21 zurnalas

Kaina 5 Lt

2008 Nr. 3(21)

l e i d i nys au to mati z ac i j o s, el e k tr ot ec h n i ko s, e n e rg e t iko s, š i ldym o, v ė d i n i m o, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams

LEEA ištakos

6

Europos energetika ir Lietuva

8

Tarpsisteminės jungtys

10

Vertinga patirtis

15

Šis numeris skirtas LEEA dešimtmečiui ISSN 1648-6927

Apie asociaciją Gintaras Adžgauskas, LEEA prezidentas

Po keleto restruktūrizacijų, atliktų elektros energetikos ir energetikos statybos sektoriuose, veiklą pradėjo visa eilė naujų įmonių, turėjusių žaibiškai persiorientuoti ir prisiderinti prie rinkos sąlygų. Nebelikus Lietuvos valstybinės energetikos sistemos vadovaujančios organizacijos, tapo akivaizdi būtinybė energetikams susiburti į vienijančią asocijuotą struktūrą, pradėjusių telktis kitų ūkio šakų pavyzdžiu.

Elektros energetikos asociacijos įkūrimo iniciatoriumi tapo Rimvydas Rukšėnas.

Buvęs akcinės bendrovės „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius ir turėjęs per 30 metų patirtį energetikos sistemoje, pradėjęs karjerą nuo darbininko ir išaugęs iki profesionalaus vadovo, jis puikiai suprato ne tik eilinio darbininko lūkesčius, bet ir žinojo įmonių poreikius.

Asociacija buvo įregistruota Vilniaus m. savivaldybėje 1998 m. birželio 5 d.

Ją įsteigė 5 energetinės įmonės ir 5 energetikos statybos organizacijos: AB „Kauno energija“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ekoelektra“, UAB „Stella Vitae“, UAB „Stella Vitae ir partneriai“, AB „Elga“, UAB „Termesta“, AB „Klaipėdos energetika“, UAB „Vilniaus energetinė statyba“ ir UAB „Lietemas“.

2000 m. prie Asociacijos prisijungė Energetikos statybos organizacijų asociacija ir stambiausia Lietuvos energetinė įmonė AB „Lietuvos energija“. 2004 m. gruo-

džio 1 d. asociacijoje buvo 42 nariai su 12,1 tūkst. dirbančiųjų. Mūsų pavyzdžiu pasekė ir latviai: dabar Latvijos elektros energetikos asociacija jungia elektros energetikos ir energetikos statybos įmones. Pirmaisiais asociacijos veiklos metais aktualiausi buvo užsakovų atsiskaitymų rangovinėms organizacijoms klausimai, kuriuos sėkmingai sprendė asociacijos prezidentas Rimvydas Rukšėnas.

1999 m. asociacija užmezgė ryšius su Europos elektros energetikos sąjunga EURELECTRIC, o 2003 m. tapo šios sąjungos tikruoju nariu. Tai lobistinė organizacija, vienijanti 30 tikrųjų Europos šalių narių, 10 asocijuotų Europos šalių bei 7 Viduržemio jūros šalis, 14 Europos energetikos pramonės ir 19 verslo partnerių. Dera pažymėti, kad EURELECTRIC daugiausia dirba su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir kitomis svarbiausiomis, daugiausia Briuselyje įsikūrusiomis organizacijomis.

Esame delegavę 22 ekspertus į įvairias EURELECTRIC struktūras.

Lietuvos elektros energetikos asociacija yra viena iš 2001 m. liepos 5 d. įkurtos Lietuvos energetikų sąjungos (LES) steigėjų. Nuo 2004 m. ši asociacija vadinasi Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetu ir atstovauja Lietuvai Pasaulio Energetikos Taryboje (World Energy Council – WEC), kuri vienija apie 100 pasaulio šalių, gaminančių 92 proc. pasaulio elektros energijos. Lietuvoje Komitetas jungia ir atstovauja pagrindiniams energetikos sektoriams: elektros, šilumos tiekimo, branduolinės energetikos, naftos gavybos ir kitiems. Mūsų nariai vis aktyviau įsijungia į tarptautinę EURELECTRIC ir Pasaulio energetikos tarybos veiklą.

2003 m. asociacija kartu su kitais dali-

ninkais įkūrė Lietuvos energetikos muziejų ir rūpinasi jo išlaikymu. Nesame abejingi ir Lietuvos elektros energetikos gimtinės – Rietavo energetikos paveldo atkūrimui.

Asociacijos prezidentui Rimvydui Rukšėnui nebuvo lemta įgyvendinti visų savo sumanymų – sunki liga jį išplėšė iš gyvenimo 2007 m. liepos 12 d.

Lietuvos elektros energetikos asociacijos tarybą sudaro: 1. Gintaras Adžgauskas 2. Alvydas Bitinas 3. Rymantas Juozaitis 4. Rimantas Milišauskas 5. Algimantas Nemira 6. Pranas Noreika 7. Vytautas Valutis 8. Ramūnas Volbekas 9. Algirdas Žilinskis Lietuvos elektros energetikos asociacija jungia 45 elektros ir šilumos energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir energetikos statybos įmones bei kitas asocijuotas energetikos struktūras.

Dalyvaujame rengiant LR įstatymus ir poįstatyminius aktus elektros sektoriaus plėtros ir valdymo klausimais, nagrinėjame aktualias problemas, susijusias su Asociacijos narių veikla, ruošiame ir įgyvendiname sektoriaus tikslines programas. Teikiame informacinę pagalbą savo nariams, rengiame parodas, konferencijas, seminarus, įvairias apklausas.

Asociacija bendradarbiauja su Estijos ir Latvijos energetikų bei energetikos objektų statybininkų asociacijomis, siekdama skatinti Baltijos šalių elektros rinkos kūrimą ir integraciją į atitinkamas Europos Sąjungos struktūras. Užmegzti ryšiai su Kaliningrado srities energijos taupymo asociacija.

turinys Vyr. redaktorius Bronius Rasimavičius E. p. neta@neta.lt

2

Apie asociaciją

4

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos apie LEEA

5

Bendradarbiavimas

6

LEEA ištakos

8

Europos elektros energetikos bendruomenė ir Lietuva

10

Tarpsisteminės jungtys.

Lietuvos elektros perdavimo tinklas, jo plėtra ir perspektyvos

14

Energetikos ir automatikos technologijų lyderė

15

Vertinga patirtis energetinėje statyboje

16

Lietuvos elektrinė

18

Kauno energetikos remontas

19

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos.

Uždaviniai ir funkcijos

20

Rytų skirstomieji tinklai – patikimas elektros tiekėjas

23

„Fisanta“

24

„Algbarsai“ – 20 metų

24

Lietuvos elektros energetikos asociacija ir ktu Elektros sistemų katedra

25

UAB „Elektrifikacijos darbai“

25

Naujos technologijos ir personalo kvalifikacija garantuoja didesnes galimybes

26

UAB „Elektromontuotojas“ naujovių ir kaitos kelyje

28

Elektros energijos skirstymas ir tiekimas Vakarų Lietuvoje

32

Naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektas

36

Elektros energijos rinka Lietuvoje 2000–2007 metais

UAB „FOLIO VERSO“ ©

39

„Šiaulių energetikos statyba“

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

40

Didžiausia energijos gamintoja Vakarų Lietuvoje

Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.

41

„Energijos sistemų servisas“ – modernios vadybos pavyzdys

42

Projektoriai ir LCD monitoriai paseno

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

Konsultantė dr. Liudmila Andriušienė Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“ Šio numerio rekolegija: Gintaras Adžgauskas Reda Strumskienė Bronius Buinevičius

A d m i n i s t ra c i j a Vykdomasis direktorius Eugenijus Kaziliūnas Reklamos projektų vadovė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@folioverso.lt Leidykla „FOLIO VERSO“ Švitrigailos g. 11F LT-03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@folioverso.lt

Tiražas 2 200 egz.

4

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1753 m.

Vilniaus universitete demonstruota pagal prof. T. Žebrausko projektą pagaminta trinties principu veikusi elektros mašina.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos apie LEEA Lietuvos elektros energetikos asociacija (toliau – Asociacija) įkurta 1998 m. birželio 5 d. Tai savanoriška elektros ir šilumos energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo įmonių ir energetikos statybos organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, atskirų subjektų, veikiančių energijos gamybos, tiekimo bei energetikos projektavimo sferoje, interesams atstovaujanti ir juos ginanti organizacija.

Malonu priminti žurnalo skaitytojams, kad Asociacija garbingai atstovauja šalies energetikams ir gina jų interesus jau dešimt metų, t. y. visą savo gyvavimo laikotarpį. Paminėsiu labai principingą Asociacijos poziciją, kai Lietuvos Respublikos Seime buvo svarstomas Energetikos įstatymas. Būtent Asociacijos kompetencija ir tuometinio ūkio ministro Petro Čėsnos tvirtas įsitikinimas leido Seimo Ekonomikos komitete pritarti nuostatai, pagal kurią energetikos objektų ir visų ūkio sektorių energetikos įrenginių valstybinę kontrolę pavesta atlikti Valstybinei energetikos inspekcijai, turinčiai profesionalius energetikos specialistus. Tokiu būdu energetikos kontrolės funkcijos liko Ūkio ministerijos reguliavimo sferoje. Štai dar vienas faktas, kurį būtina paminėti. Tai profesinės šventės – Energetikų dienos paskelbimas. VEI įdėjai atkurti Energetikų dieną pritarė Asociacijos prezidentas Rimvydas Rukšėnas, aktyviai gynė ją visose institucijose, kol galų

gale ūkio ministro įsakymu balandžio 17 diena buvo paskelbta profesine švente – Energetikų diena. 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimas Energetikų dieną paskelbė atmintina diena.

VEI su Asociacija labai glaudžiai bendradarbiauja periodiškai atestuodama energetikos įmonių vadovų pavaduotojus, kadangi pagal Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatus Asociacijos atstovas privalo dalyvauti atestavimo komisijoje. Tokiu būdu savo kvalifikaciją pakelia tiek atestuojamų įmonių vadovai, tiek Asociacijos atstovai. VEI gana dažnai išnaudoja Asociacijos suteiktą tribūną norėdama iškelti energetikos įrenginių patikrinimų metu pastebėtus trūkumus, kurie yra būdingi eksploatuojant energetikos ūkį, – juk visada lengviau mokytis iš svetimų klaidų, kartu bus išvengiama avarijų, sutrikimų ar nelaimingų atsitikimų, kurių vis dar pasitaiko.

10 metų įkūrimo proga sveikinu Asociacijos kolektyvą, jos Tarybos ir visus Asociacijos narius. Norisi tikėtis, kad Asociacija savo veikloje gerai prisitaikys prie greitai besikeičiančios energetikos situacijos ir aktyviai atstovaus šalies energetikos interesams.

Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas inž. dr. Vytautas Miškinis

1847 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Kaune pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.

Bendradarbiavimas

Latvijos elektros energetikos ir energetinės statybos asociacija apie LEEA Latvijos elektros energetikos ir energetinės statybos asociacijai (LEEA), kuri pradėjo savo veiklą 2007 m. liepos mėnesį, susijungus Latvijos elektros energetikos draugijai (LEB) su Latvijos energetinės statybos asociacija (LEBA), šiandien yra naujų santykių su Lietuvos nacionaline elektros energetikos asociacija (LNEEA) formavimo etape.

Estijai, Lietuvai ir Latvijai atgavus nepriklausomybę, visų trijų valstybių elektros energetikai įkūrė (atnaujino) visuomenines organizacijas siekdami kiekvienos valstybės energetikos sektoriuje sukurti rinkos ekonomikos santykius ir remti elektros energetikų bendradarbiavimą Baltijos valstybėse.

Bendradarbiavime tarp Baltijos valstybių ir Lietuvos energetikų Latvijos elektros energetikams atstovavo LEB – atnaujintoji pirmos laisvos valstybės visuomeninė organizacija.

2001 m. pabaigoje LEB pažymėjo savo 80-ies metų jubiliejų, kuriame šiltus žodžius pasakė LNEEA prezidentas R. Rukšėnas, linkėdamas draugijai neapsiriboti tuo, kas pasiekta.

Reikia pažymėti, kad 2002 m. balandį R. Rukšėnas pakvietė V. Kreslinį ir K. Brinkį dalyvauti didelėje elektros energetikų šventėje Lietuvoje pažymint Rietavo miestelio elektrifikavimo 110 metų jubiliejų. Rietave prieš 110 metų buvo pastatytas pirmas dyzelinis generatorius, kuris gamino elektros energiją grafo K. Oginskio pilies, turgaus aikštės ir bažnyčios apšvietimui. Iškilmingame susitikime Latvijos elektros energetikų vardu lietuviškai sveikino K. Brinkis, savo kalboje pagrįsdamas būtinumą dar glaudžiau ir vaisingiau bendradarbiauti elektros energetikos srityje, siekiant pašalinti bet kokią totalinės avarijos grėsmę Baltijos regione.

Pirmas rimtas susitikimas su Lietuvos nacionalinės elektros energetikos asociacijos atstovais įvyko Rygoje 2002 m. liepos mėnesį, kuriame dalyvavo ir Estijos elektros energetikos asociacijos atstovai, vadovaujami Arvi Hamburgo.

Pirmąjį profesinių visuomeninių elektros energetikos organizacijų susitikimą surengė Latvijos elektros energetikų draugija (prezidentas V. Kreslinš) su „Latvenergo“ parama. Rimčiausias

susitikimo iniciatorius ir vienas iš organizatorių buvo LNEEA prezidentas Rimvydas Rukšėnas, kuris jau tuo metu buvo žinomas savo požiūriais į energetikos ūkio plėtros problemas. R. Rukšėno nuomone, Lietuvos energetikos problemos negali būti sprendžiamos tik politiniu aspektu, nedalyvaujant elektros energetikos specialistams. R. Rukšėnas gerai suprato, kad elektros energetikos plėtra Baltijos valstybėse bus efektyvi tik glaudžiai bendradarbiaujant Baltijos valstybėms vyriausybių lygyje remiantis profesionalių elektros energetikų paruoštais siūlymais. 2002 m. liepos mėnesio susitikime Rygoje buvo pasirašytas pirmas susitarimas tarp Estijos, Lietuvos ir Latvijos elektros energetikos profesinių visuomeninių organizacijų atstovų – A. Hamburgo, R. Rukšėno ir V. Kreslinio. Susitarimas numatė aktyvinti elektros energetikos profesinių visuomeninių organizacijų veiklą siekiant: skatinti bendros elektros energetikos ir laisvos elektros energetikos rinkos plėtrą ir kooperavimą Baltijos valstybėse; dalyvauti Baltijos valstybių bendruose elektros energetikos srities projektuose; kelti energetikos inžinerinių mokslų ir kvalifikacijos prestižą, teigiamai veikiant visuomeninę nuomonę; skatinti Baltijos valstybių strategijos ir ilgalaikių plėtros planų ruošimą; paruošti bendrus kvalifikacijos reikalavimus elektros energetikos srities specialistams, pripažinti mokslinės techninės kultūros vertybes; užtikrinti keitimąsi informacija probleminiais elektros energetikos klausimais, pasinaudojant visų trijų valstybių masinės informacijos priemonėmis; skatinti integracijos procesą tarp elektros energetikos srities institucijų Baltijos valstybėse ir atitinkamų institucijų Europos Sąjungoje (CIGRE, EURELECTRIC ir kt.); suderinti elektros energetikos terminus ir jų aiškinimus.

Susitarimo tekste taip pat buvo išreikš-

tas tarpusavio supratimas, kad būtina sukurti bendrą profesinę visuomeninę Baltijos elektros energetikų instituciją.

Reikia pažymėti, kad šis tarpusavio susitarimas dėl bendradarbiavimo krypčių galioja ir šiandien ir tarnauja kaip pagrindinis dokumentas formuojant naujus santykius tarp Lietuvos ir Latvijos asociacijų (LNEEA ir LEEA).

Kitas trijų Baltijos valstybių profesinių visuomeninių elektros energetikos organizacijų susitikimas įvyko 2004 m. liepos mėnesį Taline, kurį organizavo A. Hamburgas (Estijos elektros energetikų draugijos pirmininko pavaduotojas). Ir šį kartą susitikimo aktyviausias iniciatorius buvo R. Rukšėnas, nes buvo laukiamos elektros tiekimo problemos Baltijos valstybėse sustabdžius Ignalinos AE (IAE). Kai ką pakreipti į gera, nutolinant IAE antrojo bloko sustabdymą 2009 m., galima buvo bandyti tik bendromis Baltijos valstybių profesinių elektros energetikos specialistų pastangomis. R. Rukšėnas pranešė apie padėtį ir problemas Baltijos valstybių elektros tiekime po Ignalinos AE antrojo bloko neargumentuoto sustabdymo (pagal ES reikalavimą, kaip garantija, kad Lietuva galėtų būti priimta į Europos Sąjungą). R. Rukšėno mintį atidėti antrojo IAE bloko sustabdymą parėmė LEB valdybos pirmininko pavaduotojas K. Brinkis ir Estijos elektros energetikos asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas A. Hamburgas. Deja, konkretūs nutarimai dėl Ignalinos AE nebuvo priimti. Profesinių visuomeninių elektros energetikos organizacijų atstovai pripažino, kad nauja atominė elektrinė galėtų būti statoma dalyvaujant visoms trims Baltijos valstybėms.

Gali būti, kad trijų Baltijos valstybių ministrų pirmininkų 2006 m. priimtas nutarimas atlikti tyrimus dėl bendros atominės elektrinės statybos Ignalinoje yra nedidelė parama mūsų profesionalių elektros energetikų išreikštoms mintims Talino susitikime.

Visų trijų Baltijos valstybių elektros energetikos specialistai taip pat išreiškė nuomonę, kad būtina kooperuotis rengiant įstatyminius ir norminius aktus Nukelta į 17 p.

5

6

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1892 m. balandžio 17 d.

Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvos elektrinė.

LEEA ištakos At k ū r u s nepriklausomybę m ū s ų š a ly j e į v y k o didžiulės permainos visose ūkio srityse. Neaplenkė jos ir Lietuvos energetikos objektų s tat y t o j ų , k u r i e v i s i b u v o pa v a l d ū s Energetikos s tat y b o s t r e s t u i ( EST ) . J o v a d o v u daug metų buvo Simonas Šimkūnas.

AB Lietuvos elektrinė generalinis direktorius Pranas Noreika knygoje „Lietuvos elektrifikavimo istorija“, kurią išleido Energetikos objektų statytojų klubas, rašė: „Justinas Nekrašas energetikos

objektų statybai skyrė daug savo darbo laiko, rūpinosi gauti lėšų, medžiagų, įrenginių. Jis vertino sunkų statybininkų darbą ir globojo juos. Jeigu kildavo nesutarimų tarp eksploatacininkų ir statybininkų, jis visada palaikydavo statybininkus. 1958 m. įkūrė Energetikos statybos trestą, kuris atliko, galima sakyti, žygdarbį elektrifikuojant Lietuvą“.

Kiekvienas Lietuvos miestelis, kaimas ir vienkiemis buvo prijungti prie bendros energetinės sistemos tinklų.

Daug metų bendraujant ir dirbant, tarp statybininkų organizacijų buvo susiklostę glaudūs ryšiai, kurių nenorėjo prarasti nė viena organizacija.

1994 m. panaikinus EST, laikinai buvo įkurta Valstybinė energetikos statybos įmonė, kurios generalinis direktorius Rimvydas Jakubonis organizavo visų buvusio EST statybinių organizacijų vadovų pasitarymą Vilniuje. Jame pasirašyta sutartis dėl Energetikos statybos organizacijų asociacijos (ESOA) įkūrimo.

Ši sutartis sudarė prielaidas įregistruojant ESOA 1994 m. balandžio 7 d.

Pirmuoju ESOA prezidentu buvo išrinktas Rimvydas Jakubonis, tuo metu buvęs Valstybinės energetikos statybos įmonės generaliniu direktoriumi. ESOA apjungė visas energetikos objektų statytojų organizacijas, o tai sudarė sąlygas palaikyti glaudžius ryšius tarp buvusio EST organizacijų.

Savo veikloje ESOA vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, asociacijos įstatais ir jos narių visuotinių susirinkimų nutarimais. Vadovaujantis ESOA įstatais organizaciniam darbui vadovavo išrinkta Taryba iš penkių asmenų ir revizoriaus, kuri sprendė aktualius visoms organizacijoms klausimus, pvz., aprūpinimą darbais, apmokėjimo už darbus, ypač už žemės ūkio elektrifikavimo darbus.

1994 m. mirus pirmajam Asociacijos prezidentui Rimvydui Jakuboniui, prezidentu buvo išrinktas Vytautas Gritėnas, vėliau dirbęs šiose pareigose penke-

Energetikos objektų statybos organizacijų vadovai su naujai išrinktu asociacijos prezidentu Rimvydu Rukšėnu, 1999 m.

1900 m. sausio 15 d. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Kauno viešoji centrinė elektrinė.

rius metus. Taip pat buvo išrinkta nauja Taryba tokios sudėties: Alvydas Bitinas (viceprezidentas) Rimvydas Rukšėnas (perspektyvinės grupės vadovas) Antanas Stankus (gyv. namų ir pramoninės statybos grupės vadovas) Bronius Buinevičius (materialinio aprūpinimo medžiagomis grupės vadovas) Liudas Baranauskas (revizorius).

Tarybos narys Rimvydas Rukšėnas daug padėdavo visiems bendrai sprendžiant aktualias statybininkų problemas. Jis nuolat domėjosi visų organizacijų ūkine veikla, visuomet rasdavo laiko dalyvauti Tarybos posėdžiuose ir narių susirinkimuose, nors pats buvo užimtas pagrindiniu darbu.

Konferencijoje „Energetinė statyba 96“ Vilniuje pranešimą skaito AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rimvydas Rukšėnas

1995 m. Asociacijos narėmis buvo šios organizacijos: 1. Kruonio HAE statybos valdyba (direktorius V. Bakšys).

2. AB „Šiaulių energetikos statyba“ (direktorius V. Banys).

3. AB „Anykščių energetinė statyba“ (gen. direktorius Alvydas Bitinas).

4. UAB „Tena“ (direktorius Bronius Buinevičius).

5. UAB „Ozas“ (gen. direktorius Saulius Chomanskis).

6. AB „Elektrifikacijos darbai“ (gen. direktorius Vytautas Danilevičius).

7. UAB „Dabelsa“ (gen. direktorius Petras Kavaliauskas).

8. AB „Elektros tinklų statyba“ (gen. direktorius Vigantas Kazakevičius).

9. AB „Klaipėdos energetika“ (direktorius Vytautas Kymantas).

10. AB „Vilniaus energetinė statyba“ (gen. direktorius Mindaugas Lizūnas).

11. UAB „Asen“ (direktorius Vytautas Mankevičius).

12. UAB „Termesta“ (gen. direktorius Vidmantas Martikonis).

13. AB „Virgula“ (gen. direktorius Valentinas Miknevičius).

14. G. Kleizos ir J .Skučo Ko KŪB (direktorius Juozas Skučas).

15. UAB „Statyba“ (direktorius Petras Staliorius).

16. UAB „Petrašiūnų statyba“ (gen. direktorius Antanas Stankus).

17. UAB „Lietemas“ (gen. direktorius Zenonas Svietlikauskas).

18. UAB „Toris“ (gen. direktorius Simonas Šimkūnas) 19. AB „Kensta“ (gen. direktorius Vigintas Tamašauskas) 20. AB Gelžbetonio atramų gamykla (direktorius Jonas Tamonis).

21. AB Energetikos tinklų projektavimo

institutas (direktorius Leonas Urbonas).

22. A. Žilinskio ir Ko KŪB (direktorius Algirdas Žilinskis).

23. AB „Elga“ (gen. direktorius Kazys Žvirblis).

Tuo metu Asociacija daug nuveikė organizuodama konferencijas, seminarus ir parodų lankymą visų organizacijų atstovams, ypač vadovams.

Nuo seno žinomas konservatyvus lietuvio būdas: mes vis dar manėme esą Europos centras ir laukėme, kol pasaulis atsigręš į mus, o tuomet jau viskas pasikeis savaime. Deja, tai klaidinga nuomonė – gerovės mums niekas neatneš, ją turime kurti patys. Ir visų pirma savo aktyvumu. Turime semtis patirties iš pasaulio praktikos ir pagal galimybes pritaikyti ją. Juk net japonai nesukuria nieko naujo nekopijuodami iš kitų šalių patirties.

Tuo tikslu ESOA organizacijų atstovams kiekvienais metais buvo organizuojamos išvykos į užsienio šalis, kur buvo lankomos įvairios parodos, dalyvaujama konferencijose ir seminaruose. Pavyzdžiui, 1995 m. Helsinkyje dalyvavome seminare tema „Pasikeitimai Suomijoje po įstojimo į Europos Sąjungą“. Pirmoji seminaro dalis vyko Helsinkyje, antroji kruiziniame laive „Silija Symphony“, seminare pranešimus skaitė Suomijos Ministrė Pirmininkė, Švedijos, Olandijos ir kt. šalių atstovai. ESOA organizacijų atstovams visam gyvenimui išliko prisiminimai apie kruizinį lainerį, kuriame įvyko antroji seminaro dalis, plaukiant į Stokholmą – tokios prabangos ir tokio aptarnavimo nebuvo matęs nė vienas iš mūsų.

1996 m. vasario mėnesį ESOA organizacijų atstovai aplankė tarptautinę statybos parodą Berlyne, kurioje dalyvavo 1 163 dalyviai iš įvairių pasaulio šalių.

Tais pačiais metais gegužės mėnesį organizuota išvyka į Prancūziją, kurios metu susitikome su prancūzų energetikais, kurie paaiškino, kad pas juos dujų, elektros ir naftos sektoriai yra valdomi valstybės.

1997 m. gruodžio mėnesį ESOA organizacijų atstovai dalyvavo JAV sostinėje Vašingtone vykusiame seminare susitikime su „US Baltic Foundation“ atstovais.

ESOA nuolat palaikė tamprius ryšius su Latvijos ir Estijos energetikų statybininkų asociacijomis. Derėtų pažymėti, kad labai aktyviai dirbo Latvijos energetikos statybos organizacijų asociacija, kurios prezidentas G. Seniavskis buvo geras organizatorius, ypač masinių renginių.

Jo organizuojamos konferencijos Rygoje ir Jūrmaloje stebino ESOA atstovus išradingumu ir įdomumu. Pranešimus skaitydavo žymūs Latvijos profesoriai, dirbantys energetikos srityje. Kiekvienais metais didelės latvių asociacijos narių delegacijos aplankydavo Lietuvą ir aktyviai dalyvaudavo ESOA organizuojamose konferencijose. Panašiai draugavome ir su estais.

1999 m. įvykęs visuotinis ataskaitinis ESOA narių susirinkimas išrinko naują ESOA prezidentą. Juo tapo Rimvydas Rukšėnas. Vėliau ESOA buvo sujungta su Nacionaline elektros energetikos asociacija, kuri šiuo metu vadinasi Lietuvos elektros energetikos asociacija.

Vytautas Gritėnas

7

8

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1903 m. vasario 14 d.

Pradėjo veikti viešoji centrinė Vilniaus elektrinė.

Europos elektros energetikos bendruomenė ir Lietuva Pirmasis pasaulinis karas smarkiai pagreitino elektros energetikos plėtrą pramoninėse Europos šalyse. Elektrifikacija sudarė sąlygas didinti gamybos veiksmingumą. Tai buvo ypač svarbu atkuriant karo sugriautą ekonomiką.

Elektros paklausa sparčiai augo ir buityje. Ne tik elektrinis apšvietimas, bet ir dulkių siurbliai, skalbimo mašinos, elektriniai šildytuvai darėsi kasdien reikalingi. Didėjančiai elektros paklausai patenkinti radosi gausybė įvairiausių kompanijų – privačių, viešų ir pusiau viešų, nes sparti techninė pažanga reikalavo daugiau elektros, kurią reikia gaminti, perduoti ir skirstyti elektros tinklais. Siekdami veiksmingumo vietiniai elektros tinklai jungėsi. Daugelyje Europos šalių kartu atsirado regioninės asociacijos ir profesinės grupės. Joms iškilo ir kitas tikslas – susijungti ir kartu atstovauti elektros energetikos pozicijai, sprendžiant bendras problemas.

Kai kurios tokios asociacijos ir sąjungos pradėjo organizuoti nacionalinius kongresus, į kuriuos kvietė ir kaimyninių šalių kolegas. 1924 m. Grenoblyje tokiame Prancūzijos kongrese dalyvavo Italijos ir Belgijos atstovai. Ten trijų šalių elektros energetikos asociacijų atstovai nusprendė sukurti tarptautinę elektros organizaciją, atvirą visoms nacionalinėms asociacijoms ir profesinėms grupėms, atstovaujančioms elektros gamybai, perdavimui ir skirstymui. 1925 m. tokia organizacija – Tarptautinė elektros gamintojų ir skirstytojų sąjunga UNIPEDE (International Union of Producers and Distributors of Electrical Energy) – buvo įkurta. Jos steigėjai – Prancūzijos, Belgijos ir Italijos asociacijos, o pirmuoju prezidentu buvo išrinktas italas Gian Giacomo Ponti. Iki 1999 m. UNIPEDE būstinė buvo Paryžiuje. Jau 1925 m. prie UNIPEDE prisijungė Lenkijos asociacija, o 1926 m. – Šveicarijos ir Olandijos. Pirmasis UNIPEDE tarptautinis kongresas įvyko 1926 m. Romoje, jame dalyvavo 220 delegatų iš 13 šalių. Kongrese buvo pristatyti ir aptarti 8 darbo grupių ataskaitos elektros energetikos klausimais (anglies dulkių deginimas garo katiluose, aukšto slėgio ir aukštos temperatūros garas elektrinėse, aukštosios įtampos kabeliai, elektrinis apšvietimas ir kt.).

1928 m. Paryžiuje vykusiame antrame kongrese dalyvavo 340 delegatų, o

UNIPEDE naujais nariais jau buvo Ispanijos, JAV, Danijos, Čekoslovakijos asociacijos. 1929 m. UNIPEDE nariais buvo priimtos Lietuvos ir Rumunijos asociacijos, 1931 m. – Kinijos, 1932 m. – Švedijos, 1934 m. – Airijos, 1935 m. – Vengrijos, 1936 m. – Vokietijos, 1937 m. – Austrijos. Gyvybiškai svarbiu UNIPEDE tikslu, kaip įvardyta 1934 m.

5-ajame kongrese, buvo nesavanaudiški intelektualių idėjų mainai tarp kolegų elektros energetikoje.

Antrojo pasaulinio karo metu visos Europos elektros energetika patyrė didelių sugriovimų. Po karo, 1946 m., galios stygius siekė 10 GW. Verta paminėti anekdotišką atvejį: 1945 m. švenčiant karo pabaigą pergalės varpams Paryžiuje elektra buvo tiekiama iš Vokietijos, nes tik ten buvo išsaugotos ir veikė elektrinės.

Karo metu UNIPEDE veikla buvo apmirusi, bet 1945 m. gruodį jau įvyko pirmasis vadovaujančio komiteto posėdis.

Pasibaigęs karas atnešė pokyčių Europoje, tarp jų ir elektros energetikoje.

Kai kuriose Europos šalyse elektros ūkis buvo nacionalizuotas, todėl teko pakeisti ir UNIPEDE statutą, kad valstybinės įmonės butų prilygintos nacionalinėms asociacijoms. 1947 m. Belgija, Čekoslovakija, Italija, Olandija, Prancūzija ir Vengrija patvirtino savo narystę UNIPEDE, kiek vėliau – Airija, Danija, Lenkija, Švedija ir Šveicarija. Prieš 1949 m. kongresą dar prisijungė Anglija, Bulgarija, Norvegija ir Portugalija.

Po karo sustiprėjo elektros energetikos

valstybinis reguliavimas, todėl prireikė, be iki šiol buvusio reguliatorių techninio patarėjo vaidmens, ir UNIPEDE lobistinės veiklos. 1947 m. UNIPEDE buvo pripažinta Jungtinių Tautų konsultantu, pradėjo dalyvauti Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos darbe.

Didinant elektros ūkio veiksmingumą Europoje prasidėjo energetikos sistemų integracija. 1951 m. tai veiklai koordinuoti susikūrė UCPTE – Elektros gamybos ir perdavimo koordinavimo sąjunga (Union for Coordination of the Production and Transmission of Electricity, 1999 m. po elektros energetikos restruktūrizacijos UCPTE tapo UCTE (Union for Coordination of Transmission of Electricity) – elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija).

Gerėjo sąlygos elektros prekybai. UNIPEDE atsirado nauja veikla – energijos kainodaros klausimai. Jiems nuo 1949 m. buvo surengtos specialios konferencijos Paryžiuje, 1951 m. – Liucernoje, 1953 m. – Aix-en-Provence ir kitos.

UNIPEDE didelį dėmesį skyrė atsiradusiai atominei energetikai. Tuo tikslu buvo sukurtas atominių elektrinių studijų komitetas, kuris pradėjo teikti savo darbo ataskaitas kongresams (nuo Lozanos 1958 m.).

Atsiradusi UCPTE sprendė tarpsisteminių sujungimų klausimus, tačiau tarpsisteminių elektros mainų analizę vykdė ir UNIPEDE studijų komitetas, o didelių sistemų ir tarpvalstybinių aukštosios įtampos elektros linijų komitetas analizavo tarpsisteminių 380–400 kV elektros

1904 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Kairiškiuose prie Virvytės upės įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas – pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė.

linijų naudojimą. Be UCPTE, kuri veikė Vakarų Europos centre, panašios organizacijos kūrėsi ir kituose regionuose – Skandinavijos šalyse NORDEL (1963), UFITPE koordinavo elektros mainus tarp Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos, SUDEL – pietryčių Europoje tarp Jugoslavijos, Graikijos, Italijos ir Austrijos. Įvairiapusė UNIPEDE veikla apėmė nelaimingų atsitikimų dėl elektros, elektros nutraukimų ekspertizę, viešuosius ryšius, o nuo 1970 m. – ir kompiuterių naudojimą elektros energetikoje. Vaisinga UNIPEDE veikla pasireiškė daugelio komitetų darbais, kurie reguliariai buvo pristatomi kongresuose: atominė energija, šiluminių elektrinių, hidroelektrinių gamyba, didelės elektros sistemos ir tarpsisteminiai ryšiai, elektros skirstymas, tarifai, elektros pritaikymas, statistika, medicinos klausimai elektros energetikoje, kompiuterių naudojimas, tiriamųjų darbų koordinavimas ir viešieji ryšiai. Paminėtina ir tarptautinė terminija šešiomis kalbomis, naudojama elektros energetikos statistikoje. UNIPEDE daug nuveikė kooperuodama su partneriais JAV (Edisono elektros institutas), Afrikoje, su UCPTE, NORDEL, Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetu (CENELEC).

Devintajame dešimtmetyje Europos elektros energetikoje plėtojosi ne konkurenciniai kooperavimosi santykiai tiek šalių viduje, tiek tarp valstybių. UNIPEDE stiprino ryšius su savo asocijuotomis ne Europos organizacijomis, kurios dalyvaudavo kongresuose bei būdavo jų šeimininkais, nors juos rengdavo Paryžiaus sekretoriatas. Smarkiai išsiplėtė UNIPEDE ekspertinė veikla. Pavyzdžiui, 1988 m. kongrese Sorente savo trejų metų veiklos ataskaitas pristatė 16 studijų komitetų. Taigi Kopenhagos kongrese 1991 m. buvo nuspęsta pertvarkyti ekspertizių struktūrą, sukuriant tris Valdymo komitetus pagal sektorius – elektros gamybos ir perdavimo, elektros tiekimo bei įmonių valdymo. Kiekvienas Komitetas buvo atsakingas už kelis nuolat veikiančius Studijų komitetus.

Vėliau buvo suformuota grupė specialiųjų Komitetų, skirtų tokioms veikloms kaip standartizacija, tyrimai ir plėtra, aplinkosauga, investavimas.

Žlugus Sovietų Sąjungai UNIPEDE siekė ir rėmė į savo veiklą įtraukti Nepriklausomybę atkūrusių šalių organizacijas.

1992 m. rugsėjo 29 d. Sevilijoje (Ispanija) vykusiame UNIPEDE Vadovaujančiojo komiteto 231-ajame posėdyje buvo pristatytas Lietuvos valstybinės energetikos sistemos generalinio direktoriaus Aniceto Mikužio pasirašytas laiškas su prašymu priimti ją UNIPEDE nariu. Informaciją apie Lietuvos energetikos sistemą Komiteto nariams išplatinta prieš posėdį.

Lietuvą pristatydamas UNIPEDE prezidentas pažymėjo, kaip svarbu atkurti Lietuvos narystę UNIPEDE, nes Lietuva jai priklausė nuo 1929 m. iki Antrojo pasaulinio karo. Vadovaujančiojo komiteto nariai vienbalsiai patvirtino Lietuvos narystės UNIPEDE atkūrimą ir atleido nuo nario mokesčio (50 tūkstančių FRF) už 1993 m., o Vladas Paškevičius buvo patvirtintas Lietuvos atstovu Vadovaujančiame komitete. Tame pat posėdyje UNIPEDE nare buvo priimta ir Albanija.

Latvija buvo priimta 1994 m. posėdyje, vykusiame Birmingeme, Estija – 1995 m. Paryžiuje. Taip Baltijos energetikai vėl įsijungė į Europos elektros energetikos bendruomenę.

Dar 9-ajame dešimtmetyje UNIPEDE dalyvavimui klausytoju Europos Sąjungos ryšių komitete įkūrė nedideli biurą Briuselyje. Sparčiau plėtojantis ekonomikai Europos Bendrijos šalyse labiau nei kitose UNIPEDE šalyse iškilo būtinybė greičiau spręsti Europos Bendrijos narių problemas. Be to, ir UCPTE labai troško, kad jos nuomonė būtų girdima Briuselyje. Nuspręsta įkurti naują organizaciją EURELECTRIC (Elektros energetikos Europos grupuotė – the European Grouping of the Electricity Supply Industry), kuri reikštų bendrą elektros energetikų balsą Europos Bendrijos institucijose.

EURELECTRIC sudarė po vieną atstovą iš kiekvienos šalies narės ir po vieną atstovą iš UNIPEDE, UCPTE ir NORDEL. EURELECTRIC pradėjo veikti 1990 m., jos būstinė buvo Briuselyje. 1991 m.

EURELECTRIC buvo pripažintas Europos ekonominių interesų grupuotės (European Economic Interest Grouping) statusas. EURELECTRIC pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Aleksandro Ortis, jį paliekant ir UNIPEDE viceprezidentu.

UNIPEDE ir EURELECTRIC glaudžiai

bendradarbiavo, o 1997 m. Montreux kongrese buvo nuspręsta bendradarbiavimo ir koordinavimo pagerinimui sujungti abiejų organizacijų sekretoriatus į vieną Briuselyje. 1998 m. Lisabonoje įvyko pirmasis bendras UNIPEDE ir EURELECTRIC metinis suvažiavimas.

Antrajame bendrame suvažiavime 1999 m. Varšuvoje buvo nuspręsta abi organizacijas sujungti į vieną – Elektros energetikos sąjungą (the Union of the Electricity Industry) EURELECTRIC. Rolf Bierhoff buvo išrinktas prezidentu, o Fransua Alleret, buvęs UNIPEDE prezidentas, – viceprezidentu. Nuo 1999 m. gruodžio EURELECTRIC atstovauja bendriesiems elektros energetikos interesams Europoje bei kitiems savo padaliniams ir asociacijoms pasaulyje.

Baigiantis XX a., sudarant sąlygas elektros rinkai, energetikos kompanijos, tarp jų ir valstybinės, buvo restruktūruotos, jas išskaidant į atskiras elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo bendroves.

Todėl buvo nuspręsta, kad nuo 2002 m.

EURELECTRIC nariais gali būti ir šalims atstovauti ne kompanijos, bet tik šalių elektros energetikos asociacijos. Iki 2003 m. Lietuvai EURELECTRIC atstovavo AB „Lietuvos energija“. Nuo 2003 m. EURELECTRIC ją pakeitė 1998 m.

Rimvydo Rukšėno iniciatyva susikūrusi Nacionalinė elektros energetikos asociacija, o jos prezidentas R. Rukšėnas tapo direktorių valdybos nariu.

Dabartinė EURELECTRIC ir jos tikrojo nario Lietuvos elektros energetikos asociacijos misija – skatinti elektros energetikos plėtrą ir konkurencingumą, kelti elektros vaidmenį visuomenės pažangoje. Kaip strateginės profesinės patirties centras EURELECTRIC nustato ir atstovauja savo narių bendriems interesams, padeda formuluoti bendrus sprendimus, įgyvendinant, koordinuojant ir vykdant veiklą. EURELECTRIC yra Europos Sąjungos institucijose atstovaujanti elektros energetikos asociacijai, jos narių interesams politiniu lygmeniu, kartu supažindinanti juos su Europos Sąjungos politika. Tokiu būdu Lietuvos elektros energetikos asociacija per narystę EURELECTRIC vykdo Europos Sąjungos energetikos politiką, o kartu – dalyvauja ją kuriant.

Dr. Anzelmas Bačauskas

9

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1921 m.

Tauragėje pradėta naudoti aukštosios (3000 V) įtampos kintamoji elektros srovė.

Tarpsisteminės jungtys Lietuvos elektros perdavimo tinklas, jo plėtra ir perspektyvos

Lietuvos elektros energetikos sistema yra perteklinė instaliuotų galių atžvilgiu ir turi elektros energijos eksporto potencialą (1 pav.). Tačiau nors ir turėdama Ignalinos atominę elektrinę (AE), Kruonio hidroakumuliacinę (HAE) bei Lietuvos kondensacinio ciklo elektrines, negali jų optimaliai išnaudoti be importo (eksporto) ir sisteminių paslaugų (elektros energijos tranzito, avarinių rezervinių galių ir t. t.) sutarčių su kaimyninių šalių energetikos kompanijomis. Elektros energijos prekyboje užsienio rinkose konkurencinga yra vienintelė Ignalinos AE, todėl, norint optimaliai išnaudoti Lietuvos elektros energetikos instaliuotų galių potencialą, reikalingas sisteminių paslaugų ir importo/eksporto sutarčių paketas.

Artimiausioje ateityje numatoma plėsti elektros perdavimo tinklą, sujungiant jį su Lenkijos elektros tinklais. Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo projektas turi ypatingą svarbą kuriant bendrą ES elektros rinką ir didinant energijos tiekimo patikimumą. Išnaudojant bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai Baltijos valstybių integracijai į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas. Bendrovei priklauso du šimtai dvidešimt dvi 110 kV įtampos transformatorių pastotės ir skirstyklos, per 6 tūkst. km 330 ir 110 kV įtampos elektros linijų, Kauno hidroelektrinė (HE) ir Kruonio HAE, taip pat dispečerinis bei informacinių technologijų ir telekomunikacijų centrai. Kauno HE ir Kruonio HAE užtikrina galių balansus ir reguliuoja režimus.

iš Ignalinos AE ir tik pagal suderintus valandinius grafikus savaitei. Rusijos jungtinėje energetikos sistemoje prekiauti su užsienio šalimis įgaliojimus turi tik vienintelė kompanija „Inter RAO JES“. Tačiau ši kompanija negali veikti Lietuvos elektros energetikos rinkoje pagal Lietuvos elektros energetikos veiklą ir elektros rinką reguliuojančius teisės aktus, todėl sudaryti trišaliai susitarimai.

Jeigu tokių sandorių nebūtų, Ignalinos AE tektų dirbti 60 MW mažesne galia, dėl to šalis prarastų apie 500 mln. kWh elektros eksporto potencialą.

AB „Lietuvos energija“ kartu su Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais „Augstsprieguma tikls“ (Latvija) ir „Pohivork“ (Estija) sprendžia energetikos sistemų lygiagretaus darbo klausimus.

2006 m. įkurta nepelno organizacija BALTSO (Baltijos perdavimo sistemų operatoriai), kurios pagrindinis tikslas – spręsti lygiagretaus Baltijos šalių energetikos sistemų darbo klausimus.

Vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus veiklą, AB „Lietuvos energija“ per aukštosios įtampos elektros tinklus 2007 m. šalies poreikiams perdavė 9,55 TWh ir eksportavo 2,54 TWh elektros energijos (2 pav.). 2007 m. galutinio elektros energijos suvartojimo kiekio procentinis pasiskirstymas pateiktas 3 paveiksle.

AB „Lietuvos energija“ valdomi perdavimo tinklai keturiomis 330 kV ir trimis 110 kV įtampos elektros linijomis sujungti su Latvijos, penkiomis 330 kV ir septyniomis 110 kV – su Baltarusijos ir trimis 330 kV ir trimis 110 kV – su Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis.

1 pav. Lietuvos elektros mainai su kitomis šalimis

Prekyba su kaimyninėmis šalimis numato visų rūšių elektros energijos tiekimus abiem kryptimis. Seniausi ryšiai importo (eksporto) veikloje AB „Lietuvos energiją“ sieja su „Latvenergo“. Užtikrinant „Estlink“ jungties projekto sėkmę ir optimalų bei ekonomiškiausią generuojančių šaltinių naudojimą Baltijos regione tiekiant elektros energiją į Skandinavijos rinką, su „Latvenergo“pasirašyta potvynio elektros energijos mainų sutartis. AB „Lietuvos energija“ yra sudariusi bazinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su „Eesti energija“. Pagal šią sutartį elektros energija tiekiama tik

2 pav. Lietuvos elektros energijos perdavimo balansas, mln. TWh 20 18 16 14 12

TWh

10

10 8 6 4 2 0 2002

2003

2004

2005

2006

Ignalinos AE

Šiluminės elektrinės

Kauno HE

Mažosios hidroelektrinės

Kitos elektrinės

Vėjo elektrinės

Biomasės elektrinės

Elektros poreikiai

Galutinis suvartojimas

2007

1923 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Rugpjūčio mėn. pradėjo veikti aukštosios (6000 V) generatorinės įtampos šiluminė Bačiūnų elektrinė.

3 pav. Lietuvos elektros energijos galutinis suvartojimas, proc.

39,2% Prekybos ir kiti vartotojai

Vykdydama pagrindinę valstybės pavestą funkciją – užtikrinti patikimą šalies aprūpinimą elektra vartotojams geriausiomis sąlygomis, AB „Lietuvos energija“ išnaudoja ne tik elektros importo bei eksporto iš kaimyninių šalių galimybes, bet ir Lietuvos elektrinių pajėgumus (4 pav.). 2007 m. bendra įrengtoji galia buvo 5 030 MW. Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui didelę įtaką turi pagrindinių perdavimo sistemos elementų – elektros perdavimo linijų (EPL) ir transformatorių pastočių (TP) techninė būklė. Nors Lietuvoje yra gana gerai išplėtotas 110–330 kV elektros perdavimo tinklas, didžioji elektros tinklų dalis pastatyta daugiau nei prieš 25–30 metų, ir jų veiklos amžius jau pasiekė ar net viršijo projekte numatytąjį. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl patikimo elektros sistemos darbo.

Kad būtų užtikrintas patikimas perdavimo tinklo darbas, nuolat atliekamos TP ir EPL rekonstrukcijos, keičiant senus įrenginius naujais ir diegiant naujas šiuolaikiškas įrangos apsaugos ir valdymo technologijas, taip pat statomos naujos TP ir EPL. Patikimumo požiūriu silpniausia yra vakarinė Lietuvos 330 kV perdavimo tinklo dalis. Klaipėdos 330 kV TP prie sistemos yra prijungta tik dviem 330 kV tarpsisteminėmis linijomis Klaipėda–Sovetskas (Rusija) ir Klaipėda–Grobinia (Latvija). Telšių 330 kV TP prie energetikos sistemos prijungta tik viena 330 kV linijos atšaka nuo linijos Šiauliai–Jelgava (Latvija). Perdavimo tinklo 330 kV patikimumo padidinimui bus statomos naujos 330 kV linijos Klaipėda–Telšiai ir Panevėžys–„Mūša“, pastatant naują 330 kV skirstyklą (perjungimo punktą) linijoje Šiauliai–Jelgava (Joniškio rajone) ir išplečiant Klaipėdos ir Telšių TP. Pastačius liniją Panevėžys–„Mūša“ sumažės ir tranzitas per Latvijos energetikos sistemą, kartu sumažės priklausomybė nuo kaimyninių šalių ir padidės Lietuvos energetikos sistemos patikimumas.

Šiluminės elektrinės 50,8%

Biokuro elektrinės 0,4% Vėjo elektrinės 1,0% Įmonių elektrinės 1,5% Mažosios HE 0,5% Kauno HE 2,0%

Transportas 0,2% Žemės ūkis 1,7%

Gyventojai 26,2%

4 pav. Lietuvos elektrinių įrengtoji galia 2007 m., proc.

32,8% Pramonė

Kruonio HAE 17,9%

Dar viena problemiška 330 kV perdavimo tinklo vieta yra Vilniaus 330 kV TP, kuri šiuo metu yra prijungta dviem 330 kV linijomis – Vilnius–Lietuvos elektrinė ir Vilnius–Molodečno (Baltarusija).

Kadangi linijos Vilnius–Molodečno didesnioji dalis yra Baltarusijos pusėje ir Baltarusijos energetikos sistemai per brangu ją eksploatuoti, šią liniją norima demontuoti. Tokiu atveju Vilniaus TP prie 330 kV perdavimo bus prijungta tik viena 330 kV linija ir pablogės tiekimo saugumas Vilniaus miestui. Planuojama statyti naują 330 kV liniją Vilnius–Neris per N. Vilnios TP. Pagrindinė 110 kV perdavimo tinklo plėtra yra susijusi su intensyvesne didesniųjų miestų plėtra ir stambių pramoninių objektų statyba. Artimiausiu metu numatytos statyti (o kai kur – jau ir pradėtos) naujos 110/10 kV TP Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose: „Nemunas“, „Šnipiškės“, „Vingis“, „Lazdėnai“, „Lypkiai“ ir kt. Vėjo elektrinių prijungimui prie perdavimo tinklo taip pat statomos naujos 110 kV pastotės.

110 kV tinklo pralaidumui ir patikimumui didinti planuojamos naujos 110 kV oro ir kabelių linijos: Klaipėda–Marios, Neris–Baltupis, Kaunas–Eiguliai, Palanga–Kretinga, Panevėžys–Pasvalys, Ukmergė–Širvintos, taip pat linijos, reikalingos pirmiau minėtų naujų 110 kV TP prijungimui.

TARPSISTEMINIŲ ELEKTROS JUNGČIŲ PROJEKTAI Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektas Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema neturi jungčių su kaimyninėmis Centrinės Europos šalimis. Siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo stabilumą bei energijos šaltinių diversifikaciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu, nagrinėjamos galimybės pastatyti elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

25,8% Ignalinos AE

2000 m. Lenkijos ir Lietuvos ekspertų grupė baigė darbą „Report of bilateral working group on interconnection between Lithuanian and Polish power systems“. Galimybių studijoje išnagrinėti 5 Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projekto įgyvendinimo scenarijai.

2003 m. „IPA Energy Consulting“ kartu su „SwedPower“ ir „SEK Advisory Services“ parengė „Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studiją“, kurioje Lietuvos ir Lenkijos darbo grupė kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (EBRD) išanalizavo finansines ir ekonomines Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybes.

2007 m. liepos 31 d. darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos energetinės kompanijos AB „Lietuvos energija“ ir Lenkijos energetinės kompanijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (Lenkija) atstovų, oficialiai baigė Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studijos atnaujinimą „Report Sumarising a Study Assessing the Feasibility of the Project of Interconnection of Lithuanians and Polish Electric Power Systems“ ir pasirašė baigtinį galimybių studijos dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad projektas yra techniškai, juridiškai ir ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne mažiau kaip 75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama iš ES lėšų. Energetikos sistemų sujungimui numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV) dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Ełk (Lenkija) (5 pav.).

Išankstiniu vertinimu projektas gali būti užbaigtas 2012–2015 m. Jo įgyvendinimui reikia 237 mln. eurų investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų – Lietuvos teritorijoje. Tarpsisteminių srautų užtikrinimui būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros tinklus. Tam reikalingos papildomos investicijos – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje, kurias turi už-

11

12

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1928 m.

Lietuvos universitetas Kaune išleido pirmąją inžinierių elektrikų laidą.

5 pav. Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo projektas su vidaus tinklų plėtra

pirminę galimybių studiją „SwindLit“, kurioje įvertintos galimybės sujungti Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemas nuolatinės srovės kabeline linija, nutiesta Baltijos jūros dugnu (6 pav.). Minėta linija būtų perduodama vėjo elektrinių, dirbančių Baltijos jūroje, pagaminta elektros energija ir būtų vykdomi energijos mainai. Studijos metu buvo atlikti išsamūs techniniai bei ekonominiais skaičiavimai.

2006 m. Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemų operatoriai AB „Lietuvos energija“ ir „Svenska Kraftenät“ nusprendė tęsti Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių tyrimą ir rugpjūčio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Galimybių studijos rengimo. Konsultanto, rengsiančio Galimybių studiją, parinkimui buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo Švedijos konsultacinė įmonė „Sweco International AB“. 2007 m. vasario 6 d. AB „Lietuvos energija“, „Svenska Kraftenät“ (šalys užsakovės) ir „Sweco International AB“ (konsultantai) pasirašė sutartį dėl Galimybių studijos „Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos“ rengimo.

6 pav. Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo schema

tikrinti pačios projekto šalys. Įgyvendinus šį projektą bus visiškai užbaigtas Baltijos energetikos žiedas, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Lenkijos energetikos sistemas, kuris padės užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą.

Projektas įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius – prof.

Wladyslaw Mielczarski.

Darbo grupė atliko teisinę, finansinę ir techninę elektros jungties analizę ir parengė bendros įmonės, įgyvendinsiančios energetikos sistemų sujungimo projektą, steigimo dokumentus. Įmonę numatoma įsteigti Lenkijoje, procedūras numatyta užbaigti šiais metais.

Elektros tiltas į Lenkiją gali būti tiek komercinis, tiek infrastruktūrinis projektas.

Esamuose sutarčių projektuose nėra paneigtos abi šios galimybės, nes negavus išimties pagal 2003 metų birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų 7 str., projektą siūloma plėtoti kaip infrastruktūrinį projektą perdavimo sistemų operatoriams. Dėl to sutarčių projektuose ir yra numatyti teisių ir pareigų perleidimo mechanizmai, t. y sutartys numato galimybę šalims restruktūrizuotis ir perleisti projekto plėtojimo teises tos pačios grupės įmonėms.

AB „Lietuvos energija“ yra tinkama šalis tokią sutartį sudaryti bet kuriuo atveju.

Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektas 2004 m. konsultacinės kompanijos „AIRICOLE“, „SEK“, „SwedPower“ parengė

2008 m. vasario 5 d. Stokholme vykusiame susitikime buvo patvirtinti Galimybių studijos rezultatai bei pritarta galutinėms Galimybių studijos išvadoms. Studiją buvo atliekama dviem etapais: pirmajame etape buvo atliktas pradinis galimybių įvertinimas – remiantis anksčiau atliktais tyrimais ir kitais duomenimis nustatytos projekto apimtys, elektros jungties pajėgumai ir kaštai, parinkta tinkamiausia trasa, išanalizuotos finansinės ir ekonominės jungties galimybės, sudaryti projektavimo užduoties planai jūros dugno tyrimui, įvertintos tinkamos Švedijos–Lietuvos projekto finansavimo galimybės; antrajame etape buvo atlikta išsamesnė techninė analizė, parengtos rekomendacijos elektros jungties kabelio technologijos parinkimui bei prijungimui prie Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų, nagrinėta vėjo elektrinių parko, prijungto prie elektros jungties, įtaka jungčiai ir Lietuvos bei Švedijos energetikos sistemoms.

Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemas planuojama sujungti 700–1000 MW galios nuolatinės srovės apie 350 km ilgio kabeliu, paklotu Baltijos jūros dugnu. Priklausomai nuo pasirinktos kabelio technologijos bei galios ir tarpsisteminės jungties, investicijos sudarytų apie 516–637 mln. eurų. Tarpsisteminė jungtis Lietuva–Švedija planuojama 2015 metais.

2008 m. balandžio 14 dieną vykusiame susitikime su Švedijos perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnät“ buvo aptarti tolesni veiksmai.

1930 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 15 kV įtampos elektros tiekimo linija Petrašiūnai–Jonava.

Tai bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos energetikos bendrovių projektas dėl Baltijos šalių ir Skandinavijos energetikos sistemų sujungimo, įgyvendintas 2006 m. gruodį. „Estlink“ yra pirmoji tarpsisteminė elektros jungtis tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų. Pastoviosios srovės elektros linija, jungianti dvi pastotes – 330 kV „Harku“ pastotę Estijoje ir 400 kV „Espoo“ pastotę Suomijoje. Šios linijos paskirtis – tiekti į Šiaurės šalių elektros rinką Baltijos šalyse pagamintą elektros energiją ir užtikrinti papildomos galios pirkimo galimybę potencialiam generuojančios galios deficito padengimui Baltijos šalyse.

2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą gauta sanglaudos fondo parama Kauno HE modernizuoti. Elektrinės įrengtoji galia po modernizacijos išliks tokia pati.

Ši elektros jungtis strategiškai svarbi Baltijos šalių energetikai, jos integracijai į bendrą Europos elektros rinką. Ji padidins elektros sistemos patikimumą ir sudarys sąlygas prekybai elektros energija ir paslaugomis Skandinavijos šalių elektros rinkoje.

Lietuvos elektrinės Lietuvos energetikos sistemos elektrinių įrengtoji galia 2008 m. pradžioje buvo 5 030 MW, disponuojama – 4 608 MW. Ignalinos atominė elektrinė Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimas nutrauktas 2004 m. gruodžio 31 d., po 21 metų eksploatacijos. Iki 2009 m. turi būti sustabdytas ir antrasis elektrinės blokas (po 22 metų eksploatacijos).

Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, jog 2015–2017 m. laikotarpiu reikėtų pradėti eksploatuoti naują atominę elektrinę Baltijos šalių poreikiams tenkinti. Baltijos šalių energetikos bendrovės 2006 m. parengė naujos kartos atominės elektrinės statybos galimybių studiją, kurioje sudarant galios balansus 2016 m. lygiui planuojamą bloką siūloma pastatyti apie 2015 ar 2016 m. Jo galia turėtų būti apie 1 700 MW. Elektrinė būtų statoma šalia esamos Ignalinos AE. Galutinis sprendimas, kokios galios bus naujoji atominė elektrinė, kol kas dar nepriimtas.

Lietuvos elektrinė Tai didžiausias elektros energijos gamybos šaltinis Lietuvoje uždarius Ignalinos AE. Nacionalinės energetikos strategijoje nurodyta, kad uždarius abu Ignalinos AE blokus, Lietuvos elektrinė taps pagrindiniu elektros energijos šaltiniu, todėl planuojama kiek įmanoma didinti jos efektyvumą ir sumažinti gaminamos elektros energijos kainą. Tuo tikslu Lietuvos elektrinėje planuojama pastatyti

Turimoji galia, MW (be elektrinės savųjų reikmių)

naują apie 400 MW galios kombinuoto ciklo dujų bloką.

Įrengtoji galia, MW

Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektas „ESTLINK“

1 300 2 651 1 800 372 170 8 160 11 35 75 19 1 027 900

1 183 2 536 1 732 355 161 7 148 9 33 73 18 837 760

101 26

50 26

52 5 030

52 4 608

Kauno hidroelektrinė

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Kruonio HAE – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Sisteminių avarijų prevencijai ir likvidavimui Kruonio HAE agregatai užtikrina greitą rezervinę galią – visu savo pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti mažiau nei per 2 min. Taigi dalis agregatų stovi rezerve, pasiruošę automatiškai leistis nuo sistemos priešavarinės automatikos ir operatyviai dengti galios deficitą. Kruonio HAE suprojektuota ir pastatyta ne tik kaip energetikos sistemos operatyvus rezervas, bet ir apkrovų grafiko lyginimui, veikiant Ignalinos AE. Kadangi atominė elektrinė negali keisti apkrovos per parą, sistemos vartotojų reikiamoji galia svyruoja gana žymiai.

Naujų agregatų statyba Kruonio elektrinėje artimiausiu metu nenumatoma.

AB „Vilniaus energija“ elektrinės AB „Vilniaus energija“ elektrinėje Nr. 2 rekonstravus vieną iš garo katilų ir pritaikius jį deginti biomasę esamas 12 MW galios turbogeneratorius Nr. 3 pradėjo gaminti elektrą naudodamas atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

2009 m. numatyta 12 MW galios turbogeneratorių Nr. 4 keisti nauju 17 MW galios turbogeneratoriumi.

UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ Kauno TE apie 2011 ar 2012 m. planuoja įrengti du naujus blokus, kurių galia būtų 326 MW. AB „Mažeikių elektrinė“ Mažeikių termofikacinė elektrinė, pastatyta 1982 m., skirta tiekti technologinį garą ir šilumą bei elektros energija Mažeikių naftos perdavimo įmonei (NPI). Kadangi gamyklos poreikis technologiniam garui ir šilumai sumažėjo, dirbant tokiu režimu elektrinės ekonomiškumas gana mažas, todėl dalis gamyklos technologiniam procesui reikalingos elektros perkama iš perdavimo tinklo.

Artimiausiu metu Mažeikių elektrinės rekonstravimas neplanuojamas, tačiau nagrinėjami plėtros variantai, prijungiant prie sistemos elektrinėje esantį šiuo metu nenaudojamą 50 MW generatorių.

Atominė elektrinė Šiluminės elektrinės Lietuvos E Vilniaus E Kauno E Petrašiūnų E Mažeikių E Klaipėdos E Panevėžio E Įmonių elektrinės Biomasės elektrinės Hidroelektrinės Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Kauno hidroelektrinė Mažosios hidroelektrinės Vėjo elektrinės Iš viso

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio elektrines. Svarstomos galimybės po 2014 ar 2015 m. pastatyti naujas termofikacines elektrines, elektros energijos ir šilumos gamybai naudojančias ir atliekinius energijos šaltinius. Panevėžio kombinuoto ciklo dujų turbininės termofikacinės elektrinės pirmasis 35 MW galios blokas buvo įrengtas 2007 m. Ateityje planuojama elektrinėje įrengti ir antrąjį tokios pat galios bloką.

Pramonės įmonėse įrengta nedidelės galios elektros generatorių, kurių bendra įrengtoji galia 2008 m. siekė 75 MW. Šių elektrinių plėtra priklausys nuo pačių įmonių sprendimų.

Elektrinių, naudojančių atsinaujinančiuosius ir atliekinius energijos šaltinius, plėtra iki 2010 m. reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 2010 m. elektros energijos kiekis, pagamintas naudojant atsinaujinančiuosius šaltinius, turėtų būti 7 proc. suvartotos elektros energijos. Tam turėtų būti pastatyta iki 200 MW galios vėjo elektrinių ir 35 MW šiluminių elektrinių, kurui naudojančių biomasę. 2007 m. šalyje veikė apie 19 MW bendros galios biomasės ir 52 MW bendros galios vėjo elektrinės.

2008 m. pradžioje Lietuvoje veikė daugiau nei 88 mažosios HE, kurių bendra įrengtoji galia siekė apie 26,4 MW.

Kitos elektrinės Iš Lietuvos elektrinių verta paminėti

AB „Lietuvos energija“ informacija

13

14

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1936 m. kovo mėn.

Įkurtas Lietuvos energijos komitetas.

Energetikos ir automatikos technologijų lyderė

Dalyvaujame parodoje „Balttechnika“

„ABB“ Lietuvoje yra „ABB“ grupės, energetikos ir automatikos technologijų lyderės, dalis. Mūsų augimas buvo ir yra glaudžiai susijęs su viso Lietuvos ūkio raida. Stabilius įmonės veiklos rezultatus lemia palanki verslo aplinka ir sparti Lietuvos ūkio plėtra. Nuo bendrovės įkūrimo pradžios verslas išaugo iki 80 mln. litų per metus. Minėdami 15-ąsias savo veiklos Lietuvoje metines praėjusiais metais, pradėjome plėtoti naują verslą – techninių ir automatizavimo sistemų priežiūrą bei montavimą.

Naujausios „ABB“ technologijos padeda energetikos ir pramonės objektų užsakovams tobulinti veiklą ir tausoti aplinką. Siekiama sukurti tokius produktus, kurie sėkmingai konkuruotų rinkoje ir užtikrintų mūsų užsakovų verslo sėkmę. Tai produktai, padedantys efektyviai vartoti elektros energiją (modernios elektros energijos perdavimo sistemos, aukštos efektyvumo klasės varikliai) ir didinti pramonės įmonių našumą (programinė įranga procesų automatizavimui ir valdymui, bevielės technologijos).

Savo verslo partneriams teikiame sprendimus ir paslaugas bei tiekiame gaminius, kurie apima šias sritis:

Kasmet rengiame futbolo varžybas su verslo partneriais

elektros perdavimą ir paskirstymą, aukštosios ir vidutiniosios įtampos gaminius, žemosios įtampos aparatūrą, instaliacinius gaminius ir sistemas, pramonės procesų valdymą, robotų sistemas, techninę priežiūrą.

2003 m. bendrovės kokybės vadybos sistema sertifikuota pagal ISO 9001:2000 standarto reikalavimus, o 2006 m. – aplinkos apsaugos vadybos sistema resertifikuota pagal ISO 14001:2004 standartą.

2007 metų birželio mėnesį bendrovėje įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal OHSAS 18001:1999 standarto reikalavimus.

Darbuotojams siekiame sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, užtikrinti saugą mūsų vykdomuose projektuose.

1936 m. rugsėjo mėn. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Lietuva įstojo į Pasaulio energetikos tarybą.

Vertinga patirtis energetinėje statyboje 62-uosius metus Lietuvos energetinėje s tat y b o j e d i r b a n t i UAB „ A n y k š č i ų energetinė s tat y b a“ y r a viena iš seniausių energetinės s tat y b o s k o l e k t y v ų .

Ji įkurta 1946 m. birželio 1 d. Utenoje. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos energetinis ūkis buvo sugriautas, įrenginiai išvežti. Tik susikūrusi įmonė pradėjo atstatinėti mažas hidroelektrines ir dizelines elektrines. Jau 1946 m. buvo vykdomi Anykščių hidroelektrinės užtvankos, Obelių, Molėtų, Vyžuonų, Užpalių, Utenos dyzelinių elektrinių atstatomieji darbai. Po kelerių metų įmonėje darbavosi jau 80 žmonių, o apie 7-ąjį dešimtmetį – 800. Tai buvo pats elektrifikavimo darbų pikas Lietuvoje.

Tuo laikotarpiu nutiesta tūkstančiai kilometrų aukštosios ir žemosios įtampos elektros perdavimo linijų, sumontuota daugybė transformatorių pastočių, buvo elektrifikuojami gyvenamieji namai, statomi elektros varikliai.

Nuo 1959 m. UAB „Anykščių ES“ tapo pajėgi statyti ir stambesnius objektus.

Netrukus buvo paleista Antalieptės HES, vėliau Aukštadvario, Baltosios Ančios, Bagdanonių ir Gondingos HES. Įmonė atsikuriančios chemijos pramonės poreikiams tenkinti įvairiuose šalies miestuose statė galingas 2 000 kW vandens siurblynes: Alytaus medvilnės kombinato, Kėdainių, Kavarsko ir kitos.

Itin įspūdingi UAB „Anykščių ES“ nuveikti darbai elektrifikuojant žemės ūkį.

Buvo pastatyta 5 500 km 10 kV elektros tiekimo linijų ir 3 800 km 0,4 kV elektros linijų, sumontuota 1 800 įvairios galios transformatorinių, elektrifikuota apie 20 tūkst. gyvenamųjų namų.

Vėliau įmonė vykdė ir bendruosius

statybinius darbus: 1976 m. pradėjo statyti energetikų poilsio bazę Dubingiuose, gyvenamuosius namus Vilniuje, Molėtuose, Utenoje, Švenčionyse, Anykščiuose ir kituose šiaurės rytų Lietuvos rajonuose. Buvo imtasi ir labai stambaus energetinio objekto projekto – 6 tūkst. kv. m ploto Utenos elektros tinklų centrinės gamybinės bazės statybos. Tai buvo vienas iš sudėtingiausių objektų per visą įmonės veiklos istoriją. Šiems darbams įveikti reikėjo daug darbo jėgos, technikos ir geros darbo organizacijos.

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo energetikos sektorius išgyveno sunkias dienas, permainų neišvengė ir UAB „Anykščių ES“. Gerokai sumažėjus darbų apimtims, reikėjo atleisti daug žmonių, atsisakyti bendrojo pobūdžio statybinių darbų. Bet įmonė ir toliau dirbo, statė elektros perdavimo linijas, montavo transformatorines ir taip išgyveno sunkų laikotarpį. Šiuo metu UAB „Anykščių ES“ dirba 100 darbuotojų. Aštuoni įmonės gamybiniai padaliniai darbuojasi visoje respublikoje. Kasmet atliekamų darbų vertė siekia 10–15 mln. litų. UAB „Anykščių ES“ turi atestatą, leidžiantį atlikti elektros energijos perdavimo linijų iki 110 kV, skirstyklų ir pastočių projektavimo ir statinio dalies darbus, atlikti antikorozinio padengimo ir remonto darbus elektros perdavimo linijose iki 330 kV. Pagrindiniai užsakovai – AB „Lietuvos energija“ AB Rytų skirstomieji tinklai, AB Vakarų skirstomieji tinklai, rajonų

savivaldybės. Įmonėje įdiegta kokybės vadybos sistema ISO 9000:2000, aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001: 2004 ir sveikatos ir saugos darbe vadybos sistema OHSAS 18000.

Bendrovė antrus metus vykdo didelį projektą – Anykščių miesto ir rajono elektros tinklų rekonstrukciją. AB Rytų skirstomieji tinklai ir Anykščių savivaldybė šiam tikslui gavo daug lėšų iš Europos struktūrinių fondų. Visos oro elektros perdavimo linijos pertvarkomos į kabelines. Šių linijų tiesimas rajono centre ir kituose miesteliuose gana sudėtingas, nes gatvės siauros, kai kurios visai neturi šaligatvių, šalia – daug veikiančių komunikacijų (ryšiai, dujotiekis, vandentiekis, kanalizacija). Dalis komunikacijų nepažymėtos jokiuose dokumentuose, todėl dirbti reikia itin kruopščiai. Šiam tikslui naudojamos šiuolaikinės technologijos ir įrenginiai. Įmonė yra įsigijusi elektros kabelių traukimo mašiną, aštuonis mini ekskavatorius, požeminę vamzdžių prastūmimo per gatves ir kelius techniką. Bendrovėje didelė reikšmė teikiama darbuotojų mokymams, jų kvalifikacija keliama mokymo centruose, seminaruose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Šiais metais bendrovė statybos ir montavimo darbų nestokoja ir dirba visu pajėgumu. Nuosekliai dirbdama UAB „Anykščių ES“ tikisi sėkmingų metų.

Alvydas Bitinas generalinis direktorius

15

16

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1937 m.

Sukurta valstybinė akcinė bendrovė „Elektra“ (AB „Lietuvos energija“ pirmtakas).

Lietuvos elektrinė Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno 1960 m. vasarą pradėta, o 1972 m. rugsėjį baigta statyti Lietuvos elektrinė. Ji tapo didžiausia šilumine elektrine Lietuvoje, turinčia 4 energoblokus po 150 MW ir 4 energoblokus po 300 MW, iš viso 1 800 MW instaliuotąją galią. Elektrinės darbo režimas tuo metu buvo labai intensyvus ir ji visą laiką dirbo pilnu pajėgumu, tenkindama energetinės sistemos poreikius, per metus pagamindama iki 9 mlrd. kWh elektros energijos.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę elektrinės darbo režimas pasikeitė. Pagrindiniu pigios elektros energijos tiekėju tapo Ignalinos AE. Lietuvos elektrinei teko naujas uždavinys – rezervuoti Ignalinos AE blokus, neplanuotai jiems sustojus, ar dengti elektros energijos poreikį mūsų regione esant kitiems elektros sistemos sutrikimo atvejams.

Tai iškėlė naujus reikalavimus: užtikrinti ne tik maksimaliai patikimą įrenginių ir eksploatacinio personalo darbą, bet ir operatyvų elektrinės paleidimą per techniškai įmanomą minimalų laiką.

Per pastarąjį laikotarpį netikėtų elektrinės paleidimo atvejų buvo ne vienas ir Lietuvos elektrinė sėkmingai atlikdavo savo užduotį.

Keičiantis ekonominei situacijai atsirado alternatyvaus kuro naudojimo poreikis. Brangstant naftai, teko riboti iki tol buvusio pagrindinio kuro – mazuto deginimą. Mazutas ir dujos tiekiamos iš vienintelio šaltinio – Rusijos, todėl reikėjo rasti alternatyvaus kuro. Susidomėta Venesueloje išgaunama orimulsija. Atlikus pramoninius bandymus ir įdiegus atitinkamą įrangą, orimulsija sėkmingai naudota. Nors orimulsijos tiekimas nutrūko, įdiegtos technologijos ir toliau leis naudoti emulguotus sunkiuosius naftos produktus kaip pigesnį kurą.

Įrenginių tinkamai būklei palaikyti reguliariai atliekami planiniai remontai, keičiamos greičiau susidėvinčios detalės ir mazgai ir kartu diegiamos naujovės, didinančios įrenginių patikimumą bei ekonomiškumą. Per 16 metų tam tikslui išleista apie 500 mln. litų. Pakeistos energetinių blokų savųjų reikmių 6 kV skirstyklos, įdiegtos naujausios skaitmeninės apsaugos, pakeistos akumuliatorių baterijos, pakeista dalis atidirbusių savo darbo resurso laiką vamzdynų.

1997 m. Lietuvos elektrinė pradėjo, o vėliau AB „Lietuvos energija“ užbaigė Lietuvos elektrinės 330 kV skirstyklos rekonstrukciją. Rekonstrukcija apėmė pilną visų konstrukcijų ir įrenginių pakeitimą. Ši skirstykla, viena iš moderniausių skirstyklų energetikos sistemoje, yra Lietuvos energetikos centrinis mazgas, kuris šešiomis 330 kV įtampos perdavimo linijomis paskirsto elektros energijos srautus po visą Lietuvą.

2003 m., gavus Europos Sąjungos finansinę pagalbą, pradėtas Lietuvos elektrinės Aplinkosauginio ir susijusio techninio atnaujinimo projekto, kurio bendra sąmatinė vertė sudaro 180 mln. eurų, įgyvendinimas. Šis projektas apima: energetinių blokų pasenusių valdymo sistemų pakeitimą skaitmenine technika, įdiegiant Emersono firmos „Ovation“ sistemą, kartu pakeičiant pasenusius elektros kabelius, susidėvėjusias sklendes ir reguliatorius; esamų degiklių pakeitimą į žemos azoto oksidų išeigos degiklius energetinių blokų garo katilams; regeneratyvinių oro šildytuvų modernizavimą; dūmų valymo nuo pelenų ir sieros

oksidų įrengimą garo katilams Nr. 7 ir Nr. 8. Tai įgalins 600 MW galią prireikus gauti deginant sieringą skystąjį kurą, nepažeidžiant Lietuvos ir ES aplinkosauginių reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams.

Visi Lietuvos elektrinėje atliekami darbai privalo tenkinti Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos keliamas užduotis: „Uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką, pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu, kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė, taps Lietuvos elektrinė, todėl būtina atlikti reikiamus elektrinės įrenginių tikrinimo bei derinimo darbus ir užtikrinti, kad nuo 2010 m. pradžios ji galėtų patikimai dirbti ne mažesne nei 1 500 MW galia“.

Siekiant užtikrinti konkurencingumą ir sumažinti elektros energijos kainą „būtina kiek įmanoma labiau padidinti Lietuvos elektrinės efektyvumą bei sumažinti joje gaminamos elektros energijos kainą. Tuo tikslu Lietuvos elektrinėje iki 2010 m. būtina pastatyti iki 400 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininį bloką“.

Naujas kombinuotojo ciklo blokas AB „Lietuvos elektrinė“ teritorijoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarime Nr. X-1046 „Dėl nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ elektros energetikos sektoriaus plėtroje numatyta, kad 2009 m. pabaigoje uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką, pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu, kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė, taps Lietuvos elektrinė. Lietuvos galimybės įsijungti į Vakarų Europos elektros rinkas iki 2010 m. yra minimalios dėl techninių priežasčių, o

1940 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Sudaryti ir paskelbti pirmojo Lietuvos elektrifikacijos plano matmenys.

elektros energijos importą iš Rusijos riboja perdavimo linijų pralaidumas, todėl būtina atlikti reikiamus elektrinės įrenginių modernizavimo bei derinimo darbus ir užtikrinti, kad nuo 2010 m. pradžios ji galėtų patikimai dirbti ne mažesne nei 1 500 MW galia.

Tačiau esamuose Lietuvos elektrinės generavimo blokuose gaminamos elektros energijos kaina, naudojant gamtines dujas, bus didelė. Ji bus ir vienas iš importuojamos elektros energijos kainą lemsiančių veiksnių. Todėl būtina kuo sparčiau plėtoti ekonomiškesnius elektrinių pajėgumus, kiek įmanoma labiau padidinti Lietuvos elektrinės efektyvumą ir sumažinti joje gaminamos elektros energijos kainą.

Tuo tikslu Lietuvos elektrinės teritorijoje, naujai numatytoje vietoje, planuojama pastatyti 400 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbinų bloką. Sustabdžius Ignalinos AE, naujasis blokas dirbtų baziniu režimu. Kartu ketinama nutraukti dviejų neekonomiškų 150 MW galios blokų eksploataciją. Naudojant naftos

produktus, planuojama minimizuoti gamtinių dujų naudojimą kituose blokuose, kuriems bus sumontuoti dūmų valymo įrenginiai.

Numatomos investicijos naujam blokui sudaro apie 1 000 mln. litų. 70 proc. projekto bus finansuojama iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) administruojamo Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (TIENRF). Likusią dalį sudarys bankų sindikuota paskola bei savos lėšos.

Naujo kombinuotojo ciklo turbinų bloko statybos kainą gerokai sumažins Lietuvos elektrinėje egzistuojanti infrastruktūra: pakankama aušinančio vandens saugykla, pakankamas elektros tiekimo tinklas ir galimybė panaudoti esamus prijunginius, esantys privažiavimo autokeliai, geležinkelis ir visi inžineriniai tinklai, paruošta statybos aikštelė.

Kombinuotojo ciklo dujų turbinų blokai pasižymi dideliu manevringumu.

Bloko paleidimas iš šaltos būklės iki pilnos apkrovos (nedirbo > 36 val.)

trunka 160–180 min., o leidimas iki generatoriaus įjungimo į tinklą – tik 10–15 min.

Dėl didelio naujo bloko efektyvumo kuro sąnaudos kilovatvalandei mažesnės 30 proc., palyginti su kitais elektrinės blokais. 150 MW blokų sąlyginio kuro sąnaudos sudaro 360 g/kWh, o naujojo bloko – 221 g/kWh. Kombinuotojo ciklo bloko technologijos leidžia pasiekti 58–59 proc. naudingumo koeficiento.

Tai mažina gaminamos elektros savikainą ir didina gaminamos energijos konkurencingumą. Mažesnės kuro sąnaudos atitinkamai sumažina aplinkos taršą ir kartu taupo ATL. Pastačius ir paleidus naują atominę elektrinę Ignalinoje, kombinuotojo ciklo blokas galės veikti kaip manevringas ir patikimas rezervas.

Elektrinės g. 21, LT-26108 Elektrėnai Tel. (8 5) 283 9533 Faks. 283 9733 E. p. info@lelektrine.lt www.lelektrine.lt

L at v i j o s E l e k t r o s E n e r g e t i k o s i r E n e r g e t i n ė s S tat y b o s a s o c i a c i j a a p i e LEEA Atkelta is 5 p. elektros energetikoje. Ar tikrai kiekvienai valstybei reikia kurti savo dviratį (lėšos, žmonių resursai ir t. t.)? Kaip žinoma, trijų Baltijos valstybių Energetikos įstatymai tarpusavyje nesulyginami. Kokia to priežastis? Ar tikrai buvo jėgos, kurios savo interesais naudojosi dėsniu „skaldyk ir valdyk?“ Baltijos tautos išreiškė savo vienybę, susikibusios rankomis nuo Talino per Rygą iki Vilniaus 1989 m. rugpjūčio 23 d. Atėjo laikas profesinėms visuomeninėms elektros energetinėms organizacijoms pasipriešinti nerašytam įstatymui „skaldyk ir valdyk“ – tokią mintį palaikė visi susitikimo dalyviai.

Susitikimo dalyviai pritarė nuomonei, kad tokie trijų Baltijos valstybių profesinių visuomeninių elektros energetikos organizacijų susitikimai yra naudingi ir, siekiant geresnių kooperavimo ir bendradarbiavimo rezultatų, juos reikėtų rengti reguliariai. Reikia pabrėžti taip pat R. Rukšėno išreikštą mintį, kad laisva elektros energetikos rinka galėtų pradėti veikti bendroje Baltijos valstybių rinkos erdvėje su sąlyga, kad joje kaip elektros gamintojai dalyvauja šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių jungtinės gamyklos ir

kt. Susitikime buvo patvirtinta ir tezė, kad Baltijos valstybėse XX a. 10-ajame dešimtmetyje buvo sugriautas ir elektros įrenginių gamybos sektorius, nes valstybės negalėjo tarpusavyje susitarti dėl elektros įrenginių gamybos išsaugojimo su sąlyga, kad jos produkciją galės realizuoti kaimyninėse valstybėse (pavyzdžiui, Rygoje galima buvo išsaugoti transformatorių iki 20 kV įtampos gamybą (žinoma, skyrus finansinių lėšų naujoms technologijoms), o Lietuvoje, Šiauliuose, – komutavimo aparatų ir skirstomųjų spintų iki 10 kV gamybą).

Kokias pasekmes jaučiame šiandien?

Kiekvienos Baltijos valstybės importas auga geometrine progresija, o eksportas – tiesine. Ir viskas todėl, kad minėtą dešimtmetį viršūnės tvirtino, kad gamybos struktūrų plėtrą lems rinka. Į daugelį specialistų siūlymų dėl šakos plėtros nebuvo atsižvelgta, nes jie neatitiko politikų norų ir supratimo.

Estijos elektros energetikos specialistams kitą dieną pavyko šiek tiek reabilituoti savo valstybės vadovus, parodant naują gamyklą, kurioje moderniausiomis technologijomis gaminami vėjo generatorių (iki 5 MW) rotoriai ir statoriai, kurie galutinai montuojami Suomijoje.

Po to susitikimo dalyviai aplankė Talino techninio universiteto naująjį pastatą.

Jo aplankymas mus įtikino, kad Estijos vyriausybė techninį švietimą yra pripažinusi vienu iš kertinių ateities vizijos akmenų. Puikios auditorijos ir laboratorijos su naujausiais techniniais įrenginiais buvo staigmena Latvijos ir Lietuvos atstovams. Gal todėl Estijos valstybė pagal išsivystymą šiandien yra 20 vietoje ir tai sunku palyginti su Latvijos neaukšta 44 vieta.

Organizavus Latvijos elektros energetikų ir energetinės statybos asociaciją Latvijos profesiniai elektros energetikai yra pasiruošę aktyvinti savo bendradarbiavimą su visų Baltijos valstybių profesinėmis elektros energetikos organizacijomis, nes mes turime vienodą ateities viziją. Reikia paremti R. Rukšėno pasakytą tezę, kad tiktai mūsų bendros pastangos ir bendradarbiavimas elektros energetikos srityje gali duoti vaisius kiekvienai valstybei atskirai. Šiandien tarp mūsų jau nebėra R. Rukšėno, bet daigai, kuriuos jis pasodino ir puoselėjo elektros energetikos srityje, leidžia mums didinti Baltijos valstybių bendras jėgas ir supratimą, kaip formuoti ateitį.

17

18

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1940 m. lapkričio mėn.

Sukurta įmonė „Lietuvos energetinė sistema“.

Kauno energetikos remontas 1945 m. įkurta įmonė šiandien visuotinai pripažįstama kaip viena iš pajėgiausių ir patikimiausių Lietuvos įmonių, užtikrinanti Lietuvos energetikos ūkio darbo stabilumą. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įmonė sėkmingai tęsia darbą šiuolaikinės rinkos sąlygomis. Kiekvienais metais įmonė įsisavina naujos produkcijos gamybą pritaikydama pažangias šiuolaikines technologijas ir įrangą. Šiandien sunku būtų surasti energetinius įrenginius turinčią įmonę Lietuvoje, kur dar neteko dirbti UAB „Kauno energetikos remontas“ specialistams.

Pagrindiniai bendrovės užsakovai – šiluminės, hidro ir atominė elektrinės, pramonės įmonės, elektros ir šilumos tinklai, Lietuvos bei užsienio statybos bendrovės. UAB „Kauno energetikos remontas“ specialistams teko dirbti Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Danijoje, Indijoje, Irake, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir kitose šalyse. Toks įmonės pripažinimas ne vien tarp mūsų šalies, bet ir tarp užsienio specialistų, taip pat daugybė bendrovei suteiktų apdovanojimų liudija UAB „Kauno energetikos remonto“ specialistų kompetenciją ir nuolatinį tobulėjimą. Bendradarbiaudama su šalies mokslo bei mokymo įstaigomis, bendrovė tapo aktyvi LR UAB „Kauno energetikos remontas“ administracinis ir gamybiniai pastatai

Pastotė (skirstykla) Lietuvos Elektrinėje (Elektrėnai)

energetinio ūkio modernizavimo dalyvė, galinti laiku ir kokybiškai atlikti jai pavestus darbus ir užduotis. Bendrovė nuolat dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos, Nacionalinės elektros energetikos asociacijos, Statybos industrijos asociacijos, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos, Vokietijos suvirintojų asociacijos (Deutscher Verband für Schweißen und verwandte Verfahren e.V. – DVS), Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) veikloje.

Kaip svarbiausius ir labiausiai dėmesio vertus pastarojo laikotarpio darbus įmonės specialistai įvardija AB Lietuvos elektrinė (Elektrėnuose) atliekamą 7 ir 8 energijos blokų rekonstrukciją; dūmų valymo filtrų montavimo darbus; oro šildytuvų rekonstrukciją; AB „Lietuvos energija“ skirstyklų ir transformatorių pastočių rekonstravimą; Kauno HE rekonstrukciją pakeičiant turbinas; VĮ Ignalinos atominės elektrinės šunto reaktoriaus montavimą; AB „Mažeikių nafta“ katilų, turbinų, generatorių modernizavimą, montavimą, remontą ir

Turbinos rotoriaus mentelių remontas

atsarginių detalių gamybą; statybinių metalo konstrukcijų gamybą. Žvelgiant į ateitį daugiausia dėmesio bendrovėje sutelkta į techninės bazės stiprinimą, 2008 m. ketinama investuoti įsigyjant naujausias technologijas ir įrenginius. Pagrindiniai iš jų – I ketvirtyje įsigytos kompiuteriu valdomos automatinės vamzdžių lankstymo staklės ir IV ketvirtyje numatytos įsigyti metalo pjaustymo staklės, kurių valdymas visiškai automatizuotas pagal parengtą kompiuterinę programą. Tai labai našios staklės, kurios ne tik leis taupyti darbo jėgos išteklius, medžiagas, bet ir pastebimai paspartins darbą, išplės technines galimybes. Įmonės pasiekimai neliko nepastebėti. Bendrovė jau ketvirti metai iš eilės tampa LPK konkursų „Metų gaminys“ nugalėtoja, treji metai – „Sėkmingai dirbanti įmonė“ nominantė, „Lietuvos metų eksportuotoja“ nugalėtoja, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų surengtame konkurse „Vokietijos ūkio apdovanojimai Lietuvoje 2005“ laimėta pirmoji vieta ir pagrindinis prizas, Kauno m. savivaldybės ir Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacijos pripažinta 2004 m. „Sėkmingiausia investicija į naujovių diegimą“ nugalėtoja ir kt.

1941 m. birželio 19 d. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Įjungta pirmoji Lietuvoje 30 kV elektros tiekimo linija Šiauliai–Radviliškis–Panevėžys.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos

Uždaviniai ir funkcijos Pagal LR ūkio ministerijos patvirtintus nuostatus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI) pagrindinis uždavinys – vykdyti Lietuvos energetikos objektų, visų ūkio sektorių (pramonės, žemės ūkio, paslaugų ir kt.) energetikos įrenginių valstybinę kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei kontroliuoti energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas.

VEI pagal kompetenciją dalyvauja ruošiant ir įgyvendinant valstybės politiką energetikos klausimais visuose ūkio sektoriuose. VEI kontroliuoja elektros, šilumos, dujų, naudojamų kurui, biokuro, naftos ir jos produktų įrenginius.

Siekdama įvykdyti savo uždavinius VEI atlieka šias svarbiausias funkcijas: ūkio ministro nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo, o esant reikalui panaikina energetikos įrenginių eksploatavimo atestatus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šiuose atestatuose nustatytos veiklos sąlygų, tvarko šių atestatų registrą; teikia pastabas dėl parengtų teisės aktų projektų, susijusių su energetikos įrenginių projektavimu, gamyba, įrengimu, eksploatavimu bei apsauga; kontroliuoja energetikos objektų, visų kitų ūkio sektorių energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą; pagal VEI kompetenciją kontroliuoja norminiuose teisės aktuose nustatytų statinių saugos ir paskirties reikalavimų laikymąsi įrengiant ir rekonstruojant energetikos objek-

tus ir įrenginius bei įvertina jų atitiktį projektui; tikrina, ar efektyviai gaminama, paskirstoma, tiekiama ir vartojama elektros ir šilumos energija bei kurui skirtos dujos, kontroliuoja, ar laikomasi nustatytų energijos kokybės reikalavimų; tikrina energetikos objektų ir kitų statinių su energetikos įrenginiais atitiktį statinio projektui ir įvertina statinio tinkamumą naudoti;

pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; tiria energetikos objektų, energetikos įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe bei tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energetikos įrenginiais ir energijos vartojimu;

organizuoja energetikos objektus ir įrenginius projektuojančių, statančių bei eksploatuojančių energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;

surašo pažeidimų protokolus pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus straipsnius, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria pareigūnams administracines nuobaudas;

nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją

VEI kontroliuoja visus Lietuvos energetikos objektus, kurių didelė dalis yra Lietuvos elektros energetikos asociacijos nariai.

atlieka kitas įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas.

Valstybinės energetikos inspekcijos centrinis padalinys

19

20

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1944 m. rugpjūčio mėn.

Operatyviam energetikos valdymui Vilniuje įkurta pirmoji dispečerių grupė.

Rytų skirstomieji tinklai –

patikimas elektros tiekėjas Kiekvieną dieną

Erdvus ir patogus klientų aptarnavimo skyrius Vilniuje, Laisvės pr. 80

tikslingai planuojame darbus, s t e n g i a m ė s pat i k i m a i tiekti elektros energiją, kokybiškai a p ta r n a u t i k l i e n t u s ir uždirbti pelno akcininkams.

RST skirsto ir tiekia elektros energiją per 746 tūkst. klientų rytinėje Lietuvos dalyje: Vilniaus, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskrityse bei dalyje Kauno ir Marijampolės apskričių. Bendrovė yra atsakinga už žemosios ir vidutiniosios įtampos elektros tinklų priežiūrą ir plėtrą bei patikimą elektros tiekimą vartotojams savo aptarnaujamoje teritorijoje.

RST aptarnaujamoje 34,8 tūkst. kv. km teritorijoje veikia keturių regionų – Vilniaus, Panevėžio, Utenos ir Alytaus padaliniai ir 25 jų teritoriniai skyriai.

Didžiausia RST vertybė ir sėkmingos bei pelningos veiklos garantas yra motyvuoti darbuotojai. Vertindama ir saugodama savo kvalifikuotus specialistus, bendrovė nuolat investuoja į jų saugumą bei kvalifikacijos kėlimą.

Darbuotojams kuriama saugi ir draugiška aplinka, užtikrinamos visos pagrindinės socialinės garantijos. 2007 m. pabaigoje RST įmonių grupėje dirbo 3 081 darbuotojas, iš jų 924 darbuotojai – antrinėse įmonėse.

Pagrindinis bendrovės pajamų šaltinis yra elektros pardavimai. Kasmet parduodamos elektros kiekis išauga po 4–6 proc., 2007 m. jis siekė 4 132,5 GWh, gavome 1 070,6 mln. litų pajamų. Išaugusias bendrovės veiklos pajamas labiausiai paveikė sparti tinklo plėtra ir nuolat didėjantis naujųjų elektros energijos vartotojų skaičius, be to, pajamų augimui įtakos turėjo ir nuo metų pradžios pasikeitę elektros energijos tarifai.

Energetikoje galioja tokie patys verslo principai kaip ir visame verslo pasau-

lyje. Rinka diktuoja sąlygas ir verčia keistis – bendrovės sėkmė ir veiklos efektyvumas priklauso nuo sugebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų.

Mes turime atitikti europietiškos bendrovės veiklos standartus ir tapti lygiaverčiais konkurentais. Todėl nestovime vietoje – keičiamės ir persitvarkome, kad galėtume ne tik mažinti bendrovės veiklos sąnaudas, bet ir užtikrinti pagrindinių bendrovės tikslų įgyvendinimą – patikimai ir saugiai tiekti elektros energiją klientams bei orientuotis į jų specifinius poreikius.

RST per daugiau kaip šešetą savo veiklos metų sparčiai plėtojosi ir modernėjo. Per šį laikotarpį pasikeitė bendrovės organizacijos valdymo modelis ir veiklos principai. RST šiandien vertinama kaip tikslingai orientuota ben-

1950-1951 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Nutiestos pirmosios 35 kV elektros tiekimo linijos: Petrašiūnų VRE– Eiguliai, Vilniaus TE-2–Šiaurinė.

Savo klientams kasdien stengiamės užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą

drovė, žinanti tikslą, siekianti kokybės, elektros tiekimo patikimumo, įrangos saugumo ir veiklos efektyvumo.

Bendrovės veiklos metais, šalia pagrindinės elektros tiekimo ir skirstymo veiklos, buvo plečiamas papildomų paslaugų spektras energetikos srityje. Nuo 2005 m. pabaigos UAB „Elektros tinklo paslaugos“, teikianti elektros įrenginių priežiūros bei remonto paslaugas, UAB „Rytra“, siūlanti specialaus transporto ir mechanizmų nuomos paslaugas, ir UAB „Tetas“, vykdanti sudėtingų elektros įrenginių eksploatavimą, sudaro RST įmonių grupę. RST valdo 100 proc. antrinių bendrovių akcijų. Visoje įmonių grupėje galioja bendri – patikimumo, orientacijos į klientus, efektyvios ir pelningos veiklos siekimo principai.

Siekdami aiškiau apibrėžti veiklos sąnaudas ir atsakomybę, RST atskyrė pagrindines veiklos sritis. Elektros skirstomojo tinklo operatorius rūpinasi patikimu ir saugiu elektros energijos skirstymu ir tiekimu, o visuomeninis elektros tiekėjas gali geriau įgyvendinti jam iškeltus uždavinius – orientuotis į

individualius klientų poreikius, gerinti klientų aptarnavimo kokybę.

Modernizuodama skirstomąjį elektros tinklą, bendrovė užtikrina patikimą elektros tiekimą. Investicijos į elektros tinklą nuolat didėja – 2007 m. investicijoms buvo skirta per 265 mln. Lt. Pagrindinis investicijų srautas skiriamas skirstomojo tinklo rekonstravimui ir plėtrai bei naujųjų vartotojų prijungimui. Nemažai investicijų skiriama ryšių ir valdymo sistemoms bei informacinėms technologijoms. Suvokdami šiandienos problematiką, susijusią su aplinkosauga bei klimato kaita, savo veikloje laikomės harmoningos plėtros ir taršos prevencijos principų.

2007 m. buvo baigti demontuoti visi kondensatoriai, turintys polichlorintų bifenilų (PCB). Vykdant transformatorių pastočių rekonstrukcijas, pasenę ir nusidėvėję galios transformatoriai keičiami į galingesnius ir tyliau veikiančius – tai gerokai sumažina nuo jų į aplinką sklindantį triukšmą. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ekologijos institutu 2007 m. parengtas baltųjų gandrų lizdų perkėlimo nuo

elektros oro linijų atramų bei elektros oro linijų apsaugos nuo gandrų daromo poveikio programos projektas.

Bendrovė parengtos programos pagrindu pateikė paraišką aplinkosaugos programai „LIFE+“ dėl gandralizdžių ant elektros oro linijų atramų tvarkymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.

Rūpindamiesi gyventojų, ypač pačių mažiausiųjų vaikų saugumu, RST prisideda prie moksleivių papildomo ugdymo ir kasmet organizuoja projektą „Būk atidus“, kurio metu vaikai mokomi, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais. Neformalaus ugdymo pamokėlės jau tapo gražia tradicija, jose dalyvavo per 5 tūkst. pradinukų.

Kol kas esame pagrindinis elektros tiekėjas savo aptarnaujamoje teritorijoje. Vis dėlto rinkoje nuolat daugėja nepriklausomų tiekėjų ir laisvųjų vartotojų. Nuo 2007 m. elektros rinka tapo visiškai liberalizuota, t. y. visi vartotojai, taip pat gyventojai, gali pasirinkti elektros tiekėją. Jau šiandien labai svarbu klientams pasiūlyti ir užtikrinti operatyvų, paprastą, lankstų

21

22

Elektros Erdvës

ISTORIJA

1956 m. lapkričio 11 d.

Įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Petrašiūnų VRE–Panevėžys–Rėkyvos VRE. Pradėta kurti Lietuvos energetikos sistema.

aptarnavimą, suteikti išsamią informaciją. Bendrovėje taikomos įvairios priemonės, gerinančios aptarnavimo kokybę: klientų aptarnavimo skyriuose realizuotas „vienų durų“ aptarnavimo principas, įsteigtas atskiras skyrius darbui su ypač svarbiais klientais, įdiegtas trumpasis informacijos tel.

1802. Klientų patogumui pasiūlytos naujos paslaugos – paprastas ir patogus atsiskaitymas už elektrą tiesioginiu debetu, veikia savitarnos svetainė „Mano elektra“, kurioje publikuojama išsami informacija visiems bendrovės klientams apie jų suvartotą elektros energiją ir atliktus mokėjimus, o įmonėms ir organizacijoms sudaryta galimybė deklaruoti elektros prietaisų rodmenis internetu.

Kiekvieną dieną tikslingai planuojame savo darbus, stengiamės patikimai tiekti elektros energiją, kokybiškai aptarnauti klientus ir uždirbti pelno akcininkams.

Mes laikomės nuostatos, kad kiekviena diena turi būti prasminga. Drauge savo klientams dienos prasmingumą garantuojame kasdieniu kokybišku darbu užtikrindami patikimą elektros tiekimą.

Klientų patogumui įdiegta klientų srautų valdymo sistema

1958 m. lapkričio 2 d. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Įjungta 110 kV elektros tiekimo linija: Vilnius – Kaunas. Tai pirmoji ETL gelžbetoninėmis atramomis.

„Fisanta“ Apie mus UAB „Fisanta“ veiklą pradėjo 1994 metais. Įmonė didžiuojasi galėdama išspręsti sudėtingas ir įvairias elektrotechnines problemas. Esame laimingi, galėdami įgyvendinti racionaliais inžineriniais sprendimais ir techninėmis naujovėmis pasižyminčius projektus.

Dar 1999 m. parengėme ir nuolat tobuliname savo kokybės politiką, atitinkančią įmonės ir klientų reikalavimus, bei įsipareigojimą nuolat tobulėti. Ji yra periodiškai peržiūrima, koreguojama.

Norėdami formalizuoti įmonės pasiekimus šioje srityje, šiais metais sieksime tai patvirtinančio sertifikato.

Siekdami patenkinti specialius klientų poreikius, ypatingų techninių charakteristikų bei sudėtingas gesinimo ir saugos sistemas, o kartais ir elektrotechnines medžiagas importuojame tiesiogiai iš gamintojų. Organizuojame įrangos sertifikavimą.

Labai daug dėmesio ir investicijų skiriame darbuotojų techniniam mokymui ir stažuotėms Lietuvoje bei seminarams užsienyje. Taip pat daug metų mokomės ir dalijamės patirtimi su kolegomis iš Lietuvos ir iš užsienio.

Projektavimas Mokame ir galime įgyvendinti pačius sudėtingiausius elektrotechninius projektus. Mums labai svarbu, kad mūsų suprojektuotos techninės sistemos būtų ilgaamžės ir patikimos. Jau projektuodami įvertiname galimas ateities rizikas ir problemas. Mielai sprendžiame įvairius komplikuotus, netipinius uždavinius.

Keletas iš mūsų atliktų projektų: Elektrotechninė dalis, Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų komplekso atkūrimas.

Elektrotechninė dalis, Prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“.

Gaisro ir dujų nuotėkio detektavimo, dujinė gaisro gesinimo sistema, AB „Mažeikių nafta“.

Automatinė pūtimo gesinimo sistema, UAB „Amitt“ amoniako gamybos statybos užbaigimas.

E3 kuro ūkio gaisro gesinimo putomis rekonstrukcija, UAB „Vilniaus energija“.

Elektros instaliacija Elektros montavimo darbus vykdo profesionalūs ir patikimi darbuotojai, pasitelkdami nuolat atnaujinamą įrankių, matavimo priemonių, mechanizmų ir technikos bazę.

eksploatuojame, turime atitinkamas licencijas. Taip pat modernizuojame, rekonstruojame ir remontuojame esamas gesinimo sistemas.

Atliekame:

Apsaugos sistemos

elektros ir automatikos techninius, darbo ir išpildomuosius projektus iki 35 kV;

Pirmieji bendrovės darbai buvo įrengti silpnųjų srovių sistemas bankuose. Tai puikiai atlikome pagal Prancūzijos draudimo kompanijų asociacijos reglamentą.

Sistemos patikimai veikia iki šiol.

vidaus elektros, bei automatikos montavimo darbus iki 10 kV; lauko elektros, įskaitant oro linijas, montavimo darbus iki 10 kV.

Gesinimas Gesinimo sistemos yra pačios sudėtingiausios silpnųjų srovių sistemos. Čia būtinos specifinės techninės žinios ir atsakingas požiūris. Mes esame šios srities profesionalai. Mielai gvildename sudėtingiausias gesinimo kūrimo koncepcijas. Daug metų nuolat stažuojame ir mokomės užsienyje, todėl galime suprojektuoti ir sumontuoti gaisro gesinimo sistemas pagal ES draudimo kompanijų normatyvinius reikalavimus.

Projektuojame ir įrengiame tokias automatines stacionarias gesinimo sistemas: įvairiomis gesinimo dujomis (CO2, FM200, argonitu ir pan.); vandeniu (sprinkleriai, drenčeriai); sintetinėmis ir organinėmis putomis; kibirkščių gesinimas. Įrengtoms sistemoms suteikiame garantijas, sistemas

Dirbame ten, kur yra didelės rizikos objektai, kompleksiškai sprendžiame sudėtingiausius apsaugos uždavinius.

Kiekvienam rizikos laipsniui pateikiame profesionalias koncepcijas. Patirtis įrodė, kad mūsų įrengtos sistemos yra ilgaamžės ir patikimai eksploatuojamos. Mūsų objektuose – pasaulio technologiniai pasiekimai ir geriausia praktika.

23

24

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1959 m. lapkričio 5 d.

Įjungtas pirmasis (22 500 kW galios) Kauno hidroelektrinės agregatas.

„Algbarsai“ – 20 metų

Uždaroji akcinė bendrovė „Algbarsa“, neseniai pažymėjusi 20 metų jubiliejų, žinoma Lietuvoje kaip 0,38–400 kV elektros oro linijų bei pastočių metalinių konstrukcijų ir statybinių metalinių konstrukcijų gamintoja.

Gamyba vykdoma vadovaujantis kokybės sistemos ISO-9001 sertifikatu, statybos produkcijos sertifikavimo centro

išduotu gamybos kontrolės sertifikatu Nr. SPSC-7731.

UAB „Algbarsa“ gamybiniai plotai sudaro 7 tūkst. kv. m, gamyba aprūpinta šiuolaikiniais metalo apdirbimo įrenginiais.

Pagrindiniai bendrovės partneriai – beveik visos Lietuvos elektros energetikos

asociacijos įmonės, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir kt.

UAB „Algbarsa“ Gerseniškių g. 3, LT-20118 Ukmergė Tel. (8 340) 63 601, faks. 63 671 E. p. algbarsa@delfi.lt www.algbarsa.lt

Lietuvos elektros energetikos asociacija ir ktu Elektros sistemų katedra Lietuvai atgavus Nepriklausomybę šalies energijos ūkyje prasidėjo permainos, ūkio restruktūrizacija. Kaip ir dažnai pereinamajame procese ne visi permainų žingsniai vyko pažangos link.

Po didelės centralizacijos sovietmečiu daug kam norėjosi būti savarankiškiems, nuo nieko nepriklausomiems, patiems išbandyti sėkmę. Toks siekis natūralus, tačiau civilizacija mus saisto daugeliu ribojimų, kurių būtina paisyti. Tai ypač akivaizdu elektros energetikoje, kurioje be kooperavimosi ir bendradarbiavimo negalima efektyvi veikla. Keli nepriklausomo gyvenimo metai leido pajusti, kad sėkmingai veiklai reikalingas kolegų petys. Todėl, kaip ir daugelyje laisvos Europos šalių, Lietuvoje 1998 m. susikūrė Nacionalinė elektros energetikos asociacija, elektros energetikos įmonių ir organizacijų interesams atstovaujanti ir juos ginanti organizacija.

Tai svarbus įvykis ir KTU Elektros sistemų katedrai. Juk iš tikrųjų Lietuvos elektros energetikos asociacijos nariai apsprendžia, kokia yra ir kokia bus Lietuvos elektros energetika. Katedros misija – rengti elektros energetikos specialistus ateities energetikai, pasi-

ruošusius sutikti ateities iššūkius. Be glaudaus mokslo ir praktikos ryšio tai nepasiekiama, todėl Elektros sistemų katedros rūpestis yra ne tik Lietuvos energetikos šiandiena.

KTU Elektros sistemų katedra yra svarbiausia elektros energetikos specialistų rengimo kalvė Lietuvoje. Katedra per savo veiklą nuo 1940 m. parengė daugiau kaip 3,5 tūkst. elektros energetikos specialistų – diplomuotų inžinierių, bakalaurų, magistrų. Daugelis elektros energetikos įmonių specialistų ir vadovų yra Kauno politechnikos instituto (KPI), o po 1990 m. – Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai.

KTU Elektros sistemų katedra nuo pat pirmųjų Lietuvos elektros energetikos asociacijos gyvavimo metų sulaukė visų pirma jos prezidento Rimvydo Rukšėno dėmesio katedros problemoms.

Asociacijos parama rengiant tradicines „Elektros ir valdymo technologijų“ bei „Elektromagnetinių trikdžių“ konferencijas sudarė sąlygas joms įgyti tarptautinį pripažinimą ir tuo garsinti Lietuvos elektros energetikos mokslinius pasiekimus. Asociacijos narių AB „Lietuvos

energija“, UAB „Kauno energetikos remontas“, AB Rytų skirstomieji tinklai, AB „Vilniaus energija“, UAB „ABB“ ir kitų parama leido reikšmingai pagerinti katedros patalpas, auditorijas ir iš dalies laboratorijų įrangą. Savo ruožtu katedros dėstytojai vykdo mokslinius tyrimus energetikos įmonių užsakymu joms iškilusioms problemoms spręsti, talkina keliant specialistų kvalifikaciją.

Ne vienas absolventas, padirbėjęs keletą metus gamyboje, laikinai vėl grįžta į katedrą toliau tobulinti kvalifikaciją ir įgyja daktaro mokslinį laipsnį. Moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas neįmanomas be tinkamos įrangos. Tam reikia gamybininkų kolektyvinės paramos. Todėl sveikindami Lietuvos elektros energetikos asociaciją ir jos narius su 10-ies metų veiklos jubiliejumi, linkime tolesnės vaisingos ir kūrybingos veiklos ir tikimės abipusiai naudingo bendradarbiavimo, bendrų pastangų užtikrinant, kad Lietuvoje visada būtų šviesu.

Dr. doc. Alfonsas Morkvėnas KTU Elektros sistemų katedros vedėjas

1959 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Zarasų raj. pradėjo veikti (2 460 kW galios) Antalieptės derivacinė hidroelektrinė.

UAB „Elektrifikacijos darbai“

Naujos technologijos ir personalo kvalifikacija garantuoja didesnes galimybes Marijampolėje įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrifikacijos darbai“ tiesia ir remontuoja elektros energijos perdavimo linijas iki 110 kV įtampos, montuoja transformatorines pastotes, atlieka elektros instaliavimo darbus, projektuoja elektros perdavimo linijas iki 35 kV įtampos. Statybos montavimo darbus atlieka Marijampolės, Vilkaviškio, Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Trakų, Šalčininkų, Vilniaus miestuose ir rajonuose.

Šeši bendrovės inžinieriai yra atestuoti statinio statybos specialiųjų darbų vadovais. Jų žinios padeda kokybiškiau atlikti objektų inžinerinį parengimą ir organizuoti darbus.

Dėl įdiegtų naujų technologijų, sisteminių rinkodaros, vadybos, kvalifikacinių, finansų veiklos organizavimo, kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos sistemų bendrovė tapo patrauklesnė, pakilo prestižas.

Kokybės vadybos sistema padeda užtikrinti bendrovės klientų poreikių tenkinimą, leidžia kontroliuoti, valdyti, vertinti ir tobulinti bendrovės valdymo procesus. Kokybės vadybos sistema liudija, kad bendrovės veikla pastoviai atitinka užsakovų lūkesčius.

Bendrovė planuoja ir ateityje diegti naujoves, atnaujinti įrangą, technologijas, kompiuterinę techniką.

Pelnas dažniausia skiriamas gamybai, technologijoms, įrenginiams, mechanizmams tobulinti, vadybos sistemai gerinti.

Ypač daug dėmesio skiriama kokybei ir aplinkos apsaugai. 2001 m. įdiegta ir sertifikuota kokybės vadybos sistema ir gautas tarptautinis ISO9001:2000 sertifikatas, o 2005 m. sausio 12 d. kokybės vadybos sistema persertifikuota ir įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema ir gautas ISO14001:2004 sertifikatas. 2008 m. balandžio mėnesį abi vadybos sistemos persertifikuotos dar trejiems metams. Aplinkos apsaugos vadybos sistema įdiegta siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, gerinti bendrovės bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijomis, finansinėmis institucijomis, siekiant investicijų, kurios padėtų didinti bendrovės konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose.

Aplinkos apsaugos vadybos standartuose pateikiami efektyvūs ir su kitais vadybos reikalavimais susiję aplinkos apsaugos vadybos sistemos elementai.

Jų paskirtis – padėti bendrovei siekti aplinkos apsaugos ekonominių tikslų. Šie standartai yra vadybos įrankis, kuriuo bendrovė gali reguliuoti veiklos, paslaugų įtaką aplinkai. Pagrindinis šio standarto tikslas – skatinti aplinkos apsaugą ir taršos prevenciją, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius poreikius. Sistema užtikrina ir laiduoja suinteresuotoms šalims, kad aplinkos apsaugos politika bus įgyvendinta, o tikslai – pasiekti.

Administracinis gamybinis pastatas Marijampolėje, P. Armino 71A Valdybos nariai (iš kairės): R. Kupčinskas, V. Danilevičius, S. Rakauskienė, Z. Zdanys

25

26

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1960 m. vasario 8 d.

Pradėjo veikti pirmasis ryšys tarp Lietuvos ir Kaliningrado energetikos sistemų.

UAB „Elektromontuotojas“

naujovių ir kaitos kelyje Montuojama 110 kV kabelio mova

Peržengėme amžių ribą, reikšmingą ne tik tuo, kad gimėme praeitame, o gyvename naujame šimtmetyje, bet ypač tuo, kad skirtumas tarp to, kas buvo, ir to, kas yra, kaip niekada didelis. Kaita – reiškinys, nuolat lydintis gamtos procesus ir žmogaus gyvenimą. Kokybiniai ir kiekybiniai pokyčiai daro įtaką įprastai tvarkai ir nukreipia įvykius kita linkme. Naujovės? Tai, kas šiandien nauja, rytoj – pamirštas ar jau įprastas reiškinys. Ir ypač mūsų postindustriniame amžiuje. Įsisukus technologijų tobulėjimo smagračiui, įprastos gamybą skatinančios priemonės, išreiškiamos sąvokomis produktyvumas, profesionalumas, pelningumas, modernizavimas, plėtra, pasidengė nedideliu dulkių rūkeliu. Ir nereikia giliai kasti, kad suvoktume – turime eiti kur kas platesniu keliu. Antrąjį dešimtmetį įpusėjusi bendrovė „Elektromontuotojas“, veiklą pradėjusi Kaune, plėtojanti Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose, išaugo į daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvą (dar 1999 m. bendrovėje dirbo 9 darbuotojai). Įmonės pardavimai per 2000–2007 m. išaugo 16 kartų. Toks įmonės augimas yra tik plėtros faktas. Bendrovės vadovai įsitikinę – tai ne pagrindinis pažangios bendrovės bruožas. „Esame vieno organizmo dalis. Negalime veikti taip, kaip patogu tik mums. Anksčiau ar vėliau dėmesio stoka tam, kas vyksta aplink, išstumia nepageidaujamą svetimkūnį iš darniai veikiančios sistemos“, – bendrovės požiūriu į veiklos perspek-

tyvas dalijasi verslo plėtros direktorius Gintaras Vilda.

Darni plėtra įgyja vis didesnę reikšmę pasaulio ir individo lygmenyje. Jo poreikis proporcingai kyla sulig didėjančiais vartojimo mastais bei naujų technologijų (tarp jų ir energetikos) kūrimo ambicijomis. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (2003) remiasi efektyvaus ūkio, sveikos aplinkos, klestinčios visuomenės vertybėmis. Ekonomikos plėtros energetikos srityje silpnybė ta, kad nemažai elektros tinklų bei pastočių fiziškai ir moraliai susidėvėję. Lėtai diegiamos naujausios elektros gamybos ir perdavimo technologijos mažina energijos gamybos (kartu ir transportavimo) efektyvumą. Ir dėl to, kad pagaminta elektros energija nekaupiama, turi vykti nuolatinė realizacija, kuri jautri diegiamų technologinių procesų saugumui ir

patikimumui, žmogaus veiklos ir aplinkos darnai. Kylant elektros gamybostransportavimo kamienu, kur kokybiškas elektros energijos perdavimas ir paskirstymas priklauso nuo tinkamai sumontuotų įrenginių, galime pamatyti, kokią augimo kryptį yra pasirinkusi bendrovė „Elektromontuotojas“.

Atsakomybė ir kompetencija. Tai dvi iš trijų bendrovės vertybių. Nuo 1991 m. „Elektromontuotojas“ yra sukaupęs konsultavimo, projektavimo, statybos ir montavimo, įrangos testavimo, dokumentų tvarkymo, įrengtų tinklų ir sistemų, įrangos techninės priežiūros bei elektros tinklo ir elektros skirstyklų bei pastočių remonto darbų (iki 400 kV) patirtį. Ne visuomet kliento poreikiai lemia tai, kokius darbus ir kaip atliekame. Žinoma, vartotojas dažnai tiksliai nežino, kaip patenkinti iškilu-

1962 m. spalio 12 d. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Įjungta pirmoji Lietuvoje 330 kV elektros tiekimo linija: Šiauliai–Jelgava (Latvija), Lietuvos energetikos sistema sujungta su Latvijos energetikos sistema.

sius poreikius. Bendrovės specialistai konsultuoja ir siūlo sprendimus, kurie dera su kliento laukiamu rezultatu bei kokybės ir aplinkosaugos (ISO 9001, ISO 14001) reikalavimais. Nepriklausomos audito įmonės atlikti tyrimai atskleidė klientų teiginius apie aukštą bendrovės darbų kokybę ir specialistų kompetentingumą. „Kiekviena bendrovė laukia pasirengusių teikti aukščiausios kokybės paslaugas specialistų. Tačiau reikia orientuotis į globaliai mąstančią asmenybę, gebančią mokytis“, – apie darbuotojų mokymosi galimybes bendrovėje kalba direktorius Rolandas Steponas Bankauskas. Asmenybės kompetencijoms lavinti skirti mokymai, seminarai, pasitelkus Europos Sąjungos socialinio fondo paramos lėšas (611 tūkst. Lt), profesinius gebėjimus lavinantys kursai Lietuvoje ir užsienyje, darbuotojų kompetencijų tobulinimo sistema – priemonės, leidžiančios diegti naujas ir efektyvias elektros perdavimo technologijas. Darbuotojų ir vadovų bendrųjų įgūdžių lygio didinimas, gebėjimo prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių bei verslumo ugdymas – įgyvendinamo projekto tikslas, kuris padeda kurti darnią visumą: efektyvaus ūkio, sveikos aplinkos, klestinčios visuomenės. Projekto metu vykstantys seminarai, mokymai nukreipti į galutinį tikslą – išugdyti asmenybę, gebančią veikti savarankiškai ir atsakingai.

Klestinčios visuomenės vertybės neatsiejamos nuo bendrovėje puoselėjamos pagarbos žmogui – vienos iš

bendrovės kolektyvo sukurto Garbės kodekso vertybės. Išlaisvinanti žmogaus energiją aplinka, kurioje dera asmeniniai ir bendrieji įmonės tikslai, tobulinama atsižvelgiant į perspektyvų pokalbio metu atsiskleidusias kiekvieno darbuotojo galimybes bei kompetencijų tobulinimo poreikius. „Nedidelei elektros energijos ūkio bendrovei, vykdančiai kokybinius pokyčius, ypač svarbus žmogus“, – pamąstymais apie nuolat atliekamus pasitenkinimo darbo sąlygomis matavimus dalijasi direktorius.

Atvirumas visuomenei. Svarbus ne tik bendrovėje esantis žmogus. Žinių ir patirties sklaida, pagalba siekiančiam, draugiškam aplinkai žmogui – studentui, menininkui, sportininkui, konkurentui, užsakovui ar vaikui, žmogui su negalia, švietimo įstaigoms, organizacijoms, besirūpinančioms visuomenės gerove. Šiuo požiūriu „Elektromontuotojas“ vadovaujasi dalyvaudamas įvairioje visuomeninėje veikloje.

Sekdama pasaulio energetikos sistemų reformavimo kryptis (decentralizacija, automatinio valdymo ir reguliavimo sistemų tobulinimas, aplinkos apsauga), bendrovė eina inovatyvių sprendimų keliu: nuo projektavimo, elektros įrangos, mechaninių elementų, programinės įrangos tiekimo ir montavimo, pastočių statybos, automatizuotų procesų diegimo iki specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo paslaugų tobulinimo. Šie procesai pastebėti įvertinant bendrovės

veiklą „Sėkmingai dirbančios įmonės“, „Inovacijų prizo“ apdovanojimais.

Taigi remiantis pažangios pasaulio plėtros tendencijomis, verslą skatinančios priemonės, šiandien išreiškiamos darnos, globalaus mąstymo, nuolatinio tobulėjimo sąvokomis, tapo pagrindiniu pasirinktos strategijos įgyvendinimo kuru. Poindustrinės visuomenės virsmas į žinių ir darnios raidos visuomenę neišvengiamai įtraukia vis daugiau išlaisvinto mąstymo šalių, regionų, miestų bei organizacijų. Galime pasidžiaugti: bendraminčių daugėja ir vis didėjantis jų ratas sukuria galimybę sinerginiam veiksmui plėtotis, kurio metu sukurta vertė visuomet didesnė nei pavienės pastangos.

UAB „Elektromontuotojas“ KAUNAS, Technikos g. 25 Tel.: (8 37) 35 20 69 45 29 33; 45 33 59 Faks. 45 29 90 E. p. info@elektromontuotojas.lt www.elektromontuotojas.lt VILNIUS, Dariaus ir Girėno g. 107 Tel. (8 5) 230 6347 Faks. 232 9027 E. p. vilnius@elektromontuotojas.lt KLAIPĖDA, Sudmantai Sendvario sen., Klaipėdos r.

Tel./ faks. (8 46) 30 03 49 E. p. klaipeda@elektromontuotojas.lt

27

28

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1962 m. gruodžio 30 d.

Pradėjo veikti pirmasis (150 000 kW galios) Lietuvos VRE blokas.

Elektros energijos skirstymas ir tiekimas Vakarų Lietuvoje

VST – š i u o l a i k i š k a elektros energijos skirstymo bei tiekimo įmonė, kurioje dirba apie 1 900 darbuotojų.

Skirstome ir tiekiame elektros energiją Vakarų Lietuvos teritorijoje (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose). Tai plotas, kuriame gyvena daugiau kaip pusė visos Lietuvos gyventojų. Didžiąją dalį mūsų skirstomos ir tiekiamos elektros energijos nuperka pramonės įmonės, likusią suvartoja gyventojai, komercinės įmonės bei biudžetinės organizacijos – beveik 700 tūkst. klientų, kurių skaičius nuolat auga.

Kiekvieną dieną prižiūrime ir eksploatuojame daugiau nei 16 tūkst. transformatorių pastočių, 57 tūkst. km oro ir kabelių linijų, esame atsakingi už mums priklausančių skirstomųjų tinklų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą ir plėtrą.

Esame į rezultatus orientuota įmonė, klientai ir partneriai yra pagrindiniai mūsų

VST – šiuolaikiška, moderni, į klientus orientuota įmonė

veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės vertintojai, todėl dirbame ir stengiamės, kad mūsų teikiamos pas­laugos būtų aukščiausios kokybės. Siekiame tapti geriausiu reguliuojamųjų paslaugų teikėju Lietuvoje.

Mūsų veiklos sėkmę lemia komandinis darbas, darbuotojų profesionalumas, iniciatyvumas ir atsakingumas, todėl išskirtinį dėmesį skiriame darbuotojų tobulėjimui, profesiniam mokymui ir motyvavimo programų diegimui. Įmonė turi misiją, viziją ir vertybes, kuriomis tikime ir vadovaujamės kasdieniame savo darbe.

MISIJA – mes dirbame, kad Vakarų Lietuvoje visuomet būtų elektros energijos;

VIZIJA 2010 – siekiame tapti geriausiu reguliuojamųjų paslaugų teikėju Lietuvoje.

Istorija Įmonė įkurta reorganizuojant SPAB „Lietuvos energija“, kai Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymą. Pagal šį įstatymą iš specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” bendrovių skaidymo būdu buvo atskirtos elektros gamybos, perdavimo bei skirstymo veiklos ir joms vykdyti įsteigtos keturios naujos bendrovės. Viena iš jų – AB Vakarų skirstomieji tinklai.

AB Vakarų skirstomieji tinklai įmonių registre įregistruota 2001 m. gruodžio

1964 m. lapkričio 29 d. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Vilnius–Minskas. Lietuvos energetikos sistema sujungta su Baltarusijos energetikos sistema.

31 d. Bendrovė įsteigta specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ filialų Kauno ET, Klaipėdos ET ir Šiaulių ET pagrindu. AB Vakarų skirstomieji tinklai įstatinis kapitalas sudarė apie 22 proc. buvusios specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijų skaičiaus.

Nuo 2003 m. gruodžio 23 d. įmonės didžiausia akcininkė yra UAB „NDX energija”. Iki 2004 m. balandžio 1 d. galiojo privalomas nekonkurencinis oficialus pasiūlymas įsigyti likusias įmonės akcijas. Pasibaigus oficialiam pasiūlymui, UAB „NDX energija” priklausė 96,51 proc. įmonės akcijų.

2004 m. buvo formuojama bendrovės administracijos komanda ir keičiamos vidinės procedūros bei diegiama nauja tvarka.

2005 m. eiliniame visuotiniame AB Vakarų skirstomieji tinklai akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti bendrovės pavadinimą iš AB Vakarų skirstomieji tinklai į AB VST. Pakeitusi pavadinimą, bendrovė iš esmės pakeitė ir savo įvaizdį. Siekiant pateisinti šiuolaikiškos ir modernios bendrovės vardą, buvo aiškiai nubrėžtos veiklos kryptys – įvardyta bendrovės misija, vizija, strateginiai tikslai.

Pristatydama savo misiją, viziją ir vertybes visuomenei, bendrovė drąsiai paskelbė, kas ji ir ko siekia, ir aiškiai įvardijo, kad nuo šiol bendrovės veikloje svarbiausia – skaidrumas, aiškumas ir kryptingas užsibrėžtų tikslų siekimas.

Naujasis bendrovės kuriamas įvaizdis tapo veržlesnis, šiuolaikiškesnis. Bendrovė atsigręžė į savo klientus, įsiklausė į jų poreikius, tapo stabilia, patikima ir socialiai atsakinga kompanija.

VST – darni profesionalų komanda!

AB VST dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų.

Esame veržli ir ryžtingai užsibrėžto tikslo siekianti įmonė. Mes nuolat ieškome ir ugdome aktyvius, turinčius tvirtus motyvus, pažangiai mąstančius, savarankiškus, aukštos kvalifikacijos specialistus. Įmonėje veikia studijų finansavimo programa, pagal kurią iš dalies finansuojamos geriausių darbuotojų akademinės studijos.

Klientai – mums svarbiausi!

Klientų aptarnavimo kultūros kėlimas ir teikiamų paslaugų kokybė tapo prioritetiniu bendrovės tikslu, kurio siekiama jau ketveri metai. Klientas – pagrindinis

Pagrindinės bendrovės investicijos skiriamos elektros ūkio atnaujinimui ir modernizavimui

įmonės veiklos vertintojas, todėl jo pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis išlieka esminiu rodikliu, siekiant strateginių tikslų ar vertinant jau nuveiktų darbų rezultatus.

Bendrų klientų aptarnavimo standartų įmonėje diegimas buvo pirmasis žingsnis, perorientuojant darbuotojus į efektyvų darbą. Suburta atsakingų specialistų komanda, organizuojami klientus aptarnaujančio personalo – vadovų, dispečerių, inžinierių, administratorių ir kitų darbuotojų mokymai bei vertinimai. Kasmet atliekami Slapto pirkėjo bei paslaugų kokybės vertinimo tyrimai, su darbuotojais aptariami tyrimų rezultatai Siekiant, kad bendrovės klientai būtų aptarnaujami profesionaliai, pasitelkta darbuotojų iniciatyva ir idėjos. Darbuotojai patys sukūrė pagrindinius klientų aptarnavimo principus, kuriais klientų aptarnavimo specialistai vadovaujasi kasdieniame darbe.

Praėjusiais metais, nuosekliai gerinant klientų aptarnavimo kokybę, atidaryti šiuolaikiški klientų aptarnavimo centrai Kaišiadoryse, Kretingoje, Pakruojyje, Gargžduose. Klientų aptarnavimo centruose visos paslaugos teikiamos centralizuotai. Dirbama, vadovaujantis vadinamuoju „vieno langelio principu“ – visa reikiama informacija ir pagalba klientams suteikiama operatyviai, profesionaliai ir vienoje vietoje.

Tokie centrai jau veikia ir Šiauliuose, Klaipėdoje bei Kaune.

Bendrovėje įdiegtas ir tobulinamas elektroninis portalas, skirtas klientams – juridiniams asmenims – deklaruoti suvartotos energijos rodiklius ir apmokėti sąskaitas. Nuo 2006 m. įmonėms, organizacijoms, bendrovėms atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, naudojantis elektroniniu portalu, yra paprasčiau.

Klientai patys deklaruoja sunaudotos elektros energijos kiekį, gali sekti sąskaitas, apmokėjimus, jiems teikiama aktualiausia ir naujausia informacija. Šios paslaugos įdiegimas efektyvina atsiskaitymo už bendrovės suteiktas paslaugas procedūrą.

2007 m. įvesta bendros sąskaitos paslauga. Su juridiniais bendrovės klientais, kurie VST aptarnaujamoje teritorijoje turi ne vieną, o kelis atskirus elektros energiją vartojančius objektus, sudaroma bendra, visus objektus apimanti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Bendros sąskaitos paslauga praėjusiais metais įdiegta bendrovės klientų patogumui.

Praėjusių metų gegužės mėnesį bendrovė savo klientams – juridiniams asmenims, turintiems automatinius skaitiklius, pristatė naują paslaugą – nuotolinį apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymą. Paslaugos gavėjų suvartotos elektros energijos kiekis nuotoliniu būdu nuskaitomas automatiškai, o sąskaita išrašoma pagal faktinį to

29

30

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1964 m. gruodžio 18 d.

Baigtas pirmasis Lietuvos elektrifikacijos etapas: prie respublikos energetikos sistemos tinklo prijungtas paskutinysis ūkis.

mėnesio suvartojimą. Taip taupomas bendrovės klientų laikas.

Investuojame Jau ketverius metus VST nuosekliai investuoja į klientams teikiamų paslaugų kokybės gerinimą. Pagrindinės investicijos skirtos elektros ūkio atnaujinimui ir modernizavimui. Bendrovė iš esmės atnaujina nusidėvėjusias elektros pastotes ir stato naujas, montuoja ilgaamžius, šiuolaikinius kokybės standartus atitinkančius elektros įrenginius, leidžiančius patikimai tiekti elektros energiją bet kokiomis oro sąlygomis, ieško technologinių sprendimų, kurie užtikrintų nuolatinę eksploatuojamų skirstomųjų tinklų būklės kontrolę, operatyvų gedimų šalinimą, užkirstų kelią elektros energijos tiekimo sutrikimams.

Praėjusiais metais baigtos renovuoti 5 – Amalių, Taikos, Tytuvėnų, Šeduvos ir Akmenės – bei pastatyta viena nauja, daugiau nei 12 mln. litų kainavusi Kauno „Nemuno“ transformatorių pastotė. Dar dviejų – Klaipėdos „Gedminų“ ir Mažeikių „Miglos“ pastočių rekonstrukcijos darbai bus baigti šiemet. Tai stambūs energetiniai objektai, kurių atnaujinimui ir statybai VST praėjusiais metais skyrė daugiau nei 30 mln. litų.

Praėjusiais metais bendrovė pastatė 301 naują ir suremontavo 1 113 (6–10 kV) transformatorinių. Bendrovės specialistai nutiesė daugiau nei 500 km naujų oro ir kabelių linijų iš kurių net 457 km – požeminės kabelinės linijos, leidžiančios užtikrinti elektros tiekimo kokybę bet kokiu oru. Dar 2 952 vnt. elektros linijų buvo suremontuotos.

Didžiausios investicijos praėjusiais metais skirtos Klaipėdos regionui – čia praėjusiais metais investuota daugiau nei 60 mln., Kauno regione investuota beveik 50 mln., Šiaulių – beveik 30 mln. litų. Įmonės skyriuose diegiamos modernios dispečerinio transformatorių pastočių valdymo sistemos (SCADA), leidžiančios elektros tinklų būklę stebintiems dispečeriams nuolat sekti padėtį pastotėse ir kituose prie sistemos prijungtuose objektuose.

Dispečeriai gali operatyviai ir tiksliai nustatyti gedimus ir į įvykio vietą nedelsiant išsiųsti gedimų likvidavimo brigadas. Įvykus net menkiausiam gedimui, sistema nedelsdama apie jį informuoja (matoma visa informacija apie sugedusio įrenginio vietą ir būklę).

Elektros energijos sutrikimas vartotojams atstatomas per maksimaliai trumpą laiką. Ši informacijos valdymo sistema leidžia pašalinti nedidelius gedimus ir nevykstant į įvykio vietą. SCADA sistemų priemonėmis paprasčiau gedimus aptikti miškingose vietovėse, kur vėjo išversti medžiai nutraukia laidus, taip pat atlikti gedimų analizę ir imtis prevencinių priemonių, užtikrinant patikimą elektros energijos tiekimą bendrovės klientams.

Socialinė partnerystė Bendrovė atvira studentų tobulinimuisi įmonėje. Kiekvienais metais priimama per pusšimtį jaunuolių iš įvairių mokslo institucijų praktikai bendrovėje atlikti, taip pat skiriamos metinės stipendijos.

Klientų aptarnavimo kultūros kėlimas ir teikiamų paslaugų kokybė – prioritetiniai bendrovės tikslai

Remiantis kolektyvine sutartimi, glaudžiai bendradarbiaujama su profsąjungomis, remiama jų veikla, taip užtikrinant socialinį darbdavio ir darbuotojų dialogą.

VST – patikima socialinė partnerė, prisidedanti sprendžiant visuomenei aktualias socialines problemas, ypatingą dėmesį skirianti pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.

Esame įsipareigoję saugiai skirstyti ir tiekti elektros energiją ir nuoširdžiai tikime, kad dirbdami profesionaliai ir atsakingai užkirsime kelią skaudžioms nelaimėms.

Norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į vis jaunesnį nukentėjusiųjų nuo elektros srovės amžių, praėjusiais metais VST globos namų auklėtiniams inicijavo šviečiamojo pobūdžio pamokas „Su elektra draugauju, bet neišdykauju“.

Bendrovės skyriuose apsilankė per 500 įvairaus amžiaus globos namuose gyvenančių vaikų iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionų. Čia jie susipažino su pavojingu elektriko darbu, išmoko saugiai elgtis su elektros prietaisais, saugoti savo ir aplinkinių gyvybę. Šiais metais ketinama bendrovės inicijuotą socialinę akciją išplėsti.

Siekiant apsaugoti visuomenę nuo skaudžių nelaimių – mirtimi ar sunkiu kūno sužalojimu pasibaigiančių elektros traumų, tausojant bendrovės turtą ir siekiant išvengti galimų elektros energijos tiekimo sutrikimų vagysčių iš elektros įrenginių atveju, viešai kovojama su transformatorių alyvos ar elektros laidų vagimis, vykdoma aktyvi vagysčių

Bendrovės komandos sėkmę lemia komandinis darbas

1983 m. gruodžio 31 d. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Pradėjo veikti pirmasis (1,5 mln. kW galios) Ignalinos atominės elektrinės blokas.

Bendrovė montuoja ilgaamžius, šiuolaikinius kokybės standartus atitinkančius elektros įrenginius

prevencija. Į bendrovei priklausančius transformatorius pilama modifikuota alyva, apie vagysčių žalą ir pavojus šalia veikiančių elektros įrenginių informuojami gyventojai, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, veikia nemokama pasitikėjimo telefono linija, vykdomi reidai į metalo supirktuves, stiprinama elektros pastočių apsauga.

Paramos projektai Bendrovės parama skirta pažangai – inovatyviems mokslo, švietimo ir kultūros projektams.

Praėjusiais metais bendrovė antrąkart tapo Lietuvos mokslo, kultūros, verslo ir visuomenės augimą skatinančio projekto „Nacionalinė pažangos premija“ mecenatu, ketvirtojo kasmetinio TV3 „Žinių“ tarnybos pavasario projekto „Lietuvos garbė“ mecenatu. Šis žingsnis atspindėjo bendrovės paramos politiką remti mokslo pažangą ir perspektyvias idėjas.

Bendrovė yra aktyvi Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su informacinių technologijų bendrove „Microsoft Lietuva“ inicijuoto projekto „Dovana ateičiai“ dalyvė. Bendrovės nebenaudojami kompiuteriai, atnaujinti ir modernizuoti, praėjusiais metais iškeliavo į Kaišiado-

rių rajono Žąslių vidurinę, Smalininkų specialiąją mokyklas, Kauno lopšelį-darželį „Spindulėlis“, Pamūšio Šv.

Antano Paduviečio parapijos įsteigtą dienos centrą vaikams.

Bendrovės teikiama parama orientuota į regionus, kur VST vykdo savo pagrindinę veiklą – skirsto ir tiekia elektros energiją. Remiant šventes, festivalius regionuose, siekiama užmegzti glaudžius ryšius su miestų ir miestelių bendruomenėmis. Praėjusiais metais bendrovė tapo Skaudvilės (Tauragės raj.) festivalio, Jurbarko, Radviliškio, Žagarės miesto švenčių rėmėja.

Kasmet perspektyviausiems Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentams VST skiria vardines mokslo stipendijas. Jau ketverius metus 30 pažangiausių ir perspektyviausių KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentų tradiciškai įteikiamos 1000 litų stipendijos. Kauno technologijos universitetui bendrovė ne kartą skyrė finansinę paramą, dovanojo modernius elektrotechninius prietaisus, kartu su čia dirbančiais mokslininkais sukūrė modifikuotą transformatorių alyvą.

Aplinkosauga Didžioji Lietuvoje apsistojančių sparnuočių dalis atskrenda į Vakarų Lietuvos teritoriją, todėl bendrovė tęsia gandrų lizdaviečių išsaugojimo akciją. Nuo 2005 m. rudens bendrovė savo lėšomis ant specialių stovų virš elektros atramų iškėlė 550 gandralizdžių. Intensyviausiai darbai praėjusiais metais vyko Klaipėdos regione – čia iškelti 96 gandralizdžiai. Kauno regio­ ne ant metalinių stovų perkeltas 61 gandralizdis, Šiaulių regione iš pačių pavojingiausių vietų VST iškėlė apie 50 gandrų lizdų. Daugiausia saugių lizdaviečių įrengta Kaišiadorių, Šilutės bei Šilalės rajonuose. Gandralizdžių gelbėjimo akcijos iniciatyvą įvertino Aplinkos apsaugos ministerija, kuri 2006 m. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga įteikė bendrovei prizą už aplinkos saugojimą.

Investuodama į nusidėvėjusius skirstomuosius tinklus, bendrovė didelį dėmesį skiria ekologiškai švariems įrenginiams, kurie nekelia pavojaus aplinkai ir žmonėms. Atnaujinamose transformatorių pastotėse montuojami lietaus nuotekų ir alyvos surinkimo įrenginiai, neleidžiantys teršalams pakliūti į dirvožemį ir miesto kanalizacijos tinklus.

31

32

ISTORIJA

Elektros Erdvës

1990 m.

Lietuvos energetikos sistema perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, įkurtas gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“.

Naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektas Pirmoji elektros lemputė nušvito vos prieš 120 metų, o šiandien žmogus jau sunkiai įsivaizduoja savo kasdienį gyvenimą be elektros energijos. Šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra vienintelė atominė elektrinė Lietuvoje. 2005 m. IAE pagamino apie 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos. 2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva praras 1300 megavatų galios (MW). Jau 2004 m. sustabdžius pirmąjį Ignalinos AE reaktorių, buvo prarasta 1 300 MW. 2 600 MW praradimas turės didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių elektros gamybos pajėgumui, todėl būtini juos pakeičiantys energetiniai pajėgumai. Nauja atominė elektrinė taps pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu Lietuvoje.

Atnaujintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 27 d., pažymėta, kad būtina užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą; ne vėliau kaip 2015 m. pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti.

2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė, o liepos 4 d.

Prezidentas pasirašė Atominės elektrinės įstatymą. Įstatymu Seimas pritarė Naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje ir nurodė, kad šio projekto nacionalinis investuotojas yra privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi akcinė bendrovė „Lietuvos energija“.

Pagrindinės naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto prielaidos: Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendindamas, atsižvelgiant į ES energetikos politikos strategiją. Šalies energetinio saugumo užtikrinimas ir Lietuvos energetikos sektorius plėtra.

Energijos tiekimo iš skirtingų, saugių,

tausių, šiltnamio dujų neišmetančių energijos šaltinių užtikrinimas.

projektų sąveikos derinimą; derybas su projekto partneriais ir kt.

Prarandamos elektros energijos generuojančių šaltinių galios dėl Ignalinos AE uždarymo pakeitimas.

Naujos atominės elektrinės projekto parengiamųjų darbų etape PAV užima itin svarbią reikšmę, taigi su šiuo projektu svarbu susipažinti išsamiau.

Lietuvos Respublikos esminių interesų ir nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Projekto istorija 2006 m. sausio mėn. Vilniuje vykusioje energetikų konferencijoje trijų Baltijos šalių vyriausybių atstovai susitarė dėl naujos atominės elektrinės statybos galimybių studijos rengimo. Po mėnesio įvykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikime buvo paskelbtas komunikatas, kuris pritarė naujos atominės elektrinės statybai ir pakvietė nacionalines energetikos įmones investuoti į šį projektą.

Jau 2006 m. kovo mėn. 30 d. AB „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ ir „Eesti energia“ vadovai pasirašė memorandumą dėl naujos atominės elektrinės statybos galimybių studijos rengimo.

Galimybių studija buvo parengta ir jos ataskaita pristatyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybėms, parlamentams bei visuomenei. Esminė galimybių studijos išvada buvo ta, kad atominės elektrinės statyba Lietuvoje yra įgyvendinama. Tuo tikslu 2006 m. gruodžio mėnesį AB „Lietuvos energija“ buvo įkurtas Branduolinės energetikos departamentas, kuris ėmėsi vykdyti Naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto parengiamuosius darbus: poveikio aplinkai vertinimą (PAV); susipažinimą su technologijomis ir technologijų vertinimą; potencialių statybos aikštelių įvertinimą; IT infrastruktūros parengimą; transportavimo galimybių studiją; teritorijų planavimo dokumentų koordinavimą; statybos pramoninių aikštelių projektavimą; dalyvavimą rengiant branduolinės energetikos specialistų rengimo programą; Ignalinos AE uždarymo ir naujos AE

PAV – tai planuojamos ūkinės veiklos potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad atsakinga institucija (Aplinkos ministerija), priimanti sprendimą dėl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie jos galimą reikšmingą poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybes, taip pat būtų susipažinusi su visuomenės nuomone.

PAV yra atliekamas dviem etapais: 1-ajame etape paruošiama PAV programa ir pateikiama institucijų ir visuomenės vertinimui. PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus. Prieš pradedant rengti PAV ataskaitą, PAV programą turi patvirtinti atsakinga institucija (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

2-ajame etape, remiantis patvirtinta PAV programa ir įvairių suinteresuotų šalių nuomonėmis bei siūlymais, atliekama PAV studija ir parengiama ataskaita. PAV studija – tai susistemintas galimo reikšmingo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatymas, prognozavimas ir apibūdinimas; jos rezultatai pateikiami PAV ataskaitoje. Pagrindinės užduotys, atliekamos šio PAV etapo metu: esamos aplinkos aprašymas; galimo poveikio identifikavimas ir prognozavimas, jo priežastys ir kilmė, išsamus poveikio analizavimas; poveikio reikšmingumo nustatymas (ar jis leistinas, ar privalo būti numatytos mažinančios ir kompensuojamosios priemonės ir kt.).

2007 m. lapkričio 15 d. AB „Lietuvos

1998 m. birželio 5 d. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Įkurta Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA)

ACR-1000. Šaltinis: Atomic Energy of Canada Ltd.

energijos“ inicijuotą naujos atominės elektrinės PAV programą patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Programą parengė konsorciumas, kurį sudaro Suomijos kompanijos „Poyry Energy Oy“ specialistai ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Visuomenės informavimo ir PAV programos derinimo metu, kuris vyko 2007 m. liepos–lapkričio mėn., PAV programa buvo išsamiai pristatyta Lietuvos visuomenei – buvo rengiami susitikimai su artimų planuojamos naujos AE statybos vietai regionų gyventojais ir mokslininkų bendruomene.

Programos rengėjai gavo ir kruopščiai įvertino 138 valstybės bei savivaldybių institucijų ir 49 gyventojų pastabas. Panašaus aktyvo tikimasi sulaukti ir PAV ataskaitos rengimo metu.

kuris atliks naujos atominės elektrinės PAV studiją ir parengs ataskaitą. Atvirą tarptautinį konkursą laimėjusią ekspertų grupę sudaro Suomijos kompanijos „Poyry Energy Oy“ specialistai ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai.

2008 m. vasario 4 d. AB „Lietuvos energija“ pasirašė sutartį su konsorciumu,

sario mėnesio.

AB „Lietuvos energija“ informacija

Planuojama, kad naujos atominės elek-

Pagal PAV programą numatyta vertinti iki 3 400 MW elektrinės galios naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos ir eksploatacijos sąlygojamą poveikį aplinkai: gyventojams, vandens sistemoms, oro kokybei, dirvožemiui, gyvūnijai, saugomoms teritorijoms, kraštovaizdžiui, kultūros paveldui ir t. t. Bus aprašytas poveikis aplinkai, sąlygojamas panaudoto branduolinio kuro laidojimo ir kitų galimų projektų, susijusių su planuojama ūkine veikla.

Numatyta vertinti dvi teritorines alternatyvas dabartinės IAE teritorijoje ir tris galimas technologines reaktorių alternatyvas: verdančio vandens, suslėgto vandens ar suslėgto sunkiojo vandens.

Taip pat bus įvertintas nulinės alternatyvos – nestatyti naujos atominės elektrinės Lietuvoje, poveikis aplinkai. Atsižvelgus į atsakingų šalies institucijų išvadas, gyventojų nuomonę, tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus su Latvija, Baltarusija ir kitomis šalimis, kurioms atominės elektrinės veikla galėtų turėti poveikį, bus priimtas galutinis sprendimas dėl naujos atominės elektrinės statybos.

trinės PAV bus baigtas iki 2009 m. va-

1 pav. PAV vykdymo schema Šaltinis: „Poveikio aplinkai vertinimo vadovas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Suomijos aplinkos institutas, 2001.

2 pav. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) eiga 2007 m. gegužė–liepa 2007 m. liepa–lapkritis 2007 m. lapkritis 2008 m. vasaris–rugpjūtis 2008 m. rugpjūtis – 2009 m. sausis 2009 m. vasaris

33

www.elektra.lt

...sprendimai, kuriantys vertĂŚ.

36

ISTORIJA

Elektros Erdvës

2000 m.

Priimtas AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo įstatymas. Atskirti nepagrindinės veiklos filialai ir padaliniai, įsteigtos antrinės įmonės.

Elektros energijos rinka Lietuvoje 2000–2007 metais 2002–2007 m. l a i k o ta r p i s e l e k t r o s energetikos sektoriuje pa s i ž y m ĖJO pa k a n k a m a i intensyvia plėtra, k u r i a i t u r ė j o į ta k o s k i t o s e š a ly s e i r y pa č e s š a ly s e n a r ė s e vykę pokyčiai.

Teigiami elektros energetikos sektoriaus reformų rezultatai kitose šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse, turėjo įtakos priimant teisinius dokumentus, apimančius visas ES šalis nares. Taip atsirado Energetikos Chartija, kitos ES direktyvos, liečiančios veiklas energetikos sektoriuje.

Lietuva, paskelbusi tikslą tapti ES nare, jau nuo 2000 m. darė konkrečius sprendimus derinant Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus teisinę bazę su ES teisine baze. Atlikti intensyvūs namų darbai per santykinai trumpą laiką leido ES institucijoms konstatuoti, kad Lietuva ES direktyvų, aprašančių elektros energetikos sektoriaus veiklą, perkėlimo į savo teisinę bazę požiūriu yra viena iš pirmaujančių ES šalių narių.

Reformos Europos elektros rinkoje prasidėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Tokių reformų pradininkėmis galima laikyti Jungtinę Karalystę ir Norvegiją.

Šiandien toliausiai pažengusi ir dinamiškiausiai besivystanti yra Skandinavijos šalių elektros rinka, kurioje nuo 2007 m. sėkmingai prekiaujama ir Lietuvoje pagaminta elektros energija, o prireikus iš šios rinkos perkama elektros energija ir Lietuvos poreikiams.

Skandinavijos rinkos raidos pavyzdys Lietuvai tapo kelrode žvaigžde. Esminės rinkos modelio nuostatos buvo naudojamos rengiant Lietuvos elektros energetikos įstatymą ir jo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus.

Esminiai Lietuvos elektros sektoriaus reformų tikslai – mažmeninės elektros rinkos liberalizavimas ir monopolinių paslaugų prieinamumas visiems vienodomis sąlygomis.

Elektros sektorių galima būtų santykinai padalyti į tris atskirus segmentus, kurių veiklai plėtoti keliami skirtingi tikslai. Mažmeninės elektros rinkos segmento užduotis – suteikti teisę

vartotojams laisvai pasirinkti tiekėją, iš kurio galėtų pirkti elektros energiją ir sutartinėmis (laisvomis) sąlygomis.

Didmeninės elektros rinkos segmento užduotis – suteikti teisę tiekėjams laisvai pasirinkti gamintoją (gamintojus), iš kurių galėtų pirkti elektros energiją savo vartotojų poreikiams tenkinti ir sutartinėmis (laisvomis) sąlygomis. Elektros energijos persiuntimo nuo gamintojo iki vartotojo (perdavimo ir skirstomaisiais tinklais) segmento užduotis – suteikti visiems tinklų naudotojams vienodas ir nediskriminacines teises naudotis šiais tinklais.

Pirmuoju impulsu elektros rinkos raidos pradžiai laikytinas 2000 m. liepos mėnesį priimtas Elektros energetikos įstatymas. Vadovaujantis šiame įstatyme įtvirtintomis elektros rinkos liberalizacijos ir veiklų šioje rinkoje atskyrimo nuostatomis, 2001 m. viduryje priimtas AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos įstatymas, įteisinantis šios bendrovės,

2001 m. liepos 5 d ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Lietuvos elektros energetikos asociacija tapo viena iš Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto steigėjų.

užimančios dominuojančią padėtį elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo srityse, išskaidymą į kelias elektros energijos gamybos ir skirstymo įmones. Taip atsirado naujos įmonės: AB Lietuvos elektrinė, AB Mažeikių elektrinė, AB Vakarų skirstomieji tinklai, AB Rytų skirstomieji tinklai.

Tokiu būdu Lietuvoje, be VĮ Ignalinos atominės elektrinės ir AB „Lietuvos energija“, atsirado ir daugiau pakankamai stambių potencialių elektros rinkos dalyvių.

2001 m. pirmą kartą Lietuvos mažmeninės elektros rinkos segmente suteikta galimybė stambiesiems vartotojams laisvai prekiauti rinkoje, patiems pasirenkant tiekėją, tiekiantį elektros energiją tokiems vartotojams. Nuo 2001 m. pradžios prie vartotojų, turinčių teisę laisvai pasirinkti tiekėją, buvo priskiriami vartotojai, per metus suvartojantys daugiau kaip 20 mln. kWh elektros energijos, o nuo 2002 m. pradžios – ir daugiau kaip 9 mln. kWh per metus suvartojantys vartotojai. Kaip tik tais metais susiformavo pagrindinė elektros rinkos komanda, kurios sudėtis beveik nepakito iki šiol.

Vartotojams atstovaujantys rinkos dalyviai, pradėję prekiauti didmeninėje elektros rinkoje, buvo AB VST, AB Rytų skirstomieji tinklai, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Korelita“ (buvusi AB „Dirbtinis pluoštas“), UAB „Lifosa“, AB „Mažeikių nafta“, AB „Visagino energija“, AB „Ekranas“ (deja, bet šiuo metu joje atliekama bankroto procedūra).

Minėtiems rinkos dalyviams didžiąją dalį reikalingos elektros energijos tiekė VĮ Ignalinos atominė elektrinė, AB Lietuvos elektrinė, UAB „Vilniaus energija“, UAB Kauno termofikacinė elektrinė, AB Mažeikių elektrinė ir AB „Lietuvos energija“ filialų statusą turinčios Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė.

Sekdama ES direktyvose energetikos sektoriuje įtvirtintas nuostatas, Lietuva 2004 m. priėmė naują Elektros energetikos įstatymo redakciją, įteisinančią galimybę nuo 2004 m. vidurio visiems vartotojams (išskyrus buitinius) pirkti elektros energiją iš laisvai pasirinkto tiekėjo, o jau nuo 2007 m. vidurio visi be išimties vartotojai įgijo tokias teises.

Tokiu būdu 2007 m. buvo užbaigtas mažmeninės elektros rinkos liberalizacijos procesas.

Minėtojo įstatymo pagrindu sukurta tokia elektros energijos persiuntimo (perdavimo ir skirstymo) kainodara, kuri užtikrina, kad šios monopolinės

paslaugos teikiamos visiems rinkos dalyviams vienodomis ir viešai skelbiamomis sąlygomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos teisinė bazė suteikia visas galimybes veikti aktyviai konkurencinei elektros rinkai, praktinis įgyvendinimas juda labai mažais žingsneliais į priekį. Kaip minėta, 2002 m. susiformavusi aktyvių rinkos dalyvių komanda liko beveik nepakitusi. Nors visi vartotojai Lietuvoje turi galimybę laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją, tačiau šia teise pasinaudojo tik vienetai. Kodėl? Atsakant į šį klausimą galima būtų įvardyti vieną pagrindinę priežastį – tai elektros rinkos struktūra, kurioje gamybos sektoriuje dominuoja Ignalinos atominė elektrinė, gaminanti apie 80 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, o elektros energijos vartojimo sektoriuje dominuoja AB VST ir AB Rytų skirstomieji tinklai, perkantys apie 90 proc. pagamintos elektros energijos. Tokia didelė rinkos koncentracija, paveldėta iš sovietinių laikų, suponuoja prievolę valstybinėms institucijoms reguliuoti tokių rinkos dalyvių kainodarą. Ne veltui Elektros energetikos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad rinkos dalyvių kainos nereguliuojamos, išskyrus rinkos dalyvius, užimančius daugiau kaip 25 proc. rinkos. Tokiu būdu užkertamas kelias nežabotam kainų kilimui ir viršpelnių kūrimui kai kuriems rinkos dalyviams.

Todėl pirmiau aprašyta ir dėl objektyvių priežasčių susiformavusi situacija sukuria aplinką, kurioje vartotojai neturi jokios ekonominės motyvacijos keisti tiekėjus. Praktiškai visi tiekėjai gali pasiūlyti vartotojams pirkti elektros energiją tik ta pačia arba labai artima kaina, nes pagrindinis gamybos šaltinis yra Ignalinos atominė elektrinė. Šio elektros rinkoje dominuojančio gamintojo elektros energijos pardavimo kaina visiems tiekėjams yra vienoda ir tvirtinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.

Gerai ar blogai, kai yra tokia situacija elektros rinkoje? Ir taip, ir ne. Pirma, tik kelių, stambių rinkos žaidėjų buvimas ir jų kainų reguliavimas užtikrina elektros energijos kainų vartotojams stabilumą ir tikslios prognozės galimybę, antra, Valstybės institucijų teisė reguliuoti kainas ir su tuo susiję sprendimai ne visada gali būti paremti vien ekonomine logika, gera verslo praktika.

O kaip Lietuvos elektros rinkos situacija atrodo kaimyninių šalių atžvilgiu? Akivaizdu, kad Lietuva pirmoji iš Baltijos ir kaimyninių šalių (Rusijos ir Baltarusijos) pradėjo elektros energetikos sektoriaus reformas. Reformų

kryptis visose šalyse ta pati – rinkos demonopolizacija. Tačiau ir būdai, ir tempai labai skirtingi. Pvz., Estija, sutartimi su ES dėl narystės šioje šalių sandraugoje įteisinusi ilgą pereinamąjį laikotarpį elektros rinkos liberalizacijos kelyje, praktiškai dar ir dabar išlaikiusi monopolį gamybos ir elektros energijos skirstymo segmentuose. Latvija, neturinti tokio pereinamojo laikotarpio, pažengusi toliau nei Estija ir bent jau teisės aktuose įteisinusi liberalizacijos tempus, analogiškus deklaruojamiems ES direktyvose. Kol kas nei Rusija, nei Baltarusija net teisės aktais nėra suteikusios savo vartotojams galimybių laisvai rinktis elektros energijos tiekėją.

Rusijoje pirmuosius žingsnius žengia tik didmeninė elektros rinka.

Visai atskira tema būtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas.

Kadangi tokia paslaugų rūšis taikoma tik elektros energetikos sektoriuje ir netaikoma kituose energetikos sektoriuose, ją reikėtų apžvelgti plačiau.

Kas tai yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos? Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis elektros energetikos sektoriuje įvardytos trys pagrindinės elektros energijos gamybos rūšys: elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; elektros energijos gamyba kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, šilumą tiekiančiose centralizuotiems miesto šilumos tinklams; elektros energijos gamyba elektrinėse, palaikančiose galių rezer-

37

38

ISTORIJA

Elektros Erdvës

2002 m. sausio 1 d.

Įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.

vus sustojus Ignalinos atominei elektrinei.

Taip pat viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis elektros energetikos sektoriuje pripažįstamos lėšos, apmokamos Ignalinos atominei elektrinei ir skirtos atliekų saugojimui, laidojimui ir kitiems saugos reikalavimams įgyvendinti.

Beje, Lietuva viena iš pirmųjų Europos valstybių, kuri pradėjo skatinti elektros energijos gamybą kombinuotojo elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse. Tik vėliau buvo priimta ES direktyva, numatanti skatinti ne tik elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, bet ir termofikacijos plėtrą.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų įgyvendinimas vyksta remiant nurodytus elektros energijos gamintojus Ūkio ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyto dydžio lėšomis. Tokiu būdu gamintojai, kurie šiaip negalėtų konkuruoti rinkoje su Ignalinos atomine elektrine, elektros energiją gali pardavinėti pigesnėmis kainomis. Skirtumas tarp faktinių elektros gamybos sąnaudų (į sąnaudas įtraukiant ir investicijų grąžą) ir kainos, už kurią parduodama elektra rinkoje, gamintojams apmokamas atskirai. Būtinos lėšos tokiam apmokėjimui surenkamos kartu su apmokėjimu už elektros energijos persiuntimo paslaugas.

Toks gamybos rėmimas pasiteisino.

Lietuvoje sparčiai pradėjo augti vėjo jėgainių parkas, statomos arba atnaujinamos senosios hidroelektrinės, elektrinės modernizuojamos taip, kad galėtų deginti biomasę, taip pat santykinai mažos šilumos kainos regionuose, kur yra kombinuotojo elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinės.

Manoma, kad pats didžiausias pirmiau aptartų gamybos rūšių palaikymo efektas pasireikš sustabdžius Ignalinos AE. Tuo laikotarpiu nemaža dalis elektros energijos Lietuvoje bus gaminama pirmiau nurodyto tipo elektrinėse, ir ši elektra bus gaminama santykinai mažesnėmis sąnaudomis nei didžiausio tradicinio elektros energijos gamybos šaltinio – Lietuvos elektrinės.

Savaime aišku, kad kelias, kurį nuėjo Lietuva per šiuos septynerius metus elektros rinkos link, nebuvo lydimas vien sėkmių. Neišvengta klaidų, nesusipratimų, nesusišnekėjimų, kaip tą rinką kurti. Vienu iš dabar pastebimų trūkumų gali būti įvardytas teisės aktų, reglamentuojančių rinkos funkcionavimą, dalinis nesuderinimas. Pvz., dides-

nė dalis Elektros energetikos įstatymą lydinčiųjų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos elektra modelį, buvo priimti ir suderinti su 2000 ir 2001 m. įstatymo redakcijų nuostatomis, tačiau pakeitus Elektros energetikos įstatymą 2004 m., kai kurie lydimieji teisės aktai nebuvo pakeisti. Yra vilčių, kad artimiausiu metu šie būtini pakeitimai bus padaryti, nes tokių dokumentų projektai jau parengti.

Tačiau šios pamokos nepraėjo veltui.

Džiugu pastebėti pagyvėjusį rinkos dalyvių arba potencialių rinkos dalyvių aktyvumą rengiant teisės aktų pakeitimų projektus.

Kokios elektros rinkos perspektyvos laukiamos artimiausiu metu? Didžiausias iššūkis Lietuvai prognozuojamas laikotarpiu po Ignalinos AE sustabdymo iki naujos atominės elektrinės eksploatacijos pradžios. Nors po Ignalinos AE sustabdymo Lietuvoje pakaks elektros energiją generuojančių galių, kuro, reikalingo elektros energijai pasigaminti, kainų kitimo tendencijos rodo svarų elektros energijos gamybos savikainos kilimą ir atitinkamai elektros kainų augimą. Taip pat reikia įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų prekybos sistemos įdiegimą visoje ES. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos, kurią ES išskyrė Lietuvai po 2009 m., aiškiai nepakanka elektros energijos gamybai užtikrinti. Lietuvai gali tekti dalį kvotų pirkti rinkoje, o tai papildomos sąnaudos, kurios dar didins elektros energijos gamybos savikainą. Aišku, išlieka alternatyva importuoti elektros energiją iš kaimyninių šalių. Bet ir šioje srityje yra problemų. Elektros perdavimo tinklų konfigūracija penkių valstybių teritorijose (Baltijos šalyse, Rusijoje ir Balta-

rusijoje) buvo projektuota su prielaida, kad Baltijos šalių regione yra didelis elektros energijos gamybos šaltinis ir elektros srautas daugiausia tekės iš Baltijos šalių rytinėms kaimynėms. Toks srautas ir dabar užtikrinamas veikiant Ignalinos AE. Ją sustabdžius, srauto kryptis gali pasikeisti elektros importo iš rytinių kaimynių į Baltijos šalis.

Didesnio elektros importo iš Rusijos į Baltijos regioną atveju gali kilti problemų Rusijos energetikos sistemoje, dėl to toks importas gali būti ribojamas.

Importo srautai iš Skandinavijos riboti dėl elektros perdavimo linijų laidumo tarp Estijos ir Suomijos. Panašu, kad elektros energijos perdavimo linijų tarp Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Švedijos projektai nebus įgyvendinti iki Ignalinos AE uždarymo. Visos pirmiau nurodytos problemos turės įtakos elektros kainoms rinkoje.

Akivaizdu, kad iššūkiai, kurie laukia Lietuvos rinkos, yra dideli ir pasiruošti jiems yra labai svarbu. Naujų elektros perdavimo linijų su Lenkija ir Švedija eksploatavimas tikrai pagyvins elektros rinkos funkcionalumą, padidins rinkos dalyvių skaičių, paskatins konkurenciją.

Padidėjus rinkos dalyvių skaičiui, kitaip nei šiuo metu, reikės organizuoti prekybos elektra procedūras. Todėl šiuo metu Lietuvoje diegiama elektroninės prekybos sistema, įvardyta kaip ERIS (elektros rinkos informacinė sistema). Įdiegus šią sistemą, rinkos dalyviai galės prekiauti elektroninėje erdvėje, o tai sumažins popierinio darbo apimtis, padidins rinkos skaidrumą ir prekybos operatyvumą. Prognozuojama, kad ši sistema pradės funkcionuoti 2010 metais.

AB “Lietuvos energija” informacija

Nr. 3 (21) 2008

„Šiaulių energetikos statyba“

Įmonės istorija „Šiaulių energetikos statyba“ (ŠES) buvo įkurta 1964 m. vasario mėn. Vyriausiosios energetikos valdybos kaip Energetikos statybos tresto padalinys (Šiaulių mechanizuota kolona Nr. 2).

35–110 kV oro linijų statybos montavimo darbai.

35–110 kV transformatorių pastočių statybos montavimo darbus.

10–110 kV kabelių klojimo, jungiamųjų movų gamybos, matavimo darbai.

2002 m. ŠES buvo perregistruota kaip viešoji kompanija (anksčiau – UAB).

2003 m. rugsėjo mėnesį valstybinė 85,72 proc. akcijų dalis per valstybinį AB Turto fondą buvo privatizuota suomių kompanijos „Empower“.

Komplektuojami statybiniai ir elektrotechniniai gaminiai.

Tikslas

Projektavimas

Kokybiškai ir laiku atlikti elektros perdavimo linijų ir įrenginių projektavimo, montavimo ir eksploatavimo darbus, patenkinti ir pranokti užsakovų lūkesčius.

Energetinių objektų projektavimo darbus atlieka aukštos kvalifikacijos inžinerinis personalas. Nuolat tobulėjant technologijoms, naujos idėjos ir jų pritaikymas gimsta būtent projektuotojų brėžiniuose.

Strateginiai uždaviniai, veiklos kryptys Nuolat tobulinti kokybės vadybos sistemą pagal LST EN ISO 9001:2001 standarto reikalavimus.

Prognozuoti ir nustatyti užsakovų poreikius.

Tobulinti procesų technologijas bei diegti technines naujoves.

Sistemingai kelti visų lygių darbuotojų kvalifikaciją.

Užtikrinti kiekvieno darbuotojo atsakomybę už savo darbo kokybę pagal pareigas ir kompetenciją.

Statybos paslaugos Gatvių apšvietimo tinklų montavimas.

0,4–10 kV oro, kabelių linijų ir transformatorinių montavimas.

Šviesolaidinio ryšio kabelio klojimo (10–110 kV) darbai.

Mūsų kompanijos aukšto lygio specialistai savo darbe vadovaudamiesi ISO 9001, 14001 ir OHSAS 18001 vadybos sistemomis, gali parengti sudėtingus elektros energijos perdavimo linijų (oro ir kabelių), skirstyklų, pastočių (iki 110 kV įtampos), vidaus galios ir apšvietimo tinklų projektus. Sudarinėja lokalines ir objektines sąmatas, ruošia projektinę medžiagą konkursams.

AB „Šiaulių energetikos statyba“ Tilžės g. 68A, Šiauliai, Lietuva Direktorė Vida Antanina Lukoševičienė E. p. siauliues@splius.lt Bendroji informacija Tel.: (8 41) 45 3315, 59 46 08 Faks. 41 45 33 15

39

40

ISTORIJA

Elektros Erdvës

2003 m.

Lietuvos elektros energetikos asociacija įstojo į Europos elektros pramonės sąjungą EURELECTRIC (būstinė Briuselyje).

Didžiausia energijos gamintoja Vakarų Lietuvoje Šiuo metu AB „Klaipėdos energija“ yra didžiausia energijos gamintoja Vakarų Lietuvoje ir pagrindinė energijos tiekėja Klaipėdoje. Įmonė aprūpina šiluma apie 82 proc. uostamiesčio šilumos vartotojų, įskaitant 29 pramonės objektus, 177 biudžetines organizacijas ir daugiau nei 44 tūkst. buitinių vartotojų. Centralizuotai apšildomas plotas sudaro 4 367 425,43 kv. m. Bendrovė taip pat tiekia šilumą Gargždų miestui. Magistralinių ir kvartalinių šilumos tinklų ilgis siekia 221,33 km. „Klaipėdos energija“ ne tik pati gamina šilumą, bet ir superka ją iš kitų nepriklausomų gamintojų: UAB „Geoterma“, UAB „Pramonės energija“, AB „Klaipėdos baldai“, UAB „Izobara“.

2007 m. bendrovė pagamino 901 tūkst.

MWh šilumos energijos, į tinklą pateikė 1015 tūkst. MWh energijos, o parduotos šilumos kiekis siekė 871 tūkst. MWh, taip pat parduota 20 tūkst. MWh elektros energijos, kurią bendrovė gamina termofikacinėje elektrinėje Klaipėdoje ir Gargždų šilumos tinklų katilinėje. Šiluma vartotojams tiekiama iš elektrinės, 2 rajoninių, 5 kvartalinių ir 14 vietos katilinių, kuriose naudojamos gamtinės dujos ir tik esant būtinumui deginamas mazutas.

AB „Klaipėdos energija“ Danės g. 8, Klaipėda Tel. (8 46) 41 08 50, faks. 41 08 70 E. p. klenergija@klenergija.lt www.klenergija.lt

naujienos randančius esant defektams elektros grandinėse, mechaninėse sistemose ir pastatuose. Naudojantis šiuo termovizoriumi galima išvengti brangiai kainuojančių netikėtų gedimų ir nustatyti, kur labiausiai prarandama energija.

Naujas kišeninis ir nebrangus termovizorius beldžiasi į meistro duris Didėjant susirūpinimui dėl energijos išteklių švaistymo, prireikė įperkamų prietaisų, kurie galėtų greitai aptikti ir išspręsti šias problemas. „FLIR Systems“ pristatė FLIR i5 – mažą ir lengvą nešiojamąjį termovizorių. FLIR i5 pastebi, randa ir geba matuoti visų paviršių temperatūros skirtumus, atsi-

FLIR i5 yra pirmasis šios rūšies termovizorius rinkoje vertinant pagal svorį, dydį, funkcionalumą ir kainą. Tai lengviausias (340 g svorio) ir kompaktiškiausias (22 cm ilgio) savo klasės nešiojamasis termovizorius.

FLIR i5 matuoja temperatūrą iki +250°C ir aptinka mažus temperatūrų skirtumus, pavyzdžiui, 0,10° C. Termograma pavaizduojama ryškiame 2.8” skystųjų kristalų ekrane. Šio termovizoriaus temperatūros matavimo diapazonas dažniausiai naudojamas elektrinių grandinių, mechaninių sistemų ar pastatų defektams tikrinti.

Plačiau www.elintosms.lt

2005 m. ISTORIJA

Nr. 3 (21) 2008

Sustabdytas Ignalinos AE pirmasis blokas.

„Energijos sistemų servisas“ – modernios vadybos pavyzdys UAB „Energijos sistemų servisas“ – profesionalus energetikos objektų operatorius.

Pagrindinė bendrovės veikla apima Kauno elektrinės ir kitų energetikos objektų eksploatavimą – įrenginių technologinį (dispečerinį) valdymą, techninę priežiūrą, remontą, matavimus, bandymus, paleidimo ir derinimo darbus.

UAB „Energijos sistemų servisas“ įsteigta 2003 m. rugsėjį, o nuo 2003 m. gruodžio mnesio eksploatuoja vieną iš didžiausių termofikacinių elektrinių Lietuvoje – Kauno elektrinę. Sėkmingą įmonės veiklos pradžią užtikrino profesionali ir kompetentinga komanda, produktyvūs kontaktai su partneriais Lietuvoje ir užsienyje, atvirumas naujovėms.

Energetikos objektų eksploatavimo paslauga, kai viena įmonė yra energetikos objekto savininkė, o kita – operatorė, – naujovė Lietuvoje.

Nuo pat veiklos pradžios 2003 m. rugsėjo šioje bendrovėje Kaune pradėtas taikyti minėtas Vakaruose plačiai paplitęs modelis išties efektyvus. Beveik penkeri tokios veiklos metai parodė, kad verta griauti senas ir jau neefektyvias šalies energetikos įmonių valdymo tradicijas.

Energetikos objektų savininkams bendradarbiauti su bendrove kaip objekto operatoriumi naudinga dėl kelių priežasčių. Savininkas priima strateginius sprendimus dėl investicijų, elektros ir šilumos energijos gamybos, pardavimo, operatorius užtikrina, kad šie sprendimai būtų efektyviai ir ekonomiškai įgyvendinti. Be to, savininkas išvengia rūpesčių dėl leidimų vykdyti veiklą ir su tuo susijusių išlaidų, nesivargina ieškodamas teisę dirbti turinčio personalo, jam nereikia tvarkyti pagamintos energijos techninių rodiklių apskaitos ir analizės, organizuoti ir atlikti įrenginių remontą, įvairiausius bandymus ir nejausti su šiais darbais susijusios kasdieninės rutinos. Visa tai – energetikos objekto operatoriaus rūpestis.

Žmogiškieji ištekliai Pagrindinė UAB „Energijos sistemų servisas“ kaip energetikos objektų operatoriaus vertybė ir sėkmingos veiklos prielaida – bendrovės personalas, aukšta specialistų kompetencija ir lojalumas. Šiuo metu ESS dirba daugiau nei 300 darbuotojų. Bendrovėje suburti

paklausiausių darbo rinkoje profesijų kvalifikuoti darbininkai – katilinės ir turbinų įrenginių mašinistai, katilų ir garo turbinų valdymo pulto mašinistai, elektromonteriai, elektrošaltkalviai, elektronikos įrenginių reguliuotojai ir montuotojai, metalo apdirbimo ir mašinų gamybos darbininkai.

Daugelis darbuotojų turi ilgametę darbo energetikoje patirtį, reikalingą tinkamai ir efektyviai eksploatuoti energetikos objektus, užtikrinant ekonomišką ir nepertraukiamą elektros ir šilumos energijos gamybą ir tiekimą.

Nuolatiniam ir sistemingam darbuotojų kvalifikacijos kėlimui bendrovėje skiriamas ypatingas dėmesys. Personalo kvalifikacijos tobulnimo sistema susideda iš trijų dalių: privalomas mokymas – technologijos įsisavinimas, kuris leidžia darbuotojams atlikti savo darbą, egzaminai, atestavimas pagal norminių aktų reglamentuotus reikalavimus pareigybei; profesinės kvalifikacijos tobulinimas – mokymas, siekiant papildyti profesines ir specialiąsias žinias bei įgūdžius, plačiau susipažinti su įrenginių darbo specifika, norminiais aktais ir kt.; asmeninės ir profesinės kompetencijos gerinimas – seminarai, konferencijos, įsisavinant naujas žinias ar technologijas.

Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra priemonė panaudoti ir didinti turimą darbuotojų potencialą ir sugebėjimus

prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. ESS kvalifikacijos tobulinimą laiko viena iš efektyviausių investicijų į žmogiškuosius išteklius sferų.

Siekiant nuolat užtikrinti reikiamą specialistų skaičių, bendrovės ilgalaikės strategijos numato atitinkamų darbuotojų rezervo programas.

Plečiama paslaugų gama Pelningai dirbanti bendrovė sėkmingai dalyvauja elektrinės modernizavimo ir investavimo projektuose, kuria ilgalaikės strategijos planus ir laiku juos įgyvendina.

Nuo 2006 m. liepos 4 d. eksploatuoja Petrašiūnų elektrinę.

Papildomos šios įmonės paslaugos yra glaudžiai susijusios su pagrindine veikla ir tiekiamos daugeliui šalies įmonių.

Viena iš jų užsakovams – pagamintos elektros ir šilumos energijos prekybos planavimas, organizavimas, pardavimo analizė ir konsultavimas. Šiuolaikine įranga aprūpintose bendrovės laboratorijose atliekamos vandens, kuro ir alyvos cheminė analizė, oro, nuotekų ir paviršinio vandens taršos šaltinių laboratoriniai matavimai, metalų ir suvirinimo siūlių kontrolės ir tyrimo darbai, technologinių procesų kontrolės, valdymo ir saugos sistemų aptarnavimo, priežiūros, remonto, derinimo, patikros darbai. Kvalifikuoti įmonės darbuotojai atlieka termovizinius tyrimus, mechanikos ir elektrotechnikos įrenginių remonto darbus. „Energijos sistemų servisas“ taip pat siūlo mazuto iškrovimo, pakrovimo ir saugojimo paslaugas bei inžinerinius sprendimus.

41

42

ISTORIJA

Elektros Erdvës

2008 m. balandžio 29 d.

Pasirašyti nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimo dokumentai.

Projektoriai ir LCD monitoriai paseno prastai yra mažesnis nei 1 mm, dėl to išlaikomas vaizduojamos informacijos vientisumas“, – teigia V. Titarenka.

Vokietijos energijos kompanijoje „RWE“ sumontuotos „Barco“ vaizdo sienos pavaizduoja elektros energijos tinklo būklę

„Dispečerinėse, kuriose vienu metu reikia pavaizduoti ir stebėti didžiulius kiekius informacijos, projektoriai ir LCD monitoriai tampa atgyvena, – tikina technologijų kompanijos „Fima“ projektų vadovas Valentas Titarenka. – Vis dažniau įrengiamos projekcinės vaizdo sienos, kurios yra gerokai funkcionalesnės.“

Neriboto dydžio vientisas ekranas Projekcinės vaizdo sienos išsiskiria tuo, kad leidžia suformuoti praktiškai neriboto dydžio ekraną iš vienas šalia kito montuojamų DLP (Digital Light Processing) technologijos vaizdo kubų.

Vaizdo sienoje programinės įrangos priemonėmis galima pavaizduoti ir valdyti ne tik vientisą vaizdą, bet ir neribotą paveikslėlių kiekį. „Panašias funkcijas gali atlikti ir atitinkamai sustatyti bei sujungti LCD monitoriai, tačiau jų pagrindinis trūkumas – 1 arba 2 cm pločio monitorių rėmelis, dėl kurio gali būti nepatogu stebėti vaizdą. Tuo tarpu atstumas tarp vaizdo kubų pa„Barco“ vaizdo sienas „Fima“ sumontavo naujojoje LR Seimo posėdžių salėje

Vienas iš didžiausių tokių projekcinių vaizdo kubų gamintojų pasaulyje – belgų kompanija „Barco“ – yra įrengusi ne vieną milžiniško dydžio sieną. Visus rekordus muša Indijos telekomunikacijų bendrovės „Reliance Infocomm“ dispečerinėje suformuotas ekranas, užimantis net 225 kv. m plotą, prilygstantį lauko teniso aikštelės dydžiui. Šiai vaizdo sienai įrengti „Barco“ panaudojo net 160 vaizdo kubų, kurių kiekvieno skersmuo – 67 coliai (apie 1,7 m).

Plinta ir Lietuvoje Lietuvoje viena iš didžiausių projekcinių vaizdo sienų sumontuota Tarptautinio Vilniaus oro uosto naujajame terminale, atvykstančių ir išvykstančių keleivių saugumui užtikrinti. „Fimos“ įrengtame 6,4 kv. m ploto ekrane pateikiama oro uosto vaizdo stebėjimo kamerų įrašyta pareigūnams svarbi informacija. Tokio paties dydžio „Barco“ vaizdo sienoje sistemų darbą stebi ir „Vilniaus energijos“ dispečeriai. „Lietuvos specialistai seka pasaulio tendencijas ir vis geriau supranta projekcinių vaizdo sienų pranašumus prieš atskirus LCD ekranus ar projektorius, todėl ši technologija ir mūsų šalyje tampa vis populiaresnė“, – teigia V. Titarenka.

Dvi 5,7 kv. m ploto vaizdo sienas „Fima“ yra įrengusi naujoje LR Seimo posėdžių salėje. Šiame ekrane pateikiami Seimo narių balsavimo rezultatai ir kita informacija.

Dar vieną 4,8 kv. m vaizdo sieną „Fima“ įrengė naujai statomame Vilniaus miesto eismo valdymo centre. Čia eismo priežiūros pareigūnai stebės geografinį miesto žemėlapį, kuriame bus transliuojamas vaizdas iš judriausiose sankryžose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.

Lenkia alternatyvius sprendimus Vaizdo sienos pranašesnės ne tik už LCD monitorius, bet ir už įprastus vaizdo projektorius. Nors pastarieji yra gerokai pigesni, tačiau ne tokie patikimi: įprastinių projektorių veikimo laikas

ribotas, juos dažnai reikia išjungti tam, kad neperkaistų prietaiso lempa, taip nutraukiant visos sistemos stebėjimą.

Be to, paprastus projektorius nepatogu naudoti gerai apšviestoje patalpoje, nes projektuojamas vaizdas tampa neryškus. Šiuo požiūriu „Barco“ vaizdo siena yra kur kas pranašesnis sprendimas. Ji yra pritaikyta dirbti be sustojimo, o kiekviename projekciniame kube sumontuota po dvi lempas. Tai reiškia, kad vaizdas ekrane nedingsta net perdegus vienai kubo lempai, nes automatiškai įsijungia kita. O vaizdo kubuose integruota ryškumo reguliavimo sistema automatiškai suderina vaizdo ryškumą, išlaikydama vaizduojamo paveikslo vientisumą visoje vaizdo sienoje.

Skirta didelėms kompanijoms Pasak „Fimos“ projektų vadovo, vaizdo sienos technologija skirta toms įmonėms, kurioms reikia pavaizduoti ir nuolat stebėti itin didelius informacijos kiekius. „Pasaulinė praktika rodo, kad vaizdo sienos reikalingiausios energetikos, pramonės, telekomunikacijų bendrovėms, kurioms būtina sekti sistemos veikimą, fiksuoti įvairius parametrus, greitai identifikuoti jų nukrypimus, – sakė V. Titarenka. – Kadangi vienoje vaizdo sienoje galima rodyti daugybę atskirų vaizdų, šios technologijos paklausa auga ir kitose srityse – apsaugos stebėjimų, transporto eismo priežiūros, kabelinių televizijų valdymo centruose, TV studijose.“ Anot jo, Lietuvoje „Barco“ sprendimais daugiausia domisi energetikos, naftos, šilumos sektoriaus įmonės.

Belgai – ne vieninteliai, bet... „Barco“ – ne vienintelė projekcinių vaizdo sienų gamintoja pasaulyje, tačiau „iš konkurentų „Barco“ išsiskiria sprendimų integralumu, kadangi vartotojams siūlomi ne tik vaizdo kubai, bet ir to paties gamintojo valdymo pultas bei programinė įranga. Dėl to sistemos įdiegimas ir aptarnavimas tampa kur kas paprastesnis ir nekyla suderinamumo problemos, kurios pasitaiko naudojant skirtingų gamintojų įrangą“, – sakė „Fimos“ projektų vadovas.

Elektros Erdvës

naudinga informacija

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „ABB" Lukiškių g. 14, LT-08105 Vilnius (8 5) 273 8303 (8 5) 273 8333 info@lt.abb.com www.abb.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Eltel Networks“ Vilkpėdės g. 4, LT-03151 Vilnius (8 5) 213 1221 (8 5) 213 1139 info.lithuania@eltelnetworks.com www.eltelnetworks.lt

Adresas Telefonas Faksas El.paštas Tinklapis

UAB „Algbarsa“ Gerseniškių g. 3, LT-20118 Ukmergė (8 340) 63 601 (8 340) 63 671 algbarsa@delfi.lt www.algbarsa.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Energijos sistemų servisas“ Taikos pr. 147, LT-51142 Kaunas (8 37) 45 22 59 (8 37) 45 62 63 Info@enss.lt www.enss.lt

UAB „ALSTOM POWER" Kudirkos g. 22-6, LT-01113 Vilnius (8 5) 249 6692 (8 5) 249 8125 viktoras.karaliunas@ power.alstom.com

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Fima" Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius (8 5) 236 3535 (8 5) 236 3536 info@fima.lt www.fima.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Anykščių energetinė statyba“ Stoties g. 5, LT-29107 Anykščiai (8 381) 59 294 (8 381) 59 496 energst@takas.lt www.energetinestatyba.lt

Adresas Telefonas Faksas El.paštas Tinklapis

UAB „HIDROELEKTROMONTAŽAS“ Pylimo 44-1, LT-01136 Vilnius (8 5) 261 3510 (8 5) 231 2202 info@hem.lt www.hem.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „ArmetLina" Liejyklos g. 2, LT-78148 Šiauliai (8 41) 55 26 07 (8 41) 55 26 07 info@armetlina.lt www.armetlina.lt

Adresas Telefonai Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Kauno energetikos remontas" Chemijos g. 17, LT-51331 Kaunas (8 37) 45 67 02, (8 37) 45 67 47 (8 37) 45 29 48 ker@ker.lt www.ker.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elektra" Gedimino g.24A, LT-21118 Trakai (8 528) 55 180 (8 528) 55 352 uab.elektra@xxx.lt www.elektratrakai.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „Kauno energija" Raudondvario pl. 84, LT-47179 Kaunas (8 37) 30 56 50 (8 37) 30 56 22 info@kaunoenergija.lt www.kaunoenergija.lt

Telefonas Faksas El. paštas

UAB „Elektrifikacijos darbai“ P. Armino g. 71a, LT-68127 Marijampolė (8 343) 91 316 (8 343) 92 189 edita@eld.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" Taikos pr. 147, LT-51142 Kaunas (8 37) 30 80 59 (8 37) 30 83 34 info@kte.lt www.kte.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elektromontuotojas" Technikos g. 25, LT-51335 Kaunas (8 37) 35 20 69 (8 37) 45 29 90 info@elektromontuotojas.lt www.elektromontuotojas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „Klaipėdos energetika“ Liepų g. 66, LT-92100 Klaipėda (8 46) 41 24 22 (8 46) 41 24 13 vytakyma@energetika.lt www.energetika.lt.

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elektros sistemos“ Laisvės pr. 77, LT-06122 Vilnius (8 5) 274 2761 (8 5) 274 2764 Info@esistemos.lt www.esistemos.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „Klaipėdos energija“ Danės g. 8, LT-92109 Klaipėda (8 46) 41 08 50 (8 46) 41 08 70 klenergija@klenergija.lt www.klenergija.lt.

Adresas Telefonas Faksas El.paštas Tinklapis

AB „Elektros tinklų statyba" Motorų g. 4, LT- 02190 Vilnius (8 5) 232 9077 (8 5) 232 9079 info@ets.lt www.ets.lt

Adresas Telefonas Faksas El.paštas Tinklapis

UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ Obenių skg. 2 LT-26108, Elektrėnai (8 528) 39 337; (8 528) 39 338 (8 528) 34 106 info@kruoniostatyba.lt www.kruoniostatyba.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „LIETUVOS ELEKTRINĖ" Elektrinės g. 21, LT-26108 Elektrėnai (8 528) 39 533 (8 528) 39 733 info@lelektrine.lt www.Lelektrine.lt

Adresas Telefonas Faksas El .paštas

Adresas

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „ELMOSTA“ Tarpučių g. 114, LT-68132 Marijampolė (8 343) 54 568 (8 343) 54 568 elmosta@elmosta.lt www.elmosta.lt

Adresas Telefonas Faksas El.paštas Tinklapis

AB „Lietuvos energija“ Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius (8 5) 278 2082 (8 5) 212 6736 info@lietuvosenergija.lt www.le.lt

Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „Panevėžio energija" Senamiesčio g. 113, LT35114 Panevėžys (8 45) 46 35 25 (8 45) 50 10 85 bendrove@pe.lt www.pe.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21, LT-08420 (8-5) 237 4577 (8-5) 269 7166 info@remc.lt www.remc.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „Rytų skirstomieji tinklai" P.Lukšio g. 5b, LT-08221 Vilnius (8 5) 277 7524 (8 5) 277 7514 info@rst.lt www.rst.lt

Adresas Telefonas Faksas El.paštas Tinklapis

BĮ UAB „Sigma Telas“ Kalvarijų g. 125, LT-08221 Vilnius (8 5) 276 5909 (8 5) 270 0087 info@sigmatelas.lt www.sigmatelas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „ŠIAULIŲ ENERGETIKOS STATYBA" Tilžės g. 68a, LT-78157 Šiauliai (8 41) 45 33 15 (8 41) 45 33 15 siauliues@splius.lt www.siauliues.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Varikonta" Laisvės pr. 77-518, LT-06122 Vilnius (8 5) 274 2729 (8 5) 274 2729 info@varikonta.lt www.varikonta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas

AB „Vilniaus energetinė statyba" Jočionių g. 53, LT-02300 Vilnius (8 5) 264 2917 (8 5) 264 2962 ves@delfi.lt, info@ves.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

AB „Virgula“ Savitiškio g. 10F, LT-37371 Panevėžys (8 45) 52 73 11 (8 45) 52 73 12 virgula@elektra.lt www.elektra.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „A. Žilinskio ir ko" Dainiai, LT-74202 Jurbarko r.

(8 447) 70120 (8 447) 70128 info@elektra.lt www.elektra.lt

Adresas