15 zurnalas

Kaina 4 Lt

2007 Nr. 1(15)

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS

Darbai neatjungus átampos

6

Energetikos strategija

10

Naujos kartos kontaktoriai

14

UV matavimai

18

NETA taurë

ISSN 1648-6927

28

Darbai neatjungus átampos

Kvieèiame á parduotuvæ Panevëþyje (J. Janonio g. 1)

Kabeliai, laidai Valdymo ir kontrolës spintos Elektros valdymo ir kontrolës áranga Kabeliø reikmenys Elektrinis ðildymas Vëdinimo ir ðildymo árenginiai Instaliacijos elementai Matavimo prietaisai Elektros árankiai, áranga Ðviesos technika Lempos Maitinimo ðaltiniai Elektros apsaugos árengimai ir priemonës Ryðio, signalizacijos ir apsaugos reikmenys Vidutinës ir aukðtos átampos elektros árenginiai Automatizuotos valdymo sistemos

VILNIUS Ozo g. 51 Tel.: (8 5) 276 34 00, 276 14 94 Faks.: (8 5) 273 72 50 Mob.: 8 698 51668 El.p.: info@dogas.lt

KAUNAS Draugystës g. 13a Tel./faks.: (8 37) 45 16 75 El.p.: kaunas@dogas.lt

PANEVËÞYS J.Janonio g. 1 Tel./faks.: (8 45) 58 46 29 El.p.: panevezys@dogas.lt

Motorø g. 6 Tel.: (8 5) 213 69 18 Faks.: (8 5) 210 41 99 El.p.: motorai@dogas.lt

KLAIPËDA Dubysos g. 23 Tel./faks.: (8 46) 34 15 32 El.p.: klaipeda@dogas.lt

ÐIAULIAI P. Cvirkos g.77 Tel./faks.: (8 41) 39 02 63 Mob.: 8 686 52494 El.p.: siauliai@dogas.lt

HagerPolo

turinys Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

6

Darbai neatjungus átampos

10

Pradëkime ágyvendinti atnaujintà Prad nacionalinæ energetikos strategijà

14

Naujos kartos elektromagnetiniai kontaktoria kontaktoriai

18

UV matavimai

22

Vandenvalos sto stoèiø apsauga nuo þaibo ir virðátampiø

24

Automatizuotø sistemø galimybës ir pritaikymas

27

Kvieèia Diuseldorfas Kvie

28

Kronika Kronik

35

Naujienos Naujieno

36

Teisë Teis

UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila

38

Summary

Konsultantë dr. Liudmila Andriuðienë

REDKOLEGIJA E. p. neta@neta.lt NETA prezidentas Bronius Rasimavièius PET Lietuvos komiteto tarybos narys prof. habil. dr. Leonas Aðmantas Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Rimvydas Rukðënas UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

ADMINISTRACIJA Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektø vadybininkë Vytautë Samulënienë Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ Pylimo g. 31 LT-01141 Vilnius Tel./faks. (8 5) 260 8243 Mob. stac. 8 698 53 658 E. p. info@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AГ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.

Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

NETA krepðinio taurë 2007, Ðiauliai

Visø „Elektros erdviø“ numeriø elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

Darbai neatjungus átampos Darbai, vykdomi ant átampà turinèiø daliø arba arti jø, – taupi ir rentabili ateities alternatyva Dipl. inþinierius Peter Respondek „DEHN+SOHNE“, Vokietija Dipl. inþinierius Gediminas Isoda, VÐÁ Respublikinis energetikø mokymo centras

Pleèiantis elektros mainams ir pramonës industrializacijai, didëja Europos elektros energetikos sistemø naudojimo ir perkrovø galimybës. Esamø perdavimo linijø plëtra ir rekonstrukcija, siekiant iðlaikyti modernius ir perspektyvius elektros tinklus, Europos energijos gamintojams bus ir ateityje imli plëtros ir modernizavimo sritis.

6

Papildomai, pavyzdþiui, Vokietijoje artimiausiais metais planuojama atnaujinti beveik pusæ Vokietijos elektriniø, t. y. apie 40 000 MW. Be naujø investicijø, planuojama keisti ir plësti esamas tinklø galias ir infrastruktûrà, pritaikyti jas naujiems poreikiams. Planuojamos ilgalaikës 40–60 metø investicijos. Bus reikalingos papildomos pastangos naujø energijos gavybos bûdø paieðkø ágyvendinimui. Pavyzdþiui, siekiant ágyvendinti Europos bendrijos reikalavimus atsinaujinantiems energijos ðaltiniams, prijungti prie esamo tinklo naujus alternatyviosios energijos ðaltinius – saulës ir vëjo jëgaines. Taigi ar-

timiausiais metais laukiama reikðmingø elektros sistemos pokyèiø.

Tokie pakeitimai ir tinklo rekonstrukcijos ðiuo metu naudojamomis technologijomis daþniau susieti su laikinais árenginiø ar jø daliø atjungimais. Vartotojø energijos tiekimas ðiais atvejais daþniausiai uþtikrinamas dyzeliniø stoèiø pagalba.

Tai brangus malonumas. Mieste, turin-

skirti ir darbus neatjungus átampos, ir vadinamàjá vidaus perjungimo árenginiø ðuntavimà (angl. By Pass Jumpern).

Iki ðiol darbuotojø darbø saugai uþtikrinti remontuojant ir pleèiant vidaus perjungimo árenginius ið esmës buvo praktikuojami tik darbai atjungus átampà srovinëse dalyse. Esant vienodiems tiek darbuotojø saugos lygiui, tiek energijos tiekimo patikimumui, naujos technolo-

Elektra yra prekë. Ji turi bûti pardavinëjama. Kiekvienas jos pardavimo per trûkis maþina tiekëjo pelno dalá. èiame apie 500 tûkst. gyventojø, esant maþdaug 1 000 galios transformatoriø ir pilnai jø apkrovai, tokie darbai gali siekti apie 250 tûkst. eurø, neskaitant amortizaciniø ir organizaciniø iðlaidø. Ðios iðlaidos gali bûti gerokai maþesnës naudojant kitas darbø technologijas.

Tokioms technologijoms galima pri-

gijos yra akivaizdþiai taupesnës. Ypaè svarbu, kad ðias technologijas taikytø specialiai paruoðtas elektrotechninis personalas, specialiais árankiais ir metodais ir tokiems darbams numatytomis organizacinëmis priemonëmis.

Darbai, ant átampà turinèiø daliø arba

Daþniausiai dirbant atjungus átampà, atskiri árenginiai gali bûti atjungiami tik tam tikru laiku ir tik po tam tikrø iðankstiniø pasirengimø, arba tai susijæ su didelëmis iðlaidomis. Be to, darbai daþniausiai turi bûti atliekami maþiausiø apkrovø metu, pavyzdþiui, savaitgaliais ar ðvenèiø dienomis, tam tikrais atvejais net skubos tvarka. Toks darbo principas, ávertinant minëtas sàlygas, pasirodo brangesnis negu ta pati specialiai apmokyto personalo veikla neatjungtuose árenginiuose. Kartu iðvengiama kai kuriø medþiagø, árankiø ir pagalbiniø priemoniø, reikalingø tik trumpam laikui, ásigijimo.

Skaièiavimai rodo, kad kompleksiniai darbai, atliekami neatjungus átampos, sudaro tik nuo 0,5 iki 0,8 proc. iðlaidø,

reikalingø organizavimui ir pasiruoðimui bei tokiø darbø vykdymui atjungus átampà.

Dar reikia ávertinti, kad elektros tinkluose beveik treèdalá iðlaidø sudaro aptarnavimo iðlaidos, todël pastarøjø maþinimas lemia ir bendràsias tinklø iðlaidas.

Taèiau tai jokiu bûdu nereiðkia, kad visus darbus reikia atlikti esant átampai.

Tokia technologija yra gera alternatyva tais atvejais, kur ekonomiðkai nenaudinga ar techniðkai negalima vykdyti darbø atjungiant átampà.

Lietuvos energetikos struktûra didþiàja dalimi maþiau jautri pirmiau minëtoms problemoms. Lietuvos energetikai dar kartà laiku árodë savo aukðtà profesiná lygá ir toliaregiðkumà ir, pasinaudodami palankiomis aplinkybëmis, sukûrë dabar eksploatuotojams dëkingà tinklo schemà. Bet vis dëlto reikia þvelgti á ateitá. Tinklai sensta, jie atnaujinami, ir tai daþnai atliekama taupant medþiagas ir laikà. Be to, didëja vartotojø kiekis, kyla jø poreikiai ir pretenzijos.

Jau dabar energijos tiekëjai susiduria

su reikliais vartotojais, kuriems sudëtinga nutraukti elektros energijos tiekimà. O ir pats nutraukimas, kaip minëta, visuomet susijæs su laiko ir piniginëmis sànaudomis. Elektra yra prekë. Ji turi bûti pardavinëjama. Kiekvienas jos pardavimo pertrûkis maþina tiekëjo pelno dalá. Dël ðios prieþasties remonto ir árengimo darbai nenutraukiant vartotojui elektros energijos turi neabejotinà perspektyvà tuose objektuose, kur atjungimas yra neámanomas ar sunkiai ávykdomas.

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Naudojami árankiai ar árenginiai turi atitikti atliekamai darbø kategorijai. Jie turi bûti sukomplektuoti, nepriklausomai nuo konkreèios uþduoties.

Elektros Erdvës

arti jø, vykdomi daugelyje pasaulio ðaliø. Árodyta ir neginèijama, kad klaidø tikimybë ir su tuo susijusi rizika daþnai yra net maþesnë negu vykdant darbus atjungus átampà. Ðalia darbø saugos ir elektros energijos tiekimo patikimumo aspektø, platesná darbø vykdomø ant átampà turinèiø daliø arba arti jø naudojimà sàlygoja ir ekonominës prieþastys. Tai patvirtina kasmetinës parodos ir plenariumai, pavyzdþiui, ICOLIM, 2006, Praha, kur buvo rodomos naujos technologijos, metodai ir pagalbinës priemonës, skirtos minëtiesiems darbams.

Europos bendrijos ðalys pagal savo poreikius ir galimybes skirtingai priima ir vertina tokius darbus. Ðiuo metu bendrijoje galioja ðie pagrindiniai dokumentai: EN50110-1; 2 ,,Elektros árenginiø eksploatavimas“; EN 50365 ,,Izoliuojantys ðalmai darbui elektros árenginiuose“; EN 60903 ,,Darbai neatjungus átampos. Dielektrinës pirðtinës. IEC 60903:2002, 2003, modifikuotas) IEC 61112:2002 ,,Elektrotechninës paskirties apklotai ið izoliacinës medþiagos“ EN 50321:1999 ,,Þemosios átampos árenginiuose avima izoliacinë avalynë“;

Komplektas árankiø, skirtø dirbti skirstomuosiuose punktuose neatjungus átampos, ir specialus ðuntavimo árenginys darbams skirstomuosiuose punktuose, nenutraukiant vartotojui elektros energijos tiekimo

Lietuvoje veikia atitinkami darnieji standartai; LST EN 50110-1:2005 „Elektriniø árenginiø eksploatavimas“ (nuo 2007 07 01 pakeisiantis LST EN 50110-1:2001); LST EN 50321:2001 ,,Þemosios átampos árenginiuose avima izoliacinë avalynë“.

LST EN 50365:2003 ,,Elektriniai izoliaciniai ðalmai, naudojami þemosios átampos árenginiuose“.

LST EN 50237:2000, ,,Mechaniðkai apsaugotos pirðtinës darbui elektros árenginiuose“.

LST EN 60903+A1 ,,Techniniai reikalavimai izoliacinëms pirðtinëms darbui esant átampai“; Ávairiose ðalyse bendrøjø standartø reikalavimai tikslinami papildomais norminiais dokumentais ir reglamentais. Pavyzdþiui, Vokietijoje 2004 m. iðleistos Tiksliosios mechanikos ir

7

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

elektrotechnikos susivienijimo (BGR A2) taisyklës ,,Darbai esant átampai“ padeda dirbantiems praktiðkai ásisavinti darniøjø standartø reikalavimus (ávertinant ten galiojanèio standarto VDE 0105 reikalavimus). Taisyklëse smulkiai ir suprantamai pateikiamos darbø kategorijos, organizacinës ir techninës priemonës dirbant neatjungus átampos. Èia galima suþinoti terminus, naudojamus tokiuose darbuose, brigados darbuotojø ágaliojimus ir jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Ðiose taisyklëse apibendrinti ir darbai, vykdomi neatjungus átampos árenginiuose sprogiose, gaisrui pavojingoje aplinkoje, sningant, lyjant ar puèiant vëjui ir kt. Taip pat pateikiamas darbuotojo, galinèio atlikti darbus neatjungus átampos, paþymëjimo pavyzdys.

Lenkijoje taip pat leidþiami EN darnieji standartai ir jø papildymai – taisyklës ir instrukcijos. Pavyzdþiui, PN-EN 50110-1 ,,Darbø esant átampai organizavimas ir pravedimas paskirstymo árenginiuose ir kabelinëse linijose þemosios átampos árenginiuose instrukcija“ ir kt.

Lietuvoje dar 1980–1985 m. buvo pradëti pirmieji tokiø darbø þingsniai. 1989 m. patvirtinta darbø, esant átampai 0,4 kV átampos árenginiuose, saugaus darbo instrukcija, paruoðtos darbø technologinës kortos. Buvo paruoðtos saugaus darbo esant átampai þemosios átampos oro linijose tipinës technologinës kortelës. Taèiau dël pradþioje minëtø prieþasèiø darbai nebuvo tæsiami. Ið esmës tokiems darbams reikia jau dabar tinkamai ruoðtis, stiprinti norminæ bazæ, rengti ir plëtoti árankiø ir árenginiø komplektus. Visais atvejais ir visada bûtina þinoti, kad tokiems darbams

Darbai, vykdomi ant átampà turinèiø daliø arba ar ti jø, praktikuojami daugelyje pasaulio ðaliø. Árodyta ir neginèijama, kad klaidø tikimybë ir su tuo susijusi rizika daþnai yra net maþesnë negu vykdant darbus atjungus átampà. darbuotojai turi bûti pasiruoðæ psichologiðkai, neturëti klaidingø iliuzijø, kad jiems atlikti uþtenka vieno atsuktuvo ir repliø, pirktø ûkiniø prekiø parduotuvëje uþ tris litus, kad tokius darbus atlikti gali bet kuris elektrotechnikos darbuotojas.

Jau dabar reikia þinoti, kad ávertinant Vokietijos ir Lenkijos patyrimà bei EN reikalavimus, turi bûti dirbama numatant ðiø teiginiø formavimà, áteisinimà ir vykdymà: darbuotojai turi turëti specialius paþymëjimus, kur bûtø áraðyta darbø kategorija (pvz., dirbti skirstomuosiuose punktuose; árengti arba eksploatuoti oro linijas); naudojami árankiai ar árangai turi atitikti atliekamø darbø kategorijà.

Jie turi bûti sukomplektuoti, nepriklausomai nuo konkreèios uþduoties. Komplektacija turi bûti nurodyta apmokymø metu arba iðduodant nurodymus ar priþiûrinèiøjø institucijø.

Kalbant apie antràjà dalá bûtina þinoti, kad tai nemaþos iðlaidos, todël turi bûti daromos apgalvotai ir argumentuotai, tik áþvelgus tokiø darbø bûtinybæ. Bet tokià bûtinybæ áþvelgus, bûtina darbuotojus aprûpinti tinkamais ir visiðkai sukomplektuotais árankiais ir áranga.

Trûkstamas ar netinkamas naudoti árankis ar árenginys – papildomas rizikos

Dielektriniø pirðtiniø komplektas vienam darbuotojui ir brigados apsauginiø apdangalø komplekto dalis darbui skirstomuosiuose punktuose

8

faktorius, pavojus þmogaus gyvybei ar darbø atlikimo spartai. Ðiuo metu Lietuvoje darbø, esant átampai, technologijas apibrëþia tik þinybiniai dokumentai. 1997 m. iðleistas Saugaus darbo, 0,38 kV átampos elektros energijos skirstomuosiuose punktuose, esant átampai ant sroviniø daliø, techninis reglamentas. Jis dabar taisytinas ir tikslintinas, nes pasikeitë darbø nuostatos, rûðys ir technologijos. Taèiau jo pagrindu galima kurti tinkamas technologijas, atitinkanèias minëtø EN reikalavimus. Atskirus darbus apibrëþia kiti reglamentai: AMKA sistemos oro kabeliø linijø montavimo ir remonto darbø laikinasis techninis reglamentas, taip pat 0,38-10 kV elektros oro ir kabeliø linijose vykdomø darbø techninis reglamentas. Darbus, esant átampai srovinëse dalyse, numato ir 0,38–10 kV átampos skirstomøjø elektros tinklø eksploatavimo reglamentas.

Akivaizdu, kad reikëtø apibendrinanèiø taisykliø, sistemiðkai nurodanèiø ðiø darbø atlikimo tvarkà ir technologijas.

Techninë bazë tokiems darbams sukurta.

Lietuvoje galima ásigyti pilnus komplektus reikalingø árankiø, pritaikytø mûsø ðalies elektros árenginiams. Energetikø mokymo centre apmokymø metu buvo sukurti atskiroms operacijoms trûkstami árankiai Lietuvos tinkluose naudojamiems skirstomiesiems punktams

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

ir átraukti á bendrà árankiø komplektà.

Toliau paveikslëliuose bendrame komplekte galima pamatyti keletà árankiø, pagamintø bûtent Lietuvos elektros tinklams.

Brigados komplekte privalo taip pat bûti srovës matavimo replës ir bekontakèio temperatûros matavimo prietaisas.

suprantamai ir aiðkiai suformuluosime reikalavimus nacionaliniuose teisës aktuose, kai puoselësime darbuotojo atsakomybæ ir pareigos jausmà. Dabar esamø dokumentø ávairovë, jø þinybinis priklausomumas sukelia daug nepatogumø vartotojams. Mûsø ðalis nedidelë. Darbuotojas, ásisavinæs darbo technologijà vienoje vietoje, turi turëti galimybæ pritaikyti savo gebëjimus kitame ðalies rajone. Nors ði problema aktuali ir kitø srièiø energetikams (pvz., elektros montuotojams, dirbantiems árenginiuose neatjungus átampos), tokia problema gali net padidinti rizikos faktoriø. Dël ðiø prieþasèiø, ávertinant Vokietijos ir Lenkijos patyrimà, galima bûtø pasiûlyti ðiuos problemos sprendimo bûdus:

Baigiant reikëtø dar kartà prisiminti, kad darbai, esant átampai srovinëse dalyse, bus tik tuomet tiek saugûs, kiek to reikalauja Europos bendrijos normos, kai tiksliai vykdysime jø atlikimo technologijø reikalavimus ir vykdymo tvarkà, kai

sukurti ir patvirtinti visoje Lietuvoje galiojantá bendrà norminá dokumentà (taisykles, reglamentà), prapleèiantá bendrøjø reikalavimø normas LST EN 50110, Elektros árenginiø eksploatavimo saugos taisykliø reikala-

Darbas turi jam teikti pasitenkinimà ir nekenkti darbuotojo sveikatai. Ypaè tai yra svarbu dirbant neatjungus átampos.

Darbuotojas neturi jausti diskomforto.

Tam padeda ir specialus dielektriniø pirðtiniø komplektas. Naudojimo metu komplektas padeda naðiai ir patogiai atlikti operacijas. Dvi poros medvilniniø pirðtiniø padeda iðsaugoti sausas rankas per visà darbo dienà.

Elektros Erdvës

Srovës matavimo replës su megometru ir bekontakèio temperatûros matavimo prietaisas pirometras

vimus, glaustai, aiðkiai ir konkreèiai iðdëstant reikalavimus personalui, jo lavinimo apimtis ir periodiðkumà, techniniø ir organizaciniø priemoniø konkreèias apimtis ir naudojimà.

Galëtø bûti numatyti tokiø darbø teoriniai pagrindai, jø apimtis, atlikimo sàlygos ir net iðduodamo paþymëjimo forma. Tokiame dokumente turëtø bûti tiksliai ir konkreèiai apibrëþtos asmens, atsakingo uþ vartotojo elektros ûká ar árenginá, tokiø darbø vadovo, darbø vykdytojo, priþiûrinèiojo ir brigados nariø funkcijos ir atsakomybë kiekvienu konkreèiu atveju, galbût ir darbø atlikimo technologiniø kortø forma. viename leidinyje (galbût atskirame) pateikti konkreèias technologines korteles vykdomiems darbams (patikslinant ar perdirbant esamas dabartiniuose reglamentuose arba prireikus sukuriant papildomas korteles naujoms operacijoms).

9

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

Pradëkime ágyvendinti atnaujintà nacionalinæ energetikos strategijà Rimvydas Rukðënas Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas

Sausio pradþioje baigësi ilgiau nei pusmetá trukæs patikslintos Nacionalinës energetikos strategijos (toliau – Strategija), apimanèios laikotarpá iki 2025 m., svarstymas. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. sausio 18 d. nutarë patvirtinti Nacionalinæ energetikos strategijà. Keliais mënesiais ilgiau nei planuota uþsitæsæs Strategijos svarstymas jos kokybës nesumenkino, veikiau sudarë sàlygas patikslinti ir papildyti jà tais akcentais, kuriuos Baltijos ðaliø ir Europos Sàjungos politikai ir energetikai daþniausiai minëjo 2006 metø pabaigoje.

Mus, gamybininkus, visaverèiam darbui nuteikia tai, kad Strategijos Bendrosiose nuostatose átvirtinta, jog energetinis saugumo uþtikrinimas grindþiamas tokia nuostata, kad ,,Strategija turi uþtikrinti nuoseklø ir nuo demokratinio Vyriausybës pasikeitimo nepriklausantá jos ágyvendinimà“. Taigi tikimës, kad artimiausi Seimo, Prezidento rinkimai ir Vyriausybës formavimai neturës átakos dabar ar vëliau priimtiems sprendimams ir pradedamiems darbams. O darbø – marios. Nerealiø planø Strategijoje nëra. Be abejo, laikas pareikalaus jos tikslinimo ir, þinoma, tai turës bûti daroma.

10

Ðioje apþvalgoje paliesiu tik mûsø asociacijos nariams aktualesnius elektros energetikos klausimus, nors visiðkai atskirti vienà nuo kitos energetikos ûkio srièiø neámanoma. Jos labai susijusios tarpusavyje ir átakoja viena kità techniniu,

ekonominiu ir kitais aspektais. Tarkime, Ignalinos atominës elektrinës (IAE) antrojo reaktoriaus uþdarymas. Ðiandien aiðku, kad já turime sustabdyti 2009 m., veikiausiai gruodþio 31 dienà. IAE vadovybë yra orientuota á uþdarymà.

Tokiomis nuotaikomis gyvena ir elektrinë. Taèiau ar ámanoma tuo paèiu metu ruoðtis ir uþdarymui, ir eksploatacijos tæsimui? Kuo vëliau elektrinei bus nurodyta tæsti eksploatacijà dar keletà metø, tuo kebliau bus vadovybei atlikti veiksmus, susijusius su persiorientavimu: laiku sudaryti kuro tiekimo sutartis (planuojamiems metams tai atliekama prieð dvejus metus), papildomai inventorizuoti árenginiø techninæ bûklæ, ávertinti atnaujinimo apimtis, investicijø apimtis, uþsakyti mazgus ir atsargines dalis ir t. t. Jeigu IAE vadovybei visi ðie dalykai paaiðkës tik paèioje ðiø metø pabaigoje, net atsiþvelgiant á elektrinës eksploatacinio personalo didelæ patirtá, daugelio klausimø sprendimas komplikuosis.

mos jø fizinës bûklës. Tai tik vienas pavyzdys. O kokia kitø IAE árenginiø bûklë, geriau þino patys ðeimininkai.

Vienas ið dviejø IAE generatoriø praëjusiø metø pabaigoje sugedo ir buvo remontuojamas 4 mënesius. 2003 m. kovo mënesá ðiø eiluèiø autoriui kartu su Lietuvos elektrinës direktoriumi P. Noreika teko lankytis Konakovo elektrinëje, Pamaskvëje, kur eksploatuojami aðtuoni po 300 MW galios tos paèios gamyklos ,,Elektrosila“ generatoriai. Jø amþius – daugiau kaip 40 metø. Konakovieèiai papasakojo, kad keitë ðiø generatoriø statorius dël nepatenkina-

Pirmieji þingsniai jau þengiami. 2007 m. vasario 23 d. Lietuvos elektrinë pasiraðë sutartá su Suomijos konsultacine firma „Poyry OI“ dël devintojo bloko árenginiø gamintojø ir tiekëjø atrankos. Darosi realu, kad, kaip numatyta Strategijoje, 2010 m. Elektrënuose bus pradëtas eksploatuoti 400 MW galios ekonomiðkas kombinuoto ciklo dujø turbininis agregatas vietoj uþdaromø dviejø 150 MW neekonomiðkø blokø.

1 kilovatvalandei pagaminti reikës 30

Pagal Stojimo á ES sutartá per 3 metus nuo stojimo á ES, iðkilus nenumatytiems ekonominiams sunkumams, kuriø prieð stojant á ES nebuvo galima numatyti, turime teisæ praðyti ES pratæsti antrojo reaktoriaus eksploatavimà. Toká praðymà ðiø metø geguþës mënesá ir turëtume áteikti Briuseliui. Teigiamo atsakymo tikimybë, mano nuomone, labai maþa, taèiau ir neigiamas atsakymas yra atsakymas. Taps aiðku, kà toliau turi daryti IAE, AB ,,Lietuvos energija“, AB Lietuvos elektrinë, ðilumos ûkis ir kiti.

Dramatizuoti situacijos nereikia, apsirûpinimas elektros energija nesutriks (þr. 1 lentelæ). Pagrindinis rûpestis, iðkilsiantis visiems, – elektros gamybos kainø ðuolis, kuris, nepratæsus antrojo reaktoriaus darbo, ávyks anksèiau negu pratæsimo atveju. Kaip bûtø galima suðvelninti ðià problemà – ir energetikø, ir vartotojø, ir valdininkø rûpestis.

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës proc. maþiau kuro, negu gaminant elektrà uþdaromuose blokuose. Vadinasi, laukiamas dujø brangimas bus ðvelninamas didesnio efektyvumo sàskaita maþinant gaminamos elektros savikainà. Artimiausiu metu Lietuvos elektrinës specialistai þada apsilankyti „Siemens“ ir „General Electric“ gamyklose ir susipaþinti su jø gaminama ir siûloma turbinine áranga. Norint 2010 m. ájungti naujà blokà á tinklà, bûtina iki ðiø metø pabaigos ávykdyti konkursus árenginiø tiekëjams iðrinkti ir sudaryti gamybos ir tiekimo sandorius. Ðios investicijos dydis – apie 720 mln. litø.

Taèiau vienas Elektrënø blokas, nors ir kur kas taupesnis uþ dabartinius, elektros kainø augimo apèiuopiamai nesuðvelnins. Strategijoje numatyta „iki 2020 m. pastatyti maþdaug 400 MW bendros galios termofikacines elektrines Klaipëdoje, Panevëþyje, Ðiauliuose, Alytuje, Marijampolëje ir kituose miestuose“.

Terminas tolimas, be to, sprendimø priëmimas labai priklauso nuo savivaldybiø. Kogeneracinës termofikacinës elektrinës, gaminanèios ðilumos ir elektros energijà, yra labai efektyvios ir jø gaminamos elektros energijos savikaina gali svariai suðvelninti kainø ðuolá uþdarius IAE ir brangstant organiniam kurui (dujoms ir naftos produktams). O mums svarbu, kad kaip galima daugiau jø padëtø veikti iki naujo branduolinio reaktoriaus paleidimo.

Vis dëlto teigiamø poslinkiø esama.

Pirmiausia (ir daug kam ne naujiena)

– Panevëþio 32 MW kogeneracinë termofikacinë elektrinë. Neabejojama, kad dar ðiais metais ji tieks savo ðilumà panevëþieèiams ir elektrà á perdavimo tinklà. Po ilgø apmàstymø AB „Klaipëdos energija“ planuoja pastatyti 100 MW ðiluminës ir 50 MW elektros galios termofikacinæ elektrinæ. Numatyta, kad objektà statys AB „Klaipëdos energija“ akcininkas Suomijos kompanija „Fortum“. Kuras – kietasis vietinis, biokuras ir ðiukðlës. Klaipëdieèiai buitiniø atliekø deginimo galimybes nagrinëja nuo 1990 m. ir nepanaðu, kad rengtøsi ðauti pro ðalá, mesdami akibrokðtà sostinei ir kitiems Lietuvos didmiesèiams. UAB „Kauno termofikacijos elektrinë“ baigë galimybiø studijà ir ágyvendinus ambicingas uþmaèias turëtø visai naujà modernià kombinuoto ciklo kogeneracinæ termofikacinæ elektrinæ maþdaug 150 MW galingesnæ uþ ðiuo metu veikianèià. Ðiems planams dar turëtø pritarti pagrindinis Kauno TE akcininkas „Gazprom“. Planø turi Alytaus, Marijampolës bei kitø maþesniø miestø energetikai.

Taigi realu, kad iki naujos atominës elektrinës paleidimo Lietuvoje bus ávesta ne maþiau kaip 200–250 MW galios termofikaciniø elektriniø, kurios kartu su Lietuvos elektrine, Kauno HE apie 2010–2012 m. padës pristabdyti elektros gamybos kainø augimà ties 16 ct/kWh riba. Galutiniam vartotojui vidutinë elektros kaina tuo metu gali sudaryti 32 ct/kWh. Nereikia brandinti iliuzijos, kad pa-

staèius naujà AE elektra vël pigs. Tai klaidinga. Dabartinæ atominæ elektrinæ Lietuva paveldëjo. Á jos gaminamos elektros savikainà neáskaièiuotas ádëtas kapitalas, uþdarymo iðlaidos (dengia ES), radioaktyviø atliekø sandëliavimo ir saugojimo iðlaidos. To nebus gaminant elektrà naujoje atominëje elektrinëje – jos savikainoje atsispindës viskas, kas ádëta statant, pastovios ir kintamosios sànaudos, kaupiamos lëðos elektrinës uþdarymui, radioaktyviø atliekø apdorojimo, sandëliavimo ir saugojimo bei kiti kaðtai. Preliminariai naujos AE elektros savikaina svyruos tarp 14 ir 15 ct/kWh, priklausomai nuo vieno reaktoriaus galios. Be to, gali svyruoti á vienà ar kità pusæ atsiþvelgiant á tai, per kiek metø investitoriai norës susigraþinti ádëtà kapitalà.

Strategijoje átvirtinta, kad „bus iðnagrinëtos aplinkosaugos reikalavimus atitinkanèiø hidroelektriniø statybos, panaudojant Neries upës ir jos baseino potencialà, galimybës“.

Dideliais hidroenergijos iðtekliais Lietuva nepasiþymi, taèiau maþinant priklausomybæ nuo atveþtinio kuro hidroenergetikos vaidmuo didëja. Lietuvos þemës ûkio universiteto ir Hidroenergetikø asociacijos vertinimu, efektyvesnës bûtø hidroelektrinës ant Nemuno ir Neries upiø. Lietuvos teritorijoje ið ðiø dviejø upiø techniðkai ámanoma iðgauti apie 2,65 TWh elektros energijos per metus. Nemune yra sukoncentruota 56 proc., Neryje – 25 proc. ðalies techniniø

11

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

1 lentelë

hidroenergijos iðtekliø. Kadangi Strategijoje kol kas kukliai uþsimenama tik apie Neries baseinà, atitinkamai galima ávertinti ir tikëtinus rezultatus. Nereikia pamirðti, kad hidroelektrinës statyba reikalauja didesniø investicijø, ilgiau gráþta ádëtos lëðos. Taèiau tai ðvari ir viena ið pigesniø elektros energijos rûðiø. Tikëkimës, kad atsiras verslininkø, kurie pateiks dràsiø siûlymø paþaboti Nerá, gal prisimins ir neágyvendintà Turniðkiø hidroelektrinës projektà. „Iki 2012 m. pastatyti strategines jungtis su Lenkija ir Ðvedija.“ 2007 m. sausio 10 d. paskelbtas Europos Komisijos komunikatas siûlo, o gal ir rekomenduoja, „skubiai imtis priemoniø bei pagreitinti investicijas silpniausiose vietose, kurios daþnai bûna tarp valstybiø sienø. Jungtys tarp valstybiø bûtinos, kad bûtø iðvengta energijos trûkumo“. Lietuvos elektrikams èia naujo tiek, kad pagaliau prabilta vieðai ir privalome iðnaudoti mums palankiai besiklostanèià situacijà, jog ES akcentuoja tarpregioniniø jungèiø svarbà. Tik po 2006 m. lapkrièio mënesio elektros tinklø griûties Vokietijoje Europos Komisijos energetikos komisaras Andris Piebalgs prabilo, kad bûtina suprasti, jog ávykiai vienoje Europos dalyje turi átakos kitai daliai ir kad reikia formuoti atitinkamà Europos energetikos politikà. Optimistiðkai nuteikia tai, kad Europos Komisija prioritetiniu projektu pripaþásta jungtis tarp Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos. Komunikatas ES vadovø bus svarstomas kovo mënesá.

Jungtis su Lenkija juda á prieká, nors ir norëtøsi sparèiau. Lenkai lyg ir sutiko, kad linija bûtø baigta 2012 m. ir pasiraðë atitinkamus ásipareigojimus.

Latvijai ir Estijai taip pat pasiûlyta dalyvauti ðios jungties statyboje. Be abejo, atitinkamà impulsà davë ir besikeièianti komercinë aplinka. Iki ðiol klausimas nusileisdavo ið politinio á ekspertø lygá ir viskas sustodavo. Lietuvai tikrai labai svarbu uþsitikrinti, kad linija bûtø atiduota eksploatuoti 2012 m. kartu sustiprinant Lenkijos perdavimo tinklà Varðuvos ir gretimuose regionuose. Patys lenkai gal galëtø apsieiti be jungties iki paleidþiant naujà atominæ elektrinæ Lietuvoje, bet mes – ne. Susiklosèius sudëtingai apsirûpinimo elektros energija situacijai Lietuvoje, jie galëtø mus paremti savo pertekliniais galingumais patikimiau nei Skandinavijos ðalys, nors jungtá su Ðvedija Strategijoje taip pat numatyta uþbaigti 2012 metais.

12

Jeigu Ðvedija ir Lietuva ras investuotojø, kurie laikys komerciðkai naudingu ðio projekto ágyvendinimà 2012 m., tai

Disponuojama galia, MW 2005 2010 LE su bl. LE be bl.

Nr. 3,4 Nr. 3,4

Elektrinës

Lietuvos elektrinë Vilniaus elektrinë Kauno elektrinë Maþeikiø elektrinë Klaipëdos elektrinë Panevëþio termofikacinë elektrinë Lifosa Achema Kauno hidroelektrinë Kruonio hidroakumuliacinë elektrinë Ið viso: Labiausiai tikëtinas maksimalus poreikis Labiausiai tikëtinas vasaros poreikis Bûtinas sistemos galios rezervas Galios balansas

1 732 366 160 148 9 25 20 90 380

1 732 366 160 148 9 32 25 20 90 190

1 448 366 160 148 9 32 25 20 90 190

LE be bl.

Nr. 3,4 su KCDT 1 836 366 160 148 9 32 25 20 90 190

2 740 2 010

2 772 2 300

2 488 2 300

2 876 2 300

1 340

1 530

1 530

1 530

300 +172

300 -112

300 +276

2 lentelë. 2010 m. gamybos ir suvartojimo balansas (Twh) Ðalis

Gamyba

Suvartojimas

Lietuva Latvija V. Estija IÐ VISO:

10,79 4,67 8,48 23,94

12,20 7,47 8,03 27,70

+Eksportas - Importas -1,41 -2,80 +0,45 -3,76

3 lentelë.

Skandinavijos balansø prognozës sausiems/ðaltiems 2008 metams (MW) Ðalis Norvegija Ðvedija V. Danija R. Danija Suomija NORDEL

Galia 23 450 28 300 4 550 3 150 14 050 73 500

bûtinai reikia palaikyti. Taèiau matome (3 lentelë), kad artimiausiais metais skandinavai elektros pertekliumi pasigirti negalës ir esant nepalankioms gamtinëms aplinkybëms (sausa vasara ar ðalta þiema) jie apskritai jaus elektros stygiø apie 2 000 MW. Ðiuo metu Suomija per Vyborgà importuoja ið Rusijos iki 1 500 MW galià. 1 000 MW pralaidumo jungtis su ðvedais (jeigu mes planuojame ateityje eksportuoti á ten) pareikalaus esminio mûsø perdavimo tinklo pertvarkymo, kadangi ðiuo metu mûsø linijos gali perduoti ne daugiau kaip 750 MW. Jeigu negautume pirkti elektros ið Rusijos, ryðys su Skandinavija galëtø padëti. Be to, ði linija yra bûtina

Apkrova 23 950 28 700 4 150 3 100 15 500 75 400

Balansas -500 -400 400 50 -1 450 -1 900

paleidus galingus atominius reaktorius Visagine jø rezervavimui uþtikrinti.

Taigi jungtá su Lenkija reikëtø laikyti prioritetine.

Nacionalinë energetikos strategija á elektros energetikos sektoriaus plëtrà kartu su termofikaciniø elektriniø plëtra iki 2020 m. numato investuoti daugiau kaip 17 mlrd. litø. Dar reikëtø pridëti iðlaidas, susijusias su nuolatine viso elektros ûkio prieþiûra ir atnaujinimu, tuomet perþengsime 22 mlrd. litø ribà.

O kiek apskritai planuoja investuoti ES? Apie tai kità kartà. Eksploatacininkai ir energetikos statybininkai turës kà veikti.

Mes apjungiame istoriją ir ateitį…

Būtent tada, kai jau daug pasiekiame, ateina laikas žengti dar vieną drąsesnį žingsnį. Nelaukiant nė sekundės. Ši filosofija visada buvo sėkmingo OBO Bettermann šeimos verslo idėjų ir veiklos branduoliu jau beveik 100 metų. Mes, mūsų įmonės sėkmei užtikrinti, tvirtai pasiryžę taip veikti ir ateityje. Ir Jūsų sėkmei užtikrinti. Geriausi rezultatai pasiekiami praeities tradicijas ir ateities vizijas sulydant žaizdro ugnyje.

1911 metai – mūsų sėkmingo kelio pradžia; Franz Bettermann nutarė įsteigti įmonę ir žengti žingsnį nežinomybės link. Nuo to momento kartu su mūsų vis augančia komanda ir mūsų lojaliais klientais esame nužengę ilgą kelią. Maža Vokietijos metalo apdirbimo įmonė OBO išaugo į modernių instaliacinių sistemų kompleksinių sprendimų teikėją šiuolaikiniams statiniams ir infrastruktūros įrenginiams. Mes seniai peržengėme Vokietijos ribas, už mūsų nugaros yra virš 30 dukterinių įmonių įvairiose pasaulio šalyse. Be Vokietijoje esančių gamyklų įkūrėme savo gamyklas Vengrijoje, Šveicarijoje ir Brazilijoje. Mūsų gaminiai reguliariai naudojami 50-je įvairių pasaulio šalių.

2000 mūsų darbuotojų visame pasaulyje suteikia gyvybinės galios 30 000 mūsų kokybiškų gaminių, kad per juos būtų „Nuvesta srovė, Perduoti duomenys, Valdoma energija“.

Bettermann šeimos istorija tęsiasi – neseniai apjungus po OBO vėliava DAHL ir ACKERMANN prekių ženklus raida vyksta dar galingiau.

Iš 7 pagrindinių mūsų gaminių grupių istoriškai labiausiai įsitvirtinusi yra „Sujungimo ir tvirtinimo sistemų“ gaminių grupė. Šios gaminių grupės asortimentą sudaro profesionalams skirtos kabelių skirstymo dėžių, sandarinimo ir kabelių jungčių sistemos, laikiklių sistemos, sąvaržų prie sijų sistemos, profilių bei tvirtinimų prie jų sistemos, varžtų ir įkalimo sistemos. Žaliavoms naudojame tik aukštos kokybės metalus ir plastikus.

QUICK-PIPE sistema yra unikali patentuota OBO kabelių tiesimo sistema, kuri primena vamzdinį instaliavimą, tačiau savo montažinėmis savybėmis artimesnė atidaromiems kabelių loveliams.

Naudodami QUICK-PIPE instaliacinę sistemą, pasieksite gerą estetišką rezultatą, o montavimas bus fantastiškai greitas ir patogus. QUICK-PIPE instaliacinė sistema yra inžinerinės minties apjungti praeitį su ateitimi vaisius!

QUICK-PIPE komplektus rasite pas geriausius Lietuvos didmeninius elektros prekių prekiautojus.

Ateikite ir susipažinkite su OBO Bettermann QUICKPIPE ir kitais mūsų gaminiais!

Genialus kabelių instaliavimo sprendimas Tai OBO Quick-Pipe Sistema

Gerai sugalvotas!

Quick-Pipe - tai kabelinių kanalų ir vamzdžių sujungimas į inteligentišką sistemą. Šiame kanale – kaip vamzdyje - galima sumontuoti kabelines linijas ant sienų ar lubų, apsaugant kabelius nuo pažeidimų dulkių ir nešvarumų . Quick-Pipe kanalai yra gaminami M16, M20, M25 ir M32 dydžių. Ilgis po 2 metrus.

Sistema atitinka VDE standartą ir suteikia apsaugos laipsnį IP44.

Sistemą sudaro kampinės atidaromos sujungimo detalės ir movos.

Quick-Pipe sistema tiekiama pilkos ir baltos spalvos – pagal užsakovų ar montuotojų pageidavimą.

• Įdėkite kabelį – vamzdį pasukite – dangtis automatiškai užsidarys.

• Kabelio nereikia tvirtinti ir pratraukinėti – idealiai tinka optinėms linijoms.

• Be problemų galima pakeisti ar papildyti kabelių linijas.

• Puiki estetinė išvaizda.

• Movos, L ir T kampai susideda iš išardomu detalių – tai leis reikiant atidaryti visą sistemą.

• Galima instaliuoti kabelius su sumontuotais antgaliais, nes kabeliai klojami per šonine angą.

• Tvirtas atidaromas dangtis ir apsauga nuo pažeidimų.

• Apsaugos laipsnis IP44 • Informacija : 8 5 2375911 • Techninės konsultacijos: 8 6 12866715

Tarmo Riit OBO Bettermann OÜ

OBO Bettermann, UAB Meistrų 8, 02189 Vilnius Tel: 8 5 2375911 · Faksas: 8 5 237 912 E-paštas: obo@obo.lt · www.obo.lt

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

Naujos kartos elektromagnetiniai kontaktoriai Þ E M O S I O S Á TA M P O S E L E K T R O M A G N E T I N I A I K O N TA K T O R I A I – TA I K O M U TA C I N I A I A PA R ATA I , S K I R T I Á V A I R I O M S G R A N D I N Ë M S D I S TA N C I N I U B Û D U V A L D Y T I .

1 pav. Kontaktoriaus elektromagnetinës ritës prijungimas

2006 m. geguþës 23–26 d. Vilniuje vykusioje parodoje „Baltechnika 2006“, Slovënijos koncernas ETI lankytojams pristatë naujos kartos elektromagnetinius kontaktorius su termorelëmis ir kitais priedais.

CEM tipo tripoliai kontaktoriai naudojami induktyviøjø elektros varikliø (nuolatinës ir kintamosios srovës), aktyviosios galios elektros imtuvø ir kitø elektros vartotojø valdymui, kuriø galia iki 132 kW (AC3 klasë, átampa – iki 400 V, srovë – iki 250 A).

14

CEM tipo kontaktoriai skirstomi á keturias grupes: minikontaktoriai CE 07, kuriø maksimalioji galia 3 kW,

kontaktoriai CEM 9 – CEM 105, kuriø galia nuo 4 iki 55 kW, kontaktoriai stiprioms srovëms valdyti CEM 112 – CEM 250, kuriø galia – 55–132 kW, pagalbiniai kontaktoriai CAE04 (kintamosios srovës) – CAEM4 (kintamosios ir nuolatinës srovës) skirti silpnø sroviø grandiniø valdymui.

nës srovës elektromagnetinæ ritæ. Ðios ritës lengvai ir greitai keièiamos. Tai patogu tokio gaminio naudotojui, nes pats vartotojas gali pasikeisti elektromagnetinæ ritæ pasikeitus grandiniø átampai. Platus kontaktoriø valdymo rièiø asortimentas patogus gamintojui

Naujieji kontaktoriai ið karto iðsiskyrë savo paþangiais techniniais sprendimais ir plaèiu pagalbinës árangos asortimentu.

Viena ið naujos kartos CEM kontaktoriø ypatybiø ta, jog tam paèiam kontaktoriui valdyti galima naudoti 24 V, 48 V, 110 V, 230 V, 400 V átampos kintamosios srovës ir 24 V, 220 V átampos nuolati-

2 pav. Specialios konstrukcijos dviejø kamerø gnybtai

Dar viena ypaè svarbi savybë montuojantiems kontaktorius elektros skyduose: elektromagnetinë ritë turi maitinimo gnybtus A1-A2 ið virðaus ir apaèios (1 pav.).

1 lentelë. Kontaktoriai ir su jais komplektuojamos termorelës Kontaktoriaus tipas

Ilgalaikë leistinoji srovë, A 0,28....0,4 0,4....0,63 0,56....0,8 0,8....1,2 1,2....1,8 CE07 1,8....2,8 2,8....4,0 4,0....6,3 5,6....8,0 7,0....10,0 0,28....0,4 0,4....0,63 0,56....0,8 0,8....1,2 1,2....1,8 1,8....2,8 2,8....4,0 CEM9...CEM32 4,0....6,3 5,6....8,0 7,0....10,0 8,0....12,5 10,0....15,0 11,0....17,0 15,0....23,0 22,0....32,0 CEM32...CEM40 25,0....40,0 40,0....57,0 CEM50...CEM80 50,0....63,0 57,0....70,0 63,0....80,0 CEM95...

75,0....97,0 CEM105 90,0....112,0 CEM112(E) 75,0....97,0 90,0....112,0 100,0....150,0 CEM150(E)...

140,0....215.0 CEM250(E) 200,0....310,0

Saugiklio vardinë srovë gG/gL, A 2 2 2 4 6 6 10 16 20 25 2 2 2 4 6 6 10 16 20 25 25 35 35 50 63 80 100 100 100 125 125 200 250 200 250 315 355 500

Ðiluminës relës tipas RE17D- 0,4 RE17D- 0,63 RE17D- 0,8 RE17D- 1,2 RE17D- 1,8 RE17D- 2,8 RE17D- 4,0 RE17D- 6,3 RE17D- 8,0 RE17D- 10 RE27D- 0,4 RE27D- 0,63 RE27D- 0,8 RE27D- 1,2 RE27D- 1,8 RE27D- 2,8 RE27D- 4,0 RE27D- 6,3 RE27D- 8.0 RE27D- 10 RE27D- 12,5 RE27D- 15 RE27D- 17 RE27D- 23 RE27D- 32 RE67.1D – 40 RE67.1D-50 RE67.2D-57 RE67.2D-63 RE67.2D-70 RE67.2D- 80 RE117.1D- 97 RE117.1D- 112 RE117.2D- 97 RE117.2D- 112 RE317D - 150 RE317D - 215 RE317D - 310

Minëtiems kontaktoriams bûdingi specialios ekscentrinës konstrukcijos gnybtai – dviejø kamerø (2 pav.), o tai sàlygoja patikimà skirtingø skerspjûviø laidø sujungimà. Kontaktoriuose CEM32-105 á vienà kontaktiná gnybtà gali bûti patikimai sujungti du skirtingo skersmens laidininkai. Dviejø kamerø gnybtai neleidþia iðkristi plonesniam laidininkui, patikimai uþverþia tiek plonesná, tiek storesná laidà.

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

ir pardavëjai, nes nereikia sandëliuoti viso asortimento, pakanka turëti patá kontaktoriø ir visas rites. Tai leidþia klientui sukomplektuoti kontaktoriø jo norimai valdymo átampa.

3 pav. Kontaktoriaus termorelë RE27D-1,8 ir adapteris ant DIN 35 mm bëgelio

Kontaktoriai montuojami ant DIN 35 mm bëgelio arba tvirtinami ant plokðèio pavirðiaus varþtais. Kontaktoriai komplektuojami termorelëmës, kurios saugo elektros variklius nuo ilgalaikiø

15

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

2 lentelë. Pagrindiniai CEM kontaktoriø techniniai parametrai Tipas CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM CEM 9 12 18 25 32 40 50 65 80 95 105 112(E) 150 180) 250 Standartai IEC 60947, DIN VDE 0660, UL, CSA IEC60947, DIN VDE 0660 Vardinë izoliacijos 1000 V Átampa, Ui Impulsinë izoliacijos 6 kV 8 kV átampa, Uimp Darbo daþnis 25 - 400 Hz Apsaugos klasë IP20 IP20 o o Darbo temperatûra -25 C - + 55 C Sandëliavimo temperatûra Aukðtis virð jûros lygio Virðátampio/ energijos kategorija Poliø skaièius Vardinë srovë, Ith (AC1) KlasëAC3 Valdymo galia, kW 230 V 400 V 415-440V 500V 690V gG tipo saugiklio vardinë srovë Max. jungimø skaièius ciklø/h AC1 AC-3 AC-4 be apribojimø Mechaninis atsparumas Elektrinis atsparumas

-55oC - + 80oC iki 3000 m lll/3 3 25A 25A

32A

45A

60A

60A

110A 110A 140A 140A

180A

180A 225A 350A

2,2 3 4 5,5 4,5 5,5 5,5 7,5 5,5 7,5 25A 25A

4 7,5 9 10 10 35A

6,5 11 12,5 15 15 50A

9 15 15 18,5 18,5 63A

11 15 18,5 22 25 30 18,5 22 30 37 45 55 22 30 37 45 55 55 25 30 40 45 55 65 30 33 45 45 55 65 63A 100A 125A 125A 200A 200A

30 55 55 75 80 225A

45 55 75 75 90 132 90 110 150 90 110 160 80 132 200 225A 250A 355A

1200 1200 360 9000

90A

1200 1200 200 9000 15 x 106

2 x 106

600 600 1200 1200 200 200 9000 9000 12 x 106

1,8 x 1,7 x 106 106

15 x 106

perkrovø. Praktikoje pasitaiko, kai sumontuoti termoreles kartu su kontaktoriumi neámanoma dël vietos stokos, aukðtos temperatûros skyde ar kitø prieþasèiø. Esant ðiai situacijai numatyta galimybë naudoti termorelës adapterá RE ant DIN 35 mm bëgelio (3 pav.). Já galima tvirtinti ir ant plokðèio pavirðiaus. Á adapterá ástatoma termorelë relë, kuri laidais sujungiama su elektros imtuvu.

1 lentelëje parodyta, kokio tipo kontaktoriai komplektuojami su atitinkamomis termorelëmës.

16

4 pav. Kontaktorius su virðutinio ir ðoninio montavimo pagalbiniais kontaktais

Kontaktoriai, pvz., CEM 112(E)–CEM250(E) vietoj prijungimo kontaktø pagrindinëje ir pagalbinëse grandinëse turi puslaidininkius srovës reguliavimo elementus – tiristorius, kurie veikia kaip impulsinës valdymo ritës. Veikia tyliai, nes neturi judanèiøjø daliø, todël daþ-

1,7 x 1,5 x 106 106

50 500 250 2000 105 x 106 106

niausiai naudojami ten, kur dël sukeliamo triukðmo negali dirbti áprastinis kontaktorius (ligoninës, vieðbuèiai, biurai, butai). Kitas privalumas tas, kad CEM tipo kontaktorius darbo metu eikvoja maþai elektros energijos, jam valdyti galima naudoti tiek kintamàjà, tiek nuolatinæ átampa, jis praktiðkai nebijo átampos svyravimø.

Priklausomai nuo poreikio, kontaktoriø funkcionalumà galima iðplësti naudojant pagalbinius kontaktus. Didelis pagalbiniø kontaktø pasirinkimas leidþia projektuotojams kurti, o montuotojams – pratiðkai realizuoti sudëtingas elektros grandiniø valdymo schemas.

Kai kontaktoriai sumontuoti pakankamai giliuose valdymo skyduose, jie montuojami virðutiniais montavimo pagalbiniais kontaktais – BCXMFE 10 (1NC) ar BCXMFE 01 (1NO), jei skydo

Atsiþvelgiant á ribotà kontaktø prispaudimo jëgà kontaktoriams CEM9–CEM25 montuoti galima naudoti 4 virðutinio arba ðoninio montavimo pagalbinius kontaktus, CEM32–CEM40 – iki 6, o CEM50–CEM250 – iki 8 pagalbiniø virðutinio arba ðoninio montavimo kontaktø.

Kontaktoriø ploèiai: CE07 ir CEM9–CEM25 – 45 mm, CEM50–CEM80 – 66 mm., CEM95–CEM105 – 75 mm.

Kontaktoriui dirbant, ypaè kai daþnas ájungimø ir iðjungimø ciklas, kontaktoriaus ritë patiria virðátampiø poveiká.

Virðátampiai gali pakenti izoliacijai, todël norint apsaugoti ritæ nuo nepageidaujamø virðátampiø reikia lygiagreèiai maitinimo ritei (kontaktai A1-A2) jungti virðátampiø ribotuvà ið RC elementø (5 pav).

Apibendrinant CEM tipo kontaktorius galima teigti, kad naujos kartos kontaktoriai kartu su pagalbiniais árenginiais uþtikrina plaèias naudojimo ir komplektavimo galimybes vartotojams. Gami-

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

gylis nepakankamas, naudojami ðoninio montavimo kontaktai – BCXMLE 11 (1NC+1NO) (4 pav.).

5 pav. RC virðátampiø filtroribotuvo jungimas

6 pav. Mechaninë blokuotë

7 pav. Minikontaktoriai su integruota mechanine blokuote

niai atitinka IEC 60947 ir DIN VDE 0660 normas. Kontaktoriai gali dirbti aplinkos temperatûrai kintant -25 ÷ +55°C. Pagrindiniai CEM kontaktoriø techniniai parametrai pateikti 2 lentelëje.

17

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

UV matavimai U LT R A V I O L E T I N I Ø S P I N D U L I Ø V A I N I K I N I O I Ð LY D Þ I O M ATA V I M O K A M E R O S N A U D O J I M A S A U K Ð T O S I O S Á TA M P O S O R O L I N I J Ø I R PA S T O È I Ø Á R E N G I N I Ø T I K R I N I M A M S

Aukðtosios átampos oro linijø ir pastoèiø árenginiø apþiûros metu galima pastebëti vainikinius iðlydþius („koronavimà“).

Trumpai apþvelgsime ðio reiðkinio átakà elektros árenginiø komponentams ir diagnostikos árangà, kuri naudojamà „koronai“ aptikti ir iðmatuoti.

Vainikinis iðlydis – tai dalinë elektrinio krûvio iðkrova, kuri atsiranda ðalia laidininkø ir izoliaciniø medþiagø, esant atmosferiniam slëgiui, jeigu elektrinis laukas yra labai nevienalytis ir pakankamai stiprus. Kai vyksta oro molekuliø jonizacijos ir rekombinacijos procesai, iðlydþio sritis ðvyti (skleidþiamas ultravioletinis spinduliavimas (UV). Vainikinio iðlydþio spinduliavimo bangø ilgis yra nuo 230 iki 405 nm.

Jonizacijos („koronavimo“) procesai pasiþymi: koroziniø medþiagø susidarymu; ðviesos emisija (daugiausia UV srityje, nematomoje þmogaus akimis); radijo trikdþiais; akustiniais triukðmais.

18

Vainikinio iðlydþio spinduliavimas nuo 240 iki 280 nm gali bûti aptiktas su OFIL gamintojo DayCorII kamera. Kamera skirta dirbti dienos ðviesoje. OFIL gamintojo technologijos pagrindà sudaro optiniai filtrai, kurie praleidþia saulës spinduliavimà tik ribotame optiniø bangø diapazone ir blokuoja visà saulës ðviesà uþ ðio diapazono ribø. Taip skleidþiamas vainikiniø iðlydþiø UV spinduliavimas atskiriamas nuo saulës spinduliavimo trikdþiø. Naudojant programinæ árangà kameros ekrane sujungiami vizualinis ir UV spinduliavimo vaizdai, kurie leidþia lengvai nustatyti iðlydþio vietà. Kintamosios srovës elektros grandinëse „koronavimas“ neatrodo kaip nepertraukiamas spinduliavimas, tai yra besikartojantis reiðkinys, atsirandantis tada, kai kin-

tamosios srovës stipris pasiekia sinusoidinës kreivës bangos virðûnæ. Esant normalioms oro sàlygoms „koronavimas“ skleidþia tik nedidelá ðilumos kieká, todël tokie defektai oro linijø ar pastoèiø árenginiuose termovizoriais (IR spinduliø kameromis) daþniausiai neaptinkami. JAV elektros energetikos kompanijø ir moksliniø tyrinëjimø instituto EPRI (Electrical Power Research Institute) pastangomis DayCorII kameros galimybës buvo pritaikytos elektros energetikos árenginiø patikrinimø specifiniams reikalavimams. Ðiuo metu DayCorII kamera naudojama Ðvedijos STRI, Meksikos IIE, Italijos CESI, Vengrijos VIEKI tyrimø institutuose ir daugybës ðaliø energetikos sistemose. Patirtis „koronos“ inspekcijos srityje aptariama kasmetiniuose sutikimuose, kur susirenka vartotojai ið viso pasaulio. Reguliariai gaunama informacija ið kamerø vartotojø yra skelbiama biuletenyje „Seeing Corona“.

Viena ið efektyviausiø ir labiausiai paplitusiø krypèiø yra oro linijø kabamøjø izoliatoriø, laidø ir jungiamøjø ðynø bûklës stebëjimas. Tipinis atvejis yra aukðtosios átampos oro linijos laidininkø paþeidimø nustatymas po audrø ir perkûnijos. UV spinduliø kameros jautrumas ir siauras regos kampas (5°) leidþia atlikti patikrinimus iki 150 m atstumu, todël galima stebëti net sunkiai pasiekiamas atramas.

Pagrindinës prieþastys, sàlygojanèios bûtinybæ stebëti vainikinius iðlydþius: elektros tinklø árenginiø atskirø daliø fiziðkas susidëvëjimas; polimeriniø izoliatoriø irimas; potencialiai pavojingø izoliacijos vietø, kur galimas kibirkðtinis pramuðimas, aptikimas; árenginiø komponenèiø paþeidimai, kurie neaptinkami termovizoriais

laido uþterðtumas; (pvz., atraminiø izoliatoriø armuoèiø paþeidimai); defektai dël neteisingo árenginiø montavimo; iðoriniø izoliuojamøjø daliø valymo kokybës tikrinimai; radijo trikdþiø ðaltiniø aptikimas; akustiniø triukðmø ðaltiniø nustatymas.

Aukðtosios átampos árenginiuose naudojamos keraminës medþiagos ir organiniai kompozitai eksploatavimo pradþioje turi puikias hidrofobines savybes, taèiau, laikui bëgant, dël elektros iðlydþiø ðiø medþiagø izoliacinës charakteristikos prastëja – susidaro angliniai, elektrai laidus takeliai, prarandamos izoliacinës ir hidrofobinës savybës.

aprûdijæ sujungimai tarp korpuso ir izoliatoriaus lizdo.

Polimeriniø izoliatoriø defektai: pavirðiaus uþterðtumas ir átrûkimai; paþeistas, iðkritæs arba neteisingai sumontuotas apsaugos þiedas; apanglëjæs atviras vidinis strypas, paþeista jungimosi vietø armatûra; skilusios izoliatoriø lëkðtës.

Defektai, dël kuriø vainikiniai iðlydþiai susidaro ant laidininkø:

paþeisti arba sulenkti armatûros strypai; paþeistos arba atsilavinusios tarpinës; dël paukðèiø ekskrementø vainikiniai iðlydþiai nesusidaro.

Izoliatoriø uþterðtumo lygio patikrinimas, skyrikliø ir jungtuvø atraminiø izoliatoriø armuoèiø paþeidimø bei átrûkimo vietø nustatymas – tai tik keletas probleminiø krypèiø, kur gali pagelbëti UV spinduliavimo stebëjimo aparatûra. Atsiþvelgiant á tai, kad árenginiø izoliacijos vidiniø daliniø iðlydþiø ir vainikiniø iðlydþiø prie

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

sugadintas laido apvalkalas;

Elektros Erdvës

plyðæ arba iðsipynæ laidai;

Dël vainikiniø iðlydþiø poveikio elektros árenginiø komponenèiø paþeidimai daþniausiai susijæ su korozinëmis medþiagomis: ozonu; azoto oksidu vandens garø terpëje; azoto rûgðtimi.

Vienas ið galimø atvejø kabamosios izoliacijos paþeidimo atsiradimas:

Pavirðiaus uþterðtumas

Silpno „koronavimo“ atsiradimas

Palankios aplinkos sàlygos korozijai susidaryti Korozijos produktø susidarymas ir „koronavimo“ sustiprëjimas Izoliacijos paþeidimas arba perdengimas Defektai, dël kuriø susidaro vainikiniai iðlydþiai ant keraminiø izoliatoriø: pavirðiaus uþterðtumas; trumpas jungimas tarp metaliniø daliø ir lëkðtës; pramuðtos lëkðtës; plyðiai ir cemento erozija prie jungimosi auselës;

19

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

toriø techninës bûklës stebëjimo metodikos sukûrimas, kuri yra pagrista praktiniais matavimais. JAV moksliniø tyrinëjimø instituto EPRI atlikti taikomieji tyrimai ir matavimai veikianèiose elektros árenginiuose leido parengti metodikà „Vainikiniø ir lanko iðlydþiø oro linijose stebëjimo vadovas“. Ðioje metodikoje apraðyti aptinkami „koronos“ ðaltiniai, jø poveikis linijos árenginiø patikimumui ir rekomendacijos aptiktiems defektams ðalinti. Ðá vadovà galima ásigyti ið OFIL gamintojo atstovø. Taip pat yra EPRI parengtas vadovas dël DayCorII kameros eksploatavimo pastotëse. árenginiø sroviniø daliø atsiradimo fizikinë prigimtis yra panaði, sunku atskirti registruojamø daliniø iðlydþiø signalus nuo „koronavimo“ trikdþiø. Stebint vainikinius iðlydþius galima nustatyti tikrinamojo árenginio „koronos“ ðaltinius ir spræsti apie pamatuotø daliniø iðlydþiø verèiø patikimumà.

antgalyje (armuotëje). Naudojant tik IR patikros rezultatus, bus aptiktas ir paðalintas kontako áðilimas, o defektas atraminio izoliatoriaus antgalyje nebus pastebëtas. Abiejø patikrø metodai papildo vienas kità ir gerokai padidina árangos stebëjimo efektyvumà, naudojant juos kompleksiðkai.

Infraraudonojo (IR) spinduliavimo patikra yra puiki priemonë nustatyti padidintà pereinamàjà varþà jungties vietoje, taip pat vainikiniø iðlydþiø patikros metu galima nustatyti pramuðtus izoliatorius, paþeistus polimerinius izoliatorius, uþterðtus pavirðius, paþeistas konstrukcijas arba neteisingai sumontuotus árenginiø komponentus. Naudojant UV spinduliavimo stebëjimo aparatûrà árenginiai su defektais gali bûti aptikti dar iki áðilimo temperatûros padidëjimo. Vainikiniø iðlydþiø patikros kokybë priklauso tik nuo átampos dydþio ir praktiðkai nepriklauso nuo apkrovos, todël oro linijose ir pastotëse „koronavimo“ tikrinimus galima atlikti esant minimaliai apkrovai. Ankstyvosiose stadijose vainikiniø iðlydþiø vietø nustatymas padidina energetinës sistemos patikimumà. Tai maþina aptarnavimo iðlaidas, minimizuoja vartotojui nepateiktos energijos kieká ir uþtikrina nepertraukiamà árangos darbà.

UV spinduliavimo kontrolës kamera gali bûti naudojama ávairiø aukðtosios átampos elektros árenginiø tipø patikrai.

Aktuali vainikiniø iðlydþiø stebëjimo kryptis – kabamøjø ir atraminiø izolia-

Iðvados Ðiuolaikinës termovizinës sistemos ir UV spinduliuotës stebëjimo sistemos papildo viena kità ir leidþia padidinti tikimybæ aptikti defektus praktiðkai bet kuriuose elektros tinklø skirstomuosiuose árenginiuose neatjungiant átampos.

Pristatytas UV spinduliavimo diagnostikos metodas pagal matuojamø charakteristikø visumà leidþia priimti motyvuotus techninius sprendimus palaikant árenginiø patikimà darbà ir laiku numatant remontinius darbus.

Pagrindiniai UV ir IR tikrinimø skirtumai UV patikra Aptinka vainikinius iðlydþius, daliniø iðlydþiø kibirkðèiavimus ir elektrinio lanko atsiradimo pradþià Priklauso tik nuo oro linijos átampos (linijos apkrova gali bûti minimali) Gali bûti atlikta esant bet kokiam orui bei apðvietimui (oro drëgmë palengvina patikrà) Gedimai ir paþeidimai aptinkami bet kokioje stadijoje (pvz., atiduodant linijà eksploatuoti)

IR patikra Aptinka temperatûrø skirtumà, ákaitusias vietas Priklauso nuo srovës (bûtina didelë linijos apkrova) Saulës spinduliavimas, krituliai ir áðilusi aplinka apsunkina patikras Aptikti defektà daþniausiai galima tik jau gana paþengusioje stadijoje

Paveikslëlyje parodytas labai paplitæs atraminio izoliatoriaus defektas su átrûkimu antgalyje. Átrûkimo atsiradimo atraminio izoliatoriaus antgalyje (armuotëje) prieþastis buvo mechaninës apkrovos, perjungiant skyriklá, bei perteklinës ðilumos atsiradimas dël blogo kontakto (termograma).

Lyginant UV ir IR patikras, galima iðskirti, kad IR nuotraukoje matomas tik kontako áðilimas ir nëra jokiø „koronavimo“ poþymiø atraminio izoliatoriaus

20

UAB „PANATEST BALTIJA“ – NEC and Ofil atstovas Baltijos ðalyse Visaginas, Taikos g. 10-14, LT-31107 Tel. +370 698 86904, faks. +370 386 70499, e.p. panatest@tts.lt www.nec-ir.lt www.panatest.lt

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

+10% ðviesos - 40% sànaudø energijai Modernizavimo eiga analogiðka liuminescencinës lempos pakeitimui: 1. Iðimti senà lempà 2. Uþdëti Ecolight ant Ecotube 3. Ádëti komplektà á senos lempos vietà

Tik

30 sekundþiø darbo

Ilgesnis tarnavimo laikas

Papildomai Jûsø verslui ir akiø sveikatai: Lempos nebemirgës.

Nebezys.

Uþsidegs iðkart.

Paðalinsite „stroboskopiná“ efektà.

Puikus spalvø skyrimas.

Tarnaus ilgiau.

Garantuotai ir greitai atsipirks.

Pelninga investicija!

21

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

Vandenvalos stoèiø apsauga nuo þaibo ir virðátampiø Manfred Kienlein

Geriamojo vandens iðtekliai vis labiau senka, todël já reikia vis ekonomiðkiau apdoroti. Pagrindinis vaidmuo geriamojo vandens valymo grandyje tenka vandenvalos stotims. Norint pasiekti didelá efektyvumà reikia optimizuoti vykstanèius procesus, kartu maþinant pridëtines iðlaidas. Ðiam tikslui ágyvendinti pastaraisiais metais daug investuojama á centralizuotà valdymo ir automatikos sistemà bei elektroninæ matavimo árangà.

22

Palyginti su tradicinëmis technologijomis, elektroninës sistemos yra jautresnës trikdþiams. Dël atvirø, plaèiai iðdëstytø vandens nuotekø valymo stoèiø struktûriniø ypatybiø didëja paþeidimø rizika dël þaibo iðkrovø ir jo sukeltø virðátampiø. Nesiëmus reikiamø priemoniø, galima laukti dalinio arba visiðko procesø valdymo sistemos sutrikimo. Tokio sutrikimo pasekmës gali bûti sunkiai suvokiamos. Jos svyruotø

nuo instaliuotos árangos funkcionavimo nutraukimo iki sunkiai nuspëjamø iðlaidø valant uþterðtà vandená. Norint padidinti sistemø patikimumà ir efektyviai dirbti, siekiant iðvengti tokio pavojaus, reikia atlikti tiek iðorinës, tiek vidinës apsaugos nuo þaibo skaièiavimus.

Vandenvalos stoties valdymas Atnaujinant vandenvalos stotá, visø pirma reikëtø perþiûrëti jos valdymo apsaugos koncepcijà. Tai reikia atlikti ne vien iðpleèiant esamà stotá, bet ir átraukiant anksèiau sumontuotà apsaugà nuo virðátampiø bei þaibo iðlydþiø (jei tokia yra) bei ávertinant padarytà þalà (jei tokia buvo). Kartu su sistemos iðplëtimu ir modernizavimu turi bûti atliekami naujos apsaugos skaièiavimai.

Norint detaliai atlikti techninius ekonominius skaièiavimus, visø pirma reikia ávertinti þalos rizikà.

Ið pradþiø bûtø pravartu susidaryti aktualiø klausimø, susijusiø su pastatu ir jo eksploatavimu, sàraðà, aptariant já su sistemos operatoriumi. Tokia procedûra uþtikrina apsaugos nuo þaibo detalizavimà, kuris bûtø suprantamas visoms suinteresuotoms pusëms. Tokiu bûdu koncepcija iðreikðtø minimalius reikalavimus, kuriuos techniðkai patobulinti bûtø galima bet kuriuo metu.

Diegimo apraðymas Visa proceso valdymo sistema, sumontuota centriniame stoties valdymo pulte, kabeliais jungiama su matavimo stotimis ir (arba) pastotëmis. Po þaibo smûgio ðiomis linijomis teka didelës srovës, todël sistemos daþnai sugadinamos ar sunaikinamos. Tas pats galioja ir energijos tiekimo bei telefoninio ryðio linijoms.

Pati vandenvalos stoties valdymo sistema turi bûti apsaugota nuo gaisro

Kaip esamos padëties ávertinimo rezultatas pagal IEC 62305-2 yra skaièiuojama nuostoliø rizika R, kuri yra kur kas didesnë nei tikëtina rizika RT. Ávertinus bendrà nuostoliø rizikà, reikia sumaþinti jà iki R<RT. Apsaugos nuo þaibo sistemos instaliavimas turi padëti tai pasiekti.

Apsaugos nuo þaibo sistemos Apsaugos nuo þaibo sistema montuojama laikantis analizës metu ávertinto atitinkamo lygio apsaugos reikalavimø.

Iðorinei pastatø apsaugai visi ant stogo esantys árenginiai apsaugomi naudojant elementø su dideliais oro tarpais sistemà. Apsauga nuo tiesioginiø þaibo smûgiø sumontuojama, naudojant stripinius þaibolaidþius, juos tvirtinant taip, kad bûtø uþtikrinti reikalaujami apsaugos kampai. Tokiu bûdu jokios dalinës þaibo iðlydþio srovës negali tekëti pastato konstrukcijomis ir sukelti þalingø padariniø. Nuvedantieji laidininkai taip pat montuojami laikantis atstumø iki sistemos ávadinio áþeminimo strypo reikalavimø.

Apsauga nuo virðátampiø linijose Apskritai visos laidininkø sistemos, kurios eina ið iðorës á pastato vidø, turi bûti integruotos á bendràjà potencialø iðlyginimo sistemà. Reikalavimas iðlyginti pastato potencialus yra ávykdomas tiesiogiai jungiant visas metalines konstrukcijas tarpusavyje, o metalines dalis, turinèias átampà, jungiant per iðkroviklius. Ðie iðkrovikliai turi sugebëti nugesinti þaibo iðlydþio sroves (Iðkrovikliø tipas Nr.1: bandymo bangos forma – 10/350 µs).

Apsauga nuo virðátampiø IT sistemose Tose vietose, kur informaciniø technologijø linijos áeina á pastatà, paprastai yra teleinformacijos surinkimo ir perdavimo árenginys (TSPÁ), todël montuojami D1 tipo iðkrovikliai. Ðiam tikslui daþnai naudojamos dujinës iðkrovos kameros. Ið TSPÁ IT linijos tiesiamos tiesiog á skirstyklø prietaisø skydelius. Pagal atliktà rizikos analizæ èia áeinanèios linijos turi bûti apsaugotos iðkrovikliais, atitinkanèiais C2 kategorijà.

Tai uþtikrina visiðkà IT sistemos apsaugà nuo virðátampiø.

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Palyginti su tradicinëmis technologijomis, elektroninës sistemos yra jautresnës trikdþiams. Dël atvirø, plaèiai iðdëstytø vandens nuotekø valymo stoèiø struktûriniø ypatybiø didëja paþeidimø rizika dël þaibo iðkrovø ir jo sukeltø virðátampiø.

Elektros Erdvës

daromos þalos (dël tiesioginio þaibo smûgio), o elektros ir elektroninës sistemos (valdymas, automatika, televaldymo sistemos) – ir nuo elektromagnetiniø impulsø.

Apsauga nuo virðátampiø þemosios átampos tiekimo sistemose Ðiuo atveju pastato ávade montuojami pirmojo tipo iðkrovikliai. Be to, papildomai turi bûti sumontuoti ir antrojo tipo iðkrovikliai, kad bûtø apsaugota energijos tiekimo á valdymo sistemà sistema.

Jeigu ðie iðkrovikliai naudojami siekiant apsaugoti galutiná vartotojà, jie turi bûti suderinti ir tarpusavyje, ir su saugomà áranga. Reikia laikytis gamintojo reikalavimø ir instrukcijø.

Kitus nurodymus, kaip reikia instaliuoti apsaugà nuo þaibo atskirose teritorijos dalyse, galima rasti svetainëje www.dehn.de

Potencialø iðlyginimas Paprastai tokie objektai kaip vandenvalos stotys projektuojamos su potencialø iðlyginimo tinklu. Esantis potencialø iðlyginimas tikrinamas tam, kad bûtø iðvengta potencialø skirtumø tarp viduje ir iðorëje esanèiø metaliniø daliø Ði sistema apima ir laikanèiàsias pastato konstrukcijas, vamzdynus, konteinerius ir t. t. Taigi net gedimo atveju nesudaromos sàlygos átampos skirtumams atsirasti. Laikantis gamintojø instrukcijø sumontuojami iðkrovikliai ir ribotuvai.

Iðvados Nauji standartø projektai suteikia galimybæ kurti lanksèius ir patikimus bûdus apsaugoti objektus, ypaè lengvai paþeidþiamas elektronines sistemas pastatuose nuo þaibo, numatant toli á ateitá. Atliekant rizikos analizæ ir detaliai iðdëstant techninæ ekonominæ apsaugos koncepcijà, papildomai uþtikrinamas sistemos patikimumas.

23

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

Automatizuotø sistemø galimybës ir pritaikymas Foxboro I/A series, Foxboro A²

Ðiuolaikines valdymo sistemas be programuojamøjø loginiø valdikliø apibûdina ir juos supanti aplinka, vizualizacijos, valdymo bei stebëjimo sistemos, komunikaciniai tinklai. Sparèiai augant pramonei ir didëjant konkurencijai, gamintojai vis daugiau dëmesio skiria procesø automatizavimui ir naujø technologijø taikymui gamybiniuose procesuose, siekdami sumaþinti gamybos iðlaidas bei uþtikrinti aukðtà gaminamos produkcijos kokybæ.

AB „Achema“ filialas „Sistematika“, daug metø sëkmingai diegianti pramonës ámonëms technologiniø procesø automatizuoto valdymo sistemas, atstovauja ir pristato vieno ið pirmaujanèiø gamintojø „Invensys“ firmos padaliná „Foxboro“ ir jos gamybos procesø valdymo sistemas Foxboro I/A series ir Foxboro A². „Foxboro“ padalinys gamina ávairiø rûðiø automatikos priemones: matavimo prietaisus su integruota logika, automatizavimo sistemas bei platø programiná ðiø sistemø palaikymà. Foxboro sistemos veikia ávairiø pramonës ðakø ámonëse: chemijos, naftos apdirbimo, popieriaus, maisto, farmacijos, metalurgijos, taip pat vandenvalos bei atliekø perdirbimo. Automatizavimas padeda siekti ávairiø tikslø: ðvaresnë gamyba, saugesnis ir efektyvesnis gamybos procesas, efektyvesnis lëðø naudojimas. „Foxboro“ glaudþiai bendradarbiauja su daugeliu paþangias technologijas kurianèiø mokslo bei pramones ámoniø tokiø kaip „Avantis“, „SimSci-Esscor“, „Triconex“, „Wonderware“, „APV“, „Eurotherm“ ir kt.

Foxboro I/A Series

24

Ðis paketas skirtas sudëtingiems automatizavimo sprendimams realizuoti.

Pateikiamos plaèios procesø valdymo galimybës, kartu reikalaujanèios minimaliø realizavimo pastangø. Foxboro I/A Series produkcija suderinama su ávairiomis skirtingomis technologijomis, todël ji konkurencinga pramonës rinkoje. Á Foxboro I/A Series áeina galingos darbo stotys, rezervuojami valdikliai, áëjimo ir iðëjimo moduliai, komunikaciniai moduliai (uþtikrinantys stabilø ryðá tarp stoèiø ir blokuoèiø apsaugos sistemø),

duomenø valdymo sistemos, valdymo displëjai. Visa tai uþtikrina svarbiausius procesø valdymo reikalavimus.

I/A Series programinæ árangà sudaro operatoriaus valdymo prietaisø skydelis, ekranas, kuriame matomi statiniai bei dinaminiai objektai, vaizduojantys realø gamybos procesà. Didelës grafiniø objektø bibliotekos palengvina programavimo darbus. Paprastas procesø valdymas bei standartinis operacinës sistemos „Windows“ valdymas iki minimumo sumaþina klaidø tikimybæ bei apmokymø trukmæ. Sistemoje operatorius vienu metu gali valdyti procesà, stebëti bei atitinkamai reaguoti á pavojaus signalus.

Naudojant automatizuotà projektavimo paketà, galima sudaryti duomenø bazæ, grafinius valdymo kontûrus bei projektinæ dokumentacijà.

Pagrindinës Foxboro I/A Series sistemos savybës: Neribotas sistemø dydis: nuo nedideliø sistemø, valdanèiø vietinës reikðmës procesus, iki stambiø, apimanèiø lokalius bei stambius gamybinius tinklus.

Modulinis principas leidþia lengvai integruoti naujas bei sujungti senas sistemas bei tinklus.

Patogi bei patikima vartotojo valdymo aplinka: naudojama grafinë vartotojo aplinka, patogiai valdomos sistemos.

Nedideli aptarnavimo kaðtai (derinimo, personalo mokymo, eksploatavimo).

Ilgas pramoniniø sistemø ir tinklø tarnavimo laikas (programinë, aptarnavimo bei tinklø áranga atitinka tarptautinius standartus).

Suderinamumas su daugeliu sistemø (naudoja standartinius tinklus bei telekomunikacijø programinius paketus).

Suderinamumas su senesne áranga (tai padeda taupyti lëðas jungiant senus ir naujus puikiai suderinamus sprendimus).

Palaikomi kitø ámoniø pagalbiniai

sprendimai (tai padeda neribotai plësti integracijos galimybes).

Foxboro A² valdymo sistema Tai nebrangus valdymo sistemos paketas (angl. – distributed control system, DCS), tenkinantis aukðèiausio saugumo lygio reikalavimus. Foxboro A2tm yra puiki alternatyva kitø ámoniø analoginiams produktams. Jà galima taikyti kaip vieno parametro valdymo sistemà arba viso cecho automatizavimui. Automatizavimo sistema Foxboro A² yra kompaktiðkas pradinio lygio paketas. Á jo sudëtá áeina áëjimo ir iðëjimo moduliai, atpaþinimo blokai, valdikliai, duomenø valdymo sistemos, valdymo displëjai, kontroleriø rezervavimas bei stambios tinklinës sistemos. Sistemos struktûrizuota architektûra leidþia jà plësti atsiþvelgiant á keliamus reikalavimus bei naujus iððûkius.

Svarbiausi Foxboro A² privalumai: Paprastas konfigûravimas bei naudojimas.

Galimybë plësti esamà sistemà.

Lengvai integruojasi á kitas valdymo sistemas.

Palaikomi tarptautiniai programavimo standartai IEC61131-3 ir S88.

Foxboro A² – nuo maþø sistemø iki gamyklø automatizavimo Ðis projektas leidþia pasirinkti tik tai, kas reikalinga klientui. Naudojant PLCs (angl.

– programmable logic controller) prarandama dalis valdymo sistemø funkcijø, o uþsakovas naudodamas dideles ar apkarpytø funkcijø valdymo sistemas yra priverstas mokëti uþ funkcijas ar savybes, kuriø jam gali niekada ir neprireikti.

Tuo tarpu Foxboro A² sistema pasiþymi iðskirtiniu lankstumu: nuo temperatûros reguliavimo patalpose, valymo árenginiø automatizavimo iki dideliø ir sudëtingø pramonës ámoniø gamybos procesø valdymo sistemø.

Jaunoms ámonëms sunku ádiegti daug kainuojanèias sudëtingas automatizavimo sistemas, be to, kyla didelë tikimybë

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

permokëti, sumokant uþ tokias funkcijas, kurios gali ir nebûti panaudotos.

Foxboro A² suteikia daugiau laisvës renkantis sistemos galimybes. Pradedant automatizuoti gamybà galima pasirinkti maþesnes apimtis, vëliau, pleèiant veiklà ar gavus investicijø, lengva praplësti sistemà, kuri lengvai integruojasi. Programinës árangos licencijavimas taip pat pasiþymi ypatingu lankstumu. Foxboro A² tiesiog suteikia galimybæ naudoti tuos paketus, kurie yra bûtini.

Foxboro A² pirmasis lygis yra rentabilus ir gana paprastas sprendimas. Ðiame lygyje galima automatizuoti temperatûros reguliavimo sistemas, maiðymo árenginius, sterilizatorius, krosnis ir kt. Á tokià sistemà átraukiama tik tai, kas bûtina: áëjimo ir iðëjimo (2500), valdymo (T640) bei vizualizacijos (T800) elementai. Áëjimo bei iðeities signalai gali bûti tiek skaitmeniniai, tiek analoginiai, taip nustatant proceso parametrus jo stebëjimui bei koregavimui.

Antrasis lygis kartu, apimdamas ir pirmàjá, gali bûti taikomas ávairiose pramonës ðakose: metalo, stiklo, chemijos,

Bendroji Foxboro I/A series architektûra

farmacijos, taip pat kitiems reikiamo automatizavimo lygio poreikiams.

Papildomai ðiame lygmenyje yra pridedama pavojaus, duomenø iðsaugojimo galimybë bei operatoriaus stebëjimo sàsaja.

Augant gamybos poreikiams tai suteikia didesnio tikslumo bei efektyvumo.

Treèiasis lygis leidþia naudotis visomis „Invensys“ ir treèiøjø firmø programomis. Taip optimaliai iðnaudojami visi gaunami ávesties ir iðvesties Foxboro A² sistemos duomenys, juos analizuojant, skelbiant internete. Kartu palaikomi tokie programiniai paketai kaip Avantis valdymo sistema, InSQL, InTrack bei kiti sprendimai. Pagal poreiká galima ásigyti licencijas projektø kûrimui, taip ágyvendinant individualias sudëtingas valdymo sistemas.

Iðvados Diegiant ðiuolaikines automatizavimo sistemas, reikia atsiþvelgti ne tik á ðiandienos poreikius, bet ir numatyti ateities planus. I/A Series ði problema iðspræsta jos architektûroje. Tai leidþia realizuoti lanksèius ir ekonomiðkus sprendimus,

Elektros Erdvës

Foxboro I/A series struktûrinë schema

kurie ateityje leis plësti ar sujungti gamybos ðakas ne investuojant á naujas sistemas, o tik prapleèiant esamas. Ði sistema taip pat suderinama su daugeliu kitø gamintojø sistemø, nes naudojami standartiniai tinklai bei telekomunikacijø programiniai paketai.

Foxboro sistemos leidþia pasirinkti tai, kas reikalinga klientui. Foxboro A² sistema pasiþymi iðskirtiniu lankstumu, tinka maþoms sistemoms bei dideliø pramonës ámoniø sistemoms valdyti. Be to, lengvai integruojasi á kitø firmø jau esamas sistemas, o Foxboro A² sistemos prijungiamos prie treèiøjø firmø produktø, arba jos prijungiamos prie Foxboro A².

AB „Achema“ filialas „Sistematika“ sëkmingai á Foxboro sistemas integruoja „Siemens“, „ABB“, „Allen Bradley“, „Bentley Nevada“ ir kitø gamintojø inþinerinius sprendimus. Filialas „Sistematika“ sëkmingai diegia ir priþiûri „Foxboro“ produkcijà ávairiuose pramonës objektuose tokiuose kaip UAB „AMITT“, AB „Achema“, AB Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija“, UAB „Kroviniø terminalas“ ir kt.

Bendroji Foxboro A² architektûra

AB „Achema“ filialas „Sistematika“ Tel. (8 349) 56 332, faks. (8 349) 56 492 Jonalaukio k., Ruklos sen., LT- 55296 Jonavos r.

Foxboro A2 integracijos galimybës

25 www.sistematika.lt

Birþelio 12–16 dienomis Diuseldorfo (Vokietija) parodø centre Jûsø vël laukia vienu metu vyksianèios keturios tarptautinës parodos: GIFA, Tarptautinë liejiniø paroda (International Foundry Trade Fair), METEC, Tarptautinë metalurgijos paroda (International Metallurgy Trade Fair), THERMOPROCESS, Terminiø procesø ir technologijø paroda (International Trade Fair for Thermoprocess Technology) ir NEWCAST, Tarptautinë liejiniø produktø paroda (International

Trade Fair for Casting Products).

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

Kvieèia Diuseldorfas

Prieð ketverius metus organizuotose parodose dalyvavo per 1 700 firmø ið 34 ðaliø, parodas aplankë daugiau kaip 72 tûkst. lankytojø. Parodø centre prie Reino joms buvo skirta 68 tûkst. kv. metrø ploto. Geras parodø techninis aprûpinimas ir dalykinë atmosfera iki ðiol sulaukia gerø atsiliepimø.

tomø gaminiø ir technologijø spektru, teminëmis konferencijomis, simpoziumais, seminarais bei specialiomis technologiniø procesø demonstravimo programomis. Ypaè reikia pabrëþti tai, kad NEWCAST paroda neturi analogø pasaulyje, nes tik ten rasite liejimo produktø pritaikymo galimybiø visumà. Beje, ir kitos parodos sudomins naujomis technologijomis ir jø taikymu.

2007 m. ðis technologinis kvartetas vël tikisi pasisekimo su labai plaèiu prista-

Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.gmtn.de.

27

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

kronika Komandoro kryþius áteiktas S. A. B. Kutui Vasario 15 d. Lietuvos energetikos muziejuje buvo paminëtos 104-osios Vilniaus centrinës elektrinës ir 4-osios jos tapimo muziejumi metinës. Á ðventiná renginá gausiai rinkosi Lietuvos energetikos veteranai, gamybininkai, Ûkio ministerijos ir VATESI atstovai. Trumpai apie pirmosios Vilniaus elektrinës istorijà papasakojo muziejaus direktorius Vilius Saduikis. Ádomu, kad elektrinë ir elektros tinklas anksèiau sudarë vienà gamybiná vienetà, kurá aptarnaudavo elektrinës darbuotojai, pasiekdavæ toliausià vartotojà dviraèiais.

pasveikino Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto nará, energetikos veteranà, kraðto energetikos sistemos techninës paþangos ir patikimumo puoselëtojà, buvusá Lietuvos Respublikos energetikos ministrà Sauliø Aloyzà Bernardà Kutà su ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryþiaus apdovanojimu uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai ir uþ Lietuvos vardo átvirtinimà pasaulyje (Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 01 18 dekretas Nr. 1K-868). Atsakydamas á tai, aukðto valstybës apdovanojimo kavalierius teigë, kad ðis apdovanojimas yra visø energetikø darbo ávertinimas.

Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Rimvydas Rukðënas

Taip pat buvo parodytas filmas apie elektrinës ir muziejaus istorijà.

Elektroniniø sistemø ir árenginiø kompleksinës apsaugos nuo þaibo ir virðátampiø poveikio kursai Kovo 4–7 d. „Nemunas Park“ vieðbutyje ávyko mokymai Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistams. Juos rengë UAB „RST Nord“, jos antrinë Lenkijos ámonë „RST sp.j.“ ir Apsaugos nuo virðátampiø ir elektromagnetiniø trikdþiø centras (Baltstogë, Lenkija).

Paskaitas skaityti pakviesti ilgametæ patirtá ðioje srityje turintys specialistai ið Lenkijos: Apsaugos nuo virðátampiø ir elektromagnetiniø trikdþiø centro vadovas dr. Miroslaw Zielenkiewicz, Varðuvos pramoninës automatikos ir matavimø instituto moksl. bendradarbis Czeslaw Godzisz bei Baltstogës politechnikos instituto hab. dr. Karol Aniserowicz.

Mokymø tikslas – suteikti naujausias, metodiðkai nuoseklias bei norminiu poþiûriu tiksliausias þinias, reikalingas uþtikrinti efektyvø ir racionalø apsaugos nuo þaibo ir virðátampiø poveikio lygá.

Skaitomos paskaitos palies svarbiausius apsaugos nuo þaibo ir virðátmapiø poveikio klausimus: þaibo iðlydþio ir antriniø reiðkiniø fizikos dësningumus, atitinkamø apsaugos priemoniø veikimo principus, jø parinkimo ir taikymo metodikas, ES ir pasauliniø standartus, taikomus þaibosaugos, potencialø iðlyginimo, áþeminimo bei ekranavimo srityse, taip pat inþinerinius koncepcinius sprendimus ir moderniausià árangà, naudojamà labiausiai paplitusiais atvejais.

Informacijà parengë UAB „RST Nord“

Tradicinis NETA krepðinio turnyras Ðiais metais krepðinio turnyrà NETA taurei laimëti buvo nutarta surengti Ðiauliuose. Turnyrà ëmësi globoti UAB „Liumenas“.

Kovo 2 d. Ðiauliø universiteto salëje susirinko ðeðios komandos: „ABB“,

„Elektrobalt“, „Elektros darbai“, „Elinta“, „Liumenas“ ir „VST“ Ðiauliø skyrius. Po atkakliø kovø, trukusiø apie 8 valandas, paaiðkëjo turnyro nugalëtojai. NETA krepðinio tauræ iðkovojo „Liumeno“ darbuotojø komanda, antrieji liko „Elektros darbai“, tretieji – „ABB“. Paklaustas, ar patenkintas savo darbuotojø pergale, UAB „Liumenas“ direktorius Kæstutis

Venskûnas teigë: „Mes pripratæ ir sporte, ir versle kovoti pagal taisykles, ir ðá kartà mums pasisekë.“ Visø komandø geriausieji þaidëjai buvo apdovanoti tradicinëmis statulëlëmis, o daugiausia tritaðkiø ámetæs turnyro dalyvis „Elektrobalt“ Kauno skyriaus vadovas Mantas Ðilingas gavo „Liumeno“ specialiø prizà.

28 Rungtyniø akimirkos

NETA taurës laimëtojai – „Liumeno“ komanda

Naujos „Elstilos“ patalpos Klaipëdoje UAB „Elstila“, siekdama pagerinti savo klientø aptarnavimo kokybæ ir nuolat plësdama savo prekiø asortimentà, kovo 19 d. persikelia á naujas, erdvias 750 kv. m

Kvieèiame Lietuvos energetikus pasiþymëti ðá svarbø pasauliná renginá savo darbo kalendoriuose ir dalyvauti patiems. Daugiau informacijos rasite ir galësite uþsiregistruoti kongreso svetainëje http://www.rome2007.it. patalpas Klaipëdoje, Ðilutës pl. 83.

Naujose patalpose klientai gaus greitesná ir kokybiðkesná aptarnavimà, informatyvià prekiø ekspozicijos salæ, modernias ir erdvias sandëliavimo patalpos, pakrovimo ir iðkrovimo rampà, patogø privaþiavimà.

Lietuvos mokslo premijos energetikams Kovo 2 d. Vyriausybës rûmuose Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto nariui prof. habil. dr. Leonui Aðmantui buvo iðkilmingai áteikta 2007 m. Lietuvos mokslo premija uþ 1975–2005 m. mokslo darbø ciklà „Ðilumos-masës mainø intensifikavimas ir dësningumø nustatymas energetiniuose árenginiuose“. Uþ ðá darbø ciklà Technologijos mokslø sekcijoje taip pat buvo apdovanoti habil. dr. Benediktas Èësna ir habil. dr. Petras Vaitiekûnas.

Lietuvos mokslø akademija vasario 6 d. paskelbë ðiø metø Lietuvos mokslo premijos laureatus. Ið viso buvo premijuota 13 mokslo darbø humanitariniø ir socialiniø, fiziniø, biomedicinos bei technologijos mokslø srityse.

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Vasario 13 d. Romoje vykusioje internetinëje vaizdo konferencijoje Italijos uþsienio reikalø ministras Massimo D’Alema ir Ekonomikos plëtros ministras Pierluigi Bersani kartu su Europos energetikos komisaru Andriu Piebalgsu papasakojo apie pasiruoðimà lapkrièio 11–15 d. ávyksianèiam Pasaulio energetikos kongresui. Ðiemet Amþinasis miestas sulauks apie 5 000 dalyviø ir sveèiø. PET Lietuvos komitetas jau atrinko kongreso Jaunimo programos dalyvius. Ðiemet jie galës dalyvauti visuose kongreso

renginiuose ir susipaþinti su pasauliniais energetikos iððûkiais, pabendrauti su sprendimus priimanèiais vadovais.

Renginyje dalyvaus valstybiø vadovai, ministrai, energetikos kompanijø vadovai ir specialistai ið viso pasaulio. Jie aptars globalines energetikos problemas ir siûlys sprendimo bûdus.

Elektros Erdvës

Vaizdo konferencija Romoje

Besipleèianèiam „Dogui“ – jau 15 metø Viena ið didþiausiø ámoniø elektros technikos didmenininkø versle „Dogas“ ðiø metø sausio 26 d. ðventë savo penkioliktàjá gimtadiená. UAB „Dogas“ yra vienintelë lietuviðko kapitalo ámonë, sëkmingai konkuruojanti Lietuvos rinkoje su tarptautinëmis kompanijomis.

Penkiolikos metø veiklos sukaktá „Dogas“ paþymëjo ðventiniu renginiu, á kurá susirinko firmos darbuotojai, klientai, tiekëjai, ávairiø ámoniø, organizacijø atstovai, politikai. Vertindamas UAB „Dogo“ indëlá prisidedant prie Vilniaus apskrities ekonomikos augimo, Vilniaus apskrities virðininko pavaduotojas Artûras Melianas áteikë „Dogui“ padëkos raðtà. Vilniaus miesto meras Artûras Zuokas sveikinimo kalboje linkëjo „Dogui“ likti savo srities lyderiu bei dþiaugësi, kad artimiausiu metu „Dogas“ taps tarptautine kompanija.

Firmos „Dogas“ direktorius Egidijus Vakarinas pabrëþia, kad tvirtas pozicijas rinkoje pavyko uþimti sparèiai pleèiantis. „Per 15 metø sukûrëme prekybos elektros technikos produkcija tinklà „Viskas elektrikams“. Skyriai ákurti 5 didþiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose ir Panevëþyje. Plëstis turëjome ne tik dël iðaugusio uþsakovø skaièiaus, bet ir dël to, kad siekiame bûti kuo arèiau klientø bei pasiûlyti jiems platø prekiø asortimentà“, – teigia E. Vakarinas. „Viskas elektrikams“ ekspozicijose – daugiau nei 20 tûkst. skirtingø pava-

UAB „Dogas“ kolektyvas

dinimø prekiø – nuo elektros lempuèiø iki aukðtos átampos árenginiø. „Prekes mums tiekia 50 uþsienio kompanijø. Su gamintojais arba jø atstovais bendraujame tiesiogiai. Atstovaujame „ABB“, „Hager“, „Schneider Electric“, „NKT“, „Tele-Fonika“, „Erico“ ir daugeliui kitø firmø. Glaudþiai bendradarbiaujame ir su Lietuvos elektros technikos gamintojais „Vilma“, „Liregus“, „Armetlina“, „OZU“, „Elga“, „EMH Elgama“, – pasakoja komercijos direktorius Romualdas Masonas. „Dogo“ produkcija buvo naudojama „Domus galerijoje“, Klaipëdos „Akropolyje“, „Ford-Vistos“ servise, „Hanner“ biurø pastatuose bei daugelyje kitø stambiø objektø. Neapsieinama be „Dogo“ ir statant naujus gyvenamuosius namus. Firma prekes tiekia ir prekybos centrams, visuomeninës paskirties ástaigoms, glaudþiai bendradarbiauja su elektros montavimà atliekanèiomis ámonëmis.

Svarbiausia „Dogui“ yra pristatyti produkcijà uþsakovams laiku, todël dar 2002 m. Vilniuje buvo ákurti 2 000 kv. m centriniai sandëliai, kuriuose kaupiamos produktø atsargos, taigi bet kokios apimties uþsakymus ámonë gali ávykdyti greitai. Uþsakius didesná produkcijos kieká, prekës pristatomos nemokamai, be to, taikoma ir lanksti nuolaidø sistema. Ámonë investuoja ir á þmogiðkuosius resursus, todël gali didþiuotis, kad kiekvienas „Dogo“ darbuotojas yra savo srities profesionalas, galintis patarti bei iðspræsti sudëtingus techninius uþdavinius. Darbuotojai nuolat domisi naujovëmis, dalyvauja tarptautinëse parodose, seminaruose, kvalifikacijos këlimo kursuose.

Per 15 metø sparèiai prekiø asortimentu, skyriø bei darbuotojø skaièiumi iðaugæs „Dogas“ ketina ir toliau plëstis Lietuvos ir uþsienio rinkose.

29

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

kronika Naujos pareigos

Rengiama galimybiø studija

Tarptautinës kompanijos „Schneider Electric Lietuva“ generalinis direktorius Gediminas Abartis paskirtas kompanijos „Schneider Electric“ vadovu Baltijos ðalims ir nuo ðiol bus atsakingas uþ visose trijose Baltijos ðalyse veikianèiø tarptautinës kompanijos „Schneider Electric“ padaliniø veiklà.

Vasario pradþioje AB „Lietuvos energija“ ir Ðvedijos elektros perdavimo sistemos operatorë „Svenska Kraftnat“ pasiraðë sutartá su vieðà konkursà laimëjusia Ðvedijos bendrove „SWECO International“ dël elektros perdavimo sistemø sujungimo galimybiø studijos rengimo. „Studija ávertins galimybæ sujungti Lietuvos ir Ðvedijos perdavimo tinklus, nutiesiant 350 km ilgio, apie 700–1 000 MW galios povandeniná kabelá Baltijos jûros dugnu“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Pasak jo, ði jungtis yra svarbi didinant viso Baltijos regiono energetiná saugumà ir elektros tiekimo patikimumà bei Baltijos ðaliø integracijai á Europos Sàjungos elektros rinkà.

„Lietuvos energija“ studijos rengimà finansuos nuosavomis lëðomis.

Galimybiø studija bus rengiama 2 etapais.

Pirmajame etape bus atliktas pradinis galimybiø ávertinimas: rinkos analizë, projekto finansavimo sàlygø ir ekonominiø sàlygø iðdëstymas, investicijø poreikio ávertinimas esamø elektros tinklø atnaujinimui bei sustiprinimui. Antrajame etape bus atliktas iðsamesnis techninis ávertinimas: gilesnë techniniø ir aplinkosaugos klausimø analizë, atsiþvelgiant á pirmojo etapo rezultatus.

Studijà ketinama uþbaigti ðiø metø rugsëjá.

Sutarties vertë – 296,6 tûkst. eurø.

Visas galimybiø studijos projekto iðlaidas „Lietuvos energija“ ir „Svenska Kraftnat“ ketina dalytis lygiomis dalimis.

Europos Sàjungos parama mechatronikos plëtrai Vasario 2 d. Kauno technologijos universitete atidarytas nacionalinis Mechatronikos mokslo, studijø ir informacijos centras (MMSIC). KTU Senato pirmininkas prof. Ramutis Bansevièius ásitikinæs, kad Lietuvos ekonomikos augimà ir ûkio konkurencingumà globalizacijos procese gali uþtikrinti tik aukðtosios technologijos, kuriø plëtra tiesiogiai susijusi su mechatronikos (ji yra ties mechanikos inþinerijos, elektronikos, valdymo ir informaciniø technologijø mokslo krypèiø sandûra),

30

medþiagø, informatikos ir kitø sutelkto intelekto reikalaujanèiø mokslo krypèiø paþanga. MMSIC sukûrimo projekto vadovas KTU mokslo prorektorius, LMA Technikos mokslø skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Ostaðevièius pasidþiaugë, kad ðis projektas yra ne tik labai reikðmingas universitetui, bet ir vienas sëkmingiausiø praktiniø þiniø ekonomikos darbø Lietuvoje.

Daugiau kaip milijonas litø ið ES paramos lëðø sunaudota rekonstruojant MMSIC skirtas patalpas KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultete. Kaunas, Kæstuèio g. 27 – toks MMSIC pagrin-

Mechatronikos mokslo, studijø ir informacijos centre tyrëjø Prano Kuzo ir Vytauto Blecherto darbais domisi ðio centro vadovas prof. Ramutis Bansevièius, projektø vadovas doc. Pranas Þiliukas ir centro vyresn. mokslo darbuotojas dr. Andrius Vilkauskas (Jono Klëmano nuotrauka)

dinës bûstinës adresas. Beveik 900 kv. metrø plote ákurtos 7 laboratorijos (Holografijos, Pjezomechanikos, Biomechatronikos, Duomenø analizës ir valdymo, Jutikliø, Vykdikliø, Dinamikos), 3 auditorijos bei pagalbinës patalpos.

MMSIC Centrinëje buveinëje jau ádiegtas lazerinis vibrometras mikroelektromechaniniø sistemø, bangolaidþiø, pjezo ir kitokiø pavarø, kuriose naudojamos protingos medþiagos, tyrimams. Biomechatroniniø sistemø kinetikos analizei ásigytas unikalus trimatis judesiø matavimo kompleksas. Modeliuoti ir valdyti gamybinius procesus padës mechatroniniø sistemø vykdikliø tyrimams ásigyta moderni áranga. Duomenø analizës ir valdymo laboratorijoje bus naudojama áranga, leidþianti kurti ir analizuoti duomenø perdavimo protokolus bei modeliuoti mechatronines sistemas ir kurti jø valdymo algoritmus. Ágyvendintos techninës priemonës leis ið esmës pagerinti mechatronikos mokslo ir studijø kokybæ ir priartinti KTU prie pirmaujanèiø Europos universitetø. Sukurta infrastruktûra naudosis mechatronikos srities pagrindiniø, magistrantûros bei doktorantûros studijø studentai, mechatronikos srities mokslininkai ir gamybos specialistai ið mûsø ðalies bei uþsienio. Lietuvos mechatronikos mokslo, studijø ir informacijos centras, kuriam skirta pusdevinto milijono litø, startavo. Tai vienas ið stambiausiø KTU koordinuojamø valstybinës svarbos projektø.

Dr. Vilius Misevièius

�

� ����� ����� �������� �� �����

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

kronika „Phoenix Contact“ mokymai UAB „Phoenic Contact“ sausio 23–25 dienomis surengë „Phoenic Contact Interface“ mokymus Klaipëdoje, Kaune ir Vilniuje.

Tarptautiniø pardavimø skyriaus vadovas dipl. inþ. Carsten Tonk dalyviams pateikë iðsamià informacijà apie „Interface“ gaminius, tarp jø maitinimo ðaltinius, reles, sisteminius kabelius, analoginius ir nuosekliøjø sàsajø modulius. „Phoenic Contact“ klientai, platintojai UAB „Elinta“ ir UAB „Vatmetrus“ kartu su ekspertais dalijosi patirtimi ir diskutavo. Didelá susidomëjimà sukëlë bevielio ryðio árangos Trusted Wireless, skirtos analoginiø ir skaitmeniniø signalø perdavimui, pristatymas. Po seminaro ði bevielio ryðio áranga buvo realiomis sàlygomis iðbandyta keliose stambiose pramonës ámonëse.

Vilniaus elektrinës pastate – Technikos muziejus Initi@tive Europe 2007 Sausio 30 d.–vasario 2 d. Nicoje (Prancûzija) vyko tarptautinës kompanijos „Schneider Electric“ rengiama paroda Initi@tive Europe 2007, kurioje dalyvavo ir UAB „Schneider Electric Lietuva“ atstovai kartu su keletu savo partneriø.

Vasará Vilniaus miesto savivaldybëje buvo pristatytas ir aptartas senojo Vilniaus elektrinës pastato konversijos á sostinës Technikos muziejø projektas.

Muziejuje interaktyviuoju bûdu bûtø pristatyta energetika, technika ir urbanistika kaip integrali miesto kultûros dalis.

Muziejus, kuriame tikimasi sulaukti iki 20 tûkst. lankytojø per mënesá, turëtø pradëti veikti 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultûros sostine.

Senosios 1903 m. statytos Vilniaus elektrinës pastatà, kuriame dabar ásikûræs Lietuvos energetikos muziejus, ketinama renovuoti ir pritaikyti Technikos muziejui. Esamame 0,7 ha sklype muziejaus reikmëms bûtø pritaikyta per 7 tûkst. kv. m ekspozicinio

Ðiais metais parodoje „Initi@tive Europe 2007” didþiausias dëmesys buvo skiriamas dviem temoms: energijos efektyvumas ir automatizacija. Parodos lankytojai susipaþino su naujausiomis „Schneider Electric“ efektyvaus energijos naudojimo ir energijos iðlaidø optimizavimo idëjomis, skirtomis tiek didelëms pramonës ámonëms, tiek privatiems vartotojams. Taip pat buvo pristatyti efektyvûs automatizavimo sprendimai pramonëje bei infrastruktûroje

32

Kasmet kompanijos „Schneider Electric“ rengiamos parodos tikslas – pasidalyti savo patirtimi, naujausiais atradimais ir idëjomis su savo partneriais, klientais ir þiniasklaida. Paroda „Initia@ive Europe“ rengiama jau dvyliktà kartà.

ploto, iðsidëstanèio 5 salëse, taip pat bûtø sukurta apie 1 tûkst. kv. m ploto lauko ekspozicijoms. Buvusio elektrinës kamino vietoje galëtø bûti árengta panoraminës apþvalgos aikðtelë. Prie muziejaus bûtø árengtos automobiliø ir autobusø statymo vietos.

Kuriamame muziejuje bûtø siekiama nuosekliai atskleisti Vilniaus genezës ir augimo istorijà. Ekspozicija galëtø bûti daugiaplanë: pirmiausia bendrais bruoþais miesto sveèius ir turistus supaþindinanti su Vilniaus infrastruktûros raida ir jos ádomybëmis, suteikianti galimybæ studijuojanèiam ar net specialistui gauti gilesniø þiniø apie tam tikros inþinerinës veiklos srities raidà Vilniuje. Muziejuje Vilnius bûtø pristatomas kaip mokslo centras, supaþindinama su miesto pramone, energetika, architektûra, statyba, inþinerija ir pramoniniu dizainu.

Þurnalo ELEKTROS ERDVËS prenumerata

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, ið viso 4 numeriai) Dël þurnalo „Elektros erdvës“ prenumeratos kreipkitës: tel.: (8~5) 260 8243, 269 1240 prenumerata@namasiras.lt

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

kronika Planuojama EURELECTRIC konferencija Birþelio 11 ir 12 d. Antverpene ávyks kasmetinë Europos elektros energetikos pramonës sàjungos EURELECTRIC konferencija. Renginyje tema „Perspektyva kitam deðimtmeèiui“ bus bandoma atsakyti á klausimus, kas laukia bendrosios ES energetikos politikos, kokios yra varomosios ES klimato politikos jëgos, taip pat diskutuoti apie pasauliná kuro tiekimà ir energetines rinkas.

Lietuvai ðioje organizacijoje atstovauja Lietuvos elektros energetikos asociacija.

Daugiau informacijos apie renginá rasite svetainëje http://www.eurelectric.org.

Dabar – „Lapp Miltronic“ Ámonë UAB „Miltronic“ pakeitë pavadinimà á UAB „Lapp Miltronic“.

Pakeitimas atspindi priklausimà tarptautiniam gamintojø susivienijimui „Lapp Group“ ir pabrëþia dar glaudesnius ryðius su pagrindiniu tiekieju „Lapp Kabel“ ið Ðtutgarto (Vokietija). Ámonë „Lapp Miltronic“ toliau specializuosis kabeliø, jø priedø ir automatikos komponentø tiekimo srityje.

„Elektrobalt“ Alytuje Ðiø metø pradþioje duris atvërë naujas UAB „Elektrobalt“ skyrius Alytaus regione adresu: Kaniûkø kaimas, Nemunaièio seniûnija, Alytaus rajonas; tel. (8 315) 63 370; faks. (8 315) 63 375.

Tikimasi, kad tai bus patogu ðio regiono pirkëjams.

„Elstila“ ir KTU UAB „Elstila“ jau keletà metø dalyvauja KTU rengiamose Karjeros dienose. Ðiais laikais studentams labai reikalinga tiek finansinë, tiek informacinë bei ðvietëjiðka parama, tai yra bûtina suteikti jiems kuo daugiau informacijos apie ásidarbinimo galimybes Lietuvoje bei naujausiø technologijø taikymà praktikoje. Bendrovë ne tik remia ðá studentams skirtà renginá, bet ir suteikia galimybæ susipaþinti su firmos veikla bei suteikia visà informacijà apie ásidarbinimo galimybes „Elstila“ filialuose Kaune, Vilniuje ir Klaipëdoje. Ðiais metais bendrovë kartu su savo daugiameèiais partneriais – pasauliniais koncernais „Philips“ ir „Moeller“ – pristatë studentams savo tikslus, plëtros strategijà ir planus, personalo politika bei karjeros galimybes.

Bendrovës pagrindinë veikla – didmeninë ir maþmeninë prekyba elektrotechnine produkcija: kabeline produkcija, automatikos prietaisais, elektros skydais, apðvietimo technika bei ávairiais instaliaciniais gaminiais.

„Lietuvos elektrinë“ pernai uþdirbo 25 mln. litø „AB „Lietuvos elektrinë“ pernai uþdirbo 25,03 mln. litø (7,23 mln. eurø) grynojo neaudituoto pelno, o 2005 m. grynojo pelno buvo gauta 17,23 mln. litø“, – teigiama bendrovës praneðime Vilniaus vertybiniø popieriø birþoje.

Pernai Elektrënuose veikianèios elektrinës pajamos sudarë 264,09 mln. litø, o 2005 m. jos siekë 205,27 mln. litø.

Bendrovës teigimu, dël nepanaudotø anglies dvideginio tarðos leidimø pardavimo ikimokestinis 31,2 mln. litø pelnas pernai buvo didesnis nei planuotas (22 mln. litø).

„Lietuvos energijos“ pelnas – 21,8 mln. litø

„Limatika“ ásiliejo á „Axis Industrines“

34

Nuo ðiø metø pradþios UAB „Limatika“ ásijungë á platø ámoniø susivienijimà UAB „Axis Industrines“. Visos buvusios UAB „Limatika“ veiklos bus vykdomos UAB „Axis Industrines“ vardu.

Minëta bendrovë kaip UAB „Limatika“ teisiø perëmëja sutiko bûti asociacijos NETA nare.

Iðankstiniais neaudituotais duomenimis, AB „Lietuvos energija“ per praëjusius metus uþdirbo 21,8 mln. litø pelno prieð apmokestinimà – 5 mln. litø daugiau negu 2005 metais. Grynasis pelnas siekë 18,1 mln. litø, 2005 metais – 10,1 mln. litø. Pelnas, neiðskaièiavus mokesèiø, palûkanø ir nusidëvëjimo (EBITDA), sudarë 186,4 mln. litø ir buvo 8,7 mln. litø didesnis negu uþpernai. „Pelnà didino iðaugæs elektros energijos perdavimas ðalyje bei maþesnës sànaudos, veiklos rezultatus veikë ir eksporto apimèiø sumaþëjimas neplanuotam remontui sustojus Ignalinos atominei elektrinei“, – sako „Lietuvos

energijos“ finansø direktorius Rimantas Ðukys.

Kaip praneðë „Lietuvos energija“, vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus veiklà per praëjusius metus ámonë aukðtos átampos elektros tinklais ðalies poreikiams pardavë 9,4 mlrd. kWh elektros energijos – 3,6 proc. daugiau negu 2005 metais. Pernai „Lietuvos energija“ uþsieniui pardavë 2,1 mlrd. kWh elektros energijos – 0,8 mlrd. kWh maþiau negu per 2005 metus. Eksporto pajamø maþëjimà ið dalies kompensavo didesnës pajamos uþ elektros energijos pardavimà ðalyje.

Pajamos uþ parduotas prekes ir atliktas paslaugas siekë 938,9 mln. litø (2005 m. – 930 mln. litø). Ið bendro pajamø kiekio 335 mln. litø buvo gauta uþ elektros energijos perdavimo ir galios rezervavimo paslaugas, 464,5 mln. litø – parduodant aukciono elektros energijà ir vieðuosius interesus atitinkanèias paslaugas, 100,1 mln. litø – ið elektros energijos eksporto.

Parduotø prekiø ir atliktø darbø savikaina siekë 905,9 mln. litø (2005 m.

– 908,4 mln. litø). Didþiàjà sànaudø dalá – 548,6 mln. litø – sudarë elektros energijos pirkimai.

2006 metais investicijoms energetikos objektø atnaujinimui skirta 156,2 mln. litø.

Iðleistas naujas áspëjamasis þenklas Tarptautinë atominës energijos agentûra (TATENA), bendradarbiaudama su Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO), iðleido dar vienà papildomà jonizuojamosios spinduliuotës pavojaus áspëjamàjá þenklà. Jis áspëja apie mirtinà ar þalingà sveikatai jonizuojamosios spinduliuotës pavojø.

Naujasis jonizuojamosios spinduliuotës pavojaus áspëjamasis þenklas skirtas þenklinti didelio aktyvumo – 1, 2 ir 3 kategorijos pavojingumo jonizuojamosios spinduliuotës ðaltinius ar jø pakuotes, kurie gali bûti taikomi spindulinës terapijos aparatuose, medicinoje, pramoninëje radiografijoje ar kitose srityse. Þenklas neskirtas þenklinti transportuojamø ðaltiniø paketø ar konteineriø, patalpø durø.

Pamaèius tokiu þenklu paþymëtas pakuotes, negalima jø atidaryti, bandyti atplëðti ar kitaip ardyti, o bûtina kuo greièiau pasiðalinti ið tos vietos, siekiant iðvengti galimos jonizuojamosios spinduliuotës apðvitos.

Sausio 25 d. vienas ið stambiausiø Vokietijos elektrotechnikos medþiagø gamintojas „OBO Bettermann“ pakvietë savo klientus ir sveèius á biuro su sandëliais Meistrø g. 8, Vilniuje, atidarymà. Sveèiai galëjo susipaþinti su OBO produkcija. Ámonë, ásigijusi „Dahl“ ir „Ackermann“ prekiø þenklus ir dabar OBO, gali pasiûlyti dar didesná elektrotechnikos medþiagø asortimentà. „Bûtent tada, kai manai, jog esi daug pasiekæs, metas þengti kità þingsná. Mûsø mastymo ir veiklos pagrindas – ne parduoti klientui elektros kiðtukà ar kanalà, bet pasiûlyti sistemà – modernià, ðiuolaikinæ, atitinkanèià Europos standartus, pramonës, biuro ar namo instaliacijos sistemà“, – pasakë atidarymo proga ámonës savininkas Andrea Bettermann.

Estijos energetikos bendrovë „Eesti Energia“ vasario 20 d. Lietuvoje ásteigë antrinæ bendrovæ „Lumen Balticum“. Pagrindinis „Lumen Balticum“ uþdavinys bus prekyba elektros energija atviroje Lietuvos energijos rinkoje. 100 procentø ásteigtos bendrovës akcijø priklausys „Eesti Energia“. „2002 metais liberalizuota Lietuvos energetikos rinka yra atvira ávairiems energijos tiekëjams. Tai puiki galimybë „Eesti Energia“ ágyvendinti vienà ið jos strateginiø tikslø – plëtoti naujas jungtis ir produktus, pradedant veiklà naujose rinkose“, – sakë „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Lyvë. Ðiuo metu „Lumen Balticum“ planuoja parduoti elektros energijà verslo klientams.

Kaip praneðë „Eesti Energia“, ðiuo metu visos trys Baltijos ðalys susiduria su tais paèiais energetikos iððûkiais, atsirandanèiais dël ribotø energetikos jungèiø su kaimyninëmis ðalimis, pasenusiø technologijø ir planuojamo pagrindiniø elektros gamybos pajëgu-

Netektis 2007 m. sausio 28 d. sostinës sveikatingumo klube „Impuls“ uþgeso UAB „Skaidula“ prekybos ir rinkodaros direktoriaus Jono Buinausko gyvybë.

Nuo jaunystës aktyviai sportavusá vyrà pasiglemþë staigi mirtis (diagnozë – ûmus ðirdies veiklos nepakankamu-

mø maþëjimo dël Ignalinos atominës elektrinës ir Narvos elektrinës senojo bloko uþdarymo. Energetikos kompanijø bendradarbiavimas uþtikrintø didesnes investicijas á energetikos sektoriø. Be to, tai suteiktø daugiau galimybiø eksportuoti elektrà á naujas rinkas. „Eesti Energia“ kartu su Lietuva ágyvendina keletà itin svarbiø energetikos projektø. Esu ásitikinæs, kad mûsø atstovybë Lietuvoje sustiprins regioniná bendradarbiavimà ir skatins energetikos sektoriaus stiprëjimà“, – papildë S. Lyvë.

Vienas ið pirmøjø Estijos, Lietuvos ir Latvijos energetikos bendroviø bendrø projektø yra Estijos–Suomijos povandeninio kabelio jungtis „Estlink“, pradëjusi veikti 2007 metø sausá. Taip pat visos trijø Baltijos ðaliø energetikos ámonës bendradarbiauja naujos atominës elektrinës statybos projekte Lietuvoje.

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

„Eesti Energia“ Lietuvoje steigia antrinæ bendrovæ

Elektros Erdvës

„Obo Betterman“ jau naujose patalpose

„Lumen Balticum“ – ne pirmoji „Eesti Energia“ ásteigta ámonë. 2006 m. geguþës mënesá „Eesti Energia“ ásteigë antrinæ bendrovæ Latvijoje „E.Energy“, o 2006 m. lapkritá – antrinæ ámonæ Jordanijoje „Oil Shale Energy of Jordan“.

mas). J. Buinauskas prekybos ir rinkodaros direktoriumi UAB „Skaidula“ dirbo nuo 1996 m. geguþës 2 d. Kolektyve buvo gerbiamas, iniciatyvus, taktiðkas, darbðtus ir geras vadovas, o ðeimoje – geras tëvas. Daug dëmesio skyrë tobulëjimui, buvo komunikabilus, reiklus sau ir kitiems. Jonas aktyviai dalyvavo ir asociacijos NETA veikloje.

naujienos „Hensel“ skirstomosios dëþutës sprogiai aplinkai KX – tai nauja „Hensel“, þinomos kaip itin kokybiðkos hermetinës instaliacijos produktø gamintojos, skirstomøjø dëþuèiø, kurias galima naudoti sprogiai aplinkai zonose 2 ir 22, serija. Jos pagamintos pagal ATEX 100a standartà ir skirtos vardinei átampai 690 V AC. Apsaugos klasë – IP65. Skirstomosios dëþutës pagamintos ið smûgiams atsparaus plastiko, yra juodos spalvos

(RAL 9011).

Taip pat galima paminëti naujas FK serijos dëþutes, skirtas gaisrui atspariai instaliacijai E30.

Atsiþvelgiant á klientø pageidavimus, UAB „Elektrobalt“ sandëlyje visada galima rasti gerai þinomø instaliacijos gaminiø, tokiø kaip D ir K serijos ðakotuvø dëþutës, KV serijos skydeliai bei Mi sistemos dëþes.

Daugiau informacijos www.elektrobalt.lt

35

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

teisë AT S I L I E P D A M I Á MÛSØ SKAITYTOJØ PA G E I D A V I M U S ÁVEDAME NAUJÀ RUBRIKÀ APIE TEISËS AKTUS, KURIE NESENIAI BUVO KEISTI ARBA YRA AKTUALÛS ÐIANDIEN

ÁMONIØ TEISË

gistre paþymëjimà, atestatus, leidimus, licencijas ir pan.

valo atsakyti ne vëliau kaip per 10 dienø nuo kreipimosi gavimo dienos.

Patvirtintos Tiekëjø áraðymo á oficialius patvirtintø tiekëjø sàraðus taisyklës

(Vieðøjø pirkimø tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus 2006 12 14 ásakymas Nr. 1S-80 ir 2007 02 06 ásakymas Nr. 1S-5; Þin., 2006, Nr. 140-5383; 2007, Nr. 18-70)

Ástatyme detaliau reglamentuojamas vartotojø vieðojo intereso gynimas, vartotojø teises ginanèiø institucijø kompetencija vartotojø teisiø apsaugos srityje, ginèø nagrinëjimo ne teisme procedûros bei finansiniø paslaugø teikimas pagal sutartis, sudarytas naudojant ryðio priemones.

Patvirtintos Tiekëjø áraðymo á oficialius patvirtintø tiekëjø sàraðus (OPTS) taisyklës, reglamentuojanèios jø kvalifikacijos tikrinimo ir áraðymo á sàraðus procedûras.

Pagrindinis tokiø sàraðø sudarymo tikslas – operatyviau ávertinti, ar tiekëjø kvalifikacija atitinka reikalavimus, keliamus vieðøjø pirkimø procedûrose dalyvaujantiems subjektams. Á sàraðus tiekëjas áraðomas vieneriø metø laikotarpiui, kurá galima pratæsti kasmet. Áraðymas á OPTS nëra privalomas, o perkanèioji organizacija neprivalo reikalauti, kad tiekëjas bûtø áraðytas á OPTS. Sudaryti ðiuos sàraðus ápareigota Vieðøjø pirkimø tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Minëtomis taisyklëmis átvirtinti reikalavimai tiekëjams, siekiantiems bûti áraðytiems á oficialius sàraðus. Nurodomi Vieðøjø pirkimø tarnybai teikiami kvalifikacinius duomenis patvirtinantys dokumentai, reglamentuojama kvalifikaciniø klasiø tiekëjams suteikimo tvarka.

36

2007 m. sausio mënesá pakeitus tiekëjø áraðymo á OPTS taisykles, Vieðøjø pirkimø tarybai suteikta teisë visus tiekëjo patikimumà apibûdinanèius duomenis tikrinti bet kokiu jai prieinamu bûdu, o tiekëjams, siekiantiems tapti áraðytais á oficialius patvirtintø tiekëjø sàraðus, panaikintas reikalavimas bûti áregistruotais ástatymø nustatyta tvarka, nebeprivaloma bûti ávykdþius ásipareigojimø, susijusiø su socialiniu draudimu ir mokesèiais.

Taèiau tiekëjas deklaruodamas ûkines veiklas, pagal kurias jis ketina dalyvauti vieðuosiuose pirkimuose, privalo pateikti registravimo atitinkamame re-

Nustatytos papildomos pareigos gamintojams, pardavëjams ir paslaugø teikëjams Nuo 2007 m. kovo 1 d. ásigaliojusioje Vartotojø teisiø gynimo ástatymo naujoje redakcijoje gamintojams, pardavëjams ir paslaugø teikëjams nustatoma pareiga suteikti vartotojams informacijà valstybine (lietuviø) kalba, kuri yra privaloma visuose vieðuose vidiniuose ir iðoriniuose prekybos ir paslaugø vietø uþraðuose, áskaitant jø pavadinimus. Ástatyme taip pat nustatyta, kad pardavëjo, paslaugø teikëjo teikiama kokybës garantija negali varþyti vartotojø teisiø, kurias, ásigijus netinkamos kokybës prekæ ar paslaugà, jiems nustato teisës aktai.

Kokybës garantija turi bûti suraðyta lietuviø kalba. Joje turi bûti nurodyta, kad kokybës garantija negali varþyti vartotojø teisiø ásigijus netinkamos kokybës prekæ ar paslaugà, taip pat paprasta, aiðkia, suprantama kalba nurodytas garantijos teikëjo pavadinimas, adresas, iðdëstytos garantijos sàlygos, áskaitant trukmæ, taikymo teritorijà, informacijà, reikalingà pareikðti pretenzijas dël garantijos.

Naujojoje ástatymo redakcijoje taip pat nustatyta, kad vartotojas turi kreiptis á pardavëjà ar paslaugø teikëjà ir nurodyti savo reikalavimà, o vartotojo reikalavimø nepatenkinus, reikalavimai suraðomi raðtu. Pardavëjas á raðtà pri-

(Lietuvos Respublikos vartotojø teisiø gynimo ástatymo pakeitimo ástatymas; Þin., 2007, Nr. 12-488)

DARBO TEISË Padidintas minimalus darbo uþmokestis Minimalus valandinis atlygis padidintas iki 3,66 lito, o minimalioji mënesinë alga – iki 600 litø.

(Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2006 12 20 nutarimas Nr. 130; Þin., 2006, Nr. 140-5352)

APLINKOSAUGOS TEISË Pakeistos Gamintojø ir importuotojø registravimo taisyklës Nauja redakcija iðdëstytose Gamintojø ir importuotojø registravimo taisyklëse nustatyta, kad uþsienio valstybiø asmenys, neturintys filialo ar atstovybës Lietuvoje ir iðleidþiantys á Lietuvos vidaus rinkà alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninæ árangà bei apmokestinamuosius gaminius, turi

HAUPAFIBRE

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 12 28 ásakymas Nr. D1-619; Þin., 2007, Nr. 3-137)

2007 01 24 ásakymas Nr. D1-52; Þin., 2007, Nr. 11-461)

ENERGETIKOS TEISË Patvirtinta Nacionalinë energetikos strategija Seime patvirtinta Vyriausybës parengta Nacionalinë energetikos strategija, apibrëþianti pagrindines valstybës nuostatas ir jø ágyvendinimo kryptis ðioje srityje iki 2025 metø.

Strategijoje numatyti strateginiai energetikos tikslai ir uþdaviniai: baigti ágyvendinti ES direktyvø reikalavimus;

Papildytos Pakuoèiø ir pakuoèiø atliekø tvarkymo taisyklës

uþtikrinti saugios branduolinës energetikos nenutrûkstamumà, perimamumà ir plëtrà;

Pakeistose Pakuoèiø ir pakuoèiø atliekø tvarkymo taisyklëse reglamentuojamas metinës á vidaus rinkà iðleistø pakuoèiø apskaitos ataskaitos rengimas bei jos teikimas to regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje ataskaitos teikëjas yra registruotas. Minëtose taisyklëse átvirtinta galimybë teikti ataskaitas elektroniniu bûdu.

ágyvendinti ES aplinkosaugos reikalavimus energetikos sektoriuje;

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 01 10 ásakymas Nr. D1-21; Þin., 2007, Nr. 6-271)

Nustatytos pakuoèiø surinkimo ir kartotinio naudojimo uþduotys Nustatytos stikliniø kartotinio naudojimo pakuoèiø, uþ kurias privaloma imti uþstatà, bei kitø kartotinio naudojimo pakuoèiø surinkimo ir kartotinio naudojimo 2007–2012 metams uþduotys.

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 12 28 ásakymas Nr. D1-618; Þin., 2007, Nr. 2-108)

Nustatyti papildomi reikalavimai veþamø pavojingø atliekø dokumentacijai Pavojingø atliekø lydraðtis turi bûti pridedamas tik kaip krovinio vaþtaraðèio priedas. Be to, pakeitus lydraðèio formà, turi bûti nurodoma atliekø siuntëjo ir gavëjo juridinio ar fizinio asmens kodai ir kiti rekvizitai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

sukaupti ir palaikyti naftos produktø ir naftos atsargas; atnaujinti susidëvëjusias elektrines, elektros energijos perdavimo, gamtiniø dujø perdavimo ir skirstymo, centralizuoto ðildymo sistemas.

Patvirtintame dokumente numatoma, kad ne vëliau kaip 2015 m. turi bûti pradëta eksploatuoti nauja regioninë atominë elektrinë, o iki 2012 m. Lietuvos aukðtos átampos elektros tinklai turëtø bûti sujungti su Skandinavijos ðaliø ir Lenkijos tinklais. Strategijoje taip pat aptariama energetikos kainø prognozë, elektros energijos, centralizuoto ðilumos teikimo, naftos ir naftos produktø bei biodegalø, vietiniø ir atsinaujinanèiøjø energijos iðtekliø sektoriø plëtra bei rinkos liberalizavimas ir energetikos valdymo tobulinimas.

Seimo nutarime dël strategijos ágyvendinimo Vyriausybei siûloma ávertinti Lietuvos elektros energijos poreikius ir patikimo vartotojø aprûpinimo energija priimtinomis kainomis galimybes, siekti, kad naujos regionines atominës elektrinës projektavimo ir statybos projekte Lietuvai tektø jo lyderio vaidmuo, kad bûtø sukurta konkurencinga elektros tiekimo rinka Lietuvoje, taip pat siûloma pateikti Seimui elektros energijos poreikio uþtikrinimo priemoniø planà.

(Lietuvos Respublikos Seimo 2007 01 18 nutarimai Nr. X-1046 ir Nr X-1047; Þin., 2007, Nr. 11-430, Nr. 11-431)

Informacijà pateikë SORAINEN LAW OFFICES The Pan-Baltic M&A and Business Law Firm http://www.sorainen.lt

… Įtikinami sprendimai

registruotis Gamintojø ir importuotojø sàvade. Uþsienio gamintojai ir importuotojai registruojasi Gamintojø ir importuotojø sàvade, raðtu arba internetu uþpildydami nustatytos formos anketà bei pateikdami Regiono aplinkos apsaugos departamentui Taisyklëse nurodytus dokumentus. Taisyklës nustato atskirus reikalavimus alyvø, transporto priemoniø, apmokestinamøjø gaminiø gamintojams ir (ar) importuotojams, besiregistruojantiems Gamintojø ir importuotojø sàvade, t. y. nustatoma, kokius ir kokiu bûdu uþpildytus dokumentus privalo pateikti ðie subjektai.

Kabelių pratraukimo įtaisas su stiklo pluošto vija Mūsų katalogo kreipkitės adresu: info@haupa.com HAUPA Baltics Rygos 18 -12 • 01001 Vilnus Tel./GSM: +370 699 633 63 Fax: +370 527 841 64 E-mail: andrius.krisiunas@takas.lt www.haupa.com Visus produktus galite gauti iš mūsų elektros prekių didmenininkų.

N r. 1 ( 1 5 ) 2 0 0 7

Elektros Erdvës

summary

electric spaces

WORK WITH LIVE CURRENTCARRYING COMPONENTS

USE OF CHAMBER FOR UV MEASUREMENT

6

18

When waiting for significant changes and reconstructions in power supply systems, qualifying electrical power as commodity and seeking greater sales for this commodity, work without interruption of power supply to the customer has wider and wider prospects of application. Today the normative basis is under development and refinement in both the European Community and national spaces. There are organised exhibitions and seminars, where the new technologies, methods and auxiliary means (e.g. ICOLIM), intended for work with live current-carrying components, are presented. There are prepared sets of tools and equipment for work in switchyards and on air lines. Working with live current-carrying components is in practice of many countries globally. It is proven and beyond debate, the error probability and related risks are even less than when working in disconnected current-carrying parts of the equipment. It is very

The “coronal discharge” is partial electrostatic discharge occurring next to conductors and insulators at normal atmospheric pressure, when electrical field is very inhomogeneous and fairly strong. When processes of ionisation and recombination of air molecules are in progress, the discharge area glows (UV radiation is generated). Wavelengths of coronal glow are in the range of 230 nm to 405 nm.

When inspecting the high-voltage air lines and substation equipment, the coronal glow may be observed. Influence of this phenomenon to components of electrical equipment, and diagnostics tools used to detect and measure this coronal discharge are briefly discussed in this paper.

FOXBORO I/A SERIES AND FOXBORO A² : FEATURES AND APPLICATION

38

important, however, such technologies should be used and implemented by properly trained electro-technical staff, using proper tools and methods, and organisational means intended for such work. There shall be prepared unified, being in force on the territory of the Republic of Lithuania normative documents, presenting requirements of European Norms in detail.

24 Additionally to Programmed Logic Controllers, contemporary control systems are characterised by their environment, visualisation, control and monitoring systems, communication networks.

In conditions of rapid growth of industry and competition increase, the manufacturers pay more and more

attention to process automation and implementation of new technologies in production processes, in order to reduce production costs and assure high quality of their products.

SUPPORT OF EUROPEAN UNION FOR MECHATRONICS DEVELOPMENT 30 On February 2, there was opened the National Centre of Science, Studies and Information on Mechatronics (MMSIC) in the Kaunas Technological University.

Prof. Ramutis Bansevièius, the Chairman of the KTU Senate, is sure, the growth and competitiveness of Lithuanian economy in the globalisation process can be ensured by high technologies only, development of which is directly related to the progress in sciences on mechatronics (it is at the junction of sciences on mechanical engineering, electronics, control and information technologies), materials, informatics and other sciences requiring consolidated intellect. Prof. Vytautas Ostaðevièius, the Project Leader on MMSIC development, KTU Vice-Chancellor on Education, Chairman of Division of Technical Sciences in the Lithuanian Academy of Sciences, has expressed his satisfaction, this project is very significant not only to the University, but it is also one of the most successful proceedings of practical knowledge in economics in Lithuania.