19 zurnalas

Kaina 5 Lt

2008 Nr. 1(19)

l e i d i nys au to mati z ac i j o s, el e k tr ot ec h n i ko s, e n e rg e t iko s, š i ldym o, v ė d i n i m o, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams

Branduolinė energetika

6

Paroda Diuseldorfe

10

Vėjo energetikos perspektyvos

16

Geoterminė energija

ISSN 1648-6927

22

Specializuotos jungtys, relės, etiketės ir kiti komponentai Reklaminių objektų apšvietimui Baldų apšvietimui Patalpų apšvietimui Gatvių ir stadionų apšvietimui Kitiems LED ir lempinio apšvietimo sprendimams „Tyco Electronics“ siūlo reles spausdintinėms plokštėms bei reles, statomas į lizdus, montuojamus ant DIN bėgelio, taip pat saugias ir aukštosios įtampos reles. www.tycoelectronics.com/lighting

„Tyco Electronics“ AMP atstovybė Smolensko g. 6, Vilnius Tel.: (8 5) 213 1402, 211 3016, faks. 213 1403 El. p. BalticPIC@tycoelectronics.com www.tycoelectronics.com Tyco, Tyco Electronics ir TE simbolis yra prekių ženklai.

Elektros Erdvës

Redaktoriaus žodis Nenumaldomai ateina pavasaris su savo veržlumu ir gamtos atbudimu, o mūsų protai sujaukti dar nuo žiemos įvykių – kas ten dedasi energetikos baruose? Šis žurnalo numeris skirtas energetikai – nuo branduolinės, geoterminės, vėjo energijos taikymo, elektros kainų skaičiavimo iki raginimų decentralizuoti energetinius tinklus. Norisi, kad kuo daugiau žmonių diskutuotų šia aktualia tema, tada ir bus galima priimti visiems rūpimus skaidrius ir racionalius sprendimus. Šios temos nepamiršime ir kituose numeriuose, todėl maloniai kviečiame prisidėti prie diskusijos apie Lietuvos energetikos ateitį.

Bronius Rasimavičius

turinys Vyr. redaktorius Bronius Rasimavičius E. p. neta@neta.lt

6

Apie branduolinės energetikos perspektyvas

10

Paroda Diuseldorfe

12

Nuomonė: dėl straipsnio „Elektros erdvės“ 2007 Nr. 4(18) „Kas turi apginti elektros vartotojų interesus?“

Konsultantė dr. Liudmila Andriušienė

13

Nuomonė: atsakymas dr. Anzelmui Bačauskui „Kas turi apginti elektros vartotojų interesus?“

Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė

16

Vėjo energetikos plėtros veiksniai

22

Žemės šilumos naudojimas elektros energijos gamybai

26

AS-i tinklų sistemos ir elektromagnetinis suderinamumas

28

Anykščių elektros ir šviesos bendrovės oro tinklas

32

Industrinis paveldas – kultūros objektas?

42

Summary

Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

A d m i n i s t ra c i j a Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektų vadovė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@folioverso.lt Leidykla „FOLIO VERSO“ Švitrigailos g. 11F LT-03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@folioverso.lt UAB „FOLIO VERSO“ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines versijas galite rasti www.neta.lt Tiražas 2 000 egz.

6

Apie branduolinės energetikos perspektyvas Pa s k u t i n i u s k e l e t ą m e t ų v i s a m e pa s a u ly j e p r i pa ž į s ta m a s b r a n d u o l i n ė s e n e r g i j o s ž a d a m a s e k o n o m i n i o p o t e n c i a lo d i d ė j i m a s k a i p a lt e r n at y v a e n e r g e t i k a i , n a u d o j a n č i a i i š k a s t i n į , n u o l at b r a n g s ta n t į i r a p l i n k ą n i o k o j a n t į k u r ą .

Šiuo metu pasaulyje branduolinės jėgainės pagamina tiek elektros energijos, kiek 1960 m. pagamino visi elektros energiją gaminantys šaltiniai.

Sukauptas milžiniškas patyrimas, siekiąs apie 10 tūkst. reaktoriaus metų.

Tai būtų ekvivalentiška 100 reaktorių darbui 100 metų.

Europos Sąjunga, pagaminusi 2005 m. apie 945 TWh elektros energijos branduolinėse jėgainėse, yra pirmaujanti pasaulyje. Tai didžiausias energijos šaltinis, neteršiantis atmosferą CO 2 išlakomis. Pagal įvairius analizuojamus scenarijus per artimiausius 25 metus sprendžiant energetines problemas Europoje turi būti pastatyta daugiau nei 100 GW galios naujų branduolinių jėgainių bei išlaikyta ta pati branduolinės energijos dalis Europos elektros galių generacijoje, o tai būtų 60–70 didelių blokų, t. y. didesnių nei 1000 MW galios.

Nesitikima, kad pirmosios naujos branduolinės jėgainės JAV pradės veikti anksčiau nei 2015 m., bet tai bus pirmosios po 1970 m. Paradoksalu, bet tiek JAV, tiek pasaulyje pagaminamos elektros energijos kiekis branduolinėse jėgainėse augo ligi šiol. Taip atsitiko todėl, kad buvo geriau naudojami esami

rezervai: ilgiau dirbta pilna galia, dirbama baziniu režimu, trumpiau truko remontai ir t. t. Antra, įgijus reikiamos patirties buvo leidžiama padidinti reaktorių galią, nes projektuojant jėgaines mažesnė galima galia buvo tarsi papildomas saugos elementas. Tačiau surinkti ir išanalizuoti eksploatavimo duomenys apie technologinių procesų vyksmą reaktoriuose leido priimti sprendimą padidinti galią (aišku, kiekvienam reaktoriui skirtingai, atsižvelgiant į jo ypatumus). Pvz., Švedijoje leista padidinti Ringhalso AE blokų galią iki maždaug 500 MW (tai sudarytų trečdalį vieno Ignalinos reaktoriaus galios).

Svarbus ir AE darbo efektyvumas: gauti iš to paties kuro kiekio didesnį elektros energijos kiekį.

Kai kurios besiplečiančios atominės jėgainės iš anksto užsisako didelių matmenų kaltinius dirbinius (tai reaktorių ir garo generatorių korpusai ir kt.), kuriuos artimiausioje ateityje rinkoje gali būti sunkiau įsigyti. Tai daro dar net nepateikę saugą reguliuojančiai institucijai paraiškos jėgainės statybos ir eksploatavimo licencijoms gauti. Įvertinama, kad tokia paraiška gali kainuoti apie 15 mln. eurų, pateikiant turi būti deklaruojamas reaktoriaus tipas ir

Prof. Leonas Ašmantas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys statybos aikštelė. Tai vienas bendras dokumentas, kurį išduoda tik tos šalies reguliuojanti institucija ir niekas daugiau (Lietuvos atveju – Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). Tęsiant šią temą reikia pasakyti, kad dedamos pastangos reaktoriaus korpusų srityje didinti produkcijos kiekį.

Pavyzdžiui, japonų bendrovė „Japan Steel Works“, gaminanti reaktorių ir garo generatorių korpusus, investavo 302 mln. eurų gamybai plėsti, kad patenkintų numatomą branduolinį atgimimą.

2007 m. ji pagamino 4 reaktorius ir jiems reikalingų garo generatorių korpusus.

2008 m. pagamins 5,5 komplektus, o 2010 m. – 8,5 tokių komplektų. Įmonės pajėgumai branduolinei produkcijai išsemti iki 2010 metų. Vyksta derybos su pirkėjais tiekti produkciją 2011 metams. Didelių matmenų kaltinius dirbinius ruošia trys šalys: Japonija, Prancūzija ir Rusija.

O dėl branduolinių jėgainių plėtros, galima pateikti ir keletą pavyzdžių.

Rumunijoje 2007 m. rugpjūtyje darbui prie elektros tinklo prijungtas Cernavoda branduolinės jėgainės antrasis kanadiečių konstrukcijos blokas, tą patį mėnesį paskelbtas konkursas statyti dar du blokus (3 ir 4) toje pat

Nr. 1 (19) 2008

aikštelėje. Vieno bloko kaina palyginti nedidelė – 3 mlrd. JAV dolerių (tai lemia jau paruošta infrastruktūra).

Kanadoje atliekama galimybių studija.

Buvo kreiptasi gauti licenciją „paruošti vietovę“ savos gamybos reaktoriui ACR-1000 su patobulinta tiek pasyviąja, tiek inžinerine saugos sistemomis, kurių galia, be savųjų elektrinės reikmių, bus 1085 MW, eksploatavimo trukmė – 60 metų. Blokas turėtų pradėti veikti jau 2017 m.

Suomijoje esamose branduolinėse jėgainėse Loviisa ir Olkiluoto ketinama statyti dar po vieną bloką, dar trijose savivaldybėse bendrovė „Fennovoima“ atlieka poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

Statybą tikimasi pradėti 2009 m., baigti 2016–2018 m. Užsakovai elektros energiją gaus už savikainą. Reikėtų pridurti, kad bendrovė „Fortum“, eksploatuojanti du tarybinius reaktorius VVER-440, pratęsė jų licenciją iki 2027 ir 2030 metų.

Jų tikslas – eksploatuoti šiuos blokus mažiausiai 50 metų. Kaip apgailėtinai mes atrodome kalbant apie Ignalinos antro bloko eksploatacijos nutraukimą, nors Seimo patvirtintoje Nacionalinėje

energetikos strategijoje suformuluotas tik jo sustabdymas. Kas prisiims kaltę už įstatymo nevykdymą – tuometinė vyriausybė ar derybininkai?

Kinija (tiksliau, Guangdong provincijos Branduolinių jėgainių korporacija) nustebino pasaulį pasirašydama didžiulę 8 mlrd. eurų sutartį su prancūzų firma „Areva“ statyti du EPR reaktorius ir tiekti jiems medžiagas, taip pat jų eksploatavimui būtiną aptarnavimą.

Tai patvirtina EPR pirmavimą pasaulio reaktorių rinkoje. Reikia prisiminti statomus tokius pat EPR reaktorius Suomijoje ir Prancūzijoje. Kinijoje 2007 m. gegužę ir rugsėjį pradėti eksploatuoti Tianwan atominės jėgainės du blokai, kuriuose yra rusiško modelio suslėgto vandens reaktoriai VVER 1000/428, tačiau matavimo ir valdymo sistemos yra vakarietiškos. 2007 m. pabaigoje prasidėjo derybos dar dėl dviejų reaktorių pirkimo.

Jau šiemet Jungtinės Karalystės vyriausybė po plačių konsultacijų šalies viduje paskelbė savo sprendimą, tenkinant viešąjį interesą, atverianti kelią naujų branduolinių elektrinių statybai,

kurių finansavimas guls tik ant privačių investuotojų pečių. Į šį žingsnį nedelsdama sureagavo branduolinė pramonė: prancūzų bendrovė „Areva“ pareiškė pajėgi imtis iki šešių elektrinių statybos, kurių pirmoji galėtų pradėti veikti jau 2017 m.

Reikėtų paminėti Bulgariją, kurios gerus ketinimus pratęsti esamų (beje, rusiškų) reaktorių darbą sužlugdė mūsų europarlamentarai, tuo labai sukomplikavę (nors ir mažai tikėtiną) Ignalinos darbo pratęsimą. Tačiau tai strategiškai ir racionaliai mąstantys žmonės ir kelios dienos prieš patvirtinant Bulgarijos įstojimą į Europos Sąjungą, kai atšaukti šio veiksmo nebuvo galima, paskelbė, kad Rusija laimėjo konkursą statyti du reaktorius Belene.

Europos Komisija prarijo šią piliulę ir, įvertinusi jų atkaklumą, jau siūlo finansinę garantiją Euratomui šių reaktorių statybos paskolai gauti. Įdomu tai, kad Rusija nėra Europos Sąjungos narė, o elgiamasi kaip su Bendrijos nare. Nauji reaktoriai, priklausantys vadinamajai trečiajai kartai, pagal visus parametrus atitinka tarptautinių organizacijų saugumo ir Europos Sąjungos reikalavimus.

7

8

Elektros Erdvës

Kaip nurodoma praeitų metų pabaigoje išleistoje Europos Komisijos „Tvarios branduolinės energijos technologijų platforma“ (vizijos ataskaita) ketvirtosios kartos komerciniai branduoliniai reaktoriai geriausiu atveju pasirodys apie 2040 m. Prie jų kūrimo dirba ir prof. E. Ušpuro vadovaujamas Lietuvos energetikos institutas.

Atominės jėgainės pakankamai brangios, todėl pravartu žvilgterėti, kaip įvertinama jų statybos kaina ir kokios reikalingos investicijos. Kad pinigine verte sulygintų elektrą generuojančias branduolines technologijas (ir ne tik jas), naudojama „grynosios (overnight) investicijos“ sąvoka, paprastai išreiškiama doleriais ar eurais elektrinės galios kilovatui įrengti. Tarkim, jėgainė pastatyta per naktį ir neturime išlaidų palūkanoms, finansinei veiklai bei infrastruktūrai, kuriai išlaidos labai priklauso nuo parinktos statybai vietovės. Pridėję šias ir dar kitas papildomas išlaidas turėtume jau visą elektrinės statybos kainą, kuri nuo grynųjų investicijų, specialistų teigimu, skiriasi apie du kartus.

2005–2007 m. įvairios tiek konsultacinės tiek eksploatuojančios jėgaines kompanijos JAV bandė įvertinti, kiek kainuotų pastatyti branduolinę jėgainę. Grynosios investicijos kinta nuo 2000 iki 3000 dolerių ir daugiau vienam elektros galios kilovatui (kW). Praeitų metų spalyje „Moody Investors Service“ pateikia savo ataskaitoje branduolinės jėgainės visą kainą: nuo 5000 iki 6000 dolerių vienam elektros galios kilovatui. Tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kas tai konkrečiai yra, ir aišku, kad ji kinta, priklausomai nuo daugelio faktorių. Taigi turime grynąsias investicijas, kaip bazę, prie jos prisideda žemės, turbinų aušinimo sistemos kaina, gamtinių resursų mokestis (Ignalinos AE moka mokestį už Drūkšių ežero vandens naudojimą turbinų kondensatoriams aušinti), keliai, pagalbiniai pastatai, elektros pastotės ir t. t. ir gautume visą kainą. Norint įvertinti investicijas reikia sukonkretinti objektą. Priimti sprendimą dėl investicijų sudėtinga, nes elektrinės gaminamos elektros kaina, įvertinant grąžą, neturi būti per didelė našta vartotojams. Čia labai svarbi ir jėgainės eksploatavimo trukmė (dabar ji planuojama 60 metų).

Bendrovės, statančios branduolinę jėgainę, turi numatyti jų verslo rinkos augimą, eksploatacinę riziką, susijusią su jėgainės dydžiu (galia), sudėtingumu, jos statybos trukmę bei galutinės produkcijos kainos ir investicijų grąžos neapibrėžtumą. Statyba atpinga ir kaina tampa labiau apibrėžta, jeigu tokia pati elektrinė statoma ne pirmą kartą.

Europos Sąjunga, pagaminusi 2005 m. apie 945 TWh elektros energijos branduolinėse jėgainėse, yra pirmaujanti pasaulyje.

Ta i d i d ž i a u s i a s e n e r g i j o s š a l t i n i s , n e t e r š i a n t i s a t m o s f e r ą CO 2 i š l a k o m i s .

Pabaigai konkretus pavyzdys iš JAV. Calvert Cliffs atominėje jėgainėje nuspręsta pastatyti dar vieną bloką (prancūzų reaktoriaus pagrindu) prie esamų, sukūrus bendrą JAV ir Prancūzijos įmonę „UniStar Nuclear“. Manome, šiuo požiūriu šios AE situacija panaši į Ignalinos AE – daug infrastruktūros galima panaudoti naujam blokui. Taigi galia 1600 MW, bloko kaina 6875 mln. dolerių, t. y. 1 kW kaina apytikriai 4300 dolerių. Finansavimas – 80 proc. kreditas su federaliniu garantu ir 20 proc. akcijos. Tai rodo didelį federalinės valdžios rūpestį. Visi pirmiau pateikti įvertinimai atlikti JAV sąlygomis. Telieka priminti, kad, pavyzdžiui, dolerio vertė labai krito ir vietoj įprasto santykio su litu 1:4 pernai vidutiniškai turėjome apie 1:2,5.

Europos prognozes branduolinėms elektrą generuojančioms technologijoms pateiktos „Eurelectric“ pranešime (2007 m. birželis): €/kW EU ct/ kWh 2005 m. 2373 4,3 2030 m. 2474 4,7 2050 m. 2424 4,9

Lt ct/kWh

14,85 16,92

Laikant, kad investicija 2400 EU/kW, ketinant statyti 1600 MW bloką jo kaina būtų 13,3 mlrd. Lt, t. y. 17 proc. mažiau nei amerikiečių vertinimu.

Vis dėlto svarbiausias rodiklis – vienos kilovatvalandės gamybos kaina, kuri yra pakankamai neapibrėžta, tačiau daugeliu atvejų manoma, kad ji turėtų būti apie 14–16 Lt ct/kWh, Tai patvirtina ir paskelbti Europos Komisijos duomenys 2007 metų gale. Be to, jie teigia, kad ši kaina išsilaikys ir iki 2030 m. Panaši vienos kilovatvalandės kaina pateikiama ir 2004 m. prof. J. Gylio ir bendradarbių mokslo tiriamajame darbe „Branduolinės energetikos naudojimo Lietuvoje tęstinumo studija“. Minėtoje Europos Komisijos vizijos ataskaitoje nurodoma vienos elektros energijos kilovatvalandės gamybos kaina 4–4,5 EU ct/kWh iki 2030 m., lietuviškais centais būtų apie 14–16 Lt ct/kWh. Viliojanti branduolinės energijos perspektyva ir su tuo susijusi urano poreikio prognozė įnešė savo indėlį į urano kai-

nos didėjimą, tačiau numatomas urano gavybos padidėjimas, manoma, sumažins kainas. Pavyzdžiui, Kazachstanas 2001 m. buvo šeštoje vietoje pasaulyje pagal gavybą, tačiau 2007 m. padidino gavybą daugiau nei tris kartus ir manoma, kad 2010 m. aplenks Kanadą, esančią pirmoje vietoje.

Urano kaina dar nepasiekė to lygio, koks buvo apie 1976 m. Galima teigti, kad dabartinė urano kaina dar nepavojinga veikiančių branduolinių jėgainių konkurencingumui, nors, palyginti su šio amžiaus pradžia, padidėjo 10 kartų. Kuro dedamoji naujos branduolinės jėgainės elektros kainoje kistų nuo 1,6 iki 3 Lt ct/kWh. Čia įeina kuro tiekimas ir visos kuro ciklo paslaugos, t. y. ir galutinis laidojimas. Minėtas didelis urano kainų padidėjimas rinkoje paskutinius kelerius metus sietinas ne su tiekimo priežastimi, o su finansiniais aspektais – naujais investuotojais ir biržos spekuliantais. Šiek tiek norėtųsi paliesti problemas, susijusias su kabelio tiesimu į Švediją.

Instaliuotoji galia Šiaurės šalyse (vadinamajame Nordpoole) yra 88,5 GW arba 88 500 MW, kurio daugiau nei pusę sudaro hidroenergija (54 proc.), kita didesnė dalis – šiluminės jėgainės (27 proc.). Pastarųjų kuro kaina duoda didžiausią indėlį į elektros energijos kainų kitimą. Hidroenergijos kaina beveik pastovi trumpais laikotarpiais, bet padidėja nelietingu metu ir krenta, kai vandens apstu. Kintami elektros gamybos kaštai priklauso nuo vandens kiekio (krituliai, tirpstantys sniegynai kalnuose) ir diktuoja šiluminių elektrinių elektros generavimą. Hidroenergetikos galimybės jau išsemtos, priklausomybė nuo iškasamo kuro ateityje reikš aukštesnes elektros kainas. Galima manyti, kad Nordpoolas suinteresuotas energijos apsikeitimu, bet jokiu būdu ne pastoviu ir dideliu eksportu. Be to, pasirašius Rusijai Energetikos Chartą jungiančiu kabeliu su Švedija mes turėtume jiems suteikti galimybę juo eksportuoti rusišką elektros energiją.

Nors ir kokie būtų iššūkiai Lietuvai, mes privalome juos įveikti artimiausiu metu, antraip tapsime didžiausiais Europos nevykėliais.

2008 m. sausio 14 d.

Nauji Argus judesio detektoriai

Iš tamsos kylanti šviesa!

Argus buvimo sistema

Detekcijos kampas: 0... 360° Detekcijos atstumas: 4m Laiko delsimas: 10s... 30 min; 5 min... 2 h Apšviestumo valdymas: 10... 1000 lux Kontroliuojamo apšvietimo galia: Kaitrinės lempoms 2300W Halogeninėms lempoms 2000W Dienos šviesos lempoms 1000W Galimybė jungti iki 8 jutiklių nuosekliam valdymui Apsaugos laipsnis IP20

Argus buvimo detektorius

Detekcijos kampas: 0... 360° Detekcijos atstumas: 14m Laiko delsimas: 10s... 30 min Apšviestumo valdymas: 10... 1000 lux Kontroliuojamo apšvietimo galia: Kaitrinės lempoms 1000W Halogeninėms lempoms 1000W Dienos šviesos lempoms 1000W Apsaugos laipsnis IP20

Argus 220

Detekcijos kampas: 0... 220° Detekcijos atstumas: 12m Laiko delsimas: 1s... 8 min Apšviestumo valdymas: 3... 1000 lux Kontroliuojamo apšvietimo galia: Kaitrinės lempoms 2000W Halogeninėms lempoms 1200W Dienos šviesos lempoms 1200W Apsaugos laipsnis IP55 Apsaugos laipsnis IP20

Argus 300

Detekcijos kampas: 0... 300° Detekcijos atstumas: 16m Laiko delsimas: 10s... 30 min Apšviestumo valdymas: 10... 1000 lux Kontroliuojamo apšvietimo galia: Kaitrinės lempoms 3000W Dienos šviesos lempoms 1200W Apsaugos laipsnis IP55

Argus 360

Detekcijos kampas: 0... 360° Detekcijos atstumas: 16m Laiko delsimas: 1s... 8 min Apšviestumo valdymas: 3... 1000 lux Kontroliuojamo apšvietimo galia: Kaitrinės lempoms 3000W Dienos šviesos lempoms 1200W Apsaugos laipsnis IP55

UAB „Schneider Electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. (8 5) 247 7773, faks. (8 5) 247 7772 El. paštas: info@lt.schneider-electric.com Svetainė www.schneider-electric.lt

10

Paroda Diuseldorfe 2 0 0 8 m e ta i s D i u s e l d o r f o pa r o d ų c e n t r a s s i ū lo d a u g y b ę į v a i r i ų g a l i m y b i ų e k s p o n e n ta m s i r l a n k y t o j a m s

2008 m. nuo kovo 31 d. iki balandžio 4 d. Diuseldorfe vienu metu bus surengtos svarbiausios pasaulio vamzdžių, laidų ir kabelių pramonės parodos „Wire“ ir „Tube“ bei viena iš svarbiausių tarptautinių metalo apdirbimo ir metalurgijos prekybos mugių „METAV“. Eksponentams ir lankytojams šis bendras visų trijų parodų renginys bus itin naudingas, nes atskirose tikslinėse pramoninėse grupėse bus sutelkta didžiulė įvairovė sinergijų.

Parodų centro paviljonuose savo naujoves pristatys beveik 3 tūkst. parodos dalyvių (bendrovių). Tikimasi, kad toks jungtinis renginys duos teigiamų rezultatų ir jo dalyviams, ir lankytojams.

Europa apraizgyta laidais kaip niekada ligi šiol Kiekvienoje ekonomikoje itin svarbus ramstis yra laidų ir kabelių pramonė, kurios užuomazgų randame viduramžių Europoje. Priklausomai nuo medžiagos,

formos ar techninių savybių, laidiniai produktai gali perduoti elektros energiją, mechaninę energiją ar elektroninius duomenis. Dėl šių priežasčių jie tampa neatsiejama modernios civilizacijos dalimi. Viena iš svarbiausių tikslinių rinkų laidų ir kabelių gamintojams bei jų tiekėjams yra Rusija. Net Europa, kur yra įsikūrusios daugelis šios pramonės šakos bendrovių, išlieka patrauklia rinka.

Klientų sektorius ir kainų priespauda Praktiškai visi pramonės sektoriai yra priklausomi nuo laidų ir kabelių pramonės produktų, pirmiausia automobilių pramonė (įskaitant OEM), taip pat energijos tiekimo ir informacijos bei komunikacijos pramonės. Nors duomenų perdavimo kabeliai, sraigtas ar pramoninės spyruoklės skiriasi savo medžiagomis, gamybos procesais, išvaizda ir taikymu, visi laidų ir laidinių produktų gamintojai susiduria su daugiau ar mažiau panašiais iššūkiais, t. y. jiems reikia išlaikyti savo produktus paklausius net esant didelei konkurencinei kovai bei kylant kainoms. Tarptautinė kabelių gamintojų federacija Vienoje (ICF – International Cablemakers Federation) mano, kad žaliavų kaina yra itin svarbus veiksnys,

darantis įtaką kabelių gamybos efektyvumui. Federacijos manymu, taip pat daug įtakos kabelių izoliacijai ir dangai turės kylančios vario bei plastiko kainos. Šį veiksnį, savo ruožtu, veikia naftos kainų svyravimai.

Europa Dėl didžiulių augimo tempų visi kalba apie Kinijos, Indijos ir Rusijos rinkas.

Vis dėlto Europos Sąjungos (ES) valstybės taip pat rodo (nors ir gana kuklius) augimo tempus. Europos ekonomikos patariamosios grupės ekonomistai numato, kad ES ekonominis augimas iki 2008 m. bus lėtesnis nei 2006 m. (2,9 proc.) dėl apskritai žemesnio pasaulio ekonomikos plėtros lygio, tačiau jie nemato itin didelio pavojaus Europos ekonomikai, nes iki 2008 m. Europa jau bus pasirengusi didesniam augimo šuoliui. Nors pagrindinės ES valstybės susidūrė su itin didele kainų priespauda, daugelis laidų ir kabelių pramonės kompanijų tęsia savo investicijas nors ir labai detaliai viską apsvarstydamos.

Komentuodamas tokias tendencijas informaciniame „NIEHOFF-News“ (2/06) biuletenyje, to paties pavadinimo laidų ir kabelių produktų gamintojos generalinis direktorius Heinz Rockenhauser teigė:

Nr. 1 (19) 2008

„Vokietijoje ir Vakarų Europoje bendrovės pirmiausia investuoja į specialių produktų, tokių kaip aliuminio baterijų kabeliai, autobusų laidai ar aukštosios temperatūros kabeliai, gamybos įrangą, o standartinių produktų gamyba vis labiau telkiama Rytų Europoje. Tačiau čia galima pastebėti ir greitą tolesnę plėtrą: pavyzdžiui, Rusijoje daug pastangų dedama, siekiant modernizuoti kabelių fabrikus ir pritaikyti juos vakarietiškiems standartams“.

automobilių gamintojai jau pasiekė beveik 50 proc. rinkos dalį ir toliau plečia gamybos apimtis. Vidaus gamintojai modernizuoja gamyklas, susidūrę su konkurenciniu spaudimu. Šiuo metu automobilių OEM struktūros kuriamos Kalugos regione, 190 km į pietvakarius nuo Maskvos. 2006 m. „Volkswagen Group“ padėjo ten kertinį savo naujos gamyklos akmenį, siekdama kasmet čia pagaminti po 115 tūkst. automobilių.

Vienas iš kabelių gamybos pramonės lyderis – „Nexans-Group“, kurios būstinė įsikūrusi Paryžiuje. Šiai bendrovei „Danish Offshore-Windpark Horns Rev 2“ suteikė 30 mln. eurų vertės kontraktą už 42 km ilgio povandeninio kabelio pagaminimą, pristatymą ir nutiesimą.

3-konduktorių 170-kV-AC-VPE kabelis su įmontuotu optiniu bangolaidžiu gaminamas „Nexans“ gamykloje Haldene, Norvegijoje. Nuo 2009 m. gegužės tokiu kabeliu į žemyną bus perduodama ten pagaminta energija.

Automobilių rinkos svarba laidų ir kabelių pramonei atsispindi vis didėjančioje laidinių produktų paklausoje (pavyzdžiui, plieniniai laidai, įmontuojami į padangas kaip tvirtinamoji medžiaga). Iki šiol plieninių laidų gamintojas „Bakaert“ aprūpino Rusijos rinką (kur veikia didelė dalis klientų iš padangų sektoriaus) iš Belgijos, tačiau planuoja pirkti Rusijos bendrovę „Uralkord“ Magnitogorsko mieste už maždaug 115 milijonus eurų. Ši įmonė, įsikūrusi 1050 mylių į rytus nuo Rusijos, jau užima 25 proc. Rusijos rinkos. Komentuodamas situaciją Rusijos rinkoje, Marc Vandecasteele, „Bekaert“ grupės vykdomasis viceprezidentas, spaudai sakė: „Mūsų nuolatinės pelningos plėtros strateginio siekio dalis yra ir įsitvirtinimas Rusijos rinkoje“.

Rusija Centrinės ir Rytų Europos valstybių darbo kokybė nuolat tobulėja ir jos nustojo būti žemų atlyginimų šalimis. Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto duomenimis, Vokietijos prekybos su Centrine ir Rytų Europa apimtys pasieks 244 mljrd. eurų, t. y. bus dvigubai didesnės nei prekybos su JAV apimtys. Vokietijos bendrovėms pati patraukliausia rinka Rytų Europoje yra Rusija, kurios bendrasis nacionalinis produktas (BNP) pastaruoju metu nuolat auga po daugiau nei 6 proc. jau trečius metus. Daugeliui sektorių, kuriems reikia didelių kiekių vielos, kabelių ir kitų laidinių produktų, reikia ir nemažų investicijų. Savaitraščio „VDI nachrichten“ 2007 m. kovo 16 d. numeryje išspausdintame interviu Klaus Mangold, „Ostausschuss der Deutschen Wirschaft“ Vokietijos pramonės šakų federacijos vadovas, pabrėžė, kad vien norint praplėsti energetinę sistemą, reikia net iki 100 mljrd. eurų investicijų.

Vis dėlto didžiausios plėtros sektorius yra automobilių pramonė. Užsienio

Konkurencingumas Tačiau net mažesnės įmonės turi galimybių įsitvirtinti Rusijos ir kitose užsienio rinkose. Europos spyruoklių gamintojus vienijanti Europos spyruoklių gamintojų federacija (angl. European Spring Federation) surengė du seminarus, kurių rezultatai yra itin svarbūs visiems laidų ir kabelių pramonės sektoriams (ir ne tik jiems). Pirmasis seminaras aptarė nuostatas, strategijas ir matus, susijusius su fabrikų perkėlimu į Rytų Europą, o antrasis renginys akcentavo tai, ką reikėtų daryti, norint išsilaikyti konkurencingoje rinkoje. Bendroji seminarų santrauka pateikiama technikos žurnalo „Springs“ 2006 m. sausio numeryje (str. „Žvelgiant į rytus“ ir „Kainų spaudimas, rinkos strategija ir vadovavimas“). Dėl dažnai pabrėžiamos rinkų globalizacijos bendrovės iš augančių rinkų plečiasi ne tik į kitas augančias rinkas, bet ir į tradicines industrines tautas. Ši plėtra apsunkina konkurenciją, bet tuo pat metu suteikia puikią galimybę novatoriškoms kompanijoms sustiprinti pozicijas rinkoje.

Apie rinkos pokyčius lengviausia susidaryti nuomonę apsilankius Diuseldorfe 2008 m. pavasario parodose.

Daugiau informacijos: www.wire.de; www.tube.de; www.metav.de

11

12

nuomonė Dėl straipsnio „Elektros erdvės“ 2007 Nr. 4(18)

„Kas turi apginti elektros vartotojų interesus?“

Dr. Anzelmas Bačauskas, Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedra Straipsnio pavadinimas patrauklus, tačiau jo turinys yra ne tik ginantis vartotojus, bet ir klaidinantis juos.

Lietuvos elektros vartotojus patikimai aprūpinti elektra neužtenka vienos Ignalinos AE – reikia ir elektros tinklų, ir kitų elektrinių, todėl ir sąnaudos, kurias apmoka vartotojai, gerokai didesnės nei vienos Ignalinos AE. Elektros kainos Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nustatomos panašiai ir tai nėra taip paprasta, kaip pateikiama straipsnyje. Norintis detaliau apie tai sužinoti gali rasti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) puslapyje www.regula.lt.

Reikia priminti, kad nuo 2007 m. liepos Lietuvos, kaip ir daugelio Europos Sąjungos šalių, vartotojai turi teisę patys pasirinkti elektros tiekėją ir su juo susitarti, kaip atsiskaityti už elektrą. Tik elektros perdavimo ir elektros skirstymo kainos dedamosios yra reguliuojamos, t. y. jas kontroliuoja VKEKK. Deja, Lietuvoje elektros rinka maža, dėl to pasirinkimo rinkoje galimybės ir privalumai menki, todėl smulkiems vartotojams patogiau likti prie reguliuojamų kainų, nei patiems rinktis elektros tiekėją.

Eksportuojamos ir importuojamos elektros kainą apsprendžia rinka, t. y. paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Suprantama, kad elektra eksportuojama tada, kai jos galima pagaminti daugiau, nei gali suvartoti šalies vartotojai. Ar elektrinė gamina elektrą, ar ne, jos pastoviosios sąnaudos vis tiek yra tos pačios, todėl kuo daugiau elektrinė parduoda elektros, tuo jos veikla veiksmingesnė, nes elektrinių (ypač atominių) papildomos (kintamosios) sąnaudos, priklausančios nuo elektros gamybos apimties, yra gerokai mažesnės nei pastoviosios. Jeigu šiandien elektrinė nepagamins tiek elektros, kiek gali, ji negaus daugiau pajamų, o rytoj ji tų papildomų pajamų jau nebegalės gauti, todėl papildomą ar perteklinę elektrą verta parduoti tokia kaina, kuri padengtų

papildomas (kintamąsias) sąnaudas ir duotų pelną. Aišku, pageidautina gauti kuo daugiau, deja, už parduodamą elektrą kaimyninių šalių tiekėjams galima gauti tik tiek, kiek jie sutinka mokėti, t. y. kaip pavyksta susitarti.

Kai elektrą užsienio tiekėjams parduoda AB „Lietuvos energija“, kurios pagrindinis akcininkas yra valstybė, dalis pajamų, gautų iš elektros eksporto, skiriama mažinti elektros kainą vartotojams, dalis – plėtrai, o tai taip pat mažina elektros kainą vartotojams.

Dėl to AB „Lietuvos energija“ elektros perdavimo paslaugos kaina visą penkmetį mažai keitėsi (1 lentelė).

Iš kaimynų elektrą tenka pirkti, kai negalima jos pasigaminti šalyje arba kai gaminti neapsimoka. Už pirktą elektrą tenka mokėti tiek, už kiek sutinka parduoti užsienio elektros tiekėjas, t. y. taip pat, kaip pasiseka susitarti. 2007 m., kai dėl reaktoriaus remonto Ignalinos AE elektros negalėjo gaminti, elektrą galima buvo pirkti iš Rusijos, Estijos ar Skandinavijos elektros pardavėjų arba gaminti Lietuvos elektrinėje, perkant iš Rusijos dujas. Lietuvos elektrinės elektros kaina (žr. 2 lentelę) gerokai didesnė nei 7,4 ct/kWh, dėl kurių piktinamasi straipsnyje. Dėl iš kaimyninių šalių tiekėjų pirktos elektros galėtų pik-

tintis dujų tiekėjai, nes negavo daugiau pajamų, o elektros vartotojams kainos dėl importo nesikeitė. Reikia priminti, kad perkamą iš kaimynų elektros kiekį riboja ne tik kaina, bet ir techninės galimybės – elektros ryšių pralaidumas, energetikos sistemos darbo stabilumo reikalavimai. Pavyzdžiui, Ignalinos AE reaktoriaus remonto laikotarpiu kai kada dėl sistemos patikimo darbo užtikrinimo reikia padidinti elektros gamybą Lietuvos elektrinėje, užuot pirkus pigesnę elektrą iš kaimynų, nes vaikantis pelno galima sulaukti ilgalaikio elektros tiekimo nutraukimo daugeliui vartotojų.

Lietuvos elektrinių elektros gamybos kainos nėra paslaptis. Jas galima taip pat rasti VKEKK internetiniame puslapyje (2 lentelė). Be to, svarbiausių Lietuvos energetikos bendrovių veiklą, be VKEKK, Valstybės kontrolės, VMI, kasmet tikrina ir tarptautinės audito bendrovės. Tie tikrinimai vykdomi užtikrinti finansinėms institucijoms patikimą informaciją apie energetikos bendroves, jų finansinę veiklą. Deja, visiems tikrintojams nepavyksta rasti straipsnyje minimų įspūdingų skaičių, apskaičiuotų pagal palubinsko duomenis. To ir negali būti. Energetikos bendrovėms pelnas yra svarbu, bet tai nėra ir neturi būti svarbiausias veiklos tikslas. Patikimas

1 lentelė. AB „Lietuvos energija“ perdavimo paslaugos kainos, ct/kWh Metai Kaina

2002 2002 I ketv.

2,35 2,00

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2,00

2,00

2,20

2,20

2,40

2,40

2 lentelė. Elektros gamybos kainos Lietuvoje, ct/kWh Elektrinės 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Ignalinos AE 6,66 6,56 6,56 6,68 6,58 6,58 - su viešaisiais interesais 7,62 7,55 7,51 7,54 7,48 7,14 Lietuvos elektrinė 13,52 13,52 13,52 13,00 13,77 19,00 Vilniaus TE 10,05 10,05 9,86 10,18 10,88 15,41 Kauno TE 10,93 9,88 10,18 10,88 15,36 Vidutinė gamybos kaina 8,75 8,50 8,25 8,44 8,48 9,98

Nr. 1 (19) 2008

vartotojų aprūpinimas elektra garantuoja viso šalies ūkio pažangą, kartu ir energetikos sėkmę. Todėl ir reikia skubėti statyti naująją atominę elektrinę.

Tai svarbu elektros vartotojams ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje, nes sustabdžius 2009 m. ir antrąjį Ignalinos AE reaktorių, nuo 2010 metų gresia generuojamos galios stygius Baltijos regione. Tai patvirtina ir ETSO (Europos perdavimo operatorių asociacija) generacijos adekvatumo 2006 ir 2007 m. ataskaitos (www.etso-net.org), ir BALTSO (Baltijos perdavimo sistemų operatoriai) duomenys (www.baltso.eu).

Atominės energetikos tęstinumo tikslingumas buvo pagrįstas Ūkio ministerijos užsakymu KTU atliktoje studijoje 2005 m., „Eesti Energia“, „Latvenergo“ ir „Lietuvos energija“ su žinomų tarptautinių konsultacinių kompanijų pagalba atliktoje naujos atominės

elektrinės statybos galimybių studijoje 2006 m. Specialistai išnagrinėjo technines, ekonomines, finansines ir teisines sąlygas, studijos buvo pristatytos įvairiuose viešuose renginiuose.

Baltijos valstybių vyriausybių vadovai (ne tik energetikos bendrovės) sutarė, kad nauja atominė elektrinė bus statoma Lietuvoje. Seimas tą patvirtino įstatymu. Dabar kai kas, užmiršęs senų žmonių patarimą apie ilgo iešmo drožimą, siūlo palaukti. Ko dar laukti?

Jau ir taip per vėlai pradėjome realiai rūpintis, ką darysime, kai po poros metų nebeturėsime pigios elektros, o naujos atominės elektrinės galima tikėtis geriausiu atveju po devynerių metų. Atominės elektrinės statyba – ilgas, sudėtingas ir brangus projektas.

Kuo ilgiau lauksime, tuo vėliau pastatysime ir tuo brangiau kainuos (jei ne projektas, tai elektros stygius).

Lietuvos energetikos sistema, kaip Latvijos ir Estijos, elektros linijomis (ne sutartimis) yra sujungtos su NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema (ne su Rusijos) ir nebuvo ir nėra sudėtinė RAO „JES Rossii“ dalis. O sutartys dėl elektros tiekimų iš Rusijos reikalingos, nes kitaip nebus galima užtikrinti elektros vartotojų interesų būti aprūpintiems elektra. Kol kas didesnius elektros kiekius pigiau galima nusipirkti tik iš Rusijos. Dėl to ir reikia tartis iš anksto.

Tai nėra paslaptis.

Elektros ūkis yra sudėtingas ir visiems svarbus. Tik diskusijose jis tampa aiškesnis, todėl pravartu prisiminti Chuncey Star žodžius, pasakytus 1993 m.

IEEE Šiaurės Amerikos konferencijoje: „Energetika yra per daug svarbi, kad ją galima būtų palikti tik politikams“.

Atsakymas dr. Anzelmui Bačauskui į jo komentarą dėl straipsnio žurnale „Elektros erdvės“, 2007, Nr. 4 (18)

„Kas turi apginti elektros vartotojų interesus?“

Dr. Stasys Malkevičius Dėkodamas gerbiamam komentatoriui, mano kolegai dr. Anzelmui Bačauskui už dėmesį ir komentarą, turiu pripažinti, kad jis teisus sakydamas, kad elektros kainos laisvos elektros rinkos sąlygomis kinta laike, kad siekiant tikslumo jos turėtų būti skaičiuojamos pagal kur kas sudėtingesnes formules. Tačiau ar prasminga, jeigu mūsų izoliuotos reguliuojamos rinkos bei priklausomos elektros energetinės sistemos (EES) sąlygomis elektros produkcijos eksportuojamos į Rusiją kainą lemia sistemos šeimininko („JES ROSSII“) valia.

Todėl mano pateiktos formulės buvo skirtos ne kainoms, o elektros gamybos savikainai apskaičiuoti. Savikaina priklauso tik nuo sąnaudų (pastoviųjų

ir kintamųjų), reikalingų produkcijai pagaminti, ir nuo realizuotos produkcijos kiekio. Tai konkretus nekintamas laike dydis. Lygindami jį su vidutine produkcijos realizavimo kaina galime spręsti apie gamybos rentabilumą bei Lietuvos elektros vartotojo diskriminacijos mastą rusiško vartotojo atžvilgiu.

Mano straipsnyje pateiktas analizės principas atskleidžia galimybę realizuoti milžinišką tokios diskriminacijos mastą. Tokiomis sąlygomis kalbėti apie racionalią Lietuvos elektros energetikos ūkio veiklą neįmanoma. Ji yra iracionali. Iracionalumą gilina ne tik tiekimo tarpininko ERC, beveik nekuriančio pridėtinės vertės, tačiau uždirbančio daugiau už savo steigėją (AB „Lietuvos

energija“) veikla, bet ir tai, kad laikyti IAE nedirbančią neapsimoka, nes jos išlaikymas yra ne ką mažesnė našta, kuri vis tiek guls ant Lietuvos vartotojo pečių.

Dar galima būtų pateisinti pardavimus Rusijai gerokai pigiau už savikainą, jeigu tai būtų nedideli kiekiai, bet kai jie priartėdavo prie suvartojimų vidaus rinkoje, nejučiomis kildavo klausimas – kieno ši elektrinė? Mūsų ar rusų?

Atsakymo nereikia. Užtenka prisiminti, kas ir kokiu tikslu ją statė. Kas tiesė elektros perdavimo linijas iš IAE iki Smolensko ir pamiršo nutiesti į Vilnių ir Klaipėdą, palikdamas rūpestį mūsų kartai aprūpinti lietuviška elektra Vilniaus regioną importuojant ją per Baltarusiją

13

Šilumos siurbliai „oras – vanduo“

Šilumos šaltinis – vertikalus kolektorius, horizontalus kolektorius, gręžinio vanduo, gruntinis vanduo

Šilumos šaltinis – oras

Galia 6 kW 8 kW 10 kW 13 kW 15 kW 20 kW 25 W 31 kW 66 kW

Šilumos siurbliai „vanduo – vanduo“

Kaina Lt be PVM 8 000 9 000 10 700 11 300 11 900 20 300 21 400 22 600 33 600

Galia 8 kW 10 kW 13 kW 15 kW 20 kW 26 kW 30 W 60 kW

Techninė informacija www.energyaudit.lt

Darbo a. 5, LT-35220 Panevėžys Tel. (8 45) 59 63 50, faks. (8 45) 59 62 91, mob.: 8 698 33 610, 8 616 25 311 El. p.: vvs01@vvs.lt, vvs09@vvs.lt www.energyaudit.lt

Kaina Lt be PVM 12 000 12 500 13 000 15 000 24 000 25 000 28 000 42 000

nuomonė (Molodečną), o Klaipėdos – per Rusiją (Sovetską). Akivaizdu, kad situacija elektros energetikoje nesikeis tol, kol liksime priklausomi nuo „JES ROSSII“.

LR Seimo priimtas sprendimas statyti naują AE suteikia progą atsikratyti priklausomybės pančių. Nepriklausomybė ir valstybės saugumas yra aukščiausios vertybės, kurių turėtų siekti ne tik politikai, bet ir energetikai.

į Europos elektros energetinę sistemą sinchroniniam darbui, galėsime tapti visateisiais Europos liberalizuotos elektros rinkos dalyviais. Tik gamintojų ir tiekėjų konkurencija laisvos rinkos sąlygomis, mums dalyvaujant Europos, Skandinavijos ir Rusijos rinkose, užtikrins galimybę pirkti ir parduoti elektrą geriausiomis kainomis bei atsikratyti „JES ROSSII“ diktato.

Tačiau ką mąsto AB „Lietuvos energija“ ideologai dabar apie tai, kokią numato Lietuvos elektros energetikos ateitį po to, kai Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2007 m. sausio 18 d. patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją (NES) ir tą pačią dieną priėmė nutarimą Nr. X-1047 dėl NES įgyvendinimo, kurio 1 straipsnio 5 punktu pasiūlė Vyriausybei užtikrinti, kad Lietuvos ir Lenkijos elektros tiekimo sistemų jungtis („Elektros tiltas“), o per ją ir Lietuvos bei Vakarų Europos elektros tiekimų sistemų sujungimas atitiktų strateginį uždavinį – sinchronizuoti Lietuvos elektros tinklus su Vakarų Europos energetine sistema, prisijungiant prie UCTE energetinės sistemos.

Grįžtant prie grėsmių ir pavojų valstybės saugumui, tenka pritarti dr. A. Bačauskui, kad dažnis nebus šantažo priemone. Tačiau ką reikės daryti, jei „JES ROSSII“ sugalvos atsisakyti užtikrinti Lietuvos AE agregato galios rezervavimą? Teks uždaryti naujai pastatytą AE ir ieškoti lėšų jos laidojimui.

Ar to mes siekiame?

Sprendžiant iš dr. A. Bačausko pasisakymų spaudoje [1] bei jo komentaro mano straipsniui, nesunku įžvelgti, kad visai negalvojama apie mūsų elektros energetinės sistemos savarankiškumą bei nepriklausomybę nuo „JES ROSSII“. Manoma, kad tokia priklausomybė teikia nemažai technologinių bei kitų privalumų ir nekelia jokių grėsmių bei šantažo pavojaus, nes, pasak dr. A. Bačausko, nuo Ulan Batoro iki Klaipėdos ir nuo Tbilisio iki Murmansko dažnis yra tas pats, tikėtis kokio nors šantažo iš Rusijos, kuriuo straipsnyje gąsdinami elektros vartotojai, yra nerealu. Matyt, todėl dr. A. Bačauskas savo straipsnyje [1], nekreipdamas dėmesio į pirmiau minėtą LRS nutarimą, konstruoja naujos atominės elektrinės modelį pagal IAE analogą (su dviem po 1600 MW galios reaktoriais), sąmoningai leisdamas suprasti, kad Lietuvos EES su tokios galios agregatu galės patikimai dirbti tik likdama „JES ROSSII“ sudėtine dalimi, o LRS numatytą strateginį uždavinį – sinchronizuoti savo sistemą su UCTE energetine sistema – Lietuva galės įvykdyti tik tuomet, kai tai padarys Rusija, būdama jos sudėtyje. Bet tai nemažina priklausomybės.

Tik perėję nuo sinchroninio darbo prie asinchroninio su „JES ROSSII“ ir integravę savo elektros perdavimo tinklus

Nesunku suvokti, kad išspręsti ne tik apsirūpinimo elektra problemą, bet ir energetinės nepriklausomybės klausimus galėsime tik įvykdę šias sąlygas: 1. Nepriklausomai nuo bendros AE galios, atskiro bloko galia neturi būti didesnė už tą, kurią galėtume rezervuoti savo ir AE tarptautinių partnerių galios rezervo sąskaita, staigiai atsijungus stambiausiam sistemos agregatui.

2. Konverterių stotis turi būti projektuojama statyti ne Alytuje, o AE teritorijoje asinchroniniam ryšiui su „JES ROSSII“.

Grupė KTU Elektros sistemų katedros profesorių bei Nepriklausomybės Akto signatarų 2007 m. pirmojoje pusėje perspėjo Lietuvos Vyriausybę dėl galimų grėsmių valstybės saugumui, jei projektuojant AE nebus paisoma būtinybės suderinti agregatų galią su naujos EES galimybėmis. [2]. Baigiant, norėtųsi perfrazuoti dr. A. Bačausko cituojamus Chuncey Star žodžius: „Energetika yra per daug svarbi, kad ją būtų galima palikti politikams“: „Tautos iškovota laisvė yra per brangi, kad ją patikėtume apolitiškiems energetikams“.

Literatūra: 1. Dr. Karlis Brinkis, AS „Augstsprieguma Tikis“, Latvija. Dr. Anzelmas Bačauskas, AB „Lietuvos energija“. „Naujos atominės elektrinės statyba – Baltijos valstybių vienybės patikrinimas“ // Elektros erdvės, 2007, Nr. 4 (18).

2. Prof. dr. Albertas Nargėlas, dr. Stasys Malkevičius. „Lietuvos energetikos ateitis“ // Elektros erdvės, 2007, Nr. 2 (16).

16

Vėjo energetikos plėtros veiksniai V ė j a s – ta i u n i v e r s a l i l a i s v ė s i r n e p r i k l au s o m y b ė s a l e g o r i j a !

Vėjo energetika priskiriama prie seniausių energetikos technologijų. Nuo neatmenamų laikų žmogaus sukurto įrenginio – būrės pagalba jūrininkai kinko vėją. VII a. senovės Persijoje buvo išrastas vėjo malūnas, kuris viduramžiais tapo viena iš pagrindinių energetikos technologijų ir daugelį amžių buvo naudojamas grūdams malti, lentoms pjauti, vandeniui pakelti ir kt.

Nuo tų senų laikų išryškėjo ir pagrindinė vėjo energijos naudojimą ribojanti ypatybė – galios priklausomybė nuo vėjo krypties, stiprumo, gūsių ir kt. Išradus garo mašiną, o vėliau – ir vidaus degimo variklį, buvo sukurtas būdas, leidžiantis sumažinti generuojamos galios svyravimus ir nuolat pasigaminti energijos, nelaukiant reikiamo vėjo stiprumo. Išmokus valdyti branduolinę reakciją, buvo manoma, kad žmonija visiems laikams apsirūpino pigia energija. Žmogus tapo mažiau priklausomas nuo stichijos ir tuo laisvesnis, todėl gamyboje ir transporte vėjo elektrines pakeitė kietojo, skystojo kuro ar dujų deginimo sąskaita veikiančios elektrinės.

Tačiau XXI a. pradžioje vėjo energetika vėl atgimė ir tapo viena iš sparčiausiai bei eksponentiškai plėtojamų energetikos rūšių pasaulyje (1 pav.).

2005 m. pabaigoje pasaulyje buvo instaliuota 59 GW galios vėjo elektrinių.

Suminė vėjo elektrinių galia per 2005 m. padidėjo 24 proc. (2004 m. – 21

Stasys Paulauskas

Aleksandras Paulauskas

proc.). Šiuo metu pasaulyje vėjo pagalba pagaminama apie 1 proc. elektros energijos, o kai kuriose šalyse ir regionuose ji siekia 20 proc. Ekstrapoliuojant šį augimą, galima tikėtis, kad 2010 m. vėjo elektrinių bendra galia padidės iki 160 GW, o pagal naujausias prognozes – net iki 170 GW.

darbuojasi visose šios ūkio šakos srityse. Pažymėtina, kad vėjo energetika tapo ES aukštųjų technologijų proveržio sritimi, diktuojanti šios pažangios technologijos madas pasaulyje.

Vėjo energetikos sektoriuje pasaulyje užimta per 235 tūkstančių (daugiausia aukštos kvalifikacijos) specialistų, kurie

Vėjo energetikos raidą ir perspektyvas sąlygoja tam tikri svarbūs objektyvūs veiksniai: Energetikos decentralizavimas, leidžiantis užtikrinti vartotojų ne-

1 pav. Vėjo energetikos raida pasaulyje (instaliuota galia, GW)

Nr. 1 (19) 2008

priklausomybę nuo centralizuotos energetikos monopolijų diktato ir piktnaudžiavimo.

Tradicinės energetikos naudojamų kietojo, skystojo kuro ar dujų išteklių pasiekiamumo mažėjimas dėl augančių jų kainos ir politinės konjunktūros.

Vėjo energetikos prieinamumo didėjimas, kuriant vis efektyvesnius vėjo elektrinių sprendimus, mažinančius gaminamos energijos savikainą.

Klimato kaitos masto raiška ir jos pasekmių suvokimas bei pažangi JT ir ES politika atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtros srityje.

Darnios plėtros metodologijos ir investicijų valdymo kultūros didėjimas, leidžiantis pasirinkti mažiau rizikingas atsinaujinančiosios energetikos rūšis.

Mokslinių tyrimų ir plėtros natūralus įsitraukimas į visas vėjo energetikos sektoriaus veiklos sritis.

Energetikos decentralizavimas Vienas iš pagrindinių energetikos kokybinę plėtrą sąlygojančių veiksnių susietas su natūraliu gamintojo rinkos pertvarkymu į vartotojo rinką. Energijos gamintojai labiau suinteresuoti gaminti elektros energiją kuo didesnės galios jėgainėse ir perduoti ją kuo didesniam skaičiui vartotojų. Gamintojo rinka lemia stambių centralizuotų energetikos sistemų tapsmą ir plėtrą, kuriose rinkos karaliais yra gamintojai. Būdingas gamintojo rinkos ir centralizuotos energetikos pavyzdys – buvusi TSRS energetikos sistema. Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje išliko gamintojo rinkos ir centralizuotos energetikos kokybė.

Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) gaminama elektros energija tiekiama visos Lietuvos vartotojams vienoda kaina, nors elektros transportavimo atstumai nėra vienodi.

Svarbu tai, kad centralizuotose energetikos sistemose pagrindinę vartotojo mokamos elektros energijos kainos dalį sudaro jos transportavimo kaštai. IAE parduoda elektros energiją po 6,5 ct/ kWh, o skirstomieji tinklai ją parduoda vartotojams už 38 ct/kWh. Reiškia, kad elektros tinklų paslaugos sudaro 31,5 ct/kWh, arba daugiau kaip 80 proc. vartotojo mokamos elektros energijos kainos. Natūraliai kyla klausimas, ar negalima būtų sumažinti ir visiškai išvengti tokio brangaus energijos trans-

Be abejo, elektros tinklų valdytojų nedžiugina natūraliai atžengianti var totojų rinka ir decentralizuota energetika.

portavimo ir mažiau mokėti už elektros energiją?

Gamintojo rinka ir centralizuota energetikos kokybė prieštarauja rinkos ekonomikos principams, pagal kuriuos geriausias konkurentines sąlygas ir vartotojų poreikių tenkinimą atitinka vartotojo rinkos įsigalėjimas. Vartotojo rinka reikalauja demonopolizuoti ir atsieti energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir užtikrinti energetikos įmonių laisvą konkurenciją, dėl to rinkos karaliais turi tapti vartotojai, perkantys energiją iš to tiekėjo, kuris siūlo ją mažiausia kaina.

Energetikos decentralizacija, arba išsklaidytos energijos gamybos plėtra, – tai natūralus pažangus procesas, kai energijos gamyba artinama prie vartotojo, o tai leidžia sumažinti energijos perdavimo paslaugų kainą. Pasaulio mastu toks procesas progresuoja.

Pasaulio decentralizuotos energetikos aljanso duomenimis, 2002 m. decentralizuota energijos gamyba sudarė 7 proc. energijos generavimo. Tikimasi, kad 2012 m. ji sudarys 14 proc. Ekstrapoliuojant energetikos decentralizavimo tendenciją į ateitį gana nesunkiai prieiname prie ateities įmonės ar gyvenamojo būsto autonominio aprūpinimo

elektros energija, kuri leistų atsijungti nuo elektros tinklo. Daugiausia tokių modelių siejami su nedidelių vėjo elektrinių, saulės baterijų ir vandenilio kuro kasečių įrengimu gyvenamuosiuose būstuose, ant stogo, klijuojant saulės baterijas tiesiog ant langų stiklo. Įprastas 220 V elektros tinklas keičiamas į 12–24 V tinklą, atitinkamai sumažinant ir būsto įrangos voltažą ir energijos suvartojimą.

Energetikos decentralizavimą sąlygoja veiksniai, pirmiausia susieti su energetikos monopolizavimu, kuris pripažįstamas kaip esminis vartotojo ekonomines galimybes ir pasirinkimo laisvę ribojantis reiškinys. Energetikos decentralizacija neišvengiama, kadangi ji atitinka žmogaus laisvės ir nepriklausomybės didėjimo tendenciją, o svarbiausia – didina energijos tiekimo patikimumą. Tačiau centralizuotos energetikos monopolijos, dažniausiai susietos su nacionalinėmis vyriausybėmis bei politinėmis partijomis, nesirengia taip lengvai suteikti energetinę savivaldą vartotojams ir prarasti savo pajamas bei įtaką.

Vėjo elektrinės dėl nedidelės galios yra decentralizuoti elektros energijos šaltiniai. Jos gali būti įrengtos tiesiogiai

17

18

Elektros Erdvës

Centralizuotose energetikos sistemose pagrindinę var totojo mokamos elektros energijos kainos dalį sudaro jos transpor tavimo kaštai. Natūraliai kyla klausimas, ar negalima būtų sumažinti ir visiškai išvengti tokio brangaus energijos transpor tavimo ir mažiau mokėti už elektros energiją? prie vartotojų, dėl to joms pagamintos elektros perdavimo poreikis tolimais tinklais nėra būdingas. Tai reiškia, kad joms reikia kur kas mažiau elektros tinklų paslaugų, o vartotojui turėtų sumažėti elektros energijos kaina.

ir net kaimyninių valstybių vadovus.

Tačiau kaip neįmanoma upę pasukti į kalną, taip negali demokratinėje šalyje pavykti sulaikyti dėsningą vartotojų rinkos įsigalėjimą saujelės jau pasenusių technologijų naudotojų interesais.

Pereinamuoju laikotarpiu, kol neįgyvendinti autonominiai galutinių vartotojų aprūpinimo elektros energija sprendimai, vėjo elektrinių tiekiamos elektros energijos netolygumui išlyginti reikalingas rezervinės galios šaltinis.

Hibridinėse elektrinėse vėjo svyravimams kompensuoti gali būti panaudoti tradicinio kietojo, skystojo ar biokuro bei vandenilio pagrindu veikiantys elektros generatoriai. Trumpalaikiams vėjo netolygumams išlyginti naudojami smagračiai ir kt., tačiau universalų galios rezervo vaidmenį paprastai atlieka elektros tinklai, operuojantys galios rezervu ir prireikus pajungiantis kitus elektros generatorius.

Tradicinio kuro pasiekiamumo mažėjimas

Be abejo, elektros tinklų valdytojų nedžiugina natūraliai atžengianti vartotojų rinka ir decentralizuota energetika. Siekdami žūtbūt išlaikyti gamintojo rinką ir prie centralizuotos elektros energijos tiekimo sistemos pririštus vartotojus, Lietuvos elektros tinklų valdytojai inicijavo naujosios atominės elektrinės statybą. Jiems pavyko įtraukti į šią priešingą istorinei raidai avantiūrą Gedimino Kirkilo vadovaujamą vyriausybę

Vienas iš akivaizdžių tradicinės skystąjį kurą ir dujas deginančios energetikos plėtrą ribojančių veiksnių yra šių pirminių resursų paklausos augimas ir išteklių mažėjimas. Tai akivaizdžiai iliustruoja dujų verslovių atradimo ir gavybos mažėjimas bei paklausos didėjimas (2 pav.)

Pastaruoju metu vis dažniau atkreipiamas dėmesys į naftą ir dujas tiekiančių valstybių polinkį daryti įtaką importuotojams, naudojant šiuos šaltinius kaip politinės įtakos svertą. Tai akivaizdu ES ir Rytų šalių energetinių santykių raidoje. Lietuva, kurios ekonomikoje įvežtinė nafta ir dujos sudaro svarią veiklos ir biudžeto šaltinių dalį, yra ypač pažeidžiama ir priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto.

Kylant dujų kainai ir brangstant elektros energijos gamybai termofikacinėse elektrinėse, nuosekliai gerėja vėjo energetikos galimybės. Jau dabar termofikacinėse elektrinėse pagamintos

2 pav. Dujų verslovių atsiradimo, dujų gavybos ir paklausos palyginimas

vienos kilovatvalandės kaina pasiekė 16,5 cento. Niekas neabejoja, kad iki 2010 m., kai bus uždaryta IAE, termofikacinėse elektrinėse gaminama elektros energijos kaina bus pagal vėjo elektrinėse pagamintos energijos supirkimo tarifą – 22 ct/kWh. Tada bet koks vėjo energetikos valstybės dotavimas praras prasmę ir ji pati taps konkurencinga. Tam neturės ilgalaikės įtakos net neseniai patvirtintas gerokai aukštesnis – 30 ct/kWh elektros energijos iš vėjo supirkimo tarifas, kuris įsigalės nuo 2009 m. Dujos brangs kur kas sparčiau.

Vėjo energetikos prieinamumo didėjimas Trečiasis objektyvus veiksnys, didinantis vėjo energetikos prieinamumą, yra susietas su vėjo generatorių tobulinimu ir jų gamybos kaštų mažinimu. Per pastaruosius 25 metus vėjo elektrinių vardinė galia išaugo nuo 30 kW iki daugiau kaip 6 MW. (3 pav.). Sparnuotės skersmuo padidėjo nuo 15 iki 115 metrų. Bokšto aukštis pranoko 100 metrų, o vienos elektrinės metinė energijos gamyba padidėjo nuo 35 MWh iki 17 GWh. Tiek sausumos, tiek jūros vėjo turbinų gamybos kaštai per 15 metų sumažėjo perpus.

Sparčiai augant naftos ir dujų kainai bei didėjant vėjo elektrinių gamybos ir funkcionavimo efektyvumui bei mastui, vėjo energetikos skvarba į rinką nuolat auga. Jungtinės Karalystės mokslininkai 2001 m. pagrįsdami vėjo energetikos perspektyvumą parengė energijos generavimo kaštų prognozę, kurioje buvo numatyta, kad 2020 m. pagal generavimo kainą ši energetikos rūšis prilygs termofikacinėms ir kombinuotojo ciklo elektrinėms bei taps du kartus pigesnė už branduolinę energiją. Tačiau 2006 m. naftos ir dujų kainų bumas gerokai paankstino vėjo energetikos skvarbos į rinką procesą. ES energetikos Žaliojoje knygoje pažymima, kad atsinaujinančioji energija kainų atžvilgiu jau pradeda konkuruoti su iškastiniu kuru, taigi tradiciniai teiginiai dėl vėjo energetikos brangumo vis labiau praranda prasmę.

Darnios plėtros metodologijos taikymas Vertėtų nepamiršti, kad tradicinės energetikos ekonomika pagrįsta tiesioginių gamybos kaštų apskaita. Į elektros gamybos kainą nėra įtraukiami netiesioginiai, bet faktiškai dalyvaujantys šių išteklių savikainos formavime kaštai, susieti su gamtinių

Nr. 1 (19) 2008

3 pav. Vėjo turbinų galios didėjimo tendencija

išteklių išeikvojimu, poveikio gamtinei aplinkai ir žmonėms kompensavimu.

Akivaizdus pavyzdys yra IAE, kurios per trisdešimt metų truksiančio uždarymo, šimtmečius pareikalausiančio panaudoto kuro ir radioaktyvių atliekų saugojimo, Visagino miesto gyventojų socialinių problemų sprendimo ir kitų didelių sąnaudų kaštai nėra įskaitomi į gaminamos elektros energijos kainą.

Tai padarius, mitas dėl šioje elektrinėje gaminamos elektros energijos pigumo būtų išsklaidytas.

Remdamiesi darnios plėtros metodologija Skandinavijos (Švedijos) ekonomistai vadovaujasi „aplinkos apskaitos“ ir „žaliosios apskaitos“ principais, kurie

4 pav. Rėmimo schemų ekspertų vertinimai dabar ir ateityje (balais)

leidžia įvertinti ir netiesioginius energijos gamybos kaštus. Tokia apskaita labiau atskleidžia visas energijos gamybos sąnaudas, taip pat sudaro sąlygas atsižvelgti į ateities kartų poreikius.

Tradiciškai skaičiuojant įprastinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kaštus, susidaro įspūdis dėl vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos brangumo ir jų dotavimo poreikio.

Todėl daugelyje vėjo energetiką toleruojančių pasaulio ir Europos šalių susiklostė įvairios vėjo energetikos rėmimo sistemos: investicijų subsidijos, priedai prie tarifo, premijavimas, konkursai ir „žalieji sertifikatai“. Europos vėjo energetikos asociacijos ekspertai

detaliai išnagrinėjo ES naudojamas atsinaujinančiosios energetikos rėmimo schemas. Jie aukščiausiai įvertino tris pirmąsias atsinaujinančiosios energetikos rėmimo sistemas: priedus prie tarifo, investicijų subsidijas ir premijavimą (4 pav.).

Tačiau, kaip teigia grupė žymiausių energetikos specialistų, parengtos atsinaujinančiosios energetikos rėmimo schemų analizės autorių, šias energetikos rūšis tenka remti vien dėl neadekvačios apskaitos, neįvertinančios visų energijos gamybos kaštų.

Jie pritarė tam, kad kol naudojama neadekvati apskaitos sistema, tol šio rėmimo neverta atsisakyti.

19

5JFTJBVTJBT LFMJBT TLJSTUPNPKP FMFLUSPT UJOLMP QSPKFLUBWJNVJ

-FOHWB

(SFJUB

4LJSTUPNPKP FMFLUSPT UJOLMP QSPKFLUBWJNBT LPNFSDJOƞT QSBNPOJOƞT CFJ BENJOJTUSBDJOƞT QBTLJSUJFT QBTUBUVPTF EBCBS EBS MFOHWFTOJT HSFJUFTOJT JS TBVHFTOJT OBVEPKBOU QSPHSBNJOƟ ǦSBOHƗ 4*."3*4 EFTJHO CBTJD *uCBOEZLJUF uJƗ OFNPLBNBJ QMBUJOBNƗ QSPHSBNƗ BUTJTJǂTEBNJ KƗ Ju XXX TJFNFOT MU [FNBJUBNQB

"UTBLZNBJ QSBNPOFJ

4BVHV

5JOLMP QBSBNFUSǂ QBSJOLJNBT JS LBuUǂ UBVQZNBT

-&/(7" OFTd dFMFLUSPT UJOLMP QBSBNFUSBJ QBSFOLBNJ BVUPNBUJuLBJ ǦWFEBOU NJOJNBMǂ LJFLǦ EVPNFOǂ p /BVEPKJNBT JS QSPKFLUP BQSBuZNBT MBCBJ QBUPHVT WBSUPUPKVJ p *uTBNJPT UFDIOJOƞT æJOJPT BQJF QSPEVLUVT BS TJTUFNBT OƞSB SFJLBMJOHPT p 1BLFJUJNBJ MFOHWBJ ǦHZWFOEJOBNJ QSPKFLUBWJNP JS ǦEJFHJNP QSPDFTVPTF p *uTBNVT EVPNFOǂ QBUFJLJNBT EFUBMVT LPNQPOFOUǂ TƗSBuBT TFMFLUZWVNP LSFJWƞT JS UJOLMP TDIFNB TLJSUJOHBJT GPSNBUBJT SUG QEG JS EYG

(3&*5" OFT dUJLTMǁT SF[VMUBUBJ QBUFJLJBNJ QFS NJOJNBMǂ MBJLƗ p 4QBSUVT JS QBUJLJNBT HBVTJǂ TVEƞUJOHǂ TLBJƙJBWJNǂ WZLEZNBT p (SFJUBT QSJUBJLPNVNBT LFJƙJBOUJT ǦSBOHBJ BS QMFƙJBOU TJTUFNƗ p 4QBSUVT JS FGFLUZWVT BVUPNBUJOJT LPNQPOFOUǂ JS Kǂ EZEæJǂ QBSJOLJNBT p "VUPNBUJuLBJ QSJFJOBNB JOUFHSVPUB QSPEVLUǂ EVPNFOǂ CB[ƞ

4"6(6 OFT dUJOLMBT QSPKFLUVPKBNBT QBHBM QSJQBæJOUBT UFDIOJOFT UBJTZLMFT JS TUBOEBSUVT *&$

p "VUPNBUJOJT QSPKFLUP UJLSJOJNBT JS QSBOFuJNBJ BQJF OVLSZQJNVT OVP TUBOEBSUǂ p "QTBVHPT QSJFUBJTǂ TSPWƞT LSFJWJǂ QBUFJLJNBT TFMFLUZWVNVJ ǦWFSUJOUJ p ,FJƙJBNJ BQTBVHPT QSJFUBJTǂ OVTUBUZNBJ JOGPSNBDJKPT QBUFJLJNBT BQJF HBMJǂ CBMBOTƗ QBTJLFJUJNƗ p .BLTJNBMVT QSPKFLUBWJNP MZHJT JS LBuUǂ QBUJLJNVNBT

6"# c4JFNFOTn +BTJOTLJP H $ 7JMOJVT 5FM XXX TJFNFOT MU [FNBJUBNQB

22

Žemės šilumos naudojimas elektros energijos gamybai Habil. dr. Saulius Šliaupa Geologijos ir geografijos institutas Vilniaus universitetas 2008 m. vasario 12–15 d. Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija, skirta stimuliuotų ir neįsisavintų geologinių formacijų geoterminių telkinių plėtros klausimams. Konferencija susieta su ENGINE projekto baigiamuoju etapu.

Tai Europos Komisijos FP6 programos projektas, kurio tikslas – koordinuoti naujų geoterminių energetinių resursų ir stimuliuotų geoterminių sistemų tyrimų veiksmus. Baigus projektą numatyta parengti vadovą, apibendrinantį šiuolaikinę patirtį nubrėžiant pagrindinius kelius ateities naujovių ir tyrimų projektams bei gaires ateities demonstraciniams projektams. Projektui vadovauja Prancūzijos geologijos tarnyba (BRGM), dalyvauja 35 partneriai iš 15 šalių.

Lietuva baigiamosios konferencijos rengimui pasirinkta skatinant ES partnerių šalių glaudesnį integravimą į Europos vykdomus tyrimus, taip pat dėl Baltijos šalių geoterminių išteklių potencialo, kuris gali būti efektyviai įsisavinamas siejant su sparčiu ekonomikos augimu šiose šalyse. Vienas iš pagrindinių 1 pav. Kairėje – pirmoji geoterminė elektros instaliacija Lardrello, dešinėje – šiuolaikinė Lardrello geoterminė jėgainė

konferencijos tikslų – plėtoti geoterminę energetiką, kuri yra viena iš nedaugelio atsinaujinančiosios energijos šaltinių, galinčių užtikrinti pastovų energijos tiekimą ir prisidėti prie užsibrėžto tikslo 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. energetikos rinkos sudarytų atsinaujinanti energija, kaip numatyta Europos strateginiame energetikos plane.

Šiek tiek istorijos ir statistikos Praėjo jau daugiau kaip 100 metų, nuo to momento, kai 1904 m. Larderllo vietovėje (Italija) princas Conti įžiebė elektros lemputę naudodamas geoterminę energiją, tiksliau iš gelmių besiveržiantį garą. O dar po septynerių metų, 1911 m., buvo pastatyta ir pirmoji pasaulyje geoterminė jėgainė Pietų Toskanoje Velnių slėnyje, taip vadinamame dėl besiveržiančio iš Žemės gelmių garo (1 pav.). Dabar Lardrello tiekia apie 10 proc. (4 800 GWh per metus) pasaulyje gaminamos geoterminės energijos. Ši elektrinė išliko vienintele pasaulyje

daugiau kaip pusę amžiaus, kol 1958 m. Naujoje Zelandijoje buvo įkurta antroji geoterminė jėgainė. Šiuo metu visų geoterminių jėgainių bendroji galia yra 9 tūkst. MW, jos pagamina 57 tūkst. GWh elektros energijos per metus. Per pastarąjį pusę šimto metų šalių, kurios gamina geoterminę elektrą, skaičius padidėjo iki dvidešimt keturių.

Tai nėra dideli skaičiai, turint galvoje, kad Žemės gelmėse yra neišsenkami geoterminės energijos resursai. Tačiau ekonomiškai jie kol gali būti eksploatuojami tik tuose regionuose, kurie yra tektoninių plokščių sandūros zonose. Čia aukštos temperatūros sutinkamos nedideliuose gyliuose, todėl gręžiami negilūs gręžiniai, kuriais pasiekiamos temperatūros reikalingos elektros gamybai. Tokios šalys – Islandija, Filipinai, Centrinė Amerika, Kalifornija ir pan. Tačiau kylant įprastinių energijos šaltinių kainoms, taip pat sparčiai tobulėjant geoterminėms technologijoms atsiveria naujos galimybės geoterminės energetikos plėtrai ir kitose šalyse, kuriose geologinės sąlygos nėra tokios palankios. Naujų alternatyvų įprastiniam kurui ieškojimą lemia ir ekologinės priežastys.

Ypač aktyviai ieškant naujų kelių geoterminės energetikos plėtojimui dirba ES šalių specialistai užimdami aiškaus lyderio padėtį.

Lietuvos geoterminės sąlygos Lietuva turi išskirtines geologines sąlygas, kurios ir skatina padidintą susidomėjimą galimu geoterminės energijos panaudojimu šalyje. Tokį išskirtinumą lemia

Nr. 1 (19) 2008

Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija, kur Žemės šilumos srautas yra dvigubai didesnis nei įprastinis. Vakarų Lietuvoje šilumos srauto intensyvumas siekia 70–90 mW/m2, o vidutinė Rytų Europos platformos reikšmė yra 43 mW/m2. Taigi geoterminis gradientas Vakarų Lietuvoje yra dvigubai didesnis, o tai reiškia, kad perspektyvios temperatūros elektros gamybai gali būti gręžiniais pasiektos dvigubai mažesniuose gyliuose. Kaip žinome, pagrindiniai geoterminės energetikos kaštai susiję su giliuoju gręžimu, todėl tokios geoterminės anomalijos gali būti eksploatuojamos ekonomiškai naudingai, skirtingai nuo prastesnes geotermines sąlygas turinčių regionų.

Dar prieš penkerius metus perspektyviomis buvo laikomos 200 oC ir aukštesnės temperatūros. Gerėjant technologijoms ekonominė riba dabar jau siekia 120–150 oC ir ateityje dar mažės.

Priežastys, kurios lėmė aukštą Vakarų Lietuvos geoterminį potencialą, yra dvejopos. Pagrindinę Žemės šilumos dalį (įvairiais skaičiavimais, nuo 45 iki 9 proc.) sudaro šiluma, kurią gamina radioaktyvių elementų (pavyzdžiui, K, Th, U) esančių uolienose skilimas. Lietuvos kristalinio pamato uolienų tyrimai parodė, kad Vakarų Lietuvoje esančios uolienos dėl padidinto radioaktyvių elementų kiekio gamina gerokai daugiau šilumos nei Rytų Lietuvos uolienos (2 pav.). Ypač dideliu šilumos generacijos potencialu pasižymi maždaug prieš 1,5 mlrd. metų į viršutinius Žemės plutos sluoksnius įsiveržusios granitų intruzijos. Didžiausia intruzija nustatyta G. Motuzos pietinėje Vakarų Lietuvos dalyje, jos plotis siekia 30×40 km. Panašios sudėties intruzijos geologų rastos Lietuvos pajūryje. Atitinkamai šiuose plotuose yra ir didžiausias geoterminis gradientas, kuris siekia 40–45 oC/km, kituose Vakarų Lietuvos vietose jis kiek mažesnis – 32–38 oC/km. Būtent šiuose dviejuose plotuose, pajūryje ir pietinėje Vakarų Lietuvos dalyje, yra didžiausia geoterminių jėgainių statybos perspek3 pav. Modeliuotas temperatūrų pasiskirstymas Klaipėdoje ir Žemaičių Naumiestyje

2 pav. Lietuvos kristalinio pamato uolienų šilumos generacija, μW/m3

Temperatūros, aukštesnės nei 100 oC, Lietuvoje pasiekiamos tik kristalinio pamato uolienose. Nepaisant aukštų temperatūrų, čia trūksta pagrindinės komponentės jėgainės įrengimui – požeminio vandens, kurio pagalba būtų galima tas aukštas temperatūras eksploatuoti. Panaši situacija yra ir daugelyje pasaulio šalių, todėl buvo sukurta speciali technologija, vadinamosios stimuliuotos sausų uolienų geoterminės sistemos, kurios šio metu yra aktyviai tobulinamos. Tokių sistemų pagrindas yra požeminio šilumokaičio sukūrimas pumpuojant vandenį į uolieną gręžiniais dideliu slėgiu (procesas vadinamas hidrosuplėšymu), kuris viršija uolienų atsparumą ir taip atveriant jau esančius uolienoje plyšius bei formuojant naujus.

Taip formuojamas stimuliuotų plyšių koridorius, kuriuo cirkuliuoja gręžiniais pumpuojamas vanduo, jis įkaista iki uolienų temperatūros ir įkaitęs gražinamas į paviršių. Taigi pagrindinė tokių sistemų problema – sėkmingas požeminio šilumokaičio suformavimas, kuri pasirodė besanti labai sudėtinga.

perimentai buvo pradėti jau 8-ojo dešimtmečio pradžioje: Los Alamos (JAV) 1973 m. išgręžti pirmieji gręžiniai ir hidrosuplėšymo būdu suformuotas šilumokaitis. Rezultatai buvo neigiami, tegauta 6,3 l/s vandens cirkuliacija. Tokios jėgainės efektyvumas tikrai abejotinas: norint gauti 50 kW turbinos pagalba pagamintos elektros energijos reikėjo papildomai sunaudoti 2,3 MW siurblių darbui. 1975 m. pradėtas panašus Bad Uracho projektas Vokietijoje. 2005 m. čia buvo planuojama įrengti pirmąją sausų stimuliuotų uolienų geoterminę jėgainę išgręžus gręžinius iki 4,5 km gylio, tačiau dėl techninių gręžimo kliūčių projektą teko nutraukti. 1980 m. JAV pradėtas antrasis Fenton Hill projektas. 3 600 m gylyje buvo įrengtas pakankamai geras šilumokaitis (150 m storio ir 800 m ilgio).

2001 m. dėl pasikeitusių prioritetų (žemos naftos kainos ir kt.) projektas buvo nutrauktas. 1980 m. Cornwallio vietovėje pradėtas projektas Didžiojoje Britanijoje.

Juo buvo sprendžiami gilaus gręžimo, uolienų stimuliacijos klausimai. Paraleliai vykdytas nuo 1980 m. Rosemanowes projektas, kur yra didžiausias Žemės šilumos srautas šalyje. Čia 300 m atstumu buvo išgręžti 2000 m gylio trys gręžiniai.

Po trejų metų sėkmingos eksperimentinės vandens cirkuliacijos tarp gręžinių staiga prasiveržė stambaus plyšio koridorius, vanduo nebebuvo pakankamai šildomas, nukrito gamybinio vandens temperatūra, projektą teko nutraukti.

1986–1991 m. pradėti eksperimentai Japonijoje. Vienas iš tokių projektų yra Hijion objektas, kurį sudaro 2 tūkst. m gylio keturi gręžiniai. Buvo suformuoti du šilumokaičiai (1 800 m ir 2 000 m gyliuose). Projektus vykdo valstybė kartu su elektros kompanijomis. Ogachi projektas buvo nesėkmingas dėl didelio vandens praradimo kristalinio pamato lūžiuose (apie 75 proc. vandens buvo netenkama cirkuliacijos cikle).

Geologinių šilumokaičių įrengimo eks-

1986 m. pradėtas ir tebevyksta labai

tyva (rytinėje Lietuvos dalyje geoterminis gradientas tėra 20–25 oC/km).

Vis dėlto vien padidintas plutos uolienų radioaktyvumas negali iki galo paaiškinti Vakarų Lietuvos geoterminės energijos prigimties. Geoterminis modeliavimas rodo, kad padidintą šio rajono šilumos srautą lemia ir padidintas mantijos aktyvumas. Šilumos srautas iš manijos čia dvigubai didesnis nei Rytų Lietuvoje.

Taigi minėtų dviejų parametrų sąveika ir lėmė palankias geotermines sąlygas vakarinėje Lietuvos dalyje, kurios, tobulėjant technologijoms, leidžia vis drąsiau galvoti apie elektros energijos gamybos perspektyvas mūsų šalyje.

Perspektyvūs geoterminių jėgainių telkiniai Lietuvoje

23

24

Elektros Erdvës

4 pav. Kristalinio pamato plyšiuotos uolienos Žemaičių Naumiesčio gręžinyje (2,2 km gylis)

5 pav. Principinė geoterminės jėgainės cirkuliacinės požeminės sistemos Lietuvoje schema

svarbus Soultz projektas Prancūzijoje.

Būtent šio projekto sėkmingi rezultatai daugiausia ir lėmė sausų stimuliuotų karštų uolienų šiuolaikinės koncepcijos kūrimą. Pirmosios idėjos, kad galima įrengti šilumokaitį monolitiniuose granitų blokuose, nepasitvirtino. Pirmiau minėti eksperimentai parodė, kad sėkmingas tokių sistemų formavimas galimas tik gręžiant gręžinius į vidutinio dydžio tektoninius lūžius ir padidinto plyšiuotumo zonas. Tokių zonų natūralus laidumas vandens cirkuliacijai yra labai nedidelis.

Tačiau tankinant hidrosuplėšymą jį galima gerokai padidinti. Taip Soultze po hidrosuplėšymo kristalinių uolienų laidumas padidėjo 20–50 kartų, o Bazelyje (Šveicarija) – net 400 kartų. Be to, plyšių laidumui gerinti papildomai taikomas cheminis uolienų apdorojimas leidžiant silpnas rūgštis per plyšius ir tirpdant ten esančius antrinius mineralus (kalcitą, dolomitą). Laidumą gerokai padidina ir staigus temperatūrų pokytis – vėsinama uoliena traukiasi ir eižėja.

Taigi 35 metų eksperimentai leido suformuoti pagrindinius geologinio šilumokaičio formavimo principus, kuriais galima remtis planuojant geoterminius telkinius ir Lietuvoje. Pagrindiniai telkinio paieškos kriterijai yra padidintas šilumos srautas ir vidutinio dydžio tektoniniai lūžiai bei plyšių zonos. Tačiau geoterminei jėgainei tinka ne bet kokios tektoninės zonos, o orientuotos tam tikru kampu ir azimutu, priklausomai nuo tektoninių įtampų orientacijos. Bet koks pasaulio regionas dėl litosferinių plokščių sąveikos ir kitų giluminių geodinaminių procesų yra veikiamas horizontalių tektoninių įtampų. Tyrimai parodė, kad esant tektoniniam spaudimui tinkamiausios šilumokaičio formavimui yra tektoninės zonos, palinkusios mažu kampu. Tuo tarpu veikiant tempimui, telkinio formavimui reikia ieškoti stačiu kapu palinkusių plyšiuotų zonų. Be to, jos turi būti orientuotos maksimalaus spaudimo kryptimi.

Tektoninės jėgos veikiančios Vakarų Lietuvos Žemės plutą buvo pradėtos tirti tik pastaraisiais metais taikant kosminės

geodezijos metodus. Preliminarūs tyrimo rezultatai parodė, kad vakarinė Lietuvos dalis yra veikiama tektoninio tempimo, todėl geoterminės jėgainės steigimui reikia ieškoti stačių tektoninių zonų orientuotų ŠŠR-PPV, t. y. maksimalios įtampų sudedamosios kryptimi. Tokių zonų yra Vakarų Lietuvoje, dauguma jų susiformavo prieš 420–410 mln.m. veikiant kalnodaros procesams Skandinavijoje ir yra neblogai fiksuojamos seisminės žvalgybos metodais. Gręžinių kerno tyrimai patvirtina, kad kristaliniame pamate yra stambių plyšiuotų zonų (4 pav.), kurias stimuliuojant galima suformuoti pakankamos kokybės šilumokaičius. Racionalus telkinių gylis Lietuvoje yra 4,5–5 km, kur aptinkamos 150 oC ir aukštesnės temperatūros.

Tokie gyliai gana įprasti naftos ir dujų gavyboje. Pagrindinis skirtumas – didesnis geoterminių gręžinių diametras, kadangi reikalaujami gerokai didesni vandens kiekiai nei išgaunamos naftos ar dujų. Minimalios ekonomiškai efektyvios geoterminės elektrinės schema apima tris gręžinius – vieną injekcinį, per kurį šaltas vanduo įpumpuojamas į uolienas, ir du gavybos gręžinius, per kuriuos įkaitintas vanduo pakeliamas į paviršių. Tokia sistema vadinama tripletu, ji efektyvesnė, palyginti su dupletu, turinčiu tik du gręžinius.

Geoterminės jėgainės galia priklauso nuo temperatūros ir nuo vandens kiekio, pratekančio per uolienas iš injekcinio į gavybos gręžinius (6 pav.). Patyrimas rodo, kad sausose uolienose galima suformuoti plyšių koridorius, per kuriuos praleidžiama nuo 50 iki 100 l/s vandens.

Esant maksimaliai 100 l/s cirkuliacijai geoterminės jėgainės Vakarų Lietuvoje galia bus 3,5–4,0 MW. Jeigu debitas sieks 80 l/s, jėgainės galia tebus apie 3,0 MW. Tačiau reikia atsižvelgti į elektros energijos nuostolius siurbliuose, dėl kurių vanduo cirkuliuoja sistemoje.

Norint užtikrinti didelio kiekio vandens tekėjimą per plyšiuotas uolienas reikalingi labai galingi siurbliai, kurie sunaudoja apie trečdalį pagamintos elektros energijos. Taigi reali elektrinės galia minė-

tiems atvejams bus atitinkamai 2,3–2,7 MW ir 2,0 MW. Ekonomiškai efektyvus kolektoriaus pralaidumas turėtų būti ne mažesnis nei 1 (l/s)/bar.

Geoterminės elektrinės schema Esant labai aukštoms temperatūroms, kurios vyrauja nedideliuose gyliuose, pavyzdžiui, Islandijoje, Kalifornijoje, Filipinuose, gręžiniais išgaunamas sausas arba šlapias garas, kuris tiesiogiai nukreipiamas į turbiną, sukančią elektros generatorių. Tačiau iš 150 oC ir mažesnės temperatūros karšto vandens gaunamo garo efektyvumas yra labai menkas, todėl tokiomis sąlygomis plačiai naudojamos binarinės sistemos. Karštas vanduo, išgaunamas iš geoterminio telkinio, šilumokaičiais tik įkaitina darbinį skystį. Dažniausiai taikomas vadinamasis Rankino ciklas, kuriame naudojami stambiamolekuliniai organiniai junginiai, pasižymintys labai žema virimo temperatūra. Populiariausi yra pentanas ir butanas. Idealiame cikle plėtimasis yra inzentropinis, o garavimo ir kondensavimo procesas yra izobarinis. Realiame cikle negrįžtamumo buvimas mažina sistemos efektyvumą.

Planuojant 150 oC jėgainę efektyvesnis yra izobutanas. Šiuo metu populiarėja Kalinos ciklas, kuriame naudojamas azoto ir vandens mišinys. Jis turi didesnį energetinį efektyvumą, tačiau reikalauja daugiau išlaidų eksploatacijai. Dabar dirba tik viena jėgainė, kuri naudoja Kalina ciklą Islandijoje, kitos elektrinės remiasi Rankino ciklo (ORC) principu.

Didelio slėgio darbinio skysčio garai iš garintuvo nukreipiami į turbiną, kuri suka generatorių (7 pav.). Išėjęs iš turbinos garas yra mažesnio slėgio, jis yra aušinamas. Aušinimui gali būti naudojamas oras arba vanduo, priklausomai nuo geografinių sąlygų (pvz., vietovė yra dykumoje, arba, atvirkščiai, šalia yra stambus vandens telkinys), ekologinių reikalavimų ir pan. Vandens aušinimas yra pigesnis, užima mažiau vietos, didesnio energetinio efektyvumo (didesnis entalpijos kritimas turbinoje). Aušinimo

Nr. 1 (19) 2008

oru problemos – triukšmas, sezoniškumas, taip pat reikalinga papildoma energija aušintuvų sukimui. Darbinis skystis yra aušinamas siekiant pagerinti jo įkaitinimo šilumokaityje parametrus.

Dažniausiai temperatūra yra 40–50 oC. Siekiant pagerinti ekonominius jėgainės rodiklius, prieš vėl nukreipiant darbinį skystį į garintuvą jis pereina per papildomą šilumokaitį, kuris padidinta skysčio temperatūrą. Elektrinės efektyvumas taip pat priklauso nuo geoterminio vandens atšaldymo. Patyrimas rodo, kad optimali atvėsinimo temperatūra yra 60–65oC. Vanduo, naudojamas cirkuliacinei sistemai, gali būti imamas iš seklių vandeningų horizontų arba atvirų vandens telkinių. Nedidelė vandens mineralizacija užtikrina, kad plyšiuose nevyks antrinių mineralų iškritimo ir plyšių užakinimo, t. y. nebus gadinamas geologinis šilumokaitis.

Didinant geoterminių jėgainių ekonominį efektyvumą, dažnai, esant palankioms infrastruktūros sąlygoms, be elektros energijos, yra gaminama ir šiluminė energija tiekiant karštą vandenį gyventojams. Šiuolaikinių technologijų efektyvumas gaminant elektrą iš 150 oC temperatūros tekinio siekia 12 proc., taigi lieka didžiulis nepanaudotos šilumos kiekis.

Jėgainės bendroji galia, esant pirmiau aprašytiems parametrams, siekia 35–40 MW. Tokie pajėgumai gali patenkinti tokio miesto kaip Klaipėda šilumos poreikius, todėl planuojant geotermines jėgaines Lietuvoje būtina atsižvelgti ir į telkinio padėtį potencialių vartotojų atžvilgiu. Šiuolaikiniais vamzdynais galima gana efektyviai perduoti karštą vandenį apie 10 km ir didesniu atstumu.

Sausų stimuliuotų telkinių geoterminės jėgainės pasaulyje Binarinės sistemos plačiai naudojamos pasaulyje gaminti elektrą iš geoterminių telkinių, tačiau kol kas nėra nė vienos jėgainės, kuri dirbtų eksploatuoda-

ma karštų sausų uolienų šilumą. Per pastaruosius 35 metus buvo vykdomi eksperimentiniai darbai, siekiant suprasti fizikinius, cheminius, mechaninius procesus vykstančius uolienose jas stimuliuojant ir eksploatuojant. Tik pastaraisiais metais pradėti komerciniai projektai, o tai rodo, jog buvo išspręsti esminiai tokių jėgainių klausimai ir sukauptas patyrimas pakankamas imtis komercinių projektų.

Europoje pirmasis komercinis projektas pradėtas Bazelyje (Šveicarija), kur šilumos srautas yra 100–130 mW/m2, o geoterminis gradientas siekia 4 oC/100 m. Stimuliuojami ŠŠV krypties statūs tektoniniai lūžiai ir plyšių zonos, į kurias numatyta gręžti 5 km gylio tripletą.

Kadangi vandens laidininkai yra statūs lūžiai, gręžiami iškreivinti gręžiniai nuo 3 km gylio, polinkio kampas – 15o. Dar du gręžiniai bus gręžiami iki kristalinio pamato paviršiaus (apie 2,5 km gylio), kur bus instaliuota geofizinė aparatūra, kuria bus stebimas stimuliuotų plyšių tinklas. Cirkuliacijos testas bus vykdomas 2 metus. Patvirtinus geologinio šilumokaičio parametrus, bus įrengta antžeminė geoterminės stoties dalis. Šilumos konvertavimo ciklo tipas (ORC arba Kalinos) bus pasirinktas tik po cirkuliacijos testo. Temperatūra telkinyje yra 195 oC, bus gražinamas 70 oC temperatūros vanduo. Planuojamas debitas yra 100 l/s. Tai leis gaminti 30 MW šiluminės energijos. Be to, veiks dujomis varoma turbina, taigi bendras stoties pajėgumas bus 108 MWh elektros energijos ir 39 MWh šiluminės energijos, kuri bus tiekiama miesto šildymui. Šiuo metu jau išgręžtas vienas 2,5 km gylio monitoringo gręžinys ir vienas tripleto 5 km gylio gręžinys. Jis įsigilino į granitoidų intruziją (granitas, moncogranitas, monconitas), t. y. uolienas, labai panašias į Žemaičių Naumiesčio intruziją Lietuvoje. Gręžinys, kaip ir planuota, kirto kelias stambias plyšių zonas orientuotas į ŠŠV (polinkio kampas 6 pav. Geoterminės jėgainės galia, priklausomai nuo telkinio temperatūros ir vandens kiekio

7 pav. Binarinė Rankino ciklo geoterminė jėgainė

daugiau kaip 60o). 2006 m. gruodžio mėnesį atlikta 14 dienų plyšių stimuliacija, kuri padidino plyšių laidumą 400 kartų. Deja, vykdant stimuliaciją mieste buvo sukeltas 3,2 balų Žemės drebėjimas. Darbai buvo laikinai nutraukti, kol nebus pateikta alternatyvi saugesnės stimuliacijos schema. Šiuos procesus būtina turėti omenyje planuojant vietą jėgainei Lietuvoje.

Ypač didelis aktyvumas įsisavinant sausus karštus geoterminius telkinius šiuo metu matomas Australijoje, kurios geologinės sąlygos labai panašios į mūsų kraštą, todėl Lietuvos specialistai atidžiai stebi tokių sistemų plėtros darbus tolimajame kontinente. Šiuo metu vykdomas telkinių licencijavimas. Licenciniuose plotuose šilumos srautas yra 80–105 MW, panašiai Vakarų Lietuvai, tačiau kai kurių plotų geoterminės charakteristikos labai geros (pvz., Petratherm Paralanos licenciniame plote geoterminis gradientas yra 6,85oC/100 m, 200 oC temperatūrą numatyta pasiekti 3,5 km gylyje).

Licencijavime dalyvauja 16 kompanijų, paskirti 103 licenciniai plotai. Šis geoterminis bumas prasidėjo 2004 m. Kai kuriuose plotuose jau vykdomi gręžimo ir uolienų stimuliavimo darbai.

Tiek Europoje, tiek Australijoje, o netrukus ir kitose šalyse (pirmiausia JAV) vykdomi komerciniai projektai turi pasiekti persilaužimo etapą, kai sausų karštų uolienų geoterminis potencialas bus ekonomiškai efektyviai eksploatuojamas gaminant energiją. Atsižvelgiant į labai palankas Vakarų Lietuvos geotermines charakteristikas, toks persilaužimas gali netrukus paskatinti ir šios atsinaujinančiosios energijos rūšies naudojimą mūsų šalyje. Tam būtina ruoštis pirmiausia tiriant geoterminėms jėgainėms reikalingus geologinius parametrus, formuojant telkinių paieškų koncepcijas, numatant perspektyviausius plotus.

25

26

AS-i tinklų sistemos ir elektromagnetinis suderinamumas Peter Respondek ir Danas Zymonas

Jau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios pramonėje matavimams, valdymui ir reguliavimui tapo įprasta naudoti įvairias tinklų sistemas. Paskutiniu metu tinklai yra ištobulinti ir pritaikyti skirtingiems vartotojų poreikiams. Pagal pritaikymą ir technines savybes jie gali būti skirstomi į tris grupes: 1. Tinklai, jungiantys įmonės kompiuterius su, pavyzdžiui, cechuose esančiais įrenginiais ir pan.; 2. Kombinuoti matavimų, valdymo ir reguliavimo tinklai; 3. Tinklai, jungiantys įvairius įrenginius tarpusavyje.

Pagal vartotojų poreikius keliami specialūs reikalavimai paskutiniosios grupės tinklams (1 pav.). Įvairioms sistemoms reikalingi skirtingomis savybėmis pasižymintys tinklai. AS-sąsajos (angl.

AS-interface) protokolas sukurtas sujungti binarinius jutiklius ir aktyvatorius į aukštesnį valdymo lygmenį.

Taip atsiranda galimybė komunikuoti su aukštesnių funkcijų tinklais. Per prisijungimo vartus įvairios sistemos gali būti sujungtos į tinklą. Sistema sujungiama į visumą dvigysliais kabeliais, perduodančiais duomenis ir tiekiančiais 24V įtampą.

AS-i protokolas yra taupus sprendimas, įgyvendinant keitimosi duome-

nimis tarp mechanizmų ir IT sprendimus. Yra apie 20 000 technologijos pritaikymo galimybių. Be to, lyginant su paralelinėmis sistemomis, ji yra 30 proc. pigesnė.

AS-i technologija AS-I protokolas veikia vieno centrinio įrenginio principu: centrinis įrenginys iš žemesnės pakopos įrenginių gaunamus duomenis perduoda aukščiau, pvz., į kompiuterį ar kitus tinklus.

Nėra jokio specialaus jungimo būdo.

Elementus į tinklą galima jungti tiek linija, tiek žvaigžde ar medžio struktūra. 31 „slave“ elementas su 4 bitų I/O informacija gali būti sujungti į visumą. Kadangi ciklo laikas yra tik 5 ms, galima sakyti, kad sistema veikia realiuoju laiku. Tinklas gali būti padvigubintas naudojant kartotuvus. Taip pat kartotuvas gali būti naudojamas ir kaip centrinis įrenginys. Skirtingai nei kompleksiniuose protokoluose, čia nereikia nustatyti parametrų, o informacija adresatą pasiekia automatiškai. Naujų žemesnės (slave) pakopos įrenginių adresai į sistemą įtraukiami realiuoju laiku. Aptarnaujant įrenginius nereikalinga jokia matavimų ir valdymo informacija. Duomenys ir energija perduodami lanksčiu neekranuotu 2x1,5 kv. mm kabeliu. Gali būti naudojami net įprastiniai 2,5 kv. mm kabeliai. Vi-

sos sistemos apsaugos laipsnis yra IP67 (2 pav.)

Kadangi sistema nėra jautri, jos instaliavimui nėra jokių ypatingų apribojimų

AS-i protokolo privalumai AS-i protokolą sukūrė aktyvatorių ir jutiklių gamintojai ir su didžiuliu pasisekimu rinkai pristatė 1994 m. Sėkmę lėmė lengvas sistemos instaliavimas ir mažas jautrumas trikdžiams, taip pat maža kaina. AS-i protokolas idealiai tinka ten, kur naudojama binarinė ir paprasta valdymo informacija. Šis protokolas artimiausiu metu bus įtrauktas į EN standartus, o pati technologija taikoma visame pasaulyje, tarp jų JAV ir Japonijoje.

Elektromagnetinis suderinamumas Elektronikos prietaisai juos supančioje aplinkoje turėtų veikti nepriekaištingai, netrikdydami ir negadindami kartu šalia veikiančių įrenginių.

Kuriant ateities sistemas vis labiau reikės atsižvelgti į tris pagrindinius veiksnius: 1. didėjantį prietaisų jautrumą; 2. didėjantį prietaisų ir jų sistemų skaičių; 3. besiplečiančius tinklus.

Nr. 1 (19) 2008

1 pav. AS-i tinklo montavimo ypatumai

privačioje srityje. Tam skirta daugybė prietaisų atitinkančių saugumo, tokių kaip EMC normos, reikalavimus.

Apsauga nuo žaibo ir viršįtampių yra neatskiriama EMC normų dalis. Daugelis aprašymų ir standartų nurodo jos instaliavimo subtilybes. Netinkamo elektromagnetinio suderinamumo rezultatai yra kur kas skaudesni nei nurodomi standartuose. Tokie veiksniai kaip gedimai, remontas, perprogramavimas gali turėti skaudžių pasekmių. Kad ir kaip būtų, vartotojas yra suinteresuotas patirti kuo mažiau darbo proceso nutrūkimų, įtakojančių produkcijos praradimus. Be to, pramoniniuose tinkluose nuostoliai kur kas didesni nei privačiuose, todėl įrengiant sistemas reikia laikytis EN 50081 (1 ir 2 dalys) bei EN 50082 (1 ir 2 dalys) reikalavimų.

2 pav.

Nesudėtinga AS-i protokolo sistema

Tinklų sistemose būtina sąlyga ir neatsiejamas kokybės simbolis yra elektromagnetinis suderinamumas (EMC).

Suderinamumas nėra tik projektavimo klausimas. Praktikoje yra keltas labai efektyvių taisyklių: 1. Montuojant galios ir duomenų perdavimo linijas, reikia vengti, kad jos tarpusavyje nesudarytų kilpų.

2. Reikia išlaikyti reikiamus atstumus tarp linijų ir įrenginių įžemintų dalių.

3. Stengtis įtraukti tinklų sistemas į esamas apsaugos nuo žaibo ir EMC sistemas.

Visiškas AS-I protokolo saugumas yra apibrėžtas EN 50082 reikalavimuose.

Tinklų sistemų apsaugos klausimas išdėstytas antrojoje pramoninių tinklų reikalavimų dalyje. Apsauga nuo žaibo reikalauja aukštesnio saugumo lygio nei to reikalaujama EMC taisyklėse, todėl apsauga nuo žaibo ir viršįtampių suprantama taip:

AS-I apsaugos nuo viršįtampių modulis „Siemens“ ir „Dehn“ bendrovės sukūrė apsaugos nuo viršįtampių modulį AS-I protokolo tinklams. Šis modulis gali būti montuojamas visoje AS-I tinklo sistemoje. Modulis suteikia patikimą apsaugą prietaisams ar atitinkamoms sistemos dalims nuo viršįtampių. Jis gali būti naudojamas ten, kur susiduria 1 ir 2 apsaugos nuo žaibo zonos.

Geltonąjį ir juodąjį AS-I tinklo laidus galima jungti prie šio modulio, kuris montuojamas tokiu pačiu būdu kaip ir kiti AS-I moduliai. Apsaugos modulyje esantys du LED diodai praneša apie AS-I kabelio funkcionavimą.

1. Išlyginami potencialai ties įvadu, ten, kur ribojasi 0 ir 1 apsaugos nuo žaibo zonos. Čia naudojami žaibo srovės ribotuvai.

2. Ties 1 ir 2 apsaugos nuo žaibų zonų riba montuojami „C“ klasės viršįtampių ribotuvai.

3. Paties tinklo apsaugai naudojamas specialus AS-I protokolui skirtas modulis (3 pav.) Šis prietaisas yra tokio paties dizaino kaip ir kiti AS-I moduliai ir pritaikytas tiems patiems kabeliams, kurie naudojami montuojant AS-I tinklus, bei gali būti instaliuojamas vietoj arba šalia esamų įrenginių.

Taigi duomenų perdavimo tinklai turi būti įtraukiami į apsaugos nuo žaibo sistemas laikantis IC 1024 ir 1312 reikalavimų.

Protokolas ir EMC Pramonės sistemose ir prietaisuose turi būti taikomi aukštesni reikalavimai nei

3 pav. AS-i tinklo apsaugos nuo viršįtampių modulis

27

28

Anykščių elektros ir šviesos bendrovės oro tinklas Stasys Bilys Apie pirmąją elektrinę Lietuvoje, pradėjusią veikti Rietave 1892 m., plačiai aprašyta, tačiau patikimos informacijos, kada ir kur pirmą kartą pagaminta elektros energija naudojant vandens jėgą, nėra. Internete skelbiama, kad Anykščių vandens malūne 1902 m. buvo pastatytas elektros generatorius.

Tačiau Anykščių vandens malūno-elektrinės archyviniai dokumentai nepatvirtina fakto, kad elektrinė veikė 1902 m., bet atskleidžia naują faktą, kad anykštėnai buvo nagingi meistrai ir namų sąlygomis gamino vandens turbinas.

Anykščių vandens malūno bendrasavininkiai J. Karvelis ir J. Vilnonis 1923 m.

Anykščių elektrinė pokario metais. 1951 m.

gruodžio 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą vandens malūnui ir elektros stoties statybos ant Šventosios upės Anykščiuose.

gali būti pagaminta apie 25 tūkst. kWh elektros energijos (LCVA, F. 388, A. 2a, B. 380, p. 8). Dokumentas užpildytas 1923 m. gruodžio 31 d.

VRM Utenos apskrities valdyba 1924 m. sausio 14 d. pateikė Pramonės ir prekybos departamentui tvirtinti J. Karvelio ir J. Vilnonio vandens malūno ir Anykščių elektros-šviesos bendrovės oro tinklo projektą (LCVA, F. 388, A. 2a, B. 380, p. 6).

Bet elektrinė pradėjo veikti anksčiau, nes ant prašymo užrašyta rezoliucija: „Kliūčių nėra, pristatyti klausimų lapą ir užmokėti už 1923 m. 1700 litų“.

Klausimų lape pateikti pagrindiniai vandens malūno ir elektros stoties įrenginių parametrai: dinamo mašina 60 kW, 440 V, vandens turbinos: 3 turbinos po 15 AJ ir 2 turbinos po 25AJ; per metus

1936 m. rugsėjo 22 d. vandens malūnus tikrinantis inspektorius B. Baublys dokumente „Vandens jėga varomosios įmonės Vietos apžiūrėjimo žinios“ į klausimą „Vandens variklių rūšis, pajėgumas, skaičius, aprašymas ir visos jų išmiegos“ (p. 13) atsako: „5 turbinos, visos namų darbo „Francis“ 3 po 20 AJ, 2 po 10 AJ“ (LCVA, F. 386, A. 1, B. 349, p. 22).

Malūnas pastatytas 1910 m. pagal Vilniaus gubernijos valdybos (Vilenskij okrug vodnych putej soobščenija) išduotą leidimą. Vėliau projektą patvirtino Plentų ir vandens kelių valdyba (LCVA, F. 386, A. 1, B. 349, p. 22).

Namų darbo turbinų konstruktorius, malūno bendrasavininkis Juozas Vilnonis, tobulindamas turbinas, keisdavo turbinų skaičių ir galią. 1923 m. jų buvo 3 po 15AJ ir 2 po 25AJ. Vandens turbinas, pagamintas Juozo Vilnonio, patvirtina anykštėnas inžinierius Alvydas Bitinas: ,,Tuo metu tik Anykščių mieste elektros energija buvo gaminama vandens turbinų pagalba.

Tos turbinos – anykštėno meistro Vil-

istorija

Nr. 1 (19) 2008

Anykščių vandens malūno-elektrinės situacijos planas

nonio gamybos po 10–15 AJ galios, esant vandens pakėlimui apie 1,5 metro; jas lengviausia buvo galima atstatyti“ (Lietuvos elektrifikavimo istorija, Energetikos objektų statytojų klubas, 2006, p. 101).

Liko klausimas, kada bus sumontuotas elektros generatorius. Į jį padėjo atsakyti anykštėnas rašytojas Rimantas Vanagas knygoje „Malūnininkas ir mėnuo“. Knygoje aprašyta malūno ir elektrinės bendrasavininkio Jono Karvelio gyvenimo ir malūno-elektrinės istorija. Elektrinės įrangos kilmę jam padėjo atskleisti Vytauto Landsbergio išsaugoti ir pateikti archyviniai dokumentai.

Elektrinei reikalingus įrenginius ir medžiagas J. Karvelis 1919 m. vasario mėnesį nupirko Vilniaus ,,Kolokol‘‘ sandėliuose.

Elektrinė pradėjo veikti 1919 m. balandžio mėn. Anykščiuose, pagal miesto apšvietimo planą. Elektrą galėjo naudotis Skiemonių, Bažnyčios, Liudiškių, Biliūno ir Užupiečių gatvių gyventojai (LCVA, F. 388, A. 2a, B. 380, p. 10).

Savamoksliai konstruktoriai ne tik gamino turbinas, bet ir išradingai sprendė kitus technologinius klausimus.

Elektros generatoriaus galia buvo 54 kW. o turbinų galia – tik 20 AJ. Norėdami pasiekti panašią galią, tris turbinas prijungė lygiagrečiam darbui taip, kad jos suktų vieną generatorių.

Tačiau elektros generatoriaus vardinės

apsukos apie dešimt kartų didesnės.

Juozas Vilnonis sukonstravo savadarbį medinių skriemulių ir diržų, reduktorių, irtaip buvo pasiektos reikiamos generatoriaus apsukos.

Apie elektrinės darbo sąlygas ir avarijas sužinome iš buvusio elektromonterio Balčiūno Juozo atsiminimų: „1935 m. vasario 15 d. nepriklausomybės šventės išvakarėse, man budint elektrinėje, atėjo savininkas J. Karvelis. Apžiūrėjo perdavimo diržą ir liepė jį patempti, kad atsiradus didesnei apkrovai jis neslystų. Aš prieštaravau sakydamas, kad diržas įtemptas iki ribos ir daugiau tempiant gali nusmukti. Tačiau jis liepė dar patempti. Tempiant diržas nusmuko. Turbinos netekus apkrovos įgavo dideles apsukas. Aš išbėgau į lauką stabdyti turbinų, ir tuo laiku subyrėjo medinis skriemulys apie 2,5 m diametro. Laimei, tuo momentu viduje nieko nebuvo, nes subyrėjusio skriemulio dalys išlindo per pastato sienas. Penkias dienas Anykščių miestas buvo be šviesos. Per penkias dienas anykštėnai meistrai pagamino naują medinį skriemulį“ (Iš UAB „Anykščių energetinė statyba“ istorijos).

Per karą elektrinė buvo apgadinta, bet jam pasibaigus anykštėnai parodė vėl savo sugebėjimus.

Kaune leidžiamas laikraštis „Tarybų Lietuva“ 1945 m. spalio 24 d. (Nr. 247) rašė: „Henrikas Juknevičius yra vie-

nas iš labiausiai nusipelniusių žmonių Anykščių miestui: jo iniciatyva, darbu ir pastangomis Anykščiai gavo elektros šviesą dar tuomet, kai kiti ir didesni aplinkiniai miestai apie elektros šviesą nė nesvajojo. 1944 m. liepos 17 d. vokiečiai pasitraukė iš Anykščių, o jau liepos 20 d. Anykščių ligoninė turėjo elektros šviesą“. Pradėtos atstatinėti hidroelektrinės užtvanka, turbinų kameros (pačios turbinos buvo išlikusios sveikos). Buvo dirbama negailint jėgų. Visiems darbams vadovavo H. Juknevičius. Buvo sutaisytos senosios transmisijos. Anykščių hidroelektrinė buvo paleista 1945 m. rugsėjo 15 d. ir elektros energija pradėta tiekti Anykščių miesto gyventojams“.

(Lietuvos elektrifikavimo istorija, Energetikos objektų statytojų klubas, 2006, p. 102) Pirmosios rašytinės žinios apie vandens malūnus Lietuvoje siekia XIV a. pabaigą ir XV a. pradžią. Malūnų vandens ratų konstrukcija nesudėtinga, todėl juos nesunkiai pagamindavo malūnų meistrai. Pagrindiniai vandens ratų tipai buvo tekančio arba krintančio vandens.

Vėliau buvo naudojamos ir gamyklose pagamintos turbinos.

Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje buvo daug vandens malūnų. Malūnininkai gerai suprato, kad turbina daug našesnė už vandens ratą, tačiau turbinos buvo brangios, taigi tik turtingesni malūnų

29

30

istorija

Elektros Erdvës

savininkų galėjo jas nusipirkti. Nagingesni malūnininkai namų sąlygomis patys gamindavo turbinas iš skardos ir lentų arba iš metalo, o pirkdavo tik veleną ir pakaklius.

Diplomuotas inžinierius Tadas Mongirdas (1908–1992), 1934 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą, domėjosi vandens turbinų konstravimu ir gamyba ir Lietuvos malūnininkų pagamintų turbinų techniniais parametrais. Apie namų darbo turbinas jis yra pareiškęs patyrusio inžinieriaus nuomonę: „Man teko matyti keletą tokių turbinų ir jų darbą.

Beveik visos jos atrodė gana švariai padirbtos ir atrodė, jog dirba geriau negu ratai. Bet iš kitos pusės buvo matyti kai kurių konstrukcijos klaidų: turbinos matmenys nebuvo pritaikyti prie kritimo ir debito, turbinos lopetėlių forma ir pastatymas taip pat dažniausiai nebuvo pritaikyti prie sąlygų ir turbinos tipo; tuo tarpu lopetėlių forma ir nustatymas turi lemiamos reikšmės turbinos naudingumui. Taigi man kilo mintis pamėginti sukonstruoti namuose turbiną, pritaikinant šių dienų turbinų konstravimo davinius‘‘ („Technika ir ūkis“, 1936, Nr. 3(16)).

Jis pateikia savo namų sąlygomis pa-

gamintos 12 kW galios hidroturbinos parametrus. Turbina buvo pastatyta 1935 m. ant Verknės upės, Aukštadvario dvaro malūne. Bandymai atlikti 1936 m. birželio mėnesį. Lygindamas su panašios galios gamykloje pagamintos turbinos techninėmis charakteristikomis bandymo rezultatus T. Mongirdas vertino: ,,Naudingumas yra žemesnis, bet už tai ir kaina žymiai mažesnė. Su visa medžiaga, darbu ir pirktais iš fabriko velenu, pakakliu ir apatiniu žiedu turbinos kaina tik 700 litų. Vadinasi, kur naudingumas neturi vyraujančios reikšmės, kaip pvz., provincijos malūnuose, lentpjūvėse ir t. t. toks turbinų pastatymas gali pilnai apsimokėti“.

Tadas Mongirdas prie savo darbo turbinos (trečias iš kairės). „Technika ir ūkis“ Nr. 3 (16), 1936 m.

Dar dvi namų darbo 27 AJ turbinos buvo Kosto Vasiliausko Musninkų valsčiuje, vandens malūne-elektrinėje: viena turbina suko dvejas girnas, antra – gaterį, vėlyklą ir dinamo mašiną (LCVA, F. 388, A. 2a, B. 2321).

Tai patvirtinimas, kokie gabūs Lietuvos savamoksliai amatininkai-meistrai.

Nepasitvirtino, kad pirmoji hidroelektrinė buvo Anykščiuose, bet žinome, kad Anykščiuose buvo vandens turbinų konstruktoriai.

Anykščių elektrinės planas

TERMOVIZINË ÁRANGA: Iðankstinei diagnostikai Pastatams tikrinti Moksliniams tyrimams Pramoninei saugai Procesams automatizuoti Neardomajai kontrolei Dujø nuotëkiui vizualizuoti

Termovizija – galvok apie FLIR „Touch screen“ displëjus!

NAUJIENA!

UAB „Elintos matavimo sistemos“ Termovizijos mokymai Termovizinës árangos aptarnavimas

Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90 Vilniuje (8~5) 238 71 47 Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35 Vilniuje (8~5) 238 71 47

El. paðtas: info@elintosms.lt, vilnius@elintosms.lt www.elintosms.lt www.termovizija.lt

32

Industrinis paveldas – kultūros objektas?

Lietuvos energetikos muziejus įsikūręs industrinio paveldo objekte – buvusioje Vilniaus miesto centrinėje elektrinėje (1903–2003). Jos pastatą puošia iš tolo matoma skulptūra „Elektra“ (ši B. Balzukevičiaus skulptūra sovietinės okupacijos laikotarpiu 1957 m. buvo nugriauta, o 1994 m. ją pagal senas nuotraukas atkūrė skulptorius P. Mazūras).

Lietuvos energetikos muziejaus atidarymas sutapo su Vilniaus elektrinės 100-mečio minėjimu. 2005-aisiais muziejaus kolektyvas parengė Energetikos muziejaus plėtros 2006–2008 m. projektą, kurį įgyvendinus šis muziejus taps pagrindiniu Lietuvos technikos muziejumi.

Muziejaus pasididžiavimas, žinoma, yra ir bus pats elektrinės pastatas ir autentiška dar neseniai veikusios elektrinės įranga. Technikos paveldas, išsaugotas savo tikrojoje vietoje, su savo originalia įranga ir aplinka, turi neįkainojamą vertę, nes papildomai, be informacinių dalykų, perteikia laiko dvasią visai kitaip negu tie patys eksponatai, pateikti ant pjedestalo. Šiuo metu vykdoma Lietuvos energetikos muziejaus rekonstrukcija siekiama sukurti tokį kultūros objektą, kuris bus ilgalaikio naudojimo, skirtas ir įdomus įvairiems visuomenės sluoksniams, vertingas edukacijos ir turistinės traukos (ne tik regiono, bet ir tarptautiniu mastu) požiūriais.

Išsaugota industrinė pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės aplinka vis dažniau traukia įvairių renginių organizatorių dėmesį. Muziejaus turbinų salėje, katilinės patalpose vyksta įvairūs reprezentaciniai renginiai: įmonės pristato naujus produktus, rengiami nedideli koncertai, netradicinėje aplinkoje filmuojami vaizdo klipai, rengiamos fotosesijos ir kt.

Energetikos ekspozicija rekonstruojamame muziejuje bus ne tik atnaujinta, bet ir gerokai išplėsta. Šiuo metu inten-

syviai vyksta ekspozicijos projektavimo darbai, tikslinamas eksponatų sąrašas.

Tai, kad mums rūpi ne tik istoriniai dalykai, rodo baigiantis 2007 m. ant pastato stogo įrengta ir jau veikianti vėjo ir saulės jėgainė. Ją sudaro 3,2 kW galios vėjo generatorius, 2,7 kW galios saulės fotoelektriniai moduliai (15 vnt. po 182 W), elektros energijos kaupimo įrenginiai (12 akumuliatorių, bendra talpa 1 500 Ah), inverterių blokas (keičiantis nuolatinę 24 V srovę į kintamąją 50 Hz 230 V srovę), automatiniai perjungikliai, užtikrinantys, jeigu reikia, elektros energijos tiekimą iš miesto elektros tinklų. Taip pat bus įrengtas saulės kolektorius (8 elementai, 2,37 kv. m ploto) karšto vandens gamybai

vasaros laikotarpiu; perteklinė saulės kolektorių šiluma bus naudojama rūsio šildymui. Taip muziejus paveikiai pristatys visuomenei vėjo ir saulės energijos rūšis, naujas technologijas šiose srityse.

Muziejuje būtų galima pristatyti, išbandyti ir įdiegti daug įdomių, naudingų ir efektyvių techninės minties raidos dalykų, jeigu jam į būtų suteikta finansinė ir profesinė parama. Kiekvieno iš jūsų, įmonės ar privataus asmens, parama muziejui būtų ne tik malonus dėmesio ženklas, bet ir muziejaus integraciją į kultūrinį šalies gyvenimą stiprinantis veiksnys bei mecenavimo kultūros atgimimo ženklas.

Prie VšĮ Lietuvos energetikos muziejaus steigiama iniciatyvinė rėmėjų grupė kviečia visus neabejingus Lietuvos technikos istorijai ir jos raidai remti muziejų eksponatais bei finansiniais ištekliais. Tai galima padaryti pervedant 2 proc. nuo 2007 m. sumokėto pajamų mokesčio VšĮ Lietuvos energetikos muziejui: VšĮ LIETUVOS ENERGETIKOS MUZIEJUS Rinktinės g. 2, LT-09312 Vilnius Kodas 2614273 A. s. LT49 7044 0600 0098 6482 AB SEB

kronika Apie energetikos ekspoziciją plačiau Energetikos ekspozicija užims 1650 kv. m plotą – buvusios elektrinės turbinų salę, elektrinės valdymo pultą, po šiomis patalpomis esančias rūsio patalpas bei dalį katilinės ir vamzdynų įrangos, išdėstytos per 4 aukštus. Buvusios elektrinės įranga yra ir liks pagrindinis šios ekspozicijos motyvas, nes tai gyvas mūsų techninės kultūros liudininkas.

Autentiškos įrangos fone lankytojai bus supažindinti su šios elektrinės istorija (foto, archyviniai dokumentai, elektrinės darbuotojų daiktai ir kt.). Čia bus pristatyti įvairūs elektrinių modeliai, visos Lietuvos elektrinės ir šalies energetinė sistema; elektrinėse naudota smulkesnė įranga (įvairūs prietaisai). Be šio, istorinio aspekto, apnuoginančio mūsų elektros šaknis, „Energetikos“ ekspozicijoje lankytojams bus atskleista tokių paslapčių, kaip „Kas yra energija“, „Kokia ji gali būti“, „Kaip gimsta elektra“, „Energijos šaltiniai“, „Energijos perdavimas“ ir pan. (išsamiau apie tai „Technikos mokslo ekspozicijoje“).

Turbinų salėje eksponuojama autentiška elektrinės įranga (turbogeneratoriai).

Siektina pademonstruoti besisukančią turbiną. Šioje ekspozicinėje erdvėje dėmesys sutelkiamas į Vilniaus centrinės elektrinės reikšmę miestui ir Lietuvai, čia bus išdėstyta didžioji dalis dokumentinės medžiagos apie šią elektrinę, eksponuojama ir skirtingų Lietuvoje veikiančių elektrinių tipų veikiantys modeliai (hidroelektrinės, šiluminės elektrinės, hidroakumuliacinės ir atominės), didelio formato senųjų elektrinių nuotraukos (jos atliks ir dekoratyvų vaidmenį), nepastatytų elektrinių projektai. Turint omenyje Ignalinos elektrinės reikšmę, atominę energetiką siekiama pristatyti svariai. Turbinų salės erdvę – 900 kv.

Vilniaus centrinės elektrinės valdymo pultas, veikęs iki 1984 m.

Nr. 1 (19) 2008

m – norima aprūpinti modernia garso, vaizdo ir apšvietimo sistemomis, didžiuliu ekranu (su elektriniu valdymu), projektoriumi, atlenkiamomis, prie sienų tvirtinamomis kėdėmis.

Katilinėje demonstruojami elektrinės garo katilai, į vieną iš jų galima užeiti ir apžiūrėti jį iš vidaus. Katilinės erdvėse norima pristatyti įvairias energijos rūšis: saulės, vėjo, vandens, geoterminę, bioenergiją, šiose ekspozicinėse erdvėse pakabinti kelis ekranus vaizdo medžiagai (dokumentinės kronikos apie energetinius objektus, jų statybą ir darbą, veikianti turbina, visų Lietuvos elektrinių pristatymas ir kt.) ir vaizdo efektams demonstruoti. Buvusios katilinės patalpos dėl didelio aukščio ir erdvės galės būti naudojamos akrobatikos, pirotechnikos, garso technikos renginiams, apšvietimo technikos demonstravimams, įvairioms instaliacijoms (šviesos, vaizdo ir pan.) ir performansams. Panašiems sumanymams – koncertams, spektakliams, audiovizualiniams šou, mokslo populiarinimo filmų demonstracijoms – naudotinos ir turbinų salės erdvės.

Iš elektrinės istorijos 1899 m. miesto Dūma nusprendė atsisakyti Berlyno dujų bendrovės paslaugų, jokiai bendrovei neperleisti miesto apšvietimo ir eksploatacijos koncesijos, naudojantis miesto lėšomis bei obligacijomis pastatyti centrinę elektrinę.

Iš pradžių elektrinę norėta statyti šalia Bernardinų sodo (Sereikiškių parko), bet vėliau pasirinktas sklypas miesto pakraštyje, Petrozavodsko (dabar – Rinktinės) gatvėje. Statybai buvo paskirta 4 asmenų komisija, kuriai vadovavo Vilniaus miesto burmistras J. Montvila.

Elektrinė pradėta statyti 1901 m. rugpjūtį, o 1903 m. vasario 14 d. ji davė pramoninę srovę. Tuo metu tai buvo moderni

elektrinė. Į ją praktikai buvo siunčiami studentai iš Peterburgo elektrotechnikos instituto. Iš pradžių elektrinė dirbo tik piko valandomis, o dieną elektra buvo tiekiama iš akumuliatorių baterijos. 1910 m. elektrinė jau veikia visą parą. Ji kūrenta akmens anglimis, kurios iki 1940 m. buvo vežamos iš geležinkelio stoties arkliais, vėliau siauruku. 1962 m. imta kūrenti dujas ir mazutą.

1914 m. norėta įrengti elektrinį tramvajų ir numatyta elektrinę plėsti, bet prasidėjo karas. 1915 m. traukdamasi rusų armija turėjo elektrinę susprogdinti, tačiau pirmasis jos direktorius V. Nevodničianskis gavo armijos vado rašytinį leidimą nesprogdinti. 1925 m. pradėta elektrinės rekonstrukcija. Per 12 metų pakeista visa įranga, sumontuoti nauji katilai. 1938 m., kaip rašė lenkų spauda, Vilniaus elektrinė – viena iš didžiausių ir moderniausių Lenkijoje. 1944 m. liepos 7 d., artėjant Raudonajai armijai, besitraukiantys vokiečiai, nespėję demontuoti ir išgabenti įrenginių, elektrinę iš dalies susprogdino. Atstatymas truko pusantrų metų – 1946 m. gruodžio 24 d. pradėjo veikti viena garo turbina ir vienas garo katilas, o 1947 m. jau veikė visa dabar mašinų salėje esanti technika. Iki 1951 m. ši elektrinė buvo pagrindinė ir vienintelė elektros gamintoja Vilniaus mieste.

Muziejus dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 10 val. iki 16 val.

Ekskursijų lankymo laikas – pagal išankstinį susitarimą (galima ir šeštadieniais bei sekmadieniais).

Tel. (8 5) 278 2085 Mob. 8 682 63 265 Faks. (8 5) 278 2118 E. p. jolita.daugviliene@lpc.lt Rinktinės g. 2, Vilnius (įėjimas iš Žvejų g. 14A)

„Brown-Boveri“ firmos turbo generatorius, tebestovintis muziejuje. 1926 m. nuotrauka

33

34

kronika

Elektros Erdvës

Sudarytas Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetas Ministrų kabinetas nutarė sudaryti Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetą, kuris, kaip Vyriausybės patariamasis organas, analizuos ir vertins medžiagą dėl nacionalinio investuotojo bendrovės veiklos. Šis komitetas taip pat teiks Vyriausybei rekomendacijas ir siūlymus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nacionalinio investuotojo bendrovėje suteikiamų teisių įgyvendinimo procesų tobulinimo.

mi, kiek sunaudojo elektros, nepastebi, kad yra pažeistos ar nuplėštos skaitiklio plombos. Taip pat nustatome atvejų, kai siekdami sutaupyti gyventojai ar įmonės susivilioja pasiūlymu pasinaudoti auksarankio meistro pagalba, kuris gali padėti už elektrą mokėti mažiau“, – sako RST Elektros tinklo direktorius Valdas Bancevičius.

Pasak V. Bancevičiaus, glaudus bendradarbiavimas su policija bei kitomis atsakingomis institucijomis padeda išsiaiškinti pažeidimus, tačiau didėja ir gyventojų vaidmuo, nes jie vis aktyviau praneša apie pastebėtus pažeidimus.

Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetui pirmininkaus Premjeras Gediminas Kirkilas, jo pavaduotoju paskirtas ūkio ministras Vytas Navickas. Ūkio ministerijai pavesta papildyti ir patikslinti Nacionalinio investuotojo sukūrimo, Akcininkų sutarčių ir Nacionalinio investuotojo įstatų projektus ir juos, suderinus su UAB „NDX energija“, pateikti Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetui ir Vyriausybei.

Individualūs dujiniai katilai

Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetas ateityje bus atsakingas ir už tolesnius veiksmus, susijusius su sutarčių dėl nacionalinio investuotojo sukūrimu analize ir kontrole.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija nutarė panaikinti beveik septynerius metus galiojusį sprendimą, kuris draudė naujų ar rekonstruojamų gyvenamųjų daugiabučių namų, kuriems patvirtintas šildymas dujomis, patalpose įrengti individualius dujinius šildymo ir karšto vandens katilus.

Elektros apskaitos prietaisų apsauga

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos dar 2001 m. lapkritį priimtas sprendimas įpareigojo naujiems ir rekonstruojamiems daugiabučiams, kuriems patvirtintas šildymas dujomis, įrengti bendrą katilinę namui. Panaikinus minėtą seną sprendimą, naujuose ir rekonstruotuose daugiabučiuose gyventojai galės įrengti vieną bendrą dujinę katilinę arba individualius šildymo ir karšto vandens katilus.

Per metus AB Rytų skirstomieji tinklai (toliau – RST), bendradarbiaudama su policija, išsiaiškino daugiau kaip 1300 neteisėto elektros energijos naudojimo atvejų. 98 proc. pažeidimų užfiksuota gyvenamuosiuose namuose ir butuose.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vieno daugiabučio namo gyventojo nelegalia veikla padaroma žala bendrovei siekia 1,5 tūkst. litų, gyvenamojo namo – apie 4 tūkst. litų, o įmonės (priklausomai nuo jos dydžio) – apie 60 tūkst. litų. „Dažnai elektros vartotojai nėra pakankamai atidūs, nes kas mėnesį tikrinda-

dume paskelbta prognoze, kad 2010 m. uždarius Ignalinos AE už elektros kilovatvalandę galime mokėti ne 30 centų kaip dabar, o apie 60.

Daugiabučiai turi priklausyti teritorijai, kuri pagal savivaldybės tarybos specialiuosius planus yra konkurencinė, t. y. kur nėra centralizuotų tinklų ar kurioje numatytas šildymas dujomis. Naujam tarybos projekto sprendimui pritarta remiantis Statybos techniniu reglamentu, nustatančiu dujų sistemos įrengimo pastatuose tvarką. Šis reglamentas leidžia daugiabučių namų patalpose įrengti individualius dujinius šildymo ir karšto vandens katilus.

40–45 centai už kilovatvalandę Premjeras Gediminas Kirkilas nesutinka su Tėvynės sąjungos memoran-

Jo nuomone, remiantis ir ekspertų skaičiavimais, elektra po Ignalinos AE uždarymo gali kainuoti 40–45 centus už kWh. Tačiau tai priklausys ir nuo būsimų naftos bei gamtinių dujų kainų. Šiuo metu Energetikos institutas rengia AE uždarymo pasekmių studiją su „tomis grėsmėmis, jeigu priklausytume nuo vieno tiekėjo“, ir vėliau ketina pateikti ją Europos Komisijai arba Europos Parlamentui. Studija turėjo būti užbaigta iki vasario pabaigos.

Vėjo elektra – iki 30 centų už kilovatvalandę

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija leido vėjo jėgainių elektros gamintojams nuo 2009 m. branginti elektros energiją nuo dabartinių 22 ct iki 30 ct/kWh. Brangiau superkama vėjo elektra skatina investuoti į naujus vėjo jėgainių parkus ir kartu ruoštis Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Pagal 2002 m. nustatytus tarifus, metu už vėjo elektrinių pagamintą elektrą „Lietuvos energija“ ir kiti skirstomieji tinklai privalo mokėti ne mažiau kaip 22 ct/kWh, o vidutinė elektros gamybos kaina šalyje yra 8,5 ct/kWh, taigi vėjo jėgainių savininkams realiai atitenka minėtų kainų skirtumas. Tačiau jis, vėjo jėgainių savininkų nuomone,

kronika yra nepakankamas ir neskatina investicijų į šį verslą. Šiemet Lietuvoje numatoma pastatyti 40 vėjo elektrinių, 2009 m. – dar 30.

Prognozuojama vėjo jėgainių galia 2009 m. pradžioje sudarys 173 MW. Iš viso Lietuvoje leista iki 2010 m. pastatyti 210 MW bendros galios vėjo jėgainių.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 m. iš visų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių pagaminti 7 proc. elektros energijos.

Vėjo elektrinės pagamina apie1 proc. šalyje suvartojamos elektros.

Paroda „Automatica 2008“ Miunchene Birželio 10–13 d. Miuncheno parodų rūmuose vyks tarptautinė automatizacijos ir robotų paroda „Automatica“. Ši paroda rengiama bendradarbiaujant su Vokietijos mašinų ir prietaisų gamintojų asociacija (VDMA), ji vyksta kas dveji metai ir apima temas, susijusias su automatizacijos, valdymo sistemų ir robotų gamyba. Čia pristatoma visa automatizacijos priemonių kūrimo grandinė: projektavimo paslaugos, atskirtų detalių gamyba, sistemų kūrimas ir t. t. Parodos struktūra labai aiški, ji kompaktiška ir labai specializuota. Tai pateisina tiek dalyvių, tiek lankytojų lūkesčius: „Automatica“ 2006 m. aplankė dvigubai daugiau lankytojų negu per pirmąją parodą. Dalyvių skaičius išaugo 44 proc. Skaičiai rodo, kad „Automatica“ puikiai atsako į gamybos keliamus klausimus ir klientų lūkesčius.

Plačiau www.automatica-munich.com

Lietuvos ir Švedijos elektros sistemų sujungimas

Nr. 1 (19) 2008

Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studiją. Jos rezultatus Stokholme (Švedija) pasirašydami memorandumą patvirtino abiejų įmonių vadovai ir pareiškė ketinimus toliau bendradarbiauti.

Studijos rezultatai rodo, kad sistemų sujungimas yra galimas ir ekonominiu požiūriu būtų pagrįstas, remiantis išnagrinėtais techniniais, ekonominiais ir teisiniais aspektais. Preliminariu vertinimu, investicijos į projektą sudarytų apie 516 mln. eurų, jeigu būtų tiesiamas 700 MW galios kabelis, arba apie 637 mln. eurų, jeigu būtų tiesiamas 1 000 MW galios kabelis. Projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 m.

Abi šalys pripažįsta, kad projektas yra puiki galimybė sujungti elektros energijos rinkas ir sudaryti sąlygas integruoti Baltijos elektros rinką į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką, spręsti sistemines patikimumo, saugaus elektros tiekimo, gamybos šaltinių diversifikavimo problemas tiek Baltijos, tiek Skandinavijos regione.

Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studijoje įvertinta galimybė sujungti abiejų šalių perdavimo tinklus, nutiesiant 350 km ilgio povandeninį kabelį Baltijos jūros dugnu. Studijos išvadose pažymima, kad jeigu Baltijos jūroje būtų statomas vėjo elektrinių parkas, tuomet būtų galimybė jį prijungti prie kabelio, tačiau pastarojo galia turėtų sudaryti 1 000 MW, kitu atveju kabelio galia galėtų būti 700 MW. 1 000 MW galios Lietuvos ir Švedijos elektros tiltas sudarytų galimybes ne tik sujungti energetikos sistemas, bet ir plėtoti atsinaujinančius elektros šaltinius abejose šalyse.

Tai jau antroji studija apie Lietuvos ir Švedijos energetinių tinklų sujungimo galimybes. Pirmoji buvo atlikta prieš kelerius metus.

„Siemens“ prisijungė prie NETA asociacijos

„Siemens“ veikla Lietuvoje prasidėjo daugiau nei prieš pusantro šimto metų. 1854 m. buvo nutiesta 1 200 km elektromagnetinio telegrafo linija Sankt Peterburgas–Varšuva, ėjusi per Zarasus, Uteną, Ukmergę, Kauną ir Marijampolę.

Vasario 6 d. „Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Svenska Kraftnät“ užbaigė

UAB „Siemens“ Lietuvoje buvo įkurta 1995 m., plečiant „Siemens Osakeyhtiö“ („Siemens Oy“) veiklą. Tarptautinė technologijų ir inovacijų kompanija

„Siemens“ kuria ir diegia sprendimus automatikos ir elektrotechnikos, pramonės, pastatų technologijų, apšvietimo, energetikos, IT ir telekomunikacijų, medicinos bei transporto srityse. Šiuo metu UAB „Siemens“ dirba daugiau nei 100 darbuotojų. Jie nuolat kelia savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje.

Dirbdami jie turi galimybę naudotis koncerno duomenų baze ir dalytis patirtimi bei semtis jos iš kolegų, įgyvendinančių panašius ar analogiškus projektus įvairiausiose šalyse. UAB „Siemens“ pardavimai 2007 finansiniais metais išaugo beveik 30 proc. ir siekė 208,9 mln. litų. Per minėtą laikotarpį iš pagrindinės veiklos gauta 16,5 mln. litų ikimokestinio pelno. Naujų užsakymų vertė sudarė 205,8 mln. litų. Didžiausio augimo sulaukta energijos, medicinos, transporto technologinių sprendimų srityse.

UAB „Siemens“ dalyvavo modernizuojant Vilniaus termofikacinės elektrinės pirmąjį bloką, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Šiaulių vandenys“, AB „VST“ ir kt. Bendrovė įgyvendino informacinių sistemų diegimo projektus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, Mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos savivaldybėse. Tarp „Siemens“ klientų yra tokios įmonės kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Teo LT“, UAB „Tele2“, AB „Achema“, AB „Mažeikių nafta“, AB „Lietuvos paštas“, UAB „Philip Morris Lietuva“, UAB „Fazer Gardėsis“ ir kt.

Medicinos srityje „Siemens“ diegė įvairias technologijas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos miesto ligoninėje ir kt. „Siemens“ bendradarbiauja su technikos universitetais, remia kultūros, meno, sporto bei socialinius projektus.

Nuo 2001 m. „Siemens“ yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro mecenatas, vardinės „Werner von Siemens“ stipendijos Lietuvos universitetų studentams už geriausius mokslinius tiriamuosius darbus steigėja, „Siemens“ vardas 10 metų suteiktas universaliai arenai Vilniuje. 2007 m. tarptautinis prekių ženklų arbitras „Superbrands“ pripažino „Siemens“ kaip vieną iš 28 stipriausių prekės ženklų Lietuvoje.

2008 m. vasario mėnesį „Siemens“ tapo asociacijos NETA nare.

Daugiau informacijos rasite www.siemens.com ir www.siemens.lt.

35

36

kronika

Elektros Erdvës

Lietuvos ir Lenkijos projektas Vasario vidury elektros perdavimo sistemų operatorės „Lietuvos energija“ ir „PSE Operator“ (Lenkija) vadovai pasirašė įmonės, kuri atliks darbus įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektą, akcininkų sutartį. „Lietuvos energijai“ ir „PSE Operator“ priklausys po 50 proc. bendros įmonės akcijų. Per mėnesį įsigaliojus akcininkų sutarčiai bus pasirašyti įmonės įstatai.

Numatoma, kad projekto įgyvendinimo darbus vykdysianti įmonė pirmiausia turės parengti techninį projektą, suderinti naujų linijų trasas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kitus parengiamuosius darbus.

Apie „Leo Lt“ veiklą neužsiminta.

Naujai steigiamai įmonei vadovaus Lietuvos atstovas. Įmonė bus registruota Lenkijoje, Varšuvoje, ir savo veiklą pradės šių metų balandžio mėnesį. „Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo projektas leis visiškai užbaigti Baltijos energetikos žiedą, jungiantį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos energetikos sistemas, kuris padės užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą, integraciją į bendrą Europos elektros rinką ir prisijungimą prie UCTE sistemos, o Lenkijai padės užtikrinti elektros tiekimą šalies šiaurės rytų regionui“, – sako AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.

Energetikos sistemų sujungimui numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV) dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Elk (Lenkija). Iš-

ankstiniu vertinimu projektas gali būti užbaigtas 2012–2015 m. Numatoma, kad projekto įgyvendinimui reikės 237 mln. eurų investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų – Lietuvos teritorijoje.

Perdavimo galios ir tarpsisteminių srautų tarp abiejų šalių užtikrinimui būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros tinklus. Tam reikalingos ir papildomos investicijos – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje.

Investicijas vidaus tinklų plėtrai turi užtikrinti pačios projekto šalys. Lietuvoje ir Lenkijoje vidaus tinklų sustiprinimą numatoma vykdyti etapais. „Esu patenkintas, kad, nors ir kiek lėčiau nei planuota, Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektas juda pirmyn, ir tikiu, jog bus realizuotas laiku. Su Lenkijos kolegomis išsprendėm visus kilusius nesusipratimus, taigi reikia imtis tolesnių darbų“, – teigia ūkio ministras Vytas Navickas.

Projektas įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui Europos Komisija yra paskyrusi koordinatorių – profesorių Wladyslaw Mielczarski.

Estijos Prezidentas komentuoja LEO Interviu LTV laidai „Savaitė“ Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, paklaustas apie besitęsiančias diskusijas dėl naujos atominės elektrinės statymo, pasakė: „Mes laukiame, kol klausimas taps aiškesnis ir ar Lietuva norės šį projektą įvykdyti taip, kaip mes

suprantame. Aišku, Estija labai suinteresuota dalyvauti projekte, kuris būtų sąžiningas ir suderintas. Mes, kaip valstybė, norime išspręsti savo energetinius klausimus žinodami, kad ateityje mums energijos reikės gerokai daugiau. O dėl konkrečių dalyvavimo sąlygų spręs mūsiškė „Eesti energia“. Kalbėdamas apie energetiką, T. H. Ilvesas neatmeta galimybės, kad šalis gali statyti ir savo atominę elektrinę. Vis dėlto prezidentas mano, kad Lietuvos siūlomas variantas kol kas yra geriausias.

Branduolinės energetikos naujovės Atrodo kad pildosi daugelio svajonės turėti savo namo mikrobranduolinį reaktorių. Žiniasklaida, remdamasi „Toshiba“ skelbiama informacija, praneša, kad jau sukurtas naujos kartos mikroreaktorius (nuo 200 kW galios ir daugiau), kurį bus galima naudoti vienos gamyklos, gyvenamojo kvartalo ar net vieno namo energetiniams resursams tenkinti. Jo kūrimui pritaikyta iš esmės nauja koncepcija, naudojant skysto ličio-6 izotopo rezervuarus. Reaktoriai neperkais, bus visiškai saugūs, pilnai automatizuoti.

Pirmuosius mikroreaktorius planuojama jau 2008 m. įrengti Japonijoje, o rinkodaros kampaniją Europoje ir Amerikoje planuojama pradėti 2009 m. Manoma, kad naujuoju produktu galėtų naudotis vartotojai, kurie nepatenkinti centralizuotu energijos tiekimu arba neturi galimybių prisijungti prie centralizuotų energetinių tinklų.

Þurnalo Elektros erdvës prenumerata!

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, iš viso 4 numeriai)

www.prenumerata.lt Daugiau informacijos: tel. (8 5) 269 1238 el. p. prenumerata@folioverso.lt

naujienos

Nr. 1 (19) 2008

Tinklo kokybės analizatorius Elektros tinklo kokybės analizatorius C.A 8230 – tai naujas „Chauvin Arnoux“ kompanijos prietaisas, skirtas elektros tinklo instaliavimu ir priežiūra užsiimančioms įmonėms, vienfazio ir subalansuoto trifazio tinklo kokybės analizei. Vartotojas prietaisu gali išmatuoti visus reikalingus galios (W, VA, var, DF, THD, cos φ, tg φ) ir energijos (Wh, VAh, varh) parametrus.

Nauja yra tai, kad palyginti nebrangiame prietaise įtampų, srovių diagramos, elektros variklių paleidimo parametrai

ABB robotų pasaulis Visus paskutinius tris dešimtmečius ABB išsaugojo gebėjimą nuolat palaikyti bei plėsti verslo ryšius su klientais bei verslo partneriais visame pasaulyje.

Vykdyti įsipareigojimus kuriant naujus robotų modelius įmonei padeda produktų vartotojų tikėjimas veiklos nauda. Šis pasitikėjimas padeda ABB išlikti lyderiais šioje konkurencingoje verslo srityje.

Sveiki atvykę į ABB robotų pasaulį! www.abb.com/robotics

Šiandien įmonės sukurti robotai padeda kurti naujus produktus įvairiose gamybos srityse, tokiose kaip automatizavimas, metalo gamyba, liejimo pramonė, plastmasės ir kitų plataus vartojimo produktų gamyba.

Globali ABB pardavimo ir aptarnavimo sistema bei patikimi verslo partneriai užtikrina ABB produktų, sistemų aptarnavimo galimybę bet kurioje šalies vietoje.

GasFindIR LW – SF6 dujų nuotėkį jau galima matyti! „FLIR Systems“ papildė specializuotų termovizorių seriją nauju GasFindIR LW. Tai pirmasis pasaulinėje rinkoje termovizorius, skirtas lengvai ir greitai pamatyti SF6 dujų nuotėkius elektros pastotėse ir įrenginiuose. Termovizoriaus GasFindIR LW pagalba SF6 dujų nuotėkiai bus matomi iš saugaus atstumo bei padės sutaupyti labai daug laiko aptinkant dujų nuotėkius. Be minėtų dujų, termovizoriaus pagalba galima matyti NH3, chloro dioksido, etileno ir kitų dujų nuotėkius.

Unikalią galimybę matyti dujų nuotė-

kius suteikia termovizoriuje integruotas jautrus QWIP 320x240 pikselių detektorius su specialiais filtrais. Termovizorius GasFindIR LW pateikiamas su lęšiu regos laukui 11° x 8°. Lęšiai keičiami, papildomai galimi užsisakyti su kitokiais regos laukais. GasFindIR LW pritaikytas dirbti pramoninėje aplinkoje visais metų laikais: žiemą – iki –15 °C , vasarą – iki +40 °C. Paruoštas darbui termovizorius sveria apie 2,4 kg.

Daugiau informacijos www.elintosms.lt, www.flir.com

vaizduojami plačiame (320x240 taškų) spalvotame LCD ekrane. Visus matuojamus dydžius galima saugoti vidinėje atmintyje arba per RS232/USB sąsają perduoti į asmeninį kompiuterį.

Priklausomai nuo pasirinkto srovės matavimo priedo, prietaisas gali matuoti sroves nuo kelių miliamperų iki kelių tūkstančių amperų. Jis automatiškai atpažįsta prijungtus priedus.

Daugiau informacijos www.elintosms.lt

37

38

teisė

Elektros Erdvës

ĮMONIŲ TEISĖ Patvirtintas naujas ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 RED.). Jis patvirtintas remiantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006, kuris nustato statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE, 2 redakcija, kuri iš dalies pakeitė Tarybos reglamentą Nr. 3037/90. Naujame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje veiklos išskiriamos į sekcijas, skyrius, grupes, klases bei poklasius.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226; Žin, 2007, Nr. 119-4877.

Patvirtinta nauja Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakcija

mas kaip fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka į steigiamas arba veikiančias įmones investuojanti nuosavą turtą, skirtą verslo pradžiai ar inovatyvaus verslo plėtrai finansuoti, ir teikianti šioms įmonėms patarimus dėl verslo plėtros bei valdymo, konsultavimo ir mokymo paslaugas. Įstatyme pateikiama verslininko sąvoka: jis kuris laikomas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektu, jeigu jam dirbančių asmenų skaičius nėra mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina šias sąlygas: metinės pajamos yra ne didesnės nei 138 mln. litų ir balanse nurodyto turto vertė yra ne didesnė nei 93 mln. litų.

Pažymėtina, kad naujoje įstatymo redakcijoje įgyvendinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas bei teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei verslininkams, kurie atitinka šiame įstatyme numatytus reikalavimus.

2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakcija, suderinta su 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB.

Akcentuotina, kad nauja įstatymo redakcija papildoma straipsniu, reglamentuojančiu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklą. Taryba sudaroma iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų, siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą.

Įstatymas praplėstas nauju straipsniu, apibrėžiančiu vartojamas sąvokas.

Neformalus investuotojas apibrėžia-

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1346; Žin, 2007, Nr. 132-5354.

Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatų pakeitimai 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja redakcija išdėstyti Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatai. Nuostatai reglamentuoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Bendrovės) garantijų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikimo sąlygas bei šių subjektų įsipareigojimų, pagal suteiktas garantijas, vykdymo tvarką.

Nuo šiol Bendrovės teikiamos garantijos suma negali būti didesnė kaip 5 mln. litų. Anksčiau Nuostatuose buvo numatyta ne didesnė kaip 800 tūkst. litų garantijos suma. Paskolos gavėjui, kuris prašymo suteikti garantiją pateikimo (registravimo) Bendrovei dieną veikė trumpiau nei 3 metus, negali būti suteikiama didesnė nei 2 mln. litų garantija.

Atkreiptinas dėmesys, kad papildytas sąrašas sąlygų, kurias reikia įgyvendinti norint gauti garantiją – paskolos gavėjas negali būti restruktūrizuojamas ar bankrutuojantis.

Pagal naują redakciją subjektui suteikta de minimis valstybės pagalba negali būti kliūtis gauti Bendrovės suteikiamas garantijas.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 4-501 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 322 „Dėl Smulkaus ir vidutinio

teisė

Nr. 1 (19) 2008

verslo paskolų garantijų teikimo, smulkaus ir vidutinio verslo rizikos kapitalo investavimo ir dalinio paskolų palūkanų dengimo smulkaus ir vidutinio verslo subjektams administravimo veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; Žin, 2007, Nr. 126-5144.

skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Patvirtinta nauja Įvežtų ir importuotų prekių kainų statistinės mėnesinės ataskaitos forma KA-25

Paminėtina, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 1 000 iki 120 tūkst. litų, jeigu nusižengimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis. Skiriama bauda negali būti didesnė kaip 3 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Nuo 2008 m. vasario 1 d. įsigalioja nauja redakcija išdėstyta Įvežtų ir importuotų prekių kainų statistinės mėnesinės ataskaitos forma KA-25. Kartu su forma KA-25 pateikiami paaiškinimai, kaip ją pildyti.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. DĮ-274 „Dėl Įvežtų ir importuotų prekių kainų statistinės ataskaitos formos patvirtinimo“; Žin, 2007, Nr. 134-5447.

Priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas Nuo 2008 m. vasario 1 d. įsigaliojo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams įstatymas, kurio tikslas yra nustatyti nesąžiningos komercinės veiklos draudimą, nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus, institucijas, atsakingas už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Įstatyme klaidinantys veiksmai apibrėžiami kaip apgaulingos informacijos arba informacijos, kuri nėra faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių išvardytų elementų apgauna ar gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas, kai dėl to vartotojas skatinamas ar gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Įstatyme numatomas ne vien klaidingos informacijos paskleidimas, tačiau ir klaidinantis informacijos neatskleidimas, dėl kurio vidutinis vartotojas priėmė sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas apibrėžia ir agresyvią komercinę veiklą, jeigu ji priekabiavimu, prievarta, įskaitant fizinės jėgos taikymą arba pernelyg didelę įtaką, labai apriboja ar gali apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir jeigu taip vidutinis vartotojas gali būti

Nesąžiningą komercinę veiklą kontroliuos Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Įstatymas tai pat reglamentuoja prašymų (skundų) nagrinėjimo procedūrą, bei subjektus, kurie gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Konkurencijos tarybą su skundais.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo 2007 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. X-1409; Žin, 2008, Nr. 6-212.

Įsigaliojo Reklamos įstatymo pakeitimai Nuo 2008 m. vasario 1 d. įsigaliojo Reklamos įstatymo pakeitimai. Įstatymo redakcija papildyta punktais, nustatančiais kriterijus, kada reklama laikytina klaidinančia. Norint nustatyti, ar reklama yra klaidinanti reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie reklamos davėją ar kitą asmenį, prekes ir paslaugas, prekių įsigyjimo ir vartojimo sąlygas, reklamos davėjo įsipareigojimus bei vartotojo teises, riziką, su kuria jis gali susidurti ir skundų nagrinėjimą.

Nustatyta, kad sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, vertinama, ar vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą, reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.

Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigalios pakeitimai, kurie draus įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Minėtas išorinės reklamos draudimas taip pat bus taikomas gatvėse ir prie jų, jeigu išorinė reklama gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius ar kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat numatytas draudimas naudoti reklamą, kuria imituojami kelio ženklai. Paminėtina, kad

šiuo reikalavimu draudžiama įrengti išorinę reklamą, jeigu nėra gautas savivaldybės nustatyta tvarka išduotas leidimas. Reklama, įrengta pažeidžiant reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išmontuota neatlyginant nuostolių jos savininkui arba įrengusių asmenų lėšomis.

Naująja įstatymo redakcija taip pat patvirtintos padidėjusios baudos už klaidinančios ir neleidžiamos reklamos naudojimą nuo 1 000 iki 30 tūkst. litų, o tais atvejais, kai pažeidimai padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis bauda gali siekti ir iki 120 tūkst. litų.

Tokiu reguliavimu siekiama griežčiau kovoti su asmenimis, kurie nesilaikant reikalavimų montuoja reklaminius stendus bei kitą reklaminę informaciją.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1, 2, 5, 6, 12, 17, 18, 22, 23, 24, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo 2008 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. X-1414; Žin, 2008, Nr. 11-374.

MOKESČIŲ TEISĖ Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai Nuo 2008 m. sausio 1 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais patikslinami akcizais apmokestinamų prekių, rinkos kainos, Europos bendrijų teritorijos, trečiosios teritorijos bei valstybės narės sąvokos. Įsigaliojus Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimams, akcizais apmokestinamos prekės bus apibrėžiamos kaip etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas ir energetiniai produktai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, išskyrus gamtinių dujų sistemomis tiekiamas gamtines dujas ir elektros energiją. Rinkos kaina bus apibrėžiama kaip atlygis, kurį sandorio sudarymo metu sąžiningos konkurencijos sąlygomis, kai prekių pardavėjas arba paslaugų tiekėjas nėra susijęs ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos, mokėtų pirkėjas siekdamas įsigyti prekę arba paslaugų toje valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas.

Pažymėtina, kad nuo 2008 m. taikomi papildomi reikalavimai importo PVM neapmokestinamoms prekėms, atsiunčiamose nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose. Siuntmena laikoma nedidelės vertės, be anksčiau numatytų reikalavimų, jeigu jos muitinė vertė yra ne didesnė nei 160 litų

39

40

teisė

Elektros Erdvës

ir jeigu siuntmenoje esančios kavos svoris yra ne didesnis nei 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris ne didesnis nei 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 28, 31, 32, 40, 62, 80 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 2007 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. X-1322; Žin., 2007, Nr. 125-5091.

Paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai 2007 m. lapkričio 29 d. paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame Teismas konstatavo, kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjai pateiktą skundą motyvavo tuo, kad remiantis šiuo įstatymu nuolatinės buveinės, nuolat vykdančios komercinę ūkinę veiklą per atstovą, juridinių asmenų pelno mokesčiu buvo apmokestinamos atgaline tvarka. Tuo tarpu Konstitucijoje numatyta, kad įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios.

Savo nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo nustatytas naujas mokesčio objektas, naujas mokesčio subjektas, nebuvo pakeistas anksčiau nustatytas juridinių asmenų pelno mokesčio dydis (tarifas), taip pat nebuvo nustatyta naujų pareigų mokesčių mokėtojams, palyginti su tomis, kurios buvo anksčiau nustatytos. Ginčijama įstatymo nuostata buvo skirta juridinių asmenų pelno mokesčio santykiams, kurie, priešingai nei teigė pareiškėjas, dar nebuvo pasibaigę, reguliuoti. Taigi ginčijamas teisinis santykis neįsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius ir nepažeidė Konstitucijos principo „įstatymo negaliojimo atgal“ (lex retro non agit), taip pat nepaneigė mokes-

čių mokėtojų teisinių lūkesčių bei teisinio tikrumo.

gos priemonėmis jas grąžinti į tam skirtą vietą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas; Žin., 2007, Nr. 126-5132.

Nuostatų priedas „Nebaigtinis darbų arba darbo sektorių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių, sąrašas“ išdėstytas nauja redakcija.

Atnaujinta Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM305 forma Nuo 2007 m. lapkričio 30 d. vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. patvirtina atnaujinta Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM305 forma bei jos priedai.

Kartu su deklaracijos formomis patvirtintos ir jų užpildymo, tikslinimo bei pateikimo taisyklės. Nuo šiol gyventojai pajamas galės deklaruoti elektroniniu būdu. Gyventojai gali deklaruoti pajamas atnaujintoje formoje elektroniniu būdu nuo 2007 m. gruodžio 1 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. VA-72; Žin., 2007, Nr. 123-5058.

DARBO TEISĖ Patvirtinti nauji Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai Siekiant įgyvendinti 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones patvirtinti Darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis nuostatai (toliau – Nuostatai).

Nuo 2007 m. lapkričio 30 d. įsigaliojusioje Nuostatų redakcijoje detaliau aptariamos darbdavio pareigos aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Nustatyta, kad darbdavys privalo asmeninėmis apsaugos priemonėmis aprūpinti moksleivius ir studentus, atliekančius darbinę praktiką.

Naujoje Nuostatų redakcijoje papildytos ir darbuotojų pareigos, nustatant jų atsakomybę pasinaudojus apsau-

Informaciją pateikė SORAINEN Sorainen – įmonių įsigijimų ir susijungimų bei verslo teisės paslaugas teikianti grupė, turinti filialus Vilniuje, Rygoje ir Taline. www.sorainen.lt

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331; Žin., 2007, Nr. 123-5055.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai Nuo 2008 m. sausio 1 d. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, o ne ketvirtadalį, kaip buvo numatyta anksčiau. Jeigu gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.).

Nuo šiol Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 proc., o kol vaikui sueis dveji metai – 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2007 m. gruodžio 4 d. įstatymas Nr. X-1338; Žin, 2007, Nr. 132-5346.

Patvirtintas minimalus darbo užmokestis Nuo 2008 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2007 m. lapkričio 13 d. teikimu iki 4,85 lito padidintas minimalus valandinis atlygis, o minimali mėnesinė alga nuo šiol bus 800 litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“; Žin, 2007, Nr. 137-5592.

PUSH THE PROGRESS BUTTON Experience tomorrow’s automation technology

Išmatavimai: 235 x 100 x 65 mm

Gaminio Nr. 20 05 02

Viskas kabeliams

� Kabelių apvalkalo nuėmėjas� ir apvalkalo skutimo aparatas� Vidutinės įtampos kabeliams nuo 25 iki 500 mm2

� Gaminio Nr. 20 05 08

g:

We are exhibitin

4.2008 T 06.04. – 11.0 2008 FRANKFUR J66) (Hall 8.0/Stand

Mūsų katalogo kreipkitės adresu: info@haupa.com

HAUPA Baltics Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje 03105 Vilnius, tel. (8 5) 263 9114, muenchen.lt@ahk-balt.org

P. Smugleviciaus g. 8-30•08311 Vilnius Tel./GSM: +370 699 633 63 Fax: +370 527 841 64 E-mail: andrius.krisiunas@haupa.com

www.haupa.com Aut08_Ima_105x210_Ele_LT.indd 1

25.02.2008 9:22:42 Uhr

Visus produktus galite gauti iš mūsų elektros prekių didmenininkų.

42

Elektros Erdvës

summary On the prospects of the nuclear energy industry 6

electric spaces

energy industry. From the unremembered times sailors harnessed wind with the help of the equipment created by humans – the sail. At the 7th century in Persia a windmill was invented that in the middle-ages became one of the main energy industry technologies and for many centuries had been used for milling of grain, sawing of planks, raising the water, etc.

The heat released from the depths of the earth, or the geothermal energy is the field, where scientists and business are looking for alternative ways to provide themselves with the energy resources. The Institute of Geology and Geography researches the possibilities of using this energy in Lithuania. In the near future it will be surely one of alternative energy types also by us.

ANYKŠČIAI AIR NETWORK OF THE POWER AND LIGHT COMPANY 10

During the last several years all over the world the increase of economic potential promised by the nuclear energy industry is recognized as an alternative to the energy industry using the extracted fuel that is permanently getting more expensive and damages the environment. Nowadays in the world the nuclear power stations produce as much electric energy as all energy production sources have produced in 1960. Tremendous experience is accumulated reaching about 10 thousand reactor-years. That is equivalent to the work of 100 reactors for 100 years.

After Lithuania‘s decision to build the modern nuclear power station it is worth to review the prospects of this branch of the energy industry. That is discussed in this article.

FACTORS OF THE WIND ENERGY INDUSTRY DEVELOPMENT 16 The wind energy industry is attributed to one of the oldest technologies of the

One cannot forget also the energy generated by wind in the list of alternative and renewable energy sources.

This article is about the wind energy industry and its prospects and also about the decentralized systems of the energy industry.

Geothermal energy 22

It is widely described about the first power station in Lithuania, that has begun to work in Rietavas in 1892, but there is no reliable information about when and where for the first time the electric energy has been produced by using the water force. It is published on the Internet that in the Anykščiai water mill the power generator has been built in 1902.

Nevertheless, the archive documents of the Anykščiai water mill – power station do not support the fact that the power station has worked in 1902, but they reveal the new fact that the people of Anykščiai have been dexterous masters and in home conditions have produced water turbines. This is the traditional article from the history of Lithuanian energy industry development.

naudinga informaciia 1. DIDMENINĖ PREKYBA

2. MONTAVIMO DARBAI

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ABB“ Saltoniškių g. 14, LT-2004Vilnius (8 5) 273 8300 (8 5) 273 8333 info@lt.abb.com www.abb.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Ardena“ Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius (8 5) 213 9544 (8 5) 213 9543 office@ardena.lt www.ardena.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ELEKTROBALT“ Liepkalnio g. 85, LT-02120 Vilnius (8 5) 266 0091 (8 5) 266 0097 office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmonta“ Motorų g. 6, LT-2038 Vilnius (8 5) 230 6444 (8 5) 213 5488 info@elmonta.lt www.elmonta.lt

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elinta“ Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r.

(8 37) 35 19 87 (8 37) 45 27 80 info@elinta.lt www.elinta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

AB „EMPOWER“ Motorų g. 4, Vilnius 85 210 55 60 85 232 90 79 bronius.pargaliauskas @empower.lt www.empower.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

Draka Keila Cables AS Verkių g. 29 Vilnius (8 5) 272 1464 (8 5) 272 1484 mindaugas.liaugminas@draka.lt www.drakakeila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Liumenas“ Metalistų g. 2, LT-78107 Šiauliai (8 41) 54 00 60 (8 41) 54 00 65 biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektronikos komponentai“ Architektų g. 1, Šiauliai (8 41) 51 10 59 (8 41) 51 00 19 info@elcomp.net www.elcomp.net

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „NEILUVA“ Naugarduko g. 41A, Vilnius (8 5) 215 1560 (8 5) 215 1559 info@neiluva.lt www.neiluva.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektroskandia“ Linkmenų g. 15, LT-09300Vilnius (8 5) 275 7040 (8 5) 275 7041 mail@elektroskandia.lt www.elektroskandia.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Rifas“ Tinklų g. 29A, LT-35115 Panevėžys (8 45) 58 27 28, mob. 8 698 53260 (8 45) 58 27 29, 8 698 53 261 info@rifas.lt www.rifas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elstila“ Jonavos g. 62A, LT-44192 Kaunas (8 37) 20 58 02 (8 37) 20 12 80 centras@elstila.lt www.elstila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „OBO Bettermann“ Meistrų g. 8, LT-02189 Vilnius (8 5) 237 5911 (8 5) 237 5912 obo@obo.lt www.obo.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ABB“ Saltoniškių g. 14, LT-2004Vilnius (8 5) 273 8300 (8 5) 273 8333 info@lt.abb.com www.abb.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Onninen lit“ Savanorių pr. 187, Vilnius (8 5) 232 2240 (8 5) 232 2207 info@onninen.lt www.onninen.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmoda“ Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius (8 5) 239 5566 (8 5) 223 95564 elmoda@post.omnitel.net www.elmoda.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Schneider Electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius (8 5) 247 7777 (8 5) 247 7771 info@lt.schneider-electric.com www.schneider-electric.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmonta“ Motorų g. 6, LT-2038Vilnius (8 5) 230 6444 (8 5) 213 5488 info@elmonta.lt www.elmonta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elpreka“ Draugystės g. 13A, Kaunas (8 37) 35 29 36 (8 37) 35 12 35 info@elpreka.lt www.elpreka.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „SLO“ Vilkpėdės g. 4, LT-03151 Vilnius (8 5) 215 0070 (8 5) 215 0071 biuras@slo.lt www.slo.lt

Adresas

Adresas

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elpreka“ Draugystės 13A, Kaunas (8 37) 35 29 36 (8 37) 35 12 35 info@elpreka.lt www.elpreka.lt UAB „Elmoda“ Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius (8 5) 239 5566 (8 5) 223 95564 elmoda@post.omnitel.net www.elmoda.lt

3. PROJEKTAVIMAS

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ERP“ Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT-09308 Vilnius (8 5) 248 7494 (8 5) 248 7493 info@erp.eu www.erp.eu

Nr. 1 (19) 2008

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Liumenas“ Metalistų g. 2, LT-78107 Šiauliai (8 41) 54 00 60 (8 41) 54 00 65 biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „NEILUVA“ Naugarduko g. 41A, Vilnius (8 5) 215 1560 (8 5) 215 1559 info@neiluva.lt www.neiluva.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

4. GAMYBA Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

Draka Keila Cables AS Verkių g. 29 Vilnius (8 5) 272 1464 (8 5) 272 1484 mindaugas.liaugminas@draka.lt www.drakakeila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektronikos komponentai“ Architektų g. 1, Šiauliai (8 41) 51 10 59 (8 41) 51 00 19 info@elcomp.net www.elcomp.net

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elinta“ Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r.

(8 37) 35 19 87 (8 37) 45 27 80 info@elinta.lt www.elinta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Rifas“ Tinklų g. 29A, LT-35115 Panevėžys (8 45) 58 27 28, mob. 8 698 53 260 (8 45) 58 27 29, mob. 8 698 53 261 info@rifas.lt www.rifas.lt

5. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ERP“ Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT-09308 Vilnius (8 5) 248 7494 (8 5) 248 7493 info@erp.eu www.erp.eu

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas

6. EKSPLOATAVIMAS, REMONTAI Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Kauno energetikos remontas“ Chemijos g. 17, LT-51331 Kaunas (8 37) 45 67 02 (8 37) 45 29 48 ker@ker.lt www.ker.lt

7. MOKYMAI, MOKYMO ĮSTAIGOS Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

VŠĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21 , LT-08420 Vilnius (8 5) 237 4577, 269 7098 (8 5) 269 7166 info@remc.lt www.remc.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

VŠĮ Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, LT-3009 Kaunas (8 37) 30 86 20 (8 37) 33 31 20 info@ktk.lt www.ktk.lt

43

Judesio kontrolë Lexium PAC Suteikite árenginiui naujø galimybių!

Lexium PAC tai intelektuali kombinacija: Lexium Controller valdiklis su programine áranga Lexium 05 servo pavara BSH servo variklis

Greitas ir paprastas programavimas Automatinis pavaros susiderinimas (autotuning) PLCopen ir judesio kontrolës funkcijø blokai (rotary knife, flying shear, grouping/ ungrouping, clamping...)

Patogi vartotojo sàsaja

Sprendimai visoms sritims: Platus pritaikymas daugelyje pramonës srièiø: maisto, medienos, tekstilës, metalo, elektronikos

Simply Smart!

Daugiau iðradingumo ir intelektualumo, kartu lengvinant naudojimà.

www.schneider-electric.lt www.telemecanique.com