23 zurnalas

Kaina 5 Lt

2008 Nr. 5 (23)

l e i d i nys au to mati z ac i j o s, el e k tr ot ec h n i ko s, e n e rg e t iko s, š i ldym o, v ė d i n i m o, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams

IV kartos reaktoriai

Žaibo samprata

6 10

Inžinieriaus kompetencija

24

Birštono kilpos istorija

34

ISSN 1648-6927

„Tyco Electronics“ gamina pramoninės paskirties produktus kompiuteriniams tinklams. Tai lauko sąlygomis montuojami moduliniai lizdai ir kištukai su IP65/67 apsaugos lygiu, RJ45 tipo lizdai, montuojami ant DIN bėgelio, specialūs kabeliai su ekranavimo sluoksniu ir mechaniškai atsparia izoliacija, montuojami ant DIN bėgelio komutatoriai su mechaniškai atspariu korpusu ir kiti produktai.

Plačiau žr. http://www.tycoelectronics.com/industrial „Tyco Electronics“ taip pat siūlo jungtis, jungčių sistemas, reles, identifikacijos produktus, termofitus, filtrus, sensorius, kabelius ir kabelių pynes, įrankius bei įrangą, jungiklius, pasyviuosius (rezistorinius, induktyvinius, talpinius, magnetinius) elementus ir kitus produktus.

Plačiau žr. http://www.tycoelectronics.com/

„Tyco Electronics“ AMP atstovybė Smolensko g. 6, Vilnius Tel.: (8 5) 213 1402, 211 3016, faks. 213 1403 El. p. BalticPIC@tycoelectronics.com www.tycoelectronics.com Tyco, Tyco Electronics ir TE simbolis yra prekių ženklai.

Plačiausia CADS programinė įranga skirta pastatų sistemų elektros projektavimui.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Skirtingų elektros inžinerijos poreikių platumas ir pritaikomumas yra pati svarbiausia priežastis, kodėl CADS Planner Electric yra tokia populiari profesionalų tarpe. Čia pateikėme tik dalį visų privalumų.

Daugiau galite pamatyti aplankę www.cads.lt DAUGYBĖ GALINGŲ ĮRANKIŲ PROFESIONALAMS 1. Instaliacijos brėžiniai

5. Skirstomojo skydo schemos

2. Žemos įtampos sistemos

6. Medžiagų sąrašas

3. 3D modeliavimas (BIM, IFC)

7. Apšvietimo ir šildymo ataskaitos

4. Apskaičiavimo funkcijos

8. Aksonometriniai brėžiniai

9. Palaikomi formatai DWG/DXF/IFC*/ PDF*/MS Excel* (*eksportas) 10. Projekto duomenų apdorojimas ir daug daugiau...

KURI DAR CAD PROGRAMA JUMS GALI PASIŪLYTI TIEK DAUG? PAŽVELKITE IR PALYGINKITE!

Taip pat automatikos planavimui: Valdiklių ir variklių schemos, PLC techninės įrangos planavimas, Instrumentavimas, Skirstomųjų dėžių sluoksniai (2D/3D), Sujungimų sąrašai (laidai/kabeliai/įvadiniai blokai), Kabelių sąrašai pvz. Ir taip pat skirstomieji tinklai.

Užsisakykite Cads Planner Electric prezentaciją: www.cads.lt CADS Planner filialas: P. Lukšio g. 32, „Domus Galerija“, Vilnius, Lietuva. Mob.: +370 650 89112 El. Paštas: lithuania@kymdata.fi

OBO Bettermann kabelių instaliavimo medžiagos – Sisteminis sprendimas energetikos, pramonės, statybos projektuose OBO siūlo plačią gaminių nomenklatūrą kabelių instaliavimui – pristatome populiariausių medžiagų sąrašą – naujas kabelines kopėčias su aukščiu 45mm ir 60mm ir pločiu nuo 200mm iki 600 mm, kabelinius perforuotus lovius – gaminami aukščiai nuo 35 iki 160mm, plotis 50-600mm ir vielinius lovelius – aukštis 55 mm.

Padengimas FS LST EN 10142:2000 (rekomend. patalpų viduje) Padengimas FT arba DD- LST EN ISO 1461:2000 (lauke, agresyvioje aplinkoje –aplinkos kategorija C3-C4, pagal ISO12944 ), arba gaminiai iš nerūdijančio plieno.

Visos kabelinės montavimo konstrukcijos atitinka – LST EN 61537:2003EN, Kabelių lovių ir kabelių kopėčių sistemos (IEC 61537:2001).

Kabelinės kopėčios

RKS kabeliai perf.loviai

GR – magic vieliniai loveliai

Apšvietimo loveliai

OBO Bettermann UAB Meistrų 8, Vilnius, Lietuva Tel: 370 5 2375911, faksas 370 5 2375912 E-paštas :obo@obo.lt www.obo.lt

turinys 6

Ar statysime Lietuvoje IV kartos reaktorių?

10

Žaibo sampratos ir žaibosaugos raida

16

Pažaboti žaibą

20

Priešgaisriniai tinkleliai

24

Elektrotechnikos darbų personalo kvalifikacijos vertinimo principai

34

Nemuno Birštono kilpa

46

Summary

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavičius E. p. neta@neta.lt Konsultantė dr. Liudmila Andriušienė Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

Redaktoriaus žodis Artėja dar vienų metų virsmas. Tas artėjimas šiemet ypatingas tuo, kad kažkas žada kažkokias lemtingas permainas. Gal iš tiesų pasimatys, ar buvome nerūpestingi žiogeliai, ar meškutės, prikaupusios lašinių.

Gyvenimas suka savo ratą, metai keičia metus, o kiek netikrų pranašysčių ir gąsdinimų esame girdėję!

A d m i n i s t ra c i j a Vykdomasis direktorius Valdas Linas Savickas Reklamos projektų vadovė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@folioverso.lt Leidykla „FOLIO VERSO“ Švitrigailos g. 11F LT-03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@folioverso.lt UAB „FOLIO VERSO“ ©

Taigi linkiu visiems gyventi savo galva ir daugiau pasikliauti savo jėgomis.

Laimingų artėjančių metų!

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Bronius Rasimavičius

Tiražas 2 000 egz.

Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

6

Ar statysime Lietuvoje IV kartos reaktorių?

Dr. Evaldas Maceika, Fizikos institutas

Nors šiuo metu pasaulį apėmusi ekonominė krizė, prognozuojama, kad ilgainiui pasaulinė ekonomika sparčiai augs ir energijos paklausa iki 2030 m. padidės 45–60 proc. 2008 m. lapkričio mėnesio duomenimis, pasaulyje veikė 439 komerciniai branduoliniai reaktoriai (bendra galia 372 GW), kurie tiekia apie 15 proc. pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Dar 6 reaktoriai yra lėto sustabdymo fazėje. Dauguma šių reaktorių buvo pastatyti 1970–1990 m., t. y. prieš 20–40 metų [1]. Vidutinis reaktoriaus amžius šiuo metu pasaulyje yra 24,3 metai.

Europos Sąjungos (ES) šalyse vidutinis branduolinių elektrinių amžius yra 25 metai. Prancūzijoje, kur eksploatuojama daugiausia ES branduolinių reaktorių

(59), vidutinis reaktoriaus amžius yra apie 20 metų. Vokietijos 17 reaktorių vidutinis amžius – 25 metai, o Jungtinėje Karalystėje šiuo metu eksploatuojamų 19 reaktorių vidutinis amžius yra apie 30 metų [2].

JAV eksploatuojami irgi palyginti seniai pastatyti 104 reaktoriai (dauguma – iki 1990 m.), o jų vidutinis amžius – apie 30 metų.

Lietuvoje Ignalinos AE (IAE) pirmasis blokas pradėjo veikti 1983 m., t. y. prieš 25 metus ir pagal įsipareigojimą ES dabar yra galutinai sustabdytas. Antrasis IAE blokas eksploatuojamas nuo 1987 m., o jį sustabdyti Lietuva yra įsipareigojusi 2009 m. pabaigoje, nes RBMK tipo rektoriai laikomi mažiau saugūs.

Šiuo metu pasaulyje eksploatuojamų komercinių branduolinių reaktorių amžius

Pagrindinė skaičiuojamoji branduolinės elektrinės eksploatacijos trukmė paprastai yra 40 metų. Tačiau ji gali būti pratęsta dar 10 ar net 20 metų, jeigu įsitikinama, kad po remonto ir atnaujinimo tolesnė reaktoriaus veika bus saugi. Tokia strategija plačiai taikoma JAV. Pasaulio reaktoriai yra gana pasenę ir per paskutiniuosius 20 metų JAV ir ES šalyse buvo pastatyta vos keletas naujų reaktorių. Nauji reaktoriai daugiausia buvo statomi Rytų Azijoje: Kinijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Indijoje.

Pastebimas branduolinės energetikos atgijimas, nes manoma, kad ji gali pasitarnauti kaip saugus, ilgalaikis, ekonomiškai konkurentabilus ir klimato kaitai neddarantis poveikio apsirūpinimo energija šaltinis. Pasenusį pasaulinį reaktorių ūkį turi pakeisti nauji pranašesni reaktoriai. Šiuo metu pasaulyje statomi 42 nauji reaktoriai [1].

Eksploatuojamų reaktorių skaičius

Reaktoriai per savo penkis dešimtmečius gerokai tobulėjo nuo vadinamosios I kartos prototipinių elektrinių reaktorių (pirmoji bandomoji 5 MW elektrinė paleistas 1954 m. Obninske) iki šiomis dienomis sukurtų ir veikiančių III bei III+ kartos reaktorių.

Reaktorių amžius, metais

Dauguma šiuo metu veikiančių reaktorių, tarp jų ir Ignalinos AE, priskiriami II kartai. Šiandien Prancūzijoje ir Suomijoje statomos ypač saugios ir konkurencingos III kartos („Gen III“) branduolinės elektrinės. Toliau plėtojant šios kartos elektrines, netrukus bus prieinami „Gen III+“ modeliai. Naujieji III ir III+ reaktoriai yra kur kas saugesni už II kartos reak-

Nr. 5 (23) 2008

torius. Avarijų, kurių metu būtų pažeista (susilydytų) reaktoriaus aktyvioji zona, tikimybė yra 10–100 kartų mažesnė negu II kartos reaktorių, be to, elektrinės konstrukcijos net ir stambių avarijų atveju sulaikytų visas radioaktyvias medžiagas ir jos nepatektų į aplinką. Šiuo metu didžiulėmis mokslinių tyrimų ir plėtros („R&D“) pastangomis sparčiai kuriami revoliuciniai naujoviški IV kartos („Gen IV“) reaktoriai. Tyrimuose aktyviai dalyvauja 13 šalių-partnerių, tarp jų ir Europos atominės energijos bendrija (EURATOM), susibūrusių į IV kartos tarptautinį forumą (angl. Generation IV International Forum – GIF). GIF organizacija iškėlė tokius pagrindinius reikalavimus IV kartos reaktoriui: ekologiškumas, saugumas ir patikimumas, ekonomiškumas, fizinė apsauga ir radioaktyviųjų medžiagų neplatinimas. Šie reikalavimai [4] atsispindi 8 kriterijuose, kuriuos turės tenkinti IV kartos reaktoriai (1 lentelė).

Kuriami IV kartos reaktoriai bus ypač saugūs ir drauge ekonomiškai konkurencingi. Šiuose projektuose numatomos pasyvios saugos priemonės, kurios net sunkiausių avarijų atvejais užtikrintų visišką aplinkos apsaugą nuo kenksmingų poveikių. Šie reaktoriai daug efektyviau naudos urano išteklius, kurių pigiai išgaunamos atsargos sparčiai senka ir jų gali pritrūkti po 2060 m. Kai kuriuose projektuose numatyti uždari kuro ciklai, kai atliekos deginamos reaktoriuje, – taip mažinamas galutinis atliekų kiekis ir labiau ribojamos galimybės platinti branduolines medžiagas. Naujos kartos reaktoriai gamins elektros energiją ir turėtų būti tinkami gaminti ir vandenilį bei gėlinti vandenį. Šiuo metu apsistota ties galimais 6 perspektyviausiais [4] IV kartos reaktorių tipais (2 lentelė).

Kiekvienas reaktorių tipas turi savų privalumų.

Pavyzdžiui, greitųjų neutronų spektro naudojimas (reaktoriuose GFR, SFR, LFR) bei pilnas aktinoidų reciklas iki minimumo sumažina ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų susidarymą. Tokiame reaktoriuje deginamas ne tiktai lengvasis izotopas U235, bet ir sunkusis izotopas U238 ir atgaminta skilioji medžiaga plu-

7

Branduolinių reaktorių evoliucija pasaulyje [3]

IV kar tos reaktoriai pasirodys dar tik po gero dešimtmečio, tačiau jau dabar parenkant naujosios Ignalinos AE reaktorių galią ir tipą reikia turėti omenyje, kad naujajai elektrinei gana greitai teks konkuruoti su kitų šalių pastatytomis elektrinėmis su tobulesniais IV reaktoriais. tonis (Pu239). Tai leidžia kuro naudojimo efektyvumą padidinti šimtus kartų, palyginti su dujomis aušinamais šiluminių neutronų reaktoriais [5]. Tokie reaktoriai gali būti panaudoti ir utilizuoti labai radioaktyvias atliekas, plutonį ir kitus aktinoidus.

Aukštos temperatūros GFR, VHTR reaktorius galima naudoti ne tiktai elektros

energijos gamybai su dideliu naudingumo koeficientu, siekiančiu apie 50 proc., bet ir labai efektyviai šiluminės energijos gamybai ar net termocheminei vandenilio konversijai – vandenilio dujų gamybai. Mat per 825 °C temperatūros įkaitintas aušalas gali efektyviai gaminti vandenilį jodo-sieros (I-S) termocheminio vandens skaidymo būdu.

1 lentelė Ekologiškumas

1. Elektros energijos gamyba turi būti netarši, o branduolinis kuras turi būti naudojamas efektyviai.

2. Sumažinti bei tvarkyti branduolines atliekas, kad ilgalaikės atliekų priežiūros poreikis būtų kuo mažesnis.

Saugumas ir 3. Itin didelis reaktorių saugumas ir patikimumas. patikimumas 4. Labai maža aktyviosios reaktoriaus dalies pažeidimo tikimybė.

5. Įvykus avarijai jos pasekmėms likviduoti neturi būti reikalinga išorinė pagalba.

Ekonomiškumas 6. IV kartos reaktoriuose pagamintos elektros energijos savikaina turi būti daug mažesnė už kitais būdais pagamintą elektros energiją.

7. Naujųjų reaktorių projektų finansavimo rizika turi būti ne didesnė už kitų elektros energijos gamybos būdų projektų finansavimo riziką.

Fizinė apsauga 8. IV kartos reaktoriuose naudojamos medžiagos ir įrenginiai ir radioaktyviųjų turi būti kuo mažiau tinkami branduolinio ginklo gamybai medžiagų ir turi būti užtikrinta fizinė apsauga nuo vagysčių ir teroristinių išpuolių. neplatinimas

Gražių ir prasmingų sumanymų, stiprybės ir ištvermės Naujaisiais 2009 metais. Linksmų švenčių!

UAB „Klinkmann Lit“ kolektyvas

UAB „Klinkmann Lit“. Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius. Tel. (8~5) 215 1646, faks. (8~5) 216 2641. El. p. post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

8

Elektros Erdvës

2 lentelė Reaktoriaus tipas

Ypatybės

Aušalas Generuojama Kuro Įrenginio Anksčiausi temperatūra, °C ciklas galia, MW sukūrimo metai Helis 850 Uždaras 1200 2025

GFR (Gas-Cooled Fast Reactor) VHTR (Very-HighTemperature Reactor)

Dujomis aušinamas greitųjų neutronų reaktorius Ypač aukštos temperatūros Helis reaktorius su grafitiniu neutronų lėtikliu SCWR (Supercritical- Virškritinių parametrų vandeniu Vanduo Water-Cooled Reactor) aušinamas reaktorius SFR (Sodium-Cooled Skystuoju natriu aušinamas Natris Fast Reactor) greitųjų neutronų reaktorius

900–1000

Atviras

510–625

Atviras / 300–700, uždaras 1000–1500 Uždaras 30–150, 300–1500, 1000–2000 Uždaras 20–180, 300–1200, 600–1000 Uždaras 1000

550

LFR (Lead-Cooled Fast Reactor)

Skystuoju metalu aušinamas greitųjų neutronų reaktorius

Švinas

480–800

MSR (Molten Salt Reactor)

Išlydytos druskos reaktorius

Fluoridų 700–850 druskos

250–300

2020 2025 2015 2025* 2025

*Pagal žiniasklaidos pranešimus LFR tipo reaktoriai eksploatacijoje gali atsirasti kur kas anksčiau

Pavyzdžiui, 600 MW šiluminės galios VHTR gali pagaminti per metus daugiau kaip 60 tūkst. t vandenilio dujų.

Tokio kiekio užtektų aprūpinti 0,4 mln. vandeniliu varomų nedidelių automobilių. Tai būtų svarus indėlis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų išmetimus į aplinką.

Numatoma labai įvairi LFR tipo reaktoriaus galia, todėl ypatingą susidomėjimą kelia nedidelės galios branduolinės baterijos (20–150 MW). Šios baterijos turėtų būti pilnai pagaminamos specialiose gamyklose ir montuojamos tiesiogiai netoli nedidelių energijos vartotojų arba ten, kur nėra išplėtoto elektros energijos tiekimo tinklo, pvz., besivystančiose šalyse. Baterijos pasižymės labai ilga kuro kampanija – kuras bus keičiamas tiktai po 15–20 eksploatavimo metų (šiuolaikiniuose reaktoriuose – po 1–3 metų). Be to, kurą pakeis ne AE aptarnaujantis personalas, o reaktorių pagaminusi gamykla [5]. Tokia

sistema ypač patraukli branduolinių medžiagų neplatinimo požiūriu, nes nei atominėje elektrinėje, nei transportavimo metu nebus jokio kontakto su branduolinėmis medžiagomis ir jų negalima bus pavogti.

MSR reaktorius pasižymėtų labai aukšta vidine sauga, o SCWR elektrinė galėtų būti didelės galios, paprastos ir drauge pigios konstrukcijos. Šie IV kartos reaktoriai turėtų būti sukurti apie 2025 m., o po jų prototipų bandymų, komerciškai prieinami nuo maždaug 2030 m. Tik nuo šios datos jie galės pakeisti savo darbo resursus baigiančius šiandien eksploatuojamus reaktorius.

Lietuvos Seimo 2007 m. sausio 18 d. priimtoje Lietuvos energetikos strategijoje iškeltas tikslas iki 2015 m. Lietuvoje pastatyti naują atominę elektrinę.

Pasaulinė praktika rodo, kad naujai atominei elektrinei pastatyti reikia apie

Vandenilio gamyba jodo-sieros (I-S) termocheminio vandens skaidymo būdu

10 metų, todėl realu būtų tikėtis, kad ji Lietuvoje pradės veikti ne anksčiau kaip 2017–2018 m. Elektrinė turės III arba III+ reaktorių. IV kartos reaktoriai pasirodys dar tik po gero dešimtmečio nuo šios datos, tačiau jau dabar parenkant naujosios Ignalinos AE reaktoriaus (reaktorių) galią ir tipą reikia turėti omenyje, kad naujajai elektrinei po 2030 m. teks konkuruoti su kitų šalių pastatytomis elektrinėmis su tobulesniais IV reaktoriais. Galbūt ir Lietuvoje naujųjų reaktorių draugiją papildys IV kartos reaktorius, kuris turės darniai įsilieti į Lietuvos energetikos sistemą. Į tai atsižvelgti reikia jau šiandien.

Literatūra 1. IAEA duomenys iš PRIS duomenų bazės. Paskutiniai duomenys 2008/11/30.

Prieiga per internetą http://www.iaea.org/ cgi-bin/db.page.pl/pris.reaopag.htm.

2. Branduolinė informacinė medžiaga, pateikta pagal EURATOM sutarties 40 straipsnį Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Europos bendrijų komisija, Briuselis, 10.1.2007, Kom(2006) 844 galutinis, LT. 3. The Generation IV International Fo­ rum interneto puslapis. Prieiga per internetą http://www.gen-4.org/index.html.

4. A Technology Roadmap for Generation IV Nuclear Energy Systems.

December 2002. Issued by the U.S. DOE Nuclear Energy Research Advisory Committee and the Generation IV International Forum.

5. Branduolinės energetikos naudojimo Lietuvoje tęstinumo studija. 2003 m. lapkričio 30 d. ataskaita. Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedra. Darbo vadovas prof. J. Gylys.

Sumažinkite savo kaštus su TeSys Variklių valdymas ir apsauga Su Šv. Kalėdom!

TeSys U

40%

„TeSys U sprendimai padėjo mums sumažinti elektros skydo matmenis iki 40 proc.“, – sako skydų gamintojas, dirbantis vandens sektoriuje Rusijoje.

60%

„Adaptacija galutinėje projekto stadijoje reiškia, kad mes galime atlikti 60 proc. variklių elektros skydų montavimo darbo, net tuo atveju, kai projektinė dalis dar nėra baigta“, – sako inžinierius, dirbantis maisto pramonėje JAV.

70%

Greitesnis projektavimas

Patikimas ir greitas instaliavimas

Mažesni įrangos gabaritai

„Naudodami TeSys U savo projektuose, mes atliekame variklių valdymo įrangos montavimą iki 70 proc. greičiau, palyginti su projektais, kur naudojami standartiniai komponentai“, – tvirtina automatikos specialistas iš Lietuvos.

10

Žaibo sampratos ir žaibosaugos raida Anatolijus Drabatiukas, Arturas Gavėnas Kauno technikos kolegija

Ž m o n i j a p e r s av o i s t o r i j ą b u v o d a u g k a r t ų b a u d ž i a m a žai b ų .

Gi m ę s a u d r o s d e b e s y j e , žai b a s n e š a d a u g y b ę n e l ai m i ų : g ai s r u s , s u n k ia s k o n t ū z i j a s , u ž m u š a ž m o n e s i r g y v u l i u s , s u g r ia u n a pa s tat u s , o k a r tai s s u k e l ia n e t b ai s i ų k ata s t r o f ų .

1769 m. rugpjūčio 18 d. rytą žaibas trenkė į švento Nazarijaus bokštą Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūsys, kuriame buvo laikoma 1000 tonų parako, priklausančio Venecijos Respublikai. Ši milžiniška masė akimirksniu sprogo. Buvo sugriauta šeštadalis didelio ir gražaus miesto pastatų, o visi likusieji namai buvo taip sudrebinti, kad grėsė subyrėti. Žuvo 3000 žmonių.

1773 m. Bretanėje žaibas sugriovė iškart 24 varpines. Panašių pavyzdžių yra labai daug.

Žaibo prigimties suvokimas Žaibas ir griaustinis pirmykščio žmogaus suvokime asocijavosi su dievų rūstybės išraiška. Vyriausias senovės graikų dievas Dzeusas taip pat buvo žaibų ir griaustinio dievas. Jį dar vadino griaustinio ir debesų valdytoju. Mūsų protėviai išpažino Perkūną, germanų gentys – Torą, romėnai – Jupiterį, slavai – Peruną. Šie dievai supykę svaidė į žmones pavojingas ugnies strėles.

Senovės romėnai skirstė žaibus į nacionalinius, šeimyninius ir individualius.

Jie manė, kad žaibai esti įspėjamieji, raginamieji ir baudžiamieji.

Nuo seno kartu su šia samprata plėtojosi ir kitas žaibo suvokimas: nenustygstantis žmogaus protas stengėsi suvokti žaibo ir griaustinio prigimtį, suprasti jų atsiradimo priežastis. Apie šių gamtos reiškinių prigimtį jau prieš 2400 m. mąstė graikų filosofas Aristotelis, o kiek vėliau romėnų poetas ir mąstytojas Lukrecijus mėgino atskleisti jų prigimtį. Pakankamai naivūs atrodo jo mėginimai paaiškinti griaustinį kaip vėjų genamų debesų susidūrimo išdavą, taip pat niekuo nepagrįsta jo prielaida, kad griaustinis gali atsirasti ir be žaibo.

Daug šimtmečių, taip pat viduramžiais buvo manoma, kad žaibas – tai ugnies purslų sankaupa, suspausta debesų vandens garuose. Besiplėsdamas jis prasiskverbia pro debesis silpniausioje jų vietoje ir akimirksniu nusklinda žemės link.

Iki žaibolaidžio išradimo ir ženklesnių atradimų elektros srityje žmonės įvairiais būdais kovojo su žaibo smūgių griaunamosiomis pasekmėmis. Daugelyje Europos šalių manyta, kad nepertraukiamas bažnyčių varpų gaudesys audros metu yra veiksminga kovos

prieš žaibą priemonė. Jeigu tikėtume tų laikų statistika, šio kovos būdo 30 metų taikymo pasekmė Vokietijoje – 400 žaibo sugriautų varpinių ir 150 žuvusių varpininkų.

Taip pat yra istorinių duomenų, bylojančių, kad jau žiloje senovėje žmonės mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų.

Daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų egiptiečių dvasininkai savo šventyklas apsaugodavo smailiais metaliniais stiebais, sujungtais su žemėje įkastomis vario plokštėmis. Šiuo metu kai kam gali susidaryti įspūdis, kad apie žaibą žinome viską. Žymiausi pasaulio mokslininkai sukūrė dešimtis modelių, kurių pagalba galima būtų detaliai aprašyti žaibą šiuolaikiniame mokslo žinių lygmenyje. Tačiau visų šių modelių pagrindą nusakančios mokslinės pažiūros pradėjo formuotis jau prieš 400 metų, kai buvo pagamintos pirmosios elektroforinės mašinos ir Europoje prasidėjo triukšmingi elektriniai šou, kurių metu buvo rodomi žmonių pasigaminti žaibai.

Elektrinę žaibo prigimtį 1750 m. pirmasis atskleidė amerikiečių mokslininkas

Nr. 5 (23) 2008

vienu metu Paryžiuje buvo madingos damų skrybėlės arba vyrų skėčiai su žaibolaidžiais ir įžeminimu.

B. Franklinas (Benjamin Franklin). Jis teigė, kad įelektrintam debesiui judant virš kalnų ir medžių, bokštų ir laivų stiebų, išsikišantys daiktai sukelia elektros iškrovą. Remiantis jo idėja 1752 m. buvo atliktas elektros gavimo iš audros debesies bandymas – garsusis eksperimentas su aitvaru.

Kaupiantis audros debesims, jis paleido nedidelį aitvarą, laidu sujungtą su Leideno stikline – šis įrenginys mums žinomas kaip kondensatorius. Dėl kondensatoriuje atsiradusio elektros krūvio B. Franklinas padarė išvadą, kad audros debesys yra elektringi, o žaibas yra ne kas kita kaip savaiminis elektros išlydis. Mokslininkas pirmą kartą pritaikė įžeminimą ir įrodė, kad žaibavimas yra natūralus elektros išlydžio reiškinys. 1753 m. jis pasiūlė žaibolaidį pastatams nuo gaisro apsaugoti. Toks žaibolaidis ir dabar vadinamas Franklino tipo žaibolaidžiu. Žaibolaidžių šlovė taip greitai plito, jog

Tačiau žaibo sampratos raidos istorijoje neapsieita ir be kuriozų. Anglų mokslininkas B. Vilsonas buvo įsitikinęs, kad amerikiečio B. Franklino išrastas žaibolaidis pavojingas. Jis įrodinėjo, kad strypo, skirto žaibui nukreipti, galas neturi būti aštrus, o apvalus. Diskusiją įkaitino tai, kad į mokslinį ginčą įsivėlė pats Anglijos karalius Georgas III, kuris labai palaikė B. Vilsoną. Karalius Georgas, įsitikinęs savo nuomonės teisingumu ir neklystančio karaliaus statusu, sukvietė karališkąją mokslinę tarybą (Mokslų akademiją) ir paragino pripažinti B. Vilsono siūlomus žaibolaidžius.

Kalbų ir matematikos profesorius iš Hamburgo G. S. Reimarus (1694–1768) įrodinėjo, kad geras žaibolaidžių įžeminimas gali sukelti sprogimą. Į siūlymus buvo atsižvelgta daugelyje Vokietijos žemių ir net iki XIX a. šioje šalyje galima buvo rasti specialiai blogai įžemintų žaibolaidžių.

Prietarai gyvi ir mūsų laikais: nuo 1926 iki 1930 m. žinomi mažiausiai trys atvejai, kai laivuose buvo teisiami burtininkai už žaibų nukreipimą į priešą.

Žaibosaugos raida B. Franklinas, sukūręs žaibolaidį ir daug nuveikęs diegdamas jį, taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip žaibolaidis veikia: ar jis audros debesį iškrauna, ar pakeičia žaibo, sklindančio link saugomo objekto, kelią [5]. Ši B. Franklino dvejonė, rodos, iki galo buvo išspręsta Boiso (C. V. Boys, 1855–1944) kame-

ros pagalba (ja galima buvo fiksuoti žaibo susidarymo procesą) palyginti neseniai – XIX a. pabaigoje.

B. FRANKLINAS (1706–1790)

Kitas klausimas, į kurį neatsakė B. Franklinas, – kokia žaibolaidžio apsaugomos zonos riba? Jau Franklino laikais buvo žinoma, kad kartais žaibolaidis neapsaugo nuo itin mažo krūvio žaibo išlydžių arba išlydžių, krentančių į žemę labai mažu kampu. Tačiau tokie žaibo išlydžiai yra pakankamai reti (jų tikimybė – apie 0,01). Net vietovėse, kur labai dažnai žaibuoja, gyventojams ir jų vaikams yra labai mažas pavojus patirti tokį žaibą per visą savo gyvenimą. Tačiau statant dinamito ir kitų sprogstamųjų ar lengvai užsidegančių medžiagų fabriką į šį pavojų būtina atsižvelgti.

Tik 1833 m. Paryžiaus Mokslo akademija, remdamasi 60 metų trukusių stebėjimų rezultatais, rekomendavo priimti strypinių žaibolaidžių apsaugos kampo reikšmę, lygią 63°30’. 1932 m. Valteris (Vokietija), remdamasis Hamburgo draudimo kompanijų dėl žaibo padarytų nuostolių ataskaitomis, rekomendavo apsaugos kampą sumažinti iki 45°.

11

12

Elektros Erdvës

1 lentelė. Žaibo sampratos raidos etapai ir atradimai Metai Mokslininkas 1752 L. Lemonjė

Veikla Išmatavo, kad netgi nesant audros debesų egzistuoja silpnas atmosferos elektringumas, kuris keičiasi priklausomai nuo paros laiko.

Dabar žinome, kad šis elektringumas atsiranda dėl kosminių spindulių, Saulės vėjo, grunto natūralaus radioaktyvumo, žmogaus veiklos ir kitų veiksnių įtakos.

1785 C-A. Kulonas (Charles- Stebėdamas, kaip gerai izoliuotas laidininkas Augustin de Coulomb, ore pamažu netenka krūvio, atrado, kad oras yra 1736–1806) laidus elektrai.

1842 J. Peltjė (Jane Peltier, Nustatė, kad žemės paviršius turi neigiamą 1785–1845) elektrinį potencialą atmosferos atžvilgiu.

1860 Lordas Kelvinas Apibendrinęs tuometinius žinomus faktus, patvirtino, kad ir žemės paviršius, ir oras yra nuolat įelektrinti.

1887 V. Linsas Įvertino, kad Žemės paviršius prarastų visą savo krūvį per valandą, jei nebūtų jį papildančio šaltinio.

1897 F. Pockelsas (Friedrich Pirmasis apytikriai įvertino elektros srovės stiprį Carl Alwin Pockels, žaibo išlydyje.

1865–1913) 1899 J. Elsteris (Julius Atrado, kad ir silpnas gamtinis radioaktyvumas Elster, 1854–1920) ir H. yra pagrindinis elektringų dalelių radimosi ore arti Gaitelis (Hans Geitel, Žemės paviršiaus šaltinis.

1855–1923) Pasiūlė prietaisą žaibo išlydžio procesui 1902 Č. Boisas (Charles registruoti.

Vernon Boys, 1855– 1944) Tyrinėdamas audros debesis, nustatė elektros apie C. Vilsonas (Charles 1915 Tomson Rees Wilson, krūvių radimosi dėsningumus atmosferoje, paaiškino daugelį stebimų reiškinių ir sukūrė 1869–1959) išsamų fizikinį atmosferos modelį.

1937- G. Simpsonas Pateikė ataskaitą apie Žemės elektrinio lauko 1942 pasiskirstymo tyrimą iki 8 km aukščio zonoje.

1936- A. Akopianas Nustatė iki 30 m. aukščio žaibolaidžių saugos 1940 zonas.

1949 J. Frenkelis Išleido monografiją „Atmosferos elektros reiškinių teorija“.

1943- K. Bergeris Atliko žaibo srovės stiprio matavimus, klasifikavo 1973 žaibus.

Kiti žinomi istoriniai žaibo sampratos raidos etapai ir atradimai, turėję įtakos žaibosaugos plėtrai, pateikti 1 lentelėje.

1988 m. Tokijuje vykusiame Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) Technikos komiteto (TC) posėdyje buvo suformuluotos dabartinės žaibosaugos koncepcijos nuostatos.

Tačiau dar ir šiandien sunku paaiškinti kai kurios žaibo reiškinius. Žinoma atsitikimų, kai žaibas nudegina tik plaukus, o pats žmogus lieka gyvas, nuplėšia nuo žmogaus drabužius, jo net nepaliesdamas ir pan.. Palyginti neseniai tapo aišku, kad žaibas nesirenka, į kokios rūšies medį trenkti, o dažniausiai jo kelyje atsiduria atskirai nuo kitų augantys medžiai. Pavyko nu-

statyti ir žaibo temperatūrą – ji siekia 25 000–30 000°C. Dar ir šiandien klaidingai manoma: kad žaibas trenkia į aukščiausią vietovės tašką; kad žaibas du kartus į tą pačią vietą nepataiko; kad arti pastato esantys aukšti medžiai apsaugo pastatą taip pat kaip žaibolaidžiai; kad žaibas dažniausiai trenkia į ąžuolą, tuopą, guobą, uosį.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje, pradėjus plačiai naudoti elektroninius įtaisus, efektyvi apsauga nuo žaibų Europoje tapo ypač aktuali. Pagal šiuolaikinę apsaugos nuo žaibo sampratą žmonėms ir gyvūnams yra pavojingas tiek tiesioginis žaibo smūgis, tiek netiesioginis

jo poveikis. Žemosios įtampos neekranuotoms grandinėms arba įrangai yra vienodai pavojingi tiek tiesioginio žaibo smūgio į objektą sukelti viršįtampiai, tiek indukuotieji viršįtampiai. Nors indukuotieji viršįtampiai kur kas mažesni negu tiesioginio žaibo smūgio, ypač nutolusių žaibo smūgių metu, tačiau jie veikia objektą gerokai dažniau ir turi būti įvertinti parenkant apsaugą.

Žaibų tankis Žemės atmosfera elektros požiūriu yra sudėtingas darinys. Įvairūs atmosferos sluoksniai pasižymi labai skirtingu elektriniu laidžiu, kuris veikiamas ne tik išorinių veiksnių – kosminių spindulių, Saulės vėjo, grunto radioaktyvumo, bet ir žmogaus veiklos, lemiančios atmosferos taršą, ir kt. Globalūs klimato pokyčiai tiesiogiai veikia atmosferos elektrinę pusiausvyrą ir kartu žaibų susidarymo tankį [1]. Žemėje kasmet įvyksta iki 16 mln. perkūnijų, vidutiniškai iki 44 tūkst. per parą. Nustatyta, kad apie 2000 perkūnijų kiekvieną sekundę sukelia 50–100 išlydžių į Žemės paviršių.

Ilgamečiai meteorologiniai stebėjimai iš kosmoso atskleidė, kad žaibų tankis ties Žemės paviršiumi pasiskirstęs labai netolygiai. Virš sausumos trenkia nepalyginamai daugiau žaibų nei virš vandenynų. Šis faktas aiškinamas tuo, kad virš sausumos cirkuliuoja daug stipresni konvekciniai oro srautai, dėl kurių susidaro elektringi debesys. NASA duomenimis, žaibų dažnis ypač didelis virš tropinių Pietų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos regionų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais daugiau žaibų būna ir šiauriniame mūsų planetos pusrutulyje, taip pat Lietuvoje. Vis dėlto žaibų sostine pelnytai galima vadinti Centrinę Afriką, kur per metus į vieno kvadratinio kilometro plotą kerta daugiau nei 50 žaibų. Malaizijos sostinė Kvala Lampūras priklauso didelių audrų su lietumi ir žaibais zonai. Čia daugiau kaip 200 dienų per metus žaibuoja ir siaučia audros. Nustatytas ne tik žaibų dažnio sezoniškumas, bet ir variacijos, priklausomai nuo paros laiko. Didžiausia žaibo tikimybe yra popiet (tarp 12 ir 18 val.) ar vakare (18–23 val.) [1].

Perkūnijos Lietuvoje dažniausiai susiformuoja lėtai iš pietų judančių frontų kamuoliniuose lietaus debesyse. Vidutinis dienų su perkūnijomis skaičius Lietuvoje yra 19–30 (kai kada siekia 40).

Per parą perkūnija vidutiniškai trunka 2,1–2,4 valandos. Per metus pajūryje perkūnijos trunka apie 42 val., o ki-

Nr. 5 (23) 2008

1769 m. rugpjūčio 18 d. rytą žaibas trenkė į švento Nazarijaus bokštą Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūsys, kuriame buvo laikoma 1000 tonų parako, priklausančio Ve n e c i j o s Re s p u b l i k a i . Š i m i l ž i n i š k a masė akimirksniu sprogo. Buvo sugriauta šeštadalis didelio ir gražaus miesto pastatų, o visi likusieji namai buvo taip sudrebinti, kad grėsė subyrėti. Žuvo 3000 žmonių.

toje Lietuvos teritorijoje – apie 60–72 valandas [3].

Fizikinis žaibo modelis, jo parametrai Žaibų išlydžiai susidaro tarp debesų ir Žemės bei tarp gretimų debesų arba pačiame debesyje. Visus šiuos žaibus priimta vadinti linijiniais žaibais. Paprastai dešimčiai išlydžių tarp debesų tenka vienas išlydis tarp debesų ir Žemės. Išlydis, kuris išsivysto iš debesies į Žemės paviršių, vadinamas žemyneigiu žaibu.

Be žemyneigių žaibų, vyksta išlydžiai, kurie išsivysto nuo aukšto statinio ir juda prie debesies. Tai aukštyneigiai žaibai, lygumoje atsirandantys tik nuo labai aukštų pastatų arba bokštų, kurių aukštis ne mažesnis nei 100–200 m. Apie 90 proc. žemyneigių žaibų iš debesies į Žemę perduoda neigiamąjį elektros krūvį (neigiamas išlydis) ir apie 10 proc. – teigiamąjį (teigiamas išlydis). Žaibo išlydžio metu vyksta pakankamai sudėtingas procesas (1 pav.). Pirma, žai­bo išly­dis vyks­ta ke­le­tu at­skirų im­ pulsų. Antra, kiek­vie­nas im­pul­sas tu­ri dvi sta­di­jas: pir­minę, va­di­na­mą ly­de­ riu, ir ant­rinę, vadinamą pa­grin­di­niu išlydžiu.

Kai susikaupę krūviai debesyje sukuria

kritinį elektrinį lauką 25–30 kV/cm, debesies elektrostatiniame lauke atsiranda elektronų griūtys, sudarančios jos apačioje plazmos siūlus – strimerius.

Susijungdami vienas su kitu, strimeriai sukelia pirminį išlydžio impulsą, sklindantį žemyn. Šis išlydžio impulsas vadinamas laiptuotu lyderiu. Tačiau, kaip parodė elektrinio lauko matavimai, žaibavimo metu, atsirandant strimeriams, elektrinio lauko stipris siekia tik 2–3 kV/ cm. Priežastis, dėl kurios prasideda žaibo išlydis esant tokiam silpnam elektriniam laukui, nenustatyta iki šiol. Visai neseniai gauta naujų eksperimentinių faktų, kad pradinį išlydžio momentą inicijuoja didelės energijos (0,1–1 MeV) kosminės kilmės elektronai, kurie, jonizuodami neutralias molekules, dėl milžiniškų elektros laukų įgyja daugiau energijos nei praranda.

Akiai nematomas, silpnai šviečiantis laiptuotas lyderis juda šuoliais (vidutinis judėjimo greitis – 1,5–105 m/s, laipto ilgis – apie 50 m, pauzė tarp atskirų laiptų – 50 μs ) jonizuodamas orą ir sukurdamas kelią pagrindiniam išlydžiui. Numatyti iš anksto jo judėjimo trajektoriją praktiškai neįmanoma.

Lyderis suformuoja karštą jonizuotą kanalą, jo krūviai Žemės paviršiuje indukuoja priešingo ženklo krūvius.

1 pav. Linijinio žaibo susidarymo išklotinė: a – optinis vaizdas; b – impulsinės srovės pokytis 1, 2, 3 – impulsai; 4 – laiptuotas lyderis; 5 – strėlinis (staigus) lyderis; 6 – lyderio srovė; 7 – pagrindinio išlydžio srovė; 8 – srovė po švytėjimo

13

14

Elektros Erdvës

Artėjant laiptuotam lyderiui prie Žemės, indukuotų krūvių koncentracija ir elektrinio lauko stipris žemės paviršiuje arba paaukštintoje vietoje didėja ir susidaro priešpriešinis lyderis, kuris juda nuo aukščiausių Žemės taškų laiptuoto lyderio link. Abu lyderiai susijungdami (tai įvyksta paprastai arti Žemės) sudaro pagrindinio (žaibo) išlydžio kanalą.

Taigi, kai lyderis pasiekia Žemę, pats žaibas prasideda nuo Žemės. Šioje stadijoje neutralizuojami krūviai, kanalu nuteka stipri elektros srovė, įkaitindama kanalą iki 20 000-30 000o C. Proceso greitis sudaro 0,05–0,5 šviesos greičio.

Paskui tuo pačiu kanalu leidžiasi antras lyderis (jau be sustojimų). Po pagrindinio einantys vėlesni išlydžių impulsai paprastai susidaro po 0,03–0,05 s, jau turintys staiga susiformavusius lyderius. Pakartotinių išlydžio impulsų per 1 sekundę būna nuo 2–3 iki 10, labai retai daugiau.

Visi minėti reiškiniai vyksta per labai trumpą laiką, žaibas vidutiniškai tetrunka nuo 0,5 iki 1 s.

Jeigu žaibo išlydis pasiekia ne Žemę, o kokį nors objektą, esantį ant Žemės paviršiaus, tai lyderis pasirenka trumpiausią kelią, kurį dar sutrumpina virš objekto susidaręs Žemės potencialo lyderis. Kuo objektas smailesnis, tuo plonesnis, bet ilgesnis susidaro nuo objekto sklindantis lyderis.

Perėjimą iš lyderio stadijos prie pagrindinio išlydžio galima imituoti vertikalaus įkrauto laido sujungimu su Žeme (2 pav.).

Perkūnijos Lietuvoje dažniausiai susiformuoja lėtai iš pietų judančių frontų kamuoliniuose lietaus debesyse.

Vidutinis dienų su perkūnijomis skaičius Lietuvoje yra 19–30 (kai kada siekia 40)

Čia σ – krūvio tankis; υ – bangos judėjimo greitis; Z – žaibo kanalo banginė varža; Rįž – įžeminimo varža.

Matome, kad žaibo srovės stipris turi priklausyti nuo varžos žaibo smūgio vietoje, t. y. nuo objekto įžeminimo varžos. Jeigu įžeminimo varža sudarytų iki 60 Ω, tai jos įtaka srovės stipriui būtų nedidelė ir žaibą būtų galima nagrinėti kaip srovės šaltinį.

Labai dažnai žaibo išlydžio vietai turi įtakos požeminės vandens srovės, stati­niai, stovintys atvirose vietose ar aukštumose, bei medžiai.

Pagrindiniai žaibo parametrai yra srovės impulso amplitudė, siekianti iki 400 kA (su 50 proc. vidutine 25–35 kA srovės amplitude), įtampa, siekianti kelis mln. voltų, srovės bangos fronto trukmė 1,5–10,0 μs, viso srovės impulso trukmė 20–100 μs. Žaibo parametrus būtina žinoti atliekant neigiamų žaibo padarinių skaičiavimus, tarp jų apsaugos priemonių nuo elektromagnetinių poveikių normavimą.

Dėl žaibo susidarantiems mechaniniams ir terminiams poveikiams nagrinėti naudojama didžiausia impulsinė žaibo srovė, visas žaibo krūvis Qž, vieno impulso krūvis Qimp ir savitoji energija.

Didžiausios šių dydžių reikšmės pastebimos esant teigiamiems žaibams.

Indukcinių viršįtampių sukelti pažeidimai priklauso nuo vidutinio bangos fronto statumo. Didžiausias bangos fronto statumas pastebimas esant neigiamiems žaibams. Žaibą gali sukelti ir ugnikalnio išsiveržimas, žemės drebėjimas, branduolinis sprogimas.

2 pav. Įkrauto vertikalaus laidininko sujungimas su Žeme

Jeigu laidas su Žeme užtrumpinamas per tam tikrą varžą, srovė laidininke gali būti apskaičiuota pagal formulę:

Būtina pastebėti, kad fizikiniai vyksmai, lemiantys žaibo atsiradimą, yra sudėtingi ir tebekelia nemažai mokslinių debatų. Iki šiol yra daug mįslių ir neatsakytų klausimų. Sisteminius mokslinius tyrinėjimus apsunkina tai, kad neįmanoma tiksliai iš anksto numatyti, kur ir kada kirs žaibas.

Ateities žaibolaidžiai Žaibolaidis buvo sukurtas XVIII a. antrojoje pusėje. Vėliau, maždaug kas 3–5

metai, gimdavo išradimai ir racionalūs siūlymai naudojamiems žaibolaidžiams tobulinti. Galimybė kurti dirbtinį žaibą, kurio atsiradimo laikas ir vieta yra tiksliai žinomi, yra neįkainojama moksliniu ir praktiniu požiūriu. Šiuolaikinė aparatūra gali nuosekliai fiksuoti įvairius parametrus (elektrinio lauko bei srovės stiprio kitimą, oro jonizaciją, chemines reakcijas ir kt.) ir taip atkurti visą žaibo plėtros procesą. Tai, savo ruožtu, leidžia kurti ir tobulinti fizikinius žaibo radimosi modelius, atskleisti naujus, nepastebėtus dėsningumus.

Vandens čiurkšlės žaibolaidis Prieš keletą metų kompanijos „Bolt Blocker“ (San Diego, Californija) įkūrėjas Dugas Palmeris (Doug Palmer) pasiūlė iš principo naują kovos su žaibais būdą: vandens čiurkšlę, kuri turėtų veikti kaip žaibolaidis, nukreipti į audros debesis. Tokioje vandens patrankoje galėtų būti naudojamas valgomosios druskos tirpalas su skystųjų polimerų priedais. Druska padidintų vandens elektrinį laidumą, o polimerai atliktų rišamąją funkciją – neleistų čiurkšlei išplisti į atskirus lašus. Tokios čiurkšlės skersmuo būtų apie 1 cm, o maksimalus aukštis galėtų siekti 300 m. Sukurtą ir išbandytą tokio pobūdžio žaibolaidį pirmiausia tikimasi pritaikyti sporto ir vaikų žaidimo aikštelių apsaugai. Vandens čiurkšlė būtų įjungiama automatiškai – kai saugomos aplinkos oro įsielektrinimo laipsnis būtų pakankamai aukštas ir žaibo tikimybė maksimali. Reikalingą informaciją paleidimo sistemai apie aplinkos elektrosaugos parametrus tiektų specialūs davikliai.

Išlydžio srovė tekėtų vandens čiurkšle ir būtų įžeminama specialiame antžeminiame įrenginyje.

Atmosferinių reiškinių specialisto Čarlzo Mūro (Charles Moor, New Mexico Institute of Mining and Technology in Socorro) nuomone, šaunančiosios vandens čiurkšlės naudojimas nėra absurdiška idėja, kaip gali pasirodyti skeptikams: dar 7-ajame dešimtmetyje JAV Karinis jūrų laivynas atliko panašius eksperimentus. Jų metu į audros debesis buvo iššaunama raketa su pritvirtinta prie jos varine viela, kuria turėdavo nutekėti susikaupęs krūvis.

Nr. 5 (23) 2008

Kadangi tuo metu nebuvo efektyvių įžeminimo sistemų ir svarbiausia galimybės reikiamu tikslumu nustatyti žaibo išlydžio momento pradžios, eksperimentai buvo nutraukti.

Lazerinis žaibolaidis 1970 m. amerikiečių mokslininkams D. Kupmanui (D. Koopman) ir T. Vilkersonui (T. Vilkerson) gimė idėja sukurti lazerinį žaibolaidį. Kadangi lazerio spindulys yra nedidelių skersinių matmenų (paprastai nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų), tai galima sužadinti siaurą stipriai jonizuotų dujų kanalą, kuris yra laidus elektros srovei. Šiame kanale sukuriamas toks didelis laisvųjų krūvininkų tankis, kad oras tampa geru laidininku. 1993 m. atlikti pirmieji eksperimentai, bandant lazerio spinduliu sukelti žaibą, nebuvo sėkmingi.

1995 m. amerikiečių mokslininkas J. Dielsas su bendradarbiais elektros išlydžiui sukelti pasiūlė galingus ultravioletinius femtosekundinius (10-12 s) lazerius. Labai trumpam šviesos impulsui jonizuojant orą, plazmos kanalas paliekamas kaip pėdsakas, o pats impulsas nėra jo išsklaidomas. Tokiomis sąlygomis savaime formuojasi ypatingi šviesos dariniai – šviesos kulkos, galinčios kiaurai perskrosti visus žemutinius atmosferos sluoksnius, o jų lėkio ilgis ore jau matuojamas kilometrais.

Lazeriniai žaibolaidžiai iki šiol yra tik tyrimų stadijoje. Jau pademonstruoti 4 m ilgio lazeriu valdomi megavoltiniai dirbtiniai žaibai. Šiuo metu kuriami metodai, kurie leistų gerokai padidinti jonizuoto kanalo ilgį ar pailginti jo gyvavimo trukmę. Pirmasis žingsnis jau žengtas – dešimtis kartų ilgiau gyvuojantis plazmos kanalas sužadinamas paleidus kelis galingus lazerio impulsus paeiliui.

naudojama pasyvi apsaugos nuo žaibo sistema su tradiciniais Franklino žaibolaidžiais. Nuo 2003 m. siūlomi prancūziški aktyvieji žaibolaidžiai, kurie estetiškesni, daug brangesni, tačiau mažai tikėtina, kad jie bus veiksmingesni už Franklino žaibolaidžius [2].

Aktyvieji žaibolaidžiai pradėti gaminti XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Pirmieji tokių strypinių žaibolaidžių pavyzdžiai turėjo radioaktyvios spinduliuotės šaltinius. Vėliau radioaktyviųjų izotopų tokių žaibolaidžių priėmikliuose atsisakyta ir buvo sukonstruotos galvutės, kurios suformuoja žaibo emisijos srovės priartinimą (nukreipimą) į žaibolaidį.

Internete lietuvių kalba teko skaityti, kad vienas iš tokių žaibolaidžių privalumų yra apsauga nuo kamuolinio žaibo. Iš tikrųjų visi žinomi žaibolaidžiai saugo tik nuo linijinio žaibo. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpose nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas būtina iš anksto padengti įžeminta metaline 2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 kv. cm akutėmis [2].

2000 m. pabaigoje pasirodė pranešimų, kad žaibo priėmiklyje įrengus magnetus, galima būtų pritraukti kamuolinį žaibą į žaibolaidį vieno kilometro spindulio zonoje. Jeigu eksperimentai parodys tokių žaibolaidžių naudojimo efektyvumą, techninių žaibosaugos problemų praktiškai neliks.

Literatūra 1. A. Dubietis, Natūralūs ir dirbtiniai žaibai // Mokslas ir gyvenimas, 2005, Nr. 7–8.

2. J. Baublys ir kt., Žaibas. Apsauga nuo žaibo. – Vilnius, 2006.

Aktyvieji žaibolaidžiai ir apsauga nuo kamuolinio žaibo

3. A. Galvonaitė. Metrologija ir statistika // Mokslas ir gyvenimas, 2004, Nr. 9.

Viena iš aktualiausių temų žaibosaugoje – netradicinės apsaugos nuo žaibo sistemos naudojimas ir jos efektyvumas.

4. Кужекин И. И., Ларионов В. П., Прохоров Е. Н. Молния и молниезащита.

– Знак, 2003.

Lietuvoje nuo seno statinių apsaugai

5. Шонланд Б. Полет молнии. – Москва, 1970.

Žemėje kasmet įvyksta iki 16 mln. perkūnijų, vidutiniškai iki 44 tūkst. per parą. Nustatyta, kad apie 2000 perkūnijų kiekvieną sekundę sukelia 50–100 išlydžių į Žemės paviršių.

15

16

Pažaboti žaibą Anatolijus Drabatiukas, Kauno technikos kolegija

Ž ai b a s – tai į s p ū d i n g a s , d až n ai bauginantis ir n u o l at t i r ia m a s g a m t o s r ei š k i n y s .

E n c i k lo p e d i j o s žai b ą d až n ai a p i b r ė žia k ai p že m ė s at m o s f e r o s e l e k t r i n į i š ly d į , susidarantį audros d e b e s ie s vi d u j e , ta r p d e b e s ų a r b a ta r p d e b e s ie s i r Ž e m ė s pavi r š ia u s . J į ly d i š vie s o s ( žai b a s ) i r g a r s o ( g r ia u s t i n i s ) e f e k ta s .

Mokslui senai žinomi elektros reiškiniai – dėl žaibo atsiradę viršįtampiai, statiniuose ir žemėje susidarę dideli potencialai. Tai vis dar yra mokslinio aiškinimosi objektai. Plečiantis elektroninių informacijos perdavimo ir valdymo sistemų naudojimui apsaugos nuo viršįtampių problema tapo aktuali ir Lietuvoje. Būtina pastebėti kad absoliuti apsauga nuo žaibo padarinių gali egzistuoti tik visiškai uždarame, storasieniame Faradėjaus narvelyje ir tai tik hipotetiniu lygiu, be to, toks sprendimas daugeliu atvejų yra nepraktiškas.

Bendra žaibų padaryta žala žmonijai per metus įvertinama apie 5 mlrd. dolerių, t. y. kiekvienam mokesčių mo-

kėtojui vienas žaibo kirtis kainuoja 16 JAV centų. Lietuvoje kasmet dėl žaibų taip pat patiriama šimtai tūkstančių litų nuostolio. Šių metų perkūnijos sezonas Lietuvos gyventojams ne kartą priminė žaibo galybę. Per šių metų 9 mėnesius dėl žaibų Lietuvoje kilo 70 gaisrų, 1 žmogus traumuotas, įstaigose ir gyventojų namuose sutriko kompiuterių technika, gedo televizoriai, prekybos centruose strigo atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. Apsaugos nuo žaibo ir viršįtampių problemos aktualumas pastaruoju metu nekelia abejonių. Šiuolaikinės žaibosaugos būklė Europos šalyse ir jų patirties taikymo galimybės Lietuvoje buvo nagrinėtos 2008 m. kovo 27 d. UAB „OBO Bettermann“, KTU ESK, UAB „Elektrobalt“ organizuotoje konferencijoje „Apsauga nuo žaibo Lietuvoje: standartai, projektavimas, instaliavimas“ ir 2008 m. spalio 16 d. KTK ir UAB „Energosfera“ bei „DEHN+SÖHNE“ firmos organizuotoje konferencijoje „Apsaugos nuo žaibo ir viršįtampių problemos“. Pranešimus skaitė lektoriai iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, taip pat mūsų šalies mokslininkai bei žaibosaugos specialistai.

Sulaukta labai didelio žaibosaugos specialistų susidomėjimo. Visų pirma į konferencijas atvyko visi numatyti pranešėjai, antra, dalyvavusių vienoje ir kitoje konferencijose skaičius – per 200 žmonių. Nagrinėjamų klausimų spektras buvo labai platus – nuo apsaugos nuo žaibo Lietuvoje dabartinė situacija iki praktinių sprendimus įrengiant apsaugos nuo žaibo sistemas ir apsaugas nuo viršįtampių.

Konferencijų tikslas: supažindinti specialistus su šiuolaikiniais žaibosaugos sistemų sprendimais; aptarti naujų žaibosaugos idėjų praktinio įdegimo problemas ir perspektyvas; aptarti žaibosaugos sistemų projektavimo, montavimo ir eksploatavimo problemas.

Artimiausiuose žurnalo„Elektros erdvės“ numeriuose bus pateikti kai kurių objektų žaibosaugos pavyzdžiai. Šioje publikacijoje, remiantis konferencijos dalyvių pasisakymais ir diskusijomis, įvardysime bendrąsias žaibosaugos problemas Lietuvoje.

Apie žaibosaugą Siekiant apsaugoti žmogų ir jo būstą nuo pavojingų ir kenksmingų žaibo poveikių, žaibosaugos klausimai turi būti sprendžiami projektuojant, montuojant ir eksploatuojant pastatus arba statinius.

Pagal tarptautinę praktiką žaibosaugos sistemos skirstomos į: Išorinę apsaugą, t. y. apsaugą nuo tiesioginio žaibo smūgio, įskaitant žaibo priėmiklius, žaibo srovės nuvediklius, ekranus ir įžeminimą. Įrengiant pastatų ir statinių išorinę žaibosaugą parenkamas žaibo priėmiklio tipas, jo aukštis, optimali pastatymo vieta, žaibo srovės nuvedimo (įžeminimo) laidininkai, jų išdėstymas, geometriniai matmenys, įžemiklių konstruktyvinis atlikimas ir

Nr. 5 (23) 2008

Apie žaibosaugos projektavimo problemas (KTK, 2008-10-16) kalba inžinierius elektrikas L. Valatka

Žaibosaugos konferencijos atidarymas

sujungimas. Šie elementai turi būti atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms, elektriniams, elektromagnetiniams ir mechaniniams poveikiams ir turi funkcionuoti daug metų.

Vidinę apsaugą, t. y. apsaugą nuo aukšto potencialo indukavimo arba perdavimo ir žaibo elektromagnetinio impulso poveikio, vykdomą potencialų suvienodinimo sistemos pagalba, naudojant impulsinių viršįtampių iškroviklius ir ribotuvus.

Jautrūs viršįtampiams yra serveriai, modemai, telekomunikacijų, relinės apsaugos, automatikos įranga. Didelės amplitudės viršįtampių poveikio rezultatas – sugadinta elektroninė ir elektrotechninė įranga, izoliacijos užsidegimas ir gaisro kilimo galimybė. Impulsinių viršįtampių vertei turi įtakos tinklo pobūdis ir jo charakteristikos, atstumas tarp žaibo pataikymo vietos ir saugomos įrangos, įžeminimo tipas ir jo varža, vidaus tinklo šakotumas, maitinimo šaltinių parametrai.

Būtinas išorinės žaibosaugos elementas – potencialų suvienodinimo sistema. Šiuo metu potencialų suvienodinimo sistema yra privaloma ir Lietuvoje naujiems arba rekonstruojamiems statiniams. Šiuolaikinės žaibosaugos priemonių kompleksas turi užtikrinti: žmonių apsaugą; objekto apsaugą nuo terminio ir mechaninio žaibo poveikio; elektros įrenginių, telekomunikacinių, elektroninių ir inžinerinių sistemų apsaugą nuo antrinių žaibo poveikių;

elektromagnetinės aplinkos pagerinimą. Šiuo metu egzistuoja keli šiuolaikinės žaibosaugos įdiegimo keblumai: tai mažai paplitusi, reikalaujanti papildomų finansinių investicijų elektros energetikos sektoriaus kryptis; turi būti parengti kvalifikuoti ir techniškai išprusę specialistai, kurie galėtų kompleksiškai spręsti žaibosaugos ir elektromagnetinio suderinamumo klausimus.

Apie žaibosaugos projektavimą Žaibosaugos sistemos turi būti projektuojamos atsižvelgiant į pačias nepalankiausias sąlygas. Šiuo metu žaibosaugos projektus Lietuvoje rengia įvairios organizacijos, biurai, dirbtuvės, tarp jų buvusieji ir esami projektavimo institutai, firmos, parduodančios žaibosauginę produkciją arba ją montuojančios.

Techninių žaibosaugos sprendimų gali būti daug, todėl pasirinktų tikslingų variantų kokybė priklauso nuo projektuotojo gabumų ir patirties bei informacinio aprūpinimo. Šiuo metu Lietuvoje žaibosaugos srityje juntamas informacijos stygius, trūksta skaičiavimo metodikų, teorinio kai kurių klausimų pagrindimo. Dar nėra bendro dokumento, kuriame būtų pateikta visa reikalinga informacija apie objektų žaibosaugą.

Elektros energetikos objektų apsauga nuo atmosferinių ir vidinių viršįtampių įrengiama vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių XVI skyriaus reikalavimais. Kitų objektų, išskyrus pastatus, kuriuose naudojamos ir gaminamos sprogstamosios medžiagos

P. Respondek (Vokietija) pristato pakeitimus naujame europiniame standarte EN 62305

ir radijo bei televizijos antenos, radiotransliacinės linijos, apsauga nuo žaibo vykdoma pagal RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ reikalavimus.

Pastarasis dokumentas yra sutrumpinta SSSR įsigaliojusi nuo 1988 m. liepos 1 d. darbinio dokumento „Инструкция по устройству молниезащиты зданий и сооружений, РД 34.21.122-87“ lietuviškoji versija. Į lietuvių kalbą nebuvo išverstas šios instrukcijos priedas „Пособие к инструкции по устройству молниезащиты зданий и сооружений“.

Tuomet kai kurie klausimai, kylantys žaibosaugininkams, savaime išnyktų.

Minimuose dokumentuose pagrindine objektų apsaugos nuo žaibo priemone laikomas žaibo priėmiklis ir įžeminimas, t. y. išorinės žaibosaugos buvimas.

Kitas aspektas – šiame dokumente nekalbama apie vidinę žaibosaugą ir potencialų suvienodinimą.

Kitas dokumentas, kuris šiuo metu galioja Lietuvoje, yra statybos techninis reglamentas STR 20106:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“, kuriuo oficialiai buvo įteisintas aktyviųjų žaibolaidžių naudojimas Lietuvoje. Tokių žaibo priėmiklių bandymai

17

18

Elektros Erdvës

a) b) Netinkamas žaibo priėmiklių įrengimas: a) „modifikuotas“ aktyvusis žaibolaidis, b) kas ką saugo?

parodė, kad šie priėmikliai faktiškai dirba kaip strypiniai tam tikro aukščio žaibo priėmikliai. Apie šių žaibolaidžių naudojimo efektyvumą iki šiol vyksta mokslininkų diskusijos.

Reglamente, be aktyviosios apsaugos nuo žaibo sistemos aprašymo, pateikiami reikalavimai, įvertinus šiuo metu naudojamas montavimo technologijas ir gaminamus statybos produktus, įžeminimo laidininkams, įžeminimo įrenginiams ir specialiosioms priemonėms apsaugai nuo žaibo. Todėl reglamento nuostatomis naudojamasi projektuojant arba montuojant klasikines žaibosaugos sistemas. Dalis žaibosaugos projektuotojų savo darbe remiasi atitinkamais IEC arba DIN standartais. Reikia pastebėti kad tarptautinių žaibosaugos standartų (IEC 61024) ypatumas tas, kad juose ne smulkiai aprašomi taikomųjų žaibosaugos uždavinių sprendimai, bet pateikiama tų uždavinių sprendimų metodika, paliekant tam tikrą sprendimų priėmimo laisvę.

Parengtų žaibosaugos projektų analizė rodo, kad šiuo metu vidaus žaibosaugai dar skiriama mažai dėmesio. Todėl tokių objektų žaibosaugos sistemos netenkina dabartinių elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų. Tai susiję ir su nepakankamomis mūsų specialistų žiniomis. Atsiranda sunkumų įrengiant išorinę žaibosaugą, kai pastatai rekonstruojami. Kartais žaibosaugos sprendimai priimami nesiremiant konkrečia situacija. Dėl to padidėja žaibosaugos sistemos kaina.

Derinant parengtus objektų žaibosaugos projektus, projektuotojams kyla keblumų dėl architektų, ekspertų, užsakovų nepagristų reikalavimų. Dažniausiai dėl to kenčia projektų kokybė, mažėja

elektrosaugos lygis, atsiranda pavojus žaibavimo metu patekti į didelių žingsnio įtampų zoną.

Apie žaibosaugos sistemų montavimą ir eksploatavimą Kad apsaugos nuo žaibo sistema efektyviai veiktų, ji turi būti teisingai ir patikimai sumontuota. Montuojant privalu kruopščiai įvykdyti projekte numatytus reikalavimus, tiksliai išlaikyti atstumus, laidininkų skerspjūvius, žaibo priėmiklių pastatymo vietas, aukščius, jų atstumus iki galios ar duomenų perdavimo linijų ir kitų elementų.

Dažniausiai pasitaikantys išorinės

Iškroviklių gedimo pasekmės

žaibosaugos elementų montavimo defektai: nepakankamai tvirtai pritvirtinami atskiri žaibosaugos elementai; neišlaikomi atstumai, numatyti projekte, arba atskirų elementų skerspjūviai; neįvykdytos įžeminimo laidininkų išlenkimo sąlygos nusileidžiant nuo žaibo priėmiklio iki įžemintuvo; žaibosaugos įžeminimas nesujungiamas su apsauginių įžeminimų arba į žaibosaugos veikimo zoną neįvedami išsikišantys metaliniai elementai;

Nr. 5 (23) 2008

nekokybiškai sumontuotas įžemintuvas. Žaibosaugos įrenginio efektyvumas apie 90 proc. lemia, ar teisingai yra įrengti žaibo srovės nuvedimo laidininkai ir atliktas žaibo priėmiklio įžeminimas.

Tačiau praktikoje dažnai netinkamai atliekami žaibo srovės nuvediklių ir įžeminimo įrengimo darbai, nors formalūs norminių dokumentų reikalavimai yra įvykdyti. Pavyzdžiui, žaibo srovės nuvedikliai įvesti į kotedžo rūsį, kur įrengtas įžemintuvas. Kitas pavyzdys: kotedžo stogo šildymas faktiškai suriša žaibo priėmiklį su elektros tiekimo tinklu, įžemintuvas įrengtas žmonių buvimo vietoje. Žaibui pataikius į žaibosaugos sistemą sunkios pasekmės neišvengiamos.

Išorinė žaibosauga turi būti įrengta ir priimta naudoti prieš objekto apdailos darbų pradžią, o sprogimui pavojingoms zonoms – iki technologinių įrenginių kompleksinio išbandymo. Kalbant apie iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų montavimo reikalavimus jungiamųjų laidininkų ilgiai neturėtų būti ilgesni negu 0,5 m, turi nebūti laidų sukryžiavimų ir turi būti išlaikytas kuo didesnis atstumas tarp įeinančio ir išeinančio laidininkų. I (B) klasės iškrovikliams turi būti paliekama kuo daugiau erdvės, nes veikiami žaibo impulso gali kibirkščiuoti ir degti. Žaibosaugos sistemos kritiniais ruožais laikomi elementai, veikiami didelių mechaninių jėgų, iškrovikliai, kabelių ir vamzdynų ryšiai su potencialų suvienodinimo sistema.

Kad apsaugos nuo žaibo sistema dirbtų efektyviai, žaibosaugos įrenginiai turi būti reguliariai apžiūrimi ir tikrinami.

Apžiūrų ir patikrų apimtys yra pateiktos reglamente STR 20106:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ ir RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“.

a) b) ŽS patikros: a) įžemintuvo varžos matavimai, b) viršįtampių ribotuvų patikra.

Žaibosaugos sistemos turi būti projektuojamos atsižvelgiant į pačias nepalankiausias sąlygas.

Praktikoje patikros metu tikrinama, ar įrengtas žaibolaidis, išmatuojama įžemintuvo varža, tačiau ar jo veika efektyvi, nelabai rūpinamasi. Taigi žaibosaugos patikrai turi būti skiriamas reikiamas dėmesys.

Atskiro dėmesio reikalaujantys klausimai 1. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai per mažai in­for­ muo­ja­mi apie žai­bo pa­vojų ir per mažai ap­mo­ko­mi, kaip ap­si­sau­go­ti nuo to­kių gam­tos reiški­nių.

2. Per mažai tech­ninės ir moks­linės li­te­rat­ūros, api­ben­dri­na­nč­ios kitų šalių ir Lie­tu­vo­je sukauptą pa­tirtį ap­sau­gant nuo žai­bo įvai­rios pa­skir­

Prof. A. Sowa (Lenkija) atsakinėja į konferencijos dalyvių klausimus

ties sta­ti­nius, ypač la­bai svar­bius Lie­tu­vai stra­te­gi­nius, tu­ri­nč­ius sa­vo spe­ci­fi­ką ener­ge­ti­kos ob­jek­tus.

3. Būti­na rasti lėšų ir išversti į lietuvių kalbą ap­sau­gos nuo žai­bo LST EN 62305 stan­dar­tus ir pa­reng­ti nau­jas žai­bo­sau­gos pro­jek­ta­vi­mo ir įren­ gi­mo in­struk­ci­jas.

4. Būti­na pradėti ak­ty­viai kaup­ti medžia­ gą apie ak­ty­viųjų žai­bo­laidžių efek­ ty­vu­mą Lie­tu­vo­je.

5. Įvertinus tai, kad žaibosaugos įrengimo defektai dažniausiai pasireiškia ne iš karto, o tik žaibo smūgio metu, žaibosaugos sistemas leisti įrengti tik specialiai apmokytam elektrotechniniam personalui.

Demonstruojamas naujas viršįtampių ribotuvas

19

20

Priešgaisriniai tinkleliai Pa s tat ų k o m u n i k a c i j o s , y pa č d e g ū s e l e k t r o s k a b e l iai i r va m z d žiai vi s u o s e pa s tat u o s e k e l ia d i d e l ę g ai s r o r i z i k ą . E s a n t t r u m pa j a m j u n g i m u i , j ie u ž s i d e g a i r t u o m e t d ė l s av o d e g u m o d a r pa g r ei t i n a g ai s r o p r o c e s ą i r t e m p e r at ū r o s k i l i m ą . Tai p pat j ie s k l ei d žia n u o d i n g u s d ū m u s . P r i k l a u s o m ai n u o š i ų k o m u n i k a c i j ų i š ve d ži o j i m o s i s t e m o s , g ai s r a s j o m i s g a l i g r ei tai i š p l i s t i p o vi s ą pa s tat ą .

Kadangi pastatai ir jų įranga tampa vis modernesni, kabelių pastatuose vis daugėja. Tai didelė naujų statinių problema. Reikalą dar labiau apsunkina tai, kad tame pačiame pastate dažniausiai dirba keletas rangovų, kurie kiekvienas savo komunikacijas tiesia atskirai, todėl jei šis procesas nebus tinkamai prižiūrimas ir koordinuojamas, užtikrinti tinkamą priešgaisrinę apsaugą bus sunku.

Kabelių priešgaisrinė apsauga

daug greičiau nei liepsna, tai didelė jų sankaupa gali sukelti sprogimą.

Priešgaisrinė kabelių apsauga yra labai svarbi užduotis. Kadangi degūs elektros gabeliai yra ypač geri laidininkai, taigi liepsna jais plinta labai sparčiai ir gaisras išplinta žaibiškai. Tačiau ne vien degūs kabeliai kelia pavojų. Vienas iš didžiausių kabelių keliamų pavojų yra nuodingi dūmai, kuriuos skleidžia degantys ar smilkstantys kabeliai.

Kalbant apie priešgaisrinę kabelių apsaugą labai svarbu paminėti tai, kad nuo ugnies ar aukštos temperatūros besilydydami kabelių apvalkalai dažnai sukelia trumpąjį jungimą, o dėl to dažnai labai apsunkinami gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbai visame pastate.

Taigi būtina apsaugoti kabelius nuo ugnies taip, kad trumpasis jungimas įvyktų kiek įmanoma vėliau arba visai neįvyktų.

Net 90 proc. mirtinų gaisro padarinių sukelia ne pati liepsna, bet nuodingi dūmai, taigi aišku, kad net ir nedegūs kabeliai kelia šį pavojų. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma kabelių pastatuose paprastai tiesiami koridoriuose, kuriuose taip pat yra ir gelbėjimosi takai, galima teigti, kad tai labai pavojinga žmonėms.

Dūmai kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir pastatams. Susidaro koroziškos dujos, veikiančios pastato konstrukcijas. Be to, dėmės, atsiradusios nuo dūmų, yra labai sunkiai uždažomos. Prekės degančiuose sandėliuose dažnai taip pat nesudega, bet negrįžtamai sugadinamos dūmų poveikio.

O kadangi dūmai paprastai plinta

Ši problema ypač aktuali senesniuose pastatuose, kur yra degūs kabeliai, be to, ne visur įrengtos ugniasienės. Taip pat tokiuose pastatuose toli gražu ne visada yra tvarkinga elektros instaliacija. O net trečdalis visų gaisrų kyla būtent dėl netvarkingos elektros instaliacijos.

Bene paprasčiausia ir efektyviausia kabelių apsauga pasiekiama naudojant priešgaisrinį tinklelį Specialiu tinkleliu, padengtu priešgaisrine išsipučiančia medžiaga, apjuosiamas visas kabelių ryšulys ar latakas, o tinklelio kraštai susegami specialiomis metalinėmis kabėmis. Nuo liepsnos ar aukštos temperatūros priešgaisrinė medžiaga išsipučia ir aklinai uždaro visas tinklelio akutes, tokiu būdu apsaugodama kabelius nuo degimo ir lydymosi.

Nr. 5 (23) 2008

Pagrindinis šios sistemos privalumas – lengvas, greitas ir švarus darbas.

Toks tinklelis gali būti ypač gerai panaudojamas apsaugoti automatikai, garantuojančiai gyvybiškai svarbias pastatui funkcijas, net iki 180 min. Šiuo metu siūlome du produktus kabelių apsaugai:

HAPUFLAM priešgaisrinis tinklelis Apsauga iki 180 min.

Lankstus (gali visur prisitaikyti prie formų) Lengvas (nereikalingi papildomi tvirtinimai kabelių kanalams) Akytas (išleidžia darbinę kabelių šilumą) Lengvai nuimamas (bet kada galima nuimti ir pakeisti ar pakloti naujus kabelius) Stabdo gaisro plitimą (pvz., dėl trumpojo jungimo ar pan.)

Paprastas ir pigus montavimas Montuojant neteršiama aplinka Nereikia valyti kabelių Nereikalinga priežiūra (išskyrus pakeitimą po gaisro)

BC priešgaisrinis audinys Apsauga iki 90 min.

Lankstus (gali visur prisitaikyti prie formų) Lengvas (nereikalingi papildomi tvirtinimai kabelių kanalams) Lengvai nuimamas (bet kada galima nuimti ir pakeisti ar pakloti naujus kabelius) Stabdo gaisro plitimą (pvz., dėl trumpo jungimo ar pan.)

Paprastas ir pigus montavimas Montuojant neteršiama aplinka Nereikia valyti kabelių

Nereikalinga priežiūra (išskyrus pakeitimas po gaisro) Daug kas galvoja, kad šiame straipsnyje aprašyta priešgaisrinė apsauga – nereikalingas pinigų švaistymas, ir deja, tik po gaisro supranta, kiek buvo galima sutaupyti ir išgelbėti, įsirengus tinkamas priešgaisrinės kabelių apsaugos priemones. Rekomenduojame visada atsižvelgti į pastatui nustatytus reikalavimus ir kreiptis į specialistus, galinčius pasiūlyti tinkamas priešgaisrinės apsaugos sistemas.

UAB „Eksterjero centras“ S. Žukausko g. 20, LT-08234 Vilnius Tel. (8 5) 266 0170, faks. (8 5) 266 0177 E. p. info@exterus.lt www.exterus.lt

21

Naujųjų metų!

Urho Tuominen Oy

www.utu.lt

Elektrotechnikos profesionalas

Darbingų ir prasmingų

Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai UPS „General Electric Digital Energy“ (GEDE) užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje ne­ pertraukiamos srovės šaltinių (UPS) ir jiems reikalingos programinės įrangos gamybo­ je. GEDE – tai tarptautinė organizacija, veikianti daugiau nei 80 šalių ir turinti 30 metų patirtį elektros energijos apsaugos versle. Ji turi išimtinę teisę tiekti UPS korporacijai IBM. GEDE – oficialus Olimpinių žaidynių partneris tiekiantis plataus spektro gaminius ir paslaugas, kurios užtikrina sėkmingą žaidynių organizavimą ir eigą.

Aukštos kokybės GEDE nepertraukiamos srovės šaltiniai ir programinė įranga užtikrina kontroliuojamą ir saugų elektros energijos tiekimą. Kompanijos produktai, t. y. UPS nuo 500 VA iki 4 MVA, atitinka EN, DIN, IEC, SN, VDI, VDS, EMC standartus, susijusius su UPS keliamais reikalavimais, jų gamybai suteiktas ISO 9001 kokybės sertifikatas.

Visiems nepertraukiamo maitinimo šaltiniams suteikiama nemokama programinė įranga ir 1–3 metų garantija (priklausomai nuo modelio) GT serijos modeliai gali būti pastatomi ar montuojami į 19” kompiuterines spintas (3U) Modeliai 10kVA /6kVA Papildomi akumuliatorių blokai (3U), akumuliatoriai keičiami neatjungiant UPS nuo apkrovos.

RPA™ lygiagretaus dubliavimo galimybė – sistemos stabilumui užtikrinti RS232 ir vartotojo sąsaja kaip standartas SNMP tinklo plokštė UPS būsenos stebėjimui per tinklą (papildomai)

EP serijos modeliai gali būti pastatomi ar montuojami į „19” kompiuterines spintas (2U) Modeliai 700 – 1000 – 2000 ir 3000 VA Papildomi akumuliatorių blokai (2U), keičiami neatjungiant UPS nuo apkrovos.

Gali būti panaudotas kaip dažnio keitiklis (veikia ir RPA™ režimu)

Plačios įėjimo įtampos/dažnio ribos 115~300V (AC) /(46~54 Hz) –50 Hz dažnių ruože.

Grįžtamojo ryšio apsauga (Feed Back Protection)

Programuojama išėjimo įtampa 220/230/240 V

Garantija – 24 mėn.

RS232 , USB ir vartotojo sąsaja kaip standartas SNMP tinklo plokštė UPS būsenos stebėjimui per tinklą (papildomai) Mikroprocesorinis valdymas „Šaltas startas“ apsaugos nuo akumuliatorių išsikrovimo Garantija – 24 mėn.

UPS topologija 1. Off line tipo nepertraukiamo maitinimo šaltiniai. Jie kontroliuoja maitinimo įtampos parametrus ir, jeigu jie nukrypsta nuo apibrėžtų ribų, UPS persijungia į akumuliato­ rių režimą. GEDE off line tipo UPS negamina.

2. Line interactive tipo nepertrau­ kiamo maitinimo šaltiniai. Šiuose UPS, be akumuliatorių ir inver­ terio, dar įmontuotas ir įtampos

stabilizatorius, kuris keičia išėjimo įtampos parametrus, priklausomai nuo įėjimo įtampos pasikeitimo.

Stabilizatorius sumažina UPS per­ sijungimų į rezervinio maitinimo režimą skaičių, kai įėjimo įtampos parametrai dažnai keičiasi, todėl padidėja akumuliatorių tarnavimo laikas. GEDE gamina ML ir Match serijos line interactive tipo UPS. 3. On line tipo nepertraukiamo maitinimo šaltiniai. Šie įrenginiai

dar gali būti vadinami double conversion (dvigubas konvertavimas) technologijos nepertraukiamo maitinimo šaltiniais. On line tipo UPS užtikrina pilną apkrovos ap­­ sau­gą nuo įvairių maitinimo tinklo parametrų nukrypimo. Dėl dvigubo konvertavimo technologijos inver­ teris iš išlygintos srovės pagamina naujos kokybės išėjimo srovę su naujais parametrais. Toks sprendi­ mas garantuoja vartotojui maksi­ malią maitinimo srovės ko­kybę.

GEDE gamina VH, EP, GT, LanPro, SitePro ir SG serijos on line tipo UPS. Šių metų rudenį GEDE pristatė Eu­ ropos rinkai 2 naujas vienfazių UPS sistemų serijas. Tai dvi on line tipo nepertraukiamų šaltinių serijos. GT serija išsiskiria ypač kompaktišku dizainu, 10 kVA ir 6 kVA modelių aukštis tik 3U. EP serija pasižymi kaip itin patikima ir patvari, jau užsitikrinusi gerą vardą Azijos ir Afrikos rinkose.

UAB „UTU“ Visorių g. 16, LT-08300 Vilnius Tel. +370 5 274 2827 Faks.+370 5 274 2838 www.utu.lt

24

žinynas

Elektros Erdvës

Elektrotechnikos darbų personalo kvalifikacijos vertinimo principai Šių PRINCIPŲ paskelbimu Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija NETA nori pradėti diskusiją apie elektros inžinieriaus kompetencijos lygius, jo rengimo principus.

Tekstas parengtas pagal ISSA (Tarptautinė socialinės apsaugos asociacija) leidinį Guideline for Assessing the Competence of Electrically Skilled Persons. Šiuos rekomendacinio pobūdžio principus (toliau vadinamus Rekomendacijomis) rengė specialistai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Airijos, Rumunijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Kroatijos, Austrijos ir Ispanijos.

1. Uždaviniai Rekomendacijose pateikiami elektriko kvalifikaciją turinčiam asmeniui, vykdančiam elektrotechnikos darbus, būtinų kompetencijų vertinimo principai.

Rekomendacijos atitinka normines CELENEC nuostatas.

Jose pateikiama papildoma informacija apie įvairias elektriko kvalifikaciją turintiems asmenims taikomas nacionalines nuostatas.

2. Sąvokos Rekomendacijose vartojamos sąvokos: Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo – asmuo, turintis atitinkamą profesinį išsilavinimą, žinias ir patirtį, kuri leidžia jam analizuoti elektros keliamą riziką bei pavojus.1 Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą – asmuo, įgaliotas imtis atsakomybės už darbų vykdymą. Prireikus kai kurios pareigos gali būti pavestos kitiems asmenims.1 Asmuo, atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą – asmuo, įgaliotas imtis atsakomybės už elektros įrenginių eksploatavimą. Pagal poreikį, kai kurios pareigos gali būti pavestos kitiems asmenims.1 (Pastaba. Siekiant apriboti „eksploatavimo“ sąvoką, ji žymės tik tą laiko tarpą, kuris reikalingas darbams vykdyti).

3. Teorinio pasirengimo turinys Pavojus, kylantis vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių ir tvarkant elektros įrenginius, priklauso nuo kelių elektros įrangos ir įrenginių savybių ir nuo atliekamo darbo.

3.1. Pavojinga įtampa Ar įtampa yra pavojinga, priklauso nuo elektros srovės stiprio, tekančios pažeistoje elektros grandinėje. Elektros srovei, taip pat nelaimingo atsitikimo atveju, galioja Omo dėsnis: kuo įtampa yra aukštesnė, tuo stipresnė yra srovė.

Srovė, viršijanti ribinę reikšmę, gali sukelti elektros šoką ir antrinį nelaimingą atsitikimą, kurie gali būti pavojingi (tačiau dažniausiai nekeliantys pavojaus gyvybei). Palyginti ir nedidelės, mažesnės nei 50 V kintamosios srovės (AC) įtampos ir 120 V nuolatinės srovės (DC) (pagal HD 384-4-41) įtampos poveikis, priklausomai nuo nelaimingo atsitikimo priežasties, yra pastebimas. Įtampa kontakto metu, kai viršijama nuotėkio srovės riba (maždaug 10 mA), laikoma pavojinga. Kai darbo sąlygos, palyginti su įprastinėmis, nėra labai kritinės (pvz.,

1

Žr. 9 punktą.

uždara erdvė), apie 50 V (AC) įtampa žmogaus organizmui pavojaus nesukelia.

Jeigu kūnu prateka srovė, esant įtampai didesnei už saugią (didesnei nei 50 V AC), pasitaiko mirties atvejų. Šią ribinę vertę patvirtina ir nelaimingų atsitikimų statistika. Dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta esant įprastinei 230 V įtampai – tai atitinka žemosios įtampos skirstomosios įrangos, pvz., mechanizmų, prietaisų ir aparatų, darbą.

3.2. Įtampos lygiai Tarptautiniu mastu įtampos lygiai pagal vardines UN vertes skirstomos į: žemąją įtampą: iki 50 V (AC) ir 75 V (DC), pvz., SELV, PELV grandinės (žr. HD 384-4-41) , ELV nuo 50 V iki 1000 V (AC) ir nuo 75 V iki 1500 V (DC); aukštąją įtampą (įtampos vertė (AC), didesnė nei 1000 V).

3.3. Elektros srovės rūšys Dauguma elektros įrenginių, sumontuotų žemosios ir aukštosios įtampos zonose, maitinami kintamąja srove.

95 proc. nelaimingų atsitikimų yra sukelti kintamosios elektros srovės poveikio. Didžiąją jų dalį sukelia 50 Hz dažnio srovė.

Kita dalis nelaimingų atsitikimų nutinka geležinkelio zonose, kur yra kitoks dažnis (pvz., 16 2/3 Hz).

Palyginimui: nuolatinė elektros srovė naudojama tik kai kuriuose technologiniuose įrenginiuose (pvz., geležinkelyje ar elektros filtruose). Nuolatinės elektros srovės sukelti nelaimingi atsitikimai sudaro tik nedidelę visų nelaimingų atitikimų dalį.

3.4. Elektros keliamas pavojus 3.4.1. Poveikis žmogaus organizmui Priklausomai nuo elektros traumą sukėlusio elektros šaltinio, toliau nurodyti tiesioginiai ir netiesioginiai žalingi padariniai.

Nelaimingus atsitikimus, kai srovė organizmą veikia trumpai, – daugiausia žemosios įtampos zonose, – sukelia neigiamas srovės poveikis, ypač kai srovė veikia jautrius audinius (nervus, raumenis, širdį). Yra žinoma, kad visos žmogaus kūno funkcijos (valingos ir nevalingos) prasideda jutimu, dirginimu bei dirginimo plitimu ir baigiasi biologinio-elektrinio pobūdžio fizinių-cheminių procesų sukėlimu raumenyse. Raumenis kontroliuoja sudėtinga nervų sistema, kuri priklauso nuo paties organizmo srovių reguliaraus pulsavimo mechanizmo. Iš išorės organizmą veikiančios srovės, viršijančios tam tikras vertes, gali sužaloti jo funkcijas.

žinynas Jeigu srovė organizmą veikia ilgai arba yra stipri, pvz., kai elektros trauma įvyksta organizmą veikiant aukštosios įtampos srovei, dėl elektros sukelto karščio srovės tekėjimo kelyje (kuris primena elektrinio šildytuvo spiralę), organizmui dėl vidinių nudegimų gali būti sukelti neigiami šiluminio poveikio padariniai.

Srovės tekėjimas kūnu fiziologiniu požiūriu paprastai nėra žalingas, tačiau gali sukelti nekontroliuojamus judesius, o pastarieji – antrines traumas (kritimą nuo kopėčių, rankos pakreipimą prie besisukančių mechanizmų arba sumušimus dėl stipraus reflekso sukeltų judesių).

Po elektros traumos labai svarbu žinoti, kokia srovė prateka nukentėjusiojo kūnu. Blogiausiu atvejų, kūno varžą galima įvertinti maždaug 1000 Ω (tarp galūnių).

Vadinasi, susiejant standartinę 230 V įtampą pagal Omo dėsnį I=U/R su minėta srovės verte, nukentėjusiojo kūnu gali tekėti 230 mA srovė. Dažniausiai pažeistos grandinės mažesnę srovę dar sėkmingai atlaikys grindų ar nukentėjusiojo batų varža ir iš pradžių labai didelė kūno varža, todėl srovės stipris bus gerokai mažesnis už pirmiau nurodytą vertę. Tačiau 230 mA srovė turi būti laikoma apytikre, vertinant žemosios įtampos sukelto nelaimingo atsitikimo pavojų.

Fiziologinis elektros srovės poveikis žmogaus organizmui priklauso ne tik nuo srovės stiprio, bet ir nuo šio poveikio trukmės. Tarp nepavojingos srovės, veikiančios organizmą, vertės ir srovės trukmės egzistuoja netiesinis ryšys.

Trumpalaikis didelės vertės elektros srovės poveikis nesukelia neigiamų pasekmių, palyginti su ilgalaikiu.2

3.4.2. Elektros lanko keliamas pavojus Elektros lanko sukeltos elektros traumos sąlygoja šiluminio pobūdžio pažeidimus. Jeigu tuo metu nėra kitokio srovės poveikio, šie pažeidimai panašūs į atviros liepsnos sukeltus nudegimus.

3.4.3. Reikalavimai personalui Kadangi labai svarbu, kad personalas griežtai laikytųsi nurodymų ir darbo tvarkos, reikia įvertinti asmeninius žmogaus bruožus. Jei būtina dirbti grupėje (tai ypač taikytina sistemoms, kurių vardinė įtampa viršija 1000 V), darbuotojams reikia pasikliauti savo bendradarbiais.

Fiziniai ir protiniai reikalavimai, saugiai atliekant darbus, yra ypač svarbūs, pvz., aukščio baimė, daltonizmas, darbo grupėje kompetencijos.

3.5. Pirmoji pagalba Elektriko kvalifikaciją turintiems asmenims būtina išlaikyti pirmosios pagalbos, įskaitant širdies-plaučių gaivinimą, kursą ir mažiausiai kas trejus metus atnaujinti žinias.

Europos reanimacijos taryba (European Resuscitation Council) rengia bendrųjų gyvybės palaikymo priemonių rekomendacijas (žr. www.erc.edu/).

4. Specifiniams darbams atlikti būtinos žinios ir patirtis Teorinių žinių ir praktinės patirties atitinkamoje elektrotechninės veiklos srityje kiekis nurodytas toliau pateiktuose pavyzdžiuose. Jeigu teorinės žinios ir (arba) praktinė patirtis jau įgyti su ankstesne profesija, į juos taip pat galima atsižvelgti vertinant elektrotechnikos darbuotojo kompetencijas.

Perduodant darbų vykdymą subrangovams, reikia patikrinti, ar pagal įstatymų reikalavimus subrangovas gali vykdyti šiuos darbus. Kiekvieno subrangovo darbuotojo tikrinti nereikia. Būtina, kad už darbų vykdymą atsakingas asmuo darbo vietoje kalbėtų nacionaline kalba. `

4.1. Žemosios įtampos įrenginiai Profesinės žinios apie žemosios įtampos įrenginius sudaro 2

Žr. 9 punktą.

Nr. 5 (23) 2008

elektriko kvalifikaciją turinčio asmens mokymo pagrindą ir pagal tai toliau apibūdinamos pagrindinės žinios, būtinos atitinkamiems darbams atlikti. Elektriko kvalifikaciją įgyjantys asmenys turi būti išsamiai susipažinę su elektros įrenginių keliamais pavojais ir būtinomis saugos priemonėmis.

Be to, įgyjant kvalifikaciją būtina įgyti žinių apie montavimo reikalavimus, ypač apie tinkamos montavimo įrangos pasirinkimą.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė elektriko žinioms įgyti (gali būti profesinio mokymo dalis) Teorija Elektrotechnikos pagrindai Darbo vietos profesinės rizikos vertinimas Apsaugos priemonių naudojimas Elektros keliami pavojai Pavojingos žmogui elektros srovės Elektros lanko Žemosios įtampos įrenginių konstrukcija Pastatų įranga Elektros oro kabelių linijos Kabelių įranga Įžeminimo įranga Elektros įrenginių eksploatavimas Įrenginių priežiūra, išplėtimas ir modifikavimas Normos ir standartai Žemųjų įtampų direktyva (73/23/EEB) Žemosios įtampos elektros įrangos montavimas (HD 384) Darnusis kabelių vadovas (HD 516) Vietinių tiekėjų įrangai taikomos normos EB 50 110 Apsaugos priemonės Tinklo sistema ir paskirtos apsaugos priemonės Pagrindinė apsauga Apsauga nuo gedimų Papildoma apsauga Montuojamos įrangos parinkimas Apsauginiai ir signalizuojantys prietaisai Elektros įrenginių montavimo medžiagos: kabeliai kištukai ir lizdai jungikliai indikatorinės lemputės Matavimo prietaisai ir skaitikliai Nuotolinio valdymo technologija Praktika Darbo vietos paruošimas Žemosios įtampos įrenginių montavimo profesinės žinios Instruktavimas ir instruktažą išklausiusių asmenų priežiūra Apsaugos priemonės vykdant darbus Įvadas ir instruktažą išklausiusių asmenų priežiūra Apsaugos priemonės vykdant darbus Penkios darbų saugos taisyklės Saugūs atstumai Darbų vykdymas esant įtampai Rankoje laikomos įrangos naudojimas Elektros įrangos montavimas ir prijungimas Elektros įrangos generuojama šiluma Vietos ir zonos, kuriose yra ypatingos aplinkos sąlygos Iš viso

Savaitės 26 20

4

1

1

26

52

25

26

žinynas

Elektros Erdvës

4.2. Elektros įrenginių montavimas pastatuose Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo atsakingas už elektros įrenginių montavimą turi sugebėti pasirinkti ir įgyvendinti montavimui taikomas apsaugos priemones. Pagrindinės iš jų – tai žmonių apsauga nuo elektros šoko.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, vykdant elektros montavimą pastatuose, įgyti Teorija Normos ir standartai Žemųjų įtampų direktyva (73/23/EEB) Žemosios įtampos elektros įrangos montavimas (HD 384); ypač HD 384-7 serijos standartai Reikalavimai elektros tiekėjų individualiems įrenginiams Apsaugos priemonės Tinklo sistema ir paskirtos apsaugos priemonės Pagrindinė apsauga Apsauga nuo gedimų Papildomas potencialų išlyginimas Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ) ≤ IDN 30 mA Montuojamos įrangos parinkimas Elektros įrenginių montavimo medžiagos: kabeliai ekvipotencialiojo sujungimo ir įžeminimo sistemos kištukai ir lizdai jungikliai indikatorinės lemputės kabelių izoliacija ir kabelių latakai Matavimo prietaisai ir skaitikliai nuotolinio valdymo technologija Praktika Darbo vietos paruošimas Profesinės žinios montuojant žemosios įtampos įrenginius Instruktavimas ir instruktažą išklausiusiųjų asmenų priežiūra Elektros įrangos parinkimas ir pritaikymas vietose ir zonose, kuriose yra ypatingos aplinkos sąlygos Iš viso

Savaitės

8 4

1

3

6

12

4.3. Elektros įrenginių naudojimas esant ypatingoms aplinkos sąlygoms ir ypatingam pavojui Elektros įrenginių darbas esant ypatingoms aplinkos sąlygoms gali sukelti padidintą pavojų. Šiomis sąlygomis (pvz., statybvietėse, fermose, perdirbimo pramonės įmonėse) elektriko kvalifikaciją turintis atsakingas asmuo turi imtis papildomų apsaugos priemonių.

Be pagrindinių kompetencijų, elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi žinoti būtinas apsaugos priemones dirbant tokiose vietose.

Be profesinio pasirengimo, būtinos ir praktinės montavimo žinios (pvz., apsauga nuo vandens, dulkių, cheminių medžiagų poveikio, ir kt.).

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, vykdant elektros montavimą ypatingoms aplinkos sąlygoms, įgyti Teorija Pagrindinės elektrotechnikos žinios ir jų taikymas dirbant įvairiose zonose Ypatingų darbo sąlygų vietų profesinės rizikos vertinimas Apsaugos priemonių pasirinkimas ir naudojimas Elektros keliamas pavojus Padidintas elektros keliamas pavojus Žemosios įtampos įrenginių ypatingose zonose konstrukcija Uždaros laidžios zonos Statybvietės Fermos Laivų statyklos Papildomos ypatingųjų elektros įrenginių veikimo nuostatos Normos ir standartai Žemosios įtampos elektros įrangos montavimas(HD 384-7) (ypatingieji įrenginiai ar vietos) EN 50110 EN 50191 Apsaugos priemonės Papildomas potencialų išlyginimas Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ) ≤ IDN 30 mA Apsauginės užtvaros SELV Temperatūros stebėjimas Montuojamos ir jungiamosios įrangos parinkimas Apsauginiai ir signalizuojantys prietaisai Elektros laidai su IP apsauga kabeliai ir schemos kabelių izoliacija, kabelių loviai ir nukreipimas (mechaninė apsauga) kištukai ir lizdai jungikliai Įrenginiai (pvz., mechanizmai, rankoje laikomos įrangos naudojimas, indikatorinės lemputės, ritininiai kabelio ilgintuvai) Praktika Žemosios įtampos įrenginių montavimas ypatingose zonose Galimų mechaninių įtempimų žinios Iš viso

Savaitės

12 4

2

2

4

6

18

žinynas

Nr. 5 (23) 2008

4.4. Apsauga nuo gaisro ir sprogimo

4.5. Elektrinės bandymų stotys

Zonoms, kuriose kyla sprogimo ir gaisro pavojus, taikomi ypatingi reikalavimai. Tai taikoma pasirenkant specialias montavimo ir apsaugines medžiagas nuo sprogimo ir gaisro.

Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi gebėti, remdamasis preliminariais ir reguliariais tikrinimais, įvertinti būtinų apsaugos priemonių efektyvumą.

Bandymų laboratorijose ir eksperimentinėse stotyse elektros šaltiniai kelia didelį pavojų, nes bandytojų užduotys nuolat kinta ir įtampą turinčios dalys gali būti lengvai prieinamos.

Todėl atliekant elektrotechninio pobūdžio darbą, be žinių apie saugą, būtinos gilesnės žinios apie apsaugos priemones, saugos reikalavimus atliekant bandymus, saugų bandymo planavimą.

Galimas įgyjamos kvalifikacijos (mokymo) turinys pateiktas lentele.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, susijusiems su apsauga nuo gaisro ir sprogimo, įgyti Teorija Normos ir standartai 1994 m. kovo 23 d./2000 m. sausio 26 d.

Direktyva 94/9 EB, susijusi su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis Gairės 1999/95/EG ATEX 137 IEC 61241 IEC 61340 EN 50014 EN 50018 EN 50264 EN 50272 EN 60079 EN 60695 EN 60519 HD 516 Darnusis kabelių vadovas Vokietijoje papildomai: VDE 0132 Priemonės, kurių reikia imtis kilus gaisrui elektros įrenginiuose arba netoli jų.

Pagrindinės žinios Gaisrai ir gaisro klasės Priežiūros pakopos LSĮ Atstumai ir plitimo atstumai Izoliavimas Saugumas ir srovės grandinių stebėsena Matavimo tvarka Temperatūros matavimas Oro srovė Apsaugos priemonės Vėjarodžio relė Temperatūros stebėsena Priešgaisrinė signalizacija ir dūmų davikliai Gaisro stebėsena Praktika Pagrindinės žinios Papildomos žinios pagal užduoties tipą Pavyzdžiai: Avariniai išėjimai ir evakuaciniai planai Prietaisai, perspėjantys apie sprogią aplinką bei deguonies lygį matuojantys prietaisai Iš viso

Savaitės

10 5

2

1 2

8 7 1

18

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, susijusiems su elektrinės įrangos įrengimu ir naudojimu, įgyti Teorija Normos ir standartai EN 50191 Elektrinės bandymų įrangos įrengimas ir naudojimas.

EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai.

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai.

EN 50110, ypač A priedas.

Apsaugos priemonės Apsauginės užtvaros Papildomas potencialų išlyginimas Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ)≤ IDN 30 mA Vietos izoliavimas LSĮ SELV / PELV Matavimo tvarka U, I, R, C, L Bandymo stočių / laboratorijų konstrukcija Užtvaros, bandymo stočių žymėjimas ir identifikavimas Aukštosios įtampos Žemosios įtampos Užtvaros, laikinų bandymo stočių žymėjimas ir identifikavimas Avarinio išjungimo prietaisai Perspėjantys ženklai ir indikatorinės lemputės Įėjimo į bandymo stotis taisyklės Durų blokavimo įtaisai Apsauginiai jungikliai Avarinio išjungimo prietaisai Durų blokavimo įtaisai Pagrindinės žinios apie elektromagnetinius laukus Praktika Iš viso

Savaitės

5 1

1

1 1

0,5 0,5 8 13

Priklausomai nuo užduoties tipo, reikalingos papildomos žinios, pvz., apie lauko kabelių bandymą (žinios apie įrenginius, vietines užtvaras, komunikacijos galimybes, avarinį išjungimą).

27

28

žinynas

Elektros Erdvës

4.6. Elektros įrenginių pradinė ir reguliari patikra bei bandymai

4.7. Elektros įrenginių reguliarios patikros ir bandymai

Patikrą ir bandymą vykdantis asmuo turi sugebėti atlikti juos nesukeldamas pavojaus žmonėms, galvijams ar nuosavybei.

Tikrinimą ir bandymą vykdančiam asmeniui tenka didelė atsakomybė, jis turi kvalifikuotai pasirinkti būtinus matavimo ir bandymo prietaisus bei sugebėti įvertinti bandymų rezultatus.

Bandymą atliekantis asmuo taip pat turi dalyvauti nustatant tikrinimo sąlygas (žr. IEV 826-07-02).

Patikrą ir bandymą atliekantis elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi sugebėti atlikti taip, kad veikiantys ir bandomi įrenginiai nepadarytų žalos žmonėms, galvijams ar nuosavybei.

Elektros įrenginių patikrą ir bandymus turi atlikti elektriko kvalifikaciją turintis asmuo, vadovaudamasis galiojančiomis normomis ir standartais, ypač darbų saugos srityje.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, susijusiems su elektrinės įrangos bandymu, įgyti Teorija Normos ir standartai EN 50110 EN 60204 HD 384-6 EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai.

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai.

EN 61557 Vokietijoje papildomai: BGV A3, VDE 0701 ir VDE 0702 Apsaugos priemonės Apsauginės užtvaros Darbo vietos atitvėrimas LSĮ SELV / PELV Apkrovos ir srovės ribojimas Matavimo tvarka Izoliacijos varža Dialektinis atsparumas Srovės išlydis Kontaktinė srovė Apsauginio įžeminimo varža Atstumai ir plitimo atstumai Bandymo stočių / laboratorijų konstrukcija Užtvaros, bandymo stočių žymėjimas ir identifikavimas Aukštosios įtampos Žemosios įtampos Avarinio išjungimo prietaisai Perspėjantys ženklai ir indikatorinės lemputės Naudojimo instrukcijos Praktika Papildomos žinios pagal užduoties tipą Pavyzdžiai: Rankoje laikoma įranga Elektriniai šildymo prietaisai Indikatorinės lemputės Namų apyvokos prietaisai Apsauginiai izoliuotieji įrenginiai Ypatingomis aplinkos sąlygomis (statybvietėse, uždarose patalpose) naudojami įrenginiai Iš viso

Savaitės

4 1,5

0,5

1,5

0,5

6

10

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, susijusiems su elektrinės įrangos pradine patikra, tikrinimu ir bandymu, įgyti Teorija Normos ir standartai EN 50110 EN 60204 HD 384-6 EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai EN 61557 Gedimų ir nuokrypių apskaičiavimas Vokietijoje papildomai: BGV A3 Saugos priemonės Apsauginės užtvaros Darbo vietos atitvėrimas LSĮ SELV / PELV Apkrovos ir srovės ribojimas Asmeninės apsaugos priemonės Matavimo tvarka Izoliacijos varža, vietos izoliavimas Kontaktinė įtampa Bendras darbo laikas Potencialų išlyginimas Ribinė atjungimo srovė Dialektinis atsparumas Trumpasis jungimas / perkrova Įtampos kritimas Srovės išlydis Apsauginio įžeminimo varža Pilnutinė kilpos varža Įžeminimo varža Atstumai ir plitimo atstumai Variklio apsukų kryptis Evakuaciniai ir avariniai išėjimai Žymėjimas ir apšvietimas Minimalus apšvietimas Praktika Papildomos žinios pagal užduoties tipą Pavyzdžiai: Būtina adaptacija Įrenginių tikrinimas ir bandymas pagal techninius įrašus Tikrinimas Bandymas Matavimas Būtinos matavimo darbo tvarkos parinkimas ir įvertinimas Iš viso

Savaitės

10 4

2

3

1 6

16

žinynas

Nr. 5 (23) 2008

4.8. Matavimai ir kontrolė. Kontrolinės (automatinės) technologijos Matavimai ir kontrolė – tai montavimo ir įrenginių technologijos įvairialypė dalis. Kad būtų galima sėkmingai eksploatuoti mašinas, tikrinti elektros grandinę, vykdyti matavimus, nustatyti gedimus laboratorijose ir aplink gamybos objektą, būtinos diferencijuotos ir labai geros žinios bei patirtis.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, susijusiems su matavimais ir kontrole, įgyti Teorija Normos ir standartai EN 60204 mašinų elektros įranga, ypač EN 60204-32 elektros grandinių sauga EN 60947 Žemosios įtampos perjungimo sąrankos EN 60439 Perjungimo sąrankos EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai EN 50110 Elektrinių įrenginių eksploatavimas Apsaugos priemonės Apsauginės užtvaros Darbo vietos atitvėrimas LSĮ SELV / PELV Matavimo tvarka U, I, R, C, L Gedimų nustatymas Darbo vietos įranga Darbas su veikiančiais nedideliais ir žemosios įtampos elektros įrenginiais Užtvaros, darbo vietos žymėjimas ir identifikavimas Aukštosios įtampos Žemosios įtampos Praktika Papildomos žinios pagal užduoties tipą Pavyzdžiai: Krosnių elektros įrenginiai Žinios apie įrenginius Gaisro aptikimo sistemos Fotovoltiniai įrenginiai Žinios apie įrenginius Iš viso

Savaitės

6 2

1

elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis, vykdančius elektros skaitiklių keitimą ir t. t.

Be to, kvalifikacijai svarbios specifinės žinios apie įmonę, t. y. įmonės organizacinę struktūrą, taip pat apie elektros tinklą, vietovę, įrengimą. Negalima daryti prielaidos, kad asmuo, dirbantis tam tikroje elektros tiekimo įmonėje, be papildomo pasirengimo gali turėti tokio pat lygio kvalifikaciją kitoje elektros tiekimo įmonėje.

Darbą elektros tiekimo įmonėje gali atlikti patys įmonės darbuotojai arba subrangovai.

4.9.2. Įmonės darbuotojų kvalifikacijos vertinimas Kadangi nepriklausomas įmonės tam tikrų kvalifikacijos lygių vertinimas yra apskritai neįmanomas, darbdavys atsako už tai, kad būtų įvertinta kiekvieno asmens kvalifikacija.

Praktiškai atitinkamas vadovas vertina darbuotojo kvalifikaciją pagal neapibrėžtą procedūrą ir įgalioja jį atlikti tam tikras užduotis. Daug svarbesnis yra profesinis pasirengimas (pvz., elektriko ar elektronikos inžinieriaus kvalifikacija ir energetikos bei statybų specializacija), nes kiekvieną kvalifikacinį lygį tokiu atveju galima greičiau ir geriau pasiekti tobulinant kvalifikaciją ir plečiant įgūdžių spektrą.

Kai kuriems darbams atlikti būtinos įmonės kvalifikacijos kėlimo programos (pvz., dirbant esant įtampai) ir įmonės viduje rengiamas egzaminas (jungimo veiksmams atlikti), kurių metu objektyviai įvertinama kvalifikacija.

4.10. Elektros energijos paskirstymas aukštosios įtampos įrenginiuose 2 1

6

12

4.9. Elektrinio lauko pasiskirstymas žemosios įtampos įrenginiuose 4.9.1. Bendrosios nuostatos Kadangi žemosios įtampos zonose elektros energiją tiekiančiose įmonėse reikia vykdyti įvairius darbus, asmenims, kurie juos atlieka, būtinas specialus pasirengimas. Tai reiškia, kad, pvz., elektriko kvalifikaciją turintis asmuo, vykdantis darbus žemosios įtampos kabelio tinklo zonoje, nebus kvalifikuotas taip pat atlikti darbus žemosios įtampos oro linijose. Siekiant užtikrinti ryšį tarp kvalifikacijos lygmens ir kompetencijos atliekant tam tikrus darbus, EN 50110 pateikti trys kvalifikacijos lygiai turėtų būti toliau atskirti. Tai reiškia, kad pagal vidaus reglamentą ir nuorodas reikės, pvz., atskirti elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis, vykdančius darbus žemosios įtampos kabelio tinklo zonoje, elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis, vykdančius darbus oro linijose, elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis, vykdančius darbus su perjungimo sąrankomis,

Aukštosios įtampos įrenginių eksploatacija reikalauja, kad asmuo turėtų daug žinių apie apsaugos priemones ir darbo tvarką, taip pat daug patirties. Be penkių saugos taisyklių taikymo, darbo vietos įrangos ir izoliavimo aspektai taip pat labai susiję su asmenų ir įrenginių sauga. Specifinių nuostatų žinios yra svarbios.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, susijusiems su aukštos įtampos įrenginiais, įgyti Teorija Normos ir standartai EN 50110 HD 637 EN 50341 EN 60652 EN 61243 Apsaugos priemonės Įžeminimo priemonės Potencialų išlyginimas Atstumai Matavimo tvarka Įtampos nebuvimo patikrinimas Įtampos tarp fazių patikrinimas Darbo vietos įranga Darbo vietų atskyrimas ir žymėjimas Eksploatavimo instrukcijos Apsauginės priemonės jungimo metu Apsauga nuo talpinio ir indukcinio ryšio Įžeminimo ir trumpo jungimo prietaisų naudojimas Praktika Papildomos žinios pagal užduoties tipą Pavyzdžiai: Kartotinio jungimo darbo tvarka (leidimas vykdyti jungimus) Darbo tvarkos dokumentavimas Iš viso

Savaitės

12 6

2

2 2

8

20

29

30

Elektros Erdvës

4.11. Papildomas pasirengimas vykdant darbus esant įtampai Kai kuriose šalyse pradinės žinios apie darbą esant įtampai yra sudėtinė pagrindinės elektriko kvalifikacijos (mokymų) dalis. Priklausomai nuo darbo tvarkos sudėtingumo, būtinas specifinis pasirengimas. Siekiant įgyti kompetencijų, reikalingų darbui atlikti esant įtampai (iki 1000 V), būtini vienos dienos mokymai ir pusės dienos praktika bei atitinkami egzaminai.

Pasirengimas darbui su aukštosios įtampos įrenginiais trunka kelias savaites.

Daugiau informacijos apie personalo atranką darbui esant įtampai galima rasti Tarptautinės socialinės saugos asociacijos (ISSA) asmenų, dirbančių su įtampa turinčiais įrenginiais, kompetencijos vertinimo gairėse (Gudeline for Assessing the Competence of Persons Involved in Live Working).

5. Su elektra nesusijusių darbų vykdymas ant arba arti elektros įrenginių Priešingai nei eksploatuojant elektros įrenginius, dirbant ant ar arti elektros įrenginių kyla elektros srovės pratekėjimo kūnu ar kibirkščiavimo pavojus. Būtiną darbą vykdančio asmens apsaugą užtikrinti organizacinėmis priemonėmis ir tinkamos darbo tvarkos parinkimu ir taikymu. Šias priemones, be abejo, turi įvertinti kompetentingas elektriko kvalifikaciją turintis asmuo.

Su elektros įrenginių eksploatacija nesusijusiais darbais ant ar arti elektros įrenginių laikomi, pvz., statybos ir montavimo darbai, žemės darbai, darbai naudojant rūgštį, dažymo ir korozijos prevencijos darbai. Šiuos darbus paprastai atlieka žmonės, neturintys elektrotechninio išsilavinimo. Kad asmenys, dirbantys su elektros įrenginių eksploatacija nesusijusį darbą, arba jų įrankiai nepatektų į pavojingą zoną, kompetentingi elektriko kvalifikaciją turintys asmenys turi parinkti apsaugos priemones.

Apsaugos priemonės, kurias turi nustatyti elektriko kvalifikaciją turintys asmenys: užtikrinti, kad darbo metu būtų išjungta įtampa; darbo metu apsaugoti įtampą turinčias dalis, uždengiant jas arba įrengiant užtvaras, ypač atsižvelgti į esamą įtampą, įrenginių pobūdį, darbų pobūdį, naudojamus įrankius, įrenginius ir prietaisus.

Jei reikalaujama, elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi taip pat įvertinti ir nustatyti, kokios reikės planuojamų vykdyti darbų priežiūros.

6. Su darbu susijusių užduočių paskirstymas Priklausomai nuo vykdomo darbo, atsakingas elektriko kvalifikaciją turintis asmuo (elektriko kvalifikaciją turintis vadovaujantysis asmuo) turi užtikrinti, kad būtų paskirstytos su darbu susijusios užduotys ir parengti nurodymai. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į darbuotojų kompetencijos lygį. Būtini pagrindiniai ir papildomi nurodymai turi būti tinkamai registruojami.

6.1. Organizaciniai įmonės reikalavimai Kad būtų laikomasi būtinų apsaugos priemonių, būtina aiškiai nustatyti užduotį ir personalo atsakomybės ribas.

Kiekviena įmonė (organizacinė struktūra) turi nubrėžti aiškias, užduotimis grindžiamas atsakomybės ribas. Personalas turi būti instruktuojamas ir, kaip reikalaujama, remtis užduotimis.

Nustatant darbų tvarką, būtina apsvarstyti ir atsižvelgti į visas vietos sąlygas. Įvadinis instruktažas apie galimus pavojus turi būti susistemintas, dokumentuotas ir atliktas atsižvelgiant į personalą.

Turėtų būti apsvarstytos ir kito pobūdžio su saugumu susijusios priemonės.

Siekiant paruošti pagal planą reikalaujamą rizikos vertinimą ir

žinynas įgyvendinti ilgalaikius tobulinimus, rekomenduojamas įmonės saugos ir sveikatos valdymo sistemos įvadas.

Sistemingi ir išsamūs saugos ir sveikatos nuostatai užtikrina ilgalaikę sėkmę. Aiškios dokumentacijos pagrindu įmanoma vykdyti nuolatinį saugos ir sveikatos vertinimą.

6.2. Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, ir asmuo, atsakingas už darbų vykdymą 6.2.1. Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, turi užtikrinti, kad vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių, būtų atsižvelgta į ypatingus su įrenginiais susijusius pavojus ir būtų užtikrintas saugus elektros įrenginių eksploatavimas.

Atsakomybė už elektros įrenginius reikalauja: specifinių žinių ir patirties; žinių apie elektros įrangą ir jos eksploatavimą; kompetencijų, leidžiančių įvertinti numatomų vykdyti darbų poveikį saugiam įrangos eksploatavimui; gebėjimo atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali kilti vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių.

Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, pagal EN 50110 yra tas asmuo, kuris vykdo darbus elektros įrenginiuose ir yra tinkamai susipažinęs su vietos sąlygomis. Tik tokiu būdu asmuo gali tinkamai ir pakankamai įvertinti situaciją. Dėl to asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, turi turėti elektriko kvalifikaciją ir įgaliojimus rengti nurodymus. Tai reiškia, kad jis gali imtis vadovaujančio asmens pareigų ir nurodyti būtinas priemones bei darbo vietos paruošimo užduotis, pvz., instruktuoti dėl jungimo operacijų; duoti nurodymus keisti elektros įrenginių eksploatacijos režimą; duoti nurodymus dėl apsaugos priemonių ir darbo būdų nustatymo; instruktuoti asmenis, atsakingus už darbų vykdymą; nustatyti ir kontroliuoti darbų eigą; koordinuoti rangovų veiklą.

Dažniausiai asmens, atsakingo už elektros įrenginius, ir asmens, atsakingo už darbų vykdymą, funkcijas vykdo tas pat asmuo.

6.2.2. Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą Paskiriamas atsakingas asmuo, kuris vykdo darbus ant arba arti elektros įenginių. Šis asmuo atsako, kad vykdant darbus būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų, taisyklių ir įmonės nurodymų.

Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą, turi atitikti šiuos reikalavimus: turėti žinių, susijusių su jam skirtų darbų vykdymu bei patirties vykdant darbus; išmanyti su jam skirtų darbų vykdymu susijusias taisykles ir standartus; gebėti įvertinti perduotus darbus; gebėti atpažinti pavojus, kurie gali kilti vykdant jam skirtus darbus.

Minėti reikalavimai reikalauja, kad asmuo, atsakingas už darbų vykdymą, turėtų elektriko kvalifikaciją. Priklausomai nuo veiklos rūšies, elektrotechniko profesijos asmuo gali atlikti už darbų vykdymą atsakingo asmens funkcijas (pvz., elektriko kvalifikacija turintis asmuo gali prižiūrėti linijų apsaugos nuo korozijos darbų vykdymą).

Kai darbus atlieka brigada, asmuo, atsakingas už darbų vykdymą, rūpinasi ir tinkamu bendradarbiavimu tarp brigados

žinynas narių. Paprastai už darbų vykdymą atsakingas brigadininkas, meistras arba grupės vadovas.

Dažnai asmens, atsakingo už darbų vykdymą, ir asmens, atsakingo už elektros montavimą, funkcijas atlieka tas pats asmuo.

7. Pagrindiniai saugos reikalavimai ir profesiniai saugos ir sveikatos nuostatai 1989 m. birželio 12 d. priimta Tarybos bendroji direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai nustatymo yra atskirų direktyvų pagrindas. Šios gairės pirmiausia taikomos tiems, kurie atsakingi už įmonės darbų saugą ir sveikatą, t. y. darbdaviams. Darbdaviai įpareigoti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą kiekvienu su darbu susijusiu atveju. Be pagrindinių profesinės saugos ir sveikatos pareigų, šiose gairėse numatomos organizacinės pareigos ir saugi įmonės organizacinė struktūra, darbo tvarka, personalo instruktavimas ir kontroliavimas. Darbuotojams skiriamos užduotys tik atsižvelgiant į jų profesinę kvalifikaciją (tinkamas darbuotojų parinkimas). Taip pat labai svarbu tinkamai ir veiksmingai instruktuoti darbuotojus profesinės saugos ir sveikatos klausimais.

Numatyta, kad darbdavys privalo kontroliuoti ir stebėti, taip pat informuoti ir konsultuoti darbuotojus. Kaip nurodoma bendrojoje direktyvoje, saugos ir sveikatos nurodymų laikymasis yra ir darbuotojo pareiga. Kiekvienas darbuotojas įpareigotas rūpintis savo sauga ir sveikata, tinkamai eksploatuoti mechanizmus, įrenginius, įrankius, pavojingas medžiagas, transporto priemones ir t. t. Naudojamos asmeninės apsaugos priemonės. Apsaugos prietaisai negali būti sugadinti ir turi būti pranešama apie saugai ir sveikatai kylančius pavojus.

EN 50110 antrą dalį sudaro bazinio standarto nacionaliniai (normatyviniai) priedai. Pagrindinio standarto dalį sudaro šiuo metu galiojantys saugos standartai ir nacionaliniai minimalių reikalavimų papildymai.

8. Kompetencijos pažymėjimas (kortelė) Kompetencijos pažymėjime (kortelėje) nurodomi šie duomenys (2 priedas): Pažymėjimo turėtojo nuotrauka Pavardė, vardas Kvalifikaciją suteikusios įstaigos pavadinimas Profesinė kvalifikacija (mokymai specializuotoje srityje) Kvalifikacinio kontrolinio egzamino išlaikymo data Įstaigos vadovo parašas Pažymėjimo turėtojas turi turėti atitinkamą elektriko kvalifikaciją šiose srityse: Žemosios įtampos įrenginiai Elektros įrenginių ir prietaisų naudojimas ypatingomis aplinkos sąlygomis ir gresiant ypatingai rizikai Gaisro prevencija ir apsauga nuo gaisro Elektrinių bandymo stočių veikimas Elektros įrenginių montavimas pastatuose Pradinė patikra ir reguliarus elektros įrenginių tikrinimas ir bandymas (pastatų elektros įrenginiai) Pradinė nestacionariųjų įrenginių patikra Matavimai, kontrolė, kontrolinės (automatinės) technologijos Elektros energijos paskirstymas – žemoji įtampa Elektros energijos paskirstymas – aukštoji įtampa.

9. Literatūra EN 50110 „Elektrinių įrenginių eksploatavimas“ IEC 60479 „Elektros srovių poveikis žmonėms ir galvijams“ (I dalis. Bendrieji aspektai)

Nr. 5 (23) 2008

10. Nacionalinės nuostatos Recueil D‘instructions générales de sécurité d’ordre électrique, publication UTE C 18-510 de l‘union technique de l’electricité, Novembre 1998 (Prancūzija).

CEI 78-27 su „Imsianti elettrici“ (Italija).

Saugos ir sveikatos reglamentas (Regelungen der Sachversicherer – VdS, Vokietija).

Vietinių elektros tiekimo įmonių įrenginių reglamentas (Installationvorschriften der regionalen Energieversorger, Vokietija).

ZVEH kvalifikacijų moduliai (Ausbildungsmodule des ZVEH, Vokietija).

1 priedas. Nacionalinių kompetencijos (kvalifikacijų lygių) pavyzdžiai Čekijos Respublika Pagal reglamento Nr. 50/78 SB reikalavimus nustatyti šie kvalifikacijos lygiai vykdant darbus su elektros įrenginiais: 1. Asmenys, neturintys elektrotechninio parengimo: a) instruktažą elektrotechnikos srityje išklausę asmenys – pagal 3 skirsnį; b) pusiau kvalifikuoti darbuotojai – pagal 4 skirsnį.

2. Asmenys, turintys elektrotechninį parengimą: a) kvalifikuoti – pagal 5 skirsnį; b) kvalifikuoti ir turinys aukštesnę kvalifikaciją šiose srityse: savarankiškas darbų vykdymas – pagal 6 skirsnį; priežiūros vykdymas – pagal 6 skirsnį; tiekimo priežiūros vykdymas – pagal 8 skirsnį; eksploatavimo priežiūros vykdymas – pagal 8 skirsnį; audito vykdymas – pagal 9 skirsnį; c) nepriklausomi vertintojai; d) vadovaujantys vertintojai.

Asmenys, turintys kvalifikaciją, nurodytą pradedant 5 skirsniu, turi reguliariai kas 36 mėnesius laikyti egzaminą.

Instruktažą išklausiusiems asmenims leidžiama: a) savarankiškai eksploatuoti elektros įrenginius, kurie suprojektuoti taip, kad jiems veikiant asmenims nereikia liesti įtampą turinčių įrenginių dalių; b) vykdyti darbus šalia įtampą turinčių įrenginių dalių, jei laikomasi saugaus atstumo pagal CSN 343 108 reikalavimus; kitais atvejais gali vykdyti darbus tik įrenginių operatoriui, kuris nustato saugumo reikalavimus, leidus (pvz., įrenginių atjungimas ar priežiūrą vykdančiojo paskyrimas).

Neaukštos kvalifikacijos asmenims leidžiama: a) savarankiškai eksploatuoti visų įtampų elektros įrenginius; b) vykdyti darbus ant elektros įrenginių išjungus įtampą; dirbti prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos asmeniui daugiau kaip 20 cm atstumu nuo neapsaugotų elektros įrenginių dalių, tačiau neleidžiama dirbti ant įtampą turinčių įrenginių dalių. Apribojimai pagal šį punktą netaikomi papildomiems darbams, kurie atliekami užbaigus pagrindinius darbus; c) dirbti aukštos įtampos ir labai aukštos įtampos elektros įrenginiuose pilnai išjungus įtampą ir prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos asmeniui. Ši sąlyga netaikoma, jeigu darbas turi būti vykdomas arti įtampą turinčių elektros įrenginių dalių; d) vykdyti matavimus.

Elektrotechnines žinias turintiems asmenims leidžiama:

31

32

žinynas

Elektros Erdvës

a) savarankiškai eksploatuoti elektros įrenginius; b) dirbti „vieniems“ ant elektros įrenginių; c) dirbti „vieniems“ ant aukštosios įtampos elektros įrenginių įtampos neturinčių dalių; d) dirbti arti įtampą turinčių tik prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos asmeniui.

Kvalifikuotiems asmenims, turintiems aukštesnę kvalifikaciją, leidžiama eksploatuoti ir vykdyti darbus ant elektros įrenginių, išskyrus draudžiamus vykdyti darbus.

Savarankiškai darbus vykdantys asmenys pagal 6 skirsnį yra pirmieji iš kvalifikuotų asmenų, turinčių aukštesnę kvalifikaciją, leidžiančią juos skirti vadovauti darbui ir kontroliuoti darbų vykdymą.

Pastaba. „Dirbti „vieniems“ reiškia, kad darbą vykdo elektriko kvalifikaciją turintis asmuo (pagal 5 skirsnį) su sąlyga, kad jį prižiūri ir kontroliuoja bent vienas asmuo, kurio kvalifikacija atitinka 6 skirsnio reikalavimus.

Reikalavimas „savarankiškas“ reiškia, kad leidžiama vykdyti darbus asmeniui, kurio kvalifikacija atitinka 6 skirsnio reikalavimus. Aukštesnę kvalifikaciją turinčio asmens priežiūra nereikalinga.

Pagal CSN 343100 reikalavimus vartojamos šios sąvokos: „Eksploatuoti elektros įrenginius“ – visi darbai, būtini elektros įrenginiams eksploatuoti, pvz., išjungimas ar pakartotinis įjungimas, reguliavimas, skaitiklių rodmenų skaitymas, fazių koregavimas, fazių ir elektros lempučių keitimas, elektros įrenginių bandymas ir t. t. „Dirbti ant elektros įrenginių“ – tai elektros įrenginių montavimas, tikrinimas, bandymas, reguliari priežiūra; taip pat visa veikla, susijusi su darbo vietos paleidimu, apsauga ir matavimais naudojant nešiojamus prietaisus (pvz., įtampos indikatorius). Į reglamentą taip pat įtraukti reikalavimai darbo grupių sudarymui. Renkantis asmenis, kurie dirbtų ant elektros įrenginių, numatomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai pagal 5 skirsnį. Pavyzdžiui, dviejų asmenų grupėje vienas asmuo turi turėti 6 skirsnyje nurodytą kvalifikaciją. Šiuo atveju taip pat laikomasi reikalavimo, susijusio su žmogumi, vykdančiu darbo kontrolę. Trijų ir daugiau asmenų darbo grupėse bent vienas asmuo turi turėti 7 skirsnyje nurodytą kvalifikaciją (jis skiriamas grupės vadovu).

Šveicarija Kvalifikuotas asmuo: pagal žemosios įtampos įrenginių reglamento (NIV) 9 straipsnį Meistro egzaminas.

Profesinė elektros montuotojo (elektros schemų braižytojo) kvalifikacija, FH ar HTL baigimas ir praktikos egzaminas.

Profesinė elektros montuotojo (elektros schemų braižytojo) kvalifikacija, TS (arba lygiavertės mokyklos) baigimas ir trejų metų praktinė montavimo patirtis prižiūrint ekspertui, praktikos egzaminas.

Profesinė kvalifikacija lygiavertė elektros montuotojo / elektros schemų braižytojo kvalifikacijai, TS, FH, HTL (ar lygiavertės mokyklos) baigimas ir penkerių metų praktinė montavimo patirtis prižiūrint ekspertui, praktikos egzaminas.

Aukštojo profesinio mokslo diplomas, atitinkantis meistro egzaminą ir penkerių metų praktinė montavimo patirtis prižiūrint ekspertui, praktikos egzaminas.

Galutinis egzaminas, atitinkantis meistro egzaminą CENELEC šalyje narėje su abipusiai pripažintais profesinio parengimo pažymėjimais, trejų metų praktinė patirtis Šveicarijoje prižiūrint ekspertui.

Elektros montuotojas: pagal žemosios įtampos įrenginių reglamento NIV 22 straipsnį Elektrikas montuotojas su Šveicarijoje pripažįstamos kompetencijos pažymėjimu.

Elektros technikas: pagal Šveicarijos energetikos STV 3 straipsnį Pagrindinis elektrotechninis parengimas.

Stažuotė ar lygiavertis pasirengimas įmonėje (5 metai).

Elektrotechnikos studijos.

Techninė patirtis tvarkant elektrotechnikos įrangą.

Instruktažą išklausęs asmuo: pagal Šveicarijos energetikos STV 3 straipsnį Be techninio parengimo (kvalifikacijos). Žino vietines sąlygas ir naudojamas apsaugos priemones. Žino, kaip atlikti kai kuriuos tiksliai apibrėžtus darbus.

FH – aukštoji profesinė mokykla (Fachhochschule) HTL – technikos ir informatikos aukštoji profesinė mokykla (Hochschule fur Technik und Informatik) TS – Technikos mokykla (Techniker Schule)

Teisinė bazė: Federaliniame oficialiame leidinyje (II dalyje) paskelbti įsakymai: 1) Verordung über die Berufsausbildung zum Elektroniker/zur Elektronikerin vom 3.7.2003, Bundesgesetzblatt Jahrgang 2003, Teil I, Nr. 31.

2) Verordung über die Berufsausbildung zum Systemelektroniker/zur Systemelektronikerin vom 3.7.2003, Bundesgesetzblatt Jahrgang 2003, Teil I, Nr. 31.

3) Verordnung über die Berufsausbildung zum Elektroniker für Maschinen und Antriebstechnik vom 11.7.2003, Bundesgesetzblatt Jahrgang 2003, Teil I, Nr. 49.

4) Verordnung über die Berufsausbildung zum Informationselektroniker/zur Informationselektronikerin vom 12.7.1999, Bundesgesetzblatt Jahrgang 1999, Teil I, Nr. 36.

žinynas

Nr. 5 (23) 2008

Profesinio ugdymo koncepcija

Statybų elektriko diplomas

Elektriko planuotojo diplomas

Praktinė patirtis Egzaminas pagal NIV 2002

Aukštojo mokslo kvalifikacijos egzaminas Telematikos techniko diplomas

Profesinio mokslo egzaminas Telematikos projektų vadovas Šveicarijos pažymėjimas

Elektros specialistas (TS) Elektros inžinierius

Elektros saugos konsultantas Šveicarijos pažymėjimas

Tolesnis kvalifikacijos tobulinimas Praktika

Pagrindinė kvalifikacija

Papildomas 2 metų mokymasis

Telematikos specialistas 4 metų stažuotė

Elektros schemų braižytojas 4 metų stažuotė

Elektros montuotojas 4 metų stažuotė Surinkimo linijų elektrikas 3 metų stažuotė

Vokietija Prieš 1998 m. ba­landžio 1 d.

Statybų elektrikas Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Telekomunikacijų montuotojas

Elektros montuotojas (varikliai, generatoriai, transformatoriai)

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Radijo / televizijos elektrikas Kompiuterių technikas IT specialistas Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Biurų kompiuterių elektrikas

Elektros inžinierius Specializacija: energetikos ir statybų technologijos

1

Elektros inžinierius Specializacija: automatikos technologijos

1

Elektros inžinierius Specializacija: telekomunikacijų technologijos

1

IT sistema Elektros inžinierius

2

Mašinų ir elektros pavarų technologijos elektros inžinierius

3

IT elektros inžinierius Specializacija: biuro sistemų technologijos

4

IT elektros inžinierius Specializacija: įrenginių ir sistemų technologijos

4

Elektros inžinierius

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Elektros montuotojas

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Elektros montuotojas (varikliai, generatoriai, transformatoriai)

Profesinio ugdymo A lygio pažymėjimas

Elektros projektų vadovas Šveicarijos pažymėjimas

33

34

Nemuno Birštono kilpa 1909...

„ A p l i n k o s s e r g ė t o j ai , ve r č ia n t y s į v y k d y t i n e pat ei s i n a m u s j o s r ei k a l avi m u s , pa s i d a r o pa č i o s a p l i n k o s p r ie š i n i n k ai s , n e s j ų v y k d y m a s s e k i n a š a l ie s e k o n o m i k ą i r v ė l ia u n e t m i n i m a l ū s a p l i n k o s a u g o s p o r ei k iai negalės būti finansuojami nuskurdintos n a c i j o s . “ ( p r o f. E . M o s o n y i , V o k ie t i j a )

...2009 Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno Birštono kilpą. Jau šimtmetis kaip kalbama apie Nemuno vandens galios naudojimą Birštono kilpoje. Nepanaudota Nemuno energija plaukia į Baltiją – Lietuvos pinigai už kurą į užsienį.

Pirmasis siūlymą panaudoti Birštono kilpos galią, pastatant hidroelektrines, 1909 m. pradžioje pateikė Rusijos vandens jėgoms tirti komisijos pirmininkas Peterburgo kelių instituto profesorius G. Merčingas. 1909 m. gegužės 22 d. (senu stiliumi) komisijos posėdyje jis pateikė „Hidroelektrinio Nemuno jėgos naudojimo provizorinius techniškus bei sąmatos sumanymus“. Pagal generalinio štabo žemėlapį (1:21000) paruošė kilpos perkaso trijų variantų eskizinį projektą: 1. Siauriausioje sąsmaukos vietoje tarp Panemunės dvaro, Nečionių kaimo ir Molbilų kaimo, pro didelę daubą greta Birštono.

2. 1 km į rytus pro Nečionių ir Širvinių kaimus.

3. 2–4 km į rytus, pro Bučiūnų kaimą ir Verknės slėnį.

Du pirmuosius variantus, kur reikėjo 2 km tunelio, G. Merčingas atmetė ir išnagrinėjo trečiąjį – Verknės variantą.

Apie 3 km žemiau Birštono į Nemuną įteka nedidelis Verknės upelis. Jo platus ir gilus slėnis prie Ustronės dvaro

Stasys Bilys, 2008 m. lapkričio 23 d. ©

ir Jundeliškių kaimo iki 3 km prisiartina prie Nemaniūnų. Merčingas norėjo pasinaudoti žemiausiomis sąsmaukos vietomis ir numatė kanalą pro Bučiūnų kaimą iki Verknės slėnio, o toliau to slėnio šlaitu kanalą projektavo iki Verknės žiočių. Ties Nemaniūnų kaimu Nemunas užtvenkiamas ir jo vandens lygis pakeliamas 10,6 m. Čia statoma pirmoji 9600 AG galios hidroelektrinė, kuri sunaudoja pusę vidutinio vasaros Nemuno debito.

Derivacinis kanalas projektuojamas 21 m dugno pločio ir 3 m vandens gylio, kanalu teka nuolatinis debitas 90 kub. m/s leidžiant vidutinį tėkmės greitį 1 m/s.

Prie Verknės žiočių gaunamas 22,4 m kritimo aukštis ir čia statoma antroji 20 000 AG galios hidroelektrinė. Objekto vertė – 5 mln. rb.

Be artimų 3 miestų – Kauno, Vilniaus ir Gardino aprūpinimo elektra, G. Merčingas pasiūlė steigti valstybinę parako gamyklą (salietrą gaminti atmosferinio azoto pagalba), bet dėl artimos Vokietijos sienos negavo Karo ministerijos pritarimo.

Komisija G. Merčingo projektą pripažino geru ir 1910–1911 m., vadovaujant inž E. Kurganovičiui, pradėti tyrinėjimo darbai. Atlikta topografinė nuotrauka, ištyrinėtas Verknės slėnio kairysis šlaitas, padaryti keli geologiniai gręžiniai, ties Nemaniūnais įsteigta vandens

matavimo stotis ir išmatuota 12 vandens debitų. 1911 m. buvo daromas kanalo projektas („Trudy komisiji po elektrogidravličeskoi opisi vodnych sil Rossii“, Vypusk I, 1909-1910. – S. Peterburg, 1911).

1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Subyrėjo Rusijos imperija. Lietuva atkūrė nepriklausomybę.

G. Merčingo siūlymus išsamiai tyrinėjo ir tęsė Nemuno Birštono kilpos tyrinėjimus S. Kolupaila. „Iki 1928 m. tas projektas buvo mums visai nežinomas, taip pat neturėjome jokios 1910 m. tyrinėjimo medžiagos. Autoriui dalyvaujant Antrajame Rusijos hidrologų kongrese Petrapilyje 1928 m. balandžio mėnesį netikėtai pavyko rasti vienoje įstaigoje 4 dideli 1910 m. tyrinėjimo atlasai su nudraskytu (revoliucijos laimėjimų metu) žalios odos apdaru; nuotraukos planšetuose ir profiliuose buvo pieštuku suprojektuotas kanalas su visais įrengimais. Neviešai, nežiūrint draudimų ir gąsdinimų, autoriui pavyko nusikopijuoti svarbiausius davinius, dalis kurių dabar skelbiama. Reikia pridurti, kad oficialiu keliu autorius bandė gauti Nemuno profilio nuorašą, bet nežiūrint pažadų ir užmokėto atlyginimo, jo nesulaukė.

Projekte kiek aukščiau Nemaniūnų miestelio skersai Nemuno numatyta užtvanka su 6 geležinių skydų uždaromomis angomis 25 m pločio kiekviena.

istorija

Kairiajame Nemuno krante privedamuoju kanalu vanduo eina į turbinas.

Dešiniajajame krante numatytas šliuzas laivams bei sieliams ir kanalo pradžia, visai atdara. Kanalas pro Nemaniūnų miestelio galą sukasi žemiausiomis vietomis pro Bučiūnų kaimą. <...> Toliau kanalas vienos daubos kryptimi privestas prie Verknės slėnio ir pasuktas pro Babronių dv. Verknės šlaitu; čia jis turi labai daug pasisukimų; nepaprastai sunkios jo įvykdimo sąlygos, kaip matyti iš skersinio profilio pavyzdžio; vietomis kanalas vedamas pylimų tarpe arba pusiau pylime. Matyti pats prof.

Merčingas suabejojo dėl tokio kanalo realizacijos ir atsisakė nuo jo pirminio sumanymo; todėl greta Babronių dvaro, iš kitos pusės suprojektuotas šliuzas laivams į Verknę nusileisti; čion, matyti buvo norima perkelti iš Verknės žiočių antrąją hidroelektrinę, o kanalą toliau vesti slėniu, pagilinus ir ištiesinus Verknės vagą (pridėtame plane punktyru parodytos abidvi kryptys – senoji ir naujoji). Galima spėlioti, kad sutikus nepasisekimą Verknės šlaituose ir buvo bandyta ieškoti kito varianto – Širvinių kaimo linkme.

Neturėdami galutinio prof. Merčingo projekto, negalime kritikuoti jo nei trūkumų nei privalumų. Komisijos sumanymas buvo 1912 m. įneštas Rusijos parlamentan, bet dėl principinio nusistatymo stokos buvo atidėtas ir ...susilaukė normalaus likimo („Kosmos“, 1929 m. gegužės mėn. Nr. 5 // Nemuno kilpa, Lietuvos elektrifikacijos klausimu. Inž.

Steponas Kolupaila, Lietuvos Universiteto profesorius).

Tai mokslininko, nagrinėjusio autentišką G. Merčingo projektą, vertinimas. S. Kolupaila 1921 m. ir 1922 m. tyrinėjo kanalo trasą tarp Birštono ir Nemaniūnų.

1922 m. įsisteigė akcinė bendrovė „Galybė“ Lietuvos upių hidraulinei energijai naudoti. 1922 m. vasarą S. Kolupaila akcinės bendrovės „Galybė“ užsakymu tyrinėjo kanalo trasą ir sudarė eskizinį projektą „Nemaniūnų–Verknės kanalo planas“, kuris pagal autorių nedaug

Nr. 5 (23) 2008

skiriasi nuo prof. Merčingo krypties. „Užtvanka Nemune aukščiau Nemaniūnų 12 m vandeniui pakelti, kanalas 36 m platumo ir 3 m vandens gilumo pro Bučiūnų kaimą (giliausia iškasa 32 m) iki Verknės slėnio beveik bendra su 1911 m. projekto kryptimi“.

Be rimtai paruošto projekto, „Galybė“ rūpinosi gauti koncesiją Nemuno ir Neries energijai eksploatuoti. 1925 m.

Seimui pateiktas akcinės bendrovės „Galybė“ išimtinių teisių įstatymas, kuriuo bendrovei „suteikiamos išimtinės teisės pastatyti hidroelektrines stotis ant Neries upės nuo Eigulių tilto ligi Jonavos ir ant Nemuno upės nuo Verknės žiočių prie Birštono ligi Alytaus Finansų ministerio patvirtintais projektais ir per 50 metų jas eksploatuoti“. Bendrovė „privalo pastatyti stotį ant Neries upės ne vėliau kaip per 3 metus ir ant Nemuno upės ne vėliau kaip per 6 metus nuo šio įstatymo įsiteisėjimo dienos“.

Svarstant koncesijos įstatymo projektą Seime buvo įvairių nuomonių. 1925 m. kovo 6 d. Seimo narys S. Kairys išdėstė savo nuomonę: „Elektros stotys pastatytos Nemuno ir Neries upėse duosiančios per daug energijos Lietuvai dabartinėse sąlygose. Kaimams toji elektra esanti dar neprieinama, o miestams tuo tarpu tos numatomų stočių elektros jėgos būsia per daug“ („Lietuva“, 1925 m. kovo 9 d. Nr. 54 (1850) Įstatymo projektas pirmuoju skaitymu buvo priimtas. „Lietuva“ 1925 m. kovo 14 d. rašė: „Šiomis dienomis Seimas svarstė ir priėmė pirmuoju skaitymu įstatymo projektą, kuriuo norima suteikti akc. „Galybė“ bendrovei išimtines teises hidroelektros stotims statyti“. Tame pačiame laikraščio numeryje išspausdintas F. Kemešio straipsnis „Galybei ar valstybei?“: „Visaip galima žiūrėti į valstybės uždavinius. Jeigu valstybė yra tik tam, kad palaikytų viduje tvarką ir apgintų kraštą nuo priešų – tuomet gal ir gana tikslu būtų remti pirmoj vietoj privatų kapitalą ir eiti įvairių koncesijų keliu. Tačiau jeigu valstybei pirmoj vietoj privalo rūpėti visuomenės gerovė ir netik privačių asmenų – kandidatų į

35

36

istorija

Elektros Erdvës

kapitalistus – reikalai, kiek viso krašto ekonominis ir kultūrinis progresas, tuomet tenka ieškoti kitų, labiau visuomeniškų kelių. Tuomet ir valstybės vyrai esti ne tiek privačių galūnių įrankiai, kiek visuomenės tarnai.

užtvankos statoma didžioji hidroelektrinė 25000 AG galingumo. Čia numatomas šliuzas laivams. Giliausia kanalo iškasa Bučiūnų kaime projektuojama pakeisti tuneliu, apie 1 km. ilgio, pakankamo laivams bei sieliams dydžio.

Aš, kaip Lietuvos pilietis, balsuočiau už tą antrąjį kelią ir dėl to manyčiau, kad mūsų valstybei nėra jokio reikalo skubinti atiduoti mūsų upių jėgą keliems asmenims ir paskui mokėti jiems amžiną činšą. Vietoj to ar nebūtų gerai pačiai valstybei ir visuomenei ruoštis į tą darbą. Juk tur but ne visi mūsų inžinieriai tik privatiems kapitalistams eitų tarnauti“.

Iš pridedamo Verknės slėnio plano matyti, kad po projektuojamos kūdros paviršiumi liks keliolika viensėdžių. Kūdros tūris 19,83 mln. kub. m, paviršiaus plotas 2,55 kv. km (255 ha); Jundeliškių kaimą numatoma apsaugoti neaukštu pylimu.

Svarstant įstatymo projektą trečiuoju skaitymu 1925 m. liepos mėnesį buvo pasiūlyta atidėti jo galutinį priėmimą rudeniui; rudens jis dar tebelaukia...

Jau 1928 m. užliejamų plotų sumažinimui projektuojami pylimai.

1923 m. Plentų ir vandens kelių valdyboje pradėjo veikti Hidrometrinė partija, kuri po kelių metų pateikė savo pasiūlymą: „1928 metais atlikta tachometrinė Verknės slėnio nuotrauka ryšium su naujuoju variantu paversti tą slėnį dideliu vandens rezervuaru.

Po kelerių tyrinėjimų, projektavimų ir svarstymų metų Nemuno kilpos sumanymas kristalizuojasi mūsų mintyse, įgauna aiškias ir gražias formas. Daugiausia tikslus ir rimtas mums atrodo šis variantas. Verknės upės žiotyse statoma didelė žemės arba akmens užtvanka. Vanduo pakeliamas 22 m. aukštyn ir užlieja visą slėnį iki Grikapėdžio malūno; tuo sudaromas patogus vandens kelias ir vandens atsarga energijos pareikalavimo svyravimams paros ribose reguliuoti; be to, kūdros krantuose galės išsiplėsti numatomas ateityje pramonės centras su celiuliozės ir popieriaus fabrikais, lentpjūvėmis, azotinių junginių įmonėmis ir t. t. Prie

Antroji hidroelektrinė bus pastatyta ties Nemaniūnais, kairiajame krante“ („Kosmos“, 1929 m. gegužės m., Nr. 5).

Dabar žodis priklauso mūsų ekonomistams ir politikams. Nuo šalies ūkio vairininkų pereina Nemuno kilpos likimo sprendimo laikas; kad ši problema anksčiau ar vėliau bus teigiamai išspręsta, autorius nė kiek neabejoja.

Taip galvojo Steponas Kolupaila.

1929 m. Nemuno Birštono naują kilpos projektą pateikė inž. Jonas Smilgevičius. Dienraštyje „Lietuvos aidas“ jis paskelbė keletą straipsnių. Norėdamas paspartinti Lietuvos elektrifikavimą, nes Lietuva Europoje buvo antra nuo galo pagal suvartojamos elektros energijos kiekį vienam gyventojui, 1929 m. gruodžio mėnesį nusiuntė laišką Lietuvos Respublikos Prezidentui. 1930 m. sausio 3 d. laiškas persiųstas Ministeriui Pirmininkui ir atsidūrė archyve. (LCVA, f. 923, ap. 1, b. 619).

Jonas Smilgevičius 1930 m. parašė knygutę „Nemuno hidroelektros stotis“ ir teigė, kad kanalo prakasimas nėra vienintelis būdas išnaudoti Birštono

kilpos vandens galią: „Nemuno upės jėgos išnaudojimo Lietuvos elektrifikacijos reikalams klausimo, kaip matyti iš spaudoje kilusių ginčų, daugelis mūsų inteligentų veikėjų ir net pačių inžinierių nėra pilnai išstudijavę - supratę ir mano, kad apie 4–5 km ilgio kanalo perkasimas tarp Nemaniūnų ir Birštono ir tuo būdu Nemuno vagos (kilpos) sutrumpinimas apie 45 km tėra vienas vienintelis būdas iš jo dideliam elektros energijos pertekliui gauti.

Panagrinėsime, koks būtų Nemuno kilpos galingumas, kiek kaštuotų jos išnaudojimui pilnas įrengimas ir ar mes nerasime be kilpos sutrumpinimo dar patogesnes sąlygas Nemuno elektros energijai gauti“.

Suskaičiavus užtvankos ties Nemaniūnais, kanalo iškasimo, užtvankos Verknės slėnyje ir hidroelektrinės įrengimas kainuotų 75–80 mln. litų. „Viršutinėje Nemuno dalyje, tarp Merkinės ir Prienų apie 115 km ilgio sudaro per 30 m vandens kritimą. Užtvankoms statyti geriausiai tinka apie 1–2 km aukščiau Prienų tilto vieta ir kita 45–50 km atstume nuo pirmosios prie Punios. <...> Užtvanka ties Prienais prie 10 m vandens kritimo aukščio užlietų apie 120 ha žemės ir duotų prie vidutinio vandens debito 150 kub. m/sek. apie 12000 kW ir po kelerių metų prie didesnio elektros energijos pareikalavimo statyti kitą užtvanką prieš Punią su vandens kritimu iš 12 metrų aukščio; ji užlietų apie 250 ha žemės ir savo kritimu duotų per 15000 kW galingumo. Kaip matome, tos dvi paprastos Nemuno užtvankos duotų tą pačią jėgą, ką ir Nemuno kilpa, ir būtų antra užtvanka statoma, kad elektros energijos pareikalavimą pirmoji užtvanka nebegalėtų patenkinti. Kaip vienos, taip ir kitos užtvankos įrengimu ir kaštavimu

istorija nė kiek nesiskirtų, nes būtų vienodi mašinų agregatai ir vienodas medžiagų sunaudojimas“.

Prienų HE kainuotų apie 21 mln. litų.

Baigdamas knygutę J. Smilgevičius parašė, ko neišgirdo to meto, bet negirdi ir dabartiniai šalies ūkio vairininkai: „Kadangi tauta, kurios gamybai tenka vartoti svetimas prekes, be elektros vartojimo apseiti negali, tai stato mūsų kraštą priklausomybėn nuo kitų kraštų.

Tokiu būdu aprūpinimas mūsų krašto elektros energija iš šiluminių stočių, neturint nuosavų anglių kasyklų ir žemės alyvos, yra ne tik nenormalus reiškinys, bet ir kenksmingas mūsų tautai“.

Tai parašyta 1930 m. kovo 30 dieną.

Tačiau Respublikos Prezidento nuomonė apie Lietuvos elektrifikavimą buvo kitokia. Žurnalo „Technika ir ūkis“ straipsnyje J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas rašo: „Kas gi mūsų nenorėtų, kad Lietuva būtų nušviesta, kaip Belgija, Šveicarija ar kita kuri aukštos kultūros šalis? Nevienas mūsų inžinierius yra daug prirašęs laikraščiuose, kad būtinai ir greitai reikia pasistatydinti didžiulė elektros stotis, kuri galėtų duoti energijos visai Lietuvai. Pamanyti – puikus sumanymas. Bet kas galėtų jį įvykdyti? Ar jis pakeliamas tuo tarpu mūsų krašto lėšoms? Apie tai nebuvo rimtai pagalvota“ („Technika ir ūkis“, 1937 m. birželio mėn. Nr. 2 (19).

Lietuvos Vyriausybė 1931–1933 m. finansavo Nemuno–Neries kaskado hidroelektrinių projektavimo darbus. Kokie projektuoti objektai – nenurodyta. Susisiekimo ministras inž. V. Vileišis 1933 m. lapkričio 14 d. raštu informavo Valstybės Kontrolierių, kad „Ministrų kabinetas savo 1931 m. lapkričio 19 d. nutarimu skyrė inž. Šulcui už hidroelektros stočių projektus ant Nemuno ir Neries 15 000 litų. 1932 ir 1933 m. biudžete hidroelektros stotims tyrinėti ir projektuoti numatytas kreditas 30 000 litų (LCVA, F. 386, Ap. 1, B.733, p. 104). Manoma, kad tai buvo Užušilių HE (žemiau Petrašiūnų) su Nemuno vandens pakėlimu H=5,0 m ir 4900 arba 9800 kW galios.

Užtvenkti Nemuną buvo siūloma ir kitose vietose. J. Smilgevičius 1934 m. išleido brošiūrą „Nemuno hidroelektros stotis ties Pažaisliu“. Jis siūlė statyti 13 m vandens lygių skirtumo hidroelektrinę, dvi Kaplano turbinas, kurių bendra galia – iki 33 tūkst. kW. Metinė elektros energijos gamyba – 218 mln. kWh. 1935 m. jis pateikė Jurbarko HE pagrindinius techninius parametrus, energetinio tinklo schemą ir sąmatas. Vandens pakėlimas projektuojamas apie 10 m Užliejamos

Nr. 5 (23) 2008

žemės plotas – apie 3300 ha (dešiniajame krante – apie 1330 ha, kairiajame – apie 1970 ha). Apie 40 proc. užliejamos žemės sudaro Nemuno suneštos smėlio pakrantės ir salos, o likusi apie 2000 ha žemės yra privati nuosavybė.

Jurbarko „marios‘‘ sudarytų apie 60 kv. km vandens baseiną. Hidroelektrinėje planuojami trys 11 tūkst. kW galios generatoriai. Elektros gamyba skaičiuojama 230 mln. kWh (Nemuno hidroelektros stotis ties Jurbarku ir Lietuvos elektrifikacija // „Technikos apžvalga“, 1935, Nr. 1, p. 3–14).

1939 m. lenkų energetikai buvo paruošę Gardino HE projektą. „Gardinas projektuoja hidroelektrinę ant Nemuno, kurios kaina 27 milijonai zlotų“ – toks straipsnis paskelbtas „Kurjer Wilenski“ 1939 m. sausio 3 d. Nr. 3 (4079) laikraštyje.

Pateiktame projekte planuojamos hidroelektrinės galia – 60 000 kW, pagaminamos energijos kiekis – 160 mln. kWh, 1 kwh savikaina skaičiuojama 1,5–3,0 grašiai.

Objekto vertė – 27 mln. zlotų.

Tų pačių metų balandžio 7 d. „Kurjer Wilenski“ informavo skaitytojus, kad inžinieriaus Tomaszewisz pateiktas projektas Gardine gavo vietos specialistų pritarimą. Siūlomoje vietovėje netoli Gardino prie Kochanovo gyvenvietės atlikti geologinių tyrimo darbai patvirtino vietovę esant tinkamą hidroelektrinės statybai. Dėl vėliau žinomų istorinių įvykių hidroelektrinės statybos darbai nepradėti.

Nauja diskusijų banga dėl Birštono HE statybos kilo 1939 m. atgavus Vilniaus kraštą. Šalia Vilniaus vyko Turniškių HE statybos darbai. Kad būtų galima pradėti hidroelektrinės pastato betonavimo darbus, reikėjo sukalti tik metalinį špuntą.

Dalis užtvankos jau buvo paruošta betonavimui. Susisiekimo ministerija visomis priemonėmis vilkino darbus.

Vilniaus miesto inžinierius arch. V. Landsbergis-Žemkalnis atkakliai reikalavo tęsti Turniškių HE statybą. „Netikslu būtų daryti skubias išvadas, kad šios hidroelektrinės stoties statybą reikia nutraukti ir pradėti statyti atitinkamą stotį Birštone. <...> Valstybė turėtų dėti visas pastangas, kad parūpintų pigios energijos išteklius ir atpalaiduoti pramonę nuo brangaus kuro importo. Tam reikalui turi buti statomos hidroelektrinės stotys. <...> Artimesnėje ateityje reikės daugiau panašių stočių įrengti. Kyla klausimas, kurioje eilėje pradėti šių objektų statybą. <...> Turniškių hidroelektrinės stoties statybos darbai, vykdomi pilnu tempu ir laike dviejų metų galėtų būti užbaigti. Šių darbų nutraukimas padarytų Lietu-

37

38

istorija

Elektros Erdvës

vai daug žalos, nes smarkiai atitolintų krašto elektrifikacijos pravedimą. Birštono hidroelektrinę stotį galima būtų pradėti statyti tik atlikus eilę topografinių, hidrologinių bei geologinių tyrinėjimų ir paruošus reikalingus projektus. Tie darbai užtruktų keletą metų, tuo tarpu kai Turniškių hidroelektrinei stočiai ne tik šie paruošiamieji, bet ir dalis statybos darbų jau atlikti“ („XX amžius“, 1939 12 14, Nr. 287 // Landsbergis-Žemkalnis V. Duomenys kalba už Turniškius).

J. Smilgevičius reikalavo nutraukti Turniškių HE statybą ir pradėti Birštono HE: „Nemuno kilpai išnaudoti nė vienas rimtas inžinierius dviejų užtvankų nestatys, kad tą patį rezultatą galima pasiekti su viena užtvanka. Užtvanka būtų statoma 19,5 m aukščio per Nemuno upę, kad pasuktų vandenį į kanalą, o jėgainė būtų statoma pačiame kanale. Kanalas sudarytų apie 8,5 km ilgio. Nemuno kilpos hidroelektros stotį statyti su viena užtvanka atsieitų žymiai pigiau ir, be to, techniniu atžvilgiu būtų daug saugesnė, negu statyti su dviem užtvankomis.

Nemuno hidroelektros stotis didžiausio potvynio metu galėtų duoti per 40 000 kW“ („XX amžius“, 1939 12 21, Nr. 293 // Smilgevičius J. Turniškių ar Birštono hidroelektros stotis?).

Deja, prieš karą buvusius Birštono kilpos hidroelektrinių planus liudija tik vienas įgyvendintas objektas – Alytaus tiltas: „Sauskeliai ir geležinkeliai jau yra derinami su numatomu Lietuvos elektrifikacijos planu. Tai galima matyti jau iš Alytaus tilto, kuris toks aukštas pastatytas tik todėl, kad numatoma nuo Birštono kilpos būsimos elektrinės vandens patvanka iki Alytaus‘‘ („Lietuvos aidas, 1940 04 13, Nr. 170).

Po karo 1946 m. buvo svarstoma galimybė sujungti Nemuną su Dnepru ir pastatyti Birštono HE. Į Valstybinės Plano Komisijos pirmininko M. Šumausko užklausimą savo samprotavimus 1946 m. rugsėjo 6 d. pateikė ir energetika. „Liečia: Birštono hidroelektrinės statybą.

Grąžindami Jūsų prisiųstą raštą Nr. 3259-E, iš š. m. rugpiūčio mėn. 12 d. dėl profesorių Stonio, Kaulakio ir Dalinkevičiaus samprotavimų sujungti Nemuną su Dniepru tikslu išvystyti laivininkystę ir pastatyti ant Nemuno ties Birštonu hidroelektrinę darome sekančius samprotavimus: 1. Sujungimas Nemuno su Dniepru laivininkystės reikalams, o taipogi hidroelektrinės statyba ties Birštonu energetiniu ir ūkiniu žvilgsniu turėtų labai didelės

reikšmės netik respublikiniu, o taipogi visasąjunginiu žvilgsniu.

2. Numatomas hidroelektrinės galingumas 107 000 kW jau 1950 metais būtų išnaudotas 50%. Kadangi iki šiol statybai tyrinėjimai nėra atlikti, o tokie tyrinėjimai gali užtrukti ne mažiau 2 metus, projektavimo darbai taipogi apie metus, todėl jau dabar pradėjus tyrinėjimo darbus projektas gali būti baigtas tik apie 1950 metus. Statyba tokios hidroelektrinės gali užtrukti ne mažiau 3-4 metų. Elektrinės galės pilnu galingumu pradėti darbą 1953-1954 metais.

3. Sprendžiant iš sudarytų apkrovimo grafikų ir galingumų balanso penkmečio plane numatytų galingumų nepakanka.

1950 m. vien Litenergo sistemai truks galingumo 38 050 kW „Litenergo Vyriausias inžinierius /Gruodys/.

Prie Birštono kilpos idėjos 1958 m. grįžo kauniečiai mokslininkai S. Kaulakys, J. Macevičius, M. Lasinskas ir inžinierius L. Rinkūnas. Dėl Nemuno hidroelektrinių projektavimo 1965 metais buvo siūloma: „kartu su Smalininkų HE projektinės dokumentacijos skubiu sudarymu 1959 m. statybai (kad būtų galima perkelti kadrus ir techniką iš baigiamos Kauno HE statybos) yra būtina 1958 m. sudaryti Nemuno vidurinės dalies perlaiptavimo schemą, kartu pradedant trečiosios Nemuno HE-Alytaus-Birštono tyrinėjimo bei projektavimo darbus; Nemuno vidurinėje dalyje reikėtų pastatyti sustambintą Alytaus-Birštono hidroelektrinę, kurioje būtų galima sudaryti 35 m patvanką, sujungiant numatytus Alytaus-Birštono laiptus. Taip vietoj palyginti nedidelių Alytaus ir Birštono laiptų po 72 tūkst. kW galios gautume vieną iki 3 mln. kW galios hidroelektrinę, kuri efektyviai galėtų padengti apkrovos viršūnes“ (Kruonio HAE didybė ir vargai. – Vilnius, „Margi raštai“, 1999).

Po karštų specialistų diskusijų, įvertinus energetikų ir specialistų argumentus, nutarta statyti Kruonio HAE. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1997 m. Lietuvos specialistai referate „Hidrotechnikos vystymo ekologinis įvertinimas ir reikalavimai statybai UDK 621.22, Kaunas, 1997“ vykdytojai Juozas Burneikis ir Petras Punys įvertino Nemuno ir Neries upių energetinio naudojimo galimybes.

Pateikti pagrindiniai HE techniniai ekonominiai rodikliai, įvertinti jų lyginamieji žemių užliejimai. Atliktas HE ekonominio ekologinio efektyvumo vertinimas.

Pabrėžti pagrindiniai HE ekologiniai veiksniai: gamtosauginis vandens debitas, poveikis žuvims, įvertinta įstatyminė bazė susijusi su aplinkosauga. Pateikta Nemuno (vidurupio) laiptavimo schema

(žr. p. 39). Lentelėje (p. 39) palyginami galimų keturių variantų techniniai-ekonominiai rodikliai. „Taigi nesant būtinumo reguliuoti Nemuno nuotėkį Prienų (Kernuvės) tvenkinyje, ekologiniu požiūriu pats netinkamiausias yra 1 variantas, kuris buvo plačiausiai išnagrinėtas, išpopuliarintas ir daugiausia priartėjęs prie įvykdymo.

Palyginti dideliais žemių užliejimais charakterizuotinas ir Verknės derivacinės HE variantas. Be to, jis sunkiau įvykdomas ir sukeltų gamtosauginių ir laivybinių problemų (tarkim, kuriant ateityje giliavandenę Europos vandenų kelių sistemą). Kainos požiūriu jis taip pat yra gana brangus.

Taigi pagal ekonominį-ekologinį kriterijų akivaizdžiai efektyviausi būtų 2 ir 4 variantai. Juos ir reikėtų toliau nagrinėti.

Pagal 2 variantą statomos 2 saikingos HE (panašiai kaip Kauno HE) vagos tipo, jeigu reikia, apsaugant Punios šilą ir kilpų žemumas ŽPS (žemių pylimavimo sistemos). 2 varianto suminiai rodikliai yra geresni nei 4 varianto. Pastarasis pranašesnis žemių užliejimo požiūriu, tačiau gerokai brangesnis, be to, sudėtingesnis laivybiniu požiūriu. Tik nesant galimybės statyti 2 HE saugomų teritorijų apsaugos požiūriu, pirmenybę reikėtų suteikti 4 variantui.

Pagal 4 variantą derivacinės HE užtvanka statoma aukščiau Punios (348,5 km nuo žiočių). Pati HE statoma ties Margaravos kaimu (326,6 km nuo žiočių).

Jungiantis derivacijos kanalas apie 3 km ilgio. Užliejama tik 41 kv. km žemės, iš jų dirbamos – apie 40 proc. Viskas statoma aukščiau Punios šilo ir jam neturi jokios įtakos.

Apskritai būtina padaryti išvadą, kad, be abejo, nepriimtinas sustambintas Birštono HE variantas, taip išgąsdinęs žaliuosius ir diskreditavęs Nemuno vandens energijos tolesnį naudojimą po Kauno HE. Tikslinga nagrinėti dviejų – Birštono ir Alytaus vagos tipų HE ir Punios derivacinio tipo HE Nemuno viduriniame ruože. Abiem atvejais prireikus nagrinėti ŽPS įrengiant polderius“.

Susipažinus su referatu nekyla klausimo, ar reikia statyti HE, o tik tai, kokias priemones reikia įgyvendinti, kad būtų sumažintos neigiamos ekologinės ir socialinės priemonės. Referate teigiama, kad norint pašalinti žinių trūkumą įsisavinant hidroenergijos potencialą, reikia skleisti hidroenergetikos informaciją. Su referatu reikia supažindinti ne tik esančius valdžioje, bet ir plačiąją visuomenę. Praėjo dešimtmetis, bet visuomenė nesupažindinama su referato medžiaga.

istorija

Nr. 5 (23) 2008

su 0,3 gr lašišos per metus vienam Lietuvos gyventojui? Tiek priklauso Lietuvai pagal kvotą sugauti lašišų.

Per šimtą metų pastatyta Kauno HE ir Kruonio HAE lietuvių rankomis, bet ne Lietuvos valdžios valia. Atėjo Birštono kilpos sprendimo laikas. Esame įsipareigoję ir įpareigoti – „Tegul dirba Tavo naudai / Ir žmonių gėrybei“. Laikas dirbti žmonių gėrybei.

Pradėdama antrąjį tūkstantmetį, gal Lietuvos valdžia išpainios Birštono kilpą, o jubiliejaus proga 2009 m. birželio 4 d. statybininkai iškilmingai įleis kapsules su palinkėjimu ateities kartoms nedaryti šimtmečio klaidų, į pirmųjų Nemuno–Neries kaskado Prienų ir Alytaus hidroelektrinių pamatus.

J. Smilgevičiaus projektuotos Prienų HE vaizdas

Užuot parinkus hidroelektrinės statymo variantą ir siekiant užtikrinti žuvų migraciją, visoms statomoms HE ir esamai Kauno HE numatyti žuvitakių įrengimą buvo priimtas Vandens įstatymas (14 straipsnis 3 dalis): „draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse.

Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą patvirtina Vyriausybė iki 2004 m. liepos 1 d.“ Nors pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą (2000/60/EB) pakeisti vandens telkinio fizines charakteristikas leidžiama tik tuo atveju, kai tokių pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams ir pakeitimų nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda geros paviršinių vandenų būklės pasiekimas.

Lietuvoje ir yra tik tas atvejis, kuriuo visuomenės interesams reikia pasinaudoti – sumažinti importo išlaidas ir padidinti energetinę nepriklausomybę.

Ar 1–1,2 mljrd. kWh naudą galime lyginti

Nemuno (vidurupio) laiptavimo schema 1- variantai; a - užtvanka; b - derivacinis kanalas; c - HE pastatas.

1. Kernuvės (Prienų); 2. Nemaniūnų (derivacinė); 3. Punios (derivacinė); 4. Alytaus.

Nemuno vidurupio (Kauno HE-Druskininkai) galimų variantų techniniai-ekonominiai rodikliai

39

kronika

Elektros Erdvës

Vladui Rinkevičiui – 60!

naujoves apšvietimo srityje, teikia rekomendacijas ir įrangą elektros energijos taupymui.

Lapkričio mėnesį Vladui Rinkevičiui, UAB „Gaudrė“ direktoriui, žurnalo „Elektros erdvės“ redkolegijos nariui ir daugelio publikacijų šiame žurnale autoriui sukako 60 metų!

UAB „Gaudrė“ yra viena iš įmonių, aktyviai veikianti apšvietimo projektavimo ir diegimo srityje. Savarankiškai ir drauge su kitomis įmonėmis „Gaudrė“ įgyvendino daug projektų, tokių kaip Prisikėlimo bažnyčia Kaune, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Panevėžyje, „Ermitažo“ patalpų apšvietimas prekybos centre „Akropolis“ Vilniuje, AB „Achema“ administracinio pastato apšvietimas Vilniuje, AB „Apranga“ parduotuvių apšvietimas ir daugelį kitų. Bendrovė jau vykdo apšvietimo projektus ir užsienio šalyse.

Vladas Rinkevičius jau 17 metų vadovauja UAB „Gaudrė“ kolektyvui. Jo dėka įmonė naudoja visas galimas

Žurnalo redkolegija nuoširdžiai linki jubiliatui sėkmės verslo srityje, sveikatos ir laimės bei laukia jo straipsnių.

Šiaurės šalys skatina atsakingo verslo plitimą Lietuvoje

ginių tikslų. Projekto temos aktualios Lietuvos kontekste.

Lietuvoje Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) koncepcija jau nėra naujiena, tačiau praktika dar nėra susiformavusi, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ). Šiaurės šalyse tiek valstybės politika šioje srityje, tiek pačių MVĮ taikoma praktika yra pažengusi toli į priekį.

Atsakingo verslo praktikos skatinimo projektas, kurį inicijuoja ir įgyvendina Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje, skirtas MVĮ Lietuvoje, dirbančioms ekologiškų produktų, medienos gaminių ir pastatų modernizavimo srityse, ir susijusioms organizacijoms, kurios savo veikla prisideda prie šių sričių tobulinimo. Projekte akcentuojama būtinybė skatinti ir stiprinti ekologiškų produktų rinką, atsakingai tvarkomų miškų medienos naudojimą ir pastatų modernizavimą siekiant aplinkosau-

Projektas bus įgyvendinamas pasitelkiant Šiaurės šalių gerąją praktiką ekologiškų produktų, atsakingo medienos naudojimo ir pastatų modernizavimo srityse bei surengiant mokomuosius vizitus MVĮ ir susijusių organizacijų atstovams į Šiaurės šalis 2009 m. vasario–balandžio mėn. Toks programos formatas leis įmonėms susipažinti su ĮSA praktika ne teoriškai, o bendraujant su kolegomis Šiaurės šalyse ir per tiesioginę patirtį.

Projekte taip pat numatyta surengti konferenciją ĮSA tema, skirtą MVĮ bei susijusioms organizacijoms, kurio metu mokomųjų vizitų dalyviai pasidalytų įgyta patirtimi su savo kolegomis, ir tokiu būdu plačiau paskleistų įgytas žinias ir informaciją. Konferencija numatyta 2009 m. gegužės pradžioje.

Daugiau informacijos www.norden.lt Indrė Kleinaitė

Galvosūkis

Atsakymus siųskite adresu vilnius@elektrobalt.lt.

Seno namo palėpėje elektrikas sumontavo tris šviestuvus, o jungikliai, įjungiantys šiuos šviestuvus, yra namo pirmame aukšte. Reikia elektrikui sužymėti, kuris jungiklis kurį šviestuvą įjungia. Laiptai į palėpę statūs, nepatogūs – tingi elektrikas daug kartų į palėpę lipti.

Susimastė elektrikas: kaip pažymėti jungiklius, užlipant į palėpę tik vieną kartą?

Pirmąjį, atsiuntusį teisingą atsakymą, UAB „Elektrobalt“, apdovanos vertingu prizu. Taip pat prizu bus apdovanotas ir išradingiausio atsakymo autorius.

Linkime sėkmės!

Visus teisingai atsakiusius paskelbsime kitame žurnalo numeryje!

Konkurse negali dalyvauti „Elektrobalt“, „Elektros erdvių“ žurnalo redakcijos darbuotojai ir jų šeimos nariai.

„Elektros erdves“ galite užsiprenumeruoti internetu

EK klausymai Sofijoje Šių metų spalio 6–7 d. Bulgarijos sostinėje Sofijoje vyko Europos Komisijos klausymai apie elektrotechnikos sektorių plėtrą Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje nuo 1991 m. iki dabar.

Geriausių pasiekimų, pasak diskusijų dalyvių, yra pasiekusi Slovakija, kuri sugebėjo išlaikyti apie 80 proc. buvusio šalies elektrotechninio potencialo.

Privatizacija vyko labai atsakingai, dauguma norėjusių neteisėtai pasinaudoti ar manipuliuoti privatizavimo procesu buvo nubausti realiomis bausmėmis, todėl šalis dabar gali džiaugtis gerais elektrotechninės pramonės rodikliais.

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pramonės elektrotechninio sektoriaus privatizavimas buvo paverstas tik pastatų ir žemės po jais privatizavimu. Dėl to Lietuvoje iš sovietinio laikotarpio yra išlikusios realiai dirbančios tik keturios gamyklos – „Lietkabelis“, „Snaigė“, „Vilma“ ir „Elga“.

Kadangi pagrindinių Europos valstybių strategijoje atsirado nuostatos grąžinti savo įmones iš Kinijos, tai atsiliepė ir Lietuvos elektrotechnikos sektoriui – Vokietija, Norvegija, Švedija ir kitos šalys pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis, duodamos užsakymų elektrotechnikos gaminių komponentų gamybai.

Bulgarijoje taip pat labai sudėtingai vyko minėto sektoriaus privatizavimas, tačiau ten yra likę daugiau veikiančių įmonių.

Klausymuose Lietuvai atstovavo DnB Nord banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka ir asociacijos NETA prezidentas Bronius Rasimavičius

www.prenumerata.lt

Rasos Gaidytės piešinys

40

kronika „Schneider Electric Lietuva“ specialistai žiniomis dalijasi su KTU studentais Lapkričio 7 d. tarptautinė kompanija „Schneider Electric Lietuva“, elektros įrangos ir jos komponentų, pramoninių automatinės įrangos gamintoja ir tiekėja, savo biure Vilniuje rengė paskaitas Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams. Kompanijoje dirbantys specialistai dalijosi praktinėmis žiniomis, pristatė savo darbo specifiką ir įgyvendintus projektus. „Mūsų studentams tokios išvažiuojamosios paskaitos labai naudingos.

Jie sužino naujausias technologijas ir inovacijas, susipažįsta su potencialiais darbdaviais, didinama studentų motyvacija. Ypač tokios paskaitos reikalingos paskutinių kursų studentams, prieš jiems pasirenkant antrosios pakopos studijas“, – sakė KTU Valdymo technologijų katedros docentas Gintaras Dervinis.

Lapkričio 7 d. vykusioje paskaitoje studentai sužinojo apie pramonės automatikos, gyvenamųjų namų, statybos, infrastruktūros sektorius ir apie šiuose sektoriuose diegiamus produktus. Taip pat buvo pasakojama apie pastatų automatiką ir apsaugą, protingo namo sistemas bei energijos efektyvumą.

Paskaitas KTU studentams „Schneider Electric Lietuva“ rengia nuo 2006 m.

Kompanija taip pat aprūpina universitetą reikalinga įranga, finansuoja mokomųjų priemonių leidybą, studentai turi galimybę šioje kompanijoje atlikti mokomąsias praktikas. Praėjusių metų pabaigoje KTU Valdymo technologijų katedrai buvo suteiktas kompanijos „Schneider Electric“ mokymo centro statusas. Šiame centre vyksta kompanijos specialistų paskaitos KTU studentams, Baltijos šalių pramonės įmonių atstovams ir „Schneider Electric“ klientams.

Nr. 5 (23) 2008

Miniatiūrinės atominės jėgainės – jau realybė Pasak britų dienraščio „The Gardian“, JAV bendrovė „Hyperion“ jau priima užsakymus minireaktorių gamybai.

Bendrovės sukurti miniatiūriniai branduoliniai reaktoriai elektros energiją ir šilumą galės tiekti atskiriems miestams, jų rajonams, pramonės įmonėms. Bendrovės atstovų teigimu 1,5 m skersmens reaktoriai bus įrengiami po žeme ir turės apie 25 MW elektros energijos ir 70 MW šilumos galias. Didesniems energijos poreikiams tenkinti bus galima jungti kelis reaktorius. „Hyperion“ minireaktorių instaliavimo kainos yra mažesnės nei įprastinių dabar naudojamų reaktorių (1400 USD už instaliuotą 1 kW). Masinė tokių jėgainių gamyba planuojama jau 2013 m. Skelbiama, kad pirmoji 6 minireaktorius užsakė Čekijos energetinė bendrovė „TES“.

Kaip rašėme, Japonijos firma „Toshiba“ taip pat pradeda branduolinių minireaktorių gamybą.

Jakovui Heleriui atminti 2008 m. rugpjūčio 5 d., eidamas 103sius metus, Izraelyje mirė Lietuvos nusipelnęs inžinierius, buvęs ilgametis Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas ir vienas jos įkūrėjų Jakovas Heleris.

Jakovas Heleris gimė 1905 m. lapkričio 28 d. Kaune. 1930 m. jis baigė Lježo (Belgija) universiteto Montefiorės elektrotechnikos institutą, įgydamas inžinieriaus elektrotechniko, o 1931 m. – ir inžinieriaus radiotechniko diplomus. Baigęs studijas, dirbo įvairiose privačiose firmose, Lježo universitete ir Vokietijoje. 1940 m. tapo Vyriausios energijos valdybos sektoriaus vadovu visus karo metus. Praūžus Antrojo pasaulinio karo audroms, ėjo atsakingas Lietuvos valstybinės plano komisijos energetikos ir kuro skyriaus viršininko pareigas.

1948 m. Lietuvos mokslų akademijos sistemoje įsteigus Technikos mokslų institutą, tapo Energetikos poskyrio jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, čia sprendė miestų šilumos tiekimo problemas, taip pat skaitė paskaitas Kauno valstybiniame universitete ir LŽŪA. 1952 m. Technikos mokslų institutą reorganizavus į Fizikos-technikos institutą, tapo Energetikos poskyrio vadovu. J. Heleriui vadovaujant buvo parengta Lietuvos vietinių energijos išteklių naudojimo schema. Ypač reikš-

UAB „Klinkmann Lit“ pradėjo bendradarbiauti su estų gamintoju „Evikon“

UAB „Klinkmann Lit“ tapo Estijos gamintojo „Evikon“ partneriu Lietuvoje.

Baltijos šalyse gerai žinomos kompanijos „Evikon“ gaminių asortimentą sudaro daugiau nei 50 tūkstančių prekių pavadinimų – nuo portatyvinių matuoklių iki kompiuterizuotų sistemų, skirtų aplinkos parametrų kontrolei, procesų ir gaminių kokybės valdymui. Kartu su naujuoju partneriu, UAB „Klienkmann Lit“ padės surasti techninius sprendimus temperatūros, slėgio, lygio, cheminės sudėties nustatymui, drėgmės reguliavimui ar dujų aptikimui. „Evikon“ produkcija jau daugelį metų naudojama įvairiuose tyrimuose, gaminių kokybės nustatymui, duomenų surinkimo ir procesų valdymo sistemose, medienos džiovyklų valdymo automatikoje. mingi tyrimų rezultatai buvo paskelbti 1955 m. parengtoje studijoje „Lietuvos TSR energetikos perspektyvinis išvystymas ryšium su kompleksiniu Nemuno kaskados panaudojimu“, buvo išanalizuotas ir elektros energijos tiekimo sistemos sukūrimas.

1956 m. Fizikos-technikos institutą pertvarkius į kelis institutus, Lietuvos MA Energetikos ir elektrotechnikos instituto Bendrosios energetikos sektoriui buvo pavesta tirti Lietuvos energijos išteklius, spręsti racionalaus jų naudojimo uždavinius, rengti energetikos šakų plėtros programas. Šiam sektoriui iki 1980 m. pabaigos sėkmingai vadovavo Jakovas Heleris, šias pareigas ėjęs 28 metus.

Tuo laikotarpiu buvo atlikta ir Valstybiniam plano komitetui pateikta daug reikšmingų darbų apie gamybinių jėgų išvystymą ir išdėstymą, Pasižymėjo kaip ryškus lyderis, jam vadovaujant laboratorijoje buvo parengta apie 30 biudžetinių temų ir Vyriausybės pavedimų ataskaitų. Pasižymėjo rengiant monografijas ir straipsnių rinkinius, spaudoje paskelbė per 80 mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus daugelyje respublikinių ir sąjunginių konferencijų.

1965 m. kartu su žinomais Latvijos ir Estijos energetikos tyrimų vadovais J. Mazuru ir L. Vaiku parengė pranešimą Pasaulio energetikos tarybos kongresui.

Jakovas Heleris laboratorijoje dirbo iki 1990 m. pabaigos, kol išvyko gyventi į Izraelį. Velionio stažas įvairiose energetikos institucijose – net 42 metai.

41

42

kronika

Elektros Erdvës

Pirmasis „Siemens“ automatikos forumas Lietuvoje – efektyviai ir ekologiškai pramonei Rugsėjo pabaigoje vykusiame „Siemens“ automatikos forume buvo diskutuojama apie tai, kaip sukurti efektyvią ir ekologišką pramonę. Pirmajame tokio pobūdžio „Siemens“ ir partnerių organizuotame renginyje Lietuvoje buvo analizuotos pramonės sektoriaus automatizavimo tendencijos, iššūkiai ir galimybės bei efektyvios ir ekologiškos pramonės teikiama pridėtinė vertė verslui ir visuomenei. Į forumą susirinko daugiau nei 150 atstovų iš didžiausių Lietuvos pramonės ir energetikos įmonių – AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Kraft Foods Lietuva“, AB „Mažeikių nafta“, UAB „Pakmarkas“, AB „Paroc“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir kitų. „Nemenkas pačių didžiausių Lietuvos gamintojų susidomėjimas pirmuoju automatikos forumu liudija, jog naujausi mokslo ir pramonės laimėjimai, leidžiantys dirbti kokybiškiau, lanksčiau, efektyviau ir ekologiškiau, yra aktualūs ir mūsų šalyje. Džiugu, kad įmonės suvokia, jog pasaulyje moderni pramonė jau neįsivaizduojama be pažangių au-

IV-asis Baltijos šalių sistemų integruotojų forumas Spalio 2–3 d. kompanija „Schneider Electric“ Palangos viešbutyje ir konferencijų centre „Gabija“ surengė Baltijos šalių sistemų integruotojų forumą, į kurį atvyko gausus būrys dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Dviejų dienų forume sistemų integruotojai susipažino su naujais savo srities produktais ir technologijomis, testavo kai kuriuos produktus. Buvo pristatyti

tomatikos technologijų. Ne mažesnę svarbą teikiame ir ekologijai – tikimės, kad „Siemens“ forumas jame dalyvavusias įmones įkvėpė labiau rūpintis gamtos apsauga“, – sako „Siemens“ automatikos ir elektrotechnikos bei pastatų technologijų direktorius Rokas Latkauskas.

„Kauno vandenys“, emisijos monitoringo sistemą AB „Mažeikių nafta“.

Automatikos forumą vainikavo „Siemens“ ir partnerių – UAB „Agava“, UAB „Elinta VS“, UAB „Rifas“ – surengta technologijų ekspozicija ir specialiai forumui iš Miuncheno atvežta CO2 emisijos problematikai skirta paroda, atskleidžianti klimato kaitos poveikį Žemei.

Forumo dalyviai buvo supažindinti su Lietuvos automatikos sektoriaus plėtra, mokslo ir verslo bendradarbiavimo perspektyvomis, „Siemens“ kuriama intelektualios gamyklos koncepcija.

Pristatyta automatizavimo sprendimų kuriama pridėtinė vertė verslui, energijos resursų taupymo galimybės. Įmonių atstovai iš pirmų lūpų išgirdo apie jau įgyvendintus unikalius projektus Lietuvoje – Panevėžio demonstracinėje kombinuoto ciklo termofikacinėje elektrinėje įdiegtą „Siemens PCS7“ valdymo sistemą, automatizavimo sprendimus ir biologinius valymo įrenginius UAB nauji pramoniniai automatikos komponentai, DOL variklių valdymo sistemos, energiją taupantys dažnio keitikliai, „Schneider Electric“ sprendimai vandentvarkai, radijo dažnio identifikavimo sistemos pramonei ir kitos naujienos.

metais sistemų integruotojų forumas vyko jau ketvirtą kartą.

Baltijos šalių sistemų integruotojų forumą „Schneider Electric“ rengia kiekvieną rudenį. Tai puiki galimybė sistemų integruotojams sužinoti apie naujus produktus ir technologijas, pabendrauti ir pasidalyti patirtimi su kolegomis. Šiais

Nauja knyga Energetikų mokymo centras 2008 m. išleido G. Isodos knygą „Elektros technologijos. Žinynas“ (860 p., su iliustracijomis). Leidinyje pateikiami atskiri pastatų elektros įrangos technologijų elementai: elektros instaliacijos reikalavimai, įžeminimas, žaibosaugos sistemos įrengimas, matavimai elektros įrenginiuose, elektros energijos kokybės analizės principai. Knyga skirta elektromonterių ir ne elektros specialistų savišvietai, todėl joje pateikiamos bendrosios žinios apie elektrotechniką, elektrotechnines medžiagas, elektros mašinas ir transformatorius. Knygoje pateikiama daug

praktinės informacijos, reikalingos įmonės elektros energetikos specialistui kasdieniniame darbe – norminių dokumentų sąrašai, darbuotojų lavinimas ir atestavimas, reikalavimai įžeminimui ir įnulinimui, elektros energijos tiekimo ir naudojimo reikalavimai. Knygos prieduose yra matematikos terminų ir apibrėžimų, pateikiama praktinė informacija apie elektros energijos tarifų formavimo principus, kūnų matuojamuosius dydžius, braižybos pagrindus.

Knygą galima įsigyti VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centre (Jeruzalės g. 21, Vilnius), tel.: (8 5) 237 4577, 269 7259. Kaina – 84 Lt.

kronika Diskusija apie energetikos ateitį Lietuvoje Kovo 11-sios Klaipėdos klubas kartu su asociacija NETA lapkričio 5 d. organizavo diskusiją apie energetikos problemas, kurios laukia uždarius Ignalinos AE. Diskusijos dalyviai – mokslininkai, energetikai, praktikai – kalbėjo apie galimybes apsirūpinti energijos tiekimu, naudojant visus galimus resursus. Buvo siūloma kuo skubiau atsigręžti į alternatyviąją energetiką, energetinės rinkos liberalizavimą, visų trkdžių panaikinimą plėtojant biodujų, vėjo, vandens ir saulės energetiką. Kritikos susilaukė ir „Leo LT“. Dalyviai užsiminė, kad tokio darinio egzistavimas taps svarbių projektų trukdžiu, o ne jų įgyvendinimo garantu. Švedijos vadovai jau yra pareiškę, kad Lietuvoje neliberalizuota elektros rinka yra pagrindinis trukdis tiesti elektros tiltą – verslininkai nemato galimybių dirbti su neaiškia struktūra, kuri imasi kontroliuoti ir elektros gamybą, ir skirstymą, ir tiekimą.

Kita diskusijų tema – planuojamos naujos atominės elektrinės statyba. „Numatoma 3400 MW galios elektrinė neužtikrins Lietuvos energetinio saugumo ir savarankiškumo, nes ji negalėtų dirbti be Rusijos tiekiamo galios rezervo“, – aiškino dr. Stasys Malkevičius, Kovo 11-sios Klaipėdos klubo prezidentas. Pasak diskusijose dalyvavusių energetikų, dabar geriausia būtų šiek tiek pristabdyti naujos atominės elektrinės projektavimo darbus ir apsispręsti, kokios galios atominę statyti, įvertinant Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetinių sistemų rezervines galias.

Diskusijos dalyviai priėmė kreipimąsi į Seimą ir Vyriausybę:

Inžinierių rengimo tradicijos ir naujovės Lapkričio 27 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos iniciatyva vyko tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Inžinieriaus rengimo tradicijos ir naujovės“. Konferencijos metu buvo

Nr. 5 (23) 2008

Piliečiai dar 1992 m. spalio 25 d. referendume nustatė, kokia turi būti viešoji tvarka Lietuvoje, tame tarpe vystant bei tvarkant šalies ūkį ir darbą. Kas atsitiko, kad vis labiau pradėta šios viešosios tvarkos nepaisyti?

techninius reikalavimus, parduoti prisijungdami prie elektros tinklų.

1. Energetikos ūkyje turi veikti laisvos rinkos principai. Tam reikia nedelsiant peržiūrėti teisinę bazę ir eliminuoti draudimus. Skubiai pradėti derybas dėl bendros laisvos elektros rinkos sukūrimo Baltijos šalyse. Sudaryti teisinį pagrindą nedelsiant atskirti elektrą generuojančius šaltinius, perdavimo ir skirstomuosius tinklus, sutvarkyti valdymo struktūras, laikytis viso energetinio ūkio integralumo principų.

6. Užtikrinti Lietuvos energetinės sistemos savarankiškumą ir su­ derinamumą su ES energetine sistema. Atominę elektrinę leisti statyti tik su tokios galios agregatais, kad naujoji Visagino atominė elektrinė (VAE) galėtų savarankiškai dirbti be Rusijos momentinio galios rezervavimo, ir įdiegti visus techninius parametrus prisijungimui prie ES energetinės sistemos.

Apsvarstyti, ar nebūtų racionaliau statyti mažesnės galios VAE tik Lietuvos poreikiams tenkinti.

2. Imtis visų galimų priemonių energijos taupymui, įskaitant visuomenės švietimą ir jaunimo mokymą taupumo įgūdžių. Naujų energiją taupančių technologijų diegimo skatinimas, daugiabučių ir privačių gyvenamųjų namų šiltinimo skatinimas, bendrų tipinių šiltinimo projektų paruošimas ir naudojimas.

Lengvatinių kreditų sistemos sukūrimas ir taikymas, dalinio (keliais etapais) namų atnaujinimo skatinimas. Parengti teisinę bazę, leidžiančią apmokestinti tiek juridinius, tiek privačius asmenis, kurie akivaizdžiai netaupo energijos.

Nustatyti skatinimo mechanizmą, naujiems statiniams su energiją taupančiais įrenginiais, pvz., saulės kolektoriais, šilumos siurbliais, ir t. t.

3. Sudaryti sąlygas bioenergetikos plėtrai. Propaguoti biomasės ir atliekų naudojimą gaminant šilumą deginimo būdu, skatinti biodujų išgavimą iš nuotekų, gyvulininkystės atliekų, savartynų.

Sudaryti teisines sąlygas ir parengti techninius reikalavimus, kad iš bioatliekų gautas dujas būtų galima netrukdomai jungti į dujų tinklus.

4. Panaikinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių diegimo apribojimus.

Jų galią gali riboti tik techninės galimybės (tiek didinimo, tiek mažinimo kryptimi) ir saugios eksploatacijos užtikrinimas. Sudaryti teisines sąlygas ir parengti techninius reikalavimus, kad elektros energiją gaminantieji šaltiniai galėtų perteklinę energiją, atitinkančią gvildenami bendro inžinerinių specialybių specialistų rengimo principai, specialistų rengimo atitiktis darbo rinkai, studijų vertinimo kriterijai, galimybė derinti profesinį techninį mokymą su inžineriniu mokymu.

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos statybų asociacijos vykdomasis

5. Remti alternatyviųjų energijos šaltinių gamybą ir diegimą. Parengti skatinimo sistemą ir taisykles, skatinančias investuotojus užsiimti alternatyviųjų energijos šaltinių gamyba ir diegimu.

7. Sutvarkyti ir paruošti savarankiškim darbui Lietuvos teritorijoje esančius elektros tinklus. Atsisakyti keitiklinės stoties statybos Alytuje, o prireikus statyti ją atominės elektrinės statybų vietoje. Lietuvoje gaminama elektra turi turėti galimybę pasiekti vartotoją per Lietuvoje ir Baltijos valstybėse esančius elektros tinklus (laisvos rinkos prieigos), o ne taip, kaip, pavyzdžiui, dabar Klaipėdos regionas aprūpinamas elektra per Sovietską Kaliningrado srityje.

8. Pradėti administruoti Lietuvos ekonominę zoną Baltijos jūroje. Naujoji vyriausybė turėtų pradėti administruoti ekonominę Lietuvos Baltijos jūros zoną, ryšium su galimu vėjo elektrinių parku jūroje atsiradimu. Klaipėdos universiteto parengta studija atskleidė galimybę galingam vėjo elekrinių parkui atsirasti Lietuvos ekonominėje zonoje, Baltijos jūroje. Būtinybė išspresti Lietuvos nepriklausomybės nuo „Gazpromo“ dujų monopolio klausimą taip pat verčia ypatingą dėmesį skirti ne tik Lietuvos ekonominei Baltijos jūros zonai, bet ir Butingės regionui, kuriame galima būtų įrengti skystųjų dujų terminalą ir išspręsti skystųjų dujų transportavimo ir jų perkrovimo klausimus. Nedelsiant užsakyti galimybių studiją dėl skystųjų dujų patekimo į Lietuvą jūros keliu per Butingę. direktorius Vaidotas Šarka, asociacijos NETA prezidentas Bronius Rasimavičius, VGTU docentas Rimantas Mackevičius, VTD kolegijos dėstytoja Dalia Lukošienė ir kiti. Temų aktualumas, ypač specialistų galimybės įsidarbinti ES zonoje, rodo, kad specialistų rengimo sistemoje diskusijų turėtų būti ir ateityje.

43

44

kronika

Elektros Erdvës

Septyni energijos taupymo žingsneliai Įmonės vis dažniau nagrinėja energetikos problemas. Lapkričio 25 d. įvyko metinė Įmonių socialinės atsakomybės tinklo konferencija „Energetinė dabartis ir ateitis“, kur taip pat buvo diskutuojama apie energetiką ir aplinkosaugą. Korporacijos „Endesa“ (Ispanija) Darnios plėtros departamento vadovas Angel Fraile pristatė labai įdomų projektą, padedantį rinkti, rūšiuoti ir perdirbti plastmasės ir kitas atliekas. Sukurta sistema leidžia mažai pajamų turintiems asmenims oriai (ne iš šiukšlynų) rinkti atliekas, už kurias gauna kuponus apmokėti už dujas ir elektrą.

Dr. Kęstutis Navickas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroenergetikos katedros vedėjas plačiai aptarė bioenergetikos perspektyvas Lietuvoje, architektas Algirdas Kaušpėda, UAB „Jungtinės pajėgos“ direktorius, pristatė „įperkamo namo“ koncepciją, „Osram“ atstovybės Lietuvoje vadovas Vladislavas Mickevičius pristatė elektros taupymo galimybes, panau-

dojant naujo tipo energiją taupančias lemputes, o dr. Irina Kliopova, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto bendradarbė, aplinkos apsaugos projektų finansavimo ekspertė, pristatė energijos taupymo naujovių diegimo galimybes Lietuvos pramonės įmonėse.

4, Technologijų optimizavimas. Diegti technologijas, naudojančias mažiau išteklių. Atsisakyti nenašių ir gamtą teršiančių įrenginių.

Konferencija, remdamasi minėtais pranešimais, parengė siūlymus „Septyni energijos taupymo žingsneliai“ įmonėms:

6. Alternatyviosios energetikos diegimas įmonėse. Laipsniškai diegti alternatyviuosius energijos gavimo šaltinius: naudoti saulės, vėjo ir iš atliekų gaunamą energiją įmonės vidiniams poreikiams.

1. Energijos taupymas prasideda nuo įmonės vadybos. Įvertinti avarinių situacijų, nutekėjimų riziką, parengti patalpų šiltinimo planus.

5. Kartotinis atliekų naudojimas pagrindiniame arba kituose procesuose. Negamybinėms įmonėms pasirengti buitinių atliekų vengimo ir mažinimo planą.

7. Energetinių išteklių taupymo švietimo organizavimas įmonės darbuotojams, klientams ir vartotojams.

2. Naudojamų žaliavų peržiūrėjimas.

Parinkti medžiagas, kurių perdirbimui naudojama mažiau energijos, kurias galima kartotinai perdirbti, taip pat naudoti ilgiau tarnaujančias medžiagas.

3. Gamybos procesų optimizavimas. Šilumos nuostolių minimizavimas, reciklinių sistemų diegimas, antrinis šilumos ir vandens naudojimas, gamybinio proceso automatizavimas.

Dr. Kęstutis Navickas

Laikraðtis Lietuvos statybininkams

Statybų verslo žinios profesionalams Laikraščio 2009 metų

prenumerata

Metams

Kaina

Galutinė kaina

1 vnt.

5 vnt.

10 vnt.

20 vnt.

50 vnt.

70 Lt 350 Lt 700 Lt 1400 Lt 3500 Lt

70 Lt 310 Lt 600 Lt 1100 Lt 2200 Lt

Įmonė / Vardas, pavardė

E. paštas

Adresas

Telefonas

Pašto indeksas

Egzempliorių skaičius

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: leidykla „Folio verso“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243 Įmonės kodas 124715633, PVM mokėtojo kodas LT247156314, e. p. prenumerata@folioverso.lt, a. s. LT617300010087918497, AB bankas „Hansabankas“

naujienos

Nr. 5 (23) 2008

TeSys U naujienos

„Protec“ kabelių ieškiklis PLSS 052532 Šis prietaisas skirtas kabelio paieškai po tinku arba tuščiavidurėse sienose.

Ieškiklis sudarytas iš dviejų dalių – siųstuvo ir imtuvo. Pradedant ieškoti kabelio, įtampa turi būti atjungta, siųstuvo raudonas gnybtas prijungiamas prie ieškomo kabelio vienos gyslos, o juodas gnybtas prijungiamas prie korpuso (įžeminimo gnybto). Imtuvui aptikus siųstuvo siunčiamus signalus, jis skleidžia garsinį

signalą, kai garsas yra stipriausias, tai reiškia, kad kabelis yra surastas.

Prietaisas taip pat gali būti naudojamas telefoninių linijų paieškai.

Gylis, kuriame gali būti aptiktas kabelis, priklauso nuo sienos konstrukcijos ypatumų.

Daugiau informacijos www.elektrobalt.lt, www.protecclass.de

Kompanija „Schneider Electric“ tobulina universalių paleidiklių-kontrolerių TeSys U gamą ir pristato naują kontrolės modulį su apsaugos nuo trumpojo jungimo funkcija – LUCL**. TeSys U su integruotu LUCL** kontrolės moduliu rekomenduojamas naudoti, kai variklio valdymas yra vykdomas sklandaus paleidimo įrenginiu Altistart arba dažnio keitikliu Altivar. Tokiose variklių valdymo funkcijose pagrindinė TeSys U uždavinys – minėtų valdymo komponentų apsauga nuo trumpojo jungimo, grandinės izoliacija ir komutacija, o variklio apsauga realizuojama Altistart ar Altivar serijos gaminiais.

Naujieji e5_n serijos valdikliai Pasaulyje Nr. 1 pripažintas temperatūros valdiklių gamintojas „Omron Electronics“ pristato naują populiariausios E5_N serijos produktą – pažangius proceso ir temperatūros valdiklius E5_N-H. Skirtumai pastebimi iš karto – naujas akiai patrauklus dizainas, aiškus besikeičiančių spalvų displėjus ir infraraudonųjų spindulių sąsaja parametrų nuskaitymui ir keitimui.

Prietaise įdiegtas aštuonių žingsnių proceso valdymo algoritmas ir atnaujinta parametrų struktūra, kuri dar labiau supaprastina vartotojo darbą.

Net 4 kartus padidinta temperatūros reguliatoriaus reakcija į proceso pasikeitimus. Tai pasiekta nuo 25 ms iki 60 ms sumažinus laiką tarp temperatūros nuskaitymo ir valdymo signalo išdavimo. Reikliausių vartotojų lūkesčius atitinka ir visų tipų proceso signalų įėjimo tikslumas, kuris buvo

padidintas iki 0,1 proc. nuo nustatytos reikšmės.

Naujasis 11 segmentų LCD ekranas yra ne tik trijų besikeičiančių spalvų, bet ir penkių skaitmenų (išskyrus 1/16 DIN prietaisus), o tai suteikia galimybę vartotojui dar aiškiau pavaizduoti valdomą procesą.

96x96 mm ir 48x96 mm dydžio proceso ir temperatūros valdiklių priekinėje dalyje įdiegta infraraudonųjų spindulių sąsaja, palengvinanti skyde sumontuoto prietaiso parametrizavimą. Tokiu būdu vartotojas, net neatidaręs skydo, kompiuteriu gali nuskaityti ir koreguoti jam svarbius duomenis.

E5_N-H serijos proceso ir temperatūros valdikliai – tai novatoriško dizaino, naujausių technologijų diegimo bei didelio patikimumo derinys.

Papildomos informacijos teiraukitės „Omron“ komponentų pardavimo specialisto (tel. (8 5) 272 0411).

Naujasis kontrolės modulis gali būti naudojamas tiek su 12 A (AC3 kategorija), tiek su 32 A (AC3) TeSys U bazėmis (LUB..), o vartotojai gali pasirinkti vieną iš 6 siūlomų kontrolės modulių variantų nuo 0,15 A iki 32 A. Papildomos informacijos teiraukitės:

45

46

Elektros Erdvës

summary

electric spaces

Will we build Generation IV nuclear reactors in Lithuania?

6 Despite the current economic crisis engulfing the world, long-term forecasts indicate continued strong growth in the global economy as well as a 45-60 % rise in energy demand through to 2030.

Based on data from November 2008, there are currently 439 commercial nuclear reactors (with a total capacity of 372 GW) operating in the world; these generate approximately 15 percent of the world's electricity output. Another six nuclear reactors are in the slow decommissioning stage. The majority of these reactors were built in 1970-1990, i.e. 20-40 years ago. Their average age is 24.3 years.

Over the five decades of their development, nuclear reactors have seen a marked improvement since the socalled Generation I prototype electrical reactors (the first pilot 5 MW electricity plant was launched in 1954, in Obninsk) to the Generation III and III+ reactors which are being built and which operate in our day.

The article also discusses Generation IV nuclear reactors. Lithuania faces a dilemma: which generation of nuclear reactor should be used for the power plant the country intends to build?

CONCEPTIONS OF LIGHTNING AND THE DEVELOPMENT OF LIGHTNING SAFETY 10 Throughout its history, humanity has been “punished” by lightning a great number of times. Born in storm clouds, lightning is the cause of myriad disasters: fires, severe contusions, the deaths of people and animals, the destruction of buildings and, sometimes, even terrible catastrophes. The article traces the history of lightning from the days of old up to our own time.

Historical data shows that, in ancient times, people were already able to protect themselves against lightning successfully. Over three thousand years ago, Egyptian priests protected their temples

using spiked metal rods connected to copper plates dug in the ground.

One may get the impression that today we know everything there is to know about lightning. The world's most famous scientists have created dozens of models which provide the basis for describing lightning in great detail according to modern scientific standards. The article examines whether everything has really been discovered in this field.

Lightning safety 16 The state of modern lightning safety in European countries and the possibility of applying the experience of these countries in Lithuania were examined during the conferences “Protection against lightning in Lithuania: standards, design, installation”, arranged by OBO Bettermann UAB, KTU ESK, Elektrobalt UAB and held on on 27 March 2008, and “Issues associated with protection

against lightning and power surges”, held by KTK, Energosfera UAB, and DEHN+SÖHNE on 16 October 2008.

Reports were delivered by speakers from Germany, Poland, and Estonia, as well as by scientists and lightning safety specialists of our own country. It was stated that Lithuanian residents lack information about lightning hazards and are insufficiently trained about how to protect themselves against such natural phenomena. Also, there is a lack of technical and scientific literature summarising the experience accumulated in Lithuania and in other countries about protecting various types of buildings from lightning. The conference garnered much interest from specialists in the field.

NEMUNAS LOOP 34 The loop in the Nemunas River near the town of Birštonas has been much discussed and written about. For a century, there has been talk of ways to make use of the power of the waters of the Nemunas at the Birštonas loop. The unharnessed power of the Nemunas flows into the Baltic Sea; Lithuanian money for fuel, meanwhile, goes overseas.

The article discusses issues raised long ago about the construction of hydroelectric power plants on the Nemunas.

A suggestion to use the power of the Birštonas loop by building a hydroelectric power plant was put forward at the beginning of 1909 by Prof. Merching, Chairman of the Commission for the Investigation of Power from Russian Waters at the St Petersburg Institute for Roads. During a meeting held on 22 May 1909 (according to the Julian calendar), he introduced to the commission his “Provisional technical conceptions on the use of hydroelectric power of the Nemunas, and an estimate”. The article discusses history; the ideas raised in it, however, are still relevant.

Nr. 5 (23) 2008

Interviu aktualia tema Pa s ta r u o j u m e t u į ž u r n a lo r e d a k c i j ą k r ei p ia s i į m o n i ų va d o vai , p r a š y d a m i paai š k i n t i į m o n i ų , u ž s ii m a n č i ų e l e k t r o s m o n tavi m o d a r b ai s i r j ų e k s p lo ata c i j a , at e s tavi m o a s p e k t u s . Į „Elektros erdvių“ (EE) pateiktus klausimus atsako Lietuvos Valstybinės energetikos inspekcijos Technikos skyriaus vedėjas Algirdas Dargužas.

EE – Kokiø atestatø (diplomø, sertifikatø) reikia norint montuoti elektros árangà (ámonëms, darbuotojams), kas juos iðduoda?

Algirdas Dargužas – Prieš atsakant į Jūsų klausimą būtina pakalbėti apie kai kuriuos esminius dalykus, kad būtų galima lengviau susigaudyti gana sudėtingoje įmonių ir darbuotojų atestavimo sistemoje.

Dauguma energetikos objektų bei juose esančių elektros įrenginių (elektros linijos, pastotės, transformatorinės ir kt.) pagal Statybos įstatymą priskiriami statiniams, o pagal Energetikos įstatymą priskiriami energetikos įrenginiams.

Elektros įranginių montavimas statiniuose priskiriamas statybos darbams. Šių darbų atlikimas reglamentuojamas Statybos įstatymu ir šio įstatymo poįstatyminiais teisės aktais (daugumoje atveju – Statybos techniniais reglamentais – STR‘ais).

Tačiau dažnai elektros įrenginių ir instaliacijos montavimo darbai vykdomi ne naujai statomame ar rekonstruojamame statinyje, kuris neprijungtas prie veikiančio elektros tinklo, o eksloatuojamame (naudojamame) statinyje, kurio elektros įrenginiai ir instaliacija prijungti prie veikiančio elektros tinklo. Šiuo atveju minėti montavimo darbai traktuojami ne tik kaip montavimo (statybos) darbai, bet ir kaip energetikos įrenginių eksploatavimo darbai, kurie reglamentuojami Energetikos įstatymu bei šio įstatymo poįstatyminiais teisės aktais. Įmonės, vykdančios elektros įrangos montavimo darbus naujai statomuose statiniuose atestuojamos vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“. Šis gana painus teisinis dokumentas daugiau kaip 10 kartų buvo tobulinamas ir taisomas, todėl geriausia vadovautis jo aktualia redakcija, kuri pateikiama Aplinkos ministerijos interneto puslapio www.am.lt teisinės informacijos skyriaus dalyje „Statybos techniniai reglamentai“. Įmonės pagal minėtą STR‘ą atestuojamos Aplinkos ministro įsakymu sudarytoje atestavimo komisijoje, o atestavimą organizuoja bei atitinkamus atestatus išduoda Aplinkos ministro įgaliota valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras (Linkmenų 28, Vilnius, http://www.spsc.lt). Šiose įmonėse elektros įrangos montavimo darbams

turi vadovauti specialiųjų (elektrotechnikos) statybos darbų vadovai, kurie atestuojami vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos aprašas“. Šis teisės aktas taip pat buvo keičiamas, jo aktuali redakcija pateikta Aplinkos ministerijos interneto puslapyje.

Plačiau apie statybos įmonių ir specialistų atestavimą informacijos galima rasti Statybos produkcijos sertifikavimo centro interneto puslapyje www.spsc.lt Jei elektros įrangos montavimo darbai vykdomi eksloatuojamame (naudojamame) statinyje, kurio elektros įrenginiai ir instaliacija prijungti prie veikiančio elektros tinklo, šiuos darbus vykdančios įmonės be aukščiau minėtų Aplinkos ministerijos atestatų privalo turėti ir Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros įrenginius. Valstybinėje energetikos inspekcijoje įmonės atestuojamos vadovaujantis Ūkio ministro patvirtintu „Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų aprašu“ (Žin., 2006, Nr. 112-4289). Įmonės vadovo pavaduotojas ir darbus vykdantys darbuotojai atestuojami vadovaujantis Ūkio ministro patvirtintais Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatais (Žin., 2005 Nr. 41-1321, Žin., 2006, Nr.112-4288).

Daugiau informacijos apie įmonių ir specialistų atestavimą Valstybinėje energetikos inspekcijoje pateikta interneto puslapyje www.vei.lt EE – Kokių atestatų reikia norint eksploatuoti energetikos įrenginius įmonėms ir darbuotojams, kas juos išduoda?

A.D. – Energetikos įstatyme reglamentuota, kad energetikos įrenginių eksploatavimas – tai energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Energetikos įrenginių eksploatavimo darbams priskiriami ir šių įrenginių apsaugos, automatikos ir valdymo sistemų eksploatavimo darbai. Jei šiuos darbus įmonės atlieka užsakovams, t.y. ne savo įrenginiuose, jos privalo turėti Valstybinėje energetikos inspekcijoje išduotus atestatus. Šių įmonių darbuotojai, vykdantys minėtus darbus, atestuojami atestuojami vadovaujantis Ūkio ministro patvirtintais Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatais (Žin., 2005 Nr. 41-1321, Žin., 2006, Nr.112-4288).

Dažniausiai neaiškumai kyla dėl energetikos įrenginių, kurie tuo pačiu pagal Statybos

įstatymą traktuojami kaip statiniai (elektros linijos, pastotės, transformatorinės ir kt.), rekonstrukcijos ar remonto. Šiuo atveju, jei vykdomi darbai paminėti Ūkio ministro ir Aplinkos ministro bendru 2004-03-17 įsakymu Nr. 4-74/D1-117 patvirtintame sąraše „Elektros tinklų statybos rūšys“(Žin., 2004, Nr.44-1470), įmonės turi turėti ir Aplinkos ministerijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos atestatus. Jei energetikos įrenginių eksploatavimo darbai minėtame sąraše nepaminėti, pakanka Valstybinės energetikos inspekcijos atestato.

EE – Kuo remiantis daromi įrašai atestatuose, išvardinant leidžiamas darbų apimtis?

A.D. – Įmonei atestatu leidžiama atlikti tokius energetikos įrenginių eksploatavimo darbus, kuriems įmonė būna pasiruošusi, t.y. įmonė turi turėti reikiamos kvalifikacijos atestuotus specialistus, dirbančius pagal darbo sutartį, būtiną technologinę įrangą ir prietaisus bei technologinius, norminius ir techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų įrenginių techniniai duomenys, rekomenduojamos eksploatavimo procedūros ir pan. Darbų galimos formuluotės pateiktos „Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 112-4289) 1-mame priede.

EE – Kokie atestatų galiojimo terminai, jų pratęsimo tvarka?

A.D. – Dviejų metų atestato galiojimo terminas nustatomas naujai įsteigtoms, arba pradedančioms naują veiklą įmonėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus. Veikiančioms įmonėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus, atestatų galiojimo laikas – penkeri metai. Baigiantis atestatų galiojimo terminui, dėl jo pratęsimo reikia kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją.

EE – Ar yra pastabų mokslo įstaigoms, ruošiančioms elektros ūkio specialistus?

A.D. – Mokslo įstaigos, ruošia specialistus pagal iš anksto patvirtintas mokymo programas, tuo tarpu teisės aktai, reglamentuojantys energetiką, statybą nuolatos keičiami, tobulinami. Atsakydamas į pirmąjį klausimą paminėjau statybos techninų reglamentą STR 1.02.07:2004, kuris per keletą metų buvo keistas daugiau, kaip 10 kartų. Be to nuolat kinta dauguma poįstatyminių teisės aktų, tobulinami įrenginiai, atsiranda visiškai nauji praktiniai sprendimai. Mokymo įstaigos paprastai neruošia siauros specializacijos specialistų, o suteikia tik žinių pagrindus, todėl energetikos objektus ir įrenginius statantys ir eksploatuojantys specialistai, baigę mokslo įstaigas, dar periodiškai atestuojami nustyta tvarka.

47

ZFX - vaizdų atpažinimo sistema GXgiXjkX` mXc[fdXj ]lebZ`feXcldXj Integruotas prisilietimui jautrus ekranas leidžia vartotojui įgyvendinti sumanymus, nesigilinant į sudėtingas technines detales. Šiame ekrane taip pat pateikiamas inspektuojamas vaizdas realiu laiku bei visi pranešimai, padėsiantys susiorientuoti Jums konfigūravimo ir darbinio ciklo metu. ZFX sistema supaprastins Jūsų darbą, parenkant apšvietimą ir filtrus bei nustatant parametrus, užtikrinsiančius teisingą užduoties sprendimą.

Pasidalinkite savo mintimis su mūsų specialistais, kurie visuomet pasiruošę Jums padėti.

OMRON ELECTRONICS OY 2009 metų sausio 22 dieną rengia seminarą tema: “Vaizdo atpažinimo sprendimai maisto ir gėrimų pramonėje.”

Daugiau sužinoti ir registruotis į seminarą galite žemiau nurodytu telefonu.

OMRON ELECTRONICS OY Regioninis pardavimų biuras Baltijos šalims Žukausko g. 2/Ulonų g. 3-83 LT-08240 Vilnius Lietuva Tel. +370 5 2720410 Fax. +370 5 2788986 www.industrial.omron.lt