13 zurnalas

Kaina 4 Lt

2006 Nr. 3(13)

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS

Branduolinë energija: permainø vëjai Potencialø suvienodinimas

6 10

IAE: baimë ir politika

22

Energijos taupymas

28

ISSN 1648-6927

numerio tema –

branduolinë energija

Valdymo ir signalizavimo komponentai Harmony

������������ ������������������

100 milijonø Harmony komponentø nupirkta per nepilnus 4 metus… tai beveik treèdalio viso pasaulio vartotojø pasirinkimas.

Sëkmingas pasirinkimas dël neprilygstamos komponentø ávairovës, árodytø inovacijø, aukðtos kokybës ir prieinamumo visame pasaulyje.

������������� Daugiau iðradingumo ir intelektualumo, kartu lengvinant naudojimà. www.schneider-electric.lt www.telemecanique.com Naujausiø Harmony komponentø galite teirautis mûsø partnerio Ðiauliuose: UAB „Elektrosaugos árangos centras“.

Eþero g. 8, LT-77141 Ðiauliai. Tel.: (8-41) 43 49 43, 50 37 70.

Kvieèiame á parduotuvæ Vilniuje (Motorø g. 6)

Kabeliai, laidai Valdymo ir kontrolës spintos Elektros valdymo ir kontrolës áranga Kabeliø reikmenys Elektrinis ðildymas Vëdinimo ir ðildymo árenginiai Instaliacijos elementai Matavimo prietaisai Elektros árankiai, áranga Ðviesos technika Lempos Maitinimo ðaltiniai Elektros apsaugos árengimai ir priemonës Ryðio, signalizacijos ir apsaugos reikmenys Vidutinës ir aukðtos átampos elektros árenginiai Automatizuotos valdymo sistemos

VILNIUS Ozo g. 51 Tel.: (8 5) 276 34 00, 276 14 94 Faks.: (8 5) 273 72 50 Mob.: 8 698 51668 El.p.: info@dogas.lt

KAUNAS Draugystës g. 13a Tel./faks.: (8 37) 45 16 75 El.p.: kaunas@dogas.lt

PANEVËÞYS J.Janonio g. 1 Tel./faks.: (8 45) 58 46 29 El.p.: panevezys@dogas.lt

Motorø g. 6 Tel.: (8 5) 213 69 18 Faks.: (8 5) 210 41 99 El.p.: motorai@dogas.lt

KLAIPËDA Dubysos g. 23 Tel./faks.: (8 46) 34 15 32 El.p.: klaipeda@dogas.lt

ÐIAULIAI Cvirkos g.77/Lydos g.6 Tel./Faks.: (8 41) 39 02 63 Mob.: 8 686 52494 El.p.: siauliai@dogas.lt

06LT0395

“Aš renkuosi Hager.”

Naudojant Hager firmos siūlomas elektros instaliavimo sistemas specialistai užtikrina aukščiausią kokybę.

Maksimalus saugumas ir patikimumas montuojant, pavyzdžiui, mažų gabaritų „Volta“ paskirstymo skydelius, kuriuose montuojami naujausios kartos moduliniai apsauginiai įtaisai. Jie pritaikomi įvairiems tikslams, atitinka visus techninius reikalavimus, tiekiami šiuolaikiško dizaino.

www.hager.lt

turinys 6

Branduolinë energija: permainø vëjai Branduolin

10

Potencialø suvienodinimas – pastatø saugiø Potencial elektros árenginiø sudëtinë dalis

16

Reaktyviosios galios kompensavimas.

Nauja NOVAR reguliatoriø karta

18

Team Break 2 – antrosios kartos iðplësta ir modernizuota populiariø pramoniniø automatiniø jungikliø BREAK serija populiari

22

Ignalinos atomin në elektrinë: baimë ir politika

28

Energijos taupyma taupymas.

Daþnio keitikliø taikymas siurbliams ir ventiliatoriams

32

Studentø gamybinë praktika – Student svarbus specialistø rengimo etapas

35

Apðvietimas liuminescencinëmis lempomi lempomis

36

Kronika Kronik

39

Naujienos Naujieno

40

Þinynas Þinyna

42

Summary

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

REDKOLEGIJA E. p. neta@neta.lt NETA prezidentas Bronius Rasimavièius PET Lietuvos komiteto tarybos narys prof. habil. dr. Leonas Aðmantas Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Rimvydas Rukðënas UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila Konsultantë KTU Elektros sistemø katedros docentë dr. Liudmila Andriuðienë

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“ ADMINISTRACIJA Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektø vadybininkas Mindaugas Ðeduikis Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 652 90 576 E. p.: mindaugas@namasiras.lt; elektra@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ Pylimo g. 31, 01141 Vilnius Tel./faks. (8 5) 260 8243 Mob. stacionarus 8 698 53 658 E. p. info@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AГ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.

Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

Visø „Elektros erdviø“ numeriø elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

permainø vëjai

Prof. Leonas Aðmantas 1990–1993 m. LR energetikos ministras

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Branduolinë energija:

VISA ENERGIJA GAUNAMA IÐ SAULËS IR PIRMINËS M E D Þ I A G O S , I Ð K U R I O S S U D A R Y TA T I E K S A U L Ë , T I E K Þ E M Ë . S A U L Ë S E N E R G I J À S U G Ë R Ë Y PAT I N G I AUGAL AI IR GYVÛNAI (BIOMASË), IÐ KURIØ SUSIDARË ANGLIES, NAF TOS IR GAMTINIØ DUJØ TELKINIAI – KURIE IR YRA IÐKASAMAS KURAS, NUO KURIO ÐIANDIEN PRIKL AUSO MÛSØ CIVILIZACIJA .

K I TA S P I R M I N Ë S E N E R G I J O S Ð A LT I N I S Þ E M Ë J E Y R A I Ð Y PAT I N G Ø E L E M E N T Ø , S U S I F O R M A V U S I Ø D A R P R I E Ð AT S I R A N D A N T S A U L Ë S S I S T E M A I , AT O M Ø . J I E R A N D A M I Þ E M Ë S P L U T O J E . P V Z . , PA G R I N D I N I S B R A N D U O L I N I Ø J Ë G A I N I Ø E L E M E N TA S U R A N A S S U S I F O R M A V O ANKSTYVAJAME PERIODE PRIEÐ 6,5 MILIJARDØ METØ. Ðiuo metu branduolinës jëgainës pagamina tiek elektros energijos, kiek 1960 m. pagamino visi elektros energijà gaminantys objektai. Tai sudaro 17 procentø pasaulyje gaminamos elektros energijos. Sukauptas milþiniðkas patyrimas siekiàs apie 10 000 reaktoriaus-metø. Tai bûtø ekvivalentiðka 100 reaktoriø darbui 100 metø. Taèiau tenka tik apgailestauti, kad treèdalis pasaulio gyventojø neturi galimybës naudotis elektra, bet tai jau kita tema.

6

Nuo 1965 m. iki dabar elektros energijos gamyba branduolinëse jëgainëse auga, nors galios prieaugio 1997 m. nebuvo, o 1998 m. generuojanèiø galiø sumaþëjo. Jeigu þvilgtersime á paskutiná

praeito amþiaus deðimtmetá, pastebësime ádomø vaizdà: nors daug politikø, analitikø, komentatoriø tvirtino apie branduolinës energetikos sàstingá arba didëjantá ar galutiná nuosmuká, taèiau per tà laikotarpá jos gamyba pasaulio atominëse elektrinëse iðaugo 30 proc., Azijoje – net 70 proc., o Vakarø Europoje – 20 procentø. Net tokiose ðalyse kaip Rusija ir Ukraina buvo elektros energijos gamybos padidëjimas. Kur ðio paradokso prieþastys? Atsakymas paprastas: ilgiau dirbama pilnos apkrovos reþimu, trumpiau trunka remontai ir t. t. Vien dël to praeito ðimtmeèio paskutiná deðimtmetá gautas elektros energijos kiekis tolygus 40 papildomø

blokø po 1000 MW. Tai lygu 13 Ignalinos AE. Ðtai tas paprastas atsakymas.

Taèiau prieðininkai vis argumentuodavo remdamiesi situacija JAV: „Ar jie kvaili, kad nestato?“ Pasirodo, tam buvo naudojami kitokio pobûdþio sprendimai.

Westinghouse iki ðiol neturi licencijos savo naujos technologijos reaktoriaus AP 1000 statybai ir eksploatavimui.

Antra, eksploatuojamø blokø galios didinimas. Projektuojant atomines elektrines maþesnë galia buvo tarsi papildomas saugos elementas, taèiau ágijus patirties, surinkti ir iðanalizuoti eksploataciniai duomenys apie technologiniø procesø vyksmà reaktoriuose leido priimti sprendimà padidinti galià,

20 15

2400 2100 1800 1500 1200 900

10

600

5

300

0

0

2002

2000

1998

1996

1994

1992

1990

1988

je“, „5. Pasiûlyti valstybinëms Baltijos ðaliø energijos bendrovëms „Lietuvos energija“, „Latvenergo“, „Eesti energija“ bûti lygiavertëmis dalyvaujanèiomis ðalimis ir investuoti á naujos atominës elektrinës planavimà ir statybà Lietuvoje“. Lietuvoje valdanèiosios partijos sutaria, kad branduolinë energetika turëtø bûti tæsiama. Tai patvirtina ir LR Seimo 2005 m. rugsëjo 29 d. rezoliucija „Dël branduolinës energetikos tæstinumo...“. Taèiau ir èia suspëjo savo dvyleká ákiðti (2005 09 20) Seimo narys P. Auðtrevièius – antrojo Ignalinos AE bloko „duobkasys“ (nesilaikydamas LR Seimo patvirtintos Nacionalinës energetikos strategijos) – ir teko Rezoliucijos svarstymà nukelti savaitei.

Ministras Pirmininkas dël naujo reaktoriaus statybos savo pozityvià nuomonæ pirmà kartà iðsakë 2004 metø gruodyje ir dar tvirèiau – 2005 m. sausyje, gal paveiktas þinios apie Lenkijos ministrø kabineto ketinimus jau 2020–2021 m. turëti AE. Tokiu atveju Lietuvai iðkiltø problema, ieðkant finansavimo ðaltinio,

1986

1984

1982

1980

1978

1976

-5

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros gamyba branduolinëse jëgainëse, TWh

Branduoliniø jëgainiø galiø prieaugis, GW e

25

1974

2005 m. pabaigoje Bulgarija, Makedonija ir Serbija iðreiðkë pasiruoðimà bendrai statyti AE Belene (Bulgarija). Analogiðka kryptimi eina ir Lietuva, Ministrø Pirmininkø lygmenyje pasiraðiusi 2006 m. vasario 27 d. Trakuose Komunikatà su Estija ir Latvija: „4. Palaikyti iniciatyvà statyti naujà atominæ elektrinæ Lietuvo-

30

1972

Ðiuo metu 9 pasaulio ðalyse statomi 24 blokai.

35

2700

1970

Belgija taip pat ruoðiasi tapti svarbiu branduoliniu operatoriumi Europoje, t. y. uþ Belgijos ribø pastatyti iki 2015 ar 2016 m. vienà blokà (kompanija „Tractebel Engineering“).

40

1968

Atominës energetikos atgimimo data Europoje, manau, yra Suomijos Parlamento sprendimas 2002 m. geguþës 24 d. iðduoti kompanijai „Teollisuuden Voima Oy“ leidimà statyti naujà AE. Taip buvo vainikuotas deðimties metø kruopðtus ir átemptas darbas.

Lietuvoje tokiø intensyviø ir kryptingø darbø nesimatë.

45

1966

aiðku, kiekvienam reaktoriui skirtingai, atsiþvelgiant á jø ypatumus. Pavyzdþiui, Kazloduj (Bulgarija) AE 5 ir 6 blokuose (kuriø ES nereikalauja uþdaryti) numatoma padidinti galià apie 70 MW ir sutrumpinti remonto laikà nuo 90 iki 50 dienø, visa tai bus padaryta nepaþeidþiant saugos reikalavimø. Kitose pasaulio elektrinëse tai jau atlikta. Aiðku, galios didinimo parametrai, remontø trumpinimas yra skirtingi. Ðvedijoje jau leista padidinti Ringhals AE galià 1, 3 ir 4 blokuose (ið viso 500 MW, 2 bloke yra neiðspræstø problemø). Manoma, kad leidimas bus duotas Ðvedijos AE Oskashamm ir Forsmarh, o tai jau sudarytø 900 MW – tai tarsi vienas papildomas galingas blokas. Ne paskutinëje vietoje ir AE darbo efektyvumas: gauti ið tokio pat kuro kiekio daugiau elektros energijos.

Elektros Erdvës

METINIS GALIOS PRIEAUGIS IR ELEKTROS GAMYBA BRANDUOLINËSE JËGAINËSE 1965-2002 (Ðaltinis TATENA)

-300

nes Lenkija, turinti daug didesná gyventojø skaièiø, bûtø kur kas patrauklesnë ðalis. Kad mes liktume patrauklûs, bûtina pradëti eksploatuoti naujà elektrinæ anksèiau – apie 2015 m.

Sumaiðtá tiek Lietuvos, tiek kaimyniniø ðaliø energetikø galvose ir ES dël atominës energetikos plëtros Lietuvoje kelia oficialus pareigûnas „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas J. Vilemas, iðsakydamas prieðingà valstybës oficialiai pozicijai nuomonæ, tarsi vykdytø Lietuvos kaip valstybës opozicijos programà. Savo praneðimo iðvadose FORATOM seminare Briuselyje, vykusiame pernai, teigë, kad importuosime pigià elektros energijà, o vëliau, jeigu ir statysime reaktoriø, tai nedidelës galios, amerikieèiø konstrukcijos (IRIS), kuris dar tik pradedamas kurti, ir Lietuvos energetikos institutas tikisi ðiame kûrimo projekte dalyvauti. Netiesiogiai minëtas ponas tai iðsakë ir Lietuvos diplomatiniø atstovybiø vadovø susitikime (2006 m. geguþës mën.), daly-

7

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

ELEKTR OS GA MYBO S KAÐTAI 60

JAV atominës energetikos institucijø vertinimus 2015–2018 metais JAV turëtø bûti instaliuota 20–25 GW galios AE. „General Electric“ prognozës ðiek tiek skiriasi: jie tikisi, kad iki 2020 m. Ðiaurës Amerikoje bus instaliuota apie 13 GW, Europoje – apie 11 GW, o Kinijoje, Indijoje, Japonijoje, Korëjoje – iki 66 GW.

Eurai/MWh

50 Kintami eksploatacijos kaðtai Metiniai pastovûs eksploatacijos kaðtai

40

Kuro kaðtai Kapitalo kaðtai

30 20 10 0

Elspot birþos kaina 2000 m.

Suomija

Elspot birþos kaina 2001 m.

Suomija

Branduolinis kuras

Anglis

Dujos

Durpës

Darbo laiko metinë trukmë = 8000 h/metai

Palûkanø norma 5,0% 2001 m. balandþio kainos

vaujant ES pareigûnams. Kalbëdamas apie elektros importà, matyt, turëjo galvoje pigià Rusijos elektros energijà, taèiau kaimyninë ðalis, þinodama, kad neturime kitø galimybiø, savo eksportuojamai energijai kainà padidins – toks rinkos dësnis. Antra, birþelá duodamas interviu Rusijos energetinës sistemos vadovas A. Èiubaisas pabrëþë dramatiðkà situacijà su elektros gamyba savo ðalyje: jau 2008 ar 2009 m. elektros energijos deficitui pasmerkti Centras, Ðiaurës vakarai ir t. t. Tai arèiausiai Lietuvos esantys regionai.

Norëèiau gráþti prie Bulgarijos. Ið pradþiø jie tikëjosi apsieiti be valstybës garantijos gaunant kreditus (300 milijonø eurø) ið EURATOM ir Europos investicinio banko. Taip bûtø pigiau, taèiau be valstybës garantijos gali gauti kredità tik ES ðalys. Lietuvai tas bûtø palanku, taèiau EURATOM galimybës ribotos, apie 540 milijonø EUR. Norint gauti ðá kredità paprastai registruojamasi ið anksto.

Tuo pat metu derybas dël stojimo á ES vedë Bulgarija ir Lietuva, ir sprendë AE blokø uþdarymo klausimus, taèiau tenka

Mediena

Vëjas Vëjo darbo laikas 2200 h/metai

Generacijos kaðtai be investicijø dotacijø ir mokesèiø nuolaidø

apgailestauti, kad ðie veiksmai nebuvo koordinuojami, ir tai turëjo pasekmiø galutiniam sprendimui.

JAV kompanijos eina ir kita linkme: kompanija „Constellation Energy“ kartu su Prancûzijos kompanija „Areva Inc.“ (jos treèiosios kartos reaktorius statomas Suomijoje, ketvirtosios kartos reaktorius galëtø pasirodyti apie 2025 m.) ákûrë „UniStar Nuclear“ naujam reaktoriui EPR sukurti (besivystàs energetinis reaktorius) kuriam reikia 47 proc. maþiau sklendþiø, 16 proc. maþiau siurbliø ir 50 proc. maþiau ávairiø talpø, be to, 17 proc. maþiau kuro vienai kWh elektros energijos pagaminti. Sutrumpinimas (EPR) toks kaip ir prancûziðko EPR (Europinis energetinis reaktorius), tik pirmojo þodþio reikðmë skiriasi. Prancûziðkus EPR ðiuo metu, kaip minëjau, stato Suomija, Prancûzija – vienà ir pareiðkë statysianti antrà, ir net keturis reaktorius stato Kinija. JAV, daugiau nei porà deðimtmeèiø nestaèiusi branduoliniø reaktoriø, prieðingai nei Prancûzija, neturi kà pasiûlyti ne tik savo, bet ir uþsienio rinkai. Pagal

K O K S G A L I M A S E N E R G I J O S AT E I T I E S K E L I A S ?

8

Èekija planuoja Temelin AE ir Dukovany AE pastatyti du blokus. Èernovoda (Rumunija) 3 ir 4 blokus iki 2012 ar 2013 metø (tai Kanados konstrukcijos reaktoriai, kaip ir pirmieji du). Jø nuomone, ekonomiðkiau statyti abu blokus lygiagreèiai. Londone ir Briuselyje vykusiose branduolinëse konferencijose paskelbta, kad iki 2030 m. tikimasi 200 reaktoriø uþsakymo. Èia neáeina Rusija, kuri iki 2030 m. planuoja pastatyti 40 GW galios blokø. Ðtai paskutiniai RAO UES konkretûs prioritetiniai sprendimai dël atominës energetikos plëtros, priimti ðiø metø kovà: pastatyti Rusijos centrinëje dalyje Kalinino AE 1000 MW blokà, pietuose – Volgodono AE 1000 MW, ðiaurës-vakaruose – Leningrado-2 AE – 1000 MW. Paskutinæ pozicijà, matyt, lëmë susitikimas (ðiø metø vasario 28 d.) su Ðvedijos ir Suomijos verslininkais, kurá organizavo „Rosenergoatom“, ir buvo nuspræsta nutiesti du elektros kabelius á Suomijà ið Leningrado AE. Be to, apsvarstyta galimybë investuoti á naujàjá Leningrado AE blokà. Ádomiausia, kad vienas ið Þaliøjø (Greenpeace) judëjimo steigëjø P. Moore prisijungë prie palankiø iniciatyvø branduolinës energetikos atþvilgiu.

Grupë Melburno (Australija) universiteto mokslininkø praeitø metø gale ávertino iðkasamo kuro, atsinaujinanèiøjø energijos ðaltiniø ir branduolinës energijos aplinkos, sveikatos ir socialinio poveikio rezultatus, kurie rodo, kad branduolinë energija bûtø pigiausia ir priimtiniausia aplinkosauginiu poþiûriu. Reikëtø pridurti, kad Australija turi gausiausias urano atsargas pasaulyje, bet ne tai lëmë jø skaièiavimus. Lietuvoje pagal dujø kainø galimo didelio augimo patirtá bandoma apeliuoti á resursø, tarp jø urano, kainø didëjimà, bet net padidëjus branduolinio kuro kainai du kartus elektros energija pabrangtø apie 12 procentø.

Kadangi yra daug spekuliacijø dël elektros energijos kainø naujai statomose branduolinëse jëgainëse (neva tos jëgainës labai brangios), manau bûtø tikslinga pateikti suomiø skaièiavimus, kuriais remiantis ir buvo priimtas sprendimas statyti AE Suomijoje.

9

Elektros ErdvĂŤs

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Potencialø suvienodinimas – pastatø saugiø elektros árenginiø sudëtinë dalis A. Drabatiukas KTK lektorius, UAB „Elektros zona“ studijø vadovas A. Tranauskas Valstybinë energetikos inspekcija, Kauno teritorinis skyrius

Potencialø suvienodinimas – tai potencialø skirtumo tarp pasyviosios dalies, paðaliniø laidþiøjø daliø, áþeminimo ir apsauginiø laidininkø (PE), taip pat apsauginiø nuliniø laidininkø (PEN), prie kuriø ámanoma vienu metu prisiliesti, sumaþinimas, ðias dalis elektriðkai sujungiant tarpusavyje. Ðis apsaugos nuo elektros poveikio

bûdas darbuotojø saugai ir sveikatai uþtikrinti yra numatytas Elektros árenginiø eksploatavimo saugos taisyklëse.

Elektros árenginiø árengimo taisyklëse taip pat kalbama apie potencialø suvienodinimo sistemas, vietiná potencialø suvienodinimà.

Potencialø suvienodinimas turëtø bûti árengiamas naujai statomuose, rekons-

truojamuose, kapitaliai remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeniniuose pastatuose, pramoniniuose árenginiuose, nepriklausomai nuo nuosavybës formos ir priklausomybës.

Daþniausiai ðiuo metu pastatø elektros árenginiuose naudojamas apsaugos nuo elektros bûdas yra automatinis maitinimo iðjungimas (nepainioti su apsauginiu iðjungimu). Kad ði apsauga bûtø efektyvi, viena ið sàlygø yra potencialø suvienodinimo sistemos árengimas pastatø elektros árenginiuose.

Kaip taisyklingai árengti potencialø suvienodinimà ir kokios jo atliekamos funkcijos, kalbama LST 1741.4.47:2002 ir LST 1741.5.54:2002 standartuose, taip pat dr. E. Musial knygoje „Elektros energetiniai árengimai ir instaliacija“.

10

Straipsnyje trumpai apþvelgiamas automatinis maitinimo iðjungimas, potencialø suvienodinimo sistemos árengimas elektrosaugos tikslais, klasifikacija ir

Automatinis maitinimo iðjungimas – pagrindinë apsaugos nuo netiesioginio sàlyèio priemonë Viena ið priemoniø þmonëms apsaugoti nuo elektros srovës, kai paþeidþiama elektros árenginio izoliacija, naudojama apsaugos sistema, kurios pagrindas yra elektros árenginiø pasyviøjø daliø (korpusø) sujungimas su þeme ir ðaltinio áþeminta neutrale. Tradiciðkai ði sistema Rusijoje vadinama „ánulinimu“, „Nullung“ – Vokietijoje ir Austrijoje, PME (protective multiple earthing) – Anglijoje, MEN (multiple earthed neutral) – Australijoje.

Technikos progresas, elektros árenginiø modernizavimas, ðiuolaikiniø pagerintø charakteristikø automatiniø jungikliø ir skirtuminës srovës átaisø atsiradimas diktuoja naujus reikalavimus uþtikrinant pramonës, socialiniø buitiniø, specialiosios paskirties árenginiø eksploatavimo apsaugà nuo elektros. Tarptautinë elektrotechnikos komisija (IEC) parengë apsaugos nuo elektros poveikio priemoniø sistemà ir terminà „ánulinimas“ IEC standartuose pakeitë techniniø priemoniø kompleksas bendru pavadinimu „apsauga automatiniu maitinimo iðjungimu“. Pats ánulinimas kaip techninë apsaugos nuo elektros priemonë neiðnyko, taèiau já reikia nagrinëti kaip tam tikrais atvejais naudojamà apsaugos komplekso sudëtinæ dalá.

Automatinis maitinimo iðjungimas yra

Potencialø suvienodinimo sistemø klasifikacija

TN sistemoje kaip apsaugos átaisus galima naudoti apsaugos nuo virðsrovio aparatus (saugiklius, automatinius jungiklius), kurie naudojami elektrai iðjungti dël kitø prieþasèiø, pvz., dël apsaugos nuo trumpøjø jungimø, perkrovø, nuo ugnies ir pan., bei skirtuminës srovës apsaugos átaisus.

1 pav. pateiktos potencialø suvienodinimo sistemø naudojimo variantai.

Parengti IEC standartai maitinimo iðjungimo trukmæ nustato diferencijuotai, nuo 0,2 iki 5 s, priklausomai nuo tinklo fazinës átampos vertës, elektros imtuvø tipø, áþeminimo sistemos ir aplinkos sàlygø. Pavyzdþiui, rozeèiø grandinëms srovei nepavojingose patalpose, kai TN tinklo fazinë átampa 220 V, ðis laikas sudaro 0,4 s.

Sudarant apsauginio áþeminimo sistemà árenginyje atsiranda apsauginis laidininkas PE, kuris tam tikrais atvejais gali bûti potencialiai pavojingas.

Iðjungiant elektros imtuvo paþaidà iki apsaugos suveikties, per apsauginá PE laidininkà ant visø nepaþeistø imtuvø korpusø perkeliamas potencialas, todël ant korpusø gali atsirasti pavojinga prisilietimo átampa.

1 pav. Potencialø suvienodinimo sistemø klasifikacija

Potencialø suvienodinimo sistemos gali bûti klasifikuojamos priklausomai nuo: jø veikimo ribø (pagrindinës, vietinës/papildomos); sujungimo su þeme pobûdþio (áþemintos, neáþemintos); galimybës pratekëti srovei potencialø suvienodinimo laidininkais.

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

bûtinas, jeigu dël prisilietimo átampos amplitudës ir trukmës gali atsirasti þalingo þmogui fiziologinio reiðkinio pavojus. Apsauginiø laidininkø ir apsaugos átaisø parametrai turi bûti tokie, kad dël trumpojo jungimo srovës per nustatytà laikà suveiktø apsaugos átaisai, kurie iðjungtø elektros árenginio pramuðtà izoliacijà turinèias aktyviàsias dalis, o kartu ir fazinæ átampà gavusias pasyviàsias dalis. TN, TT, IT tinklø áþeminimo sistemos skiriasi viena nuo kitos ðios grandinës sudarymo bûdu.

Elektros Erdvës

paskirtis, nes ne visada ðie klausimai interpretuojami teisingai.

Pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema turi bûti áþeminta, o vietinë gali bûti áþeminta arba ne, priklausomai nuo árengimo tikslo. Neáþemintos potencialø suvienodinimo sistemos viena ið paskirèiø – sudaryti sàlygas, kad antroji elektros árenginiø izoliacijos paþaida sukeltø trumpàjá jungimà ir já atjungtø atitinkama apsauga.

Potencialø suvienodinimo sistemos sudëtinës dalys pateiktos 2 pav.

Pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema Kaip minëta, naudojant PE laidininkà elektros árenginiuose izoliacijos paþaidos atveju galimas potencialo perkëlimas ant nepaþeistø elektros árenginiø korpusø. Todël siekiant sumaþinti atsiradusià átampà ant elektros árenginiø korpusø pastatuose bûtina pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema. Esant pagrindinei potencialø suvienodinimo sistemai prisilietimo átampa bus lygi nuliui, nes potencialas vienu metu perkeliamas

2 pav. Áþeminimo ir apsauginiai laidininkai: 1 – apsauginis laidininkas PE; 2 – pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos laidininkas; 3 – áþeminimo laidininkas; 4 – papildomas potencialø suvienodinimo sistemos laidininkas; PÁG – pagrindinis áþeminimo gnybtas (ðyna); PD – elektros árenginio pasyvioji dalis; PMK – pastato metalo konstrukcija (paðalinë laidþioji dalis); MS – vandentiekio metalinis stovas (vamzdis); DÁ – dirbtinis áþemintuvas

11

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

4 pav. Papildoma apsauga, naudojant neáþemintà potencialø suvienodinimo sistemà: 1 – pasyvioji dalis; 2 – potencialø suvienodinimo laidininkas; 3 – paðalinë laidþioji dalis; 4 – izoliuota erdvë

Elektros Erdvës

3 pav. Potencialø suvienodinimas pastato viduje

5 pav. Keliø imtuvø grandinës atskyrimas, naudojant neáþemintà potencialø suvienodinimà: 1 – izoliuotas pagrindas; CC – izoliuotas potencialø suvienodinimo laidininkas

ant visø pasyviøjø ir paðaliniø laidþiøjø daliø. Be to, TN sistemoje per PE laidininkà galimas potencialo áneðimas á pastatà ávykus trumpajam jungimui transformatorinës aukðtosios átampos pusëje arba susijungus linijos faziniam laidininkui su þeme. Taèiau pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos buvimas yra bûtina, bet nepakankama sàlyga. Pagrindinë sàlyga yra áþeminimas.

Taigi pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema negali bûti traktuojama kaip savarankiðka apsaugos priemonë, taèiau ji bûtina, kai naudojamas automatinis maitinimo iðjungimas.

12

Pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema pastato ávade atliekama prie pagrindinës pastato potencialo suvienodinimo ðynos (áþeminimo gnybto) prijungiant: TN tinklo sistemos maitinanèios li-

nijos apsauginá PE arba apsauginá nuliná laidininkà PEN; pagrindiná (magistraliná) áþeminimo laidininkà; pastatø ir tarp pastatø esanèiø komunikacijø metalinius vamzdþius; statybiniø konstrukcijø, þaibolaidþiø, centrinio ðildymo, vëdinimo ir kondicionavimo sistemø metalines dalis;

lys, patenkanèios á pastatà ið iðorës, turi bûti sujungtos kiek galima arèiau prie jø ávedimo á pastatà vietos. Visos pirmiau nurodytos dalys prie pagrindinës potencialø suvienodinimo ðynos jungiamos laidininkais, kuriø þymuo schemose yra CC.

telekomunikaciniø kabeliø metalinius apvalkalus.

Labai aukðtuose arba ilguose pastatuose, kai apsauginiø laidininkø skerspjûvis yra nedidelis, o ilgis gana didelis, potencialø suvienodinimo ávade sistemos gali nepakakti ir nutolusiose vietose dël paþaidos gali susidaryti neleistina prisilietimo átampa. Tokiu atveju rekomenduojama elektros perdavimo kryptimi árengti papildomas potencialø suvienodinimo sistemas (3 pav.).

Toks sprendimas leidþia iðvengti neprognozuojamø sroviø, cirkuliuojanèiø áþeminimo sistemoje, atsiradimo ir potencialø skirtumo ant atskirø elektros árengimø susidarymo. Laidþiosios da-

Pagrindinës potencialø suvienodinimo ðynos (PPSÐ) vaidmená daþnai atlieka pagrindinis áþeminimo gnybtas; ji gali bûti árengta viduje ávadinio árenginio arba atskirai nuo jo. Ávadinio árenginio

funkciná áþeminimà (jeigu toks yra árengtas ir nëra apribojimø dël jo prijungimo prie apsauginio áþeminimo);

Árengiant PPSÐ ne ávadinëje spintoje, ji montuojama prieþiûrai prieinamose vietose, arti ávadinio árenginio. PPSÐ skerspjûvis turi bûti ne maþesnis uþ maitinanèios linijos PE (PEN) laidininko skerspjûvá. Ðyna gali bûti varinë, taip pat leidþiama naudoti plienà. Naudoti aliuminá ðynai gaminti dël jo takumo ir varþtø atsipalaidavimo galimybës draudþiama. Ðynos konstrukcijoje turi bûti numatyta laidininkø atjungimo galimybë tik instrumentu. Vietose, prieinamose tik kvalifikuotam personalui, PPSÐ montuojama atvirai, kitose vietose ji turi turëti apsauginá uþrakinamà apgaubà. Ant apgaubo arba sienoje virð ðynos turi bûti áþeminimo þymuo. Jeigu pastatas turi kelis atskirus elektros ávadus, PPSÐ montuojama kiekvienam ávadiniam árenginiui.

Vietinë potencialø suvienodinimo sistema.

Bendrosios pastabos Vietinë potencialø suvienodinimo sistema gali bûti naudojama ávairiems tikslams. Daþniausiai tokia sistema árengiama padidintos rizikos erdvëse, kur þmogaus kûno varþa pastebimai sumaþëja, palyginti su áprastinëmis sàlygomis, pvz., gydymo ir terapijos patalpose, statybø aikðtelëse, vonios kambariø ir baseinø zonose, kempingø teritorijose ir pan. Ðiuo atveju viena ið potencialø suvienodinimo funkcijø – neleisti tarp skirtingø imtuvø korpusø susidaryti juntamam potencialø skirtumui.

Be to, vietinis potencialø suvienodinimas atliekamas tuomet, kai izoliacijos paþaidos atveju galimas srovës tekëjimas keliu „ranka–ranka“ (4 pav.).

Vietinis neáþemintas potencialø suvienodinimas bûtinas taikant apsaugai nuo elektros pavojø apsauginio atskyrimo

Ðiuo atveju pasyviøjø daliø sujungimas CC laidininku ne tik suvienodina potencialus izoliacijos paþaidos metu, bet ir sudaro sàlygas automatinio iðjungimo átaisui per nustatytà laiko tarpà iðjungti grandinës maitinimà.

Papildomas potencialø suvienodinimas Kai trumpojo jungimo srovë elektros árenginio izoliacijos dël paþaidos yra per maþa, kad per nustatytà laikà suveiktø apsaugos nuo virðsrovio átaisas, elektros árenginyje arba jo dalyje bûtina árengti papildomàjà potencialø suvienodinimo sistemà. Taip nutinka, jeigu atstumas nuo pagrindinës áþeminimo ðynos iki skirstomojo skydo arba skydelio yra gana didelis. Ðiuo atveju potencialø suvienodinimo laidininkais tarpusavyje turi bûti sujungtos visos vienu metu galimos paliesti stacionariøjø elektros árenginiø pasyviosios ir paðalinës laidþiosios dalys, tarp jø ir ðakuèiø lizdø PE kontaktai.

Vonios ir duðo patalpoms papildomas potencialø suvienodinimas yra privalomas ir turi apimti net paðalines laidþiàsias dalis, iðeinanèias uþ ðiø patalpø ribø. Ðis reikalavimas taikomas ir vonios bei duðo patalpoms, kuriose nenaudojami jokie elektros árenginiai arba jie yra árengti kitoje patalpoje, kurioje aplinka nelaidi. Kilnojamøjø voniø ir duðø kabinø elektrai laidþios metalinës dalys taip pat turi bûti prijungtos prie potencialà suvienodinanèio laidininko. Ðiose patalpose neleidþiama naudoti neáþemintø vietiniø potencialø suvienodinimo sistemø. Taèiau jas draudþiama sujungti su þeme per elektros árenginiø pasyviàsias dalis ir per paðalines laidþiàsias dalis.

Kaip teigia dr. E. Musial, potencialø suvienodinimo laidininkø nereikia nedideliø matmenø laidþiosioms dalims, kurios nëra natûraliai áþemintos ir negali

pridëti svetimo potencialo, pvz., durø staktoms, sieninei spintelei arba baterijai polivinilchloridiniame vamzdyje. Suteikus jiems þemës potencialà, galima padidinti traumos pavojø. Ðiuo metu vyksta diskusija apie bûtinybæ átraukti á potencialø suvienodinimà izoliacinës medþiagos vamzdþius, kuriuose pastoviai yra vanduo. Teigiama, kad vanduo, kurio tûrinë varþa iki 50 Ω·m, taip pat gali sukelti elektros traumà.

Efektyviam potencialø suvienodinimo sistemos darbui jungiamøjø laidininkø varþa tarp elektros árenginiø pasyviøjø ir paðaliniø laidþiøjø daliø turi atitikti sàlygà:

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

bûdà, kai per skiriamàjá transformatoriø maitinami keli imtuvai (5 pav.)

Elektros Erdvës

viduje kaip PPSÐ naudojama PE ðyna.

Kartais PPSÐ sumontuojama uþdaro kontûro, árengto pagal pastato perimetrà, pavidalu.

èia Ia – srovës vertë, kurá apsaugos nuo virðsroviø átaisai atjungia per 5 s; 50 V – kintamoji ilgalaikë leistinoji prisilietimo átampa normaliomis sàlygomis, pavojingomis sàlygomis – 25 V.

Potencialø suvienodinimo sistemø laidininkø matmenys ir prijungimas Kaip potencialø suvienodinimo sistemø laidininkai gali bûti naudojami viengysliai variniai neizoliuoti arba izoliuoti laidininkai, daugiagysliø laidø varinës gyslos, plieniniai neizoliuoti arba dengti antikorozine danga laidininkai. Aktyvios korozijos aplinkoje bûtina naudoti izoliuotus arba kitaip apsaugotus nuo korozijos laidininkus. Neáþemintø potencialø suvienodinimo sistemose naudojami tik izoliuoti laidininkai. Jø skerspjûvis ir izoliacijos spalva turi atitikti PE laidininkams keliamus reikalavimus.

Paðalinës laidþiosios dalys, skirtos pastoviam naudojimui, pvz., statybinës metalo konstrukcijos, metaliniai vandentiekio vamzdþiai, tam tikrais atvejais gali bûti naudojamos kaip potencialø suvienodinimo laidininkai.

6 pav. Potencialø suvienodinimo laidininkø prijungimo pavyzdþiai

13

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

2,5 mm2 – esant apsaugai nuo mechaniniø paþeidimø; 4 mm2 – nesant apsaugos nuo mechaniniø paþeidimø.

Atskirai paklotø aliumininiø laidø skerspjûvis turi bûti ne maþesnis kaip 16 mm2.

Potencialø suvienodinimo laidininkai turi bûti tiesiami ant lygaus pavirðiaus kuo trumpesne trasa tose vietose, kur nëra mechaniniø paþeidimø galimybës. Ðiø laidininkø prijungimas prie pasyviøjø arba paðaliniø laidþiøjø daliø gali bûti vykdomas agresyvioje aplinkoje suvirinant, kitur – varþtais, jungëmis ir pan.

(6 pav.). Kontaktai turi bûti apsaugoti nuo korozijos ir atsipalaidavimo. Neleidþiama laidininkø jungti nuosekliai.

Vandens ar dujø skaitikliai turi bûti ðuntuojami.

daþniausiai naudoti nebûtina. Taèiau visais atvejais pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos variniø laidininkø skerspjûvis turi bûti ne maþesnis kaip 6 mm2, aliumininiø – 16 mm2, plieniniø – 50 mm2.

Pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos laidininkø skerspjûvis turi bûti ne maþesnis kaip 50 proc. konkretaus elektros árenginio didþiausio apsauginio laidininko skerspjûvio, jeigu varinio potencialø suvienodinimo laidininko skerspjûvis yra ne didesnis nei 25 mm2. Didesnio skerspjûvio laidininkø

jungiant pasyviàjà dalá su paðaline laidþiàja dalimi – 50 proc. apsauginio laidininko, prijungto prie pasyviosios dalies, skerspjûvio.

Papildomos potencialø suvienodinimo sistemos laidininkø skerspjûvis prijungiant dvi pasyviàsias dalis turi bûti ne maþesnis uþ maþiausio apsauginio laidininko, prijungto prie ðiø daliø, skerspjûvá;

Visais atvejais atskirai paklotø variniø laidininkø skerspjûvis turi bûti ne maþesnis kaip:

Elektros árenginiø árengimo taisyklës reikalauja, kad gyvenamuosiuose pastatuose prie potencialø suvienodinimo sistemos bûtø prijungtos visos atviros pasyviosios stacionariøjø elektros árenginiø dalys, prie kuriø bûtø galima prisiliesti, taip pat paðalinës laidþiosios dalys ir visø rûðiø elektros árenginiø (áskaitant ir ðakuèiø lizdus) apsauginiai laidininkai (PE). Taèiau bûtina turëti omenyje, kad tai negarantuoja visiðko sistemos per visà jos ilgá áþeminimo dël nelaidþiø intarpø buvimo bei pastato inþineriniø tinklø perdarymo bei keitimo. Todël bûtina tikëtis, kad rekonstruojant pastato inþinerinius tinklus (vandentiekio, ðilumos, oro kondicionavimo) potencialø suvienodinimo grandinës elektrinis vientisumas bus paþeistas. Be to, bute arba biure árengti papildomàjà potencialø suvienodinimo sistemà yra techniðkai sudëtinga ir brangu, todël ðiose patalpose kaip alternatyva gali bûti naudojami skirtuminës srovës apsaugos átaisai.

Taigi potencialø suvienodinimas yra papildoma apsaugos nuo elektros netiesioginio sàlyèio atvejø priemonë, kuri turi bûti naudojama kartu su kitomis apsaugos priemonëmis. TN tinklo sistemoje pagrindinis techninis sprendimas kol kas lieka automatinis maitinimo iðjungimas.

Straipsnio apimtys neleido nuodugniau iðnagrinëti potencialø suvienodinimo sistemø sudarymo informacijos apdorojimo bei perdavimo ir þaibosaugos árenginiams principus. Ðioms potencialø suvienodinimo sistemoms, be saugiø darbo sàlygø uþtikrinimo, keliami papildomi reikalavimai, tarp jø: apsauga nuo elektrolitinës korozijos; elektromagnetinio suderinamumo uþtikrinimas; apsauga nuo dideliø atgaliniø sroviø per funkcinio áþeminimo FE ir apsauginius PE ir PEN laidininkus.

Apie tai kalbësime kitame straipsnyje.

14

Surenkami srovëlaidþiai

Canalis KBA ir KBB ®

Apðvietimui ir galios paskirstymui

Idealus sprendimas apðvietimo instaliavimui. Taupus ir ágalinantis vëlesnius patobulinimus.

Visiems instaliacijos tipams.

Aukðtas IP55 apsaugos laipsnis garantuoja, kad Canalis yra atsparus drëgmës ir dulkiø poveikiui, ir gali bûti instaliuojamas visø tipø pastatuose.

Instaliuoti paruoðta apðvietimo sistema.

Canalis KBL ðviestuvai, kartu su Canalis KBA srovëlaidþiais, sudaro pilnà ir suderintà tarpusavyje apðvietimo sistemà, kurià galite instaliuoti ávairiuose pastatuose – garaþuose, sandëliuose, prekybos centruose.

Iðskirtinis konstrukcijos standumas.

Canalis KBB srovëlaiþiai yra sukurti didelëms apkrovoms, atstumas tarp tvirtinimo taðkø gali bûti iki 5 metrø, ir ant jø gali bûti kabinamas didelis kiekis sunkiø ðvietuvø (þemës ûkio pastatuose, pramonës pastatuose, prekybos centruose).

Greitai ir lengvai montuojama.

Naudojant Canalis srovëlaidþius,instalia cijos árengimo laikas dvigubai sutrumpëja.

Tiesiniai srovëlaidþiø komponentai ir ðviestuvai tarpusavyje yra sujungiami greitai ir lengvai.

Lengva modernizuoti. Bet kokie pakeitimai ar instaliacijos praplëtimai lengvai realizuojami, nes visi Canalis komponentai lengvai sumontuojami bei iðmontuojami.

Saugu. Canalis srovëlaidis yra be halogenø (halogenfree), ir gaisro atveju jis neskleidþia dûmø bei neiðskiria nuodingø dujø.

Gali bûti kelios grandinës.

Avarinis apðvietimas, reguliavimas, atskiros grandinës apðvietimui ir jëgos paskirstymui Canalis KBB: 2 grandinës po 4 laidininkus + 1 grandinë valdymui

Greitai ir lengvai montuojama 1 Srovëlaidþiø komplektas sujungiamas ant grindø

2 Sujungti srovëlaidþiai pakabinami

3 Sureguliuojamas pakabinimo aukðtis

4 Pritvirtinami ðviestuvai

5 Prijungiamas maitinimo elementas

6 Ájungiamas apðvietimas

Techninës charakteristikos Srovëlaidþio tiesiniø elementø ilgis: 2 arba 3 metrai Nominali srovë: 25A ir 40A Atsiðakojimo jungties nominali srovë: 10A ir 16A Nominali izoliacijos átampa: 690V Grandiniø skaièius: Canalis KBA – 1 grandinë (2 ar 4 laidininkai) Canalis KBB – 1 ar 2 grandinës (2 ar 4 laidininkai) Apsaugos indeksas: IP55 Pavirðiaus apdorojimas: galvanizavimas arba daþymas RAL9010 Atitinka Europos RoHS direktyvos reikalavimus

Visa Canalis srovëlaidþiø gama

www.schneider-electric.lt

Apðvietimo paskirstymui

Galios paskirstymui

Canalis KBA/KBB (galimi kartu su ðvietuvais) Nominali srovë: 25A ir 40A Apsaugos indeksas: IP55 Canalis KBX (apðvietimo kanalas) Nominali srovë: 25A Apsaugos indeksas: IP20 Canalis KDP (lankstus srovëlaidis) Nominali srovë: 20A Apsaugos indeksas: IP55

Canalis KN maþos galios paskirstymui Nominali srovë: nuo 40A iki 160A Apsaugos indeksas: IP55 Canalis KS vidutinës galios paskirstymui Nominali srovë: nuo 100A iki 1000A Apsaugos indeksas: IP55 Canalis KT didelës galios paskirstymui ir perdavimui Nominali srovë: nuo 800A iki 5000A Apsaugos indeksas: IP55

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Reaktyviosios galios kompensavimas Nauja NOVAR reguliatoriø karta Vienu ið svarbiausiø uþdaviniø projektuojant ir eksploatuojant ámoniø elektros árenginius bei elektros tiekimo linijas yra tinkamas reaktyviosios galios kompensavimo árenginiø projektavimas ir kompleksinis suderinimas pagal individualius vartotojo elektros ûkio ir technologiniø árenginiø ypatumus.

Lietuvos Respublikoje stambesni elektros energijos vartotojai moka uþ kiekvienà sunaudotà ar generuotà reaktyviosios energijos kVArh. Kondensatoriø baterijø valdymui naudojami skaitmeniniai reguliatoriai, kurie automatiðkai ájungia bei iðjungia atitinkamas kondensatoriø baterijas pagal tam tikrà algoritmà. Vienas ið tokiø reguliatoriø yra Novar, gaminamas „KMB Systems s.r.o“. Ðiuos reguliatorius galima naudoti ir aukðtosios átampos kondensatoriams valdyti. Reguliatoriai gali valdyti ir dekompensavimo droselius bei greitaeigius tiristorinius komutatorius.

Reguliavimo ribos ir matavimø tikslumas Reguliatoriai gaminami 6 ir 14 pakopø.

Naujame reguliatoriuje átampos ir srovës matavimams naudojamas 12 bitø analoginis skaitmeninis keitiklis. Didesnë skiriamoji geba leido padidinti jautrumà ir matavimø tikslumà.

Matuojamas dydis Srovë Átampa – Novar 11xx Átampa – Novar 12xx

16

Matavimø riba (0,002 … 7) A (100…275) V, 43–67 Hz (45…760) V, 43–67 Hz

Maþiausia matuojamos srovës vertë yra 2 mA. Esant tokiai maþai vertei jo reguliavimo tikslumas ne maþesnis kaip 3 laipsniai. Ypaè jauèiama kai naudojamo srovës transformatoriaus nominali srovë yra kelis kartus didesnë nei tekanti apkrovos srovë. Esant srovei didesnei kaip 3 proc. (0,15 A), reguliavimo tikslumas yra 1 laipsnis.

Reguliatoriuose Novar-1106 ir Novar-1114 matavimo átampa sutampa su maitinimo átampa ir jie yra skirti dirbti tinkle nuo 100 V. Reguliatoriø Novar-1206 ir Novar1214 matavimo ir maitinimo grandinës yra galvaniðkai izoliuotos. Reguliatorius Novar-1314 yra skirtas komutuoti tiristoriais (iki 10 kartø per sekundæ) ir kontaktoriais valdomus kondensatorius, greitaeigiø pakopø kiekis pasirenkamas reguliatoriaus parametruose.

Pakopas galima parinkti nuo 0,002 A kondensatoriø (induktyviøjø rièiø) srovës. Pvz., parinkus srovës transformatoriø, kurio transformacijos koeficientas (1000/5) A, maþiausia kondensatorius galia gali bûti 0,5 kVAr, o didþiausia – virðyti 1 000 kVAr. Kiekvienos kondensatoriaus pakopos (induktyviosios ritës) galià galima parinkti individualiai.

Yra numatytas automatinis pajungimo bei pakopø galios nustatymas, net kai nëra apkrovos srovës.

Reguliavimo nustatymas Reguliatoriuje, be áprasto cos nustatymo nuo 0,80 ind. iki 0,80 talp., cos galima nustatyti laipsniais nuo 100 ind. iki 100 talp. Taip galima geriau prisiderinti prie apkrovos kitimo bei iki minimumo sumaþinti reaktyviosios energijos sunaudojimà (generavimà).

Per parà reguliuojamo tinklo apkrova gali kisti plaèiose ribose. Bûna sunku suderinti reguliatoriaus darbà esant minimaliai ir maksimaliai apkrovai, kad sistema protingai reguliuotø ir kondensatoriø komutavimo daþnis bûtø leistinose ribose parinkus minimalià santykinai maþà pakopà.

Reguliatoriuose Novar galima nustatyti reguliavimo juostos plotá nuo 0 iki 0,04 arba nuo 00 iki 80. Tai leidþia, priklausomai nuo apkrovos pobûdþio, sumaþinti reaktyviosios energijos suvartojimà (generavimà) iki minimumo bei suderinti kondensatoriø baterijø komutacijø daþná tinkamose ribose, esant minimaliai ir maksimaliai elektros tinklo apkrovai.

Matavimai ir kontrolë Reguliatorius matuoja ir fiksuoja visus pagrindinius elektros tinklo parametrus: galià, srovæ, átampà, srovës ir átampos harmonikas bei kondensatoriø perkrovø lygá aukðtesniosiomis harmonikomis.

Taip pat jis registruoja kiekvienos kontaktorinës pakopos ájungimø skaièiø bei darbo trukmæ, o darbo metu kontroliuoja kiekvienos pakopos galià, darbo trukmæ, komutacijø skaièiø. Jis turi aliarmo signalà bei atjungia baterijas esant avariniams reþimamas. Reguliatorius fiksuoja temperatûrà ir gali valdyti ðildytuvà bei ventiliatoriø.

Gaminama modifikacija su RS232 arba RS485 sàsajos reguliatoriø ryðiui su kompiuteriu bei programinë áranga reguliatoriams parametruoti, stebëti jø darbà, kaupti duomenis.

Reaktyviosios galios kompensavimo árenginiai UAB „Automatikos sistemos“ yra oficialus kondensatoriø gamintojo „ZEZ-SILKO“ atstovas Lietuvoje. Jis tiekia þemosios ir vidutinës átampos bei aukðto daþnio specialios paskirties kondensatorius, projektuoja ir gamina ávairius reaktyviosios galios kompensavimo árenginius pagal poreiká: valdomus kontaktoriais bei tiristoriais, su kondensatoriø apsauga nuo aukðtøjø harmonikø ar be jø.

UAB „Automatikos sistemos“ Elektrotechnikos ir automatikos gaminiai Puðaloto g. 126, Panevëþys Tel.: (8 45) 58 19 91, 42 00 23 Faks. (8 45) 51 86 33 E. p. info@asistemos.lt www.asistemos.lt

TERMOVIZINË ÁRANGA: Iðankstinei diagnostikai Pastatams tikrinti Moksliniams tyrimams Pramoninei saugai Procesams automatizuoti Neardomajai kontrolei Dujø nuotëkiui vizualizuoti

Termovizija – galvok apie FLIR

UAB „Elintos matavimo sistemos“ Termovizijos mokymai Termovizinës árangos aptarnavimas

Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90 Vilniuje (8~5) 238 71 47 Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35 Vilniuje (8~5) 238 71 47

El. paðtas: info@elintosms.lt, vilnius@elintosms.lt www.elintosms.lt www.flir.com

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Team Break 2 –

antrosios kartos iðplësta ir modernizuota populiariø pramoniniø automatiniø jungikliø BREAK serija Andrius Bajoras, UAB „Etibaltus“ vadybininkas

Nauji techniniai sprendimai antrosios kartos Team Break 2 automatiniuose jungikliuose Pramoniniai automatiniai jungikliai (MCCB – Moulded Case Circuit Breakers) yra pagrindiniai apsauginiai komutaciniai aparatai ðiuolaikinëse elektros skirstomosiose sistemose. Jie daþnai vadinami kompaktiniais automatiniais jungikliais ir montuojami á pramoniniø, komerciniø ir gyvenamøjø pastatø ávadinius ar skirstomuosius skydus, kad

18

1 pav. 1000 A pramoninis automatinis jungiklis

apsaugotø nuo perkrovø ir trumpojo jungimo sroviø. Modernûs pramoniniai automatiniai jungikliai naudojami ne tik elektros grandinëms prijungti ir atjungti, bet atlieka ir elektros srovës ribojimo funkcija trumpojo jungimo metu, didindami elektros árenginiø apsaugà ir saugumà.

tiesiogiai proprcingos apkrovos srovës kvadratui. Ðios jëgos, priklausomai nuo apkrovos srovës vertës, gali paþeisti srovëlaidþius, jø laikiklius, grandinës jungiklius;

Elektros grandinëms tenka dirbti ribiniu reþimu trumpojo jungimo metu, kai atsiranda ðie neigiami veiksniai, tekant grandine elektros srovei:

b) elektromagnetiniai laukai. Ypaè pavojingi elektromagnetiniai laukai, atsirandantys trumpojo jungimo metu, kurie gali sutrikdyti elektros árenginiø, matavimo ir elektrininiø átaisø darbà;

a) elektrodinaminës jëgos, kurios yra

c) terminis poveikis. Ðis poveikis api-

2 pav.

1 – trumpojo jungimo srovë be iðsiskirianèià energijà ribojanèio mechanizmo, 2 – trumpojo jungimo srovës amplitudës ribojimas EB jungikliu, maþinant elektrodinaminæ ir terminæ laidininkø ar saugomø árenginiø apkrovà, 3 – trumpojo jungimo atveju laiko ribojimas, t. y. leidþia sumaþinti þalà tinklui ir jungikliui trumpojo jungimo metu

1 lentelë

Tipas

In (A)

EB 125

20, 32, 50, 63, 100,125 160 160, 250 250, 400 400, 630 800 1 000 1 250 1 600

EB 160 EB 250 EB 400 EB 630 EB 800 EB 1250 EB 1250 EB 1600

Icu/Ics (kA) (U=400V) 30/15

Poliø skaièius 3, 4

35/18 35/18 50/25 65/33 65/33 85/64 85/64 100/75

3, 4 3, 4 3, 4 3, 4 3, 4 3, 4 3, 4 3, 4

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Tipas

Pastovi ðiluminë charakteristika EB 125 * EB 160 * EB 250 * EB 400 * EB 630 * EB 800 * EB 1250/1000 * EB 1250/1250 * EB 1600 *

Pastovi mag- Reguliuojama Reguliuojanetinë chaðiluminë ma magnerakteristika charakteristika tinë charakx In teristika x In Taip 0,63–1 * Taip 0,63–1 * Taip 0,63–1 * * 0,63–1 5–10 * 0,63–1 5–10 * 0,63–1 5–10 * 0,5–1 2,5–10 * 0,5–1 2,5–10 * 0,5–1 2,5–10

Elektros Erdvës

2 lentelë

3 pav.

Automatinio jungiklio bendras vaizdas

4 pav. Ðiluminis reguliavimas (0,63–1) x In

5 pav. Magnetinis reguliavimas (5–10) x In

bûdinamas ðilumos iðsiskyrimu, tiesiogiai proporcingu efektyvios srovës vertës kvadratui. Trumpojo jungimo metu srovë labai smarkiai iðauga, dël to padidëja temperatûra, kuri þalingai veikia laidininkø izoliacijà.

Jungikliø EB skirstymas pagal parametrus

trumpojo jungimo atjungimo metu.

Jungikliø paskirtis:

Kalbant apie iðjungimà perkrovø reþimu galima pridurti, kad visi jungikliai, skirti vardinëms srovëms nuo 50 iki 800 A (EB 50–800), turi paslankià reguliuojamà charakteristikà nuo perkrovø (Ir) trijose ribose 0,63–0,8–1 x In (63–100 proc.). Jungikliai nuo 400 iki 800 A (EB 400–800) turi papildomai reguliuojamà charakteristikà nuo perkrovos (Im) 5–6–7,1–8,5–10 x In (500–1 000 proc.) ribose (2 lentelë). Reguliavimo bûdai ir ribos pateiktos 4 ir 5 pav.

1. atjungti grandinæ perkrovø metu pagal laiko-srovës charakteristikas t-I;

Tam, kad sumaþintø minëtø veiksniø neigiamà átakà, naudojami pramoniniai automatiniai jungikliai Team Break, kurie riboja trumpojo jungimo srovës maksimaliàjà vertæ, kartu maþindami elektrodinamines jëgas, elektromagnetinius laukus ir terminá poveiká.

Pramoniniai automatiniai jungikliai BREAK sutrumpintai þymimi EB. Be jau egzistavusiø tipø EB 125, EB 160, EB 250, EB 400, EB 630, EB 800, kur skaitinë vertë reiðkia vardinës srovës maksimaliàjà reikðmæ, naujoji automatiniø jungikliø serija pasipildë EB 1000, EB 1250 ir EB 1600. Visi tipai nuo 20 iki 1600 A gali bûti tripoliai arba keturpoliai ir skirti kintamosios srovës grandinëms iki 690 V, 50/60 Hz arba iki 600 V nuolatinës srovës grandinëms.

Pagal Europos normas EN 60947-2 automatiniams jungikliams turi bûti nurodyta ribinë (Icu) ir vardinë (Ics) atjungimo srovës, kA. EB jungikliø vardinës srovës, vardinës bei ribinës trumpojo jungimo sroviø vertës pateiktos 1 lentelëje.

Pramoniniø automatiniø jungikliø EB konstrukcija ir veikimas Kompaktiniai jungikliai EB konstrukciniu poþiûriu apibûdinami kaip itin geros kokybës pagal jungimø galimybes ir elektros lanko gesinimo efektyvumà 7 pav. On – ájungta

6 pav. Automatinio jungiklio konstrukcija

2. atjungti grandinæ perkovø metu per itin trumpà laikà (pagal nustatytas elektromagnetinio reguliavimo charakteristikas); 3. riboti laukiamos perkrovos srovës amplitudæ; 4. riboti perkrovos srovæ.

Konstrukcija atitinka minëtus 1–4 punktus, jungikliai EB skirti grandiniø nuo ðiluminiø perkrovø ir elektrodinaminio jëgø poveikio trumpojo jungimo metu linijoje apsaugai. Tam tikslui jungikliai EB turi specialiai sukonstruotas elektros lanko gesinimo kameras ir sroviniø daliø mechanizmà – greitai veikiantá pagrindiná kontaktà (6 pav.).

8 pav. Trip – iðjungta suveikus

9 pav. Off – iðjungta

19

+10% ðviesos - 40% sànaudø energijai Modernizavimo eiga analogiðka liuminescencinës lempos pakeitimui: 1. Iðimti senà lempà 2. Uþdëti Ecolight ant Ecotube 3. Ádëti komplektà á senos lempos vietà

Papildomai Jûsø verslui ir akiø sveikatai: Lempos nebemirgës.

Nebezys.

Uþsidegs iðkart.

Paðalinsite „stroboskopiná“ efektà.

Puikus spalvø skyrimas.

Tarnaus ilgiau.

Garantuotai ir greitai atsipirks.

Pelninga investicija!

Tik

30 sekundþiø darbo

Ilgesnis tarnavimo laikas

Papildomi priedai Pramoniniai automatiniai jungikliai EB gali bûti su papildomais, nepriklausomais atkabikliais ir pagalbiniais kontaktais. Minëti elementai montuojami jungiklio korpuso vidinëje dalyje (paèiame jungiklyje). Papildomi priedai montuojami ant jungiklio virðaus: elektromagnetinë pavara (MO), skirta jungiklio nuotoliniam valdymui, ir mechaniðkai sukama valdymo rankena (RO), naudojama jungiklio, kuris sumontuotas skyde, valdymui. Kompak-

Þurnalo ELEKTROS ERDVËS prenumerata

tiniai jungikliai EB turi specialø mechanizmà, leidþiantá identifikuoti jungiklio bûklæ iðjungimo metu (7, 8 ir 9 pav.).

Norint iðjungti jungiklá reikia rankenëlæ nustatyti rankiniu bûdu þemyn á padëtá off – iðjungta (9 pav.). Jeigu jungiklis iðsijungë dël suveikimo, rankenëlë atsistoja á tarpinæ padëtá trip – iðjungta suveikus (9 pav.) Norint kartotinai ájungti jungiklá reikia pirmiausia rankenëlæ nuleisti þemyn – reset, po to nustatyti á padëtá on – ájungta (7 pav.).

1 250 ir 1 600 A automatiniai jungikliai gali turëti elektroniná blokà suveikimo charakteristikoms reguliuoti. Team Break 2 automatiniuose jungikliuose EB, skirtingai nuo ankstesnës serijos, skydo surinkëjas ar kitas galutinis vartotojas gali lengvai ir greitai sumontuoti priedus, labai paspartindamas skydø surinkimà.

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Tokio tipo konstrukcija uþtikrina patikimà kontaktø atstûmimo jëgà ir greitá trumpojo jumgimo metu. Pramoninis automatinis jungiklis EB uþtikrina gerà trumpojo jungimo srovës ribojimà, sumaþindamas þalingà elektrodinaminiø jëgø ir ðiluminio poveikio átakà saugomose elektros grandinëse.

Elektros Erdvës

Nejudantis kontaktas yra U raidës formos, dël to abiejuose jo galuose (aktyvajame ir neaktyviajame) darbo srovë teka prieðinga kryptimi (paveiksle pavaizduota melsvomis rodyklëmis).

Tekëjimo momentu perkrovos srovë Im ant abiejø nejudanèio kontakto galø veikia kaip nukreipiamoji elektrodinaminë jëga F1 (6 pav.), kuri priverèia kontaktus áveikti juos spaudþianèià jëgà ir iðsilenkimà aktyvaus metalinio nejudanèio kontakto kryptimi F2 ir sàlygoja judanèio kontakto atkabinimà.

Nuo to momento, kai kontaktai pradeda atsidarinëti, tarp jø uþsidega elektros lankas, o apkrovos srovë pradeda maþëti. Nejudanèio kontakto aktyvioji geleþis pradeda gráþti á pirminæ pozicijà, tuo momentu kontaktai atsiskiria dvigubu greièiu atskiriant polius, elektros lankas uþgesinamas átraukiant já á gesinimo kamerà.

ių l e b ka

ių atai n i d ai apar l o s Švieinimo

ir v u s

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, ið viso 4 numeriai) Dël þurnalo „Elektros erdvës“ prenumeratos kreipkitës: tel.: (8~5) 260 8243, 269 1240 prenumerata@namasiras.lt

9 T-3

UAB „Klinkmann Lit“ Smolensko g. 10 21 LT-03201 Vilnius Tel. (8-5) 215 16 46 Faks. (8-5) 216 26 41 www.klinkmann.lt

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Kazys Almenas

Ignalinos atominë elektrinë:

baimë ir politika

E S A M E P R AT Æ PROBLEMAS, SUSIJUSIAS SU T E C H N O LO G I J O S O B J E K TA I S , A N A L I Z U O T I AT S K I R A I N U O K I T Ø , TA R K I M , V I S U O M E N I N I Ø A R S O C I O LO G I N I Ø P R O B L E M Ø . Ð I TA I P DIRBAMA IR T E C H N O LO G I J O S SRITYSE, SUSIJUSIOSE S U AT O M I N Ë S ENERGIJOS GAVYBA.

22

Istorinë patirtis, kuriai dabar daugiau nei pusë ðimto metø, parodë, jog to nepakanka akivaizdþiam paradoksui paaiðkinti.

1. Per tà pusðimtá metø energijos poreikiai nuolat augo, riboti mûsø planetos energetikos iðtekliai (nafta, dujos, anglis) buvo naudojami vis didesniais kiekiais, jø kainos kilo. Prie seniai þinomø neigiamø tokio naudojimo pasekmiø (ekologinë þala, tarða, transporto apkrova) prisidëjo suvokimas, kad á atmosferà iðmetamos ðiltnamio efektà sukelianèios dujos neigiamai veikia planetos klimatà. Politiniø átampø, kylanèiø dël ðiø ribotø iðtekliø naudojimo, nebandysiu apibûdinti. Apie jas informuojama beveik kiekvienoje televizijos naujienø laidoje.

2. To pusðimèio metø pradþioje buvo iðplëtota nauja energijos gavybos technologija – atominës elektrinës. Ðios jëgainës naudoja praktiðkai neiðsenkamus mûsø planetos iðteklius, jos neiðmeta ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø, jø atliekø kiekis yra tûkstanèius kartø maþesnis, jos neapkrauna transporto. Jø naudojimas parodë, jog tai pats saugiausias ið visø energijos gavy-

bos bûdø: atominiø elektriniø santykinis nuostoliø rodiklis (tarkim, iðreikðtas aukø skaièiumi pagamintam milijonui kWh) yra maþiausias. Ðis teiginys apima ir Èernobylio nelaimës nuostolius.

Tokie faktai. Jeigu ateities kartos galëtø, jos mûsø paklaustø: „Kodël, turëdami ðá pasirinkimà, Jûs taip be saiko naudojote ribotus iðteklius, mums palikdami tik jø likuèius? Kodël Jûs uþterðëte atmosferà ðiltnamio efektà sukelianèiomis dujomis? Su ðiais Jûsø neracionalios veiklos padariniais mums dabar tenka gyventi. Kodël, po ðimts pypkiø, daug didesniu mastu nenaudojote atominës energijos taip, kaip mes tai darome?“ Europos Sàjungos politikø jie paklaustø, kodël tokiu metu, kai jau visos neigiamos degiøjø iðtekliø naudojimo pasekmës buvo aiðkios ir buvo matyti didëjantis energetinis priklausomumas nuo Rusijos, Lietuva buvo priversta atsisakyti dviejø atominiø elektriniø, kurios galëjo veikti dar bent dvideðimt metø?

(Iðties dar ilgiau, mûsø atominës elektrinës galëtø veikti ir visà ðimtmetá.)

Atsakyti bûtø nelengva. Faktais ir logi-

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Atominës elektrinës Olkiluoto-3 statybos aikðtelë, Suomija.

ka pagrásta analize atsakymø nerastume. Norint rasti bent apytikrá atsakymà tenka (nors dirbusiam visà gyvenimà mokslo srityje tai nëra lengva) persikelti á erdvæ, kurioje veiksmus lemia jausmai. Mûsø gyvenamojoje aplinkoje dauguma sprendimø priimami remiantis jausmais, ne iðimtis – sprendimai dël atominës energijos. Ið anksto atsipraðau uþ supaprastintà, schematiðkà problemos pateikimà. Straipsnio tikslas nëra iðsami analizë, bet noras atkreipti dëmesá á tai, á kà mes, t. y. tiksliøjø mokslø atstovai, daþniausiai nekreipiame dëmesio.

Ið visø þmogaus jausmø vienas problemiðkiausiø yra baimë. Tai biologi-

nës atrankos bûdu per milijonus metø suformuotas jausmø kompleksas. Jo nauda akivaizdi. Pajutæ pavojø, bijo visi aukðtesnieji gyvûnai, baimës jausmo veikiami jie imasi veiksmø pavojui iðvengti. Tie, kuriems nepasiseka, ið evoliucinës grandies iðkrenta, atrankos bûdu savo genus bûsimoms kartoms perduoda tie, kuriø baimës jausmas sëkmingai padëjo iðlikti.

Taip evoliucija veikë deðimtis milijonø metø. Prieð kokius 2 milijonus metø pasirodþiusios homo erectus rûðys á tolesná evoliucijos kelià áþengë jau su jø prote ádiegtu baimës jausmu. Viename raidos etapø homo erectus rûðys, áskaitant homo sapiens (tai jau mes),

pradëjo vis daugiau iðsiskirti. Ypatybë, padëjusi homo sapiens ðioje planetoje dominuoti, buvo ta, kad jis prieð daugelá ðimtø tûkstanèiø metø iðmoko kalbëti. Ðis sugebëjimas paveikë tolesnæ baimës jausmo raidà. Prieð tai pavojø suvokimas ir su tuo susijusi baimë buvo arba uþprogramuoti genuose (tai veiksminga, bet labai lëtai modifikuojama, kai aplinkos sàlygos kinta), arba ágyta tiesiogine patirtimi (pavojingas bûdas).

Kalba suteikë visai kitø galimybiø, kalbëti sugebanèios homo erectus rûðys galëjo perimti kitø, taip pat ankstesniø kartø patirtá. Nuo to laiko baimë galëjo atsirasti ne tik dël tiesioginio pavojaus

Jau veikiantys Olkiluoto 1 ir 2 reaktoriai

23

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Flamanvilio AE planas Prancûzijoje su numatomu pastatyti nauju atominiu rektoriumi

poveikio, jà galëjo sukelti ir pasakojimai apie pavojus. Ðimtus tûkstanèiø metø (kalbos atsiradimo pradþia nustatoma tik labai apytikriai) egzistavo tik þodinë kalba.

Palyginti neseniai, tik prieð kokius 6–7 tûkstanèius metø, atsirado galimybë tà informacijà perduoti ir raðtu. Ið pradþiø tokia galimybe galëjo naudotis tik labai ribota þmonijos dalis. Atsiradus spaudai ðia galimybe galëjo pasinaudoti jau daugiau þmonø, o ne per seniausiai, prieð 100–50 metø, informacijos perdavimo galimybës kone eksponentiðkai iðsiplëtë (radijas, filmai, televizija) ir su maþomis iðimtimis apëmë visà þmonijà. Evoliucijos eigoje tai visiðkai nauja padëtis, homo sapiens dar neturëjo evoliucinës galimybës prie jos prisitaikyti. Ðitoje labai punktyriðkoje baimës evoliucijos sàsajø apþvalgoje bûtina paminëti ir kità aspektà. Baimë turi evoliucinæ „naudà“, kai ji padeda iðvengti pavojø, o esant realiam pavojui padeda iðlikti.

Didesnæ tikimybæ iðlikti turëjo tie, kurie patekæ á pavojø sugebëjo sukaupti fizines jëgas, sugebëjo greièiau bëgti ar energingiau gintis. Pajutæs baimæ þmogaus kûnas padidina kai kuriø hormonø (pvz., adrenalino) gamybà, tokiu atveju visos pastangos skiriamos pavojui iðvengti. Þmogø, sëkmingai iðvengusá pavojø, apima palengvëjimo, savotiðkas euforijos jausmas. Tai vienas ið maloniausiø jausmø, kuriuos þmogus gali iðgyventi. Taigi baimë nëra vien neigiamas jausmas, jos sëkmingas pergyvenimas suteikia malonumo.

24

Ðitie du evoliucijos ádiegti baimës jausmo atspalviai dabartinëmis, evoliucijos eigoje visiðkai naujomis sàlygomis sukuria paradoksalius padarinius. Imkim pirmàjá atvejá, kai ið kitø perimta informacija gali sukelti baimæ. Nauda evoliucijos eigoje neabejotina, gal net lemiama, taèiau verta pastebëti, jog ir paèioje pradþioje tai galëjo turëti ir neigiamø padariniø. Beje, tai norma: beveik visi evoliucijos eigoje atsiradæ

pokyèiai turi teigiamø ir neigiamø padariniø, ásitvirtina tie, kuriø teigiamas ánaðas dominuoja. Pavyzdþiui, kai tik atsirado galimybë þodþiais perduoti informacijà apie pavojus, atsirado ir klaidinanèios informacijos. Vadinasi, baimë galëjo bûti sukelta ne tik realiø pavojø, kuriuos patyrë kiti, bet ir klaidingai suprastø arba klaidingai perduotø þiniø apie pavojø. Ðiø virtualià baimæ kelianèiø pavojø reliktai aptinkami folklore, pavyzdþiui, vampyrø ar vilkolakiø pavidalu. Dabar tai pramogø industrijos pasisavintas paveldas, bet buvo laikai, kai dël neteisingai suprasto „raganø“ pavojaus buvo þudomi þmonës.

Klaidingos, baimæ sukelianèios informacijos atsirado ir dël to, kad, kaip minëta, pergyventa baimë sukelia malonumà.

Kai esama malonumo, þmogus linkæs ieðkoti progø já skatinti. Pavyzdþiø galima rasti daug, gilià praeitá siekia visose kultûrose populiarios „baisiosios“ pasakos. Garsinæ ir regimàjà informacijà interpretuoti sugebanèiose þmogaus smegenyse virtualiai baimei yra daug erdvës. Per pastaruosius ðimtmeèius, iðskyrus karo atvejus (bet ir tai daþniausiai tik tam tikrose vietose ir tam tikru laiku), tiesioginiø susidûrimø su realiais pavojais patiriama vis maþiau. Todël norint patirti malonumà, kurá suteikia nugalëtas pavojus, tenka vis labiau pasikliauti virtualiu pavojumi. Masinës komunikacijos eroje virtualiai iðgyventa baimë dominuoja, ji tapo paklausia pramogø industrijos dalimi.

Tuo ðià glaustà ekskursijà á homo erectus evoliucinæ baimës jausmo plëtrà baigsiu. Ji tokio pobûdþio straipsniui netikëta, bet, manau, reikalinga. Nepakanka sakyti, kad visuomenës prieðiðkumas atominëms elektrinëms kyla dël baimës, verta bent apytikriai suprasti, kokios yra evoliucinës baimës ðaknys ir kad baimæ vienodai gali sukelti realûs ir virtualûs pavojai. Kitaip negalësime paaiðkinti, kodël ðis jausmas tapo toks lemtingas tai energijos gavybos technologijai, kuri yra pati saugiausia.

Kita tema, kurià bûtina bent punktyriðkai apþvelgti, yra politikos vaidmuo. Visos naujos technologijos tam tikrame savo raidos etape susiduria su politika.

Pavyzdþiui, kai dar XIX a. þymus anglø mokslininkas Faradëjus (Michael Faraday) vienam britø politikui demonstravo indukuotàjà elektros srovæ, ðis paklausæs: „O kokia nauda ið to þaisliuko?“ Faradëjus atsakæs: „Ateis laikas, kai elektrà galësite apmokestinti“. Kaip þinome, tas laikas atëjo. Politika technologijø plëtrà ir jø naudojimà veikia apmokestindama ir reguliuodama. Tai padidina gaminamo produkto savikainà. Pabrangimas dël apmokestinimo lengvai áþvelgiamas, reguliavimo kainà sunkiau áþvelgti, bet ji gali bûti tokia didelë, jog produktas tampa nebeekonomiðkas. Yra ir kraðtutinis reguliavimo variantas – produktas arba jo gamybos bûdas tiesiog uþdraudþiamas.

Tai pasakytina apie visas technologijas, ne iðimtis ir atominës elektrinës. Ðiuo atveju jø sàsaja su politika vis dëlto unikali. Nuo pat atominiø elektriniø atsiradimo pradþios ðá sàryðá lëmë ne ekonominiai veiksniai, bet visuomenëje egzistuojanti, politikø naudojama, daþnai ir sukeliama baimë. Ta baimë turi realias iðtakas, jø vardai – Hirosima ir Nagasaki. Nors, palyginti su Antrojo pasaulinio karo nuostoliais, ten þuvæs þmoniø skaièius yra sàlygiðkai nedidelis, bet ádiegtas baimës ávaizdis buvo milþiniðkas. Jo pakako, kad bûtø uþbaigtas Antrasis pasaulinis karas, jis lemiamai prisidëjo prie to, kad kol kas iðvengëme treèiojo pasaulinio karo. Neimsiu árodinëti, jog atominë bomba ir atominë elektrinë yra skirtingos technologijos. Deja, taip nutiko, kad á istorijos arenà pirma áþengë bomba, o tik vëliau – atominës elektrinës. Jeigu ne tuo metu siautæs Antrasis pasaulinis karas, veikiausiai bûtø buvæ atvirkðèiai ir ði ávaizdþio sàsaja nebûtø tokia stipri. Istorijos nepakeisi, verèiau bandykime panagrinëti, kodël ðio ávaizdþio nepajëgia suðvelninti jau pusæ ðimto metø saugiai veikianèios atominës elektrinës.

Su politikais kur kas sudëtingiau. Ar politikø motyvai bûtø ideologija, ar

Istorija parodë, jog atominiø elektriniø atveju iðëjo atvirkðèiai. Neteigiu, jog dël politikø piktos valios. Bûta ir tos, dar daugiau bûta populizmo ir neatsakingumo, taèiau svarbiausias veiksnys, kuris tai nulëmë, buvo jau susiformavæs ávaizdis. Ðiuo atveju ne tik pavojø ir su jais susijusiø galimø nuostoliø, bet ir naudingumo ávaizdis. Tiksliau tariant, vadinamojo koeficiento R/N (rizikos/naudingumo – angl. Risk/Benefit) ávaizdis.

Per pastaruosius deðimtmeèius koefi-

ciento R/N apskaièiavimas tapo sparèiai besivystanèia mokslo ðaka, jungianèia labai daug specialybiø. Ypaè daug pasiekta apskaièiuojant rizikos parametrus. Metodika sudëtinga. Reikia ávertinti visà realiai ámanomà nelaimes sukelianèiø gedimø spektrà ir apskaièiuoti jø tikimybæ. Reikia apskaièiuoti ir tø galimø nelaimiø padarinius, po to tikimybæ ir padarinius statistiðkai paversti parametrais, kuriais galima bûtø palyginti vieno kurio objekto saugumo kriterijus su kitu. Ignalinos AE (toliau – IAE) atveju tokiø analiziø atlikta daugybë. Jas atliekant bendradarbiavo deðimtys mokslininkø ið ávairiø ðaliø, kai kuriø analiziø atlikimas truko metus ar ilgiau. Bendra jø iðvada – integralusis IAE rizikos koeficientas yra panaðaus dydþio kaip Vakarø Europoje veikianèiø atominiø elektriniø atitinkami rizikos koeficientai. Pavyzdþiui, tikimybë, jog galëtø bûti paþeista aktyvioji zona, yra 4·10-6. Atitinkamas tarptautinis reikalavimas naujai statomai elektrinei yra 1·10-5, taigi IAE ðis rodiklis geresnis. Po daugybës patobulinimø, kurie pakeitë aktyviosios zonos neutronines savybes,

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

paprastas noras iðsilaikyti valdþioje, jiems baimæ sukelianèius pavojus reikia atrinkti kruopðèiau. Vampyrai tam nelabai tinka, taèiau atominë energija, spinduliuotë, radioaktyviøjø atliekø saugojimas tinka puikiai. Beje, jeigu jie atrankà atlieka sàþiningai, vadovaudamiesi savo ásitikinimais, tai jø dël to kaltinti negalima, anaiptol, viena ið svarbiø politikø pareigø yra apsaugoti visuomenæ nuo pavojø. Idealiai tà pareigà vykdant reikëtø visuomenæ pirmiausia apsaugoti nuo didelæ tikimybæ turinèiø dideliø pavojø, po to – nuo maþesniø, galop, jeigu visuomenë labai turtinga ir gali sau tai leisti, – ir nuo visai maþyèiø.

Elektros Erdvës

Pradëkime nuo „pramoginio“ baimës aspekto. Tuo pat metu, kai tobulëjo atominë energetika, tobulëjo ir plëtësi pramogø industrija. Jos imlumas virtualià baimæ sukelianèioms temoms pasirodë esàs beribis. Tam tikslui tada pradëta naudoti ir dabar tebenaudojama daugmaþ viskas, kam imli þmogaus vaizduotë. Ið senojo folkloro – vampyrai, raganos ir mumijos, ið naujojo – Þemæ naikinanèios kometos, ateiviai ið kosmoso, nëra ko stebëtis, jog neapsieita ir be atominës energijos ir, þinoma, spinduliuotës. Kiek sukurta filmø apie spinduliuotës mutacijø iðugdytus monstrus ir jø sukeliamus pavojus, bûtø nelengva suskaièiuoti. Pramogø industrijos dël to nekaltinu, tarp jos kûrëjø pasitaiko ir propagandistø, bet jø tikslas yra uþdirbti pinigus ir tam vampyras tiek pat gerai tinka kaip ir spinduliuotë. Aplinkybë, kad jie tuos pinigus uþdirbdami skatino ir átvirtino atominës energijos ir spinduliuotës baimæ, kad jie tai darë beveik be iðimties naudodami klaidinanèià informacijà, nors yra apgailëtina, bet jau nepakeièiama.

Panaudoto branduolinio kuro saugykloje Olkiluote

25

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

metodus, taèiau visi (ir taip yra tikriausiai nuo piramidþiø statymo laikø) ðio koeficiento modeliu naudojasi. Politikø R/N formuluotë ne tokia preciziðka, bet uþtai plaèiau apimanti. Paprasèiausia versija skambëtø taip: „Kiek (að, mano partija, mano valstybë) laimëtume, jei darytume tà ir tà, kiek pralaimëtume, jei to nedarytume?“ Gráþkime prie aptariamos atominës energijos problematikos. Politikams koeficiento R/N skaitiklá nustato ne rizikos dydis, apskaièiuotas ávertinant nelaimiø tikimybes ir padarinius, o daugumos visuomenës susikurtas pavojaus ávaizdis.

Vardiklio, t.y. „naudingumo“ kriterijaus nustatymas dar miglotesnis. Nors atominë elektrinë yra unikali technologija, bet ji negamina unikalaus produkto.

Jos pagaminta elektros energija privalo konkuruoti su energija, gaminama kitais bûdais. Prieð pusæ ðimto metø, kai buvo pradëta reguliuoti atominës energijos technologijas, kone vienintelis veiksnys, nusveriantis „naudingumo“ kriterijø, buvo numatoma gaminamos elektros energijos savikaina. Kaip parodë tolesnë raida, savikainà reguliavimo metodais buvo galima padidinti tiek, kad atominiø elektriniø statyba tapo neekonomiðka.

Olkiluoto AE, Suomijoje, statybos aikðtelë.

tokia nelaimë, kokia ávyko Èernobylyje, IAE yra neámanoma.

Taigi santykio R/N skaitiklis – rizikos koeficientas – atitinka Europoje veikianèiø reaktoriø reikalavimus. Naudingumo vardiklis N Lietuvoje didesnis uþ kitø kraðtø toká vardiklá jau vien dël to, kad niekur kitur atominës elektrinës negamino tokios didelës elektros energijos dalies. Didelis neigiamas ekonominis jos netekimo efektas, brangstant degiesiems iðtekliams, toliau didës. Á ðá vardiklá taip pat áeina ekologiniai ir socialiniai nuostoliai. Ðie apskaièiavimai neatlikti taip iðsamiai kaip rizikos kriterijø, bet tai ne pagrindinis dalykas. Politikø sprendimams ðiø apskaièiavimø rezultatai turëjo labai maþà, gal net nulinæ átakà.

26

Moksliniø apskaièiavimø politikams prireikia tada, kai jie nori savo jau susidarytà nuomonæ paremti „mokslo“ autoritetu.

Raðau kabutes todël, kad daþnai to siekiama selektyviai, t. y. parenkant vienus faktus, kitø neátraukiant, o kartais rezultatus lemia net politinis ar ekonominis spaudimas. Neverta dël to iðgyventi, nes beveik visada tai tik fasadas. Reta kuris politikas iðmano koeficiento R/N apibrëþimà, juo labiau apskaièiavimo

Verta pabrëþti, jog tai vyko ne dël blogos valios. Nors pasitaikë ir konkuruojanèiø elektros gamintojø spaudimo, bet lëmë ne tai. Lëmë aplinkybë, jog pavojaus ávaizdis buvo milþiniðkas, o nauda, ypaè politiniu aspektu, nedidelë, todël politikai siûlë vis grieþtesnius ir grieþtesnius saugumà tarsi uþtikrinanèius kriterijus, tuo susilaukdami visuomenës pritarimo, o ðio proceso realios atsvaros kaip ir nebuvo. Tokio vienaðaliðkumo padarinys – ástatymais átvirtinti „leidþiami“ kriterijai, kurie yra deðimtis, net ðimtus kartø þemesni uþ spinduliuotës lygius, galinèius pakenkti biologiniams organizmams. Jie net þemesni uþ daugelio mûsø planetos vietø gamtiná radiaciná fonà. Ðitai buvo daroma „dël visa ko“, atseit saugumo niekad negali bûti per daug. Kai nëra atsvaros, tokia „saugumo“ didinimo kryptis neiðvengiama. Lëmë ne pavojaus dydis, bet klaidingai suvoktas koeficientas R/N. Galime tai iliustruoti paþvelgdami, kaip visuomenë apsaugojama nuo paèios daþniausios nelaimiø prieþasties – automobiliø transporto avarijø. Lietuvoje jose per metus prarandama apie 1 000 gyvybiø, JAV – apie 40 000. Suþeistø keliasdeðimt kartø daugiau. Svarbus ðá pavojø reguliuojantis kriterijus yra ástatymais nustatytas didþiausias greitis. Jeigu já lemtø vien tik jokiø ribø nepripaþástantis „saugumas“, tai þemutinës ribos

didþiausiam greièiui bûtø neámanoma nustatyti. Ir esant 20, ir 10 km/h greièiui nelaimës dar vis atsitiktø, arba bent bûtø galima ásivaizduoti, kad yra galimybë, jog jos atsitiks. Vienintelis absoliuèiai saugus greitis bûtø nulinis.

Gal tai skamba perdëtai ir ironiðkai, bet ið tiesø visai nebandau ironizuoti. Tai daugmaþ realus apibûdinimas reguliavimo naðtos, kuri tik atsiradus pradëjo slëgti ir tebeslegia atominæ energetikà.

Nenorëdamas sukelti pasipiktinimo, nesiûlau to keisti. Nesiûlau, nes gerai suprantu, jog tai politiðkai nerealu.

Eventualiai tie kriterijai bus pakeisti ir priartës arèiau prie protingos ribos, bet tai ateinanèiø kartø uþdavinys.

Kai reguliavimo varþtai buvo pradëti naudoti, nepakako áþvalgos numatyti jø kainos. Jeigu ið viso apie tai buvo pagalvota, tai manyta, jog ji nedidelë, o dabar akivaizdu, jog yra kitaip.

Pagrindinis to padarinys – atominës elektrinës tapo neekonomiðkos ir keliems deðimtmeèiams jø plëtra buvo praktiðkai sustabdyta.

Kiti aspektai – tai iki absurdo padidintos kainos tokiems palyginti paprastiems techniniams uþdaviniams kaip atominiø elektriniø demontavimas, atliekø gabenimas ir sandëliavimas. Labai padidinta ir Èernobylio, vienintelës rimtos atominës elektrinës, nelaimës kaina. Remiantis tais perdëtai þemais „leidþiamos“ spinduliuotës kriterijais, ið dideliø plotø buvo iðkeldinti þmonës. Ðiuo metu ten klesti visa to regiono flora ir fauna. Ádomu, kiek dar deðimtmeèiø turës praeiti, kol bus padaryta iðvada: jeigu klesti visi gyvûnai, tai gal tos nustatytos ribinës leistinos dozës vis dëlto per maþos?

Gal ateities kartos, nagrinëdamos mûsø laikus, áþvelgs tame savotiðkà save reguliuojantá mechanizmà. Elektros energijà, kurià bûtø galëjusios pagaminti atominës elektrinës, gaminome degindami dujas ir mazutà. Tai paskatino ðiø ribotø iðtekliø iðsekimà ir savo ruoþtu këlë jø kainà. Pakëlë tiek, kad net ir dël perdëtos reguliacinës naðtos atominës elektrinës vël tampa konkurencingos. Ðiuo metu pasiekëme bûtent ðá taðkà.

Tai suvokia ir politikai. Jie taip pat pradeda suprasti, jog atominiø elektriniø koeficiento R/N vardiklá jau tiesiog milþiniðkais mastais didina ðiltnamio efektà sukelianèios dujos ir jø sàlygojami klimato pokyèiai. Prisideda politinis veiksnys, nes didþiausieji likæ degiøjø resursø iðtekliai yra nestabiliuose, nepalankiuose kraðtuose. Prisideda politinio ðantaþo galimybës. Dabar mëgstama

pakalbëti apie vadinamàjà „vandenilio alternatyvà“, bet ar ið tiesø nesuvokdami esmës, ar nesugebëdami save priversti tai garsiai iðtarti, politikai nepajëgia pasakyti, jog be atominiø elektriniø plëtros vadinamoji „vandenilio alternatyva“ tik toliau didintø ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø iðmetimà ir priklausymà nuo senkanèiø degiøjø resursø.

Kol kas bandþiau politikø per daug nekaltinti, nes jie – tos paèios milijonus metø besitæsianèios evoliucijos produktai kaip mes visi. Veikiami tø paèiø virtualiø baimiø, þiûrintys tuos paèius Holivudo filmus, be to, dar siekiantys bûti iðrinkti, todël priversti atsiþvelgti á daugumos, o tai reiðkia – þemiausià visuomenës jausmø vardiklá. Visa tai tiesa, taèiau paaiðkinimas nëra pateisinimas. Mokslininkai ávardijo ekonominæ, ekologinæ ir politinæ naðtà, kurià didina prieðiðkumas atominei energijai, prieð kelis deðimtmeèius. Dabar nereikia ir mokslininkø – paskaitæs laikraðtá ar pasiþiûrëjæs televizijos naujienø privalëtumei tai pats suprasti. Taèiau bent jau aukðtuosiuose politikø sluoksniuose maþai kas keièiasi.

Kokia to prieþastis? Svarbus evoliucijos átvirtintas homo sapiens privalumas yra ðios rûðies sugebëjimas prisitaikyti prie besikeièianèiø sàlygø. Evoliucinëje laiko tëkmëje taip ir yra, taèiau, palyginti su individo gyvenimo trukme, jis beviltiðkai lëtas. Norëtøsi tikëti, jog ðis sugebëjimas greitai gali pradëti veikti. Garsioji prieð 3 000 metø uþraðyta metafora, kad norint pakeisti visuomenæ reikia jà 40 metø vedþioti po dykumà, bus netoli tiesos. Paþvelkim, kaip poþiûris á atominæ energijà keitësi Europoje per pastaruosius 40 metø. Septintajame praëjusio amþiaus deðimtmetyje persiformavo pokarinës Europos politiniø partijø ideologijos. Tada iðkilo „þalieji“, ávyko kartø kaita kairiosios ideologijos partijose. Stiprëjo protestas prieð visose srityse tuo metu egzistavusias struktûras, tai palietë ir energijos gavybà, kuri privalëjo bûti „natûrali“, „ekologiðka“, „atnaujinama“. Tai migloti teiginiai, kurie gerai tinka, kai esi opozicijoje ir organizuoji demonstracijas, bet kuriuos sunku sukonkretinti, kai patenki á valdþià. Pavyzdþiui, didþiausià tarðà sukelia anglimi kûrenamos elektrinës, keblumas tas, kad kai kuriuose regionuose angliakasiai sudaro nemaþà rinkëjø balsø blokà. Panaðûs politiniai sunkumai iðkyla kituose su energetika susijusiuose baruose, taèiau vienoje srityje kairiesiems pasisekë prieiti prie bendros nuomonës, kurià iliustruoja Vokietijoje tuo metu plaèiai paplitæs lipdukas, vaizduojantis besiðypsanèià

saulutæ su uþraðu: „Atom Kraft? Nein, danke!“ („Atominë energija? Ne, dëkui!“). Kadangi tai padëjo jiems ateiti á valdþià, ði ekologijai prieðiðka, su darbininkø gerove nieko bendra neturinti nuostata buvo iðkelta á ideologijos lygmená. Logikos èia në su þiburiu nerasi. Be abejo, buvo ir liko cinizmo, bet veikiausiai nemaþa dalis þaliøjø patys patikëjo savo gàsdinimais, o kairiesiems reikëjo koalicijos partneriø. Kai baimë tampa ideologizuota, jos nebereikia nei teisinti, nei analizuoti. „Nein, danke!“ – ir viskas. Politiniu aspektu tai pasirodë veiksminga. Austrijoje, Italijoje buvo priimti sprendimai nestatyti atominiø elektriniø, daugelyje kraðtø (tarp jø Ðvedijoje ir Vokietijoje) buvo iðleisti ástatymai jø veiklà pamaþu sustabdyti.

Beje, tai ávyko gerokai prieð Sovietø Sàjungos subyrëjimà, taigi nei Èernobylis, nei mûsø IAE èia niekuo dëta.

Taèiau patekus á valdþià pasirodë, jog priimti ideologija pagrástus sprendimus yra vienas dalykas, o uþdaryti veikianèias elektrines – visai kitas. Balsuotojai pradeda pastebëti, jog jø uþdarymo kaina didelë. Ðvedai vienà elektrinæ vis dëlto uþdarë, bet tuoj pradëjo ieðkoti bûdø, kaip pakeisti jau iðleistus ástatymus. Vokieèiai atsidûrë tokioje paèioje keblioje padëtyje. Ir ðtai, kai prieðatominë ideologija buksavo, pasirodë maþa vilties proðvaistë. Nedidelë, politinës átakos neturinti ðalis, kurioje veikë atominë elektrinë, labai praðësi priimama á ES. Tuometiniø ES politikø akimis, koeficientas R/N tiesiog idealus. Rizikos ávaizdá galima sumaþinti ir drauge pasipuikuoti prieð rinkëjus, o neigiami ekonominiai padariniai tenka kitiems. Á globaliná ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø balanso blogëjimà, á didesná degiøjø resursø naudojimà, á padidëjusià energetinæ priklausomybæ nebuvo atsiþvelgta.

Truputá vilties teikia, kad ðitai vyko besibaigiant minëtam 40 metø laikotarpiui.

Europoje vël keièiasi politikø kartos, energetikos srityje labai sparèiai keièiasi ekonominë, ekologinë ir politinë padëtis. Ar sugebësime prisitaikyti?

Prie evoliucinës laiko tëkmës, be abejo, taip. Pergyvenom ledynmeèius, pergyvensim ir ðià mûsø paèiø veikla ir neiðmanymu sukurtà artëjanèià krizæ.

Ta karta, kuriai teks dël mûsø pavargti (tai mûsø vaikai ir anûkai), mûsø geru þodþiu neminës, taèiau bent jau anûkai tikrai nekartos mûsø kvailysèiø.

Ið ateities ðimtmeèiø perspektyvos XX ðimtmetis bus ásimintinas tuo, kad jame þmonija iðmoko naudoti atominæ energijà, taèiau dël ásikalbëtø baimiø jà maþai naudojo, XXI ðimtmetis, manau,

bus tas, kuriame atominës elektrinës

...Technika, kuri sujungia

Viskas apie kabelį

taps pagrindine elektros energijos ga-

vybos technologija.

Kabelių sujungimo technika Mūsų katalogo teiraukitės adresu: info@haupa.com

Germany HAUPA GmbH & Co. KG Königstraße 165-169 D-42853 Remscheid Phone: +49 (0 )21 91 84 18 - 0 Fax: +49 (0 )21 91 84 18 840 www.haupa.com Visus produktus galima gauti iš mūsų elektros prekių didmenininkų.

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Energijos taupymas Daþnio keitikliø taikymas siurbliams ir ventiliatoriams

Tomas Valys UAB „Automatika Eltech“

Kylanèiai ekonomikai reikia vis daugiau energijos. Tiems poreikiams patenkinti naudojami gamtos iðtekliai ir dël þmogaus intervencijos á aplinkà iðkyla vis daugiau problemø tokiø kaip globalinis atðilimas arba ozono sluoksnio irimas.

Susidariusi situacija verèia imtis ryþtingø veiksmø. Ðioms problemoms spræsti yra diegiama ISO14000 standarto aplinkos apsaugos sistema.

Apie 50 procentø visos suvartojamos energijos biurø pastatuose skirta mikroklimatui palaikyti, t. y. siurbliø ir ventiliatoriø sistemø darbui bei ðildymo sistemoms, apie 20 proc. – vandens tiekimo sistemoms, t. y. vandens siurbliams ir apie 30 proc. – apðvietimui.

28

Gamykliniuose pastatuose apie 65 proc. suvartojama gamybai, apie 30 proc. – mikroklimatui ir 5 proc.– kitoms reikmëms. Tai reiðkia, kad pavarø poreikis siurbliø ir ventiliatoriø sistemoms yra gana didelis, todël energijos tau-

pymas ðiose sistemose yra vienas ið geriausiø sprendimø.

Daþnio keitiklis Daþnio keitiklis keièia kintamosios srovës tinklo átampà á nuolatinës (DC), kondensatoriumi nuolatinë átampa iðlyginama.

Iðëjime esantis keitiklis, kuris sudarytas ið lauko tranzistoriø, keièia nuolatinës srovës átampà á kintamosios (AC). Lauko tranzistoriai dirba persijungianèiu reþimu, todël daþnio keitiklio iðëjime gaunama kintanti daþnio ir amplitudës átampa. Daþnio komandos duodamos iðoriniu signalu (sroviniu arba átampiniu) arba ið integruoto valdymo pultelio, arba valdymo gnybtais. Tai leidþia keisti elektros variklio sukimosi greitá.

Siurbliø ir ventiliatoriø darbo metu maþesniam sukimosi greièiui gauti pakanka maþesnës galios, todël naudojant daþnio keitiklá taupoma elektros energija.

Energijos taupymas

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

1 pav.

2 pav.

3 pav.

Siurblio darbà galime apraðyti tokia proporcija: kur P – galia; Q – debitas; H – hidrostatinis slëgis.

Naudodamiesi ðia proporcija galime palyginti galios suvartojimà tarp tiesioginio siurblio prijungimo prie elektros tinklo valdymo sklende ir daþnio keitikliu.

1. Kai siurblys tiesiogiai prijungiamas prie elektros tinklo (esant 100 proc. debito) (1 pav.)

Hidrostatinis slëgis

Hidrostatinis slëgis maþëja pagal proporcijà

Suvartojama galia

Brûkðniuota paveikslëlio dalis parodo suvartojamà galià.

2. Kai siurblio darbà reguliuoja daþnio keitiklis (esant 60 proc. debito) (2 pav.)

Suvartojama galia

Daþnis

Daþnis lygus elektros tinklo daþniui

Taðkas A yra darbo taðkas, siurblio ir vamzdþio varþos kreiviø susikirtimo taðkas.

Debitas

Darbo taðkas B, nes sumaþinus debità iki 60 proc. siurblio darbo kreivë sumaþëja (2 pav.)

Debitas proporcingas keitiklio iðëjimo daþniu

Brûkðniuota paveikslëlio dalis parodo suvartojamà galià. Suvartojama galia maþesnë.

29

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

3. Kai siurblys tiesiogiai prijungiamas prie elektros tinklo (esant 60 proc. debito) valdymo sklende. (3 pav.)

4 paveikslëlis

Elektros Erdvës

Daþnis lygus elektros tinklo daþniui

Kadangi ðiuo atveju debitas valdomas sklende, sklendës pratekëjimo varþa sumuojame su vamzdþio pratekëjimo varþa (kreivë ) Taðkas C yra darbo taðkas.

Debitas 5 paveikslëlis

Hidrostatinis slëgis

Suvartojama galia

Matyti, kad , todël valdant sklende galios reikia daugiau negu valdant daþnio keitikliu.

Daþnio keitikliu valdant debità, suvartojama galia proporcinga kubiniam srautui arba siurblio apsisukimams.

kur P – suvartojama galia; N – siurblio apsukø skaièius; Pavyzdþiui, sumaþinus keitiklio iðëjimo daþná nuo 50 Hz iki 40 Hz apie 80 proc. siurblio apsukø, suvartojama galia sumaþëja beveik per pusæ (1 lentelë).

1 lentelë Iðëjimo 50 Hz daþnis

40 Hz

Debitas 100 %

80 %

kur P – galia; Q – debitas; H – slëgis, N – ventiliatoriaus apsisukimø skaièius.

Daþnio keitikliu valdant oro srautà, suvartojama galia proporcinga kubiniam srautui (ventiliatoriaus apsukoms).

(51 %)

Valdant voþtuvu debitas sumaþëja, taèiau padidëja hidrostatinis slëgis, todël suvartojama galia beveik nekinta. (4 pav.)

Parodo suvartojamos galios skirtumà, kai valdoma voþtuvu ir daþnio keitikliu.

30

Spalvota dalis rodo, kiek energijos galima sutaupyti procesà valdant daþnio keitikliu.

Ventiliatoriaus ir siurblio darbo charakteristikos yra panaðios.

Yra keletas skirtumø tarp valdymo sklende ir daþnio keitikliu. (2 lentelë) Kai kurie daþnio keitikliai turi „Automa-

2 lentelë

Galia (100 %)

Todël ir siurblius, ir ventiliatorius valdydami daþnio keitikliais taupome elektros energijà.

Valdymas sklende

Valdymas daþnio keitikliu

Srovës valdymo ribos

35–100 %

10–100 %

Valdymo jautrumas

++

+++

Eksploatacija

+++

+++

Tikslumas

+

+++

Ádiegimo kaina

+++

+

Triukðmas

+

+++

Suvartojama energija

Beveik be pokyèiø

Maþëja

[Hz] Tiesioginis prijungimas prie elektros tinklo

50

Valdymas daþnio keitikliu

50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35

Variklio galia (iðëjime) [kW]

4.5 4.2 4.0 3.7 3.5 3.3 3.1 2.9 2.7 2.5 2.3 2.1 2.0 1.8 1.7 1.5

Áëjimo galia

Áëjimo srovë

Variklio srovë

Elektros energija

[kW]

[A]

[A]

[%]

6.1

19.5

19.5

100

6.2 5.9 5.5 5.3 4.9 4.5 4.3 4.0 3.8 3.5 3.2 3.0 2.8 2.7 2.4 2.2

24.5 24.0 22.0 21.5 20.0 19.0 18.0 17.0 16.0 15.0 14.0 13.0 12.0 11.5 11.0 10.2

18.5 18.0 17.5 16.7 16.2 15.6 15.0 14.7 14.0 13.4 12.8 12.2 11.9 11.3 10.6 10.4

101.6 96.7 90.2 86.9 80.3 73.8 70.5 65.6 62.3 57.4 52.5 49.8 46.4 43.4 39.8 36.1

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Iðëjimo daþnis

Elektros Erdvës

Elektros energijos sunaudojimo palyginimas

3 lentelë. Iðmatuoti duomenys

Plaukimo baseino filtro siurbliys (200 V; 7,5 kW)

Elektros energijos sunaudojimo palyginimas

4 lentelë. Iðmatuoti duomenys Iðëjimo daþnis [Hz]

Maitinimo Áëjimo átampa srovë [V] [A]

Áëjimo galia [kW]

Variklio srovë [A]

Elektros energija [%]

Tiesioginis prijungimas prie elektros tinklo

50

202.4

71.0

20.1

71.0

100.0

Valdymas daþnio keitikliu

50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35

203.6 203.7 203.8 203.8 203.8 204.0 204.0 204.1 203.9 203.9 203.5 204.1 204.0 203.9 204.1 203.1

86.2 82.4 78.3 74.4 70.5 66.6 63.3 59.7 56.6 53.5 50.6 48.0 45.0 42.3 39.9 37.3

21.0 20.0 18.8 17.8 16.7 15.7 14.8 13.8 12.9 12.1 11.3 10.6 9.8 9.1 8.4 7.8

70.5 70.3 68.4 67.2 65.6 64.5 63.0 61.5 60.2 59.0 58.5 57.0 56.0 54.3 53.5 52.8

104.8 99.6 93.8 88.4 83.1 78.1 73.5 68.7 64.3 60.1 56.2 52.7 48.7 45.2 42.0 38.9

tinæ energijos taupymo funkcijà“, kuri dar efektyviau taupo elektros energijà negu U/f principu dirbantis keitiklis. Ði funkcija valdo daþnio keitiklio iðëjimo átampà taip, kad variklio srovë bûtø minimali (5 pav.).

Pateiksime siurblio ir ventiliatoriaus darbo pavyzdþiø, kai juos valdo daþnio keitiklis (3 ir 4 lentelës). (Elektros

Ventiliatorius (200 V, 22 kW)

energija = Suvartojama energija / Naudingumo koeficientas) Valdymo sistemoje ádiegtas daþnio keitiklis gali ne tik sumaþinti elektros energijos poreiká, bet taupyti pinigus ir laikà. Dël tolygios apkrovos ir ðvelnaus paleidimo sumaþëja hidrosmûgiø, todël sumaþëja avarijø skaièius trasose, pailgëja árenginiø tarnavimo laikas.

31

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Studentø gamybinë praktika –

svarbus specialistø rengimo etapas Prof. habil. dr. Algimantas Poðka, VGTU Automatikos katedros vedëjas Doc. dr. Bronius Karaliûnas, gamybinës praktikos vadovas

Technologijø integracija – ðiuolaikiniø gamybos procesø, techniniø sistemø ir árenginiø bruoþas. Modernias automatikos sistemas projektuojantys ar aptarnaujantys specialistai turi gerai iðmanyti konkreèias gamybos technologijas, sugebëti parinkti optimalià atitinkamø procesø valdymo strategijà ir jà realizuoti pasitelkæ geriausiai tam tikslui tinkanèias energetines ir informacines valdymo priemones. Nors aukðtos kvalifikacijos specialistø, baigusiø universitetus, teorinis pasiruoðimas yra pakankamai geras, taèiau jau ryðkëja tendencija, kad jø praktiniai gebëjimai netenkina ðiuolaikiniø technologijø reikalavimø. Ðiame straipsnyje aptariamos kai kurios Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Automatikos ir valdymo studijø programos bakalaurø praktinio rengimo problemos.

Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, nemaþi pokyèiai laukiami mûsø ðalies ðvietimo ir aukðtojo mokslo sistemoje. Ðioje srityje jau dabar kai kas daroma, o ateityje reformø tempai turëtø tik spartëti. Dar 2000 metais Europos Vadovø Taryba patvirtino Lisabonos strategijà, kurioje nustatë strateginá tikslà – per deðimt metø Europos Sàjungà paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiðkiausia þiniø pagrindu auganèia ekonomika pasaulyje“, spartinant technologinæ paþangà, kuriant þiniø visuomenæ, atliekant bûtinas ekonomines reformas ir maþinant socialinæ atskirtá.

32

Siekdami aiðkiau apibrëþti konkreèius 2005–2008 metø siekius, Europos vadovai 2005 metø birþelá pritarë in-

tegruotø gairiø paketui. Sutarta, kad vadovaudamasi ðiomis gairëmis ir atsiþvelgdama á savo ðalies situacijà kiekviena Europos Sàjungos valstybë narë parengs nacionalinæ artimiausiø trejø metø reformø programà. LR Vyriausybë 2005 metø lapkrièio 22 dienà patvirtino nacionalinæ Lisabonos strategijos ágyvendinimo programà [1], kurioje savo ðalies aukðtojo mokslo srityje nustatë prioritetines ûkio, moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP) politikos kryptis. 2006–2008 m. numatyta parengti kompleksines programas, apimanèias specialistø rengimà toms MTEP strateginëms ateities technologijø sritims, kuriose Lietuva turi moksliná ir (arba) gamybiná potencialà, skirti joms ágyvendinti struktûriniø fondø ir nacionalinio biudþeto lëðas, didinti aukðtojo mokslo sistemos efektyvumà, gerinti aukðèiausios kvalifikacijos specialistø, atitinkanèiø modernios pramonës ir verslo poreikius, pasiûlà. Nuo 2006 metø programoje numatyta: pasitelkus tarptautinius ekspertus, ávertinti universitetø veiklà atskirose studijø kryptyse, nustatyti stipriàsias ir silpnàsias jos vietas ir teikti siûlymus dël mokymo bazës stiprinimo ir specialistø rengimo kokybës gerinimo; parengti ir pradëti ágyvendinti aukðtojo mokslo reformos politikos koncepcijà; reformuoti valstybiniø aukðtøjø mokyklø savivaldos institucijas – tarybas;

atsiþvelgti á ðalies ûkio poreikius, nustatant, kiek studentø priimti á ðalies aukðtàsias mokyklas, kartu stengtis pritraukti daugiau studentø á fiziniø ir technologijos mokslø studijas, pleèiant jø karjeros galimybes, atlikti absolventø ásidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus; sudaryti sàlygas studentams atlikti praktikà mokslo centruose, ámonëse ir ûkininkø ûkiuose, skatinti juos tai daryti; skatinti mokslo darbuotojus, ypaè aukðtøjø technologijø studijø dëstytojus – tyrëjus, dirbti konsultantais verslo ámonëse; valstybës biudþeto ir struktûriniø fondø lëðomis finansuoti valstybiniø universitetø ir vieðojo sektoriaus moksliniø tyrimø ir mokymo bazæ.

2005 metais LR Vyriausybë taip pat patvirtino nacionalinës programos ágyvendinimo priemones 2004–2008 metams [2]. Ðvietimo, mokslo, informacinës ir þiniø visuomenës kûrimo srityje priemonëse [2] numatyta: ágyvendinant ðvietimo plëtotës 2003– 2012 metø strategines nuostatas, modernizuoti ðvietimo ir mokslo sistemà, derinti jà prie kintamø visuomenës poreikiø. Uþtikrinti ðvietimo ir mokslo prieinamumà visiems visuomenës sluoksniams, skatinti mokymàsi visà gyvenimà. Didinti investicijas á ðvietimo ir mokslo sistemà; parengti ir patvirtinti Aukðtojo mokslo

plëtros planà, kuriame bûtø nustatyti aukðtojo mokslo kokybës, jo efektyvumo ir prieinamumo uþdaviniai.

Pasiekti, kad rengiamø specialistø kvalifikacija labiau atitiktø darbo vietø poreikius; gerinti mokymo ir studijø kokybæ, pasiekti, kad bent pusæ aukðtøjø mokyklø studijø programø ávertintø tarptautiniai ekspertai; uþtikrinti, kad Lietuvoje ágytos profesinës kvalifikacijos taptø pripaþástamos Europoje, ágyvendinti Europass programà, dvigubai iðplësti studentø ir dëstytojø mainus.

Vykdant ðias priemones, ðiuo metu jau parengtas ir svarstomas Lietuvos aukðtojo mokslo sistemos plëtros 2006–2010 metais plano projektas [3].

Projekte numatyta didelë atsakomybë universitetams ir kitoms aukðtosioms mokykloms uþ studijø kokybæ ir praktiná studentø paruoðimà.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automatikos katedros automatikos ir valdymo ketveriø metø studijø programoje (pakraipos: automatinis technologijø valdymas; kompiuterinis árenginiø valdymas; pastatø elektros sistemos; aviaciniai elektros árenginiai) ðiuo metu bakalaurams numatytos tokios praktikos: a) paþintinë, kuriai skirta 2 kreditai, t. y.

80 savarankiðko darbo valandø kiekvienam studentui; b) gamybinë, kuriai skirta 4 kreditai, t. y. 160 savarankiðko darbo valandø kiekvienam studentui. Èia pravartu priminti, kad vienas kreditas lygus 40 sutartiniø dieninio skyriaus studento darbo valandø, t. y. lygus vienai jo darbo savaitei. Jau parengtas ir artimiausiu metu bus pradëtas ágyvendinti universitetiniø studijø programø pertvarkos projektas ,,Reikalavimai pagrindiniø universitetiniø studijø programoms ir jø

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

sudarymo metmenys“. Projekte nurodyta, kad studijø programos sudaromos laikantis VGTU studijø nuostatø, Pagrindiniø, specialiøjø profesiniø ir vientisøjø studijø programø nuostatø, Bendrojo technologijos mokslø (inþinerijos) studijø srities reglamento ir VGTU studijø programø ir moduliø sudarymo nuostatø. Projekte jau numatyta, kad bakalauro studijose visø praktikø apimtis turi bûti ne maþesnë kaip 10 kreditø, o profesinës veiklos (gamybinei) praktikai bus skirta ne maþiau kaip 8 kreditai (t. y. 8 savaitës). Be to, bus siekiama, kad ne maþiau kaip pusæ studijø programø apimties dëstytø tik nuolatiniai universiteto dëstytojai, turintys mokslo laipsnius.

Paþintiniø praktikø tikslas – susipaþinti su ámoniø veikla, struktûra, iðsiaiðkinti jose ádiegtas gamybos priemones, sistemas ir technologijas. Gamybiniø praktikø tikslas – ágyti praktiniø ágûdþiø, dirbant pramonës ir gamybos ámonëse, iðmokti teorines þinias pritaikyti gamyboje. Gamybiniø praktikø metu studentai privalo: a) susipaþinti su ámonës struktûra, valdymu, padaliniø funkcijomis ir ryðiais bei gaminama produkcija; b) iðnagrinëti ámonëje (padalinyje) naudojamas gamybos priemones, sistemas ir technologijas. Ávertinti jø automatizavimo ir mechanizavimo lygá, numatyti modernizavimo bei tobulinimo galimybes; c) atlikti individualià uþduotá; d) pasirinkti bakalauro baigiamojo darbo temà, surinkti reikiamus techninius duomenis bei tos srities literatûrà; e) paruoðti gamybinës praktikos ataskaità ir jà apginti.

Įranga pavarų, procesų valdymui ir vizualizavimui...

Pramonės g. 97, LT-11115 Vilnius Tel. (8-5) 210 74 26 Faks. (8-5) 266 06 56 info@automatic.lt www.automatic.lt

����������������� ������������� ������������������� ������������������������������ �������������� �������������������

33

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Automatikos katedra, palaikydama ryðius su gamybinëmis ir verslo ámonëmis, dël studentø praktikø yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su: Nacionaline elektros technikos verslo asociacija (NETA); sutartis Nr. 10 pasiraðyta 2003 01 20; UAB ,,Festo“ (sutartis Nr. 1537 pasiraðyta 2004 02 06); AB ,,Vilniaus troleibusai“ (sutartis pasiraðyta 2004 12 17).

Automatikos katedra, siøsdama studentà atlikti gamybinæ praktikà, apiformina studento praktinio mokymo triðalæ sutartá, patvirtintà VGTU rektoriaus 2004 m. balandþio 21 d. ásakymu Nr. 198, t. y. VGTU–ámonë arba ástaiga–studentas.

Pirmasis ðios sutarties egzempliorius paliekamas Automatikos katedroje, antrasis – gamybinës praktikos vietoje, o treèiasis atiduodamas studentui.

2005 m. gamybinæ praktikà ávairiose

Elektros tinklai ir transformatoriø pastotës – studentø praktikos vieta

elektrotechninio profilio ámonëse ir firmose atliko 48 automatikos ir valdymo bakalauro studijø programos studentai.

Siekiant geriau organizuoti studentø gamybinæ praktikà ir tinkamai parinkti praktikø bazes, 2005 metais VGTU organizuota studentø apklausa. Tam tikslui buvo paruoðtos ir studentams áteiktos praktikos baziø ávertinimo anketos, kuriose jiems reikëjo atsakyti á trylika klausimø. Ið 48 gamybinæ praktikà atlikusiø studentø uþpildytas anketas pristatë 43 studentai. 5 studentai, atlikæ praktikà, 2005 iðvyko staþuoti á kitus Europos ðaliø universitetus ir anketø neuþpildë.

Analizuojant praktikos baziø ávertinimo anketas, nustatyta, kad automatikos ir valdymo programos studentai á anketoje pateiktus klausimus atsakë taip: 1. Darbdavio (arba ámonës praktikos vadovo) Jums rodytas dëmesys praktikos metu: 5 („l. gerai“) atsakë 24 stud.

(55,81 proc.), 4 („gerai“) – 15 stud.

(34,88 proc.), 3 („patenkinamai“) – 4 stud. (9,30 proc.).

2. Atsakymø á iðkilusius klausimus praktikos metu gavimas: 5 („l. gerai“) atsakë 24 stud. (55,81 proc.), 4 („gerai“) – 16 stud. (37,21 proc.), 3 („patenkinamai“) – 3 stud. (6,97 proc.).

3. Praktikos metu atliekamo darbo ir Jûsø studijø programos atitikimas: 5 („l. gerai“) atsakë 16 stud. (37,21 proc.), 4 („gerai“) – 17 stud. (39,53 proc.), 3 („patenkinamai“) – 7 stud. (16,28 proc.), 2 („blogai“) – 1 stud. (2,32 proc.), 0 („neturi nuomonës ðiuo klausimu“) – 2 stud.

(4,65 proc.).

4. Atliekamo darbo ir praktikos tikslø bei uþdaviniø atitikimas: 5 („l. gerai“) atsakë 16 stud. (37,21 proc.), 4 („gerai“) – 18 stud. (41,86 proc.), 3 („patenkinamai“) – 7 stud. (16,28 proc.), 0 („neturi nuomonës ðiuo klausimu“) – 2 stud. (4,65 proc.).

5. Atliekamas darbas buvo: „kvalifikuotas“ – 29 stud. (67,44 proc.), „tik pagalbinis“ – 14 stud. (32,56 proc.).

Sudëtingos mechatroninës sistemos – ðiuolaikiniø technologijø pagrindas

6. Praktikos naudingumas ágytø praktiniø ágûdþiø ir þiniø atþvilgiu: 5 („l. gerai“) atsakë 16 stud. (37,21 proc.), 4 („gerai“) – 22 stud. (51,16 proc.), 3 („patenkinamai“) – 3 stud. (6,97 proc.), neatsakë – 2 stud. (4,65 proc.).

7. Ar buvote verèiamas per sunkiai dirbti arba dirbti virðvalandiná darbà? „taip“ – 0 stud. (0 proc.), „ne“ – 43 stud.

(100 proc.).

34

8. Praktikos metu teko dirbti ámonëje, kurioje dirba: „iki 10 darbuotojø“ – 3 stud.

(6,97 proc.), „10–50 darbuotojø“ – 10 stud. (23,25 proc.), „50–100 darbuo-

tojø“ – 6 stud. (13,95 proc.), „daugiau kaip 100 darbuotojø“ – 24 stud. (55,81 proc.).

9. Praktikà atlikote ámonëje: „privataus kapitalo“ – 30 stud. (69,76 proc.), „valstybinëje“ – 11 stud. (25,58 proc.), „kitoje ámonëje ar ástaigoje“ – 2 stud.

(4,65 proc.).

10. Ar buvo su Jumis sudaryta darbo sutartis praktikos laikotarpiui? „taip“ – 40 stud. (93,02 proc.), „ne“ – 3 stud. (6,97 proc.).

11. Ar praktikos metu Jums buvo mokamas darbo uþmokestis? „taip“ – 18 stud. (41,86 proc.), „ne“ – 25 stud.

(58,13 proc.).

12. Kas Jums patiko praktikos metu?

Dauguma studentø atsakë, kad jiems patiko nauja, moderni ámonë, nauja technika ir árenginiai, naujos technologijos, galimybë ágyti ágûdþiø dirbant su mikroprocesorinio ir kompiuterinio valdymo sistemomis, draugiðkas ir geranoriðkas kolektyvas.

13. Jûsø bendros pastabos apie praktikos procesà ir pasiûlymai.

Dauguma studentø nurodë, kad pastabø neturi ir pateikë siûlymà, kad gamybinës praktikos trukmë galëtø bûti ilgesnë, pvz., 2 mënesiai.

Studentai, atlikæ gamybinæ praktikà, ir toliau palaiko ryðius su tomis ámonëmis, o baigæ studijas daþniausiai jose ásidarbina. 2006 metais liepos ir rugpjûèio mënesiais gamybinæ praktikà atliko bakalauro studijø automatikos ir valdymo programos 30 studentø. NETA asociacijos nariai, elektrotechninio profilio akcinës bendrovës galëtø priimti mûsø studentus gamybinei praktikai, o po to turëtø puikià galimybæ pasirinkti jaunø perspektyviø specialistø. Ðiais klausimais galima skambinti á Automatikos katedrà tel. (8 5) 274 5063 arba kreiptis el. paðtu automatika@el.vtu.lt. Mûsø adresas: VGTU Automatikos katedra, Naugarduko g. 41, LT-03227 Vilnius.

Literatûra 1. Nacionalinë Lisabonos strategijos ágyvendinimo programa (LR Vyriausybës 2005 11 12 nutarimas Nr. 1270; Þin., 2005, Nr.139-5019) 2. LR Vyriausybës 2004–2008 metø programos ágyvendinimo priemonës(LR Vyriausybës 2005 03 24 nutarimas Nr. 315) 3. Lietuvos aukðtojo mokslo sistemos plëtros 2006–2010 metø planas (projektas)

Povilas Venciûnas

Liuminescencinës lempos – akivaizdþiai populiariausias ðviesos ðaltinis. Ðiuos baltai ðvytinèius stiklinius vamzdþius kasdien matome biuruose, prekybos centruose, gamybinëse patalpose, auditorijose. Gerai tai ar blogai ?

Analizës palengvinimui suskaidykime problemà á dalis pagal apðvietimo sistemai keliamus reikalavimus. Reikalavimai elementarûs: ðviesos turi bûti pakankamai daug, ji turi bûti tinkamos kokybës, sistema turi vartoti galimai maþiau elektros energijos. Ðviesos kiekis – patikimiausiai apsaugota pozicija. Normatyviniai dokumentai labai tiksliai nusako apðviestumo normas ávairiose patalpose, procese visada dalyvauja projektuotojas, rezultatà lengva patikrinti paprastu liuksmetru. Tai periodiðkai atlieka Valstybinë darbo inspekcija, taigi èia jokios erdvës klaidoms nëra. Ðviesos kokybë – parametras, kuris gali bûti traktuojamas ið esmës laisvai. Bendrieji daugumos liuminescensiniø ðviestuvø trûkumai – mirgëjimas ir triukðmas. Abu ðie efektai kenksmingi sveikatai. Triukðmà (zyzimà) mes girdime. Mirgëjimo lyg ir nejauèiame, taèiau já lengva pastebëti nukreipus á ðviesos ðaltiná skaitmeniná fotoaparatà ar mobiliojo telefono kamerà.

Energijos vartojimas – ðviestuve vartotojai yra du – lempa ir jà valdantis elektromagnetinis balastas. Taigi jeigu naudojame 1 500 mm 58 W lempà, faktiðkai galia yra beveik 80 W, nemaþa yra reaktyvinë galios dedamoji (cos ϕ ≤0,45). Ði problema itin aktuali – tai kasdieninës vartotojo iðlaidos.

Antra vertus, tai ir didþiuliai ðvaistomos energijos kiekiai. Þinant kad apðvietimui naudojama didelë visos gaminamos elektros energijos dalis, ðviestuvø su elektromagnetiniais balastais problema tiesiogiai siejama su globaliniu klimato atðilimu (CO2 emisija). Pasaulis nëra tam abejingas – Europos Sàjungos direktyva 2000/55/EB reglamentuoja balastø efektyvumo didinimà.

Taigi problemø yra. Yra ir sprendimø.

Visus neigiamus efektus paðalina modernus elektroninis balastas. Vienintelis ir esminis modernizavimo trûkumas – reikia investuoti, o tai neþavi në vieno verslininko.

patalpoje su 1 000 lux apðviestumu ant grindø. Patalpà apðvieèia 110 tolygiai iðdëstytø ðviestuvø, jie kabo 2,90 metro aukðtyje. Kiekviename ðviestuve dega dvi 58W lempos. Ðviestuvai su áprastais elektromagnetiniais balastais. Ðá projektà parinkome todël, kad jis yra labai gyvenimiðkas – tai ir vidutinio (xx dydþio) bet kurio sisteminio prekybos tinklo salë, ir siuvykla, ir baldø gamybos cechas.

1-oji prielaida Vidutinë elektros energijos kaina = 0,3 Lt/kWh 2-oji prielaida Darbo laikas 2 pamainos = 16 valandø Darbo dienø skaièius = 365 dienos per metus 3-ioji prielaida – faktas Lempos galia 58 W Balasto galia 20 W 4-oji prielaida – faktas Ádiegus elektroniná balastà lempos galia – 50 W, balasto – 0,5 W 5-oji prielaida Kiekvienos lempos elektroninis balastas kainuoja 40 Lt Taigi skaièiavimai elementarûs: 1. Esama sistema naudoja 110 x 2 x (58+20) = 17,16 kW galià 2. Per metus sunaudojama 17,16 x 365 x 16 = 100 214,40 kWh 3. Tai kainuoja: 100 214,40 x 0,3 = 30 064,32 Lt 4. Modernizuota sistema naudoja 110 x 2 x (50+0,5) = 11,11kW galià 5. Per metus sunaudojama 11,11 x 365 x 16 = 64 882,40 kWh 6. Ir tai kainuoja 64 882,40 x 0,3 = 19 464,72 Lt 7. Sutaupome (grynasis pelnas) 30 064,32 – 19 464,72 = 10 599,60 Lt 8. Investavome 220 x 40 = 8 800 Lt 9. Atsipirkimo periodas (8 : 7) 8 800 : 10 599,60 = 0,83 metø arba 9 ar 10 mënesiø!!!

10. Pelningumas (7 : 8) 10 599,60 : 8 800 = 120 procentø!!!

Po ðiø skaièiavimø galima dràsiai sakyti: „Kas parodys man geresná verslà, tegu meta á mane akmená!“

Skaièiø kalba

Kodël modernizavimas nëra masinis reiðkinys?

Paskaièiuokime, ar verta modernizuoti apðvietimo sistemà 700 kvadratiniø metrø

Pavyzdëlis parodë, kad apðvietimo modernizavimas yra didþiulë nauda abso-

liuèiai visiems proceso dalyviams – nuo akcininko iki eilinio darbuotojo.

Akcininkui – ádëtas litas per metus atneða lità dvideðimt.

Direktoriui – pelno padidinimas, dëmesys darbo sàlygoms, ISO14000 ir t. t.

Energetikui – maþiau darbo keièiant lempas ir abiejø pirmiau minëtø asmenø pagarba uþ gerà savo tiesioginiø pareigø (energijos taupymas) atlikimà.

O eilinis darbuotojas negadina akiø ir tampa lojalesnis darbdaviui, jausdamas jo dëmesá.

Tipinis atsakymas, kodël ne – „Nëra kam ir kada tuo uþsiimti“. Ðvelniai tariant, kasdieniniai rûpesèiai paprastai yra prioritetas prieð vizijas. Tariant neðvelniai, viena ið ámonës grandþiø dirba neefektyviai. Energijos sànaudos yra laikomos fiksuotais kaðtais, ir tai yra esminë klaida.

Pasaulyje ðis reiðkinys masinis ir net skatinamas ávairiø komerciniø ir nekomerciniø organizacijø. Vienas pavyzdþiø – Didþiojoje Britanijoje „Carbon Trust“ energijos taupymo projektams teikia beprocentes paskolas. Kitas kraðtutinumas – Kinija, draudþianti maþo efektyvumo balastus naujuose projektuose ir finansuojanti dalá modernizavimo.

Taip mes priëjome prie kito tipinio atsakymo „Nëra pinigø“. Ir ðis atsakymas yra visiðkai klaidingas. Pinigø yra banke ir bankas trokðta paskolinti geram projektui. Galbût Jûs jau skolingi tiek, kiek bankas nori skolinti bûtent Jums, taèiau ir ðioje situacijoje yra iðeitis – komercinë garantija, teikiama energijos taupymo projektams. Palûkanø ir garantijos kainà pridëjus prie projekto kaðtø, atsipirkimo laikas ir pelningumas krenta labai neþymiai.

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Apðvietimas liuminescencinëmis lempomis

Reziumë Gerbiami liuminescenciniø lempø vartotojai, skirkite dalelæ savo dëmesio energijos taupymui. Jûs sugaiðite 3 valandas (valanda – bandymas ir efekto nustatymas, valanda – savo sistemos ir efekto skaièiavimai, valanda – iki banko ir atgal).

120 procentø pelno to verta!

Ir dar – skaièiuoju su atsarga – Lietuvoje kokie 300 prekybos centrø, 400 pavyzdþio dydþio siuvyklø, 600 baldø cechø – sakykime, tik tiek.

Tada efektas ið apðvietimo modernizavimo metams: 1300 x (100 214,40 – 64 882,40) = 45 931 600 kWh per metus, arba 45 931 600 x 0,45 = 2 069 220 kg CO2 per metus maþiau mûsø nuostabiame pasaulyje.

35

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

36

kronika Pasaulio energetikos tarybos vykdomoji asamblëja Taline Pasaulio energetikos tarybos (PET, angl. – WEC) vykdomoji asamblëja yra vadovaujantis organas, apibrëþiantis ateities veiklà bei programas, priþiûrintis administravimo ir darbinius klausimus ir rengiamas kiekvienais metais. Ðiemet rugsëjo 3–7 d. PET vykdomoji asamblëja ávyko Taline. Kas treji metai organizuojamas didelës apimties renginys – Pasaulio energetikos kongresas, kur pateikiamos studijos, techninës bei regioninës energetikos plëtros programos, skaitomi praneðimai, vyksta mokslinës diskusijos bei teikiamos energetikos politikos ir strategijos rekomendacijos. Energetikos kongresai yra svarbiausi pasaulio energetikos renginiai, pritraukiantys energetikos specialistus, mokslininkus bei valstybiø vadovus. Kitàmet Romoje lapkrièio 11–15 d. ávyks 20-asis Pasaulio energetikos kongresas.

Talino vykdomojoje asamblëjoje dalyvavo nuo 350 iki 400 dalyviø ir juos lydëjusiø asmenø ið 95 pasaulio valstybiø. Ið Lietuvos á svarbiausià pasaulio energetikø renginá atvyko 7 dalyviai. Pirmàsias tris dienas vyko darbiniai ávairiø PET komitetø posëdþiai, o ketvirtàjà dienà, kaip áprasta, buvo surengtas pagrindinis vykdomosios asamblëjos posëdis. Jame buvo patvirtintos studijø ir programø komitetø ataskaitos apie nuveiktà darbà bei ásteigtas nuolatinis komunikavimo komitetas.

Asamblëja taip pat iðrinko Meksikà 2008 metø vykdomosios asamblëjos rengimo vieta. Taip pat buvo iðrinktas PET pirmininkas 2008–2010 metø laikotarpiui. Juo tapo Pjer Gedones (Pierre Gadonneix), Prancûzijos kompanijos EDF vadovas.

Jis buvo renkamas Eurogas pirmininku, 2004 m. tapo PET Europos regioninës grupës vicepirmininku. Naujasis PET pirmininkas pristatë savo veiklos naujose pareigose ir kokià jis mato PET vizijà. Buvo iðklausyta 20-ojo Pasaulio energetikos kongreso organizacinio komiteto ataskaita apie pasiruoðimà ðiam svarbiam energetikø renginiui.

Organizatoriai sulaukë daug klausimø dël mokslo darbø kongresui atrankos kriterijø ir nuogàstavimø, ar ðis procesas nebus per daug komercializuotas. Buvo apsvarstytas ir patvirtintas 2007 m. PET pareiðkimo – svarbiausio programinio kitø metø dokumento – planas. Jo pagrindu buvo pasirinkta PET atliekamos „Energetikos ir klimato kaitos“ studijos ataskaita. Ðios studijos darbo grupëje Lietuvai atstovauja LEI mokslininkë dr.

Dalia Ðtreimikienë. PET Lietuvos komiteto atstovai AB „Lietuvos energija“ strategijos skyriaus virðininkas dr. Anzel-

mas Baèauskas ir AB „Kauno energija“ strategijos skyriaus virðininkas Rimantas Bakas dalyvauja kitos studijos – „Europos ir jos ekonomikos paþeidþiamumo energetiniø kriziø metu“ – darbo grupëje.

Vertindamas Talino vykdomosios asamblëjos darbà, PET pirmininkas Andrë Kaijë (Andre Caille) pabrëþë jos svarbà dël galimybës ávairiems komitetams, studijø darbo grupëms ir energetikos profesionalams ávertinti savo metø darbà ir suderinti tolesnius veiksmus.

Atskira vykdomosios asamblëjos posëdþio dalis buvo skirta didþiausiai PET 2005–2007 metø laikotarpio studijai „Energetikos politikos scenarijai laikotarpiui iki 2050 metø“. Ekspertø ir regioniniø Afrikos, Azijos, Europos, Lotynø Amerikos ir Karibø jûros baseino ðaliø, Ðiaurës Amerikos darbo grupës pristatë savo dar ne galutinius rezultatus bei diskutavo.

Penktoji vykdomosios asamblëjos diena buvo skirta Estijos, ðalies renginio organizatorës, energetikos pristatymui.

Renginio atidaryme Estijos PET komiteto pirmininkas Sandoras Lyvë (Sandor Liive) paminëjo apie ðiuolaikinës energetikos konfliktà – aukðta naftos, dujø kaina, ið-

PET generalinis sekretorius Gerald Doucet ir Estijos PET komiteto pirmininkas Sandor Liive Estijos energetikos dienos metu.

ðûkis gaminti daugiau áperkamos elektros energijos ir tai, kad dabar svarbu pradëti kalbëtis. Vertindamas Baltijos ðaliø energetikos padëtá, jis pagyrë Lietuvà, atkakliai siekiant ágyvendinti jungèiø su Lenkijos ir Ðvedijos elektros tinklais projektus. Þinoma, estai svarbiausià dëmesá skyrë savo skalûnø energetikai – tai elektros ir skalûnø alyvos gamybai, naudojant vietos iðteklius – skalûnus.

Estø nuomone, skalûnø alyvos gamyba ateityje gali tapti pagrindine energetikos kryptimi. Buvo sulaukta didelio dalyviø, ypaè ið ðaliø naftos eksportuotojø dëmesio, – ar gali skalûnø alyva konkuruoti su nafta. Dabartiniu metu skalûnø alyva naudojama pramonës reikmëms, kûrenimui maþose katilinëse, o transporto reikmëms nenaudojama, taèiau jos gamyba yra pelninga.

Asamblëjos dalyviai liko patenkinti jiems surengtomis techninëmis iðvykomis á statomà Olkiluoto-3 atominæ elektrinæ Suomijoje, Helsinkio energijà bei Estijos energetikos objektus: Narvos ðilumines elektrines, Estijos skalûnø kasybos kompanijà, ABB Estlink Harku konverterinæ pastotæ, ABB vëjo jëgainiø generatoriø gamyklà Jüri mieste.

Lietuvos delegacija Talino vykdomojoje asamblëjoje

„Lietuvos energija“ kartu su „Ernst& Young“ konsultantais bei advokatø kontora „Jurevièius, Balèiûnas ir Bartkus“ pradëjo vykdyti projektà, kurio tikslas – parengti bendrovës struktûrà, atsiþvelgiant á jos strateginius tikslus ir vaidmená ateities Lietuvos elektros energetikos sistemoje. „Projekto eigoje bus numatytos galimo bendrovës pertvarkymo gairës, ávertinus jai keliamus strateginius tikslus, kuriems

Licencijavimo taisyklës derinamos su ES teise Rugpjûtá Vyriausybë pritarë Ûkio ministerijos parengtoms Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklëms.

Jos reglamentuoja elektros energijos rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo, nepriklausomo tiekimo veiklos leidimø iðdavimà, pakeitimà, galiojimo sustabdymà, sustabdymo panaikinimà ir galiojimo panaikinimà elektros energetikos ámonëms.

Taisyklës keièiamos atsiþvelgus á Europos Komisijos pastabas dël nevisiðko Europos Sàjungos (ES) direktyvø reikalavimø perkëlimo á nacionalinæ teisæ. Perkeliant direktyvos nuostatas nustatyta, kad elektros energijos perdavimo sistemos ar skirstomøjø tinklø operatorius teisiniu statusu, organizacine struktûra ir priimdamas spren-

Nuo oro linijø atramø nukeliami gandralizdþiai Elektros energijos skirstymo ir tiekimo bendrovë VST ir ðá rudená, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija bei Ekologijos institutu, nukëlinës gandralizdþius nuo oro linijø atramø ir ákurdins juos saugiose vietose.

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

didelæ átakà turës Seimo sprendimas dël naujos atominës elektrinës statybos“, – sako AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Pasak jo, ði organizacinë struktûra turës atitikti Europos Sàjungos direktyvø reikalavimus.

Elektros Erdvës

Tobulinama „Lietuvos energijos“ struktûra

Pirmajame atstovø susitikime buvo iðklausytos specialistø ir konsultantø pastabos ir siûlymai svarbiausiais projekto klausimais bei sutarta dël tolesniø darbø. AB „Lietuvos energija“ organizacinës struktûros tobulinimo galimybiø studijos projektà numatoma uþbaigti spalio mënesá.

dimus turi bûti nepriklausomas nuo kitø elektros energijos perdavimo ar atitinkamai skirstomøjø tinklø ámonës veiklos rûðiø, nesusijusiø su perdavimu ar skirstymu.

Be to, elektros energijos perdavimo sistemos ar skirstomøjø tinklø operatorius turi turëti galimybæ, nepriklausomai nuo perdavimo ar skirstomøjø tinklø ámonës, priimti sprendimus, susijusius su perdavimo ar skirstomiesiems tinklams eksploatuoti, priþiûrëti ir plëtoti reikalingu turtu. Asmenys, atsakingi uþ elektros energijos perdavimo sistemos ar skirstomøjø tinklø operatoriaus valdymà, turi turëti galimybæ veikti savarankiðkai, jie negali dalyvauti perdavimo ar atitinkamai skirstomøjø tinklø ámonës valdymo struktûrose.

Taisykliø pakeitimuose atsispindi ir naujos Elektros energetikos ástatymo redakcijos nuostatos, reglamentuojanèios licencijuojamà elektros energetikos veiklà.

dar nepasitaikë atvejø, kad dël gandralizdþiø nukentëtø þmonës ar gyvuliai, taèiau jau esame turëjæ ávykiø, kai dël sunkiø gandralizdþiø trûko elektros laidai ir átampa uþmuðë arklá“, – sako bendrovës VST atstovas.

VST Elektros tinklo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Romualdo Rabikio teigimu, bendrovë ir ðá rudená sieks, kad gandralizdþiai nekeltø pavojaus nei gyventojams, nei patiems sparnuoèiams. Nuo praëjusio rudens VST ant specialiai sumontuotø stovø iðkëlë jau beveik 400 gandralizdþiø.

Vakarø Lietuvos teritorijoje ðiuo metu yra beveik trys tûkstanèiai gandralizdþiø, kurie susukti ant oro linijø atramø, ir jø nuolat daugëja. „Laimei, ðiais metais

37 „Kronikos“ skyriø tvarko Virgaudas Gudas

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

kronika Ámonës registruojasi vangiai Ásigaliojus Elektros ir elektroninës árangos atliekø tvarkymo taisyklëms importuojanèios ir gaminanèios minëtà árangà ámonës privalo registruotis á Gamintojø ir importuotojø sàvadà kaip elektros ir elektroninës árangos gamintojai ir importuotojai. Ðiuo metu jau yra uþsiregistravusios 424 ámonës. Pagal savivaldybes uþsiregistravusios ámonës pasiskirstë: Vilniaus savivaldybëje uþsiregistravo 228 ámonës, Kauno – 120 ámoniø, Klaipëdos – 15 ámoniø, Ðiauliø – 10 ámoniø, Panevëþio – 14 ámoniø, Alytaus – 9 ámonës, visose kitose savivaldybëse – 28 ámonës.

Apie saugà elektros inþinerijoje Tarptautinës Socialinës Apsaugos Asociacijos (International Social Security Association – ISSA) vasarà Drezdene (Vokietija) vykusioje ISSA Tarptautinës sekcijos nelaimingiems atsitikimams nuo elektros, dujø, ðilumos ir vandens iðvengti Tarybos posëdyje nutarë ðiø metø spalio 4–6 d. Vilniuje surengti tarptautiná simpoziumà. Á simpoziumà tema „Sauga ir sveikatos

Tariamasi dël elektros linijos tarp Lietuvos ir Ðvedijos Rugpjûèio pabaigoje AB „Lietuvos energija“ ir Ðvedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“ pasiraðë bendradarbiavimo sutartá, pagal kurià pradedama rengti Lietuvos ir Ðvedijos energetikos sistemø sujungimo galimybiø studija.

Vertinant pagal pasirinktas garantijos formas, kurios bûtinos uþtikrinti, kad visi patenkantieji á rinkà elektros ir elektroninës árangos gaminiai bûtø visiðkai utilizuojami, ámonës pasiskirstë taip: 23 ámonës dalyvauja licencijuotoje organizacijoje „Infobalt EPA“, 120 ámoniø sudarë laidavimo sutartis su UAB “EMP“, 15 – su UAB „Kuusakoski“, 50 – su UAB „Þalvaris“. Kelios ámonës pasirinko banko garantijas arba draudimo sutartis ir atliekø tvarkymu uþsiima individualiai.

Lietuvoje yra per 1 000 ámoniø, kurios gamina ar importuoja elektros ir elektronikos árangà, taigi galima teigti, kad daugiau kaip pusë ámoniø vengia reapsauga elektros inþinerijoje“ kvieèiami Lietuvos, Latvijos ir Estijos apsaugos nuo elektros specialistai. Jis vyks AB „Lietuvos energija“ konferencijø salëje.

Simpoziumo Vilniuje organizavimo klausimais á Vilniø buvo atvykæ ISSA Tarptautinës sekcijos nelaimintiems atsitikimams nuo elektros, dujø, ðilumos ir vandens iðvengti generalinë sekretorë M. Hesse-SpÐetter ir sekretorius dr. J. Jûhling. Nuspræsta, kad renginio tematika apsiribos apsaugos nuo elektros sukeliamø pavojingø ir kenksmingø veiksniø Ði studija, kurià ketinama baigti 2007 metais, nuodugniai ávertins visus techninius ir ekonominius tokio projekto aspektus. Visas galimybiø studijos projekto iðlaidas bendrovës ketina dalytis lygiomis dalimis. „Analizuojame visas ámanomas galimybes integruoti Lietuvos energetikos sistemà á bendràjà Europos elektros rinkà, o tai ámanoma tik turint kuo dau-

gistruotis, nors numatytos tikrai didelës baudos uþ atliekø tvarkymo nevykdymà.

Kita vertus, nepatenkintos ir tos ámonës, kurios uþsiregistravo, nes mano, kad neuþsiregistravusios ámonës sutaupo lëðø, o tai iðkreipia sàþiningos konkurencijos principus. sritimi. Praneðimus simpoziume skaitys þymiausi pasaulio ðios srities ISSA pakviesti specialistai.

Tarptautinio simpoziumo rengëjai ir organizatoriai tikisi, kad ðis renginys padës Baltijos ðaliø elektros inþinerijos ir apsaugos nuo elektros specialistams bei atitinkamø srièiø valstybës tarnautojams tiksliau suvokti apsaugos nuo elektros srityje strategijà ir taktikà Europos ir pasauliniu mastu, orientuotis á ðiuolaikinius mokslo pasiekimus ir technikos plëtrà. giau elektriniø ryðiø su Vakarø Europos ir Skandinavijos ðalimis“, – sako AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Pasak jo, tai ne tik skatina laisvesnæ prekybà elektra, bet svarbiausia – didina Lietuvos ir viso Baltijos regiono energetiná saugumà.

Lietuvos ir Ðvedijos elektros perdavimo sistemos operatoriø funkcijas vykdanèios bendrovës analizuos galimybæ sujungti perdavimo tinklus, nutiesiant 350 kilometrø ilgio, apie 700–1 000 megavatø galios povandeniná kabelá Baltijos jûros dugnu. Atlikus iðankstinæ analizæ, manoma, kad tokios jungties ágyvendinimas kainuotø apie 400 mln. eurø, o tinklai galëtø bûti sujungti jau 2010 metais. „Lietuvos ir Ðvedijos energetikos sistemø sujungimas bûtø milþiniðkas þingsnis uþtikrinant patikimà elektros tiekimà artimoje ateityje, ypatingà reikðmæ ágyjantis uþdarius Ignalinos atominæ elektrinæ“, – pabrëþia R. Juozaitis.

38

Jungtis suteiktø galimybæ Baltijos ðalims prekiauti Ðiaurës ðaliø elektros rinkoje bei padidintø elektros tiekimo patikimumà tiek Baltijos, tiek Skandinavijos ðalims.

ThermaCAM x640 – tai nauja profesionaliam naudojimui skirta neðiojamøjø termovizoriø serija. Ðios serijos termovizoriai naudojami elektros árenginiø bûklei sekti, pastatams tikrinti bei tiriamiesiems darbams atlikti. x640 serijos termovizoriai, turintys ypatingos skyros 640x480 pikseliø detektorius ir pasiþymintys specialiomis funkcinëmis savybëmis, atveria naujas galimybes termoviziniam tyrimui.

Termovizoriaus læðiai yra keièiami ir automatiðkai atpaþástami. 640x480 pikseliø detektorius uþtikrina keturis kartus didesnæ skyrà nei 320x240 pikseliø detektorius, todël vartotojas gali gauti puikios kokybës termonuotraukas, pamatyti daugiau detaliø, naudodamasis analizës funkcijomis atlikti tikslesnius matavimus.

Termovizoriuose ThermaCAM x640 integruota skaitmeninë 1,3Mpix vaizdo kamera su paðvietimu. Video ir termo vaizdai iðsaugomi ir automatiðkai susiejami, kad bûtø paprastai ir greitai parengiama ataskaita.

Termovizoriuose yra didelis atlenkiamas

5” LCD displëjus ir vaizdo ieðkiklis, ádiegti nauji ergonominiai sprendimai, suteikiantys vartotojui ypatingø patogumø. Svoris su kraunamàja baterija – iki 1,7 kg.

GasFindIR – dujø nuotëká jau galima matyti!

taupyti labai daug laiko aptinkant dujø nuotëkius.

GasFindIR – pirmasis pasaulinëje rinkoje termovizorius, skirtas lengvai ir greitai pamatyti metano ar kitø lakiø organiniø junginiø dujø nuotëkius, atlikti dujø nuotëkiø kontrolæ ið saugaus atstumo, aptikti dujø nuotëkius judanèiuose objektuose. Termovizoriaus GasFindIR pagalba matomi net ir neþymûs dujø nuotëkiai (pvz., metano dujø – nuo 0,8g/h, etanolio – nuo 0,7g/h) ið keliø metrø atstumo. GasFindIR padës su-

Elektros Erdvës

ThermaCAM x640 – pirmoji pasaulinëje rinkoje neðiojamøjø termovizoriø serija su 640x480 pikseliø neðaldomu detektoriumi

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

naujienos

Unikalià galimybæ matyti dujø nuotëkius suteikia termovizoriuje integruotas jautrus InSb 320 x 240 pikseliø detektorius su specialiais filtrais. Termovizorius GasFindIR pateikiamas su læðiu áprastiniam regos laukui 220 x 160. Læðiai yra keièiami ir papildomai galimi uþsisakyti su kitokiais regos laukais. GasFindIR pritaikytas dirbti pramoninëje aplinkoje visais metø laikais: þiemà iki –15°C , o vasarà – iki +50°C. Paruoðtas darbui termovizorius sveria maþiau nei 2 kg.

Daugiau informacijos www.elintosms.lt, www.flir.com.

39

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

þinynas DIDÞIAUSI LEISTINI STRUKTÛRINIØ KABELIØ INSTALIAVIMO ILGIAI (METRAIS)

Varis

Daugiamodis ðviesolaidinis kabelis

Daugiamodis ðviesolaidinis kabelis

Pastatø grupës pagrindinis tinklas

300

1500

2500

Pastato pagrindinis tinklas

500

500

500

Horizontalusis kabeliø instaliavimas

90

PASTATØ GRUPËS PAGRINDINIS TINKLAS

CD

Paskirstymai iš pastatų grupės pagrindinio tinklo

BD

Paskirstymai iš pastato pagrindinio tinklo

PASTATO PAGRINDINIS TINKLAS

Galutinis vartotojas

TO

Galutinis vartotojas

TO

Galutinis vartotojas

FD

Paskirstymai pastato aukštuose

BD

Paskirstymai iš pastato pagrindinio tinklo

FD

BD Paskirstymai

Paskirstymai pastato aukštuose

iš pastato pagrindinio tinklo

Medþiagà pateikë UAB „Klinkmann Lit“ pagal firmos „Belconn“ katalogà „Datacom catalogue“

40

TO

HORIZONTALUSIS KABELIØ INSTALIAVIMAS

„NETA“ ĮMONIŲ NARIŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas – geriausios įmonių investicijos

Šviesolaidiniai kabeliai jungiamieji kabeliai (Patch Cords) adapteriai, movos ODF UAB „Klinkmann Lit“ Smolensko g. 10 LT-03201 Vilnius Tel. (8-5) 215 16 46 Faks. (8-5) 216 26 41 www.klinkmann.lt

2006 m. kovo 6 d. Nacionalinė elektros technikos asociacija kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūros Paramos fondu pasirašė sutartį šio projekto įgyvendinimui. Bendra šio projekto vertė 721920 Lt, ES parama sieks 541440 Lt. Pagrindinis projekto tikslas yra didinti NETA įmonių-narių darbuotojų kompetenciją, kad jie galėtų per trumpą laiką prisitaikyti prie įmonių vidinių poreikių ir rinkos keliamų reikalavimų. Projekto metu bus apmokyti 225 perspektyvūs darbuotojai, suteikiant jiems vadybos ir verslumo bei anglų kalbos žinių bei įgūdžių.

Projektą iš dalies finansuoja Europos sąjunga, Europos socialinis fondas

N r. 3 ( 1 3 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

summary

electric spaces

NUCLEAR ENERGY IS MARKED BY THE WIND OF CHANGES

The historical experience gained throughout more than 50 years has proved that this is insufficient to explain the obvious paradox.

6 Currently the amount of electric power produced in nuclear plants worldwide equals to that produced in 1960 in all electric power producing objects, and

SAVING THE ENERGY THROUGH THE APPLICATION OF FREQUENCY CONVERTERS ON PUMPS AND COOLERS 28 effect to ensure workers’ health and safety is foreseen in the safety regulations of the exploitation of electrical equipment. The regulations of installation of the electrical equipment also enlist the systems of potential equalisation and local potential equalisation.

amounts to 17% of all electric power generated all over the world. A huge experience has been accumulated, totalling to 10.000 years of reactor. This would be equal to 100 reactor operations per 100 years. Unfortunately, however, 1/3 of the world’s population has no access to electricity yet.

The equalisation of potentials should be installed in newly built, restored and extensively repaired residential buildings, public buildings, and the industrial installations regardless of the type of ownership or dependence.

IGNALINA NUCLEAR POWER PLANT (IAE) – FEAR AND POLITICS 22

EQUALISING THE POTENTIALS IS AN INSEPARABLE PART OF INSTALLING SAFE ELECTRICAL EQUIPMENT IN BUILDINGS 10

42

To equalise the potentials means to reduce the differences of potentials regarding the passive part, supplementary conductive parts, ground and protective conductor, as well as protective zero conductor (PEN) which can be touched at the same time, and to connect them electrically with each other.

Such protection from the electricity’s

It is a common practice to tackle the problems concerning technological objects separately from those of sociological sphere. This is also the case in the sphere of technology that deals with production of electric power.

The growing economy requires bigger amounts of energy. Natural resources are used to satisfy such needs and human intervention to the nature cause increasing number of problems, such as global warming, the disruption of ozone layer, etc. The current situation requires the determined actions to be implemented. The environmental protection system, standard ISO14000 has been implemented to solve these problems. Around 50% of all consumed energy in the office building is used to maintain the microclimate, i.e. to maintain the operations of pump and cooler systems, as well as heating systems.

Approximately 20% of all the consumed energy goes to the water supply systems, i.e. water pumps, and around 30% goes to the lighting.

���������������������������������� �������������� ��������������������������������������������������������������������������� ����������������������������������������������������������������������������� ��������������������������������������������������������������������������������������������

������������������������������� �����������������������������������

����������������������������

����������������������������������� �����������������������������

��������������������� �����������

� ���� �� � � � ��� ������ �� ��� ��� ���� ������� ��� � ��� ���� �

������������������������������ ������������������������������������������ ����� �������������������� ������������� �������������������������������������� ����������������������������������

� ���������������������������������������� � �������������������� ●� �������������������������������������� � � ��������������������� ●� ������������������� ●� ����������������������� ●

�� ���� ���� � �� � ���� ��� ��� ����� ������ ����� ����� �� ���� ���������� �������� � � � � � ����� ������ ������� � � � � � � � � �� ��� ��� ���� ������ �

Elektros ir telekomunikacinių prekių didmenininkas profesionalams

UAB „SLO“ Vilkpėdės g. 4, 03151 Vilnius Tel. (8 5) 215 0070 Faks. (8 5) 215 0071

UAB „SLO“, Kauno filialas Savanorių pr. 315B, Kaunas Tel. (8 37) 35 39 53 Faks. (8 37) 35 39 54

UAB „SLO“, Klaipėdos filialas Minijos g. 43, 91208 Klaipėda Tel. (8 46) 42 00 18 Faks. (8 46) 42 00 19

UAB „SLO“, Panevėžio filialas J. Janonio g. 30, Panevėžys Tel. (8 45) 443 563 Faks. (8 45) 443 583

Plačiau: www.slo.lt