saugiklio pagrindo (4 pav.).

Þymëjimas Kalbant apie ðiuos saugiklius reikia paminëti jø srovës ribojimo ir saugiklio taikymo klasæ, kuri þymima dviem lotyniðkomis raidëmis. Pirmoji raidë rodo saugiklio vykdomas funkcijas, antroji – saugomà objektà.

1-oji raidë: a – atitinka saugiklio vykdomà apsaugà daliniame apkrovø diapazone (accompanied fuses – lydieji saugikliai dalinei apsaugai). Ðios klasës saugikliai saugo tik nuo trumpøjø jungimø; g – atitinka saugiklio vykdomà apsaugà visame apkrovø diapazone (general purposes fuses – bendrosios paskirties lydieji saugikliai). Jie saugo elektros grandines nuo perkrovø ir nuo trumpøjø jungimø.

saugiklio ðiluminá impulsà I2·t (Dþaulio integralà, A2·s), Pirmuosius tris duomenis galima rasti paþymëtus ant saugiklio.

Paskutinius du parametrus galima rasti saugiklio gamintojo iðleistame techniniame apraðyme ar specialiame þinyne.

Saugiklio ðiluminis impulsas I2·t (Dþaulio integralas, A2·s) proporcingas ðilumos kiekiui, iðsiskirianèiam saugiklyje, tekant trumpojo jungimo srovei. Ðis ðilumos kiekis visada turi bûti 5 kartus maþesnis uþ saugomo puslaidininkio ðiluminá impulsà:

(I2·t)UQ saugikl. ≤ 5·(I2·t)puslaidink.

(1)

Ðis santykis turi bûti iðlaikytas, kad esant trumpajam jungimui perdegtø saugiklis, taip apsaugodamas elektroniná árenginá.

Pavyzdþiui, puslaidininkiniam elementui – tiristoriui 20 000 A2·s ðiluminis impulsas, iðsiskiriantis trumpojo jungimo metu, já negraþinamai suardo. Darbo metu iðsiskiriantis ðilumos kiekis yra 5 000 A2·s. Taigi pagal formulæ, norint patikimai apsaugoti ðá elementà, reikia parinkti UQ tipo saugiklá, kurio ðiluminis impulsas yra 1 000 I2·t (A2·s) (ið katalogo), pavyzdþiui, UQ NH 1 U-N/35A/690V.

2-oji raidë:

Puslaidininkinës árangos gamintojai daþniausiai gaminio techniniame pase ar eksploatavimo instrukcijoje nurodo Dþaulio integralà arba rekomenduoja atitinkamo nominalo saugiklá, kuris galëtø patikimai apsaugoti árenginá.

R – saugiklis, skirtas puslaidininkiniø átaisø apsaugai (for protection of rectifiers – lygintuvø apsaugai).

UQ tipo saugikliai, skirti elektroninës árangos apsaugai, gaminami pagal IEC 60269 ir VDE 0636 standartø reikalavimus.

Pavyzdþiui, UQ NH 00 U-N 40 A gR uþraðo ant saugiklio reikðmë yra tokia: UQ – greitaveikis, NH – tipas, 00 – gabaritai, U-N – su standartiniais peiliais, 40 A – vardinë srovë, gR – puslaidininkiø átaisø apsauga nuo perkrovø ir trumpøjø jungimø.

Ðie greitaveikiai saugikliai naudojami tiek kintamosios, tiek nuolatinës átampos árangos apsaugai.

UQ saugikliø parinkimas UQ saugikliai parenkami pagal ðiuos duomenis: saugiklio dydá (gabarito NH00, NH1,NH2,NH3, DO1, DO2, DI-DV ), vardinæ átampà UN,

Tinkamai parinkus apsaugos nuo trumpojo jungimo priemones, apsaugoma nuo sugadinimo brangi elektroninë áranga. Ðios árangos praradimas nëra tiek nuostolingas, kiek nuostoliø atneða sutrikæ procesai.

Literatûra 1. Drabatiukas A., Tranauskas A. Elektros saugikliai. – 2000 m.

2. Musial E. Elektros energetiniai árenginiai ir instaliacija. – 2001 m.

15

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

Firmos „Lapp Kabel“ žymėjimo sistema

Fleximark Gamintojai ir instaliuotojai vis daþniau yra ápareigoti atlikti tvarkingà elektros instaliacijà jà tinkamai uþbaigiant komponentø þymëjimo darbais, ágalinanèiais vartotojà tinkamai eksploatuoti árenginius ir objektus. Dël gausybës laidø, pavieniø kabeliø, apsauginiø rankoviø ar vamzdeliø painiavos atsiranda bûtinybë naudoti þymëjimo sistemà. Elektros instaliacijos þymëjimas – viena pagrindiniø tinkamo ir patikimo instaliacijos atlikimo sàlygø.

Þinoma, tokios þymëjimo sistemos nereikalauja dideliø iðlaidø, bet ar tai praktiðka? Veikiant agresyviems aplinkos veiksniams, tokiems kaip dulkës, drëgmë, aukðta ar þema temperatûra, UV spinduliai, tepalai ar chemikalai, bëgant laikui tokie þymëjimai tikrai nebeprimins tvarkingo, aiðkiai perskaitomo þymens. Þymenys greitai nusitrina, praranda ryðkumà arba deformuojasi, todël daþnai tenka juos keisti. Be to, daugumà jø nepatogu montuoti, tai uþima daug laiko.

Þymëjimo sistemø pasirinkimas rinkoje yra didelis, taèiau jø kokybë galëtø bûti daug geresnë. Dar ir dabar galima pamatyti primityviø ið popieriaus ar plastmasës pagamintø þymekliø.

Elektros tiekimo ir valdymo kabeliai, esantys cechuose sumontuotose kanaluose, turi bûti tiksliai paþymëti. Valdymo spintø, maðinø ir árenginiø gamintojai naudoja þymëjimo sistemas pavienëms gysloms, laidams bei atskiriems spintø viduje ar maðinoje instaliuotiems elementams þymëti.

Patikimos ir nebrangios markiruotës kabeliams LFL1H, LFL2H, PTE ir LCK/LCFK

16

Þymëjimo sistema Fleximark suteikia platø elementø, pritaikytø ávairioms sàlygoms, pasirinkimà, pavyzdþiui, tinka sterilumo sàlygoms, esant aukðtai (+500˚C) arba þemai (-40˚C) temperatûrai, lauko sàlygoms, kai reikalingas atsparumas drëgmei, chemikalams, alyvoms, UV spinduliams. Þymenims gaminti naudojama PVC, behalogeniai junginiai ir nerûdijantis plienas.

Kabelis, þymëtas LFL1H, LFL2H markiruotëmis

Kabeliams þymëti ypaè paprastos bei patogios yra LFL1H ir LFL2H markiruotës. Jos atsparios drëgmei, aukðtai bei þemai temperatûrai, UV spinduliams, tvirtos ir patogios naudoti, turi vienà arba dvi skylutes dirþeliui, markiruotæ pritvirtinti prie ka-

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

Kabelis þymëtas naudojant PTE apvalkalà, o gyslos – Flexiprint markiruotëmis

Greitas gyslos þymëjimas Flexiprint markiruotëmis

belio. Be to, jos uþraðomos nenusitrinanèiu raðikliu arba lazeriniu spausdintuvu, naudojant þymëjimui skirtà programà Flexisoft. Programinæ árangà Flexisoft Light galima nemokamai atsisiøsti Internetu!

Daþnai patá uþraðà reikia papildomai apsaugoti. Ðiam tikslui siûloma naudoti PTE apsauginius apvalkalus. Apvalkalai turi filtrà nuo UV spinduliø, todël uþraðai nenublunka lauko sàlygomis. Ðie skaidrûs apvalkalai gali bûti ávairaus ilgio bei ploèio, todël tinka tiek maþo, tiek didelio skersmens kabeliams. Naudojant specialø áranká apvalkalus galima sukarpyti pagal individualius Fleximark sistemos panaudojimo pavyzdys

poreikius (norimo ilgio), pasirinkti tvirtinimo bûdà. Apvalkalø ploèiai atitinka þymëjimø spausdintuvø DYMO ir BROTHER juosteliø ploèius.

LCK/LCFK – tai aplink kabelá klijuojamos ávairiø dydþiø markiruotës, ypaè tinkamos valdymo spintose. Uþraðas apvyniojamas skaidria markiruotës juosta, taip apsaugant já nuo trinties, drëgmës, alyvø ir tirpikliø.

Sistema Fleximark gali bûti naudinga ámonëms, atliekanèioms valdymo spintø surinkimà, maðinø ir kitø árenginiø gamintojams bei instaliuotojams. Valdymo spintø gamintojai turi galimybæ pasirinkti þymenis pavieniams kabeliams, laidams, laidø pluoðtui, rankovëms, apsauganèioms laidus ir laidø pluoðtus, arba paèioms spintoms þymëti.

Valdymo spintose laidø bei kabelio gysloms markiruoti viena efektyviausiø sistemø yra Flexiprint. Skirtingai nuo rinkoje populiariø markiruoèiø, ðioms sumontuoti prireikia maþiau laiko.

Be to, visus norimus suþymëti simbolius galima suraðyti vienoje markiruotëje. Jø bûna ávairiø spalvø ir dydþio, tinkamø ávairaus diametro gysloms. Markiruotës atsparios daugumai chemikalø, UV spinduliams, drëgmei ir kai kurioms alyvoms. Uþraðomos

17 Kabelis, þymëtas LCK markiruote

KABELIAI. ELEKTROTECHNIKA. INFORMACINIAI TINKLAI

Miltronic UAB, P. Vileiðio g. 18, Vilnius Tel. (8~5) 278 0390, faks. 278 0397 www.miltronic.lt; el. p. info@miltronic.lt Lapp grupës kompanija

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

ranka nenusitrinanèiu raðikliu arba lazeriniu spausdintuvu, naudojant Flexisoft programà

Atskirø þenklø sistema Mini/Maxi – ilgalaikis, greitas ir patogus þymëjimas Sistemos Mini ir Maxi (didesniø matmenø) – tai puikus pasirinkimas. Jas sudaro raidës, skaièiai ir kiti bûtini instaliuotojui gamintojo þymenys.

Ið jø sudaryti þodþiai arba simboliai dedami á apvalkalus arba á tam pritaikytas ðynas. Toks apvalkalas arba ðyna

Kabelis, þymëtas

tvirtinaMini markiruotëmis PTE apvalkale mi prie kabelio arba apsauganèio vamzdelio panaudojant kabelio dirþelius (firma „Lapp Kabel“ siûlo TY-RAP tipo dirþelius). Galimas skydø þymëjimas pasitelkiant lipnias ðynas.

Sistema ið nerûdijanèio plieno ekstremalioms aplinkos sàlygoms Vartotojai daþnai ieðko sistemos, kuri uþtikrintø patvarumà visomis gamybos sàlygomis. Tokius reikalavimus atitinka Fleximark nerûdijanèio plieno sistema, susidedanti ið þymenø ir tvirtinimo elementø. Þymenys gali bûti tiek áspaudþiami nerûdijanèio plieno juostoje naudojant specialius árankius, tiek surenkami ið atskirø elementø, panaðiai kaip ir Mini/Maxi sistemose.

Paprastai þymenys ið nerûdijanèio plieno naudojami sunkiojoje pramonëje, laivø gamyboje, græþiniø platformose, naftos ar chemijos pramonëje, stakliø gamybos pramonëje, liejyklose arba

18

Nerûdijanèio plieno þymenys

Kabelis þymëtas nerûdijanèio plieno juostoje áspaustais þenklais

hidraulinëje árangoje. Ðios sistemos privalumai: tinkamumas naudoti po þeme, atsparumas aukðtoms temperatûroms (iki +500˚C) bei identifikacijos galimybë ávykus gaisrui.

ETB – ádëklai su dirþeliu universaliam þymëjimui Ádëklai su dirþeliu – tai greitas ir patikimas bûdas kabeliams, vamzdþiams, árenginiø elementams bei kitoms prekëms þymëti.

Dëklai lengvai atsidaro ar uþsidaro, todël lengva pakeisti uþraðà. Bûtina ásidëmëti gaminá, pavadinimu ETB. Didelis dëklø pavirðius suteikia galimybæ matyti aiðkø ir áskaitomà apraðymà. Markiruotë pritaikyta dideliam temperatûrø diapazonui (nuo -30 iki +110˚C), o dël atsparumo UV spinduliams tinka naudoti lauko sàlygomis.

Tai tik nedidelë dalis Fleximark siûlomø þymëjimo sistemø.

Kiekviena jø gali turëti savo privalumø ir trukumø. Fleximark privalumas – galimybë pateikti þymëjimo sistemà, patenkinanèià individualius poreikius.

Darius Makûnas, UAB „Miltronic“

ETB ádëklas

profesionalai profesionalams

Gruodá elektros sistemø gamybos lyderë, Vokietijos „OBO Bettermann“ grupë, sukvietusi savo produkcijos vartotojus, didmenininkus ir projektuotojus, Vilniuje minëjo savo veiklos Lietuvos rinkoje penkmetá.

Kaip per minëjimà pasidþiaugë ámonës „OBO Bettermann Baltic“ generalinis direktorius Tarmo Riit, grupës apyvarta Baltijos ðalyse vien pastaraisiais metais iðaugo beveik treèdaliu ir 2005 metais sudarys apie 2,5 mln. eurø, o Lietuvoje – 0,65–0,7 mln. eurø.

Tokiø rezultatø pasiekta laikantis grupës ðûkio: „Profesionalai – profesionalams“. Pateikdamos sprendimus visoms elektros sistemoms, „OBO Bettermann“ grupës ámonës paverèia ðá teiginá tikrove – jos siûlo apie 30 000 gaminiø asortimentà, grupës ámonëse dirba daugiau kaip 2 000 darbuotojø visame pasaulyje. „Mes gaminame itin platø ir ávairø elektros reikmenø asortimentà, todël galime pasiûlyti sprendimø sudëtingoms statybos sistemoms, – sakë T. Riit. „OBO Bettermann“ dabar yra rinkos lyderë tokiose srityse kaip jungiamosios ir tvirtinamosios sistemos, sistemos, skirtos apsaugai nuo virðátampiø ir þaibø, taip pat kabeliø instaliavimo, gaisrø saugos, instaliaciniø kanalø sistemos bei po grindimis montuojamos sistemos. „OBO Bettermann“ siûlo praktiðkus ir vartotojams parankius sprendimus – stambioms ir smulkioms ámonëms, dideliems pramoninës ir sisteminës statybos projektams.

Grupës ámoniø gaminiai bandomi ir tikrinami milijonus kartø, taigi kokybë garantuota. Patikima kokybë atitinka DIN EN ISO 9001 standartus. Per skyrius ir atstovybes „OBO Bettermann“

„OBO BETTERMANN Baltic“ filialas; Kareiviø g. 6-311, Vilnius Tel. (8~5) 237 5911, faks. 237 5912; mob. 8~616 22 470 E. paðtas obo@centras.lt; www.obo.lt

Nr. 4 (10) 2005

„Obo Bettermann“:

Elektros Erdvës

Vytenis GIRIÛNAS

atstovaujama ne tik Vokietijoje ir Europoje, bet ir daugiau kaip penkiose deðimtyse ðaliø visame pasaulyje.

T. Riit priminë, kad „OBO Bettermann“ Baltijos ðalyse pradëjo dirbti, vos joms atgavus nepriklausomybæ, o deðimtojo deðimteèio viduryje ásteigë Taline savo atstovybæ. Taèiau ryðiai plëtësi, uþsakymø daugëjo ir 2000 metø pavasará Taline buvo ákurta antrinë ámonë „OBO Bettermann Baltic“, o Vilniuje ir Rygoje – jos filialai.

Kaip sakë „OBO Bettermann Baltic“ filialo Lietuvoje atstovas Rimas Lukðys, svarbiausias dalykas ámonei yra jos klientai – itin vertinamas nuolatinis dialogas su vartotojais bei didmeniniais pirkëjais. Filialas aktyviai bendradarbiauja su stambiausiomis Lietuvos elektrotechnikos didmeninëmis prekybos ámonëmis.

Tokio bendravimo rezultatas – praktiðkas ir ávairus elektros reikmenø asortimentas, kuris nuolat keièiamas ir pritaikomas technikos paþangos reikmëms. Kad jis bûtø aiðkesnis, artimiausiu metu svarbiausiø grupiø gaminiø katalogai bus iðleisti lietuviø kalba.

Siekdama, kad dialogas bûtø dar glaudesnis, ðiø metø rugsëjá „OBO Bettermann“ vadovybë nusprendë vietoj dabar veikianèiø filialø Vilniuje ir Rygoje taip pat ásteigti grupës antrines ámones. „Tai bus trys lygiavertës firmos, turinèios savà logistikà, sandëlius ir vietos darbuotojus“, – paaiðkino E. Grauslys, „OBO Bettermann“ atstovas. Tikimasi, kad tokiu bûdu pagreitës vartotojø ir didmenininkø aptarnavimas, bus greièiau pristatoma uþsakyta produkcija.

19

20 Elektros ErdvĂŤs Nr. 4 (10) 2005

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

METALO KONSTRUKCIJOS TECHNOLOGINIAI ĮRENGIMAI VAMZDYNAI

UAB „JU2“ S. Þukausko g. 32-27, Vilnius; tel. (8~5) 278 9041, faks. 278 9042

21

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

Kas yra PowerLogic sistema?

Gaukite visà informacijà, reikalingà Jûsø elektros árangos prieþiûrai ir tvarkymui

Masterpact ir Compact automatinius jungiklius, turinèius Micrologic apsaugos modulius.

Ðiais laikais didelá konkurenciná privalumà gali suteikti sànaudø valdymo sistemos ir geresnis paslaugø tæstinumas. Todël Jums reikia daugiau informacijos apie elektros árangos veikimà, áskaitant duomenis apie energijos sunaudojimà, apkrovø svyravimus, trikdþius, tarðà harmonikomis, galià ir t. t.

Visà ðià informacijà Jums suteikia PowerLogic sistema.

Informacijà, kuria Jûs galite pasikliauti ten ir tada, kai ji jums reikalinga.

PowerLogic sistema – matavimo ir kontrolës sprendimas PowerLogic sistema suteikia Jums iðbaigtà ir suderintà elektros energijos matavimo ir kontrolës sprendimà, skirtà optimaliam Jûsø elektros árangos reguliavimui.

Iðbaigtas sprendimas: apima visus elektros árangos valdymo poreikius – nuo paprasto srovës matavimo iki elektros energijos kokybës telekontrolës; remiasi plaèiausiu rinkoje egzistuojanèiu matavimo ir kontrolës átaisø ir energijos kontrolës programinës árangos diapazonu;

Sepam ir Vigirex apsaugines reles.

Bet kokius kitus su Modbus ryðio protokolu suderintus átaisus.

PowerLogic sistema – tai bûdas pagerinti elektros skirstomosios sistemos darbà PowerLogic sistema atlieka 3 funkcijas: surenka matavimø duomenis; susistemina ir perduoda matavimø duomenis tam, kad ávairûs padaliniai galëtø lengviau analizuoti tokias veiklos sritis kaip gamyba, aptarnavimas, apskaita, objekto valdymas; tikrina rezultatus, gautus po to, kai buvo ádiegti patobulinti skirstomosios elektros sistemos sprendimai.

Su PowerLogic sistema Jûs kontroliuojate savo elektros árangos veikimà PowerLogic sistema Jums leidþia:

Telekontrolë

tinka paèioms ávairiausioms ir pramonës ir paslaugø sektoriaus sritims.

Nuoseklus sprendimas: apjungia þemosios ir vidutinës átampos matavimo, kontrolës ir apsaugos átaisus; pateikia ryðio programinæ árangà ir sàsajas, paruoðtas integruoti su Schneider Electric árenginiais;

Ryðys

parengtas pagal Transparent Ready™ nuostatas.

22

PowerLogic sistemos sprendimas sujungia: PowerLogic serijos árenginius: matavimo ir kontrolës prietaisus, kurie gali dirbti ryðio tinkle arba savarankiðkai;

Prietaisai

ryðio sàsajas; ryðio programinæ árangà.

Skyduose montuojami prietaisai

Aktyviosios energijos skaitikliai (kWh)

Elektros energijos kontrolës átaisai

Þemosios Vidutinës átamátampos pos valdymo automatiniai ir apsaugos jungikliai árenginiai

Kiti suderinami prietaisai

Ryðys

Prietaisai Tikrinimas

Telekontrolë PowerLogic sistema

Realizuoti sprendimai

Analizë

Projektavimas/ sprendimai

Patobulina skirstomosios elektros sistemos darbà Sumaþinti energijos sànaudas. Tiksliau ásivaizduoti energijos sunaudojimo pobûdá: nustatant pagrindinius vartotojus ir sànaudø pasiskirstymà; valdant energijos naudojimo piko laikotarpius ir optimizuojant energijos tiekimo sutartá.

Pagerinti elektros energijos tiekimo kokybæ.

Padidinamas elektros sistemos patikimumas ir optimizuojamos eksploatacinës iðlaidos:

Nr. 4 (10) 2005

Sistemina matavimø duomenis

Elektros Erdvës

Surenka matavimø duomenis

stebint ir reguliuojant harmonikø lygá; maþinant aptarnavimo iðlaidas; maþinant gamybinius nuostolius.

Uþtikrinti geresnis paslaugø tæstinumas. Pilnai iðnaudojami Jûsø árangos pajëgumai: atliekant elektros skirstomosios sistemos analizæ; atliekant gedimø diagnostikà

Architektûrø pavyzdþiai Priklausomai nuo objekto planavimo, PowerLogic sistema gali bûti naudojama ávairiose skirtingose architektûrose. Tuo paèiu metu PowerLogic sistema gali tenkinti skirtingø vartotojø profiliø poreikius.

1 pavyzdys montavimas maþame pastate arba atskiroje skydinëje; vienas ar daugiau matavimo/kontrolës átaisø, prijungtø prie paprasto kompiuterio (tiesiogiai arba per modemà);

Modbus RS485

architektûra, skirta prieþiûros padaliniui kontroliuoti elektros árangos veikimà.

2 pavyzdys montavimas pastate, kuriame dirba daug vartotojø, palaikanèiø tarpusavio ryðá vietos ryðio tinklu (Intranet);

Web browser

matavimo/kontrolës átaisai prijungti prie EGX sàsajø, tokiu bûdu juos integruojant á kompanijos Ethernet tinklà;

SMS

Ethernet TCP/IP

elektros árangà bendrai valdo skirtingi padaliniai: paprasta elektros sistemos veikimo kontrolë be jokios specialios programinës árangos, naudojantis tinklo narðykle; visapusiðka elektros energijos kontrolë, naudojantis SMS programa.

www.schneider-electric.lt www.powerlogic.com

23 Modbus RS485

Modbus RS485

Elektros Erdvës

Nr. 4 (10) 2005

TELEMECANIQUE

ALTIVAR 71

NAUJA VARIKLIŲ DAŽNIO KEITIKLIŲ SERIJA Altivar 71 yra Simply Smart* gaminys. Tai naujausias „Telemecanique“ pasiûlymas varikliø valdymo komponentø gamoje.

Naujos kartos daþnio keitikliai ATV71 pasiþymi plaèiu galios diapazonu, leidþianèiu valdyti asinchroninius variklius nuo 0,37 kW iki 500 kW, dirbanèius esant átampoms nuo 200 iki 240 V AC ir nuo 380 iki 480 V AC. Ðis produktas dël savo funkcionalumo ir iðskirtinës darbo su gráþtamuoju arba be gráþtamojo ryðio charakteristikos yra idealus sprendimas, tenkinantis sudëtingø ir galingø mechanizmø reikalavimus (medþiagø perveþimo ir këlimo mechanizmai, medþio apdirbimo áranga, technologiniø procesø árenginiai, tekstilës maðinos, pakavimo áranga ir kt.).

Patikima ir tvirta daþnio keitikliø Altivar 71 konstrukcija uþtikrina nepriekaiðtingà ir nenutrûkstamà darbà. Gaminys dirba net iki 50 proc. nukritus átampai maitinimo tinkle. Integruoti aukðto daþnio filtrai (RFI) efektyviai filtruoja trikdþius, be to, daþnio keitiklio darbo metu aplinkos temperatûra gali siekti 50°C (be vardiniø reikðmiø pablogëjimo).

Projektuojant Altivar 71 ypatingas dëmesys buvo skirtas saugaus darbo uþtikrinimui: gausios apsauginës funkcijos vienu metu realizuoja greièio reguliatoriaus, variklio (elektroninë apsaugos relë ir PTC jutikliø signalai) ir mechanizmo apsaugà.

Jëgos grandinës atjungimo saugos funkcija blokuoja bet koká atsitiktiná variklio paleidimà, tokiu bûdu uþtikrindama saugø personalo darbà (tai atitinka 3 saugos kategorijà pagal EN 954-1 standarto reikalavimus ir SIL2 kategorijà pagal IEC/EN 61508 standarto reikalavimus).

Paprastas Altivar 71 veikimo efektyvumà sàlygoja ir jo paprastumas. Jo priekinëje dalyje sumontuotas grafinis valdymo displëjus, kurio navigacijos mygtuku ir greito funkcijø iðkvietimo mygtukais labai paprasta aktyvuoti funkcijas ir dirbti su parametrais. Ekrane gerai matomos parametrø reikðmës, þinutës ar grafinë informacija.

Valdymo displëjus leidþia vartotojui pagal poreikius keisti daþnio keitiklio parametrø reikðmes ir pavadinimus, informacijos vaizdavimo bûdus, taip pat susikurti atskirà vartotojo meniu.

24

Simply Start meniu uþtikrina greità árenginio paleidimà ir suteikia galimybæ ið karto naudoti visà Altivar 71 funkcionalumà, uþtikrinant visiðkà darbo su valdomu mechanizmu saugumà. Dël specifiniø, skirtø konkreèiai naudojimo srièiai makrokonfigûracijø dar lengviau programuoti daþnio keitiklio darbo reþimus, pritaikant juos konkreèioms uþduotims.

Didesniam vartotojø patogumui Altivar 71 daþnio keitikliai gali bûti parametrizuojami ir kontroliuojami naudojant PowerSuite programiná paketà (instaliuotà PC ar delniniame PC) per belaidæ Bluetooth® sàsajà (PowerSuite programinis paketas tinka visam Altivar daþnio keitikliø ir Altistart sklandaus paleidimo árenginiø spektrui).

Pleèiamas Integruotos 150 specializuotø funkcijø, daug áëjimø/iðëjimø, Modbus ir CANopen komunikaciniai protokolai. Dël ðiø savybiø Altivar 71 uþtikrina iðbaigtà ir ekonomiðkà sprendimà, tinkamà daugeliui pramonëje naudojamø mechanizmø valdymui.

Taèiau automatikos sistemose daþnai reikalingos specifinës funkcijos, pavyzdþiui, papildomi áëjimai/iðëjimai, alternatyvûs komunikaciniai protokolai, sàsajos apsisukimo daviklio signalams ir kt. Ðios funkcijos daþnio keitiklyje realizuojamos naudojant papildomas plokðtes, kurios yra paprasèiausiai ástatomos á ATV71 (vienu metu galima naudoti iki 3 papildomø plokðèiø).

Atviras ir suderinamas Integruoti Modbus ir CANopen komunikaciniai protokolai leidþia Altivar 71 naudoti pramonës automatikos sistemose be jokiø papildomø sànaudø. Dar didesná ATV71 atvirumà uþtikrina galimybë naudoti daugiau nei 10 komunikaciniø plokðèiø su ávairiausiais pramonëje paplitusiais komunikaciniais protokolais (Ethernet, Modbus Plus, DeviceNet, InterBus, Profibus DP ir kt.).

Naudojant Ethernet komunikacinæ plokðtæ su integruota Web serverio funkcija Altivar 71 yra prieinamas ið bet kurios pasaulio vietos ir bet kuriuo metu.

Altivar 71 serijos gaminiai tenkina tarptautiniø standartø UL/CSA, CE, C-Tick, GOST reikalavimus.

Altivar 71 buvo suprojektuotas, laikantis ekologiðkai draugiðkø principø (Eco-Design), remiantis Europos direktyvomis ROHS (apribojimai pavojingø medþiagø panaudojimui) ir WEEE (elektros ir elektroninës árangos atliekos), kurios susijusios su produktø perdirbimu ir kitais aplinkosauginiais aspektais.

Kitos charakteristikos: Programinis ir aparatinis suderinamumas su ankstesnëmis Altivar 58 ir Altivar 68 kartomis.

Pagrindinës funkcijos: ið anksto nustatyti greièiai, sukimo momento valdymas, kroviniø këlimo funkcija, specialios funkcijos tekstilës maðinoms, PID reguliavimas, valdanèiojo/valdomojo funkcija, keleto varikliø konfigûracijos ir kt. * Simply Smart: daugiau iðradingø ir intelektualiø funkcijø uþtikrina nuolatiná lengvesná naudojimà

www.haupa.com

Nr. 4 (10) 2005

Viskas apie kabelį

Erdvës ...Technika,Elektros kuri sujungia

Visus produktus galima gauti per mūsų elektros prekių didmenininkus.

Kompetentingas novatorius 1961 metais buvo ákurta ðeimyninë ámonë, turinti didelá bûrá kompetentingø darbuotojø ir savo moderniais gaminiais siekianti iðsiskirti rinkoje. Ðiuo metu „Haupa“ prekiø þenklas gerai þinomas vartotojams. Ámonë jau per keturiasdeðimt metø uþsiima elektrotechnikos ir elektronikos árankiais bei instrumentais ir siûlo platø produktø asortimentà bei daugybæ specializuotø gaminiø, kurie padës specialistui greièiau ir geriau atlikti darbus. „Haupa“ pagal Europos standartà EN 60900 ádiegë Darbo árankiø saugos programà. „Haupa“ siûlo ne vien tik darbo árankius. Antroji ámonës veiklos kryptis, kuri patenkina ávairiausiø srièiø vartotojø poreikius, yra kabeliø sujungimo technikos produktai. „Haupa“ centrinë bûstinë yra Remðeide, Vokietijoje.

Europos rinkoje ji teikia paslaugas per savo atstovybes.

Per platintojus bei gerai þinomas atstovybes ámonë veikia visose þemyno ðalyse – nuo Kipro iki Kinijos sienos.

Kabelių sujungimo technika Paprašykite mūsų bendro katalogo adresu: info@haupa.com Germany HAUPA GmbH & Co. KG Königstraße 165-169, D-42853 Remscheid Phone: +49 (0 )21 91 84 18 - 025 Fax: +49 (0 )21 91 84 18 840 www.haupa.com Visus produktus galima gauti per mūsų elektros prekių didmenininkus.

Elektros Erdvës

Nr. 4 (10) 2005

istorija

PIRMAJAI ELEKTROLIZĖS TEORIJAI – 200 METŲ Doc. dr. Bronius Karaliûnas Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Nors ðviesa apðvieèia tamsà, nieko nëra tamsiau uþ ðviesà T. Grotthuss Ðiemet sukanka 200 metø, kai mûsø tautietis, tuo metu jaunas ir talentingas mokslininkas, senos Kurðo gubernijos bajorø giminës palikuonis Teodoras Grotthussas (Theodor von Grotthuss, 1785–1822) sukûrë ir paskelbë elektrolizës teorijà. Nors apie ðio mokslininko gyvenimà ir kûrybà paraðyta nemaþa darbø, taèiau bûtø pravartu ðia proga nuðviesti kai kuriuos dar neskelbtus jo mokslinës veiklos ir gyvenimo faktus.

Garbinga Grotthussø giminë ið Vestfalijos (istorinë sritis Vokietijoje, tarp Reino ir Vëzerio upiø) atsikëlë á Livonijos ordino valdomus Baltijos kraðtus dar XV amþiuje. Bûsimojo mokslininko tëvas Evaldas Ditrichas (1751–1786) domëjosi muzika, literatûra, gamtos mokslais, buvo puikus pianistas ir keleto muzikos kûriniø autorius. Jis vedë Galamuiþës (Latvija) dvaro valdytojo dukterá Elizabetæ Eleonorà – bajorø Grothussø giminës atstovæ.

Vestuviø proga Elizabetë Eleonora ið tëvo gavo kraitá – Geduèiø dvarà, buvusá dabartiniame Pakruojo rajone netoli Vaðkø.

26

1784 m. jaunoji pora iðvyko á ilgà kelionæ po Vakarø Europos ðalis, matyt, norëdami pataisyti silpnà Evaldo sveikatà. Apsistojus Leipcige, 1785 m. sausio 20 d. jiems gimë sûnus, kuriam pagal vokieèiø tradicijas davë dvigubà vardà – Kristijonas Johanas Ditrichas (Christian Johann Dietrich).

Taèiau jaunuoliui, kuris domëjosi mokslais, toks ilgas vardas nepatiko ir vëliau, bûdamas Italijoje, jis pakeitë savo vardà bei pavardæ ir mokslo istorijoje tapo þinomas kaip Teodoras Grotthussas. Beje, Teodoras yra graikiðkas Dietricho atitikmuo. Pirmasis vardas (Kristijonas) buvo duotas krikðtatëvio, vokieèiø raðytojo Kristijono Felikso Veisës garbei. Savo krikðto sûnui

K. F. Veisë sugalvojo gana áspûdingà dovanà: jis papraðë savo artimo bièiulio Leipcigo universiteto rektoriaus daktaro J. Moro (J. Morre) iðraðyti naujagimiui studento paþymëjimà. Toks paþymëjimas buvo iðduotas ir vos gimæs (penkiø dienø) berniukas buvo áraðytas á Leipcigo universiteto studentø sàraðus.

Ið Leipcigo visa ðeima atvyko á Karlowy Vary kurortà, taèiau Evaldo Ditricho sveikata vis blogëjo ir, gráþus á Lietuvà, 1786 m. rugsëjo mënesá jis mirë. Nuo tada maþasis berniukas su motina ir vyresniàja seserimi apsigyveno Geduèiø dvare. Po vyro Evaldo mirties ponia Elizabetë Eleonora Grotthuss dar du kartus buvo iðtekëjusi: uþ miðkininko Zakeno, paskui uþ pulkininko Albrechto. Ji mirë 1831 m., sulaukusi 74 metø amþiaus.

Kaip tais laikais dvarininkijoje buvo priimta, bûsimasis mokslininkas ið pradþiø mokësi ir lavinosi namuose, naudodamasis

T. Grotthusso 1805 m. paraðyto mokslinio veikalo, kuriame paskelbta elektrolizës teorija, titulinio lapo kopija

Nr. 4 (10) 2005

T. Grotthusso àþuolas vasarà

gausia tëvo biblioteka ir surinktais radiniais, skaitë chemijos knygas. 1803 m. septyniolikmetis jaunuolis atvyko á savo gimtàjá miestà Leipcigà ir pradëjo mokytis universitete. Taèiau tuo metu èia nebuvo þymesniø mokslininkø ir tø paèiø metø rudená T. Grotthussas iðvyko á Paryþiø, kur ástojo á garsiàjà Politechnikos mokyklà. Èia jis studijavo chemijà, gerai árengtose laboratorijose atlikdavo bandymus. Bet tuo metu á valdþià Prancûzijoje atëjo imperatorius Bonapartas, pasiskelbæs Napoleonu Pirmuoju.

Paaðtrëjus santykiams tarp Prancûzijos ir carinës Rusijos, T. Grotthussui, kaip Rusijos pilieèiui, teko iðvykti á Italijà. Èia jis iðbuvo dvejus metus, tæsë studijas Romoje ir Neapolyje. Bûdamas Romoje, jis gerai iðmoko italø kalbà, mokësi matematikos pas buvusá Peterburgo licëjaus profesoriø abatà Pessuti. Susipaþino su tuo metu jau garsiais mokslininkais J. Gei-Liusaku (J. L. Gay-Lussac, 1778–1850), A. Humboltu (A. von Humboldt, 1769–1859), tæsë mokslinæ veiklà. Dalyvavo A. Humbolto ir vokieèiø geologo H. Bucho surengtoje ekspedicijoje á Vezuvijaus kraterá tuoj po pirmojo jo iðsiverþimo 1805 m. rugpiûèio mënesá. Antrasis Vezuvijaus iðsiverþimas, kaip þinome, ávyko tø paèiø metø spalio mënesá. Ekspedicijos metu Grotthussas surinko gausià nuolauþø ir mineralø kolekcijà.

Bûdamas Italijoje, dvideðimtmetis T. Grotthussas 1805 m. paraðë ir iðleido prancûzø kalba pirmàjà pasaulyje elektrolizës teorijà, kuri buvo atspausdinta moksliniame veikale „Pastabos apie vandens ir jame iðtirpintø medþiagø skaidymà galvanine srove“. Ðis T. Grotthusso darbas greitai já iðgarsino tuometiniame mokslo pasaulyje. Minëtà darbà perspausdino Prancûzijos, Anglijos ir Vokietijos moksliniai þurnalai. Be to, ðis jo darbas, tiesa, irgi prancûzø kalba, buvo iðleistas ir Mintaujoje (dabar Jelgava, Latvija).

Atsiskyræs nuo savo palydovø – tëvynainiø gydytojo F. G. Zulcerio (F. G. Zulcer) ir Kurðo (Latvija) hercogienës Dorotëjos sesers Elizos Rekke (von der Rekke) – T. Grotthussas 1806 m. birþelio mënesá ið Romos iðvyko atgal á Paryþiø. Bet keliaujant ið Milano á Turinà jaunàjá mokslininkà naktá uþpuolë plëðikai, jis neteko savo kolekcijø, moksliniø raðtø ir vos liko gyvas.

Paryþiuje T. Grotthussas praleido beveik metus, tæsë mokslus Politechnikos mokykloje ir darë bandymus gerai árengtose chemijos laboratorijose. Paryþiuje jis buvo sutiktas jau kaip þinomas mokslininkas. 1807 m. Paryþiaus galvanikø draugija já iðrinko savo garbës nariu, o 1808 m. buvo iðrinktas Turino Mokslø ir menø akademijos nariu-korespondentu.

1807 m. rudená T. Grotthussas ið Prancûzijos iðvyko namo á Lietuvà. Pakeliui jis apsistojo Miunchene, kur susipaþino su elektrotechniku J. W. Riteriu (J. W. Ritter, 1776–1810) ir þinomu fizikos ir chemijos mokslinio þurnalo leidëju A. F. Gehlenu (A. F. Gehlen). Vëliau tame þurnale buvo spausdinami T. Grotthusso straipsniai. Matyt, talkinant A. F. Gehlenui 1814 m.

T. Grotthussas buvo iðrinktas Miuncheno mokslø akademijos nariu-korespondentu.

Pagaliau po ilgos ir varginanèios kelionës per Vienà ir Varðuvà 1808 m. jis gráþo á Lietuvà ir galutinai apsigyveno Geduèiø dvare. Tëviðkëje T. Grotthussas visà laisvà nuo ûkininkavimo

laikà skyrë chemijos ir fizikos tyrimams. Jis daþnai vaþinëdavo á Mintaujà, esanèià apie 50 km nuo Geduèiø dvaro, aktyviai dalyvavo1815 m. ásteigtos Kurðo literatûros ir meno draugijos veikloje, kurios nariu jis buvo nuo 1817 m.

Elektros Erdvës

Rûsys su mûriniu aptvaru Geduèiuose, kur buvo palaidotas T. Grotthussas

Nuo ankstyvos jaunystës T. Grotthussas sirgo paveldëta neiðgydoma liga – já daþnai kamavo pilvo skausmai (manoma, kad tai buvo kasos patologija). Be to, já iðtiko ir kita nelaimë. 1812 m. prasidëjus karui, Geduèiuose apsistojo dragûnø pulkas, besiruoðiantis kautynëms su Napoleono armija. Balandþio 12 d. girtas Dramburgerio dragûnø pulko majoras Butkewicz be jokios prieþasties uþpuolë T. Grotthussà, kardu suþeidë jam galvà ir deðiniosios rankos pirðtus. Po to mokslininkas nebegalëjo valdyti keturiø pirðtø, groti pianinu, tai trukdë jam raðyti bei atlikti bandymus. Tada vieninteliu jo padëjëju tapo tarnas Petras, kuriam T. Grotthussas testamentu dovanojo laisvæ ir suteikë pavardæ Danker (vok. danke – aèiû). Geduèiuose jie buvo ásirengæ laboratorijà, turëjo stiklo pûtimo dirbtuvæ, ið paprastø stikliniø ir aukso folijos darësi Leideno stiklines, turëjo optikos átaisø, ávairiø reagentø, patys pasigamindavo laboratoriniø priemoniø.

1812 m., artëjant prie Lietuvos Napoleono armijai, T. Grotthussas pusmeèiui buvo iðvykæs á Peterburgà, kur susipaþino su chemiku, Peterburgo Mokslø akademijos nariu ir mokslinio þurnalo leidëju A. N. Ðereriu (A. N. Scherer, 1771–1824). Vëliau jie susiraðinëjo, keitësi moksliniais straipsniais. 1814 m.

Dorpato (Tartu) universiteto ákûrëjas ir pirmasis rektorius G. F. Parrotas (G. F. Parrot, 1767–1852) T. Grotthussui pasiûlë uþimti chemijos profesoriaus vietà. Tø paèiø metø birþelio 3 d. universiteto taryba didþiàja balsø dauguma iðrinko já chemijos ordinariniu profesoriumi, taèiau bûdamas silpnos sveikatos ir kankinamas ligos jis tø pareigø atsisakë.

Daug T. Grotthusso moksliniø idëjø ir teiginiø labai greitai paplito to meto moksliniame pasaulyje. Jo sukurta pirmoji elektrolizës teorija gyvavo daugiau nei 70 metø, t. y. iki 1887 m., kai ðvedø chemikas Stokholmo universiteto profesorius S. A. Arenijus (S. A. Arrchenius, 1859–1927) paskelbë elektrolitinës disociacijos teorijà. Beje, 1903 m. uþ ðiuos darbus S. A. Arenijui buvo paskirta Nobelio premija. Neatsitiktinai ðis mokslininkas, kalbëdamas Nobelio premijos áteikimo proga, dalyvaujant pasaulio áþymybëms, jautë pareigà iðdëstyti T. Grotthusso teorijos esmæ, kurià plëtojant jam pavyko sukurti taip aukðtai ávertintà modernesná variantà.

Plaèiausi savo apimtimi ir labiausiai iðnagrinëti yra T. Grotthusso elektrolizës ir elektros reiðkiniø tyrimo srities darbai, atlikti 1805–1818 m. 1809 m. paskelbtame straipsnyje „Cheminiai galvaniniai stabëjimai“ T. Grotthussas pirmasis iðkëlë idëjà apie cheminiø ir elektriniø jëgø tapatybæ, parodë, kad oksidacijos – redukcijos procesai susijæ su elektros mainais.

T. Grotthussas laikomas fotochemijos – mokslo apie ðviesos sukeltas chemines reakcijas – pradininku. 1818 m. paraðytame dideliame darbe „Apie cheminá ðviesos ir elektros veikimà“ T. Grotthussas apbendrino savo bandymø ir samprotavimø iðvadas ne tik elektrochemijos, bet ir fotochemijos srityje. Ðio straipsnio pagrindu 1818 m. lapkrièio 6 d. Mintaujoje, Kurðo literatûros ir meno draugijos susirinkime jis perskaitë prane-

27

Elektros Erdvës

Nr. 4 (10) 2005

istorija

Akad. J. Stradinis – pirmosios knygos apie T. Grotthussà autorius

Prof. J. A. Krikðtopaitis 2005 m. Vilniuje tarptautinëje konferencijoje skaito paskaità apie T. Grotthussà

ðimà, kuriame paskelbë fundamentalø dësná, jog fotocheminá veikimà gali sukelti tik tie spinduliai, kuriuos duotoji medþiaga sugeria (absorbuoja). Taèiau klasikiniø jo darbø fotochemijos srityje ciklas, apimantis 1813–1819 m. laikotarpá, tada buvo greitai uþmirðtas, o kai kuriuos T. Grotthusso atradimus vëliau pakartojo kiti mokslininkai. 1843 m. pirmàjá fotochemijos dësná kartotinai atrado amerikietis Dþ. Dreiperis (J. Draper). Ðiandien ðis dësnis visuose fizinës chemijos vadovëliuose vadinamas Grotthusso–Dreiperio dësniu. T. Grotthussas yra ir antrojo – kiekybinio – fotochemijos dësnio autorius, nors literatûroje ðis dësnis daþnai siejamas su R. Bunzenu ir H. Rosku. Pastaràjá dësná ðie mokslininkai atrado kur kas vëliau, tik 1855 m. 1809–1812 m. T. Grotthussas tyrë ávairiø dujø miðiniø uþsiliepsnojimà, esant skirtingam slëgiui. Ðiø tyrimø pagrindu anglø fizikas ir chemikas H. Devis (H. Davy, 1778–1829) 1815 m. iðrado nepavojingà kalnakasiø lempà. Tai pripaþino ir pats H. Devis, cituodamas T. Grotthusso darbus.

T. Grotthussas pirmasis dar 1816 m. iðtyrë Smardonës (Birþø raj.) ðaltiniø mineralinius vandenis, pateikæs ádomiø samprotavimø apie vandens mineralizacijos kilmæ ir jo gydomàsias savybes. Ðiø ðaltiniø vietoje dabar veikia Likënø kurortas. T. Grotthussas iðtyrë 1685 m. sausio 31 d. audros metu kartu su sniegu Kurðe netoli Raudës dvaro ið atmosferos nukritusià paslaptingà medþiagà, panaðià á juodà storà popieriø. Tos medþiagos nemaþà gabalà, prie kurio buvo toks uþraðas: „Papier so 1685 im Raudischem vom Himmel gefallen“, jis atrado Geduèiø dvare dar jo tëvo surinktoje kolekcijoje. Apie tyrimo rezultatus jis perskaitë praneðimà 1820 m. Kurðo literatûros ir meno draugijos posëdyje.

Vëliau T. Grotthussas tyrë 1820 m. birþelio 12 d. netoli Daugpilio prie Liksmos dvaro nukritusio meteorito nuolauþas. Pats meteoritas ir dabar saugomas Ukrainos mokslø akademijos Geologijos muziejuje. Liksmos dvaro savininkas grafas Plateris-Zibergas dalá meteorito perdavë T. Grotthussui, o kità dalá nusiuntë Paryþiaus mokslø akademijos nariui A. Loþje (A. Laugier). Abiejø tyrimø rezultatai sutapo ir buvo gauta vertingø þiniø apie meteoritinës medþiagos cheminæ sudëtá.

28

Paskutinis T. Grotthusso gyvenimo deðimtmetis buvo kupinas gilaus dramatizmo. Jo jëgos vis labiau silpo, klastinga liga net prikaustë prie lovos. Netekæs fiziniø ir dvasiniø jëgø, bûdamas 37 m. amþiaus, 1822 m. kovo 26 d. T. Grotthussas ið revolverio nusiðovë. Tiksli mokslininko laidojimo vieta neþinoma. Spëjama, kad ið pradþiø jis buvo palaidotas prie Geduèiø dvaro árengtame ir mûrine tvora apjuostame rûsyje. 1971 m. spalio 1–6 d., artëjant mokslininko 150-osioms mirties metinëms, Lietuvos mokslø akademijos Gamtos mokslø ir technikos istorijos komisija surengë ekspedicijà T. Grotthusso kapui ieðkoti. Ekspedicijoje dalyvavo ðios komisijos atsakingoji sekretorë E. Tamulevièienë, tada dar istorijos mokslø kandidatas V. Urbanavièius, Þeimelio vidurinës mokyklos mokytojas J. Ðliavas (1930–1979) ir ðios mokyklos kraðtotyrininkai.

Pagal seniausiøjø Geduèiø kaimo gyventojø prisiminimus T. Grotthussas buvæs palaidotas rûsyje, árengtame buvusioje kumeèiø pasilinksminimo aikðtelëje miðke, prie dvaro. Po jo mirties nuo dvaro iki rûsio buvo uþsodinta liepø alëja. Pasako-

Paminklinis akmuo su T. Grotthusso bareljefu

jama, kad po T. Grotthusso motinos mirties (1831 m.) Geduèiø dvarà valdë piktas ir þiaurus dvarininkas generolas F. O. Karl fon Tornau, kuris buvo nukautas dvikovoje 1850 m. ir palaidotas tame rûsyje. Dël to T. Grotthusso palaikai buvæ iðkelti ið rûsio ir palaidoti ðalia, uþ mûrinio aptvaro. Taèiau niekas ið vietos senesniø gyventojø negalëjo tiksliai nurodyti palaidojimo vietos.

Geduèiø kaimo gyventojas P. Strumila (g. 1908 m.) pasakojo girdëjæs, jog T. Grotthusso palaikus kaþkur iðsiveþusios jo seserys. Ekspedicijos dalyviams valant rûsá, tarp griuvenø buvo rasti suardyti vyresnio kaip 55 metø amþiaus vyriðkio palaikai ir dalis ðpiþinio antkapinio kryþiaus su generolo F. O. Karl fon Tornau pavarde bei jo titulais. Po plytinëmis rûsio grindimis palaidojimø nebuvo, jø nerasta ir miðke uþ rûsio aptvaro. Taigi ekspedicijos dalyviams T. Grotthusso kapo rasti nepavyko, o baigus darbus rûsio teritorija buvo sutvarkyta, aikðtelë iðlyginta.

T. Grotthusso biografijà ir moksliná palikimà yra nagrinëjæ nemaþa ávairiø ðaliø mokslininkø. Prieðkario Lietuvoje pirmàjá straipsná apie T. Grotthussà jo gimimo 150-meèio proga 1938 m. paraðë profesorius A. Þvironas (1899–1954). Lietuvoje susidomëjimas T. Grotthusso biografija ir jo darbais ypaè atgijo po 1960 m. Didelá darbà yra atlikæs Latvijos mokslø akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslø akademijos uþsienio garbës narys akademikas J. Stradinis (J. Stradinð). Jis 1966 m. paraðë puikià monografijà apie T. Grotthussà, atskleidë naujø, svarbiø þymiojo mokslininko biografijos bruoþø ir iðanalizavo didelæ dalá jo mokslinio palikimo. Visapusiðkai T. Grotthusso veiklai nuðviesti daug straipsniø yra skyræs Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø asociacijos viceprezidentas, Vytauto Didþiojo universiteto profesorius J. A. Krikðtopaitis. 2001 m. profesorius J. A. Krikðtopaitis apie áþymøjá mokslininkà iðleido 279 puslapiø apimties monografijà: „Pralenkæs laikà: Theodor Grotthuss“ (Vilnius, „Pradai“). Áprasminant þymiojo mûsø mokslininko atminimà, daug pastangø yra ádëjæs garsus Þeimelio mokytojas, nenuilstantis kraðtotyrininkas J. Ðliavas. 1985 m. buvo iðleista jo parengta kultûros ir ðvietimo broðiûra „Þeimelio apylinkës“. Be to, jis surinko ir uþraðë nemaþa prisiminimø apie T. Grotthussà, daug nuveikë organizuojant 1972 m. Vilniuje ávykusià X Baltijos respublikø mokslo istorikø konferencijà, atliekant kasinëjimus Geduèiuose bei pavadinant vienà ið Þeimelio gatviø T. Grotthusso vardu.

1972 m., minint 150-àsias mokslininko mirties metines, dvaro vieta buvo paþenklinta akmeniu su T. Grotthusso bareljefu ir jo filosofiniu posakiu, cituotu ðio straipsnio pradþioje.

1995 m. buvo ákurtas T. Grotthusso fondas, kurio valdybà sudaro Vokietijoje gyvenantys septintos kartos T. Grotthusso palikuonys, trys broliai baronai: Zygfrydas, Haris ir Rolandas fon Grotthussai, bei keturi garbûs Lietuvos mokslininkai. Ðio fondo valdybos narë yra ir Vilniuje gyvenanti broliø fon Grotthussø pusseserë Marija Èiurlienë, ilgametë Vilniaus universiteto dëstytoja. Fondo tikslas – tirti mûsø áþymiojo mokslininko palikimà, remti gabius studentus ir jaunus mokslininkus, ypaè chemikus, rûpintis jø staþuotëmis geriausiuose pasaulio universitetuose.

T. Grotthusso gimimo 220-osios ir jo paskelbtos pirmosios pasaulyje elektrolizës teorijos 200-osios metinës iðkilmingai buvo paminëtos 2005 m. sausio mënesá Ðiauliø universiteto biblio-

Nuo tø laikø Ðiaurës Lietuvoje ið kartos á kartà perduodama legenda apie keistuolá mokslininkà ir paslaptingus jo eksperimentus. Pasakojama, kad, atsitraukdami ið Rusijos Napoleono armijos likuèiai eþeruose paskandino didelá lobá. Vienas bajoras, norëdamas rasti auksà pagal vandens skoná, paragavæs to vandens, bet pasekmës buvusios tragiðkos. Á já ásimetæs velnias nedavë ramybës ir galø gale uþdusino tà ponaitá. Taip tuo metu aplinkiniai valstieèiai aiðkino jiems nesuprantamus vieniðo mokslininko eksperimentus, jo paslaptingà ligà ir tragiðkà baigtá.

tekoje, o Pakruojo bibliotekoje áþymiajam mokslininkui atminti buvo organizuota paroda. Parodos eksponatø ir kitos medþiagos kopijas ðio straipsnio autoriui maloniai perdavë Pakruojo gyventojas, áþymiojo mokslininko atminimo puoselëtojas Stasys Lukoðaitis. Be to, birþelio 5–8 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis mokslininkø forumas „Theodor Grotthuss Electrochemestry Conference“, kuriame dalyvavo þymiausi ðios srities mokslininkai ir technikos istorikai ið daugelio pasaulio ðaliø. Ðiauliø universiteto filosofijos daktaras S. Ðimaitis, tyrinëjantis Ðiaurës Lietuvoje gyvenusià ir dirbusià ðviesuomenæ, yra raðæs, kad 2002 m. Ðiauliø „Auðros“ muziejuje rastas neþinomo dailininko sukurtas T. Grotthusso portretas. Labai panaðus mokslininko portretas 2002 m. sausio 25 d. rastas ir Kaune Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus fonduose. Pa-

Ir dabar ðalia buvusio Geduèiø dvaro gûdþiai ir paslaptingai oðia miðkas, nebyliai saugodamas tragiðkà áþymiojo Lietuvos mokslininko likimo paslaptá. Buvusià Geduèiø dvarvietæ ðiandien mena tik palaukës àþuolas galiûnas, pavadintas mokslininko vardu, ir keletas senø liepø ið alëjos, kitados vedusios á mokslininko kapavietæ. Iðlikæs ir vienas ûkinis pastatas – kumetynas, kuriame, kaip spëjama, ir buvusi mokslininko laboratorija, dirbtuvës bei sandëliai. Ðiø dienø mokslo visuomenëje T. Grotthussas prisimenamas kaip ðviesos spindulys, perskrodæs laikà.

Nr. 4 (10) 2005

naðu, kad abu ðiuos portretus tapë tas pats kol kas neþinomas dailininkas. Portretuose galima atpaþinti keturis suþeistus ir po to nelanksèius T. Grotthusso deðiniosios rankos pirðtus, kuriuos dailininkas vaizduoja pagarbiai ir sureikðmintai, kaip vienà ið atpaþinimo þenklø.

Elektros Erdvës

Ðiauliø „Auðros“ muziejuje rastas T. Grotthusso portretas. XIX a. pradþia, drobë, aliejus

BRONIUS KARALIÛNAS – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Automatikos katedros docentas, 27 iðradimø ir 88 moksliniø straipsniø autorius.

29

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

ELEKTROS SISTEMØ KATEDRA ISTORIJA IR VEIKLA PER 65 METUS

Lietuvos valstybës istorijos vingiai, carinë priespauda ir lietuviðko þodþio draudimas lëmë taip, kad pirmieji elektros inþinieriai profesiná iðsilavinimà gavo Rusijos ir kitø ðaliø universitetuose. Lietuvos elektros energetikos inþinieriø rengimo pradþia yra 1922 metai. Tuomet Kauno universiteto Technikos fakultete buvo ákurta Elektrotechnikos katedra. Jos vedëju paskirtas Sankt-Peterburgo universiteto absolventas, Kauno elektros tinklø vadovas inþ. Jeronimas Ðliogeris.

30

Jeronimas Ðliogeris buvo labai nuoðirdus ir darbðtus þmogus, puikiai dëstæs elektrotechnikos kursà. Jis paraðë ir ðio kurso dviejø daliø vadovëlá. Elektros maðinø kursà skaitë patyræs elektros maðinø projektuotojas Aleksandras Putrimas, Vienos aukðtosios technikos mokyklos absolventas, „Simenso“ koncerno atstovybës Lietuvoje vedëjas. Tarp kitko, tai buvo vienintelë uþsienio firmos atstovybë, kurios visi darbuotojai buvo lietuviai.

Elektros stoèiø ir tinklø kursà skaitë Artûras Langë, Sankt-Peterburgo universiteto absolventas, Kauno elektros ámonës direktorius. Visi Elektrotechnikos katedros dëstytojai buvo inþinieriai praktikai, universitete jie dirbo ne pagrindinëse pareigose. 1928 m. L. Kaulakis, apgynæs diplominá projektà, sëkmingai tæsë dar studijø metais pradëtà pedagoginæ ir mokslinæ veiklà Elektrotechnikos katedroje. Praktiðkai L. Kaulakiui teko organizuoti visas katedros laboratorijas ir vesti praktinius uþsiëmimus, nes profesorius J. Ðliogeris jam patikëjo visà darbà. Padaugëjus darbo, á katedrà atëjo laborantai J. Stanaitis, J. Kaunas ir J. Zdanys, vëliau tapæ naujai steigiamø katedrø vedëjais.

daktaras Rimantas Deksnys ir nuo 2004 metø katedrai vadovauja docentas daktaras Alfonsas Morkvënas.

Elektrotechnikos katedroje iðauga ir 1940 metø spalio 1 d. nuo jos atskyla trys katedros – Elektros jëgainiø ir tinklø, Elektros maðinø ir tinklø bei Telefonø, telegrafø ir radiotechnikos. Elektros jëgainiø ir tinklø katedros vedëju paskiriamas pirmasis profesionalus Lietuvos aukðtosios mokyklos elektros energetikos dëstytojas Leonas Kaulakis. Laikui bëgant katedros pavadinimas keitësi. 1941–1956 m. ji vadinosi Elektros stoèiø ir tinklø, 1956–1962 m. – Elektros stoèiø ir nuo 1962 m. liepos 1 dienos pradëta vadinti Elektros sistemø katedra. Tai buvo tik formalus katedros pavadinimo keitimas, nors jos darbo pobûdis nesikeitë. Vykdant Universiteto reformà, 1995 m. spalio 25 d. prie Elektros sistemø katedros prijungiama Elektros maðinø katedra.

Katedroje pradëti rengti ir elektros maðinø specialistai.

Nuo pirmøjø katedros ásteigimo dienø dëstytojai nesitenkino pedagoginiu darbu, bet aktyviai padëjo spræsti Lietuvos energetikos plëtros problemas. Deja, Lietuvos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nutraukë ankstesnius mokslinius darbus katedroje, kuriø iniciatorius ir organizatorius buvo L. Kaulakis, iki karo vadovavæs Energijos komiteto Elektros komisijai. Jos tikslas buvo iðtirti Lietuvos elektros ûká, numatyti perspektyvinius elektros energijos poreikius ir racionalius vartotojø aprûpinimo bûdus, formuoti teisinius energijos ûkio kûrimo pagrindus. Buvo surinkta, susisteminta ir iðanalizuota statistinë ir kita medþiaga apie Lietuvos elektrines, sudaryta iðsami viso elektros ûkio apþvalga. Ta medþiaga buvo naudojama ir rengiant specialistus.

Iki 1974 m. liepos 1 dienos katedrai vadovavo profesorius habilituotas daktaras Leonas Kaulakis. Vëliau, nuo 1974 metø iki 1984 metø, katedrai vadovavo docentas daktaras Albertas Nargelas, nuo 1984 metø iki 1994 metø – docentas daktaras Anzelmas Baèauskas, nuo 1994 metø iki 2004 metø – docentas

Po karo, Lietuvoje galutinai ásitvirtinus sovietinei okupacijai, pradëti vykdyti grandioziniai Tarybø Sàjungos ûkio, kartu ir energetikos, plëtros planai. Nuo 1944 m. buvo plëtojama ne Lietuvos, o TSRS Ðiaurës Vakarø energetikos sistema. Katedros dëstytojai dalyvavo rengiant perspektyvinius Lietuvos

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës Katedros darbuotojai 2005 metais

Respublikos energetikos ir þemës ûkio elektrifikavimo planus.

L. Kaulakis kartu su savo mokiniais parengë ir 1961 m. iðleido knygà „Þemës ûkio elektrifikavimas“.

Pirmuosius ûkiskaitinius mokslinius darbus katedra pradëjo vykdyti 1956 m. vyr. dëstytojui A. Augustaièiui vadovaujant – buvo atlikti Lietuvos energetinës sistemos dinaminio stabilumo tyrimai. Jie tuo metu buvo labai svarbûs, nes, nutiesus pirmàsias 110 kV elektros perdavimo linijas, Lietuvos elektrinës buvo jungiamos á sistemà.

Vëliau, nuo 1958 m., katedros darbuotojai pradëjo naujus mokslinius tyrimus elektros sistemø modeliavimo srityje. Elektros sistemø katedroje buvo sukurta 12 nuolatinës srovës elektros sistemø analizatoriø. Ðie modeliai tuo metu buvo plaèiai naudojami elektros sistemø reþimams skaièiuoti ir buvo labai reikalingi eksploatuojanèioms organizacijoms, projektavimo institutams ir mokymo ástaigoms. Pirmàjá modelá katedra pagamino 1961 m.

Lietuvos TSR vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai (VGEEV) uþsakius. Ðiuose modeliuose pirmà kartà buvo panaudoti elektroniniai elementai ir taikoma skaitmeninë rezultatø nuskaitymo sistema. Modeliai buvo pagaminti ne tik respublikos organizacijoms, bet ir Maskvos energetikos institutui, Magnitogorsko kalnø metalurgijos institutui, Baltarusijos politechnikos institutui, Jaroslavlio elektros tinklams ir kt. Nuolatinës srovës modeliø pagrindu buvo kuriama elektros sistemø reþimø modeliavimo, naudojant idealius elektros grandiniø elementus, teorija. Gauti rezultatai turi didelæ reikðmæ. Ávairius modeliavimo schemø sudarymo principus numatoma naudoti hidrauliniuose skaièiavimo kompleksuose, skirtuose elektros sistemø reþimams valdyti realiuoju laiku. Katedros nuopelnai kuriant nuolatinës srovës elektros sistemø modelius buvo plaèiai pripaþinti. Ðio darbo vykdytojai L. Kaulakis, A. Augustaitis, M. Bortkevièius ir A. Nargëlas 1964 m. buvo apdovanoti TSRS geriausio mokslinio techninio darbo G. Krþiþanovskio konkurso

premija ir 1967 m. jiems suteikta LTSR premija. Modeliai buvo eksponuojami TSRS liaudies ûkio pasiekimø parodoje ir gavo medalius. Mokslø kandidato disertacijà ið ðios srities 1978 m. apgynë katedros darbuotojas V. Aþubalis.

Atsiradus ðiuolaikinei skaièiavimo technikai, elektros sistemø modeliø reikðmë sumaþëjo, taèiau jie dar ilgai buvo vertinga studentø mokymo priemonë, padedanti geriau suprasti elektros grandiniø savybes ir elektros sistemø reþimø apskaièiavimo metodikø esmæ. Todël TSRS aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos nutarimu (1977 07 05 ásakymas Nr. 736) buvo numatyta Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektros sistemø katedros sukurto tipo modeliais aprûpinti visø Tarybø Sàjungos mokyklø elektros energetikos laboratorijas, organizavus serijinæ ðiø modeliø gamybà. Modeliø tobulinimo darbas, pavestas ir atliktas KPI ir Maskvos energetikos instituto Elektros sistemø katedrose, pelnë ávairiø konkursø medaliø ir LTSR premijø.

1963 m. labai padidëjus elektros energijos vartojimui, sugrieþtinti reikalavimai elektros, visø pirma jos átampos, kokybei. VGEEV pageidavimu Elektros sistemø katedroje buvo pradëti nagrinëti átampos kokybës klausimai. Tai leido parengti átampos kokybës kontrolës metodikà, taikant SSM, sukurti kibernetinæ átampos reguliavimo sistemà. Ið átampos kokybës ir átampos reguliavimo srities, vadovaujant profesoriui L. Kaulakiui, apgintos keturios mokslø kandidato disertacijos (È. Teiðerskas, A. Navickas, A. Baèauskas, E. Nevardauskas).

Toliau plëtojant Lietuvos energetikà, didëjant energetikos sistemø svarbai, átampos kokybës tyrimo darbai pakilo á aukðtesnæ pakopà – elektros tinklø normaliø darbo reþimø optimizavimà. Ðio darbo rezultatai – sukurtas skirstomøjø elektros tinklø racionalios eksploatacinës schemos parinkimo metodas ir VGEEV uþsakymu sukurta programa gamybiniams skaièiavimams atlikti pasiûlytu metodu, taikant SSM „Minsk-32“. Ði programa buvo sëkmingai naudojama kuriant ir pradedant eksploatuoti Lietuvos

31

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

sistemos Informaciniame skaièiavimo centre pradëjus naudoti naujos kartos skaièiavimo maðinas EC-1010, katedroje buvo sukurtos programos 330 kV elektros tinklo nuostoliams skaièiuoti, analizuoti ir minimizuoti realiojo laiko reþimu. Darbà vykdë A. Baèauskas, E. Nevardauskas ir V. Kazlauskas. Tai viena pirmøjø tokio tipo programø TSRS energetinëse sistemose. Taip pat buvo sukurta ir elektros linijø gedimo vietos apskaièiavimo programa (R. Deksnys).

Elektros sistemø automatikos laboratorija

energetinës sistemos AVS. 1978 m. parengta skirstomøjø tinklø relinës apsaugos apskaièiavimo programa. Vëliau nustatyta keletas sisteminiø elektros tinklø normaliø reþimø optimizavimo algoritmø ir, atsiþvelgiant á iðaugusias AVS techninës bazës galimybes, sukurtos juos realizuojanèios programos. Pagrindinis ðiø darbø vykdytojas buvo docentas A. Baèauskas.

1972–1979 m. katedra susidomëjo ir pramonës energetika.

Buvo tiriamos priemonës elektros energijos tiekimo patikimumui didinti stambiausiems Lietuvos elektros energijos vartotojams – Jonavos azotiniø tràðø, Maþeikiø naftos perdirbimo bei Këdainiø chemijos gamykloms. Ádiegus rekomendacijas gautas nemaþas efektas. Ðiuos darbus vykdë docentai P. Grëblikas ir E. Nevardauskas bei kiti katedros darbuotojai.

Aðtuntojo deðimtmeèio pradþioje VGEEV pageidavimu Elektros sistemø katedroje buvo pradëti paieðkos darbai jungtuvø reþimo sàlygoms palengvinti. Ðiems darbams vadovavo buvæs Leningrado Kalinino politechnikos instituto aspirantas techn. m. kand. L. Markevièius. Buvo sudarytos programos SSM „Minsk-22“, skirtos atsikurianèioms átampoms tyrinëti, pasiûlytos priemonës jungtuvø reþimo sàlygoms palengvinti, taip pat rekurentiniø formuliø-filtrø pagrindu sudaryti elektromagnetiniø pereinamøjø procesø daugiakanalëse linijose skaièiavimo algoritmai, kurie yra labai efektyvûs ir ðiuo metu plaèiai naudojami ávairiems virðátampiams tirti. Ðiuos darbus, be L. Markevièius, vykdë ir K. Gerulaitis, A. Morkvënas.

Nuo 1968 m. katedros darbuotojai LTSR VGEEV uþsakymu taip pat tyrë metodus ir priemones gedimo vietai nustatyti orinëse 110-330 kV átampos elektros perdavimo linijose. Sukurti originalûs skaitmeniniai avariniø parametrø fiksavimo prietaisai buvo apdovanoti TSRS liaudies ûkio pasiekimø parodos medaliais. Pasiûlytas ir iðtirtas bûdas gedimo vietai nustatyti pagal amplitudines ir akimirkines trumpojo jungimo parametrø vertes. Prietaisai ir gedimo vietos nustatymo bûdai pripaþinti iðradimais ir ádiegti. Buvo iðtirti ir patikslinti parametrai oriniø elektros perdavimo linijø gedimo vietai nustatyti. Mokslø kandidato disertacijas ið ðios srities, vadovaujant docentui A. Nargëlui, apgynë katedros dëstytojas R. Deksnys (1975 m.) ir VGEEV laboratorijos virðininkas L. Baranauskas (1979 m.).

32

Nuo 1975 m. mokslo darbuose katedra glaudþiai bendradarbiavo su Baltstogës politechnikos instituto (LLR) Elektros energetikos katedra. Bendrai kuriami ir tiriami elektros tinklø optimalaus sudarymo ir eksploatacijos metodai. Katedros darbuotojai P. Grëblikas ir A. Nargëlas kartu su Baltstogës politechnikos instituto darbuotojais T. Beldovskiu ir J. Nebþidovskiu Lenkijoje 1978 m. paskelbë monografijà „Kai kurios þemës ûkio elektrifikavimo problemos“.

Devintajame savo gyvavimo penkmetyje elektros sistemø katedra mokslinio darbo krypties ið esmës nepakeitë. Pagrindiniai darbai – tiriamos ir kuriamos elektros tinklø veikos ekonomiðkumo ir patikimumo didinimo priemonës. Toliau glaudþiai bendradarbiaujama su VGEEV tarnybomis, kurioms padedama geriau panaudoti skaièiavimo technikà. Lietuvos energetinës

Svarbus ðio laikotarpio darbas buvo docento A. Nargëlo vadovaujamos grupës sukurtas dialogizuotas programø kompleksas, skirtas skirstomøjø elektros tinklø reliniø apsaugø veikos automatizuotai analizei atlikti, ir skaitmeniniø reliniø apsaugø veikimo principø tyrimas (1984–1988 m. A. Lipinaitis ir A. Andriuðis). Tarybø Sàjungoje pripaþinimo susilaukë elektros tinklø elektromagnetiniø pereinamøjø procesø skaièiavimo metodai, sukurti katedros darbuotojø vadovaujant docentui L. Markevièiui.

Tai patvirtino 1985 m. geguþës mënesá KPI ávykæs sàjunginis seminaras „Elektromagnetiniø pereinamøjø procesø ir elektrostatiniø laukø aukðtos átampos elektros tinkluose skaièiavimo metodai“. Katedros vykdytø ir vykdomø darbø svarbà liudija ir tai, kad 1991 m. pavasará KTU ávyko ið anksto numatyta TSRS mokslinë konferencija „Elektros energetikos sistemø modeliavimas“, á kurià atvyko dauguma Tarybø Sàjungos tos srities vadovaujanèiøjø mokslininkø. Taèiau derëtø paminëti ir tà faktà, kad ðie mokslininkai dar netikëjo Lietuvos nepriklausomybës realumu ir Maskvoje iðleistoje konferencijos programoje net nebuvo minima, jog Lietuva jau nepriklausoma valstybë.

Buvo vykdomi ir tokie darbai kaip, pvz., Lietuvos elektrinës savøjø reikmiø sistemos reþimø ekonomiðkumo ir patikimumo didinimo priemoniø sudarymas ir tyrimas (1985 ir 1986 m., A. Nargëlas, R. Deksnys, A. Navickas, S. Kytra) ir „Nuklono“ gamyklos elektros tiekimo sistemos elektros energijos kokybës, patikimumo ir ekonomiðkumo tyrimai (1987–1992 m., A. Nargëlas, V. Aþubalis, A. Navickas, A. Andriuðis). Per 1992 ir 1993 metus buvo sudaryta kompiuterinë elektros sistemø automatikos ir relinës apsaugos árenginiø diagnostika ir darbo reþimø tyrimo metodika (A. Nargëlas, V. Aþubalis, A. Andriuðis, R. Deksnys, A. Navickas). 1993 m. atliktas darbas „Specialistø ávairioms energetikos ðakoms bei personalo rengimo ir perkvalifikavimo sistema“ (A. Nargëlas ir A. Navickas).

1993 ir 1994 m. vykdomas bendras Danijos ir Lietuvos projektas „Elektros poreikiø valdymas ir energijos taupymas“ (vykdytojai – Danish Power Consult, Lietuvos energetikos institutas, Elektros tinklø projektavimo institutas ir KTU elektros sistemø katedra). Katedros darbuotojai pateikë du pavyzdinius energijos taupymo projektus „Lituanikos“ ir „Atramos“ gamykloms (A. Nargëlas, V. Aþubalis, A. Degutis). Pratæsiant ðiuos darbus buvo atlikti Lietuvos energetikos sistemos elektros vartotojø apkrovos grafikø tyrimai (1994–1997 m. A. Nargëlas, V. Aþubalis).

1993 m. katedroje buvo ásteigtos trys mokslo grupës – Elektros energetikos sistemø problemø tyrimo (vad. A. Baèauskas), Energetikos ir pramonës ámoniø elektros sistemø ekonomiðkumo ir patikimumo tyrimo (vad. A. Nargëlas) ir Elektros energijos tiekimo valdymo ir racionalaus naudojimo tyrimo (vad. S. Kytra). 1998 m. ðios grupës reorganizuotos á dvi ir pavadintos Elektros energetikos sistemø reþimø valdymo (vad. A. Nargëlas) ir Elektros energetikos sistemø problemø tyrimo (vad. R. Deksnys ir L. Markevièius) mokslo grupëmis. Ðiose grupëse dirbo ir gali dirbti visi Elektros sistemø katedros dëstytojai, doktorantai ir magistrantai.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ tapo aktualu rengti nacionalinius standartus ir norminius dokumentus. Á ðiuos darbus aktyviai ásijungë R. Deksnys ir P. Grëblikas bei K. Danilevièius, o vëliau – ir A. Nargëlas. Sumaþëjus Lietuvos energetikos si-

Nr. 4 (10) 2005

1995–1997 m. modernizuota Aukðtøjø átampø laboratorija, kurioje vykdomi ávairûs izoliacijos bûklës parametrø matavimai bei kontroliniai bandymai. Bendradarbiaujant KTU Elektros sistemø katedrai ir „Energetikos remonto“ ámonës specialistams nuo 1995 m. pradëti daliniø iðlydþiø intensyvumo matavimai 110–330 kV árenginiø izoliacijoje. Elektros sistemø katedroje jau daug metø tiriami virðátampiai bei kuriami skaitmeniniai metodai jiems apskaièiuoti ir analizuoti. Ðioje srityje ypaè daug darbø atliekama pastaruoju metu. Keièiantis izoliacijos kontrolës strategijai ðie tyrimai labai aktualûs, nes pradedama naudoti daug pagal IEC standartà pagamintø árenginiø bei apsaugos priemoniø. Doc. L. Markevièiui vadovaujant sukurtas kompleksas algoritmø ir programø virðátampiams elektros sistemoje tirti, procesams modeliuoti ir atpaþinti bei izoliacijos bûklei kontroliuoti. Ðiomis temomis apgintos trys daktaro disertacijos (A. Morkvënas, S. Gudþius, V. Suèila).

Energetinëse sistemose svarbûs valdymo, centralizuotos kontrolës ir apskaitos automatizavimo telekomunikaciniai ryðiai.

Katedroje dirbama ðia tema ir yra sukurti bei sistemoje eksperimentais patikrinti specialûs modemai informacijai perduoti 0,4 kV elektros linijomis. Pasiekti net milijono bitø per sekundæ siuntos greièiai.

Nuo 1995 metø svarbi problema – Lietuvos energetikos sistemos daþnio ir aktyviøjø galiø reguliavimo procesai, ásijungiant á Vakarø Europos energetikos sistemas. Ðia tematika A. Nargëlas skaitë praneðimus tarptautinëse konferencijose uþsienyje (Ðvedijoje 1995 m., Norvegijoje 1999 m., Vokietijoje 2000 m.). Spræsdami ðias problemas katedros darbuotojai glaudþiai bendradarbiavo su Lietuvos energetikos institutu, parengë bendras ataskaitas, paskelbë bendrø straipsniø. A. Nargëlas ir V. Aþubalis kaip ekspertai dalyvavo tarptautinëje PHARE programoje, kurioje buvo sprendþiami teoriniai ir techniniai klausimai, susijæ su Vakarø Europos ir Rytø Europos energetikos sistemø susijungimu. Jie taip pat atliko Ignalinos AE saugaus darbo prognozavimo bei atitinkamø priemoniø parinkimo tyrimus.

Nuo 1999 m. vykdoma mokslo programa „Restruktûruotos elektros energetikos sistemos“ (koordinatorius A. Nargëlas).

Tyrinëjami ávairûs energetikos sistemø procesai, kuriuos sàlygoja restruktûrizacija, pavyzdþiui, jau baigtas darbas „AB „Lietuvos energija“ daþnio ir aktyviosios galios srautø automatinis reguliavimas restruktûruotoje energetikos sistemoje“. Vykdant 1998–2000 m. programà dalyvauja V. Aþubalis, R. Deksnys, A. Navickas, L. Markevièius, G. Svinkûnas, A. Morkvënas, A. Bandza, V. Suèila, S. Gudþius ir kiti.

Viena naujausiø moksliniø problemø, sprendþiamø Elektros sistemø katedroje, yra elektros sistemø veikos reþimø, kokybës ir patikimumo prognozavimas. 1995 m., vadovaujant doc. A. Navickui, trumpalaikei apkrovø prognozei pradëta taikyti dirbtiniø neuroniniø tinklø teorija. 1999 m. ðia tema apginta mokslø daktaro disertacija (G. Svinkûnas). Nagrinëjamas elektros energijos poreikiø prognozavimas ekonometriniais metodais.

1995 m. Elektros maðinø katedrà sujungus su Elektros sistemø katedra, sudaroma Elektromechaniniø keitikliø mokslo grupë (prof. S. Geèys, prof. P. Kostrauskas, prof. V. Katkevièius, doc.

R. Mukulys, doc. A. Janickis, doc. L. Andriuðienë, vyr. asist.

G. Rinkevièius, dokt. A. Kalvaitis). Ði grupë tiria elektromechaniniuose keitikliuose bei transformatoriuose vykstanèius

elektromagnetinius procesus, kuria ir tobulina jø parametrø ir iðëjimo charakteristikø nustatymo metodus, sprendþia elektromechaniniø keitikliø kokybës kontrolës ir diagnostikos problemas. Vadovaujant prof. P. Kostrauskui 2000 m. A. Kalvaitis apgynë mokslø daktaro disertacijà. Prof. P. Kostrauskas 1995 m. iðleido monografijà „Vienfaziai ryðkiapoliai asinchroniniai varikliai“, 1996 m. vadovëlá studentams „Asinchroninës elektros maðinos“.

Elektros Erdvës

stemos apkrovai tapo svarbu valdyti, reguliuoti, kompensuoti bei ákainoti reaktyviàjà galià ir energijà. Ðá uþdaviná, vadovaujant R. Deksniui, ëmë spræsti P. Grëblikas, V. Aþubalis ir K. Juoèiûnas. Buvo atnaujinti ir elektros linijø gedimo vietos nustatymo tyrimai. R. Deksnys tyrë elektros sistemø avarinio reþimo parametrø atkûrimo galimybes, tobulino skaièiavimo algoritmus ir programà.

Aukðtøjø átampø laboratorija

Ilgà laikà Elektros sistemø katedroje buvo rengiami vienos – elektros sistemø – specialybës (0302) inþinieriai elektros energetikai. Nuo 1965 m. buvo pradëti rengti elektros tiekimo pramonës ámonëms, miestams ir þemës ûkiui specialybës (0303) inþinieriai. 1960 m. buvo organizuotas neakivaizdinis ir 1967 m. vakarinis mokymas. Nuo 1992 m. buvo pradëti rengti ir energetikos vadybos specialistai.

Iki 1995 m. (iki susijungimo su Elektros maðinø katedra) Elektros sistemø katedra parengë ir iðleido per 2 700 elektros energetikos diplomuotø inþinieriø ir 11 magistrø, kurie dirbo ir dirba dabartinëje AB „Lietuvos energija“ ir jos filialuose, valstybinëse ir vyriausybinëse organizacijose ir struktûrose, buvo ir yra Mokslo akademijos tikrieji nariai ir nariai korespondentai, apgynë mokslo habilituotø daktarø ir daktarø disertacijas ir tapo nusipelniusiais þmonëmis (L. Telksnys, J. Mockus ir kt.)

KTU Elektros sistemø katedros absolventø kitimo dinamika nuo 1940 metø iki 1995 metø parodyta 2 paveiksle. Labiausiai iðsiskiria 1971–1994 m., kai katedra iðleido 2 179 diplomuoti inþinieriai. 1987–1988 metais absolventø labai sumaþëjo, nes studentus 1982–1983 metais pradëta imti á sovietinæ kariuomenæ. 1994–1996 metai absolventø sumaþëjo dël planinës ekonomikos virsmo á rinkos ekonomikà.

Iki 1994 metø buvo rengiami tik diplomuoti inþinieriai. Nuo 1994 metø, be diplomuotø inþinieriø, pradëti rengti bakalaurai ir magistrai. Ið viso per 65 metus katedros absolventams áteikta 4 923 baigimo diplomai (1 pav.), ið kuriø 3 695 elektros energetikos bei elektromechanikos specialybës diplomuoto inþinieriaus (2 pav.), 300 – mokslø magistro (3 pav.) ir 1 228 – mokslø bakalauro diplomai (4 pav.). Jie sëkmingai dirba Lietuvos energetikos sistemoje, veikianèiose pramonës ámonëse, ástaigose ir mokslo institutuose.

33

Elektros Erdvës

Nr. 4 (10) 2005

kronika

Ketinama sujungti Rusijos ir ES energetines sistemas

Seminaras maisto pramonës ámonëms Spalio ir lapkrièio mënesiais UAB „Schneider Electric Lietuva“ kvietë maisto pramonës ámones susipaþinti su „Telemecanique“ elektrotechniniø produktø naujovëmis. Seminarø metu buvo pristatyta: Tesys modelis U – pirmasis intelektinis variklio paleidiklis; Paprasti, aukðto naðumo ir didelës funkcijø ávairovës ATV31, ATV71 modelio daþnio keitikliai ir ATS01 modelio ðvelnaus paleidimo árenginiai; Osi koncepcija ir nauja Global detection induktyviniø, fotoelektriniø jutikliø ir mechaniniø galiniø jungikliø serija, slëgio relës; Zelio logic programuojamos relës; Preventa saugos komponentai.

Lapkritá Briuselyje aptarta galimybiø studija, nagrinëjanti Rusijos energetikos sistemos (IPS/UPS) sinchroniná sujungimà su Europos elektros perdavimo koordinavimo sàjungos sistema (UCTE). Dalyvaujanèiø ðaliø atstovø tarybos posëdþiuose visoms trims Baltijos ðalims atstovavo Lietuvos ûkio ministerija. „Rusijos ir Europos Sàjungos energetikos sistemø sujungimas sukurtø bendràjà energetikos rinkà. Lietuvai ðis projektas reikðmingas tuo, kad mûsø energetikos sistema ásijungtø á bendràjà ES energetikos sistemà, taèiau kartu iðliktø sàsajø ir su Rusijos sistema. Lietuvai svarbu padidinti tiekimo patikimumà, iðplësti elektros rinkos galimybes ir suvienodinti galutines gamybos kainas“, – sakë Ûkio ministerijos sekretorius ir studijos rengimo tarybos narys Anicetas Ignotas.

Tiesioginá darbà atlieka penkios darbo grupës, kuriose dirba daugiau nei 100 ekspertø. Studijà numatoma parengti iki 2008 m. balandþio mënesio. Pasaulyje kol kas nëra në vienos sinchroniðkai veikianèios elektros energetikos sistemos, kuri siektø 800 GW galià, apimtø 13 laiko zonø ir aptarnautø apie 800 milijonø vartotojø.

Elektros energijos kainos vartotojams 2006 metais nesikeis Elektros energijos kainos AB Rytø skirstomieji tinklai ir AB „VST“ vartotojams 2006 metais nesikeis.

Valstybinë kainø ir energetikos kontrolës komisija priëmë sprendimà pratæsti AB Rytø skirstomøjø tinklø elektros energijos tarifus bei jø taikymo tvarkà.

AB „VST“ komisijai taip pat pateikë elektros energijos skirstymo paslaugos ir visuomeniniø elektros energijos kainø, tarifø bei jø taikymo tvarkos pakeitimø, taèiau jie nëra esminiai. Komisija nustatë, kad AB „VST“ visuomeninës elektros energijos, jos skirstymo paslaugos kainos bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos neturi virðyti jø atitinkamø ribø ir kad neturi bûti diskriminuojamos atskiros vartotojø grupës.

Paskelbtas konkursas statyti vëjo jëgaines

34

Lapkrièio 25 dienà AB „Lietuvos energija“ paskelbë vieðà konkursà gamintojams, siekiantiems gauti leidimà plësti elektros energijos gamybos pajëgumus, statant vëjo elektrines penktojoje zonoje bei prijungiant jas prie 110 kV oro elektros perdavimo linijos atkarpoje Klaipëda–Rietavas.

Konkurso dalyviø pateiktø vokø su pasiûlymais atplëðimo procedûra vyks 2006 m. sausio 27 d. Konkurso komisija pasiûlymus vertins ir laimëtojà nustatys iki 2006 m. vasario 13 d. Pagal Vyriausybës nutarimu patvirtinta tvarkà pagrindinis pasiûlymo vertinimo kriterijus – didþiausia pasiûlyta prijungimo prie tinklø mokesèio dalis, kurià pretendentas ásipareigoja sumokëti uþ elektrinës prijungimà prie tinklø.

Konkurso laimëtojas ágyja tik teisæ kreiptis á Ûkio ministerijà ir teisës aktø nustatyta tvarka pateikti praðymà dël leidimo plësti

elektros energijos gamybos pajëgumus iðdavimo (konkurso laimëjimas nereiðkia, kad toks leidimas bus duotas). „Leidimas plësti elektros energijos gamybos pajëgumus konkurso laimëtojui iðduodamas teisës aktø nustatyta tvarka, ávykdþius visas sàlygas ir reikalavimus gauti toká leidimà“, – sako konkurso pirmininkas, AB „Lietuvos energija“ Energetikos sistemos direktorius Vladas Paðkevièius.

Iki 2006 metø pabaigos numatyta paskelbti dar tris vëjo jëgainiø konkursus – vienà ðiemet ir du kitais metais.

Bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto mokslininkais, energetikai surado bûdà, kaip uþkirsti kelià transformatoriø alyvos grobstymui – sukûrë alyvà, kuri, panaudota kaip kuras, greièiau nei per parà nepataisomai sugadina automobiliø ar kitø transporto priemoniø variklius.

Mokslininkai sukûrë priedus, kurie bus ámaiðomi á transformatoriø alyvà. Tokià alyvà naudojant kaip kurà, eksploatacijos metu iðsiskiria labai stiprus ir nemalonus kvapas, degimo metu iðsiskirianèios medþiagos paþeidþia variklio konstrukcijà.

Tikimasi, kad senàjà alyvà pakeitus modifikuota, vagystës liausis. Naujoji modifikuota alyva jau pilama á transformatorius Kauno, Klaipëdos ir Ðiauliø regionuose, pirmiausia ten, kur transformatoriø alyvos vagystës itin daþnos.

Naujas NETA narys – „KLINKMANN“

UAB „Hnit-Baltic Geoinfoservisas“, kurianti geografines informacines sistemas, kartu su Kauno technologijos universiteto Informacijos sistemø katedra sukûrë ir ádiegë Valstybës miðkø kadastro informacinæ sistemà (MKIIS), skirtà centralizuotai kaupti, apdoroti, analizuoti ir teikti duomenis apie Lietuvos miðkø ûká.

Projektà inicijavo LR aplinkos ministerija, o MKIIS specifikacijà parengë miðkø valstybës kadastro tvarkymo ástaiga – Valstybinë miðkotvarkos tarnyba (VMT). „Ðis projektas turi nepaprastai didelæ svarbà Lietuvos miðko ûkiui – dabar duomenys apie Lietuvos miðkus kokybiðkai atnaujinti ir pateikiami kur kas operatyviau. Tai pajus kiekvienas miðko savininkas, miðkus priþiûrinèios valstybinës institucijos: sparèiau vyks miðko projektø rengimas, valdø registravimas, miðko kirtimø kontrolë, miðkø apskaita ir kiti darbai“, – teigia VMT direktorius Andrius Kulieðis.

Nr. 4 (10) 2005

Á akcinei bendrovei „VST“ priklausanèius transformatorius jau pilama modifikuota alyva.

Sukurta miðkø kadastro integruota informacinë sistema

Elektros Erdvës

Á transformatorius – modifikuota alyva

Sistema bus naudinga ne tik miðkø savininkams, bet ir miðkø kadastrà tvarkantiems specialistams – ádiegus naujausias informacines ir GIS technologijas, sukurti árankiai þemëlapiø redagavimui, spausdinimui, apraðomosios informacijos suvedimui, ataskaitø sudarymui.

Uþdaroji akcinë bendrovë „Klinkmann Lit“, pradëjusi veiklà Lietuvoje 1993 metais, ðiuo metu þinoma kaip pramoninës automatikos ir valdymo produktø, elektrotechnikos, pramoniniø daþø tiekëja Lietuvos bei uþsienio rinkai.

Atstovaudama „Legrand“, „Rockwell Automation“, „Allen Bradley“, „Finder“, „Entrelec“, „Siemens“, „Unitronics“, „Klinkmann“ savo pirkëjams siûlo platø elektros instaliaciniø gaminiø elektros skirstomøjø skydø gamybai bei spintoms spektrà, plastikinius elektros instaliacinius lovelius, elektros laidus ir kabelius, ávedimo-iðvedimo árenginius ir duomenø perdavimo árangos komponentus, automatikos árangà, varikliø apsaugos bei valdymo árenginiø sistemas.

Bendradarbiaudama su „Teknos“, „Master Builders“ bendrovë pirkëjams tiekia antikorozinæ, betoninæ dangà, prieðgaisrinæ dangà metalui, daþus medienos pramonei, miltelinius, kelio þenklinimo daþus, kitas daþymo medþiagas.

Profesionalus klientø mokymas pagal Europos Sàjungos ðvietimo programas yra svarbi „Klinkmann“ veiklos dalis. Kursai, seminarai, tarptautinës konferencijos organizuojamos ir Lietuvoje, ir uþsienyje.

Lietuviai atomines elektrines vertina palankiau

„Obo Bettermann Baltic OU“ – naujasis NETA narys Ámonæ „Obo Bettermann“ 1911 m. Mendene (Vokietija) ákûrë Franz Bettermann. Ðiame mieste iki ðiol yra didþiausia firmos gamykla. Kitos dvi gamyklos yra Vengrijoje ir Ðveicarijoje. Ðiandien „Obo Bettermann“ produkcija platinama ne tik Vokietijoje ar Europoje, bet ir daugiau kaip 50 pasaulio ðaliø.

Produkcijà sudaro daugiau kaip 30 000 skirtingø elektros instaliacijos gaminiø, kurie apima tokias grupes: sujungimo ir tvirtinimo sistemos, apsaugos nuo virðátampiø ir þaibosaugos sistemos, kabeliø klojimo sistemos, prieðgaisrinës saugos sistemos, instaliaciniø kanalø ir pogrindinës instaliacijos sistemos, potinkinës instaliacijos gaminiai.

Baltijos valstybëse veikia antrinë ámonë „Obo Bettermann Baltic OU“, kurios pagrindinis biuras yra Estijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje veikia filialai.

Net 55 proc. Europos Sàjungos (ES) gyventojø yra nepalankiai nusiteikæ atominiø elektriniø gaminamos energijos atþvilgiu. Lietuvoje prieð branduolinæ energijà pasisako perpus maþiau – tik 27 proc. þmoniø. Tai parodë „Eurobarometro“ tyrimo, kurá Europos Komisijos uþsakymu atliko „TNS Opinion&Social“, rezultatai. Per tyrimà buvo apklausti beveik 25 tûkst. þmoniø 25 ES ðalyse.

Anot „TNS Gallup“ tyrimø direktoriaus Mindaugo Deguèio, lietuviai yra vieni palankiausiai nusiteikusiøjø branduolinës energijos atþvilgiu Europos Sàjungoje. „Mûsø gyventojai tikriausiai jau priprato prie ðalyje veikianèios atominës elektrinës, kurioje iki ðiol nebuvo jokiø didesniø saugumo problemø. Be to, jà uþdarius, prognozuojamas elektros kainø augimas, todël daugumai gyventojø toks þingsnis atrodo nepriimtinas“, – sakë Mindaugas Degutis.

Vis dëlto, pasak M. Deguèio, Lietuvos gyventojai labai gerai suvokia radioaktyviø atliekø keliamà problemà. Kaip ir dauguma ES þmoniø, net 93 proc. lietuviø pasisako uþ kuo skubesná ðios problemos sprendimà, sukuriant tiek nacionalinæ, tiek galbût Europai bendrà atliekø tvarkymo politikà.

35

Elektros Erdvës

Nr. 4 (10) 2005

kronika

UAB „Elektros darbai“ komanda

UAB „Schneider electric Lietuva“ komanda

UAB „SLO“ komanda

Krepðinio turnyras „NETA taurë 2005“

36

Pirmasis krepðinio komandø turnyras netikëtai tapo puikia ðvente NETA asociacijos nariø krepðinio mëgëjams. Organizuojant turnyrà tikëtasi, kad þais tik keturios komandos, taèiau iki nustatyto termino uþsiregistravo net 10 komandø.

Martynas: Mûsø komandai jau treji metai. Þaidþiame Vilniaus Energetikø krepðinio turnyruose, todël þaidybinës patirties lyg ir turime.

Lapkrièio 26 d. á Vilniaus pedagoginio universiteto sporto salæ suguþëjo didelis bûrys krepðinio mëgëjø, susibûrusiø á komandas. Matësi ir atvykusiø ámoniø vadovø. Vieni su savo ámonës darbuotojais tiesiog þaidë aikðtëje, o kai kurie dirbo kaip tikri „trenerio padëjëjai“.

Martynas: Stengiamës þaisti komandiná þaidimà, tai yra turëti savo kumðtá. Posakis „vienas uþ visus ir visi uþ vienà“ tikrai mums tinka!

Stebëjusiø rungtynes nuomone, daugelis maèø vyko labai permainingai, emocingai, taðkas á taðkà ir net su rungtyniø laiko pratæsimais. Turnyras tikrai atitiko rimtø varþybø lygá.

Turnyrà laimëjo UAB „Schneider Electric Lietuva“ komanda, rezultatu 23:22 nugalëjusi UAB „Elektros darbai“ komandà.

Treèià vietà uþëmë UAB „SLO“, ketvirtà – UAB „Liumenas“ komanda.

Turnyro dalyviø ir sirgaliø manymu, turnyras pavyko, todël reikëtø juos rengti daþniau. Iðgirdome siûlymø, kad ir riedutininkai norëtø turëti savo turnyrà.

EE: Ar turite savo þaidimo strategijà?

EE: Matëme, kad atidþiai stebëjote savo varþovø rungtynes.

Ar tarëtës, kà dengsite, kokià schemà taikysite þaisdami su jais?

Martynas: Aiðku, þiûrëjom. Stebëjom lyderius ir tuos, kurie komandoje kaþkuo iðsiskiria, o þaisdami bandëme juos labiau priþiûrëti.

EE: Kas lëmë Jûsø komandos pergalæ?

Martynas: Gal taip jau bûna sporte, kad varþovai neávertina oponentø. Jie matë, kad mûsø tik penki þaidëjai, negalimi jokie keitimai, todël ðansai lyg ir buvo jø pusëje.

Þaibo interviu su UAB „Schneider Electric Lietuva“ komandos þaidëju (ir firmos projektø pardavimo vadovu) Martynu Petruliu:

EE: Ið tiesø varþybø pabaiga „Elektros darbams“ þadëjo pergalæ ir permainingoje kovoje jie buvo belaimá 22:20. Kas pelnë taðkus likus tik 5 sekundëms iki maèo pabaigos, kas sudavë tà paskutiná smûgá?

EE: Kada susikûrë Jûsø komanda ir ar daþnai þaidþiate kartu?

Martynas: Að!

Nr. 4 (10) 2005

Elektros Erdvës

Þinynas SIMBOLIAI ANT ELEKTROS ÁRANGOS Simbolis

Reikðmë montavimas á gipsà/baldus atvirasis (pavirðinis) montavimas montavimas á betono konstrukcijas vidinis montavimas instaliacinis kanalas paslëptasis montavimas izoliuoti sujungimo gnybtai su apsauga nuo prisilietimo skirta naudoti sunkiomis sàlygomis (sudëtingomis aplinkybëmis) apsauginio laidininko (PE) prijungimo vieta, I saugos klasë (atitinka DIN 40011 normas) apsauginë izoliacija, II saugos klasë (atitinka DIN 40100-8 normas) saugi átampa, III saugos klasë apsauginis transformatorius nuotëkio srovës rûðis naudojamas esant þemoms temperatûroms iki -25˚C selektyvûs ir atsparûs smûginei srovei áþeminimas (þemë) ðviestuvas su iðkrovos lempomis, skirtas montuoti tiesiai ant arba prie sunkiai ar normaliai uþsiliepsnojanèiø statybiniø medþiagø ribotos pavirðiaus temperatûros ðviestuvas ðviestuvai baldams su iðkrovos lempomis, árangos atsparumo gaisrui lygis atitinka sunkiai arba normaliai uþsiliepsnojanèios statybinës medþiagos lygá pagal DIN 41202-1 normas ðviestuvai baldams su iðkrovos ir kaitrinëmis lempomis, árangos atsparumo gaisrui lygis neþinomas atsparus liepsnai naudojamas temperatûroms iki ......˚C atsparus kamuolio smûgiams ðviesos reguliatorius (iðjungiklis)

38

liuminescenciniø ðviestuvø ðviesos reguliatorius sûkiø reguliatorius invertorius kintamoji srovë nuolatinë srovë atskiras elektrotechninës árangos atliekø surinkimas

Dël santykinai dideliø átampos nuostoliø kabelyje transformatoriaus þemosios átampos pusëje, já reikia pasirinkti kiek galima trumpesná. Kabelio ilgá galima apskaièiuoti pagal formulæ: , èia l – dvigyslio kabelio ilgis (m); A – varinio laido skerspjûvis (kv. mm); P – aktyvioji vardinë galia (W).

Maksimalioji halogeninio ðviestuvo galia, VA 20 30 40 50 60 80 100 150 200 300 400 500

Vardinë srovë þemojoje transformatoriaus pusëje, A, kai U=11,5 V 1,6 2,4 3,2 4,0 4,8 6,4 8,0 12,0 16,0 24,0 32,0 40,0

Maksimalaus þemosios átampos kabelio ilgio priklausomybë nuo skerspjûvio 0,75 1,0 1,5 2,5 4,0 6,0 10,0 mm2 6,0 15,0 m 4,0 m 3,0 m 2,5 m 2,0 m 2,0 3,0 5,0 8,5 m 2,5 4,2 7,0 m 1,7 2,8 4,5 m 1,2 2,1 3,5 m 2,2 3,5 6,0 m 1,5 2,0 4,0 m 1,5 3,0 m

Nr. 4 (10) 2005

DËL HALOGENINIØ ÐVIESTUVØ TRANSFORMATORIØ ÞEMOSIOS ÁTAMPOS KABELIØ ILGIØ

Elektros Erdvës

montuotojo ABC

Kai kabelio ilgiai didesni, nei nurodyti lentelëje, reikia patikrinti, ar átampos nuostoliai nevirðija leistinøjø. Tai galima apskaièiuoti pagal supaprastintà formulæ:

ÞEMOSIOS ÁTAMPOS HALOGENINIØ LEMPØ JUNGIMO PAVYZDÞIAI

PASTABA. Nuo elektroninio transformatoriaus iki halogeninio ðviestuvo turi bûti ne maþiau 0,3 m ir ne daugiau kaip 3 m.

39

Informacijà pateikë UAB „Elektrobalt“. Jungimo pavyzdþiai pagal firmos „Kaiser“ katalogà „Betoneinbau“.

6

System SafeCONTACT of Plugs and Sockets. WHAT IS THAT? Is the saying „one for all cases“ correct?

More and more attention is paid to the CEE plug-type connectors, employing connection method without screws. This saves time and makes easier work for electro-technical staff. Advantages of these connectors are discussed in the paper.

Elektros Erdvës

Nr. 4 (10) 2005

summary

8

„Contamination“ in Low-Voltage Networks Causes of higher-frequency harmonics induction and their influence to operation of different electrical equipment are discussed. The measurement results for current and voltage higher-frequency harmonics in low-voltage networks are presented, necessity to carry out such measurement regularly and to include knowledge on the higher-frequency harmonics and their measurements into educational plans for appropriate disciplines (modules) is substantiated.

14

Fast Fuses for Protection of Electronic Equipment Today more and more electronic equipment – semiconductor devices (semiconductor converters, rectifiers, soft-start devices etc.) susceptible to overcurrents generated in electrical circuits by different causes are used in various branches of industry.

Usually semiconductor devices without overcurrent protection burn out in short-circuit cases. In many cases it means interruption of production process or other activity, equipment downtime, what results in substantial losses. The experience accumulated by the power engineering specialists show, the low-voltage fuses due to their simple design, low prices, reliability, high short-circuit switching-off capacity are widely used nowadays and will be used for a long time in future for shortcurrent protection.

22

What Is PowerLogic System?

You are receiving the whole information required to manage your electrical installation.

 40







Nowadays your competitive ability may be boosted by the cost management systems and better service continuity. Therefore, you need to have more information on operation of your electrical installation: data on power consumption, load diagrams, interference, contamination with harmonics, power in disposition, etc.

   All this information is presented to you by the PowerLogic System; the information you can relay on when it is needed.

Informacija apie Reaktyvins Galios Kompensavim

Informacija apie Reaktyvins Galios Kompensavim

KTU Studentø g. 48, LT-3031 Kaunas Tel. (8~37) 35 12 16, faks. 45 43 29 El. paðtas dekeaf@adm.ktu.lt

Ardena, UAB Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius Tel. (8~5) 213 9544, faks. 213 9543 El. paðtas office@ardena.lt

Kauno technikos kolegija, VÁ Tvirtovës al. 35, LT-3009 Kaunas Tel. (8~37) 30 86 20, faks. 33 31 20 El. paðtas jonas@ktk.lt; www.ktk.lt

Dogas, UAB Ozo g. 51, LT-2042 Vilnius Tel. (8~5) 276 34 00, faks. 273 7250 El. paðtas info@dogas.lt

Klinkmann Lit, UAB Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius Tel. (8~5) 215 1646, faks. 216 2641 El. paðtas post@klinkmann.lt

Elektrobalt, UAB Mindaugo g. 23, LT-2006 Vilnius Tel. (8~5) 266 0090, faks. 266 0097 El. paðtas office@elektrobalt.lt

Limatika, TÛB Jonavos g. 62a, LT-3000 Kaunas Tel. (8~37) 20 52 42 El. paðtas mail@limatika.lt

Elektronikos komponentai, UAB Architektø g. 1, LT-5410 Ðiauliai Tel. (8~41) 51 00 19 El. paðtas info@elcomp.net

Liumenas, UAB Metalistø g. 2, LT-5414 Ðiauliai Tel. (8~41) 54 00 60, faks. 54 00 65 El. paðtas vliumenas@delfi.lt

Elektroskandia, UAB Linkmenø g. 15, LT-2005 Vilnius Tel. (8~5) 275 70 40, faks. 275 7041 El. paðtas mail@elektroskandia.lt

Miltronic, UAB Vileiðio g. 18, LT-2055 Vilnius Tel. (8~5) 278 0390, faks. 278 0397 El. paðtas info@miltronic.lt

Elektros darbai, UAB Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas Tel. (8~37) 22 81 87, faks. 79 28 88 El. paðtas vidmantas@ldarbai.balt.net

Neiluva, UAB Naugarduko g. 41a, LT-2006 Vilnius Tel. (8~5) 215 1560, faks. 215 1559 El. paðtas info@neiluva.lt

Elinta, UAB Pramonës pr. 16E, LT-3031 Kaunas Tel. (8~37) 35 19 87, faks. 45 27 80 El. paðtas info@elinta.lt

OBO Bettermann Baltic filialas Kareiviø g. 6-311, LT-09117 Vilnius Tel. (8~5) 237 59 11 El. paðtas info@obo.lt

Elmoda, UAB Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius Tel. (8~5) 239 5566, faks. 239 5564 El. paðtas elmoda@post.omnitel.net

Onninen Lit, UAB Savanoriø pr. 187, LT-2053 Vilnius Tel. (8~5) 232 2240, faks. 232 2207 El. paðtas info@onninen.lt

Elmonta, UAB Motorø g. 6, LT-2038 Vilnius Tel. (8~5) 230 6444, faks. 213 5488 El. paðtas gamelmonta@takas.lt

Respublikinis energetikø mokymo centras, VðÁ Jeruzalës g. 21, LT-2021 Vilnius Tel. (8~5) 237 4577, faks. 269 7166

Elpreka, UAB Draugystës g. 13A, LT-3031 Kaunas Tel. (8~37) 35 29 36, faks. 35 12 35 El. paðtas elpreka@takas.lt

Rittal, UAB Meistrø g. 8, LT-2038 Vilnius Tel. (8~5) 210 5727, faks. 230 6665 El. paðtas info@rittal.lt

Elstila, UAB Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas Tel. (8~37) 20 58 02, faks. 20 12 80 El. paðtas elstila@takas.lt

Schneider Electric Lietuva Þirmûnø g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. (8~5) 247 7777, faks. 247 7771 El. paðtas info@lt.schneider-electric.com

ERP, UAB J. Jasinskio g. 16, LT-01112 Vilnius Tel. (8~5) 252 6100, faks. 249 6312 El. paðtas office@erp.lt; www.erp.lt

Skaidula, UAB Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius Tel. (8~5) 239 7761, faks. 239 7778 El. paðtas office@skaidula.lt

Etibaltus, UAB Tilþës g. 41A, LT-47182 Kaunas Tel. (8~37) 26 15 82, faks. 26 15 83 El. paðtas andrius@etibaltus.lt; www.etibaltus.lt

SLO, UAB Vilkpedës g. 4, LT-03151 Vilnius Tel. (8~5) 215 0070, faks. 215 0071 El. paðtas biuras@slo.lt

Flamanda, UAB Draugystës g. 19, Kaunas Tel. (8~37) 35 06 81, faks. 35 10 68 El. paðtas vytautas@flamanda.lt

Srovëtaka, UAB Ateities g. 21, LT-2035 Vilnius Tel. (8~5) 279 3769, faks. 237 5182 El. paðtas srovetaka@takas.lt

Gaudrë, UAB Ateities g. 10, LT-2057 Vilnius Tel. (8~5) 269 7578, faks. 279 6163 El. paðtas info@gaudre.lt

VGTU Saulëtekio al. 11, LT-2040 Vilnius Tel. (8~5) 274 5030, faks. 270 0112 El. paðtas rastine@adn.vtu.lt

Gerhard Petri Vilnius, UAB Naugarduko g. 96, LT-2006 Vilnius Tel. (8~5) 239 5209, faks. 278 4388 El. paðtas gerpetri@taide.lt

Vilma, AB Þirmûnø g. 68, LT-2600 Vilnius Tel. (8~5) 277 5666, faks. 277 1826 El. paðtas valdas.lideris@vilma.lt; www.vilma.lt

Hager Polo, UAB Laisvës pr. 77, Vilnius Tel. (8~5) 274 2827, faks. 274 2838 El. paðtas info@hager.lt

www.neta.lt

Nr. 4 (10) 2005

ABB, UAB Saltoniðkiø g. 14, LT-2004 Vilnius Tel. (8~5) 273 8300, faks. 273 8333 El. paðtas info@lt.abb.com

Elektros Erdvës

ASOCIACIJOS NARIAI

41