14 zurnalas

Kaina 4 Lt

2006 Nr. 4(14)

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS

Saugos samprata

6

Þalioji ar branduolinë?

10

Pastatø atnaujinimas

18

Energetikos politika

ISSN 1648-6927

34

Kvieèiame á parduotuvæ Ðiauliuose (P. Cvirkos g. 77/Lydos g. 6)

Kabeliai, laidai Valdymo ir kontrolës spintos Elektros valdymo ir kontrolës áranga Kabeliø reikmenys Elektrinis ðildymas Vëdinimo ir ðildymo árenginiai Instaliacijos elementai Matavimo prietaisai Elektros árankiai, áranga Ðviesos technika Lempos Maitinimo ðaltiniai Elektros apsaugos árengimai ir priemonës Ryðio, signalizacijos ir apsaugos reikmenys Vidutinës ir aukðtos átampos elektros árenginiai Automatizuotos valdymo sistemos

VILNIUS Ozo g. 51 Tel.: (8 5) 276 34 00, 276 14 94 Faks.: (8 5) 273 72 50 Mob.: 8 698 51668 El.p.: info@dogas.lt

KAUNAS Draugystës g. 13a Tel./faks.: (8 37) 45 16 75 El.p.: kaunas@dogas.lt

PANEVËÞYS J.Janonio g. 1 Tel./faks.: (8 45) 58 46 29 El.p.: panevezys@dogas.lt

Motorø g. 6 Tel.: (8 5) 213 69 18 Faks.: (8 5) 210 41 99 El.p.: motorai@dogas.lt

KLAIPËDA Dubysos g. 23 Tel./faks.: (8 46) 34 15 32 El.p.: klaipeda@dogas.lt

ÐIAULIAI P. Cvirkos g.77/Lydos g.6 Tel./faks.: (8 41) 39 02 63 Mob.: 8 686 52494 El.p.: siauliai@dogas.lt

turinys Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

6

Saugos samprata pramonës automatikos sistemose

10

Þalioji ar branduolinë energetika?

16

Naujos kalibravimo technologijos

REDKOLEGIJA

18

Pastatø energinio naudingumo sertifikavimas

E. p. neta@neta.lt

22

Triconex sprendimai pramonës lyderiams

NETA prezidentas Bronius Rasimavièius

24

Energijos vartojimo valdymas teritorijø ir gatviø apðvietime

26

Aukðtos klasës BM komponentiniai atsuktuvai

28

Lietuvos energetikos sistemai – v50 metø

32

Kronika

39

Naujienos

40

Þinynas

42

Summary

PET Lietuvos komiteto tarybos narys prof. habil. dr. Leonas Aðmantas Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Rimvydas Rukðënas UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila Konsultantë dr. Liudmila Andriuðienë

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

ADMINISTRACIJA Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektø vadybininkë Vytautë Samulënienë Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ Pylimo g. 31 LT-01141 Vilnius Tel./faks. (8 5) 260 8243 Mob. stac. 8 698 53 658 E. p. info@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AГ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.

Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

Visø „Elektros erdviø“ numeriø elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Saugos samprata

pramonës automatikos sistemose Rimantas Laurinaitis, UAB „Siemens“

1. BENDROJI SAMPRATA Kasdieniame gyvenime esame veikiami ávairiausiø pavojø, kuriø, kaip ir su jais susietos rizikos, ne visada galime iðvengti. Kaip þinome, dalá þmonijos veikia þemës drebëjimai ir uraganai.

Tokiems reiðkiniams iðvengti nëra priemoniø, taèiau egzistuoja apsaugos priemonës, leidþianèios iðvengti nepataisomø padariniø (dambos, drebëjimams atsparûs pastatai).

Dauguma pavojø vertinami pagal jø rizikos lygá, taèiau visiðkos apsaugos ar saugumo neegzistuoja. Nuo rizikos galime apsisaugoti maþindami rizikos tikimybæ arba bandydami sumaþinti ka-

tastrofos padarinius. Tokios apsaugos priemonës maþina reiðkiniui bûdingà rizikà iki priimtino lygio.

Saugos priemonës yra skirtos: apsaugoti þmoniø gyvybes; apsaugoti aplinkà; apsaugoti investicijas; sumaþinti aptarnavimo kaðtus; sumaþinti gamybos kaðtus, maþinant proceso prastovas.

Saugos priemonës pramonëje

1 pav. Gamyklos saugos koncepcija ������� �����

� ������� �����

�������� ���������

� �� ��� � ����

���������� ��������� ���������

������ � ����

������ ������� ������������

������ ���������

��������� ��������

6

���������� ����������

�������������� �����

������� �������� ������� ��������

������������ �������

������� �������� �������

Dauguma operacijø pramonës procesuose vienaip ar kitaip yra susijusios su potencialiais pavojais. Tai galima pasakyti ir apie presus, kranus bei kitas gamybos automatizavimo sritis.

Kad þmonës ir aplinka bûtø apsaugoti nuo pavojø, kad nebûtø gadinamos maðinos ar agregatai, taikomos tam tikros apsaugos priemonës. Ðios priemonës, maþinanèios rizikà, kartais gali bûti labai paprastos, bet drauge ir kompleksinës (pvz., apsauginës tvoros aplink gamyklà, pavojingø objektø iðskirstymas, evakuacijos planai, tinkama valdymo ir apsaugos áranga, kitos priemonës).

Priemonës tipas priklauso nuo priimtinos liekamosios rizikos vertës ir iðlaidø ar sànaudø, reikalingø jai pasiekti.

Saugai tinkama valdymo ir apsaugos áranga gali daryti nemaþà átakà maþinant rizikà procese ar gamyboje. Automatikos sistemos pramonëje sprendþia vis daugiau su sauga susijusiø uþdaviniø (pvz., procesus, kurie yra pavojingi þmogui ar aplinkai, stebi ir valdo saugos sistemos). Ðios saugos instrumentinës sistemos (SIS), ávykus proceso sutrikimui, gali sumaþinti pavojingos bûsenos rizikà ir saugiai sustabdyti procesà ar dirbantá árenginá.

Egzistuojantys nacionaliniai standartai,

IEC61508 taikomas su sauga susietoms sistemoms, jeigu ðios turi vienà ar daugiau toliau iðvardytø prietaisø: elektros árenginius; elektroninius árenginius; programuojamus elektroninius árenginius.

Standartas apima galimà rizikà, kurià sukelia ádiegtø saugos funkcijø gedimas.

Kitas standartas – IEC61511 – skirtas procesø pramonei. SIS skirta apsaugoti pavojingà procesà ir sumaþinti rizikà, kylanèià dël galimo gedimo. Proceso instrumentai yra SIS komponentai (pvz., jutikliai, gedimui atsparûs procesoriniai átaisai, vykdikliai).

Kad bûtø uþtikrinta SIS funkcinë sauga, bûtina ávertinti visà proceso sistemà – nuo jutiklio iki vykdiklio. SIS viduje gali bûti keletas jutikliø, vykdikliø ar valdymo komponentø. Gali bûti atvejø, kai su

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

2 pav. Saugos grandinë pagal IEC61508 standarto reikalavimus

Elektros Erdvës

skirti SIS kûrimui, konstrukcijai ir darbui su jomis, yra skirtingi, todël 1998 metais buvo paskelbtas tarptautinis IEC standartas funkcinei saugai gamyboje.

Tai pagrindinis IEC 61508 standartas, kuris apibrëþia metodus, kuriais siekiama funkcinës saugos sudëtingoje sistemoje. Jis remiasi pavojaus ir rizikos analize bei apibrëþia pavojus, kuriuos gali sukelti procesas. Tokia analizë nustato, ar reikalingos papildomos SIS, kad bûtø uþtikrinta sauga. Vëliau atitinkama koncepcija turi bûti diegiama konkreèioje ámonëje. SIS yra tik vienas ið pavojaus prenvencijos metodø. Kiti metodai taip pat labai svarbûs.

3 pav. Saugos integravimo lygiai pagal IEC61508 Pasekmių rizikos parametras

Nepageidautino įvykio atsiradimo tikimybė Dažnis ir Poveikio laikas

Galimybė išvengti Pavojingo įvykio Santykinai didelė

silpna

Labai silpna

Nedidelės traumos Nėra įtakos aplinkai retas 1 žmogaus mirtis Periodinis poveikis aplinkai

Keleto žmonių mirtis Ilgalaikis poveikis aplinkai

1

-

-

2

1

1

negalimas

3

2

1

galimas

4

3

2

negalimas

5

4

3

6

5

4

7

6

5

8

7

6

galimas

dažnas

retas

dažnas

katastrofa

IEC61508 standartas reikalauja nagrinëti visà grandinæ saugos poþiûriu (þr. 2 pav.).

2 3 4

Reikalavimo klasės AK

sauga susijæ ir nesusijæ komponentai sujungti á bendrà gamyklinæ sistemà.

Tokiu atveju, kaip SIS dalis nagrinëjami tik su sauga susijæ komponentai.

1

SIL lygiai pagal IEC61508

Saugos integravimo lygmenys Skirtingi procesai sukelia skirtingas rizikas. Didëjant rizikai didëja ir SIS reikalavimas patikimumui. Antra vertus, didëjant patikimumui didëja ir galimybë apsaugoti nuo rizikos. IEC 61508 ir

7

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

IEC 61511 standartai apibrëþia keturis saugos lygmenis, kurie apraðo priemones, uþtikrinanèias rizikos maþinimà. Ðie keturi saugos lygmenys vadinami SIL (saugos integravimo lygmuo). Kuo aukðtesnis SIL numeris, tuo maþesnë rizika. Taigi SIL yra priemonë, leidþianti saugos sistemai korektiðkai uþtikrinti reikiamas saugos funkcijas numatytam laikotarpiui. Naudojami skirtingi metodai SIL lygmeniui SIS sistemoje, kuri stebi pavojingus procesus, nustatyti. 3 pav. pateikiama bendra saugos integravimo lygiø samprata.

Dël ðiø komponentø ir standartinë, ir saugi automatika tampa vienos integruotos sistemos dalimis (4 pav.). Ðie techniniai sprendimai gerokai maþina kaðtus tiek maðinø gamintojams, tiek ámoniø operatoriams. Pagrindinës Simatic integruotos saugos galimybës remiasi gedimams atspariais Simatic valdikliais (Fail-safe PLV), áëjimø/iðëjimø (I/O) moduliais. Ávykus gedimui, automatinë sistema lanksèiai pervedama á saugø darbo reþimà. Gedimui saugûs valdikliai yra tie patys standartiniai valdikliai, bet su laikiniu patvirtinimu.

SIL klasifikacija taikoma visiems sektoriams, kurie privalo vykdyti saugos direktyvas: kompanijoms valdanèioms ámones, ámoniø konstruktoriams, tiekëjams ir draudimo kompanijoms bei valstybës institucijoms.

Profibus DP tinklà papildþius PROFIsafe profiliu, ryðiai tampa saugûs. Tiek standartinëms funkcijoms, tiek saugos funkcijoms gedimui saugiems valdikliuose inþinerinës priemonës diegiamos naudojant tuos paèius konfigûravimo árankius (pvz., Step7 programø paketà), todël tame paèiame valdiklyje naudojami tiek standartiniai, tiek susijæ su sauga programø blokai. Ne „Siemens“ gaminiai lengvai integruojami per Profibus ir PROFIsafe profilius.

Kad bûtø pasiektas reikiamas SIL lygmuo, visos matavimo sistemos suskaièiuotas rezultatas turi uþtikrinti norimà SIL reikalavimà.

Kuo didesnis pavojus þmoniø gyvybei ir kuo didesnë þala aplinkai, tuo SIL lygis yra aukðtesnis. Reikia atkreipti dëmesá, jog jeigu galima bent vieno þmogaus þûtis, SIL turi bûti ne þemesnio kaip treèiojo lygmens.

Simatic saugos sistemø raida 1980 m. sukurtas pirmasis gedimui saugus PLV;

2. INTEGRUOTA SAUGA SIMATIC SISTEMOJE

1996 m. sukurta pirmoji gedimui saugi valdymo (pavarø) sistema maðininei árangai;

Integruota sauga yra visiðkai integruotos automatizavimo sistemos TIA (Totally Integrated Automation) sudedamoji dalis. Ji jungia ðiuos komponentus:

1999 m. sukurta pirmoji maðininiø árankiø valdymo su integruota saugos logika sistema; 1999 m. ádiegtas pirmasis gedimui saugus gedimui Profibus DP tinklas su PROFIsafe profiliu.

jutiklius (Siguard); valdiklius (Simatic); pavaras (Masterdrives, Simotion, Sinumeric, Simodrive).

Reikia paþymëti, kad „Siemens“ aktyviai dirba tarptautinëse asocijacijose (IEC,

ISO ir kt.) ruoðiant ir svarstant su sauga susijusius klausimus.

Simatic sistemos su integruota sauga naudojimas Simatic sistemos su integruota sauga pagrindinës taikymo sritys apima dvi dideles grupes: gamybos automatizacijà (konvejerines sistemas, presus, þmoniø transportavimà, këlimo platformas ir kt.) bei procesø automatizacijà (chemijos, naftos, degikliø valdymo sistemas ir kt.). Joms Simatic pateikia visà spektrà saugiø gedimui produktø (F) ir saugiø bei atspariø gedimui (FH) valdikliø su bendrais I/O ir komunikaciniais moduliais. Jie atitinka visus svarbiausius standartus ir potvarkius (IEC 61508 (iki SIL 3), IEC 61511, EN 954, vokieèiø TUV sertifikatams gamybos ir procesø automatizavimui).

Tai leidþia taikyti Simatic su integruota sauga komponentus pasauliniu mastu apsaugant þmones, árenginius ir aplinkà. Taikant tokius Simatic komponentus galima sujungti standartiná automatizavimà ir saugias technologijas á bendrà sistemà. Pavyzdþiui, maðinø gamyboje tai leidþia sumaþinti inþinerinius kaðtus, padidina gamybos lankstumà ir pagerina prieinamumà. Be to, tokia sistema turi daug privalumø, palyginti su atskira savarankiðka saugos sistema ar áprastinëmis saugos technologijomis.

Simatic su integruota sauga sumaþina inþinerinius kaðtus, nes: reikia tik vieno árankiø komplekto, diegiant standartinæ ir saugià programà; duomenis valdomi vienodai tiek

4 pav. Saugios automatizavimo sistemos konfigûracija seniau (kairëje) ir dabar (deðinëje) ��������� ���

��������� ��� ������ ������ ������

������

������������ ��������� ���

���������� ���

����������� �������������

��������� ��������

��������� ��� ������

������

8

����������� ��������� �������

������ ����

��������� �� ��������� �� ���������������

vienoda standartiniø ir su sauga susijusiø komunikacijø konfigûracija;

„Siemens“ pramonës automatizavimo saugos srityje pagal poreiká uþtikrina ávairias konfigûracijas. 5 pav. pateikti sprendimai saugai ávairioms konfigûracijoms:

sprendimà lengva dubliuoti kopijuojant saugià programà; didesnis lankstumas (vietoj laidø montavimo naudojamas programavimas); aiðkesnis ir greitesnis surinkimas ir derinimas (naudojamas tik vienas Profibus kabelis standartiniams ir saugiems ryðiams; tas pats veikimo principas standartiniam ir su sauga susijusiam automatizavimui); visi sistemos komponentai yra vieno tiekëjo; paprastas saugos grandiniø modifikavimas, keièiant programà ir atnaujinant dokumentacijà; bendra diagnostika nuo jutiklio iki valdiklio ar HMI prietaisø. efektyvesnis darbo ciklas (dël bendros diagnostikos ið jutiklio trumpesni nedarbo ciklai; nuotolinë diagnostika naudoja Teleservis sistemà; dël bendrosios sistemos architektûros ir maþesnio komponentø kiekio supaprastintas atsarginiø daliø tiekimas).

Naudojant naujas gedimams saugias sistemas, nereikia dviejø skirtingø valdikliø ir papildomos magistralës (4 pav.).

Naujas sprendimas (4 pav., deðinëje) naudojant Simatic su integruota sauga reikalauja tik vieno PLV su bendra konfigûracija bei standartine Profibus magistrale su PROFIsafe protokolu standartiniam ir susijusiam su sauga automatizavimui. Tas pats standartinis Profibus kabelis naudojamas abiejø tipø ryðiams su PROFIsafe profiliu, kuris buvo sukurtas specialiai saugioms technologijoms. Jeigu reikia, sistemà galima daryti atskirà kaip ankstesniuose taikymuose (4 pav., kairëje), tik naudojant bendrojo konfigûravimo ir architektûros privalumus. Simatic su integruota sauga yra saugos instrumentinis sprendimas, sukurtas taikant ðiuolaikinius produktus, sistemas ir standartus. Ðià naujoviðkà SIS galima prijungti prie bet kurios decentralizuotos valdymo sistemos (DVS), naudojant Simatic S7-400FH ir Simatic ET-200M/S valdiklius. Unikali galimybë atsiveria integruojant saugias ir gedimui atsparias funkcijas á Simatic PCS7 procesø valdymo sistemà.

PROFIsafe buvo pirmasis protokolas, patvirtintas IEC 61508 saugos standartu, kuris uþtikrina abi standartinius

skirtingi valdikliai, skirtingos magistralës; skirtingi valdikliai, bendra magistralë; vienas valdiklis, skirtingos magistralës ir moduliai; vienas valdiklis, viena magistralë, miðrûs moduliai.

Saugus gamybos ir procesø automatizavimas Simatic saugiø gedimui valdikliø produktø spektras yra pakankamai platus ir skirtas tiek gamybos, tiek procesø automatizavimui.

Automatizuojant gamybà pagrindinis tikslas yra þmoniø ir mechanizmø saugumas, o procesø automatizavime svarbiausia iðlaikyti stabilià sistemà.

Kartu turi bûti garantuota sauga, susidarius nenumatytiems pavojams, kurie priklauso nuo proceso.

Atsiradus gedimui ar klaidai, sistemà galima lanksèiai pervesti á saugià bûsenà ir iðlaikyti joje Simatic valdikliais.

Saugos funkcijas CPU atlieka saugos programos drauge su gedimui saugiais I/O moduliais. Gamybos ir procesø automatizavime naudojami ET 200S ir ET 200M gedimui saugûs I/O moduliai. Su sauga susijæ standartiniai ryðiai tarp CPU ir I/O moduliø perduodami Profibus magistrale, naudojant PROFIsafe profilá.

Gamybos automatizavimui su saugiomis funkcijomis naudojami gedimui saugûs CPU (S7-300, S7-400). Jie remiasi standartiniø CPU baze, pridedant papildomø saugos mechanizmø tiek á aparatinæ, tiek á operacinæ programinæ dalá.

Tokiø sistemø programavimas vykdomas Step7 programiniu paketu, naudojant standartines programavimo kalbas STL FBD, LAD. S7-Distributed safety paketas turi bûti naudojamas papildomø saugos funkcijø programavimui.

Proceso automatizavimui su saugos funkcijomis naudojami S7-400 FH tipo valdikliai ir papildomas programinis paketas F-bibliotekos.

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

ir su sauga susijusius ryðius vienoje magistralëje (4 pav.).

Elektros Erdvës

standartinëms, tiek su sauga susijusioms programoms;

Kritinius sprendimus iki SIL treèiojo lygmens galima vykdyti vienu CPU. Dviejø rezervuotø CPU taikymas iðpleèia sistemos galimybes ir leidþia spræsti saugios ir gedimui atsparios sistemos uþdavinius.

3. IÐVADOS 1. Integruojant saugos sistemas á standartines Simatic sistemas gerokai sumaþëja kaðtai, nes naudojami tie patys aparatiniai komponentai, ta pati inþinerinë aplinka ir ta pati magistraliø (Profibus ar Profinet) sistema.

2. Saugos ir standartinës funkcijos gali bûti ádiegtos tiek viename, tiek dviejuose valdikliuose.

3. Saugos ir standartinës programos yra kuriamos ta paèia programine áranga.

4. Kadangi saugos ir standartiniai ryðiai vykdomi viena magistrale (su PROFIsafe profiliu), nereikia specialios saugios magistralës.

5 pav. „Siemens“ saugos konfigûracijos �������������������������������

���

�������

�����

������������������������� ��� �����

���

�������

�����

������ ���� �������� �����������������

�������

������ ��������������������� �� ������ ���

���

���

�����

�����

�������

9

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Þalioji ar branduolinë energetika?

DABAR, KAI APSISPRENDIMAS DËL NAUJO ENERGETINIO REAKTORIAUS S TAT Y B O S L I E T U V O J E PERËJO Á BAIGIAMÀJÀ FA Z Æ , Þ I N I A S K L A I D O J E BANDOMA GRÁÞTI PRIE SENØ, BET ÐIEK T I E K PAT O B U L I N T Ø DISKUSIJØ, KAS GERIAU – AT S I N A U J I N A N È I Ø J Ø ENERGETIKOS IÐTEKLIØ (AEI) NAUDOJIMO PLËTRA AR NAUJOS BRANDUOLINËS J Ë G A I N Ë S S TAT Y B A LIETUVOJE.

10

Rimvydas Rukðënas Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas

Galima bûtu atsakyti trumpai ir padëti taðkà: viskas gerai, kas mums tinka ir priimta ávertinus ekonominius, techninius, teisinius, komercinius, socialinius, aplinkosauginius ir kitus aspektus. Taèiau pasiklausius ar pasiskaièius kai kuriø visuomenës gerbiamø ir þinomø asmenø vieðai iðsakomø nuomoniø ir samprotavimø, energetikos ûkio ir problemø þinovai nusiðypso ir numoja ranka, o kità kartà iðsako mintá, kad bûtina diskusija, reikalingi argumentuoti ir vieði aiðkinimai ið esmës.

Spalio 25 d. trijø Baltijos ðaliø energetinës bendrovës „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“ informavo, kad pusmetá trukusi studija dël naujos branduolinës jëgainës statybos Lietuvoje priimtinumo baigta ir iðvados yra teigiamos. Nesuklysiu pasakæs, jog ðiø bendroviø vadovai, studijos darbo grupiø nariai, santûriai triumfavo. Ir ne tik jie, bet ir tie, kurie tikëjosi tokiø rezultatø.

Kità dienà „Þiniø radijo“ transliuojamø laidø klausytojai galëjo iðgirsti tokias frazes „Þalieji dar kels balsà ...naujos atominës elektrinës statybà bûtina patvirtinti tautos referendume ...duokite mums, vëjininkams, 10 milijardø litø ir mûsø pastatytos vëjo jëgainës tieks Lietuvai 35 proc. suvartojamos elek-

tros energijos ...mes prieð aplinkos tarðà ...vëjo energetikà palaiko eurokomisaras Andris Piebalgs ...visiems pavyzdys yra danai ...brangsta nafta, dujos, Lietuvos elektrinëje gaminamos elektros energijos savikaina artëja prie vëjo elektros savikainos, tai koks skirtumas, kas elektrà gamins, uþtai didelis skirtumas aplinkos tarðos poþiûriu...

Lietuvoje labai maþai rûpinamasi naujø technologijø diegimu energetikoje, vëjo jëgainëmis, Saulës baterijomis, biokuru... Lietuvos þalieji rengs akcijas“ ir t. t., ir pan. Atsipraðykime laidos dalyviø, jeigu èia ne viskas tiksliai atpasakota, ir dëkime ant svarstykliø argumentus be jokios iðankstinës nuostatos.

Nesudëtingi skaièiavimai rodo, jog laidos dalyviai yra gana tikslûs.

Naujos branduolinës elektrinës statybai, kaip teigia paskelbtos studijos santraukos, priklausomai nuo jëgainës galios (800 MW ar 1 600 MW), reikës nuo 2,5 iki 4,0 mlrd. eurø, arba nuo 8,6 iki 13,8 mlrd. litø. Pokalbio dalyviai yra linkæ prie kuklesnio varianto ir praðo 10 mlrd. litø investicijø vëjo jëgainiø statybai. Kà galime pastatyti tiek investuodami á vëjo jëgainiø parkus? Turimais duomenimis, du investitoriai (vienas jau stato) pasirengæ ádiegti 45 MW bendrø galingumø su bendra sàmatine parkø

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës Olkiluoto (Suomija) I ir II atominiai energetiniai reaktoriai

verte 206 mln. litø. Taigi vieno kilovato diegimas atsieitø 4 578 litus.

Naujos atominës elektrinës galimybiø studijoje diegiamo kilovato kaina ávertinta nuo 4 489 iki 6 906 litø.

Matome, kad diegiamas vëjo jëgainës kilovatas konkuruoja su atominës elektrinës diegiamo kilovato kaina, ir tai yra apie 4 580 litø. Tuomet maþdaug uþ 10 mlrd. litø galëtume statyti 2 180 MW bendros galios vëjo jëgaines.

Kadangi vëjininkai pripaþásta tik naujausias technologijas, o pastarosios leidþia gaminti vienetinius vëjo generatorius iki 5 MW, tai galima bûtø instaliuoti net 436 tokios galios elektros generatorius. Jeigu vieno agregato galia bûtø maþesnë (2,5–3 MW), tai atitinkamai agregatø reikëtø daugiau, 600–800 vienetø.

Atsiþvelgiant á tai, kad Lietuvos klimato ir geografinëmis sàlygomis tinkamas vëjas puèia apie 1 800 valandø per metus, o naujausios technologijos tinkamu vëju jau pripaþásta vëjà, kurio greitis ne maþesnis kaip 3 m/s (11 km/ val.), todël tokios vëjo jëgainës galëtø pagaminti 3,924 TWh elektros energijos per metus.

Lietuva tikisi, kad po 2010 metø vidaus elektros energijos suvartojimas sieks,

o gal ir virðys 10 TWh per metus. Tuomet vëjo energetikos entuziastø ásipareigojimas gaminti 35 proc. visos reikalingos ðaliai energijos yra realus.

Belieka atsakyti jau bent á kelis savaime iðkilsianèius klausimus.

Pirma: kur árengsime ne maþiau kaip 400 vienetø (o gal ir daugiau) vëjo malûnø?

Lietuvos energetikos instituto tyrimø duomenimis, palankiausi vëjai puèia pajûryje ir vidurio Lietuvos, Ukmergës regionuose. Pajûrio (neskaièiuojant Neringos) turime apie 50 km. Kas lieka?

Bristi á Baltijos jûrà. Bet tuomet statyba brangsta 30–40 procentø. Be to, kà pasakys Palangos ir Ðventosios poilsiautojai palydësiantys saulæ pro besisukanèias vëjo malûnø mentes.

Tuomet lieka eiti á Þemaitijà, ir tai per daug nenutolstant nuo jûros. Ar pasirengæ perdavimo ir skirstomieji tinklai ðiame regione priimti elektros energijà ið 400 vëjo agregatø? Problemø atsiras, jos gali bûti iðspræstos, bet pareikalaus papildomø investicijø.

Vertëtø prognozuoti ir þemaièiø sukilimà.

Juk kalbama apie nusmaigstytà vëjo jëgainëmis nedidelæ Þemaitijos regiono dalá. Tai bus pasaulyje neregëtas tankus vëjo malûnø miðkas. Prireiks laiko ir pastangø, kad pakeistum þemaièio màstysenà, nes ðiandien yra daug

teigianèiø, kad vëjo jëgainës griauna þemdirbystæ, neauga pasëtos kultûros, didelis triukðmas, iðnyksta sliekai, kurmiai, vibruoja karviø teðmenys, maþëja pieno primilþis ir t. t. Juokinga, bet taip buvo kalbama teismo byloje, kurioje ieðkininá pareiðkimà 2003 metais pasiraðë ir gyvi, ir seniai anapilin nuëjæ kaimynai tø þemaièiø, kurie atliekamà þemæ suspëjo iðnuomoti vëjo jëgainiø statybai. Besibylinëjantys þemdirbiai neslëpë, kad juos remia vienas jø iðrinktasis Seimo narys. Taigi gali tekti ir kai kuriems Seimo nariams árodinëti vëjo jëgainiø privalumus.

Oponuojantys þemaièiai nesutiko bûti nuveþami á Drezdeno apylinkes Vokietijoje pasiþiûrëti, kaip puikiai ðalia besisukanèiø malûnø auga pasëliai (mieþiai, pupos ir kt.). Ypaè apyniai.

O vietinis gyventojas vokietis, kurio sodyba nutolusi nuo artimiausio 600 kW galios malûno per 500 metrø, teigia, kad jam triukðmà kelia ne malûnas, o uþ 2 kilometrø esantis vietinës reikðmës kelias.

Neuþmirðkime, kad þodá dël ðiø jëgainiø statybos tankio ir zonø turës tarti ir ornitologai.

Antra: radijo laidoje nebuvo uþsiminta apie tai, kà darysime, kai vëjas nurims-

11

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

ta (o tai gali trukti nuo keliø valandø iki keliø parø).

200 tonø mazuto arba ekvivalentiðko kiekio gamtiniø dujø.

2001 m. teko lankytis Vokietijos kompanijos E.ON dispeèeriniame ir reþimø centre Miunchene. Gretimoj patalpoj dirba elektros pardavëjai. Reþimininkai parodë elektriniø kitos paros apkrovø grafikus. Vëjas laukiamas palankus, bus ájungta 2 000 MW galios vëjo jëgainiø, tiek pat pajëgumø ðiluminëse elektrinëse bus stabdoma, didþioji dalis energetiniø blokø liks karðtajame rezerve, t. y. bus palaikomi reikalingi vandens ir garo parametrai, bet negaminama elektra, nors kuras bus eikvojamas ir dûmelis ið kaminø kils. Turtinga Vokietija gali sau leisti tokia prabangà. O mes?

Taigi, kad bûtø uþtikrinta sëkminga vëjo jëgainiø eksploatacija, reikalingi patikimi rezervai, jie turi kompensuoti vëjo nebuvimà. Mûsø aptariamuoju atveju, kai vëjo jëgainiø bendra galia – 2 180 MW, ðiluminëse elektrinëse reikëtø palaikyti rezervà bent 1 000 MW. Bet kas mokës uþ rezervà? Á kieno savikainà ðie kaðtai bus átraukiami? Apie tai ðiek tiek vëliau.

Lietuvos gamtinës sàlygos vëjams nëra idealiai geros Vëjininkai minimoje radijo laidoje teigë, kad atominë elektrinë nereikalinga, tik neprognozavo, kà darysime, kai vëjas nurims. Sëdësime patamsyje ir lauksime, kol vël ims pûsti? Patamsyje niekas nenori bûti, ir galime pasileisti Kruonio hidroakumuliacinæ elektrinæ. Arba þiemos sezono metu dalá prarasto galingumo dël vëjo stokos galëtø kompensuoti termofikacinës elektrinës, jeigu jos veikia ne visu pajëgumu. Vasarà termofikacinës elektrinës veikia labai maþa dalimi, vadinasi, ðauksimës Elektrënø pagalbos. Taèiau neuþmirðkime, kad Elektrënø energetiniui blokui paleisti reikia 8–12 valandø. Taigi ámanomas toks sutapimas, kad Kruonio HAE baseinas liks tuðèias ir Lietuvos elektrinei teks kompensuoti ir vëjo jëgainiø neveikimà, ir dengti ryto ir vakaro energijos piko poreiká. Kurà pleðkinsim.

Pravartu priminti, kad Elektrënø 300 MW bloko paleidimui reikia papildomai

12

Ðios kategorijos elektros gamintojø rezervavimas yra esminis klausimas plëtojant vëjo energetikà, o Lietuvos gamtinës sàlygos vëjams nëra idealiai geros. 2004 m. grupei Lietuvos energetikø teko lankytis Australijoje, Tasmanijos saloje, viename ið trijø vëjo jëgainiø parkø „Woolnorth WindFarm“.

Tuo metu jame veikë 31 vëjo jëgainë po 1 750 kW kiekviena. Tai Þemës Pietø pusrutulio 40-oji paralelë, kuri sausumà kerta tik trijuose taðkuose: Tasmanijoje, Naujoje Zelandijoje ir Pietø Amerikoje.

Iðtisus metus vëjo greitis èia nebûna maþesnis kaip 16 km/val. (4,4 m/s), o didþiausias siekia 92 km/val. (25,6 m/s).

Mûsø lankymosi dienà vëjo greitis buvo apie 20 m/s. Stovëti ant kojø buvo nelengva. Rezervavimo klausimo praktiðkai èia nëra, o jeigu ir reiktø, Tasmanijoje daug hidroelektriniø. Tai tikrai gamtos dovana Australijos energetikams.

Kitokià situacijà Europoje gerai iliustruoja karðta 2003 metø vasara. Ákaitintas oras virð Europos tvyrojo be jokio dvelksmo, o kartu stovëjo Vokietijos, Prancûzijos ir Italijos vëjo jëgainës. Kaip aiðkina Bremeno energetikos instituto profesorius Pfaffenbergeris, jeigu ðiose valstybëse elektra gaminama naudojant vëjo energija sudarytø didesnæ poreikio dalá ir nebûtø pakankamos galios rezerviniø elektros ðaltiniø, galinèiø tuoj pat patenkinti elektros poreiká, elektros tiekimas vartotojams galëtø bûti nutrauktas. O kritiðkai nusiteikæ spe-

cialistai priduria: „Kad ir kaip bûtø, po ranka teks turëti tradicines elektrines, kurias prireikus bûtø galima greitai paleisti, kad uþtikrintume elektros energijos tiekimo saugumà.“ Treèia: vëjo jëgainiø produkcijos savikaina, augant organinio kuro kainoms, artës prie ðiluminiø elektriniø elektros savikainos, bet ne taip sparèiai, kaip norisi vëjininkams. Brangstant naftai ir dujoms, brangsta ir vëjo jëgainëms gaminama áranga, ir norint, kad vëjo jëgainiø parkai atsipirktø per priimtinà laikotarpá, teks kelti ir jø gaminamos elektros kainà. Kaip jau ðiek tiek matëme, vëjo energetikos plëtra palieèia visà ðalies energetikos infrastruktûros funkcionavimà, o tai taip pat reikalauja investicijø á elektros tinklus, ðiluminiø elektriniø modernizavimà, dûmø valymo árenginiø statybà.

Veikiant elektros rinkai, skirstomieji tinklai turi teisæ pasirinkti ámanomai pigesná elektros energijos gamintojà ar tiekëjà. Valstybë nustatë vëjo elektros supirkimo kainà iki 2020 m. – ne daugiau 22 ct/kWh. Ðiandien skirstomieji tinklai superka elektrà po 8–9 ct/kWh. Tam kad VST ir RST pirktø vëjininkø produktà, valstybë, skatindama elektros gamybà vëjo malûnuose, ásipareigoja dotuoti vartotojà.

Taigi reikëtø kalbëti ne tik apie infrastruktûros plëtojimà energetikoje, technines problemas, susijusias su vëjo energetikos plëtra, bet suprasti ir atsirandanèias socialines pasekmes.

2005 metais Vyriausybë patikslino ir nusprendë, kad leidþiama nustatytose zonose pastatyti 210 MW suminës galios vëjo jëgainiø. Jos galëtø pagaminti apie 0,36 TWh elektros, o bûtina dotacija, kad jà supirktø, siektø apie 48 mln. Lt. Ávertinus ir bûtinà galios rezervà dotacijos dydis pasiektø maþdaug 65 mln. Lt. Tuomet dël dotacijos dabartinë elektros energijos kaina didëtø apie 0,6 ct/kWh. Tai apytikris vertinimas, bet jis

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

leidþia suprasti, kas vyktø, jeigu bûtø neribojamas ir besàlyginis vëjo jëgainiø statybos procesas, ir kokias susikurtume socialines problemas gamindami ne á ðá paskaièiavimà ádëtus 0,36 TWh elektros energijos, o visas 3,9 TWh su siûlomais instaliuoti 2180 MW galingumais. Èia apytikrë prielaida, o kas bus ið tikrøjø 2010 metais ir vëliau, teks paskaièiuoti, kai turësime realesnius pradinius duomenis.

Dotuojama beveik visose ES ðalyse, kuriose yra stambûs vëjo jëgainiø parkai.

Neanalizuodami dotavimo bûdø, paminësime tik tiek, kad 2010 metais ES-15 ávertinta tiesioginë parama visiems AEI sudarys 20,2 mlrd. eurø, easnt vidurkiui 6,8 ec/kWh (pvz., Suomijoje – 2,7 ec/kWh, Italijoje – 11,9 ec/kWh).

Baigdami savikainos temà paminësime, kad Lietuvos elektrinë ávertino, jog 2010 m. esant dujø kainai 700 Lt/t/m3 (250 USD/t/m3) ir veikiant maksimaliu reþimu vienam 150 MW blokui, dviem 300 MW blokams ir naujai pastatytam dujø turbininiam 400 MW blokui, elektros energijos savikaina sudarytø 19,18 ct/kWh. Vëjo jëgainës elektros savikaina jûros pakrantëje – 24,2 ct/kWh, toliau nuo jûros – iki 32,4 ct/kWh, naujos atominës

85 proc. radijo klausytojø, dalyvavusiø ir klausiusiø laidos bei skambinusiø á redakcijà pareikðti savo nuomonæ, pasisakë uþ naujos branduolinës jëgainës statybà Lietuvoje

elektrinës 14–15 ct/kWh. („Dresdner Kleinwort Equity Research“ duomenys). Suomijoje statomos Olkiluoto-3 atominës elektrinës deklaruojama elektros savikaina – 8,63 ct/kWh, 2004 m. visø Vokietijos atominiø elektriniø gaminamos elektros savikainos vidurkis sudarë 11,74 ct/kWh.

14

Radijo laidoje mestas iððûkis „mes prieð aplinkos tarðà“ visiðkai nesuprantamas. Pirma, branduolinë jëgainë neterðia ir nemoka tarðos mokesèiø. Ar

Olkiluoto-3 reaktoriaus statyba

reikia formuoti iðankstinæ visuomenës nuomonæ, kad atominëje elektrinëje bûtinai ávyks sunkus incidentas? Antra, pavyzdþiu laikomoje Vokietijoje su jos vëjo jëgainëmis vis daþniau pasigirsta balsø prieð vëjo elektriniø statybà ir prieð ðià draugingà aplinkai energijà.

Firmos „Repower“, susietos su vëjo jëgainëmis, prezidentas daktaras Fritz Vahrenholt dëstë, jog derëtø susilaikyti uþdarant atomines elektrines Vokietijoje. O Lietuvoje þalieji ruoðiasi ásibëgëti á prieðingà pusæ – neleisti statyti naujos branduolinës jëgainës.

2004 m. lapkritá JAV Altamont Pass vëjo jëgainiø parkui buvo iðkelta byla uþ daugybës paukðèiø þûtá remiantis nevyriausybinës organizacijos „Center for Biological Diversity“ tyrimø rezultatais, jog 20 metø veikianèiø vëjo jëgainiø besisukanèiø turbinø mentës uþmuða kasmet apie 1,3 tûkst. plëðriøjø paukðèiø. Elektrinës savininkai, spaudþiant visuomenei, buvo priversti paukðèiø migravimo sezonui sustabdyti vëjo turbinas.

Taigi jeigu skelbti referendumà, tai ne tik dël atominës elektrinës statybos, bet ir dël vëjo jëgainiø uþ 10 mlrd. litø statybos, pateikiant tautai visus argumentus „uþ“ ir „prieð“ tiek dël atominës, tiek dël vëjo elektriniø.

Baigiantis ðiam „Þiniø radijo“ pokalbiui, laidos vedantysis praneðë, kad 85 proc. radijo klausytojø, dalyvavusiø ir besiklausiusiø laidos bei skambinusiø á redakcijà pasisakë uþ naujos branduolinës jëgainës statybà Lietuvoje.

Gal suveikë principas, kai kuo daugiau perðame vienà teiginá, tuo daugiau laikomës ásikibæ kito.

Norëtøsi priminti Pasaulio energetikos tarybos 2004 m. 19-ojo kongreso, ávykusio Australijoje, Sidnëjuje, vienà ið keliolikos iðvadø: „Turi bûti nagrinëjamos visos energijø iðtekliø pasirinkimo galimybës ir jokios technologijos neturi bûti garbinamos ar menkinamos.“ Taigi naudokimës pasirinkimo laisve ir teise. Mes patys privalome nuspræsti, ko, kiek ir kada turime statyti. Kiek hidroelektriniø, kiek vëjo, kiek biokuro ir kokiø ðiluminiø elektriniø statysime, kas gamins elektrà baziniu reþimu, kas pikiniu, kas rezervuos. Ir viskas turi bûti apsvarstyta, suskaièiuota, sprendimai padaryti remiantis sveiku protu, nepuolant á kraðtutinumus. Prieðingu atveju galime prisiðaukti bëdø, kurias ðalinsime sunkiai ir ilgai. Energetika – bendro ûkio organizmo dalis, ir jei sunegaluos vienas organas, atsilieps ir kitiems.

Informacijos ðaltiniai 1. Naujos atominës elektrinës statybos Lietuvoje ágyvendinimo studijos rezultatø apibendrinimas/AB „L.E“, 2006 10 25.

2. PET 19-ojo kongreso iðvados, 2004 m.

3. PET Pareiðkimas, 2003 m.

4. EURELECTRIC Catalogue of Publications.

5. „Gazeta wyborcza“, 2005 04 15.

+10% ðviesos - 40% sànaudø energijai Modernizavimo eiga analogiðka liuminescencinës lempos pakeitimui: 1. Iðimti senà lempà 2. Uþdëti Ecolight ant Ecotube 3. Ádëti komplektà á senos lempos vietà

Papildomai Jûsø verslui ir akiø sveikatai: Lempos nebemirgës.

Nebezys.

Uþsidegs iðkart.

Paðalinsite „stroboskopiná“ efektà.

Puikus spalvø skyrimas.

Tarnaus ilgiau.

Garantuotai ir greitai atsipirks.

Pelninga investicija!

Tik

30 sekundþiø darbo

Ilgesnis tarnavimo laikas

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Naujos kalibravimo technologijos Airinas Dobilas

Sparèiai augant pramonei ir didëjant konkurencijai, gamintojai vis daugiau dëmesio skiria naujø technologijø taikymui technologiniuose procesuose, siekdami sumaþinti gamybos iðlaidas bei uþtikrinti aukðtà gaminamo produkto kokybæ. Ðiø dienø poreikiai verèia juos ieðkoti bûdø greitai ir patikimai patikrinti technologiniuose procesuose naudojamø ávairiø davikliø darbà bei jø matuojamus parametrus.

Vienas ið pagrindiniø kontroliuojamø parametrø pramonëje yra temperatûra. Turbût sunku bûtø rasti procesus, kuriems temperatûra bûtø visiðkai nesvarbi. Kadangi ðio parametro nuokrypiai gali stipriai paveikti gaminamo produkto kokybæ, temperatûros davikliø tikrinimas yra itin svarbus.

Aptarsime pagrindinius temperatûros davikliø tikrinimo metodus, naudojant skystinius temperatûros kalibratorius (liaudyje vadinamais vonelëmis) ir sauso oro temperatûros kalibratorius.

Naudojant sauso oro temperatûros kalibratorius, kalibravimo procedûra tampa nesudëtinga ir labai greitai atliekama.

Prietaiso viduje yra kaitinama arba ðaldoma metalinë gilzë, á kurià ádedamas tikrinamas temperatûros daviklis. Turbût ne kartà jums kilo klausimas, kuo sauso oro temperatûros kalibratoriai pranaðesni uþ tradicines voneles?

Sauso oro temperatûros kalibratoriai kur kas greièiau pasiekia vartotojo norimà temperatûrà. Tai leidþia vartotojui patikrinti didesná skaièiø davikliø per tam tikrà laiko tarpà nei naudojant standartines temperatûros voneles.

Kaitinimo metu á aplinkà neiðsiskiria kenksmingi garai.

16

Nereikalauja papildomø eksploatavimo iðlaidø bei iðskirtinës prieþiûros.

Dël savo konstrukcijos yra lengvesni ir maþesni uþ voneles.

Patogesni, labiau pritaikyti neðioti.

Sauso oro temperatûros kalibratoriø diapazonas yra labai platus: nuo 90°C iki +1 200°C, priklausomai nuo pasirinktos modifikacijos. Sauso oro temperatûros kalibratoriai bûna dviejø tipø: vienos kaitinimo zonos (1 pav.) ir dviejø kaitinimo zonø (2 pav.). Vienos kaitinimo zonos kalibratoriai, tokie kaip Ametek Jofra ETC ir CTC, yra labiausiai paplitæ pramonës ámonëse, nes ðie prietaisai pasiþymi greitaeigiðkumu (pvz., ETC serijos sauso oro temperatûros kalibratorius +100°C gali pasiekti per 1 min.) bei nesudëtingu valdymu.

Jø vidinë konstrukcija leidþia greitai ir gana tiksliai patikrinti visø graduoèiø daviklius, taèiau dël didelio ðilumos iðspinduliavimo á aplinkà virðutinëje bloko dalyje jie negali bûti naudojami ilgø (kai jautrusis elementas yra nuo 8 iki 15 cm) ir trumpø (jautrusis elementas – 2–3 cm ilgio) temperatûros davikliø tikrinimui.

Daugiau nei 20 metø gamybos patirtis ir naujausiø technologijø taikymas leido „Ametek“ iðspræsti ðià problemà, sukûrus analogø neturinèià dviejø kaitinimo zonø sistemà (2 pav.). Tokias sistemas turi visi Ametek Jofra ATC1 25/140/156/157/250/320/650 kalibratoriai. Tai naujos kartos prietaisai, pa-

1 pav. Vienos kaitinimo zonos kalibratoriaus sandara

lengvinantys aptarnaujanèio personalo darbà bei padedantys iðspræsti daug problemø, susijusiø su temperatûros davikliø kalibravimu. Esant dviem kaitinimo zonoms temperatûros pasiskirstymas visoje gilzëje yra vienodas, tai yra ði sistema visiðkai kompensuoja temperatûros spinduliavimà á aplinkà, todël nebûtina papildomai izoliuoti tikrinamà daviklá kalibravimo metu. Dvi kaitinimo zonas turintys temperatûros kalibratoriai yra labai tikslûs (nuo ±0,04°C iki ±0,11°C) ir stabilûs (nuo ±0,02°C iki ±0,03°C). Tokia konstrukcija leido gamintojui gerokai sumaþinti

Kita aktuali problema, su kuria palygint daþnai susiduriama praktikoje, – tai kintamosios 230 V tinklo átampos svyravimai. Ði problema atsiranda dël dideliø elektros varikliø, kaitinimo elementø ar kitø didelës galios árenginiø ájungimo (iðjungimo). Ðie átampos svyravimai daro didelæ átakà temperatûros kalibratoriaus stabiliam darbui.

Pavyzdþiui, nukritus maitinimo átampai tinkle sumaþëja bloko kaitinimas, dël to neiðvengiamai pradeda svyruoti temperatûra kaitinimo bloko viduje. Esant tokiai situacijai kalibratorius praranda stabilumà, o visa tai turi átakos prietaiso paklaidai.

2 pav. Dviejø kaitinimo zonø kalibratoriaus sandara

Tai iðties didelë problema ne tik pramonës ámonëms, bet ir akredituotoms laboratorijoms, kurios yra ásikûrusios netoli dideliø pramonës ámoniø. Paðalinti maitinimo tinklo átampos svyravimus nëra taip paprasta.

Visa tai reikalauja dideliø investicijø árenginëjant kalibravimo laboratorijas.

Puikø ðios problemos sprendimo variantà pasiûlë Danijos kompanija „Ametek“.

Visuose ðios kompanijos gaminamuose sauso oro temperatûros kalibratoriuose ádiegta unikali maitinimo átampos svyravimø kompensavimo grandinë, kuri uþtikrina pastovø energijos tiekimà, nepriklausomai nuo esamo átampos svyravimo (3 pav.).

3 pav. Maitinimo átampos svyravimø kompensavimas „Ametek“ temperatûros kalibratoriuose

Naujausios technologijos, ádiegtos á ðiuolaikinius prietaisus, labai palengvina aptarnaujanèio personalo darbà bei uþtikrina kokybiðkus ir tikslius matavimo rezultatus, nepriklausomai nuo kalibravimo aplinkos. http://www.ametekcalibration.com

„NETA“ ĮMONIŲ NARIŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS

kalibratoriaus matmenis bei pritaikyti já patogesniam darbui.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas – geriausios įmonių investicijos

2006 m. kovo 6 d. Nacionalinė elektros technikos asociacija kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūros Paramos fondu pasirašė sutartį šio projekto įgyvendinimui. Bendra šio projekto vertė 721920 Lt, ES parama sieks 541440 Lt. Pagrindinis projekto tikslas yra didinti NETA įmonių-narių darbuotojų kompetenciją, kad jie galėtų per trumpą laiką prisitaikyti prie įmonių vidinių poreikių ir rinkos keliamų reikalavimų. Projekto metu bus apmokyti 225 perspektyvūs darbuotojai, suteikiant jiems vadybos ir verslumo bei anglų kalbos žinių bei įgūdžių.

Projektą iš dalies finansuoja Europos sąjunga, Europos socialinis fondas

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Pastatø energinio naudingumo sertifikavimas Doc. dr. Pranas Kuisys, VGTU Kokybës vadybos centro direktorius Dr. Bronius Karaliûnas, VGTU Automatikos katedros docentas

18

L I E T U VA I Á S T O J U S Á EUROPOS SÀJUNGÀ, N E M A Þ I P O KY È I A I L AU K I A M I I R M Û S Ø ÐALIES GYVENAMOSIOS I R P RA M O N I N Ë S S TAT Y B O S B E I PA S TAT Ø M O D E R N I Z AV I M O I R AT N AU J I N I M O SRITYSE. GYVENTOJØ APSIRÛPINIMAS Ð I U O L A I K I N I U B Û S T U Y RA V I E N A S I Ð S VA R B I AU S I Ø Þ M O G AU S T E I S E S I R VA L S T Y B Ë S S TA B I LU M À UÞTIKRINANÈIØ VEIKSNIØ, KU R I A M V I S O S E Ð A LY S E S K I R I A M A S DIDELIS DËMESYS.

Apie 2 mln. Lietuvos gyventojø gyvena senos statybos daugiabuèiuose, ið kuriø apie 38 tûkst. namø reikalingas atnaujinimas. Remiantis Lietuvos aplinkos ministerijos specialistø skaièiavimais, jiems atnaujinti reikëtø 8 mlrd. Lt. Vien Vilniuje yra daugiau nei 60 procentø daugiabuèiø namø, kuriø amþius daugiau kaip 25 metai. Pastatø statybos ir atnaujinimo srityje jau dabar kai kas daroma, o ateityje reformø tempai turëtø tik spartëti. Dar 2002 metais Europos Parlamentas ir Taryba priëmë direktyvà 2002/91/EB ,,Dël pastatø energinio naudingumo“, pagal kurià Europos Sàjungos valstybës narës ðios direktyvos ágyvendinimui priima savo ðalyje reikiamus teisës aktus.

Jau dabar Lietuvoje atsiranda nemaþai ámoniø, bendroviø, daugiabuèiø gyvenamøjø namø bendrijø, privaèiø savininkø, prekybos atstovø, statybos projektuotojø ir specialistø, kurie domisi pastatø sertifikavimu, energinio naudingumo skaièiavimo metodika, ekspertø

paruoðimu, teisiniø aktø reikalavimais ir kita naujausia informacija. VGTU Kokybës vadybos centre organizuojami seminarai, kuriuose skaityti paskaitø ir supaþindinti su sertifikavimo problemomis kvieèiami atitinkamø ástaigø ir þinybø specialistai, rengæ teisinius aktus, statybos techninius reglamentus (STR), pastatø energinio naudingumo skaièiavimo metodikà, patá sertifikatà ir kità medþiagà. Pirmasis seminaras ávyko 2006 m. kovo 7 d., kità numatoma surengti gruodá.

Lietuvoje pastatø energinio naudingumo sertifikavimui, jo ágyvendinimo ir vykdymo tvarkai palaikyti jau priimti ir ásigaliojo tokie teisës aktai: 1. LR statybos ástatymo 2 straipsnio bei priedo papildymai ir ðio ástatymo papildymas 431 straipsniu. Pakeitimas priimtas 2005 m. lapkrièio 17 d. (Þin., 2005, Nr. 143-5175).

2. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005. Pastatø energinis

3. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2005. Teisës atlikti pastatø energinio naudingumo sertifikavimà ágijimo tvarkos apraðas (patvirtintas LR aplinkos ministro 2005 12 28 ásakymu Nr. D1-641 (Þin., 2006, Nr. 2-19).

4. Fiziniø asmenø, siekianèiø tapti Lietuvos Respublikoje ekspertais, turinèiais teisæ atlikti pastatø energinio naudingumo sertifikavimà, mokymo programa (patvirtinta LR aplinkos ministro 2006 06 21 ásakymu Nr. D1-305 (Þin., 2006, Nr. 71-2650).

5. LR aplinkos ministro 2006 08 28 ásakymas Nr. D1-392 „Dël organizacijos, atsakingos uþ pastatø energinio naudingumo sertifikavimo ekspertø atestavimo organizavimà, atestatø iðdavimà, atestatø registro tvarkymà bei sertifikuojamø pastatø duomenø bazës ir iðduotø sertifikatø registro tvarkymà, paskyrimo“ (Þin., 2006, Nr. 93-3661).

6. LR aplinkos ministro 2006 08 28 ásakymas Nr. D1-393 „Dël pastatø energinio naudingumo ekspertø atestavimo nuostatø, atestavimo komisijos darbo reglamento ir eksperto darbo reglamento patvirtinimo“ (Þin., 2006, Nr. 93-3662).

7. LR aplinkos ministro 2006 10 02 ásakymas Nr. D1-442 „Dël asmenø, pageidaujanèiø ágyti teisæ bûti pastatø energinio naudingumo sertifikavimo ekspertais, mokymo organizacijø paskyrimo“ (Þin., 2006, Nr. 108-4119).

8. Valstybës paramos daugiabuèiams namams modernizuoti teikimo ir investicijø projektø energinio efektyvumo nustatymo taisyklës (patvirtintos LR finansø ministro ir aplinkos ministro 2005 08 12 ásakymu Nr. 1K-237/D1394).

Pagal Europos Sàjungos direktyvà 2002/91/EB priimtuose teisës aktuose pastato energinis naudingumas apibrëþiamas kaip pagal norminiø dokumentø reikalavimus apskaièiuotas energijos kiekis, iðreikðtas pastato energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatà pagal paskirtá. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – tai reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas energijos suvartojimas, ávertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatà energinio naudingumo klasei ir iðduodamas to pastato energinio naudingumo sertifikatas.

% nuo darbø vertës

Atnaujinimo darbø vertë

500 000

100

Bendrijos lëðos

50 000

10

Savivaldybës parama

50 000–75 000

10–15

Valstybës parama

67 000–135 000

13,5–27

Komerciniø bankø paskola

247 500–332 500

49,5–66,5

Bendrija pasirenka bankà, kurio teikiamos paskolos sàlygos jai yra priimtinos. Dël tarpusavio bankø konkurencijos paskolø marþos bûna apie 1,5 proc.

Valstybës parama

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Lt

Elektros Erdvës

FINANSAVIMO PAVYZDYS

naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas (patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 12 20 ásakymu Nr. D1-624 (Þin., 2005, Nr. 1515568).

Savivaldybës parama

Bendrijos lëðos

Komerciniø bankø paskola

Europos Sàjungos direktyvos 2002/91/ EB priede nurodyta, kad atliekant energinio naudingumo skaièiavimus, pastatai turi bûti suskirstyti á tokias kategorijas: vienai ðeimai skirti ávairiø tipø namai; daugiabuèiai namai; biurai; ðvietimo ir mokslo ástaigø pastatai; ligoninës; vieðbuèiai ir restoranai; sporto infrastruktûra; didmeninës ir maþmeninës prekybos paslaugø pastatai; kitø tipø pastatai, kuriuose vartojama energija.

Pagal LR statybos ástatymo 431 straipsná senesni pastatai bus sertifikuojami nuo 2009 metø sausio 1 dienos, iðskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo bûti sertifikuojami nuo 2007 metø sausio 1 dienos. Pastatø energinio naudingumo sertifikavimas privalomas statant, atnaujinant, parduodant ar iðnuomojant pastatus. Jis turi bûti atliktas prieð pripaþástant pastatà ar jo dalá tinkamais naudoti arba prieð áforminant pastato pardavimà arba jo nuomà. Tinkamai pagal sertifikavimo metodikà sertifikuo-

tiems pastatams iðduodamas energinio naudingumo sertifikatas, kurio galiojimo laikas 10 metø.

Pastatø energinis naudingumas skaièiuojamas pagal reglamente STR 2.01.09:2005 patvirtintà metodikà. Pagal ðià metodikà skaièiuojami ne tik ðilumos nuostoliai per ávairias pastato konstrukcijas ir vietas, bet ir energijos sànaudos pastato vëdinimui, oro kondicionavimui, karðto vandens paruoðimui, taip pat visø pastato inþineriniø (apðvietimo, automatikos, apsaugos ir signalizacijos, ryðiø, liftø ir kt.) sistemø elektros energijos suvartojimas. Po to skaièiuojamos pastato suminës energijos sànaudos vienam kvadratiniam metrui naudingo ploto ir pagal tai nustatoma pastato kvalifikacinio rodiklio vertë C bei to pastato energinio naudingumo klasë. Reikia paþymëti, kad pagal rodiklá C pastatai klasifikuojami á 7 klases: A, B, C, D, E, F, G. Aukðèiausia laikoma A klasë ir ji nurodo labai energiðkai efektyvø (taupø) pastatà. Naujø pastatø (jo daliø) energinio naudingumo klasë turi bûti ne þemesnë kaip C. Didesniø kaip 1 000 kv. metrø naudingojo ploto kapitaliai atnaujinamø pastatø (jo daliø) energinio naudingumo klasë turi bûti ne þemesnë kaip D. Bandymø metu pagal energinius rodiklius jau serifikuota apie 50 pastatø visoje Lietuvoje. Tik du ið penkiø po 1992 metø statytø namø priskirti C kla-

19

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

sei. Daugiausia buvo D ir E klasëms priskirtinø namø, o vidutinës energijos sànaudos siekë 212 kWh/kv.m (naudingo ploto) per metus. Tai gana prastas rodiklis, kuris rodo, kad energija naudojama netaupiai, todël tokiø namø rinkos kaina negali bûti aukðta. Pusë ðiø namø buvo statyti 1981–1992 metais, kiti – iki 1980 metø. Daugelis namø ið dalies buvo modernizuoti keièiant langus, duris, juos apðiltinant.

Priimtuose teisës aktuose nurodyta, kad pastatø energinio naudingumo sertifikavimà gali atlikti tik atitinkamà kvalifikacijà ir atestatà turintys ekspertai. Reglamente STR 1.02.09:2005 apibrëþti reikalavimai, kuriuos turi tenkinti asmenys, norintys tapti tokios srities

ekspertais. Tam tikslui Aplinkos ministerijos buvo patvirtinta speciali 32 valandø apimties sertifikavimo ekspertø mokymo programa, pagal kurià kursø lankytojai privalo iðklausyti ne maþiau kaip 20 akademiniø valandø paskaitø ir 12 valandø atlikti individualius praktinius darbus apskaièiuodami pastatø energiná naudingumà su Aplinkos ministerijos rekomenduota kompiuterine programa. Tokiø ekspertø mokymo kursus pagal minëtà programà pavesta vykdyti KTU Architektûros ir statybos institutui bei VGTU Kokybës vadybos centrui. Pirmieji sertifikavimo ekspertø 4 dienø kursai vyko lapkrièio 20 ir 21 bei 29 ir 30 dienomis KTU Architektûros ir statybos institute. Vëliau tokie kursai

Energinio naudingumo poþiûriu Lietuvoje jau sertifikuojami ne tik visuomeniniai pastatai, bet ir daugiabuèiai bei privatûs namai.

Atnaujinami namai Vilniuje, Tuskulënø g. 13, Þirmûnø g. 3.

Ta i , k a d s à s k a i t o s u þ ðildymà labai priklauso nuo paties namo, rodo ir tas faktas, kad ðiauriau esanèioje Ðvedijoje pastatams ðildyti sunaudojama maþdaug dvigubai maþiau ðilumos negu Lietuvoje.

Vilniaus zonos sertifikavimo ekspertams bus organizuojami VGTU Kokybës vadybos centre. Baigæ kursus, bûsimieji ekspertai Statybos produkcijos sertifikavimo centro sudarytoje atestavimo komisijoje privalo teigiamai iðlaikyti egzaminà ir tik po to jiems bus iðduodamas sertifikavimo eksperto atestatas, galiojantis 5 metus. Po to atestato galiojimo laikas gali bûti pratæstas pagal STR 1.02.09:2005 reikalavimus.

Pastatø energinio naudingumo sertifikavimo eksperto darbas, jo veikla bei atsakomybë apibrëþti LR aplinkos ministro 2006 m. rugpjûèio 28 d. ásakymu Nr. D1-393 patvirtintame reglamente, kuriame nurodyta, kad ekspertas apskaièiuoja pastato energijos sunaudojimà, ávertina pastato energiná naudingumà, priskiria pastatà energinio naudingumo klasei (A, B, C, D, E, F arba G) ir iðduoda pastato energinio naudingumo sertifikatà. Organizacija, atsakinga uþ ekspertø atestatø, sertifikuojamø pastatø duomenø bazës bei iðduotø sertifikatø registro tvarkymà, paskirtas VÁ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPCS), esantis adresu: Linkmenø g. 28, Vilnius.

Priimtuose dokumentuose nurodyta, kad energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi: pastatams, kurie yra kultûros paveldo statiniai; maldos namø ir kitokios religinës veiklos pastatams; laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus; nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonës, sandëliavimo paskirties bei þemës ûkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;

20

atskirai stovintiems pastatams, kuriø bendras naudingas vidaus patalpø plotas ne didesnis kaip 50 kvadratiniø metrø;

neðildomiems pastatams.

Didelës galimybës atnaujinti ir modernizuoti mûsø daugiabuèius gyvenamuosius namus numatytos Valstybës paramos daugiabuèiams namams modernizuoti teikimo ir investicijø projektø energinio efektyvumo nustatymo taisyklëse (patvirtintos LR finansø ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugpjûèio 28 d. ásakymu Nr. 1K-237/D1-394).

Taisyklëse apibrëþta, kad daugiabuèio namo modernizavimas – tai statybos darbai, kuriais visiðkai ar ið dalies atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inþineriniø sistemø fizinës ir energinës savybës. Daugiabuèio namo modernizavimo investicijø projektas – tai tokio namo energinio audito ir techninës bûklës ávertinimo pagrindu parengtas namo modernizavimo planas, numatantis namo energiniø savybiø ir fizinës bûklës pagerinimo priemones bei ðiø priemoniø energiná efektyvumà, lëðø poreiká ðioms priemonëms ágyvendinti, finansavimo ðaltinius bei investicijø atsipirkimo laikà.

Daugiabuèio namo savininkai, ágyvendinantys investicijø projektus, vykdomus pagal bûsto modernizavimo programà, savo lëðomis turi apmokëti pradiná ánaðà, ne maþesná kaip 10 procentø numatytos investicijø sumos. Bankai teikia kreditus investicijø projektams

Schemoje pateiktas daugiabuèio namo investicijø projekto finansavimo pavyz-

Apie 2 mln. Lietuvos gyventojø gyvena senos statybos daugiabuèiuose, ið kuriø apie 38 tûkst. namø reikalingas atnaujinimas dys, kai bûsto atnaujinimo darbø vertë siekia 500 tûkst. litø.

Vilniaus miesto Savivaldybë taip pat teikia negràþinamà paramà daugiabuèiø namø savininkø bendrijoms, dalyvaujanèioms bûsto atnaujinimo programo-

je ,,Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“. Pagal bûsto modernizavimo programà iki 2006 m. vasario 15 d. buvo patvirtintas 71 investicijø projektas, dar 26 projektai rengiami dabar.

2006 metais numatoma parengti 200 tokiø projektø, kuriø ágyvendinimui reikës daugiau nei 7 milijonø litø.

Ið viso Vilniaus mieste atnaujinti reikia 3 600 namø. Tai planuojama padaryti iki 2020 metø. Dar 2005 metais buvo pradëtas bûsto atnaujinimo ir modernizavimo programos ,,Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“ projekto ágyvendinimas. Tam tikslui pradþioje buvo pasirinkti keli vieno ið seniausiø gyvenamøjø rajonø – Þirmûnø – daugiabuèiai. Kompleksiðkai atnaujinus pastatus – apðiltinus sienas, suremontavus stogà, ádëjus naujus langus, ástiklinus balkonus, árengus automatizuotà ðilumos punktà, ádiegus individualià ðilumos apskaitos sistemà atskiruose butuose – galima sutaupyti nuo 25 iki 40 procentø energijos. Ágyvendinus energijos taupymo priemones ir sumaþëjus energijos nuostoliams, atitinkamai maþëja ir sàskaitos uþ ðildymà.

Be to, pastatø atnaujinimas padidina senuose daugiabuèiuose esanèiø butø rinkos kainà.

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

ágyvendinti. Kredito dydis negali bûti didesnis nei 90 procentø projekto sumos. Valstybës ir savivaldybiø parama teikiama apmokant dalá investicijø daugiabuèiam namui modernizuoti, taèiau ta dalis negali bûti didesnë kaip 50 litø vienam kvadratiniam metrui namo naudingo ploto, apmokant kredito draudimo ámokas, apmokant pradiná ánaðà (ne daugiau kaip 10 proc. investicijø sumos) ir apmokant palûkanø dalá, kuri tenka maþas pajamas gaunanèioms ðeimoms (gyvenantiems vieniems asmenims).

Elektros Erdvës

poilsio paskirties, sodø paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip 4 mënesius per metus;

Tai, kad sàskaitos uþ ðildymà labai priklauso nuo paèio namo, rodo ir tas faktas, kad ðiauriau esanèioje Ðvedijoje pastatams ðildyti sunaudojama maþdaug dvigubai maþiau ðilumos negu Lietuvoje.

21

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

22

Triconex sprendimai pramonës lyderiams

„T R I C O N E X “ G A M I N A M A I R S I Û LO M A P R O D U K C I J A – VALDYMO SISTEMA, KURIOS VIENI IÐ SVARBIAUSIØ KOMPONENTØ Y RA S E RT I F I KU O T I VALDYMO PROCESORIAI TRIDENT IR TRICON

Ðiuolaikinë pramonë savo poreikiams sparèiai pritaiko ávairias modernias informacines technologijas. Sukurtos galingos ir sudëtingos paskirstytos valdymo sistemos, automatizuojanèios gamybos technologinius procesus, jø valdymà bei kontrolæ visos technologinës linijos eksploatavimo metu. Taèiau ne visos valdymo sistemos gali uþtikrinti nenutrûkstamà technologinës linijos veikimà ávykus tam tikrø árenginiø gedimui.

Tai ypaè aktualu pavojingos gamybos metu, kai dël vieno ar kito parametro nuokrypio gali ávykti nepageidaujamø reiðkiniø, kurie kelia grësmæ árenginiø, o svarbiausia – þmogaus saugai. Sprendimas paprastas – naudoti priemones, kurios galëtø patikimai apsaugoti bet kokiomis sàlygomis. Tai uþtikrina kompanijos „Triconex“ produkcija.

gijà. Sistema sudaryta ið trijø identiðkø sisteminiø kanalø, iðskyrus maitinimo blokà, kuris yra bendras, bet su dvigubu rezervavimu. Kiekvienas sisteminis kanalas nepriklausomai, taèiau lygiagreèiai kitoms dviem sistemoms vykdo savo valdymo programà. Apdorojant signalus, tikrinami visi skaitmeniniai „lauko“ prietaisø áëjimai ir iðëjimai. Ne maþiau kaip du ið jø turi sutapti. Esant analoginiam signalui naudojamas vidutinës reikðmës iðrinkimo metodas. Kadangi visi sisteminiai kanalai tarpusavyje yra izoliuoti, vieno kanalo gedimas negali paveikti kito. Jeigu sugenda vienas ið trijø kanalø, remontas atliekamas nepertraukiant technologinio proceso ir veikiant valdymo árenginiui – tiesiog neveikianèio sisteminio kanalo modulis pakeièiamas kitu.

„Triconex“ specializacija – technologiniø procesø apsaugos sprendimø kûrimas. Nuo 1983 metø kompanija ádiegë tûkstanèius apsaugos sistemø ir kritinio valdymo sprendimø visame pasaulyje, ávairiose pramonës srityse. Ðiandien „Triconex“ spendimai naudojami daugiau nei 7 000 objektø.

Dël visapusës kiekvieno kanalo, modulio ir funkcinës grandinës diagnostikos akimirksniu galima nustatyti gedimà, apie kurá praneðama indikatoriais arba avariniais signalais. Diagnostikos sistema iðsaugo visà informacijà apie sistemoje ávykusius gedimus.

Uþtikrina patikimà ir vientisà áëjimo (iðëjimo) moduliø, esanèiø iki 12 km nuo pagrindinës magistralës, darbà.

Tricon – tai sertifikuotas valdymo procesorius, pritaikytas integruoti á ávairias valdymo sistemas dideliø ir sudëtingø technologiniø sistemø apsaugos uþtikrinimui.

Áëjimo (iðëjimo) moduliai atlieka tam tikrà intelektiná vaidmená, maþindami pagrindiniø procesoriø apkrovas. Kiekvienas áëjimo (iðëjimo) modulis turi tris mikroprocesorius. Áëjimo moduliø mikroprocesoriai filtruoja áëjimo signalø triukðmà, uþtikrindami priimto signalo tikslumà

„Triconex“ gaminama ir siûloma produkcija – valdymo sistema, kurios vieni ið svarbiausiø komponentø sertifikuoti valdymo procesoriai Trident ir Tricon. Ðie produktai pagaminti pagal patentuotà trigubà moduliø dubliavimo (angl.

Tripple Modular Redundancy) technolo-

Trident – tai sertifikuotas valdymo procesorius, pritaikytas integruoti á ávairias valdymo sistemas ir diegiamas maþes-

nëse sistemose. Uþ patrauklià kainà siûloma maksimali apsauga ir visos sistemos vientisumas bet kokiu laiko momentu. Ði sistema, kaip ir Tricon, turi atitinkamus sertifikatus bei unikalià technologijà.

Tricon ir Trident sistemø funkcijos ir savybës yra gana panaðios: Dël trigubo dubliavimo technologijos nesutrinka sistemos darbas dël pavienio sisteminio kanalo gedimo.

Tenkinami grieþti aplinkosaugos reikalavimai.

Veikiant valdymo procesoriui galima prijungti lauko priemones ir atlikti remonto darbus moduliø lygiu.

Moduliø keitimas nesutrikdo bendro sistemos darbo.

Vykdo valdymo programà, sukurtà Tristation 1131 programine áranga.

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës ir kokybæ, taip pat atlieka modulio aparatinës dalies diagnostikà.

Atlieka patikimà diagnostikà operatyviniu reþimu (tai palengvina remontà).

Veikiant Tricon ir Trident, galima vykdyti techninæ prieþiûra netrukdant valdymo procesui.

Skiriasi ðiø sistemø techniniai duomenys: Tricon palaiko iki 118 áëjimo (iðëjimo) skaitmeniniø ir analoginiø moduliø (analoginis modulis gali turëti 32 áëjimo (iðëjimo) kanalus, skaitmeninis modulis gali turëti 64 áëjimo (iðëjimo kanalus) ir laisvai pasirenkamus komunikacijø modulius sàsajai su valdanèiais ir valdomais Modbus árenginiais, paskirstytomis valdymo sistemomis (angl. Distribu-

ted Control Systems), Tricon valdymo procesoriais vietos kompiuteriniame tinkle (angl. peer-to-peer) ir iðoriniame tinkle naudojant TCP/IP protokolus.

Trident pritaikyta iki 14 áëjimo (iðëjimo) skaitmeniniø moduliø (analoginis modulis gali turëti 32 áëjimo (iðëjimo) kanalus, skaitmeninis modulis – 64 áëjimo (iðëjimo) kanalus. Jeigu valdymo procesorius turi analoginio iðëjimo arba impulsinio áëjimo modulius, palaikoma iki 10 moduliø.

Tiek Tricon, tiek Trident valdymo procesoriai yra suderinami su daugybe iðoriniø prietaisø, kurie gali bûti integruoti á „Triconex“ siûlomà valdymo sistemà, taip pat á kitas sistemas.

Kompanija „Triconex“ priklauso „Invensys“ grupei, teikianèiai kompleksinius

automatikos, kontrolës, transporto sprendimus pramonës ir energetikos sektoriams.

Grupei „Invensys“ Pabaltijo ðalyse atstovauja AB „Achema“ filialas „Sistematika“, pristatantis, tiekiantis bei diegiantis ávarius „Invensys“ sprendimus.

Ilgametë bendradarbiavimo patirtis bei aukðta filialo „Sistematika“ darbuotojø kvalifikacija uþtikrina kokybiðkà ir patikimà paslaugø teikimà.

AB „Achema“ filialas „Sistematika“ sëkmingai diegia „Triconex“ produkcijà ávairiuose pramonës objektuose bei vykdo sistemø prieþiûrà ir atnaujinimà. „Triconex“ sprendimai uþtikrina ámoniø saugumà ir produktyvumà, todël plaèiai naudojami chemijos, naftos, medienos, popieriaus ir maisto pramonëje, taip pat energetikoje.

AB „Achema“ filialas „Sistematika“ Tel. (8 349) 56 332, faks. (8 349) 56 492 Jonalaukio k., Ruklos sen., LT- 55296 Jonavos r.

23 www.sistematika.lt

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Energijos vartojimo valdymas teritorijø ir gatviø apðvietime Naktiniame Europos vaizde ið kosmoso mes esame tamsi dëmë. Toks pat tamsus ir ðalies ávaizdis potencialiems investuotojams. Tuo ið dalies galime aiðkinti ir lyderio pagal avaringumà pozicijas.

Jo prieþastis mëginama aiðkinti lëðø trûkumu, taèiau tai neatitinka tikrovës (ir veikiau yra neveiklumo pateisinimas).

Energijai ir eksploatacijai skiriama lëðø, bet ðviesos kiekis (kartu ir vartojama energija) nevaldomas, eksploatavimas ir remontas vyksta visiðkai chaotiðkai.

Drastiðkas pavyzdys: Klaipëdos miesto gatviø apðvietimo studija konstatuoja, kad pastatyta 20 apðvietimo reguliatoriø, bet visuose energijos taupymo funkcija yra iðjungta.

Apðvietimo valdymo sistemos þengia pirmuosius þingsnius Lietuvoje, todël jie sunkûs ir daþnai nevykæ: yra sistemø be techninës dokumentacijos arba jos miglotai apibûdinamos sunkiai suprantamais þodþiais. Taip pat yra tokiø, kurios yra tiesiog atveþamos kaip bandymø objektas ir pateiktose vartojimo instrukcijose nëra pagrindiniø schemø.

Valdymo sistemos turëtø uþtikrinti reikiamà (ne per maþà ir ne per didelá) ðviesos srautà reikiamu metu reikiamoje vietoje, pailginti lempø tarnavimo laikà ir operatyviai teikti iðsamià informacijà

24

apie kiekvienos lempos bûklæ. Svarbi ir natûralios ðviesos naudojimo funkcija (Daylight harvesting). Funkcijos esmë – sumaþinti ðviestuvo ðviesos srautà, priklausomai nuo natûralaus apðvietimo.

Trumpai apþvelgsime sistemas 1. Archaiðkos – vienos fazës atjungimas, droseliai su dviem atðakomis ir panaðios. Ðios sistemos yra reliktai ir nëra priimtinos, nes aukojama ðviesos kokybë – atsiranda netolygaus apðvietimo ruoþai, gæsta senesnës lempos, nëra jokios informacijos eksploatuojanèioms tarnyboms.

2. Centralizuotas valdymas – vienas reguliatorius valdo grupæ ðviestuvø. Toks bûdas puikiai tinka sistemø fragmentams, kai visø linijø ðviestuvø ðviesos reþimas yra vienodas. Sistema uþtikrina energijos taupymà, pailgina lempø tarnavimo laikà, operatyviai teikia informacijà apie apðvietimo sistemos bûklæ. Sistemos kokybës rodiklis – tiksliai ir ðvelniai stabilizuojama (valdoma) átampa. Daþniausiai kyla problemos transformatoriaus apvijas perjunginëjant reliø pagalba. Prieþastis paprasta: átampos kitimo þingsnis yra didelis, lempos jautriai á tai reaguoja

Hermanas Jucius

ir gæsta, jeigu átampa maþinama iki 200 V ar daugiau. Pagerinti taupymà galima naudojant valdymo árangà su autotransformatoriumi.

Rinkdamiesi centralizuotà sistemà visada reikalaukite aiðkios pagrindinës schemos ir matavimais pagrástos ataskaitos (átampa, srovë, aktyvioji ir reaktyvioji galia realiuoju laiku).

3. Individualaus ðviestuvo valdymas, kontrolë ir duomenø perdavimas. Tinkama didesniems objektams, nes skirtingiems vartotojams galima nustatyti skirtingà átampà (reklaminiai skydai, ðviesoforai ir kt.). Individuali kontrolë iðsprendþia visas problemas. Ðios apðvietimo reguliavimo sistemos susideda ið trijø pagrindiniø daliø: elektroninio droselio, átampos tinklo modemo, montuojamo kiekviename ðviestuve, ir duomenø koncentratoriaus, kuris gauna ir koncentruoja duomenis ið iki 400 ðviestuvø 2 km zonoje. Tinklo modemas turi atvirà (pagal nutylëjimà) kontaktà, kurio pagalba ájungia arba iðjungia elektroniná droselá, taip pat pastovios átampos iðëjimà iki 10 V, skirtà apðvietimo reguliavimui elektroniniu droseliu.

Duomenys ið ðviestuvø perduodami tinklo modemu á kabelius, moduliuojant 111 kHz arba 109 kHzskaitmeniná signalà (priklauso nuo nustatymo). Ðis protokolas pramonëje vadinamas daþnio keitimo raktu (FSK – Frequency Shift Key). Duomenø koncentratorius PSTN, ISDN, Ethernet, GSM, GPRS ryðio priemonëmis perduoda informacijà vartotojui. Taikant individualios kontrolës sistemà matomas kiekvieno ðviestuvo reþimas – ájungimas (iðjungimas), jo vartojama galia, srovë, cos ϕ , temperatûra bei prognozuojamas lempos tarnavimo laikas.

Apðvietimo valdymo sistemas ádiegë didþiosios mûsø pramonës ámonës („Philip Morris Lietuva“, „Vakarø laivø remontas“, UAB „Dominga“) ir jos veikia puikiai ir efektyviai (atsipirkimo laikas nesiekia 2 metø). Deja, yra ir neefektyviai veikianèiø sistemø, ir bûtent ten, kur skiriama daugiausia pinigø, t. y. gatviø apðvietimui. O juk tai – mokesèiø mokëtojø pinigai.

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

Aukðtos klasës BM komponentiniai atsuktuvai BM aukðtos klasës, naujo dizaino atsuktuvai buvo projektuojami taip, kad tenkintø specifinius reikalavimus. Ðie tikslai buvo ágyvendinami naudojant paþangiausius projektavimo metodus, tokius kaip CAD 3D.

1. Maksimali apsauga dirbant esant átampai Visi BM atsuktuvai, skirti naudoti esant átampai iki 1 000 V AC ir 1 500 V DC, atitinka standartà EN60900 ir yra sertifikuoti VDE. Norminiai reikalavimai: Þemos temperatûros testas (1 pav.): izoliacinës medþiagos tvirtumas patikrintas svoriu slegiant atsuktuvà suðaldytà iki -25°C. Po testavimo nebuvo skilimø ar kitokios þalos árankiams.

Liepsnos atsparumo testas (2 pav.): norint iðvengti bet kokios ásiliepsnojimo rizikos naudojamos tik liepsnai atsparios izoliacinës medþiagos.

Testas veikiant átampai (3 pav.): kiekvienas atskirai atsuktuvas buvo testuojamas veikiant átampai. Tai reiðkia, kad kiekvienas ið jø buvo iðbandytas 10 000 V kintamàja srove. Testo metu nepastebëta skilimø ar þieþirbø.

Izoliacijos tikrinimas vandenyje (4 pav.): atsuktuvus palaikius vandenyje 24 val., jie buvo tikrinami 10 000 V kintamàja srove, keièiant jà nuolatine srove. Testo metu nepastebëta skilimu ar þieþirbø.

Taip pat buvo atlikti ðie bandymai: erdvinis patikrinimas, iðpjovos testas,

UAB „Automatikos sistemos“ prekybos vadovas Þydrûnas Tamulionis

ilgaamþiðkumo testas, smûgio testas, metalo daliø tvirtumo testas.

Kadangi VDE testai yra iðties grieþti, BM atsuktuvai yra deðimt kartø saugesni naudojant esant 1 000 V átampai.

2. Ilgaamþiai Atsuktuvo galvutë pagaminta ið chromo ir vanadþio plieno specialiai poliruojant, jø iðskirtinis dizainas pritaikytas iðlaikyti pakankamà jëgà. Naudojamos dvi izoliacinës medþiagos: pirmasis sluoksnis (geltonas), dedamas ant metalinës dalies, yra ið labai nelaidaus plastiko; antrasis (raudonas) – pirmàjá sluoksná dengianti guma – garantuoja maksimalø mechaniná iðsilaikymà. Ðios savybës uþtikrina gerà darbà ir ilgalaiká naudojimà.

svarbià savybæ – neslidumà. Slidumas yra viena ið pagrindiniø problemø, jeigu rankos lipnios, purvinos ar riebaluotos. Þaliava ir ypatingos ádubø formos sumaþina, o kartais visai paðalina problemas, garantuojanèias netvirtà suspaudimà.

3. Ergonomiðki

6. Didelë ávairovë

Rankenëlë buvo projektuojama atsiþvegiant á rankos kontûrus, todël pakanka suspausti atsuktuvà, ir tampa aiðku, kad delnas ir pirðtai ðioje padëtyje nejauèia nuovargio.

4. Patogûs Tai viena ið ypatingø BM atsuktuvo savybiø. Rankenos guma yra minkðta ir kartu maloni liesti. Ði medþiaga buvo iðbandyta su daugiau nei 10 alyvø ir cheminiø medþiagø, todël garantuoja maksimalià apsaugà nuo korozijos. Rankenos forma yra su ádubomis nykðèiui ir kitiems pirðtams, kad bûtø patogu ir malonu dirbant.

5. Neslidûs rankoje net ilgai naudojant Ypaè ergonomiðka forma garantuoja kità

Atsuktuvø su ávairiomis sraigtø galvutëmis ávairovë leidþia atlikti ávairias funkcijas. Kad bûtø lengva juos atpaþinti, ant kiekvieno atsuktuvo pagrindo nurodytos pagrindinës charakteristikos: tipas, matmenys, taikymo normos ir izoliacijos lygis.

Straipsnis parengtas remiantis „BM SpA“ technine dokumentacija

UAB „Automatikos sistemos“ Elektrotechnikos ir automatikos gaminiai Puðaloto g. 126, Panevëþys Tel.: (8 45) 58 19 91, 42 00 23 Faks. (8 45) 51 86 33 E. p. info@asistemos.lt www.asistemos.lt

26 1 pav.

2 pav.

3 pav.

4 pav.

Skaitmeniniai laikrodiniai jungikliai su astronominiu darbo režimu

06LT0508

Galimybė valdyti pagal laiką - puiku: cronotec laikrodiniai jungikliai užtikrina, kad įtaisai veiktų tik tada, kai jie reikalingi. Dabar Hager kompanija siūlo labai lengvai valdomus cronotec laikrodinius jungiklius su naujovišku programavimo raktu ir pasirenkamu astronominiu darbo režimu – tai suteikia didesnes galimybes. Naujieji cronotec laikrodiniai jungikliai su astronominiu darbo režimu leidžia tiksliai valdyti techniką:

automatiškai valdo prijungtus srovės kontūrus įvertindami saulės patekėjimą ir nusileidimą. Šių jungiklių privalumas – visa techninė įranga patalpinama paskirstymo skydelyje, nereikia derinti su atskiru šviesos jutikliu.

Taip išvengiama klaidų užslinkus šešėliui arba pasireiškus kitokiems pašaliniams poveikiams.

www.hager.lt

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës Dr. Anzelmas Baèauskas AB „Lietuvos energija“ strategijos skyriaus virðininkas

Lietuvos energetikos sistemai – 50 metø

Ðiandien retas gali ásivaizduoti, kaip reikëtø gyventi be elektros. Be elektros nesugebame ne tik dirbti, bet ir ilsëtis, pramogauti. Elektra tokia svarbi mûsø gyvenime pasidarë ir dël to, kad retai atsitinka, kai jos nëra. Tai, kad spustelëjus jungiklá uþsidega ðviesa, ásijungia radijas ar televizorius, didele dalimi lemia patikimai veikianti Lietuvos energetikos sistema. Jos pradþia reikia laikyti 1956 m. lapkrièio 11 d., kai 110 kV elektros linija per Jonavà ir Panevëþá sujungë Petraðiûnø ir Rëkyvos elektrines. Petraðiûnø elektrinë tada buvo didþiausia Lietuvoje – net 48 MW, o Rëkyvos – 11 MW. Energetikos sistema – tai milþiniðka þmoniø sukurta maðina, kurià sudaro bendru elektros tinklu sujungtos ne maþiau kaip dvi elektrinës ir elektros vartotojai. Elektrinës gali bûti viena nuo kitos per deðimtis ar net ðimtus kilometrø, bet jos dalyvauja bendrame technologiniame procese. Bûtini energetikos sistemos komponentai yra energetikos sistemos valdymo (dispeèerinis) centras ir informaciniø technologijø bei telekomunikacijø sistema, aprûpinanti valdymo centrà reikalinga informacija apie elektriniø ir elektros tinklø bûklæ.

28

1958 m. lapkrièio 2 d. buvo ájungta antroji 110 kV elektros linija Vilnius–Kaunas, kuri prie besikurianèios Lietuvos

energetikos sistemos prijungë Vilniaus elektrines. 1960 m. 110 kV elektros linija Ðilutë–Sovetskas–Klaipëda prijungiama ir Klaipëdos elektrinë.

1960 m. balandá pradeda veikti Kauno HE (tada – 98 MW), o 1962 m. gruodþio 30 d. – pirmasis 150 MW blokas Lietuvos elektrinëje. Tokia galia 110 kV elektros tinklui nepakeliama, todël 1962 m. spalio 12 d. 330 kV elektros linija Jelgava–Ðiauliai Lietuvos energetikos sistema sujungiama su Latvijos, o 330 kV elektros linija per Kaunà pasiekia ir Lietuvos elektrinæ. 1964 m. lapkrièio 29 d. 330 kV elektros linija ið Lietuvos elektrinës per Vilniø pasiekia Molodeènà – Lietuvos energetikos sistema sujungiama su Baltarusijos ir tampa sudëtine buvusios Sovietø Sàjungos

Ðiaurës–Vakarø jungtinës energetikos sistemos dalimi. Ðiaurës–Vakarø jungtinë energetikos sistema buvo iðtásusi nuo Baltarusijos iki Kolos pusiasalio ir nuo Baltijos jûros iki Komijos. Jà valdë Rygoje esanti Jungtinë dispeèerinë valdyba.

Elektriniø sujungimas elektros tinklais duoda reikðmingà ekonominá efektà.

Energetikos sistemoje jos patikimam darbui uþtikrinti reikia laikyti santykinai maþesná rezervà nei atskiroje elektrinëje. Didesnis elektros vartotojø skaièius, gaunantis elektrà ið bendro tinklo, elektrinëms sudaro pastovesnæ apkrovà, todël elektrinës gali dirbti taupiau nei po vienà. Be to, didelës energetikos sistemos elektrinëse galima árengti didesnës galios elektros blokus, kurie yra

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës kur kas taupesni uþ maþus. Tik didelë energetikos sistema sudarë sàlygas Lietuvos elektrinëje jau 1967 m. paleisti 300 MW blokà, o vëliau – dar tris. 1983 m. stojo rikiuotën 1500 MW Ignalinos AE pirmasis reaktorius, o 1987 m. – ir antrasis, kuriø kiekvieno garas suko po du 750 MW turbogeneratorius. Iki 1989 m. Lietuvos energetikos sistemos elektrinëse árengtoji galia pasiekë 5 788 MW. Griûvant Sovietø Sàjungai, 1991 m. spalio 1 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikø energetikai Baltijos energetikos tarybos, kuri buvo ákurta 1988 m., posëdyje Piarnu nutarë sukurti Baltijos jungtinæ energetikos sistemà, kurià sudarytø Estijos valstybës ámonë „Eesti Energia“, Latvijos valstybës ámonë „Latvenergo“ ir Lietuvos valstybinë energetikos sistema. Spalio 2 d. posëdyje buvo praneðta, kad Baltijos ðaliø energetikos sistemos iðeina ið Ðiaurës–-Vakarø jungtinës energetikos sistemos ûkinio pavaldumo, o lieka tik bendrame operatyviniame darbe. Ðiame istoriniame posëdyje visø ámoniø vadovai po vienà pakildavo á salës pakylà ir pasakydavo tik kelis sakinius ar tik vienà þodá – „sutinku“. Lietuvos vardu tai iðtarë Anicetas Mikuþis.

1991 m. spalio 23 d. Maskva nusprendë Rusijos Federacijos Ðiaurës–Vakarø jungtinæ dispeèerinæ valdybà ákurti Sankt Peterburge. Rygai liko Baltijos energetikos sistemos. 1992 sausio 7 d. Baltijos ðaliø energetikos ministrai savo Vyriausybiø ágalioti pasiraðë susitarimà dël Baltijos ðaliø energetikos sistemø lygiagretaus darbo ir bendro Baltijos energetikos sistemø dispeèerinio centro DC Baltija Rygoje. 1992 m. vasario 6 d. Rygoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos ámonës ákûrë UAB „DC Baltija“, o vasario 7 d. buvo pasiraðyta daugiaðalë sutartis tarp Baltijos energetikos sistemø ir „DC Baltija“ dël energetikos sistemø lygiagretaus darbo. Iki 1999 m. „DC Baltija“ ne tik koordinavo energetikos sistemø lygiagretø darbà, bet ir atstovavo Baltijos jungtinei energetikos sistemai santykiuose su Rusija ir Baltarusija.

1999 m. geguþës 29 d. Vilniuje „Eesti Energia“, „Latvenergo“, „Belenergo“ ir RAO „JES Rosiji“ vadovai pasiraðë susitarimà dël energetikos sistemø lygiagretaus darbo, prie kurio 2001 m. prisijungë ir AB „Lietuvos energija“. Ðiuo susitarimu buvo padëtas pagrindas pereiti prie lygiateisiø santykiø tarp penkiø energetikos bendroviø. Todël

nuo 2000 m. NVS bendra energetikos sistema pradëta vadinti NVS ir Baltijos ðaliø energetikos sistema.

1999 m. pabaigoje „Eesti Energia“, „Latvenergo“ ir „Lietuvos energijos“ vadovai laiðku kreipësi á UCTE (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity – Elektros perdavimo koordinavimo sàjunga, t. y. kontinentinës Vakarø Europos energetikos kompanijø susivienijimas) prezidentà dël galimybiø Baltijos energetikos bendrovëms kartu prisijungti prie UCTE. 2000 m. kovo mën. UCTE prezidentas pasveikino Baltijos energetikos kompanijø norà prisijungti prie UCTE, bet prieð tai Baltijos energetikos bendrovës turi toká prisijungimà suderinti su Rusija.

UCTE kompanijos jau nuo Sovietø Sàjungos þlugimo brandina idëjà sukurti bendrà energetikos sistemà nuo Atlanto vandenyno iki Ramiojo. Tokiai galimybei iðnagrinëti buvo atliktos kelios studijos. Pagrindinës kliûtis tokiai energetikos sistemai sukurti yra skirtingi daþnio reguliavimo principai UCTE NVS ir Baltijos ðaliø energetikos sistemose bei skirtinga ekonomika. Nuo 2004 m. balandþio ES ir Rusijos energetinio dialogo kontekste vykdoma bendra studija, kurios tikslas – nustatyti, kà

29

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës reikia padaryti, kad bûtø galimas NVS ir Baltijos ðaliø energetikos sistemø sinchroninis darbas su UCTE. Studija, kurios darbe dalyvauja ir Baltijos energetikos bendroviø specialistai, numatoma uþbaigti 2008 m. Lietuvos energetikos specialistai ne tik dalyvauja minëtoje studijoje, bet ir modernizuoja Lietuvos elektriniø valdymo sistemas, kad jos atitiktø UCTE.

30

Iki XX a. paskutiniojo deðimtmeèio energetikos sistema sutapdavo su dabar vadinama vertikaliai integruota kompanija, kuriai priklausë elektros gamyba, elektros perdavimas ir skirstymas. Praeità deðimtmetá, pradëjus kurti sàlygas konkurencinei elektros rinkai, vertikaliai integruotos energetikos kompanijos buvo pradëtos skaidyti á kelias elektros gamybos (elektriniø), vienà elektros perdavimo sistemos ir vienà ar kelias elektros skirstymo kompanijas. Lietuvoje tai buvo padaryta 2001 m. Nuo 2002 m. uþ Lietuvos energetikos sistemos patikimà darbà yra atsakinga reorganizuota AB „Lietuvos energija“ – elektros perdavimo sistemos operatorë. Tokia ûkinë struktûra padarë skaidresnæ kompanijø ûkinæ veiklà, t. y. tapo aiðkiau, kokios elektros gamybos, elektros perdavimo ir elektros skirstymo sànaudos, sudarë galimybæ tarpusavyje konkuruoti elektros gamybos kompanijoms, o vartotojams – pirkti elektrà sutartine kaina.

Nuo 2004 m. liepos Lietuvos elektros vartotojai, iðskyrus gyventojus, turi teisæ

1 lentelë. Elektros perdavimo kainos (ct/kWh) 2002–2007 metais VKEKK nustatyta virðutinë kainos riba, ið jos uþ: perdavimà rezervà Valdybos patvirtinta perdavimo kaina, ið jos uþ: perdavimà rezervà

2002 3,82

2003 3,80

2004 3,63

2005 3,78

2006 3,70

2007 3,59

2,43 1,39 3,39

2,41 1,39 3,39

2,25 1,38 3,38

2,51 1,27 3,47

2,43 1,27 3,47

2,41 1,18 3,58

2,00 1,39

2,00 1,39

2,00 1,38

2,20 1,27

2,20 1,27

2,40 1,18

2 lentelë. Lietuvos elektrinëse árengtos galios ir galiø balansø prognozës Elektrinës Ignalinos AE Ðiluminës elektrinës Lietuvos Vilniaus Kauno Maþeikiø Kitos Hidroelektrinës Kauno Kruonio Maþosios Kitos atsinaujinanèiøjø elektros ðaltiniø elektrinës Vëjo Kitos Suminë árengta galia Suminë galia be HE ir VE Paros apkrova Didþiausia apkrova

MW 2006 m.

1300 2 330 1500 380 180 160 110 1 020 100 900 20 40 30 10

2010 m.

2 380 1500 370 170 160 180 1 030 100 900 30 220 200 20

2015 m.

2 460 1500 370 170 160 260 1 030 100 900 30 340 300 40

4 690

3 630

3 830

3 640 1 880 2 100

2 400 2 370 2 450

2 500 2 750 2 900

Nors nuo 2004 m. Baltijos ðalys yra ES narës, Baltijos energetikos sistema ir toliau dalyvauja bendrame Baltijos ðaliø ir NVS bendros energetikos sistemos technologiniame procese. Tik taip galima uþtikrinti paveldëto Baltijos ðaliø elektros ûkio patikimà darbà, bet nëra galimybës prekiauti elektra su kitomis Europos Sàjungos ðalimis. Ðiais metais trys Baltijos energetikos kompanijos – „Eesti Energia“, „Latvenergo“ ir „Lietuvos energija“ – ágyvendins bendrà projektà ESTLINK – povandeniniu kabeliu sujungs Baltijos ir Suomijos elektros tinklus. Tai atvers kelià Baltijos ðaliø elektrai á Skandinavijos elektros rinkà, sudarys sàlygas elektros mainams su Suomija ir padidins energetikos sistemos patikimumà.

Lietuvos energetikai jau seniai brandina planus sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus, o paskutiniais metais – ir su Ðvedijos. Tai svarbu ne tiek dël elektros rinkos iðplëtimo, kiek dël pa-

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Planuojami tarpsisteminiai elektros tinklø sujungimai Baltijos regione

Elektros Erdvës

pirkti elektrà sutartine kaina. Elektros ástatymas nustato, kad visi vartotojai turës teisæ pirkti elektrà sutartine kaina ne vëliau kaip nuo 2007 m. liepos.

Elektros perdavimo kainos kaita po Lietuvos elektros ûkio pertvarkymo pateikta 1 lentelëje.

tikimumo apsirûpinti elektra po Ignalinos AE uþdarymo. Kaip matome ið 2 lentelës, artimiausiais metais Lietuvos energetikos sistema gali tapti deficitinë.

(Nuo 2005 m. AB „Lietuvos energija“ yra Europos perdavimo sistemø operatoriø asociacijos – ETSO – narë, todël galiø

balansai sudaryti pagal ETSO principus, t. y. ávertinama tik patikimai turima galia). Todël patikimam vartotojø aprûpinimui elektra aktualus ne tik Lietuvos elektros tinklø sujungimas su Lenkijos ir Ðvedijos elektros tinklais, bet ir naujos atominës elektrinës statyba.

������� ���� ����� ����������� Preciziniai slëgio, temperatûros, analoginiø signalø matavimo bei kalibravimo áranga: Energetikos pramonei Farmacijos pramonei Chemijos pramonei Maisto pramonei Laivø pramonei

Akredituotoms metrologijos laboratorijoms Derinimo ir kalibravimo darbus atliekanèioms kompanijoms

UAB „Elintos matavimo sistemos“ Matavimo ir testavimo árangos tiekimas Mokymai, árangos aptarnavimas

Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90 Vilniuje (8~5) 238 71 47 Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35 Vilniuje (8~5) 238 71 47

El. paðtas: info@elintosms.lt, vilnius@elintosms.lt www.elintosms.lt

31

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

kronika Baltijos ðaliø sistemø integratoriø forumas

Iðvaþiuojamoji paskaita KTU studentams

Spalio 26 ir 27 d. Vilniuje vyko II Baltijos ðaliø sistemø integratoriø forumas.

Jame buvo pristatyta „Schneider Electric“ darbo su sistemø integratoriais politika Baltijos ðalyse, pramonës automatikos produktø naujovës (Altivar daþnio keitikliai, Modicon M340 valdikliai, Magelis XBTGT operatoriaus valdymo plokðtës, „Preventos“ saugos siûlymas). Kolegos ið trijø Baltijos ðaliø dalijosi patirtimi, atliko praktines uþduotis, diskutavo.

UAB „Schneider Electric Lietuva“ surengë pirmàjà paskaità KTU Valdymo technologijø ir procesø valdymo katedrø studentams savo biure Vilniuje. Generalinis direktorius G. Abartis studentams pristatë kompanijos tikslus, strategijà, þmogiðkøjø iðtekliø politikà, ámonës specialistai papasakojo apie savo darbo specifikà, trumpai pristatë produktus.

Iðvaþiuojamàsias paskaitas, kuriose bus plaèiau kalbama apie produktus ir ámonës siûlomas sistemas, studentams planuojamos rengti nuolat.

SI Forum

KTU paskaita

Nauji adresai Viena ið „NETA“ asociacijos ákûrëjø UAB „Elektrobalt“ ðá rudená persikëlë á naujas patalpas Vilniuje, Liepkalnio g.

85, ir Kaune, Ateities pl. 45B. Klientø patogumui árengti modernûs sandëliai kartu su biuro patalpomis.

Sandëliuose, kuriø plotas didesnis nei 2 000 m2, saugoma daugiau nei 4 500 pavadinimø gaminiø.

UAB „Elektrobalt“ Kauno skyrius

Nauja „OBO Bettermann“ ámonë Vilniuje Nuo spalio mënesio „OBO Bettermann“ ákûrë naujà antrinæ pardavimo Lietuvoje ámonæ UAB „OBO Bettermann“ (Meistrø g. 8). Modernios kontoros ir sandëlio patalpos ákurtos logistiniu atþvilgiu patogioje vietoje, netoli Vilniaus oro uosto.

Lietuvos klientams aptarnauti skiriamos 700 kv. m dydþio sandëlio patalpos, o kontoros plotas yra 250 kv. m. Ámonëje yra ne tik pardavimo ir san-

dëlininkø darbui, bet ir konferencijoms bei seminarams skirtos patalpos, taip pat veikia nuolatinë „OBO Bettermann“ gaminiø ekspozicija.

Ðiø metø pavasará Klaipëdoje, Pramonës g. 6, duris atvërë naujos erdvios 750 kv. m UAB „Elektroskandia“ patalpos. Vasaros viduryje á naujas patalpas Taikos g. 135D, kuriø bendras plotas yra per 1 500 kv. m, persikëlë Kauno biuras.

Naujos ámonës atidarymas Lietuvoje „OBO Bettermann“ siûlomoms vokieèiø kokybës elektros instaliacinëms medþiagoms suteikia svarbià papildomà vertæ – klientui palanki logistika, nemokamos techninës konsultacijos ir sprendimai, taip pat daugialypë veikla rinkodaros srityje.

UAB „Elektroskandia“ Kauno skyrius

UAB „Elektroskandia“ Klaipëdos skyrius

Straipsnio „Ignalinos atominë elektrinë: baimë ir politika“ („Elektros erdvës“ Nr. 3(13) paskutinë patikslinta pastraipa:

32

Ið ateities ðimtmeèiø perspektyvos XX ðimtmetis bus ásimintinas tuo, kad jame þmonija iðmoko naudoti atominæ energijà, taèiau dël ásikalbëtø baimiø jà maþai naudojo, XXI ðimtmetis, manau, bus tas, kuriame atominës elektrinës taps pagrindine elektros energijos gavybos technologija.

UAB „Autarë“ Subaèiaus g. 8-14 LT-01127 Vilnius Tel. (8~5) 262 7401 Faks. 262 7845 www.autare.lt

Siûlome apsilankyti tarptautinëse parodose Abu Dabyje (JAE) 01 08 – 01 10 ME-COOL-Middle East Air-Conditioning, Cooling &Ventilation Exhibition (tarptautinë oro kondicionavimo, ðaldymo ir ventiliacijos paroda) Hannoveryje 01 13 – 01 16 DOMOTEX HANNOVER (pasaulinë kilimø ir grindø dangø paroda) Dubajuje 01 13 – 01 16 ARABPLAST Arab International Plastic &Rubber Trade Show (tarptautinë arabiðka plastiko ir gumos paroda) Dubajuje 01 13 – 01 16 TEKNO/TUBE ARABIA (tarptautinë industrijos mechanizmø paroda, prietaisai, vamzdþiai ) Ðarþoje (JAE) 01 15 – 01 18 WOOD WORKING MIDDLE EAST (medþio apdirbimo paroda) Miunchene 01 15 – 01 12 BAU (pati stambiausia statybinë, tarptautinë statybiniø medþiagø ir technologijø paroda Vokietijoje) Kelne 01 16 – 01 22 IMM COLOGNE (tarptautinë baldø pramonës paroda) Dubajuje 01 20 –01 24 APPROFAL (tarptautinë prekybinë baldø paroda) Paryþiuje 01 20 – 01 25 SALON DU MEUBLE (baldø paroda) Birmingeme 01 21 – 01 24 THE FURNITURE SHOW (baldø pramonë, aksesuarai, interjero dizainas) Stokholme 02 07– 02 11 STOCKHOLM FURNITURE FAIR (baldø pramonë, furnitûra, interjero dizainas) NORTHERN LIGHT FAIR (apðvietimas, interjero dizainas)

Dubajuje 02 25 – 03 01 IFEX – INTERNATIONAL INTERIOR & FURNITURE EXIBITION (tarptautinë baldø ir interjero paroda) Dubajuje 02 27 – 03 01 WOODSHOW (tarptautinë medþio, medþio apdirbimo, árangos) Frankfurte 03 06 – 0310 ISH (didþiausia statybos, energetikos, sanitarinës árangos, oro kondicionavimo, ventiliacijos paroda) Birmingeme 04 03 – 03 07 GLASSEX (stiklo pramonës, apdirbimo, langø sistemø gamybos paroda)

Viskas apie kabelį

Milane 04 18 – 04 23 SALONE INTERNAZIONALE DEL MOBILE (baldai, aksesuarai, furnitûra) Karlsruhe 04 18 – 04 20 RESALE (panaudotos maðinos ir áranga) Brno 04 20 – 04 24 IBF. SHK BRNO. URBIS. ENVIBRNO (statybø pramonë, santechnika, ðildymas, oro kondicionavimas, statybø automatizavimas, miestø plëtra, aplinkosauga)

Darbai esant įtampai

Miunchene 04 23 – 04 29 BAUMA (statybø maðinos, medþiagø gamybos maðinos, árankiai, kalnakasybos pramonë) Kelne 05 09 – 05 12 INTERZUM (tarptautinë baldø ir medienos pramonë, furnitûra, èiuþiniø gamyba, interjeras) Hanoveryje 05 14 – 05 18 LIGNA plus HANNOVER (pasaulinë miðko ûkio ir medienos pramonës technologijø bei þaliavø paroda)

Perkelkite savo rūpesčius ant mūsų pečių!

Standartinė programa Mūsų katalogo kreipkitės adresu: info@haupa.com Germany HAUPA GmbH & Co. KG Königstrasse 165-169 • D-42853 Remscheid Phone: +49 (0 )21 91 84 18 - 0 Fax: +49 (0 )21 91 84 18 840 www.haupa.com Visus produktus galite gauti iš mūsų elektros prekių didmenininkų.

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

kronika ENERGETIKOS POLITIKA. Energetikos saugumas EP narës Laimos Andrikienës 2006 11 03 surengtos diskusijos santrauka Diskusijà pradëjo Strateginiø studijø centro Rytø ðaliø monitoringo skyriaus vadovas Arûnas Molis. Jis trumpai konstatavo faktus: dujotiekis per Baltijos jûrà bus tiesiamas, prie jo prisijungia vis daugiau ðaliø, elektra vis dar laisvai teka á Rytus, naftotiekis á Maþeikius uþdarytas. Taip pat pasiûlë skatinti elektros tinklø þiedinimà tarp Ðvedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. Mano, kad Skandinavijos ðalys yra patikimi partneriai. „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius J. Juozaitis pastebëjo, kad ir ES ðalys turi energetiniø problemø, pavyzdþiui, iki dabar nëra pakankamø elektros perdavimo linijø tarp Lenkijos ir Vokietijos. Buvo pasiûlyta idëja, kad reikia ES direktyvos, nurodanèios privalomas energetines jungtis tarp visø ES valstybiø. Jis iðdëstë tokià energetikos vystymo vizijà: nauja AE, jungtys per nuolatinës srovës intarpus su Lenkija, Ðvedija (sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais netikslinga, nes tai labai brangu, be to, atliekama studija, kuri baigsis 2008 m. ir atsakys á klausimà, ar bus vykdomas milþiniðkas projektas nuo Lisabonos iki Vladivostoko, aktyviai prisidëti prie dujø saugyklos Latvijoje plëtimo. Taip pat paminëjo, jog svarbu apðiltinti sovietmeèio metu statytus daugiabuèius namus, ir tai leistø sutaupyti apie du treèdalius dabar naudojamos ðildymui energijos. Jo nuomone, visiðkai uþdarius IAE, elektros energijos kaina gerokai iðaugs (mano kad tai atsitiks dël iðaugusiø dujø kainø, o mûsø ðalies energijos jëgainës kaip tik yra pritaikytos daugiausia dirbti dujomis). Reikia argumentuotai derëtis su ES, kad IAE veiktø kuo ilgiau. Atkreipë dëmesá á tai, kad visiðkai nenaudojamos biokuro (pvz., þilvièiø, medþio atliekø ir kt.) galimybës, kurios kreiptø energetiná ûká savarankiðkumo link. J. Juozaitis yra skeptiðkos nuomonës dël svaresnës vëjo jëgainiø átakos energetikai, kadangi vëjo greièiai Lietuvoje nëra pastovûs.

34

Ekonomikos ekspertas Valdemaras Katkus taip pat pritarë nuomonei, kad uþdarius IAE apie 5 metus (kol bus pastatyta nauja AE) Lietuva bus priklausoma nuo Rusijos dujø. Jis siûlo atidþiau bendradarbiauti su Lenkija, kuri dabar ypaè aktyviai rengia nepriklausomos energetinës politikos strategijà bei ak-

Diskutuoja V. Katkus, R. Kuodis ir J. Vilemas

tyviai apie tai derasi su ES ir atskirai su Vokietija (ið pastarosios reikalauja reparacijos uþ dujotieká á Vokietijà aplenkiant Lenkijà. Merkel lyg ir jau apie tai uþsiminë, kada ten lankësi Lenkijos premjeras). Ðiuo metu ES energetikos srityje dominuoja nacionalinës kompanijos, turinèios didelæ átakà net centrinëms ES struktûroms, todël dominuoja ne valstybiø, o kompanijø interesai. Jis paminëjo Vokietijos, Prancûzijos ir Ispanijos energetines kompanijas, kurios akivaizdþiai trukdo maþesniø ðaliø energetinio sektoriaus plëtrai. Taigi lenkams reikia visø Baltijos ðaliø paramos, nes jø planuose yra dujø jungtis su Norvegija bei jungtis su energetiniais resursais ið Kaspijos jûros regiono (Nabukas).

Katkaus nuomone, Lietuvai lëðas geriau bûtø skirti dujotiekiui su Norvegija nei Latvijos saugyklai (nes dujos vis tiek rusiðkos, o kai Kaliningradas gaus dujas per jûrà, Lietuvà ir Latvijà bet kada bus galima blokuoti). Atsakydamas á klausimà, kad Lenkijos dabartinë vyriausybë yra nestabili, jis pabrëþë, jog lenkai jau suprato savo energetinës priklausomybës grësmes (to dar nesuprato Lietuva), taigi nesvarbu, kokia ten bus vyriausybë. Be to, kai kuriuos lenkø projektus paþadëjusios remti JAV. Akademikas Jurgis Vilemas mano, kad dujø vamzdis Baltijos jûra patinka daugeliui ES ðaliø, taigi nëra jokiø argumentø mums prieðintis, nebent staigiai árodyti, kad vesti dujotieká per Lietuvà ir Lenkijà kainuotø dukart pigiau (tai rodo preliminarûs skaièiavimai). Palaikë J. Juozaièio siûlomà perspektyvos vizijà, taip pat pabrëþë, kad nuo Rusijos vis tiek bûsime priklausomi energetiðkai, todël reiktø ádëti kuo maþiau pinigø á

abejotinus projektus. Neracionalaus pinigø naudojimo pavyzdys – Butingës terminalas (jeigu tie 2 milijardai bûtø atiduoti mokslui, tikrai galima teigti, kad tai bûtø buvusi geresnë investicija). Galø gale, jeigu mes santûriau reaguosime á Lenkijos projektus, tai kai ten atsiras energetiniø resursø tiekimo alternatyva, rusai tikrai atsargiau naudos energetinius svertus politikai. Jis mano, kad mûsø investicijos á energetikà nebuvo ir nebus efektyvios (dabar turime uþ kaimynus brangesná benzinà, elektrà ir t. t.), todël geriau naudotis kitø ðaliø energetiniais siûlymais.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pasiûlë pagaliau sugriauti „Maþeikiø naftos“ mità, nes ji daro tik didelæ apyvartà (apie 20 proc.), bet pridëtinë vertë yra tik 2,5 proc. Taigi MN átaka ðalies ûkiu yra tik 2,5 procento! Milijonus biudþetui neða benzino pardavimai, taigi ir áveþus benzinà ið kitur niekas nepasikeistø. VST turto indeksavimas sudarë sàlygas kilti elektros energijos kainoms. Yra ir kitø keistø sprendimø, o tai leidþia tvirtinti, kad ið tikrøjø nepakanka specialistø, kurie atstovautø valstybës interesams.

ES parlamento narë Laima Andrikienë apibendrindama diskusijà konstatavo jos naudingumà. Ji ne kartà buvo kreipusis á Vyriausybæ, praðydama informacijos ir siûlymø, kaip jai atstovauti Lietuvai EP energetikos strategijos diskusijose, o dabar akivaizdu, jog ir specialistai dar negali pateikti nuodugniai aptartos ir aprobuotos energetinës strategijos. Ji pasiûlë tæsti diskusijas. Akademikas J. Vilemas replikavo, kad Energetikos strategija jau paruoðta ir netrukus bus iðsiøsta á Seimà.

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

kronika „Omron“ Baltijos ðalyse „Omron“ korporacija ið Japonijos lapkrièio mënesá atidarë regioniná pardavimø biurà Vilniuje. Pardavimø vadovu Baltijos ðalims paskirtas Paulius Skamarakas. Pardavimø biuras rûpinsis „Omron Electronics“ klientais ir platintojais visose Baltijos, o ateityje – ir NVS ðalyse. „Omron Electronics“ Europoje dirba jau daugiau kaip 30 metø. Jos bûstinë ásikûrusi Hoofddorpe, Olandijoje. Kompanija gamina, importuoja ir parduoda „Omron Electronics“ pramoninës automatikos produktus, o pastaraisiais metais kartu su bendra „Omron Yaskawa Motion Control“ kompanija – ir mechatronikos produktus.

UAB „Phoenix Contact“ – naujas NETA narys

„Phoenix Contact GmbH & Co. KG“ – korporacija, siekianti uþimti pasaulyje svarbià ir pagal technologijas pirmaujanèià vietà kiekvienoje savo verslo srityje. Bendrovës moto – „Ákvepianèios naujovës“ (Inspiring Inovations) – skatina nuolat kurti naujus gaminius, kad klientai savo problemas galëtø spræsti paprasèiau ir efektyviau. Jiems siûlomi ávairûs pramoninës elektrotechnikos ir elektronikos gaminiai, taip pat viskas, ko reikia idealiai skirstymo spintai: moduliniai gnybtai, pramoninës jungtys, surinkimui reikalingos medþiagos ir praktiðki árankiai bei þymëjimo sistemos. Pramoninës elektronikos gamintojams teikiami gnybtai, jungtys ir korpusai spausdintinëms plokðtëms. „Phoenix Contact“ gamina apsaugos priemones nuo impulsiniø

virðátampiø maitinimo grandinëms ir ávairioms duomenø sàsajoms. Didelæ siûlomø gaminiø dalá sudaro sàsajø átaisai, skirti nuosekliesiems ir analoginiams signalams, maitinimo ðaltiniai, PLC kabeliai, elektromechaninës ir elektroninës relës bei pramonës automatizavimui skirti komponentai. Ðiuo metu bendrovëje, ákurtoje daugiau kaip prieð 80 metø, visame pasaulyje dirba per 7 500 darbuotojø. Ryðius su klientais palaiko daugiau negu 40 antriniø ámoniø ir 30 pardavimo partneriø.

Toks platus pasaulinis pardavimø tinklas leidþia bûti arti klientø visose pagrindinëse pasaulio rinkose. Pabaltijo ðaliø rinka laikoma viena ið perspektyviausiø tarp naujøjø ES ðaliø. „Phoenix Contact GmbH & Co“ KG antrinë ámonë UAB „Phoenix Contact“ pradëjo savo veiklà Pabaltijo ðalyse ir Baltarusijoje.

Lietuvos ðilumos ûkis sulaukë Europos ðilumos tiekëjø ávertinimo Aktyviai modernizuojamame Lietuvos ðilumos ûkyje vykstantys procesai sulaukë teigiamo ávairiø Europos ðaliø ðilumos tiekëjø ávertinimo. Lapkrièio 9 ir 10 dienomis Vilniuje Europos ðilumininkai savo patirtimi dalijosi penktajame „Euroheat&Power“ asociacijos nariø forume tema „Centralizuotai tiekiama ðiluma ir vësinimas: sistemø atnaujinimas ir rizikos valdymas“. „Forumo dalyviai ið ávairiø Europos ðaliø negailëjo ðiltø þodþiø akivaizdiems Lietuvos ðilumos ûkio pokyèiams. Dar kartà ásitikinome, kad mûsø pasirinktas ðilumos ûkio atnaujinimo ir vietos energijos ðaltiniø diegimo kelias yra teisingas.

Juo þengia visos Europos valstybës“, – sakë forumà surengusios Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijos (LÐTA) prezidentas Vytautas Stasiûnas.

Anot jo, plaèiai iðvystyta Lietuvos cenForumo prezidiumas ir dalyviai

36

tralizuoto ðilumos tiekimo sistema ne kartà buvo nurodyta kaip pavyzdys kitoms Europos ðalims, ðiuo metu plëtojanèioms ðilumos tiekimo sistemas.

Itin didelio forumo dalyviø dëmesio sulaukë Lietuvos ðilumos ûkyje vis plaèiau taikomi vietos atsinaujinanèiojo kuro sprendimai.

Praneðimà forume skaièiusio Ðvedijos kompanijos „Göthenborg Energy“ atstovo Lennarto Hanssono teigimu, aktyviai biokuro rinkà plëtojanti Lietuva tampa ðios srities lydere Baltijos regione. „Vilniuje ádiegtas biokuro katilas savo galingumu lenkia daugelá katilø, árengtø Ðvedijoje, kur deginant vietos kurà pagaminama net 60 proc. ðilumos energijos. Dþiugu, kad vis daugiau valstybiø ávertina áveþtinio kuro kiekius maþinanèios ir darbo vietas didinanèios biokuro rinkos plëtros naudà“, – sakë L. Hanssonas.

Forumo dalyviai pat atkreipë dëmesá á efektyvesná ðilumos vartojimà atnaujinant senus daugiabuèius namus. Vokietijos bendrovës „Stadtwerke Leipzig GmBH“ atstovo Thorsteno Koernerio teigimu, dabartinë Lietuvëjos daugiabuèiø padëtis primena Rytø Vokietijà prieð keliolika metø. „Faktas, kad daugiabuèiø namø atnaujinimas padeda efektyviau vartoti ðilumà ir pajusti realià naudà, árodytas praktiðkai.

Atnaujinus Leipcigo daugiabuèius, ðilumos suvartojimas sumaþëjo daugiau nei treèdaliu“, – sakë T. Koerneris.

LÐTA tarptautinës centralizuoto ðilumos tiekimo, ðaldymo ir kombinuotos ðilumos bei elektros energijos gamybos asociacijai „Euroheat&Power“ priklauso nuo 2003 metø kovo mënesio. Ði asociacija vienija per 20 Europos ðaliø ðilumos tiekëjø asociacijø.

Nerijus Mikalajûnas

ISH Rekordų arena

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

2007.03.6 –10

Elektros Erdvës

Þurnalo ELEKTROS ERDVËS prenumerata

Tarptautinė paroda Vonios pasaulis, pastatų, elektros, vėdinimo technika Energijos atnaujinimas Frankfurt am Main

Paroda ISH 2007 yra svarbiausias tarptautinis naujovių, tendencijų ir akcentų forumas vonios, pastatų, elektros, vėdinimo technikos srityse.

Daugiau kaip 2.350 dalyvių iš 57 šalių ir didelė gaminių pasiūla atitiks Jūsų lūkesčius. Tik paroda ISH gali Jums vienoje vietoje pasiūlyti pilną produktų komplektą: vonios pasaulis, energijos ir pastatų technika su svarbiu akcentu “Energijos atnaujinimas” bei vėdinimo, vėsinimo technika tematinėje dalyje “Aircontec”.

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, ið viso 4 numeriai)

www.ish.messefrankfurt.com

Dël þurnalo „Elektros erdvës“ prenumeratos kreipkitës: tel.: (8~5) 260 8243, 269 1240 prenumerata@namasiras.lt

37 Kartu su ISH: Vėdinimo technika

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

kronika „Lietuvos energija“ uþdirbo 37,7 mln. litø pelno AB „Lietuvos energija“ per devynis ðiø metø mënesius uþdirbo 37,7 mln. litø pelno prieð apmokestinimà. Pelnas, neiðskaièiavus mokesèiø, palûkanø ir nusidëvëjimo (EBITDA), siekë 160,8 mln. litø ir buvo 29,1 mln. litø didesnis negu per tà patá 2005 metø laikotarpá.

Pajamos uþ parduotas prekes ir atliktas paslaugas siekë 708,1 mln. litø, t. y. 62,2 mln. litø daugiau negu per atitinkamà praëjusiø metø laikotarpá. Ið viso uþdirbta 725 mln. litø, ið jø 250,1 mln. litø – teikiant elektros energijos perdavimo, tranzito ir galios rezervavimo paslaugas, 342,9 mln. litø – parduodant aukciono elektros energijà ir vieðuosius interesus atitinkanèias paslaugas, 115,1 mln. litø – eksportuojant elektros energijà. „Pagrindinë pajamø augimo prieþastis ta, jog sustojus Ignalinos AE planiniam remontui daugiau elektros energijos buvo importuojama ir atitinkamai daugiau parduodama tiekëjams“, – sako AB „Lietuvos energija“ finansø direktorius Rimantas Ðukys.

Vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus veiklà per sausio–rugsëjo mënesius ámonë aukðtos átampos elektros tinklais ðalies poreikiams perdavë 7 mlrd. kWh elektros energijos, t. y. 6,1 proc. daugiau negu per atitinkamà praëjusiøjø metø laikotarpá.

38

Atominës elektrinës projektas Lietuvos gali bûti ágyvendinamas Spalio 25 dienà Vilniuje trijø energetikos bendroviø vadovai paskutiniame vadovaujanèiojo komiteto posëdyje patvirtino galimybiø studijos dël naujo branduolinio reaktoriaus statybos rezultatus. Ðeðis mënesius trukusios galimybiø studijos metu buvo siekiama iðtirti jëgainës statybos ágyvendinamumà, atsiþvelgiant á Baltijos ðaliø bei ES ekonominius, technologinius, finansinius bei juridinius aspektus. Nustatyta, jog naujos atominës elektrinës projektas, atsiþvelgiant á visus minëtus veiksnius, yra galimas ágyvendinti. „Ðiandien oficialiai baigta naujos atominës elektrinës statybos galimybiø studija. Jos rezultatai bus perduoti Baltijos ðaliø vyriausybëms, parlamentams bei plaèiajai visuomenei“, – teigia AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.

Europos Sàjungos ir Baltijos ðalis sujungë elektros linija Gruodþio 4 dienà oficialiai atidaryta pirmoji elektros linija, sujungusi Baltijos bei Ðiaurës ðaliø elektros energetikos sistemas.

Per ataskaitiná laikotarpá AB „Lietuvos energija“ uþsieniui pardavë 2,1 mlrd. kWh elektros energijos, t. y. 0,4 mlrd. kWh maþiau negu per 2005 metø devynis mënesius. Eksporto pajamø maþëjimà ið dalies kompensavo didesnës pajamos uþ elektros energijos perdavimà ðalyje ir grieþtesnë sànaudø kontrolë. Kaip praneðë “Lietuvos energija“, 2006 metø trijø ketvirèiø investicijos energetikos objektø atnaujinimui sudarë 85 mln. litø.

Nutiesus povandeniná „Estlink“ kabelá garantuojamas Baltijos ðalyse pagamintos elektros energijos tiekimas Ðiaurës ðaliø rinkai. Naujoji tarpsisteminë jungtis leis ne tik prekiauti elektra, bet ir bus svarbus veiksnys, garantuojantis elektros tiekimo pastovumà abiejuose regionuose.

Ámoniø socialinës atsakomybës varomosios jëgos

ir savivaldos institucijas imtis priemoniø skatinti palankios socialiai atsakingam verslui aplinkos kûrimuisi Lietuvoje, taip pat skatinti Lietuvos verslo bendruomenës domëjimàsi Jungtiniø Tautø Pasaulinio susitarimo iniciatyva ir ámoniø socialinës atsakomybës idëja bei siekti apgalvoto ámoniø prisijungimo prie Pasaulinio susitarimo iniciatyvos. Buvo atkreiptas dëmesys ir á tai, kad ið inercijos valstybinës institucijos bendrauja tik su iðskirtinëmis verslo asociacijomis, kurios ðiuo metu atstovauja tik maþai verslo asociacijø daliai. Taip pat buvo atkreiptas dëmesys á tai, kad Triðalës Tarybos sudarymo principai turëtø bûti pakeisti, átraukiant ir didesná verslo organizacijø kieká.

Taip vadinosi lapkrièio 30 dienà vykusi Nacionalinio atsakingojo verslo tinklo konferencija, kurià rëmë Jungtiniø tautø vystymo programa Lietuvoje, Lietuvos Socialiniø reikalø ir darbo ministerija, Investuotojø forumas, Baltijos–Amerikos bendradarbiavimo fondas, Lietuvos verslo plëtros agentûra, Maþeikiø naftos bendrovë. Konferencijos dalyviai atkreipë verslo bendruomenës dëmesá á bûtinybæ derinti verslo poreikius su aplinkosaugos reikalavimais, darbuotojø teisëmis ir sàþiningu elgesiu rinkoje ir paragino Lietuvos Respublikos valstybës

Pastoviosios srovës kabelinë linija tarp Harku 330 kV pastotës Estijoje ir Espoo

Tiriant ðiuolaikines reaktoriø technologijas prieita prie iðvados, jog yra nemaþa pasiûla jau pastatytø ir veikianèiø reaktoriø, kurie tiktø naujajai elektrinei ir atitiktø ðiuo metu taikomus tarptautinius saugos reikalavimus. Remiantis pirminiais ávertinimais, turima Ignalinos infrastruktûra yra tinkama naujojo reaktoriaus statybai.

Studijos rezultatai taip pat parodë, jog perdavimo tinklo galios pakaktø perduoti naujojoje atominëje elektrinëje pagamintà elektrà, atlikus reikalingus tinklo sustiprinimo ir pritaikymo darbus.

Trumpalaikiam naudoto kuro saugojimui bûtø galima pritaikyti iki ðiol naudojamà saugyklà, o sprendimai ilgalaikiam iki ðiol bei ateityje naudojamo branduolinio kuro saugojimui bus priimti pagal ES teisës aktø reikalavimus.

Remiantis galimybiø studijos rezultatais, projekto investicijos sudarytø 2,5–4 mlrd. eurø ir priklausytø nuo pasirinktø reaktoriø tipo bei skaièiaus.

400 kV pastotës Suomijoje pradëta tiesti ðiø metø rugsëjo 11 dienà. Po vandeniu pakloti 148 kilometrai kabelio, sausumoje – 62 kilometrai.

Elektros linijos tarp Estijos ir Suomijos statybai ir eksploatacijai buvo ákurta ámonë „Nordic Energy Link“, kurios dalininkais yra „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ (Latvija), „Eesti Energia“ (Estija) bei Suomijos ámonës „Pohjolan Voima“ ir „Helsinkin Energia“.

Visa projekto vertë drauge su kitomis bûtinomis iðlaidomis siekë apie 110 mln. eurø. 20 proc. projekto vertës finansuoja „Nordic Energy Link“ akcininkai savo lëðomis, 80 proc. vertës – bankø paskolomis.

Konferencijoje dalyvavo Jungtinës Karalystës ambasadorius Lietuvoje J.E. Colin Roberts, ekspertai ir lektoriai ið Nyderlandø, Ðvedijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos.

„Kronikos“ skyriø tvarko Virgaudas Gudas

Duplicon – tai naujo tipo jungèiø sistema maitinimo kabeliø komutavimui ir jø prijungimui prie árenginiø. Jungtys ypaè gerai apsaugotos nuo aplinkos poveikio (IP 67). Duplicon jungtimis galima prijungti 7x4 kv. mm kabelius.

Kiekvienu tokio kabelio laidu gali tekëti 25 A srovë esant 400/690 V átampai.

Jungtys unikalios savo galimybëmis ávairiai komutuoti kabelius, ateinanèius

á valdymo spintas. Su Duplicon jungtimis patogu prijungti tiek spausdintines plokðtes, tiek atskirus kabelius. Jungèiø sistemà sudaro keletas komponentø, kuriuos derinant tà paèià jungtá galima naudoti skirtingiems tikslams. Duplicon turi tvirtà aliumininá korpusà, ergonomiðkus jungties fiksatorius ir patikimà elektromagnetiná ekranà, todël ðio tipo jungtis galima naudoti itin sunkiomis pramoninëmis sàlygomis.

Elektros Erdvës

DUPLICON IP 67 – naujas sprendimas maitinimo kabeliø komutavimui

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

naujienos

Daugiau informacijos www.phoenixcontact.lt

ES fondai remia NETA nariø darbuotojø mokymus Nacionalinë elektros technikos verslo asociacija (NETA) buvo ákurta 2001 m. geguþës mënesá. Ðiuo metu asociacijos veikloje dalyvauja trisdeðimt ðeðios ámonës ir organizacijos. Pagrindinës asociacijos veiklos kryptys yra elektros technikos verslo atstovavimas valstybinëse institucijose, verslo saugumo uþtikrinimas, informacinë veikla, lobistinë veikla ir bendrieji projektai. Nuo 2005 metø asociacija yra Pasaulinës energetikø tarybos Lietuvos komiteto narë.

Asociacija prisideda ir prie socialiniø projektø (parengtas ástatymo projektas „Socialinis maitinimas ámonëse“), iniciatyvø, palengvinanèiø darbuotojø gráþimà ið emigracijos (inicijuota diskusija, kad nebûtø dvigubai apmokestinami þmonës, dirbæ uþsienyje legaliai ir ten mokëjæ mokesèius).

Nuo 2001 m. ágyvendinta keletas bendrø projektø: elektroninës informacijos,

prekybos ir reklamos plëtra (tinklalapis www.neta.lt), elektrotechninës pakraipos þurnalo „Elektros erdvës“ leidimas (mûsø tinklalapyje galite rasti visø iðleistø þurnalø elektronines versijas).

2006 m. kovo 6 d. pasiraðyta sutartis su Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerija bei Paramos fondo Europos socialinio fondo agentûros dël 541 440 litø paramos skyrimo NETA ámoniø nariø darbuotojø mokymui (projekto Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02-05/0016) Darbo jëgos kompetencijos ir gebëjimø prisitaikyti prie pokyèiø programa. Mokymus rengia M. Gurskienës TÛB Verslo mokymo centras ir Vieðoji ástaiga „Uþsienio kalbø mokymo centras“.

ES remiamo NETA projekto mokymuose dalyvaus 225 ámoniø darbuotojai.

Kiekvienas projekto dalyvis vidutiniðkai dalyvaus 1 ar 2 seminaruose, o ið viso numatomi 25 mokymo seminarai. Se-

minarai bus vedami tokiomis temomis, kaip strateginis ámoniø valdymas, ámoniø ekonomikos pagrindai, personalo, procesø ir þiniø valdymas, pardavimø valdymas bei marketingas, gamybos procesø valdymas, derybø menas ir kt.

Be to, dar 64 NETA ámoniø darbuotojai mokysis anglø kalbos, mokymø trukmë – 60 akademiniø valandø. Ið viso ES remiamuose mokymuose dalyvaus apie 20 proc. visø NETA darbuotojø.

NETA yra atvira visiems, kurie vienaip ar kitaip susijæ su elektros verslu, mokslu, komponentø didmenine prekyba ar projektavimo darbais. Laukiame naujø nariø su jø idëjomis ir problemomis, vildamiesi, jog tai prisidës prie asociacijos tikslø siekimo.

Bronius Rasimavièius asociacijos NETA prezidentas

39

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

þinynas ELEKTROS ÁRANGOS APSAUGOS LAIPSNIAI Siekiant uþtikrinti elektros árangos saugumà, ji turi bûti apsaugota nuo iðoriniø veiksniø. Ðiam tikslui naudojami korpusai, kurie saugo elektros árangà nuo prisilietimo ir neleidþia kietiems svetimkûniams, dulkëms, drëgmei ir vandeniui patekti á vidø. Vokietijos standartas DIN EN 60 529 „Korpusø uþtikrinami apsaugos laipsniai (IP kodai)“ yra naudojamas apsaugos laipsniui apibûdinti ir nustatyti.*

Korpuso apsaugos laipsnis tikrinamas pagal standartines testavimo procedûras. Po to nustatomas korpuso apsaugos lygio tipas arba laipsnis. Korpusams klasifikuoti pagal jø uþtikrinamà apsaugos lygá naudojama speciali identifikavimo sistema, kurià sudaro kodo raidës IP su dviem skaitmenimis, kuriø reikðmës imamos ið lenteliø.

Pirmasis skaitmuo nurodo apsaugà nuo kontakto ir svetimkûniø patekimo á vidø, antrasis – apsaugà nuo vandens patekimo. Lentelëje pateikiamas trumpas visø skaitmenø, naudojamø IP koduose, apibûdinimas.

Apsaugos laipsnis nuo prisilietimo prie pavojingø daliø ir kietøjø svetimkûniø patekimo 1-asis skaitmuo Trumpas apraðymas Apibûdinimas 0

1

2

3

Nëra Apsaugota nuo prisilietimo virðutine plaðtakos puse prie pavojingø daliø.

50 mm skersmens rutuliukas neturi visas patekti á vidø. 1)

Apsaugota nuo 12,5 mm ir didesnio skersmens svetimkûniø.

Apsaugota nuo prisilietimo árankiu prie pavojingø daliø

12,5 mm skersmens testavimo rutuliukas neturi visas patekti á vidø. 1) 2,5 mm skersmens kûnas, neturi patekti á vidø.

Apsaugota nuo 2,5 mm ir didesnio skersmens svetimkûniø.

Apsaugota nuo prisilietimo laidu prie pavojingø daliø.

2,5 mm skersmens kûnas ið viso neturi patekti á vidø. 1)

Apsaugota nuo 1,0 mm ir didesnio skersmens svetimkûniø.

Apsaugota nuo prisilietimo laidu prie pavojingø daliø.

5

6

Apsaugota nuo dulkiø Apsaugota nuo prisilietimo laidu prie pavojingø daliø.

Apsauga nepralaidi dulkëms

1)

50 mm skersmens kûnas turi bûti pakankamai toli nuo pavojingø daliø

Apsaugota nuo 50 mm ir didesnio skersmens svetimkûniø.

Apsaugota nuo prisilietimo pirðtu prie pavojingø daliø.

4

12 mm skersmens ir 80 mm ilgio lankstusis testavimo pirðtas turi bûti pakankami toli nuo pavojingøjø daliø.

1 mm skersmens kûnas neturi patekti á vidø.

1 mm skersmens kûnas ið viso neturi patekti á vidø. 1) 1 mm skersmens kûnas neturi patekti á vidø.

Prasiskverbimo tyrimas: Dulkiø gali ðiek tiek patekti, taèiau ne tiek, kad jos sutrikdytø árenginio darbà arba pablogintø saugà.

1 mm skersmens daiktas neturi patekti á vidø.

Dulkës neturi patekti á vidø

Negalima, kad tiriamasis kûnas visas patektø á korpuso angà.

2-asis skaitmuo 0 1 2 3 4

40

Pavyzdys: IP67 Kodo raidës (apsauga nuo patekimo á vidø)

4K

Apsauga nuo vandens Trumpas apraðymas Apsaugota nuo laðanèio vandens Apsaugota nuo laðanèio vandens, kai korpusas yra pakreiptas bet kokiu iki 15° kampu Apsaugota nuo vandens purslø Apsaugota nuo tyðkanèio vandens Apsaugota nuo padidinto slëgio

Apibûdinimas Vertikaliai krentantys laðai neturi sukelti jokio þalingo poveikio.

Vertikaliai krentantys laðai neturi sukelti jokio þalingo poveikio, korpusà pakreipus bet kokiu iki 15° kampu normaliai átvirtinto árenginio atþvilgiu.

Vanduo, purðkiamas bet kokiu iki 60° kampu, neturi sukelti jokio þalingo poveikio.

Vanduo, tyðkantis ant korpuso ið bet kurios pusës, neturi sukelti þalingo poveikio.

Vanduo, tyðkantis padidintu slëgiu ant korpuso ið bet kurios pusës, neturi sukelti jokio þalingo poveikio (galioja tik transporto priemonëms pagal DIN 40 050, 9 dalá).

6 6K

Apsaugota nuo stiprios vandens srovës Apsaugota nuo paaukðtinto slëgio stipriai tyðkanèio vandens

7

Apsaugota nuo vandens poveikio, laikinai panardinus á vandená

8

Apsaugota nuo vandens poveikio, nuolat panardinus á vandená

9K

Apsaugota nuo vandens plaunant aukðto slëgio/stipria vandens srove.

Apibûdinimas Vanduo, purðkiamas ant korpuso ið bet kurios pusës, neturi sukelti neigiamo poveikio.

Stipri vandens srovë, nukreipta ið á korpusà ið bet kurios pusës, neturi sukelti neigiamo poveikio.

Vanduo, nukreiptas á korpusà srove su padidintu slëgiu ið bet kurios pusës, neturi sukelti þalingo poveikio (galioja tik transporto priemonëms pagal DIN 40 050, 9 dalá).

Vandens kiekis, patenkantis á korpusà, laikinai panardintà á vandená esant standartinëms slëgio ir laiko sàlygoms, neturi sukelti þalingo poveikio.

Vandens kiekis, patenkantis á korpusà, nuolat panardintà á vandená esant sàlygoms, sutartomis tarp gamintojo ir vartotojo, neturi turëti þalingo poveikio. Taèiau sàlygos turi bûti sudëtingesnës nei paþymëtos skaitmeniu 7.

Vanduo, kuris su gerokai paaukðtintu slëgiu yra nukreiptas á korpusà ið bet kurios pusës, neturi sukelti neigiamo poveikio (galioja tik transporto priemonëms pagal DIN 40 050, 9 dalá).

Pirmojo skaitmens reikðmë Pirmasis skaitmuo paþymi asmenø apsaugos nuo kontakto su pavojingomis dalimis lygá. Ði apsauga uþtikrinama neleidþiant arba apribojant þmoniø atskirø kûno daliø arba jø laikomø daiktø patekimà á korpuso vidø.

Tuo paèiu metu korpusas apsaugo árangà nuo kietøjø svetimkûniø patekimo.

Dël ðio prieþasties kiekvienam skait-

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

5

Apsauga nuo vandens Trumpas apraðymas Apsaugota nuo vandens srovës

Elektros Erdvës

2-asis skaitmuo

meniui yra naudojami du apraðymai ir du apibûdinimai.

Antrojo skaitmens reikðmë Antrasis skaitmuo nurodo korpuso apsaugos nuo þalingo vandens, patekusio á korpusà, poveikio lygá.

Informacijà pateikë UAB „Phoenix contact“ pagal „Industrial Plug Connectors PLUSCON 2005“ katalogà

41

N r. 4 ( 1 4 ) 2 0 0 6

Elektros Erdvës

summary CONCEPTION OF SAFETY INDUSTRY IN AUTOMATION SYSTEMS 6 In daily life we are exposed to various dangers, as well as to some risks related with them, which we cannot always escape. As we know, a part of mankind lives in the face of earthquakes and hurricanes. There are no means to escape such phenomena; however, there exist security measures which help to avoid disastrous results (dams, earthquake-proof buildings).The majority of dangers are rated according to their risk level, however, absolute security or safety does not exist.

We can protect ourselves from a risk by reducing the chance of risk or by trying to minimize the outcomes of a catastrophe. Such security measures reduce a risk peculiar to a phenomenon to an acceptable level.

Security measures are designed for protecting human life, for protecting environment, for protecting investments, for minimizing the costs of services, and for minimizing the costs of production by reducing the downtimes of a process. This article is on the safety measures applied in industry.

RAW OR NUCLEAR ENERGY? 10 Now that the decision-making process on the construction of a new power

42

electric spaces

reactor in Lithuania has reached its final stage, there is an attempt in the media to come back to old but slightly improved discussions on what is better- the development of the usage of renewable energy sources (RES) or the construction of a new nuclear power station in Lithuania. The answer may be short and final: everything is good what is acceptable for us having examined economic, technical, legal, commercial, social, environmental and other aspects. However, having heard or read some public opinions and ideas of respected and famous persons, the experts of energetics and problems only smile and wave this aside but sometimes they express the idea that the discussion is essential and that reasonable and public explanations in essence are necessary.

to the calculations made by the specialists of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania, it would cost 8 milliards LTL to renovate them.

For example, in Vilnius there are more than 60 percent of blocks of flats which are more than 25 years old. We have something done in the fields of building construction and renovation right now and the rates of reforms are expected to increase in the future.

“TRICONEX” SOLUTIONS FOR INDUSTRY LEADERS 22 Present industry rapidly applies various modern information technologies for its needs. Powerful and distributed management systems, which automate production technological processes,

CERTIFICATION OF ENERGY EFFICIENCY OF BUILDINGS IN LITHUANIA 18 After Lithuania’s entrance into the European Union, great changes have been expected in the fields of living or industry construction and modernization and renovation of buildings. The provision of inhabitants with contemporary accommodation is one of the most important human rights and the factor assuring the stability of a country, to which great attention is devoted in all over the world.

About 2 million Lithuanian inhabitants live in old blocks of flats, 38 thousands of which require renovation. According

their management and control during the exploitation of all technological line, have been created. However, not all management systems can guarantee a continuous run of technological line in case of equipment failure. It is especially relevant during the production process when due to the deviation of one or another parameter some undesirable effects which pose danger for the safety of equipment and most importantly for humans may take place. The solution is simple- to apply measures that could protect at any circumstances.