17 zurnalas

Kaina 4 Lt

2007 Nr. 3(17)

leidinys automatizacijos, elektrotechnikos, energetikos, ðildymo, vëdinimo, elektronikos, valdymo sistemø IR žinių ekonomikos technologijų specialistams

Elektros tiekimo sutrikimų prevencija Apsaugos įtaisų naudojimas

6

10

Gelbėjimosi ratas Europai

24

Vėjo jėgainių apsauga

32

ISSN 1648-6927

Kviečiame į parduotuvę Vilniuje (Ozo g. 51)

Kabeliai, laidai Valdymo ir kontrolės spintos Elektros valdymo ir kontrolės įranga Kabelių reikmenys Elektrinis šildymas Vėdinimo ir šildymo įrenginiai Instaliacijos elementai Matavimo prietaisai Elektros įrankiai, įranga Šviesos technika Lempos Maitinimo šaltiniai Elektros apsaugos įrengimai ir priemonės Ryšio, signalizacijos ir apsaugos reikmenys Vidutinės ir aukštos įtampos elektros įrenginiai Automatizuotos valdymo sistemos

VILNIUS Ozo g. 51 Tel.: (8 5) 276 34 00, 276 14 94 Faks.: (8 5) 273 72 50 Mob.: 8 698 51668 El.p.: info@dogas.lt

KAUNAS Draugystės g. 13a Tel./faks.: (8 37) 45 16 75 El.p.: kaunas@dogas.lt

PANEVĖŽYS J.Janonio g. 1 Tel./faks.: (8 45) 58 46 29 El.p.: panevezys@dogas.lt

Motorų g. 6 Tel.: (8 5) 213 69 18 Faks.: (8 5) 210 41 99 El.p.: motorai@dogas.lt

KLAIPĖDA Dubysos g. 23 Tel./faks.: (8 46) 34 15 32 El.p.: klaipeda@dogas.lt

ŠIAULIAI P. Cvirkos g.77 Tel./faks.: (8 41) 39 02 63 Mob.: 8 686 52494 El.p.: siauliai@dogas.lt

07LT0462

Apsisaugokite nuo įelektrintų rudens orų

Kievienais metais žaibai ir įtampos šuoliai elektros tinkluose pridaro vartotojams daug nuostolių.

Lengviausias kelias apsisaugoti – instaliuoti apsaugos įtaisus įvadiniame ar paskirstymo skyde. Hager tiekia trijų pakopų apsaugas, kurios saugo instaliaciją bei įrenginius nuo pavojingo žaibų ir įtampos šuolių poveikio. Pirminė, vidutinio lygio, tikslinė bei kombinuota apsaugos padės Jums išvengti nenumatytos žalos.

www.hager.lt

turinys 6

Kad Lietuvoje kuo trumpiau būtų tamsu

10

Srovės skirtuminės apsaugos įtaisų naudojimo praktika

17

Būkime saugūs

18

Galios skyrikliai žemosios įtampos grandinėse

21

Aktyvi „Sistematikos“ veikla

22

HEKA betoninės modulinės pastotės

24

Gelbėjimosi ratas Europai, tinkamas ir likusiai pasaulio daliai

PET Lietuvos komiteto tarybos narys prof. habil. dr. Leonas Ašmantas

30

Gamybinių ir komercinių patalpų apšvietimas

32

Vėjo jėgainių apsauga nuo žaibo ir viršįtampių

UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius

35

Istorija. Nuo elektromonterio iki pasaulinio garso solisto

36

Kronika

PET Lietuvos komiteto direktorius Gintaras Adžgauskas

40

Naujienos

Konsultantë dr. Liudmila Andriuðienë

42

Teisė

46

Summary

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

Redkolegija E. p. neta@neta.lt NETA prezidentas Bronius Rasimavièius

UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

A d minis t ra c i j a Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektø vadybininkė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ Pylimo g. 31 LT-01141 Vilnius Tel./faks. (8 5) 260 8243 Mob. stac. 8 698 53 658 E. p. info@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AГ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.

Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Kad Lietuvoje kuo trumpiau būtų tamsu Anzelmas Bačauskas ir Rimvydas Dičius AB „Lietuvos energija“

Šiuolaikinis gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros.

Elektra didele dalimi lemia ž m o n i ų g y v e n i m o s ta n d a r t ą , s u d a r o s ą ly g a s t o l e s n e i pa ž a n g a i .

Deja , kol kas negalima išvengti elektros tiekimo sutrikimų, kai kada – ir didelių. Užtikrinti nenutraukiamą elektros tiekimą v i s i e m s va rt o t o j a m s ko l k a s n e į m a n o m a , ta č i a u t o s i e k i a m a .

6

Šių metų vasaros pabaigoje sukanka ketveri metai nuo didžiausių energetikos sistemų avarijų, sekusių viena po kitos Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

2003 m. rugpjūčio 14 d. popietėje daugiau kaip šeštadalis Šiaurės Amerikos žemyno gyventojų (apie 50 milijonų) liko be elektros. Be elektros Didžiųjų ežerų regione liko 8 JAV valstijos ir 2 Kanados provincijos! Avarijos metu atsijungė per 400 elektros perdavimo linijų, 531 elektros generatorius 261 elektrinėje. Buvo atjungta apie 11 proc. Šiaurės Amerikos Rytų jungtinės energetikos sistemos apkrovos – 61

800 MW. Tik po 16 val. buvo atkurtas 48 800 MW elektros tiekimas, o likęs – gerokai vėliau (Long Islande – po 3 parų, o Ontario – tik po 8 parų). Reikia priminti, kad JAV beveik tame pat regione didelės avarijos yra įvykusios 1965 m. (be elektros liko 20 mln. gyventojų) ir 1977 m.

2003 m. rugsėjo 23 d. beveik vidurdienį Pietų Švedijoje ir Rytų Danijoje apie 4 mln. (1,6 mln. Švedijoje ir 2,4 mln.

Danijoje, tarp jų ir Kopenhagoje) gyventojų liko be elektros. Buvo atjungta 4 700 MW apkrova Švedijoje ir 1 850

2003 m. rugsėjo 28 d. naktį (3.25 val.) dėl įžemėjimo per medį, augusį po elektros linija, atsijungė 400 kV elektros linija Šveicarijoje. Tuo metu Italijos elektros importas buvo 6 650 MW, apie ketvirtadalis suminės Italijos apkrovos

2003 m. rugpjūčio 23 d. 20.22 val. dalis Helsinkio ir rajonai šalia jo liko be

elektros apie valandą, rugpjūčio 29 d. vakare (apie 18 val.) pietų Londonas beveik 45 min. liko be elektros. Tai buvo gedimai elektros tinkluose, dėl kurių daug vartotojų liko be elektros, bet tie gedimai nesutrikdė energetikos sistemų darbo.

2004 m. liepos 8 d. IEEE Elektros energetikos draugijos konferencija Denveryje, kurioje dalyvavo specialistai iš daugelio pasaulio šalių, buvo skirta energetikos sistemų patirtų avarijų analizei. Jų pamokas, rekomendacijas ir pastebėjimus bei Lietuvos energetikų patirtį galima apibendrinti taip:

N r. 3 (17) 2007

(tarp jų per 3 600 MW iš Šveicarijos). Šveicarijos dispečerio prašymu italai nespėjo importą sumažinti, nes po 20 min. atsijungė kita 400 kV elektros linija dėl perkrovos. Tai sukėlė Italijos atskyrimą nuo kaimyninių energetikos sistemų. Per 12 sek. Italija buvo izoliuota nuo kaimyninių energetikos sistemų, Italijoje pradėjo veikti automatinis nukrovimas (vartotojų atjungimas), sistemos dalijimas, bet nebepadėjo – po 2,5 min. Italija užgeso (išskyrus Sardiniją). Šveicarijoje be elektros liko keli tūkstančiai gyventojų, jiems elektros tiekimas buvo atkurtas per kelias valandas. Italijoje be elektros liko apie 55 mln. gyventojų, buvo atjungta apie 24 600 MW galios elektrinėse. Elektros tiekimas Italijoje buvo atstatytas beveik po 20 valandų.

Elektros Erdvës

MW Danijoje. Avarijos priežastis – dėl gedimo atsijungus 1 200 MW blokui vienoje Švedijos AE, po 5 min. įvyko trumpasis jungimas 400 kV pastotėje, dėl to atsijungė keturios iš penkių 400 kV elektros linijos ir kartu buvo atjungta 1 800 MW galios kitoje AE. Dėl įtampų griūties apsaugos atjungė Pietų Švediją ir Rytų Daniją nuo Centrinės Švedijos ir per 90 sekundžių jos užgeso. Pietų Švedijoje elektros tiekimas buvo atkurtas apytikriai po valandos, Danijoje, taip pat Kopenhagoje, – po 6 valandų, nes daugiau laiko prireikė paleisti užgesusias elektrines Danijoje (Zeelande).

Dideli sutrikimai energetikos sistemose dažnai kyla dėl sutrikimų sekos, nors atskirai tie sutrikimai negali sukelti sisteminės avarijos.

Kaskadinius atsijungimus energetikos sistemose dažnai sukelia įrenginių gedimai ar bloga veiksmų

7

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Kaskadinius atsijungimus energetikos sistemose dažnai sukelia įrenginių gedimai ar bloga veiksmų koordinacija, todėl esamų generuojančių galingumų, pastočių ir kitų įrenginių pagerinimas, juos atnaujinant, reguliariai tikrinant, prižiūrint ir keičiant netinkamus elementus, yra svarbi priemonė išvengti kaskadinių atsijungimų.

koordinacija, todėl esamų generuojančių galingumų, pastočių ir kitų įrenginių pagerinimas, juos atnaujinant, reguliariai tikrinant, prižiūrint ir keičiant netinkamus elementus, yra svarbi priemonė išvengti kaskadinių atsijungimų.

Elektros energetikos bei šilumos energetikos sistemų tyrimui taikomi patikimumo standartai turi būti nuolat tobulinami pagal elektros ir šilumos tinklų ir tarptautinės šiuolaikinės patirties reikalavimus bei technologinius pasiekimus.

Specialių apsaugų sistemų naudojimas ir jų gerinimas gali būti veiksminga priemonė išvengiant kaskadinių atsijungimų.

Automatinio valdymo, pavyzdžiui, automatinių įtampos reguliatorių ar automatinio dažnio pirminio reguliavimo, naudojimas turėtų būti generatoriams privalomas, nepriklausomai nuo generatoriaus galios.

Labai svarbu versti ir nuolat skatinti sistemos dispečerių ir jų pagalbinio personalo treniruotes ir tobulinti jų programas.

Pamokos iš praeities klaidų turi būti taikomos naujose procedūrose, rengiant tobulesnes sistemos valdymo ir stebėsenos technologijas.

Normalaus planavimo studijos dėl didelio variantų skaičiaus negali apimti galimų neaiškumų ir darbo sąlygų, visų galimų sisteminių avarijų scenarijų.

Reikia užtikrinti distancinio valdymo ir telekomunikacijos prietaisų sistemoje perteklių ir jų patikimumą.

8

Greitas sistemos atstatymas yra labai svarbus minimizuojant sisteminės avarijos žalą visuomenei. Šio atstatymo pagrindas yra generuojančių galingumų savybės avarinėje situacijoje išsilaikyti elektros tiekimą bent pagrindiniams mechanizmams (savosioms reikmėms). Visuomenei avarijos žala bus minimali, jeigu energetikos sistema operatyviai atgaivins ir išgelbės save. Tam turi

būti skiriamas dėmesys priemonėse, mažinančiose atstatymo laiką (šios priemonės nėra pigios). Jos įvardytos pagrindiniuose UCTE reikalavimuose, todėl jungiantis į bendrąją sistemą teks jas vykdyti.

Sistemos operatoriai turi reguliariai treniruotis, atnaujinti žinias apie sistemos atstatymą, užtikrinant jų gerą sistemos atstatymo procedūrų ir geriausios praktikos išmanymą.

Svarbus dalykas – duomenų rinkimas ir jų platinimas. Turi būti nustatytos procedūros, kaip greitai surinkti duomenis ir išplatinti informaciją apie sisteminės avarijos pasekmes, kad visuomenė, žiniasklaida ir valdžia būtų informuotos apie avarijos priežastis ir veiksmus žalai sumažinti.

Specialus dėmesys turi būti skirtas įtampų stabilumui. Pagrindinė priemonė sistemos patikimumui užtikrinti yra teisingas reaktyviųjų galių valdymas. Siekiant apsisaugoti nuo sunkių trikdžių dėl įtampos sumažėjimo reikia atjungti apkrovas ir šuntinius reaktorius.

Svarbiausios avarijų priežastys: Nepakankamas energetikos sistemos darbo supratimas, kuris progresuoja, skaidant energetikos sistemą į smulkias dalis, mažėjant kompleksinei energetikos problemų analizei.

Nepakankamas realios situacijos energetikos sistemoje žinojimas.

Netinkama elektros linijų bei šilumos trasų priežiūra. Ypatingą pavojų kelia nepatikimas slėgio palaikymas šilumos trasose šaltos žiemos sąlygomis.

Nepakankamas kaimyninių energetikos sistemų operatorių veiksmų koordinavimas.

2003 m. avarijos visuomenei priminė ir leido pajusti elektros svarbą. Tų metų avarijų žala vertinama milijonais ir milijardais dolerių. Jos parodė, kad energetikos sistemų patikimumo gerinimui ir didelės investicijos yra pagrįstos, o

avarijų prevencijai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip 2003 m. pamokos buvo išmoktos Europoje, patikrino praeitų metų avarija. 2006 m. lapkričio 4 d. įvyko didžiausia avarija UCTE (UCTE – Vakarų Europos 29 energetikos sistemų susivienijimas, apimantis 24 valstybes) – jungtinė energetikos sistema pasidalijo tris nesinchroniškai dirbančias dalis.

Avarijos priežastis – dvigrandės 380 kV elektros linijos atjungimas Šiaurės Vokietijoje (E.ON Netz) pažeidžiant N-1 kriterijaus sąlygas. Tai sukėlė kaskadinį elektros linijų atsijungimą ir UCTE padalijimą į tris sinchronines zonas. Dėl atsiradusio galių nebalanso automatika 15 mln. gyventojų 12 šalių paliko be elektros, tačiau buvo išvengta totalios avarijos, – be elektros liko tik vartotojai, bet ne elektrinės. Tai sudarė sąlygas po 38 min. UCTE resinchronizuoti, o po 2 val. buvo atkurtas normalus sistemų darbas.

Lietuvoje tokių avarijų kol kas nebuvo ir siekiama, kad jų nebūtų. Lietuvos energetikos sistema yra NVS ir Baltijos energetikos sistemos, kuri ištįsusi per 9 laiko juostas – nuo Kaliningrado iki Mongolijos, buvusios Sovietų Sąjungos bendrosios energetikos sistemos, dalis. Sovietų Sąjungos elektros įrenginiai dažnai gesdavo, tačiau elektros tiekimo patikimumas buvo ne blogesnis nei Vakaruose. Patikimas sistemos darbas Sovietų Sąjungoje buvo užtikrinamas, naudojant sudėtingesnes elektros tinklų ir pastočių schemas nei Vakaruose, ir organizacinėmis priemonėmis – įrenginių nepatikimumas buvo kompensuojamas įtemptu specialistų darbu.

Energetikai sovietmečiu beveik visą laiką dirbo ekstremaliomis sąlygomis, tačiau glaudžiai bendradarbiavo su kaimynais. Tos tradicijos dar gyvos Baltijos šalyse.

Ne tik 2003 m. įvykusios energetikos sistemų totalios avarijos paskatino AB „Lietuvos energija“ diegti prevencijos priemones, kad šalis kuo trumpiau būtų be šviesos, – veiklos kokybės gerinimas yra bendrovės misija. Pirmiausia tai palietė atsakingiausias energetikos sistemos dalis – generuojančius galingumus. Šiuolaikinius automatinius pirminius dažnio reguliatorius, atitinkančius UCTE reikalavimus, per pastaruosius metus įdiegė Mažeikių, Kauno termofikacinės elektrinės visuose savo turbogeneratoriuose, Vilniaus termofikacinė elektrinė – viename bloke, Lietuvos elektrinė – dviejuose blokuose ir tęsiamas diegimas kituose dviejuose blokuose. Visus keturis agregatus rekonstruoja Kauno hidroelektrinė (HE) ir

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Kruonio HAE. Pasibaigus Kruonio HAE ir Kauno HE rekonstrukcijoms, jų visi agregatai turės automatinius pirminius greičio reguliatorius, ne tik atitinkančius UCTE reikalavimus, bet ir pasižyminčius dideliais generacijos disbalanso šalinimo greičiais, nepasiekiamais šiluminėms elektrinėms. Dar efektyvesnis, labiau intelektualus yra automatinis antrinis dažnio reguliavimas, įvertinantis visus elektros energijos perdavimo ryšius, jų algebrinės sumos (saldo) nukrypimus nuo plano (grafiko). Automatinio antrinio dažnio reguliatoriaus smegenys yra AB „Lietuvos energija“ dispečerinio centro valdikliuose. Telemechanikos priemonėmis toks automatinis antrinis dažnio reguliatorius gali veikti į keturis Kruonio HAE agregatus ir tris Lietuvos elektrinės blokus. Šie darbai tęsiami, prijungiant prie sistemos vis naujus generuojančius galingumus.

Atsižvelgdama į 2003 m. įvykusių energetikos sistemų avarijas, AB „Lietuvos energija“ patikrino, kaip energetikos sistemos valdymas užtikrina jos darbo kokybės techninius reikalavimus.

2004 m. atliktas Lietuvos energetikos sistemos statinio ir dinaminio stabilumo tyrimas prieš ir po Ignalinos AE pirmojo reaktoriaus uždarymo, peržiūrėtas ir atnaujintas avarijų prevencijos automatikos reglamentas, įdiegtas automatizuotas Kruonio HAE valdymas tiesiogiai iš AB „Lietuvos energija“ dispečerinio centro, atliktas totalios avarijos likvidavimo Lietuvos energetikos sistemoje tyrimas ir sudarytas sistemos atkūrimo planas.

Po totalios avarijos, kai be elektros lieka ne tik vartotojai, bet ir elektrinės, didelė problema tampa elektrinių paleidimas ir

sistemos veikimo atkūrimas. Daugumos elektrinių be elektros negalima paleisti. Iki šių metų, jeigu užgestų Lietuvos elektrinės, energetikos sistema galima būtų atstatyti tik iš Kauno HE, tačiau tai truktų gana ilgai – iki 20 val. Šiais metais AB „Lietuvos energija“ parengė ir išbandė priemonės, kaip energetikos sistemą būtų galima greičiau atkurti naudojant galingesnę Kruonio HAE. Tam Kruonio HAE padaryta savilaidžia (sugebančia pati save paleisti), sumontavus 800 kW galios dizelį (generatorių), rekonstravus žadinimo sistemas, savųjų reikmių valdymą. 2007 m. liepos 13 d. Lietuvos energetikos sistemoje atlikti svarbūs bandymai: realiomis sąlygomis imituotas Lietuvos energetikos sistemos užgesimas

ir jos paleidimas po totalios avarijos.

Užgesusią Lietuvos energetikos sistemą imitavo pusė Lietuvos elektrinės, t. y. viena šynų sistema, Kruonio HAE, keletas aukštosios įtampos oro linijų ir pastočių. Bandymai pavyko sėkmingiau, negu tikėtasi. Kruonio HAE ne tik paleido save, bet ir paleistas HAE agregatas stabiliai laikė dažnį ir įtampą atgaivintoje energetinėje saloje. Kruonio HAE pademonstruotos naujo Lietuvos energetikos sistemos gelbėtojo savybės nuteikia optimistiškai. Didinant energetikos sistemos patikimumą prioritetas teikiamas avarijų prevencijai, o ne gelbėtojų modernizacijai, nors abi kryptys reikalingos, kad Lietuvoje labai retai būtų tamsu ir greitai grįžtų pradingusi šviesa.

9

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Srovės skirtuminės apsaugos įtaisų naudojimo praktika 2 Dalis 1 dalis Nr. 2(16)

Anatolijus Drabatiukas KTK lektorius, UAB „Elektros zona“ padalinio vadovas Prieš pradedami kalbėti apie SSA įtaisų parinkimą, norime atsakyti į klausimus, kurie kilo žurnalo skaitytojams po straipsnio pirmosios dalies.

Kokią literatūrą naudojote rengdami šį straipsnį?

Pagrindinės literatūros sąrašą pateikiame šios straipsnio dalies pabaigoje. Be to, buvo naudojamasi europinių firmų, gaminančių SSA įtaisus, katalogais ir interneto svetainių puslapiais, nes ši informacija yra operatyviausia.

Ką reiškia terminai „didelio (vidutinio, mažo) jautrio SSA įtaisai“?

SSA įtaisų jautrio vertės nustatytos IEC standartais: didelio jautrio – 6, 10, 30 mA; vidutinio jautrio – 100, 300, 500 mA; mažo jautrio – 1, 3, 5, 10, 20 A;

10

Kodėl SSA įtaisų klasifikacijos skyrelyje nekalbama apie elektromechaninius ir elektroninius įtaisus, nors firmų kataloguose ir techninėje literatūroje šie terminai vartojami?

Terminai „elektroniniai“ ir „elektromechaniniai“ SSA įtaisai neatspindi šių įtaisų sandaros ir nenaudojami IEC standartuose (normatyviniuose dokumentuose). Kiekviename SSA įtaise yra mažiausiai du elektronikos elementai – diferencialinis transformatorius ir rezistorius įtaiso darbo kontrolės grandinėje.

Literatūroje elektromechaniniais SSA įtaisais vadinami įtaisai, kurių funkcionavimas nepriklauso nuo maitinimo įtampos. Šiuose įtaisuose energijos šaltinis atliekant apsaugos funkcijas, tarp jų ir grandinės išjungimą, yra pats signalas – skirtuminė srovė, į kurią reaguoja įtaisas.

Kiti įtaisai, vadinami elektroniniais, yra funkcionaliai priklausomi nuo maitinimo įtampos. Šiuose įtaisuose išjungimo funkcijai naudojama energija gaunama arba iš kontroliuojamo tinklo, arba iš išorinio šaltinio. Žinomos įvairios elektroninių įtaisų schemos. JAV elektroniniai SSA įtaisai, kurie išjungia grandinę dingus maitinimo įtampai įtaisomi į šakučių lizdų blokus. Vokietijoje elektromechaniniai įtaisai žymimi FI – Schutzschalter, o elektroniniai įtaisai

žymimi DI – Schutzschalter. Europos šalyse elektroninių įtaisų naudojimas dėl kai kurių jų trūkumų yra ribotas.

Kaip iš pateikiamos ant SSA įtaiso korpuso informacijos atskirti, kad tai įtaisas su apsauga nuo viršsrovių?

Straipsnyje rašoma, kad SSA įtaiso vardinė srovė turi būti viena pakopa aukštesnė už nuosekliai su juo sujungto apsaugos nuo viršsrovių įtaiso vardinę srovę. Kaip tai gaunama SSA įtaisuose su integruota apsauga nuo viršsrovių?

SSA įtaisai su integruota apsauga nuo viršsrovių (RCBO) kartais vadinami kombinuotaisiais SSA įtaisais. Praktiškai visi SSA įtaisų gamintojai nedideliais kiekiais gamina ir kombinuotuosius įtaisus. Tai paaiškinama kol kas gana siaura RCBO įtaisų taikymo sritimi: nedideli elektros įrenginiai, maža nekintanti apkrova, autonominiai elektros imtuvai ir pan. (pvz., RCBO įtaisai naudojami reklaminių skydų, įrengtų lauke, grandinių apsaugai). Atsižvelgiant į momentinio atkabinimo charakteristikas RCBO įtaisai dažniausiai gaminami B ir C charakteristikų. Taigi tokio įtaiso

N r. 3 (17) 2007

SSA įtaiso funkcinis tipas

AC A B

Skirtuminės pažaidos srovės forma Sinusinė kintamoji Pulsuojanti Nuolatinė su srovė nuolatinė nedidele liekamąja (išlygintoji) srovė pulsacija iki 0,006 A stiprio srovė + + + + + +

priekinėje dalyje nurodomos raidės B arba C, toliau – vardinė įtaiso srovė ir nuotėkio vardinė srovė IΔn (1 pav.).

Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 54 punkte nurodoma, kad rekomenduojama naudoti srovės skirtuminę apsaugą, kurioje būtų panaudotas ir automatinio jungiklio funkcijas atliekantis ir užtikrinantis apsaugą nuo viršsrovių aparatas. Tačiau, kaip teigiama [8], tai techniškai nepagristas, neturintis analogų europinėse elektrotechninėse normose nurodymas. O dėl antrosios klausimo dalies, tai vardinė apkrovos srovė yra vienoda tiek SSA įtaisui, tiek integruotai apsaugai nuo viršsrovio. Tai laikoma vienu iš RCBO įtaisų trūkumų.

Ar galite plačiau paaiškinti šį teiginį: „SSA įtaisas bus neveiksnus, jeigu žmogus, esantis patalpoje su izoliuotomis grindimis, vienu metu palies skirtingo potencialo aktyviąsias arba aktyviąją ir pasyviąją dalis.“ Atsiprašome skaitytojų, nes įvyko korektūros klaida. Šį sakinį reikia skaityti taip: „SSA įtaisas bus neveiksnus, jeigu žmogus, esantis patalpoje su izoliuotomis grindimis, vienu metu palies skirtingo potencialo aktyviąsias dalis už SSA pastatymo vietos.“ SSA įtaisas nėra intelektualus aparatas, kad atskirtų žmogų nuo elektros imtuvo.

Jis laikys, kad į grandinę buvo įjungta naujoji apkrova.

Kodėl straipsnyje nekalbama apie B tipo SSA įtaisą ?

Pagal pobūdį skirtuminės srovės, į kurią reaguoja, SSA įtaisai, yra trijų tipų: AC, A ir B. Jų trumpa charakteristika pateikiama 1 lentelėje.

Kaip matome, AC tipo SSA įtaisas reaguoja tik į kintamąsias nuotėkio sroves, A tipo – tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias gedimų sroves, kurių šaltiniais gali būti skalbimo mašinos su greičio reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos šaltiniai, televizoriai, kompiuteriai, netransformatorinio maitinimo schemas turintys elektros imtuvai ir pan. A tipo SSA įtaiso vardinė skirtuminė suveikimo srovė, tekant skirtuminei pulsuojančiai

(išlygintai) srovei, gali būti nuo 0,11 IΔn iki 2 IΔn vertės. Europoje šiuo metu AC įtaisai keičiami į A tipo SSA įtaisus. B tipo įtaisų ypatumas yra jų jautris dideliam nuotėkio srovių dažnio spektrui (iki 1 MHz). Šie SSA įtaisai naudojami elektros tiekimo sistemose su dažnio keitikliais, nepertraukiamo maitinimo šaltiniais, galingais aukšto dažnio inverteriais.

SSA įtaisų naudojimo ypatumai esant įvairioms elektros tinklo sistemoms SSA įtaisai kartu su šiuolaikinėmis įžeminimo sistemomis (TN – S, TT tinklo sistemos) yra žmogaus prevencinės apsaugos nuo elektros poveikio priemonė. Jų naudojimas TN, TT, IT tinklo sistemose turi tam tikrų ypatumų. Žmogaus efektyviai apsaugai nuo elektros poveikio SSA įtaisai turi atjungti elektros imtuvą nuo tinklo dviem atvejais: sumažėjus izoliacijos varžai žemiau leistinosios vertės arba įvykus fazės trumpajam jungimui į elektros imtuvo korpusą; žmogui palietus elektros įrenginio aktyviąsias arba pasyviąsias dalis, ant kurių atsiranda įtampa. Šioms funkcijoms vykdyti I klasės pagal apsaugą nuo elektros poveikio elektros imtuvo korpusas turi būti sujungtas su PE laidininku prieš SSA įtaisą. Toks prijungimas galimas TN – S tinklo posistemėje, kai yra atskiras nulinis laidas N ir atskiras apsauginis laidas PE, ir TN – C – S tinklo posistemėje, kurioje bendras PEN laidas išsišakoja į nulinį laidą N ir apsauginį PE. Specialistų nuomone, TN – S ir TN – C – S posistemes užtikrina palankiausias sąlygas SSA įtaisų funkcionavimui, nes šiuose tinkluose apkrovos srovės grandinės yra atskirtos nuo žemės. Tačiau TN – C – S tinklo posistemėje nepatartina įrengti SSA įtaisų iki PEN laido išsišakojimo taško. Be to, išskirsčius PEN laidą į nulinį N ir apsauginį PE laidus toliau nuo šio

taško sujungti juos vieną su kitu arba N laidą įžeminti neleidžiama.

TN – C tinkluose SSA įtaisai neturi būti naudojami [2]. Tokiame tinkle įvykus elektros imtuvų izoliacijos pažaidai, jeigu jo korpusas neįžemintas (neįnulintas), SSA įtaisas neveiks, nes nesusidaro grandinė nuotėkio srovei tekėti. Imtuvo korpuse atsiras pavojingas potencialas žemės atžvilgiu. Žmogui prisilietus prie tokio imtuvo korpuso ir tekant per jo kūną nuotėkio srovei, viršijančiai SSA įtaiso nuostato srovę IΔn, SSA įtaisas suveiks ir išjungs pažeistą tinklo elementą. Galimas atvejis, kad žmogaus kūnu tekės 6–10 mA stiprio srovė (skirtuminės srovės dydis priklauso nuo trumpojo jungimo kilpos varžos, didesniąją dalį kurios sudaro žmogaus kūno varža) ir jam sunku bus atplėšti ranką nuo korpuso, tačiau ir SSA įtaisas su 30 mA nuostato srove neveiks. SSA įtaisai, kurių vardinė suveikties srovė 30 mA, paprastai suveikia tekant 22–26 mA stiprio nuotėkio srovei, todėl žmogus iki tol, kol suveiks 30 mA SSA įtaisas, patirs gana stiprų srovės smūgį. Tačiau mirtinai sužaloja ne pati srovė, bet energija, išsiskirianti žmogaus kūne, tekant elektros srovei, t. y. pasekmės priklauso ir nuo srovės poveikio laiko.

Tam, kad būtų garantuotas žmogaus saugumas, SSA įtaiso suveikties laikas turi būti ne ilgesnis nei 0,3 s (paprastai jis yra trumpesnis nei 0,1 s).

Elektros Erdvës

1 lentelė

Antra vertus, TN – C posistemėje galimas klaidingas SSA įtaisų suveikimas, jeigu elektros imtuvų korpusai įnulinti PEN laidininkais ir yra geras korpusų 1 pav.

11

N r. 3 (17) 2007

4 pav. SSA įtaiso su Restart funkcija bendrasis vaizdas

Elektros Erdvës

2 pav. RCMA 475 įtaiso (a) ir komplekto nuotėkio srovės trasai nustatyti (b) bendri vaizdai

a)

b)

3 pav. Trifazis tinklas su SSA įtaisais: TN sistema (a); TT sistema(b); IT sistema(c).

natūralus kontaktas su žeme arba kartotinis PEN laidininko įžeminimas.

Prireikus TN – C posistemėje naudoti SSA įtaisą apsaugai, elektros imtuvo korpuso apsauginis PE laidas jungiamas su tinklo PEN laidu (žr. straipsnio 1 dalies 5b pav.).

TT sistemoje I klasės elektros įrenginių pasyviosios dalys apsauginiais laidininkais sujungiamos su pastato įžeminimo kontūru, kurio įžemintuvas yra elektriškai nepriklausomas nuo maitinimo šaltinio įžemintuvo. Pažeistam tinklui atjungti gali būti naudojama trumpojo jungimo srovių apsauga arba srovės skirtuminė apsauga. Realiomis sąlygomis įvykdyti automatinį maitinimo išjungimą naudojant trumpojo jungimo srovių apsaugą dėl tam tikrų priežasčių (pvz., dėl būtinumo užtikrinti didelį trumpojo jungimo srovių kartotinumą, žemą įžeminimo kontūro varžą ir pan.) yra labai problemiška, todėl naudojant TT sistemą būtinas SSA įtaisų naudojimas. Šiuo atveju reikalavimai įžeminimo varžai sumažėja. Kai kurių šalių norminiuose dokumentuose TT sistemoje imtuvų įžemintuvo įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 200 Ω.

12

IT sistemos tinkle elektrosaugos sąlygos užtikrinamos didele izoliacijos varža žemės atžvilgiu. Tačiau esant būtinumui užtikrinti aukštą elektrosaugos lygį visiškai pateisinamas SSA įtaisų naudojimas. Egzistuoja daug požiūrių,

kartais diametraliai priešingų, dėl SSA įtaisų naudojimo IT tinklo sistemoje.

Esmė ta, kad jeigu neįvykdytos tam tikros sąlygos, SSA įtaisai gali neveikti arba veikti klaidingai. Paprastai tokiuose tinkluose pirmenybė teikiama izoliacijos kontrolės įtaisams. Šiuo metu gaminami izoliacijos kontrolės įtaisai, kurie vienas nuo kito skiriasi veikimo principu, konstrukcija, naudojimo sritimi, veikimo patikimumu. Vienas iš tokių izoliacijos kontrolės įtaisų (IMD – insulation monitoring device) aprašytas straipsnyje „Izoliacijos kontrolė elektros tinkluose ir įrenginiuose“ („Elektros erdvės“ 2005 m. Nr. 2 (8).

Labiausiai didelio darbo reikalaujantis ir sudėtingas uždavinys yra prijungimo, kuriame įvyko izoliacijos lygio sumažėjimas arba įžemėjimas, nustatymas.

Tam tikslui naudojami skirtuminės srovės kontrolės įtaisai (RCM – residual current monitor). RCM įtaisai gali būti stacionarūs su centriniu valdymo bloku ir sroviniais apklausos davikliais, įrengiamais ant nueinančių linijų, bei kilnojamieji, replių pavidalo, leidžiantys operatoriui sekti visą atsiradusios nuotėkio srovės trasą (2 pav).

SSA įtaisų jungimo schemos TN, TT ir IT tinkle pateiktos 3 pav.

Kitos SSA įtaisų galimybės Be žmogaus apsaugos nuo elektros poveikio, SSA įtaisus galima naudoti

Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos.

Tarp gaisrų priežasčių nuolat nurodomi netinkamo elektros naudojimo atvejai (elektros instaliacijos ir įrangos montavimo pažeidimai, saugos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai ir kt.). Vienas iš elektros gaisrinės rizikos veiksnių būtų trumpieji jungimai ir nuotėkio srovės, atsirandančios dėl izoliacijos „senėjimo“ ir mechaninės pažaidos.

Elektros sukeliamų gaisrų priežasčių tyrėjų nuomone, pavojus atsiranda tada, kai tinkle yra 180÷825 mA nuotėkio srovės, todėl elektros gaisrinės saugos tikslais įvadiniame skyde reikėtų montuoti 300÷500 mA jautrio SSA įtaisus, skirstomosiose skydeliuose grupinių linijų apsaugai – 30 mA jautrio SSA įtaisus.

Elektros mašinų ir kitų įtaisų apsaugai TN sistemoje.

Schemose su įnulinimu įvykus izoliacijos pažaidai atsiranda stipri srovė, ekvivalentiška trumpojo jungimo srovei. Tokio stiprio srovė sukelia rimtas pažaidas, pvz., variklio magnetolaidžio lakštinio plieno perkaitimą, o tai priverčia keisti patį variklį, negalima apsiriboti tik apvijų pervyniojimu. Tokias pažaidas galima iš dalies apriboti naudojant žemo jautrio (2a pav.) momentinio veikimo SSA įtaisus.

Apsaugai nuo elektromagnetinių trikdžių TN – S posistemėje (N ir PE laidų izoliacijos pažaidos nustatymas). Šiuo pažaidos atveju TN – S posistemė pereina į TN – C posistemės režimą. Dalis N laido srovės nuolat teka PE laidininku ir metalinėmis pastato konstrukcijomis, o tai didina gaisro atsiradimo riziką ir potencialų suvienodinimo išderinimą. Pati srovė, tekanti PE laidu arba pašalinėmis metalo konstrukcijomis, tampa elektromagnetinių trikdžių šaltiniu.

SSA įtaisų įtakos elektros traumoms analizė rodo, kad ne visos avarinės situacijos, dėl kurių elektros imtuvų pasyviosiose dalyse atsiranda žmogui pavojinga įtampa, gali būti pašalintos SSA įtaisais. TN – C – S tinkle jie nesaugo žmogaus nutrūkus PEN laidui, tiesiogiai susijungus faziniam laidui su N laidu maitinimo pusėje, atsiradus pavojingam potencialui ant pasyviųjų ir pašalinių laidžiųjų dalių per PEN laidininką.

TN-S tinkle SSA įtaisas yra neveiksnus, jeigu PE laidininkas susijungia su N laidininku iki įtaiso įrengimo vietos (iš tinklo pusės), taip pat atsiradus pavojingam potencialui per PE laidininką.

Naujos SSA įtaisų modifikacijos SSA įtaisų paklausa Europos šalyse yra stabiliai didelė, todėl daugelis elektrotechninės produkcijos gamintojų nuolat juos modernizuoja ir tobulina jų techninius parametrus. Prieš keletą metų Hanoverio mugėje kelios firmos pristatė SSA įtaisą su automatinio kartotinio įjungimo (Restart) funkcija (4 pav.).

Kita SSA įtaisų modifikacija – tai RCBO įtaisai su suveikties priežasties indikacija (5 pav.). Nuo įtaiso suveikties priežasties žinojimo priklauso pažaidos šalinimo veiksniai. Tokio įtaiso priekinėje dalyje yra specialus langelis, kuriame, įtaisui suveikus, atsiranda arba neatsiranda mėlynos spalvos (firmos „ABB“ SSA įtaisuose) vėliavėlė. Vėliavėles atsiradimas reiškia, kad įtaisas suveikė dėl skirtuminės srovės, jeigu jos nėra – dėl viršsrovio.

SSA įtaisų, reaguojančių į skirtuminės srovės atsiradimą, veikimo analizė rodo, kad ne visos avarinės situacijos, dėl kurių įrenginio korpuse gali atsirasti pavojinga žmogui įtampa, gali būti pašalintos šiais įtaisais, todėl bandoma viename korpuse įmontuoti įtaisų, reaguojančių ir į nuotėkio srovę, ir į avarines įtampas, kompleksą.

Pastatų vidaus elektros tinklų schemų, kuriose naudojami SSA įtaisai, pavyzdžiai SSA įtaisai konkrečiam elektros įrenginiui turi būti parenkami projektavimo metu, taip pat atsižvelgiama į apsaugos nuo elektros poveikio užtikrinimą vykdant

užsakovo ir nustatyta tvarka patvirtintų standartų bei norminių dokumentų reikalavimus. Realiomis sąlygomis dažnai tenka parinkti SSA įtaisus jau eksploatuojamam arba sumontuotam elektros įrenginiui.

Projektuojant naujus elektros įrenginius ir numatant srovės skirtuminės apsaugos naudojimą, ypač svarbūs šie veiksniai: projektuojamojo objekto pavojingų ir kenksmingų veiksnių analizė siekiant užtikrinti reikiamą apsaugos nuo elektros poveikio lygį;

N r. 3 (17) 2007

Dėl izoliacijos pažaidos arba trikdžių atsiradus trumpalaikei skirtuminei srovei, šis įtaisas automatiškai išjungia grandinę, o vėliau ją įjungia atstatydamas elektros tiekimą. Šios modifikacijos SSA įtaisas gali turėti neribotą arba ribotą jungimų skaičių, automatinę kassavaitinę testavimo funkciją be elektros grandinės išjungimo. Naudojimo sritis – objektai neturintys nuolatinio aptarnaujančio personalo (telefono stotys, šaldymo kameros, užmiesčio namai).

Elektros Erdvës

5 pav. RCBO įtaisai su suveikties priežasties indikacija

scheminių sprendimų parinkimas; SSA įtaisų įrengimo vietos parinkimas, atsižvelgiant į įtaisų paskirtį (pavienių vartotojų apsauga, grupės vartotojų apsauga, apsauga nuo gaisro ir t. t.); SSA įtaiso tipo ir parametrų parinkimas; SSA įtaisų veikimo selektyvumo užtikrinimas.

Srovės skirtuminę apsaugą privaloma įrengti: Jeigu apsaugos nuo viršsrovių įtaisas (automatinis jungiklis, saugiklis), kai vardinė įtampa yra 230 V, neužtikrina automatinio 0,4 s atjungimo laiko dėl mažų trumpojo jungimo srovių dydžių ir patalpoje nėra potencialų suvienodinimo sistemos.

Naudojant srovės skirtuminės apsaugos įtaisus kartu su įnulinimu galima sušvelninti reikalavimus grandinės „fazė-nulis“ varžai arba maksimaliosios srovės apsaugos kartotinumo koeficientui.

Grupinėms linijoms, prie kurių pri-

6 pav. SSA įtaisų selektyvumo užtikrinimas: a – dviejų lygių selektyvioji apsauga, b – trijų lygių selektyvioji apsauga

a)

b)

S

IΔn 300mA

S IΔn 500mA

IΔn 100mA IΔn 100mA

IΔn 30mA

G IΔn 30mA

13

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose apšvietimo tinkluose.

jungti šakučių lizdai, esantys lauke arba pavojingose ir labai pavojingose patalpose, pvz., butų ir viešbučių vonių ir dušų patalpų 3 zonoje ir pan. (kiti SSA įtaisų naudojimo atvejai pateikti šio straipsnio pirmosios dalies 1 lentelėje).

Visais atvejais srovės skirtuminė apsauga turi užtikrinti patikimą galios grandinių komutaciją, nepriklausomai nuo galimų perkrovų. SSA įtaiso parametrai turi atitikti maksimaliosios apkrovos ir trumpojo jungimo sroves.

Parenkant SSA įtaisą būtina atsižvelgti į tai, kad suminė tinklo nuotėkio srovė, įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius elektros imtuvus, normaliu darbo režimu neturi viršyti 1/3 skirtuminės apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų nėra, elektros imtuvų nuotėkio srovė skaičiuojama priimant 0,4 mA vienam apkrovos srovės amperui, o tinklo nuotėkio srovė – 10 µA vienam fazinio laidininko ilgio metrui.

Sanitariniuose mazguose, vonios ir dušo kambariuose rekomenduojama įrengti SSA įtaisus, kurių vardinė skirtuminė suveikties srovė I∆n iki 10 mA, jeigu šių patalpų elektros imtuvai maitinami atskira linija, kitais atvejais (pvz., grupiniuose tinkluose arba naudojant bendrą liniją sanitariniuose mazguose, virtuvėse ir koridoriuose) SSA įtaiso vardinė skirtuminė suveikimo srovė leidžiama iki 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti keletą grupinių linijų per atskirus automatinius jungiklius (saugiklius).

Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. Jei srovės skirtuminės apsaugos schema yra dviejų ir daugiau pakopų, tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės skirtuminė apsauga turi turėti srovės nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau kaip 3 kartus didesnius negu esanti arčiau vartotojo.

Srovės skirtuminę apsaugą draudžiama įrengti: tiems elektros imtuvams, kuriuos išjungus gali susidaryti vartotojams pavojinga situacija (pvz., išjungus gaisrinę signalizaciją, gaisrinius siurblius, ventiliatorius saugančius nuo sprogimo ir pan.);

Šiuo atveju selektyvumas užtikrinamas naudojant įvade SSA įtaisą su suveikties delsa (įtaisų modifikacijos S arba G ).

SSA įtaisų su S raide suveikties delsa siekia nuo 0,13 iki 0,5 s, su indeksu G (kai kurie gamintojai vietoj G raidės naudoja indeksą KV) apytiksliai 0,06 s. 6 pav. pateikti dviejų ir trijų pakopų selektyvumo schemų pavyzdžiai.

gyvenamuosiuose pastatuose, automatiškai išjungiančiuose vartotoją nuo tinklo, dingus arba neleistinai sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu atveju srovės skirtuminės apsaugos, sumažėjus įtampai iki 50 proc. jos vardinio dydžio, turi likti veikios dar bent 5 s.

daugelių atvejų taupumo sumetimais naudoti pilną srovės skirtuminę apsaugą netikslinga. Tuomet SSA įtaisai gali būti įrengti tiems pavieniams elektros imtuvams arba jų grupėms, kurie gedimo atveju tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio su elektra metu kelia didžiausią

Naudojant SSA įtaisus galimos šios pastatų elektros tinklų schemos:

Normaliose patalpose nereikalaujama įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, maitinančiose stacionariuosius 7 pav. Elektros energijos tiekimo butui schema, kai vidaus tinklui taikoma TN – C 32I A/ 2 – S posistemė (1 variantas)

tros tinklo ilgis, srovės skirtuminės apsaugos montuojamos įvade į pastatą po elektros energijos skaitiklio.

7 pav. pateiktoje schemoje prieš SSA įtaisą įrengtas maksimaliosios srovės automatinis jungiklis, kuris saugo pastarąjį nuo trumpojo jungimo srovių poveikio, todėl srovės skirtuminės apsaugos įtaisas naudojamas be maksimaliosios srovės atkabiklio. Elektros imtuvai taikant tokią schemą paprastai suskirstomi į grupes. Atskirą grupę gali sudaryti skalbyklė arba oro kondicionavimo įranga. Kiekviena grupė apsaugoma atskiru automatiniu jungikliu. Viena iš priežasčių, kodėl tai daroma, yra galimybė nustatyti, kurioje grandinėje įvyko pažaida. Schemoje naudojami dvipoliai SSA įtaisai ir automatiniai jungikliai. Izoliacijos pažaida gali įvykti tiek faziniame, tiek nuliniame laiduose. SSA įtaisas reaguoja į nuotėkio srovę abiejuose laiduose, todėl naudojant šį sprendimą, paeiliui įjungiant ir išjungiant linijas galima rasti pažeistą grandinę ir ją išjungti užtikrinant elektros įrenginio nepažeistos dalies darbą. Šios schemos trūkumas tas, jog įvykus pažaidai bet kurioje grandinėje netenka maitinimo visas pastatas, nes išsijungs SSA įtaisas įvade.

kai santykinai mažas elektros imtuvų skaičius, imtuvų galia, pastato elek-

Tęsinys p. 16

8 pav. Elektros energijos tiekimo butui schema, kai vidaus tinklui taikoma TN-C-S posistemė (2 variantas)

L, PEN

PE L, N

kWh

L, PEN

PE

I 40 A / 2

kWh

I 40A/0,03A/2

I 10 A/ 2

2

1 x 6 mm 2 x 10 mm2 I 10 A / 2

I 16 A / 2

I 16 A / 2

I 40/0,03/2

I 25 A / 4

I 10 A / 2

14

3 x 1,5 mm

2

Apšvietimo tinklas

3 x 2,5 mm

2

3 x 2,5 mm

2

Elektros lizdų tinklas

3 x 6 mm

I 16 A/ 2

I 25 A / 2

I 16/0,01/2

2

Elektrinė viryklė

Apšvietimo tinklas

Elektros lizdų tinklas

Elektrinė viryklė

Vonios kambario tinklas

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

fizinio sužeidimo pavojų (8 pav.).

Be to, didelio jautrio (6, 10, 30 mA) srovės skirtuminės apsaugos įtaisai, nedarydami klaidingo poveikio, gali aprėpti tik nedidelę elektros įrenginių (elektros imtuvų ir maitinimo tinklo) dalį;

9 pav. Elektros energijos tiekimo schema ištaigingam butui, kai vidaus tinklui taikoma TN-C- S posistemė

N I 63 A / 4

I 80/0,3/4

S

L 2, N

L 1, N

Rekomenduojamose schemose yra naudojami A tipo SSA įtaisai. Tačiau, jeigu grandinėse nebus pulsuojamųjų gedimo srovių, galima naudoti AC tipo įtaisus. Jeigu yra imtuvų su nuolatine gedimo srove, jie išskiriami į atskirą grupę ir B tipo SSA įtaisas jungiamas iš karto po elektros skaitiklio (10 pav.)

11 pav. pateikta vidaus tinklo schema taikant TT sistemą. Šios schemos naudojimas galimas būtinai įrengus apsaugą SSA įtaisais.

I 25 A / 2

I 25 A / 2

I 40/0,03/2

I 40/0,03/2

I 16 A / 2

I 16 A / 2

I 40 A / 2

Apšvietimo tinklas

3. LST EN 61008.Buitiniai ir panašios

10 pav. Elektros grandinių pavyzdžiai su A ir B tipo SSA įtaisais: 1– SSA įtaisai, reaguojantys į kintamąsias ir pulsuojamąsias gedimų sroves; 2 – SSA įtaisai, reaguojantys į kintamąsias, pulsuojamąsias ir nuolatines be pulsacijų gedimų sroves.

I 10 A / 4

I 40/0,03/2

I 16 A / 4

I 16 A / 2

L 3, N I 10 A / 2

I 16/0,01/2

I 6 A/ 2

I 16 A / 2

Elektrinė Mansarda Išorinis viryklė apšvietimas, elektros Vonios Elektrinis lizdai kambario šildymas tinklas

5. G. Kiefer. VDE 0100 und die Praxis.

– VDE Verlag, Berlin, 2001.

6. Ф. Штепан. Устройства защитного отключения, управляемые диференциальным током. – Прага, 2000.

4. LST EN 61009. Buitiniai ir panašios paskirties liekamąja srove valdomi jungtuvai su integruota apsauga nuo viršsrovių (LSJA). 1 dalis.

Bendrosios taisyklės (IEC 610089 – 1 : 1991, modifikuotas).

2. LST 1741. 4. 41 S2. Pastatų elektros įranga. 4 dalis. Saugos priemonės. 41 podalis. Apsauga nuo elektros smūgio (IEC 60364 – 4 – 41: 1992, modifikuotas)

I 25 A / 2

I 63/0,03/4

I 10 A / 2

L 2, N

L 1 L 2 L 3, N I 50 A / 4

I 16/0,01/2

I I 10 A / 2 10 A / 2

Elektros lizdų tinklas

L 3, N I 10 A / 2

paskirties liekamąja srove valdomi jungtuvai be integruotos apsaugos nuo viršsrovių (LSVI) 1 dalis.

Bendrosios taisyklės (IEC 61008 – 1 : 1990 + A1 : 1992 + A2 : 1995, modifikuotas)

l. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

– Vilnius, 2004.

L 1 L 2 L 3, N

kWh

spindulinio tipo pastato vidaus elektros tinklų schemose, kuriose yra didelis grupinių linijų skaičius, rekomenduojama įrengti vieną bendrą srovės skirtuminės apsaugos įtaisą įvade (S tipo, 300 mA) ir atskirus SSA įtaisus kiekvienai grupinei linijai ten, kur jie yra būtini, užtikrinant jų selektyvų veikimą (9 pav.).

Literatūros sąrašas

PEN

L1 L2 L3

7. Mehr Sicherheit durch Fehlerstrom – Schuteinrichtungen. Siemens Aktiengesellschaft, 1991.

8. В. К. Монаков. УЗО теория и практика. – Москва, 2007.

11 pav. Elektros energijos tiekimo mobiliajam statiniui schema, kai taikoma TT tinklo sistema

L, N

I 16 A/ 2

kWh kWh

I I

I

n = 10mA

I

I

= 300mA

S

I

I

n = 30mA

I 25/0,03/2

I

n = 30mA I 6 A/ 2

16

1

2

Apšvietimo tinklas

PE

I 10 A/ 2

Elektros lizdų tinklas (prekybos įranga)

Tęsinys kitame numeryje

Pasaulyje daug nelaimių, kurių metu nukenčia žmonės. Įvykus nelaimei, susimąstome, ar galima buvo išvengti ir apsisaugoti. Visose viešosiose patalpose galima ir būtina įrengti priešgaisrines sistemas, papildomas evakuacinio išėjimo duris, kurių plotis turi būti laiptinių pločio.

Viena iš pagrindinių saugumą užtikrinančių sistemų pastate yra avarinis apšvietimas ir evakuacinių takų apšvietimas. Tai leidžia greitai ir saugiai evakuotis iš pastato kilus pavojui. Tokių sistemų rinkoje yra, bet jų kainos labai aukštos. Dažniausiai užsakovai pasirenka tik evakuacinius šviestuvus, kurie negali maksimaliai užtikrinti žmonių saugumo. Visa tai visai neturi programinės įrangos, kuri prižiūrėtų avarinių šviestuvų būklę. „TM technologie“, kurios specializacija yra avarinio apšvietimo sistemos, sukūrė tris sprendimo variantus. Šią sistemą pasirinko ir šiuo metu montuoja Vilniaus oro uostas. Pagrindiniai kriterijai renkantis sistemą buvo produktų patikimumas, priežiūra ir pogarantinis aptarnavimas. „TM technologie“ gamyklos inžinieriai, atsižvelgdami į rinkos konjunktūrą ir

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Būkime saugūs

reikalavimus sukūrė tris skirtingas sistemas:

EN 60598-2-22, EN 1838, EN 60598-1, EN 61347-2, EN 55015-1.

1. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo stebėsenos sistemą Data-S;

Data-S Easy – ekonominis Data-S variantas, neturintis sąsajų su internetu ir centrinio jautriojo valdymo skydelio (jis pakeistas paprastu).

2. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo stebėsenos sistemą Data-S Easy; 3. „Protingas“ evakuacijos sprendimo sistemą ISE. Taip pat yra visoms sistemoms tinkamas priedas – centrinio maitinimo sistema Powertech.

Sistema Data-S suteikia galimybę cikliškai tikrinti avarinio apšvietimo šviestuvų būklę ir spausdinti ataskaitas apie testų rezultatus, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į galiojančius reikalavimus. Turėdamas avarinio apšvietimo šviestuvų būklės savaitinę ataskaitą ir žinodamas akumuliatoriaus pakrovimo lygį, operatorius gali nustatyti, kuris šviestuvas gali sukelti problemų ir kaip tokias problemas spręsti (pvz., pakeisti akumuliatorių arba šviesos šaltinį). Tokiu būdu didinamas objekto ir naudotojų saugumas. Data-S suprojektuota pagal ES reikalavimus, pažymėta CE ženklu, taip pat atitinka su avarinio apšvietimo centrinės sistemos kontrole susijusius standartus:

ISE sistema išsprendžia evakuacijų ir viešųjų objektų problemas. Didžiausias ISE privalumas – keitimasis duomenimis tarp avarinio ir evakuacinio apšvietimo pakrovimo sistemos ir priešgaisrinių sistemų. Tai suteikia puikias evakuacijos valdymo galimybes, taikant „protingą“ evakuacinio apšvietimo valdymą, ypač atsižvelgiant į gaisro ir padūmavimo pavojaus vietas.

Gamyklos inžinieriai siūlo lengvesnį šių sistemų aptarnavimo būdą – Powertech centrinio maitinimo sistemą. Taikantis prie klientų poreikių, sistema yra paprasta: atsisakyta gausybės funkcijų (taigi ir perteklinės informacijos valdymo sąsajose) aiškaus integruoto informacijos skydo naudai. „TM technologie“ garantuoja pilną įrenginių aptarnavimą garantiniu laikotarpiu.

Gamintojas „TM Technologie“ ir kompanija UAB „Geteks“ siūlo prisijungti prie saugios ateities.

UAB „GETEKS“. Panerių g. 64, LT-03202 Vilnius.

Tel.: (8 5) 233 74 36, 233 04 51. Faks. (8 5) 233 74 10, El. p.: info@geteks.lt

17 www.geteks.lt

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Galios skyrikliai žemosios įtampos grandinėse Andrius Bajoras, ETI vadybininkas

Galios skyriklių paskirtis – sujungti ir atjungti elektros grandine tekančią darbinę srovę. Galios skyrikliai dažniausiai naudojami pramoniniuose, energetiniuose ir gamybiniuose objektuose, kaip pagrindiniai (įvadiniai) jungikliai, jungikliai elektros varikliams įjungti (išjungti) ir apsauginiai jungikliai.

Vakarų šalių techninėje literatūroje skyrikliai dažnai vadinami disconnecting arba isolating switch (išjungiantysis arba atskiriantysis jungiklis). Galios skyrikliai turi nesudėtingą lanko gesinimo sistemą, kuri reikalinga riboti elektros lanką, atsirandantį komutavimų metu.

Skyrikliai nuo įprastinių jungiklių skiriasi tuo, jog jais galima įjungti ir išjungti

1 pav. Modulinių galios skyriklių LAS vardinės srovės

18

elektros energijos tiekimą imtuvams esant apkrovai.

Galios skyrikliai žemosios įtampos elektros grandinėje sudaro saugų izoliacinį tarpą, todėl gali atlikti ir skyriklio funkcijas. Izoliacinis tarpas gaunamas mechaniškai atskiriant skyriklio kontaktus.

Slovėnų kompanija ETI pristato šiuolaikiškus galios skyriklius – nuo kompaktiškų modulinių iki didelių pramoninių, pasižyminčius naujais techniniais sprendimais, palengvinančių eksploatavimą ir montavimą.

Moduliniai galios skyrikliai LAS Galios skyrikliai LAS naudojami kaip

pagrindiniai (įvadiniai) kirtikliai gamybinių ir pramoninių objektų trifaziuose elektros skirstomuosiuose ir valdymo skyduose. Dėl kompaktiškų matmenų galios skyrikliai LAS dar vadinami moduliniais galios skyrikliai ir naudojami moduliniuose skirstomuosiuose ir valdymo skydeliuose.

Modulinių skyriklių seriją LAS sudaro aštuonių vardinių srovių skyrikliai nuo 16 iki 125 A (1 pav.).

Moduliniai galios skyrikliai LAS standartiškai komplektuojami su juodomis rankenėlėmis. Kai kurių objektų įvadiniai kirtikliai turi turėti geltonos ir raudonos spalvų rankenėlę, tokiu atveju LAS taip pat gali būti komplektuojami ir su analogiškų spalvų rankenėlėmis.

2 pav. Modulinis galios skyriklis LAS ir kartu komplektuojami pagalbiniai elementai

Vardinė izoliacijos įtampa Vardinė atjungimo srovė, kai 415V AC Trumpojo jungimo srovė

(V)

LAS 16 16A 800

(A)

160

250

320

400

630

800

800

(kA)

3,8

4,5

5

5,7

5,7

9,9

9,9

9,9

Elektrinis atsparumas Mechaninis atsparumas Galios nuostoliai vienai fazei Prijungiamų laidininkų skerspjūvis

Ciklai Ciklai (W)

3 000 50 000 0,1

3 000 50 000 0,1

3 000 50 000 0,2

3 000 50 000 0,3

3 000 50 000 0,8

1 500 30 000 1,3

1 500 30 000 2,0

1 000

mm2

16

16

16

16

16–25

16–50

25–50

35–50

LAS savybės: turi rakinimo galimybę įjungta ir išjungta padėtyse; montuojamas ant DIN 35mm bėgelio arba ant plokštumos varžtais; pagalbiniai kontaktai (1NO + 1NC) srovės indikavimui arba valdymui; aiški 0-1 pagrindinių kontaktų būsenos indikacija; naudojant išnešamą rankenėlę į skydo išorę galima pasiekti IP 65; galima naudoti ir N polių, tais atvejais kai reikia 3P+N; papildomi dangteliai pagrindiniams ir pagalbiniams gnybtams uždengti; išilginės 100, 200 ir 300 mm ašelės, priklausomai nuo skydo gylio, 2 pav. parodyti pagalbiniai elementai komplektuojami kartu su moduliniu galios skyrikliu LAS. LAS tipo skyriklio kontaktų konstrukcija

3 pav. LAS skyriklio dvigubų kontaktų konstrukcija

LAS 25 25A 800

LAS 32 32A 800

LAS 40 40A 800

LAS 63 63A 800

LAS 80 80A 800

LAS 100 LAS 125 100A 125A 800 800

pavaizduota 3 pav. Dvigubi kontaktai užtikrina didesnį veikimo patikimumą ir geresnį elektros lanko gesinimą, skaidant jį.

Pagrindiniai modulinių galios skyriklių LAS techniniai parametrai pateikti 1 lentelėje.

LAS skyriklių gnybtas visiškai atlaisvintas, paruoštas įstatyti laidininką ir prisukti. Neiškrentantys gnybtų varžtai labai patogūs montuojant bet kurioje padėtyje.

LAS tipo moduliniai galios skyrikliai, kurių vardinės srovės yra nuo 16 iki 63 A, užima 2 modulių plotį (36 mm), o galios skyrikliai nuo 80 iki 125 A užima 3 modulių plotį (52 mm).

LA tipo galios skyrikliai Nauja serija galios skyriklių Tilos, LA tipo, suskirstyta į penkias grupes nuo 160 iki 1250 A pagal dydį – LA 1-160 A, LA 2 – 250 A, LA 3 – 400 A, LA 4 – 630 A, LA 1250 A (4 pav.).

800

30 000 3,1

N r. 3 (17) 2007

Skyriklio tipas

Elektros Erdvës

1 lentelė

Šie skyrikliai montuojami ant plokščio paviršiaus ir gali būti tripoliai arba keturpoliai. Skyrikliai pasižymi teigiamomis elektrinėmis ir mechaninėmis charakteristikomis, kurios pateiktos 2 lentelėje.

Galios skyrikliams LA būdingos savybės: vizualiai matosi kontaktų padėtis; yra galimybė naudoti pagalbinius kontaktus; kontaktai nusivalo kiekvieno įjungimo ar išjungimo metu; prijungiamų laidininkų skerspjūvis – nuo 70 iki 240 mm2, skyriklio IP 20 galima padidinti iki IP 66, kai naudojama išnešama rankeną į skydo išorę; skydo durys neatsidaro, jeigu skyriklio rankena nėra 0 padėtyje (blokavimas dėl saugumo); galimybė blokuoti skyriklio ranke-

4 pav. LA tipo galios skyrikliai

19

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

2 lentelė Skyriklio tipas Vardinė izoliacijos įtampa AC/DC Vardinė atjungimo srovė, esant AC23 režimui (400V) Trumpojo jungimo srovė Maksimali trumpojo jungimo srovė esant AC-23A režimui (400V) Elektrinis atsparumas Mechaninis atsparumas Vienos fazės galios nuostoliai Prijungiamų laidininkų skerspjūvis

ną nuo nesankcionuotų įjungimų spynomis.

LA skyrikliai pasižymi patvarumu, patikima konstrukcija. Skyriklių pagrindiniai kontaktai pagaminti iš vario ir sidabro lydinio ir savaime nusivalo kiekvieno įjungimo ar išjungimo metu. Skyriklis turi ir lanko gesinimo kameras, yra atsparus drėgmei ir aukštai temperatūrai kaip reikalauja IEC 68-2 norma.

Prie LA skyriklio prijungiamų laidininkų skerspjūvis yra nuo 70 iki 2x240 mm2

LA 1 160 A

LA 2 250 A

LA 3 400 A

(V)

1 000/1 500

1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500

(A)

1 250

2 500

4 000

6 300

12 500

(kA)

5

8

13

26,5

35

(kA) ciklai

65 2 000

130 2 000

210 1 500

330 1 500

630 1 000

ciklai (W) mm2

10 000 2,7 70

10 000 3,8 120

8 000 9,4 240

8 000 12,7 2x185

7 000 15,6 2x240

(2 lentelė). Minėto tipo skyriklis gaminamas pagal IEC 60947-3, IEC 60364 ir VDE 0660-107 normas.

6 ir 7 pav. parodyti pagalbiniai elementai, komplektuojami kartu su galios skyrikliais LA. Kiekviename skyriklyje galima sumontuoti papildomus kontaktus iki 16 A (1NO+1NC arba 2NO+2NC), kurie elektriškai indikuotų skyriklio padėtį.

Standartiškai naudojamos 200 mm

LA 4 630 A

LA 5 1 250 A

plieninės išilginės ašelės. Tais atvejais, jeigu skydas gilus ir reikia sumontuoti skyriklį, o valdymo rankena yra išorėje, naudojamos ilgesnės – 300 arba 400 mm ašelės.

Apibendrinant galima pasakyti, kad moduliniai LAS ir LA galios skyrikliai pasižymi patikimu veikimu, geromis techninėmis savybėmis, didele papildomų elementų gama, todėl plačiai naudojami surenkant elektros įvadinius ir valdymo skydus.

5 pav. Galios skyriklių LA funkcijos ir privalumai

7 pav. LA galios skyriklis 3p 160 A, skirtas montuoti skyde ir valdyti išnešamą rankenėlę

6 pav. Pagalbiniai elementai, naudojami kartu su nauja galios skyriklių Tilos serija: a) pagalbiniai kontaktai, b) juoda rankenelė, c) raudonos ir geltonos spalvų rankenėlės, skirtos montuoti ant skydo durų.

20

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Aktyvi „Sistematikos“ veikla Savo veiklą kaip AB „Achema“ automatikos cechas pradėjome prieš keturis dešimtmečius. 1999 m. siekiant teikti kokybiškas paslaugas ne tik AB „Achema“, bet ir kitoms pramonės įmonėms, buvome reorganizuoti į AB „Achema“ filialą „Sistematika“. Pagrindinė filialo veikla – teikti paslaugas pramonės įmonėms automatikos ir elektros srityse. Šiuo metu turime suburtą gausų specialistų kolektyvą, sukauptą modernią techninę bazę. Nuolat vykdome sudėtingus automatizuotų valdymo sistemų projektavimo, programavimo, montavimo, derinimo bei elektros darbų projektus. Siekdami filialo atliekamų darbų

kokybiškumo ir vientisumo automatikos ir elektros srityse, siūlome pilną darbų ciklą – nuo projekto idėjos iki priežiūros. Būdami universalūs, siūlome savo sprendimus ir teikiame paslaugas tiek smulkioms, tiek stambioms pramonės ir energetikos įmonėms. Mūsų specialistai visą parą užtikrina šių įmonių nenutrūkstamą ir saugią eksploataciją.

Paskutiniaisiais metais filialas „Sistematika“ įvykdė nemažai svarbių projektų AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), UAB „Krovinių terminalas“, AB „Achema“ ir kt. Įvertindami savo nuolatinių bei naujų klientų poreikius Lietuvos pramonės

ir paslaugų rinkoje, stengiamės nuolat tobulėti ir plėsti paslaugų spektrą.

Bendradarbiaudami su užsienio bei Lietuvos partneriais, plečiame savo veiklą stambių bei smulkių klientų segmente diegdami silpnųjų srovių sprendimus bei atlikdami elektros darbus.

Filialas „Sistematika“ ketina pateikti įmonėms optimalius kompleksinius automatizavimo bei „protingo namo“ tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims sprendimus.

Kad patenkintų klientų poreikius ir efektyviau atliktų darbus bei užtikrintų atliekamų darbų kokybę, filialo „Sistematika“ regioniniai padaliniai veikia Klaipėdoje ir Šiauliuose.

AB „Achema“ filialas „Sistematika“ Jonalaukio k., Ruklos sen., LT-55296 Jonavos r.

Tel. (8 349) 56 332, faks. (8 349) 56 492

21 www.sistematika.lt

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

HEKA betoninės modulinės pastotės HEKA 2SB su pilkos skaldelės apdaila

Betoninė modulinės pastotės Heka – tai pakankamai naujas ir visus elektros įrenginių kokybės standartus atitinkantis įrenginys, puikiai derantis prie miesto ar kvartalo architektūros. Be to gelžbetoninis korpusas yra ilgaamžiškas ir dengiamas pilko ar rausvo atspalvio HEKA 1SB su rudos skaldelės apdaila

22

dekoratyvinės skaldelės danga arba dažomas fasadiniais dažais. Specialiu užsakymu gali buti ir nestrandartinė dekoratyvinė danga: „klinkeris“, medžio imitacija, marmuras ir kt.

drėgmei atsparaus betono, papildomai įliejant hidroizoliacinę plėvelę. Durys ir ventiliacinės grotelės gaminamos iš cinkuoto plieno ir dažomos polimerine milteline danga.

Kad būtų užtikrinta aukšta kokybė, korpusas, stogas ir pamatai liejami iš

Mažiausioje gelžbetoninėje Heka modulinėje transformatorinėje gali būti su-

HEKA 1SB su klinkerio imitacijos apdaila

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

HEKA 1SB su klinkerio imitacijos apdaila

montuotas vienas iki 1 000 kVA galios transformatorius, o didžiausioje – du iki 1 600 kVA galios transformatoriai. Transformatorius maitina vidutinės įtampos narveliai. Heka pastotėse naudojami kompaktiški, aukštą techninį lygį užtikrinantys, žinomiausių pasaulyje kompanijų narveliai: RM6 („Schneider Electric“), FBX („Areva“), 8DJ („Siemens“) ir kt.

Populiariausi vidutinės įtampos skirstyklų narveliai, turintys tokias charakteristikas: vardinė srovė – 630 A, terminis atsparumas – 20 kA, transformatorius saugomas jungtuvu, kurio atjungiamoji geba yra 20 kA. Žemosios įtampos skydai, užsakovui pageidaujant, gali būti komplektuojami su saugiklių kirtiklių blokais arba automatiniais jungikliais.

Heka pastotės atitinka LST EN 61330 standarto reikalavimus. Atitikimas standartams patvirtintas tipiniais bandymais (type tested) akredituotoje laboratorijoje.

Tai patvirtina ne tik atitikimą techniniams parametrams, bet ir naujausiems saugumo reikalavimams. Be to, Heka betoninės pastotės kur kas geriau slopina transformatorių skleidžiamą triukšmą nei metalinės: slopinimo koeficientas 8 dB (apie 40 proc. triukšmo lygio).

tinkle. Nors Lietuvoje Heka betoninės transformatorinės yra gana jaunas produktas, jau įgyvendinta įvairių projektų. Šios vasaros pradžioje Heka modulinių transformatorinių tinkamumas naudoti patvirtintas RST ir VST (įteisintas techninis reglamentas).

UAB „Rifas“ jau daugiau nei 15 metų gamina įvairiausią elektrotechninę įrangą: skirstomuosius, reaktyviosios galios kompensavimo įrenginius, automatikos ir valdymo skydus bei kitus specialius nestandartinius elektrotechninius gaminius pagal klientų pageidavimus.

HEKA transformatorinės pastotės išdėstymo schema 1. Pastotės korpusas 2. Kabelinis kanalas 3. Vidutinės įtampos įrenginys 4. Žeminantis transformatorius 5. Žemos įtampos įrenginys

Heka modulinės plačiai naudojamos Estijos ir Suomijos skirstomajame

UAB „RIFAS“ Tinklų g. 29A, LT-35115 Panevėžys Tel. (8 45) 58 27 28, faks. (8 45) 58 27 29 El.p. info@rifas.lt; www.rifas.lt

23

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Gelbėjimosi ratas Europai, tinkamas ir likusiai pasaulio daliai Gintaras Adžgauskas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius

Ar klimato kaita pavojingesnė už tarptautinį terorizmą?

Vis dažniau prabylama apie pragaištingą klimato kaitą ir ją, kaip manoma, spartinantį anglies dioksido dujų atmosferoje didėjimą. Vienas iš iškiliausių mokslininkų, Anglijoje gyvenantis astrofizikas Stephenas Hawkingas, norėdamas atkreipti pasaulio galingųjų dėmesį, įvertino klimato kaitą kaip daug pavojingesnę už tarptautinį terorizmą. Kito nepriklausomo mokslininko, rašytojo, išradėjo, futurologo bei aplinkosaugininko Dr. Jameso Lovelocko nuomone, planetai gresiantį klimato atšilimą įmanoma sustabdyti, tik ėmus naudoti atominę energiją kaip vienintelę realią organinio kuro alternatyvą, pajėgsiančią patenkinti didelius žmonijos energijos poreikius, ir kartu sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas.

24

Europos elektros energetikos pramonės sąjunga EURELECTRIC, susirūpinusi bendrijos energetikos perspektyvomis, 2005 m. ėmėsi kurti Europos energetikos strategiją – atliko studiją „Elektros energetikos vaidmuo – naujas požiūris į saugią, konkurencingą ir mažinančią CO2 išlakas energetiką“. Buvo pasitelkti Liuveno universiteto mokslininkai, Vo-

kietijoje įsikūrusi elektrinių operatorių ir gamintojų asociacija VGB Povertech, Atėnų nacionalinis technikos universitetas ir „McKinsey & Co“ konsultantai.

EURELECTRIC jau daug metų buvo aktyvi šioje srityje, atlikusi parengtinę analizę bei „Prekybos šiltnamio dujų išlakomis mechanizmo“ modeliavimą, kartu su „Protingos energijos programa“, todėl pristatomą studiją galima laikyti šių tradicijų tąsa. Joje siūloma pasinaudoti didžiuliu efektyvių elektros technologijų bei generavimo, svariai mažinant CO2 išlakas, potencialu. Daugelis šios studijos elementų atitinka Europos Komisijos (EK) Energetikos politikos komunikato nuostatas. Šios studijos rekomendacijos turi būti pradėtos įgyvendinti dabar, jeigu norime išlikti ir nežlugti.

Energijos vartojimas: dėmesys energijos efektyvumui Studija bando atsakyti į klausimą, kaip kis energijos ir elektros poreikis Europos Sąjungos šalyse iki 2030 m. ir perspektyvoje iki 2050 m. Buvo išanalizuota technologijų įtaka įvairioms Europos ekonomikos sritims. Tikėtina, kad iki 2030 m. daugiausia energijos

vartos transportas, nors didžiausiais vartojimo augimo tempais turėtų stebinti paslaugų sektorius (+1 proc. per metus). Buvo išskirtos pagrindinės vartotojų grupės ir įvertintas jų energijos efektyvumo gerinimo potencialas: Pramonėje: plieno, ne metalų, chemijos, stiklo, popieriaus ir celiuliozės, automobilių gamybos, medžio apdirbimo, maisto ir gėrimų bei elektros pavaros; Buityje: namų įranga, šildymas ir vėsinimas bei elektroniniai prietaisai; Paslaugų sektoriuje: apšvietimas, šildymas ir vėsinimas bei biurų įranga.

Transporte: automobilių transportas ir geležinkelių transportas.

Buvo išskirtos šešios technologijos arba taupaus energijos naudojimo būdai: 1. Efektyvus mūsų namų, biurų, fabrikų ir gatvių apšvietimas; 2. Šilumos siurbliai tiek buitiniam, tiek komerciniam šildymui ir vėsinimui; 3. Efektyvūs nuolatinės srovės ir budėjimo režimu dirbančių prietaisų

N r. 3 (17) 2007

šaltiniai namų, pramogų, ryšio ir biurų įrangai;

Elektros Erdvës

4. Efektyvios elektros pavarų sistemos; 5. Priemiestiniai ir greitaeigiai traukiniai; 6. Įkraunamas hibridinis elektrinis automobilis privačiam ir komerciniam naudojimui.

Efektyvus apšvietimas Energijos naudojimas apšvietimo sistemose sparčiai didėja ir iki 2030 m. jis išaugs 80 proc. Būtina pakeisti dar 1878 m. pradėtas naudoti kaitinamąsias elektros lempas 4 arba 5 kartus ekonomiškesnėmis kompaktinėmis liuminescencinėmis lempomis („dienos šviesos“). Šiandien kaitinamosios lempos vis dar sudaro 85 proc. buityje naudojamų lempų. Daug vilčių teikia šviesos diodų technologija.

EK siūlo nuo 2008 m. įvesti efektyvumo reikalavimus gatvių bei įstaigų apšvietimui, o nuo 2009 m. nutraukti vidaus apšvietimo sistemų, naudojančių kaitinamąsias lempas, eksploatavimą, naudos duotų ir reikalavimai viešiesiems pirkimams.

Šildymas ir vėsinimas šilumos siurbliais padės sumažinti energijos sąnaudas ir CO2 išlakas Naujausi šilumos siurbliai gali pagaminti iki 6 kartų daugiau šiluminės energijos, negu suvartoja elektros – tai didelis energijos taupymo rezervas. Šilumos siurblio ciklas yra grįžtamasis, t. y. vasarą leidžia vėsinti patalpas. Pagrindinė šilumos siurblio charakteristika yra jo naudingo darbo koeficientas, kuris geriausiais atvejais yra 6,8. Galime pateikti paprastą pavyzdį: užuot namo šildymui naudoję gamtines dujas kūrenantį katilą, kurio teorinis naudingumo koeficientas (n. k.) yra 100 proc., tas dujas galime deginti naujausioje kombinuoto ciklo elektrinėje, kurios n. k. 50 proc., ir tą elektrą naudoti šilumos siurbliui, turinčiam naudingo darbo koeficientą 4. Taigi 50 proc. efektyvumas virsta 200 proc., kartu dvigubai sumažėja ir CO2 išlakos.

Technologinis proveržis įmanomas tik priskyrus šilumos siurblius prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taikant kokybės reikalavimus bei skatinant investicijas.

Namų ir biurų įranga Energijos poreikis komunikacijų paslaugoms ir technologijoms smarkiai išaugs.

Buityje energijos poreikis sparčiausiai augs būtent dėl elektros prietaisų budėjimo režimu vartojamos energijos, kurios dabar ES suvartojama 36 TWh per metus (daugiau negu pagamina Lietuva, Latvija ir Estija – Aut. past.) ir tikimasi, kad šis poreikis iki 2010 m. pasieks 62 TWh per metus. Namų prietaisų vartojamą galią budėjimo režimu galima sumažinti iki 1W pritaikius nesudėtingą elektronikos grandinę – į šį tikslą yra orientuota Tarptautinės energetikos agentūros „Vieno vato programa“.

EK nuo 1994 m. taip pat užsiima šios problemos sprendimu. Padėti taupyti energiją darbo vietose ir buityje padėtų įvairūs privalomi reikalavimai įrangos gamintojams bei vartotojams.

Efektyvios elektros pavaros Elektros pavarų varomos sistemos sudaro didžiausią ES pramoninę apkrovą,

siekiančią apie 65 proc. (688 TWh) suvartojamos elektros energijos. Paslaugų sektoriuje elektros pavaroms tenka apie 38 proc. suvartojamos elektros.

Didelio efektyvumo variklių ir kintamojo greičio elektros pavarų naudojimas leistų ES-25 iki 2030 m. sutaupyti apie 166 TWh per metus. Tačiau energinio efektyvumo didinimas susijęs su nemažais kaštais – 30–50 proc. našesni elektros varikliai kainuoja 20–25 proc. brangiau. Šiame sektoriuje įvairios privalomos bei skatinimo priemonės galėtų būti vaisingos.

Geležinkelių transportas – efektyvus pervežimo būdas ES bėginis transportas (2004 m.) sudarė 7 proc. keleivinio transporto ir 16,5 proc. vidaus krovininio transporto. Be to, 51 proc. ES geležinkelių yra elektrifikuoti. Geležinkelių transportas pasižymi mažesne vietos tarša ir išskirtiniu taupumu, palyginti su automobilių transportu: keleivių pervežimui geležinkeliais sunaudojama 2,4 karto, o krovinių pervežimui – 13 kartų mažiau kuro.

Greitaeigių traukinių, išvystančių iki 330 km/h greitį, linijų tinklas sparčiai plinta Europoje, sėkmingai konkuruo-

25

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

bilis kainuoja apie 12 tūkst. eurų brangiau už įprastinį. Iki 2030 m. įkraunami elektriniai hibridiniai automobiliai galėtų užimti 8–20 proc. rinkos. Spartesnei elektromobilių plėtrai reikalinga remti naujos kartos akumuliatorių baterijų kūrimą, sumažinti kliūtis investicijoms bei mažinti išlakų normas transportui.

Elektros tiekime būtina siekti, kad elektra būtų generuojama mažinant CO2 išlakas.

Dabartinės ir ateities elektros energijos generavimo technologijos Studija išskiria pagrindines elektros generavimo technologijas iki 2030– 2050 m.:

damas su keleiviniais lėktuvais, ypač maršrutuose, trumpesniuose nei 600 km. Geležinkelių transportas turi didelį efektyvumo didinimo potencialą, gerinant eismo organizavimą, mažinant saviems poreikiams suvartojamą energiją, efektyviau naudojant rekuperaciją stabdžių sistemose bei mažinant svorį ir gerinant aerodinamiką.

Tačiau nepaisant visų šių bėginio transporto privalumų, geležinkelių transportui tenkanti pervežimų dalis pastaraisiais metais mažėjo ir ypač naujose ES narėse. Per 1995–2004 m. keleivinio geležinkelių transporto dalis sumažėjo nuo 6,3 proc. iki 5,8 proc., 1995–2005 m. krovinių pervežimas geležinkeliais sumažėjo nuo 19,5 proc. iki 16,8 proc.

Tik kompleksiškai taikant pluoštą priemonių įmanomas geležinkelių atgimimas. Pirmiausia reikėtų plėsti bėginio transporto kelių tinklą, apmokestinti aviaciją ir autotransportą, imtis skubių veiksmų naujose ES narėse siekiant išlaikyti geležinkelių transporto dalį.

Įkraunami hibridiniai elektriniai automobiliai taupys energiją ir pirminius angliavandenilius.

26

Rinkoje atsiranda transporto priemonės su įrengtomis hibridinėmis pavaromis, kurias tobulinant atsirado įkraunamas hibridinis elektrinis automobilis, galintis važiuoti tiek kaip įprastas automobilis su vidaus degimo varikliu, o naudodamas savo akumuliatorių energiją – kaip elektromobilis. Naujasis automobilis sudarys sąlygas gerokai sumažinti CO2 išlakas bei priklausomybę nuo naftos. Įkraunamas elektrinis hibridinis automo-

Organinį kurą deginančios elektrinės, naudojančios CO2 atskyrimo technologijas arba be jos; Atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančios elektrinės: vėjo jėgainės, įvairių tipų hidroelektrinės; biomasės elektrinės; saulės energijos šiluminės elektrinės; fotoelektrinės bei geoterminės elektrinės; Atominės elektrinės: lengvojo vandens reaktoriai, greitųjų neutronų reaktoriai ir aukštatemperatūriai reaktoriai; Mažoji elektros generacija: kuro elementai, dujų mikroturbinos, Stirlingo varikliai ir vidaus degimo varikliai.

Organinį kurą deginančių elektrinių raida Europoje daugiausia yra organinį kurą deginančių elektrinių, todėl šių generavimo technologijų tobulinimas gali padidinti jų indėlį į tvarią plėtrą.

Garo ciklo akmens ir rudąją anglį deginančios elektrinės. Tikimasi jų naudingumo koeficientą nuo dabartinio 43 proc. iki 2020 m. pakelti iki 52 proc., didinant garo temperatūrą nuo 560oC iki 700oC, o CO2 išlakas sumažinti iki 35 proc.

Integruoto dujofikavimo kombinuoto ciklo (angl. IGCC) technologija yra viena iš pagrindinių, esančių tyrimų stadijoje, nors kelios elektrinės jau eksploatuojamos komerciškai. Ši technologija pasižymi ne tik aukštu n. k., bet ir yra suderinama su CO2 atskyrimo ir saugojimo technologija prieš degimo procesą. Tikimasi iki 2030 m. pasiekti 52 proc. n. k. beveik be CO2 išlakų.

Kombinuoto ciklo dujų turbinų technologija (angl. CCGT) pasižymi žemais kapitaliniais kaštais ir yra

efektyviausia organinio kuro technologija. Iki 2030 m. šių elektrinių n. k. bus didesnis nei 60 proc.

Ypatingas dėmesys – CO2 atskyrimui ir laikymui CO2 būtų atskiriamas elektrinėje ir transportuojamas į požemines saugyklas.

Jau dabar veikia nedideli pramoniniai įrenginiai, tačiau sunkiausia pritaikyti šią technologiją saugiai ir ekonomiškai naudoti stambiose elektrinėse. Žinomos trys perspektyvios technologijos: deginant iš akmens anglies gaunamas sintetines dujas, prieš tai atskyrus CO2; organinio kuro deginimas deguonies aplinkoje ir įprastinis deginimas, kur CO2 atskiriamas degimo pabaigoje. Dėl didelių CO 2 nukenksminimo energijos sąnaudų n. k. sumažėja nuo 5 proc. iki 14 proc. punktų. EK siūlo iki 2015 m. pastatyti iki 20 stambių demonstracinių elektrinių su įdiegta CO2 atskyrimo ir saugojimo technologija.

Energija, gauta naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius (AEI) Didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių dalį sudaro hidroenergija, pasižyminti aukštu efektyvumu, tačiau dėl aukštų kapitalinių kaštų ir aplinkosauginių priežasčių plėtros galimybės yra išsemtos. Šiuolaikinių vėjo turbinų n. k. siekia 43 ar 44 proc., tačiau jos tolesnė plėtra išliks pagrindine problema Europos elektros tinklų darbui dėl vėjo energijos nutrūkstamumo.

Tiesiogiai biomasę deginančių elektrinių n. k. iki 2030 m. pasieks 35 proc.

Naudojant biomasės deginimą kartu su kitu organiniu kuru, efektyvumas iki 2030 m. gali išaugti iki 50 proc.

Kitos AEI technologijos, tokios kaip saulės šiluminė ir fotoelektrinė, geoterminė, bangų ir potvynių energijos turės didelį ateities plėtros potencialą, bet reikalaus labai aukšto technologijų ir ekonominio išsivystymo lygio, kad sudarytų svarią Europos energijos gamybos dalį.

Ir galiausiai apie atominę energetiką Pagrindinis atominių elektrinių privalumas tas, kad jos neišskiria į aplinką CO2 išlakų, o net ir įvertinus visą kuro ciklą, CO2 išlakos yra labai mažos. Tai jų privalumas rinkoje, nes išvengiama papildomų CO2 kaštų. Kuro kaina sudaro tik nedidelę elektros gamybos kaštų dalį, net ir įvertinus atidirbusio kuro saugojimą ir elektrinės uždarymą. Tačiau atominės elektrinės pasi-

Išvados apie generavimo technologijų plėtrą Europa naudoja santykinai subalansuotą generavimo technologijų įvairovę. Elektros gamyba be CO2 išlakų jau dabar yra realybė ir sudaro 45 proc. ES-25 pagaminamos elektros energijos dėl atominės energetikos ir atsinaujinančių išteklių naudojimo.

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

žymi dideliais, palyginti su įprastinėmis elektrinėmis, kapitaliniais kaštais. Po politinio pasipriešinimo atominei energetikai laikotarpio atominės elektrinės vėl tampa priimtinos net ir tose šalyse, kur buvo nutarta jas likviduoti po Three Mile Island avarijos 1979 m. ir Černobylio katastrofos 1986 m.

Toliau bus didinimas elektrinių, deginančių akmens anglį ir gamtines dujas, efektyvumas.

Atominėje energetikoje bus didinamas šiuolaikinių technologijų efektyvumas, o ateityje aukštų temperatūrų technologijų naudojimas leis dar daugiau pakelti efektyvumą.

Apyvartinių taršos leidimų kaina yra pagrindinis stimulas pereiti prie sistemų, pasižyminčių žemomis CO 2 išlakomis.

ENERGETIKOS PLĖTROS SCENARIJAI Bazinis energetikos scenarijus yra labai panašus į ES dabartinę energetinę politiką. Prekybos emisijomis sistema toliau bus taikoma. Manoma, kad ES ekonominio augimo prielaidos išliks optimistinės ir ekonomika iki 2030 m. augs po 2 proc. per metus, o iki 2050 m. turės tenkintis sulėtėjusiu iki 1 proc. per metus augimu. Prognozuojama, kad naftos kainos iki 2050 m. pasieks 80 eurų/barelį lygį. Gamtinių dujų kaina ir toliau išliks glaudžiai susieta su naftos kainomis, be to, gamtinės dujos ilgainiui taps naftos pakaitalu. Elektros energijos poreikis augs 1,3 proc. per metus ir 2030 m. sudarys 25 proc. energijos rinkos. Ši tendencija tik patvirtina faktą, kad elektra yra Europos technologinio progreso bei ekonomikos augimo varomoji jėga. Sparčiai augantis elektros poreikis kartu su pasenusių elektrinių pakeitimu iki 2030 m. pareikalaus 825 GW naujų generuojančių pajėgumų prieaugio. Rimtos problemos iškils atominei energetikai: Dėl ES reikalavimo naujoms narėms uždaryti dalį veikiančių atominių elektrinių.

Dėl eksploatacijos amžiaus pa-

27

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

baigos iki 2020 m. reikės uždaryti daugelį atominių elektrinių.

Dėl trijų ES šalių sprendimo nutraukti savo atominių elektrinių eksploataciją.

Tikėtina, kad atominės energetikos valstybės ne visiškai pakeis savo uždaromų elektrinių parką.

Pagal bazinį scenarijų atominės energetikos generuojamų galių dalis sumažės nuo dabartinių 30,8 proc. iki 15 proc.

2030 m., nepaisant 48 GW prieaugio.

Kombinuoto ciklo dujų turbininės elektrinės sudarys net 50 proc. naujų šiluminių elektrinių galios. Dėl stipraus AEI rėmimo, „žaliosios elektros“ dalis iki 2030 m. pasieks 25 proc. generuojamos elektros energijos. Prognozuojamas 0,2 proc. metinis elektros kainų augimas, o investicijos į elektros generavimą sieks 1 trilijoną eurų. Tačiau bazinis scenarijus neįvykdo CO2 išlakų mažinimo įsipareigojimų, todėl jis nėra tvarus, ypač ilgalaikės perspektyvos požiūriu.

Alternatyvių energetikos plėtros scenarijų atsiradimo būtinybę parodė bazinio scenarijaus atlikta analizė. Šie scenarijai siekia CO2 išlakų sumažinimo 20 proc. iki 2020 m., o iki 2050 m. – 50 proc., palyginti su 1990 m. Pagal įvairią energetikos politiką ir technologijų plėtrą, reikalingą patenkinti CO2 nukenksminimo reikalavimus, buvo išskirti trys alternatyvūs scenarijai: Efektyvumo ir AEI (atsinaujinančiųjų energijos išteklių) scenarijus numato tam tikras efektyvumą gerinančias priemones ir skatinančias AEI plėtrą. Jis nenumato kitų politikos pokyčių dėl atominės energetikos plėtros, negu numatyta baziniame scenarijuje.

Tiekimo scenarijus orientuotas į elektros generavimą, atitinkantį aplinkosaugos reikalavimus. Nenumatoma jokių papildomų priemonių, palyginti su baziniu scenarijumi, dėl efektyvumo didinimo ar AEI naudojimo skatinimo. Nauja atominės energetikos politika pagal šį scenarijų numato naujų atominių elektrinių statybą ir senųjų darbo amžiaus pratęsimą bei daroma prielaida, kad trys ES narės pakeičia savo sprendimą uždaryti atomines elektrines.

CO2 nukenksminimo technologijos yra komerciškai išplėtotos ir taikomos visoje ES.

28

Elektros energetikos vaidmens (angl. Role of Electricity - RoE) scenarijus numato taikyti visas priemones, mažinančias CO2 išla-

kas. Jis taip pat pasisako už vartojimo efektyvumo didinimą ir AEI rėmimą, kaip numatyta baziniame scenarijuje, tačiau netaikyti papildomų rėmimo priemonių AEI bei biomasei. RoE scenarijus pagrindinį dėmesį skiria elektros generavimui naudojant AEI bei naujai atominės energetikos politikai kartu su CO2 išlakų nukenksminimu.

Alternatyvių scenarijų rezultatų įvertinimas Visuose scenarijuose politikos prioritetas turi būti suteiktas energijos efektyvumui, siekiant sumažinti Europos ekonomikos CO2 intensyvumą. Didžiausias elektros poreikis numatomas pagrindiniame RoE scenarijuje dėl pažangių technologijų naudojimo ir didesnio elektros vartojimo automobiliuose ir pastatų apšildymui. Tiek efektyvumo ir AEI, tiek RoE scenarijuose numatomas 15 proc. mažesnis energijos poreikis transportui 2030 m. negu baziniame scenarijuje.

Dviejuose scenarijuose, numatančiuose naują atominės energetikos politiką, numatytas 60 proc. atominių elektrinių generavimo prieaugis 2030 m., palyginti su 2050 m.

Pagal efektyvumo ir AEI scenarijų „žaliajai elektrai“ tektų 45 proc. 2030 m. generuojamos elektros, o iki 2050 m. ši dalis išaugtų iki 57 proc. Generavimas naudojant gamtines dujas užimtų svarbią vietą, nes nebūtų kito pasirinkimo, išskyrus AEI naudojimą.

Pagal RoE scenarijų būtų naudojamos visos elektros gamybos technologijos.

Senesnių atominių elektrinių darbo amžiaus pratęsimas duotų ne tik papildomus 78 GW generuojamos galios, bet ir sumažintų elektros generavimo kainas. Šiame scenarijuje taip pat numatomas naftos importo sumažėjimas po 2030 m. Išanalizavus visų scenarijų CO2 išlakų kaštus, RoE scenarijus tampa pranašiausias.

ENERGETIKOS POLITIKOS REKOMENDACIJOS Šiame darbe atlikta analizė rodo, kad elektros energetikos potencialas gali įnešti esminį indėlį į tris pagrindines Europos energetikos politikos sudėtines dalis: ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išlakų kiekį, kartu mažinant priklausomybę nuo gamtinių dujų bei naftos. Neatidėliojant turi būti vykdoma aiški energetikos politika: Išlaisvinti energijos efektyvumo potencialą. Energijos taupymo kultūra turi būti keliama tarp visų

visuomenės narių, pasitelkiant visas įmanomas priemones.

Plėtoti žemomis CO2 išlakomis pasižyminčias elektros generavimo sistemas: hidroenergetiką, AEI, atominę energetiką, švarias organinio kuro sistemas įskaitant CO2 išlakų atskyrimą ir saugojimą. Tačiau bet kuri politika, besistengianti eliminuoti kurį nors šios subalansuotos sistemos elementą, pasmerkta žlugti.

Protingas ekonomikos elektrifikavimas. Didinti elektros gamybos ir tiekimo bei vartojimo efektyvumą.

Nuosekli technologijų sklaida ir į rinką orientuotas požiūris. Esamų ir naujų technologijų privalumai tiek vartojime, tiek energijos gamyboje turi būti naudojami praktikoje.

Pasaulinis bendradarbiavimas svarbiausiais klausimais.

Kurį kelią rinksimės?

Dar 1928 m. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojo inž. B. Garšvos referate „Elektrifikacija ir Lietuvos tautinis progresas“ buvo iškelta elektrifikacijos reikšmė Lietuvos vystymuisi. Lietuvai tapus ES nare įsipareigojome vykdyti energetikos sektoriui iškeltus reikalavimus, kurie, tikimasi, padės sumažinti klimato kaitą.

Kompaktinės dienos šviesos lempos Lietuvoje nepopuliarios ne vien tik dėl jų brangumo – parduotuvėse nerasite joms pritaikytų šviestuvų. Be to, dizaineriai nesiūlo projektinių sprendimų, tinkamų buičiai. Rimtas, jau ne vieną dešimtmetį sprendžiamas aplinkosaugos klausimas – sugedusių lempų utilizavimas. Šilumos siurblių technologiją taikant tik individualių, atskirai stovinčių namų šildymui, ne per daugiausia naudos turėsime, nes didesnioji Lietuvos dalis gyvena daugiabučiuose. Lietuvoje išplėtotas centralizuotas šilumos tiekimas, todėl didesnis efektas būtų gaunamas investavus į centralizuotą vėsinimą, tam panaudojant absorbcines šaldymo mašinas, kuriose galima būtų naudoti kombinuoto ciklo elektrinių atliekinę šilumos energiją vasaros metu.

Krovininių automobilių apmokestinimas galėtų paskatinti perėjimą prie geležinkelių transporto. Kai kuriose šalyse, pvz., Šveicarijoje ir Vengrijoje, tranzitiniai krovininiai automobiliai pervežami geležinkeliu. Neapkraunami automobilių keliai, gerokai sumažėja tarša, negadinama kelio danga.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo

Deginant organinį kurą ir norint išvengti CO2 išlakų, tikimasi panaudoti CO2 nukenksminimo technologijas, kurių saugumo užtikrinimas bei didelis energoimlumas dar neišspręsti. Visų išvardytų trūkumų neturi atominė energetika, o CO2 išlakos yra labai mažos, net įvertinus visą kuro ciklą. Atidirbusio kuro saugojimo ir tokių elektrinių uždarymo sąnaudos būna įskaičiuotos į elektros gamybos kaštus. Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertas R. I. Facer yra sakęs, kad pramo-

N r. 3 (17) 2007

3 kartos reaktorius, statomas Olkiluote, Suomijoje

ninės valstybės turėtų daugiau naudoti aukštosiomis technologijomis pagrįstą atominę energetiką, o paprastesnes ir lengviau prieinamas, naudojančias angliavandenilius technologijas, palikti besivystančiai pasaulio daliai. Juk 1,6 mljr. planetos gyventojų neprieinamos jokios komercinės energijos paslaugos.

Galime pasidžiaugti 2-ojoje Vilniaus elektrinėje įrengtu biokurą naudojančiu katilu. Biokuro sektoriaus plėtra ne tik mažina Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių, bet ir sukuriamos darbo vietos bei mažėja CO2 išlakos.

Nors apsiginkluojame vis efektyvesnėmis technologijomis, išteklių naudojimas nemažėja. 2006 m. Pasaulio energetikos tarybos pareiškimas „Energijos efektyvumas – realybė ar nepasiekiama svajonė?“ perspėja, „kad energija, sutaupyta naudojant efektyvias technologijas, gali paskatinti jos daugiau vartoti kitais būdais“. Gyvenimas dar nepaneigė šio teiginio. Tikriausiai ne mažiau svarbu pakeisti mūsų vartojimo elgseną: persėsti į visuomeninį transportą, krovinius pervežti geležinkeliais, gyventi mažesniuose namuose, mažinti besaikį vartojimą – norėtųsi tikėti, kad planetos likimas priklauso ir nuo mūsų.

Elektros Erdvës

akademijos profesorius Algimantas Ambrazevičius jau prieš keletą metų prognozavo, kad Lietuvai gali pritrūkti savo elektrinių galios, atsiradus elektromobiliams. Dabar Lietuvoje važinėjančių automobilių galia elektrinių, generuojančių elektrą ekonomiškai pagrįstais kaštais, pajėgumus viršija 25 kartus. Pagal šią studiją apie 2030 m. elektromobiliams įkrauti reikės nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. MW papildomų generuojamųjų galių. Čia mus gali nuraminti apie 12 tūkst. eurų didesnė už įprastinio naujojo elektromobilio kaina. Bet nusiraminimas neišspręs augančios problemos.

TERMOVIZINË ÁRANGA: Iðankstinei diagnostikai Pastatams tikrinti Moksliniams tyrimams Pramoninei saugai Procesams automatizuoti Neardomajai kontrolei Dujø nuotëkiui vizualizuoti

Termovizija – galvok apie FLIR „Touch screen“ displëjus!

NAUJIENA!

UAB „Elintos matavimo sistemos“ Termovizijos mokymai Termovizinës árangos aptarnavimas

Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90 Vilniuje (8~5) 238 71 47 Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35 Vilniuje (8~5) 238 71 47

El. paðtas: info@elintosms.lt, vilnius@elintosms.lt www.elintosms.lt www.termovizija.lt

29

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Gamybinių ir komercinių patalpų apšvietimas Gintaris Ratkelis Apšvietimas – neatskiriama gamybinių ir komercinių statinių ir procesų dalis.

Jo misija – maksimaliai patenkinti šviesos poreikį su minimaliomis apšvietimo sistemų vartojamos energijos ir jų eksploatavimo sąnaudomis. Priklausomai nuo patalpų aukščio ir paskirties, taikoma plati šviestuvų ir šviesos šaltinių įvairovė.

Kiekis Lempos naudojama galia, W Balasto naudojama galia, W Naudoja energijos per metus ,kWh Išlaidos energijai, Lt Investicija, Lt Atsipirkimo laikas, metais

Žemos patalpos (iki 5 metrų) dažniausiai apšviečiamos T8 tipo liuminescencinėmis lempomis su elektromagnetiniais balastais.

T8 (58W) 1 000 58 21 461 360 119 953,60 0

T5 HE (35W) 1 000 35 1 210 240 54 662,40 40 000 0,61

Garbė įmonėms, kurios po ilgų ir atsargiu bandymų pradėjo modernizaciją – „Dominga“ (dabar „Boen Lietuva“), „Drobė“, „Visatex“, „Utenos trikotažas“, „Samsonas“, „Engel Dali“, „Woodteam Production“, „Lelija“, „Skinija“.

Vidutinio aukščio (5–8 m) paprastai naudojami šviestuvai su 250 W metalų halogenų lempomis. Aukštas patalpas (8–15 m) apšviečiame 400 W metalų halogenų lempomis. Metalų halogenų lempų balastai paprastai elektromagnetiniai.

Aukštos patalpos Keiskime 300 vnt. 400 W metalų halogenų lempų į 1200 T5 HO (high output

Ar tai šiuolaikiška ir efektyvu? Žinoma, ne. Kodėl mes vartojame šias brangias ir neefektyvias sistemas? Tokia

istorija. Kaitinamoji lemputė kažkada buvo didžiulis progresas, palyginti su žibaline. Kitas aspektas: ar jau verta keisti esamas sistemas į modernias, ar tai pragmatiška ir protinga investicija?

Taip. Paskaičiuokime.

Žemos patalpos

30

Keičiame 1 000 T8 tipo 58 W liuminescencinių lempų į 1 000 T5 HE (HE – high efficiency – didelio efektyvumo) tipo 35 W liuminescencinių lempų 16 val. per parą veikiančiame prekybos centre. Energijos kainą laikome 26 ct/ kWh – šį skaičių praktikoje pripažįsta dauguma įmonių energetikų. Vertinkime tik sutaupytą energiją. Pagerėjusi apšvieta, nekaistantys kabeliai, ilgesni kontaktorių tarnavimo laikai tebūnie priedas prie sėkmingos investicijos.

Kodėl lyginu lempas su skirtingu spinduliuojamu šviesos srautu – liumenais?

Todėl, kad sistemos naudotojo visiškai nejaudina lempos galimybės. Vartotojui svarbu, ar kokybiškai apšviesta darbo vieta ar prekių lentyna, tai yra apšvieta liuksais. Paprastas reflektorius, nukreipiantis šviesą ten, kur reikia, garantuoja mažiausiai 10 proc. apšvietos padidėjimą. Reflektorius su elektroniniu balastu suprojektuotas taip, kad tiktų standartiniam T8/T12 šviestuvui. Taigi modernizacijos sudėtingumas yra lygus lempos pakeitimo sudėtingumui. Starteris paprasčiausiai išmetamas.

Tai įtraukta į investicijos sumą. Temos apie žemas patalpas pabaigai paminėsime, kad jeigu didžiausias Lietuvos mažmenininkas žengtų modernumo link, pasididintų pelną 5 mln. litų kasmet.

– didelio šviesos srauto). Vėl lyginame skirtingą liumenų (lm) kiekį – 34 000 ir 20 000 lm. Paaiškinimas: deklaruojami metalų halogenų liumenai – trumpalaikis reiškinys.

Metalo halogeno lempos netenka pusės pradinio šviesos srauto per pirmuosius 2-4 tūkstančius d a r b o v a l a n d ų . Ta i y r a F AKTAS , k u r į patvir tina lempų gamintojų techninė dokumentacija.

šviestuvai. Parinkome aukštos kokybės IP65 klasės šviestuvui aliumininiu korpusu – brangiausią esantį rinkoje, kad investicija būtų visiškai patikima ir saugi. Šviestuvai ir įprasta montavimo kaina įtraukti į eilutę „Investicija“.

MH 4 xT5 HO (400 W) (54 W) 300 1 200 400 54

Kiekis Lempos nau­do­ jama galia, W Balasto naudo­ 80 jama galia, W Naudoja energijos 840 960 per metus, kWh Išlaidos 218 650 energijai, Lt Investicija, Lt 0 Atsipirkimo laikas, metais

1 385 440 100 214 156 000 1,32

Investicija grįžta per metus ir 4 mėnesius.

Kadangi šis apšvietimo tipas plačiai naudojamas pramonėje, pažvelkime į rezultatą gamybininko akimis – apšvietimo modernizavimas sumažina vartojamą galią 78 kW, o tai leidžia papildomai įvesti eksploatacijon kokias 3 daugiapjūkles stakles, nekeičiant galios grandinių. Ir bet kuris finansininkas tikriausiai pripažins, kad atsipirkimo laikas geras, o investicijos pelningumas fantastiškas. Apibendrinant: T5 yra akivaizdžiai geriausias šiuo metu sprendimas gamybinių ir komercinių patalpų apšvietimui. Be jau minėtų privalumų, T5 pasižymi ir puikiomis valdymo galimybėmis: pritemdymas, priklausomai nuo natūralios apšvietos, žmonių buvimo patalpoje, apšvietos programavimas laike.

Didžiuliai efektai logistikos centruose ar gelžbetonio gamyklose, kur dideliuose plotuose dirba vos keletas darbuotojų.

Tai kitas žingsnis, kuris leidžia dar dusyk mažinti išlaidas apšvietimui. Apie tai kalbėsime kitame numeryje.

„NETA“ ĮMONIŲ NARIŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS

Taigi vartojimo požiūriu liuminescencinės lempos 20 000 lm vidutiniškai per tarnavimo laiką atitinka ir pranoksta metalų halogenų lempos 40 000 lm. Skaičiuodami vėl vertinsime tik energijos sąnaudas. Papildomus privalumus (mažesnės kabelių ir kontaktų apkrovos, geresnė šviesos kokybė, neribojamas uždegimo/ gesinimo dažnis, pigesnės lempos) paliekame vartotojo atsargai. Šiam modernizavimui neišvengiamai reikalingi nauji

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas – geriausios įmonių investicijos

2006 m. kovo 6 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra dėl 541 440 litų paramos skyrimo„NETA“ įmonių narių darbuotojų mokymui (projekto Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02-05/0016) leido apmokyti 225 darbuotojus pagal kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių programas. Kiekvienas projekto dalyvis vidutiniškai dalyvavo 1 arba 2 mokymų seminaruose. Iš viso surengta apie 25 mokymo seminarus. Be to, 64 darbuotojai mokėsi anglų kalbos (60 akademinių val.). „NETA“ ragina savo narius dalyvauti ir kituose minėtų institucijų konkursuose, apmokant savo darbuotojus.

Kurkime ateitį drauge!

Projektą iš dalies finansuoja Europos sąjunga, Europos socialinis fondas

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

Vėjo jėgainių apsauga nuo žaibo ir viršįtampių Danas Zymonas, Peter Respondek

Paskutiniais metais Europoje, taip pat Lietuvoje aktyviai imtasi statyti, atstatyti ir eksploatuoti jėgaines, gaminančias elektrą iš atsinaujinančiųjų šaltinių (vėjo, saulės ir geoterminės energijos, vandens bei biomasės). Palankiausios sąlygos Lietuvoje yra plėtoti sistemas, naudojančias vėjo ir vandens energiją. Įstojus į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo vykdyti 2001/77/EC direktyvos reikalavimus, pagal kurią iki 2010 m. 7 proc. Lietuvoje generuojamos elektros energijos turi būti pagaminta iš alternatyviųjų energijos šaltinių. Planuojama, kad iki 2010 m. vėjo jėgainių galia sieks beveik 200 MW. Šiuo metu statomų vėjo jėgainių galia yra apie 1 MW, o jų kompleksų (parkų) galia – didesnė nei 10 MW. Taigi pozityvios tendencijos Lietuvos vėjo energetikoje išlieka.

Pavojus dėl žaibo sukeltų padarinių

32

Operuojant tokiomis jėgainėmis parkų savininkams neišvengiamos mašinų prastovos, o didelės finansinės investicijos turi atsipirkti per gana trumpą laiką. Vėjo jėgainių parkai yra palyginti kompaktiški: elektros įrenginių ir elektroniniai mazgai sutelkti labai mažame plote. Čia statomi skirstomieji įrenginiai, varikliai ir jų pavaros, dažnio keitikliai, šynų sistemos, įvairūs solenoidai bei jutikliai. Nereikia nė sakyti, kad viršįtampiai čia gali padaryti didžiulių nuostolių. Dėl to, kad vėjo jėgainės statomos atvirose vietovėse ir dėl didelio savo aukščio jos atsiduria tiesioginio žaibo smūgio zonoje. Rizika, kad žaibas trenks į objektą, didėja kvadratu, palyginti su konstrukcijos aukščiu. Vėjo

malūnų kartu su jų mentėmis aukštis siekia 150 m. Jie priskiriami ypatingai rizikos grupei, todėl būtina visapusiška apsauga nuo žaibo ir jo sukeliamų viršįtampių.

Žaibo smūgių dažnumas Metinis skaičius tiesioginių žaibo smūgių į žemę skirtinguose regionuose priklauso nuo daugelio dalykų, tokių kaip reljefas, arti esantys aukšti objektai ir kt. Žaibo smūgių dažnumas per metus kinta, priklausomai nuo oro, tačiau naudojami daugiamečiai vidurkiai ir statistika vedama pagal juos atspindi dienų, kada tam tikrame regione įvyksta žaibo iškrova skaičių. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos regionų, nepriskiriamų kalnuotoms vietovėms, žaibo smūgių dažnumas siekia nuo 1 iki 3 smūgiu per metus viename kvadratiniame kilometre.

Vertinant apsaugos nuo žaibo priemones, reikia atsižvelgti ir į tai, kad objektai aukštesni nei 60 metrų, esantys atvirose vietovėse, gali būti paveikti ir žaibo išlydžių įvykstančių priešinga kryptimi, t. y. smūgis iš žemės į viršų (debesį). Priešingos krypties išlydžiai, kylantys iš aukštai iškeltų objektų, neša didžiulės žaibo iškrovos sroves, į jas labai svarbu atsižvelgti vertinant menčių apsaugos lygį ir parenkant iškroviklius bei ribotuvus.

Standartai ir apsaugos skaičiavimai Nurodymai, kaip turi būti įgyvendinama įvairių konstrukcijų apsauga nuo žaibo, yra išdėstyti Statybos normose RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibo-

sauga“, o apsaugos nuo viršįtampių normos išdėstytos IEEE C62 serijos standartuose. Pagrindinė šių dokumentų užduotis yra apsaugos nuo žaibo bei viršįtampių skaičiavimų pritaikymas ir įgyvendinimas.

Dėl kylančių problemų siekiant apsaugoti vėjo jėgainių mentes ir kitas besisukančias dalis bei guolius reikalingas detalus tyrimas. Kiekvienam atvejui šios problemos yra specifinės tiek techniškai, tiek finansiškai.

Toliau išvardytos inžinerinių skaičiavimų bei įrangos bandymų paslaugos optimizuoti specifinius sprendimus yra atliekamos DEHN+SÖHNE laboratorijoje (1 pav.): Įrangos elektrinės dalies apsaugos bandymas prieš montažą; Guolių veikimo patikrinimas tekant išlydžio srovėms; Srovės nuvediklių bei menčių žaibo išlydžio priėmiklių išbandymas; Šia bandymai atliekami laboratorijoje patvirtina pasirinktos apsaugos skaičiavimų efektyvumą ir padeda lengviau optimizuoti visą apsaugos sistemą.

Apsaugos nuo žaibo zonų koncepcija Žaibo apsaugos zonų koncepcija yra struktūriniai skaičiavimai, atliekami kuriant apibrėžtą elektromagnetiškai suderintą aplinką saugomos konstrukcijos viduje.(2 pav.) Apibrėžta elektromagnetiškai suderinta aplinka yra nusakoma kaip naudojamos elektros įrangos elektromagnetinis atsparumas.

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës 1 pav. DEHN+SÖHNE impulsinės srovės laboratorija.

Maksimali žaibo impulsinė srovė – 200 kA.

Žaibo apsaugos zonų skaičiavimu siekiama sumažinti neigiamas interferencijas iki priimtinų reikšmių. Dėl šios priežasties saugomas objektas padalijamas į atskiras apsaugos zonas. Jos priklauso nuo vėjo jėgainės konstrukcijos (2 pav.). Užduotis yra sumažinti tiesioginio žaibo smūgio, kuris daro poveikį apsaugos zonai 0A iš išorės, parametrus ekranuojančiomis bei apsaugos nuo viršįtampių priemonėmis. Tai būtina norint užtikrinti nepertraukiamą elektros ir elektroninių sistemų bei įrenginių, esančių vėjo jėgainės viduje, veikimą.

2 pav. Vėjo jėgainės apsaugos nuo žaibo zonų koncepcija

Apsaugos priemonės Kabinos korpusas turi būti suprojektuotas uždaras. Įranga, esanti viduje, sukurs sąlyginai mažą, palyginti su išore, elektromagnetinį lauką. Skirstomieji ir valdymo įrenginiai, esantys korpuso viduje ir (jei tokie yra) valdymo pastate turėtų būti pagaminti iš metalo. Turėtų būti naudojami ekranuotieji jungiamieji kabeliai. Siekiant pašalinti nepageidaujamus elektromagnetinius trikdžius, ekranuotieji kabeliai efektyvūs tik tuo atveju, jeigu jų ekranai prijungti prie potencialų išlyginamojo tinklo abie-

juose kabelio galuose. Ekranai turi būti jungiami, nepaliekant laisvų galų.

Įžeminimo sistema Bokšto fundamentas turi būti prijungtas prie vėjo jėgainės įžeminimo sistemos.

Bokšto ir (jei yra) valdymo pastato fundamentų įžeminimo elektrodai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Pastato ir bokšto pamatų įžeminimo sistemos (3 pav.) tarpusavyje sujungiamos įžeminimo tinklu, stengiantis pasiekti kuo didesnį bendros sistemos plotą. Aplink bokšto pagrindą sumontuojami papildomi kontroliniai įžeminimo žiedai. Žiedų

3 pav. Vėjo jėgainės įžeminimo kontūras su elektrodais

33

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

4 pav. DEHNbloc Maxi modulio naudojimas 400-690 TN-C sistemose

skaičius priklauso nuo to, kokio dydžio žingsnio ir prisilietimo įtampas reikės slopinti, norint apsaugoti teritorijoje esančius žmones žaibo atveju.

Elektros srovei laidžių dalių apsaugos schema tarp 0A ir 1 žaibosaugos zonų Be ekranavimo priemonių nuo pašalinių elektromagnetinių interferencijų, taip pat turi būti numatyta apsauga nuo trikdžių, galinčių patekti į sistemą laidininkais. Tokia apsauga montuojama tose vietose, kur zonos 0A ir 1 pagal žaibo apsaugos zonų koncepciją ribojasi tarpusavyje. Taigi tarp zonų 0A ir 1 naudojami iškrovikliai, kurie gali iškrauti didžiąją dalį žaibo išlydžio srovės nepadarant žalos įrangai. Tokie iškrovikliai vadinami žaibo išlydžio srovės ribotuvais (I tipas).

Ten, kur ribojasi zonos 0B ir 1 bei 1 zona su aukštesnėmis, turi būti kontroliuojamos tik mažos energijos impulsinės srovės, kurių dydžiai priklauso nuo indukuotųjų įtampų. Jos atsiranda dėl išorinių viršįtampių arba generuojamos pačios saugomos sistemos.

Iškrovikliai parenkami atsižvelgiant į elektros ir elektronikos sistemų darbo charakteristikas.

Po iškrovos ribotuvai naudojami energijos tiekimo sistemose turi pajėgti saugiai gesinti vėliau atsirandančias liekamąsias sroves. Be to, impulsinės srovės nešama galia yra antras svarbus apsaugos projektavimo aspektas.

34

4 pav. pavaizduotas žaibo iškrovos srovės ribotuvas DEHNblock su viduje esančia iškrovos kamera. Šis ribotuvas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, žemosios įtampos linijose, tiesiamose iš vėjo jėgainės. Jis montuojamas bet kur tarp veikiančių įrenginių, nesilaikant minimalių atstumų tarp I ir II tipo iškroviklių.

5 pav. Viršįtampių ribotuvas DEHNguard DG MOD 750 + DG M WE 600

Viršįtampių ribotuvas DEHNguard DG MOD 750+DG M WE 600, pavaizduotas 5 pav., skirtas slopinti indukcinės kilmės iškrovas ir viršįtampius, susidarančius atliekant perjungimus tinkle. Tokiuose iškrovikliuose sumontuoti metalo oksido varistoriai.

Kaip ir energijos tiekimo sistemoms, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas duomenų perdavimo bei apdorojimo įrangai. Čia naudojami iškrovikliai jungiami nuosekliai saugomai įrangai, duomenų perdavimo linijose. Jie turi gebėti sumažinti interferencijų lygį žemiau saugomos įrangos atsparumo ribos. Pavyzdžiui, telefono linijoje pagal

apsaugos zonų koncepciją laidininko dalinė žaibo iškrovos srovė turi būti sumažinta iki 5 proc. Tokiose sistemose naudojami III ir IV tipo iškrovikliai.

6 pav. pavaizduotas viršįtampių ribotuvas BLITZDUCTOR T saugo nuo žaibo išlydžio srovių ir nuo susidariusių viršįtampių, kuris gali būti naudojamas 1 ir aukštesnėse zonose. Jis sukurtas saugoti keturlaides sistemas ir gesina tiek simetrinius, tiek asimetrinius trikdžius. Gali būti montuojamas šalia gnybtynų arba tarp jų ant laikančiųjų bėgelių. Tai ypač naudinga ten, kur reikia taupyti vietą.

6 pav. Viršįtampių ribotuvas BLITZDUCTOR T

istorija

Nuo elektromonterio iki pasaulinio garso solisto Toks buvo Juozas Babravičius, kuriam šie metai yra dvigubų sukakčių metai – 125 metai nuo jo gimimo ir 50 metų nuo mirties. Ta proga verta prisiminti ir jo nueitą gan sudėtingą, bet kartu ir garbingą mūsų tautos kultūros kelią.

Juozas Babravičius gimė 1882 m. kovo 21 d. Suvalkijoje, Vilkaviškio apylinkėje, kuri Lietuvai išaugino daug garsių meno ir mokslo žmonių. Čia prabėgo jo vaikystė, čia pradėjo jis mokslus ir pamėgo savo krašto skambias dainas.

Būdamas beveik dvidešimties, jaunuolis atvyko į Kauną, norėdamas įsigyti specialybę ir siekti mokslų. Tuo metų Kaune jau buvo pastatyta miesto centrinė elektrinė ir žengti pirmieji miesto elektrifikavimo žingsniai. Elektrinėje dirbo keletas vietos lietuvių specialistų, kurių dėka jis buvo priimtas į darbą. Iš pradžių jam teko dirbti šaltkalviu, vėliau kaip darbščiam jaunuoliui buvo patikėta montuoti ir aptarnauti akumuliatorių baterijas, kuriomis miesto gyventojams naktį buvo tiekiama elektra. J. Babravičius rūpinosi akumuliatorių eksploatavimu, remontu, atlikdavo įvairius matavimus bei kitus elektromonterio darbus. Laisvalaikiu, draugų paskatintas, Juozas įsijungė į „Dainos“ draugijos mėgėjišką chorą, kuriam vadovavo prof. Juozas Naujalis.

Tai buvo pusiau slapta meno ir dainos mėgėjų draugija, kurioje dainavo pažangūs lietuviai inteligentai. Čia jo gražų ir skambų balsą greitai pastebėjo choro vadovas ir paskyrė solistu. Pagrindinis draugijos rėmėjas dr. Rokas Šliūpas, sužavėtas Juozo neeiliniais gabumais, pasiūlė jam toliau studijuoti muziką: „Tu ir tavo dainos atgimstančios Lietuvos žmonėms labiau reikalingi negu tavo darbas elektrinėje“. Iš draugijos fondo J. Babravičiui studijoms buvo skirta materialinė parama. Tokių veiksmų paskatintas, 1909 m. jis paliko elektrinę ir

išvyko studijuoti į Peterburgo konservatoriją, kurią 1914 m. sėkmingai baigęs buvo pakviestas į Maskvos Didįjį teatrą solistu. 1919 m. Rusijoje prasidėjus pilietiniam karui, jis pasitraukė į Vakarus ir su didelių pasisekimu dainavo įvairių šalių teatro scenose, koncertuose, lietuvių kolonijose. Gastroliuodamas užsienyje jis nepamiršo gimtojo krašto, o 1934 m. su šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, Kauną, ir aktyviai įsijungė į muzikinį bei visuomeninį gyvenimą. J. Babravičius ne tik dainuodavo teatro scenoje, bet ir organizuodavo koncertus, dirbo pedagoginį darbą konservatorijoje. Už aktyvią muzikinę veiklą už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje jam buvo suteikti garbingi apdovanojimai, premijos.

Be abejo, Juozas Babravičius buvo tauri asmenybė. Prigimtis jam suteikė ne tik talentą, bet ir darbštumą bei ryžtą siekti užsibrėžto tikslo. Tai matyti iš jo darbų Kauno elektrinėje ar siekiant muzikinių aukštumų.

Juozas Babravičius mirė 1957 m. balandžio 6 d. Kaune. Palaidotas gimtojoje žemėje, kurią mylėjo ir garbino savo darbais ir dainomis.

Serafinas Andriušis, buvęs Alytaus elektros tinklų vyriausiasis inžinierius

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

kronika Elektrinės poveikį vertins visuomenė

Aptarti bendri energetikos projektai

Galutinis sprendimas, leisti ar neleisti statyti atominę elektrinę Lietuvoje, bus priimtas ne tik atsižvelgus į atsakingų institucijų išvadas, bet ir į Lietuvos visuomenės nuomonę, taip pat tarpvalstybines konsultacijas su Latvija, Baltarusija ir kitomis šalimis, kurioms būsimoji elektrinė galėtų turėti poveikį.

Koordinuoti šį darbą pavesta Aplinkos ministerijai.

Liepos pabaigoje Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas su Latvijos ekonomikos ministru Jurijumi Strodsu (Jurijs Strods) aptarė naujos atominės elektrinės statybą, taip pat kalbėta elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos klausimais.

Vadovaujantis Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 1999 m., Konvencijos šalys taip pat turi teisę dalyvauti Lietuvoje vykdomoje poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, jeigu potencialiai numatoma veikla gali paveikti gretimų šalių aplinką. Pagal minėtos Konvencijos reikalavimus bus organizuoti suinteresuotose šalyse vieši supažindinimai su numatoma veikla ir poveikiu aplinkai, paskui seks tarpvalstybinių konsultacijų etapas dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo.

Susitikimo metu Latvijos ekonomikos ministras J. Strodsas išdėstė Latvijai kylančius klausimus dėl atominės elektrinės projekto. Kalbėta apie Latvijos interesų atstovavimą kuriamoje naujoje atominės elektrinės bendrovėje. Latvijos ministras pažymėjo, kad šiuo projektu Latvija siekia sumažinti priklausomybę nuo kitų energijos tiekėjų.

Ministrai aptarė, kaip atominės elektrinės bendrovėje turėtų būti sprendžiami tam tikri klausimai. Minėta, kad valdymo organuose turėtų būti Latvijos,

36

Savo požiūrį į energetiką autorius išsakė knygos epiloge: „Nesigailiu, kad visą gyvenimą atidaviau energetikai. Tai tokia romantinė sritis.

Ūkio ministerija informavo, kad susitikimo metu kalbėta ir apie elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuo metu rengiama jos galimybių studija. Atsižvelgus į studijos rezultatus, bus svarstomos papildomos kabelio tiesimo iš Ventspilio į Gotlando salą alternatyvos.

UAB „Elektroskandia“ 2007 m. rugsėjo 6 d. oficialiai atidarė savo bendrovės Panevėžio filialą. Tai dar vienas žingsnis siekiant geriau aptarnauti Lietuvos šiaurės rytų regiono klientus. Šiuo metu bendrovė jau turi filialus Kaune ir Klaipėdoje bei atstovybę Šiauliuose.

Visada sakydavau, kad elektra – kaip moteris, su ja reikia elgtis švelniai ir atsargiai. Kitaip gali skaudžiai gauti per nagus. O energetikai – vieningiausi, mylintys savo profesiją ir jai ištikimi žmonės. Man gyvenime sekėsi, nes visi tie, kuriems rūpėjo elektrifikacija, kurie norėjo kurti, o ne griauti, man padėjo...

Tai Lietuvos nusipelnusio inžinieriaus, ilgamečio energetikos sistemos kūrėjo ir ilgamečio vyriausiojo inžinieriaus Algirdo Stumbro atsiminimų knyga.

Pasak ūkio ministro V. Navicko, galima pasidžiaugti, kad Latvija gana dalykiškai žiūri į šį projektą ir nekelia išankstinių sąlygų, galinčių šiame projekto etape suvaržyti arba apriboti veikimo laisvę. „Abi šalys sutaria, kad apie planuojamus tiekti elektros kiekius bus galima kalbėti tik atlikus aplinkos vertinimo studiją, kai pamatysime, kokie realūs pajėgumai bus įdiegti, kiek bus gaminama elektros“, – kalbėjo V. Navickas.

„Elektroskandia“ plečia savo veiklą

Kaip pranešė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys, tik po visų derinimų mūsų šalyje bei atsižvelgus į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus bus priimamas sprendimas dėl naujos atominės elektrinės statybos poveikio aplinkai.

„Energetikos veterano prisiminimai“

kaip akcininkės, atstovų ir kad kai kurie klausimai turėtų būti priimami bendru visų akcininku susitarimu.

Aš – optimistas. Tikiuosi, kad galiausiai baigsis valdžios ginčai ir prasidės kūrybinis darbas statant naują AE. Reikia nuolatinio dėmesio ir sutartinio darbo.

Reikia perspektyvos ir laiku priimamų sprendimų. Trokštu, kad aktualūs klausimai būtų nagrinėjami Vyriausybėje ir Seimo komitetuose, kad sprendžiant aktualius klausimus būtų išgirstos visuomeninės organizacijos, kad prie racionalaus energijos naudojimo prisidėtų visi Lietuvos žmonės. Šioje knygoje mintimis perbėgau per daugiau nei penkis dešimtmečius. Vieni įvykiai liko ryškesni, kiti išbluko. Čia pateiktos mintys – tai ne energetikos metraštis, ne jos istorija, tai vieno žmogaus prisiminimai, patirtis, išgyvenimai, pastebėjimai ir viltingas žvilgsnis į ateitį

tikintis darnaus darbo, tarpusavio supratimo ir teisingų sprendimų...“ Knyga įdomi ne tik joje minimų įvykių dalyviams, autoriaus bendražygiams, bet ir jauniems, gabiems vadovams bei darbuotojams, atėjusiems į energetiką jau Nepriklausomos Lietuvos sąlygomis. Ji padės suvokti, kad krašto energetikos ūkis, prie kurio vairo jie stoja dabar, buvo kuriamas daug dešimtmečių. Šios knygos pasirodymas sutapo su autoriaus 80 metų jubiliejumi.

NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME!

Algirdas Stumbras

Naujiena

90°

… Įtikinami sprendimai

m

S2 bd

gan an M

„Antrojo bloko remonto metu pagrindine šalies elektros energijos gamintoja tapo Lietuvos elektrinė, kuri dirba didesniu nei įprasta pajėgumu, jos likusieji galingumai naudojami rezervinėms galioms palaikyti, jeigu sutriktų Lietuvos ar kaimyninių šalių perdavimo tinklų darbas importuojant elektros energiją“, – sako AB „Lietuvos energija“ Rinkos departamento direktorius Edvardas Važgėla.

ilizium -S

ly

Rugpjūčio 18 d. beveik pusantro mėnesio remontui sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės (AE) antrąjį bloką, AB „Lietuvos energija“ šalies aprūpinimą elektros energija garantuoja panaudodama kitų Lietuvos elektrinių ir importo iš kaimyninių šalių galimybes.

Lietuvos vartotojų poreikiui būtinos elektros energijos gaminama šalies elektrinėse, 63 proc. importuojama iš Rusijos, Estijos ir Skandinavijos.

Mo

Aprūpinimas elektra nesutrinka

Produkcija yra sertifikuota tarptautinį pripažinimą turinčios sertifikavimo įstaigos „SGS-FIMKO“. 1998 m. LRQA pripažino, kad „AS Draka Keila Cables“ įmonės kokybės valdymo sistema atitinka ISO 9001 standartą. 2001 m. „Keila Kaabel“ aplinkos valdymo sistemai buvo išduotas ISO 14001 standarto reikalavimų atitikties sertifikatas.

iu

„Draka Keila Cables“ pagrindinė buveinė ir gamybinė bazė yra „AS Harju Elekter“ teritorijoje Keilos mieste, Estijoje. Pagrindinė „AS Draka Keila Cables“ rinka – Baltijos šalys. Sie-

„Draka Keila Cables“ bendrovės gaminius galima suskirstyti į kelias grupes: žemosios įtampos ir specialios paskirties kabeliai, galios kabeliai ir telekomunikaciniai kabeliai.

Chro m

Nuo šių metų rugsėjo kabelių gamintoja „AS Draka Keila Cables“ tapo Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nare. AS „Draka Keila Cables“ įkurta 1992 m. Bendrovės savininkai yra „Draka NK Cables Ltd.“, turinti 66 proc. akcijų, ir Estijos elektros įrenginių gamintoja „AS Harju Elekter“, valdanti 34 proc. akcijų. Per „Draka NK cables“ „Keila Kaabel“ priklauso „Draka Holding“ kompanijai – vienai iš didžiausių pasaulyje kabelių gamintojai.

Grupę sudaro 59 subjektai 24 šalyse Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijoje.

kiant užikrinti efektyvų bendravimą su „AS Draka Keila Cables“ klientais Lietuvoje ir Latvijoje, Vilniuje ir Rygoje buvo atidarytos atstovybės. Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. „AS Draka Keila Cables“ atstovybei Vilniuje vadovauja Mindaugas Liaugminas.

90°

„Draka Keila Cables“ priimta į NETA asociaciją

° 45

45 °

0°

ä n - Va n a

d

Pasak E. Važgėlos, elektros tiekimo šaltinių įvairovė ne tik garantuos patikimą šalies aprūpinimą elektra, bet ir skatins konkurenciją tarp Rusijos, Skandinavijos ir Baltijos šalių gamintojų tiekiant elektros energiją Lietuvos vartotojams geriausiomis sąlygomis, nedidinant elektros kainų.

Atsuktuvas su reketo mechanizmu „Flex“

Kaip pranešė „Lietuvos energija“, numatoma, kad elektros poreikis Ignalinos AE remonto laikotarpiu Lietuvoje bus apie 900 mln. kWh. Apie 37 proc.

Mūsų katalogo kreipkitės adresu: info@haupa.com

HAUPA Baltics P. Smugleviciaus g. 8 -30•08311 Vilnius Tel./GSM: +370 699 633 63 Fax: +370 527 841 64 E-mail: andrius.krisiunas@haupa.com

www.haupa.com Visus produktus galite gauti iš mūsų elektros prekių didmenininkų.

Kronikos skyrių tvarko Virgaudas Gudas

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

kronika Lietuvos paštas modernizuojasi Lietuvos pašte įdiegta centralizuota paštų veiklos valdymo sistema (CVVS) popierines klientų aptarnavimo priemones nugramzdins užmarštin. Bendrovių „Siemens“ ir „ERP“ bei projekto konsultanto UAB „Ernst & Young Baltic” sukurtas universalių pašto darbų vietų (UPDV) tinklas padės gerinti pašto klientų aptarnavimą ir operatyviai vykdyti Lietuvos pašte teikiamų paslaugų bei finansinių srautų apskaitą.

Lietuvos pašte vyksta esminiai pokyčiai, kuriuos pastebės ir klientai, ir darbuotojai – beveik neliko popierinių aptarnavimo procedūrų. Nebereikia ranka pildyti paslaugos rūšies, vienetų ar kainos – popierines formas keičia kompiuteriniai šablonai, kuriuos daugeliu atveju klientui tenka tik pasirašyti.

Pasikeitė ne tik darbo priemonės.

Kompiuterizavus ir suvienodinus iki šiol veikusias decentralizuotas mažas apskaitos sistemas, pradėjo veikti bendra centralizuota verslo valdymo sistema, kurioje kiekviena UPDV naudojasi viena informacijos baze ir pildo ją vykdomų operacijų duomenimis. Sistema suprastino pašto aptarnavimo procedūras,

sutrumpino jų trukmę, leidžia lanksčiau ir efektyviau teikti paslaugas bei užtikrinti apskaitos skaidrumą. „Informacija apie kasdien vykdomas paslaugas ir parduodamas prekes – nuo pašto ženklo, voko ar žurnalo iki siuntinio ar perlaidos – patenka į bendrąją apskaitos sistemą. Centralizuotai valdydami tokią informaciją galime identifikuoti populiariausias pašto paslaugas, tiksliau prognozuoti jų piką ir klientų poreikius“, – aiškina E. Vaikelys, Lietuvos pašto generalinis direktorius. Šiuo metu Lietuvos pašte – vienoje iš stambiausių pagal darbuotojų skaičių ir didžiausioje pašto paslaugų sektoriuje šalies bendrovėje – kompiuterizuoti 166 paštai, o darbuotojai apmokyti naudotis CVVS, kurią sudaro tarpusavyje integruotos „Microsoft Dynamics™ NAV“, UPDV ir „WEB Focus“ ataskaitų rengimo sistemos. Šiuose paštuose veikia 600 klientų aptarnavimo vietų, kuriose įdiegta daugiau nei 1 000 kompiuterinių darbo vietų su CVVS programine įranga.

Pasak „Siemens“ generalinio direktoriaus Audrio Barcevičiaus, šiuo metu tai vienas iš didžiausių verslo valdymo

sistemos diegimo projektų Lietuvoje.

Sukurta sistema leidžia nuosekliai diegti naujus pašto darbo, aptarnavimo ir apskaitos metodus kiekviename pašte, o ateityje suteikti maksimalią laisvę valdant įmonės išteklius, tvarkant paslaugų pasiūlą. „Sukurtas sprendimas pritaikytas konkrečiai Lietuvos pašto reikmėms. Vienai iš didžiausių Lietuvos bendrovių su specifiniais poreikiais sunku būtų pritaikyti vien standartines informacijos valdymo sistemas, todėl mūsų specialistai, bendradarbiaudami su pašto darbuotojais, atliko išsamią situacijos analizę ir sukūrė unikalią sistemą, apimančią platų pašto paslaugų poreikių spektrą“, – tvirtina sistemą kūrusios „ERP“ generalinis direktorius Markas Zbarskis.

Bandomoji CVVS eksploatacija nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. kovo vyko Kauno apskrities paštuose. Čia pirmiausia buvo kompiuterizuotos kasos, įdiegtas pardavimų informacijos surinkimas ir integravimas į bendrą Lietuvos pašto apskaitos sistemą CVVS. Nuo 2006 m. gegužės mėnesio šie darbai vykdomi Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių apskrityse ir Pašto pervežimo centre. Į sistemą įtraukiami visų Lietuvos pašto teikiamų paslaugų moduliai: 2006 m. visuose filialuose įdiegti mokesčių, perlaidų moduliai, Kauno, Tauragės, Alytaus ir Marijampolės apskričių paštuose – UPDV logistikos modulis (šio modulio diegimas likusiuose filialuose bus atnaujintas 2007 m. rugsėjo mėn.); 2007 m. įdiegtas UPDV pensijų modulio funkcionalumas tų apskričių paštuose, kur buvo laimėti VSDFV skelbti konkursai (iš viso 26 paštuose), visuose filialuose pradėtas diegti UPDV prenumeratos modulio funkcionalumas; šiais metais numatytas Pašto pervežimo centro ir tarptautinių atsiskaitymų modulių diegimas.

Paskirtas naujas „Schneider Electric Lietuva“ generalinis direktorius

38

Elektros įrangos, jos komponentų, pramoninių automatinių įrenginių gamintojos ir tiekėjos kompanijos „Schneider Electric Lietuva“ naujuoju generaliniu direktoriumi paskirtas Aleksandras Ovčiarovas, iki šiol ėjęs bendrovės Pramonės automatikos skyriaus vadovo pareigas. A. Ovčiarovas naujose pareigose pakeis iki šiol bendrovės veiklai Lietuvoje vadovavusį tarptautinės

kompanijos „Schneider Electric“ vadovą Baltijos šalims Gediminą Abartį.

Bendrovėje „Schneider Electric Lietuva“ A. Ovčiarovas dirba nuo 2003 m. Savo karjerą šioje kompanijoje jis pradėjo kaip pardavimų inžinierius. Po dvejų metų jis buvo paskirtas Pramonės automatikos skyriaus vadovu ir iki šiol dirbo su keturių žmonių komanda.

Prieš ateidamas į „Schneider Electric Lietuva“ Aleksandras Ovčiarovas dirbo inžinieriumi-programuotoju bendrovėje „Gamybos priežiūra“, yra baigęs

Kauno technologijos universitetą ir įgijęs valdymo technologijos inžinieriaus laipsnį.

Paskutinę liepos dieną darbo grupė, kurią sudaro AB „Lietuvos energija“ ir „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (Lenkija) atstovai, pasirašė baigtinį Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studijos dokumentą. Juo patvirtinama, kad projektas yra techniškai, juridiškai ir ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne mažiau kaip 75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. „Projekto įgyvendinimas leis užtikrinti Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tiekimo patikimumą, integraciją į bendrąją Europos elektros rinką ir sukurti sąlygas veiksmingiau išnaudoti energetinius šaltinius“, – sako dokumentą pasirašęs AB „Lietuvos energija“ Energetikos

2007 m. liepos 12 d. negailestinga mirtis pasiglemžė Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentą Rimvydą Rukšėną.

Savo darbinę veiklą velionis pradėjo 1965 m. Lietuvos elektrinėje (tuomet – Lietuvos VRE). Pirmosios pareigos – remonto cecho meistras. Bėgant metams, žingeidžiam ir energingam jaunuoliui buvo patikimos vis atsakingesnės pareigos – nuo Gamybos ir technikos skyriaus vyresniojo inžinieriaus iki Įrenginių derinimo cecho viršininko pavaduotojo, o vėliau – ir elektrinės direktoriaus pavaduotojo.

R. Rukšėnas vadovavo Vilniaus 3-io-

N r. 3 (17) 2007

sistemos direktorius Vladas Paškevičius. Naujoji jungtis padės Lenkijai užtikrinti elektros tiekimą šalies šiaurės rytų regionui.

Energetikos sistemų sujungimui numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV) dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Elk (Lenkija). Išankstiniu vertinimu projektas gali būti užbaigtas 2012 m. Jo įgyvendinimui reikia 237 mln. eurų investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų Lietuvos teritorijoje.

Perdavimo galios ir tarpsisteminių srautų tarp abiejų šalių užtikrinimui būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros tinklus. Tam reikalingos ir papildomos investicijos – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje. Investicijas vidaus tinklų plėtrai turi užtikrinti pačios projekto šalys. sios termofikacinės elektrinės statybai.

Buvo paskirtas Vilniaus termofikacinės elektrinės direktoriumi, o 1995–1998 m. jam buvo patikėtos Lietuvos valstybinės energetikos sistemos (dabar – AB „Lietuvos energija“) generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigos. Nuo 1998 m. R. Rukšėnas vadovavo Lietuvos elektros energetikos asociacijai. Už nuopelnus 1986 m. jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas.

„Lietuvos energija“ informuoja, kad pastačius trūkstamą grandį bus visiškai užbaigtas Baltijos energetikos žiedas, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos energetikos sistemas, kuris padės užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą. Projektas yra įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius.

Elektros Erdvës

Užbaigta energetikos sistemų sujungimo studija

aktyvųjį sportą, buvo Lietuvos vandens slidinėjimo čempionato vyriausiasis teisėjas ir Lietuvos vandens slidžių sporto federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas. Taip pat aktyviai dalyvavo statant titano paminklą-kryžių 1943 m.

Laptevų jūros salose žuvusiems lietuviams ir suomiams atminti.

Rimvydas Rukšėnas aktyviai dalyvavo daugelio visuomeninių organizacijų veikloje, buvo vienas iš Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto įkūrėjų bei šio komiteto Tarybos, Europos elektros pramonės sąjungos „Eurelectric“ valdybos narys. R. Rukšėnas mėgo

39

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

naujienos Priešgaisrinis tinklelis Hapuflam Žmogus yra bejėgis prieš natūralias gamtos jėgas, tačiau nėra neapsaugotas. Mūsų produktai padės Jums sumažinti gaisro padarytą žalą. Vienas iš tokių – priešgaisrinis tinklelis Hapuflam kabeliams apsaugoti.

Priešgaisrinis tinklelis apsaugo kabelius nuo gaisro net 3 val. – tai naujas ir vienintelis toks produktas Lietuvoje.

Tinklelis sertifikuotas Vokietijos, Anglijos laboratorijose bei Lietuvos gaisrinių tyrimų centre.

Priešgaisrinis tinklelis lengvai montuojamas – nereikia specialių gebėjimų, užtenka trumpo apmokymo. Jis lengvai karpomas, lankstus, mažai sveria, akytas, todėl praleidžia normalių darbo

režimų kabelių išskiriamą šilumą. Tinklelį, priešingai nei priešgaisrinius dažus kabeliams, galima vynioti ir ant senų kabelių, jų nereikia valyti. Net ir įvykus gaisrui, tinklelį galima lengvai pakeisti nauju, nes kabeliai lieka nepažeisti. Nuėmus apdegusį bei išsipūtusį tinklelį, kitas gaisro liekanas pakanka tik iššluoti arba išsiurbti dulkių siurbliu.

Priešgaisrinis tinklelis naudojamas patalpose apsaugai nuo karščio ir tiesioginės liepsnos – mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose ir pramonės pastatuose – kabelinėms kopėčioms ir šachtoms, įvadinių kabelių atskyrimui nuo kitų įvadinių kabelių.

Nauji QUINT POWER maitinimo šaltiniai su SFB technologija

grandinės pasirinktinai atjungiamos ir gedimai lokalizuojami, o likusi svarbi sistemos dalis gali toliau funkcionuoti.

Visapusė diagnostika nuolat kontroliuoja išėjimo įtampą ir srovę. Prevencinė funkcionavimo kontrolė nustato kritinius darbo režimus, juos vizualizuoja ir gali pranešti apie tai valdymo sistemai dar prieš atsirandant klaidai.

SFB technologija (Selective Fuse Breaking Texnology – pasirinktinio saugiklių atjungimo technologija) užtikrina greitą ir patikimą standartinių saugiklių veikimą. Išėjimo srovė 12 ms laikotarpiu gali būti 6 kartus didesnė už vardinę srovę. Sugedusių įrenginių maitinimo

Mokslininkai suvaldė vandenynų energiją Vandenynai netolimoje ateityje taps alternatyviais neišsenkančiais energijos šaltiniais: kompanijos ,,Voith Siemens Hydro“ hidroinžinieriai sukūrė ir sėkmingai išbandė technologiją, gebančią vandenynų bangavimą paversti elektros energija.

40

Bangų jėgainės veikimo technologija remiasi vandens svyravimu: pailgame bake su piltuvėlio formos stogu esan-

tis vanduo banguoja suspausdamas ir išlaisvindamas jame esantį orą – dėl slėgio skirtumo atsiradusią potencinę energiją turbina ir generatorius paverčia elektros energija.

Bandomasis įrenginys aprūpina elektra apie 50 namų ūkių, tačiau tikimasi, jog eksperimento sėkmė paskatins kurti dideles komercines jėgaines. Ekspertų vertinimu, vienas tokios energijos teravatas (vienas trilijonas vatų) atitinka apie 1 400 įprastinės jėgainės energijos blokų.

Daugiau informacijos interneto svetainėje www.exterus.lt

Daugiau informacijos interneto svetainėje www.phoenixcontact.lt

Nuolat augant energijos poreikiui ir senkant neatsinaujinantiems šaltiniams, pastarieji vis dažniau keičiami alternatyviais. Vienas iš jų – hidroelektrinės, kurių tiekiama energija sudaro apie 18 proc. pasaulyje gaminamos energijos. ,,Voith Siemens Hydro“ yra pirmaujanti pažangių, aplinkai palankių energijos šaltinių kūrėja: šios kompanijos gaminamos turbinos ir generatoriai naudojami daugiau nei trečdalyje pasaulio hidroelektrinių.

N r. 3 (17) 2007

Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija (NETA) baigia paramos, gautos iš Europos socialinio fondo, įsisavinimą. 2006 m. kovo 6 d. bendrovė kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūros Paramos fondu pasirašė sutartį „NETA įmonių-narių darbuotojų mokymas“ projektui įgyvendinti. Bendra projekto vertė – 721 920 Lt, o Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos parama sieks 541 440 Lt. Per metus, iki 2007 m. rugsėjo pabaigos, pagal šį projektą savo kompetenciją pakėlė apie penktadalis asociacijos narių darbuotojų.

Mokymus vedė M. Gurskienės TŪB Verslo mokymo centras ir viešoji įstaiga „Užsienio kalbų mokymo centras“.

Projekto vykdymo metu apmokyti 225 darbuotojai. Kiekvienas projekto dalyvis vidutiniškai dalyvavo 1 arba

„FLIR Systems“ pristatė naujos kartos termovizorius T360/400 Naujos kartos „FLIR Systems“ termovizoriuose T360/400 yra pilnas reikalingų funkcijų rinkinys termovizinei diagnostikai. Jų didelis 3,5 colio priliečiamas ekranas (touch screen) vartotojui leidžia patogiai ir paprastai prijungti prie termogramos tekstinius komentarus, nubraižytus paaiškinimus, naudotis analizės funkcijomis, o sukiojamas infraraudonųjų spindulių modulis – patogiai dirbti įvairiose situacijose. Naujieji termovizoriai yra jautrūs (0,07°C). Termovizoriuje T360/400 iyra ntegruotas 320x240 radiometrinis detektorius, keičiami lęšiai su automatiniu jų atpažinimu, automatinis fokusavimas,

2 mokymų seminaruose. Iš viso surengti 26 mokymo seminarai. Be to, 64 darbuotojai mokėsi anglų kalbos (60 akademinių val.).

NETA įmonių vadovai labai teigiamai atsiliepė apie mokymus, jų kokybę ir gautų žinių praktinį taikymą įmonių veikloje. Asociacija ir ateityje planuoja kreiptis dėl Europos socialinio fondo paramos tolesniems darbuotojų mokymams.

Trumpai apie NETA Asociacija NETA įkurta 2001 m. gegužės mėnesį. Šiuo metu asociacijos veikloje dalyvauja 37 įmonės ir organizacijos. Pagrindinės asociacijos veiklos kryptys – atstovauti elektros technikos verslui valstybės institucijose, užtikrinti verslo saugumą, vykdyti informacinę ir lobistinę veiklą ir dalyvauti bendruose projektuose. Nuo 2005 m. asociacija

yra Pasaulinės energetikų tarybos Lietuvos komiteto narė.

Nuo 2001 m. įgyvendinta keletas bendrojo pobūdžio projektų: elektroninės informacijos, prekybos ir reklamos vystymas; elektrotechninės krypties žurnalo „Elektros erdvės“ leidimas (mūsų svetainėje rasite visų žurnalo numerių elektronines versijas).

Elektros Erdvës

NETA baigia savo narių darbuotojų mokymus

NETA atvira visiems, kurie vienaip ar kitaip susiję su elektros verslu, mokslu, komponentų didmenine prekyba ar projektavimo darbais. Asociacijos tikslų sprendimą pagreitintų naujų narių su savo idėjomis (ir rūpesčiais) atėjimas į mūsų veiklą. Daugiau informacijos rasite mūsų interneto svetainėje www.neta.lt.

Bronius Rasimavičius, asociacijos NETA prezidentas

1,3Mpix vaizdo kamera su pašvietimu.

Atminčiai naudojama standartinė išimama SD atminties kortelė. Taip pat į naują modelį įdiegta papildomų analizės funkcijų. Nepaisant įdiegtų naujovių ir prietaisų galimybių, T360/400 yra lengvi (tik 880 g), paprasti ir labai patogus naudoti visais metų laikais (aplinkos temperatūra – nuo –15°C iki +50°C). T360/400 – galingi viduje, bet stilingi išorėje.

Daugiau informacijos interneto svetainėje www.elintosms.lt arba UAB „Elintos matavimo sistemos“ Tel.: (8 37) 45 27 90, (8 5) 238 7147; e. p.: info@elintosms.lt, vilnius@elintosms.lt

41

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

teisė

ĮMONIŲ TEISĖ Keisis kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) reglamentavimas Nuo 2007 m. spalio 1 d. įsigalios Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisos. Šiomis pataisomis išplėstas bendrovių sąrašas, kurios gali būti laikomos žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis. Įsigaliojus pataisoms tokiomis bendrovėmis turės teisę tapti ir organizacijos, atitinkančios vieną iš šių kriterijų: daugiau kaip 70 proc. jos narių yra fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procentų visų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau kaip 70 proc. visų narių pajų vertės arba tos, kurių daugiau kaip 20 narių ir daugiau kaip 70 proc. jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie nustatyta tvarka yra įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o jų pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės, ir tos, kurių daugiau kaip 70 proc. jos narių pajų vertės sudaro narių – kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), pripažintų žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais), pajų vertė. Įstatyme taip pat nustatyti pagrindai, kuriems esant bendrovė nepripažįstama žemės ūkio kooperatine bendrove.

42

Įsigaliosiančiose įstatymo pataisose numatyta, kad pajų perleidusio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia įsigaliojus narių susirinkimo sprendimui dėl asmens, įsigijusio pajų,

priėmimo į narius. Ankstesniame reglamentavime narystės pasibaigimo sąlyga buvo siejama su minėto sprendimo priėmimu. Taip pat pakeistas kooperatinės bendrovės narių teisės balsuoti bei pajų perleidimo tvarkos reglamentavimas.

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-1154; Žin., 2007, Nr. 64-2458.

Įmonės galės naudotis Tarptautiniais apskaitos standartais Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisomis įmonėms suteikta galimybė pasirinkti, kuriuos standartus – Tarptautinius apskaitos standartus ar Verslo apskaitos standartus – taikyti tvarkant buhalterinę apskaitą ir sudarant finansinę atskaitomybę. Šia teise jau gali pasinaudoti tos įmonės, kurių ataskaitinis laikotarpis prasideda po liepos 1 d.. Pažymėtina, kad toks pasirinkimas negali būti keičiamas anksčiau negu po 5 metų, išskyrus atvejį, kai juridinis asmuo tampa įmonių grupės įmone.

Be to, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos nuo 2007 m. liepos 1 d. yra taikomos ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonėms, investicinių fondų valdymo įmonėms bei draudimo bendrovėms. Naujoje minėto įstatymo redakcijoje numatyta, kad buhalterinėse sąskaitose, sąskaitų planuose, ūkinėse operacijose turi atsispindėti finansavimo sumos. Taip pat išplėsta komercinės paslapties sąvoka, kuri apima ir neskelbiamą bei metiniame pranešime ar veiklos

ataskaitoje nenurodytą apskaitos informaciją. Iki įstatymo pakeitimo konfidencialia informacija buvo laikoma tik finansinėje atskaitomybėje nenurodyta informacija.

Pagal pakeistą Buhalterinės apskaitos įstatymą, už buhalterinių įrašų teisingumą atsakys ne tik vyriausiasis buhalteris, buhalteris ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė, bet ir kiti asmenys, tvarkantys apskaitą: individualių įmonių vadovai, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, ir ūkininkai ar ūkininko partneriai.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 17, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1178; Žin., 2007, Nr. 68-2654.

Pakeistas reglamentavimas, susijęs su įmonių finansiniais metais Naujoje Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcijoje numatytas draudimas įmonėms keisti finansinius metus dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus. Šis draudimas netaikomas, kai įmonė keičia savo finansinius metus į finansinius metus, susijusius su kalendoriniais metais. Įmonės, pradedančios ūkinę veiklą, finansiniai metai yra laikotarpis nuo jos įsteigimo dienos iki finansinių metų pabaigos.

Minėtos įstatymo naujovės įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 1 d..

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-1179; Žin., 2007, Nr. 68-2655.

Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. birželio 7 d. ratifikavo Lietuvos Vyriausybės ir Korėjos Vyriausybės pasirašytą Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (Sutartis). Sutartis numato, kad kai Lietuvos rezidentas gauna pajamas Korėjoje, Lietuva, jei tik jos vidaus įstatymai nenumato palankesnio apmokestinimo, leidžia iš to rezidento pajamų atimti sumą, lygią Korėjoje sumokėtam pajamų mokesčiui. Atimamos sumos paskaičiavimui taikomi apribojimai yra numatyti Sutartyje. Lietuvos rezidentu laikomas bet kuris asmuo, kuriam pagal Korėjos įstatymus nustatyta prievolė mokėti mokestį. Šios nuostatos atitinkamai taikomos ir Korėjos rezidentams Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Korėjos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo Nr. X- 1173; Žin., 2007, Nr. 72-2924.

Laivybos vieneto gautoms pajamoms bus taikomas fiksuotas pelno mokesčio tarifas Pelno mokesčio įstatymas papildytas naujais straipsniais, nustatančiais tarptautinio jūrų vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų apmokestinimu. Pagal šį įstatymą su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusia veikla laikomos paslaugos, būtinos tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir kitos ekonomiškai svarbios priemonės, tokios kaip laivo valdymo, administracinės ir eksploatavimo, laivo priežiūros paslaugos, draudimo paslaugos, krovinių pakrovimo ar iškrovimo paslaugos, konteinerių, būtinų prekėms vežti, išnuomojimas ir pan.. Įstatymu nustatytus kriterijus atitinkantiems subjektams fiksuotas mokesčio tarifas bus taikomas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Fiksuotu mokesčio tarifu apmokestinamos Laivybos vieneto pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos, jeigu visą Lietuvos apmokestinamojo vieneto mokestinį laikotarpį arba nuolatinės buveinės,

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31, 43, 50, 51, 53, 58 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo bei papildymo 38-1, 38-2 straipsniais įstatymas Nr. X-1110; Žin., 2007, Nr. 55-2126.

DARBO TEISĖ Padidintas minimalusis darbo užmokestis Vyriausybės nutarimu nuo 2007 m. liepos 1 d. minimalusis valandinis atlygis padidintas nuo 3,66 lito iki 4,19 lito, o minimalioji mėnesinė alga – nuo 600 litų iki 700 litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543 dėl Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo; Žin., 2007, Nr. 65-2525.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimuose taip pat numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti fiziniai ir juridiniai asmenys, siekiantys gauti minėtas licencijas, bei atsisakymo jas išduoti, sprendimo jas panaikinti pagrindai. Licencija bus išduodama neterminuotam laikui. Apie išduotas, panaikintas ar sustabdytas licencijas bus skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Be to, pakeisti ir reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms, statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriams. Juos ruošti galės tik Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos. Taip pat nustatyta, kokie asmenys gali dirbti saugos ir sveikatos specialistais įmonėse.

N r. 3 (17) 2007

Ratifikuota Lietuvos ir Korėjos sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos

per kurią užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasirinkęs taikyti apmokestinimo fiksuotu mokesčiu tvarką, laivybos vienetas informuoja vietos mokesčių administratorių. Fiksuotas pelno mokesčio bazė apskaičiuojama, priklausomai nuo jūrų laivo naudingosios talpos, – kiekvienam 100 jūrų laivo naudingosios talpos taikant fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus. Be to, fiksuoto mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 proc. tarifas. Šis mokestis privalo būti deklaruotas Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

Elektros Erdvës

MOKESČIŲ TEISĖ

Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar juridiniu asmeniu.

Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo numatyta galimybė tik steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarybą.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymas Nr. X-1169; Žin., 2007, Nr. 69-2720.

Nuo kitų metų bus licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, veikla

APLINKOS APSAUGOS TEISĖ

Priimtuose Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimuose nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. bus licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, veikla. Licencijas teikti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas išduos, sustabdys jų galiojimą, panaikins, prižiūrės ir kontroliuos, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybė taip pat turi patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo licencijavimo taisykles, profesinių ligų sąrašą, profesinių ligų valstybės registro nuostatus iki 2008 m. sausio 1d..

Aplinkos ministrui patvirtinus Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, nustatyti aplinkosaugos reikalavimai tokių nuotekų tvarkymui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos.

Reglamentas taikomas visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, re-

Reglamentuotas paviršinių nuotekų tvarkymas

43

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

teisė guliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą.

Reglamentas nustato reikalavimus paviršinių nuotekų, susidarančių ant galimai teršiamų teritorijų, tvarkymui, reglamentuoja paviršinių nuotekų išleidimą į aplinką ar į nuotakyną bei leidimų išdavimą išleidžiant paviršines nuotakas į aplinką.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. D1-193 dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo; Žin., 2007, Nr. 42-1594.

Patvirtintos Miško sanitarinės apsaugos taisyklės Pakeistos taisyklės nustato miško sanitarinės apsaugos nuo biotinių, abiotinių ir antropogeninių veiksnių pagrindinius reikalavimus, siekiant reguliuoti ligų ir kenkėjų skaičių, vykdyti jų masinio dauginimosi židinių prevenciją ar juos naikinti. Taisyklės privalomos miško valdytojams, savininkams, naudotojams, miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, taip pat fiziniams bei juridiniams asmenims, ruošiantiems, sandėliuojantiems ir perdirbantiems apvaliąją medieną bei kitus miško išteklius. Šių taisyklių vykdymą kontroliuoja valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Taisyklėse taip pat nustatytas maksimalus leidžiamas šaknų kenkėjų skaičius, medyno natūraliai iškrentančio tūrio procentai, nustatyta numatomų iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynų medžių būklės vertinimo žiniaraščio forma.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymas dėl Miško sanitarinių taisyklių patvirtinimo; Žin., 2007, Nr. 42-1596.

Sumažinti leistino triukšmo dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje 2007 m. liepos 8 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Higienos norma HN 33:2007, kuri nustato ribinius triukšmo dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.

44

Ši norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiantiems miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo užstatymo ir rekonstravimo projektus, taip pat ir institucijoms vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimą ir kontrolę. Naująja Higienos norma buvo sumažinti leidžiama triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo Nr. V- 555; Žin., 2007, Nr.75-2990.

Reglamentuota tautinio paveldo produktų apsauga Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas. Šiuo įstatymu yra siekiama užtikrinti tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, apibrėžti tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų sąvokas, jų klasifikavimo principus, sertifikavimo procedūras, nustatyti valstybės paramos šiai sričiai principus ir formas.

Tautinio paveldo produktais pripažįstami ir sertifikuojami tik tie produktai, kurių kokybiniai ypatumai atitinka Lietuvos etnokultūros tradicijas. Produkto sertifikavimas paliudijamas sertifikatu.

Pagal minėtą įstatymą tautinio paveldo produktai skirstomi į tradicinius gaminius, tradicinių veislių augalus, gyvūnus ir jų produktus bei tradicines paslaugas.

Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas Nr. X-1207; Žin.

2007, Nr. 77-3043.

ENERGETIKOS TEISĖ Iš naujo reglamentuotas gamtinių dujų tiekimas Šiuo Gamtinių dujų įstatymo pakeitimu įtvirtintas dujų kainų reguliavimas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams.

Nebuitiniams vartotojams dujų perda-

Informaciją pateikė SORAINEN LAW OFFICES The Pan-Baltic M&A and Business Law Firm http://www.sorainen.lt

vimo ir skirstymo kainos nustatomos ir diferencijuojamos pagal dujų vartojimo kiekį. Siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo, reguliuojamos kainos bei jų diferencijavimas tarp vartotojų grupių turi būti vieši, o jų nustatymo principai – paprasti, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Viršutinės kainų ribos nustatomos penkeriems metams. Įstatymas numato, kad dujų perdavimo, skystinimo, laikymo ir skirstymo veiklos ir tiekimo veikla turi būti atskirtos. Atskirtos turi būti ir dujų tiekimo veiklos, steigiant dukterinę ar atskirą įmonę.

Tačiau jei integruotoji dujų įmonė tiekia dujas mažiau kaip 100 tūkst. vartotojų, veiklos rūšys neprivalo būti atskirtos.

Nuo 2007 m. liepos 1 d. laisvaisiais vartotojais tapo visi vartotojai. Įstatymas suteikia teisę taip pat buitiniams vartotojams laisvai ir neatlygintinai pasirinkti tiekimo įmonę.

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1054; Žin., 2007, Nr. 43-1626.

Patvirtintos naujos atominės elektrinės įgyvendinimo nuostatos Nuo 2007 m. liepos 10 d. įsigaliojo Atominės elektrinės įstatymas. Šio įstatymo tikslas ir paskirtis – nustatyti naujos atominės elektrinės įgyvendinimo projekto nuostatas, sudaryti finansines, teisines, organizacines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti. Projektui įgyvendinti steigiama projekto įgyvendinimo bendrovė – privatus juridinis asmuo. Ji atsako už projekto įgyvendinimo darbų vykdymą pagal branduolinės energetikos veiklai keliamus saugos reikalavimus. Įvykdžiusi teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gavusi atitinkamus leidimus bei licencijas, ji tampa atominę elektrinę eksploatuojančia organizacija ir teisės aktų nustatyta tvarka plečia elektros energijos gamybos pajėgumus. Projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimybę dalyvauti strateginiams partneriams.

Pagal atominės elektrinės įstatymą Nacionaliniu investuotoju yra laikoma privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi AB „Lietuvos energija“.

Lietuvos atomines elektrinės įstatymas Nr. X- 1232; Žin., 2007, Nr. 76-3004.

Netrukus savo šimtmetį švęsianti įmonė OBO Bettermann gamina ir konstruoja plienines kabelių tvirtinimo sistemas jau nuo 1957 metų. Šiai sričiai skirtas mūsų gaminių asortimentas apima nuo sutvirtintų kabelių kopėčių, skirtų atstumams tarp tvirtinimų iki 10m, iki įvairių lengvųjų kabelinių kopėčių, plataus panaudojimo lovių bei apšvietimo lovių įvairovės.

Lietuvoje OBO Bettermann plieninės kabelių tvirtinimo konstrukcijos, pagrindinai dėl mūsų gaminių tinkamumo sudėtingoms montavimo sąlygoms, kiek dažniau yra naudojamos sunkiosiose montavimo konstrukcijose ( energetikoje, šilumos tiekimo terminaluose). Jos yra gerai įvertintos Lietuvos rinkoje.

Rinkai siūlome tikriausiai didžiausią kabelinių lovių pasirinkimą tiek sunkesnėms, tiek ir lengvosioms montavimo konstrukcijoms.

Iki 2007 m. pavasario-vasaros sezono mūsų asortimente nebuvo Lietuvos rinkai tinkamų lengvųjų kabelių kopėčių, kurios Lietuvoje montuojamos dažniausiai.

OBO naujosios kartos standžiosios išpresuojamų kniedžių technologija pagamintos 45 mm ir 60 mm šoninio aukščio Nordic kabelių kopėčios naudotinos visuomeniniuose pastatuose ir lengvosios pramonės objektuose. Jos gaminamos nuo 2007 m. pavasario-vasaros sezono. Siūlomos 6 m ir 3 m ilgio. Cinko antikorozines dangas galima rinktis 20 µm arba 60 µm storio.

Nuo 2007 m. liepos mėnesio Nordic kabelių kopėčias neribotais kiekiais galime tiekti ir iš OBO Bettermann UAB Vilniaus sandėlio. Jas čia sandėliuojame ir 3 m, ir 6 m ilgio. 3m kabelių kopėčias į smulkesnius statybos objektus patogiau transportuoti furgonais.

Kadangi Nordic kabelių kopėčių skersinukai yra kabelių kopėčių apačioje, naudingasis kabelių klojimo skerspjūvis yra viena didžiausių iš rinkoje siūlomų kabelinių kopėčių.

OBO Bettermann UAB pardavimo komanda profesionaliai aptarnaus, suteiks naudingų patarimų bei užtikrins lanksčią ir sparčią logistiką.

Tarmo Riit OBO Bettermann UAB Vadovas

Čia

dirba Cable Management by OBO

®

efektyviai ir lanksčiai.

„OBO Cable Management Systeme“ kuria techninės pastatų infrastruktūros pagrindą tam, kad energija ir duomenys būtų tiekiami ten, kur jų reikia. Nėra svarbu, ar tai elektrinė, ar biuro pastatas – visur dirba „OBO Systeme“ tinklas ir rūpinasi, kad būtų pagaminti įrenginiai, kad EDV sistemos veiktų ir kad žmonės galėtų pasiekti geriausių rezultatų.

Cable Management by OBO®

Kabelių tvirtinimo sistemos Sistemos apsaugai nuo gaisro Laidų instaliavimo sistemos Paskirstymo prietaisų sistemos Sistemos, įrengiamos po grindimis

CABLE MANAGEMENT

Foto: Photocase.de

OBO Bettermann kabelių tvirtinimo sistemos – protingas kabelių klojimo konstrukcijų pasirinkimas energetikos ir kitose infrastruktūrose

OBO BETTERMANN UAB Meistrų 8 · Vilnius 02189 ·Tel. +370 5 2375911 Faksas +370 5 2375912 · www.obo.lt

N r. 3 (17) 2007

Elektros Erdvës

summary

electric spaces

FOR THE DARK TO BE AS SHORT AS POSSIBLE IN LITHUANIA

LIFE-CIRCLE TO THE EUROPE, THAT FITS ALSO FOR THE REST PART OF THE WORLD

The protection of wind power stations from lightning and excess voltages

6

24

30

Modern life is unimaginable without electricity. The electricity considerably determines the standards of living, creates the conditions for further progress.

Unfortunately, until now it is impossible to

avoid the disturbances of the electricity supply, sometimes even large ones. It is until now impossible to ensure the continuous supply of the electricity to all consumers, but this goal is being striven for.

In the article the most notable accidents of the interruption of the electricity supply and their consequences are analyzed. The are discussed the peculiarities of Lithuanian energy supply and ways of avoiding possible accidents.

46

It is begun actively to build and exploit the power stations, producing the electricity from renewable sources (wind, sun and geothermic energy, water and biomass) during the last years in the Europe, as well as in Lithuania. In Lithuania the most favourable conditions are for the development of the systems that use wind and water energy. After the entering into the EU, Lithuania took an obligation to perform the requirements of the directive 2001/77/EC, according to that, 7 per cent of the electric energy, generated in Lithuania must be produced from alternative energy sources until 2010. It is planned that, until 2010, the capacity of wind power stations would reach almost 200 MW. The capacity of the wind power stations that are produced and built now is about 1 MW, and the capacity of their complexes (parks) is larger than 10 MW. In the article there are presented the technical decisions how to protect the wind power stations from lightning and excess voltages.

It is more and more often spoken about the disastrous climate change and, as it is supposed, the increase of carbon dioxide in the atmosphere that speeds up this change. One the most prominent scientists, an astrophysicist living in England Stephen Hawking, wishing to attract the attention of the world‘s powerful ones, has evaluated the climate change as much more dangerous than the international terrorism. The European Electric Energy Industry Union EURELECTRIC, concerned about the prospects of the EU energetics, has begun in 2005 to create the European energetics strategy, - it has performed the study „ The role of electric energetics - the new outlook to energetics that is safe, competitive, and diminishing the emissions of CO2“. This study is analyzed in detail in the article.

T5 – geras sprendimas gamybinėms ir komercinėms patalpoms

ja Investicik a at s i p e r us! per met

Žemoms patalpoms Dažniausiai Jūs naudojate T8 lempą su elektromagnetiniu balastu: Gadinate sveikatą – nes šviestuvas sunkiai užsidega, lempa zyzia ir mirga, sunku skirti spalvas. Švaistote pinigus – 2x36 W lempoms + 2x18 W balastams = 108 W. Jūs galite pereiti prie T5 technologijos: Išmesti seną T8 ir starterį, į tą patį korpusą įdėti T5 su reflektoriumi.

Balastą galima išmesti arba palikti, jis energijos nebenaudoja.

Rezultatas: 2x28 W lempoms + 2x 0,5 W balastams = 57 W arba energijos taupymas 48 proc.

Papildomai – 10 proc. padidėjusi apšvieta, geresnis spalvų skyrimas, jokio mirgėjimo.

Aukštoms patalpoms Dažniausiai Jūs naudojate 400 W metalų halogenų lempą su elektromagnetiniu balastu.

Gadinate sveikatą – nes mirga ir greitai netenka savybių, sunku skirti spalvas.

Negalite kada norite įjungti/išjungti – reikia laukti nustatytą laiką. Švaistote pinigus – 400 W lempai + 72 W balastui = 472 W. Jūs galite pereiti prie T5 technologijos: Naudoti 4 T5 HO lempas šviestuve su aukštos kokybės reflektoriumi.

Rezultatas: 4x54 W lempoms + 4x1 W balastams = 220 W arba energijos taupymas 53 proc.

Papildomai – stabili apšvieta, geresnis spalvų skyrimas, jokio mirgėjimo, laisvė įjungti/išjungti.

Darbo a. 5, 35220 Panevėžys Tel. (8 45) 59 63 50, faks. (8 45) 59 62 91, mob. 698 33610, 616 25311 El. p. vvs01@vvs.lt, vvs09@vvs.lt www.energyaudit.lt