20 zurnalas

Kaina 5 Lt

2008 Nr. 2(20)

l e i d i nys au to mati z ac i j o s, el e k tr ot ec h n i ko s, e n e rg e t iko s, š i ldym o, v ė d i n i m o, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams

Sinchronizacija su UCTE

6

Elektros srovės konvertavimas

10

E. parengtis

14

Elektroninis projektavimas

18

Inovacijos, pakeitusios pasaulį Jau 75-erius metus kartu su Jūsų verslu Omron Electronisc OY Regioninis pardavimų biuras Baltijos šalims, Žukausko g. 2/3-83, LT-08240 Vilnius, Lietuva

ISSN 1648-6927

http://industrial.omron.lt

Balttechnika 2008 05 20 –23

Elektroniniai komponentai bei pramoninės paskirties technologinė įranga, užtikrinantys Jūsų produktų kokybę Tyco Electronics GIC (Global Industrial and Commercial) padalinys orientuotas į gamintojus ir padeda savo klientams įdiegti modernius komponentus bei sprendimus į kuriamus produktus bei įrenginius.

Aplankykite mus parodoje Balttechnika 2008 stende 5.B01

Tyco Electronics tiesiogiai ir per distributorius siūlo jungtis, jungčių sistemas, rėles, jungiklius, filtrus, termosusitraukiančius vamzdelius, kabelius ir kabelių pynes, įrankius bei įrangą, identifikacijos produktus, elektrinius variklius, pasyvius – rezistorinius, induktyvinius, talpinius – elementus ir kitus gaminius.

Parodoje BALTTECHNIKA 2008 užsukite į mūsų stendą 5.B01 ir mes suteiksime daugiau informacijos apie mūsų galimybes, aprūpinsime literatūra ir visa Jums reikalinga informacija apie Tyco Electronics gaminius.

„Tyco Electronics“ AMP atstovybė Smolensko g. 6, Vilnius Tel.: (8 5) 213 1402, 211 3016, faks. 213 1403 El. p. BalticPIC@tycoelectronics.com www.tycoelectronics.com Tyco, Tyco Electronics ir TE simbolis yra prekių ženklai.

 









      

    

Daþnio keitikliai Altivar 31

Akcija!

Speciali nuolaida perkant ið „Schneider Electric“ atstovø*

laiko patikrintas produktas – šiuolaikiškas funkcianalumas

*daugiau informacijos apie akcijà www.schneider-electric.lt

Pasiþymëdamas aukðtu naðumu ir funkcijø ávairove, Altivar 31 ið tikrøjø yra paprastas…

Paruoðiamas darbui akimirksniu!

Automatinio prisiderinimo funkcija leidþia jam greitai prisitaikyti prie bet kokio variklio parametrø. Labai nedideli gabaritai!

Nepaisant integruoto EMC filtro daþnio keitikliai yra kompaktiðki, o galimybë montuoti vienà ðalia kito padidina vietos taupymo galimybes.

Efektyvus!

Vektorinis valdymas uþtikrina dinamiðkà ir patikimà Jûsø varikliø valdymà.

Puikiai integruojasi!

Panaudojant du integruotus ryðio protokolus (Modbus ir CANopen), Altivar 31 daþnio keitikliai padidina ryðio su pramoninëmis automatikos sistemomis galimybes.

Kartu su linkëjimais „Telemecanique“ kvieèia susipaþinti su „Simply Smart“* pasauliu, á kurá duris Jums atveria daþnio keitikliai Altivar 31 tokiomis savo savybëmis kaip paprastumas, kompaktiðkumas, integracija, lankstumas

Simply Smart!

Daugiau iðradingumo ir intelektualumo, kartu lengvinant naudojimà.

Trifaziams asinchroniniams varikliams nuo 0,18 iki 15 kW

turinys 6

Studijos santrauka

10

Elektros srovės konvertavimas energetikoje

13

Dr. Stasiui Malkevičiui – 80

14

E. parengtis

16

Energijos taupymas apšvietime

18

Elektroninis projektavimas daugėjančių iššūkių pasaulyje

20

Apsaugų nuo viršįtampių derinimas atsižvelgiant į pastato žaibosaugą

24

Darbai srovinėse įrenginių dalyse neatjungus įtampos

26

Tradiciniai žemosios įtampos tinklų apsaugų suderinimo būdai

31

Pažangūs žemosios įtampos tinklų apsaugų suderinimo būdai EFDP sistema

32

Pirmoji Lietuvos hidroelektrinė

37

Nauji ilgaamžiškumo standartai

39

Elektrikų Joninės’ 2008

48

Summary

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavičius E. p. neta@neta.lt Konsultantė dr. Liudmila Andriušienė Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

A d m i n i s t ra c i j a Vykdomasis direktorius Eugenijus Kaziliūnas Reklamos projektų vadovė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@folioverso.lt Leidykla „FOLIO VERSO“ Švitrigailos g. 11F LT-03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@folioverso.lt UAB „FOLIO VERSO“ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines versijas galite rasti www.neta.lt Tiražas 2 000 egz.

6

Studijos santrauka Pa s t o v i ų g a l i o s s r a u t ų , B a lt i j o s energetikos sistemoms dirbant sinchroniškai su ucte, pirminės galimybės

Studijos vykdymo pagrindas 2007 m. birželio 11 d. Baltijos šalių vyriausybių vadovai pasirašė komunikatą, kuriuo įpareigojo Estijos, Latvijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatorius (PSO) parengti pilną galimybių studiją dėl Baltijos elektros perdavimo sistemos sinchronizavimo su UCTE sinchroninio darbo zona ir iki metų pabaigos pateikti vyriausybių vadovams studijos rezultatus dėl sinchronizavimo išlaidų ir galimo darbų grafiko. Lenkijos „PSE–Operator SA“, kaip su Baltijos PSO besiribojantis ir UCTE priklausantis PSO, buvo pakviestas dalyvauti studijoje. 2007 m. spalio 30 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos šalių PSO ir „PSE-Operator“ dėl bendro darbo, atsakomybės ir kompetencijų pasiskirstymo perdavimo sistemos operatoriams pagal priskirtos studijos darbų apimtis, siekiant išanalizuoti, ištirti, įvertinti ir atlikti skaičiavimus visiems galimiems Baltijos šalių elektros rinkos integravimo su Centrinės ir Rytų Europos elektros rinka scenarijams.

Pirmasis bendradarbiavimo žingsnis buvo užduoties vykdymo grupės, susidedančios iš „OÜ Põhivõrk“, „AS Augstsprieguma tikls“, AB „Lietuvos energija“ ir „PSE-Operator SA“ atstovų, įsteigimas, įpareigojant ją parengti pirminę galimybių studiją. Užduoties vykdymo grupei buvo pavesta atlikti preliminarius supaprastintomis prielaidomis paremtus skaičiavimus ir pateikti pirmąsias išvadas ir rekomendacijas dėl nagrinėjamo sinchronizuoto tarpsisteminio sujungimo scenarijaus.

pirmosios išvados. Galimybių studijos metu gauti rezultatai turi būti traktuojami tik kaip preliminarūs.

Pateikiame užduoties vykdymo grupės atlikto darbo santrauką, kurioje trumpai ir glaustai išdėstytos prielaidos ir

2. Išlaidų, susijusių su Baltijos šalių elektros sistemų atsijungimu nuo IPS/ UPS sistemos vertinimą, remiantis su-

Siekiant įvertinti pilnas būtinų su sinchronizuotu tarpsisteminiu sujungimu susijusias investicijų ir veiksmų apimtis, toliau reikia parengti tokius vertinimus: 1. Dinaminio stabilumo analizę, kuri reikalinga vertinant sistemos darbą esant dažnio trikdžiams ir nustatant svyravimus išplėstos UCTE sistemos sinchronizuotos zonos viduje;

Senosiose elektrinėse papildomai r e i k i a n u m a t y t i UCTE r e i k a l a v i m u s atitinkančių pirminio reguliavimo priemonių įdiegimą, kurios visoms trims Baltijos energetikos sistemoms kar tu kainuotų apie 80 mln. eurų.

Nr. 2 (20) 2008

tartimis su rytinėmis kaimyninėmis valstybėmis – Rusija ir Baltarusija.

Modelis ir prielaidos Kad nustatytais terminais būtų atlikti skaičiavimai ir gauti orientaciniai rezultatai, susitarta skaičiavimuose taikyti visų PSO parengtus faktinio tinklo darbo modelius 2007 m. vasaros ir žiemos laikotarpiais, papildomai numatant tam tikrus tinklo stiprinimo darbus.

Dėl tarpsisteminių jungčių su kaimyninėmis šalimis susitarta taip: Papildomai prie esamos linijos „Estlink I“ į modelį įtraukti „Estlink II“; Jungties tarp Baltijos PSO ir Švedijos PSO į modelį netraukti dėl didesnio neapibrėžtumo; Asinchroninis darbas tarp Baltijos PSO ir IPS/UPS (Rusija ir Baltarusija); Sinchroninis darbas tarp Kaliningrado srities ir Baltijos PSO. Privaloma modelių sujungimo sąlyga yra jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų ir įvairių tinklo plėtros scenarijų įtraukimas.

Lietuvos–Lenkijos jungčiai buvo atlikti trijų tinklo plėtros etapų skaičiavimai: 1-asis etapas: 400 kV dvigrandė linija Alytus–Ełk, 400 kV linija Narew–Ełk; 2-asis etapas: po 1-ojo etapo stiprinama 400 kV dvigrandė linija Ełk–Ostrołeka, 400 kV dvigrandė linija Ostrołeka–Miłosna ir 400 kV linija Kaunas–Ełk; 3-iasis etapas: po 2-ojo etapo stiprinama 400 kV dvigrandė linija Ostrołeka–Olsztyn Matki.

Analizės rezultatai Pirmoji užduoties vykdymo grupės rekomendacija: tolesnei analizei turėtų būti naudojami energetinės sistemos plėtros iki 2015 m. modeliai, kadangi apkrovos ir generavimo kreivės bei perdavimo linijų skaičius gali keistis, ir, palyginti su 2007 m., tam tikrais atvejais šie pokyčiai gali būti pakankamai reikšmingi. Atsižvelgiant į naujų elektrinių ir perdavimo linijų statybai reikalingą laikotarpį, anksčiausiai 2015 m. yra galimas pirmojo tarpsisteminių linijų įgyvendinimo etapo užbaigimas.

Taigi, užduoties vykdymo grupės nuomone, būtina atlikti papildomus sistemos stabilumui reikalingų apkrovos srautų skaičiavimus pagal 2015 m. modelius ir užbaigti šiuos skaičiavimus atliekant dinaminio stabilumo analizę, o tai ypač svarbu siekiant išsiaiškinti sistemos darbo būklę per ir po dažnio

trikdžių ir nustatyti galimus svyravimus tarpsisteminėmis linijomis sujungtos sistemos viduje.

Preliminarūs 1-ojo etapo rezultatai (žiemos ir vasaros modelis) rodo, kad sujungimas tarp Baltijos PSO ir UCTE yra galimas tik per pastoviosios srovės intarpą (back-to-back station), t. y. asinchroninę jungtį. Toks sujungimas suteikia PSO galimybę kontroliuoti tarpsisteminių energijos mainų srautus; kitu atveju dėl staigaus generavimo šaltinių atsijungimo Baltijos šalyse gali būti labai viršijama apkrova ir kilti įtampos svyravimų Lenkijos tinklo šiaurės rytų dalyje, taip pat galimas pilnas elektros energijos tiekimo nutrūkimas Baltijos šalyse. Sinchroninio Baltijos šalių ir UCTE darbo aspektai numatyti ir 2-ojo

bei 3-iojo etapo techninių klausimų sprendimuose, su sąlyga, kad bus įgyvendintas reikiamas Lenkijos Baltijos šalių vidaus tinklų sustiprinimas, įskaitant dvi papildomas jungtis tarp Baltijos šalių ir UCTE. Į tinklo sustiprinimo, kuris turi būti atliekamas papildomai prie jau modeliuose numatytos perdavimo linijų statybos, skaičiavimus trims etapams turi būti įtraukta: Perdavimo tinklo, kuriuo tiekiama elektros energija Varšuvos zonai, ir 110 kV linijų Lenkijos šiaurės rytų dalyje sustiprinimas.

Perdavimo linijų Harku–Sindi–Riga ir Ignalina–Kruonis statyba ir tarp-

7

8

Elektros Erdvës

sisteminės linijos Latvija–Lietuva sustiprinimas Baltijos šalyse.

Baltijos šalių ir Lenkijos asinchroninis sujungimas (1-asis etapas) anksčiausiai galimas 2015 m. dėl 400 kV perdavimo linijos Ełk–Narew statybai reikalingo laikotarpio. Šiame periode Baltijos šalių elektros sistemos turi ir toliau dirbti sinchronizuotai su IPS/UPS. Pagal Baltijos šalių ir UCTE sinchronizuoto darbo scenarijų papildomai turi būti atlikti dideli Lenkijos ir Baltijos šalių tinklo sustiprinimo darbai. Sprendžiant vien pagal parengiamųjų darbų (žemės panaudos teisės įgijimas) ir perdavimo linijų statybos linijų statybos trukmę, atrodo, kad šiai sąlygai įgyvendinti reikia apie 12 metų. Preliminarus numanomas terminas visiems sinchroniniam darbui reikalingiems pasiruošimams įgyvendinti atrodo būsiantis apie 2020–2025 m.

Asinchroninis sujungimas (per pastoviosios srovės intarpą) turėtų būti įgyvendinamas kaip pirmasis žingsnis pereinant prie sinchroninio sujungimo. Remiantis preliminaria analize, pastačius sinchroniniam darbui reikalingą infrastruktūrą, vienoje iš tarpsisteminio jungimo linijų rekomenduojama palikti asinchroninį sujungimą, padidinant tarpsisteminio jungimo stabilumą ir energijos mainų galimybes. Trečioji tarpsisteminio jungimo linija tarp Lenkijos ir Lietuvos (Ełk–Kaunas) nedaug pagerina energijos mainų tarp Baltijos šalių ir Lenkijos galimybes. Užduoties vykdymo grupės nuomone, tolesnės galimybių studijos dėl UCTE–BALTSO sinchroninio sujungimo pagal darbo apimtį turėtų būti nagrinėjamos kitos papildomos perdavimo linijos su skirtingais tarpsisteminio jungimo taškais Lenkijoje ar Lietuvoje ar Kaliningrade.

Papildomai prie išvadų apie techninį sinchroninio darbo galimumą būtina pabrėžti, kad UCTE–BALTSO tarpsisteminių linijų pralaidumas bei Baltijos šalių gebėjimas dirbti sinchroniškai su UCTE yra tiesiogiai susiję su didžiausio generuojančios šaltinio Baltijos šalyse galia arba pastoviosios srovės jungtimis tarp Baltijos šalių ir „Nordel“ arba IPS/UPS.

Preliminarus išlaidų skaičiavimas Pagal šiuo metu galiojantį Estijos perdavimo sistemos ilgalaikės plėtros planą numatyta 330 kV linijos Harku–Sindi statyba, kuri kainuotų 32 mln. eurų, ir 330 kV linijos Sindi–Ryga (Latvijoje) statyba, kuriai Estijos išlaidų dalis sudaro 10 mln. eurų. Minėtų linijų

Užduoties vykdymo grupei buvo pavesta atlikti preliminarius supaprastintomis prielaidomis paremtus skaičiavimus ir pateikti pirmąsias išvadas ir rekomendacijas dėl nagrinėjamo sinchronizuoto tarpsisteminio sujungimo scenarijaus.

utiesimas taip pat yra būtina pirminė sąlyga pagal sinchroninio sujungimo su UCTE scenarijų ir kainuoja apie 42 mln. eurų.

Numatomos išlaidos tam, kad Latvijos energetikos sistema būtų parengta sinchroniniam darbui, apima dviejų elektrinių statybą – vieną Rygoje, kitą Kuržemės rajone. Jos reikalingos, kadangi Latvijoje yra didelis disponuojamos generuojančios galios trūkumas.

Abiejų elektrinių statybos, kurių kiekviena būtų nuo 400 iki 500 MW galios, bei papildomai statomų 300 km 330 kV linijų Kuržemės elektrinės prijungimui išlaidos vertinamos 1 mlrd. eurų. Be to, būtina stiprinti Lietuvos–Latvijos jungtis pastatant naują liniją iki Ignalinos, kuriai Latvijos išlaidų dalis sudaro iki 17 mln. eurų. Vienintelis daugiau ar mažiau konkretus projektas yra linija Ryga–Sindi, kur Latvijos išlaidų dalis yra apie 25 mln. eurų. Bendrosios preliminariai vertintos Latvijos išlaidos siektų iki 1050 mln. eurų.

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos perdavimo sistemos plėtros planą numatyta pastatyti 330 kV linijas Vilnius–Neris, Telšiai–Klaipėda, Panevėžys–Mūša, Kruonio HAE–Alytus dvigrandę liniją su pastoviosios srovės intarpu, kurios kainuotų iki 290 mln. eurų. Papildomai prie patvirtintų planų, dar reikia nutiesti dvigrandę liniją Ignalina–Kruonio HAE, kuri kainuos apie 65 mln. eurų, ir liniją iš Ignalinos į Latviją, kuriai Lietuvos išlaidų dalis sudarytų 6 mln. eurų, ir, pridėjus statybos išlaidas dviem papildomoms linijoms į Lenkiją, sudarytų iki 260 mln. eurų. Šių investicijų, kurios yra

būtina pirminė sinchroninio sujungimo scenarijaus sąlyga, sąnaudos – maždaug 550 mln. eurų.

Senosiose elektrinėse papildomai reikia numatyti UCTE reikalavimus atitinkančių pirminio reguliavimo priemonių įdiegimą, kurios visoms trims Baltijos energetikos sistemoms kartu kainuotų apie 80 mln. eurų.

Remiantis pirmiau padarytomis techninėmis prielaidomis, bendrosios išlaidos Lenkijos energetikos sistemai įvertintos 654 mln. eurų. Šis vertinimas apima tris pagrindines būtinų investicijų grupes.

Pirmoji grupė, sudaranti apie 54 mln. eurų, numatyta Lietuvos–Lenkijos dvigrandei linijai. Antroji grupė yra susijusi su didelės apimties infrastruktūros plėtra Lenkijos šiaurės rytų dalyje ir šios išlaidos įvertintos 430 mln. eurų. Trečioji grupė – apie 170 mln. eurų – skiriama dėl numatomo tarpsisteminio sujungimo neišvengiamam tam tikrų sistemos dalių stiprinimui, sukuriant vienodas elektros mainų sąlygas abiems šalims.

Minėtos išlaidų sudedamosios dalys, susijusios su būtinomis investicijomis Baltijos šalių ir Lenkijos sistemose, yra traktuojamos kaip minimali būtina pirminė sinchroninio darbo su UCTE sąlyga ir bendroje sumoje sudaro 2,5 mln. eurų. Bendrosios išlaidos galėtų būti didesnės, priklausomai nuo galimų papildomų išorinių išlaidų, susijusių su Baltijos energetikos sistemos atskyrimu nuo IPS/UPS. 2008 m. sausis Šaltinis: www.le.lt

Atsižvelgiant į naujų elektrinių ir perdavimo linijų statybai reikalingą laikotarpį, anksčiausiai 2015 m. yra galimas pirmojo tarpsisteminių l i n i j ų į g y v e n d i n i m o e t a p o u ž b a i g i m a s . Ta i g i būtina atlikti papildomus sistemos stabilumui reikalingų apkrovos srautų skaičiavimus pagal 2015 m. modelius ir užbaigti šiuos skaičiavimus atliekant dinaminio stabilumo analizę.

Domae Quick PF viršįtampių ribotuvai Apsauga nuo viršįtampių dėl žaibo ar perkrovų elektros tinkle – asmeninė atsakomybė.

Netiesioginis þaibas, kuris gali trenkti: per elektros linijas,

Iðradingumas, kuris sukëlë perversmà apsaugos nuo virðátampiø srityje

Domae Quick PF viršįtampių ribotuvai Gyvenamøjø ir maþø komerciniø pastatø virðátampiø apsauga

Galimybë instaliuotojams pasiûlyti geriausià Domae sprendimà, o vartotojams tai suteikia efektyvià apsaugà.

Domae Quick PF viršįtampių ribotuvai

atmosferiniø poveikiø virðátampiø ribotuvø sprendimas buièiai

per þemæ,

jautriai árangai: televizoriams, HI-FI árangai, kompiuteriams, kitai buities technikai

pakëlëjams, oro kondicionavimo sistemai, garaþo vartams

per netoli esantá þaibolaidá.

Integruotas automatinis jungiklis Tarnavimo laiko pabaigos indikatorius

Dël perduodamø þaibo iðkrovø atsiranda átampos ðuoliø, kurie gali padaryti daug þalos elektros ir elektroninëms sistemoms, bei sukelti gaisrà.

Vertingus buities prietaisus būtina apsaugoti modulinėmis viršįtampių ribotuvų sistemomis.

Trys viename: virðátampiø ribotuvas, automatinis jungiklis, jungimo gnybtas su prijungtu laidu.

gnybtø blokas prijungtas PE laidas

UAB „Schneider Electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. (8 5) 247 7773, faks. (8 5) 247 7772 El. paštas: info@lt.schneider-electric.com Svetainė www.schneider-electric.lt

prieðgaisrinei bei apsaugos signalizacijai

10

Elektros srovės konvertavimas energetikoje Dr. Stasys Malkevičius, dr. Ričardas Malkevičius

Šiame straipsnyje pateikiamos moksliniu aspektu (ypač elektrotechnikos specialistams) žinomos tiesos, tačiau, autorių nuomone, dėl esamos terminų painiavos bei reiškinių suabstraktinimo specialistų nuomonės bei komentarai dažnai tampa klaidingi, o vertinant šiandienę Lietuvos energetikos situaciją ir raidą – pavojingi. Taigi autoriai siekia detaliau išgvildenti ir aptarti svarbias smulkmenas.

Su elektros srovės keitikliais ar srovės keitimo problemomis Lietuvos energetika iki šiol nesusidūrė, tačiau netrukus susidurs, juolab kad LR Seimo neseniai priimtose Atominės elektrinės (AE) įstatymo pataisose suformuluotas strateginis uždavinys numato Lietuvos elektros energetikos sistemos (EES) integravimą į Europos ir Skandinavi-

jos sistemas, todėl diskusija šia tema šiandien yra aktuali, norint užtikrinti pakankamai profesionalią bent dalies visuomenės (kalbama apie techninę visuomenę) diskusiją. „Konvertuoti“ reiškia „keisti“. Didžiojoje energetikoje naudojami konvertavimo įrenginiai sudaryti iš dviejų konverterių ir nuolatinės srovės linijos (1 pav.).

Anglų kalbos žodis converter, paplitęs tarptautinėje terminologijoje, lietuviškai reiškia keitiklį, todėl būtent šį žodį derėtų naudoti lietuviškoje terminijoje, o sunkiai paaiškinamą šiuo metu pradėtą naudoti posakį „nuolatinės srovės intarpas“ pakeisti „keitiklių stotimi (analogiškai vokiečių vartojamam Stromrichterstation ar anglų Converter Station).

Tokios keitiklių stotys, statomos ant

Su elektros srovės keitikliais ar srovės keitimo problemomis Lietuvos energetika iki šiol nesusidūrė, tačiau netrukus s u s i d u r s , j u o l a b k a d LR S e i m o n e s e n i a i p r i i m t o s e A t o m i n ė s e l e k t r i n ė s ( AE ) į s t a t y m o pataisose suformuluotas strateginis uždavinys numato Lietuvos elektros e n e r g e t i k o s s i s t e m o s ( EES ) i n t e g r a v i m ą į Europos ir Skandinavijos sistemas

tarpsisteminių jungčių, įgalina energijos mainus tarp nesuderintai dirbančių elektros energetinių sistemų, t. y. tokių, kurių dėl politinių, gamtinių, geografinių (didelio atstumo) ar techninių kliūčių negalima sujungti trifaze linija sinchroniniam darbui. Paprastai siekiant tiekimo patikimumo bei sistemos nepažeidžiamumo sinchroniniai generatoriai jungiami lygiagrečiai (žinoma, jei yra galimybės). Tokiu atveju įvykus atskiro generatoriaus ar jų grupės avarijai, vartotojai nelieka be elektros, energijos deficitą automatiškai padengia kiti sistemoje dirbantys generatoriai. Mūsų žemyne susiformavo du labai galingi sinchroniškai dirbančių elektros energetikos sistemų susivienijimai. Pirmasis – tai centralizuotai valdomų EES susivienijimas – jungtinė Rusijos elektros energetikos sistema, UPS/IPS (Unified Power System/Interconnected Power System), kurio sudėtine dalimi, deja, yra ir mūsų, t. y. trijų Baltijos valstybių elektros energetinės sistemos. Šio susivienijimo įrengtoji galia yra 335 GW, o metinė elektros gamyba – 1200 TWh. Antrasis – galingiausias žemyne su 580 GW galia ir 2500 TWh gamyba, decentralizuoto valdymo, Europos valstybių elektros energetikos sistemų susivienijimas UCTE (Union for Co-ordination of Transmission of Electricity) [1]. Susivienijimas valdo galingą ir išplėtotą infrastruktūrą – elektros perda-

Nr. 2 (20) 2008

vimo tinklus bei plačią ir didele dalimi liberalizuotą elektros energijos rinką.

Galimybė tapti visateisiais elektros ir jos technologijų rinkos dalyviais, matyt, ir paskatino vidurio Europos valstybes, buvusias SSSR satelites (Lenkija, Čekija, Vengrija ir kt.), dar netapusias ES narėmis, atsijungti nuo UPS/IPS susivienijimo, pereiti prie sinchroninio darbo su UCTE ir tapti UCTE narėmis.

Reikėtų paminėti ir tai, kad ne visų Europos valstybių EES vienija UCTE, nes ne visos jos turi fizinę galimybę trifazėmis linijomis susijungti su Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui.

Tokios yra Skandinavijos šalių, kurias nuo Europos skiria Baltijos jūra, bei kitų, salose gyvenančių tautų (Anglija, Airija ir kt.), elektros sistemos. Ne tik aukštosios įtampos povandeninio trifazio kabelio problema, bet ir būtinybė išilgai kintamosios srovės linijos įrengti reaktyviosios galios kompensatorius kol kas daro šių šalių EES sinchroninį darbą su UCTE neišsprendžiama problema. Taigi Skandinavijos šalys sukūrė savą, sinchroniškai dirbančių EES, susivienijimą „Nordel“ su 90 GW sumine įrengtąja galia bei 400 TWh metine elektros gamyba [1], sujungtą su UCTE ir UPS/IPS tarpsisteminiams energijos mainams per keitiklių stotis.

Keitiklių stoties pagrindinė funkcija – suderinti perduodamos elektros srovės parametrus su elektros srovės, cirkuliuojančios sistemoje, į kurią energija yra perduodama, parametrais, tuo suteikiant galimybę bendrauti nesinchroniškai dirbančioms elektros energetikos sistemoms, todėl tarpsistemines jungtis, realizuojamas per keitiklius, tikslinga vadinti asinchroninėmis.

Abu keitiklių stoties keitikliai identiški, galintys susikeisti savo funkcijomis, kai pakeičiama energijos srauto P kryptis, t. y. kai sistema iš eksportuojančios tampa importuojančia, arba atvirkščiai.

Blokinėje keitiklių stoties schemoje (1 pav.) keitiklis K1, priklausantis sistemai S1, atlieka lygintuvo funkciją, paversdamas sistemos S1 dažnio F1 įtampos U1 trifazę srovę į nuolatinę srovę, kuri per pulsaciją slopinančius droselius L1 ir L2 teka į keitiklį K2, atliekantį šiuo atveju inverterio funkciją. Inverteris keičia nuolatinę srovę į kintamąją, savo parametrais suderintą sinchroniniam darbui sistemoje S2. Tokia keitiklių stotis – tai ne kas kita kaip du valdomi kintamosios srovės lygintuvai, maitinami iš skirtingų EES, savo išėjimais sujungti vienas su kitu per nuolatinės srovės jungtį arba nuolatinės srovės perdavimo liniją. Šiuolaikiniai keitikliai paprastai sudaryti iš dviejų nuosekliai

4 pav. Kompaktinis 750 MW „Siemens“ keitiklis vienam kabelio galui

sujungtų trifazių tiltelių, maitinamų iš skirtingų to paties transformatoriaus antrinių žvaigžde ir trikampiu sujungtų apvijų (2 pav.). Tokių transformatorių naudojimas leidžia sumažinti išlygintosios srovės pulsaciją, supaprastinti pulsacijų ir harmonikų filtrus.

Trifaziame tiltelyje vykstantys procesai išnagrinėti klasikinėje elektrotechnikos teorijoje [2]. Priminsime tik tai, kas būdinga reversiniams tarpsisteminiams keitikliams, tik tai, kas susieta su elektros srovės invertavimu ir energijos reversu.

Pastebėsime, kad srovė gali tekėti tik per tuos atvertus ventilius, prie kurių nagrinėjamu metu laidumo kryptimi yra įjungta įtampa (2 pav.). Tarkim, keitiklis K1, maitinamas sistemos S1, dirba valdomo lygintuvo režimu. Srovė K1 ventiliais teka iš apačios į viršų, kol valdymo signalas yra transformatoriaus

T1 indukuojamų sinusoidžių teigiamų pusperiodžių dalyje. Reguliuojamas, keičiant ventilių atidarymo kampą, energijos srautas cirkuliuoja iš sistemos S1 į sistemą S2. Perstūmus ventilių valdymo signalą į transformatoriaus T1 indukuojamos sinusinės įtampos neigiamų pusperiodžių sritį lygintuvo darbas nutrūksta, nes ventilių atidarymo metu prie jų nelaidumo kryptimi jungiama transformatoriaus T1 įtampa. Tačiau per keitiklio K1 ventilius srovė vis tiek tekės ta pačia sistemos S1 nustatyta tvarka ir kryptimi, jeigu prie K1 gnybtų B-A bus keitiklio K2, maitinamo iš sistemos S2, nuolatinė įtampa ir jeigu ji bus didesnė už transformatoriaus T1 indukuojamos elektrovaros amplitudę. Taigi ventilių valdymo signalų perstūmimo į neigiamų pusperiodžių sritį pasekmė – reversas. Keitikliai K1 ir K2 susikeičia funkcijomis, K1 – tampa

1 pav. Blokinė keitiklių stoties schema

2 pav. 600 MW keitiklių stoties Etzenrichte galios elementų jungimo schema

3 pav. Tiristorių bokštas keitiklių stotyje „Baltic-Cable“

11

12

Elektros Erdvës

invertoriumi, K2 – lygintuvu. Energijos srautas keičia kryptį. Transformatoriaus T1 pirminė apvija tampa antrine. Sistema S1 tampa importuojančia, o S2 – eksportuojančia. Šiuolaikiniuose keitikliuose valdomų ventilių funkciją atlieka galingi tiristoriai, valdomi lazerio spinduliu per optines jungtis. Taip užkertama aukštų potencialų patekimo per valdymo grandines galimybė bei užtikrinamas patikimas, greitas ir tikslus didelio skaičiaus nuosekliai sujungtų tiristorių komutavimas.

LR S e i m u i p r i ė m u s p o l i t i n į s p r e n d i m ą j u n g t i s p r i e UCTE s u s i v i e n i j i m o s i n c h r o n i n i a m d a r b u i , keitiklių stotis Alytuje nebetenka prasmės, t a č i a u t o k i ą , t . y. TNSJ t i p o k e i t i k l i ų s t o t į g a l i t e k t i s t a t y t i n a u j o s AE t e r i t o r i j o j e , j e i norėsime prekiauti elektra su Rusija ir jeigu Rusija pati iki tol nepereis prie sinchroninio d a r b o s u UCTE s i s t e m a [ 3 ] . Tu o t a r p u p i r m o j o , t . y. NS P L t i p o k e i t i k l i ų s t o t i s e l e k t r o s energijos mainams tarp Švedijos ir Lietuvos, analogiška „Baltic–Cable“, bus neišvengiama.

Keitiklių stotis, naudojamas tarpsisteminėms jungtims, galima skirti į dvi grupes: 1) NSPL, kai keitiklius jungianti linija atlieka nuolatinės srovės perdavimo linijos funkciją, kai abu keitikliai išdėstyti skirtingose EES. 2) TNSJ, kai abu keitiklius jungia trumpa nuolatinės srovės jungtis, kai ji neatlieka perdavimo linijos funkcijos, o tik skirtingų EES parametrų suderinimo funkciją. Abu keitikliai šiuo atveju gali būti montuojami viename pastate. Šio tipo, t. y. pagal TNSJ principą ir pagal 2 pav. pateiktą schemą, Bavarijos pasienio miestelyje Etzenricht buvo įrengta ir 1993 m. pradėta eksploatuoti 600 MW galios, 160 kV įtampos nuolatinės srovės grandinėje keitiklių stotis asinchroniniam Vokietijos EES ryšiui su Čekijos EES, tuo metu priklaususiai UPS/IPS susivienijimui. Kiekviename šios stoties keitiklyje buvo įrengti 6 tiristorių bokštai su 432 „Siemens“ gamybos tiristoriais. Bokštas buvo sudarytas iš aštuonių vienas virš kito sumontuotų tiristorių blokų su devyniais nuosekliai sujungtais U78 S346 S34 tipo tiristoriais, esant kiekvieno iš jų 4100 A srovei. Stoties atidavimo eksploatuoti metu tai buvo galingiausi tiristoriai pasaulyje. Čekijai priėmus politinį sprendimą sujungti Čekijos elektros perdavimo tinklus su Vokietijos tinklais sinchroniniam darbui UCTE sistemoje, 1995 m. šios keitiklių stoties eksploatavimas buvo nutrauktas. Stotis buvo užkonservuota ir iki šiol laukia pirkėjų iš Rytų Europos. To paties likimo sulaukė ir dvi tos pačios paskirties ir panašios galios Austrijoje sumontuotos keitiklių stotys. Vienintėlė išlikusi 1065 MW galios šio tipo veikianti keitiklių stotis yra Europoje tarp Suomijos ir Rusijos. Ir, reikia manyt, ilgam, nes tikimybė, kad Rusija pereitų į „Nordel“ elektros standartų erdvę ar atvirkščiai yra menka.

Paminėtina, kad panašios galios šio tipo keitiklių stotį, dar gerokai priėš LR Seimui priimant sprendimą dėl sinch-

roninio Lietuvos EES darbo su UCTE, buvo siūloma statyti Alytuje asinchroniniam Lietuvos ir Europos energetikos sistemų darbui, t. y. paliekant Lietuvos EES Rusijos bendros energetinės sistemos sudėtine dalimi.

Kad būtų galima įvertinti kai kurių Lietuvos energetikos specialistų bei AB „Lietuvos energija“ vadovų siūlymą, kartotą dar iki šiol: 1000 MW galios keitiklių stotį laikinai pastatyti Alytuje asinchroniniam ryšiui su UCTE sistema ir tik pastačius AE perkelti ją į Visaginą, 4 pav. pateikiame vieno iš naujausių „Siemens“ pristatomo kompaktiško 750 MW galios keitiklio vienam kabelio galui maketo bendrąjį vaizdą. (2006 m. kovo 27 d. simpoziumas Endhovene, Olandijoje). Keitiklį sudaro 3 galios sekcijos su 250 MVA transformatoriumi, 6 tiristorių bokštais bei kitais elektronikos elementais kiekvienoje iš jų. Perskaičiavus „Siemens“ pateiktus vieno keitiklio matmenis ir masę 1000 MW keitiklių stočiai (W = 45 m, B = 120 m, H = 30 m, M = 13333 t) bei įvertinus planuotus AE ir elektros tilto į Lenkiją statybos terminus, paaiškėja tokio siūlymo loginis ir ekonominis absurdiškumas.

Tuo tarpu pirmojo, t. y. NSPL tipo keitiklių stočių naudojimo pavyzdžių yra nepalyginamai daugiau ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Viena iš mūsų šaliai įdomesnių NSPL stočių su nuolatinės srovės 450 kV įtampos, 262 km ilgio kabeline elektros perdavimo linija, pavadinta „Baltic–Cable“, tarp LubeckHerrenvyk Vokietijoje ir Krusenborg keitiklių Švedijoje jau nuo 1994 m. suteikia galimybę 600 MW galia keistis tarp abiejų nesinchroniškai dirbančių šalių. 3 pav. matome įspūdingo aukščio (20 m) vieno iš šios stoties keitiklių tiristorių bokštą. Šioje stotyje panaudotas aukštosios įtampos monopoliarinis kabelis, paklotas Baltijos dugnu, ku-

riuo nuolatinė srovė iš Vokietijos teka į Švediją ir grįžta Baltijos jūros vandeniu per nugramzdintus elektrodus, katodą Vokietijos pakrantėje ir anodą Švedijos – atgal į Vokietijoje stovintį keitiklį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad elektros srovės kryptis nuolatinės srovės linijoje nesikeičia keičiantis energijos srauto krypčiai.

LR Seimui priėmus politinį sprendimą jungtis prie UCTE susivienijimo sinchroniniam darbui, keitiklių stotis Alytuje nebetenka prasmės, tačiau tokią, t. y.

TNSJ tipo keitiklių stotį gali tekti statyti naujos AE teritorijoje, jei norėsime prekiauti elektra su Rusija ir jeigu Rusija pati iki tol nepereis prie sinchroninio darbo su UCTE sistema [3]. Tuo tarpu pirmojo, t. y. NSPL tipo keitiklių stotis elektros energijos mainams tarp Švedijos ir Lietuvos, analogiška „Baltic–Cable“, bus neišvengiama. Čia glaustai aptarėme tik reversines keitiklių stotis, naudojamas energetikoje tarpsisteminėms jungtims. Reikėtų paminėti, kad panašiu principu veikia įvairios paskirties ir galios nereversinės keitiklių stotys, skirtos elektros pavarų apsukoms švelniai keisti, vėjo elektrinėms su EES sinchronizuoti [4] ir kitiems tikslams pramonėje bei energetikoje siekti.

Literatūra 1. Ajuev B. V jedinom ritme s Evropoj // Mirovaja energetika, Nr. 6 (42), 2007.

2. Neimanas L., Kalantarovas P. Teoriniai elektrotechnikos pagrindai, II d.

– Vilnius, 1964.

3. Nargėlas A., Malkevičius St. Lietuvos energetikos ateitis// Elektros erdvės, 2007, Nr. 2 (16).

4. Nevardauskas E. V. Parodomoji pramoninė vėjo elektrinė // Elektros erdvės, 2005, Nr. 3 (9).

Nr. 2 (20) 2008

Dr. Stasiui Malkevičiui – 80 Inžinierius, pramonės energetikos specialistas, 1952 m. KPI absolventas, garbingą sukaktį švenčiantis jubiliatas didžiąją savo profesinės veiklos dalį skyrė mokslui bei akademinei veiklai.

Daugiau kaip 25 metus S. Malkevičius vadovavo mokslinei jūrinės elektros žūklės laboratorijai, ilgai vadovavo valstybinei egzaminų komisijai KPI Klaipėdos filialo elektrotechninių disciplinų katedros absolventų diplominiams darbams vertinti. Nuo 1985 m. – šios katedros docentas, vėliau vedėjas. Prasidėjus Atgimimui, S. Malkevičius išrenkamas į Aukščiausiąją Tarybą, tampa Nepriklausomybės akto signataru, paskui dar dviejų kadencijų Seimo nariu. Dalyvauja pirmųjų pagrindinių įstatymų, susietų su energetika, kūrimo proce-

se. Baigęs aktyvią politinę ir profesinę veiklą (2000 m.), jubiliatas daug rašo įvairiems spaudos leidiniams, tarp jų ir „Elektros erdvių“ žurnalui. Šiame numeryje skelbiamo straipsnio apie elektros srovės konvertavimą tema jam ir straipsnio bendraautoriui Ričardui Malkevičiui (sūnui) nėra nauja. Jie praeityje savo moksline veikla ir disertaciniais darbais (1965 m., 1985 m.) svariai prisidėjo prie pirmųjų lietuviškų galios keitiklių stočių „Kastytis-1“ ir „Kastytis-2“, skirtų elektros srovės konvertavimui ir energijos perdavimui per aukštosios įtampos povandeninį kabelį į elektrifikuotą tralą, sukūrimo.

Linkime gerbiamam daktarui Stasiui Malkevičiui kūrybingų metų ir geros sveikatos.

13

14

E. parengtis Povilas Venciūnas

Juostinio šviesolaidžio gamyba

Informacinių technologijų bendrovė IBM kartu su britų savaitraščio „The Economist“ padaliniu „The Economist Inteligente Unit“ kas metai atlieka pasirinktų šalių informacinių technologijų (IT) parengties (e. parengties) indeksavimą.

Iš 70 tyrinėtų šalių (BNS daviniai) 2007 m. Lietuva buvo 41 vietoje, o 2006 m. – 38 vietoje. Estija pagal minėtą indeksą yra 28, Latvija – 37 vietoje.

Sąraše pirmoji JAV, toliau seka Honkongas ir Švedija. Rusija užima 59 vietą, o sąrašo pabaigoje rikiuojasi Indonezija, Azerbaidžanas ir Iranas (68–70 vietos). Šie tyrimai paskatino pasidomėti, kas vyksta šioje srityje pasaulyje, kokios tendencijos ir prognozės vyrauja didelio greičio ir apimties informacinių tinklų projektavimo ir plėtros srityje.

Specialistai suprato, kad anksčiau gerai išvystytas varinių kabelių tinklas perduoti informacijos dideliu greičiu srautus pasiekė galimybių ribą ir jau pereinama prie optinių kabelių naudojimo šiems tikslams. Vis daugiau inžinerinių sprendimų grindžiami tik optinių kabelių naudojimu, apsieinant be įvairių informacinių srautų konvertavimo tarp tradicinių (varinių kabelių), optinių kabelių arba plačiajuosčių radijo signalų sistemų.

Rinkos tyrėjai planuoja jau šiais metais svarų domėjimąsi optinių kabelių tinklų plėtra, tarp jų – priartinimu prie galutinio vartotojo FTTH (Fibre To The Home).

Pastarajame sektoriuje rinkos tyrėjai prognozuoja, kad iki 2011 m. pasaulyje bus apie 86 mln. namų ūkio vartotojų, naudojančių informacijos perdavimui tik optinių kabelių inžinerinius sprendimus.

2006 m. tokių vartotojų buvo 11 mln.

Didžiausia plėtra prognozuojama Azijos regionui – 59 mln. namų ūkių turės optinių kabelių tinklo prieigą. Europai ir Amerikai prognozuojami kuklesni, bet taip pat įspūdingi skaičiai – kiekvienam iš regionų po 13,5 mln. optinių kabelių galutinės prieigos vartotojų.

Prognozuotojai taip pat perspėja, kad labai atsilikti nuo Azijos regiono e. parengties srityje būtų tiesiog pavojinga, be to, gyventojams vis didesnį įtarimą kelia įvairių dažnių radijo signalų gausa – juk tai irgi aplinkos tarša. Kita vertus, perėjimas prie optinių kabelių (kas gali būti greičiau už šviesą?) leis sparčiai tobulinti šios srities inžinerinius sprendimus.

Kaip minėta, mūsų kaimynė Švedija yra e. parengtyje pirmaujanti valstybė, taigi nutarėme pasidomėti, kaip ten tvarkomasi.

Stokholme sparčiai diegiama FTTH sistema, kuri, kaip tikimasi, sudarys apie 200 mazgų, kurie jungs regioni-

nius informacinius tinklus su privačiais miesto savivaldybės tinklais (citynet). Šiuo metu instaliuoti ir veikia daugiau kaip 60 mazgų.

Ar buvo lengva įtikinti miesto savivaldybę kurti ir turėti savo žinioje (ir balanse) nemažą kiekį informacinių tinklų?

Buvo pasiremta panašia praktika, kuri taikoma eksploatuojant elektros ūkį – Švedijoje visiškai atskirti elektros energijos gamintojai, perdavimo tinklai ir vartojimo (0,4 kV) tinklai. Pastarųjų yra kelios dešimtys, jie daugiausia rūpinasi namų ūkio elektros įrenginių priežiūra, elektros tiekimu ir jos pardavimu. Visa tai leidžia laisvai funkcionuoti elektros energijos rinkai ir kartu sudaro galimybes plėtoti įvairias paslaugas, susijusias su elektros ūkio eksploatavimu. O visa tai ir yra smulkiojo verslo sritis, kurios plėtra labai suinteresuota miesto savivaldybė. Vidutinioji klasė yra daugiausia vartojanti ir kartu daugiausia teikianti paslaugų gyventojų grupė, taigi per sparčiai tobulinamą IT sritį savivaldy-

Nr. 2 (20) 2008 Optinių kabelių gamybos linija „Nexans“ Grimås fabrike

dinių tinklų ir radijo ryšio naujų technologijų (3G) vis dėlto laimi šviesolaidžių tinklai, nes jais galima pasiekti kur kas didesnį informacijos perdavimo greitį, todėl „Nexans“ skiria daug dėmesio ir šviesolaidžių gamybai, ir pagalbinių gaminių, palengvinančių optinių kabelių instaliavimą, kūrimui.

UAB „Skaidula“ Telekomunikacinių sistemų projektų vadovas Artūras Kokas mano, kad Lietuvoje nėra jokių problemų diegti naujausius technologinius sprendimus. Mes dirbame su tokiomis pačiomis medžiagomis, mūsų specialistai stažuojasi tose pačiose gamyklose, mes dirbame su tuo pačiu „šviesos greičiu“. Problemos galėtų būti tik mūsų šalies teisės aktuose – juk būtų idealu, kad paruošta e. parengties infrastruktūra galėtų naudotis tiek operatoriai, Prie anksčiau statytų pastatų daromos prieigos šviesolaidžiams kloti

bės gali daryti įtaką interneto plėtrai, prieigą prie įvairių IT paslaugų – nuo e. valdžios, e. mokymosi, e. bankininkystės, informacinių paslaugų plėtros, TV įvairovės iki namų ūkio apsaugos, energijos apskaitos duomenų perdavimo ar net įvairių parametrų sekimo, palaikymo ir komandų perdavimo įvairiems buities ar verslo objektams.

Optinių kabelių klojimas gatvėje

Skaidulos kabeliams importuojamos iš Japonijos – pasakoja „Nexans“ Grimås atstovas

Ponas Lars Hedberg, Švedijos miestų tinklų asociacijos (The Swedish Urban Network Association) generalinis sekretorius, prisimena, kad tikrai reikėjo nemažai pastangų plečiant naujos kartos miestų informacinius tinklus diegiant FTTH koncepciją, ieškant rėmėjų, kurie prisidėtų prie miestų informacinių tinklų infrastruktūros plėtros. Nemažai įdėta pastangų prisidedant prie teisinių aktų ir normų sureguliavimo, leidžiančių reikalauti visų rūšių inžinerinių įvadų (tarp jų IT) įrengimo tiek naujuose, tiek ir ankščiau statytuose pastatuose.

pasaulyje gerai žinoma kompanija pasirinkta neatsitiktinai – ji sugebėjo pasiūlyti ne tik naujos kartos šviesolaidžinius kabelius (pvz., juostinius šviesolaidinius kabelius – ribbon fibre technology), bet ir visą gamą produktų, leidžiančių įvairiais būdais prisijungti prie informacinių tinklų sistemos, tiek tarp pastato aukštų, tiek prie kiekvieno vartotojo pagal jo poreikius.

Plėtojant Stokholmo savivaldybės „Stokab FTTH“ mazgų tinklą svarus yra „Nexans“ kompanijos indėlis. Ši

„Nexans IKO Sweden AB“ pardavimų vadovas Christer Larison mano, kad konkurencinėje kovoje tarp šviesolai-

FTTH koncepcija: 3 – prisijungimas prie magistralinio tinklo; 4 – grupinis mazgas; 5 – pastato mazgas

tiek paslaugų tiekėjai, tiek vartotojai.

Dabar, deja, operatorius, įrengęs tinklus, tikisi būti monopolistu visoms paslaugoms.

Kokias išvadas reikėtų daryti, matant, kaip tvarkosi kaimynai? Ką galėtų padaryti Lietuvos savivaldybių asociacija (beje, išlaikoma valstybės lėšomis)? Ar e. parengties gerinimas – tik IT verslo problema? Ar smulkaus verslo skatinimas – irgi tik jų pačių reikalas? Į šiuos klausimus turime atsakyti mes visi. Akivaizdu, jog reikės daug pastangų ir supratimo, kad įvyktų lūžis tobulinant e. prieigas.

UAB „Skaidula“ darbuotojai taip pat dirba su šviesos greičiu

15

16

Energijos taupymas apšvietime

Vladas Rinkevičius, UAB „Gaudrė“ direktorius

lempos. Šiuo atveju reikės 15–20 W/kv. m, išnyksta problema dėl skleidžiamos šilumos, mažėja skydeliai, plonėja kabeliai, mažėja rūgštaus lietaus, nors kruopelytę mažėja šiltnamio efektas. Žodžiu, šiuo šūviu nušauname krūvą zuikių. Dar vienas iš jų – lempų keitimo periodiškumas dėl didesnio pastarųjų patikimumo tampa vieną kartą per 5–10 metų. Be to, biure bus sunaudojama tik 35 kWh už 100 Lt, t. y. sutaupysime 350 Lt vienam darbuotojui per metus.

Visi šie argumentai skatina kalbas apie kaitinamųjų lempų uždraudimą.

Labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių dėl apšvietimui sunaudojamos elektros energijos gamybos CO2 emisija (mlrd. tonų) pavaizduota 1 lentelėje.

Tai daugybė milijardų tonų, todėl geriau skaičiuoti ne milijardais, bet trilijonais ar trilijardais tonų. Tai milžiniški kiekiai, darantys neabejotinai didžiulę įtaką gyvenamajai aplinkai ir klimatui. Kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie taršos mažinimo ir grėsmių išvengimo?

Taupydami elektros energiją, sunaudojamą apšvietimo prietaisų. 2 lentelėje parodyta apšvietimui sunaudojamos energijos dalis procentais. Matome, kad apšvietimo dalis yra gana reikšminga, sudaro iki 20 proc. elektros energijos, iš jų iki 28 proc. buityje.

Kiekvienas iš mūsų buityje naudojasi apšvietimu, ypač daug – žiemos vakarais. Šviesa daugeliui padeda įveikti vadinamąją sezoninę depresiją, pasireiškiančią dėl natūralios šviesos trūkumo. Gerėjant gyvenimo sąlygoms didėja apšviečiami

plotai ir drauge elektros energijos kiekis, sunaudojamas šviesai išgauti. Ne naujiena, kad naujos statybos butuose ir namuose svetainė yra 30–40 kv. m ir didesnio ploto, didėja miegamieji, atsiranda darbo kambariai. Antra vertus, įsigaliojus ES normatyvams biuro darbui reikia 500 lx apšvietos. Kad būtų galima sukurti darbo kambaryje tokią apšvietą kaitinamosiomis lempomis, 1 kv. m reikia apie 100 W, o tai, savo ruožtu, pakeltų temperatūrą patalpoje maždaug 20 0C. Taigi būtina įsigyti kondicionierių, kuris pareikalaus dar papildomi 30 W/kv. m.

Susidaro 130 W/kv. m. Jeigu žmogus biuro darbui užima 10 kv. m ploto, tai skaitiklis suksis nuo 1,3 kW galios arba apie 150 kWh elektros energijos už apytikriai 450 Lt, nes dieninė energija brangi. Tiesiog absurdiška situacija, diskomfortas ir didelės išlaidos. Ką daryti?

Ogi pakeisti apšvietimo prietaisus į taupančius elektros energiją. Tai liuminescencinės vamzdelinės arba kompaktinės

Galima sutaupyti apšvietimui naudojamos energijos ir naudojant metalų halogenų lempas. Jos ne itin populiarios buityje dėl ilgoko užsidegimo periodo (3–5 min.), ypač atjungus ir vėl įjungus (pakartotinis startas), tuomet jos nešviečia 15–20 min. Taip pat nėra galimybės reguliuoti jų šviesos srautą. Jos galėtų tikti lauko apšvietimui, nes gerai užsidega esant neigimai temperatūrai.

Panašiai ir su natrio lempomis, tik jos blogiau perduoda spalvas.

Nemažai elektros energijos sutaupoma naudojant elektroninį balastą vietoj elektromagnetinio. Šviestuvai su elektroniniais balastais sunaudoja apie 25–30 proc. mažiau elektros energijos, jų geresnis galios koeficientas.

Dar vienas elektros energijos taupymo šaltinis – šviestuvai ir jų valdymo sistemos. Norvegai paskaičiavo, kad individualus darbo vietą apšviečiantis šviestuvas su judesio ir apšviestumo jutikliais gali sutaupyti apie 80 proc. elektros energijos biuro sąlygomis. Jutiklis jungiamas tiesiogiai prie šviestuvo (šiuo atveju šviestuvas privalo turėti pritemdomą elektroninį balastą).

Daviklis stebi darbuotojo buvimą darbo vietoje ir apšvietos lygį ant stalo ir jeigu pakanka šviesos, patenkančios pro

Nr. 2 (20) 2008

Judesio jutikliai tinka ir koridoriuose, laiptinėse, priebučiuose ir panašiose vietose, kur žmogus praeina epizodiškai. Šiuo atveju tinkamos naudoti 12 V halogeninės lemputės, jos yra ekonomiškesnės ir gerokai ilgaamžiškesnės („Sylvania’s Superia“ tipo šviečia 5 tūkst. val.) už kaitinamąsias ir gali būti dažnai junginėjamos. Beje, dėl įjungimų ir išjungimų ciklo. Lempos paprastai tikrinamos tokiu režimu: 3 val. įjungtos, 15 min. išjungtos, po to ciklas kartojamas.

Taupančios energiją lempos su elektroniniais balastais, pakaitinančiais katodus, gali būti įjungtos iki 50 tūkst. kartų. Jos užsidega per 0,95–1 sek.

Tuo tarpu pigios lemputės iš Rytų tiekėjų su primityviais šalto uždegimo balastais, uždegančiais lempas momentaliai, gali atlaikyti tik iki 2 tūkst. įjungimų. Tokias lemputes, veikiančias nuo judesio jutiklių, reikės keisti kas mėnesį. Tai itin nepatogu lauko šviestuvuose, nes ten privalo būti sandarūs šviestuvai, suveržti daugeliu varžtų, apsaugoti guminiais ir plastikiniais riebokšliais. Juos nėra paprasta greitai išardyti, dažnai ardant gali būti pažeistas sandarumas. Todėl lauko šviestuvuose itin aktualu naudoti kokybiškas energiją taupančias lemputes.

Tai gali padėti sumažinti aptarnavimo sąnaudas. 3 lentelėje pateikti įvairių šviesos šaltinių parametrai Dar vienas taupymo šaltinis – kokybiškų šviestuvų naudojimas. Pavyzdžiui, koncerno „Glamox“ gaminamas šviestuvas GIR T5 235 M su iš MIRO tipo aliuminio padarytu reflektoriumi į darbo vietą nukreipia 94,8 proc. lempų sukurtos šviesos, t. y. jo toks naudingumo koeficientas (LOR). Panašių šviestuvų su įprastine optika vidutiniškai šis rodiklis gerokai žemesnis, apie 70–80 proc.

Taigi ekonomiškesniu šviestuvu galime sutaupyti 94,8 : 75 = 1,264 karto, t. y.

20,9 proc. elektros energijos. Taikydami minėtas priemones, gausime gana įspūdingus rezultatus, kurie greitai atsispindės balanse kaip eksploatavimo sąnaudų mažėjimas. Beje, kainų skirtumas tarp tokių šviestuvų sudaro apie 10 litų. Deja, skelbiamuose konkursuose vis dar vyrauja tik pigiausio gaminio koncepcija, tačiau jau seniai laikas rinktis gaminius, kurie eksploatavimo metu duoda didžiausią efektą.

1 lentelė. CO2 emisija mlrd. tonų dėl apšvietimui sunaudotos elektros energijos gamybos 500 400 300

399

200

380

348

100

369 223

100

0

JAV

Kanada Buityje

Italija

Prancūzija

Australija

128 Olandija

Biurams

2 lentelė. Elektros energijos sunaudojimas apšvietimui pasaulyje 2000 m., proc.

S - dalis elektros energijos, sunaudota apšvietimui, proc., tarp jų: Eind. – pramonėje Egyv. – buityje Eadmin. – administracinėsse patalpose Šalis JAV Vokietija Japonija Indija Kinija Brazilija

ES 20 10 15 17 10–13 17

Eind.

11

55 9

2

Egyv.

23

27 28

25

Eadmin.

66

18 60

44

3 lentelė. Lempos pagal efektyvumą ir spalvų perdavimo indeksą Spalvų perda­ vimo indeksas

langus, pritemdo šviestuvą. Jei darbuotojas išeina iš patalpos, jutiklis po 3–5 min. (trukmę galima reguliuoti) išjungia šviesą. Beje, šviesa bus išjungta ir tuo atveju, jei darbuotojas užsnūstų ir nejudėtų. Sujudėjus šviesa atsiranda vėl.

Gana daug energijos prarandama dėl to, kad žmonės, atsitraukdami nuo darbo vietos, nelinkę išjungti šviesos.

Efektyvumas

1. Kaitinamoji lempa – 2 700°K; 2. Halogeninė 12 V lempa – 3 000°K; 3. Halogeninė vamzdelinė lempa – 3 000°K; 4. Halogeninė reflektorinė lempa – 3 000°K; 5. Šviesos diodai – 2 000–12 000°K; 6. Kompaktinė liuminescencinė lempa – 2 700–4 000°K; 7. Kompaktinė liuminescencinė lempa su E27 cokoliu – 2 700–4000°K; 8. Aukšto slėgio gyvsidabrio lempa – 2 700–6 000°K;

9. Standartinė vamzdelinė liuminescencinė lempa – D = 26 mm; 10. Naujos kartos vamzdelinė liuminescencinė lempa – D = 16 mm; 11. Naujos kartos vamzdelinė liuminescencinė lempa – D = 26 mm; 12. Vamzdelinė metalų halogenų lempa – 3 000–4 000°K; 13. Elipsinė metalų halogenų lempa – 4 700°K; 14. Vamzdelinė natrio lempa – 2 200°K; 15. Elipsinė natrio lempa – 2 200°K

17

18

Elektroninis projektavimas

daugėjančių iššūkių pasaulyje Jari Pynnönen

Elektroninis p r o j e k ta v i m a s k o m p i u t e r i u ta m pa n e b ra i ž y m o, o duomenų valdymo ir modeliavimo priemone. Be tradicinių brėžinių, struktūrinių ir funkcinių schemų, galima naudotis produkto duomenimis, modeliais ir duomenų bazėmis. Projekto duomenų valdymas ir trimačio vaizdavimo f u n k c i j ų ta i k y m a s s u ta u p o l a i k o i r l ė š ų . Ta i b ū d a s , apimantis duomenų tvarkymą nuo p r o j e k ta v i m o i k i p r o j e kt ų v y k dy m o.

Duomenų bazės – būdas valdyti duomenis Projektuojant elektroniniu būdu duomenų bazėmis galima naudotis nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio. Jos itin svarbios, kai norima automatizuoti informacijos perdavimą. Naudojant duomenų bazes iš brėžinių galima automatiškai sudaryti struktūrines schemas ir atnaujinti pakeitimus.

Pagal funkcines schemas galima automatiškai gauti projekto kabelių katalogų, linijų sandūrų ir kabelių sujungimo vaizdų, įvairių dalinių katalogų ir t. t. bei valdyti projekto duomenis viso projektavimo proceso metu. Be to, naudojantis duomenų bazėmis pagal pradinius duomenis galima generuoti brėžinius, pvz., įrenginių funkcines arba logikos schemas ir t. t.

Vienas iš didžiausių duomenų bazių pranašumas tas, kad kartą įrašytų duomenų antrą kartą įrašyti nereikia – taip sutaupoma laiko ir lėšų. Kadangi projektuotojui pačiam nebereikia braižyti, lieka daugiau laiko projektavimui.

Elektroninis projektavimas gana paplitęs, skirtingų firmų produktai turi ir skirtingas duomenų bazes. „MS Access“ yra pakankamai plačiai paplitęs elektroninio projektavimo produktas, keletas kitų panašių produktų turi savus

uždarus duomenų formatus. Sistemos, naudojančios atvirus formatus, kartais yra lengviau pritaikomos, ypač kai reikia klientams siųsti duomenis arba keisti duomenis pačiame projekte.

Produktų pavadinimai, kurie gali būti vartojami duomenų bazėse Kad duomenų bazėmis būtų galima naudotis, jos turi būti įvairiapusės.

Naudotojai gali susikurti savo naudotos įrangos ar kabelių duomenų bazes.

Taip pat galima naudotis įrangos tiekėjų ir skirstytojų teikiamomis įrenginių duomenų bazėmis, kuriose taip pat gali būti tiesioginių nuorodų į įrenginio gamintojo puslapius internete. Dauguma įrenginių tiekėjų jau žino galimybę naujoviškai aptarnauti klientus – tai naujas vadybos kanalas.

Naudojantis produkto duomenimis projektuose padaroma mažiau klaidų.

Kai informacija renkama iš duomenų bazės, ji jau yra patikrinta. Šio etapo metu projektuojant nuo brėžinio ženklų pereinama prie konkrečių duomenų.

Trimatis vaizdavimas ir duomenų modeliu grindžiamas projektavimas Produkto duomenys teikia galimybę

Nr. 2 (20) 2008

19

Gamintojo trimačių duomenų modelių biblioteka

IFC duomenų modelyje galima nagrinėti visumą

Pasitelkus trimačius duomenų modelius klavišo spustelėjimu galima generuoti panašų vaizdą

Iš funkcinių schemų pagal gaunamą dalinį katalogą galima lengvai sudaryti trimatį pagrindinį planą

Tinkamų produkto duomenų naudojimą palengvina duomenų bazėje pateikta informacija. Kai kuriose duomenų bazėse yra tiesioginė nuoroda į gamintojo produktų puslapius internete.

naudoti trimačius gaminio modelius.

Trimačiais produkto modeliais galima pristatyti įrenginių geometriją ir nagrinėti projektą pagal atitinkamas dimensijas.

je galima apžiūrėti visą objektą. Toks projektavimas naudingas tuo, kad prieš pradedant statyti tam tikrą objektą nustatomos klaidos. Daug pigiau ištaisyti klaidas kompiuterio ekrane pele negu jau pastatytame objekte pneumatiniu plaktuku „Hilti“.

Oy“ ir „Design Data Systems ASA“.

Tokio tipo modeliavimo formatas turi labai plačias galimybes plisti elektros sistemų projektavime. Architektams, konstrukcijų projektuotojams ir HVAC inžinieriams 3D ir IFC modeliai bus tinkami daugelį metų.

Naudojant trimatį modelį, galima geriau suvokti visumą ir nagrinėti jį su žmonėmis, kuriems sunkiau sekasi suprasti elektroninius projektus. Galimos klaidos trimačiame modelyje yra pastebimos daug lengviau negu tradiciniame dvimačiame.

Kai remiantis duomenų modeliu imama projektuoti, pagal užsakovo nurodymą objektą prieš užbaigiant galima greitai suformuoti kaip vieną duomenų modelį. Šiame duomenų modelyje architektūros, struktūros, santechnikos ir elektros projektus užsakovas gali sujungti į vieną. Pasitelkus duomenų modelį galima išnagrinėti projektų tinkamumą kiekvienai patalpai. Taip pat įmanoma atlikti kryžminę skirtingų projektų peržiūrą. Projektavimo programos pateikia modelį IFC formatu, o užsakovas šį modelį įkelia į savo programinę įrangą (pavyzdžiui, Solibri „Model Checker“, kurioje yra nemokama žiūryklė), kurio-

Užsakovo iniciatyva dar projektuojant objektą jau galima pateikti peržiūrai vizualinį jo variantą.

IFC suderinamumo standartas IFC standartas (Industrial Foundation Classes) yra standartinis duomenų perdavimo formatas, kurį plėtoja ir išlaiko IAI (International Alliance for Interoperatibility). Ši tarptautinė organizacija taip pat sertifikuoja IFC ribas. Pavyzdžiui, programinės įrangos „CADS Planner Electric“ IFC riba yra sertifikuota, todėl jos naudotojas supranta, kad įrangos suderinamumas su kitomis sertifikuotomis programomis patikrintas (pvz., su „ArchCAD“, „Nemechek“, „Architectural desktop“ ir kt.). Šiandien yra iš viso tik trys kompanijos, turinčios IFC standarto išvestį – tai „Kymdata Oy“, „Progman

IFC formatas dominuoja, kai norima suderinti projektavimo duomenis ir, pavyzdžiui, skaičiavimo ar analizavimo programas. Iš duomenų modelio galima surinkti norimą informaciją ir ją apdoroti, pavyzdžiui, tokiomis programomis, kuriomis galima tiksliau apskaičiuoti. Šiuo metu dauguma užsakovų Europoje ir Šiaurės šalyse iš projektuotojų ima reikalauti didesnių statybos objektų IFC modelių. Ateityje tokių reikalavimų daugės, nes įvykdyti projektai davė teigiamų rezultatų.

Projektuotojams nauja technika ir darbo įrankiai yra pozityvus iššūkis. Kuo greičiau bus pradėta jais naudotis, tuo labiau gerės kokybė ir bus sutaupyta daugiau lėšų.

20

Apsaugų nuo viršįtampių derinimas

atsižvelgiant į pastato žaibosaugą

Doc. dr.

Alfonsas Morkvėnas

K a u n o t e c h n o lo g i j o s universitete kovo mėnesį įvykusi konferencija žaibosaugos klausimais sukėlė labai didelį elektrikų ir energetikų susidomėjimą.

Pradedame s pa u s d i n t i s t r a i p s n i ų , pa r e n g t ų pa g a l k o n f e r e n c i j o s pranešimus, ciklą.

Tobulėjant duomenų perdavimo, matavimo bei kontrolės sistemoms, taip pat pradėjus naudoti mikroprocesorinę techniką įvairiose srityse, dažnai susiduriama su žemosios įtampos įrenginių apsaugos nuo viršįtampių problemomis. Remiantis statistiniais duomenimis, viršįtampiai sukelia apie 16 proc. sutrikimų elektros maitinimo grandinėse.

Bet kuri įranga (kompiuteris, mechatronikos sistemos, įvairios technologinių procesų valdymo sistemos, ryšių sistemos ir t. t.) gali būti pažeista ar sugadinta viršįtampių, kurie įrangą gali pasiekti maitinimo ar duomenų perdavimo linijomis arba įžeminimo laidais.

Viršįtampiai gali sutrikdyti ir programinės įrangos darbą. Normaliam siste-

mos atstatymui sugadintos dalys turi būti pakeistos ar suremontuotos, o tai gali užtrukti ir kainuoti daug daugiau nei apsauga nuo viršįtampių.

Problema, kuri tapo ypač aktuali pastaraisiais dešimtmečiais pradėjus naudoti mikroschemas, – apsauga nuo viršįtampių, atsirandančių ir tiesioginio žaibo pataikymo į elektros perdavimo linijas metu, ir dėl išlydžio metu susidarančio elektromagnetinio lauko, kuris juntamas net iki 2 km nuo žaibavimo vietos. Žaibavimo metu indukuojasi papildomi elektros impulsai metaliniuose pastatų elementuose, laiduose, vamzdžiuose. Šie viršįtampiai, būdami labai trumpi (milisekundžių trukmės), gali būti gana aukštos amplitudės – iki keliasdešimties tūkstančių voltų.

Nr. 2 (20) 2008

1 lentelė. Viršįtampius iki 1000 V įtampos tinkle apibudinantys rodikliai Viršįtampiai Laikinieji pramoninio dažnio

Pereinamieji perjungimų metu

Pereinamieji, sukelti žaibo

Atsiradimo priežastys Nesimetrinė apkrova, gedimai skirstomajame tinkle arba vartotojų įrenginiuose Gedimai 10/0,4 kV galios transformatoriaus aukštosios įtampos pusėje Perjungimai elektros tiekimo sistemoje, arti pastatų elektros įrenginių, rezonanso reiškiniai dėl tiristorių darbo Tiesioginiai žaibo išlydžiai išoriniame elektros tinkle, indukuoti dėl žaibo išlydžio į artimus tinklui objektus

1 pav. Viršįtampio priežastys ir lygiai 0,4 kV elektros tinkle

Parametrai Trukmė – iki kelių valandų, viršįtampiai gali būti iki linijinės įtampos dydžio Iki 8,2 kV (pradiniu momentu) įžeminimo įrenginiuose ir iki 1,5 kV vertės, kol teka srovė Trukmė – iki 1000 μs, amplitudė – 4,5–6 kV (gali būti ir aukštesnė)

Trukmė – iki 50 μs.

Galimas potencialo padidėjimas įžeminimo sistemoje – iki 100 kV, oro linijose – iki 40 kV, oro kabeliuose – iki 10 kV, požeminiuose kabeliuose – iki 6 kV. Galimi 0,5–2 kV indukuoti viršįtampiai.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių reikia saugotis viršįtampių, yra šios: 1. Dėl viršįtampio gali būti negrįžtamai pažeista elektroninė įranga, be kurios šiais laikais neįsivaizduojamas nė vienas biuras, gamykla, visuomeninis ar gyvenamasis pastatas.

2. Elektroninės įrangos praradimas ar jos remontas nėra tiek nuostolingas, kiek nuostolių atneša dėl gedimų sutrikę procesai: nukrypimai nuo grafikų, klientų aptarnavimo sutrikimai, sukauptos vertingos informacijos praradimas ir t. t.

3. Procesorių ir kitų integruotų plokščių matmenys sparčiai mažėja, dėl to jie tampa vis labiau pažeidžiami viršįtampių. Draudimo kompanijų statistika rodo, kad dažniausia elektros įrangos sugadinimo priežastis yra neleistini viršįtampiai žemosios įtampos elektros tinkle. Tai sudaro net iki 35 proc. gedimų, todėl labai svarbu tinkamai parinkti viršįtampių ribotuvus. Jų pasirinkimas priklauso ne tik nuo elektros tinklo tipo, įvado (oro ar kabelio), vietovės, instaliacijos konfigūracijos, nuo saugomų įrenginių ir pan. Norint tinkamai apsaugoti elektros įrangą, būtina naudoti visų klasių ribotuvus.

Tiesioginis arba netolimas žaibo išlydis į elektros maitinimo liniją sukelia iki 100 kA srovę. Jos maitinimo impulso frontas yra trumpesnis nei 10 µs. Žai-

2 pav. Žaibo išlydžio sukeltas srovės impulsas

bo išlydžio srovė sukelia labai stiprų greitai besikeičiantį magnetinį lauką, kuris elektros tinklo laidininkuose indukuoja nuo keleto iki keliolikos dešimčių kV įtampas. Svarbu atsiminti, jog šiuolaikinės elektroninės įrangos, t. y. kompiuterių, televizijos ir radijo imtuvų, vaizdo aparatūros, valdymo ir apsaugos sistemų atsparumas viršįtampiams yra ne didesnis nei 1,5 kV. Žemosios įtampos elektros tinkluose dėl įvairių komutacijų, žaibo išlydžio ir kitokių veiksnių įtampa pereinamojo proceso metu gali staigiai padidėti virš didžiausios leistinosios darbo įtampos. Tobulinant duomenų perdavimo, matavimo bei kontrolės sistemas, taip pat pradėjus naudoti mikroprocesorinę techniką, įvairiose srityse susiduriama su vis didesnėmis žemosios įtampos įrenginių apsaugos nuo viršįtampių problemomis.

VIRŠĮTAMPIŲ IKI 1000 V ĮTAMPOS ELEKTROS TINKLE CHARAKTERISTIKA Viršįtampis – tai laikinas elektromagnetinio lauko energijos perteklius elektrinės grandinės dalyje. Lietuvos standarte LST EN 50160 viršįtampiai, atsirandantys iki 1 kV įtampos tinkle, skirstomi į laikinuosius pramoninio dažnio (santykinai ilgos trukmės) ir pereinamuosius (trumpalaikius švytuo-

jančius arba nešvytuojančius). Apibūdinant viršįtampių pobūdį ir lygį, gali būti naudojami specialūs registratoriai ir registruojamų viršįtampių charakteristikų analizė. Pereinamiesiems viršįtampiams registruoti naudojami įvairūs registratoriai arba automatizuotos matavimo sistemos (AMS). Pavyzdžiui, kai kurios komutacinių impulsinių įtampų AMS geba užrašyti nuo 100 iki 3000 V amplitudės (aukštesnės amplitudės viršįtampiai tik fiksuojami) viršįtampių procesus. Užrašomi viršįtampių vyksmo trukmė – nuo 10 μs iki 20 ms (pavieniai impulsai) ir nuo 1 μs iki 2 ms (ilgalaikis procesas). Be to, AMS apskaičiuoja viršįtampių parametrus, užrašo jų atsiradimo laiką, archyvuoja duomenis. Naudojant vieną iš tokių sistemų keturiasdešimtyje įvairios paskirties objektų (pramoninių, komercijos, buitinių), buvo išanalizuota 27 811 pereinamųjų procesų, kurių bendra trukmė – 3 428 valandos. Pereinamųjų procesų, kurių amplitudė – per 3000 V, buvo 91, nuo 1000 iki 3000 V – 112, nuo 500 iki 1000 V – 163, nuo 300 iki 500 V – 418. Didelės amplitudės viršįtampių poveikio rezultatas – sugadinta elektroninė ir elektrotechninė įranga, izoliacijos užsidegimas ir gaisro kilimo galimybė, Jautrūs viršįtampiams yra serveriai, modemai, telekomunikacijų, relinės apsaugos, automatikos įranga.

Dideli pavojų kelia atmosferiniai viršį-

21

22

Elektros Erdvës

tampiai. Būtina pabrėžti, kad net esant išorinei apsaugai nuo žaibo yra didelė tikimybė pastatų instaliacijoje susidaryti viršįtampiams. Jų atsiradimo galimybė būna tuomet, kai šiurkščiai pažeidžiamos apsaugos nuo žaibo projektavimo normos ir nesilaikoma standartų.

Impulsinių viršįtampių vertei turi įtaką tinklo pobūdis ir jo charakteristikos, atstumas tarp žaibo pataikymo vietos ir saugomos įrangos, įžeminimo tipas ir jo varža, vidaus tinklo šakotumas, maitinimo šaltinių parametrai. Apibendrinti rodikliai, apibūdinantys viršįtampius iki 1000 V įtampos tinkle, pateikti 1 lentelėje.

Elektros įrenginių izoliacijos atsparumas yra bandomas impulsais, imituojančiais žaibo išlydžio sukeltus viršįtampius. Elektros įrenginiai bandomi visos bangos 1,2/50 (impulso fronto trukmė 1,2 μs, o impulso trukmė gęstančioje dalyje iki 0,5 didžiausios amplitudės lygio – 50 μs) ir trumposios bangos 1,2/2 (1,2 – fronto trukmė μs, 2 – impulso trukmė

μs) impulsine įtampa. Visos bangos impulso forma parodyta 3 pav.

Trumpoji išlydžio banga gali susidaryti dviem būdais – kai išlydis įvyksta žemėjant įtampai, t. y. impulso gęstančioje dalyje, arba fronte. Trumposios bangos standartizuoti bandomieji impulsai parodyti 4 pav.

Tęsinys kituose numeriuose

3 pav. Elektros įrenginių izoliacijos bandomasis įtampos impulsas 1,2/50: impulso frontas yra 1,67 karto ilgesnis už laiko tarpą tarp 0,3 ir 0,9 įtampos didžiausiosios amplitudės verčių (taškai A ir B); τf =1,2±0,36 μs; τi =50±10 μs

Viršįtampių žemosios įtampos tinkle priežastys ir lygiai parodyti 1 pav. Žaibo išlydžio sukelti atmosferiniai viršįtampiai gali susiformuoti oro linijose arba netoli jų. Žaibo išlydžiai yra gana dažni. Vidutiniškai per metus gali įvykti nuo 10 iki 30 išlydžių šimtui kilometrui oro linijos.

Jeigu žaibo išlydis paveikia elektros energetikos sistemos elementą, laiduose susiformuoja papildomas elektrinis krūvis, kuris sukuria atmosferinių viršįtampių bangą. Žaibo išlydžio srovės registracija parodyta 2 pav.

Kai tiesioginis žaibo išlydis tenka elektros tinklo objektui su maža įžeminimo varža, srovės impulso amplitudė išlydžio metu gali siekti dešimtis ir šimtus kA. Yra užregistruotos aukštesnių kaip 200 kA amplitudės srovių. Žaibo išlydžio srovės trukmė gali siekti 10-4–10-5 s. Impulso bangos fronto statumas gali būti iki dešimčių kA per mikrosekundę.

Be to, gana dažnai registruojami daugkartiniai žaibo išlydžiai, kai viename išlydyje fiksuojami keli impulsai. Gali būti iki 20 žemėjančios amplitudės impulsų.

Vidutiniškai vieno išlydžio metu susidaro 4–6 impulsai. Ilgiausias užregistruotas žaibo išlydis tęsėsi apie 1,8 s.

Kai žaibo išlydis pataiko į šalia linijos esančius objektus ar į žemę, linijos laiduose gali susiformuoti indukuoti viršįtampiai. Šių viršįtampių amplitudė priklauso nuo žaibo išlydžio atstumo iki linijos. Kuo arčiau linijos įvyksta išlydis, tuo sukeltų viršįtampių amplitudė aukštesnė. Indukuotų viršįtampių amplitudė gali būti iki kelių šimtų kV. Šie viršįtampiai gali būti ypač pavojingi įrenginių iki 35 kV izoliacijai.

Elektros tinkle neturint specialių apsaugos priemonių nuo viršįtampių, sukeltų tiesioginio žaibo išlydžio, gadinama elektros įrenginių izoliacija, o ypač daug žalos gali būti padaryta tarpvijinei izoliacijai.

4 pav. Įrenginių izoliacijos bandomasis įtampos trumpasis impulsas 1,2/2: a) išlydis impulso gęstančioje dalyje; b) išlydis fronte; τi=1,2±0,36 μs; A, B, C, D ir E standartizuoti taškai.

Sveiki atvykę į „Phoenix Contact“ pasaulį CLIPLINE

moduliniai gnybtai

PLUSCON

pramoninės jungtys

COMBICON

spausdintinių plokščių gnybtai ir jungtys

TRABTECH

apsaugos priemonės nuo impulsinių viršįtampių

INTERFACE

signalų keitimo moduliai

AUTOMATION pramoninė automatika

...į elektros jungčių, pramoninės automatikos, signalų keitiklių ir apsaugos priemonių nuo impulsinių viršįtampių pasaulį. Kartu su savo klientais ir partneriais mes siūlome sprendimus visame pasaulyje daugiau kaip 50 šalių. Dalyvaudami bendruose projektuose siūlome pagalbą juos derinant, instaliuojant ir programuojant, taip pat praktinius apmokymus. Esame pasirengę padėti jums bet kuriuo metu.

Papildomos informacijos teiraukitės telefonu (8 5) 210 6321 arba www.phoenixcontact.lt

24

Darbai srovinėse įrenginių dalyse

neatjungus įtampos Elektros energijos t i e k i m o s ta b i l u m a s i r n e n u t r ū k s ta m u m a s yra labai svarbios s ą ly g o s , k u r i a s va rt o t o j a m s t u r i užtikrinti elektros energijos tiekėjas. Ši problema dar labiau išryškėja aprūpinant va rt o t o j u s , turinčius kompiuterius, apsaugos sistemas, duomenų perdavimo linijas, sudėtingą t e c h n o lo g i n ę į r a n g ą .

Nors Lietuva turi dėkingą elektros energijos tiekimo sistemą, leidžiančią at l i k t i s u d ė t i n g u s d a r b u s at j u n g i a n t į ta m p ą i r v a r t o t o j u s maitinant rezervinėmis l i n i j o m i s , ta č i a u v i s daugėja įrenginių, n e at j u n g t i n ų j u o s remontuojant arba prijungiant prie tiekėjo e l e k t r o s t i n k lo .

Vis dažniau būtina kai kuriuos smulkius remonto arba prijungimo darbus atlikti neatjungus įtampos vartotojams, t. y. dirbti ant įtampą turinčių srovinių dalių (pirmos kategorijos darbai). Šiuo metu Lietuvoje teisinė bazė tokiems darbams yra sukurta. Galioja elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, žinybiniai dokumentai: Saugaus darbo 0,38 kV įtampos elektros energijos skirstomuosiuose punktuose, esant įtampai ant srovinių dalių techninis reglamentas, AMKA sistemos oro kabelių linijų montavimo ir remonto darbų laikinasis techninis reglamentas, AB ,,Lietuvos energija“ darbų esant įtampai reglamentas, kiti norminiai aktai. Tokiems darbams atlikti turi būti naudojamos ir tam skirtos techninės priemonės – įrankiai ir apsaugos priemonės.

Kovo 31 d.– balandžio 4 d. „Latvenerg“ mokymo centre Rygoje vykusiuose

mokymuose bendrovė „Haupa“ pristatė savo gaminių komplektą tokiems darbams atlikti. „Haupa“, tenkindama vartotojų poreikius, gamina specialius izoliuojančių įrankių ir priemonių komplektus, skirtus darbams neatjungus įtampos ir atitinkančius Europos bendrijos reikalavimus. Jos gaminiai susilaukė klausytojų dėmesio ir buvo plačiai aptarinėjami.

Tokių darbų vykdymas yra ne tik praktinė įtampos neatjungimo svarba. Daugelio šalių statistika vieningai tvirtina, kad darbai neatjungus įtampos yra ir nepalyginamai saugesni nei darbai atjungiant įtampą. Tai sąlygoja ir geresnis darbuotojų pasiruošimas, jų didesnis susikaupimas ir tinkama darbo kultūra.

Apie darbų saugos problemas išsamiai kalbėjos ir „Latvenerg“ mokymo

Viskas kabeliams Nr. 2 (20) 2008

centro direktorius Osvaldas Makreckis (Osvalds Makreckis).

Latvijoje tokie darbai sparčiai plečiami. Ruošiama techninė ir teisinė darbų bazė. Šiuose mokymuose, be teorinių žinių, vyko praktiniai užsiėmimai, kur buvo atliekami aktualūs darbai neatjungus įtampos: vartotojo prijungimas prie skirstomojo tinklo, vartotojo atjungimas nuo skirstomojo tinklo neatjungiant įtampos ir kiti darbai. Pratybose naudoti ir įmonės „Haupa“ įrankiai bei saugos priemonės.

Mokymai kaimyninėje Latvijoje davė daug naujų minčių ir sprendimų tiek Lietuvos, tiek Latvijos specialistams.

Buvo patikrintos kai kurios senos ir išbandytos naujos tokių darbų technologijos. Kursų dalyviai pasidalijo patirtimi, aptarė darbų vykdymo atskiras operacijas, darbų saugos problemas.

„Latvenerg“ mokymų centro direktorius Osvaldas Makreckis (kairėje) dalyvauja diskusijoje „Darbuotojų sauga dirbant neatjungus įtampos“

Akumuliatoriniai užspaudimo įrankiai Mūsų katalogo kreipkitės adresu: info@haupa.com

HAUPA Baltics P. Smugleviciaus g. 8-30•08311 Vilnius Tel./GSM: +370 699 633 63 Fax: +370 527 841 64 E-mail: andrius.krisiunas@haupa.com

www.haupa.com Visus produktus galite gauti iš mūsų elektros prekių didmenininkų.

Pratybų metu naudojami bendrovių „Hubix“ (Lenkija) ir „Haupa“ (Vokietija) gaminiai

26

Tradiciniai

žemosios įtampos tinklų

apsaugų suderinimo būdai Paruošė Tadas Lideika, UAB ABB

Pa s ta r a i s i a i s m e ta i s e l e k t r o s tiekimo kokybė ir n e n u t r ū k s ta m u m a s ta p o s v a r b i a problema. Ši problema neegzistuoja tik vidutiniosios ir a u k š t o s i o s į ta m p o s tinkluose, Na, o nuo šiol – ir ž e m o s i o s į ta m p o s .

Iki šiol žemosios įtampos apsaugų funkcijos susikirsdavo su apsaugos įtaisų konstrukcinėmis savybėmis. Tiesą sakant, vidutiniosios įtampos tinkle ir žemosios įtampos tinklo viršutinėje dalyje naudojami didelių matmenų aparatai, galintys pakankamai ilgai atlaikyti didelių verčių, avarijų sukeltas sroves.

Tuo tarpu arčiau vartotojų naudojamų apsaugos aparatų matmenys mažėja ir atjungimo laikas trumpėja. Esant labai trumpiems atjungimo laikams, kurie būtini įrenginiams apsaugoti, iki minimumo mažėja galimybės atskirti

tikrąjį apsaugos aparato suveikimą nuo nepageidaujamo.

Tam tikrose situacijose, kai tai susiję su žmonių sauga (pvz., ligoninėse arba tunelių apsauginėse patalpose), taip pat dėl ekonominių priežasčių ypač svarbu išvengti klaidingų apsaugos įtaisų suveikimo. Šiandien situacija yra kitokia. Turint mažai energijos naudojančius ir sugebančius atlikti sudėtingus skaičiavimus mikroprocesorius, galima įgyvendinti novatoriškus sprendimus. Tapo įmanoma didelių apsaugos aparatų suderinimo būdus pritaikyti mažų matmenų apsaugos aparatams, drauge neprarandant jiems būdingo suveikimo greičio.

Žemosios įtampos grandinių apsauga Kaip žinome, elektros tinklą reikia apsaugoti nuo trikdžių, atsirandančių dėl pereinamųjų reiškinių (pvz., viršįtampių arba perkrovų) arba avarijų (pvz., trumpųjų jungimų arba įžemėjimų).

Elektros tinklą apsaugantys aparatai privalo reaguoti į elektrinius dydžius ir į pakitusias vertes taip, kad būtų užtikrintas žmonių bei objektų saugumas.

Iš esmės automatiniai jungikliai yra apsaugos aparatai, reaguojantys į srovės vertes. Jie gali apsaugoti įrangą nuo

perkrovų ar trumpojo jungimo, o jeigu naudojami kartu su elektroniniais atkabikliais – ir nuo įžemėjimo srovių.

Automatinio jungiklio veikimo principas yra paprastas: darbinei srovei viršijus vardinę vertę aparatas atjungia elektrinę grandinę, taip atskirdamas avarijos zona nuo nepažeistos tinklo dalies. Laikas nuo pakitusios grandinės būklės detektavimo pradžios iki grandinės atjungimo yra automatiniu jungikliu tekančios srovės funkcija. Ši laiko priklausomybė leidžia ignoruoti trumpalaikius sutrikimus, ir be reikalo neatjungti įrangos, jeigu šie sutrikimai jos nepažeidžia.

1 pav. parodyta, kaip radialiniame skirstomajame tinkle dėl linijos gale atsiradusio viršsrovio avariją mato ne tik šios atkarpos apsaugos aparatas, bet ir šaltinio pusėje esantys aparatai.

Todėl būtina suderinti apsaugas taip, kad elektros tiekimas būtų nutrauktas tik avarijos zonoje. Toks apsaugų suderinimas vadinamas selektyvumu.

Selektyvumo būdai Žemosios įtampos tinkluose taikomi skirtingi selektyvumo būdai, kad būtų išvengta nepageidaujamų apsaugų suveikimų. Prieš pradedant juos analizuoti labai svarbu apibrėžti du skirtingus viršsrovių verčių intervalus.

Nr. 2 (20) 2008

1 pav.

5 pav.

2 pav.

3 pav.

4 pav.

Selektyvumas pagal laiką ir srovę

Šiam tikslui naudosime dvi skirtingas sąvokas: „perkrovos zona“ ir „trumpojo jungimo zona“.

Perkrovos zona vadinama automatinio jungiklio atjungimo kreivės sritis, kurioje srovė viršija vardinę nuo 8 iki 10 kartų (2 pav.). Pavyzdžiui, variklio paleidimo srovė gali viršyti vardinę srovę 7 kartus.

Dažnai manoma, kad tokia srovė gali perkrauti variklį.

Trumpojo jungimo zona vadinama automatinio jungiklio atjungimo kreivės sritis, kurioje srovė viršija vardinę daugiau nei 8–10 kartų (3 pav.). Šioje zonoje suveikia magnetinė termomagnetinių atkabiklių apsauga, arba momentinė ar su trumpalaike delsa elektroninių atkabiklių apsauga. Tokio dydžio srovės dažniausiai būna įvykus avarijai maitinimo grandinėje.

Selektyvumas pagal laiką ir srovę perkrovų metu Paprastai apsaugos nuo perkrovų pasižymi atvirkščiai proporcinga laikui srovės išjungimo charakteristika: didėjant srovei automatinio jungiklio suveikimo laikas trumpėja. Esant tokiai charakteristikai reikia naudoti selektyvumą pagal laiką ir srovę. Naudojant šį būdą arčiau vartotojų esantys aparatai suveikia greičiau nei esantys arčiau maitinimo šaltinio (4 pav.).

Įvairūs selektyvumo būdai esant trumpajam jungimui Trumpojo jungimo zonoje galima pasirinkti skirtingus selektyvumo būdus.

Pasirinkimas priklauso nuo avarinių srovių verčių ir naudojamų automatinių jungiklių. Žemosios įtampos automatiniai jungikliai skirstomi į dvi kategorijas: srovę ribojančius ir srovės neribojančius.

Srovę ribojantys jungikliai riboja trumpojo jungimo srovę (miniatiūriniai automatiniai jungikliai, atitinkantys IEC 60898 standarto reikalavimus, arba A tipo, dažniausiai lieto korpuso, atitinkantys IEC 69047-2 standarto reikalavimus).

Srovės neribojantys automatiniai jungikliai neriboja trumpojo jungimo srovės, bet tam tikrą laiką gali atlaikyti trumpojo jungimo srovę, apibrėžiamą automatinio jungiklio parametru Icw (žr. pastabą straipsnio gale). Trumpojo jungimo metu taikomi selektyvumo būdai gali būti skirstomi į dvi grupes: tradicinius (selektyvumas pagal srovę, laiką ir energiją) ir pažangius (zoninis selektyvumas).

Selektyvumas pagal srovę Šio tipo selektyvumas paremtas tuo, kad artėjant prie maitinimo šaltinio trumpojo jungimo srovė didėja (6 pav.), todėl norint atskirti avarijos zoną reikia nustatyti skirtingas momentines atkirtas.

Visiškas selektyvumas gali būti pasiektas tik tam tikrais atvejais, kai avarinio sutrikimo srovė nėra didelė, ir tarp dviejų apsaugų yra didelę varžą turintis komponentas (transformatorius, labai ilgas arba mažo skerspjūvio kabelis). Tokiu atveju trumpojo jungimo srovių skirtumas bus kur kas didesnis. Šis suderinamumo būdas pirmiausia naudojamas galutiniame paskirstyme (mažos vardinės srovės, mažos trumpojo jungimo srovės ir didelės kabelių varžos) (6, 7 pav.).

Selektyvumas pagal laiką Šiuo atveju suderinami ne tik atjungimo srovių slenksčiai, bet ir laiko intervalai, per kuriuos turi suveikti apsaugos. Tokiu būdu greičiau suveiks arčiau avarijos taško esantys automatiniai jungikliai, lokalizuodami avarijos zoną.

Artėjant prie maitinimo šaltinio, srovės slenksčius ir suveikimo laiko delsas reikėtų didinti. Šis suderinamumo būdas naudojamas skirstomojo tinko pradžioje (transformatorių apkrovos pusėje), kur dėl didelių srovių naudojami srovės neribojantys automatiniai jungikliai. Selektyvumas šaltinio pusėje užtikrinamas, jei trumpojo jungimo srovės yra lygios arba mažesnės už Icw (8 pav.).

Selektyvumas pagal energiją Šiuo atveju išnaudojamos srovę ribojan-

27

28

Elektros Erdvës

6 pav.

7 pav.

8 pav.

9 pav.

Selektyvumas pagal srovę

čių lieto korpuso automatinių jungiklių savybės. Įvykus trumpajam jungimui šie automatiniai jungikliai suveikia labai greitai (suveikimo laikas būna milisekundžių eilės), ir nutraukia grandinę esant žymiai asimetrinei srovės dedamajai. Todėl tiriant šių automatinių jungiklių suderinamumą naudojamos ne įprastos atkabinimo kreivės, o srovės kvadratinės šaknies vidurkio (angl.

RMS) vertės. Ši aparatų sąveika yra dinamiška (proporcinga momentinės srovės kvadratui) ir labai priklauso nuo pačių nuosekliai sujungtų automatinių jungiklių. Šiuo atveju pats vartotojas selektyvumo pagal energiją ribos įtakoti negali niekaip kitaip, kaip parinkdamas reikiamas apsaugos aparatų poras. Automatinių jungiklių gamintojai pateikia lenteles su konkrečių aparatų porų selektyvumo ribomis, kurios buvo nustatytos atliekant bandymus trumpųjų jungimų laboratorijose.

Paveiksle matyti, kaip kinta selektyvumo riba pereinant nuo laiko ir srovės prie energijos kreivių (9 pav.). Įprasti selektyvumo būdai turi ir trūkumų, ir privalumų, dėl kurių tam tikrais atvejais neįmanoma visiškai suderinti apsaugų. Toliau minimos svarbiausios problemos.

Selektyvumas pagal srovę Šiuo atveju naudojamos mažos srovės vertės, kurios neviršija vardinės srovės

daugiau nei 10 kartų. Turint galvoje tai, kad šio tipo selektyvumui pasiekti naudojami automatiniai jungikliai, kurių vardinės srovės siekia 800 A, 1000 A, gaunama 8–10 kA selektyvumo riba, kurios neužtenka pramonės tinkluose, kur vyrauja gerokai didesnės trumpojo jungimo srovės (35, 50 kA).

Selektyvumą pagal srovę turėsime tuo atveju, jei turėsime bent vieną didelę varžą turintį komponentą (pvz., kabelį), prijungtą tarp dviejų automatinių jungiklių, todėl sunku pasiekti selektyvumo tarp skirstomojo skydo ir pastotėje esančių automatinių jungiklių.

Selektyvumas pagal laiką Selektyvumo pagal laiką atveju, kur naudojami tik srovės neribojantys automatiniai jungikliai (didelių gabaritų), pailgėja elektros lanko gesinimo laikas.

Tai apsunkina aparatų suderinimą su vidutiniosios įtampos tinklų apsaugomis, žemosios įtampos generatorių apsaugomis, be to, labai išauga terminiai smūgiai tinklo komponentuose.

Selektyvumas pagal energiją Visišką selektyvumą turėsime tuo atveju, kai selektyvumo riba tampa ne mažesnė už trumpojo jungimo srovę tam tikroje tinklo vietoje. Padidinti selektyvumo ribą galime tik didindami automatinio jungiklio dydį. Šio trūkumų nelieka naudojant zoninį selektyvumą.

Selektyvumas pagal energiją

Zoninis selektyvumas Kai srovei viršijus nustatytą slenkstį avarijos zona atpažįstama ir izoliuojama aparatų, komunikuojančių ryšio kanalais, turime zoninį selektyvumą (arba loginį selektyvumą).

Kai grandine tekanti srovė viršija nustatytą vertę, tiesioginiu ryšio kanalu kiekvienas apsaugos įtaisas siunčia stabdymo signalą hierarchiškai aukščiau esančiam apsaugos įtaisui (šaltinio pusėje) ir tikrina, ar analogiško signalo nesiuntė apkrovos pusėje esantis apsaugos aparatas. Tada suveikia tik vienas aukščiau už avarinį sutrikimą grandinėje esantis apsaugos aparatas.

Kitaip nei selektyvumo pagal laiką atveju, zoniniam selektyvumui artėjant prie šaltinio nereikia specialiai didinti suveikimo delsos. Pakanka minimalios laiko delsos, kurios užtektų priimti stabdymo signalą iš arčiau apkrovos esančio aparato. Šio selektyvumo būdo, naudojant srovės neribojančius automatinius jungiklius, didžiausias privalumas tas, kad grandinės nutraukimo laikas yra kur kas trumpesnis negu selektyvumo pagal laiką atveju.

Selektyvumo pagal laiką ir zoninio selektyvumo palyginimas, naudojant srovės neribojančius automatinius jungiklius (10 pav.).

Vamzdžiai ir laidai įmontuojami vienu judesiu t NFEäJBHǽ TnjOBVEPT OFEJEǕKB t TQBrUVT NPntaWJNBT o äZNJBJ TVUBVQPNPT EBrCP KǕHPT TnjOBVEPT t NPnUVPKBNJ UJFTJPgJBJ Ǡ MJFKBNnj CFtPOnj BrCB ÝJMVNJOǗ JzPMJBDJKnj t WJFOBT HBNJnyT o QatikJNBJ TVEFrinti vBNzEäJBJ JS MBJEBJ t EJEFMJT MBJEǽ BTPrUJNFntas: ML, MK, Tellu 13, Cat 5e ir Cat 6 t tvirUVNP kMBTǕ JS OBVEPKJNP tFNQFratūra atitinka SFS-EN 50086 standartP klasifikBDJKnj t atitinka RP)4 EJrektyvnj Draka Keila Cables Verkiu g. 29, LT-09108 Vilnius www.drakakeila.lt

30

Elektros Erdvës

10 pav.

Selektyvumas pagal laiką

11 pav.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad aukštesniojoje tinklo dalyje esančios apsaugos suveikimo laikas nuo 200 ms sumažėjo iki 100 ms.

Iki šiol zoninis selektyvumas buvo naudojamas tik B kategorijos žemosios įtampos automatiniuose jungikliuose arba vidutiniosios įtampos automatiniuose jungikliuose.

Kaip minėta, B kategorijos automatiniams jungikliams gamintojai nurodo Icw parametro vertę, nusakančią trumpojo jungimo srovę, kurią turi išlaikyti automatinis jungiklis nustatytą laiko tarpą (paprastai 1 sek.) ir nesugesti. Įprastose blokavimo sistemose gali prireikti 40 ms suveikimo laiko, per kurį automatinis jungiklis turėtų likti įjungtas, ir juo tekėtų trumpojo jungimo srovė. Tiek laiko reikia avariniam sutrikimui aptikti bei išsiųsti ir gauti stabdymo signalus.

Automatinio jungiklio atkirtos nustatomos efektinei trumpojo jungimo srovės vertei, tačiau aparatas turi reaguoti į momentinę vertę. Todėl, kad veiktų šio tipo apsauga, reikia, kad momentinė srovė viršytų nustatytąjį suveikimo srovės slenkstį.

Trumpojo jungimo srovės kreivė (raudona linija) ir elektroninio atkabiklio

Zoninis selektyvumas

12 pav.

atliekami veiksmai, esant zoniniam selektyvumui (11 pav.). Šis trumpojo jungimo srovės išjungimo laikas yra nesuderinamas su srovę ribojančio automatinio jungiklio (neturinčio Icw) charakteristikomis. Esant didelėms trumpojo jungimo srovėms, jau per pirmąsias 2 ar 3 ms pradeda atsidarinėti automatinio jungiklio kontaktai. Iš tiesų srovę ribojantis automatinis jungiklis yra skirtas mažinti trumpojo jungimo srovių keliamą terminį ir dinaminį poveikį, kuris mažinamas ribojant trumpojo jungimo srovę. Avarijos metu išaugusios srovės sukuria elektrodinamines jėgas, stumiančias kontaktus vieną nuo kito. Srovė nenutrūksta iš karto. Tarp kontaktų atsiranda elektros lankas, kuris dėl kintamosios grandinės varžos sumažina trumpojo jungimo srovę. Kontaktai atsiskiria per pirmąsias avarijos milisekundes, drauge smarkiai ribodami trumpojo jungimo srovę. Akivaizdu, kad anksčiau aprašytas zoninis selektyvumas yra nesuderinamas su srovę ribojančiu automatiniu jungikliu (12 pav.).

Šaltiniai Technical Application Papers - Low voltage selectivity with ABB circuitbreakers ABB SACE S.p.A. – L.V. Breakers

Pastaba Parametras Icw (vardinė trumpalaikė atsparumo srovė) nusako trumpojo jungimo srovę, kurią automatinis išjungiklis gali išlaikyti nustatytą laiko tarpą, nepakenkdamas pačiam prietaisui.

IEC 60947-2 standarto reikalavimus atitinkantys automatiniai išjungikliai skirstomi į dvi kategorijas.

Remiantis šiuo standartu, A klasės automatiniai išjungikliai dėl savo konstrukcinių savybių negali išlaikyti įprastų trumpojo jungimo srovės verčių nustatytą laiko tarpą, todėl gamintojai šios klasės automatiniams išjungikliams negali skelbti Icw parametro vertės.

Taigi šie prietaisai negali būti specialiai naudojami selektyvumui su trumpalaike delsa gauti.

Tuo tarpu B klasės automatiniai išjungikliai gali būti specialiai naudojami selektyvumui su numatytąja trumpalaike delsa gauti. Su šiai automatiniais išjungikliais turi būti atliktas trumpojo jungimo bandymas, kurio metu automatinis išjungiklis būna įjungtas nustatytą laiko tarpą (įprastai 1 sek.) ir turi nesugesti.

Trumpojo jungimo srovė, naudojama šio bandymo metu, ir yra gamintojo skelbiama Icw parametro vertė.

31

Pažangūs žemosios įtampos tinklų apsaugų suderinimo būdai.

EFDP sistema Naudojant galingus mikroprocesorius ir naujus prognozavimo algoritmus buvo sukurta nauja EFDP (Early Fault Detection and Prevention – išankstinio avarinio sutrikimo detektavimo ir prevencijos) sistema, kurią naudojant zoninis selektyvumas pasiekiamas net ir su srovę ribojančiais automatiniais jungikliais.

Bendrovė ABB sukūrė ir užpatentavo avarinio sutrikimo detektavimo algoritmą, kuris paremtas galimos trumpojo jungimo srovės prognozavimu. Nustačius grandinėje tekančios srovės pradines vertes apskaičiuojama galima trumpojo jungimo srovė greičiau, nei ji pasiekia savo maksimaliąją vertę.

Dar nepradėjus veikti kontaktų stūmos jėgai EFDP sistema detektuoja avarinį sutrikimą, išsiunčia signalą maitinimo šaltinio pusėje esančiam automatiniam jungikliui, ir patikrina signalą, gautą iš apkrovos pusėje esančio automatinio jungiklio, todėl įvykus avariniam sutrikimui iš karto suveikia vienintelis maitinimo šaltinio pusėje nuo avarijos vietos esantis automatinis jungiklis (1 pav.).

EFDP algoritmas tikrina du dydžius: srovės amplitudę ir srovės vertės išvestinę laiko atžvilgiu.

Remiantis šiais dviem dydžiais, kurie apskaičiuojami atlikus trumpojo jungimo bandymus su visais galimais instaliacijos variantais, trumpojo jungimo metu yra apibrėžiama „ne trumpojo jungimo zona“. Šioje zonoje esantys taškai siejami ne su didelėmis trumpojo jungimo srovių vertėmis, bet su paprastomis perkrovomis, kurios nesukelia kontaktų stūmos jėgos automatiniame jungiklyje.

Ir priešingai, visi taškai, nepatenkantys į minėtąją zoną, yra siejami su trumpojo jungimo srove, kuri automatiniame jungiklyje sukelia kontaktų stūmos jėgą.

Plokštumos ašių reikšmės: X ašyje – momentinės ir vardinės srovių sandauga; Y ašyje – momentinės srovės išvestinės laiko atžvilgiu santykis su vardine srove.

Parengė Tadas Lideika, produktų grupės vadovas, UAB ABB

1 pav.

Avarinio sutrikimo detekta­ vimas

Signalų išsiuntimas/ gavimas Valdymo komandų išsiuntimas

2 pav. „Ne trumpojo jungimo zonos“ su laikina perkrovos trajektorija pavyzdys.

Labai mažos momentinės srovės (2 ar 3 kartus didesnės už vardinę srovę), turinčios didelę išvestinę, nepatenka į „ne trumpojo jungimo zoną“. Ir atvirkščiai, net ir pakankamai didelės srovės (13 ar 14 kartų didesnės už vardinę srovę), turinčios labai mažą išvestinę (praktiškai lygią nuliui), patenka į „ne trumpojo jungimo zoną“ ir apsauga nesuveikia.

2 pav.

Ne trumpojo jungimo zona

Perkrova

EFDP sistemos teikiami privalumai yra akivaizdūs: sumažinus dirbtinę delsą tarp dviejų skirtingų įtaisų, iki minimumo sutrumpinamas apsaugos įtaiso suveikimo laikas; sumažėja automatinio jungiklio mat­menys, kadangi nereikalingas selektyvumas pagal energiją;

Ne trumpojo jungimo zona

3 pav.

Selektyvumas pagal srovę

selektyvumo vertės praktiškai lygios ribinėms apsaugos aparatų suveikimo vertėms.

3 pav. parodyta, kaip didėja selektyvumo riba pereinant nuo selektyvumo pagal srovę prie selektyvumo pagal energiją, o nuo šio prie zoninio selektyvumo su EFDP sistema (visiškas selektyvumas).

Taip pat parodyta, kaip sutrumpėja suveikimo laikas pereinant nuo selektyvumo pagal energiją prie zoninio selektyvumo su EFDP sistema.

Selektyvumas pagal energiją

Šaltiniai Electronics in Low-Voltage Electrical Distribution Network: The New Approach

Jeigu srovės verčių trajektorija patenka į minėtąją zoną, automatinis jungiklis nesuveikia. Jei srovės vertės patenka į šią zoną ir iš apkrovos pusėje esančio automatinio jungiklio nėra gautas stabdymo pranešimas, automatinis jungiklis suveikia.

Technical Application Papers 0 Low voltage selectivity with ABB circuitbreakers

1 paveiksle vaizduojama „ne trumpojo jungimo zona“.

Author: ABB SACE S.p.A. – L.V. Breakers

Authors: Francesco Viaro, Severino Colombo, Antonio Fidigatti, Giandomenco Rivetti

Zoninis selektyvumas su EFDP

32

Pirmoji Lietuvos hidroelektrinė Stasys Bilys Ant Nemuno kranto, prie Kauno marių prigludęs stūkso Lietuvos energetikos milžinas – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Tai Lietuvos šimtmečio statyba. Ties Pažaisliu – prieškario lietuvių svajonė, 1959 m. pastatyta Kauno hidroelektrinė.

Pastatę tokius brangius lietuvio širdžiai objektus, deja, nežinome, kada, kas ir kur pastatė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę. Minima keletas vietovių, bet nėra tai įrodančių dokumentų.

Spaudoje rašoma, kad pirmoji hidroelektrinė buvo įrengta Kairiškių dvare 1903 m. Bet prie Virvytės upės Kairiškių dvare popieriaus fabrikas pastatytas 1911 m. Apie Kairiškių popieriaus fabriką išsami informacija pateikta knygoje apie Papilę. ,,Fabriką pastatė ir gamyba rūpinosi iš Kairiškių kilęs dvarininkas inž. Vladas Sirutavičius. Studijavo Peterburgo technikos institute ir 1905 m. įsigijo inž. technologo specialybę, stažavo Vokietijoje. 1910 m. V. Sirutavičius parengė kartono fabriko Kairiškėse projektą ir įsteigė bendrovę jam statyti. 1911 m.

Kairiškių kartono fabrikas pradėjo veikti“ (Papilė. I d., Vilnius, 2004, p. 681).

Rašoma, kad pirmoji hidroelektrinė buvo įrengta 1902 m. Anykščiuose. Tačiau 1923 m. gruodžio 31 d. Anykščių vandens malūno-elektrinės bendrasavinin-

kiai Jonas Karvelis ir Juozas Vilnonis, prašydami leidimo malūno veikimui, nurodo, kad vandens malūnas pastatytas 1910 m., ir tai patvirtina savo parašais (LCVA, F. 386, A. 1, B. 349).

Paieškos siūlo galą pavyko užčiuopti susipažinus su Vilniaus miesto elektrinei statyti pretendentų sąrašu.

Pasiūlymą įrengti elektrinį apšvietimą Vilniuje tarp kitų garsių Europos firmų 1895 m. pateikė ir grafas A. Tiškevičius. Kadangi buvo manoma, kad pagrindinis didikų užsiėmimas – ketverto žirgų traukiama karieta važinėti į pokylius, į šį siūlymą buvo pažiūrėta su tam tikra ironija. Bet žinant, kad tai kilmingas žmogus, ne politikas, kad jis gerbia kitus ir laikosi savo žodžio, verta panagrinėti grafo A. Tiškevičiaus galimybes.

Archyve yra dokumentai, kad Aleksandras Tiškevičius 1901 m. pradėjo statyti ir 1904 m. gegužės mėn. 5 d. paleido veikti vario apdirbimo įmonę Baltojoje Vokėje. Metalo valcavimo stakles suko vandens turbina, metalo plaktą – vandens ratas (LVIA, F. 382, Ap . 1, B. 2137).

Juozapas Tiškevičius 1901 m. gegužės 15 d. pateikė projektą ir prašymą įrengti elektrinę savo Užutrakių dvare.

Sumontavo dinamo mašiną, kurios galia, esant 1400 aps/min. ir 110 V įtampa,

siekė 3850 W (variklis ,,Otto Dejco“, esant 330 aps/min., yra 6 AG; variklis su dinamo mašina sujungti odiniu diržu; akumuliatorių baterija – ,,Tiudor“ iš 60 elementų, talpa – 90 Ah). Elektrinė įrengta atskirame pastate 53 m atstumu nuo rūmų (LIVA, F. 382, Ap. 1, B. 2164).

Pirmosios elektrinės namų ir rūmų apšvietimui buvo įrengiamos namų rūsiuose arba šalia stovinčiuose pastatuose, nes atstumą ribojo leistini 3 proc. įtampos nuostoliai. Ir pirmoji hidroelektrinė turėjo būti įrengta šalia rūmų esančiame vandens malūne.

Elektros energijos tiekimas didesniais atstumais dar laukė sprendimų.

Apie Tiškevičių šeimos rezidenciją Kretingoje, šeimą ir darbus išsamiai aprašo archeologas, istorikas, Kretingos muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas. ,,Juozapas Tiškevičius mėgo naujoves.

Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje – plytinę ir uostą, iš kurio garlaiviu ,,Feniksas“ plukdė į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją. 1882 metais nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus. <...> 1890 metais rūmų apšvietimui buvo naudojama

istorija

Nr. 2 (20) 2008

Plūduriuojantis vandens malūnas Neryje.

Vilniaus miesto planas 1581 m. (iš Brauno atlaso) Pirmasis Lietuvos Statutas, p. 596 ir 597

elektra. <...> Po J. Tiškevičiaus mirties Kretinga atiteko vyriausiajam jo sūnui Aleksandrui, Lentvaris – Vladislovui, Užtrakiai – Juozapui, Palanga – Feliksui, fabrikai ir rūmai Vilniuje – Antanui <...>“ (J. Kanarskas, Kretingos, Palangos, Lentvario dvarininkas Juozapas Tiškevičius; http://www.pgm.lt/Istorija/j_ tiskevicius.htm). ,,Kairiajame Dupulčio krante stūkso fachverkinės architektūros pastatas. Jo apatinė dalis iš akmenų mūro. Ten XVIII a. pabaigoje buvo pastatytas vandens malūnas. <...> J. Tiškevičius pastatą rekonstravo: ant akmeninių sienų pastatė fachverkinės architektūros pastatą, kuriame įrengė elektrinę ir stalių dirbtuves. Jų mechanizmus suko vandens ratas, gaminęs ir elektros energiją“ (Kretingos Tiškevičių dvaro sodyba XX a. antroje pusėje. Parengė Julius Kanarskas; http:www.pgm. lt/Istorija/Kret_dvar_20a.htm).

Taigi Kretingos dvaro rūmų apšvietimui 1890 m. Juozapas Tiškevičius (1835– 1891) naudojo elektrą, bet nenurodytas tai patvirtinantis pirminis šaltinis.

Tačiau pirminio šaltinio paieškos buvo sėkmingos. Kad Kretingos dvaro rūmų apšvietimui 1890 m. buvo naudojama elektra, patvirtina Kauno gubernijos statistikos komiteto kasmetinis leidinys ,,Kauno gubernijos 1890 metų atmintinė knygutė“ kurią sudarė Kauno gubernijos

statistikos komiteto narys-sekretorius Konstantinas Gukovskis. „Žiemos sodas sukuria kerinčius vaizdus. Žmogus nematęs panašių vaizdų, pasijunta pasakų karalystėje, ypatingai žiemą. Bananai su labai ilgais lapais, rečiausi Latania Borbonica su keisčiausiais plunksniniais lapais ir kiti reti augalai. Iš nemažo aukščio per akmenis šniokščia krintantis vanduo ir teka upeliai įvairiomis kryptimis po sodą, kuriuose nardo auksinės žuvelės.

Lauke siaučia pūga ir spaudžia šaltis o žiemos sode nušvinta elektros lemputės, skamba tyli muzika ir jautiesi kaip užburtame pasaulyje“ (Pamiatnaja knižka Kovenskoj guberniji na 1890 god, Sostavil člen-sekretar komisiji K. Gukovskij, Kovno, p. 316).

Kretingoje 1890 m. veikė pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė. Per karus ir negandas išliko vandens malūno pastatas ir dvaro rūmai. Žiemos sode čiurlena upelis, nardo žuvys. Tik nėra jokio ženklo, kad čia buvo pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė.

Ant buvusio Kretingos dvaro malūno pastato būtina įrengti nors marmurinę lentą su užrašu: „Šiame vandens malūne grafas Juozapas Tiškevičius 1890 m. įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę“.

Tai ne tik Kretingos savivaldybės, bet

ir AB „Lietuvos energija“ garbės reikalas. Gali kilti klausimas, kad tai labai mažas objektas, švietė kelios dešimtys lempučių. Bet ir pirmoji Anglijos hidroelektrinė, pastatyta 1868–1870 m. Kregsaide (Cragside), tiekė elektros energiją kelioms elektros lemputėms lordo Armstrongo dvare. (http:// en.wikipedia.org/wiki/Cragside). Pirmosios Laufeno ir Štangaso hidroelektrinės pastatytos Vokietijoje 1876–1881 m. buvo vos kelių šimtų vatų galios (BSE. t. 5, p. 512).

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sūnūs tęsė pradėtus darbus, statė pramonės įmones ir elektrifikavo savo dvarus.

A. Tiškevičiaus pasiūlymas statyti Vilniaus miesto centrinę elektrinę turėjo pagrindą.

Išsiaiškinus, kas, kur ir kada pastatė pirmąją hidroelektrinę, verta trumpai apžvelgti vandens energijos naudojimo Lietuvoje įdomesnius primirštus ir nežinomus atvejus.

Lietuvoje pirmąsias užtvankas iš žagarų pastatė ir upes užtvenkė bebrai. Žmonės pirmųjų užtvankų statybai naudojo žagarus, akmenis ir žvyrą. Lietuvoje, esant kunigaikščių valdžiai, vandens malūnų statybai reikėjo kunigaikščio leidimo. Dovanojimo raštuose minimi ir vandens malūnai. 1387 m. vasario 17 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogai-

33

34

istorija

Elektros Erdvës

Pirmosios hidroelektrinės tvenkinys, užtvanka, pastatas

los rašte, kuriuo jis dovanoja Vilniaus vyskupui žemių, rašoma: ,,Mes duodame su visais atskirais kaimais, ežerais ir tvenkiniais, malūnais, vandenimis ir jų srovėmis“ (LIŠ, t. 1, p. 58).

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas savo raštu leido Kryžiuočių ordino magistrui K. Jungingenui tvenkti Nevėžį malimui bei kitiems reikalams ir naudotis kairiuoju upės krantu (LIŠ, t. III, p. 68). Buvo ne tik grūdų, bet ir popieriaus, parako, audeklų vėlimo, patrankų liejimo ir kitokių malūnų.

Būta ir plūduriuojančių vandens malūnų. Plūduriuojantį malūną galime įsivaizduoti kaip katamaraną – ant dviejų laivų suręstą malūno pastatą, tarp laivų – lataką, nukreipiantį vandens srovę, ir laivugalyje apatinio veikimo vandens ratą. Bet apie juos rašoma labai mažai. ,,Vilniaus patrankų liejykla stovėjo netoli Šv. Jurgio bažnyčios, Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos valdoje. Ji galėjo būti varoma tekančio vandens“ (Lietuvos energetika, t. I, Vilnius, 1982).

Radvilų valda buvo, kur dabar stovi Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos rūmai. XVI a. čia Radviloms priklausė didelė valda, kur stovėjo Barboros Radvilaitės rūmai. ,,Be to, dar būta plaukiojančių malūnų.

Vienas toks malūnas buvo Neryje, netoli Sluškų rūmų. Jis pažymėtas Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane ir išnyko XVIII

a. antroje pusėje“ (J. Jurkštas, Senojo Vilniaus vandenys, Vilnius, 1990).

du straipsniai – 8 skyriaus 11 str. ir 9 skyriaus 7 str.

,,Vilniaus miesto plane (iš Brauno atlaso) pažymėtas malūnas ant Neries.

Jie statyti ant polių, tvirtinami lynais ir inkarais, kad nenuplauktų“ (A. Raipa, Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai (pirmoji dalis) Nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios).

,,Jeigu kas savo senolijoje turėtų ištisą upę, tai yra abu jos krantus, o prie jos įrengtų tvenkinius bei malūnus ir savo malūnais užtvindytų kaimynų aukštutinius malūnus, tai turi paimti iš urėdo žvelgūną ir su žvelgūnu turi vandenį nuleisti, ir, pagal pagrįstą įrodymą, užtvindytajam turi žalą atlyginti. Ir jeigu užtvindytų pievą be valios to, kieno yra pieva, tai, jeigu anas sutiks pakaitą paimti, jis tiri jam pakaitą duoti; o jeigu anas dėl to nesutiktų, tai jis tegu taip laiko vandenį, kad šio pievai žalos nebūtų; o ir vandenį turi irgi taip laikyti, kad aukštutinio malūno neužtvindytų. O jeigu turėtų pusę upės arba nors ir ištisą upę turėtų, ir supiltų pylimą iki svetimo kranto arba be jo leidimo pievą užtvindytų, tai tas, pylimą išardęs, neprivalės smurtinės mokėti, nes niekas neturi be leidimo iki svetimo kranto pylimą supilti nei užtvenkti“. (11 str.) <...> arba taip pat malūną sugadintų ar pylimą perkastų, ar malūną sudegintų, ir jei anas nukentėtų, kad malūnas prastovėjo ir jam pajamų nebuvo; arba tvenkinį nuleistų, dėl ko deramą įrodymą pateiktų ar asmenine priesaika patvirtintų, toks turi sumokėti smurtinę, dvylika rublių grašių, ir karaliui dvylika rublių grašių, bei žalą atlyginti ir malūną atstatyti“ (7 str.) (Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) / I. Valikonytė, S. Lazutka, E. Gudavičius, Vilnius, 2001, p. 213, 225).

Brauno atlaso 1581 m. Vilniaus miesto plane prie kairiojo Neries kranto matome ilgą pastatą – vandens malūną, kuriame įrengti net trys apatinio veikimo vandens ratai. Ir užrašas krante ,,Die Muln“. Buvo naudojama neužtvenktos upės vandens energija. Tai buvo XVI a. Lietuvoje. Plūduriuojantis vandens malūnas – išskirtinis to laikotarpio technikos pasiekimas – nepelnytai užmirštas vandens malūnų statybos istorijoje. Toje vietoje, priešais MA biblioteką, žemiau Karaliaus Mindaugo tilto, reikia įrengti žymenį, kad čia būta tokio įdomaus objekto.

Nagingi LDK meistrai sugebėdavo išnaudoti vandens galią statydami plūduriuojančius vandens malūnus.

Vyresni vilniečiai prisimena toje vietoje XX a. veikusį žmones kėlusį keltą.

LDK vandens malūnų statybą reglamentavo teisės aktai. Tvenkiant upes buvo užliejamos pakrantės žemės, dėl to kildavo ginčai, kurie buvo sprendžiami paprotine teise. Ruošiant Pirmąjį Lietuvos Statutą (1529 m.) tai tapo rašytinių įstatymu. PLS paskirti net

Ir XXI amžiuje šio įstatymo nuostatos nepaseno.

VERSLAS – VERSLUI!

METINË PRENUMERATA Redakcija Tel. 210 6109 Mob. 8 652 90 576 El. p.

Leidykla FOLIO VERSO Įmonės kodas 124715633 PVM mokėtojo kodas LT 247156314 Švitrigailos g. 11F, Vilnius statybuzinios@folioverso.lt Tel./faks. (8 5) 260 8243 Reklama E. p. prenumerata@folioverso.lt Tel. 269 1240 www.prenumerata.lt Mob. 8 652 59 591 A. s. LT617300010087918497 El. p. vita@folioverso.lt AB bankas „Hansabankas“

Laikraðtis iðeina dukart per mënesá

Metams 1 vnt.

5 vnt.

10 vnt.

20 vnt.

50 vnt.

Kaina 125 Lt 425 Lt 625 Lt 1 000 Lt 2 000 Lt

TERMOVIZINË ÁRANGA: Iðankstinei diagnostikai Pastatams tikrinti Moksliniams tyrimams Pramoninei saugai Procesams automatizuoti Neardomajai kontrolei Dujø nuotëkiui vizualizuoti

Termovizija – galvok apie FLIR „Touch screen“ displëjus!

NAUJIENA!

UAB „Elintos matavimo sistemos“ Termovizijos mokymai Termovizinës árangos aptarnavimas

Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90 Vilniuje (8~5) 238 71 47 Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35 Vilniuje (8~5) 238 71 47

El. paðtas: info@elintosms.lt, vilnius@elintosms.lt www.elintosms.lt www.termovizija.lt

Aplankykite mus parodoje BALTTECHNIKA 2008: 5 salë, stendas 5.C16

36

istorija

Elektros Erdvës

Buvusios hidroelektrinės pastatas

Grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) Kretingos dvaro rūmai su žiemos sodu

2004 m. Pirmojo Lietuvos Statuto 475erių metų sukakčiai pažymėti buvo nukalta 50 litų moneta. Gal verta pažymėti ir XVI a. technikos paminklą – plūduriuojantį vandens malūną, įamžintą Brauno atlaso 1581 m. Vilniaus miesto plane ir žinomą visame pasaulyje.

LDK malūnai buvo kruopščiai apskaitomi. Yra išlikęs pirmas seniausias vandens ir vėjo malūnų sąrašas. Pagal 1777 m. liustraciją Lietuvoje labai tiksliai suskaičiuoti malūnai. Sąrašuose nurodytos parapijos, dvarai ir malūnų savininkai ( LVIA, SA, b. 3342–3352). Be to, nurodomas upės vandeningumas, ant kurios pastatytas malūnas: visai mažo, mažo, vidutinio vandeningumo ar vandeninga upė (tik neaišku, kokie tai buvo parametrai).

Vandens malūnai buvo naudojami ir žemės ūkio darbams. ,,1824 m. Strėvininkų dvare (Trakų apskr.) buvo sukonstruota kuliamoji, varoma tvenkinio vandens.

Vanduo sukdavo 5 m skersmens ratą, sujungtą su kuliamuoju ratu, kuris per minutę apsisukdavo 165 kartus. Kuliamoji, aptarnaujama 11 žmonių, per valandą iškuldavo ir išvėtydavo 8 kapas javų – 10 kartų daugiau negu kuliant spragilais“ (P. Dundulienė. Žemdirbystė Lietuvoje, p. 59). Tai pirmas mechaninis variklis Lietuvos žemės ūkyje.

Dailininkas Elvyras Andriolis (1823– 1893) savo kelionės metu po Ukmergės apylinkes aprašo savo įspūdžius Skačiūnų dvare (15 km nuo Ukmergės ir 8 km nuo Želvos). ,,Viskas nauja, pastatyta pagal pažangos reikalavimus, malūnas su vienu milžinišku ratu, su transmisijomis. Užtvanka gerokai pa-

aukštinta. Todėl galingumas kelis kartus didesnis.

Dar tiktai pirmas malimas, bet didžiuliai šiaudų kūgiai šalia kuliamosios mašinos, varomos to paties rato, rodo, kad bus ką malti. <...> O dėl malūno, tai čia mano kūdikis. Tokį mačiau užsienyje, to mokiausi, ir tai man duoda nemažai, netgi daug pajamų“ (Kraštas ir žmonės, Vilnius, 1983, p. 201 ir 202), – taip aiškino dvaro šeimininkas Miroslavas Kupstas 1892 m. savo svečiui E. Andrioliui.

Rusijos okupacijos metu bet kokio objekto statybai buvo reikalingas gubernatoriaus leidimas.

XX a. antrojoje pusėje, kada Lietuvoje elektrifikavimo darbai vyko plačiu mastu, dar buvo specialistų, kurie projektavo, gamino ir statė nuosavas hidroelektrines.

Apie miniatiūrinę 20 vatų galios, 6 V įtampos hidroelektrinę, kurios darbo ratą suko šaltinio vanduo, rašo hidroturbinos projekto autorius, inžinierius E. Grigelis: ,,1948 m. įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą, hidrotechnikos specialybę.

1953 m. pradėjau dirbti hidroelektrinių projektuotoju. Projektavome pagal valstybinius užsakymus, tačiau mano praktikoje pasitaikė išimtis.

1964 m. į mane kreipėsi elektros inžinierius Vytautas Liatukas, prašydamas patalkinti įrengiant hidroelektrinę. Jis norėjo namo apšvietimui panaudoti šaltinio vandenį Kauno raj., Gaižuonėlių k. Sodyba buvo toli nuo elektros linijų. Šaltinis ne visai menkas – apie 0,5 litro per sekundę, buvo galima pasiekti

apie 5 m slėgį. Tinkamiausias vandens energijos naudojimo įrenginys, atrodė, būtų peltonratis. Suprojektavau 25 cm skersmens ratą. KPI mokomųjų dirbtuvių darbuotojas, gabus žmogus Feliksas Jurkšta padėjo jį gaminti. Visus statybos darbus bei elektrinės dalies montažą atliko pats užsakovas. 6 V įtampos generatorius, įdėtas į nedidelę metalinę dėžę, pasiekdavo 20 vatų galią.

Miniatiūrinė hidroelektrinė veikė gerai.

Buvo prijungtos dvi lemputės. Deja, šis unikalus įrenginys 1970 m. buvo pavogtas.

Taigi V. Liatuko hidroelektrinė sumušė kelis rekordus: vienintelė Lietuvoje naudojo šaltinio vandenį, turėjo peltonratį, buvo mažiausia, gamino žemiausios įtampos – 6 V elektros srovę, buvo pavogta. Todėl, manau, verta įrašyti į Lietuvos rekordų knygą.“ Dar viena 6 V, bet jau apie 120 W galios hidroelektrinė veikė 1959 m. plento Kaunas–Zarasai pralaidoje, Degučių– Daugailių ruože. Betoninėje vandens pralaidoje iš lentų įrengta apie 1,5 m aukščio užtvanka ir turbinos kamera (neaišku, kokia turbina). 6 V generatorius iš automobilio. Laidai nuvesti į netoli stovintį gyvenamąjį namą. Turbinos paleidimui ir stabdymui, kad nereikėtų braidyti po upelį, nuotoliniam valdymui panaudota apie 5 m kartis. Nuo plento hidroelektrinės nesimatė. Hidroelektrinę parodė Bronius Navaglauskas, vykdęs elektrifikavimo darbus aplinkiniuose rajonuose.

Prabėgo daug metų, išaugo hidroelektrinių galia, bet mes privalome žinoti pirmuosius objektus ir darbų pradininkus.

Nr. 2 (20) 2008

Nauji ilgaamžiškumo standartai Šių metų balandžio mėnesį Frankfurte vykusioje didžiausioje Europoje apšvietimo parodoje „Light & Building“ bendrovė „Osram“ pristatė savo naujausia produkciją, skirta buičiai, komerciniams objektams, pramonei. Pagrindinis parodos akcentas – energijos taupymas, klimato išsaugojimas bei aplinkai draugiški sprendimai.

visą eksploatavimo laiką išlaiko 90 proc. šviesos srauto; daug mažesnė bendrosios nuosavybės eksploatavimo išlaidos (TCO), kurias sudaro investicijos, paslaugos, priežiūra ir lempų keitimas (pvz., lempų grupės keitimą galima suplanuoti ši anksto); neteršia aplinkos: gyvsidabrio kiekis (< 5 mg) daug mažesnis už ribinį, leidžiamą direktyvos RoHS;

Lumilux XT ir Lumilux XXT Viena iš svarbiausių naujienų – tai Lumilux XT ir Lumilux XXT – ypač ilgo tarnavimo laiko liuminescencinės lempos, skirtos pramonei.

visi LUMILUX® pranašumai: stiprus šviesos srautas, puikus apšvietimas, puikios spalvos.

OSRAM LUMILUX® XT lempos naudojamos projektuose, kur reikia pakeisti lempas netrikdant įprastos veiklos, taigi neatsiranda papildomų išlaidų dėl gamybos ar kitų procesų stabdymo, pavyzdžiui, prekybos centrų, sandėlių ar metro veiklos sustabdymo nedarbo valandomis.

Dviejų grupių lempos įkūnija pažangų apšvietimo sistemų sprendimą aplinkybėmis, kai lempų keitimas reikalauja didelių išlaidų. Dėl patikimumo ir ilgos eksploatavimo trukmės* šias lempas keisti tenka kur kas rečiau, todėl gerokai sumažėja išlaidų. Be to, naudojant OSRAM LUMILUX® XT ir XXT lempas prisidedama prie aplinkos išsaugojimo.

Jų eksploatavimo trukmė* daug ilgesnė nei įprastų LUMILUX® lempų. Taigi sunaudojama mažiau stiklo, metalo ir pan. medžiagų.

LUMILUX® XT pranašumai: eksploatavimo trukmė* – iki 42 tūkst. val. ECG arba iki 35 tūkst. val. LLG;

OSRAM LUMILUX® XT ir XXT lempos:

eksploatavimo trukmė* 2,3 karto ilgesnė už įprastų LUMILUX® lempų;

ypač patikimos: ilgai šviečia, per

„OSRAM System+“ kombinuoto

*OSRAM LUMILUX® XT/XXT lempų šviesos nuostoliai nedideli, todėl šių lempų eksploatavimo trukme laikoma trukmė iki momento, kai sugenda 10 proc. lempų.

Daugiau sėkmingo planavimo galimybių. OSRAM LUMILUX® XT lempų grupių pakeitimo poreikius galima tiksliai numatyti ilgam laikui. Tai iki minimumo sumažina priežiūros ir lempų keitimo išlaidas ir gerokai sumažina visas apšvietimo išlaidas.

Luminous fl ux behavior Luminous and flsurvival ux behavior rate of and thesurvival XT rate of the XT %

%

ECG hot restart-IEC and 11/1 ECG cycle hot restart-IEC and 11/1 cycle 100

90

80

70

LLG-11/1 cycle

50 0

10 000

LLG-11/1 cycle

Hours burned

LLG-IEC cycle

LLG-11/1 cycle 70 LLG-IEC cycle 60

60 50

1030000 000

Hours burned

40000 000 20

30 50000 000

40 h000

50 000

h

eksploatavimo trukmė* 4,1 karto ilgesnė už įprastų LUMILUX® lempų;

90 Luminous flux behavior Luminous flux behavior ECG hot restart-IEC cycleECG hot restart-IEC cycle 80

80 70

50 200000

eksploatavimo trukmė* – iki 75 tūkst. val. ECG arba iki 58 tūkst. val. LLG;

ECG hot restart-11/1 cycle ECG hot restart-11/1 cycle

100

90

70 LLG-IEC cycle 60

60

OSRAM LUMILUX® XXT lempos idealiai tinka projektams, kur lempų pakeisti neįmanoma nesutrikdant įprastos veiklos, taigi atsiranda papildomų išlaidų dėl gamybos ar procesų sustabdymo, pavyzdžiui, visą parą veikiančiose gamyklose, aukštuose sandėliuose, stotyse, tuneliuose, apšviestų iškabų sistemose, naftos platformose ir šachtose.

LUMILUX® XXT pranašumai:

%

100

90 Luminous flux behavior Luminous flux behavior

80

naudojimo garantija: 5 metai LUMILUX® XT ir 5 metai QUICKTRONIC® ECG (daugiau informacijos rasite www.osram.com/systemguarantee).

Luminous flux behavior Luminous and flsurvival ux behavior rate of and thesurvival XXT rate of the XXT

%

100

Čia galite apskaičiuoti, kiek sutaupytumėte naudodami OSRAM LUMILUX® XT/XXT: www.osram.com/saver-calculator-t8 Jei nurodysite lempų skaičių, valandų per metus, kai jos dega, skaičių ir elektros energijos kainą, greitai ir lengvai apskaičiuosite, kiek galėtumėte sutaupyti.

0

20 000

Hours burned

50 400000

LLG-11/1 cycle LLG-IEC cycle

2060000 000

Hours burned

80000 000 40

60 000 100 000

80 h000

„OSRAM System+“ kombinuoto naudojimo garantija – 8 metai LUMILUX® XXT ir 8 metai QUICKTRONIC® ECG (daugiau informacijos rasiteh www.osram.com/system100 000 guarantee).

37

ELEKTRIKŲ JONINĖS’ 2008 Jos metu veiks daugelio iš mūsų atstovaujamų įmonių gamintojų arba jų atstovų Lietuvoje ekspozicijos, pristatysiančios naujausius savo gaminius, produktus, įrankius, įrenginius.

Kviečiame į parodą visos Lietuvos elektrikus, automatikus, energetikus, architektus, projektuotojus, statybininkus ir kitus specialistus, dirbančius su elektros instaliacija ir įranga.

Tikimės, kad tai bus įdomu ir universitetų, kolegijų, mokymo centrų specializuotų katedrų dėstytojams, technologinių specialybių studentams.

Parodoje dalyvauja: SCHNEIDER ELECTRIC (tarptautinė) – modulinė, automatikos ir kontrolės įranga OEZ (Čekija) – modulinė ir pramoninės apsaugos įranga APATOR (Lenkija) – saugiklių kirtiklių blokai, plastikinės skirstomosios spintos, viršįtampių ribotuvai HENSEL (Vokietija) – instaliacinės skirstomosios dėžutės, skydai, skirstomosios spintos MINBUD (Lenkija) – plastikiniai dirbiniai statyboms PAWBOL (Lenkija) – instaliaciniai gaminiai OBO BETTERMANN (Vokietija) – instaliacinės medžiagos ERICO (tarptautinė) – įžeminimas, žaibosauga, viršįtampių technologiniai sprendimai KROMISS-BIS (Lenkija) – stulpai ir atramos LENA LIGHTING (Lenkija) – šviestuvai ES-SYSTEM WILKASY (Lenkija) – šviestuvai ELGO (Lenkija) – šviestuvai NKT CABLES (tarptautinė) – laidai ir kabeliai TYCO THERMAL CONTROLS (tarptautinė) – šildymo kabeliai DEVI (Danija) – elektrinio grindų šildymo sistemos ADAX (Norvegija) – šildymas ENSTO (Suomija) – šildymas COMFORT HEAT (Anglija) – elektrinio grindų šildymo sistemos DOSPEL (Lenkija) – vėdinimas AIRFLOW (Anglija) – vėdinimas, įrankiai MAKITA (Japonija) – elektriniai įrankiai profesionalams SCAME (Italija) – pramoninė instaliacija PCE (Lenkija – Austrija) – pramoninė instaliacija SEZ (Slovakija) – pramoninė instaliacija, skirstomosios dėžės

VILMA AB (Lietuva) – elektros instaliacijos sistemos Liregus UAB (Lietuva) – elektros instaliacijos sistemos JUNG (Vokietija) – elektros instaliacijos sistemos BAKS (Lenkija) – kabelių kanalai UTU UAB atstovauja: HAGER (Vokietija), POLO (Vokietija), TEHALIT (Vokietija) ir KATKO (Suomija) Tai puiki galimybė vienoje vietoje pamatyti įmones, veikiančias gana siaurame rinkos segmente, tačiau dirbančias labai įvairiose srityse – statybų, renovavimo, techninės pastatų ir įrenginių priežiūros, pastatų ir statinių projektavimo, elektros paskirstymo organizavimo, apšvietimo projektavimo, energetikos ūkio organizavimo ir t. t. todėl paprastai dalyvaujančias skirtinguose specializuotuose renginiuose arba tiesiog prapuolančias plataus spektro pristatymuose, tokiuose kaip RESTA, kitos didžiosios statybų ar technologijų parodos.

K

E

T

I

M

A

S

SPECIALIZUOTA ELEKTROS TECHNIKOS PARODA Maloniai kviečiame Jus aplankyti UAB „Dogas“ organizuojamą specializuotą elektros technikos instaliacinių medžiagų ir įrenginių parodą ir dalyvauti seminaruose. Parodoje dalyvaus daugiau nei 30 įmonių.

Renginys vyks 2008 m. birželio 13 d. nuo 10 iki 17 val., Laisvės pr. 5, Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose. Nuo 17 val. iki ryto programoje muzika, šokiai ir kitos Joninių pramogos.

Automatikos ir kontrolės produktai.

Variklių valdymas: TeSys K,D,U,T ir Altistart&Altivar Žemosios įtampos produktai.

SCHNEIDER ELECTRIC modulinės įrangos nauji sprendimai.

Naujienų pristatymas: Fiorena – POLO elektros instaliacijos sistema; Tebis – protingo namo sistema; KATKO – saugos jungikliai ir galios kirtikliai. Įžeminimas bei CADWELD PLUS terminis suvirinimas Aktyvioji žaibosaugos sistema ERITECH SYSTEM 1000 HENSEL produkcijos pristatymas.

FK dėžučių funkcinė paskirtis kilus gaisrui.

ENYSTAR universalios ir greito montažo dėžės iki 250A IP65.

Mi, ENYSTAR ir MODITEC sistemų įrankiai dizaineriams, projektuotojams.

Kviečiame apsilankyti!

I

JONINĖS

Parodos metu vyks teminiai seminarai specialistams:

Kodėl tai darome? Esame tikri, kad toks renginys reikalingas mūsų klientams – statybinių projektų užsakovams, architektams, projektuotojams, sąmatininkams, darbų vadovams, elektros, šildymo, vėdinimo sistemų montavimo įmonių vadovams ir specialistams, gatvių, bendrųjų, gamybos ir sandėliavimo patalpų, lauko aikštelių apšvietimo projektuotojams ir statytojams, inžinieriams, automatikams, energetikams, pastatų ir įrenginių priežiūros specialistams, įmonių ūkio skyrių vadovams.

V

ELEKTRIKŲ

Parodos lankytojų patogumui iš (į) Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio bus užsakytas au­ to­busas.

Dėl informacijos kreiptis į UAB „Dogas“: El. p.: info@dogas.lt klaipeda@dogas.lt kaunas@dogas.lt siauliai@dogas.lt panevezys@dogas.lt arba mob.: 8 687 27632, 8 698 51668

Kvietimas galioja 1 asmeniui

UAB „Dogas“ šių metų birželio 13 d. LITEXPO parodų centre organizuoja specializuotą parodą „Elektrikų Joninės“.

Šilumos siurbliai „oras – vanduo“

Šilumos šaltinis – vertikalus kolektorius, horizontalus kolektorius, gręžinio vanduo, gruntinis vanduo

Šilumos šaltinis – oras

Galia 6 kW 8 kW 10 kW 13 kW 15 kW 20 kW 25 W 31 kW 66 kW

Šilumos siurbliai „vanduo – vanduo“

Kaina Lt be PVM 8 000 9 000 10 700 11 300 11 900 20 300 21 400 22 600 33 600

Galia 8 kW 10 kW 13 kW 15 kW 20 kW 26 kW 30 W 60 kW

Techninė informacija www.energyaudit.lt

Darbo a. 5, LT-35220 Panevėžys Tel. (8 45) 59 63 50, faks. (8 45) 59 62 91, mob.: 8 698 33 610, 8 616 25 311 El. p.: vvs01@vvs.lt, vvs09@vvs.lt www.energyaudit.lt

Kaina Lt be PVM 12 000 12 500 13 000 15 000 24 000 25 000 28 000 42 000

Didelė šeima teikia daugiau džiaugsmo!

Naujos T serijos OBO paskirstymo dėžutės

Pilna paskirstymo dėžučių šeimos sudėtis: Septyni matmenys, septyni tipai – VIENA ŠEIMA

T-Baby

T-Boy

T-Girl

T 25

T 40

T 60

T-Man

T-Woman

T 100

T 160

T-King

T 250

T-Queen

T 350

Nauja OBO paskirstymo dėžučių T serija sukurta tikriems "profams" ir turi visas būtinas eksplotacijai drėgmėje bei jūros sąlygomis savybes. Kiekviena iš jų ypatinga – galime rinktis nuo mažų apvalių (T25) iki vidutinių (T100) ar net pačių didžiausių (T350). Tikrai praktiška T serija turi daug galimybių: dangtelio montavimas varžtais arba užsukant; 4-, 10-, ar net iki 24 kabelių įvadų. T serija tinka bet kokiai instaliacijai. OBO T serija – viena tobuliausių serijų Europoje. Montavimo patogumas garantuoja Jums malonumą.

T serijos privalumai: • Sandarumas IP55 - IP66 • Nominali įtampa 400V • Maksimalūs laidininkų skerspjūviai 2,5mm² - 35mm² • Su kiaurymėmis dugne arba be jų • Elastiški menbraniniai sandarikliai kabelių diametrams 0-34mm • Nupjaunami M25,M32, M40 sandarikliai kabelių diametrams 4-24mm • Spalvos: šviesiai pilka, dramblio kaulo, sniego baltumo, šviesiai pilka su raudonu dangteliu • Behalogeninės: be chloro, fluoro, bromo • Savaime gestantis PP: 650ºC arba 960ºC (žymima F raide) • Dangtelio užveržimas drėgmei ir korozijai atspariais varžtais arba užsukant OBO Bettermann, UAB Lietuva , Meistrų 8, Vilnius 02189 Tel: +370 5 2375 911, Faksas: +370 5 2375 912 obo@obo.lt · www.obo.lt

OBO. Nuo profesionalų – profesionalams

42

kronika

Elektros Erdvës

Informuoja Europos rizikos stebėjimo tarnyba

Darbo tempo intensyvėjimas taip pat kelia sveikatos problemų

Vis daugiau žmonių darbe patiria psichosocialinę riziką. Atsirandantys nauji rizikos veiksniai buvo ištirti ekspertų parengtoje prognozėje ir skelbiami naujoje ataskaitoje (trečiojoje, skirtoje atsirandantiems naujiems rizikos veiksniams), kurią parengė Europos rizikos stebėjimo tarnyba (ERO) – Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tarnyba. Pateikiame kelias jos išvadas.

Vis daugiau ES darbuotojų dėl griežtų terminų ir didelės spartos kenčia nuo darbo krūvio ir darbo įtampos. Darbo vietų mažinimas, dėl naujų komunikacijų technologijų vis didesnis darbe apdorojamos informacijos kiekis ir reikalavimas, kad tą patį darbą atliktų mažiau darbuotojų, taip pat didina su darbu susijusią riziką.

Laikinas įsidarbinimas – didesnė rizika darbuotojų sveikatai

Šiandien vyresniųjų smurtas ir gąsdinimas pastebimas ne tik mokykloje ar kariuomenėje. Tai vis didesnė problema ir Europos darbo vietose, visose profesijose ir sektoriuose, ypač sveikatos priežiūros ir paslaugų. Smurto ir bauginimo pasekmės gali būti pasitikėjimo savo galimybėmis mažėjimas, nerimas, depresija ir net savižudybė.

Laikinas darbas dažnai apibūdinamas kaip mažas pajamas teikiantis ir žemos darbo kokybės užimtumas, pasižymintis menkomis mokymosi ir karjeros galimybėmis. Pagal laikinojo darbo sutartis dirbantys žmonės atlieka pavojingiausius darbus, dirba prastesnėmis sąlygomis ir retai lanko su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius kursus. Dirbant nepastoviomis darbo sąlygomis, atsiranda pojūtis dėl darbo neužtikrintumo, kuris padidina su darbu susijusią įtampą.

Smurtas ir bauginimas taip pat kelia grėsmę darbuotojams

Prasta darbo ir laisvalaikio pusiausvyra neigiamai veikia šeimas Dideli darbo krūviai ir fiksuotos darbo valandos trukdo siekti priimtinos darbo ir gyvenimo pusiausvyros, ypač moterims, kurioms dažnai tenka dvi pamainos: vie-

na – darbe, antra – namuose. Tai gali didinti įtampą ir pakenkti sveikatai, ypač kai darbuotojai negali suderinti darbo sąlygų su asmeniniais poreikiais. 40 proc. Europos Sąjungos darbuotojų, kurie dirbo viršvalandžius, teigė, kad yra nepatenkinti sutrikdyta darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyra.

2008 m. balandžio mėnesį Briuselyje vyks seminaras, kuriame numatoma aptarti ir patvirtinti ekspertų apklausos rezultatus ir ieškoti praktinių sprendimų, kaip mažinti psichosocialinę riziką. Jame susirinks DSS specialistai, ES politikai, darbdaviai ir darbuotojų atstovai.

Be to, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra planuoja didelės apimties tyrimą, kurio metu bus stebimos darbo vietos ir visuomenėje vykstantys pokyčiai, kurie gali sukelti naujų DSS rizikos veiksnių. 2009 m. agentūra taip pat planuoja pradėti visų 27 ES valstybių narių apklausą, kad nustatytų, kokių priemonių viešojo ir privataus sektorių organizacijos imasi prieš psichosocialinę riziką ir kokios pagalbos reikėtų įmonėms, kad galėtų veiksmingiau valdyti sudėtingus pavojus darbo vietose.

„Neiluva“ pasiekė 60 mln. litų metinę apyvartą Asociacijos NETA narės, šiais metais švenčiančios savo įkūrimo 15 metų jubiliejų, bendrovės „Neiluva“ apyvarta 2007 m. išaugo iki 60 mln. Lt – labiausiai dėl įgyvendintų elektros energetikos sistemos atnaujinimo projektų ir pastatų statybos bei rekonstrukcijos.

Bendrovės direktoriaus Gedimino Ramono teigimu, nuo 1993 m. šalies rinkoje veikianti įmonė nuosekliai kyla, kasmet didindama apyvartą 5–10 proc. „Toks nuoseklus ir stabilus augimas atitinka mūsų ilgalaikės perspektyvos planus, kuriuos esame pasirengę įgyvendinti ir ateityje, nes dėl statybos rinkos mūsų šalyje plėtros ir būtinybės modernizuoti pasenusius elektros sistemos įrenginius atliekamų darbų poreikis ir ateityje augs“, – teigia G. Ramonas.

Stabiliai įsitvirtinti konkurencinėje ir permainingoje rinkoje, anot bendrovės vadovų, padėjo ne tik objektyviai pasirinkta veiklos strategija – kryptingos investicijos gerinant teikiamų paslaugų kokybę, naujų veiklos sričių paieška, bet ir darnaus profesionalų kolektyvo subūrimas. Per 15 veiklos metų užmegzti ilgalaikiai ryšiai peraugo į tvirtą partnerystę su daugeliu Lietuvos ir

„Neiluvos“ 15 metų jubiliejaus minėjimas

užsienio elektros įrangos ir medžiagų gamintojų bei tiekėjų: „ABB“, „Elga“, „Elektroskandia“, „SLO“, „Elektrobalt“, „Elstila“ ir kt.

Stambiausi projektai buvo įgyvendinti įmonių „Rytų skirstomieji tinklai“, „VST“, „Hanner“, „Masyvas“, „Skala“ užsakymu.

UAB „Neiluva“ pagrindinės veiklos sritys – gyvenamųjų ir administracinių pastatų, energetikos objektų bei dekoratyvinio apšvietimo projektų

vykdymas. Bendrovė atliko Žalgirio stadiono apšvietimo rekonstrukciją, Mindaugo tilto ir Vilniaus senamiesčio pastatų dekoratyvinį apšvietimą, UAB ,,Hanner” administracinio komercinio pastato Konstitucijos pr. elektros tinklų montavimo darbus bei Vilniaus aerouosto, Markučių, Noreikiškių, Kupiškio ir kt. pastočių rekonstrukciją.

Bendrovė yra įdiegusi kokybės, aplinkosaugos, profesinės sveikatos ir saugos vadybos standartus.

kronika

Nr. 2 (20) 2008

„Elinta“ įsikūrė Kauno LEZ 2008 m. kovo 7 d. Kauno ekonominėje laisvojoje zonoje (LEZ) įvyko UAB „Elinta“ naujojo administracinio pastato kartu su gamybinėmis patalpomis atidarymo šventė ir buvo minimas 17-asis įmonės gimtadienis.

UAB „Elinta“ įkurta 1991 m. kovo 8 d. Įmonės steigėjai – du tuometiniai KTU dėstytojai (V. Jokužis ir R. Lukoševičius) bei buhalteris J. Pocius. Savo darbą įmonė pradėjo vieno kambario privačiame bute. Nuo 1993 m. iki 1998 m. išsinuomotų patalpų plotas išaugo iki 500 kv. m, o 1998 m. buvo jau nusipirktos 1008 kv. m ploto patalpos Kaune, prekybos miestelyje ,,URMAS”.

Per daugelį gyvavimo metų UAB „Elinta“ plėtėsi ir augo, užsitikrino klientų, verslo partnerių, tiekėjų, kurių ji turi nemažą būrį ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, pagarbą ir pasitikėjimą. UAB „Elinta“ įgyvendino daugelį projektų, kurie yra susiję su įmonių automatizavimu. Pati pirmoji sutartis buvo sudaryta 1991 m. su AB „Alytaus medvilnė“. SP UAB „Kauno vandenys“ buvo įdiegta vandentiekio telekontrolės sistema, automatizuota valymo įrenginių valdymo sistema; AB „Panevėžio šilumos tinklai“ – garo turbinų Panevėžio RK-1 kompiuterinis valdymas; UAB „Kemira Lifosa“ – trąšų mišinių dozavimo sistema; AB „Mažeikių nafta“ – turbokompresorių valdymo sistema. Taip pat buvo vykdomi darbai UAB „Kraft Foods Lietuva“, UAB „Terekas“ ir daugelyje kitų bendrovių.

Pagrindinės veiklos sritys: gamybos ir technologinių procesų automatizavimas (programavimas, montavimas, paleidimoderinimo darbai), prekyba automatikos ir elektrotechnikos komponentais.

UAB „Elinta“ prekybos skyrius vadovaujasi dviem pagrindiniais šūkiais: „Klientas moka mums atlyginimus“ ir „Siūlome inovatyvius produktus, kurie padeda klientams uždirbti pinigus“. Produktus tiekia gamintojai, kurie turi atstovybes Lietuvoje („Siemens“, „Rittal“, „Phoenix Contact“), taip pat tie, kuriems atstovaujama išskirtinėmis teisėmis Lietuvoje Simbolinės pastato juostos perkirtimas

UAB “Elinta” kolektyvas prie naujojo pastato

(„Control Techniques“, „Inor“, „Yokogawa“, „Vega“, „IFM“).

UAB ,,Elinta” montavimo skyrius montuoja automatikos ir elektros spintas; projektus vykdo visoje Lietuvoje.

2000 m. rugpjūčio mėnesį buvo įkurta antrinė įmonė UAB „Elintos prietaisai“, kurianti ir gaminanti prietaisus, kuriuose naudojamos kompiuterinės regos technologijos. 2003 m. UAB „Elintos prietaisų“ sukurtam kineskopų kompleksų derinimo įrenginiui buvo suteiktas Lietuvos metų gaminio vardas. 2006 m. pradėtas kurti ir pagamintas trimačių vaizdų skeneris, skirtas žmogaus pėdos skenavimui. Jis naudojamas ortopedinės avalynės gamyboje. Pėdos skenerio sukūrimu buvo siekiama pradėti inovatyvių prietaisų, susijusių su trimačių objektų skenavimu, gamybą. Glaudžiai bendradarbiaujant su ortopedinę avalynę gaminančiomis įmonėmis į kasdienę buitį diegiamos naujausios technologijos, leidžiančios tiekti vartotojams kompleksines paslaugas – gaminti individualius produktus, vykdyti nuotolinį užsakymų priėmimą ir paciento pėdos parametrų įvertinimą. Šiuo metu projektuojama dantų skenavimo sistema.

2002 m. gegužės mėn. įkurta dar viena antrinė įmonė – UAB „Elintos matavimo sistemos“. Įmonės pagrindinės veiklos kryptys – patikimų matavimo prietaisų bei testavimo sistemų tiekimas, optimalių sprendimų matavimui ir testavimui parinkimas. UAB „Elintos matavimo sistemos“ atstovauja technologiškai pirmaujančiam ir didžiausiam termovizorių gamintojui „FLIR Systems“. Instaliacijos matavimo prietaisų tiekimui Lietuvoje atstovauja „Metrel“, kurių prietaisai garsėja ypatingu patikimumu, paprastu vartojimu ir funkcionalumu. UAB „Elintos matavimo sistemos“ turi visą reikalingą prietaisų

gamą aukštosios ir vidutiniosios įtampos įrenginių tikrinimui; tiekia transformatorių, kabelių, jungtuvų, ribotuvų, relinės apsaugos, automatikos, alyvos testavimo ir matavimo įrangą. Įmonėje galima įsigyti reikalingą įrangą pramoninei metrologijai, įvairių procesų kalibratorių. UAB „Elintos matavimo sistemos“ bendradarbiauja su savo srities lyderėmis – „Ametek Calibration“ ir „Beamex“. Įmonės persikėlimas į naujas patalpas suteikė galimybes pagerinti klientų aptarnavimą.

2006 m. gruodžio mėnesį į UAB „Elinta“ įmonių grupę įsiliejo nauja antrinė įmonė – UAB „Elinta VS“. Įmonės specializacija – gamybos bei technologinių procesų automatizavimas. UAB „Elinta VS“ kolektyvą sudaro aukščiausios kvalifikacijos projektuotojai, programuotojai, derintojai, projektų vadovai. Pastaraisiais metais pagrindiniai darbai atliekami energetikos ir vandentvarkos srityse. Nepamirštamos ir tradicinės sritys, kuriose dirbama dešimt ir daugiau metų, pvz., cukraus gamybos, dirbtinių trąšų gamybos automatizavimas ir kt. Firmos veikla plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Didžiausi praėjusių metų projektai: AB „Panevėžio energija“ įdiegta demonstracinės elektrinės valdymo sistema, Sankt Peterburge Šiaurinių valymo įrenginių su dumblo deginimo gamykla valdymo sistema. Planuojami darbai ir šių dienų aktualijas liečiančiose srityse – aplinkosauginiai projektai, susiję su įvairių atliekų utilizavimu ir energijos gamyba iš jų. Per 2007 m. UAB „Elinta VS“ atnaujino Aplinkos ministerijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos atestatus, taip pat vieni iš pirmųjų Lietuvoje įsisavino ir įdiegė „Siemens“ procesų valdymo sistemą PCS-7.

2007 m. rugpjūčio mėnesį buvo įregistruota jauniausia antrinė įmonė UAB

43

44

kronika

Elektros Erdvës

„Autoelinta“, kuri planuoja dirbti su ekologiškomis transporto priemonėmis.

2000 ir 2001 metais pagal agentūros „Deloitte & Touche“ surengtą vertinimą UAB „Elinta“ vienintelė iš Lietuvos įmonių du metus iš eilės pateko į penkiasdešimtuką greičiausiai augančių technologinių ir informacinių įmonių Vidurio Europoje.

2005 m. gegužės mėnesį UAB „Elinta“ ir antrinėse įmonėse UAB „Elintos matavimo sistemos“ ir UAB „Elintos prietaisai“ buvo įdiegta kokybės vadybos sistema ir suteiktas ISO 9001 sertifikatas. 2006 m. UAB „Elinta“ buvo pripažinta Žinių ekonomikos įmone Lietuvoje. 2006 m.

UAB „Elintos prietaisai“ gavo paramą projektui vykdyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų „Inovacinių metodų ir priemonių kūrimui ir erdvinių objektų atpažinimui, diagnostikai ir valdymui, taikant skaitinį intelektą“. 2007 m. UAB

Kaimynai neskuba jungtis „Lenkija elektros tilto projektą sieja su naujos atominės Lietuvoje statybomis, todėl lūkuriuoja prieš pradėdama imtis elektros jungties darbų. Latviai kiša koją ir kitame tilto – su Švedija – projekte“, – neseniai pareiškė Rymantas Juozaitis, AB „Lietuvos energija“ vadovas. Šią žinią plačiai komentavo žiniasklaida, o pridėjus dar ir tai, kad nepavyksta ir pilietiškai nusiteikusių žmonių parašų įteisinimo procedūros dėl LEO projekto peržiūrėjimo, atrodo, kad Lietuva tikrai

„Elinta“ įmonių grupė gavo „Gazelės 2007“ apdovanojimą. Ji taip pat priklauso Nacionalinei Elektros technikos verslo asociacijai (NETA).

UAB „Elinta“ visada palaikė ir palaiko glaudžius ryšius su Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija. Kasmet studentai iš Lietuvos ir Vokietijos universitetų „Elintoje“ atlieka gamybinę praktiką.

Kapsulė būsimo pastato vietoje buvo įkasta per 16-ąjį įmonės gimtadienį, t. y.

2007 m. kovo 8 d. Generalinis rangovas UAB „Merko statyba“ statybų projektą realizavo mažiau nei per metus. Jis buvos baigtas statyti 2007 m. lapkričio 1 d. ir laiku atiduotas eksploatuoti. Į naujo pastato statybą investuota apie 10 mln. litų. Pastatą suprojektavo AB „Miestprojektas“. Jis yra trijų aukštų 4300 kv. m nežino, ko jai iš tikrųjų reikia – naujos atominės elektrinės, laisvos elektros energijos rinkos (jungčių su vakarais), o gal tik geros ir kompetentingos revizijos energetikos ūkyje.

Gegužės 8 d. premjeras, komentuodamas R. Juozaičio pateiktą informacija „Žinių radijui“ pareiškė, kad „Lietuvos energija“ kartu su Ūkio ministerija vykdo planą B, o planą A vykdo A. Abišala, bandydamas įtikinti Europos partnerius leisti pratęsti IAE. Kaip įtikinti abejojančius kaimynus, premjeras nepasakė.

ploto. UAB „Elinta“ įmonių grupė užima 2900 kv. m plotą, o likusiuose 1400 kv. m įsikūrė nuomininkai: UAB „Novatronas“, UAB „Hitech“, UAB „Hidrobaltas“, Kauno LEZ administracija. Atvykusiam klientui į naująjį pastatą sudarytos geresnės aptarnavimo sąlygos, nes jis gali pasinaudoti ne tik UAB „Elinta“ įmonių grupės, bet ir kitų šiame pastate esančių įmonių teikiamomis paslaugomis.

Pastatas erdvus, patogus darbuotojams, šiuolaikiškai suprojektuotas. Jis pastatytas strategiškai patogioje vietoje: netoli autostrados Kaunas–Klaipėda, ties greitkeliu į Vilnių, netoli Karmėlavos aerouosto. Šiuo metu UAB „Elinta“ įmonių grupėje dirba 71 darbuotojas. Pavadinimas „Elinta“ atsirado iš žodžių „elektronika“ ir „intelektas“. Šiais žodžiais įmonė vadovaujasi visą savo gyvavimo laiką.

Seminaras apie žaibosaugą Kovo 27 d. Kauno technologijos universitete įvyko tarptautinė konferencija „Apsauga nuo žaibo Lietuvoje: standartai, projektavimas ir instaliavimas“. Konferenciją surengė asociacijos NETA nariai, UAB „Elektrobalt“ ir UAB „OBO Bettermann“ bei KTU Elektros sistemų katedra.

Konferencijoje buvo perskaityti penki pranešimai žaibosaugos standartų, projektavimo bei montavimo, apsaugų nuo viršįtampių tyrimų temomis, pateiktos praktinės rekomendacijos įrengiant žaibosaugos sistemas ir apsaugas nuo viršįtampių.

Þurnalo Elektros erdvës prenumerata!

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, iš viso 4 numeriai)

www.prenumerata.lt Daugiau informacijos: tel. (8 5) 269 1238 el. p. prenumerata@folioverso.lt

naujienos

Nr. 2 (20) 2008

Pirmą kartą Lietuvoje – kištukinės 110 kV movos 2007 m. gruodžio mėnesį pirmą kartą Lietuvoje uždarojo tipo 110/10 kV Nemuno transformatorių pastotėje UAB „Elmonta“ sumontavo kištukines galines 110 kV EHSVS movas, skirtas prijungti įvadinėms ir linijinėms 110 kV kabelinėms linijoms prie GIS įrenginių.

1. Kištukinis srovės kontaktas – Pluggable current contact

110 kV kabelių prijungimas prie GIS narvelių

2. Kūginė silikoninė apsauga – Stresscone in silikone rubber 3. Įvadas su vidiniu spyruokliniu mazgu – Inlet with inner spring assembly 4. Ekrano jungtis – Screen connection 5. XLPE kabelis – XLPE cable

Šaltinis: Südkabel katalogas

Phoenix naujienos Contactron – pirmasis pasaulyje reversinis kontaktorius, derinantis puslaidininkinių prietaisų ir klasikinių relių privalumus Įprastinių reversinių kontaktorių grandinės sudarytos iš dviejų kontaktorių, variklio apsauginės relės ir, jei reikalinga apsaugai užtikrinti, avarinio išjungimo kontaktoriaus. Naujasis Contactron visas šias 4 funkcijas turi integruotas viename modulyje.

110 kV kištukinė galinė mova EHSVS

PACT Analog – nauji individualiai montuojami srovės transformatoriai Srovės transformatoriai naudojami kontroliuojant apkrovų sroves tinkluose ar esant didelėms apkrovoms. Jie keičia keleto šimtų ar tūkstančių amperų srovę į 0–1 A ar 0–5 A sroves, kurias jau galima kontroliuoti automatikos prietaisais.

Taigi toks 4 viename modulis užima iki 75 proc. mažesnį tūrį, iki 75 proc. taupo montavimo laiką, tarnauja iki 10 kartų ilgiau ir turi integruotą apsaugą.

MACX Analog Ex – platus naujų gaminių spektras Ex aplinkoms Nauji labai kompaktiški signalų izoliatoriai skirti Ex aplinkoms. Šiuos kibirkštis slopinančius barjerus galima instaliuoti antrojoje zonoje (Zone 2).

Naujos schemotechnikos pritaikymas užtikrina puikias tiesines charakteristikas ir nedidelę suvartojamąją galią. SIL sertifikatai leidžia juos taikyti apsaugos sistemose.

UAB „Elmonta” kabelininkai presuoja 110 kV kištukinės movos kontaktinę dalį

Nauji PACT Analog srovės transformatoriai tinka matuoti sroves nuo 1 A iki 4 kA. Priklausomai nuo pritaikymo srities, srovės transformatorius galima rinktis iš maždaug 3 tūkst. įvairių versijų.

Gaminiai yra skirtingų tikslumo klasių, skiriasi matuojamų srovių dydžiais ir matmenimis. Siūlomi ir kalibruoti srovės transformatoriai.

Step Power II – nauji maitinimo šaltiniai skirti pastatų automatizavimui Naujuosius 36, 54, 72 ir 90 mm pločio

maitinimo šaltinius lengva montuoti montažinėse skirstomosiose spintose ir plokščiuose valdymo pultuose. Maža laukimo režimu dirbančio maitinimo šaltinio srovė ir didelis naudingumo koeficientas užtikrina efektyvų energijos naudojimą.

Visus 10 maitinimo šaltinių priklausančių 4 skirtingoms galios klasėms galima montuoti ant DIN bėgelio arba tvirtinti tiesiai ant montažinės plokštės.

Priekinėje dalyje esantis potenciometras leidžia reguliuoti išėjimo įtampą skirtinguose maitinimo šaltiniuose su 5, 12, 15, 24 ir 48 V išėjimo įtampomis. Turimi UL sertifikatai ir platus įėjimo įtampų diapazonas 85–264 V DC ir 95–250 V AC leidžia šiuos šaltinius naudoti visame pasaulyje.

Daugiau informacijos www.phoenixcontact.lt

45

46

teisė

Elektros Erdvës

ĮMONIŲ TEISĖ Finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo Registrų centrui pakeitimai Teisingumo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-148 įmonėms rekomenduojama taikyti 2007 m. sausio 8 d. įsakymu patvirtintus finansinės atskaitomybės ataskaitų elektroninius rinkinius, sudarant nuo 2007 m. sausio 1 d. prasidedančių ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę ir ją teikiant Juridinio asmenų registro tvarkytojui elektronine ar rašytine forma.

Elektroniniai rinkiniai gali būti pildomi ir teikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui interaktyviai arba naudojantis programa „ABBYYeFormFiller“.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. 1R-148 (Žin., 2008, Nr. 1508-41).

FINANSŲ TEISĖ Lietuvoje bankų paslaugas ketina teikti nauji bankai Informuojame, kad Lietuvos Bankas iš Europos Sąjungos priežiūros institucijų gavo pranešimus apie Lietuvos Respublikoje ketinančius pradėti teikti finansines paslaugas Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotus bankus – Barclays Bank Ireland PLC, Commerzbank International S.A., Banque et Caisse d‘Epargne de l‘Etat Luxembourg, HSBC Trinkaus & Burkhardt (International) S.A., OKO Bank Plc, Wirecard Bank AG, KfW IPEX-Bank GmbH. Lietuvos Banko informacinis pranešimas Dėl Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų teisės teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

VERTYBINIŲ POPIERIŲ TEISĖ Atnaujintos Kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinio taisyklės 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo redakcija, kurioje patvirtinta Vertybinių popierių komisijos kompetencija nustatant reikalavimus kolektyvinio investavimo subjektų prospektui, sutrumpintam prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai bei jų pateikimo tvarką Vertybinių popierių komisijai. Įgyvendinant Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, 2008 m. balandžio

6 d. patvirtintos kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinio taisyklės (Taisyklės).

Atkreiptinas dėmesys, kad prospekte išlaikomas reikalavimas aiškiai pateikti informaciją, kad ji būtų suprantama vidutiniam investuotojui, rekomenduojama vengti techninio pobūdžio sąvokų, negali būti neteisingos ar klaidinančios informacijos, prieštaravimų sudarymo dokumentuose pateiktiems duomenims.

Prospekto teikėjas, gavęs Vertybinių popierių komisijos pritarimą, įgyja teisę platinti investicinius vienetus ar akcijas prospekte nurodytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad viso prospekto kopija turi būti nemokamai duodama to pageidaujantiems kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis taisyklėmis patvirtinami specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų viso ir sutrumpinto prospekto reikalavimai.

Akcentuotina, kad jeigu visame ar sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi būti pataisyti ir pateikti Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 1K-9 (Žin., 2008, Nr. 1447-39).

Patvirtintos Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės veiklos licencijų išdavimo, keitimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklės Nuo 2008 m. kovo 28 d. įsigaliojo Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės veiklos licencijų išdavimo, keitimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklės, kurios pakeitė iki šiol galiojusias 2007 m. balandžio 5 d. patvirtintas Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo taisykles. Pakeitimas priimtas, įgyvendinant Kolek-

tyvinio investavimo subjektų įstatymą, įsigaliojusį 2008 m. kovo 1 d.

Naująja taisyklių redakcija reglamentuojama valdymo įmonės veikla, taip pat licencijų verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždaro tipo investicinės bendrovės išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo bei panaikinimo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklėmis praplečiamos tiek valdymo įmonių, veikiančių pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, tiek valdymo įmonių, veikiančių pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, licencijuojamos veiklos sritys.

Akcentuotina, kad pakito valdymo įmonės licencijai gauti teikiamų Vertybinių popierių komisijai dokumentų sąrašas.

Jeigu pateikiami ne visi dokumentai, prašymą pateikusiam asmeniui nurodoma pateikti visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus.

Taisyklėse reglamentuojama galimybė valdymo įmonei kreiptis į Vertybinių popierių komisiją, kai norima teikti papildomas paslaugas, kurios nenurodytos licencijoje. Papildant įmonės veiklos licenciją, nauja licencija nėra išduodama.

Naujojoje taisyklių redakcijoje numatyta, kad Vertybinių popierių komisija per 3 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos turi pateikti sprendimą atsisakyti arba papildyti valdymo įmonės veiklos licenciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiek tiek pakito valdymo įmonei ir investicinei bendrovei keliami kapitalo reikalavimai. Nuo šiol suderintosios investicinės bendrovės pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 300 tūkst. eurų, o specialiosios investicinės bendrovės ir įstatinis, ir pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas minimalus akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis.

Pažymėtina, kad valdymo įmonės ir investicinės bendrovės vadovams ke-

teisė liami papildomi griežtesni kvalifikaciniai reikalavimai.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 1K-6 (Žin., 2008, Nr. 1271-35).

Pasikeitimai dėl nepriklausomumo reikalavimų audito įmonėms ir auditoriams Nuo 2008 m. kovo 19 d. įsigaliojo Vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 1K-5, kuriuo nustatoma, kad papildomi nepriklausomumo reikalavimai audito įmonėms ir auditoriams taikomi audituojant ir uždaro tipo investicines bendroves.

Atkreiptinas dėmesys, kad kitiems asmenims, kurie dalyvauja audite kartu su auditoriumi, leidžiama šias pareigas eiti uždaro tipo investicinėje bendrovėje ne daugiau kaip 3 finansinius metus iš eilės.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 1K-5 (Žin., 2008, Nr. 1139-32).

Atnaujintos Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės Nuo 2008 m. kovo 19 d. patvirtinta nauja Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių redakcija.

Vieni iš esminių pasikeitimų taisyklėse – valdymo įmonių pradinio kapitalo reikalavimai. Nuo šiol valdymo įmonės, veikiančios pagal kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, pradinis kapitalas turi

Nr. 2 (20) 2008

būti ne mažesnis kaip 125 tūkst. eurų ekvivalentas litais, o valdymo įmonės, veikiančios pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. eurų ekvivalentas litais. Nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus valdančios valdymo įmonės ir pradinis, ir įstatinis kapitalas turi būti ne mažesni kaip 300 tūkst. eurų ekvivalentas litais.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai valdymo įmonės valdomo turto vertė didesnė kaip 250 mln. eurų, valdymo įmonė privalo padidinti įmonės kapitalą suma, kuri turi būti ne mažesnė kaip 0,02 proc. dydžio, kuriuo viršijama valdomo turto 250 mln. eurų vertė, ir atitinkamai didinti tol, kol įmonės kapitalo suma pasiekia 10 mln. eurų.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 1K-7 (Žin., 2008, Nr. 1140-32).

MOKESČIŲ TEISĖ Papildytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigalios Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymas, kuriuo numatoma, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas yra taikomas ir daržovėms bei vaisiams, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus. Įstatymas taip pat papildomas 3 priedu, kuriame pateikiamas daržovių ir vaisių, kurioms taikytinas lengvatinis 5 proc.

PVM tarifas, sąrašas.

47

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu 2008 m. vasario 1 d. įstatymas Nr. X–1443 (Žin., 2008, Nr. 632-18).

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖ Pakeistas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnis Nuo 2008 m. kovo 27 d. įsigaliojo nauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio redakcija. Šiuo pakeitimu leidžiama siekti tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai šis eksponuoja iš autorių ar jų teisių perėmėjo įsigytus kūrinius. Tačiau išlieka anksčiau nustatytos sąlygos – autorius ar jo teisių perėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis ir kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kūrinį eksponuojančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių 2008 m. kovo 13 d. įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1454 (Žin., 2008, Nr. 1243-35).

Informaciją pateikė SORAINEN Sorainen – įmonių įsigijimų ir susijungimų bei verslo teisės paslaugas teikianti grupė, turinti filialus Vilniuje, Rygoje ir Taline. www.sorainen.lt

Elektrotechnika, automatikos ir valdymo produktai, kompiuterių tinklų komponentai, pramoniniai dažai

Klinkmann – pirmaujantis elektrotechnikos, automatikos ir valdymo produktų, kompiuterinių tinklų komponentų, pramoninių dažų platintojas Šiaurės Europoje, atstovaujantis pasauliui gerai žinomus tiekėjus, organizuojantis profesionalius techninius mokymus.

UAB „Klinkmann Lit“. Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius. Tel. (8~5) 215 1646, faks. (8~5) 216 2641. El. p. post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

48

Elektros Erdvës

summary

electric spaces

of energetic in Lithuania. Thus the authors attempt to analyze and discuss important details more thoroughly.

Possibility to work synchronically with UCTE 6 11 June 2007 the Government leaders of the Baltic countries signed the communiqué under which the operators of the transmission system (PSO) of the Estonia, Latvia and Lithuania are obliged to prepare a full feasibility study on the synchronization of the Baltic electricity transmission system with the UCTE zone of synchronic work, and by the end of the year to provide the Government leaders with the study results, related to synchronization costs, and a feasible work planning. The group responsible for running the project was assigned to make preliminary calculations on the basis of simplified conditions, and to provide the preliminary results and recommendations, concerning the scenario of the analyzed synchronized intersystem merging.

The summary of the work completed by the group running the project includes short and concisely presented assumptions and preliminary conclusions. The results obtained during the feasibility study should only be considered as preliminary.

CONVERSION OF ELECTRIC CURRENT IN ENERGETIC 10 The article reviews the well-known truths from the scientific aspect (especially for the electrotechnics specialists), however, according to the authors, due to the current confusion over terms and abstractiveness of phenomena, views and comments of specialists usually become misleading and dangerous, when evaluating the current situation

Lithuania has not yet faced problems related to the converters of electric current or conversion of the current.

However, shortly, it will, the more because the strategic goal, presented in the amendments to the Law on Ignalina Nuclear Power Plant (INPP), passed by the Seimas of the Republic of Lithuania not too long ago, focuses on the integration of the Lithuanian energy system (EES) into the systems of Europe and Scandinavia. Therefore, the discussions concerning the issue are important today in order to ensure a professional discussion of at least a part of the technical society.

e-readiness leader, followed by Hong Kong and Sweden.

The article discusses global trends related to the development of e-readiness infrastructure, the experience of our neighbouring country Sweden, successful “Stokab FTTH” project in Stockholm, which was translated into reality with the help of the company “Nexans”.

THE FIRST WATER–POWER PLANT IN LITHUANIA 32 On the banks of the Nemunas, next to the Kaunas Reservoir, the giant of the Lithuanian energetic is located, that is the Kruonis Pumped Storage Plant (Kruonis PSP). It is the biggest construction project of the century in Lithuania. Beside Pažaislis one can find the dream of the Lithuanians before war – Kaunas Power-Plant, built in 1959.

E–readiness 14 The IT company IBM in association with “The Economist Inteligente Unit”, the subdivision of the British weekly publication, prepare e-readiness ranking of the chosen countries on an annual basis. In 2007 out of the 70 analyzed countries (BNS information) Lithuania was ranked 41st, whereas in 2006 – 38th. The USA is now the global

Having constructed such projects, unfortunately, we do not know who built the first water-power plant in Lithuania.

A couple of locations are mentioned, however, there are no documents to verify it.

According to the press, the first waterpower plant was built in Kairiškiai Manor in 1903. But the paper factory, next to the river Virvytė, in Kairiškiai Manor was built in 1911. More information about this power factory can be found in the book about Papilė.

Some hints were found having analyzed the candidate list for the power plant of Vilnius, dated 1895.

PUSH THE PROGRESS BUTTON Experience tomorrow’s automation technology

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje 03105 Vilnius, tel. (8 5) 263 9114, muenchen.lt@ahk-balt.org

Aut08_Ima_105x210_Ele_LT.indd 1

25.02.2008 9:22:42 Uhr

50

Elektros Erdvës

naudinga informacija

1. DIDMENINĖ PREKYBA Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ABB“ Saltoniškių g. 14, LT-2004Vilnius (8 5) 273 8300 (8 5) 273 8333 info@lt.abb.com www.abb.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Ardena“ Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius (8 5) 213 9544 (8 5) 213 9543 office@ardena.lt www.ardena.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Dogas“ Ozo g. 51, LT-2006 Vilnius (8 5) 2763400 (8 5) 2737250 info@dogas.lt www.dogas.lt;

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Schneider Electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius (8 5) 247 7777 (8 5) 247 7771 info@lt.schneider-electric.com www.schneider-electric.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „SLO“ Vilkpėdės g. 4, LT-03151 Vilnius (8 5) 215 0070 (8 5) 215 0071 biuras@slo.lt www.slo.lt

2. MONTAVIMO DARBAI

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

Draka Keila Cables AS Verkių g. 29 Vilnius (8 5) 272 1464 (8 5) 272 1484 mindaugas.liaugminas@draka.lt www.drakakeila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elpreka“ Draugystės 13A, Kaunas (8 37) 35 29 36 (8 37) 35 12 35 info@elpreka.lt www.elpreka.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektrobalt“ Liepkalnio g. 85, LT-02120 Vilnius (8 5) 266 0091 (8 5) 266 0097 office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmoda“ Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius (8 5) 239 5566 (8 5) 223 95564 elmoda@post.omnitel.net www.elmoda.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elinta“ Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r.

(8 37) 35 19 87 (8 37) 45 27 80 info@elinta.lt www.elinta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmonta“ Motorų g. 6, LT-2038 Vilnius (8 5) 230 6444 (8 5) 213 5488 info@elmonta.lt www.elmonta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Liumenas“ Metalistų g. 2, LT-78107 Šiauliai (8 41) 54 00 60 (8 41) 54 00 65 biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Neiluva“ Naugarduko g. 41A, Vilnius (8 5) 215 1560 (8 5) 215 1559 info@neiluva.lt www.neiluva.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Rifas“ Tinklų g. 29A, LT-35115 Panevėžys (8 45) 58 27 28, mob. 8 698 53260 (8 45) 58 27 29, 8 698 53 261 info@rifas.lt www.rifas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ERP“ Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT-09308 Vilnius (8 5) 248 7494 (8 5) 248 7493 info@erp.eu www.erp.eu

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Liumenas“ Metalistų g. 2, LT-78107 Šiauliai (8 41) 54 00 60 (8 41) 54 00 65 biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Neiluva“ Naugarduko g. 41A, Vilnius (8 5) 215 1560 (8 5) 215 1559 info@neiluva.lt www.neiluva.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

4. GAMYBA Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

Draka Keila Cables AS Verkių g. 29 Vilnius (8 5) 272 1464 (8 5) 272 1484 mindaugas.liaugminas@draka.lt www.drakakeila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elinta“ Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r.

(8 37) 35 19 87 (8 37) 45 27 80 info@elinta.lt www.elinta.lt

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elintos matavimo sistemos“ J. Baltrušaičio g. 11-127, Vilnius; Terminalo g. 3, Biruliškių km., Karmėlavos sen., Kauno r.

(8 5) 238 71 47, (8 37) 45 27 90 (8 5) 238 71 47, (8 37) 35 01 35 vilnius@elintosms.lt; info@elintosms.lt www.elintosms.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektronikos komponentai“ Architektų g. 1, Šiauliai (8 41) 51 10 59 (8 41) 51 00 19 info@elcomp.net www.elcomp.net

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektroskandia“ Linkmenų g. 15, LT-09300Vilnius (8 5) 275 7040 (8 5) 275 7041 mail@elektroskandia.lt www.elektroskandia.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elstila“ Jonavos g. 62A, LT-44192 Kaunas (8 37) 20 58 02 (8 37) 20 12 80 centras@elstila.lt www.elstila.lt

3. PROJEKTAVIMAS

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Flamanda“ Draugystės g.19, Kaunas (8 37) 31 27 67 (8 37) 35 10 68 info@flamanda.lt www.flamanda.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ABB“ Saltoniškių g. 14, LT-2004 Vilnius (8 5) 273 8300 (8 5) 273 8333 info@lt.abb.com www.abb.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Klinkmann Lit“ Smolensko g. 10, LT-03210 Vilnius (8 5) 215 1646 (8 5) 216 2641 post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmoda“ Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius (8 5) 239 5566 (8 5) 223 95564 elmoda@post.omnitel.net www.elmoda.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „OBO Bettermann“ Meistrų g. 8, LT-02189 Vilnius (8 5) 237 5911 (8 5) 237 5912 obo@obo.lt www.obo.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmonta“ Motorų g. 6, LT-2038 Vilnius (8 5) 230 6444 (8 5) 213 5488 info@elmonta.lt www.elmonta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

VŠĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21 , LT-08420 Vilnius (8 5) 237 4577, 269 7098 (8 5) 269 7166 info@remc.lt www.remc.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Onninen lit“ Savanorių pr. 187, Vilnius (8 5) 232 2240 (8 5) 232 2207 info@onninen.lt www.onninen.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elpreka“ Draugystės g. 13A, Kaunas (8 37) 35 29 36 (8 37) 35 12 35 info@elpreka.lt www.elpreka.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

VŠĮ Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, LT-3009 Kaunas (8 37) 30 86 20 (8 37) 33 31 20 info@ktk.lt www.ktk.lt

Adresas

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elintos matavimo sistemos“ J. Baltrušaičio g. 11-127, Vilnius; Terminalo g. 3, Biruliškių km., Karmėlavos sen., Kauno r.

(8 5) 238 71 47, (8 37) 45 27 90 (8 5) 238 71 47, (8 37) 35 01 35 vilnius@elintosms.lt; info@elintosms.lt www.elintosms.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Rifas“ Tinklų g. 29A, LT-35115 Panevėžys (8 45) 58 27 28, mob. 8 698 53 260 (8 45) 58 27 29, mob. 8 698 53 261 info@rifas.lt www.rifas.lt

Adresas

5. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ERP“ Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT-09308 Vilnius (8 5) 248 7494 (8 5) 248 7493 info@erp.eu www.erp.eu

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Klinkmann Lit“ Smolensko g. 10, LT-03210 Vilnius (8 5) 215 1646 (8 5) 216 2641 post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas

6. MOKYMAI, MOKYMO ĮSTAIGOS

© Photomorgana Corbis

Fiorena 08LT0154

Naujiena Polo dizaine – verta kiekvieno žvilgsnio.

Naujausias Hager pasiulymas Lietuvos rinkai. Tai išskirtiniu, rafinuotu dizainu bei subtiliai išbaigtais paviršiais ir forma išsiskirianti gaminių serija.

Modernus dizainas ir laiko patikrinta vokiška kokybė puikiai dera tiek namų, tiek darbo aplinkoje.

Privalumai: � �

Naujas, modernus dizainas Blizgus paviršius atsparus mechaniniam ir UV spindulių poveikiui

�

Platus gaminių asortimentas tinkantis gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms

�

Modernūs elektronikos komponentai: judesio jutikliai, 5-6 kat. duomenų perdavimo lizdai, reostatiniai jungikliai

�

Balta (RAL 9010) ir smėlio (RAL1013) spalvos Tai naujas elektos instaliacijos standartus atitinkantis, sertifikuotas produktas UTU UAB

Visorių g. 16, 08300 Vilnius info@utu.lt www.utu.lt

Dalyvausime BALTTECHNIKA parodoje, kuri vyks Vilniuje 2008 m. gegužės 20 - 23 d.

CADS PLANNER ELECTRIC - SEMINARAS 20.05. val. 12:00 - 15:00.

Konferencijų sale 5.2.

UNIVERSALIOJO CAD LAIKAI JAU PRAĖJO. Išbandykime ką nors nauja.

Programinė įranga, skirta tik tam tikrai veiklos sričiai, yra pakankamai efektyvi ir ekonomiška.

Tokios nuomonės buvome jau 9-ame dešimtmetyje, kai kartu su prietaisų gamintojais ir naudotojais pradėjome kurti universalųjį Cad pakeisiančią efektyvią, orientuotą į atskiras veiklos sritis, programinę įrangą.

SUOMIŠKASIS CAD IŠAUGO Į STIPRŲ RINKOS LYDERĮ.

CADS PLANNER ELECTRIC jau keletą metų yra pripažinta kaip Suomijoje labiausiai naudojama CAD programinė įranga, su kuria projektuojama elektros įranga ir dirbama pagal vienetinio darbo apmokėjimo sistemą.

Programinėje įrangoje galima pasirinkti tris naudojimo lygius. Pavyzdžiui, CADS Planner kainos nuo 2096 LTL (PVM 0 %).

Susipažinkite ir užsisakykite pristatymą: www.cads.lt