11 zurnalas by CMGbaltic

Kaina 4 Lt

2006 Nr. 1(11)

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS

Áþeminimo sistemos Elektroninës atliekos

4 8

Termovizoriai

Ðviesolaidþiai

ISSN 1648-6927

Daþnio keitikliai Altivar 61 Iðnaudokite gamtos elementø jėgą!

Kviečiame Jus susipažinti su dažnio keitiklių serija Altivar 61, naujiena iš Simply Smart* pasaulio...

Altivar 61 yra specialiai sukurtas valdyti siurblius ir ventiliatorius. Jūs galite pasikliauti jo neprilygstamumu: 150 taikomųjų funkcijų, lengva instaliacija ir greitas paruošimas darbui, panaudojant „Simply Start“ meniu, integruoti elektromagnetinių trikdžių (EMC) ﬁltrai, įvairios funkcijų išplėtimo plokštės: keleto siurblių valdymo, komunikacinės, papildomų įėjimų-išėjimų... 8 eilučių graﬁnis-tekstinis displėjus (matomumas iš 5 m. atstumo)...

* Simply Smart: daugiau išradingumo ir intelektualumo, kartu lengvinant naudojimą

Trifaziams asinchroniniams varikliams nuo 0,75 iki 630 kW

www.schneider-electric.lt www.telemecanique.com

Techninės pagalbos telefonas (8~5) 247 7773

turinys 4

Áþeminimo sistemos. Ávairiø áþeminimo sistemø tipø formavimo galimybë þemosios átampos skirstomajame tinkle

Elektroninës atliekos. Apie elektrotechnikos ir elektroninës árangos atliekø tvarkymà Lietuvoje

Laidø, vielø ir kabeliø pramonës situacija Europoje

Termovizoriai. Naudojimo praktika elektros árenginiø diagnostikai

Kauno technikos kolegijai – 85!

Saugus bekontaktis elektros árenginiø tikrinimas

Ðviesolaidþiai. Kas naujo ðviesolaidiniuose tikluose?

„DO“ serijos saugikliai, jø priedai ir naudojimo ypatybës

Kronika

Avarija su sëkminga baigtimi

Þinynas

Summary

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

REDKOLEGIJA E. p. neta@neta.lt NETA prezidentas Bronius Rasimavièius Asociacijos „Infobalt“ vykdantysis direktorius Dþiugas Juknys UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila Konsultantë KTU Elektros sistemø katedros docentë dr. Liudmila Andriuðienë

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“ ADMINISTRACIJA Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektø vadybininkas Mindaugas Ðeduikis Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 652 90 576 E. p.: mindaugas@namasiras.lt; elektra@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ Pylimo g. 31, 01141 Vilnius Tel./faks. (8 5) 260 8243 Mob. stacionarus 8 698 53 658 E. p. info@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AÐ“ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas. Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná. Visø „Elektros erdviø“ numeriø elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

ĮŽEMINIMO SISTEMOS ĮVAIRIŲ ĮŽEMINIMO SISTEMŲ TIPŲ FORMAVIMO GALIMYBĖ ŽEMOSIOS ĮTAMPOS SKIRSTOMAJAME TINKLE A. Tranauskas, VEI Kauno teritorinis skyrius A. Vegys, KTU Ergonomikos katedra

Naujø teisës aktø, reglamentuojanèiø reikalavimus pastatø elektros árenginiø árengimui, rengimas bei esamø normatyviniø dokumentø tobulinimas neámanomas be juose naudojamø terminø kruopðtaus nagrinëjimo ir vienareikðmio apibrëþimo. Labai daþnai atskiros þinybos, rengdamos ES teisiø lietuviðkus atitikmenis, naudoja sàvokas ir apibrëþtis, nekreipdamos á jau aprobuotas Lietuvos standartizacijos departamento iðleistuose standartuose ar kituose teisës aktuose. Ðio straipsnio tikslas – panagrinëti sistemos áþeminimo tipus ir jø taikymà þemosios átampos elektros energijos skirstomosiose sistemose.

Sistemos áþeminimo tipai Normatyviniuose teisës aktuose naudojamas elektros tinklo sistemos tipas TN, TT, IT atitiktø sàvokà „sistemos áþeminimo tipas“, nes anglø kalba turime sàvokà type of system eathing. Tikslinga pamàstyti, ar nereikëtø ateityje pereiti prie tikslesnio sàvokos vertimo.

Charakteristika ,,sistemos áþeminimo tipas“ nustato ðiuos specialiuosius reikalavimus þemosios átampos elektros energijos skirstomosios sistemos elementams: maitinimo ðaltiniui – ar yra aktyviøjø daliø áþeminimas; elektros perdavimo linijai – nuliniø apsauginiø ir nuliniø darbiniø laidininkø tiesimo ypatybes, taip pat linijos laidininkø ryðio su áþeminimu buvimà ar nebuvimà; pastato elektros árenginiui – elektros átaisø pasyviøjø daliø áþeminimo atlikimà, taip pat

1 pav. Sistemos áþeminimo ávairiø tipø sudarymas viename pastato elektros árenginyje. 1 – maitinimo ðaltinio (TP) darbinis áþeminimas; 2 – pastato elektros árenginio áþeminimo sistema; 3 – elektros átaiso pasyvioji dalis; 4 – áþemintuvas, naudojamas pastato elektros árenginio daliai, kuriai taikomas sistemos áþeminimo tipas TT.

Sistemos áþeminimo tipø TN-C ir TN-C-S naudojimas kai kada sukelia keblumø nustatant, kokiam ið sistemos áþeminimo tipø priklauso pastato elektros árenginys. Neapibrëþtumui paðalinti tikslinga laikyti, kad pastato elektros árenginys priklauso sistemos áþeminimo tipui TN-C, jeigu visose jo skirstomosiose elektros grandinëse ir daugelyje grupiø elektros grandiniø naudojamas PEN laidininkas. Prieðingu atveju laikytina, kad pastato elektros árenginys priklauso sistemos árengimo tipui TN-C-S.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Pastato elektros árenginio vienoje dalyje TN- C sistemà pavertus sistemà TN-C-S su atskiru apsauginiu PE laidininku ir atskiru nuliniu N laidininku, kitoje dalyje konvertuoti á TN-C sistemà sujungiant PE ir N laidininkus á vienà, kaip parodyta 2 paveiksle, draudþiama. Pastato TN-C posistemæ galima konvertuoti á TT sistemà, vëliau á TNC-S posistemæ, prireikus vël panaudoti TT sistemà.

Árengiant sistemos áþeminimo tipà TNS, apsauginis PE ir nulinis N laidininkai turi bûti tiek þemosios átampos skirstomajame elektros tinkle, tiek pastato elektros árenginyje. Jie turi sujungti tarpusavyje áþemintà maitinimo ðaltinio aktyviàjà dalá ir elektros árenginio pasyviàsias dalis, t. y. ánulinti elektros átaisø korpusus.

2 pav. Sistemos áþeminimo tipø TN-C ir TN-C-S naudojimas vieno pastato elektros árenginyje

ðiø daliø ryðio su áþeminto maitinimo ðaltinio aktyviosiomis dalimis buvimà ar nebuvimà Paprastai elektros energijos skirstomoji sistema apima þemosios átampos skirstomàjá elektros tinklà, sudarytà ið maitinimo ðaltinio bei elektros perdavimo linijos, ir pastato elektros árenginá. Vieno pastato elektros árenginyje galima realizuoti kelis sistemos áþeminimo tipus. 1 paveiksle parodyta pastato elektros árenginys sàlyginai suskirstytas á tris dalis. Ðios dalys vaizduoja I klasës vienfazius elektrotechnikos gaminius,

atitinkanèius sistemos áþeminimo tipus TT, TN-C-S ir IT. Sumontuoti sistemos áþeminimo tipà TN-C-S nekyla problemø tuo atveju, kai þemosios átampos skirstomasis elektros tinklas, prie kurio prijungtas pastato elektros árenginys, atitinka sistemos áþeminimo tipø TN-C-S arba TN-C jam keliamus reikalavimus. Ðioje pastato elektros árenginio dalyje I klasës elektrotechnikos gaminiø pasyviosios dalys prijungiamos prie apsauginiø laidininkø PE arba prie apsauginiø nuliniø laidininkø PEN, t. y. ánulinamos.

Sudarant pastato elektros árenginio dalyje TT tipo sistemà, galima naudoti tà patá skirstomàjá elektros tinklà, kuris naudojamas sistemoms TN-C ir TN-C-S. Taèiau realizuoti sistemos áþeminimo tipà TT kur kas sudëtingiau. Áþeminimo árenginio áþemintuvas (4), skirtas ðios pastato elektros árenginio dalies I klasës elektros gaminiø pasyviøjø daliø áþeminimui, turi bûti nesusijæs su maitinimo ðaltinio áþeminimo árenginio áþemintuvu (1). Be to, reikia ávertinti vienà sunkinanèià aplinkybæ: maitinimo ðaltinio áþeminimo árenginio áþemintuvas turi elektriná ryðá su pastato elektros árengimo áþeminimo árenginio áþemintuvu (2). Ðis ryðys susidaro per þemosios átampos elektros perdavimo linijos, jungianèios pastato elektros árenginá su transformatorinës pastotës þemosios átampos skirstomuoju árenginiu, PEN laidininkà. Todël faktiðkai árengti elektriðkai nesusijusá áþeminimo árenginio áþemintuvà (4) yra sudëtingas ir daþnai neávykdomas uþdavinys. Ðioje pastato elektros árenginio dalyje sumontuotø I klasës elektros átaisø pasyviosios dalys turi bûti prijungtos prie apsauginiø laidininkø, sujungtø su áþeminimo árenginiu (4), t. y. turi bûti naudojamas apsauginis áþeminimas. Ðie

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

apsauginiai laidininkai turi bûti izoliuoti nuo visø laidþiøjø daliø, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai sujungtos su áþeminimo árenginiu (2). Todël minëtoje pastato dalyje turi bûti árengta nepriklausoma potencialø iðlyginimo sistema, neturinti ryðio su áþeminimo árenginiu (2). Be to, pastate reikia uþtikrinti tokià elektros árangos eksploatacijà, kuri paðalintø galimybæ þmogui vienu metu paliesti pasyviàsias elektros árangos dalis, turinèias ryðá su skirtingais áþeminimo árenginiais. Pastato elektros árenginio dalis, kurioje turi bûti uþtikrintas padidintas apsaugos nuo elektros lygis, gali turëti elektros tinklà atitinkantá sistemos áþeminimo tipà IT. Ðioje pastato dalyje turi bûti naudojamas specialus maitinimo ðalti-

nis, kuriuo paprastai bûna skiriamasis transformatorius. Tokiu bûdu suformuota IT sistema turi vienà ypatybæ: skirtingai negu sistemos TN-C-S ir TT, taip pat áprastinë sistema su izoliuota neutrale IT, nagrinëjamoji sistema IT neturi þemosios átampos skirstomojo elektros tinklo. Maitinimo ðaltinis yra pastato elektros árenginio dalis ir prijungiamas prie jo elektros grandiniø. Pateiktos sistemos áþeminimo tipas plaèiai taikomas medicinos ástaigose. Paprastai jis naudojamas toje pastato dalyje, kurioje yra ligoniniø operaciniø blokø elektros áranga. Toks sistemos áþeminimo tipas IT yra sistemos IT dalinis atvejis. Prie skiriamojo transformatoriaus antrinës apvijos prijungiama keletas elektros imtuvø. Apsauga nuo netiesioginio prisilietimo ðioje pastato

elektros árenginio dalyje paprastai uþtikrinama naudojant izoliacijos kontrolës átaisus, ájungtus á automatinio maitinimo iðjungimo sistemà. Lietuvoje bendrosios paskirties skirstomuosiuose iki 1 000 V átampos elektros tinkluose daþniausiai naudojama TN tinklo sistema. TN sistemoje pasyviosios elektros árenginiø dalys turi bûti ánulintos. Ánulinimo apsauginio veikimo principas – izoliacijos pramuðimà tarp fazinio laido ir ánulintø pasyviøjø daliø paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, kad sudaryti didelæ trumpojo jungimo srovæ Ik, nuo kurios suveiktø apsaugos aparatas (lydusis saugiklis, automatinis jungiklis), kuris pramuðtà izoliacijà turinèias aktyviàsias dalis, o kartu ir fazinæ átampà gavusias pasyviàsias dalis

Sistemos áþeminimo tipø palyginimas

Sistemos Posistemë áþeminimo tipas

Trumpas apibûdinimas

Naudojimas

TN-C

srovës skirtuminës apsaugos átaisø panaudojimus neefektyvus; galimas potencialø áneðimas ir iðneðimas PEN laidininku, sutrinka jautrios elektroninës aparatûros darbas.

Bendrosios paskirties þemosios átampos elektros energijos skirstomuosiuose tinkluose

TN-S

geros sàlygos srovës skirtuminës apsaugos átaisø naudojimui; nutrûkus N laidininkui, sutrinka vienfaziø imtuvø darbas, taèiau elektrosaugos sàlygos nepaþeidþiamos; didesnës laidininkø sànaudos.

TN-C-S

elektrosaugos sàlygos geresnës negu TN-C tinkle; PEN laidininko iðsiðakojimo vietoje ir PE laidininko kartotiniai áþeminimai sumaþina N ir PE laidininkø potencialus tarpusavyje ir þemës atþvilgiu ávykus tinklo darbo paþaidai arba veikiant virðátampiams.

negalima N laidininkà sujungti su elektros árenginio áþeminimo árenginiu; trumpojo jungimo sroviø apsauga naudotina tik esant vietiniams natûraliems maþos varþos áþemintuvams; bûtina tinklo apsauga srovës skirtuminës apsaugos ir nuo virðátampiø átaisais.

Rekomenduojama naudoti tinkluose, maitinanèiuose telekomunikacinius ir nuolatinës srovës árenginius, árenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke, kai turi bûti uþtikrinta saugi prisilietimo átampa.

fazës susijungimas su þeme nesukelia trumpojo jungimo ir tinklo atjungti daþniausiai nereikia; áþemëjus vienai fazei, padidëja kitø dviejø faziø átampa þemës atþvilgiu; elektrosaugos sàlygos gerokai blogëja esant iðsiðakojusiam su daugelio elektros imtuvø tinklui; bûtinos nepertraukiamos tinklo izoliacijos kontrolës sistemos; paþeistam tinklui atjungti gali bûti naudojama trumpojo jungimo sroviø apsauga, srovës skirtuminë apsauga, izoliacijos kontrolës priemonës; naudojant srovës skirtuminës apsaugos átaisus visi apsauginiai laidininkai turi bûti prijungti prie pagrindinës ekvipotencialinës ðynos; viename elektros árenginyje negali bûti naudojami kiekvienam árenginiui autonominiai áþemintumai.

Tikslinga naudoti durpynuose, karjeruose ir kituose objektuose, kur ypaè dideli reikalavimai saugai ir objektuose, kuriuose neleistinas maitinimo nutraukimas ávykus vienos fazës áþemëjimui.

Ánulinti bûtina: visus 380 V ir aukðtesnës átampos kintamosios srovës bei 440 V ir aukðtesnës átampos nuolatinës srovës elektros árenginius; aukðtesnës kaip 50 V átampos kintamosios srovës ir aukðtesnës kaip 75 V átampos nuolatinës srovës elektros árenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esanèius árenginius.

atjungia nuo fazinës átampos. Ánulinimo schemos sudëtinës dalys yra apsauginis PE laidininkas arba apsauginis nulinis PEN laidininkas, apsaugos aparatas ir tinklo neutralës áþeminimas. Apsauginio laidininko paskirtis – sudaryti trumpojo jungimo srovei maþà grandinës varþà, kad nuo ðios trumpojo jungimo srovës suveiktø apsauginis aparatas.

Apsauginio aparato paskirtis – atsiradus átampai elektros árenginio pasyviosiose dalyse, automatiðkai atjungti elektros árenginá nuo elektros tinklo. Naudojant ðià sistemà, leidþiama áþeminti tik iðimtiniais atvejais: vartotojø árenginius, jeigu juos áþeminus, árenginio gedimo atveju uþtikrinama saugi maþa apsauginio nulinio

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

vartotojø árenginius, jeigu saugai padidinti naudojama skirtuminës srovës apsauga, automatiðkai iðjungianti maitinimà, atsiradus srovës nuotëkiui per áþemintuvà á þemæ.

Elektros Erdvës

laido átampa neutralios þemës atþvilgiu;

Sprogiose zonose eksploatuojami elektriniai árenginiai gali sukelti ne tik elektros srovës pavojø, bet ir aplinkos sprogimà, todël bûtina ánulinti visus (bet kokios átampos) elektros árenginius.

Literatûra 1. Elektros árenginiø árengimo taisyklës; 1, 2, 3 ir 4 skyriai. – Vilnius, 2000. 2. Specialiøjø patalpø ir technologiniø procesø elektros árenginiø árengimo taisyklës. – Vilnius, 2004. 3. G. Kiefer. VDE 0100 und Praxis. – Verlag,1999.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Elektroninės atliekos Apie elektrotechnikos ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą Lietuvoje

Edgaras Kriukonis „Infobalt EPA“ direktorius

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sàjungoje, uþ elektros ir elektroniniø (EEÁ) atliekø tvarkymà yra atsakingi gamintojai1 ir importuotojai2. 2005 m. birþelio 28 d. LR atliekø tvarkymo ástatymo pakeitimai ápareigoja EEÁ gamintojus ir importuotojus vykdyti buityje susidaranèiø EEÁ atliekø tvarkymà (surinkimà, rûðiavimà, transportavimà, apdorojimà, perdirbimà ir ðalinimà), apskaitos vedimà ir ataskaitø teikimà, atitinkamà þenklinimà bei vartotojø ir atliekas naudojanèiø ámoniø informavimà. Gamintojai ir importuotojai EEÁ atliekas tvarkyti gali individualiai arba dalyvaudami organizacijoje. LR aplinkos ministerija skatina ámones burtis á organizacijas, taèiau jokiu bûdu neverèia pasirinkti kolektyvinio tvarkymo bûdo.

Ðiø metø sausio 31 dienà penkios Lietuvos elektroninës árangos bendrovës pasiraðë dokumentà, pagal kurá buvo nuspræsta ásteigti asociacijà „Infobalt EPA“. Ðá organizacija diegs ir tvarkys kolektyvinæ EEÁ atliekø ið privaèiø namø ûkiø gràþinimo sistemà (1 pav.). Kad ði sistema bûtø sëkmingai ádiegta, asociacija „Infobalt EPA“ turi gauti LR aplinkos ministerijos licencijà elektros ir elektroninës árangos atliekø tvarkymo organizavimui vykdyti. Schemos aiðkinimas: Asociacija „Infobalt EPA“ yra tarpininkas tarp gamintojo/importuotojo ir atliekø tvarkytojo. Jos nariai jai perduoda savo pareigas, susijusias su EEÁ atliekø tvarkymu, taigi asociacija uþsiima EEÁ atliekø tvarkymo sistemos organizavi-

mu, teikia konsultacijas ðiø atliekø tvarkymo klausimais ir vykdo visuomenës ðvietimà. Asociacija pati nerenka EEÁ atliekø ir jø neperdirbinëja. Tai atlieka pagal paslaugø teikimo sutartis atliekø surinkëjai ir perdirbëjai.

EEÁ atliekø surinkimas Pagrindiniai EEÁ atliekø srautai susidaro privaèiø namø ûkiuose, ástaigose, biuruose ir parduotuvëse. 70–75 procentø bendro kiekio ið privaèiø namø ûkiø sudaro dideli ir maþi apyvokos prietaisai, vartojimo bei IT ir telekomunikacinë áranga. Visos ðios atliekos surenkamos per miðriø atliekø konteineriø aikðteles arba apvaþiuojamuoju bûdu.

EEÁ atliekø perdirbimas Surinktos atliekos transportuojamos á

1 Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisës aktø nustatyta tvarka áregistravæs savo veiklà asmuo, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninæ árangà, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja. 2 Importuotojas – Lietuvos Respublikos teisës aktø nustatyta tvarka áregistravæs savo veiklà asmuo, kuris importuoja ir (ar) ið kitø Europos Sàjungos valstybiø nariø áveþa alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninæ árangà, apmokestinamuosius gaminius bei kitus supakuotus gaminius á Lietuvos Respublikos teritorijà.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës EEÁ ATLIEKØ TVARKYMO SISTEMA

Gamintojø ir importuotojø sàvadas

LR aplinkos ministerija

EEÁ atliekø ðalinimas

EEÁ atliekø apdorojimas ir perdirbimas

EEÁ gamintojai

Naujos ir naudotos EEÁ importuotojai

Asociacija „Infobalt EPA“

EEÁ detaliø kartotinis naudojimas

EEÁ atliekø surinkimas

EEÁ platintojai RATC

atliekø perdirbëjø aikðteles. Ðiuo metu Lietuvoje didþiausia elektroninës árangos atliekø perdirbëja yra UAB „Elektroniniø maðinø perdirbimas“. Ðioje ámonëje nebetinkama elektroninë áranga sumalama ir iðrûðiuojama á atskiras frakcijas pagal medþiagas. Kai kurios atliekos eksportuojamos á kaimynines ðalis, nes Lietuvoje nëra techniniø galimybiø joms perdirbti (pvz., liuminescencinës lempos).

EEÁ atliekø surinkimo ir perdirbimo finansavimas Asociacijoje „Infobalt EPA“ esantys tos paèios produktø grupës gamintojai ir importuotojai EEÁ atliekø surinkimà ir perdirbimà vykdo kolektyviai, pagal uþimamos rinkos dalá, nepriklausomai nuo gamintojo prekës ar kito skiriamojo þenklo. Nariai pasiraðo su asociacija atliekø tvarkymo finansavimo sutartá, pagal kurià ásipareigoja padengti tam tikru momentu susidaranèiø atliekø tvarkymo

Savivaldybës

Vartotojai Finansavimas

Ataskaitos ir informacija

Registracija ir auditas

EEÁ atliekø srautas

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

kaðtus pagal tuo metu tarp asociacijos nariø uþimamà rinkos dalá. Asociacijos „Infobalt EPA“ veikla nëra naujovë Europoje. Neoficialiais duomenimis, visoje Europos Sàjungoje veikia daugiau kaip 30 panaðaus pobûdþio organizacijø. Dalyvavimas ðioje organizacijoje Lietuvos gamintojams ir importuotojams yra garantija, kad jø EEÁ atliekos bus sutvarkytos. Apskritai laikoma, kad dalyvavimas tokios organizacijos veikloje yra pakankama garantija, jog EEÁ atliekos bus sutvarkytos tik tuo atveju, jeigu gamintojø organizacijos nariai apima pakankamai didelæ dalá rinkos (75–80 proc.) pagal tiekiamø á rinkà produktø svorá atskirose produktø kategorijose. Ðiuo metu esantis asociacijos „Infobalt EPA“ dydis artëja prie minëtø skaièiø ir, tikimasi, greit bus pasiektas. Iniciatyvûs gamintojai ir importuotojai bei motyvuotos asociacijos „Infobalt“ ir „Neta“ sudarë svarbias prielaidas sëkmingai organizacijos veiklai. Taip pat asociacija planuoja glaudþiai bendradarbiauti su LR aplinkos ministerija ir kitomis valstybinëmis institucijos uþtikrinant verslo ir valstybës „susikalbëjimà“ elektroniniø atliekø tvarkymo srityje.

2005 m. UAB „Elmonta“ ásigijo sudëtingà temperatûros matavimø prietaisà – termovizoriø. Plaèiau apie jo naudojimà kalbësime kitame numeryje.

Elektros instaliacijos montavimo, projektavimo, paleidimo ir derinimo darbai lauke bei viduje, visuomeniniuose bei individualiuose objektuose

UAB „Elmonta“, Motorø g. 6, 02190 Vilnius Tel. (8 5) 230 6444, faks. 213 5488; e. p. komelmonta@takas.lt www.elmonta.lt

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Laidų, vielų ir kabelių pramonės SITUACIJA Europoje

Laidai, vielos ir jø produktai supa mus visur mûsø kasdieniame gyvenime ir atlieka svarbias funkcijas, nesvarbu, ar jie aiðkiai matomi (nutiesti laidai, sàvarþëlës biure, apsauginës spyruoklës), ar nematomi þmogaus akiai ir paslëpti (spyruoklës balduose, kabeliai liftuose, rutuliniø guoliø rutuliai). Jø gamintojai – pirmaujanèios pramonës ðakos gamintojai kiekvienos ðalies ekonomikoje. Norëdami iðlikti konkurencingi, jie turi naudoti ðiuolaikiðkus gamybos áren-

ginius. Laidø, vielø ir kabeliø maðinø technologijos ávairovës apþvalga ir vyraujanèios laidø, vielø ir kabeliø bei jø apdirbimo pramonës tendencijos bus rodomos ðio pramonës sektoriaus svarbiausioje tarptautinëje prekybos mugëje „Wire 2006“, kuri vyks nuo 2006 m. balandþio 24 d. iki 28 d. Diuseldorfe.

Rinkos Gamyba ir apdirbimas susijæ su se-

nomis europinëmis tradicijomis. Èia ásikûrusios daugybë bendroviø; vien Vokietijoje yra 200 daugiausia maþø ir vidutinio dydþio bendroviø, kurios ádarbina nuo 30 iki 100 darbuotojø, gaminanèiø technines spyruokles; jie generuoja bendrus pardavimus uþ beveik 1,4 milijardo eurø. Todël ádomu þinoti, koká vaidmená turës atlikti ateityje laidø, vielø, kabeliø ir jø apdirbimo pramonë, kokias naudos þaliavas, kokiø árenginiø reikës visa tai pagaminti.

Vakarø Europa Bendrovës, priklausanèios toms 15 Europos Sàjungos ðaliø, kurios buvo Sàjungos narës iki 2004 m. plëtros, dabar turi kovoti su dideliu kainø spaudimu. Pasak Tarptautinæ vielø, laidø ir kabeliø parodø asociacijà kuruojanèios organizacijos (IWCEA) viceprezidento dr. Kurt Eder, nereikia tikëtis labai reikðmingø projektø; geriausiu atveju atgyvenusias maðinas pakeis kitos ir tai daþniausiai nenaujos. Dr. Eder vadovauja „Eder Engineering GmbH“ bendrovei Vienoje, kuri yra stambi pasaulinë laidø, vielø pratempimo antgaliø ir laidø, vielø pratempimo maðinø technologijos kompanija.

Dël kainø spaudimo daugelis bendroviø siunèia dalá savo produkcijos á maþas pajamas gaunanèias ðalis,

pavyzdþiui, á Rytø Europà. Fabriko Maschinenfabrik Niehoff, ásikûrusio Ðvabache prie Niurnbergo, generalinis vadovas Heinz Rockenhäuser suprato, kad kabeliø gamyba Vokietijoje vis labiau koncentruojasi á specialiuosius kabelius, o standartiniai daug darbo nereikalaujantys produktai, tokie kaip laidai, vielos ir vijos, yra áveþami ið maþas pajamas gaunanèiø ðaliø. Kabeliø ir elektros laidø instaliavimo darbus atliekanti bendrovë „Leoni AG“, ásikûrusi Niurnberge, ádarbina maþdaug 30 tûkst. darbuotojø visame pasaulyje, ið kuriø 90 proc. dirba uþ Vokietijos ribø. 2004 m. bendrovë ákûrë dar 8,5 tûkst. naujø darbo vietø Rytø Europoje. „Tai vienintelis bûdas apsaugoti 3 tûkst. darbo vietø Vokietijoje“, – sakë þurnalui „Handelsblatt“ 2005 m. kovo mënesá valdybos pirmininkas inþinierius dr. Klaus Probst. Taèiau vietos ben-

droviø situacija nëra beviltiðka, kaip 2005 m. pabrëþë straipsnis, publikuotas prekybos þurnale „Draht“, kuriame „Itaya“, spyruokliø vijimo Japonijoje gamintojas, paskelbë apie savo planus paspartinti rinkodaros veiksmus Vokietijoje. „Itaya Europa“ generalinis vadovas Shinji Nagamine akcentuoja, kad sunku pagerinti kokybinius ir kiekybinius rezultatus, kurie pasiekiami su geromis maðinomis, valdomomis aukðtos kvalifikacijos darbuotojø. „Ateityje gamintojai bus priversti vis labiau automatizuoti savo produkcijà ir bendradarbiauti su kitomis bendrovëmis, kad galëtø pasiûlyti uþbaigtas sistemas vietoj atskirø gaminiø“, – teigia A. J. Tom Bakker, olandø ir vokieèiø spyruokliø gamintojo „Bakkergroup“ generalinis vadovas ir Olandø spyruokliø asociacijos DSA prezidentas. Pagrindiniø svarstymø apie Europos

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

spyruokliø pramonës ateitá temos yra 2005 m. sausio ir spalio mënesiais prekybos þurnale „Springs“ svarstomos problemos.

Centrinë ir Rytø Europa Deðimtmeèius Centrinës ir Rytø Europos ðalys buvo atsietos nuo Vakarø Europos ekonomikos plëtros. Energijos tiekimo ir telekomunikacijø sistemø modernizavimas, taip pat transporto infrastruktûros ir pramonës raida yra tik keli tokiø sferø, kurias reikia pasivyti, pavyzdþiai. Taèiau galiausiai tai þmoniø troðkimas kelti gyvenimo standartus, kuris daro átakà ekonomikos plëtrai iðkart nuo to momento, kai tam atsiranda poreikis. Ðios srities pionierius yra automobiliø pramonë, kuri ir toliau turi aukðtà pardavimø potencialà centrinëje ir Rytø Europoje. Daugelis maðinø gamintojø perkelia savo gamybos pajëgas ten, tikëdamiesi, kad OEM, t. y. surinktø detaliø gamintojai, seks paskui juos. Paskui pastaruosius, savo ruoþtu, seks tiekëjai, kuriems priklauso laidø, vielø gamybos ir perdirbimo bendrovës. Taèiau vietos bendrovës taip pat susidurs su investavimo uþduotimis, kurios leis jiems laimëti pelningø uþsakymø. „National Machinery“, pasaulinës reikðmës ámonë ir ðalto susodinimo preso árenginiø gamintoja, ásikûrusi Tiffin, Ohajo valstijoje (JAV), taip pat yra aktyvi ðiose ðalyse. „National Machinery“ Europoje (Niurnberge) pardavimø vadybininkas Harald Rödl teigia, kad rusø sraigtø ir varþtø gamintojai perkelia savo gamybà ið seniai veikianèiø gamyklø á naujus pramoninius sklypus, kur statomos gamyklos su moderniausia áranga. Harald Rödl sako: „Bendrovës yra priverstos investuoti á naujausias technologijas, kad galëtø ávykdyti gaunamus uþsakymus“. Rusijoje, kaip ir kitose NVS

ðalyse, tampa aiðku, kad laidø, vielø gamybos bendrovës laukia uþbaigtø linijø bei, jei yra galimybë, susivienijusiø paslaugø ið vieno ðaltinio. Tuo tarpu „National Machinery“ bendradarbiauja su bendrovëmis partnerëmis ir dël to gali tiekti bei pristatyti maðinas kelioms gamybos pakopoms – nuo laidø pratempimo ir formavimo iki sukimo, liejimo ar vijimo, nepamirðtant sudëtingo galutiniø detaliø apdirbimo ar apdailinimo. Pavyzdþiui, „Niehoff“ maðinø gamykla siûlo iðtisas technologines linijas laidø, vielø ið spalvotøjø metalø bei specialiø kabeliø gamybai ásigyti „vienoje vietoje“. Bendrovë taip pat aprûpina veikianèias gamyklas ir pristato joms árangà, kurià instaliuoti labai paprasta, kaip prieð keletà metø tai buvo atlikta Lenkijoje.

Rusija Maðinø gamintojø ir laidø, vielø pramonës gamyklø uþsienio rinkos ekonominë svarba taip pat atsispindi Briuselio tinklalapyje „Le Four Industriel Belge (FIB)“: titulinis puslapis yra pateikiamas anglø, rusø ir kinø kalbomis. Terminiø ir plieniniø laidø, vielø pavirðiaus apdorojimo sistemø gamyklos generalinis vadovas René Branders þvelgia á Rusijà, kurioje gyvena 144 milijonai gyventojø (ið kuriø daugiau nei 105 milijonai gyvena miestuose), ir á Ukrainà kaip á milþiniðkas rinkas. Per naujausià interviu prekybos þurnalui „Draht“ dr. Horst Birkmann, Tarptautinës laidø, vielø ir kabeliø parodø asociacijos (IWCEA) prezidentas ir tarptautinio spyruokliø, sulenktø daliø, sriegiø/varþtø, viniø, grandiniø árenginiø WAFIOS gamintojo tarybos pirmininkas, pasakë: „Rusijai produkcijos árangos modernizavimas ðiuo metu yra visko pradþia ir pabaiga“. Interviu, kuris buvo paskelbtas

birþelio mënesio leidinyje, jis pabrëþë, kad vietos rinka ir toliau sparèiai auga. Siegfried Altmann, presavimo árangos gamyklos Rosendahl Pischelsdorf Austrijoje generalinis vadovas, patvirtina ðiuos pareiðkimus. Jo manymu, Kinija buvo pasaulinës ekonomikos raidos varomoji jëga prieð dvejus metus. Po to, kai Kinijos vyriausybë paþabojo ðá plëtimàsi iki nuosaikesnio lygmens, Rusija perëmë estafetæ. Altmann tikisi, kad NVS ðalys patirs panaðià plëtrà: „Mes tikimës, kad NVS ðalys patirs tokià pat „investicijø bangà“, kokià matëme Kinijoje ir Rusijoje per paskutinius kelerius metus“.

„Wire 2006“ Tarptautinës laidø, vielø prekybos mugës „Wire 2006“, paèios didþiausios laidø, vielø ir kabelio bei laidø ir vielø apdirbimo pramonës parodos, forume pasaulinës laidø, vielø ir kabeliø pramonës atstovai susitiks su medþiagø tiekëjais. Ðalia tuo pat metu rengiama tarptautinë vamzdeliø ir vamzdþiø mugë „Tube 2006“ suteiks papildomà galimybæ pasidalyti informacija. Informacija þiniasklaidai ir visuomenei dël „Wire 2006/Tube 2006“ Petra Hartmann-Bresgen/Liza Quick Tel. +49-211.4560-541/996 Faks. +49-211.4560-87541 El. paðtas: HartmannP@messe-duesseldorf.de; QuickL@messe-duesseldorf.de Oficialus parodos atstovas Baltijos ðalims „ExpoVizija“ Tel. (8~5) 2106 265 Faks (8~5) 2106264 El. paðtas: info@expovizija.lt

06LT0133

“Aš renkuosi Hager.”

Pilnai suderinami su ankstesnėmis serijomis, naujos kartos Hager apsauginiai įtaisai garantuoja saugią ir patikimą elektros instaliaciją bei patogų montavimą. Pastoviai plečiant asortimentą dabar prekyboje jau ir moduliniai 80A, 100A ir 125A automatiniai jungikliai.

www.hagergroup.lt

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

TermovizorIAI naudojimo praktika elektros įrenginių diagnostikai Vytautas Narbutas UAB „Elintos matavimo sistemos“

Ðiø dienø poreikiai verèia ieðkoti bûdø patikimam elektros árenginiø veikimui uþtikrinti. Tam tikslui atliekama nuolatinë prieþiûra pasitelkiant diagnostinæ árangà. Viena efektyviausiø ir perspektyviø priemoniø yra termovizinë diagnostika. Straipsnyje trumpai apþvelgiama terminio pobûdþio informacijos svarba, termovizijos galimybës prognozuojamoje prieþiûroje bei pagrindinës termovizinio tyrimo sudedamosios dalys.

1 pav. Ðiuolaikiniai termovizoriai

Elektros árenginiø termovizinio tyrimo tikslas – aptikti ávairiose stadijose esanèius gedimus. Svarbu juos laiku aptikti, ávertinti ir imtis atitinkamø priemoniø, kol gedimas nepasiekë savo galutinës stadijos, – visiðko sugedimo, pavyzdþiui, kontakto nudegimo, komponento perdegimo ir t. t. To galima iðvengti kartu taikant ir prognozuojamàjà, ir profilaktinæ árenginiø prieþiûrà. Ðis prieþiûros kompleksas padës kuo ilgiau iðsaugoti gerà árenginiø bûklæ.

Sàvokos

Profilaktinës prieþiûros esmë – atliekant numatytus aptarnavimo darbus kaip galima labiau pailginti árenginio eksploatavimo laikà ir iðvengti visiðko sugedimo. Jos metu tikrinamas árenginio nusidëvëjimas, jis sutepamas, derinamas. Taip tikimasi iðvengti gedimo. Ði prieþiûra atliekama, kai árenginio bûklë yra statinë. Prognozuojamosios prieþiûros esmë – gebëti aptikti ir numatyti árenginio

visiðkà sugedimà. Jos metu atliekama termovizinë, tepalo pavyzdþiø ar vibracijø analizë kaupiant duomenis, kad bûtø galima numatyti, aptikti ir perspëti apie galimà gedimà. Gavus tokià informacijà, parengiamas reikalingø veiksmø planas. Ði prieþiûra atliekama, kai árenginio bûklë yra dinaminë, t. y. esant jo normaliam darbo reþimui, todël ðiuo atveju galima patikimiau ávertinti árenginio bûklæ. Taigi minëtas prieþiûros kompleksas ámonëse reikalingas energetiniam ûkiui, elektros maðinoms ir árenginiams, mechaniniams árenginiams. Beveik visø gedimø ankstyvosios stadijos metu atsiranda temperatûriniø pokyèiø, todël termovizinë analizë yra viena efektyviausiø prognozuojamosios prieþiûros elementø.

Kodël svarbi temperatûra? Sunku bûtø rasti procesus, kuriems temperatûra bûtø visiðkai nesvarbi. Mums aktualu, ar temperatûra yra kitokia nei numatyta (temperatûros anomalija), kiek ji nukrypusi (ar svarbi anomalija). Aptarkime kelis pavyzdþius. Tarkim, elektros grandinëje yra nekokybiðkas vienos fazës kontaktinis sujungimas. Tekant srovei dël padidëjusios kontaktinio sujungimo varþos ðiame kontaktiniame sujungime iðsiskirs daugiau ðilumos. Ðilumos anomalijos atsiras elementuose, turinèiuose padidëjusià mechaninæ trintá (guoliuose, konveje-

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

riø dirþuose, skriemuliuose), taip pat varikliuose, kuriø apkrovos didesnës nei vardinis, bei tarpvijiniø trumpøjø jungimø atvejais. Taigi visiems árenginiuose ar elementuose vykstantiems procesams, kuriems bûdingi kokie nors nukrypimai nuo áprastiniø, iðryðkës temperatûrinës anomalijos. Þinodami ðiø temperatûriniø anomalijø þidinius ir dydá, galime ávertinti árenginio ar komponento bûklæ, patikimumà bei nustatyti defektà. Termovizijos pagalba galima lengvai ir efektyviai aptikti ir nustatyti anomalijø vietas bei ávertinti tø anomalijø svarbà iðmatuojant temperatûrà. Yra du pagrindiniai termovizinës analizës komponentai: kokybinë ir kiekybinë. Kokybinës analizës tikslas – aptikti temperatûrinæ anomalijà ir nustatyti jos vietà (þidiná), kiekybinës – iðmatuoti anomalijos temperatûrà ir ávertinti, ar svarbi anomalija.

Termovizija Dël ávairiø medþiagose vykstanèiø tarpatominiø ir tarpmolekuliniø procesø kûnai gali spinduliuoti elektromagnetines bangas. Energijos ðaltiniai bei spinduliuotës rûðys gali bûti skirtingos. Ið visø elektromagnetinës spinduliuotës rûðiø galima iðskirti vienà, bûdingà visiems kûnams, – ðiluminá spinduliavimà. Kitaip sakant, visi kûnai, kuriø temperatûra yra aukðtesnë uþ absoliutø nulá, iðspinduliuoja ávairaus ilgio infraraudonøjø spinduliø bangas. Iðspinduliuojamos energijos intensyvumas proporcingas kûno temperatûrai arba kûno molekuliø kinetinei energijai. Tai taip pat priklauso nuo medþiagos bei jo pavirðiaus bûklës, t. y. nuo kûno spinduliavimo gebos. „FLIR Systems“ termovizoriai geba kokybiðkai vizualizuoti infraraudonosios spinduliuotës intensyvumo pasiskirstymà pavirðiuje. Ðiuolaikiniai pramonei skirti termovizoriai yra nedideli (1 pav.),

3 pav. To paties variklio termograma

kompaktiðki, jautrûs (NETD iki 0,080C prie 300C), skenavimo daþnis iki 30… 50 Hz. Jø matavimo diapazonas – nuo –400C iki 2 0000C, svoris – nuo keliø ðimtø gramø iki ~2 kg, apsaugos indeksas – IP54. Geras termovizoriaus jautrumas ne tik turi átakos kokybiðkesniam termovaizdui, bet ir suteikia puikias galimybes taikyti elektros tiekimo grandiniø diagnostikai. Ðiuo atveju jautrumas svarbus dël to, kad elektros tiekimo grandiniø ávairûs kontaktiniai sujungimai daugiausia yra maþos emisijos pavirðiai. Taip pat viena svarbiø „FLIR Systems“ termovizoriø savybiø ta, kad juose galima keisti læðius arba pagal poreiká tiesiog pasirinkti turintá tinkamiausià kampà. Læðiø pasirinkimas suteikia galimybæ vartotojui optiðkai priartinti ir tyrinëti nedidelius nutolusius objektus ar naudojant platesnio kampo læðá greitai apþvelgti didesná objektà ar plotà.

Elektros Erdvës

2 pav. Variklio nuotrauka

skyros ribose) bei gauti temperatûrø pasiskirstymà tame pavirðiuje. Galimybë matyti temperatûrø pasiskirstymà pavirðiuje per atstumà, nedarant átakos paèiam pavirðiui, atveria plaèias galimybes ávairiø árenginiø, komponentø ar objektø bûklei nustatyti. Pasaulyje termovizoriai pramonëje buvo pradëti naudoti apie 1960 metus. Ðios srities pradininkai – Ðvedijos firma AGA (vëliau – AGEMA, dabar – „FLIR Systems“).

Vaizdas, gautas termovizoriumi, vadinamas termograma (3 pav.). Termogramose naudojamos ávairios spalvø paletës, kuriose ðviesesnës spalvos atitinka intensyvesná infraraudonàjá spinduliavimà (taip pat aukðtesnæ menamà temperatûrà). Jeigu termovizoriuje ádiegtos radiometrinës savybës, ávertinæ matuojamo pavirðiaus emisijos koeficientà (prireikus – ir atspindëtà temperatûrà), galime iðmatuoti bet kurio taðko temperatûrà (optinës

Infraraudonosios spinduliuotës spektras yra labai platus ir apima nuo 0,76 µm iki 1 mm. Termovizoriai, skirti pramonei, jautrûs infraraudoniesiems spinduliams 3...5 µm ir 7,5...13 µm diapazonuose. 3...5 µm diapazone veikianèiuose termovizoriuose daþniausiai yra naudojami ðaldomi detektoriai (detektoriaus pagrindas atðaldomas iki kriogeninës temperatûros), labiau jautrûs saulës atspindþiams, todël pastaruoju metu sparèiausiai tobulëja termovizoriai, jautrûs 7,5...13 µm diapazone. Ðie termovizoriai dar vadinami ilgøjø bangø termovizoriais. Jø populiarumà pramonëje lëmë termovizoriuose pradëti naudoti neðaldomi mikrobolometriniai detektoriai matricos. Pirmieji pramonei kompaktiðkà radiometrinæ infraraudonøjø spinduliø kamerà su neðaldomu mikrobolometriniu detektoriumi 320x240, tarp vartotojø þinomà kaip „Agema 570“, 1997 m. pagamino ðvedø kompanija

4 pav. Blogas kontaktas

5 pav. Blogas uþspaudimas

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

„Agema“ (dabar – „FLIR Systems“). Neðaldomø detektoriø diegimas leido padidinti termovizoriø patikimumà (nes neliko judanèiø elementø), sumaþinti matmenis bei kainas. Taip pat ilgøjø bangø termovizoriai yra maþiau jautrûs saulës atspindþiams. Taigi termovizija – gautos terminës informacijos ið termovizoriaus supratimas ir analizë.

Termovizijos nauda Galime paminëti tris pagrindinius dalykus, kodël termovizijos nauda yra neginèijama. Pirma, tai bekontaktis matavimas, kitaip tariant, per atstumà. Ði galimybë suteikia daug privalumø. Pavyzdþiui, vartotojas gali laikytis saugaus atstumo nuo elektros árenginiø ar komponentø, kuriais teka srovë, taip pat nuo ávairiø besisukanèiø mechanizmø. Galima atlikti matavimus tø objektø, kuriuos sunku pasiekti. Taip pat visiðkai nedaroma átakos matuojamam pavirðiui. Antra, dvidimensiniai matavimai. Galima matuoti kelis ar keliasdeðimt taðkø, juos lyginti tarpusavyje, daryti temperatûrinius pjûvius, matuoti pasirinktø plotø vidutines temperatûras, iðskirti tik dominantá temperatûros intervalà. Turëdami termogramà, galime tiksliai nustatyti problemos vietà arba vietas, kurios mus domina. Pavyzdþiui, elektros spintoje yra daug kontaktø ir komponentø. Termovizoriumi per kelias sekundes rasime problemines vietas. Tada belieka termovizoriumi nustatyti tø vietø problemos þidinius. Treèia, matavimai vyksta realiuoju laiku – taip galima fiksuoti procesø temperatûrø pokyèius. Pramonei skirti termovizoriai geba skenuoti 30 ... 50 Hz daþniu.

Termovizijos taikymas 8 pav. Kaista konvejerio guoliai

6 pav. Ákaitæ guoliai

7 pav. Lokalus áðilimas

Termovizija taikoma beveik visose pramonës ðakose. Atliekant termoviziná tyrimà galima pamatyti visus pastatø ðiluminës izoliacijos trûkumus, ávertinti bendràjá ðiluminá reþimà, kiekybiðkai ávertinti atskirø zonø ðilumos nuostolius, aptikti statybos defektus. Termovizinis tyrimas nepakeièiamas vertinant ugniai atspariø, ðilumà izoliuojanèiø medþiagø efektyvumà ir susidëvëjimà, taip pat garo ir karðto vandens tiekimo sistemose nustatant paèiø vamzdynø izoliacijos paþeidimo vietas.

ma apvijø vidinë izoliacija (porcelianinio gaubto pavirðiaus áðilimo temperatûra, neturi bûti lokaliø áðilimø), vidiniai ir iðoriniai jungikliai, srovës transformatoriø ávadai.

Elektros tiekimo sistemose termoviziniu tyrimu pagal ákaitimus nustatomi galimi sutrikimai elektros grandinëse: blogi kontaktai ar jungiamøjø daliø korozija (4 ir 5 pav.). Taip pat atliekamas stambiø elektros árenginiø – transformatoriø, skyrikliø, alyviniø ir oro jungtuvø, iðkrovikliø ir átampos ribotuvø, komutacinës ir valdymo aparatûros – tyrimas. Kintamosios ir nuolatinës srovës varikliuose kontroliuojamas atsakingø mechanizmø áðilimas: guoliø (6 pav.), ventiliaciniø kanalø pralaidumas. Jeigu tarp vijø ávyksta trumpasis jungimas, bus matomi lokalûs áðilimo þidiniai (7 pav.). Alyviniø srovës transformatoriø tikrina-

Tikrinant jungtuvus, skyriklius ir skirtuvus, atsiþvelgiama á kontaktines jungtis, ðynø prijungimà bei ávadø áðilimà. Termoviziniu tyrimu vertinant mechaniniø árenginiø bûklæ, tikrinama pavarø, velenø, guoliø (8 pav.), skriemuliø, konvejeriø dirþø temperatûros (9 pav.) padidëjimo vietos. Termovizija ypaè plaèiai taikoma technologiniuose procesuose, kur reikia kontroliuoti tolygø temperatûrø pasiskirstymà.

Literatûra 1. Claes Ohman, M. Sc. EE, Measurement in thermography. ITC, November, 2001. 2. InfraMation 2002 Proceedings. Volume 3. September 29 – October 2, 2002, Orlando, Florida. 3. Infrared training center. Thermography course manual.

9 pav. Trinasi konvejerio dirþas

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

UAB„Elektros darbai“ turi daugiau kaip 50 metų patirtį atliekant įvairius 0,4 ir 10 kV elektros montavimo darbus. Įmonės veikla prasidėjo 1948 metais. 2000 m. įsteigtas Vilniaus ﬁlialas. Bendrovės pagrindinės veiklos sritys: 10/0,4 kV elektros linijų, paskirstymo punktų, transformatorinių pastočių projektavimas ir montavimas; pramoninių ir administracinių objektų elektrotechninės dalies projektavimas ir montavimas; ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų projektavimas ir įrengimas; 0,4kV elektros skirstyklų surinkimas ir elektrotechninių skydų gamyba; elektriniai matavimai. Įmonės veiklą reglamentuojantys kiti dokumentai:

Įmonės statybos taisyklės ST 3361901,01:2000; ISO 9001 kokybės vadybos sistema; ISO 14001 aplinkos apsaugos vadybos sistema.

Elektros Erdvës

Šiuo metu įmonėje dirba per 100 kvaliﬁkuotų darbuotojų, iš jų – 27 administracijoje ir 74 – elektros montuotojai. Nuo 2000 m. įkurtas projektavimo skyrius, kuriame šiandien dirba 9 projektuotojai

Per pastaruosius penkerius metus darbuotojų skaičius įmonėje išaugo nuo 52 iki 101.

80 procentų įmonės apyvartos sudaro elektrotechniniai montavimo darbai, 10 procentų – 0,4 kV skirstyklų surinkimas ir elektrotechninių skydų gamyba, 10 procentų – projektavimo darbai. Didžiausi įvykdyti projektai nuo 2002 m.: Kauno hidroelektrinės 10/0,4 kV jėgos elektros tinklų ir apšvietimo rekonstrukcija; AB „Lietuvos telekomas“ 10/0,4 kV elektros tinklų rekonstrukcija, Savanorių pr. 28, Vilnius; Gyvenamųjų namų kvartalo 85 sklypų prijungimas prie AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros tinklų, Dvariškių k., Riešės sen., Vilniaus raj.; UAB„Jurby water tech“ gamybinių administracinių patalpų įrengimas, Europos pr. 23, Kaunas;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestas Nr. 0819;

UAB „Amitt“ amoniako cecho įrengimas, Jonalaukio k., Jonavos raj.;

Valstybinės energetikos inspekcijos, prie Ūkio ministerijos atestatas Nr. E-0699;

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atvykimo salių ir perono apšvietimo rekonstrukcija, Rodūnios kelias 10A, Vilnius.

Darbuotojų skaičiaus augimas 2000–2005 metais 2000 m.

UAB „ELEKTROS DARBAI“

2001 m.

2002 m.

Kaunas Jonavos g. 62A Tel. (8 37) 22 81 87

2003 m

2004 m.

2005 m.

101

Vilnius Mindaugo g. 23 Tel. (8 5) 216 2718 www.elektrosdarbai.lt

Įmonės veiklos dinamika 2000–2005 metais (Mln. Lt.) 2000 m.

3,99

2001 m.

3,27

2002 m.

4,59

2003 m

5,58

2004 m.

6,57

2005 m.

11,55

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Kauno technikos kolegijai – 85! A. Drabatiukas, KTK lektorius A. Gavënas, Studijø ir mokslo skyriaus vedëjas

1920 m. Lietuvos Vyriausybës nutarimu Susiekimo ministerijos sistemoje buvo ásteigta Kauno Aukðtesnioji technikos mokykla, kurios paskirtis – rengti viduriniojo techninio iðsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus. Taigi neseniai pasibaigusiø 2005 m. rudená buvusiai Aukðtesniajai technikos mokyklai (tarybiniais metais pasivadinusiai Kauno politechnikumu, nuo 2002 m. – Kauno technikos kolegija) sukako 85-eri.

1937 m. rugsëjo 15 d., Kaune, Þaliakalnyje, buvo iðkilmingai paðventinta nauja Aukðtesniosios technikos mokyklos vieta ir pamatai. Ðventinimo iðkilmëse dalyvavo ir tuometinis Ministras Pirmininkas Juozas Tûbelis. O 2006 m. sausio 20 d. (po 69 – eriø metø) Kauno technikos kolegijai ðvenèiant jubiliejø jà taip pat pagerbë Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas. Bûtent jo vadovaujamos vyriausybës nutarimu Ðvietimo ir mokslo ministerijos bei Kauno technologijos universiteto teikimu 2002 m. rugpjûèio 30 d. buvo pasiraðytas ásakymas, kuriuo Kauno aukðtesnioji technikos mokykla

reorganizuojama á Kauno technikos kolegijà (KTK) de jure.

centro vaikø ðokiø kolektyvas „Ðëltinis“ (vadovë Virginija Skiparienë).

Á Kauno technikos kolegijos jubiliejø ðiltais sveikinimo þodþiais, gëlëmis ir dovanomis neðini taip pat atvyko daugelio Lietuvos ðvietimo institucijø atstovai, potencialûs mûsø kolegijos absolventø darbdaviai. Per ðá laikà mokykla parengë 23 550 ávairiø technikos srièiø specialistø, tarp jø 3 600 elektros energetikos specialistø technikø ir jaunesniøjø inþinieriø. Iðkilmëse dalyvavæs premjeras A. M. Brazauskas teigë, kad mokykla, parengusi daugiau kaip 23 tûkstanèius specialistø, áneðë didþiulá indëlá á ðalies gyvenimà. Visus juos mokë daugiau nei 500 dëstytojø bei praktinio darbo meistrø, gamybos specialistø. Sausio 20 d. Kauno technikos kolegijoje skambëjo sveikinimai, aidëjo iðkilminga muzika.

Absolventai elektrikai apie KTK ir specialistø rengimas

Á ðventæ susirinkusiuosius linksmino daugiau nei 50 metø gyvuojantis mokyklos tautiniø ðokiø kolektyvas ,,Puðynëlis“ (vadovas Kæstutis Puðinaitis). Ðis kolektyvas 2005 m. laimëjo pirmàjà vietà respublikiniame konkurse „Pora uþ poros“. „Puðynëliui“ talkino Kauno kultûros

Mokyklos veiklos pradþioje, atsiþvelgiant á to meto ûkio atstatymo poreikius, buvo ruoðiami bendrojo profilio elektrotechnikos specialistai ir 1929 m. iðleista pirmoji jø laida. Ðeðiø absolventø grupë tuoj pat ásijungë á Lietuvos energetinio ûkio kûrimo ir plëtros darbus. Dalis jø pradëjo dirbti 1930 m. pastatytoje Kauno Petraðiûnø elektrinëje. 1940 m. mokykla pradëjo ruoðti elektros stipriøjø sroviø – elektros energetikos ir elektros silpnøjø sroviø – elektriniø ryðiø specialistus. 1958 m. elektros stipriøjø sroviø specialybë buvo pervardyta á elektros tinklø ir sistemø specialybæ (ETS). Apie sunkø mokyklai pokariná laikotarpá byloja 1945 m. absolvento, ilgameèio Kauno Elektros tinklø projektavimo instituto perspektyvinio projektavimo sektoriaus vadovo (dabar pensininko) Donato Kriðèiukaièio prisiminimai:

1960–1985 m., be ETS, rengiami pramonës ámoniø elektriniø árenginiø (ER) technikai, o 1972–1995 m. – dar ir energetiniø sistemø relinës apsaugos ir automatikos (ERA) specialybës technikai. 1963 m. iðleista pirmoji energetikos specialistø neakivaizdininkø laida. Ðiandien didþiuojamës Lietuvoje ir uþ jos ribø gerai þinomais energetikos specialistais, savo profesiná kelià pradëjusiais mûsø mokykloje. Tai ilgus metus Lietuvos energetinei sistemai vadovavæ A. Stumbras (1946 m. absolventas) ir J. Nekraðius (1947 m.), pirmasis ir iki ðiol nepakeièiamas AB „Lietuvos elektrinë“ generalinis direktorius P. Noreika (1950 m.). Dabartinis Kauno HE direktorius J. Bartlingas: „Kauno politechnikumà baigiau 1972 metais, ágijau technikoelektriko profesijà. Nuolat girdëjau kitø specialistø atsiliepimus apie aukðtà ðios kolegijos absolventø kvalifikacijà. Tà galiu patvirtinti ir pats. Iðdirbæs energetikos sistemoje daugiau kaip 30 metø galiu didþiuotis ðios mokslo ástaigos diplomu“. LÞÛU Agroenergetikos katedros doc. K. Navickas (1972 m. absolventas):

Dabar tenka bendrauti su Kauno technikos kolegijos dëstytojais, studentais ir absolventais. Matau, kad mus ir juos vienija ta pati asmeninës atsakomybës, þiniø troðkimo ir pasididþiavimo savo mokykla dvasia. Dþiaugiuosi, kad mokyklos absolventai gerai paruoðiami ir nesunkiai randa darbà, yra naudingi kuriant naujàjá Lietuvos ûká ir jos energetikà“. 2002 m. rugsëjá institucija patyrë kokybiðkai naujà virsmà tapdama Kauno technikos kolegija. Puikiai suvokdami, kad institucijos pavadinimo pasikeitimas nieko nereiðkia, keliame sau aukðtesnës kokybës reikalavimus: tenkinti þiniø visuomenës poreikius ir vykdyti Europos Sàjungos standartus atitinkanèias inþinerinës krypties aukðtàsias neuniversitetines profesines studijas. Tai reiðkia, kad realizuojant kolegijai iðkeltus tikslus nepakanka tæsti iki ðiol mums áprastà akademinæ veiklà, bet bûtina vykdyti ir plëtoti mokslo taikomuosius tyrimus bei su jais susijusios informacijos sklaidà, konsultuojantis su socialiniais partneriais rengti rinkos paklausà atitinkanèias naujas studijø programas ir jas sëkmingai realizuoti. Bûtent ðiomis kryptimis kolegija puoselëja senas bendradarbiavimo tradicijas su Kauno technologijos universitetu (KTU), Vokietijos Ðmalkaldeno taiko-

Sveikinimo kalboje Ministras Pirmininkas A. Brazauskas paþymëjo svarø Kauno technikos kolegijos indëlá rengiant techniðkøjø srièiø specialistus

møjø mokslø universitetu, Norvegijos Horteno koledþu, kitais Lietuvos ir uþsienio universitetais bei kolegijomis. Ne maþiau svarbus bendradarbiavimas ðioje srityje su partneriais gamyboje bei versle. Uþ kvalifikacijos këlimo pasiûlà studentams ir dëstytojams, racionalius siûlymus rengiant naujas programas, aktyvø dalyvavimà kvalifikavimo komisijø veikloje, rengiant bendrus projektus bei paramà atnaujinant laboratorinæ árangà esame dëkingi bendrovëms „Elektrobalt“, „Elinta“ ir „Elintos matavimo sistemos“, „Elektromontuotojas“, „Elstila“, firmai ABB. Bendradarbiavimà su partneriais gamyboje iliustruoja UAB „Elektromontuotojas“ verslo plëtros direktoriaus G. Vildos mintys: „Pastaruoju metu elektros perdavimo oro linijos keièiamos poþeminëmis elektros kabeliø linijomis, todël kyla reikalavimai elektros montuotojams ir vidutinës grandies inþinieriams. Specialistø, iðmananèiø naujàsias technologijas, labai trûksta, todël itin dþiugina mûsø bendrovës ir Kauno technikos kolegijos bendradarbiavimas, rengiant viduriniosios grandies inþinierius.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

„Kauno politechnikumas – mano svarbiausioji gyvenimo mokykla. Mûsø karta su pasididþiavimu prisistatydavo, kad mokosi Kauno politechnikume. Tuo metu mokykla suteikdavo spec. viduriná iðsilavinimà, todël dauguma absolventø studijuodavo aukðtosiose mokyklose. Jose pajusdavome, kad studijos technikume mums suteikë didelá pranaðumà prieð kitus studentus – daugumà teoriniø ar specialiøjø dalykø tereikëdavo pakartoti.

Elektros Erdvës

„Po karo sugriauto Kauno elektros ûkio atstatymo darbams atlikti trûko ne tik árenginiø, bet ir specialistø. Dalá Aukðtesniosios technikos mokyklos dëstytojø, ruoðusiø elektrotechnikus, karo audros nubloðkë toli nuo Lietuvos. Á pagalbà ruoðiant taip reikalingus elektrotechnikus, nepaisydami didelio apkrovimo elektrinës atstatymo darbuose, atskubëjo energetikos inþinieriai J. Linkaitis, M. Staðkevièius, E. Sipavièius bei Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojai J. Zdanys, L. Raðauskienë, J. Kaunas. Jø dëka mes tapome elektrotechnikais“.

Ðiuo metu mûsø bendrovëje dirba 68 darbuotojai, ið kuriø apie 20 yra baigæ Kauno aukðtesniàjà technikos mokyklà. Tai ir elektros montuotojai, ir aukðèiausieji ámonës vadovai bei vadovaujantys specialistai. Dþiaugiamës, kad kartu su mumis ëmëtës iniciatyvos pritraukti uþsienio specialistø þinias apie naujausius kabeliø klojimo bûdus. Tuo tikslu kartu su Kauno technikos kolegija pavyko sklandþiai ágyvendinti Leonardo da Vinèi programos projektà „Elektrotechniniø profesiniø kompetencijø, naudojant aplinkai neþalingas kabeliø sistemø klojimo technologijas, tobulinimas“.

Vienam ið Elektros árenginiø árengimo taisykliø autoriø KTU doc. P. Grëblikui seminaro dalyviai pateikë daug klausimø

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Profesorius A.W.Sowa atkreipë dëmesá á þaibosaugos uþtikrinimo problemas Lietuvoje

Ekspertø komisija projektà pripaþino naujoviðku, remtinu ir skyrë jo ágyvendinimui finansavimà. Mes dþiaugiamës, kad taip atsirado galimybë projekto partneriams suteikti unikalià galimybæ ágyti specifiniø elektros kabeliø klojimo ir prieþiûros þiniø. Dëkojame Kauno technikos kolegijos kolektyvui uþ atsidavimà savo kilniai misijai ir skatiname toliau dirbti, siekiant kilnaus tikslo – inþinerinës minties tobulinimo ir perkëlimo á gamybà“. Ðiandien kvieèiame ne tik viduriniø mokyklø abiturientus studijuoti ðiø ir kitø inþinerinës techninës krypties specialybiø, bet ir Kauno aukðtesniosios technikos mokyklos absolventus, pageidaujanèius per 1,5 metø iðlyginamøjø studijø laikotarpá elektros energetikos jaunesniojo inþinieriaus kvalifikacijà papildyti ir gauti elektros energetikos inþinieriaus diplomà.

Seminaras projektuotojams ir montuotojams Kauno technikos kolegijos Energetikos ir elektronikos katedra gruodþio 15 d. kvietë net á du renginius, skirtus Kauno

Seminaro dalyviai pertraukos metu

technikos kolegijos jubiliejui paminëti. Vienas jø – seminaras „Pastatø elektros áranga. Tarptautinë patirtis“. Sveèius pasveikino ir kolegijà pristatë KT kolegijos direktorius daktaras Jonas Krivickas. Aðtuonis praneðimus iðklausë per 60 seminaro dalyviø. Á ðá seminarà atvyko atstovai ið Kauno technologijos universiteto, Valstybinës energetikos inspekcijos, UAB „Ardynas“, UAB „Elektromontuotojas“, UAB „Kauno ryðiø statyba“, UAB „Limatika“, UAB „Elinta“, UAB „Elektros darbai“, UAB „Vilungë“, UAB „Isna“, UAB „Energosfera“, VÁ Respublikinis energetikø mokymo centras, projektavimo organizacijø bei kitø respublikos kolegijø. Renginyje sveèiavosi ir praneðimà apie pastatø þaibosaugà skaitë Lenkijos Balstogës technikos universiteto profesorius hab. dr. A. W. Sowa. Sàvoka „pastatø elektros áranga“ yra plati, todël ðá kartà buvo kalbama apie ávairiø áþeminimo sistemø tipø formavimà pastatø elektros tinkluose, potencialø suvienodinimo sistemà, automatiná maitinimo iðjungimà, skirtuminës sro-

vës átaisø eksploatavimo patirtá, þaibosaugos árengimà ir pastatø elektros árangos bei þaibosaugos diagnostikà. Seminaro praneðimø medþiaga iðleista atskiru leidiniu. Apie bûtinumà dar kartà perþiûrëti EÁÁT 1.7 skyriø „Elektros árenginiø áþeminimas ir apsauga nuo virðátampiø“ pasisakë KTU elektros sistemø katedros docentas P. Grëblikas. Jis pastebëjo, kad atëjo laikas 0,38 kV kaimo tinkluose pradëti naudoti TT tinklo sistemà. Dauguma praneðimø buvo taikomojo pobûdþio ir sprendë tam tikrus konkreèius uþdavinius. Visus ypaè sudomino KTU Elektros sistemø katedroje pagamintas ir seminaro metu demonstruotas virðátampiø generatorius ir registratorius, leidþiantis fiksuoti nanosekundþiø trukmës impulsus. Dþiugu ir tai, kad seminare dalyvavo gausus bûrys jaunø specialistø. Apibendrinant galima teigti, kad seminaras buvo turiningas, vyko dalykinis ir suinteresuotas problemø, kurias tenka spræsti pastatø elektros árangos projektuotojams ir montuotojams, aptarimas.

Elektros Erdvës

��

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

��

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Saugus bekontaktis

elektros įrenginių tikrinimas „FLIR Systems“, termovizinës árangos gamintoja lyderë pasaulyje, pristato naujà neðiojamàjá termovizoriø InfraCAM elektros árenginiø bûklei sekti. Termovizija, kaip neardomoji ir bekontaktë diagnostika, jau tapo áprasta daugelyje pramonës srièiø ir pateisino vartotojø lûkesèius. Infraraudonøjø spinduliø kameros (termovizoriai) geba aptikti temperatûrines anomalijas, kurios atsiranda dar iki árenginiams galutinai sugendant, bei iðmatuoti jas. Periodiðkai atliekama elektros árenginiø termovizinë kontrolë padës iðvengti nenumatytø gedimø ir brangiai kainuojanèiø netikëtø prastovø. „FLIR Systems“ naujasis InfraCAM termovizorius yra kompaktiðkas, paprastas naudoti ir patvarus, skirtas kasdieniam darbui pramonëje. Termovizorius geba matuoti ir analizuoti temperatûrà bekontakèiu bûdu. Jis

turi atmintá termonuotraukoms áraðyti. Integruotas neðaldomas 120x120 pikseliø mikrobolometrinis detektorius gali kokybiðkai atkurti termovaizdus dideliame ryðkiame 3.5“ skystøjø kristalø ekrane. Vartotojas gali keisti termopaletes, atlikti terminá derinimà. InfraCAM integruotas su fiksuotu læðiu 250x250, kuris tinka daugeliui atvejø. Matavimo diapazonas – nuo -100C iki +3500C. Termovizorius jautrus, gali skirti < 0,20C (NETD), be to, jis lengvas (550 g kartu su kraunamàja baterija) ir ilgai veikiantis (baterijos darbo laikas – daugiau nei 7 val.). InfraCAM, prijungtas prie asmeninio kompiuterio, identifikuojamas kaip USB atmintinë. Tai leidþia be papildomos programinës árangos vartotojui perkelti termonuotraukas á asmeniná kompiuterá. Nepaisant to, InfraCAM pateikiamas kartu su programine áranga ThermaCAM Quick view, skirta ataskaitoms rengti

(pdf formatu). Komplekte taip pat yra USB laidas ryðiui su kompiuteriu, baterija, tinklo adapteris, læðio dangtelis, lagaminas. InfraCAM – tai naujos galimybës uþ prieinamà kainà (maþiau nei 6 000 eurø, áskaitant vienos dienos termovizijos mokymo kursà). Tai suteikia daugeliui ámoniø galimybæ naudotis termovizija. Ámonë turi daugiau nei 40 metø patirties ir yra pagaminusi daugiau nei 40 tûkst. ðiuo metu visame pasaulyje naudojamø termovizoriø prognozinei prieþiûrai, tyrimams ir naujoviø kûrimui, neardomajam tikrinimui, procesø stebëjimui ir automatizacijai bei kitose srityse. „FLIR Systems“ turi keturias gamyklas JAV ir Ðvedijoje. Tarptautinæ rinkà aptarnauja daugiau nei 60 regioniniø pardavimo ir aptarnavimo biurø.

„FLIR Systems“ atstovas Lietuvoje UAB „Elintos matavimo sistemos“ Tel.: (8 37) 45 27 90, (8 5) 238 7147 Faks.: (8 37) 35 01 35, (8 5) 238 7147 www.elintosms.lt; www.infracam.com; www.flir.com El. p.: info@elintosms; vilnius@elintosms.lt

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Darbai po įtampa

EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas

...Dirbti saugiai - geriau

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

Elektros Erdvës

MECHATRONIKOS MOKSLO IR STUDIJØ PLËTRA VGTU ELEKTRONIKOS FAKULTETE Elektros inþinerijos magistrø rengimas VGTU Automatikos katedroje Po to, kai Vilniuje 1956 metais buvo ákurtas KPI Vilniaus vakarinis skyrius, Vilniuje aukðtàjá universitetiná iðsilavinimà ágijo per 1 000 elektros inþinerijos specialistø: inþinieriø, bakalaurø, magistrø. Ið pradþiø buvo rengiami pramonës árenginiø elektros pavarø ir automatizavimo specialybës inþinieriai elektrikai, o Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, – automatikos specialybës elektros inþinerijos bakalaurai ir magistrai. Rengiamø specialistø profilis gerai atitiko mechatronikos koncepcijà. Todël labai nudþiugome, kai buvome pakviesti KTU partneriais, rengiant kelis mechatronikos projektus. Juolab kad katedros dëstytojai 2003 metais jau buvo apgynæ vienà habilitaciná darbà ir vienà daktaro disertacijà ið mechatronikos srities.

Elektronikos fakulteto mokslininkø ir studentø kompetencijos tobulinimas mechatronikos srityje 2005 m. kovo 2 d. tarp Ðvietimo ir mokslo ministerijos, Paramos fondo Europos Socialinio fondo agentûros ir Kauno technologijos universiteto, kurio partneriai yra VGTU ir KU, buvo pasiraðyta paramos skyrimo sutartis projektui „Mechatronikos tyrëjø kompetencijos tobulinimo nacionalinës programos rengimas ir ágyvendinimas“. Projektas ágyvendinamas pagal Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Þmogiðkø iðtekliø vadyba“ 5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“. Kartu buvo pasiraðytos dar dvi paramos skyrimo sutartys projektams „Mechatronikos krypties magistrantûros studijø programø ir doktorantûros pertvarkymas ir atnaujinimas“ ir „Mechatronikos mokslo, studijø ir informacijos centro sukûrimas“. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sàjungos ðalys, didelá dëmesá skiria aukðtosioms technologijoms. Ekonomikos augimà ateityje gali uþtikrinti tik aukðtøjø technologijø, tarp jø ir mechatronikos plëtra. Kas yra mechatronikos gaminiai? Tai dideliø funkciniø galimybiø jutikliai, valdikliai ir vykdikliai, apjungti á mechatronikos sistemas, kuriø yra sukurta didþiulë gama ir be kuriø ðiandien nefunkcionuotø në vienas bent kiek modernesnis technologinis árenginys. Mechatronikos elementams gaminti naudojamos paèios paþangiausios technologijos, naujausios medþiagos, sugebanèios reaguoti á aplinkà, turinèios lengvai valdomus parametrus. Mechatroniniø sistemø dëka funkcionuoja didþiulës automatizuotos gamyklos, net per atstumà galima valdyti ávairiausius árenginius, skverbtis á þemës gelmes, tirti kosmosà, uþtikrinti bioinþinerijos ir biotechnologijø plëtrà. Mechatronikos srityje Lietuvoje yra sukauptas nemaþas mokslinis potencialas, taèiau vien já palaikyti ir sudaryti galimybes naudotis naujausia tyrimø áranga reikia dideliø investicijø. Ðiai dinamiðkai mokslo ir technologijø krypèiai itin svarbûs ir „horizontalieji“ gebëjimai, t. y. novatoriðkas màstymas, projektø valdymo, rinkodaros, patentavimo, inovacijø vadybos iðmanymas. Todël minëtais projektais siekiama atnaujinti mechatronikos srities mokslininkø ir kitø tyrëjø kvalifikacijà, patobulinti egzistuojanèias ir sukurti naujas mechatronikos pakraipos magistrantûros mokymo programas, doktorantûros studijø modulius ir sukurti studijø laboratorinæ bazæ bei ásigyti programinës árangos. Vien tik pirmàjá projektà, kurio trukmë yra 36 mënesiai, o paramos suma – 1,782 mln. litø, kartu vykdo Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Klaipëdos universitetas. VGTU nemaþi darbai laukia ir ágyvendinant kitus du projektus. Jau rengiama studija „Mechatronikos magistrantûros ir doktorantûros studijø moduliø ir programø parengimas ir atnaujinimas Vilniaus Gedimino technikos universitete“ (darbo grupës vadovë – VGTU EF dekanë prof. habil. dr. Roma Rinkevièienë), ásigyti pirmieji laboratoriniø darbø stendai. Neabejojama, kad projektai padës spræsti aukðtos kvalifikacijos specialistø rengimo problemà, stabdys „protø nutekëjimà“, padës didinti gamybos ekonominá aktyvumà ir paslaugø kokybæ. Projektø regioninis vadovas (administratorius) – VGTU Automatikos katedros vedëjas prof. habil. dr. Algimantas Juozas Poðka

įtampos testeris Paprašykite mūsų bendro katalogo adresu: info@haupa.com

Germany HAUPA GmbH & Co. KG Königstraße 165-169, D-42853 Remscheid Phone: +49 (0 )21 91 84 18 - 0 Fax: +49 (0 )21 91 84 18 840 www.haupa.com Visus produktus galima gauti i mūsų elektros prekių didmenininku.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Šviesolaidžiai Kas naujo šviesolaidiniuose tikluose? Aivaras Stankaitis, UAB „Skaidula“ Ðviesolaidiniø technologijø skyriaus vadovas

Ðviesolaidiniai tinklai didþiàja dalimi kol kas naudojami telekomunikaciniø duomenø perdavimui, taèiau pastaruoju metu labai sparèiai auga energetikos, automatikos valdymo duomenø perdavimo poreikis. Didelá postûmá ðiø technologijø plëtrai daro ir Europos Sàjungos finansuojami informacinës visuomenës kûrimo projektai, tokie kaip kaimo vietoviø prijungimo prie interneto, e. valdþios ir kiti. Kad aktyviai veiktum prieðakinëse pozicijose, bûtina iðmanyti paèias naujausias technologijas. Siûlome skaitytojams susipaþinti su paskutiniais ðviesolaidiniø technologijø pasiekimais duomenø sutankinimo srityje.

Vienas jø – tankaus bangos ilgio sutankinimo sistema (DWDM – Dense Wavelength Division Multiplexing). Ðiuo metu jau áprasta, kad DWDM pagalba viena skaidula galima perduoti informacinius duomenø srautus 10 Gbit/s sparta ilgais atstumais, o kanalø skaièius siekia nuo 40 iki 80. Taèiau tai ne pabaiga, nes laboratoriniuose stenduose sutankintø kanalø skaièius jau siekia per 300, o bendra duomenø perdavimo sparta uþtikrinama iki 1 Tbit/s ir daugiau. Dël pirmøjø DWDM sistemø brangumo taupiausia jas buvo diegti ilgo nuotolio duomenø perdavimui, kur skaidulø skaièius opti-

niame kabelyje buvo ribotas (t. y. daug pigiau yra ádiegti DWDM, nei iðkasti griová ir pakloti naujà optiná kabelá su papildomomis skaidulomis arba DWDM pagalba sumaþinus skaidulø skaièiø, sumaþinti ir bendrà skaidulø nuomos kainà, jeigu jos yra nuomojamos). Taèiau stiprëjant konkurencijai DWDM pinga ir jau pasirodo praneðimø apie ðiø sistemø taikymà MAN (Metropolitan (Medium) Area Networks – miesto (regiono) tinklai) tinkluose. Þemëjant tinklø hierarcijai, kur taikomas DWDM, kyla klausimas, ar galima ðias sistemas ádiegti á jau esamà ðviesolaidinæ infrastruktûrà, t. y. panaudoti tuos paèius optinius kabelius, optinius jungimus ir optines jungtis. Pasirodo, tai nëra paprasta, nes didinant DWDM kanalø skaièiø susiduriama su tam tikrais techniniais sunkumais, t. y. ðviesos galios ðviesolaidyje, á kurá suvedama visø kanalø lazeriø spinduliuotë, jau siekia 500 mW. Toliau didinant kanalø skaièiø ði reikðmë netrukus pasieks 1 W ir daugiau. Kaip þinome, paèios skaidulos ðviesos sugertis yra labai maþa ir apspræsta tik OH molekuliø infraraudonosios sugerties. Pavyzdþiui, ðviesos slopinimas ðiuolaikinëje vienamodëje skaiduloje, kai ðviesos bangos ilgis 1 550 nm, kuris priklauso C juostai (1 530–1 565 nm), yra tik 0,2 dB/km. Todël nëra rizikos, kad skaidula, esant

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

1 pav. Kompiuterinë simuliacija

jungtyse ðviesos slopinimas turi bûti minimalus, kad jos papildomai nekaistø. „Diamond“ didelës galios jungtyse vidutinis ðviesos slopinimas yra tik 0,06 dB. Tai pasiekiama remiantis unikalia „Diamond“ kompanijos sukurta aktyvaus centravimo technologija. Optinës jungties keraminio pagrindo pavirðius, á kurià áklijuojamas ðviesolaidis, yra vario ir nikelio lydinys. Tuo bûdu áklijuota skaidula gali slankioti ferulës pavirðiaus centro atþvilgiu, nes kalant specialius centravimo þiedus ðalia skaidulos metalas deformuojasi ir paslenka skaidulà á prieðingà pusæ. Ðios technologijos pagalba skaidula ferulës centro atþvilgiu gali bûti paslinkta 3 mm ir didesniu atstumu. Áprastoms optinëms jungtims skaidulos ðerdies ekscentrisitetas pasiekiamas 0,25 mm tikslumu, o iðeinanèios ðviesos kampas – ne didesnis nei 0,5 laipsniai. Tai uþtikrina, kad visose pagamintose jungtyse ðviesos slopinimas yra maþesnis nei 0,1 dB, o vidutinë vertë siekia 0,05 dB. Didelës galios optinëse jungtyse, kitaip nei áprastose, ðviesos slopinimà jungtyje lemia ne jos iðsicentravimas, o iðeinanèios ðviesos kampas, kadangi èia yra linziø sistema. Pavyzdþiui, jeigu iðeinanèios ðviesos kampas bus 0,5 laipsnio, tai ðviesos slopinimas didelës galios jungtyje bus 1dB. Taèiau já sumaþinus iki 0,1 laipsnio ðviesos nuostoliai jungtyje sumaþës iki 0,1 dB. Todël centravimo þiedai didelës galios ferulës pavirðiuje kertami tam, kad bûtø sumaþintas ðis

kampas. Kita techniðkai svarbi uþduotis didelës galios optiniø jungèiø gamybos procese – ypaè tiksliai iðlaikyti reikiamo ir vienodo ilgio daugiamodæ skaidulà, nes ji veikia kaip linzë, ir þidinio nuotolis turi bûti vienodas. Tuo tikslu gamybos procese skaidulos reikiamo ilgio nuskëlimui naudojamas specialus skeltuvas su vaizdo kamera. Infraraudonøjø spinduliø kameros pagalba kontroliojamas poliravimo procesas, kad skaidula nebûtø per daug ar per maþai nuðlifuota.

Elektros Erdvës

ðviesos galiai 1W ir daugiau, ákais. Atrodytø, 1W ðviesos galia yra labai nedidelë, palyginti su áprastinës 100 W stalinës lempos galia. Taèiau energijos tankis vienamodëje skaiduloje, kurios ðerdies diametras yra 9 µm (mikrometrai), kai 1 W ðviesos galia siekia fantastiðkø reikðmiø 10–15 GW/m 2. Þinome, kad Saulës pavirðiuje ðviesos galios tankis yra 62,6 MW/m2, tai yra apie 250 kartø maþesnis. Taigi esant 1W ðviesos galios áprastos optinës jungtys yra netinkamos, nes neiðvengiamai nuo junginëjimo ant optinës jungties pavirðiaus gali atsirasti ne tik dulkiø ar kitokiø neðvarumø, bet ir pats skaidulos pavirðius jungtyje gali bûti subraiþytas ar paþeistas. Ðiose vietose ðviesa yra labai smarkai sugeriama ir verèiama á ðilumà. Kompiuterinis modeliavimas parodë, kai ant vienamodës skaidulos ðerdies, kurios diametras 9 µm, yra 1 µm dydþio neðvarumas, o ðviesos galia yra 1 W arba ðviesos galios tankis 15 GW/m2, temperatûra iðauga iki 2 000˚C. Todël skaidula jungtyje gali ne tik iðsilydyti, bet ir paprasèiausiai susprogti. Aukðèiausios kokybës optiniø jungèiø gamybos lyderis „Diamond“ (Ðveicarija) vienintelis pasaulyje gaminantis optines jungtis, naudodamas patentuotà, ypaè tikslià centravimo technologijà, surado iðties puikø sprendimà. Rinkoje pasirodë jø naujausias produktas – didelës galios optinës jungtys (High Power Connector), pagamintos E2000 optinës jungties bazëje ir galinèios patikimai dirbti iki 2 W ir daugiau ðviesos galia. Sprendimas yra gana paprastas: prie vienamodës skaidulos, kurios ðerdies diametras yra 9 µm, privirinama nedidelio ilgio 50 µm ðerdies diametro daugiamodë skaidula su kintamojo lûþio rodiklio profiliu GRIN (Gradient Index Fiber), kuri veikia kaip linzë iðplësdama ðviesos srautà iki 40 µm diametro. Dabar atlikus kompiuteriná modeliavimà didelës galios optinei jungèiai, esant minëtoms sàlygoms ir kai neðvarumo dydis 1 µm, temperatûra pakyla tik iki 400˚C, kuri jau nëra kritinë stiklui. Didelës galios optinëse

Didelës galios optinës jungtys bus raudonos spalvos. Be to, nereikia pamirðti, kad jos bus ðlifuotos 4 laipsniø kampu, kad padidintø ðviesos atspindþio slopinimà, todël jø nebus galima sujungti su áprastomis optinëmis jungtimis. Didelës galios optinëms jungtims taip pat keliami dideli reikalavimai, susijæ su þmogaus sveikatos apsauga, t. y. pavojingo didelës galios ðviesos spinduliavimo. Tai uþtikrina E2000 optinës jungties dizainas, kuris naudojamas ir didelës galios jungtyse. Optinës jungties apsauginis dangtelis atsidaro tik ákiðus jungtá á adapterá. Taip jungtis apsaugoma ne tik nuo pavojingo spinduliavimo, bet ir nuo jos uþterðimo, kuris ypaè nepageidautinas esant didelëms ðviesos galioms. Deja, kol kas didelës galios optiniø jungèiø kaina tris kartus didesnë nei áprastø jungèiø.

2 pav. Ðviesolaidþiø sujungimas Vienamodis ðviesolaidis

Suvirinimo vieta

Gradijantinis ðviesolaidis

Suvirinimo Vienamodis vieta ðviesolaidis

27 1 optinë jungtis

2 optinë jungtis

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

„DO“ serijos saugikliai,

jų priedai ir naudojimo ypatybės Andrius Bajoras, UAB „Etibaltus“ vadybininkas

pav.). Saugikliø keraminiai lizdai gali bûti tvirtinami ant DIN 35 mm bëgelio (DO N tipas (3a, 3b ir 3c pav.) ir ant plokðèio pavirðiaus (DO V tipas). Patys saugikliø lizdai gali bûti vienpoliai ir tripoliai (3 ir 5 pav.). DO saugikliai, palyginti su DII tipo saugikliais, pasiþymi kur kas maþesniais galios nuostoliais.

DO serijos arba NEOZED sistemos kamðtiniai saugikliai naudojami þemosios átampos vidaus grandiniø, valdymo ir kontroliniams kabeliams apsaugoti nuo trumpojo jungimo sroviø. Saugikliai nuo 2 iki 100 A (tiek kintamosios, tiek nuolatinës vardinës srovës) skirti naudoti gyvenamuosiuose, komercijos ir kitose objektuose. Dël savo maþø matmenø jie kartais vadinami maþagabarièiais ir naudojami ávadiniuose

ir skirstomuosiuose skyduose. Ðios serijos saugikliø privalumai: þema kaina, nedideli galios nuostoliai, nedidelis áðilimas, svoris, vietos ekonomija, suveikimo indikacija. Ðio tipo saugikliai yra trijø tipø – DO1, DO2 ir DO3 su gG/gL charakteristikomis. DO saugikliai dedami á keraminius E-14 ar E-18 sriegio lizdus, ant kuriø uþsukamos srieginës saugikliø galvutës (3d

1 pav. DO tipo saugiklio matmenys

4 pav. pavaizduoti (Pd, W) DO ir DII tipo saugikliø galios nuostoliai, esant 20, 35 ir 63 A apkrovos sroviø reikðmëms. Eksperimentiðkai nustatyta, kad DO tipo saugikliø galios nuostoliai (W) iki 10 procentø maþesni, palyginti su DII tipo saugikliais, kurie daþnai vadinami kamðtiniais. DO saugikliai su lëta charakteristika gG/gL naudojami selektyviam darbui kartu su B, C ir D charakteristikø automatiniais jungikliais. Á keraminius saugikliø laikiklius kartais dedami centruojantys ádëklai (6 pav.), kurie neleidþia ádëti didesnio nei numatyta vardinës srovës saugiklio, kad elektros

2 pav. DO tipo saugiklio sandara

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

4 pav. DO ir DII tipø saugikliø galios nuostoliai Pd (W)

5 pav. DO2 N K tripolis laikiklis montuojamas ant DIN 35 mm bëgelio

energijos vartotojas bûtø apsaugotas nuo padidëjusios srovës poveikio. DO serijos lydieji ádëklai turi spalvotà suveikimo indikacijà. Atitinkamos vardinës srovës saugiklis turi atitinkamos spalvos indikatoriø, kuris lengvai matosi, kai saugiklis suveikia. Ðios spalvos ir Tipas

DO1

DO2

DO3

Vardinë srovë, A

Spalva

Roþinë

Ruda

Þalia

Raudona

Juoda

Pilka

Þydra

Geltona

Juoda

Balta

Juoda

Balta

7 pav. VL D01 modulinis laikiklis-kirtiklis, skirtas saugikliams D01 2-16A

6 pav. Centruojantis ádëklas

svarbiausios saugikliø charakteristikos pateiktos 1 lentelëje. NEOZED sistemos lydieji saugikliai taip pat naudojami moduliniuose saugikliø jungikliø laikikliuose. Moduliniai laikikliai kartu gali atlikti ir pagrindinio kirtiklio funkcijà. DO1 tipo saugikliai dedami á

Vardinë Trumpojo átampa atjungimo AC/DC, V geba AC/ DC, kA

Saugiklio Pakuotë laikiklis

400/250

E-14

50/8

VLD O1 tipo laikiklius ir skirti nuo 6 iki 16 A grandiniø apsaugai, o DO2 tipo saugikliai dedami á STV DO2 laikiklius, kurie skirti nuo 20 iki 63 A grandiniø apsaugai. Su STV DO2 laikikliu naudojamas 9 mm ploèio papildomas kontaktas informacijai apie jo bûklæ („ájungtas-iðjungtas“).

Elektros Erdvës

3 pav. DO1 N K tipo keraminis saugiklio laikiklis (a), su apsauginiu laikikliu (b, c), E-14 sriegio galvutë (d)

Visi minëti laikikliai-kirtikliai gaminami ið aukðtoms temperatûroms atsparios izoliacinës medþiagos, jø kontaktai padengti sidabru. Esti 1p, 1p+N, 2p, 3p ir 3p+N moduliø. Juos galima plombuoti. Apibendrinant galima pasakyti, kad DO tipo saugikliai dël nedideliø savo matmenø padeda taupyti vietà skydeliuose, o tai leidþia naudoti maþesnius skydelius. Ðio tipo saugiklius gali pakeisti ir nekvalifikuoti asmenys.

10/500 a)

400/250

50/8

Bronzinë

Sidabrinë 400/250

50/8

100

Raudona

50/8

400/250

E-18

10/500

M30x2

8 pav. STV DO2-1 ir STV DO23 modulinis laikiklis-kirtiklis, vienpolis (a) ir tripolis (b), skirtas saugikliams D02 20-63A

Elektros Erdvës

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

kronika Vykdoma galimybiø studija Trijø Baltijos ðaliø energetikos bendroviø „Lietuvos energija“, „Eesti Energija“ ir „Latvenergo“ vadovai kovo 8 dienà pasiraðë susitarimo memorandumà dël pasirengimo naujojo branduolinio reaktoriaus statybai Lietuvoje. Baltijos ðaliø energetikø pasiraðomo memorandumo pagrindà sudaro 2006 m. vasario 27 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrø pirmininkø pasiraðyta Deklaracija dël tiekimo saugumo Baltijos valstybëse ir bendros Europos energetikos politikos bei Komunikatas dël bendros Baltijos valstybiø energetikos strategijos ir iniciatyvos naujos atominës elektrinës statybai Lietuvoje. „Ðio memorandumo pasiraðymu pradedame pirmàjá pasirengimo etapà – galimybiø studijà, kuri ávertins technologinius, aplinkosauginius, teisinius ir ekonominius tokio projekto aspektus ir pagrástumà. Ji padës rasti priimtiniausià sprendimà visoms trims ðalims, garantuoti regiono aprûpinimà elektros energija ir diversifikuotos elektros energijos gamybos raidà ateityje“, – teigia AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.

Galimybiø studijà ketinama uþbaigti iki ðiø metø lapkrièio 1 dienos. Memorandumo ðalys paþymëjo, kad jau sukauptos technologinës þinios ir sukurta infrastruktûra atominës elektrinës statybai ir eksploatacijai Ignalinoje, Lietuvoje, o energetikos ámonës jau turi sëkmingo bendradarbiavimo patirties. „Tai bus daugiaðalis Baltijos energetikos ekspertø projektas, nes mes jau turime sëkmingo bendradarbiavimo patirties, vykdant energijos perdavimo linijos tiesimo projektà „Estlink“. Nors iki ðiol mes kalbëjome tik apie naujø generuojanèiø galiø árengimà po antrojo Ignalinos atominës elektrinës bloko uþdarymo, ðis projektas ateityje turëtø aprëpti viso Baltijos regiono energetikos sektoriaus plëtrà. Noriu pabrëþti, kad energijos tiekimas ne tik turëtø bûti ekonomiðkai pagrástas ir techniðkai paþangus, bet ir maksimaliai saugus“, – tvirtina bendrovës „Latvenergo“ valdybos pirmininkas Karlis Mikelsons. Memorandume numatoma, kad ðalys vienodomis sàlygomis dalyvaus projekte ir prisidës prie jo tobulinimo. Bendram vadovavimui ir prieþiûrai ðalys ásteigs vadovaujantá komitetà, kurio nariais taps visø trijø energetikos ámoniø vadovai. Ðalys lygiomis dalimis padengs su bendrais interesais projekte susijusias iðlaidas. Pasak Sandor Liive, Estijos energijos valdybos pirmininko, Estijos energijos ámonës visada domëjosi galimybëmis dalyvauti atominës elektrinës plëtros projektuose. Tam realias galimybes sukuria ðiandien pasiraðytas trijø Baltijos valstybiø energetikos ámoniø susitarimas. „2002 m. kartu su Ekonomikos ministerija atliktos studijos analizë parodë, jog, siekiant energetikos ðalutiniø ávairovës, atominë elektrinë yra vienas tinkamiausiø pasirinkimø. Remiantis minëta studija buvo aiðku, jog atominëje energetikoje bûtina iðnagrinëti bendradarbiavimo su Lietuva galimy-

bes. Lietuva, viena artimiausiø Estijos kaimyniø ir bendrø projektø partneriø, tam turi tinkamà infrastruktûrà ir patirtá“, – papildë S. Liive. Ðalys pripaþásta, kad, siekiant sumaþinti priklausomybæ nuo vieno pirminës energijos ðaltinio, yra labai svarbu turëti diversifikuotus elektros energijos gamybos pajëgumus. Pagrindinis spræstinas klausimas – konkurencija tarp dujas deginanèiø elektriniø ir kitus iðteklius naudojanèiø energijos gamybos ðaltiniø. Pasak AB „Lietuvos energija“ vadovo, në viena ið ðaliø pati viena nebûtø pajëgi garantuoti pakankamø investicijø elektros energijos gamybos pajëgumams, leidþianèiø iðlaikyti ðiuo metu esamà padëtá rinkoje. Galimybiø studijai parengti ðalys sudarys technologijø ir aplinkosaugos, projekto finansavimo, teisës klausimø ir elektros energijos perdavimo darbo grupes. Baigus projekto ágyvendinimo galimybiø studijà, ðalys toliau tæs projekto tobulinimà, iðskyrus atvejus, jeigu studijoje bûtø nurodytos lemiamos kliûtys, kuriø ðalys pagrástai negali átakoti, arba jeigu kitaip bûtø prieita prie iðvados, kad projektas neturi ekonomiðkai pagrástø perspektyvø. „Atominës elektrinës statyba iki 2020 metø ekonomiðkai pasitvirtintø, jeigu ilgai iðsilaikytø labai aukðtos kuro kainos ir nebûtø galimybës importuoti elektrà“, – skelbia sausá iðplatinta pagal Ûkio ministerijos uþsakymà Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkø parengta studija „Atominës elektrinës konkurencingumas Baltijos, Skandinavijos, Vakarø ðaliø bei Rusijos rinkose“. Mokslininkø darbo grupës vadovas profesorius Rimantas Deksnys spaudoje pateikë ir daugiau argumentø, kodël nevertëtø skubëti statyti naujà atominæ elektrinæ. Pagrindinis jø tas, kad mokslininkai prognozuoja maþø branduoliniø reaktoriø pasirodymà rinkoje.

UAB „Skaidula“ lieka iðtikima savo pavadinimui

Lietuviðko kapitalo bendrovë, veikianti nuo pirmøjø privaèiø kooperatyvø kûrimo laikotarpio, lieka iðtikima kaþkada pradëtai veiklos srièiai. Dar 1989 metais pradëjusi savarankiðkai projektuoti, gaminti ir realizuoti metrologinæ árangà ðviesolaidiniams tinklams testuoti, ðiandien sëkmingai pati die-

gia tokius tinklus Lietuvoje. Ðiandien Vilniaus mieste jau nutiesta per 100 km ðviesolaidiniø tinklø, jungianèiø didesnius biurø centrus, valstybines organizacijas, ryðiø operatorius, didesnes ámones, baigiami kloti tinklai magistralëje „Vilnius–Kaunas–Klaipëda“, artimiausiø metø planuose – þiedà

jungti per Ðiaulius ir Panevëþá. Ðviesolaidinës technologijos nëra pigios, todël tenka investuoti nemaþai lëðø: bendrovë, iðleidusi jau apie 10 mln. litø, per ateinanèius kelerius metus planuoja „uþkasti po þeme“ dar apie 15 mln. litø.

„Schneider Electric“ auga, ir ðis jau antrus metus besitæsiantis augimas sietinas tiek su ásitvirtinimu naujose auganèiose rinkose, tiek su paþanga naujose veiklos srityse. „Kaip bendrovës „Schneider Electric Nordic Baltic“ vadovas galiu pasidþiaugti, kad turime patá geriausià iðeities taðkà tolesnei plëtrai ir augimui garantuoti“, – teigia Rune Johanssonas, naujasis bendrovës „Schneider Electric Nordic Baltic“ generalinis direktorius.

2006 m. UAB „Energetika“ iðleido Juozo Baublio, Sauliaus Gudþiaus, Prano Jankausko, Lino Markevièiaus ir Alfonso Morkvëno monografijà „Þaibas. Apsauga nuo þaibo“. Generolo Jono Þemaièio karo akademijos ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai knygà parengë AB „Lietuvos energija“ uþsakymu. Monografijoje nagrinëjamas þaibo iðlydþiø susidarymas, jø poveikis elektros energetikos objektams, apsaugos nuo þaibo ypatumai. Monografija skirta mokslo, inþinerijos bei technikos darbuotojams.

Tarptautinë kompanija „Schneider Electric“ kovo pradþioje Lietuvos rinkai pristatë naujo dizaino elektros instaliavimo prietaisø serijà Lexel Unica. „Schneider Electric Lietuva“ generalinio direktoriaus Gedimino Abarèio teigimu, tai vienintelë mûsø ðalyje elektros jungikliø ir lizdø serija su 19 spalvø keièiamais rëmeliais. Pristatydamas viena pirmaujanèiø pasaulyje elektros árangos ir jos komponentø gamintojà „Schneider Electric“, kurios

bûstinë Prancûzijoje, G. Abartis paminëjo, kad ámonë vykdo veiklà 13 pasaulio ðaliø, joje dirba 94 tûkst. darbuotojø. Ðiuo metu „Schneider Electric“ kompanijose Baltijos ðalyse dirba apie 370 þmoniø. Jau antrus metus ið eilës akcinë bendrovë „Schneider Electric“ pranoksta savo paèios ir rinkos lûkesèius. Kaip rodo kà tik paskelbta ðio prancûzø koncerno 2005 metø finansinë atskaitomybë, „Schneider Electric“ apyvarta visame pasaulyje padidëjo 13 proc., o pelnas iðaugo net 21 proc. Tai reiðkia, kad „Schneider Electric“ pavyko per dvejus metus padidinti koncerno pelnà beveik 60 procentø.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

„Schneider Electric“ dþiaugiasi gerais rezultatais

Elektros Erdvës

Nauja monogafija

Pasak G. Abarèio, Lietuvoje „Schneider Electric Lietuva“ yra árengusi „Maþeikiø naftos“, „Svenheim“ gamyklos Alytuje þemos ir vidutinës átampos skirstyklas, Kauno „Mega“ prekybos centro þemos átampos skirstyklà, automatizavusi Raseiniø katilinæ.

Gediminas Abartis, bendrovës „Schneider Electric Lietuva“ generalinis direktorius demonstruoja naujos serijos jungiklius

Elektros tilto tiesimas toliau vilkinamas Lenkai ir toliau vilkina elektros tilto tiesimà, nes jø energetikai bijo pigesnës elektros, o politikai nenori, kad pradëjus importuoti elektrà bûtø uþdaromos anglimis kûrenamos elektrinës. Bendri darbai taip ir nepradëti, nors linijos projektas átrauktas á prioritetiniø transeuropiniø projektø sàraðà, o ES yra pasirengusi suteikti finansinæ paramà jos statybai. Apie tai kalbëta ir per kovo pradþioje vykusá Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko ir Lenkijos ûkio ministro Piotro Grzegorzo Wozniako susitikimà. Premjeras dar kartà pabrëþë visø galimø infrastruktûros jungèiø – transporto ir energetikos – svarbà Lietuvai. „Baltijos ðalys su Europa gali bûti susietos tik per Lenkijà“, – susitikime sakë Ministras Pirmininkas.

Lietuvos Vyriausybës vadovas klausë Lenkijos ûkio ministro apie sprendimus dël elektros tilto su Lietuva statybos perspektyvos. P. G. Wozniakas informavo Premjerà, jog sprendimus, kokiais principais remiantis bus formuojama energetikos infrastruktûra, Lenkija priims artimiausiu metu. Savo ruoþtu ûkio ministras Kæstutis Daukðys paragino Lenkijos ûkio ministrà P. G. Wozniakà kaip ámanoma greièiau priimti sprendimà dël elektros jungèiø su Lietuva ir galimo bendradarbiavimo ágyvendinant naujos atominës

elektrinës statybos projektà. Lenkijos ministras sakë suprantàs Lietuvos situacijà ir pritarë, kad vienoks ar kitoks sprendimas turi bûti priimtas. P. G. Wozniakas pristatë ðiuo metu Lenkijoje svarstomà naujà energetikos strategijos projektà ir energetikos ámoniø restruktûravimo procesà. Kartu jis paþymëjo, kad atsiþvelgiant bûtent á naujàjà Lenkijos energetikos strategijà ir bus priimami sprendimai dël elektros tilto su Lietuva ir galimo dalyvavimo Baltijos ðaliø projekte dël naujos jëgainës statybos.

Elektros Erdvës

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

kronika Milijonai elektros energijos kokybei garantuoti Vakarø Lietuvoje elektros energijà skirstanti ir tiekianti akcinë bendrovë „VST“ á nusidëvëjusius Kauno, Klaipëdos ir Ðiauliø regionø skirstomuosius elektros tinklus pernai investavo 130 mln. litø. Ðiais ir kitais metais þadama investuoti dar po 100 mln. litø.

kurie garantuotø kokybiðkà ir patikimà elektros energijos tiekimà klientams, ásigyti. Praëjusiais metais bendrovë „VST“ parengë investicinæ programà ir pradëjo ágyvendinti keliasdeðimt milijonø litø kainuosianèius elektros tinklo rekonstrukcijos projektus.

Susirûpinti tiekiamos elektros energijos patikimumu elektrikus privertë vis atkaklesni gyventojø ir verslà plëtojanèiø ámoniø savininkø reikalavimai teikti kokybiðkà elektros energijos skirstymo ir tiekimo paslaugà. „Susiklostë kritiðka padëtis, dabar elektra kokybiðkai ir patikimai gali bûti teikiama tik ið esmës rekonstravus transformatoriø pastotes, susidëvëjusià ir moraliai pasenusià árangà pakeitus naujomis, moderniomis technologijomis“, – teigia akcinës bendrovës „VST“ Elektros tinklo tarnybos direktorius Rytis Borkys.

Á Klaipëdos miesto ir rajono skirstomuosius elektros tinklus jau investuota daugiau nei 35 milijonai, dar bemaþ tiek planuojama investuoti ir ðiais metais. Plungës mieste vyksta Plungës 110/10 kV transformatoriø pastotës rekonstrukcija, rekonstrukcijos darbus planuojama pradëti Salantø miestelio elektros pastotëje. Bendrovë parengë rekonstrukcijos projektà Telðiø miesto pakraðtyje esanèiai Tausalo pastotei atnaujinti.

Kaip praneðë „VST“ ryðiø su visuomene atstovë Renata Saulytë, bendrovë planuoja ið esmës rekonstruoti 50 transformatoriø pastoèiø. Nuoseklios investicijos skiriamos ir oro ir kabeliø linijoms tiesti, ðiuolaikiðkiems ir saugiems árenginiams,

Investicijos pasiekë ir Ðiauliø regionà. Radviliðkyje baigta strategiðkai svarbios Radviliðkio elektros pastotës rekonstrukcija, kuri „VST“ ámonei kainavo daugiau nei 7 mln. litø. 2005 m. bendrovë parengë rekonstrukcijos projektus ir Ðeduvos, Akmenës, Tytuvënø, Miglos (Maþeikiai) pastotëms atnaujinti. Per

ðiuos ir kitus metus á Ðiauliø regiono skirstomuosius elektros tinklus þadama investuoti apie 50 mln. litø. Kauno regione elektros energijà tiekianti „VST“ bendrovë per ateinanèius trejus metus ágyvendins maþiausiai tris milijoninius projektus.

Ákurta Elektrotechnikos ir elektroniniø atliekø tvarkymo organizavimo asociacija Elektros sunaudojimas maþëja Nuo praëjusiø metø dirbant tik vienam Ignalinos atominës elektrinës reaktoriui, elektros energijos gamyba Lietuvoje 2005 metais sumaþëjo 23 procentais, eksportas – 44 procentais, o elektros energijos sunaudojimas per praëjusius metus sumaþëjo 0,8 procento.

Kovo 2 dienà ávyko pirmasis asociacijos „Infobalt EPA“ nariø susirinkimas. Daugiau kaip trisdeðimt nariø nutarë drauge spræsti problemas, kurios atsirado ásigaliojus elektroniniø atliekø tvarkymo teisës aktams. Iðrinkta 5

nariø asociacijos valdyba, ásteigti trys komitetai: IT ir telekomunikacijø árangos atliekø, Buitinës technikos árangos atliekø ir Apðvietimo árangos atliekø. Asociacijos valdybos pirmininku iðrinktas Alvydas Rakðtys.

Pernai Lietuvos elektrinë pagamino 14,8 mlrd. kilovatvalandþiø elektros energijos (2004 metais – 19,2 mlrd. kWh), ið jø 4,1 mlrd. kWh eksportuota á uþsiená (2004 m. – 7,3 mlrd. kWh). Lietuva neseniai ES buvo kritikuota dël per dideliø elektros energijos sànaudø gamyboje. Ekonomistai turëtø patyrinëti, ar elektros energijos naudojimo maþëjimas yra tikrai sveikintinas reiðkinys.

VGTU 2006 metø konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitetas ðiais metais planuoja kelias respublikines konferencijas.

Balandþio 14 dienà kartu su Lietuvos skaièiuojamosios mechanikos asociacija ir vadovaujant prof. R. Belevièiui organizuojama XIV skaièiuojamosios mechanikos konferencija.

Profesorius V. Martinaitis balandþio 25 dienà organizuoja konferencijà „Pastatø inþinerinës sistemos“, o geguþës 24 ir 25 dienomis VGTU kartu su Kauno technologijos universitetu, Rygos bei Talino technikos universitetais, LMA Technikos mokslø skyriumi organizuoja plaèià konferencijà „Elektronika 2006“. Plaèiau http://www.vgtu.lt/mokslas

AB „Lietuvos energija“ per 2005 metus uþdirbo 16,8 mln. litø neaudituoto pelno prieð apmokestinimà. Kaip informavo bendrovës atstovë ryðiams su visuomene Aurelija Trakðelienë, nors ðis pelnas yra beveik 93 mln. litø maþesnis negu per 2004 metø atitinkamà laikotarpá, taèiau jis gerokai virðija prognozes. Buvo planuota, kad dël sumaþëjusio elektros energijos eksporto ir dël nusidëvëjimo sànaudø iðaugimo bendrovë 2005 metais dirbs nuostolingai.

Paramos skyrimas projektui „NETA“ ámoniø-nariø darbuotojø mokymas“ Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerijos ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentûros sprendimu, ágyvendinant

Lietuvos 2004–2006 metø bendrojo programavimo dokumento II prioriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ 2.2 priemonæ „Darbo jëgos kompetencijos ir gebëjimø prisitaikymo prie pokyèiø ugdymas“ vienuolikai asociacijos „NETA“ ámoniø darbuotojø mokymui iðskirta parama.

Pasak AB „Lietuvos energija“ finansø direktoriaus Rimanto Ðukio, rengiant bendrovës finansinæ atskaitomybæ buvo pritaikyti Tarptautiniai apskaitos standartai – ámonës ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatai atspindëti finansinëje atskaitomybëje.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Pelnas virðijo prognozes

Elektros Erdvës

„NETA“ prezidentas Bronius Rasimavièius su kà tik pasiraðyta sutartimi

„Iðaugus turto vertei per ataskaitiná laikotarpá gerokai padidëjo nusidëvëjimo sànaudos. Ðis padidëjimas nebuvo átrauktas á elektros energijos perdavimo kainà, taèiau tai neturëjo neigiamos átakos ámonës pinigø srautams ir pelnui prieð mokesèius, palûkanas ir nusidëvëjimà (EBITDA)“, – sako R. Ðukys. Pelnas, neiðskaièiavus mokesèiø, palûkanø ir nusidëvëjimo, siekë 176 mln. litø (2004 m. – 179 mln. litø), o EBITDA marþa buvo 18,5 proc. (2004 m. – 18,8 proc.).

Klaipëdos rajone bus statomos vëjo elektrinës Vasario viduryje Leidimø statyti vëjo elektrines penktoje zonoje konkurso komisija, ávertinusi gautus siûlymus, nustatë, kad konkursà laimëjo UAB „Gera energija“, pasiûliusi statyti bendros 35 MW galios vëjo elektrines Klaipëdos rajone. Ðios elektrinës bus prijungtos prie 110 kV elektros perdavimo oro linijos atkarpoje „Klaipëda–Rietavas“.

Vieðas konkursas gauti leidimus statyti vëjo elektrines penktoje zonoje, kurios bendra didþiausia vëjo elektriniø galia yra 35 MW, buvo paskelbtas praëjusiø metø lapkrièio 25 dienà.

Konkurso laimëtojas ne vëliau kaip per 3 mënesius nuo konkurso pabaigos turi kreiptis á Ûkio ministerijà su praðymu iðduoti leidimà plësti elektros energijos gamybos pajëgumus. Leidimas plësti elektros energijos gamybos pajëgumus konkurso laimëtojui iðduodamas teisës aktø nustatyta tvarka, ávykdþius visas sàlygas ir reikalavimus tokiam leidimui gauti.

Lietuva yra ásipareigojusi Europos Sàjungai iki 2010 metø padidinti elektros energijos gamybà ið atsinaujinanèiø iðtekliø iki 7 proc. Vyriausybë prioritetine nustatë vëjo energetikà ir patvirtinta tvarka nurodë, kiek MW vëjo jëgainiø turi bûti ádiegta kasmet iki 2009-øjø. Vëjo energijos gamybos daliai garantuoti reikia pastatyti iki 200 MW galios elektriniø.

Per praëjusius metus, vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus veiklà, ámonë per aukðtos átampos elektros tinklus ðalies poreikiams perdavë 9,1 mlrd. kWh elektros energijos – 4,2 proc. daugiau negu 2004 m. 2005 metø „Lietuvos energijos“ investicijos energetikos objektams atnaujinti ir rekonstruoti sudarë 129 mln. litø.

Iki ðiø metø pabaigos bus surengti dar du konkursai gauti leidimus statyti vëjo elektrines: treèiojoje zonoje – 15 MW, ðeðtojoje – 20 MW.

33 „Kronikos“ skyriø tvarko Virgaudas Gudas

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Istorija

Elektros Erdvës

Avarija su sėkminga baigtimi Serafinas Andriuðis, buvæs Alytaus elektros tinklø vyriausias inþinierius

1963 metais buvo ákurta Alytaus elektros tinklø ámonë, kuri turëjo perimti á savo balansà Dzûkijos ir Suvalkijos regionuose esamà energetiná ûká ir toliau elektrifikuoti visus elektros energijos vartotojus, prijungiant juos prie valstybiniø energetinës sistemos tinklø. Tuo metu visoje mûsø respublikoje elektrifikacijos darbai vyko planingai ir sparèiai. Buvo tiesiamos skirstomøjø tinklø naujos linijos, montuojamos transformatoriø pastotës, o esami seni tinklai, kurie neatitiko techniniø reikalavimø, buvo rekonstruojami arba pakeièiami naujais. 1964 metais á Lietuvà atvyko TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministras P. Neparoþnij susipaþinti su elektrifikacijos eiga, o vëliau sveèias atostogavo ir gydësi Druskininkø sanatorijoje. Druskininkuose tuo metu buvo tik viena 35 kV transformatoriø pastotë su vienu transformatoriumi, o rezerve palikta buvusi nedidelës galios dyzelinë elektrinë. Miesto komunaliniø skirstomøjø tinklø bûklë buvo prasta, o schema neoperatyvi. Daþnus árenginiø gedimus personalas ðalindavo ilgai, o vartotojus palikdavo be elektros. Beveik visi abonentai buvo priskirti 3 kategorijos imtuvø grupei.

Vienà rytà, ministrui tik pradëjus elektrine skutimosi maðinële skustis barzdà, sanatorijoje dingo elektra. Tuo paèiu metu be elektros liko ir visi miesto gyventojai. Patikrinus nustatyta, kad pastotës 10 kV ávadiniame narvelyje ávykæs trumpasis jungimas suþalojo visus tris atraminius izoliatorius. Jø pakeitimas naujais uþtruko daugiau nei porà valandø. Ájungti rezerviná dyzeliná generatoriø nevertëjo, nes jo galia buvo per maþa. Elektros tinklø normalus darbas buvo atstatytas tik po trijø valandø.

Kità dienà ministras iðkvietë mane pasiaiðkinti dël ávykusios avarijos norëdamas suþinoti, kas buvo atsitikæ. Pas ministrà ëjau nedràsiai, nes tikëjausi nepelnytø priekaiðtø. Jo nuotaika tuo metu buvo gera, tad pusiau juokais sakë: „Dël tos jûsø tinklø avarijos negalëjau normaliai nusiskusti ir daugiau kaip dvi valandas teko laukti pietø, nes ðeimininkë negalëjo be elektros paruoðti maistà. Ar daþnai jûsø tinkluose bûna tokios avarijos ir dël kokiø prieþasèiø?“ Paaiðkinus ministrui Druskininkø miesto dabartinæ elektros tinklø padëtá, pasakiau, kad jà dabar galima pagerinti tik gavus ir sumontavus pastotëje antrà transformatoriø ir rekonstravus miesto skirstomuosius tinklus. Deja, ðie darbai numatomi tik kitame penkmetyje. Ministras su ðia nuomone sutiko ir, truputá pagalvojæs, pasakë: „Ðis maþas kurortinis miestelis ir jo nuostabios ir tvarkingos apylinkës man labai patinka. Èia galima, ypaè vyresnio amþiaus þmonëms, gerai pailsëti, pajusti þmogaus ir gamtos harmonijà. Tokioje aplinkoje gimsta ir auga tikri menininkai-genijai, tokie kaip jûsø Èiurlionis. Todël druskininkieèiai ir jø sveèiai nusipelno þymiai geresnio elektros energijos tiekimo“. Tam reikalui ministras paþadëjo treèiame ketvirtyje skirti naujà 3 200 kVA galios transformatoriø. Baigiant pokalbá ministro pasiteiravau, kaip jis vertina mûsø respublikos elektrifikacijos apimtis ir atliekamø darbø kokybæ. Anot sveèio, „jûsø energetikø dauguma yra aukðtos kvalifikacijos ir pasiðventæ ðiam darbui, kuriam vadovauja sumanûs vadovai. Tikiu, kad jie pagal patvirtintà planà sugebës elektrifikuoti ne tik miestus, bet ir ûkininkø gyvenvietes bei gyventojø sodybas. Ðiam darbui ðiandien jûs turite stiprià materialinæ bazæ ir

tinkamus specialistus. O kalbant apie darbø kokybæ ir montuojamø árenginiø patikimumà, tai reikia dar daug padirbëti, nes tam, kaip sakoma, ribø nëra. Tai rodo ir vakar ávykusi avarija“. Ministras savo paþadà iðtesëjo. Po poros mënesiø gavome paskyrà naujam transformatoriui, kurá gavus, Alytaus elektros tinklø kolektyvas sumontavo ir prijungë. Aiðku, elektros tiekimas þymiai pagerëjo ne tik kurortui, bet atsirado galimybë elektrifikuoti ir artimas gyvenvietes, þemës ûkio gamybinius centrus, o vëliau ir privaèias sodybas bei nutolusius miðkø ûkius, kurie plaèiai iðsibarstæ Dzûkijos puðynuose. Tik vëliau paaiðkëjo, kad ministro „dovana“ druskininkieèiams buvo paskirta ne papildomai, o ið bendrøjø respublikos fondø ir ðio transformatoriaus negavo kita elektros tinklø ámonë.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Dabar siûloma nauja gaminiø grupë EGS, kurios sudëtyje yra naujos jungikliø ir elektros lizdø serijos Standard, Dialog, Dialog-Exlusive, Aura-Basis, Aura-Glas ir Aura-Stein. Jos gaminamos ið aukðtos kokybës lengvai priþiûrimø medþiagø, yra aiðkaus dizaino ir neblunkanèiø patraukliø spalvø. Serijø vidinës dalys yra unifikuotos. Visos daugiausia naudojamø jungikliø ir elektros lizdø jungtys yra su spyruokliniais gnybtais. Standard serija dël þemo rëmelio tinka ir namuose, ir biure – ant sienø ar árangos dëþutëms. Ji gaminama ið duroplasto. Prie dvigubo elektros lizdo, jeigu reikia, galima prijungti keturis laidus, sutaupant árangos dëþutëje vietà bei jungimo gnybtus. Dialog serija yra aðtuoniø skirtingø spalvø – tai leidþia kurti ávairius interjero dizaino derinius. Chromuoti ir aukso

spalvos Dialog-Exslusive serijos rëmeliai jungikliams bei elektros lizdams suteikia prabangos áspûdá. Ávairûs Aura serijos stiklo ir akmeniniai rëmeliai padaro interjero dizainà elegantiðkà. Akmeniniai rëmeliai pjaunami ið natûralaus akmens ir marmuro. Jungikliams galima pritaikyti specialø perðvieèiamà klaviðø rëmelá, kuris ðvieèia, jeigu jungiklis turi indikatorinæ lemputæ. Be jungikliø ir elektros lizdø serijø, dabar „OBO Bettermann“ siûlo taip pat didelá ligoninëse taikomos OBO Bus ir Funk sistemø árangos asortimentà. OBO Bus sistema leidþia patogiai ir tausojant energijà reguliuoti apðvietimà, ðildymà bei ventiliacijà. Belaidë Funk sistema leidþia radijo bangomis valdyti árenginius. Sistemos easyclick jungiklis, arba siøstuvas, nereikalauja maitinimo ðaltinio, o energija, kurios reikia informacijai perduoti, gaunama paspaudus mygtukà. Imtuvà galima átaisyti á árangos dëþutæ, sujungti su elektros lizdu arba instaliuoti á skydà. Patalpose darbinis spindulys yra 30 metrø per dvi akmens sienas. Ðá jungiklá labai patogu naudoti biuruose, kuriuose yra

stiklinës tarpinës sienelës ir áprastø jungikliø instaliuoti ðalia durø neámanoma. Jungiklius galima pasirinkti ir ið Dialog, ir ið Aura serijos. Tikimës, kad padidëjæs mûsø gaminiø asortimentas padës Jums, bendradarbiaujant su mumis, rasti dar geresniø kompleksiniø sprendimø. Priit Sepper Produkto vadybininkas „OBO Bettermann Baltic OÜ“

Elektros Erdvës

„Obo Bettermann OÜ“ iki ðiol Pabaltijo rinkai siûlë gaminius, kuriø sudëtyje yra kabelio sujungimo ir tvirtinimo reikmenys, trumpalaikiø virðátampiø ir þaibolaidþio sistemos, kabelio nuvedimo sistemos bei árangos dëþutëse ir po grindimis instaliavimo sistemas.

OBO BETTERMANN Baltic filialas Kareiviø g. 6-311, Vilnius Tel. (8 5) 237 5911 Faks. (8 5) 237 5912 Mob. 8 687 40 153 www.obo.lt

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Þinynas GREITAVEIKIAI SAUGIKLIAI Charakteristikos pagal IEC 60269 ir VDE 0636 standartus Tipas D0

Serija

Dydis D01

Vardinë srovë 2–16 A

D02

20–63 A

DI, DII, DIII, DIV, DV

UQU-N UQ U

00C, 00, 0, 1, 2, 3 00C, 00 0 1, 2, 3

UQ M -

Vardinë átampa 400 V

Charakteristika gR

2–25 A 2–30 A 35– 63 A 80–100 A 125–200 A

500 V

6–630 A 6–160 A 6–160 A 35–630 A

690 V 690 V 690 V 690 V

aR/gR aR/gR aR/gR aR/gR

00C, 1, 2, 3, 4a 6–1500 A BS8, BS17, BS38, BS38T 6–800 A BS8, BS17, BS17D, BS38, 6–700 A BS38T

500 V 240 V

gR aR

690 V

Áprastiniø (gG) DII tipo 16, 20, 25 A ir QU (gR) DII tipo 16, 20, 25 A saugikliø laiko/srovës charakteristika

Saugiklio veiksmingumà nusako laiko/srovës charakteristika, pagal kurià nustatoma lydþiojo ádëklo iðsilydimo trukmës priklausomybë nuo apkrovos srovës. Pateiktas grafikas vaizduoja áprastiniø saugikliø (1‘, 2‘, 3‘) ir grei-

taveikiø saugikliø (1, 2, 3) suveikimo laikà esant toms paèioms apkrovos sroviø reikðmëms. Nesunku pastebëti, kad greitaveikiai saugikliai suveikia kur kas greièiau esant tai paèiai apkrovos srovei, todël daugeliu atveju jais gali-

ma keisti automatinius jungiklius su charakteristika Z. Informacijà pateikë UAB „Etibaltus“ pagal „ULTRA QIUCK fuses - for semiconductor protection“ katalogà.

Þemosios átampos saugikliø selektyvumas Elektros grandiniø apsaugai daþniausiai naudojami saugikliai su gL charakteristika. Pagal DIN VDE 0636 lyduko suveikimo diapazonas ribojamas dviem kreivëmis (apatinë ir virðutinë ribinës vertës). Perkrovos metu vienoje grandinëje sumontuoti saugikliai veiks selektyviai tuo atveju, jeigu jø vardiniø sroviø santykis bus >1,6. Toliau pateikta þemosios átampos saugikliø selektyvumo lentelë bei charakteristikos.

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Saugikliø selektyvumo lentelë Pirminio saugiklio Antrinio (negali atjungti) saugiklio (turi vardinë srovë (A) atjungti) vardinë srovë (A) 6 2 10 4 16 6

Pirminio saugiklio Antrinio (negali atjungti) saugiklio (turi vardinë srovë (A) atjungti) vardinë srovë (A) 200 125 250 160 315 200

20 25 35

10 16 20

400 500 630

250 315 40

50 63 80

25 35 50

800 1000 1250

500 630 800

100 125 160

63 80 100

Elektros Erdvës

SELEKTYVUMAS

Saugikliø laiko/srovës charakteristika

Selektyvumas tarp saugikliø lydukø Dël kiekvienam saugikliui bûdingos pastovios atjungimo gebos vertës I2t (Dþaulio integralas) jie veiks selektyviai tol, kol bus pasiekta ðios gebos riba. Ávykus trumpajam jungimui du vienoje elektros grandinëje sumontuoti saugikliai veiks selektyviai tuo atveju, jeigu atjungianèiojo saugiklio atjungimo geba bus maþesnë nei prieð já esanèio saugiklio. Informacijà pateikë UAB „Elektrobalt“

Klaidos atitaisymas Elektros erdviø 2005 Nr. 4 (10), 37 p. ásivëlë klaida. Formulë turi bûti tokia:

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

summary TYPES OF DIFFERENT EARTHING SYSTEMS

Preparation of new legislation regulating requirements for electrical installations of buildings and development of the existing normative documents is not possible without close examination and unambiguous definition of the terms used in the above mentioned documents. Very often individual agencies while preparing Lithuanian equivalents of EU rules use terms and definitions without any regard to the terms and definitions that have already been approved in the standards published by the Lithuanian Standards Board and in other legal acts. The purpose of this article is to examine the system earthing types and their application in low-voltage electrical energy distribution systems.

Wires, metal wires and their products surround us in our everyday life. They perform important functions regardless of whether they are clearly visible (laid wires, paperclips in your office, protective springs) or invisible for a human eye or hidden (springs in furniture, cables in elevators, balls in ball bearings). Manufacturers of these products are the manufacturers in the leading industry of every country’s economy. To remain competitive they have to use modern manufacturing equipment. Technological diversity of wire, metal wire and cable processing machinery as well as trends in the industry of wire, metal wire and cable processing will be presented in “Wire 2006” − the best known international trade exhibition of this industry sector which will be held in Düsseldorf on 24−28 April, 2006.

thermovisional testing is presented in the article. The purpose of the testing of electrical installations by using thermovision devices is to detect existing failures of different level. Timely detection, assessment and use of appropriate measures is essential before a failure has reached the final level or a complete failure such as a contact burnout, a component burnout, etc.

WHAT ARE THE NOVELTIES IN OPTICAL FIBRE NETWORKS

THE PRACTICE OF USING THERMOVISION DEVICES FOR DIAGNOSTICS OF ELECTRICAL INSTALLATIONS

THE SITUATION IN EUROPE CONCERNING WIRE, METAL WIRE AND CABLE PROCESSING INDUSTRY

12 Contemporary needs make us search for ways to ensure reliable performance of electrical installations. For that purpose constant monitoring by using diagnostic equipment is performed. One of the most efficient and promising means of such monitoring is diagnostics by using thermovision devices.

electric spaces

A brief overview on the importance of thermal information, the potential of thermovision in the foreseen monitoring and the main components of the

So far optical fibre networks have been mainly used for the transmission of telecommunications data; however, lately the demand for the transmission of energy and automation control data has been rapidly increasing. Projects for creating the information society, for example, for providing Internet connection to rural areas, eGovernment, etc., financed by the European Union also give a strong impulse for the development of these technologies. One has to have good knowledge of cutting-edge technologies in order to be able to act effectively in the leading positions. Readers are offered more information about the latest achievements of optical fibre technologies in the field of data compression.

Elektros ErdvĂŤs

N r. 1 ( 1 1 ) 2 0 0 6

Elektros ir telekomunikacinių prekių didmenininkas profesionalams

UAB „SLO“ Vilkpėdės g. 4, 03151 Vilnius Tel. (8 5) 215 0070 Faks. (8 5) 215 0071

UAB „SLO“, Kauno ﬁlialas Savanorių pr. 315B, Kaunas Tel. (8 37) 35 39 53 Faks. (8 37) 35 39 54

UAB „SLO“, Klaipėdos ﬁlialas Minijos g. 43, 91208 Klaipėda Tel. (8 46) 42 00 18 Faks. (8 46) 42 00 19

UAB „SLO“, Panevėžio ﬁlialas J. Janonio g. 30, Panevėžys NAUJIENA!

Plačiau: www.slo.lt